Europos Sąjungos C 443/2017

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0078.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0304.

(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0599.

(8) 2014 m. sausio 21 d. EIB Valdytojų tarybos pirmininko kreipimasis per 2014 m. Europos tarpparlamentinę savaitę.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/18

P7_TA(2014)0394

Palankios sąlygos darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas (2013/2176(INI))

(2017/C 443/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

—	atsižvelgdamas į Komisijos Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti darbą,

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2013)0685),

—	atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją „MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimas“ (1),

—	atsižvelgdamas į Pavėluotų mokėjimų direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB),

—	atsižvelgdamas į Europos metalo, mašinų gamybos ir technologijų pramonės šakų darbdavių tarybos (angl. CEEMET) atliktą tyrimą „Besikeičiančias rinkos sąlygas ir darbuotojų poreikius atitinkančios lanksčios darbo sutartys“ (2),

—	atsižvelgdamas į naują Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (angl. EaSI), kuria, be kitų dalykų, bus išplėsta pagal Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ mikrokreditų teikėjams skiriama parama,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) ataskaitą „Globalios iš prigimties. Darbo vietų kūrimo potencialas naujose tarptautinėse įmonėse“,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) ataskaitą „Viešoji politika ir parama MVĮ restruktūrizavimui“,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) ataskaitą „Darbo vietų kūrimo priemonės“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0101/2014),

A.	kadangi laikas, kurio reikia įmonei Europoje įsteigti, valstybėse narėse yra skirtingas – tai trunka nuo 4 iki 40 dienų ir gali turėti įtakos darbo vietų kūrimui;

B.	kadangi nustatyta, kad įvairūs veiksniai, įskaitant darbo rinkos nelankstumą, kai kuriose valstybėse narėse daro neigiamą poveikį darbo vietų kūrimui, o darbo vietų lankstumo ir saugumo derinys gali padėti užtikrinti palankesnę sistemą;

C.	kadangi bendroji rinka ir Europos žmogiškųjų išteklių potencialas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo tikslų;

D.	kadangi MVĮ yra ES ekonomikos pagrindas ir turi didžiules galimybes kurti darbo vietas, nes jose sukuriama 85 proc. naujų darbo vietų;

E.	kadangi 20,7 mln. Europos Sąjungos MVĮ sukurta daugiau nei 67 proc. visų privačiojo sektoriaus darbo vietų, o 30 proc. jų yra labai mažose įmonėse;

F.	kadangi vienam darbuotojui tenkančios išlaidos, susijusios su įsipareigojimų pagal reglamentavimo sistemą laikymusi, MVĮ gali būti dešimt kartų didesnės nei didelėse įmonėse (COM(2011)0803);

kadangi dėl finansų krizės ir jos nulemtos kreditų krizės MVĮ labai išaugo kredito kaina ir sumažėjo galimybės jį gauti; kadangi, Tarptautinių finansų instituto duomenimis, mažesnės ES pakraštyje esančių valstybių narių įmonės už bankų paskolas moka 4–6 proc. daugiau, palyginti su tokiomis pačiomis įmonėmis Vidurio Europoje, todėl jos patenka į labai nepalankią padėtį, o tai varžo regiono ekonominio atgaivinimo ir bendras darbo vietų kūrimo galimybes;

H.	kadangi, palyginti su kitomis šalimis, Europoje įmonių obligacijų, akcijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių rinkos vis dar nepakankamai išplėtotos ir ne bankų teikiamas finansavimas iš esmės tebėra neprieinamas MVĮ, o dėl to mažėja jų galimybės augti ir kurti darbo vietas;

I.	kadangi veiksmingas paslaugų teikimas yra labai svarbus būsimam ekonomikos augimui, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui;

kadangi, nors turime labiausiai išsilavinusią jaunimo kartą per visą Europos istoriją ir valstybės narės investavo didžiules sumas į jo švietimą ir mokymą, mūsų jaunimas iš esmės yra atskirtas nuo darbo rinkos ir jo gebėjimai lieka neišnaudoti, nes jam tenka varžytis dėl galimybės eiti laikinas ir menkai apmokamas pareigas;

K.	kadangi padedant valstybėms narėms teikti bedarbiams mokymo paslaugas ir galimybes grįžti į darbo rinką Europos socialinis fondas atliko svarbų vaidmenį;

L.	kadangi jaunų 15–24 metų europiečių nedarbas pasiekė netvarų 23 proc. lygį, o tose valstybėse narėse, kurios nuo krizės nukentėjo labiausiai, jis viršija 50 proc.; kadangi šis masinis jaunimo nedarbas lemia didžiulį protų nutekėjimą ir labai mažina mūsų pajėgumą užtikrinti tvarų augimą ateityje;

M.	kadangi ES gresia atsigavimo nekuriant darbo vietų perspektyva, o tai reiškia, kad bus toliau ardoma socialinė ir ekonominė mūsų visuomenės struktūra ir mažės ilgalaikės ES galimybės vienodomis sąlygomis konkuruoti globalizuotoje žiniomis grindžiamoje ekonomikoje;

Darbo vietų kūrimas

yra susirūpinęs, kad kai kuriose Europos Sąjungos dalyse įsteigti įmonę brangu, sudėtinga ir ilgai užtrunka – visa tai gali daryti neigiamą poveikį darbo vietų kūrimui ateityje; mano, kad, jei ES nori didinti konkurencingumą ir kurti daugiau darbo vietų, valstybės narės turi stengtis supaprastinti ir paspartinti šį procesą, teikti atitinkamą pagalbą ir siūlyti paramos priemones bei sumažinti įmonių steigimo išlaidas;

pažymi, kad jauni verslininkai, kurie, įsteigę įmones, imasi sparčiai ir intensyviai plėtoti veiklą tarptautiniu mastu, įneša didelį indėlį į ekonomiką, nes jie patys kuria inovacijas, skatina jas diegti kitose įmonėse, dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse ir kuria tvarias bei geros kokybės darbo vietas; vis dėlto pabrėžia, kad veiklos pradžios etapu šios įmonės susiduria su dideliais sunkumais, kuriuos turi greitai įveikti, tačiau kartu jos neturi daug kapitalo, kad nebrangios, paprastos ir greitos veiklos pradžios procedūros joms būtų naudingos;

pažymi, kad dėl pasaulinių tendencijų įmonės patiria didesnį konkurencinį spaudimą, tačiau taip pat atranda naujų galimybių; pabrėžia, kad valstybės narės turi sukurti tinkamą reglamentavimo ir fiskalinę sistemą darbo vietų kūrimui skatinti, kartu užtikrindamos saugią darbo aplinką;

mano, kad, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas darbo vietoms kurti, valstybės narės, remiamos ES institucijų, atitinkamais atvejais turi vykdyti reikiamas reformas, kad būtų atsižvelgiama į šiuos veiksnius: įgūdžius, kvalifikaciją, verslumą, demografinių pokyčių poveikį, galimybes patekti į rinką, finansines galimybes, darbo rinką, darbo teises, administracines išlaidas ir geresnį reglamentavimą;

pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą didinant Europos MVĮ konkurencingumą, našumą, tvarumą ir galimybes kurti naujas darbo vietas ir atkreipia dėmesį į tai, kad programoje „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijos institute (EIT) daug dėmesio skiriama sparčiai augančių novatoriškų MVĮ kūrimui ir rėmimui;

pabrėžia ekologiškos ekonomikos teikiamas galimybes kurti darbo vietas, nes, remiantis Komisijos skaičiavimais, vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose iki 2020 m. galėtų būti sukurta 5 mln. darbo vietų, jeigu tik bus įgyvendintos plataus užmojo klimato ir energetikos politikos priemonės; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą investicijų į šiuos sektorius lygį, numatyti būsimus darbuotojų įgūdžius ir garantuoti ekologiškų darbo vietų kokybę;

atkreipia dėmesį į svarbų ES laisvosios prekybos susitarimų vaidmenį kuriant ir išlaikant investicijas ir darbo vietas ES valstybėse narėse;

laikosi nuomonės, kad nuolatinis ES vidaus rinkos plėtojimas ir stiprinimas teikia daug didelių naujų galimybių visų dydžių įmonėms, todėl neabejotinai būtina patvirtinti lanksčias bendrąsias nuostatas, kad būtų skatinamas verslumas ir savarankiškas darbas, o kad rinka veiktų sklandžiai, reikia patvirtinti minimalių reglamentavimo standartų rinkinį, ypač visuomenės sveikatos ir saugos, darbuotojų sveikatos ir saugos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos srityse;

Įgūdžiai

mano, kad Europos Sąjunga tam tikruose regionuose ir sektoriuose susiduria su didele įgūdžių trūkumo ir jų neatitikties darbo reikalavimams problema, kuri stabdo ekonomikos augimą ir trukdo įgyvendinti strategiją „Europa 2020“; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 1,85 mln. laisvų darbo vietų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad iš naujausių EBPO atliekamo ir Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato remiamo Suaugusiųjų įgūdžių tyrimo rezultatų matyti, jog 20 proc. ES darbingo amžiaus gyventojų turi menkus raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, o 25 proc. gyventojų neturi įgūdžių veiksmingai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis;

10.

atkreipia dėmesį į polinkį kurti darbo vietas, kurioms būtina turėti daugiau įgūdžių, taigi numatoma, kad beveik 90 proc. iki 2020 m. sukursimų arba tapsiančių laisvų darbo vietų bus skirtos vidutinę arba aukštą kvalifikaciją turintiems darbuotojams;

11.

mano, kad įgyvendinant aktyvią politiką, pagal kurią skatinami mokymo kursai ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, tęstinis mokymasis, mokyklų ir įmonių partnerystė ir pameistrystė, būtų galima geriau patenkinti įmonių su įgūdžiais susijusius poreikius;

12.

atsižvelgdamas į įgūdžių trūkumą, pripažįsta, kad mokymasis visą gyvenimą ir laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje gali būti naudingi siekiant patenkinti darbo rinkos paklausą;

13.

pabrėžia, kad, nors kompetencija, inovacijos ir žmogiškieji ištekliai yra lyginamieji Sąjungos pranašumai, mažėjančios investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą ir mokymą kartu su itin dideliu nedarbu pavienėse valstybėse narėse ir euro zonoje lemia tai, kad daug europiečių yra priversti ieškoti darbo kitose darbo rinkose; pabrėžia, kad protų nutekėjimas yra viena iš pagrindinių augimo, didesnio Sąjungos konkurencingumo ir verslumo skatinimo priemonių taikymo kliūčių;

14.

mano, kad kai kurių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos turėtų būti geriau pritaikytos prie būsimų įmonių įgūdžių poreikių ir geriau su jais susietos; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. numatomas kvalifikuoto informacinių ir ryšių technologijų srities personalo trūkumas Europos Sąjungoje išaugs iki 384 000–700 000 darbuotojų ir kad ateinančiais metais mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) įgūdžių pasiūla neatitiks didėjančios įmonių paklausos, tačiau mažėjančios šias disciplinas studijuojančių moterų dalies klausimas nebuvo tinkamai sprendžiamas; pritaria, kad reikėtų skatinti valstybes nares diegti dvejopas švietimo ir mokymo sistemas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama MTIM dalykams, ir perkvalifikuoti darbuotojus, visų pirma turinčius menkus įgūdžius arba juos praradusius, bei kelti jų kvalifikaciją;

15.

pabrėžia dvejopų švietimo ir mokymo sistemų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama MTIM dalykams ir praktinis mokymas profesinėse mokyklose derinamas su mokymusi darbo vietoje, svarbą, nes įrodyta, kad jos yra veiksmingiausias sklandaus perėjimo iš mokyklos į darbo rinką būdas;

16.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Atviresnis švietimas“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad jaunimas įgytų skaitmeninių įgūdžių;

17.

mano, kad į pagrindines švietimo sistemas būtina įtraukti verslumo įgūdžių ugdymą ir mokymosi apie rinkos, ekonomikos ir finansų sistemos veikimą, veiklą ir sąveiką programas; mano, kad gerai parengtas verslo planas yra pirmasis žingsnis didinant finansavimo prieinamumą ir gyvybingumą; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas įtraukti finansinį švietimą ir konsultacijas įmonių steigimo klausimais, taip pat investicijas į verslumo mokymąsi laikyti ištekliais; šiuo požiūriu remia programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“, kuria siekiama ugdyti verslumo kultūrą, plėtoti bendrąją rinką ir didinti konkurencingumą;

18.

pabrėžia, kad reikia paspartinti perėjimo iš mokyklos į darbo rinką procesą, taip jaunimui suteikiant galimybę kuo greičiau patekti į darbo rinką ir išvengiant nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) reiškinio pavojaus;

19.

pažymi, kad iš Europos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų valdžios institucijoms ir suinteresuotosioms šalims vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis teikiama parama siekiant skatinti, inter alia, mokymąsi darbo vietoje, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, taip pat didinti labai mažų įmonių (ypač vieno asmens sudaromų įmonių) ir MVĮ konkurencingumą bendradarbiaujant su mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigomis ir taip padėti spręsti esamus ekonominius ir socialinius uždavinius, visų pirma panaikinti didelį nedarbo lygį;

20.

pabrėžia, kad stengiantis remti augimą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą tvarioje ekonomikoje reikėtų garantuoti sveikatos ir saugos standartus ir užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų pusiausvyrą kartu, inter alia, remiant pažangiąją specializaciją, paisant ekosistemos ir kuriant tinkamai mokamas kokybiškas darbo vietas visuose ES regionuose; šiuo požiūriu pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį įgyvendinant tarpvalstybinius projektus, bendradarbiaujant universitetams ir kitoms aukštos kokybės švietimo institucijoms bei kuriant novatoriškus klasterius turi atlikti įmonės ir švietimo sektorius; ragina sudaryti palankesnes sąlygas vietos ir regioninėms pameistrystės mokymų programoms įgyvendinti;

21.

mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas padės remti ir plėtoti MVĮ; mano, kad būtina užtikrinti galimybes gauti reikiamą kvalifikuotų IRT specialistų pagalbą ir kad Europos visuomenė turėtų skaitmeninių įgūdžių, būtinų norint naudotis IRT;

22.

pabrėžia, kad siekiant panaikinti įgūdžių spragas, su kuriomis šiuo metu susiduria Europa, reikia imtis skubių veiksmų ir moterims sudaryti geresnes sąlygas mokytis ir įgyti profesijas mokslo ir technologijų srityse, visų pirma naujų informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje;

23.

ragina imtis iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų partnerystė ir europiečiams suteikiama įgūdžių, būtinų tam, kad jie galėtų įsidarbinti su IRT ir energetika susijusiose ir aukštosiomis technologijomis grindžiamos gamybos srityse;

Verslumas

24.

yra susirūpinęs, kad per pastaruosius trejus metus savarankiškai dirbti norinčių ES piliečių dalis sumažėjo nuo 45 iki 37 proc., nes beveik pusė jų baiminasi bankrutuoti ir daugiau kaip 50 proc. teigia, kad sudėtinga gauti pakankamai informacijos apie tai, kaip pradėti verslą; mano, kad MVĮ augimas susijęs su verslumu; pabrėžia, kad steigiant naujas įmones ir savarankiškai dirbant suteikiama užimtumo galimybių ir padedama kurti stiprius pramonės ir paslaugų sektorius, todėl pritaria, kad reikėtų raginti valstybes nares įvairiais švietimo lygiais skatinti verslumo mąstyseną ir gebėjimus, taip pat universitetuose ir profesinio mokymo įstaigose pradėti teikti konsultacijas įmonių steigimo klausimais; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad moterys sudaro tik 30 proc. visų verslininkų Europoje; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų verslumą joms sudarant palankesnes sąlygas naudotis techninės, mokslinės ir verslo paramos tinklais ir plėtojant moterų verslininkių konsultuojamojo ugdymo ir (arba) kuravimo programas;

25.

pažymi, kad su savarankišku darbu susijęs rizikos veiksnys ir neigiamas dabartinės ekonomikos krizės poveikis skolinimosi sąlygoms atgraso nuo tokios verslininkystės veiklos vykdymo; taigi rekomenduoja valstybėms narėms apsvarstyti galimybę patvirtinti priemones, kuriomis būtų stiprinama savarankiškai dirbančių asmenų socialinė apsauga nemažinant šios konkrečios veiklos rūšies lankstumo;

26.

susirūpinęs pažymi, kad daug Europos MVĮ smarkiai nukentėjo nuo finansų krizės ir vėlesnio ekonomikos nuosmukio ir kad labai daug jų, užuot pamėginusios pradėti veiklą iš naujo, buvo likviduotos; pabrėžia reglamentavimo sistemos, kuri būtų palanki naudingai restruktūrizacijai, taigi ir darbo vietų išsaugojimui, svarbą; palankiai vertina Komisijos verslumo skatinimo veiksmų planą, pagal kurį remiamos valstybių narių pastangos sudaryti palankesnes sąlygas patikimoms įmonėms išlikti ir sąžiningiems verslininkams suteikti antrą galimybę, nes tai darys teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui; primygtinai ragina Komisiją pateikti veiksmų, kurių buvo imtasi skirtingose valstybėse narėse siekiant pagerinti verslumo sąlygas, apžvalgą; pabrėžia, kad valstybės narės privalo visapusiškai pasinaudoti Komisijos siūloma parama verslininkų sąlygoms gerinti; palankiai vertina Komisijos pastangas informuoti piliečius ir įmones apie finansavimo galimybes skelbiant tokius leidinius kaip „Finansinių taisyklių apžvalga“ ir „Finansavimo galimybės 2007–2013 m.“;

27.

palankiai vertina Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) ir MVĮ priemonę, numatytą pagal programą „Horizontas 2020“; tačiau apgailestauja dėl to, kad daugiametėje finansinėje programoje programai COSME ir MVĮ pagal programą „Horizontas 2020“ skirtas ribotas biudžetas;

28.

ypač palankiai vertina konkrečius programoje COSME numatytus veiksmus, kurie skirti įmonių, visų pirma MVĮ, pagrindinėms sąlygoms gerinti, kad šios įmonės galėtų lengviau gauti finansavimą ir patekti į rinkas, taip pat verslumui ir verslumo kultūrai skatinti; pabrėžia, kad siekiant ugdyti verslumo kultūrą Europoje labai svarbu sukurti nuspėjamą ir aiškią reguliavimo aplinką; tikisi, kad priemonės ir veiksmai, kuriais skatinamas verslumas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, bus taikomi visų tipų verslo modeliams, įskaitant kooperatyvus, amatų įmones, laisvąsias profesijas ir socialines įmones; ypač palankiai vertina nuolatinę paramą nuosavo kapitalo ir skolų finansavimui, teikiamam pagal programas „Horizontas 2020“ ir COSME;

29.

mano, kad jaunieji verslininkai yra inovacijų ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga; pabrėžia, kad reikia paskirti aukštų rezultatų siekiantiems jauniesiems verslininkams patyrusius kuratorius ir palengvinti paramos novatoriškoms naujai įsteigtoms įmonėms struktūrų kūrimą; palankiai vertina tokias programas kaip „Erasmus“ jauniems verslininkams“, kuriomis siekiama padėti naujiems verslininkams įgyti reikiamų įmonės valdymo įgūdžių, ir mano, kad tokios programos turėtų būti toliau skatinamos, siekiant daugiau verslininkų padėti plėtoti verslą ir kurti darbo vietas; ragina valstybes nares skatinti praktinius verslumo ugdymo ir mokymo pagal tokias programas kaip mokyklų ir įmonių projektai ir mokomoji praktika aspektus; ragina Komisiją ir valstybes nares į tai atsižvelgti įgyvendinant programą COSME; palankiai vertina Europos inovacijos ir technologijos (EIT) instituto stiprinimą, kuriuo aiškiai siekiama tikslo iki 2020 m. 10 tūkst. magistrantūros ir 10 tūkst. doktorantūros studentų suteikti verslumo ir novatoriškus įgūdžius;

30.

ragina remti tokias verslininkams skirtas ES judumo programas kaip programa „Erasmus“ jauniems verslininkams“ ir keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais įtraukti verslumo ugdymą į nacionalines mokyklų mokymo programas;

31.

pažymi, kaip svarbu steigti ir remti verslo inkubatorius, suteikiančius galimybę jauniems verslininkams išbandyti savo sumanymus, susipažinti su verslo tinklais ir padėti jiems užmegzti ryšius su galimais partneriais, klientais ir investuotojais; mano, kad ES finansavimas gali atlikti svarbų vaidmenį, ir pabrėžia sėkmingą patirtį, įgytą įgyvendinant tokius ES finansuojamus projektus ir universitetų programas kaip Junginėje Karalystėje įgyvendinama ERPF lėšomis finansuojama programa BSEEN (angl. Birmingham Skills for Enterprise and Employability Network), kuriais verslumas ir verslo įgūdžiai ugdomi teikiant patarimus ir intensyvią paramą naujoms įmonėms steigti, taip pat naujoms įmonėms sudarant inkubatoriaus sąlygas, taigi jie yra labai svarbūs darbo vietoms ateityje kurti;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio Europos įmonių darbuotojai gali tapti jų savininkais steigdami kooperatines bendroves, jeigu kyla šių įmonių uždarymo grėsmė; ragina išnagrinėti naujas galimas paramos gaires, pagal kurias iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos investicijų banko parama būtų teikiama toms įmonėms, kurios veikia pagal strategiją „Europa 2020“ nustatytuose svarbiausiuose sektoriuose;

33.

yra susirūpinęs dėl to, kad Europos Sąjungoje vis daugėja fiktyviai savarankiškai dirbančių asmenų; ragina valstybes nares patvirtinti konkrečias tokio reiškinio prevencijos politikos priemones, pavyzdžiui, užtikrinti pakankamas užimtumo galimybes arba dažniau atlikti darbo kontrolę;

34.

ragina valstybes nares skatinti tarptautinimo kultūrą teikiant informaciją, pristatant gerosios patirties pavyzdžius ir sukuriant keitimosi informacija platformą; primygtinai ragina jas sudaryti sąlygas ugdyti gebėjimus verslumo srityje pabrėžiant tarptautinį aspektą, didinti turimų paramos priemonių, susijusių su veiklos pradžia, skaidrumą, remti tinklų kūrimą ir keitimąsi informacija – tokie tinklai ir informacija padėtų jauniesiems verslininkams palaikyti ryšius su galimais investuotojais ir verslo partneriais – ir teikti konsultacijas veiklos klausimais, taip pat paramą net po įmonės įsteigimo, siekiant padėti išlikti sudėtingais pirmaisiais metais ir skatinti užimtumą;

35.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti jaunų europiečių verslumo ugdymą ir skatinti jų verslią mąstyseną; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į svarbų EIT vaidmenį ugdant verslumo kultūrą pasitelkiant mokymą, švietimą ir praktiką; atkreipia dėmesį į tai, kad EIT žinių ir inovacijos bendrijos atitinkamose savo veiklos srityse aktyviai skatina verslumą kurdamos mokymo programas, kurios apima pažangaus mokslo ir inovacijų derinimą su įgūdžiais ir patirtimi verslumo srityje ir taip rengia būsimus verslininkus, o esamoms įmonėms perteikia novatorišką ir verslią mąstyseną;

36.

pažymi, kad, siekiant ES socialinės sanglaudos, nepaprastai svarbu spręsti didelio nedarbo, ypač jaunimo ir kitų pažeidžiamų grupių, lygio problemą Europos Sąjungoje skatinant regioninį konkurencingumą ir užimtumą ir puoselėjant verslumo dvasią; todėl ragina valstybes nares naudotis Europos struktūriniais ir investiciniais fondais siekiant sutelkti dėmesį į ilgalaikių darbo vietų ir verslo galimybių kūrimą užtikrinant labai mažoms įmonėms, MVĮ, bendrovėms ir naujai įsteigtoms įmonėms palankią aplinką ir tinkamą reglamentavimo sistemą;

37.

pažymi, kad Europos struktūriniai ir investiciniai fondai turi atlikti svarbų vaidmenį remiant užimtumą ir konkrečius projektus, skirtus verslumo, su įmonėmis susijusiems ir kūrybiniams įgūdžiams, taip pat ir jaunimo, stiprinti; pabrėžia, kad visos valstybės narės ir regionai turi visapusiškai pasinaudoti šia galimybe jaunimo nedarbo problemai išspręsti; pabrėžia, kad, naudodamosi Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, vietos ir regionų valdžios institucijos itin daug dėmesio turėtų skirti verslumui vietos ir regionų lygmenimis skatinti, įskaitant dėmesį jaunimo naujai įsteigtoms įmonėms;

38.

palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungoje didėjo socialinės ekonomikos, kaip naujos verslumo formos, mastas, visų pirma tarp jaunimo; ragina valstybes nares kurti socialinės ekonomikos skatinimo strategijas ir programas;

Demografija

39.

mano, kad, atsižvelgiant į plačiai paplitusį senėjančios visuomenės reiškinį, valstybės narės turėtų būti skatinamos, inter alia, kartų solidarumo sumetimais, vertinti patirtį ir taip padėti vyresnio amžiaus darbuotojams – tiek moterims, tiek vyrams – išlikti darbo rinkoje; prabrėžia, kad vyresnė darbo jėga ir ilgesnis darbingas amžius gali padėti užtikrinti ekonomikos atkūrimą ir būsimą augimą; todėl pabrėžia, kaip svarbu mokytis visą gyvenimą, ypač vyresniems darbuotojams; galiausiai pabrėžia, kad vyresni žmonės nepamainomi siekiant perduoti žinias ir patirtį jaunesnėms kartoms;

40.

tiki vyresnio amžiaus žmonių verslumo skatinimo svarba, nes tai yra priemonė, padedanti įtraukti vyresnius didelę verslo patirtį turinčius asmenis į inovacijų diegimo procesą ir taip prailginti profesinį gyvenimą bei darbo rinkoje išsaugoti būtinus įgūdžius;

41.

ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti ES teisės aktus, kuriais draudžiama diskriminacija darbo vietoje dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos arba religijos ar įsitikinimų;

42.

pripažįsta, kaip svarbu atsižvelgti į asmenų, turinčių derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, padėtį;

Patekimas į rinką

43.

pabrėžia, kad privalu pasinaudoti tiesiogiai ES bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis Europos ekonomikai gaivinti atveriant sienas, panaikinant esamas kliūtis, trukdančias darbuotojams judėti, ir suteikiant naujų verslo galimybių bei kuriant darbo vietas;

44.

ragina panaikinti likusias tarpvalstybinio paslaugų teikimo kliūtis, taip sudarant sąlygas šiame sektoriuje kurti daugiau darbo vietų;

45.

pabrėžia, kad MVĮ svarbu dydis ir kad didesnės MVĮ gali lengviau atsispirti ekonominiams ciklams, įgyti daugiau patirties, rasti naujų klientų ir rinkų, prisijungti prie pasaulinių tiekimo grandinių, taip pat turėti galimybę lengviau gauti bankų finansavimą ir išplėsti finansavimo šaltinius ir taip kurti daugiau darbo vietų; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti teikti MVĮ savininkams, ieškantiems būdų išplėsti savo verslą, mokymo paslaugas valdymo ir verslo strategijos klausimais; pabrėžia, kaip svarbu MVĮ teikti pagalbą, kuria siekiama padėti joms patekti į neišnaudotas užsienio rinkas nukreipiant esamas valstybines agentūras siekti šio tikslo bendradarbiaujant su bankais ir MVĮ asociacijomis;

46.

pabrėžia, kad tikslo patvirtinti tinkamas ir lanksčias bendrosios rinkos bendrąsias nuostatas, siekiant skatinti verslumą ir remti mažąsias ir vidutines įmones, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas, jokiomis aplinkybėmis neturi būti siekiama pakenkiant minimaliems Europos darbo standartams ir pagrindinėms darbo teisėms;

47.

pažymi, kad labai svarbu užtikrinti paramą MVĮ, siekiančioms plėtoti veiklą tarptautiniu mastu, joms teikiant vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas arba investicijas į nuosavą kapitalą, ir šviesti MVĮ apie tai, kaip gauti prekybos veiklos finansavimą;

48.

pažymi skaitmeninės ekonomikos svarbą kuriant darbo vietas, ypač kai ji yra susieta su tais sektoriais, kuriuose Europa yra tradiciškai stipri, pavyzdžiui, su kūrybinės pramonės šakomis, kultūros paveldu ir turizmu;

49.

pabrėžia, kad laisva ir sąžininga konkurencija bendrojoje rinkoje, grindžiama bendrais socialiniais standartais, yra labai svarbi skatinant augimą bei inovacijas ir taip didinant užimtumą Sąjungoje;

Finansavimas

50.

pažymi, kad bankų skolinimas tebėra labiausiai paplitęs finansavimo šaltinis Europoje; vis dėlto mano, kad naujų formų finansavimas taikant naujoviškus modelius ir nebankinio finansavimo būdus, pavyzdžiui, pasitelkiant visuomenės finansavimą, neformalius investuotojus į MVĮ, tarpusavio skolinimą (angl. peer-to-peer lending), mikrokreditus, lengvai pasiekiamas mikrokreditų agentūras ir kitas priemones, kuris gali suteikti naujai įsteigtoms įmonėms ir MVĮ gyvybiškai svarbių investicijų verslui plėtoti ir darbo vietoms kurti, yra iš tikrųjų naudingas; mano, kad naujų formų finansavimas būtų naudingas jauniems energingiems verslininkams, kurie susiduria su sunkumais gaunant finansavimą iš tradicinių šaltinių dėl to, kad jų įmonės yra naujos; pabrėžia, kad toks naujų formų finansavimas turėtų būti teikiamas ne vien tik veiklos pradžios ir augimo etapais ir kad taip pat būtų naudinga skatinti alternatyvias kapitalo rinkas siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, įmonių restruktūrizavimo rezultatai būtų teigiami ir įmonėms, ir jų darbuotojams;

51.

mano, kad valstybėms narėms labai svarbu įgyvendinti Direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, kurioje nustatyta, kad vykdant įmonių ir viešosios valdžios institucijų sandorius sutartinis mokėjimo laikotarpis negali viršyti 4 straipsnio 3 dalyje numatytų terminų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to sutartyje aiškiai susitariama kitaip, ir jeigu toks sprendimas yra objektyviai pagrįstas atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus ir bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų;

52.

pabrėžia, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios nėra novatoriškos ir kurios jau yra įsitvirtinusios, bet siekia patekti į naujas rinkas ar perduoti nuosavybės teises, taip pat dažnai reikia valstybės paramos, kad būtų užtikrintas reikiamas finansavimas;

53.

pabrėžia, kad 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politika yra svarbi ir veiksminga priemonė pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui užtikrinti ir strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti, kartu įvairiausiomis priemonėmis ir novatoriškais finansiniais instrumentais remiant naujai įsteigtas įmones ir plėtojant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), įskaitant labai mažas įmones, nes jos yra viena iš pagrindinių darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje varomųjų jėgų;

54.

palankiai vertina iniciatyvas suteikti piliečiams, organizacijoms ir įmonėms, visų pirma MVĮ, daugiau galimybių gauti ES paramą naudojantis viena daugiakalbe interneto svetaine, kurioje pateikiama informacija apie struktūrinius fondus, įskaitant ESF ir programas „Horizontas 2020“ bei COSME; taip pat palankiai vertina Europos įmonių tinklo pastangas šioje srityje; vis dėlto mano, kad reikia daugiau padaryti siekiant visuose regionuose pagal vieno langelio principą esamiems ir galimiems verslininkams skleisti aiškią ir išsamią informaciją apie finansavimo galimybes ir skatinti finansų tarpininkus labiau naudotis turimais finansavimo šaltiniais;

55.

prašo geriau koordinuoti ES finansavimo mechanizmus, įskaitant struktūrinius fondus, ERPF, programą „Horizontas 2020“ ir EIB investicijas, ypač kai kalbama apie novatoriškų MVĮ finansavimą, ir įvertinti esamas kliūtis, atsirandančias dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse bankai neteikia lėšų ir paskolų garantijų MVĮ ir realiajai ekonomikai;

56.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą didinant Europos MVĮ konkurencingumą, našumą, tvarumą ir galimybes kurti darbo vietas ir pažymi, kad programoje „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veikloje labai daug dėmesio skiriama sparčiai augančių novatoriškų MVĮ steigimui ir rėmimui;

57.

palankiai vertina MVĮ priemonės kūrimą pagal programą „Horizontas 2020“, pagal kurią MVĮ suteikiamos galimybės pasinaudoti finansine ir nefinansine parama novatoriškiems sumanymams įgyvendinti; ragina Komisiją pradėti taikyti šią priemonę 2014 m. kuo palankesniu MVĮ būdu, t. y. pasitelkiant vieną atsakingą agentūrą, sudarant sąlygas teikti projektus iš tikrųjų remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant netechnologines ir socialines inovacijas;

58.

vis dėlto pažymi, kad įmonės, ieškodamos lėšų savo moksliniams tyrimams, naujų produktų kūrimui ar patekimui į naujas rinkas finansuoti, dažnai susiduria su problemomis;

59.

remia ES iniciatyvas, kuriomis MVĮ padedama paprasčiau gauti daugiau finansinių išteklių, nes jos padeda naujoms ir novatoriškoms įmonėms lengviau ir greičiau gauti finansavimą, ragina valstybes nares diegti inovacijų skatinimo mechanizmus (pvz., mokesčių kreditų mechanizmus moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti) ir panaikinti nevienodas sąlygas valstybėse narėse; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama padrąsinti bankrutavusius verslininkus, taip jiems suteikiant antrą galimybę ir neatimant noro rizikuoti;

60.

palankiai vertina kompensavimo metodų supaprastinimą, įtrauktą į Komisijos pasiūlymą dėl Struktūrinių fondų bendrųjų nuostatų reglamento, nes šios priemonės daugelyje regionų atlieka svarbų vaidmenį skatinant verslumą ir įgūdžius; prašo Komisijos stebėti MVĮ galimybes gauti Bendrijos finansavimą ir šiuo klausimu teikti ataskaitas Parlamentui;

61.

laikosi nuomonės, kad viešosios investicijos ir valstybės parama įmonėms steigti ir jų veiklai tęsti yra labai svarbios; mano, kad valstybės narės, siekdamos išsaugoti darbo vietas, turėtų reikalauti iš kiekvienoje valstybėje narėje steigiamų ir viešąją paramą gaunančių įmonių taikyti apsaugos priemones ir teikti garantijas;

Darbo rinka

62.

yra tvirtai įsitikinęs, kad įmonės galėtų kurti daugiau darbo vietų, jeigu būtų sudarytos tam tinkamos sąlygos, įskaitant galimybes apsirūpinti kvalifikuota ir labai gerus įgūdžius turinčia darbo jėga, darbo ir šeiminio gyvenimo pusiausvyrą, pagrįstas sąnaudas ir mokesčius ir kuo mažesnės administracinės bei reguliavimo naštos palaikymą;

63.

pažymi, kokia svarbi lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra darbo vietoje, viena vertus, užtikrinant darbuotojams reikiamą saugumo lygį ir, kita vertus, suteikiant galimybę ekonominės veiklos vykdytojams lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius;

64.

mano, kad įdarbinimo įmonėse pradedantys dirbti vadinamieji jaunimo ugdantieji vadovai būtų svarbus žingsnis siekiant toliau mažinti iš mokyklos į darbo rinką nesugebančio pereiti jaunimo skaičių;

65.

mano, kad valstybės narės turi daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, pirmiausia užtikrindamos glaudžius mokslo ir darbo sektorių ryšius bei tinkamą jaunimo informavimą, konsultavimą ir orientavimą, kad jis galėtų priimti tinkamus su karjeros pasirinkimu susijusius sprendimus, skatindamos mokymąsi darbo vietoje ir pameistrystę, taip pat perkvalifikuodamos darbuotojus ir suteikdamos galimybių mokytis visą gyvenimą;

66.

mano, kad yra daug galimybių labiau įtraukti socialinius partnerius ir atitinkamas institucijas į mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos ilgalaikės strategijos rengimo procesą, nes tik taip galima nustatyti sutrikimus, parengti pažangius ir lanksčius teisės aktus, išvengti rinkos susiskaidymo ir skatinti kurti bei plėtoti ilgalaikes ir kokybiškas darbo vietas;

67.

ragina Komisiją ir valstybes nares kurti perspektyvias perėjimo iš aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo į darbo rinką sistemas, visų pirma pirmą kartą įsidarbinantiems jauniems specialistams;

68.

ragina valstybes nares toliau taikyti politikos priemones ir kartu ekonominius bei reguliuojamuosius skatinimo mechanizmus, kuriais formuojamos kultūros ir švietimo sistemos, kuriant įvairių švietimo lygių ir įmonių partnerystes ir mainų tinklus, kad būtų panaikintas esamas mokslo įstaigų ir rinkos atotrūkis ir sudarytos geresnės sąlygos mokslininkams pereiti iš universitetų į įmones, ir taip skatinant inovacijas;

MVĮ ir labai mažos įmonės

69.

mano, kad MVĮ yra pagrindinė inovacijų ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje varomoji jėga ir atlieka labai svarbų vaidmenį suteikiant galimybes visų amžiaus grupių ir abiejų lyčių asmenims įsidarbinti; apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių šioms įmonėms netaikoma viešoji mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros politika;

70.

pabrėžia MVĮ svarbą ne tik kuriant, bet ir išsaugant darbo vietas;

71.

pažymi, kad Europos Sąjungoje daugiau kaip 20 mln. MVĮ sudaro 99 proc. visų įmonių ir kad jos yra pagrindinė ekonomikos augimo, inovacijų, užimtumo ir socialinės integracijos varomoji jėga;

72.

mano, kad, remiant ir skatinant kurti ir plėtoti MVĮ, viešosios politikos priemonės (pavyzdžiui, prieinamos paskolos, konsultacinės paslaugos viešųjų iniciatyvų ir teisės aktų klausimais, verslo inkubatoriai ir greitintuvai, įmonių grupės, technologijų perdavimo biurai, ugdomojo vadovavimo ir kuravimo paslaugos ir kt.) yra svarbios; mano, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atlieka ryšių mezgimas ir keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais; mano, kad nematerialios ir nefinansinės paramos formos, pavyzdžiui, prieiga prie žinių ir informacijos bei finansinio švietimo ir verslo tinklai, yra labai svarbios naujiems verslininkams ir MVĮ savo verslui plėtoti; mano, kad siekiant skatinti vidaus rinką ir prekybą tarp mažų įmonių labai svarbu užtikrinti profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą ir skirtingų komercinio reglamentavimo sistemų sąveiką;

73.

mano, kad inovacijos mažosiose ir vidutinėse įmonėse yra svarbi skatinimo kurti darbo vietas priemonė; pažymi, kad norint, jog MVĮ sėkmingai dalyvautų inovacijų sistemoje, labai svarbu, kad jos vadovautų savo vykdomai novatoriškai veiklai ir kad parama geriau atitiktų tikruosius MVĮ poreikius;

74.

pabrėžia principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; pripažįsta tarpvalstybinės elektroninės prekybos naudą suteikiant MVĮ naujų galimybių patekti į bendrąją rinką, kurti darbo vietas, mažinti išlaidas ir konkuruoti pasaulio mastu;

75.

atkreipia dėmesį į informacinių ir ryšių technologijų teikiamas galimybes didinti našumą ir konkurencingumą; pabrėžia būtinybę išlaisvinti bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą ir atkreipia dėmesį į tai, kad per paskutiniuosius dešimt metų naujos novatoriškos IRT įmonės kūrimo sąnaudos sumažėjo šimteriopai, iš esmės dėl tokių technologijų kaip itin spartus ir visur veikiantis plačiajuostis ryšys, debesijos kompiuterija, atviro kodo programinė įranga, atvirieji duomenys ir galimybė susipažinti su viešojo sektoriaus informacija;

76.

pabrėžia, kad e. valdžia yra ypač naudinga verslininkams (visų pirma MVĮ, kurios, vykdydamos tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungoje, dažnai susiduria su neįveikiamomis kliūtimis), nes ji padeda mažinti administracines sąnaudas ir naštą, didinti našumą, veiksmingumą, konkurencingumą, skaidrumą, atvirumą, politikos veiksmingumą ir prieinamumą bei supaprastinti procedūras;

77.

mano, kad neužtikrinus tinkamos MVĮ apsaugos daugeliu atvejų gali būti pakenkta verslui ir sustabdytas ekonomikos augimas, taip pat verslininkai gali nebenorėti rizikuoti, o tai turės neigiamos įtakos jų gebėjimui plėsti veiklą ir kurti darbo vietas;

78.

pažymi, kad pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria naujai įsteigtos įmonės ir kurios daro neigiamą poveikį sparčiai augančių MVĮ plėtrai, tai – nedidelės galimybės gauti finansavimą ir jo kaina, sudėtingas reguliavimas, žinių apie reglamentus trūkumas, netiesioginės sąnaudos, ribotos galimybės patekti į eksporto rinkas, vidutinės trukmės kreditų grąžinimo laikotarpis ir įgūdžių trūkumas;

79.

palankiai vertina tai, kad pradėtas taikyti poveikio MVĮ tyrimas, taip pat Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti mažiau griežtą MVĮ reglamentavimo sistemą ir galimybę kiekvienu konkrečiu atveju labai mažoms įmonėms taikyti išimtis nekeliant pavojaus sveikatos, saugos ir darbo standartams; mano, kad įvairiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų reikia nustatyti poveikio švelninimo priemones, pavyzdžiui, numatyti ilgesnį įgyvendinimo laikotarpį, atlikti veiksmingas ir efektyvias patikras arba parengti įmonių dokumentų supaprastinimo gaires, tačiau dėl to neturėtų būti sukurta dviejų pakopų darbo rinka;

80.

palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip projektas CREATE, kuriomis siekiama pašalinti ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui trukdančias kliūtis, su kuriomis MVĮ susiduria kaimo vietovėse;

81.

mano, kad valstybės narės turi būti skatinamos, pavyzdžiui, per Europos MVĮ atstovų tinklą, dalytis geriausia patirtimi apie naujoviškus darbo vietų kūrimo būdus mažinant biurokratiją ir gerinant ryšius, ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms;

82.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares padėti vietos valdžios institucijoms ir MVĮ asociacijoms skatinti vietos gamybą ir didinti gaminių kokybę, pavyzdžiui, sutelkiant įmones bendriems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams;

83.

mano, kad ir MVĮ atstovaujančios organizacijos turėtų būti skatinamos tarpvalstybiniu mastu dalytis geriausia patirtimi apie naujoviškus biurokratijos mažinimo būdus;

84.

apgailestauja, kad dėl įvairiose valstybėse narėse vykdytų darbo rinkos reformų daugeliui darbuotojų nebeužtikrinama apsauga pagal kolektyvines sutartis, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse; mano, kad bet kuriuo atveju didinant darbo sąlygų lankstumą kartu turi būti užtikrinama pakankama darbuotojų apsauga;

85.

mano, kad reikėtų patobulinti MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sistemą;

86.

pažymi, kad daugelyje valstybių narių nėra pakankamos paramos ir (arba) reglamentavimo sistemos, kuria naujoms ir novatoriškoms bei veiklą pradėjusioms įmonėms būtų užtikrinamos tinkamos sąlygos, ir pabrėžia būtinybę geriau koordinuoti įvairias Europos, nacionalinės, regionų ir vietos politikos strategijas ir priemones, susijusias su MVĮ;

87.

pažymi, kad siekiant kovoti su klastojimu ir sukurti veiksmingą MVĮ augimo skatinimo priemonę, būtina stiprinti ES teisės aktus gaminių atsekamumo srityje;

Geresnis reglamentavimas

88.

pabrėžia, kad reikia veiksmingesnių ir aiškiau suformuluotų teisės aktų, kuriuos būtų galima paprasčiau įgyvendinti ir kurie padėtų visiems veiklos vykdytojams, įskaitant verslininkus, vykdyti veiklą laikantis įstatymų ir sudaryti sąlygas tiek verslininkams, tiek darbuotojams pasinaudoti jiems darbo ir darbuotojų sveikatos bei saugos teisės aktais suteikiamomis galimybėmis ir apsauga;

89.

pabrėžia būtinybę labiau integruoti MVĮ skirtas Sąjungos politikos kryptis, ypač tokiose srityse kaip inovacijos, augimas, konkurencingumas, tarptautinimas, verslumas, išteklių produktyvumas, biurokratijos mažinimas, žmogiškųjų išteklių kokybė ir socialinė atsakomybė bei atsakomybė už aplinką;

90.

palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama atsižvelgti į 10 labiausiai MVĮ veiklą sunkinančių teisės aktų peržiūros rezultatus, nes tai padės įmonėms kurti daugiau darbo vietų; mano, kad Komisija turėtų skubiai nustatyti prioritetinę užduotį patobulinti šiuos reglamentus taip, kad būtų atsižvelgta į MVĮ interesus; mano, jog reikia užtikrinti, kad ES ir valstybės narės, formuodamos ir įgyvendindamos politiką, atsižvelgtų į konkrečius įmonių, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių, poreikius ir apsvarstytų galimybę patvirtinti joms skirtas paramos priemones;

91.

pažymi, kad naujai įsteigtų įmonių, kurios nuo veiklos pradžios greitai ir intensyviai plečia veiklą tarptautiniu lygmeniu, įnašas į ekonomiką yra naudingas, nes šios įmonės diegia inovacijas ir skatina jas diegti kitas įmones, dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse ir kuria ilgalaikes aukštos kokybės darbo vietas; vis dėlto pažymi, kad, kadangi veiklos pradžios etapu šios įmonės patiria didelių problemų, nes neturi daug kapitalo, joms būtų naudingos nebrangios, paprastos ir greitos veiklos pradžios procedūros;

92.

pabrėžia, kad darbuotojų sveikatos ir saugos ir darbuotojų apsaugos taisyklių negalima laikyti veiklą apsunkinančiomis nuostatomis; ragina Komisiją mažinti pernelyg didelę administracinę naštą ir kartu visada užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą, taip pat garantuoti, kad MVĮ turėtų pakankamai žinių ir išteklių, kad galėtų tinkamai valdyti savo darbuotojų darbo aplinką;

93.

atkreipia dėmesį į naująją sveikatos ir saugos strategiją; tikisi, kad, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą, įgyvendinant šią strategiją daugiausia dėmesio bus skiriama prevencijai, naudojimui, išaiškinimui, supaprastinimui ir geresniam dabar galiojančių teisės aktų įgyvendinimui;

94.

palankiai vertina tai, kad buvo sumažinti MVĮ taikomi REACH registracijos mokesčiai, net jeigu šie mokesčiai sudaro tik dalį bendrų reikalavimų laikymosi sąnaudų; tačiau yra labai susirūpinęs, kad pradinės su REACH susijusių išlaidų sąmatos buvo nepakankamai įvertintos, o šis skirtumas jau viršija 1 mlrd. EUR sumą, kuri toliau didės;

95.

pažymi, kad būtina didinti bendrąjį įmonių veiklos rezultatyvumą įgyvendinant projektus ir taikant priemones, padedančius išspręsti energijos atgavimo uždavinį, siekiant skatinti mažinti energijos sąnaudas;

96.

pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politikos reglamentų nuostatomis siekiama mažinti labai mažoms įmonėms ir MVĮ tenkančią administracinę naštą, ypač kai tai susiję su bedarbių veiklumo skatinimu, taip padedant sudaryti geresnes sąlygas darbo vietoms kurti; ragina valstybes nares panaikinti kliūtis, trukdančias geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas labai mažų įmonių ir MVĮ naudai;

Rekomendacijos

97.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų ir aktyviai siekti sumažinti MVĮ tenkančią reglamentavimo naštą kartu užtikrinant, kad bet kokie siūlomi sprendimai būtų grindžiami įrodymais ir kad jais būtų paisoma sveikatos ir saugos reikalavimų bei SESV 9 straipsnio nuostatų;

98.

ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai išnaudoti ekologiškos ekonomikos teikiamas darbo vietų kūrimo galimybes plėtojant strategiją „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (angl. Renaissance of Industry for a Sustainable Europe – RISE), kuria siekiama diegiant technologijų, verslo ir socialines inovacijas įvykdyti trečiąją pramonės revoliuciją, įskaitant modernizacijos kampaniją siekiant mažo anglies dioksido kiekio; yra įsitikinęs, kad įgyvendinant strategiją „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ atsiras naujų rinkų, verslo modelių ir kūrybiškų verslininkų, naujų darbo vietų ir deramo darbo ir bus atnaujinta pramonė, tapsianti ekonomiškai dinamiška, kupina pasitikėjimo ir konkurencinga; mano, kad tokios strategijos pagrindas – efektyvus energijos ir išteklių vartojimas;

99.

mano, kad tinkamas metodas galėtų būti pateiktas Komisijos pasiūlyme – neįtraukti labai mažų įmonių į būsimų siūlomų teisės aktų taikymo sritį, nebent reikėtų tai padaryti;

100.

ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės MVĮ organizacijos būtų įtrauktos į naujai įsteigtą MVĮ atstovų tinklą ir į MVĮ asamblėją ir kad jos būtų tinkamai informuojamos apie ES iniciatyvas ir politikos pasiūlymus; pabrėžia, kad šiuo klausimu tiek pat svarbus vaidmuo tenka Europos informaciniams centrams, kurie iki šiol neįstengia teikti tokios paslaugos, kuri atitiktų Europos įmonių lūkesčius ir poreikius;

101.

ragina valstybes nares skatinti mokytis kalbų MVĮ ir labai mažų įmonių darbuotojams rengiant mokymosi visą gyvenimą programas (profesinis mokymas), nes taip galima didinti tokių įmonių galimybes patekti į bendrąją rinką ir stiprinti jų dalyvavimą joje;

102.

prašo Komisijos sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti struktūrinių fondų finansavimą, visų pirma supaprastinant iš anksto finansuojamiems projektams taikomus reikalavimus, mažinant bendram finansavimui taikomus reikalavimus, geriau nukreipiant skirtingų rūšių veiklą vykdančias MVĮ, panaikinant finansavimo trūkumą tarp kvietimų teikti pasiūlymus ciklų ir remiant gebėjimų, susijusių su MVĮ finansavimu, stiprinimą;

103.

rekomenduoja Europos Parlamento nariams visapusiškai naudotis Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktorato paslaugomis, siekiant kruopščiai įvertinti siūlomų teisės aktų projektų sąnaudas, naudą ir kitus padarinius MVĮ ir visų pirma darbo vietų kūrimui;

104.

ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiau vertinti būsimų ir esamų teisės aktų poveikį MVĮ ir apskritai konkurencingumui;

105.

primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą pagal iniciatyvą „Small Business Act“ sudaryti sąlygas įsteigti įmonę ne ilgiau kaip per 48 valandas; šiuo požiūriu ragina valstybes nares dėti visas pastangas šiam tikslui pasiekti, kad būtų įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti užimtumo srities tikslai;

106.

ragina Komisiją skirti dėmesio bet kokiam nustatytam neigiamam ES teisės aktų poveikiui įmonėms ir jų gebėjimui kurti darbo vietas, pirmiausia susijusiam su žinių apie ES teisės aktus trūkumo, menko jų išmanymo ir nepakankamos paramos praktiniam jų taikymui aspektais; ragina Komisiją geriau informuoti MVĮ;

107.

ragina Komisiją įgyvendinant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) tikrinti, ar visi teisės aktai atitinka paskirtį, ir nustatyti sritis, kuriose yra daug neatitikčių arba taikomos neveiksmingos priemonės, darančios įtaką galimybėms kurti darbo vietas;

108.

pabrėžia pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias darbo vietų kūrimo galimybes; mano, kad ES ekonomika turi unikalią galimybę paspartinti šią darbo vietų sugrąžinimo tendenciją, ir ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę skirti paramą, įskaitant galimybę sukurti vieno langelio sistemas, siekiant padėti įmonėms pasinaudoti darbo vietų sugrąžinimo teikiamomis galimybėmis;

109.

ragina valstybes nares ir Komisiją remti savarankišką, jeigu įmanoma – tarpvalstybinį, darbą ir ypač taip savarankiškai dirbančias moteris ir jaunimą sudarant tokias sąlygas ir sukuriant tokią švietimo ir socialinės apsaugos sistemą, kuriomis verslininkai būtų skatinami steigti įmones, plėtoti verslą ir kurti naujas darbo vietas, pavyzdžiui, skatinant studentų ir specialistų verslumą;

110.

reiškia viltį, kad verslumas per ateinančius kelerius metus bus pastebimesnė tema; pažymi, kad tam prireiks apmąstymų, ypač atsižvelgiant į veiksmų plano „Verslumas 2020“ įgyvendinimą; mano, kad verslumo dvasios ir įgūdžių plėtojimas yra tvarus būdas žengti į priekį, kalbant apie darbo vietų kūrimą, naujų įmonių steigimą ir verslo inovacijas; norėtų, kad Komisija 2017 m. paskelbtų Europos verslumo metais;

111.

ragina socialinius partnerius naudotis pažangaus reglamentavimo priemonėmis, savo derybose dažniau naudotis poveikio įvertinimais ir perduoti Komisijos Poveikio vertinimo valdybai susitarimus, kuriuose siūloma imtis teisėkūros veiksmų;

112.

primygtinai reikalauja užtikrinti, kad Duomenų apsaugos reglamente būtų laikomasi suderinto požiūrio, pagal kurį skatinant skaitmeninę ekonomiką, darbo vietų kūrimą ir augimą būtų apsaugomas duomenų privatumas;

113.

ragina ES bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ir įmonėmis siekiant koordinuoti veiklą ir visapusiškai naudotis ES finansavimo šaltiniais (pavyzdžiui, Europos socialiniu fondu (ESF), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir programomis COSME, „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“), kad būtų ugdoma verslumo kultūra, ypač tarp moterų ir jaunimo, plėtojamos ir tobulinamos darbo rinkai reikalingos kvalifikacijos ir įgūdžiai ir remiamas naujų įmonių steigimas;

114.

ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti verslumo įgūdžių įtraukimo į visų švietimo pakopų mokymo programas klausimais;

115.

ragina ES bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, mokyklomis ir universitetais atviro technologijomis grindžiamo švietimo iniciatyvos įgyvendinimo klausimais;

o o

116.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.

(2) http://www.ceemet.org/en/News/News/CEEMET-Survey-Flexible-employment-contracts-responding-to-changing-market-circumstances-and-meeting-employee-needs.htm.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/31

P7_TA(2014)0395

Naujos technologijos ir atvirieji švietimo ištekliai

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų technologijų ir atvirųjų švietimo išteklių (2013/2182(INI))

(2017/C 443/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį;

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 25 d. Komisijos komunikatą „Atviresnis švietimas: visiems prieinamas novatoriškas mokymas(is) naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais“ (COM(2013)0654) ir į prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Visiems prieinamo novatoriško mokymo(si) naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais Europoje analizė ir planavimas“ (SWD(2013)0341),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ (COM(2013)0499),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 24 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo bei novatoriško švietimo ir mokymo siekiant investuoti į gebėjimus. 2014 m. Europos semestro rėmimas (2),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 14 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo vaidmens įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (4),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (5),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl švietimo vaidmens persvarstymo (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“ (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl švietimo, mokymo ir strategijos „Europa 2020“ (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (13),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę (14),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7-0249/2014),

A.	kadangi švietimo ir mokymo sistemos turi būti sutelktos į lygių mokymosi galimybių užtikrinimą ir į vis didėjančio poreikio nuolat atnaujinti žinias ir įgūdžius tenkinimą bei vis labiau tarptautine tampančią darbo rinką, kartu siekiant didesnio veiksmingumo ir lygybės;

kadangi strategija „Europa 2020“ siekiama skatinti inovacijas, kurti naujas užimtumo galimybes, didinti socialinę sanglaudą ir sukurti tvirtus pamatus tvariam ir integraciniam ES ekonomikos augimui pasitelkiant labai kvalifikuotą darbo jėgą, kuriai būtų užtikrintos vienodos galimybės siekti išsilavinimo;

kadangi esant aukštam nedarbo lygiui Europoje, ypač tarp jaunų žmonių, taip pat ir baigusių aukštąsias mokyklas, yra ir daug laisvų darbo vietų, kurių negalima užpildyti, o iš to matyti, kad labai trūksta įgūdžių, ir šiam trūkumui pašalinti tinkamiausi būtų, be kita ko, dvejopo profesinio rengimo modeliai; kadangi 2012 m. ES 15,8 proc. visų jaunų žmonių nedirbo, nesimokė ir nedalyvavo mokymuose (angl. NEET), taigi jiems kyla grėsmė būti išstumtiems iš darbo rinkos dėl išaugusio įgūdžių neatitikimo darbo rinkos reikmėms;

D.	numatoma, kad 2020 m. 90 proc. darbo vietų bus reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai ir kad 2015 m. Europos Sąjungoje bus iki 900 000 laisvų su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) susijusių darbo vietų;

E.	kadangi manoma, kad universitetinių įstaigų absolventų skaičius iki 2030 m. išaugs keturis kartus;

kadangi 18–28 proc. ES moksleivių neturi daug galimybių mokykloje arba namuose naudotis internetu; kadangi tik 30 proc. ES moksleivių galima laikyti turinčiais skaitmeninio raštingumo įgūdžių; kadangi tik 20 proc. ES moksleivių turi skaitmenines technologijas išmanančius ir propaguojančius mokytojus; kadangi 70 proc. ES mokytojų galvoja, kad nepakankamai išmano skaitmenines technologijas ir norėtų pagerinti savo IRT naudojimo gebėjimus; kadangi 40 proc. 16–74 m. amžiaus europiečių turi menkus IRT gebėjimus arba jų išvis neturi;

kadangi sudarant palankesnes sąlygas visiems besimokantiems asmenims mokytis visą gyvenimą ir gerinant tiek formaliojo švietimo, tiek savišvietos paslaugų teikėjų teikiamo turinio ir jo platinimo kokybę atvirieji švietimo ištekliai gali būti labai svarbūs ir kadangi tuo pat metu dėl nepakankamo skaitmeninių technologijų taikymo švietimo sistema gali stabdyti besimokančiųjų žinių ir įgūdžių raidą;

H.	kadangi ES dar pakankamai neįsisąmonino IRT teikiamų galimybių kultūros ir švietimo turtingumo bei įvairovės, prieigos prie informacijos ir keitimosi gerąja patirtimi srityse;

I.	kadangi Europos švietimo sistemoms modernizuoti reikalingos investicijos į švietimo įstaigų aprūpinimą aukšto lygio informacijos ir ryšių technologijomis;

J.	kadangi dėl to itin svarbu, kad plačiau išplistų plačiajuostė prieiga (taip pat valstybių narių kaimo vietovėse, kalnuose ir periferijoje);

K.	kadangi mokyklose vaikai ir jaunimas taip pat turėtų būti mokomi praktiškai ir kritiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir internetu;

Galimybės ir iššūkiai

palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame nustatyta Sąjungos darbotvarkė atvirųjų švietimo išteklių srityje ir kuriame daugiausia dėmesio skiriama šių išteklių teikiamoms galimybėms didinti švietimo prieinamumą ir užtikrinti lygybę švietimo srityje, ir pripažįsta atvirųjų švietimo išteklių svarbą vis daugiau skaitmenines technologijas naudojančioje visuomenėje; mano, kad sukūrus europinę atvirųjų švietimo išteklių plėtros sistemą galima patobulinti valstybių narių švietimo sistemas;

pažymi, kad norint gauti iš atvirųjų švietimo išteklių naudos, reikėtų remti veiksmus, kuriais siekiama visuotinio skaitmeninio raštingumo, pagrindinį dėmesį skiriant gerajai patirčiai ir jos skleidimui įvairioje aplinkoje;

pabrėžia, kad atvirieji švietimo ištekliai ir asmenims, kaip antai mokytojams, studentams, moksleiviams švietimo ir visų amžių besimokantiems asmenims, ir švietimo ir mokymo įstaigoms, suteikia galimybių mokyti ir mokytis naujoviškais būdais; ragina švietimo įstaigas geriau įvertinti naudą, kurią gali duoti atvirieji švietimo ištekliai atitinkamoms švietimo sistemoms, galbūt siekiant sukurti organizacinę aplinką, kurioje tokios inovacijos būtų laukiamos, perimamos, taikomos ir skatinamos; todėl ragina valstybes nares ir regionus, įgyvendinant pažangiosios specializacijos strategijas, steigti inovacijų kompetencijos centrus ir pavyzdinius verslo inkubatorius, kuriuose būtų iki galo išnaudojamos IRT teikiamos galimybės;

apgailestauja, kad Komisijos komunikate neskiriami mokyklų lygiai atsižvelgiant į naujų technologijų diegimą ir skaitmeninio turinio naudojimą mokymo ir mokymosi tikslais; pabrėžia, kad moksleiviai įgyja įvairius įgūdžius ir gebėjimus priklausomai nuo jų amžiaus ir kad todėl mokymo programos ir mokymosi metodai įvairių lygių mokyklose skiriasi;

pažymi, kad norint padidinti pasitikėjimą atviraisiais švietimo ištekliais ir naudojimosi jais mastą labai svarbu užtikrinti kokybę; siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai naudotis atviraisiais švietimo ištekliais, jų mokslinius tyrimus ir su jais susijusios gerosios patirties sklaidą, ypač investuojant į metodinių bandymų, pagrindinių gebėjimų (analitinių, iniciatyvos ir kritinio mąstymo) ir socialinių emocinių gebėjimų sritis; pažymi, kad taip pat reikėtų skatinti šių procesų metu įgytų gebėjimų vertinimo metodų tyrimus, kurie negali apsiriboti tik tarpusavio vertinimu ar automatizuotomis sistemomis, kaip nutinka specialistų grupėse;

pripažįsta, kad atvirieji švietimo ištekliai paprastai rengiami tik keliomis kalbomis ir jais dažniausiai, nors ir neišskirtinai, galima naudotis aukštojo mokslo įstaigose (ypač atviruose masinio nuotolinio mokymo kursuose (angl. MOOCs)); ragina visose valstybėse narėse visais lygmenimis veikiančias švietimo ir mokymo įstaigas, taip pat kitas susijusias suinteresuotąsias šalis rengti atviruosius švietimo išteklius gimtąja kalba, kad būtų visapusiškai išnaudojamos skaitmeninių technologijų ir daugiakalbystės teikiamos galimybės; primena, kad norint švietimo sistemose naudoti e. mokymosi medžiagą labai svarbus medžiagos prieinamumas, pasiekiamumas ir naujumas;

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu IRT ir atviraisiais švietimo ištekliais daugiausia naudojamasi aukštojo mokslo srityje; skatina prireikus jais naudotis pradinio ir vidurinio ugdymo, taip pat profesinio mokymo įstaigose ir kitomis savišvietos aplinkybėmis, kuriomis į moksleivį orientuotas su IRT derinamas mokymas irgi turi didžiulį potencialą;

pažymi, kad, siekiant veiksmingai naudoti mokymo programinę įrangą, lemiamas veiksnys yra tinkamas kontekstualizavimas; atkreipia dėmesį į tai, kad šis procesas turi būti deramai integruotas į mokymo ir mokymosi procesus ir tai darant turi būti atsižvelgiama į mokymosi bei mokymo programos tikslus, priemones ir individualius mokymosi būdus;

pabrėžia, kad tęsiant dialogą su suinteresuotosiomis šalimis reikia sudaryti palankesnes sąlygas pripažinti naudojantis atviraisiais švietimo ištekliais įgytas žinias ir įgūdžius, ir ragina valstybes nares į nacionalines kvalifikacijų sistemas įtraukti atitinkamas tokio mokymosi įteisinimo priemones;

10.

nurodo būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas pripažinti užsienyje įgytas žinias, kad, sumažinus biurokratines struktūras, taptų lengviau naudotis atviraisiais švietimo ištekliais ir MOOCs ir kad jais būtų naudojamasi daugiau;

11.

pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti nemokamos, kokybiškos ir tinkamos internetinės mokymo medžiagos prieinamumą ir galimybes ja naudotis;

12.

pabrėžia būtinybę suderinti esamus autorių teisių apribojimus ir išimtis iliustravimo tikslais teikiant nekomercinį mokymą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atvirųjų švietimo išteklių naudojimui ir nuotoliniam mokymuisi peržengiant sienas bei sudarytos sąlygos Europos platformoms konkuruoti pasauliniu mastu kuriant masto ekonomiją;

13.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 2001/29/EB peržiūros siekiant nustatyti suderintą ir lanksčią autorių teisių ir gretutinių teisių ES sistemą, kuri būtų pritaikyta skaitmeniniam amžiui ir kuria būtų pripažįstama galimybės naudotis žiniomis nauda visuomenei;

14.

ragina valstybes nares ištirti, kiek, manoma, atvirųjų švietimo išteklių naudojimas galėtų padėti sumažinti viešojo ir privačiojo sektorių išlaidas švietimui, ypač mokomajai medžiagai, nepamirštant kokybės;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti tvarius atvirųjų švietimo išteklių ir MOOCs rengimo modelius; ragina Komisiją, vykdant dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, remti tolesnius jų sudarymo, naudojimo ir pritaikymo mokslinius tyrimus;

16.

pripažįsta, kad platesnis atvirųjų švietimo išteklių naudojimas turėtų vykti būdu, kuris skatintų XXI amžiaus mokymosi sprendimų kūrimą ir suteiktų naujų verslo galimybių mažiems ir vidutiniams novatoriškų Europos mokymosi sprendimų teikėjams;

17.

prašo valstybių narių stiprinti savišvietos internetinį saugumą ir numatyti internetinio saugumo politiką mokyklose, suteikiant atitinkamus mokymus mokytojams;

18.

ragina valstybes nares mokyklose užtikrinti koordinuotą ir pažangų ugdymą internetinio saugumo klausimais; pažymi, kad užtikrinant internetinio saugumą tėvai turėtų būti laikomi partneriais, ir rekomenduoja sukurti papildomas jiems skirtas strategijas, taip stiprinant tėvų atliekamą tarpininkų vaidmenį; pabrėžia, kad šiomis pastangomis turėtų būti siekiama stiprinti jaunų žmonių nepriklausomumą, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei savo naudojimąsi internetu ir tobulinti e. įgūdžius; primygtinai reikalauja užtikrinti mokytojų ir besimokančių asmenų, besinaudojančių atviraisiais švietimo ištekliais, fizinio ir psichologinio neliečiamumo ir privatumo apsaugą;

19.

prašo Komisijos remti valstybių narių keitimąsi gerosios formaliojo švietimo ir savišvietos patirties pavyzdžiais internetinio saugumo srityje, atitinkamo švietimo turinio kūrimą bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės formavimą, siekiant įtraukti jaunimą, jų tėvus ir mokytojus bei visus, kurie dirba su jaunimu, įskaitant nevyriausybines organizacijas, veikiančias Saugesnio interneto tinkle;

Mokytojų ir besimokančių asmenų įgūdžiai

20.

pažymi, kad naujosios technologijos ir atvirieji švietimo ištekliai suteikia daugiau interaktyvaus mokymosi galimybių ir yra naudingos priemonės, padedančios užtikrinti, kad švietimo procesas būtų sutelktas į besimokantį asmenį;

21.

pabrėžia, kad visais švietimo lygmenimis dirbantiems mokytojams tenka pagrindinis vaidmuo sudarant visiems besimokantiems asmenims palankesnes sąlygas gauti internetinę mokymosi medžiagą ir naudotis ja, taip pat padedant jiems įgyti skaitmeninių įgūdžių;

22.

pabrėžia neišvengiamą būtinybę kuo sparčiau ir kuo geriau visus besimokančius asmenis aprūpinti techninėmis priemonėmis ir užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio interneto;

23.

primena, kad kokybiškų mokymų, rengiamų mokytojams ir mokymų teikėjams, reikšmė didžiulė ir kad jie turi būti papildyti privalomu, per visą karjerą trunkančiu profesiniu mokymu, didžiausią dėmesį skiriant naujoviškiems mokymo metodams ir besimokančių asmenų mokymui apie mokymosi būdus („mokymuisi mokytis“);

24.

primygtinai ragina valstybes nares padėti mokytojams tobulėti profesinėje srityje siūlant jiems šiuolaikinę pirminio jų rengimo programą ir organizuojant profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus, kurių paskirtis – suteikti jiems reikiamą kompetenciją, kad jie galėtų naudotis skaitmeniniais mokymo metodais;

25.

aiškiai pabrėžia įrodytus mokytojų patirties kitose Europos šalyse pranašumus, pvz., pagal programą „Erasmus+“, ir ragina labai išplėsti šią ir kitas panašias programas;

26.

pažymi, kad pagrindiniai raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai, taip pat įvairių sričių įgūdžiai, pvz., kritinis mąstymas ir mokymasis mokytis, yra būtina skaitmeninių įgūdžių tobulinimo ir veiksmingo naudojimosi mokomąja medžiaga internete, taip pat ir atviraisiais švietimo ištekliais, sąlyga; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją papildomai įvertinti skaitmeninės ir (arba) internetinės mokymosi medžiagos poveikį besimokančiųjų mokymosi rezultatams pagal jų amžių ir išsilavinimo lygį;

27.

pripažįsta tradicinių mokymo ir mokymosi būdų svarbą ir ragina Komisiją remti tolesnius mokslinius tyrimus tokiais klausimais kaip ar ir kaip atvirieji švietimo ištekliai ir atviri masinio nuotolinio mokymo kursai, kaip papildoma arba sudėtinė tradicinių mokymo metodų dalis, gali padėti pagerinti asmenų mokymosi rezultatus;

28.

primena, kad novatoriški mokymo metodai, kuriems sudaro palankesnes sąlygas IRT ir atvirieji švietimo ištekliai, padeda gerinti socialinius emocinius ir įvairias sritis apimančius gebėjimus, pvz., kritinio mąstymo, sprendimų priėmimo, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, kurie yra labai svarbūs įsidarbinant ir dalyvaujant darbo rinkoje;

29.

pabrėžia, kad švietimo politikos priemonėmis pirmiausia turėtų būti siekiama padėti besimokantiems asmenims ugdyti svarbiausius pažintinius ir socialinius įgūdžius; ragina Komisiją geriau įvertinti, kokį poveikį besimokantiems asmenims turi skaitmeninių prietaisų ir turinio naudojimas pedagoginiais tikslais, kartu užtikrinant jų fizinį ir psichologinį neliečiamumą;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti plėtojami atvirieji švietimo ištekliai, pritaikyti besimokančių suaugusiųjų poreikiams, siekiant užtikrinti daugiau mokymosi visą gyvenimą galimybių žemos kvalifikacijos ES piliečiams, atsižvelgiant į tai, kad nemažai besimokančiųjų IRT įgūdžiai yra prasti;

31.

pabrėžia, kad skaitmeniniai įgūdžiai ir žinios yra labai svarbūs piliečiams informacinėje visuomenėje, kuri siekia tapti dinamiškiausia žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje;

32.

pažymi, kad skaitmeninis raštingumas, atverdamas naujus ryšių ir švietimo kanalus, turi teigiamą įtaką socialinės sanglaudos stiprinimo, asmeniniam tobulėjimo, kultūrų dialogo bei aktyvaus pilietiškumo ugdymo požiūriu;

33.

pabrėžia, kad IRT ir interneto mokomoji medžiaga, įskaitant atviruosius švietimo išteklius, gali paremti užsienio kalbų mokymo ir mokymosi visais švietimo ir mokymo lygmenimis procesus; pabrėžia, kad socialinė sąveika yra užsienio kalbų mokymosi prielaida;

34.

ragina valstybes nares gerinti ir gilinti skaitmeninius įgūdžius, taip pat į atitinkamas mokymo programas įtraukti kodavimą ir programavimą, siekiant didinti ekonominį konkurencingumą ir suteikti besimokantiems asmenims įgūdžių, kurie jiems bus reikalingi darbo rinkoje ateityje;

35.

pakartoja, kad nuolatinis žinių ir įgūdžių atnaujinimas yra labai svarbus sėkmingos integracijos į darbo rinką veiksnys, ir pažymi, kad atvirieji švietimo ištekliai gali padėti palengvinti nuolatinio mokymosi procesą, kuris reikalingas siekiant išlikti konkurencingiems darbo rinkoje; ragina naudotis IRT didesnei lyčių pusiausvyrai užtikrinti, siekiant užtikrinti galimybę tokio tipo mokymais, norint savarankiškai atnaujinti žinias ar mokytis, pasinaudoti ir moterims, kurios kuriam laikui pasitraukia iš darbo rinkos (pvz., dėl motinystės ar kitų šeimos rūpesčių), taip padidinant jų galimybes ateityje sugrįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios bibliotekos ir švietimo centrai gali suteikti galimybę nemokamai naudotis kompiuteriais bei internetu ir mokytis naudojantis interneto ištekliais;

Prieinamumo didinimas

37.

pabrėžia, jog svarbu, kad visi visų amžių grupių besimokantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, kilusius iš palankių sąlygų neturinčių asmenų šeimų, jaunus žmones, kurie šiuo metu nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (angl. NEET), ir asmenis, kilusius iš geografiškai atokių regionų, taip pat visi norintys pakelti savo kvalifikaciją turėtų prieigą prie švietimo, mokymų ir IT įrangos;

38.

dar kartą pažymi, kad ne visi turi galimybę naudotis vienodai kokybiškomis IRT paslaugomis už tokią pat kainą ir kad paprastai miestų regionai geriau aptarnaujami negu kaimo vietovės, o dėl to susidaro skaitmeninė atskirtis, mažinanti lygias piliečių galimybes visoje Europos Sąjungos teritorijoje;

39.

pabrėžia, kad vis svarbesnis tampa suaugusiųjų švietimas, ypač profesinių įgūdžių lavinimas visą gyvenimą, ir ragina ES lygmeniu pripažinti, stiprinti ir skatinti visas suaugusiųjų švietimo organizacijas;

40.

pabrėžia kelioms kartoms skirto mokymosi pranašumus ir pažymi didelį švietimo potencialą, kurį suteikia skaitmeninis mokymasis ir atvirieji švietimo ištekliai, taip pat kalbant apie platesnes galimybes visų amžiaus grupių asmenims šviestis ir mokytis;

41.

pripažįsta, kad naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais, visų pirma MOOCs, švietimo ir mokymo įstaigoms tapo įmanoma pasiekti tūkstančius Sąjungoje, įskaitant atokiausius jos regionus, ir visame pasaulyje besimokančių asmenų; pripažįsta, kad dabar švietimas ir žinios visiškai nepaiso sienų, todėl atsiranda daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių ir prisidedama prie Europos švietimo įstaigų kaip inovacijų ir šiuolaikiškų technologijų plėtros centrų skatinimo;

42.

pažymi, kad svarbu išlaikyti tinkamą švietimo kokybės ir prieinamumo pusiausvyrą; pabrėžia, jog naujos technologijos gali būti naudojamos siekiant užtikrinti, kad švietimo prieinamumas nesumažintų jo kokybės;

43.

pažymi, kad ES kyla pavojus atsilikti nuo kitų pasaulio regionų, pvz., JAV ar Azijos, kuriuose labai daug investuojama į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, naujas technologijas ir atviruosius švietimo išteklius; pažymi, kad Sąjunga turi remtis savo privalumais, susijusiais su kultūrų ir kalbų įvairove, ir užtikrinti investicijas į e. mokymosi medžiagą, įskaitant atviruosius švietimo išteklius bei naująsias technologijas, kad jos gyventojams būtų suteikta tinkamiausia parama;

44.

primena, kad naujosios technologijos gali prisidėti prie Europos švietimo konkurencingumo stiprinimo pasauliniu mastu, suteikti galimybių Europos aukštojo mokslo internacionalizavimui ir atitinkamai padidinti Europos, kaip mokymosi vietos, patrauklumą;

45.

pabrėžia, kad atvirieji švietimo ištekliai gali prisidėti prie Europos švietimo kokybės gerinimo; atsižvelgdamas į tai, ragina bendradarbiauti su viso pasaulio švietimo įstaigomis, pirmiausia – iš JAV;

46.

pakartoja, kad sėkmingos atvirųjų švietimo išteklių strategijos ir MOOCs gali paremti internacionalizavimo strategijas, padidinti Europos (aukštojo) mokslo įstaigų veiklos kokybę bei matomumą ir, nepaisant didėjančios pasaulinės konkurencijos dėl talentų, pritraukti studentus ir mokslo darbuotojus;

47.

ragina valstybes nares skatinti bendradarbiavimą ir sinergiją mokymosi visą gyvenimą srityje, visų pirma sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokytis, modernizuoti švietimo įstaigų mokymo programas ir pritaikyti jas prie sparčiai besivystančių skaitmeninio mokymosi ir atvirųjų švietimo išteklių galimybių, siekiant kuo veiksmingiausiai atsižvelgti į naujus šiuolaikinio pasaulio iššūkius;

48.

skatina Europos švietimo ir mokymo įstaigas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis bei suinteresuotaisiais subjektais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geriau suprasti naujus mokymo ir mokymosi metodus bei IRT švietimui daromą poveikį; skatina kurti bendras tokio bendradarbiavimo platformas;

49.

pabrėžia, kad naudojant naujas technologijas švietimo srityje turėtų būti tikslingai reaguojama į darbo rinkos poreikius ir siekiama įveikti dabartines įgūdžių spragas; pabrėžia, kad reikia gerinti švietimo ir mokymo įstaigų bei verslo sektoriaus bendravimą ir bendradarbiavimą;

50.

pažymi, kad naujosios technologijos ir e. mokymasis turi pridėtinės vertės, nes suteikia tarptautinės mokymosi patirties tiems, kurie nedalyvauja judumo programose;

51.

atkreipia dėmesį, kad Sąjungoje švietimo ir mokymo srityje nevisapusiškai išnaudojamos skaitmeninių technologijų teikiamos galimybės; baiminasi, kad dėl tokios padėties gali toliau rastis skirtingi mokymo ir mokymosi požiūriai; ragina valstybes nares naujose rinkose taikyti lygybės principus, nes atvirieji švietimo ištekliai turėtų išlikti priemone, padedančia užtikrinti platesnes mokymosi galimybes, o ne naudojama vien ekonominiais interesais;

52.

pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos yra svarbi mokymo priemonė pilietybės požiūriu: jomis palengvinamas daugybės periferinėse vietovėse gyvenančių piliečių ir ypač jaunimo auditorijos dalyvavimas, leidžiant jiems visapusiškai naudotis žodžio laisve ir bendravimu internete;

ES programų indėlis

53.

palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti portalas „Open Education Europa“, kuriame suteikiama bendra prieiga prie Europos atvirųjų švietimo išteklių, ir ragina toliau energingai jį plėsti ir skatinti valstybėse narėse;

54.

pažymi, jog norint užtikrinti, kad kuo didesnis besimokančių asmenų ratas naudotųsi atviraisiais švietimo ištekliais, būtina sukurti tinkamą skaitmeninę infrastruktūrą, pagrįstą plačiai naudojamomis ir populiariomis technologijomis;

55.

prašo Europos Komisijos kasmet rengti ES teritorijų planavimo konferenciją siekiant įsitikinti, kad prieigą prie IRT paslaugų turėtų visi piliečiai, nesvarbu, kurioje ES vietovėje jie gyvena;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad plėtojant infrastruktūrą, plėtojant įvairias priemones ir supažindinant su jomis plačiąją visuomenę, įtraukiant kitus vietos lygmens suinteresuotuosius subjektus, skleidžiant informaciją apie atitinkamas Europos iniciatyvas ir jas įgyvendinant valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis esminis vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms;

57.

ragina valstybes nares ir vietos bei regionų institucijas naudotis Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų teikiamu finansavimu mažinti teritorijų skaitmeninei takoskyrai tobulinant infrastruktūrą ir tinklus bei skatinant IRT mokymus ir veiksmingą jų naudojimą, atsižvelgiant į švietimo įstaigų, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose, poreikius; pažymi, kad norint užtikrinti protingą ir visapusišką ES lėšų naudojimą turi būti skatinama įvairių programų ir priemonių – „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ ir struktūrinių bei investicinių fondų – sinergija;

58.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares ir švietimo įstaigas, remiantis esamais projektais ir patirtimi, keistis gerosios patirties pavyzdžiais;

59.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti IRT integravimo į švietimo ir mokymo įstaigų procesus nuodugnaus stebėjimo rodiklius ir remti visos Sąjungos masto kiekybinius tyrimus;

60.

ragina Komisiją remti ir išplėsti Europos mokyklų (angl. European Schoolnet) tinklą ir veiklą;

61.

palankiai vertina tai, kad pagal atvirojo naudojimo licencijas visuomenė galės naudotis visa švietimo medžiaga, parengta gavus paramą pagal programą „Erasmus+“; skatina imtis panašių veiksmų ir įgyvendinant kitas Sąjungos programas, įskaitant plataus masto atvirą prieigą pagal programą „Horizontas 2020“;

62.

pabrėžia, kad programos „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant kurti atviruosius švietimo išteklius pasitelkiant specialistų grupes, pvz., platforma „eTwinning“ besinaudojančių mokyklų mokytojų bendruomenę; ragina naudotis tokiomis platformomis ir kituose švietimo sektoriuose;

o o

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(2) OL C 62, 2014 3 4, p. 4.

(3) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(4) OL C 70, 2011 3 4, p. 1.

(5) OL C 135, 2010 5 26, p. 2.

(6) OL C 135, 2010 5 26, p. 12.

(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0433.

(8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0377.

(9) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 56.

(10) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 55.

(11) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 87.

(12) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 77.

(13) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(14) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/39

P7_TA(2014)0429

Europos Parlamento tyrimo teisė

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo (2009/2212(INL))

(2017/C 443/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnio trečią dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 41 ir 48 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0352/2011),

priima kaip savo pasiūlymą dėl reglamento tekstą, priimtą 2012 m. gegužės 23 d. (1);

ragina Tarybą ir Komisiją pranešti apie savo pritarimą šiam pasiūlymui;

ragina Tarybą ir Komisiją, jei jos negali duoti pritarimo dėl tokio pasiūlymo, koks jis pateikiamas dabar, atnaujinti derybas su naujai išrinktu Parlamentu, atsižvelgiant į pažangą, padarytą vedant ankstesnes derybas politiniu lygmeniu ir palaikant neoficialius ryšius techniniu lygmeniu, visų pirma dėl konfidencialumo klausimo ir slaptos ir kitos informacijos tvarkymo;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/40

P7_TA(2014)0430

Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykiai

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių (2013/2185(INI))

(2017/C 443/07)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos preambulę, 4 straipsnio 3 dalį (lojalus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas), 5 straipsnį (kompetencijos suteikimas ir subsidiarumo principas), 10 straipsnio 1 dalį (atstovaujamoji demokratija) ir 2 dalį (atstovavimas ES piliečiams) bei 12 straipsnį (nacionalinių parlamentų vaidmuo),

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, ypač į jo preambulę ir II antraštinę dalį „Tarpparlamentinis bendradarbiavimas“, ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, pridedamus prie Lisabonos sutarties,

—

atsižvelgdamas į savo 1997 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių (1), 2002 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų ryšių vykdant Europos integraciją (2) ir 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių plėtojimo pagal Lisabonos sutartį (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.) (4)“,

—	atsižvelgdamas į Ryšių su nacionaliniais parlamentais pagal Lisabonos sutartį iniciatyvinės grupės 2011 m. gruodžio 20 d. galutines rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas dėl Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių, ypač į 2012 m. ataskaitą (COM(2013)0565),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijų, surengtų įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (5), ypač vykusių Varšuvoje 2012 m. ir Nikosijoje 2013 m., išvadas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijos (pranc. COSAC) posėdžių, vykusių po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, indėlį ir šių posėdžių, visų pirma Vilniuje vykusio L COSAC posėdžio, išvadas, taip pat COSAC du kartus per metus skelbiamas ataskaitas (6),

—	atsižvelgdamas į COSAC 20-osios pusmečio ataskaitos dalį, skirtą ES demokratinio teisėtumo, nacionalinių parlamentų vaidmens, taip pat politinio dialogo klausimams ir 2014 m. Europos Parlamento rinkimams,

—	atsižvelgdamas į nacionalinių parlamentų indėlį COSAC pirmininkų posėdžio, surengto Graikijos parlamente Atėnuose 2014 m. sausio 26–27 d., metu,

—	atsižvelgdamas į Tarpparlamentinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje gaires, 2008 m. liepos 21 d. priimtas Lisabonoje vykusioje ES parlamentų pirmininkų konferencijoje,

—

atsižvelgdamas į išvadas, priimtas tarpparlamentinėse bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) konferencijose, įvykusiose 2012 m. rugsėjo 9–10 d. Pafose (Kipras), 2013 m. kovo 24–26 d. Dubline (Airija) ir 2013 m. rugsėjo 4–6 d. Vilniuje (Lietuva), taip pat į 2013 m. spalio 16–17 d. Vilniuje (Lietuva) įvykusios tarpparlamentinės ES ekonomikos ir finansų valdymo konferencijos, surengtos kaip numatyta Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje 13 straipsnyje, indėlį,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliucijas dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų (7) ir dėl Europos Parlamento santykių su institucijomis, atstovaujančiomis nacionalinėms vyriausybėms (8),

—	atsižvelgdamas į bendrą pirmininkų H. Van Rompuy, J. C. Junckero, J. M. Barroso ir M. Draghi 2012 m. gruodžio 5 d. ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

—	atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2012 m. gruodžio 13 ir 14 d., 2013 m. spalio 24 ir 25 d. bei 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. susitikimų išvadas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties nuostatų dėl Europos Parlamento įgyvendinimo (9),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0255/2014),

A.	kadangi dabartinė Europos Sąjungos institucinė struktūra ES sutartyje apibrėžta kaip vienas įsteigiant Europos Bendrijas pradėto vis glaudesnės sąjungos kūrimo proceso etapų;

kadangi, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia vienos kitas ir teikia savitarpio pagalbą vykdant sutartyse nustatytus uždavinius, taip pat valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jai keliamus uždavinius ir netaiko jokių priemonių, kurios galėtų sutrukdyti siekti Sąjungos tikslų;

C.	kadangi ES sutarties 12 straipsnyje nacionalinių parlamentų lojalaus bendradarbiavimo principas sustiprintas nurodant, jog jie aktyviai prisideda užtikrinant gerą Sąjungos veikimą;

kadangi Sąjungos kompetencijos ribos apibrėžiamos vadovaujantis jų suteikimo principu, o kompetencijos įgyvendinimas grindžiamas subsidiarumo bei proporcingumo principu ir kadangi visos ES institucijos kartu su nacionaliniais parlamentais prižiūri, kad rengiant teisės aktus būtų laikomasi subsidiarumo principo;

E.	kadangi demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę privalu užtikrinti visais lygmenimis, kuriais priimami ir įgyvendinami sprendimai, taip pat šiems lygmenims tarpusavyje sąveikaujant;

kadangi Sąjungos veikimas grindžiamas atstovaujamąja demokratija ir dvejopu demokratiniu teisėtumu, kylančiu iš tiesiogiai piliečių renkamo Europos Parlamento ir valstybių narių, kurioms Taryboje atstovauja jų vyriausybės, savo ruožtu demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ir piliečiams;

kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai (kiekviena institucija pagal jai priskirtą sritį) yra du Europos Sąjungos demokratinio teisėtumo užtikrinimo ramsčiai: EP – kaip institucija, kurioje piliečiams tiesiogiai atstovaujama Sąjungos lygmeniu, o nacionaliniai parlamentai – kaip nacionalinės institucijos, kurioms tiesiogiai atskaitingos šalių vyriausybės, savo ruožtu atstovaujamos Taryboje;

H.	kadangi ES teisės aktų leidimo sistemoje nacionaliniai parlamentai vis dėlto yra ne „tretieji rūmai“, o veikiau priemonė, padedanti užtikrinti Sąjungos „antrųjų rūmų“, t. y. Tarybos, atskaitingumą;

I.	kadangi dera palaikyti šį konstruktyvų nacionalinių parlamentų požiūrį, išreikštą jiems pateikiant tokius indėlius;

J.	kadangi nacionaliniai parlamentai turėtų sukurti tvirtas ir darnias su ES susijusias struktūras siekdami sutvirtinti ryšius su Europos Sąjungos institucijomis ir įgyti daugiau patirties klausimais ES reikalų srityje;

K.	kadangi dabartiniu integracijos etapu nacionaliniai parlamentai atlieka konkretų specialų vaidmenį didindami informuotumą apie ES valstybėse narėse ir priartindami piliečius prie Europos;

L.	kadangi tarpparlamentinis bendradarbiavimas gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant ES integracijos procesą sudarydamas galimybes keistis informacija, bendrai gilinantis į problemas, vykdyti abipusiai naudingą dialogą ir sklandžiau perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę;

kadangi, įsteigus tarpparlamentinę BUSP ir BSGP konferenciją, tarpparlamentinę konferenciją dėl ekonomikos valdymo ir sustiprinus tarpparlamentinių komitetų susitikimų, kaip geriausios bendradarbiavimo priemonės, vaidmenį, COSAC turėtų likti forumu, kuriame reguliariai keičiamasi nuomonėmis, informacija ir geriausia patirtimi praktinių parlamentinės kontrolės aspektų srityje;

kadangi į Europos Komisijos užmegztą politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais, kuris itin sustiprintas per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, turi labiau įsitraukti Europos Parlamentas, visų pirma turint omenyje Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų sprendimų savitarpio priklausomybę;

O.	kadangi Darbo tvarkos taisyklių pakeitimuose atsižvelgta į Lisabonos sutarties nuostatas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES;

P.	kadangi reikia atkreipti dėmesį į vaidmenį, kurį šiuo metu atlieka Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija vykdant tarpparlamentinį bendradarbiavimą;

I. Nacionaliniai parlamentai ir Sąjungos demokratinis teisėtumas

palankiai vertina tai, kad sutartyse numatytos nacionalinių parlamentų teisės ir pareigos jiems padės aktyviai prisidėti prie tinkamo Sąjungos veikimo; laikosi nuomonės, kad šios teisės ir pareigos turi būti siejamos su:

aktyviu dalyvavimu sprendžiant ES reikalus (įgaliojimai ratifikuoti sutartis, dalyvavimas ES sutarties 48 straipsnyje minimame konvente, nacionalinės vyriausybės veiklos kontrolė, subsidiarumo principo laikymosi kontrolė, teisė paprieštarauti teisės aktui išimtinėmis aplinkybėmis, ES teisės perkėlimas į nacionalinę teisę);

b)	politiniu dialogu (tarpparlamentinis bendradarbiavimas, keitimasis informacija su ES institucijomis, visų pirma Europos Parlamentu);

pažymi, kad dvejopas ES teisėtumas – kaip piliečių sąjungos ir valstybių narių sąjungos – ES lygmeniu įgyvendinamas teisėkūros srityje, dalyvaujant Europos Parlamentui ir Tarybai; laikosi nuomonės, jog siekiant, kad valstybėms narėms Europos Sąjungoje būtų atstovaujama vienalytėje visiškai demokratinėje plotmėje, nacionalinės vyriausybės savo poziciją Taryboje turėtų reikšti tinkamai atsižvelgdamos į savo šalių parlamentų požiūrį – taip būtų stiprinamas demokratinis Tarybos pobūdis;

pabrėžia, kad reikiamas teisėtumas ir atskaitomybė turi būti užtikrinami nacionaliniu ir ES lygmenimis atitinkamų nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento; primena 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose nustatytą principą, kad „viso proceso metu bendras tikslas tebėra užtikrinti demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygiu“;

teigiamai vertina nacionalinių parlamentų veiksmus, kurių šie ėmėsi, kad:

a)	siekdami didesnio nuoseklumo, gerintų politikos krypčių nustatymo ir kontrolės priemones;

b)	ministrams ir valstybių narių vyriausybėms pateiktų išankstines gaires, susijusias su jų darbu Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje pagal savo nacionalines konstitucines sistemas;

c)	kontroliuotų nacionalinių vyriausybių ir ministrų poziciją Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje pagal savo nacionalines konstitucines sistemas;

d)	atliktų veiksmingą vaidmenį teikiant gaires ir kontroliuojant direktyvų ir reglamentų įgyvendinimą;

e)	skatintų Tarybą didinti skaidrumą svarstant teisėkūros procedūra priimamus aktus, ypač parengiamuoju teisėkūros proceso etapu, kad Europos Parlamento ir Tarybos gaunama informacija būtų nuoseklesnė;

f)	įvertintų Europos Parlamento komitetų ir nacionalinių parlamentų komitetų santykius;

pripažįsta Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų komitetų atliekamą vaidmenį ES teisėkūros procese;

todėl apgailestauja dėl nepakankamo tokių svarstymų skaidrumo ir informacijos srauto tarp Europos Parlamento ir Tarybos nenuoseklumo; ragina Tarybą taikyti tokius pat skaidrumo standartus kaip Parlamentas, ypač rengiant teisėkūros procedūra priimamus aktus;

mano, kad dėl nepakankamo svarstymų, ypač teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymo, Taryboje skaidrumo vyriausybėms sunku būti realiai atskaitingoms savo šalių parlamentams;

pažymi, kad iki šiol, kontroliuojant kaip laikomasi subsidiarumo principo, buvo du kartus pasiektos Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 3 dalyje numatytos ribos; primena, kad išankstinio įspėjimo dėl subsidiarumo principo nesilaikymo mechanizmo tikslas yra ne stabdyti ES sprendimų priėmimo procesą, o gerinti Sąjungos teisėkūros kokybę visų pirma užtikrinant, kad ES veiktų neviršydama savo kompetencijos ribų;

todėl laikosi nuomonės, kad nacionalinių parlamentų ir ES institucijų atliekama subsidiarumo principo laikymosi priežiūra yra ne perdėtas apribojimas, o nacionalinių parlamentų kompetencijos užtikrinimo mechanizmas; tai padeda modeliuoti ES teisėkūros veiklos formą ir turinį;

10.

mano, kad išankstinio įspėjimo mechanizmas turėtų būti laikomas viena iš priemonių veiksmingam ES ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimui užtikrinti ir kaip tokia priemonė naudojamas;

11.

palankiai vertina tai, kad praktikoje šis mechanizmas taip pat naudojamas kaip įvairių institucijų dialogo konsultuojantis ir bendradarbiaujant įvairių lygmenų ES sistemoje priemonė;

12.

mano, kad į nacionalinių parlamentų pateikiamas pagrįstas nuomones institucijos turi atsižvelgti ir dėl to, kad suprastų, ką Sąjunga turi padaryti, kad geriau įgyvendintų numatytų teisėkūros procedūra priimamų aktų tikslus; prašo Komisijos skubiai ir išsamiai atsakyti į nacionalinių parlamentų pateikiamas pagrįstas nuomones ir raštus;

II. Tarpparlamentiniai ryšiai ir Europos integracijos procesas

13.

dar kartą pakartoja, kad tarpparlamentinis bendradarbiavimas Europos Sąjungoje nepakeičia įprastinės parlamentinės kontrolės, kurią Europos Parlamentas vykdo pagal Sutartimis suteiktus įgaliojimus, ir su ES veikla susijusios vyriausybių kontrolės, kurią vykdo nacionaliniai parlamentai; mano, kad tokio bendradarbiavimo tikslas:

a)	paskatinti nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą keistis informacija ir gerąja patirtimi, siekiant, kad visi šie parlamentai galėtų veiksmingiau vykdyti kontrolę ir kad jų indėlis būtų visapusiškesnis, kartu neperžengiant kompetencijos ribų;

b)	užtikrinti, kad parlamentai visapusiškai naudotųsi savo įgaliojimais su ES susijusiose srityse;

c)	skatinti sukurti tikrą ES parlamentinę ir politinę kultūrą;

14.

mano, kad tarpparlamentiniai susitikimai turėtų būti forumai, kuriuose, papildydamos viena kitą ir teikdamos abipusės naudos, susiliečia ES politika ir nacionalinė politika; mano, kad svarbiausias tokių susitikimų vaidmuo – padėti nacionaliniams parlamentams savo diskusijose atsižvelgti į ES perspektyvą, o Europos Parlamentui – diskutuojant ES lygmeniu atsižvelgti į nacionalines perspektyvas;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad nauja ES tarpparlamentinė sistema vis dar kuriama ir kad tai darant reikia vadovautis bendru sutarimu grindžiamu požiūriu, laikantis Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 1 II antraštinės dalies 9 straipsnio, pagal kurį Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pavedama bendra užduotis bendru sutarimu priimti sprendimus dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo Sąjungoje organizavimo ir skatinimo, tačiau dar per anksti bandyti sukurti bendrą tarpparlamentinio bendradarbiavimo sistemą;

16.

teigiamai vertina veiksmus, kurių įsigaliojus Lisabonos sutarčiai imtasi laikantis ryšių su nacionaliniais parlamentais iniciatyvinio komiteto rekomendacijų, siekiant sustiprinti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento bendradarbiavimą, visų pirma susijusius su tarpparlamentinių komitetų susitikimų planavimu ir jų skaičiaus didinimu (nuo 2010 m. surengta 50 susitikimų), nacionalinių parlamentų ir atitinkamų politinių organų nariams perduodamais nacionalinių parlamentų pasiūlymais (pagrįstomis nuomonėmis ir kitokiu indėliu), vaizdo konferencijų rengimu, dvišalių vizitų skatinimu, techniniais ES tarpparlamentinių informacijos mainų tinklo patobulinimais (angl. IPEX), didesniu Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentų centro (angl. ECPRD) įgyvendinamų bendrų projektų skaičiumi, administracinės valdžios pareigūnų vizitais ir keitimusi informacija bei geriausia patirtimi; mano, kad šiais veiksmais padedama užtikrinti, kad tarpparlamentiniai ryšiai būtų veiksmingesni ir kryptingesni, ir kartu prisidedama prie parlamentinės demokratizacijos;

17.

pabrėžia, kad tarpparlamentiniai susitikimai turi būti rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais, siekiant padidinti jų veiksmingumą ir kokybę; todėl rekomenduoja kuo anksčiau įtraukti juos į rengiamą tarpparlamentinių susitikimų darbotvarkę;

18.

mano, kad rengiant tarpparlamentinius susitikimus reikėtų remtis praktiniais susitarimais atsižvelgiant į kiekvienos rūšies susitikimų ypatumus;

19.

palankiai vertina tarpparlamentinių komitetų susitikimų veiksmingumą ir ragina stiprinti pranešėjų bendradarbiavimą konkrečiais teisėkūros klausimais;

20.

teigiamai vertina veiksmingus politinių frakcijų ir Europos politinių partijų susitikimus, kurie rengiami vykdant ES tarpparlamentinį bendradarbiavimą; ragina dar labiau įtvirtinti šiuos susitikimus kaip veiksmingą savitos Europos politinės sąmonės plėtojimo priemonę;

21.

palankiai vertina IPEX, visų pirma kaip keitimosi informacija apie parlamentinės kontrolės procedūras platformos vaidmenį, nepaisant to, kad gali iškilti kalbos problemų; siekiant parlamentų dialogą padaryti kuo veiksmingesnį, ragina nacionalinius parlamentus ypatingą dėmesį skirti daugiakalbystės principui;

22.

pabrėžia, kad tarpparlamentinis bendradarbiavimas turi būti atviras bei įtraukus, ir reiškia susirūpinimą tuo, kad rengiami ribotos sudėties tarpparlamentiniai susitikimai, į kuriuos nekviečiami kai kurių parlamentų atstovai ir kurie rengiami tinkamai nepasikonsultavus ir kuriuose siekiama priimti bendru sutarimu nepagrįstas pozicijas ES reikalų srityje;

23.

pažymi, kad politinis dialogas, pradėtas vykdyti 2006 m. remiantis J. M. Barroso iniciatyva, ir išankstinio įspėjimo mechanizmas yra dvi to paties medalio pusės; pažymi, kad nacionalinių parlamentų ryšiai su Europos Komisija plačiai išplėtoti ir kad per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą užmegztas sustiprintas politinis dialogas;

III. Raida ir pasiūlymai

24.

siūlo sudaryti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento susitarimą, kuris būtų veiksmingo bendradarbiavimo pagal Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 1 9 straipsnį ir EP darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnį pagrindas;

25.

ragina, kad Sąjungoje vykdant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, reguliariai vyktų pagal temas suskirstyti ir veiksmingi frakcijų ir Europos politinių partijų susitikimai;

26.

pabrėžia, jog nuolatinis tarpparlamentinio bendradarbiavimo tikslas turi būti suburti tinkamus žmones tinkamu laiku tinkamai temai konstruktyviai svarstyti, siekiant, kad sprendimai atitinkamose kompetencijos srityse būtų priimami atsižvelgiant į tikro dialogo ir diskusijų teikiamą papildomą naudą;

27.

mano, kad COSAC turėtų likti forumu, kuriame reguliariai keičiamasi nuomonėmis, informacija ir geriausia patirtimi praktinių parlamentinės kontrolės aspektų srityje;

28.

primena, kad ES parlamentų pirmininkų susitarime, pasiektame 2013 m. balandžio mėn. Nikosijoje įvykusioje jų konferencijoje, numatyta, kad konferencijai dėl ekonomikos valdymo, grindžiamai Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo 13 straipsniu, numatyta keletas nuostatų ir tai, kad šių nuostatų peržiūra bus atlikta 2015 m. Romoje vyksiančioje ES parlamentų pirmininkų konferencijoje; todėl laikosi nuomonės, kad iki tos peržiūros būtų per anksti vykdyti bet kokių praktinių nuostatų, susijusių su konferencija dėl ekonomikos valdymo, tvirtinimo procedūrą, taigi to reikėtų vengti;

o o

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 200, 1997 6 30, p. 153.

(2) OL C 284 E, 2002 11 21, p. 322.

(3) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 94.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061.

(5) http://www.ipex.eu/IPEXL-WEB/euspeakers/getspeakers.do

(6) http://www.cosac.eu/

(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0598.

(8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0599.

(9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0249.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/46

P7_TA(2014)0431

Nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės ***

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento (ES, Euratomas), kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės, projekto (05600/2014 – C7-0047/2014 – 2011/0184(APP))

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

(2017/C 443/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (05600/2014),

—	atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C7-0047/2014),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonių (7),

—	atsižvelgdamas į tai, kad pirmą kartą pagal Sutartį prašoma Parlamento pritarimo dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonių,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją (A7-0269/2014),

pritaria Tarybos reglamento projektui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0078.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0304.

(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0434.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/47

P7_TA(2014)0434

Nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonių (2014/2020(INI))

(2017/C 443/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05600/2014),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2011)0740),

—	atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio trečią pastraipą (C7-0047/2014),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0270/2014),

A.	kadangi laikantis SESV 311 straipsnio Taryba, priimdama reglamentą pagal specialią teisėkūros procedūrą, patvirtina Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemones, jeigu tai numatyta sprendime išdėstytomis nuostatomis, susijusiomis su Sąjungos nuosavų išteklių sistema;

kadangi pagal SESV 311 straipsnį taip pat numatoma, kad visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais ir Tarybai suteikiama galimybė nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją, taigi sutiekiamas teisinis pagrindas išsamiai nuosavų išteklių sistemos reformai vykdyti;

kadangi Parlamentas nuolat ragino, kad ES biudžeto finansavimas būtų vėl pagrįstas tikra nuosavų išteklių sistema, kaip nustatyta Sutartyje; kadangi jis nuolat pabrėžė esamos nuosavų išteklių sistemos trūkumus ir ribas, skaidrumo stoką ir didelį sudėtingumą, dėl kurių sistema tampa visiškai nesuprantama ES piliečiams, kurie galiausiai jaučia to pasekmes;

kadangi BNP pagrįsti nacionaliniai įnašai į ES biudžetą, kurie šiuo metu sudaro apie 74 proc. visų ES įplaukų, negali būti laikomi tikrais nuosavais ištekliais, nes jie – tai pervedimai iš nacionalinių iždų į ES biudžetą; kadangi PVM pagrįstų išteklių, sudarančių 11 proc. visų ES įplaukų, raida buvo tokia, kad jie taip pat laikomi nacionaliniu įnašu į ES biudžetą; kadangi ši padėtis lėmė tai, kad per kelis dešimtmečius įsitvirtino tinkamos grąžos logika, kuria taip pat buvo aiškiai vadovaujamasi per Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimą darant išvadas dėl 2014–2020 m. DFP ir dėl kurios didžia dalimi buvo sutrukdyta struktūrinei ES biudžeto reformai;

E.	kadangi dėl griežtų taupymo priemonių valstybės narės nenori didinti savo įnašų į ES biudžetą, nepaisant neginčijamos naudos, kurią jos gauna įgyvendinant iš ES biudžeto finansuojamas programas, ir kadangi vienintelis perspektyvus sprendimas yra tiesioginių ES nuosavų išteklių sistema;

kadangi Parlamentas nuolat reiškė savo paramą Komisijos 2011 m. birželio mėn. pateiktiems pasiūlymams, kuriais (dėl to, kad sumažinama nacionalinių įnašų į ES biudžetą dalis iki ne daugiau kaip 40 proc., panaikinamas dabartinis vien tik statistinio pobūdžio PVM pagrįstas įnašas, jį pakeičiant tikrais PVM pagrįstais ES ištekliais, sukuriama viena naujų tikrų nuosavų išteklių rūšis ir 2014–2020 m. laikotarpiu visos korekcijos bei koreguojamieji mechanizmai pakeičiami vienkartinių sumų sistema) buvo imtasi tinkamų veiksmų siekiant suderinti ES biudžeto įplaukų dalį su Sutarties tekstu ir dvasia ir kuriuos nuo pat pradžių rėmė didžioji Parlamento dauguma;

kadangi, nepaisant nepasitenkinimo Tarybos nesugebėjimu daryti pažangos nuosavų išteklių sistemos reformos srityje, Parlamentas 2013 m. lapkričio mėn. galiausiai pritarė 2014–2020 m. DFP reglamentui ir buvo pasiektas susitarimas su Taryba dėl bendros deklaracijos dėl Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais įsteigimo; kadangi šia proga Tarybai pirmininkavusi Lietuva paskelbė apie savo įsipareigojimą 2013 m. gruodžio 18–19 d. surengti inauguracinį šios grupės posėdį; kadangi dėl Tarybos vėlavimo priimti sprendimą dėl jos trijų keliamų kandidatų į Aukšto lygio grupę šis posėdis įvyks tik 2014 m. balandžio mėn.;

kadangi Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais iki 2014 m. pabaigos siekia atlikti pirmąjį esamos sistemos trūkumų vertinimą, o galutiniai 2016 m. rezultatai bus vertinami per tarpinstitucinę konferenciją, dalyvaujant nacionaliniams parlamentams; kadangi minėtoji Aukšto lygio grupė turėtų nagrinėti visus nuosavų išteklių sistemos reformos aspektus, siekdama suteikti Komisijai priemones, kurių reikia norint įvertinti, ar naujos iniciatyvos dėl nuosavų išteklių yra tinkamos, kartu atliekant 2014–2020 m. DFP peržiūrą (persvarstymą) (kuris bus pradėtas vėliausiai iki 2016 m. pabaigos), ir pasiūlyti sėkmingą reformą daugiametės finansinės programos po 2020 m. laikotarpiu;

palankiai vertina Tarybos susitarimą nustatyti Sąjungos nuosavų išteklių įgyvendinimo priemones, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo;

vis dėlto apgailestauja dėl Tarybos sprendimo nuostatas, susijusias su BNP pagristų išteklių apskaičiavimu, vėl perkelti į Sprendimą dėl nuosavų išteklių; laikosi nuomonės, kad dėl to prarandama galimybė visas įgyvendinimo nuostatas sugrupuoti viename tekste, taip pat kad Lisabonos sutarties 311 straipsnyje nenumatytas objektyvus šio išskaidymo pagrindimas;

apgailestauja dėl to, kad Taryba nepadarė jokios pažangos nuosavų išteklių sistemos reformos, paremtos Komisijos pateiktais pasiūlymais dėl teisės akto, srityje;

toliau ragina reformuoti Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemą, kad ji būtų paprasta, skaidri, teisinga, matoma ir suprantama ES piliečiams, taip sustiprinant ES piliečių ryšį su ES projektu ir tuo pačiu metu sumažinant valstybių narių nacionaliniams iždams tenkančią naštą;

turi didelių lūkesčių dėl Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbo ir mano, kad ši grupė suteikia puikią galimybę pašalinti dabartines nuosavų išteklių sistemos reformos kliūtis; teigiamai vertiną pirmąjį Aukšto lygio grupės posėdį, įvykusį 2014 m. balandžio 3 d.; tikisi, kad, nepaisant didelio vėlavimo, dėl kurio apgailestaujama, sušaukti šį inauguracinį posėdį, Aukšto lygio grupė vis tiek laikysis tikslų ir tvarkaraščio, nustatytų bendroje deklaracijoje dėl Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais įsteigimo;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 16.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0078.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0304.

2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/49

P7_TA(2014)0455

Derybos dėl ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo (2014/2021(INI))

(2017/C 443/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1991 m. Hagoje vykusį pirmąjį dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą ir į bendros deklaracijos dėl ES ir Japonijos santykių patvirtinimą,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. Briuselyje vykusį 10-ąjį dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą ir į ES ir Japonijos veiksmų plano „Mūsų bendros ateities kūrimas“, į kurį įtraukti tikslai skatinti taiką ir saugumą, stiprinti ekonominę ir prekybos partnerystę, spręsti pasaulio ir visuomenės uždavinius bei suburti žmones ir kultūras, patvirtinimą,

—	atsižvelgdamas į derybas dėl ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo, kurias Taryba įgaliojo pradėti vesti 2012 m. lapkričio 29 d. ir kurios buvo pradėtos 2013 m. kovo 25 d. Briuselyje,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 25 d. pradėtas derybas dėl ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 19 d. Tokijuje vykusį 21-ąjį ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos patvirtintas ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires,

—	atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl antrosios strateginės energetikos politikos apžvalgos (1) ir į 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl padėties Japonijoje, ypač dėl pavojaus padėties branduolinėse elektrinėse (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl strateginių ES tikslų 10-ajam Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių susitikimui, vyksiančiam 2010 m. spalio 18–29 d. Nagojoje, Japonijoje (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės Japonijoje (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo (6),

—	atsižvelgdamas į katastrofišką žemės drebėjimą ir po jo kilusį cunamį, kurie 2011 m. kovo 11 d. nuniokojo didelius Japonijos pakrantės regionus ir sugriovė Fukušimos branduolinę elektrinę,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 4 dalį ir 48 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0244/2014),

A.	kadangi Japonija nuo 2003 m. yra ES strateginė partnerė;

B.	kadangi ES ir Japonija kartu prisiima ypatingą atsakomybę už taikos, stabilumo ir gerovės skatinimą greitai besikeičiančiame pasaulyje;

kadangi ES ir Japonija jau bendradarbiauja keliose srityse, tokiose kaip muitinių bendradarbiavimas ir teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, mokslas ir technologijos, interneto saugumas, akademinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje, branduolinės energijos naudojimas taikiais tikslais, verslo bendruomenės ryšiai ir žmonių tarpusavio ryšių skatinimas;

D.	kadangi ES ir Japonija puoselėja vienodas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių skatinimo vertybes, kurios visos turėtų būti pagrindinė bet kokio šių dviejų šalių susitarimo, kuriuo siekiama nustatyti tvirtą šių santykių pagrindą, dalis;

E.	kadangi Japonija, kaip aktyvi taikos skatinimo veikėja, pagal tarptautinio bendradarbiavimo principą vis labiau padėjo užtikrinti tarptautinį saugumą ir stabilumą;

kadangi 2013 m. balandžio mėn. Japonija ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) pasirašė pirmąją bendrą politinę deklaraciją ir krizių valdymą, pastangas nelaimės atveju teikti pagalbą, taikos paramos operacijas, kibernetinę gynybą ir jūrų saugumą įvardijo kaip galimas bendradarbiavimo sritis;

kadangi Japonija taip pat yra aktyvi Azijos plėtros banko (angl. ADB), Afrikos plėtros banko (angl. AFDB), Amerikos valstybių plėtros banko (angl. IADB), Jungtinių Tautų Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominės ir socialinės komisijos (angl. UNESCAP) ir daugelio kitų specializuotų JT institucijų, taip pat Azijos ir Europos susitikimo (angl. ASEM) ir Azijos bendradarbiavimo dialogo (angl. ACD) narė; kadangi Japonija taip pat yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė nuo pat jos įsteigimo 1995 m. ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (TRPB), Didžiojo aštuoneto (G8) ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) narė;

H.	kadangi tarp Japonijos ir jos kaimynių Kinijos, Rusijos ir Pietų Korėjos tvyro įtampa dėl Rytų Azijos jūrų zonose esančių salų;

teikia šias rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai:

Dėl derybų dėl strateginės partnerystės susitarimo

a)	toliau gerinti ES ir Japonijos santykius laiku užbaigiant derybas dėl išsamaus strateginės partnerystės susitarimo; apibrėžti tikrą strateginę šio susitarimo dimensiją, kuria būtų pabrėžiami unikalūs ES ir Japonijos santykių aspektai;

b)	siekti sukurti ilgalaikį glaudesnių santykių pagrindą, kuris padėtų gerokai sustiprinti politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius ir duotų akivaizdžių rezultatų abiejų regionų piliečiams, ir itin daug dėmesio skirti ekonominės politikos derinimui visame pasaulyje;

c)	gerokai padidinti dvišalių bendradarbiavimo ir sektorių dialogų skaičių ir išplėsti jų aprėptį;

Politinis dialogas

dar kartą patvirtinti bendras vertybes, bendrus tikslus ir atsakomybę už taikos, stabilumo, parlamentinės demokratijos, tvaraus vystymosi ir stiprios daugiašalės sistemos skatinimą pasaulyje; toliau kartu dirbti siekiant stiprinti ir reformuoti Jungtines Tautas, įskaitant Saugumo Tarybą; pripažinti, kad vis labiau daugiapoliam pasauliui būdinga didėjanti politinė daugybės regioninių ir nacionalinių veikėjų, įskaitant ES ir Japoniją, svarba, ir reikalauti tarptautinėje arenoje užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą ir geresnį koordinavimą;

plėtoti ir skatinti bendradarbiavimą politiniais, saugumo ir taikos klausimais, be kita ko, dalijimosi informacija, ginklų neplatinimo, nusiginklavimo, masinio naikinimo ginklų sunaikinimo, kibernetinio saugumo ir kovos su tarptautiniu nusikalstamumu, pavyzdžiui, su prekyba žmonėmis ir narkotikais, piratavimu ir terorizmu, srityse;

f)	kaip pagrindiniams paramos vystymuisi teikėjams pasaulyje įsipareigoti siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir vystymosi politikos krypčių bei intervencijų koordinavimo įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus tais atvejais, kai žmogiškojo saugumo aspektas yra itin svarbus;

g)	išnagrinėti galimybes tvirčiau bendradarbiauti visuotinio saugumo, įskaitant krizių valdymą ir pastangas palaikyti taiką, klausimais;

h)	bendradarbiauti įgyvendinant civilinio krizių valdymo, civilinės saugos, reagavimo į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, humanitarinės pagalbos teikimo ir atkūrimo po krizės iniciatyvas; stiprinti dvišalį ir tarptautinį bendradarbiavimą nelaimių rizikos mažinimo srityje;

i)	pareikšti didelį valstybių narių susirūpinimą dėl pražūtingų Fukušimos branduolinės katastrofos padarinių; primygtinai paraginti Japonijos vyriausybę kuo tiksliau ir išsamiau supažindinti tarptautinę bendruomenę su turimais duomenimis apie padėtį reaktoriaus vietoje ir apie taršos lygius;

j)	kartu sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti kitose daugiašalėse arenose, pvz., JT, G8, G20, Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir Tarptautiniame valiutos fonde (TVF); kartu stengtis skatinti visuotinį ekonomikos atgaivinimą, darbo vietų kūrimą ir daugiašales prekybos taisykles;

k)	remiantis iki šiol sėkmingu bendradarbiavimu, aktyviau bendradarbiauti strateginiuose regionuose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Vidurinėje Azijoje, įgyvendinant konkrečius su saugumu susijusius projektus;

l)	siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, bendradarbiauti įgyvendinant JT konferencijos darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) sprendimus;

Regionų dialogai

m)	remti Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) integraciją ir pabrėžti ASEAN regioninio forumo bei Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimo vaidmenį Azijoje skatinant tarpusavio supratimą ir suburiant taip pat šiam regionui nepriklausančius dialogo partnerius, įskaitant ES;

n)	pabrėžti, kad Japonijos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis yra svarbiausias aspektas užtikrinant Rytų Azijos stabilumą ir saugumą ir apskritai visuotinį saugumą;

priminti, kad Europa taip pat labai suinteresuota Rytų Azijos stabilumu ir įtampos šiame regione mažinimu; skatinti visas suinteresuotąsias šalis panaikinti įtampą Rytų Kinijos jūroje vedant taikų, tarptautinės teisės aktais ir konvencijomis grindžiamą dialogą; susilaikyti nuo bet kokio jėgos naudojimo ar grasinimų ją panaudoti ir susitarti dėl įtampą mažinančių priemonių nenumatytais atvejais; pabrėžti pasitikėjimo stiprinimo ir prevencinės diplomatijos svarbą; pabrėžti, kad tarptautinės navigacijos laisvė yra labai svarbi tarptautinei prekybai ir kad jos turi būti paisoma;

p)	toliau siekti užtikrinti ilgalaikę taiką ir saugumą Korėjos pusiasalyje be branduolinių ginklų ir primygtinai paraginti Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką (KLDR) nutraukti visas esamas branduolines programas;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

q)	dar kartą patvirtinti bendras pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai, pagrindinėms laisvėms, geram valdymui ir teisinei valstybei vertybes ir kartu dirbti siekiant jas skatinti ir saugoti visame pasaulyje;

r)	pradėti dialogą su Japonijos vyriausybe dėl mirties bausmės moratoriumo siekiant ateityje ją visiškai panaikinti;

s)	skatinti lyčių lygybę kaip esminę sudedamąją demokratijos dalį;

vesti derybas dėl nuostatos, kuri apimtų abipuses žmogaus teisių ir demokratijos sąlygas ir politines nuostatas, įtraukimo į šį susitarimą taip patvirtinant abipusį įsipareigojimą puoselėti šias vertybes; patvirtinti atitinkamas apsaugos priemones, siekiant užtikrinti šio susitarimo stabilumą ir tai, kad nė viena iš šalių negalėtų piktnaudžiauti šia nuostata; primygtinai reikalauti, kad, laikantis ES bendro požiūrio į šį klausimą, tokios sąlygos būtų neatsiejama strateginės partnerystės susitarimo su Japonija dalis;

Bendradarbiavimas ekonomikos, aplinkos apsaugos, mokslo ir kultūros srityse

u)	įtraukti išsamią bendradarbiavimo mokslo, technologijų, verslo ir mokslinių tyrimų klausimais sistemą, siekiant didinti inovacijų teikiamas galimybes; bendradarbiauti ieškant naujoviškų transporto klausimų sprendimų;

v)	išnagrinėti galimybes glaudžiau bendradarbiauti palydovinės navigacijos sistemų klausimu;

aktyvinti dvišalę prekybą ir bendradarbiavimą politikos, kuria skatinama saugi ir tvari energetika, energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių energija, branduolinės saugos reguliavimo sistemos, branduolinės energetikos objektų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir energetikos moksliniai tyrimai, įskaitant tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektą ir anglies dioksido surinkimą, klausimais;

x)	toliau bendradarbiauti ieškant skubaus, išsamaus ir tvaraus pasaulinio klimato kaitos problemos sprendimo būdo, be kita ko, visoms šalims iš esmės mažinant visame pasaulyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

y)	bendradarbiauti tvaraus žuvų išteklių valdymo srityje;

z)	skatinti bendradarbiauti retųjų žemių medžiagų ir kitų svarbiausių žaliavų pasaulinio valdymo ir jų tyrimų klausimu;

aa)	pabrėžti, kad kibernetinė erdvė yra svarbi skatinant saviraiškos laisvę ir lygiateisį socialinį vystymąsi;

ab)	viena kitos teritorijoje skatinti visuomenės informuotumą ir abiejų šalių matomumą; aktyvinti dvišalius kultūrinius, akademinius, jaunimo ir žmonių tarpusavio bei sporto srities mainus;

ac)	keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais apie senėjančios ir aktyvios visuomenės poreikių tenkinimo būdus;

ad)	sveikatą laikyti išskirtine bendradarbiavimo ir bendrų pastangų sritimi nustatant geriausių turimų medicinos žinių, be kita ko, biotechnologijų srityje, derinimo ir keitimosi jomis priemones, siekiant spręsti senėjančiai visuomenei kylančias sveikatos problemas;

Kitos nuostatos

ae)	konsultuotis su Parlamentu dėl nuostatų dėl parlamentinio bendradarbiavimo;

af)	įtraukti aiškius kriterijus ir privalomus terminus, susijusius su strateginės partnerystės susitarimo įgyvendinimu, ir numatyti stebėsenos mechanizmus, be kita ko, reguliarų ataskaitų Parlamentui teikimą;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir Japonijos vyriausybei bei parlamentui.

(2) OL C 247 E, 2012 8 17, p. 20.

(3) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 14.

(4) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 63.

(5) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 19.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0532.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/53

P7_TA(2014)0456

Religijos laisvės ir kultūrų įvairovė

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES užsienio politikos pasaulyje, kuriame esama kultūrų ir religinių skirtumų (2014/2690(RSP))

(2017/C 443/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 21 straipsnius ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 10 ir 22 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

—

atsižvelgdamas į JT rezoliucijas dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo, visų pirma 2012 m. gruodžio 20 d. Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/67/179 ir 2013 m. kovo 22 d. Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/22/20/L.22,

—	atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (11855/2012), kuriuos 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiuose,

—	atsižvelgdamas į Europos kultūros darbotvarkę (COM(2007)0242), kuria siekiama skatinti informuotumą apie kultūrų įvairovę ir ES vertybes, dialogą su pilietine visuomene ir gerosios patirties mainus,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl nuoseklios politikos dėl režimų, kuriems ES taiko ribojamąsias priemones (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto (3) ir į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires, kurias 2013 m. birželio 24 d. priėmė Užsienio reikalų taryba,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje (4),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi ES grindžiama žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos principais, įtvirtintais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir yra užsibrėžusi bei turi teisinę ir moralinę pareigą skatinti ir ginti šias vertybes savo išorės santykiuose su visomis kitomis šalimis;

kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį pripažįstama, kad Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje turi būti grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir šiais veiksmais turi būti laikomasi Jungtinių Tautų chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų;

C.	kadangi kultūrų ir religinių skirtumų idėja dažnai lemia įvairių žmonių grupių konfliktus, ja vadovai ir režimai naudojasi siekdami nuosavų tikslų ir taip kurstydami konfliktus;

D.	kadangi religijų ir kultūrų įvairovės suvokimas, kuris sudaro sąlygas įtraukčiai, abipusei pagarbai ir skirtingų mentalitetų supratimui, yra tvirta tolerancijos ir susitaikymo skatinimo priemonė po konfliktų ir padeda skatinti ginti žmogaus teises ir įtvirtinti demokratiją;

kadangi šioje globalizacijos eroje tautos, valstybės ir civilizacijos aktyviai veikia viena kitą ir taisyklės bei normos, kurios yra ekonominių ir politinių sistemų veikimo orientyras, tampa vis labiau susijusios ir joms būdingos bendros problemos, pvz., klimato kaita, terorizmas ir skurdas, bei tuo pačiu metu jos atspindi nacionalines tapatybes ir kultūrinius skirtumus, kurių tinkamas supratimas yra itin svarbus norint vykdyti tolerancija grindžiamą tarptautinį dialogą;

F.	kadangi visose civilizacijose labai vertinamas kultūrinis paveldas – pagrindas formuotis piliečių kultūriniam tapatumui;

ES užsienio politikos principai

patvirtina, kad pagarba kultūrų įvairovei ir įvairių koncepcijų ir tikėjimų toleravimas kartu su kovos su visomis ekstremizmo apraiškomis ir nelygybe veiksmais išlieka būtina neatskiriama sėkmingo taikios tarptautinės tvarkos, grindžiamos visuotinai pripažįstamomis demokratinėmis vertybėmis, kūrimo dalis;

pakartoja savo įsitikinimą, kad gindama savo interesus pasaulyje Sąjunga visada privalo paremti savo politiką pagrindinių vertybių, kuriomis ji grindžiama (demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, socialinio teisingumo ir kovos su skurdu), skatinimu ir pagarba kitoms šalims;

primygtinai reikalauja, kad pažeidžiamoms grupėms, pvz., etninėms ar religinėms mažumoms, priklausančių asmenų apsauga, moterų teisių skatinimas ir didesnių galių joms suteikimas, jų atstovavimas ir dalyvavimas ekonominiuose, politiniuose ir socialiniuose procesuose ir kova su visų formų smurtu ir diskriminacija lyties ar seksualinės orientacijos pagrindu būtų ES užsienio santykių tikslai;

mano, kad, siekiant suvokti ir gerbti religinį ir kultūrinį paveldą, būtina galimybė visomis formomis naudotis švietimo sistema, ypač paminint praėjusius įvykius, istoriją ir skatinant kultūrinius mainus;

ragina ES skatinti ratifikuoti ir įgyvendinti svarbiausias tarptautines žmogaus teisių sutartis, įskaitant sutartis dėl moterų teisių ir visus susitarimus dėl nediskriminavimo, pagrindines darbo teisių konvencijas, taip pat regioninius žmogaus teisių dokumentus; tikisi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus galutinį sprendimą bus greitai ratifikuota Europos žmogaus teisių konvencija;

ragina ES skatinti ratifikuoti ir įgyvendinti UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

nurodo, kad ES, kuri praeityje jau pasiekė konkrečių rezultatų kovos su mirties bausme srityje, turi prisiimti tvirtesnį įsipareigojimą ir ragina institucijas bei valstybes nares išlaikyti ir stiprinti politinę valią šioje srityje, kad būtų galima galutinai panaikinti mirties bausmę pasaulyje;

mano, kad stabilios ir modernios demokratijos šalys, kuriose laikomasi teisinės valstybės principų, yra priemonė pasiekti taiką, tarptautinį bendradarbiavimą ir norą konstruktyviai spręsti pasaulines problemas, ir kad ES yra naudinga aktyviai skatinti politinę laisvės, tolerancijos ir atvirumo kultūrą, religijos atskyrimą nuo valstybės ir demokratinių institucijų plėtrą pasaulyje;

ypač pažymi, kad perėjimas prie demokratijos daugelyje pasaulio valstybių per pastaruosius du dešimtmečius ir neseni įvykiai per sukilimus arabų pasaulyje įrodė, kad demokratijos, socialinio teisingumo, žmogaus orumo ir lygiateisio dalyvavimo siekiai yra visuotinė varomoji jėga esant įvairioms kultūrinėms ir religinėms aplinkybėms ir į tai neturėtų būti žiūrima kaip į tik Vakarams rūpestį keliantį klausimą;

10.

mano, kad kultūros ir religinių skirtumų sąvoka iki šiol buvo daug kartų pasitelkiama kaip priemonė pateisinti akivaizdžius autoritarinių režimų šalyse ir radikalių nevalstybinių subjektų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

11.

atmeta esencialistines kultūrų kaip pastovių darinių idėjas; mano, kad globalizacija ir didėjanti skirtingomis kultūrinėmis ir religinėmis aplinkybėmis gyvenančių žmonių sąveika gali lemti bendrų universaliųjų vertybių branduolio sukūrimą ir sustiprėjimą;

12.

primena, kad mažesnių ir mažumų kultūrų gynimas bei pagarba joms ir jų taikios, su žmogaus teisėmis suderinamos saviraiškos gebėjimo skatinimas – tai būdas išvengti kultūrų skirtumų kaip nesuderinamų struktūrų sankirtos idėjos ir skatinti taiką ir stabilumą;

13.

pabrėžia, kad įtraukus švietimas turėtų atlikti iškilų vaidmenį vystymosi politikoje, krizių valdymo ir pokonfliktinio stabilizavimo srityse;

14.

pabrėžia, kad pagarba religijos laisvei yra svarbus išorės politikos principas, kurio laikantis tarptautiniai santykiai tampa tvaresni ir žmoniškumo, tolerancijos ir tarpusavio pripažinimo pagrindu skatinamas tautų bendradarbiavimas;

15.

prieštarauja fundamentalistinių religinių doktrinų, skirtų tam tikrų bendruomenių teisėms menkinti ar pažeisti, populiarinimui ir sklaidai;

16.

reiškia savo susirūpinimą netolerancijos plitimu ir griežtai smerkia smurto aktus prieš religines bendruomenes, įskaitant krikščionis, musulmonus, žydus ir bahajus, kurių pagrindinės žmogaus teisės įvairiose šalyse neužtikrinamos vien dėl jų tikėjimo; ypač griežtai smerkia daugelį mėginimų uždaryti ar sunaikinti bažnyčias, mečetes, sinagogas, šventyklas ir kitas pamaldų vietas visame pasaulyje;

17.

pabrėžia kultūrų diplomatijos, kultūrų bendradarbiavimo ir švietimo bei kultūros mainų svarbą komunikuojant apie Europos kultūrą sudarančias vertybes ir palaikant ES ir jos valstybių narių interesus; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad ES taptų darnia pasaulinio lygio veikėja, turinčia pasaulinę perspektyvą ir prisiimančia pasaulinę atsakomybę;

ES vaidmuo JT sistemoje ir daugiašaliuose forumuose

18.

pripažįsta, kad dabartinė JT sistemos ir visų pirma Saugumo Tarybos struktūra turėtų tinkamiau perteikti pasaulinių veikėjų įvairovę;

19.

tačiau pažymi, kad ES ir valstybės narės sugebėjo surasti bendrą pagrindą dialogui ir bendradarbiavimui siekiant bendrų kartu su JT valstybėmis narėmis sprendimų, apimančių ne tik kultūros ir religinius skirtumus; taip pat pažymi, kad įtampa ir aklavietės, kliudančios tokių sprendimų raidai, atsiranda dėl to, kad valstybės ir konfliktuose dalyvaujančios šalys prieštarauja tokiems susitarimams remdamosi strateginėmis priežastimis, o ne skirtingomis moralinėmis vertybėmis;

20.

pabrėžia, kad svarbu koordinuoti forumus, kuriais siekiama skatinti kultūrų ir religijų dialogą ir savitarpio supratimą; vis dėlto mano, kad reikėtų įvertinti šių forumų veiksmingumą ir apsvarstyti jų įtakos svertų padidinimo priemones;

21.

pripažįsta parlamentinės diplomatijos vertę ir pabrėžia tarptautinių organizacijų parlamentinių asamblėjų darbą skatinant kultūrų ir religijų dialogą; šiuo požiūriu teigiamai vertina tokias iniciatyvas kaip Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos rekomendacija (2012 m. kovo mėn., Rabatas) parengti „Viduržemio jūros šalių vertybių chartiją“;

Religinės įtakos problemos tarptautinės politikos srityje

22.

su susirūpinimu pažymi, kad, nepaisant grėsmių, kurias teroristų tinklai kelia Sąjungai ir visam likusiam pasauliui, ekstremistinės religinės grupuotės, naudojančios smurtą kaip neapykantos ir netolerancijos skatinimo ir įtakos visuomenėms bei teisės aktams priemonę tam, kad apribotų gyventojų žmogaus teises ir pagrindines laisves, kenkia patiems Sąjungos užsienio ir vystymosi politika skatinamiems principams ir veikia atvirai arba slaptai padedant tam tikroms valstybėms;

23.

mano, kad ES turėtų tvirčiau remti pilietinės visuomenės vykdomą žmogaus, socialinių ir politinių teisių skatinimą ir apsaugą, taip pat atviresnes ir įtraukias religinių dogmų interpretacijas tose šalyse, kurių vyriausybės skatina ar toleruoja netolerantišką požiūrį į religiją ir kultūrą;

24.

pažymi, kad daugelyje ne Europos šalių, net tose šalyse, kuriose toleruojama įvairi religinė raiška, vis dėlto pasaulietiškumas ir ateistinės ar agnostinės pažiūros dažnai susiduria su teisine ar socialine diskriminacija ir kad ateistams kyla grėsmės, pavojus ir daromas spaudimas ir jiems vykdant ES programas ir politiką turėtų būti suteikta tokia pati apsauga kaip ir religinių ar kitų mažumų atstovams; atkreipia dėmesį į tai, kad religijos ir sąžinės laisvė apima teisę ir į religiją bei religinę praktiką, ir į jų nebuvimą, teisę pasirinkti ar propaguoti religinius įsitikinimus kaip neatskiriamą saviraiškos laisvės dalį ir teisę pakeisti tikėjimą arba jo atsisakyti; tikisi, kad visi šie aspektai bus įtraukti į ES kultūrų dialogo iniciatyvas;

25.

siūlo trijų abraominių religijų (judaizmo, krikščionybės ir islamo) dvasiniams vadovams vieningai ir tolerantiškai vykdyti tarpreliginį dialogą už visas jų skirtingai organizuotas tikėjimo formas;

ES politikos patikimumas, darna ir nuoseklumas

26.

mano, kad ES veiksmų efektyvumas priklauso nuo jų pavyzdinio pobūdžio ir vidaus praktikos bei išorės veiksmų derėjimo;

27.

ragina visas valstybes nares panaikinti esamus įstatymus, kurie prieštarauja pagrindinei religijos ir sąžinės laisvei bei saviraiškos laisvei;

28.

pabrėžia, kad ES vykdant savo išorės veiksmus svarbu skatinti pagarbą saviraiškos laisvei, religijos ar tikėjimo laisvei, spaudos laisvei ir galimybės naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei naujomis informacinėmis technologijomis laisvei, taip pat aktyviai ginti ir skatinti žmonių skaitmenines laisves;

29.

ragina vykdyti nuoseklią ES politiką žmogaus teisių klausimais, grindžiamą bendrais pagrindiniais standartais ir konstruktyviu, į rezultatus orientuotu požiūriu; pabrėžia, kad, susidūrusi su žmogaus teisių pažeidimais, ES turėtų naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant sankcijas;

30.

pakartoja pritariantis tam, kad į visus ES susitarimus su trečiosiomis šalimis būtų įtraukiama abipusiškumo sąlyga ir politinės išlygos žmogaus teisių ir demokratijos klausimais, taip bendrai dar kartą patvirtinant savitarpio įsipareigojimą laikytis šių vertybių ir neatsižvelgiant į žmogaus teisių apsaugos būklę konkrečioje šalyje, taikant atitinkamas garantijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nė viena šalis negalėtų piktnaudžiauti laikinojo sustabdymo mechanizmu;

Rekomendacijos Europos išorės veiksmų tarnybai ir Komisijai

31.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES delegacijas visame pasaulyje dar labiau įsitraukti į diskusijas su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis siekiant skatinti kultūrų ir religijų dialogą;

32.

tikisi, kad, darydami politinius pareiškimus, ES atstovai aiškiai nurodys, jog netolerantiškos bet kokios religijos ar tikėjimo interpretacijos, pagal kurias leidžiamas kitų tikėjimų šalininkų smurtas ir represijos, neatitinka ES vertybių ir visuotinių žmogaus teisių ir joms būtina prieštarauti taip pat tvirtai, kaip ir bet kokiam represiniam politiniam režimui;

33.

ragina ES dar labiau pabrėžti kultūrą vykdant politinį dialogą su viso pasaulio šalimis partnerėmis ir regionais partneriais, skatinant kultūrinius mainus ir sistemingai integruojant kultūrą į vystymosi programas ir projektus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia supaprastinti Komisijos vidaus operacijas tarp įvairių generalinių direktoratų, dirbančių išorės santykių (užsienio reikalų politika, plėtra, prekyba, vystymasis), švietimo, kultūros ir skaitmeninės darbotvarkės srityse;

34.

pabrėžia, kaip svarbu suteikti ES darbuotojams tinkamą šios srities mokymą, ir pabrėžia atitinkamą daugelio organizacijų, pvz., Annos Lindth fondo ir „Karaliaus Abdullah Bin Abdulazizo tarptautinio religijų ir kultūrų dialogo centro“ (angl. KAICIID) Vienoje, darbą;

35.

pripažįsta, kad internetas ir ryšių technologijos – labai svarbios priemonės, galinčios padėti įgyvendinti saviraiškos laisvę, pliuralizmą, keitimąsi informacija, švietimą, žmogaus teises, vystymąsi, susirinkimų laisvę, demokratiją ir kultūrų bei religijų sąveiką ir įtrauktį, taip skatinant toleranciją ir supratimą; todėl primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas pranešime dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje;

36.

pabrėžia įvairias naujų technologijų teikiamas galimybes skatinant kultūrų ir religijų dialogą ir ES principus bei vertybes; ragina visus ES delegacijų vadovus visapusiškai naudotis skaitmeninės diplomatijos priemonėmis aktyviai ir nuosekliai dalyvaujant socialinėje žiniasklaidoje; ragina EIVT išnagrinėti galimybes taikyti naujas virtualias programas;

o o

37.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 11.

(2) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135.

(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0279.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/58

P7_TA(2014)0457

Rusijos spaudimas Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimas

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo (2014/2699(RSP))

(2017/C 443/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos, dėl Rytų partnerystės ir dėl Ukrainos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje (1) ir į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl Ukrainos kilmės prekėms taikomų muitų sumažinimo arba panaikinimo (3),

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. kovo 3 d. neeilinio posėdžio dėl Ukrainos išvadas ir į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. posėdžių išvadas,

—	atsižvelgdamas į valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimą dėl Ukrainos per Europos Vadovų Tarybos 2014 m. kovo 6 d. susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 ir 29 d. Vilniuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 9 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją „Pastarojo meto įvykiai Ukrainoje. Grėsmės demokratinių institucijų veikimui“,

—	atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. kovo 27 d. rezoliuciją „Ukrainos teritorinis vientisumas“ (4),

—	atsižvelgdamas į Didžiojo septyneto (G7) vadovų per 2014 m. kovo 24 d. susitikimą Hagoje pateiktą bendrą pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi 2014 m. kovo 16 d. Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste buvo surengtas neteisėtas ir nepateisinamas referendumas, kuris vykdytas kontroliuojant Rusijos pajėgoms; kadangi, nepaisydamos referendumo pasmerkimo tarptautiniu lygmeniu, Rusijos valdžios institucijos ir įstatymų leidėjai skubiai aneksavo Ukrainos pusiasalį, o tai yra tarptautinės teisės pažeidimas;

kadangi keliomis pastarosiomis dienomis Rytų ir Pietų Ukrainoje vyko nedaug prorusiškų demonstracijų; kadangi prorusiški separatistai, kuriems daugeliu atveju vadovavo Rusijos specialiosios pajėgos, įsiveržė į vietos administracijos pastatus Charkove, Luhanske ir Donecke; kadangi šie separatistai, vadovaujami grupuotės „Rusijos sektorius“, užėmė vietos valdžios institucijų pastatą Donecke, paskelbė, kad sukuriama suvereni, nuo Kijevo nepriklausoma Donecko Liaudies Respublika, ir pareiškė, kad ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 11 d. bus surengtas referendumas dėl regiono atsiskyrimo;

kadangi 2014 m. balandžio 12 ir 13 d. gerai ginkluoti, nenustatytos tapatybės kaukėti asmenys, kuriems, kaip manoma, vadovavo Rusijos specialiosios pajėgos, per kelis koordinuotus išpuolius užpuolė ir užėmė policijos nuovadas ir valdžios institucijų pastatus Slovjansko, Kramatorsko, Krasnyj Lymano, Mariupolio ir Jenakijevės bei kituose Donecko regiono miestuose; kadangi per susidūrimus bent vienas pareigūnas žuvo, o keli buvo sužeisti;

D.	kadangi esama pavojaus, kad bet kokia tolesne smurtinio Rytų ir Pietų Ukrainos destabilizavimo eskalacija Rusija pasinaudos kaip apsimestiniu pretekstu tęsti karinę agresiją, užkirsti kelią prezidento rinkimams ir forsuoti Ukrainos pavertimą federacija ruošiantis ją padalinti;

E.	kadangi Rusija vis dar laiko dislokavusi daug kariniams veiksmams pasirengusių pajėgų Ukrainos ir Rusijos pasienyje nepaisant savo pažadų atitraukti karines pajėgas siekiant sumažinti įtampą; kadangi yra reali galimybė, kad Rusija gali bandyti pakartoti vadinamąjį Krymo scenarijų;

F.	kadangi Rusija ir toliau pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus, pvz., prisiimtus pagal JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Europos Tarybos statutą ir ypač 1994 m. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų Ukrainai;

kadangi ES patvirtino ekonominį paketą Ukrainai remti, į kurį taip pat įtraukta makrofinansinė pagalba ir autonominės prekybos priemonės; kadangi Ukraina jau baigia sudaryti susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu dėl pagalbos plano; kadangi su šiuo susitarimu susijusios sąlygos iki šiol neskelbiamos;

kadangi šalies socialinė ir ekonominė padėtis ir toliau blogėja, inter alia, dėl Rusijos vykdomų destabilizavimo veiksmų ir taikomų prekybos apribojimų; kadangi plačiai paplitęs skurdas ir toliau yra viena iš svarbiausių socialinių ir ekonominių problemų Ukrainoje; kadangi remiantis naujausia JT ataskaita skurdo lygis Ukrainoje šiuo metu sudaro apie 25 proc., o 11 mln. žmonių uždirba mažiau nei nustatyta vietos socialiniais standartais;

I.	kadangi 2014 m. kovo 21 d. ES ir Ukraina pasirašė asociacijos susitarimo politines nuostatas ir prisiėmė įsipareigojimą kuo skubiau pasirašyti likusią susitarimo dalį, kuri apima išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę;

kadangi būtini ryžtingi tarptautinės diplomatijos veiksmai visais lygmenimis ir derybų procesas siekiant sušvelninti padėtį, sumažinti įtampą, užkirsti kelią tam, kad krizė taptų nebevaldoma, ir rasti taikią išeitį; kadangi ES turi veiksmingai reaguoti, kad Ukrainai ir visoms kitoms Rytų kaimynystės šalims būtų sudarytos galimybės visapusiškai naudotis savo suverenitetu ir teise į teritorinį vientisumą be nederamo išorės spaudimo;

K.	kadangi iškart po Krymo aneksijos separatistinio Padniestrės regiono Moldovoje Aukščiausioji taryba nusiuntė oficialų prašymą Rusijos Federacijai apsvarstyti Padniestrės prijungimą;

kadangi Rusija, pažeisdama pagrindines tarptautinės teisės normas ir principus, tebėra okupavusi Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus; kadangi faktiškai okupacinių pajėgų kontroliuojamuose regionuose vykdomas etninis valymas ir prievartiniai demografiniai pokyčiai ir minėtosios pajėgos atsakingos už žmogaus teisių pažeidimus šiuose regionuose;

kadangi nuo 2014 m. balandžio 1 d. Rusija padidino Ukrainai taikomą dujų kainą nuo 268 JAV dolerių iki 486 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, vienašališkai panaikindama nuolaidą, kurią Ukraina gaudavo pagal Charkovo susitarimus, kuriais reglamentuojama Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazės nuoma, ir pastarosiomis dienomis uždraudė įvežti Ukrainos pieno produktus į Rusijos teritoriją; kadangi Rusijos Federacija taip pat savavališkai taiko vienašalius prekybos apribojimus Gruzijos ir Moldovos produktams;

kadangi nekyla jokių abejonių, kad Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas, kuris žlugdo pasitikėjimą tarptautinėmis priemonėmis, įskaitant susitarimus dėl nusiginklavimo ir dėl branduolinių ginklų neplatinimo; kadangi naujos ginklavimosi varžybos galėtų dar labiau pabloginti padėtį; kadangi būtina užkirsti kelią tokiai pavojingai padėčiai, kuri lengvai gali tapti nekontroliuojama;

kuo griežčiausiai smerkia Rytų ir Pietų Ukrainos destabilizavimo ir provokacijų eskalaciją; nepritaria bet kokių neteisėtų referendumų, panašių į Krymo referendumą, rengimui; perspėja, kad vis aktyvesniais destabilizavimo ir sabotažo veiksmais, vykdomais prorusiškų ginkluotų ir apmokytų separatistų, kurių veikla gerai koordinuojama ir kuriems vadovauja Rusijos specialiosios pajėgos, Rusija galėtų pasinaudoti kaip apsimestiniu pretekstu imtis karinių priemonių, užkirsti kelią prezidento rinkimams ir forsuoti prisijungimą prie federacijos ruošiantis padalinti Ukrainą;

išreiškia didelį susirūpinimą dėl greitai blogėjančios padėties ir kraujo praliejimo Rytų ir Pietų Ukrainoje; primygtinai ragina Rusiją nedelsiant atitraukti savo pajėgas, teikiančias paramą smurtaujantiems separatistams ir ginkluotoms kovotojų grupuotėms, kurios užėmė valdžios institucijų pastatus Slovjanske, Donecke ir kituose miestuose, nutraukti visus provokacinius veiksmus, kuriais siekiama kelti neramumus ir dar labiau destabilizuoti padėtį, atitraukti pajėgas nuo rytinės Ukrainos sienos ir siekti taikaus krizės sureguliavimo politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis; išreiškia savo visapusišką paramą Ukrainos vyriausybei ir solidarumą su ja, jai siekiant atkurti valdžią okupuotuose miestuose, palankiai vertina santūrius ir apgalvotus Ukrainos vyriausybės veiksmus, kurių iki šiol buvo imtasi dabartiniu krizės etapu, ir primena, kad Ukrainos valdžios institucijos turi visišką teisę naudoti visas reikiamas priemones, įskaitant savigynos teisę, kaip nurodyta JT Chartijos 51 straipsnyje; įspėja Rusiją nenaudoti Ukrainos teisėtos teisės ginti savo teritorinį vientisumą kaip preteksto pradėti plataus masto karinę invaziją;

pakartoja, kad tvirtai remia Ukrainos ir visų Rytų partnerystės šalių suverenumą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę; vertina Rusijos agresijos aktus kaip sunkų tarptautinės teisės ir šios šalies tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Europos Tarybos statutą ir 1994 m. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, taip pat dvišalių įsipareigojimų pagal 1997 m. dvišalę draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį pažeidimą;

pabrėžia, kad pastaruoju metu nebuvo jokių pranešimų apie Ukrainoje vykdomus išpuolius, bauginimus ar diskriminaciją, nukreiptus prieš Rusijos piliečius ar etninius rusus ar kitas mažumas, kaip patvirtino patikimi tarptautiniai stebėtojai, pvz., JT, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos Taryba;

yra įsitikinęs, kad Rusijos tvirtinimas, jog ji turi teisę naudoti visas priemones siekdama apsaugoti rusų mažumas trečiosiose šalyse, kurį savo 2014 m. kovo 18 d. kalboje išsakė prezidentas V. Putinas, neatitinka tarptautinės teisės nuostatų ir pažeidžia pagrindinius tarptautinės elgsenos XXI a. principus, taip pat kelia grėsmę pokarinei tvarkai Europoje; ragina Federacijos Tarybą nedelsiant panaikinti savo duotą įgaliojimą naudoti jėgą Ukrainos teritorijoje;

pakartoja, jog būtina, kad ES ir jos valstybės narės, palaikydamos santykius su Rusija, reikštų vieningą poziciją; mano, jog dabartinėje situacijoje būtina, kad Taryba imtųsi griežtesnių antrojo lygmens sankcijų ir būtų pasirengusi nedelsiant taikyti trečiojo lygmens sankcijas (ekonomines sankcijas); be to, pakartoja savo raginimą Tarybai nedelsiant taikyti ginklų ir dvejopo naudojimo technologijų embargą;

ragina imtis priemonių prieš Rusijos bendroves ir jų patronuojamąsias įmones, visų pirma energetikos sektoriuje, taip pat Rusijos investicijų ir turto ES atžvilgiu, be to, atlikti visų susitarimų su Rusija peržiūrą atsižvelgiant į galimybę sustabdyti jų galiojimą;

primygtinai ragina ES remti Ukrainą tarptautinėse institucijose, visų pirma tarptautinėse teisminėse institucijose, jei ji nuspręstų iškelti bylą Rusijai dėl jos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimo;

pabrėžia, kad Rusija turi skubiai pradėti konstruktyvų dialogą su dabartine teisėta Ukrainos vyriausybe, ir remia aktyvų ES dalyvavimą dedant diplomatines pastangas sušvelninti krizę; laukia ES vyriausiosios įgaliotinės, JAV valstybės sekretoriaus ir Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų keturšalio susitikimo ir tikisi, kad juo bus prisidedama prie įtampos mažinimo ir bus sudarytos sąlygos priimti išsamų ir ilgalaikį diplomatinį krizės sprendimą; tačiau pabrėžia, kad sprendimus dėl Ukrainos ateities gali priimti tik patys Ukrainos piliečiai, vykdydami demokratinį, integracinį ir skaidrų procesą;

10.

pažymi, kad Rusijos delegacijos balsavimo teisių suspendavimas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir JT Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija, kuria Rusija smerkiama dėl Krymo aneksijos, yra aiškūs ženklai apie augančią Rusijos Federacijos izoliaciją tarptautiniu lygmeniu, į kurią Rusijos valdžios institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti, jeigu Rusija nori išlikti patikima tarptautine veikėja;

11.

ragina Krymui ir jo separatistinei valdžiai pradėti taikyti ekonominius, prekybos ir finansinius apribojimus; mano, kad šie apribojimai turėtų būti skubiai įgyvendinti remiantis Komisijos atlikta Krymo aneksijos teisinių pasekmių analize;

12.

pakartoja savo susirūpinimą dėl totorių bendruomenės Kryme likimo ir asmenų, kurie priklauso ukrainiečių kalba kalbančiai bendruomenei, saugumo ir teisių; pabrėžia Rusijos Federacijos atsakomybę pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją apsaugoti visus civilius gyventojus okupuotose teritorijose;

13.

palankiai vertina ESBO specialios stebėsenos misijos, kurios užduotis – rinkti informaciją apie netipiškus karinius veiksmus ir provokacijas, kuriomis siekiama destabilizuoti padėtį, taip pat stebėti žmogaus teisių ir mažumų teisių padėtį Ukrainoje, vykdymą ir ragina ją išplėsti; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad vykdant misija negalima saugia patekti į Krymą, kur buvo įvykdyta įvairių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant smurtą prieš žurnalistus ir jų šeimas; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu taip pat pranešama apie išpuolius prieš žurnalistus Rytų Ukrainoje;

14.

be to, ragina, kad rinkimus atidžiai stebėtų gausi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, taip pat Parlamento ir ES rinkimų stebėjimo misija; ragina 2014 m. gegužės 25 d. prezidento rinkimus surengti visiškai laikantis tarptautinių standartų; nepritaria bet kokiam išorės spaudimui, kuris daromas siekiant atidėti šiuos rinkimus;

15.

palankiai vertina Ukrainos vyriausybės ketinimą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus;

16.

iš esmės palankia vertina idėją surengti nacionalinį referendumą dėl būsimo Ukrainos statuso ir teritorinės sandaros, kaip savo 2014 m. balandžio 14 d. per televiziją transliuotame kreipimesi pasiūlė laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas;

17.

palankiai vertina neseniai priimtą Ukrainos parlamento rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant nuginkluoti visas neteisėtas savigynos pajėgas, ir laukia jos įgyvendinimo;

18.

palankiai vertina Tarybos pasiryžimą padėti Ukrainai vykdyti civilinės saugos sektoriaus reformą ir teikti paramą siekiant užtikrinti policijos darbą ir teisinės valstybės principo įgyvendinimą, taip pat išnagrinėti visas galimybes, įskaitant galimą BSGP misiją bei ES stebėsenos misijos galimybę;

19.

reiškia tvirtą paramą Ukrainai ir jos gyventojams šiuo sudėtingu laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad pasirašyti asociacijos susitarimo politiniai skyriai ir pradėtos taikyti vienašalės prekybos priemonės; ragina kuo greičiau, prieš baigiant galioti vienašalėms prekybos priemonėms, pasirašyti visus asociacijos susitarimo (išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo) skyrius;

20.

palankiai vertina Ukrainos vyriausybės pareiškimą dėl plataus užmojo ekonominių ir socialinių reformų darbotvarkės ir atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu šią darbotvarkę greitai įgyvendinti siekiant stabilizuoti ir sutvarkyti kritinę finansinę šalies padėtį; palankiai vertina tarptautinių finansų įstaigų ir ES sprendimą teikti Ukrainai nemažą trumpalaikę ir ilgalaikę finansinę pagalbą; primena, kad reikia surengti ir koordinuoti tarptautinę paramos teikėjų konferenciją, kurią turėtų sušaukti Komisija ir kuri turėtų įvykti kuo greičiau;

21.

remia ES nustatytas sąlygas dėl labai reikalingų struktūrinių reformų, kurios padės sukurti palankesnes sąlygas tvariam ekonomikos augimui, pagerinti viešųjų finansų valdymą, sukurti socialinio saugumo tinklą ir kovoti su korupcija; ragina užtikrinti ES lėšų panaudojimo skaidrumą ir veiksmingą Komisijos vykdomą stebėseną;

22.

atkreipia dėmesį į sudėtingą šalies ekonominę ir socialinę padėtį; ragina imtis priemonių, kurios papildytų struktūrines reformas ir kuriomis būtų siekiama švelninti esamą padėtį, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamiausias gyventojų grupes;

23.

ragina Ukrainą ir toliau įgyvendinti savo politinių reformų, visų pirma konstitucinės reformos, programą, dėl kurios turėtų plačiu mastu ir išsamiai diskutuoti visos Ukrainos visuomenės dalys; palankiai vertina Ukrainos vyriausybės pasiryžimą vykdyti savo įsipareigojimus siekiant užtikrinti atstovaujamąjį valdymo struktūrų pobūdį atsižvelgiant į regioninę įvairovę, garantuoti visapusišką nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugą, šalies teisės aktus dėl nediskriminavimo suderinti su ES standartais, ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus ir smurtinius veiksmus ir kovoti su ekstremizmu;

24.

palankiai vertina Komisijos sprendimą sukurti Paramos Ukrainai grupę, kuri imsis veiksmų Europos reformų darbotvarkės įgyvendinimo srityje;

25.

remia Ukrainos vyriausybės pastangas, glaudžiai bendradarbiaujant su ESBO ir Europos Taryba, užtikrinti, kad būtų tinkamai gerbiamos teisėtos rusakalbių gyventojų ir kitų kultūrinių, tautinių ir kalbinių mažumų grupių teisės, vadovaujantis Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis;

26.

pakartoja savo raginimą sudaryti nepriklausomą komisiją, kuri tirtų šaudymo Kijeve atvejus ir tragiškus įvykius Maidano aikštėje ir kurioje dalyvautų pakankamai tarptautinių atstovų bei kurią prižiūrėtų Europos Tarybos tarptautinė patariamoji komisija; palankiai vertina tai, kad į šią komisiją paskirta trečioji šalis ir kad 2014 m. balandžio 9 d. buvo surengtas pirmasis jos posėdis;

27.

teigiamai vertina tai, kad buvo pasirašytos asociacijos susitarimo politinės nuostatos, ir tikisi, jog bus nedelsiant pradėtos taikyti autonominės prekybos lengvatos, kurias patvirtino ES siekdama užpildyti spragą iki likusios susitarimo dalies, kuri apima išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, pasirašymo;

28.

palankiai vertina pradines priemones, kurias patvirtino Komisija siekdama sudaryti sąlygas Ukrainai įveikti energetikos krizę tuo atveju, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą į šią šalį, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją padėti Kijevui išspręsti ilgalaikį jo ir Maskvos ginčą dėl dujų ir remti Kijevą; pabrėžia, kad skubiai būtina numatyti tvirtą bendrą energetinio saugumo politiką (sukurti Energetikos sąjungą), siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų, įskaitant energijos teikimo įvairinimą, visišką trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio įgyvendinimą ir galimybę pririekus sustabdyti dujų importą; mano, kad dujotiekis „South Stream“ neturėtų būti statomas ir kad turėtų būti užtikrinti kiti tiekimo šaltiniai; yra įsitikinęs, kad dėl ES pagalbos Ukrainai siekiant užtikrinti tiekimą reversiniais srautais, toliau įvairinant tiekimo šaltinius, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir veiksmingas sąsajas su ES, padidės Ukrainos galimybės atsilaikyti prieš politinį ir ekonominį spaudimą; atsižvelgdamas į tai primena apie strateginį Energijos bendrijos, kuriai 2014 m. pirmininkauja Ukraina, vaidmenį;

29.

ragina Tarybą leisti Komisijai nedelsiant paspartinti vizų režimo liberalizavimo procesą Ukrainos atžvilgiu, kad būtų galima palaipsniui pereiti prie bevizio režimo, kaip Moldovos atveju; kol kas ragina ES ir valstybių narių lygmeniu nedelsiant pradėti taikyti laikinas, labai paprastas ir nebrangias vizų išdavimo procedūras;

30.

pabrėžia, jog reikia tinkamai atsižvelgti į Rusijos susirūpinimą dėl ES asociacijos su Ukraina ir kitomis Rytų kaimynėmis proceso ir šį procesą jai paaiškinti, kad nereikėtų nerimauti dėl naujų geopolitinių skiriamųjų linijų Europos žemyne; pabrėžia, kad kiekviena šalis gali pati rinktis savo politinį kelią, bet ES, bendraudama su Rytų partnerėmis, siekia skleisti gerovę ir didinti politinį stabilumą, o dėl to pati Rusijos Federacija galiausiai gaus naudos;

31.

pakartoja, kad asociacijos susitarimas su Ukraina ir kitomis Rytų partnerystės šalimis – tai ne galutinis tikslas palaikant tų šalių ir ES santykius; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Gruzija, Moldova ir Ukraina, kaip bet kuri Europos valstybė, turi Europos perspektyvą ir gali pateikti paraišką dėl narystės Sąjungoje, jei jos vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, taip pat žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės principo laikymąsi;

32.

ragina Tarybą pasirašyti ES ir jos valstybių narių bei atitinkamai Moldovos ir Gruzijos asociacijos susitarimus ir išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus; reiškia pritarimą pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl ES ir Moldovos ir ES ir Gruzijos asociacijos susitarimų laikino taikymo nuo jų pasirašymo momento; primygtinai ragina Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretoriatą sutrumpinti po asociacijos susitarimo pasirašymo atliekamų notifikavimo procedūrų terminus, kad susitarimas galėtų būti pradėtas laikinai taikyti kuo greičiau po pasirašymo; praneša apie savo ketinimą tuo atveju, jei visi reikalavimai bus tenkinami ir asociacijos susitarimai bus pasirašyti, kuo greičiau (dar iki šios Komisijos kadencijos pabaigos) pradėti ES ir Moldovos ir ES ir Gruzijos asociacijos susitarimų visiško ratifikavimo procedūrą; ragina skirti toms šalims reikiamą papildomą finansinę pagalbą; be to, ragina palaikyti nuoširdų ir atvirą dialogą su Rusijos Federacija, siekiant dėti visas pastangas, kad būtų plėtojama sąveika, kuria būtų siekiama teikti naudą Rytų partnerystės šalims;

33.

išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl vėl kilusio nestabilumo separatistiniame Padniestrės regione Moldovoje; mano, kad savavališkai pasiskelbusių valdžios institucijų Tiraspolyje naujai pateiktas 2014 m. balandžio 16 d. prašymas dėl to, kad Padniestrė būtų Rusijos pripažinta kaip nepriklausoma valstybė yra pavojingas ir neatsakingas žingsnis; primena, kad autonominėje Gagauzijos srityje vykęs vadinamasis referendumas buvo surengtas nesilaikant Moldovos Konstitucijos, todėl yra neteisėtas; pakartoja, kad visiškai remia Moldovos teritorinį vientisumą, ir ragina visas šalis skubiai atnaujinti dialogą pagal 5+2 sistemą bei ragina padidinti ES vaidmenį suteikiant jai derybų partnerės statusą, siekiant taikaus ir ilgalaikio klausimo išsprendimo;

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0170.

(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0248.

(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0285.

(4) A/RES/68/262.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/64

P7_TA(2014)0458

Derybos dėl ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo klausimu (2013/2989(RSP))

(2017/C 443/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusioje ketvirtojoje PPO ministrų konferencijoje priimtą ministrų deklaraciją ir visų pirma į jos 44 dalies nuostatas dėl specialiojo ir diferencinio režimo,

—	atsižvelgdamas į 1995 m. EB ir Vietnamo Socialistinės Respublikos (toliau – Vietnamas) bendradarbiavimo susitarimą ir į 2012 m. birželio 27 d. pasirašytą naują partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS ir galimybės įsigyti vaistų (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai (2),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 23 d. Tarybos derybinius nurodymus, kuriais Komisija įgaliojama derėtis dėl laisvosios prekybos susitarimo su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalimis,

—	atsižvelgdamas į Vietnamo strateginį dokumentą (2007–2013 m.) (3),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vietnamo, visų pirma 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių Kambodžoje, Laose ir Vietname (4) ir 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Vietnamo, ypač saviraiškos laisvės (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos (7),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją Europa 2020 (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms (9),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „2012 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaita“ (COM(2012)0070),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio mėn. plenarinėje sesijoje paskelbtą Komisijos pareiškimą dėl ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

kadangi taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, sukurta pasitelkus Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), yra pati tinkamiausia sistema siekiant reguliuoti ir skatinti atvirą ir sąžiningą prekybą ir kadangi daugiašalės derybos netrukdo sudaryti dvišalių PPO+ susitarimų, kurie gali jas papildyti;

kadangi Komisijos derybiniai nurodymai dėl ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo yra pridėti prie 2007 m. balandžio 23 d. Tarybos leidimo pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalimis ir grindžiami Tarybos patvirtintu apimties nustatymo dokumentu, kuriame apibrėžti bendri abiejų derybų šalių tikslai, būtent tikslas sustiprinti esamus dvišalius prekybos santykius; primena, kad pradinis tikslas buvo derėtis dėl laisvosios prekybos susitarimo su ASEAN regionu; todėl palankiai vertina galimybę su ASEAN regiono šalimis derėtis dėl visapusiškų susitarimų, kurie būtų svarbūs žingsniai siekiant galutinio tikslo – ateityje sudaryti tarpregioninį laisvosios prekybos susitarimą;

C.	kadangi derybos dėl ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo (LPS) oficialiai pradėtos 2012 m. birželio 26 d. Briuselyje ir kadangi po penkto derybų raundo 2013 m. lapkričio 8 d. abi derybų šalys įsipareigojo imtis bendrų veiksmų, siekdamos iki 2014 m. pabaigos užbaigti derybas;

D.	kadangi ES ir Vietnamo prekybos santykiai įtvirtinti pagal 2012 m. birželio 27 d. pasirašytą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo užtikrinama veiksminga dvišalių prekybos ir investicijų santykių sistema;

kadangi ES ir Vietnamas gerai išplėtojo dialogą žmogaus teisių klausimais; kadangi šio dialogo pagrindu reikėtų dėti visas pastangas padedant užkirsti kelią padėties žmogaus teisių apsaugos srityje prastėjimui Vietname; kadangi žmogaus teisės turėtų būti laikomos esminiu ES prekybos politikos elementu; kadangi ES pagal savo strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje atlikdama poveikio vertinimą yra įsipareigojusi taip pat atsižvelgti į žmogaus teises, įskaitant didelį poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai darančių prekybos susitarimų poveikio vertinimus;

kadangi Vietnamas išgyveno sėkmingą dešimtmetį, kai BVP nenutrūkstamai augo po maždaug 8 proc. per metus, ir dėl to 2007 m. sausio 11 d. jis pagaliau buvo priimtas į PPO ir kadangi po to ši šalis patyrė neigiamą pasaulinio ekonomikos nuosmukio poveikį, dėl kurio smarkiai sumažėjo eksporto augimas, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai ir iš užsienio pervedamų pinigų sumos;

kadangi pastaruosius dešimt metų ES prekybos su Vietnamu balansas buvo neigiamas ir tai vėl galima paaiškinti 2013 m. antrojo ketvirčio rezultatais: visa prekybos apimtis sudarė 13,4 mlrd. EUR, iš jų 10,5 mlrd. EUR teko ES importui iš Vietnamo, o ES eksportui į Vietnamą – 2,8 mlrd. EUR; kadangi tai yra smarkus sumažėjimas palyginti su 2012 m. duomenimis, kai visa tų metų prekybos apimtis siekė 23,871 mlrd. EUR, iš jų 18,520 mlrd. EUR teko ES importui iš Vietnamo, o ES eksportui į Vietnamą – 5,351 mlrd. EUR;

kadangi drabužių ir tekstilės pramonė yra ne tik pagrindinis Vietnamo oficialaus sektoriaus užimtumo šaltinis, kuriame tiesiogiai dirba daugiau kaip du milijonai darbuotojų, bet ir didžiausias eksporto sektorius; kadangi antrame pagal dydį eksportui skirtame gamybos – elektroninių prietaisų surinkimo – sektoriuje dirba maždaug 120 000 asmenų;

kadangi Vietnamas iki šiol yra ratifikavęs tik 5 iš 8 pagrindinių TDO konvencijų; kadangi jis nėra ratifikavęs TDO konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, Konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo ar Konvencijos Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo;

kadangi Vietnamas, kuris naudojasi ES bendrąja lengvatų sistema, yra 32-as pagal apimtį ES prekybos partneris ir 5-as pagal dydį partneris iš ASEAN šalių, o ES pagal apimtį yra antra po Kinijos ir JAV lenkianti Vietnamo prekybos partnerė ir taip pat didžiausias Vietnamo TUI šaltinis, kurio investicijos 2012 m. sudarė 6,5 proc. visų Vietnamo TUI; kadangi vis dėlto Vietnamo TUI į ES galimybės tebelieka iš esmės neišnaudotos;

kadangi abi derybų šalys tikisi didelės naudos panaikindamos tarifines ir netarifines prekybos kliūtis ir kadangi abi šalys turėtų siekti gerų rezultatų liberalizuodamos prekybą paslaugomis ir įsisteigimą, taip pat sukurti sistemą, skirtą intelektinės nuosavybės teisėms, įskaitant patentus ir dizainą, prekių ar paslaugų ženklus, autorių ir panašias teises bei geografines nuorodas, įskaitant žemės ūkio ir maisto produktų kilmės ženklus, tinkamai apsaugoti, įgyvendinti ir užtikrinti;

L.	kadangi abi derybų šalys turėtų bendromis jėgomis užtikrinti ir skatinti teisėtą prekybą vaistais (patentuotais ir generiniais), laikydamosi Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), nuostatų ir atsižvelgdamos į jos lankstumo galimybes;

kadangi abi derybų šalys turėtų ir toliau taikyti prekybos apsaugos priemones visiškai laikydamosi galiojančių PPO taisyklių, kad nebūtų naudojamasi PPO ginčų sprendimo sistema, ir turėtų susitarti dėl veiksmingos dvišalės apsaugos sąlygos ar lygiaverčio mechanizmo, kad jų atitinkami pramonės subjektai būtų tinkamai apsaugoti nuo žalos ar žalos grėsmės dėl smarkiai padidėjusio importo, ypač jų atitinkamuose jautriuose sektoriuose, kurie buvo nustatyti kiekvienoje iš šalių atliktame poveikio vertinime;

palankiai vertina tebedaromą derybų dėl LPS pažangą, visų pirma susijusią su skyriais dėl muitinės formalumų ir prekybos palengvinimo, techninių kliūčių prekybai ir konkurencijai ir tai, kad Komisija reguliariai informuoja Parlamentą apie su šiais klausimais susijusią padėtį; primena, kad Parlamento pritarimas LPS yra privalomas (10) ir kad Komisija ir Taryba neturėtų siūlyti jokio laikino LPS taikymo negavusios Parlamento pritarimo;

laikosi tvirtos nuomonės, kad pagarba darbuotojų ir profesinių sąjungų teisėms turi būti esminis visų ES su trečiosiomis šalimis pasirašomų prekybos susitarimų elementas; ragina Vietnamo vyriausybę laikytis visų jos įsipareigojimų pagal jos ratifikuotas pagrindines TDO konvencijas ir nedelsiant ratifikuoti bei įgyvendinti kitas pagrindines konvencijas; pakartoja, kad darbuotojų ir profesinių sąjungų teisės turi būti visuotinės ir taikomos visiems darbuotojams, taip pat ir tiems, kurie dirba specialiosiose ekonominėse zonose;

tikisi, kad prieš sudarant LPS, kuris turi atitikti PPO taisykles ir įpareigojimus, Taryba ir Komisija visapusiškai atsižvelgs į šioje rezoliucijoje išreikštus Parlamento prašymus; mano, jog sėkmingai sudariusios LPS abi derybų šalys gautų vienodos naudos ir jose būtų sudarytos palankios sąlygos kurti ir išsaugoti darbo vietas;

ragina abi derybų šalis visapusiškai laikytis savo PPO įsipareigojimų liberalizuojant prekybą; tuo pačiu pabrėžia jų įsipareigojimą atsisakyti bet kokių su PPO nesuderinamų priemonių ir praktikos siekiant šio plataus masto susitarimo;

vertina teigiamas perspektyvas, nurodytas apimties nustatymo dokumente, iš kurio matyti, jog dėl LPS padidėtų visas ES ir Vietnamo eksportas ir importas ir atsirastų galimybės tolesniems TUI srautams; todėl ragina Vietnamą iš esmės panaikinti ir vidutinį galimybės patekti į ne žemės ūkio produktų rinką tarifą, ir žemės ūkio tarifus;

vis dėlto pabrėžia tai, kad, atsižvelgiant į asimetrijos laipsnį ir numačius tinkamus pereinamuosius laikotarpius, pramoninės prekybos srityje reikėtų siekti abipusiškai visiškai panaikinti muitus ir kad reikėtų riboti ir peržiūrėti bet kokias galimas šio tikslo išimtis; mano, kad muitus reikėtų panaikinti ir abiems šalims svarbiuose sektoriuose;

ragina abi derybų šalis gerbti viena kitos teisę reguliuoti, be kita ko, viešųjų paslaugų teikimą ir užtikrinti, kad atitinkamos jų taisyklės nepagrįstomis netarifinėmis kliūtimis netrukdytų dvišalei prekybai; todėl ragina ES ir Vietnamą nustatyti veiksmingus tarpininkavimo metodus, kad geriau suderinant tarptautinius standartus arba užtikrinant jų laikymąsi būtų užkirstas kelias nepagrįstoms prekybos reguliavimo kliūtims ir šalinamos esamos kliūtys;

mano, jog Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų užtikrinta, jog būsimo susitarimo nauda būtų susijusi su tvirtomis ir įvykdomomis tikrinimo priemonėmis, kurias taikant būtų užtikrinta, kad susitarimas būtų naudingas tik ES ir Vietnamo gamintojams, visapusiškai paisantiems preferencinių kilmės taisyklių, dėl kurių būtų sutarta derybose; taip pat ragina supaprastinti ES prekių kilmės taisykles išlaikant dabartinės sistemos griežtumą, siekiant užtikrinti, kad jas ekonominės veiklos vykdytojams ir muitinių administracijoms būtų lengviau taikyti ir kad jie iš tarifų panaikinimo galėtų gauti visapusiškos naudos;

pripažįsta, kad Vietnamas aktyviai suinteresuotas liberalizuoti Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) 4 būdą ir sudaryti savitarpio pripažinimo susitarimus, pagal kuriuos būtų pripažįstamos Vietnamo ir ES piliečių profesinės kvalifikacijos, ir kad ES aktyviai suinteresuota liberalizuoti daugelio 1, 2 ir 3 būdų paslaugų patekimą į rinką ir nacionalinį vertinimą; laikosi nuomonės, jog būtina atsižvelgti į ES aktyvius interesus pagal 4 būdą suteikiant leidimą laikinai viešėti reikalingiems kvalifikuotiems specialistams ir sudarant sąlygas tokioms viešnagėms išskirti iš nacionalinės darbuotojų užsieniečių kiekvienos šalies darbo rinkoje politikos;

10.

ragina ES ir Vietnamą sudarant LPS susitarti dėl teisingos ir nešališkos tvarkos, taikytinos visiems investuotojams ir paslaugų teikėjams bankininkystės, draudimo, teisės, apskaitos, transporto ir paskirstymo paslaugų sektoriuose, įskaitant didmeninės prekybos ir mažmeninės prekybos sektorius; primena, kad finansinių paslaugų srityje taip pat itin svarbu užtikrinti tinkamą politikos kryptį siekiant sumažinti sisteminę riziką, kovoti su pinigų plovimu ir užtikrinti kuo aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, taip pat užtikrinti, kad vietos ir užsienio investuotojai ir paslaugų teikėjai laikytųsi sąžiningos konkurencijos taisyklių, be kita ko, sumažinus arba visiškai panaikinus kapitalo ribojimą ir panaikinus steigimosi ir licencijų įsigijimo apribojimus; rekomenduoja, kad Komisija derybose susitartų dėl tvirtų ir privalomų nuostatų dėl skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos, kad vienodos sąlygos būtų taikomos privačioms ir valstybinėms įmonėms;

11.

dar kartą ragina Vietnamą parengti tinkamus duomenų apsaugos teisės aktus, kad jam būtų galima suteikti šalies, užtikrinančios tinkamo lygio apsaugą, statusą nesudarant kliūčių naudotis Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba lankstumo galimybėmis ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos perduoti asmens duomenis iš ES remiantis ES teisės aktais ir jų laikantis bei būtų paskatinti abipusiai duomenų srautai ir prekyba susijusiomis paslaugomis, pvz., elektroninė prekyba;

12.

ragina Komisiją ir Vietnamo valdžios institucijas susitarti dėl veiksmingų ir skaidrių viešųjų pirkimų sistemų, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp privačių ir valstybinių įmonių sudarant viešojo pirkimo sutartis, ir užtikrinti didžiausią įmanomą aprėptį įtraukiant viešojo sektoriaus įmones, kartu deramai atsižvelgiant į abiejų šalių jautrius aspektus ir poreikius;

13.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų rečiau naudojamasi subsidijomis ir kitomis lengvatomis, pavyzdžiui, Vietnamo valstybinėms įmonėms ir šalies bendrovėms taikomos palankios sąlygos, dėl kurių iškraipoma konkurencija su Europos Sąjungos bendrovėmis, visų pirma tuose sektoriuose, kurie yra svarbūs Vietnamo eksporto politikos sektoriai, ir kad tokių subsidijų ir lengvatų naudojimas būtų nuolat prižiūrimas; taip pat ragina Komisiją susitarti dėl drausminamųjų priemonių siekiant užtikrinti ES ir Vietnamo viešiesiems ir privatiesiems rinkos dalyviams vienodas sąlygas;

14.

mano, jog ypatingą dėmesį sudarant LPS reikėtų skirti verslo galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) plėtojimui, ir kad reikėtų skatinti MVĮ investicijas ir investicijas į jas siekiant padėti finansuoti rinka grindžiamus vietos projektus ir bendrąsias įmones atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir prekybos aplinkos apsaugos prekių ir technologijų srityse; ragina Europos investuotojams užtikrinti skaidresnę ir lengviau prognozuojamą teisinę sistemą Vietname ir sąžiningas Vietnamo ir Europos įmonių konkurencijos sąlygas;

15.

ragina abi derybų šalis užtikrinti, kad būtų pasiekti geri LPS rezultatai liberalizuojant prekybą gamybos srityje užtikrinant veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant patentus ir dizainą, prekių ženklus, autorių ir panašias su įvairiomis pagamintomis prekėmis susijusias teises, įgyvendinimą ir užtikrinimą;

16.

mano, kad laisvosios prekybos susitarime turėtų būti atsižvelgiama į prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais jautrius aspektus, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio abiems šalims atverti papildomumo sektorių rinkas, ir pabrėžia, kad suteikiant galimybę patekti į naujas rinkas būtina nuodugniai užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, kuri taip pat būtų taikoma geografinėms nuorodoms, įskaitant žemės ūkio ir maisto produktų kilmės žymėjimą, o taip pat ir sanitarinių bei fitosanitarinių priemonių taikymą atsižvelgiant į gamintojų ir vartotojų interesus; atkakliai tvirtina, kad jokie susitarimo aspektai neturi varžyti galimybių už prieinamą kainą įsigyti generinių vaistų;

17.

ragina susitarti dėl skaidraus ir veiksmingo tarpvalstybinių ginčų sprendimo ir, jei taikytina, į LPS įtraukti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo nuostatas siekiant užtikrinti deramą investicijų apsaugą ir sulaikyti investuotojus nuo nepagrįstų ieškinių teikimo; laikosi nuomonės, kad visi investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmai turėtų būti kiek įmanoma labiau grindžiami Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos ar Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID) taisyklėmis arba bet kokiomis kitomis tarpusavyje susitartomis taisyklėmis laikantis tarptautinių normų ir susitarimų, ir jiems turėtų būti sukurta atitinkama teisinė sistema ir taikomi griežti skaidrumo kriterijai;

18.

ragina užtikrinti, kad investicijų susitarimu nebūtų apribota pažanga ratifikuojant ir visapusiškai įgyvendinant tarptautines žmogaus teises, TDO konvencijas ir abiejų šalių sudaromus daugiašalius susitarimus aplinkosaugos srityje

19.

teikia pirmenybę gyvūnų gerovės standartų įtraukimui į LPS skyrių dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių arba lygiaverčių įgyvendinamų nuostatų įtraukimui į atskirą skyrių;

20.

tikisi, kad į LPS bus įtrauktas privalomas ir įgyvendinamas tvaraus vystymosi skyrius, kuris atitiktų bendrą ES ir Vietnamo įsipareigojimą skatinti pagarbą tarptautiniams susitarimams žmogaus teisių srityje, pagrindinėms aštuonioms TDO konvencijoms ir pagrindiniams daugiašaliams aplinkosaugos susitarimams, pvz., Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES), jų laikymąsi ir laikymosi užtikrinimą, taip pat įtrauktos pažeidimų atvejais taikytinos priemonės, numačius ekonominiams, socialiniams ir aplinkos apsaugos suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą stebint derybas dėl LPS ir gyvendinant tvaraus vystymosi skyriaus nuostatas bei vykdant jo stebėseną, ir kad įmonės bus skatinamos taikyti įmonių socialinės atsakomybės praktiką pagal tarptautiniu mastu sutartus principus ir priemones, pvz., EBPO rekomendaciją daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, taip pat JT atsakingo investavimo ir ataskaitų teikimo principus, ir bus skirtas dėmesys neišspręstiems klausimams, pvz., ūkinės paskirties ir laukinių gyvūnų gerovė;

21.

prašo, kad tokiame tvaraus vystymosi skyriuje būtų numatytas tarp LPS ir partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nustatytas institucinis ir teisinis ryšys, kad būtų nustatyta galimybė sustabdyti LPS įgyvendinimą rimtų žmogaus teisių pažeidimų atveju;

22.

ragina Komisiją taikyti sąlygomis pagrįstą požiūrį, kad laisvos prekybos susitarimo pasirašymas būtų siūlomas mainais į konkrečią pažangą žmogaus teisių ir kitų pagrindinių teisių srityse;

23.

gerai vertina socialinę ir ekonominę pažangą, kurią Vietnamas padarė vykdydamas Doi Moi reformą, ir remia šalies nuolatines pastangas toliau gerinti socialinę padėtį; todėl sveikina Vietnamą dėl to, kad ASEAN parėmė jo kandidatūrą į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą 2014–2016 m. laikotarpiui, ir kad Vietnamo vyriausybė 2013 m. rugpjūčio 27 d. nusprendė pateikti neoficialų dokumentą dėl savanoriškų pasižadėjimų ir įsipareigojimų prisidėti prie žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos tokiu būdu skatindama tvarią plėtrą šalies teritorijoje ir jos partnerių atžvilgiu; ragina Vietnamo vyriausybę sistemingai laikytis savų pažadų ir įsipareigojimų, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias žmogaus teisių pažeidimams ir blogėjančiai padėčiai pagrindinių laisvių srityje ir kad tokia padėtis būtų ištaisyta;

24.

pabrėžia, kad žmogaus teisės, demokratija ir saugumas yra itin svarbūs bendrų ES ir Vietnamo santykių aspektai; todėl ragina abi šalis užtikrinti, kad vyktų aktyvus dialogas dėl neišspręstų klausimų, ypatingą dėmesį skiriant piliečių ir žiniasklaidos žodžio laisvei bei religijos laisvei;

25.

ragina Komisiją kiek įmanoma greičiau atlikti žmogaus teisių poveikio vertinimą, kaip to paprašė Parlamentas savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (11), kad būtų užtikrinti aiškūs prekybos rodikliai, grindžiami žmogaus teisėmis ir aplinkos apsaugos bei socialiniais standartais ir atitinkantys JT specialaus pranešėjo teisės į maistą klausimais pranešimą;

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Vietnamo vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 591.

(2) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 128.

(3) http://eeas.europa.eu/sp/index_en.htm#V

(4) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 129.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0189.

(6) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.

(7) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 34.

(8) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 87.

(9) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 1.

(10) SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis.

(11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/70

P7_TA(2014)0459

Komisijos tolesni veiksmai po konsultacijų su MVĮ dėl 10 labiausiai veiklą sunkinančių ES teisės aktų

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl konsultacijų dėl 10-ies labiausiai veiklą sunkinančių teisės aktų ir reglamentavimo naštos sumažinimo MVĮ (2013/2711(RSP))

(2017/C 443/14)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 19–20 d. Feiroje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos mažųjų įmonių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (1),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 14 ir 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į 2013 m. rugsėjo 26 ir 27 d. Konkurencingumo tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Komisijos tolesni veiksmai po konsultacijos dėl 10 labiausiai MVĮ veiklą sunkinančių ES teisės aktų“ (COM(2013)0446),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 7 d. Komisijos komunikatą „Pažangus reglamentavimas – atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius“ (COM(2013)0122) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „MVĮ skirto pažangaus reglamentavimo stebėsena ir konsultavimasis šiais klausimais“ (SWD(2013)0060),

—	atsižvelgdamas 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir tolesni veiksmai“ (COM(2013)0685),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo (3),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi paramos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumui, tvarumui ir užimtumo galimybėms didinimas – tai horizontalūs veiksmai, kurie vykdomi skirtingose politikos srityse;

B.	kadangi MVĮ dėl ribotų pajėgumų tenka neproporcingai didelė nereikalinga našta ir kadangi dėl to ES teisės aktų leidėjai įsipareigojo vadovautis principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“;

C.	kadangi 20,7 mln. MVĮ dirba daugiau kaip 65 proc. esamų privačiojo sektoriaus darbuotojų ir kadangi MVĮ yra vienos novatoriškiausių įmonių, kurių veiklos rezultatai darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimo atžvilgiu yra geriausi;

D.	kadangi „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 74 proc. europiečių mano, kad ES sukuria per daug biurokratizmo;

kadangi beveik trečdalis ES teisėkūros sukuriamos administracinės naštos visų pirma atsiranda dėl neproporcingo ir neveiksmingo teisės aktų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu, o tai reiškia, kad būtų galima sutaupyti iki 40 mlrd. EUR, jeigu valstybės narės ES teisės aktus į nacionalinę teisę perkeltų veiksmingiau;

F.	kadangi įmonės gali kurti darbo vietas, jeigu joms sudaromos tinkamos sąlygos, įskaitant supaprastintas administracines procedūras, prieigą prie finansavimo, įgūdžių, žinių ir galimybę samdyti kvalifikuotą darbo jėgą bei gauti paramą savo inovacinei veiklai;

G.	kadangi MVĮ dažnai patenka į konkurencijos požiūriu nepalankią padėtį palyginti su dideliais pramonės subjektais apmokestinimo, standartizacijos, viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės, mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo srityse;

H.	kadangi Komisija per pastaruosius penkerius metus atsisakė 5 590 teisinių reikalavimų taip sumažindama įmonių išlaidas daugiau kaip 27 mlrd. EUR;

kadangi Komisija siekia reglamentavimo ir administracinio veiksmingumo įgyvendindama savo programą REFIT, atlikdama poveikio vertinimą, konkurencingumo tikrinimą, tinkamumo patikras, vykdydama konsultacijas dėl 10-ies labiausiai veiklą sunkinančių teisės aktų („Pirmojo dešimtuko“ konsultacijos), rengdama MVĮ rezultatų suvestinę ir MVĮ poveikio tyrimus;

J.	kadangi, kaip pabrėžė Europos Vadovų Taryba, reglamentavimas Sąjungos lygmeniu yra būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti ES politikos tikslai, įskaitant tinkamą bendrosios rinkos veikimą;

K.	kadangi Parlamentas kelis kartus, pvz., minėtoje 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijoje, pareiškė, kad ES reglamentavimo supaprastinimas neturėtų prieštarauti esminėms ES sveikatos ir saugos darbe reikalavimams, esminėms ES darbuotojų teisėms ar esminiams ES aplinkosaugos teisės aktų principams;

L.	kadangi dauguma „Pirmojo dešimtuko“ teisėkūros priemonių, išvardytų Komisijos komunikate šiuo klausimu, buvo jau rengiamos tuo metu, kai buvo paskelbtas komunikatas; kadangi kai kurie pasiūlymai dėl teisės aktų jau buvo pateikti „Pirmojo dešimtuko“ konsultacijų metu, o kai kurie jau užbaigti;

M.	kadangi dėl administracinių kliūčių MVĮ negali visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda;

N.	kadangi šioje rezoliucijoje nekomentuojami atskiri tolesni veiksmai – tai bus daroma konkrečiomis progomis, o šiuo atveju dėmesys sutelkiamas į Komisijos taikomą darbo metodą;

pritaria Komisijos „Pirmojo dešimtuko“ iniciatyvai, kuri sudaro pagal programą REFIT vykdomų veiksmų dalį, ir pažymi, kad buvo pažadėta, jog tai bus ne vienkartinės pastangos, o reguliari besitęsiančios peržiūros procedūros dalis; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turėtų skubiau imtis veiksmų siekiant reaguoti į MVĮ konsultacijų metu išreikštą susirūpinimą dėl reglamentavimo naštos; taip pat pabrėžia, kad „Pirmojo dešimtuko“ metodas neturėtų pakeisti sistemingo horizontalių politikos sričių ES reglamentavimo administracinės naštos mažinimo metodo arba kenkti atitinkamų teisės aktų tikslų įgyvendinimui ir veiksmingumui;

todėl pabrėžia, kad būtina vadovautis principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ siekiant aiškiau suformuluoti Sąjungos politiką, kiek tai susiję su inovacijomis, augimu, internacionalizavimu, našumu, biurokratijos mažinimu, žmogiškųjų išteklių kokybe ir socialine atsakomybe;

šiuo atžvilgiu taip pat teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą patvirtinti pažangų reglamentavimą kaip neatsiejamą sprendimų priėmimo ciklo dalį ir ypač apsvarstyti galimybę vykdyti programą REFIT kaip tęstinę, kuri bus kasmet atnaujinama;

ragina Komisiją skubiai dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad MVĮ, ypač inovacinės įmonės, būtų skatinamos vystytis joms taikant supaprastintas administracines procedūras ir teikiant tikslinę paramą visose politikos srityse;

ragina Komisiją skaidriai ir tinkamai vykdyti poveikio MVĮ tyrimus rengiant teisės aktus; mano, kad išimties labai mažoms įmonėms taikymas savaime nėra teisingas požiūris, ir pritaria tam, kad būtų plėtojami pritaikyti sprendimai ir palengvinta tvarka MVĮ, kai galima aiškiai matyti, jog dėl jų neskatinamas susiskaidymas ir netrukdoma MVĮ patekti į vidaus rinką;

ragina Komisiją mažinti pernelyg didelę administracinę naštą, tuo pat metu toliau taikant nuostatas, kuriomis užtikrinama sauga, sveikata ir apsauga darbe arba pagal kurias reikalaujama, kad įmonės užtikrintų savo darbuotojams deramą darbo aplinką;

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti galimybę nesunkiai gauti finansavimą ir patekti į rinką ir sumažinti reglamentavimo naštą, kuri yra viena didžiausių mažųjų ir vidutinių įmonių steigimo ir plėtojimo kliūčių;

mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės įgyvendintų Direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, kurioje teigiama, kad sudarant įmonių ir valdžios institucijų komercinius sandorius sutartyje nurodomas mokėjimo laikotarpis negali viršyti 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to sutartyje aiškiai susitariama kitaip, ir su sąlyga, kad tai objektyviai pagrįsta atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus, ir bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpiai neviršija 60 kalendorinių dienų;

teigiamai vertina tai, kad nuo šiol Komisija įtrauks MVĮ rezultatų suvestinę į metinę programos REFIT rezultatų suvestinę; mano, kad tai būtų žingsnis teisinga kryptimi, jei ji, vykdydama platesnio masto reglamentavimo supaprastinamo veiksmus, toliau atsižvelgtų į MVĮ reikalavimus nekenkdama teisės aktų veiksmingumui ir nedidindama biurokratinės naštos; prašo Komisiją tobulinti šias priemones atliekant išsamų poveikio vertinimą; vis dėlto pabrėžia, kad dėl šio sujungimo jokiu būdu neturėtų sumenkti ypatingas MVĮ skiriamas Komisijos dėmesys pastarajai vykdant procesus;

10.

pabrėžia, kad numatytoje metinėje rezultatų suvestinėje turėtų būti veiksmingai fiksuojama teisėkūros ir teisės aktų įgyvendinimo pažanga ES ir nacionaliniu lygmenimis, atsižvelgiant į su MVĮ susijusius aspektus; mano, kad ši rezultatų suvestinė padės MVĮ įvertinti dėl ES arba nacionalinių teisės aktų patiriamas administracines išlaidas ir leis lengviau atlikti stebėseną, tokiu būdu būtų skatinamas konstruktyvus MVĮ dalyvavimas būsimose konsultacijose;

11.

vis dėlto pabrėžia, kad deramai atlikus ex ante vertinimus atsižvelgiant į visus aspektus, būtų lengviau atlikti bet kokį ex post vertinimą; mano, kad visų ES institucijų poveikio vertinimo kultūra turėtų būti tobulinama, ypač kai MVĮ ir savarankiškai dirbantys asmenys patiria ES pasiūlymų dėl teisės aktų poveikį; ragina Komisiją įvertinti didesnio nepriklausomumo ir įgaliojimų suteikimo Poveikio vertinimo valdybai pridėtinę vertę; taip pat rekomenduoja, kad Parlamentas daugiau naudotųsi savo poveikio vertinimo ir poveikio MVĮ tyrimo galimybėmis, visų pirma prieš pateikdamas esminius Komisijos pasiūlymų pakeitimus; ragina Komisiją paskelbti metinę visų grynųjų išlaidų, tenkančių įmonėms dėl naujų pasiūlymų, ataskaitą;

12.

mano, kad dėl naujų pasiūlymų atsirandanti našta turėtų būti kompensuojama sumažinant bent panašaus dydžio naštą;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti internetinę taikomąją programą, kurią naudodama atitinkama administracija galėtų nurodyti, kokiu mastu MVĮ bus paveiktos naujų teisės aktų, pvz., panašią į Mittelstandsmonitor Vokietijoje, kuri paprasto šviesoforo pavidalu parodo, kad naujas teisės aktas greičiausiai turės poveikį MVĮ (raudona), galbūt turės poveikį MVĮ (geltona) ar neturės poveikio MVĮ (žalia);

14.

pritaria Tarybos prašymui, išreikštam jos 2013 m. kovo 14 ir 15 d. išvadose, toliau mažinti bendrą reglamentavimo naštą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis;

15.

apgailestauja dėl to, kad MVĮ iki šiol nepavyko pasinaudoti bendrosios rinkos galimybėmis, ir primena, kad ES27 eksportuoja tik 25 proc. MVĮ; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant užtikrinti geresnę bendrosios rinkos integraciją ir dėti daugiau pastangų dalijantis geriausia dokumentų tvarkymo praktika ir užtikrinant geresnį valstybių narių bendradarbiavimą reglamentavimo srityje; teigiamai vertina tai, kad 2013 m. gruodžio mėn. vykusioje 9-ojoje PPO ministrų konferencijoje buvo susitarta dėl Dohos vystymosi darbotvarkės, ir tikisi, kad susitarimas sudarys palankesnes galimybes verslui, ypač MVĮ; todėl teigiamai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl standartinės PVM deklaracijos ir mano, kad bet kokios standartizuotos PVM deklaracijų formos neturėtų būti sudėtingesnės nei dauguma paprastų jomis pakeičiamų formų;

16.

ragina valstybes nares pakartoti ES lygmeniu pagal REFIT programą ir „Pirmojo dešimtuko“ iniciatyvą vykdomus veiksmus ir užtikrinti, kad taip pat nacionaliniu lygmeniu MVĮ būtų mažinama administracinė ir reglamentavimo našta; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės gali ypač veiksmingai sumažinti reglamentavimo naštą MVĮ, jei perkeldamos ES direktyvas į nacionalinę teisę vengs perteklinio reglamentavimo; primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti galimybe sumažinti nereikalingą naštą MVĮ tose srityse, kur tai leidžiama teisės aktais;

17.

pabrėžia, kad valstybės narės gali ypač veiksmingai sumažinti administracinę naštą MVĮ, jei perkeldamos ES direktyvas į nacionalinę teisę vengs perteklinio reglamentavimo; ragina valstybes nares siekti supaprastinti MVĮ taikomas taisykles tose srityse, kuriose tai leidžiama pagal ES teisės aktus;

18.

palankiai vertina tai, kad pradėtas taikyti poveikio MVĮ tyrimas, tačiau apgailestauja dėl to, kad tik kai kurios valstybės narės šį tyrimą įtraukė į savo nacionalinių sprendimų priėmimo procesą;

19.

primena savo poziciją dėl labai mažoms įmonėms skirtų bendrų išimčių taikymo ES teisės aktuose, išdėstytą minėtoje 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucijoje, pagal kurią išimtys turėtų būti taikomos tik tuomet, kai MVĮ poveikio tyrimas kiekvienu konkrečiu atveju gali parodyti, kad ypatingi labai mažų įmonių poreikiai negali būti patenkinti taikant pritaikytus sprendimus arba palengvintą tvarką; pabrėžia, kad išimčių taikymas labai mažoms įmonėms dažnai yra susijęs su rizika, kad MVĮ galėtų būti taikomas nacionalinių įstatymų kratinys, kuris toliau skatintų susiskaidymą ir trukdytų joms patekti į vidaus rinką;

20.

teigiamai vertina tai, kad Komisija pratęsė Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų subjektų grupės administracinei naštai mažinti įgaliojimus iki 2014 m. spalio mėn., kaip to prašė Europos Parlamentas savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijoje ir kaip numatyta pagal programą COSME;

21.

atkreipia dėmesį į išvadą, padarytą pagal MVĮ atsakymus per konsultacijų dėl 10-ies labiausiai veiklą sunkinančių teisės aktų procesą, kad Darbo laiko direktyva yra sudėtinga, nelanksti ir daugeliu atveju MVĮ prireikia specialios teisinės pagalbos, kuri daug kainuoja; ragina Komisiją skubiai atlikti išsamų poveikio vertinimą;

22.

pritaria tam, kad, siekiant sumažinti sveikatos ir saugos srities teisės aktų naštą, su maža rizika susijusioms įmonėms, jei įmanoma, būtų taikoma palengvinta reglamentavimo tvarka;

23.

rekomenduoja užtikrinti, kad REACH mokesčiai MVĮ ir labai mažoms įmonėms būtų proporcingi;

24.

prašo Komisiją paspartinti visų REACH paraiškų nagrinėjimą ir ypač skubos tvarka imti nagrinėti MVĮ ir labai mažų įmonių paraiškas; ragina Komisiją teikti MVĮ ir labai mažoms įmonėms tinkamas konsultacijas, kad jos galėtų sėkmingai užregistruoti savo paraiškas;

25.

mano, kad „Pirmojo dešimtuko“ konsultacijos – naudingi veiksmai, o konsultacijų rezultatus laiko svarbiu MVĮ ir joms atstovaujančių organizacijų signalu; ragina Komisiją toliau reguliariai vykdyti šiuos veiksmus pasitelkiant „Eurobarometrą“; vis dėlto pažymi, kad reakcijos į „Pirmojo dešimtuko“ konsultacijas geografiniu požiūriu labai nevienodai pasiskirsčiusios; prašo Komisiją atlikti šio disbalanso priežasčių ex post vertinimą siekiant užtikrinti, kad surinkta informacija nebūtų iškraipyta dėl nepakankamo informuotumo ar kitų veiksnių, kurie iškreiptų gautus duomenis;

26.

tikisi, kad naujos sudėties Komisija paliks atsakomybę už pažangų reglamentavimą Pirmininko kabinetui, ir ragina ją didinti MVĮ atstovų vaidmenį; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės MVĮ organizacijos priklausytų neseniai sukurtam MVĮ atstovų tinklui ir kad MVĮ asamblėja būtų tinkamai informuojama apie ES iniciatyvas;

27.

primygtina ragina, kad kitos kadencijos Komisija nustatytų Europos tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti MVĮ sąnaudas, atsirandančias dėl administracinės ir reglamentavimo naštos;

28.

įspėja apie pavojų vietos ir regionų konkurencingumui ir individualiam verslumui, jei stengiantis sumažinti perteklinį reglamentavimą padidės maksimalus suderinimas arba bus kuriami bendri teisės aktai visiems;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(2) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.

(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/75

P7_TA(2014)0460

Pakistanas: pastarojo meto persekiojimo atvejai

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Pakistanas: pastarojo meto persekiojimo atvejai“ (2014/2694(RSP))

(2017/C 443/15)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, visų pirma į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Pakistano vaidmens regione ir politinių santykių su ES (1), 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl naujausių smurto prieš krikščionis ir jų persekiojimo atvejų, ypač Pešavare (2), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Pakistano, ypač Shahbazo Bhatti nužudymo (3), 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę (4) ir į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl religijos laisvės Pakistane (5),

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą dėl išpuolio prieš krikščionių bendruomenę Pešavare ir 2011 m. kovo 2 d. pareiškimą dėl pasikėsinimo į Shahbazą Bhatti;

—	atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pranešimus religijos ir tikėjimo laisvės klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 4 d. JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais pranešimą ir JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir advokatų nepriklausomumo klausimais pranešimą (Priedas. Misija į Pakistaną),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (6), kurioje smerkiamas krikščionių ir kitų religinių mažumų persekiojimas,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. ES ir Pakistano penkerių metų bendradarbiavimo planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas ir dialogas dėl žmogaus teisių, taip pat į glaudžiai susijusį 2014 m. kovo 25 d. antrąjį strateginį ES ir Pakistano dialogą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 11 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano, kuriose pabrėžiami ES lūkesčiai dėl žmogaus teisių propagavimo ir pagarbos joms ir smerkiami visi smurto atvejai, įskaitant smurtą prieš religines mažumas (7);

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

kadangi 2014 m. balandžio 4 d. krikščionių pora Shafqat Emmanuel ir Shagufta Kausar buvo nuteisti mirties bausme dėl to, kad tariamai išsiuntė trumpąją žinutę, kuria įžeistas pranašas Mahometas; kadangi pora neigė savo kaltę ir teigė, kad telefonas, iš kurio siųsta žinutė, buvo pamestas dar gerokai prieš tai, kai žinutė buvo išsiųsta;

kadangi Pakistano krikščionis iš Lahoro Sawan Masih 2014 m. kovo 27 d. buvo nuteistas mirties bausme už šventvagystę įžeidžiant pranašą Mahometą; kadangi pranešimas apie įtarimus dėl S. Masiho įžiebė įnirtingas riaušes Juozapo kolonijoje, Lahoro miesto krikščionių rajone, kurių metu buvo sudeginta daugelis pastatų, įskaitant dvi bažnyčias;

kadangi krikščionė iš Pandžabo Asia Bibi buvo sulaikyta 2009 m. birželio mėn. ir 2010 m. lapkričio mėn. buvo nuteista mirties bausme už šventvagystę; kadangi po kelerių metų jos apeliacinis skundas pagaliau pasiekė aukščiausiąjį teismą Lahore; kadangi per du pirmuosius bylos svarstymo posėdžius 2014 m. sausio ir kovo mėn. pirmininkaujantys teisėjai atostogavo;

D.	kadangi 2012 m. 14 metų krikščionė mergaitė Rimsha Masih, kuri buvo neteisingai apkaltinta Korano išniekinimu, buvo išteisinta, nes buvo nustatyta, kad ji buvo apšmeižta, o atsakingas asmuo buvo sulaikytas; kadangi, vis dėlto, jai ir jos šeimai teko išvykti iš šalies;

kadangi krikščionys (jie sudaro 1,6 proc. Pakistano Islamo Respublikos gyventojų) kenčia nuo išankstinio nusistatymo prieš juos ir nuo pavienių gaujų smurto proveržių; kadangi dauguma Pakistano krikščionių gyvena nesaugiai, jie dažnai bijo būti įtariami šventvagyste (tai tema, galinti išprovokuoti smurto viešumoje proveržius); kadangi keletas kitų krikščionių šiuo metu yra kalėjime už kaltinimus šventvagyste;

F.	kadangi Jungtinės Karalystės pilietis Mohammad Asghar, gyvenantis Pakistane ir sergantis psichine liga, buvo suimtas, nes tariamai siuntė laiškus įvairiems pareigūnams teigdamas, kad jis esąs pranašas, ir 2014 m. sausio mėn. jis buvo nuteistas mirties bausme;

kadangi kitas Jungtinės Karalystės pilietis 72 metų Masood Ahmad, Achmadijos religinės bendruomenės narys, buvo neseniai paleistas už užstatą, jis buvo sulaikytas 2012 m. už tai, kad citavo Koraną, nes tai Achmadijos religinės bendruomenės narių, kurie nėra pripažįstami musulmonais ir jiems draudžiama elgtis kaip musulmonai pagal baudžiamojo kodekso 298-C skyrių, atveju yra šventvagystė;

kadangi per paskutinius mėnesius buvo užpultos penkios induistų šventyklos įvairiose Sindo provincijos dalyse (Tharparkare, Hyderabade ir Larkanoje) ir trys berniukai induistai buvo apkaltinti šventvagyste bei šiuo metu yra sulaikyti Badine (Sindo provincijoje), nes jie induistų spalvų šventės Holi proga dažais išpurškė keletą ženklų;

kadangi šiitų hazarų bendruomenės nariai šiuo metu dažniausiai tampa žudynių aukomis ir yra kasdien priversti migruoti dėl padidėjusio religinio pobūdžio smurto Pakistane; kadangi pranešta, kad daugiau nei 10 000 induistų taip pat turėjo bėgti iš provincijos, nes per pastaruosius trejus metus pagrobimai reikalaujant išpirkos jau tapo kasdienybe;

kadangi Pakistano šventvagystės įstatymai yra tokie, kad religinėms mažumoms yra pavojinga laisvai reikšti mintis arba atvirai vykdyti religinę veiklą; kadangi jau keletą metų yra kilęs susirūpinimas dėl šių įstatymų taikymo, nes kaltinimai dažnai grindžiami sąskaitų suvedinėjimu, ekonominiu pelnu ar religine netolerancija, be to šiais įstatymais skatinama savanoriškos teisėtvarkos kultūra ir sudaromas pagrindas gaujoms priekabiauti ir vykdyti išpuolius; kadangi JT žmogaus teisių priemonėmis Pakistano buvo pareikalauta atšaukti šventvagystės įstatymus ar mažų mažiausiai nedelsiant nustatyti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui šiuo įstatymu siekiant pakenkti piliečiams, kurie paprastai priklauso mažumų bendruomenėms;

K.	kadangi vien tik 2013 m. buvo pranešta apie šimtus žudymus dėl garbės; kadangi tokie žudymai yra tik labiausiai matoma agresijos prieš moteris forma, atsižvelgiant į nemažėjantį smurto namuose ir priverstinių vedybų atvejų skaičių;

L.	kadangi Pakistanas atlieka svarbų vaidmenį skatinant stabilumą Pietų Azijoje ir todėl turėtų būti pavyzdys stiprinant teisinės valstybės principus ir žmogaus teises;

M.	kadangi Europos Sąjunga neseniai Pakistanui suteikė bendrosios lengvatų sistemos (angl. GLP+) statusą su sąlyga, kad Pakistanas turi įgyvendinti taikomas žmogaus teisių konvencijas;

reiškia savo didelį susirūpinimą staigiai padidėjusiu religinio pobūdžio smurto ir religinės netolerancijos prieš mažumas bei išpuolių religinėse vietose, įskaitant krikščionių bažnyčias, atvejų skaičiumi ir nesibaigiančia moterų represija Pakistane;

susirūpinęs dėl poveikio, kurį toks smurtas gali padaryti būsimai visos Pakistano visuomenės plėtrai atsižvelgiant į socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis susiduria šalis; pabrėžia, kad Pakistano ilgalaikis rūpestis yra visiems piliečiams užtikrinti didesnį saugumą;

reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad prieštaringai vertinamais šventvagystės įstatymais galima piktnaudžiauti ir kad tai gali daryti poveikį visų tikėjimų žmonėms Pakistane; ypač reiškia susirūpinimą dėl to, kad šventvagystės įstatymai, kuriems viešai prieštaravo nužudytasis ministras Shahbaz Bhattiand ir nužudytasis gubernatorius Salman Taseer, yra vis dažniau taikomi persekiojant krikščionis ir kitas religines mažumas Pakistane;

primena Pakistano valdžios institucijoms jų įsipareigojimą pagal tarptautinę teisę gerbti saviraiškos laisvę ir minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę; ragina Pakistano valdžios institucijas paleisti kalinius, kurie buvo nuteisti už šventvagystę ir panaikinti nuosprendžius dėl mirties bausmės, dėl kurių pateikti apeliaciniai skundai; ragina Pakistano valdžios institucijas užtikrinti teismų nepriklausomumą, teisinės valstybės principus ir tinkamą procesą laikantis tarptautinių teismo proceso vykdymo standartų; taip pat ragina Pakistano valdžios institucijas suteikti pakankamai apsaugos visiems bylose dėl šventvagystės dalyvaujantiems asmenims, įskaitant teisėjų apsaugą nuo išorinio spaudimo, suteikiant apsaugą kaltinamiesiems ir jų šeimoms bei bendruomenėms nuo gaujų smurto ir suteikti sprendimo būdus asmenims, kurie buvo išteisinti, tačiau kurie negali grįžti į savo kilmės vietas;

griežtai smerkia mirties bausmės taikymą visomis aplinkybėmis; ragina vyriausybę skubos tvarka de facto mirties bausmės moratoriumą pakeisti veikiančiu mirties bausmės panaikinimu;

ragina Pakistano vyriausybę atlikti nuodugnią šventvagystės įstatymų peržiūrą ir peržiūrėti dabartinį jų taikymą (kaip numatyta Baudžiamojo kodekso 295 ir 298 skyriuose) tariamiems šventvagystės veiksmams, visų pirma atsižvelgiant į neseniai priimtus nuosprendžius dėl mirties bausmės; ragina vyriausybę atsilaikyti prieš religinių grupių ir kai kurių politinių jėgų spaudimą išsaugoti įstatymus;

kreipiasi į vyriausybę ragindamas paspartinti medresių reformas ir parengti pagrindinę mokymo programą, kuri atitiktų tarptautinius standartus, didžiausią dėmesį skiriant neapykantą kurstančios medžiagos pašalinimo iš programų ir į jas įtraukiant mokymą apie bendruomenės ir religinę toleranciją; ragina Komisiją imtis veiksmų dėl ankstesnių prašymų peržiūrėti ES finansuojamus vadovėlius, kuriuose yra neapykantą kurstančios informacijos;

skubiai kreipiasi į Pakistano vyriausybę ir parlamentą ragindamas numatyti formalios teisingumo sistemos reformas siekiant atgrasyti nuo tokių neformalių struktūrų kaip džirgos ir pančajatai naudojimo ir iš esmės padidinti teismų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, visų pirma pirmosios instancijos teismų lygmeniu;

griežtai smerkia smurto veiksmus prieš religines bendruomenes ir įvairius diskriminacijos ir netolerancijos atvejus religijos ir tikėjimo pagrindu; ragina Pakistano vyriausybę imtis priemonių, kad būtų apsaugoti nuo religiniu pagrindu panaudoto gaujų smurto nukentėję asmenys ir uždrausti viešas neapykantą kurstančias kalbas bei ragina visus pakistaniečius bendradarbiauti siekiant skatinti ir užtikrinti toleranciją bei abipusį supratimą; primygtinai ragina Pakistano valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie atsakingi už šventvagystės kurstymą ir neteisingus kaltinimus ja;

10.

primena, kad religijos laisvę ir mažumų teises užtikrina Pakistano konstitucija; palankiai vertina priemones, kurių Pakistano vyriausybė ėmėsi nuo 2008 m. lapkričio mėn. siekdama apginti religinių mažumų interesus, pvz., tai, kad mažumų atstovams nustatyta penkių procentų kvota federaliniame užimtumo sektoriuje, pripažintos valstybinės nemusulmonų šventės ir paskelbta nacionalinė mažumų diena;

11.

vis dėlto, primygtinai ragina Pakistano vyriausybę padidinti pastangas siekiant užtikrinti didesnį supratimą tarp skirtingas religijas išpažįstančių asmenų, aktyviai spręsti religinio priešiškumo visuomenėje atvejus, kovoti su religine netolerancija, smurto aktais, bauginimu ir vykdyti veiksmus, nukreiptus prieš įsitikinimą nebaudžiamumu;

12.

labai susirūpinęs dėl rimtos mažumų moterų ir mergaičių padėties, nes jos dažnai kenčia dvigubai daugiau, kadangi yra priverčiamos pakeisti religiją ir prieš jas naudojamas seksualinis smurtas; primygtinai ragina Pakistano valdžios institucijas pagerinti apsaugą, patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir žalos atlyginimą;

13.

pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė; reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto Pakistane vyraujančios tendencijos pažaboti minties, saviraiškos ir informacijos laisvę užblokuojant ir kontroliuojant interneto paslaugas, kuriomis dažnai naudojamasi; ragina vyriausybę sustabdyti interneto cenzūrą ir persvarstyti teisės aktų dėl kovos su terorizmu ir dėl NVO projektus, kuriais masiškai apribojamas NVO veiklos nepriklausomumas ir laisvė ir dėl kurių galėtų sužlugti tarptautiniu mastu sujungtų NVO darbas Pakistane;

14.

pabrėžia, kad Pakistanas atlieka svarbų vaidmenį skatinant stabilumą visame regione; ragina Pakistaną atlikti konstruktyvų vaidmenį užtikrinant saugumą Afganistane ir todėl primygtinai reikalauja Pakistano vyriausybės stiprinti pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms savo šalyje ir visame regione;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0208.

(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0422.

(3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 179.

(4) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 53.

(5) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 147.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0575.

(7) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/135946.pdf

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/79

P7_TA(2014)0461

Sirija: tam tikrų pažeidžiamų bendruomenių padėtis

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Sirija: padėtis kai kuriose pažeidžiamose bendruomenėse“ (2014/2695(RSP))

(2017/C 443/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje (1),

—	atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. sausio 20 d. išvadas dėl Sirijos,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2014 m. kovo 15 d. pareiškimus dėl 3-iųjų sukilimo Sirijoje metinių ir į 2014 m. balandžio 8 d. Sirijos Homso mieste įvykdytą tėvo jėzuito F. Van der Lugto žmogžudystę,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. vasario 22 d. rezoliuciją Nr. 2139,

—	atsižvelgdamas į Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos 2014 m. vasario 12 d. ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono atstovo spaudai 2014 m. balandžio 7 d. pareiškimą dėl Sirijos,

—	atsižvelgdamas į JT humanitarinės pagalbos koordinatorės ir Generalinio Sekretoriaus pavaduotojos humanitariniams klausimams Valerie Amos 2014 m. kovo 28 d. pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvenciją ir 2000 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

kadangi Sirijoje užsitęsusi brutali krizė virto precedento šių laikų istorijoje neturinčio masto humanitarine katastrofa: per ją žuvo per 150 000 žmonių, daugiausia civilių, daugiau nei 6,5 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje, o Sirijos pabėgėlių skaičius – daugiausia Libane, Turkijoje, Jordanijoje, Irake ir Egipte – viršija 2,6 mln.; kadangi ypač pažeidžiamoje padėtyje per šią krizę atsidūrė etninės ir religinės mažumos;

kadangi Sirijos visuomenei tradiciškai būdinga turtinga etninių ir religinių bendruomenių įvairovė ir ji atitinkamai apima arabų, aramėjų, armėnų, asirų, čerkesų, kurdų ir turkmėnų, taip pat musulmonų, krikščionių ir drūzų bei kitas grupes; kadangi per trejus metus trunkantį konfliktą Sirijoje nebuvo pasigailėta nė vienos religinės ar etninės bendruomenės ir šiame kontekste vis labiau ryškėja priklausomybės atitinkamai grupei aspektas;

kadangi šios bendruomenės visuomet buvo dalis Sirijos visuomenės ir prisidėjo prie jos vystymosi ir pažangos, inter alia, dalyvaudamos švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros sektorių veikloje; kadangi dėl šios priežasties jos turi atlikti svarbų vaidmenį per Sirijos demokratizacijos procesą ir joms turi būti atstovaujama per bet kokias diskusijas dėl šalies ateities ir per bet kokį susitaikymo procesą;

kadangi dar visai neseniai dauguma šių bendruomenių stengėsi nepalaikyti nė vienos konflikto šalies, nes dauguma jų pripažintų, kad režimas Sirijoje turi pasikeisti, tačiau taip pat ir baiminamasi, kad nuvertus vyriausybę jos taps sukilėlių sunitų džihadistų, raginančių kurti islamo valstybę, ar kitų kovotojų taikiniais;

kadangi B. Assado režimas tyčia nusitaikė į grupių poliarizacijos dinamiką – tai jo išlikimo strategija – ir tai įžiebė užslėptą ir iki šiol dažniausiai buvusią užgniaužtą bendruomeninę įtampą; kadangi vis didesnis islamo ekstremistų ir džihadistų skaičius ir jų infiltravimas tarp visų konfliktuojančių pusių kelia teisėtą šalies mažumų bendruomenių susirūpinimą; kadangi vis gilesnis sunitų ir šiitų skilimas Sirijoje neigiamai veikia bendruomenių tarpusavio santykius ir kaimyninėse šalyse;

kadangi 2014 m. balandžio 7 d. ginkluoti asmenys sumušė ir nušovė olandą jėzuitų tėvą Fransą van der Lugtą, kuris Sirijoje gyveno ne vieną dešimtmetį ir buvo puikiai žinomas dėl to, kad atsisakė išvykti iš apgulto Homso miesto; kadangi JT Generalinis Sekretorius pasmerkė šį nežmonišką smurto aktą prieš žmogų, kuris padėjo Sirijos žmonėms per apgultis ir jiems susiduriant su vis didesniais sunkumais; kadangi vienuolyne, kuriame buvo nužudytas tėvas F. Van der Lugt, yra likę kitų krikščionių ir tarptautinė bendruomenė nerimauja dėl jų saugumo, taip pat dėl daugybės Homso mieste, kuris tebėra apgultas, įkalintų civilių gyventojų saugumo;

G.	kadangi nuo 2013 m. liepos tebėra dingęs tėvas Paolo Dall'Oglio, o 2013 m. balandį ginkluoti asmenys netoli šiaurinio Alepo miesto iš automobilio pagrobė Graikijos stačiatikių bažnyčios vyskupą Boulosą Yazigi ir Asirijos Rytų bažnyčios vyskupą Johną Ibrahimą; kadangi jų likimas iki šiol nežinomas;

kadangi dėl režimo pajėgų ir sukilėlių kovotojų, tarp kurių esama su organizacija „Al-Qaeda“ susijusių asmenų, mūšių 2014 m. kovo pabaigoje buvo evakuota didžioji dauguma šalia Sirijos ir Turkijos sienos esančio armėnų Kassab miesto gyventojų; kadangi pranešimai apie asmenų, žuvusių per šiuos įvykius, skaičių skiriasi;

I.	kadangi, kaip rodo naujausi pranešimai iš Sirijos, su organizacija „Al-Qaeda“ susijusio fronto „Al-Nusra“ sukilėliai užėmė keletą šalia Turkijos sienos esančių krikščionių ir kurdų kaimų, pvz., kurdų Ayn-al-Arab / Kobane miestą;

kadangi per krizę Sirijoje ypač pažeidžiama grupe lieka Palestinos pabėgėliai; kadangi dauguma jų gyvena apgultose vietovėse, pirmiausia al Jarmuko stovykloje, kurią toliau stipriai atakuoja režimo pajėgos ir įvairios ginkluotos grupuotės, ir dėl to nežmoniškas kančias patiria 18 000 šioje vietovėje apsistojusių palestiniečių; kadangi šiandien pagalbos reikia beveik visiems 540 000 Palestinos pabėgėlių Sirijoje: daugiau nei pusė jų perkeliami šalies viduje ir jie susiduria su didžiulėmis kliūtimis arba vis didesniais apribojimais, kai mėgina pabėgti į Egiptą, Jordaniją ar Libaną;

kadangi užsitęsus krizei Sirijoje moterys ir vaikai toliau kenčia nuo agresijos, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, išnaudojimo ir stokoja pagrindinių prekių ir paslaugų; kadangi tarp Sirijos pabėgėlių yra neproporcingai daug moterų ir vaikų; kadangi nuo 2011 m. mokyklos nebelanko beveik 3 mln. vaikų, be to, mažiausiai 500 000 užregistruotų pabėgėlių vaikų neįrašyti į mokyklas kaimyninėse šalyse;

kadangi brutalios krizės Sirijoje aukomis toliau tampa žmogaus teisių gynėjai, intelektualai, religiniai veikėjai, žurnalistai ir pilietinės visuomenės aktyvistai; kadangi nežinomoje vietoje tebelaikoma 2011 m. Sacharovo premijos laureatė Razan Zaitouneh, kuri daugiau nei prieš keturis mėnesius kartu su savo vyru ir dviem kitais žmogaus teisių gynėjais buvo pagrobta Douma mieste;

M.	kadangi politiniai ir religiniai lyderiai turi pareigą visais lygmenimis kovoti su ekstremizmu ir terorizmu ir skatinti abišalę asmenų ir religinių bei etninių grupių pagarbą;

kadangi vadovaujantis tarptautine humanitarine ir žmogaus teisių teise draudžiamas smurtas asmenų ar grupių atžvilgiu dėl jų religinės ar etninės tapatybės, taip pat išpuoliai prieš karo veiksmuose nedalyvaujančius civilius gyventojus; kadangi tokie veiksmai gali būti prilyginami karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui; kadangi JT Generalinis Sekretorius rezoliucijoje Nr. 2139 pabrėžė, kad būtina užkirsti kelią nebaudžiamumui tais atvejais, kai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė, taip pat kai pažeidžiamos žmogaus teisės ir jų nepaisoma, ir pakartojo, kad tie, kurie yra padarę tokius pažeidimus ir nepaisė minėtųjų teisių Sirijoje arba yra kitokiu būdu už tai atsakingi, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

reiškia gilų liūdesį dėl precedento neturinčių žmonių kančių ir žūčių ir reiškia savo solidarumą su visų nekaltų Sirijos konflikto aukų šeimomis; griežtai smerkia B. al Assado režimo ir provyriausybinių nereguliariųjų karinių pajėgų vykdomus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; smerkia visus su režimu kovojančių ginkluotų grupuočių vykdomus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; griežtai smerkia daugėjančius ekstremistinių organizacijų ir pavienių asmenų šalies teritorijoje vykdomus teroristinius išpuolius;

yra įsitikinęs, kad ilgalaikis dabartinės krizės Sirijoje sprendimas gali būti pasiektas tik vykstant Sirijos vadovaujamam įtraukiam politiniam procesui, remiamam tarptautinės bendruomenės; apgailestauja, kad dėl režimo trukdymo taikos derybos šiuo metu silpnėja, ir primygtinai prašo, kad visos dalyvaujančios šalys ir tarptautinė bendruomenė dėtų visas pastangas siekdamos naujų derybų, kurios nutrauks šias žudynes; pabrėžia, kad svarbu, jog šiame procese dalyvautų ir prie jo prisidėtų visos Sirijos visuomenės grupės, įskaitant etnines ir religines mažumas, ir taip pat pabrėžia, kad mažumos atlieka lemiamą vaidmenį išsaugant unikalų kultūros paveldą ir įvairių kultūrų, etninių grupių ir religijų sambūvio Sirijoje tradiciją, siekiant tikslo sukurti dinamišką visuomenę būsimoms Sirijos kartoms;

pakartoja, kad mažumų teisės yra neatsiejamai susijusios su pagarba kitoms pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, pavyzdžiui, su pagarba teisei į laisvę, saugumą, lygybę ir saviraiškos laisvę;

griežtai smerkia neseniai Sirijoje įvykdytus išpuolius prieš tam tikras religines ir etnines bendruomenes, ypač krikščionis, armėnus ir kurdus, ir ragina visas susijusias šalis sustabdyti visus veiksmus, kuriais siekiama kurstyti įvairių etninių grupių ir konfesijų konfliktą; pabrėžia, kad visos konflikto šalys turi pareigą ginti visas šalyje gyvenančias mažumas; tačiau pripažįsta, kad išpuoliai prieš tam tikras pažeidžiamas bendruomenes yra tik vienas Sirijos pilietinio karo aspektas;

kuo griežčiausiai smerkia Tėvo Franso Van der Lugto nužudymą kaip nežmoniškos prievartos prieš žmogų, kuris kovojo už Sirijos žmones spaudžiant apgultims ir didėjant sunkumams, veiksmą; reiškia pagarbą jo veiklai, kuri išplito už apgulto Homso ribų ir toliau padeda šimtams civilių gyventojų tenkinant kasdienius išgyvenimo poreikius;

ragina visas konflikto šalis griežtai laikytis tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės ir ragina apginti visas pažeidžiamas bendruomenes, inter alia, suteikiant galimybę teikti humanitarinę pagalbą ir panaikinant visų gyvenamųjų vietovių apgultis, įskaitant Homso senamiestį; pakartoja savo raginimą steigti saugias zonas Turkijos ir Sirijos pasienyje ir galbūt Sirijos viduje, taip pat raginimą tarptautinei bendruomenei kurti humanitarinės pagalbos koridorius;

smerkia išpuolį prieš armėnų gyvenamą Kassab miestą; palaiko visas vietos lygmeniu dedamas pastangas stengiantis išvengti religinio pobūdžio smurto ir stengiantis kovoti su juo sukilėlių kontroliuojamose ir kurdų daugumos gyvenamose teritorijose; ragina dabartines ir būsimas Sirijos valdžios institucijas užtikrinti patikimą ir veiksmingą apsaugą pažeidžiamoms bendruomenėms šioje šalyje ir užtikrinti jų saugų ir patikimą grįžimą į namus, taip pat užtikrinti, kad išpuolių prieš jų kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn ir teisiami vykdant tinkamą procesą;

dar kartą ragina ypatingą dėmesį skirti sunkiai Palestinos pabėgėlių Sirijoje padėčiai ir ypač nežmoniškoms palestiniečių gyvenimo sąlygoms Jarmuko stovykloje; pakartoja savo raginimą visoms konflikto šalims leisti Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (angl. UNRWA) ir kitoms tarptautinės pagalbos organizacijoms netrukdomai patekti į šią stovyklą, taip pat į visas kitas apgultas šalies teritorijas, siekiant palengvinti ypatingas vietos gyventojų kančias; palankiai vertina UNRWA darbą Sirijoje, ir ragina už jos veiklą padidinti jai teikiamą tarptautinę paramą;

ragina tarptautinę bendruomenę ir ES ypatingą dėmesį atkreipti į moterų ir vaikų kančias bei poreikius Sirijos krizės metu; ragina visiškai netoleruoti ypač vaikų žudymo, grobimo ir verbavimo, taip pat sustiprinti humanitarinės pagalbos teikimo pajėgumus vietoje, teikiant paramą traumas patyrusioms aukoms;

10.

primena, kad reikia skubiai paleisti visus politinius kalinius, pilietinės visuomenės aktyvistus, humanitarinės pagalbos darbuotojus, religinius veikėjus (tarp jų tėvą Paolo Dall'Oglio, graikų stačiatikių vyskupą Boulosą Yazigi ir asirų ortodoksų vyskupą Johną Ibrahimą), žurnalistus ir fotografus, kalinamus režimo arba sukilėlių kovotojų, ir suteikti nepriklausomiems stebėtojams galimybę patekti į visas sulaikymo vietas; ragina dar kartą ES ir jos valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas siekiant, kad 2011 m. Sacharovo premijos laureatė Razan Zaitouneh ir visi kiti žmogaus teisių aktyvistai Sirijoje, įskaitant interneto aktyvistą Basselį Safadi Khartabilį, būtų išlaisvinti;

11.

lieka įsitikinęs, kad Sirijoje negali būti tvarios taikos, jei nebus atsakyta už konflikto metu padarytus nusikaltimus, taip pat ir religiniu ar etniniu pagrindu padarytus nusikaltimus; pakartoja savo raginimą dėl padėties Sirijoje kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir palaiko visas šios srities iniciatyvas; palankiai vertina Nepriklausomos tarptautinės komisijos padėčiai Sirijos Arabų Respublikoje tirti ir kitų tarptautinių subjektų darbą renkant ir išsaugant didelį kiekį parodymų dėl sunkių režimo ir kai kurių sukilėlių grupuočių nusikaltimų Sirijoje ir ragina imtis veiksmų siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn;

12.

reiškia didelį susirūpinimą dėl rimtų Sirijos susiskaldymo padarinių stabilumui ir saugumui regione, visų pirma Libane ir Irake; yra rimtai susirūpinęs dėl didelio skaičiaus Sirijos pabėgėlių kaimyninėse šalyse, ypač Libane, kur, pasak JTVPK, šis skaičius jau peržengė 1 milijono ribą, neįskaitant tūkstančių, kurių agentūra neužregistravo, kai 12 000 žmonių kiekvieną savaitę iš Sirijos bėga į Libaną; taip pat yra rimtai susirūpinęs dėl besitęsiančio pabėgėlių srauto į Jordaniją, Turkiją, Iraką ir Egiptą; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares toliau teikti reikšmingą humanitarinę pagalbą nuo Sirijos konflikto nukentėjusiems gyventojams;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT ir Arabų Valstybių Lygos specialiajam įgaliotiniui Sirijai, Egipto vyriausybei ir parlamentui, Irako vyriausybei ir parlamentui, Jordanijos vyriausybei ir parlamentui, Libano vyriausybei ir parlamentui, Turkijos vyriausybei ir parlamentui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0099.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/83

P7_TA(2014)0462

Padėtis Šiaurės Korėjoje

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šiaurės Korėjoje (Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje) (2014/2696(RSP))

(2017/C 443/17)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, prie kurių Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) yra prisijungusi,

—	atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl branduolinės grėsmės ir žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (1), 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos padėties (2), 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Šiaurės Korėjos (3),

—

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton atstovo spaudai 2013 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimą dėl neseniai sudarytų Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos susitarimų, 2013 m. birželio 5 d. pareiškimą dėl devynių Šiaurės Korėjos piliečių išsiuntimą iš Laoso ir 2013 m. kovo 13 d. pareiškimą dėl branduolinės grėsmės ir žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje,

—	atsižvelgdamas į KLDR 2013 m. kovo 13 d. deklaraciją, kad ji nutraukė 1953 m. paliaubas ir kad Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos deklaracija dėl nepuolimo susitarimo jos neįpareigoja,

—	atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2014 m. kovo 26 d. rezoliuciją ir 2013 m. kovo 21 d. rezoliuciją, taip pat į JT Generalinės Asamblėjos 2013 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje,

—	atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2013 m. kovo 21 d. įsteigtą Tyrimo komisiją žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimais;

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.	kadangi JT Tyrimo komisija išnagrinėjo „sisteminius, paplitusius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus“ Šiaurės Korėjoje ir 2014 m. vasario 7 d. paskelbė ataskaitą;

B.	kadangi Tyrimo komisijos taikyti profesionalūs, nuoseklūs ir visaapimantys darbo metodai gali būti pavyzdžiu ateityje JT žmogaus teisių tarybos prašymu vykdant faktų nustatymo misijas, kai vyriausybės atsisako bendradarbiauti, kaip tai buvo KDLR atveju;

kadangi po to, kai buvo įsteigta Tyrimo komisija, KDLR pareiškė, kad ji šios komisijos visiškai nepripažįsta ir nekreips į ją dėmesio, atsisakė išduoti jai leidimą atvykti į šalį ir niekaip kitaip nebendradarbiavo; kadangi KLDR režimas apskritai nebendradarbiavo su JT ir atmetė visas JT žmogaus teisių tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, susijusias su žmogaus teisėmis Šiaurės Korėjoje; kadangi jis nebendradarbiavo su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties šalyje klausimu ir atsisakė bet kokios JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pagalbos;

D.	kadangi ES ir KDLR žmogaus teisių dialogą KDLR laikinai nutraukė 2003 m.;

kadangi Tyrimo komisija padarė išvadą, jog „KLDR buvo ir yra daromi sisteminiai, paplitę ir sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, o daugeliu atvejų nustatyta, kad pažeidimai, atitinkantys nusikaltimų žmoniškumui sudėtį, yra pagrįsti valstybės politika ir nepalyginami su pažeidimais šiuolaikiniame pasaulyje“;

kadangi šie nusikaltimai žmoniškumui apima išnaikinimą, žudymą, vergovę, kankinimą, kalinimą, seksualinį prievartavimą, priverstinius abortus ir kitą lytinį smurtą, persekiojimą dėl politinių pažiūrų, religijos, rasės ir lyties, gyventojų perkėlimą prievarta, prievartinį žmonių dingimą ir nežmonišką elgesį sąmoningai sukeliant ilgalaikį badą; kadangi šie nusikaltimai žmoniškumui KLDR tebedaromi dėl to, kad išliko ta pati politika, institucijos ir nebaudžiamumo praktika;

G.	kadangi Tyrimo komisija padarė išvadą, jog su šimtais tūkstančių kalinių stovyklose buvusių bei esančių žmonių pasielgta neapsakomai baisiai, šis elgesys „primena tuos siaubus, kuriuos patyrė kalėjusieji dvidešimto amžiaus totalitarinių valstybių stovyklose“;

H.	kadangi pranešime įrodoma, kad KLDR valdžios institucijos turi absoliučią valdžią visais piliečių gyvenimo aspektais, visišką informacijos monopolį, kontroliuoja judėjimą šalies viduje bei kitose šalyse ir socialinį gyvenimą (vadinamoji songbun klasių sistema);

I.	kadangi vyriausybė savo represinius veiksmus vykdo už šalies sienų sistemingai grobdama žmones ir atsisakydama repatrijuoti gerokai daugiau kaip 200 000 asmenų iš kitų šalių; nemažai šių asmenų dingo prievarta;

J.	kadangi diskriminacija ir smurtas prieš moteris plačiai paplitę, įskaitant viešą sumušimą ir valstybės tarnautojų seksualinį smurtą prieš moteris; kadangi moterys ir mergaitės yra pažeidžiamos, nes jomis gali būti prekiaujama, jos gali būti verčiamos teikti seksualines paslaugas;

ypač susirūpinęs atkreipia dėmesį į JT Tyrimo komisijos išvadas ir remia jos rekomendacijas;

pakartoja, kad griežtai smerkia dešimtmetį trunkančias valstybės represijas, kurias sistemingai vykdo buvusieji ir dabartiniai KLDR aukščiausieji vadovai ir administracija, ir ragina KLDR nedelsiant nustoti daryti sisteminius, paplitusius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus prieš savo gyventojus;

pabrėžia, kad aprašytieji pažeidimai, kurių dauguma yra nusikaltimai žmoniškumui vyksta per ilgai juos stebint tarptautinei bendruomenei ir prašo ES valstybių narių ir visų JT Generalinės Asamblėjos narių suteikti Šiaurės Korėjos gyventojų kančioms pirmenybę politinėje darbotvarkėje ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Tyrimo komisijos rekomendacijų;

yra įsitikinęs, kad atėjo metas tarptautinei bendruomenei imtis konkrečių veiksmų ir sustabdyti pažeidėjų nebaudžiamumą; reikalauja, kad pagrindiniai asmenys, atsakingi už KLDR padarytus nusikaltimus žmoniškumui būtų patraukti atsakomybėn prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir kad jiems būtų taikomos tikslinės sankcijos;

prašo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) užtikrinti, kad Tyrimo komisijos rekomendacijų įgyvendinimas būtų nuolatinis klausimas žmogaus teisių dialogų ir kitų susitikimų su trečiosiomis šalimis, ypač su Rusija ir Kinija, klausimas; taip pat prašo EIVT ir ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais užtikrinti, kad visiems EIVT ambasadoriams būtų pranešta apie Tyrimo komisijos ataskaitą ir kad jie suprastų, jog jų užduotis yra visame pasaulyje užtikrinti paramą Tyrimo komisijos rekomenduojamiems JT Saugumo Tarybos veiksmams;

ragina KLDR vyriausybę įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal žmogaus teisių dokumentus, prie kurių ji yra prisijungusi, ir visiškai bendradarbiauti su humanitarinėms organizacijoms, nepriklausomais žmogaus teisių stebėtojais ir JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių klausimais būtų KLDR, inter alia leidžiant jiems patekti į šalį;

ragina EIVT ir ES valstybes nares remti JT vyriausiąją žmogaus teisių komisarę steigiant specialias struktūras, kurios užtikrintų atsakomybę už nusikaltimus, nuolat rinkdamos įrodymus ir dokumentus;

ragina KLDR nedelsiant ir visam laikui nutraukti viešą ir slaptą mirties bausmės vykdymą ir panaikinti mirties bausmę; taip pat ragina KLDR nutraukti be teismo vykdomas egzekucijas, prievartinius dingimus ir kolektyvines bausmes, uždaryti kalinių stovyklas, išlaisvinti politinius kalinius ir leisti savo piliečiams laisvai keliauti šalies viduje ir į kitas šalis; ragina KLDR sudaryti sąlygas nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos žodžio ir spaudos laisvei, taip pat suteikti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto;

ragina KLDR vyriausybę pateikti visą informaciją apie trečiųjų šalių piliečius, kuriuos, kaip įtariama, pastaraisiais dešimtmečiais Šiaurės Korėjos valstybės agentai pagrobė, ir nedelsiant vis dar laikomus pagrobtus asmenis grąžinti į jų šalis;

10.

reiškia ypatingą susirūpinimą dėl labai sunkios aprūpinimo maistu padėties šalyje ir jos poveikio gyventojų ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms; ragina Komisiją toliau vykdyti pradėtas humanitarinės pagalbos programas ir išsaugoti atvirus ryšių su KLDR kanalus, taip pat užtikrinti, kad pagalba saugiai pasiektų tuos gyventojų sluoksnius, kuriems ji skirta; ragina KLDR valdžios institucijas atsižvelgiant į poreikius užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie maisto ir humanitarinės pagalbos laikantis humanitarinės pagalbos teikimo principų; be to, ragina KLDR savo išteklius investuoti siekiant pagerinti siaubingas gyventojų buities sąlygas, o ne toliau didinti karinį arsenalą ir vystyti branduolinę programą;

11.

ragina visas JT nares, visų pirma Kinijos Liaudies Respubliką, padėti Šiaurės Korėjos piliečiams, kuriems pavyko pabėgti iš šalies, ir suteikti jiems teisę apsigyventi, teisinę apsaugą ir pagrindines paslaugas, tolygias toms, kurios teikiamos jos piliečiams, ir jokiu būdu nebendradarbiauti su KLDR administracija išsiunčiant arba repatrijuojant Šiaurės Korėjos piliečius;

12.

palankiai vertina humanitarinį Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos projektą, nes atskirtų Šiaurės ir Pietų Korėjos šeimų susijungimas gali tiesiogiai palengvinti gyventojų kančias, ir ragina abiejų šalių vyriausybes imtis daugiau tokio pobūdžio iniciatyvų;

13.

ragina JT, kaip siūlo Tyrimo komisija, surengti aukšto lygio Korėjos karo šalių politinę konferenciją, kurios tikslas būtų sudaryti taikos susitarimą ir numatyti procesą, kuriuo būtų skatinamas bendradarbiavimas, pavyzdžiui, kaip tai daroma pagal Helsinkio procesą;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, KLDR vyriausybei, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT žmogaus teisių tarybai, JT Tyrimo komisijos žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimais nariams, įskaitant jos specialųjį pranešėją, Korėjos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Japonijos vyriausybei ir parlamentui ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0096.

(2) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 94

(3) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 132.

II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Parlamentas

2014 m. balandžio 15 d., antradienis

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/86

P7_TA(2014)0348

Prašymas ginti Aleksandro Mirskio parlamentinį imunitetą

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Aleksandro Mirskio imunitetą ir privilegijas (2014/2026(IMM))

(2017/C 443/18)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 14 d. Aleksandro Mirskio (Alexander Mirsky) prašymą ginti jo imunitetą ir privilegijas Latvijos Respublikos Aukščiausiojo teismo senato Civilinių bylų departamento (toliau – Aukščiausiasis teismas) nagrinėjamoje civilinėje byloje (bylos Nr. C17129611), kuris buvo paskelbtas per 2014 m. vasario 24 d. plenarinį posėdį,

—	atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus (1),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. plenarinio posėdžio stenogramą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6a ir 7 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0273/2014),

kadangi Europos Parlamento narys Aleksandras Mirskis paprašė ginti jo parlamentinį imunitetą Latvijos Respublikos Aukščiausiojo teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje; kadangi atitinkama byla susijusi su Rygos apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos (toliau – Rygos apygardos teismas) sprendimu įpareigoti Aleksandrą Mirskį paneigti pareiškimą, padarytą 2011 m. balandžio 4 d. sakant kalbą Europos Parlamente, ir ieškovams, kuriems, kaip įtariama, buvo padaryta žala, sumokėti 1 000 LVL kompensaciją neturtinei žalai padengti;

B.	kadangi, remiantis Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

C.	kadangi Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, išlieka principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrina Parlamento narių nepriklausomumą einant savo pareigas;

kadangi Teisingumo Teismas paaiškino, kad Protokolo 8 straipsnis, atsižvelgiant į jo tikslą apsaugoti Europos Parlamento narių saviraiškos laisvę ir nepriklausomumą ir į jo formuluotę, kurioje aiškiai nurodoma ne tik Europos Parlamento narių pareikšta nuomonė, bet ir balsavimas, iš esmės skirtas taikyti pačiame Europos Parlamente jų padarytiems pareiškimams (2);

kadangi Protokolo 8 straipsnyje nurodytas imunitetas tiek, kiek juo siekiama apsaugoti Europos Parlamento narių saviraiškos laisvę ir nepriklausomumą, turi būti laikomas absoliučiu imunitetu, draudžiančiu bet kokį teismo procesą dėl einant Parlamento nario pareigas pareikštos nuomonės arba balsavimo (3);

F.	kadangi imunitetas nuo teismo proceso, kuriuo naudojasi Europos Parlamento nariai, apima ir imunitetą nuo civilinio proceso;

G.	kadangi Aleksandro Mirskio prašymas susijęs su jam iškelta byla dėl pareiškimų, pateiktų sakant vienos minutės kalbą per 2011 m. balandžio 4 d. plenarinį posėdį; kadangi neginčijama, kad Aleksandras Mirskis tuo metu, kai buvo pateikti minėtieji pareiškimai, buvo Europos Parlamento narys;

kadangi Jūrmalos miesto teismas teisingai pripažino, kad Aleksandras Mirskis naudojosi pagal Protokolo 8 straipsnį Europos Parlamento nariams suteikiamu imunitetu, ir todėl atmetė ieškovų ieškinį; kadangi Rygos apygardos teismas, priešingai, visiškai neatsižvelgė į tai, kad taikytina minėtoji nuostata; kadangi nacionalinis teismas privalo taikyti ES pirminę teisę;

kadangi prieš Aleksandrą Mirskį iškelta byla tebenagrinėjama Latvijos Respublikos Aukščiausiajame teisme ir galutinis sprendimas gali būti jam palankus; vis dėlto, kadangi tuo atveju, jei Aukščiausiasis teismas patvirtintų Rygos apygardos teismo sprendimą, tai reikštų, kad Latvijos institucijos pažeidė ES pirminę teisę;

J.	kadangi Rygos apygardos teismui priėmus sprendimą faktiškai buvo pažeistos Aleksandro Mirskio privilegijos ir imunitetas; kadangi atsižvelgiant į aplinkybes matyti, kad šiuo atveju kalbama apie nuomonės, pareikštos einant Parlamento nario pareigas, apribojimą;

nusprendžia ginti Aleksandro Mirskio imunitetą ir privilegijas;

ragina Komisiją imtis veiksmų prieš Latvijos institucijas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES pirminės teisės, visų pirma Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnio, ir prireikus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį inicijuoti Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Komisijai, atitinkamoms Latvijos Respublikos institucijoms ir Aleksandrui Mirskiui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543.

(2) Minėtasis sprendimas Patriciello (byla C-163/10), 29 punktas.

(3) Minėtasis sprendimas Marra prieš De Gregorio ir Clemente (sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07), 27 punktas.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/88

P7_TA(2014)0396

Balsavimas vykdant su imunitetu susijusias procedūras (Darbo tvarkos taisyklių išaiškinimas)

2014 m. balandžio 15 d. Parlamento sprendimas dėl balsavimo vykdant su imunitetu susijusias procedūras (Darbo tvarkos taisyklių 166 straipsnio, 167 straipsnio 1 dalies ir 195 straipsnio 3 dalies išaiškinimas) (2014/2028(REG))

(2017/C 443/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 9 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininko laišką,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 straipsnį,

nusprendžia prie savo Darbo tvarkos taisyklių 166 straipsnio, 167 straipsnio 1 dalies ir 195 straipsnio 3 dalies pridėti tokį išaiškinimą:

„166 straipsnio, 167 straipsnio 1 dalies ir 195 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl balsavimo vardiniu būdu netaikomos pranešimams, numatytiems 6b straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 3, 6 ir 8 dalyse, vykdant su imunitetu susijusias procedūras.“

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/89

P7_TA(2014)0408

Darbo tvarkos taisyklių dalinis keitimas dėl Parlamento klausimų

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatų, susijusių su parlamentiniais klausimais, keitimo (2013/2083(REG))

(2017/C 443/20)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Pirmininko 2013 m. vasario 13 d. laišką,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0123/2014),

nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

nusprendžia, kad šie pakeitimai įsigalioja pirmą aštuntosios Parlamento kadencijos pirmosios mėnesinės sesijos dieną;

nusprendžia pakeitimais sukurtą formų traukimo sistemą siekiant nustatyti Parlamento narius, kuriems leidžiama pateikti klausimą, įvertinti pasibaigus bandomajam vienerių metų laikotarpiui nuo aštuntosios Parlamento kadencijos pradžios;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

116 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Klausimų Komisijai valanda rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją tuo metu, kurį Parlamentas nustato remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu .	1. 90 minučių trukmės klausimų Komisijai valanda viena ar daugiau konkrečių horizontaliųjų temų, dėl kurių Pirmininkų sueiga priima sprendimą likus mėnesiui iki mėnesinės sesijos pradžios, rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją.
2. Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu Parlamento narys gali pateikti ne daugiau kaip po vieną klausimą Komisijai.	2. Pirmininkų sueigos pakviestų dalyvauti Komisijos narių atsakomybės sritis turi būti susijusi su konkrečia horizontaliąja tema ar temomis, dėl kurių jiems pateikiami klausimai. Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu klausimų valandoje gali dalyvauti du Komisijos nariai numatant galimybę leisti dalyvauti trečiam Komisijos nariui, atsižvelgiant į konkrečią klausimų valandai pasirinktą horizontaliąją temą ar temas.
3. Klausimai pateikiami Parlamento pirmininkui raštu ir jis nusprendžia, ar jie yra priimtini bei kokia tvarka bus pateikti. Klausimo teikėjui nedelsiant pranešama apie šį sprendimą.
4. Išsami tvarka reglamentuojama pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytas gaires (17).	3. Klausimų valanda organizuojama naudojant formų traukimo sistemą, kuri išsamiai reglamentuojama Darbo tvarkos taisyklių priede (17).
5. Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Tarybai, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai- Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui.	4. Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Tarybai, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui.

Pakeitimas 2

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

117 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytas gaires (18) gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojai- Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.	1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus (18) gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.

Pakeitimas 3

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

117 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Klausimai pateikiami Pirmininkui raštu, ir jis perduoda juos atitinkamiems adresatams . Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Klausimo teikėjui pranešama apie sprendimą.	2. Klausimai pateikiami Parlamento pirmininkui . Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininko sprendimas grindžiamas ne tik 1 dalyje nurodyto priedo nuostatomis, bet ir apskritai Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. Klausimo teikėjui pranešama apie Parlamento pirmininko sprendimą.

Pakeitimas 4

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

117 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2a. Klausimai pateikiami elektronine forma. Kiekvienas narys per mėnesį gali pateikti ne daugiau kaip penkis klausimus.
	Išimtiniais atvejais papildomi klausimai gali būti pateikiami popierine forma; popierinį dokumentą pateikia ir asmeniškai pasirašo susijęs Parlamento narys atitinkamoje sekretoriato tarnyboje.
	Pasibaigus vienerių metų laikotarpiui nuo aštuntosios Parlamento kadencijos pradžios Pirmininkų sueiga įvertina papildomų klausimų teikimo tvarką.

Pakeitimas 7

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

117 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Parlamento nariai pažymi, kokio pobūdžio klausimą jie pateikia. Galutinį sprendimą priima Parlamento pirmininkas.	Išbraukta.

Pakeitimas 8

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

117 straipsnio 5 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
5. Klausimai ir atsakymai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .	5. Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje .

Pakeitimas 9

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

118 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytas gaires (19) gali pateikti klausimų Europos centriniam bankui , į kuriuos atsakoma raštu.	1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus (19) per mėnesį gali pateikti Europos Centriniam Bankui ne daugiau kaip šešis klausimus , į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.

Pakeitimas 10

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

118 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Tokie klausimai pateikiami raštu atsakingo komiteto pirmininkui, kuris juos perduoda Europos centriniam bankui .	2. Tokie klausimai pateikiami raštu atsakingo komiteto pirmininkui, kuris praneša apie juos Europos Centriniam Bankui . Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia komiteto pirmininkas. Klausimo teikėjui pranešama apie komiteto pirmininko sprendimą.

Pakeitimas 11

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

118 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Klausimai ir atsakymai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .	3. Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje .

Pakeitimas 12

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

II priedas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

116 straipsnyje numatytos klausimų valandos organizavimo tvarka

Klausimų Komisijai valandos organizavimo tvarka

Gairės

1.	Vienam iš Komisijos narių klausimą pateikiantys Parlamento nariai pasirenkami nurodytu būdu naudojant formų traukimo sistemą:

1.	Klausimai yra priimtini tik tuo atveju, jei:

—	likus valandai iki klausimų valandos pradžios prie įėjimo į posėdžių salę pastatoma balsadėžė;

—	jie yra glausti ir suformuluoti taip, kad į juos būtų galima pateikti trumpą atsakymą;

—	klausimą pateikti pageidaujantys Parlamento nariai formoje įrašo savo vardą ir pavardę ir įmeta šią formą į balsadėžę;

—	susiję su jų adresato kompetencijos ir atsakomybės sritimis bei yra visuotinės svarbos;

—	Parlamento nariai, pageidaujantys užduoti klausimą, gali pateikti ne daugiau kaip vieną formą;

—	kalbant apie konkrečiai Tarybai skirtus klausimus, jie yra susiję su jos funkcijomis formuoti, koordinuoti ir vykdyti Sąjungos politiką, su jos įgaliojimais vykstant paskyrimo procedūroms, su Sąjungos institucijų, organų ir įstaigų veikimu arba su Sutarčių peržiūra;

—	Parlamento pirmininkas pradeda klausimų valandą ir uždaro balsadėžę;

—	nereikalauja, kad atitinkama institucija atliktų išsamias išankstines studijas ar tyrimą;

—	Parlamento pirmininkas traukia po vieną formą ir paprašo Parlamento nario, kurio forma buvo ištraukta, užduoti klausimą kompetentingam Komisijos nariui.

—	yra aiškiai suformuluoti ir siejasi su konkrečia tema;

2.	Parlamento nariui suteikiama viena minutė klausimui užduoti, o Komisijos nariui – dvi minutės į jį atsakyti. Parlamento narys gali užduoti papildomą 30 sekundžių trukmės klausimą, tiesiogiai susijusį su pagrindiniu klausimu. Komisijos nariui suteikiamos dvi minutės papildomam atsakymui.

—	juose nėra teiginių ar nuomonių;

3.	Klausimai ir papildomi klausimai turi būti tiesiogiai susiję su pasirinkta konkrečia horizontaliąja tema. Parlamento pirmininkas gali spręsti priimtinumo klausimą.

—	jie nėra susiję su išimtinai asmeniniais reikalais;

—	jais nesiekiama gauti dokumentų arba statistinės informacijos;

—	jie yra pateikti klausimo forma.

2.	Klausimas nepriimtinas, jei darbotvarkėje jau yra numatytas tos pačios temos svarstymas dalyvaujant suinteresuotai institucijai arba klausimas yra susijęs su Tarybos teisėkūros ir biudžetinėmis funkcijomis, numatytomis Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje.

Klausimas nepriimtinas, jei per paskutinius tris mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas, arba jeigu jį pateikus paprasčiausiai siekiama gauti informacijos apie tai, kaip įgyvendinama konkreti Parlamento rezoliucija, ir jeigu Komisija jau yra pateikusi raštišką pranešimą apie jos įgyvendinimą, išskyrus tuos atvejus, kai toje srityje atsirado naujų pokyčių arba kai klausimo teikėjas siekia gauti papildomos informacijos. Pirmuoju atveju klausimo teikėjui pateikiama klausimo ir atsakymo kopija.

Papildomi klausimai

4.	Po atsakymo į klausimą bet kuris Parlamento narys turi teisę pateikti papildomą klausimą. Parlamento narys gali pateikti ne daugiau kaip du papildomus klausimus.

5.	Papildomiems klausimams pateikti taikomos šiose gairėse išdėstytos sąlygos dėl klausimo priimtinumo.

6.	Parlamento pirmininkas nusprendžia, kurie iš pateiktų papildomų klausimų yra priimtini ir apriboja jų skaičių taip, kad visi klausimus pateikę Parlamento nariai gautų atsakymus.

Parlamento pirmininkas neprivalo priimti papildomo klausimo, net jei jis ir atitinka pirmiau minėtas priimtinumo sąlygas tuo atveju, jei:

a)	jis sutrukdys įprastinę klausimų valandos eigą, arba

b)	pagrindinis klausimas, su kuriuo jis yra susijęs, jau buvo pakankamai patikslintas kitų papildomų klausimų, arba

c)	jis tiesiogiai nesusijęs su pagrindiniu klausimu.

Atsakymai į klausimus

7.	Atitinkama institucija užtikrina, kad jos atsakymai yra glausti ir atsako į klausimo temą.

8.	Jei keli klausimai savo turiniu yra tarpusavyje susiję, Parlamento pirmininkas, pasitaręs su klausimų teikėjais, gali paprašyti atitinkamos institucijos atsakyti į juos tuo pačiu metu.

9.	Į klausimą galima atsakyti tik jei klausimo teikėjas dalyvauja pats arba prieš prasidedant klausimų valandai raštu praneša Parlamento pirmininkui, kas jį pavaduos.

10.	Jeigu nei klausimo teikėjas, nei jį pavaduojantis asmuo posėdyje nedalyvauja, klausimas praleidžiamas.

11.

Jeigu Parlamento narys pateikia klausimą, tačiau nei jis, nei jį pavaduojantis asmuo per klausimų valandą nedalyvauja, Parlamento pirmininkas raštu primena Parlamento nariui apie jo pareigą dalyvauti arba užtikrinti, kad jį pavaduotų. Jei Parlamento pirmininkas išsiunčia tris tokius priminimus per dvylika mėnesių, Parlamento narys šešiems mėnesiams praranda teisę pateikti klausimus per klausimų valandą.

12.	Į klausimus, į kuriuos nespėjama atsakyti dėl laiko stokos, atsakoma 117 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka, nebent klausimo teikėjai reikalautų taikyti 117 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13.	Rašytinių atsakymų tvarką reglamentuoja 117 straipsnio 3 ir 5 dalys.

Pateikimo terminai

14.	Klausimai pateikiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki klausimų valandos. Į klausimus, kurie buvo pateikti nesilaikant šio termino, atsakoma per klausimų valandą, jei atitinkama institucija sutinka.

Klausimai, kurie yra pripažįstami priimtinais, išdalijami Parlamento nariams ir perduodami atitinkamai institucijai.

B.	Rekomendacijos

(ištrauka iš Parlamento 1986 m. lapkričio 13 d. rezoliucijos)

Europos Parlamentas,

1.	rekomenduoja griežčiau laikytis gairių dėl Darbo tvarkos taisyklių 43 (27) straipsnyje numatytos klausimų valandos organizavimo tvarkos, ypač gairių 1 punkto dėl klausimų priimtinumo;

2.	rekomenduoja Europos Parlamento pirmininkui dažniau pasinaudoti 43 straipsnio 3 dalyje (28) suteikta teise grupuoti klausimų valandai pateiktus klausimus pagal temą, tačiau mano, kad grupuoti reikėtų tik tuos klausimus, kurie yra tai mėnesinei sesijai pateiktų klausimų sąrašo pirmoje pusėje;

rekomenduoja, kad papildomų klausimų pateikimo metu Parlamento pirmininkas laikytųsi bendros taisyklės leisti pateikti vieną papildomą klausimą pagrindinio klausimo teikėjui ir vieną arba ne daugiau kaip du papildomus klausimus kitiems Parlamento nariams, pageidautina iš kitų frakcijų ir (arba) valstybių narių nei pagrindinio klausimo teikėjo; primena, kad papildomi klausimai turi būti glausti ir pateikti klausimo forma bei siūlo, kad klausimo trukmė neviršytų 30 sekundžių;

4.	ragina Komisiją ir Tarybą pateikti glaustus ir tiesiogiai su klausimo tema susijusius atsakymus, kaip reikalaujama pagal gairių 7 punktą.

Pakeitimas 13

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

III priedo pavadinimas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Pagal 117 ir 118 straipsnius teikiamų klausimų , į kuriuos atsakoma raštu, gairės	Pagal 117 ir 118 straipsnius teikiamiems klausimams , į kuriuos atsakoma raštu, taikomi kriterijai

Pakeitimas 14

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

III priedo 1 dalies 2 įtrauka

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

—	priklauso adresato kompetencijai ir atsakomybės sričiai ir yra visuotinės svarbos;

—	išimtinai priklauso institucijų kompetencijos sritims, nustatytoms pagal atitinkamas Sutartis, adresato atsakomybės sričiai ir yra visuotinės svarbos;

Pakeitimas 15

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

III priedo 1 dalies 3 a įtrauka (nauja)

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

—	neviršija 200 žodžių;

Pakeitimas 16

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

III priedo 1 dalies 5 a įtrauka (nauja)

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

—	neapima daugiau nei trijų smulkesnių klausimų.

Pakeitimas 17

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

III priedo 2 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

2.	Jei klausimas neatitinka šių gairių, sekretoriatas jo teikėjui pataria, kaip parengti klausimą, kad jis būtų priimtinas .

2.	Paprašius sekretoriatas klausimo teikėjams pataria, kaip atskiru atveju užtikrinti, kad klausimas atitiktų 1 dalyje nustatytus kriterijus .

Pakeitimas 18

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

III priedo 3 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

Jei per paskutinius šešis mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas arba jeigu jį pateikus paprasčiausiai siekiama gauti informacijos apie tai, kaip įgyvendinama konkreti Parlamento rezoliucija, ir jeigu Komisija jau yra pateikusi raštišką pranešimą apie jos įgyvendinimą, sekretoriatas perduoda klausimo teikėjui ankstesnio klausimo ir atsakymo kopiją. Atnaujintas klausimas adresatui perduodamas tik tuo atveju, kai klausimo teikėjas nurodo svarbių pokyčių arba siekia gauti papildomos informacijos .

Jei per paskutinius šešis mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas arba jeigu jį pateikus paprasčiausiai siekiama gauti informacijos apie tai, kaip įgyvendinama konkreti Parlamento rezoliucija, ir jeigu Komisija jau yra pateikusi raštišką pranešimą apie jos įgyvendinimą, sekretoriatas perduoda klausimo teikėjui ankstesnio klausimo ir atsakymo kopiją. Atnaujintas klausimas adresatui perduodamas tik tuo atveju, kai taip nusprendžia Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į svarbius naujus pokyčius ir atsakydamas į pagrįstą klausimo teikėjo prašymą .

Pakeitimas 19

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

III priedo 4 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

4.	Jei klausimu siekiama gauti faktinės ar statistinės informacijos, kurią galima rasti Parlamento bibliotekoje, pastaroji apie tai praneša Parlamento nariui, ir šis klausimą gali atsiimti .

4.	Jei klausimu siekiama gauti faktinės ar statistinės informacijos, kurią jau turi Parlamento tyrimų tarnybos, jis perduodamas ne adresatui, o toms tarnyboms, išskyrus atvejus, kai Parlamento pirmininkas klausimo teikėjo prašymu nusprendžia kitaip .

Pakeitimas 20

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

III priedo 5 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

5.	Į klausimus dėl susijusių dalykų gali būti atsakyta kartu.

5.	Klausimus dėl susijusių dalykų sekretoriatas gali sujungti į vieną bendrą klausimą ir į juos gali būti atsakyta kartu.

(17) Žr. II priedą.

(18) Žr. III priedą.

(19) Žr. III priedą.

(27) Dabar 116 straipsnis.

(28) Dabar 116 straipsnio 3 dalis.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/98

P7_TA(2014)0409

Parlamento darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio dėl tarptautinių susitarimų dalinis pakeitimas

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio dėl tarptautinių susitarimų dalinio pakeitimo (2013/2259(REG))

(2017/C 443/21)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pirmininko 2013 m. sausio 29 d. laišką ir į Tarptautinės prekybos komiteto pirmininko 2013 m. vasario 13 d. laišką Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkui,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0253/2014),

nusprendžia padaryti toliau pateiktą Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą;

primena, kad šie pakeitimai įsigalios pirmą kitos mėnesinės sesijos dieną;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

90 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Bet kuriuo derybų metu Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu bei išnagrinėjęs atitinkamą pasiūlymą, pateiktą remiantis 121 straipsniu, gali teikti rekomendacijas, reikalaudamas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant atitinkamą tarptautinį susitarimą.	4. Bet kuriuo derybų metu ir nuo derybų pabaigos iki tarptautinio susitarimo sudarymo Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu bei išnagrinėjęs atitinkamą pasiūlymą, pateiktą remiantis 121 straipsniu, gali teikti rekomendacijas, reikalaudamas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant tą susitarimą.

Pakeitimas 2

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

90 straipsnio 5 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
5. Baigus derybas, bet dar nepasirašius jokio susitarimo, susitarimo projektas pateikiamas Parlamento nuomonei ar pritarimui gauti. Pritarimo procedūros atveju taikoma 81 straipsnyje nustatyta tvarka.	5. Tarybos prašymus, kad Parlamentas pritartų ar pateiktų nuomonę, Parlamento pirmininkas perduoda už nagrinėjimą atsakingam komitetui, kaip nustatyta 81 straipsnyje ar 43 straipsnio 1 dalyje.

Pakeitimas 3

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

90 straipsnio 6 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
6. Prieš balsavimą dėl pritarimo , atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių gali pasiūlyti Parlamentui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Jei Parlamentas pritaria šiam pasiūlymui, balsavimas dėl pritarimo atidedamas iki tol, kol Teismas pateiks savo nuomonę (15).	6. Prieš balsavimą atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių gali pasiūlyti Parlamentui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Jei Parlamentas pritaria šiam pasiūlymui, balsavimas atidedamas iki tol, kol Teismas pateiks savo nuomonę (15).

(15) Taip pat žr. 128 straipsnio išaiškinimą.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/100

P7_TA(2014)0410

Parlamento darbo tvarkos taisyklių dalinis pakeitimas siekiant sudaryti galimybę naudoti elektroninį parašą

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo siekiant sudaryti galimybę naudoti elektroninį parašą (2014/2011(REG))

(2017/C 443/22)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko 2013 m. gruodžio 10 d. laišką,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0175/2014),

nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių dalinius pakeitimus;

primena, kad šie daliniai pakeitimai įsigalios pirmą kitos mėnesinės sesijos dieną;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

148 a straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimai
	148a straipsnis
	Elektroninis dokumentų tvarkymas
	Parlamento dokumentai gali būti rengiami, pasirašomi ir platinami naudojant elektroninę formą. Biuras sprendžia dėl elektroninės formos techninių specifikacijų ir apipavidalinimo.

Pakeitimas 2

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

156 straipsnio 1 dalis – aiškinimas, pateikiamas po 2 pastraipos

Dabartinis tekstas	Pakeitimai
Pakeitimai gali būti pasirašomi elektroniniu būdu bandomojo projekto, kuris bus taikomas ribotam Parlamento komitetų skaičiui, metu, su sąlyga, kad komitetai, dalyvaujantys projekte, išreiškė savo pritarimą, ir taip pat kad buvo imtasi priemonių, siekiant užtikrinti parašų autentiškumą.	Išbraukta.

III Parengiamieji aktai

EUROPOS PARLAMENTAS

2014 m. balandžio 15 d., antradienis

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/101

P7_TA(2014)0340

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas

Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2014 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, papildančiam 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (C(2014)1627 – 2014/2676(DEA))

(2017/C 443/23)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2014)1627),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. kovo 13 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštarauja deleguotajam reglamentui,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. kovo 18 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 223/2014 (1), ypač į 32 straipsnio 8 dalį, 32 straipsnio 9 dalį, 34 straipsnio 7 dalį, 34 straipsnio 8 dalį, 55 straipsnio 4 dalį ir 62 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalį,

—	atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų per Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą laikotarpį, kuris baigėsi 2014 m. balandžio 3 d.,

A.	kadangi Parlamentas pakartotinai pabrėžė, kad labai svarbu, jog Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas nedelsiant pradėtų savo veiklą;

pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 72, 2014 3 12, p. 1.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/102

P7_TA(2014)0341

Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymas, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2013)0520 – C7-0223/2013 – 2013/0253(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/24)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0520),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0223/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 6 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Konstitucinių reikalų komitetų nuomones (A7-0478/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

atsižvelgia į Tarybos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2) OL C 67, 2014 3 6, p. 58.

(3) Ši pozicija pakeičia 2014 m. vasario 6 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2014)0095).

P7_TC1-COD(2013)0253

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Tarybos pareiškimas

Tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo pasirašiusios valstybės pareiškia, jog dės pastangas Susitarimo ratifikavimo pagal atitinkamus nacionalinės teisės reikalavimus procesą užbaigti laiku, kad bendras pertvarkymo mechanizmas visu pajėgumu galėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/105

P7_TA(2014)0343

Techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi vidaus vandenų kelių laivams taikomi techniniai reikalavimai ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB (COM(2013)0622 – C7-0266/2013 – 2013/0302(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/25)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0622),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0266/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0145/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 177, 2014 6 11, p. 58.

(2) OL C 126, 2014 4 26, p. 48.

P7_TC1-COD(2013)00302

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, kuria nustatomi vidaus vandenų kelių laivams taikomi techniniai reikalavimai ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/87/EB (4) nustatomos visame Sąjungos vidaus vandenų kelių tinkle taikomos suderintos techninių sertifikatų išdavimo vidaus vandens kelių laivams sąlygos;

(2)	Reino upe plaukiojantiems laivams taikomus techninius reikalavimus nustato Centrinė laivybos Reinu komisija (CRK);

(3)

Direktyvos 2006/87/EB prieduose nustatyti techniniai reikalavimai daugiausia apima nuostatas, išdėstytas CRK 2004 m. patvirtintoje Reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo redakcijoje. Vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį sąlygos ir techniniai reikalavimai yra nuolatos atnaujinami ir pripažįstama, kad jie atspindi technologines naujoves;

(4)

turint du skirtingus taisyklių rinkinius, t. y. atsižvelgiant į skirtingas teisines sistemas ir sprendimų priėmimo procedūrų laikotarpius, sunku išlaikyti pagal Direktyvą 2006/87/EB išduotų Sąjungos vidaus vandens laivybos sertifikatų ir pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį išduotiems sertifikatams taikomas taisykles ir Sąjungos vidaus vandens laivybos sertifikatui taikomas taisykles, teisinis tikrumas ir sauga neužtikrinami išduotų sertifikatų lygiavertiškumą . Todėl neužtikrinamas teisinis tikrumas, ir tai gali turėti neigiamą poveikį laivybos saugai ; [1 pakeit.]

(5)	siekiant užtikrinti derėjimą Sąjungos lygmeniu, išvengti konkurencijos iškraipymo ir skirtingo saugos lygio, visame Sąjungos vidaus vandenų kelių tinkle turėtų būti taikomi ir reguliariai atnaujinami tie patys techniniai reikalavimai;

(6)

CRK sukaupė didelę vidaus vandenų laivams taikomų techninių reikalavimų tobulinimo ir atnaujinimo patirtį, todėl tą patirtį reikėtų visapusiškai taikyti Sąjungos vidaus vandenų keliuose . Komisijos tarnybos ir CRK 2013 m. pasirašė administracinį susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti jų bendradarbiavimą, visų pirma plėtojant techninius reikalavimus, susijusius su vidaus vandenų laivais. Šiuo klausimu susitarta įsteigti Europos techninių standartų vidaus vandenų laivybos srityje kūrimo komitetą (angl. the Committee for the Elaboration of European Technical Standards (CESTE)), kuris parengtų techninius standartus vidaus vandenų laivybos srityje, į kuriuos Sąjunga ir CRK galėtų pateikti nuorodas savo atitinkamuose reglamentuose ; [2 pakeit.]

(7)	Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad plaukiojančios priemonės visiškai atitinka techninius reikalavimus, turėtų galioti visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose;

(8)	turėtų būti labiau suderintos valstybių narių išduodamų papildomų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, skirtų plaukiojimui 1 ir 2 zonų vandens keliais (upių žiotyse) ir 4 zonos vandens keliais, išdavimo sąlygos;

(9)

saugos sumetimais standartai turėtų būti derinami aukštu lygmeniu ir taip, kad nesumažėtų Sąjungos vidaus vandenų kelių saugos standartai. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pasikonsultavus su Komisija nustatyti specialias nuostatas, susijusias su tam tikrose zonose taikomais papildomais ar sumažintais techniniais reikalavimais, su sąlyga, kad tokios priemonės būtų taikomos tik konkretiems III ir IV prieduose nustatytiems objektams;

(10)

tam tikrais atvejais, susijusiais su laivybai tinkamais vandens keliais, nesusietais su kitų valstybių narių vidaus vandenų keliais, arba susijusiais su tam tikromis priemonėmis, plaukiojančiomis tik nacionaliniais vandens keliais, valstybės narės turėtų turėti galimybę nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų;

(11)	be to, siekiant taikyti alternatyvius metodus, skatinti naujoves ar išvengti nepagrįstų išlaidų, valstybėms narėms gavus Komisijos leidimą turėtų būti leidžiama konkrečioms plaukiojančioms priemonėms taikyti nuo šios direktyvos nuostatų nukrypti leidžiančias nuostatas;

(12)

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas turėtų būti išduodamas plaukiojančiai priemonei, kuriai, prieš atiduodant eksploatuoti, sėkmingai atliktas techninis patikrinimas. Per techninį patikrinimą turėtų būti siekiama patikrinti, ar plaukiojanti priemonė atitinka šioje direktyvoje nustatytus techninius reikalavimus. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotos turės teisę bet kuriuo metu atlikti papildomus patikrinimus, kad patikrintų, ar plaukiojančios priemonės fizinė būklė atitinka Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatuose nurodytus reikalavimus; [3 pakeit.]

(13)	atsižvelgiant į atitinkamos plaukiojančios priemonės kategoriją, tikslinga per tam tikrą laiką kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką;

(14)	siekiant išlaikyti aukštą vidaus vandenų laivybos saugos lygį, laikantis tam tikrų apribojimų turėtų būti nustatytos išsamios nuostatos dėl naujų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimo, atnaujinimo, galiojimo pratęsimo ir išdavimo;

(15)	laivams, kuriems ši direktyva netaikoma, turi ir toliau galioti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/100/EB (5) nustatytos priemonės;

(16)	pagal šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus techninius reikalavimus atliekant pirmą eksploatuojamos plaukiojančios priemonės, dar neturinčios Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, techninį patikrinimą, turėtų būti taikomas pereinamojo laikotarpio režimas;

(17)	siekiant nustatyti išsamias darnaus techninių reikalavimų taikymo taisykles, turėtų būti nustatyti privalomi administraciniai nurodymai;

(18)

siekiant užtikrinti aukštą vidaus vandenų laivybos saugos ir sertifikatų lygiavertiškumo reikia atsižvelgti į techninių reikalavimų pokyčius veiksmingumo lygį ir išlaikyti vidaus vandenų laivybos sertifikatų lygiavertiškumą, šios direktyvos prieduose nustatyti techniniai reikalavimai turėtų būti nuolat atnaujinami atsižvelgiant į mokslinę ir techninę pažangą, taip pat techninius standartus vidaus vandens laivybos srityje . Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kuriais, atsižvelgiant į mokslinę ir techninę pažangą arba pokyčius šioje srityje ir techninių standartų atnaujinimus , susijusius sutarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu, būtų priderinti šios direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad Atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi turėtų atvirai ir skaidriai rengti tinkamas konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis , taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai pateikiami perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [4 pakeit.]

(18a)

visų pirma Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti techniniai reikalavimai suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG) varomiems laivams, kad jie galėtų veiksmingai ir saugiai plaukioti vidaus vandenų keliais; [5 pakeit.]

(19)

siekiant taikyti alternatyvius metodus, skatinti naujoves, išvengti nepagrįstų išlaidų, numatyti veiksmingą sertifikatų išdavimo procesą arba atsižvelgti į regionines aplinkybes, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su leidimu konkrečioms plaukiojančioms priemonėms taikyti nuo tam tikrų techninių reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas, klasifikacinių bendrovių tvirtinimu ir papildomų ar sumažintų techninių reikalavimų tvirtinimu laivams, plaukiojantiems tam tikrose, su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais nesusietose zonose. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (6);

(19a)

siekiant užtikrinti tinkamą koordinavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis kompetentingomis vidaus vandenų laivybos organizacijomis, visų pirma CRK, sistemą ir sukurti vienodus vidaus vandenų laivybos techninius standartus, kuriais galėtų remtis Sąjunga ir tarptautinės organizacijos, ši direktyva turėtų būti persvarstyta, visų pirma dėl ja nustatytų priemonių veiksmingumo, taip pat bendradarbiavimo su tarptautinėmis kompetentingomis vidaus vandenų laivybos organizacijomis mechanizmų, siekiant sukurti bendrą vienodą techninių standartų rinkinį; [6 pakeit.]

(20)	todėl Direktyva 2006/87/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Vandens kelių klasifikavimas

Šioje direktyvoje Sąjungos vidaus vandenų keliai klasifikuojami taip:

1, 2, 3 ir 4 zonos:

i)	1 ir 2 zonos – vandens keliai, išvardyti I priedo 1 skyriuje;

ii)	3 zona – vandens keliai, išvardyti I priedo 2 skyriuje;

iii)	4 zona – vandens keliai, išvardyti I priedo 3 skyriuje.

b)	R zona – tie a punkte nurodyti vandens keliai, kuriems sertifikatai turi būti išduodami pagal tokią peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnio formuluotę, kokia yra šios direktyvos įsigaliojimo metu.

2 straipsnis

Apibrėžtys ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	plaukiojanti priemonė – laivas arba plūduriuojantis įrenginys;

b)	laivas – vidaus vandenų kelių laivas arba jūrų laivas;

c)	vilkikas – laivas, specialiai pastatytas vilkimo operacijoms vykdyti;

d)	stūmikas – laivas, specialiai pastatytas stumiamajai vilkstinei stumti;

e)	keleivinis laivas – į vienos dienos reisus plaukiantis laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau nei 12 keleivių;

f)	plūduriuojantis įrenginys – plūduriuojanti įranga, kuria vežama darbo įranga, pavyzdžiui, kranai, dugno gilinimo įranga, poliakalės arba keltuvai;

g)	pramoginis laivas – sportui arba pramogai skirtas laivas, kuris nėra keleivinis laivas;

h)	vandentalpa – laivo tūris po vandeniu kubiniais metrais;

i)	ilgis (L) – didžiausias korpuso ilgis metrais be laivo vairo ir bugšprito;

j)	plotis (B) – didžiausias korpuso plotis metrais, matuojamas iki išorinio korpuso apkalos krašto (be laivaračių, švartavimosi sijų ir pan.);

k)	grimzlė (T) – vertikalus atstumas metrais tarp žemiausio korpuso taško, neskaičiuojant kilio arba kitų pritvirtintų priedų, ir aukščiausios grimzlės linijos;

l)	klasifikacinė bendrovė – pagal 9 straipsnyje nurodytus kriterijus ir tvarką patvirtinta klasifikacinė bendrovė;

m)	Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas – vidaus vandenų kelių laivui kompetentingos institucijos išduotas sertifikatas, kuriuo nurodoma atitiktis šios direktyvos techniniams reikalavimams.

2. Ši direktyva taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:

a)	laivams, kurių ilgis (L) yra 20 ar daugiau metrų;

b)	laivams, kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra 100 m3 ar daugiau.

3. Be to, ši direktyva taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:

a)	vilkikams ir stūmikams, kurių paskirtis – vilkti arba stumti 1 dalyje nurodytas plaukiojančias priemones ar plūduriuojančius įrenginius arba greta judėti kartu su tokiomis plaukiojančiomis priemonėmis ar plūduriuojančiais įrenginiais;

b)	keleiviams vežti skirtiems laivams, kuriais gali būti vežama daugiau kaip 12 keleivių ir įgula;

c)	plūduriuojantiems įrenginiams.

4. Ši direktyva netaikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:

keltams;

b)	kariniams laivams;

jūrų laivams, įskaitant jūrų vilkikus ir stūmikus, kurie:

i)	plaukioja ar bazuojasi potvynių ir atoslūgių veikiamuose vandenyse;

ii)

laikinai plaukioja vidaus vandenų keliais, jeigu jie turi:

—

sertifikatą, įrodantį atitiktį 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, sertifikatą, įrodantį atitiktį 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymų ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, ir Tarptautinį taršos nafta prevencijos (IOPP) sertifikatą, įrodantį atitiktį 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) nuostatoms; arba

—	keleivinių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju – keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų sertifikatą, išduotą laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB (7); arba

—	pramoginių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju – valstybės, su kurios vėliava jie plaukioja, sertifikatą.

3 straipsnis

Pareiga turėti sertifikatą

1. 1 straipsnyje nurodytais Sąjungos vidaus vandenų keliais plaukiojančios priemonės turi:

kai plaukioja R zonos vandens keliais:

—	sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, arba

—

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, kuriuo nepažeidžiant II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatų, patvirtinama visiška plaukiojimo priemonės atitiktis II priede nustatytiems techniniams reikalavimams, kurių lygiavertiškumas techniniams reikalavimams, nustatytiems taikant peržiūrėtą Konvenciją dėl laivybos Reino upe, yra nustatytas pagal galiojančias taisykles ir procedūras;

b)	kai plaukioja kitais vandens keliais, Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, įskaitant, jei taikoma, 5 straipsnyje nurodytas specifikacijas.

2. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo I dalyje pateiktą pavyzdį ir išduodamas laikantis šios direktyvos. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas pavyzdys prireikus būtų keičiamas, siekiant atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą, supaprastinti administracinius reikalavimus arba atsižvelgti į pokyčius šioje srityje, susijusius su tarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu.

4 straipsnis

Papildomi Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai

1. Visos plaukiojančios priemonės, turinčios galiojantį sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, gali plaukioti Sąjungos vandens keliais, turėdamos vien tą sertifikatą, su sąlyga, kad laikosi šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies nuostatų.

2. Tačiau visoms plaukiojančioms priemonėms, turinčioms 1 dalyje nurodytą sertifikatą, taip pat išduodamas papildomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas:

a)	kai plaukioja 3 ir 4 zonų vandens keliais, jeigu pageidaujama pasinaudoti tuose vandens keliuose taikomais mažesniais techniniais reikalavimais;

kai plaukioja 1 ir 2 zonų vandens keliais, arba, jei tai keleivinis laivas, kai plaukioja 3 zonos vandens keliais, nesusietais su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais, jei pagal 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis atitinkama valstybė narė yra priėmusi tuose vandens keliuose taikomus papildomus techninius reikalavimus.

3. Papildomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo II dalyje nurodytą pavyzdį ir kompetentingų institucijų išduodamas pateikus 1 dalyje nurodytą sertifikatą pagal institucijų, kurių kompetencijai priklauso atitinkami vandens keliai, nustatytas sąlygas. Komisija suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas pavyzdys prireikus būtų keičiamas, siekiant atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą, supaprastinti administracinius reikalavimus arba atsižvelgti į pokyčius šioje srityje, susijusius sutarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu.

5 straipsnis

Tam tikroms zonoms taikomi papildomi ar mažesni techniniai reikalavimai

1. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, ir, jei taikoma, atsižvelgdamos į peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe reikalavimus, plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jų teritorijoje esančiais 1 ir 2 zonų vandens keliais, be II priede išvardytų techninių reikalavimų gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus.

2. Kiekviena valstybė narė keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos teritorijoje esančiais 3 zonos vandens keliais, nesusietais su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais, be II priede nustatytų techninių reikalavimų gali taikyti papildomus techninius reikalavimus. Tokius naujus papildomus techninius reikalavimus valstybės narės gali priimti 3 dalyje nurodyta tvarka. Papildomi reikalavimai gali apimti tik III priede išvardytus elementus.

3. Apie siūlomus papildomus pakeitimus valstybė narė praneša Komisijai likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki numatomos jų įsigaliojimo dienos ir apie tai informuoja kitas valstybes nares.

Komisija papildomus techninius reikalavimus tvirtina įgyvendinimo aktais, kurie priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4. Atitiktis papildomiems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jeigu taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Toks atitikties įrodymas pripažįstamas atitinkamos zonos Sąjungos vandens keliuose.

5. Jei taikant II priedo 24a skyriuje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas būtų sumažinti galiojantys nacionaliniai saugos standartai, valstybė narė tų pereinamojo laikotarpio nuostatų gali nebetaikyti vidaus vandenų kelių keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais. Tokiomis aplinkybėmis valstybė narė gali reikalauti, kad tokie laivai, plaukiojantys jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais, nuo 2008 m. gruodžio 30 d. laikytųsi visų II priede nustatytų techninių reikalavimų.

Valstybė narė, kuri naudojasi pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, apie savo sprendimą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia Komisijai išsamią informaciją apie atitinkamus nacionalinius standartus, taikomus jos vidaus vandenų keliais plaukiojantiems keleiviniams laivams.

Atitiktis valstybės narės reikalavimams, taikomiems plaukiojant jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su laivybai tinkančiais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais, pažymima 3 straipsnyje nurodytame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

6. Priemonėms, plaukiojančioms tik 4 zonos vandens keliais, visuose tos zonos vandens keliuose taikomi mažesni II priede nurodyti reikalavimai. Atitiktis tiems mažesniems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

7. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali leisti, kad tik jos teritorijoje esančiais 3 ir 4 zonų vandens keliais plaukiojančioms priemonėms techniniai reikalavimai būtų taikomi iš dalies, arba gali nustatyti už II priede nustatytus techninius reikalavimus mažiau griežtus techninius reikalavimus.

Sprendimas taikyti mažiau griežtus techninius reikalavimus arba juos taikyti iš dalies gali būti taikomas tik IV priede išvardytiems elementams. Tais atvejais, kai plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos atitinka ne tokius griežtus arba dalinius techninius reikalavimus, tai pažymima Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

Apie tai, kad taikomi ne tokie griežti techniniai reikalavimai nei nustatytieji II priede arba kad jie taikomi iš dalies, valstybės narės praneša Komisijai likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo ir apie tai formuoja kitas valstybes nares.

6 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Valstybės narės gali leisti nukrypti nuo šios direktyvos arba jos dalies:

a)	laivams, vilkikams, stūmikams ir plūduriuojantiems įrenginiams, plaukiojantiems laivybai tinkamais vandens keliais, kurie vidaus vandenų keliu nesisieja su kitų valstybių narių vandens keliais;

b)	plaukiojančioms priemonėms, kurių dedveitas neviršija 350 tonų, arba plaukiojančioms priemonėms, kurios nėra skirtos kroviniams vežti ir kurių vandentalpa yra mažesnė nei 100 m3, kurios buvo pradėtos statyti iki 1950 m. sausio 1 d. ir plaukioja tik nacionaliniais vandens keliais.

2. Valstybės narės gali leisti, kad vykdant laivybą jų nacionaliniais vandens keliais, riboto atstumo vietinės svarbos reisams arba reisams uosto teritorijoje būtų taikomos nuo vienos ar kelių šios direktyvos nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos ir reisai ar teritorijos, kuriems joms taikomos, nurodomi plaukiojančios priemonės sertifikate.

3. Valstybės narės praneša Komisijai apie nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias leista taikyti pagal 1 ir 2 dalis, ir apie tai informuoja kitas valstybes nares.

4. Valstybė narė, kuri dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, suteiktų pagal 1 ir 2 dalis, neturi nė vienos jos vandens keliuose plaukiojančios priemonės, kuriai taikomos šios direktyvos nuostatos, neprivalo laikytis 8, 9 ir 11 straipsnių.

7 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas

1. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data], išduodamas po techninio patikrinimo, kuris atliekamas prieš pradedant eksploatuoti plaukiojančią priemonę ir kurio paskirtis – nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus.

2. Plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma Tarybos direktyva 82/714/EEB (8), tačiau kurioms pagal 2 straipsnio 2 ir 3 dalis taikoma ši direktyva, Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas po techninio patikrinimo, kuris atliekamas pasibaigus plaukiojančios priemonės esamo sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 30 d., ir per kurį siekiama nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priedo techninius reikalavimus.

Bet koks neatitikimas II priede nustatytiems techniniams reikalavimams nurodomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos plaukiojančios priemonės gali plaukioti toliau, kol tos plaukiojančios priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, bus pertvarkytos arba pakeistos; tuomet jos turi atitikti II priedo techninius reikalavimus.

3. Šiame straipsnyje akivaizdžiu pavojumi visų pirma laikomi tie atvejai, kai remiantis II priede nurodytais techniniais reikalavimais pažeidžiami su konstrukcijos struktūriniu patvarumu ir plaukiojančios priemonės navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis susiję reikalavimai. Pagal II priedo techninius reikalavimus leidžiamos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus.

Atliekant įprastinius remonto ir priežiūros darbus esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis šio straipsnio taikymo tikslais nelaikomas pakeitimu.

4. Ar plaukiojanti priemonė atitinka 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus papildomus reikalavimus, prireikus nustatoma atliekant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus techninius patikrinimus arba techninį patikrinimą atliekant plaukiojančios priemonės savininko prašymu.

8 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali išduoti išduoda valstybių narių kompetentingos institucijos. [7 pakeit.]

2. Kiekviena valstybė narė parengia kompetentingų institucijų, atsakingų už Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimą, sąrašą ir apie jį praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

3. Kompetentingos institucijos pagal VI priede nustatytą pavyzdį veda visų jų išduodamų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų registrą. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas pavyzdys būtų keičiamas, siekiant atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą, supaprastinti administracinius reikalavimus arba atsižvelgti į pokyčius šioje srityje, susijusius su kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu.

9 straipsnis

Techninių patikrinimų atlikimas

1. 7 straipsnyje nurodytus techninius patikrinimus atlieka kompetentingos institucijos. Tos institucijos gali neatlikti visos plaukiojančios priemonės ar jos dalies techninio patikrinimo, jeigu pagal galiojantį liudijimą, kurį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė, akivaizdu, kad visa plaukiojanti priemonė ar jos dalis atitinka II priedo techninius reikalavimus.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinama VII priede išvardytus kriterijus atitinkanti klasifikacinė bendrovė arba panaikinamas patvirtinimas, vadovaujantis 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3. Pagal šią direktyvą patvirtinimo paraišką Komisijai pateikia valstybė narė, kurioje yra klasifikacinės bendrovės būstinė arba patronuojamoji bendrovė, įgaliota išduoti liudijimus, kad plaukiojančioji priemonė atitinka II priedo reikalavimus. Prie šios paraiškos pridedama visa informacija ir dokumentai, kurių reikia norint patikrinti, ar įvykdyti patvirtinimo kriterijai.

Bet kuri valstybė narė gali pareikalauti, kad būtų surengtas svarstymas arba kad būtų leidžiama pateikti papildomos informacijos ar dokumentus.

4. Jei bet kuri valstybė narė mano, kad klasifikacinė bendrovė nebeatitinka VII priede nustatytų kriterijų, ji gali pateikti Komisijai prašymą panaikinti patvirtinimą. Prie panaikinimo prašymo pridedami jį pagrindžiantys dokumentai.

5. Laukiant, kol bus suteiktas patvirtinimas pagal šią direktyvą, pagal Tarybos direktyvą 94/57/EB (9) valstybės narės pripažintos, patvirtintos ir įgaliotos klasifikacinės bendrovės laikomos patvirtintomis tik tos valstybės narės vandens keliais plaukiojančių laivų atžvilgiu.

6. Komisija pirmą kartą iki … (*1) paskelbia ir atnaujina pagal šį straipsnį patvirtintų klasifikacinių bendrovių sąrašą. [8 pakeit.]

7. Kiekviena valstybė narė parengia už techninių patikrinimų atlikimą atsakingų kompetentingų institucijų sąrašą ir apie jį praneša Komisijai bei kitoms valstybėms narėms.

8. Kiekviena valstybė narė laikosi II priede nustatytų specialių reikalavimų, susijusių su tikrinimo įstaigomis ir prašymu atlikti patikrinimą.

10 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimas

1. Pagal šios direktyvos nuostatas naujiems laivams išduodamų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką nustato kompetentinga institucija; jis yra ne ilgesnis negu:

a)	penkeri metai – keleiviniams laivams;

b)	dešimt metų – visoms kitoms plaukiojančioms priemonėms.

Galiojimo laikotarpis nurodomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

2. Dar neatlikus techninio patikrinimo jau plaukiojančių laivų atveju, Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimo laikotarpį kompetentinga institucija nustato kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus. Vis dėlto, jų galiojimas negali viršyti 1 dalyje nurodytų laikotarpių.

3. Kiekviena valstybė narė II priede nurodytais atvejais gali išduoti laikinus Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Laikini Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai parengiami pagal V priedo III dalyje nurodytą pavyzdį. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas pavyzdys būtų keičiamas, siekiant atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą, supaprastinti administracinius reikalavimus arba atsižvelgti į pokyčius šioje srityje, susijusius su kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu.

11 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimas

Kiekviena valstybė narė nustato prarasto ar sugadinto Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato pakeitimo sąlygas.

12 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų atnaujinimas

1. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas atnaujinamas pasibaigus jo galiojimo laikui pagal 7 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai atnaujinami II priedo 24 ir 24a skyriuose nustatytomis sąlygomis plaukiojančiai priemonei taikant tuose skyriuose nustatytas pareinamojo laikotarpio nuostatas.

13 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo pratęsimas

Išimties tvarka Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimą pratęsti, pagal II priedą neatlikus techninio patikrinimo, gali sertifikatą išdavusi arba jį atnaujinusi institucija. Apie pratęsimą pažymima sertifikate.

14 straipsnis

Naujų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas

Jeigu atlikus esminius pertvarkymus ar remontą pakinta plaukiojančios priemonės struktūrinis patvarumas, navigacija arba manevringumas ar tik jai būdingos savybės pagal II priedą, prieš jai išplaukiant į bet kokį kitą reisą atliekamas 7 straipsnyje numatytas šios plaukiojančios priemonės techninis patikrinimas. Atlikus šį patikrinimą, išduodamas naujas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, kuriame nurodomos plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos, arba atitinkamai pakeičiamas esamas sertifikatas. Jeigu sertifikatas išduodamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri išdavė ar atnaujino pirminį sertifikatą, apie tai per vieną mėnesį atitinkamai pranešama sertifikatą išdavusiai ar atnaujinusiai kompetentingai institucijai.

15 straipsnis

Atsisakymas išduoti ar atnaujinti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir jų panaikinimas

1. Bet koks sprendimas atsisakyti išduoti ar atnaujinti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą yra pagrindžiamas. Apie jį pranešama plaukiojančios priemonės savininkui ir jis informuojamas apie atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią skundų pateikimo tvarką ir terminus.

2. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga institucija gali panaikinti sertifikatą, jeigu plaukiojanti priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų.

16 straipsnis

Papildomi patikrinimai

1. Valstybės narės kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti, ar plaukiojanti priemonė turi pagal šios direktyvos sąlygas galiojantį sertifikatą ir atitinka tame sertifikate išdėstytus reikalavimus, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus laive esantiems asmenims, aplinkai arba laivybos saugai. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal 2–5 dalis.

2. Jeigu atlikusios tokį patikrinimą institucijos nustato, kad sertifikato neturima arba kad plaukiojančioje priemonėje esantis sertifikatas yra negaliojantis, arba kad plaukiojanti priemonė neatitinka sertifikate nustatytų reikalavimų, tačiau tai nekelia akivaizdaus pavojaus, plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas imasi visų reikalingų priemonių padėčiai ištaisyti. Apie tai per septynias dienas informuojama sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija.

3. Jei atlikusios patikrinimą kompetentingos institucijos nustato, kad dėl plaukiojančios priemonės kyla akivaizdus pavojus joje esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, jos gali uždrausti ta plaukiojančia priemone tęsti reisą, kol nebus imtasi reikiamų veiksmų padėčiai ištaisyti.

Be to, jos gali nurodyti priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos plaukiojančia priemone, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje ją bus galima patikrinti arba suremontuoti. Apie tai per septynias dienas informuojama sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija.

4. Valstybė narė, kuri uždraudė plaukiojančia priemone tęsti reisą arba pranešė savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį pratęsusiai valstybės narės institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kurį ji priėmė arba ketina priimti.

5. Sprendime nutraukti plaukiojančios priemonės reisą, priimtame įgyvendinant šią direktyvą, smulkiai nurodomos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie skundų pateikimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus, ir terminus.

17 straipsnis

Unikalus Europos laivo identifikavimo numeris

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išduodanti kompetentinga institucija jame pagal II priedo 2 skyrių nurodo unikalų Europos laivo identifikavimo numerį.

18 straipsnis

Lygiavertiškumas ir nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Valstybės narės gali prašyti Komisijos priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas arba būtų pripažįstamas konkrečios plaukiojančios priemonės techninių specifikacijų lygiavertiškumas dėl:

a)	kitų nei II priede nurodytų medžiagų, įrenginių ar įrangos dalių naudojimo ar turėjimo plaukiojančioje priemonėje arba kitų konstrukcijos elementų ar priemonių pritaikymo;

b)	Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimo ribotam bandomajam laikotarpiui, į jį įtraukiant naujus techninius reikalavimus, kuriais nukrypstama nuo II priedo II dalies reikalavimų, jei tais reikalavimais užtikrinama lygiavertė sauga;

c)	tikrinimo įstaigų keleiviniams laivams taikomų išimčių, susijusių su vietomis, skirtomis naudotis riboto judumo asmenims, jei manoma, kad II priedo 15 skyriuje nustatytus specialius reikalavimus sunku vykdyti praktiškai arba kad dėl to būtų patiriamos nepagrįstos išlaidos;

d)	kitų nei II priedo 10 skyriuje nurodytų gesinamųjų medžiagų naudojimo;

e)	stacionarių gaisro gesinimo sistemų objektams apsaugoti naudojimo;

f)	II priedo 24 skyriaus taikymo perstatytoms į ilgesnes nei 110 m ilgio plaukiojančioms priemonėms;

g)	II priedo 24 ir 24a skyriuose nustatytų reikalavimų išimčių, pasibaigus pereinamojo laikotarpio nuostatų galiojimui, kai tokius reikalavimus sunku vykdyti techniškai arba kai juos vykdant galėtų būti patirtos neproporcingos išlaidos;

h)	standartų, susijusių su sistemomis, išpurškiančiomis mažiau vandens nei nurodyta II priedo 10 skyriuje, pripažinimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Valstybių narių kompetentingos institucijos 1 dalies a–g punktuose nurodytą lygiavertiškumą ir nukrypti leidžiančias nuostatas nurodo Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija ir kitos valstybės narės.

3. Kol bus priimti 1 dalies a punkte nurodyti įgyvendinimo aktai, kompetentingos institucijos pagal 10 straipsnio 2 dalį gali išduoti laikiną Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą.

Tuo atveju kompetentingos institucijos per vieną mėnesį nuo laikino Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimo dienos praneša Komisijai ir valstybėms narėms plaukiojančios priemonės pavadinimą ir Europos laivo identifikavimo numerį, taip pat nukrypti leidžiančios nuostatos pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.

4. Komisija paskelbia pagal II priedą patvirtintos radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių registrą.

19 straipsnis

Trečiųjų šalių plaukiojančių priemonių tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimas

Siekdama užtikrinti Sąjungos ir trečiųjų šalių abipusį tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimą, Sąjunga pradeda derybas su trečiosiomis šalimis.

Kol tokie susitarimai nėra sudaryti, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti trečiųjų šalių plaukiojančių priemonių tinkamumo plaukioti sertifikatus laivybai tos valstybės narės vandens keliais.

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai trečiųjų šalių plaukiojančioms priemonėms išduodami pagal 7 straipsnio 1 dalį.

20 straipsnis

Tolesnis Direktyvos 2009/100/EB taikymas

Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomos šios direktyvos 2 straipsnio 2 ir 3 dalys, tačiau kurioms taikomas Direktyvos 2009/100/EB 1 straipsnio a punktas, taikomos pastarosios direktyvos nuostatos.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su dokumentų naudojimu

Dokumentai, kuriems taikoma ši direktyva ir kuriuos, prieš įsigaliojant šiai direktyvai, pagal Direktyvą 2006/87/EB išdavė valstybių narių kompetentingos institucijos, galioja iki jų galiojimo pabaigos dienos.

22 straipsnis

Priedų priderinimas

1. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais I, II, III, IV ir VII priedai būtų priderinti prie mokslinės ir techninės pažangos arba pokyčių šioje srityje, susijusių su tarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami remiantis remiantis techniniais reikalavimais, kuriais užtikrinamas vienodas saugos lygis, arba siekiant atsižvelgti į 5 straipsnyje nurodytus atvejus.

Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal 24 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl specialių reikalavimų suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG) varomiems laivams nustatymo II priedo 19ba skyriuje. [9 pakeit.]

Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su privalomais administraciniais nurodymais dėl nuodugnaus II priede nustatytų reikalavimų taikymo, siekiant užtikrinti vienodą tų reikalavimų aiškinimą arba atsižvelgti į Sąjungos lygiu arba veikiant tarptautinėms organizacijoms, visų pirma CKR, sukauptą geriausią patirtį.

Priimdama tokius deleguotuosius aktus, Komisija užtikrina, kad techniniai reikalavimai, kurie turi būti tenkinami išduodant laivybai Reino upe pripažįstamą Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, padėtų užtikrinti tokį saugos lygį, kuris yra lygiavertis išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą reikalaujamam saugos lygiui.

2. Siekiant atsižvelgti į II priedo pakeitimus, Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujinamos šios direktyvos nuorodos į tam tikras to priedo nuostatas.

23 straipsnis

Laikinieji reikalavimai

Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomi plaukiojančioms priemonėms taikomi laikini techniniai reikalavimai, kad būtų galima atlikti bandymus ir taip skatinti naujoves ir techninę pažangą. Tokie reikalavimai galioja ne ilgiau nei trejus metus.

24 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3, 4, 8, 10, 22 ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [direktyvos įsigaliojimo data] … (*2). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos . [10 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3, 4, 8, 10, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę sprendime nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 3, 4, 8, 10, 22 ir 23 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 du mėnesius nuo Komisijos pateikto pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba jai nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš . Europos Parlamentas Parlamento arba Taryba šį laikotarpį gali pratęsti 2 Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [12 pakeit.]

25 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Tarybos direktyvos 91/672/EEB (10) 7 straipsniu įsteigtas komitetas (toliau – komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. Jei komiteto nuomonė turi būti pateikiama laikantis rašytinės procedūros, per nuomonės pateikimo terminą komiteto pirmininkas gali nuspręsti tokią procedūrą užbaigti neparengus nuomonės.

26 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus taikymo taisykles ir imasi būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

26a straipsnis

Peržiūra

Komisija iki … (*3) ir vėliau kas trejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas pagal šią direktyvą nustatytų priemonių, visų pirma susijusių su techninių reikalavimų derinimu ir vidaus vandenų laivybos techninių standartų kūrimu, veiksmingumas. Ataskaitoje taip pat apžvelgiami bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, atsakingomis už vidaus vandenų laivybą, mechanizmai. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant toliau supaprastinti bendradarbiavimą ir koordinavimą, nustatant standartus, į kuriuos Sąjungos teisės aktuose gali būti pateikiama nuoroda. [13 pakeit.]

27 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės, turinčios 1 straipsnyje nurodytus vidaus vandenų kelius, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nuo 2015 m. sausio 1 d. įgyvendinama ši direktyva. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tokias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

28 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2006/87/EB panaikinama nuo 2015 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

30 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kurios turi 1 straipsnyje nurodytus vidaus vandenų kelius.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 177, 2014 6 11, p. 58.

(2) OL C 126, 2014 4 26, p. 48.

(3) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL L 389, 2006 12 30, p. 1).

(5) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/100/EB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (OL L 259, 2009 10 2, p. 8).

(6) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).

(8) 1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 82/714/EEB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams (OL L 301, 1982 10 28, p. 1), (Direktyva, pakeista Direktyva 2006/87/EB).

(9) 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 319, 1994 12 12, p. 20.)

(*1) Vieneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(*2) Šios direktyvos įsigaliojimo data.

(10) 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (OL L 373, 1991 12 31, p. 29).

(*3) Treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo.

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I priedas

Sąjungos vidaus vandenų kelių, suskirstytų į 1, 2, 3 ir 4 geografines zonas, sąrašas

II priede įterpiamas toks skyrius: „19ba SKYRIUS SPECIALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI SUSKYSTINTOMIS GAMTINĖMIS DUJOMIS (ANGL. LNG) VAROMIEMS LAIVAMS (palikta tuščia)“ [14 pakeit.]

II priedas

Minimalūs techniniai reikalavimai 1, 2, 3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojančioms priemonėms

III prieda

s Galimų papildomų techninių reikalavimų, taikomų 1 ir 2 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojančioms priemonėms, objektai

IV prieda

s Galimų mažesnių techninių reikalavimų, taikomų 3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojančioms priemonėms, objektai

V priedas

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato pavyzdys

VI priedas

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų registro pavyzdys

VII priedas

Klasifikacinės bendrovės

Priedų tekstas šiame konsoliduotame tekste pilnai nepateikiamas. Tą tekstą galite rasti Komisijos pasiūlymo COM(2013)0622 2 ir 3 dalyse.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/121

P7_TA(2014)0344

Teisingas muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (COM(2013)0796 – C7-0421/2013 – 2013/0410(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/26)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0796),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33 bei 325 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0421/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 25 d. Audito Rūmų nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0241/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 94, 2014 3 31, p. 1.

P7_TC1-COD(2013)0410

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 ir 325 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 (3) būtų taikomas visiems įmanomiems prekių judėjimo Sąjungos muitų teritorijoje atvejams, reikėtų patikslinti muitinės teisės aktų apibrėžtį, atsižvelgiant į prekių įvežimo ir išvežimo koncepcijas;

(2)

siekiant toliau stiprinti administracines ir baudžiamąsias kovos su pažeidimais procedūras, būtina užtikrinti, kad įrodymus, gautus teikiant tarpusavio pagalbą, būtų galima laikyti priimtinais vykstant procedūroms institucijos pareiškėjos valstybės narės administracinėse ir teisminėse institucijose;

(3)

2013 m. sausio 8 d. Komisijos komunikate dėl muitinės rizikos valdymo ir tiekimo grandinės saugumo pripažįstama, kad taikant pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (4) 13 straipsnio 2 dalį nustatytą bendrą rizikos valdymo sistemą reikia skubiai pagerinti duomenų, kurie analizuojami nustatant riziką prieš įvežant prekes, kokybę ir prieinamumą, visų pirma siekiant veiksmingai nustatyti ir sumažinti saugai ir saugumui kylančius pavojus nacionaliniu ir Sąjungos lygiu. Į rizikos valdymo prieš įvežant prekes sistemą įtraukus duomenis apie konteinerių judėjimą, labai pagerės tiekimo grandinės matomumas ir akivaizdžiai padidės Sąjungos ir valstybių narių galimybės tikslingiau atrinkti tikrintinas didelės rizikos siuntas, o kartu bus sudarytos palankesnės sąlygos teisėtai prekybai;

(4)	siekiant didesnio aiškumo, nuoseklumo , veiksmingumo, darnumo ir skaidrumo, reikia konkrečiau apibrėžti, kurioms institucijoms turėtų būti suteikta prieiga prie registrų, sukurtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97; tuo tikslu bus nustatyta vienoda nuoroda į kompetentingas institucijas; [1 pakeit.]

(5)

duomenys apie konteinerių judėjimą leidžia nustatyti sukčiavimo ir rizikos tendencijas, susijusias su prekėmis, kurios įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją ir išvežamos iš jos. Naudojant tokios duomenis galima užkirsti kelią operacijoms, kuriomis pažeidžiami arba gali būti pažeisti muitinės teisės aktai, atlikti šių pažeidimų tyrimą ir užtikrinti baudžiamąjį persekiojimą už tuos pažeidimus ir padėti kompetentingoms institucijoms valdyti Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 punkte apibrėžtą muitinės riziką. Siekiant parengti ir naudoti kuo išsamesnę duomenų bazę ir kartu išvengti galimo neigiamo poveikio mažosioms ir vidutinėms krovinių ekspedijavimo sektoriaus įmonėms, būtina, kad viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, pateiktų Komisijai duomenis apie konteinerių judėjimą, tiek, kiek tokie duomenys surinkti elektronine forma naudojant jų įrangos sekimo sistemas arba tiek, kiek jie turi prieigą prie tokių duomenų;

(5a)

informacija apie problemos mastą, gauta iš 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos atlikto Reglamento (EB) Nr. 515/97 pakeitimo poveikio vertinimo, rodo, kad vien tik dėl melagingu kilmės deklaravimu pagrįsto sukčiavimo ES 27 valstybių per metus patiriamų nuostolių suma gali siekti net 100 mln. eurų. 2011 m. valstybės narės pranešė apie 1 905 nustatytus sukčiavimo ir kitokių pažeidimų atvejus, susijusių su neteisingu prekių aprašymu, dėl kurių patirta 107,7 mln. eurų nuostolių. Tas skaičius apima tik valstybių narių ir Komisijos nustatytus nuostolius. Faktinis problemos mastas yra gerokai didesnis, nes nėra jokių duomenų apie 30 000 nustatytų galimo sukčiavimo atvejų; [2 pakeit.]

(5b)	kad būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga, Sąjunga yra įpareigota kovoti su sukčiavimu muitais ir taip prisidėti įgyvendinant tikslą užtikrinti, jog produktai vidaus rinkoje būtų saugūs ir turėtų teisingus kilmės sertifikatus; [3 pakeit.]

(6)

atsižvelgiant į išaugusį sukčiavimo muitais mastą, ypač svarbu gerinti sukčiavimo atvejų nustatymą ir prevenciją tuo pačiu metu tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu. Sukčiavimo atvejų ir rizikos tendencijų nustatymas ir veiksmingų rizikos valdymo procedūrų įgyvendinimas labai priklauso nuo susijusių operatyvinių duomenų identifikavimo ir lyginamosios analizės. Todėl reikia parengti registrą Sąjungos lygmeniu, į kurį būtų įtraukiami duomenys apie prekių importą, eksportą ir tranzitą, įskaitant duomenis apie prekių tranzitą valstybėse narėse ir tiesioginį eksportą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų leisti iš Komisijos tvarkomų sistemų sistemingai kopijuoti duomenis apie prekių importą, eksportą ir tranzitą ir kiek įmanoma anksčiau perduoti Komisijai duomenis apie tranzitą valstybėje narėje tiesioginį eksportą . Komisija turėtų kiekvienais metais pateikti iš šio registro gautus rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai. Ne vėliau kaip … (*1) Komisija turėtų atlikti įvertinimus siekdama nustatyti galimybę išplėsti registre esamus duomenis įtraukiant prekių importo ir tranzito sausumos ir oro transportu duomenis ir įvertinti būtinybę išplėsti registre esamus duomenis įtraukiant eksporto duomenis ; [4 pakeit.]

(7)

siekdama įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 515/97 18b straipsnį Komisija sukūrė keletą techninių sistemų, kurias taikant valstybėms narėms bus galima teikti techninę pagalbą, vykdyti mokymo arba informavimo veiklą ir kitą operatyvinę veiklą. Tas technines sistemas reikia aiškiai nurodyti tame reglamente, be to, joms turi būti taikomi duomenų apsaugos reikalavimai;

(8)

dėl 2011 m. pradėtos įgyvendinti e. muitinės sistemos, pagal kurią dokumentus, kuriais patvirtinamas prekių importas ir eksportas, saugo nebe muitinių administracijos, o ekonominės veiklos vykdytojai, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) vėlavo atlikti tyrimus muitinės srityje, nes OLAF tokius dokumentus gali gauti tik tarpininkaujant toms administracijoms. Be to, dėl trejų metų termino, kuris taikomas administracijose saugomiems muitinės dokumentams, atsiranda papildomų kliūčių tyrimams sėkmingai atlikti. Siekiant pagreitinti muitinės srityje atliekamus tyrimus, Komisijai tam tikrais atvejais ir iš anksto pranešus valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė prašyti, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai jai tiesiogiai teiktų dokumentus, kuriais patvirtinamos importo ir eksporto deklaracijos. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti informuoti apie procedūros pobūdį. Tie ekonominės veiklos vykdytojai turėtų privalėti pateikti Komisijai prašomus dokumentus laiku, Komisijai iš anksto pranešus valstybėms narėms ; [5 pakeit.]

(9)	siekiant užtikrinti įtrauktų duomenų konfidencialumą ir didesnį saugumą , su įtrauktais duomenimis susipažinti galėtų tik konkretūs naudotojai ir tik apibrėžtais tikslais ; [6 pakeit.]

(10)

siekiant užtikrinti naujausią informaciją ir užtikrinti duomenų subjektų teisę į skaidrumą ir informaciją, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (6), reikėtų numatyti galimybę internete skelbti atnaujintus valstybių narių paskirtų kompetentingų institucijų ir Komisijos padalinių, turinčių prieigą prie Muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS), sąrašus;

(11)	Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001;

(12)	kad duomenų apsaugos priežiūra būtų nuoseklesnė, siekdamas koordinuoti MIS auditus Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turi glaudžiai bendradarbiauti su Tarybos sprendimu 2009/917/TVR (7) įsteigta Jungtine priežiūros institucija;

(13)

dažnai dėl nuostatų, kuriomis reglamentuojamas duomenų saugojimas MIS, nepateisinamai prarandama informacija, nes valstybės narės dėl susijusios administracinės naštos ir reikiamų išteklių, ypač žmogiškųjų, trūkumo ne visuomet atlieka kasmetinę peržiūrą. Todėl būtina supaprastinti duomenų saugojimo MIS procedūrą, panaikinant pareigą kasmet peržiūrėti duomenis ir nustatant maksimalų 10 metų duomenų saugojimo laikotarpį, atitinkantį pagal šį reglamentą sukurtuose registruose nustatytus duomenų saugojimo laikotarpius. Šis Vis dėlto ši nuostata neturėtų būti taikoma ieškinio senaties terminui, kaip nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 221 straipsnio 3 dalyje. Saugojimo laikotarpis būtinas atsižvelgiant į ilgai trunkančias pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir dėl to, kad šie duomenys būtini vykdant bendras muitinių operacijas ir atliekant tyrimus. Be to, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų būti informuojamas apie atvejus, kai asmens duomenys saugomi MIS ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį; [7 pakeit.]

(14)

siekiant pagerinti galimybes analizuoti sukčiavimo atvejus ir palengvinti tyrimų atlikimą, su atliekamų tyrimų bylomis susiję bylų identifikavimo duomenų bazėje (toliau – FIDE) saugomi duomenys turėtų tapti anoniminiais praėjus vieneriems metams nuo tada, kai buvo atlikti paskutiniai tyrimo veiksmai, ir saugomi tokia forma, kad duomenų subjekto nebebūtų galima nustatyti;

(15)

kadangi tikslų gerinti muitinės rizikos valdymą, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje bei gerinti sukčiavimo muitais nustatymą, tyrimą ir prevenciją valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)

viešiesiems ar privatiesiems paslaugų teikėjams, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną yra saistomi privatinės teisės sutartiniais įsipareigojimais teikti duomenis apie konteinerių judėjimą, 18c straipsnis turėtų būti pradėtas taikyti vėliau, kad paslaugų teikėjai galėtų surengti naujas derybas dėl sutarčių ir užtikrinti, kad būsimos sutartys suderinamos su pareiga teikti duomenis Komisijai;

(17)	Reglamentu (EB) Nr. 515/97 Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti kai kurias to reglamento nuostatas, todėl įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Komisijai tuo reglamentu suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 ir 291 straipsniais;

(18)

siekiant papildyti tam tikras neesmines Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatas, visų pirma sukurti supaprastintą ir susistemintą pranešimų apie konteinerių padėtį registrą, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl įvykių, su kuriais susiję pranešimai apie konteinerių padėtį turėtų būti teikiami, tuose pranešimuose būtinų pateikti duomenų ir pranešimų teikimo dažnumo;

(19)

siekiant papildyti tam tikras neesmines Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatas, visų pirma patikslinti, kokia informacija turėtų būti įtraukiama į MIS, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl operacijų, kurioms taikomi žemės ūkio teisės aktai ir informacija apie kurias turi būti pateikta MIS centrinei duomenų bazei;

(20)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(21)

kad būtų užtikrintos vienodos Reglamento (EB) Nr. 515/97 įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti pranešimų apie konteinerių padėtį duomenų formatą ir perdavimo būdą. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (8). Įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(22)

kad būtų užtikrintos vienodos Reglamento (EB) Nr. 515/97 įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai įtraukti į MIS konkrečius duomenis, susijusius su kiekviena 24 straipsnio a–h punktuose nurodyta kategorija. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011. Įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra. Konkretūs duomenys, kurie turi būti įtraukti į MIS, bus pagrįsti Komisijos reglamento (EB) Nr. 696/98 (9) priede išvardytais duomenimis;

(23)	buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2014 m. kovo 11 d. pateikė nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 515/97 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

muitinės teisės aktai – Sąjungos nuostatų visuma ir susiję deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, kuriais reguliuojamas prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja valstybės narės ir trečiosios šalys, bei valstybių narių tarpusavio prekybos prekių, neturinčių Sąjungos statuso pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 28 straipsnio 2 dalį, arba prekių, kurioms taikoma papildoma kontrolė ar tyrimai, siekiant nustatyti jų statusą Sąjungoje, įvežimas, išvežimas, importas, eksportas, tranzitas ir buvimas,“

papildoma šia įtrauka:

„—	viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine – savininkai, siuntėjai, gavėjai, ekspeditoriai, vežėjai , gamintojai ir kiti susiję tarpininkai arba tarptautinėje tiekimo grandinėje dalyvaujantys asmenys.“[8 pakeit.]

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„Dokumentai, patvirtintos dokumentų kopijos, pažymėjimai, visos visi oficialūs administracinių institucijų patvirtintos priemonės patvirtinti dokumentai arba priimti sprendimai, ataskaitos bei kiti su tyrimu susiję duomenys, kuriuos gauna ir institucijai pareiškėjai pateikia institucijos, į kurią kreipiamasi, darbuotojai, teikdami pagalbą pagal 4–11 straipsnius, gali būti laikomi priimtinais įrodymais administracinėse ir teisminėse propcedūrose valstybėje narėje pareiškėjoje taip pat, tarsi jie būtų gauti valstybėje narėje, kurioje vyksta procedūros.“[9 pakeit.]

2a.

įterpiamas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Dokumentai, patvirtintos dokumentų kopijos, pažymėjimai, visos administracinių institucijų patvirtintos priemonės arba jų priimti sprendimai, ataskaitos bei kiti su tyrimu susiję duomenys, kuriuos gauna vienos valstybės narės darbuotojai ir pateikia kitai valstybei narei, teikdami pagalbą, numatytą 13–15 straipsniuose, gali būti laikomi priimtinais įrodymais administracine ir teismine tvarka nagrinėjant bylas informaciją gaunančioje valstybėje narėje taip pat, tarsi jie būtų gauti valstybėje narėje, kurioje vyksta bylų nagrinėjimas.“ [10 pakeit.]

2b.

18 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma šia įtrauka:

„—	jei muitinės teisės aktų pažeidimai viršija Komisijos nustatytą ribą.“ [11 pakeit.]

2c.

18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos baigiamoji dalis pakeičiama taip:

„jos, savo iniciatyva arba vykdydamos pagrįstą Komisijos prašymą, kaip galima greičiau, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per tris savaites, perduoda Komisijai bet kurią pasirinktinai dokumentų, jų kopijų ar išvadų forma teikiamą svarbią informaciją, būtiną siekiant nustatyti faktus, kad Komisija galėtų koordinuoti veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės.“ [12 pakeit.]

2d.

18 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„4. Kai Komisija mano, kad yra pažeidimų vienoje ar daugiau valstybių narių, ji apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ar valstybes nares, o ta valstybė narė ar valstybės narės kaip galėdamos greičiau, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per tris savaites nuo informacijos gavimo dienos, atlieka tyrimą, kuriame, remiantis šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, gali dalyvauti Komisijos pareigūnai.“ [13 pakeit.]

18a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai, valdant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą riziką ir siekiant padėti 29 straipsnyje nurodytoms institucijoms nustatyti prekių siuntas, susijusias su operacijomis, kuriomis gali būti pažeidžiami muitinės ir žemės ūkio teisės aktai, taip pat nustatyti tam tikslui naudojamas transporto priemones, įskaitant konteinerius, Komisija sukuria ir administruoja viešųjų ar privačiųjų paslaugų teikėjų, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, pateiktų duomenų registrą. Tas registras tiesiogiai prieinamas toms institucijoms. Jos užtikrina, kad tame registre saugoma informacija, susijusi su valstybių narių paslaugų teikėjų interesais, būtų naudojama tik šio reglamento tikslais. “[14 pakeit.]

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Administruodama tą registrą Komisija turi įgaliojimus:

bet kokiu būdu ar forma prieiti prie duomenų arba juos gauti ir kaupti, taip pat naudoti duomenis vykstant administracinėms arba teisminėms procedūroms, laikydamasi intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų. Komisija imasi tinkamų apsaugos priemonių, visų pirma techninių ir organizacinių priemonių, siekdama užtikrinti apsaugą nuo valdžios institucijų savivalės, taip pat nustato duomenų subjektams taikomus skaidrumo reikalavimus. Duomenų subjektams suteikiama prieiga prie šiuo tikslu tvarkomų duomenų ir teisė juos taisyti; [15 pakeit.]

b)	palyginti ir sutikrinti duomenis, prie kurių turi prieigą ar kuriuos gavo iš registro, juos indeksuoti, papildyti duomenimis iš kitų šaltinių ir analizuoti, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (*2);

c)	leisti šio registro duomenis naudoti 29 straipsnyje nurodytoms institucijoms, naudojant elektronines duomenų tvarkymo priemones.“

(*2) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).“"

įtraukiamos 5 ir 6 dalys Papildoma šia dalimi :

„5. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas prižiūri, ar šis registras atitinka Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.

Komisija imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių, kad asmens duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo arba neteisėto atskleidimo, pakeitimo ir prieigos arba bet kokio kito neteisėto tvarkymo. [16 pakeit.]

6. Jei viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, neprieštarauja, Komisija, nepažeisdama Reglamento Nr. 45/2001, gali perduoti 18a straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis tarptautinėms organizacijoms ir (arba) ES institucijoms ir agentūroms , įskaitant Pasaulio muitinių organizaciją, Tarptautinę jūrų organizaciją, Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją ir Tarptautinę oro transporto asociaciją , taip pat Europolui , kurios prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tinkamo muitinės teisės aktų taikymo ir su kuriomis Komisija yra sudariusi atitinkamą susitarimą arba susitarimo memorandumą. [17 pakeit.]

Duomenys pagal šią dalį perduodami tik šio reglamento bendraisiais tikslais, įskaitant Sąjungos finansinių interesų apsaugąir (arba) Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (*3) 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą rizikos valdymą. [18 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

Į susitarimą arba susitarimo memorandumą, kuriuo remiantis Pagal šią dalį gali būti perduodami duomenys, įtraukiami, inter alia, perduodant duomenis laikomasi duomenų apsaugos principai, pvz., numatyta principų, numatoma duomenų subjektų prieiga prie duomenų ir teisė juos taisyti, siekti žalos atlyginimo administracine ir teismine tvarka, taip pat numatytas numatomas nepriklausomos priežiūros mechanizmas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos priemonių. [19 pakeit.]

Viešųjų ar privačiųjų paslaugų teikėjų, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, pateikti duomenys saugomi tik tol, kol pasiekiamas tikslas, dėl kurio jie buvo įtraukti; jie negali būti saugomi ilgiau nei dešimt metų. Jei asmens duomenys saugomi ilgiau nei penkerius metus, apie tai pranešama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 43 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti tarptautinių organizacijų ir (arba) Sąjungos institucijų ir agentūrų, kurios prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tinkamo muitinės teisės aktų taikymo, sąrašą. [20 pakeit.]

Komisija konsultuojasi su verslo atstovais dėl šioje dalyje nurodytų deleguotųjų aktų rengimo. [21 pakeit.]

(*3) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).“"

18b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisija valstybėms narėms gali atlikti ekspertizę, teikti užtikrina, kad valstybės narės turėtų ekspertinių žinių, techninę ar logistinę pagalbą, organizuoti mokymo galėtų vykdyti mokymus ar komunikacinę veiklą arba suteikti gautų bet kokią kitą operatyvinę paramą šio reglamento tikslams pasiekti ir valstybių narių įsipareigojimams vykdyti įgyvendinant SESV 87 straipsnyje numatytą muitinių bendradarbiavimą. Tuo tikslu Komisija sukuria tinkamas technines sistemas.“[22 pakeit.]

b)	pridedama 3 dalis: „3. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas prižiūri, ar visos šiame straipsnyje nurodytos techninės sistemos atitinka Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.“ [23 pakeit.]

Įterpiami šie straipsniai:

„18c straipsnis

1. 18a straipsnio 1 dalyje nurodyti viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine Vežėjai jūra , kurie kaupia duomenis apie konteinerių judėjimą ir jų padėtį arba turi prieigą prie tokių duomenų, Komisijai teikia pranešimus apie konteinerių padėtį. [24 pakeit.]

2. Reikalaujami pranešimai apie konteinerių padėtį teikiami vienu iš šių atvejų tuo atveju, kai konteineriai laivu įvežami iš trečiosios šalies į Sąjungos muitų teritoriją :

a)	kai konteineriai laivu įvežami iš trečiosios šalies į Sąjungos muitų teritoriją; [25 pakeit.]

b)	kai konteineriai laivu išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos į trečiąją šalį. [26 pakeit.]

3. Reikalaujamuose pranešimuose apie konteinerių padėtį pranešama apie 18f straipsnyje nurodytus įvykius, tiek kiek jie žinomi viešajam ar privačiajam paslaugų teikėjui, kurio veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine ir kuriam duomenys buvo sukurti arba surinkti elektroniniame konteinerių vietos nustatymo įrenginyje . [27 pakeit.]

4. Komisija įsteigia ir administruoja perduotų pranešimų apie konteinerių padėtį registrą. Pranešimų apie konteinerių padėtį registras yra 18a straipsnyje nurodyto registro dalis ir jame neturi būti asmens duomenų. [28 pakeit.]

18d straipsnis

1. Kai konteineris, įskaitant konteinerius, kurie nebus iškraunami Sąjungoje, skirtas laivu įvežti į Sąjungos muitų teritoriją iš trečiosios šalies, viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kuriems taikomas 18c straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, teikia pranešimus apie konteinerių padėtį, susijusius su kiekvienu įvykiu, nuo to momento, kai pranešama, kad konteineris tuščias prieš jį įvežant į Sąjungos muitų teritoriją, iki tol, kol pranešama, kad konteineris vėl tuščias.

2. Tais atvejais, kai paslaugų teikėjo elektroniniame registre nėra konkretaus pranešimo apie konteinerių padėtį, reikalingo norint nustatyti svarbius tuščio konteinerio įvykius, paslaugų teikėjas pateikia pranešimus apie konteinerių padėtį, susijusius su įvykiais, įvykusiais per laikotarpį, kuris prasideda ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki fizinio konteinerio atvykimo į Sąjungos muitų teritoriją ir baigiasi praėjus vienam mėnesiui nuo įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją arba atvykimo į paskirties vietą ne Sąjungos muitų teritorijoje dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

18e straipsnis

1. Kai konteineris iš Sąjungos muitų teritorijos laivu išvežamas į trečiąją šalį, viešojo ar privačiojo sektoriaus paslaugų teikėjai, kuriems taikomas 18c straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, pateikia pranešimus apie konteinerių padėtį, susijusius su kiekvienu įvykiu, nuo to momento, kai pranešama, kad konteineris tuščias Sąjungos muitų teritorijoje, iki tol, kol pranešama, kad konteineris tuščias ne Sąjungos muitų teritorijoje.

18f straipsnis

1. Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl įvykių, susijusių su konteinerių padėtimi ir apie kuriuos pagal 18c straipsnį turi būti teikiami pranešimai apie konteinerių padėtį, nustatymo, tuose pranešimuose būtinų pateikti duomenų ir pranešimų teikimo dažnumo.

2. Priimdama įgyvendinimo aktus Komisijai Komisija tvirtina nuostatas, susijusias su pranešimų apie konteinerių padėtį duomenų formatu ir pranešimų perdavimo būdu ir su pareiga, kuri gali būti susijusi su konteineriais, įvežamais į Sąjungą dėl nukrypimo nuo paskirties vietos . Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [29 pakeit.]

2a. Pagal 18a straipsnio 1 dalį Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato priemones, kuriomis prieš perduodant susistemintus pranešimus apie konteinerių padėtį kitoms organizacijoms ar įstaigoms turi būti gautas paslaugų teikėjų sutikimas. [30 pakeit.]

2b. Komisija primygtinai raginama konsultuotis su konteinerių linijinės laivybos pramonės verslo atstovais dėl šiame straipsnyje nurodytų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų rengimo. Jie gali būti kviečiami dalyvauti atitinkamuose komiteto posėdžiuose ir ekspertų grupėse, kurios turi būti pasitelkiamos tokiems aktams rengti. [31 pakeit.]

18 g straipsnis

1. Komisija sukuria ir administruoja registrą, į kurį įtraukiami Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (*4) 37 ir 38 prieduose nustatyti duomenys apie prekių importą, eksportą ir tranzitą, įskaitant duomenis apie prekių tranzitą valstybėje narėje (Importo, eksporto ir tranzito registras). Valstybės narės leidžia Komisijai sistemingai kopijuoti duomenis apie importą, eksportą ir tranzitą iš duomenų šaltinių, kuriuos Komisija tvarko remdamasi Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92. Valstybės narės kiek įmanoma anksčiau teikia Komisijai duomenis apie prekių tranzitą valstybėje narėje ir tiesioginį eksportą. Informacija apie fizinius ir juridinius asmenis naudojama tik šio reglamento tikslais . [32 pakeit.]

2. Registras naudojamas padedant užkirsti kelią operacijoms, kuriomis pažeidžiami arba gali būti pažeisti muitinės teisės aktai, atlikti šių pažeidimų tyrimą ir užtikrinti baudžiamąjį persekiojimą už tuos pažeidimus bei valdyti Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą muitinės riziką, įskaitant rizika pagrįstą muitinį tikrinimą.

3. Prieiga prie registro suteikiama tik 29 straipsnyje nurodytiems Komisijos padaliniams ir nacionalinėms institucijoms. Tame registre esančius asmens duomenis gali tvarkyti tik Komisijos ir nacionalinių institucijų paskirti analitikai.

Jei duomenis pateikusi valstybė narė neprieštarauja, Komisija, nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. 45/2001, gali perduoti tam tikrus duomenis, gautus pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą, tarptautinėms organizacijoms ir (arba) ES institucijoms ir agentūroms , įskaitant Pasaulio muitinių organizaciją, Tarptautinę jūrų organizaciją, Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją ir Tarptautinę oro transporto asociaciją , taip pat Europolui , kurios prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tinkamo muitinės teisės aktų taikymo ir su kuriomis Komisija yra sudariusi atitinkamą susitarimą arba susitarimo memorandumą. [33 pakeit.]

Duomenys pagal šią dalį perduodami tik šio reglamento bendraisiais tikslais, įskaitant Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir (arba) Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą rizikos valdymą.

Į susitarimą arba susitarimo memorandumą, kuriuo remiantis pagal šią dalį gali būti perduodami duomenys, įtraukiami, inter alia, duomenų apsaugos principai, kaip antai numatyta duomenų subjektų prieiga prie duomenų ir teisė juos taisyti, siekti žalos atlyginimo administracine ir teismine tvarka, taip pat numatytas nepriklausomos priežiūros mechanizmas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos priemonių.

3a. Komisija pagal 51a straipsnį kasmet pateikia to registro rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai. [34 pakeit.]

4. Į šį registrą įtrauktus asmens duomenis Komisija tvarko laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001. [35 pakeit.]

Komisija laikoma duomenų valdytoja Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnio d punkto prasme.

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 27 straipsniu importo, eksporto ir tranzito registrą iš anksto patikrina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. [36 pakeit.]

Į importo, eksporto ir tranzito registrą įtraukti duomenys saugomi tik tol, kol pasiekiamas tikslas, dėl kurio jie buvo įtraukti; jie negali būti saugomi ilgiau nei dešimt metų. Jei asmens duomenys saugomi ilgiau nei penkerius metus, apie tai pranešama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

5. Į importo, eksporto ir tranzito registrą neįtraukiami ypatingų kategorijų duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 straipsnio 5 dalyje.

Komisija imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių, kad asmens duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo arba neteisėto atskleidimo, pakeitimo ir nutekėjimo arba bet kokio kito neteisėto tvarkymo. [37 pakeit.]

18h straipsnis

1. Aiškiu valstybės narės leidimu arba numanomu šio reglamento 18h straipsnio 1b dalyje nurodytu leidimu vykstant tyrimams, susijusiems su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų muitinės teisės aktų įgyvendinimu, Komisija , pateikusi valstybei narei šio straipsnio 1a dalyje nurodytą prašymą ir laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 14 straipsnio gali tiesiogiai iš ekonominės veiklos vykdytojų gauti dokumentus, kuriais patvirtinamos importo ir eksporto tranzito deklaracijos, kurių atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai parengė arba surinko patvirtinamuosius dokumentus . Komisija praneša visoms valstybėms narėms, kurios gali būti įtrauktos į vėlesnę užklausą, apie prašymą kartu su teikiamu prašymu. Komisija pateikia valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, prašymo kopiją kartu su teikiamu prašymu. Komisija pateikia ekonominės veiklos vykdytojo pateikto atsakymo ir patvirtinamųjų dokumentų kopijas valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, per vieną savaitę nuo atsakymo gavimo dienos . [38 pakeit.]

1a. Gavusi iš Komisijos prašymą pateikti dokumentus, kuriais patvirtinama importo arba tranzito deklaracija, valstybė narė pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 14 straipsnį per tris savaites:

—	atsako į prašymą ir pateikia prašomus dokumentus;

—	praneša Komisijai, kad valstybė narė pateikė prašymą ekonominės veiklos vykdytojui pateikti dokumentus;

—	neprašo papildomo dviejų savaičių laikotarpio prašymui patenkinti dėl organizacinių priežasčių, arba

—

atmeta prašymą ir praneša Komisijai, kad prašymo nebuvo galima įvykdyti atliekant išsamų patikrinimą, pavyzdžiui, dėl to, jog ekonominės veiklos vykdytojas nepateikė prašytos informacijos arba valstybės narės teisminė institucija priėmė sprendimą nesuteikti informacijos pagal šio reglamento 3 straipsnį. [39 pakeit.]

1b. Jeigu valstybė narė:

—	neatsako į prašymą ir nepateikia prašomų dokumentų;

—	nepraneša Komisijai, kad valstybė narė pateikė prašymą ekonominės veiklos vykdytojui pateikti dokumentus;

—	neprašo papildomo dviejų savaičių laikotarpio prašymui patenkinti dėl organizacinių priežasčių, arba

—	neatmeta prašymo per šį pradinį trijų savaičių laikotarpį

laikoma, kad ji suteikė Komisijai numanomą leidimą tiesiogiai kreiptis į ekonominės veiklos vykdytoją ir prašyti jo pateikti dokumentus, kuriais patvirtinama importo arba tranzito deklaracija. [40 pakeit.]

2. Laikotarpiu, per kurį privalo saugoti atitinkamus dokumentus, ekonominės veiklos vykdytojai Komisijos prašymu privalo jai pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją per tris savaites . [41 pakeit.]

(*4) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).“"

5a.

21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Rezultatai ir informacija, gauti Bendrijos misijų, nurodytų šio reglamento 20 straipsnyje, metu, ir ypač dokumentai, kuriuos perduoda trečiųjų atitinkamų šalių kompetentingos institucijos, taip pat informacija, gauta administracinių tyrimų metu, įskaitant Komisijos tarnybų gautą informaciją, tvarkomi remiantis šio reglamento 45 straipsniu.“ [42 pakeit.]

6.	23 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 43 straipsnį, kuriuose apibrėžiamos su žemės ūkio reglamentais susijusios operacijos, kurias atliekant informacija turi būti įtraukiama į MIS.“

25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priimdama įgyvendinimo aktus Komisijai tvirtina nuostatas dėl duomenų, susijusių su kiekviena 24 straipsnio a–h punktuose nurodyta kategorija, įtraukimo į MIS, kiek tai reikalinga, kad būtų pasiektas sistemos tikslas. 24 straipsnio e punkte nurodyta kategorija neapima asmens duomenų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Prieigą prie duomenų, esančių MIS, gali gauti tik kiekvienos valstybės narės paskirtos institucijos ir Komisijos paskirti padaliniai. Tos nacionalinės institucijos yra muitinės administracijos, bet gali būti ir kitos institucijos, pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras kompetentingos siekti tikslų, nustatytų 23 straipsnio 2 dalyje. [43 pakeit.]

Duomenis teikianti MIS partnerė turi teisę nustatyti, kuri iš pirmiau nurodytų nacionalinių institucijų gali gauti prieigą prie jos į MIS įtrauktų duomenų.“

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kiekviena valstybė narė atsiunčia Komisijai jos paskirtų kompetentingų nacionalinių institucijų, turinčių prieigą prie MIS, sąrašą, prie kiekvienos institucijos nurodydama, su kokiais duomenimis ji gali susipažinti ir kokiais tikslais.

Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares. Ji taip pat tikrina paskirtų kompetentingų nacionalinių institucijų sąrašą, aiškindamasi, ar jame nėra neproporcingų paskyrimų, ir teikia visoms valstybėms narėms atitinkamą išsamią informaciją apie Komisijos padalinius, turinčius prieigą prie MIS.

Nacionalinių institucijų ir Komisijos padalinių sąrašą Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o vėlesnius jo pakeitimus Komisija viešai skelbia internete.“

9.	30 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Paskirtų institucijų ar padalinių sąrašą Komisija viešai skelbia internete.“

9a.

30 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Iš MIS gauti duomenys, turint išankstinį valstybės narės, įtraukusios šiuos duomenis į sistemą, leidimą, gali būti perduoti kitoms, 2 dalyje nenurodytoms nacionalinėms institucijoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms ar regioninėms organizacijoms ir (arba) Sąjungos agentūroms, kurios prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tinkamo muitinės teisės aktų taikymo. Kiekviena valstybė narė imasi specialių priemonių, kad užtikrintų tokių duomenų apsaugą tuo metu, kai jie perduodami ar pateikiami departamentams, esantiems už jos teritorijos ribų.

Pirmame papunktyje nurodytos nuostatos taikomos Komisijai mutatis mutandis tais atvejais, kai ji yra įtraukusi duomenis į sistemą.“ [44 pakeit.]

10.	4 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „4 skyrius Duomenų saugojimas“.

11.

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Į MIS įtraukti duomenys saugomi tik tol, kol pasiekiamas tikslas, dėl kurio jie buvo įtraukti; jie negali būti saugomi ilgiau nei dešimt metų. Jei asmens duomenys saugomi ilgiau nei penkerius metus, apie tai pranešama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.“[45 pakeit.]

12.

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	3a dalis pakeičiama taip: „3a. Šiuo reglamentu patikslinamas ir papildomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas prižiūri, ar MIS atitinka Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.“

papildoma šia dalimi:

„5. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Tarybos sprendimu 2009/917/TVR (*5) įsteigta Jungtinė priežiūros institucija, veikdami pagal savo kompetencijos sritis, derina savo veiksmus, kad užtikrintų koordinuotą MIS priežiūrą ir auditus.

(*5) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/917/TVR dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais (OL L 323, 2009 12 10, p. 20).“"

13.

38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	Išbraukiamas 1 dalies b punktas.

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Visų pirma, valstybės narės ir Komisija imasi priemonių, kad:

a)	užkirstų kelią įgaliojimų neturintiems asmenims naudotis įranga, skirta duomenims tvarkyti;

b)	užkirstų kelią pašaliniams asmenims perskaityti, nukopijuoti, pakeisti ar panaikinti duomenis ir duomenų laikmenas;

c)	užkirstų kelią neteisėtai duomenis įvesti, pakeisti ir panaikinti duomenis arba susipažinti su duomenimis;

d)	užkirstų kelią įgaliojimų neturintiems asmenims pasinaudoti MIS panaudojant duomenų perdavimo įrangą;

e)	užtikrintų, kad įgalioti asmenys galėtų naudotis tik tais MIS duomenimis, kuriais naudotis jie kompetentingi;

f)	užtikrintų, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurioms institucijoms duomenis galima perduoti duomenų perdavimo įranga;

g)	užtikrintų, kad būtų galima patikrinti ir ex post facto nustatyti, kokie duomenys įvesti į MIS, kada ir kas juos įvedė, ir kontroliuoti apklausą;

h)	užkirstų kelią neteisėtai duomenis perskaityti, nukopijuoti, pakeisti ar panaikinti duomenų perdavimo ir duomenų laikmenų gabenimo metu.“

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisija tikrina, ar atliktos paieškos buvo teisėtos ir ar jas atliko įgalioti naudotojai. Patikrinama ne mažiau kaip 1 % visų atliktų paieškų. Tikrinimo apimtis priklauso nuo tikrinamos srities dydžio, pažeidimo sunkumo ir numatomos susijusios įplaukų sumos, bet visada yra lygi 1 % ar daugiau atliktų paieškų. Tokių paieškų ir patikrinimų suvestinė įtraukiama į sistemą ir naudojama tik minėtiems patikrinimams atlikti, o po šešių mėnesių ji panaikinama.“[46 pakeit.]

14.

41d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Terminas, kurį gali būti saugomi duomenys, priklauso nuo juos pateikusios valstybės narės įstatymų, teisės aktų ir procedūrų. Poreikį saugoti duomenis patikrina duomenis teikianti valstybė narė. Toliau nurodyti ilgiausi ir nesumuojami terminai, kurie apskaičiuojami nuo duomenų įtraukimo į tyrimo bylą dienos ir kurie negali būti viršyti: [47 pakeit.]

su vykdomų tyrimų bylomis susiję duomenys negali būti saugomi ilgiau nei trejus metus, jei nenustatyta, kad buvo įvykdyta operacija, kuria pažeidžiami muitinės ir žemės ūkio teisės aktai; duomenys turi tapti anoniminiais anksčiau, jei praėjo vieneri metai nuo tada, kai buvo atlikti paskutiniai tyrimo veiksmai;

su administraciniais ar baudžiamaisiais tyrimais susiję duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad buvo įvykdyta operacija, kuria pažeidžiami muitinės ir žemės ūkio teisės aktai, tačiau nebuvo priimtas administracinis sprendimas, apkaltinamasis nuosprendis arba įsakymas sumokėti baudą ar administracinę nuobaudą, negali būti saugomi ilgiau nei šešerius metus;

c)	su administraciniais ar baudžiamaisiais tyrimais susiję duomenys, kuriais remiantis buvo priimtas administracinis sprendimas, apkaltinamasis nuosprendis arba įsakymas sumokėti baudą ar administracinę nuobaudą, negali būti saugomi ilgiau nei dešimt metų.“

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Iš karto po to, kai baigiasi 1 dalyje numatytas ilgiausias duomenų saugojimo terminas, Komisija duomenis paverčia anoniminiais arba juos ištrina .“[48 pakeit.]

15.

43 straipsnis pakeičiamas taip:

„1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 18a straipsnio 6 dalyje, 18f straipsnio 1 dalyje , 18 g straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … (*6). [49 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 18a straipsnio 6 dalyje, 18f straipsnio 1 dalyje , 18 g straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui [50 pakeit.]

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 18a straipsnio 6 dalį, 18f straipsnio 1 dalį , 18 g straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“[51 pakeit.]

(*6) Šio reglamento įsigaliojimo data. "

16.

Įterpiamas šis straipsnis:

„43a straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (*7).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

(*7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

1a straipsnis

Ne vėliau kaip … (*8) Komisija įvertina:

—	būtinybę išplėsti Reglamento (EB) Nr. 515/97 18a straipsnyje nurodytame registre esamus duomenis įtraukiant eksporto duomenis, ir

—	galimybę išplėsti Reglamento (EB) Nr. 515/97 18a straipsnyje nurodytame registre esamus duomenis įtraukiant prekių importo ir tranzito sausumos ir oro transportu duomenis. [52 pakeit.]

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Viešiesiems ar privatiesiems paslaugų teikėjams, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną yra saistomi privatinės teisės sutartimis, dėl kurių negali vykdyti Reglamento (EB) Nr. 515/97 18c straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, šis reglamentas pradedamas taikyti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo reikiamų Reglamento (EB) Nr. 515/97 18f straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos. [53 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 94, 2014 3 31, p. 1.

(2) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(4) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(*1) Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(5) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(6) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(7) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/917/TVR dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais (OL L 323, 2009 12 10, p. 20).

(8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9) 1998 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 696/98 įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 96, 1998 3 28, p. 22).

(*8) Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/136

P7_TA(2014)0345

Informacija apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (kodifikuota redakcija) (COM(2013)0932 – C7-0006/2014 – 2010/0095(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

(2017/C 443/27)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0179) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2013)0932),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114, 337 ir 43 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0006/2014),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones (1),

—	atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86 ir 55 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0247/2014),

A.	kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2010 m. liepos 14 d. nuomonė (OL C 44, 2011 2 11, p. 142) ir 2014 m. vasario 26 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

P7_TC1-COD(2010)0095

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, nustatančią informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114, 337 ir 43 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB (3), buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Dėl to prekių judėjimo kiekybinių apribojimų bei visų kitų lygiaverčio poveikio priemonių uždraudimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų.

(3)	Siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo, reikėtų užtikrinti kuo didesnį nacionalinių iniciatyvų dėl techninių reglamentų rengimo skaidrumą.

(4)	Prekybos kliūtys, susidarančios dėl su gaminiais susijusių techninių reglamentų, gali būti leidžiamos taikyti tik ten, kur reglamentai yra būtini esminiams reikalavimams įvykdyti, o jų tikslas – visuomenės interesai, kuriuos jos ir garantuoja.

(5)	Prieš priimant technines nuostatas Komisijai labai svarbu turėti reikiamą informaciją. Dėl tos priežasties valstybės narės, kurių reikalaujama padėti jai atlikti uždavinį pagal Europos Sąjungos sutarties (ESS) 4 straipsnio 3 dalį, privalo pranešti apie savo techninių reglamentų projektus.

(6)	Visos valstybės narės taip pat privalo būti informuotos apie techninius reglamentus, kuriuos numato priimti bet kuri valstybė narė.

(7)

Vidaus rinkos tikslas yra sukurti aplinką, palankią įmonių konkurencingumui. Geresnis informacijos pateikimas yra vienas iš būdų padėti įmonėms geriau pasinaudoti šiai rinkai būdingais pranašumais. Dėl to yra būtina ūkio subjektams suteikti galimybę įvertinti kitų valstybių narių pasiūlytų nacionalinių techninių reglamentų poveikį, numatant, kad bus reguliariai skelbiami projektų, apie kuriuos buvo pranešta, pavadinimai, ir naudojantis nuostatomis, susijusiomis su tokių projektų konfidencialumu.

(8)	Siekiant teisinio aiškumo, valstybėms narėms vertėtų viešai skelbti, jog nacionalinis techninis reglamentas buvo priimtas laikantis šioje direktyvoje nustatytų formalumų.

(9)	Kiek tai yra susiję su gaminiams taikomais techniniais reglamentais, priemonės, skirtos tinkamam rinkos veikimui ar jos plėtojimui užtikrinti, apima didesnį nacionalinių ketinimų skaidrumą ir siūlomų reglamentų galimo poveikio rinkai įvertinimo kriterijų bei sąlygų išplėtimą.

(10)	Dėl to būtina įvertinti visus gaminiui keliamus reikalavimus ir atsižvelgti į nacionalinės gaminių reglamentavimo nusistovėjusios tvarkos raidą.

(11)	Kiti nei techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su pateikto į rinką gaminio būvio ciklu, gali turėti įtakos to gaminio laisvam judėjimui arba sudaryti kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui.

(12)

Yra būtina paaiškinti de facto techninio reglamento sąvoką. Ypač nuostatos, kuriomis valstybės institucija pateikia nuorodas į technines specifikacijas ar kitus reikalavimus arba skatina jų laikytis, ir visuomenės labui skirtos nuostatos, pateikiančios nuorodą į gaminius, su kuriais yra susijusi ta valstybės institucija, tokiems reikalavimams ar specifikacijoms suteikia didesnę privalomąją vertę, negu ta, kurią dėl savo pačių kilmės jie turėtų priešingu atveju.

(13)	Komisijai ir valstybėms narėms taip pat turėtų būti skirta pakankamai laiko numatomos priemonės pakeitimams pasiūlyti, kad būtų pašalintos ar sumažintos kliūtys, galinčios trukdyti laisvam prekių judėjimui.

(14)	Atitinkama valstybė narė, rengdama galutinę numatytos priemonės redakciją, privalo atsižvelgti į šiuos pakeitimus.

(15)

Vidaus rinkai yra būdinga, ypač tais atvejais, kai valstybės narės negali įgyvendinti abipusio pripažinimo principo, kad Komisija priima ar pasiūlo priimti privalomus aktus. Buvo nustatytas konkretus laikinas priėmimo atidėjimo laikotarpis, kad nebūtų įgyvendintos nacionalinės priemonės, trukdančios Europos Parlamentui ir Tarybai ar Komisijai priimti privalomus tos pačios srities aktus.

(16)

Minima valstybė narė, laikydamasi ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų bendrų pareigų, privalo atidėti numatytos priemonės įgyvendinimą tokiam laikotarpiui, kuris leistų bendrai išnagrinėti pasiūlytus pakeitimus arba parengti įstatymo galią turinčio teisės akto pasiūlymą, arba priimti privalomą Komisijos aktą.

(17)	Siekdamos padėti Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinti priemones, valstybės narės neturėtų priimti techninių reglamentų, jeigu Taryba priėmė savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo šioje srityje pirmuoju svarstymu.

(18)	Būtina numatyti Nuolatinį komitetą, kurio narius skiria valstybės narės ir kurio uždavinys būtų bendradarbiauti su Komisija siekiant sumažinti neigiamą poveikį laisvam prekių judėjimui.

(19)	Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms sudirektyvų, nurodytų III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos turi šią reikšmę:

a)	„gaminys“ – bet kuris pramonės gaminys, taip pat žemės ūkio ir žuvininkystės produktas;

„paslauga“ – yra bet kuri informacinės visuomenės paslauga, t. y. paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiama paslauga.

Šiame apibrėžime:

i)	„teikimas per atstumą“ reiškia, kad paslauga, teikiama šalims nesant kartu vienoje vietoje,

ii)	„elektroninėmis priemonėmis“ – reiškia, kad iš pradžių paslauga elektronine įranga pasiunčiama ir priimama duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą) ir saugoti, o galutinai perduodama ir priimama laidais, radijo, optinėmis, kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis,

iii)	„asmenišku paslaugų gavėjo prašymu“ reiškia, kad paslauga teikiama perduodant duomenis asmenišku prašymu.

Neįtrauktų į šį apibrėžimą paslaugų orientacinis sąrašas pateiktas I priede;

„techninė specifikacija“ – dokumente pateikti reikalavimai tokioms gaminio charakteristikoms kaip kokybės lygiai, darbiniai parametrai, sauga ar matmenys, taip pat reikalavimai parduodamo gaminio pavadinimui, terminijai, simboliams, bandymams ir bandymų metodams, pakavimui, žymėjimui ar ženklinimui etiketėmis ir atitikties įvertinimo procedūroms.

Sąvoka „techninė specifikacija“ taip pat apima žemės ūkio produktų, nurodytų SESV 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, žmonėms ir gyvūnams vartoti skirtų produktų, taip pat medicinos produktų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB (5) 1 straipsnyje, ir kitų produktų gamybos būdus ir procesus, jeigu jie turi įtakos produktų charakteristikoms;

„kiti reikalavimai“ – gaminiui keliami kiti nei techninė specifikacija reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti pirmiausia vartotojus ar aplinką ir kurie turi įtakos į rinką patekusio gaminio būvio ciklui, kaip antai jo naudojimo, perdirbimo, pakartotinio naudojimo ar utilizavimo sąlygos, jeigu jos gali žymiai paveikti gaminio sudėtį, esmines savybes ar jo pardavimą;

„paslaugų taisyklė“ – tai bendro pobūdžio reikalavimas, susijęs su paslaugų verslo steigimu ir vertimusi juo, kaip nurodyta b punkte, ypač nuostatos, susijusios su paslaugos teikėju, paslaugomis ir paslaugų gavėju, išskyrus bet kokias taisykles, kurios nėra konkrečiai skirtos minėtame punkte nurodytoms paslaugoms.

Šiame apibrėžime:

i)	taisyklė yra laikoma konkrečiai skirta informacinės visuomenės paslaugoms, jeigu, atsižvelgiant į jos priežasčių išdėstymą ir dėstomąją dalį, visa taisykle arba jos atskiromis nuostatomis siekiama aiškiai ir tikslingai reglamentuoti tokias paslaugas,

ii)	taisyklė nelaikoma konkrečiai skirta informacinės visuomenės paslaugoms, jei ji turi tokioms paslaugoms tik numanomą ar atsitiktinį poveikį;

„techninis reglamentas“ – techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus nurodytus 7 straipsnyje, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti, arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą;

De facto techniniais reglamentais laikoma:

valstybės narės įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuose yra pateikiama nuoroda į technines specifikacijas arba į kitus reikalavimus, arba į paslaugų taisykles, arba į profesines ar praktikos nuostatas, kuriose savo ruožtu daroma nuoroda į technines specifikacijas, kitus reikalavimus arba į paslaugų taisykles, kurių atitiktis suteikia minėtų įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties prielaidą,

ii)	savanoriški susitarimai, kuriuose valstybės institucija yra susitariančioji šalis, ir kuriuose visuomenės labui yra numatyta laikytis techninių specifikacijų, kitų reikalavimų ar paslaugų taisyklių, išskyrus viešojo pirkimo konkursų specifikacijas,

iii)

techninės specifikacijos, kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, susijusios su fiskalinėmis ar finansinėmis priemonėmis, kurių reikalavimų atitiktis turi įtakos gaminių suvartojimui ar paslaugų naudojimui; techninės specifikacijos, kiti reikalavimai, arba paslaugų taisyklės, susijusios su nacionalinėmis socialinės apsaugos sistemomis, šiai grupei nepriklauso.

Tai valstybių narių paskirtų valdžios institucijų priimti techniniai reglamentai, pateikti sąraše, kurį Komisija parengė ir, jei reikia, atnaujino 2 straipsnyje nurodytame komitete.

Ta pati tvarka taikoma iš dalies keičiant šį sąrašą;

„techninio reglamento projektas“ – techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius jo keitimus.

2. Ši direktyva netaikoma:

a)	radijo transliavimo paslaugoms;

b)	televizijos transliavimo paslaugoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (6) 1 straipsnio 1 dalies e punkte.

3. Ši direktyva netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB (7) nurodytoms taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Sąjungos telekomunikacijų paslaugų srities teisės aktai.

4. Ši direktyva netaikoma taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Sąjungos finansines paslaugas reglamentuojantys teisės aktai, kurių neišsamus sąrašas yra pateiktas šios direktyvos II priede.

5. Išskyrus 5 straipsnio 3 dalį, ši direktyva netaikoma taisyklėms, kurias nustato reguliuojamos rinkos arba kurios tokioms rinkoms yra nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB (8), arba kurias nustato kitos rinkos arba įstaigos, atliekančios mokėjimų ar atsiskaitymo funkcijas, arba kurios tokioms rinkoms ar įstaigoms yra nustatytos.

6. Ši direktyva netaikoma toms priemonėms, kurias valstybės narės laiko būtinomis pagal Sutartis siekiant apsaugoti žmones, pirmiausia darbuotojus, kai yra naudojami gaminiai, jeigu tokios priemonės neturi poveikio gaminiams.

2 straipsnis

Įsteigiamas Nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų, galinčių kreiptis pagalbos į ekspertus ar patarėjus; jo pirmininkas yra Komisijos atstovas.

Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

3 straipsnis

1. Komitetas susitinka ne rečiau kaip du kartus per metus.

Specialios sudėties komitetas renkasi spręsti klausimų, susijusių su informacinės visuomenės paslaugomis.

2. Komisija pateikia Komitetui ataskaitą apie šioje direktyvoje nustatytų procedūrų įgyvendinimą ir taikymą, taip pat pasiūlymus, kaip pašalinti esamas bei numatomas prekybos kliūtis.

3. Komitetas pareiškia savo nuomonę dėl 2 dalyje nurodytų pranešimų ir pasiūlymų ir gali dėl to pasiūlyti, kad Komisija:

a)	siekdama išvengti galimų prekybos kliūčių, užtikrintų, kur būtina, kad konkrečios valstybės narės pirmiausia tarpusavyje susitartų dėl atitinkamų priemonių;

b)	imtųsi visų atitinkamų priemonių;

c)	nustatytų sritis, kuriose yra būtinas suderinimas, o prireikus imtųsi atitinkamo suderinimo konkrečioje srityje.

4. Komisija konsultuoja Komitetą:

a)	priimant sprendimą dėl pačios sistemos, kuria remiantis įgyvendinamas šia direktyva nustatytas keitimasis informacija, ir dėl kiekvieno jos keitimo;

b)	peržiūrint šia direktyva nustatytos sistemos veikimą.

5. Komisija gali konsultuoti Komitetą dėl bet kurio jos gauto preliminaraus techninio reglamento projekto.

6. Bet koks klausimas, susijęs su šios direktyvos įgyvendinimu, gali būti pateiktas Komitetui jo pirmininko ar valstybės narės prašymu.

7. Komiteto veikla ir jam teiktina informacija yra konfidencialios.

Tačiau Komitetas ir nacionalinės valdžios institucijos gali konsultuoti fizinius ir juridinius asmenis, įskaitant ir privataus sektoriaus atstovus, pateikdami ekspertų nuomonę, jeigu imamasi būtinų atsargumo priemonių.

8. Dėl paslaugų taisyklių Komisija ir komitetas gali konsultuoti pramonės ir mokslo bendruomenės fizinius ir juridinius asmenis, o kur galima, – atstovaujančias įstaigas, galinčias pateikti eksperto nuomonę dėl kiekvieno paslaugų taisyklių projekto socialinių ir visuomeninių tikslų ir padarinių, atkreipti dėmesį į jų patarimus, jei jų to prašoma.

4 straipsnis

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus standartizacijos institucijoms pagal 5 straipsnio 1 dalį pateiktus prašymus parengti konkrečių produktų technines specifikacijas ar standartą siekiant priimti tokiems produktams skirtą techninį reglamentą kaip techninių reglamentų projektą ir pateikia jų priėmimo priežastis.

5 straipsnis

1. Laikydamosi 7 straipsnio nuostatų, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei priežastys nėra aiškios iš projekto.

Jei reikia ir jeigu nebuvo atsiųsta anksčiau, valstybės narės, perduodamos informaciją, tuo pačiu metu pateikia tiesiogiai ir iš esmės susijusių pagrindinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų tekstą, jei jo prireiktų šio techninio reglamento poveikiui įvertinti.

Valstybės narės iš naujo pateikia projektą sąlygomis nurodytomis šios dalies pirmoje ir antroje pastraipoje, jeigu jų atlikti šio projekto pakeitimai, labai keičiantys jo taikymo sritį, sutrumpina iš pradžių numatytą įgyvendinimo terminą, prideda techninių specifikacijų ar reikalavimų arba padaro juos labiau ribojančius.

Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (9) VIII antraštinės dalies nuostatų kai dėl visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos arba aplinkos apsaugos projektu siekiama apriboti cheminių medžiagų, preparatų ar gaminių pardavimą ar jų naudojimą, valstybės narės taip pat perduoda trumpą apžvalgą arba nuorodas į visus atitinkamus duomenis, susijusius su minėtomis medžiagomis, preparatais ar gaminiais, su žinomais ir esamais pakaitalais, kai ši informacija yra prieinama, ir praneša apie numatomą priemonės poveikį visuomenės sveikatai ir vartotojų bei aplinkos apsaugai, kartu pateikdamos rizikos analizę, atitinkamai atliktą pagal principus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XV priedo II.3 skyriaus atitinkamoje dalyje.

Komisija nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms apie projektą ir visus jai atsiųstus dokumentus; ji taip pat gali šį projektą perduoti 2 straipsnyje nurodytam komitetui, kad sužinotų jo nuomonę, ir, jei reikia, atsakingo už šią sritį komiteto nuomonę.

Komisijos arba valstybių narių pastabos ar išsamiai išdėstyta nuomonė dėl techninių specifikacijų, kitų reikalavimų ar paslaugų taisyklių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos iii papunktyje, gali būti susijusi tik su prekybą trukdančiais aspektais arba kalbant apie paslaugų taisykles – su laisvu paslaugų judėjimu arba paslaugų verslo įsisteigimo laisve, bet ne su fiskaliniais ar finansiniais priemonės aspektais.

2. Komisija ir valstybės narės gali pateikti pastabas techninio reglamento projektą atsiuntusiai valstybei narei; ši valstybė narė kiek galima atsižvelgia į tokias pastabas toliau rengdama techninį reglamentą.

3. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai galutinę techninio reglamento redakciją.

4. Pagal šį straipsnį pateikta informacija neturi būti slapta, išskyrus jeigu to aiškiai prašo pranešanti valstybė narė. Bet kuris toks prašymas privalo būti pagrįstas.

Esant pastarajam atvejui, jeigu buvo imtasi būtinų atsargumo priemonių, 2 straipsnyje nurodytas komitetas ir nacionalinės valdžios institucijos gali naudotis privataus sektoriaus fizinių ar juridinių asmenų ekspertų konsultacijomis.

5. Kai techninių reglamentų projektai sudaro dalį priemonių, apie kurias projekto stadijoje reikia pranešti Komisijai pagal kitą Sąjungos aktą, valstybės narės gali pranešti pagal šį kitą aktą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jos oficialiai nurodo, jog minėtas pranešimas taip pat yra pranešimas pagal šios direktyvos nuostatas.

Tai, kad Komisija nepareiškė nuomonės dėl techninio reglamento projekto pagal šią direktyvą, neturi prieštarauti bet kuriam sprendimui, kuris gali būti priimtas pagal kitus Sąjungos aktus.

6 straipsnis

1. Valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

2. Valstybės narės nuo dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą:

—	keturiems mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą, jeigu tai yra 1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos antroje įtraukoje nurodytas savanoriškas susitarimas,

—	nepažeisdamos 3, 4 ir 5 dalių nuostatų, šešiems mėnesiams atideda bet kurio kito techninio reglamento projekto (išskyrus paslaugų taisyklių projektą) priėmimą,

jeigu Komisija ar kita valstybė narė per tris mėnesius nuo šios datos pateikia išsamiai išdėstytą nuomonę, kad numatyta priemonė gali kliudyti laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje,

—

nepažeisdamos 4 ir 5 dalių nuostatų, keturiems mėnesiams atideda kiekvieno paslaugų taisyklių projekto priėmimą, jeigu Komisija ar kita valstybė narė per tris mėnesius nuo dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, pateikia išsamiai išdėstytą nuomonę, kad numatyta priemonė gali kliudyti laisvam paslaugų judėjimui ar paslaugų verslo steigimo laisvei vidaus rinkoje.

Komisijos arba valstybės narės išsamiai išdėstyta nuomonė dėl paslaugų taisyklių projektų negali turėti įtakos kultūros politikos priemonėms, ypač garso ir vaizdo srityje, kurias valstybės narės gali patvirtinti pagal Sąjungos teisę, atsižvelgdamos į savo kalbų įvairovę, nacionalinius ir regioninius ypatumus bei kultūros paveldą.

Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ji siūlo imtis dėl tokių išsamiai išdėstytų nuomonių. Komisija pateikia pastabas dėl šios nuomonės.

Atitinkama valstybė narė prireikus nurodo priežastis, kodėl ji negali atsižvelgti į išsamiai išdėstytas nuomones dėl paslaugų taisyklių.

3. Išskyrus paslaugų taisyklių projektus, valstybės narės atideda techninio reglamento projekto priėmimą 12 mėnesių nuo dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą, jeigu Komisija per tris mėnesius nuo tos datos paskelbia savo ketinimą pasiūlyti ar priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą šiuo klausimu SESV 288 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Valstybės narės atideda techninio reglamento projekto priėmimą 12 mėnesių nuo dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą, jeigu Komisija per tris mėnesius nuo šios datos paskelbia, jog ji nustatė, kad dėl techninio reglamento projekto objekto yra pateiktas siūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą SESV 288 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Jeigu Taryba priima savo poziciją pirmuoju svarstymu 3 ir 4 dalyse nurodyto priėmimo atidėjimo laikotarpiu, šis laikotarpis pagal 6 dalies nuostatas yra pratęsiamas iki 18 mėnesių.

6. 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos pareigos pasibaigia, kai:

a)	Komisija informuoja valstybes nares, jog ji nebeketina siūlyti ar priimti privalomo akto;

b)	Komisija informuoja valstybes nares apie savo projekto ar pasiūlymo atšaukimą;

c)	Komisija ar Europos Parlamentas ir Taryba priima privalomą aktą.

7. 1–5 dalys netaikomos tais atvejais, kai:

dėl skubių priežasčių, kurias lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga ar sauga, gyvūnų apsauga ar augalų išsaugojimu, dėl paslaugų taisyklių, taip pat dėl viešosios tvarkos, ypač nepilnamečių apsaugos, valstybė narė per labai trumpą laiką privalo parengti techninius reglamentus, kad juos nedelsdama priimtų ir taikytų be jokių galimų konsultacijų, arba

b)	dėl skubių priežasčių, kurias lėmė rimtos aplinkybės, susijusios su finansinės sistemos apsauga ir jos vientisumu, ypač indėlininkų, investuotojų ir draudėjų apsauga, valstybė narė privalo nedelsdama priimti ir įgyvendinti finansinių paslaugų taisykles.

5 straipsnyje nurodytame pranešime valstybė narė pagrindžia priemonių, kurių buvo imtasi, skubumą. Komisija kuo greičiau pateikia savo nuomonę dėl pranešimo. Ji imasi atitinkamų veiksmų, jeigu nurodyta tvarka taikoma neteisingai. Komisija nuolat informuoja Europos Parlamentą.

7 straipsnis

1. 5 ir 6 straipsniai netaikomi tiems valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams ar savanoriškiems susitarimams, kuriais valstybės narės:

a)	laikosi privalomų Sąjungos aktų, dėl kurių yra priimamos techninės specifikacijos ar paslaugų taisyklės;

b)	vykdo tarptautiniuose susitarimuose numatytus įsipareigojimus, dėl kurių yra priimamos bendros techninės specifikacijos ar paslaugų taisyklės Sąjungoje;

c)	naudojasi apsaugos sąlygomis, numatytomis privalomuose Sąjungos aktuose;

d)	taiko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB (10) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

e)	apsiriboja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo vykdymu;

f)	Komisijos prašymu iš dalies keičia techninį reglamentą, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalies f punkte, siekdamos pašalinti prekybos kliūtis, o dėl paslaugų taisyklių – siekdamos pašalinti kliūtis, trukdančias laisvam paslaugų judėjimui ar paslaugų verslo įsisteigimo laisvei.

2. 6 straipsnis netaikomas valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, draudžiantiems gamybą, jeigu jie netrukdo laisvam gaminių judėjimui.

3. 6 straipsnio 3–6 dalys netaikomos 1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos ii papunktyje nurodytiems savanoriškiems susitarimams.

4. 6 straipsnis netaikomas 1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos iii papunktyje nurodytoms techninėms specifikacijoms, kitiems reikalavimams arba paslaugų taisyklėms.

8 straipsnis

Komisija kas dveji metai praneša Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir Europos socialinių reikalų komitetui apie šios direktyvos taikymo rezultatus.

Komisija metinę gautų pranešimų statistiką skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Valstybės narės, priimdamos techninį reglamentą, daro jame nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jį oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

10 straipsnis

Direktyva 98/34/EB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais III priedo A dalyje, panaikinama, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų panaikintos direktyvos III priedo B dalyje ir šios direktyvos III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą, ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

11 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2010 m. liepos 14 d. nuomonė (OL C 44, 2011 2 11, p. 142) ir 2014 m. vasario 26 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).

(4) Žr. III priedo A dalį.

(5) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

(6) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(7) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(8) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(9) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(10) 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

I PRIEDAS

Orientacinis paslaugų, kurioms netaikoma 1 straipsnio 1 dalies b punkto antra pastraipa, sąrašas

1. PASLAUGOS, TEIKIAMOS „NE PER ATSTUMĄ“

Paslaugos, teikiamos naudojant netgi elektroninius prietaisus, kai fiziškai dalyvauja teikėjas ir gavėjas:

a)	paciento sveikatos tikrinimas arba chirurginis gydymas elektronine įranga jam fiziškai dalyvaujant;

b)	konsultacijos naudojant elektroninį katalogą parduotuvėje esančiam klientui;

c)	išankstinis lėktuvo bilietų užsakymas kelionių agentūroje kompiuteriniu tinklu fiziškai dalyvaujančiam klientui;

d)	elektroniniai žaidimai, žaidžiami salėje klientui fiziškai dalyvaujant.

2. PASLAUGOS, TEIKIAMOS „NE ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS“

—

Paslaugos, turinčios materialųjį turinį, nors ir teikiamos elektroniniais prietaisais:

a)	grynųjų pinigų ar bilietų automatai (banknotai, geležinkelio bilietai);

b)	užmokesčio už naudojimąsi kelių tinklais, automobilių stovėjimo aikštelėmis nustatymas, ir tais atvejais, kai elektroniniais prietaisais kontroliuojamas įvažiavimas ar išvažiavimas bei užtikrinamas teisingas apmokėjimas.

—	Autonomiškos paslaugos: pastoviosios atminties kompaktinių diskų ar programinės įrangos diskelių platinimas.

—

Paslaugos, teikiamos nenaudojant duomenų apdorojimo ir saugojimo sistemų:

a)	balso telefonijos paslaugos;

b)	telefakso ir telekso paslaugos;

c)	balso telefonijos paslaugos ir paslaugos, teikiamos faksu;

d)	gydytojo konsultacijos telefonu ar telefaksu;

e)	teisininko konsultacijos telefonu ar telefaksu;

f)	tiesioginis pardavimas ir pirkimas telefonu arba telefaksu.

3. PASLAUGOS, TEIKIAMOS „NE ASMENIŠKU PASLAUGŲ GAVĖJO PRAŠYMU“

Paslaugos, teikiamos perduodant duomenis be atskiro pageidavimo, siekiant, kad juos vienu metu priimtų neribotas atskirų gavėjų skaičius (perdavimas naudojant žvaigždinį tinklo sujungimą):

a)	televizijos transliavimo paslaugos (įskaitant užsakomų vaizdo programų televizijos paslaugas), nurodytos Direktyvos 2010/13/ES 1 straipsnio 1 dalies e punkte;

b)	radijo transliavimo paslaugos;

c)	televizinis tekstas.

II PRIEDAS

Orientacinis finansinių paslaugų, kurioms taikoma 1 straipsnio 4 dalis, sąrašas

—	Investicinės paslaugos

—	Draudimo ir perdraudimo operacijos

—	Banko paslaugos

—	Operacijos, susijusios su pensijų fondais

—	Paslaugos, susijusios su ateities sandoriais ar opcionais.

Tai pirmiausia:

a)	investicinės paslaugos, nurodytos Direktyvos 2004/39/EB priede; kolektyvinių investicijų įmonių paslaugos;

b)	paslaugos tose veiklos srityse, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (1) I priede nurodytas tarpusavio pripažinimas;

c)	operacijos, susijusios su draudimo ir perdraudimo veikla, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB (2).

(1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(2) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

III PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas

(nurodyti 10 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB (OL L 204, 1998 7 21, p. 37)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998 8 5, p. 18)
2004 m. stojimo akto II priedo, 1 dalies, H skyrius (OL L 236, 2003 9 23, p. 68)	Tik Direktyvos 98/34/EB 2 punkto nuorodos
Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 81)	Tik Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnio nuorodos
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 (OL L 316, 2012 11 14, p. 12)	Tik 26 straipsnio 2 dalis

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodytas 10 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
98/34/EB	—
98/48/EB	1999 m. rugpjūčio 5 d.
2006/96/EB	2007 m. sausio 1 d.

IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 98/34/EB	Ši direktyva
1 straipsnio pirmos pastraipos įžanginis sakinys	1 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys
1 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktas	1 straipsnio 1 dalies a punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto pirma pastraipa	1 straipsnio 1 dalies b punkto pirma pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto	1 straipsnio 1 dalies b punkto antros pastraipos i papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto antros pastraipos antra įtrauka	1 straipsnio 1 dalies b punkto antros pastraipos ii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto antros pastraipos trečia įtrauka	1 straipsnio 1 dalies b punkto antros pastraipos iii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto trečia pastraipa	1 straipsnio 1 dalies b punkto trečia pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto ketvirtos pastraipos įžanginis sakinys	1 straipsnio 2 dalies įžanginis sakinys
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto ketvirtos pastraipos pirma įtrauka	1 straipsnio 2 dalies a punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto ketvirtos pastraipos antra įtrauka	1 straipsnio 2 dalies b punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 3 punktas	1 straipsnio 1 dalies c punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 4 punktas	1 straipsnio 1 dalies d punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto pirma pastraipa	1 straipsnio 1 dalies e punkto pirma pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto antra pastraipa	1 straipsnio 3 dalis
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto trečia pastraipa	1 straipsnio 4 dalis
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto ketvirta pastraipa	1 straipsnio 5 dalis
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto penktos pastraipos įžanginis sakinys	1 straipsnio 1 dalies e punkto antros pastraipos įžanginis sakinys
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto penktos pastraipos pirma įtrauka	1 straipsnio 1 dalies e punkto antros pastraipos i papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto penktos pastraipos antra įtrauka	1 straipsnio 1 dalies e punkto antros pastraipos ii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto pirma pastraipa	1 straipsnio 1 dalies f punkto pirma pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto antros pastraipos įžanginis sakinys	1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos įžanginis sakinys
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto antros pastraipos pirma įtrauka	1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos i papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto antros pastraipos antra įtrauka	1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos ii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto antros pastraipos trečia įtrauka	1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos iii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto trečia pastraipa	1 straipsnio 1 dalies f punkto trečia pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto ketvirta pastraipa	1 straipsnio 1 dalies f punkto ketvirta pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 12 punktas	1 straipsnio 1 dalies g punktas
1 straipsnio antra pastraipa	1 straipsnio 6 dalis
5 straipsnis	2 straipsnis
6 straipsnio 1 ir 2 dalys	3 straipsnio 1 ir 2 dalys
6 straipsnio 3 dalies įžanginis sakinys	3 straipsnio 3 dalies įžanginis sakinys
6 straipsnio 3 dalies antra įtrauka	3 straipsnio 3 dalies a punktas
6 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka	3 straipsnio 3 dalies b punktas
6 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka	3 straipsnio 3 dalies c punktas
6 straipsnio 4 dalies įžanginis sakinys	3 straipsnio 4 dalies įžanginis sakinys
6 straipsnio 4 dalies c punkto	3 straipsnio 4 dalies a punktas
6 straipsnio 4 dalies d punkto	3 straipsnio 4 dalies b punktas
6 straipsnio 5-8 dalys	3 straipsnio 5-8 dalys
7 straipsnis	4 straipsnis
8 straipsnis	5 straipsnis
9 straipsnio 1-5 dalys	6 straipsnio 1-5 dalys
9 straipsnio 6 dalies įžanginis sakinys	6 straipsnio 6 dalies įžanginis sakinys
9 straipsnio 6 dalies pirma įtrauka	6 straipsnio 6 dalies a punktas
9 straipsnio 6 dalies antra įtrauka	6 straipsnio 6 dalies b punktas
9 straipsnio 6 dalies trečia įtrauka	6 straipsnio 6 dalies c punktas
9 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys	6 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys
9 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka	6 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a punktas
9 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka	6 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos b punktas
9 straipsnio 7 dalies antra pastraipa	6 straipsnio 7 dalies antra pastraipa
10 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys	7 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys
10 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	7 straipsnio 1 dalies a punktas
10 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	7 straipsnio 1 dalies b punktas
10 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka	7 straipsnio 1 dalies c punktas
10 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka	7 straipsnio 1 dalies d punktas
10 straipsnio 1 dalies penkta įtrauka	7 straipsnio 1 dalies e punktas
10 straipsnio 1 dalies šešta įtrauka	7 straipsnio 1 dalies f punktas
10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys	7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
11 straipsnio pirmas sakinys	8 straipsnio pirma pastraipa
11 straipsnio antras sakinys	8 straipsnio antra pastraipa
12 straipsnis	9 straipsnis
13 straipsnis	—
—	10 straipsnis
14 straipsnis	11 straipsnis
15 straipsnis	12 straipsnis
III priedas	—
IV priedas	—
V priedas	I priedas
VI priedas	II priedas
—	III priedas
—	IV priedas

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/151

P7_TA(2014)0346

Kroatijos prisijungimas prie 1990 m. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo *

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Kroatijos prisijungimo prie 1990 m. liepos 23 d. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (COM(2013)0586 – C7-0381/2013 – 2013/0308(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

(2017/C 443/28)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Tarybai (COM(2013)0586),

—	atsižvelgdamas į Kroatijos stojimo akto 3 straipsnio 4 ir 5 dalis, pagal kurias Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0381/2013),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0214/2014),

pritaria Komisijos rekomendacijai su pakeitimais;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą, priimant sprendimą dėl 1990 m. liepos 23 d. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną taikymo datos, atsižvelgti į Parlamentui rūpimus klausimus, t. y. į tai, kad būtina siekti sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią mokesčių naštą;

prašo Tarybos dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos rekomendaciją;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Kroatijos bei kitų valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Arbitražo konvencija su pakeitimais, padarytais 1999 m. gegužės 25 d. protokolu, 1995 m. gruodžio 21 d. bei 2004 m. gruodžio 8 d. konvencijomis, Sprendimu 2008/492/EB ir šiuo sprendimu, įsigalioja XXX [data] tarp Kroatijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių.	Arbitražo konvencija su pakeitimais, padarytais 1999 m. gegužės 25 d. protokolu, 1995 m. gruodžio 21 d. bei 2004 m. gruodžio 8 d. konvencijomis, Sprendimu 2008/492/EB ir šiuo sprendimu, įsigalioja … (*1) tarp Kroatijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių.

(*1) Kita diena po šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/152

P7_TA(2014)0347

Bendroji įmonė „Shift2Rail“ *

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“ (COM(2013)0922 – C7-0034/2014 – 2013/0445(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2017/C 443/29)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0922),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0034/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0259/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

2013 m. … Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. laikotarpio bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (bendroji programa „Horizontas 2020“) (12) , tikslas – užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, sujungiant ES ir privačiojo sektoriaus lėšas sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) susitarimus pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti platesnių Sąjungos konkurencingumo tikslų ir spręsti visuomenės uždavinius. Sąjunga gali dalyvauti tuose partnerystės susitarimuose mokėdama finansinius įnašus bendrosioms įmonėms, įsteigtoms remiantis Sutarties 187 straipsniu;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013 (12) (bendroji programa „Horizontas 2020“) tikslas – užtikrinti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms sujungiant bendrosios programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti platesnių Sąjungos konkurencingumo tikslų , pritraukti privačių investicijų ir spręsti visuomenės uždavinius. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant suderintą visų partnerių indėlį, jos turėtų būti atskaitingos už pažangą siekiant savo tikslų ir suderintos su strateginiais Sąjungos tikslais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. Tų partnerysčių valdymas ir veikimas turėtų būti atviras, skaidrus, veiksmingas ir efektyvus ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečioje srityje, remiantis ilgalaikiu įsipareigojimu. Sąjunga gali dalyvauti tuose partnerystės susitarimuose mokėdama finansinius įnašus bendrosioms įmonėms, įsteigtoms remiantis Sutarties 187 straipsniu pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB (12a) (Septintoji bendroji programa) ;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)	kaip numatyta 2013 m… Tarybos sprendime (ES) Nr. …/2013 dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinamas „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (13), pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms parama gali būti teikiama tame sprendime nurodytomis sąlygomis;

(4)	kaip numatyta Reglamente ( ES) Nr. 1291/2013 ir Tarybos sprendime 2013/743/ES (13), pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms parama gali būti teikiama tame sprendime nurodytomis sąlygomis;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)

bendroji įmonė „Shift2Rail“ (toliau – bendroji įmonė S2R) turėtų būti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurios tikslas – skatinti ir geriau koordinuoti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas geležinkelių sektoriuje siekiant paspartinti ir palengvinti perėjimą prie labiau integruotos, veiksmingesnės, tvaresnės ir patrauklesnės ES geležinkelių rinkos atsižvelgiant į geležinkelių sektoriaus įmonių poreikius ir bendrą tikslą sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę. Visų pirma bendroji įmonė S2R turėtų padėti siekti 2011 m. baltojoje knygoje ir Ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje nustatytų konkrečių tikslų, pvz.: didinti efektyvumą siekiant teigiamo poveikio viešiesiems finansams, labai padidinti arba atnaujinti geležinkelių tinklo pajėgumą, kad geležinkeliai galėtų efektyviai konkuruoti ir perimti gerokai didesnę keleivių ir krovinių transporto dalį, pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę tenkinant geležinkelių keleivių ir ekspeditorių poreikius, pašalinti technines kliūtis, dėl kurių sektorius atsilieka sąveikumo prasme, ir sumažinti neigiamus išorės veiksnius, siejamus su geležinkelių transportu. Bendrosios įmonės S2R pažanga, padaryta siekiant šių tikslų, turėtų būti vertinama remiantis pagrindiniais veiklos rodikliais;

(7)

bendroji įmonė „Shift2Rail“ (toliau – bendroji įmonė S2R) turėtų būti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurios tikslas – skatinti ir geriau koordinuoti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas geležinkelių sektoriuje , kartu kuriant naujas užimtumo galimybes, siekiant paspartinti ir palengvinti perėjimą prie labiau integruotos, patogesnės vartotojui, veiksmingesnės, tvaresnės ir patrauklesnės ES geležinkelių rinkos atsižvelgiant į geležinkelių sektoriaus įmonių poreikius ir bendrą tikslą sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę. Visų pirma bendroji įmonė S2R turėtų padėti siekti 2011 m. baltojoje knygoje ir Ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje nustatytų konkrečių tikslų, pvz.: didinti efektyvumą siekiant teigiamo poveikio viešiesiems finansams, labai padidinti arba atnaujinti geležinkelių tinklo pajėgumą, kad geležinkeliai galėtų efektyviai konkuruoti ir perimti gerokai didesnę keleivių ir krovinių transporto dalį, pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę tenkinant geležinkelių keleivių ir ekspeditorių poreikius, pašalinti technines kliūtis, dėl kurių sektorius atsilieka sąveikumo prasme, ir sumažinti neigiamus išorės veiksnius, siejamus su geležinkelių transportu. Bendrosios įmonės S2R pažanga, padaryta siekiant šių tikslų, turėtų būti vertinama remiantis pagrindiniais veiklos rodikliais;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7a)

bendroji įmonė S2R turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku savo atitinkamoms įstaigoms teikdama visą svarbią informaciją, taip pat propaguodama savo veiklą, įskaitant informavimo ir sklaidos plačiajai visuomenei veiklą. Bendrosios įmonės S2R įstaigų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11a)

įgyvendinant bendrąją programą „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo skatinant sinergijas su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESI fondais). Todėl bendroji įmonė S2R turėtų siekti užmegzti glaudžią sąveiką su ESI fondais, kurie gali konkrečiai padėti stiprinti bendrosios įmonės S2R vietos, regioninius ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir paremti pastangas pažangiosios specializacijos srityje;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)	kad pasiektų savo tikslus, bendroji įmonė S2R turėtų nariams teikti finansinę paramą , ypač dotacijų forma ir pačiomis tinkamiausiomis priemonėmis , pavyzdžiui, organizuoti pirkimą arba teikti dotacijas remiantis kvietimais teikti pasiūlymus;

(12)

kad pasiektų savo tikslus, užtikrintų sąžiningą kitų įmonių (visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ)) ir kitų investuotojų dalyvavimą ir remtų integruoto Europos geležinkelio sektoriaus modernizavimą, bendroji įmonė S2R turėtų nariams teikti Sąjungos įnašą į veiksmus per atviras ir skaidrias procedūras , ypač dotacijų forma, pavyzdžiui, organizuoti pirkimą arba teikti dotacijas remiantis atvirais ir skaidriais kvietimais teikti pasiūlymus;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12a)

atsižvelgiant į bendrą bendrosios programos „Horizontas 2020“ siekį labiau supaprastinti ir suderinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemą, bendrosios įmonės turėtų sukurti paprastus valdymo modelius ir išvengti taisyklių rinkinių, kurie skirtųsi nuo bendrosios programos „Horizontas 2020“ taisyklių;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)	bendroji įmonė S2R turėtų veikti skaidriai, savo atitinkamiems organams teikdama visą aktualią turimą informaciją ir atitinkamai propaguodama savo veiklą;

(13)

bendroji įmonė S2R turėtų veikti atvirai ir skaidriai ir įdiegti konsultacijų su visais suinteresuotaisiais veikėjais , kurie naudojasi geležinkelio sektoriaus tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, mechanizmą, savo atitinkamiems organams teikdama visą aktualią turimą informaciją ir atitinkamai propaguodama savo veiklą;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13a)

bendroji įmonė S2R taip pat turėtų naudoti Komisijos valdomas elektronines priemones, kad užtikrintų atvirumą, skaidrumą ir palengvintų dalyvavimą. Todėl bendrosios įmonės S2R organizuojami kvietimai teikti pasiūlymus turėtų būti taip pat skelbiami bendrame visiems dalyviams skirtame portale, taip pat kitose programos „Horizontas 2020“ elektroninėse sklaidos priemonėse, kurias tvarko Komisija. Be to, bendroji įmonė S2R turėtų atskleisti, be kita ko, svarbius duomenis apie pasiūlymus, pareiškėjus, subsidijas ir dalyvius, kad jie būtų įtraukti į Komisijos valdomas programos „Horizontas 2020“ ataskaitų teikimo ir sklaidos elektronines sistemas, pateikti juos tinkamu formatu ir tokiu periodiškumu, kuris atitiktų Komisijos nustatytus ataskaitų teikimo įpareigojimus;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a)

nedarant poveikio 11 straipsnyje nurodytam tarpiniam vertinimui, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 32 straipsnio ir atliekant bendrosios programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą turėtų būti atliekamas išsamus bendrųjų įmonių, kaip konkrečios bendrosios programos „Horizontas 2020“ finansavimo priemonės, tarpinis vertinimas, kuris turėtų apimti, be kita ko, SESV 187 straipsniu grindžiamų viešųjų ir privačiųjų partnerysčių atvirumo, skaidrumo ir rezultatyvumo analizę;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)	dalyvavimas netiesioginėje veikloje, kurią finansuoja bendroji įmonė S2R, turėtų atitikti 2013 m. … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr…/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės (16);

(16)	dalyvavimas netiesioginėje veikloje, kurią finansuoja bendroji įmonė S2R, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 (16) . Be to, bendroji įmonė S2R turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą, remiantis atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis ;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16a)

bendroji įmonė S2R turėtų atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktas technologinės parengties lygio (TPL) apibrėžtis klasifikuojant technologinių tyrimų, produktų vystymo ir demonstravimo veiklą;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20a)

siekiant bendro bendrosios programos „Horizontas 2020“ tikslo užtikrinti didesnį supaprastinimą ir nuoseklumą visuose su bendrąja įmone S2R susijusiuose kvietimuose teikti pasiūlymus turėtų būti atsižvelgta į bendrosios programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo trukmę;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)

pagal Sutarties 287 straipsnio 1 dalį Sąjungos įsteigtų įstaigų, organų ar agentūrų steigimo dokumente gali būti draudžiama Audito Rūmams tikrinti tų įstaigų, organų ar agentūrų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalį Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje nurodytų įstaigų sąskaitas turi patikrinti nepriklausoma audito įstaiga, kuri pateikia nuomonę, inter alia, ar apskaita yra patikima, o pagrindinės operacijos – teisėtos ir tvarkingos. Siekiu išvengti dvigubo sąskaitų patikrinimo pateisinama tai, kad tikrinti bendrosios įmonės S2R sąskaitų Audito Rūmai neturėtų ;

(21)

atsižvelgiant į specifinį bendrųjų įmonių pobūdį ir dabartinį statusą ir siekiant užtikrinti septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos tęstinumą, bendrosioms įmonėms toliau turėtų būti taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Todėl nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 7 dalies ir 209 straipsnio, sprendimą dėl bendrosios įmonės S2R biudžeto įvykdymo turėtų priimti Europos Parlamentas Tarybai rekomendavus. Todėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatyti atskaitomybės reikalavimai Sąjungos įnašui į bendrąją įmonę S2R neturėtų būti taikomi, tačiau jie turėtų būti kiek įmanoma suderinti su reikalavimais, numatytais įstaigoms pagal to reglamento 208 straipsnį. Sąskaitų ir atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23a)

atsižvelgiant į nuolatinių inovacijų svarbą Europos Sąjungos transporto sektoriaus konkurencingumui ir bendrųjų įmonių skaičių šioje srityje, tinkamu laiku turėtų būti atlikta bendrų mokslinių tyrimų transporto srityje tinkamumo analizė, visų pirma rengiant bendrosios programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Siekiant koordinuoti ir valdyti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas Europos geležinkelių sektoriuje, šiuo reglamentu įsteigiama bendroji įmonė (toliau – bendroji įmonė „Shift2Rail“ arba bendroji įmonė S2R), kaip apibrėžta Sutarties 187 straipsnyje, kuri veiks iki 2024 m. gruodžio 31 d. imtinai. Siekiant atsižvelgti į bendrosios programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo trukmę, su bendrąja įmone S2R susiję kvietimai teikti pasiūlymus paskelbiami ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus gali būti skelbiami iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

taikant visapusišką ir suderintą ES požiūrį į geležinkelių sektoriaus ir jos naudotojų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikį padėti sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, greičiau ir pigiau pereiti prie patrauklesnės, konkurencingesnės, efektyvesnės ir tvaresnės Europos geležinkelių sistemos ir nuo kelių ir oro transporto pereiti prie geležinkelių transporto. Šis požiūris taikomas riedmenims, infrastruktūrai ir eismo valdymui krovinių ir keleivių tolimojo susisiekimo, regioninio, vietinio ir miesto vežimo rinkos segmentuose, taip pat geležinkelių ir kitų rūšių transporto įvairiarūšio vežimo sąsajoms pateikiant naudotojams integruotą sprendimą, apimantį visą jų kelionę geležinkeliu ir visus transporto poreikius – nuo pagalbos atliekant operaciją iki pagalbos kelionės metu;

taikant visapusišką ir suderintą ES požiūrį į geležinkelių sektoriaus ir jos naudotojų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikį padėti sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, greičiau ir pigiau pereiti prie patrauklesnės, patogesnės vartotojui (įskaitant asmenis su judėjimo negalia), konkurencingesnės, efektyvesnės ir tvaresnės Europos geležinkelių sistemos, nuo kelių ir oro transporto pereiti prie geležinkelių transporto ir plėtoti stiprų bei konkurencingą Europos geležinkelio pramonės sektorių . Šis požiūris taikomas riedmenims, infrastruktūrai ir eismo valdymui krovinių ir keleivių tolimojo susisiekimo, regioninio, vietinio ir miesto vežimo rinkos segmentuose, taip pat geležinkelių ir kitų rūšių transporto įvairiarūšio vežimo sąsajoms pateikiant naudotojams integruotą sprendimą, apimantį visą jų kelionę geležinkeliu ir visus transporto poreikius – nuo pagalbos atliekant operaciją iki pagalbos kelionės metu;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)	būti pagrindiniu informacijos apie Sąjungos lygmeniu finansuojamos su geležinkeliais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos punktu, užtikrinančiu projektų koordinavimą ir visoms suinteresuotosioms šalims teikiančiu svarbią informaciją;

d)	atlikti pagrindinį vaidmenį Sąjungos lygmeniu finansuojamoje su geležinkeliais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, užtikrinant projektų koordinavimą ir visoms suinteresuotosioms šalims teikiant svarbią informaciją;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aktyviai skatinti visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių iš visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės ir iš netradicinio geležinkelių sektoriaus, ypač geležinkelio įrangos (tiek riedmenų, tiek traukinių kontrolės sistemų) gamintojų ir jų tiekimo grandinės, infrastruktūros valdytojų, geležinkelių veiklos (ir keleivių, ir krovinių vežimo) vykdytojų, geležinkelių transporto priemones nuomojančių bendrovių sertifikavimo agentūrų, profesinių darbuotojų asociacijų, naudotojų asociacijų (ir keleivių, ir krovinių), taip pat atitinkamų mokslo įstaigų arba atitinkamos mokslo bendruomenės dalyvavimą ir glaudų bendradarbiavimą. Skatinamas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (20) apibrėžtų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas.

aktyviai skatinti visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių iš visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės ir iš netradicinio geležinkelių sektoriaus, ypač geležinkelio įrangos (tiek riedmenų, tiek traukinių kontrolės ir eismo valdymo sistemų) gamintojų ir jų tiekimo grandinės, infrastruktūros valdytojų, geležinkelių veiklos (ir keleivių, ir krovinių vežimo) vykdytojų, geležinkelių transporto priemones nuomojančių bendrovių sertifikavimo agentūrų, profesinių darbuotojų asociacijų, naudotojų asociacijų (ir keleivių, ir krovinių), taip pat atitinkamų mokslo įstaigų arba atitinkamos mokslo bendruomenės dalyvavimą ir glaudų bendradarbiavimą. Skatinamas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (20) apibrėžtų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea)	įgyvendinti priemones, kuriomis skatinamas MVĮ, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų dalyvavimas. Todėl turi būti nustatytos ir pašalintos kliūtys, užkertančios kelią naujokams dalyvauti bendrojoje įmonėje S2R;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

eb)

siekti papildomumo ir glaudžios sąveikos su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESI fondai), kad būtų panaikintas atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų Europoje. Kai įmanoma, skatinti bendrosios programos „Horizontas 2020“ ir tų fondų tarpusavio sąveiką ir kaupiamąjį arba sudėtinį finansavimą. Atsižvelgiant į tai, priemonėmis bus siekiama visapusiškai panaudoti Europos talentų banko potencialą ir taip optimizuoti ekonominį bei socialinį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, taip pat jos bus skirtingos, tačiau viena kitą papildančios ESI fondų politikos krypčių ir veiksmų atžvilgiu;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Didžiausias Sąjungos finansinis įnašas (įskaitant ELPA įnašus) iniciatyvai „Shift2Rail“, mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų specialiajai programai „Horizontas 2020“, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“, pagal atitinkamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunkčio, 60 ir 61 straipsnių nuostatas, taikomas to reglamento 209 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, yra 450 mln. EUR. Ši suma apima:

Didžiausias Sąjungos finansinis įnašas (įskaitant Europos laisvosios prekybos asociacijai ( ELPA ) priklausančių valstybių narių įnašus) iniciatyvai „Shift2Rail“, mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų specialiajai programai „Horizontas 2020“, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“, pagal atitinkamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunkčio, 60 ir 61 straipsnių nuostatas, taikomas to reglamento 209 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, yra 450 mln. EUR. Ši suma apima:

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Papildomos lėšos, papildančios 1 dalyje nurodytą įnašą, gali būti skirtos pagal kitas Sąjungos priemones siekiant paremti veiksmus, kuriais diegiami brandūs bendrosios įmonės S2R veiklos rezultatai.	2. Papildomos lėšos, papildančios 1 dalyje nurodytą įnašą, gali būti skirtos pagal kitas Sąjungos priemones siekiant paremti veiksmus, kuriais diegiami brandūs inovaciniai bendrosios įmonės S2R veiklos rezultatai.

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 4 dalies d ir d a punktai (nauji)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)	duomenų, kurių reikia, kad Komisija galėtų formuoti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir vykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka;

d)	duomenų, kurių reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka , įskaitant skelbimą bendrame visiems dalyviams skirtame portale, taip pat kitose programos „Horizontas 2020“ elektroninėse sklaidos priemonėse, kurias tvarko Komisija ;

da)	bendrosios įmonės S2R organizuojamų kvietimų teikti pasiūlymus nuostatos taip pat skelbiamos bendrame visiems dalyviams skirtame portale, taip pat kitose programos „Horizontas 2020“ elektroninėse sklaidos priemonėse, kurias tvarko Komisija;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Siekiant įvertinti 2 dalies b punkte ir I priede pateiktų įstatų 15 punkto 3 dalies b papunktyje nurodytus nepiniginius įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje įsisteigęs kiekvienas subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir (arba) tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkamas subjektas. Įnašų vertinimą patikrina bendroji įmonė S2R. Jei lieka neaiškumų, bendroji įmonė S2R gali atlikti vertinimo auditą, kaip nurodyta įstatų 20 punkte .

4. Siekiant įvertinti 2 dalies b punkte ir I priede pateiktų įstatų 15 punkto 3 dalies b papunktyje nurodytus įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje įsisteigęs kiekvienas subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir (arba) tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkamas subjektas. Vertinimo metodą gali patikrinti bendroji įmonė S2R , iškilus kokiems nors neaiškumams, susijusiems su jo patvirtinimu . Įgyvendinant šį reglamentą bendroji įmonė S2R arba kita Sąjungos įstaiga neatlieka papildomą veiklą vykdant patirtų išlaidų audito .

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Papildant 5 dalį, Komisija gali nutraukti, proporcingai sumažinti ar sustabdyti bendrajai įmonei S2R skirtą Sąjungos finansinį įnašą arba inicijuoti I priede pateiktų įstatų 23 punkto 2 dalyje nurodytą likvidavimo procedūrą, jei tie nariai ar su jais susiję subjektai neskiria 2 dalyje nurodytų įnašų, skiria tik jų dalį ar skiria juos pavėluotai. Komisijos sprendimas netrukdo kompensuoti narių arba bendrosios įmonės S2R iki pranešimo apie minėtą sprendimą bendrajai įmonei S2R jau patirtas ar paskirtas reikalavimus atitinkančias išlaidas.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Bendroji įmonė S2R priima savo specialiąsias finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. … [Deleguotasis reglamentas dėl Finansinio reglamento 209 straipsnyje nurodytoms įstaigoms taikomo pavyzdinio finansinio reglamento].	Nepažeisdama 12 straipsnio bendroji įmonė S2R priima savo specialiąsias finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. … [Deleguotasis reglamentas dėl viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėms taikomo pavyzdinio finansinio reglamento].

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų institucijos įgaliojimų perdavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama atlikti perįgaliojimą.

Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų institucijos įgaliojimų perdavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomasis direktorius praneša valdybai apie deleguotuosius įgaliojimus ir jam leidžiama atlikti perįgaliojimą.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Deliktinės atsakomybės atveju bendroji įmonė S2R, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos darbuotojai.	2. Deliktinės atsakomybės atveju bendroji įmonė S2R, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos darbuotojai arba valdybos nariai .

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. atlieka bendrosios įmonės S2R tarpinį įvertinimą . Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija iki 2018 m. birželio 30 d. nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

1. Komisija iki 2017 m. birželio 30 d. nepriklausomiems ekspertams padedant atlieka bendrosios įmonės S2R tarpinį įvertinimą , įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo ir jų galimybių dalyvauti vertinimą, taip pat bendrosios įmonės S2R administracinės veiklos vertinimą, itin daug dėmesio skiriant administraciniams uždaviniams spręsti arba naštai mažinti. Komisija parengia to vertinimo ataskaitą, į kurią įtraukiamos Komisijos vertinimo išvados ir pastabos. Tą ataskaitą Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Į bendrosios įmonės S2R tarpinio įvertinimo rezultatus turi būti atsižvelgiama atliekant išsamų vertinimą ir tarpinį vertinimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 32 straipsnyje.

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Biudžeto įvykdymo patvirtinimas , susijęs su Sąjungos įnašu bendrajai įmonei S2R, yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurį, gavęs Tarybos rekomendaciją, Komisijai suteikia Europos Parlamentas pagal Sutarties 319 straipsnyje nustatytą procedūrą , dalis .	1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 7 dalies ir 209 straipsnio, bendrosios įmonės S2R biudžeto įvykdymo patvirtinimą , gavęs Tarybos rekomendaciją, suteikia Europos Parlamentas pagal bendrosios įmonės S2R finansinėse taisyklėse nustatytą procedūrą.

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Bendroji įmonė S2R visapusiškai bendradarbiauja su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis ir prireikus pateikia visą reikalingą papildomą informaciją. Todėl jos gali būti paprašyta atsiųsti atstovą į susitikimus su atitinkamomis institucijomis ar įstaigomis ir suteikti paramą Komisijos įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui.	Išbraukta.

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Nepažeisdama I priede pateiktų įstatų 19 punkto 4 dalies, bendroji įmonė S2R suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems jos arba Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams prieigą prie jos objektų, patalpų ir visos informacijos, įskaitant elektroniniu formatu pateiktą informaciją, kurios jiems reikia atliekant auditus.	1. Bendroji įmonė S2R suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems jos arba Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams prieigą prie jos objektų, patalpų ir visos informacijos, įskaitant elektroniniu formatu pateiktą informaciją, kurios jiems reikia atliekant auditus.

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a. Bendrosios įmonės personalas, vykdomasis direktorius ir valdybos nariai nedelsdami praneša OLAF apie sukčiavimo atvejus, apie kuriuos jie sužinojo vykdydami savo pareigas arba įgaliojimus, tačiau jie negali būti laikomi už juos atsakingi.

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Atsižvelgiant į bendrą bendrosios programos „Horizontas 2020“ tikslą labiau supaprastinti ir suderinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo tvarką, bendrosios įmonės vengia taikyti taisyklių rinkinius, kurie skiriasi nuo bendrosios programos „Horizontas 2020“ taisyklių rinkinių.

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 punkto 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Asocijuotasis narys – valstybėje narėje arba bendrosios programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje įsisteigęs juridinis asmuo arba jų grupė ar konsorciumas, kuris atrenkamas pagal 4 punkto 2 dalyje nustatytą procedūrą, tenkina 4 punkto 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas ir priėmė šiuos įstatus pasirašydamas pritarimo raštą.

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 punkto 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.	Kitas nei Sąjunga narys steigėjas – bet kuris iš II priede išvardytų finansinio įnašo teikėjų, kurių kiekvienas bendrosios įmonės S2R veiklos laikotarpiu įsipareigojo skirti bent 30 mln. EUR ir priėmė šiuos įstatus pasirašydamas pritarimo raštą.

Kitas nei Sąjunga narys steigėjas – pavienis juridinis subjektas, kuris bendrosios įmonės S2R veiklos laikotarpiu įsipareigojo skirti bent 30 mln. EUR , remdamasis bendra vizija, ir priėmė šiuos įstatus pasirašydamas pritarimo raštą po to, kai sprendimą priėmė už jo valdymą atsakinga institucija. Nariai steigėjai išvardyti II priede.

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 punkto 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Inovacijų programos (IP) – programos, kurių teminėmis sritimis grindžiamas 4 dalyje nurodytas bendrosios įmonės S2R pagrindinis planas. IP pasirenkamos pagal tai, ar jas vykdant galima tikėtis geriausių rezultatų vienoje ar keliose veiklos srityse ir ar jose taikomas geležinkelių sistema grindžiamas požiūris. Nepaisant valdybos sprendimo pakeisti S2R pagrindinio plano struktūrą, jame turėtų būti numatyta sukurti bent penkias toliau nurodytas IP:

Inovacijų programos (IP) – programos, kurių teminėmis sritimis grindžiamas 4 dalyje nurodytas bendrosios įmonės S2R pagrindinis planas. IP pasirenkamos pagal tai, ar jas vykdant galima tikėtis geriausių rezultatų vienoje ar keliose veiklos srityse ir ar jose taikomas geležinkelių sistema grindžiamas ir į klientą nukreiptas požiūris. Jų apibrėžtis taip pat sudaro sąlygas naujoviškų idėjų vystymui ir išbandymui. Nepaisant valdybos sprendimo pakeisti S2R pagrindinio plano struktūrą, jame turėtų būti numatyta sukurti bent penkias toliau nurodytas IP:

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 punkto 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	ekonomiškai efektyvių ir patikimų didelės talpos traukinių ;

a)	ekonomiškai efektyvių ir patikimų traukinių, įskaitant didelės talpos ir greituosius traukinius ;

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 punkto 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	ekonomiškai efektyvios ir patikimos didelio pajėgumo infrastruktūros;

c)	ekonomiškai efektyvios , tvarios ir patikimos didelio pajėgumo infrastruktūros;

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 punkto h punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h)	surinkti naudotojų reikalavimus ir nustatyti sąveikumo standartus, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą būtų orientuotos į veiklos ir tinkamo pateikimo rinkai sprendimus;

h)	surinkti naudotojų reikalavimus ir nustatyti sąveikumo specifikacijas ir techninius standartus, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą būtų orientuotos į veiklos ir tinkamo pateikimo rinkai sprendimus;

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 punkto j punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

užmegzti ir plėtoti glaudų ilgalaikį Sąjungos, geležinkelių gamybos pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant geležinkelius eksploatuojančią bendruomenę, taip pat kitas geležinkelių sektoriaus ir tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančias suinteresuotąsias šalis, bendradarbiavimą, būtiną siekiant kurti inovacijas naujose srityse ir užtikrinti aktyvų novatoriškų sprendimų diegimą rinkoje;

užmegzti ir plėtoti glaudų ilgalaikį Sąjungos, geležinkelių gamybos pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant vartotojams atstovaujančias organizacijas, geležinkelius eksploatuojančią bendruomenę, įskaitant regionų lygmeniu, taip pat kitas privačiąsias ir viešąsias geležinkelių sektoriaus ir tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančias suinteresuotąsias šalis, bendradarbiavimą, būtiną siekiant kurti inovacijas naujose srityse ir užtikrinti aktyvų novatoriškų sprendimų diegimą rinkoje;

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 punkto k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ka)	palaikyti ryšį su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant mokslinių tyrimų organizacijas ir universitetus;

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 3 punkto 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a.

Jeigu kuris nors bendrosios įmonės S2R narys nevykdo savo įsipareigojimų dėl sutarto finansinio įnašo, vykdomasis direktorius apie tai parašo raštu ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu per tą laikotarpį įsipareigojimai nėra įvykdomi, vykdomasis direktorius sušaukia valdybos posėdį, kuriame sprendžiama, ar turėtų būti panaikinta įsipareigojimų nevykdančio nario narystė , ar reikėtų imtis kokių nors kitų priemonių, kol jis įvykdys įsipareigojimus. Valdyba, išklausiusi savo įsipareigojimų nevykdančius narius ir pasiūliusi jiems galimybę ištaisyti padėtį, pirmiausia gali laikinai sustabdyti visų narių, nevykdančių savo įsipareigojimų, teisę balsuoti.

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 4 punkto 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrosios įmonės S2R asocijuotieji nariai atrenkami skelbiant atvirą, nediskriminacinį ir konkurencingą kvietimą teikti pasiūlymus. Pirmasis kvietimas teikti asocijuotųjų narių pasiūlymus skelbiamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo bendrosios įmonės S2R įsteigimo. Visi kiti kvietimai skelbiami prireikus esminių gebėjimų įgyvendinant S2R pagrindinį planą. Visi kvietimai skelbiami bendrosios įmonės S2R svetainėje, apie juos pranešama per valstybių atstovų grupę ir kitais kanalais, kad būtų užtikrintas kuo platesnis dalyvavimas siekiant S2R pagrindiniame plane nustatytų tikslų. Bendroji įmonė S2R skatina MVĮ, visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės ir tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančių subjektų dalyvavimą.

Bendrosios įmonės S2R asocijuotieji nariai atrenkami skelbiant atvirą, nediskriminacinį ir konkurencingą kvietimą teikti pasiūlymus , kurį organizuoja Komisija, ir valdybai atliekant skaidrų vertinimą . Atliekant šį vertinimą ir atranką turi būti atsižvelgiama, inter alia, į pareiškėjo svarbą ir potencialią papildomą vertę siekiant bendrosios įmonės S2R nustatytų tikslų, pareiškėjo finansinį patikimumą ir bet kokius potencialius interesų konfliktus, susijusius su bendrosios įmonės S2R tikslais.

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 4 punkto 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a.

Atsižvelgdama į šio įvertinimo rezultatus, Komisija priima galutinį sprendimą dėl asocijuotųjų narių atrankos, siekdama užtikrinti geografinę pusiausvyrą ir proporcingą MVĮ, mokslinių tyrimų bendruomenės ir visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės subjektų, įskaitant tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančius subjektus, dalyvavimą.

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 4 punkto 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bet kuris bendrosios įmonės S2R narys gali nutraukti savo narystę. Nutraukimas neatšaukiamai įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo pateikimo kitiems nariams. Nuo to momento buvęs narys atleidžiamas nuo visų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kuriuos bendroji įmonė S2R patvirtino ar prisiėmė iki narystės nutraukimo. Tokiais atvejais atidaroma sąskaita, skirta finansiniams įsipareigojimams tarp narystę nutraukiančio nario ir bendrosios įmonės S2R įvykdyti.

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 4 punkto 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.	Bendros įmonės S2R narystė negali būti perleista trečiajai šaliai be išankstinio ir vieningo valdybos sutikimo.

6.	Bendrosios įmonės S2R narystė negali būti perleista trečiajai šaliai be išankstinio ir vieningo valdybos sutikimo. Apie tokį sutikimą pranešama Komisijai, kuri turi teisę paprieštarauti.

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 6 punkto c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

bent po vieną kiekvienoje inovacijų programoje, nurodytoje 1 punkto 3 dalyje, dalyvaujančių asocijuotųjų narių atstovą. Šiuos atstovus skiria bendrosios įmonės S2R valdyba, rūpindamasi užtikrinti, kad būtų proporcingai atstovaujama visoje geležinkelių sektoriaus vertės grandinėje veikiantiems, taip pat tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausantiems subjektams.

bent po vieną kiekvienoje inovacijų programoje, nurodytoje 1 punkto 3 dalyje, dalyvaujančių asocijuotųjų narių atstovą. Asocijuotasis narys kaip pavienis juridinis subjektas, kuris atitinka 1 punkto 2 dalyje nustatytus kriterijus [t. y. jis įsipareigojo skirti bent 30 mln.] ir kuris padeda siekti 2 straipsnio 2 dalies a, b ir punktuose nustatytų tikslų, atstovaujamas valdyboje. Kitus atstovus skiria bendrosios įmonės S2R valdyba, rūpindamasi užtikrinti, kad būtų teritoriniu atžvilgiu proporcingai atstovaujama visoje geležinkelių sektoriaus vertės grandinėje veikiantiems, taip pat tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausantiems subjektams. Bent du atstovai turėtų būti geležinkelių įmonių atstovai.

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 7 punkto 5 dalies 5 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos geležinkelio agentūros atstovas ir valstybių atstovų grupės pirmininkas arba jo pavaduotojas .	Valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos geležinkelio agentūros atstovas.

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 7 punkto 5 dalies 5 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybių atstovų grupės pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas turi teisę lankytis valdybos susitikimuose stebėtojo teisėmis ir dalyvauti svarstymuose, bet neturi balsavimo teisių.

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 7 punkto 5 dalies 5 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Mokslinio komiteto pirmininkas turi teisę stebėtojo teisėmis lankytis valdybos susitikimuose ir dalyvauti svarstymuose, kai aptariami to komiteto funkcijoms priskirtini klausimai, bet neturi balsavimo teisių.

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 8 punkto - 1 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija, atlikdama savo funkcijas valdyboje, siekia užtikrinti bendrosios įmonės S2R veiklos ir atitinkamos veiklos pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ koordinavimą, kad paskatintų sąveiką nustatant prioritetus, kuriuos apima bendrai atliekami moksliniai tyrimai.

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 8 punkto 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca)

sprendžia dėl galutinės valdybos sudėties, visų pirma atrinkdama asocijuotųjų narių atstovus, kurie neatitinka 1 punkto 2 dalyje nustatytų kriterijų. Galutinėje atrankoje turėtų būti užtikrintas proporcingas MVĮ ir visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės, įskaitant tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančius subjektus, dalyvavimas;

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 8 punkto 1 dalies n a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

na)	užtikrina bet kokių subrangos susitarimų, kurie gali būti sudaryti pagal šį reglamentą, pasirinkimo skaidrumą;

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 9 punkto 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.	Vykdomąjį direktorių skiria valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros .

Vykdomąjį direktorių valdyba skiria iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo , sudaryto po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti paraiškas įvyksta atviras ir skaidrus konkursas, atsižvelgdama į kandidatų nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius ir vadovavimo gebėjimus, taip pat į kompetenciją ir darbo patirtį atitinkamose srityse . Europos Parlamentas turi teisę prieštarauti.

Prieš paskyrimą valdybos atrinktas kandidatas atsako į Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto narių klausimus.

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 10 punkto 4 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ga)	reguliariai informuoti valstybių atstovų grupę ir mokslinį komitetą visais klausimais, kurie svarbūs jų patariamajam vaidmeniui;

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 11 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europos geležinkelio agentūra stebėtojos teisėmis dalyvauja valdybos veikloje ir prisideda prie bendrosios įmonės S2R pagrindinio plano sudarymo ir įgyvendinimo; tuo tikslu ji visų pirma vykdo šias patariamąsias užduotis:	Europos geležinkelio agentūra prisideda prie bendrosios įmonės S2R pagrindinio plano sudarymo ir įgyvendinimo; tuo tikslu ji visų pirma vykdo šias patariamąsias užduotis:

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 11 punkto a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	siūlo galimus įmonės S2R pagrindinio plano ir metinių darbo planų pakeitimus, pirmiausia siekdama užtikrinti, kad būtų patenkinti mokslinių tyrimų poreikiai, susiję su bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimu;

a)	siūlo galimus įmonės S2R pagrindinio plano ir metinių darbo planų pakeitimus, pirmiausia siekdama užtikrinti, kad būtų patenkinti mokslinių tyrimų poreikiai, susiję su bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimu , ir įsitikinta, kad jie būtų aktualūs 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtiems tikslams ;

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 11 punkto b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	pasikonsultavusi su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytomis suinteresuotosiomis šalimis siūlo mokslinių tyrimų, plėtros ir tvirtinimo veiklai taikytinus techninius standartus , kad būtų užtikrinta rezultatų sąveika ir sauga;

b)	pasikonsultavusi su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytomis suinteresuotosiomis šalimis siūlo mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai taikytinas gaires , pagal kurias parengiami techniniai standartai , kad būtų užtikrinta rezultatų sąveika ir sauga;

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 13 punkto 5 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	atitinkamų nacionalinių ar regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų būklės ir galimų bendradarbiavimo sričių, įskaitant atitinkamų technologijų diegimą, nustatymo;

a)	atitinkamų nacionalinių ar regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų būklės ir galimų bendradarbiavimo sričių, įskaitant atitinkamų technologijų diegimą, nustatymo siekiant pasinaudoti sąveika ;

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 13 punkto 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a.

Valstybių atstovų grupei reguliariai teikiama informacija, be kita ko, apie dalyvavimą bendrosios įmonės S2R finansuojamuose veiksmuose, kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus rezultatus ir projekto įgyvendinimą, sąveiką su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis ir bendrosios įmonės S2R biudžeto vykdymą.

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 13 punkto 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių atstovų grupė bendrajai įmonei S2R savo iniciatyva gali pateikti rekomendacijas techniniais, valdymo ir finansų klausimais, ypač jei jie daro poveikį nacionaliniams ar regioniniams interesams. Bendroji įmonė S2R informuoja valstybių atstovų grupę apie tolesnę su tokiomis rekomendacijomis susijusią veiklą.

6.	Valstybių atstovų grupė valdybai savo iniciatyva gali pateikti rekomendacijas techniniais, valdymo ir finansų klausimais, ypač jei jie daro poveikį nacionaliniams ar regioniniams interesams. Valdyba informuoja valstybių atstovų grupę apie tolesnę su tokiomis rekomendacijomis susijusią veiklą.

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 14 punkto 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.	Bendrosios įmonės S2R valdyba, siekdama vykdyti 2 punkte numatytas užduotis, gali sukurti ribotą skaičių darbo grupių, kurios vykdytų valdybos joms pavestą veiklą. Šias grupes sudaro profesionalai, ir jos dirba skaidriai.

Bendrosios įmonės S2R valdyba, siekdama vykdyti 2 punkte numatytas užduotis, gali sukurti ribotą skaičių darbo grupių, kurios vykdytų valdybos joms pavestą veiklą. Šias grupes sudaro atitinkamą patirtį turintys profesionalai, įskaitant mokslinių tyrimų organizacijų profesionalus, MVĮ ir geležinkelių veiklos vykdytojus, ir jos dirba skaidriai.

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 15 punkto 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	kitų nei Sąjunga narių ir su jais susijusių subjektų nepiniginiais įnašais, kuriuos sudaro išlaidos, patiriamos jiems vykdant netiesioginę veiklą, atėmus bendrosios įmonės įnašą ir bet kokį kitą Sąjungos toms išlaidoms padengti skirtą įnašą.

b)	kitų nei Sąjunga narių ir su jais susijusių subjektų nepiniginiais įnašais arba įnašais grynaisiais pinigais , kuriuos sudaro išlaidos, patiriamos jiems vykdant netiesioginę veiklą, atėmus bendrosios įmonės įnašą ir bet kokį kitą Sąjungos toms išlaidoms padengti skirtą įnašą.

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl reglamento

1 priedo 19 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.	Vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą apie vykdant pareigas pasiektus rezultatus pagal bendrosios įmonės S2R finansines taisykles.

1.	Vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą apie vykdant pareigas pasiektus rezultatus pagal bendrosios įmonės S2R finansines taisykles.

2.	Kasmet iki vasario 15 d. vykdomasis direktorius pateikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais bendrosios įmonės S2R padarytą pažangą, visų pirma palyginti su tų metų darbo planu. Toje ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:

Per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų užbaigimo vykdomasis direktorius pateikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais bendrosios įmonės S2R padarytą pažangą, visų pirma palyginti su tų metų darbo planu. Toje ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:

a)	vykdytą mokslinių tyrimų, inovacijų bei kitą veiklą ir atitinkamas išlaidas;

a)	vykdytą mokslinių tyrimų, inovacijų bei kitą veiklą ir atitinkamas išlaidas;

b)	pateiktą veiklą, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes;

b)	pateiktą veiklą, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes;

c)	finansuoti atrinktus veiksmus, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant bendrosios įmonės S2R finansavimą atskiriems dalyviams ir veiklai.

c)	finansuoti atrinktus veiksmus, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant bendrosios įmonės S2R finansavimą atskiriems dalyviams ir veiklai.

Valdybai patvirtinus, metinė veiklos ataskaita perduodama valstybių atstovų grupei ir paskelbiama viešai.

3.	Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalį bendroji įmonė S2R ataskaitą kasmet teikia Komisijai.

3.	Pasibaigus finansiniams metams, Bendrosios įmonės S2R apskaitos pareigūnas iki kovo 1 d. išsiunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.

4.	Bendrosios įmonės S2R sąskaitas tikrina nepriklausoma audito įstaiga, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje.

Bendrosios įmonės S2R sąskaitų Audito Rūmai netikrina.

Pasibaigus finansiniams metams, bendroji įmonė S2R iki kovo 31 d. išsiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl bendrosios įmonės S2R preliminarių finansinių ataskaitų, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnį apskaitos pareigūnas parengia bendrosios įmonės S2R galutines finansines ataskaitas, o vykdomasis direktorius nusiunčia jas valdybai, kad gautų jos nuomonę.

Valdyba pateikia nuomonę apie bendrosios įmonės S2R galutines finansines ataskaitas.

Ne vėliau kaip kitų finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius išsiunčia galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

Galutinės finansinės ataskaitos iki kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į pastabas dėl metinės ataskaitos. Šį atsakymą vykdomasis direktorius taip pat nusiunčia valdybai.

Vykdomasis direktorius, paprašytas Europos Parlamento, pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui užtikrinti pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalį.

(12) OL … [Bendroji programa „Horizontas 2020“].

(12) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), ir panaikinamas Sprendimas 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(12a) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

(13) OL … [Bendrosios programos „Horizontas 2020“ specialioji programa].

(13) 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

(16) OL … [Dalyvavimo bendrojoje programoje „Horizontas 2020“ taisyklės].

(16) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).

(20) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/178

P7_TA(2014)0349

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimas. Paraiška „EGF/2012/007 IT/VDC Technologies“

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Italijos paraiška „EGF/2012/007 IT/VDC Technologies“) (COM(2014)0119 – C7-0089/2014 – 2014/2025(BUD))

(2017/C 443/30)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0119 – C7-0089/2014),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1) (toliau – EGF reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte nustatytą trišalio dialogo procedūrą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0261/2014),

A.	kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau bei kuo veiksmingiau prieinama,

kadangi Italija pateikė paraišką „EGF/2012/007 IT/VDC Technologies“ dėl EGF finansinės paramos, nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 26 d. iki 2012 m. birželio 25 d.„VDC Technologies SpA“ ir vienoje tiekėjo įmonėje buvo atleisti 1 164 darbuotojai, o paramą taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta skirti 1 146 darbuotojams,

D.	kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, todėl Italija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

pažymi, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. Italijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, ir apgailestauja, kad Europos Komisija savo vertinimą pateikė tik 2014 m. kovo 5 d.; apgailestauja dėl tokio ilgo 19 mėnesių trukusio vertinimo laikotarpio ir mano, kad šis vilkinimas prieštarauja Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslui skubiai teikti paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo;

mano, kad darbuotojai „VDC Technologies SpA“ ir vienoje tiekėjo įmonėje (televizorių aparatų, televizorių monitorių ir ekranų ir oro kondicionavimo įrenginių gamyba) buvo atleisti dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, kuriuos nulėmė globalizacija ir kurie susiję su dideliu elektroninės įrangos gamybos sektoriaus ekonomikos sutrikimu dėl sustiprėjusios konkurencijos iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos;

pripažįsta, kad reikia padaryti išvadas iš daugelio konkrečiame sektoriuje teikiamų paraiškų dėl EGF panaudojimo, kurios paremtos globalizacijos kriterijumi, siekiant pertvarkyti Sąjungos prekybos politiką ir jos liberalizavimo, ir prekybos apsaugos priemonių požiūriais;

pažymi, kad minėtas 1 164 darbuotojų atleidimas ir 54 darbuotojų atleidimas dėl tos pačios priežasties prieš keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį ir po jo turi didelį neigiamą poveikį darbo rinkai ir ekonominei padėčiai susijusioje teritorijoje, kuri yra NUTS 3 lygio regione ITI45 Frozinonėje, priskiriamame NUTS 2 lygio regionui ITI4 Lacijuje;

palankiai vertina tai, kad, siekdamos darbuotojams suteikti skubią paramą, Italijos valdžios institucijos 2012 m. lapkričio 30 d., devyni mėnesiai iki EGF paraiškos pateikimo ir gerokai anksčiau nei buvo priimtas galutinis sprendimas dėl EGF paramos siūlomam suderintam paslaugų paketui suteikimo, nusprendė pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas susijusiems darbuotojams;

pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas, kurį ketinama bendrai finansuoti, apima priemones, skirtas 1 146 atleistų darbuotojų pakartotinei integracijai į darbo rinką, pvz., profesinį orientavimą / įgūdžių vertinimą, mokymus, paslaugas pavieniams asmenims, verslumo skatinimą, įdarbinimo priemoką ir dalyvavimo išmoką;

pažymi, kad beveik 40 proc. atleistų darbuotojų yra vyresni nei 55 metų asmenys; apgailestauja, kad priemonių pakete nėra specialių priemonių, skirtų vyresnio amžiaus darbuotojams;

atkreipia dėmesį į tai, kad tarp paketo priemonių esama įvairių rūšių finansinių išmokų: pašalpa darbuotojams, gyvenantiems su asmenimis, kuriems reikalinga priežiūra, judumo išmoka ir dalyvavimo išmoka; atkreipia dėmesį į palyginti didelę įdarbinimo paskatą (6 000 EUR vienam darbuotojui), tačiau džiaugiasi tuo, kad ši priemonė taikoma su sąlyga, jog darbuotojams siūloma neterminuota arba 24 mėnesių terminuota darbo sutartis;

10.

palankiai vertina tai, kad dėl suderinto individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketo konsultuotasi su socialiniais partneriais (profesinėmis sąjungomis CGIL USB, CISAL, CISL, UIL, UGL) ir kad dalyvaujant įvairiems vietos partneriams sukurtas vietos paramos tinklas, taip pat kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir naudojantis EGF lėšomis bus įgyvendinama vyrų ir moterų lygybės politika bei taikomas nediskriminavimo principas;

11.

primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paslaugų paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

12.

džiaugiasi tuo, kad kiekvienam darbuotojui, kuriam skiriamas EGF paslaugų paketas, numatyti mokymai; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme neapibrėžta, kokiose srityse ir kokiuose sektoriuose bus siūlomi šie mokymai;

13.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Italijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

14.

pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, jog EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija, siekiant sudaryti sąlygas dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

15.

palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą naujajame EGF reglamente 2014–2020 m. laikotarpiu vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti tinkamų finansuoti veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įrašant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

16.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

17.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

18.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(1) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Italijos paraiška „EGF/2012/007 IT/VDC Technologies“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/254/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/182

P7_TA(2014)0350

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimas. Paraiška „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“) (COM(2014)0116 – C7-0101/2014 – 2014/2027(BUD))

(2017/C 443/31)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0116 – C7-0101/2014),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1) (toliau – EGF reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte nustatytą trišalio dialogo procedūrą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0260/2014),

A.	kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,

kadangi Ispanija pateikė paraišką „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“ (4) dėl EGF finansinės paramos, nes iš Grupo Santana ir 15 tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių per atskaitinį laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. kovo 15 d. buvo atleista 330 darbuotojų (iš jų parama taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta 285 darbuotojams),

D.	kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

pritaria Komisijos nuomonei, kad tenkinamos EGF reglamento 2 straipsnio c dalyje išdėstytos sąlygos ir kad dėl to Ispanija turi teisę gauti finansinę paramą pagal tą reglamentą;

atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimą, kad 330 darbuotojų atleidimas per ataskaitinį laikotarpį ir papildomas 689 darbuotojų atleidimas buvo vykdomi pagal tą pačią kolektyvinio atleidimo tvarką ir kad dėl šių atleidimų, taip pat dėl labai pažeidžiamos ekonominės ir socialinės regiono padėties išpildoma EGF reglamento 2 straipsnio c punkte numatyta išskirtinio atvejo sąlyga;

pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos 2012 m. gegužės 16 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, ir apgailestauja, kad tik 2014 m. kovo 5 d. Europos Komisija pateikė savo vertinimą; apgailestauja dėl ilgo 22 mėnesius trukusio vertinimo laikotarpio ir laikosi nuomonės, kad šis delsimas prieštarauja Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslui teikti skubią pagalbą atleistiems darbuotojams;

mano, kad darbuotojų atleidimas iš Grupo Santana ir 15 tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių yra susijęs su esminiais globalizacijos nulemtais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, nes sumažėjo ES tenkanti pasaulinės motorinių transporto priemonių gamybos rinkos dalis ir sparčiai auga Azijos rinkos, kuriose ES gamintojų gebėjimai išnaudoti galimybes yra mažesni;

pažymi, kad minėtųjų 330 darbuotojų atleidimas ir dėl tos pačios priežasties įvykdytas 689 darbuotojų atleidimas prieš keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį ir po jo daro didelį neigiamą poveikį užimtumui ir ekonomikai NUTS III ir vietos lygmenimis ir blogina jau ir taip nestabilią ekonominę padėtį nukentėjusiose teritorijoje;

pažymi, kad tai dar viena EGF paraiška, susijusi su darbuotojų atleidimu automobilių pramonės sektoriuje, ir kad šiame sektoriuje pateikta daugiausia paraiškų dėl EGF paramos pagal krizės ir globalizacijos kriterijus (17 paraiškų); pažymi, kad šiuo dar vienu atveju, susijusiu su automobilių pramone, parodoma, kad reikia numatyti Sąjungos pramonės strategiją, ir atskleidžiama, kaip EGF lėšomis padedama darbuotojams restruktūrizavimo procese;

teigiamai vertina tai, kad Andalūzijos regionas, kuriame nedarbo lygis daug didesnis negu nacionalinio ir Sąjungos nedarbo lygio vidurkis, naudojasi EGF lėšomis; atkreipia dėmesį į tai, kad EGF lėšomis jau buvo remiami Andalūzijoje įsisteigusios įmonės Delphi darbuotojai (EGF/2008/002 Delphi);

palankiai vertina tai, kad Ispanijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2011 m. rugpjūčio 1 d., dešimt mėnesių iki EGF paraiškos pateikimo ir gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paketui, nusprendė nukentėjusiems darbuotojams pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinas individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas apima 285 atleistų darbuotojų reintegravimo į darbo rinką priemones, pavyzdžiui, profesinį mokymą darbo vietoje, konsultavimą verslo projektų klausimais, paramą darbuotojams aktyviai ieškant darbo ir tinkamų darbuotojų paiešką;

10.

palankiai vertina tai, kad siūlomo mokymo trukmė yra gana ilga ir kad mokymas bus papildytas veikla darbo vietoje; teigiamai vertina tai, kad mokymas bus derinamas su verslo parke įsikūrusių įmonių įgūdžių ir kvalifikacijos poreikiais – tai sudaro dalį priemonių, papildančių EGF lėšomis finansuojamą paketą;

11.

šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Linareso miestas, kuriam didelį poveikį padarė grupės Santana (ir jos tiekėjų) uždarymas, nes ji buvo pagrindinis darbdavys savivaldybėje, pradėjo taikyti visuotinį ir visapusišką požiūrį, kuris atspindimas Grupo Santana verslo parko atkūrimo strategijoje siekiant pritraukti naujus investuotojus; laikosi nuomonės, kad dėl Linareso miesto sprendimo pagerinti verslo aplinką bus padidintas darbuotojams skirtų EGF priemonių poveikis;

12.

palankiai vertina tai, kad Linareso miestas dėl paketo konsultavosi su socialiniais partneriais (profesinėmis sąjungomis MCA-UGT Andalucía ir Federación de la industria de CCOO-Andalucía) ir kad socialiniai partneriai stebi priemonių įgyvendinimą, ir kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą bus taikomi moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principai;

13.

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad EGF lėšomis bus teikiamos vadinamosios mokymo išmokos, kurios sudaro 150 proc. Ispanijos minimalaus darbo užmokesčio; tačiau palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino, jog šios išmokos nepakeičia bedarbio pašalpų ir bus skiriamos papildant pagal nacionalinius teisės aktus mokamas bedarbio pašalpas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pagal naująjį 2014–2020 m. EGF reglamentą finansinių išmokų įtraukimas į rinkinį bus ribojamas iki 35 proc. priemonių išlaidų ir kad atitinkamai išmokų lygis suderintame pakete pagal šį naująjį reglamentą nebebus toks aukštas;

15.

palankiai vertina Ispanijos regioninių ir Linareso miesto vietos valdžios institucijų iniciatyvą investuoti į pramonės infrastruktūrą ir atnaujintos pramonės zonos reklamą siekiant pritraukti naujų bendrovių ir įvairinti jos pramonės struktūrą, o ne susitelkti ties automobilių pramonės sektoriumi; pabrėžia, kad šių pastangų nesiūloma bendrai finansuoti EGF lėšomis, bet jos yra finansuojamos iš regioninių ir vietos biudžetų, kurie yra griežtai apriboti dėl uždarytos gamyklos praradus mokestines pajamas;

16.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

17.

pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija sudarant galimybę dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

18.

palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą naujajame EGF reglamente 2014–2020 m. laikotarpiu vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti tinkamų finansuoti veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įrašant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

19.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(1) OL C 99, 2011 3 31, p. 1.

(4) Santana Motor S.A.U.; Santana Motor Andalucía S.L.U. ir Santana Militar S.L.U.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/253/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/186

P7_TA(2014)0351

Indėlių garantijų sistemos ***II

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (05199/1/2014 – C7-0094/2014 – 2010/0207(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

(2017/C 443/32)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05199/1/2014 – C7-0094/2014),

—

atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Vokietijos Bundestago, Vokietijos Bundesrato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į savo poziciją (2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0368) per pirmąjį svarstymą,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A7-0216/2014),

priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(2) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 81.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/187

P7_TA(2014)0352

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (COM(2013)0018 – C7-0022/2013 – 2013/0012(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/33)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0022/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0444/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 111.

(2) OL C 280, 2013 9 27, p. 66.

P7_TC1-COD(2013)0012

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/94/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/188

P7_TA(2014)0353

Bendrijoje vežimui naudojamų kelių transporto priemonių matmenys ir masė ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. liepos 25 d. Direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (COM(2013)0195 – C7-0102/2013 – 2013/0105(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/34)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0195),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0102/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0256/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 133.

P7_TC1-COD(2013)0105

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2011 m. paskelbta baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, kurioje pabrėžta, kad būtina iki 2050 m. 60 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido (CO2), kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu , o iki 2020 m. – 20 proc. ; [1 pakeit.]

(1a)

šiuo metu nėra politikos priemonių, kuriomis būtų mažinamas vis didesnis sunkiasvorių krovininių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis, todėl Komisija turėtų įvertinti galimybę nustatyti kuro vartojimo efektyvumo standartus sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, dar labiau išplėsdama automobiliams ir furgonams skirtos savo teisėkūros koncepcijos taikymą; [2 pakeit.]

(2)

atsižvelgiant į tai, baltojoje knygoje numatyta adaptuoti Tarybos direktyvą 96/53/EB (3), siekiant sumažinti energijos vartojimą bei išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pritaikyti teisės aktus prie technologijų raidos bei naujų rinkos poreikių ir sudaryti palankesnes sąlygas įvairiarūšiam vežimui;

(3)

tarp technologinių naujovių – galimybė transporto priemonių, daugiausia priekabų arba puspriekabių, gale tvirtinti įtraukiamuosius arba sulankstomuosius aerodinaminius įrenginius, tačiau tokiu atveju jų ilgis viršija Direktyvoje 96/53/EB nustatytą didžiausią leistiną ilgį. Tokie įrenginiai gali būti montuojami iškart po šios direktyvos įsigaliojimo, nes jie jau parduodami rinkoje ir naudojami kituose žemynuose . Tai taikoma ir smūgio energiją sugeriantiems aerodinaminiams įrenginiams ir galiniams apsauginiams įrenginiams, kurie įtaisomi ratų zonoje šonuose ir gale po priekabomis, puspriekabėmis ir transporto priemonėmis. Šie įrenginiai gali ne tik gerokai padidinti transporto priemonės energinį efektyvumą, bet ir sumažinti pavojų sužeisti kitus eismo dalyvius. Šia direktyva taip pat turėtų būti skatinamos transporto priemonių ir transporto vienetų konstrukcijos inovacijos ir joms sudaromos geresnės sąlygos ; [3 pakeit.]

(3a)

Komisija turėtų parengti koncepciją, kaip krovininio kelių transporto srityje sumažinti reisų be krovinio skaičių, kelių kabotažui taikant „masės ir matmenų“ priemones ir minimalias derinimo taisykles, kad būtų išvengta dempingo praktikos. Be to, pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB (4) (Eurovinjetės direktyva) peržiūra reikėtų taip pat apsvarstyti pažangą, padarytą vertinant išorės sąnaudas, ir leisti įtraukti išorės sąnaudas į sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo sistemą. Iki 2015 m. sausio 1 d. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl Eurovinjetės direktyvos dalinio keitimo; [4 pakeit.]

(4)

sunkiasvorės krovininės transporto priemonės Europoje išmeta apie 26 proc. kelių transporto išmetamo CO2, o jų kuro vartojimo efektyvumas per pastaruosius 20 metų vargu ar pagerėjo. Pagerinus motorinių transporto priemonių kabinos aerodinamiškumą ir įmontavus 3 konstatuojamojoje dalyje minėtus įrenginius, taip pat gerokai padidėtų transporto priemonių energinis efektyvumas , o tai skubiai reikalinga, kad krovininio kelių transporto sektoriuje transporto priemonės išmestų gerokai mažiau teršalų . Tačiau pagerinti aerodinamiškumą atsižvelgiant į dabartines Direktyvoje 96/53/EB nustatytas ribas neįmanoma nesumažinus transporto priemonių apkrovos gebos – tai keltų pavojų ekonominei sektoriaus pusiausvyrai. Todėl reikia numatyti nuostatos dėl didžiausio leistino ilgio išimtį . Bet kokia tokia išimtis neturėtų būti naudojama siekiant padidinti transporto priemonės naudingąją apkrovą; [5 pakeit.]

(5)

savo komunikate „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ Komisija numatė, kokių veiksmų reikia imtis siekiant padidinti transporto priemonių saugumą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą. Transporto priemonių vairuotojų matymo lauko svarba pabrėžta ir Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/38/EB (5) įgyvendinimo. Padidinti kelių eismo saugą padės ir naujo tipo kabinų profiliai, nes tai sumažins vairuotojų nematomą akląją zoną, ypač po priekiniu stiklu ir transporto priemonės kabinos šone , ir padės išgelbėti gyvybę daugybei pažeidžiamų eismo dalyvių, kaip antai pėstiesiems ar dviratininkams. Todėl po atitinkamo pereinamojo laikotarpio naujo tipo kabinos profilis turėtų tapti privalomas. Tokiose naujo tipo profilių kabinose taip pat bus galima turėtų būti įrengtos energijos absorbcijos susidūrus su kliūtimi sistemos. Galimai padidėjus kabinos tūriui, padidės ir vairuotojų komfortas bei saugumas; [6 pakeit.]

(6)

prieš transporto priemonėse montuojant aerodinaminius įrenginius ir juos pateikiant rinkai turi būti atlikti bandymai , atitinkantys Komisijos rengiamą aerodinamiškumo matavimo bandymų tvarką . Šiuo tikslu valstybės narės išduos sertifikatus, kuriuos pripažins kitos valstybės narės . Komisija turėtų parengti išsamias technines gaires dėl paraiškų ir reikalavimų sertifikatams gauti ; [7 pakeit.]

(6a)

2011 m. Baltojoje knygoje apie transportą numatyta, kad iki 2030 m. 30 proc. ilgesnį kaip 300 km atstumą keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, pvz., geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc. Tokį perėjimą turėtų palengvinti efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikės sukurti tinkamą infrastruktūrą. Šį tikslą Europos Parlamentas patvirtino savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (6) ; [8 pakeit.]

(6b)	siekiant įgyvendinti 2011 m. Baltosios knygos apie transportą tikslus, Direktyvos 96/53/EB peržiūra bus galimybė pagerinti vairuotojų saugą ir komfortą atsižvelgiant į Tarybos direktyvoje 89/391/EEB (7) (Darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyva) išdėstytus reikalavimus; [9 pakeit.]

(7)

ilgesnės transporto priemonės gali būti naudojamos tarpvalstybiniam vežimui, jei abi susijusios valstybės narės tai jau leidžia ir jei tenkinamos išimčių suteikimo pagal direktyvos 4 straipsnio 3, 4 arba 5 dalis sąlygos. Europos Komisija jau anksčiau pateikė rekomendacijų dėl direktyvos 4 straipsnio taikymo. 4 straipsnio 4 dalyje minėtos vežimo operacijos nedaro didelio poveikio tarptautiniam vežimui, jei tarpvalstybinis naudojimas apsiriboja dviem valstybėmis narėmis ir jei tai leidžia esama infrastruktūra bei kelių eismo saugos sąlygos. Tokiu būdu užtikrinama pusiausvyra tarp valstybių narių teisės, vadovaujantis proporcingumo principu, nuspręsti dėl konkrečiomis aplinkybėmis tinkamų transporto politikos priemonių ir poreikio užtikrinti, kad tokia politika neiškraipytų vidaus rinkos. 4 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į tai; [10 pakeit.]

(8)

sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse arba autobusuose (daugiausia kursuojančiuose miestuose arba jų periferijoje) įrengiant alternatyvius – elektrinius arba hibridinius – variklius, kurie jau naudoja ne tik iškastinę energiją ir todėl yra netaršūs arba ne tokie taršūs, susidaro masės perteklius, kuris neturi būti priskaičiuojamas prie transporto priemonės krovinio svorio, kad ekonomiškai nenukentėtų kelių transporto sektorius. Transporto priemonėms, kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, turėtų būti leidžiama viršyti didžiausią leistiną masę ne daugiau kaip 1 tona, priklausomai nuo masės, kurios reikia tai technologijai. Tačiau dėl papildomos masės neturėtų padidėti transporto priemonės apkrovos geba. Reikėtų išlaikyti technologinio neutralumo principą ; [11 pakeit.]

(9)

Baltojoje knygoje apie transportą taip pat pabrėžta, kad būtina stebėti įvairiarūšio vežimo sektoriaus raidą, ypač vis dažnesnio 45 pėdų konteinerių vežimo srityje. Konteineriai gabenami geležinkeliais arba laivybai tinkamais vandens keliais. Tačiau šiandien įvairiarūšio vežimo etapai, vykdomi automobilių keliais, įmanomi tik tuomet, jei laikomasi administracinių procedūrų, kurios tiek valstybėms narėms, tiek vežėjams kelia nepatogumų, arba jei konteineriai yra patentuotais nusklembtais kampais, kurių kaina pernelyg didelė. Konteinerius vežančias transporto priemones pailginus 15 cm, vežėjams nebereikėtų laikytis administracinių procedūrų, o įvairiarūšiam vežimui būtų sudarytos palankesnės sąlygos, nekeliant nei pavojaus, nei žalos kitiems eismo dalyviams ar infrastruktūrai. 15 cm pailginimas yra nedidelis, palyginti su sujungtąja sunkiasvore krovinine transporto priemone, kurios ilgis – 16,50 m, todėl nekelia papildomo pavojaus kelių eismo saugai. Vis dėlto, atsižvelgiant į politinę Baltosios knygos apie transportą orientaciją, toks pailginimas leidžiamas tik įvairiarūšio vežimo atveju, kai vežimo operacijų, kurias sudaro vežimo geležinkeliais, upių ar jūrų keliais etapai, dalis, vykdoma automobilių keliais, neviršija 300 km. Panašu, kad tokio nuotolio pakanka, kad iš pramonės ar prekybos objekto būtų galima pasiekti geležinkelio krovinių stotį arba upių uostą. Norint pasiekti jūrų uostą ir remti jūrų greitkelių tiesimą, Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transporto operacijai vykdyti gali būti naudojamas ilgesnis nuotolis; [12 pakeit.]

(10)

siekiant toliau remti įvairiarūšį vežimą ir atsižvelgti į nepakrautų 45 pėdų konteinerių masę, būtina nuostatą, kuria leidžiama įvairiarūšiam vežimui naudoti 44 tonas sveriančius transporto priemonių su penkiomis arba šešiomis ašimis junginius, vežančius 40 pėdų konteinerius, taikyti ir junginiams, vežantiems 45 pėdų konteinerius;

(11)

nuo Direktyvos 96/53/EB priėmimo vidutinis autobusų keleivių ir jų bagažo svoris gerokai padidėjo, todėl, siekiant neviršyti direktyvoje nustatytų masės ribų, palaipsniui sumažintas vežamų keleivių skaičius. Kadangi, siekiant efektyvesnio energijos vartojimo, būtina pirmenybę teikti ne privačiajam, o viešajam transportui, reikia atstatyti ankstesnį autobuso keleivių skaičių, nes padidėjo jų ir bagažo svoris. Tai galima padaryti, leistiną dviašių autobusų masę padidinant tiek, kad infrastruktūros nenukentėtų nuo greitesnio nusidėvėjimo;

(12)

už vežimo keliais reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos nustato daug tokių reikalavimų, ypač dėl transporto priemonių masės, pažeidimų (kartais sunkių). Tai lemia nepakankamas patikrų pagal Direktyvą 96/53/EB skaičius arba menkas jų veiksmingumas. Be to, valstybės narės taiko skirtingas tikrinimo procedūras ir taisykles, dėl to atsiranda teisinis per kelias Sąjungos valstybes nares judančių transporto priemonių vairuotojų netikrumas. Be to, vežėjai, kurie nesilaiko šios srities taisyklių, įgyja didelį konkurencinį pranašumą konkurentų, kurie taisyklių laikosi, ir kitų transporto rūšių atžvilgiu. Tai trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti ir kelia pavojų kelių eismo saugai . Todėl reikia, kad valstybės narės dažniau ir veiksmingiau atliktų patikras – tiek fizines patikras, tiek rizikos įvertinimo sistema grindžiamą pirminę atranką, atliekamą rengiant tokias patikras; [13 pakeit.]

(13)

jau dabar pirminę transporto priemonių, kurios gali būti pažeidusios taisykles, atranką galima atlikti paprastomis, fiksuotomis arba mobiliomis, technologinėmis priemonėmis – tai mažiau trukdo laisvam eismui, mažiau kainuoja ir sudaro optimalias saugumo sąlygas. Sunkiasvorių krovininių transporto priemonių viduje gali būti montuojami tam tikri įrenginiai, kuriais vairuotojas gali pats kontroliuoti, ar laikosi teisės aktų. Be to, tokiais integruotais įrenginiais duomenys keliuose esantiems tikrintojams arba automatinėms tikrinimo sistemoms gali būti perduodami naudojant mikrobangų ryšių sietuvą. Panašu, kad, atliekant pirminę atranką, transporto priemonę dera sverti bent vieną kartą kas 2 000 nuvažiuotų kilometrų, kad Sąjungos teritorijoje būtų užtikrintas kelių transporto kontrolės veiksmingumas, nes statistiškai taip kiekvieną transporto priemonę galima vidutiniškai patikrinti kas tris dienas;

(14)

didelį Direktyvos 96/53/EB nuostatų pažeidimų skaičių iš esmės lemia neatgrasomas valstybių narių teisės aktuose numatytų sankcijų už šių taisyklių pažeidimus pobūdis ar net tokių sankcijų nebuvimas. Šią spragą dar labiau gilina nemaža skirtingose valstybėse narėse taikomų administracinių sankcijų dydžių įvairovė. Kad spragos būtų užpildytos, reikia imtis administracinių sankcijų už Direktyvos 96/53/EB nuostatų pažeidimus dydžių ir kategorijų derinimo visoje Sąjungoje. Tokios administracinės sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir nediskriminacinės ; [14 pakeit.]

(15)

kad tarptautinės transporto priemonių arba jų junginių masės patikros būtų veiksmingesnės ir vyktų sklandžiau, valstybių narių kontrolės institucijoms turi būti sudarytos sąlygos keistis informacija, visų pirma apie pažeidėjų tapatybę, pažeidimų bei taikytų sankcijų pobūdį ir įmonės nepriekaištingą reputaciją. Padėti keistis informacija galėtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (8) 18 straipsnio 1 dalį paskirtas nacionalinis ryšių palaikymo punktas;

(16)

svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba būtų reguliariai informuojami apie valstybių narių atliekamas kelių eismo patikras. Gavusi tokią informaciją iš valstybių narių tokią informaciją, per atitinkamus jų ryšių palaikymo punktus, Komisija galės užtikrinti, kad vežėjai šios direktyvos laikytųsi, ir nustatyti, ar reikia parengti papildomų priverstinių priemonių; [15 pakeit.]

(16a)

Komisija turėtų atlikti Direktyvos 96/53/EB I priedo peržiūrą ir pateikti ataskaitą apie šio priedo įgyvendinimą, atsižvelgdama į, inter alia, poveikį konkurencijai tarptautiniu lygmeniu, transporto pasiskirstymą pagal rūšis, infrastruktūros pritaikymo sąnaudas ir Europos Sąjungos aplinkosaugos ir saugos tikslus, nustatytus 2011 m. Baltojoje knygoje apie transportą; [16 pakeit.]

(17)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad nustatytų reikalavimus, taikomus transporto priemonių šonuose ir gale montuojamiems aerodinaminiams įrenginiams ir galiniams apsauginiams įrenginiams arba naujų motorinių transporto priemonių konstravimui, siekiant pagal JTEEK nuostatas persvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB (9) nurodytas Europos tipo patvirtinimo procedūras, taip pat kad nustatytų technines specifikacijas, galinčias užtikrinti visišką integruotų svėrimo įrenginių sąveiką, ir rekomendacijas dėl judančių transporto priemonių masės tikrinimo procedūrų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai Konsultacijose turėtų dalyvauti suinteresuotosios šalys, pvz., gamintojai, vairuotojai, kelių eismo saugos srityje veikiančios asociacijos, už eismą atsakingos institucijos ir mokymo centrai. Komisija šių konsultacijų rezultatų ataskaitą paskelbia viešai. Suinteresuotosioms šalims turėtų būti palikta pakankamai laiko šiems reikalavimams įvykdyti ; [17 pakeit.]

(18)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali imtis reikiamų priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslam pasiekti;

(19)	todėl Direktyva 96/53/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 96/53/EB iš dalies keičiama taip:

1)	Nuorodos į Tarybos direktyvą 70/156/EEB pakeičiamos nuoroda į Direktyvą 2007/46/EB.

2 straipsnio pirma pastraipa papildoma šių terminų apibrėžtimis:

—

„hibridinė transporto priemonė“ „mažo anglies dioksido kiekio technologija“ – tai 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (10) , apibrėžta transporto priemonė, kurioje įtaisytas vienas arba keli elektros varikliai, neprijungti prie nuolatinio tinklo, ir vienas arba keli vidaus degimo varikliai; technologija, kuri nėra visiškai priklausoma nuo iškastinės naftos šaltinių tiekiant energiją transportui ir kuri svariai prisideda mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokie šaltiniai apima:

—

elektrą,

—	vandenilį,

—	sintetinius degalus,

—	pažangiuosius biodegalus,

—	gamtines dujas, įskaitant biometaną, dujinės (suslėgtos gamtinės dujos – suslėgtos GD) ar suskystintos (suskystintos gamtinės dujos – suskystintos GD) būsenos ir

—	atliekinę šilumą. [18 pakeit.]

—

„elektrinė transporto priemonė“ – tai 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (11) , apibrėžta transporto priemonė, kurioje įtaisytas vienas arba keli elektros varikliai, neprijungti prie nuolatinio tinklo; [19 pakeit.]

—	„įvairiarūšio transporto vežimo vienetas“ – tai vienetas, kurį galima priskirti vienai iš šių kategorijų: konteineriai, nuimamieji kėbulai, puspriekabės; [20 pakeit. Šis pakeitimas taikomas visam tekstui]

a)	Iš 1 dalies a ir b punktų išbraukiamas žodis „nacionaliniam“. [21 pakeit.]

4 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas tokiu sakiniu:

„Laikoma, kad transporto veikla neturi didelio poveikio tarptautinei konkurencijai transporto sektoriuje, jeigu ji vykdoma valstybės narės teritorijoje arba – tarpvalstybinės veiklos atveju – tik tarp dviejų besiribojančių valstybių narių, kurių kiekviena ėmėsi priemonių šiai daliai taikyti ir jeigu tenkinama bet kuri iš a ir b punktuose numatytų sąlygų.“ [22 pakeit.]

3)	4 straipsnio 6 dalis išbraukiama.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	žodžiai „Nepažeidžiant 4 straipsnio 6 dalies:“ išbraukiami.

b)	b punktas išbraukiamas.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1. Siekiant pagerinti transporto priemonių arba jų junginių aerodinamines savybes, gali būti viršijamas I priedo 1.1 punkte nustatytas didžiausias leistinas transporto priemonių arba jų junginių, kuriuose įtaisyti toliau nurodytus reikalavimus atitinkantys įrenginiai, ilgis (ne daugiau kaip 500 mm) . Ilgis gali būti viršijamas tik siekiant transporto priemonių arba jų junginių gale tvirtinti jų aerodinamines savybes gerinančius įrenginius. [23 pakeit.]

2. 1 dalyje minėti įrenginiai turi atitikti tokius eksploatacijos ir saugumo reikalavimus:

—	esminis transporto priemonių aerodinaminių savybių pagerinimas;

—

kelių eismo saugos ir įvairiarūšio vežimo saugumo reikalavimai, pavyzdžiui:

i)	tvirtas ir patvarus įrenginių pritvirtinimas siekiant sumažinti užtikrinti, kad nebūtų atsikabinimo riziką rizikos ; [24 pakeit.]

ii)	blogomis oro sąlygomis tinkamai veikianti dieninė ir naktinė signalizacija, kuri kitiems eismo dalyviams leidžia įžiūrėti išorinį transporto priemonės kontūrą , laikantis tipo patvirtinimo sąlygų dėl apšvietimo ir šviesos signalizacijos įrenginių įtaisymo ; [25 pakeit.]

iii)	konstrukcija, mažinanti riziką kitoms transporto priemonėms ir jų keleiviams susidūrus su kliūtimi;

iv)	įrenginys smarkiai nepadidina apvirtimo dėl šoninio vėjo rizikos;

iva)	konstrukcija, dėl kurios vairuotojui nepablogėja transporto priemonės galinės dalies matomumas; [26 pakeit.]

—

integravimas į esamus tinklus, pavyzdžiui:

i)	transporto priemonių arba jų junginių manevringumo kelių, miestų ir tarpmiestinėje infrastruktūroje užtikrinimas;

ii)	priekabų ir puspriekabių atveju – įrengimas geležinkelių, jūrų ir upių transporto vienetuose per įvairiarūšio vežimo operacijas;

iii)	vairuotojui nesunku šiuos įrenginius nesunku sulankstyti, įtraukti arba nuimti. [27 pakeit.]

Viršijus didžiausią leistiną ilgį, nepadidėja transporto priemonių arba jų junginių apkrovos geba.

3. Prieš pritvirtinamą aerodinaminį įrenginį pateikiant rinkai, valstybės narės jį patvirtina pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB (*1). Valstybės narės išduoda sertifikatą, kuriuo leidžia jį naudoti ir įrengti transporto priemonėje. Sertifikatu patvirtinama, kad laikomasi 2 dalyje minėtų reikalavimų, ir nurodoma, kad įrenginys iš esmės padeda pagerinti aerodinamines savybes. Vienoje valstybėje narėje išduoti sertifikatai pripažįstami kitų valstybių narių. [29 pakeit.]

4. Siekiant papildyti 2 dalyje nurodytus reikalavimus, pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Reikalavimų forma – techninės savybės, minimalūs eksploatacinių savybių lygiai, konstrukcijos apribojimai ir 3 dalyje minėto bandymo sertifikato išdavimo procedūros. Deleguotieji aktai pirmą kartą priimami ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios direktyvos paskelbimo. [30 pakeit.]

Vykdydama savo įgaliojimus Komisija užtikrina suderinamumą su Sąjungos teisės aktais dėl tipo patvirtinimo. [31 pakeit.]

5. Kol deleguotieji aktai nepriimti, transporto priemonėms arba jų junginiams, kuriuose įtaisyti 2 dalyje minėtus reikalavimus atitinkantys ir pagal 3 dalį išbandyti aerodinaminiai įrenginiai, leidžiama judėti, jei jų ilgis I priedo 1.1 punkte nustatytą ilgį viršija ne daugiau kaip dviem metrais. Ši laikinoji priemonė taikoma nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos. [32 pakeit.]

(*1) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).“"

6)	8a straispnis išbraukiamas.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1. Siekiant pagerinti transporto priemonių arba jų junginių aerodinamines ir kelių eismo saugos savybes, gali būti viršijamas I priedo 1.1 punkte nustatytas didžiausias leistinas transporto priemonių arba jų junginių, atitinkančių 2 dalyje nurodytus reikalavimus, ilgis. Iš esmės ilgis viršijamas siekiant sudaryti sąlygas gaminti aerodinamines transporto priemonių arba jų junginių savybes gerinančias ir kelių eismo saugą – tiek pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu, tiek transporto priemonių galinio susidūrimo atveju – didinančias vilkikų kabinas. [33 pakeit.]

2. 1 dalyje minėtos kabinos turi atitikti tokius eksploatacijos ir saugumo reikalavimus:

—	aerodinaminių transporto priemonių savybių pagerinimas;

—

kelių eismo saugos ir įvairiarūšio vežimo saugumo padidinimas, visų pirma siekiant užtikrinti, kad kabinos priekis būtų tokios formos, kad

vairuotojo nematoma akloji zona nematomos aklosios zonos po priekiniu stiklu ir aplink visą kabiną būtų mažesnė mažesnės , o prireikus būtų įmontuoti papildomi įrenginiai, pvz., veidrodėliai ir kamerų sistemos, todėl būtų užtikrintas geresnis tiesioginis matomumas, kad vairuotojas geriau matyti pažeidžiami matytų pažeidžiamus eismo dalyviai dalyvius ; [34 pakeit.]

ii)	įrengus smūgio energijos sugerties avarinę sistemą, sumažėtų nuostolių susidūrimo su kliūtimi kitomis transporto priemonėmis atveju ir pagerėtų smūgio energijos sugerties našumas; [35 pakeit.]

iia)	pritaikius priekinę konstrukciją, kad susidūrimo su pažeidžiamais eismo dalyviais atveju būtų sumažinta pervažiavimo rizika, užtikrinant, kad pažeidžiami eismo dalyviai būtų nustumiami į šoną, pagerėtų pėsčiųjų apsauga; [36 pakeit.]

—	transporto priemonių arba jų junginių manevringumo infrastruktūrose užtikrinimas, nenustatant transporto priemonių naudojimo įvairiarūšio vežimo terminaluose apribojimų;

—	vairuotojų komfortas ir saugumas siekiant pagerinti darbo sąlygas . [37 pakeit.]

Viršijus didžiausią leistiną ilgį, nepadidėja transporto priemonių arba jų junginių apkrovos geba.

2a. Siekiant pagerinti vairuotojo saugumą ir komfortą, o galiausiai – užtikrinti geresnę transporto priemonių kelių eismo saugą pagal šią direktyvą, vairuotojo kabinos turi atitikti šiuos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo ir komforto reikalavimus:

—	turi būti laikomasi Tarybos direktyvos 89/391/EEB (*2) (Darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyva), kurioje įtvirtinta prevencijos priemonių hierarchija, reikalavimų, kuriais siekiama panaikinti viso kūno vibracijos ir raumenų bei skeleto ligų šaltinius;

—	vairuotojo kabinoje turi būti įrengtos saugos priemonės, pradedant saugiu avariniu išėjimu iš kabinos gaisro atveju;

—	vairuotojo kabina turi būti padidinta siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vairuotojo sėdynių ir miegamųjų vietų komforto ir saugumo reikalavimų, atsižvelgiant į avarinius atvejus. [38 pakeit.]

3. Prieš naujos konstrukcijos motorines transporto priemones pateikiant rinkai, valstybės narės pagal Direktyvos 2007/46/EB sistemą atlieka jų aerodinaminių ir saugos savybių bandymus ir šiuo tikslu išduoda sertifikatą. Sertifikatu patvirtinama, kad laikomasi 2 dalyje minėtų reikalavimų. Šių transporto priemonių aerodinaminių savybių bandymai atitinka atitinkamas Komisijos parengtas aerodinamiškumo matavimo taisykles. Vienoje valstybėje narėje išduoti bandymų sertifikatai pripažįstami kitų valstybių narių. [39 pakeit.]

3a. Nuo [septyneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] naujose N2 ir N3 transporto priemonėse ir transporto priemonių junginiuose naudojamos kabinos, atitinkančios 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo reikalavimus. [40 pakeit.]

4. Siekiant papildyti 2 dalyje nurodytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti naujosios vilkikų kabinos, Komisijai pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , laikantis galiojančių JTEEK nuostatų . Reikalavimų forma – techninės savybės, minimalūs eksploatacinių saugos ir aerodinaminių savybių lygiai, konstrukcijos apribojimai ir 3 dalyje minėto bandymo sertifikato išdavimo procedūros. Deleguotieji aktai pirmą kartą priimami ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios direktyvos paskelbimo. [41 pakeit.]

(*2) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).“ "

8)	10 straipsnyje žodžiai „nuo 11 straipsnyje nurodytos dienos“ pakeičiami žodžiais „nuo 1997 m. rugsėjo 17 d.“.

10a straipsnis pakeičiamas taip:

„10a straipsnis

Hibridinių arba tik elektra varomų Transporto priemonių , kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, didžiausia leistina masė yra I priedo 2.3.1 2.3.4 punkte nurodyta masė. [42 pakeit.]

Tačiau hibridinės arba elektrinės transporto priemonės , kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, turi atitikti I priedo 3 punkte nurodytas kiekvienos ašies didžiausios leistinos masės ribas.“[43 pakeit.]

10)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Didžiausi leistini transporto priemonių arba jų junginių, vežančių 45 pėdų konteinerius arba nuimamuosius kėbulus, matmenys gali būti viršyti 15 cm tuo atveju, kai konteinerių arba nuimamųjų kėbulų vežimas automobilių keliais yra įvairiarūšio mišriojo vežimo operacijos dalis. [44 pakeit.]

Taikant šį straipsnį ir I priedo 2.2.2 punkto c papunktį, įvairiarūšio vežimo operacijos metu naudojami bent geležinkeliai, upių arba jūrų transportas. Dalis pradinio ir (arba) galutinio vežimo operacijos maršruto taip pat vykdoma automobilių keliais. Kiekviena vežimo automobilių keliais dalis užima mažiau kaip 300 km Europos Sąjungos teritorijos arba siekia artimiausius terminalus, tarp kurių yra reguliarus susisiekimas. Vežimo operacija taip pat laikoma įvairiarūše, jei naudojamas Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transportas, neatsižvelgiant į pradinio ir galutinio vežimo automobilių keliais maršrutų ilgius. Vežimo operacijos, kurios metu naudojamas Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transportas, pradinis maršrutas automobilių keliais prasideda prekių pakrovimo vietoje ir baigiasi artimiausiame tinkamame jūrų uoste ir (arba), kai tinka, galutinis maršrutas prasideda artimiausiame tinkamame jūrų uoste ir baigiasi prekių iškrovimo vietoje. Ne vėliau kaip 2017 m. Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/106/EEB (*3) ir visų pirma galiojanti mišriojo transporto sąvoka, siekiant atsižvelgti į raidą konteinerių vežimo srityje ir norint palengvinti veiksmingo įvairiarūšio vežimo plėtojimą. [45 pakeit.]

(*3) 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).“ "

11)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

1. Siekdamos užtikrinti šios direktyvos įpareigojimų vykdymą, valstybės narės sukuria tikslinę judančių transporto priemonių arba jų junginių pirminės atrankos ir tikrinimo sistemą.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie bet kokių šios direktyvos pažeidimų, kuriuos padaro atskiros įmonės, skaičių ir šių pažeidimų sunkumą būtų įtraukiama į rizikos įvertinimo sistemą, nustatytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB (*4) 9 straipsnį. [47 pakeit.]

Valstybės narės, nustatydamos, kurios transporto priemonės turi būti tikrinamos, gali pirmiausia pasirinkti transporto priemones, kurias naudoja didesnio rizikos laipsnio grupei priklausančios įmonės, kaip nurodyta Direktyvoje 2006/22/EB. Transporto priemonės, kurios bus tikrinamos, gali būti pasirenkamos taip pat ir atsitiktine tvarka. [48 pakeit.]

2. Praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, valstybės narės atlieka judančių transporto priemonių arba jų junginių masės matavimus. Pirminės atrankos matavimų tikslas – padidinti patikrų veiksmingumą ir nustatyti transporto priemones, kurios galėjo pažeisti taisykles ir turi būti tikrinamos fiziškai. Matavimai gali būti atliekami taikant infrastruktūrose įrengtas automatines sistemas arba transporto priemonių viduje montuojamas sistemas, apibūdintas 6 dalyje. Automatinės sistemos turės padėti nustatyti transporto priemones, kurios įtariamos didžiausios leistinos masės viršijimu. Kadangi tokios automatinės sistemos naudojamos tik pirminei atrankai, o ne pažeidimui konstatuoti, valstybės narės neprivalo jų sertifikuoti. Transporto priemonių viduje montuojamos sistemos gali būti integruojamos į skaitmeninius tachografus, kurie transporto priemonėse montuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 165/2014 (*5). [49 pakeit.]

3. Valstybės narės vidutiniškai atlieka bent vieną transporto priemonės masės pirminės atrankos matavimą kas 2 000 nuvažiuotų kilometrų per metus.

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, reikalinga, kad patikros Sąjungoje būtų veiksmingesnės ir vyktų sklandžiau, paskirdamos nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis. Visų pirma informacijos reikia apie pažeidėjų tapatybę, pažeidimų bei taikytų sankcijų pobūdį ir atitinkamos įmonės nepriekaištingą reputaciją. Ryšių palaikymo punktas paskiriamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (*6) 18 straipsnio 1 dalį.

5. Transporto priemonėms, kurios po pirminės atrankos, atliktos pagal 2 dalį, įtariamos didžiausios leistinos masės viršijimu, taikoma bent viena iš tokių priemonių:

i)	sustabdytos transporto priemonės tikrinimas kelyje, naudojant patvirtintą matavimo įrangą;

ii)	informacijos apie įtarimus dėl transporto priemonės perkrovos siuntimas transporto įmonei;

iii)	transporto įmonės patalpų tikrinimas, visų pirma kai masė pakartotinai viršijama po ii punkte minėtos informacijos išsiuntimo.

6. Pagal 1 dalį valstybės narės skatina dalį nuo [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] naujose N2 ir N3 transporto priemonėse ir jų junginiuose įrengti integruotus įrengiamos integruotos (bendros masės ir kiekvienos ašies masės) svėrimo įrenginius, kuriais sistemos, kurias naudojant bet kuriuo metu svėrimo duomenis iš judančios transporto priemonės galima perduoti institucijai, atliekančiai patikras kelyje arba atsakingai už prekių vežimo reglamentavimą. Duomenys perduodami Europos standartizacijos komiteto (CEN) nustatytus DSRC (*7) EN 12253, EN 12795, EN 12834, EN 13372 ir ISO 14906 standartus atitinkančiu sietuvu. Ši informacija taip pat prieinama vairuotojui. [50 pakeit.]

7. Pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl

—

papildomų techninių specifikacijų, galinčių užtikrinti visišką 6 dalyje minėtų integruotų svėrimo įrenginių sąveiką Sąjungoje, kad bet kurios valstybės narės institucijos galėtų vienodomis sąlygomis gauti duomenis iš bet kurioje valstybėje narėje registruotų transporto priemonių bei jų junginių ir prireikus keistis gauta informacija su kitų valstybių narių institucijomis;

—

šio straipsnio 2 dalyje minėtų pirminės atrankos patikrų procedūrų, tokioms pirminės atrankos patikroms naudojamų materialinių priemonių techninių specifikacijų ir tokių materialinių priemonių tikslumo reikalavimų bei naudojimo taisyklių. Tokių procedūrų, specifikacijų ir naudojimo taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visose valstybėse narėse patikros būtų atliekamos vienodai, taip garantuojant vienodas sąlygas visiems vežėjams visoje Sąjungos teritorijoje.

—	bendrų procedūrų ir specifikacijų siekiant užtikrinti pakankamą patikimumo lygį, kad transporto priemonėje įrengtas sistemas būtų galima naudoti šios direktyvos, ypač jos 13 straipsnio, nuostatų vykdymui užtikrinti. [51 pakeit.]

7a. Komisija įvertina, ar transporto priemonėse įrengtos sistemos, sujungtos su skaitmeniniu tachografu, gali būti naudojamos kitų kelių transporto teisės aktų vykdymui užtikrinti. Prireikus Komisija pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. [52 pakeit.]

(*4) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35). "

(*5) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1). "

(*6) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51)."

(*7) DSRC – specialusis trumpojo nuotolio ryšys (Dedicated short Range Communications).“"

12)

13 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

„13 straipsnis

1. Šios direktyvos pažeidimai skirstomi į kategorijas pagal sunkumą.

2. Už 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimą mažiau nei 5 2 proc. transporto įmonei pareiškiamas raštiškas įspėjimas ir gali būti taikoma sankcija, jei ji numatyta nacionalinės teisės aktuose. [53 pakeit.]

3. 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas 5 2 –10 15 proc. šioje direktyvoje laikomas smulkiu pažeidimu, už kurį taikoma finansinė sankcija. Kontrolės institucijos taip pat gali sustabdyti transporto priemonę ir neleisti jai judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. [54 pakeit.]

4. 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas 10–20 15 proc. šioje direktyvoje laikomas sunkiu pažeidimu. Už tokį pažeidimą taikoma finansinė sankcija, o transporto priemonė nedelsiant sustabdoma ir jai neleidžiama judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. [55 pakeit.]

5. 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas daugiau kaip 20 15 proc. šioje direktyvoje laikomas itin sunkiu pažeidimu dėl kitiems eismo dalyviams keliamos didesnės rizikos. Transporto priemonė nedelsiant sustabdoma ir jai neleidžiama judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. Įmonės nepriekaištingos reputacijos praradimo procedūra taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnį , o už tokį pažeidimą taikoma sankcija . [56 pakeit.]

6. Už 1 priedo 1 punkte nustatyto didžiausio leistino ilgio , aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimą mažiau nei 2 1 proc. transporto įmonei pareiškiamas raštiškas įspėjimas ir gali būti taikoma sankcija, jei ji numatyta nacionalinės teisės aktuose. [57 pakeit.]

7. Už 1 priedo 1 punkte vežamam kroviniui arba pačiai transporto priemonei nustatyto didžiausio leistino ilgio , aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimą 2–20 1–10 proc. taikoma finansinė sankcija vežėjui . Kontrolės institucijos nedelsdamos sustabdo transporto priemonę ir neleidžia jai judėti, jei ilgis arba plotis viršijami dėl krovinio, arba tol, kol transporto įmonė gauna 4 straipsnio 3 dalyje minėtą specialų leidimą. [58 pakeit.]

8. 1 priedo 1 punkte kroviniui arba transporto priemonei nustatyto didžiausio leistino ilgio , aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimas daugiau kaip 20 10 proc. šioje direktyvoje laikomas itin sunkiu pažeidimu dėl kitiems eismo dalyviams keliamos didesnės rizikos. Už tokį pažeidimą vežėjui taikoma finansinė sankcija, o kontrolės institucijos nedelsdamos sustabdo transporto priemonę ir neleidžia jai judėti tol, kol transporto įmonė gauna 4 straipsnio 3 dalyje minėtą specialų leidimą, jei ilgis arba plotis viršijami dėl krovinio. Įmonės nepriekaištingos reputacijos praradimo procedūra taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnį. [59 pakeit.]

9. 3, 4, 5, 7 ir 8 dalyse nurodytos finansinės sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.“

13)

Papildoma šiuo straipsniu:

„14 straipsnis

Vežėjui, kuriam paveda konteinerio vežimą keliais, prieš pakrovimą, ekspeditorius įteikia rašytinę deklaraciją, kurioje nurodo bendrą vežamo konteinerio masę. Tą deklaraciją galima pateikti ir elektroninėmis priemonėmis. Bet kokios formos dokumentą, kuriame deklaruojama bendra konteinerio masė, pasirašo ekspeditoriaus deramai įgaliotas asmuo. Kai tokios informacijos apie bendrą konteinerio masę nėra arba ji neteisinga, atsakomybė už transporto priemonės perkrovą tenka tiek ekspeditoriui, tiek vežėjui. [60 pakeit.]

Vykdant įvairiarūšio vežimo operacijas, informacija apie supakuoto konteinerio bendrą masę pateikiama kitai konteinerį perimančiai šaliai.“ [61 pakeit.]

14)

Papildoma šiuo straipsniu:

„15 straipsnis

Kas dveji metai, pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį, valstybės narės pateikia Komisijai per praėjusius dvejus kalendorinius metus atliktų patikrų, tokių patikrų rezultatų ir pažeidėjams taikytų sankcijų ataskaitą. Komisija parengia tokių ataskaitų analizę ir antrąjį kalendorinių metų ketvirtį ją perduoda Europos Parlamentui bei Tarybai.“

15)

Papildoma šiuo straipsniu:

„16 straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo datos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [62 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęsiamas dviem mėnesiais.“

15a)

Papildoma šiuo straipsniu:

„16a straipsnis

Ne vėliau kaip 2016 m. Komisija atlieka Direktyvos 96/53/EB I priedo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jo įgyvendinimo ataskaitą. Remdamasi šia ataskaita, Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kartu su juo tinkamai pateikdama poveikio vertinimą. Ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“ [63 pakeit.]

15b)

Papildoma šiuo straipsniu:

„16b straipsnis

Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. Komisija užbaigia šios direktyvos peržiūrą ir, remdamasi šia peržiūra ir direktyvos poveikio vertinimu, ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d. prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą nustatyti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo reikalavimus visoms naujoms M2 ir M3 transporto priemonėms.“ [64 pakeit.]

16)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

-a)

1.1 punktas papildomas šia įtrauka:

—	„pakrauti autovežiai: 20,75 m“ [65 pakeit.]

1.2 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)	Izoliuotų transporto priemonių arba izoliuotus įvairiarūšio transporto vienetus vežančių transporto priemonių kėbulo rėmai: 2,60 m“

aa)

1.4 punktas pakeičiamas taip:

„1.4.

Nuimami antstatai ir standartinės krovinių vežimo priemonės, tokios kaip konteineriai, kuriems taikomi 1.1, 1.2, 1.3, 1.6, 1.7, 1.8 ir 4.4 punktuose nurodyti matmenys. Dėl baigtų gaminti transporto priemonių, pvz., į specializuotus autovežius kraunamų naujų automobilių, nedalomo pobūdžio minėti autovežiai gali viršyti 1.1 punkte nurodytus matmenis, kiek tai leidžiama pagal nacionalines nuostatas ir infrastruktūros sąlygas ir jei šie autovežiai tušti visiškai atitinka minėtuosius punktus.“ [66 pakeit.]

2.2.2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)	Dviašė arba triašė motorinė transporto priemonė su dviaše arba triaše puspriekabe, kuria, vykdant įvairiarūšio transporto veiklą, vežamas vienas arba keli įvairiarūšio transporto vienetai, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 40 pėdų arba 45 pėdos: 44 tonos.“[70 pakeit.]

2.3.1 punktas pakeičiamas taip:

„a)	Dviašės motorinės transporto priemonės, išskyrus autobusus: 18 tonų.“ „Dviašės motorinės hibridinės arba elektrinės transporto priemonės, išskyrus autobusus: 19 tonų.“ [67 pakeit.]

„b)	Dviašiai autobusai: 19 tonų 19,5 tonų .“[68 pakeit.]

ca)

Įterpiamas šis punktas:

„2.3.4

Transporto priemonės, kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos:

Maksimali leistina masė – 2.3.1, 2.3.2, 2.3.3 arba 2.4 punktuose nurodyta masė, padidinta papildoma mase, kurios reikia mažo anglies dioksido kiekio technologijai, bet ne daugiau kaip 1 tona. Ta papildoma masė nurodoma valstybės narės, kurioje užregistruota transporto priemonė, išduotuose oficialiuose motorinės transporto priemonės registracijos dokumentuose. Jei tokios informacijos nėra, galioja 2.3.1, 2.3.2, 2.3.3 arba 2.4 punktuose nurodytos vertės.“ [69 pakeit.]

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo šios direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad jos būtų laikomasi. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 133.

(2) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59).

(4) 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999 7 20, p. 42).

(5) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/38/EB dėl Bendrijoje įregistruotose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse įrengtų veidrodėlių modifikavimo (OL L 184, 2007 7 14, p. 25).

(6) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72.

(7) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).

(8) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

(9) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(10) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

(11) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/202

P7_TA(2014)0354

Kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB bei 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/ES irReglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2012)0280 – C7-0136/2012 – 2012/0150(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/35)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0280),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0136/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0196/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 39, 2013 2 12, p. 1.

(2) OL C 44, 2013 2 15, p. 68.

P7_TC1-COD(2012)0150

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/59/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/203

P7_TA(2014)0355

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, susijusios su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis (COM(2012)0350 – C7-0178/2012 – 2012/0168(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/36)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0350),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0178/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0125/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 96, 2013 4 4, p. 18.

(2) Ši pozicija pakeičia 2013 m. liepos 3 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0309).

P7_TC1-COD(2012)0168

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/91/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/204

P7_TA(2014)0356

Mokėjimo sąskaitos ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (COM(2013)0266 – C7-0125/2013 – 2013/0139(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/37)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0266),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0125/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 19 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0398/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 51, 2014 2 22, p. 3.

(2) OL C 341, 2013 11 22, p. 40.

(3) Ši pozicija pakeičia 2013 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0587).

P7_TC1-COD(2013)0139

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/92/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/205

P7_TA(2014)0357

Investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentai ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (COM(2012)0352 – C7-0179/2012 – 2012/0169(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/38)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0352),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0179/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. Europos centrinio banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7-0368/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 70, 2013 3 9, p. 2.

(2) OL C 11, 2013 1 15, p. 59.

(3) Ši pozicija pakeičia 2013 m. lapkričio 20 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0489).

P7_TC1-COD(2012)0169

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/206

P7_TA(2014)0358

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas: Bendrojo Teismo teisėjų skaičius ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, projekto (02074/2011 – C7-0126/2012 – 2011/0901B(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/39)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą Teisingumo Teismo prašymą (02074/2011),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, pagal kurias pateiktas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas (C7-0126/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,

—	atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2011)0596),

—	atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. laišką,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. gegužės 30 d. laišką,

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 5 d. teisėkūros rezoliucijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto ir jo I priedas (1), 2 ir 3 dalis,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0252/2013),

priima per pirmąjį svarstymą 2013 m. gruodžio 12 d. priimtą tekstą (2) kaip savo poziciją;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Teisingumo Teismui, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 555.

(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0581.

P7_TC1-COD(2011)0901B

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto [Pakeitimas Nr. 1]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 254 straipsnio pirmą pastraipą ir 281 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Teisingumo Teismo prašymą,

atsižvelgdami į Komisijos nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

▌

(5)	nuo Bendrojo Teismo įsteigimo laipsniškai išplėtus jo jurisdikciją šiuo metu jam pateikiamų bylų skaičius nuolat auga;

(6)	šiam teismui kasmet pateikiama vis daugiau bylų ▌, todėl ilgainiui auga jo nagrinėjamų bylų skaičius ir ilgėja proceso trukmė;

(7)	atrodo, kad tokia pailgėjusi proceso trukmė sunkiai priimtina proceso dalyviams, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus;

(8)

dabartinė Bendrojo Teismo padėtis susiklostė dėl struktūrinių priežasčių, susijusių ir su intensyvesne bei įvairesne Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų teisės aktų leidybos ir reglamentavimo veikla, ir su Bendrajam Teismui pateiktų bylų medžiagos apimtimi bei sudėtingumu, ypač konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse;

(9)	todėl reikia priimti sprendimą dėl priemonių, būtinų šioje padėtyje, o pasinaudojus Sutartyse numatyta galimybe padidinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių būtų galima per trumpą laiką sumažinti ir dar neišnagrinėtų bylų kiekį, ir sutrumpinti pernelyg ilgą proceso šiame teisme trukmę;

(9a)	į tas priemones reikėtų įtraukti ir nuostatą, kurioje būtų numatytas ilgalaikis teisėjų kilmės valstybės narės klausimo sprendimas, nes dabartinis teisėjų pareigybių paskirstymas valstybėms narėms negali būti taikomas, kai teisėjų yra daugiau nei valstybių narių;

(9b)

pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 2 dalį Bendrąjį Teismą sudaro bent po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Kadangi ta nuostata jau užtikrinama tinkama geografinė pusiausvyra ir atsižvelgiama į atskiras nacionalinės teisės sistemas, papildomi teisėjai turėtų būti skiriami vadovaujantis tik jų profesiniu ir asmeniniu tinkamumu ir atsižvelgiant į jų žinias apie Europos Sąjungos ir valstybių narių teisės sistemas. Tačiau neturėtų būti daugiau kaip dviejų teisėjų iš vienos valstybės narės,

▌

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto iš dalies keičiamas taip:

▌

6a)	47 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Bendrajam Teismui ir jo nariams taikomi 9a, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirma, antra, ketvirta ir penkta pastraipos ir 18 straipsnis.“;

48 straipsnis pakeičiamas taip:

„Bendrojo Teismo teisėjus sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės ir dvylika papildomų teisėjų. Negali būti daugiau kaip dviejų teisėjų iš vienos valstybės narės.

Visų teisėjų padėtis, taip pat teisės ir pareigos yra tokios pat.

Kas trejus metus keičiant dalį teisėjų, kai teisėjų skaičius lyginis, pakaitomis keičiama pusė teisėjų, o kai teisėjų skaičius nelyginis – pakaitomis keičiamas lyginis skaičius teisėjų ir vienu teisėju mažesnis nelyginis skaičius teisėjų.“;

7a)	Įterpiamas šis straipsnis: „48a straipsnis Teisę siūlyti iš kiekvienos valstybės narės skiriamą teisėją turi atitinkamos valstybės narės vyriausybė.“;

7b)

Įterpiamas šis straipsnis:

„48b straipsnis

1. Papildomi teisėjai skiriami neatsižvelgiant į tai, iš kokios konkrečios valstybės narės kandidatai kilę.

2. Taikant vieno arba kelių iš dvylikos papildomų teisėjų skyrimo procedūrą, kandidatus gali siūlyti visos valstybių narių vyriausybės. Be to, kadenciją baigiantys Bendrojo Teismo teisėjai gali asmeniškai raštu teikti savo kandidatūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį įsteigto komiteto pirmininkui.

3. Taikant vieno arba kelių iš dvylikos teisėjų skyrimo procedūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį įsteigtas komitetas pareiškia nuomonę apie kandidatų tinkamumą eiti Bendrojo Teismo teisėjų pareigas. Prie savo nuomonės apie kandidatų tinkamumą komitetas prideda tinkamiausių aukšto lygio patirtį turinčių kandidatų, išdėstytų pagal nuopelnus, sąrašą. Šiame sąraše kandidatų turi būti bent dukart daugiau nei valstybių narių vyriausybės bendru sutarimu turi paskirti teisėjų, jeigu yra pakankamai tinkamų kandidatų.“;

▌

3 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja pirmąją kito mėnesio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną .

2. Remiantis šiuo reglamentu ir jam įsigaliojus papildomais teisėjais paskirti dvylika teisėjų pradeda eiti pareigas nedelsiant po priesaikos.

Šešių iš šių teisėjų, išrinktų burtų keliu, kadencija tęsiasi šešerius metus po pirmojo nuo šio reglamento įsigaliojimo dalinio Bendrojo Teismo pakeitimo. Kitų šešių teisėjų kadencija tęsiasi šešerius metus po antrojo nuo šio reglamento įsigaliojimo dalinio Bendrojo Teismo pakeitimo.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/209

P7_TA(2014)0359

Sąveikios visos ES pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ diegimas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl sąveikios europinės pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ diegimo (COM(2013)0315 – C7-0173/2013 – 2013/0166(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/40)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0315),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0173/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0482/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 341, 2013 11 21, p. 47.

P7_TC1-COD(2013)0166

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2014/ES dėl sąveikios visos ES pagalbos iškvietos paslaugos „eCall“ diegimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 585/2014/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/210

P7_TA(2014)0360

Priemonės sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (COM(2013)0147 – C7-0082/2013 – 2013/0080(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/41)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0147),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0082/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Nyderlandų Atstovų Rūmų, Rumunijos Deputatų Rūmų, Švedijos Parlamento ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 3 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7–0455/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 102.

(2) OL C 280, 2013 9 27, p. 50.

P7_TC1-COD(2013)0080

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/61/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/211

P7_TA(2014)0361

Vidaus vandenų transportas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 718/1999 dėl Bendrijos laivyno pajėgumo politikos skatinti vidaus vandenų transportą (COM(2013)0621 – C7-0265/2013 – 2013/0303(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/42)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0621),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0265/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. sausio 21 d. nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0142/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0303

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 718/1999 dėl Bendrijos laivyno pajėgumo politikos skatinti vidaus vandenų transportą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 546/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/212

P7_TA(2014)0362

Žemės ūkio produktai vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (COM(2013)0812 – C7-0416/2013 – 2013/0398(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/43)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0812),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0416/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0217/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P7_TC1-COD(2013)0398

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1144/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/213

P7_TA(2014)0363

Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programa ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (COM(2013)0500 – C7-0219/2013 – 2013/0233(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/44)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0500),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0219/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2013 m. gruodžio 10 d. nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7-0076/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0233

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 554/2014/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/214

P7_TA(2014)0364

Mokslinius tyrimus vykdančios mažosios ir vidutinės įmonės ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo bendroje kelių valstybių narių mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti (COM(2013)0493 – C7-0220/2013 – 2013/0232(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/45)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0493),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0220/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0077/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0232

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 553/2014/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/215

P7_TA(2014)0365

Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programa ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programoje (COM(2013)0497 – C7-0221/2013 – 2013/0242(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/46)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0497),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0221/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0063/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0242

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programoje (EMPIR)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 555/2014/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/216

P7_TA(2014)0366

Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje programa ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje antrojoje Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje programoje (COM(2013)0498 – C7-0222/2013 – 2013/0243(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/47)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0498),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0222/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0064/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0243

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje antrojoje Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (EDCTP2) programoje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 556/2014/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/217

P7_TA(2014)0367

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento „Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo sukūrimas siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose“ (COM(2011)0445 – C7-0211/2011 – 2011/0204(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/48)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0445),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 81 straipsnio 2 dalies a, e ir f punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0211/2011),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 6 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0227/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 57.

P7_TC1-COD(2011)0204

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 655/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/218

P7_TA(2014)0368

Tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB nuostatos dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (COM(2013)0207 – C7-0103/2013 – 2013/0110(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/49)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0207),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0103/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Estijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0006/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 47.

P7_TC1-COD(2013)0110

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/95/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/219

P7_TA(2014)0369

Bendrovių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (COM(2010)0378 – C7-0179/2010 – 2010/0209(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/50)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0378),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0179/2010),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2011 m. kovo 31 d. nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0170/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 218, 2011 7 23, p. 101.

(2) OL C 166, 2011 6 7, p. 59.

P7_TC1-COD(2010)0209

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/66/ES.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

TARPINSTITUCINIS TARYBOS, PARLAMENTO IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Šia direktyva nustatoma savarankiška judumo schema, pagal kurią nustatomos konkrečios taisyklės (priimamos remiantis SESV 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktais) dėl trečiųjų šalių piliečių, kaip bendrovės viduje perkeliamų asmenų, atvykimo, buvimo ir laisvo judėjimo darbo tikslu valstybėse narėse, kurios nėra bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą išdavusios valstybės narės; šios taisyklės turi būti laikomos lex specialis Šengeno acquis atžvilgiu.

Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą išnagrinėti, ar reikia imtis kokių nors veiksmų siekiant padidinti teisinį tikrumą, kiek tai susiję su dviejų teisinių režimų sąveika, ir visų pirma išnagrinėti, ar reikia atnaujinti Šengeno vadovą.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAI

1) Pareiškimas dėl termino „specialistas“ apibrėžties

Komisija mano, kad šios direktyvos 3 straipsnio f punkte pateikta termino „specialistas“ apibrėžtis atitinka lygiareikšmę apibrėžtį („asmuo, turintis konkrečių dalykinių žinių“), vartojamą ES PPO Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) konkrečių įsipareigojimų sąraše. Tai, kad vietoj žodžių „konkrečios dalykinės“ vartojamas žodis „specialiosios“, niekaip nekeičia ar neišplečia GATS apibrėžties; taip tik prisitaikoma prie dabartinės vartosenos.

2) Pareiškimas dėl 18 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytų dvišalių susitarimų

Komisija stebės, kaip įgyvendinami šios direktyvos 18 straipsnio 2 dalies c ir d punktai, kad įvertintų galimą tame straipsnyje nurodytų dvišalių susitarimų poveikį bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir Reglamento (EB) Nr. 1231/2010 taikymui, ir, prireikus, imsis visų atitinkamų priemonių.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/222

P7_TA(2014)0370

Bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ *

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ (COM(2013)0505 – C7-0255/2013 – 2013/0244(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2017/C 443/51)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0505),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0255/2013),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7–0083/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

P7_TC1-NLE(2013)0244

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 588/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/223

P7_TA(2014)0371

Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė *

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės (COM(2013)0496 – C7-0257/2013 – 2013/0241(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2017/C 443/52)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0496),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0257/2013),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0092/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

P7_TC1-NLE(2013)0241

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 560/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/224

P7_TA(2014)0372

Bendra įmonė SESAR *

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo ir bendros įmonės veikla pratęsiama iki 2024 m. (COM(2013)0503 – C7-0254/2013 – 2013/0237(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2017/C 443/53)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0503),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 ir 188 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0254/2013),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0062/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

P7_TC1-NLE(2013)0237

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo siekiant pratęsti bendros įmonės veiklą iki 2024 m.

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 721/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/225

P7_TA(2014)0373

II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė *

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (COM(2013)0495 – C7-0259/2013 – 2013/0240(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2017/C 443/54)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0495),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir į 188 straipsnio pirmąją pastraipą, pagal kuriuos Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7-0259/2013),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0105/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

P7_TC1-NLE(2013)0240

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 557/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/226

P7_TA(2014)0374

Bendroji įmonė ECSEL *

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrosios įmonės ECSEL (COM(2013)0501 – C7-0258/2013 – 2013/0234(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2017/C 443/55)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0501),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą, pagal kuriuos Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7-0258/2013),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A7–0074/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

P7_TC1-NLE(2013)0234

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl bendrosios įmonės ECSEL

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/227

P7_TA(2014)0375

II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė *

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės (COM(2013)0506 – C7-0256/2013 – 2013/0245(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

(2017/C 443/56)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0506),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0256/2013),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0094/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina Komisijos pasiūlymą keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

P7_TC1-NLE(2013)0245

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/228

P7_TA(2014)0376

Tarpinstitucinis susitarimas dėl Skaidrumo registro

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl skaidrumo registro pakeitimo (2014/2010(ACI))

(2017/C 443/57)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 13 d. savo Biuro posėdį, kuriame buvo patvirtintos 2013 m. gruodžio 12 d. aukšto lygio tarpinstitucinės darbo grupės priimtos rekomendacijos dėl skaidrumo registro persvarstymo,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl skaidrumo registro (skirta organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką) projektą (toliau – pakeistas susitarimas),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnio 1 ir 2 dalis,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendro skaidrumo registro sudarymo (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro sukūrimo (skirta organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką) (toliau – 2011 m. birželio 23 d. susitarimas) (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 127 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0258/2014),

A.	kadangi ES sutarties 11 straipsnio 2 dalyje nurodoma: „Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“;

B.	kadangi užtikrinant tokio dialogo skaidrumą būtina, kad tinkamai veiktų bendras registras, skirtas organizacijoms ir asmenims, kurie siekia daryti įtaką ES politikos formavimo ir įgyvendinimo procesams;

C.	kadangi jo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliucijoje dėl interesų atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo (3) yra nustatyti principai, kuriais remiantis Europos Parlamentas pradėjo derybas su Komisija dėl bendro skaidrumo registro;

D.	kadangi pirmiau minėtu 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu buvo patvirtintos skaidrumo registro, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką, taisyklės ir tvarka;

E.	kadangi nereguliuojamas ir neskaidrus lobizmas yra akivaizdi grėsmė politikos formavimui ir viešajam interesui;

apgailestauja, kad dėl pasiūlymo dėl 2011 m. birželio 23 d. susitarimo pakeitimo nebus įsteigtas privalomas skaidrumo registras; todėl pakartoja savo raginimą dėl privalomos registracijos, susijusios su lobistinės veiklos vykdymu ES institucijose, kaip jau nurodyta pirmiau minėtoje jo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliucijoje ir pirmiau minėtame jo 2011 m. gegužės 11 d. sprendime;

mano, kad pasiūlymas dėl 2011 m. birželio 23 d. susitarimo pakeitimo dabartiniu etapu iš dalies yra žingsnis pirmyn;

ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo registro sukūrimo remiantis SESV 352 straipsniu;

prašo Komisijos įtraukti, atsižvelgiant į būsimus pasiūlymus dėl išsamios Sutarčių reformos, pasiūlymą dėl SESV 298 straipsnio pakeitimo arba dėl atitinkamo konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima įsteigti privalomą registrą taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

mano, kad ateityje atliekamos skaidrumo registro peržiūros turėtų būti kuo skaidresnės ir įtraukesnės, taip pat jose turėtų visapusiškai dalyvauti kompetentingas jo komitetas ir turėtų būti sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti pilietinei visuomenei;

primygtinai ragina, kad kita skaidrumo registro peržiūra būtų atliekama konsultuojantis su visuomene;

mano, kad bet kuriuo atveju tolesnis skaidrumo registro vertinimas turėtų būti užbaigtas ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos;

pripažįsta Tarybos vaidmenį, kurį ji atlieka nuo skaidrumo registro sukūrimo, ir palankiai vertina tai, kad Taryba, kaip stebėtoja, įsitraukė į 2011 m. birželio 23 d. susitarimo persvarstymo procesą; tačiau pakartoja savo raginimą Tarybai kuo greičiau prisijungti prie skaidrumo registro, kad būtų užtikrintas skaidrumas visais Sąjungos lygmens teisėkūros proceso etapais;

palankiai vertina, kad geriau nurodyta informacija, kuri turi būti teikiama remiantis pakeistu susitarimu, kuris turėtų būti įgyvendinamas reikalaujant atskleisti visų klientų, kuriems atstovauja organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys, dalyvaujantys formuojant ir įgyvendinant ES politiką, tapatybę ir aiškiai susiejant visą Registro apimtą veiklą su atitinkamais klientais;

10.

mano, kad termino „netinkamas elgesys“, numatyto prie pakeisto susitarimo pridėto elgesio kodekso b punkte, be visuotinai pripažintų principų, kaip nustatyta kodekse, ypač jo c, f ir g punktuose, aiškinimas apima šiuos aspektus:

—	kišimąsi į sprendimus priimančių subjektų privatų ar asmeninį gyvenimą, pvz., siunčiant dovanas sprendimus priimančių asmenų gyvenamosios vietos adresu arba susisiekiant su sprendimus priimančiais asmenimis jų gyvenamojoje vietoje arba per gimines ar draugus;

—	veiklos vykdymą arba bet kokį kitą aktyvų jos skatinimą ryšių su ES institucijomis ir jų nariais arba darbuotojais srityje, galintį neigiamai paveikti ES institucijų ryšių sistemų gebėjimą veikti, ypač jei tokia veikla vykdoma anonimiškai;

—	interesų arba klientų, kuriems atstovaujama palaikant ryšius su Europos Parlamento nariu ar pareigūnais ar kitais Europos Parlamento darbuotojais teisėkūros procese, nedeklaravimą;

—	vadinamųjų „šešėlinių grupių“ (angl. front groups), t. y. organizacijų, kurios slepia interesus ir šalis, kurioms jos atstovauja, pastarosioms neįsiregistravus skaidrumo registre, naudojimą; trečiųjų šalių atstovų pasitelkimą, šioms dalyvaujant tiesioginėje ir netiesioginėje lobistinėje veikloje;

—	Europos Parlamentos nariams arba jų padėjėjams siūlomą ar suteikiamą finansinę paramą, taip pat paramą darbuotojais ar materialiuoju turtu;

11.

mano, jog, siekiant užtikrinti, kad EP nariai nesudarytų jokio susitarimo ar sutartinių santykių su išorės subjektais EP narių biuro darbuotojams finansuoti ar tiesiogiai įdarbinti, reikėtų iš dalies pakeisti prie 2011 m. birželio 23 d. susitarimo pridėtą elgesio kodeksą ir Europos Parlamento narių elgesio kodeksą finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais;

12.

palankiai vertina tai, kad nustatytos aiškesnės advokatų kontorų veiklos aprėpčiai taikomų išimčių apibrėžtys;

13.

tikisi, kad tokios aiškesnės apibrėžtys padės skatinti tolesnę registraciją ir užtikrinti geresnį leistinos advokatų kontorų veiklos prasmės supratimą, kad jos galėtų gauti naudos iš skaidrumo registro teikiamų skatinamųjų priemonių ir skaidriai dalyvauti sprendimų priėmimo procese;

14.

reikalauja, kad registruotos advokatų kontoros skaidrumo registre skelbtų visus klientus, kurių vardu jos vykdo leistiną veiklą;

15.

ragina Komisiją būti taip pat ryžtingai nusiteikusią diegiant užsiregistravusiesiems taikomas skatinamąsias priemones, kad būtų sustiprintas dalyvavimas skaidrumo registre; mano, kad šios skatinamosios priemonės galėtų būti:

a)	globa suteikiama tik registruotų organizacijų, patenkančių į skaidrumo registro taikymo sritį, organizuojamiems renginiams,

b)	sumažinti posėdžių su neregistruotomis organizacijomis arba interesų atstovais skaičių,

c)	apsvarstoma galimybė apriboti neregistruotų organizacijų dalyvavimą Komisijos patariamųjų organų ir ekspertų grupių veikloje,

d)	Komisijos nariai ir Komisijos pareigūnai bei ir kiti darbuotojai raginami nepriimti kvietimų į neįregistruotų organizacijų organizuojamus renginius,

e)	galimybę būti renginio šeimininku arba vienu iš šeimininkų Komisijos patalpose suteikti tik registruotoms organizacijoms;

16.

palankiai vertina neseniai Briuselio ir Paryžiaus advokatūrų priimtus sprendimus, kuriais su teismais susijusios pripažįstami advokatų veiklos ir kitos veiklos, kuriai taikomas skaidrumo registras, skirtumai; be to, ragina Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybą skatinti savo narius patvirtinti panašias priemones;

17.

pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse teisės aktais reglamentuojamos vertimosi tam tikromis profesijomis taisyklės, kuriomis visų pirma advokatų kontoroms tikslingai užkertamas kelias įsiregistruoti skaidrumo registre atskleidžiant su savo klientais susijusią informaciją, kaip reikalaujama registre; tačiau taip pat mano, kad yra didelė rizika, tokiu teisiniu reglamentavimu gali būti ir piktnaudžiaujama, siekiant neskelbti informacijos, kurią reikia pateikti norint tinkamai įsiregistruoti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pastebimą profesinių organizacijų pasirengimą remiantis partnerystės principu dėti pastangas, kad informacijos neatskleisti, atsižvelgiant į konkrečios profesijos interesus, būtų įmanoma tik tokiu atveju, kai informacijos atskleidimui aiškiai prieštarauja teisės aktai; ragina Komisiją ir Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šis pasirengimas duotų praktinių rezultatų ir juos kuo greičiau įtraukti į pakeistą susitarimą;

18.

palankiai vertina Biuro ketinimą nustatyti nemažai skatinamųjų priemonių siekiant paskatinti registravimąsi skaidrumo registre;

19.

siekiant visapusiškai įgyvendinti tas priemones, ragina savo Biurą apsvarstyti galimybę šiuos konkrečius pasiūlymu įtraukti į atitinkamus Biuro sprendimus:

raginti Europos Parlamento pareigūnus ar kitus darbuotojus, kai su jais susisiekia organizacijos ar asmenų, kurie vykdo veiklą, priskirtiną skaidrumo registro taikymo sričiai, atstovas, patikrinti, ar atitinkama organizacija yra užsiregistravusi registre, o jeigu ne, paraginti ją užsiregistruoti šiame registre prieš susitinkant su jos atstovu;

b)	apriboti galimybę patekti į Europos Parlamento patalpas neregistruotoms organizacijoms arba asmenims;

c)	leisti organizuoti renginius bendrai su organizacijomis arba asmenimis, kurių veikla patenka į registro taikymo sritį, arba bendrai su jais būti renginių šeimininkais, tik jeigutos organizacijos ar asmenys yra užsiregistravę;

d)	sudaryti sąlygas organizacijoms arba asmenims, patenkantiems į skaidrumo registro taikymo sritį, dalyvauti kaip kalbėtojams komiteto posėdžiuose tik jeigu jie yra užsiregistravę;

e)	leisti Europos Parlamentui globoti renginius, kuriuos organizuoja organizacija, patenkanti į skaidrumo registro taikymo sritį, tik tais atvejais, kai ta organizacija yra registruota;

f)	įdėmiau stebėti parlamentinių privilegijų suteikimą trečiųjų šalių priedangos organizacijoms, kurios negerbia Europos Sąjungos vertybių;

20.

ragina Biurą sukurti standartizuotą formą, kad pranešėjai galėtų savanoriškai skelbti apie poveikį teisėkūrai. Pranešimas apie poveikį teisėkūrai – tai prie Parlamento narių rengiamų pranešimų pridedama forma, kurioje pateikiama išsami informacija apie lobistus, su kuriais pranešėjai, atsakingi už konkrečią bylą buvo susitikę pranešimo rengimo procedūros metu, kai dėl to buvo padarytas didelis poveikis pranešimui;

21.

prašo buvusių Parlamento narių laikytis atitinkamų nuostatų (4) vykdant veiklą, kuri priskirta skaidrumo registro taikymo sričiai; mano, kad vykdydami tokią veiklą buvę Parlamento nariai neturėtų naudotis savo, kaip Parlamento narių, leidimais įeiti į Europos Parlamento patalpas; ragina Biurą pateikti Pirmininkų sueigai pasiūlymą dėl tinkamų priemonių, skirtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui privilegijomis, kuriomis gali naudotis buvę Parlamento nariai;

22.

prašo, kad skaidrumo registro jungtinis sekretoriatas reguliariai teiktų skatinamųjų priemonių sistemos veikimo ataskaitas, siekiant galiausiai sukurti privalomą registrą;

23.

pabrėžia, kad neužsiregistravusios organizacijos arba asmenys, turintys teisę užsiregistruoti ir iš kurių tikimasi, kad jie užsiregistruos (net jeigu jie yra neužsiregistravę tik laikinai), negalės naudotis naujomis skatinamosiomis priemonėmis ir privalumais, susijusiais su registracija;

24.

palankiai vertina ir skatina vaidmenį, kurį atlieka neinstitucinės priežiūros institucijos stebint ES institucijų veiklos skaidrumą;

25.

mano, kad skaidrumo registro jungtinio sekretoriato struktūra turi būti stiprinama ir didinamas jo darbuotojų skaičius siekiant įgyvendinti naujas pakeisto susitarimo nuostatas, vykdyti įspėjimų teikimo ir skundų nagrinėjimo procedūras, taip pat pagerinti besiregistruojančiųjų pateikiamos informacijos patikimumo tikrinimo procedūras;

26.

tikisi, kad bendro skaidrumo registro veiklos metinėje ataskaitoje bus pateikta padarytos pažangos analizė, atsižvelgiant į įrašų apimtį ir kokybę;

27.

ragina Komisiją, atliekant skaidrumo registro koordinavimo funkciją, nuodugniai stebėti, kad pakeistas susitarimas būtų tinkamai įgyvendinamas;

28.

pritaria pakeistam susitarimui, kaip išdėstyta toliau, ir nutaria jį pridėti prie Darbo tvarkos taisyklių;

29.

paveda Pirmininkui kartu su Europos Komisijos pirmininku pasirašyti pakeistą susitarimą ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 176.

(2) OL L 191, 2011 7 22, p. 29.

(3) OL C 271 E, 2009 11 12, p. 48.

(4) Kaip nustatyta eiliniame kvestorių posėdyje, vykusiame 2012 m. balandžio 19 d., PV QUAEST.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS KOMISIJOS SUSITARIMAS DĖL SKAIDRUMO REGISTRO ORGANIZACIJOMS IR SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS, DALYVAUJANTIEMS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT ES POLITIKĄ

Europos Parlamentas ir Europos Komisija (toliau – susitarimo šalys),

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 295 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Sutartys),

kadangi ES politikai veikdami neatsiriboja nuo pilietinės visuomenės, bet palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujančiomis asociacijomis ir pilietine visuomene,

kadangi susitarimo šalys peržiūrėjo skaidrumo registrą (toliau – registras), sukurtą 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimu dėl skaidrumo registro sukūrimo (Skirta organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką) (1), pagal to susitarimo 30 dalį,

SUSITARĖ:

I. Registro principai

Kuriant ir valdant registrą nedaromas poveikis Europos Parlamento tikslams ir jie nepažeidžiami, kaip nustatyta 2008 m. gegužės 8 d. Parlamento rezoliucijoje dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo (2) ir 2011 m. gegužės 11 d. Parlamento sprendime dėl Europos Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendro skaidrumo registro sudarymo (3).

Valdant registrą laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų, įskaitant proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

Valdant registrą paisoma Europos Parlamento narių teisių naudotis Parlamento nario mandatu be apribojimų.

Valdant registrą nepažeidžiama susitarimo šalių kompetencija ar prerogatyvos ir nedaroma įtakos jų atitinkamiems organizaciniams įgaliojimams.

Susitarimo šalys stengiasi su visais panašios veiklos vykdytojais elgtis vienodai ir sudaryti vienodas sąlygas registruotis organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką.

II. Registro struktūra

Registro struktūra yra tokia:

a)	nuostatos dėl registro taikymo srities, į registrą įtraukiamos veiklos, apibrėžčių, paskatų ir išimčių;

b)	registracijos kategorijos (1 priedas);

c)	informacija, kurią turi pateikti užsiregistravę subjektai, įskaitant finansinių duomenų atskleidimo reikalavimus (2 priedas);

d)	elgesio kodeksas (3 priedas);

e)	perspėjimų ir skundų pateikimo mechanizmai ir priemonės, taikytini tais atvejais, kai nesilaikoma elgesio kodekso, įskaitant perspėjimų teikimo tvarką ir skundų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką (4 priedas);

f)	įgyvendinimo gairės su užsiregistravusiems subjektams skirta praktine informacija.

III. Registro taikymo sritis

Įtraukiama veikla

Registro taikymo sritis apima visą veiklą, išskyrus 10–12 dalyse nurodytą veiklą, kuria siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ar įgyvendinimo ir sprendimų priėmimo procesams, nepriklausomai nuo to, kur ji vykdoma ir koks komunikacijos kanalas ar priemonės – pvz., išorės paslaugos, žiniasklaida, sutartys su profesionaliais tarpininkais, ekspertų grupės, platformos, forumai, kampanijos ar visuomenės narių iniciatyvos.

Šiame susitarime „tiesioginės įtakos darymas“ reiškia įtakos darymą tiesiogiai susisiekus ar palaikant tiesioginį ryšį su ES institucijomis arba vykdant kitus veiksmus, susijusius su tokia veikla, o „netiesioginės įtakos darymas“ reiškia įtakos darymą naudojant ES institucijoms skirtus tarpinius veiksnius, pavyzdžiui, žiniasklaidą, viešąją nuomonę, konferencijas ir socialinius renginius.

Visų pirma ta veikla yra:

—	ryšių užmezgimas su ES institucijų nariais ir jų padėjėjais, pareigūnais ar kitais darbuotojais,

—	laiškų, informacinės medžiagos ar diskusijų dokumentų ir pozicijų dokumentų rengimas, platinimas ir siuntimas,

—	renginių, susitikimų, reklaminės veiklos, konferencijų ar socialinių renginių, į kuriuos kviečiami ES institucijų nariai ir jų padėjėjai, pareigūnai ir kiti darbuotojai, organizavimas ir

—	savanoriškas indėlis ir dalyvavimas oficialiose konsultacijose ar klausymuose dėl numatomo ES teisėkūros procedūra priimamo ar kito teisės akto ir kitose atvirose konsultacijose.

Visos organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, užsiimantys į registrą įtraukta veikla ar besirengiantys ja užsiimti, turėtų užsiregistruoti registre.

Vykdant į registrą įtrauktą veiklą pagal sutartį su tarpininku, teikiančiu teisines ir kitas profesionalias konsultacijas, tiek tarpininkas, tiek jo klientas turi užsiregistruoti registre. Tokie tarpininkai pateikia deklaracijas apie visus klientus, su kuriais sudarytos tokios sutartys, ir pajamas, gautas iš kiekvieno kliento už atstovaujamąją veiklą, kaip nustatyta 2 priedo II skyriaus C dalies 2 punkto b papunktyje. Šiuo reikalavimu klientai neatleidžiami nuo prievolės užsiregistruoti ir įtraukti į savo išlaidų sąmatas bet kokios veiklos, kurią jie subrangos sutartimi paveda vykdyti tarpininkui, sąnaudų.

Neįtraukiama veikla

Organizacija atitinka registravimosi reikalavimus tik tuo atveju, jeigu ji vykdo į registrą įtrauktą veiklą, dėl kurios palaikomas tiesioginis ar netiesioginis ryšys su ES institucijomis. Organizacija, kuri laikoma neatitinkančia reikalavimų, gali būti pašalinta iš registro.

10.

Į registrą neįtraukiama su teisinių ir kitų profesionalių konsultacijų teikimu susijusi veikla, jeigu:

—

ją sudaro patariamoji veikla ir ryšiai su viešosiomis įstaigomis, siekiant geriau informuoti klientus apie bendrą teisinę situaciją ar jų konkrečią teisinę padėtį arba patarti jiems, ar konkretus teisinis ar administracinis veiksmas yra tinkamas ar leistinas pagal esamas teisines ir reglamentavimo nuostatas,

—	ją sudaro klientams teikiamos konsultacijos, siekiant padėti jiems užtikrinti, kad jų veiksmai neprieštarautų atitinkamai teisei,

—	ją sudaro klientams rengiamos analizės ir tyrimai dėl galimo bet kokių teisės aktų ar reglamentavimo pakeitimų poveikio klientų teisinei padėčiai ar veiklos sričiai,

—	ją sudaro atstovavimas taikinimo ar tarpininkavimo procese, siekiant išvengti ginčo sprendimo teisminėje ar administracinėje įstaigoje, arba

—	ja siekiama užtikrinti kliento pagrindinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant teisę į gynybą administraciniame procese, pavyzdžiui. teisininkų vykdoma ar kitų tokias konsultacijas teikiančių specialistų veikla.

Jei bendrovė ir jos patarėjai dalyvauja kaip šalis nagrinėjant konkrečią teisinę ar administracinę bylą ar vykdant teisinę ar administracinę procedūrą, bet kokia tiesiogiai su tuo susijusi veikla, kuria specialiai nesiekiama keisti esamos teisinės sistemos, neįtraukiama į registrą. Ši pastraipa taikoma visiems Europos Sąjungos verslo sektoriams.

Tačiau į registrą įtraukiama ši veikla, susijusi su teisinių ir kitų profesionalių konsultacijų teikimu, jeigu ja siekiama daryti įtaką ES institucijoms, jų nariams ir padėjėjams arba jų pareigūnams ar kitiems darbuotojams:

—	paramos teikimas atstovaujant ar tarpininkaujant arba palaikymo medžiagos, įskaitant argumentaciją ir dokumentų projektų rengimą, teikimas; ir

—	taktinių ar strateginių konsultacijų teikimas, įskaitant klausimų kėlimą, kai tų klausimų sritis yra tam tikra ir jie iškeliami tam tikru laiku siekiant daryti įtaką ES institucijoms, jų nariams ir padėjėjams arba jų pareigūnams ar kitiems darbuotojams.

11.

Į registrą neįtraukiama socialinių partnerių, kaip socialinio dialogo dalyvių (profesinių sąjungų, darbdavių asociacijų ir kt.), veikla, kai jie atlieka Sutartyse jiems priskirtą vaidmenį. Ši dalis mutatis mutandis taikoma visiems subjektams, kuriems Sutartyse specialiai priskirtas institucinis vaidmuo.

12.

Į registrą neįtraukiama ES institucijų ar Europos Parlamento narių tiesioginiu ir individualiu prašymu (pavyzdžiui, jei retkarčiais arba reguliariai prašoma suteikti faktinės informacijos, duomenų arba ekspertų žinių) vykdoma veikla.

Konkrečios nuostatos

13.

Registras netaikomas bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms. Tačiau atstovybės arba teisiniai subjektai, biurai ir tinklai, sukurti siekiant atstovauti bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms bendraujant su ES institucijomis, taip pat jų asociacijos, turėtų registruotis.

14.

Registras netaikomas politinėms partijoms. Tačiau visos jų įsteigtos arba remiamos organizacijos, užsiimančios į registrą įtraukta veikla, turėtų registruotis.

15.

Registras netaikomas valstybių narių vyriausybių tarnyboms, trečiųjų šalių vyriausybėms, tarptautinėms tarpvyriausybinėms organizacijoms ir jų diplomatinėms misijoms.

16.

Regioninės viešosios institucijos ir jų atstovybės neturėtų registruotis, tačiau gali registruotis, jeigu to pageidauja. Bet kokia asociacija arba tinklas, sukurti siekiant bendrai atstovauti regionams, turėtų registruotis.

17.

Visos subnacionalinės viešosios institucijos, išskyrus nurodytas 16 dalyje, tokios kaip vietos valdžios ir savivaldos institucijos ar miestai arba jų atstovybės, asociacijos ar tinklai, turėtų registruotis.

18.

Tinklai, platformos ar kitų formų kolektyvinės veiklos subjektai, neturintys teisinio statuso ar teisinio subjektiškumo, tačiau kurie de facto yra organizuotos įtakos šaltinis ir kurie užsiima į registrą įtraukta veikla, turėtų registruotis. Tokių formų kolektyvinės veiklos subjektų nariai paskiria savo atstovą, veikiantį kaip kontaktinis asmuo ryšiams su Skaidrumo registro jungtiniu sekretoriatu palaikyti.

19.

Veikla, į kurią reikia atsižvelgti vertinant tai, ar reikia registruotis, yra ta, kuria siekiama (tiesiogiai arba netiesiogiai) daryti įtaką visoms ES institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, jų nariams ir padėjėjams, pareigūnams ir kitiems darbuotojams. Tokia veikla neapima veiklos, kuria siekiama daryti įtaką valstybėms narėms, visų pirma jų nuolatinėms atstovybėms Europos Sąjungoje.

20.

Europos tinklai, federacijos, asociacijos ir platformos raginamos parengti bendras skaidrias gaires savo nariams, kuriose būtų nurodytos į registrą įtrauktos veiklos rūšys. Šios gairės turėtų būti viešai paskelbtos.

IV. Taisyklės, taikomos užsiregistravusiems subjektams

21.

Atitinkamos organizacijos ir asmenys, registruodamiesi:

—	sutinka, kad informacija, kurią jie pateikia įtraukti į registrą, būtų viešai prieinama,

—	sutinka laikytis 3 priede pateikto elgesio kodekso ir, jei taikoma, pateikti savo profesinio elgesio kodekso, kurio jie privalo laikytis, tekstą (4),

—	užtikrina, kad informacija, kurią jie pateikia įtraukti į registrą, būtų teisinga, ir sutinka bendradarbiauti, kai pateikiami administraciniai prašymai pateikti papildomą informaciją ir ją atnaujinti,

—	sutinka, kad bet kuris su jais susijęs perspėjimas arba skundas būtų nagrinėjamas remiantis 3 priede pateikto elgesio kodekso taisyklėmis,

—	sutinka, kad jiems būtų taikomos bet kokios priemonės, kai nesilaikoma 3 priede pateikto elgesio kodekso, ir pripažįsta, kad jiems gali būti taikomos 4 priede numatytos priemonės tuo atveju, jei jie nesilaiko kodekso,

—	žino, kad susitarimo šalims, gavus prašymą ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (5) nuostatų, gali tekti atskleisti su užsiregistravusių subjektų veikla susijusią korespondenciją ir kitus dokumentus.

V. Įgyvendinimas

22.

Europos Parlamento ir Europos Komisijos generaliniai sekretoriai yra atsakingi už sistemos priežiūrą ir visus svarbiausius veikimo aspektus ir bendru sutarimu imasi šiam susitarimui įgyvendinti reikalingų priemonių.

23.

Nors sistema valdoma bendrai, susitarimo šalys gali laisvai ir nepriklausomai naudoti registrą savo konkrečioms reikmėms.

24.

Kad įgyvendintų šią sistemą, Europos Parlamento ir Europos Komisijos tarnybos išlaiko bendrą veiklos struktūrą – Skaidrumo registro jungtinį sekretoriatą (SRJS). SRJS sudaro Europos Parlamento ir Europos Komisijos pareigūnų grupė pagal kompetentingų tarnybų sutartą tvarką. SRJS veiklą koordinuoja Europos Komisijos generalinio sekretoriato padalinio vadovas. SRJS uždaviniai – parengti įgyvendinimo gaires pagal šį susitarimą, kad užsiregistravusiems subjektams būtų sudarytos sąlygos nuosekliai interpretuoti taisykles, ir stebėti registro turinio kokybę. SRJS naudoja turimus administracinius išteklius, kad patikrintų registro turinio kokybę, tačiau suprantama, kad už savo pateiktą informaciją visų pirma atsako užsiregistravę subjektai.

25.

Susitarimo šalys organizuoja atitinkamus mokymus ir vidinės komunikacijos projektus, kad jų nariai ir darbuotojai daugiau žinotų apie registrą ir geriau suprastų perspėjimų ir skundų pateikimo bei nagrinėjimo tvarką.

26.

Susitarimo šalys imasi atitinkamų veiksmų, siekdamos už institucijų ribų skleisti informaciją apie registrą ir propaguoti jo naudojimą.

27.

Pagrindiniai statistikos duomenys iš registro duomenų bazės reguliariai skelbiami „Europos“ skaidrumo registro svetainėje ir pasiekiami per vartotojui patogią paieškos sistemą. Tos duomenų bazės viešas turinys pateikiamas elektroniniu, kompiuteriui pritaikytu formatu.

28.

Europos Parlamento ir Europos Komisijos generaliniai sekretoriai pateikia metinę registro veiklos ataskaitą atitinkamam Europos Parlamento pirmininko pavaduotojui ir atitinkamam Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui. Metinėje ataskaitoje pateikiami faktiniai duomenys apie registrą, jo turinį ir plėtotę; ji skelbiama kiekvienais metais už praėjusius kalendorinius metus.

VI. Reikalavimus atitinkantiems užsiregistravusiems subjektams taikomos priemonės

29.

Leidimai patekti į Europos Parlamento patalpas bus išduodami tik asmenims, atstovaujantiems organizacijoms, kurių veikla patenka į registro taikymo sritį, arba jose dirbantiems, jei tos organizacijos ar asmenys yra užsiregistravę. Tačiau registracija savaime nesuteikia teisės gauti leidimą patekti į patalpas. Už ilgalaikių leidimų patekti į Europos Parlamento patalpas išdavimą ir kontrolę ir toliau atsakingas Europos Parlamentas pagal savo vidines procedūras.

30.

Susitarimo šalys siūlo kitas paskatas pagal savo administracinius įgaliojimus, kad paskatintų registruotis šiuo susitarimu sukurtoje sistemoje.

Europos Parlamento siūlomos paskatos užsiregistravusiems subjektams gali būti šios:

—	dar palankesnės sąlygos patekti į Parlamento patalpas, susisiekti su jo nariais ir jų padėjėjais, jo pareigūnais ir kitais darbuotojais,

—	leidimas rengti arba bendrai organizuoti renginius Parlamento patalpose,

—	palankesnės sąlygos informacijai perduoti, įskaitant specialius adresatų sąrašus,

—	dalyvavimas ir galimybė kalbėti komitetų klausymuose,

—	Europos Parlamento patronažas.

Europos Komisijos siūlomos paskatos užsiregistravusiems subjektams gali būti šios:

—	priemonės, susijusios su informacijos perdavimu užsiregistravusiems subjektams rengiant viešas konsultacijas,

—	priemonės, susijusios su ekspertų grupėmis ir kitomis konsultacinėmis įstaigomis,

—	specialūs adresatų sąrašai,

—	Europos Komisijos patronažas.

Susitarimo šalys praneša užsiregistravusiems subjektams apie jiems taikomas konkrečias paskatas.

VII. Priemonės, taikytinos elgesio kodekso nesilaikymo atveju

31.

Naudodamasis registro svetainėje pateikta standartine kontaktine forma, bet kuris asmuo gali pateikti perspėjimus ir skundus dėl galimo 3 priede pateikto elgesio kodekso nesilaikymo. Perspėjimai ir skundai nagrinėjami laikantis 4 priede nustatytos tvarkos.

32.

Perspėjimo mechanizmas – tai priemonė, papildanti kokybės patikrinimus, kuriuos SRJS atlieka pagal 24 dalį. Bet kuris asmuo gali pateikti perspėjimą apie faktines klaidas, susijusias su užsiregistravusių subjektų pateikta informacija. Perspėjimai taip pat gali būti pateikti dėl reikalavimų neatitinkančių subjektų registracijos.

33.

Bet kuris asmuo gali pateikti oficialų skundą, jei įtariama, kad užsiregistravęs subjektas nesilaiko elgesio kodekso, išskyrus faktines klaidas. Skundai pagrindžiami esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su įtarimais, kad nesilaikoma kodekso.

SRJS nagrinėja įtarimus, kad nesilaikoma kodekso, tinkamai atsižvelgdamas į proporcingumo ir gero administravimo principus. Jei užsiregistravę subjektai ar jų atstovai tyčia nesilaiko elgesio kodekso, taikomos 4 priede nustatytos priemonės.

34.

Jeigu SRJS, taikydamas 31–33 dalyse nurodytas procedūras, nustato pakartotinio nebendradarbiavimo, pakartotinio netinkamo elgesio arba sunkaus elgesio kodekso pažeidimo atvejus, atitinkamas užsiregistravęs asmuo pašalinamas iš registro vienų arba dvejų metų laikotarpiui ir apie tokią priemonę viešai paskelbiama registre, kaip nustatyta 4 priede.

VIII. Kitų institucijų ir įstaigų dalyvavimas

35.

Europos Vadovų Taryba ir Taryba kviečiamos prisijungti prie registro. Kitos ES institucijos, įstaigos ir agentūros raginamos naudotis šiuo susitarimu sukurta sistema kaip orientacine priemone, kai jos bendrauja su organizacijomis ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie dalyvauja formuojant ir įgyvendinant ES politiką.

IX. Baigiamosios nuostatos

36.

Šiuo susitarimu pakeičiamas 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas, kurionuostatos nustoja galioti šio susitarimo taikymo pradžios dieną.

37.

Registras iš naujo peržiūrimas 2017 m.

38.

Šis susitarimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo … (*1) arba nuo 2015 m. sausio 1 d., priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė.

Subjektai, kurie šio susitarimo taikymo pradžios dieną jau bus užsiregistravę, per tris mėnesius nuo tos dienos pakeičia savo registraciją, kad būtų tenkinami šiame susitarime nustatyti nauji reikalavimai.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Europos Komisijos vardu

Pirmininkas

(1) OL L 191, 2011 7 22, p. 29.

(2) OL C 271 E, 2009 11 12, p. 48.

(3) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 176.

(4) Profesinio elgesio kodekse, kurio privalo laikytis užsiregistravę subjektai, gali būti nustatytos prievolės, kurios yra griežtesnės negu 3 priede pateikto elgesio kodekso reikalavimai.

(5) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(*1) OL: prašom įrašyti datą: 3 mėnesiai po šio susitarimo įsigaliojimo dienos.

1 priedas

Skaidrumo registras

Organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys, dalyvaujantys formuojant ir įgyvendinant ES politiką

Kategorijos

Apibūdinimas/pastabos

I -	Profesionalios konsultavimo įmonės / advokatų kontoros / savarankiškai dirbantys konsultantai

Subkategorija

Profesionalios konsultavimo įmonės

Įmonės, klientų vardu vykdančios atstovavimo, lobistinę, reklaminę, viešųjų klausimų ir ryšių su valdžios institucijomis veiklą.

Subkategorija

Advokatų kontoros

Advokatų kontoros, klientų vardu vykdančios atstovavimo, lobistinę, reklaminę, viešųjų klausimų ir ryšių su valdžios institucijomis veiklą.

Subkategorija

Savarankiškai dirbantys konsultantai

Savarankiškai dirbantys konsultantai arba advokatai, klientų vardu vykdantys atstovavimo, lobistinę, reklaminę, viešųjų klausimų ir ryšių su valdžios institucijomis veiklą. Ši subkategorija skirta registruotis subjektams, kuriuos sudaro tik vienas asmuo.

II -	Vidaus lobistai ir prekybos, verslo bei profesinės asociacijos

Subkategorija

Įmonės ir įmonių grupės

Įmonės arba įmonių grupės (turinčios teisinį statusą ar jo neturinčios), savo vardu vykdančios vidaus veiklą, įskaitant atstovavimo, lobistinę, reklaminę, viešųjų klausimų ir ryšių su valdžios institucijomis veiklą.

Subkategorija

Prekybos ir verslo asociacijos

Organizacijos (siekiančios arba nesiekiančios pelno), atstovaujančios pelno siekiančioms bendrovėms arba mišrioms grupėms ir platformoms.

Subkategorija

Profesinės sąjungos ir profesinės asociacijos

Atstovavimas darbininkų, darbuotojų, prekybos ar pramonės šakų arba profesijų interesams.

Subkategorija

Kitos organizacijos:

—	renginių organizavimo subjektai (siekiantys arba nesiekiantys pelno);

—	interesų grupėms atstovaujantys žiniasklaidos arba tyrimų subjektai, susiję su privačiomis pelno siekiančiomis interesų grupėmis;

—	ad hoc koalicijos ir laikinos struktūros (su pelno siekiančiais nariais).

III -

Nevyriausybinės organizacijos

Subkategorija

Nevyriausybinės organizacijos, platformos, tinklai, ad hoc koalicijos, laikinos struktūros ir kitos panašios organizacijos.

Ne pelno organizacijos (turinčios teisinį statusą arba jo neturinčios), kurios yra nepriklausomos nuo valdžios institucijų ar verslo organizacijų. Šiai subkategorijai priklauso fondai, labdaros asociacijos ir kt.

Bet koks toks subjektas, kuriame yra pelno siekiančių narių, turi registruotis II kategorijoje.

IV -	Ekspertų grupės, mokslinių tyrimų ir akademinės įstaigos

Subkategorija

Ekspertų grupės ir mokslinių tyrimų įstaigos

Specializuotos ekspertų grupės ir mokslinių tyrimų įstaigos, kurių veikla susijusi su Europos Sąjungos veikla ir politika.

Subkategorija

Akademinės įstaigos

Įstaigos, kurių pagrindinis tikslas – švietimas, tačiau kurių veikla susijusi ir su Europos Sąjungos veikla ir politika.

V -	Organizacijos, atstovaujančios bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms

Subkategorija

Organizacijos, atstovaujančios bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms

Juridiniai subjektai, biurai, tinklai ar asociacijos, įsteigti atstovavimo tikslais.

VI -	Organizacijos, atstovaujančios vietos, regioninėms ir savivaldos institucijoms, kiti viešieji arba mišraus pobūdžio subjektai ir kt.

Subkategorija

Regionų struktūros

Patys regionai ir jų atstovybės neturėtų registruotis, tačiau gali registruotis, jeigu to pageidauja. Asociacijos ir tinklai, įsteigti siekiant bendrai atstovauti regionams, turėtų registruotis.

Subkategorija

Kitos subnacionalinės viešosios institucijos

Visos kitos subnacionalinės viešosios institucijos, pavyzdžiui, miestai, vietos valdžios institucijos, savivaldos institucijos ar jų atstovybės, taip pat nacionalinės asociacijos ir tinklai, turėtų registruotis.

Subkategorija

Tarptautinės regioninių ar kitų subnacionalinių viešųjų institucijų asociacijos ir tinklai

Subkategorija

Kiti viešieji arba mišraus pobūdžio subjektai, kurie įsteigti pagal teisės aktus ir kurių tikslas yra veikti viešojo intereso labui

Į šią subkategoriją įeina kitos viešojo arba mišraus pobūdžio subjekto statusą turinčios (viešosios ir privačiosios) organizacijos.

2 priedas

Užsiregistravusių subjektų teikiama informacija

I. BENDROJI IR PAGRINDINĖ INFORMACIJA

a)	organizacijos pavadinimas (-ai), pagrindinės buveinės adresas ir, kai taikoma, adresas Briuselyje, Liuksemburge arba Strasbūre, telefono numeris, el. pašto adresas, svetainė;

teisiškai už organizaciją atsakingo asmens vardas ir pavardė ir organizacijos direktoriaus ar vadovaujančio partnerio vardas ir pavardė arba, jei taikoma, pagrindinis kontaktinis asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti dėl į registrą įtrauktos veiklos (pvz., ES reikalų vadovas); asmenų, turinčių leidimus patekti į Europos Parlamento patalpas, vardai ir pavardės (1);

asmenų (narių, darbuotojų ir kt.), dalyvaujančių į registrą įtrauktoje veikloje, skaičius, asmenų, turinčių leidimą patekti į Europos Parlamento patalpas, skaičius ir laikas, kurį kiekvienas asmuo skiria tokiai veiklai, pagal šias visos darbo dienos laiko procentines dalis: 25 proc., 50 proc., 75 proc. arba 100 proc.;

d)	tikslai ir veiklos sritys, interesų sritys, veikla, valstybės, kuriose vykdoma veikla, priklausymas tinklams, bendra informacija, patenkanti į registro taikymo sritį;

e)	narystė ir, jei taikoma, narių (asmenų ir organizacijų) skaičius.

II. SPECIALIOJI INFORMACIJA

A. Į REGISTRĄ ĮTRAUKTA VEIKLA

Pateikiama konkreti informacija apie pagrindinius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar politikos sričių, kuriems siekiama daryti įtaką užsiregistravusio subjekto veikla, kuri įtraukta į registrą. Gali būti nurodoma kita konkreti veikla, pavyzdžiui, renginiai ar leidiniai.

B. RYŠIAI SU ES INSTITUCIJOMIS

a)	narystė aukšto lygio grupėse, konsultaciniuose komitetuose, ekspertų grupėse, kitose ES remiamose struktūrose ir platformose ir kt.;

b)	narystė arba dalyvavimas Europos Parlamento jungtinėse grupėse arba sektorių forumuose ir kt.

C. FINANSINĖ INFORMACIJA, SUSIJUSI SU VEIKLA, ĮTRAUKTA Į REGISTRĄ

Visi užsiregistravę subjektai pateikia šią informaciją:

a)	metinių išlaidų, susijusių su į registrą įtraukta veikla, sąmatą. Finansiniai duomenys turi apimti visus veiklos metus ir turi būti susiję su paskutiniais pasibaigusiais finansiniais metais nuo užsiregistravimo arba registracijos duomenų metinio atnaujinimo dienos;

b)	paskutiniais pasibaigusiais finansiniais metais nuo užsiregistravimo ar registracijos duomenų metinio atnaujinimo dienos iš ES institucijų gauto finansavimo dydį ir šaltinį. Ta informacija turi atitikti informaciją, pateikiamą Europos finansinio skaidrumo sistemoje (2).

Profesionalios konsultavimo įmonės / advokatų kontoros / savarankiškai dirbantys konsultantai (1 priedo I kategorija) papildomai pateikia šią informaciją:

apyvartą, susietiną su į registrą įtraukta veikla, pagal šią lentelę:

Metinė atstovavimo veiklos apyvarta eurais

0 – 99 999

100 000 – 499 999

500 000 – 1 000 000

> 1 000 000

klientų, kurių vardu vykdoma į registrą įtraukta veikla, sąrašą. Iš klientų už atstovavimo veiklą gautos pajamos nurodomos pagal šią lentelę:

Už atstovavimo kiekvienam klientui veiklą gautų metinių pajamų dydis eurais

0 – 9 999

10 000 – 24 999

25 000 – 49 999

50 000 – 99 999

100 000 – 199 999

200 000 – 299 999

300 000 – 399 999

400 000 – 499 999

500 000 – 599 999

600 000 – 699 999

700 000 – 799 999

800 000 – 899 999

900 000 – 1 000 000

> 1 000 000

klientai taip pat turėtų užsiregistruoti. Profesionalių konsultavimo įmonių, advokatų kontorų ir savarankiškai dirbančių konsultantų pateiktos finansinės deklaracijos, susijusios su klientais (sąrašas ir lentelė), neatleidžia šių klientų nuo prievolės įtraukti sutartinę veiklą į savo pačių deklaracijas, kad jų deklaruotos finansinės sąnaudos nebūtų nepakankamai įvertintos.

Vidaus lobistai ir prekybos, verslo bei profesinės asociacijos (1 priedo II kategorija) papildomai pateikia šią informaciją:

apyvartą, susietiną su į registrą įtraukta veikla, įskaitant sumas, mažesnes nei 10 000 EUR.

Nevyriausybinės organizacijos, ekspertų grupės, mokslinių tyrimų ir akademinės įstaigos; organizacijos, atstovaujančios bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms; organizacijos, atstovaujančios vietos, regioninėms ir savivaldos institucijoms, kiti viešieji arba mišraus pobūdžio subjektai ir kt. (1 priedo III–VI kategorijos) papildomai pateikia šią informaciją:

a)	bendrą organizacijos biudžetą;

b)	pagrindinių finansavimo sumų ir šaltinių išskirstytus duomenis.

(1) Užsiregistruojantys subjektai gali paprašyti leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas registracijos proceso pabaigoje. Asmenų, gaunančių leidimus patekti į Europos Parlamento patalpas, vardai ir pavardės įtraukiami į registrą. Registracija savaime nesuteikia teisės gauti leidimą patekti į patalpas.

(2) http://ec.europa.eu/budget/fts/index_en.htm

3 priedas

Elgesio kodeksas

Susitarimo šalys mano, kad visi su jomis vieną kartą ar dažniau bendraujantys, užsiregistravę arba neužsiregistravę, interesų grupių atstovai turėtų elgtis laikydamiesi šio elgesio kodekso.

Palaikydami ryšius su ES institucijomis ir jų nariais, pareigūnais ir kitais darbuotojais, interesų grupių atstovai:

a)	visada nurodo savo vardą, pavardę ar pavadinimą ir, jei taikytina, registracijos numerį bei subjektą (-us), kuriam (-iems) dirba ar atstovauja; deklaruoja savo propaguojamus interesus, tikslus ar siekius ir, kai taikoma, nurodo klientus ar narius, kuriems atstovauja;

b)	niekada neišgauna ir nesiekia išgauti informacijos ar sprendimų nesąžiningai arba naudodami netinkamą spaudimą ar netinkamai elgdamiesi;

bendraudami su trečiosiomis šalimis, neteigia turintys kokių nors oficialių santykių su Europos Sąjunga arba bet kuriomis jos institucijomis, nenurodo registracijos poveikio klaidingai, kad suklaidintų trečiąsias šalis ar Europos Sąjungos pareigūnus ir kitus darbuotojus, ir nenaudoja ES institucijų logotipų be aiškaus leidimo;

užtikrina, kad, kiek jiems žinoma, registravimosi metu ir vėliau dėl jų vykdomos į registrą įtrauktos veiklos teikiama informacija būtų išsami, nepasenusi ir neklaidinanti; sutinka, kad visa informacija, kurią jie pateikia, būtų peržiūrima, ir sutinka bendradarbiauti, kai pateikiami administraciniai prašymai pateikti papildomą informaciją ir ją atnaujinti;

e)	neparduoda trečiosioms šalims dokumentų, gautų iš ES institucijų, kopijų;

f)	apskritai gerbia visas ES institucijų nustatytas taisykles, kodeksus ir gero valdymo praktiką ir vengia bet kokių trukdžių juos įgyvendinti ir taikyti;

g)	neskatina Europos Sąjungos institucijų narių, pareigūnų ir kitų darbuotojų ar tų narių padėjėjų ar stažuotojų pažeisti jiems taikomų taisyklių ir elgesio normų;

h)	įdarbindami buvusius Europos Sąjungos pareigūnus ar kitus darbuotojus arba ES institucijų narių padėjėjus ar stažuotojus, gerbia tokių darbuotojų įsipareigojimą laikytis jiems taikomų taisyklių ir konfidencialumo reikalavimų;

i)	gauna išankstinį Europos Parlamento nario ar narių sutikimą dėl bet kokių sutartinių santykių su bet kokiu asmeniu, priklausančiu nario aplinkai, arba jo įdarbinimo;

j)	laikosi visų taisyklių dėl buvusių Europos Parlamento ir Europos Komisijos narių teisių ir įsipareigojimų;

k)	praneša apie savo įsipareigojimus, susijusius su ES institucijomis, tiems, kuriems jie atstovauja.

Asmenys, kurie užsiregistravo Europos Parlamente, siekdami gauti vardinį kitiems asmenims neperduodamą leidimą patekti į Europos Parlamento patalpas:

l)	Europos Parlamento patalpose visą laiką nešioja prisegtą leidimą taip, kad jis būtų matomas;

m)	griežtai laikosi atitinkamų Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių;

n)	pripažįsta, kad bet koks sprendimas dėl prašymo patekti į Europos Parlamento patalpas yra išimtinė Parlamento prerogatyva ir kad registracija savaime nesuteikia teisės gauti leidimą patekti į patalpas.

4 priedas

Perspėjimų teikimo ir skundų tyrimo bei nagrinėjimo tvarka

I. PERSPĖJIMAI

Bet kuris asmuo gali pateikti perspėjimą SRJS dėl registre saugomos informacijos ir reikalavimų neatitinkančio subjekto registracijos, užpildydamas registro svetainėje esančią standartinę kontaktinę formą.

Kai perspėjimai susiję su registre pateikta informacija, jie nagrinėjami kaip įtarimai dėl 3 priede pateikto elgesio kodekso d punkto nesilaikymo (1). Atitinkamo užsiregistravusio subjekto bus paprašyta atnaujinti informaciją arba paaiškinti SRJS, kodėl informacijos atnaujinti nereikia. Jeigu atitinkamas užsiregistravęs subjektas nebendradarbiauja, gali būti taikomos toliau pateiktoje priemonių lentelėje nurodytos priemonės (2–4 eilutės).

II. SKUNDAI

1 etapas. Skundo pateikimas

Bet kuris asmuo gali pateikti skundą SRJS, užpildydamas registro svetainėje esančią standartinę formą. Toje formoje pateikiama ši informacija:

a)	užsiregistravęs subjektas, dėl kurio pateikiamas skundas;

b)	skundo pateikėjo vardas, pavardė ar pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

c)	informacija apie įtariamą elgesio kodekso nesilaikymą, įskaitant galimus dokumentus ar kitą medžiagą, kuriais grindžiamas skundas; nurodoma, ar padaryta kokia nors žala skundo pateikėjui, ir kokiu pagrindu įtariama, kad nesilaikymas tyčinis.

Anoniminiai skundai nenagrinėjami.

Skunde nurodomos elgesio kodekso nuostatos, kurių, kaip teigia skundo pateikėjas, nesilaikoma. SRJS gali bet kurį skundą, kuriame nesilaikymą nuo pat pradžios laiko aiškiai netyčiniu, perkvalifikuoti į „perspėjimą“.

Elgesio kodeksas taikomas tik santykiams tarp interesų grupių atstovų ir ES institucijų ir negali būti taikomas santykiams tarp trečiųjų šalių arba tarp užsiregistravusių subjektų reglamentuoti.

2 etapas. Priimtinumas

Gavęs skundą, SRJS:

a)	per penkias darbo dienas patvirtina skundo pateikėjui, kad skundą gavo;

b)	nustato, ar skundas patenka į registro taikymo sritį, kaip nurodyta 3 priede pateiktame elgesio kodekse ir pagal minėto 1 etapo nuostatas;

patikrina bet kokius įrodymus, pateiktus skundui paremti, dokumentų, kitos medžiagos ar asmeninių pareiškimų forma; iš esmės visi esminiai įrodymai gaunami iš atitinkamo užsiregistravusio subjekto, trečiosios šalies išduoto dokumento arba viešai prieinamų šaltinių. Tik subjektyvūs vertinimai, kuriuos pateikia skundo pateikėjas, nėra laikomi įrodymais;

d)	remdamasis b ir c punktuose pateiktomis analizėmis priima sprendimą dėl skundo priimtinumo.

Jei skundas laikomas nepriimtinu, SRJS skundo pateikėją informuoja apie tai raštu ir nurodo sprendimo priežastis.

Jeigu skundas laikomas priimtinu, SRJS tiek skundo pateikėją, tiek atitinkamą užsiregistravusį subjektą informuoja apie sprendimą ir apie procedūrą, kurios turi būti laikomasi, kaip nurodyta toliau.

3 etapas. Priimtino skundo nagrinėjimas. Tyrimas ir laikinosios priemonės

SRJS atitinkamą užsiregistravusį subjektą informuoja apie skundo turinį ir nuostatą (-as), kurios (-ių) jis, kaip įtariama, nesilaikė, ir tuo pat metu jo paprašo per 20 darbo dienų pateikti poziciją reaguojant į tą skundą. Pagrįsdamas tą poziciją, užsiregistravęs subjektas per tą patį terminą taip pat gali pateikti atstovaujančiosios profesinės organizacijos, visų pirma reglamentuojamų profesijų arba organizacijų, kurioms taikomas profesinio elgesio kodeksas, parengtą paaiškinamąjį raštą.

Jei nesilaikoma 7 dalyje nustatyto termino, atitinkamo užsiregistravusio subjekto registracija registre laikinai sustabdoma, kol jis vėl pradeda bendradarbiauti.

Visą tyrimo metu surinktą informaciją nagrinėja SRJS; SRJS gali nuspręsti išklausyti atitinkamą užsiregistravusį subjektą arba skundo pateikėją arba juos abu.

10.

Jei išnagrinėjus pateiktą medžiagą nustatoma, kad skundas yra nepagrįstas, SRJS informuoja ir atitinkamą užsiregistravusį subjektą, ir skundo pateikėją apie tokį sprendimą, nurodydamas tokio sprendimo priežastis.

11.

Jei skundas pasitvirtina, atitinkamo užsiregistravusio subjekto registracija registre laikinai sustabdoma, kol bus imtasi veiksmų problemai išspręsti (žr. toliau 4 etapą), taip pat gali būti taikomos papildomos priemonės, įskaitant pašalinimą iš registro ir, jei taikoma, bet kokio leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas panaikinimą pagal tos institucijos vidaus procedūras (žr. 5 etapą ir toliau pateiktos priemonių lentelės 2–4 eilutes), visų pirma tais atvejais, kai užsiregistravęs subjektas nebendradarbiauja.

4 etapas. Priimtino skundo nagrinėjimas. Sprendimas dėl skundo

12.

Jeigu skundas pasitvirtina ir nustatomi probleminiai klausimai, SRJS imasi visų reikiamų priemonių, kad bendradarbiaudamas su atitinkamu užsiregistravusiu subjektu išnagrinėtų ir išspręstų problemą.

13.

Jei atitinkamas užsiregistravęs subjektas bendradarbiauja, kiekvienu konkrečiu atveju numatomas pagrįstas laikotarpis problemai išspręsti.

14.

Kai nustatomas galimas problemos sprendimo būdas ir atitinkamas užsiregistravęs subjektas bendradarbiauja, kad įgyvendintų tą sprendimą, sustabdyta to užsiregistravusio subjekto registracija vėl atnaujinama ir skundas baigiamas nagrinėti. SRJS informuoja ir atitinkamą užsiregistravusį subjektą, ir skundo pateikėją apie tokį sprendimą, nurodydamas tokio sprendimo priežastis.

15.

Kai nustatomas galimas problemos sprendimo būdas, bet atitinkamas užsiregistravęs subjektas nebendradarbiauja, kad įgyvendintų tą sprendimą, to užsiregistravusio subjekto registracija panaikinama (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 2 ir 3 eilutes). SRJS informuoja ir atitinkamą užsiregistravusį subjektą, ir skundo pateikėją apie tokį sprendimą, nurodydamas sprendimo priežastis.

16.

Kai galimam problemos sprendimui įgyvendinti reikia trečiosios šalies, įskaitant valstybės narės valdžios institucijas, sprendimo, galutinio SRJS sprendimo priėmimas sustabdomas iki tol, kol tas sprendimas bus priimtas.

17.

Jeigu užsiregistravęs subjektas nebendradarbiauja per 40 darbo dienų nuo pranešimo apie skundą gavimo dienos pagal 7 dalį, taikomos priemonės dėl nesilaikymo (žr. 5 etapo 19–22 dalis ir toliau pateiktos priemonių lentelės 2–4 eilutes).

5 etapas. Priimtino skundo nagrinėjimas. Priemonės, taikytinos elgesio kodekso nesilaikymo atveju

18.

Kai atitinkamas užsiregistravęs subjektas nedelsdamas ištaiso pažeidimą, SRJS ir skundo pateikėjui, ir atitinkamam užsiregistravusiam subjektui išsiunčia rašytinį faktų ir pažeidimų ištaisymo pripažinimą (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 1 eilutę).

19.

Jei atitinkamas užsiregistravęs subjektas nereaguoja į sprendimą per 17 dalyje nustatytą 40 dienų terminą, jis pašalinamas iš registro (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 2 eilutę) ir praranda galimybę naudotis bet kokiomis paskatomis, susijusiomis su registracija.

20.

Kai nustatomas netinkamas atitinkamo užsiregistravusio subjekto elgesys, jis pašalinamas iš registro (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 3 eilutę) ir praranda galimybę naudotis bet kokiomis paskatomis, susijusiomis su registracija.

21.

19 ir 20 dalyse nurodytais atvejais atitinkamas užsiregistravęs subjektas gali užsiregistruoti iš naujo, jei pašalintos priežastys, dėl kurių jis buvo pašalintas iš registro.

22.

Jeigu manoma, kad nebendradarbiaujama arba netinkamai elgiamasi pakartotinai ir tyčia, arba kai nustatomi sunkūs elgesio kodekso pažeidimai (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 4 eilutę), SRJS priima sprendimą uždrausti perregistravimą vienų arba dvejų metų laikotarpiui (priklausomai nuo pažeidimo sunkumo).

23.

Apie bet kokias priimtas priemones pagal 18–22 dalis arba toliau pateiktos priemonių lentelės 1–4 eilutes SRJS informuoja atitinkamą užsiregistravusį subjektą ir skundo pateikėją.

24.

Tais atvejais, kai SRJS priimta priemonė yra ilgalaikis pašalinimas iš registro (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 4 eilutę), atitinkamas užsiregistravęs subjektas per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie priemonės taikymą gavimo dienos gali pateikti motyvuotą prašymą Europos Parlamento ir Europos Komisijos generaliniams sekretoriams dėl pakartotinio tos priemonės nagrinėjimo.

25.

Pasibaigus 20 dienų terminui arba generaliniams sekretoriams priėmus galutinį sprendimą, apie tai pranešama atitinkamam Europos Parlamento pirmininko pavaduotojui ir atitinkamam Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui, ir priemonė viešai paskelbiama registre.

26.

Jeigu sprendimas dėl perregistravimo draudimo tam tikram laikotarpiui apima tai, kad subjektui atimama galimybė prašyti leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas kaip interesų grupės atstovui, Europos Parlamento generalinis sekretorius pateikia pasiūlymą Kvestorių kolegijai patvirtinti susijusio leidimo patekti į patalpas panaikinimą atitinkamam subjektui ar subjektams tam laikotarpiui.

27.

SRJS savo sprendime dėl taikytinų priemonių pagal šį priedą tinkamai atsižvelgia į proporcingumo ir gero administravimo principus. SRJS veikia koordinuojant Europos Komisijos generalinio sekretoriato padalinio vadovui ir pagal Europos Parlamento ir Europos Komisijos generalinių sekretorių, kurie tinkamai informuojami, įgaliojimus.

Priemonių, taikytinų elgesio kodekso nesilaikymo atveju, lentelė

Nesilaikymo tipas (skaičiai reiškia pirmiau nurodytas dalis)

Priemonė

Priemonės skelbimas registre

Oficialus sprendimas panaikinti leidimą patekti į Europos Parlamento patalpas

Pažeidimas, kuris nedelsiant ištaisomas (18)

Rašytinis pranešimas, kuriame pripažįstami faktai ir jų ištaisymas.

Neskelbiama

Netaikoma

Nebendradarbiavimas su SRJS (19 ir 21)

Pašalinimas iš registro, leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas sustabdymas ir galimybės naudotis kitomis paskatomis panaikinimas

Neskelbiama

Netaikoma

Netinkamas elgesys (20 ir 21)

Pašalinimas iš registro, leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas sustabdymas ir galimybės naudotis kitomis paskatomis panaikinimas

Neskelbiama

Netaikoma

Pakartotinis ir tyčinis nebendradarbiavimas arba pakartotinis netinkamas elgesys (22) ir (arba) sunkus pažeidimas

a)	pašalinimas iš registro vieniems metams ir oficialus leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas (kaip akredituotam interesų grupės atstovui) panaikinimas;

b)	pašalinimas iš registro dvejiems metams ir oficialus leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas (kaip akredituotam interesų grupės atstovui) panaikinimas.

Skelbiama Europos Parlamento ir Europos Komisijos generalinių sekretorių sprendimu

Taikoma, Kvestorių kolegijos sprendimu

(1) D punkte reikalaujama, kad interesų grupių atstovai, bendraudami su ES institucijomis ir jų nariais, pareigūnais ir kitais darbuotojais, užtikrintų, „kad, kiek jiems žinoma, registravimosi metu ir vėliau dėl jų vykdomos į registrą įtrauktos veiklos teikiama informacija būtų išsami, nepasenusi ir neklaidinanti“ ir sutiktų, „kad visa informacija, kurią jie pateikia, būtų peržiūrima“, taip pat sutiktų „bendradarbiauti, kai pateikiami administraciniai prašymai pateikti papildomą informaciją ir ją atnaujinti“.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/249

P7_TA(2014)0379

Darbuotojų judumo didinimas gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą ***II

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą (17612/1/2013 – C7-0059/2014 – 2005/0214(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

(2017/C 443/58)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (17612/1/2013 – C7-0059/2014),

—	atsižvelgdamas į savo poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0507) per pirmąjį svarstymą,

—	atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2007)0603),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A7-0188/2014),

pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 216.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/250

P7_TA(2014)0380

Maisto ir pašarų srities teisės aktai ir gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklės ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005, 834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012, […]/2013 ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas) (COM(2013)0265 – C7-0123/2013 – 2013/0140(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/59)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0265),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0123/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Liuksemburgo Deputatų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 29 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A7–0162/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 166.

(2) OL C 114, 2014 4 15, p. 96.

P7_TC1-COD(2013)0140

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005, 834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012, …/2013 (*1) ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas) [1 pakeit.]

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis būtų užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga. To tikslo derėtų, inter alia, siekti taikant priemones veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kurių tiesioginis tikslas – žmonių sveikatos apsauga;

(2)	Sutartyje taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi prisidėti siekiant aukšto lygio vartotojų apsaugos ir nustatyti priemones vidaus rinkos kūrimui užbaigti;

(3)

Sąjungos teisės aktuose numatytas suderintų taisyklių rinkinys, skirtas užtikrinti, kad maistas ir pašarai būtų sveiki ir saugūs ir kad veiksmų, kurie gali turėti poveikio maisto grandinės saugai ar vartotojų interesų apsaugai dėl maisto ir maisto informacijos, būtų imtasi laikantis specialių reikalavimų. Taip pat taikomos Sąjungos taisyklės, kuriomis užtikrinama aukšto lygio žmonių, ir gyvūnų ir augalų sveikata ir gyvūnų gerovė maisto grandinėje ir visose veiklos srityse, kuriose pagrindinis tikslas – likviduoti galimą gyvūnų ligų, kurios tam tikrais atvejais yra užkrečiamos žmonėms, arba augalams ar augaliniams produktams žalingų kenksmingųjų organizmų plitimą, ir kuriomis užtikrinama aplinkos apsauga nuo rizikos, kurią gali kelti genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir augalų apsaugos produktai. Sąjungos taisyklėmis taip pat užtikrinamas augalų dauginamosios medžiagos tapatumas ir kokybė. Tinkamai taikant šias taisykles, kurios toliau vadinamos Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais, prisidedama prie vidaus rinkos veikimo; [2 pakeit.]

(4)

pagrindinės Sąjungos taisyklės, susijusios su maisto ir pašarų srities teisės aktais, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (4). Be šių taisyklių konkretesni maisto ir pašarų srities teisės aktai taikomi skirtingoms sritims, kaip antai: gyvūnų mityba, įskaitant vaistinius pašarus, maisto ir pašarų higiena, zoonozės, šalutiniai gyvūniniai produktai, veterinarinių vaistų likučiai, teršalai, gyvūnų ligų su poveikiu žmonių sveikatai kontrolė ir likvidavimas, maisto ir pašarų ženklinimas, augalų apsaugos produktai, maisto ir pašarų priedai, vitaminai, mineralinės druskos, mikroelementai ir kiti priedai, su maistu besiliečiančios medžiagos, kokybės ir sudėties reikalavimai, geriamasis vanduo, jonizacija, nauji maisto produktai ir GMO;

(5)

Sąjungos teisės aktais dėl gyvūnų sveikatos siekiama užtikrinti aukštus žmonių ir gyvūnų sveikatos standartus Sąjungoje, racionalią žemės ūkio ir akvakultūros sektorių plėtrą, taip pat didinti našumą. Šių teisės aktų reikia norint prisidėti prie gyvūnų ir gyvūninių produktų vidaus rinkos kūrimo užbaigimo ir siekiant išvengti Sąjungai aktualių infekcinių ligų paplitimo. Jais aprėpiamos tokios sritys, kaip Sąjungos vidaus prekyba, įvežimas į Sąjungą, ligų likvidavimas, veterinarinė kontrolė ir pranešimas apie ligas, taip pat prisidedama prie maisto ir pašarų saugos;

(6)

Sutarties 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai. Pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų gerovės gyvūnų savininkai, gyvūnų laikytojai ir kompetentingos institucijos turi laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, kuriais užtikrinamos humaniškos jų tvarkymo sąlygos ir bereikalingo skausmo ir kančios išvengimas. Tokios taisyklės yra pagrįstos moksliniais įrodymais, jų laikantis galima netiesiogiai gerinti maisto ir pašarų kokybę ir saugą;

(7)

Sąjungos teisės aktais dėl augalų sveikatos reglamentuojamas Sąjungoje neegzistuojančių ar plačiai nepaplitusių augalų kenksmingųjų organizmų įvežimas, nustatymas ir paplitimas. Jų tikslas – apsaugoti Sąjungos žemės ūkio augalų sveikatą ir viešąją bei privačiąją žaliąją erdvę ir miškus kartu saugant Sąjungos bioįvairovę ir aplinką ir užtikrinant maisto ir pašarų, pagamintų iš augalų, kokybę ir saugą;

(8)

Sąjungos teisės aktais dėl augalų dauginamosios medžiagos reglamentuojama žemės ūkio, daržovių, miško, vaisių ir dekoratyvinių rūšių augalų ir vynmedžių augalų dauginamosios medžiagos gamyba, siekiant šią medžiagą teikti rinkai, ir jos teikimas rinkai. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti augalų dauginamosios medžiagos tapatumą, sveikatą ir kokybę naudotojams ir žemės ūkio maisto grandinės našumą, įvairovę, sveikatą ir kokybę, taip pat prisidėti prie bioįvairovės ir aplinkos apsaugos; [3 pakeit.]

(9)	Sąjungos teisės aktais dėl ekologinės gamybos ir ekologinių produktų ženklinimo nustatytas ekologinės gamybos tvarios plėtros pagrindas ir siekiama prisidėti prie gamtos išteklių, bioįvairovės ir gyvūnų gerovės apsaugos bei kaimo vietovių vystymo;

(10)

Sąjungos teisės aktais dėl žemės ūkio kokybės sistemų, taikomų žemės ūkio produktams ir maisto produktams, nustatomi produktai ir maisto produktai, kurie yra užauginami ir gaminami pagal tikslias specifikacijas, taip skatinant įvairią žemės ūkio produktų gamybą, saugant produktų pavadinimus ir informuojant vartotojus apie konkrečias žemės ūkio produktų ir maisto produktų savybes;

(11)

Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktai pagrįsti principu, kad veiklos vykdytojai visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais jų kontroliuojamose įmonėse turi užtikrinti, kad būtų laikomasi su jų veikla susijusių Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais nustatytų reikalavimų;

(12)	atsakomybė užtikrinti Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktų vykdymą tenka valstybėms narėms, kurių kompetentingos institucijos, vykdydamos oficialią kontrolę, stebi ir tikrina, ar veiksmingai laikomasi susijusių Sąjungos reikalavimų ir ar užtikrinamas jų laikymasis;

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 (5) nustatyta bendra oficialios kontrolės organizavimo teisinė sistema. Ši sistema leido labai pagerinti oficialios kontrolės veiksmingumą, Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir apsaugos nuo rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ir gyvūnų gerovei lygį Sąjungoje ir aplinkos apsaugos nuo rizikos, kurią gali kelti GMO ir augalų apsaugos produktai, lygį. Pasinaudojant šia sistema taip pat buvo sukurtas konsoliduotas teisinis pagrindas integruotam požiūriui į oficialios kontrolės vykdymą žemės ūkio maisto grandinėje pagrįsti;

(14)

Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktuose yra nemažai nuostatų, kurių vykdymo užtikrinimas nereglamentuojamas arba tik iš dalies reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 882/2004. Tiksliau Sąjungos teisės aktais dėl augalų dauginamosios medžiagos ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (6) , nustatytos specialios oficialios kontrolės taisyklės. Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 taip pat praktiškai netaikomas augalų sveikatos srityje, tam tikros oficialios kontrolės taisyklės šioje srityje nustatytos 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (7) ; [4 pakeit.]

(15)	Tarybos direktyvoje 96/23/EB (8) taip pat numatytas labai išsamus taisyklių, kuriomis inter alia nustatomas oficialios kontrolės dažnumas ir konkrečios vykdymo užtikrinimo priemonės, kurios turi būti priimtos neatitikties atveju, rinkinys;

(16)

norint racionalizuoti ir supaprastinti bendrą teisinį pagrindą ir tuo pačiu metu siekti geresnio reglamentavimo tikslo, oficialiai kontrolei konkrečiuose sektoriuose taikomos taisyklės turėtų būti įtrauktos į vieną teisinę oficialios labiau susietos, jei ta kontrolės sistemą veikla siekiama tų pačių tikslų . Todėl Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir kiti teisės aktai, kuriais šiuo metu reglamentuojama oficiali kontrolė konkrečiose srityse, turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu; [5 pakeit.]

(17)

šiuo reglamentu reikėtų siekti nustatyti suderintą Sąjungos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nei oficiali kontrolė visoje žemės ūkio maisto grandinėje organizavimo sistemą, atsižvelgiant į oficialios kontrolės taisykles, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir susijusiuose sektorių teisės aktuose, ir į patirtį, įgytą taikant šiuos teisės aktus;

(18)

atitikties taisyklėms dėl bendro žemės ūkio produktų, tokių kaip pasėliai, vynas, alyvuogių aliejus, vaisiai ir daržovės, apyniai, pienas ir pieno produktai, jautiena ir veršiena, aviena ir ožkiena ir medus, rinkų organizavimo tikrinimui jau taikoma gerai parengta speciali kontrolės sistema. Todėl šio reglamento nereikėtų taikyti tikrinant atitiktį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (9) nuostatoms , išskyrus to reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyrių ; [6 pakeit.]

(19)

tam tikri terminai, kurie yra šiuo metu nustatyti Reglamente (EB) Nr. 882/2004, turėtų būti pakoreguoti atsižvelgiant į platesnę šio reglamento taikymo sritį, siekiant juos suderinti su kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais ir patikslinti ar prireikus pakeisti terminus, kurie skirtinguose sektoriuose turi skirtingą reikšmę;

(20)

pagal Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktus valstybių narių kompetentingoms institucijoms pavestos specialios užduotys, kurios turi būti vykdomos visų pirma siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatą, augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinką, ir siekiant užtikrinti augalų dauginamosios medžiagos tapatumą ir aukštą kokybę. Tos užduotys – viešo intereso veiksmai, kurių valstybių narių kompetentingos institucijos turi imtis rizikai, galinčiai kilti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar aplinkai, pašalinti, sustabdyti ar sumažinti. Ta veikla, kuriai priskiriamas produkto patvirtinimas, tyrimai, priežiūra ir stebėsena (įskaitant epidemiologiniais tikslais), taip pat ligų likvidavimas ir sustabdymas ir kitos ligų kontrolės užduotys, reglamentuojama tomis pačiomis sektorių taisyklėmis, kurių vykdymas užtikrinamas atliekant oficialią kontrolę; [7 pakeit.]

(21)

valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas visose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Valstybės narės gali geriausiai nuspręsti, kurią kompetentingą instituciją ar institucijas skirti konkrečiai sričiai ir kuriame administravimo lygmenyje, be to, jos taip pat turėtų paskirti vieną instituciją, kuri kiekvienoje srityje užtikrintų tinkamą ryšių su kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Komisija koordinavimą;

(22)	valstybėms narėms turėtų būti leidžiama paskirtas kompetentingas institucijas įpareigoti oficialią kontrolę vykdyti be šio reglamento taip pat laikantis Sąjungos taisyklių, įskaitant taisykles dėl svetimų rūšių, kurios gali kenkti žemės ūkio produkcijai ar aplinkai, nes yra invazinės;

(23)

valstybės narės oficialiai kontrolei vykdyti siekiant patikrinti, ar tinkamai taikomi Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktai, ir kitai oficialiai veiklai, kurią valstybės narės įpareigotos vykdyti pagal Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktus, turėtų paskirti kompetentingas valdžios institucijas, kurios veiktų dėl viešo intereso, joms būtų ir užtikrintų oficialios kontrolės kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą. Paskirtai kompetentingai institucijai ar institucijoms turėtų būti skiriami reikiami ištekliai ir įranga ir kurios užtikrintų , o valstybės narės turėtų pajėgti garantuoti jų nešališkumą ir profesionalumą. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti oficialios kontrolės kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą , užtikrindamos jų nepriklausomumą nuo bet kurio žemės ūkio maisto produktų grandinėje veikiančio subjekto ; [8 pakeit.]

(24)

tam, kad šio reglamento taikymo srities taisyklės būtų teisingai taikomos ir būtų užtikrintas jų vykdymas, reikia tinkamai išmanyti šias taisykles ir šio reglamento taisykles. Todėl svarbu, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai būtų reguliariai mokomi taikytinų tesės aktų tema, atsižvelgiant į jų kompetencijos sritį, taip pat taikant šį reglamentą tenkančių prievolių tema;

(24a)

kompetentingoms institucijoms arba jų prašymu atliekant auditą, siekiant užtikrinti, kad laikomasi šio reglamento, galima vadovautis tarptautinėmis normomis, kai tomis normomis nustatomi reikalavimai atitinka šio reglamento reikalavimus; [9 pakeit.]

(25)	veiklos vykdytojai turėtų turėti teisę apskųsti kompetentingų institucijų sprendimus ir turėtų informuoti . Kompetentingos institucijos turi informuoti veiklos vykdytojus apie tokią teisę; [10 pakeit.]

(26)

kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad už oficialią kontrolę atsakingi darbuotojai , išskyrus vidaus prievoles teikti ataskaitas, neatskleistų informacijos, kurią gauna vykdydami tokią kontrolę ir kurios atžvilgiu taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį. Jei nėra viršesnio intereso, kuriuo būtų pateisinamas informacijos atskleidimas, profesine paslaptimi taip pat turėtų būti laikoma informacija, kuri pakenktų inspektavimo, tyrimų ar auditų tikslui, komercinių interesų apsaugai ir teismo proceso bei teisinės pagalbos apsaugai. Tačiau profesinė paslaptis neturėtų kliudyti kompetentingoms institucijoms atskleisti faktinės informacijos įtariama, kad gali kilti pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai arba esama kitų rimtų maisto srities teisės aktų pažeidimų, kompetentingos institucijos turėtų imtis tinkamų veiksmų siekdamos informuoti visuomenę. Tokiu atveju visų pirma reikia užtikrinti, kad, nurodant gaminių arba susijusių įmonių pavadinimus, priemonės, kurių imtasi, būtų proporcingos pažeidimo mastui. Faktinė informacija apie oficialios kontrolės išvadas, susijusios susijusi su individualiais veiklos vykdytojais, gali būti atskleidžiama, jei susijusiam veiklos vykdytojui leista pateikti pastabų dėl šios informacijos prieš ją atskleidžiant ir į šias pastabas buvo atsižvelgta arba jas bei buvo leista jas paskelbti su kompetentingų institucijų atskleistina informacija. Profesinės paslapties išlaikymas taip pat neturi pažeisti prievolės pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 10 straipsnį informuoti visuomenę, jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas ar pašarai gali kelti riziką sveikatai. Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio kompetentingų institucijų prievolei pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 10 straipsnį informuoti visuomenę tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas ar pašarai gali kelti riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai, ir asmenų teisei į asmens duomenų apsaugą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (10); [11 pakeit.]

(27)

kompetentingos institucijos turėtų reguliariai vykdyti oficialią kontrolę visuose sektoriuose ir visų veiklos vykdytojų, veiksmų, gyvūnų ir prekių, reglamentuojamų Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais, atžvilgiu. Oficialios kontrolės dažnumą turėtų nustatyti kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į būtinybę kontrolės veiksmus derinti su rizika ir į atitikties, kurio tikimasi įvairiose situacijose, lygmenį. Tačiau kai kuriais atvejais Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais reikalaujama, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma nepaisant rizikos lygio ar numatomos neatitikties, nes turi būtų išduotas oficialus sertifikatas ar patvirtinimas, kuris yra būtinas norint produktą teikti rinkai ar gyvūnų ar prekių judėjimui. Tokiais atvejais oficialios kontrolės dažnumas priklauso nuo sertifikato ar patvirtinimo poreikio;

(28)	norint užtikrinti oficialios kontrolės veiksmingumą tikrinant atitiktį, prieš vykdant kontrolę neturėtų būti pateikiamas išankstinis pranešimas, nebent dėl oficialios kontrolės veiksmų turi būti kitaip, kaip yra būtent audito atveju;

(29)

oficiali kontrolė turi būti nuodugni ir veiksminga, ja turi būti užtikrinama, kad Sąjungos teisės aktai būtų tinkamai taikomi. Kadangi oficiali kontrolė gali būti našta veiklos vykdytojams, kompetentingos institucijos oficialios kontrolės veiksmus turėtų organizuoti ir vykdyti atsižvelgdamos į veiklos vykdytojų interesus ir mažindamos minėtą naštą iki tokio lygio, kuris yra būtinas efektyviai ir veiksmingai oficialiai kontrolei vykdyti;

(29a)

oficialią kontrolę turėtų vykdyti darbuotojai, neturintys jokių interesų konfliktų, visų pirma nevykdantys, tiesiogiai ar per sutuoktinius, ūkinės veiklos, kuriai taikoma tam tikra oficiali kontrolė; [12 pakeit.]

(30)

valstybės narės kompetentingos institucijos oficialią kontrolę turėtų vykdyti vienodai atidžiai, nepaisant to, ar taisyklės, kurių vykdymas užtikrinamas, taikomos veiksmams, kurie yra svarbūs tik tos valstybės narės teritorijoje, ar veiksmams, kurie turės poveikio Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų ir prekių, gabenamų ar pateikiamų rinkai kitoje valstybėje narėje arba už Sąjungos ribų, laikymuisi. Pastaruoju atveju pagal Sąjungos teisės aktus taip pat gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar gyvūnai ir prekės atitinka trečiosios tokių gyvūnų ar prekių paskirties šalies nustatytus reikalavimus;

(31)

tam, kad užtikrintų, kad Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklių vykdymas tinkamai užtikrinamas, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus oficialią kontrolę vykdyti visais su tokiomis taisyklėmis susijusių gyvūnų ir prekių gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais. Tam, kad užtikrintų, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma nuodugniai ir būtų veiksminga, kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus oficialią kontrolę vykdyti visais prekių, medžiagų ar objektų, kurie nėra reglamentuojami žemės ūkio maisto grandinės taisyklėmis (pvz., veterinariniai vaistai), gamybos ir platinimo etapais, jei to reikia norint visapusiškai ištirti galimus tokių taisyklių pažeidimus ir nustatyti tokio pažeidimo priežastį;

(32)

kompetentingos institucijos veikia dėl veiklos vykdytojų ir bendro viešo intereso ir užtikrina, kad būtų nuolatos laikomasi Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisės aktais nustatytų aukštų apsaugos standartų ir jie būtų saugomi tinkamai užtikrinant jų vykdymą ir kad atitiktis šioms taisyklėms vykdant oficialią kontrolę būtų užtikrinta visoje žemės ūkio maisto grandinėje. Todėl kompetentingos institucijos veiklos vykdytojams ir visuomenei turėtų būti atsakingos už jų vykdomos oficialios kontrolės veiksmingumą ir efektyvumą. Jos turėtų sudaryti galimybes susipažinti su informacija apie oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ir vykdymą ir reguliariai skelbti informaciją apie oficialią kontrolę ir jos rezultatus. Kompetentingos institucijos tam tikromis sąlygomis taip pat turėtų turėti teisę skelbti ar viešinti informaciją apie atskirų veiklos vykdytojų reitingą, remiantis oficialios kontrolės rezultatais;

(33)

ypač svarbu, kad kompetentingos institucijos užtikrintų ir tikrintų jų vykdomos oficialios kontrolės veiksmingumą ir nuoseklumą. Dėl to jos turėtų veikti, remdamosi rašytinėmis dokumentais įforminamomis procedūromis, ir oficialią kontrolę vykdantiems darbuotojams turėtų pateikti išsamią informaciją ir instrukcijas. Be to, jos turėtų nustatyti procedūrą ir mechanizmus, skirtus nuolatos tikrinti, ar jų veiksmai yra veiksmingi ir nuoseklūs, ir imtis taisomųjų veiksmų, jei nustatomi trūkumai;

(34)

tam, kad būtų lengviau nustatyti neatitikties atvejus ir supaprastinti susijusio veiklos vykdytojo taisomųjų veiksmų taikymą, tos oficialios kontrolės , kuria buvo nustatyti galiojančių taisyklių pažeidimai, rezultatai turėtų būti aprašyti ataskaitoje, kurios . Šios ataskaitos kopija taip pat turėtų būti pateikta veiklos vykdytojui. Jei vykdant oficialią kontrolę būtinas nuolatinis ar reguliarus kompetentingų institucijų darbuotojų dalyvavimas veiklos vykdytojo veiklai stebėti, reikalavimas parengti kiekvieno atskiro tikrinimo ar vizito į veiklos vykdytojo patalpas ataskaitą būtų neproporcingas. Tokiais atvejais ataskaitos turėtų būti rengiamos taip dažnai, kad kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojas galėtų būti reguliariai informuoti apie atitikties lygį ir nedelsiant informuoti apie nustatytus trūkumus . Taip pat, siekiant sumažinti administravimo naštą, turėtų pakakti, kad pasienio kontrolės postuose vykdomos oficialios kontrolės rezultatai būtų užfiksuoti bendrajame sveikatos įvežimo dokumente ; [13 pakeit.]

(35)	veiklos vykdytojai turėtų visapusiškai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir įgaliotosiomis įstaigomis, kad užtikrintų sklandų oficialios kontrolės vykdymą ir sudarytų galimybes kompetentingoms institucijoms vykdyti kitą oficialią veiklą;

(36)

šiuo reglamentu nustatoma bendra teisinė sistema oficialiai kontrolei rengti, siekiant patikrinti atitiktį žemės ūkio maisto grandinės taisyklėms visose srityse, kuriose šios taisyklės taikomos. Kai kuriose šiose srityse Sąjungos teisės aktais nustatyti išsamūs reikalavimai, kurių reikia laikytis ir pagal kuriuos oficialiai kontrolei rengti būtini konkretūs įgūdžiai ir priemonės. Siekiant išvengti skirtingos reikalavimų vykdymo užtikrinimo praktikos, dėl kurios žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės apsauga ir, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinkos apsauga gali būti nevienoda, gyvūnų ir prekių, kuriems taikomas šis reglamentas, vidaus rinkos veikimo ir konkurencijos iškraipymo, Komisijai turėtų būti pavesta šiuo reglamentu nustatytas taisykles papildyti priimant specialias oficialios kontrolės taisykles, kuriomis būtų patenkinti kontrolės šiose srityse poreikiai.

Tiksliau tokiomis taisyklėmis turėtų būti nustatyti specialūs oficialios kontrolės vykdymo reikalavimai ir minimalus tos kontrolės veiksmų dažnumas, specialios ar papildomos priemonės be reglamente jau numatytų, kurių kompetentingos institucijos turėtų imtis neatitikties atveju, konkreti kompetentingų institucijų atsakomybė ir užduotys be reglamente jau numatytų ir specialūs šiame reglamente numatyti administracinės pagalbos mechanizmų taikymo kriterijai. Kitais atvejais tokių papildomų taisyklių gali prireikti norint nustatyti tikslesnę su maistu ir pašarais susijusios oficialios kontrolės vykdymo sistemą, kai gaunama naujos informacijos apie riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai arba, dėl GMO ir augalų apsaugos priemonių, riziką aplinkai, iš kurios matyti, kad neturint bendrų oficialios kontrolės vykdymo valstybėse narėse reikalavimų kontrole nebūtų užtikrintas reikiamas apsaugos nuo tokios rizikos lygis, kuris numatytas Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais;

(37)

kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę kai kurias užduotis perduoti kitoms įstaigoms. Turėtų būti nustatytos tinkamos sąlygos, kuriomis būtų užtikrintas oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nešališkumas, kokybė ir nuoseklumas. Įgaliotoji įstaiga turėtų būti visų pirma pagal ISO standartą akredituota inspektavimui atlikti;

(38)

oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos patikimumui ir nuoseklumui visoje Sąjungoje užtikrinti, mėginių ėmimo, laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodai turėtų atitikti naujausius mokslo standartus, tenkinti susijusios laboratorijos konkrečius analitinių ir kitų tyrimų ir diagnostinių tyrimų poreikius ir užtikrinti tvirtus ir patikimus analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų rezultatus. Turėtų būti nustatytos aiškios naudotino metodo pasirinkimo taisyklės, kai metodą galima rinktis iš daugiau nei vieno skirtingų šaltinių, pvz., Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO), Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE), Europos Sąjungos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų arba nacionalinių taisyklių;

(39)

veiklos vykdytojai, kurių gyvūnams ar prekėms taikomas mėginių ėmimo, analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų reikalavimas vykdant oficialią kontrolę, turėtų turėti teisę kreiptis dėl antro eksperto nuomonės – tokiu atveju būtų antrą kartą imami mėginiai atsakomajam analitiniam ar kitam tyrimui arba atsakomajam diagnostiniam tyrimui atlikti, nebent toks antro mėginio ėmimas būtų techniškai neįmanomas arba nesusijęs. Taip turėtų būti daroma visų pirma tais atvejais, kai pavojaus plitimas gyvūnui ar prekei ypatingai mažas arba jo plitimas ypač retas ar nereguliarus. Dėl šios priežasties IPPC nesutinka su atsakomojo mėginio naudojimu norint nustatyti, ar augaluose arba augaliniuose produktuose yra karantininių organizmų;

(40)

oficialiai prekybos internetu ar kitomis nuotolinėmis priemonėmis kontrolei vykdyti kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę gauti mėginius per anonimiškai pateiktus užsakymus, žinomus kaip kontrolinis pirkimas, kuriuos tuomet galima analizuoti, bandyti ar tikrinti jų atitiktį reikalavimams. Kompetentingos institucijos turėtų imtis visų priemonių veiklos vykdytojų teisėms į antro eksperto nuomonę užtikrinti;

(41)

laboratorijos, kurias kompetentingos institucijos paskiria vykdant oficialią kontrolę ir kitus oficialius veiksmus paimtų mėginių analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams atlikti, turėtų turėti kompetencijos, įrangos, infrastruktūros ir darbuotojų tokioms užduotims vykdyti laikantis aukščiausių standartų. Pagrįstiems ir patikimiems rezultatams užtikrinti šios laboratorijos turėtų būti akredituotos naudoti šiuos metodus pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Akreditaciją turėtų suteikti nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (11);

(42)

akreditacija yra pasirinktinė priemonė naujoviškiausiai oficialiųjų laboratorijų veiklai užtikrinti, tačiau kartu tai sudėtingas ir brangus procesas, dėl kurio laboratorijoms tektų neproporcinga našta tais atvejais, kai laboratorinio analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo metodas labai paprastas ir jam nereikia specializuotų procedūrų ar įrangos, kaip yra trichinelių aptikimo atliekant inspektavimą atveju, tais atvejais, kai atlikti analitiniai ar kiti tyrimai yra susiję tik su kokybiniais augalų dauginamosios medžiagos apsektais ir, tam tikromis sąlygomis, tais atvejais, kai laboratorija tik atlieka analitinį ar kitą tyrimą arba diagnostinį tyrimą, vykdydama kitą nei oficiali kontrolė oficialią veiklą;

(43)

norint užtikrinti požiūrio lankstumą ir proporcingumą, ypač gyvūnų sveikatos ar augalų sveikatos laboratorijų atžvilgiu, turėtų būti priimta nuostata dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, kuriomis tam tikroms laboratorijoms būtų leidžiama nebūti akredituotoms visiems jų naudojamiems metodams. Be to, gali būti neįmanoma laboratorijos nedelsiant akredituoti visiems metodams, kuriuos ji turėtų naudoti kaip oficialioji laboratorija, tam tikrais atvejais, kai turėtų būti naudojami nauji ar neseniai pakeisti metodai ir kylančios rizikos ar neatidėliotinų situacijų atveju. Todėl tam tikromis sąlygomis oficialiosioms laboratorijoms turėtų būti leista kompetentingoms institucijoms atlikti analitinius ir kitus tyrimus bei diagnostinius tyrimus prieš gaunant susijusią akreditaciją;

(44)

oficiali gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, kontrolė yra ypač svarbi, norint užtikrinti šių gyvūnų ir prekių atitiktį Sąjungoje taikomiems teisės aktams ir ypač taisyklėms, nustatytoms visoje Sąjungoje žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei saugoti, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinkai saugoti. Tokia oficiali kontrolė turėtų būti atitinkamai vykdoma prieš gyvūnus ar prekes išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje, arba po to. Oficialios kontrolės dažnumas turėtų būti atitinkamai susijęs su rizika sveikatai, gyvūnų gerovei ir aplinkai, kurią į Sąjungą įvežami gyvūnai ir prekės galėtų kelti, atsižvelgiant į tai, kaip seniau laikytasi Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklėmis numatytų reikalavimų, į susijusioje trečiojoje šalyje jau įvykdytą tų gyvūnų ir prekių kontrolę ir tos trečiosios šalies suteiktas garantijas, jog į Sąjungą eksportuoti gyvūnai ir prekės atitinka Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus;

(45)

atsižvelgiant į riziką, kurią tam tikri gyvūnai ar prekės gali kelti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar aplinkai, juos įvežant į Sąjungą turėtų būti vykdoma speciali oficiali tų gyvūnų ar prekių kontrolė. Pagal galiojančias Sąjungos taisykles Sąjungos pasienyje turi būti vykdoma oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi gyvūnams, gyvūniniams produktams, genetinės medžiagos produktams ir šalutiniams gyvūniniams produktams taikytinų žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės standartų ir ar augalai ir augaliniai produktai atitinka fitosanitarinius reikalavimus. Taip pat vykdoma nuodugnesnė tam tikrų kitų prekių kontrolė jas įvežant į Sąjungą, jei to reikia dėl kylančios ar žinomos rizikos. Šiame reglamente turėtų būti numatytos tokios kontrolės, kuri šiuo metu reglamentuojama Tarybos direktyvos 97/78/EB (12), Tarybos direktyvos 91/496/EEB (13), Tarybos direktyvos 2000/29/EB (14) ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 669/2009 (15) nuostatomis, ypatybės;

(46)

kad būtų pagerintas Sąjungos oficialios kontrolės sistemos veiksmingumas, užtikrintas tinkamiausias oficialios kontrolės išteklių, skirtų pasienio kontrolei, paskirstymas ir supaprastintas Sąjungos maisto grandinės teisės aktų vykdymo užtikrinimas, turėtų būti sukurta bendra integruota oficialios kontrolės pasienio kontrolės postuose sistema, kuri pakeistų galiojančią suskaidytą kontrolės sistemą ir kuri būtų skirta visoms siuntoms, kurios turėtų būti tikrinamos jas įvežant į Sąjungą, tvarkyti atsižvelgiant į riziką, kurią jos gali kelti;

(47)	oficialiai kontrolei, kuri vykdoma pasienio kontrolės postuose, turėtų būti priskirtas visų siuntų dokumentų ir tapatumo tikrinimas ir fizinis tikrinimas, kuris būtų atliekamas taip dažnai, kaip to reikia, priklausomai nuo kiekvienos gyvūnų ar prekių siuntos keliamos rizikos;

(48)

fizinio tikrinimo dažnumas turėtų būti nustatytas ir keičiamas remiantis keliama rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizika aplinkai. Tokiu būdu kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos kontrolės išteklius skirti ten, kur rizika yra didžiausia. Tapatumo tikrinimo dažnumas taip pat galėtų būti mažinamas arba apsiribojama siuntos oficialios žymos tikrinimu, jei tą galima pateisinti mažesne į Sąjungą įvežamos siuntos keliama rizika. Rizika grindžiamo požiūrio į tapatumo ir fizinį tikrinimą turėtų būti laikomasi visapusiškai naudojantis turimais duomenų rikiniais ir informacija, taip pat kompiuterinėmis duomenų bazėmis ir valdymo sistemomis;

(49)

tam tikrais atvejais ir, jei užtikrinama aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerovė, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinkos apsauga, paprastai kompetentingų institucijų kontrolės pasienio postuose vykdomą oficialią kontrolę galėtų vykdyti kitos institucijos kituose kontrolės postuose;

(50)

veiksmingai oficialios kontrolės sistemai parengti prie siuntų, kurios patenka iš trečiųjų šalių ir kurių kontrolę reikia vykdyti jas įvežant į Sąjungą, turėtų būti pridedamas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (BSĮD), kuris turėtų būti naudojamas išankstiniam pranešimui apie siuntos patekimą į pasienio kontrolės postą ir įvykdytos oficialios kontrolės rezultatams bei kompetentingų institucijų priimtiems sprendimams, susijusiems su siunta, prie kurios šis dokumentas pridedamas, registruoti. Tą patį dokumentą veiklos vykdytojas turėtų naudoti muitiniam įforminimui gauti, kai visa oficiali kontrolė jau įvykdyta;

(51)

į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė turėtų būti vykdoma valstybių narių paskirtuose pasienio kontrolės postuose vadovaujantis būtiniausių reikalavimų rinkiniu. Jei tokie postai nebeatitinka šių reikalavimų arba jei jų veikla gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, jų skyrimą reikėtų atšaukti arba sustabdyti;

(52)

vienodam oficialios kontrolės taisyklių taikymui iš trečiųjų šalių patenkančioms siuntoms užtikrinti reikėtų nustatyti bendrąsias taisykles, skirtas reglamentuoti veiksmus, kurių kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai turėtų imtis įtarę neatitiktį, taip pat taisykles dėl reikalavimų neatitinkančių siuntų ir siuntų, kurios galėtų kelti riziką žmonių, gyvūnų augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai;

(53)

tam, kad būtų išvengta oficialios kontrolės veiksmų nenuoseklumo ir dubliavimosi, kad siuntos, kurių oficiali kontrolė turi būti vykdoma pasienio kontrolės poste, būtų laiku identifikuotos ir kad būtų užtikrintas veiksmingas kontrolės vykdymas, reikėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos su siuntomis, kurios patenka iš trečiųjų šalių, susijusios institucijos, bendradarbiautų ir keistųsi informacija;

(54)

turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės visada užtikrintų tinkamus finansinius išteklius, skirtus oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdančioms kompetentingoms institucijoms tinkamai aprūpinti darbuotojais ir įranga. Nors veiklos vykdytojams pirmiausia tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų veikla atitiktų Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisykles, jų pačių tuo tikslu vykdomos kontrolės sistemą turėtų papildyti tam skirta kiekvienos valstybės narės taikoma oficialios kontrolės sistema veiksmingai rinkos priežiūrai žemės ūkio maisto grandinėje užtikrinti. Pagal pobūdį tokia sistema yra sudėtinga ir imli ištekliams, jai reikėtų skirti pastovius išteklius oficialiai kontrolei vykdyti tokiu lygmeniu, kuris yra tinkamas reikalavimų laikymosi užtikrinimo poreikiams bet kuriuo momentu. Tam, kad būtų sumažinta oficialios kontrolės sistemos priklausomybė nuo viešųjų finansų, kompetentingos institucijos turėtų galėti rinkti mokesčius arba įmokas , skirtus padengti išlaidas, kurias jos patiria vykdydamos oficialią tam tikrų veiklos vykdytojų kontrolę arba imdamosi tam tikrų veiksmų, kai vadovaujantis Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais reikalinga registracija ar patvirtinimas pagal Sąjungos taisykles dėl maisto ir pašarų higienos ar pagal taisykles, kuriomis reglamentuojama augalų sveikata ir augalų dauginamoji medžiaga. Mokesčius ar įmokas iš veiklos vykdytojų taip pat reikėtų rinkti norint padengti oficialios kontrolės, kuri vykdoma tam, kad būtų išduotas oficialus sertifikatas ar patvirtinimas, išlaidas, ir kompetentingų institucijų pasienio kontrolės postuose vykdomos oficialios kontrolės išlaidas; [14 pakeit.]

(55)

mokesčiais turėtų būti padengtos, bet neviršytos kompetentingų institucijų vykdant oficialią kontrolę patirtos išlaidos. Turėtų būti apskaičiuotos kiekvienos atskiros oficialios kontrolės išlaidos ar visų per tam tikrą laikotarpį vykdytos oficialios kontrolės veiksmų išlaidos. Jei mokesčiai taikomi remiantis faktinėmis pavienės oficialios kontrolės išlaidomis, geros atitikties patvirtinimą turintys veiklos vykdytojai turėtų mokėti mažesnius bendruosius mokesčius nei atitikties neužtikrinantys veiklos vykdytojai, be to, oficiali jų kontrolė turėtų būti atliekama rečiau. Kad veiklos vykdytojai būtų skatinami laikytis Sąjungos teisės aktų nepaisant metodo, pagrįsto faktinėmis išlaidomis ar fiksuotu dydžiu, kurį kiekviena valstybė narė pasirinks mokesčiui apskaičiuoti, jei mokesčiai yra apskaičiuojami remiantis visomis kompetentingų institucijų per tam tikrą laikotarpį patirtomis išlaidomis ir taikomi visiems veiklos vykdytojams nepaisant to, ar tuo ataskaitiniu laikotarpiu vykdyta jų oficiali kontrolė, šie mokesčiai turėtų būti taip apskaičiuoti, kad veiklos vykdytojai būtų nuolatos skatinami nuoseklios atitikties Sąjungos maisto grandinės teisės aktams patvirtinimu;

(56)

turėtų būti draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai kompensuoti kompetentingų institucijų surinktus mokesčius, nes tai būtų nenaudinga veiklos vykdytojams, kurie negali pasinaudoti tokia kompensacija, ir galėtų iškraipyti konkurenciją. Tačiau norint paremti labai mažas įmones jos turėtų būti atleistos nuo mokesčio, renkamo pagal šį reglamentą, mokėjimo;

(57)	oficialios kontrolės finansavimas iš veiklos vykdytojų renkant mokesčius turėtų būti skaidrus, kad piliečiai ir įmonės suprastų, pagal kokį metodą ir duomenis nustatomi mokesčiai, ir būtų informuoti apie mokesčių pajamų panaudojimą;

(58)

Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklėmis nustatomi atvejai, kai tam tikrus gyvūnus ar prekes teikiant rinkai ar juos gabenant turėtų būti pridedamas oficialus sertifikatas, pasirašytas sertifikatą išduodančio pareigūno. Būtų tikslinga parengti bendras taisykles, kuriomis būtų nustatytos kompetentingų institucijų ir sertifikatus išduodančių pareigūnų prievolės, susijusios su oficialių sertifikatų išdavimu, ir oficialių sertifikatų ypatybės jų patikimumui užtikrinti;

(59)

kitais atvejais šio reglamento taikymo sričiai priskiriamomis taisyklėmis nustatoma, kad tam tikrus gyvūnus ar prekes teikiant rinkai ar juos gabenant turėtų būti pridėta oficiali etiketė, oficialus ženklas ar kitas oficialus patvirtinimas, kurį išduoda kompetentingų institucijų prižiūrimas veiklos vykdytojas arba pačios kompetentingos institucijos. Reikėtų nustatyti būtiniausias taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad ir oficialūs patvirtinimai išduoti laikantis tinkamų patikimumo garantijų;

(60)

oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla turėtų būti pagrįsta analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodais, kurie atitiktų naujausius mokslo standartus ir užtikrintų tvirtus, patikimus ir palygintinus rezultatus visoje Sąjungoje. Todėl reikėtų nuolatos gerinti oficialiųjų laboratorijų naudojamus metodus ir juos naudojant surinktų analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų duomenų kokybę ir vienodumą. Tam Komisija turėtų turėti teisę skirti Europos Sąjungos etalonines laboratorijas visose šiose maisto grandinės srityse, kuriose reikia tikslių ir patikimų analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų rezultatų, ir pasikliauti jų ekspertų pagalba. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos turėtų visų pirma užtikrinti, kad nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ir oficialiosioms laboratorijoms būtų teikiama naujausia informacija apie esamus metodus, kad jos organizuotų tarplaboratorinius lyginamuosius tyrimus ar juose dalyvautų ir nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ar oficialiosioms laboratorijoms siūlytų mokymo kursus;

(60a)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1829/2003 (16) ir (EB) Nr. 1831/2003 (17) atitinkamai Europos Sąjungos etaloninei genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorijai ir Europos Sąjungos etaloninei pašarų priedų laboratorijai suteikiamos ypatingos užduotys kaip dalis leidimo suteikimo procedūros genetiškai modifikuotam maistui, pašarams ar pašarų priedams, ypač susijusios su pareiškėjo pasiūlytų aptikimo ir ištyrimo metodų bandymais, vertinimu ir patvirtinimu. Patirtis rodo, kad vykdant leidimo suteikimo procedūrą su metodų išbandymu, įvertinimu ir patvirtinimu susijusios žinios ir kompetencija yra labai svarbios siekiant pažangiu aukšto lygio indėliu prisidėti prie oficialios kontrolės veiksmingumo. Todėl siekiant šio reglamento tikslų pagal Reglamentus (EB) Nr. 1829/2003 ir (EB) Nr. 1831/2003 paskirtos laboratorijos turėtų veikti kaip etaloninės Europos Sąjungos laboratorijos; [16 pakeit.]

(61)

oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai augalų dauginamosios medžiagos gaminimo ir rinkodaros srityse, taip pat gyvūnų gerovės srityje vykdyti kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybes gauti naujausius, patikimus ir nuoseklius techninius duomenis, mokslinių tyrimų išvadas, naujus metodus ir patirtį, kurios reikia teisingam tose srityse galiojančių Sąjungos teisės aktų taikymui. Tam Komisija turėtų turėti galimybes skirti Europos Sąjungos etalonines laboratorijas augalų dauginamosios medžiagos ir gyvūnų gerovės srityse srityje ir pasikliauti jų ekspertų parama; [17 pakeit.]

(62)

siekiant šio reglamento tikslų, prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo ir užtikrinant vartotojų pasitikėjimą reglamentu reikėtų veiksmingai ir nuolatos nustatyti neatitiktį Sąjungos maisto grandinės teisės aktams, kai būtini reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmai daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatyta Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) jau leidžia kompetentingoms institucijoms greitai keistis informacija apie didelę tiesioginę ar netiesioginę riziką žmonių sveikatai dėl maisto ar pašarų arba apie didelę riziką žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai dėl pašarų arba dėl sukčiavimo maisto produktų srityje ir tokią informaciją skleisti, kad būtų galima imtis skubių priemonių šiai rizikai panaikinti. Minėta sistema leidžia laiku imtis veiksmų visose susijusiose valstybėse narėse tam tikrai didelei rizikai maisto grandinėje panaikinti, tačiau ji negali būti taikoma teikiant veiksmingą tarpvalstybinę pagalbą ir skatinant kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, kuriais užtikrinama, kad neatitiktis Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktams tarpvalstybiniu mastu būtų tinkamai nustatyta ne tik valstybėje narėje, kurioje neatitiktis pirmiausia pastebėta, bet ir valstybėje narėje, kurioje pradėta nesilaikyti reikalavimų. Tiksliau administracinė pagalba ir bendradarbiavimas turėtų kompetentingoms institucijoms sudaryti galimybes keistis informacija, nustatyti žemės ūkio maisto grandinės taisyklių pažeidimus tarpvalstybiniu mastu, juos nagrinėti ir imtis veiksmingų ir proporcingų veiksmų; [18 pakeit.]

(63)

administracinės pagalbos prašymai ir visi pranešimai turėtų būti atitinkamai vėliau stebimi. Norint palengvinti administracinę pagalbą ir bendradarbiavimą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų vieną ar daugiau ryšių palaikymo įstaigų paramai teikti ir ryšių srautams tarp skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų koordinuoti. Valstybių narių bendradarbiavimui supaprastinti Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos naudotinų techninių priemonių specifikacijos, ryšių palaikymo įstaigų komunikacijos procedūros ir standartinės pagalbos prašymo, pranešimų ir atsakymų formos;

(64)

kiekviena valstybė narė turėtų rengti ir reguliariai atnaujinti daugiametį nacionalinį kontrolės planą (DNKP), kuris turėtų aprėpti visas Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais reglamentuojamas sritis ir kuriame turėtų būti pateikta informacija apie oficialios kontrolės sistemos struktūrą ir jos organizavimą. Šie planai – priemonė, kurios pagalba kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma taikant rizika grįstą ir veiksmingą metodą visoje jos teritorijoje ir visoje žemės ūkio maisto grandinėje ir laikantis šio reglamento;

(65)

daugiamečių nacionalinių kontrolės planų darnai ir išsamumui užtikrinti valstybės narės turėtų paskirti vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už koordinuotą planų rengimą ir įgyvendinimą. Skatindama nuoseklų, vienodą ir integruotą požiūrį į oficialią kontrolę Komisija turėtų būti įgaliota priimti taisykles dėl daugiamečių nacionalinių kontrolės planų, kuriomis turėtų būti nustatyti oficialios kontrolės prioritetai, veiksmingos kontrolės procedūros, rizikos skirstymo į kategorijas kriterijai ir veiklos rodikliai daugiamečiams nacionaliniams kontrolės planams įvertinti;

(66)

turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyta informacija apie kontrolės veiksmus ir daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimą. Lygintinų duomenų rinkimui ir perdavimui, vėlesniam tokių duomenų įtraukimui į visos Sąjungos statistinius duomenis ir Komisijos oficialios kontrolės visoje Sąjungoje vykdymo ataskaitų rengimui supaprastinti Komisija turėtų turėti teisę priimti įgyvendinimo aktus dėl metinių atskaitų standartinės formos nustatymo;

(67)

Komisijos ekspertai turėtų turėti teisę valstybėse narėse vykdyti kontrolę ir tikrinti, kaip taikomi Sąjungos teisės aktai ir kaip veikia nacionalinės kontrolės sistemos ir kompetentingos institucijos. Komisijos atliekama kontrolė taip pat turėtų būti naudinga tiriant informaciją apie reikalavimų vykdymo užtikrinimo praktiką ar problemas, nenumatytus atvejus ir naujus pokyčius valstybėse narėse ir ją renkant;

(68)

gyvūnai ir prekės iš trečių šalių turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus, kurie yra taikomi Sąjungos gyvūnams ir prekėms, arba reikalavimus, kurie pripažinti bent lygiaverčiais tikslams, kurių siekiama Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklėmis. Šis principas įtvirtintas Reglamente (EB) Nr. 178/2002, pagal kurį reikalaujama, kad į Sąjungą importuotas maistas ir pašarai atitiktų susijusius Sąjungos maisto srities teisės aktų reikalavimus arba reikalavimus, kurie laikomi bent jiems lygiaverčiais. Specialūs šiuo atveju taikytini reikalavimai numatyti Sąjungos taisyklėse dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių, kuriomis į Sąjungą draudžiama įvežti tam tikrus kenksminguosius organizmus, kurių nėra arba kurių yra labai nedaug Sąjungoje, Sąjungos taisyklėse, kuriomis nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, pagal kuriuos gyvūnus ir tam tikrus gyvūninius produktus į Sąjungą galima įvežti tik iš tų trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į tam tikslui sudarytą sąrašą, ir Sąjungos taisyklėse dėl oficialios žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų kontrolės rengimo, kuriomis taip pat numatyta sudaryti trečiųjų šalių, iš kurių tokie produktai gali būti įvežami į Sąjungą, sąrašą. Augalų dauginamosios medžiagos atveju galioja atitinkama sistema, pagal kurią nustatyta, iš kokių trečiųjų šalių leidžiama importuoti augalų dauginamąją medžiagą, ir sudarytas tokių šalių sąrašas;

(69)

norint užtikrinti, kad į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežami gyvūnai ir prekės atitiktų visus Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais nustatytus reikalavimus ar lygiaverčiais laikomus reikalavimus, be Sąjungos taisyklėmis dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių nustatytų reikalavimų, Sąjungos taisyklių, kuriomis nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, ir Sąjungos taisyklių, kuriomis nustatytos specialios gyvūninių produktų higienos taisyklės Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais nustatytiems fitosanitariniams ir veterinariniams reikalavimams užtikrinti, Komisijai turėtų būti suteikta teisė nustatyti gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą sąlygas tiek, kiek jų reikia siekiant užtikrinti, kad tie gyvūnai ir prekės atitiktų visus susijusius Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktų reikalavimus ar lygiaverčius reikalavimus. Tokios sąlygos turėtų būti taikomos gyvūnams ar prekėms ar gyvūnų ar prekių kategorijoms iš visų trečiųjų šalių arba tam tikrų trečiųjų šalių ar jų regionų;

(70)

jei konkrečiu atveju yra įrodymų, kad tam tikri trečiosios šalies, trečiųjų šalių grupės ar jų regionų kilmės gyvūnai ar prekės gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, arba jei yra įrodymų apie galimą didelę plataus masto neatitiktį Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktams, Komisija turėtų turėti teisę priimti priemones tokiai rizikai sustabdyti;

(71)

oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos efektyvumas ir veiksmingumas ir pagaliau žmonių, gyvūnų ir augalų sauga ir sveikata bei aplinkos apsauga taip pat priklauso nuo to, ar kontrolę vykdančios institucijos turi gerai apmokytų darbuotojų, kurie turėtų tinkamų žinių visais susijusiais klausimais, kurie yra svarbūs teisingam Sąjungos teisės aktų taikymui. Komisija turėtų numatyti tinkamą ir tikslingą mokymą vieningam kompetentingų institucijų požiūriui į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą skatinti. Kad trečiosiose šalyse būtų skleidžiama informacija apie Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktus ir reikalavimus, tokie mokymai turėtų būti skirti ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų darbuotojams;

(72)	kompetentingų institucijų patirties ir gerosios praktikos pasidalijimui skatinti Komisija turėtų turėti galimybių bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis organizuoti oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą vykdančių darbuotojų mainų programas;

(73)

norint veiksmingai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija ir prireikus veiklos vykdytojai galėtų greitai ir veiksmingai keistis duomenimis ir informacija, susijusia su oficialia kontrole ar jos rezultatais. Sąjungos teisės aktais sukurtos kelios informacinės sistemos, kurias valdo Komisija ir kurias naudojant galima tokius duomenis ir informaciją tvarkyti ir valdyti visoje Sąjungoje kompiuterinėmis ir internetu grįstomis priemonėmis. Oficialios kontrolės rezultatams registruoti ir atsekti naudojama Komisijos sprendimu 2003/24/EB (18) sukurta integruota kompiuterinė veterinarijos sistema (TRACES sistema), ji šiuo metu naudojama ir duomenims bei informacijai apie gyvūnus ir gyvūninius produktus ir jų oficialią kontrolę tvarkyti. Ta sistema turėtų būti atnaujinta ir pritaikyta , kad ją būtų galima naudoti visoms prekėms, kurioms Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais nustatyti specialūs reikalavimai ar oficialios kontrolės sąlygos. Greitiems valstybių narių ir Komisijos informacijos apie riziką, kuri gali kilti maisto grandinėje ar gyvūnų ir augalų sveikatai, mainams taip pat esama tam skirtų kompiuterinių sistemų. Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 sukurta RASFF sistema, Reglamentu (ES) Nr. …/… (*2) – pranešimų ir ataskaitų dėl išvardytų ligų ir sukčiavimo maisto produktų srityje priemonių sistema, o Reglamentu (ES) Nr. …/… (*3) – pranešimų ir ataskaitų dėl kenksmingųjų organizmų buvimo ir pranešimų dėl neatitikties sistema. Visos šios sistemos turėtų veikti darniai ir nuosekliai, susiejant skirtingas sistemas, išvengiant dubliavimosi, supaprastinant sistemų veikimą ir užtikrinant geresnį jų veiksmingumą; [19 pakeit.]

(74)

oficialios kontrolės valdymo veiksmingumui gerinti Komisija turėtų sukurti kompiuterinę informacinę sistemą, į kurią būtų integruotos visos susijusios galiojančios informacinės sistemos ir prireikus atnaujinamos – tai leistų naudotis pažangiomis ryšių ir sertifikavimo priemonėmis ir dar veiksmingiau naudotis su oficialia kontrole susijusiais duomenimis ir informacija. Kad būtų išvengta nereikalingo informacijos reikalavimų dubliavimosi, kuriant tokią kompiuterinę sistemą reikėtų atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti, jei įmanoma, tokios kompiuterinės sistemos suderinamumą su kitomis valdžios institucijų naudojamomis informacinėmis sistemomis, kuriose keičiamasi susijusiais duomenimis arba kuriose jie pateikiami. Be to, laikantis Europos skaitmeninės darbotvarkės reikėtų numatyti galimybę naudoti elektroninį parašą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (19);

(74a)

siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir kontrolės išlaidas bei sudaryti sąlygas Sąjungos ir jos valstybėms narėms veiksmingai bendrauti elektroninėmis priemonėmis vykdant prekybą su trečiosiomis šalimis, būtina, kad keisdamosi elektroniniais sertifikatais ar kitais elektroniniais duomenimis Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos naudotų tarptautiniu mastu standartizuotą kalbą, pranešimų struktūrą ir keitimosi duomenimis protokolus, kurie būtų pagrįsti Pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) rekomendacijomis dėl elektroninio sertifikavimo naudojant duomenų aprašymo kalbos standartą XML (XML schemas), taip pat saugaus kompetentingų institucijų keitimosi duomenimis mechanizmais, kuriuos parengė Jungtinių Tautų prekybos sąlygų gerinimo ir elektroninio verslo centras (UN/CEFACT); [20 pakeit.]

(75)

kompetentingos institucijos turėtų nagrinėti atvejus, kai kyla įtarimų dėl neatitikties Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktams, ir, kai nustatoma tokia neatitiktis, nagrinėti priežastis, mastą ir veiklos vykdytojų atsakomybę. Jos taip pat turėtų imtis rinkamų priemonių užtikrinti, kad susiję veiklos vykdytojai ištaisytų padėtį, ir užkirsti kelią tolesnei neatitikčiai;

(76)

svarbiausia vykdant oficialią kontrolę tikrinti atitiktį žemės ūkio maisto grandinės teisės aktams, nes taip užtikrinama, kad visoje Sąjungoje būtų veiksmingai siekiama minėtų teisės aktų tikslų. Dėl valstybės narės kontrolės sistemų trikdžių tam tikrais atvejais gali būti ypač sunku siekti minėtų tikslų ir gali kilti rizika žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizika aplinkai nepriklausomai nuo to, ar su šia rizika yra susiję ar už jį atsakingi veiklos vykdytojai ar kiti subjektai, arba pasireikšti didelė plataus masto neatitiktis maisto grandinės taisyklėms. Todėl atsiradus didelių valstybės narės kontrolės sistemos trikdžių Komisija turi turėti teisę priimti priemones, kurios būtų skirtos šiai rizikai žemės ūkio maisto grandinėje sustabdyti arba ją pašalinti, kol susijusi valstybė narė imsis reikiamų veiksmų kontrolės sistemos trikdžiams pašalinti;

(77)

taisyklių pažeidimo atveju visoje Sąjungoje turėtų būti imamasi veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų nacionaliniu lygmeniu. Kad tarptautinių pažeidimų atveju taikomos finansinės sankcijos būtų pakankamai atgrasančios, reikėtų nustatyti tokio dydžio finansines sankcijas, kurios veikiausiai kompensuotų būtų bent dvigubai didesnės už pažeidimo kaltininko numatytą ekonominį privalumą gautą ekonominę naudą . Valstybės narės taip pat turėtų taikyti tinkamas baudžiamąsias ir (arba) administracines sankcijas tais atvejais, kai vykdant oficialią kontrolę veiklos vykdytojai nebendradarbiauja; [21 pakeit.]

(77a)

derėtų atsižvelgti į ypatingus besivystančių šalių ir visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius ir padėti joms organizuoti oficialią kontrolę, kad jos galėtų atitikti gyvūnų ir prekių importo į Sąjungos kriterijus; [22 pakeit.]

(78)

šiuo reglamentu aprėpiamos sritys, kurios jau patenka į kai kurių galiojančių aktų taikymo sritį. Dubliavimuisi išvengti ir nuosekliai teisinei sistemai sukurti toliau išvardyti teisės aktai turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu nustatytomis taisyklėmis: Tarybos direktyva 89/608/EEB (20), Tarybos direktyva 89/662/EEB (21), Tarybos direktyva 90/425/EEB (22), direktyva 91/496/EEB, Tarybos sprendimas 92/438/EEB (23), direktyva 96/23/EB, Tarybos direktyva 96/93/EB (24), direktyva 97/78/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004. nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (25) ; [23 pakeit.]

(79)

nuoseklumui užtikrinti toliau išvardyti teisės aktai turėtų būti iš dalies pakeisti: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (26), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 (27), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 (28), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (29), Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009; Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 (30), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (31), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (32), Tarybos direktyva 98/58/EB (33), Tarybos direktyva 1999/74/EB (34), Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003, Tarybos direktyva 2007/43/EB (35), Tarybos direktyva 2008/119/EB (36), Tarybos direktyva 2008/120/EB (37) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB (38); [24 pakeit.]

(80)

Reglamente (ES) Nr. …/… (*4) nustatyta veiksmų ir priemonių žemės ūkio maisto grandinėje tose srityse Sąjungos finansavimo sistema pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Kai kuriais tokiais aktais ir priemonėmis siekiama gerinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos Sąjungoje vykdymą. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu padarytus Reglamento (EB) Nr. 882/2004 pakeitimus Reglamentas (ES) Nr. …/… (*5) turėtų būti iš dalies pakeistas;

(81)

kad būtų iš dalies pakeistos nuorodos į Europos standartus ir šio reglamento II ir III priedus atsižvelgiant į teisinius, techninius ir mokslinius pasikeitimus, ir kad šis reglamentas būtų papildytas specialiomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla reglamento taikymo srityje, įskaitant, inter alia, taisykles dėl darbuotojų kvalifikacijos ir mokymo, dėl papildomos kompetentingų institucijų atsakomybės ir užduočių, taisykles tais atvejais, kai nereikia akredituoti laboratorijų, taisykles dėl tam tikrų atleidimų nuo oficialios kontrolės pasienyje reikalavimo, dėl kriterijų, naudotinų tapatumo ir fizinio tikrinimo dažnumui nustatyti, dėl sąlygų, kurias turi atitikti į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežami tam tikri gyvūnai ar prekės, nustatymo, dėl papildomų Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir centrų reikalavimų ir užduočių, dėl papildomų reikalavimų nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms, dėl rizikos skirstymo pagal kategorijas ir daugiamečių nacionalinių kontrolės planų veiklos rodiklių kriterijų ir dėl nenumatytų atvejų planų maisto ir pašarų srityje, numatytų Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, Komisija turėtų būti įgaliota priimti aktus pagal Sutarties 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(82)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir Europos Sąjungos etaloninių centrų skyrimu augalų dauginamosios medžiagos ir gyvūnų gerovės srityse, Komisijos kontrolės veiksmų valstybėse narėse programos priėmimu ir nuodugnesne oficialia kontrole žemės ūkio maisto grandinės taisyklių pažeidimo atveju, kai būtina koordinuota pagalba ir Komisijos tolesni veiksmai;

(83)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, įskaitant, inter alia, taisykles ir sąlygas, susijusias su auditu, sertifikatų ir kitų dokumentų forma, kompiuterinės informacinės valdymo sistemos sukūrimu, veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų bei kompetentingų institucijų, muitinių ir kitų institucijų bendradarbiavimu, mėginių ėmimo ir laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodais ir jų įteisinimu, aiškinimu, atsekamumu, produktų ar prekių, kuriems taikomas kontrolės reikalavimas, sąrašo sudarymu, taip pat šalių ar regionų, kurie gali eksportuoti tam tikrus gyvūnus ir prekes į Sąjungą, sąrašo sudarymu, išankstiniu pranešimu apie siuntas, informacijos mainais, pasienio kontrolės postais, izoliavimu ir karantinu, trečiųjų šalių prieš eksportą atliktos kontrolės patvirtinimu, priemonėmis rizikai ar plataus masto didelei neatitikčiai, susijusiai su tam tikrais trečiosios šalies ar jos regiono kilmės gyvūnais ar prekėmis, sustabdyti, trečiųjų šalių ar regionų, kurie teikia Sąjungoje taikomoms lygiavertes garantijas, pripažinimu ir jo panaikinimu, valstybių narių darbuotojų mokymo veiksmais ir mainų programomis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (39);

(84)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti darnų požiūrį į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kuri vykdoma Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklių taikymui užtikrinti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo poveikio, sudėtingumo, taip pat tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis

Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

a)	valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos;

b)	oficialios kontrolės finansavimo;

c)	administracinės pagalbos ir valstybių narių bendradarbiavimo siekiant teisingai taikyti 2 dalyje nurodytas taisykles;

d)	Komisijos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse vykdomos kontrolės;

e)	sąlygų, kurias turi atitikti į Sąjungą iš trečiosios šalies įvežami gyvūnai ir prekės, priėmimo;

f)	kompiuterinės informacinės sistemos su oficialia kontrole susijusiai informacijai ir duomenims valdyti sukūrimo.

2. Šis reglamentas taikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti atitiktį Sąjungos lygmeniu arba valstybių narių Sąjungos teisėms aktams tose srityse taikyti nustatytoms šioms taisyklėms:

dėl maisto, maisto saugos , maisto kokybės ir maisto sveikumo bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo, ir platinimo etapu, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus ir informaciją, medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, gamybą ir naudojimą;

b)	dėl tyčinio GMO išleidimo į aplinką ir riboto GMO naudojimo;

c)	dėl pašarų ir pašarų saugos visais pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais ir pašarų naudojimo, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų sveikatą, interesus ir informaciją;

d)	dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų;

e)	dėl rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai, kylančios dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, išvengimo ir jos mažinimo;

ea)	dėl gyvūnų ir žmonių, taip pat aplinkos antimikrobinio atsparumo prevencijos ir sumažinimo;

f)	dėl gyvūnų gerovės reikalavimų;

g)	dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių;

h)	dėl gamybos, siekiant augalų dauginamąją medžiagą pateikti rinkai ir ją pateikiant rinkai;

i)	dėl augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai ir naudojimo ir tausiojo pesticidų naudojimo reikalavimų;

j)	dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo;

k)	dėl saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių naudojimo ir ženklinimo;

ka)	dėl tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose stebėsenos. [25, 26 ir 27 pakeit.]

3. Šis reglamentas taip pat taikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti atitiktį 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytiems reikalavimams, taikytiniems gyvūnams ir prekėms:

a)	kurie įvežami į Sąjungą iš trečiųjų šalių;

b)	kurie turi būti eksportuoti į trečiąsias šalis.

4. Šis reglamentas netaikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti atitiktį:

a)	Reglamentui (EB) Nr. 1234/2007 srityse, nenurodytose šio reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyriuje. Tačiau šis reglamentas taikomas saugomų kilmės vietos nuorodų ir vynų saugomų geografinių nuorodų oficialiai kontrolei ; [28 pakeit.]

b)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2010/63/ES (40);

ba)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2001/82/EB (41) . [29 pakeit.]

5. Šio reglamento 3–5 ir 7 straipsniai, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 14 straipsnis, 30–33 straipsniai, 36–41 straipsniai ir 76 straipsnis, III ir IV antraštinės dalys ir 129 bei 136 straipsniai taip pat taikomi kitai oficialiai veiklai, kurią kompetentingos institucijos vykdo pagal šį reglamentą arba pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

oficiali kontrolė – kompetentingų institucijų vykdomas bet kokio pobūdžio tikrinimas , apimantis ir reikalavimų, taikomų gyvūnams ir prekėms, įvežamoms iš trečiųjų šalių ir skirtoms eksportuoti į trečiąsias šalis, kontrolę, siekiant nustatyti, ar laikomasi: [30 pakeit.]

a)	šio reglamento;

b)	1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių.

kita oficiali veikla – bet kuri veikla, išskyrus oficialią kontrolę, kurią kompetentingos institucijos vykdo laikydamosi:

a)	šio reglamento;

b)	1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, išskyrus g punktą, siekdamos užtikrinti, kad būtų taikomos šios taisyklės. [31 pakeit.]

3)	maisto srities teisės aktai – maisto produktus reglamentuojantys įstatymai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 1 punkte;

4)	pašarų srities teisės aktai – Sąjungos teisės aktai ar nacionalinio lygmens įstatymai, reglamentai ir administracinės nuostatos, kuriais reglamentuojami pašarai apskritai ir ypač pašarų sauga; jais reglamentuojami visi pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapai ir pašarų naudojimas;

kompetentingos institucijos:

pagal šį reglamentą ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles už oficialią kontrolę oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ir vykdymą, pavyzdžiui, sertifikatų ar patvirtinimų išdavimą, laboratorijų paskyrimą, keitimąsi informacija bendradarbiaujant institucijoms ir sprendimų dėl priemonių, skirtų pažeidimams ištaisyti, priėmimą, atsakingos valstybės narės centrinės valdžios institucijos; [32 pakeit.]

b)	bet kuri kita institucija, kuriai suteikta tokia atsakomybė;

c)	prireikus tinkamos trečiosios šalies institucijos.

6)	gyvūnai – gyvūnai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (*6) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte , išskyrus gyvūnus augintinius ; [33 pakeit.]

7)	prekės – bet kuri prekė, išskyrus gyvūnus, kuriai taikoma viena ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių;

8)	maistas – maistas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje;

9)	pašaras – pašaras, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte;

10)	šalutiniai gyvūniniai produktai – šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 dalyje;

11)	šalutinių gyvūninių produktų gaminiai – šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 2 dalyje;

12)	kenksmingieji organizmai – kenksmingieji organizmai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (*7) 1 straipsnio 1 dalyje;

13)	augalai – augalai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (*8) 2 straipsnio 1 punkte;

14)

augalų dauginamoji medžiaga – augalų dauginamoji medžiaga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [ number, date, title and, in a footnote, the OJ reference for the Regulation on the production and making available on the market of plant reproductive material ] 3 straipsnio 2 punkte; [34 pakeit.]

15)

augalų apsaugos produktai – augalų apsaugos produktai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 1 dalyje; šiame reglamente augalų apsaugos produktai taip pat reiškia veikliąsias medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 2 dalyje, ir kitas medžiagas ar preparatus, nurodytus šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje ; [35 pakeit.]

16)

svetima rūšis – rūšis, porūšis arba žemesnysis taksonas, kurių organizmai užveisiami už įprastinio praeities arba dabartinio paplitimo arealo ribų ir kuriems priskiriamos visos dalys, gametos, sėklos, kiaušinėliai ar vegetatyviniai tokių rūšių dariniai, taip pat hibridai, augalų ar gyvūnų veislės, ir kurie gali išgyventi bei vėliau daugintis; [36 pakeit.]

17)	gyvūniniai produktai – gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (42), I priedo 8.1 punkte;

18)	genetinės medžiagos produktai – genetinės medžiagos produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (*9) 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte;

19)	augaliniai produktai – augaliniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (*10) 2 straipsnio 2 punkte;

20)	kiti objektai – kiti objektai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (*11) 2 straipsnio 4 punkte;

21)	rizikos vertinimas – rizikos įvertinimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 11 punkte;

22)

tvirtinantysis pareigūnas:

a)	kompetentingų institucijų pareigūnas, jų įgaliotas pasirašyti oficialius sertifikatus;

b)	jei numatyta pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, bet kuris kitas asmuo, kurį kompetentingos institucijos įgalioja pasirašyti oficialius sertifikatus.

23)	oficialus sertifikatas – tvirtinančiojo pareigūno pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo užtikrinama, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų;

24)

neatitiktis – kai nesilaikoma:

a)	šio reglamento;

b)	1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių.

25)

oficialus patvirtinimas – etiketė, ženklas ar kitos formos patvirtinimas, kurį išduoda kompetentingų institucijų, atliekančių tikslinę oficialią kontrolę, prižiūrimi veiklos vykdytojai arba pačios kompetentingos institucijos ir kuriuo patvirtinama, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų; [37 pakeit.]

26)	veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam taikomas vienas ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse numatytų reikalavimų, išskyrus kompetentingas institucijas ir kitas už oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą atsakingas įstaigas;

27)

siunta – tam tikras kiekis gyvūnų ar tos pačios rūšies, kategorijos ar to paties aprašymo prekių, kurioms taikomas tas pats oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas ar kitas dokumentas, kurios vežamos tos pačios rūšies transporto priemone ir kurių kilmė yra ta pati; siuntą gali sudaryti viena ar daugiau partijų;

28)

inspektavimas – oficialios kontrolės forma, kai tiriama:

a)	gyvūnai ar prekės;

b)	1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių taikymo sričiai priskiriamų veiklos vykdytojų veikla ir jai vykdyti naudojama įranga, transporto priemonės, medžiagos, reikmenys , augalų apsaugos produktai ir atsargumo priemonės ; [38 pakeit.]

c)	vietos, kuriose veiklos vykdytojai vykdo veiklą;

ca)	a, b ir c punktuose nurodyti dokumentai. [39 pakeit.]

29)	pasienio kontrolės postas – valstybės narės 45 straipsnio 1 dalyje numatytai oficialiai kontrolei vykdyti paskirta vieta paskirtas patikrinimo centras ir jai jam priklausanti infrastruktūra; [40 pakeit.]

30)	auditas – sistemingas ir nepriklausomas tyrimas siekiant nustatyti, ar veikla ir jos rezultatai atitinka suplanuotas priemones, ar tos priemonės efektyviai taikomos ir ar yra tinkamos tikslams pasiekti;

31)	reitingas – veiklos vykdytojų skirstymas, remiantis jų atitikties reitingo kriterijams vertinimu;

32)

valstybinis veterinarijos gydytojas – kompetentingų institucijų paskirtas veterinarijos gydytojas, turintis tinkamą kvalifikaciją oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti pagal:

a)	šį reglamentą;

b)	1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.

33)	pavojus – bet koks veiksnys ar aplinkybė, kuri gali turėti nepageidaujamo poveikio žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai;

34)	nurodytosios pavojingos medžiagos – audiniai, kaip Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte apibrėžtos specifinės pavojingos medžiagos;

35)	ilga kelionė – kelionė, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1/2005 2 straipsnio m punkte;

36)	išvežimo punktas – Reglamento (EB) Nr. 1/2005 taikymo sričiai priskiriamas pasienio kontrolės postas arba kita valstybės narės nustatyta vieta, pro kurią gyvūnai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos;

37)	pesticidų purkštuvas – aparatas, kaip Direktyvos 2009/128/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta pesticidų purškimo įranga;

38)	įgaliotoji įstaiga – nepriklausoma trečioji šalis, kurią kompetentingos institucijos įgaliojo atlikti konkrečias oficialios kontrolės užduotis , susijusias su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla ; [43 pakeit.]

39)

ekologiškų produktų ekologinės gamybos kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė organizacija, taip pat prireikus trečiosios šalies atitinkama institucija arba trečiojoje šalyje veikianti institucija, kuriai kompetentingos institucijos suteikė visus įgaliojimus vykdyti patikrą ir sertifikavimą ekologinės gamybos sektoriuje , susijusius su Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 taikymu, arba dalį tokių įgaliojimų; [44 pakeit.]

40)	kontrolės tikrinimo procedūros – kompetentingų institucijų taikoma tvarka ir vykdomi veiksmai siekiant užtikrinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nuoseklumą ir veiksmingumą;

41)	atrankinė patikra – oficialios kontrolės forma, kai vykdomi planuoti stebėjimai ar matavimai, siekiant apžvelgti šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių atitikties būklę;

42)	tikslinė atrankinė patikra – oficialios kontrolės forma, kai stebimas vienas ar daugiau veiklos vykdytojų ar jų veikla;

43)	kontrolės sistema – sistema, kuri aprėpia valstybės narės kompetentingas institucijas ir išteklius, struktūras, tvarką ir procedūras, skirtas užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma pagal šį reglamentą ir 15–24 straipsniuose numatytas taisykles;

44)

lygiavertiškumas arba lygiavertis – iš esmės tokios pačios sistemos, tinkamos siekti tų pačių tikslų; [45 pakeit.]

a)	skirtingų sistemų ar priemonių tinkamumas tiems patiems tikslams siekti; [46 pakeit.]

b)	skirtingos sistemos ar priemonės, tinkamos tiems patiems tikslams siekti. [47 pakeit.]

45)	įvežimas į Sąjungą – gyvūnų ar prekių patekimas į vieną iš I priede išvardytų teritorijų;

46)

dokumentų tikrinimas – oficialių sertifikatų, oficialių patvirtinimų ir kitų dokumentų, taip pat komercinio pobūdžio dokumentų, kurie turi būti pridedami prie siuntos, kaip numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse, 54 straipsnio 1 dalyje arba pagal 75 straipsnio 3 dalį, 125 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 1 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose, tikrinimas;

47)	tapatumo tikrinimas – apžiūra, kuria patikrinama, ar siuntos turinys ir ženklinimas, taip pat gyvūnų, antspaudų ir transporto priemonių žymos atitinka oficialiuose sertifikatuose, oficialiuose patvirtinimuose ir kituose prie siuntos pridedamuose dokumentuose nurodytą informaciją;

48)

fizinis tikrinimas – gyvūnų ar prekių tikrinimas, taip pat prireikus pakuočių, transporto priemonių, ženklinimo ir temperatūros, arba analitiniam ar kitam tyrimui arba diagnostiniam tyrimui paimtų mėginių tikrinimas ir bet kuris kitas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisyklių atitikčiai nustatyti būtinas tikrinimas;

49)

perkrovimas – jūrų ar oro transportu iš trečiosios šalies gabenamų prekių, kurioms ar gyvūnų , kuriems taikoma 45 straipsnio 1 dalyje numatyta oficiali kontrolė, judėjimas, kai su muitinės priežiūra jos tame pačiame uoste ar oro uoste iš laivo ar orlaivio vežamos į kitą laivą ar orlaivį, ruošiantis jų tolesniam gabenimui; [48 pakeit.]

50)	tranzitas – judėjimas iš vienos trečiosios šalies į kitą trečiąją šalį, su muitinės priežiūra kertant vieną iš I priede išvardytų teritorijų, arba judėjimas iš vienos I priede nurodytos teritorijos į kitą I priede nurodytą teritoriją, kertant trečiosios šalies teritoriją;

51)	muitinės priežiūra – veiksmas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (43) 4 straipsnio 13 dalyje;

52)	muitinis tikrinimas – muitinės atliekamas tikrinimas, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 14 dalyje;

53)

oficialus sulaikymas – procedūra, kuria kompetentingos institucijos užtikrina, kad gyvūnai ir prekės, kuriems turi būti taikoma oficiali kontrolė, nebūtų gabenami ar su jais nebūtų nieko daroma, kol nėra sprendimo dėl jų paskirties vietos; jam priskiriamas kompetentingų institucijų kontroliuojamas veiklos vykdytojų atliekamas sandėliavimas pagal kompetentingų institucijų nurodymus ; [49 pakeit.]

54)	papildoma oficiali kontrolė – tikrinimo veiksmai, kurie pradžioje nebuvo suplanuoti ir dėl kurių nuspręsta remiantis pirmiau vykdytos oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos išvadomis;

55)	oficialus sertifikavimas – procedūra, kuria kompetentingos institucijos užtikrina vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų atitiktį;

56)

kontrolės planas – kompetentingų institucijų parengtas aprašas, kuriame pateikiama informacija apie oficialios kontrolės sistemos struktūrą ir organizaciją, taip pat jos veikimą ir išsamų oficialios kontrolės, vykdytinos kiekvienoje 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoje srityje per tam tikrą laikotarpį, planavimą;

57)	kelionės žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1/2005 II priedo 1–5 punktuose nustatytas dokumentas;

57a)	oficialiai paskirtas padėjėjas — asmuo, pagal šio reglamento IIIa priedą turintis atitinkamą kompetenciją ir paskirtas kompetentingos institucijos, kurio darbą prižiūri ir už kurį atsako valstybinis veterinarijos gydytojas. [50 pakeit.]

II antraštinė dalis

Oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla valstybėse narėse

I skyrius

Kompetentingos institucijos

3 straipsnis

Kompetentingų institucijų skyrimas

1. Valstybės narės kiekvienai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamai sričiai skiria kompetentingą instituciją ar institucijas, kurias įpareigoja vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą reglamentuojamą sritį patiki kompetentingai institucijai ar institucijoms, atsakingoms už planavimą, organizavimą ir oficialios kontrolės vykdymą . [51 pakeit.]

2. Jei valstybė narė oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą vienoje srityje įpareigoja vykdyti turi daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu arba jei pagal 1 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms pagal skyrimą leidžiama konkrečius oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos įgaliojimus perleisti kitai valdžios institucijai, valstybė narė siekiama užtikrinti, kad : [52 pakeit.]

a)	nustato procedūras, skirtas būtų nustatytos procedūros, skirtos veiksmingam ir efektyviam visų susijusių institucijų koordinavimui ir oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos jos teritorijoje nuoseklumui ir efektyvumui užtikrinti; [53 pakeit.]

skiria vieną instituciją, atsakingą būtų paskirta viena institucija, atsakinga už bendradarbiavimo ir kontaktų su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis koordinavimą dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma toje srityje kiekviename iš valstybės narės nustatytų sektorių, kad būtų aprėpti visi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti sektoriai . [54 pakeit.]

3. Už 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių laikymosi tikrinimą atsakingos kompetentingos institucijos specialias oficialios kontrolės užduotis gali pavesti vienai ar daugiau ekologiškų produktų ekologiškos gamybos kontrolės institucijai. Tokiais atvejais kiekvienai tokiai institucijai jos priskiria kodą. [55 pakeit.]

4. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms toliau nurodytų institucijų kontaktinius duomenis ir visus jų pasikeitimus:

a)	pagal 1 dalį paskirtos kompetentingos institucijos;

b)	pagal 2 dalies b punktą paskirta viena institucija;

c)	3 dalyje nurodytos ekologiškų produktų kontrolės institucijos;

d)	25 straipsnio 1 dalyje nurodytos įgaliotosios institucijos.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija taip pat pateikiama visuomenei.

5. Valstybės narės 1 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas gali įgalioti vykdyti kontrolę ir tikrinti atitiktį taisyklėms, įskaitant konkrečią riziką, kuri gali kilti dėl svetimų rūšių atsiradimo Sąjungoje, reglamentuojančioms taisyklėms, išskyrus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, taip pat tikrinti, kaip šios taisyklės taikomos. [56 pakeit.]

6. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti 4 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visuomenei priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 4 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visuomenei priemonės bet kokiu atveju apima informacijos paskelbimą internete . [57 pakeit.]

4 straipsnis

Bendrosios kompetentingų institucijų pareigos

1. Kompetentingos institucijos:

a)	nustato procedūras ir tvarką oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos veiksmingumui ir tinkamumui užtikrinti;

b)	nustato tvarką oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nešališkumui, nepriklausomumui, kokybei ir, nuoseklumui ir vienodų tikslų įgyvendinimui visais lygmenimis užtikrinti; ji jokiu būdu neturėtų būti susijusi su veiklos vykdytojais, kuriuos jos kontroliuoja, ar būti nuo jų priklausoma ;

c)	nustato tvarką, skirtą užtikrinti, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai būtų nešališki, neturėtų jokio interesų konflikto ir su subjektais nepalaikytų netinkamų ryšių, dėl kurių gali gauti ekonominės naudos arba kurie gali kelti pavojų šių subjektų nešališkumui ;

d)	turi tinkamų laboratorinių pajėgumų analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams atlikti arba turi prieigą prie tokių pajėgumų;

e)	turi pakankamą skaičių nepriklausomų, tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų (atsižvelgiant į kontrolės reikalavimus pagal 1 straipsnio 1 ir 2 dalis) oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos visapusiškam veiksmingumui ir efektyvumui užtikrinti, arba gali jų pasisamdyti;

f)	turi tinkamas ir gerai prižiūrimas priemones ir įrangą, kuriomis būtų užtikrinta, kad darbuotojai efektyviai ir veiksmingai vykdytų oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą;

g)	turi teisinę galią vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą ir imtis šiame reglamente numatytų veiksmų laikantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių;

h)	nustato teisines procedūras, kurios skirtos darbuotojų prieigai prie veiklos vykdytojų patalpų ir jų turimų dokumentų užtikrinti, kad užduotys būtų tinkamai atliktos;

i)	nustato nenumatytų atvejų planus ir yra pasirengusios prireikus tokius planus vykdyti neatidėliotinos situacijos atveju pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.

2. Oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai:

-a)	yra kompetentingose institucijose arba nepriklausomoje valdžios įstaigoje, kuriai kompetentinga institucija pavedė vykdyti oficialią kontrolę arba kitą oficialią veiklą, dirbantys pareigūnai;

a)	jų kompetencijos srityje tinkamai apmokomi, kad galėtų kompetentingai vykdyti pareigas ir nuosekliai vykdyti oficialią kontrolę bei kitą oficialią veiklą;

b)	susipažįsta su savo kompetencijos srities naujovėmis ir prireikus reguliariai lanko papildomus mokymus;

c)	lanko mokymus II priedo I skyriuje nustatytų dalykų srityje ir kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą tenkančių pareigų srityje.

Kompetentingos institucijos rengia ir įgyvendina mokymo programas, skirtas užtikrinti, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai dalyvautų pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytuose mokymuose.

3. Siekiant užtikrinti, kad 1 dalies e punkte ir 2 dalyje nurodyti kompetentingų institucijų darbuotojai turėtų reikiamų kvalifikacijų, įgūdžių ir žinių, Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatoma tokių darbuotojų konkreti kvalifikacija ir mokymo reikalavimai, atsižvelgiant į mokslines ir technines žinias, būtinas oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai kiekvienoje iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų sričių vykdyti.

4. Jei veiklą vykdančioje kompetentingoje institucijoje yra daugiau nei vienas skyrius, kuris turi kompetencijos oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti, užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus skirtingų skyrių koordinavimas ir jų bendradarbiavimas. [58 ir 341 pakeit.]

5 straipsnis

Kompetentingų institucijų auditas

1. Kompetentingos institucijos rengia vidinį auditą arba pasirūpina, kad būtų atliktas auditas, ir, atsižvelgdamos į jo rezultatus, imasi tinkamų priemonių jų atitikčiai šiam reglamentui užtikrinti.

Šis auditas:

a)	tikrinamas nepriklausomos institucijos;

b)	atliekamas skaidriai.

2. Komisijai pagrįstai paprašius kompetentingos institucijos pateikia 1 dalyje nurodyto audito rezultatus. [59 pakeit.]

3. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti 1 dalyje numatyto audito vykdymo taisykles. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6 straipsnis

Kompetentingų institucijų sprendimai dėl fizinių ir juridinių asmenų

Kompetentingų institucijų sprendimus dėl fizinių ar juridinių asmenų, priimtus pagal 53 straipsnį, 64 straipsnio 3 ir 5 dalis, 65 straipsnį, 134 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal nacionalinę teisę šie asmenys gali apskųsti.

7 straipsnis

Kompetentingų institucijų darbuotojų konfidencialumo įsipareigojimas

1. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad jų darbuotojai neatskleistų informacijos (nebent pačioje kompetentingoje institucijoje) , kurią gauna vykdydami oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kuriai dėl jos pobūdžio pagal 2 dalį taikomas profesinės paslapties reikalavimas.

2. Jei nėra viršesnio viešojo reikalavimo informacijai atskleisti arba atskleisti informaciją reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus , profesinės paslapties informacijai, kaip nurodyta 1 dalyje, priskiriama informacija, kurią atskleidus būtų pakenkta:

a)	inspektavimo, tyrimų ar audito tikslams;

b)	fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugai;

c)	teismo proceso ir teisinės pagalbos apsaugai vykstantiems teismo procesams ir teisinėms konsultacijoms ;

ca)	kompetentingų institucijų sprendimų priėmimo procesui.

2a. Kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar esama viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją, atsižvelgia, be kita ko, į šiuos elementus:

a)	galimą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba aplinkai;

b)	tokios rizikos pobūdį, rimtumą ir mastą, kad būtų užtikrinta, jog informacijos atskleidimas būtų proporcingas esamomis aplinkybėmis.

3. Nedarydamos poveikio 1 ir 2 dalys netrukdo kompetentingoms institucijoms skelbti dalims, kompetentingos institucijos skelbia ar kitaip visuomenei pateikti informacijos pateikia informaciją apie oficialios kontrolės išvadas, susijusias su individualiais veiklos vykdytojais, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	susijusiam veiklos vykdytojui suteikiama galimybė prieš paskelbimą ar paviešinimą pateikti pastabų dėl informacijos, kurią kompetentinga institucija ketina skelbti ar kitaip pateikti visuomenei;

b)	paskelbtoje ar kitaip visuomenėje pateiktoje informacijoje atsižvelgiama į susijusio veiklos vykdytojo pateiktas pastabas arba ji skelbiama arba paviešinama kartu ir vienu metu su tokiomis pastabomis.

3a. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa pagal šį straipsnį paskelbta ar visuomenei pateikta informacija būtų tiksli ir kad, vėliau paaiškėjus, jog tokia informacija yra netiksli, ji būtų tinkamai ištaisyta. [60 pakeit.]

II Skyrius

Oficiali kontrolė

8 straipsnis

Bendrosios oficialios kontrolės taisyklės

1. Kompetentingos institucijos reguliariai vykdo veiklos vykdytojų įmonių oficialią kontrolę remdamosi rizika ir tinkamu dažnumu, atsižvelgdamos į: [61 pakeit.]

nustatytą riziką, susijusią su:

i)	gyvūnais ir prekėmis;

ii)	veiklos vykdytojų kontroliuojamais veiksmais ir atsargumo priemonėmis ; [62 pakeit.]

iii)	veiklos vykdytojų veiksmų ar operacijų vieta;

iv)

produktų, procesų , pašarų priedų ir medžiagų, kurios gali turėti poveikio maisto ar saugai ir sveikumui, pašarų saugai, gyvūnų sveikatai ar gerovei, augalų sveikatai ar augalų dauginamosios medžiagos tapatumui ir kokybei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju, gali turėti neigiamo poveikio aplinkai, naudojimu; [63 pakeit.]

iva)	galimybe, kad vartotojai bus suklaidinti dėl produkto pobūdžio, kokybės ar turinio, ir (arba) galimybe, kad vartotojai dėl iš veiklos vykdytojo gautos klaidinančios informacijos patirs finansinių nuostolių; [64 pakeit.]

ivb)	proceso reikalavimais pagal 1 straipsnio 2 dalies j punktą; [65 pakeit.]

b)	veiklos vykdytojo įmonės ankstesnius patvirtinimus dėl atliktos jų oficialios kontrolės rezultatų ir atitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms; [66 pakeit.]

c)	pačių veiklos vykdytojų ar trečiosios šalies jų prašymu atliktos kontrolės 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių atitikčiai užtikrinti patikimumą ir rezultatus . Informacija apie šią atliktą kontrolę panaudojama kuo plačiau ir kuo mažiau apsunkinant veiklos vykdytojus ; [67 pakeit.]

ca)	vartotojų lūkesčius dėl maisto ir prekių pobūdžio, kokybės ir sudėties; [68 pakeit.]

d)	visą informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti neatitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms;

da)	privačias veiklos vykdytojų įdiegtas kokybės užtikrinimo sistemas, kurias sertifikuoja ir jų auditą vykdo nepriklausomos ir pripažintos audito įstaigos. [69 pakeit.]

2. Oficialią kontrolę kompetentingos institucijos vykdo reguliariai ir tinkamu dažnumu, kad būtų galima nustatyti galimus tyčinius 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, patikrinti, ar laikomasi reikalavimų ir proceso kriterijų pagal 1 straipsnio 2 dalies j punktą, be 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į informaciją apie tokius galimus tyčinius pažeidimus, perduodamą pasinaudojant IV antraštinėje dalyje numatytais administracinės pagalbos mechanizmais, ir į visą kitą informaciją, iš kurios būtų matyti galimi pažeidimai. [70 pakeit.]

2a. Komisijai pagal 139 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti vienodą minimalų oficialios kontrolės, nurodytos 1 ir 2 dalyse, veiksmų skaičių. Kai būtina toks minimalus veiksmų skaičius nustatomas skirtingai kiekvienam produktui, procesui ar veiklai, kuriai pagal šį reglamentą taikoma oficiali kontrolė. [71 pakeit.]

3. Oficiali kontrolė prieš pateikiant rinkai ar prieš gabenant tam tikrus gyvūnus ir prekes oficialiam sertifikatui ar oficialiam patvirtinimui išduoti, kaip reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, norint gyvūnus ar prekes pateikti rinkai arba gabenti, atliekama pagal:

a)	1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles;

b)	Komisijos pagal 15–24 straipsnius priimtus deleguotuosius aktus.

4. Oficiali kontrolė atliekama be išankstinio įspėjimo, išskyrus jei:

a)	išankstinis veiklos vykdytojo pranešimas yra būtinas; [72 pakeit.]

b)	oficialią kontrolę paprašė atlikti veiklos vykdytojas . Tokia paskelbta kontrolė negali būti naudojama vietoj standartinės kontrolės be išankstinio įspėjimo . [73 pakeit.];

ba)	atliekamas auditas, siekiant patikrinti, ar laikomasi reikalavimų pagal 1 straipsnio 2 dalies j punktą. [74 pakeit.]

5. Oficiali kontrolė kiek įmanoma atliekama taip, kad veiklos vykdytojams tektų kuo mažesnė administracinė našta ir būtų kuo mažiau sutrikdyti gamybos procesai, tačiau taip pat nebūtų neigiamo poveikio kontrolei. Todėl, jei per tą patį laikotarpį atliekamos skirtingos veiklos vykdytojo oficialios kontrolės, kompetentinga institucija jas sujungia. Jeigu veiklos vykdytojams taikoma įvairių institucijų oficiali kontrolė, valstybės narės užtikrina, kad ji būtų koordinuojama siekiant suderinti esamas kontrolės priemones . [75 pakeit.]

6. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo vienodai atidžiai, nepaisant to, ar susiję gyvūnai ir prekės:

a)	yra Sąjungos rinkoje ir yra valstybės narės, kurioje vykdoma oficiali kontrolė, arba kitos valstybės narės kilmės;

b)	turi būti eksportuoti iš Sąjungos;

c)	įvežami į Sąjungą iš trečiųjų šalių.

7. Kiek to griežtai reikia oficialios kontrolės organizavimui, paskirties vietos valstybės narės gali reikalauti reikalauja , kad veiklos vykdytojai, kuriems iš kitos valstybės narės pristatomi gyvūnai ar prekės, praneštų apie tokių gyvūnų ar prekių atgabenimą. [76 pakeit.]

9 straipsnis

Oficialios kontrolės subjektai – asmenys, procesai ir, veiksmai , metodai ir metodika [77 pakeit.]

Tiek, kiek reikia 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių atitikčiai užtikrinti, kompetentingos institucijos vykdo šią oficialią kontrolę:

a)	gyvūnų ir prekių oficialią kontrolę visais gamybos (auginimo), perdirbimo , pateikimo rinkai ir platinimo etapais; [78 pakeit.]

b)	medžiagų ar kitų objektų, kurie gali turėti poveikio gyvūnų ir prekių savybėms arba sveikatai , oficialią kontrolę visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais; [79 pakeit.]

c)	veiklos vykdytojų ir jų kontroliuojamų veiksmų ir operacijų, jų patalpų , žemės, kultūrinių augalų ir procesų, sandėliavimo, vežimo ir prekių naudojimo bei gyvūnų laikymo oficialią kontrolę; [80 pakeit.]

ca)	visus dokumentus, įskaitant tvarkomus elektronine forma, susijusius su vykdoma veikla arba transporto operacijomis. [81 pakeit.]

10 straipsnis

Oficialios kontrolės skaidrumas

1. Kompetentingos institucijos vykdo labai skaidrią oficialią kontrolę ir pateikia visuomenei susijusią informaciją apie oficialios kontrolės rengimą ir vykdymą.

Be to, jos užtikrina, kad būtų reguliariai ir laiku , ne rečiau kaip kartą per metus, skelbiama ši informacija:

a)	oficialios kontrolės rūšis, veiksmų skaičius ir galutinis rezultatas;

b)	nustatytų neatitikties atvejų rūšis ir skaičius;

c)	atvejai atvejų , kai kompetentingos institucijos ėmėsi priemonių pagal 135 straipsnį , rūšis ir skaičius ;

d)	atvejai atvejų , kai pagal 136 straipsnį nustatytos sankcijos , rūšis ir skaičius . [82 pakeit.]

2. Vienodam šio straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių įgyvendinimui užtikrinti Komisija įgyvendinimo aktais nustato toje dalyje nurodytos informacijos skelbimo formą ir prireikus ją atnaujina. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą valstybėms narėms pateikia tinkamus rekomendacinius dokumentus, įskaitant pasiūlymą dėl standartizuotos ataskaitos formos, kuri bet kuriuo atveju turi apimti ir tų rekomendacinių dokumentų paskelbimą internete . [83 pakeit.]

3. Kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė skelbti arba kitaip visuomenei pateikti informaciją apie individualių veiklos vykdytojų reitingą, remiantis oficialios kontrolės paskutinių keturių oficialių kontrolių išvadomis, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	reitingo kriterijai yra objektyvūs, skaidrūs ir viešai prieinami;

b)	nustatyta tinkama tvarka reitingo proceso nuoseklumui ir skaidrumui užtikrinti;

ba)	jei išvados yra neigiamos, tolesni patikrinimai atliekami nedelsiant . [84 pakeit.]

3a. Siekdama sudaryti sąlygas palyginti skirtingų valstybių narių reitingų sistemas, Komisija deleguotaisiais aktais, konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais, parengia objektyvių kriterijų nustatymo gaires, kurios pateikiamos valstybėms narėms ir kuriomis jos savanoriškai gali naudotis. [85 pakeit.]

11 straipsnis

Dokumentais įforminta kontrolė ir kontrolės tikrinimo procedūros

1. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo pagal dokumentais įformintas procedūras.

Šios procedūros aprėpia II priedo II skyriuje nustatytų kontrolės procedūrų sritis, jomis oficialią kontrolę vykdantiems darbuotojams pateikiamos išsamios instrukcijos.

2. Kompetentingos institucijos nustato procedūras jų vykdomos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nuoseklumui ir veiksmingumui tikrinti.

3. Kompetentingos institucijos:

a)	imasi taisomųjų veiksmų visais atvejais, kai pagal 2 dalyje numatytas procedūras nustatomi oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nuoseklumo ir veiksmingumo trūkumai;

b)	atitinkamai atnaujina 1 dalyje numatytas dokumentais įformintas procedūras.

12 straipsnis

Oficialios kontrolės apskaita ir ataskaitos [86 pakeit.]

1. Kompetentingos institucijos kiekvieną atliktą oficialią kontrolę registruoja dokumentuose. Jos rengia kiekvienos atliktos oficialios kontrolės , kuria buvo nustatyti šio reglamento arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimai, ataskaitas. [87 pakeit.]

Ataskaitas sudaro:

a)	oficialios kontrolės tikslo aprašymas;

b)	taikyti kontrolės metodai;

c)	oficialios kontrolės rezultatai;

d)	prireikus veiksmai, kurių oficialią kontrolę atlikusios kompetentingos institucijos nurodo imtis susijusiam veiklos vykdytojui.

2. Kompetentingos institucijos veiklos vykdytojui, kuriam atlikta oficiali kontrolė, pateikia 1 dalyje numatytos ataskaitos kopiją.

3. Jei vykdant oficialią kontrolę būtinas nuolatinis ar reguliarus kompetentingų institucijų darbuotojų ar atstovų dalyvavimas veiklos vykdytojo patalpose, 1 dalyje numatytos ataskaitos rengiamos taip dažnai, kad kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai būtų:

a)	laiku informuoti apie atitikties lygmenį;

b)	nedelsiant informuoti apie visus atliekant oficialią kontrolę nustatytus trūkumus ar neatitikties atvejus.

3a. Pasienio kontrolės postuose vykdomos oficialios kontrolės rezultatai registruojami pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą bendrajame sveikatos įvežimo dokumente. [88 pakeit.]

13 straipsnis

Oficiali kontrolė, metodai, priemonės

1. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę atlieka taikydamos prireikus tokius kontrolės metodus ir priemones, kaip antai: atrankinė patikra, tikslinė atrankinė patikra, tikrinimas, inspektavimas, auditas, mėginių ėmimas, analitiniai, diagnostiniai ir kiti tyrimai.

2. Oficialiai kontrolei prireikus priskiriama: [89 pakeit.]

a)	veiklos vykdytojų įdiegtų kontrolės sistemų ir gautų rezultatų nagrinėjimas;

inspektavimas:

i)	pirminių gamintojų įrenginių ir kitų su verslu susijusių dalykų, įskaitant aplinką, patalpas, biurus, įrangą, įrenginius ir mašinas, transporto priemones ir jų gyvūnus bei prekes;

ii)	žaliavų, sudedamųjų dalių, perdirbimo medžiagų ir kitų produktų, kurie naudojami prekių paruošimui ir gamybai ar gyvūnų šėrimui arba jų priežiūrai;

iia)	medžiagų, skirtų sąlyčiui su maistu; [90 pakeit.]

iii)	pusgaminių;

iv)	valymo ir priežiūros produktų ir procesų, augalų apsaugos produktų;

v)	ženklinimo, pateikimo ir reklamavimo;

c)	higienos sąlygų veiklos vykdytojų patalpose kontrolė;

d)	gerosios gamybos praktikos, gerosios higienos praktikos, gerosios ūkininkavimo patirties ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) procedūrų vertinimas;

e)	dokumentų , atsekamumo įrašų ir kitų įrašų, kurie gali būti svarbūs atitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms vertinimui, nagrinėjimas; [91 pakeit.]

f)	pokalbiai su veiklos vykdytojais ir jų darbuotojais;

g)	veiklos vykdytojų matavimo prietaisų užregistruotų verčių aiškinimas;

h)	kompetentingų institucijų savo priemonėmis vykdoma kontrolė veiklos vykdytojų atliktiems matavimams patikrinti;

i)	bet kurie kiti veiksmai neatitikties atvejams nustatyti.

2a. Nustatant konkrečias oficialiosios kontrolės vykdymo taisykles visada atsižvelgiama ne tik į galimą riziką sveikatai, bet ir į vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi, bei nesąžiningos veiklos tikimybę. [326 pakeit.]

14 straipsnis

Veiklos vykdytojų pareigos

1. Veiklos vykdytojai, tiek, kiek reikia oficialiai kontrolei ar kitai oficialiai veiklai vykdyti, ir jei to reikalauja kompetentingos institucijos, kompetentingų institucijų darbuotojams , o jei vadovaujantis 25 straipsnio nuostatomis buvo perduotos specialios oficialios kontrolės užduotys – ir įgaliotųjų institucijų darbuotojams sudaro galimybes prieiti prie: [92 pakeit.]

a)	jų patalpų;

b)	jų kompiuterinių informacinių valdymo sistemų;

c)	jų gyvūnų ir prekių;

jų atitinkamų dokumentų ir visos kitos susijusios informacijos , įskaitant galimų jų tyrimų rezultatus, kuri yra svarbi vykdant tokią kontrolę arba veiklą, bei 13 straipsnio 2 dalyje išvardytų kontrolės subjektų. Kiekvienas veiklos vykdytojas gali nurodyti bent visus veiklos vykdytojus, kurie yra jo tiekėjai, ir visus veiklos vykdytojus, kuriems jis tiekia . [93 pakeit.]

2. Kai vykdoma oficiali kontrolė ar kiti kita oficiali veikla, veiklos vykdytojai padeda kompetentingų institucijų darbuotojams ir pagal 25 straipsnį įgaliotosioms įstaigoms atlikti jų kontrolės užduotis. Veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms nemokamai pateikia pakankamą kiekį mėginių . [94 pakeit.]

3. Už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas:

a)	visapusiškai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis veiksmingam oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymui užtikrinti;

b)	nedelsdamas popierine arba elektronine forma pateikia visą prašomą informaciją apie siuntą. [95 pakeit.]

4. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti taisykles:

a)	dėl kompetentingų institucijų ir pagal 25 straipsnį įgaliotųjų įstaigų prieigos prie 1 dalies b punkte nurodytų kompiuterinių informacinių valdymo sistemų sąlygų; [96 pakeit.]

b)	dėl 3 dalyje nurodyto veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

15 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų gamybos

-1. Atliekant oficialią žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų kontrolę, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, visuomet tikrinama atitiktis reglamentams (EB) Nr. 852/2004 (44) , (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 1069/2009, kai taikytina, ir bent jau atitinkamai reikalavimams dėl:

a)	patalpų ir įrangos įrengimo ir priežiūros;

b)	asmens higienos;

c)	RVASVT sistema grindžiamų procedūrų;

d)	savikontrolės procedūrų;

e)	patikrinimo, kaip darbuotojai laikosi taikomų reikalavimų;

f)	veiklos vykdytojų duomenų ir maisto produktų, pašarų ir bet kokių medžiagų, įvežamų į ūkį arba iš jo išvežamų, lydraščių patikrinimo;

g)	atsižvelgimo į bet kokius nesąžiningos veiklos įrodymus.

1. 1 dalyje nurodytai oficialiai mėsos gamybos kontrolei priskiriama:

a)	valstybinio veterinarijos gydytojo atliekamas arba jam oficialiai paskirto padėjėjo valstybiniam veterinarijos gydytojui prisiimant atsakomybę atliekamas gyvūnų sveikatos ir gerovės tikrinimas prieš juos paskerdžiant;

valstybinio veterinarijos gydytojo vykdoma arba jam oficialiai paskirto padėjėjo valstybiniam veterinarijos gydytojui prisiimant atsakomybę vykdoma oficiali kontrolė skerdyklose, išpjaustymo ir perdirbimo įmonėse ir laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse, siekiant patikrinti atitiktį reikalavimams, kurie taikomi:

i)	mėsos gamybos higienai;

ii)	veterinarinių vaistų likučiams žmonėms vartoti skirtuose gyvūniniuose produktuose;

iii)	šalutinių gyvūninių produktų ir nurodytos pavojingos medžiagos tvarkymui ir šalinimui;

iv)	gyvūnų sveikatai ir gerovei.

1a. 2 dalyje nurodytos oficialios kontrolės tikslais:

a)	bent vienas valstybinis veterinarijos gydytojas dalyvauja atliekant patikrinimus prieš skerdimą ir po skerdimo, o laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse – atliekant patikrinimą po skerdimo;

b)	valstybinis veterinarijos gydytojas arba oficialiai paskirtas padėjėjas dalyvauja išpjaustymo įmonėse dirbant su mėsa tokiu dažnumu, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai.

1b. Atlikus 2 dalyje nurodytą oficialią kontrolę, su gyvūnais, jų gerove ir mėsos paskirties vieta susijusių veiksmų ir priemonių pagal 135 straipsnį imasi valstybinis veterinarijos gydytojas arba jų imamasi jam prisiimant atsakomybę.

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos specialios taisyklės dėl žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų ir dėl tokių produktų gamybai skirtų gyvūnų oficialios kontrolės, siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktuose nurodytoms taisyklėms, taikomoms tiems produktams ir gyvūnams, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialios kontrolės. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:

a)	kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 1 dalyje ir 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;

b)	vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su kiekvienu gyvūniniu produktu ir įvairiais jam taikomais procesais;

atvejų, kai tinkamą kvalifikaciją turintys ir tinkamai apmokyti skerdyklų darbuotojai , įdarbinti nuo ūkio gamybos padalinių atskirtame ir nepriklausomame padalinyje kontroliuojant valstybiniam veterinarijos gydytojui, gali dalyvauti padėti valstybiniam veterinarijos gydytojui atliekant 2 dalyje nurodytą mėsos iš naminių paukščių ir kiškiažvėrių gamybos oficialią kontrolę, ir tokio dalyvavimo tokios pagalbos teikimo sąlygų, taip pat dėl kitų tyrimų jų veiklai vertinti formos ir taikymo;

d)	aplinkybių, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių neatitikties atvejų turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be toje dalyje numatytų priemonių;

kriterijų, skirtų nustatyti kada, remiantis rizikos analize nustatyti oficialios kontrolės , kurią turi vykdyti valstybinis valstybiniam veterinarijos gydytojui nereikia būti gydytojas nedidelio našumo skerdyklose ir laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse vykdant 1 dalyje nurodytą oficialią kontrolę laikantis1a dalies a punkte nurodyto būtiniausio reikalavimo, sąlygas ir dažnumą .

Pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 140 straipsnyje numatyta procedūra, jei esant rizikai, kurios negalima veiksmingai pašalinti neturint bendrųjų oficialios kontrolės ar veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po tokios oficialios kontrolės, specifikacijų, to reikia dėl privalomų skubos priežasčių.

3. Priimdama deleguotuosius aktus, kaip numatyta 2 dalyje, Komisija atsižvelgia į:

a)	kompetentingų institucijų ir maisto ūkio subjektų patirtį, įgytą Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnyje nurodytas procedūras;

b)	mokslo ir technologijų pažangą;

c)	vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi, ir maisto vartosenos pokyčius;

d)	riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai, susijusią su mėsa ir kitais žmonių vartojimui skirtais gyvūniniais produktais;

da)	į bet kokius nesąžiningos veiklos įrodymus .

4. Jei tai netrukdo siekti žmonių ir gyvūnų sveikatos tikslų, kurių siekiama 1 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktuose nurodytomis taisyklėmis, taikomomis žmonėms vartoti skirtiems gyvūniniams produktams ir tokių produktų gamybai skirtiems gyvūnams, priimdama deleguotuosius aktus, kaip numatyta 2 dalyje, Komisija taip pat atsižvelgia į:

a)	poreikį palengvinti deleguotųjų aktų taikymą mažosiose įmonėse užtikrinti, kad deleguotieji aktai būtų proporcingi mažų įmonių pobūdžio ir dydžio atžvilgiu, kad jie būtų veiksmingai taikomi ; [97 pakeit.]

b)	poreikį sudaryti galimybę bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo ar platinimo etapu nuolat taikyti tradicinius metodus;

c)	maisto ūkio subjektų regionuose, kuriems taikomi konkretūs geografiniai apribojimai, poreikius.

16 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl tam tikrų medžiagų likučių maiste ir pašaruose

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios oficialiosios kontrolės, vykdomos siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms taisyklėms, taikomoms tam tikroms medžiagoms, kurias panaudojus žemės ūkio augalams arba gyvūnams arba maistui ar pašarams gaminti ar perdirbti gali būti tų medžiagų likučių maiste ar pašaruose, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialios oficialiosios kontrolės. Priimant deleguotuosius aktus tokius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į poreikį užtikrinti minimalų oficialios oficialiosios kontrolės lygį, kad būtų išvengta tokių medžiagų naudojimo pažeidžiant 1 straipsnio 2 dalies a punktą, ir nustatomos taisyklės dėl: [327 pakeit.]

vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su nepatvirtintomis medžiagomis ir nepatvirtintu leistinų medžiagų naudojimu;

b)	107 straipsnio 1 dalyje numatyto daugiamečio nacionalinio kontrolės plano atitinkamų dalių rengimo specialių papildomų kriterijų ir specialių papildomų turinio dalių, be numatytųjų 108 straipsnyje;

c)	atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių.

17 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl gyvūnų, gyvūninių produktų, ir genetinės medžiagos produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių [98 pakeit.]

1. Oficiali kontrolė, susijusi su gyvūnais, apima:

a)	apsaugos nuo biologinio ir cheminio pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai priemonių patikrinimą;

b)	gyvūnų gerovės užtikrinimo priemonių patikrinimą, nepažeidžiant 18 straipsnio nuostatų;

c)	gyvūnų ligų kontrolės ar likvidavimo priemonių patikrinimą. [99 pakeit.]

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų , kuriais nustatomos taisyklės dėl gyvūnų, gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių oficialios kontrolės, siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytoms Sąjungos taisyklėms, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialios kontrolės. Rengiant tokius deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į riziką gyvūnų sveikatai, susijusią su gyvūnais, gyvūniniais produktais ir genetinės medžiagos produktais, ir riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai, susijusią su šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais, ir nustatomos taisyklės dėl: [100 pakeit.]

a)	kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11, ir 12, 13 straipsniuose, ir 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje; [101 pakeit.]

vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į poreikį šalinti konkretų pavojų ir riziką gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti atitiktį ligų prevencijos ir kontrolės priemonėms, nustatytoms pagal 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas taisykles;

c)	atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių.

18 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl gyvūnų gerovės reikalavimų

1. Be 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų oficialios kontrolės taisyklių, oficialiai kontrolei, kuria siekiama patikrinti atitiktį gyvūnų gerovės reikalavimus nustatančioms taisyklėms vežant gyvūnus, priskiriama: [102 pakeit.]

a)	ilgų kelionių nuo valstybės narės iki trečiosios šalies atveju oficiali kontrolė, kuri atliekama prieš pakrovimą, kad būtų patikrintas gyvūnų tinkamumas vežimui;

naminių arklinių šeimos gyvūnų, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminių galvijų, avių, ožkų ir kiaulių ilgų kelionių nuo valstybės narės iki trečiosios šalies atveju:

i)	oficiali kelionės žurnalų kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar kelionės žurnalas yra realus ir atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1/2005;

ii)	oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar kelionės žurnale nurodytas vežėjas turi galiojantį vežėjo patvirtinimą, transporto priemonės patvirtinimo ilgoms kelionėms pažymėjimą ir vairuotojo bei palydovo kompetencijos pažymėjimą;

57 straipsnio 1 dalyje numatytuose pasienio kontrolės postuose ir išvežimo punktuose:

i)	oficiali vežamų gyvūnų būklės ir transporto priemonės kontrolė siekiant patikrinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 1/2005 I priedo II skyriui ir, jei taikoma, VI skyriui ; [103 pakeit.]

ii)	oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar vežėjai laikosi taikytinų tarptautinių susitarimų , įskaitant Europos konvenciją dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu, ir turi galiojančius vežėjų patvirtinimus ir vairuotojo bei palydovo kompetencijos pažymėjimus; [104 pakeit.]

iii)	oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės buvo ar turi būti vežami tolimais atstumais;

iiia)

atlikus oficialią kontrolę pagal c punkto i papunktį ir kompetentingai institucijai nustačius, kad gyvūnai netinkami pervežti, jie iškraunami, pagirdomi, pašeriami ir pailsinami, , taip pat, jeigu būtina, jiems suteikiama veterinarinė pagalba, kol galės tęsti kelionę. [105 pakeit.]

ca)

ilgų kelionių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju atliekama oficiali atsitiktinė arba planinė kontrolė bet kuriame ilgos kelionės etape, siekiant patikrinti, ar deklaruotas kelionės laikas atitinka tikrovę ir kelionė atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 , bet pirmiausia, ar kelionės laikas ir poilsio laikotarpiai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje nustatytas ribas. [106 pakeit.]

2. Jei pagal 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas taisykles reikalaujama, kad būtų laikomasi tam tikrų kiekybiškai neįvertinamų gyvūnų gerovės standartų, arba jei pagal tas taisykles reikalaujama, kad būtų nustatyta tam tikra tvarka, kurios laikymosi negalima veiksmingai patikrinti vien taikant 13 straipsnyje nurodytus oficialios kontrolės metodus ir priemones, tuomet oficialiai kontrolei, kuri atliekama siekiant patikrinti atitiktį toms taisyklėms, gali būti priskirtas specialių gyvūnų gerovės rodiklių naudojimas tais atvejais ir tokiomis sąlygomis, kurie priimami pagal 3 dalies f punktą.

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų , kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytoms Sąjungos taisyklėms, vykdymo. Rengiant šiuos deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į riziką gyvūnų gerovei, susijusią su ūkininkavimo veikla ir gyvūnų vežimu, skerdimu ir nužudymu, ir nustatomos taisyklės dėl: [107 pakeit.]

a)	kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 1 dalyje ir 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje ir 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje; [108 pakeit.]

vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į riziką, susijusią su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir transporto priemonėmis, ir į poreikį išvengti neatitikties praktikos ir riboti gyvūnų kančią;

c)	atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių;

d)	gyvūnų gerovės reikalavimų tikrinimo pasienio kontrolės postuose ir išvežimo punktuose ir minimalių reikalavimų, taikytinų tokiuose išvežimo punktuose;

e)	specialių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų;

atvejų, kai oficialiai kontrolei, kuria siekiama patikrinti atitiktį gyvūnų gerovės reikalavimams, galima priskirti specialių priskiriamas gyvūnų gerovės rodiklių, pagrįstų pamatuojamais veiksmingumo kriterijais, naudojimą naudojimas ir tokių rodiklių formą forma, pagrįsta , pagrįstą moksliniais ir techniniais įrodymais, ir sąlygų, kuriomis tai galima padaryti. [109 pakeit.]

19 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl augalų sveikatos

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų , kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios oficialiosios augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytoms Sąjungos taisyklėms, taikytinoms tokioms prekėms, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialios oficialiosios kontrolės. Rengiant tuos deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į riziką augalų sveikatai, susijusią su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais dėl konkrečių kenksmingųjų organizmų augalų kenkėjų ar veiklos vykdytojų, ir nustatomos taisyklės dėl: [328 pakeit.]

a)	kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;

vienodų oficialios tam tikrų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems taikomos 1 straipsnio 2 dalies g punkte nustatytos taisyklės, kontrolės vykdymo specialių reikalavimų, taip pat vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su augalų sveikata dėl konkrečių tam tikros kilmės ar provenencijos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų;

vienodo kompetentingų institucijų vykdomos veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) Nr. …/… (*12) 79 straipsnio 1 dalį yra įgalioti išduoti augalų pasus, oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į tai, ar šie veiklos vykdytojai įgyvendino augalams, augaliniams produktams ir kitiems jų gaminamiems objektams skirtą fitosanitarijos rizikos valdymo planą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. …/… (*13) 86 straipsnyje;

d)	atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių.

20 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl augalų dauginamosios medžiagos

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios augalų dauginamosios medžiagos kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytoms taisyklėms, taikytinoms tokioms prekėms, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialios kontrolės. Šiais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:

a)	kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11, 12, 13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;

b)	vienodų specialių oficialios kontrolės vykdymo reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į riziką tam tikrų kategorijų ar konkrečių genčių arba rūšių augalų dauginamosios medžiagos sveikatai, tapatumui, kokybei ir atsekamumui;

c)	specialių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų;

d)	atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių. [110 pakeit.]

21 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų , kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytoms taisyklėms, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po tokios oficialios kontrolės. Rengiant šiuos deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į poreikį užtikrinti minimalų oficialios kontrolės lygį, kad būtų išvengta šių taisyklių pažeidimo praktikos, ir nustatomos taisyklės dėl: [111 pakeit.]

a)	kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;

vienodų oficialios kontrolės vykdymo toliau nurodytose srityse specialių reikalavimų ir vienodo minimalaus šios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus:

i)	GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, kuriems neišduotas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (45), arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, buvimas rinkoje;

ii)

GMO auginimas ir teisingas Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalies e punkte, 5 straipsnio 5 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 17 straipsnio 5 dalyje nurodyto stebėsenos plano taikymas , įskaitant būtinas galimo poveikio žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir aplinkai stebėjimo ir priežiūros priemones ; [112 pakeit.]

iii)	ribotas genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas;

iiia)

būtinos kontrolės ir ataskaitų teikimo priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią netyčiniam GMO atsiradimui pagal Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnį; [113 pakeit.]

c)	atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be toje dalyje numatytų priemonių.

22 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl augalų apsaugos produktų

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų , kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytoms taisyklėms, vykdymo. [114 pakeit.]

Rengiant tuos deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į riziką, kurią augalų apsaugos produktai gali kelti žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai, ir nustatomos taisyklės dėl: [115 pakeit.]

a)	kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;

vienodų specialių reikalavimų, taikomų vykdant oficialią kontrolę, ir dėl minimalaus šios oficialios kontrolės veiksmų, susijusių su augalų apsaugos produktų gamyba, pateikimu rinkai, įvežimu į Sąjungą, ženklinimu, pakavimu, vežimu, sandėliavimu , lygiagrečia prekyba ir naudojimu, skaičiaus, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į poreikį užtikrinti saugų ir tausų augalų apsaugos produktų naudojimą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai tokiais produktais; [116 pakeit.]

c)	vienodų specialių pesticidų purkštuvų inspektavimo ir minimalaus šios kontrolės veiksmų skaičiaus reikalavimų;

ca)	vienodų specialių reikalavimų, taikomų steigiant gamybos, pakavimo ir sandėliavimo pajėgumų registrą arba duomenų bazę; [117 pakeit.]

d)	atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių;

e)	sertifikavimo sistemos, skirtos padėti kompetentingoms institucijoms atlikti pesticidų purkštuvų inspektavimą, formos;

f)	informacijos apie įtariamą apsinuodijimą augalų apsaugos produktais rinkimo, stebėsenos ir pranešimo;

g)	informacijos apie suklastotus augalų apsaugos produktus ir neteisėtą prekybą augalų apsaugos produktais rinkimo, tokių suklastotų produktų ir neteisėtos prekybos stebėsenos ir pranešimo apie juos.

23 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl ekologiškų produktų ir saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių

1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j ir k punktuose nurodytoms taisyklėms, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po šios oficialios kontrolės.

2. Dėl Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių, 1 dalyje nurodytais nurodytoms taisyklėms, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po tokios oficialios kontrolės. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl: [118 pakeit.]

veiklos vykdytojų, kompetentingų institucijų , įgaliotųjų įstaigų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje, taip pat 25, 29, 30 ir 32 straipsniuose dėl įgaliotųjų įstaigų patvirtinimo ir priežiūros , siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatoms ; [119 pakeit.]

b)	papildomų reikalavimų, be nurodytųjų 8 straipsnio 1 dalyje, dėl rizikos vertinimo ir oficialios kontrolės veiksmų bei prireikus mėginių ėmimo dažnumo nustatymo, atsižvelgiant į neatitikties atsiradimo riziką;

c)	minimalaus oficialios veiklos vykdytojų kontrolės, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsnio d punkte, veiksmų skaičiaus ir atvejų, kai tam tikri veiklos vykdytojai turi būti atleisti nuo tam tikrų oficialios kontrolės veiksmų, ir tokio atleidimo sąlygų;

papildomų oficialios kontrolės metodų ir priemonių, be nurodytųjų 13 straipsnyje ir 33 straipsnio 1–5 dalyse, ir specialių reikalavimų, taikomų oficialiai kontrolei, kuria siekiama užtikrinti ekologiškų produktų atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais ir atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms;

e)	papildomų kriterijų be nurodytųjų Reglamento (EB) Nr. 834/2007 135 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 30 straipsnio 1 dalyje, susijusių su priemonėmis, kurių reikia imtis neatitikties atveju, ir papildomų priemonių, be numatytųjų 135 straipsnio 2 dalyje;

f)	papildomų reikalavimų, be numatytųjų 4 straipsnio 1 dalies f punkte, susijusių su infrastruktūra ir įranga, kurių reikia oficialiajai kontrolei atlikti, ir papildomų sąlygų ir pareigų, be numatytųjų 25–30 ir 32 straipsniuose dėl oficialios kontrolės užduočių perdavimo;

g)	papildomų kompetentingų institucijų, ekologiškų produktų kontrolės institucijų ir už oficialią kontrolę atsakingų įgaliotųjų įstaigų ataskaitų teikimo prievolių, be nurodytųjų 12 ir 31 straipsniuose;

h)	konkrečių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų.

3. Dėl 1 straipsnio 2 dalies k punkte nurodytų taisyklių, 1 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:

a)	papildomų oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį reikalavimams dėl produktų specifikacijų ir ženklinimo, reikalavimų, metodų ir priemonių, be nurodytųjų 11 ir 13 straipsniuose;

b)	papildomų oficialios kontrolės, kuria siekiama užtikrinti produktų, priskiriamų 1 straipsnio 2 dalies k punkto taisyklių taikymo sričiai, atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, taip pat užtikrinti atitiktį toms taisyklėms, metodų ir priemonių, be nurodytųjų 13 straipsnyje;

c)	107 straipsnio 1 dalyje numatyto daugiamečio nacionalinio kontrolės plano atitinkamų dalių rengimo specialių papildomų kriterijų ir specialių papildomų turinio dalių be numatytųjų 108 straipsnyje, taip pat specialių papildomų 112 straipsnyje numatytos ataskaitos dalių;

d)	specialių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų;

e)	specialių priemonių, kurių reikia imtis neatitikties atveju ir kai neatitiktis yra didelė ar pasikartojanti, be nurodytųjų 135 straipsnio 2 dalyje.

4. Prireikus 2 ir 3 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos nuo šio reglamento šiose dalyse nurodytų nuostatų leidžiančios nukrypti nuostatos. [120 pakeit.]

24 straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis, kai nustatoma nauja maistui ar pašarams kylanti rizika

1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų , kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios tam tikrų kategorijų maisto ar pašarų kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytoms taisyklėms, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po šios oficialios kontrolės. Rengiant tuos deleguotuosius aktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į naujai nustatytą riziką, kuri žmonių ar gyvūnų sveikatai gali būti keliama per maistą ar pašarus, arba riziką aplinkai dėl GMO ar augalų apsaugos produktų, arba bet kokią riziką, kuri kyla dėl naujų maisto ar pašarų gamybos ar vartojimo metodų, arba kurios negalima veiksmingai pašalinti, jei nėra bendrų oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po tokios oficialios kontrolės, specifikacijų, ir nustatomos taisyklės dėl: [121 pakeit.]

a)	kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;

vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su kiekvienos kategorijos maistu ir pašarais ir įvairiais jiems taikomais procesais;

c)	atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių.

2. Pagal 1 dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 140 straipsnyje numatyta procedūra, jei kilus didelei rizikai žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių.

24a straipsnis

Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu

Komisijai pagal 139 straipsnį gali būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl oficialios kontrolės taikymo ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu atžvilgiu, taisyklių. [122 pakeit.]

III Skyrius

Kompetentingų institucijų specialių užduočių perdavimas

25 straipsnis

Kompetentingų institucijų specialių oficialios kontrolės užduočių perdavimas

1. Kompetentingos institucijos, laikydamosi atitinkamai 26 ir 27 straipsniuose numatytų sąlygų, gali vienai ar kelioms įgaliotosioms įstaigoms arba fiziniams asmenims perduoti specialias oficialios kontrolės užduotis. Kompetentingos institucijos nepatiki fiziniams asmenims specialių oficialios kontrolės užduočių, susijusių su oficialia kontrole, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms. [123 pakeit.]

2. Kompetentingos institucijos neperduoda sprendimo dėl priemonių, kurios numatytos 135 straipsnio 1 dalies b punkte ir to straipsnio 2 bei 3 dalyse, priėmimo.

Pirma pastraipa netaikoma priemonėms, kurių reikia imtis pagal 135 straipsnį arba 23 straipsnio 2 dalies e punkte numatytas taisykles po oficialios kontrolės, atliktos siekiant nustatyti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms. [124 pakeit.]

3. Kad būtų išlaikytas kompetentingų institucijų nepriklausomumas arba pagrindinės funkcijos, Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos specialios oficialios kontrolės užduotys, kurių negalima perduoti.

4. Jei kompetentingos institucijos specialias kontrolės užduotis, skirtas atitikčiai 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms patikrinti, perduoda vienai ar kelioms įgaliotosioms įstaigoms, kiekvienai įgaliotajai įstaigai jos priskiria kodą ir paskiria instituciją, kuri būtų atsakinga už jų patvirtinimą ir priežiūrą.

26 straipsnis

Specialių oficialios kontrolės užduočių perdavimo įgaliotosioms įstaigoms sąlygos

Specialios kontrolės užduotys 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai įgaliotajai įstaigai perduodamos raštu, laikantis šių sąlygų:

perduodant tiksliai aprašoma:

i)	specialios oficialios kontrolės užduotys, kurias gali atlikti įgaliotoji įstaiga;

ii)	tų užduočių atlikimo sąlygos;

įgaliotoji įstaiga:

i)	turi kompetencijos, įrangą ir infrastruktūrą, reikalingą jai perduotoms specialioms oficialios kontrolės užduotims atlikti;

ii)	turi pakankamą tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų skaičių;

iii)	yra nešališka , nepriklausoma, jos nėra tiesiogiai ar netiesiogiai pasamdęs veiklos vykdytojas, kurio atžvilgiu vykdoma kontrolė, bei neturi jokio kito interesų konflikto, susijusio su jai perduotų specialių oficialios kontrolės užduočių vykdymu; [125 pakeit.]

iv)	veikia ir yra akredituota pagal EN ISO/IEC 17020 standartą „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ ir kitą standartą, jei jis labiau susijęs su perduotomis aptariamomis užduotimis;

iva)	turi pakankamai galių vykdyti jai patikėtą oficialią kontrolę; [126 pakeit.]

c)	parengta tvarka, pagal kurią užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus užduotis perduodančių kompetentingų institucijų ir įgaliotosios įstaigos ryšių koordinavimas.

27 straipsnis

Specialių oficialios kontrolės užduočių perdavimo fiziniams asmenims sąlygos

Kompetentingos institucijos specialias oficialios kontrolės užduotis gali perduoti vienam ar keliems fiziniams asmenims, jei tai leidžiama pagal 15–24 straipsniuose numatytas taisykles. Užduotys perduodamos raštu.

Specialių oficialios kontrolės užduočių perdavimui fiziniams asmenims taikoma 26 straipsnio, išskyrus b punkto ii ir iv papunkčius.

28 straipsnis

Įgaliotosios įstaigos ir fizinio asmens, kuriems perduotos specialios oficialios kontrolės užduotys, pareigos

Įgaliotosios įstaigos ar fiziniai asmenys, kuriems pagal 25 straipsnio 1 dalį perduotos specialios oficialios kontrolės užduotys:

a)	apie jų atliktos oficialios kontrolės rezultatus reguliariai ir kompetentingoms institucijoms pareikalavus praneša kompetentingoms institucijoms, kurios joms perdavė specialias oficialios kontrolės užduotis;

b)	kompetentingoms institucijoms, kurios joms perdavė specialias oficialios kontrolės užduotis, nedelsdamos praneša, jei remiantis oficialios kontrolės rezultatai matyti neatitiktis arba neatitikties tikimybė.

29 straipsnis

Specialias oficialios kontrolės užduotis perduodančių kompetentingų institucijų pareigos

Kompetentingos institucijos, kurios įgaliotosioms įstaigoms arba fiziniams asmenims pagal 25 straipsnio 1 dalį perdavė specialias oficialios kontrolės užduotis:

a)	prireikus periodiškai rengia tokių įstaigų ar asmenų auditą ar inspektavimus iš anksto apie juos nepranešus ; [127 pakeit.]

nedelsdamos visiškai arba iš dalies atšaukia užduočių perdavimą, jei:

i)	po audito ar inspektavimo, kaip nustatyta a punkte, yra įrodymų, kad šios įgaliotosios įstaigos arba fiziniai asmenys netinkamai vykdo jiems perduotas oficialios kontrolės užduotis;

ii)	įgaliotoji įstaiga arba fizinis asmuo laiku nesiima tinkamų veiksmų per a punkte numatytą auditą ar inspektavimą nustatytiems trūkumams pašalinti;

iia)	paaiškėjo, kad kilo pavojus įgaliotosios įstaigos ar fizinio asmens nepriklausomumui arba nešališkumui; [128 pakeit.]

30 straipsnis

Su kita oficialia veikla susijusių specialių užduočių perdavimo sąlygos

1. Kompetentingos institucijos vienai ar kelioms įgaliotosioms įstaigoms gali perduoti su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles tokių užduočių perduoti nedraudžiama;

b)	laikomasi 26 straipsnio nustatytų sąlygų, išskyrus b punkto iv papunktį.

2. Kompetentingos institucijos vienam ar keliems fiziniams asmenims gali perduoti su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles leidžiama tokias užduotis perduoti;

b)	laikomasi 26 straipsnio nustatytų sąlygų, išskyrus b punkto ii ir iv papunkčius.

31 straipsnis

Įgaliotosios įstaigos ir fizinio asmens, kuriems perduotos su kita oficialia veikla susijusios specialios užduotys, pareigos

Įgaliotoji įstaiga ar fizinis asmuo, kuriam pagal 30 straipsnį perduotos su kita oficialia veikla susijusios specialios užduotys:

a)	apie jų įvykdytos kitos oficialios veiklos rezultatus reguliariai ir kompetentingoms institucijoms pareikalavus praneša kompetentingoms institucijoms, kurios joms perdavė su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis;

b)	kompetentingoms institucijoms, kurios joms perdavė su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis, nedelsdamos praneša, jei remiantis kitos oficialios veiklos rezultatais matyti neatitiktis arba neatitikties tikimybė.

32 straipsnis

Su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis perduodančių kompetentingų institucijų pareigos

Kompetentingos institucijos, kurios įgaliotosioms įstaigoms arba fiziniams asmenims pagal 30 straipsnį perdavė su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis:

a)	prireikus rengia tokių įstaigų ar asmenų auditą ar inspektavimus; [129 pakeit.]

nedelsdamos visiškai arba iš dalies atšaukia užduočių perdavimą, jei:

i)	po audito ar inspektavimo, kaip numatyta a punkte, yra įrodymų, kad šios įgaliotosios įstaigos arba fiziniai asmenys netinkamai vykdo jiems perduotas su kita oficialia veikla susijusias užduotis;

ii)	įgaliotosios įstaigos arba fiziniai asmenys laiku nesiima tinkamų veiksmų per a punkte numatytą auditą ar inspektavimą nustatytiems trūkumams pašalinti.

IV Skyrius

Mėginių ėmimas, analitiniai ir kiti tyrimai bei diagnostiniai tyrimai

33 straipsnis

Mėginių ėmimui, analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams naudojami metodai

1. Vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą mėginių ėmimui, laboratoriniams analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams naudojami metodai atitinka Sąjungos taisykles, kuriomis nustatomi šie metodai ar šių metodų veiksmingumo kriterijai.

2. Jei nėra nustatytų 1 dalyje nurodytų Sąjungos taisyklių oficialios kontrolės atžvilgiu , oficialiosios laboratorijos konkretiems analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų poreikiams naudoja naujausius metodus, pateikta tvarka atsižvelgdamos į: [130 pakeit.]

a)	naujausius turimus metodus, kurie atitinka susijusias tarptautiniu mastu pripažintas taisykles ar protokolus, įskaitant Europos standartizacijos komiteto patvirtintus metodus;

b)	susijusius Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų parengtus ar rekomenduojamus metodus, įteisintus laikantis tarptautiniu mastu priimtų mokslinių protokolų, jei nėra nustatytų a punkte nurodytų taisyklių ar protokolų;

c)	metodus, kurie atitinka susijusias nacionaliniu lygmeniu nustatytas taisykles, jei nėra nustatytų a punkte nurodytų taisyklių ar protokolų ir b punkte nurodytų metodų;

d)	susijusius nacionalinių etaloninių laboratorijų parengtus ar rekomenduojamus metodus, įteisintus laikantis tarptautiniu mastu priimtų mokslinių protokolų, jei nėra nustatytų a punkte nurodytų taisyklių ar protokolų, b punkte nurodytų metodų ir c punkte nurodytų nacionalinių taisyklių; arba

e)	susijusius metodus, įteisintus laikantis tarptautiniu mastu priimtų mokslinių protokolų, jei nėra nustatytų a punkte nurodytų taisyklių ar protokolų, b punkte nurodytų metodų, c punkte nurodytų nacionalinių taisyklių ir d punkte nurodytų metodų.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, atliekant atrankinę patikrą, tikslinę atrankinę patikrą ir vykdant kitą oficialią veiklą galima naudoti visus 2 dalyje nurodytus metodus, jei nėra nustatytų 1 dalyje nurodytų Sąjungos taisyklių. Tos pačios taisyklės taikomos kitai oficialiai veiklai. [131 pakeit.]

4. Jei išimtiniais atvejais dėl prastėjančios ekstremalios padėties skubiai prireikia laboratorinių analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų ir nėra jokių 1 ir 2 dalyje nurodytų metodų, susijusios nacionalinės etaloninės laboratorijos arba, jei tokios nacionalinės etaloninės laboratorijos nėra, bet kuri kita pagal 36 straipsnio 1 dalį paskirta laboratorija kitus, nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus metodus gali naudoti, kol vadovaujantis tarptautiniu mastu priimtais moksliniais protokolais įteisinamas tinkamas metodas. [132 pakeit.]

5. Jei įmanoma, laboratoriniams analitiniams tyrimams naudojami metodai apibūdinami remiantis III priede nustatytais atitinkamais kriterijais.

6. Mėginiai imami, tvarkomi ir ženklinami tokiu būdu, kuris užtikrina jų teisinį, mokslinį ir techninį teisėtumą. Mėginių dydis turi būti toks, kad, prireikus, antras ekspertas galėtų pateikti savo nuomonę, jei to paprašė veiklos vykdytojas, vadovaudamasis 34 straipsniu. [133 pakeit.]

6a. Dėl gyvūninių produktų turi būti parengti ir privalomai nustatyti metodai, skirti klonuotų gyvūnų veislinei medžiagai, taip pat klonuotų gyvūnų jaunikliams ir iš jų gautiems produktams nustatyti ir atsekti. [134 pakeit.]

7. Jei nereglamentuota kitaip, Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti taisykles dėl: [135 pakeit.]

a)	mėginių ėmimui ir laboratoriniams analitiniams tyrimams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams naudotinų metodų;

b)	veiksmingumo kriterijų, analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų parametrų, matavimo paklaidų ir šių metodų įteisinimo procedūrų;

c)	analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų rezultatų aiškinimo.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

34 straipsnis

Antro eksperto nuomonė

1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad vykdant oficialią veiklos vykdytojų gyvūnų ar prekių kontrolę ir imant mėginius bei atliekant analitinius ar kitus tyrimus arba diagnostinius tyrimus, šie veiklos vykdytojai turėtų teisę prašyti antro eksperto nuomonės , kai tai aktualu ir įmanoma techniniu požiūriu . Tos ekspertizės išlaidas padengia veiklos vykdytojas . [136 pakeit.]

Pagal šią teisę:

a)	veiklos vykdytojui visada leidžiama reikalauti kito eksperto , paskirto etaloninės laboratorijos, o jeigu tai neįmanoma – lygiavertės kitos oficialiosios laboratorijos, mėginių ėmimo, analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų dokumentų peržiūros; [137 pakeit.]

prireikus ir jei techniškai įmanoma, visų pirma atsižvelgiant į pavojaus gyvūnams ir prekėms paplitimą, greitai gendančius mėginius ar prekes ir turimo substrato kiekį, veiklos vykdytojai gali reikalauti, o kompetentingos institucijos privalo užtikrinti, kad: [138 pakeit.]

antro eksperto nuomonei būtų paimtas pakankamas kitų mėginių kiekis arba būtų paimta pakankamai mėginių, padalytų į tris egzempliorius, siekiant atlikti pradinį analitinį tyrimą ir, prireikus, veiklos vykdytojo prašymu gauti antro eksperto nuomonę ir atlikti kitą galutinį analitinį tyrimą, jei du pirmieji analitiniai tyrimai nesutampa; [139 pakeit.]

ii)	jei neįmanoma paimti pakankamo kitų mėginių kiekio, kaip nurodyta i papunktyje, būtų atliktas nepriklausomas antras mėginio analitinis ar kitas tyrimas arba diagnostinis tyrimas.

1a. Mėginiai tvarkomi ir ženklinami tokiu būdu, kad būtų užtikrintas jų teisinis ir techninis teisėtumas. [140 pakeit.]

2. Veiklos vykdytojo prašymas antro eksperto nuomonei gauti pagal 1 dalį neturi poveikio kompetentingų institucijų pareigai imtis skubių veiksmų pašalinti arba sustabdyti riziką žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ar gyvūnų gerovei, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai vadovaujantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis ir šiuo reglamentu.

3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti vienodo 1 dalyje numatytų taisyklių taikymo ir prašymų antro eksperto nuomonei gauti teikimo ir tvarkymo procedūras. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

35 straipsnis

Gyvūnų ir prekių, tiekiamų nuotolinei prekybai, mėginių ėmimas

1. Jei gyvūnai ir prekės tiekiami nuotolinei prekybai, oficialiai kontrolei gali būti naudojami mėginiai, kompetentingų institucijų nurodyti paimti iš veiklos vykdytojų jų neidentifikavus.

2. Gavusios mėginius, kompetentingos institucijos imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad veiklos vykdytojai, iš kurių tuos mėginius buvo nurodyta paimti pagal 1 dalį: [141 pakeit.]

a)	būtų informuoti, kad tokie mėginiai imami oficialiai kontrolei atlikti ir prireikus tiriami tokios oficialios kontrolės tikslais, ir

b)	turėtų teisę reikalauti antro eksperto nuomonės, numatytos 34 straipsnio 1 dalyje, jeigu tiriami 1 dalyje nurodyti mėginiai.

36 straipsnis

Oficialiųjų laboratorijų skyrimas

1. Kompetentingos institucijos valstybėje narėje, kurios teritorijoje jos veikia, arba kitoje valstybėje narėje skiria oficialiąsias laboratorijas mėginių, paimtų vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, laboratoriniams analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams atlikti.

2. Kompetentingos institucijos kitoje valstybėje narėje esančią laboratoriją gali skirti oficialiąja laboratorija, laikydamosi šių sąlygų:

a)	yra nustatyta tinkama tvarka, pagal kurią sudaromos galimybės atlikti 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą auditą ir inspektavimą arba perduoti tokio audito ir inspektavimo atlikimą valstybės narės, kurioje yra laboratorija, kompetentingoms institucijoms;

b)	tą laboratoriją valstybės narės, kurios teritorijoje ji yra, kompetentingos institucijos jau paskyrė oficialiąja laboratorija.

3. Skyrimas turi būti raštiškas ir jame turi būti išsamus aprašymas:

a)	užduočių, kurias laboratorija turi atlikti kaip oficialioji laboratorija;

b)	sąlygų, kuriomis ji turi vykdyti tas užduotis;

c)	tvarkos, būtinos efektyviam ir veiksmingam laboratorijos ir kompetentingų institucijų bendros veiklos koordinavimui ir jų bendradarbiavimui užtikrinti.

4. Kompetentingos institucijos oficialiąja laboratorija gali skirti tik laboratoriją, kuri:

a)	turi kompetencijos, įrangą ir infrastruktūrą, reikalingą mėginių analitiniams ar kitiems tyrimams arba diagnostiniams tyrimams atlikti;

b)	turi pakankamą tinkamai kvalifikuotų, apmokytų ir patyrusių darbuotojų skaičių;

c)	yra nepriklausoma, nešališka ir neturi jokio interesų konflikto, susijusio su jos kaip oficialiosios laboratorijos užduočių vykdymu; [142 pakeit.]

d)	gali laiku pateikti vykdant oficialios kontrolės veiksmus ir kitą oficialią veiklą paimtų mėginių analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo rezultatus;

e)	veikia pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“, ją pagal tą standartą vertina ir akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008. [143 pakeit.]

5. Oficialiosios laboratorijos vertinimo ir akreditavimo, nurodyto 4 dalies e punkte, aprėptis: [144 pakeit.]

a)	visi laboratorinių analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodai, naudotini laboratorijoje mėginių analitiniams ar kitiems tyrimams arba diagnostiniams tyrimams atlikti, kai ji veikia kaip oficialioji laboratorija;

b)	gali būti naudojami vienas ar keli laboratorinio analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo metodai ar metodų grupė;

gali būti apibrėžta lanksčiai, kad būtų galima į akreditacijos aprėptį įtraukti pakeistas oficialiosios laboratorijos naudotų metodų, kai laboratorija buvo akredituota, versijas arba naujus metodus greta šių metodų, remiantis pačios laboratorijos atliktu įteisinimu nacionalinei akreditavimo įstaigai neatliekant specialaus vertinimo prieš pradedant naudoti tuos modifikuotus ar naujus metodus.

Jeigu Sąjungoje nėra oficialiosios laboratorijos, paskirtos pagal 1 dalį, kuri turėtų kompetencijos, įrangą, infrastruktūrą ir darbuotojus, reikalingus naujiems ar ypač retiems laboratoriniams analitiniams ar kitiems tyrimams arba diagnostiniams tyrimams atlikti, kompetentingos institucijos gali prašyti laboratorijos ar diagnostinio centro, kuris neatitinka vieno ar kelių šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, atlikti tuos analitinius ir kitus tyrimus bei diagnostinius tyrimus.

37 straipsnis

Oficialiųjų laboratorijų pareigos

1. Oficialiosios laboratorijos nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas, jeigu remiantis mėginių analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo rezultatais matyti veiklos vykdytojo neatitiktis ar neatitikties tikimybė.

2. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ar nacionalinės etaloninės laboratorijos prašymu oficialiosios laboratorijos dalyvauja tarplaboratoriniuose lyginamuosiuose tyrimuose, organizuojamuose dėl analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų, kuriuos jos atlieka kaip oficialiosios laboratorijos.

3. Oficialiosios laboratorijos viešai skelbia metodų, naudojamų oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos tikslais reikalingiems analitiniams ar kitiems tyrimams arba diagnostiniams tyrimams atlikti, sąrašą.

38 straipsnis

Oficialiųjų laboratorijų auditas ir inspektavimas

1. Kompetentingos institucijos, paskyrusios oficialiąsias laboratorijas pagal 36 straipsnio 1 dalį, organizuoja šių oficialiųjų laboratorijų auditą ar inspektavimą:

a)	reguliariai;

b)	bet kokiu metu, kai jos mano, kad auditas ar inspektavimas yra reikalingas.

2. Kompetentingos institucijos nedelsdamos panaikina oficialiosios laboratorijos skyrimą visiškai arba tam tikroms užduotims atlikti, jeigu ji laiku nesiima atitinkamų taisomųjų veiksmų gavusi audito ar inspektavimo, numatyto pagal 1 dalį, rezultatus, kuriais atskleidžiama:

a)	kad laboratorija nebeatitinka 36 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų reikalavimų;

b)	kad laboratorija nebevykdo 37 straipsnyje numatytų pareigų;

c)	kad laboratorija neįvykdo tarplaboratorinių lyginamųjų tyrimų, nurodytų 37 straipsnio 2 dalyje.

39 straipsnis

Nukrypti nuo privalomo vertinimo ir akreditavimo reikalavimo tam tikroms oficialiosioms laboratorijoms leidžianti nuostata [145 pakeit.]

1. Nukrypstant nuo 36 straipsnio 4 dalies e punkto, kompetentingos institucijos oficialiosiomis laboratorijomis gali skirti toliau nurodytas laboratorijas neatsižvelgdamos į tai, ar jos atitinka sąlygą, numatytą tame punkte:

laboratorijos:

i)	kurių vienintelė veikla yra trichinelėms mėsoje aptikti;

ii)	kurios tik trichinelėms aptikti naudoja metodus, nurodytus Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005 (46), 6 straipsnyje;

iii)

kurios trichineles aptinka prižiūrint kompetentingoms institucijoms arba oficialiajai laboratorijai, kuri pagal 36 straipsnio 1 dalį paskirta ir pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalbiravimo kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“įvertinta ir akredituota šios dalies a punkto ii papunktyje nurodytų metodų taikymui; [146 pakeit.]

b)	laboratorijos, atliekančios analitinius ar kitus tyrimus siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytoms augalų dauginamosios medžiagos taisyklėms; [147 pakeit.]

laboratorijos, atliekančios tik analitinius ar kitus tyrimus arba diagnostinius tyrimus vykdant kitą oficialią veiklą, jeigu jos:

i)	naudoja tik laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodus, nurodytus 33 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a, b ir c punktuose;

ii)	atlieka analitinius ar kitus tyrimus arba diagnostinius tyrimus kompetentingoms institucijoms ar nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms prižiūrint, kaip jos taiko metodus;

iii)	reguliariai dalyvauja tarplaboratoriniuose lyginamuosiuose tyrimuose, kuriuos rengia nacionalinės etaloninės laboratorijos dėl jų taikomų metodų;

iv)	turi veikiančią kokybės kontrolės sistemą, reikalingą norint naudojamais laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodais užtikrinti reikšmingus ir patikimus rezultatus.

2. Jeigu laboratorijoms, nurodytoms 1 dalies c punkte, taikytiems metodams reikalingas laboratorinio analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo rezultato patvirtinimas, patvirtinamąjį laboratorinį analitinį ar kitą tyrimą arba diagnostinį tyrimą atlieka oficialioji laboratorija, kuri atitinka 36 straipsnio 4 dalies e punkto reikalavimus.

3. Pagal 1 dalies a ir c punktus paskirtos oficialiosios laboratorijos turi būti valstybėse narėse, kurių teritorijoje yra jas paskyrusios kompetentingos institucijos.

40 straipsnis

Įgaliojimai priimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo visų oficialiosiose laboratorijose naudojamų laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodų privalomo vertinimo ir akreditavimo reikalavimo [148 pakeit.]

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai kompetentingos institucijos oficialiosiomis laboratorijomis pagal 36 straipsnio 1 dalį gali skirti laboratorijas, kurios nevykdo 36 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytų sąlygų, susijusių su visais jų naudojamais metodais, ir sąlygų, kuriomis tai galima padaryti, jeigu tokios laboratorijos atitinka šias sąlygas:

a)	jos veikia, vertinamos ir akredituojamos pagal standartą EN ISO/IEC 17025 naudoti vieną ar kelis metodus, kurie panašūs į kitus jų naudojamus metodus ir juos atitinka;

b)	jos reguliariai ir dideliu mastu naudoja metodus, kuriems gavo akreditaciją, nurodytą a punkte.

41 straipsnis

Nukrypti nuo privalomo oficialiųjų laboratorijų vertinimo ir akreditavimo reikalavimo leidžianti laikinoji nuostata [149 pakeit.]

1. Nukrypstant nuo 36 straipsnio 5 dalies a punkto kompetentingos institucijos pagal 36 straipsnio 1 dalį gali esamą oficialiąją laboratoriją laikinai skirti oficialiąja laboratorija laboratorinio analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo metodui, dėl kurio nebuvo suteikta 36 straipsnio 4 dalies e punkte nurodyta akreditacija, naudoti:

a)	kai to metodo naudojimas yra naujas reikalavimas pagal Sąjungos taisykles;

b)	kai dėl naudojamo metodo pakeitimų reikalinga nauja akreditacija ar oficialiajai laboratorijai jau suteiktos akreditacijos aprėpties išplėtimas;

c)	tais atvejais, kai metodą reikia naudoti esant neatidėliotinai situacijai arba kilus rizikai žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizikai aplinkai; arba

ca)	laukiant akreditavimo įstaigos vertinimo ir sprendimo. [150 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodytą laikiną skyrimą reglamentuoja šios sąlygos:

a)	oficialioji laboratorija pagal standartą EN ISO/IEC 17025 jau akredituota naudoti metodą, kuris yra panašus į metodą, neįtrauktą į jos akreditacijos aprėptį;

b)	oficialiojoje laboratorijoje veikia kokybės kontrolės sistema, skirta užtikrinti reikšmingus ir patikimus rezultatus naudojant metodą, kuris neįtrauktas į esamos akreditacijos aprėptį;

c)	atlieka analitinius ar kitus tyrimus arba diagnostinius tyrimus kompetentingoms institucijoms ar nacionalinei etaloninei laboratorijai prižiūrint, kaip tas metodas naudojamas.

3. 1 dalyje numatytas laikinas skyrimas neturi trukti ilgiau nei vienerius metus ir gali būti vieną kartą pratęstas dar vieneriems metams.

4. Pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtos oficialiosios laboratorijos turi būti valstybėse narėse, kurių teritorijoje yra jas paskyrusios kompetentingos institucijos.

41a straipsnis

Oficiali gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą, kontrolė vykdoma atsižvelgiant į riziką ir gali būti atliekama pasienio kontrolės postuose pagal šio skyriaus II skirsnį, siekiant patikrinti atitiktį reglamente nurodytoms konkrečioms su tam tikrais gyvūnais ir prekėmis susijusioms nuostatoms, arba tinkamoje vietoje, kuri numatyta šio skyriaus I skirsnyje. [151 pakeit.]

V skyrius

Į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė

I skirsnis

Gyvūnai ir prekės, kuriems speciali oficiali kontrolė pasienyje netaikoma

42 straipsnis

Oficiali gyvūnų ir prekių, kurioms speciali oficiali kontrolė pasienyje netaikoma, kontrolė

1. Kompetentingos institucijos reguliariai vykdo oficialią į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių kontrolę, siekdamos užtikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms.

Oficiali gyvūnų ir prekių, kuriems 45 straipsnis netaikomas, kontrolė atliekama tam tikru dažnumu atsižvelgiant:

a)	į riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, susijusią su skirtingų rūšių gyvūnais ir prekėmis;

aa)	į nesąžiningos veiklos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl maisto produktų ir prekių kilmės, kokybės ir sudėties, tikimybę; [152 pakeit.]

į ankstesnį patvirtinimą dėl atitikties reikalavimams, kurie nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, taikytinomis susijusiems gyvūnams ir prekėms:

i)	iš trečiosios šalies ir kilmės įmonės;

ii)	iš eksportuotojo;

iii)	iš veiklos vykdytojo, atsakingo už siuntą;

c)	į jau atliktą susijusių gyvūnų ir prekių kontrolę;

d)	į garantijas, kurias trečiosios kilmės šalies kompetentingos institucijos suteikė dėl gyvūnų ir prekių atitikties taisyklėmis, nurodytomis 1 straipsnio 2 dalyje, nustatytiems reikalavimams ar reikalavimams, pripažintiems bent jau lygiaverčiais jiems.

2. 1 dalyje numatyta oficiali kontrolė atliekama tinkamoje Sąjungos muitų teritorijos vietoje, įskaitant:

a)	įvežimo į Sąjungą punktą;

b)	pasienio kontrolės postą;

c)	išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje punktą;

d)	veiklos vykdytojo, atsakingo už siuntą, sandėlius ir patalpas.

3. Kompetentingos institucijos pasienio kontrolės postuose ir kituose įvežimo į Sąjungą punktuose atlieka toliau nurodytų objektų oficialią kontrolę bet kada, kai tik jos turi priežastį manyti, kad jų įvežimas į Sąjungą gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai:

a)	transporto priemonių, taip pat ir tuščių;

pakuočių.

4. Kompetentingos institucijos taip pat gali atlikti oficialią prekių, kurios pateikiamos pagal vieną iš muitinės procedūrų, apibrėžtų Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies a–g punktuose, kontrolę.

43 straipsnis

Gyvūnų ir prekių, kuriems nėra taikoma speciali oficiali kontrolė pasienyje, oficialios kontrolės rūšys

1. 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta oficiali kontrolė:

a)	visada apima dokumentų tikrinimą;

b)	apima tapatumo ir fizinį tikrinimus atsižvelgiant į keliamą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai.

2. Kompetentingos institucijos 1 dalies b punkte nurodytus fizinius tikrinimus atlieka tokiomis sąlygomis, kurios yra tinkamomis tikrinimui atlikti.

3. Jeigu 1 dalyje nurodytų dokumentų, tapatumo ir fizinio tikrinimų metu paaiškėja, kad gyvūnai ir prekės neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, taikomos 64 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys, 65–67 straipsniai, 69 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 70 straipsnio 1 ir 2 dalys.

4. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai kompetentingos institucijos gali prašyti veiklos vykdytojų pranešti apie tam tikrų į Sąjungą įvežamų prekių atgabenimą, ir sąlygų, kaip tai būtų galima padaryti.

44 straipsnis

Gyvūnų ir prekių, kurioms speciali oficiali kontrolė pasienyje netaikoma, mėginiai

1. Jeigu imami gyvūnų ir prekių mėginiai, kompetentingos institucijos turi:

a)	informuoti muitines ir susijusius veiklos vykdytojus;

b)	nuspręsti, ar gyvūnai arba prekės gali būti išleisti anksčiau nei bus žinomi atlikto mėginių analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo rezultatai su sąlyga, kad būtų užtikrintas gyvūnų ar prekių atsekamumas.

2. Komisija įgyvendinimo teisės aktais:

a)	nustato priemones, reikalingas gyvūnų ar prekių, nurodytų 1 dalies b punkte, atsekamumui užtikrinti;

b)	nustato dokumentus, kurie turi būti pridedami prie gyvūnų ar prekių, nurodytų 1 dalyje, kai kompetentingos institucijos ima mėginius.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

II Skirsnis

Oficiali gyvūnų ir prekių kontrolė pasienio kontrolės postuose

45 straipsnis

Gyvūnai ir prekės, kuriems taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose

1. Siekdamos užtikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms kompetentingos institucijos vykdo kiekvienos iš toliau išvardytų į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų gyvūnų ir prekių kategorijų siuntos oficialią kontrolę pirmojo patekimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste:

gyvūnai;

b)	gyvūniniai produktai, maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktai ir šalutiniai gyvūniniai produktai: [153 pakeit.]

c)	augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai bei medžiagos, kuriose gali veistis arba per jas plisti augalų kenksmingieji organizmai, nurodyti sąrašuose, sudarytuose pagal Reglamento ES Nr. …/… (*14) 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;

prekės, kurių kilmė yra tam tikros trečiosios šalys, dėl kurių Komisija 2 dalies b punkte numatytais įgyvendinimo aktais nusprendė, kad priemonę, pagal kurią nustatomas laikinai didesnis oficialios kontrolės veiksmų skaičius jas įvežant į Sąjungą, yra būtina dėl žinomos ar naujai atsiradusios rizikos arba kai yra įrodymų, kad galima didelė plataus masto neatitiktis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms;

gyvūnai ir prekės, kuriems taikoma neatidėliotina priemonė, numatyta aktuose, priimtuose pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. …/… (*15) 249 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. ../… (*16) 27 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 2 dalį, pagal kurią reikalaujama atlikti oficialią šių gyvūnų ar prekių, identifikuojamų pagal jų kodus Kombinuotoje nomenklatūroje, kontrolę juos įvežant į Sąjungą;

gyvūnai ir prekės, kurių įvežimo į Sąjungą sąlygos ar priemonės buvo nustatytos aktais, priimtais pagal atitinkamai 125 ar 127 straipsnius arba pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad atitiktis toms sąlygoms ar priemonėms būtų užtikrinta gyvūnus ar prekes įvežant į Sąjungą.

2. Komisija įgyvendinimo aktais:

a)	sudaro išsamius gyvūnų ir prekių, priskiriamų 1 dalies a ir b punktuose nurodytoms kategorijoms, sąrašus nurodant jų Kombinuotosios nomenklatūros kodus;

b)	sudaro prekių, priskiriamų 1 dalies d punkte nurodytai kategorijai, sąrašus nurodant jų Kombinuotosios nomenklatūros kodus, ir juos atnaujina, kai tai būtina dėl tame punkte nurodytos rizikos.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl siuntų, nurodytų 1 dalyje, kategorijų pakeitimų ir įrašyti kitus produktus, kurie gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai.

4. Jei kitaip nenustatyta aktuose, kuriais nustatomos 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytos priemonės ar sąlygos, šis straipsnis taip pat taikomas tų gyvūnų ir prekių, kurių kategorijos nurodytos 1 dalies a, b ir c punktuose, siuntoms, jei jos yra nekomercinio pobūdžio.

46 straipsnis

Gyvūnai ir prekės, kuriems netaikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai, kai toliau išvardytiems gyvūnams ir prekėms netaikomas 45 straipsnis, ir dėl tokio netaikymo sąlygų:

a)	prekės, siunčiamos kaip komerciniai ar prekybos pavyzdžiai ar demonstravimo priemonės parodoms, kurios nėra skirtos pateikti rinkai; [154 pakeit.]

b)	gyvūnai ir prekės, skirtos naudoti moksliniais tikslais; [155 pakeit.]

c)	prekės, vežamos tarptautinių maršrutų transporto priemonėmis, kurios nėra iškraunamos ir yra skirtos įgulai ir keleiviams vartoti;

d)	prekės, kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį ir yra skirtos asmeniniam vartojimui;

e)	nedidelės fiziniams asmenims siunčiamos prekių siuntos, kurios neskirtos pateikti rinkai;

f)	gyvūnai augintiniai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [ number of the Regulation on animal health ] 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte; [156 pakeit.]

g)	prekės, kurios buvo termiškai apdorotos ir jų kiekis nėra didesnis, nei nustatytinas tuose deleguotuosiuose aktuose;

h)	bet kurios kitos kategorijos gyvūnai ar prekės, kurių kontrolė pasienio kontrolės postuose nėra būtina atsižvelgiant į jų keliamą riziką.

47 straipsnis

Oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose

1. Kompetentingos institucijos 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų oficialią kontrolę atlieka siuntą atgabenus į pasienio kontrolės postą. Atliekant šią oficialią kontrolę vykdomi dokumentų, tapatumo ir fiziniai tikrinimai.

2. Tikrinami visų 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų dokumentai ir tapatumas.

3. 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų fiziniai tikrinimai atliekami tam tikru dažnumu atsižvelgiant į kiekvieno gyvūno, prekės arba gyvūnų ar prekių kategorijos keliamą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai.

4. Fizinius tikrinimus siekiant nustatyti atitiktį gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimams ar 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytiems augalų sveikatos reikalavimams atlieka (arba atlieka prižiūrint) tam tikslui kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai, turintys tinkamą veterinarijos ar fitosanitarijos srities kvalifikaciją.

Jeigu atliekami tokie gyvūnų ar gyvūninių produktų tikrinimai, juos atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas arba jie atliekami jam prižiūrint , kuriam gali padėti specialiai apmokyti pagalbiniai darbuotojai, tačiau gydytojas yra atsakingas už atliekamą tikrinimą . [157 pakeit.]

5. Kompetentingos institucijos pasienio kontrolės postuose atlieka sisteminę oficialią transporto priemonėmis vežamų gyvūnų ir tų transporto priemonių kontrolę, siekdamos patikrinti atitiktį gyvūnų gerovės reikalavimams, nustatytiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms. Kompetentingos institucijos parengia tvarką, pagal kurią teikiamas prioritetas transporto priemonėmis vežamų gyvūnų oficialiai kontrolei ir mažinamas tokios kontrolės vilkinimas.

6. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų prekių siuntų pristatymo sąlygas, dalis, kurios gali sudaryti atskirą siuntą, ir didžiausią tokių dalių skaičių kiekvienoje siuntoje, atsižvelgdama į būtinumą užtikrinti greitą ir veiksmingą siuntų tvarkymą ir kompetentingų institucijų numatomą atlikti oficialią kontrolę.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

48 straipsnis

Prie siuntų ir padalytų siuntų pridedami sertifikatai ir dokumentai

1. Oficialių sertifikatų ar dokumentų originalai ar elektroninės kopijos, kurios pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles turi būti pridėtos prie 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų, pateikiamos pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms ir jų saugomos.

2. Pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos už siuntą atsakingam veiklos vykdytojui išduoda patvirtintą 1 dalyje nurodytų oficialių sertifikatų ar dokumentų originalą ar elektroninę kopiją arba, jeigu siunta yra padalyta, atskirus autentiškus tokių sertifikatų ar dokumentų originalus ar elektronines kopijas.

3. Siuntos negali būti padalytos, kol neatlikta oficiali kontrolė ir pagal 54 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 1 dalį nebaigtas rengti 54 straipsnyje nurodytas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (BSĮD).

49 straipsnis

Specialios oficialios kontrolės pasienio kontrolės postuose taisyklės

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomi:

atvejai, kai pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą toliau vežti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas į galutinės paskirties vietą laukiant fizinio tikrinimo rezultatų, jei toks tikrinimas reikalingas, ir sąlygos, kuriomis galima tai padaryti;

b)	45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų prekių perkraunamų siuntų dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų atlikimo terminai ir sąlygos;

c)	atvejai, kai perkraunamų siuntų ir atvežtų oru ar jūra ir paliktų toje pačioje transporto priemonėje tolesniam gabenimui gyvūnų tapatumo ir fizinis tikrinimas gali būti atlikti kitame nei pirmo patekimo į Sąjungą punkto pasienio kontrolės poste, ir sąlygos, kuriomis galima tai padaryti;

atvejai, kai 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas leidžiama vežti tranzitu, o tokių siuntų speciali oficiali kontrolė turi būti atliekama pasienio kontrolės postuose, įskaitant jų laikymo specialiai patvirtintuose laisvuosiuose muitinės sandėliuose atvejus ir sąlygas, ir sąlygos, kuriomis galima tai padaryti.

50 straipsnis

Dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų ypatumai

Siekdama užtikrinti vienodą 47, 48 ir 49 straipsniuose nustatytų taisyklių įgyvendinimą Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiose taisyklėse nurodytų dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų metu ir po to atliktinus veiksmus, kad būtų galima užtikrinti šios oficialios kontrolės veiksmingumą. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

51 straipsnis

Oficiali kontrolė, neatliekama pasienio kontrolės postuose, per kuriuos gyvūnas ar prekė pirmą kartą pateko į Sąjungą

1. 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, tapatumo ir fizinius tikrinimus gali atlikti kompetentingos institucijos kituose nei pasienio kontrolės postai kontrolės punktuose, jeigu šie kontrolės punktai atitinka 62 straipsnio 3 dalyje ir pagal 62 straipsnio 4 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytus reikalavimus. [158 pakeit.]

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai ir sąlygos, kai:

45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo ir fizinius tikrinimus gali atlikti kompetentingos institucijos kituose nei pasienio kontrolės postai kontrolės punktuose su sąlyga, kad šie kontrolės punktai atitiktų 62 straipsnio 3 dalyje ir pagal 62 straipsnio 4 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose numatytus reikalavimus; [159 pakeit.]

b)	fiziniai siuntų, kurių dokumentų ir tapatumo tikrinimai pasienio kontrolės poste, per kurį siunta pirmą kartą pateko į Sąjungą, tikrinimai gali būti atliekami kitame kitos valstybės narės pasienio kontrolės poste;

specialias kontrolės užduotis, susijusias su toliau nurodytais objektais, kompetentingos institucijos gali priskirti muitinėms ar kitoms viešojo sektoriaus institucijoms:

i)	63 straipsnio 2 dalyje nurodytos siuntos;

ii)	keleivių asmeninis bagažas;

iii)	nuotolinės prekybos būdu užsakytos prekės mažos siuntos, kurios siunčiamos privatiems asmenims arba nuperkamos nuotoliniu būdu telefonu, paštu arba internetu ; [160 pakeit.]

iiia)

gyvūnai augintiniai, kurie atitinka sąlygas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (47) 5 straipsnyje. [161 pakeit.]

2. 54 straipsnio 2 dalies b punktas, 55 straipsnio 2 dalies a punktas, 57, 58, 60, 61 straipsniai ir 62 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos 1 dalies a punkte nurodytiems kontrolės punktams.

52 straipsnis

Tapatumo ir fizinių tikrinimų dažnumas

1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomos gyvūnų ir prekių kategorijos, ir sąlygos, kuriomis nukrypstant nuo 47 straipsnio 2 dalies ir atsižvelgiant į sumažėjusią riziką 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo tikrinimai turi būti:

a)	atliekami rečiau;

b)	atliekami tik tikrinant siuntos oficialią plombą, jeigu tokia yra.

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatoma:

kriterijai ir procedūros 45 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų atliktinų fizinių tikrinimų minimaliam dažnumui nustatyti ir jį pakeisti, taip pat juos pritaikyti prie rizikos, susijusios su tomis kategorijomis, lygmens atsižvelgiant į: [162 pakeit.]

i)	informaciją, kurią Komisija surinko pagal 124 straipsnio 1 dalį;

ii)	Komisijos ekspertų pagal 115 straipsnio 1 dalį atliktos kontrolės rezultatus;

iii)	veiklos vykdytojo senesnius patvirtinimus dėl atitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms;

iv)	duomenis ir informaciją, surinktus per 130 straipsnyje nurodytą informacijos valdymo sistemą;

v)	turimus mokslinius vertinimus ir

vi)	bet kokią kitą informaciją apie riziką, susijusią su gyvūnų ir prekių kategorijomis;

b)	sąlygos, kuriomis valstybės narės gali padidinti fizinių tikrinimų dažnumą, nustatytą pagal a punktą, kad būtų galima atsižvelgti į vietinius rizikos veiksnius;

c)	procedūros siekiant užtikrinti, kad pagal a punktą nustatytas fizinių tikrinimų minimalus dažnumas būtų savalaikis ir taikomas vienodai. [163 pakeit.]

3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl:

a)	45 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų kategorijų prekių fizinių tikrinimų minimalaus dažnumo; [164 pakeit.]

b)	45 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių fizinių tikrinimų minimalaus dažnumo, jeigu jis nėra numatytas nurodytuose aktuose. [165 pakeit.]

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

53 straipsnis

Sprendimai dėl siuntų

1. Kompetentingos institucijos po oficialios kontrolės priima sprendimą dėl kiekvienos 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos ir nurodo, ar siunta atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir, jei taikoma, taikytinas muitinės procedūras.

2. Sprendimus atlikus fizinį tikrinimą dėl atitikties gyvūnų sveikatos ir gerovės ar augalų sveikatos reikalavimams priima darbuotojai, turintys tinkamą veterinarijos ar fitosanitarijos srities kvalifikaciją ir tam tikslui paskirti kompetentingos institucijos.

Sprendimus dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų siuntų priima valstybinis veterinarijos gydytojas arba tai daroma jam prižiūrint , kuriam gali padėti specialiai apmokyti pagalbiniai darbuotojai, tačiau gydytojas yra atsakingas už atliekamą tikrinimą . [166 pakeit.]

2a. Sprendimai dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų siuntų nurodomi bendrajame sveikatos įvežimo dokumente. [167 pakeit.]

54 straipsnis

Veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų bendrojo sveikatos įvežimo dokumento naudojimas

1. Dėl kiekvienos 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas užpildo BSĮD, pateikdamas informaciją, reikalingą norint nedelsiant ir išsamiai identifikuoti siuntą ir jos paskirties vietą.

2. BSĮD naudoja:

a)	už 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas atsakingi veiklos vykdytojai, siekdami iš anksto pranešti pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms apie šių siuntų atgabenimą;

pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos, siekdamos:

i)	užregistruoti oficialios kontrolės išvadas ir visus jomis remiantis priimtus sprendimus, įskaitant sprendimą atmesti siuntą;

ii)	elektroniniais mainais per TRACES sistemą perduoti informaciją, nurodytą i punkte. [168 pakeit.]

2a. 2 dalyje nurodyti veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos taip pat gali naudoti nacionalinę informacinę sistemą, kad perduotų duomenis į TRACE sistemą. [169 pakeit.]

3. Veiklos vykdytojai pateikia išankstinį pranešimą pagal 2 dalies a punktą, užpildydami ir pateikdami atitinkamą BSĮD dalį per TRACES sistemą, skirtą perduoti pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms prieš fiziškai siuntą atgabenant į Sąjungą.

4. Kai tik pagal 47 straipsnio 1 dalį atliekama būtina oficiali kontrolė, pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos baigia pildyti BSĮD, kai tik: bendrajame sveikatos įvežimo dokumente nurodo, koks sprendimas priimtas dėl siuntos.

a)	atlikti visi oficialios kontrolės veiksmai, būtini pagal 47 straipsnio 1 dalį;

b)	turimi fizinių tikrinimų, jei tokie tikrinimai yra būtini, rezultatai;

c)	sprendimas dėl siuntos priimtas pagal 53 straipsnį ir užregistruotas BSĮD. [170 pakeit.]

55 straipsnis

Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento naudojimas muitinėse

1. 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų pateikimas prižiūrint arba kontroliuojant muitinėms, įskaitant įvežimą į laisvąsias zonas arba muitinės sandėlius ir tvarkymą juose, atliekamas veiklos vykdytojui pateikiant muitinėms BSĮD arba jo elektroninę kopiją, pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms ją tinkamai užpildžius TRACES sistemoje.

2. Muitinės:

a)	neleidžia pateikti siuntos pagal muitinės procedūras, kurios skiriasi nuo pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos nurodytųjų;

b)	leidžia išleisti į laisvą apyvartą siuntą tik, kai pateikiamas tinkamai užpildytas BSĮD, kuriuo patvirtinta, kad siunta atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.

3. Jeigu pateikta 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos muitinės deklaracija, o BSĮD nėra pateiktas, muitinės sulaiko siuntą ir nedelsdamos praneša apie tai pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal 64 straipsnio 5 dalį.

56 straipsnis

Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento forma, terminai ir specialiosios naudojimo taisyklės

1. Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl:

a)	BSĮD formos ir jo pateikimo bei naudojimo instrukcijų;

b)	minimalių terminų, per kuriuos veiklos vykdytojai turi iš anksto pranešti apie siuntas, kaip numatyta 54 straipsnio 2 dalies a punkte, siekiant sudaryti galimybę pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms laiku ir veiksmingai atlikti oficialios kontrolės veiksmus.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai, kai prie 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų privalo būti pridėtas BSĮD iki paskirties vietos, ir sąlygos, kuriomis galima tai padaryti. Bet kokiu atveju prie 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų iki jų paskirties vietos turi būti pridėta BSĮD kopija. [171 pakeit.]

57 straipsnis

Pasienio kontrolės postų skyrimas

1. Valstybės narės skiria pasienio kontrolės postus vienos ar daugiau 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių oficialiai kontrolei atlikti.

2. Valstybės narės bent prieš tris mėnesius iki pasienio kontrolės posto skyrimo apie tai praneša Komisijai. Tame pranešime turi būti visa informacija, Komisijai reikalinga norint patikrinti, ar pasiūlytas pasienio kontrolės postas atitinka būtiniausius 62 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo Komisija informuoja valstybę narę:

a)	ar pasiūlyto pasienio kontrolės posto skyrimas priklauso nuo palankios Komisijos ekspertų pagal 115 straipsnį atliktos kontrolės, siekiant patikrinti atitiktį būtiniausiems 62 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, išvados;

b)	apie šios kontrolės vykdymo datą.

4. Valstybė narė atideda pasienio kontrolės posto skyrimą, kol iš Komisijos gaunama palanki kontrolės išvada.

58 straipsnis

Pasienio kontrolės postų sąrašai

1. Kiekviena valstybė narė internete skelbia atnaujintus pasienio kontrolės postų jos teritorijoje sąrašus, pateikdama tokią informaciją apie kiekvieną pasienio kontrolės postą:

a)	kontaktinius duomenis ir darbo valandas;

b)	tikslią vietą ir tai, ar tai uostas, oro uostas, geležinkelis ar kelių įvežimo punktas;

c)	45 straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvūnų ir prekių kategorijas, kurios įtrauktos į jo paskirtą veiklos sritį;

d)	įrangą ir patalpas, skirtas kiekvienos kategorijos gyvūnų ir prekių, kuriuos tikrinti jis paskirtas, oficialios kontrolės veiksmams atlikti;

e)	gyvūnų ir prekių, tvarkomų per kalendorinius metus, kiekį pagal kiekvieną iš 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų ir prekių kategorijų, kurioms tikrinti jis paskirtas.

2. Priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nustato skyrimų ir kitos informacijos, naudotinos valstybių narių pasienio kontrolės postų sąrašuose, formą, kategorijas ir santrumpas.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

59 straipsnis

Esamų pasienio kontrolės subjektų patvirtinimų panaikinimas ir pakartotinis skyrimas

1. Pasienio tikrinimo postų patvirtinimas pagal Direktyvos 97/78/EB 6 straipsnį ir Direktyvos 91/496/EEB 6 straipsnį ir įvežimo punktų skyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 5 straipsnį ir Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio c punkto 4 papunktį panaikinami.

2. Valstybės narės gali pakartotinai skirti 1 dalyje nurodytus pasienio tikrinimo postus, paskirtus įvežimo punktus ir įvežimo punktus pasienio kontrolės postais pagal 57 straipsnio 1 dalį, jeigu jie atitinka 62 straipsnyje nustatytus būtiniausius reikalavimus.

3. 2 dalyje nurodytam pakartotiniam skyrimui netaikoma 57 straipsnio 2 ir 3 dalys.

60 straipsnis

Pasienio kontrolės postų skyrimo panaikinimas

1. Jeigu pasienio kontrolės postai nebeatitinka 62 straipsnyje nurodytų reikalavimų, valstybės narės:

a)	panaikina 57 straipsnio 1 dalyje numatytą skyrimą dėl tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių, dėl kurių skyrimas buvo atliktas;

b)	išbraukia juos iš 58 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąrašų dėl tų kategorijų gyvūnų ir prekių, dėl kurių skyrimas yra panaikintas.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie pasienio kontrolės posto skyrimo panaikinimą, kaip numatyta 1 dalyje, ir apie tokio panaikinimo priežastis.

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai pasienio kontrolės postai, kurių skyrimas buvo tik iš dalies panaikintas pagal 1 dalies a punktą, gali būti pakartotinai skiriami nukrypstant nuo 57 straipsnio, ir procedūrų, pagal kurias tai atliekama.

61 straipsnis

Pasienio kontrolės postų skyrimo sustabdymas

1. Valstybė narė nedelsdama sustabdo pasienio kontrolės posto skyrimą ir nurodo sustabdyti jo veiklą dėl visų ar tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių, dėl kurių skyrimas buvo atliktas, tais atvejais, kai tokia veikla gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, ar riziką aplinkai. [172 pakeit.]

2. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie bet kokį pasienio kontrolės posto skyrimo sustabdymą ir tokio sustabdymo priežastis.

3. Valstybės narės nurodo pasienio kontrolės posto skyrimo sustabdymą 58 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose.

4. Valstybės narės panaikina 1 dalyje numatytą sustabdymą, kai tik:

a)	kompetentingos institucijos sužino, kad 1 dalyje nurodyta rizika nebeegzistuoja;

b)	jos perdavė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms informaciją, kuria remiantis sustabdymas panaikinamas.

5. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti informacijos mainų ir pranešimų, nurodytų 2 dalyje ir 4 dalies b punkte, procedūras.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

62 straipsnis

Būtiniausi pasienio kontrolės posto reikalavimai

1. Pasienio kontrolės postai turi būti išdėstyti labai arti įvežimo į Sąjungą punkto tinkamai įrengtoje vietoje, kad muitinės pagal , kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 38 straipsnio 1 dalį juos paskirtų dalyje . [173 pakeit.]

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai pasienio kontrolės postai gali būti išdėstyti tam tikru atstumu nuo įvežimo į Sąjungą punkto atsižvelgiant į konkrečius geografinius apribojimus, ir sąlygų, kuriomis galima tai padaryti.

3. Pasienio kontrolės postai turi turėti:

a)	pakankamą tinkamai kvalifikuotų darbuotojų skaičių;

b)	patalpas, tinkamas pagal tvarkomų gyvūnų ir prekių kategorijų pobūdį ir apimtį;

c)	įrangą ir patalpas, kad būtų galima atlikti oficialią kiekvienos kategorijos, dėl kurios pasienio kontrolės postas paskirtas, gyvūnų ir prekių kontrolę;

d)	veikiančią tvarką, pagal kurią prireikus būtų užtikrinta prieiga prie bet kokios kitos įrangos, patalpų ir paslaugų, reikalingų norint taikyti priemones, kurių imtasi pagal 63, 64 ir 65 straipsnius tais atvejais, kai tai yra įtariamos, reikalavimų neatitinkančios arba riziką keliančios siuntos;

e)	tvarką nenumatytais atvejais, skirtą užtikrinti sklandų oficialios kontrolės atlikimą ir efektyvų priemonių, kurių imtasi pagal 63, 64 ir 65 straipsnius esant nenumatytoms ir netikėtoms sąlygoms ar įvykiams, taikymą;

f)	technologiją ir įrangą, reikalingas veiksmingam TRACES sistemos ir prireikus kitų kompiuterinių informacinių valdymo sistemų, reikalingų duomenų ir informacijos tvarkymui ir mainams, veikimui;

g)	prieigą prie oficialiųjų laboratorijų, galinčių atlikti analitinius ir kitus tyrimus bei diagnostinius tyrimus per reikiamą terminą ir turinčių reikiamas informacinių technologijų priemones analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų rezultatams prireikus įvesti į TRACES sistemą, paslaugų;

h)	atitinkamą tvarką tinkamai tvarkyti skirtingų kategorijų gyvūnus ir prekes ir išvengti rizikos, kuri gali kilti dėl kryžminio užteršimo;

i)	priemones, skirtas atitikčiai susijusiems biologinio saugumo standartams užtikrinti, kad būtų galima išvengti ligų plitimo į Sąjungą.

4. Priimdama įgyvendinimo aktus Komisija gali parengti išsamesnius 3 dalyje nustatytus reikalavimus, kad būtų galima atsižvelgti į specifinius ypatumus ir logistikos poreikius, susijusius su oficialios kontrolės atlikimu, ir su priemonių, kurių imtasi pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 65 straipsnį dėl skirtingų 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių, taikymu.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

III skirsnis

Veiksmai esant įtarimui dėl gyvūnų ir prekių iš trečiųjų šalių neatitikties ar esant tokiai neatitikčiai

63 straipsnis

Neatitikties įtarimas ir nuodugnesnė oficiali kontrolė

1. Jei įtariama 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų neatitiktis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, kompetentingos institucijos atlieka oficialią kontrolę arba perduoda atsakomybę kitoms kompetentingoms institucijoms , siekdamos patvirtinti arba atmesti tą įtarimą. [174 pakeit.]

2. Gyvūnų ir prekių siuntų, kurių veiklos vykdytojas nedeklaravo kaip sudarytų iš 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių, oficiali kompetentingų institucijų kontrolė atliekama, jeigu yra priežastis manyti, kad siuntoje yra tokių kategorijų gyvūnų ar prekių.

3. Kompetentingos institucijos pateikia siuntas, nurodytas 1 ir 2 dalyse, oficialiam sulaikymui tol, kol gaunami tose dalyse numatytos oficialios kontrolės rezultatai.

Prireikus šios siuntos izoliuojamos arba paliekamos karantine, o gyvūnai izoliuojami prieglaudoje, kur šeriami, girdomi ir prižiūrimi laukiant oficialios kontrolės rezultatų.

4. Jeigu kompetentingos institucijos turi priežasčių įtarti veiklos vykdytojo sukčiavimą arba oficiali kontrolė duoda pagrindo manyti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės buvo rimtai ar pakartotinai pažeistos, jos, jei tinkama, be 64 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių atlieka nuodugnesnę oficialią atitinkamai tos pačios kilmės ar taip pat naudojamų siuntų kontrolę. [175 pakeit.]

5. Kompetentingos institucijos per TRACES sistemą praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie jų sprendimą atlikti nuodugnesnę oficialią kontrolę, kaip numatyta 4 dalyje, nurodydamos įtariamą sukčiavimą arba rimtus ar pakartotinius pažeidimus.

6. Komisija įgyvendinimo aktais nustato kompetentingų institucijų koordinuotos nuodugnesnės oficialios kontrolės, nurodytos 4 ir 5 dalyse, atlikimo procedūras.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

64 straipsnis

Priemonės, kurios turi būti taikomos, kai į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamos reikalavimų neatitinkančios siuntos

1. Jeigu pagal 45 straipsnį pasienio kontrolės punktuose atlikus oficialią kontrolę kompetentingos institucijos patvirtina, kad gyvūnų ir prekių siuntos neatitinka 1 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jos pateikia oficialiam sulaikymui bet kurią į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamą nuomonę arba priima sprendimą nurodydamos, kad siunta neatitinka reikalavimų arba kontrolės rezultatai nepalankūs; šią nuomonę arba sprendimą jos nurodo BSĮD. Be to, kompetentingos institucijos šią gyvūnų ar prekių siuntą, kuri neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, pateikia oficialiam sulaikymui ir atsisako leisti ją įvežti į Sąjungą. [176 pakeit.]

Prireikus bet kuri tokia siunta arba jos dalis izoliuojama arba jai taikomas karantinas, o jai priklausantys gyvūnai laikomi ir prižiūrimi tinkamomis sąlygomis laukiant tolesnio sprendimo. Taip pat atsižvelgiama į ypatingus poreikius, susijusius su kitomis prekėmis. [177 pakeit.]

2. Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalies antroje pastraipoje numatyto izoliavimo ir karantino sąlygas.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Išklausiusios, kai tik įmanoma, Kompetentingos institucijos išklauso už siuntą atsakingo atsakingą veiklos vykdytojo, kompetentingos institucijos nedelsdamos vykdytoją. Kompetentinga institucija gali nepaisyti šio reikalavimo , jei dėl pavojų keliančio vilkinimo arba dėl viešojo intereso būtina nedelsiant priimti sprendimą. Ji nedelsdama tam veiklos vykdytojui nurodo: [178 pakeit.]

a)	sunaikinti siuntą arba jos dalį, humaniškai, jei tai – gyvi gyvūnai, laikantis, jei taikoma, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, arba [179 pakeit.]

b)	pakartotinai išsiųsti siuntą arba jos dalį atgal už Sąjungos ribų pagal 70 straipsnio 1 ir 2 dalis arba [180 pakeit.]

taikyti siuntai arba jos daliai specialų apdorojimą pagal 69 straipsnio 1 ir 2 dalis ar bet kokią kitą priemonę, būtiną atitikčiai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms užtikrinti ir, jei tikslinga, pakeisti siuntos paskirties vietą, palyginti su numatyta pradine paskirties vieta. [181 pakeit.]

4. Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša apie bet kokį sprendimą atsisakyti leisti įvežti siuntą, kaip numatyta 1 dalyje, ir bet kokį nurodymą, pagal 3 ir 5 dalis bei 65 straipsnį duotą:

a)	Komisijai;

b)	valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

c)	muitinėms,

d)	trečiosios kilmės šalies kompetentingoms institucijoms;

e)	už siuntą atsakingam veiklos vykdytojui.

Pranešimas pateikiamas per kompiuterinę informacinę valdymo sistemą, nurodytą 130 straipsnio 1 dalyje.

5. Jeigu 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ar prekių siunta nepateikiama oficialiai kontrolei, nurodytai tame straipsnyje, arba nepateikiama pagal reikalavimus, nustatytus 48 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 54 straipsnio 1–3 dalyse, arba pagal taisykles, priimtas pagal 46 straipsnį, 47 straipsnio 6 dalį, 49 straipsnį, 51 straipsnio 1 dalį ir 56 straipsnį, kompetentingos institucijos nurodo, kad ji būtų sulaikyta arba atšaukta ir nedelsiant pateikta oficialiam sulaikymui.

Tokioms siuntoms taikomos šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalys.

65 straipsnis

Priemonės, kurios turi būti taikomos dėl tuo atveju, kai į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų bandoma įvežti reikalavimų neatitinkančias ir riziką keliančių gyvūnų ir prekių keliančias siuntas [182 pakeit.]

Jeigu oficiali kontrolė rodo, kad gyvūnų ar prekių siunta kelia riziką žmonių, ar gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, tokios siuntos izoliuojamos arba laikomos karantine, o joms priklausantys gyvūnai laikomi ir prižiūrimi tinkamomis sąlygomis laukiant bet kokio tolesnio sprendimo. [183 pakeit.]

Kompetentingos institucijos oficialiai sulaiko svarstomą siuntą ir nedelsdamos:

a)	nurodo, kad veiklos vykdytojas sunaikintų siuntą , humaniškai, jei tai – gyvi gyvūnai, laikantis, jei tikslinga, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, imdamasis visų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai apsaugoti būtinų priemonių, arba [184 pakeit.]

b)	nurodo siuntai taikyti specialų apdorojimą pagal 69 straipsnio 1 ir 2 dalis.

66 straipsnis

Vėlesni sprendimai, priimti dėl reikalavimų neatitinkančių siuntų, įvežtų į Sąjungą iš trečiųjų šalių

1. Kompetentingos institucijos:

a)	panaikina oficialių sertifikatų ir kitų prie siuntų, kurioms taikomos priemonės pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 65 straipsnį, pridedamų dokumentų galiojimą;

b)	bendradarbiauja pagal IV antraštinę dalį imantis visų tolesnių priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nebūtų įmanoma pakartotinai į Sąjungą įvežti siuntų, kurių neleista įvežti pagal 64 straipsnio 1 dalį.

2. Kompetentingos valstybės narės, kurioje buvo atliekama oficiali kontrolė, institucijos prižiūri priemonių, nurodytų pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 65 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad siunta nesukeltų nepageidaujamo poveikio žmonių, arba gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai, taikymą tų priemonių taikymo metu ar laukiant jų taikymo. [185 pakeit.]

Prireikus toks taikymas užbaigiamas prižiūrint kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

67 straipsnis

Veiklos vykdytojo nesugebėjimas taikyti kompetentingų institucijų nurodytų priemonių

1. Veiklos vykdytojas nedelsdamas taiko visas priemones, nurodytas kompetentingų institucijų pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 65 straipsnį, ir produktų atveju jas įvykdo vėliausiai per 60 dienų nuo tos dienos, kurią kompetentingos institucijos pranešė veiklos vykdytojui apie savo sprendimą pagal 64 straipsnio 4 dalį. [186 pakeit.]

2. Jeigu per 60 dienų terminą veiklos vykdytojas nesiima veiksmų, kompetentingos institucijos nurodo:

a)	kad siunta būtų sunaikinta arba jai būtų taikomos kitos atitinkamos priemonės;

b)	65 straipsnyje nurodytais atvejais, kad siunta būtų sunaikinta tinkamose patalpose, esančiose kaip galima arčiau pasienio kontrolės posto, imantis visų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai apsaugoti būtinų priemonių.

3. Kompetentingos institucijos gali pratęsti šio straipsnio 1 ir 2 antroje dalyse nurodytą laikotarpį tiek, kiek to reikia antro eksperto nuomonės, nurodytos 34 straipsnyje, rezultatams gauti su sąlyga, kad tai nesukeltų nepageidaujamo poveikio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ir, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, nepageidaujamo poveikio aplinkai.

68 straipsnis

64 ir 65 straipsnių taikymo nuoseklumas

Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles, skirtas užtikrinti visuose 57 straipsnio 1 dalyje nurodytuose pasienio kontrolės postuose ir 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose kontrolės punktuose kompetentingų institucijų pagal 64 ir 65 straipsnius priimtų sprendimų ir priemonių bei duotų nurodymų vykdymo nuoseklumą, parengdama instrukcijas, kurių turi laikytis kompetentingos institucijos, reaguodamos į bendras ar pasikartojančias neatitikties ar kylančios rizikos situacijas.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

69 straipsnis

Specialus siuntų apdorojimas

1. Specialus 64 straipsnio 3 dalies c punkte ir 65 straipsnio b punkte numatytas siuntų apdorojimas gali apimti atitinkamai:

a)	apdorojimą ar perdirbimą, įskaitant nukenksminimą, jei taikoma, išskyrus skiedimą, kad siunta atitiktų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus arba trečiosios pakartotinio išsiuntimo šalies reikalavimus;

b)	apdorojimą bet kokiu kitu tinkamu būdu, kuris tiktų saugiam gyvūnų ar žmonių vartojimui arba kitiems tikslams nei vartoti gyvūnams ar žmonėms.

2. Straipsnio 1 dalyje numatytas apdorojimas turi būti:

a)	atliekamas veiksmingai ir turi užtikrinti keliamos rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizikos aplinkai pašalinimą;

b)	aprašytas dokumentuose ir atliekamas kontroliuojant kompetentingoms institucijoms;

c)	atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytus reikalavimus.

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl reikalavimų ir sąlygų, kurių laikantis vykdomas 1 dalyje numatytas specialus apdorojimas.

Nesant tokių deleguotuoju aktu nustatytų taisyklių toks specialus apdorojimas vykdomas pagal nacionalines taisykles.

70 straipsnis

Pakartotinis siuntų išsiuntimas

1. Kompetentingos institucijos leidžia siuntas išsiųsti pakartotinai laikantis šių sąlygų:

a)	paskirties vieta suderinta su už siuntą atsakingu veiklos vykdytoju;

b)	už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas pirmiausia informuoja trečiosios kilmės šalies arba trečiosios paskirties šalies, jeigu jos skiriasi, kompetentingas institucijas apie atsisakymo leisti įvežti į Sąjungą atitinkamų gyvūnų ar prekių siuntą priežastis ir aplinkybes;

c)	kai trečioji paskirties šalis nėra trečioji kilmės šalis, kompetentingos trečiosios paskirties šalies institucijos praneša valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie pasirengimą priimti siuntą;

d)	jei tai gyvūnų siuntos, pakartotinis jų išsiuntimas atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus.

2. 1 dalies b ir c punktų sąlygos netaikomos 45 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų kategorijų prekėms.

3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodytų informacijos mainų ir pranešimų procedūras.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3a. Valstybės narės, į kurias importuojamos prekės, kurioms leidimas išduotas prieš eksportuojant atlikus kontrolę, reguliariai tikrina, ar importuojamos prekės faktiškai atitinka Sąjungos reikalavimus. [187 pakeit.]

71 straipsnis

Trečiųjų šalių prieš eksportuojant atliktos kontrolės patvirtinimas

1. Komisija gali įgyvendinimo aktais patvirtinti specialią kontrolę prieš eksportuojant, kurią trečioji šalis atlieka dėl gyvūnų ir prekių siuntų prieš jas eksportuodama į Sąjungą, siekdama įsitikinti, kad eksportuojamos siuntos atitiktų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus. Patvirtinimas taikomas tik susijusios trečiosios šalies kilmės siuntoms ir gali būti suteiktas vienos ar kelių kategorijų gyvūnams ar prekėms.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2. 1 dalyje numatytame patvirtinime nurodoma:

a)	didžiausias galimas kompetentingų institucijų atliekamos oficialios kontrolės veiksmų siuntas įvežant į Sąjungą dažnumas, jeigu nėra priežasties įtarti neatitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms arba sukčiavimo;

b)	oficialūs sertifikatai, kurie turi būti pridedami prie į Sąjungą įvežamų siuntų;

c)	tokių sertifikatų pavyzdžiai;

d)	trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kurios atsako už privalomos kontrolės prieš eksportuojant atlikimą;

e)	jei tinkama, bet kuri įgaliotoji įstaiga, kuriai tos kompetentingos institucijos gali perduoti tam tikras užduotis. Toks perdavimas gali būti patvirtintas tik tada, jeigu jis atitinka 25–32 straipsniuose nurodytus kriterijus ar lygiavertes sąlygas.

3. 1 dalyje numatytas patvirtinimas gali būti suteiktas trečiajai šaliai tik tada, jeigu yra įrodymų ir, jei taikoma, Komisijos pagal 119 straipsnį atlikta kontrolė rodo, kad oficialios kontrolės sistema toje trečiojoje šalyje gali užtikrinti, kad:

a)	į Sąjungą eksportuojamų gyvūnų ar prekių siuntos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ar lygiaverčius reikalavimus;

b)	trečiojoje šalyje vykdoma kontrolė prieš siunčiant į Sąjungą yra pakankamai veiksminga, kad pakeistų ar sumažintų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų dažnumą.

4. Patvirtinime nurodytos kompetentingos institucijos arba įgaliotoji įstaiga turi:

a)	būti atsakingos už ryšius su Sąjunga;

b)	užtikrinti, kad 2 dalies b punkte nurodyti oficialūs sertifikatai būtų pridedami prie kiekvienos patikrintos siuntos.

5. Komisija įgyvendinimo aktais nustato išsamias trečiųjų šalių pagal 1 dalį atliktos kontrolės prieš eksportuojant patvirtinimo taisykles ir kriterijus. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

72 straipsnis

Neatitiktis trečiųjų šalių atliktos kontrolės prieš eksportuojant patvirtinimui ir jo panaikinimas

1. Jeigu oficiali tų kategorijų gyvūnų ir prekių, kurių speciali kontrolė prieš eksportuojant buvo patvirtinta pagal 71 straipsnio 1 dalį, siuntų kontrolė rodo didelę ir pasikartojančią neatitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, valstybės narės nedelsdamos:

a)	praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir susijusiems veiklos vykdytojams per TRACES sistemą (įskaitant priemones, kurios bus taikomos) kartu su administracinės pagalbos prašymu pagal IV antraštinėje dalyje nustatytas procedūras; [188 pakeit.]

b)	didina siuntų iš atitinkamos trečiosios šalies oficialios kontrolės veiksmų skaičių ir, jei būtina tinkamam analitiniam situacijos vertinimui atlikti, saugo pagrįstą mėginių skaičių tinkamomis laikymo sąlygomis.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktais panaikinti 71 straipsnio 1 dalyje numatytą patvirtinimą, jeigu 1 dalyje nurodyta oficiali kontrolė rodo, kad nebesilaikoma 71 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

73 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas dėl siuntų, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių

1. Kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos valstybių narių institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntų oficiali kontrolė būtų atliekama pagal šio reglamento reikalavimus.

Tuo tikslu kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos institucijos turi:

a)	garantuoti abipusę prieigą prie informacijos, kuri yra svarbi organizuojant ir vykdant jų atitinkamą veiklą dėl į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių;

b)	užtikrinti keitimąsi laiku tokia informacija, taip pat ir elektroninėmis priemonėmis.

1a. Muitinė leidžia vežti tik tas 45 straipsnyje nurodytas gyvūnų ir prekių siuntas, kurių oficialią kontrolę, nurodytą 47 straipsnyje, atliko kompetentinga pasienio kontrolės posto institucija, priėmusi BSĮD pateikiamą sprendimą. [189 pakeit.]

2. Komisija įgyvendinimo aktais priima vienodas taisykles dėl bendradarbiavimo, kad būtų reikalaujama, jog kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos 1 dalyje nurodytos institucijos užtikrintų:

a)	prieigą kompetentingoms institucijoms prie informacijos, reikalingos norint nedelsiant ir išsamiai identifikuoti į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntas, kurių oficiali kontrolė atliekama pasienio kontrolės poste pagal 45 straipsnio 1 dalį;

b)	abipusį kompetentingų institucijų, muitinių ir kitų institucijų sukauptos informacijos apie į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntas atnaujinimą keičiantis informacija arba sinchronizuojant susijusius duomenų rinkinius;

c)	greitą tokių institucijų remiantis a ir b punktuose nurodyta informacija priimtų sprendimų perdavimą.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

74 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas dėl siuntų, kurioms speciali kontrolė pasienyje nėra taikoma

1. Gyvūnų ir prekių siuntoms, kurioms netaikoma kontrolė įvežant į Sąjungą, kaip reikalaujama pagal 45 straipsnio 1 dalį, ir kurių muitinės deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą buvo užpildyta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 17 dalį ir 59–83 straipsnius, taikomos 2, 3 ir 4 dalys.

2. Muitinės sustabdo išleidimą į laisvą apyvartą, jeigu turi priežastį manyti, kad siunta gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, ir nedelsdamos praneša kompetentingoms institucijoms apie tokį sustabdymą.

3. Siunta, kurios išleidimas į laisvą apyvartą buvo sustabdytas pagal 2 dalį, išleidžiama, jeigu praėjus trims darbo dienoms nuo išleidimo sustabdymo kompetentingos institucijos nepaprašė muitinių pratęsti sustabdymo arba informavo muitines, kad rizikos nėra.

4. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad kyla rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizika aplinkai:

a)	jos nurodo muitinėms neišleisti siuntos į laisvą apyvartą ir įtraukti į komercinę siuntos sąskaitą faktūrą ir bet kokį kitą pridedamą susijusį dokumentą tokį teiginį: „Produktas kelia riziką – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama – Reglamentas (ES) Nr. …/… (*17)“;

b)	be kompetentingų institucijų sutikimo neleidžiama atlikti jokios kitos muitinės procedūros;

c)	taikomi 64 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys, 65–67 straipsniai, 69 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 70 straipsnio 1 ir 2 dalys.

5. Jeigu tai gyvūnų ir prekių siuntos, išskyrus tas, kurių kontrolė turi būti atlikta jas įvežant į Sąjungą, kaip reikalaujama pagal 45 straipsnio 1 dalį, ir dėl kurių neužpildyta muitinės deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą, muitinės, jeigu jos turi priežastį manyti, kad siunta gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, perduoda visą atitinkamą informaciją galutinės paskirties vietos valstybių narių muitinėms.

75 straipsnis

Specialios oficialios kontrolės ir po jos taikomų priemonių taisyklės

1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl specialios oficialios kontrolės atlikimo ir priemonių priėmimo neatitikties atvejais taisyklių, kad būtų atsižvelgta į šias gyvūnų ir prekių kategorijas ar jų vežimo sąlygas ir priemones:

a)	šviežių žuvies produktų siuntos, tiesiogiai iškrautos iš žvejybos laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava, į uostus, valstybių narių paskirtus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (48), 5 straipsnio 1 dalį;

b)	nuluptos odos kailinių laukinių gyvūnų siuntos;

c)	45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų kategorijų prekių siuntos, kurios pristatomos, saugant specialiai patvirtintame laisvajame ar muitinės sandėlyje arba nesaugant, į laivus, išplaukiančius iš Sąjungos ir skirtos tiekti laivams arba vartoti įgulai ir keleiviams;

d)	medinė pakuotės medžiaga; [190 pakeit.]

e)	pašarai ir maistas, vežami kartu su gyvūnais ir skirti jiems šerti;

f)	gyvūnai ir prekės, užsakyti nuotolinės prekybos būdu ir pristatomi iš trečiosios šalies adresu Sąjungoje, ir pranešimų teikimo reikalavimai, būtini tinkamam oficialios kontrolės atlikimui užtikrinti;

g)	augaliniai produktai, kurie, atsižvelgiant į jų tolimesnę paskirties vietą, gali kelti infekcinių ar užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo riziką;

h)	45 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų Sąjungos kilmės gyvūnų ir prekių į Sąjungą grąžinamos siuntos atsisakius jas leisti įvežti į trečiąją šalį;

i)	prekės, įvežamos į Sąjungą nesupakuotos iš trečiosios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jos visos yra tos trečiosios šalies kilmės;

j)	45 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių siuntos iš Kroatijos ir tranzitu gabenamos per Bosnijos ir Hercegovinos Neum teritoriją (Neum koridorius) prieš pakartotinai įvežant į Kroatijos teritoriją per Klek ar Zaton Doli įvežimo punktus;

k)	gyvūnai ir prekės, kuriems pagal 46 straipsnį netaikomos 45 straipsnio nuostatos.

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų vežimo ir gabenimo stebėsenos nuo įvežimo pasienio kontrolės posto iki įmonės paskirties vietoje Sąjungoje arba išvežimo pasienio kontrolės posto sąlygų.

3. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti taisykles dėl:

a)	oficialių sertifikatų pavyzdžių ir tokių sertifikatų išdavimo taisyklių;

b)	dokumentų, kurie turi būti pridedami prie 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ar prekių, formos.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

VI Skyrius

Oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos finansavimas

76 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų skirti tinkami finansiniai ištekliai kompetentingoms institucijoms aprūpinti reikalingais darbuotojais ir kitais ištekliais oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti. Tuo tikslu jos renka mokesčius arba įmokas išlaidoms padengti, arba naudoja lėšas iš bendrų mokestinių pajamų.

2. Be pagal 77 straipsnį renkamų mokesčių, valstybės narės gali rinkti mokesčius oficialios kontrolės išlaidoms padengti, išskyrus 77 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas išlaidas.

3. Šis skyrius taikomas ir tuo atveju, jeigu konkrečios oficialios kontrolės užduotys perduodamos pagal 25 straipsnį.

4. Valstybės narės konsultuoja susijusius veiklos vykdytojus dėl mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti apskaičiavimui naudojamų metodų. [191 pakeit.]

77 straipsnis

Privalomi mokesčiai arba įmokos išlaidoms padengti

1. Siekiant Siekdamos užtikrinti, kad kompetentingos institucijos būtų aprūpintos tinkamais ištekliais oficialiai kontrolei atlikti, kompetentingos institucijos renka gali rinkti mokesčius arba įmokas padengti daliai išlaidų arba visoms išlaidoms, kurias jos patyrė dėl:

oficialios kontrolės, atliktos siekiant patikrinti, ar šie veiklos vykdytojai atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles:

i)	maisto verslo operatoriai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 dalyje, kurie yra registruoti arba patvirtinti, arba registruoti ir patvirtinti pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnį;

ii)	pašarų verslo operatoriai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 dalyje, registruoti arba patvirtinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 (49), 9 ir 10 straipsnius;

iii)	profesionalūs veiklos vykdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (*18) 2 straipsnio 7 punkte;

iv)	profesionalūs veiklos vykdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [ number of the Regulation on the production and making available on the market of plant reproductive material ] 3 straipsnio 6 punkte;

b)	oficialios kontrolės, atliktos siekiant išduoti oficialius sertifikatus arba prižiūrėti oficialių patvirtinimų išdavimą;

oficialios kontrolės, atliktos siekiant patikrinti, ar laikomasi šių sąlygų:

i)	gauti ir išlaikyti patvirtinimą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 183/2005 9 ir 10 straipsniuose;

ii)	gauti ir išlaikyti leidimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. …/… (*19) 84, 92 ir 93 straipsniuose;

iii)	gauti ir išlaikyti leidimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [ number of the Regulation on the production and making available on the market of plant reproductive material ] 25 straipsnyje;

d)	oficialios kontrolės, kurią atlieka kompetentingos institucijos pasienio kontrolės postuose arba 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose kontrolės punktuose.

2. Taikant 1 dalį, tos dalies a punkte nurodyta oficiali kontrolė apima oficialios kontrolės veiksmus, atliekamus siekiant patikrinti atitiktį Komisijos priimtoms priemonėms pagal šio reglamento 137 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. …/… (*20) 27 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [ number of the Regulation on the production and making available on the market of plant reproductive material ] 41 ir 144 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. …/… (*21) VI dalį, nebent pagal sprendimą, kuriuo nustatomos šios priemonės, reikalaujama kitaip.

3. 1 dalyje:

tos dalies a punkte nurodyta oficiali kontrolė neapima oficialios kontrolės veiksmų, atliekamų siekiant patikrinti atitiktį laikiniems apribojimams, reikalavimams ar kitoms ligų kontrolės priemonėms, kurias priėmė kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. …/… (*22) 55 straipsnio 1 dalį, 56, 61, 62, 64, 65 straipsnius, 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnį ir taisykles, priimtas pagal to reglamento 55 straipsnio 2 dalį, 63, 67 straipsnius ir 68 straipsnio 2 dalį, ir Reglamento (ES) Nr. …/… (*23) 16 straipsnį;

aa)

oficiali kontrolė, nurodyta tos dalies a punkte, neapima kontrolės, vykdomos pirminės gamybos lygmeniu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 17 punkte, įskaitant perdirbimą ūkyje. Tai apima kontrolę, kuria siekiama patikrinti atitiktį įstatymuose nustatytiems reikalavimams, keliamiems vadovybei visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės srityse pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 93 straipsnį; [192, 343, 314 ir 316 pakeit.]

b)	oficiali kontrolė, nurodyta tos dalies a ir b punktuose, neapima oficialios kontrolės veiksmų, atliekamų siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j ir k punktuose nurodytoms taisyklėms.

78 straipsnis

Išlaidos

1. Kompetentingos institucijos renka turi teisę, apskaičiuodamos mokesčius arba įmokas išlaidoms padengti pagal 77 straipsnį šioms išlaidoms kompensuoti , atsižvelgti į šiuos kriterijus :

darbuotojų, įskaitant pagalbinius darbuotojus, kurie dalyvauja atliekant oficialią kontrolę, atlyginimai, jų socialinės garantijos, pensijos ir draudimo išlaidos atlyginimus, išskyrus jų socialines garantijas, pensijas ir draudimo išlaidas, tiek, kiek jie atitinka faktines oficialios kontrolės išlaidas pagal 79 straipsnio 1 dalies b punktą ;

b)	infrastruktūros ir įrangos išlaidos, įskaitant priežiūros ir draudimo išlaidas;

c)	vartojimo reikmenų, paslaugų ir priemonių išlaidos išlaidas ;

d)	a punkte nurodytų darbuotojų mokymo išlaidos, išskyrus mokymą, būtiną reikalingai kvalifikacijai gauti, kad galėtų būti pasamdyti kompetentingų institucijų;

e)	a punkte nurodytų nurodytos darbuotojų kelionės oficialiai kontrolei atlikti išlaidos ir susijusios pragyvenimo išlaidos , apskaičiuotos pagal 79 straipsnio 2 dalį ;

f)	mėginių ėmimo ir laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų išlaidos.

2. Jeigu kompetentingos institucijos, renkančios privalomus mokesčius arba įmokas išlaidoms padengti pagal 77 straipsnį, atlieka ir kitą veiklą, tik šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išlaidų, kurios susidaro dėl 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų oficialios kontrolės veiksmų, dalis naudojama privalomiems mokesčiams arba įmokoms išlaidoms padengti apskaičiuoti. [193 pakeit.]

79 straipsnis

Privalomų mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti apskaičiavimas

1. Pagal 77 straipsnį renkami mokesčiai arba įmokos išlaidoms padengti turi būti:

fiksuoto dydžio mokesčiai, nustatyti remiantis bendromis oficialios kontrolės išlaidomis, kurias patyrė kompetentingos institucijos per nustatytą laikotarpį, ir taikomi visiems veiklos vykdytojams nepriklausomai nuo to, ar atskaitiniu laikotarpiu vykdyta oficiali kontrolė, susijusi su kiekvienu apmokestintu veiklos vykdytoju, ar ne; nustatydamos kiekvienam sektoriui, veiklai ir veiklos vykdytojo kategorijai taikomo mokesčio dydį kompetentingos institucijos atsižvelgia į poveikį, kurį atitinkama veiklos rūšis ir apimtis ir atitinkami rizikos veiksniai daro bendrų šių oficialios kontrolės veiksmų išlaidų pasiskirstymui, arba

apskaičiuojami remiantis faktinėmis kiekvieno atskiro oficialios kontrolės veiksmo išlaidomis ir taikomi veiklos vykdytojams, kuriems taikomas tokios oficialios kontrolės reikalavimas; toks mokestis neturi viršyti faktinių atliktos oficialios kontrolės išlaidų ir gali būti iš dalies arba visas išreikštas kaip kompetentingų institucijų pasamdytų darbuotojų oficialiai kontrolei atlikti praleisto laiko funkcija.

2. 78 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos kelionės išlaidos 77 straipsnio 1 dalyje nurodytiems mokesčiams arba įmokoms išlaidoms padengti apskaičiuoti nustatomos taip, kad veiklos vykdytojai nebūtų diskriminuojami remiantis jų patalpų atstumu iki kompetentingos institucijos.

3. Kai mokesčiai arba įmokos išlaidoms padengti apskaičiuojami pagal 1 dalies a punktą, kompetentingų institucijų pagal 77 straipsnį surinkti mokesčiai arba įmokos išlaidoms padengti neviršija oficialios kontrolės, atliktos per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, bendrų išlaidų. [194 pakeit.]

80 straipsnis

Mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti mažinimas nuosekliai atitiktį užtikrinantiems veiklos vykdytojams

Kai mokesčiai arba įmokos išlaidoms padengti nustatomi pagal 79 straipsnio 1 dalies a punktą dalį , kiekvienam veiklos vykdytojui taikomas mokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į veiklos vykdytojo atitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, kuri nustatoma oficialios kontrolės metu, patvirtinimus, kad nuosekliai atitiktį užtikrinantiems veiklos vykdytojams taikomi mokesčiai būtų mažesni nei kitiems veiklos vykdytojams. [195 pakeit.]

81 straipsnis

Mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti taikymas

1. Veiklos vykdytojai gauna mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti , numatytų 77 straipsnio 1 dalyje, sumokėjimo įrodymą.

2. Pagal 77 straipsnio 1 dalies d punktą renkamus mokesčius arba įmokas išlaidoms padengti moka už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas arba jo atstovas. [196 pakeit.]

82 straipsnis

Mokesčių grąžinimas ir išimtis labai mažoms įmonėms

1. 77 straipsnyje numatyti mokesčiai nėra tiesiogiai ar netiesiogiai grąžinami, nebent jie buvo surinkti neteisėtai.

2. Nuo 77 straipsnyje numatytų mokesčių mokėjimo atleidžiamos įmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta arba balansas neviršija 2 mln. EUR.

3. Į 77, 78 ir 79 straipsniuose nurodytas išlaidas neįtraukiamos 2 dalyje nurodytų įmonių oficialios kontrolės išlaidos.

Valstybės narės gali atleisti nuo 77 straipsnyje numatytų mokesčių mokėjimo mažąsias ir vidutines įmones, kurios atitinka tam tikrus objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus . [197, 315 ir 348 pakeit.]

83 straipsnis

Skaidrumas

1. Kompetentingos institucijos užtikrina aukščiausio lygio skaidrumą:

a)	metodo ir duomenų, naudotų nustatyti 77 straipsnio 1 dalyje numatytiems mokesčiams arba įmokų išlaidoms padengti ;

b)	iš šių mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti surinktų išteklių naudojimo , įskaitant atliktų oficialių kontrolių skaičių ;

c)	tvarkos, patvirtintos siekiant užtikrinti efektyvų ir taupų iš šių mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti surinktų išteklių naudojimą.

2. Kiekviena kompetentinga institucija viešai skelbia šią informaciją apie kiekvieną atskaitinį laikotarpį:

a)	kompetentingos institucijos išlaidas, dėl kurių renkami mokesčiai pagal 77 straipsnio 1 dalį, nurodant tokių išlaidų pasiskirstymą pagal 77 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir pagal 78 straipsnio 1 dalį nurodytus išlaidų elementus;

b)	77 straipsnio 1 dalyje numatytų mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti dydį, taikomą kiekvienai veiklos vykdytojų kategorijai ir kiekvienai oficialios kontrolės veiksmų kategorijai;

c)	77 straipsnio 1 dalyje numatytų mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti nustatymui naudotą metodą, įskaitant duomenis ir skaičiavimus, naudotus nustatant fiksuoto dydžio mokesčius arba įmokas išlaidoms padengti , nurodytus 79 straipsnio 1 dalies a punkte;

d)	kai taikomas 79 straipsnio 1 dalies a punktas, metodą, naudotą mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti dydžiui patikslinti pagal 80 straipsnį;

e)	bendrą mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti dydį, atitinkantį 82 straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį. [198 pakeit.]

84 straipsnis

Išlaidos, susidarančios dėl papildomos oficialios kontrolės ir dėl vykdymo užtikrinimo priemonių

Kompetentingos institucijos gali nustatyti mokesčius arba įmokas , skirtus padengti papildomas išlaidas, patirtas dėl: [199 pakeit.]

papildomos oficialios kontrolės:

i)	kurią prireikė atlikti, kai pagal šį reglamentą vykdant oficialią kontrolę buvo nustatyta neatitiktis;

ii)	atliekamos siekiant įvertinti neatitikties mastą ir poveikį arba patikrinti, ar neatitiktis buvo pašalinta;

b)	oficialios kontrolės, atliekamos veiklos vykdytojo prašymu;

c)	taisomųjų veiksmų, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos arba trečioji šalis kompetentingų institucijų prašymu, kai veiklos vykdytojas nesiėmė taisomųjų veiksmų, nurodytų kompetentingų institucijų pagal 135 straipsnį neatitikčiai pašalinti;

oficialios kontrolės, atliekamos kompetentingų institucijų, ir joms imantis veiksmų pagal 64–67, 69 ir 70 straipsnius, ir taisomųjų veiksmų, kurių imasi trečioji šalis kompetentingų institucijų prašymu tais atvejais, kai veiklos vykdytojas nesiėmė taisomųjų veiksmų, nurodytų kompetentingų institucijų pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis, 65 ir 67 straipsnius.

VII Skyrius

Oficialus sertifikavimas

85 straipsnis

Bendrieji oficialaus sertifikavimo reikalavimai

1. Pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles oficialus sertifikavimas vyksta išduodant:

a)	oficialius sertifikatus arba

b)	oficialius patvirtinimus;

ba)	oficialius sveikatos patvirtinimus. [200 pakeit.]

2. Jeigu kompetentinga institucija perduoda konkrečias su oficialių sertifikatų ar oficialių patvirtinimų išdavimu arba 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta oficialia priežiūra susijusias užduotis, toks perdavimas turi atitikti 25–32 straipsnius.

86 straipsnis

Oficialūs sertifikatai

1. Jei pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles turi būti išduodamas oficialus sertifikatas, taikomi 87, 88 ir 89 straipsniai.

2. 87, 88 ir 89 straipsniai taip pat taikomi oficialiems sertifikatams, kurie yra reikalingi eksportuojant gyvūnų ir prekių siuntas į trečiąsias šalis.

2a. Kalbant apie oficialaus sertifikato išdavimą 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytiems produktams, be atitikties 85 straipsnio 2 daliai, veikia ir yra akredituota pagal EN ISO/IEC 17065:2012 standartą įgaliotoji įstaiga. [201 pakeit.]

87 straipsnis

Oficialių sertifikatų pasirašymas ir išdavimas

1. Oficialius sertifikatus išduoda kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos, kaip nurodoma 25–32 straipsniuose . [202 pakeit.]

2. Kompetentingos institucijos paskiria sertifikatus išduodančius pareigūnus, kurie yra įgalioti pasirašyti oficialius sertifikatus. Sertifikatus išduodantys pareigūnai:

a)	neturi turėti interesų konflikto, susijusio su sertifikavimo objektu, ir turi veikti nepriklausomai ir nešališkai; [203 pakeit.]

b)	turi būti praėję tinkamus mokymus dėl taisyklių, kurių atitiktis yra sertifikuojama išduodant oficialų sertifikatą, ir dėl šio skyriaus nuostatų.

3. Oficialų sertifikatą pasirašo oficialų sertifikatą išduodantis pareigūnas, jis išduodamas vienu iš šių pagrindų:

sertifikatą išduodančio pareigūno turima tiesioginė informacija apie sertifikavimui svarbius faktus ir duomenis, gauta:

i)	atliekant oficialią kontrolę arba

ii)	susipažinus su kitu oficialiu sertifikatu, išduotu kompetentingų institucijų;

b)	sertifikavimui svarbūs faktai ir duomenys, su kuriais susijusi informacija patvirtinta kito tam tikslui kompetentingų institucijų įgalioto asmens ir toms institucijoms kontroliuojant, su sąlyga, kad sertifikatus išduodantis pareigūnas galėtų patikrinti tokių faktų ir duomenų tikslumą;

c)	sertifikavimui svarbūs faktai ir duomenys, gauti iš veiklos vykdytojų savikontrolės sistemų, papildyti ir patvirtinti reguliarios oficialios kontrolės rezultatais, jeigu sertifikatus išduodantis pareigūnas taip įsitikina, kad laikomasi oficialaus sertifikato išdavimo sąlygų.

4. Oficialius sertifikatus pasirašo sertifikatus išduodantis pareigūnas, jie išduodami remiantis tik 3 dalies a punktu, jeigu taip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse.

88 straipsnis

Oficialių sertifikatų patikimumo garantijos

1. Oficialūs sertifikatai:

a)	sertifikatus išduodančio pareigūno nėra pasirašomi, jeigu jie yra tušti arba nebaigti pildyti;

b)	surašomi viena iš oficialių Sąjungos institucijų kalbų, kurią supranta sertifikatus išduodantis pareigūnas, ir prireikus viena iš oficialių paskirties valstybės narės kalbų;

c)	turi būti autentiški ir tikslūs;

d)	turi leisti identifikuoti asmenį, kuris juos pasirašė , ir išdavimo datą ; [204 pakeit.]

e)	leidžia nesunkiai patikrinti ryšį tarp sertifikato , išduodančios institucijos ir siuntos, partijos ar atskiro gyvūno ar prekės, prie kurios pridedamas sertifikatas. [205 pakeit.]

2. Kompetentingos institucijos imasi visų reikiamų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią netikrų ar klaidinančių oficialių sertifikatų išdavimui ar piktnaudžiavimui oficialiais sertifikatais ir kuriomis baudžiama už tokius veiksmus. Tokios priemonės prireikus apima:

a)	sertifikatus išduodančio pareigūno laikiną nušalinimą nuo pareigų;

b)	įgaliojimo pasirašyti oficialius sertifikatus panaikinimą;

c)	visas kitas būtinas priemones siekiant užkirsti kelią pakartotiniam šios dalies pirmame sakinyje nurodytam pažeidimui.

89 straipsnis

Su oficialiais sertifikatais susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti vienodo 87 ir 88 straipsnių taikymo taisykles dėl:

a)	oficialių sertifikatų pavyzdžių ir tokių sertifikatų išdavimo taisyklių;

b)	tikslių ir patikimų oficialių sertifikatų išdavimo užtikrinimo ir sukčiavimo rizikos prevencijos mechanizmų ir teisinės bei techninės tvarkos;

c)	procedūrų, kurių reikia laikytis oficialių sertifikatų panaikinimo ir pakaitinių sertifikatų rengimo atvejais;

d)	oficialių sertifikatų sertifikuotų kopijų rengimo taisyklių;

e)	dokumentų, kurie turi būti pridedami prie gyvūnų ir prekių, kurių oficiali kontrolė atlikta, formos;

f)	elektroninių sertifikatų išdavimo ir elektroninių parašų naudojimo taisyklių.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

90 straipsnis

Oficialūs patvirtinimai

1. Jei pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles veiklos vykdytojai turi išduoti oficialius patvirtinimus prižiūrint kompetentingoms institucijoms arba juos turi išduoti pačios kompetentingos institucijos, taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

2. Oficialūs patvirtinimai:

a)	turi būti autentiški ir tikslūs;

b)	surašomi viena iš oficialių Sąjungos institucijų kalbų arba bet kuria iš valstybės narės oficialių kalbų ; [206 pakeit.]

c)	jei jie susiję su siunta ar partija, leidžia patikrinti ryšį tarp oficialaus patvirtinimo ir siuntos ar partijos.

3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad oficialią kontrolę sertifikavimo procedūros priežiūros tikslu vykdantys darbuotojai, arba, kai oficialius patvirtinimus išduoda kompetentingos institucijos, darbuotojai, dalyvaujantys išduodant šiuos oficialius patvirtinimus:

a)	yra nepriklausomi, nešališki ir neturi jokio interesų konflikto, susijusio su tuo, kas sertifikuojama oficialiais patvirtinimais; [207 pakeit.]

yra tinkamai apmokyti dėl:

i)	taisyklių, kurių atitiktis sertifikuojama oficialiais patvirtinimais;

ii)	šiame reglamente nustatytų taisyklių.

4. Kompetentingos institucijos atlieka reguliarią oficialią kontrolę, siekdamos patikrinti:

a)	veiklos vykdytojų, išduodančių patvirtinimus, atitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytoms sąlygoms;

b)	ar patvirtinimas yra išduotas remiantis tinkamais, teisingais ir patikrinamais faktais ir duomenimis.

III antraštinė dalis

Etaloninės laboratorijos ir centrai

91 straipsnis

Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų skyrimas

1. Komisija įgyvendinimo aktais gali skirti skiria Europos Sąjungos etalonines laboratorijas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse, kuriose oficialios kontrolės veiksmingumas priklauso ir nuo kokybės, vienodumo ir patikimumo: [208 pakeit.]

a)	oficialiųjų laboratorijų, paskirtų pagal 36 straipsnio 1 dalį, naudojamų analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodų;

b)	šių oficialiųjų laboratorijų atliktų analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų rezultatų.

2. 1 dalyje numatyti skyrimai turi būti:

a)	vykdomi atlikus viešosios atrankos procesą;

b)	reguliariai persvarstomi kas penkerius metus; [209 pakeit.]

ba)	taikomi tik laboratorijoms, kurios gavo aptariamoje srityje kompetentingos institucijos patvirtinimo raštą. [317 pakeit.]

2a. Jei mano, kad to reikia, Komisija tai pačiai ligai tirti gali skirti daugiau nei vieną etaloninę laboratoriją ir taip skatinti nacionalinių laboratorijų, atitinkančių šio straipsnio 3 dalies reikalavimus, rotaciją. [210 pakeit.]

3. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos:

a)	veikia pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“, jas pagal tą standartą vertina ir akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008;

b)	yra nepriklausoma, nešališka ir neturi interesų konflikto, susijusio su jos kaip Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos užduočių vykdymu; [211 pakeit.]

c)	turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, tinkamai apmokytų dėl analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodų, taikomų jų kompetencijos srityje, ir atitinkamai pagalbinių darbuotojų;

d)	turi arba turi galimybę naudoti joms priskirtoms užduotims atlikti reikalingą infrastruktūrą, įrangą ir produktus;

e)	užtikrina, kad darbuotojai turėtų pakankamai žinių apie tarptautinius standartus ir praktiką ir kad jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu;

f)	turi būti aprūpintos užduotims neatidėliotinomis situacijomis vykdyti;

g)	jei tinkama, yra aprūpintos įranga, kad atitiktų biologinio saugumo standartus;

ga)	kai tinka, bendradarbiauja su Sąjungos moksliniais centrais ir Komisijos tarnybomis siekdamos nustatyti aukštus laboratorinių tyrimų, bandymų ir įvertinimo metodų standartus; [212 pakeit.]

gb)	gali gauti finansinį Sąjungos įnašą pagal Tarybos sprendimą 90/424/EEB (50) ; [213 pakeit.]

gc)	užtikrina, kad darbuotojai paisytų tam tikrų temų, rezultatų ar pranešimų konfidencialumo. [214 pakeit.]

3a. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, etaloninės laboratorijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 21 straipsnio 1 dalyje, yra Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos, vykdančios užduotis ir turinčios įsipareigojimus, nurodytus šio reglamento 92 straipsnyje, atitinkamai:

a)	dėl GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų;

b)	dėl pašarų priedų. [215 pakeit.]

92 straipsnis

Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų atsakomybė ir užduotys

1. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos prisideda prie pagal 36 straipsnio 1 dalį paskirtų oficialiųjų laboratorijų naudojamų analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodų ir atliekant šiuos tyrimus gautų duomenų derinimo ir tobulinimo.

2. Pagal Komisijos patvirtintas metines ar daugiametes darbo programas Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos atsako už šias užduotis:

a)	teikti nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms laboratorinių analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodų, įskaitant pamatinius metodus, išsamius duomenis;

aa)	nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms nemokamai teikti etaloninę medžiagą, neribojant jos naudojimo (susijusią su gyvūnų sveikata, štamais ir serumais), kad būtų lengviau pritaikyti ir derinti analitinių tyrimų, kitų tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodus; [216 pakeit.]

koordinuoti, kaip nacionalinės etaloninės laboratorijos taiko ir, jei būtina, kitos oficialiosios laboratorijos taiko metodus, nurodytus a punkte, visų pirma organizuojant reguliarius tarplaboratorinius lyginamuosius tyrimus bei užtikrinant tinkamus tolesnius veiksmus po tokių lyginamųjų tyrimų, jei įmanoma, pagal tarptautiniu mastu pripažįstamus protokolus; jos informuoja kompetentingas institucijas apie tokių tarplaboratorinių lyginamųjų tyrimų stebėjimą ir rezultatus; [217 pakeit.]

c)	koordinuoti praktinius veiksmus, būtinus norint taikyti naujus laboratorinių analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodus, ir informuoti nacionalines etalonines laboratorijas apie šioje srityje padarytą pažangą;

d)	organizuoti nemokamus mokymo kursus nacionalinių etaloninių laboratorijų darbuotojams ir prireikus organizuoti mokymo kursus kitų oficialiųjų laboratorijų darbuotojams, taip pat trečiųjų šalių ekspertams; [218 pakeit.]

e)	teikti mokslinę ir techninę pagalbą Komisijai pagal savo misiją;

f)	teikti informaciją nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms apie atitinkamą Sąjungos, nacionalinių ir tarptautinių mokslinių tyrimų veiklą;

g)	bendradarbiauti pagal savo misiją su laboratorijomis trečiosiose šalyse ir su Europos maisto saugos tarnyba, Europos vaistų agentūra ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru;

aktyviai padėti diagnozuoti per maistą plintančių ligų bei zoonozių ir gyvūnų ligų protrūkius arba nustatyti augalų kenksmingųjų organizmų protrūkius valstybėse narėse, atliekant patvirtinamuosius, apibūdinamuosius ir taksonominius ar epizootinius ligų sukėlėjų izoliatų arba kenksmingųjų organizmų pavyzdžių tyrimus; [219 pakeit.]

i)	koordinuoti ar atlikti tyrimus, siekiant patikrinti reagentų, naudojamų norint nustatyti gyvūnų ligų, zoonozių arba per maistą plintančių ligų diagnozę, kokybę;

kai reikia pagal jų kompetencijos sritį nustatyti ir saugoti:

i)	augalų kenksmingųjų organizmų pamatinius rinkinius ar augalų ligų sukėlėjų pamatinius štamus; [220 pakeit.]

ii)	pamatinius rinkinius medžiagų, skirtų liestis su maistu ir naudotų kalibruojant analitinių tyrimų įrangą, ir pateikti jų pavyzdžius nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms;

iii)	naujausius turimų pamatinių medžiagų ir reagentų ir tokių medžiagų ir reagentų gamintojų ir tiekėjų sąrašus.

2a. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys yra taikomos nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnio pirmai pastraipai ir taisyklėms, priimtoms pagal minėto reglamento 32 straipsnio 4 ir 5 dalis, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 21 straipsnio pirmai pastraipai ir taisyklėms, priimtoms pagal minėto reglamento 21 straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas. [221 pakeit.]

3. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos skelbia valstybių narių pagal 98 straipsnio 1 dalį paskirtų nacionalinių etaloninių laboratorijų sąrašą.

92a straipsnis

1. Komisija deleguotaisiais aktais paskiria Europos Sąjungos etaloninę maisto autentiškumo laboratoriją.

2. Valstybės narės gali paskirti nacionalines etalonines laboratorijas, kurios priklausys Sąjungoje dirbančių laboratorijų tinklui. [222 pakeit.]

93 straipsnis

Europos Sąjungos augalų dauginamosios medžiagos etaloninių centrų skyrimas

1. Komisija įgyvendinimo aktais gali skirti Europos Sąjungos etaloninius centrus, kurie remia Komisijos, valstybių narių ir Europos augalų veislių agentūros (EPVA) veiklą, atsižvelgiant į 1 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytų taisyklių taikymą.

2. 1 dalyje numatyti skyrimai turi būti:

a)	vykdomi atlikus viešosios atrankos procesą;

b)	reguliariai persvarstomi.

3. Europos Sąjungos augalų dauginamosios medžiagos etaloniniai centrai:

a)	turi aukšto lygio mokslinę ir techninę kompetenciją augalų dauginamosios medžiagos inspektavimo, mėginių ėmimo ir tyrimų srityse;

b)	turi tinkamai kvalifikuotus darbuotojus, kurie deramai apmokyti a punkte nurodytose srityse, ir atitinkamą pagalbinį personalą;

c)	turi ar turi galimybę naudoti infrastruktūrą, įrangą ir produktus, kurių reikia vykdant jiems priskirtas užduotis;

d)	užtikrina, kad darbuotojai turėtų pakankamai žinių apie tarptautinius standartus ir metodus a punkte nurodytose srityse, ir kad jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu šiose srityse. [223 pakeit.]

94 straipsnis

Europos Sąjungos augalų dauginamosios medžiagos referencinių centrų atsakomybė ir užduotys

Vadovaujantis 93 straipsnio 1 dalimi paskirti Europos Sąjungos etaloniniai centrai pagal Komisijos patvirtintas metines ar daugiametes darbo programas atsako už šias užduotis:

pagal savo misiją atlikti mokslinę ir techninę ekspertizę, susijusią su:

i)	inspektavimu vietoje, mėginių ėmimu ir tyrimais, atliekamais augalų dauginamosios medžiagos sertifikavimo tikslu;

ii)	augalų dauginamosios medžiagos tyrimais po sertifikavimo;

iii)	standartinių augalų dauginamosios medžiagos kategorijų medžiagos tyrimais;

b)	organizuoti augalų dauginamosios medžiagos lyginamuosius tyrimus ir lauko tyrimus;

c)	rengti mokymo kursus kompetentingų institucijų darbuotojams ir ekspertams iš trečiųjų šalių;

d)	prisidėti prie sertifikavimo ir po sertifikavimo atliekamų augalų dauginamosios medžiagos tyrimų protokolų rengimo ir augalų dauginamosios medžiagos sertifikavimo veiklos rezultatų rodiklių rengimo;

e)	skleisti mokslinių tyrimų rezultatų duomenis ir technikos inovacijas pagal savo misiją. [224 pakeit.]

95 straipsnis

Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloninių centrų skyrimas

1. Komisija įgyvendinimo aktais gali skirti skiria Europos Sąjungos etaloninius centrus, kurie remia Komisijos ir valstybių narių veiklą, atsižvelgiant į 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų taisyklių taikymą. [225 pakeit.]

2. 1 dalyje numatyti skyrimai turi būti:

a)	vykdomi atlikus viešosios atrankos procesą;

b)	reguliariai persvarstomi.

3. Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloniniai centrai:

turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, turinčius aukšto lygio mokslinę ir techninę kompetenciją žmonių ir gyvūnų santykio, gyvūnų elgsenos, gyvūnų fiziologijos, gyvūnų sveikatos ir mitybos, susijusių su gyvūnų gerove, ir gyvūnų gerovės aspektų, susijusių su gyvūnų naudojimu verslo ir mokslo tikslais, srityse ir susijusiais etikos klausimais ; [226 pakeit.]

b)	turi tinkamai kvalifikuotų darbuotojų, kurie tinkamai apmokyti a punkte nurodytose srityse ir etikos klausimais, susijusiais su gyvūnais, ir atitinkamą pagalbinį personalą; [227 pakeit.]

c)	turi arba turi galimybę naudoti infrastruktūrą, įrangą ir produktus, kurių reikia vykdant jiems priskirtas užduotis;

d)	užtikrina, kad darbuotojai turėtų pakankamai žinių apie tarptautinius standartus ir metodus a punkte nurodytose srityse, ir kad jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu šiose srityse.

96 straipsnis

Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloninių centrų atsakomybė ir užduotys

Vadovaujantis 95 straipsnio 1 dalimi paskirti Europos Sąjungos etaloniniai centrai pagal Komisijos patvirtintas metines ar daugiametes darbo programas atsako už šias užduotis:

a)	atlikti mokslinę ir techninę ekspertizę pagal savo misiją nacionaliniams mokslo rėmimo tinklams ar įstaigoms, numatytiems Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 20 straipsnyje;

b)	teikti mokslinę ir techninę ekspertizę, reikalingą rengiant ir taikant gyvūnų gerovės rodiklius, nurodytus 18 straipsnio 3 dalies f punkte;

ba)	koordinuoti pripažintų gyvūnų gerovės srities žinių turinčių institucijų, kurios galėtų padėti kompetentingoms institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, tinklą; [228 pakeit.]

c)	plėtoti prisidėti plėtojant arba koordinuoti koordinuojant gyvūnų gerovės lygio vertinimo ir gyvūnų gerovės lygio gerinimo metodų rengimą metodus ; [229 pakeit.]

d)	vykdyti mokslinius ir techninius tyrimus koordinuoti mokslinių ir techninių tyrimų dėl gyvūnų, naudojamų komerciniais ar mokslo tikslais, gerovės vykdymą ; [230 pakeit.]

e)	organizuoti mokymo kursus nacionalinių mokslo rėmimo tinklų arba įstaigų, nurodytų a punkte, darbuotojams, kompetentingų institucijų darbuotojams ir ekspertams iš trečiųjų šalių;

f)	skleisti mokslinių tyrimų rezultatų duomenis ir technines inovacijas ir bendradarbiauti su Sąjungos mokslinių tyrimų įstaigomis pagal savo misiją.

96a straipsnis

Europos Sąjungos informacijos centrų žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir integralumo klausimais paskyrimas

1. Komisija įgyvendinimo aktais gali skirti Europos Sąjungos informacijos centrus, kurie remia Komisijos ir valstybių narių veiklą, skirtą užkirsti kelią, nustatyti ir kovoti su taisyklių, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje, pažeidimais.

2. 1 dalyje numatyti paskyrimai vykdomi pagal viešą atrankos procedūrą ir reguliariai persvarstomi.

3. Europos Sąjungos informacijos centrai žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir integralumo klausimais:

yra aukšto mokslinio lygio ir turi techninę kompetenciją sektoriuose, kuriuos reglamentuoja taisyklės, nurodytos 1 straipsnio 2 dalyje, ir teismo medicinos moksle, taikomame šiuose sektoriuose, todėl jie gali vykdyti ir koordinuoti prekių autentiškumo ir integralumo mokslinius tyrimus aukščiausiu lygiu ir kurti, taikyti ir tvirtinti metodus, skirtus nustatyti galimus taisyklių, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje, pažeidimus;

b)	turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie deramai apmokyti a punkte nurodytose srityse, ir būtiną pagalbinį personalą;

c)	turi ar turi galimybę naudoti infrastruktūrą, įrangą ir produktus, kurių reikia vykdant jiems priskirtas užduotis;

d)	užtikrina, kad darbuotojai turėtų pakankamai žinių apie tarptautinius standartus ir metodus a punkte nurodytose dalykinėse srityse ir kad jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu šiose srityse. [231 pakeit.]

96b straipsnis

Europos Sąjungos informacijos centrų žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir integralumo klausimais atsakomybė ir uždaviniai

Europos Sąjungos informacijos centrai, paskirti pagal 96a straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Komisijos patvirtintomis metinėmis ar daugiametėmis darbo programomis, atsako už šias užduotis:

a)	teikti specialiąsias žinias apie prekių integralumą ir autentiškumą ir apie metodų, skirtų nustatyti galimus tyčinius 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus teismo medicinos mokslo, taikomo šių taisyklių reglamentuojamose srityse, atžvilgiu;

b)	teikti specialius tyrimus, skirtus nustatyti žemės ūkio maisto grandinės dalis, kuriose dėl ekonominių priežasčių galimi taisyklių, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje, tarptautiniai pažeidimai, ir teikti pagalbą kuriant specialius oficialios kontrolės metodus ir protokolus;

c)	jei būtina, atlikti užduotis, nurodytas 92 straipsnio 2 dalies a– g punktuose;

d)	jei būtina, sukurti ir saugoti patvirtintų etaloninių medžiagų rinkinius ar duomenų bazes, naudojamas prekių autentiškumui ir integralumui patikrinti;

e)	skleisti mokslinių tyrimų rezultatų duomenis ir technikos inovacijas sektoriuose, atitinkančiuose jų misiją. [232 pakeit.]

97 straipsnis

Komisijos pareigos

1. Komisija skelbia ir prireikus atnaujina šiuos sąrašus:

a)	Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų, numatytų 91 straipsnyje;

b)	Europos Sąjungos augalų dauginamosios medžiagos etaloninių centrų, numatytų 93 straipsnyje; [233 pakeit.]

c)	Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloninių centrų, numatytų 95 straipsnyje.

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų, Europos Sąjungos augalų dauginamosios medžiagos etaloninių centrų ir Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloninių centrų reikalavimų, atsakomybės ir užduočių, neįtrauktų į 91 straipsnio 3 dalį, 92 straipsnį, 93 straipsnio 3 dalį, 95 straipsnio 3 dalį ir 96 straipsnį, nustatymo. [234 pakeit.]

3. Europos Sąjungos etaloninėms laboratorijoms ir Europos Sąjungos etaloniniams centrams taikoma Komisijos kontrolė, siekiant patikrinti atitikį reikalavimams, išdėstytiems 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnyje, 93 straipsnio 3 dalyje, 95 straipsnio 3 dalyje ir 96 straipsnyje. [235 pakeit.]

4. Jei Komisijos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta kontrolė rodo, kad nesilaikoma 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnyje, 93 straipsnio 3 dalyje, 95 straipsnio 3 dalyje ir 96 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Komisija, gavusi Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ar Europos Sąjungos etaloninio centro pastabas:

a)	panaikina tos laboratorijos arba centro skyrimą arba

b)	imasi bet kurios kitos tinkamos priemonės.

98 straipsnis

Nacionalinių etaloninių laboratorijų skyrimas

1. Valstybės narės skiria vieną arba daugiau nacionalinių etaloninių laboratorijų kiekvienai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai, paskirtai pagal 91 straipsnio 1 dalį.

Valstybė narė gali skirti laboratoriją, esančią kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) susitariančioji šalis.

Viena laboratorija gali būti paskirta nacionaline etalonine laboratorija daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

2. Reikalavimai, numatyti 36 straipsnio 4 dalies e punkte, 36 straipsnio 5 dalyje, 38 straipsnyje ir 41 straipsnio 1 dalyje bei 41 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 3 dalyje, taikomi nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms.

3. Nacionalinės etaloninės laboratorijos:

a)	yra nepriklausomos, nešališkos ir neturi interesų konflikto, susijusio su jos kaip nacionalinės etaloninės laboratorijos užduočių vykdymu; [236 pakeit.]

b)	turi tinkamai kvalifikuotų darbuotojų, kurie tinkamai apmokyti naudoti analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodus jų kompetencijos srityse, ir atitinkamą pagalbinį personalą.

c)	turi ar turi galimybę naudoti infrastruktūrą, įrangą ir produktus, kurių reikia vykdant joms priskirtas užduotis;

d)	užtikrina, kad darbuotojai turėtų pakankamai žinių apie tarptautinius standartus ir praktiką ir kad jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu;

e)	turi būti aprūpintos užduotims neatidėliotinomis situacijomis vykdyti;

f)	kai tinka, įrengtos taip, kad atitiktų biologinio saugumo standartus.

4. Valstybės narės:

a)	praneša Komisijai, atitinkamai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai ir kitoms valstybėms narėms kiekvienos nacionalinės etaloninės laboratorijos pavadinimą ir adresą;

b)	pateikia tą informaciją visuomenei;

c)	prireikus tą informaciją atnaujina.

5. Valstybės narės, kuriose yra daugiau nei viena nacionalinė etaloninė laboratorija, priskirta prie Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos, užtikrina, kad tokios laboratorijos glaudžiai bendradarbiautų, siekiant užtikrinti efektyvų jų veiklos koordinavimą tarpusavyje, su kitomis nacionalinėmis laboratorijomis ir su Europos Sąjungos etalonine laboratorija.

6. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl reikalavimų, susijusių su nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis, neįtrauktų į 2 ir 3 dalis, nustatymo.

6a. Šis straipsnis yra taikomas nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnio antrai pastraipai ir taisyklėms, priimtoms pagal to reglamento 32 straipsnio ketvirtą ir penktą pastraipas, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 II priedui bei taisyklėms, priimtoms pagal to reglamento 21 straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas. [237 pakeit.]

99 straipsnis

Nacionalinių etaloninių laboratorijų atsakomybė ir užduotys

1. Nacionalinės etaloninės laboratorijos pagal savo kompetenciją:

a)	bendradarbiauja su Europos Sąjungos etaloninėms laboratorijoms ir dalyvauja mokymo kursuose ir tarplaboratoriniuose šių laboratorijų rengiamuose lyginamuosiuose tyrimuose;

b)	koordinuoja pagal 36 straipsnio 1 dalį paskirtų oficialiųjų laboratorijų veiklą siekiant suvienodinti ir patobulinti laboratorinių analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodus bei naudojimą;

c)	prireikus organizuoja tarplaboratorinius oficialiųjų laboratorijų lyginamuosius tyrimus, užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus po tokių tyrimų ir informuoja kompetentingas institucijas apie šių tyrimų rezultatus ir tolesnius veiksmus;

d)	užtikrina Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos teikiamos informacijos perdavimą kompetentingoms institucijoms ir oficialiosioms laboratorijoms;

e)	teikia pagal savo misiją mokslinę ir techninę pagalbą kompetentingoms institucijoms įgyvendinant koordinuojamos kontrolės planus, priimtus pagal 111 straipsnį;

f)	prireikus sudaro ir nuolat atnaujina prieinamų pamatinių medžiagų ir reagentų ir tokių medžiagų ir reagentų gamintojų ir tiekėjų sąrašus;

fa)

aktyviai padeda diagnozuoti per maistą plintančių ligų bei zoonozių ir gyvūnų ligų protrūkius valstybėse narėse, atlikdamos patvirtinamuosius, apibūdinamuosius ir taksonominius ar epizootinius ligų sukėlėjų izoliatų arba kenksmingųjų organizmų pavyzdžių tyrimus, kaip 92 straipsnio 2 dalies h punkte nurodoma Sąjungos nacionalinių etaloninių laboratorijų atveju; [238 pakeit.]

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl nacionalinių etaloninių laboratorijų pareigų ir užduočių, be nurodytų 1 dalyje, nustatymo.

2a. Šis straipsnis yra taikomas nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnio antrai pastraipai ir taisyklėms, priimtoms pagal minėto reglamento 32 straipsnio ketvirtą ir penktą pastraipas, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 II priedui bei taisyklėms, priimtoms pagal minėto reglamento 21 straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas. [239 pakeit.]

IV antraštinė dalis

Administracinė pagalba ir bendradarbiavimas

100 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Kompetentingos susijusių valstybių narių institucijos teikia viena kitai administracinę pagalbą pagal 102–105 straipsnius, siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės tais atvejais, kurie yra svarbūs daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

2. Teikiant administracinę pagalbą, jeigu reikia, valstybės narės kompetentingos institucijos dalyvauja kitos valstybės narės kompetentingai institucijai atliekant oficialią kontrolę vietoje. [240 pakeit.]

3. Šios antraštinės dalies nuostatos nepažeidžia nacionalinių taisyklių:

a)	taikomų dokumentų, kurie yra teismo procesų objektas arba susiję su teismo procesais, išleidimui;

b)	kuriomis siekiama apsaugoti fizinių arba juridinių asmenų komercinius interesus.

4. Visa komunikacija tarp kompetentingų institucijų pagal 102–105 straipsnius turi būti raštu.

5. Informacijos mainams racionalizuoti ir supaprastinti Komisija įgyvendinimo aktais nustato standartinę formą, skirtą:

a)	pagalbos prašymams, numatytiems 102 straipsnio 1 dalyje;

b)	bendrų ir periodinių pranešimų ir atsakymų perdavimui.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [241 pakeit.]

5a. Kompetentingų institucijų pranešimais pagal šios antraštinės dalies nuostatas keičiamasi nedarant poveikio Komisijos reglamentui (ES) Nr. 16/2011 (51) dėl pranešimų, kurie turi būti teikiami per Skubaus perspėjimo apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą. [242 pakeit.]

101 straipsnis

Ryšių palaikymo įstaigos

1. Kiekviena valstybė narė skiria vieną ar daugiau ryšių palaikymo įstaigų, atsakingų už kompetentingų institucijų keitimąsi informacija pagal 102–105 straipsnius.

2. Ryšių palaikymo įstaigų paskyrimas nekliudo tiesioginiams ryšiams, informacijos mainams ir bendradarbiavimui tarp kompetentingų institucijų darbuotojų iš įvairių valstybių narių.

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl būtiniausių reikalavimų nustatymo, kuriuos turėtų atitikti pagal 1 dalį paskirtos ryšių palaikymo įstaigos.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms išsamią informaciją apie savo ryšių palaikymo įstaigas, paskirtas pagal 1 dalį, ir visus vėlesnius tokios informacijos pakeitimus.

5. Komisija savo interneto svetainėje skelbia ir atnaujina ryšių palaikymo įstaigų, kurias jai nurodo valstybės narės pagal šio straipsnio 4 dalį, sąrašą.

6. Visi prašymai pagalbai suteikti pagal 102 straipsnio 1 dalį ir pranešimai pagal 103, 104 ir 105 straipsnius perduodami per ryšių palaikymo įstaigą atitinkamai įstaigai valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi arba kuriai adresuotas pranešimas.

7. Komisija įgyvendinimo aktais nustato pagal 1 dalį paskirtų ryšių palaikymo įstaigų komunikacijos techninių priemonių specifikacijas ir procedūras.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [243 pakeit.]

102 straipsnis

Prašomos pagalbos teikimas

1. Jei valstybės narės kompetentingų institucijų nuomone, atliekant oficialią kontrolę ar veiksmingai įgyvendinant priemones po tokios kontrolės jų teritorijoje, joms reikia duomenų ar informacijos iš kitos valstybės narės kompetentingų institucijų, jos pateikia motyvuotą administracinės pagalbos prašymą kompetentingoms tos valstybės narės institucijoms. Kompetentingos institucijos, kurioms pateiktas prašymas:

a)	nedelsdamos patvirtina, kad prašymas gautas;

b)	per dešimt 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos nurodo laikotarpį pagrįstam atsakymui pateikti; [244 pakeit.]

c)	atlieka oficialią kontrolę ar tyrimus, būtinus, kad prašančioms kompetentingoms institucijoms nedelsdamos suteiktų visą reikalingą informaciją ir dokumentus, kad jos galėtų priimti pagrįstą sprendimą ir tikrinti, kaip laikomasi Sąjungos taisyklių savo jurisdikcijoje.

2. Galima perduoti dokumentų originalus arba kopijas.

3. Prašančių kompetentingų institucijų ir kompetentingų institucijų, į kurias kreipiamasi, susitarimu prašančių institucijų paskirti darbuotojai gali dalyvauti kompetentingoms institucijoms, į kurias kreipiamasi, atliekant 1 dalies c punkte nurodytą oficialią kontrolę ir tyrimus.

Tokiais atvejais prašančių kompetentingų institucijų darbuotojai:

a)	bet kuriuo metu turi būti pasirengę pateikti raštišką įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir oficialios pareigos;

b)	turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir naudotis tais pačiais dokumentais, kaip ir kompetentingų institucijų, į kurias kreipiamasi, darbuotojai, per tarpininką ir tik atlikdami administracinį tyrimą;

c)	savo iniciatyva negali naudotis tyrimo įgaliojimais, suteiktais kompetentingų institucijų, į kurias kreipiamasi, pareigūnams.

103 straipsnis

Pagalbos teikimas be prašymo

1. Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos sužino apie neatitiktį, ir jeigu tokia neatitiktis gali turėti įtakos kitai valstybei narei, jos apie tai nedelsdamos praneša tos kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms be prašymo pateikimo.

2. Kompetentingos institucijos, kurioms pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį:

a)	nedelsdamos patvirtina, kad gavo pranešimą;

per dešimt 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nurodo: [245 pakeit.]

i)	kokius ketina atlikti tyrimus arba

ii)	priežastis, kodėl mano, kad tokie tyrimai nėra būtini;

c)	jei b punkte nurodyti tyrimai laikomi būtinais, jos nagrinėja šį klausimą ir nedelsdamos informuoja pranešančias kompetentingas institucijas apie rezultatus ir, jei reikia, apie visas priemones, kurių buvo imtasi.

104 straipsnis

Pagalba neatitikties atveju

1. Jeigu vykdant kitos valstybės narės kilmės gyvūnų arba prekių oficialią kontrolę kompetentingos institucijos nustato, kad tokie gyvūnai ar prekės neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir tai kelia riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai arba tai yra didelis šių taisyklių pažeidimas, jos neatidėliodamos apie tai praneša išsiuntimo valstybės narės ar bet kurios kitos susijusios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų atlikti atitinkamus tyrimus.

1a. 1 dalyje minimos kitos susijusios valstybės narės Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidimų atveju apima:

a)	valstybę narę, kuri patvirtino leidimą vežėjui;

b)	jei to reglamento reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su naudojamų transporto priemonių trūkumais, valstybė narė, kuri išdavė tokių transporto priemonių patvirtinimo pažymėjimą;

c)	jei su šio reglamento reikalavimų nesilaikymu yra susijęs vairuotojas, valstybė narė, kuri išdavė vairuotojo pažymėjimą; [246 pakeit.]

2. Kompetentingos institucijos, kurioms pranešta, nedelsdamos:

a)	patvirtina, kad gavo pranešimą;

b)	nurodo, kokius ketina atlikti tyrimus;

c)	tiria klausimą, imasi visų būtinų priemonių ir praneša pranešusioms kompetentingoms institucijoms apie atliekamų tyrimų ir oficialios kontrolės pobūdį, apie priimtus sprendimus ir jų priėmimo priežastis;

ca)	informuoti visus susijusius, suinteresuotuosius subjektus, kaip nurodyta nacionaliniuose maisto saugos nenumatytų atvejų planuose. [247 pakeit.]

3. Jeigu pranešančios kompetentingos institucijos turi pagrindo manyti, kad atlikti tyrimai arba priemonės, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos, kurioms pranešta, neleidžia tinkamai šalinti nustatytų neatitikčių, jos prašo kompetentingų institucijų, kurioms pranešta, papildyti atliktą oficialią kontrolę arba priemones, kurių imtasi. Tokiais atvejais:

a)	kompetentingos institucijos iš šių dviejų valstybių narių siekia suderinto požiūrio tinkamai spręsti neatitikties problemas, taip pat rengiant bendrus oficialios kontrolės veiksmus ir tyrimus, atliekamus pagal 102 straipsnio 3 dalį;

b)	nedelsdamos praneša Komisijai, jei joms nepavyksta susitarti dėl reikiamų priemonių.

4. Kai atliekama gyvūnų arba prekių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, oficiali kontrolė pakartotinai rodo neatitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, kompetentingos paskirties valstybės narės institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

105 straipsnis

Trečiųjų šalių pagalba

1. Jei kompetentingos institucijos gauna informacijos iš trečiosios šalies dėl neatitikties arba rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos priemonių, rizikos aplinkai, jos nedelsdamos:

a)	praneša apie tokią informaciją kompetentingoms institucijoms kitose susijusiose valstybėse narėse;

b)	perduoda šią informaciją Komisijai, jeigu ji yra ar gali būti svarbi Sąjungos lygmeniu.

2. Informacija, gauta pagal šį reglamentą vykdant oficialią kontrolę ir tyrimus, gali būti perduota 1 dalyje nurodytai trečiajai šaliai, jeigu:

a)	informaciją pateikusios kompetentingos institucijos sutinka su tokiu informacijos perdavimu;

b)	trečioji šalis įsipareigojo suteikti pagalbą, reikalingą įrodymams dėl veiklos, kuri neatitinka ar gali neatitikti Sąjungos taisyklių arba kelia riziką žmonėms, gyvūnams arba augalams arba aplinkai, sukaupti;

c)	laikomasi susijusių Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, taikomų asmens duomenų perdavimui į trečiąsias šalis.

106 straipsnis

Komisijos koordinuojama pagalba ir tolesni veiksmai

1. Komisija nedelsdama koordinuoja priemones ir veiksmus, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos pagal šią antraštinę dalį, jeigu:

a)	Komisijos turima informacija rodo veiklą, kuri neatitinka arba gali neatitikti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, ir tokia veikla turi ar gali turėti pasekmių daugiau nei vienoje valstybėje narėje, arba

b)	Komisijos turima informacija rodo, kad ta pati arba panaši veikla, kuri neatitinka arba gali neatitikti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, gali būti vykdoma daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir

c)	kompetentingoms atitinkamų valstybių narių institucijoms nepavyksta susitarti dėl reikiamų veiksmų, kad būtų sprendžiama neatitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms problema.

2. 1 dalyje nurodytais atvejais Komisija gali:

a)	bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare siųsti inspektorių grupę oficialiai kontrolei vietoje atlikti;

b)	priimdama įgyvendinimo aktus reikalauti, kad kompetentingos institucijos išsiuntimo valstybėje narėje ir, jei reikia, kitose susijusiose valstybėse narėse tinkamai atliktų nuodugnesnę oficialią kontrolę ir praneštų apie priemones, kurių jos ėmėsi;

c)	imtis bet kokių kitų tinkamų priemonių pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus taisyklėms dėl skubaus pasikeitimo informacija 1 dalyje nurodytais atvejais nustatyti.

V antraštinė dalis

Planavimas ir ataskaitų teikimas

107 straipsnis

Daugiamečiai nacionaliniai kontrolės planai (DNKP) ir viena institucija tiems planams administruoti

1. Valstybės narės užtikrina, kad oficialią kontrolę pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos vykdytų remdamosi daugiamečiu nacionaliniu kontrolės planu, kurio parengimas ir įgyvendinimas būtų koordinuojamas visoje jų teritorijoje.

2. Valstybės narės paskiria vieną instituciją, atsakingą ar kelias institucijas, atsakingas už: [248 pakeit.]

a)	visų kompetentingų institucijų, atsakingų už oficialią kontrolę, veiklos koordinavimą rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą planą;

b)	užtikrinimą, kad toks planas būtų darniai ir nuosekliai įgyvendintas.

108 straipsnis

Daugiamečių nacionalinių kontrolės planų turinys

1. Daugiamečiai nacionaliniai kontrolės planai turi būti parengti taip, kad būtų užtikrinta, jog:

a)	oficiali kontrolė būtų planuojama visose 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse ir pagal 8 straipsnyje nustatytus kriterijus ir 15–24 straipsniuose numatytas taisykles;

b)	būtų veiksmingai nustatomi oficialios kontrolės prioritetai ir veiksmingai paskirstyti kontrolės ištekliai.

2. Daugiamečiuose nacionaliniuose kontrolės planuose pateikiama bendra informacija apie oficialios kontrolės sistemų struktūrą ir organizavimą atitinkamoje valstybėje narėje visuose atitinkamos valstybės narės atitinkamuose sektoriuose , be to, jame turi būti pateikta bent ši informacija: [249 pakeit.]

a)	strateginiai daugiamečio nacionalinio kontrolės plano tikslai ir tai, kaip atsižvelgiama į šiuos tikslus nustatant oficialios kontrolės prioritetus ir skirstant išteklius;

b)	oficialios kontrolės skirstymas pagal rizikos kategorijas;

c)	kompetentingų institucijų ir jų užduočių centriniu, regionų ir vietos lygmeniu skyrimas bei informacija apie šioms institucijoms skirtus išteklius;

d)	prireikus užduočių perdavimas įgaliotosioms įstaigoms;

e)	oficialios kontrolės, įskaitant atskirų įmonių oficialią kontrolę, bendras organizavimas ir valdymas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu;

f)	skirtingiems sektoriams taikomos kontrolės sistemos bei kompetentingų institucijų skirtingų tarnybų, atsakingų už šių sektorių oficialią kontrolę, veiklos koordinavimas;

g)	priemonės ir tvarka, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi 4 straipsnio 1 dalyje numatytų kompetentingų institucijų pareigų;

h)	kompetentingų institucijų darbuotojų mokymas;

i)	dokumentais įformintos procedūros, numatytos 11 straipsnio 1 dalyje;

j)	nenumatytų atvejų planų rengimas ir vykdymas pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles;

k)	valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos organizavimas.

109 straipsnis

Daugiamečių kontrolės planų rengimas ir įgyvendinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad 107 straipsnio 1 dalyje numatytas daugiametis nacionalinis kontrolės planas būtų prieinamas visuomenei, išskyrus tas plano dalis, kurių atskleidimas galėtų pakenkti oficialios kontrolės veiksmingumui.

1a. Daugiametis nacionalinis kontrolės planas gali būti rengiamas konsultuojantis su susijusiais veiklos vykdytojais, siekiant užtikrinti rizika pagrįstą požiūrį į oficialią kontrolę. [250 pakeit.]

2. Daugiametis nacionalinis kontrolės planas turi būti atnaujinamas kaskart, kai tai būtina atsižvelgiant į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pakeitimus, ir reguliariai peržiūrimas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius:

a)	naujai atsiradusias ligas, augalų kenksminguosius organizmus ar kitą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai; [251 pakeit.]

b)	reikšmingus valstybės narės kompetentingų institucijų struktūros, valdymo ar darbo tvarkos pasikeitimus;

c)	valstybių narių atliktos oficialios kontrolės rezultatus;

d)	Komisijos pagal 115 straipsnio 1 dalį valstybėje narėje atliktos kontrolės rezultatus;

e)	mokslinius duomenis;

f)	trečiosios šalies kompetentingų institucijų valstybėje narėje atliekamos oficialios kontrolės rezultatus.

3. Valstybės narės Komisijai prašant pateikia atnaujintą jų daugiamečio nacionalinio kontrolės plano redakciją.

110 straipsnis

Su daugiamečiais nacionaliniais kontrolės planais susiję perduoti įgaliojimai

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl 107 straipsnio 1 dalyje numatytų daugiamečių nacionalinių kontrolės planų.

Šiais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:

a)	veiklos vykdytojų veiksmų skirstymo pagal rizikos kategorijas kriterijų;

b)	oficialios kontrolės prioritetų pagal 8 straipsnyje nustatytus kriterijus ir 15–24 straipsniuose numatytas taisykles;

c)	oficialios kontrolės veiksmingumo didinimo procedūrų;

d)	pagrindinių veiksmingumo rodiklių, kuriuos turi taikyti kompetentingos institucijos, vertindamos daugiametį nacionalinį kontrolės planą ir jo įgyvendinimą. [252 pakeit.]

111 straipsnis

Koordinuojamos kontrolės planai ir informacija bei duomenų rinkimas

Siekiant atlikti Sąjungos masto taisyklių, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje, taikymo tikslinį vertinimą arba nustatyti tam tikrų pavojų paplitimą visoje Sąjungoje Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	ribotos trukmės koordinuojamos kontrolės planų rengimo , organizavimo ir įgyvendinimo vienoje iš sričių, kurios reglamentuojamos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis; [253 pakeit.]

b)	duomenų ir informacijos, susijusios su 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų specialių taisyklių taikymu arba tam tikrų pavojų paplitimu, rinkimo organizavimo ad hoc pagrindu; [254 pakeit.]

ba)	suinteresuotųjų subjektų vaidmens rengiant ir įgyvendinant koordinuojamos kontrolės planus. [255 pakeit.]

112 straipsnis

Valstybių narių teikiamos metinės ataskaitos

1. Iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje nurodoma:

a)	bet kurie padaryti daugiamečio nacionalinio kontrolės plano pakeitimai, siekiant atsižvelgti į 109 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksnius;

b)	oficialios kontrolės, atliktos praėjusiais metais pagal daugiametį nacionalinį kontrolės planą, rezultatai;

c)	atvejų, kai nesilaikoma 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, kuriuos kompetentingos institucijos nustatė praėjusiais metais, rūšis ir skaičius , nurodytus pagal kiekvieną sektorių ir atitinkamu detalumu ; [256 pakeit.]

d)	priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą daugiamečio nacionalinio kontrolės plano įgyvendinimą, įskaitant vykdymo užtikrinimo veiksmus, ir tokių priemonių rezultatus;

da)	informacija apie 83 straipsnio („Skaidrumas“) 2 dalyje nurodytų mokesčių taikymą. [257 pakeit.]

2. Siekdama užtikrinti vienodą 1 dalyje numatytų metinių ataskaitų pateikimą Komisija įgyvendinimo aktais priima ir prireikus atnaujina standartinio 1 dalyje nurodytų informacijos ir duomenų pateikimo pavyzdžio formas.

Šiais įgyvendinimo aktais, jei įmanoma, leidžiama naudoti standartines Komisijos patvirtintas kitų oficialios kontrolės ataskaitų, kurias kompetentingos institucijos turi pateikti Komisijai pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, formas.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

113 straipsnis

Komisijos teikiamos metinės ataskaitos

1. Komisija kas antrus metus po šio reglamento įsigaliojimo iki gruodžio 31 d. viešai skelbia metinę oficialios kontrolės vykdymo valstybėse narėse ataskaitą, atsižvelgdama į: [258 pakeit.]

a)	metines ataskaitas, kurias valstybės narės pateikė pagal 112 straipsnį , įskaitant informaciją apie 83 straipsnio („Skaidrumas“) 2 dalyje nurodytų mokesčių taikymą ; [259 pakeit.]

b)	Komisijos pagal 115 straipsnio 1 dalį atliktos kontrolės rezultatus;

c)	kitą susijusią informaciją.

2. 1 dalyje numatytoje metinėje ataskaitoje prireikus gali būti pateiktos pateikiamos rekomendacijos dėl galimų oficialios kontrolės sistemų valstybėse narėse ir konkrečios oficialios kontrolės tam tikrose srityse tobulinimo. [260 pakeit.]

114 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai maisto ir pašarų srityse

1. Taikant bendrąjį krizių valdymo planą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės parengia nenumatytų atvejų veiksmų planus maisto ir pašarų srityse, kuriuose nustatomos priemonės, nedelsiant taikytinos nustačius, kad pašarai ar maistas tiesiogiai arba per aplinką kelia didelę riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai.

2. Nenumatytų atvejų planuose maisto ir pašarų srityse, numatytuose 1 dalyje, nurodoma:

a)	kompetentingos institucijos, kurios turi būti įtrauktos;

b)	a punkte nurodytų institucijų įgaliojimai ir įsipareigojimai;

c)	kanalai ir procedūros, skirti informacijai tarp kompetentingų institucijų ir atitinkamai kitų susijusių šalių keistis.

3. Valstybės narės reguliariai persvarsto nenumatytų atvejų planus maisto ir pašarų srityse ir atsižvelgia į kompetentingų institucijų organizacijų pasikeitimus ir patirtį, įgytą įgyvendinant planą ir atliekant imitacines pratybas.

4. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	nenumatytų atvejų planų, numatytų 1 dalyje, rengimo taisyklių tiek, kiek tai būtina, siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą bendrojo krizių valdymo plano, numatyto Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnio 1 dalyje, taikymą;

b)	suinteresuotųjų subjektų vaidmens rengiant ir taikant tuos nenumatytų atvejų planus.

VI antraštinė dalis

Sąjungos veikla

I skyrius

Komisijos vykdoma kontrolė

115 straipsnis

Komisijos vykdoma kontrolė valstybėse narėse

1. Komisijos ekspertai vykdo kontrolę kiekvienoje valstybėje narėje, siekdami:

a)	patikrinti, kaip taikomos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės ir šiame reglamente numatytos taisyklės;

b)	patikrinti, kaip veikia nacionalinės kontrolės sistemos ir kompetentingos valdžios institucijos, kurios užtikrina jų veikimą;

tirti ir surinkti informaciją:

i)	dėl oficialios kontrolės ir vykdymo užtikrinimo praktikos;

ii)	dėl svarbių arba pasikartojančių sunkumų taikant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles arba užtikrinant jų taikymą;

iii)	susijusią su neatidėliotinomis situacijomis dėl naujai kylančių problemų arba naujų pokyčių valstybėse narėse.

2. 1 dalyje numatyta kontrolė organizuojama bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybių narių institucijomis ir atliekama reguliariai.

3. 1 dalyje numatyta kontrolė gali apimti tikrinimus vietoje. Komisijos ekspertus gali lydėti oficialią kontrolę vykdantys kompetentingų institucijų darbuotojai.

4. Valstybių narių ekspertai gali padėti Komisijos ekspertams. Komisijos ekspertus lydintys nacionaliniai ekspertai turi tas pačias prieigos teises kaip ir Komisijos ekspertai.

116 straipsnis

Komisijos teikiamos jos ekspertų valstybėse narėse atliktos kontrolės ataskaitos

1. Komisija:

a)	parengia pagal 115 straipsnio 1 dalį atliktos kontrolės rezultatų ataskaitos projektą;

b)	valstybei narei, kurioje atlikta kontrolė, siunčia a punkte numatyto ataskaitos projekto kopiją pastaboms pateikti;

c)	rengdama galutinę kontrolės, kurią jos ekspertai atlikto valstybėse narėse, kaip numatyta 115 straipsnio 1 dalyje, rezultatų ataskaitą atsižvelgia į b punkte nurodytas valstybės narės pastabas;

d)	viešai skelbia c punkte nurodytą galutinę ataskaitą ir b punkte nurodytas valstybės narės pastabas.

2. Prireikus Komisija 1 dalyje numatytoje galutinėje ataskaitoje gali rekomenduoti taisomuosius ar prevencinius veiksmus, kurių valstybės narės turi imtis, kad būtų panaikinti konkretūs arba sisteminiai trūkumai, kuriuos Komisijos ekspertai nustatė pagal 115 straipsnio 1 dalį vykdydami kontrolę.

117 straipsnis

Komisijos kontrolės valstybėse narėse programa

1. Komisija įgyvendinimo teisės aktais:

a)	patvirtina metinę arba daugiametę kontrolės programą dėl kontrolės, kurią jos ekspertai turi atlikti valstybėse narėse, kaip numatyta 115 straipsnio 1 dalyje;

b)	iki kiekvienų metų pabaigos pateikia valstybėms narėms metinę kontrolės programą arba visus daugiametės kontrolės programos kitiems metams atnaujinimus.

2. Komisija įgyvendinimo aktais gali keisti kontrolės programą, siekdama atsižvelgti į pokyčius 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse. Apie bet kurį tokį pakeitimą iš anksto pranešama valstybėms narėms. [261 pakeit.]

118 straipsnis

Valstybių narių pareigos, susijusios su Komisijos vykdoma kontrole

Valstybės narės:

a)	imasi tinkamų tolesnių priemonių bet kokiems konkretiems arba sisteminiams trūkumams, kuriuos Komisijos ekspertai nustato pagal 115 straipsnio 1 dalį vykdydami kontrolę, pašalinti;

b)	teikia visą būtiną pagalbą, visus dokumentus ir kitą techninę paramą, kurių prašo Komisijos ekspertai, kad jie galėtų efektyviai ir veiksmingai atlikti kontrolę;

c)	užtikrina, kad Komisijos ekspertai turėtų prieigą prie visų patalpų ar patalpų dalių, gyvūnų ir prekių, ir informacijos, įskaitant kompiuterines sistemas, reikalingų vykdant jų pareigas.

119 straipsnis

Komisijos vykdoma kontrolė trečiosiose šalyse

1. Komisijos ekspertai gali vykdyti kontrolę trečiosiose šalyse, siekdami:

a)	patikrinti trečiųjų šalių teisės aktų ir sistemų, taip pat oficialaus sertifikavimo ir oficialių sertifikatų išdavimo, oficialių etikečių, oficialių ženklų ir kitų oficialių patvirtinimų atitiktį ar lygiavertiškumą reikalavimams, nustatytiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse;

b)	patikrinti trečiųjų šalių kontrolės sistemos pajėgumą užtikrinti, kad į Sąjungą eksportuojamos gyvūnų ir prekių siuntos atitiktų susijusius reikalavimus, nustatytus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, arba reikalavimus, pripažįstamus jiems bent lygiaverčiais;

c)	surinkti informaciją ir duomenis, skirtus išaiškinti pasikartojančių arba naujai kylančių problemų dėl gyvūnų ir prekių eksporto iš trečiosios šalies priežastis.

2. Vykdant 1 dalyje numatytą kontrolę ypatingas dėmesys atkreipiamas į:

a)	trečiosios valstybės teisės aktus;

b)	trečiosios šalies kompetentingų institucijų organizaciją, jų įgaliojimus ir nepriklausomumą, jų vykdomą priežiūrą ir jų turimus įgaliojimus, siekiant veiksmingai užtikrinti taikytinų teisės aktų įgyvendinimą;

c)	darbuotojų, vykdančių oficialią kontrolę, mokymus;

d)	išteklius, įskaitant analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų priemones, kurias turi kompetentingos institucijos;

e)	dokumentais įformintų kontrolės procedūrų ir kontrolės sistemų, pagrįstų prioritetais, buvimą ir veikimą;

f)	kai taikoma, padėtį, susijusią su gyvūnų sveikata, zoonozėmis ir augalų sveikata, bei pranešimo Komisijai ir atitinkamoms tarptautinėms įstaigoms apie gyvūnų ligų protrūkius ir augalų kenksmingųjų organizmų pasireiškimo protrūkius procedūras; [263 pakeit.]

g)	oficialios gyvūnų, augalų ir jų produktų, patenkančių iš kitų trečiųjų šalių, kontrolės mastą ir veikimą;

h)	garantijas, kurias gali suteikti trečioji šalis dėl atitikties ar lygiavertiškumo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytiems reikalavimams.

3. Siekdama pagerinti 1 dalyje numatytos kontrolės efektyvumą ir veiksmingumą Komisija gali, prieš atlikdama tokią kontrolę, prašyti, kad atitinkama trečioji šalis pateiktų:

a)	124 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją;

b)	kai tinka, jos atliktos oficialios kontrolės įrašus.

4. Komisija gali paskirti ekspertus iš valstybių narių padėti savo ekspertams atlikti 1 dalyje numatytą kontrolę.

120 straipsnis

Komisijos kontrolės vykdymo trečiosiose šalyse dažnumas

Komisijos kontrolės vykdymo trečiosiose šalyse dažnumas nustatomas remiantis:

a)	iš jų į Sąjungą eksportuotų gyvūnų ir prekių rizikos vertinimu;

b)	1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis;

c)	į Sąjungą iš susijusios trečiosios šalies įvežamų gyvūnų ir prekių kiekiu ir pobūdžiu;

d)	Komisijos ekspertų arba kitų inspektuojančių įstaigų jau atliktos kontrolės rezultatais;

e)	gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiosios šalies, oficialios kontrolės ir bet kurios kitos oficialios kontrolės, kurią atliko kompetentingos valstybių narių institucijos, rezultatais;

f)	informacija, gauta iš Europos maisto saugos tarnybos ar panašių įstaigų;

informacija, gauta iš tarptautiniu mastu pripažintų įstaigų, pavyzdžiui:

i)	Pasaulio Sveikatos Organizacijos;

ii)	Codex Alimentarius komisijos;

iii)	Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos;

iv)	Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos;

v)	Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriato;

vi)	Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos;

vii)	Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos;

viii)

Kartagenos protokolo dėl biologinės saugos konvencijos dėl biologinės įvairovės sekretoriato;

h)	naujos ligos atvejų ar kitų aplinkybių, dėl kurių į Sąjungą iš trečiosios šalies gali būti įvežti gyvūnai ir prekės, keliantys riziką sveikatai arba aplinkai, įrodymais;

ha)	nesąžiningos veiklos, kuria gali būti siekiama vartotojus apgauti dėl maisto produktų ir prekių pobūdžio, kokybės ir sudėties, tikimybe; [264 pakeit.]

i)	poreikiu ištirti neatidėliotinas situacijas pavienėse trečiosiose šalyse ar į jas reaguoti.

121 straipsnis

Komisijos teikiamos jos ekspertų trečiosiose šalyse atliktos kontrolės ataskaitos

Komisija teikia kiekvienos kontrolės, atliktos pagal 119 ir 120 straipsnius, rezultatų ataskaitą.

Jos ataskaitoje, jei tikslinga, pateikiamos rekomendacijos.

Komisija ataskaitas skelbia viešai.

122 straipsnis

Komisijos kontrolės trečiosiose šalyse programa

Komisija perduoda valstybėms narėms kontrolės trečiosiose šalyse programą iš anksto susipažinti ir rezultatų ataskaitas. Komisija gali keisti programą, siekdama atsižvelgti į pokyčius 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse. Apie bet kurį tokį pakeitimą pranešama valstybėms narėms.

123 straipsnis

Trečiųjų šalių kontrolė valstybėse narėse

1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie:

a)	trečiųjų šalių kompetentingų institucijų suplanuotą kontrolę jų teritorijoje;

b)	numatomą tokios kontrolės veiksmų tvarkaraštį ir aprėptį.

2. Komisijos ekspertai gali dalyvauti atliekant 1 dalyje nurodytą kontrolę, kai to prašo:

a)	kompetentingos valstybių narių, kuriose ši kontrolė vykdoma, institucijos;

b)	šią kontrolę vykdančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos.

Komisijos ekspertų dalyvavimas ir galutinis 1 dalyje nurodytos kontrolės tvarkaraštis ir aprėptis turi būti nustatomi glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai ir valstybės narės, kurioje ši kontrolė vykdoma, kompetentingoms institucijoms.

3. Komisijos ekspertų dalyvavimas atliekant 1 dalyje nurodytą kontrolę yra visų pirma skirtas:

a)	rekomendacijoms dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pateikti;

b)	Sąjungos lygmeniu prieinamai informacijai ir duomenims, kurie gali būti naudingi trečiosios šalies kompetentingų institucijų vykdomai kontrolei, pateikti;

c)	trečiųjų šalių kompetentingų institucijų vykdomos kontrolės vienodumui užtikrinti.

II Skyrius

Gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą sąlygos

124 straipsnis

Informacija apie trečiųjų šalių kontrolės sistemas

1. Komisija prašo trečiųjų šalių, ketinančių eksportuoti į Sąjungą gyvūnus ir prekes, pateikti toliau nurodytą tikslią ir naujausią informaciją apie bendrą sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės sistemų organizavimą ir valdymą jų teritorijoje:

a)	visas sanitarijos ar fitosanitarijos taisykles, patvirtintas ar pasiūlytas jų teritorijoje;

b)	rizikos vertinimo procedūras ir veiksnius, į kuriuos atsižvelgta vertinant riziką ir nustatant atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį;

c)	visas kontrolės ir inspektavimo procedūras ir mechanizmus, įskaitant, kai tinka, dėl gyvūnų ar prekių, atgabentų iš kitų trečiųjų šalių;

d)	oficialaus sertifikavimo mechanizmus;

e)	kai tinkama, bet kokias priemones, kurių buvo imtasi po rekomendacijų, numatytų 121 straipsnio antroje pastraipoje;

f)	kai tinka, oficialios gyvūnų ir prekių, skirtų eksportuoti į Sąjungą, kontrolės rezultatus;

g)	atitinkamais atvejais informaciją apie kontrolės sistemų struktūros ir veikimo pakeitimus, priimtus siekiant laikytis Sąjungos sanitarinių ar fitosanitarinių reikalavimų ar rekomendacijų, numatytų 121 straipsnio antroje pastraipoje.

2. Prašymas pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją turi būti proporcingas, atsižvelgiant į gyvūnų ir prekių, numatytų eksportuoti į Sąjungą, pobūdį ir į konkrečią padėtį ir struktūrą trečiojoje šalyje.

125 straipsnis

Gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą papildomų sąlygų nustatymas

1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kurių reikia laikytis įvežant gyvūnus ir prekes iš trečiųjų šalių į Sąjungą, kai jos būtinos siekiant užtikrinti, kad gyvūnai ir prekės atitiktų susijusius reikalavimus, nustatytus taisyklėmis, nurodytomis 1 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 1 straipsnio 2 dalies d, e, g ir h punktus ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio reikalavimus, arba reikalavimus, pripažintus bent lygiaverčiais jiems.

2. 1 dalyje nurodytose sąlygose turi būti nustatyti gyvūnai ir prekės nurodant jų Kombinuotosios nomenklatūros kodus, be to, jos gali apimti:

a)	reikalavimą, kad tam tikri gyvūnai ir prekės būtų įvežamos į Sąjungą tik iš trečiosios šalies ar trečiosios šalies regiono, įrašyto į šiam tikslui Komisijos sudarytą sąrašą;

b)	reikalavimą, kad tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntos iš trečiųjų šalių būtų siunčiamos iš įmonių, kurios atitinka 1 dalyje nurodytus reikalavimus ar reikalavimus, pripažintus bent lygiaverčius jiems, ir būtų gaunamos iš tokių įmonių ar jose paruošiamos;

c)	reikalavimą, kad prie tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų būtų pridėtas oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas arba bet kokie kiti įrodymai, kad siuntos atitinka 1 dalyje nurodytus reikalavimus arba reikalavimus, pripažintus bent lygiaverčiais jiems;

d)	prievolę c punkte nurodytus įrodymus pateikti specialia forma;

e)	bet kuriuos kitus reikalavimus, būtinus užtikrinti, kad tam tikri gyvūnai ir prekės atitiktų sveikatos apsaugos lygį ir, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinkos apsaugos lygį, lygiavertį pagal 1 dalyje nurodytus reikalavimus užtikrintam lygiui. [266 pakeit.]

3. Jei tai rizika, kylanti dėl gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, žmonių, gyvūnų sveikatai arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinkai, dėl neišvengiamų skubos priežasčių 140 straipsnyje numatyta procedūra taikoma deleguotiesiems aktams, priimtiems pagal 1 dalį.

4. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti taisykles dėl oficialių sertifikatų, oficialių patvirtinimų ar įrodymų, kuriuos reikia pateikti pagal 2 dalies c punkte numatytas taisykles, formos ir tipo.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

126 straipsnis

Įtraukimas į 125 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą trečiųjų šalių sąrašą

1. Trečioji šalis arba jos regionas į 125 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą įtraukiama pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina prašymą, kurį susijusi trečioji šalis jai šiam tikslui perduoda kartu su tinkamais įrodymais ir garantijomis, jog susiję gyvūnai ir prekės iš tos trečiosios šalies atitinka susijusius 125 straipsnio 1 dalyje nurodytus arba jiems lygiaverčius reikalavimus. Įgyvendinimo aktai priimami ir atnaujinami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Komisija priima sprendimą dėl 2 dalyje nurodyto prašymo, atsižvelgdama atitinkamai į:

a)	trečiosios šalies teisės aktus, reglamentuojančius susijusį sektorių;

trečiosios šalies kompetentingų institucijų ir jos kontrolės tarnybų struktūrą ir organizaciją, joms suteiktus įgaliojimus, garantijas, kurios gali būti suteikiamos dėl trečiosios šalies teisės aktų, taikomų atitinkamam sektoriui, taikymo ir vykdymo užtikrinimo, ir oficialaus sertifikavimo procedūrų patikimumą;

c)	trečiosios šalies kompetentingų institucijų vykdomą tinkamą oficialią kontrolę ir kitą veiklą siekiant įvertinti pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, pavojų aplinkai buvimą;

d)	tai, ar greitai ir reguliariai trečioji šalis pateikia informaciją apie esamus pavojus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, pavojus aplinkai;

garantijas, kurias pateikia trečioji šalis, kad:

i)	sąlygos, taikomos įmonėms, iš kurių gyvūnai ar prekės eksportuojami į Sąjungą, atitinka reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai nurodytiesiems 125 straipsnio 1 dalyje;

ii)	įmonių, nurodytų i papunktyje, sąrašas yra sudarytas ir atnaujinamas;

iii)	įmonių, nurodytų i papunktyje, sąrašas ir jo atnaujintos versijos Komisijai perduodami nedelsiant;

iv)	įmonėse, nurodytose i papunktyje, trečiosios šalies kompetentingos institucijos reguliariai ir veiksmingai vykdo kontrolę;

f)	bet kokią kitą informaciją ar duomenis apie trečiosios šalies galimybes užtikrinti, kad į Sąjungą būtų įvežami tik gyvūnai arba prekės, atitinkantys tokį patį ar lygiavertį apsaugos lygį, koks numatytas susijusiuose reikalavimuose, nurodytuose 125 straipsnio 1 dalyje.

127 straipsnis

Specialių priemonių dėl tam tikrų gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą nustatymas

1. Jeigu kitais atvejais, nei nurodytais Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. …/… (*24) 249 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. …/… (*25) 27 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 40 straipsnio 2 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 2 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalyje, yra įrodymų, kad į Sąjungą įvežant tam tikrus trečiosios šalies, jos regiono ar trečiųjų šalių grupės kilmės gyvūnus arba prekes gali kilti rizika žmonių, ar gyvūnų ar augalų sveikatai arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizika aplinkai arba kai yra įrodymų apie galimą plataus masto didelę neatitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, Komisija įgyvendinimo deleguotaisiais aktais pagal 139 straipsnį priima priemones, būtinas, kad tokia rizika būtų sustabdyta arba nustatyta neatitiktis pašalinta. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [267 pakeit.]

2. Taikant 1 dalyje nurodytas priemones nustatomi gyvūnai ir prekės nurodant jų Kombinuotosios nomenklatūros kodus, be to, šioms priemonėms gali būti priskirta:

a)	draudimas įvežti į Sąjungą 1 dalyje minėtus gyvūnus ir prekes, kurių kilmės šalis yra susijusios trečiosios šalys ar jų regionai arba kurie išsiųsti iš tokių šalių ar regionų;

b)	reikalavimas, kad 1 dalyje nurodyti gyvūnai ir prekės, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios šalys ar jų regionai arba kurie išsiųsti iš tokių šalių ar regionų, iki išsiuntimo būtų specialiai apdoroti arba būtų atlikta jų kontrolė;

c)	reikalavimas, kad 1 dalyje nurodyti gyvūnai ir prekės, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios šalys ar jų regionai arba kurie išsiųsti iš tokių šalių ar regionų, įvežant į Sąjungą būtų specialiai apdoroti arba atlikta jų kontrolė;

reikalavimas, kad prie 1 dalyje nurodytų gyvūnų ir prekių siuntų, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios šalys ar jų regionai arba kurie išsiųsti iš tokių šalių ar regionų, būtų pridėti oficialūs sertifikatai, oficialūs patvirtinimai arba bet kokie kiti įrodymai, jog siunta atitinka reikalavimus, kurie nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, arba reikalavimus, pripažintus bent lygiaverčiais jiems;

e)	reikalavimas, kad d punkte nurodyti įrodymai būtų pateikiami specialia forma;

f)	kitos priemonės, būtinos rizikai sustabdyti.

3. Priimant 2 dalyje nurodytas priemones atsižvelgiama į:

a)	pagal 124 straipsnį surinktą informaciją;

b)	bet kurią kitą informaciją, kurią pateikė susijusios trečiosios šalys;

c)	jei būtina, Komisijos kontrolės, numatytos 119 straipsnio 1 dalyje, rezultatus.

4. Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su žmonių ir gyvūnų sveikata arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, su aplinkos apsauga, Komisija nedelsdama priima taikytinus įgyvendinimo aktus 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

128 straipsnis

Lygiavertiškumas

1. Srityse, kurios yra reglamentuojamos taisyklėmis, nurodytomis 1 straipsnio 2 dalyje, išskyrus nurodytas 1 straipsnio 2 dalies d, e, g ir h punktuose, Komisija įgyvendinimo aktais gali pripažinti, kad priemonės, taikomos trečiojoje šalyje arba jos regionuose, yra lygiavertės reikalavimams, nustatytiems šiose taisyklėse, remdamasi:

a)	išsamia informacijos ir duomenų, suinteresuotosios trečiosios šalies pateiktų pagal 124 straipsnio 1 dalį, analize;

b)	jei tinkama, patenkinamais kontrolės, kuri atliekama pagal 119 straipsnio 1 dalį, rezultatais;

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2. 1 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatomos sąlygos, reglamentuojančios gyvūnų ir prekių įvežimą į Sąjungą iš tos trečiosios šalies ar jos regionų, be to, į jas gali būti įtraukta:

a)	oficialių sertifikatų ar patvirtinimų, kurie turi būti vežami kartu su gyvūnais arba prekėmis, pobūdis ir turinys;

b)	specialūs reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą gyvūnus arba prekes ir oficialiai kontrolei, kuri turi būti atliekama įvežant į Sąjungą;

c)	jei būtina, regionų ar įmonių susijusioje trečiojoje šalyje, iš kurios leidžiama į Sąjungą įvežti gyvūnus ir prekes, sąrašų sudarymo ir keitimo procedūros.

3. Komisija įgyvendinimo aktais nedelsdama panaikina 1 dalyje numatytus įgyvendinimo aktus, jei lygiavertiškumo pripažinimo sąlygos nebetenkinamos.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

128a straipsnis

Pagalba besivystančioms šalims

1. Siekiant užtikrinti, kad besivystančios šalys galėtų laikytis šio reglamento, galima imtis priemonių ir jas taikyti tol, kol bus juntamas akivaizdus jų poveikis. Šiomis priemonėmis turėtų būti padedama:

—	laikytis gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą sąlygų;

—	parengti į Sąjungą įvežamų gaminių oficialios kontrolės organizavimo gaires;

—	siųsti Europos Sąjungos arba valstybių narių ekspertus į besivystančias šalis padėti organizuoti oficialią kontrolę;

—	kontrolę vykdantiems darbuotojams iš besivystančių šalių dalyvauti mokymuose ar kursuose.

2. Komisija įgaliojama pagal 139 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos nuostatos dėl 1 dalyje nurodytos pagalbos besivystančioms šalims būdų. [268 pakeit.]

III Skyrius

Kompetentingų institucijų darbuotojų mokymas

129 straipsnis

Kompetentingų institucijų darbuotojų mokymas ir darbuotojų manai

1. Komisija gali organizuoti organizuoja kompetentingų institucijų ir prireikus kitų valstybių narių institucijų darbuotojų, dalyvaujančių galimų šio reglamento nuostatų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimų tyrimuose, mokymą. [269 pakeit.]

Komisija šį mokymą gali organizuoti organizuoja bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. [270 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodytas mokymas padeda kurti suderintą požiūrį į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą valstybėse narėse. Tokiam mokymui prireikus priskiriamas mokymas dėl:

a)	šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių;

b)	kontrolės metodų ir būdų, susijusių su kompetentingų institucijų oficialia kontrole ir kita oficialia veikla;

c)	gamybos, perdirbimo ir pardavimo būdų ar technikos.

3. 1 dalyje nurodytame mokyme gali dalyvauti trečiųjų šalių kompetentingų institucijų darbuotojai, jis gali būti organizuojamas už Sąjungos ribų.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad žinios, įgytos dalyvaujant 1 dalyje nurodytame mokyme, būtų prireikus platinamos ir tinkamai naudojamos darbuotojų mokymo veikloje, nurodytoje 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Mokymas, kuriuo siekiama skleisti tokias žinias, įtraukiamas į 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas mokymo programas.

5. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija gali organizuoti dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojų, atliekančių oficialią kontrolę arba kitą oficialią veiklą, mainų programas.

Tokie mainai gali būti vykdomi laikinai deleguojant kompetentingų institucijų darbuotojus iš vienos valstybės narės į kitą arba tokiais darbuotojais keičiantis tarp atitinkamų kompetentingų institucijų.

6. Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto mokymo organizavimo ir 5 dalyje nurodytų programų rengimo taisykles.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

IV Skyrius

Informacinės valdymo sistemos

130 straipsnis

Oficialiai kontrolei skirta informacinė valdymo sistema (IMSOC)

1. Komisija , atsižvelgdama į esamas nacionalines sistemas, sukuria ir tvarko kompiuterinę informacinę valdymo sistemą, skirtą integruotam mechanizmų ir priemonių, kuriuos naudojant iš valstybių narių duomenų bazių automatiškai persiunčiami, valdomi ir tvarkomi su oficialia kontrole susiję duomenys, informacija ir dokumentai bei jais automatiškai dalijamasi , veikimui (toliau – IMSOC). [271 pakeit.]

1a. Persiųsdamos elektroninius sertifikatus arba kitus elektroninius dokumentus Komisija ir valstybės narės naudojasi tarptautiniu lygmeniu standartizuotomis programavimo kalbomis, pranešimų struktūromis ir persiuntimo protokolais bei taiko saugias persiuntimo procedūras. [272 pakeit.]

2. IMSOC:

a)	visiškai integruoja Sprendimu 2003/24/EB nustatytą TRACES sistemą ir pateikia jos būtinus atnaujinimus;

visiškai integruoja esamas kompiuterines sistemas, kurias valdo Komisija ir kurios naudojamos greitai keistis duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su rizika žmonių, gyvūnų sveikatai ir gerovei bei augalų sveikatai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. …/… (*26) 20 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. …/… (*27) 97 straipsnyje, ir pateikia jų būtinus atnaujinimus;

c)	leidžia sudaryti tinkamas jungtis su TRACES sistema ir b punkte nurodytomis sistemomis, kad prireikus būtų galima veiksmingai keistis duomenimis tarp šių sistemų, taip pat tarp TRACES ir šių sistemų ir tokius duomenis atnaujinti.

2a. Keisdamosi elektroniniais duomenimis, pvz., elektroniniais sertifikatais, Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos naudoja tarptautinę standartizuotą kalbą, pranešimų struktūrą ir mainų protokolus. [273 pakeit.]

131 straipsnis

Bendros IMSOC funkcinės savybės

IMSOC:

leidžia kompiuterizuotai tvarkyti informaciją, duomenis ir dokumentus, būtinus oficialiai kontrolei atlikti, gautus atlikus oficialią kontrolę arba įregistravus kontrolės vykdymo veiksmus arba rezultatus, ir jais mainytis visais atvejais, kai pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir 15–24 straipsniuose numatytus deleguotuosius aktus numatomi tokie informacijos, duomenų ir dokumentų mainai tarp kompetentingų institucijų, tarp kompetentingų institucijų ir Komisijos, o prireikus ir su kitomis institucijoms bei veiklos vykdytojais;

b)	yra mechanizmas, skirtas keistis duomenimis ir informacija laikantis IV antraštinės dalies;

c)	yra priemonė rinkti ir tvarkyti valstybių narių Komisijai pateikiamas oficialios kontrolės ataskaitas;

leidžia parengti, tvarkyti ir perduoti, įskaitant elektroninę formą, kelionės žurnalą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1/2005 5 straipsnio 4 dalyje, įrašus, gautus per navigacijos sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1/2005 6 straipsnio 9 dalyje, oficialius sertifikatus ir bendrąjį sveikatos įvežimo dokumentą, nurodytą šio reglamento 54 straipsnyje.

132 straipsnis

IMSOC naudojimas dėl gyvūnų ir prekių, kuriems taikoma speciali oficiali kontrolė

1. Jei tai gyvūnai arba prekės, kurių judėjimas Sąjungoje arba pateikimas rinkai turi atitikti specialius reikalavimus ar tvarką, nustatytą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse, IMSOC sudaro kompetentingoms institucijoms išsiuntimo vietoje ir kitoms kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už tų gyvūnų ir prekių oficialią kontrolę, galimybę keistis realiuoju laiku duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su gyvūnais arba prekėmis, kurie perkeliami iš vienos valstybės narės į kitą, ir su atlikta oficialia kontrole.

Pirma pastraipa netaikoma prekėms, kurioms taikomos 1 straipsnio 2 dalies g ir h punktuose nurodytos taisyklės.

Tačiau Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 139 straipsnį dėl to, kada ir kokiu mastu pirma pastraipa taikoma prekėms, nurodytoms antroje pastraipoje.

2. Jeigu tai eksportuojami gyvūnai ir prekės, kuriems Sąjungos taisyklės taikomos išduodant eksporto sertifikatą, IMSOC sudaro kompetentingoms išsiuntimo vietos institucijomis ir kitoms kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už oficialią kontrolę, galimybę realiuoju laiku keistis duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su tokiais gyvūnais ir prekėmis ir gautais atlikus šių gyvūnų ir prekių kontrolę.

3. Jei tai gyvūnai arba prekės, kuriems taikoma oficiali kontrolė, nurodyta II antraštinės dalies V skyriaus I ir II skirsniuose, IMSOC:

leidžia kompetentingoms institucijoms pasienio kontrolės postuose ir kitoms kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už šių gyvūnų ar prekių oficialią kontrolę, realiuoju laiku keistis duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su šiais gyvūnais ir prekėmis ir su šių gyvūnų ar prekių atlikta kontrole;

leidžia kompetentingoms institucijoms pasienio kontrolės postuose dalytis ir keistis atitinkamais duomenimis, informacija ir dokumentais su muitinėmis ir kitomis institucijomis, atsakingomis už gyvūnų ar prekių, įvežamų į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių, kontrolę, ir su veiklos vykdytojais, kurie dalyvauja įvežimo procedūrose pagal taisykles, priimtas pagal 14 straipsnio 4 dalį ir 73 straipsnio 2 dalį ir kitas susijusias Sąjungos taisykles;

c)	palaiko ir vykdo procedūras, nurodytas 52 straipsnio 2 dalies a punkte ir 63 straipsnio 6 dalyje.

133 straipsnis

Įgaliojimai priimti IMSOC veikimo taisykles

Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	IMSOC ir jos komponentų veikimo techninių specifikacijų ir specialių veikimo taisyklių;

b)	nenumatytų atvejų tvarkos, kuri turi būti taikoma, kai nėra galimybės naudotis bet kuriomis IMSOC funkcijomis;

c)	atvejų, kai susijusioms trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms gali būti suteikta teisė gauti dalinę prieigą prie IMSOC funkcinių komponentų, ir sąlygų, kuriomis galima tai padaryti, taip pat dėl tokios prieigos sąlygų;

d)	atvejų, kai atsitiktiniai naudotojai gali būti atleisti nuo TRACES sistemos naudojimo, ir sąlygų, kuriomis galima tai padaryti;

e)	taisyklių dėl elektroninės sistemos, kurioje kompetentingos institucijos priima elektroninius sertifikatus, išduodamus trečiųjų šalių kompetentingų institucijų.

VII antraštinė dalis

Vykdymo užtikrinimo veiksmai

I skyrius

Kompetentingų institucijų veiksmai ir sankcijos

134 straipsnis

Bendrosios kompetentingų institucijų pareigos, susijusios su vykdymo užtikrinimu

1. Veikdamos pagal šį skyrių kompetentingos institucijos suteikia pirmenybę veiksmams, kurių turi būti imtasi siekiant pašalinti ar sustabdyti riziką žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ir, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai. Atsižvelgiant į vis dažnesnį sukčiavimą maisto srityje, reikėtų labiau pabrėžti kovą su praktika, kurią naudojant vartotojai klaidinami dėl perkamo ir vartojamo maisto produktų pobūdžio ir kokybės. [336 pakeit.]

2. Įtarus neatitiktį kompetentingos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos patvirtinti arba panaikinti tą įtarimą.

3. Jei būtina tyrimo tikslu į 2 dalyje nurodytą tyrimą įtraukiama:

a)	gyvūnų, prekių ir veiklos vykdytojų nuodugnesnė oficiali kontrolė atitinkamu laikotarpiu , atsižvelgiant į rizikos pobūdį ; [274 pakeit.]

b)	oficialus gyvūnų ir prekių ir visų neleistinų medžiagų arba produktų sulaikymas.

135 straipsnis

Tyrimai ir priemonės nustačius neatitiktį

1. Nustačius neatitiktį kompetentingos institucijos:

a)	atlieka tolesnį tyrimą, reikalingą neatitikties kilmei ir mastui, taip pat veiklos vykdytojo atsakomybei nustatyti;

b)	imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad veiklos vykdytojas ištaisytų neatitikį ir užkirstų neatitiktį ir sukurtų sistemas siekdamas užkirsti kelią tolesniam jos pasireiškimui. [275 pakeit.]

Spręsdamos, kokių priemonių turi būti imamasi, kompetentingos institucijos atsižvelgia į neatitikties pobūdį ir su veiklos vykdytojo ankstesne veikla susijusią informaciją apie atitiktį.

2. Veikdamos pagal 1 dalį kompetentingos institucijos atitinkamai:

a)	nurodo atlikti ar atlieka gyvūnų priežiūrą;

aa)	jei 18 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytos oficialios kelionės žurnalų kontrolės rezultatai nėra patenkinami, reikalauja, kad organizatorius pakeistų numatytos ilgos kelionės tvarką taip, kad ši atitiktų Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas; [276 pakeit.]

b)	nurodo organizuoti iškrovimą, perkrovimą į kitas transporto priemones, gyvūnų tinkamą laikymą ir priežiūrą su derama priežiūra , karantino laikotarpius, taip pat atidėti gyvūnų skerdimą , kad prireikus būtų galima kreiptis veterinarinės pagalbos ; [277 pakeit.]

c)	nurodo atlikti prekių apdorojimą, etikečių pakeitimus arba vartotojams pateikti taisomąją informaciją;

d)	apriboja ar uždraudžia gyvūnus ir prekes pateikti rinkai, jų judėjimą, įvežimą į Sąjungą arba eksportą, uždraudžia jų grąžinimą į išsiuntimo valstybę narę arba nurodo jas grąžinti į išsiuntimo valstybę narę;

e)	nurodo, kad veiklos vykdytojas dažniau atliktų paties vykdomą kontrolę;

ea)	reikalauja, kad veiklos vykdytojai, vykdantys gyvūnų skerdimo arba bet kokias susijusias operacijas, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1099/2009, pakeistų savo įprastas darbo procedūras ir, visų pirma, sulėtintų arba sustabdytų gamybą; [278 pakeit.]

f)	nurodo, kad tam tikrų veiklos vykdytojo veiksmų oficiali kontrolė būtų dažnesnė arba sisteminga;

g)	nurodo atšaukti, susigrąžinti, pašalinti ir sunaikinti prekes, leisdama, jei reikia, prekes panaudoti ne tiems tikslams, kuriems jos buvo iš pradžių skirtos;

h)	nurodo izoliuoti arba uždaryti tam tikram laikotarpiui visą atitinkamo veiklos vykdytojo verslą ar jo dalį arba jo įmones, ūkius arba kitas patalpas;

i)	nurodo atitinkamam laikotarpiui nutraukti visą atitinkamo veiklos vykdytojo veiklą ar jos dalį, ir, jei tinka, sustabdyti tinklavietes, kurias jis valdo arba naudoja;

j)	nurodo sustabdyti ar panaikinti įmonės, gamyklos, ūkio ar atitinkamų transporto priemonių arba vežėjo leidimo patvirtinimą , arba vairuotojo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą ; [279 pakeit.]

k)	nurodo skersti arba nužudyti gyvūnus su sąlyga, kad tai yra tinkamiausia priemonė siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir gerovę;

l)	imasi bet kokios kitos priemonės, kurią kompetentingos institucijos laiko tinkama norint užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje.

3. Kompetentingos institucijos atitinkamam veiklos vykdytojui arba jo atstovui teikia:

a)	raštišką pranešimą apie sprendimą dėl veiksmų arba priemonių, kurių turi būti imamasi pagal 1 ir 2 dalis ir kartu nurodo to sprendimo priežastis, ir

b)	informaciją apie teises apskųsti tokius sprendimus ir apie taikytiną tvarką ir terminus.

4. Visas su šiuo straipsniu susijusias išlaidas padengia atsakingi veiklos vykdytojai.

136 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus taisykles ir imasi visų priemonių, kurios būtinos jų taikymui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės iki 162 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytos datos praneša apie tas taisykles Komisijai ir nedelsdamos informuoja ją apie visus vėlesnius joms poveikio turinčius pakeitimus.

Nepažeidžiant nuostatos, kad sankcijos turi būti bent tokio dydžio, kad kompensuotų finansinę naudą, kurios siekiama darant pažeidimą, nustatant sankcijų dydį taip pat turi būti atsižvelgiama į vartotojų sveikatai keliamą riziką. [280 pakeit.]

2. Valstybės narės užtikrina, kad finansinės sankcijos už tyčinius šio reglamento nuostatų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus būtų bent tokio dydžio, kad kompensuotų dvigubai didesnės už ekonominį pranašumą, kurio siekiama darant pažeidimą. [281 pakeit.]

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų numatytos atitinkamos sankcijos šiais atvejais:

a)	jei veiklos vykdytojai nebendradarbiauja vykdant oficialią kontrolę arba kitą oficialią veiklą;

b)	už neteisingą arba klaidinantį sertifikavimą ir deklaracijas ; [282 pakeit.]

c)	už nesąžiningą oficialių sertifikatų, oficialių etikečių, oficialių ženklų ir kitų oficialių patvirtinimų rengimą arba naudojimą;

ca)	už žalą vartotojų sveikatai. [283 pakeit.]

136a straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos nustatytų veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms valdžios institucijoms pranešti apie šio reglamento ir su šiuo reglamentu susijusių nacionalinių nuostatų galimus ar faktinius pažeidimus.

2. 1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

a)	konkrečią pranešimų apie pažeidimus gavimo ir paskesnės stebėsenos tvarką;

b)	tinkamą įstaigų darbuotojų, kurie praneša apie toje įstaigoje padarytus pažeidimus, apsaugą nuo keršto, diskriminacijos ar kito nesąžiningo elgesio;

c)	asmens duomenų, susijusių tiek su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, tiek su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsaugą pagal Direktyvą 95/46/EB;

aiškias taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visais atvejais būtų garantuotas asmens, kuris praneša apie įstaigoje padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti informaciją reikalaujama pagal nacionalinę teisę atliekant tolesnius tyrimus arba vėliau vykdant teisminį procesą.

3. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigose būtų įdiegtos tinkamos procedūros, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus. Toks informavimo kanalas taip pat gali būti nustatytas socialinių partnerių numatytuose susitarimuose. Užtikrinama tokia pati apsauga, kaip nurodyta 2 dalies b, c ir d punktuose. [284 pakeit.]

II Skyrius

Sąjungos vykdymo užtikrinimo priemonės

137 straipsnis

Dideli valstybės narės kontrolės sistemos trikdžiai

1. Jei Komisija turi įrodymų dėl didelių valstybės narės kontrolės sistemų trikdžių ir dėl tokių trikdžių gali kilti didelė ir plataus masto rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizika aplinkai arba tai sukeltų plataus masto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimą, ji įgyvendinimo aktais priima vieną ar daugiau toliau nurodytų priemonių, taikomų tol, kol kontrolės sistemos trikdžiai pašalinami:

a)	draudimas pateikti rinkai arba vežti, perkelti ar kitaip tvarkyti tam tikrus gyvūnus arba prekes, susijusius su oficialios kontrolės sistemos trikdžiu;

b)	specialios sąlygos, taikomos veiklai, gyvūnams ar prekėms, nurodytiems a punkte;

c)	oficialios kontrolės veiksmų sustabdymas pasienio kontrolės postuose ar kituose kontrolės punktuose, kurie susiję su oficialios kontrolės sistemos veikimo trikdžiais arba tokių pasienio kontrolės postų ar kitų kontrolės punktų panaikinimas;

d)	kitos tinkamos laikinosios priemonės, būtinos rizikai sustabdyti, kol pašalinami kontrolės sistemos trikdžiai.

Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės priimamos tik tada, jei susijusi valstybė narė Komisijos prašymu ir per Komisijos nustatytą terminą neištaiso padėties.

3. Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su žmonių ir gyvūnų sveikata arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, su aplinkos apsauga, Komisija nedelsdama priima taikytinus įgyvendinimo aktus 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

VIII antraštinė dalis

Bendrojo pobūdžio nuostatos

I skyrius

Procedūrinės nuostatos

138 straipsnis

Priedų ir nuorodų į Europos standartus dalinis pakeitimas

1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeisti šio reglamento II ir III priedai, siekiant atsižvelgti į 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pakeitimus, technikos pažangą ir mokslo pasiekimus.

2. Siekiant atnaujinti nuorodas į Europos standartus, nurodytus 26 straipsnio b punkto iv papunktyje, 36 straipsnio 4 dalies e punkte ir 91 straipsnio 3 dalies a punkte, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos tos nuorodos, jeigu tas nuorodas pakeičia CEN.

139 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai, suteikiami, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 24a straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 45 straipsnio 3 dalyje, 46, 49 straipsniuose, 51 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 56 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje, 69 straipsnio 3 dalyje, 75 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 97 straipsnio 2 dalyje, 98 straipsnio 6 dalyje, 99 straipsnio 2 dalyje, 101 straipsnio 3 dalyje, 106 straipsnio 3 dalyje, 111 straipsnyje, 114 straipsnio 4 dalyje, 125 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje, 128a straipsnio 2 dalyje, 132 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 133 straipsnyje, 138 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 143 straipsnio 2 dalyje, 144 straipsnio 3 dalyje ir 153 straipsnio 3 dalyje, yra nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam 5 metų laikotarpiui nuo … (*28). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [285 pakeit.]

2a. Vykdant šiuos įgaliojimus ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai. [286 pakeit.]

3. Įgaliojimus, suteiktus, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 24a straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 45 straipsnio 3 dalyje, 46, 49 straipsniuose, 51 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 56 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje, 69 straipsnio 3 dalyje, 75 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 97 straipsnio 2 dalyje, 98 straipsnio 6 dalyje, 99 straipsnio 2 dalyje, 101 straipsnio 3 dalyje, 106 straipsnio 3 dalyje, 111 straipsnyje, 114 straipsnio 4 dalyje, 125 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje, 128a straipsnio 2 dalyje, 132 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 133 straipsnyje, 138 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 143 straipsnio 2 dalyje, 144 straipsnio 3 dalyje ir 153 straipsnio 3 dalyje, bet kuriuo metu gali atšaukti Europos Parlamentas arba Taryba. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Deleguotasis aktas, priimtas pagal 15 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnį 2 dalį, 24a straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 40 straipsnį, 43 straipsnio 4 dalį, 45 straipsnio 3 dalį, 46, 49 straipsnius, 51 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnio 1 ir 2 dalis, 56 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, 97 straipsnio 2 dalį, 98 straipsnio 6 dalį, 99 straipsnio 2 dalį, 101 straipsnio 3 dalį, 106 straipsnio 3 dalį, 111 straipsnį, 114 straipsnio 4 dalį, 125 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 1 dalį, 128a straipsnio 2 dalį, 132 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, 133 straipsnį, 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 143 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnio 3 dalį ir 153 straipsnio 3 dalį, įsigalioja, tik jei Europos Parlamentas ir Taryba per du mėnesius nuo pranešimo apie šį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nepareiškia prieštaravimų arba jei iki pasibaigiant tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją, kad jie neprieštarauja. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

140 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Deleguotojo akto pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai išdėstomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 139 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po Europos Parlamento arba Tarybos pranešimo apie sprendimą pareikšti prieštaravimą.

141 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį įsteigtas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Tai taikoma išskyrus atvejus, kai taikomos 23 straipsnio nuostatos, pagal kurias Komisijai padeda komitetai, įsteigti pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl maisto produktų SKVN, saugomų geografinių nuorodų (SGN) ir garantuoto tradicinio gaminio (GTG), Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl vynų SKVN ir SGN ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 (52) dėl spiritinių gėrimų geografinių nuorodų. [287 pakeit.]

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu komiteto nuomonė turi būti gauta taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra turi būti užbaigta negavus rezultato, jeigu per nuomonei priimti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašoma paprasta komiteto narių dauguma.

3. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

II skyrius

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

142 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 882/2004, direktyvos 89/608/EEB ir 96/93/EB ir Sprendimas 92/438/EEB panaikinami nuo …/… (*29).

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 882/2004 14–17 ir 26–29 straipsniai toliau taikomi iki …/… (*30).

Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos skyrimas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priede, taikomas tol, kol etaloninės Europos Sąjungos laboratorijos atitinkamose srityse paskiriamos pagal šio reglamento 91 straipsnio 2 dalį. [288 pakeit.]

1a. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priede numatytas Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos skyrimas taikomas tol, kol pagal šio reglamento 91 straipsnio 2 dalį, nepažeidžiant 91 straipsnio 3a dalies, paskiriama po vieną etaloninę Europos Sąjungos laboratoriją kiekvienoje atitinkamoje srityje. [289 pakeit.]

2. Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 ir Direktyvos 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 91/496/EEB, 96/23/EB ir 97/78/EB panaikinamos nuo …/… (*31). [290 pakeit.]

3. Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

143 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su direktyvų 91/496/EEB ir 97/78/EB panaikinimu

1. Atitinkamos direktyvų 91/496/EEB ir 97/78/EB nuostatos, kuriomis reglamentuojami klausimai, nurodyti šio reglamento 45 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnyje, 49 straipsnio b, c ir d punktuose, 52 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 56 straipsnio 1 dalies a punkte, taikomos iki tos dienos, kuri turi būti nustatyta deleguotajame akte, priimtame pagal 2 dalį.

2. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 139 straipsnį dėl datos, nuo kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos nebetaikomos. Ta data turėtų būti atitinkamų taisyklių, kurios turi būti nustatytos pagal deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, numatytus šio reglamento 45 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnyje, 49 straipsnio b, c ir d punktuose, 52 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 56 straipsnio 1 dalies a punkte, taikymo pradžios data.

144 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Direktyvos 96/23/EB panaikinimu

1. Kompetentingos institucijos toliau vykdo oficialios kontrolės veiksmus, būtinus nustatyti medžiagų ir likučių grupių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priede, buvimą, kaip nustatyta tos direktyvos II, III ir IV prieduose, iki datos, kuri turi būti nustatyta deleguotajame akte, priimtame pagal 3 dalį.

2. Direktyvos 96/23/EB 29 straipsnio 1 ir 2 dalys toliau taikomos iki datos, kuri turi būti nustatyta deleguotajame akte, priimtame pagal 3 dalį.

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl datos, kurią kompetentingos institucijos nutraukia oficialios kontrolės veiksmus, laikydamosi 1 dalies, ir nuo kurios Direktyvos 96/23/EB 29 straipsnio 1 ir 2 dalys nebetaikomos. Ta data turi būti susijusių taisyklių, kurios turi būti nustatytos pagal deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, numatytus šio reglamento 16 ir 111 straipsniuose, taikymo pradžios data.

145 straipsnis

Direktyvos 98/58/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 98/58/EB iš dalies keičiama taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	3 punktas išbraukiamas;

ii)	įterpiama antra pastraipa: „Kompetentingų institucijų apibrėžtis, nustatyta Reglamento (ES) Nr. …/… (*32) 2 straipsnio 5 punkte, taip pat taikoma.“;

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 dalis išbraukiama;

ii)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai metinę praėjusiųjų metų kompetentingos institucijos atlikto inspektavimo dėl šios direktyvos reikalavimų laikymosi ataskaitą. Kartu su ataskaita pateikiama didžiausių neatitikčių analizė ir nacionalinis veiksmų planas, kuriuo siekiama ateinančiais metais išvengti šių neatitikčių arba mažinti jų skaičių. Komisija šių ataskaitų santraukas pateikia valstybėms narėms.“;

c)	3 dalies a punktas išbraukiamas;

d)	7 straipsnis išbraukiamas.

146 straipsnis

Direktyvos 1999/74/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 1999/74/EB iš dalies keičiama taip:

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 dalis išbraukiama;

ii)

2 dalis pakeičiama taip:

„Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai metinę praėjusiųjų metų kompetentingos institucijos atlikto inspektavimo dėl šios direktyvos reikalavimų laikymosi ataskaitą. Kartu su ataskaita pateikiama didžiausių neatitikčių analizė ir nacionalinis veiksmų planas, kuriuo siekiama ateinančiais metais išvengti šių neatitikčių arba mažinti jų skaičių. Komisija šių ataskaitų santraukas pateikia valstybėms narėms.“;

iii)	3 dalies a punktas išbraukiamas;

b)	9 straipsnis išbraukiamas.

147 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 iš dalies keičiamas taip:

a)	19 ir 21 straipsniai išbraukiami;

b)	X priedo A ir B skyriai išbraukiami.

148 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 iš dalies keičiamas taip:

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	pirma ir antra pastraipos išbraukiamos;

ii)

trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Leidimų genetiškai modifikuotam maistui ir pašarams prašytojai prisideda prie Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų, paskirtų toje srityje pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [ number of this Regulation ] 91 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, išlaidų, patirtų vykdant užduotis, padengimo.“

iii)	penktoje pastraipoje žodžiai „ir priedo“ išbraukiami;

iv)	šeštoje pastraipoje žodžiai „ir iš dalies keičiančios priedą“ išbraukiami;

b)	priedas išbraukiamas. [291 pakeit.]

149 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 iš dalies keičiamas taip:

a)	7 straipsnio 3 dalies f punktas pakeičiamas taip: „rašytinį pareiškimą, kad pareiškėjas tris pašarų priedo mėginius nusiuntė tiesiogiai 21 straipsnyje nurodytai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai.“

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	pirma, trečia ir ketvirta pastraipos išbraukiamos,

ii)

2 dalis pakeičiama taip:

„Pareiškėjai, prašantys leidimo priedui, prisideda prie Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ir nacionalinių laboratorijų, paskirtų toje srityje pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [ number of this Regulation ] 91 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, išlaidų, patirtų vykdant užduotis, padengimo.“

c)	II priedas išbraukiamas. [292 pakeit.]

150 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	d, f, i ir p punktai išbraukiami;

ii)	įterpiama antra pastraipa: „Kompetentingos institucijos, pasienio kontrolės posto, valstybinio veterinarijos gydytojo ir išvežimo punkto sąvokų apibrėžtys, nurodytos Reglamento (ES) Nr. …/… (+) (33) 2 straipsnio 5, 29, 32 ir 36 punktuose, taip pat taikomos. (33) OL L …, …, p. …“;"

b)	14–16, 21 straipsniai, 22 straipsnio 2 dalis, 23, 24 ir 26 straipsniai išbraukiami lieka galioti, kol įsigalios 18 straipsnyje nurodyti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ; [293 pakeit.]

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 dalis išbraukiama;

ii)

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai metinę praėjusiųjų metų kompetentingos institucijos atlikto inspektavimo dėl šio reglamento reikalavimų laikymosi ataskaitą. Prie ataskaitos pridedama pagrindinių nustatytų trūkumų analizė ir veiksmų planas jiems pašalinti.“;

d)	28 straipsnis išbraukiamas.

151 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 396/2005 pakeitimai ir susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 iš dalies keičiamas taip:

a)	26, 27 straipsniai, 28 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 30 straipsnis išbraukiami;

b)	31 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „1. Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. Komisijai, Tarnybai ir kitoms valstybėms narėms pateikia šią informaciją apie ankstesnius kalendorinius metus:“.

2. Reglamento (EB) Nr. 396/2005 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnis toliau taikomi iki datos, kuri atitinkamų taisyklių, kurios turi būti nustatyta deleguotajame akte, priimtame pagal 3 dalį nustatytos pagal šio reglamento 16 straipsnyje nurodytus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, taikymo datos . [294 pakeit.]

3. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 139 straipsnį dėl datos, nuo kurios 2 dalyje nurodyti 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnis nebetaikomi. Ta data turi būti atitinkamų taisyklių, kurios turi būti nustatytos pagal deleguotuosius aktus, numatytus šio reglamento 16 straipsnyje, taikymo pradžios data. [295 pakeit.]

152 straipsnis

Direktyvos 2007/43/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2007/43/EB iš dalies keičiama taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 dalies c ir d punktai išbraukiami;

ii)	straipsnis papildomas 3 dalimi: „3. Kompetentingų institucijų ir valstybinio veterinarijos gydytojo sąvokų apibrėžtys, nustatytos Reglamento (ES) Nr. …/… (+) (34) 2 straipsnio 5 ir 32 punktuose, taip pat taikomos. (34) OL L …, …, p. …“;"

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 dalis išbraukiama;

ii)

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai metinę praėjusiųjų metų kompetentingos institucijos atlikto inspektavimo dėl šios direktyvos reikalavimų laikymosi ataskaitą. Kartu su ataskaita pateikiama didžiausių neatitikčių analizė ir nacionalinis veiksmų planas, kuriuo siekiama ateinančiais metais išvengti šių neatitikčių arba mažinti jų skaičių. Komisija šių ataskaitų santraukas pateikia valstybėms narėms.“.

153 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 834/2007 pakeitimai ir susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

n punktas pakeičiamas taip:

„n)	kompetentingos institucijos – kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (+) (*35) 2 straipsnio 5 punkte.

(*35) OL L …, …, p. …“;"

ii)	o punktas išbraukiamas;

iii)

p punktas pakeičiamas taip:

„p)	kontrolės įstaiga – įgaliotoji įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (+) 2 straipsnio 38 punkte“;

b)	24 straipsnio 1 dalies a punkte žodžiai „27 straipsnio 10 dalyje“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (ES) Nr. …/… (+) 3 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje“;

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Oficialios kontrolės veiksmai, siekiant patikrinti atitiktį šio reglamento reikalavimams, atliekami pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004.“;

ii)	2– 3–6 ir 8– 14 dalys išbraukiamos; [296 pakeit.]

d)	29 straipsnio 1 dalyje žodžiai „27 straipsnio 4 dalyje“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (ES) Nr. …/… (+) 3 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje“;

e)	30 straipsnio 2 dalis išbraukiama.

2. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnis straipsnio 3–14 dalys ir 30 straipsnio 2 dalis toliau taikomi taikomos iki datos, kuri turi būti nustatyta deleguotajame akte, kuris turi būti priimtas pagal 3 dalį. [297 ir 298 pakeit.]

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl datos, nuo kurios 2 dalyje nurodytos nuostatos nebetaikomos. Ta data turi būti atitinkamų taisyklių, kurios turi būti nustatytos pagal deleguotuosius aktus, numatytus šio reglamento 23 straipsnio 2 dalyje, taikymo pradžios data.

154 straipsnis

Direktyvos 2008/119/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2008/119/EB iš dalies keičiama taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	2 punktas išbraukiamas,

ii)	įterpiama antra pastraipa: „Kompetentingų institucijų apibrėžtis, nustatyta Reglamento (ES) Nr. …/… (+) (36) 2 straipsnio 5 punkte, taip pat taikoma. (36) OL L …, …, p. …“;"

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 ir 2 dalys išbraukiamos;

ii)

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai metinę praėjusiųjų metų kompetentingos institucijos atlikto inspektavimo dėl šios direktyvos reikalavimų laikymosi ataskaitą. Kartu su ataskaita pateikiama didžiausių neatitikčių analizė ir nacionalinis veiksmų planas, kuriuo siekiama ateinančiais metais išvengti šių neatitikčių arba mažinti jų skaičių. Komisija šių ataskaitų santraukas pateikia valstybėms narėms.“;

c)	9 straipsnis išbraukiamas.

155 straipsnis

Direktyvos 2008/120/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2008/120/EB iš dalies keičiama taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	10 punktas išbraukiamas,

ii)	įterpiama antra pastraipa: „Kompetentingų institucijų apibrėžtis, nustatyta Reglamento (ES) Nr. …/… (+) (37) 2 straipsnio 5 punkte, taip pat taikoma. (37) OL L …, …, p. …“;"

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	1 ir 2 dalys išbraukiamos;

ii)

3 dalis pakeičiama taip:

c)	10 straipsnis išbraukiamas.

156 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1099/2009 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	q punktas išbraukiamas;

ii)	įterpiama antra pastraipa: „Be pirmoje pastraipoje nurodytų sąvokų apibrėžčių, kompetentingų institucijų apibrėžtis, nustatyta Reglamento (ES) Nr. …/… (+) (38) 2 straipsnio 5 punkte, taip pat taikoma. (38) OL L …, …, p. …“;"

b)	22 straipsnis išbraukiamas.

157 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	10 ir 15 punktai išbraukiami;

ii)	įterpiama antra pastraipa: „Kompetentingų institucijų ir tranzito sąvokų apibrėžtys, nustatytos Reglamento (ES) Nr. …/… (+) (39) 2 straipsnio 5 ir 50 punktuose, taip pat taikoma. (39) OL L …, …, p. …“;"

b)	45, 49 ir 50 straipsniai išbraukiami.

158 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 daliniai pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pirma pastraipa pakeičiama taip: „Valstybės narės iki kiekvienų metų birželio 30 d. užbaigia ir perduoda Komisijai oficialios kontrolės, atliktos siekiant patikrinti atitiktį šio reglamento reikalavimams, aprėpties ir rezultatų ataskaitą.“;

b)	antra ir trečia pastraipos išbraukiamos.

159 straipsnis

Direktyvos 2009/128/EB pakeitimai ir susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Direktyva 2009/128/EB iš dalies keičiama taip:

a)	8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies antra pastraipa ir 3, 4, 6 ir 7 dalys išbraukiamos;

b)	II priedas išbraukiamas.

2. Direktyvos 2009/128/EB 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies antra pastraipa, 3, 4 ir 6 dalys ir II priedas toliau taikomi iki datos, kuri atitinkamų taisyklių, kurios turi būti nustatyta deleguotajame akte, kuris turi būti priimtas pagal 3 dalį nustatytos pagal šio reglamento 22 straipsnyje nurodytus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, taikymo datos . [299 pakeit.]

3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl datos, nuo kurios šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nuostatos nebetaikomos. Ta data turi būti atitinkamų taisyklių, kurios turi būti nustatytos pagal deleguotuosius aktus, numatytus šio reglamento 22 straipsnyje, taikymo pradžios data. [300 pakeit.]

160 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 iš dalies keičiamas taip:

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	pavadinimas pakeičiamas taip: „Oficialios kontrolės turinys“;

ii)	1 ir 2 dalys išbraukiamos;

iii)	3 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „3. oficiali kontrolė, atlikta pagal Reglamentą (ES) Nr. …/… (+) (40) apima: (40) OL L …, …, p. …“;"

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių, kuriais nurodomi Sąjungos kilmės produktai, atveju atitikties produkto specifikacijai patikrinimą prieš produktą pateikiant rinkai atlieka:

a)	kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. …/… (+) 3 straipsnį; arba

b)	įgaliotosios įstaigos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… (+) 2 straipsnio 38 punkte.“;

ii)	3 dalies pirma pastraipa išbraukiama;

iii)	4 dalyje žodžiai „1 ir 2 dalyse“ pakeičiami taip: „2 dalyje“;

c)	38 ir 39 straipsniai išbraukiami.

161 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. …/2013 (+) daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. …/2013 (+) iš dalies keičiamas taip:

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)	pavadinimas pakeičiamas taip: „Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ir centrai“;

ii)

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant padengti jų patirtas išlaidas įgyvendinant Komisijos patvirtintas darbo programas, dotacijos gali būti skiriamos:

a)	Europos Sąjungos etaloninėms laboratorijoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. …/… (+) (*41) 91 straipsnyje;

b)	Europos Sąjungos augalų dauginamosios medžiagos etaloniniams centrams, nurodytiems to reglamento 93 straipsnyje; [301 pakeit.]

c)	Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloniniams centrams, nurodytiems to reglamento 95 straipsnyje;

ca)	Europos Sąjungos informacijos centrai žemės ūkio grandinės autentiškumo ir integralumo klausimais. [302 pakeit.]

(*41) OL L …, …, p. …“;"

iii)

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	išlaidos darbuotojams neatsižvelgiant į jų statusą, tiesiogiai dalyvaujantiems laboratorijų ar centrų, kurie atlieka pagal savo pajėgumą Sąjungos etaloninės laboratorijos ar centro vaidmenį, veikloje;“;

Įterpiamas šis 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Nacionalinių augalų sveikatos etaloninių laboratorijų akreditavimas

Dotacijos gali būti skiriamos nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. …/… (+) 98 straipsnyje, padengti išlaidas, patirtas gaunant akreditaciją pagal EN ISO/IEC 17025 standartą naudoti laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodus siekiant patikrinti atitiktį apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių taisyklėms.

Dotacijos , nurodytos 1 dalyje, gali būti skiriamos vienai nacionalinei etaloninei laboratorijai kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienai Europos Sąjungos augalų sveikatos etaloninei laboratorijai ne ilgiau kaip trejus metus po tos Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos paskyrimo.“. [303 pakeit.]

162 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip 2–5 dalyse, jis taikomas nuo … (+).

Ne vėliau kaip praėjus metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, Komisija pateikia išsamų rekomendacinį dokumentą, kad padėtų veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą. [304 pakeit.]

1a. Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje pristato patirtį, įgytą taikant šį reglamentą, ypač apsvarsto galimybę sumažinti privačiajam sektoriui tenkančią administracinę naštą ir pateikia nuomonę dėl kompetentingų institucijų vykdomos kontrolės veiksmingumo ir efektyvumo. [305 pakeit.]

2. 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytų taisyklių reglamentuojamoje srityje šis reglamentas taikomas nuo … (+), išskyrus šias išimtis:

a)	91, 92 ir 97–99 straipsniai taikomi pagal 1 dalį;

b)	33 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys, 36 straipsnio 4 dalies e punktas ir 36 straipsnio 5 dalis taikomi nuo … (+) .

3. 1 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytų taisyklių reglamentuojamoje srityje šis reglamentas taikomas [date of application of the Regulation on the production and making available on the market of plant reproductive material] , išskyrus šias išimtis:

a)	93, 94 ir 97 straipsniai taikomi pagal 1 dalį;

b)	33 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys taikomos nuo [date of entry into force of this Regulation + 5 years] . [306 pakeit.]

4. 15 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 45–62 straipsniai ir 76–84 straipsniai, 150 straipsnio b punktas, 152 straipsnio b punkto ir c punktų i papunktis, 154 straipsnio b punkto i papunktis, ir 155 straipsnio b punkto i papunktis ir 156 straipsnio b punktas taikomi nuo … (+). 150 straipsnio b punktas ir 156 straipsnio b punktas netaikomi tol, kol galioja juos pakeičiantys deleguotieji aktai. [307 pakeit.]

5. 161 straipsnis taikomas nuo … (+).

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(*1) Reglamento, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos, numeris.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 166.

(2) OL C 114, 2014 4 15, p. 96.

(3) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(5) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

(6) OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(7) OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(8) 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10).

(9) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(10) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(11) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(12) 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (OL L 24, 1998 1 30, p. 9).

(13) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatanti gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičianti Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

(14) 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(15) 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB (OL L 194, 2009 7 25, p. 11).

(16) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

(17) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

(18) 2002 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimas 2003/24/EB dėl integruotos kompiuterinės veterinarijos sistemos sukūrimo (OL L 8, 2003 1 14, p. 44).

(*2) Reglamento dėl gyvūnų sveikatos numeris, data ir pavadinimas, o išnašoje – OL nuoroda.

(*3) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris, data ir pavadinimas, o išnašoje – OL nuoroda.

(19) 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).

(20) 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą (OL L 351, 1989 12 21, p. 34).

(21) 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (OL L 395, 1989 12 30, p. 13).

(22) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 29).

(23) 1992 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 92/438/EEB dėl veterinarinių importo procedūrų kompiuterizavimo (Shift projektas), iš dalies keičiantis Direktyvas 90/675/EEB, 91/496/EEB, 91/628/EEB ir Sprendimą 90/424/EEB bei panaikinantis Sprendimą 88/192/EEB (OL L 243, 1992 8 25, p. 27).

(24) 1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 96/93/EB dėl gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų sertifikavimo (OL L 13, 1997 1 16, p. 28).

(25) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(26) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

(27) 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).

(28) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

(29) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

(30) 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL L 303, 2009 11 18, p. 1).

(31) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(32) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(33) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23).

(34) 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 1999/74/EB, nustatanti būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus (OL L 203, 1999 8 3, p. 53).

(35) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2007/43/EB, nustatanti būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (OL L 182, 2007 7 12, p. 19).

(36) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7).

(37) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 47, 2009 2 18, p. 5).

(38) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

(*4) Reglamento, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos, numeris, data ir pavadinimas, o išnašoje – OL nuoroda.

(*5) Reglamento, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos, numeris.

(39) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(40) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33).

(41) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1).

(*6) Reglamento dėl gyvūnų sveikatos numeris.

(*7) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*8) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(42) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(*9) Reglamento dėl gyvūnų sveikatos numeris.

(*10) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*11) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(43) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(44) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(*12) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*13) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(45) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).

(46) 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (OL L 338, 2005 12 22, p. 60).

(*14) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*15) Reglamento dėl gyvūnų sveikatos numeris.

(*16) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(47) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

(*17) Šio reglamento numeris.

(48) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(49) 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL L 35, 2005 2 8, p. 1).

(*18) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*19) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*20) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*21) Reglamento dėl gyvūnų sveikatos numeris.

(*22) Reglamento dėl gyvūnų sveikatos numeris.

(*23) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(50) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (OL L 224, 1990 8 18, p. 19).

(51) 2011 m. sausio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 16/2011, kuriuo nustatomos Skubaus perspėjimo apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) įgyvendinimo priemonės (OL L 6, 2011 1 11, p. 7).

(*24) Reglamento dėl gyvūnų sveikatos numeris.

(*25) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*26) Reglamento dėl gyvūnų sveikatos numeris.

(*27) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

(*28) Šio iš dalies keičiančio akto įsigaliojimo data.

(52) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).

(*29) Šio reglamento įsigaliojimo data + 1 metai.

(*30) Šio reglamento įsigaliojimo data + 3 metai.

(*31) Šio reglamento įsigaliojimo data + 3 metai.

(*32) Šio reglamento numeris.

(+) Šio reglamento numeris.

(+) Reglamento, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos, numeris.

(+) Šio reglamento numeris.

(+) Šio reglamento įsigaliojimo data + 1 metai.

(+) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių taikymo data.

(+) Šio reglamento įsigaliojimo data + 5 metai.

(+) Šio reglamento įsigaliojimo data + 3 metai.

(+) Šio reglamento įsigaliojimo data.

I PRIEDAS

45 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTOS TERITORIJOS

1.	Belgijos Karalystės teritorija

2.	Bulgarijos Respublikos teritorija

3.	Čekijos Respublikos teritorija

4.	Danijos Karalystės teritorija, išskyrus Farerų salas ir Grenlandiją

5.	Vokietijos Federacinės Respublikos teritorija

6.	Estijos Respublikos teritorija

7.	Airijos teritorija

8.	Graikijos Respublikos teritorija

9.	Ispanijos Karalystės teritorija, išskyrus Seutą ir Meliliją

10.	Prancūzijos Respublikos teritorija

11.	Italijos Respublikos teritorija

12.	Kipro Respublikos teritorija

13.	Latvijos Respublikos teritorija

14.	Lietuvos Respublikos teritorija

15.	Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorija

16.	Vengrijos teritorija

17.	Maltos Respublikos teritorija

18.	Nyderlandų Karalystės teritorija Europoje

19.	Austrijos Respublikos teritorija

20.	Lenkijos Respublikos teritorija

21.	Portugalijos Respublikos teritorija

22.	Rumunijos teritorija

23.	Slovėnijos Respublikos teritorija

24.	Slovakijos Respublikos teritorija

25.	Suomijos Respublikos teritorija

26.	Švedijos Karalystės teritorija

27.	Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teritorija

Atliekant oficialią kontrolę, kurią kompetentingos institucijos vykdo, siekdamos patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytoms taisyklėms, ir atliekant kitą oficialią veiklą, susijusią su 1 straipsnio 2 dalies g punktu, nuorodos į trečiąsias šalis aiškinamos kaip nuorodos į trečiąsias šalis ir teritorijas, išvardytas Reglamento (ES) Nr. …/… (*1) I priede, o nuorodos į Sąjungos teritoriją aiškinamos kaip nuorodos į Sąjungos teritoriją be teritorijų, išvardytų tame priede.

(*1) Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris.

II PRIEDAS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ DARBUOTOJŲ MOKYMAS

I SKYRIUS. OFICIALIĄ KONTROLĘ IR KITĄ OFICIALIĄ VEIKLĄ VYKDANČIŲ DARBUOTOJŲ MOKYMO DALYKAS

1.	Įvairūs kontrolės metodai ir būdai, pavyzdžiui, inspektavimas, tikrinimas, atrankinė patikra, tikslinė atrankinė patikra, mėginių ėmimas ir laboratoriniai analitiniai tyrimai, diagnostiniai tyrimai ir kiti tyrimai

2.	Kontrolės procedūros

3.	1 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės

4.	Neatitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms vertinimas

5.	Gyvūnų ir prekių gamybos (auginimo), perdirbimo (apdorojimo) ir platinimo pavojai

5a.	Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliama rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai [309 pakeit.]

6.	Įvairūs gamybos (auginimo), perdirbimo (apdorojimo) ir platinimo etapai ir galima rizika žmonių sveikatai ir, jei taikoma, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, ir aplinkai ir augalų dauginamosios medžiagos tapatumui ir kokybei. [310 pakeit.]

7.	RVASVT procedūrų ir geros žemės ūkio praktikos taikymo vertinimas

8.	Valdymo sistemos, kaip antai kokybės užtikrinimo programos, kurias veiklos vykdytojai tvarko, ir jų vertinimas tokiu mastu, kiek tai yra susiję su reikalavimų, nustatytų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse, laikymusi

9.	Oficialaus sertifikavimo sistemos

10.	Nenumatytais atvejais taikomos priemonės, naudojamos neatidėliotinose situacijose, įskaitant ryšių palaikymą tarp valstybių narių ir Komisijos

11.	Teisminiai procesai ir oficialios kontrolės poveikis

12.

Raštiškų dokumentų, medžiagos ir kitų įrašų, įskaitant susijusius su tarplaboratoriniais lyginamaisiais tyrimais, nagrinėjimas akreditavimas ir rizikos vertinimas, kurie gali būti svarbūs vertinant atitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms; tai gali apimti finansinius ir komercinius aspektus

13.	Iš trečiųjų šalių patenkančių gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą kontrolės procedūros ir reikalavimai

14.	Bet kuri kita sritis, būtina užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma pagal šį reglamentą

II SKYRIUS. KONTROLĖS PROCEDŪRŲ TEMINĖS SRITYS

1.	Kompetentingų institucijų organizacija ir santykiai tarp centrinių kompetentingų institucijų ir institucijų, kurias jos įgaliojo atlikti oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą

2.	Santykis tarp kompetentingų institucijų ir įgaliotųjų įstaigų arba fizinių asmenų, kuriuos jos įgaliojo atlikti su oficialia kontrole susijusias užduotis arba vykdyti kitą oficialią veiklą

3.	Pareiškimas dėl siektinų tikslų

4.	Darbuotojų užduotys, atsakomybė ir pareigos

5.	Mėginių ėmimo procedūros, kontrolės metodai ir technika, įskaitant laboratorinius analitinius ir kitus tyrimus bei diagnostinius tyrimus, rezultatų aiškinimas ir tolesni sprendimai

6.	Atrankinių patikrų ir tikslinių atrankinių patikrų programos

7.	Tarpusavio pagalba, kai atliekant oficialią kontrolę daugiau nei viena valstybė narė turi imtis veiksmų

8.	Veiksmai, kurių reikia imtis po oficialios kontrolės

9.	Bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis ir departamentais, kurie gali turėti susijusią atsakomybę, arba su veiklos vykdytojais

10.	Mėginių ėmimo, laboratorinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodų tinkamumo tikrinimas

11.	Bet kokia kita veikla arba informacija, reikalinga veiksmingai oficialiai kontrolei užtikrinti

IIA PRIEDAS

OFICIALIAI PASKIRTI PADĖJĖJAI

1.	Kompetentinga institucija gali paskirti oficialiai paskirtais padėjėjais tik asmenis, kurie buvo apmokyti ir išlaikė testą pagal toliau nurodytus reikalavimus.

Kompetentinga institucija turi pasirengti tokiems testams. Norėdami gauti teisę laikyti šiuos testus, kandidatai turi įrodyti, kad jie baigė tokius mokymus:

a)	mažiausiai 500 valandų trukmės teorinius mokymus ir mažiausiai 400 valandų trukmės praktinius mokymus, apimančius 5 dalyje nurodytas sritis ir

b)	papildomus mokymus, kuriuos baigę oficialiai paskirti padėjėjai galėtų kompetentingai atlikti savo pareigas.

3.	2 straipsnio a punkte nurodyti praktiniai mokymai turi vykti skerdyklose ir mėsos pjaustymo įmonėse prižiūrint oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui bei ūkiuose ir kitose panašiose įmonėse.

Mokymų ir testų medžiaga turi būti iš esmės susijusi tik su žalia mėsa ir paukštiena. Tačiau asmenys, baigę vienos iš pirmiau nurodytų kategorijų mokymus ir išlaikę atitinkamą testą, turi teisę į sutrumpintus antrosios kategorijos mokymus, po kurių jie gali laikyti atitinkamą testą. Mokymai ir testas turėtų apimti laukinius gyvūnus, ūkiuose auginamus laukinius gyvūnus ir, prireikus, kiškiažvėrius.

Oficialiai paskirtų padėjėjų mokymai turi apimti toliau nurodytus dalykus, kurių žinojimą turi patvirtinti atitinkami testai:

susijusius su ūkiais:

teorinė dalis:

—	žinios apie veiklos ūkyje organizavimą, gamybos metodus, tarptautinę prekybą ir t. t.,

—	gera gyvulininkystės praktika,

—	bazinės žinios apie ligas, ypač zoonozes (virusus, bakterijas, parazitus ir t. t.),

—	ligų stebėsena, vaistų ir vakcinų naudojimas, likučių tyrimai,

—	higiena ir sveikatos patikrinimas,

—	gyvūnų gerovė ūkiuose ir juos transportuojant,

—	aplinkos reikalavimai, taikomi pastatams ir ūkiams, ir bendrieji aplinkos reikalavimai,

—	atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai,

—	vartotojams rūpimi klausimai ir kokybės kontrolė;

ii)

praktinė dalis:

—	vizitai į skirtingo pobūdžio ir skirtingas auginimo metodikas taikančius ūkius,

—	vizitai į gamybos įmones,

—	gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo stebėjimas,

—	parodomieji laboratoriniai tyrimai,

—	veterinariniai patikrinimai,

—	dokumentacija;

susijusius su skerdyklomis ir mėsos pjaustymo įmonėmis:

teorinė dalis:

—	žinios apie mėsos pramonės organizavimą, gamybos metodus, tarptautinę prekybą ir skerdimo bei pjaustymo technologijas,

—	bazinės žinios apie higieną ir gerą higienos praktiką, ypač pramoninę higieną, skerdimo, mėsos pjaustymo ir laikymo higieną, darbo higieną,

—	RVASVT ir RVASVT sistema grindžiamų procedūrų auditas,

—	gyvūnų gerovė juos iškraunant po transportavimo ir skerdykloje,

—	bazinės žinios apie skerdžiamų gyvūnų anatomiją ir fiziologiją,

—	bazinės žinios apie skerdžiamų gyvūnų patologiją,

—	bazinės žinios apie skerdžiamų gyvūnų patologinę anatomiją,

—	atitinkamos žinios apie USE ir kitas svarbias zoonozes ir zoonozių sukėlėjus,

—	žinios apie šviežios mėsos skerdimo, patikrinimo, paruošimo, įvyniojimo, įpakavimo ir transportavimo metodus ir procedūras,

—	bazinės mikrobiologijos žinios,

—	patikrinimas prieš skerdimą,

—	trichineliozės tyrimas,

—	patikrinimas po skerdimo,

—	administracinė veikla,

—	žinios apie atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus,

—	mėginių atrankos procedūra,

—	klausimai, susiję su apgaulėmis;

ii)

praktinė dalis:

—	gyvūnų identifikavimas,

—	amžiaus patikrinimas,

—	skerdžiamų gyvūnų patikrinimas ir įvertinimas,

—	patikrinimas skerdykloje po skerdimo,

—	trichineliozės tyrimas,

—	gyvūnų rūšių identifikavimas tiriant rūšiai būdingas gyvūno dalis,

—	paskerstų gyvūnų pakitusių dalių identifikavimas ir komentavimas,

—	higienos kontrolė, įskaitant geros higienos praktikos ir RVASVT sistema grindžiamų procedūrų auditą,

—	patikrinimo prieš skerdimą rezultatų fiksavimas,

—	mėginių atranka,

—	mėsos atsekamumas,

—	dokumentacija.

Siekdamas nuolat atnaujinti savo žinias ir neatsilikti nuo pažangiausių technologijų, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi dalyvauti tęstiniuose mokymuose ir susipažinti su profesine literatūra. Jeigu gali, oficialiai paskirtas padėjėjas turi dalyvauti kasmetiniuose tęstiniuose mokymuose.

7.	Asmenys, paskirti oficialiai paskirtais padėjėjais, turi tinkamai išmanyti 5 dalyje nurodytus dalykus. Prireikus jie turi įgyti šias žinias dalyvaudami tęstiniuose mokymuose. Šiuo atžvilgiu kompetentinga institucija turi imtis atitinkamų priemonių.

8.	Jeigu oficialiai paskirti padėjėjai atlieka tik mėginių atranką ir trichineliozės tyrimus, kompetentinga institucija turi užtikrinti, tik kad jie būtų tinkamai apmokyti atlikti šias užduotis. [311 pakeit.]

III PRIEDAS

ANALITINIŲ TYRIMŲ METODŲ APIBŪDINIMAS

Analitinių tyrimų metodai ir matavimo rezultatai turėtų būti apibūdinti šiais kriterijais:

a)	tikslumas (tikrumas ir glaudumas);

b)	pritaikomumas (matrica ir koncentracijos intervalas);

c)	aptikimo riba;

d)	kiekybinio nustatymo riba,

e)	preciziškumas;

f)	pakartojamumas;

g)	atkuriamumas;

h)	atkūrimas;

i)	atrankumas;

j)	jautrumas;

k)	linijiškumas;

l)	matavimo neapibrėžtumas;

m)	kiti kriterijai, kurie prireikus gali būti pasirinkti.

Preciziškumo vertės, nurodytos 1 dalies e punkte, gali būti gautos atlikus tarplaboratorinį bandymą, laikantis tarptautiniu mastu pripažinto protokolo dėl tarplaboratorinių bandymų (pvz., ISO 5725 „Matavimo metodų tikslumas (teisingumas ir glaudumas) ir įvertinimo rezultatai“) arba, jei analitinių tyrimų metodų veiksmingumo kriterijai buvo nustatyti, grindžiamos kriterijų atitikties tyrimais. Pakartojamumo ir atkuriamumo vertės turi būti išreikštos tarptautiniu mastu pripažinta forma (pvz., 95 proc. pasikliautinieji intervalai, kaip apibrėžta standarte ISO 5725 „Matavimo metodų tikslumas (teisingumas ir glaudumas) ir įvertinimo rezultatai“). Tarplaboratorinio bandymo rezultatai skelbiami viešai arba jie turi būti laisvai prieinami.

3.	Pirmenybė turėtų būti teikiama analitinių tyrimų metodams, kurie taikomi vienodai įvairių grupių prekėms, palyginti su metodais, kurie taikomi tik atskiroms prekėms.

Tais atvejais, kai analitinio tyrimo metodai gali būti įteisinti tik vienoje laboratorijoje, jie turėtų būti įteisinti pagal tarptautiniu mastu priimtus mokslinius protokolus ar gaires, arba jei analitinio tyrimo metodų veiksmingumo kriterijai buvo nustatyti, grindžiami kriterijų atitikties tyrimais.

5.	Analitinių tyrimų metodai, priimti pagal šį reglamentą, turėtų būti koreguojami pagal standartinę ISO rekomenduojamą analitinių tyrimų metodų schemą.

IV PRIEDAS

142 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTA ATITIKTIES LENTELĖ

1. Reglamentas (EB) Nr. 882/2004

Reglamentas (EB) Nr. 882/2004	Šis reglamentas
1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	1 straipsnio 2 dalis
1 straipsnio 2 dalis	1 straipsnio 4 dalis
1 straipsnio 3 dalis	—
1 straipsnio 4 dalis	—
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 2 dalis	8 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio 3 dalis	9 straipsnis
3 straipsnio 4 dalis	8 straipsnio 6 dalis
3 straipsnio 5 dalis	8 straipsnio 6 dalis
3 straipsnio 6 dalis	8 straipsnio 7 dalis
3 straipsnio 7 dalis	—
4 straipsnio 1 dalis	3 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 1 dalies a, c, d, e, f, g ir i punktai
4 straipsnio 3 dalis	3 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio 4 dalis	4 straipsnio 1 dalies b punktas
4 straipsnio 5 dalis	4 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 6 dalis	5 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 7 dalis	5 straipsnio 3 dalis
5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	25 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	25 straipsnio 3 dalis
5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	25 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
5 straipsnio 2 dalies a, b, c ir f punktai	26 straipsnio
5 straipsnio 2 dalies d punktas	—
5 straipsnio 2 dalies e punktas	28 straipsnis
5 straipsnio 3 dalis	29 straipsnis
5 straipsnio 4 dalis	—
6 straipsnis	4 straipsnio 2 ir 3 dalys
7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
7 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas	10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
7 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktas	—
7 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys	7 straipsnio 1 dalis
7 straipsnio 2 dalies antras sakinys	—
7 straipsnio 2 dalies trečias sakinys	—
7 straipsnio 3 dalis	7 straipsnio 2 ir 3 dalys
8 straipsnio 1 dalis	11 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 1 dalies h punktas
8 straipsnio 3 dalies a punktas	11 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 3 dalies b punktas	11 straipsnio 3 dalis
8 straipsnio 4 dalis	—
9 straipsnio 1 dalis	12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
9 straipsnio 2 dalis	12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
9 straipsnio 3 dalis	11 straipsnio 2 dalis
10 straipsnis	13 straipsnis
11 straipsnio 1 dalis	33 straipsnio 1 ir 2 dalys
11 straipsnio 2 dalis	—
11 straipsnio 3 dalis	33 straipsnio 5 dalis
11 straipsnio 4 dalis	33 straipsnio 7 dalis
11 straipsnio 5 dalis	34 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 2 dalis
11 straipsnio 6 dalis	34 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis
11 straipsnio 7 dalis	33 straipsnio 6 dalis
12 straipsnio 1 dalis	36 straipsnio 1 dalis
12 straipsnio 2 dalis	36 straipsnio 4 dalies e punktas
12 straipsnio 3 dalis	36 straipsnio 5 dalies c punktas
12 straipsnio 4 dalis	38 straipsnio 2 dalis
13 straipsnis	114 straipsnis
14 straipsnio 1 dalis	—
14 straipsnio 2 dalis	43 straipsnio 3 dalis
14 straipsnio 3 dalis	—
15 straipsnio 1 dalis	42 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys
15 straipsnio 2 dalis	42 straipsnio 2 ir 4 dalys
15 straipsnio 3 dalis	42 straipsnio 2 ir 4 dalys
15 straipsnio 4 dalis	—
15 straipsnio 5 dalis	45 straipsnio 1 dalies d punktas, 45 straipsnio 2 dalies b punktas ir 52 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys
16 straipsnio 1 dalis	43 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 2 dalis	42 straipsnio 1 dalies antras sakinys
16 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys	43 straipsnio 2 dalis
16 straipsnio 3 dalies antras sakinys	33 straipsnio 6 dalis
17 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	57 straipsnio 1 dalis
17 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	54 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas, 3 dalis ir 56 straipsnio 1 dalis
17 straipsnio 2 dalis	—
18 straipsnis	63 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
19 straipsnio 1 dalis	64 straipsnio 1 ir 3 dalys
19 straipsnio 2 dalies a punktas	65 straipsnis
19 straipsnio 2 dalies b punktas	64 straipsnio 5 dalis
19 straipsnio 3 dalis	64 straipsnio 4 dalis
19 straipsnio 4 dalis	6 straipsnis
20 straipsnis	69 straipsnis
21 straipsnio 1 dalis	70 straipsnio 1 dalis
21 straipsnio 2 dalis	67 straipsnis
21 straipsnio 3 dalis	64 straipsnio 1 dalis
21 straipsnio 4 dalis	64 straipsnio 4 dalis
22 straipsnis	84 straipsnio d punktas
23 straipsnio 1 dalis	71 straipsnio 1 dalis
23 straipsnio 2 dalis	71 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis
23 straipsnio 3 dalis	71 straipsnio 3 dalis
23 straipsnio 4 dalis	71 straipsnio 2 dalis
23 straipsnio 5 dalis	71 straipsnio 4 dalies a punktas
23 straipsnio 6 dalis	71 straipsnio 2 dalies c punktas ir 4 dalies b punktas
23 straipsnio 7 dalis	72 straipsnis
23 straipsnio 8 dalis	72 straipsnis
24 straipsnio 1 dalis	73 straipsnio 1 dalis
24 straipsnio 2 dalis	55 straipsnis
24 straipsnio 3 dalis	44 straipsnis
24 straipsnio 4 dalis	74 straipsnis
25 straipsnio 1 dalis	—
25 straipsnio 2 dalies a punktas	—
25 straipsnio 2 dalies b punktas	75 straipsnio 1 dalies c punktas
25 straipsnio 2 dalies c punktas	75 straipsnio 1 dalies f punktas
25 straipsnio 2 dalies d punktas	46 straipsnio c ir d punktai ir 75 straipsnio 1 dalies e ir k punktai
25 straipsnio 2 dalies e punktas	—
25 straipsnio 2 dalies f punktas	68 straipsnis
25 straipsnio 2 dalies g punktas	75 straipsnio 1 dalies h punktas
25 straipsnio 2 dalies h punktas	44 straipsnio 2 dalies b punktas
26 straipsnis	76 straipsnio 1 dalis
27 straipsnio 1 dalis	76 straipsnio 2 dalis
27 straipsnio 2 dalis	77 straipsnis
27 straipsnio 3 dalis	—
27 straipsnio 4 dalis	79 straipsnio 1 dalis
27 straipsnio 5 dalis	—
27 straipsnio 6 dalis	—
27 straipsnio 7 dalis	—
27 straipsnio 8 dalis	81 straipsnio 2 dalis
27 straipsnio 9 dalis	82 straipsnio 1 dalis
27 straipsnio 10 dalis	—
27 straipsnio 11 dalis	81 straipsnio 1 dalis
27 straipsnio 12 dalies pirmas sakinys	83 straipsnis
27 straipsnio 12 dalies antras sakinys	—
28 straipsnis	84 straipsnis
29 straipsnis	—
30 straipsnio 1 dalies a punktas	86 straipsnis
30 straipsnio 1 dalies b punktas	89 straipsnio a punktas
30 straipsnio 1 dalies c punktas	87 straipsnio 2 dalis
30 straipsnio 1 dalies d punktas	89 straipsnio b ir f punktai
30 straipsnio 1 dalies e punktas	89 straipsnio c punktas
30 straipsnio 1 dalies f punktas	89 straipsnio d punktas
30 straipsnio 1 dalies g punktas	89 straipsnio e punktas
30 straipsnio 2 dalies a punktas	88 straipsnio 1 dalies e punktas
30 straipsnio 2 dalies b punktas	88 straipsnio 1 dalies c punktas
30 straipsnio 3 dalis	—
31 straipsnis	—
32 straipsnio 1 dalies a punktas	92 straipsnio 2 dalies a punktas
32 straipsnio 1 dalies b punktas	92 straipsnio 2 dalies b punktas
32 straipsnio 1 dalies c punktas	92 straipsnio 2 dalies c punktas
32 straipsnio 1 dalies d punktas	92 straipsnio 2 dalies d punktas
32 straipsnio 1 dalies e punktas	92 straipsnio 2 dalies e punktas
32 straipsnio 1 dalies f punktas	92 straipsnio 2 dalies g punktas
32 straipsnio 2 dalies a punktas	92 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai,
32 straipsnio 2 dalies b punktas	92 straipsnio 2 dalies h punktas
32 straipsnio 2 dalies c punktas	92 straipsnio 2 dalies d punktas
32 straipsnio 2 dalies d punktas	92 straipsnio 2 dalies g punktas
32 straipsnio 2 dalies e punktas	92 straipsnio 2 dalies d punktas
32 straipsnio 3 dalis	91 straipsnio 3 dalies a punktas
32 straipsnio 4 dalies a punktas	91 straipsnio 3 dalies c punktas
32 straipsnio 4 dalies b punktas	91 straipsnio 3 dalies d punktas
32 straipsnio 4 dalies c punktas	91 straipsnio 3 dalies d punktas
32 straipsnio 4 dalies d punktas	7 straipsnis
32 straipsnio 4 dalies e punktas	91 straipsnio 3 dalies e punktas
32 straipsnio 4 dalies f punktas	92 straipsnio 2 dalies j punkto iii papunktis
32 straipsnio 4 dalies g punktas	91 straipsnio 3 dalies e punktas
32 straipsnio 4 dalies h punktas	91 straipsnio 3 dalies f punktas
32 straipsnio 5 dalis	97 straipsnio 1 dalis
32 straipsnio 6 dalis	97 straipsnio 2 dalis
32 straipsnio 7 dalis	—
32 straipsnio 8 dalies pirmas sakinys	97 straipsnio 3 dalis
32 straipsnio 8 dalies antras sakinys	97 straipsnio 4 dalis
32 straipsnio 9 dalis	—
33 straipsnio 1 dalis	98 straipsnio 1 dalis
33 straipsnio 2 dalis	99 straipsnio 1 dalis
33 straipsnio 3 dalis	98 straipsnio 2 dalis
33 straipsnio 4 dalis	98 straipsnio 4 dalis
33 straipsnio 5 dalis	98 straipsnio 5 dalis
33 straipsnio 6 dalis	99 straipsnio 2 dalis
33 straipsnio 7 dalis	—
34 straipsnio 1 dalis	100 straipsnio 1 dalis
34 straipsnio 2 dalis	100 straipsnio 1 ir 2 dalys
34 straipsnio 3 dalis	100 straipsnio 3 dalis
35 straipsnio 1 dalis	101 straipsnio 1 dalis
35 straipsnio 2 dalis	101 straipsnio 4 dalis
35 straipsnio 3 dalis	101 straipsnio 2 dalis
35 straipsnio 4 dalis	—
36 straipsnio 1 dalis	102 straipsnio 1 dalies c punktas
36 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys	—
36 straipsnio 2 dalies antras sakinys	102 straipsnio 2 dalis
36 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa	102 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys
36 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	—
36 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos pirmas sakinys	102 straipsnio 3 dalies c punktas
36 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos antras sakinys	102 straipsnio 3 dalies b punktas
36 straipsnio 4 dalis	102 straipsnio 3 dalies a punktas
37 straipsnio 1 dalis	103 straipsnio 1 dalis
37 straipsnio 2 dalis	103 straipsnio 2 dalis
38 straipsnio 1 dalis	104 straipsnio 1 dalis
38 straipsnio 2 dalis	104 straipsnio 2 dalies c punktas
38 straipsnio 3 dalis	104 straipsnio 3 dalis
39 straipsnio 1 dalis	105 straipsnio 1 dalis
39 straipsnio 2 dalis	105 straipsnio 2 dalis
40 straipsnio 1 dalis	106 straipsnio 1 dalis
40 straipsnio 2 dalis	—
40 straipsnio 3 dalis	106 straipsnio 2 dalis
40 straipsnio 4 dalis	—
41 straipsnis	107 straipsnio 1 dalis
42 straipsnio 1 dalies a punktas	—
42 straipsnio 1 dalies b punktas	109 straipsnio 2 dalis
42 straipsnio 1 dalies c punktas	109 straipsnio 3 dalis
42 straipsnio 2 dalis	108 straipsnio 2 dalis
42 straipsnio 3 dalis	109 straipsnio 2 dalis
43 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys	110 straipsnio pirma pastraipa
43 straipsnio 1 dalies antras sakinys	110 straipsnio antra pastraipa
43 straipsnio 1 dalies a punktas	—
43 straipsnio 1 dalies b punktas	110 straipsnio a ir b punktai
43 straipsnio 1 dalies c punktas	110 straipsnio b ir c punktai
43 straipsnio 1 dalies d–j punktai	—
43 straipsnio 1 dalies k punktas	110 straipsnio d punktas
43 straipsnio 2 dalis	—
44 straipsnio 1 dalis	112 straipsnio 1 dalis
44 straipsnio 2 dalis	—
44 straipsnio 3 dalis	112 straipsnio 1 dalis
44 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys	113 straipsnio 1 dalis
44 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos antras sakinys	113 straipsnio 2 dalis
44 straipsnio 5 dalis	—
44 straipsnio 6 dalis	113 straipsnio 1 dalis
45 straipsnio 1 dalis	115 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys
45 straipsnio 2 dalis	—
45 straipsnio 3 dalis	116 straipsnis
45 straipsnio 4 dalis	117 straipsnis
45 straipsnio 5 dalis	118 straipsnis
45 straipsnio 6 dalis	—
46 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys	119 straipsnio 1 dalis
46 straipsnio 1 dalies antras sakinys	119 straipsnio 4 dalis
46 straipsnio 1 dalies trečias sakinys	119 straipsnio 2 dalis
46 straipsnio 2 dalis	119 straipsnio 3 dalis
46 straipsnio 3 dalis	120 straipsnis
46 straipsnio 4 dalis	—
46 straipsnio 5 dalis	—
46 straipsnio 6 dalis	121 straipsnis
46 straipsnio 7 dalis	122 straipsnis
47 straipsnio 1 dalis	124 straipsnio 1 dalies a–e punktai
47 straipsnio 2 dalis	124 straipsnio 2 dalis
47 straipsnio 3 dalis	124 straipsnio 1 dalies f ir g punktai
47 straipsnio 4 dalis	—
47 straipsnio 5 dalis	—
48 straipsnio 1 dalis	125 straipsnio 1 dalis
48 straipsnio 2 dalis	125 straipsnio 2 dalis
48 straipsnio 3 dalis	126 straipsnio 1 ir 2 dalys
48 straipsnio 4 dalis	126 straipsnio 3 dalis
48 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys	126 straipsnio 3 dalies f punktas
48 straipsnio 5 dalies antras ir trečias sakiniai	—
49 straipsnis	128 straipsnis
50 straipsnis	—
51 straipsnio 1 dalis	129 straipsnio 1 ir 2 dalys
51 straipsnio 2 dalis	129 straipsnio 3 dalis
51 straipsnio 3 dalis	—
52 straipsnis	123 straipsnis
53 straipsnis	111 straipsnis
54 straipsnio 1 dalis	135 straipsnio 1 dalis
54 straipsnio 2 dalis	135 straipsnio 2 dalis
54 straipsnio 3 dalis	135 straipsnio 3 dalis
54 straipsnio 4 dalis	103 straipsnio 1 dalis
54 straipsnio 5 dalis	84 straipsnio 1 dalies a ir c punktai ir 135 straipsnio 4 dalis
55 straipsnio 1 dalis	136 straipsnio 1 dalis
55 straipsnio 2 dalis	136 straipsnio 1 dalis
56 straipsnio 1 dalis	137 straipsnio 1 dalis
56 straipsnio 2 dalies a punktas	—
56 straipsnio 2 dalies b punktas	137 straipsnio 2 dalis
57–61 straipsniai	—
62 straipsnis	141 straipsnis
63 straipsnio 1 dalis	—
63 straipsnio 2 dalis	23 straipsnis
64 straipsnio pirma pastraipa	138 straipsnio 1 dalis
64 straipsnio 1 punktas	138 straipsnio 1 dalis
64 straipsnio 2 punktas	138 straipsnio 2 dalis
65 straipsnis	—
66 straipsnis	—
67 straipsnis
I priedas	I priedas
II priedas	II priedas
III priedas	III priedas
IV priedas	—
V priedas	—
VI priedas	78 straipsnis ir 79 straipsnio 2 dalis
VII priedas	—
VIII priedas	—

2. Direktyva 96/23/EB

Direktyva 96/23/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnio a punktas	16 straipsnis
2 straipsnio b punktas	—
2 straipsnio c punktas	16 straipsnis
2 straipsnio d punktas	2 straipsnio 5 dalis
2 straipsnio e punktas	16 straipsnis
2 straipsnio f punktas	36 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio g punktas	—
2 straipsnio h punktas	16 straipsnis
2 straipsnio i punktas	—
3 straipsnis	8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnis, 107 straipsnio 1 dalis ir 111 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	3 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalis	3 straipsnio 2 dalies a punktas, 107 straipsnio 2 dalis ir 112 straipsnis
4 straipsnio 3 dalis	—
5 straipsnis	109 straipsnio 2 ir 3 dalys, 112 straipsnio 1 dalies a punktas ir 108 straipsnio 2 dalis
6 straipsnis	16 straipsnio a ir b punktai
7 straipsnis	108 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 1 dalis	—
8 straipsnio 2 dalis	—
8 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys	10, 112 ir 113 straipsniai
9 straipsnio A dalis	—
9 straipsnio B dalis	—
10 straipsnis	14 straipsnis
11 straipsnio 1 ir 2 dalys	8 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnis
11 straipsnio 3 dalis	16 straipsnio c punktas, 134 ir 135 straipsniai
12 straipsnio pirma pastraipa	8 straipsnio 4 dalis
12 straipsnio antra pastraipa	14 straipsnis
13 straipsnis	16 straipsnio c punktas, 134 ir 135 straipsniai
14 straipsnio 1 dalis	98 ir 99 straipsniai
14 straipsnio 2 dalis	91 straipsnis
15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	16 straipsnio a ir b punktai
15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	33 straipsnio 7 dalis
15 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	—
15 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	33 straipsnio 7 dalis
15 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	34 straipsnio 3 dalis
15 straipsnio 3 dalies pirma, antra, trečia pastraipos	16 straipsnio c punktas ir 135 straipsnis
15 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa	II antraštinės dalies V skyriaus III skirsnis
16 straipsnio 1 dalis	103 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 1 dalis ir 135 straipsnis
16 straipsnio 2 ir 3 dalys	16 straipsnio c punktas ir 135 straipsnis
17 straipsnis	16 straipsnio c punktas ir 135 straipsnis
18 straipsnis	16 straipsnio c punktas ir 135 straipsnis
19 straipsnis	135 straipsnio 4 dalis
20 straipsnio 1 dalis	IV antraštinė dalis
20 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	104 straipsnio 1 ir 2 dalys
20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	104 straipsnio 3 dalis
20 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos	106 straipsnio 1 dalies d punktas
20 straipsnio 2 dalies penkta ir šešta pastraipos	106 straipsnio 2 dalis
21 straipsnis	115, 116 ir 118 straipsniai
22 straipsnis	134 straipsnis
23 straipsnis	16 straipsnio c punktas ir 135 straipsnis
24 straipsnio 1 ir 2 dalys	15 straipsnio 2 dalies d punktas, 16 straipsnio c punktas, 134 ir 135 straipsniai
24 straipsnio 3 dalis	15 straipsnio 2 dalies d punktas, 16 straipsnio c punktas ir 135 straipsnis
25 straipsnis	16 straipsnio c punktas ir 135 straipsnio 2 dalis
26 straipsnis	6 straipsnis
27 straipsnis	136 straipsnis
28 straipsnis	136 straipsnis
29 straipsnio 1 ir 2 dalys	124, 125, 126 ir 128 straipsniai
29 straipsnio 3 dalis	II antraštinės dalies V skyriaus II skirsnis
29 straipsnio 4 dalis	112 straipsnio 1 dalis
30 straipsnio 1 ir 2 dalys	II antraštinės dalies V skyriaus III skirsnis
30 straipsnio 3 dalis	128 straipsnio 3 dalis
31 straipsnis	II antraštinės dalies VI skyrius
33 straipsnis	141 straipsnis
34 straipsnis	16 straipsnio a ir b punktai
35 straipsnis	—
36 straipsnis	—
37 straipsnis	—
38 straipsnis	—
39 straipsnis	—
I priedas	16 straipsnio a ir b punktai
II priedas	16 straipsnio a ir b punktai
III priedas	16 straipsnio a ir b punktai
IV priedas	16 straipsnio a ir b punktai

3. Direktyvos 89/662/EEB ir 90/425/EEB

Direktyva 89/662/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	—
2 straipsnio 4 dalis	2 straipsnio 5 dalis
2 straipsnio 5 dalis	2 straipsnio 32 dalis
3 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos	—
3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	8 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa	134 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 135 straipsnis
3 straipsnio 2 dalis	—
3 straipsnio 3 dalis	—
4 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys	8 straipsnio 1 dalis, 9, 134 ir 135 straipsniai
4 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	8 straipsnio 6 dalies a punktas
4 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	—
4 straipsnio 2 dalis	136 straipsnis
5 straipsnio 1 dalies a punkto pirma pastraipa	8 straipsnis
5 straipsnio 1 dalies a punkto antra pastraipa	134 straipsnio 2 ir 3 dalys
5 straipsnio 1 dalies b punktas	—
5 straipsnio 2 dalis	—
5 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktai	—
5 straipsnio 3 dalies c punktas	8 straipsnio 7 dalis
5 straipsnio 4 ir 5 dalys	—
6 straipsnio 1 dalis	47 straipsnis
6 straipsnio 2 dalis	—
7 straipsnio 1 dalis	IV antraštinė dalis ir 135 straipsnis
7 straipsnio 2 dalis	—
8 straipsnio 1 dalis	IV antraštinė dalis
8 straipsnio 2 dalis	6 straipsnis ir 135 straipsnio 3 dalis
8 straipsnio 3 dalis	135 straipsnio 4 dalis
9 straipsnis	—
10 straipsnis	3 straipsnio 1 dalis
11 straipsnis	9, 13 ir 14 straipsniai
12 straipsnis	—
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
16 straipsnio 1 dalis	112 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 2 dalis	—
16 straipsnio 3 dalis	112 straipsnio 2 dalis
17 straipsnis	141 straipsnis
18 straipsnis	141 straipsnis
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
A priedas	—
B priedas	—

Direktyva 90/425/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnio 1–5 dalys	—
2 straipsnio 6 dalis	2 straipsnio 5 dalis
2 straipsnio 7 dalis	2 straipsnio 32 dalis
3 straipsnio 1 ir 2 dalys	—
3 straipsnio 3 dalis	8 straipsnis, 134 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 135 straipsnis
3 straipsnio 4 dalis	—
4 straipsnio 1 dalis	8 straipsnis
4 straipsnio 2 dalis	—
4 straipsnio 3 dalis	136 straipsnis
5 straipsnio 1 dalies a punkto pirma pastraipa	8 straipsnis
5 straipsnio 1 dalies a punkto antra pastraipa	134 straipsnio 2 ir 3 dalys
5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio pirma pastraipa	—
5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio antra pastraipa	8 straipsnis
5 straipsnio 1 dalies b punkto ii, iii ir iv papunkčiai	—
5 straipsnio 2 dalies a punkto pirma pastraipa	8 straipsnio 7 dalis
5 straipsnio 2 dalies a punkto antra ir trečia pastraipos	—
5 straipsnio 2 dalies b punktas	—
5 straipsnio 3 dalis	—
6 straipsnis	—
7 straipsnio 1 dalis	47 straipsnis
7 straipsnio 2 dalis	—
8 straipsnio 1 dalis	IV antraštinė dalis ir 135 straipsnis
8 straipsnio 2 dalis	—
9 straipsnio 1 dalis	IV antraštinė dalis
9 straipsnio 2 dalis	6 straipsnis ir 135 straipsnio 3 dalis
9 straipsnio 3 dalis	135 straipsnio 4 dalis
9 straipsnio 4 dalis	—
10 straipsnis	—
11 straipsnis	3 straipsnio 1 dalis
12 straipsnis	—
13 straipsnis	9, 13 ir 14 straipsniai
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
16 straipsnis	—
17 straipsnis	141 straipsnis
18 straipsnis	141 straipsnis
19 straipsnis	141 straipsnis
20 straipsnis	130, 131, 132 ir 133 straipsniai
21 straipsnis	—
22 straipsnio 1 dalis	112 straipsnio 1 dalis
22 straipsnio 2 dalis	—
22 straipsnio 3 dalis	112 straipsnio 2 dalis
23 straipsnis	—
24 straipsnis	—
26 straipsnis	—
27 straipsnis	—
A priedas	—
B priedas	—
C priedas	—

4. Direktyvos 97/78/EB ir 91/496/EEB

Direktyva 97/78/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	2 straipsnis
2 straipsnio 2 dalies a punktas	2 straipsnio 17 dalis
2 straipsnio 2 dalies b punktas	2 straipsnio 46 dalis
2 straipsnio 2 dalies c punktas	2 straipsnio 47 dalis
2 straipsnio 2 dalies d punktas	2 straipsnio 48 dalis
2 straipsnio 2 dalies e punktas	—
2 straipsnio 2 dalies f punktas	2 straipsnio 27 dalis
2 straipsnio 2 dalies g punktas	2 straipsnio 29 dalis
2 straipsnio 2 dalies h punktas	—
2 straipsnio 2 dalies i punktas	—
2 straipsnio 2 dalies j punktas	—
2 straipsnio 2 dalies k punktas	2 straipsnio 5 dalis
3 straipsnio 1 ir 2 dalys	45 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 3 dalis	14 straipsnis ir 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas ir 3 dalis
3 straipsnio 4 dalis	55 straipsnis
3 straipsnio 5 dalis	45 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 56 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	47 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 2 dalis	—
4 straipsnio 3 ir 4 dalys	47 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 50 straipsnis
4 straipsnio 5 dalis	50 straipsnis
5 straipsnio 1 dalis	54 straipsnio 2 dalies b punktas ir 4 dalis
5 straipsnio 2 dalis	56 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 3 dalis	48 straipsnio 2 ir 3 dalys
5 straipsnio 4 dalis	56 straipsnis
6 straipsnio 1 dalies a punkto pirma pastraipa	62 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	62 straipsnio 2 dalis
6 straipsnio 1 dalies b punktas	—
6 straipsnio 2 dalis	57 ir 60 straipsniai
6 straipsnio 3 dalis	61 straipsnis
6 straipsnio 4 dalis	58 straipsnio 1 dalis ir 61 straipsnio 3 dalis.
6 straipsnio 5 dalis	—
6 straipsnio 6 dalis	58 straipsnio 2 dalis, 60 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 5 dalis, 62 straipsnio 2 dalis, 62 straipsnio 4 dalis
7 straipsnio 1 dalis	48 straipsnio 1 dalis
7 straipsnio 2 dalis	47 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 50 straipsnis
7 straipsnio 3 dalis	55 straipsnis
7 straipsnio 4 dalis	48 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnis ir 54 straipsnio 4 dalis
7 straipsnio 5 dalis	—
7 straipsnio 6 dalis	50 ir 56 straipsniai
8 straipsnio 1 dalis	—
8 straipsnio 2 dalis	75 straipsnio 1 dalies b punktas
8 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys	75 straipsnio 2 dalis
9 straipsnis	49 straipsnio b ir c punktai
10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys	52 straipsnio 2 dalis
10 straipsnio 3 dalis	—
11 straipsnis	49 straipsnio d punktas
12 straipsnis	46 straipsnio h punktas ir 75 straipsnio 1 dalies k punktas
13 straipsnis	75 straipsnio 1 dalies c punktas
14 straipsnis	—
15 straipsnis	75 straipsnio 1 dalies h punktas
16 straipsnio 1 dalies a punktas	46 straipsnio d punktas
16 straipsnio 1 dalies b punktas	46 straipsnio e punktas
16 straipsnio 1 dalies c punktas	46 straipsnio c punktas
16 straipsnio 1 dalies d punktas	46 straipsnio g punktas
16 straipsnio 1 dalies e punktas	46 straipsnio a punktas
16 straipsnio 1 dalies f punktas	46 straipsnio b punktas
16 straipsnio 2 dalis	—
16 straipsnio 3 dalis	—
16 straipsnio 4 dalis	75 straipsnio 1 dalies c ir f punktai
17 straipsnio 1 dalis	64 straipsnio 5 dalis
17 straipsnio 2 dalis	64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
17 straipsnio 2 dalies a punktas	64 straipsnio 3 dalies b punktas, 67 ir 70 straipsniai
17 straipsnio 2 dalies a punkto pirma įtrauka	—
17 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka	66 straipsnio 1 dalies a punktas
17 straipsnio 2 dalies b punktas	67 straipsnis
17 straipsnio 3 dalis	63 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys
17 straipsnio 4 dalis	—
17 straipsnio 5 dalis	64 straipsnio 3 dalis, 67 straipsnis, 84 straipsnio 1 dalies d punktas
17 straipsnio 6 dalis	—
17 straipsnio 7 dalis	63 straipsnio 6 dalis, 68 straipsnis ir 70 straipsnio 3 dalis
18 straipsnis	62 straipsnio 2 dalis
19 straipsnio 1 dalis	75 straipsnio 1 dalies g punktas
19 straipsnio 2 dalis	75 straipsnio 1 dalies a punktas
19 straipsnio 3 dalis	62 straipsnio 3 dalies a punktas ir 62 straipsnio 4 dalis
20 straipsnio 1 dalis	63 straipsnis
20 straipsnio 2 dalis	—
22 straipsnio 1 dalis	—
22 straipsnio 2 dalis	65 straipsnis
22 straipsnio 3 dalis	—
22 straipsnio 4 dalis	—
22 straipsnio 5 dalis	—
22 straipsnio 6 dalis	—
22 straipsnio 7 dalis	—
24 straipsnis	63 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys
24 straipsnio 3 dalis	71 ir 128 straipsniai
25 straipsnio 1 dalis	100–106 straipsniai
25 straipsnio 2 dalis	6 straipsnis
25 straipsnio 3 dalis	—
26 straipsnis	129 straipsnio 5 ir 6 dalys
27 straipsnis	4 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 129 straipsnio 1 ir 6 dalys
28 straipsnis	—
29 straipsnis	—
30 straipsnis	—
31 straipsnis	—
32 straipsnis	—
33 straipsnis	—
34 straipsnis	—
35 straipsnis	—
36 straipsnis	—
I priedas	I priedas
II priedas	62 straipsnis
III priedas	50 straipsnis

Direktyva 91/496/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnio 1 dalis	—
2 straipsnio 2 dalies a punktas	2 straipsnio 46 dalis
2 straipsnio 2 dalies b punktas	2 straipsnio 47 dalis
2 straipsnio 2 dalies c punktas	2 straipsnio 48 dalis
2 straipsnio 2 dalies d punktas	—
2 straipsnio 2 dalies e punktas	2 straipsnio 27 dalis
2 straipsnio 2 dalies f punktas	2 straipsnio 29 dalis
3 straipsnio 1 dalies a punktas	54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas, 56 straipsnio 1 dalies b punktas
3 straipsnio 1 dalies b punktas	45 straipsnio 1 dalis, 64 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis	54 straipsnio 2 dalies b punktas, 54 straipsnio 4 dalis ir 55 straipsnis
3 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis	77 straipsnio 1 dalies d punktas
3 straipsnio 1 dalies d punktas	55 straipsnis
3 straipsnio 2 dalis	—
4 straipsnio 1 dalis	47 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis ir 50 straipsnis
4 straipsnio 2 dalis	47 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnio 4 dalis ir 50 straipsnis
4 straipsnio 3 dalis	49 straipsnio c punktas
4 straipsnio 4 dalis	77 straipsnio 1 dalies d punktas
4 straipsnio 5 dalis	4 straipsnio 2 ir 3 dalys, 49 straipsnio c punktas ir 50 straipsnis
5 straipsnis	53 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalies b punktas, 54 straipsnio 4 dalis, 55 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies a punktas ir 64 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 1 dalis	—
6 straipsnio 2 dalies a punktas	62 straipsnio 1 ir 2 dalys
6 straipsnio 2 dalies b punktas	62 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 2 dalies c punktas	57 straipsnis
6 straipsnio 2 dalies d punktas	62 straipsnio 3 dalies a punktas ir 62 straipsnio 4 dalis
6 straipsnio 3 dalis	58 straipsnis
6 straipsnio 3 dalies a punktas	58 straipsnio 1 dalies b punktas
6 straipsnio 3 dalies b punktas	58 straipsnio 1 dalies c punktas
6 straipsnio 3 dalies c punktas	57 straipsnio 2 dalis ir 62 straipsnio 3 dalis
6 straipsnio 3 dalies d punktas	58 straipsnio 1 dalies d punktas
6 straipsnio 3 dalies e punktas	57 straipsnio 2 dalis ir 62 straipsnio 3 dalis
6 straipsnio 3 dalies f punktas	57 straipsnio 2 dalis ir 62 straipsnio 3 dalis
6 straipsnio 3 dalies g punktas	58 straipsnio 1 dalies e punktas
6 straipsnio 4 dalis	57 straipsnis ir 58 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 5 dalis	58 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	48 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	54 straipsnio 2 dalies b punktas, 54 straipsnio 4 dalis ir 56 straipsnis
7 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka	48 straipsnio 1 dalis
7 straipsnio 2 dalis	56 straipsnis
7 straipsnio 3 dalis	—
8 straipsnis	51 straipsnio 1 dalies b punktas
9 straipsnis	49 straipsnio d punktas
10 straipsnis	64 straipsnio 2 dalis
11 straipsnio 1 dalis	63 straipsnis
11 straipsnio 2 dalis	—
12 straipsnio 1 dalis	64, 66 ir 67 straipsniai
12 straipsnio 2 dalis	64 straipsnio 3 dalis, 67 straipsnis, 84 straipsnio 1 dalies d punktas
12 straipsnio 3 dalis	68 straipsnis, 69 straipsnio 3 dalis ir 70 straipsnio 3 dalis
12 straipsnio 4 dalis	—
12 straipsnio 5 dalis	—
13 straipsnis	62 straipsnio 2 dalis
14 straipsnis	—
15 straipsnis	77 straipsnio 1 dalies d punktas
16 straipsnis	52 straipsnis
17 straipsnis	6 straipsnis
17a straipsnis	—
18 straipsnio 1 dalis	—
18 straipsnio 2 dalis	65 straipsnis
18 straipsnio 3 dalis	—
18 straipsnio 4 dalis	—
18 straipsnio 5 dalis	—
18 straipsnio 6 dalis	—
18 straipsnio 7 dalis	—
18 straipsnio 8 dalis	—
19 straipsnis	115 ir 116 straipsniai
20 straipsnis	100–106 straipsniai
21 straipsnis	129 straipsnio 5 ir 6 dalys
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
24 straipsnis	—
25 straipsnis	—
26 straipsnis	—
27 straipsnis	—
28 straipsnis	—
29 straipsnis	—
30 straipsnis	—
31 straipsnis	—
A priedas	62 straipsnis
B priedas	64 straipsnio 2 dalis

5. Direktyva 96/93/EB

Direktyva 96/93/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 22 dalis
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnis
3 straipsnio 1 dalis	87 straipsnio 2 dalies b punktas
3 straipsnio 2 dalis	87 straipsnio 3 dalies a ir b punktai
3 straipsnio 3 dalis	88 straipsnio 1 dalies a punktas
3 straipsnio 4 dalis	87 straipsnio 3 dalies b punktas
3 straipsnio 5 dalis	89 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	87 straipsnio 2 dalies a punktas ir 88 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio 2 dalis	88 straipsnio 1 dalies b punktas
4 straipsnio 3 dalis	88 straipsnio 1 dalies d punktas
5 straipsnis	88 straipsnio 2 dalis
6 straipsnis	128 straipsnis
7 straipsnis	141 straipsnis
8 straipsnis	—
9 straipsnis	—
10 straipsnis	—

6. Direktyva 89/608/EEB

Direktyva 89/608/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	—
3 straipsnis	IV antraštinė dalis
4 straipsnis	IV antraštinė dalis
5 straipsnis	IV antraštinė dalis
6 straipsnis	IV antraštinė dalis
7 straipsnis	IV antraštinė dalis
8 straipsnis	IV antraštinė dalis
9 straipsnis	IV antraštinė dalis
10 straipsnis	7 straipsnis ir IV antraštinė dalis
11 straipsnis	—
12 straipsnis	IV antraštinė dalis
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
15 straipsnis	7 straipsnis ir IV antraštinė dalis
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—

7. Direktyva 92/438/EEB

Direktyva 92/438/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	130–133 straipsniai
2 straipsnis	—
3 straipsnis	130–133 straipsniai
4 straipsnis	130–133 straipsniai
5 straipsnis	130–133 straipsniai
6 straipsnis	62 straipsnio 3 dalies f punktas
7 straipsnis	—
8 straipsnis	—
9 straipsnis	—
10 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
I priedas	130–133 straipsniai
II priedas	130–133 straipsniai
III priedas	130–133 straipsniai

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/393

P7_TA(2014)0381

Gyvūnų sveikata ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvūnų sveikatos (COM(2013)0260 – C7-0124/2013 – 2013/0136(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/60)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0260),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnio 3 dalį bei 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0124/2013),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0129/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0136

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr…/2014 dėl gyvūnų sveikatos ligų, kuriomis gali užsikrėsti gyvūnai arba žmonės, prevencijos ir kontrolės [1 pakeit.]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnio 3 dalį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	užkrečiamosios gyvūnų ligos ir būtinos šių ligų kontrolės priemonės gali turėti pražūtingo poveikio atskiriems gyvūnams, jų populiacijoms, gyvūnų laikytojams ir ekonomikai ir gali turėti didelę įtaką visuomenės sveikatai ir maisto saugai ; [2 pakeit.]

(2)	kaip parodė nesena patirtis, užkrečiamosios gyvūnų ligos taip pat gali daryti didelį poveikį visuomenės sveikatai ir maisto saugai , pvz., paukščių gripo ir salmoneliozės atveju; [3 pakeit.]

(3)

be to, dėl sąveikos neigiamas poveikis gali būti daromas biologinei įvairovei, klimato kaitai ir kitiems aplinkos aspektams. Klimato kaita gali turėti įtakos naujų ligų atsiradimui, jau egzistuojančių ligų paplitimui ir ligų sukėlėjų bei užkrato pernešėjų, įskaitant užkrečiančiuosius laukinę gyvūniją, geografiniam pasiskirstymui;

(3a)	tinkama užkrečiamųjų gyvūnų ligų, taip pat ir zoonozinių ligų, kontrolė yra būtina sąlyga bendrosios rinkos veikimui prekybos gyvais gyvūnais, gyvūniniais produktais ir maistu srityje; [4 pakeit.]

(4)

siekiant užtikrinti aukštus gyvūnų ir visuomenės sveikatos standartus Sąjungoje, racionalią žemės ūkio ir akvakultūros sektorių plėtrą ir padidinti našumą, reikėtų nustatyti Sąjungos lygmens gyvūnų sveikatos taisykles. Šios taisyklės, inter alia, yra būtinos siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą ir išvengti infekcinių ligų plitimo;

(4a)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai. Pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų gerovės, gyvūnų savininkai, gyvūnų laikytojai ir kompetentingos institucijos turi laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, kuriais užtikrinama, kad su jais būtų elgiamasi humaniškai ir kad būtų vengiama be reikalo sukelti jiems skausmą ir kančią. Šios taisyklės yra pagrįstos moksliniais įrodymais ir gali pagerinti gyvūnų sveikatą; [5 pakeit.]

(5)

dabartinę Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktų sistemą sudaro įvairūs susieti ir tarpusavyje susiję pagrindiniai aktai, kuriais nustatomos su skirtingų rūšių gyvūnais susijusios sveikatos taisyklės, taikomos ES vidaus prekybai, gyvūnų ir produktų įvežimui į Sąjungą, ligų likvidavimui, veterinarinei kontrolei, pranešimams apie ligas ir finansinei paramai, tačiau trūksta vienos bendros teisinės sistemos, kuria būtų nustatyti suderinti visam sektoriui taikomi principai;

(5a)	siekiant užtikrinti didžiausią Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktų aiškumą, taip pat teisingą ir visišką jų taikymą, būtina nustatyti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kurie bus priimti įgyvendinant esamą reglamentą, organizavimo kriterijų ir principą; [6 pakeit.]

(6)

Sąjungos gyvūnų sveikatos strategija (2007–2013 m.), pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“, buvo išdėstyta 2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Strategijos tikslas – skatinti gyvūnų sveikatą skirti daugiau dėmesio skiriant prevencinėms priemonėms, ligų priežiūrai, ligų kontrolei ir moksliniams tyrimams, siekiant mažinti gyvūnų ligų atvejų skaičių ir kuo labiau sumažinti kilusių protrūkių poveikį. Joje siūloma priimti „vieningą ir supaprastintą gyvūnų sveikatą reglamentuojančią sistemą“, kuri atitiktų tarptautinius standartus ir pagal kurią būtų tvirtai įsipareigota laikytis aukštų gyvūnų sveikatos standartų; [7 pakeit.]

(7)

šio reglamento tikslas – įgyvendinti toje Gyvūnų sveikatos strategijoje numatytus įsipareigojimus bei viziją, įskaitant principą „viena sveikata“, ir konsoliduoti bendros Sąjungos gyvūnų sveikatos politikos teisinį pagrindą, nustačius vieną, supaprastintą ir lanksčią gyvūnų sveikatą reglamentuojančią sistemą;

(7a)	Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos pabrėžiama, kad reikia imtis bendrų pastangų siekiant spręsti prevencijos ir biologinio saugumo priemonių klausimą, nes kai kurie užkrečiami patogenai gali lengvai plisti iš vieno ūkio į kitą; [8 pakeit.]

(8)

gyvūnai gali užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis arba neinfekcinėmis ligomis. Daugelį ligų galima išgydyti, jos turi poveikio tik atskiriems susijusiems gyvūnams arba jomis neužsikrečia kiti gyvūnai ar žmonės. Vis dėlto, užkrečiamosios ligos gali turėti ir didesnės įtakos gyvūnų ar visuomenės sveikatai, o jų poveikis gali būti pastebimas visoje populiacijoje. Šiame reglamente nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės turėtų būti taikomos tik toms pastarosioms ligoms;

(9)

nustatant tas gyvūnų sveikatos taisykles itin svarbu išnagrinėti ryšį tarp gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos, aplinkos, maisto ir pašarų saugos, gyvūnų gerovės, aprūpinimo maistu saugumo, taip pat ekonominių, socialinių, ir kultūrinių aspektų ir ypač gyvūnų gerovės, atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų gerovė ir gyvūnų sveikata priklauso viena nuo kitos ; [9 pakeit.]

(10)

Tarybos sprendimu 94/800/EB (3) tuometinės Europos bendrijos vardu patvirtinta tų klausimų dalis, kuri priklauso Europos bendrijos kompetencijai: Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartis ir taip pat jos 1, 2 bei 3 prieduose pateiktos sutartys, į kurias įtraukta Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFP sutartis). SFP sutartimi reglamentuojamas žmogaus, gyvūno ar augalo gyvybei ar sveikatai apsaugoti reikalingų priemonių naudojimas, kad jos nebūtų šališkai ar nepagrįstai taikomos PPO narėms. Nustačius tarptautinius standartus, jais remtis privaloma. Vis dėlto, narės turi teisę nustatyti savo atitinkamus standartus, jei tokie standartai pagrįsti moksliniais įrodymais;

(11)

kiek tai susiję su gyvūnų sveikata, SFP sutartyje remiamasi Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) standartais dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų vykdant tarptautinę prekybą. Siekiant sumažinti prekybos sutrikimo riziką, ES gyvūnų sveikatos priemonėmis turėtų būti siekiama tinkamo konvergencijos OIE standartams lygio;

(12)

ypatingomis aplinkybėmis, kai kyla didelė rizika gyvūnų ar visuomenės sveikatai, tačiau išlieka mokslinio pobūdžio abejonių, SFP sutarties 5 straipsnio 7 dalimi, kuri buvo išdėstyta 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl atsargumo principo, leidžiama tą sutartį pasirašiusiai šaliai priimti laikinąsias priemones, pagrįstas turima susijusia informacija. Susidarius tokioms aplinkybėms, PPO narė privalo gauti papildomos informacijos, būtinos objektyvesniam rizikos vertinimui atlikti, ir peržiūrėti priemonę per pagrįstą laikotarpį;

(13)

rizikos vertinimas, kuriuo remiantis pagal šį reglamentą nustatomos priemonės, turėtų būti pagrįstas turimais moksliniais įrodymais ir atliktas nepriklausomai, objektyviai ir skaidriai. Taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (4) įsteigtos Europos maisto saugos tarnybos nuomones;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, (5) nustatytos visuomenės ir gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos tam tikriems šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kad būtų išvengta šių produktų keliamos rizikos visuomenės ir gyvūnų sveikatai, ji būtų sumažinta ir ypač kad būtų užtikrinta maisto ir pašarų grandinės sauga. Siekiant išvengti Sąjungos teisės aktų nuostatų pasikartojimo, šį reglamentą reikėtų taikyti šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams tik tuo atveju, kai Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nenustatytos konkrečios taisyklės ir kai kyla rizikos gyvūnų sveikatai. Pavyzdžiui, Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 nenustatyta, kaip tvarkyti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius taikant ligų kontrolės priemones, tad šie klausimai tinkamai reglamentuojami šiame reglamente;

(15)

be to, su užkrečiamomis gyvūnų ligomis, įskaitant tas ligas, kuriomis gali užsikrėsti žmonės (zoonozėmis), susijusios konkrečios taisyklės jau nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 999/2001 (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 (8), o konkrečios taisyklės, susijusios su ligomis, kuriomis gali užsikrėsti žmonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2119/98/EB (9). Tie aktai turėtų toliau galioti priėmus šį reglamentą. Atitinkamai, kad nebūtų kartojamos Sąjungos teisės aktų nuostatos, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik toms zoonozėms, kurios dar nereglamentuojamos tuose kituose Sąjungos aktuose nustatytomis konkrečiomis taisyklėmis;

(16)

ligos, kuriomis užsikrečia laukinių gyvūnų populiacijos, gali turėti neigiamo poveikio žemės ūkio ir akvakultūros sektoriams, visuomenės sveikatai, aplinkai ir biologinei įvairovei. Todėl tikslinga, kad tokiais atvejais šis reglamentas būtų taikomas laukiniams gyvūnams, kurie gali užsikrėsti tomis ligomis ir jas pernešti;

(17)

gyvūnų ligos plinta ne tik per tiesioginį gyvūnų sąlytį arba gyvūnų ir žmonių sąlytį. Jos taip pat toliau plinta per vandens ir oro sistemas, užkrato pernešėjus, kaip antai vabzdžiai, arba sėklą, kiaušialąstes ir embrionus, naudojamus dirbtiniam dauginimui, kiaušinėlių donorystei ar vykdant embrionų perkėlimą. Ligų sukėlėjų taip pat gali būti maiste ar kituose gyvūniniuose produktuose – odoje, kailyje, plunksnose, raguose ir kituose iš gyvūno kūno gautoje medžiagoje. Be to, ligų sukėlėjus gali platinti įvairūs kiti objektai, kaip antai transporto priemonės, įranga, pašariniai augalai, šienas ir šiaudai. Taigi veiksmingos gyvūnų sveikatos taisyklės turi apimti visus infekcijos plitimo kelius ir susijusias medžiagas;

(18)

gyvūnų ligos gali daryti neigiamą poveikį laukinių gyvūnų rūšių pasiskirstymui, o tai gali pakenkti biologinei įvairovei. Todėl gyvūnų ligas sukeliantys mikroorganizmai gali būti laikomi invazinėmis svetimomis rūšimis, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijoje. Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis taip pat atsižvelgiama į biologinę įvairovę, todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tų rūšių gyvūnams, įskaitant apibrėžtąsias kaip invazinės gyvūnų rūšys, ir ligų sukėlėjams, kurie perduoda šiame reglamente nurodytas ligas arba yra jomis užsikrėtę;

(19)

Sąjungos teisės aktuose, priimtuose anksčiau nei šis reglamentas, nustatytos atskiros gyvūnų sveikatos taisyklės sausumos ir vandens gyvūnams. Tarybos direktyvoje 2006/88/EB (10) nustatytos konkrečios vandens gyvūnams taikomos taisyklės. Vis dėlto dažniausiai pagrindiniai gero gyvūnų sveikatos valdymo ir tinkamos gyvulininkystės principai taikomi abiejų rūšių gyvūnų grupėms. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tiek sausumos, tiek vandens gyvūnams ir, jei taikytina, jame turėtų būti suderintos tos gyvūnų sveikatos taisyklės. Vis dėlto, dėl tam tikrų aspektų, ypač susijusių su ūkių registravimu ir patvirtinimu, taip pat gyvūnų atsekamumu ir perkėlimu Sąjungoje, šiame reglamente laikomasi praeityje priimto požiūrio, pagal kurį nustatyti skirtingi gyvūnų sveikatos taisyklių rinkiniai sausumos ir vandens gyvūnams, atsižvelgiant į skirtingą jų aplinką ir atitinkamai skirtingus sveikatos apsaugos reikalavimus; [10 pakeit.]

(20)

Sąjungos teisės aktuose, priimtuose anksčiau nei šis reglamentas, ypač Tarybos direktyvoje 92/65/EEB (11), taip pat nustatytos pagrindinės gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos kitų rūšių gyvūnams, nereglamentuojamiems kitais Sąjungos aktais, kaip antai ropliams, varliagyviams, jūros žinduoliams ir kitiems, kurie nėra vandens ar sausumos gyvūnai, kaip apibrėžta šiame reglamente. Paprastai tokių rūšių gyvūnai nekelia didelės rizikos žmonių ar kitų gyvūnų sveikatai, todėl taikomos tik kelios gyvūnų sveikatos taisyklės, jei tokios nustatytos. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir sąnaudų, šiame reglamente turėtų būti laikomasi praeityje priimto požiūrio, t. y., turėtų būti pateiktas išsamių gyvūnų sveikatos taisyklių, taikomų tokių gyvūnų perkėlimui ir jų produktų vežimui, teisinis pagrindas, kurio reikia laikytis, jei to reikalauja susijusi rizika;

(21)

namų ūkiuose laikomi gyvūnai augintiniai, įskaitant dekoratyvinius vandens gyvūnus nekomerciniuose dekoratyviniuose akvariumuose, esančiuose patalpose arba lauke, paprastai kelia mažesnę riziką sveikatai, palyginti su kitais platesnio masto gyvūnų laikymo ar perkėlimo būdais, įprastais žemės ūkio sektoriuje. Todėl netikslinga, kad bendrieji registravimo, duomenų saugojimo ir perkėlimo Sąjungoje reikalavimai būtų taikomi tokiems gyvūnams, nes tai sudarytų nepagrįstą administracinę naštą ir sąnaudas. Todėl registravimo ir duomenų saugojimo reikalavimai neturėtų būti taikomi gyvūnų augintinių laikytojams. Be to, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, taikomos gyvūnų augintinių perkėlimui Sąjungoje nekomerciniais tikslais;

(22)

priede būtina išvardyti kai kurioms apibrėžtoms gyvūnų grupėms, kurioms šiame reglamente nustatytos specialios gyvūnų sveikatos taisyklės, priklausančias rūšis dėl tokios grupės dydžio. Tokia yra poranagių žinduolių, priskiriamų prie kanopinių gyvūnų, grupė. Ateityje šis sąrašas turėtų būti keičiamas, atsižvelgiant į su taksonomija susijusius pokyčius, mokslo pažangą ar moksliniais įrodymais pagrįstus techninius atnaujinimus. Taip pat dėl visuomenės raidos ar pakitusių gyvūnų augintinių laikymo įpročių gali reikėti pritaikyti gyvūnų augintinių rūšių sąrašą, ypač tais atvejais, kai šie gyvūnai perduoda ligas. Todėl, siekiant atsižvelgti į minėtus pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl gyvūnų augintinių ir kanopinių gyvūnų sąrašų, nustatytų šio reglamento I ir II prieduose;

(23)

ne visoms užkrečiamosioms gyvūnų ligoms įmanoma ar reikia užkirsti kelią ir ne visas jas įmanoma ar reikia kontroliuoti reguliavimo priemonėmis, pavyzdžiui, jei liga yra per daug išplitusi, jei nėra diagnostikos priemonių arba jei privačiojo sektoriaus atstovai gali nustatyti priemones ir kontroliuoti ligą patys. Reguliavimo priemonės, kuriomis užkertamas kelias užkrečiamosioms gyvūnų ligoms ir jos kontroliuojamos, gali turėti rimtų ekonominių pasekmių susijusiems sektoriams ir sutrikdyti prekybą. Todėl itin svarbu, kad tokios priemonės būtų taikomos tik proporcingai ir kai būtina, pvz., kai liga kelia arba įtariama, kad gali kelti didelę riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai;

(24)

be to, kiekvienai užkrečiamajai gyvūnų ligai taikomos prevencinės ir kontrolės priemonės turėtų būti pritaikytos prie konkrečių poreikių, atsižvelgiant į specifinį epidemiologinį ligos pobūdį ir jos pasekmes. Todėl su prevencija ir kontrole susijusios ir kiekvienai šių ligų taikomos taisyklės turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į konkrečią ligą ir būtinai reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingas regionines sąlygas ; [11 pakeit.]

(25)

užkrečiamųjų gyvūnų ligų atveju ligos būklė yra paprastai susijusi su infekcijos klinikiniu arba patologiniu pasireiškimu. Vis dėlto, taikant šį reglamentą, kurio tikslas – kontroliuoti tam tikrų užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimą ir jas likviduoti, reikėtų nustatyti platesnę ligos apibrėžtį, kad ji apimtų kitus ligos sukėlėjo pernešėjus;

(26)

kai kurios užkrečiamosios gyvūnų ligos lengvai neplinta ir neperduodamos kitiems gyvūnams ar žmonėms, todėl nedaro didelės ekonominės žalos ar žalos biologinei įvairovei. Taigi jos nekelia rimtos grėsmės gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje ir todėl to pageidaujant joms gali būti taikomos nacionalinės taisyklės;

(27)

kiek tai susiję su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis, kurioms netaikomos Sąjungos lygmens priemonės, bet kurios turi ekonominės svarbos vietos privačiajam sektoriui, to sektoriaus atstovai padedant valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų imtis veiksmų tokių ligų prevencijos arba kontrolės srityje, pavyzdžiui, nustatydami savireguliacijos priemones arba parengdami veiklos gaires;

(28)

priešingai nei 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse aprašytų užkrečiamųjų gyvūnų ligų atveju, labai užkrečiamos ligos gali lengvai plisti į kitas šalis ir, jei jos yra ir zoonozės, gali taip pat turėti poveikio visuomenės sveikatai ir maisto saugai. Taigi šis reglamentas turėtų būti taikomas labai užkrečiamoms gyvūnų ligoms ir zoonozėms;

(29)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai – Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas – nurodytame 5 veiksme pabrėžiamas prevencinis šio reglamento vaidmuo ir vėlesnis tikėtinas antibiotikų naudojimo gyvūnuose sumažinimas. Mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, į kurias jie anksčiau reaguodavo, didėja. Dėl šio atsparumo infekcinių ligų, kuriomis užsikrėtę žmonės ir gyvūnai, gydymas tampa sudėtingesnis. Todėl atsparumą antimikrobinėms medžiagoms išvysčiusius mikroorganizmus reikėtų traktuoti kaip užkrečiamąsias ligas ir jie turėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(30)

su kai kuriomis ligomis ar rūšimis susiję nauji pavojai gali kilti visų pirma dėl klimato kaitos, su aplinka, gyvulininkyste, ūkininkavimo tradicijomis susijusių pokyčių, taip pat dėl visuomenės raidos , ekonominių santykių ir tarpusavio prekybos Sąjungoje ir už jos ribų pokyčių . Tokios ligos, kurios šiuo metu paplitusios teritoriniu požiūriu ribotose zonose, jeigu nebus visiškai išnaikintos, galėtų išplisti ir sukelti žalos didesnių teritorijų ekonomikai. Be to, M m okslo pažanga gali padėti įgyti naujų su dabartinėmis ligomis susijusių žinių ir padidinti informuotumą apie jas. Be to Kita vertus , šiuo metu svarbios ligos ir rūšys ateityje gali tapti ne tokios reikšmingos. Todėl šio reglamento taikymo sritis turėtų būti plati ir jame nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos didelį poveikį visuomenei darančioms ligoms. Remiama Europos Komisijos, OIE atliko tyrimą „Prioritetinių gyvūnų ligų sąrašo sudarymas ir suskirstymas į kategorijas, įskaitant žmonėms perduodamas ligas“ ir sukūrė prioritetų nustatymo ir ligų suskirstymo į kategorijas sistemą ir tam tikslui įgyvendinti skirtą priemonę. Šiuo reglamentu reikėtų įtraukti tokį požiūrį į Sąjungos teisės aktus; [12 pakeit.]

(31)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų Sąjungoje įgyvendinimo sąlygas, būtina sudaryti suderintą užkrečiamųjų gyvūnų ligų sąrašą (toliau – į sąrašą įtrauktos ligos)) , kuris būtų išdėstytas lentelėje, pateiktoje šio reglamento priede . Pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai priimti tokį sąrašą iš dalies pakeičiančius arba papildančius aktus . Taigi Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai tokiam sąrašui sudaryti deleguoti Komisijai ; [13 pakeit.]

(32)

ateityje gali atsirasti naujų ligų, kurios gali kelti didelę riziką visuomenės ar gyvūnų sveikatai ir turėti didelio poveikio sveikatai, ekonomikai ar aplinkai. Įvertinus tokias ligas ir, jei reikia, priėmus laikinas neatidėliotinas priemones, gali reikėti reaguoti skubiai ir įtraukti tokias ligas į minėtą sąrašą. Todėl šiais tinkamai pagrįstais atvejais, kai kyla rizika visuomenės ar gyvūnų sveikatai, Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal skubos procedūrą;

(33)

į sąrašą įtrauktos ligos valdomos taikant skirtingus metodus. Dėl kai kurių labai užkrečiamų ligų, kurių Sąjungoje šiuo metu nėra, reikia nustatyti privalomas priemones, kad tik atsiradusios tos ligos būtų nedelsiant likviduotos. Būtina privalomai ar savanoriškai likviduoti tas ligas, kurios jau gali būti paplitusios kai kuriose Sąjungos dalyse. Abiem atvejais tikslinga apriboti gyvūnų perkėlimą ir produktų vežimą, pvz., drausti juos perkelti ir vežti į užkrėstas teritorijas ir iš jų arba prieš perkeliant ir vežant tiesiog atlikti tyrimus. Kitais atvejais galbūt tikslinga tik prižiūrėti ligos plitimą, nesiimant papildomų priemonių. Tai visų pirma būtų taikoma naujos ligos, apie kurią neturima daug informacijos, atveju;

(34)

reikėtų apibrėžti kriterijus, siekiant užtikrinti, kad sprendžiant, kurios užkrečiamosios gyvūnų ligos turėtų būti įtrauktos į pagal šį reglamentą sudarytą sąrašą, būtų nagrinėjami visi svarbūs aspektai, ir siekiant nustatyti reglamente nurodytų ligos prevencijos ir kontrolės taisyklių tinkamumą skirtingoms į sąrašą įtrauktoms ligoms, kad būtų garantuotas darnumas ir nuoseklumas. Siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į technikos ir mokslo pažangą bei susijusių tarptautinių standartų raidą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl galimų tų kriterijų pakeitimų;

(35)

šiame reglamente išdėstytos konkrečios užkrečiamosios gyvūnų ligos prevencijos ir kontrolės taisyklės turėtų būti taikomos tų rūšių gyvūnams, kurie gali perduoti susijusią ligą, tiek būdami imlūs tai ligai, tiek pernešdami užkratą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Todėl būtina sudaryti suderintą sąrašą , kuris būtų išdėstytas lentelėje, pateiktoje šio reglamento priede, ir į jį įtraukti tas rūšis, kurioms Sąjungos lygmeniu reikėtų taikyti konkrečioms į sąrašą įtrauktoms ligoms nustatytas priemones (toliau – „į sąrašą įtrauktos rūšys“), todėl Komisijai . Pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai priimti tokį sąrašą iš dalies pakeičiančius arba papildančius aktus turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai tokiam sąrašui sudaryti deleguoti Komisijai ; [14 pakeit.]

(36)

kiekvienos į sąrašą įtrauktos ligos atveju reikėtų darniai ir nuosekliai taikyti šiame reglamente pateiktas skirtingos kategorijos konkrečias ligų prevencijos ir kontrolės priemones, remiantis į sąrašą įtrauktos ligos svarba ir poveikio mastu, jos pasiskirstymu, paplitimu ir sergamumu ta liga Sąjungoje , taip pat jos plitimo rizika bei atsižvelgiant į tos į sąrašą įtrauktos ligos prevencijos ir kontrolės priemonių prieinamumą; [15 pakeit.]

(37)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento nuostatų dėl į sąrašą įtrauktoms ligoms taikomų prevencijos ir kontrolės priemonių, įgyvendinimo sąlygos, būtina nustatyti ir sąraše išdėstyti , kaip taikyti šiame reglamente nurodytas taisykles į sąrašą įtrauktoms ligoms Sąjungos lygmeniu. Todėl Komisijai Toks sąrašas turėtų būti suteikti įgyvendinimo pateikiamas ir atnaujinamas šio reglamento priede esančioje lentelėje. Pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai nustatyti, kurioms į priimti tokį sąrašą įtrauktoms ligoms turi iš dalies pakeičiančius arba papildančius aktus turėtų būti taikomos kurios taisyklės deleguoti Komisijai ; [16 pakeit.]

(38)

veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai gali geriausiai stebėti ir užtikrinti gyvūnų, už kuriuos jie atsakingi, sveikatos būklę ir produktų sveikumą. Todėl jiems turėtų būti nustatyta pirminė atsakomybė įgyvendinti priemones, skirtas užkirsti kelią ligai plisti tarp gyvūnų ir produktų, už kuriuos jie atsakingi, ir kontroliuoti tą plitimą , ir jie turėtų kiekvienas atskirai ir visi kartu prisidėti prie geresnės gyvūnų sveikatos praktikos skatinimo ; [17 pakeit.]

(39)

biologinio saugumo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių prevencijos būdų, kuriuos gali taikyti veiklos vykdytojai ir kiti dirbantieji su gyvūnais, kad būtų užkirstas kelias užkrečiamosioms gyvūnų ligoms patekti į gyvūnų populiaciją, vystytis joje ir plisti iš jos. Biologinio saugumo reikšmė taip pat pripažinta poveikio vertinime, atliktame siekiant priimti ES gyvūnų sveikatos teisės aktą, ir konkrečiai įvertintas galimas poveikis. Siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojų, gyvūnų ūkio darbuotojų ir gyvūnų augintinių laikytojų taikomos biologinio saugumo priemonės būtų pakankamai lanksčios, pritaikytos prie gamybos rūšies ir susijusių gyvūnų rūšių bei kategorijų, ir kad jomis būtų atsižvelgiama į vietos aplinkybes ir techninius pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl papildomų ir išsamesnių biologinio saugumo reikalavimų;

(40)

biocidiniai produktai, kaip antai dezinfekavimo priemonės, skirtos veterinarinei higienai užtikrinti arba naudoti maisto ir pašarų vietose, insekticidai, repelentai ar rodenticidai gali būti svarbūs įgyvendinant biologinio saugumo strategijas tiek ūkiuose, tiek vežant gyvūnus. Todėl jie turi būti laikomi biologinio saugumo dalimi;

(41)

žinios apie gyvūnų sveikatą, įskaitant žinias apie ligų simptomus, ligų pasekmes, galimus prevencijos būdus, įskaitant biologinį saugumą, gydymą ir kontrolę, yra išankstinė veiksmingo gyvūnų sveikatos valdymo sąlyga; tos žinios taip pat yra būtinos siekiant anksti nustatyti gyvūnų ligas. Todėl, jei taikytina, veiklos vykdytojai ir kiti gyvūnų ūkio darbuotojai turėtų įgyti tokių žinių. Tų žinių įgijimo būdai gali būti skirtingi, pavyzdžiui: formalusis švietimas, taip pat žemės ūkio sektoriaus ūkių konsultavimo sistema arba neformalus mokymas, prie kurio daug prisidėti gali nacionalinės ir Europos ūkininkų organizacijos ir kitos organizacijos. Šie alternatyvūs minėtų žinių įgijimo būdai taip pat turėtų būti pripažinti šiame reglamente . Analogiškai, bet atsižvelgiant į kitokią jų poziciją ir atsakomybės lygmenis, šias nuostatas galima taikyti ir gyvūnų augintinių laikytojams; [18 pakeit.]

(42)	veterinarijos gydytojai ir vandens gyvūnų sveikatos specialistai iš esmės prisideda prie visų gyvūnų sveikatos valdymo aspektų, tad šiame reglamente turėtų būti nustatytos bendrosios taisyklės dėl jų vaidmens ir atsakomybės;

(43)

veterinarijos gydytojų išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija užtikrina, kad jie įgijo žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų, inter alia, ligoms diagnozuoti ir gyvūnams gydyti. Be to, dėl istorinių priežasčių arba dėl vandens gyvūnų ligas gydančių veterinarijos gydytojų trūkumo kai kuriose valstybėse narėse egzistuoja specializuota profesija – vandens gyvūnų sveikatos specialistas. Tradiciškai šie specialistai nėra veterinarijos gydytojai, tačiau jie gydo vandens gyvūnus. Todėl šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į tų valstybių narių sprendimą pripažinti minėtą profesiją. Tokiais atvejais vandens gyvūnų sveikatos specialistų atsakomybė ir prievolės, susijusios su specifine jų darbo sritimi, turėtų būti tos pačios kaip veterinarijos gydytojų. Šis požiūris atitinka išdėstytąjį OIE Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

(44)

siekiant užtikrinti, kad pagal šį reglamentą veiklą vykdantys veterinarijos gydytojai ir vandens gyvūnų sveikatos specialistai yra pakankamai kvalifikuoti ir dalyvauja tinkamuose mokymuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl jų kvalifikacijos ir mokymo;

(45)

valstybės narės ir ypač už gyvūnų sveikatą atsakingos kompetentingos institucijos yra vieni pagrindinių užkrečiamųjų gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės srities veiklą vykdančių veikėjų. Kompetentinga už gyvūnų sveikatą atsakinga institucija, išduodama gyvūnų sveikatos sertifikatus, atlieka svarbų vaidmenį ligų priežiūros, likvidavimo, kontrolės priemonių, nenumatytų atvejų planavimo, informuotumo apie ligas didinimo srityse, taip pat lengvinant gyvūnų perkėlimą ir vykdant tarptautinę prekybą. Kad galėtų atlikti šiuo reglamentu nustatytas savo pareigas, valstybės narės yra priklausomos nuo turimos galimybės savo teritorijose naudotis tinkamais finansiniais, infrastruktūros ir personalo ištekliais, įskaitant laboratorijų pajėgumą, mokslo žinias ir kitą susijusią praktinę patirtį;

(46)

dėl ribotų išteklių kompetentinga institucija ne visada gali įvykdyti visus veiksmus, kuriuos ji privalo atlikti pagal šį reglamentą. Todėl būtina nustatyti teisinį pagrindą, pagal kurį šie veiksmai būtų perduoti atlikti veterinarijos gydytojams ir kitiems kvalifikuotiems specialistams . Dėl tos pačios priežasties yra nepaprastai svarbu, kad šie veterinarijos gydytojai ir specialistai neturėtų interesų konfliktų. Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos būtinos sąlygos bendrai taikyti ligų prevencijos ir kontrolės priemones visoje Sąjungoje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų veiksmų atlikimo perdavimo veterinarijos gydytojams ir tinkamo jų mokymo; [19 pakeit.]

(47)

optimaliai valdyti gyvūnų sveikatą galima tik bendradarbiaujant su gyvūnų laikytojais, veiklos vykdytojais, veterinarijos gydytojais, gyvūnų sveikatos specialistais, kitais suinteresuotaisiais subjektais ir prekybos partneriais. Siekiant užtikrinti jų paramą, būtina aiškiai ir skaidriai parengti sprendimų priėmimo procedūras ir taikyti šiame reglamente nustatytas priemones. Todėl kompetentinga institucija turėtų imtis tinkamų veiksmų visuomenei informuoti, ypač kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad gyvūnai ar produktai gali kelti riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai , maisto saugai arba aplinkai ir kai toks atvejis yra visuotinės svarbos; [20 pakeit.]

(48)

siekiant išvengti ligų sukėlėjų paplitimo iš laboratorijų, institutų ir kitų įstaigų, tvarkančių ligų sukėlėjus, itin svarbu, kad jie imtųsi tinkamų biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo priemonių. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos saugos priemonės, taikytinos tvarkant ar vežant tokius ligų sukėlėjus, vakcinas ir kitus biologinius produktus. Ši prievolė taip pat turėtų būti nustatyta bet kuriam tokioje veikloje dalyvaujančiam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Siekiant užtikrinti, kad tų saugos standartų būtų laikomasi tvarkant labai užkrečiamas biologines medžiagas, vakcinas ir kitus biologinius produktus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl saugos priemonių tose laboratorijose, institutuose bei įstaigose ir ligų sukėlėjų vežimo;

(49)

siekiant veiksmingos ligų kontrolės, būtina anksti nustatyti ligą ir sukurti aiškią pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimo grandinę. Siekiant reaguoti veiksmingai ir greitai, įtarus ar patvirtinus tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų protrūkius, apie tai turėtų būti nedelsiant pranešta veterinarijos gydytojams ir vandens gyvūnų sveikatos specialistams . Kartu būtina užtikrinti profesionalų požiūrį į pranešimų ir ataskaitų teikimą, kad būtų išvengta nepagrįstų įspėjimų dėl sveikatos kompetentingai institucijai. Todėl ta pranešimo prievolė turėtų būti nustatyta juridiniams ar fiziniams asmenims, siekiant užtikrinti, kad būtų pranešta apie visus ligų protrūkius visiems veiklos vykdytojams, gyvūnų specialistams ir gyvūnų augintinių laikytojams ; [21 pakeit.]

(50)

veterinarijos gydytojai atlieka pagrindinį vaidmenį tiriant ligas ir yra svarbi jungtis tarp veiklos vykdytojų ir kompetentingos institucijos. Todėl veiklos vykdytojas jiems turėtų pranešti apie anomalaus gaištamumo atvejus, kitas su pavojinga liga susijusias problemas arba be aiškios priežasties labai sumažėjusią produkcijos apimtį;

(51)

siekiant užtikrinti, kad tie pranešimai būtų teikiami efektyviai ir veiksmingai ir išaiškinti skirtingas aplinkybes, susijusias su anomalaus gaištamumo atvejais ir kitais pavojingų ligų požymiais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl kriterijų, kuriais nurodoma, kokiomis aplinkybėmis būtina teikti pranešimus, ir, prireikus, nustatomos tolesnio tyrimo metu taikytinos taisyklės.

(52)

kiek tai susiję su tam tikromis į sąrašą įtrauktomis ligomis, itin svarbu, kad Komisijai ir kitoms valstybėms narėms būtų nedelsiant apie jas pranešta. Toks pranešimas Sąjungoje leis kaimyninėms ar kitoms nukentėjusioms valstybėms narėms imtis atsargumo priemonių, kai jos pagrįstos. Siekiant užtikrinti vienodas tokio pranešimo Sąjungoje teikimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(53)

kita vertus, nebūtina nedelsiant pranešti apie kai kurias ligas ir imtis su jomis susijusių veiksmų. Tokiais atvejais labai svarbu rinkti informaciją apie tų ligų pasireiškimą ir teikti ataskaitas, kad su liga susijusi padėtis būtų kontroliuojama ir prireikus būtų imtasi ligų prevencijos ir kontrolės priemonių. Šis ataskaitų teikimo reikalavimas taip pat gali būti taikomas dėl ligų, apie kurias būtina pranešti Sąjungoje, tačiau apie kurias reikia pateikti papildomos informacijos, siekiant įgyvendinti veiksmingas ligų prevencijos ir kontrolės priemones. Kad teisinga informacija ir duomenys, būtini siekiant užkirsti kelią kiekvienai konkrečiai ligai plisti arba tokią ligą kontroliuoti, būtų surinkti per tinkamą laikotarpį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl atvejų, apie kuriuos reikia pranešti;

(54)

pagrindinis pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimo tikslas – surinkti patikimus, skaidrius ir prieinamus epidemiologinius duomenis. Turėtų būtų įdiegta Sąjungos masto kompiuterinė informacinė sistema, skirta veiksmingai rinkti ir valdyti priežiūros duomenis į sąrašą įtrauktų ligų ir, prireikus, naujų ligų arba antimikrobinėms medžiagoms atsparių patogenų atveju. Įdiegus tą sistemą turėtų būti suteikta galimybė optimaliai pasinaudoti duomenimis, palengvintas keitimasis jais ir sumažinta administracinė našta kompetentingoms valstybių narių institucijoms, į vieną procesą sujungiant pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimą Sąjungoje ir tarptautiniu mastu (tai yra OIE duomenų bazė WAHIS/WAHID). Taip pat turėtų būti užtikrintas nuoseklumas su Direktyvos 2003/99/EB nuostatomis dėl keitimosi informacija;

(55)

siekiant užtikrinti vienodas taisyklių, susijusių su pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimu Sąjungoje, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai sudaryti sąrašą ligų, dėl kurių būtų taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės, susijusios su pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimu Sąjungoje, ir parengti reikalingas procedūras, formatą, duomenis ir keitimąsi informacija dėl pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimo;

(56)

priežiūra yra pagrindinis ligų kontrolės politikos elementas. Ją vykdant būtų anksti nustatomos užkrečiamosios gyvūnų ligos ir veiksmingai apie jas pranešama, taip sudarant sąlygas sektoriaus atstovams ir kompetentingai institucijai laiku įgyvendinti, jei įmanoma, ligų prevencijos ir kontrolės priemones ir likviduoti ligą. Be to, vykdant priežiūrą būtų teikiama informacija apie kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos gyvūnų sveikatos būklę, o tai padėtų įrodyti, kad teritorija neužkrėsta, ir palengvintų prekybą su trečiosiomis šalimis;

(57)

veiklos vykdytojai reguliariai stebi savo gyvūnus ir gali geriausiai nustatyti anomalaus gaištamumo atvejus ar kitų pavojingų ligų simptomus. Taigi vykdant priežiūrą veiklos vykdytojams tenka kertinis vaidmuo; jie – pagrindiniai kompetentingos institucijos vykdomos priežiūros dalyviai . Šiame reglamente taip pat reikėtų pripažinti svarbų medžiotojų vaidmenį stebint laukinių gyvūnų ligas, nes jie turi patirties ir žinių apie laukiniams gyvūnams būdingas ligas. Analogiškai medžiotojų asociacijos ir teisę medžioti turintys asmenys taip pat galėtų papildyti veiklos vykdytojų darbą stebint laukinius gyvūnus ; [22 pakeit.]

(58)

siekiant užtikrinti glaudų veiklos vykdytojų ir veterinarijos gydytojų ar vandens gyvūnų sveikatos specialistų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija ir papildyti veiklos vykdytojų vykdomą priežiūrą, ūkiuose, priklausomai nuo gamybos rūšies ir kitų svarbių veiksnių, turėtų būti atliekami gyvūnų sveikatos patikrinimai. Siekiant užtikrinti susijusiai rizikai proporcingą priežiūros lygį skirtingų rūšių ūkiuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokiems gyvūnų sveikatos patikrinimams taikomų kriterijų ir patikrinimų pobūdžio skirtingų rūšių ūkiuose;

(59)

labai svarbu, kad kompetentinga institucija įdiegtų į sąrašą įtrauktų ligų, kurių priežiūra būtina, priežiūros sistemą. Ji taip pat turėtų būti taikoma naujų ligų atveju, kai turėtų būti įvertinta galima tos ligos keliama rizika sveikatai ir surinkti epidemiologiniai duomenys tokiam vertinimui atlikti. Siekiant geriausiai panaudoti išteklius, informaciją reikėtų rinkti, ja dalytis ir ją naudoti kiek įmanoma efektyviau ir veiksmingiau;

(60)	priežiūros metodika, dažnumas ir intensyvumas turėtų būti pritaikomi prie kiekvienos konkrečios ligos ir atsižvelgiama į konkretų priežiūros tikslą, gyvūnų sveikatos būklę susijusiame regione ir papildomą veiklos vykdytojų vykdomą priežiūrą;

(61)

kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į ligos epidemiologinį pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius, gali reikėti įdiegti struktūrinę priežiūros programą. Tokiu atveju tikslinga, kad valstybės narės parengtų epidemiologiškai pagrįstas priežiūros programas. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl priežiūros plano, oficialaus protrūkių patvirtinimo kriterijų, tų ligų atvejų apibrėžčių ir priežiūros programoms taikomų reikalavimų, kiek tai susiję su jų turiniu, įtrauktina informacija ir taikymo laikotarpiu;

(62)

siekiant koordinuoti valstybių narių veiksmus ir užtikrinti, kad tos priežiūros programos derėtų su Sąjungos tikslais, jas reikėtų pateikti Komisijai ir informavimo tikslais – kitoms valstybės narėms. Be to, priežiūros programą įgyvendinanti valstybė narė taip pat turėtų teikti Komisijai reguliarias ataskaitas apie tos priežiūros programos rezultatus. Siekiant užtikrinti vienodas priežiūros programų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai sudaryti ligų, dėl kurių būtų taikomos priežiūros programos, sąrašą ir parengti suderintas procedūras, formatą, duomenis ir keitimąsi informacija;

(63)

valstybės narės, kuriose nustatytos į sąrašą įtrauktos ligos, kurioms būtina taikyti šiame reglamente nustatytas likvidavimo priemones, arba nežinoma, kad jose tų ligų nėra, turi įdiegti privalomo likvidavimo programas toms ligoms likviduoti, jei jų likvidavimas yra privalomas Sąjungoje, arba turėti galimybę įdiegti savanoriško likvidavimo programas toms ligoms likviduoti, jei jų likvidavimas Sąjungoje numatytas, bet nėra privalomas. Siekiant užtikrinti vienodas bendro taikymo sąlygas Sąjungoje, būtina nustatyti suderintus reikalavimus, taikomus tokioms privalomo arba savanoriško likvidavimo programoms. Kad būtų užtikrintas veiksmingas ligų likvidavimas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ligų kontrolės strategijų tikslų, pagal privalomo arba savanoriško likvidavimo programas taikomų ligų kontrolės priemonių ir tokioms programoms nustatytų reikalavimų; [23 pakeit.]

(63a)

kita vertus, esama ligų, kurios kelia Sąjungos masto rūpestį, tačiau nebūtina reikalauti, kad valstybės narės jas likviduotų. Valstybės narės gali nustatyti savanoriškas šių ligų likvidavimo programas, jei nusprendžia, kad likvidavimas joms svarbus. Tokios savanoriškos likvidavimo programos būtų pripažįstamos Sąjungos mastu. Pagal tokias programas būtų reikalaujama įgyvendinti tam tikras atitinkamas ligos kontrolės priemones. Be to, programa suteiktų valstybei narei galimybę, gavus Komisijos patvirtinimą, reikalauti tam tikrų garantijų priimant gyvūnus iš kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių, pvz., papildomai ištirti, ar gyvūnai neserga tam tikra liga, ir patikinimo, susijusio su šių tyrimų rezultatais, perkėlimo sertifikatuose. Sąjunga gali prisidėti prie valstybių narių programų finansavimo, jei liga nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (12) sąraše ir jei jos pateikia prašymą dėl finansavimo; [24 pakeit.]

(63b)

siekiant užtikrinti vienodas bendro taikymo sąlygas Sąjungoje, būtina nustatyti suderintus reikalavimus, taikomus tokioms privalomo arba savanoriško likvidavimo programoms. Kad būtų užtikrintas veiksmingas ligų likvidavimas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ligų kontrolės strategijų tikslų, pagal privalomo arba savanoriško likvidavimo programas taikomų ligų kontrolės priemonių ir tokioms programoms nustatytų reikalavimų; [25 pakeit.]

(64)	siekiant užtikrinti vienodas ligų likvidavimo programų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tokių programų, ataskaitų bei veiklos rodiklių teikimo tvarką;

(65)

be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė paskelbti, kad visos jų teritorijos, zonos ar laikymo vietos neužkrėstos viena ar keletu į sąrašą įtrauktų ligų, kurioms taikomos privalomo ar savanoriško likvidavimo programų taisyklės, siekiant apsisaugoti nuo tokių į sąrašą įtrauktų ligų patekimo iš kitų Sąjungos dalių ar kitų trečiųjų šalių, ar teritorijų. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta aiški suderinta procedūra, įskaitant būtinus neužkrėstos teritorijos statuso kriterijus. Siekiant užtikrinti vienodas neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo Sąjungoje sąlygas, būtina oficialiai patvirtinti tokį neužkrėstos teritorijos statusą; taigi įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti tokį statusą turėtų būti suteikti Komisijai;

(66)

OIE Sausumos ir vandens gyvūnų sveikatos kodeksuose (OIE kodeksai) apibrėžta skirstymo į laikymo vietas sąvoka. Anksčiau nei šis reglamentas priimtuose Sąjungos teisės aktuose ši sąvoka vartojama tik kalbant apie konkrečiuose Sąjungos teisės aktuose nurodytus konkrečių rūšių gyvūnus ir ligas, pvz., paukščių gripą ir vandens gyvūnų ligas. Šiuo reglamentu turėtų būti suteikta galimybė laikymo vietų sistemą taikyti kitų rūšių gyvūnams ir ligoms. Siekiant nustatyti išsamias sąlygas, susijusias su laikymo vietų pripažinimu, patvirtinimo taisyklėmis ir jiems taikomais reikalavimais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus;

(67)	siekdamos informuoti prekybos partnerius ir palengvinti prekybą, valstybės narės turėtų viešai paskelbti apie savo neužkrėstą teritoriją, zonas ir laikymo vietas;

(68)

siekiant nustatyti išsamias neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo sąlygas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokio statuso suteikimo kriterijų, įrodymų ligų nebuvimui pagrįsti, specialių ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, apribojimų, teiktinos informacijos, nukrypti leidžiančių nuostatų ir neužkrėstos teritorijos statuso išsaugojimo, sustabdymo, atšaukimo ar sugrąžinimo sąlygų;

(69)

siekiant užtikrinti vienodas procedūrų, taikomų neužkrėstos teritorijos statusui suteikti, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tas į sąrašą įtrauktas ligas, kurioms gali būti taikoma laikymo vietų sistema, ir išsamias taisykles dėl paraiškų teikimo ir keitimosi informacija formato;

(70)

nustačius visiškai neturinčią imuniteto ir tam tikroms į sąrašą įtrauktoms ligoms imlią gyvūnų populiaciją, būtina nuolat informuoti apie ligą ir būti jai pasirengus. Įrodyta, kad nenumatytų atvejų planai – itin svarbi priemonė sėkmingai kontroliuojant nenumatytus ligų atvejus praeityje. Siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti šia efektyvia ir veiksminga priemone nenumatytiems ligų atvejams kontroliuoti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nenumatytų atvejų planams taikomų išsamių reikalavimų ir sąlygų;

(71)

praeityje kilusios gyvūnų sveikatos krizės parodė konkrečių, išsamių ir greitai įgyvendinamų valdymo procedūrų, skirtų nenumatytiems ligų atvejams, naudą. Šios organizacinės procedūros turėtų užtikrinti greitą ir veiksmingą atsaką ir pagerinti visų susijusių šalių, ypač kompetentingų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, pastangų koordinavimą;

(72)

siekiant užtikrinti nenumatytų atvejų planų tinkamumą kritinėse situacijose, labai svarbu išbandyti sistemas ir patikrinti, kaip jos veikia. Tuo tikslu, jei įmanoma ir jei reikia, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų vykdyti imituojamąsias pratybas, bendradarbiaudamos su kaimyninių valstybių narių ir trečiųjų šalių bei teritorijų kompetentingomis institucijomis;

(73)	siekiant užtikrinti vienodas nenumatytų atvejų planų ir imituojamųjų pratybų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti tų planų ir pratybų praktinio įgyvendinimo taisykles;

(74)

veterinariniai vaistai, kaip antai vakcinos, hiperimuniniai serumai ir antimikrobinės medžiagos, yra svarbūs užkertant kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms ir jas kontroliuojant. Atlikus ES gyvūnų sveikatos teisės akto priėmimo poveikio vertinimą, pabrėžta visų pirma vakcinų, kaip gyvūnų ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo priemonės, svarba;

(75)

tačiau taikant kai kurių užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolės strategijas būtina uždrausti arba apriboti tam tikrų veterinarinių vaistų naudojimą, nes jų naudojimas sumažintų tų strategijų veiksmingumą. Pavyzdžiui, hiperimuniniai serumai arba antimikrobinės medžiagos gali paslėpti ligos požymius, dėl jų gali būti neįmanoma nustatyti ligos sukėlėją arba sunku atlikti greitą ir diferencinę diagnozę ir todėl būtų sudėtinga teisingai nustatyti ligą , taigi kiltų didelė rizika visuomenės ir gyvūnų sveikatai ; [26 pakeit.]

(76)

vis dėlto, skirtingų į sąrašą įtrauktų ligų kontrolės strategijos gali iš esmės skirtis. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti taisykles dėl veterinarinių vaistų naudojimo į sąrašą įtrauktų tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais ir suderintus kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sprendžiant, ar galima naudoti vakcinas, hiperimuninius serumus ir antimikrobines medžiagas, ir kaip juos naudoti. Siekiant užtikrinti lankstų požiūrį ir spręsti specifinius su skirtingomis į sąrašą įtrauktomis ligomis susijusius klausimus bei sudaryti galimybę naudotis veiksmingomis gydymo priemonėmis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų veterinarinių vaistų naudojimo ribojimo, draudimo arba prievolių, vykdant tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų kontrolę. Skubos atveju ir siekiant kovoti su naujais pavojais, galinčiais turėti pražūtingą poveikį gyvūnų ar visuomenės sveikatai, ekonomikai, visuomenei ar aplinkai, turėtų būti įmanoma tas priemones priimti skubos tvarka; [27 pakeit.]

(77)

atsižvelgiant į ekspertų nuomonėje išdėstytas išvadas dėl pagrindinėms gyvūnų ligoms skirtų vakcinų ir (arba) diagnostikos bankų (13), taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos sukaupti į sąrašą įtrauktų ligų, kurios kelia rimtą grėsmę gyvūnų ar visuomenės sveikatai, antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų rezervus Sąjungoje ir valstybėse narėse. Įsteigus Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų banką būtų lengviau siekti Sąjungos gyvūnų sveikatos srities tikslų, nes tai leistų greitai ir veiksmingai reaguoti tuo atveju, jei tokių išteklių prireiktų; tokiu būdu riboti ištekliai būtų naudojami veiksmingai;

(78)

siekiant užtikrinti tokį greitą ir veiksmingą atsaką pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokių bankų įsteigimo, valdymo ir jų veikimo saugos standartų bei reikalavimų. Tačiau šiuo reglamentu neturėtų būti nustatomos ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, įskaitant skiepijimą, finansavimo taisyklės;

(79)

reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos suteikiama pirmenybė pasinaudoti Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų ištekliais, siekiant užtikrinti veiksmingą jų paskirstymą neatidėliotinais atvejais . Be to, toms valstybėms narėms, kurios nėra įsteigusios nacionalinių antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų arba kurios turi ribotas galimybes naudotis atsargomis, esančiomis Sąjungos bankuose, turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis jos galėtų naudotis kitų valstybių narių ištekliais ; [28 pakeit.]

(80)	dėl su bioterorizmu ir agroterorizmu susijusių saugumo priežasčių tam tikra išsami informacija apie Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankus turėtų būti tvarkoma kaip įslaptinta informacija ir turėtų būti uždrausta ją skelbti;

(81)

siekiant užtikrinti vienodas Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų valdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles, pagal kurias būtų sprendžiama, kuriuos biologinius produktus reikia įtraukti į tuos bankus ir kokių ligų atveju jie naudotini; taip pat išsamias taisykles dėl tiekimo, kiekių, laikymo, pristatymo, procedūrinių ir techninių reikalavimų, taikomų vakcinoms, antigenams ir diagnostikos reagentams, ir Komisijai teikiamos informacijos dažnumo ir turinio;

(82)	kilus į sąrašą įtrauktos ligos, kuri, manoma, kelia didelę riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje, protrūkiui, būtina nedelsiant imtis ligų kontrolės priemonių tai į sąrašą įtrauktai ligai likviduoti, kad būtų apsaugota gyvūnų, visuomenės sveikata ir susiję sektoriai;

(83)	už užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo kontrolę ir prevenciją visų pirma atsakingi veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai. Įtarus ar patvirtinus labai užkrečiamų ligų atvejus, jie turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų;

(84)	kompetentingai institucijai turėtų tekti atsakomybė inicijuoti pirminius tyrimus, kuriais patvirtinamas arba paneigiamas labai užkrečiamos į sąrašą įtrauktos ligos, kuri, manoma, kelia didelę riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje, protrūkis;

(85)	kompetentinga institucija turėtų nustatyti preliminarias ligų kontrolės priemones, kad būtų užkirstas kelias galimam į sąrašą įtrauktos ligos plitimui ir atliktas epidemiologinis tyrimas;

(85a)

pagal Direktyvą 2003/99/EB valstybės narės kiekvienais metais turi teikti Komisijai ataskaitas apie zoonozių šaltinius, zoonozių sukėlėjus ir atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Taip pat, vykdydamos Reglamente (ES) Nr. xxxx/xxxx (Oficialios kontrolės reglamentas) (14) (*1) ir Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 nustatytus kontrolės planus ir kontrolės programas, valstybės narės turėtų imtis kitų infekcinių gyvūnų ligų, taip pat ir tų, kurios neįtrauktos į šio Reglamento priedo sąrašą, stebėjimo, prevencijos ir kontrolės strateginių priemonių. Šios priemonės turėtų apimti strategiją dėl tinkamos gyvulininkystės ir atsakomybę už veterinarinių vaistų naudojimą; [29 pakeit.]

(86)	tik patvirtinus į sąrašą įtrauktos ligos atvejį, kompetentinga institucija turėtų imtis reikalingų ligų kontrolės priemonių, jei reikia nustatydama ribojimų taikymo zonas, kad būtų užkirstas kelias tai ligai toliau plisti ir toks plitimas būtų sustabdytas;

(86a)

ligų kontrolės priemonės, kurių prireikia ligos protrūkio atveju, gali neigiamai paveikti biologinę įvairovę ir ūkio gyvūnų genetinių išteklių apsaugą. Laikydamasi Biologinės įvairovės konvencijos ir ES biologinės įvairovės strategijos, kompetentinga institucija, spręsdama dėl ligų kontrolės priemonių taikymo, turėtų atsižvelgti į poveikį biologinei įvairovei ir ūkio gyvūnų genetiniams ištekliams; [30 pakeit.]

(87)

į sąrašą įtraukta liga užsikrėtę laukiniai gyvūnai gali kelti riziką visuomenės sveikatai ir laikomų gyvūnų sveikatai ir atvirkščiai . Todėl reikėtų nustatyti specialias taisykles, susijusias su ligų kontrolės ir likvidavimo priemonėmis, prireikus taikytinomis laukiniams arba prireikus laikomiems gyvūnams; [31 pakeit.]

(88)

kalbant apie į sąrašą įtrauktas ligas, kurios nėra labai užkrečiamos ir kurioms taikomos privalomo likvidavimo priemonės, siekiant užkirsti kelią toms į sąrašą įtrauktoms ligoms plisti visų pirma į neužkrėstas teritorijas, reikėtų įgyvendinti ligų kontrolės priemones. Vis dėlto, tos priemonės gali būti ne tokios griežtos arba skirtingos, palyginti su dėl pavojingiausių į sąrašą įtrauktų ligų taikomomis priemonėmis. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos specialios su tokiomis ligomis susijusios taisyklės. Valstybės narės, kurios įdiegė savanoriško likvidavimo programą, taip pat turėtų įgyvendinti tokios ligos kontrolės priemones. Vis dėlto, ligų kontrolės priemonių lygis ir intensyvumas turėtų būti proporcingas ir jomis turėtų būti atsižvelgta į susijusios į sąrašą įtrauktos ligos ypatumus, jos paplitimą ir svarbą nuo jos nukentėjusiai valstybei narei arba regionui ir visai Sąjungai; [32 pakeit.]

(89)

siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojai, gyvūnų augintinių laikytojai ir kompetentingos institucijos veiksmingai taikytų šiame reglamente nustatytas ligų kontrolės priemones ir atsižvelgiant į ligų kontrolės priemonių, taikomų konkrečioms į sąrašą įtrauktoms ligoms, ypatumus ir susijusius rizikos veiksnius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių ligų kontrolės priemonių įtarus arba patvirtinus į sąrašą įtrauktos ligos atvejį ūkiuose, kitose vietose ir ribojimų taikymo zonose;

(90)

siekiant suteikti galimybę Komisijai priimti laikinas specialias ligų kontrolės priemones, jei šiame reglamente nustatytos ligų kontrolės priemonės yra nepakankamos ar netinkamos minėtai rizikai pašalinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ribotą laikotarpį nustatyti specialias ligų kontrolės priemones;

(91)	būtina registruoti tam tikrus ūkius, kuriose laikomi sausumos gyvūnai ar tvarkomi genetinės medžiagos produktai, ir tam tikrus vežėjus, kurie juos veža, kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti tinkamą priežiūrą ir užkirsti kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms, jas kontroliuoti ir likviduoti;

(92)	jei tam tikros rūšies ūkis, kuriame laikomi sausumos gyvūnai ar tvarkomi bei laikomi genetinės medžiagos produktai, kelia ypatingą riziką gyvūnų sveikatai, jį turėtų patvirtinti kompetentinga institucija;

(93)	siekiant nesudaryti nepagrįstos administracinės naštos ir sąnaudų, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), valstybėms narėms turėtų būti leista registravimo ir patvirtinimo sistemą lanksčiai pritaikyti prie vietos ir regiono sąlygų ir gamybos modelių;

(94)	siekiant sumažinti administracinę naštą, jei įmanoma, registravimą ir patvirtinimą reikėtų įtraukti į registravimo ir patvirtinimo sistemą, kurią valstybė narė galbūt jau įdiegė kitais tikslais;

(95)

veiklos vykdytojai turi pirminių žinių apie gyvūnus, kuriuos prižiūri. Todėl jie turėtų saugoti atnaujintus duomenis, kurie yra svarbūs vertinant gyvūno sveikatos būklę, vykdant atsekamumą ir atliekant epidemiologinį tyrimą, pasireiškus į sąrašą įtrauktai ligai. Kompetentingai institucijai turėtų būti sudarytos sąlygos lengvai pasinaudoti tais duomenimis;

(96)

siekiant užtikrinti, kad atnaujinta informacija apie registruotus ūkius, vežėjus ir patvirtintus ūkius, yra prieinama visiems, kompetentinga institucija turėtų sudaryti ir tvarkyti tokių ūkių ir vežėjų registrą. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, kurią reikia įtraukti į ūkių ir vežėjų registrą, ir duomenų saugojimo reikalavimų, kiek tai susiję su saugotina informacija, nuo duomenų saugojimo reikalavimų leidžiančiomis nukrypti nuostatomis ir specifiniais papildomais genetinės medžiagos produktams taikomais reikalavimais;

(97)

siekiant užtikrinti vienodas šiame reglamente nustatytų reikalavimų, susijusių su ūkių registravimu ir patvirtinimu, taip pat duomenų saugojimu ir registrais, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti informavimo prievoles, išimtis ir kitas taisykles, taip pat registrų ir duomenų veiklos specifikacijas bei formatą;

(98)

veiksmingas atsekamumas yra pagrindinis ligų kontrolės politikos elementas. Reikėtų nustatyti konkrečius identifikavimo ir registravimo reikalavimus, taikomus skirtingų rūšių laikomiems sausumos gyvūnams ir genetinės medžiagos produktams, kad būtų lengviau veiksmingai taikyti šiame reglamente nustatytas ligų prevencijos ir kontrolės taisykles. Be to, svarbu sudaryti galimybę įdiegti tų rūšių identifikavimo ir registravimo sistemą, kurioms šiuo metu tokia tvarka nenustatyta, arba kai tai būtina dėl kintančių aplinkybių ir susijusio pavojaus;

(99)

siekiant užtikrinti sklandų identifikavimo ir registravimo sistemos veikimą ir atsekamumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl prievolių, susijusių su duomenų bazėmis, kompetentingos institucijos skyrimu, išsamiais skirtingų rūšių gyvūnams taikomais identifikavimo ir registravimo reikalavimais ir dokumentais;

(100)

tikslinga sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas ir lanksčiai taikyti sistemą tais atvejais, kai atsekamumo reikalavimai gali būti tenkinami kitais nei šiame reglamente nustatytieji būdais. Todėl pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo identifikavimo ir registravimo reikalavimų;

(101)

siekiant užtikrinti vienodas identifikavimo ir registravimo sistemos įgyvendinimo bei atsekamumo vykdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su duomenų bazių techninėmis specifikacijomis, identifikavimo būdais, dokumentais ir formatu, terminais ir tokių sistemų netaikymo kriterijais;

(102)

svarbi užkrečiamosios gyvūnų ligos patekimo ir plitimo prevencijos priemonė yra tą ligą galinčių perduoti gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo apribojimų nustatymas. Vis dėlto, gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo ribojimas gali turėti didelio poveikio ekonomikai ir trukdyti vidaus rinkos veikimui. Todėl tokie apribojimai turėtų būti taikomi tik būtinais atvejais ir būti proporcingi susijusiai rizikai. Šis požiūris atitinka SFP sutartyje nustatytus principus ir OIE tarptautinius standartus;

(103)

šiame reglamente nustatyti bendrieji reikalavimai turėtų būti taikomi visų gyvūnų perkėlimui, kaip antai vežimo metu taikomi ligų prevencijos reikalavimai arba draudimas perkelti gyvūnus iš ūkio, kuriame nustatyti anomalaus gaištamumo atvejai ar kitų ligų simptomai, kurių priežastis nežinoma;

(104)

šiuo metu Sąjungos teisės aktais dėl sausumos gyvūnų perkėlimo nustatytos suderintos taisyklės, taikomos pirmiausiai sausumos gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui iš vienos valstybės narės į kitą; valstybėms narėms leidžiama nustatyti reikalingus perkėlimo ir vežimo reikalavimus jų teritorijoje. ES gyvūnų sveikatos teisės akto poveikio vertinime pateiktas išsamus dabartinės padėties palyginimas su galimybe Sąjungos mastu suderinti perkėlimo ir vežimo valstybėse narėse taisykles. Padaryta išvada, kad reikėtų toliau taikyti dabartinį požiūrį, nes visiškai suderinti gyvūnų perkėlimą ir produktų vežimą būtų labai sudėtinga ir iš to gauta nauda, t. y., tokio perkėlimo ir vežimo tarp valstybių narių palengvinimas, nenusvertų galimo neigiamo poveikio gebėjimui kontroliuoti ligas;

(105)

iš vienos valstybės narės į kitą perkeliamiems gyvūnams taikomas pagrindinių gyvūnų sveikatos reikalavimų rinkinys. Visų pirma, gyvūnai negali būti perkeliami iš ūkio, kuriame nustatyti anomalaus gaištamumo atvejai ar ligų, kurių priežastis nežinoma, simptomai. Tačiau gaištamumo, net jei jis anomalus, atvejai, susiję su mokslinėmis procedūromis, kurias leista vykdyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES (15) ir nesukelti infekcinių į sąrašą įtrauktų ligų, neturėtų būti priežastis neleisti perkelti mokslo tikslais naudojamų gyvūnų . Bet kokiu atveju šiuos gaištamumo atvejus turėtų registruoti kompetentinga valdžios institucija; [33 pakeit.]

(106)

vis dėlto, šiuo reglamentu reikėtų suteikti daugiau lankstumo, siekiant palengvinti įvairių rūšių ir kategorijų sausumos gyvūnų perkėlimą, dėl kurio nekyla didelės į sąrašą įtrauktų ligų plitimo tarp valstybių narių rizikos. Be to, reikėtų suteikti papildomą galimybę nustatyti nukrypti leidžiančias nuostatas tais atvejais, kai valstybės narės ar veiklos vykdytojai sėkmingai įgyvendina alternatyvias rizikos mažinimo priemones, pvz., užtikrina aukštą biologinio saugumo lygį ir įdiegia veiksmingas priežiūros sistemas;

(107)

kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai sudaro didelę reikšmę ekonomikai turinčių gyvūnų rūšių grupes ir jiems taikomi konkretūs perkėlimo reikalavimai, nustatyti anksčiau nei šis reglamentas priimtuose Sąjungos teisės aktuose, būtent: Tarybos direktyvoje 64/432/EEB (16), Tarybos direktyvoje 91/68/EEB (17), Tarybos direktyvoje 2009/156/EB (18), Tarybos direktyvoje 2009/158/EB (19), ir iš dalies – Direktyvoje 92/65/EEB. Pagrindinės šių rūšių gyvūnų perkėlimo taisyklės turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Išsamūs reikalavimai, kurie daugiausia priklauso nuo ligų, kurias gali perduoti skirtingų rūšių ar kategorijų gyvūnai, turėtų būti reglamentuojami vėlesniais Komisijos aktais, atsižvelgiant į ligų ir susijusių rūšių ir kategorijų gyvūnų ypatumus;

(108)

kadangi kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimo ir surinkimo operacijos kelia ypatingai didelę ligų riziką, šiame reglamente tikslinga nustatyti konkrečias taisykles susijusių gyvūnų sveikatai apsaugoti ir užkirsti kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms plisti; [34 pakeit.]

(109)

priklausomai nuo į sąrašą įtrauktų ligų ir į sąrašą įtrauktų rūšių, būtina nustatyti konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus tam tikrų rūšių gyvūnams, išskyrus laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius. Šių rūšių gyvūnams taikomos taisyklės taip pat buvo nustatytos prieš priimant šį reglamentą taikytuose teisės aktuose, visų pirma Direktyvoje 92/65/EEB. Toje direktyvoje nustatytos įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant bites, kamanes, žmogines beždžiones, šunis, kates ir t. t. konkrečios perkėlimo taisyklės, o šiame reglamente turėtų būti nustatytas deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kuriais apibrėžiamos konkrečios tų rūšių gyvūnų perkėlimo taisyklės, priėmimo teisinis pagrindas;

(110)

atskirti ūkiai, paprastai naudojami laboratoriniams ar zoologijos sodų gyvūnams laikyti, dažniausiai pasižymi aukštu biologinio saugumo lygiu, palankia ir tinkamai kontroliuojama gyvūnų sveikatos būkle, o gyvūnai perkeliami rečiau arba perkeliami tik uždarose tų ūkių grandinėse. Atskirtų ūkių statusas, dėl kurio veiklos vykdytojai savanoriškai gali teikti paraišką, pirmą kartą paminėtas Direktyvoje 92/65/EEB, kurioje patvirtintoms įstaigoms, institutams ir centrams nustatytos patvirtinimo taisyklės ir reikalavimai, taip pat perkėlimo reikalavimai. Pagal tą sistemą minėtiems ūkiams leista keistis gyvūnais tarpusavyje ir nustatyta nedaug gyvūnų perkėlimo reikalavimų, taip pat suteiktos sveikatos garantijos atskirtų ūkių grandinėje. Todėl tokiai sistemai pritarė dauguma veiklos vykdytojų, kurie savanoriškai tokia galimybe naudojosi. Taigi tikslinga išsaugoti atskirtų ūkių sąvoką ir šiame reglamente taip pat nustatyti gyvūnų perkėlimo iš vieno tokio ūkio į kitą taisykles;

(111)

mokslo tikslais, kaip antai mokslinių tyrimų ar diagnostikos tikslais, ir ypač Direktyvoje 2010/63/ES patvirtintais tikslais, gali prireikti perkelti gyvūnus, kurie neatitinka šiame reglamente nustatytų bendrųjų gyvūnų sveikatos reikalavimų ir kurie kelia didesnę riziką gyvūnų sveikatai. Tokios rūšies perkėlimas neturėtų būti uždraustas arba netinkamai apribotas šio reglamento nuostatomis, nes tai galėtų trukdyti moksliniams tyrimams, kuriuos leista vykdyti, ir vilkinti mokslo pažangą. Vis dėlto, itin svarbu šiame reglamente nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad tokie gyvūnai perkeliami saugiai ir būtų registruojami kompetentingoje valdžios institucijoje ; [35 pakeit.]

(112)

cirko gyvūnų, zoologijos soduose laikomų gyvūnų, parodoms skirtų gyvūnų ir tam tikrų kitų gyvūnų perkėlimo modeliai dažnai skiriasi nuo kitų rūšių laikomų gyvūnų perkėlimo modelių. pritaikant Sąjungos taisykles prie tokių gyvūnų perkėlimo, reikėtų nustatyti konkrečias nuostatas, atsižvelgiant į konkrečią riziką ir alternatyvias rizikos mažinimo priemones;

(113)

siekiant užtikrinti šio reglamento 102–112 konstatuojamosiose dalyse nurodytų tikslų įgyvendinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su vežant taikomomis ligų prevencijos priemonėmis, konkrečiomis tam tikrų rūšių gyvūnų perkėlimo taisyklėmis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip antai surinkimo operacijos arba grąžintos siuntos, ir specialiais kito pobūdžio gyvūnų perkėlimo reikalavimais ar nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kaip antai perkėlimo mokslo tikslais atveju;

(114)

siekiant užtikrinti galimybę nustatyti specialias taisykles dėl perkėlimo tuo atveju, jei tokios taisyklės nėra pakankamos ar tinkamos, siekiant riboti tam tikros ligos plitimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ribotą laikotarpį nustatyti specialias perkėlimo taisykles;

(115)

iš vienos valstybės narės į kitą perkeliami laikomi sausumos gyvūnai turėtų atitikti tokio perkėlimo reikalavimus. Jei tam tikrų rūšių gyvūnai kelia riziką sveikatai ir turi didesnės ekonominės svarbos, prie tokių gyvūnų turėtų būti pridedamas kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas;

(116)

jei tai įmanoma techniniu, praktiniu ir finansiniu požiūriu, reikėtų pasinaudoti technologiniais pokyčiais, kad būtų sumažinta veiklos vykdytojams ir kompetentingai institucijai tenkanti administracinė našta, susijusi su sertifikavimu ir pranešimų teikimu, informacinėmis technologijomis pakeičiant popierinius dokumentus ir palengvinant pranešimo procedūras, taip pat naudojant tas technologijas kiek įmanoma įvairesniais tikslais;

(117)

jei kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas nėra būtinas, veiklos vykdytojas, perkeliantis gyvūnus į kitas valstybes nares, turėtų pateikti savo paties parengtos deklaracijos dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad gyvūnai atitinka šiame reglamente nustatytus perkėlimo reikalavimus;

(118)

siekiant užtikrinti šio reglamento 115, 116 ir 117 konstatuojamosiose dalyse nurodytų tikslų įgyvendinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl turinio, informavimo prievolių ir nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų, taip pat dėl konkrečių sertifikavimo taisyklių ir valstybinių veterinarijos gydytojų prievolės atlikti tinkamus patikrinimus prieš pasirašant gyvūnų sveikatos sertifikatą;

(119)

pranešimai apie gyvūnų perkėlimą ir genetinės medžiagos produktų vežimą iš vienos valstybės narės į kitą ir kai kuriais atvejais – valstybių narių nacionalinėse teritorijose yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti gyvūnų ir tų produktų atsekamumą, kai toks perkėlimas ar vežimas gali būti susijęs su užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo rizika. Todėl apie tokį perkėlimą ir vežimą turi būti pranešta ir jis turi būti registruojamas. Tuo tikslu turėtų būti naudojama IMSOC sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*2) (Oficialios kontrolės reglamentas) 130 straipsnio 1 dalyje;

(120)

siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių dėl gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimų apie perkėlimą bei vežimą teikimo vienodas įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles dėl gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžių, paties veiklos vykdytojo parengtos deklaracijos dokumentų, pranešimų apie sausumos ir vandens gyvūnų perkėlimą bei genetinės medžiagos produktų ir, prireikus, gyvūninių produktų vežimą formato bei terminų;

(121)

dėl specifinio gyvūnų augintinių perkėlimo pobūdžio gyvūnų sveikatai kylanti rizika labai skiriasi nuo perkeliant kitus laikomus gyvūnus kylančios rizikos. Todėl šiame reglamente tokiam perkėlimui turėtų būti nustatytos konkrečios tokio perkėlimo taisyklės ir toliau taikomos jau priimtos nuostatos . Siekiant užtikrinti, Taip bus užtikrinama, kad gyvūnai augintiniai nekelia nekeltų didelės užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo rizikos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai . Komisijai pagal SESV 290 straipsnį , nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 (20) nuostatų turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių tų gyvūnų perkėlimo taisyklių. Siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, susijusių su gyvūnų augintinių perkėlimu, vienodas įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su ligų prevencijos ir kontrolės priemonėmis, kurių reikia imtis dėl tokio perkėlimo; [36 pakeit.]

(122)

laukiniai gyvūnai dėl įvairių priežasčių kelia riziką gyvūnų ir visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, juos perkeliant į ūkį ar iš vienos aplinkos į kitą. Siekiant išvengti užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo, gali reikėti imtis tinkamų su tokių gyvūnų perkėlimu susijusių prevencinių priemonių. Siekiant užtikrinti, kad laukiniai gyvūnai nekeltų didelės ligų plitimo rizikos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl papildomų laukinių sausumos gyvūnų perkėlimo reikalavimų;

(123)

panaši užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo tarp gyvų gyvūnų rizika gali kilti dėl genetinės medžiagos produktų. Be to, dėl veisliniams gyvūnams taikomų aukštų sveikatos reikalavimų tų produktų gavyba yra specifinė ir todėl reikia nustatyti griežtesnius ar atskirus gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus gyvūnams donorams. Siekiant užtikrinti saugų genetinės medžiagos produktų vežimą, reikalaujamus aukštus jų sveikatos standartus ir atsižvelgti į kai kurias specifines naudojimo paskirtis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių tam tikrų rūšių gyvūnų genetinės medžiagos vežimo reikalavimų ir dėl specialių reikalavimų, pavyzdžiui, taikomų mokslo tikslais vežamiems produktams, taip pat nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo gyvūnų sveikatos sertifikavimo prievolės;

(124)

gyvūniniai produktai gali kelti užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo riziką. Sąjungos teisės aktuose nustatytais maisto saugos reikalavimais, taikomais gyvūniniams produktams, užtikrinama su higiena susijusi geroji patirtis ir sumažinamas tokių produktų keliamas pavojus gyvūnų sveikatai. Vis dėlto, šiame reglamente reikėtų nustatyti tam tikrais atvejais taikomas konkrečias gyvūnų sveikatos priemones, kaip antai, ligų kontrolės ir neatidėliotinas priemones, siekiant užtikrinti, kad dėl gyvūninių produktų neplistų gyvūnų ligos. Siekiant užtikrinti saugų gyvūninių produktų vežimą tomis konkrečiomis aplinkybėmis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių gyvūninių produktų vežimo taisyklių, kiek tai susiję su nustatytomis ligų kontrolės priemonėmis, gyvūnų sveikatos sertifikavimo prievolėmis ir nuo tų taisyklių nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, kai tai įmanoma dėl su tokiu vežimu susijusios rizikos ir taikomų rizikos mažinimo priemonių;

(125)

valstybėms narėms nustačius perkeliamiems gyvūnams ir vežamiems genetinės medžiagos produktams taikomas nacionalines priemones arba nusprendus imtis nacionalinių priemonių užkrečiamųjų gyvūnų ligų, išskyrus į sąrašą įtrauktas ligas, poveikiui jų teritorijoje riboti, tos nacionalinės priemonės neturėtų prieštarauti vidaus rinkoje galiojančioms taisyklėms, nustatytoms Sąjungos teisės aktuose , gali prieštarauti tik tada, kai tai pagrįsta moksliniu požiūriu, siekiant kontroliuoti infekcinę ligą, ir yra proporcinga rizikos atžvilgiu . Todėl tikslinga nustatyti tokių nacionalinių priemonių pagrindą ir užtikrinti, kad jomis neperžengiamos Sąjungos teisės aktais nustatytos ribos; [37 pakeit.]

(126)

siekiant sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti tinkamą priežiūrą ir užkirsti kelią užkrečiamosioms gyvūnų ligoms, jas kontroliuoti ir likviduoti, būtina registruoti ir patvirtinti akvakultūros ūkius. Direktyva 2006/88/EB reikalaujama, kad visi vandens gyvūnus perkeliantys ūkiai turėtų leidimą. Tokia leidimų sistema turėtų išlikti šiame reglamente, nepaisant to, kad jame, palyginti su Direktyva 2006/88/EB, kai kuriomis oficialiomis Sąjungos kalbomis vartojami skirtingi terminai šiai leidimų sistemai apibrėžti;

(127)

skerdžiant ir perdirbant akvakultūros gyvūnus, kuriems taikomos ligų kontrolės priemonės, užkrečiamoji gyvūnų liga gali išplisti, pavyzdžiui, per perdirbimo ūkių nuotekas, kuriose yra patogenų. Todėl reikia patvirtinti perdirbimo ūkius, kurie taiko rizikos mažinimo priemones, kad galėtų skersti ir perdirbti minėtus gyvūnus. Taigi šiuo reglamentu reikėtų patvirtinti maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkius;

(128)

siekiant užtikrinti viešą atnaujintos informacijos apie registruotus ir patvirtintus ūkius prieigą, kompetentinga institucija turėtų sudaryti ir tvarkyti tokį registrą. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl į akvakultūros ūkių registrą įtrauktinos informacijos ir akvakultūros ūkiams ir vežėjams taikomų duomenų saugojimo reikalavimų;

(129)

siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių dėl akvakultūros ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių registravimo ir patvirtinimo, ūkių duomenų saugojimo ir registrų vienodas įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles, susijusias su informavimo prievolėmis, nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir kitomis įgyvendinimo taisyklėmis, taip pat registrų ir duomenų formatu ir veiklos specifikacijomis;

(130)

kadangi dažniausiai neįmanoma individualiai identifikuoti vandens gyvūnų, duomenų saugojimas akvakultūros ūkiuose bei maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiuose ir vežėjų vykdomas duomenų saugojimas yra labai svarbi priemonė vandens gyvūnų atsekamumui užtikrinti. Šie duomenys taip pat yra naudingi su sveikata susijusiai padėčiai ūkiuose prižiūrėti;

(131)

kaip ir sausumos gyvūnų atveju, būtina nustatyti suderintas vandens gyvūnų perkėlimo taisykles, įskaitant taisykles dėl gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimų apie perkėlimą;

(132)

Direktyva 2006/88/EB nustatytos taisyklės, taikomos tiek valstybėse narėse, tiek iš vienos valstybės narės į kitą perkeliamiems vandens gyvūnams. Pagrindinis lemiamas veiksnys nustatant vandens gyvūnų perkėlimo taisykles yra sveikatos būklė, susijusi su į sąrašą įtrauktomis ligomis paskirties valstybėje narėje, zonose ir laikymo vietose;

(133)

tokia pati sistema taip pat turėtų būti nustatyta šiame reglamente. Vis dėlto, siekiant paskatinti valstybes nares pagerinti savo vandens gyvūnų populiacijų sveikatos būklę, reikėtų atlikti kai kuriuos pakeitimus ir suteikti papildomo lankstumo;

(134)

siekiant užtikrinti vandens gyvūnų perkėlimo kontrolę, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl vežant taikomų ligų prevencijos priemonių, tam tikrų kategorijų vandens gyvūnų įvairiais tikslais vykdomo perkėlimo konkrečių taisyklių, konkrečių reikalavimų arba leidžiančių nukrypti nuostatų tam tikro pobūdžio perkėlimo atvejais, kaip antai perkėlimas mokslo tikslais, ir dėl papildomų laukinių vandens gyvūnų perkėlimo reikalavimų;

(135)

siekiant užtikrinti galimybę nustatyti laikinas leidžiančias nukrypti nuostatas ir konkrečius reikalavimus, taikomus perkeliamiems vandens gyvūnams tuo atveju, jei šiame reglamente nustatytos perkėlimo taisyklės nėra pakankamos ar tinkamos, siekiant riboti tam tikros į sąrašą įtrauktos ligos plitimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ribotą laikotarpį nustatyti specialias perkėlimo taisykles arba nukrypti leidžiančias nuostatas;

(136)

kalbant apie gyvūnų rūšis ir gamybos sistemas, Sąjungos akvakultūros produkcija yra nepaprastai įvairi ir jos įvairovė sparčiai didėja. Dėl šios priežasties gali būti, kad su ligomis, išskyrus pagal šį reglamentą į sąrašą įtrauktas ligas, susijusios nacionalinės priemonės nustatomos valstybių narių lygmeniu. Tačiau tokios nacionalinės priemonės turėtų būti pagrįstos, būtinos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Be to, jos neturėtų kenkti gyvūnų perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą, nebent tai būtina, siekiant užkirsti kelią ligai plisti arba kontroliuoti tokį plitimą. Nacionalinės priemonės, turinčios įtakos prekybai tarp valstybių narių, turėtų būti patvirtintos ir reguliariai peržiūrimos Sąjungos lygmeniu;

(137)

šiuo metu į sąrašą įtrauktos ligos tik labai nedideliu mastu susijusios su tomis gyvūnų rūšimis, kurios nėra šiame reglamente apibrėžtos sausumos ir vandens gyvūnų rūšys, kaip antai ropliai, varliagyviai, vabzdžiai ir kt. Todėl netikslinga reikalauti, kad tiems gyvūnams būtų taikomos visos šio reglamento nuostatos. Vis dėlto, jei ligą, susijusią su kitomis nei sausumos ir vandens gyvūnų rūšimis, reikėtų įtraukti į sąrašą, toms rūšims turėtų būti taikomos atitinkami šiame reglamente nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų ir proporcingų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių;

(138)

siekiant užtikrinti galimybę nustatyti tų gyvūnų, kurie nėra šiame reglamente apibrėžti kaip sausumos ir vandens gyvūnai, perkėlimo taisykles ir iš jų gautų genetinės medžiagos produktų bei gyvūninių produktų vežimo taisykles, jei tai būtina dėl kilusios rizikos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ūkių registravimo ir patvirtinimo, duomenų saugojimo ir registrų, identifikavimo, registravimo ir atsekamumo bei perkėlimo reikalavimų, gyvūnų sveikatos sertifikavimo, paties veiklos vykdytojo parengtos deklaracijos ir pranešimų apie perkėlimą bei vežimą teikimo prievolių, kiek tai susiję su tų rūšių gyvūnais, genetinės medžiagos produktais ir gyvūniniais produktais;

(139)

tais atvejais, kai būtina užtikrinti vienodas tiems kitų rūšių gyvūnams, iš jų gautiems genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams taikomų gyvūnų sveikatos reikalavimų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles, susijusias su tais reikalavimais;

(140)

siekiant išvengti į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų patekimo į Sąjungą, būtina nustatyti veiksmingas taisykles, taikomas į Sąjungą įvežamiems tokias ligas galintiems perduoti gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams;

(141)

gyvūnų ir produktų įvežimo į Sąjungą reikalavimai turėtų atspindėti tos pačios kategorijos, rūšių ir numatytos paskirties gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo Sąjungoje reikalavimus;

(142)

siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių ar teritorijų kilmės gyvūnai, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai tenkintų gyvūnų sveikatos reikalavimus, kuriais teikiamos tokios pat garantijos, kaip nustatytaisiais Sąjungos teisės aktuose, labai svarbu, kad į Sąjungą eksportuojančių trečiųjų šalių arba teritorijų kompetentingos institucijos juos tinkamai kontroliuotų. Prireikus, prieš suteikiant leidimą įvežti tokius gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, turėtų būti tikrinama sveikatos būklė kilmės trečiojoje šalyje arba teritorijoje. Taigi tik tos trečiosios šalys ir teritorijos, kurios gali įrodyti, kad laikosi gyvūnų sveikatos standartų, taikomų į Sąjungą įvežamiems gyvūnams ir produktams, turėtų būti paskelbtos tinkamomis eksportuoti juos į Sąjungą ir tuo tikslu įtrauktos į sąrašą;

(143)

kalbant apie tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, Sąjungos sudaryti trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių galima juos įvežti į Sąjungą, sąrašai nebuvo nustatyti anksčiau nei šis reglamentas priimtuose Sąjungos aktuose. Tokiais atvejais, kol bus priimtos taisyklės pagal šį reglamentą, valstybėms narėms turi būti leista nustatyti, iš kurių šalių ir teritorijų galima įvežti į jų teritorijas minėtus gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus. Tai nustatydamos valstybės narės turėtų atsižvelgti į šiame reglamente pateiktus kriterijus dėl Sąjungos sudarytų trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašų;

(144)

siekiant užtikrinti, kad įvežimui į Sąjungą taikomi šiame reglamente nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai tenkintų ir atitiktų OIE gyvūnų sveikatos kodeksuose nustatytus principus, prie visų į Sąjungą įvežamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų turėtų būti pridėtas kilmės trečiosios kilmės šalies arba teritorijos kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas, patvirtinantis, kad laikomasi visų įvežimui į Sąjungą nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų. Tačiau reikėtų leisti nukrypti nuo šios taisyklės produktų, kurie kelia nedidelę riziką gyvūnų sveikatai, atveju;

(145)

kai kuriais atvejais gali pakakti tik gyvūnų sveikatos sertifikatų, tačiau Sąjungos teisės aktuose dažnai reikalaujama sertifikuoti kitais tikslais, pavyzdžiui, siekiant patvirtinti, kad laikomasi visuomenės sveikatos ar gyvūnų gerovės reikalavimų, nustatytų gyvūnams ar produktams. Į tai turi būti atsižvelgta. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas, į minėtus gyvūnų sveikatos sertifikatus taip pat gali būti leidžiama įtraukti informaciją, kurią reikia pateikti pagal kitus Sąjungos maisto ir pašarų saugos srities teisės aktus;

(146)

ligos gali plisti kitais būdais, ne tik per gyvūnus, genetinės medžiagos produktus, gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius. Pavyzdžiui, ligos taip pat gali plisti per transporto priemones, krovinių konteinerius, šieną, augalinius produktus ir medžiagas, kurie galėjo turėti sąlytį su užkrėstais gyvūnais ir įranga. Prireikus reikėtų nustatyti priemones, kad būtų užkirstas kelias ligoms plisti minėtais būdais;

(147)

siekiant užtikrinti tinkamą įvežimo į Sąjungą reikalavimų išsamumo lygį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl trečiųjų šalių ir teritorijų įtraukimo į sąrašus kriterijų papildymo ir pakeitimo, jų įtraukimo sustabdymo arba jų išbraukimo iš to sąrašo kriterijų, ūkių trečiosiose šalyse ir teritorijose patvirtinimo taisyklių papildymo ir nukrypti leidžiančių nuostatų, iš trečiųjų šalių ir teritorijų į Sąjungą įvežamoms siuntoms taikomų gyvūnų sveikatos reikalavimų, gyvūnų sveikatos sertifikatų turinio ir gyvūnų sveikatos reikalavimų, nustatytų ligų sukėlėjams, kitoms medžiagoms, transporto priemonėms ir įrangai, per kuriuos gali plisti gyvūnų ligos;

(148)

siekiant užtikrinti vienodas šiame reglamente nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų į Sąjungą įvežamoms gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntoms, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti taisykles dėl, inter alia, trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašo ir gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžių;

(149)

ankstesnė patirtis parodė, kad kilus pavojingos ligos protrūkiui valstybėse narėse, trečiosiose šalyse arba teritorijose, iš kurių gyvūnai ar produktai įvežami į Sąjungą, reikia nedelsiant imtis ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, kad būtų apribotas jų patekimas ir plitimas. Toks neatidėliotinas atvejis gali būti susijęs su į sąrašą įtrauktomis ligomis, naujomis ligomis ar kitais gyvūnų sveikatai kylančiais pavojais. Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti aišku, kokius šiame reglamente nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių rinkinius galima naudoti į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos pasireiškimo arba pavojaus atveju. Visais šiais atvejais itin svarbu, kad priemonių būtų galima imtis per labai trumpą laikotarpį ir nedelsiant. Kadangi tokiomis priemonėmis būtų ribojamas perkėlimas ir vežimas Sąjungoje arba įvežimas į Sąjungą, jei įmanoma, jos turėtų būti įgyvendintos Sąjungos lygmeniu;

(150)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą atsaką į naujai kylančią riziką, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti neatidėliotinas priemones;

(151)

tinkamai pagrįstais atvejais Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus dėl, inter alia, ligų ir rūšių įtraukimo į sąrašus, į sąrašą įtrauktoms ligoms taikytinų konkrečių ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių rinkinių, Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų atsargų įsigijimo, jų tiekimo, laikymo, pristatymo bei kitų procedūrų, specialių ligų kontrolės priemonių ir nukrypti leidžiančių nuostatų nustatymo ribotam laikotarpiui, specialių sausumos ir vandens gyvūnų perkėlimo taisyklių nustatymo ribotam laikotarpiui, neatidėliotinų priemonių ir trečiųjų šalių bei teritorijų įtraukimo į sąrašus dėl įvežimo į Sąjungą;

(152)

šiame reglamente nustatytos su užkrečiamųjų gyvūnų ligų prevencija ir kontrole susijusios bendrosios ir konkrečios taisyklės, kuriomis užtikrinamas suderintas požiūris į gyvūnų sveikatą visoje Sąjungoje. Kai kuriose srityse, kaip antai bendroji atsakomybė už gyvūnų sveikatą, pranešimus, priežiūrą, registravimą, patvirtinimą ar atsekamumą, valstybėms narėms reikėtų leisti taikyti papildomas ar griežtesnes nacionalines priemones. Tačiau tokios nacionalinės priemonės turėtų būti taikomos tik tais atvejais, jei jos netrukdo siekti šiame reglamente nustatytų gyvūnų sveikatos tikslų, neprieštarauja pagrindinėms šio reglamento taisyklėms ir nesudaro kliūčių gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui iš vienos valstybės narės į kitą, nebent tai būtų būtina, siekiant užkirsti kelią ligai patekti ar jos plitimui kontroliuoti;

(153)

siekiant sumažinti administracinę naštą, dėl 152 konstatuojamojoje dalyje nurodytų nacionalinių priemonių turėtų būti taikoma supaprastinta pranešimo procedūra. Patirtis parodė, kad bendroji pranešimo procedūra, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB (21), yra svarbi priemonė, pagal kurią nustatomi nacionaliniai techniniai reglamentai ir gerinama jų kokybė, t. y., jie tampa skaidresni, aiškesni ir veiksmingesni, nesuderintose ar iš dalies suderintose srityse. Todėl tikslinga taikyti šią direktyvoje 98/34/EB nustatytą bendrąją pranešimo procedūrą;

(154)

šiuo metu Sąjungos gyvūnų sveikatos taisyklės nustatytos šiais Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktais ir pagal juos vėliau priimtais Komisijos teisės aktais:

—	Tarybos direktyva 64/432/EEB,

—	Tarybos direktyva 77/391/EEB (22),

—	Tarybos direktyva 78/52/EEB (23),

—	Tarybos direktyva 80/1095/EEB (24),

—	Tarybos direktyva 82/894/EEB (25),

—	Tarybos direktyva 88/407/EEB (26),

—	Tarybos direktyva 89/556/EEB (27),

—	Tarybos direktyva 90/429/EEB (28),

—	Tarybos direktyva 91/68/EEB,

—	Tarybos sprendimas 91/666/EEB (29),

—	Tarybos direktyva 92/35/EEB (30),

—	Tarybos direktyva 92/65/EEB,

—	Tarybos direktyva 92/66/EEB (31),

—	Tarybos direktyva 92/118/EEB (32),

—	Tarybos direktyva 92/119/EEB (33),

—	Tarybos sprendimu 95/410/EB (34),

—	Tarybos direktyva 2000/75/EB (35),

—	Tarybos sprendimu 2000/258/EB (36),

—	2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiu galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančiu jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (37) , [38 pakeit.]

—	Tarybos direktyva 2001/89/EB (38),

—	Tarybos direktyva 2002/60/EB (39),

—	Tarybos direktyva 2002/99/EB (40),

—	Tarybos direktyva 2003/85/EB (41),

—	… m… d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. XXX/XXXX dėl gyvūnų augintinių perkėlimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (42) , [39 pakeit.]

—	Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (43),

—	Tarybos direktyva 2004/68/EB (44),

—	Tarybos direktyva 2005/94/EB (45),

—	Tarybos direktyva 2006/88/EB,

—	Tarybos direktyva 2008/71/EEB (46),

—	Tarybos direktyva 2009/156/EB,

—	Tarybos direktyva 2009/158/EB.

(155)

154 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos taisyklės turi būti pakeistos šiuo Reglamentu ir teisės aktais, kuriuos pagal šį reglamentą vėliau turės priimti Komisija. Todėl minėti teisės aktai turėtų būti panaikinti. Vis dėlto, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir išvengti teisinio vakuumo, panaikinimas turėtų įsigalioti tik pagal šį reglamentą priėmus susijusius deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Todėl būtina suteikti Komisijai įgaliojimą nustatyti datas, kai turėtų įsigalioti šių teisės aktų panaikinimas;

(156)

toliau nurodyti Tarybos gyvūnų sveikatos srities teisės aktai yra nebeaktualūs ir, siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo, turėtų būti panaikinti: Tarybos sprendimas 78/642/EEB (47); Tarybos direktyva 79/110/EEB (48); Tarybos direktyva 81/6/EEB (49); Tarybos sprendimas 89/455/EEB (50); Tarybos direktyva 90/423/EEB (51); ir Tarybos direktyva 90/678/EEB (52);

(157)

šiame reglamente nustatyti reikalavimai neturėtų būti taikomi tol, kol nebus pradėti taikyti visi deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, kuriuos Komisija turi priimti pagal šį reglamentą. Tikslinga numatyti, kad nuo šio reglamento įsigaliojimo datos iki naujų taisyklių taikymo datos praeitų mažiausiai 36 mėnesiai, kad veiklos vykdytojai, kurie privalės laikytis tų taisyklių, turėtų pakankamai laiko prisitaikyti;

(158)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kiek tai susiję su gyvūnų identifikavimo ir registravimo taisyklių taikymu, tam tikroms zoonozėms nustatytomis ligų kontrolės priemonėmis ir gyvūnų augintinių perkėlimu nekomerciniais tikslais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl datos, nuo kurios nebetaikomi reglamentai (EB) Nr. 1760/2000, (ES) Nr. XXX/XXX [buvęs reglamentas 998/2003] , (EB) Nr. 21/2004 ir nebetaikomos direktyvos 92/66/EEB, 2000/75/EB, 2001/89/EB, 2002/60/EB, 2003/85/EB, ir 2005/94/EB ir 2008/71/EB; [40 pakeit.]

(159)

pagal šį reglamentą nustatytais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011 (53);

(160)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi su suinteresuotaisiais subjektais , taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [41 pakeit.]

(161)

šiuo reglamentu mažosioms ir vidutinėms įmonėms neturėtų būti sukuriama neproporcingos administracinės naštos arba daroma tokio ekonominio poveikio. Pagal šį reglamentą, remiantis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiama į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Kadangi siekiama viešosios politikos tikslų – apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą – nebuvo svarstyta galimybė tokioms įmonėms taikyti visuotines nuo šio reglamento reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į susijusią riziką, minėtoms įmonėms turėtų būti nustatytos kai kurios nuo įvairių šio reglamento reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos;

(162)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti gyvūnų sveikatos taisykles, taikomas gyvūnams, genetinės medžiagos produktams, gyvūniniams produktams, šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams tuo atveju, jei jiems netaikomos specialios kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytos taisyklės, taip pat kitoms medžiagoms, per kurias gali plisti užkrečiamosios gyvūnų ligos, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu nustačius bendrą ir koordinuotą gyvūnų sveikatos teisinę sistemą. Todėl šis reglamentas atitinka Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

1 skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatomos nustatoma:

a)	gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės;

b)	priemonės ir mechanizmai, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas neužkrėstų zonų ir teritorijų paskelbimui;

c)	prioritetiniai veiksmai; ir

d)	atsakomybės pasidalijimas gyvūnų sveikatos srityje. [42 pakeit.]

Šios taisyklės susijusios su:

a)	Sąjungai svarbių ligų suskirstymu į kategorijas bei jų prioritetų nustatymu ir su gyvūnų sveikata susijusios atsakomybės nustatymu (I dalis);

b)	ankstyvu ligų nustatymu, pranešimų apie ligas ir ataskaitų teikimu, priežiūra, likvidavimo programomis ir neužkrėstos teritorijos statusu (II dalis);

c)	informuotumu apie ligas, pasirengimu joms ir ligų kontrole (III dalis);

d)	ūkių ir vežėjų registravimu ir patvirtinimu, gyvūnų siuntų perkėlimu, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų vežimu ir atsekamumu Sąjungoje (IV dalis);

e)	gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimu į Sąjungą ir tokių siuntų eksportu iš Sąjungos (V dalis);

f)	neatidėliotinomis priemonėmis, kurias reikia priimti su liga susijusios neatidėliotinos padėties atveju (VI dalis).

2. 1 dalyje nurodytomis taisyklėmis:

užtikrinama:

i)	tausi žemės ūkio ir akvakultūros gamyba Sąjungoje;

ii)	veiksmingas vidaus rinkos veikimas ir maisto bei pašarų sauga ; [43 pakeit.]

iii)

mažesnis neigiamas poveikis gyvūnų sveikatai, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kylantis dėl: [44 pakeit.]

—	tam tikrų ligų ir rizikos veiksnių, dėl kurių kyla ligos; [45 pakeit.]

—	priemonių, priimtų siekiant užkirsti kelią ligoms ir jas kontroliuoti;

atsižvelgiama į:

gyvūnų sveikatos ryšį su:

—	visuomenės sveikata;

—	aplinka ir klimato kaitos poveikiu;

—	biologine įvairove; [46 pakeit.]

—	maisto ir pašarų sauga;

—	gyvūnų gerove;

—	atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; [47 pakeit.]

—	aprūpinimo maistu saugumu;

—	būtinumu apsaugoti ir išsaugoti retų rūšių gyvūnus ir genetinę įvairovę; [48 pakeit.]

ii)	poveikį aplinkai ir ekonomines, socialines ir kultūrines pasekmes, kylančias taikant ligų kontrolės ir prevencijos priemones.

2 straipsnis

Šio reglamento taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas:

a)	laikomiems , nelaikomiems ir laukiniams gyvūnams; [49 pakeit.]

b)	genetinės medžiagos produktams;

c)	gyvūniniams produktams;

d)	šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytų taisyklių;

e)	patalpoms, transporto priemonėms, įrangai ir visiems kitiems infekcijos plitimo keliams ir medžiagoms, susijusioms arba galimai susijusioms su užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimu.

2. Šis reglamentas taikomas užkrečiamosioms ligoms, įskaitant zoonozes, nepažeidžiant taisyklių, nustatytų:

a)	Sprendimu Nr. 2119/98/EB;

b)	Reglamentu (EB) Nr. 999/2001;

c)	Direktyva Nr. 2003/99/EB;

d)	Reglamentu (EB) Nr. 2160/2003.

3 straipsnis

IV dalies taikymo sritis. Registravimas, patvirtinimas, atsekamumas ir perkėlimas bei vežimas

1. IV dalies I antraštinė dalis taikoma:

a)	sausumos gyvūnams ir gyvūnams, kurie nėra sausumos gyvūnai, bet kurie gali perduoti ligas, kuriomis serga sausumos gyvūnai;

b)	genetinės medžiagos produktams, gautiems iš sausumos gyvūnų;

c)	gyvūniniams produktams, gautiems iš sausumos gyvūnų.

2. IV dalies II antraštinė dalis taikoma:

a)	vandens gyvūnams ir gyvūnams, kurie nėra vandens gyvūnai, bet kurie gali perduoti ligas, kuriomis serga vandens gyvūnai;

b)	gyvūniniams produktams, gautiems iš vandens gyvūnų.

3. IV dalies III antraštinė dalis taikoma:

a)	kitiems gyvūnams, išskyrus gyvūnus, apibrėžtus kaip sausumos ir vandens gyvūnai 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte;

b)	genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, gautiems iš kitų a punkte nurodytų gyvūnų.

4. IV dalies I antraštinės dalies 1 ir 3 skyriai ir II antraštinės dalies 1 ir 2 skyriai netaikomi gyvūnams augintiniams.

4 straipsnis

Apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	gyvūnai – stuburiniai ir bestuburiai gyvūnai;

2)	sausumos gyvūnai – paukščiai, sausumos žinduoliai, bitės ir kamanės;

vandens gyvūnai – toliau nurodytų rūšių bet kurios vystymosi stadijos gyvūnai, įskaitant ikrus, spermą ir gametas:

i)	žuvys, priklausančios Agnatha viršklasiui ir Chondrichthyes, Sarcopterygii bei Actinopterygii klasėms;

ii)	vandens moliuskai, priklausantys Mollusca tipui;

iii)	vandens vėžiagyviai, priklausantys Crustacea potipiui;

4)	kiti gyvūnai – gyvūnai, išskyrus sausumos ir vandens gyvūnus;

5)	laikomi gyvūnai – žmonių laikomi gyvi gyvūnai arba akvakultūros gyvūnai; [50 pakeit.]

5a)	nelaikomi naminių veislių gyvūnai – žmonių neprižiūrimi arba nebeprižiūrimi gyvūnai; [51 pakeit.]

akvakultūra – vandens gyvūnų auginimas taikant metodus, kuriais siekiama, kad šių gyvūnų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje, kurio metu gyvūnai lieka vieno fizinio arba juridinio asmens arba keleto jų nuosavybe visą veisimo ir auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir jos surinkimo metu, išskyrus laikinai prieš skerdimą be maisto laikomus žmonėms vartoti skirtus surinktus ar sugautus laukinius vandens gyvūnus;

7)	akvakultūros gyvūnai – akvakultūros ūkyje auginami vandens gyvūnai , auginami taikant metodus, kuriais siekiama, kad šių gyvūnų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje ; [52 pakeit.]

8)	laukiniai gyvūnai – laikomiems ir nelaikomiems naminių veislių gyvūnams nepriskiriami gyvūnai; [53 pakeit.]

naminiai paukščiai – nelaisvėje veisiami arba laikomi paukščiai:

skirti:

mėsai;

ii)	maistiniams kiaušiniams;

iii)	kitiems produktams;

b)	medžioklės ištekliams atnaujinti;

c)	a punkte nurodytų rūšių gamybai naudojamų paukščių veisimo tikslais;

10)	nelaisvėje laikomi paukščiai – paukščiai, išskyrus naminius paukščius, laikomi nelaisvėje dėl kitų nei 9 punkte nurodytų priežasčių, įskaitant paukščius, kurie laikomi pasirodymams, lenktynėms, parodoms, varžyboms, veisti ar parduoti;

11)

gyvūnas augintinis – bet kurios į I priedą įtrauktos rūšies gyvūnas:

a)	kuris laikomas namų ūkyje arba, vandens gyvūnų atveju, nekomerciniame dekoratyviniame akvariume;

b)	kurį nekomerciniais tikslais perkelia gyvūno augintinio laikytojas arba jo sutikimą turintis fizinis asmuo, ir už kurį gyvūno augintinio laikytojas arba jo sutikimą turintis asmuo atsako perkėlimo nekomerciniais tikslais metu;

12)	gyvūno augintinio laikytojas – fizinis asmuo, laikantis gyvūną augintinį;

13)	perkėlimas nekomerciniais tikslais – gyvūnų augintinių perkėlimas, kuriuo nesiekiama tiesiogiai ar netiesiogiai gauti finansinės naudos arba perduoti nuosavybės teisę ne komerciniais tikslais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 576/2013 3 straipsnio a punkte ; [54 pakeit.]

14)	liga – gyvūnų infekcijos ir užkrato, kurį sukelia vienas ar keli gyvūnams arba žmonėms perduodami ligos sukėlėjai, pasireiškimas, kai klinikiniai arba patologiniai požymiai yra matomi arba ne;

15)	į sąrašą įtrauktos ligos – ligos, įtrauktos į sąrašą, sudarytą pagal 5 straipsnio 2 dalį;

16)

nauja liga – bet kuri į sąrašą neįtraukta liga, kuri gali atitikti 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus įtraukimo į sąrašą kriterijus dėl to, kad ji yra:

a)	nauja liga, atsiradusi dėl žinomo ligos sukėlėjo raidos arba pokyčių;

b)	žinoma liga, plintanti naujoje geografinėje teritorijoje arba naujoje populiacijoje, arba

c)	anksčiau nenustatytas ligos sukėlėjas arba pirmą kartą diagnozuota liga;

17)	ligos pobūdis – 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti ligos kriterijai;

18)	į sąrašą įtrauktos rūšys – gyvūnų rūšys ar gyvūnų rūšių grupės, įtrauktos į sąrašą pagal 7 straipsnio 2 dalį, arba, naujų ligų atveju – gyvūnų rūšys ar gyvūnų rūšių grupės, atitinkančios į sąrašą įtrauktoms gyvūnų rūšims taikomus kriterijus, nustatytus 7 straipsnio 2 dalyje;

19)	pavojus – gyvūno arba produkto ligos sukėlėjas arba gyvūno arba produkto būklė, galintys turėti nepageidaujamą poveikį žmonių arba gyvūnų sveikatai;

20)	rizika – moksliškai įrodyta arba įrodoma nepageidaujamo poveikio gyvūnų arba visuomenės sveikatai atsiradimo tikimybė ir mokslo patvirtintas arba patvirtinamas galimas jo biologinių bei ekonominių padarinių mastas; [56 pakeit.]

21)

biologinis saugumas – visos valdymo ir fizinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti:

a)	ligų ar antimikrobinėms medžiagoms atsparumą įgijusių mikroorganizmų patekimo į gyvūnų populiaciją, vystymosi joje ir plitimo iš jos riziką arba [57 pakeit.]

b)	ligų patekimo į ūkį, zoną, laikymo vietą, transporto priemones, kitas patalpas arba vietas, vystymosi juose ir plitimo iš jų riziką;

22)	veiklos vykdytojas – už gyvūnus ir produktus atsakingas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant gyvūnų laikytojus ir vežėjus, bet neįskaitant gyvūnų augintinių laikytojų ir veterinarijos gydytojų;

23)	gyvūnų ūkio darbuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio profesija susijusi su gyvūnais arba jų produktais, tačiau kuris nėra veiklos vykdytojas ar veterinarijos gydytojas;

24)

ūkis – bet kokios patalpos, statinys arba aplinka, kuriuose laikomi gyvūnai arba genetinės medžiagos produktai, išskyrus:

a)	namų ūkius, kuriuose laikomi gyvūnai augintiniai;

b)	nekomercinius akvariumus, kuriuose laikomi vandens gyvūnai;

c)	veterinarijos gydyklas ar klinikas;

25)

genetinės medžiagos produktai:

a)	sperma, sėkla, oocitai ir embrionai, skirti dirbtiniam dauginimui;

b)	periniai kiaušiniai;

26)

gyvūniniai produktai:

a)	gyvūninis maistas, įskaitant medų ir kraują;

b)	žmonėms vartoti skirti gyvi dvigeldžiai moliuskai, gyvi dygiaodžiai, gyvi gaubtagyviai, gyvi jūros pilvakojai ir

c)	gyvi galutiniam vartotojui tiekti skirti gyvūnai, išskyrus nurodytuosius b punkte;

27)	šalutiniai gyvūniniai produktai – žmonėms vartoti neskirti gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, išskyrus genetinės medžiagos produktus;

28)	šalutinių gyvūninių produktų gaminiai – iš šalutinių gyvūninių produktų, vieną ar daugiau kartų apdorotų, transformuotų arba perdirbtų, pagaminti gaminiai;

29)

produktai:

a)	genetinės medžiagos produktai;

b)	gyvūniniai produktai;

c)	šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai;

30)	oficiali kontrolė – oficiali kontrolė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*3) [Oficialios kontrolės reglamentas] 2 straipsnio 1 punkte;

31)

sveikatos būklė – ligos būklė, atsižvelgiant į visas į sąrašą įtrauktas ligas, nustatytas konkrečioms į sąrašą įtrauktoms rūšims, kai tai susiję su:

gyvūnu;

gyvūnais, kurie laikomi:

ūkyje;

ii)	laikymo vietoje;

iii)

zonoje;

iv)	valstybėje narėje;

v)	trečiojoje šalyje arba teritorijoje;

32)

zona:

sausumos gyvūnų zona – aiškiai apibrėžta valstybės narės, trečiosios šalies ar teritorijos dalis, kurioje esančių gyvūnų subpopuliacijos sveikatos būklė skiriasi, kiek tai susiję su konkrečia liga ar konkrečiomis ligomis, dėl kurių taikomos tinkamos priežiūros, ligų kontrolės ir biologinio saugumo priemonės;

vandens gyvūnų zona – nepertraukiama hidrologinė sistema, kurios gyvūnų sveikatos būklė skiriasi, kiek tai susiję su konkrečia liga ar konkrečiomis ligomis, ir kuri yra viena iš šių zonų:

i)	visas vandens baseinas, nuo ištakų iki žiočių arba ežero;

ii)	daugiau nei vienas vandens baseinas;

iii)	vandens baseino dalis nuo ištakų iki užtvankos, skirtos užkirsti kelią konkrečiai ligai arba ligoms patekti;

iv)	pakrantės dalis, kurios geografinės ribos tiksliai apibrėžtos;

v)	žiotys, kurių geografinės ribos tiksliai apibrėžtos;

33)	vandens baseinas – gamtinių elementų, pavyzdžiui, kalvų ar kalnų, atskirta sausumos ploto ar baseino dalis, į kurią suteka visas nuotėkis;

34)

laikymo vieta – vienas ar daugiau ūkių arba vienas ar daugiau akvakultūros ūkių, kuriuose įdiegta bendra biologinio saugumo valdymo sistema ir laikoma gyvūnų subpopuliacija, kurios sveikatos būklė skiriasi, kiek tai susiję su konkrečia liga ar konkrečiomis ligomis, dėl kurių taikomos atitinkamos priežiūros, ligų kontrolės ir biologinio saugumo priemonės;

35)	karantinas – kompetentingai institucijai prižiūrint vykdomas gyvūnų izoliavimas, kad jie neturėtų tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su kitais gyvūnais, siekiant užtikrinti, kad ligos neplistų, kol gyvūnai stebimi nustatytą laikotarpį ir, jei to reikia, tiriami bei gydomi;

36)	epidemiologinis vienetas – gyvūnų grupė, galinti patirti panašų ligos sukėlėjo poveikį;

37)	protrūkis – vienas ar daugiau ligos atvejų ūkyje, namų ūkyje ar kitoje vietoje, kurioje gyvūnai laikomi; [59 pakeit.]

38)	atvejis – oficialiai patvirtintas į sąrašą įtrauktos gyvo ar kritusio gyvūno ligos arba naujos ligos atvejis;

39)

ribojimų taikymo zona – zona, kurioje ribojamas tam tikrų gyvūnų perkėlimas arba produktų vežimas ir taikomos kitos ligų kontrolės priemonės, siekiant užkirsti kelią atitinkamai ligai plisti į teritorijas, kuriose apribojimų nėra; prireikus ribojimų taikymo zona gali apimti apsaugos ir priežiūros zonas;

40)	apsaugos zona – nustatyta oficialiai patvirtinto vienos ar kelių ligų protrūkio zona, kurioje taikomos ligų kontrolės priemonės, siekiant užkirsti kelią ligai plisti iš tos zonos;

41)	priežiūros zona – aplink apsaugos zoną nustatyta zona, kurioje dėl oficialiai patvirtinto ligos protrūkio taikomos ligų kontrolės priemonės siekiant užkirsti kelią ligai plisti iš jos ir apsaugos zonos;

42)	periniai kiaušiniai – naminių paukščių kiaušiniai perinti;

43)	kanopiniai gyvūnai – II priede išvardyti gyvūnai;

44)

genetinės medžiagos produktų ūkis:

a)	genetinės medžiagos produktų surinkimo, gavybos, apdorojimo ir laikymo ūkis;

perykla;

45)

perykla – ūkis, kuriame surenkami, saugomi, inkubatoriuose laikomi ir perinami kiaušiniai ir kuri tiekia:

a)	kiaušinius perinti;

b)	vienadienius viščiukus ar ką tik išsiritusius kitų rūšių paukščius;

46)	vežėjas – savarankiškai arba trečiai šaliai dirbantis gyvūnus vežantis veiklos vykdytojas;

47)

atskirtas ūkis – nuolatinis geografines ribas turintis, savanoriškai įkurtas ir gyvūnams perkelti patvirtintas ūkis, kuriame:

a)	laikomi arba veisiami gyvūnai parodoms arba švietimo, rūšių apsaugos ar mokslinių tyrimų tikslais;

b)	gyvūnai yra atskirti ir izoliuoti nuo supančios aplinkos;

c)	gyvūnams taikomos griežtos gyvūnų sveikatos priežiūros ir biologinio saugumo priemonės;

48)	surinkimo operacija – laikomų sausumos gyvūnų surinkimas iš daugiau nei vieno ūkio trumpesniam laikotarpiui nei šios rūšies gyvūnams nustatytas laikymo laikotarpis;

49)	laikymo laikotarpis – laikotarpis, kurį gyvūnas privalo būti laikomas ūkyje, prieš jį išvežant iš to ūkio;

50)	IMSOC – kompiuterinė informacijos valdymo sistema, nustatyta Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*4) [Oficialios kontrolės reglamentas] 130 straipsnio 1 punkte;

50a)	perdirbimo ūkis – maisto įmonė, patvirtinta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (54) 4 straipsnį; [60 pakeit.]

50b)	maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkis – maisto įmonė, patvirtinta pagal 177 straipsnį ir IV dalies II antraštinę dalį; [61 pakeit.]

51)

maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkis – maisto įmonė, patvirtinta laikantis:

a)	Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnio nuostatų dėl maistui skirtų akvakultūros gyvūnų perdirbimo;

b)	šio reglamento 177 straipsnio nuostatų dėl akvakultūros gyvūnų skerdimo ligos kontrolės tikslais pagal III dalies II antraštinę dalį; [62 pakeit.]

51a)	veterinarijos gydytojas – išsamų mokslinį išsilavinimą turintis specialistas, teisinės institucijos licencijuotas visiems veterinarinės medicinos aspektams gyvūnų, kliento ir visuomenės interesais nepriklausomai, etiškai ir asmeniškai atsakingai atlikti; [63 pakeit.]

51b)	valstybinis veterinarijos gydytojas – kompetentingos institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas tinkamai kvalifikuotas oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti, kaip numatyta Reglamente (ES) xxxx/xxxx (*5) (Oficialios kontrolės reglamentas) įtvirtintose nuostatose; [64 pakeit.]

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pakeitimų, susijusių su:

a)	I priede nustatytu gyvūnų augintinių sąrašu;

b)	II priede nustatytu kanopinių gyvūnų sąrašu.

2 skyrius

Į sąrašą įtrauktos ligos bei naujos ligos ir į sąrašą įtrauktos rūšys

5 straipsnis

Ligų įtraukimas į sąrašą

1. Šiame reglamente nustatytos konkrečios taisyklės, susijusios su ligų prevencija ir kontrole, taikomos:

a)	į sąrašą -I priedą įtrauktoms ligoms; [65 pakeit.]

b)	naujoms ligoms.

2. Komisija įgyvendinimo aktais sudaro 1 dalies a punkte nurodytų į Į sąrašą įtrauktų ligų lentelė, nurodyta 1 dalies a punkte, yra nustatyta -I priede. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai, tinkamai atsižvelgus į Europos maisto saugos tarnybos nuomones ir po deramų viešų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais, priimti deleguotuosius aktus, susijusius su šiame priede nustatytų į sąrašą įtrauktų ligų pakeitimais siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą, atitinkamų tarptautinių standartų rengimą ir pasikeitusias visuomenės ir gyvūnų sveikatos aplinkybes . [66 pakeit.]

Atsižvelgiant į Įvertinus 6 straipsnyje išdėstytus ligų įtraukimo į sąrašą kriterijus, į tą sąrašą lentelę įtraukiamos ligos, kurios atitinka toliau nurodytuose šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas: [67 pakeit.]

ligos, kurios gali turėti didelio poveikio bent vienam iš toliau išvardytų aspektų:

i)	visuomenės sveikatai;

ii)	žemės ūkio arba akvakultūros gamybai, arba susijusiems ekonomikos sektoriams;

iii)	valstybių narių arba , regionų ir atitinkamais atvejais trečiųjų šalių ar teritorijų visuomenėms; [68 pakeit.]

iv)

aplinkai;

iva)	gyvūnų gerovei ir gyvūnų sveikatai; [69 pakeit.]

b)	ligos, dėl kurių nustatytos arba gali būti sukurtos rizikos mažinimo priemonės, proporcingos tokių ligų keliamai rizikai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [70 pakeit.]

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių ligos , dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su liga, dėl kurios gali kilti nauja labai didelė rizika, atveju būtina Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros imtis skubių priemonių, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 254 straipsnyje numatyta procedūra . [71 pakeit.]

6 straipsnis

Ligų įtraukimo į sąrašą kriterijai

1. Keisdama ligų sąrašą pagal 5 straipsnio 2 dalį, Komisija, Nnustatydama, ar liga atitinka įtraukimo į sąrašą sąlygas pagal 5 straipsnio 2 dalį, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus: [72 pakeit.]

ligos pobūdį, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

i)	su liga susijusias gyvūnų rūšis;

ii)	sergamumo ta liga ir gaištamumo nuo jos rodiklius gyvūnų populiacijose;

iii)	zoonozines ligos savybes;

iv)	patogenų gebėjimą išvystyti atsparumą gydymui , pagrindinį dėmesį skiriant atsparumui antimikrobinėms medžiagoms ; [73 pakeit.]

v)	ligos išlikimą gyvūnų populiacijoje arba aplinkoje;

vi)	ligos plitimo tarp gyvūnų ir atitinkamais atvejais tarp gyvūnų ir žmonių būdus ir greitį;

vii)	ligos nenustatymą ar nustatymą ir paplitimą Sąjungoje ir, jei ligos Sąjungoje nenustatyta, jos patekimo į Sąjungą riziką;

viii)

ligos diagnostikos ir kontrolės priemones;

ligos poveikį:

žemės ūkio ir akvakultūros gamybai ir kitiems ekonomikos sektoriams:

—	ligos paplitimo Sąjungoje lygis;

—	gamybos nuostoliai dėl ligos;

—	kiti nuostoliai;

ii)

žmonių sveikatai:

—	ligos plitimas tarp gyvūnų ir žmonių;

—	plitimas tarp žmonių;

—	ligos pasireiškimo žmonėse formų sunkumas;

—	prieiga prie žmonėms skirtų veiksmingų prevencijos priemonių ar medicininio gydymo;

iii)	gyvūnų gerovei;

iv)	biologinei įvairovei ir aplinkos taršai;

c)	jos potencialą sukelti krizę ir galimą jos naudojimą bioterorizmo tikslais;

toliau išvardytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinamumą, veiksmingumą ir galimybę jomis naudotis:

i)	diagnostikos priemonės ir pajėgumai;

ii)	skiepijimas;

iii)	medicininis gydymas;

iv)	biologinio saugumo priemonės;

v)	gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo apribojimai;

vi)	gyvūnų skerdimas ir naikinimas;

ligų prevencijos ir kontrolės priemonių poveikį, kiek tai susiję su:

i)	tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis, kurias patiria nukentėję sektoriai ir visa ekonomika;

ii)	jų priimtinumu visuomenei;

iii)	užsikrėtusių laikomų , nelaikomų naminių veislių gyvūnų subpopuliacijų gerove ir laukinių gyvūnų subpopuliacijų gerove sveikata ; [74 pakeit.]

iv)	aplinka ir biologine įvairove.

2. Siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą ir susijusių tarptautinių standartų rengimą, Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai , po deramų viešų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais, priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų pakeitimų. [75 pakeit.]

7 straipsnis

Rūšių įtraukimas į sąrašą

1. Į sąrašą įtrauktoms rūšims , nurodytoms -I priede, taikomos konkrečios šiame reglamente nustatytos į sąrašą įtrauktoms ligoms taikomos taisyklės ir pagal šį reglamentą priimtos taisyklės. [76 pakeit.]

2. Komisija įgyvendinimo aktais sudaro Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai, po deramų viešų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais ir tinkamai atsižvelgus į Europos maisto saugos tarnybos nuomones, priimti deleguotuosius aktus, susijusius su 1 dalyje nurodytų rūšių sąrašą nurodyto ir -I priede esančioje lentelėje pateikto rūšių sąrašo pakeitimais siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą, atitinkamų tarptautinių standartų rengimą ir pasikeitusias visuomenės ir gyvūnų sveikatos aplinkybes. [77 pakeit.]

Į tą sąrašą turi būti įtrauktos įtraukiamos tos gyvūnų rūšys arba gyvūnų rūšių grupės, kurios kelia didelę konkrečių į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: [78 pakeit.]

a)	gyvūnų populiacijos, kuriai kyla rizika, imlumą ligai;

b)	gyvūnų inkubacinio ir infekcinio laikotarpio trukmę;

c)	tų gyvūnų pajėgumą pernešti tas konkrečias ligas.

ca)	tų gyvūnų naudojimą veisimui, gamybai ar skerdimui; [79 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [80 pakeit.]

8 straipsnis

Ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymas į sąrašą įtrauktoms ligoms

1. Komisija įgyvendinimo aktais nustato Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai po deramų viešų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais ir tinkamai atsižvelgus į Europos maisto saugos tarnybos nuomones, priimti deleguotuosius aktus dėl -I priedo keitimo, susijusius su toliau nurodytų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymą taikymu į sąrašą įtrauktoms ligoms: [82 pakeit.]

į sąrašą įtrauktos ligos, kurias nustačius būtina nedelsiant imtis likvidavimo priemonių ir kurioms taikomos taisyklės dėl: [83 pakeit.]

i)	informuotumo apie ligas ir pasirengimo joms, kaip nurodyta III dalies I antraštinėje dalyje, ir ligų kontrolės priemonių, kaip nurodyta III dalies II antraštinės dalies 1 skyriuje;

ii)	skirstymo į laikymo vietas, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 dalyje;

į sąrašą įtrauktos ligos, kurios turėtų būti kontroliuojamos visose valstybėse narėse, galiausiai siekiant jas išnaikinti visoje Sąjungoje, kurioms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės dėl: [84 pakeit.]

i)	privalomo likvidavimo programų, kaip nurodyta 30 straipsnio 1 dalyje;

ii)	neužkrėstų valstybių narių ir zonų, kaip nurodyta 36 straipsnyje;

iii)	skirstymo į laikymo vietas, kaip nurodyta 37 straipsnio 2 dalyje;

iv)	ligų kontrolės priemonių, kaip nurodyta III dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje;

į sąrašą įtrauktos ligos, kurios yra aktualios tam tikroms valstybėms narėms ir dėl kurių reikia imtis priemonių, kad jos nepasklistų į oficialiai neužkrėstas arba į likvidavimo programas turinčias Sąjungos dalis, kurioms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės dėl: [85 pakeit.]

i)	savanoriško likvidavimo, kaip nurodyta 30 straipsnio 2 dalyje;

ii)	neužkrėstų valstybių narių ir zonų, kaip nurodyta 36 straipsnyje;

iii)	skirstymo į laikymo vietas, kaip nurodyta 37 straipsnio 2 dalyje;

iv)	ligų kontrolės priemonių, kaip nurodyta III dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje;

į sąrašą įtrauktos ligos, kurioms taikomos minėtos a, b ir c punktų nuostatos, ir kitos ligos, dėl kurių reikalingos priemonės, kad jos, tuo atveju, jei atsirastų Sąjungoje, arba dėl perkėlimo tarp valstybių narių neišplistų, kurioms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės dėl: [86 pakeit.]

i)	perkėlimo ir vežimo Sąjungoje, kaip nurodyta I antraštinės dalies 3–7 skyriuose ir IV dalies II antraštinės dalies 2 ir 3 skyriuose;

ii)	įvežimo į Sąjungą ir eksporto iš Sąjungos, kaip nurodyta V dalyje.

į sąrašą įtrauktos ligos, kurioms taikomos minėtos a ir b punktų sąlygos, taip pat kitos ligos, kurias būtina stebėti Sąjungoje, kurioms taikomos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės dėl: [87 pakeit.]

i)	pranešimo ir ataskaitų teikimo, kaip nurodyta II dalies 1 skyriuje;

ii)	priežiūros, kaip nurodyta II dalies 2 skyriuje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [88 pakeit.]

2. Priimdama 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus: [90 pakeit.]

a)	ligos poveikio gyvūnų ir visuomenės sveikatai, gyvūnų gerovei ir ekonomikai mastą;

b)	ligos paplitimą, pasiskirstymą ir sergamumą ta liga Sąjungoje;

c)	galimybę naudotis šiame reglamente nustatytais skirtingais su ta liga susijusiais prevencijos ir kontrolės priemonių rinkiniais, jų įgyvendinamumą ir veiksmingumą , atidžiai atkreipiant dėmesį į vyraujančias regionines sąlygas . [91 pakeit.]

3 skyrius

Su gyvūnų sveikata susijusi atsakomybė

1 skirsnis

Veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai

9 straipsnis

Su gyvūnų sveikata susijusi atsakomybė ir biologinio saugumo priemonės

1. Veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai:

a)	atsako už laikomų gyvūnų ir produktų, už kuriuos yra atsakingi, sveikatą ir sveikumą;

naudodamiesi profesiniais gerosios patirties vadovais, ypač taikydami gerą mikrobiologinę praktiką, atsižvelgdami į susijusią riziką, imasi tinkamų biologinio saugumo priemonių, siekdami užtikrinti tų laikomų gyvūnų sveikatą ir produktų sveikumą ir užkirsti kelią ligoms atsirasti tuose laikomuose gyvūnuose ir produktuose, už kuriuos jie yra atsakingi, ligoms vystytis ir daugintis juose bei plisti iš jų, išskyrus tada, kai tai konkrečiu atveju leidžiama mokslo tikslais, atsižvelgiant į: [92 pakeit.]

i)	laikomų gyvūnų ir produktų kategorijas ir rūšis;

ii)	gamybos rūšį;

ba)	laikosi tinkamos gyvulininkystės principo; [93 pakeit.]

bb)	užtikrina kontroliuojamą veterinarijos vaistų naudojimą. [94 pakeit.]

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl biologinio saugumo priemonių, kuriais papildomos šio straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos taisyklės.

10 straipsnis

Pagrindinės žinios apie gyvūnų sveikatą

1. Veiklos vykdytojai, ir gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai turi įgyti žinių apie: [95 pakeit.]

a)	gyvūnų ligas, įskaitant ligas, kuriomis gali užsikrėsti žmonės;

b)	biologinio saugumo principus , tinkamą gyvulininkystę ir atsakingą veterinarinių vaistų naudojimą ; [96 pakeit.]

c)	gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir žmonių sveikatos sąveiką.

2. Pagal 1 dalį reikalaujamų įgyti žinių turinys ir lygis priklauso nuo:

a)	laikomų gyvūnų arba produktų, už kuriuos jie atsakingi, kategorijų ir rūšių;

b)	gamybos rūšies;

c)	atliekamų užduočių.

3. 1 dalyje nurodytos žinios turi būti įgyjamos vienu iš šių būdų: per profesinę patirtį ir mokymąsi pagal atitinkamoje valstybėje narėje nustatytus reikalavimus . Šį mokymą gali teikti ir profesinės organizacijos.

a)	per profesinę patirtį arba mokymus;

b)	per siūlomas programas žemės ūkio arba akvakultūros sektoriuose, kurios susijusios su gyvūnų sveikata;

c)	per formalųjį švietimą. [97 pakeit.]

2 skirsnis

Veterinarijos gydytojai ir vandens gyvūnų sveikatos specialistai

11 straipsnis

Veterinarijos gydytojų ir vandens gyvūnų sveikatos specialistų atsakomybė

1. Vykdydami veiklą, priklausančią šio reglamento taikymo sričiai, veterinarijos gydytojai:

a)	imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias ligoms patekti, vystytis ir plisti;

aa)	konsultuoja veiklos vykdytojus apie priemones zoonozių, sukėlėjų per maistą, liekanų ir teršalų rizikai sumažinti, kad būtų užtikrinta maisto sauga; [98 pakeit.]

b)	užtikrina ankstyvą ligos nustatymą, tinkamai jas diagnozuodami ir atlikdami diferencinę diagnozę, siekiant patvirtinti arba paneigti ligą prieš pradedant simptominį gydymą;

aktyviai dalyvauja veikloje, susijusioje su:

i)	informuotumo apie gyvūnų sveikatą ir gyvūnų gerovę didinimu; [99 pakeit.]

ii)	ligų prevencija;

iii)	ankstyvu ligų nustatymu ir greitu atsaku į jas.

iiia)

nuolatiniu tobulinimusi ligų prevencijos, ankstyvo nustatymo ir kontrolės srityse; [100 pakeit.]

iiib)

informuotumo apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir galimus šio atsparumo padarinius didinimu; [101 pakeit.]

d)	taikydami šiame reglamente nustatytas ligų prevencijos ir kontrolės priemones, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, veiklos vykdytojais, gyvūnų ūkio darbuotojais ir gyvūnų augintinių laikytojais.

da)	remdamiesi naujausiais turimais duomenimis pataria veiklos vykdytojams ir gyvūnų specialistams apsaugos nuo biologinio pavojaus ir kitais gyvūnų sveikatos klausimais, svarbiais atsižvelgiant į ūkio rūšį ir ūkiuose laikomų gyvūnų kategorijas ir rūšis. [102 pakeit.]

2. Vandens gyvūnų sveikatos specialistai gali vykdyti su vandens gyvūnais susijusią veiklą, kurią pagal šį reglamentą vykdo veterinarijos gydytojai, jei jiems leista ją vykdyti pagal nacionalinius teisės aktus. Tokiu atveju tiems vandens gyvūnų sveikatos specialistams taikomos 1 dalies nuostatos.

2a. Bičių sveikatos specialistai gali vykdyti su bitėmis ir kamanėmis susijusią veiklą, kurią pagal šį reglamentą vykdo veterinarijos gydytojai, jei jiems leidžiama ją vykdyti pagal nacionalinės teisės aktus. Tokiu atveju tiems bičių sveikatos specialistams taikomos 1 dalies nuostatos. [103 pakeit.]

3. Pagal 253 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl veterinarijos gydytojų , remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB (55), ir vandens gyvūnų sveikatos specialistų, vykdančių šio reglamento taikymo sričiai priklausančią veiklą, kvalifikacijos. [104 pakeit.]

3 skirsnis

Valstybės narės

12 straipsnis

Valstybių narių atsakomybė

1. Siekiant užtikrinti kompetentingos už gyvūnų sveikatą atsakingos institucijos pajėgumą imtis reikalingų ir tinkamų priemonių ir vykdyti šiuo reglamentu nustatytą veiklą, valstybės narės užtikrina, kad tokia institucija turėtų:

a)	kvalifikuotą personalą, patalpas, įrangą, finansinius išteklius ir veiksmingą struktūrą, apimančią visą valstybės narės teritoriją;

b)	prieigą prie laboratorijų, kuriose dirba kvalifikuotas personalas ir kurios turi patalpas, įrangą ir finansinius išteklius, siekiant užtikrinti greitą ir tikslią į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų diagnozę ir diferencinę diagnozę;

c)	tinkamai apmokytus veterinarijos gydytojus, dalyvaujančius 11 straipsnyje nurodytoje šio reglamento taikymo sričiai priklausančioje veikloje.

2. Valstybės narės remia veiklos vykdytojus ir gyvūnų ūkio darbuotojus, kurie siekia įgyti, išlaikyti ir plėtoti 10 straipsnyje nurodytas pagrindines gyvūnų sveikatos žinias, siūlydamos susijusias programas žemės ūkio arba akvakultūros sektoriuose arba formalųjį švietimą , ir užtikrina, kad bus pasiektas reikiamas žinių lygis . [105 pakeit.]

2a. Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai galėtų įgyti, išlaikyti ir plėtoti 10 straipsnyje nurodytas pagrindines gyvūnų sveikatos žinias. [106 pakeit.]

12a straipsnis

Į sąrašą neįtrauktoms ligoms taikomos strateginės priemonės

Valstybės narės imasi strateginių priemonių gyvūnų infekcinių ligų, įskaitant ir šio reglamento priede nenurodytas ligas, stebėjimui, prevencijai ir kontrolei, be kita ko, siekiant sumažinti pavojų, kad neišsivystytų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Šios priemonės priimamos kartu su nacionaliniais kontrolės planais ir kontrolės programa, numatytais Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*6) (Oficialios kontrolės reglamento)X straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 5 straipsnyje. [107 pakeit.]

12b straipsnis

Sienų kontrolė

Valstybės narės, naudodamosi ES lygmens technine pagalba dėl šio reglamento -I priede į sąrašą įtrauktų ligų, užtikrina, kad, bendradarbiaujant su atitinkamų trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, palei jų išorės sienas būtų taikomos tinkamos rizika paremtos biologinio saugumo priemonės. [108 pakeit.]

13 straipsnis

Kompetentingų institucijų deleguojama kita oficiali veikla

1. Kompetentinga institucija gali deleguoti veterinarijos gydytojams ir profesinėms organizacijoms, kurios atitinka būtinus reikalavimus, šią vienos ar kelių rūšių veiklą: [109 pakeit.]

a)	veiklą, susijusią su II dalies 1 skyriuje nurodytu pranešimų ir ataskaitų teikimu ir tos dalies 2 skyriuje nurodyta priežiūra;

veiklą, susijusią su:

i)	informuotumu apie ligas, pasirengimu joms ir ligų kontrole, kaip nurodyta III dalyje;

ii)	registravimu, patvirtinimu, atsekamumu ir perkėlimu bei vežimu, kaip nurodyta IV dalyje;

iii)	neatidėliotinomis priemonėmis, kaip nurodyta VI dalyje.

1a. Kompetentinga institucija gali deleguoti 1 dalyje nustatytą vienos ar kelių rūšių veiklą bičių sveikatos specialistams. [110 pakeit.]

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)	nustatomos 1 dalyje ir 1a dalyse nurodytos veiklos delegavimo aplinkybės ir sąlygos; [111 pakeit.]

b)	nurodoma, kokia kita šio straipsnio 1 dalyje nenurodyta veikla gali būti papildomai deleguota veterinarijos gydytojams, kokiomis aplinkybėmis ir nustačius kokias sąlygas;

c)	remiantis Direktyva 2005/36/EB nustatomi būtiniausi veterinarijos gydytojų mokymo, nurodyto 12 straipsnio 1 dalies c punkte, reikalavimai; [112 pakeit.]

Komisija, priimdama tuos deleguotuosius aktus, atsižvelgia į tų užduočių pobūdį ir tarptautinius Sąjungos bei valstybių narių įsipareigojimus.

14 straipsnis

Visuomenės informavimas

Kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad gyvūnai ar produktai gali kelti riziką reikalingos su tikėtinu ligos protrūkiu susijusios priemonės , kompetentinga institucija turėtų imtis tinkamų veiksmų visuomenei informuoti apie rizikos pobūdį ir priemones, kurių imtasi arba kurių bus imamasi, siekiant užkirsti kelią tai rizikai arba ją kontroliuoti, atsižvelgiant į tos rizikos pobūdį, rimtumą, mastą , būtinybę išvengti nepagrįstos panikos kilimo ir visuomenės susidomėjimą bei norą būti informuotai. [113 pakeit.]

Kompetentinga institucija imasi visų reikiamų priemonių, kad informuotų piliečius apie pagrindinius principus, susijusius su gyvūnų ligų protrūkio ir plitimo prevencija, ypatingą dėmesį teikdama pavojui, susijusiam su ne Sąjungoje keliaujančių asmenų galimybe įvežti į Sąjungą ligų sukėlėjus. [114 pakeit.]

4 skirsnis

Laboratorijos, patalpos ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su ligų sukėlėjų, vakcinų ir kitų biologinių produktų tvarkymu

15 straipsnis

Laboratorijoms, patalpoms ir kitiems tvarkantiesiems ligų sukėlėjus, vakcinas ir kitus biologinius produktus nustatytos prievolės

1. Laboratorijos, patalpos ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, susiję su ligų sukėlėjų tvarkymu mokslinių tyrimų, švietimo, diagnozės arba vakcinų ir kitų biologinių produktų gamybos tikslais, atsižvelgdami į tarptautinius standartus, jei tokie nustatyti:

a)	imasi tinkamų biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo priemonių, siekdami išvengti ligų sukėlėjų paplitimo ir jų vėlesnio sąlyčio su gyvūnais, esančiais ne laboratorijoje ar kitoje patalpoje, kuriuose mokslinių tyrimų tikslais tvarkomi ligų sukėlėjai;

b)	užtikrina, kad ligų sukėlėjų, vakcinų ir kitų biologinių produktų vežimas iš laboratorijų ar kitų patalpų ir į jas nekeltų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų plitimo rizikos.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl saugos priemonių, nustatytų laboratorijoms, patalpoms ir kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, susijusiems su ligų sukėlėjų, vakcinų ir kitų biologinių produktų tvarkymu; tai yra:

a)	biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo priemonės;

b)	ligų sukėlėjų, vakcinų ir kitų biologinių produktų vežimo reikalavimai.

II DALIS

PRANEŠIMAS APIE LIGAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS, PRIEŽIŪRA, LIKVIDAVIMO PROGRAMOS, NEUŽKRĖSTOS TERITORIJOS STATUSAS

1 skyrius

Pranešimas apie ligas ir ataskaitų teikimas

16 straipsnis

Pranešimas valstybėse narėse

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys Veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai nedelsiant praneša: [115 pakeit.]

a)	kompetentingai institucijai apie 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos protrūkį ar įtarimą dėl tokio protrūkio; [116 pakeit.]

veterinarijos gydytojui arba vandens gyvūnų sveikatos specialistui apie anomalaus gaištamumo atvejus ir kitus pavojingų užkrečiamų ligų simptomus arba be aiškios priežasties labai sumažėjusią gyvūnų produkcijos apimtį, kad būtų atliekamas papildomas tyrimas, pvz., prireikus imami mėginiai laboratoriniams tyrimams. [117 pakeit.]

1a. Veterinarijos gydytojai arba vandens gyvūnų sveikatos specialistai nedelsdami praneša kompetentingai institucijai apie 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos protrūkį ar įtarimą dėl tokio protrūkio. [118 pakeit.]

1b. Gydytojai nedelsdami informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius zoonozinės ligos požymius. [119 pakeit.]

2. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalies b punkte nurodyti pranešimai turi būti teikiami kompetentingai institucijai.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis aplinkybėmis reikia teikti šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus pranešimus;

b)	išsamių taisyklių, taikomų šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam papildomam tyrimui.

17 straipsnis

Pranešimas Sąjungoje

1. Valstybės narės nedelsiant praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie protrūkius 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, apie kurias reikia pranešti nedelsiant, siekiant užtikrinti, kad, atsižvelgiant į ligos pobūdį, būtų laiku įgyvendintos būtinos rizikos valdymo priemonės.

2. 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama ši su ligos protrūkiu susijusi informacija:

a)	ligos sukėlėjas ir atitinkamais atvejais potipis;

b)	įtarimo apie protrūkį ir jo patvirtinimo datos;

c)	protrūkio vieta;

d)	visi susiję protrūkiai;

e)	nuo protrūkio nukentėję gyvūnai;

f)	dėl protrūkio taikomos ligų kontrolės priemonės;

g)	galima arba žinoma į sąrašą įtrauktos ligos kilmė;

h)	naudoti diagnostikos metodai.

3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti , apie kurias 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas valstybėms narėms reikia nedelsiant pranešti pagal šio straipsnio 1 dalį. [120 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [120 pakeit.]

18 straipsnis

Ataskaitų teikimas Sąjungoje

1. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms teikia ataskaitas, kuriose pateikia informacijos apie 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, apie kurių protrūkį:

a)	nebūtina nedelsiant pranešti pagal 17 straipsnio 1 dalį;

būtina nedelsiant pranešti pagal 17 straipsnio 1 dalį ir reikia pateikti papildomos informacijos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms dėl:

i)	priežiūros, vykdomos laikantis pagal 29 straipsnį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų taisyklių;

ii)	likvidavimo programos, vykdomos laikantis pagal 35 straipsnį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų taisyklių.

2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiama informacija apie:

a)	nustatytas 1 dalyje nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas;

b)	priežiūros rezultatus, kai to reikalaujama pagal 29 straipsnio b punkto ii papunktį priimtose taisyklėse;

c)	priežiūros programų rezultatus, kai to reikalaujama pagal 27 straipsnio 3 dalį ir pagal 29 straipsnio b punkto ii papunktį priimtose taisyklėse;

d)	likvidavimo programas, kai to reikalaujama pagal 33 straipsnį ir pagal 35 straipsnį priimtame įgyvendinimo akte nustatytose taisyklėse.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pakeitimo bei papildymo ir pranešimų apie kitus klausimus teikimo, jei to reikia siekiant užtikinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą. [122 pakeit.]

19 straipsnis

Pranešimų ir ataskaitų teikimo Sąjungoje bendrosios taisyklės

1. 17 ir 18 straipsnių 1 dalyse nurodyti pranešimai ir ataskaitos Sąjungoje teikiami tokiu laikotarpiu ir dažnumu, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir laiku taikomos būtinos rizikos valdymo priemonės, atsižvelgiant į:

a)	ligos pobūdį;

b)	protrūkio tipą.

2. Valstybės narės nustato regionus, iš kurių teikiami pranešimai ir ataskaitos 17 ir 18 straipsnių 1 dalyse nurodytų pranešimų ir ataskaitų teikimo Sąjungoje tikslais.

20 straipsnis

Kompiuterinė informacinė sistema pranešimams apie ligas ir ataskaitoms dėl ligų Sąjungoje teikti

Komisija įdiegia ir valdo kompiuterinę informacinę sistemą, kad būtų užtikrintas mechanizmų ir priemonių, skirtų įgyvendinti 17, 18 ir 19 straipsniuose nustatytus pranešimų ir ataskaitų teikimo Sąjungoje reikalavimus, veikimas.

21 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su pranešimų bei ataskaitų teikimu Sąjungoje ir kompiuterine informacine sistema

Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl 17–20 straipsniuose nurodytų pranešimų bei ataskaitų teikimo Sąjungoje reikalavimų ir kompiuterinės informacinės sistemos, kiek tai susiję su:

a)	informacija, kurią turi pateikti valstybės narės teikdamos pranešimus ir ataskaitas Sąjungoje pagal 17 ir 18 straipsnių 1 dalis;

b)	20 straipsnyje nurodytos kompiuterinės informacinės sistemos diegimo ir naudojimo tvarka ir pereinamojo laikotarpio priemonėmis, skirtomis perkelti duomenis ir informaciją iš dabartinių sistemų į naująją sistemą ir užtikrinti jos visišką operatyvumą;

c)	duomenų, kuriuos reikia įtraukti į 20 straipsnyje nurodytą kompiuterinę informacinę sistemą, formatu ir struktūra;

d)	17 ir 18 straipsnių 1 dalyse nurodytų pranešimų ir ataskaitų teikimo Sąjungoje terminais ir dažnumu;

e)	regionais, iš kurių teikiami pranešimai ir ataskaitos Sąjungoje, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skyrius

Priežiūra

22 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė vykdyti priežiūrą

Siekdami nustatyti į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų atvejus, veiklos vykdytojai:

a)	stebi gyvūnų, už kuriuos yra atsakingi, sveikatą ir elgesį gerovę ; [123 pakeit.]

aa)	stebi bet kokius pokyčius gyvūniniuose produktuose, už kuriuos yra atsakingi, kurie, kaip gali būti įtariama, buvo sukelti į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos; [124 pakeit.]

b)	stebi įprastų gamybos rodiklių pokyčius ūkiuose arba su gyvūnais ar genetinės medžiagos produktais, už kuriuos yra atsakingi, susijusius pokyčius, kurie, gali būti įtariama, buvo sukelti į sąrašą įtrauktos ligos arba naujos ligos;

c)	nustato gyvūnų, už kuriuos yra atsakingi, anomalų gaištamumą ir kitus juose pasireiškusius pavojingų užkrečiamųjų ligų simptomus; [125 pakeit.]

ca)

laikydamiesi 23 straipsnyje nustatytų kriterijų, užtikrina, kad veterinarijos gydytojai atliktų gyvūnų sveikatos patikrinimus, siekiant užkirsti kelią, kad nepasireikštų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų. Tokių patikrinimų metu veiklos vykdytojams taip pat teikiami patarimai biologinio saugumo klausimais. [126 pakeit.]

Veiklos vykdytojai gali dalyvauti bendroje savanoriškoje gyvūnų ligų stebėsenos veikloje. [127 pakeit.]

23 straipsnis

Gyvūnų sveikatos patikrinimai

1. Veiklos vykdytojai užtikrina, kad ūkiuose, už kuriuos jie atsakingi, veterinarijos gydytojas arba kiti kvalifikuoti specialistai tikrintų gyvūnų sveikatą, kai to reikia dėl ūkio keliamos rizikos, atsižvelgiant į: [128 pakeit.]

a)	ūkio rūšį;

b)	ūkyje laikomų gyvūnų kategorijas ir rūšis;

ba)	epidemiologinę padėtį zonoje ar regione; [129 pakeit.]

c)	kitą atitinkamą priežiūrą, kokybės užtikrinimo sistemas ar oficialią kontrolę, taikomas laikomiems gyvūnams ir tam tikros rūšies ūkiams.

Minėtų gyvūnų sveikatos patikrinimų dažnumas yra toks, kad būtų užtikrinta sėkminga gyvūnų ligų prevencija, ir yra proporcingas ūkio keliamai rizikai. Kompetentinga institucija nustato išsamias skirtingų rūšių ūkiuose atliekamų ir su skirtingo pobūdžio rizika susijusių gyvūnų sveikatos patikrinimų turinio ir dažnumo taisykles. [130 pakeit.]

Jie gali būti derinami su apsilankymais kitais tikslais.

2. Kaip nurodyta 1 dalyje, gyvūnų sveikata tikrinama siekiant:

a)	informuoti apie nustatyti požymius, patvirtinančius į sąrašą įtrauktų ligų arba naujų ligų pasireiškimą; [131 pakeit.]

b)	patarti veiklos vykdytojui biologinio saugumo ir kitais gyvūnų sveikatos klausimais, atsižvelgiant į ūkio rūšį ir ūkiuose laikomų gyvūnų kategorijas ir rūšis;

ba)	teikti informaciją kompetentingai institucijai, vykdančiai 25 straipsnyje numatytą papildomą priežiūrą. [132 pakeit.]

24 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su gyvūnų sveikatos tikrinimais, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

papildomi:

23 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant:

—	kurių rūšių ūkiuose turi būti atliekami gyvūnų sveikatos patikrinimai;

—	tokių gyvūnų sveikatos patikrinimų dažnumą;

ii)	23 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, susiję su skirtingų rūšių ūkiuose atliekamų gyvūnų sveikatos patikrinimų turiniu ir dažnumu, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti gyvūnų sveikatos patikrinimų tikslai;

b)	nustatomos ūkių, kuriuose turi būti atliekami gyvūnų sveikatos patikrinimai, rūšys. [133 pakeit.]

25 straipsnis

Kompetentingos institucijos prievolė vykdyti priežiūrą

1. Kompetentinga institucija vykdo 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų priežiūrą.

2. Priežiūra vykdoma taip, kad būtų užtikrinta, jog būtų laiku nustatomi 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų atvejai renkant, lyginant ir analizuojant svarbią informaciją apie dėl ligos susidariusią padėtį. Ši priežiūra grindžiama veiklos vykdytojų priežiūra, vykdoma ir individualiai, ir įgyvendinant bendras savanoriškas programas, ir ją papildo. [134 pakeit.]

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta su priežiūra susijusi informacija būtų renkama ir naudojama efektyviai ir veiksmingai.

26 straipsnis

Priežiūros metodika, dažnumas ir intensyvumas

25 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros planas, būdai, diagnostikos metodai, dažnumas, intensyvumas, tikslinė gyvūnų populiacija ir mėginių ėmimo būdai turi būti tinkami ir proporcingi priežiūros tikslams, atsižvelgiant į:

a)	ligos pobūdį;

b)	susijusius rizikos veiksnius;

sveikatos būklę:

i)	valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriose vykdoma priežiūra;

ii)	valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse arba teritorijose, kurios ribojasi su ta valstybe nare, jos zona ar laikymo vieta arba iš kurių gyvūnai ir produktai į jas įvežami;

d)	veiklos vykdytojų pagal 22 straipsnį arba kitų valdžios institucijų vykdytą priežiūrą.

27 straipsnis

Priežiūros programos

1. Kompetentinga institucija vykdo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežiūrą pagal priežiūros programą, kai tokia struktūrinė priežiūra yra būtina dėl:

a)	ligos pobūdžio;

b)	susijusių rizikos veiksnių;

ba)	buvusios patirties su ligomis valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje; [135 pakeit.]

2. Nustačiusi priežiūros programą pagal 1 dalį, valstybė narė apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

3. Pagal 1 dalį priežiūros programą vykdanti valstybė narė teikia Komisijai reguliarias ataskaitas apie tos priežiūros programos rezultatus.

28 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	priežiūros plano, būdų, diagnostikos metodų, dažnumo, intensyvumo, tikslinės gyvūnų populiacijos ir mėginių ėmimo būdų, kaip nurodyta 26 straipsnyje;

b)	8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ir atitinkamais atvejais naujų ligų oficialaus patvirtinimo kriterijų ir tų ligų atvejų apibrėžčių;

ba)	nustatymo, kurioms 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytoms į sąrašą įtrauktoms ligoms reikia taikyti priežiūros programas; [135 pakeit.]

27 straipsnio 1 dalyje nurodytoms priežiūros programoms taikomų reikalavimų, susijusių su:

i)	priežiūros programų turiniu;

ii)	informacija, kurią reikia įtraukti teikiant priežiūros programas pagal 27 straipsnio 2 dalį ir reguliarias ataskaitas pagal 27 straipsnio 3 dalį;

iii)	priežiūros programų taikymo laikotarpiu.

29 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais nustato reikalavimus, susijusius su priežiūra ir priežiūros programomis, nurodytomis 26 ir 27 straipsniuose ir pagal 28 straipsnį priimtose taisyklėse, kuriais apibrėžiama:

a)	dėl kurių 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų reikia įgyvendinti priežiūros programas; [137 pakeit.]

formatas ir tvarka teikiant:

i)	priežiūros programas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms informacijos tikslais; [138 pakeit.]

ii)	ataskaitas apie priežiūros rezultatus Komisijai.

iia)	programų vertinimo priemones, kurias naudoja Komisija ir valstybės narės. [139 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 skyrius

Likvidavimo programos

30 straipsnis

Privalomo ir savanoriško likvidavimo programos

1. Valstybės narės, kuriose nustatyta viena ar daugiau į sąrašą įtrauktų ligų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies b punkte, arba nežinoma, kad tokių ligų nėra visoje jų teritorijoje arba jų zonose ar laikymo vietose:

a)	nustato tos į sąrašą įtrauktos ligos likvidavimo arba neužkrėtimo ta liga įrodymo programą, kuri turi būti vykdoma ta liga užkrėstose gyvūnų populiacijose ir apimti susijusias jų teritorijos dalis arba atitinkamas jų zonas ar laikymo vietas (toliau – privalomo likvidavimo programa);

b)	pateikia Komisijai patvirtinti privalomo likvidavimo programos projektą;

2. Valstybės narės, kuriose nustatyta viena ar daugiau į sąrašą įtrauktų ligų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies c punkte, ir kurios nusprendžia nustatyti tos į sąrašą įtrauktos ligos likvidavimo programą, kuri turi būti vykdoma ta liga užkrėstose gyvūnų populiacijose ir apimti susijusias jų teritorijos dalis arba jų zonas ar laikymo vietas (toliau – savanoriško likvidavimo programa), ją pateikia Komisijai patvirtinti , kai:

a)	valstybė narė prašo Sąjungoje pripažinti gyvūnų sveikatos tos ligos atžvilgiu garantijas gyvūnų ar produktų perkėlimo aplinkybėmis arba

b)	savanoriško likvidavimo programa yra kandidatė gauti finansinį Sąjungos įnašą. [140 pakeit.]

3. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina:

a)	privalomo likvidavimo programos projektą, pateiktą jai patvirtinti pagal 1 dalį;

b)	savanoriško likvidavimo programos projektą, pateiktą jai patvirtinti pagal 2 dalį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su į sąrašą įtraukta liga, dėl kurios gali kilti labai didelė rizika, Komisija priima nedelsiant taikytinus šios dalies a punkte nurodytus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

Komisija įgyvendinimo aktais prireikus gali reikalauti iš valstybių narių iš dalies keisti arba nutraukti pagal a ir b punktus patvirtintas likvidavimo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [141 pakeit.]

4. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	privalomo ir savanoriško likvidavimo programų tikslų, ligų kontrolės strategijų ir tarpinių tikslų;

nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimo pateikti tvirtinti privalomo likvidavimo programas ir savanoriško likvidavimo programas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai toks patvirtinimas nėra būtinas priėmus su tomis programomis susijusias taisykles pagal 31 ir 34 straipsnių 2 dalis ir 35 straipsnį;

c)	informacijos, kurią valstybės narės turi pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, susijusios su nuostatomis, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimo pateikti tvirtinti privalomo likvidavimo programas ir savanoriško likvidavimo programas, kaip nurodyta b punkte.

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos pagal šios dalies b punktą priimtos taisyklės arba nutraukiamas jų taikymas.

31 straipsnis

Pagal privalomo ir savanoriško likvidavimo programas nustatytos priemonės

1. Privalomo likvidavimo programas ir savanoriško likvidavimo programas sudaro bent šios priemonės:

a)	ligų kontrolės priemonės, skirtos likviduoti ligos sukėlėją ūkiuose, laikymo vietose ir zonose, kuriuose pasireiškia liga, ir užkirsti kelią pakartotinai užsikrėsti;

pagal 26–29 straipsniuose nustatytas taisykles vykdoma priežiūra, siekiant įrodyti:

i)	a punkte nurodytų ligų kontrolės priemonių veiksmingumą;

ii)	kad teritorija neužkrėsta į sąrašą įtraukta liga;

c)	ligų kontrolės priemonės, kurių reikia imtis teigiamų priežiūros rezultatų atveju.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	1 dalies a punkte nurodytų ligų kontrolės priemonių;

b)	ligų kontrolės priemonių, kurių reikia imtis siekiant išvengti pakartotinio tikslinės gyvūnų populiacijos užkrėtimo susijusia liga ūkiuose, zonose ir laikymo vietose;

c)	priežiūros plano, būdų, diagnostikos metodų, dažnumo, intensyvumo, tikslinės gyvūnų populiacijos ir mėginių ėmimo būdų, kaip nurodyta 26 straipsnyje;

d)	ligų kontrolės priemonių, kurių reikia imtis teigiamų su į sąrašą įtraukta liga susijusių rezultatų atveju, kaip nurodyta 1 dalies c punkte;

e)	skiepijimo;

32 straipsnis

Teikiamų privalomo ir savanoriško likvidavimo programų turinys

Valstybės narės į privalomo ir savanoriško likvidavimo programų paraiškas, pateiktas Komisijai patvirtinti pagal 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, įtraukia šią informaciją:

a)	į sąrašą įtrauktos ligos, dėl kurios nustatyta privalomo ar savanoriško likvidavimo programa, epidemiologinės padėties aprašą;

b)	geografinės ir administracinės teritorijos, kurioje vykdoma privalomo ar savanoriško likvidavimo programa, aprašą ir nustatymą;

c)	ligų kontrolės priemonių, nustatytų pagal privalomo ar savanoriško likvidavimo programą, kaip nurodyta 31 straipsnio 1 dalyje ir pagal 31 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse, aprašą;

d)	numatomą privalomo ar savanoriško likvidavimo programos trukmę;

e)	tarpinius tikslus ir ligos kontrolės strategijas, nustatytus privalomo ar savanoriško likvidavimo programai vykdyti;

f)	privalomo ar savanoriško likvidavimo programos numatytų sąnaudų ir naudos analizę.

fa)	tikslų viešojo sektoriaus institucijų ir (arba) privačių asmenų, kurie įvairiais lygmenimis dalyvauja programose, nurodymą, taip pat aiškią informaciją apie atitinkamas jų funkcijas ir atsakomybę įgyvendinant programas apibrėžimą. [142 pakeit.]

33 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Valstybė narė, vykdanti privalomo ar savanoriško likvidavimo programą, Komisijai teikia:

a)	reguliarias tarpines ataskaitas dėl vykdomų privalomo ar savanoriško likvidavimo programų tikslų, nurodytų 32 straipsnio e punkte, įgyvendinimo;

b)	galutinę ataskaitą, baigus vykdyti programą.

34 straipsnis

Likvidavimo programų taikymo laikotarpis

1. Privalomo ir savanoriško likvidavimo programos taikomos:

a)	iki tol, kol patenkinamos sąlygos teikti paraišką dėl neužkrėstos valstybės narės teritorijos arba zonos statuso, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, arba neužkrėstos laikymo vietos statuso, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 dalyje, arba

b)	jei taikant savanoriško likvidavimo programą sąlygos teikti paraišką dėl neužkrėstos teritorijos statuso netenkinamos, o pagal tą programą nebeįgyvendinami jos tikslai, kompetentinga institucija arba Komisija ją nutraukia laikydamasi procedūros, pagal kurią ji buvo nustatyta.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, susijusių su privalomo ir savanoriško likvidavimo programų taikymo laikotarpiu, papildymo ir pakeitimo.

35 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai ir įgaliojimų delegavimas dėl veiklos rodiklių [143 pakeit.]

Komisija įgyvendinimo aktais nustato informacijos, formato ir procedūrinius reikalavimus, susijusius su 30–33 straipsniuose nurodytomis taisyklėmis dėl:

a)	privalomo likvidavimo ir savanoriško likvidavimo programų projektų teikimo tvirtinti;

b)	veiklos rodiklių; [144 pakeit.]

c)	ataskaitų teikimo Komisijai ir kitoms valstybėms narėms dėl privalomo ar savanoriško likvidavimo programų įgyvendinimo rezultatų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl rodiklių, pagal kuriuos vertinami 30, 31 ir 32 straipsniuose numatytų privalomų ar savanoriškų likvidavimo programų rezultatai, nustatymo. [145 pakeit.]

4 skyrius

Neužkrėstos teritorijos statusas

36 straipsnis

Neužkrėstos valstybės narės ir zonos

1. Valstybė narė gali kreiptis į Komisiją dėl neužkrėstos teritorijos statuso patvirtinimo, pagal kurį visa jos teritorija arba viena ar daugiau jos zonų laikomos neužkrėstomis į sąrašą įtraukta liga arba keletu tokių ligų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, jei tenkinamos viena ar daugiau iš toliau išvardytų sąlygų:

a)	visoje valstybės narės teritorijoje arba atitinkamoje toje paraiškoje nurodytoje zonoje ar zonose nėra nė vienos iš gyvūnų rūšių, įtrauktų į sąrašą dėl paraiškoje dėl neužkrėstos teritorijos statuso nurodytos ligos;

b)	žinoma, kad ligos sukėlėjas nesugebėtų išgyventi visoje valstybės narės teritorijoje arba atitinkamoje toje paraiškoje nurodytoje zonoje ar zonose;

c)	tuo atveju, jei į sąrašą įtrauktos ligos plinta tik per užkrato pernešėjus, nenustatytas nė vienas užkrato pernešėjas arba yra žinoma, kad jis nesugebėtų išgyventi visoje valstybės narės teritorijoje arba atitinkamoje toje paraiškoje nurodytoje zonoje ar zonose;

teritorijos neužkrėtimas į sąrašą įtraukta liga patvirtintas:

i)	likvidavimo programa, atitinkančia 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles ir pagal to straipsnio 2 dalį priimtas taisykles, arba

ii)	istoriniais ir priežiūros duomenimis.

2. Valstybių narių paraiškose dėl neužkrėstos teritorijos statuso pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos neužkrėstos teritorijos statusui suteikti.

3. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina ir prireikus iš dalies keičia valstybių narių paraiškas dėl neužkrėstos teritorijos statuso, jei tenkinamos 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

37 straipsnis

Laikymo vietos

1. Valstybė narė gali kreiptis į Komisiją dėl neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo, pagal kurį jos laikymo vietos laikomos neužkrėstomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, nurodytomis 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir dėl tokio neužkrėstos teritorijos statuso, suteikto tai laikymo vietai, išsaugojimo jos teritorijoje kilus tos į sąrašą įtrauktos ligos ar keleto tokių ligų protrūkiui, jei:

a)	laikymo vietoje gali būti veiksmingai užkertamas kelias toje paraiškoje nurodytai į sąrašą įtrauktai ligai arba į sąrašą įtrauktoms ligoms atsirasti, atsižvelgiant į ligos pobūdį;

b)	paraiškoje nurodytoje laikymo vietoje įdiegta viena bendra biologinio saugumo valdymo sistema, siekiant užtikrinti neužkrėstų visų ją sudarančių ūkių statusą;

paraiškoje nurodytą laikymo vietą patvirtino kompetentinga institucija gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo tikslais:

i)	pagal 94 ir 95 straipsnius – laikymo vietas, kuriose laikomi sausumos gyvūnai ir produktai;

ii)	pagal 181 ir 182 straipsnius – laikymo vietas, kuriose laikomi akvakultūros gyvūnai ir produktai.

2. Valstybė narė gali kreiptis į Komisiją dėl neužkrėstos teritorijos statuso pripažinimo, pagal kurį jos laikymo vietos laikomos neužkrėstomis į sąrašą įtraukta liga arba keletu tokių ligų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, jei:

a)	laikymo vietoje gali būti veiksmingai užkertamas kelias toje paraiškoje nurodytai į sąrašą įtrauktai ligai arba į sąrašą įtrauktoms ligoms atsirasti, atsižvelgiant į ligos pobūdį;

tenkinamos viena ar daugiau šių sąlygų:

i)	laikomasi 36 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytų sąlygų;

ii)	laikymo vietoje esantys ūkiai pradeda arba tęsia savo veiklą ir įdiegia bendrą biologinio saugumo valdymo sistemą, siekiant užtikrinti, kad laikymo vieta neužkrėsta;

c)	laikymo vietoje esančius ūkius kontroliuojantys veiklos vykdytojai taiko bendrą biologinio saugumo valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas neužkrėstos laikymo vietos statusas;

paraiškoje nurodytą laikymo vietą patvirtino kompetentinga institucija gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo tikslais:

i)	pagal 94 ir 95 straipsnius – laikymo vietas, kuriose laikomi sausumos gyvūnai ir produktai;

ii)	pagal 181 ir 182 straipsnius – laikymo vietas, kuriose laikomi akvakultūros gyvūnai ir produktai.

3. Valstybių narių paraiškose dėl neužkrėstų laikymo vietų statuso pripažinimo pagal 1 ir 2 dalis pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad tenkinamos tose dalyje nurodytos sąlygos.

4. Komisija įgyvendinimo aktais pripažįsta ir prireikus iš dalies keičia neužkrėstų laikymo vietų statusą, jei tenkinamos 1 arba 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

neužkrėstų laikymo vietų statuso pripažinimo reikalavimų, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiant į 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų pobūdį, kiek tai susiję bent su:

i)	priežiūra ir kitais įrodymais, būtinais siekiant įrodyti, kad teritorija neužkrėsta;

ii)	biologinio saugumo priemonėmis;

b)	išsamių taisyklių, kurias taiko kompetentinga institucija neužkrėstų laikymo vietų statusui patvirtinti, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse;

c)	laikymo vietų, kurios yra dviejose ar daugiau valstybių narių teritorijų;

38 straipsnis

Neužkrėstų zonų arba laikymo vietų sąrašai

Kiekviena valstybė narė sudaro ir nuolat atnaujina sąrašą, kuriame nurodytos:

a)	neužkrėstos teritorijos arba zonos, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje;

b)	neužkrėstų laikymo vietų statusas, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

Valstybės narės tuos sąrašus skelbia viešai.

39 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su neužkrėstų valstybių narių ir zonų statusu, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

išsamių taisyklių dėl neužkrėstų valstybių narių ir jų zonų statuso, atsižvelgiant į skirtingų ligų pobūdį, kiek tai susiję su:

i)	kriterijais, taikytinais įrodyti valstybių narių tvirtinimams, kad nenustatyta į sąrašą įtrauktų rūšių arba jos nesugebėtų išgyventi, ir įrodymais, kurių reikia tokiems tvirtinimams pagrįsti, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalies a punkte;

ii)	kriterijais, taikytinais įrodyti tvirtinimams, kad ligos sukėlėjas arba užkrato pernešėjas nesugebėtų išgyventi, ir įrodymais, kurių reikia tokiems tvirtinimams pagrįsti, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose;

iii)	kriterijais, taikytinais nustatant, kad teritorija neužkrėsta liga, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalies d punkte;

iv)	priežiūra ir kitais įrodymais, kurių reikia siekiant pagrįsti, kad teritorija neužkrėsta liga;

v)	biologinio saugumo priemonėmis;

vi)	apribojimais ir sąlygomis, susijusiais su skiepijimu neužkrėstose valstybėse narėse ir jų zonose;

vii)	zonų, kuriomis atskiriamos neužkrėstos zonos arba zonos, kuriose taikomos likvidavimo programos, nuo ribojimų taikymo zonų, nustatymo („apsaugos zonos“);

viii)

zonomis, kurios yra dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose;

nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo reikalavimo Komisijai patvirtinti neužkrėstos teritorijos statusą, pagal kurį teritorija laikoma neužkrėsta 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyta į sąrašą įtraukta liga arba keletu tokių ligų, kaip nustatyta 36 straipsnio 1 dalyje, jei toks patvirtinimas nebūtinas, nes egzistuoja išsamios neužkrėstos teritorijos nustatymo taisyklės, nustatytos priėmus nuostatus pagal šio straipsnio a punktą;

c)	informacijos, kurią valstybės narės turi pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, siekdamos pagrįsti neužkrėstos teritorijos statuso paskelbimą, nepriėmus įgyvendinimo akto pagal 36 straipsnio 3 dalį, kaip nurodyta šio straipsnio b punkte.

40 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais nustato neužkrėstų teritorijų, zonų ir laikymo vietų statuso reikalavimus, kiek tai susiję su 36, 37 ir 38 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis ir pagal 39 straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis, dėl:

a)	nustatymo, dėl kurių iš 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų galima įkurti neužkrėstas laikymo vietas pagal 37 straipsnį;

reikalavimų, susijusių su teiktina informacija, formatu ir tvarka:

i)	teikiant paraiškas dėl neužkrėstos visos valstybės narės teritorijos arba jos zonų ir laikymo vietų statuso;

ii)	valstybėms narėms ir Komisijai keičiantis informacija apie neužkrėstas valstybes nares arba jų zonas ir laikymo vietas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

41 straipsnis

Neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymas

1. Valstybės narės išlaiko neužkrėstų savo teritorijų arba jų zonų ar laikymo vietų statusą tik tol, kol:

a)	tenkinamos neužkrėstos teritorijos statuso suteikimo sąlygos, nustatytos 36 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir laikomasi pagal šio straipsnio 3 dalį ir 39 straipsnį nustatytų taisyklių;

b)	vykdoma priežiūra, atsižvelgiant į 26 straipsnyje nurodytus reikalavimus, siekiant patvirtinti, kad teritorija, zona ar laikymo vieta išlieka neužkrėstomis į sąrašą įtraukta liga, kaip patvirtinta arba pripažinta suteikus neužkrėstos teritorijos statusą;

taikomi tam tikrų rūšių, įtrauktų į sąrašą dėl į sąrašą įtrauktos ligos, dėl kurios patvirtintas arba pripažintas neužkrėstos teritorijos statusas, gyvūnų perkėlimo, ir atitinkamais atvejais jų produktų vežimo į teritoriją, zoną ar laikymo vietą apribojimai pagal IV ir V dalyse nustatytas taisykles;

d)	taikomos kitos biologinio saugumo priemonės, siekiant užkirsti kelią į sąrašą įtrauktai ligai, dėl kurios patvirtintas arba pripažintas neužkrėstos teritorijos statusas, patekti.

2. Valstybė narė nedelsiant informuoja Komisiją, jei nebetaikomos 1 dalyje nurodytos neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygos.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šių neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų:

a)	1 dalies b punkte nurodytos priežiūros;

b)	1 dalies c punkte nurodytų biologinio saugumo priemonių.

42 straipsnis

Neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymas, atšaukimas ir sugrąžinimas

1. Kai valstybė narė pagrįstai įtaria arba Komisijos pranešimu yra įspėjama , kad pažeistos kurios nors sąlygos, pagal kurias ji išlaiko jai suteiktą neužkrėstos valstybės narės arba jos zonos ar laikymo vietos statusą, ji nedelsiant: [146 pakeit.]

sustabdo tam tikrų rūšių, įtrauktų į sąrašą dėl į sąrašą įtrauktos imasi tinkamų priemonių, atsižvelgdamos į riziką, kurią aptariamos ligos, dėl kurios patvirtintas arba pripažintas neužkrėstos teritorijos statusas, atveju gali kelti gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares, zonas ar laikymo vietas, kuriose sveikatos būklė tos į sąrašą įtrauktos ligos atžvilgiu yra geresnė perkėlimas ; [147 pakeit.]

b)	atitinkamais atvejais siekdama užkirsti kelią į sąrašą įtrauktoms ligoms, dėl kurių patvirtintas arba pripažintas neužkrėstos teritorijos statusas, plisti taiko III dalies II antraštinėje dalyje nustatytas ligų kontrolės priemones.

2. 1 dalyje nustatytos priemonės nebetaikomos, jei atlikus papildomą tyrimą patvirtinama, kad:

a)	įtariamo pažeidimo nėra arba

b)	įtariamas pažeidimas neturėjo didelio poveikio ir valstybė narė gali užtikrinti, kad vėl laikomasi jai suteikto neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų.

3. Jei valstybės narės atliktas papildomas tyrimas patvirtina, kad yra didelė tikimybė, jog pasireiškė į sąrašą įtraukta liga, dėl kurios jai suteiktas neužkrėstos teritorijos statusas, arba kad padaryti kiti svarbūs neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygų pažeidimai, valstybė narė apie tai nedelsiant praneša Komisijai.

4. Iš valstybės narės gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, kad nebetenkinamos neužkrėstos teritorijos statuso išlaikymo sąlygos, Komisija nedelsdama įgyvendinimo aktais atšaukia pagal 36 straipsnio 3 dalį suteiktą neužkrėstos valstybės narės ar zonos statuso patvirtinimą arba pagal 37 straipsnio 4 dalį suteiktą neužkrėstos laikymo vietos pripažinimą. [148 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma labai skubėti, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodyta į sąrašą įtraukta liga sparčiai plinta ir kelia labai didelę riziką gyvūnų ar visuomenės sveikatai, ekonomikai ar visuomenei, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

5. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių ir tyrimų, kurių turi imtis ir kuriuos turi atlikti atitinkama valstybė narė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto neužkrėstos teritorijos statuso sustabdymo, atšaukimo ir sugrąžinimo taisyklių dalis . [149 pakeit.]

4a skyrius

Oficialiosios gyvūnų sveikatos laboratorijos [150 pakeit.]

42a straipsnis

Europos laboratorijų tinklas

1. Europos laboratorijų tinklą sudaro Sąjungos etaloninės laboratorijos, nacionalinės etaloninės laboratorijos ir oficialiosios gyvūnų sveikatos laboratorijos.

2. Europos tinklo laboratorijos, vykdydamos savo užduotis ir pareigas, bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad gyvūnų ligų priežiūra ir šiame reglamente nurodytos kontrolės bei likvidavimo programos būtų pagrįstos pažangiausiais mokslo standartais ir neginčijama bei patikima diagnostika. [151 pakeit.]

42b straipsnis

Sąjungos etaloninės laboratorijos

1. Komisija skiria Sąjungos etalonines laboratorijas, tiriančias ligas, kurių atveju, atsižvelgiant į šių ligų svarbą sveikatai arba ekonomikai, būtina pasiekti šio reglamento tikslus.

2. Šios laboratorijos turi būti skiriamos vykdant viešą atrankos procedūrą ir jų skyrimas turi būti reguliariai persvarstomas.

3. Sąjungos etaloninės laboratorijos:

a)	veikia pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“, jas pagal tą standartą vertina ir akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (56);

b)	yra nešališkos ir neįsipainiojusios į jokį interesų konfliktą, susijusį su jų, kaip Sąjungos etaloninių laboratorijų, užduočių vykdymu;

c)	turi tinkamos kvalifikacijos personalą, išėjusį tinkamą mokymą analitinių, tyrimo ir diagnostinių metodų, taikomų jų kompetencijos srityje, klausimais ir atitinkamai pagalbinių darbuotojų;

d)	turi arba gali naudoti joms priskirtoms užduotims atlikti reikalingą infrastruktūrą, įrangą ir produktus;

e)	užtikrina, kad darbuotojai turėtų pakankamai žinių apie tarptautinius standartus ir tarptautinę praktiką ir kad jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu;

f)	aprūpinamos įranga, kad galėtų vykdyti užduotis susidarius neatidėliotinoms situacijoms;

prireikus aprūpinamos įranga, kad vykdydamos savo darbus laikytųsi atitinkamų biologinio saugumo standartų, atsižvelgdamos į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu; aprūpinamos įranga, kad galėtų vykdyti užduotis susidarius neatidėliotinoms situacijoms; prireikus aprūpinamos įranga, kad laikytųsi atitinkamų biologinio saugumo standartų.

4. Komisija įgyvendinimo aktais turi nustatyti konkrečias Sąjungos etaloninių laboratorijų užduotis bei atsakomybės sritis ir prireikus būtiniausius reikalavimus dėl reikiamų įrenginių, įrangos ir darbuotojų. [152 pakeit.]

42c straipsnis

Nacionalinės etaloninės laboratorijos

1. Valstybės narės skiria vieną arba daugiau nacionalinių etaloninių laboratorijų kiekvienai Sąjungos etaloninei laboratorijai, paskirtai pagal 42b straipsnio 1 dalį.

2. Nacionalinės etaloninės laboratorijos turi atitikti 42b straipsnio 2 dalies reikalavimus.

3. Komisija įgyvendinimo aktais turi nustatyti konkrečias nacionalinių etaloninių laboratorijų užduotis bei atsakomybės sritis ir prireikus būtiniausius reikalavimus dėl reikiamų įrenginių, įrangos ir darbuotojų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [153 pakeit.]

42d straipsnis

Bendras laboratorijų koordinavimas

1. Sąjungos etaloninės laboratorijos ir nacionalinės etaloninės laboratorijos, vykdydamos savo įgaliojimus:

i)	užtikrina, kad 42e straipsnyje nurodytos oficialiosios gyvūnų sveikatos laboratorijos turėtų atnaujintą informaciją apie taikomus metodus;

ii)	organizuoja laboratorijų atliekamus lyginamuosius tyrimus ir užtikrinti aktyvų šių laboratorijų dalyvavimą;

iii)	nustato ir patenkina laboratorijų darbuotojų mokymo poreikius;

iv)	įvertina reagentų ir rinkinių, naudojamų laboratorijose atliekant diagnostiką, kokybę ir tinkamumą, rengia ir platina etaloninę medžiagą.

2. Sąjungos etaloninės laboratorijos ir nacionalinės etaloninės laboratorijos bendrai koordinuoja gyvūnų sveikatos laboratorijų tinklą, priklausantį jų teritorinei jurisdikcijai. [154 pakeit.]

42e straipsnis

Oficialiosios gyvūnų sveikatos laboratorijos

1. Kompetentingos institucijos paskiria oficialiąsias laboratorijas, kad būtų atliekami gyvūnų ligų laboratoriniai analitiniai ir diagnostiniai tyrimai.

2. Kompetentingos institucijos oficialiąja laboratorija gali skirti tik laboratoriją, kuri:

a)	turi kompetencijos, įrangą ir infrastruktūrą, reikalingą mėginių analitiniams tyrimams ar bandymams arba diagnostiniams tyrimams atlikti;

b)	turi pakankamą tinkamai kvalifikuotų, išėjusių tinkamus mokymus ir patyrusių darbuotojų skaičių;

c)	yra nešališka ir neįsipainiojusi į jokį interesų konfliktą, susijusį su jos, kaip oficialiosios laboratorijos, užduočių vykdymu;

d)	gali laiku pateikti analitinių tyrimų, bandymų arba diagnostinių tyrimų rezultatus;

e)	turi veikiančią kokybės kontrolės sistemą, reikalingą norint taikomais laboratorinių analitinių ir diagnostinių tyrimų metodais užtikrinti reikšmingus ir patikimus rezultatus.

3. Oficialiosios gyvūnų sveikatos laboratorijos bendradarbiauja su valstybių narių nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis siekdamos užtikrinti, kad jų užduotys ir pareigos būtų vykdomos laikantis pažangiausių mokslo ir kokybės standartų. [155 pakeit.]

III DALIS

INFORMUOTUMAS APIE LIGAS, PASIRENGIMAS JOMS IR LIGŲ KONTROLĖ

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Informuotumas apie ligas ir pasirengimas joms

1 skyrius

Nenumatytų atvejų planai ir imituojamosios pratybos

43 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai

1. Valstybės narės rengia ir atnaujina nenumatytų atvejų planus ir, prireikus, išsamių instrukcijų vadovus, nustatydamos priemones, kurių reikia imtis valstybėje narėje pasireiškus 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai į sąrašą įtrauktai ligai arba naujoms ligoms, arba jų protrūkio atveju, siekiant užtikrinti aukštą informuotumo apie ligas, pasirengimo joms lygį ir greitą atsaką.

2. Nenumatytų atvejų planuose ir, jei taikytina, išsamių instrukcijų vadovuose turi būti įtraukti bent šie aspektai:

a)	nustatyta vadovavimo grandinė kompetentingoje institucijoje ir kitose valdžios institucijose, siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą sprendimų priėmimo procesą valstybės narės, regionų ir vietos lygmenimis;

b)	nustatytas kompetentingos institucijos ir kitų susijusių valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindas, siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi nuoseklių ir koordinuotų veiksmų;

numatyta galimybė naudotis:

i)	patalpomis;

ii)	laboratorijomis;

iii)

įranga;

iv)	personalu;

v)	neatidėliotinos pagalbos biudžeto lėšomis ir prireikus įsteigtais atitinkamais fondais; [156 pakeit.]

vi)	visa kita tinkama medžiaga ir ištekliais, būtinais siekiant greitai ir veiksmingai likviduoti 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas arba naujas ligas;

numatyta galimybė naudotis toliau išvardytais centrais ir grupėmis, turinčiais reikiamos kompetencijos, kad padėtų kompetentingai institucijai:

i)	funkciniu centriniu ligų kontrolės centru;

ii)	regioniniais ir vietos ligų kontrolės centrais, jei būtina dėl administracinės ir geografinės valstybių narių padėties;

iii)	nuolatinėmis ekspertų grupėmis;

e)	8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų kontrolės priemonių, nustatytų II antraštinės dalies 1 skyriuje, įgyvendinimas;

f)	nuostatos dėl skubaus skiepijimo, jei jo prireikia;

g)	pagal 64 straipsnio 1 dalį kompetentingos institucijos nustatytų ribojimų taikymo zonų geografinio suskirstymo principai;

h)	prireikus, koordinavimas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir teritorijomis.

2a. Valstybės narės, rengdamos ir atnaujindamos nenumatytų atvejų planus, konsultuojasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. [157 pakeit.]

44 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su nenumatytų atvejų planais

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 43 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nenumatytų atvejų planams taikomų išsamių reikalavimų ir sąlygų ir 43 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų papildymo, atsižvelgiant į:

a)	nenumatytų atvejų planų tikslus, kad būtų užtikrintas aukštas informuotumo apie ligas bei pasirengimo joms lygis ir greitas atsakas;

b)	8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų pobūdį;

c)	su į sąrašą įtrauktomis ligomis ir ligų kontrolės priemonėmis susijusias naujausias žinias ir pokyčius. [158 pakeit.]

2. Komisija įgyvendinimo aktais nustato reikalavimus, susijusius su 43 straipsnio 1 dalyje nurodytų nenumatytų atvejų planų praktiniu įgyvendinimu valstybėse narėse, dėl:

a)	43 straipsnio 2 dalies a ir c–h punktuose nurodytų aspektų;

b)	valstybių narių parengtų nenumatytų atvejų planų kitų veiklos aspektų;

c)	išsamių reikalavimų ir sąlygų, taikomų pagal šio straipsnio 1 dalį priimtų deleguotųjų aktų praktiniam įgyvendinimui.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

45 straipsnis

Imituojamosios pratybos

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad su 43 straipsnio 1 dalyje nurodytais nenumatytų atvejų planais susijusios imituojamosios pratybos būtų reguliariai vykdomos, siekiant:

a)	užtikrinti aukštą informuotumo apie ligas bei pasirengimo joms lygį ir greitą atsaką valstybėje narėje;

b)	patikrinti tų nenumatytų atvejų planų veikimą.

2. Jei įmanoma ir tikslinga, imituojamosios pratybos turi būti vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninių valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių bei teritorijų kompetentingomis institucijomis.

3. Pareikalavus valstybės narės pateikia ataskaitą apie pagrindinius imituojamųjų pratybų rezultatus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4. Jei tikslinga ir būtina, Komisija įgyvendinimo aktais nustato valstybėse narėse vykdomų imituojamųjų pratybų praktinio įgyvendinimo taisykles dėl:

a)	imituojamųjų pratybų dažnumo, turinio ir formato;

b)	imituojamųjų pratybų, susijusių su daugiau nei viena į sąrašą įtraukta liga, nurodyta 8 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)	bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir teritorijomis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skyrius

Veterinarinių vaistų naudojimas ligų prevencijos ir kontrolės tikslais

46 straipsnis

Veterinarinių vaistų naudojimas ligų prevencijos ir kontrolės tikslais

1. Valstybės narės gali imtis imasi priemonių, susijusių su atsakingu veterinarinių vaistų naudojimu į sąrašą įtrauktų infekcinių ligų atveju, siekdamos užtikrinti veiksmingiausią tų ligų prevenciją ar kontrolę, jei tokios priemonės atitinka veterinarinių vaistų naudojimo taisykles, nustatytas pagal 47 straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose. [159 pakeit.]

Tos priemonės gali apimti:

a)	veterinarinių vaistų naudojimo draudimus ir apribojimus;

b)	privalomą veterinarinių vaistų naudojimą.

2. Valstybės narės, spręsdamos, ar naudoti ir kokiu būdu naudoti veterinarinius vaistus kaip konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos prevencijos ir kontrolės priemonę, atsižvelgia į toliau išdėstytus kriterijus: [160 pakeit.]

a)	ligos pobūdį;

į sąrašą įtrauktos ligos paplitimą:

i)	valstybėje narėje;

ii)	Sąjungoje;

iii)	atitinkamais atvejais kaimyninėse trečiosiose šalyse ir teritorijose;

iv)	trečiosiose šalyse ir teritorijose, iš kurių gyvūnai ir produktai įvežami į Sąjungą;

c)	veterinarinių vaistų veiksmingumą, su jais susijusią riziką ir galimybę juos naudoti , taip pat neigiamą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms poveikį ; [161 pakeit.]

d)	prieigą prie diagnostinių tyrimų, skirtų nustatyti infekciją veterinariniais vaistais gydomuose gyvūnuose;

e)	veterinarinių vaistų naudojimo ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat poveikį gyvūnų gerovei ir aplinkai, palyginus su kitomis parengtomis ligų prevencijos ir kontrolės strategijomis.

3. Siekdamos apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą, valstybės narės imasi tinkamų prevencinių priemonių, susijusių su veterinarinių vaistų naudojimu mokslinių tyrimų tikslais arba juos kuriant ir bandant kontroliuojamomis sąlygomis.

3a. Siekdamos sumažinti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir laikydamosi Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai – Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų plane – nurodyto 5 veiksmo, valstybės narės per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai apie veterinarinių vaistų, turinčių antibiotikų, naudojimą savo teritorijoje. Tada Sąjunga per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo parengia tinkamus tikslinius mažinimo rodiklius. [162 pakeit.]

47 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su veterinarinių vaistų naudojimu, delegavimas

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	veterinarinių vaistų naudojimo draudimų ir apribojimų;

b)	veterinarinių vaistų naudojimo konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos atveju konkrečių sąlygų; [163 pakeit.]

c)	privalomo veterinarinių vaistų naudojimo;

d)	rizikos mažinimo priemonių, skirtų užkirsti kelią į sąrašą įtrauktoms ligoms plisti per veterinariniais vaistais gydomus gyvūnus arba produktus iš tokių gyvūnų; [164 pakeit.]

e)	priežiūros, į sąrašą įtrauktų ligų atveju panaudojus vakcinas ir kitus veterinarinius vaistus. [165 pakeit.]

ea)	nuostatų dėl skubiai paskiepytų gyvūnų panaudojimo. [166 pakeit.]

2. Komisija, nustatydama šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles, atsižvelgia į 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

3. Jei būtina imtis neatidėliotinų priemonių dėl kilusios naujos rizikos, pagal šio straipsnio 1 dalį priimtoms taisyklėms taikoma 254 straipsnyje nustatyta tvarka.

3 skyrius

Antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankai

48 straipsnis

Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų įsteigimas

1. Dėl 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, kurių atveju skiepijimas neuždraustas pagal 47 straipsnio 1 dalį priimtu deleguotuoju aktu, Komisija gali įsteigti ir būti atsakinga už Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankus, skirtus laikyti ir pakeisti atsargas vieno ar daugiau toliau nurodytų biologinių produktų:

antigenų;

vakcinų;

c)	vakcinų gamybai skirto pirminio pasėlio;

d)	diagnostikos reagentų.

1a. Komisija užtikrina paspartintą tyrimo ir registravimo procesą, taikomą naujiems ligų sukėlėjams, ir (arba) tinkamai registruotų gyvūnų sveikatos produktų importą. [167 pakeit.]

2. Komisija užtikrina, kad 1 dalyje nurodytuose Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankuose:

a)	laikoma pakankamai tinkamų rūšių antigenų, vakcinų, vakcinų gamybai skirto pirminio pasėlio ir diagnostikos reagentų atsargų, skirtų konkrečiai į sąrašą įtrauktai ligai, atsižvelgiant į valstybių narių reikmes, numatytas 43 straipsnio 1 dalyje nurodytuose neatidėliotinų atvejų planuose;

b)	reguliariai papildomos ir laiku keičiamos antigenų, vakcinų, vakcinų gamybai skirto pirminio pasėlio ir diagnostikos reagentų atsargos;

c)	atsargos laikomos ir vežamos taikant tinkamus biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo standartus, kaip nustatyta 15 straipsnio 1 dalyje ir pagal 15 straipsnio 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų atsargų valdymo, laikymo ir pakeitimo, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse;

b)	jų veiklai taikomų biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo reikalavimų, atsižvelgiant į 15 straipsnio 1 dalyje ir pagal 15 straipsnio 2 dalį priimtuose deleguotuosius aktuose nurodytus reikalavimus.

49 straipsnis

Prieiga prie Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų

1. Gavusi prašymą Komisija pasirūpina 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų biologinių produktų pristatymu iš Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų, jei atsargų yra, į:

a)	valstybes nares;

b)	trečiąsias šalis arba teritorijas, jei tai visų pirma skirta užkirsti kelią ligai plisti į Sąjungą.

2. Jei atsargų kiekis yra ribotas, Komisija pirmenybę pasinaudoti bankais, kaip nurodyta 1 dalyje, teikia atsižvelgdama į:

a)	ligos aplinkybes, kuriomis pateiktas prašymas;

b)	nacionalinio antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų banko egzistavimą prašančiojoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje ar teritorijoje;

c)	galiojančias Sąjungos privalomo skiepijimo, nustatyto pagal 47 straipsnį 1 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, priemones.

50 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankais

Komisija įgyvendinimo aktais nustato Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankams taikomas taisykles ir, kiek tai susiję su 48 straipsnio 1 dalyje minėtais biologiniais produktais, nurodo:

a)	kurie iš tų biologinių produktų turi būti įtraukti į Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankus ir dėl kurių iš 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų;

b)	biologinių produktų, kurie turi būti įtraukti į Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankus, rūšis ir saugomą kiekį dėl kiekvienos konkrečios 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, dėl kurios įsteigtas bankas;

c)	tų biologinių produktų tiekimo, laikymo ir pakeitimo reikalavimus;

d)	tų biologinių produktų pristatymą iš Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų į valstybes nares, trečiąsias šalis ir teritorijas;

e)	procedūrinius ir techninius reikalavimus dėl tų biologinių produktų įtraukimo į Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankus ir prašymo suteikti prieigą prie jų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, dėl kurios gali kilti labai didelė rizika, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

51 straipsnis

Informacijos, susijusios su Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankais, konfidencialumas

Informacija apie 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų biologinių produktų, laikomų Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankuose, kiekį ir potipius laikoma įslaptinta ir neskelbiama.

52 straipsnis

Nacionaliniai antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankai

1. Valstybės narės, kurios įsteigė nacionalinius antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankus dėl 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, dėl kurių įsteigti Sąjungos antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankai, užtikrina, kad jų nacionaliniai antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankai atitiktų biologinio saugumo, biologinės saugos ir biologinio izoliavimo reikalavimus, nustatytus 15 straipsnio 1 dalies a punkte ir pagal 15 straipsnio 2 dalį ir 48 straipsnio 3 dalies b punktą priimtuose deleguotuosiuose aktuose.

2. Valstybės narės teikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms atnaujintą informaciją apie:

a)	1 dalyje nurodytų nacionalinių antigenų, vakcinų ir diagnostikos reagentų bankų egzistavimą arba įsteigimą;

b)	antigenų, vakcinų, vakcinų gamybai skirto pirminio pasėlio atsargų ir diagnostikos reagentų rūšis ir kiekį tokiuose bankuose;

c)	bet kokius jų veiklos pokyčius.

3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos turinio, jos teikimo dažnumo ir formato.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Ligų kontrolės priemonės

1 skyrius

8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos

1 SKIRSNIS

Ligų kontrolės priemonės, taikomos kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę į sąrašą įtraukta liga

53 straipsnis

Veiklos vykdytojų, gyvūnų ūkio darbuotojų ir gyvūnų augintinių laikytojų prievolės

1. Kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai ne tik praneša apie požymius ar įtarimus kompetentingai institucijai ir veterinarijos gydytojams pagal 16 straipsnio 1 dalį, bet ir, kol kompetentinga institucija imsis ligų kontrolės priemonių pagal 54 straipsnio 1 dalį ir 55 straipsnio 1 dalį, patys nustato tinkamas 55 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nurodytas ligų kontrolės priemones, siekdami išvengti tos į sąrašą įtrauktos ligos plitimo iš užkrėstų gyvūnų, ūkių ir vietų, už kuriuos jie yra atsakingi, ir perdavimo kitiems gyvūnams ar žmonėms.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, kuriomis papildomos ligų kontrolės priemonės, kurių turi imtis veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

54 straipsnis

Kompetentingos institucijos atliekamas tyrimas įtarus į sąrašą įtrauktą ligą

1. Kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, kompetentinga institucija nedelsiant atlieka tyrimą, kad būtų patvirtintas arba paneigtas tos į sąrašą įtrauktos ligos atvejis.

2. 1 dalyje nurodyto tyrimo tikslais kompetentinga institucija prireikus užtikrina, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai:

a)	atliktų tam tikrų rūšių, kurios įtrauktos į sąrašą dėl konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos, laikomų gyvūnų tipinio mėginio klinikinį tyrimą;

b)	paimtų tų į sąrašą įtrauktų rūšių laikomų gyvūnų tinkamus mėginius ir kitus mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti laboratorijose, kurias tuo tikslu paskyrė kompetentinga institucija;

c)	atliktų laboratorinius tyrimus, siekiant patvirtinti arba paneigti konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos atvejį.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, kuriomis papildomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kompetentingos institucijos atliekamam tyrimui taikomos taisyklės.

55 straipsnis

Kompetentingos institucijos taikomos preliminarios ligų kontrolės priemonės

1. Kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, kompetentinga institucija, kol bus gauti 54 straipsnio 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai ir bus pradėtos taikyti ligų kontrolės priemonės pagal 61 straipsnio 1 dalį, taiko šias preliminarias ligų kontrolės priemones:

a)	vykdo ūkio, namų ūkio, maisto ir pašarų įmonės, transporto įmonėje, prekybos gyvuliais įmonės, šalutinių gyvūninių produktų ūkio arba kitų vietų, kuriose, kaip įtariama, pasireiškė liga, oficialią priežiūrą; [168 pakeit.]

sudaro inventoriaus sąrašą, į kurį įtraukia:

i)	ūkyje, namų ūkyje, maisto ir pašarų įmonėje, transporto įmonėje, prekybos gyvuliais įmonėje, šalutinių gyvūninių produktų ūkyje arba kitose vietose laikomus gyvūnus; [169 pakeit.]

ii)	ūkyje, namų ūkyje, maisto ir pašarų įmonėje, transporto įmonėje, prekybos gyvuliais įmonėje, šalutinių gyvūninių produktų ūkyje arba kitose vietose laikomus produktus, jei jie susiję su tos į sąrašą įtrauktos ligos plitimu; [170 pakeit.]

c)	taiko tinkamas užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos biologinio saugumo priemones, skirtas priemonės , skirtos išvengti to į sąrašą įtrauktos ligos sukėlėjo plitimo ir perdavimo kitiems gyvūnams arba žmonėms; [171 pakeit.]

d)	prireikus užkirsti kelią ligos sukėlėjui toliau plisti, tam tikrų rūšių, kurios įtrauktos į sąrašą dėl tos konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos, laikomus gyvūnus izoliuoja, kad jie neturėtų sąlyčio su laukiniais gyvūnais;

kiek tai būtina siekiant užkirsti kelią į sąrašą įtrauktai ligai toliau plisti, riboja judėjimą laikomų gyvūnų ir produktų bei atitinkamais atvejais žmonių, transporto priemonių, medžiagų ar kitų priemonių, per kurias ligos sukėlėjas galėjo paplisti ūkyje, namų ūkiuose, maisto ir pašarų įmonėse, transporto įmonėse, prekybos gyvuliais įmonėse, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar kitoje vietoje, kuriuose, kaip įtariama, pasireiškė ta į sąrašą įtraukta liga, ar iš jų; [172 pakeit.]

atsižvelgdama į 4 skirsnyje nustatytas ligų kontrolės priemones imasi kitų būtinų ligų kontrolės priemonių ir užtikrina, kad taikant bet kokias kontrolės priemones užkrėsti gyvūnai būtų apsaugoti nuo išvengiamo skausmo ir kančios , kaip antai: [173 pakeit.]

54 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompetentingos institucijos vykdomą tyrimą atlieka ir šios dalies a–d punktuose nustatytas ligų kontrolės priemones taiko kituose ūkiuose, juose esančiuose epidemiologiniuose vienetuose, namų ūkiuose, maisto ir pašarų įmonėse , transporto įmonėse, prekybos gyvuliais įmonėse arba šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose; [174 pakeit.]

ii)	priklausomai nuo ligos pobūdžio, nustato tinkamas laikinų ribojimų taikymo zonas;

g)	inicijuoja 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą epidemiologinį tyrimą.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, kuriomis papildomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, kiek tai susiję su konkrečiomis ir išsamiomis ligų kontrolės priemonėmis, kurių reikia imtis dėl 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, atsižvelgiant į susijusį pavojų, kylantį:

a)	tam tikrų rūšių arba kategorijų gyvūnams;

b)	tam tikros rūšies gamybai.

56 straipsnis

Preliminarių ligų kontrolės priemonių peržiūra ir jų taikymo išplėtimas

55 straipsnio 1 dalyje nurodytas ligų kontrolės priemones:

prireikus peržiūri kompetentinga institucija, atsižvelgdama į:

i)	54 straipsnio 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultatus;

ii)	57 straipsnio 1 dalyje nurodyto epidemiologinio tyrimo rezultatus;

b)	jei reikia, jų taikymas išplečiamas kitoms vietoms, kaip nurodyta 55 straipsnio 1 dalies e punkte.

2 skirsnis

Epidemiologinis tyrimas

57 straipsnis

Epidemiologinis tyrimas

1. Kilus įtarimui arba patvirtinus, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, kompetentinga institucija atlieka epidemiologinį tyrimą.

2. 1 dalyje nurodyto epidemiologinis tyrimo tikslas:

a)	nustatyti tikėtiną į sąrašą įtrauktos ligos kilmę ir jos plitimo būdus;

b)	apskaičiuoti tikėtiną laikotarpį, kurį reiškėsi ta į sąrašą įtraukta liga;

nustatyti sąlytį turinčius ūkius ir juose esančius epidemiologinius vienetus, namų ūkius, maisto ir pašarų įmones, transporto įmones, prekybos gyvuliais įmonėse, šalutinių gyvūninių produktų ūkius arba kitas vietas, kuriose tam tikrų rūšių, kurios įtrauktos į sąrašą dėl įtariamos į sąrašą įtrauktos ligos, gyvūnai galėjo būti užkrėsti; [175 pakeit.]

d)	gauti informacijos apie laikomų gyvūnų, asmenų, produktų, transporto priemonių, medžiagų ar kitų priemonių, per kuriuos ligos sukėlėjas galėjo plisti tam tikrą laikotarpį prieš pranešant apie įtariamą arba patvirtintą į sąrašą įtrauktą ligą, judėjimą;

e)	gauti informacijos apie galimą į sąrašą įtrauktos ligos paplitimą supančioje aplinkoje, įskaitant ligos užkrato pernešėjų nustatymą ir paplitimą.

3 skirsnis

patvirtinimas, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę liga

58 straipsnis

Kompetentingos institucijos oficialus 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos patvirtinimas;

1. Kompetentinga institucija oficialiai patvirtina 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą į sąrašą įtrauktą ligą remdamasi šia informacija:

a)	54 straipsnio 2 dalyje nurodytų klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatais;

b)	57 straipsnio 1 dalyje nurodytu epidemiologiniu tyrimu;

c)	kitais turimais epidemiologiniais duomenimis.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytam oficialiam patvirtinimui taikytinų reikalavimų.

59 straipsnis

Preliminarių ligų kontrolės priemonių panaikinimas, kai į sąrašą įtrauktos ligos ar naujos ligos atvejis paneigiamas [176 pakeit.]

Kompetentinga institucija toliau taiko 55 straipsnio 1 dalyje ir 56 straipsnyje nurodytas preliminarias ligų kontrolės priemones tol, kol 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų arba naujos ligos atvejis nepaneigiamas, remiantis 58 straipsnio 1 dalyje arba pagal 58 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodyta informacija. [177 pakeit.]

4 skirsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos patvirtinus, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę liga

60 straipsnis

Skubios ligų kontrolės priemonės, kurių turi imtis kompetentinga institucija

Pagal 58 straipsnio 1 dalį oficialiai patvirtinus 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, kuria užsikrėtę laikomi gyvūnai, protrūkį, kompetentinga institucija nedelsiant:

a)	paskelbia užkrėstą ūkį, namų ūkį, maisto arba pašarų įmonę, transporto įmonę, prekybos gyvuliais įmonę, šalutinių gyvūninių produktų ūkį ar kitą vietą oficialiai užkrėstais ta į sąrašą įtraukta liga; [178 pakeit.]

b)	atsižvelgdama į tą į sąrašą įtrauktą ligą nustato ribojimų taikymo zoną;

c)	įgyvendina 43 straipsnio 1 dalyje nurodytą nenumatytų atvejų planą, kad būtų užtikrintas visiškas ligų kontrolės priemonių koordinavimas.

61 straipsnis

Užkrėsti ūkiai ir kitos vietos

1. Kilus 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, kuria užsikrėtę laikomi gyvūnai, protrūkiui ūkyje, namų ūkyje, maisto arba pašarų įmonėje, transporto įmonėje, prekybos gyvuliais įmonėje, šalutinių gyvūninių produktų ūkyje ar kitoje vietoje, kompetentinga institucija nedelsiant imasi vienos ar kelių toliau išvardytų ligų kontrolės priemonių, siekdama užkirsti kelią tai į sąrašą įtrauktai ligai toliau plisti, kaip antai: [179 pakeit.]

a)	gyvūnų, asmenų, produktų, transporto priemonių arba kitų medžiagų, kurios gali būti užkrėstos ir prisidėti prie į sąrašą įtrauktos ligos plitimo, judėjimo ribojimas;

b)	gyvūnų, kurie gali būti užsikrėtę į sąrašą įtraukta liga ir prisidėti prie jos plitimo, humaniškas žudymas ir naikinimas arba skerdimas , jei tai daroma siekiant apsaugoti gyvūnus nuo išvengiamo skausmo, baimės ir kančios ; [180 pakeit.]

produktų, pašarų ar kitų medžiagų naikinimas, perdirbimas, transformavimas ar apdorojimas arba įrangos, transporto priemonių, augalų ar augalų produktų, arba vandens, kurie gali būti užkrėsti, tinkamas apdorojimas, siekiant užtikrinti, kad ligos sukėlėjas ar ligos sukėlėjo užkrato pernešėjas būtų sunaikintas;

laikomų gyvūnų skiepijimas arba gydymas kitais veterinariniais vaistais pagal 46 straipsnio 1 dalį ir laikantis pagal 47 straipsnio 1 dalį priimtų deleguotųjų aktų; pageidautina, kad paskiepyti gyvūnai liktų gyvi ir tai neturėtų neigiamų komercinių pasekmių prekybai Sąjungos viduje ir su trečiosiomis šalimis; [181 pakeit.]

e)	gyvūnų ir produktų, kurie gali būti užsikrėtę į sąrašą įtraukta liga ir prisidėti prie jos plitimo, izoliavimas, karantinas arba gydymas;

valymas, dezinfekavimas, dezinsekcija ir deratizacija arba kitos biologinio saugumo priemonės, taikytinos užkrėstame ūkyje, namų ūkyje, maisto arba pašarų įmonėje, transporto įmonėje, prekybos gyvuliais įmonėje, šalutinių gyvūninių produktų ūkyje ar kitoje vietoje, kad būtų sumažinta į sąrašą įtrauktos ligos plitimo rizika; [182 pakeit.]

g)	tinkamų pakankamo kiekio mėginių, reikalingų užbaigti 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą epidemiologinį tyrimą, ėmimas;

h)	laboratorinis mėginių tyrimas.

2. Nustatydama, kurios iš 1 dalyje išvardytų priemonių yra tinkamos, kompetentinga institucija atsižvelgia į:

a)	ligos pobūdį;

b)	gamybos rūšį ir epidemiologinius vienetus užkrėstame ūkyje, namų ūkyje, maisto arba pašarų įmonėje, transporto įmonėje, prekybos gyvuliais įmonėje, šalutinių gyvūninių produktų ūkyje ar kitoje vietoje. [183 pakeit.]

ba)	priemonių poveikį ūkio gyvūnų genetinei įvairovei ir poreikį išsaugoti ūkio gyvūnų genetinius išteklius. [184 pakeit.]

3. Kompetentinga institucija leidžia atkurti gyvūnų populiaciją ūkyje, namų ūkyje ar kitoje vietoje tik tuo atveju, jei: [185 pakeit.]

a)	sėkmingai įgyvendintos visos tinkamos 1 dalyje nurodytos ligų kontrolės priemonės ir atlikti laboratoriniai tyrimai;

b)	praėjo pakankamai laiko, kad būtų išvengta užkrėsto ūkio, namų ūkio, maisto arba pašarų įmonės, transporto įmonės, prekybos gyvuliais įmonės, šalutinių gyvūninių produktų ūkio ar kitos vietos pakartotinio užkrėtimo į sąrašą įtraukta liga, kuri sukėlė 1 dalyje nurodytą protrūkį. [186 pakeit.]

62 straipsnis

Epidemiologiškai susiję ūkiai ir vietos

1. Kompetentinga institucija išplečia 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų ligų kontrolės priemonių taikymą kitiems ūkiams ir juose esantiems epidemiologiniams vienetams, namų ūkiams, maisto arba pašarų įmonėms, transporto įmonėms, prekybos gyvuliais įmonėms, šalutinių gyvūninių produktų ūkiams, kitoms vietoms arba transporto priemonėms, į kuriuos, iš kurių arba per kuriuos, remiantis 57 straipsnio 1 dalyje nurodytu epidemiologiniu tyrimu arba klinikinių ar laboratorinių tyrimų rezultatais, arba kitais epidemiologiniais duomenimis, įtartas 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, dėl kurios tokios priemonės buvo nustatytos, plitimas. [187 pakeit.]

2. Jei 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas epidemiologinis tyrimas patvirtina, kad 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos galima kilmė yra kita valstybė narė arba tikėtina, kad ta į sąrašą įtraukta liga paplito į kitą valstybę narę, kompetentinga institucija informuoja tą valstybę narę ir Komisiją . [188 pakeit.]

3. 2 dalyje nurodytais atvejais skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja atlikdamos kitą epidemiologinį tyrimą ir taikydamos ligų kontrolės priemones.

63 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su ligų kontrolės priemonėmis užsikrėtusiuose ir epidemiologiškai susijusiuose ūkiuose ir vietose, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, taikomų ligų kontrolės priemonėms, kurių pagal 61 ir 62 straipsnius turi imtis kompetentinga institucija užsikrėtusiuose ir epidemiologiškai susijusiuose ūkiuose, maisto ar pašarų įmonėse, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ir kitose vietose dėl bet kurios 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos.

Į tas išsamias taisykles turi būti įtraukti šie aspektai:

a)	61 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytoms ligų kontrolės priemonėms taikomos sąlygos ir reikalavimai;

b)	61 straipsnio 1 dalies f punkte minėto valymo, dezinfekavimo, dezinsekcijos ir deratizacijos tvarka, nurodant atvejus, kai minėtais tikslais tikslinga naudoti biocidinius produktus;

c)	61 straipsnio 1 dalies g–h punktuose nurodytų mėginių ėmimui ir laboratoriniams tyrimams taikomos sąlygos ir reikalavimai;

d)	61 straipsnio 3 dalyje nurodyto gyvūnų populiacijos atkūrimo išsamios sąlygos ir reikalavimai;

e)	62 straipsnyje nurodytos būtinos ligų kontrolės priemonės, taikytinos epidemiologiškai susijusiuose ūkiuose, vietose ir transporto priemonėse.

64 straipsnis

Kompetentingų institucijų nustatytos ribojimų taikymo zonos

1. Kompetentinga institucija nustato ribojimų taikymo zoną aplink užkrėstą ūkį, namų ūkį, maisto arba pašarų įmonę, transporto įmonę, prekybos gyvuliais įmonę, šalutinių gyvūninių produktų ūkį ar kitą vietą, kuriuose laikomuose gyvūnuose pasireiškė 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos protrūkis, atitinkamais atvejais atsižvelgdama į: [189 pakeit.]

a)	ligos pobūdį;

b)	ribojimų taikymo zonų geografinę padėtį;

c)	ribojimų taikymo zonų ekologinius ir hidrologinius veiksnius;

d)	meteorologines sąlygas;

e)	užkrato pernešėjų ribojimų taikymo zonose paplitimą, pasiskirstymą ir tipą;

f)	57 straipsnio 1 dalyje nurodyto epidemiologinio tyrimo bei kitų tyrimų rezultatus ir epidemiologinius duomenis;

g)	laboratorinių tyrimų rezultatus;

h)	taikomas ligų kontrolės priemones;

ha)	tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas, kurias patiria nukentėję sektoriai ir visa ekonomika. [190 pakeit.]

Nustatydama ribojimų taikymo zoną, kompetentinga institucija laikosi proporcingumo principo. [191 pakeit.]

Atitinkamais atvejais ribojimų taikymo zona apima nustatyto dydžio ir išdėstymo apsaugos ir priežiūros zonas.

2. Kompetentinga institucija nuolat vertina ir peržiūri padėtį ir atitinkamais atvejais siekdama užkirsti kelią 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai į sąrašą įtrauktai ligai plisti:

a)	keičia ribojimų taikymo zonų ribas;

b)	nustato papildomas ribojimų taikymo zonas.

3. Tuo atveju, kai zonos yra dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose, tų valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja nustatydamos 1 dalyje nurodytas ribojimų taikymo zonas.

4. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, kuriomis nustatomos ir iš dalies keičiamos ribojimų taikymo zonos, įskaitant apsaugos arba priežiūros zonas.

65 straipsnis

Ligų kontrolės priemonės ribojimų taikymo zonoje

1. Siekdama užkirsti kelią 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai į sąrašą įtrauktai ligai toliau plisti, kompetentinga institucija ribojimų taikymo zonoje imasi vienos ar daugiau ligų kontrolės priemonių, kaip antai:

a)	ūkių, namų ūkių, maisto arba pašarų įmonių, transporto įmonių, prekybos gyvuliais įmonių, šalutinių gyvūninių produktų ūkių ar kitų vietų, kuriuose laikomi tam tikrų rūšių, kurios įtrauktos į sąrašą dėl tos konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos, gyvūnai, nustatymas; [192 pakeit.]

patikrinimai ūkiuose, namų ūkiuose, maisto arba pašarų įmonėse, transporto įmonėse, prekybos gyvuliais įmonėse, šalutinių gyvūninių produktų ūkiuose ar kitose vietose, kuriuose laikomi tam tikrų rūšių, kurios įtrauktos į sąrašą dėl tos konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos, gyvūnai, ir prireikus tyrimai, mėginių ėmimas ir tų mėginių laboratorinių tyrimų atlikimas; [193 pakeit.]

c)	judėjimo sąlygos, taikomos asmenų, gyvūnų, produktų, pašarų, transporto priemonių ir kitų medžiagų, kurios gali būti užkrėstos arba prisidėti prie tos į sąrašą įtrauktos ligos plitimo ribojimų taikymo zonose ir iš jų judėjimui ir vežimui per ribojimų taikymo zonas;

biologinio saugumo reikalavimai, taikomi:

i)	gyvūninių produktų gamybai, perdirbimui ir paskirstymui;

ii)	šalutinių gyvūninių produktų surinkimui ir šalinimui;

iii)	dirbtiniam dauginimui.

e)	laikomų gyvūnų skiepijimas ir gydymas kitais veterinariniais vaistais pagal 46 straipsnio 1 dalį ir laikantis pagal 47 straipsnio 1 dalį priimtų deleguotųjų aktų;

f)	valymas, dezinfekavimas, dezinsekcija ir deratizacija;

g)	maisto įmonės paskyrimas arba atitinkamais atvejais patvirtinimas gyvūnų iš ribojimų taikymo zonų skerdimo prieš tai apsvaiginus arba gyvūninių produktų iš tų zonų apdorojimo tikslais; [194 pakeit.]

h)	gyvūnų perkėlimo ir genetinės medžiagos produktų arba gyvūninių produktų vežimo identifikavimas ir atsekamumo reikalavimai;

i)	kitos būtinos biologinio saugumo ir rizikos mažinimo priemonės, skirtos sumažinti tos į sąrašą įtrauktos ligos plitimo riziką;

2. Kompetentinga institucija imasi visų reikiamų priemonių, siekdama išsamiai informuoti ribojimų taikymo zonose esančius asmenis apie galiojančius apribojimus ir ligų kontrolės priemonių pobūdį.

3. Nustatydama, kurių iš 1 dalyje išvardytų priemonių reikia imtis, kompetentinga institucija atsižvelgia į:

a)	ligos pobūdį;

b)	gamybos rūšis;

c)	tų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinamumą, veiksmingumą ir galimybę jomis naudotis.

66 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės ribojimų taikymo zonose

1. Veiklos vykdytojai, laikantys gyvūnus ir produktus 64 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ribojimų taikymo zonoje, praneša kompetentingai institucijai apie bet kokį numatomą laikomų gyvūnų perkėlimą ar produktų vežimą ribojimų taikymo zonoje arba už jos.

2. Jie perkelia laikomus gyvūnus ir veža produktus tik laikydamiesi kompetentingos institucijos nurodymų.

67 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su ligų kontrolės priemonėmis ribojimų taikymo zonose, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, nustatytų ligų kontrolės priemonėms, kurių reikia imtis ribojimų taikymo zonoje, kaip nurodyta 65 straipsnio 1 dalyje, dėl kiekvienos 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos.

Į tas išsamias taisykles turi būti įtraukti šie aspektai:

a)	65 straipsnio 1 dalies a, c, d, e, g, h ir i punktuose nurodytoms ligų kontrolės priemonėms taikomos sąlygos ir reikalavimai;

b)	su 65 straipsnio 1 dalies f punkte minėto valymo, dezinfekavimo, dezinsekcijos ir deratizacijos tvarka susiję principai , nurodant atvejus, kai tais tikslais tikslinga naudoti biocidinius produktus; [195 pakeit.]

c)	būtina priežiūra, kurią reikia vykdyti baigus taikyti ligų kontrolės priemones ir atlikus 65 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus laboratorinius tyrimus;

d)	kitos konkrečios ligų kontrolės priemonės, taikomos siekiant užkirsti kelią 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms konkrečioms į sąrašą įtrauktoms ligoms plisti.

68 straipsnis

Ligų kontrolės priemonių taikymas ribojimų taikymo zonose ir deleguotieji aktai

1. Kompetentinga institucija taiko šiame skirsnyje nurodytas ligų kontrolės priemones tol, kol:

a)	įgyvendinamos ligų kontrolės priemonės, nustatytos 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai į sąrašą įtrauktai ligai, dėl kurios taikomi apribojimai;

vykdomas galutinis valymas, dezinfekavimas, dezinsekcija ir deratizacija, jei to reikia dėl:

i)	8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, dėl kurios taikomos ligų kontrolės priemonės;

ii)	užsikrėtusių laikomų gyvūnų rūšių;

iii)	gamybos rūšies;

c)	atsižvelgiant į 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą į sąrašą įtrauktą ligą, dėl kurios taikytos ligų kontrolės priemonės, ir ūkio arba vietos rūšį, ribojimų taikymo zonoje vykdyta tinkama priežiūra, kuria įrodomas tos į sąrašą įtrauktos ligos likvidavimas.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, nustatytų ligų kontrolės priemonėms, kurių turi imtis kompetentinga institucija, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, susijusių su:

a)	galutinio valymo, dezinfekavimo, dezinsekcijos ir deratizacijos tvarka, ir prireikus biocidinių produktų naudojimu minėtais tikslais;

b)	priežiūros planu, būdais, metodais, dažnumu, intensyvumu, tiksline gyvūnų populiacija ir mėginių ėmimo būdais, siekiant atgauti neužkrėstos teritorijos statusą po ligos protrūkio;

c)	gyvūnų populiacijos atkūrimu ribojimų taikymo zonose, baigus taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ligų kontrolės priemones, atsižvelgiant į 61 straipsnio 3 dalyje nurodytas gyvūnų populiacijos atkūrimo sąlygas;

d)	kitomis ligų kontrolės priemonėmis, būtinomis siekiant atgauti neužkrėstos teritorijos statusą.

69 straipsnis

Skubus skiepijimas

1. Atitinkamais atvejais, siekiant vykdyti veiksmingą 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, dėl kurios protrūkio taikomos ligų kontrolės priemonės, kontrolę, kompetentinga institucija:

a)	parengia skiepijimo planą;

b)	nustato skiepijimo zonas.

2. Priimdama sprendimą dėl skiepijimo plano ir skiepijimo zonų nustatymo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kompetentinga institucija atsižvelgia į:

a)	skubaus skiepijimo reikalavimus, nustatytus 43 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nenumatytų atvejų planuose;

b)	vakcinų naudojimo reikalavimus, nurodytus 46 straipsnio 1 dalyje ir pagal 47 straipsnio 1 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose.

3. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos skiepijimo zonos atitinka reikalavimus, taikomus rizikos mažinimo priemonėms, kuriomis užkertamas kelias ligoms plisti, ir priežiūrai, kaip nustatyta pagal 47 straipsnio 1 dalies d ir e punktus priimtuose deleguotuosiuose aktuose.

3a. Skubiai paskiepytus gyvūnus galima panaudoti konkrečiu tikslu pagal 47 straipsnio 1 dalies f punkto nuostatas. [196 pakeit.]

3b. Jei naudojama vakcina yra patvirtinta kaip saugi vartoti žmonėms, reikėtų vengti vėlesnio neužkrėstų, paskiepytų gyvūnų skerdimo. [197 pakeit.]

5 skirsnis

Laukiniai gyvūnai ir benamiai naminiai gyvūnai [198 pakeit.]

70 straipsnis

Laukiniai gyvūnai ir benamiai naminiai gyvūnai [199 pakeit.]

1. Įtarus arba oficialiai patvirtinus, kad laukiniai gyvūnai ir benamiai naminiai gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, nukentėjusioji valstybė narė: [200 pakeit.]

a)	atsižvelgdama į tą konkrečią į sąrašą įtrauktą ligą, vykdo laukinių gyvūnų populiacijos priežiūrą;

aa)	jei tai svarbu konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos atžvilgiu, vykdo benamių naminių gyvūnų populiacijos priežiūrą; [201 pakeit.]

b)	imasi būtinų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, kad būtų išvengta tolesnio tos į sąrašą įtrauktos ligos plitimo arba kad ji būtų likviduota, ir užtikrina, kad taikant bet kokias kontrolės priemones užkrėsti gyvūnai būtų apsaugoti nuo išvengiamo skausmo ir kančios. [202 pakeit.]

2. Nustatant 1 dalies b punkte nurodytas ligų prevencijos ir kontrolės priemones atsižvelgiama į:

a)	ligos pobūdį;

b)	užsikrėtusius laukinius gyvūnus ir nelaikomus naminius gyvūnus ; [203 pakeit.]

ba)	laukinių gyvūnų sąlytį su laikomais gyvūnais ir su tuo susijusią abipusio užsikrėtimo riziką; [204 pakeit.]

bb)	tiesioginį užkrėstų gyvūnų sąlytį ir artumą su žmonėmis; [205 pakeit.]

c)	ligų kontrolės priemones, kurių reikia imtis įtarus arba oficialiai patvirtinus, kad ribojimų taikymo zonose laikomi gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, pagal 1–4 skirsniuose nustatytas taisykles.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	pagal 1 dalies a punktą vykdomos priežiūros;

b)	pagal 1 dalies b punktą nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių.

Priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija atsižvelgia į ligos pobūdį ir gyvūnų rūšis, kurios įtrauktos į sąrašą dėl 1 dalyje nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos.

6 skirsnis

valstybių narių taikomos papildomos ligų kontrolės priemonės, Komisijos vykdomas koordinavimas ir laikinos specialios ligų kontrolės taisyklės

71 straipsnis

Valstybių narių taikomos papildomos ligų kontrolės priemonės, Komisijos vykdomas priemonių koordinavimas ir laikinos specialios ligų kontrolės taisyklės, susijusios su 1–5 skirsniais

1. Be priemonių, nustatytų 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnyje, 65 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 68 straipsnio 1 dalyje ir pagal 67 straipsnį ir 68 straipsnio 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, valstybės narės gali imtis papildomų ligų kontrolės priemonių, jei tokios priemonės atitinka šiame reglamente nustatytas taisykles ir yra būtinos bei proporcingos, siekiant kontroliuoti 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos plitimą, atsižvelgdamos į:

a)	konkrečias epidemiologines aplinkybes;

b)	ūkių, kitų vietų ir gamybos rūšį;

c)	susijusių gyvūnų kategorijas ir rūšis;

d)	ekonomines arba socialines sąlygas.

2. Valstybės narės nedelsiant informuoja Komisiją apie:

a)	ligų kontrolės priemones, kurių ėmėsi kompetentinga institucija, kaip nurodyta 58, 59, 61, 62, 64 ir 65 straipsniuose, 68 straipsnio 1 dalyje, 69 straipsnyje, 70 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir pagal 63, 67 straipsnius, 68 straipsnio 2 dalį ir 70 straipsnio 3 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

b)	papildomas ligų kontrolės priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, kaip nurodyta 1 dalyje.

3. Komisija peržiūri su liga susijusią padėtį, taip pat ligų kontrolės priemones, kurių ėmėsi kompetentinga institucija, ir papildomas priemones, kurių ėmėsi valstybės narės pagal šį skirsnį, ir gali įgyvendinimo aktais nustatyti specialias ligų kontrolės priemones, taikomas ribotą laikotarpį ir epidemiologinę padėtį atitinkančiomis sąlygomis, kai:

a)	tos ligų kontrolės priemonės laikomos netinkamomis, atsižvelgiant į konkrečią epidemiologinę padėtį;

b)	paaiškėja, kad 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta į sąrašą įtrauktą liga plinta nepaisant pagal šį skyrių nustatytų ligų kontrolės priemonių.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su liga, dėl kurios gali kilti nauja labai didelė rizika, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

2 skyrius

8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos

71a straipsnis

2 skyriaus taikymo sritis

Tolesnės 2 skyriaus nuostatos dėl 8 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų ligų taikomos tik toms valstybėms narėms, kurios yra parengusios nacionalinę programą. [206 pakeit.]

1 skirsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę liga

72 straipsnis

Veiklos vykdytojų, gyvūnų ūkio darbuotojų ir gyvūnų augintinių laikytojų prievolės

1. Kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, veiklos vykdytojai, gyvūnų ūkio darbuotojai ir gyvūnų augintinių laikytojai ne tik praneša apie požymius ar įtarimus kompetentingai institucijai ir veterinarijos gydytojams pagal 16 straipsnio 1 dalį, bet ir, kol kompetentinga institucija imsis ligų kontrolės priemonių pagal 74 straipsnio 1 dalį, patys nustato tinkamas ligų kontrolės priemones, nurodytas 74 straipsnio 1 dalies a punkte ir pagal 74 straipsnio 3 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, siekdami išvengti tos į sąrašą įtrauktos ligos plitimo iš užkrėstų gyvūnų, ūkių ir vietų, už kuriuos jie yra atsakingi, ir perdavimo kitiems gyvūnams ar žmonėms.

73 straipsnis

Kompetentingos institucijos atliekamas tyrimas įtarus į sąrašą įtrauktą ligą

1. Kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyta į sąrašą įtraukta liga, kompetentinga institucija nedelsiant atlieka tyrimą, kad būtų patvirtintas arba paneigtas tos į sąrašą įtrauktos ligos atvejis.

2. 1 dalyje nurodyto tyrimo tikslais kompetentinga institucija prireikus užtikrina, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai:

a)	atliktų tam tikrų rūšių, kurios įtrauktos į sąrašą dėl konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos, laikomų gyvūnų tipinio mėginio klinikinį tyrimą;

b)	paimtų į sąrašą įtrauktų rūšių laikomų gyvūnų tinkamus mėginius ir kitus mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti laboratorijose, kurias tuo tikslu paskyrė kompetentinga institucija;

c)	atliktų laboratorinius tyrimus, siekiant patvirtinti arba paneigti konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos atvejį.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, kuriomis papildomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam tyrimui taikomos taisyklės.

74 straipsnis

Kompetentingos institucijos taikomos preliminarios ligų kontrolės priemonės

1. Kilus įtarimui, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nurodyta į sąrašą įtraukta liga, kompetentinga institucija, kol bus gauti 73 straipsnio 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai ir bus pradėtos taikyti ligų kontrolės priemonės pagal 78 straipsnio 1 ir 2 dalis, taiko šias preliminarias ligų kontrolės priemones:

a)	taiko ligų kontrolės priemones, kad būtų apribotas tos į sąrašą įtrauktos ligos plitimas iš užkrėstos teritorijos, ūkio, namų ūkio, maisto ir pašarų įmonės, transporto įmonės, prekybos gyvuliais įmonės, šalutinių gyvūninių produktų ūkio arba kitos vietos; [207 pakeit.]

b)	prireikus inicijuoja epidemiologinį tyrimą, atsižvelgdama į tokiam 57 straipsnio 1 dalyje nurodytam tyrimui nustatytas taisykles ir pagal 57 straipsnio 2 dalį priimtas taisykles.

2. 1 dalyje nurodytos preliminarios ligų kontrolės priemonės yra tinkamos ir proporcingos 8 straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos keliamai rizikai, ir nustatomos atsižvelgiant į:

a)	ligos pobūdį;

b)	užsikrėtusius laikomus gyvūnus;

c)	sveikatos būklę valstybėje narėje, zonoje, laikymo vietoje arba ūkyje, kuriuose įtariama ta į sąrašą įtraukta liga;

d)	55 straipsnio 1 dalyje, 56 straipsnyje ir pagal 55 straipsnio 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodytas preliminarias ligų kontrolės priemones.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis papildomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksnius, kiek tai susiję su:

a)	preliminariomis ligų kontrolės priemonėmis, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią į sąrašą įtrauktai ligai plisti, kaip nurodyta 1 dalies a punkte;

b)	1 dalies a punkte nurodytų preliminarių ligų kontrolės priemonių taikymu kitiems ūkiams ir juose esantiems epidemiologiniams vienetams, namų ūkiams, maisto arba pašarų įmonėms, transporto įmonėms, prekybos gyvuliais įmonėms, šalutinių gyvūninių produktų ūkiams ar kitoms vietoms; [208 pakeit.]

c)	laikinų ribojimų taikymo zonų, kurios yra tinkamos atsižvelgiant į ligos pobūdį, nustatymu.

75 straipsnis

Preliminarių ligų kontrolės priemonių peržiūra ir jų taikymo išplėtimas

74 straipsnio 1 dalyje nurodytas ligų kontrolės priemones:

a)	prireikus peržiūri kompetentinga institucija, atsižvelgdama į 73 straipsnio 1 dalyje nurodyto tyrimo ir atitinkamais atvejais 74 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto epidemiologinio tyrimo rezultatus;

b)	jei reikia, jų taikymas išplečiamas kitoms vietoms, kaip nurodyta 74 straipsnio 3 dalies b punkte.

2 skirsnis

patvirtinimas, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę liga

76 straipsnis

Kompetentingos institucijos oficialus ligos patvirtinimas;

1. Kompetentinga institucija oficialiai patvirtina 8 straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nurodytą į sąrašą įtrauktą ligą, remdamasi šia informacija:

a)	73 straipsnio 2 dalyje nurodytų klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatais;

b)	atitinkamais atvejais 74 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu epidemiologiniu tyrimu;

c)	kitais turimais epidemiologiniais duomenimis.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytam oficialiam patvirtinimui taikytinų reikalavimų.

77 straipsnis

Preliminarių ligų kontrolės priemonių panaikinimas, kai ligos pasireiškimas paneigiamas

Kompetentinga institucija toliau taiko 74 straipsnio 1 dalyje ir 75 straipsnyje nurodytas preliminarias ligų kontrolės priemones tol, kol 8 straipsnio 1 dalies b arba c punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų atvejis nepaneigiamas pagal 76 straipsnio 1 dalį arba taisykles, priimtas pagal 76 straipsnio 2 dalį.

3 skirsnis

Ligų kontrolės priemonės, taikomos patvirtinus, kad laikomi gyvūnai užsikrėtę liga

78 straipsnis

Kompetentingos institucijos taikomos ligų kontrolės priemonės

1. Pagal 76 straipsnio 1 dalį oficialiai patvirtinus 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, kuria užsikrėtę laikomi gyvūnai, protrūkį, kompetentinga institucija:

a)	valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriose dėl tos į sąrašą įtrauktos ligos įgyvendinama 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta privalomo likvidavimo programa, taiko ligų kontrolės priemones, nustatytas toje privalomo likvidavimo programoje;

b)	valstybėje narėje, teritorijoje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriose dėl tos į sąrašą įtrauktos ligos neįgyvendinama 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta privalomo likvidavimo programa, pradeda įgyvendinti tą privalomo likvidavimo programą ir taiko joje nustatytas ligų kontrolės priemones.

2. Pagal 76 straipsnio 1 dalį oficialiai patvirtinus 8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, kuria užsikrėtę laikomi gyvūnai, protrūkį, kompetentinga institucija:

a)	valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriose dėl tos į sąrašą įtrauktos ligos įgyvendinama 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta savanoriško likvidavimo programa, taiko ligų kontrolės priemones, nustatytas toje savanoriško likvidavimo programoje;

b)	valstybėje narėje, teritorijoje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriose dėl tos į sąrašą įtrauktos ligos neįgyvendinama 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta savanoriško likvidavimo programa, prireikus taiko priemones, skirtas kontroliuoti tos ligos plitimą ir užkirsti jam kelią. [209 pakeit.]

3. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos priemonės yra proporcingos 8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos keliamai rizikai ir nustatomos atsižvelgiant į:

a)	ligos pobūdį;

b)	užsikrėtusius laikomus gyvūnus , ypač tuo atveju, kai jie priklauso porūšiui ar veislei, kuriai gresia išnykimas ; [210 pakeit.]

c)	sveikatos būklę valstybėje narėje, teritorijoje, zonoje, laikymo vietoje arba ūkyje, kuriuose oficialiai patvirtinta į sąrašą įtraukta liga;

d)	ligų kontrolės priemones, kurių reikia imtis ūkiuose, kitose vietose ir ribojimų taikymo zonose, nurodytuose šios antraštinės dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje.

79 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su ligų kontrolės priemonėmis, kurių turi imtis kompetentinga institucija, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su ligų kontrolės priemonėmis, kurių reikia imtis kilus 8 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, kuria užsikrėtę laikomi gyvūnai, protrūkiams, kaip nurodyta 78 straipsnio 2 dalies b punkte ir atsižvelgiant į 78 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

4 skirsnis

Laukiniai gyvūnai ir nelaikomi naminių rūšių gyvūnai [211 pakeit.]

80 straipsnis

Laukiniai gyvūnai ir nelaikomi naminių rūšių gyvūnai [212 pakeit.]

1. Įtarus arba oficialiai patvirtinus, kad laukiniai gyvūnai ir nelaikomi naminių rūšių gyvūnai užsikrėtę 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, nukentėjusiosios valstybės narės kompetentinga institucija: [213 pakeit.]

a)	visoje valstybės narės teritorijoje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriose dėl tos į sąrašą įtrauktos ligos įgyvendinama 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta privalomo likvidavimo programa, taiko ligų kontrolės priemones, nustatytas toje privalomo likvidavimo programoje;

visoje valstybėje narėje arba teritorijoje ar zonoje, kuriose dėl tos į sąrašą įtrauktos ligos neįgyvendinama 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta privalomo likvidavimo programa, pradeda įgyvendinti tą privalomo likvidavimo programą ir prireikus taiko joje nustatytas ligų kontrolės priemones, skirtas kontroliuoti tos ligos plitimą ir užkirsti jam kelią.

2. Kilus 8 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, kuria užsikrėtę laukiniai gyvūnai ir nelaikomi naminių rūšių gyvūnai ir kuriai netaikomos 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos , protrūkiui, nukentėjusiosios valstybės narės kompetentinga institucija: [214 pakeit.]

a)	visoje valstybėje narėje, teritorijoje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriose dėl tos į sąrašą įtrauktos ligos įgyvendinama 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta savanoriško likvidavimo programa, taiko ligų kontrolės priemones, nustatytas toje savanoriško likvidavimo programoje;

b)	visoje valstybėje narėje, teritorijoje, zonoje ar laikymo vietoje, kuriose dėl tos į sąrašą įtrauktos ligos neįgyvendinama 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta savanoriško likvidavimo programa, prireikus taiko priemones, skirtas kontroliuoti tos ligos plitimą ir užkirsti jam kelią.

3. Nustatant 2 dalies b punkte nurodytas ligų kontrolės priemones atsižvelgiama į:

a)	ligos pobūdį;

b)	užsikrėtusius laukinius gyvūnus ir nelaikomus naminių rūšių gyvūnus ; [215 pakeit.]

ba)	laukinių gyvūnų sąlytį su laikomais gyvūnais ir su tuo susijusią abipusio užsikrėtimo riziką; [216 pakeit.]

bb)	tiesioginį užkrėstų gyvūnų sąlytį ir artumą su žmonėmis; [217 pakeit.]

c)	ligų kontrolės priemones, kurių reikia imtis įtarus arba oficialiai patvirtinus, kad ribojimų taikymo zonose laikomi gyvūnai užsikrėtę į sąrašą įtraukta liga, pagal šios antraštinės dalies 1 skyriaus 1–4 skirsniuose nustatytas taisykles.

4. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, kuriomis papildomos ligų kontrolės priemonės, kurių reikia imtis kilus 8 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, kuria užsikrėtę laukiniai gyvūnai ir nelaikomi prijaukintų rūšių gyvūnai , protrūkiams, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies b punkte. [218 pakeit.]

5 skirsnis

Komisijos vykdomas koordinavimas ir laikinos specialios ligų kontrolės taisyklės

81 straipsnis

Komisijos vykdomas priemonių koordinavimas ir laikinos specialios ligų kontrolės taisyklės, susijusios su 1–4 skirsniais

1. Valstybės narės praneša Komisijai apie ligų kontrolės priemones, kurių ėmėsi kompetentinga institucija dėl 8 straipsnio 1 dalies b ar c punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos pagal 76 straipsnio 1 dalį, 77 ir 78 straipsnius, 80 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 76 straipsnio 2 dalį, 79 straipsnį ir 84 straipsnio 4 dalį.

2. Komisija peržiūri su liga susijusią padėtį, taip pat ligų kontrolės priemones, kurių ėmėsi kompetentinga institucija pagal šį skyrių, ir gali įgyvendinimo aktais ribotą laikotarpį nustatyti specialias ligų kontrolės priemonėms taikomas taisykles dėl 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, epidemiologinę padėtį atitinkančiomis sąlygomis, kai:

a)	tos ligų kontrolės priemonės, kurių ėmėsi kompetentinga institucija, laikomos netinkamomis, atsižvelgiant į konkrečią epidemiologinę padėtį;

b)	paaiškėja, kad 8 straipsnio 1 dalies b arba c punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga plinta nepaisant ligų kontrolės priemonių, kurių prireikus imtasi pagal šį skyrių.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su 8 straipsnio 1 dalies b ir c punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga, dėl kurios gali kilti nauja labai didelė rizika, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

IV DALIS

REGISTRAVIMAS, PATVIRTINIMAS, ATSEKAMUMAS IR PERKĖLIMAS BEI VEŽIMAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Sausumos gyvūnai, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai iš sausumos gyvūnų

1 skyrius

Registravimas, patvirtinimas, duomenų saugojimas ir registrai

1 skirsnis

Ūkių ir vežėjų registravimas

82 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė registruoti ūkius

1. Siekdami pagal 88 straipsnį įregistruoti ūkius, kuriuose laikomi sausumos gyvūnai arba surenkami, gaminami, perdirbami arba laikomi genetinės medžiagos produktai, jų veiklos vykdytojai, prieš pradėdami vykdyti tokią veiklą:

a)	praneša kompetentingai institucijai apie tokius ūkius, už kuriuos jie yra atsakingi;

pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

i)	veiklos vykdytojo pavadinimą arba vardą bei pavardę ir adresą;

ii)	patalpų vietą ir aprašą;

iii)	ūkyje laikomų sausumos gyvūnų arba genetinės medžiagos produktų kategorijas, rūšis ir skaičių bei ūkio talpą;

iv)	ūkio rūšį;

v)	kitus su ūkiu susijusius aspektus, kurie yra svarbūs nustatant jo keliamą riziką.

2. 1 dalyje nurodytų ūkių veiklos vykdytojai praneša kompetentingai institucijai apie:

a)	svarbius pokyčius ūkyje, susijusius su 1 dalies b punkte nurodytais aspektais;

b)	ūkyje vykdomos veiklos nutraukimą.

3. Ūkiai, kurie turi būti patvirtinti pagal 89 straipsnio 1 dalį, neprivalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos.

83 straipsnis

Nuo veiklos vykdytojų prievolės registruoti ūkius nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypdamos nuo 82 straipsnio 1 dalies valstybės narės gali netaikyti registravimo reikalavimo tam tikrų kategorijų ūkiams, atsižvelgdamos į šiuos kriterijus:

a)	ūkyje laikomų sausumos gyvūnų arba genetinės medžiagos produktų kategorijas, rūšis ir skaičių bei ūkio talpą;

b)	ūkio rūšį;

c)	laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą ar genetinės medžiagos produktų vežimą į ūkį ir iš jo.

84 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su veiklos vykdytojų prievole registruoti ūkius

Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl:

a)	informacijos, kurią veiklos vykdytojai turi pateikti ūkių registravimo tikslais, kaip nustatyta 82 straipsnio 1 dalyje;

b)	tam tikrų rūšių ūkių, kuriems, kaip nustatyta 83 straipsnyje, valstybės narės gali netaikyti registravimo reikalavimo, jei tų ūkių keliama rizika yra nedidelė ir atsižvelgiama į tame straipsnyje nurodytus kriterijus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

85 straipsnis

Laikomų kanopinių gyvūnų vežėjų registravimo prievolės ir deleguotieji aktai

1. Siekiant, kad pagal 88 straipsnį būtų įregistruoti laikomų kanopinių gyvūnų vežėjai, vežantys tuos gyvūnus iš vienos valstybės narės į kitą, prieš pradėdami vykdyti tokią veiklą jie:

a)	praneša kompetentingai institucijai apie savo vykdomą veiklą;

pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

i)	vežėjo pavadinimą arba vardą bei pavardę ir adresą;

ii)	vežamų laikomų sausumos gyvūnų kategorijas, rūšis ir skaičių;

iii)	transporto rūšį;

iv)	transporto priemones.

2. Vežėjai praneša kompetentingai institucijai apie:

a)	svarbius pokyčius, susijusius su 1 dalies b punkte nurodytais aspektais;

b)	vežimo veiklos nutraukimą.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos ir iš dalies keičiamos 1 dalyje nurodytos taisyklės, susijusios su kitų rūšių vežėjų prievole pateikti informacijos jų veiklos registravimo tikslais, atsižvelgiant į su tokiu vežimu susijusią riziką.

86 straipsnis

Nuo laikomų kanopinių gyvūnų vežėjų registravimo prievolės nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypdamos nuo 85 straipsnio 1 dalies valstybės narės gali netaikyti registravimo reikalavimo tam tikrų kategorijų vežėjams, atsižvelgdamos į šiuos kriterijus:

a)	atstumus, kuriuos jie veža minėtus laikomus sausumos gyvūnus;

b)	jų vežamų laikomų sausumos gyvūnų kategorijas, rūšis ir skaičių. [219 pakeit.]

87 straipsnis

Įgyvendinimo aktai, susiję su prievole registruoti vežėjus

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl:

a)	informacijos, kurią vežėjas turi pateikti savo veiklos registravimo tikslais, kaip nustatyta 85 straipsnio 1 dalyje;

b)	tam tikrų rūšių vežėjų, kuriems, kaip nustatyta 86 straipsnyje, valstybės narės gali netaikyti registravimo reikalavimo, jei tam tikros rūšies vežimo keliama rizika yra nedidelė ir atsižvelgiama į tame straipsnyje nurodytus kriterijus. [220 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

88 straipsnis

Kompetentingos institucijos prievolė, susijusi su ūkių ir vežėjų registravimu

Kompetentinga institucija registruoja:

a)	ūkius 96 straipsnio 1 dalyje nurodytame ūkių ir vežėjų registre, jei veiklos vykdytojas pateikė informaciją, kurios reikalaujama pagal 82 straipsnio 1 dalį;

b)	vežėjus tame 96 straipsnio 1 dalyje nurodytame ūkių ir vežėjų registre, jei vežėjas pateikė informaciją, kurios reikalaujama pagal 85 straipsnio 1 dalį.

2 skirsnis

Tam tikrų rūšių ūkių patvirtinimas

89 straipsnis

Tam tikrų rūšių ūkių patvirtinimas ir deleguotieji aktai

1. Toliau nurodytų rūšių ūkių veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai patvirtinimo paraišką pagal 91 straipsnio 1 dalį ir nepradeda veiklos tol, kol jų ūkis nepatvirtintas pagal 92 straipsnio 1 dalį:

a)	ūkiai, kuriuose vykdomos kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių surinkimo operacijos ir iš kurių tie gyvūnai perkeliami į kitą valstybę narę;

b)	galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų ūkiai, iš kurių tų gyvūnų genetinės medžiagos produktai vežami į kitą valstybę narę;

c)	peryklos, iš kurių periniai kiaušiniai arba naminiai paukščiai perkeliami į kitą valstybę narę;

d)	ūkiai, kuriuose laikomi naminiai paukščiai, iš kurių ne skersti skirti naminiai paukščiai ar periniai kiaušiniai perkeliami į kitą valstybę narę;

e)	kitos rūšies laikomų sausumos gyvūnų ūkiai, kurie kelia didelę riziką ir kuriuos reikia patvirtinti pagal taisykles, nustatytas pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą priimtame deleguotajame akte.

2. Veiklos vykdytojai sustabdo 1 dalyje nurodyto ūkio veiklą, jei:

a)	kompetentinga institucija atšaukia ar sustabdo jo patvirtinimą pagal 95 straipsnio 2 dalį, arba

b)	jei ūkiui buvo suteiktas sąlyginis patvirtinimas pagal 94 straipsnio 3 dalį, tačiau jis neįvykdo 94 straipsnio 3 dalyje nurodytų likusių reikalavimų ir jam nesuteikiamas galutinis patvirtinimas pagal 92 straipsnio 1 dalį.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkių patvirtinimo taisyklių pakeitimo ir papildymo, kiek tai susiję su:

a)	nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo tam tikrų rūšių ūkių, nurodytų 1 dalies a–d punktuose, veiklos vykdytojams taikomo reikalavimo teikti patvirtinimo paraišką kompetentingai institucijai, jei tų ūkių keliama rizika yra nedidelė;

b)	tam tikrų rūšių ūkiais, kurie turi būti patvirtinti pagal 1 dalies e punktą;

c)	specialiomis taisyklėmis, taikomomis siekiant nutraukti 1 dalies b punkte nurodytų genetinės medžiagos produktų ūkių veiklą.

4. Priimdama 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

a)	ūkyje laikomų sausumos gyvūnų ar genetinės medžiagos produktų kategorijas ir rūšis arba porūšius ; [221 pakeit.]

b)	ūkyje laikomų sausumos gyvūnų skaičių ar genetinės medžiagos produktų rūšių skaičių;

c)	ūkio ir gamybos rūšis;

d)	laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą ar genetinės medžiagos produktų vežimą į tos rūšies ūkį ir iš jo.

90 straipsnis

Atskirtų ūkių statuso patvirtinimas

Ūkių veiklos vykdytojai, siekiantys, kad būtų suteiktas atskirto ūkio statusas:

a)	pateikia patvirtinimo paraišką kompetentingai institucijai pagal 91 straipsnio 1 dalį;

b)	neperkelia laikomų gyvūnų į atskirtą ūkį, laikydamiesi 134 straipsnio 1 dalyje ir pagal 134 straipsnio 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodytų reikalavimų, tol, kol kompetentinga institucija nesuteikia jų ūkiui to statuso patvirtinimo pagal 92 ir 94 straipsnius.

91 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė teikti informaciją siekiant gauti patvirtinimą ir įgyvendinimo aktai

1. Pateikdami 89 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnio a punkte nurodytą savo ūkio patvirtinimo paraišką, veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

a)	veiklos vykdytojo pavadinimą arba vardą bei pavardę ir adresą;

b)	ūkio vietą ir patalpų aprašą;

c)	ūkyje laikomų sausumos gyvūnų ar genetinės medžiagos produktų kategorijas, rūšis ir skaičių;

d)	ūkio rūšį;

e)	kitus ūkio aspektus, kiek tai susiję su jo ypatumais, kurie yra svarbūs nustatant jo keliamą riziką.

2. 1 dalyje nurodytų ūkių veiklos vykdytojai praneša kompetentingai institucijai apie:

a)	svarbius pokyčius ūkiuose, susijusius su 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais aspektais;

b)	ūkyje vykdomos veiklos nutraukimą.

3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl informacijos, kurią pagal šio straipsnio 1 dalį turi pateikti veiklos vykdytojai savo ūkio patvirtinimo paraiškoje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

92 straipsnis

Ūkių patvirtinimo suteikimas bei suteikimo sąlygos ir deleguotieji aktai

1. Kompetentinga institucija suteikia ūkių patvirtinimą pagal 89 straipsnio 1 dalį ir 90 straipsnio a dalį, tik jei šie ūkiai: [222 pakeit.]

atitinkamais atvejais atitinka šiuos reikalavimus, susijusius su:

i)	karantinu, izoliavimu ir kitomis biologinio saugumo priemonėmis atsižvelgiant į 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir pagal 9 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytus reikalavimus;

ii)	22 straipsnyje ir, jei tinka pagal ūkio rūšį ir susijusią riziką, 23 straipsnyje ir pagal 24 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytais priežiūros reikalavimais;

iii)	97 ir 98 straipsniuose ir pagal 100 bei 101 straipsnius priimtose taisyklėse nurodytu duomenų saugojimu;

turi patalpas ir įrangą:

i)	kurios yra tinkamos iki priimtino lygio sumažinti ligų patekimo ir plitimo riziką atsižvelgiant į ūkio rūšį;

ii)	kurių talpa yra pakankama laikomų sausumos gyvūnų skaičiui ar genetinės medžiagos produktų kiekiui;

c)	nekelia nepriimtinos ligų plitimo rizikos atsižvelgiant į taikomas rizikos mažinimo priemones;

d)	turi pakankamą tinkamai parengtų darbuotojų skaičių ūkio veiklai vykdyti;

e)	yra įdiegę sistemą, kuria naudodamiesi veiklos vykdytojai gali kompetentingai institucijai įrodyti, kad laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, susijusių su:

a)	karantinu, izoliavimu ir kitomis 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytomis biologinio saugumo priemonėmis;

b)	1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyta priežiūra;

c)	1 dalies b punkte nurodytomis patalpomis ir įranga;

d)	1 dalies d punkte nurodyta darbuotojų ir veterinarijos gydytojų atsakomybe, kompetencija ir mokymu;

e)	kompetentingos institucijos vykdoma būtina priežiūra ir kontrole.

3. Nustatydama taisykles, kurios turi būti išdėstytos pagal 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	kiekvienos rūšies ūkio keliamą riziką;

b)	laikomų sausumos gyvūnų kategorijas ir rūšis;

c)	gamybos rūšį;

d)	įprastus tam tikros rūšies ūkiuose taikomus perkėlimo modelius ir tuose ūkiuose laikomų rūšių ir kategorijų gyvūnų perkėlimo modelius.

93 straipsnis

Ūkių patvirtinimo taikymo sritis

Ūkio patvirtinime, kuris suteiktas pagal 92 straipsnio 1 dalį pateikus paraišką pagal 89 straipsnio 1 dalį ir 90 straipsnio a dalį, kompetentinga institucija aiškiai nurodo:

a)	kurių rūšių ūkiams, nurodytiems 89 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnyje ir pagal 89 straipsnio 3 dalies b punktą priimtose taisyklėse, tas patvirtinimas taikomas;

b)	kurių kategorijų ir rūšių laikomiems sausumos gyvūnams ar tų rūšių gyvūnų genetinės medžiagos produktams tas patvirtinimas taikomas.

94 straipsnis

Kompetentingos institucijos patvirtinimo suteikimo tvarka

1. Kompetentinga institucija nustato tvarką, kurios privalo laikytis veiklos vykdytojai, teikdami savo ūkių patvirtinimo paraiškas pagal 89 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnį ir 91 straipsnio 1 dalį , taip pat ilgiausią laikotarpį, per kurį ji įsipareigoja atlikti kitoje dalyje nurodytus patikrinimus vietoje . [223 pakeit.]

2. Gavusi veiklos vykdytojo pateiktą patvirtinimo paraišką kompetentinga institucija atlieka patikrinimą vietoje pagal 89 straipsnio 1 dalies a punktą ir 90 straipsnio a dalį.

2a. Kompetentinga institucija suteikia ūkio patvirtinimą, jei pagal veiklos vykdytojo paraišką ir po kompetentingos institucijos atstovų vietos patikrinimo ūkyje (kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse) paaiškėja, kad jis atitinka visus patvirtinimo reikalavimus, nurodytus 92 straipsnio 1 dalyje, ir taisykles, priimtas pagal 92 straipsnio 2 dalį. [224 pakeit.]

3. Kompetentinga institucija gali suteikti sąlyginį ūkio patvirtinimą tais atvejais, kai remiantis veiklos vykdytojo pateikta paraiška ir kompetentingos institucijos vėliau atliktu patikrinimu vietoje, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, paaiškėja, kad ūkis atitinka visus pagrindinius reikalavimus, kuriais pakankamai užtikrinama, kad jis nekelia didelės rizikos, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų 92 straipsnio 1 dalyje ir pagal 92 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytų patvirtinimo reikalavimų.

4. Jei kompetentinga institucija suteikė sąlyginį patvirtinimą pagal šio straipsnio 3 dalį, ji suteikia galutinį patvirtinimą tik tokiu atveju, jei per tris mėnesius nuo sąlyginio patvirtinimo suteikimo atlikus kitą ūkio patikrinimą vietoje paaiškėja, kad jis atitinka visus 92 straipsnio 1 dalyje ir pagal 92 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytus patvirtinimo reikalavimus.

Jei atlikus minėtą patikrinimą vietoje paaiškėja, kad padaryta akivaizdi pažanga, tačiau ūkis vis dar neatitinka visų minėtų reikalavimų, kompetentinga institucija sąlyginį patvirtinimą gali pratęsti ir užtikrina reikiamą veiksmingą rekomendacijų teikimą, kad padėtų sėkmingai pašalinti trūkumus . Tačiau sąlyginis patvirtinimas iš viso gali būti suteiktas ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. [225 pakeit.]

95 straipsnis

Kompetentingos institucijos suteikiamų patvirtinimų peržiūra, sustabdymas ir atšaukimas

1. Kompetentinga institucija nuolat peržiūri pagal 92 ir 94 straipsnius suteiktus ūkių patvirtinimus. Kompetentinga valdžios institucija, atsižvelgdamos į rizikos faktorių, nustato, kaip dažnai turi būti atliekamos peržiūros, arba trumpiausią ir ilgiausią terminą, per kurį tokia priežiūra turi būti atlikta, taip pat atvejus, kuriais šių terminų laikytis neįmanoma. [226 pakeit.]

2. Jei kompetentinga institucija nustato, kad ūkyje esama rimtų trūkumų, susijusių su 92 straipsnio 1 dalyje ir pagal 92 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytų reikalavimų laikymusi, o veiklos vykdytojas negali tinkamai užtikrinti, kad tie trūkumai bus pašalinti, kompetentinga institucija inicijuoja procedūras, kad ūkio patvirtinimas būtų atšauktas.

Tačiau jei veiklos vykdytojas gali užtikrinti, kad tie trūkumai bus pašalinti per pagrįstą laikotarpį, kompetentinga institucija gali ūkio patvirtinimą sustabdyti.

3. Pagal 2 dalį atšauktas ar sustabdytas patvirtinimas atnaujinamas tik tokiu atveju, jei kompetentinga institucija įsitikina, kad ūkis visiškai atitinka visus šiame reglamente nustatytų reikalavimus, taikytinus tos rūšies ūkiui.

3 skirsnis

kompetentingos institucijos sudarytas ūkių ir vežėjų registras

96 straipsnis

Ūkių ir vežėjų registras

1. Kompetentinga institucija sudaro ir nuolat atnaujina registrą, į kurį įtraukiami:

a)	visi pagal 88 straipsnį registruoti ūkiai ir vežėjai;

b)	visi pagal 92 ir 94 straipsnius patvirtinti ūkiai.

Ji sudaro sąlygas, kad šis registras būtų prieinamas Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir visuomenei. [227 pakeit.]

2. Prireikus ir atitinkamais atvejais kompetentinga institucija gali derinti 1 dalies a punkte nurodytą registravimą ir 1 dalies b punkte nurodytą patvirtinimą su registravimu kitais tikslais.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	į 1 dalyje nurodytą registrą įtrauktinos informacijos;

b)	papildomų reikalavimų, taikomų genetinės medžiagos produktų ūkių, nutraukusių veiklą, registrams;

c)	viešos prieigos prie 1 dalyje nurodyto registro.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkių, vežėjų ir patvirtintų ūkių registro formato ir tvarkos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4 skirsnis

Duomenų saugojimas

97 straipsnis

Ūkių, išskyrus genetinės medžiagos produktų ūkius, veiklos vykdytojų duomenų saugojimo prievolės

1. Ūkių, kurie turi būti registruoti pagal 88 straipsnį arba patvirtinti pagal 92 straipsnio 1 dalį, veiklos vykdytojai kaupia ir saugo bent duomenis apie:

a)	savo ūkyje laikomų sausumos gyvūnų rūšis, kategorijas, skaičių ir , jei taikoma, tapatybę; [228 pakeit.]

laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą į savo ūkį ir iš jo ir tinkamai nurodo:

i)	jų kilmės arba paskirties vietą;

ii)	tokio perkėlimo datas;

popierinius arba elektroninius dokumentus, kuriuos privaloma pridėti prie laikomų sausumos gyvūnų, kurie perkeliami į jų ūkį ar iškeliami iš jo, pagal 106 ir 107 straipsnių b dalis, 109 straipsnio c dalį, 110 ir 113 straipsnių b dalis, 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, 162 straipsnio 2 dalį ir pagal 114 ir 117 straipsnius bei 141 straipsnio 1 dalies b ir c punktus priimtas taisykles;

d)	gyvūnų sveikatos problemas, susijusias su savo ūkyje laikomais gyvūnais , kai buvo reikalingas gydymas ; [229 pakeit.]

biologinio saugumo priemones, priežiūrą, gydymą, tyrimų rezultatus ir prireikus kitą svarbią informaciją apie:

i)	ūkyje laikomų sausumos gyvūnų kategoriją ir rūšį;

ii)	gamybos rūšį;

iii)	ūkio rūšį ir dydį;

f)	gyvūnų sveikatos patikrinimų, kuriuos atlikti reikalaujama pagal 23 straipsnio 1 dalį ir pagal 24 straipsnį priimtas taisykles, rezultatus.

2. Valstybė narė gali netaikyti reikalavimo saugoti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus duomenis ūkiams, kuriems pagal 83 straipsnį netaikomas registravimo reikalavimas. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius reikalavimų netaikymo atvejus ir registruoja visus jų teritorijoje esančius ūkius, kuriems netaikomi reikalavimai. [230 pakeit.]

3. Ūkių veiklos vykdytojai saugo 1 dalyje nurodytus duomenis ūkyje ir:

a)	pareikalavus juos pateikia kompetentingai institucijai;

b)	juos saugo kompetentingos institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip treji metai.

98 straipsnis

Genetinės medžiagos produktų ūkių duomenų saugojimas

1. Genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos vykdytojai kaupia ir saugo bent duomenis apie:

a)	genetinės medžiagos produktų gavybai naudotų gyvūnų donorų veislę, amžių ir tapatybę;

b)	surinktų, pagamintų ar perdirbtų genetinės medžiagos produktų surinkimo, perdirbimo ir laikymo laiką ir vietą;

c)	genetinės medžiagos produktų tapatybę ir, jei žinoma, išsamią informaciją apie jų paskirties vietą;

d)	popierinius arba elektroninius dokumentus, kuriuos privaloma pridėti prie į ūkį atvežamų ar iš jo išvežamų genetinės medžiagos produktų pagal 159 straipsnį ir 162 straipsnio 2 dalį ir pagal 160 straipsnio 3 ir 4 dalis priimtas taisykles;

da)	klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatus; [231 pakeit.]

e)	naudotus laboratorinius metodus.

2. Valstybė narė gali netaikyti reikalavimo saugoti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus duomenis ūkiams, kuriems pagal 84 straipsnį netaikomas registravimo reikalavimas. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius reikalavimų netaikymo atvejus ir registruoja visus jų teritorijoje esančius ūkius, kuriems netaikomi reikalavimai. [232 pakeit.]

3. Genetinės medžiagos produktų ūkių veiklos vykdytojai saugo 1 dalyje nurodytus duomenis ūkyje ir:

a)	pareikalavus juos pateikia kompetentingai institucijai;

b)	juos saugo kompetentingos institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip treji metai.

99 straipsnis

Vežėjų duomenų saugojimas

1. Genetinės medžiagos produktų vežėjai kaupia ir saugo bent duomenis apie:

a)	ūkius, į kuriuos jie užsuko;

b)	savo vežamų genetinės medžiagos produktų kategorijas, rūšis ir skaičių;

c)	transporto priemonių valymą, dezinfekavimą ir dezinsekciją bei deratizaciją.

2. Valstybė narė gali netaikyti reikalavimo saugoti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus duomenis vežėjams, kuriems pagal 86 straipsnį netaikomas registravimo reikalavimas. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius reikalavimų netaikymo atvejus ir registruoja visus jų teritorijoje esančius ūkius, kuriems netaikomi reikalavimai. [233 pakeit.]

3. Vežėjai saugo 1 dalyje nurodytus duomenis:

a)	taip, kad pareikalavus juos būtų galima nedelsiant pateikti kompetentingai institucijai;

b)	kompetentingos institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip treji metai.

100 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su duomenų saugojimu, delegavimas

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis papildomi 97, 98 ir 99 straipsniuose nurodyti duomenų saugojimo reikalavimai, susijusių su:

nuo duomenų saugojimo reikalavimų leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, taikomomis:

i)	tam tikrų rūšių ūkių veiklos vykdytojams ir tam tikrų rūšių vežėjams;

ii)	ūkiams, kuriuose laikomas nedidelis skaičius laikomų sausumos gyvūnų ar nedidelis kiekis genetinės medžiagos produktų, ar juos vežantiems vežėjams;

iii)	tam tikrų kategorijų ar rūšių laikomiems sausumos gyvūnams ar genetinės medžiagos produktams; [234 pakeit.]

b)	informacija, saugotina kartu su 97, 98 ir 99 straipsnių 1 dalyse nurodyta informacija;

c)	papildomais duomenų saugojimo reikalavimais, taikomais genetinės medžiagos produktams, surinktiems, pagamintiems ar perdirbtiems genetinės medžiagos produktų ūkiuose, kurie nutraukė savo veiklą.

2. Nustatydama taisykles, kurios turi būti išdėstytos 1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	kiekvienos rūšies ūkio ar vežėjo keliamą riziką;

b)	ūkyje laikomų ar vežamų sausumos gyvūnų ar genetinės medžiagos produktų kategorijas ir rūšis;

c)	ūkyje vykdomos gamybos rūšį ar vežimo rūšį;

d)	įprastus tam tikros rūšies ūkiuose taikomus perkėlimo modelius ir atitinkamos kategorijos gyvūnų perkėlimo modelius;

e)	ūkyje laikomų ar vežėjo vežamų laikomų sausumos gyvūnų skaičių ar genetinės medžiagos produktų kiekį.

101 straipsnis

Su duomenų saugojimu susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl:

a)	97, 98 ir 99 straipsnių 1 dalyse ir pagal 100 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytų duomenų formato;

b)	97, 98 ir 99 straipsnių 1 dalyse ir pagal 100 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytų duomenų saugojimo elektroniniu formatu;

c)	97, 98 ir 99 straipsnių 1 dalyse ir pagal 100 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytų duomenų saugojimo tvarkos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skyrius

Laikomų sausumos gyvūnų ir genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimai

1 skirsnis

laikomi sausumos gyvūnai

102 straipsnis

Valstybių narių atsakomybė nustatyti laikomų sausumos gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemą

1. Valstybės narės nustato sistemą, skirtą identifikuoti ir registruoti laikomus sausumos gyvūnus bei prireikus registruoti jų perkėlimą, atsižvelgdamos į:

a)	laikomų sausumos gyvūnų rūšį ar kategoriją;

b)	tos rūšies ar kategorijos gyvūnų keliamą riziką.

2. 1 dalyje nurodytą sistemą sudaro šie elementai:

a)	priemonės laikomiems sausumos gyvūnams identifikuoti individualiai ar grupėmis;

b)	identifikavimo, perkėlimo ir kiti dokumentai, skirti 104 straipsnyje nurodytiems laikomiems sausumos gyvūnams identifikuoti ir atsekti;

c)	ūkiuose saugomi naujausi duomenys, kaip nurodyta 97 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

d)	103 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompiuterinė laikomų sausumos gyvūnų duomenų bazė.

3. 1 dalyje nurodyta sistema sukuriama taip, kad būtų:

a)	užtikrintas veiksmingas šiame reglamente nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių taikymas;

b)	palengvintas laikomų sausumos gyvūnų, jų perkėlimo valstybėse narėse ir iš vienos valstybės narės į kitą bei jų įvežimo į Sąjungą atsekamumas;

c)	užtikrinta veiksminga tos sistemos elementų sąveika, integracija ir suderinamumas;

užtikrinta, kad sistema yra tiek, kiek tai tikslinga, pritaikyta prie:

i)	20 straipsnyje nurodytos kompiuterinės informacinės sistemos, skirtos pranešimams ir ataskaitoms Sąjungoje teikti;

ii)

IMSOC;

e)	užtikrintas nuoseklus požiūris į skirtingų rūšių gyvūnus, kuriems ta sistema taikoma.

4. Valstybės narės prireikus gali:

a)	naudotis visa 1 dalyje nurodyta sistema ar jos dalimi kitais tikslais nei nurodytieji 3 dalies a ir b punktuose;

sujungti 104 straipsnyje nurodytus identifikavimo, perkėlimo ir kitus dokumentus su 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 148 straipsnio 1 dalyje ir pagal 141 straipsnio b ir c dalis bei 148 straipsnio 3 ir 4 dalis priimtose taisyklėse nurodytais gyvūnų sveikatos sertifikatais ar pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentais;

c)	paskirti kitą instituciją ar įgalioti kitą įstaigą ar fizinį asmenį praktiniam 1 dalyje nurodytos identifikavimo ir registravimo sistemos taikymui.

103 straipsnis

Valstybių narių prievolė sukurti kompiuterinę laikomų sausumos gyvūnų duomenų bazę

1. Valstybės narės sukuria ir atnaujina kompiuterinę duomenų bazę, kurioje saugoma:

ši informacija, susijusi su laikomais galvijais, avimis ir ožkomis:

i)	jų individuali identifikacija, kaip nurodyta 106 ir 107 straipsnių a dalyse;

ii)	ūkiai, kuriuose jie laikomi;

iii)	jų perkėlimas į ūkius ir iš jų;

ši informacija, susijusi su laikomomis kiaulėmis ir ūkiais,:

i)	ūkiai , kuriuose jos laikomos;

ii)	jų perkėlimas į ūkius ir iš jų; [235 pakeit.]

ši informacija, susijusi su laikomais arklinių šeimos gyvūnais:

i)	109 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas unikalus jų registracijos numeris;

ii)	atitinkamais atvejais, identifikavimo priemonė, pagal kurią tas gyvūnas susiejamas su iii papunktyje nurodytu identifikavimo dokumentu;

iii)	109 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas identifikavimo dokumentas;

iv)	ūkiai, kuriuose įprastai laikomi tie gyvūnai;

d)	informacija, susijusi su kitų rūšių laikomais sausumos gyvūnais nei nurodytieji a, b ir c punktuose, tais atvejais, kai tai nustatyta pagal 2 dalį priimtose taisyklėse.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl informacijos, susijusios su kitų rūšių gyvūnais nei nurodytieji šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, registravimo, jei būtina, toje dalyje nurodytoje kompiuterinėje duomenų bazėje, atsižvelgiant į šių rūšių gyvūnų keliamą riziką ir siekiant:

a)	užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą;

b)	palengvinti laikomų sausumos gyvūnų, jų perkėlimo valstybėse narėse ir iš vienos valstybės narės į kitą bei jų įvežimo į Sąjungą atsekamumą.

2a. Valstybės narės iki 2018 m. sausio 1 d. pradeda taikyti reikalavimą registruoti šunis. Komisija iki 2019 m. liepos 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šunų, visų pirma benamių gyvūnų, registravimo ir identifikavimo valstybėse narėse ataskaitą. Prireikus ši ataskaita papildoma pasiūlymu dėl būtinųjų reikalavimų duomenų bazėms pagal 1 dalį. [236 pakeit.]

104 straipsnis

Kompetentingos institucijos prievolė išduoti identifikavimo, perkėlimo ir kitus dokumentus, skirtus laikomiems sausumos gyvūnams identifikuoti ir atsekti

Kompetentinga institucija išduoda:

a)	laikomų sausumos gyvūnų identifikavimo dokumentus, kai to reikalaujama pagal 106 straipsnio b dalį, 109 straipsnio c dalį, 112 straipsnio 1 ir 2 dalių b punktus ir 113 straipsnio b dalį bei pagal 114 ir 117 straipsnius priimtas taisykles;

b)	perkėlimo ir kitus dokumentus, skirtus laikomiems sausumos gyvūnams identifikuoti ir atsekti, kai to reikalaujama pagal 107, 110 ir 113 straipsnių b dalis ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtas taisykles.

105 straipsnis

Vieša prieiga prie informacijos apie identifikavimo priemones

Kompetentinga institucija praneša Komisijai ir viešai paskelbia informaciją apie:

a)	pagal 103 straipsnio 1 dalį valstybių narių įsteigtus kompiuterinių duomenų bazių kontaktinius centrus;

b)	institucijas ar įstaigas, atsakingas už identifikavimo, perkėlimo ir kitų dokumentų išdavimą pagal 104 straipsnį, atsižvelgiant į 102 straipsnio 4 dalies c punktą;

identifikavimo priemones, kurios turi būti naudojamos kiekvienos kategorijos ir rūšies laikomiems sausumos gyvūnams pagal 106 ir 107 straipsnių a dalis, 109 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio a dalį, 112 straipsnio 1 ir 2 dalių a punktus, 113 straipsnio a dalį ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtas taisykles;

d)	nustatytą formatą, kuriuo turi būti išduodami 104 straipsnyje nurodyti identifikavimo ir kiti dokumentai.

106 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su laikomų galvijų identifikavimu

Galvijus laikantys veiklos vykdytojai:

a)	užtikrina, kad tie laikomi gyvūnai būtų individualiai identifikuoti fiziniu identifikavimo būdu;

užtikrina, kad kompetentinga institucija, paskirta institucija ar įgaliota įstaiga išduotų tų laikomų gyvūnų identifikavimo dokumentą, galiojantį visą gyvūno gyvenimo laikotarpį, ir kad tas dokumentas būtų:

i)	veiklos vykdytojo saugomas, teisingai užpildomas ir atnaujinamas;

ii)	pridedamas perkeliant tuos laikomus sausumos gyvūnus;

c)	perduoda informaciją apie tų laikomų gyvūnų perkėlimą iš ūkio ir į jį į kompiuterinę duomenų bazę, nurodytą 103 straipsnio 1 dalyje ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse.

107 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su laikomų avių ir ožkų identifikavimu

Laikomas avis ir ožkas laikantys veiklos vykdytojai:

a)	užtikrina, kad tie laikomi gyvūnai būtų individualiai identifikuoti fiziniu identifikavimo būdu;

b)	užtikrina, kad perkeliant tuos laikomus gyvūnus iš ūkio, kuriame jie laikomi, būtų pridedamas pagal 104 straipsnį kompetentingos institucijos išduotas ir teisingai užpildytas perkėlimo dokumentas;

c)	perduoda informaciją apie tų laikomų gyvūnų perkėlimą iš ūkio ir į jį į kompiuterinę duomenų bazę, nurodytą 103 straipsnio 1 dalyje ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse.

108 straipsnis

Su laikomų galvijų, avių ir ožkų identifikavimo ir perkėlimo dokumentais susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypdamos nuo 104 straipsnio ir 106 bei 107 straipsnių b dalių valstybės narės gali netaikyti veiklos vykdytojams reikalavimo užtikrinti, kad valstybėje narėje perkeliant laikomus galvijus, avis ir ožkas būtų pridedami identifikavimo ar perkėlimo dokumentai, jei:

a)	perkėlimo ar identifikavimo dokumente pateikta informacija yra įtraukta į 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompiuterinę duomenų bazę;

b)	laikomų galvijų, avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistema užtikrinamas toks pat atsekamumo lygis kaip identifikavimo ir perkėlimo dokumentais.

109 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su laikomų arklinių šeimos gyvūnų identifikavimu ir registravimu

1. Laikomus arklinių šeimos gyvūnus laikantys veiklos vykdytojai užtikrina, kad tie gyvūnai būtų individualiai identifikuoti naudojant:

a)	unikalų registracijos numerį, kuris įtrauktas į 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompiuterinę duomenų bazę;

b)	būdą, pagal kurį laikomas gyvūnas aiškiai susiejamas su šios dalies c punkte nurodytu identifikavimo dokumentu, kurį pagal 104 straipsnį išdavė kompetentinga institucija;

c)	teisingai užpildytą identifikavimo dokumentą, galiojantį visą gyvūno gyvenimo laikotarpį.

2. Laikomus arklinių šeimos gyvūnus laikantys veiklos vykdytojai perduoda informaciją apie tuos gyvūnus į kompiuterinę duomenų bazę, nurodytą 103 straipsnio 1 dalyje ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse.

110 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su laikomų kiaulių identifikavimu ir registravimu

Laikomas kiaules laikantys veiklos vykdytojai:

a)	užtikrina, kad tie laikomi gyvūnai būtų identifikuoti fizine identifikavimo priemone;

b)	užtikrina, kad perkeliant tuos laikomus gyvūnus iš ūkio, kuriame jie laikomi, būtų pridedamas pagal 104 straipsnio b dalį kompetentingos institucijos išduotas ir teisingai užpildytas perkėlimo dokumentas;

c)	perduoda informaciją apie ūkį, kuriame laikomi tie gyvūnai, į kompiuterinę duomenų bazę, nurodytą 103 straipsnio 1 dalyje ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse.

111 straipsnis

Su laikomų kiaulių perkėlimu susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypdamos nuo 110 straipsnio b dalies valstybės narės gali netaikyti veiklos vykdytojams reikalavimo užtikrinti, kad valstybėje narėje perkeliant laikomas kiaules būtų pridedami kompetentingos institucijos išduoti ir teisingai užpildyti perkėlimo dokumentai, jei:

a)	informacija apie tokius perkėlimo dokumentus yra įtraukta į pagal 103 straipsnio 1 dalį valstybės narės sukurtą kompiuterinę duomenų bazę;

b)	laikomų kiaulių identifikavimo ir registravimo sistema užtikrinamas toks pat atsekamumo lygis kaip tokiais perkėlimo dokumentais.

112 straipsnis

Gyvūnų augintinių laikytojų prievolė, susijusi su sausumos gyvūnų augintinių identifikavimu ir registravimu

1. Gyvūnų augintinių laikytojai užtikrina, kad perkeliant I priedo A dalyje išvardytų rūšių sausumos gyvūnus augintinius iš vienos valstybės narės į kitą būtų laikomasi Reglamente (ES) Nr. 576/2013 nustatytų reikalavimų. [239 pakeit.]

a)	jie būtų individualiai identifikuoti fizine identifikavimo priemone; [240 pakeit.]

b)	būtų pridedamas pagal 104 straipsnį kompetentingos institucijos išduotas, teisingai užpildytas ir atnaujintas identifikavimo dokumentas. [241 pakeit.]

2. Gyvūnų augintinių laikytojai užtikrina, kad perkeliant I priedo B dalyje išvardytų rūšių sausumos gyvūnus augintinius iš vienos valstybės narės į kitą ir kai to reikalaujama pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse: būtų laikomasi Reglamente (ES) Nr. 576/2013 nustatytų taisyklių. [242 pakeit.]

a)	jie būtų identifikuoti individualiai arba grupėmis; [243 pakeit.]

b)	būtų pridedami teisingai užpildyti ir atnaujinti identifikavimo, perkėlimo ar kiti dokumentai, skirti gyvūnams identifikuoti ir atsekti, kaip taikytina atitinkamų rūšių gyvūnams. [244 pakeit.]

113 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė, susijusi su laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklinių šeimos gyvūnus ir gyvūnus augintinius, identifikavimu

Veiklos vykdytojai užtikrina, kad laikomi sausumos gyvūnai, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklinių šeimos gyvūnus ir gyvūnus augintinius, kai to reikalaujama pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse, atitiktų šiuos reikalavimus:

a)	būtų identifikuoti individualiai arba grupėmis;

b)	juos perkeliant būtų pridedami teisingai užpildyti ir atnaujinti identifikavimo, perkėlimo ar kiti dokumentai, skirti gyvūnams identifikuoti ir atsekti, kaip taikytina susijusių rūšių gyvūnams.

114 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su identifikavimu ir registravimu, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	kitų institucijų paskyrimo arba kitų įstaigų ar fizinių asmenų įgaliojimo, kaip nurodyta 102 straipsnio 4 dalies c punkte; [245 pakeit.]

išsamių reikalavimų, taikomų:

i)	106 ir 107 straipsnių a dalyse, 109 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio a dalyje, 112 straipsnio 1 ir 2 dalių a punktuose ir 113 straipsnio a dalyje nurodytoms laikomų sausumos gyvūnų identifikavimo priemonėms;

ii)	tų identifikavimo priemonių taikymui ir naudojimui;

informacijos, įtrauktinos į:

i)	103 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompiuterinę duomenų bazę;

ii)	105 straipsnio b dalyje nurodytą laikomų galvijų identifikavimo dokumentą;

iii)	107 straipsnio b dalyje nurodytą laikomų ožkų ir avių perkėlimo dokumentą;

iv)	109 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą laikomų arklinių šeimos gyvūnų identifikavimo dokumentą;

v)	110 straipsnio b dalyje nurodytą laikomų kiaulių perkėlimo dokumentą;

vi)	112 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus sausumos gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentus ar 112 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus laikomų sausumos gyvūnų augintinių identifikavimo, perkėlimo ar kitus dokumentus; [246 pakeit.]

vii)	113 straipsnio b dalyje nurodytus laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklinių šeimos gyvūnus ir gyvūnus augintinius, identifikavimo ar perkėlimo dokumentus;

d)	skirtingų rūšių ir kategorijų laikomiems sausumos gyvūnams taikomų išsamių reikalavimų, siekiant užtikrinti veiksmingą 102 straipsnio 1 dalyje nurodytos identifikavimo ir registravimo sistemos veikimą;

e)	išsamių reikalavimų, taikomų iš trečiųjų šalių ir teritorijų į Sąjungą įvežamiems laikomiems sausumos gyvūnams.

identifikavimo ir registravimo reikalavimų, taikomų I priedo B dalyje išvardytų rūšių laikomiems sausumos gyvūnams augintiniams ir prireikus laikomiems sausumos gyvūnams, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules ir arklinių šeimos gyvūnus, atsižvelgiant į tų rūšių gyvūnų keliamą riziką ir siekiant:

i)	užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą;

ii)	palengvinti laikomų sausumos gyvūnų, jų perkėlimo valstybėse narėse ir iš vienos valstybės narės į kitą bei jų įvežimo į Sąjungą atsekamumą; [247 pakeit.]

115 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo atsekamumo reikalavimų, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl veiklos vykdytojams taikomų nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 106, 107, 109 ir 110 straipsniuose nurodytų identifikavimo ir registravimo reikalavimų , jeigu užtikrinamas visiškas atsekamumas : [248 pakeit.]

a)	tais atvejais, kai vienas ar keli iš šių elementų nėra būtini siekiant laikytis 102 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų reikalavimų;

b)	kai kitomis valstybėse narėse taikomomis atsekamumo priemonėmis užtikrinama, kad nenukentėtų susijusių gyvūnų atsekamumo lygis.

116 straipsnis

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant 114 ir 115 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus

Nustatydama taisykles, kurios turi būti išdėstytos 114 ir 115 straipsniuose nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	laikomų sausumos gyvūnų kategorijas ir rūšis;

b)	tiems laikomiems sausumos gyvūnams kylančią riziką;

c)	gyvūnų skaičių ūkyje;

d)	ūkyje, kuriame laikomi tie sausumos gyvūnai, vykdomos gamybos rūšį;

e)	tam tikrų rūšių ir kategorijų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo modelius;

f)	nuostatas dėl laikomų sausumos gyvūnų rūšių apsaugos ir išsaugojimo;

g)	kitų laikomų sausumos gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemos, nurodytos 102 straipsnio 2 dalyje, atsekamumo elementų veiksmingumą.

117 straipsnis

Su laikomų sausumos gyvūnų atsekamumu susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais nustato 106, 107, 109, 110, 112 ir 113 straipsniuose ir pagal 103 straipsnio 2 dalį ir 114 ir 115 straipsnius priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo taisykles dėl:

techninių specifikacijų, formato ir veiklos taisyklių, susijusių su:

i)	identifikavimo priemonėmis, metodais ir naudojimu;

ii)	laikomų galvijų, avių ir ožkų identifikavimo ar perkėlimo dokumentu;

iii)	laikomų arklinių šeimos gyvūnų identifikavimo dokumentu;

iv)	tam tikrų rūšių laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas ir arklinių šeimos gyvūnus, identifikavimo, perkėlimo ir kitais dokumentais;

v)	kompiuterinėmis duomenų bazėmis;

terminų, taikomų:

i)	veiklos vykdytojų informacijos perdavimui į kompiuterinę duomenų bazę;

ii)	laikomų sausumos gyvūnų registravimui;

iii)	laikomų sausumos gyvūnų identifikavimui ir identifikavimo ženklų pakeitimui;

c)	identifikavimo ir registravimo reikalavimų, nurodytų pagal 115 straipsnį priimtose taisyklėse, netaikymo praktinio įgyvendinimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skirsnis

Genetinės medžiagos produktai

118 straipsnis

Laikomų galvijų, avių, ožkų, arklinių šeimos gyvūnų, kiaulių ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimai

1. Genetinės medžiagos produktus gaminantys, perdirbantys ar laikantys veiklos vykdytojai laikomų galvijų, ožkų, avių, arklinių šeimos gyvūnų ir kiaulių genetinės medžiagos produktus pažymi taip, kad būtų galima aiškiai atsekti:

a)	gyvūnus donorus;

b)	surinkimo datą;

ba)	veisles; [249 pakeit.]

c)	genetinės medžiagos produktų ūkius, kuriuose jie buvo surinkti, pagaminti, perdirbti ir laikomi.

2. 1 dalyje nurodytas ženklinimas atliekamas taip, kad būtų užtikrintas:

a)	veiksmingas šiame reglamente nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių taikymas;

b)	genetinės medžiagos produktų, jų vežimo valstybėse narėse ir iš vienos valstybės narės į kitą bei jų įvežimo į Sąjungą atsekamumas.

119 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimais, delegavimas

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	laikomų galvijų, ožkų, avių, kiaulių ir arklinių šeimos gyvūnų genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimų, kuriais iš dalies pakeičiamos ir papildomos 118 straipsnyje nustatytos taisyklės;

laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, ožkas, avis, arklinių šeimos gyvūnus ir kiaules, genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimų, jei būtina, siekiant užtikrinti:

i)	veiksmingą šiame reglamente nustatytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą;

ii)	tų genetinės medžiagos produktų, jų vežimo valstybėse narėse ir iš vienos valstybės narės į kitą bei jų įvežimo į Sąjungą atsekamumą.

2. Priimdama 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į:

a)	laikomų sausumos gyvūnų, iš kurių gauti genetinės medžiagos produktai, rūšis;

b)	gyvūnų donorų sveikatos būklę;

c)	su tokiais genetinės medžiagos produktais susijusią riziką;

d)	genetinės medžiagos produktų rūšį;

e)	surinkimo, perdirbimo ar laikymo rūšį;

f)	tam tikrų rūšių ir kategorijų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo ir jų genetinės medžiagos produktų vežimo modelius;

g)	nuostatas dėl tam tikrų rūšių laikomų sausumos gyvūnų apsaugos ir išsaugojimo;

h)	kitus veiksnius, kurie gali padėti užtikrinti genetinės medžiagos produktų atsekamumą.

120 straipsnis

Su genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimais susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl:

a)	techninių reikalavimų ir specifikacijų, taikomų 118 straipsnio 1 dalyje nurodytam ženklinimui;

b)	veiklos reikalavimų, taikomų pagal 119 straipsnio 1 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodytiems atsekamumo reikalavimams.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 skyrius

Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus sausumos gyvūnus augintinius, perkėlimas Sąjungoje

1 skirsnis

bendrieji perkėlimo reikalavimai

121 straipsnis

Bendrieji laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo reikalavimai

1. Veiklos vykdytojai imasi atitinkamų prevencinių priemonių siekdami užtikrinti, kad dėl laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo sveikatos būklei paskirties vietoje nekiltų rizikos, susijusios su:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis;

b)	naujomis ligomis.

2. Veiklos vykdytojai perkelia laikomus sausumos gyvūnus iš ūkių ir priima tokius gyvūnus tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

jie yra iš ūkių, kuriuos:

i)	kompetentinga institucija įtraukė į ūkių registrą pagal 88 straipsnio a dalį ir kuriems kilmės valstybė narė netaiko nukrypti leidžiančių nuostatų pagal 83 straipsnį;

ii)	kompetentinga institucija patvirtino pagal 92 straipsnio 1 dalį, kai to reikalaujama pagal 89 straipsnio 1 dalį ar 90 straipsnį;

b)	jie atitinka 106, 107, 109, 110 ir 113 straipsniuose ir pagal 114 straipsnio a–d dalis ir 117 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytus identifikavimo ir registravimo reikalavimus.

ba)	perkėlimas atitinka Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 (57) . [250 pakeit.]

122 straipsnis

Su vežimu susijusios prevencinės priemonės

1. Veiklos vykdytojai imasi atitinkamų ir būtinų prevencinių priemonių ir sveikatos stiprinimo siekdami užtikrinti, kad: [251 pakeit.]

a)	vežant laikomus sausumos gyvūnus jų sveikatos būklei nekiltų rizikos;

b)	vežant laikomus sausumos gyvūnus žmonės ir gyvūnai surinkimo, pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo, poilsio ir paskirties vietose negalėtų užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis; [252 pakeit.]

c)	įranga ir transporto priemonės būtų valomos, atliekamas jų dezinfekavimas, dezinsekcija bei deratizacija ir imamasi kitų tinkamų biologinio saugumo priemonių atsižvelgiant į su vežimu susijusią riziką.

ca)	atsižvelgiama į atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimus. [253 pakeit.]

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	įrangos ir transporto priemonių valymo, dezinfekavimo, dezinsekcijos bei deratizacijos ir biocidinių produktų naudojimo tais tikslais;

b)	kitų 1 dalies c punkte nurodytų tinkamų biologinio saugumo priemonių.

2 skirsnis

Perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą

123 straipsnis

Bendrieji laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą reikalavimai

1. Veiklos vykdytojai perkelia laikomus sausumos gyvūnus į kitą valstybę narę tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

jie yra iš ūkio:

i)	kuriame nėra anomalaus gaištamumo atvejų ar kitų ligų simptomų, kurių priežastis nenustatyta;

ii)

kuriam pagal 55 straipsnio 1 dalies d punkte, 61 straipsnio 1 dalies a punkte, 62 straipsnyje, 65 straipsnio 1 dalies c punkte, 74 straipsnio 1 dalyje ir 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas taisykles ir pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63 ir 67 straipsnius, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtas taisykles ar 246 ir 247 straipsniuose nurodytas neatidėliotinas priemones ir pagal 248 straipsnį priimtas taisykles netaikomi su tam tikrų rūšių gyvūnais, kurie turi būti perkelti, susiję perkėlimo apribojimai, išskyrus atvejus, kai pagal tas taisykles dėl tokių perkėlimo apribojimų buvo leista taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;

iii)

kuris pagal 55 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, 64 ir 65 straipsniuose, 74 straipsnio 1 dalyje ir 78 straipsnyje nustatytas taisykles ir pagal 67 straipsnį, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtas taisykles ar 246 ir 247 straipsniuose nurodytas neatidėliotinas priemones ir pagal 248 straipsnį priimtas taisykles nėra ribojimų taikymo zonoje, išskyrus atvejus, kai pagal tas taisykles buvo leista taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;

pakankamą laikotarpį iki numatomos perkėlimo į kitą valstybę narę dienos jie neturėjo sąlyčio su laikomais sausumos gyvūnais, kuriems taikomi a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodyti perkėlimo apribojimai, ar į sąrašą įtrauktų rūšių laikomais sausumos gyvūnais, kurių sveikatos būklė prastesnė, taip kuo labiau sumažinant ligos plitimo galimybę ir atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

i)	į sąrašą įtrauktų ligų ir naujų ligų inkubacinį laikotarpį ir plitimo kelius;

ii)	ūkio rūšį;

iii)	perkeliamų laikomų sausumos gyvūnų rūšį ir kategoriją;

iv)	kitus epidemiologinius veiksnius;

c)	jie atitinka 3–8 skirsniuose nurodytus atitinkamus reikalavimus.

2. Veiklos vykdytojai imasi visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad į kitą valstybę narę perkeliami laikomi sausumos gyvūnai būtų siunčiami tiesiai į savo paskirties vietą kitoje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai privaloma sustoti poilsio vietoje dėl gyvūnų gerovės priežasčių.

124 straipsnis

Paskirties vietoje esančių veiklos vykdytojų prievolės

1. Ūkių ir skerdyklų, į kuriuos laikomi sausumos gyvūnai priimami iš kitos valstybės narės, veiklos vykdytojai:

patikrina, kad:

i)	būtų pateikta 106 ir 107 straipsnių a dalyse, 109 straipsnio 1 dalyje, 110 ir 113 straipsnių a dalyse ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse nurodyta identifikavimo priemonė;

ii)	būtų pateikti teisingai užpildyti 106 ir 107 straipsnių b dalyse, 109 straipsnio 1 dalies c punkte, 113 straipsnio b dalyje ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse nurodyti identifikavimo dokumentai;

b)	būtų pateikti 140 straipsnyje ir pagal 141 straipsnio b ir c dalis priimtose taisyklėse nurodyti gyvūnų sveikatos sertifikatai ir 148 straipsnyje bei pagal 148 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodyti pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentai;

praneša kompetentingai institucijai apie pažeidimus, susijusius su:

i)	priimtais laikomais sausumos gyvūnais;

ii)	a punkto i papunktyje nurodytos identifikavimo priemonės pateikimu;

iii)	a punkto ii papunktyje ir b punkte nurodytais dokumentais.

2. Bet kokio 1 dalies c punkte nurodyto pažeidimo atveju veiklos vykdytojas izoliuoja su tuo pažeidimu susijusius gyvūnus tol, kol kompetentinga institucija priima sprendimą jų atžvilgiu.

125 straipsnis

Draudimas perkelti laikomus sausumos gyvūnus iš vienos valstybės narės į kitą

Veiklos vykdytojai neperkelia laikomų sausumos gyvūnų į kitą valstybę narę, išskyrus atvejus, kai prieš gyvūnų, kurie pagal 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą likvidavimo programą skirti paskersti ligų likvidavimo tikslais, perkėlimą paskirties valstybė narė ir tranzito valstybės narės tam suteikia specialų leidimą. [254 pakeit.]

126 straipsnis

Bendrieji veiklos vykdytojams taikomi reikalavimai dėl laikomų sausumos gyvūnų, skirtų eksportuoti iš Sąjungos į trečiąsias šalis ar teritorijas, perkėlimo kertant kitų valstybių narių teritoriją

Veiklos vykdytojai užtikrina, kad laikomi sausumos gyvūnai, kurie skirti eksportuoti į trečiąją šalį ar teritoriją ir perkeliami kertant kitos valstybės narės teritoriją, atitiktų 121, 122, 123 ir 125 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3 skirsnis

Konkretūs kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimo į kitas valstybes nares reikalavimai

127 straipsnis

Laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimas į kitas valstybes nares

Veiklos vykdytojai perkelia laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius iš ūkio vienoje valstybėje narėje į kitą valstybę narę tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus dėl 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų:

a)	perkėlimo metu jie neturi 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų klinikinių simptomų ar požymių;

b)	jiems taikytas toms į sąrašą įtrauktoms ligoms taikytinas laikymo laikotarpis, atsižvelgiant į laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių, kurie turi būti perkelti, kategoriją ir rūšį;

per laikotarpį, taikytiną toms į sąrašą įtrauktoms ligoms ir tam tikros rūšies ir kategorijos kanopiniams gyvūnams ar naminiams paukščiams, kurie turi būti perkelti, į kilmės ūkį nebuvo perkelta laikomų kanopinių gyvūnų ar naminių paukščių , išskyrus atvejus, kai buvo imtasi atitinkamų biologinio saugumo priemonių ; [255 pakeit.]

d)	jie nekelia didelės tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo paskirties vietoje rizikos.

128 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimu į kitas valstybes nares, delegavimas

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	127 straipsnio b dalyje nurodytų laikymo laikotarpių ir biologinio saugumo priemonių ; [256 pakeit.]

b)	127 straipsnio c dalyje nurodyto laikotarpio, kuris būtinas siekiant prieš perkeliant apriboti laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimą į ūkius;

c)	papildomų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti, kad laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai nekeltų didelės 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo rizikos, kaip nurodyta 127 straipsnio d dalyje;

d)	kitų riziką mažinančių priemonių, kuriomis iš dalies pakeičiami ir papildomi 127 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

2. Nustatydama taisykles, kurios turi būti išdėstytos 1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, susijusias su į sąrašą įtrauktos rūšies ar kategorijos laikomais kanopiniais gyvūnais ir naminiais paukščiais, kurie turi būti perkelti;

b)	sveikatos būklę, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, kilmės ir paskirties ūkiuose, laikymo vietose, zonose ir valstybėse narėse;

c)	ūkio ir gamybos rūšis kilmės ir paskirties vietose;

d)	perkėlimo pobūdį;

e)	laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių, kurie turi būti perkelti, kategorijas ir rūšis;

f)	laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių, kurie turi būti perkelti, amžių;

g)	kitus epidemiologinius veiksnius.

129 straipsnis

Laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai, skirti perkelti į kitą valstybę narę ir skersti

1. Skerdyklų, į kurias laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai perkeliami iš kitos valstybės narės, veiklos vykdytojai tuos prieš tai apsvaigintus gyvūnus paskerdžia kuo greičiau po jų pristatymo ir ne vėliau kaip per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas pagal 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose. [257 pakeit.]

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto skerdimo laikotarpio.

4 skirsnis

Laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių surinkimo operacijos

130 straipsnis

Surinkimo operacijoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata

1. Kiek tai susiję su laikomais kanopiniais gyvūnais ir naminiais paukščiais, nukrypdami nuo 123 straipsnio 2 dalies veiklos vykdytojai gali vykdyti ne daugiau kaip tris surinkimo operacijas. :

a)	vieną surinkimo operaciją kilmės valstybėje narėje;

b)	vieną surinkimo operaciją kilmės valstybėje narėje, kurios teritorija kertama;

c)	vieną surinkimo operaciją paskirties valstybėje narėje. [258 pakeit.]

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos surinkimo operacijos atliekamos tik pagal 92 straipsnio 1 dalį ir 94 straipsnio 3 ir 4 dalis tuo tikslu patvirtintame ūkyje.

Tačiau kilmės valstybė narė gali leisti jos teritorijoje atlikti surinkimo operacijas transporto priemonėse, surenkant laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius tiesiai iš jų kilmės ūkių, jei jie po šių operacijų nėra vėl iškraunami prieš:

a)	juos pristatant į jų ūkį ar galutinę paskirties vietą, arba

b)	1 dalies b ir c punkte nurodytą surinkimo operaciją.

131 straipsnis

Surinkimo operacijoms taikomi ligų prevencijos reikalavimai

Surinkimo operacijas atliekantys veiklos vykdytojai užtikrina, kad:

a)	surinktų laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių sveikatos būklė būtų tokia pati, o jei taip nėra, būtų laikoma, kad visi tokie surinkti gyvūnai yra prastesnės sveikatos būklės;

laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai būtų surenkami ir perkeliami į galutinę jų paskirties vietą kitoje valstybėje narėje kuo greičiau po jų iškėlimo iš kilmės ūkio ir ne vėliau kaip per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas pagal 132 straipsnio c dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose; [259 pakeit.]

būtų imamasi būtinų biologinio saugumo priemonių siekiant užtikrinti, kad surinkti laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai:

i)	neturėtų sąlyčio su laikomais kanopiniais gyvūnais ir naminiais paukščiais, kurių sveikatos būklė prastesnė;

ii)	nekeltų didelės rizikos laikomiems kanopiniams gyvūnams ir naminiams paukščiams surinkimo operacijos vietoje užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis;

laikomi kanopiniai gyvūnai ir naminiai paukščiai būtų identifikuoti ir prireikus būtų pridedami šie dokumentai:

i)	106 ir 107 straipsnių b dalyse, 109 straipsnio c dalyje, 110 ir 113 straipsnių b dalyse ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtose taisyklėse nustatytais atvejais – identifikavimo ir registracijos dokumentai, išskyrus atvejus, kai pagal 115 straipsnį nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos;

ii)	140 straipsnyje ir 141 straipsnio c dalyje nustatytais atvejais – gyvūnų sveikatos sertifikatai, išskyrus atvejus, kai pagal 141 straipsnio a dalį priimtose taisyklėse nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos;

iii)	148 straipsnyje nustatytais atvejais – pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentas.

132 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su surinkimo operacijomis, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , jei tokie aktai yra pagrįsti moksliniais faktais ir yra deramai atsižvelgta į Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, dėl: [260 pakeit.]

a)	konkrečių taisyklių, taikomų surinkimo operacijoms, jei kartu su 131 straipsnio b ir c dalyse nurodytomis priemonėmis papildomai taikomos kitos rizikos mažinimo priemonės;

b)	kriterijų, pagal kuriuos kilmės valstybės narės gali leisti atlikti surinkimo operacijas transporto priemonėse, kaip nurodyta 130 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje;

c)	laikotarpio, kurį trunka laikomų kanopinių gyvūnų ar naminių paukščių perkėlimas iš jų kilmės ūkio, atlikus surinkimo operaciją, į jų galutinę paskirties vietą kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta 131 straipsnio b dalyje; [261 pakeit.]

d)	131 straipsnio c dalyje nurodytų biologinio saugumo priemonių.

5 skirsnis

Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius, perkėlimas į kitas valstybes nares

133 straipsnis

Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus laikomus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius, perkėlimas į kitas valstybes nares ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai perkelia laikomus sausumos gyvūnus, išskyrus laikomus kanopinius gyvūnus ar naminius paukščius, iš ūkio vienoje valstybėje narėje į kitą valstybę narę tik jei jie nekelia didelės 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo rizikos paskirties vietoje.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių taisyklių, kuriomis būtų užtikrinta, kad laikomi sausumos gyvūnai, išskyrus laikomus kanopinius gyvūnus ar naminius paukščius, nekeltų didelės 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo paskirties vietoje rizikos, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

3. Nustatydama išsamias taisykles, kurios turi būti išdėstytos 2 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, susijusias su į sąrašą įtrauktos rūšies ar kategorijos laikomais sausumos gyvūnais, kurie turi būti perkelti;

b)	sveikatos būklę, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, kilmės ūkiuose, laikymo vietose, zonose ir valstybėse narėse bei paskirties vietoje;

c)	ūkių ir gamybos rūšis kilmės vietose ir paskirties vietose;

d)	perkėlimo pobūdžius, kiek tai susiję su galutiniu gyvūnų naudojimu paskirties vietoje;

e)	laikomų sausumos gyvūnų, kurie turi būti perkelti, kategorijas ir rūšis;

f)	laikomų sausumos gyvūnų, kurie turi būti perkelti, amžių;

g)	kitus epidemiologinius veiksnius.

6 skirsnis

Nukrypimas nuo rizikos mažinimo priemonių ir jų papildymas

134 straipsnis

Atskirtuose ūkiuose laikyti skirti gyvūnai ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai perkelia laikomus sausumos gyvūnus į atskirtą ūkį tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

a)	jie yra kilę iš kito atskirto ūkio;

b)	jie nekelia didelės rizikos paskirties atskirtame ūkyje esantiems į sąrašą įtrauktų rūšių ar kategorijų gyvūnams užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, išskyrus atvejus, kai tuos gyvūnus perkelti leidžiama mokslo tikslais.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	išsamių taisyklių, taikomų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui į į atskirtus ūkius, be nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje;

b)	konkrečių taisyklių, taikomų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui į atskirtus ūkius, jei taikomomis rizikos mažinimo priemonėmis užtikrinama, kad dėl to nekiltų didelės rizikos tame atskirtame ūkyje ir aplinkiniuose ūkiuose laikomų sausumos gyvūnų sveikatai.

135 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos mokslo tikslams skirtų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui, ir deleguotieji aktai

1. Gavusi kilmės vietos kompetentingos institucijos sutikimą, paskirties vietos kompetentinga institucija gali leisti perkelti mokslo tikslams skirtus sausumos gyvūnus į valstybės narės teritoriją, net jei tai neatitinka 1–5 skirsniuose nurodytų reikalavimų, išskyrus 121 ir 122 straipsnius, 123 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 124 straipsnį.

2. Kompetentingos institucijos leidžia taikyti 1 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas tik šiomis sąlygomis:

paskirties ir kilmės vietų kompetentingos institucijos:

i)	susitarė dėl tokio perkėlimo sąlygų;

ii)	ėmėsi būtinų rizikos mažinimo priemonių siekdamos užtikrinti, kad dėl tokio perkėlimo pakeliui esančiose vietose ir paskirties vietose nekiltų rizikos sveikatos būklei dėl 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų;

iii)	atitinkamais atvejais pranešė valstybių narių, kurių teritorijos yra kertamos perkeliant gyvūnus, kompetentingai institucijai apie leistą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir kokiomis sąlygomis leista ją taikyti;

b)	tų gyvūnų perkėlimą prižiūri kilmės ir paskirties vietų kompetentingos institucijos ir, atitinkamais atvejais, valstybės narės, kurios teritorija yra kertama perkeliant gyvūnus, kompetentinga institucija.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų, kurias leidžia taikyti kompetentingos institucijos, taisyklių pakeitimo ir papildymo.

136 straipsnis

Su naudojimu pramogai, sporto ir kultūros renginiais, ganymu ir darbu pasienyje susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Paskirties vietos kompetentinga institucija gali leisti laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui Sąjungoje iš vienos valstybės narės į kitą taikyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo 2–5 skirsnių, išskyrus 123 straipsnio a ir b dalis bei 124 ir 125 straipsnius, reikalavimų, jei tokio perkėlimo tikslas yra:

a)	naudojimas pramogai pasienyje;

b)	pasienyje rengiamos parodos ir sporto, kultūros bei panašūs renginiai;

c)	laikomų sausumos gyvūnų ganymas kelių valstybių narių teritorijose esančiose ganyklose;

d)	darbas valstybių narių pasienyje naudojant laikomus sausumos gyvūnus.

2. Kilmės ir paskirties valstybės narės susitaria dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, kurias paskirties vietos kompetentinga institucija leidžia taikyti laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui 1 dalyje nurodytais tikslais, ir imamasi atitinkamų rizikos mažinimo priemonių siekiant užtikrinti, kad dėl tokio perkėlimo nekiltų didelės rizikos.

3. 2 dalyje nurodytos valstybės narės praneša Komisijai apie leistas taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, nurodytas 1 dalyje.

4. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų, kurias leidžia taikyti paskirties vietos kompetentinga institucija, taisyklių pakeitimo ir papildymo.

137 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su cirkams, parodoms, sporto renginiams ir naudojimui pramogai, zoologijos sodams, gyvūnų augintinių parduotuvėms ir didmeninės prekybos įmonėms taikomomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

konkrečių reikalavimų, kuriais papildomos 2–5 skirsniuose nustatytos taisyklės, taikomos laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui naudoti šiais tikslais:

i)	cirkuose, zoologijos soduose, gyvūnų augintinių parduotuvėse, gyvūnų prieglaudose ir didmeninės prekybos įmonėse;

ii)	parodose ir sporto, kultūros bei panašiuose renginiuose;

b)	nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 2–5 skirsnių, išskyrus 123 straipsnio a ir b dalis bei 124 ir 125 straipsnius, taikomų a punkte nurodytų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui.

138 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su konkrečių rūšių ar kategorijų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui taikomomis laikinai nukrypti leidžiančiomis nuostatomis

Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl nuostatų, taikomų konkrečių rūšių ar kategorijų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui, leidžiančių laikinai nukrypti nuo šiame skyriuje nustatytų taisyklių, jei:

127 straipsnyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 130 ir 131 straipsniuose, 133 ir 134 straipsnių 1 dalyse, 135 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 136 straipsnyje ir pagal 128 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalį, 132 straipsnį, 133 ir 134 straipsnių 2 dalis, 135 straipsnio 3 dalį, 136 straipsnio 4 dalį ir 137 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytais perkėlimo reikalavimais nėra veiksmingai mažinama rizika, kylanti perkeliant tokius gyvūnus, arba

b)	paaiškėja, kad 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta į sąrašą įtraukta liga plinta nepaisant perkėlimo reikalavimų, nustatytų pagal 1–6 skirsnius.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su ligomis, dėl kurių gali kilti labai didelė rizika, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus atsižvelgdama į 139 straipsnyje nurodytus veiksnius ir laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

139 straipsnis

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant šiame skirsnyje nurodytus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus

Nustatydama taisykles, kurios turi būti išdėstytos 134 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 3 dalyje, 136 straipsnio 4 dalyje ir 137 bei 138 straipsniuose nurodytuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	su tose nuostatose nurodytu perkėlimu susijusią riziką;

b)	sveikatos būklę, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis kilmės ir paskirties vietose;

c)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų atžvilgiu į sąrašą įtrauktas gyvūnų rūšis;

d)	kilmės ir paskirties vietose bei pakeliui esančiose vietose taikomas biologinio saugumo priemones;

e)	konkrečias laikomų sausumos gyvūnų laikymo ūkiuose sąlygas;

f)	konkrečius tam tikros rūšies ūkiuose taikomus perkėlimo modelius ir susijusių tam tikros rūšies ir kategorijos laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo modelius;

g)	kitus epidemiologinius veiksnius.

7 skirsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimas

140 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė užtikrinti, kad prie gyvūnų būtų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas

1. Veiklos vykdytojai perkelia šių rūšių ir kategorijų laikomus sausumos gyvūnus į kitą valstybę narę tik jei kartu pateikiamas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 146 straipsnio 1 dalį išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas:

a)	kanopinius gyvūnus;

b)	naminius paukščius;

c)	atskirtuose ūkiuose laikyti skirtus laikomus sausumos gyvūnus, išskyrus kanopinius gyvūnus ir naminius paukščius;

d)	šios dalies a, b ir c punktuose nenurodytus laikomus sausumos gyvūnus, kai to reikalaujama pagal 141 straipsnio 1 dalies c punktą priimtuose deleguotuosiuose aktuose.

2. Veiklos vykdytojai neperkelia laikomų sausumos gyvūnų valstybėje narėje ar iš vienos valstybės narės į kitą, išskyrus atvejus, kai kartu pateikiamas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 146 straipsnio 1 dalį išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas ir jei laikomasi šių a ir b punktuose nurodytų reikalavimų: [262 pakeit.]

laikomus sausumos gyvūnus leidžiama iškelti iš 55 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, 56 straipsnyje ir 64 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribojimų taikymo zonos ir jiems taikomos 55, 65 ir 74 straipsnių 1 dalyse ar 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba pagal 55 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnį, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį, 81 straipsnio 3 dalį ar 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytos ligų kontrolės priemonės;

b)	laikomi sausumos gyvūnai yra tam tikrų rūšių, kurioms taikomos tos ligų kontrolės priemonės.

3. Veiklos vykdytojai imasi visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvūnų sveikatos sertifikatas būtų pridedamas prie laikomų sausumos gyvūnų nuo jų kilmės vietos iki jų galutinės paskirties vietos, išskyrus atvejus, kai pagal 144 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytos konkrečios priemonės.

141 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su veiklos vykdytojų prievole užtikrinti, kad prie gyvūnų būtų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, delegavimas

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų, taikomų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui, dėl kurio nekyla didelės ligų plitimo rizikos dėl:

i)	perkeliamų laikomų sausumos gyvūnų rūšių ar kategorijų ir 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, dėl kurių šios rūšys yra įtrauktos į sąrašą;

ii)	tų rūšių ir kategorijų laikomų sausumos gyvūnų laikymo būdų ir gamybos rūšies;

iii)	numatytos laikomų sausumos gyvūnų paskirties;

iv)	laikomų sausumos gyvūnų paskirties vietos arba

specialių taisyklių dėl 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų, jei kompetentinga institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksnius, imasi konkrečių su priežiūra ar biologiniu saugumu susijusių rizikos mažinimo priemonių, kuriomis užtikrinama, kad:

i)	perkeliamus laikomus sausumos gyvūnus būtų galima atsekti;

ii)	perkeliami laikomi sausumos gyvūnai atitiktų būtinus perkėlimui taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, kaip nurodyta 1–6 skirsniuose;

gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimo, taikomo 140 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nenurodytų rūšių ir kategorijų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui tais atvejais, kai siekiant užtikrinti, kad toks perkėlimas atitiktų 1–6 skirsniuose nustatytus perkėlimui taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, privaloma atlikti gyvūnų sveikatos sertifikavimą.

2. Nustatydama 1 dalies b punkte nurodytas specialias taisykles, Komisija atsižvelgia į:

a)	kompetentingos institucijos pasikliovimą biologinio saugumo priemonėmis, kurias, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir pagal 9 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse, taiko veiklos vykdytojai;

b)	kompetentingos institucijos pajėgumą imtis šiame reglamente reikalaujamų būtinų ir tinkamų priemonių ir veiksmų, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje;

c)	10 straipsnyje nurodytų įgytų pagrindinių žinių apie gyvūnų sveikatą lygį ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą paramą;

d)	23 straipsnyje ir pagal 24 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytų gyvūnų sveikatos patikrinimų veiksmingumą, jei netaikomos 23 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos kitos atitinkamos priežiūros, kokybės užtikrinimo sistemos ar oficiali kontrolė;

e)	17–20 straipsniuose ir pagal 17 ir 18 straipsnių 3 dalis ir 21 straipsnį priimtose taisyklėse, kurias taiko kompetentinga institucija, nurodyto pranešimų ir ataskaitų teikimo Sąjungoje veiksmingumą;

f)	25 straipsnyje nurodytos priežiūros taikymą ir 27 straipsnyje bei pagal 28 ir 29 straipsnius priimtose taisyklėse nurodytų priežiūros programų taikymą.

3. Nustatydama šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimus, Komisija atsižvelgia į 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose nurodytus veiksnius.

142 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikatų turinys

1. Gyvūnų sveikatos sertifikate pateikiama ši informacija:

a)	kilmės ūkis ar vieta, paskirties ūkis ar vieta ir, atitinkamais atvejais, ūkiai, skirti laikomų sausumos gyvūnų surinkimo operacijoms ar poilsiui;

b)	laikomų sausumos gyvūnų aprašas;

c)	laikomų sausumos gyvūnų skaičius;

d)	laikomų sausumos gyvūnų identifikavimas ir registravimas, jei to reikalaujama pagal 106, 107, 109, 110 ir 113 straipsnius ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtas taisykles, išskyrus atvejus, kai pagal 115 straipsnį nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, ir

e)	informacija, kuri yra būtina įrodyti, kad laikomi sausumos gyvūnai atitinka 1–6 skirsniuose nurodytus atitinkamus perkėlimui taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

2. Gyvūnų sveikatos sertifikate galima pateikti kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus.

143 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo aktai, susiję su gyvūnų sveikatos sertifikatų turiniu

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	išsamių 142 straipsnio 1 dalyje nurodyto gyvūnų sveikatos sertifikatų turinio taisyklių, taikomų skirtingų kategorijų ir rūšių laikomiems sausumos gyvūnams ir pagal 144 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytais konkrečių pobūdžių perkėlimo atvejais;

b)	142 straipsnio 1 dalyje nurodytos papildomos informacijos, pateiktinos gyvūnų sveikatos sertifikate.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžių taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

144 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su konkrečių pobūdžių laikomų sausumos gyvūnų perkėlimu, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių priemonių, kuriomis papildoma veiklos vykdytojų prievolė užtikrinti, kad prie gyvūnų būtų pridedamas 140 straipsnyje ir pagal 141 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kiek tai susiję su šių pobūdžių laikomų sausumos gyvūnų perkėlimu:

a)	laikomų kanopinių gyvūnų ir naminių paukščių perkėlimu, kai prieš šiems gyvūnams pasiekiant jų galutinę paskirties vietą pagal 130 straipsnį atliekamos jų surinkimo operacijos;

laikomų sausumos gyvūnų perkėlimu, kai šie gyvūnai negali pasiekti savo galutinės paskirties vietos ir privalo grįžti į savo kilmės vietą arba būti perkelti į kitą paskirties vietą dėl vienos ar kelių iš šių priežasčių:

i)	numatytas perkėlimo maršrutas buvo netikėtai nutrauktas dėl gyvūnų gerovės priežasčių;

ii)	pakeliui įvyko nenumatytų eismo ar kitokių įvykių;

iii)	laikomus sausumos gyvūnus atsisakyta priimti valstybėje narėje ar prie Sąjungos išorės sienų esančioje paskirties vietoje;

iv)	laikomus sausumos gyvūnus atsisakyta priimti surinkimo ar poilsio vietoje;

v)	laikomus sausumos gyvūnus atsisakyta priimti trečiojoje šalyje;

c)	parodoms ir sporto, kultūros bei panašiems renginiams skirtų laikomų sausumos gyvūnų perkėlimu ir vėlesniu jų grįžimu į savo kilmės vietą.

145 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės bendradarbiauti su kompetentinga institucija atliekant gyvūnų sveikatos sertifikavimą

Veiklos vykdytojai:

a)	pateikia kompetentingai institucijai visą informaciją, kuri yra būtina 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir pagal 143 straipsnio 1 dalį ar 144 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytam gyvūnų sveikatos sertifikatui užpildyti;

b)	prireikus atlieka laikomų sausumos gyvūnų dokumentų, tapatybės ir fizinius patikrinimus, kaip nurodyta 146 straipsnio 3 dalyje.

146 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė, susijusi su gyvūnų sveikatos sertifikavimu

1. Kompetentinga institucija veiklos vykdytojo prašymu išduoda gyvūnų sveikatos sertifikatą, skirtą laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui į kitą valstybę narę, kai to reikalaujama pagal 140 straipsnį ar pagal 141 straipsnio 1 dalį ir 143 straipsnio 2 dalį priimtus deleguotuosius aktus, jei laikomasi perkėlimo reikalavimų, nurodytų:

a)	121 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalyje, 123, 125, 126, 127, 129, 130 ir 131 straipsniuose, 133 ir 134 straipsnių 1 dalyse, 135 ir 136 straipsniuose;

b)	pagal 122 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnį, 133 ir 134 straipsnių 2 dalis, 135 ir 136 straipsnių 4 dalis ir 137 straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

c)	pagal 138 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose.

2. Gyvūnų sveikatos sertifikatai:

a)	patikrinami ir pasirašomi valstybinio veterinarijos gydytojo;

b)	galioja pagal 4 dalies c punktą priimtose taisyklėse nurodytą laikotarpį, kurį laikomi sausumos gyvūnai, kuriems tas sertifikatas skirtas, ir toliau atitinka jame pateiktas gyvūnų sveikatos garantijas.

3. Prieš pasirašydamas gyvūnų sveikatos sertifikatą valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka dokumentų, tapatybės ir fizinius patikrinimus, kaip nurodyta pagal 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, ir tokiu būdu patikrina, ar laikomi sausumos gyvūnai, kuriems tas sertifikatas skirtas, atitinka šio skyriaus reikalavimus.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 253 straipsnį, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

a)	skirtingų rūšių ir kategorijų laikomiems sausumos gyvūnams taikomų tam tikrų rūšių dokumentų, tapatybės ir fizinių patikrinimų, kuriuos pagal šio straipsnio 3 dalį privalo atlikti valstybinis veterinarijos gydytojas, kad patikrintų atitiktį šio skyriaus reikalavimams;

b)	laikotarpio, per kurį valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti tokius dokumentų, tapatybės ir fizinius patikrinimus ir išduoti gyvūnų sveikatos sertifikatus prieš perkeliant laikomų sausumos gyvūnų siuntas;

c)	gyvūnų sveikatos sertifikatų galiojimo trukmės.

147 straipsnis

Elektroniniai gyvūnų sveikatos sertifikatai

Elektroniniai gyvūnų sveikatos sertifikatai, išduodami, tvarkomi ir perduodami naudojantis IMSOC, gali pakeisti 146 straipsnio 1 dalyje nurodytus pridedamus gyvūnų sveikatos sertifikatus, jei:

a)	tokiuose elektroniniuose gyvūnų sveikatos sertifikatuose pateikiama visa informacija, kurią pagal 142 straipsnį ir pagal 143 straipsnį priimtose taisyklėse reikalaujama pateikti gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdyje;

b)	užtikrinamas laikomų sausumos gyvūnų atsekamumas ir tų gyvūnų sąsaja su elektroniniu gyvūnų sveikatos sertifikatu.

148 straipsnis

Pačių veiklos vykdytojų parengta deklaracija dėl perkėlimo į kitas valstybes nares

1. Kilmės vietos veiklos vykdytojai išduoda jų pačių parengtos deklaracijos dokumentą, skirtą laikomų sausumos gyvūnų perkėlimui iš jų kilmės vietos vienoje valstybėje narėje į jų paskirties vietą kitoje valstybėje narėje, ir užtikrina, kad tas dokumentas būtų pridedamas prie tų gyvūnų, jei prie jų nereikalaujama pridėti 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto gyvūnų sveikatos sertifikato.

2. 1 dalyje nurodytame pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumente pateikiama ši informacija, susijusi su laikomais sausumos gyvūnais:

a)	jų kilmės ir paskirties vietos ir prireikus surinkimo ar poilsio vietos;

b)	laikomų sausumos gyvūnų aprašas, jų rūšis, kategorija ir skaičius;

c)	identifikavimas ir registravimas, kai to reikalaujama pagal 106, 107, 109, 110 straipsnius ir 113 straipsnio a dalį ir pagal 114 ir 117 straipsnius priimtas taisykles;

d)	informacija, kuri yra būtina įrodyti, kad laikomi sausumos gyvūnai atitinka 1–6 skirsniuose nurodytus perkėlimui taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	išsamių taisyklių dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumento, skirto skirtingų kategorijų ir rūšių gyvūnams, turinio;

b)	informacijos, pateiktinos pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumente kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentų pavyzdžių. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

8 skirsnis

Pranešimas apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

149 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė pranešti apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

Veiklos vykdytojai iš anksto praneša savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą iš tos valstybės narės į kitą valstybę narę, jei:

a)	prie gyvūnų turi būti pridedamas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip nurodyta 146 ir 147 straipsniuose ir pagal 146 straipsnio 4 dalį priimtose taisyklėse;

b)	prie gyvūnų turi būti pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, skirtas laikomiems sausumos gyvūnams, kurie perkeliami iš ribojimų taikymo zonos ir kuriems taikomos ligų kontrolės priemonės, kaip nurodyta 140 straipsnio 2 dalyje;

c)	pranešimą pateikti reikalaujama pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 151 straipsnio 1 dalį.

Šio straipsnio 1 dalies tikslais veiklos vykdytojai pateikia savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai visą būtiną informaciją, kad ši galėtų pranešti apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai, kaip nurodyta 150 straipsnio 1 dalyje.

150 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė pranešti apie perkėlimą į kitas valstybes nares

1. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija praneša paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą, kaip nurodyta 149 straipsnyje.

2. Jei tai įmanoma, 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas naudojantis IMSOC.

3. Valstybės narės paskiria regionus, atsakingus už 1 dalyje nurodytų pranešimų apie perkėlimą valdymą.

4. Nukrypdama nuo 1 dalies kilmės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti veiklos vykdytojui naudojantis IMSOC iš dalies arba išsamiai pranešti paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą.

151 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo aktai, susiję su kompetentingos institucijos pranešimu apie perkėlimą

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

reikalavimo, pagal kurį veiklos vykdytojai, kaip nurodyta 149 straipsnyje, privalo iš anksto pranešti apie tam tikrų kategorijų ir rūšių laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus nurodytuosius to straipsnio a ir b punktuose, perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą, jei tokio tų rūšių ar kategorijų gyvūnų perkėlimo atsekamumas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1–6 skirsniuose nustatytų perkėlimui taikomų gyvūnų sveikatos reikalavimų;

b)	informacijos, kuri yra būtina pranešti apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą, kaip nurodyta 149 ir 150 straipsniuose;

c)	pranešimų apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą teikimo tvarkos neatidėliotinais atvejais nutrūkus elektros tiekimui ar dėl kitų priežasčių sutrikus IMSOC veiklai;

d)	reikalavimų valstybėms narėms paskirti regionus, atsakingus už pranešimų apie perkėlimą valdymą, kaip nurodyta 150 straipsnio 3 dalyje.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl:

formato, kuriuo teikiami pranešimai apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą, kuriuos:

i)	pagal 149 straipsnį veiklos vykdytojai teikia savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai;

ii)	pagal 150 straipsnį kilmės valstybės narės kompetentinga institucija teikia paskirties valstybei narei;

terminų, per kuriuos:

i)	veiklos vykdytojas turi pateikti 149 straipsnyje nurodytą būtiną informaciją kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai;

ii)	kilmės valstybės narės kompetentinga institucija turi pranešti apie laikomų sausumos gyvūnų perkėlimą, kaip nurodyta 150 straipsnio 1 dalyje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4 skyrius

Sausumos gyvūnų augintinių perkėlimas Sąjungoje

152 straipsnis

Sausumos gyvūnų augintinių perkėlimas nekomerciniais tikslais ir deleguotieji bei įgyvendinimo aktai

1. Gyvūnų augintinių laikytojai perkelia I priede išvardytų rūšių sausumos gyvūnus augintinius iš vienos valstybės narės į kitą nekomerciniais tikslais tik jei: laikydamiesi Reglamento (ES) Nr. 576/2013 nuostatų. [263 pakeit.]

a)	tie sausumos gyvūnai augintiniai yra identifikuoti ir prie jų pridedamas identifikavimo dokumentas, kai to reikalaujama pagal 112 straipsnį ar pagal 114 straipsnio e dalį ir 117 straipsnį priimtas taisykles; [264 pakeit.]

perkeliant tuos gyvūnus imtasi atitinkamų prevencijos ir ligų kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti, kad sausumos gyvūnai augintiniai nekeltų didelės rizikos laikomiems sausumos gyvūnams paskirties vietoje ir vežimo metu užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis. [265 pakeit.]

2. Komisijai , nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 576/2013 nuostatų, pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų prevencijos ir ligų kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti, kad sausumos gyvūnai augintiniai nekeltų didelės rizikos gyvūnams paskirties vietoje ir vežimo metu užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis ir prireikus atsižvelgiant į sveikatos būklę paskirties vietoje. [266 pakeit.]

3. Nepažeisdama Reglamento (ES) N. 576/2013, Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti šio straipsnio 1 dalyje ir pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytų prevencijos ir ligų kontrolės priemonių taikymo taisykles. [267 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 254 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5 skyrius

Laukinių sausumos gyvūnų perkėlimas

153 straipsnis

Laukiniai sausumos gyvūnai

1. Veiklos vykdytojai perkelia laukinius sausumos gyvūnus iš buveinės vienoje valstybėje narėje į buveinę ar ūkį kitoje valstybėje narėje tik jei:

a)	laukiniai sausumos gyvūnai iš savo buveinės perkeliami taip, kad dėl to nekiltų didelės 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ar naujų ligų plitimo rizikos pakeliui esančiose vietose ar paskirties vietoje;

laukiniai gyvūnai nėra iš ribojimų taikymo zonoje esančių buveinių, kurioms taikomi perkėlimo apribojimai dėl 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos ar naujos ligos, dėl kurių tam tikros rūšys įtrauktos į sąrašą, pasireiškimo, kaip nurodyta 70 straipsnio 2 dalies c punkte, 80 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir pagal 70 straipsnio 3 dalies b punktą, 71 straipsnio 3 punktą, 80 straipsnio 4 punktą ir 81 straipsnio 3 punktą priimtose taisyklėse, arba 245 ir 246 straipsniuose ir pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytos neatidėliotinos priemonės, išskyrus atvejus, kai pagal tas taisykles buvo leista taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;

prie laukinių gyvūnų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas ar kiti dokumentai, jei siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios dalies a ir b punktuose ir pagal 154 straipsnio 1 dalies c ir d punktus priimtose taisyklėse nurodytų perkėlimui taikomų gyvūnų sveikatos reikalavimų, būtina atlikti gyvūnų sveikatos sertifikavimą;

d)	kilmės valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie perkėlimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai, jei gyvūnų sveikatos sertifikato reikalaujama pagal 154 straipsnio 1 dalies c punktą priimtose taisyklėse.

2. Jei pagal 154 straipsnio 1 dalies c punktą priimtose taisyklėse reikalaujama atlikti gyvūnų sveikatos sertifikavimą, laukinių sausumos gyvūnų perkėlimui taikomi reikalavimai, nurodyti 142 ir 145 straipsniuose, 146 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 147 straipsnyje ir pagal 143 ir 144 straipsnius ir 146 straipsnio 4 dalį priimtose taisyklėse.

3. Jei pagal šio straipsnio 1 dalies d punktą reikalaujama pranešti apie perkėlimą, laukinių sausumos gyvūnų perkėlimui taikomi reikalavimai, nurodyti 149 ir 150 straipsniuose ir pagal 151 straipsnį nustatytuose deleguotuosiuose aktuose priimtose taisyklėse.

154 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su laukinių sausumos gyvūnų perkėlimu, delegavimas

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	laukinių sausumos gyvūnų perkėlimui taikomų gyvūnų sveikatos reikalavimų, nurodytų 153 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų iš laisvės paimtiems laukiniams sausumos gyvūnams, kurie perkeliami:

i)	laikyti ūkiuose;

ii)	laikyti kaip gyvūnus augintinius;

c)	tam tikrų pobūdžių laukinių sausumos gyvūnų perkėlimo, dėl kurio ar tais atvejais, kai toks perkėlimas vykdomas, reikalaujama pateikti gyvūnų sveikatos sertifikatą ar kitą dokumentą, ir dėl su tokių sertifikatų ar kitų dokumentų turiniu susijusių reikalavimų;

d)	kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai laukinių sausumos gyvūnų perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą atveju ir į tokį pranešimą įtrauktinos informacijos.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles, kuriose nustatomi 153 straipsnyje ir pagal 1 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodyti reikalavimai dėl:

a)	gyvūnų sveikatos sertifikatų ir kitų dokumentų, kuriuos būtina pridėti prie perkeliamų laukinių sausumos gyvūnų, kai to reikalaujama pagal 1 dalies c punktą priimtuose deleguotuosiuose aktuose, pavyzdžių;

b)	kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo formato ir tokių pranešimų terminų, kai to reikalaujama pagal 1 dalies d punktą priimtose taisyklėse.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6 skyrius

Genetinės medžiagos produktų vežimas Sąjungoje

1 skirsnis

Bendrieji reikalavimai

155 straipsnis

Bendrieji genetinės medžiagos produktų vežimo reikalavimai

1. Veiklos vykdytojai imasi atitinkamų prevencinių priemonių, siekdami užtikrinti, kad dėl genetinės medžiagos produktų vežimo paskirties vietoje laikomų sausumos gyvūnų sveikatos būklei nekiltų rizikos, susijusios su:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis;

b)	naujomis ligomis.

2. Veiklos vykdytojai išveža genetinės medžiagos produktus iš savo ūkių ir priima genetinės medžiagos produktus tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

jie yra iš ūkių, kuriuos:

i)	kompetentinga institucija įtraukė į ūkių registrą pagal 88 straipsnio a dalį ir kuriems kilmės valstybė narė netaiko nukrypti leidžiančių nuostatų pagal 83 straipsnį;

ii)	kompetentinga institucija patvirtino pagal 92 straipsnio 1 dalį, kai to reikalaujama pagal 89 straipsnio 1 dalį ar 90 straipsnį;

b)	jie atitinka 118 straipsnio 1 dalyje nurodytus atsekamumo reikalavimus ir pagal 119 straipsnio 1 dalį priimtas taisykles.

3. Veiklos vykdytojai laikosi 122 straipsnyje nurodytų laikomų sausumos gyvūnų genetinės medžiagos produktų vežimo reikalavimų.

4. Veiklos vykdytojai neperveža genetinės medžiagos produktų iš ūkio vienoje valstybėje narėje į ūkį kitoje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai paskirties valstybės narės kompetentinga institucija suteikia specialų leidimą juos pervežti, jei tuos genetinės medžiagos produktus reikalaujama sunaikinti ligų likvidavimo tikslais pagal 30 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą likvidavimo programą.

156 straipsnis

Paskirties vietoje esančių veiklos vykdytojų prievolės

1. Paskirties vietoje esančių ūkių veiklos vykdytojai, priimantys genetinės medžiagos produktus iš kitoje valstybėje narėje esančio ūkio:

patikrina, ar pateikiami:

i)	118 straipsnyje ir pagal 119 straipsnį priimtose taisyklėse nurodyti identifikavimo ženklai;

ii)	159 straipsnyje nurodyti gyvūnų sveikatos sertifikatai;

praneša kompetentingai institucijai apie pažeidimus, susijusius su:

i)	priimtais genetinės medžiagos produktais;

ii)	a punkto i papunktyje nurodytos identifikavimo priemonės pateikimu;

iii)	a punkto ii papunktyje nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikatų pateikimu.

2. Bet kokio 1 dalies b punkte nurodyto pažeidimo atveju veiklos vykdytojas prižiūri genetinės medžiagos produktus tol, kol kompetentinga institucija priima sprendimą jų atžvilgiu.

2 skirsnis

Laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimas į kitas valstybes nares

157 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimu į kitas valstybes nares

1. Veiklos vykdytojai veža laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktus į kitą valstybę narę tik jei tie genetinės medžiagos produktai atitinka šiuos reikalavimus:

a)	jie surinkti, pagaminti, perdirbti ir laikomi pagal 92 straipsnio 1 dalį ir 94 straipsnį tam tikslui patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose;

b)	jie atitinka tam tikros rūšies genetinės medžiagos produktams taikomus atsekamumo reikalavimus, kaip nurodyta 118 straipsnyje ir pagal 119 straipsnį priimtose taisyklėse;

c)	jie buvo surinkti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka būtinus gyvūnų sveikatos reikalavimus siekiant užtikrinti, kad per genetinės medžiagos produktus neplistų į sąrašą įtrauktos ligos;

d)	jie buvo surinkti, pagaminti, perdirbti, laikomi ir vežami taip, kad būtų užtikrinta, kad per juos neplistų į sąrašą įtrauktos ligos.

2. Veiklos vykdytojai neišveža laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų iš genetinės medžiagos produktų ūkio, kuriam taikomi vežimo apribojimai dėl į sąrašą įtrauktų rūšių pagal:

a)	55 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktus, 55 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktį, 56 straipsnį, 61 straipsnio 1 dalies a punktą, 62 straipsnio 1 dalį, 65 straipsnio 1 dalies c punktą, 74 straipsnio 1 dalį ir 78 straipsnio 1 ir 2 dalis;

b)	pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63 ir 67 straipsnius, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtas taisykles ir

c)	245 ir 246 straipsniuose ir pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytas neatidėliotinas priemones, išskyrus atvejus, kai pagal 247 straipsnį priimtose taisyklėse nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos.

158 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimu į kitas valstybes nares, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimui į kitas valstybes nares, kaip nurodyta 157 straipsnyje, tuose aktuose nustatant:

a)	tų laikomų gyvūnų genetinės medžiagos produktų surinkimo, gavybos, perdirbimo ir laikymo patvirtintuose ūkiuose taisykles, kaip nurodyta 157 straipsnio 1 dalies a punkte;

157 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, kurie taikomi:

i)	laikomiems gyvūnams, iš kurių surinkti genetinės medžiagos produktai;

ii)	i papunktyje nurodytų laikomų gyvūnų donorų izoliavimui ar karantinui;

c)	laikomų gyvūnų donorų ir genetinės medžiagos produktų laboratorinius ir kitus tyrimus;

d)	gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus surinkimui, gavybai, perdirbimui, laikymui ir kitoms procedūroms bei vežimui, kaip nurodyta 157 straipsnio 1 dalies d punkte;

e)	nuostatas, leidžiančias veiklos vykdytojams nukrypti nuo 157 straipsnyje nurodytų taisyklių, atsižvelgiant į tokių genetinės medžiagos produktų keliamą riziką ir taikomas rizikos mažinimo priemones.

3 skirsnis

gyvūnų sveikatos sertifikavimas ir pranešimas apie vežimą

159 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikavimo, nustatyto laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimui, ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai veža laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktus tik jei pagal 3 dalį prie jų pridedamas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas ir tie produktai vežami:

a)	į kitą valstybę narę;

valstybėje narėje ar į kitą valstybę narę, jei:

laikomų gyvūnų genetinės medžiagos produktus leidžiama išvežti iš ribojimų taikymo zonos, kurioje taikomos ligų kontrolės priemonės, kaip nurodyta 55 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, 56, 64 ir 65 straipsniuose, 74 straipsnio 1 dalyje ir 78 straipsnyje ir pagal 55 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnį, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse, ar neatidėliotinos priemonės, nurodytos 246 ir 247 straipsniuose ir pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse, išskyrus atvejus, kai pagal šiame punkte nurodytas taisykles buvo leista taikyti nuo gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimo nukrypti leidžiančias nuostatas, ir

ii)	laikomų gyvūnų genetinės medžiagos produktai yra tam tikrų gyvūnų rūšių, kurioms taikomos i papunktyje nurodytos ligų kontrolės priemonės ar neatidėliotinos priemonės.

2. Veiklos vykdytojai imasi visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytas gyvūnų sveikatos sertifikatas būtų pridedamas prie genetinės medžiagos produktų nuo jų kilmės vietos iki jų paskirties vietos.

3. Kompetentinga institucija veiklos vykdytojo prašymu išduoda gyvūnų sveikatos sertifikatą, skirtą 1 dalyje nurodytų genetinės medžiagos produktų vežimui.

4. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą genetinės medžiagos produktams nustatytą gyvūnų sveikatos sertifikavimą, taikomi 142, 145, 146 ir 147 straipsniai bei pagal 143 ir 144 straipsnius bei 146 straipsnio 4 dalį priimtos taisyklės, o pačių veiklos vykdytojų parengtai genetinės medžiagos produktų vežimo deklaracijai taikoma 148 straipsnio 1 dalis ir pagal 148 straipsnio 2 dalį priimtos taisyklės.

5. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 1 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikatų reikalavimų, taikomų laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimui, dėl kurio nekyla didelės į sąrašą įtrauktų ligų plitimo rizikos dėl:

a)	genetinės medžiagos produktų pobūdžio ar tam tikros rūšies gyvūnų, iš kurių gauti tie produktai;

b)	gamybos ir perdirbimo genetinės medžiagos produktų ūkyje metodų;

c)	numatytos genetinės medžiagos produktų paskirties;

d)	alternatyvių rizikos mažinimo priemonių, taikomų tam tikros rūšies ir kategorijos genetinės medžiagos produktams ir genetinės medžiagos produktų ūkiams.

160 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikatų turinys

1. 159 straipsnyje nurodytame gyvūnų sveikatos sertifikate, skirtame genetinės medžiagos produktams, pateikiama bent ši informacija:

a)	genetinės medžiagos produktų kilmės ūkis ir paskirties ūkis ar vieta;

b)	genetinės medžiagos produktų rūšis ir laikomų gyvūnų donorų rūšis;

c)	genetinės medžiagos produktų kiekis;

d)	genetinės medžiagos produktų ženklinimas, kai to reikalaujama pagal 118 straipsnio 1 dalį ir pagal 119 straipsnio 1 dalį priimtas taisykles;

e)	informacija, kuri yra būtina įrodyti, kad siuntą sudarantys genetinės medžiagos produktai atitinka 155 ir 157 straipsniuose ir pagal 158 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytus atitinkamoms rūšims taikomus vežimo reikalavimus.

2. 159 straipsnyje nurodytame gyvūnų sveikatos sertifikate, skirtame genetinės medžiagos produktams, galima pateikti kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	informacijos, pateiktinos gyvūnų sveikatos sertifikate, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje;

b)	gyvūnų sveikatos sertifikavimo, nustatyto skirtingų rūšių genetinės medžiagos produktams ir iš skirtingų rūšių gyvūnų gautiems genetinės medžiagos produktams.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti genetinės medžiagos produktams skirtų gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžių taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

161 straipsnis

Pranešimas apie laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimą į kitas valstybes nares

1. Veiklos vykdytojai:

iš anksto praneša savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimą į kitą valstybę narę, jei:

i)	prie genetinės medžiagos produktų reikalaujama pridėti gyvūnų sveikatos sertifikatą, kaip nurodyta 159 straipsnio 1 dalyje;

ii)	pranešimą apie genetinės medžiagos produktų vežimą pateikti reikalaujama pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 151 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį;

b)	pateikia kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai visą būtiną informaciją, kad ši galėtų pranešti apie genetinės medžiagos produktų vežimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai, kaip nurodyta 2 dalyje.

2. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija praneša paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie laikomų galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir naminių paukščių genetinės medžiagos produktų vežimą, kaip nurodyta pagal 151 straipsnį priimtose taisyklėse.

3. Pranešimui apie genetinės medžiagos produktus taikomi 149 ir 150 straipsniai bei pagal 151 straipsnį priimtos taisyklės.

4 skirsnis

Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklinių šeimos gyvūnus ir naminius paukščius, genetinės medžiagos produktų vežimas į kitas valstybes nares

162 straipsnis

Laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklinių šeimos gyvūnus ir naminius paukščius, genetinės medžiagos produktai

1. Veiklos vykdytojai veža laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklinių šeimos gyvūnus ir naminius paukščius, genetinės medžiagos produktus į kitą valstybę narę tik jei juos vežant nekyla didelės rizikos į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams paskirties vietoje užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, atsižvelgiant į sveikatos būklę paskirties vietoje.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, gyvūnų sveikatos sertifikavimo ir pranešimo reikalavimų, taikomų laikomų sausumos gyvūnų, išskyrus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklinių šeimos gyvūnus ir naminius paukščius, genetinės medžiagos produktų vežimui, atsižvelgiant į:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, nustatytas į sąrašą įtrauktoms rūšims;

b)	gyvūnų, iš kurių genetinės medžiagos produktai surinkti, rūšį ir genetinės medžiagos produktų rūšį;

c)	sveikatos būklę paskirties ir kilmės vietose;

d)	surinkimo, gavybos, perdirbimo ir laikymo rūšį;

e)	kitus epidemiologinius veiksnius.

3. Jei pagal šio straipsnio 2 dalį reikalaujama atlikti gyvūnų sveikatos sertifikavimą ir pranešti apie genetinės medžiagos produktų vežimą:

a)	tokiam sertifikavimui taikomos 159, 160 ir 161 straipsniuose nurodytos taisyklės ir pagal 159 straipsnio 5 dalį ir 160 straipsnio 3 dalį priimtos taisyklės;

b)	pranešimui apie vežimą taikomos 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos taisyklės.

5 skirsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

163 straipsnis

Mokslo tikslams skirti genetinės medžiagos produktai ir deleguotieji aktai

1. Nukrypdama nuo 1–4 skirsnių, paskirties vietos kompetentinga institucija gali leisti vežti mokslo tikslams skirtus genetinės medžiagos produktus, net jei tai neatitinka tuose skirsniuose nurodytų reikalavimų, išskyrus 155 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalies c punktą, 155 straipsnio 3 dalį ir 156 straipsnį, jeigu laikomasi šių sąlygų:

prieš suteikdama tokį leidimą paskirties vietos kompetentinga institucija privalo imtis būtinų rizikos mažinimo priemonių, siekdama užtikrinti, kad dėl tų genetinės medžiagos produktų vežimo sveikatos būklei pakeliui esančiose vietose ir paskirties vietoje nekiltų rizikos dėl 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų;

b)	tų genetinės medžiagos produktų vežimą prižiūri paskirties vietos kompetentinga institucija.

2. Jei paskirties vietos kompetentinga institucija leidžia taikyti 1 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, ji praneša kilmės valstybėms narėms ir toms valstybėms narėms, kurių teritorijos yra kertamos vežant produktus, apie leistą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir kokiomis sąlygomis leista ją taikyti.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų, kurias leidžia taikyti paskirties vietos kompetentinga institucija, taikymo sąlygų.

7 skyrius

Gyvūninių produktų gamyba, perdirbimas ir paskirstymas Sąjungoje

164 straipsnis

Bendrosios veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su gyvūnų sveikata, ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai imasi atitinkamų prevencinių priemonių, siekdami užtikrinti, kad jokiuose gyvūninių produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo Sąjungoje etapuose dėl tokių produktų neplistų:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, atsižvelgiant į sveikatos būklę gamybos, perdirbimo ar paskirties vietose;

b)	naujos ligos.

2. Veiklos vykdytojai užtikrina, kad gyvūniniai produktai nebūtų iš tokių ūkių ar maisto įmonių arba nebūtų gauti iš gyvūnų, kurie yra iš tokių ūkių, kuriuose:

a)	taikomos 246 ir 247 straipsniuose ir pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytos neatidėliotinos priemonės, išskyrus atvejus, kai pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nustatytos nuo 1 dalyje nurodyto reikalavimo nukrypti leidžiančios nuostatos;

taikomi laikomų sausumos gyvūnų perkėlimo ir gyvūninių produktų vežimo apribojimai, kaip nurodyta 31 straipsnio 1 dalyje, 55 straipsnio 1 dalies e punkte, 56 straipsnyje, 61 straipsnio 1 dalies a punkte, 62 straipsnio 1 dalyje, 65 straipsnio 1 dalies c punkte, 70 straipsnio 1 dalies b punkte, 74 straipsnio 1 dalies a punkte, 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63 ir 66 straipsnius, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse, išskyrus atvejus, kai tose taisyklėse nustatytos nuo tų perkėlimo ir vežimo apribojimų nukrypti leidžiančios nuostatos.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių reikalavimų, kuriais iš dalies pakeičiami ir papildomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai ir kurie taikomi gyvūninių produktų vežimui, atsižvelgiant į:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą į sąrašą įtrauktą ligą bei su ja susijusią gyvūnų rūšį ir

b)	susijusią riziką.

165 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais, ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai veža šiuos gyvūninius produktus valstybėje narėje ar į kitą valstybę narę tik jei prie jų pridedamas 3 dalyje nurodytas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas:

gyvūninius produktus:

i)	kuriuos leidžiama išvežti iš ribojimų taikymo zonos, kurioje taikomos neatidėliotinos priemonės, nurodytos pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse;

ii)	iš tam tikrų rūšių gyvūnų, kuriems taikomos tos neatidėliotinos priemonės;

gyvūninius produktus:

kuriuos leidžiama išvežti iš ribojimų taikymo zonos, kurioje taikomos ligų kontrolės priemonės, kaip nurodyta 31 straipsnio 1 dalyje, 55 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, 56 straipsnyje, 61 straipsnio 1 dalies a punkte, 62 straipsnio 1 dalyje, 64 straipsnyje, 65 straipsnio 1 dalies c punkte, 70 straipsnio 1 dalies b punkte, 74 straipsnio 1 dalies a punkte ir 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63 ir 67 straipsnius, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse;

ii)	iš tam tikrų rūšių gyvūnų, kuriems taikomos tos ligų kontrolės priemonės.

2. Veiklos vykdytojai imasi visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytas gyvūnų sveikatos sertifikatas būtų pridedamas prie gyvūninių produktų nuo jų kilmės vietos iki jų paskirties vietos.

3. Kompetentinga institucija veiklos vykdytojo prašymu išduoda gyvūnų sveikatos sertifikatą, skirtą 1 dalyje nurodytų gyvūninių produktų vežimui.

4. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vežamiems gyvūniniams produktams nustatytą gyvūnų sveikatos sertifikavimą taikomi 145, 146, ir 147 straipsniai ir pagal 143 ir 144 straipsnius bei 146 straipsnio 4 dalį priimtos taisyklės.

5. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikatų reikalavimų, ir tokių nuostatų taikymo sąlygų; minėti reikalavimai taikomi gyvūninių produktų vežimui, dėl kurio nekyla didelės ligų plitimo rizikos dėl:

a)	gyvūninių produktų rūšių;

b)	gyvūniniams produktams taikomų rizikos mažinimo priemonių, taip sumažinant ligų plitimo riziką;

c)	numatytos gyvūninių produktų paskirties;

d)	gyvūninių produktų paskirties vietos.

166 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikatų turinys ir deleguotieji bei įgyvendinimo aktai

1. 165 straipsnio 1 dalyje nurodytame gyvūnų sveikatos sertifikate, skirtame gyvūniniams produktams, pateikiama bent ši informacija:

a)	kilmės ūkis ar vieta ir paskirties ūkis ar vieta;

b)	gyvūninių produktų aprašas;

c)	gyvūninių produktų kiekis;

d)	gyvūninių produktų identifikavimas, kai to reikalaujama pagal 65 straipsnio 1 dalies h punktą ar pagal 67 straipsnio a dalį priimtose taisyklėse;

e)	informacija, kuri yra būtina įrodyti, kad gyvūniniai produktai atitinka 164 straipsnio 2 dalyje bei pagal 164 straipsnio 3 dalį priimtose taisyklėse nurodytus vežimo apribojimo reikalavimus.

2. 1 dalyje nurodytame gyvūnų sveikatos sertifikate, skirtame gyvūniniams produktams, galima pateikti kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl informacijos, pateiktinos gyvūnų sveikatos sertifikate, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti gyvūniniams produktams skirtų gyvūnų sveikatos sertifikatų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pavyzdžių taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

167 straipsnis

Pranešimas apie gyvūninių produktų vežimą į kitas valstybes nares

1. Veiklos vykdytojai:

a)	iš anksto praneša savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą gyvūninių produktų vežimą, jei prie siuntų reikalaujama pridėti gyvūnų sveikatos sertifikatą, kaip nurodyta 165 straipsnio 1 dalyje;

b)	pateikia kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai visą būtiną informaciją, kad ši galėtų pranešti apie gyvūninių produktų vežimą paskirties valstybei narei, kaip nurodyta 2 dalyje.

2. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija praneša paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie gyvūninių produktų vežimą, kaip nurodyta 150 straipsnyje ir pagal 151 straipsnį priimtose taisyklėse.

3. Pranešimui apie gyvūninius produktus taikomi 149 ir 150 straipsniai ir pagal 151 straipsnį priimtos taisyklės.

8 skyrius

Nacionalinių priemonių taikymo sritis

168 straipsnis

Su gyvūnų perkėlimu ir genetinės medžiagos produktų vežimu susijusios nacionalinės priemonės

1. Valstybės narės turi teisę imtis nacionalinių priemonių, susijusių su laikomų sausumos gyvūnų perkėlimu ir jų genetinės medžiagos produktų vežimo savo teritorijose.

2. Tomis nacionalinėmis priemonėmis:

a)	atsižvelgiama į 3, 4, 5 ir 6 skyriuose nustatytas gyvūnų perkėlimo ir genetinės medžiagos produktų vežimo taisykles ir joms neprieštaraujama;

b)	netrukdoma perkelti gyvūnus ir vežti produktus iš vienos valstybės narės į kitą;

c)	neviršijama to, kas tinkama ir būtina, siekiant užkirsti kelią 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms į sąrašą įtrauktoms ligoms patekti ir plisti.

169 straipsnis

Nacionalinės priemonės, skirtos ligų, išskyrus į sąrašą įtrauktas ligas, poveikiui riboti

Jei tam tikra liga, išskyrus į sąrašą įtrauktas ligas, kelia didelę riziką laikomų sausumos gyvūnų sveikatos būklei valstybėje narėje, atitinkama valstybė narė gali imtis nacionalinių priemonių tai ligai kontroliuoti tos ligos atsiradimo ar paplitimo prevencijai, su sąlyga, kad tomis priemonėmis:

a)	netrukdoma perkelti gyvūnus ir vežti produktus iš vienos valstybės narės į kitą trukdoma tik tuo atveju, kai tai yra moksliškai pagrįsta siekiant sukontroliuoti užkrečiamąją ligą ;

b)	neviršijama to, kas tinkama ir būtina tai ligai kontroliuoti , ir tos priemonės yra proporcingos rizikai .

Valstybės narės iš anksto praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytas siūlomas nacionalines priemones, kuriomis gali būti daromas poveikis gyvūnų perkėlimui ar produktų vežimui iš vienos valstybės narės į kitą.

Jei neatitinkama pirmoje dalyje nustatytų sąlygų, Komisija gali pareikšti prieštaravimą dėl antroje dalyje nurodytų nacionalinių priemonių arba iš dalies jas pakeisti, priimdama įgyvendinimo aktus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir iš karto įsigalioja. [268 pakeit.]

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Vandens gyvūnai ir gyvūniniai produktai iš vandens gyvūnų

1 skyrius

Registravimas, patvirtinimas, duomenų saugojimas ir registrai

1 skirsnis

Akvakultūros ūkių registravimas

170 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė registruoti akvakultūros ūkius

1. Siekdami pagal 171 straipsnį įregistruoti akvakultūros ūkius jų veiklos vykdytojai, prieš pradėdami vykdyti tokią veiklą:

a)	praneša kompetentingai institucijai apie akvakultūros ūkius, už kuriuos jie yra atsakingi;

pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

i)	veiklos vykdytojo pavadinimą arba vardą bei pavardę ir adresą;

ii)	patalpų vietą ir aprašą;

iii)	akvakultūros ūkyje esančių akvakultūros gyvūnų kategorijas, rūšis ir skaičių bei akvakultūros ūkio talpą;

iv)	akvakultūros ūkio rūšį;

v)	kitus su ūkiu susijusius aspektus, kurie yra svarbūs nustatant jo keliamą riziką.

2. 1 dalyje nurodytų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai praneša kompetentingai institucijai apie:

a)	svarbius pokyčius akvakultūros ūkiuose, susijusius su 1 dalies b punkte nurodytais aspektais;

b)	akvakultūros ūkio veiklos nutraukimą.

3. Akvakultūros ūkiai, kurie turi būti patvirtinti pagal 147 straipsnio 1 dalį, neprivalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos.

4. Veiklos vykdytojas gali pateikti 1 dalyje nurodytos registracijos paraišką, apimančią akvakultūros ūkių grupę, jei tie ūkiai atitinka a arba b punktuose išdėstytus reikalavimus:

a)	jie yra epidemiologiškai susijusioje vietovėje ir visi veiklos vykdytojai toje vietovėje veikia pagal bendrą biologinio saugumo sistemą;

už juos atsakingas tas pats veiklos vykdytojas ir

i)	juose taikoma bendra biologinio saugumo sistema, ir

ii)	jie yra geografiškai arti vienas kito.

Jei registracijos paraiška apima akvakultūros ūkių grupę, tokiai akvakultūros ūkių grupei taikomos šio straipsnio 1–3 dalyse ir 171 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir pagal 173 straipsnį priimtos taisyklės, kurios taikomos pavieniams akvakultūros ūkiams.

171 straipsnis

Kompetentingos institucijos prievolės registruoti akvakultūros ūkius

Kompetentinga institucija registruoja:

a)	akvakultūros ūkius 183 straipsnio 1 dalyje nurodytame akvakultūros ūkių registre, jei veiklos vykdytojas pateikė informaciją, kurios reikalaujama pagal 170 straipsnio 1 dalį;

b)	akvakultūros ūkių grupes tame akvakultūros ūkių registre, jei laikomasi 170 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

172 straipsnis

Nuo veiklos vykdytojų prievolės registruoti akvakultūros ūkius nukrypti leidžiančios nuostatos

Nukrypdamos nuo 170 straipsnio 1 dalies valstybės narės gali netaikyti registravimo reikalavimo tam tikrų kategorijų akvakultūros ūkiams, atsižvelgdamos į šiuos kriterijus:

a)	akvakultūros ūkyje esančių akvakultūros gyvūnų kategorijas, rūšis ir skaičių arba kiekį bei akvakultūros ūkio talpą;

b)	akvakultūros ūkio rūšį;

c)	akvakultūros gyvūnų perkėlimą į akvakultūros ūkį ir iš jo.

173 straipsnis

Su nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo prievolės registruoti akvakultūros ūkius, susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl:

a)	informacijos, kurią veiklos vykdytojai turi pateikti akvakultūros ūkio registravimo tikslais, kaip nustatyta 170 straipsnio 1 dalyje;

b)	tam tikrų rūšių akvakultūros ūkių, kuriems, kaip nustatyta 172 straipsnyje, valstybės narės gali leisti taikyti nuo registravimo reikalavimo nukrypti leidžiančias nuostatas, jei tų ūkių keliama rizika yra nedidelė ir atsižvelgiama į 172 straipsnyje nurodytus kriterijus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skirsnis

Tam tikrų rūšių akvakultūros ūkių patvirtinimas

174 straipsnis

Tam tikrų rūšių akvakultūros ūkių patvirtinimas ir deleguotieji aktai

1. Šių rūšių akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai patvirtinimo paraišką pagal 178 straipsnio 1 dalį ir nepradeda veiklos tol, kol jų akvakultūros ūkis nepatvirtintas pagal 179 straipsnio 1 dalį:

akvakultūros ūkių, kuriuose laikomi akvakultūros gyvūnai yra skirti perkelti iš to akvakultūros ūkio gyvi arba kaip akvakultūros gyvūniniai produktai;, tačiau tai netaikoma, jei jie yra perkeliami tik: [269 pakeit.]

i)	tiesiogiai tiekti galutiniam vartotojui vartoti mažais kiekiais arba [270 pakeit.]

ii)	į vietos mažmeninės prekybos įmones, kurios tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui; [271 pakeit.]

kitų akvakultūros ūkių, kurie kelia didelę riziką dėl:

i)	akvakultūros ūkyje esančių akvakultūros gyvūnų kategorijų, rūšių ir skaičiaus;

ii)	akvakultūros ūkio rūšies;

iii)	akvakultūros gyvūnų perkėlimo į akvakultūros ūkį ir iš jo.

1a. Nukrypdama nuo 1 dalies kompetentinga institucija gali atleisti akvakultūros ūkių veiklos vykdytojus nuo pareigos kreiptis dėl patvirtinimo kai akvakultūros gyvūnai perkeliami tik:

i)	tiesiogiai tiekti galutiniam vartotojui vartoti mažais kiekiais arba

ii)	į vietos mažmeninės prekybos įmones, kurios tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui,

jeigu dėl tokio perkėlimo nekyla didelės rizikos. [272 pakeit.]

2. Veiklos vykdytojai nutraukia 1 dalyje nurodytą akvakultūros ūkio veiklą, jei:

a)	kompetentinga institucija atšaukia ar sustabdo jo patvirtinimą pagal 182 straipsnio 2 dalį arba

b)	jei ūkiui buvo suteiktas sąlyginis patvirtinimas pagal 181 straipsnio 3 dalį, tačiau jis neįvykdo 181 straipsnio 3 dalyje nurodytų likusių reikalavimų ir jam nesuteikiamas galutinis patvirtinimas pagal 182 straipsnio 4 dalį.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų akvakultūros ūkių patvirtinimo taisyklių pakeitimo ir papildymo, kiek tai susiję su:

a)	nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo veiklos vykdytojams taikomo reikalavimo pateikti paraišką kompetentingai institucijai dėl tam tikrų rūšių akvakultūros ūkių, nurodytų 1 dalies a punkte, patvirtinimo;

b)	tam tikrų rūšių akvakultūros ūkių, kurie turi būti patvirtinti pagal 1 dalies b punktą.

4. Priimdama 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į:

a)	akvakultūros ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų rūšis ir kategorijas;

b)	akvakultūros ūkio ir gamybos rūšis;

c)	įprastus tam tikros rūšies akvakultūros ūkiuose taikomus perkėlimo modelius ir atitinkamos rūšies ar kategorijos akvakultūros gyvūnų perkėlimo modelius.

5. Veiklos vykdytojas gali pateikti akvakultūros ūkių grupę apimančią patvirtinimo paraišką, jei laikomasi 175 straipsnio a ir b dalyse nurodytų reikalavimų.

175 straipsnis

Kompetentingos institucijos suteikiamas akvakultūros ūkių grupės patvirtinimas

Kompetentinga institucija gali suteikti akvakultūros ūkių grupės patvirtinimą, kaip nurodyta 179 straipsnio 1 dalyje, jei tie ūkiai atitinka a arba b punktuose išdėstytus reikalavimus:

a)	jie yra epidemiologiškai susijusioje vietovėje ir visi veiklos vykdytojai veikia pagal bendrą biologinio saugumo sistemą; tačiau išsiuntimo centrai, valymo centrai ar panašūs ūkiai, esantys tokioje epidemiologiškai susijusioje vietovėje, privalo būti patvirtinti atskirai;

už juos atsakingas tas pats veiklos vykdytojas ir

i)	juose taikoma bendra biologinio saugumo sistema, ir

ii)	jie yra geografiškai arti vienas kito.

Jei akvakultūros ūkių grupei suteikiamas vienas patvirtinimas, tokiai akvakultūros ūkių grupei taikomos 176 ir 178–182 straipsniuose nustatytos taisyklės ir pagal 178 ir 179 straipsnių 2 dalis priimtos taisyklės, kurios taikomos pavieniams akvakultūros ūkiams.

176 straipsnis

Atskirtų akvakultūros ūkių statuso patvirtinimas

Akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai, kurie pageidauja, kad jiems būtų suteiktas atskirto ūkio statusas:

a)	pateikia patvirtinimo paraišką kompetentingai institucijai pagal 178 straipsnio 1 dalį;

b)	pagal 203 straipsnio 1 dalyje ir pagal 203 straipsnio 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodytus reikalavimus neperkelia akvakultūros gyvūnų į atskirtą akvakultūros ūkį tol, kol kompetentinga institucija nesuteikia jų ūkiui to statuso patvirtinimo pagal 179 ar 181 straipsnį.

177 straipsnis

Perdirbimo ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių patvirtinimas [273 pakeit.]

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie ketina vykdyti m aisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių veiklos vykdytojai veiklą, užtikrina, kad jų ūkiai būtų kompetentingos institucijos patvirtinti vandens gyvūnams skersti ligų kontrolės tikslais, kaip nurodyta 61 straipsnio 1 dalies b punkte, 62 straipsnyje, 68 straipsnio 1 dalyje ir 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir pagal 63 straipsnį ir 70, 71 ir 78 straipsnių 3 dalis priimtose taisyklėse. [274 ir 275 pakeit.]

178 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė teikti informaciją siekiant gauti patvirtinimą ir įgyvendinimo aktai

1. Pateikdami 174 straipsnio 1 dalyje, 175 straipsnyje, 176 straipsnio a dalyje ir 177 straipsnyje nurodyto savo ūkio patvirtinimo paraišką veiklos vykdytojai vykdytojais ketinantys tapti asmenys pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją: [276 pakeit.]

a)	veiklos vykdytojo pavadinimą arba vardą bei pavardę ir adresą;

b)	ūkio vietą ir patalpų aprašą;

c)	ūkyje numatomų laikyti esančių akvakultūros gyvūnų kategorijas, rūšis ir skaičių; [277 pakeit.]

d)	ūkio rūšį;

e)	atitinkamais atvejais, su akvakultūros ūkių grupės patvirtinimu susijusius išsamius duomenis, kaip nurodyta 175 straipsnyje;

f)	kitus su akvakultūros ūkiu susijusius aspektus, kurie yra svarbūs nustatant jo keliamą riziką;

fa)	vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ūkyje. [278 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodytų ūkių veiklos vykdytojai praneša kompetentingai institucijai apie:

a)	svarbius pokyčius ūkiuose, susijusius su 1 dalies c punkte nurodytais aspektais;

b)	ūkio veiklos nutraukimą.

3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl informacijos, kurią pagal šio straipsnio 1 dalį turi nurodyti veiklos vykdytojai, pateikdami savo ūkio patvirtinimo paraišką. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

179 straipsnis

Patvirtinimo suteikimas bei suteikimo sąlygos ir deleguotieji aktai

1. Kompetentinga institucija suteikia akvakultūros ūkių, nurodytų 174 straipsnio 1 dalyje ir 176 straipsnio a dalyje, akvakultūros ūkių grupės, nurodytos 175 straipsnyje, ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių, nurodytų 177 straipsnyje, patvirtinimą tik jei šie ūkiai:

atitinkamais atvejais atitinka šiuos reikalavimus, susijusius su:

i)	karantinu, izoliavimu ir kitomis biologinio saugumo priemonėmis atsižvelgiant į 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir pagal 9 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytus reikalavimus;

ii)	22 straipsnyje ir, jei tinka pagal ūkio rūšį ir susijusią riziką, 23 straipsnyje ir pagal 24 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytais priežiūros reikalavimais;

iii)	185–187 straipsniuose ir pagal 188 ir 189 straipsnius priimtose taisyklėse nurodytu duomenų saugojimu;

turi patalpas ir įrangą:

i)	kurios yra tinkamos iki priimtino lygio sumažinti ligų patekimo ir plitimo riziką atsižvelgiant į ūkio rūšį;

ii)	kurių talpa yra pakankama vandens gyvūnų skaičiui;

c)	nekelia nepriimtinos ligų plitimo rizikos atsižvelgiant į taikomas rizikos mažinimo priemones;

d)	yra įdiegę sistemą, kuria naudodamasis veiklos vykdytojas gali kompetentingai institucijai įrodyti, kad laikomasi a, b ir c punktuose nustatytų reikalavimų.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, susijusių su:

a)	karantinu, izoliavimu ir kitomis 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytomis biologinio saugumo priemonėmis;

b)	1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyta priežiūra;

c)	1 dalies b punkte nurodytomis patalpomis ir įranga.

3. Nustatydama taisykles, kurios turi būti išdėstytos pagal 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	kiekvienos rūšies ūkio keliamą riziką;

b)	akvakultūros ar vandens gyvūnų rūšis ir kategorijas;

c)	gamybos rūšį;

d)	įprastus tam tikros rūšies akvakultūros ūkiuose taikomus perkėlimo modelius ir tuose ūkiuose laikomų rūšių ir kategorijų gyvūnų perkėlimo modelius.

180 straipsnis

Ūkių patvirtinimo taikymo sritis

Kompetentinga institucija, suteikdama akvakultūros ūkių ar maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių patvirtinimus pagal 179 straipsnio 1 dalį, aiškiai nurodo:

kokių rūšių akvakultūros ūkiams, nurodytiems 174 straipsnio 1 dalyje ir 176 straipsnio a dalyje, akvakultūros ūkių grupėms, nurodytoms 175 straipsnyje, bei maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiams, nurodytiems 177 straipsnyje ir pagal 174 straipsnio 3 dalies b dalį priimtose taisyklėse, tas patvirtinimas taikomas;

b)	kokių rūšių ir kategorijų akvakultūros gyvūnams tas patvirtinimas taikomas.

181 straipsnis

Kompetentingos institucijos patvirtinimo suteikimo tvarka

1. Kompetentinga institucija nustato tvarką, kurios veiklos vykdytojai privalo laikytis teikdami savo ūkių patvirtinimo paraiškas pagal 174 straipsnio 1 dalį ir 176 bei 177 straipsnius.

2. Gavusi veiklos vykdytojo pateiktą patvirtinimo paraišką pagal 174 straipsnio 1 dalį, 176 ir 177 straipsnius kompetentinga institucija atlieka patikrinimą vietoje.

3. Kompetentinga institucija gali suteikti sąlyginį ūkio patvirtinimą tais atvejais, kai remiantis veiklos vykdytojo pateikta paraiška ir kompetentingos institucijos vėliau atliktu patikrinimu vietoje, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, paaiškėja, kad ūkis atitinka visus pagrindinius reikalavimus, kuriais pakankamai užtikrinama, kad jis nekelia didelės rizikos, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 179 straipsnio 1 dalyje ir pagal 179 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nustatytų likusių patvirtinimo reikalavimų.

4. Jei kompetentinga institucija suteikė sąlyginį patvirtinimą pagal šio straipsnio 3 dalį, ji suteikia galutinį patvirtinimą tik tokiu atveju, jei per tris mėnesius nuo sąlyginio patvirtinimo suteikimo atlikus kitą ūkio patikrinimą vietoje paaiškėja, kad jis atitinka visus 179 straipsnio 1 dalyje ir pagal 179 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytus patvirtinimo reikalavimus.

Jei atlikus minėtą patikrinimą vietoje paaiškėja, kad padaryta akivaizdi pažanga, tačiau ūkis vis dar neatitinka visų minėtų reikalavimų, kompetentinga institucija sąlyginį patvirtinimą gali pratęsti. Tačiau sąlyginis patvirtinimas iš viso gali būti suteiktas ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui.

182 straipsnis

Kompetentingos institucijos suteikiamų patvirtinimų peržiūra, sustabdymas ir atšaukimas

1. Kompetentinga institucija nuolat peržiūri pagal 179 straipsnio 1 dalį suteiktus ūkių patvirtinimus. Kompetentinga valdžios institucija, atsižvelgdamos į rizikos faktorių, nustato, kaip dažnai turi būti atliekamos peržiūros, arba trumpiausią ir ilgiausią terminą, per kurį tokia priežiūra turi būti atlikta, taip pat atvejus, kuriais šių terminų laikytis neįmanoma. [279 pakeit.]

2. Jei kompetentinga institucija nustato, kad ūkyje esama rimtų trūkumų, susijusių su 179 straipsnio 1 dalyje ir pagal 179 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytų reikalavimų laikymusi, o veiklos vykdytojas negali tinkamai užtikrinti, kad tie trūkumai bus pašalinti, kompetentinga institucija inicijuoja procedūras, kad ūkio patvirtinimas būtų atšauktas.

Tačiau jei veiklos vykdytojas gali užtikrinti, kad trūkumai bus pašalinti per pagrįstą laikotarpį, kompetentinga institucija ūkio patvirtinimą gali sustabdyti.

3 skirsnis

Kompetentingos institucijos sudarytas akvakultūros ūkių, perdirbimo ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių registras [280 pakeit.]

183 straipsnis

Akvakultūros ūkių , perdirbimo ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių registras [281 pakeit.]

1. Kompetentinga institucija sudaro ir nuolat atnaujina registrą, į kurį įtraukiami:

a)	visi pagal 171 straipsnį registruoti akvakultūros ūkiai;

b)	visi pagal 179 straipsnio 1 dalį patvirtinti akvakultūros ūkiai;

c)	visi pagal 179 straipsnio 1 dalį patvirtinti perdirbimo ūkiai ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkiai. [282 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodytame akvakultūros ūkių registre pateikiama ši informacija:

a)	veiklos vykdytojo pavadinimas arba vardas bei pavardė ir jo registracijos numeris;

b)	geografinė akvakultūros ūkio ar, jei taikoma, akvakultūros ūkių grupės, padėtis;

c)	ūkyje vykdomos gamybos rūšis;

d)	prireikus vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas ūkyje;

e)	ūkyje laikomų akvakultūros gyvūnų rūšys;

f)	naujausia informacija apie sveikatos būklę registruotame akvakultūros ūkyje ar, jei taikoma, ūkių grupėje, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis.

3. Pagal 179 straipsnio 1 dalį patvirtintų ūkių atveju kompetentinga institucija elektroninėmis priemonėmis viešai skelbia bent šio straipsnio 2 dalies a, c, e ir f punktuose nurodytą informaciją.

4. Prireikus ir atitinkamais atvejais kompetentinga institucija gali derinti 1 dalyje nurodytą registravimą su registravimu kitais tikslais.

184 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo aktai, susiję su akvakultūros ūkių registravimu

1. Komisijai pagal 254 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	į 183 straipsnio 1 dalyje nurodytą akvakultūros ūkių registrą įtrauktinos informacijos;

b)	viešos prieigos prie to ūkių registro.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyto ūkių registro formato ir tvarkos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4 skirsnis

Duomenų saugojimas ir atsekamumas

185 straipsnis

Akvakultūros ūkių veiklos vykdytojų prievolė saugoti duomenis

1. Akvakultūros ūkių, kurie turi būti registruoti pagal 171 straipsnį arba patvirtinti pagal 179 straipsnio 1 dalį, veiklos vykdytojai saugo naujausius duomenis bent apie:

bet kokį akvakultūros gyvūnų perkėlimą į akvakultūros ūkį ir iš jo ir gyvūninių produktų, gautų iš tokių gyvūnų, vežimą į tokį ūkius ir iš jo, ir tinkamai nurodo:

i)	jų kilmės arba paskirties vietą;

ii)	tokio perkėlimo ir vežimo datas;

b)	gyvūnų sveikatos sertifikatus popierine arba elektronine forma, kuriuos pagal 208 straipsnį ir pagal 211 straipsnio b ir c dalis ir 213 straipsnio 2 dalį priimtas taisykles privaloma pridėti prie į akvakultūros ūkį ar iš jo perkeliamų akvakultūros gyvūnų;

c)	gaištamumą kiekviename epidemiologiniame vienete ir kitas su ligomis susijusias problemas akvakultūros ūkyje atsižvelgiant į gamybos rūšį;

biologinio saugumo priemones, priežiūrą, gydymą, tyrimų rezultatus ir prireikus kitą svarbią informaciją apie:

i)	ūkyje esančių akvakultūros gyvūnų kategoriją ir rūšį;

ii)	akvakultūros ūkyje vykdomos gamybos rūšį;

iii)	akvakultūros ūkio rūšį;

e)	gyvūnų sveikatos patikrinimų, kuriuos privaloma atlikti pagal 23 straipsnio 1 dalį ir pagal 24 straipsnį priimtas taisykles, rezultatus.

2. Akvakultūros ūkių veiklos vykdytojai:

a)	registruoja 1 dalies a punkte nurodytą informaciją taip, kad būtų užtikrintas vandens gyvūnų kilmės ir paskirties vietų atsekamumas;

b)	saugo 1 dalyje nurodytą informaciją akvakultūros ūkyje ir pareikalavus ją pateikia kompetentingai institucijai;

c)	saugo 1 dalyje nurodytą informaciją kompetentingos institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip treji metai.

186 straipsnis

Perdirbimo ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių prievolė saugoti duomenis [283 pakeit.]

1. Perdirbimo ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių, kurie turi būti patvirtinti pagal 177 straipsnį, veiklos vykdytojai saugo naujausius duomenis apie akvakultūros gyvūnų perkėlimą į tokius ūkius ir iš jų ir gyvūninių produktų, gautų iš tokių gyvūnų, vežimą į tokius ūkius ir iš jų. [284 pakeit.]

2. Perdirbimo ūkių ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių veiklos vykdytojai: [285 pakeit.]

a)	saugo 1 dalyje nurodytus duomenis maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje ir pareikalavus juos pateikia kompetentingai institucijai;

b)	saugo 1 dalyje nurodytus duomenis kompetentingos institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip treji metai.

187 straipsnis

Vežėjų prievolė saugoti duomenis

1. Akvakultūros gyvūnų ir akvakultūrai arba paleisti į natūralią aplinką siekiant papildyti laukinių gyvūnų išteklius skirtų laukinių vandens gyvūnų vežėjai saugo naujausius duomenis apie: [286 pakeit.]

a)	akvakultūros gyvūnų ir akvakultūrai skirtų laukinių vandens gyvūnų gaištamumo vežimo metu rodiklius atsižvelgiant į transporto priemonės tipą ir vežamų akvakultūros gyvūnų ir laukinių vandens gyvūnų rūšį;

b)	akvakultūros ūkius ir maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkius, į kuriuos užsuko transporto priemonė;

c)	vežimo metu atliktą vandens keitimą, nurodant naujo vandens šaltinius ir vandens išleidimo vietą.

2. Vežėjai:

a)	saugo 1 dalyje nurodytus duomenis ir pareikalavus juos pateikia kompetentingai institucijai;

b)	saugo 1 dalyje nurodytus duomenis kompetentingos institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip treji metai.

188 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su duomenų saugojimu, delegavimas

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis papildomi 185, 186 ir 187 straipsniuose nurodyti duomenų saugojimo reikalavimai, nustatant taisykles dėl:

nuo duomenų saugojimo reikalavimų leidžiančių nukrypti nuostatų, taikomų:

i)	tam tikrų kategorijų akvakultūros ūkių veiklos vykdytojams ir vežėjams;

ii)	akvakultūros ūkiams, kuriuose laikomas nedidelis gyvūnų skaičius, ar vežėjams, kurie veža nedidelį gyvūnų skaičių;

iii)	tam tikrų kategorijų ar rūšių gyvūnams;

b)	informacijos, kurią veiklos vykdytojai turi registruoti kartu su 185, 186 ir 187 straipsnių 1 dalyse nurodyta informacija;

c)	minimalaus laikotarpio, kurį privaloma saugoti 185, 186 ir 187 straipsniuose nurodytus duomenis.

2. Priimdama 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į:

a)	kiekvienos rūšies akvakultūros ūkio keliamą riziką;

b)	akvakultūros ūkyje esančių akvakultūros gyvūnų kategorijas ar rūšis;

c)	ūkyje vykdomos gamybos rūšį;

d)	įprastus tam tikros rūšies akvakultūros ūkiuose taikomus perkėlimo modelius ar maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkių perkėlimo modelius;

e)	ūkyje esančių ar vežamų akvakultūros gyvūnų skaičių ar kiekį.

189 straipsnis

Su duomenų saugojimu susiję įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl:

a)	pagal 185, 186 ir 187 straipsnius saugotinų duomenų formato;

b)	tų duomenų saugojimo elektronine forma;

c)	duomenų saugojimo veiklos specifikacijų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2 skyrius

Vandens gyvūnų, išskyrus vandens gyvūnus augintinius, perkėlimas Sąjungoje

1 skirsnis

Bendrieji reikalavimai

190 straipsnis

Bendrieji vandens gyvūnų perkėlimo reikalavimai

1. Veiklos vykdytojai imasi atitinkamų priemonių, siekdami užtikrinti, kad dėl vandens gyvūnų perkėlimo sveikatos būklei paskirties vietoje nekiltų rizikos, susijusios su:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis;

b)	naujomis ligomis.

2. Veiklos vykdytojai neperkelia vandens gyvūnų į akvakultūros ūkį, žmonėms vartoti ar nepaleidžia jų į laisvę, jei tiems vandens gyvūnams:

taikomi susijusios kategorijos ir rūšies gyvūnų perkėlimo apribojimai pagal 55 straipsnio 1 dalyje, 56 straipsnyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 62, 64 ir 65 straipsniuose, 70 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 74 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas taisykles ir pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63 ir 67 straipsnius, 70, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį, 80 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtas taisykles arba

b)	taikomos 244 ir 247 straipsniuose ir pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nustatytos neatidėliotinos priemonės.

Tačiau veiklos vykdytojai gali tuos vandens gyvūnus perkelti, jei III dalies II antraštinėje dalyje nurodytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tokio perkėlimo reikalavimo, taikomo perkėlimui ar paleidimui į laisvę, arba pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo neatidėliotinų priemonių.

3. Veiklos vykdytojai imasi visų būtinų priemonių, siekdami užtikrinti, kad iš savo kilmės vietos išvežti vandens gyvūnai būtų nedelsiant pristatyti į jų galutinę paskirties vietą.

191 straipsnis

Su vežimu susijusios ligų prevencijos priemonės ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai imasi atitinkamų ir būtinų ligų prevencijos priemonių siekdami užtikrinti, kad:

a)	vežant vandens gyvūnus jų sveikatos būklei nekiltų rizikos;

b)	vežant vandens gyvūnus žmonės ar gyvūnai pakeliui esančiose vietose ir paskirties vietose negalėtų užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis;

c)	įranga ir transporto priemonės būtų valomos, būtų atliekamas jų dezinfekavimas, dezinsekcija ir deratizacija bei imamasi kitų tinkamų biologinio saugumo priemonių atsižvelgiant į su vežimu susijusią riziką;

akvakultūrai skirtų laukinių vandens gyvūnų vežimo metu vanduo būtų keičiamas tokiose vietose ir tokiomis sąlygomis, kad dėl 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų nekiltų rizikos:

i)	vežamų vandens gyvūnų sveikatos būklei;

ii)	pakeliui į paskirties vietą esančių vandens gyvūnų sveikatos būklei;

iii)	paskirties vietoje esančių vandens gyvūnų sveikatos būklei.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	įrangos ir transporto priemonių valymo, dezinfekavimo, dezinsekcijos ir deratizacijos pagal 1 dalies c punktą ir biocidinių produktų naudojimo tais tikslais;

b)	kitų vežant taikomų atitinkamų biologinio saugumo priemonių, kaip nurodyta 1 dalies c punkte;

c)	vežimo metu atliekamo vandens keitimo, kaip nurodyta 1 dalies d punkte.

192 straipsnis

Numatytos paskirties pakeitimas

1. Vandens gyvūnai, kurie perkeliami sunaikinti ar paskersti pagal a ar b punktuose nurodytas priemones, nenaudojami jokiu kitu tikslu, išskyrus:

taikant 31 ir 55 straipsnių 1 dalyse, 56, 61, 62, 64, 65, 67 ir 70 straipsniuose, 74 straipsnio 1 dalyje, 78 ir 80 straipsniuose ir pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63 ir 66 straipsnius, 70, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytas ligų kontrolės priemones;

b)	taikant 246 ir 247 straipsniuose ir pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytas neatidėliotinas priemones.

2. Vandens gyvūnai, perkeliami žmonėms vartoti, paleisti į laisvę, akvakultūrai ar bet kokiu kitu konkrečiu tikslu, nenaudojami jokiu kitu tikslu nei numatyta.

193 straipsnis

Paskirties vietoje esančių veiklos vykdytojų prievolės

1. Ūkių ir maisto įmonių, kurios priima akvakultūros vandens gyvūnus, veiklos vykdytojai , prieš iškraudami vandens gyvūnus : [287 pakeit.]

patikrina, kad būtų pateiktas vienas iš šių dokumentų:

i)	208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje ir 224 straipsnio 1 dalyje ir pagal 188, 211 ir 213 straipsnius priimtose taisyklėse nurodyti gyvūnų sveikatos sertifikatai;

ii)	218 straipsnio 1 dalyje ir pagal 218 straipsnio 3 ir 4 dalis priimtose taisyklėse nurodyti pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumentai;

aa)	apžiūri, ar nėra siuntos pažeidimų; [288 pakeit.]

praneša kompetentingai institucijai apie pažeidimus, susijusius su:

i)	priimtais akvakultūros vandens gyvūnais; [289 pakeit.]

ii)	a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų dokumentų pateikimu.

2. 1 dalies b punkte nurodytų pažeidimų atveju veiklos vykdytojas izoliuoja neleidžia iškrauti su tuo pažeidimu susijusius susijusių akvakultūros gyvūnus gyvūnų tol, kol kompetentinga institucija priima sprendimą jų atžvilgiu. [290 pakeit.]

194 straipsnis

Bendrieji reikalavimai dėl akvakultūros gyvūnų, skirtų eksportuoti iš Sąjungos į trečiąsias šalis ar teritorijas, perkėlimo kertant valstybių narių teritorijas

Veiklos vykdytojai užtikrina, kad vandens gyvūnai, kurie skirti eksportuoti į trečiąją šalį ar teritoriją ir perkeliami kertant valstybių narių teritorijas, atitiktų 190, 191 ir 192 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2 skirsnis

Akvakultūros ūkiuose laikyti arba į laisvę paleisti skirti vandens gyvūnai

195 straipsnis

Anomalaus gaištamumo atvejai ir kiti pavojingų ligų simptomai

1. Veiklos vykdytojai neperkelia vandens gyvūnų iš akvakultūros ūkio ar laisvės į kitą akvakultūros ūkį ar nepaleidžia jų į laisvę, jei tie gyvūnai yra kilę iš akvakultūros ūkių ar aplinkos, kuriuose nustatyta:

a)	anomalaus gaištamumo atvejų arba

b)	kitų pavojingų ligų simptomų, kurių priežastis nenustatyta.

2. Nukrypdama nuo 1 dalies kompetentinga institucija gali leisti vandens gyvūnus perkelti ar paleisti į laisvę remiantis rizikos vertinimu, jei tie gyvūnai yra kilę iš akvakultūros ūkio dalies ar iš teritorijos laisvėje, kuri yra nepriklausoma nuo epidemiologinio vieneto, kuriame nustatyta anomalaus gaištamumo atvejų ar kitų ligos simptomų.

196 straipsnis

Akvakultūros Laikomų vandens gyvūnų, skirtų perkelti į valstybes nares, zonas ar laikymo vietas, kurios paskelbtos neužkrėstomis ar kuriose taikoma likvidavimo programa, perkėlimas ir deleguotieji aktai [291 pakeit.]

1. Veiklos vykdytojai perkelia akvakultūros laikomus vandens gyvūnus iš akvakultūros ūkio šio straipsnio a arba ir b dalyje punktuose nurodytais tikslais, jei tie akvakultūros gyvūnai yra kilę iš valstybės narės arba jos zonos ar laikymo vietos, kuri pagal 36 straipsnio 3 dalį ar 37 straipsnio 4 dalį paskelbta neužkrėsta 8 straipsnio 1 dalies b ar c punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, jei tų rūšių akvakultūros gyvūnai įtraukti į sąrašą dėl tų į sąrašą įtrauktų ligų ir jei tie akvakultūros laikomi vandens gyvūnai: [292 pakeit.]

turi būti perkelti į valstybę narę arba jos zoną ar laikymo vietą, kuri:

i)	paskelbta neužkrėsta pagal 36 straipsnio 3 dalį ar 37 straipsnio 4 dalį, arba

ii)	kurioje taikoma vienos ar kelių 8 straipsnio 1 dalies b ir c punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programa, kaip nurodyta 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

skirti:

laikyti akvakultūros ūkyje, kuris:

—	registruotas pagal 171 straipsnį arba

—	patvirtintas pagal 174, 175, 176 ir 177 straipsnius, arba

ii)	paleisti į laisvę. [293 pakeit.]

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų tokių gyvūnų perkėlimui ar paleidimui į laisvę, dėl kurio nekyla didelės 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo rizikos dėl:

a)	akvakultūros laikomų vandens gyvūnų rūšių, kategorijų ir vystymosi stadijos; [294 pakeit.]

b)	kilmės ir paskirties ūkių rūšies;

c)	numatomos akvakultūros laikomų vandens gyvūnų paskirties; [295 pakeit.]

d)	akvakultūros laikomų vandens gyvūnų paskirties vietos; [296 pakeit.]

e)	apdorojimo, perdirbimo metodų ir kitų specialių rizikos mažinimo priemonių, taikomų kilmės ar paskirties vietose.

197 straipsnis

Valstybių narių nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su veiklos vykdytojų prievole perkelti akvakultūros gyvūnus iš vienos valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, kurioje taikoma likvidavimo programa, į kitą

Nukrypdamos nuo 196 straipsnio 1 dalies valstybės narės gali leisti veiklos vykdytojams perkelti akvakultūros gyvūnus į zoną ar laikymo vietą kitoje valstybėje narėje savo teritorijoje , kurioje pagal 30 straipsnio 1 ir 2 dalis taikoma 8 straipsnio 1 dalies b ir c punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programa, iš kitos valstybės narės zonos ar laikymo vietos, kurioje taip pat nustatyta tų pačių į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programa, jei dėl tokio gyvūnų perkėlimo nekyla rizikos sveikatos būklei kilmės valstybėje narėje, zonoje ar laikymo vietoje. [297 pakeit.]

198 straipsnis

Valstybių narių priemonės, susijusios su akvakultūros gyvūnų paleidimu į laisvę

Valstybės narės gali reikalauti, kad akvakultūros vandens gyvūnai būtų paleidžiami į laisvę tik jei jie yra kilę iš valstybės narės, zonos ar laikymo vietos, kuri pagal 36 straipsnio 1 dalį ar 37 straipsnio 1 dalį paskelbta neužkrėsta 8 straipsnio 1 dalies b ir c punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, dėl kurių tam tikrų rūšių akvakultūros vandens gyvūnai, kurie turi būti perkelti, yra įtraukti į sąrašą, neatsižvelgiant į sveikatos būklę vietovėje, kurioje akvakultūros vandens gyvūnai turi būti paleisti. [298 pakeit.]

199 straipsnis

Laukinių vandens gyvūnų, skirtų perkelti į valstybes nares, zonas ar laikymo vietas, kurios paskelbtos neužkrėstomis ar kuriose taikoma likvidavimo programa, perkėlimas ir deleguotieji aktai

1. 196 ir 197 straipsniai taip pat taikomi perkeliant laukinius vandens gyvūnus, skirtus laikyti akvakultūros ūkyje, perdirbimo ūkyje ar maisto iš vandens gyvūnų ir ligų kontrolės ūkyje, kuris: [299 pakeit.]

a)	registruotas pagal 171 straipsnį arba

b)	patvirtintas pagal 174–177 straipsnius.

2. Perkeldami laukinius vandens gyvūnus iš vienos buveinės į kitą veiklos vykdytojai imasi ligų prevencijos priemonių, kad dėl tokio perkėlimo nekiltų didelės rizikos vandens gyvūnams paskirties vietoje užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl ligų prevencijos priemonių, kurių turi imtis veiklos vykdytojai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

3 skirsnis

žmonėms vartoti skirti vandens gyvūnai

200 straipsnis

Akvakultūros Laikomų vandens gyvūnų, skirtų perkelti į valstybes nares, zonas žmonėms vartoti valstybėse narėse, zonose ar laikymo vietas vietose , kurios paskelbtos neužkrėstomis ar kuriose taikoma likvidavimo programa, perkėlimas ir deleguotieji aktai [300 pakeit.]

1. Veiklos vykdytojai perkelia akvakultūros žmonėms vartoti skirtus laikomus vandens gyvūnus iš akvakultūros ūkio šios dalies a arba b punkte nurodytais tikslais, jei tie akvakultūros gyvūnai yra kilę iš valstybės narės arba jos zonos ar laikymo vietos, kuri pagal 36 straipsnio 3 dalį ar 37 straipsnio 4 dalį paskelbta neužkrėsta 8 straipsnio 1 dalies b ar c punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, jei tų rūšių akvakultūros gyvūnai įtraukti į sąrašą dėl tų į sąrašą įtrauktų ligų ir jei jie: [301 pakeit.]

turi būti perkeliami į valstybę narę arba jos zoną ar laikymo vietą, kuri pagal 36 straipsnio 3 dalį ar 37 straipsnio 4 dalį paskelbta neužkrėsta ar kurioje pagal 30 straipsnio 1 ar 2 dalį nustatyta vienos ar kelių 8 straipsnio 1 dalies b ir c punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programa;

b)	skirti žmonėms vartoti.

2. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies valstybės narės gali leisti veiklos vykdytojams perkelti akvakultūros laikomus vandens gyvūnus į zoną ar laikymo vietą, kurioje pagal 30 straipsnio 1 ar 2 dalį nustatyta 8 straipsnio 1 dalies b ir c punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programa, iš kitos tos valstybės narės zonos ar laikymo vietos, kurioje taip pat nustatyta tų pačių į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programa, jei dėl tokio perkėlimo nekyla rizikos sveikatos būklei valstybėje narėje arba jos zonoje ar laikymo vietoje. [302 pakeit.]

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų akvakultūros laikomų vandens gyvūnų perkėlimui, dėl kurio nekyla didelės ligų plitimo rizikos dėl: [303 pakeit.]

a)	akvakultūros laikomų vandens gyvūnų rūšių, kategorijų ir vystymosi stadijos; [304 pakeit.]

b)	akvakultūros vandens gyvūnų laikymo būdų ir kilmės bei paskirties akvakultūros ūkiuose vykdomos gamybos rūšies; [305 pakeit.]

c)	numatomos akvakultūros laikomų vandens gyvūnų paskirties; [306 pakeit.]

d)	akvakultūros laikomų vandens gyvūnų paskirties vietos; [307 pakeit.]

e)	apdorojimo, perdirbimo metodų ir kitų specialių rizikos mažinimo priemonių, taikomų kilmės ar paskirties vietose.

201 straipsnis

Laukinių vandens gyvūnų, skirtų perkelti į valstybes nares, zonas ar laikymo vietas, kurios paskelbtos neužkrėstomis ar kuriose taikoma likvidavimo programa, perkėlimas ir deleguotieji aktai

1. 200 straipsnio 1 ir 2 dalys bei pagal 200 straipsnio 3 dalį priimtos taisyklės taip pat taikomos perkeliant žmonėms vartoti skirtus laukinius vandens gyvūnus, kurie skirti perkelti į valstybes nares arba jų zonas ar laikymo vietas, kurios pagal 36 straipsnio 3 dalį ar 37 straipsnio 4 dalį paskelbtos neužkrėstomis ar kuriose pagal 30 straipsnio 1 ar 2 dalį taikoma likvidavimo programa, jei tokios priemonės yra būtinos užtikrinti, kad tie laukiniai vandens gyvūnai nekeltų didelės rizikos vandens gyvūnams paskirties vietoje užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl reikalavimų, taikomų žmonėms vartoti skirtų laukinių vandens gyvūnų perkėlimui, kuriais papildomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

4 skirsnis

Ūkiuose laikyti, į laisvę paleisti ar žmonėms vartoti neskirti vandens gyvūnai

202 straipsnis

Ūkiuose laikyti, į laisvę paleisti ar žmonėms vartoti neskirtų vandens gyvūnų perkėlimas ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai imasi būtinų prevencinių priemonių siekdami užtikrinti, kad perkeliant ūkiuose laikyti, į laisvę paleisti ar žmonėms vartoti neskirtus vandens gyvūnus nekiltų didelės rizikos vandens gyvūnams paskirties vietoje užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prevencinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vandens gyvūnai neplatintų 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų, ir atsižvelgiama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksnius.

3. Priimdama 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, susijusias su į sąrašą įtrauktos rūšies ar kategorijos vandens gyvūnais;

b)	sveikatos būklę, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis kilmės ir paskirties laikymo vietose, zonose ar valstybėse narėse;

c)	kilmės ir paskirties vietas;

d)	vandens gyvūnų perkėlimo pobūdį;

e)	vandens gyvūnų rūšis ir kategorijas;

f)	vandens gyvūnų amžių;

g)	kitus epidemiologinius veiksnius.

5 skirsnis

Nuo 1–4 skirsnių nukrypti leidžiančios nuostatos ir papildomos rizikos mažinimo priemonės

203 straipsnis

Atskirtuose akvakultūros ūkiuose laikyti skirti vandens gyvūnai ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai perkelia vandens gyvūnus į atskirtą akvakultūros ūkį tik jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

a)	jie yra kilę iš kito atskirto akvakultūros ūkio;

b)	jie nekelia didelės rizikos paskirties atskirtame akvakultūros ūkyje esantiems į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis, išskyrus atvejus, kai tuos gyvūnus perkelti leidžiama mokslo tikslais.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	išsamių reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnų perkėlimui į atskirtus akvakultūros ūkius, be nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje;

b)	konkrečių taisyklių, taikomų akvakultūros gyvūnų perkėlimui į atskirtus akvakultūros ūkius, jei taikomomis rizikos mažinimo priemonėmis užtikrinama, kad dėl tokio perkėlimo nekiltų didelės rizikos tame atskirtame akvakultūros ūkyje ir aplinkiniuose ūkiuose esančių akvakultūros gyvūnų sveikatai.

204 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su mokslo tikslams skirtų vandens gyvūnų perkėlimu, ir deleguotieji aktai

1. Gavusi kilmės vietos kompetentingos institucijos sutikimą, paskirties vietos kompetentinga institucija gali leisti į jos teritoriją perkelti mokslo tikslams skirtus vandens gyvūnus, net jei tai neatitinka 1–4 skirsniuose nurodytų reikalavimų, išskyrus 190 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 191, 192 ir 193 straipsnius.

2. Kompetentingos institucijos leidžia taikyti 1 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su mokslo tikslams skirtų vandens gyvūnų perkėlimu, tik šiomis sąlygomis:

paskirties ir kilmės vietų kompetentingos institucijos:

i)	susitarė dėl tokio perkėlimo sąlygų;

ii)	ėmėsi būtinų rizikos mažinimo priemonių siekdamos užtikrinti, kad dėl tų vandens gyvūnų perkėlimo nekiltų rizikos sveikatos būklei pakeliui esančiose vietose ir paskirties vietoje dėl 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų;

iii)	atitinkamais atvejais pranešė valstybių narių, kurių teritorijos yra kertamos perkeliant gyvūnus, kompetentingai institucijai apie leistą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir kokiomis sąlygomis šis leidimas suteiktas;

b)	tų vandens gyvūnų perkėlimą prižiūri kilmės ir paskirties vietų kompetentingos institucijos ir, atitinkamais atvejais, valstybės narės, kurios teritorija yra kertama perkeliant gyvūnus, kompetentinga institucija.

205 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su parodoms, zoologijos sodams, gyvūnų augintinių parduotuvėms, sodo tvenkiniams, komerciniams akvariumams ir didmeninės prekybos įmonėms taikomais konkrečiais reikalavimais ir nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

konkretaus reikalavimo, kuriuo papildomos 1–4 skirsniuose nustatytos taisyklės, ir kuris taikomas perkeliant vandens gyvūnus, skirtus šiems tikslams:

i)	zoologijos sodams, gyvūnų augintinių parduotuvėms ir didmeninės prekybos įmonėms;

ii)	parodoms ir sporto, kultūros bei panašiems renginiams arba

iii)	komerciniams akvariumams;

nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 1–4 skirsnių, išskyrus 190 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 191, 192 ir 193 straipsnius, taikomų a punkte nurodytų vandens gyvūnų perkėlimui , jeigu taikomos atitinkamos biologinio saugumo nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad tokie perkėlimai nekeltų didelės rizikos sveikatos būklei paskirties vietoje . [308 pakeit.]

206 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su konkrečių rūšių ar kategorijų vandens gyvūnų perkėlimui taikomomis laikinai nukrypti leidžiančiomis nuostatomis

Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl nuostatų, taikomų konkrečių rūšių ar kategorijų vandens gyvūnų perkėlimui ir leidžiančių laikinai nukrypti nuo šiame skyriuje nustatytų taisyklių, jei:

195 straipsnyje, 196 straipsnio 1 dalyje, 197 ir 198 straipsniuose, 199 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 200 straipsnyje, 201, 202, 203 ir 204 straipsnių 1 ir 2 dalyse ir pagal 196 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 201, 202, 203 straipsnių 2 dalis, 204 straipsnio 3 dalį ir 205 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytais perkėlimo reikalavimais nėra veiksmingai mažinama rizika, kylanti dėl tam tikro tų vandens gyvūnų perkėlimo, arba

b)	paaiškėja, kad 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta į sąrašą įtrauktą liga plinta nepaisant perkėlimo reikalavimų, nustatytų pagal 1–5 skirsnius.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su į sąrašą įtraukta liga, dėl kurios gali kilti labai didelio poveikio rizika, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus atsižvelgdama į 205 straipsnyje nurodytus veiksnius ir laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

207 straipsnis

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant šiame skirsnyje nurodytus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus

Nustatydama taisykles, kurios turi būti išdėstytos 203 straipsnio 2 dalyje, 204 straipsnio 3 dalyje ir 205 bei 206 straipsniuose nurodytuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	su perkėlimu susijusią riziką;

b)	sveikatos būklę, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis kilmės ir paskirties vietose;

c)	dėl 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų į sąrašą įtrauktas vandens gyvūnų rūšis;

d)	taikomas biologinio saugumo priemones;

e)	konkrečias akvakultūros vandens gyvūnų laikymo sąlygas; [309 pakeit.]

f)	konkrečius tam tikros rūšies akvakultūros ūkiuose taikomus perkėlimo modelius ir susijusios rūšies ar kategorijos akvakultūros vandens gyvūnų perkėlimo modelius; [310 pakeit.]

g)	kitus epidemiologinius veiksnius.

6 skirsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikavimas

208 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė užtikrinti, kad prie akvakultūros gyvūnų būtų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas

1. Veiklos vykdytojai perkelia akvakultūros gyvūnus tik jei prie jų pridedamas kilmės vietos kompetentingos institucijos pagal 216 straipsnio 1 dalį išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas ir jei tų rūšių gyvūnai yra įtraukti į sąrašą dėl a punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ir jie perkeliami dėl vienos iš šių priežasčių:

jie skirti perkelti į valstybę narę arba jos zoną ar laikymo vietą, kuri pagal 36 straipsnio 3 dalį ir 37 straipsnio 4 dalį paskelbta neužkrėsta ar kurioje pagal 30 straipsnio 1 ar 2 dalį nustatyta vienos ar kelių 8 straipsnio 1 dalies b ir c punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų likvidavimo programa, ir

jų paskirtis yra viena iš šių:

i)	laikyti akvakultūros ūkyje;

ii)	paleisti į laisvę;

iii)	žmonėms vartoti.

2. Veiklos vykdytojai perkelia akvakultūros gyvūnus tik jei prie jų pridedamas kilmės vietos kompetentingos institucijos pagal 216 straipsnio 1 dalį išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas ir jei tų rūšių gyvūnai yra įtraukti į sąrašą dėl susijusios (-ų) a punkte nurodytos (-ų) ligos (-ų) ir jie perkeliami dėl vienos iš šių priežasčių:

juos leidžiama perkelti iš ribojimų taikymo zonos, kurioje taikomos vienos ar kelių 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų kontrolės priemonės, nurodytos 55 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktyje, 56 ir 64 straipsniuose, 65 ir 74 straipsnių 1 dalyse, 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba pagal 55 straipsnio 2 dalį, 67 ir 68 straipsnius, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį, 81 straipsnio 2 dalį ir 248 straipsnį priimtose taisyklėse;

jų paskirtis yra viena iš šių:

i)	laikyti akvakultūros ūkyje;

ii)	paleisti į laisvę;

iii)	žmonėms vartoti.

3. Veiklos vykdytojai imasi visų būtinų priemonių siekdami užtikrinti, kad gyvūnų sveikatos sertifikatas būtų pridedamas prie akvakultūros gyvūnų nuo jų kilmės vietos iki jų paskirties vietos, išskyrus atvejus, kai pagal 214 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytos konkrečios priemonės.

209 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė užtikrinti, kad prie kitų vandens gyvūnų būtų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, ir įgyvendinimo įgaliojimai

1. Veiklos vykdytojai perkelia vandens gyvūnus, išskyrus 208 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus akvakultūros gyvūnus, tik jei prie jų pridedamas kilmės vietos kompetentingos institucijos pagal 216 straipsnio 1 dalį išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kai dėl rizikos, susijusios su tų vandens gyvūnų perkėlimu, būtina atlikti gyvūnų sveikatos sertifikavimą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, taikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų perkėlimui:

a)	1–5 skirsniuose nurodytų reikalavimų ir pagal tuos skirsnius priimtų taisyklių;

55 straipsnio 1 dalyje, 56 straipsnyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 62 ir 64 straipsniuose, 65 ir 74 straipsnių 1 dalyse, 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse ar pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63, 67 ir 68 straipsnius, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytų ligų kontrolės priemonių;

c)	pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytų neatidėliotinų priemonių.

2. 208 straipsnis taip pat taikomas laukiniams vandens gyvūnams, skirtiems laikyti akvakultūros ūkyje, išskyrus atvejus, kai kilmės vietos kompetentinga institucija padaro išvadą, kad dėl tų laukinių vandens gyvūnų kilmės vietos pobūdžio sertifikavimo atlikti neįmanoma.

3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytos veiklos vykdytojų prievolės, siekdama užtikrinti, kad prie akvakultūros ūkyje laikyti skirtų laukinių vandens gyvūnų būtų pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

210 straipsnis

Valstybių narių nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo nacionalinio gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų

Nukrypdamos nuo 208 ir 209 straipsniuose nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimų valstybės narės gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas tam tikrų vandens gyvūnų be gyvūnų sveikatos sertifikatų siuntų perkėlimui jų teritorijose, jei tose valstybėse narėse yra įdiegta alternatyvi sistema, kuria užtikrinamas tokių siuntų atsekamumas ir laikomasi 1–5 skirsniuose nurodytų tokiam perkėlimui taikomų gyvūnų sveikatos reikalavimų.

211 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su vandens gyvūnų sveikatos sertifikavimu, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

nuo 208 ir 209 straipsniuose nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikato reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų ir tokių nuostatų taikymo sąlygų; minėti reikalavimai taikomi vandens gyvūnų perkėlimui, dėl kurio nekyla didelės ligų plitimo rizikos dėl:

i)	vandens gyvūnų kategorijų, vystymosi stadijos ar rūšių;

ii)	tų rūšių ir kategorijų akvakultūros gyvūnų laikymo būdų ir gamybos rūšies;

iii)	numatomos vandens gyvūnų paskirties;

iv)	vandens gyvūnų paskirties vietos;

specialių 208 ir 209 straipsniuose nurodyto gyvūnų sveikatos sertifikavimo taisyklių, jei alternatyviomis rizikos mažinimo priemonėmis, kurių imasi kompetentinga institucija, užtikrinama, kad:

i)	vandens gyvūnus būtų galima atsekti;

ii)	perkeliami vandens gyvūnai atitiktų 1–5 skirsniuose nurodytus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

c)	išsamių taisyklių, taikomų gyvūnų sveikatos sertifikatams, kurie turi būti pridedami prie perkeliamų mokslo tikslams skirtų vandens gyvūnų, kaip nurodyta 204 straipsnio 1 dalyje.

212 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikatų turinys

1. Gyvūnų sveikatos sertifikate pateikiama bent ši informacija:

a)	kilmės ūkis ar vieta, paskirties ūkis ar vieta ir, kiek tai susiję su ligų plitimu, ūkiai ar vietos, į kuriuos buvo užsukta pakeliui;

b)	vandens gyvūnų aprašas;

c)	vandens gyvūnų skaičius, kiekis ar svoris;

d)	informacija, kuri yra būtina įrodyti, kad gyvūnai atitinka 1–5 skirsniuose nurodytus perkėlimo reikalavimus.

2. Gyvūnų sveikatos sertifikate galima pateikti kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus.

213 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo aktai, susiję su gyvūnų sveikatos sertifikatų turiniu

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 212 straipsnio 1 dalyje nurodyto gyvūnų sveikatos sertifikatų turinio:

a)	išsamių taisyklių dėl 212 straipsnio 1 dalyje nurodyto gyvūnų sveikatos sertifikatų turinio, taikomų skirtingų kategorijų ir rūšių vandens gyvūnams;

b)	212 straipsnio 1 dalyje nurodytos papildomos informacijos, pateiktinos gyvūnų sveikatos sertifikate.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžių taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

214 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė užtikrinti, kad gyvūnų sveikatos sertifikatai būtų pridedami prie vandens gyvūnų iki kol jie pasieks savo paskirties vietą, ir deleguotieji aktai

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių priemonių, kuriomis papildomi 208 straipsnyje nurodyti gyvūnų sveikatos sertifikavimo reikalavimai ir kurios taikomos šių pobūdžių vandens gyvūnų perkėlimui:

vandens gyvūnų perkėlimui, kai šie gyvūnai negali pasiekti savo galutinės paskirties vietos ir privalo grįžti į savo kilmės vietą arba būti perkelti į kitą paskirties vietą dėl vienos ar kelių iš šių priežasčių:

i)	numatytas perkėlimo maršrutas buvo netikėtai nutrauktas dėl gyvūnų gerovės priežasčių;

ii)	pakeliui įvyko nenumatytų eismo ar kitokių įvykių;

iii)	vandens gyvūnus atsisakyta priimti kitoje valstybėje narėje ar prie Sąjungos išorės sienų esančioje paskirties vietoje;

iv)	vandens gyvūnus atsisakyta priimti trečiojoje šalyje;

b)	parodoms ir sporto, kultūros bei panašiems renginiams skirtų akvakultūros gyvūnų perkėlimui ir vėlesniam jų grįžimui į savo kilmės vietą.

215 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis gyvūnų sveikatos sertifikavimo tikslais

Veiklos vykdytojai:

a)	pateikia kompetentingai institucijai visą informaciją, kuri yra būtina 208 ir 209 straipsniuose ir pagal 211, 213 ir 214 straipsnius priimtose taisyklėse nurodytam gyvūnų sveikatos sertifikatui užpildyti;

b)	prireikus atlieka vandens gyvūnų tapatybės, fizinius ir dokumentų patikrinimus, kaip nurodyta 216 straipsnio 3 dalyje ir pagal 216 straipsnio 4 dalį priimtose taisyklėse.

216 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė, susijusi su gyvūnų sveikatos sertifikavimu, ir deleguotieji aktai

1. Kompetentinga institucija veiklos vykdytojo prašymu išduoda gyvūnų sveikatos sertifikatą, skirtą vandens gyvūnų perkėlimui, kai to reikalaujama pagal 208 ir 209 straipsnius ar pagal 211 ir 214 straipsnius priimtose taisyklėse, jei laikomasi šių gyvūnų sveikatos reikalavimų, atitinkamai nurodytų:

a)	190 straipsnyje, 191 straipsnio 1 dalyje, 192, 194 ir 195 straipsniuose, 196 straipsnio 1 dalyje, 197 ir 198 straipsniuose, 199 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 200 straipsnyje, 202 ir 203 straipsnių 1 dalyse ir 204 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

b)	pagal 191 ir 196 straipsnių 2 dalis, 199 ir 200 straipsnių 3 dalis, 201, 202 ir 203 straipsnių 2 dalis, 204 straipsnio 3 dalį ir 205 straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

c)	pagal 206 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose.

2. Gyvūnų sveikatos sertifikatai:

a)	patikrinami ir pasirašomi valstybinio veterinarijos gydytojo;

b)	galioja pagal 4 dalies b punktą priimtose taisyklėse nurodytą laikotarpį, kurį akvakultūros gyvūnai, kuriems tas sertifikatas skirtas, privalo ir toliau atitikti jame pateiktas gyvūnų sveikatos garantijas.

3. Prieš pasirašydamas gyvūnų sveikatos sertifikatą valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka dokumentų, tapatybės ir fizinius patikrinimus, kaip nurodyta pagal 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, atitinkamais atvejais atsižvelgdamas į susijusių vandens gyvūnų rūšis ir kategorijas bei gyvūnų sveikatos reikalavimus, ir tokiu būdu patikrina, ar vandens gyvūnai, kuriems tas sertifikatas skirtas, atitinka šio skyriaus reikalavimus.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 253 straipsnį, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

a)	skirtingų rūšių ir kategorijų vandens gyvūnams taikomų tam tikrų rūšių dokumentų, tapatybės ir fizinių patikrinimų, kuriuos pagal šio straipsnio 3 dalį privalo atlikti valstybinis veterinarijos gydytojas, kad patikrintų atitiktį šio skyriaus reikalavimams;

b)	laikotarpio, per kurį valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti tokius dokumentų, tapatybės ir fizinius patikrinimus ir išduoti gyvūnų sveikatos sertifikatus prieš perkeliant vandens gyvūnų siuntas.

217 straipsnis

Elektroniniai gyvūnų sveikatos sertifikatai

Elektroniniai gyvūnų sveikatos sertifikatai, išduodami, tvarkomi ir perduodami naudojantis IMSOC, gali pakeisti 208 straipsnyje nurodytus pridedamus gyvūnų sveikatos sertifikatus, jei:

a)	tokiuose elektroniniuose gyvūnų sveikatos sertifikatuose pateikiama visa informacija, kurią pagal 212 straipsnio 1 dalį ir pagal 213 straipsnį priimtose taisyklėse reikalaujama pateikti gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdyje;

b)	tokiais elektroniniais gyvūnų sveikatos sertifikatais užtikrinamas vandens gyvūnų atsekamumas ir tų gyvūnų sąsaja su elektroninių gyvūnų sveikatos sertifikatu.

218 straipsnis

Pačių veiklos vykdytojų parengta deklaracija dėl akvakultūros vandens gyvūnų perkėlimo į kitas valstybes nares ir deleguotieji aktai [311 pakeit.]

1. Kilmės vietos veiklos vykdytojai išduoda jų pačių parengtos deklaracijos dokumentą, skirtą akvakultūros vandens gyvūnų perkėlimui iš jų kilmės vietos vienoje valstybėje narėje į paskirties vietą kitoje valstybėje narėje, ir užtikrina, kad tas dokumentas būtų pridedamas prie tų akvakultūros vandens gyvūnų, jei prie jų nereikalaujama pridėti 208 ir 209 straipsniuose ar pagal 211 ir 214 straipsnius priimtose taisyklėse nurodyto gyvūnų sveikatos sertifikato. [312 pakeit.]

2. 1 dalyje nurodytame pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumente pateikiama bent ši informacija, susijusi su akvakultūros vandens gyvūnais: [313 pakeit.]

a)	jų kilmės ir paskirties vietos ir prireikus pakeliui esančios vietos;

b)	akvakultūros vandens gyvūnų aprašas, jų rūšys, skaičius, svoris ar kiekis, atsižvelgiant į susijusius gyvūnus; [314 pakeit.]

c)	informacija, kuri yra būtina įrodyti, kad akvakultūros vandens gyvūnai atitinka 1–5 skirsniuose nurodytus perkėlimo reikalavimus. [315 pakeit.]

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	išsamių taisyklių dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumento turinio skirtingų rūšių ir kategorijų akvakultūros vandens gyvūnų atveju; [316 pakeit.]

b)	papildomos informacijos, pateiktinos pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumente kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pačių veiklos vykdytojų parengtos deklaracijos dokumento pavyzdžio.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

7 skirsnis

Pranešimas apie vandens gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

219 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolė, susijusi su pranešimu apie vandens gyvūnų perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą

Veiklos vykdytojai iš anksto praneša savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą vandens gyvūnų perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą, jei:

a)	prie vandens gyvūnų turi būti pridedamas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kaip nurodyta 208 ir 209 straipsniuose ar pagal 211 straipsnį ir 214 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse;

b)	prie vandens gyvūnų turi būti pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, skirtas vandens gyvūnams, kurie perkeliami iš ribojimų taikymo zonos, kaip nurodyta 208 straipsnio 2 dalies a punkte;

perkeliami akvakultūros gyvūnai ir laukiniai vandens gyvūnai skirti:

i)	laikyti ūkyje, kuris turi būti registruotas pagal 171 straipsnį arba patvirtintas pagal 174–177 straipsnius;

ii)	paleisti į laisvę;

d)	pranešimą pateikti reikalaujama pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 221 straipsnį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo tikslais veiklos vykdytojai pateikia kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai visą būtiną informaciją, kad ši galėtų pranešti apie perkėlimą paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai, kaip nurodyta 220 straipsnio 1 dalyje.

220 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė, susijusi su pranešimu apie vandens gyvūnų perkėlimą į kitas valstybes nares

1. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija praneša paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie vandens gyvūnų perkėlimą, kaip nurodyta 219 straipsnio 1 dalyje, išskyrus atvejus, kai pagal 221 straipsnio 1 dalies c punktą dėl tokio pranešimo buvo leista taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

2. Jei tai įmanoma, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas naudojantis IMSOC.

3. Valstybės narės paskiria regionus, atsakingus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų apie perkėlimą, kuriuos teikia kompetentinga institucija, valdymą.

221 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo aktai, susiję su kompetentingos institucijos pranešimu apie vandens gyvūnų perkėlimą

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

reikalavimo, pagal kurį veiklos vykdytojai, kaip nurodyta 219 straipsnio 1 dalyje, privalo pranešti apie tam tikrų kategorijų ir rūšių vandens gyvūnų, išskyrus nurodytuosius 219 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą, jei tokio perkėlimo atsekamumas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame skyriuje nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų;

b)	informacijos, kuri yra būtina, kad veiklos vykdytojai ir kompetentinga institucija galėtų pranešti apie vandens gyvūnų perkėlimą, kaip nurodyta 219 ir 220 straipsnių 1 dalyse;

c)	nuo 219 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų pranešimo reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų, taikomų tam tikrų kategorijų ar rūšių gyvūnams ar tam tikrų pobūdžių perkėlimui, kurio keliama rizika yra nedidelė;

d)	pranešimų apie vandens gyvūnų perkėlimą teikimo tvarkos neatidėliotinais atvejais nutrūkus elektros tiekimui ar dėl kitų priežasčių sutrikus IMSOC veiklai;

e)	reikalavimų valstybėms narėms paskirti regionus, kaip nurodyta 220 straipsnio 3 dalyje.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl:

formato, kuriuo teikiami pranešimai, kuriuos:

i)	pagal 219 straipsnio 1 dalį veiklos vykdytojai teikia valstybės narės, iš kurios vandens gyvūnai perkeliami, kompetentingai institucijai;

ii)	pagal 220 straipsnio 1 dalį kilmės valstybės narės kompetentinga institucija teikia valstybės narės, į kurią vandens gyvūnai perkeliami, kompetentingai institucijai;

terminų, per kuriuos:

i)	veiklos vykdytojai turi pateikti 219 straipsnio 1 dalyje nurodytą būtiną informaciją kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai;

ii)	kilmės valstybės narės kompetentinga institucija turi pranešti apie perkėlimą, kaip nurodyta 220 straipsnio 1 dalyje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 skyrius

Vandens gyvūnų augintinių perkėlimas Sąjungoje

222 straipsnis

Vandens gyvūnų augintinių perkėlimas nekomerciniais tikslais ir deleguotieji bei įgyvendinimo aktai

1. Gyvūnų augintinių laikytojai perkelia I priede išvardytų rūšių vandens gyvūnus augintinius nekomerciniais tikslais tik jei imtasi atitinkamų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti, kad perkeliant šiuos gyvūnus nekiltų didelės rizikos gyvūnams paskirties vietoje ir vežimo metu užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis.

2. Vandens gyvūnų augintinių identifikavimui, registravimui ir atsekamumui taikomas 112 straipsnis ir taisyklės, pagal 114 straipsnio f dalį nustatytos deleguotuosiuose aktuose ir pagal 117 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti, kad vandens gyvūnai augintiniai nekeltų didelės rizikos gyvūnams paskirties vietoje ir vežimo metu užsikrėsti 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis ir prireikus atsižvelgiant į sveikatos būklę paskirties vietoje.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti šio straipsnio 1 dalyje ir pagal šio straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse nurodytų ligų prevencijos ir kontrolės priemonių taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4 skyrius

Gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gamyba, perdirbimas ir paskirstymas Sąjungoje

223 straipsnis

Veiklos vykdytojų bendrosios prievolės, susijusios su gyvūnų sveikata, ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai imasi atitinkamų prevencinių priemonių, siekdami užtikrinti, kad jokiuose gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, gamybos, perdirbimo ir paskirstymo Sąjungoje etapuose dėl tokių produktų neplistų:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, atsižvelgiant į sveikatos būklę gamybos, perdirbimo ir paskirties vietose;

b)	naujos ligos.

2. Veiklos vykdytojai užtikrina, kad gyvūniniai produktai iš vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, nebūtų iš tokių ūkių ar maisto įmonių arba nebūtų gauti iš gyvūnų, kurie yra iš tokių ūkių ar maisto įmonių, kuriuose:

a)	taikomos 246 ir 247 straipsniuose ir pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytos neatidėliotinos priemonės, išskyrus atvejus, kai VI dalyje nustatytos nuo tų taisyklių nukrypti leidžiančios nuostatos;

taikomi vandens gyvūnų perkėlimo ir gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų vežimo apribojimai, kaip nurodyta 31 ir 55 straipsnių 1 dalyse, 56 straipsnyje, 61 straipsnio 1 dalies a punkte, 62 straipsnio 1 dalyje, 65 straipsnio 1 dalies c punkte, 70 straipsnio 1 dalies b punkte, 74 straipsnio 1 dalies a punkte, 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 80 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63 ir 67 straipsnius, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse, išskyrus atvejus, kai tose taisyklėse nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių reikalavimų, kuriais papildoma šio straipsnio 2 dalis ir kurie taikomi gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, vežimui, atsižvelgiant į:

a)	ligas ir su liga susijusias vandens gyvūnų rūšis, kurioms taikomos 2 dalyje nurodytos neatidėliotinos priemonės ar perkėlimo, ar vežimo apribojimai;

b)	gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų rūšis;

c)	rizikos mažinimo priemones, kurios kilmės ir paskirties vietose taikomos gyvūniniams produktams iš vandens gyvūnų;

d)	numatytą gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų paskirtį;

e)	gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų paskirties vietą.

224 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikatai ir deleguotieji aktai

1. Veiklos vykdytojai veža šiuos gyvūninius produktus iš vandens gyvūnų tik jei prie jų pridedamas pagal 3 dalį kilmės vietos kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas:

a)	gyvūninius produktus iš vandens gyvūnų, kuriuos leidžiama išvežti iš ribojimų taikymo zonos, kurioje taikomos pagal 248 straipsnį priimtose taisyklėse nurodytos neatidėliotinos priemonės, ir gyvūninius produktus iš tų rūšių vandens gyvūnų, kurioms taikomos tos neatidėliotinos priemonės;

gyvūninius produktus iš vandens gyvūnų, kuriuos galima išvežti iš ribojimų taikymo zonos, kurioje taikomos ligų kontrolės priemonės, kaip nurodyta 31 straipsnio 1 dalyje 55 straipsnio 1 dalies c punkte, 56 straipsnyje, 61 straipsnio 1 dalies a punkte, 62 ir 63 straipsnių 1 dalyse, 65 straipsnio 1 dalies c punkte, 70 straipsnio 1 dalies b punkte, 74 straipsnio 1 dalies a punkte, 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 80 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir pagal 55 straipsnio 2 dalį, 63 ir 67 straipsnius, 71 ir 74 straipsnių 3 dalis, 79 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį priimtose taisyklėse, ir gyvūninius produktus iš tų rūšių vandens gyvūnų, kurioms taikomos tos ligų kontrolės priemonės.

3. Kompetentinga institucija veiklos vykdytojo prašymu išduoda gyvūnų sveikatos sertifikatą, skirtą 1 dalyje nurodytų gyvūninių produktų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, vežimui.

4. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vežamiems gyvūniniams produktams, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, nustatytą gyvūnų sveikatos sertifikavimą taikomi 212 ir 214–217 straipsniai ir pagal 213 straipsnį ir 216 straipsnio 4 dalį priimtos taisyklės.

5. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl reikalavimų ir išsamių taisyklių, taikomų šio straipsnio 1 dalyje nurodytam gyvūnų sveikatos sertifikatui, kuris turi būti pridedamas prie gyvūninių produktų iš vandens gyvūnų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, atsižvelgiant į:

a)	gyvūninių produktų rūšis;

b)	gyvūniniams produktams taikomas rizikos mažinimo priemones, kuriomis sumažinama ligų plitimo rizika;

c)	numatytą gyvūninių produktų paskirtį;

d)	gyvūninių produktų paskirties vietą.

225 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikatų turinys ir deleguotieji bei įgyvendinimo aktai

1. Gyvūnų sveikatos sertifikate, skirtame gyvūniniams produktams, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, pateikiama bent ši informacija:

a)	kilmės ūkis ar vieta ir paskirties ūkis ar vieta;

b)	gyvūninių produktų aprašas;

c)	gyvūninių produktų skaičius ar kiekis;

d)	gyvūninių produktų identifikavimas, kai to reikalaujama pagal 65 straipsnio 1 dalies h punktą ar pagal 66 straipsnį priimtas taisykles;

e)	informacija, kuri yra būtina įrodyti, kad siuntą sudarantys gyvūniniai produktai atitinka 223 straipsnio 2 dalyje ir pagal 223 straipsnio 3 dalį priimtose taisyklėse nurodytus vežimo apribojimo reikalavimus.

2. Gyvūniniams produktams, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, skirtame gyvūnų sveikatos sertifikate galima pateikti kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl informacijos, pateiktinos gyvūnų sveikatos sertifikate, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pakeitimo ir papildymo.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikatų pavyzdžių taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

226 straipsnis

Pranešimas apie gyvūninių produktų vežimą į kitas valstybes nares

1. Veiklos vykdytojai:

a)	iš anksto praneša savo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie numatomą gyvūninių produktų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, vežimą, jei prie siuntų reikalaujama pridėti gyvūnų sveikatos sertifikatą, kaip nurodyta 224 straipsnio 1 dalyje;

b)	pateikia kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai visą būtiną informaciją, kad ši galėtų pranešti apie gyvūninių produktų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, vežimą paskirties valstybei narei, kaip nurodyta 2 dalyje.

2. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija praneša paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie gyvūninių produktų, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, vežimą, kaip nurodyta 220 straipsnio 1 dalyje.

3. Pranešimui apie gyvūninius produktus, išskyrus gyvus vandens gyvūnus, taikomi 219 ir 220 straipsniai ir pagal 221 straipsnį priimtos taisyklės.

5 skyrius

Nacionalinės priemonės

227 straipsnis

Nacionalinės priemonės, skirtos ligų, išskyrus į sąrašą įtrauktas ligas, poveikiui riboti

1. Jei tam tikra liga, išskyrus 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas, kelia didelę riziką vandens gyvūnų sveikatos būklei valstybėje narėje, atitinkama valstybė narė gali imtis nacionalinių priemonių siekdama užkirsti kelią tai ligai patekti ar kontroliuoti tos ligos plitimą.

Valstybės narės užtikrina, kad tomis nacionalinėmis priemonėmis nebūtų viršijama to, kas tinkama ir būtina užkirsti kelią ligai patekti į valstybę narę arba kontroliuoti tos ligos plitimą valstybėje narėje.

2. Valstybės narės iš anksto praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas siūlomas priemones, kuriomis gali būti daromas poveikis gyvūnų perkėlimui ar produktų vežimui iš vienos valstybės narės į kitą.

3. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina ir prireikus iš dalies pakeičia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas nacionalines priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 255 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. 3 dalyje nurodytas patvirtinimas suteikiamas tik jei siekiant užkirsti kelią 1 dalyje nurodytai ligai patekti arba kontroliuoti jos plitimą būtina nustatyti gyvūnų perkėlimo ar produktų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą apribojimus, atsižvelgiant į bendrą ligos ir priemonių, kurių imtasi, poveikį Sąjungoje.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Kiti nei sausumos ir vandens gyvūnai ir genetinės medžiagos produktai bei gyvūniniai produktai iš tų kitų gyvūnų

228 straipsnis

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi kitiems gyvūnams ir genetinės medžiagos produktams bei gyvūniniams produktams iš tų gyvūnų

Jei kiti gyvūnai yra tam tikrų rūšių, kurios įtrauktos į sąrašą dėl 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos, ir tie gyvūnai, jų genetinės medžiagos produktai ar gyvūniniai produktai kelia riziką visuomenės ar gyvūnų sveikatai, taikomi šie gyvūnų sveikatos reikalavimai:

a)	I ir II antraštinių dalių 1 skyriuose nurodyti registravimo, patvirtinimo, duomenų saugojimo ir ūkių bei vežėjų registrų reikalavimai;

b)	102–105 straipsniuose nurodyti atsekamumo reikalavimai, 112 ir 113 straipsniuose nurodyti kitų gyvūnų atsekamumo reikalavimai ir 119 straipsnyje nurodyti genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimai;

perkėlimo ir vežimo reikalavimai, taikomi:

kitiems gyvūnams, kurie gyvena daugiausia sausumos aplinkoje arba kurie yra imlūs sausumos gyvūnų ligoms, atsižvelgiant į 229 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose nurodytus kriterijus ir IV dalies I antraštinės dalies 3 skyriaus 1 ir 6 skirsniuose bei IV dalies I antraštinės dalies 4 ir 5 skyriuose nurodytus reikalavimus;

ii)

kitiems gyvūnams, kurie gyvena daugiausia vandens aplinkoje arba kurie yra imlūs vandens gyvūnų ligoms, atsižvelgiant į 229 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose nurodytus kriterijus ir IV dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 1–5 skirsniuose bei II antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytus reikalavimus;

iii)	kitiems gyvūnams augintiniams, atsižvelgiant į 112 ir 152 straipsniuose nurodytus reikalavimus;

iv)	genetinės medžiagos produktams, atsižvelgiant į 155 ir 156 straipsniuose nurodytus bendruosius vežimo reikalavimus ir 162 bei 163 straipsniuose nurodytus specialius vežimo į kitas valstybes nares reikalavimus;

v)	gyvūniniams produktams, atsižvelgiant į veiklos vykdytojams tenkančias bendrąsias gyvūnų sveikatos prievoles, susijusias su gyvūninių produktų gamyba, perdirbimu ir paskirstymu Sąjungoje, kaip nurodyta 164 ir 223 straipsniuose;

veiklos vykdytojams ir kompetentingai institucijai nustatyta gyvūnų sveikatos sertifikavimo prievolė ir veiklos vykdytojams nustatyta prievolė parengti deklaraciją, susijusios su:

i)	kitais gyvūnais pagal 140–148 ar 208–218 straipsniuose nurodytas taisykles;

ii)	genetinės medžiagos produktais pagal 159 ir 160 straipsniuose nurodytas taisykles;

iii)	gyvūniniais produktais pagal 165 ir 166 ar 224 ir 225 straipsniuose nurodytas taisykles;

e)	veiklos vykdytojų ir kompetentingos institucijos pranešimai apie perkėlimą arba vežimą, atsižvelgiant į 149, 150, 151 161, 167, 219–221 ir 226 straipsniuose nurodytus reikalavimus.

229 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo aktai, susiję su gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais kitiems gyvūnams ir genetinės medžiagos produktams bei gyvūniniams produktams iš tų gyvūnų

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 228 straipsnyje nustatytų kitiems gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams bei gyvūniniams produktams taikomų reikalavimų, kurie yra būtini tame straipsnyje nurodytai ligų rizikai sumažinti, papildymo ir pakeitimo, kiek tai susiję su:

a)	registravimo, patvirtinimo, duomenų saugojimo ir registrų reikalavimais, taikomais ūkiams, kuriuose laikomi kiti gyvūnai ir jų genetinės medžiagos produktai bei gyvūniniai produktai, ar juos vežantiems vežėjams, kaip nustatyta 228 straipsnio a dalyje;

b)	atsekamumo reikalavimais, taikomais kitiems gyvūnams ir jų genetinės medžiagos produktams, kaip nurodyta 228 straipsnio b dalyje;

c)	perkėlimo reikalavimais, taikomais kitiems gyvūnams, ir vežimo reikalavimais, taikomais jų genetinės medžiagos produktams bei gyvūniniams produktams, kaip nurodyta 228 straipsnio c dalyje;

reikalavimais, taikomais veiklos vykdytojams ir kompetentingai institucijai nustatytoms gyvūnų sveikatos sertifikavimo prievolėms ir veiklos vykdytojų prievolei parengti deklaraciją, susijusioms su kitais gyvūnais ir jų genetinės medžiagos produktais bei gyvūniniais produktais, kaip nurodyta 228 straipsnio d dalyje;

e)	reikalavimais, taikomais veiklos vykdytojų ir kompetentingos institucijos pranešimams apie kitų gyvūnų perkėlimą ir jų genetinės medžiagos produktų bei gyvūninių produktų vežimą, kaip nurodyta 228 straipsnio e dalyje.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išsamių taisyklių, taikomų ligų kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimui.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Priimdama 1 ir 2 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į vieną ar kelis iš šių kriterijų:

a)	kiti tam tikrų rūšių ar kategorijų gyvūnai įtraukti į sąrašą pagal 7 straipsnio 2 dalį kaip į sąrašą įtrauktos rūšys dėl vienos ar kelių į sąrašą įtrauktų ligų, kurioms taikomos tam tikros šiame reglamente nustatytos ligų prevencijos ir kontrolės priemonės;

b)	į sąrašą įtrauktos ligos pobūdį, susijusį su a punkte nurodytais kitais tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnais;

c)	ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, taikomų į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnams, susijusiems su tokiomis priemonėmis, įgyvendinamumą, veiksmingumą ir galimybę jomis naudotis;

d)	vyraujančią sausumos ar vandens aplinką, kurioje gyvena kiti gyvūnai;

e)	tam tikros rūšies ligas, kuriomis užsikrečia kiti gyvūnai ir kurioms paprastai gali būti imlūs tiek sausumos, tiek vandens gyvūnai, neatsižvelgiant į b punkte nurodytą vyraujančią gyvenamąją aplinką.

V DALIS

ĮVEŽIMAS Į SĄJUNGĄ IR EKSPORTAS

1 skyrius

Gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų įvežimas į Sąjungą iš trečiųjų šalių ir teritorijų

1 skirsnis

Įvežimo į Sąjungą reikalavimai

230 straipsnis

Į Sąjungą įvežamiems gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams taikomi reikalavimai

1. Valstybės narės leidžia į Sąjungą iš trečiųjų šalių ar teritorijų įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas tik jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

jos yra iš trečiosios šalies ar teritorijos, kuri pagal 231 straipsnį yra įtraukta į sąrašą dėl konkrečios rūšies ir kategorijos gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų, arba tos šalies ar teritorijos zonos ar laikymo vietos, išskyrus atvejus, kai joms taikoma nukrypti leidžianti nuostata ar papildomos taisyklės, priimtos pagal 241 straipsnio 1 dalį;

b)	jos yra iš patvirtintų ir į sąrašą įtrauktų ūkių, jei toks patvirtinimas ir įtraukimas į sąrašą yra privalomi pagal 234 straipsnį ir pagal 235 straipsnį priimtas taisykles;

c)	jos atitinka pagal 236 straipsnio 1 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus įvežimui į Sąjungą taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, jei tokie reikalavimai nustatyti siuntą sudarantiems gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams;

d)	kartu su jais pateikiamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, deklaracijos ir kiti dokumentai, kai to reikalaujama pagal 239 straipsnio 1 dalį ar pagal 239 straipsnio 4 dalį priimtose taisyklėse.

2. Veiklos vykdytojai pateikia gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas iš trečiųjų šalių ar teritorijų oficialiai kontrolei įvežimo į Sąjungą punkte, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*7) [Oficialios kontrolės reglamentas], 45 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai pagal tą reglamentą nustatyta nukrypti leidžianti nuostata.

2 skirsnis

Trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašų sudarymas

231 straipsnis

Trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašai ir įgyvendinimo bei deleguotieji aktai

1. Komisija įgyvendinimo aktais sudaro trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti konkrečių rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, sąrašus, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

a)	trečiosios šalies ar teritorijos gyvūnų sveikatos teisės aktus ir taisykles, taikomas į tą šalį ar teritoriją iš kitų trečiųjų šalių ir teritorijų įvežamiems gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams;

b)	trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos garantijas dėl veiksmingo a punkte nurodytų gyvūnų sveikatos teisės aktų įgyvendinimo ir kontrolės;

c)	trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos organizaciją, struktūrą, išteklius ir teisines galias;

d)	gyvūnų sveikatos sertifikavimo tvarką trečiojoje šalyje ar teritorijoje;

gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonose ar laikymo vietose, kiek tai susiję su:

i)	į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis;

ii)	aspektais, susijusiais su gyvūnų ir visuomenės sveikata ar aplinkos būkle trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ar laikymo vietoje, dėl kurių gali kilti rizika gyvūnų ar visuomenės sveikatai ar aplinkos būklei Sąjungoje;

f)	garantijas dėl atitikties ar lygiavertiškumo atitinkamiems Sąjungoje taikomiems gyvūnų sveikatos reikalavimams, kurias gali suteikti trečiosios šalies ar teritorijos kompetentinga institucija;

kaip reguliariai ir greitai trečioji šalis ar teritorija pateikia Pasaulinei gyvūnų sveikatos organizacijai (OIE) informacijos apie infekcines ar užkrečiamąsias gyvūnų ligas jos teritorijoje, visų pirma informacijos apie ligas, įtrauktas į OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą ar Vandens gyvūnų sveikatos kodeksą;

h)	trečiojoje šalyje ar teritorijoje vykdomos Komisijos kontrolės rezultatus;

i)	patirtį, įgytą praeityje iš trečiosios šalies ar teritorijos įvežant gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, ir įvežimo į Sąjungą punkte atliktos oficialios tokių gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų kontrolės rezultatus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Kol bus patvirtinti 1 dalyje nurodyti trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašai ir jei jie nebuvo sudaryti pagal 258 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos teisės aktus, valstybės narės nustato, iš kurių trečiųjų šalių ir teritorijų į Sąjungą galima įvežti konkrečių rūšių ar kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus.

1 pastraipos tikslais valstybės narės atsižvelgia į šio straipsnio 1 dalies a–i punktuose nurodytus įtraukimo į trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašus kriterijus.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalies, kuriomis apribojama galimybė valstybėms narėms nuspręsti, iš kurių trečiųjų šalių ir teritorijų į Sąjungą galima įvežti konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, jei tai būtina dėl tos konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų keliamos rizikos.

232 straipsnis

Į trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašus įtrauktina informacija

Komisija nustato šią 231 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose pateiktiną informaciją apie kiekvieną trečiąją šalį ar teritoriją:

a)	kokių kategorijų ar rūšių gyvūnus, genetinės medžiagos produktus arba gyvūninius produktus galima įvežti į Sąjungą iš tos trečiosios šalies arba teritorijos;

b)	ar a punkte nurodytus gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ar gyvūninius produktus galima įvežti į Sąjungą iš visos tos trečiosios šalies ar teritorijos, ar tik iš vienos ar kelių jos zonų ar laikymo vietų.

233 straipsnis

Įtraukimo į trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašą sustabdymas bei išbraukimas iš jo ir įgyvendinimo aktai

1. Komisija įgyvendinimo aktais sustabdo trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos ar laikymo vietos įtraukimą į 231 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ar ją iš to sąrašo išbraukia dėl bet kurios iš šių priežasčių:

a)	trečioji šalis ar teritorija arba viena ar kelios jos zonos ar laikymo vietos nebeatitinka 231 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, jei tai svarbu į Sąjungą įvežant tam tikros rūšies ar kategorijos gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ar gyvūninius produktus;

b)	gyvūnų sveikatos būklė trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ar laikymo vietoje yra tokia, kad siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatos būklę Sąjungoje būtina sustabdyti tos trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonos ar laikymo vietos įtraukimą į tą sąrašą ar ją iš to sąrašo išbraukti;

c)	neatsižvelgdama į trečiajai šaliai ar teritorijai skirtą Komisijos prašymą pateikti naujausios informacijos apie gyvūnų sveikatos būklę ir kitus aspektus, kaip nurodyta 231 straipsnio 1 dalyje, ta trečioji šalis ar teritorija tokios informacijos nepateikė;

d)	trečioji šalis ar teritorija atsisakė leisti savo teritorijoje Komisijai atlikti kontrolę Sąjungos vardu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didele 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos patekimo į Sąjungą rizika, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

2. Komisija įgyvendinimo aktais gali vėl įtraukti trečiąją šalį ar teritoriją arba jos zoną ar laikymo vietą, kurios įtraukimas į 231 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą buvo sustabdytas ar kuri buvo iš to sąrašo išbraukta, dėl vienos iš šių priežasčių:

a)	dėl šio straipsnio 1 dalies a ar c punktuose nurodytų priežasčių, jei trečioji šalis ar teritorija įrodo, kad ji atitinka 231 straipsnio 1 dalyje nurodytus įtraukimo į sąrašus kriterijus;

dėl šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų priežasčių, jei trečioji šalis ar teritorija pateikia tinkamų garantijų, kad gyvūnų sveikatos arba visuomenės sveikatos būklės problemos, dėl kurių jos įtraukimas tą sąrašą buvo sustabdytas arba ji buvo iš to sąrašo išbraukta, yra pašalintos arba nebekelia grėsmės gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje; [317 pakeit.]

dėl šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų priežasčių, jei:

i)	trečioji šalis ar teritorija sutiko leisti savo teritorijoje Komisijai atlikti kontrolę Sąjungos vardu ir

ii)	iš tos Komisijos atliktos kontrolės rezultatų matyti, kad trečioji šalis ar teritorija arba jos zona ar laikymo vieta atitinka 231 straipsnio 1 dalyje nurodytus įtraukimo į sąrašus kriterijus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis iš dalies pakeičiami ir papildomi trečiosios šalies ar teritorijos arba jos zonų ar laikymo vietų įtraukimo į 231 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą sustabdymo arba išbraukimo iš to sąrašo kriterijai, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

3 skirsnis

Ūkių trečiosiose šalyse ir teritorijose patvirtinimas ir įtraukimas į sąrašą

234 straipsnis

Ūkių patvirtinimas ir įtraukimas į sąrašą

1. Valstybės narės leidžia į Sąjungą įvežti sausumos gyvūnus ir jų genetinės medžiagos produktus iš tam tikros rūšies ūkių, kurie Sąjungoje turi būti patvirtinti pagal 89 straipsnio 2 dalį ir pagal 89 straipsnio 3 dalį bei 90 straipsnį priimtas taisykles, jei tas ūkis trečiojoje šalyje ar teritorijoje:

a)	atitinka tos trečiosios šalies ar teritorijos gyvūnų sveikatos reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai tos rūšies ūkiams Sąjungoje taikomoms taisyklėms;

b)	yra patvirtintas ir įtrauktas į sąrašą trečiosios šalies ar teritorijos, iš kurios tie gyvūnai ar produktai siunčiami, kompetentingos institucijos.

2. Komisija renka iš trečiųjų šalių ar teritorijų kompetentingų institucijų gautus patvirtintų ūkių sąrašus, nurodytus 1 dalies b punkte.

3. Komisija valstybėms narėms pateikia iš trečiųjų šalių ar teritorijų gautus naujus ar atnaujintus patvirtintų ūkių sąrašus ir juos viešai paskelbia.

235 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su ūkių patvirtinimu ir įtraukimu į sąrašą, delegavimas

Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nukrypstama nuo 234 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų, jei trečiojoje šalyje ar teritorijoje taikomomis alternatyviomis rizikos mažinimo priemonėmis būtų lygiavertiškai užtikrinama gyvūnų sveikata Sąjungoje.

4 skirsnis

Tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų įvežimas į Sąjungą

236 straipsnis

Įgaliojimų, susijusių su gyvūnų sveikatos reikalavimais, taikomais į Sąjungą įvežamiems tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, delegavimas

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų:

a)	iš trečiųjų šalių ar teritorijų į Sąjungą įvežamiems tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams;

b)	tų į Sąjungą įvežtų gyvūnų perkėlimui, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų vežimui Sąjungoje ir jų priežiūrai bei tvarkymui.

2. 1 dalies a punkte nurodyti gyvūnų sveikatos reikalavimai:

a)	yra tokie pat griežti, kaip šiame reglamente nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai ir pagal jį priimtos taisyklės, taikomi atitinkamų rūšių ir kategorijų gyvūnų perkėlimui, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų vežimui Sąjungoje, arba

b)	yra lygiaverčiai šio reglamento IV dalyje nurodytiems gyvūnų sveikatos reikalavimams, taikomiems tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams.

3. Kol bus priimti deleguotieji aktai, kuriais nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir jei tokie reikalavimai dar nenustatyti pagal 258 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali taikyti nacionalines taisykles, jei tos taisyklės:

a)	atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir jose atsižvelgiama į 237 ir 238 straipsniuose nurodytus veiksnius;

b)	yra ne mažiau griežtos nei nustatytosios IV dalies I ir II antraštinėse dalyse.

237 straipsnis

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti 236 straipsnyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose dėl gyvūnų įvežimo į Sąjungą

Nustatydama į Sąjungą įvežamiems konkrečios rūšies ar kategorijos gyvūnams taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus 236 straipsnio 1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas ir naujas ligas;

b)	sveikatos būklę Sąjungoje, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis;

c)	į sąrašą įtrauktas rūšis, kiek tai susiję su tomis 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis;

d)	gyvūnų amžių ir lytį;

e)	gyvūnų kilmę;

f)	ūkio ir gamybos rūšį kilmės ir paskirties vietose;

g)	numatytą paskirties vietą;

h)	numatytą gyvūnų paskirtį;

i)	kilmės ar tranzito trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba po įvežimo į Sąjungos teritoriją taikomas rizikos mažinimo priemones;

j)	tų gyvūnų perkėlimui Sąjungoje taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

k)	kitus epidemiologinius veiksnius;

l)	su tų rūšių ir kategorijų gyvūnais susijusius tarptautinius gyvūnų sveikatos srities prekybos standartus.

238 straipsnis

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti 236 straipsnyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose dėl genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų įvežimo į Sąjungą

Nustatydama į Sąjungą įvežamiems genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus 236 straipsnio 1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija atsižvelgia į:

a)	8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas į sąrašą įtrauktas ligas ir naujas ligas;

b)	gyvūnų, iš kurių gauti genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai, sveikatos būklę ir sveikatos būklę Sąjungoje, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis;

c)	konkrečių genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų rūšį ir pobūdį, apdorojimą, perdirbimo metodus ir kitas rizikos mažinimo priemones, taikytas kilmės, siuntos išsiuntimo ar paskirties vietose;

d)	ūkio ir gamybos rūšį kilmės ir paskirties vietose;

e)	numatytą paskirties vietą;

f)	numatytą genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų paskirtį;

g)	tų genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų vežimui Sąjungoje taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

h)	kitus epidemiologinius veiksnius;

i)	su konkrečiais genetinės medžiagos produktais ir gyvūniniais produktais susijusius tarptautinius gyvūnų sveikatos srities prekybos standartus.

5 skirsnis

gyvūnų sveikatos sertifikatai, deklaracijos ir kiti dokumentai

239 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikatai, deklaracijos ir kiti dokumentai, skirti įvežimui į Sąjungą

1. Valstybės narės leidžia į Sąjungą įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntas tik jei prie jų pridedamas:

a)	kilmės trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingos institucijos išduotas gyvūnų sveikatos sertifikatas;

b)	deklaracijos ar kiti dokumentai, jei to reikalaujama pagal taisykles, priimtas pagal 4 dalies a punktą.

2. Valstybės narės neleidžia į Sąjungą įvežti gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų, jei pagal sertifikavimo reikalavimus, lygiaverčius nustatytiesiems 146 straipsnio 3 dalyje ar 216 straipsnio 3 dalyje, ir pagal 146 straipsnio 4 dalį ar 216 straipsnio 4 dalį priimtas taisykles, valstybinis veterinarijos gydytojas trečiojoje šalyje ar teritorijoje nepatikrino ir nepasirašė 1 dalies a punkte nurodyto sertifikato.

3. Valstybės narės leidžia 1 dalyje nurodytus pridedamus gyvūnų sveikatos sertifikatus pakeisti elektroniniais gyvūnų sveikatos sertifikatais, kurie išduodami, tvarkomi ir perduodami naudojantis IMSOC, jei:

a)	tokiuose elektroniniuose gyvūnų sveikatos sertifikatuose pateikiama visa informacija, kurią pagal 240 straipsnio 1 dalį ir pagal 240 straipsnio 3 dalį priimtose taisyklėse reikalaujama pateikti šio straipsnio a dalies a punkte nurodytame gyvūnų sveikatos sertifikate;

b)	tokiais elektroniniais gyvūnų sveikatos sertifikatais užtikrinamas gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų atsekamumas ir tokių siuntą sąsaja su elektroninių gyvūnų sveikatos sertifikatu.

4. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 1 dalies a punkte nurodytų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntoms, ir konkrečių tų siuntų gyvūnų sveikatos sertifikavimo taisyklių, taikomų sertifikuojant siuntas, kurios nekelia didelės rizikos gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje dėl vieno ar kelių iš šių veiksnių:

i)	tam tikros kategorijos ar rūšies gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų;

ii)	gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų laikymo būdų ir gamybos rūšių;

iii)	jų numatytos paskirties;

iv)	kilmės ar tranzito trečiosiose šalyse ar teritorijose arba po įvežimo į Sąjungos teritoriją taikomų alternatyvių rizikos mažinimo priemonių, kuriomis užtikrinama gyvūnų ir visuomenės sveikatos Sąjungoje apsauga, kuri yra lygiavertė nurodytajai šiame reglamente;

v)	trečiosios šalies ar teritorijos pateiktų garantijų, kad atitiktis įvežimo į Sąjungą reikalavimams įrodoma kitomis nei gyvūnų sveikatos sertifikatas priemonėmis;

reikalavimų, pagal kuriuos prie į Sąjungą įvežamų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų turi būti pridedamos deklaracijos ar kiti dokumentai, kurie yra būtini įrodyti, kad į Sąjungą įvežami gyvūnai, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai atitinka įvežimui į Sąjungą taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus pagal 236 straipsnio 1 dalį priimtose taisyklėse.

240 straipsnis

Gyvūnų sveikatos sertifikatų turinys

1. 239 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame gyvūnų sveikatos sertifikate pateikiama bent ši informacija:

pavadinimas arba vardas bei pavardė ir adresas:

i)	kilmės ūkio ar vietos;

ii)	paskirties ūkio ar vietos;

iii)	jei taikoma, ūkių, skirtų laikomų gyvūnų surinkimo operacijoms ar poilsiui;

b)	gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų aprašas;

c)	gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ar gyvūninių produktų skaičius ar kiekis;

d)	jei taikoma, gyvūnų ar genetinės medžiagos produktų identifikavimas ir registravimas;

informacija, kuri yra būtina įrodyti, kad siuntą sudarantys gyvūnai, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai atitinka įvežimui į Sąjungą taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus 230 straipsnyje ir 236 straipsnio 3 dalyje bei pagal 236 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnį priimtose taisyklėse.

2. 239 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame gyvūnų sveikatos sertifikate galima pateikti kitos informacijos, kurios reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus.

3. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	informacijos, pateiktinos 239 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame gyvūnų sveikatos sertifikate kartu su nurodytąja šio straipsnio 1 dalyje;

b)	informacijos, pateiktinos 239 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose deklaracijose ar kituose dokumentuose.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles dėl 239 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikatų, deklaracijų ir kitų dokumentų pavyzdžių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Kol pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose bus nustatytos taisyklės, taikomos konkrečių rūšių ar kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ar gyvūniniams produktams, ir jei tokios taisyklės dar nenustatytos pagal 258 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali taikyti nacionalines taisykles, jei tos taisyklės atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

6 skirsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos ir papildomi reikalavimai, taikomi tam tikrų kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams

241 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos ir papildomi reikalavimai, taikomi tam tikrų kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 230 straipsnio 1 dalyje ir 234 bei 239 straipsniuose nurodytų reikalavimų ir papildomų reikalavimų, kurie taikomi į Sąjungą įvežant:

gyvūnus:

i)	kurie skirti cirkams, renginiams, parodoms, eksponavimui, pasirodymams ir laikyti atskirtuose ūkiuose;

ii)	kurie yra gyvūnai augintiniai;

iii)	kurie skirti naudoti mokslo tikslais;

iv)	kurių galutinė paskirties vieta nėra Sąjunga;

v)	kurie yra Sąjungos kilmės ir yra perkeliami į trečiąją šalį ar teritoriją ir iš tos trečiosios šalies ar teritorijos grąžinami atgal į Sąjungą;

vi)	kurie yra Sąjungos kilmės ir kurie perkeliami į kitą Sąjungos dalį per pakeliui esančią trečiąją šalį ar teritoriją;

vii)	kurie skirti laikinai ganyti netoli Sąjungos sienų;

viii)

kurie nekelia didelės rizikos gyvūnų sveikatos būklei Sąjungoje;

gyvūninius produktus:

i)	kurie skirti asmeniniam naudojimui;

ii)	kurie skirti vartoti iš trečiųjų šalių ar teritorijų atvykstančiose transporto priemonėse;

genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus:

i)	kurie skirti naudoti kaip prekybos pavyzdžiai;

ii)	kurie skirti naudoti kaip mokslinių tyrimų ir diagnostiniai mėginiai;

iii)	kurių galutinė paskirties vieta nėra Sąjunga;

iv)	kurie yra Sąjungos kilmės ir yra vežami į trečiąją šalį ar teritoriją ir iš tos trečiosios šalies ar teritorijos grąžinami atgal į Sąjungą;

v)	kurie yra Sąjungos kilmės ir yra vežami į kitą Sąjungos dalį per pakeliui esančią trečiąją šalį ar teritoriją;

vi)	kurie nekelia didelės rizikos gyvūnų sveikatos būklei Sąjungoje.

Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į 237 ir 238 straipsniuose nurodytus veiksnius.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles:

a)	taikomas gyvūnų sveikatos sertifikatų, deklaracijų ir kitų dokumentų, skirtų 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnams, genetinės medžiagos produktams ir gyvūniniams produktams, pavyzdžiams;

b)	kuriose pateikiami šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodai, jei jie nepateikti pagal Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*8) [Oficialios kontrolės reglamentas] 45 straipsnio 2 dalies b punktą priimtose taisyklėse.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skyrius

Tam tikrų kitų prekių nei gyvūnai, genetinės medžiagos produktai ir gyvūniniai produktai įvežimas į Sąjungą iš trečiųjų šalių ir teritorijų

242 straipsnis

Ligų sukėlėjai ir deleguotieji aktai

1. Ligų sukėlėjus į Sąjungą įvežantis fizinis ar juridinis asmuo:

a)	užtikrina, kad dėl jų įvežimo į Sąjungą nekiltų su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ir naujomis ligomis susijusios rizikos gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje;

b)	siekdamas užtikrinti, kad dėl tų ligų sukėlėjų įvežimo į Sąjungą nekiltų bioterorizmo rizikos, imasi atitinkamų ligų kontrolės ir prevencijos priemonių.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomi į Sąjungą įvežamiems ligų sukėlėjams taikomi reikalavimai dėl:

a)	ligų sukėlėjų pakuotės;

b)	kitų rizikos mažinimo priemonių, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią ligų sukėlėjų patekimui į aplinką ir jų plitimui.

243 straipsnis

Augalų medžiaga ir deleguotieji bei įgyvendinimo aktai

1. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	konkrečių gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų į Sąjungą įvežant augalų medžiagą, per kurią gali plisti į sąrašą įtrauktos ar naujos ligos;

reikalavimų, taikomų:

i)	gyvūnų sveikatos sertifikavimui, atsižvelgiant į 239 straipsnio 1 dalies a punkte ir to straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytas taisykles, arba

ii)	deklaracijoms ar kitiems dokumentams, atsižvelgiant į 239 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas taisykles.

2. Nepalankios padėties, susijusios su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ar naujomis ligomis, trečiosiose šalyse ar teritorijose atveju Komisija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

a)	ar į sąrašą įtraukta liga arba nauja liga, kuri gali būti perduodama per augalų medžiagą, kelia didelę riziką gyvūnų ar žmonių sveikatai Sąjungoje;

b)	tikimybę, kad tam tikrų rūšių, kurios įtrauktos į sąrašą dėl konkrečios į sąrašą įtrauktos ligos ar naujos ligos, gyvūnai turės tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su 1 dalyje nurodyta augalų medžiaga;

c)	su ta augalų medžiaga susijusių alternatyvių rizikos mažinimo priemonių, kuriomis galima pašalinti ar sumažinti 2 dalies a punkte nurodytą perdavimo riziką, veiksmingumą ir galimybę jomis naudotis.

3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles, kuriose pateikiami šio straipsnio 1 dalyje nurodytos augalų medžiagos Kombinuotosios nomenklatūros kodai, jei jie nepateikti pagal Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*9) [Oficialios kontrolės reglamentas] 45 straipsnio 2 dalies b punktą priimtose taisyklėse.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

244 straipsnis

Transporto priemonės, įranga, pakavimo medžiagos, vežimo vanduo, pašaras bei pašariniai augalai ir deleguotieji bei įgyvendinimo aktai

1. Gyvūnus ir produktus į Sąjungą įvežantys veiklos vykdytojai imasi atitinkamų ir būtinų prevencijos priemonių vežimo metu, kaip nurodyta 122 ir 191 straipsnių 1 dalyse.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

konkrečių gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų į Sąjungą įvežant:

i)	gyvūnų, genetinės medžiagos produktų, gyvūninių produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių transporto priemones;

ii)	gyvūnams, genetinės medžiagos produktams, gyvūniniams produktams, šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams skirtą įrangą, pakavimo medžiagas, vežimo vandenį ar pašarus ir pašarinius augalus, per kuriuos gali plisti gyvūnų ligos;

reikalavimų, taikomų:

i)	gyvūnų sveikatos sertifikavimui, atsižvelgiant į 239 straipsnio 1 dalies a punkte ir to straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytas taisykles, arba

ii)	deklaracijoms ar kitiems dokumentams, atsižvelgiant į 239 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas taisykles.

3. Komisija nustato 1 dalyje nurodytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, jei dėl vienos ar kelių 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų į sąrašą įtrauktų ligų ar naujų ligų, kurios kelia didelę riziką gyvūnų ar žmonių sveikatai Sąjungoje, susiklosto nepalanki padėtis:

a)	kaimyninėje trečiojoje šalyje;

b)	kilmės trečiojoje šalyje;

c)	tranzito trečiojoje šalyje.

4. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti taisykles, kuriose pateikiami šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodai, jei jie nepateikti pagal Reglamento (ES) Nr. xxxx/xxxx (*10) [Oficialios kontrolės reglamentas] 45 straipsnio 2 dalies b punktą priimtose taisyklėse.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyrius

Eksportas

245 straipsnis

Eksportas iš Sąjungos

1. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad gyvūnų ir produktų eksportas ir reeksportas iš Sąjungos į trečiąją šalį ar teritoriją būtų vykdomas laikantis IV dalyje nurodytų gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą taisyklių ir atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę paskirties trečiojoje šalyje ar teritorijoje arba jos zonoje ar laikymo vietoje, kiek tai susiję su 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis į sąrašą įtrauktomis ligomis ar naujomis ligomis.

Tačiau importuojančios trečiosios šalies ar teritorijos kompetentingai institucijai paprašius arba jei taip nustatyta toje šalyje ar teritorijoje galiojančiais įstatymais, kitais teisės aktais, standartais, veiklos gairėmis ir kitomis juridinėmis ar administracinėmis procedūromis, eksportas ir reeksportas iš Sąjungos gali būti vykdomi pagal tas nuostatas.

2. Jei taikomos Sąjungos ir trečiosios šalies ar teritorijos dvišalio susitarimo nuostatos, iš Sąjungos į tą trečiąją šalį ar teritoriją eksportuojami gyvūnai ir produktai atitinka tas nuostatas.

VI DALIS

NEATIDĖLIOTINOS PRIEMONĖS

1 skirsnis

Neatidėliotinos priemonės, susijusios su gyvūnų perkėlimu ir produktų vežimu Sąjungoje ir transporto priemonėmis bei kitomis medžiagomis, kurios galėjo turėtį sąlytį su tokiais gyvūnais ir produktais

246 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės, kurių nukentėjusios valstybės narės kompetentinga institucija turi imtis į sąrašą įtrauktos ligos ar naujos ligos protrūkio atveju arba pasireiškus pavojui jos teritorijoje

1. Į sąrašą įtrauktos ligos ar naujos ligos protrūkio atveju arba pasireiškus pavojui, dėl kurių gali kilti didelė rizika, valstybės narės, kurioje pasireiškė toks protrūkis ar pavojus, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į padėties rimtumą ir susijusią ligą ar pavojų ir siekdama užkirsti kelią ligai ar pavojui plisti, nedelsdama imasi vienos ar kelių neatidėliotinų priemonių:

dėl į sąrašą įtrauktų ligų:

i)	kurios nurodytos 8 straipsnio 1 dalies a punkte, taiko III dalies II antraštinės dalies 1 skyriuje nustatytas ligų kontrolės priemones;

ii)	kurios nurodytos 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, taiko III dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytas ligų kontrolės priemones;

dėl naujų ligų ir pavojų taiko:

i)	perkėlimo ir vežimo apribojimus, taikomus gyvūnams ir produktams iš ūkių ar, jei taikoma, ribojimų taikymo zonų ar laikymo vietų, kuriose pasireiškė protrūkis ar pavojus, ir transporto priemonėms bei kitoms medžiagoms, kurios galėjo turėti sąlytį su tais gyvūnais ar produktais,

ii)	gyvūnų karantiną ir produktų izoliavimą;

iii)	priežiūros ir atsekamumo priemones;

iv)	neatidėliotinas ligų kontrolės priemones, nurodytas III dalies II antraštinės dalies 1 skyriuje;

c)	taiko kitas neatidėliotinas priemones, kurios laikomos tinkamomis veiksmingai ir efektyviai kontroliuoti ir užkirsti kelią ligai ar pavojui plisti.

2. 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms:

a)	apie 1 dalyje nurodytą protrūkį ar pasireiškusį pavojų;

b)	apie neatidėliotinas priemones, kurių imtasi pagal 1 dalį.

247 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės, kurių turi imtis kitos valstybės narės, išskyrus valstybes nares, kuriose pasireiškė protrūkis ar pavojus

1. Kitų valstybių narių, išskyrus tą valstybę narę, kurioje pasireiškė 246 straipsnio 1 dalyje nurodytas protrūkis ar pavojus, kompetentinga institucija imasi vienos ar kelių 246 straipsnio 1 dalyje nurodytų neatidėliotinų priemonių, jei ji nustato, kad jos teritorijoje yra gyvūnų ar produktų iš 246 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės arba transporto priemonių ar kitų medžiagų, kurios galėjo turėti sąlytį su tais gyvūnais ar produktais.

2. Jei gresia didelė rizika, kol Komisija priims neatidėliotinas priemones pagal 248 straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija gali laikinai imtis 246 straipsnio 1 dalyje nurodytų neatidėliotinų priemonių, atsižvelgdama į padėties rimtumą, kiek tai susiję su gyvūnais ir produktais iš ūkių ar kitų vietų ar, jei taikoma, ribojimų taikymo zonų valstybėse narėse, kuriose nustatyta 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta liga ar pavojus, arba transporto priemonėmis ar kitomis medžiagomis, kurios galėjo turėti sąlytį su tokiais gyvūnais.

3. 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms:

a)	apie 1 dalyje nurodytą protrūkį ar pasireiškusį pavojų;

b)	apie neatidėliotinas priemones, kurių imtasi pagal 1 ir 2 dalis.

248 straipsnis

Komisijos neatidėliotinos priemonės

1. Jei pasireiškia protrūkis ar pavojus, kaip nurodyta 246 straipsnio 1 dalyje, ir valstybių narių kompetentingos institucijos imasi neatidėliotinų priemonių pagal 246 straipsnio 1 dalį ir 247 straipsnio 1 ir 2 dalis, Komisija įvertina padėtį bei neatidėliotinas priemones, kurių imtasi, ir įgyvendinimo aktu priima vieną ar kelias 246 straipsnio 1 dalyje nurodytas neatidėliotinas priemones dėl gyvūnų, produktų, transporto priemonių ir kitų medžiagų, kurios galėjo turėti sąlytį su tais gyvūnais ar produktais, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	Komisijai nepranešta apie priemones, kurių imtasi pagal 246 straipsnio 1 dalį ir 247 straipsnio 1 ir 2 dalis;

b)	Komisija mano, kad priemonės, kurių imtasi pagal 246 straipsnio 1 dalį ir 247 straipsnio 1 ir 2 dalis, yra nepakankamos;

c)	Komisija mano, kad siekiant išvengti nepagrįsto gyvūnų perkėlimo ir produktų vežimo sutrikdymo būtina patvirtinti ar pakeisti priemones, kurių valstybių narių kompetentingos institucijos ėmėsi pagal 246 straipsnio 1 dalį ir 247 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didele ligos ar pavojaus plitimo rizika, Komisija gali priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus pagal 255 straipsnio 3 dalį.

2 skirsnis

Neatidėliotinos priemonės, susijusios su trečiųjų šalių ir teritorijų kilmės gyvūnų ir produktų siuntomis ir transporto priemonėmis bei kitomis medžiagomis, kurios galėjo turėtį sąlytį su tokiomis siuntomis

249 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės, kurių turi imtis valstybės narės kompetentinga institucija

Sužinojusi apie trečiosios šalies ar teritorijos kilmės gyvūnų ar produktų siuntą arba transporto priemones ar kitas medžiagas, kurios galėjo turėti sąlytį su tokia siunta, kuri Sąjungoje gali kelti didelę riziką dėl galimos su į sąrašą įtrauktomis ligomis ar naujomis ligomis ar pavojais susijusios infekcijos ar užkrato, valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama:

imasi vienos ar kelių iš šių neatidėliotinų priemonių, kurios, atsižvelgiant į padėties rimtumą, yra būtinos tai rizikai sumažinti:

i)	siuntos sunaikinimo;

ii)	gyvūnų karantino ir produktų izoliavimo;

iii)	priežiūros ir atsekamumo priemonių;

iv)	atitinkamais atvejais ligų kontrolės priemonių, nurodytų III dalies II antraštinės dalies 1 skyriuje;

v)	kitų neatidėliotinų priemonių, kurios laikomos tinkamomis užkirsti kelią ligai ar pavojui plisti Sąjungoje;

b)	naudodamasi IMSOC praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie riziką, susijusią su atitinkama siunta, ir siuntos kilmę.

250 straipsnis

Komisijos neatidėliotinos priemonės

1. Jei trečiojoje šalyje ar teritorijoje pasireiškia arba paplinta į sąrašą įtraukta liga, nauja liga ar pavojus, kurie gali kelti didelę riziką, arba jei tai yra būtina dėl kitos svarbios priežasties, susijusios su gyvūnų ar visuomenės sveikata, Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu gali įgyvendinimo aktu priimti vieną ar kelias iš šių neatidėliotinų priemonių ir atsižvelgdama į padėties rimtumą:

a)	sustabdyti gyvūnų ir produktų siuntų ir transporto priemonių ar kitų medžiagų, kurios galėjo turėti sąlytį su tokiomis siuntomis, per kurias ta liga ar pavojus gali paplisti Sąjungoje, įvežimą į Sąjungą;

b)	nustatyti specialius reikalavimus, taikomus į Sąjungą įvežamoms gyvūnų ir produktų siuntoms ir transporto priemonėms ar kitoms medžiagoms, kurios galėjo turėti sąlytį su tokiomis siuntomis, per kurias ta liga ar grėsmė gali paplisti Sąjungoje;

c)	imtis kitų tinkamų neatidėliotinų ligų kontrolės priemonių siekdama užkirsti kelią tai ligai ar pavojui plisti Sąjungoje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didele rizika, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

251 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės, kurių turi imtis valstybės narės, jei Komisija nesiima veiksmų

1. Jei valstybė narė paprašė Komisijos imtis neatidėliotinų priemonių pagal 250 straipsnį, tačiau Komisija to nepadarė, ta valstybė narė:

kol Komisija priims neatidėliotinas priemones pagal šio straipsnio 2 dalį, gali laikinai imtis vienos ar kelių 249 straipsnio a dalyje nurodytų neatidėliotinų priemonių, kiek tai susiję su 250 straipsnio 1 dalyje nurodytos trečiosios šalies ar teritorijos kilmės gyvūnų ir produktų siuntomis, transporto priemonėmis ir kitomis medžiagomis, kurios galėjo turėti sąlytį su tokiomis siuntomis, atsižvelgdama į padėties rimtumą savo teritorijoje;

b)	nedelsdama praneša Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie tokias neatidėliotinas priemones ir nurodo jų priėmimo priežastį.

2. Komisija įvertina padėtį bei neatidėliotinas priemones, kurių pagal šio straipsnio 1 dalį ėmėsi valstybės narės, ir prireikus įgyvendinimo aktu priima vieną ar kelias 250 straipsnyje nurodytas neatidėliotinas priemones.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 255 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didele rizika, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 255 straipsnyje 3 dalyje nurodytos procedūros.

VII DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Procedūrinės nuostatos

252 straipsnis

I ir II priedų pakeitimas

Siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo pažangą ir pasikeitusias su visuomenės ir gyvūnų sveikata susijusias aplinkybes, Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I ir II priedų pakeitimų. [318 pakeit.]

253 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikantis reikalavimo dėl darnaus, lengvai suprantamo ir pritaikomo teisės akto . Siekdama užtikrinti visišką šio straipsnio 2 dalyje išvardytų deleguotųjų aktų nuostatų prieinamumą, teisingą aiškinimą ir taikymą, Komisija turi nustatyti organizacinį kriterijų, kuriuo remiantis būtų supaprastinta deleguotųjų aktų, kuriuos ji priims, struktūra ir sumažintas jų skaičius. [319 pakeit.]

2. 4, 5, 6 ir 7 straipsnių 2 dalyse, 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 13 ir 15 straipsnių 2 dalyse, 16 , 17 ir 18 straipsnių 3 dalyse, 24 ir 28 straipsniuose, 30 straipsnio 4 dalyje, 31 ir 34 straipsnių 2 dalyse, 35 straipsnio 2a dalyje, 37 straipsnio 5 dalyje, 39 straipsnyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnyje, 48 straipsnio 3 dalyje, 53 straipsnio 2 dalyje, 54 straipsnio 3 dalyje, 55 ir 58 straipsnių 2 dalyse, 63 straipsnyje, 64 straipsnio 4 dalyje, 67 straipsnyje, 68 straipsnio 2 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje, 72 straipsnio 2 dalyje, 73 ir 74 straipsnių 3 dalyse, 76 straipsnio 2 dalyje, 79 straipsnyje, 80 straipsnio 4 dalyje, 85 ir 89 straipsnių 3 dalyse, 92 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje, 114 ir 115 straipsniuose, 119 straipsnio 1 dalyje, 122 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje, 132 straipsnyje, 133 ir 134 straipsnių 2 dalyse, 135 straipsnio 3 dalyje, 136 straipsnio 4 dalyje, 137 straipsnyje, 141 ir 143 straipsnių 1 dalyse, 144 straipsnyje, 146 straipsnio 4 dalyje, 148 straipsnio 3 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 158 straipsnyje, 159 straipsnio 5 dalyje, 160 straipsnio 3 dalyje, 162 straipsnio 2 dalyje, 163 ir 164 straipsnių 3 dalyse, 165 straipsnio 5 dalyje, 166 ir 174 straipsnių 3 dalyse, 179 straipsnio 2 dalyje, 184 ir 188 straipsnių 1 dalyse, 191 ir 196 straipsnių 2 dalyse, 199 ir 200 straipsnių 3 dalyse, 201, 202 ir 203 straipsnių 2 dalyse, 204 straipsnio 3 dalyje, 205 ir 211 straipsniuose, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnyje, 216 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnio 3 dalyje, 221 straipsnio 1 dalyje, 222 ir 223 straipsnių 3 dalyse, 224 straipsnio 5 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 229 straipsnio 1 dalyje, 231 ir 233 straipsnių 3 dalyse, 235 straipsnyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 239 straipsnio 4 dalyje, 240 straipsnio 3 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnio 1 dalyje, 244 straipsnio 2 dalyje, 252 straipsnyje, 259, 260 ir 261 straipsnių 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam 5 metų laikotarpiui nuo… (*11). Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [320 pakeit.]

3. 229 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo (*).

(*)	Pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto įsigaliojimo data arba kita teisės aktų leidėjo nustatyta data. [321 pakeit.]

3a. Deleguotieji aktai turi būti pagrįsti turimais moksliniais įrodymais ir priimti pasitarus su suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais, deramai atsižvelgus į Europos maisto saugos tarnybos mokslinę nuomonę. [322 pakeit.]

4. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus ir 229 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal šio straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

254 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 253 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

255 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Sankcijos

256 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas tų taisyklių įgyvendinimas. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės ne vėliau kaip … (*12) praneša Komisijai apie minėtas nuostatas ir nedelsdamos praneša apie bet kuriuos vėliau padarytus pakeitimus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Valstybių narių priemonės

257 straipsnis

Valstybių narių priemonės

1. Valstybės narės savo teritorijose gali taikyti papildomas ar griežtesnes priemones, nei nustatytos šiame reglamente, susijusias tik su:

a)	su gyvūnų sveikata susijusia atsakomybe, nurodyta I dalies 3 skyriuje;

b)	16 straipsnyje nurodytu pranešimu valstybėse narėse;

c)	II dalies 2 skyriuje nurodyta priežiūra;

d)	registravimu, patvirtinimu, duomenų saugojimu ir registrais, nurodytais IV dalies I antraštinės dalies 1 skyriuje ir II antraštinės dalies 1 skyriuje;

e)	laikomų sausumos gyvūnų ir genetinės medžiagos produktų atsekamumo reikalavimais, nurodytais IV dalies I antraštinės dalies 2 skyriuje.

2. 1 dalyje nurodytos nacionalinės priemonės atitinka šiame reglamente nustatytas taisykles ir:

a)	netrukdo trukdo gyvūnų perkėlimui ir produktų vežimui iš vienos valstybės narės į kitą tik tuo atveju, kai tai moksliškai pagrįsta kontroliuojant infekcinę ligą ;

b)	neprieštarauja 1 dalyje nurodytoms taisyklėms. [323 pakeit.]

VIII DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

258 straipsnis

Panaikinimas

1. Sprendimas 78/642/EEB, Direktyva 79/110/EEB, Direktyva 81/6/EEB, Sprendimas 89/455/EEB, Direktyva 90/423/EEB ir Sprendimas 90/678/EEB panaikinami.

2. Šie teisės aktai panaikinami nuo … (*13):

—	Direktyva 64/432/EEB,

—	Direktyva 77/391/EEB,

—	Direktyva 78/52/EEB,

—	Direktyva 80/1095/EEB,

—	Direktyva 82/894/EEB,

—	Direktyva 88/407/EEB,

—	Direktyva 89/556/EEB,

—	Direktyva 90/429/EEB,

—	Direktyva 91/68/EEB,

—	Sprendimas 91/666/EEB,

—	Direktyva 92/35/EEB,

—	Direktyva 92/65/EEB,

—	Direktyva 92/66/EEB,

—	Direktyva 92/118/EEB,

—	Direktyva 92/119/EEB,

—	Sprendimas 95/410/EB,

—	Direktyva 2000/75/EB,

—	Sprendimas 2000/258/EB,

—	Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, [324 pakeit.]

—	Direktyva 2001/89/EB,

—	Direktyva 2002/60/EB,

—	Direktyva 2002/99/EB,

—	Direktyva 2003/85/EB,

—	Reglamentas (ES) Nr. [XXX/XXX [įrašyti Reglamento dėl gyvūnų augintinių perkėlimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003, numerį] , [325 pakeit.]

—	Reglamentas (EB) Nr. 21/2004, [326 pakeit.]

—	Direktyva 2004/68/EB,

—	Direktyva 2005/94/EB,

—	Direktyva 2006/88/EB,

—	Direktyva 2008/71/EB, [327 pakeit.]

—	Direktyva 2009/156/EB,

—	Direktyva 2009/158/EB.

Nuorodos į tuos panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

3. Pagal 2 dalyje nurodytus Tarybos ir Europos Parlamento teisės aktus Komisijos priimti teisės aktai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiame reglamente nustatytoms taisyklėms.

259 straipsnis

Su Reglamento (EB) Nr. 1760/2000, Reglamento (EB) Nr. 21/2004 ir Direktyvos 2008/71/EB panaikinimu susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Nepaisant šio reglamento 258 straipsnio 2 dalies, reglamentai (EB) Nr. 1760/2000 ir (EB) Nr. 21/2004 ir Direktyva 2008/71/EB toliau taikomi iki datos, kuri turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 2 dalį priimtame deleguotajame akte.

2. Komisijai pagal 252 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl datos, nuo kurios nebetaikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti teisės aktai.

Ta data yra atitinkamų taisyklių, kurios turi būti priimtos pagal šio reglamento 103 straipsnio 2 dalyje ir 114 bei 115 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus, taikymo pradžios data. [328 pakeit.]

260 straipsnis

Su direktyvų 92/66/EEB, 2000/75/EB, 2001/89/EB, 2002/60/EB, 2003/85/EB ir 2005/94/EB panaikinimu susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Nepaisant šio reglamento 258 straipsnio 2 dalies, direktyvos 92/66/EEB, 2000/75/EB, 2001/89/EB, 2002/60/EB, 2003/85/EB ir 2005/94/EB toliau taikomos iki datos, kuri turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 2 dalį priimtame deleguotajame akte.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl datos, nuo kurios nebetaikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos direktyvos.

Ta data yra atitinkamų taisyklių, kurios turi būti priimtos pagal šio reglamento 44 ir 47 straipsnių 1 dalyse, 48 straipsnio 3 dalyje, 53 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnio 3 dalyje, 58 straipsnio 2 dalyje, 63 straipsnyje, 64 straipsnio 4 dalyje, 67 straipsnyje, 68 straipsnio 2 dalyje ir 70 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, taikymo pradžios data.

261 straipsnis

Su Reglamento (ES) Nr. [XXX/XXX dėl gyvūnų augintinių perkėlimo nekomerciniais tikslais] panaikinimu susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Nepaisant šio reglamento 258 straipsnio 2 dalies, Reglamentas (ES) Nr. [XXX/XXX on the non-commercial movement of pet animals] toliau taikomas iki datos, kuri turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 2 dalį priimtame deleguotajame akte.

2. Komisijai pagal 253 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl datos, nuo kurios nebetaikomas Reglamentas XXX/XXX.

Ta data yra atitinkamų taisyklių, kurios turi būti priimtos pagal šio reglamento 114 straipsnio f dalyje, 152 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, taikymo pradžios data. [329 pakeit.]

261a straipsnis

Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą. Komisijos ataskaitoje pateikiama šio reglamento poveikio apžvalga, įskaitant patirtį, įgytą naudojantis deleguotaisiais įgaliojimais pagal 253 straipsnį, ir prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai. [330 pakeit.]

262 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas praėjus … [36 mėnesiams nuo Reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(5) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(6) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

(7) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31 ).

(8) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003 12 12, p. 1).

(9) 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (OL L 268, 1998 10 3, p. 1).

(10) 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(11) 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54).

(12) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(13) Dok. SANCO/7070/2010.

(14) … m… d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. xxxx/xxxx dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005, 834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012 ir 652/2014 ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L…).

(*1) 2013/0140(COD) data ir nuorodos numeris.

(15) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33).

(16) 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoa 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977).

(17) 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19).

(18) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 192, 2010 7 23, p. 1).

(19) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 343, 2009 12 22, p. 74).

(*2) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(20) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (OL L 178, 2013 6 28, p. 1).

(21) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).

(22) 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyva 77/391/EEB, nustatanti Bendrijos priemones dėl galvijų bruceliozės, tuberkuliozės ir leukozės likvidavimo (OL L 145, 1977 6 13, p. 44).

(23) 1977 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 78/52/EEB, nustatanti Bendrijos kriterijus nacionaliniams planams dėl pagreitinto galvijų bruceliozės, tuberkuliozės ir leukozės likvidavimo (OL L 15, 1978 1 19, p. 34).

(24) 1980 m. lapkričio 11 d. Tarybos direktyva 80/1095/EEB, kuria nustatomos sąlygos, kuriomis likviduojamas klasikinis kiaulių maras Bendrijos teritorijoje ir ji išsaugoma neužkrėsta (OL L 325, 1980 12 1, p. 1).

(25) 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje (OL L 378, 1982 12 31, p. 58).

(26) 1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai galvijų sperma bei jos importui (OL L 194, 1988 7 22, p. 10).

(27) 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1989 10 19, p. 1).

(28) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (OL L 224, 1990 8 18, p. 62).

(29) 1991 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimas 91/666/EEB dėl Bendrijos vakcinų nuo snukio ir nagų ligos rezervų įsteigimo (OL L 368, 1991 12 31, p. 21).

(30) 1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 92/35/EEB, nustatanti afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones (OL L 157, 1992 6 10, p. 19).

(31) 1992 m. liepos 14 d. Tarybos direktyva 92/66/EEB, nustatanti Bendrijos Niukaslio ligos kontrolės priemones (OL L 260, 1992 9 5, p. 1).

(32) 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I skyriuje, ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, nurodytose Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją (OL L 62, 1993 3 15, p. 49).

(33) 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (OL L 62, 1993 3 15, p. 69).

(34) 1995 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimas 95/410/EB, nustatantis Suomijai ir Švedijai skirtų skerstinų naminių paukščių mikrobiologinio tyrimo, imant mėginius jų kilmės įmonėse, taisykles (OL L 243, 1995 10 11, p. 25).

(35) 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB, nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (OL L 327, 2000 12 22, p. 74).

(36) 2000 m. kovo 20 d. Tarybos sprendimas 2000/258/EB dėl specialios institucijos, atsakingos už kriterijų, būtinų standartizuojant pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus, nustatymą, skyrimo (OL L 79, 2000 3 30, p. 40).

(37) OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

(38) 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyva 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (OL L 316, 2001 12 1, p. 5).

(39) 2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 2002/60/EB, nustatanti konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičiančia Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (OL L 192, 2002 7 20, p. 27).

(40) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (OL L 18, 2003 1 23, p. 11).

(41) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinančia Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičiančia Direktyvą 92/46/EEB (OL L 306, 2003 11 22, p. 1).

(42) OL L…

(43) 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

(44) 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/68/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičianti direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičianti Direktyvą 72/462/EEB (OL L 139, 2004 4 30, p. 321).

(45) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).

(46) 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EEB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo (OL L 213, 2008 8 8, p. 31).

(47) 1978 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 78/642/EEB dėl sveikatos apsaugos priemonių Botsvanos respublikos atžvilgiu (OL L 213, 1978 8 3, p. 15).

(48) 1979 m. sausio 24 d. Tarybos direktyva 79/110/EEB, kuria leidžiama Italijos Respublikai vėliau pranešti apie savo nacionalinius planus dėl pagreitinto galvijų bruceliozės ir tuberkuliozės likvidavimo ir atidėti jų įgyvendinimą (OL L 29, 1979 2 3, p. 24).

(49) 1981 m. sausio 1 d. Tarybos direktyva 81/6/EEB, kuria leidžiama Graikijos Respublikai pranešti apie savo nacionalinius planus dėl pagreitinto galvijų bruceliozės ir tuberkuliozės likvidavimo ir juos įgyvendinti (OL L 14, 1981 1 16, p. 22).

(50) 1989 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas 89/455/EEB, kuriuo nustatomos Bendrijos priemonės, skirtos sukurti bandomuosius projektus pasiutligei kontroliuoti, siekiant jos likvidavimo arba prevencijos (OL L 223, 1989 8 2, p. 19).

(51) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/423/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 85/511/EEB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių įdiegimo, Direktyvą 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis, ir Direktyvą 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų importuojant galvijus, kiaules ir šviežią mėsą arba mėsos produktus iš trečiųjų šalių (OL L 224, 1990 8 18, p. 13).

(52) 1990 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 90/678/EEB, kuria pripažįstama, kad kai kuriose Bendrijos teritorijos dalyse arba oficialiai nenustatyta kiaulių maro, arba nenustatyta kiaulių maro (OL L 373, 1990 12 31, 29).

(53) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(*3) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(*4) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(54) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(*5) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(55) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(*6) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(56) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(57) 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).

(*7) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(*8) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(*9) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(*10) 2013/0140(COD) nuorodos numeris.

(*11) Pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto įsigaliojimo data (arba kita teisės aktų leidėjo nustatyta data).

(*12) Vieneri metai po šio reglamento taikymo pradžios.

(*13) Šio reglametno taikymo pradžia.

- I priedas

1 dalis

Sausumos gyvūnų ligos

Ligos, kurioms taikomos nustatytos taisyklės	8 straipsnio 1 dalies a punktas. Skubi ligų kontrolė ir likvidavimas	8 straipsnio 1 dalies b punktas. Privalomas likvidavimas	8 straipsnio 1 dalies c punktas. Pasirinktinas „savanoriškas“ likvidavimas	8 straipsnio 1 dalies d punktas Prekyba	8 straipsnio 1 dalies e punktas. Pranešimas, ataskaitų teikimas ir priežiūra	Į sąrašą įtrauktos rūšys
Klasikinis kiaulių maras	X	X	0	X	X	Suidae ir Tayassuidae.
Mėlynojo liežuvio liga	X	X	0	X	X	Visi atrajotojai. LIGŲ PERNEŠĖJAI: Culicoides ir kt.
Epizootinė hemoraginė elnių liga	X	X	0	X	X	Visi atrajotojai. LIGŲ PERNEŠĖJAI: Culicoides ir kt.
Kiaulių vezikulinė liga	X	X	0	X	X	Suidae ir Tayassuidae
Labai patogeniškas paukščių gripas	X	X	0	X	X	Naminiai paukščiai, nelaisvėje laikomi paukščiai ir laukiniai paukščiai
Mažai patogeniškas paukščių gripas (H5, H7)	X	X	0	X	X	Naminiai paukščiai ir nelaisvėje laikomi paukščiai
Afrikinis kiaulių maras	X	X	0	X	X	Suidae ir Tayassuidae. LIGŲ PERNEŠĖJAI / LIGAS PERNEŠANČIOS KRAUJASIURBĖS ERKĖS (Genus Ornithodorus)
Snukio ir nagų liga	X	X	0	X	X	Bet kurie iš šių naminių ar laukinių gyvūnų: Artylodactyla būrio Ruminatia, Suina ir Tylopoda (taip pat Rodentia ir Proboscidae)
Galvijų maras	X	X	0	X	X	Kanopiniai
Smulkiųjų atrajotojų maras	X	X	0	X	X	Bovidae ir Suidae
Rifto slėnio karštinė	X	X	0	X	X	Visos kanopinių rūšys, išskyrus Suidae šeimą. LIGŲ PERNEŠĖJAI: uodai (Aedes, Culex), mašalai (Culicoides)
Žvynelinė	X	X	0	X	X	Bovidae ir Giraffidae
Avių ir ožkų raupai	X	X	0	X	X	Bovidae
Infekcinė galvijų pleuropneumonija	X	0	0	X	X	Bos genties rūšys
Afrikinė arklių liga	X	X	0	X	X	Equidae LIGŲ PERNEŠĖJAI:mašalai: Culicoides
Arklių encefalomielitas (įskaitant rytų arklių encefalomielitą, vakarų arklių encefalomielitą ir arklių encefalomielito japoniškąjį encefalomielitą)	X	0	0	X	X	Equidae LIGŲ PERNEŠĖJAI: Uodai, paukščiai, kiti ligų pernešėjai…
Venesuelos arklių encefalomielitas	X	0	0	X	X	Equidae LIGŲ PERNEŠĖJAI: Uodai, paukščiai, kiti ligų pernešėjai…
Vakarų Nilo virusas	0	0	0	X	X	Equidae LIGŲ PERNEŠĖJAI: uodai
Niukaslio liga	X	X	0	X	X	Naminiai paukščiai, kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, įskaitant balandžius
Vezikulinis stomatitas	X	X	0	X	X	Kanopiniai
Tešeno liga	X	0	0	X	X	Suidae
Įnosės	0	0	0	X	X	Equidae
Kergimo liga	0	0	0	X	X	Equidae
Arklių infekcinė anemija	0	0	0	X	X	Equidae
Pasiutligė	0	0	0	X	X	Bovidae, Suidae, Ovidae, Capridae, Equidae, Carnivora ir Chiroptera
Juodligė	0	0	0	X	X	Bovidae, Camelidae, Cervidae, Elephantidae, Equidae ir Hippopotamidae
Galvijų tuberkuliozė (PASTABA: Mycobacterium tuberculosis: bovis, caprae)	0	X	X (žmogbeždžionės ir katiniai)	X	X	Mammalia, būtent Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae ir Tragulidae
Bruceliozė*	0	X	0	X	X	Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Hippopotamidae ir Tragulidae
Galvijų brucelė*	0	X	0	X	X	Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Hippopotamidae ir Tragulidae
Užkrečiamasis epididimitas*	0	0	0	X	X	Antilocapridae, Bovidae, Camelidae, Cervidae, Giraffidae, Hippopotamidae ir Tragulidae
Kiaulių brucelė*	0	0	X	X	X	Cervidae, Leporidae, Ovibos moschatus, Suidae ir Tayassuidae
Paukščių chlamidiozė	0	0	0	X	X	Psittaciformes
Enzootinė galvijų leukozė	0	X	0	X	X	Galvijai (įskaitant Bison bison ir Bubalus bubalus)
Mažasis avilių vabalas (Aethina tumida)	0	0	0	X	X	Apis ir Bombus
Tropilaelaps erkė (Tropilealaps spp.)	0	0	0	X	X	Apis
Amerikinis puvinys	0	0	0	X	X	Apis
Beždžionių raupai	0	0	0	0	X	Rodentia ir nežmoginiai primatai
Ebolos karštligės virusas	0	0	0	0	X	Nežmoginiai primatai (žmogbeždžionės)
Aujeskio liga	0	0	X	X	X	Kiaulės
Kazeozinis limfadenitas (Corynebacteium pseudotuberculosis)	0	0	X	X	0	Avys ir ožkos
Plaučių adenomatozė	0	0	X	X	0	Avys ir ožkos
Paratuberkuliozė	0	0	X	X	0	Avys ir ožkos
„Maedi-visna“ liga	0	0	X	X	0	Avys ir ožkos
Ožkų infekcinis artritas / encefalitas	0	0	X	X	0	Avys ir ožkos
Kontaginė agalaktija	0	0	X	X	0	Avys ir ožkos
Pasienio liga	0	0	0	X	0	Avys ir ožkos
Infekcinis galvijų rinotracheitas / infekcinis pustulinis vulvovaginitas	0	0	X	X	0	Galvijai
Galvijų (genitalijų) kampilobakteriozė (C. foetus ssp. Venerealis)	0	0	0	X	0	Galvijai
Galvijų infekcinė diarėja / gleivinės liga	0	0	0	X	0	Galvijai
Trichomonas foetus infekcija	0	0	0	X	0	Galvijai
Užkrečiamas gastroenteritas	0	0	X	X	0	Kiaulės
Europinis puvinys	0	0	X	X	0	Bitės
Echinococcus multilocularis sukelta infekcija	0	0	X	X	X	Šunys
Salmonelės, susijusios su gyvūnų sveikata: Salmonella Pullorum, Salmonella Gallinarum ir Salmonella arizonae	0	0	X	X	0	Naminiai paukščiai
Zoonozės salmoneliozė (išskyrus minėtą pirmiau)	X	0	X	X	X	Naminiai paukščiai (taip pat kiaulės)
Mycoplasma gallisepticum ir Mycoplasma meleagridis infekcijos	0	0	X	X	X	Naminiai paukščiai: M. gallisepticum – naminiai paukščiai ir kalakutai M. meleagridis – kalakutai
Tuberkuliozė (išskyrus galvijų tuberkuliozę)**	0	0	X	X	X	Žmogbeždžionės, katiniai, atrajotojai
Tuliaremija	0	0	X	X	0	Kiškiažvėriai
Miksomatozė	0	0	X	X	0	Kiškiažvėriai
Triušių hemoraginė liga	0	0	X	X	0	Kiškiažvėriai
Virusinis enteritas (audinių)	0	0	X	X	0	Audinės
Aleutinė liga (audinių)	0	0	X	X	0	Audinės
Varozė	0	0	X	X	0	Bitės
Akariozė	0	0	X	X	0	Bitės
Krymo-Kongo hemoraginė karštinės	0	0	0	X	0	Bėgiojantys paukščiai
USE (Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 ir Direktyva 92/65/EEB)
Galvijų spongiforminė encefalopatija	X	X	0	X	X	Galvijai, avys ir ožkos
Skrepio liga	X	X	0	X	X	Avys ir ožkos:
Lėtinė išsekimo liga	X	X	0	X	X	Cervidae
USE, išskyrus galvijų / avių / ožkų	X	X	0	0	X	Visi gyvūnai
Zoonozės (Direktyva 2003/99/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005 dėl trichineliozės)
Trichineliozė	0	0	X	X	X	Kiaulės, arkliai, šernai ir kiti laukiniai gyvūnai (imlūs trichinelių užkratui)
Listeriozė	0	0	0	0	X	Nenurodyta
Kampilobakteriozė	0	0	0	0	X	Nenurodyta
Verotoksiną gaminančios E. coli bakterijos	0	0	0	0	X	Nenurodyta
Leptospirozė	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Jersiniozė	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Vibriozė	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Toksoplazmozė	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Kriptosporidiozė	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Cisticerkozė	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Anisakiazė	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Boreliozė	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Botulizmas	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Gripo virusas	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Echinokokozė (hidatidozė) – – echinokokozė ir jos sukėlėjai	0	0	0	0	X	Nenurodyta
Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pavojai (atsparūs mikroorganizmai ir atsparumo determinantai)	0	0	0	0	X	Naminiai paukščiai, kiaulės ir galvijai
Kalici virusas	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Hepatito A virusas	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Nariuotakojų perduodami virusai	0	0	0	0	X***	Nenurodyta
Kitos zoonozės ir jų sukėlėjai	0	0	0	0	X***	Nenurodyta

2 dalis

Vandens gyvūnų ligos

Ligos, kurioms taikomos nustatytos taisyklės	8 straipsnio 1 dalies a punktas. Skubi ligų kontrolė ir likvidavimas	8 straipsnio 1 dalies b punktas. Privalomas likvidavimas	8 straipsnio 1 dalies c punktas. Pasirinktinas „savanoriškas“ likvidavimas	8 straipsnio 1 dalies d. punktas Prekyba	8 straipsnio 1 dalies e punktas. Pranešimas ir priežiūra	Į sąrašą įtrauktos rūšys
Epizootinė hematopoetinė nekrozė	X	X	0	X	X	Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss) ir paprastasis ešerys (Perca fluviatilis)
Bonamia exitiosa infekcija	X	X	0	X	X	Australijos purvo austrė (Ostrea angasi), Čilės plokščioji austrė (O. chilensis)
Perkinozės infekcija	X	X	0	X	X	Didžioji austrė (Crassostrea gigas) ir amerikinė austrė (C. virginica)
Microcytos mackini infekcija	X	X	0	X	X	Didžioji austrė (Crassostrea gigas) ir amerikinė austrė (C. virginica), Ramiojo vandenyno plokščioji austrė (O. conchaphila) ir europinė plokščioji austrė (O. edulis) Direktyva 2002/99/EB (Reglamentas (EB) Nr. 95/70)
Taura sindromas	X	X	0	X	X	Šiaurinė baltoji krevetė (Penaeus setiferus), Vidurio Amerikos mėlynoji krevetė P. stylirostris) ir Vidurio Amerikos krevetė (P. vannamei)
Geltongalvių (Yellowhead) liga	X	X	0	X	X	Šiaurinė baltoji krevetė (Penaeus setiferus), šiaurinė rožinė krevetė (P. duorarum), japoninė krevetė (P. japonicus), didžioji tigrinė krevetė (P. monodon), šiaurinė baltoji krevetė (P. setiferus), Vidurio Amerikos mėlynoji krevetė (P. stylirostris) ir Vidurio Amerikos krevetė (P. vannamei)
Virusinė hemoraginė septicemija (VHS)	0	0	X	X	X	Paprastoji silkė (Clupea spp.), sykas (Coregonus sp.), europinė lydeka (Esox lucius), juodadėmė menkė (Gadus aeglefinus), didžiagalvė menkė (G. macrocephalus), Atlanto menkė (G. morhua), rytinė lašiša (Oncorhynchus spp.), vaivorykštinis upėtakis (O. mykiss), vėgėlė (Onos mustelus), paprastasis šlakys (Salmo trutta), paprastasis otas (Scophthalmus maximus), atlantinis šprotas (Sprattus sprattus), europinis kiršlys (Thymallus thymallus) ir azijinė paltusžuvė (Paralichthys olivaceus)
Infekcinė hematopoetinė nekrozė (IHN)	0	0	X	X	X	Keta (Oncorhynchus keta), didžioji lašiša (O. kisutch), japoninė lašiša (O. masou), vaivorykštinis upėtakis (O. mykiss), raudonoji lašiša (O. nerka), rausvoji lašiša (O. rhodurus), karališkoji lašiša (O. tshawytscha) ir Atlanto lašiša (Salmo salar)
Koi herpes viruso (KHV) infekcija	0	0	X	X	X	Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Infekcinė lašišų anemija (ISA)	0	0	X	X	X	Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), Atlanto lašiša (Salmo salar) ir paprastasis šlakys (S. trutta)
Marteiliozės (Marteilia refringens) infekcija	0	0	X	X	X	Australijos purvo austrė (Ostrea angasi), Čilės plokščioji austrė (O. chilensis), europinė plokščioji austrė (O. edulis), Argentinos austrė (O. puelchana), valgomoji midija (Mytilus edulis) ir Viduržemio midija (M. galloprovencialis)
Bonamiozės (Bonamia ostreae) infekcija	0	0	X	X	X	Australijos purvo austrė (Ostrea angasi), Čilės plokščioji austrė (O. chilensis), Ramiojo vandenyno plokščioji austrė (O. conchaphila), O. denselammellosa, europinė plokščioji austrė (O. edulis) ir Argentinos austrė (O. puelchana)
Baltmė (vitiligas)	0	0	X	X	X	Visi dešimtkojai vėžiagyviai (Decapoda būrys)

Pastabos:

OIE kodas = ateityje B. abortus, B. melitensis arba B. suis viename skyriuje su rekomendacijomis, skirtomis (pagal dabartinį projektą): bovids [galvijai (Bos taurus, B. indicus, B. frontalis, B. javanicus ir B. grunniens), bizonai (Bison bison ir B. bonasus) ir buivolai (Bubalus bubalus)], avys (Ovis aries) ir ožkos (Capra aegagrus), kiaulės (Sus scrofa), kupranugarių šeimos atstovai [vienakupriai kupranugariai (Camelus dromedarius), dvikupriai kupranugariai (Camelus bactrianus), lamos (Lama glama), alpakos (Lama pacos), gvanakai (Lama guanicoe) ir vikunijos (Vicugna vicugna)], elniai [stirnos (Capreolus capreolus), taurieji elniai (Cervus elaphus elaphus), vapiti elniai (C. elaphus canadensis), dėmėtieji elniai (C. nippon), zambarai (C. unicolor unicolor), karčiuotieji zambarai (C. timorensis), danieliai (Dama dama), baltauodegiai, juodauodegiai, ilgaausiai elniai (Odocoileus spp.) ir šiaurės elniai (Rangifer tarandus), Europos kiškiai (Lepus europaeus).

**	M. tuberculosis, neįtraukta į OIE sąrašą; tačiau įtraukta į 6.11 skyrių dėl konkrečių zoonozių, kurias perduoda nežmoginiai primatai, pvz., M. tuberculosis komplekso, tyrimų / gydymo rekomendacijų karantino metu.

***	Papildomai Direktyvoje 2003/99/EB, pagal epidemiologinę padėtį valstybėse narėse.

Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (1) pavojingos užkrečiamos ligos apibrėžiamos taip: „ligos, išvardytos OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 1.2.3 straipsnyje (2010 m. leidime) ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 1.3 straipsnyje (2010 leidime) laikomos pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis bendrų gyvūnų sveikatos apribojimų taikymo tikslais, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 6 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje“.

[331 pakeit.]

(1) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

I PRIEDAS

Gyvūnų augintinių rūšys

A DALIS

Šunys (Canis lupus familiaris)

Katės (Felis silvestris catus)

Šeškai (Mustela putorius furo)

B DALIS

Bestuburiai (išskyrus bites, kamanes, moliuskus ir vėžiagyvius)

Dekoratyviniai vandens gyvūnai

Varliagyviai

Ropliai

Paukščiai: visų rūšių paukščiai, išskyrus naminius paukščius

Žinduoliai: graužikai ir triušiai, kurie nėra skirti maisto gamybai.

II PRIEDAS

Kanopinių gyvūnų rūšys

Taksonas
Būrys (lotynų kalba)	Šeima (lotynų kalba)	Gentys ir rūšys (lotynų kalba)
Perissodactyla	Equidae	Equus spp.
	Tapiridae	Tapirus spp.
	Rhinocerotidae	Ceratotherium spp., Dicerorhinus spp., Diceros spp., Rhinoceros spp.
Artiodactyla	Antilocapridae	Antilocapra ssp.
	Bovidae	Addax ssp., Aepyceros ssp., Alcelaphus ssp., Ammodorcas ssp., Ammotragus ssp., Antidorcas ssp., Antilope ssp., Bison ssp., Bos ssp.(įskaitant Bibos, Novibos, Poephagus), Boselaphus ssp., Bubalus ssp. (įskaitant Anoa), Budorcas ssp., Capra ssp., Cephalophus ssp., Connochaetes ssp., Damaliscus ssp.(įskaitant Beatragus), Dorcatragus ssp., Gazella ssp., Hemitragus ssp., Hippotragus ssp., Kobus ssp., Litocranius ssp., Madogua ssp., Naemorhedus ssp. (įskaitant Nemorhaedus ir Capricornis), Neotragus ssp., Oreamuos ssp., Oreotragus ssp., Oryx ssp., Ourebia ssp., Ovibos ssp., Ovis ssp., Patholops ssp., Pelea ssp., Procapra ssp., Pseudois ssp., Pseudoryx ssp., Raphicerus ssp., Redunca ssp., Rupicapra ssp., Saiga ssp., Sigmoceros-Alecelaphus ssp., Sylvicapra ssp., Syncerus ssp., Taurotragus ssp., Tetracerus ssp., Tragelaphus ssp. (įskaitant Boocerus).
	Camelidae	Camelus ssp., Lama ssp., Vicugna ssp.
	Cervidae	Alces ssp., Axis-Hyelaphus ssp., Blastocerus ssp., Capreolus ssp., Cervus-Rucervus ssp., Dama ssp., Elaphurus ssp., Hippocamelus ssp., Hydropotes ssp., Mazama ssp., Megamuntiacus ssp., Muntiacus ssp., Odocoileus ssp., Ozotoceros ssp., Pudu ssp., Rangifer ssp.
	Giraffidae	Giraffa ssp., Okapia ssp.
	Hippopotamidae	Hexaprotodon-Choeropsis ssp., Hippopotamus ssp.
	Moschidae	Moschus ssp.
	Suidae	Babyrousa ssp., Hylochoerus ssp., Phacochoerus ssp., Potamochoerus ssp., Sus ssp.,
	Tayassuidae	Catagonus ssp., Pecari-Tayassu ssp.
	Tragulidae	Hyemoschus ssp., Tragulus-Moschiola ssp.
Proboscidae	Elephantidae	Elephas ssp., Loxodonta ssp.

III PRIEDAS

257 straipsnio 2 dalyje nurodyta atitikties lentelė

1. Direktyva 64/432/EEB

Direktyva 64/432/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies), 150 straipsnio 3 dalis ir 220 straipsnio 3 dalis
3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 2 dalis	121 ir 123 straipsniai 121 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 3 ir 4 dalys
4 straipsnio 1 dalis 4 straipsnio 2 ir 3 dalys	121 straipsnio 1 dalis 122 straipsnio 1 ir 2 dalys
5 straipsnio 1 dalis 5 straipsnio 2 dalis 5 straipsnio 2 dalies a punktas 5 straipsnio 2 dalies b punktas 5 straipsnio 3 dalis 5 straipsnio 4 dalis 5 straipsnio 5 dalis	140 straipsnio 1 dalis, 142 ir 143 straipsniai, 146 straipsnio 3 ir 4 dalys, 144 straipsnio a dalis 141 straipsnio 1 dalies b punktas, 146 straipsnio 3 ir 4 dalys, 150 straipsnis, 130, 132 ir 150 straipsniai
6 straipsnis	127, 128 ir 129 straipsniai
6a straipsnis	—
7 straipsnis	129 ir 130 straipsniai, 131 straipsnio a dalis ir 132 straipsnis
8 straipsnis	16, 17 ir 18 straipsniai, 16, 17 ir 18 straipsnių 3 dalys ir 19 straipsnis
9 straipsnis	30 straipsnio 1 dalis, 31 ir 32 straipsniai, 30 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 31 straipsnio 2 dalis
10 straipsnis	30 straipsnio 2 dalis, 31, 32, 36, 41, 42, 39 ir 40 straipsniai, 41 straipsnio 3 dalis ir 42 straipsnio 5 ir 6 dalys
11 straipsnio 1 dalis 11 straipsnio 2 dalis 11 straipsnio 3 dalis 11 straipsnio 4 dalis 11 straipsnio 5 ir 6 dalys	89 straipsnio 1 dalies a punktas, 92 ir 93 straipsniai ir 92 straipsnio 2 dalis, 97, 100 ir 101 straipsniai 93 ir 94 straipsniai 95 straipsnis 92 straipsnio 1 ir 2 dalių d punktai
12 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 dalis 12 straipsnio 3 dalis 12 straipsnio 4 dalis 12 straipsnio 5 ir 6 dalys	122 straipsnis, 99 ir 100 straipsniai 122 straipsnio 1 dalies a ir b punktai 140 straipsnio 3 dalis —
13 straipsnio 1 ir 2 dalys 13 straipsnio 3 dalis 13 straipsnio 4 dalis 13 straipsnio 5 ir 6 dalys	89, 92, 93, 94, 97, 100 ir 101 straipsniai 95 straipsnis — 96 straipsnis
14 straipsnio 1 ir 2 dalys 14 straipsnio 3 dalies A ir B punktai 14 straipsnio 3 dalies C punktas 14 straipsnio 4–6 dalys	— — 103 straipsnis —
15 straipsnio 1 dalis 15 straipsnio 2–4 dalys	256 straipsnis —
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—
17a straipsnis	—
18 straipsnis	103 straipsnis
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—

2. Direktyva 77/391/EEB

Direktyva 77/391/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnio 1 dalis 2 straipsnio 2 dalis 2 straipsnio 3 dalis 2 straipsnio 4 dalis	30 straipsnio 1 dalis 31 ir 32 straipsniai 33 straipsnis 36 ir 41 straipsniai
3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 2 dalis 3 straipsnio 3 dalis 3 straipsnio 4 dalis	30 straipsnio 1 dalis 31 ir 32 straipsniai 33 straipsnis 36 ir 41 straipsniai
4 straipsnis	30 straipsnio 1 dalis, 31, 32, 33, 36 ir 41 straipsniai
5 straipsnis	—
6 straipsnis	—
7 straipsnis	—
8 straipsnis	—
9 straipsnis	—
10 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—

3. Direktyva 78/52/EEB

Direktyva 78/52/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 2 dalis 3 straipsnio 3 dalis 3 straipsnio 4 dalis	30 straipsnio 1 dalis, 31, 34 ir 35 straipsniai — — 30 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnis
4 straipsnis	30 straipsnio 1 dalis, 31 ir 35 straipsniai
5 straipsnis	16, 17, 18, 46 ir 47 straipsniai
6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis 6 straipsnio 3 dalis	73–75 straipsniai 76 ir 77 straipsniai 78 ir 79 straipsniai
7 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
8 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
9 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
10 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
11 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
12 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
13 straipsnis	16, 17, 18, 46 ir 47 straipsniai
14 straipsnio 1 dalis 14 straipsnio 2 dalis 14 straipsnio 3 dalis	73–75 straipsniai 76 ir 77 straipsniai 78 ir 79 straipsniai
15 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
16 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
17 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
18 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
19 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
20 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
21 straipsnis	—
22 straipsnis	16, 17, 18, 46 ir 47 straipsniai
23 straipsnis	73–79 straipsniai
24 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
25 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
26 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
27 straipsnis	121 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalies b punktas
28 straipsnis	—
29 straipsnis	—
30 straipsnis	—

4. Direktyva 80/1095/EEB

Direktyva 80/1095/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	30 straipsnio 1 dalis ir 36 straipsnis
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	30 straipsnio 1 dalis, 34 ir 35 straipsniai
3a straipsnis	30 straipsnio 1 dalis, 34 ir 35 straipsniai
4 straipsnis	31, 32 ir 35 straipsniai
4a straipsnis	31, 32 ir 35 straipsniai
5 straipsnis	—
6 straipsnis	30 straipsnio 1 dalies b punktas, 30 straipsnio 3 dalis ir 31 straipsnis
7 straipsnis	36, 39 ir 40 straipsniai
8 straipsnis	41 ir 42 straipsniai
9 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
12a straipsnis	—
13 straipsnis	—

5. Direktyva 82/894/EEB

Direktyva 82/894/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	17, 19, 20 ir 21 straipsniai
4 straipsnis	17,18, 19, 20 ir 21 straipsniai
5 straipsnis	21 straipsnio b ir c punktai
6 straipsnis	—
7 straipsnis	—
8 straipsnis	—

6. Direktyva 88/407/EEB

Direktyva 88/407/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	157 ir 158 straipsniai
4 straipsnis	158 straipsnio b ir c punktai
5 straipsnis	89, 92, 95 ir 96 straipsniai
6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis 6 straipsnio 3 ir 4 dalys	159 ir 160 straipsniai — —
8 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies a punktas ir 231 straipsnis
9 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies b punktas, 234 ir 235 straipsniai
10 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies c punktas, 231, 236 ir ir 238 straipsniai
11 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies d punktas, 239 ir 240 straipsniai
12 straipsnis	230 straipsnio 2 dalis
15 straipsnis	246–251 straipsniai
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—

7. Direktyva 89/556/EEB

Direktyva 89/556/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	157, 158 ir 159 straipsniai
5 straipsnio 1 dalis 5 straipsnio 2 dalis 5 straipsnio 2a ir 3 dalys	89 ir 92 straipsniai 96 straipsnis 92 straipsnis
6 straipsnis	159 ir 160 straipsniai
7 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies a punktas ir 231 straipsnis
8 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies b punktas, 234 ir 235 straipsniai
9 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies c punktas, 236 ir 238 straipsniai
10 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies d punktas, 239 ir 240 straipsniai
11 straipsnis	230 straipsnio 2 dalis ir 249–251 straipsniai
14 straipsnis	246–248 straipsniai
15 straipsnis	—
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—

8. Direktyva 90/429/EEB

Direktyva 90/429/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	157 ir 158 straipsniai
4 straipsnis	—
5 straipsnio 1 dalis 5 straipsnio 2 dalis	89 ir 92 straipsniai 96 straipsnis
6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis	159 ir 160 straipsniai —
7 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies a punktas ir 231 straipsnis
8 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies b punktas, 234 ir 235 straipsniai
9 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies c punktas, 236 ir 238 straipsniai
10 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies d punktas, 239 ir 240 straipsniai
11 straipsnio 1 dalis 11 straipsnio 2 ir 3 dalys	230 straipsnio 2 dalis —
12 straipsnis	239 straipsnis
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
15 straipsnis	246–251 straipsniai
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—

9. Direktyva 91/68/EEB

Direktyva 91/68/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies), 150 ir 220 straipsnio 3 dalys
3 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys 3 straipsnio 4 dalis	127 ir 128 straipsniai 136 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis 4 straipsnio 2 dalis 4 straipsnio 3 dalis	121 straipsnio 2 dalies b punktas, 127 ir 128 straipsniai 125 straipsnis 128 straipsnis
4a straipsnis	128 straipsnis
4b straipsnio 1–3 dalys 4b straipsnio 4 dalis 4b straipsnio 5 dalis 4b straipsnio 6 dalis	128 straipsnis 130 straipsnis 129 straipsnis 121 straipsnio 1 dalis ir 122 straipsnis
4c straipsnio 1 ir 2 dalys 4c straipsnio 3 dalis	128 straipsnis 130 ir 132 straipsniai
5 straipsnis	128 straipsnis
6 straipsnis	128 straipsnis
7 straipsnio 1–3 dalys 7 straipsnio 4 dalis	30, 31 ir 32 straipsniai —
8 straipsnio 1–3 dalys 8 straipsnio 4 dalis	36, 39 ir 40 straipsniai —
8a straipsnio 1 dalis 8a straipsnio 2 dalis 8a straipsnio 3 dalis 8a straipsnio 4 dalis 8a straipsnio 5 dalis	89 straipsnio 1 dalies a punktas, 92, 93 ir 131 straipsniai 97 ir 100 straipsniai 93, 94 ir 96 straipsniai 95 straipsnis 92 straipsnio 1 ir 2 dalių d punktai
8b straipsnio 1 dalis 8b straipsnio 2 dalis 8b straipsnio 3 dalis 8b straipsnio 4 dalis	82 straipsnis, 89 straipsnio 1 dalies a punktas, 92, 93, 97, 100 ir 131 straipsniai 89, 92 ir 93 straipsniai 95 straipsnis —
8c straipsnio 1 dalis 8c straipsnio 2 dalis 8c straipsnio 3 dalis 8c straipsnio 4 ir 5 dalys	85 ir 122 straipsniai 99 straipsnis 122 straipsnio 1 dalies a punktas —
9 straipsnis	140, 141, 142, 143, 144, 145, 146 ir 150 straipsniai
10 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnis	141 straipsnio b punktas
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—

10. Sprendimas 91/666/EEB

Sprendimas 91/666/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	48 straipsnis
4 straipsnis	48, 49 ir 50 straipsniai
5 straipsnis	48 ir 50 straipsniai
6 straipsnis	15 straipsnis ir 48 straipsnio 3 dalies b punktas
7 straipsnis	50 straipsnis
8 straipsnis	—
9 straipsnis	—
10 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—

11. Direktyva 92/35/EEB

Direktyva 92/35/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	16 straipsnis
4 straipsnis	53–57 ir 59 straipsniai
5 straipsnis	46 ir 47 straipsniai
6 straipsnis	60–69 straipsniai
7 straipsnis	57 straipsnis
8 straipsnis	64 straipsnis
9 straipsnis	65, 66 ir 67 straipsniai
10 straipsnis	65, 66 ir 67 straipsniai
11 straipsnis	68 straipsnis
12 straipsnis	71 straipsnio 1 dalis
13 straipsnis	65 straipsnio 2 dalis
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
16 straipsnis	—
17 straipsnis	43, 44 ir 45 straipsniai
18 straipsnis	—
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—

12. Direktyva 92/65/EEB

Direktyva 92/65/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	—
4 straipsnis	121, 123, 16, 17 ir 18 straipsniai, 30 straipsnio 2 dalis, 140–143, 146 ir 148 straipsniai
5 straipsnis	133, 134, 140 ir 141 straipsniai
6 straipsnio A dalis 6 straipsnio B dalis	121, 123, 127, 128, 134, 137 ir 140–143 straipsniai —
7 straipsnio A dalis 7 straipsnio B dalis	121, 123, 127, 128, 134, 137 ir 140–143 straipsniai —
8 straipsnis	121, 123, 133 ir 140–143 straipsniai
9 straipsnis	121, 123, 133 ir 140–143 straipsniai
10 straipsnio 1–4 dalys 10 straipsnio 5–7 dalys	121, 123, 133 ir 140–143 straipsniai —
10a straipsnis	—
11 straipsnio 1 dalis 11 straipsnio 2 ir 3 dalys 11 straipsnio 4 dalis 11 straipsnio 5 dalis	155 straipsnis 155, 157, 158 ir 140–143 straipsniai 92 ir 96 straipsniai 162 straipsnis
12 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 dalis 12 straipsnio 3 dalis 12 straipsnio 4 dalis 12 straipsnio 5 dalis 12 straipsnio 6 dalis	— 246–248 straipsniai 82, 97 ir 100 straipsniai 140–146 ir 149–151 straipsniai — 256 straipsnis
13 straipsnio 1 dalis 13 straipsnio 2 dalis	133, 140–146 ir 148 straipsniai 90, 92 ir 93–96 straipsniai
14 straipsnis	30, 31 ir 32 straipsniai
15 straipsnis	36, 39, 40 ir 41 straipsniai
16 straipsnis	230 straipsnio 1 dalis ir 236 straipsnis
17 straipsnio 1 dalis 17 straipsnio 2 dalis 17 straipsnio 3 dalis 17 straipsnio 4 ir 5 dalys	230 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai 231 straipsnis 231, 234 ir 235 straipsniai —
18 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies d punktas ir 239 straipsnis
19 straipsnis	236 straipsnis
20 straipsnis	230 straipsnio 2 dalis ir 246–248 straipsniai
21 straipsnis	141, 142, 143, 160, 209 ir 211 straipsniai
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
24 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies d punktas, 239 straipsnis ir 241 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis ir c punkto iv papunktis
25 straipsnis	—
26 straipsnis	—
27 straipsnis	—
28 straipsnis	—
29 straipsnis	—
30 straipsnis	—

13. Direktyva 92/66/EEB

Direktyva 92/66/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	16 straipsnis
4 straipsnis	53–56 straipsniai, 57 straipsnio 1 dalis ir 59 straipsnis
5 straipsnis	60–63 straipsniai
6 straipsnis	63 straipsnis
7 straipsnis	57 straipsnis ir 43 straipsnio 2 dalies d punktas
8 straipsnis	55 ir 56 straipsniai
9 straipsnio 1 dalis 9 straipsnio 2–7 dalys	64 straipsnis 65–68 straipsniai
10 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
11 straipsnis	67 straipsnio b dalis, 68 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalies a punktas
12 straipsnis	54 straipsnis
13 straipsnis	65 straipsnio 2 dalis
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
16 straipsnis	46 ir 47 straipsniai
17 straipsnis	47 straipsnis
18 straipsnis	65 straipsnio e dalis, 67 ir 69 straipsniai
19 straipsnio 1–3 dalys 19 straipsnio 4 dalis 19 straipsnio 5 dalis	53–56 straipsniai 57 straipsnio 1 dalis ir 60–63 straipsniai 71 straipsnio 2 dalis
20 straipsnis	—
21 straipsnis	43 ir 44 straipsniai
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
24 straipsnis	—
25 straipsnis	—
26 straipsnis	—
27 straipsnis	—

14. Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 92/118/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	164 ir 223 straipsniai ir 228 straipsnio c dalies v punktas
4 straipsnio 1 dalis 4 straipsnio 2 dalis	164 ir 223 straipsniai ir 228 straipsnio c dalies v punktas —
5 straipsnis	164 ir 223 straipsniai
6 straipsnis	15 straipsnio 1 ir 2 dalių b punktai
7 straipsnio 1 dalis 7 straipsnio 2 dalis 7 straipsnio 3 dalis 7 straipsnio 4 dalis	— 246–248 straipsniai — 256 straipsnis
8 straipsnis	—
9 straipsnis	230 ir 236 straipsniai
10 straipsnis	230, 236, 239 ir 241 straipsniai
11 straipsnis	241 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis
12 straipsnis	—
13 straipsnis	241 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
16 straipsnis	241 straipsnio 1 dalies c punkto v papunktis
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—

15. Direktyva 92/119/EEB

Direktyva 92/119/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	16 straipsnis
4 straipsnis	53–57 ir 59 straipsniai
5 straipsnis	60–63 straipsniai
6 straipsnis	70 straipsnis ir 71 straipsnio 2 dalis
7 straipsnis	63 straipsnis
8 straipsnis	57 straipsnis
9 straipsnis	62 ir 63 straipsniai
10 straipsnis	64 straipsnis
11 straipsnis	65–68 straipsniai ir 71 straipsnio 2 dalis
12 straipsnis	65–68 straipsniai
13 straipsnis	67 straipsnio a dalis
14 straipsnis	65 straipsnio 2 dalis
15 straipsnis	—
16 straipsnis	63 ir 67 straipsnių b dalys, 68 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalies a punktas
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—
19 straipsnis	46, 47 ir 69 straipsniai
20 straipsnis	43, 44 ir 45 straipsniai
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
24 straipsnis	—
25 straipsnis	—
26 straipsnis	—
27 straipsnis	—
28 straipsnis	—

16. Sprendimas 95/410/EEB

Sprendimas 95/410/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnis	127–129 straipsniai
2 straipsnis	128 straipsnio 1 dalies c punktas
3 straipsnis	140, 142 ir 143 straipsniai
4 straipsnis	—
5 straipsnis	—
6 straipsnis	—

17. Direktyva 2000/75/EB

Direktyva 2000/75/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	16 straipsnis
4 straipsnio 1 ir 2 dalys 4 straipsnio 3 dalis 4 straipsnio 4 dalis 4 straipsnio 5 dalis 4 straipsnio 6 dalis	54 ir 55 straipsniai 53 straipsnis 56 straipsnis 70 straipsnis 59 straipsnis
5 straipsnis	46 ir 47 straipsniai
6 straipsnis	60–64 straipsniai
7 straipsnis	57 straipsnis
8 straipsnis	64, 68 straipsniai ir 71 straipsnio 3 dalis
9 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
10 straipsnio 1 dalis 10 straipsnio 2 dalis	64 ir 67 straipsniai 46 ir 47 straipsniai
11 straipsnis	—
12 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
13 straipsnis	71 straipsnio 1 dalis
14 straipsnis	65 straipsnio 2 dalis
15 straipsnis	—
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—
18 straipsnis	43, 44 ir 45 straipsniai
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—

18. Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000

Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000	Šis reglamentas
1 straipsnis	102 straipsnis
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	102 straipsnio 2 dalis ir 105 straipsnis
4 straipsnis	106 straipsnio a dalis, 108, 114, 115 ir 117 straipsniai
5 straipsnis	103 straipsnio 1 dalies a punktas
6 straipsnis	104 straipsnis, 106 straipsnio b dalis, 108, 114, 115 ir 117 straipsniai
7 straipsnis	97, 100, 101 straipsniai ir 106 straipsnio b dalies i punktas ir c dalis
8 straipsnis	105 straipsnis
9 straipsnis	—
10 straipsnio a–c dalys 10 straipsnio d ir e dalys 10 straipsnio f dalis	114, 115 ir 117 straipsniai — 258 straipsnis
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
24 straipsnis	—
25 straipsnis	—

[332 pakeit.]

19. Direktyva 2001/89/EB

Direktyva 2001/89/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	16, 17, 18 ir 21 straipsniai
4 straipsnis	53–57 straipsnio 1 dalis ir 59 straipsnis
5 straipsnis	60–63 straipsniai ir 71 straipsnio 2 dalis
6 straipsnis	63 ir 71 straipsniai
7 straipsnis	62, 63 straipsniai ir 65 straipsnio 1 dalies b punktas
8 straipsnis	57 straipsnis
9 straipsnis	64 straipsnis
10 straipsnis	65–68 straipsniai
11 straipsnis	65–68 straipsniai
12 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies f punktas, 67 straipsnio b dalis ir 68 straipsnio 1 dalies b punktas
13 straipsnis	61 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio d dalis ir 68 straipsnis
14 straipsnis	62 ir 63 straipsniai
15 straipsnis	70 straipsnis
16 straipsnis	70 straipsnis ir 30–35 straipsniai
17 straipsnis	15 straipsnis, 54 straipsnio 2 ir 3 dalys, 65 straipsnio 1 dalies b punktas ir 67 straipsnio c dalis
18 straipsnis	15, 46 ir 47 straipsniai
19 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies e punktas, 67 ir 69 straipsniai
20 straipsnis	70 straipsnis
21 straipsnis	—
22 straipsnis	43, 44 ir 45 straipsniai
23 straipsnis	43 straipsnio 2 dalies d punktas ir 44 straipsnis
24 straipsnis	—
25 straipsnis	—
26 straipsnis	—
27 straipsnis	—
28 straipsnis	—
29 straipsnis	—
30 straipsnis	—
31 straipsnis	—

20. Direktyva 2002/60/EB

Direktyva 2002/60/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	16, 17, 18 ir 21 straipsniai
4 straipsnis	53–56 straipsniai, 57 straipsnio 1 dalis ir 59 straipsnis
5 straipsnis	60–63 straipsniai ir 71 straipsnio 2 dalis
6 straipsnis	63 ir 71 straipsniai
7 straipsnis	62 ir 63 straipsniai
8 straipsnis	57 straipsnis
9 straipsnis	64 straipsnis
10 straipsnis	65, 67 ir 68 straipsniai
11 straipsnis	65, 67 ir 68 straipsniai
12 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies f punktas, 67 straipsnio b dalis ir 68 straipsnio 1 dalies b punktas
13 straipsnis	61 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio d dalis ir 68 straipsnis
14 straipsnis	62 ir 63 straipsniai
15 straipsnis	70 straipsnis
16 straipsnis	70 straipsnis ir 30–35 straipsniai
17 straipsnis	61 straipsnio f dalis ir 63 straipsnis
18 straipsnis	15 straipsnis, 54 straipsnio 2 ir 3 dalys, 65 straipsnio 1 dalies b punktas ir 67 straipsnio c dalis
19 straipsnis	15, 46 ir 47 straipsniai
20 straipsnis	—
21 straipsnis	43, 44 ir 45 straipsniai
22 straipsnis	43 straipsnio 2 dalies d punktas ir 44 straipsnis
23 straipsnis	—
24 straipsnis	—
25 straipsnis	—
26 straipsnis	—
27 straipsnis	—
28 straipsnis	—
29 straipsnis	—
30 straipsnis	—

21. Direktyva 2002/99/EB

Direktyva 2002/99/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	164, 223 straipsniai ir 228 straipsnio c dalies v punktas
4 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto i papunktis, g, h, i punktai, 67, 164, 223 straipsniai ir 229 straipsnio 1 dalies d punktas
5 straipsnis	165, 166, 224 ir 225 straipsniai
6 straipsnis	—
7 straipsnis	236 ir 238 straipsniai
8 straipsnis	231, 232 ir 233 straipsniai
9 straipsnis	239 ir 240 straipsniai
10 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
16 straipsnis	—

22. Direktyva 2003/85/EB

Direktyva 2003/85/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	16, 17, 18 ir 21 straipsniai
4 straipsnis	53–56 straipsniai ir 57 straipsnio 1 dalis
5 straipsnis	55 straipsnio 1 dalies d, e punktai ir 2 dalis
6 straipsnis	55 straipsnio 1 dalies f punkto i papunktis, 2 dalis ir 56 straipsnio b punktas
7 straipsnis	55 straipsnio 1 dalies f punkto ii papunktis
8 straipsnis	55 straipsnio 1 dalies f punktas ir 2 dalis
9 straipsnis	59 straipsnis
10 straipsnis	60, 61 ir 63 straipsniai
11 straipsnis	61 straipsnio 1 dalies f punktas, 63 straipsnio b dalis, 65 straipsnio 1 dalies f punktas ir 67 straipsnio b dalis
12 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies h punkto 1 papunktis ir 67 straipsnis
13 straipsnis	57 straipsnis
14 straipsnis	61 ir 63 straipsniai
15 straipsnis	61 ir 63 straipsniai
16 straipsnis	61, 62 ir 63 straipsniai
17 straipsnis	71 straipsnio 2 ir 3 dalys
18 straipsnis	61 ir 63 straipsniai
19 straipsnis	62 ir 63 straipsniai
20 straipsnis	71 straipsnio 2 ir 3 dalys
21 straipsnis	64 straipsnis
22 straipsnis	65–67 straipsniai
23 straipsnis	65–67 straipsniai
24 straipsnis	67 straipsnis ir 71 straipsnio 1 dalis
25 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto i papunktis, g, h, i punktai ir 67 straipsnis
26 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto i papunktis, g, h, i punktai, 67 ir 164 straipsniai
27 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto i papunktis, g, h, i punktai, 67 ir 164 straipsniai
28 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto iii papunktis ir 67 straipsnis
29 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto ii papunktis ir 67 straipsnis
30 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto ii papunktis ir 67 straipsnis
31 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto ii papunktis ir 67 straipsnis
32 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
33 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto ii papunktis ir 67 straipsnis
34 straipsnis	67 straipsnis, 140 straipsnio 2 dalis, 159 straipsnio 1 dalies b punktas, 165 straipsnio 1 dalies b punktas
35 straipsnis	71 straipsnis
36 straipsnis	68 straipsnis
37 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
38 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
39 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto i papunktis, g, h, i punktai, 67 ir 164 straipsniai
40 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto i papunktis, g, h, i punktai, 67 ir 164 straipsniai
41 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas, d punkto ii papunktis ir 67 straipsnis
42 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
43 straipsnis	71 straipsnis
44 straipsnis	68 straipsnis
45 straipsnis	64, 69 ir 71 straipsniai
46 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
47 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies h punktas ir 67 straipsnis
48 straipsnis	140 straipsnis
49 straipsnis	15, 46 ir 47 straipsniai
50 straipsnis	46,47 ir 69 straipsniai
51 straipsnis	46, 47 ir 69 straipsniai
52 straipsnis	46 ir 47 straipsniai
53 straipsnis	46 ir 47 straipsniai
54 straipsnis	46, 47, 65, 67 straipsniai ir 69 straipsnio 3 dalis
55 straipsnis	46, 47, 65, 67 straipsniai ir 69 straipsnio 3 dalis
56 straipsnis	47 straipsnis, 68 straipsnio 1 dalies c punktas ir 69 straipsnio 3 dalis
57 straipsnis	47 straipsnis, 68 straipsnio 1 dalies c punktas ir 69 straipsnio 3 dalis
58 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas ir 67 straipsnis
59 straipsnis	36, 38, 39, 40 ir 68 straipsniai
60 straipsnis	36, 38, 39, 40 ir 68 straipsniai
61 straipsnis	36, 38, 39, 40 ir 68 straipsniai
62 straipsnis	68 straipsnis
63 straipsnis	140 straipsnio 2 dalis, 159 ir 165 straipsniai
64 straipsnis	69 straipsnio 3 dalis ir 128 straipsnis
65 straipsnis	15 straipsnis
66 straipsnis	—
67 straipsnis	—
68 straipsnis	—
69 straipsnis	—
70 straipsnis	15 straipsnis
71 straipsnis	54 straipsnio 2 ir 3 dalys, 58 straipsnis, 61 straipsnio 1 dalies g punktas, 63 straipsnio c dalis, 65 straipsnio 1 dalies b punktas, 67 straipsnio c dalis, 68 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 dalies b punktas
72 straipsnis	43 straipsnis
73 straipsnis	45 straipsnis
74 straipsnis	43 straipsnio 2 dalies d punktas
75 straipsnis	44 straipsnis
76 straipsnis	43 straipsnio 2 dalies d punktas ir 44 straipsnis
77 straipsnis	44 straipsnis
78 straipsnis	43 straipsnio 2 dalies d punktas
79 straipsnis	52 straipsnis
80 straipsnis	48 straipsnis
81 straipsnis	48 straipsnio 3 dalis ir 50 straipsnis
82 straipsnis	48 straipsnio 3 dalis ir 50 straipsnis
83 straipsnis	49 straipsnis
84 straipsnis	48 straipsnio 3 dalis ir 50 straipsnis
85 straipsnis	70 ir 71 straipsniai
86 straipsnis	256 straipsnis
87 straipsnis	—
88 straipsnis	71 straipsnio 3 dalis
89 straipsnis	—
90 straipsnis	—
91 straipsnis	—
92 straipsnis	—
93 straipsnis	—
94 straipsnis	—
95 straipsnis	—

23. Reglamentas (EB) Nr. 998/2003

Reglamentas (EB) Nr. 998/2003	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	—
3 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
4 straipsnis	112 straipsnis, 114 straipsnio e dalis ir 117 straipsnis
5 straipsnis	152, 222 ir 228 straipsniai
6 straipsnis	—
7 straipsnis	152 ir 222 straipsnių 2 ir 3 dalys
8 straipsnis	241 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
9 straipsnis	241 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
10 straipsnis	231 straipsnis
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
13 straipsnis	—
14 straipsnis (1 ir 2 dalys) 14 straipsnis (3 dalis) 14 straipsnis (4 dalis)	239 straipsnis — 236 straipsnio 1 dalies b punktas ir 241 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
15 straipsnis	—
16 straipsnis	—
17 straipsnis	152 ir 222 straipsnių 2 ir 3 dalys, 228 straipsnis ir 241 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
18 straipsnis	246–251 straipsniai
19 straipsnis	4 straipsnio 2 dalies b punktas, 152 ir 222 straipsnių 2 ir 3 dalys, 228 straipsnis ir 241 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
19a straipsnio 1 dalis 19a straipsnio 2 dalis	114 straipsnio e dalis ir 117 straipsnis 152 straipsnio 2 ir 3 dalys
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
24 straipsnis	—
25 straipsnis	—

24. Reglamentas (EB) Nr. 21/2004

Reglamentas (EB) Nr. 21/2004	Šis reglamentas
1 straipsnis	102 straipsnis
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 2 dalis	102 straipsnio 2 dalis 105 straipsnis
4 straipsnio 1 ir 2 dalys 4 straipsnio 3 dalis 4 straipsnio 4–7 dalys 4 straipsnio 8 dalis 4 straipsnio 9 dalis	107 straipsnio a dalis, 114, 115 ir 117 straipsniai 114 straipsnio b dalis ir 115 straipsnio a dalis 114 straipsnis 105 straipsnis 114 straipsnio b dalis
5 straipsnis	97, 100, 101, 105 straipsniai ir 106 straipsnio b ir c dalys
6 straipsnis	105 ir 107 straipsnių b dalis, 108 straipsnis, 114 straipsnio c dalies ii papunktis, 115 ir 117 straipsniai
7 straipsnis	96 straipsnis
8 straipsnio 1 dalis 8 straipsnio 2 dalis 8 straipsnio 3–5 dalys	103 straipsnis 107 straipsnio c dalis 103 straipsnis
9 straipsnis	114 straipsnio b dalis ir 117 straipsnis
10 straipsnio 1 dalies a punktas 10 straipsnio 1 dalies b punktas 10 straipsnio 1 dalies c punktas 10 straipsnio 2 dalis	— 256 straipsnis 258 straipsnis 117 straipsnis
11 straipsnis	105 straipsnis
12 straipsnio 1 dalis 12 straipsnio 2 dalis 12 straipsnio 4–7 dalys	— 256 straipsnis —
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
15 straipsnis	—
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—

[333 pakeit.]

25. Direktyva 2004/68/EB

Direktyva 2004/68/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 2 dalis	230 straipsnio 1 dalies a punktas 233 straipsnio 1 dalis
4 straipsnis	231 straipsnio 1 dalis
5 straipsnis	231 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 232 straipsnis
6 straipsnis	236 ir 237 straipsniai
7 straipsnis	236 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis, 237 straipsnis
8 straipsnis	236 straipsnis, 239 straipsnio 4 dalis ir 241 straipsnio 1 dalies a punktas
9 straipsnis	236 straipsnio 1 dalis ir 239 straipsnio 4 dalis
10 straipsnis	236 straipsnio 1 dalis ir 239 straipsnio 4 dalis
11 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies d punktas, 239 ir 240 straipsniai
12 straipsnis	—
13 straipsnis	—
14 straipsnis	—
16 straipsnis	—
17 straipsnis	—
18 straipsnis	—
19 straipsnis	—
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—

26. Direktyva 2005/94/EB

Direktyva 2005/94/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	9 straipsnis
4 straipsnis	27 ir 28 straipsniai
5 straipsnis	16, 17, 18 ir 21 straipsniai
6 straipsnis	57 straipsnis
7 straipsnis	53–56 straipsniai ir 57 straipsnio 1 dalis
8 straipsnis	55 straipsnio 2 dalis
9 straipsnis	59 straipsnis
10 straipsnis	55 straipsnio 1 dalies e, f punktai ir 56 straipsnis
11 straipsnis	61 ir 63 straipsniai
12 straipsnis	63 straipsnis
13 straipsnis	61 ir 63 straipsniai
14 straipsnis	63 straipsnio a dalis
15 straipsnis	62 straipsnis ir 63 straipsnio e dalis
16 straipsnis	64 straipsnis
17 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
18 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 67 straipsnis
19 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
20 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis ir 67 straipsnis
21 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c ir i punktai ir 67 straipsnis
22 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c ir i punktai ir 67 straipsnis
23 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas ir 67 straipsnis
24 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas ir 67 straipsnis
25 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas ir 67 straipsnis
26 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies c punktas ir 67 straipsnis
27 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis ir 67 straipsnis
28 straipsnis	65 straipsnio 1 dalies f punktas ir 67 straipsnio b dalis
29 straipsnis	68 straipsnis
30 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
31 straipsnis	68 straipsnis
32 straipsnis	64, 65, 67 straipsniai ir 71 straipsnio 3 dalis
33 straipsnis	67 straipsnis ir 71 straipsnio 3 dalis
34 straipsnis	37 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies i punktas, 67 straipsnis ir 71 straipsnio 3 dalis
35 straipsnis	54 ir 61 straipsniai
36 straipsnis	61 ir 63 straipsniai
37 straipsnis	61 ir 63 straipsniai
38 straipsnis	61, 63, 65 ir 67 straipsniai
39 straipsnis	61, 63 straipsniai ir 71 straipsnio 3 dalis
40 straipsnis	61,63 straipsniai ir 71 straipsnio 3 dalis
41 straipsnis	61,63 straipsniai ir 71 straipsnio 3 dalis
42 straipsnis	62 ir 63 straipsniai
43 straipsnis	64 straipsnis
44 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
45 straipsnis	68 straipsnis
46 straipsnis	64 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis ir 71 straipsnio 3 dalis
47 straipsnis	61, 63 ir 71 straipsniai
48 straipsnis	68 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalies a punktas
49 straipsnis	61 straipsnio 3 dalis ir 68 straipsnis
50 straipsnis	15 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalies b ir c punktai, 3 dalis, 58 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 5 dalis
51 straipsnis	—
52 straipsnis	46 ir 47 straipsniai
53 straipsnis	69 straipsnis
54 straipsnis	46, 47, 65, 67 ir 69 straipsniai
55 straipsnis	46, 47, 65, 67 ir 69 straipsniai
56 straipsnis	46 ir 47 straipsniai
57 straipsnis	47 straipsnis
58 straipsnis	48–51 straipsniai
59 straipsnis	52 straipsnis
60 straipsnis	—
61 straipsnis	256 straipsnis
62 straipsnis	43–45 straipsniai
63 straipsnis	—
64 straipsnis	—
65 straipsnis	—
66 straipsnis	—
67 straipsnis	—
68 straipsnis	—
69 straipsnis	—

27. Direktyva 2006/88/EB

Direktyva 2006/88/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	2 straipsnis ir 3 straipsnio 2 dalis
3 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
4 straipsnio 1 dalis 4 straipsnio 2 dalis 4 straipsnio 3 dalis 4 straipsnio 4 dalis 4 straipsnio 5 dalis	170, 171, 174 ir 175 straipsniai 177 straipsnis 183 straipsnio 2 dalis 170, 171, 172 ir 173 straipsniai —
5 straipsnis	179 straipsnis
6 straipsnis	183, 184 straipsniai
7 straipsnis	—
8 straipsnis	185, 186, 187 ir 188 straipsniai
9 straipsnis	179 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis, 2 ir 3 dalys
10 straipsnis	179 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis, 2 ir 3 dalys
11 straipsnis	190 ir 204 straipsniai
12 straipsnis	190 straipsnis
13 straipsnis	191 straipsnis
14 straipsnio 1 ir 2 dalys 14 straipsnio 3 ir 4 dalys	208 straipsnis 219 ir 220 straipsniai
15 straipsnio 1 ir 2 dalys 15 straipsnio 3 dalis 15 straipsnio 4 dalis	195, 196 straipsniai 192 straipsnis 195, 196 ir 198 straipsniai
16 straipsnis	196 straipsnis
17 straipsnis	196 straipsnis
18 straipsnis	200 ir 201 straipsniai
19 straipsnis	200 ir 201 straipsniai
20 straipsnis	199 straipsnis
21 straipsnis	202, 203 ir 205 straipsniai
22 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies a punktas
23 straipsnis	231 ir 232 straipsniai
24 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies d punktas ir 239 straipsnis
25 straipsnis	236, 239 ir 240 straipsniai
26 straipsnis	16 straipsnis
27 straipsnis	17 ir 18 straipsniai
28 straipsnis	53–55 straipsniai ir 72–74 straipsniai
29 straipsnis	57 straipsnis
30 straipsnis	59 ir 77 straipsniai
31 straipsnis	—
32 straipsnis	60, 61, 62 ir 64 straipsniai
33 straipsnis	65 ir 67 straipsniai
34 straipsnis	61 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir 63 straipsnis
35 straipsnis	61 straipsnio 3 dalis ir 63 straipsnis
36 straipsnis	—
37 straipsnis	68 straipsnis
38 straipsnis	76 ir 78 straipsniai
39 straipsnis	78 ir 79 straipsniai
40 straipsnis	80 straipsnis
41 straipsnis	246 straipsnio 1 dalies b ir c punktai
42 straipsnis	71 straipsnio 3 dalis
43 straipsnis	227 straipsnis
44 straipsnis	26, 27, 30 ir 31 straipsniai
45 straipsnis	32 straipsnis
46 straipsnis	34 straipsnis
47 straipsnis	43 ir 44 straipsniai
48 straipsnis	46 ir 47 straipsniai
49 straipsnis	36 straipsnis
50 straipsnis	36 ir 37 straipsniai
51 straipsnis	38 straipsnis
52 straipsnis	41 straipsnis
53 straipsnis	42 straipsnis
54 straipsnis	—
55 straipsnis	—
56 straipsnis	—
57 straipsnio a dalis 57 straipsnio b dalis 57 straipsnio c dalis	— 54 straipsnio 2 dalies c punktas ir 3 dalis, 58 straipsnis, 61 straipsnio 1 dalies h punktas, 63 straipsnio c dalis, 67 straipsnio 1 dalies b punktas ir 67 straipsnio c dalis —
58 straipsnis	—
59 straipsnis	38 straipsnis, 183 straipsnis (iš dalies)
60 straipsnis	256 straipsnis
61 straipsnis	—
62 straipsnis	—
63 straipsnis	—
64 straipsnis	—
65 straipsnis	—
66 straipsnis	—
67 straipsnis	—

28. Direktyva 2008/71/EB

Direktyva 2008/71/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 2 dalis	96 ir 115 straipsniai —
4 straipsnio 1 dalis 4 straipsnio 2 dalis	97 ir 115 straipsniai 110 straipsnis
5 straipsnio 1 dalis 5 straipsnio 2 dalis	110 straipsnio a dalis, 114 straipsnio b dalis ir 117 straipsnis 110 straipsnio a dalis ir 111 straipsnis
6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 2 dalis	110 straipsnio a dalis, 115 ir 117 straipsniai —
7 straipsnis	103 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis
8 straipsnis	110 straipsnis, 114 straipsnio d dalis
9 straipsnis	256 straipsnis
10 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
13 straipsnis	—

[334 pakeit.]

29. Direktyva 2009/156/EB

Direktyva 2009/156/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	123 ir 136 straipsniai
4 straipsnio 1 dalis 4 straipsnio 2 dalis 4 straipsnio 3 dalis 4 straipsnio 4 dalis 4 straipsnio 5 dalis 4 straipsnio 6 dalis	127 straipsnis ir 146 straipsnio 3 dalis 127 ir 128 straipsniai 125 straipsnis 109, 114 ir 117 straipsniai 123 straipsnio 1 dalies a punktas, 127 ir 128 straipsniai 30–35 straipsniai
5 straipsnis	127 ir 128 straipsniai
6 straipsnis	127, 128 straipsniai ir 141 straipsnio b dalis
7 straipsnio 1 dalis 7 straipsnio 2 dalis 7 straipsnio 3 dalis	123 straipsnio 2 dalis ir 130 straipsnis 127, 128 ir 129 straipsniai 127, 128 ir 129 straipsniai
8 straipsnis	109 straipsnio 1 dalies c punktas, 114, 117, 140–143 straipsniai
9 straipsnis	246–248 straipsniai (iš dalies)
10 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys 12 straipsnio 4 ir 5 dalys	230 straipsnio 1 dalies a punktas ir 231 straipsnis 236 straipsnis
13 straipsnis	231 ir 236 straipsniai
14 straipsnis	236 straipsnis
15 straipsnis	236 straipsnis
16 straipsnis	236, 238 ir 239 straipsniai
17 straipsnis	236 straipsnis
18 straipsnis	—
19 straipsnis	236 straipsnis
20 straipsnis	—
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
24 straipsnis	—

30. Direktyva 2009/158/EB

Direktyva 2009/158/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	—
2 straipsnis	4 straipsnis (iš dalies)
3 straipsnis	—
4 straipsnis	—
5 straipsnis	123, 127, 128, 157 ir 158 straipsniai
6 straipsnis	121, 123 ir 157 straipsniai
7 straipsnis	96 straipsnis
8 straipsnis	157 ir 158 straipsniai
9 straipsnis	127 ir 128 straipsniai
10 straipsnis	127 ir 128 straipsniai
11 straipsnis	127 ir 128 straipsniai
12 straipsnis	127 ir 128 straipsniai
13 straipsnis	128 straipsnis
14 straipsnis	128 straipsnis
15 straipsnio 1 dalies a punktas 15 straipsnio 1 dalies b–d punktai 15 straipsnio 2 dalis	157 ir 158 straipsniai 127 ir 128 straipsniai 30–35 straipsniai
16 straipsnis	30–35 straipsniai
17 straipsnis	36, 39 ir 40 straipsniai
18 straipsnis	121, 122 straipsniai, 123 straipsnio 1 dalies a puntas ir 2 dalis, 129 straipsnis ir 155 straipsnio 3 dalis
19 straipsnis	128 straipsnis
20 straipsnis	140–147, 159 ir 160 straipsniai
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—
23 straipsnis	230 straipsnio 1 dalies a punktas, 231 ir 232 straipsniai
24 straipsnis	236 straipsnis
25 straipsnis	236 straipsnis
26 straipsnis	239 straipsnis
27 straipsnis	—
28 straipsnis	236, 237 ir 238 straipsniai
29 straipsnis	236 ir 241 straipsniai
30 straipsnis	236 straipsnis
31 straipsnis	246–248 straipsniai
32 straipsnis	—
33 straipsnis	—
34 straipsnis	—
35 straipsnis	—
36 straipsnis	—
37 straipsnis	—
38 straipsnis	—

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/611

P7_TA(2014)0382

Apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonės ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių (COM(2013)0267 – C7-0122/2013 – 2013/0141(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/61)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0267),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0122/2013),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0147/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 170, 2014 6 5, p. 104.

P7_TC1-COD(2013)0141

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavus su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Tarybos direktyva 2000/29/EB (3) nustatyta augalų sveikatos sistema;

(2)	2008 m. lapkričio 21 d. Taryba paragino Komisiją atlikti minėtos augalų sistemos vertinimą (4);

(3)	atsižvelgiant į to vertinimo rezultatus ir patirtį, įgytą taikant Direktyvą 2000/29/EB, ta direktyva turėtų būti pakeista. Siekiant užtikrinti, kad naujos taisyklės būtų taikomos vienodai, teisės aktas, kuriuo pakeičiama minėta direktyva, turėtų būti reglamentas;

(4)

augalų sveikata yra labai svarbi augalininkystės sektoriui, viešosioms ir privačiosioms žaliosioms zonoms, gamtinėms ekosistemoms, ekosistemų funkcijoms ir biologinei įvairovei Sąjungoje. Augalų sveikatai kelia grėsmę augalams ir augaliniams produktams žalingos rūšys (toliau – kenksmingieji organizmai) , kurių įvežimo į Sąjungos teritoriją grėsmė padidėjo dėl pasaulinės prekybos ir klimato kaitos. Siekiant kovoti su šia grėsme būtina priimti priemones, kuriomis būtų nustatoma tų kenksmingųjų organizmų keliama fitosanitarinė rizika ir sumažinama iki priimtino lygio; [1 pakeit.]

(5)

seniai pripažinta, kad tokios priemonės yra būtinos. Jos buvo įtrauktos į tarptautinius susitarimus ir tarptautines konvencijas, įskaitant Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (IPPC), sudarytą 1951 m. gruodžio 6 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO), ir jos naują persvarstytą redakciją, kuri buvo patvirtinta 1997 m. lapkričio mėn. įvykusioje Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos 29-oje sesijoje ir 1993 m . gruodžio 29 d. Tarptautinėje biologinės įvairovės konvencijoje (angl. CBD). Sąjunga yra pasirašiusi ir IPPC , ir CBD ; [2 pakeit.]

(6)

paaiškėjo, kad nustatant šio reglamento taikymo sritį svarbu atsižvelgti į biologinius ir geografinius veiksnius, siekiant išvengti, kad Sąjungos europinėje teritorijoje išplistų joje nepasitaikantys kenksmingieji organizmai. Todėl į šio reglamento teritorinę taikymo sritį neturėtų būti įtrauktos ne Europoje esančios valstybių narių teritorijos (atokiausi regionai), nurodytos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 355 straipsnio 1 dalyje. Turėtų būti sudarytas tokių teritorijų sąrašas. Jeigu tokios teritorijos arba SESV 355 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijos statusas būtų iš dalies pakeistas pagal SESV 355 straipsnio 6 dalį, tas sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad į šio reglamento teritorinę taikymo sritį patektų tik europinė Sąjungos teritorijos dalis. Nuorodos į trečiąsias šalis taip pat turėtų būti laikomos nuorodomis į minėtame sąraše esančias teritorijas;

(7)

Direktyvoje 2000/29/EB nustatytos taisyklės dėl apsaugos nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir jų išplitimo joje priemonių oficialios kontrolės, kurią turi atlikti kompetentingos institucijos. Tokios taisyklės šiuo metu yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. …/…. (5) [Oficialios kontrolės reglamento numeris ir išnaša su nuoroda į Oficialųjį leidinį], todėl neturėtų būti įtrauktos į šį reglamentą;

(8)

reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti kenksminguosius organizmus, dėl kurių būtina priimti kontrolės visos Sąjungos teritorijoje priemones. Tokie kenksmingieji organizmai vadinami Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais. Taip pat turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti kenksminguosius organizmus, dėl kurių būtina priimti kontrolės priemones, taikomas tik vienoje arba keliose tos teritorijos dalyse. Tokie kenksmingieji organizmai vadinami saugomos zonos karantininiais kenksmingaisiais organizmais;

(9)

tam, kad kontroliuojant Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus daugiausia dėmesio būtų skiriama tiems kenksmingiesiems organizmams, kurių ekonominis, socialinis arba ekologinis poveikis būtų didžiausias visai Sąjungos teritorijai, turėtų būti sudarytas tokių kenksmingųjų organizmų (toliau – prioritetiniai kenksmingieji organizmai) ribotas sąrašas;

(10)	tikslinga numatyti išimtį, pagal kurią būtų leidžiama įvežti į Sąjungą ir vežti jos viduje Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ir parodoms;

(11)

siekiant užtikrinti, kad patekus į Sąjungą karantininiams kenksmingiesiems organizmams būtų laiku imamasi veiksmingų veiksmų, visuomenei, profesionaliems veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms turėtų būti taikomos prievolės teikti pranešimus. Svarbiausia žaliųjų zonų specialistams, vietos valdžios pareigūnams, sodininkams, medelynų prižiūrėtojams, importuotojams, kraštovaizdžio specialistams, arboristams, dėstytojams, mokslininkams, ūkio subjektams, oficialių agentūrų darbuotojams, išrinktiesiems atstovams ir privatiems asmenims suteikti žinių apie augalams kenksmingus organizmus ir išmokyti su jais kovoti; [3 pakeit.]

(12)

jeigu pagal tokią prievolę teikti pranešimus numatyta, kad kompetentingoms institucijoms turėtų būti atskleisti fizinio arba juridinio asmens duomenys, tai gali būti Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio (asmens duomenų apsauga) apribojimas. Tačiau šis apribojimas yra būtinas ir proporcingas siekiant šio reglamento viešojo intereso tikslo;

(13)

profesionalus veiklos vykdytojas, sužinojęs, kad augale, augaliniame produkte arba kitame objekte, kuriuos jis kontroliuoja arba kontroliavo, nustatytas Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas, turėtų privalėti imtis visų priemonių, kurių gali prireikti, kad kenksmingasis organizmas būtų sunaikintas, susiję augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai būtų pašalinti iš rinkos arba susigrąžinti, ir informuoti kompetentingą instituciją, kitus asmenis prekybos grandinėje ir visuomenę;

(14)

valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad išnaikintų jų teritorijoje aptiktus Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus. Reikėtų nustatyti priemones, kurių tokiu atveju gali imtis valstybės narės, ir principus, pagal kuriuos jos turi nuspręsti, kokių priemonių imtis. Tarp minėtų priemonių turėtų būti ribojimų taikymo zonų, sudarytų iš užkrėstos zonos ir buferinės zonos, nustatymas;

(15)

tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų nustatyti priemones, skirtas likviduoti privačiose patalpose esančių augalų karantininiams kenksmingiesiems organizmams, nes kenksminguosius organizmus galima sėkmingai likviduoti tik pašalinus visus užkrato šaltinius. Šiuo tikslu valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų galėti teisėtai patekti į tas patalpas. Tai gali būti Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą ir 17 straipsnio (teisė į nuosavybę) apribojimas. Šis apribojimas yra būtinas ir proporcingas siekiant sistemos viešojo intereso tikslo, jei valstybės narės užtikrina, kad privačios nuosavybės nuostoliai būtų sąžiningai ir per tinkamą laiką atlyginami;

(16)

tam, kad kenksmingieji organizmai būtų laiku ir veiksmingai likviduoti, labai svarbu taikyti prevencijos ir apsaugos priemones ir juos anksti aptikti. Todėl valstybės narės turėtų atlikti tyrimus dėl Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų tose srityse, kuriose jie nebuvo nustatyti. Atsižvelgdamos į Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų kiekį ir laiką bei išteklius, reikalingus tiems tyrimams atlikti, valstybės narės turėtų parengti daugiametes tyrimų programas; [4 pakeit.]

(16a)

prevencinės agronominės priemonės ir integruotoji kenksmingųjų organizmų kontrolė pagal Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (6) turėtų vykti be sisteminės profilaktikos pesticidais, t. y. biocidai neturėtų būti naudojami, kol dar net nėra aptikti kenksmingieji organizmai; [5 pakeit.]

(17)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti priemones aptikus arba patvirtinus tam tikrus Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus, visų pirma dėl jų likvidavimo ir plitimo sustabdymo, ribojimų taikymo zonų nustatymo, tyrimų, nenumatytų atvejų planų, imitavimo pratybų ir tų kenksmingųjų organizmų likvidavimo planų. Komisija iš anksto pasitaria su valstybėmis narėmis dėl nustatytinų priemonių ; [6 pakeit.]

(18)

siekiant užtikrinti greitus ir veiksmingus kovos su kenksmingaisiais organizmais, kurie nėra Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai, bet kurie, valstybių narių nuomone, gali atitikti įtraukimo į Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašą reikalavimus, veiksmus turėtų būti numatytos nuostatos, kurių valstybės narės turi imtis sužinojusios apie tokių kenksmingųjų organizmų nustatymą. Panašios nuostatos turėtų būti nustatytos Komisijai;

(19)	tam tikromis sąlygomis valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti griežtesnes likvidavimo priemones, nei reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, jeigu jos taikomos darniai ; [7 pakeit.]

(20)	prioritetiniams kenksmingiesiems organizmams turėtų būti taikomos specialios nuostatos dėl visuomenės informavimo, tyrimų, nenumatytų atvejų planų, likvidavimo planų ir Sąjungos bendrai finansuojamų priemonių;

(21)

karantininiai kenksmingieji organizmai, kurie nustatyti Sąjungos teritorijoje, tačiau kurių nėra tam tikrose tos teritorijos dalyse, pažymėtose saugomose zonose, ir kurie padarytų nepriimtiną ekonominį, socialinį arba ekologinį poveikį tik tose saugomose zonose, turėtų būti konkrečiai nurodyti kaip saugomos zonos karantininiai kenksmingieji organizmai ir turėtų būti sudarytas jų sąrašas. Saugomos zonos karantininius kenksminguosius organizmus turėtų būti draudžiama įvežti į atitinkamas saugomas zonas, vežti per jas ir išleisti į jas;

(22)

turėtų būti nustatytos taisyklės dėl saugomų zonų pripažinimo, pripažinimo pakeitimo arba atšaukimo, prievolės atlikti tokių saugomų zonų tyrimą ir veiksmų, kurių reikia imtis, jeigu atitinkamose saugomose zonose aptinkama saugomos zonos karantininių kenksmingųjų organizmų. Atitinkamoje saugomoje zonoje nustačius saugomos zonos karantininių kenksmingųjų organizmų, keičiant ir atšaukiant tas saugomas zonas turėtų būti taikomos griežtos taisyklės;

(23)

jeigu kenksmingasis organizmas, kuris nėra Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas, daugiausiai perduodamas per tam tikrus sodinti skirtus augalus, dėl jo buvimo ant minėtų sodinti skirtų augalų daromas nepriimtinas ekonominis poveikis numatomos tų augalų paskirties požiūriu ir jis įtrauktas į Sąjungos nekarantininių kenksmingųjų organizmų sąrašą, jis turėtų būti vadinamas Sąjungos nekarantininiu kenksminguoju organizmu. Jeigu tame sąraše nenumatyta kitaip, siekiant apriboti tokių kenksmingųjų organizmų kiekį juos turėtų būti draudžiama įvežti į Sąjungos teritoriją arba vežti jos viduje ant atitinkamų sodinti skirtų augalų;

(24)

tam tikri augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai kelia nepriimtiną fitosanitarinę riziką, nes jie gali būti Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo šeimininkai. Kai kuriems (bet ne visiems) iš jų jau yra nustatytos priimtinos rizikos mažinimo priemonės. Atsižvelgiant į esamas priimtinas rizikos mažinimo priemones, juos turėtų būti draudžiama įvežti į Sąjungos teritoriją ir vežti jos viduje, arba turėtų būti taikomi specialūs reikalavimai. Turėtų būti sudarytas minėtų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašas;

(25)

turėtų būti nustatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo draudimų arba specialių reikalavimų, taikomų įvežant augalus, augalinius produktus ir kitus objektus į Sąjungos teritoriją. Komisija turėtų būti įgaliota pripažinti tam tikras trečiųjų šalių priemones lygiavertėmis reikalavimams, taikomiems vežant augalus, augalinius produktus ir kitus objektus per Sąjungos teritoriją;

(26)

tie draudimai ar reikalavimai neturėtų būti taikomi nekomercinės ir neprofesionalios paskirties mažiems augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kiekiams, išskyrus sodinti skirtus augalus, taip pat įvežant į pasienio zoną ir vežant jos viduje augalus, augalinius produktus ir kitus objektus. Jie neturėtų būti taikomi ir įvežant į Sąjungos teritoriją ir vežant jos viduje augalus, augalinius produktus ir kitus objektus moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ir parodoms. Turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, o atitinkamiems asmenims bei institucijoms turėtų būti pateikta informacija;

(27)	turėtų būti nustatyta nuostata, leidžianti nukrypti nuo Sąjungos taisyklių, įvežant į Sąjungos teritoriją, siekiant vežti tranzitu, ir vežant per ją tranzitu augalus, augalinius produktus ir kitus objektus;

(28)

tarptautinė prekyba sodinti skirtais augalais, apie kuriuos turima nedaug fitosanitarinių žinių, gali būti susijusi su didele rizika, kad gali įsikurti karantininiai kenksmingieji organizmai, dėl kurių nebuvo priimta jokių priemonių pagal šį reglamentą. Siekiant užtikrinti greitus ir veiksmingus veiksmus kilus naujai nustatytai rizikai, susijusiai su sodinti skirtais augalais, kuriems netaikomi nuolatiniai reikalavimai arba draudimai, bet kurie gali atitikti tokių nuolatinių priemonių taikymo kriterijus, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti laikinas priemones pagal atsargumo principą;

(29)

būtina nustatyti draudimus ir specialius reikalavimus (panašius į nustatytuosius Sąjungos teritorijai), taikomus įvežant į saugomas zonas ir vežant per jas augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kurie galėtų kelti nepriimtino lygio fitosanitarinę riziką, nes jie gali būti atitinkamos saugomos zonos karantininio kenksmingojo organizmo šeimininkai;

(30)	reikėtų priimti bendruosius reikalavimus, susijusius su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų transporto priemonėmis ir pakavimo medžiagomis, siekiant užtikrinti, kad jie neužkrėsti karantininiais kenksmingaisiais organizmais;

(31)

valstybės narės turėtų paskirti karantino patalpas. Turėtų būti nustatyti tų karantino patalpų skyrimo, veiklos ir priežiūros bei augalų, augalinių produktų arba kitų objektų išleidimo iš tų patalpų reikalavimai. Jeigu yra nustatytas reikalavimas pildyti į tas patalpas patenkančių darbuotojų ir lankytojų sąrašus, tai gali būti Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio (asmens duomenų apsauga) apribojimas. Tačiau šis apribojimas yra būtinas ir proporcingas siekiant šio reglamento viešojo intereso tikslo;

(32)	augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išvežami iš Sąjungos teritorijos į trečiąją šalį, turėtų atitikti šias taisykles, jei to reikalaujama pagal atitinkamos trečiosios šalies ir Sąjungos dvišalį susitarimą arba trečiosios šalies teisės aktus;

(33)

jeigu dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, išvežamų iš Sąjungos į trečiąją šalį, nėra sudaryta Sąjungos ir trečiosios šalies dvišalio susitarimo arba nėra taikomi trečiosios šalies fitosanitarijos teisės aktai, trečiajai šaliai turėtų būti užtikrinta apsauga nuo Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų dėl žinomo jų kenksmingumo, išskyrus atvejus, kai toks Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas buvo nustatytas atitinkamoje trečiojoje šalyje ir jam netaikoma oficiali kontrolė, arba kai galima pagrįstai manyti, kad tas Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas neatitinka susijusios trečiosios šalies karantininio kenksmingojo organizmo kriterijų;

(33a)

nuotolinė prekyba augalais, kai prekės yra užkrėstos nevietiniais kenksmingaisiais organizmais, įskaitant karantininius kenksminguosius organizmus, gali kelti didelę fitosanitarinę riziką. Ypač iš trečiųjų šalių importuojamos ir nuotoliniu būdu perkamos augalų siuntos daugeliu atvejų neatitinka Sąjungos fitosanitarinių importo reikalavimų. Siekiant šiuos trūkumus pašalinti, būtina didinti vartotojų ir prekeivių augalais informuotumą ir užtikrinti ir Sąjungoje, ir trečiosiose šalyse įsisteigusių prekiautojų nuotoliniu būdu atsekamumą; [9 pakeit.]

(33b)

valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad padidintų informuotumą apie galimą augalų kenksmingųjų organizmų ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, pagrindinius prevencijos ir plitimo principus, taip pat apie visos visuomenės pareigą užtikrinti fitosanitarinę sveikatą Sąjungoje. Be to, Komisija turėtų tvarkyti viešai skelbiamą ir atnaujinamą trečiosiose šalyse atsirandančių naujų augalų kenksmingųjų organizmų, galinčių kelti pavojų augalų sveikatai Sąjungos teritorijoje, sąrašą; [10 pakeit.]

(34)

siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, profesionalūs veiklos vykdytojai, kuriems taikomos šiame reglamente nustatytos prievolės, turėtų būti registruojami valstybių narių nustatytuose registruose. Siekiant sumažinti administracinę naštą, tuose registruose taip pat turėtų būti registruojami profesionalūs veiklos vykdytojai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/…. (7) [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris, pavadinimas ir išnaša su OL nuoroda];

(35)	profesionaliems veiklos vykdytojams, vykdantiems veiklą keliose darbo vietose, turėtų būti suteikta galimybė atskirai užregistruoti kiekvieną darbo vietą;

(36)

tam, kad būtų lengviau nustatyti užkrėtimo karantininiu kenksminguoju organizmu šaltinį, tikslinga reikalauti, kad profesionalūs veiklos vykdytojai laikytų įrašus apie augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kurią jiems pateikė profesionalūs veiklos vykdytojai, ir pateiktų tuos įrašus kitiems profesionaliems veiklos vykdytojams. Atsižvelgiant į kai kurių karantininių kenksmingųjų organizmų latentinį laikotarpį ir laiką, kurio reikia užkrėtimo šaltiniui nustatyti, įrašai turėtų būti saugomi trejus metus;

(37)	profesionalūs veiklos vykdytojai taip pat turėtų turėti sistemas ir procedūras, skirtas jų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų judėjimui savo patalpose nustatyti;

(38)	įvežant į Sąjungą ir į saugomas zonas tam tikrus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus iš trečiųjų šalių turėtų būti reikalaujama turėti fitasenitarinį sertifikatą. Dėl aiškumo tie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai turėtų būti išvardyti atitinkamame sąraše;

(39)

minėti fitosanitariniai sertifikatai turėtų atitikti IPPC reikalavimus, ir jais turėtų būti patvirtinama atitiktis pagal šį reglamentą nustatytiems reikalavimams ir priemonėms. Siekiant užtikrinti fitosanitarinių sertifikatų patikimumą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl jų galiojimo ir atšaukimo sąlygų;

(40)

tam tikrus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus vežti per Sąjungos teritoriją, į saugomas zonas ir per jas turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, jeigu su jais vežamas augalo pasas, kuriuo patvirtinama atitiktis pagal šį reglamentą nustatytiems reikalavimams ir priemonėms. Dėl aiškumo tie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai turėtų būti išvardyti atitinkamame sąraše;

(41)	augalo paso neturėtų būti reikalaujama, kai augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai skirti galutiniams naudotojams, įskaitant namų ūkių sodininkus ; [11 pakeit.]

(42)	siekiant užtikrinti augalų pasų patikimumą, reikėtų nustatyti taisykles dėl jų turinio;

(43)	augalų pasus paprastai turėtų išduoti profesionalus veiklos vykdytojas. Tais atvejais, kai profesionalūs veiklos vykdytojai neturi išteklių augalų pasams išduoti, turėtų būti sudaryta galimybė, kad, jų prašymu, augalų pasus išduotų kompetentingos valstybių narių institucijos; [12 pakeit.]

(44)	turėtų būti nustatytos augalų pasų išdavimo, patikrinimų, kuriuos reikia atlikti prieš išduodant augalo pasą, profesionalių veiklos vykdytojų, išduodančių augalo pasą, įgaliojimo ir priežiūros, įgaliotųjų veiklos vykdytojų prievolių ir tokio įgaliojimo atšaukimo taisyklės;

(45)	siekiant sumažinti įgaliotųjų veiklos vykdytojų naštą, prireikus patikrinimai išduodant augalų pasus turėtų būti atliekami kartu su patikrinimais, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. …/…. [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris];

(46)	įgaliotieji veiklos vykdytojai turėtų turėti reikiamų žinių apie kenksminguosius organizmus;

(47)

kai kurie įgaliotieji veiklos vykdytojai gali pageidauti parengti fitosanitarinės rizikos valdymo planą, kuriuo būtų užtikrinama ir įrodoma aukšto lygio kompetencija ir informuotumas apie fitosanitarinę riziką atsižvelgiant į jų profesionalios veiklos kritinius taškus ir pagrindžiami specialieji susitarimai su kompetentingomis institucijomis dėl kontrolės priemonių. Turėtų būti nustatytos Sąjungos taisyklės dėl tokių planų turinio; [13 pakeit.]

(48)	tikslinga numatyti nuostatas dėl augalų pasų ir fitosanitarinių sertifikatų pakeitimo;

(49)	jei Sąjungos taisyklių nesilaikoma, augalų pasai turėtų būti panaikinami, paskelbiami negaliojančiais ir dėl atsekamumo išsaugomi;

(50)

pagal FAO Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr. 15 reikalaujama, kad medinės pakavimo medžiagos būtų paženklintos specialiu ženklu; tai atlieka tinkamai įgalioti ir prižiūrimi profesionalūs veiklos vykdytojai. Šiame reglamente turėtų būti nustatytas minėto ženklo pavyzdys ir turinys ir Sąjungos teritorijoje tokiu ženklu ženklinančių profesionalių veiklos vykdytojų įgaliojimo bei priežiūros tvarka;

(51)

vežant atitinkamus augalus, augalinius produktus arba kitus objektus iš Sąjungos teritorijos į trečiąją šalį prie jų turėtų būti pridedamas eksportui arba reeksportui skirtas fitosanitarijos sertifikatas, kai to reikalauja ta trečioji šalis. Atsižvelgiant į atitinkamas IPPC nuostatas, minėti sertifikatai turi būti išduoti kompetentingų institucijų pagal IPPC nustatytą eksporto ir reeksporto sertifikatų pavyzdį ir turinį;

(52)

kai augalas, augalinis produktas ar kitas objektas yra vežamas per kelias valstybes nares prieš eksportuojant jį į trečiąją šalį, svarbu, kad valstybė narė, kurioje augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai buvo išauginti ar perdirbti, keistųsi informacija su valstybe nare, išduodančia eksportui skirtą fitosanitarinį sertifikatą. Keistis informacija svarbu tam, kad būtų galima patvirtinti atitiktį trečiosios šalies reikalavimams. Todėl, siekiant užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi vienodai, turėtų būti nustatytas suderintas išankstinis eksporto sertifikatas;

(53)	Komisija turėtų sukurti elektroninę pranešimų, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, sistemą;

(53a)

siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, mokslo raidą ir pakitusias aplinkybes augalų sveikatos srityje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų, prioritetinių kenksmingųjų organizmų sąrašų dalinio keitimo ar pildymo, taip pat dėl atitinkamų Sąjungos nekarantininių kenksmingųjų organizmų ir sodinti skirtų augalų. Didelės fitosanitarinės rizikos atveju Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus skubos tvarka, siekiant įtraukti Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus į sąrašą kaip prioritetinius kenksminguosius organizmus; [14 pakeit.]

(54)

siekiant užtikrinti, kad nuostatos dėl išimčių, taikomų Sąjungos karantininiams kenksmingiesiems organizmams, naudojamiems moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ir parodoms, būtų įgyvendinamos taip, kad Sąjungos teritorijoje arba jos dalyse nekiltų fitosanitarinės rizikos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios informacijos, susijusios su atitinkamų kenksmingųjų organizmų įvežimu į Sąjungos teritoriją ir vežimu jos viduje, mainus tarp valstybių narių ir Komisijos, atitinkamus vertinimus ir leidimus, atitikties stebėseną, pranešimą apie nustatytą neatitiktį bei priemones, kurių reikia imtis tokiais atvejais;

(55)

siekiant užtikrinti veiksmingą pranešimų sistemą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios prievolę pranešti apie įtariamą tam tikrą Sąjungos karantininį kenksmingąjį organizmą, kuris dar oficialiai nepatvirtintas;

(56)

siekiant atsižvelgti į technikos ir mokslo raidą tyrimų kenksmingiesiems organizmams nustatyti srityje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl elementų, kurie turi būti įtraukti į daugiametes tyrimų programas, keitimo arba papildymo;

(57)	siekiant užtikrinti, kad imitavimo pratybos vyktų veiksmingai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl imitavimo pratybų dažnumo, turinio, formos ir kitų nuostatų;

(58)

siekiant užtikrinti, kad apsaugotosios zonos būtų nustatomos ir veiktų patikimai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios tyrimus, kurie turi būti atliekami norint pripažinti saugomas zonas ir patikrinti, ar jos atitinka susijusius reikalavimus;

(59)

siekiant užtikrinti, kad nuostatos dėl išimčių, susijusių su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimų į pasienio zonas ar per jas, būtų taikomos proporcingai ir ribotai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl maksimalaus trečiosios šalies ir valstybės narės pasienio zonos pločio, maksimalaus atstumo, kurį susiję augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai gali būti vežami trečiosios šalies ir valstybės narės pasienio zonoje, ir dėl leidimo įvežti augalus, augalinius produktus ir kitus objektus į valstybės narės pasienio zonas suteikimo procedūrų;

(60)

siekiant išvengti fitosanitarinės rizikos vežant augalus, augalinius produktus arba kitus objektus tranzitu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl per Sąjungą tranzitu į trečiąją šalį vežamų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų deklaracijos turinio;

(61)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimas registruoti profesionalius veiklos vykdytojus yra proporcingas tikslui kontroliuoti fitosanitarinę riziką, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl profesionalių veiklos vykdytojų, kuriems turi būti taikoma reikalavimo registruotis registre išimtis, kategorijų ir tokių išimčių taikymo sąlygų;

(62)

siekiant užtikrinti trečiųjų šalių, kurios nėra ratifikavusios IPPC, fitosanitarinių sertifikatų patikimumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl minėtų trečiųjų šalių fitosanitarinių sertifikatų pripažinimo sąlygų papildymo;

(63)

siekiant sumažinti fitosanitarinę riziką, kylančią vežant augalus, augalinius produktus ar kitus objektus Sąjungos teritorijoje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl didžiausio tam tikrų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų kiekio, kai vežant juos mažais kiekiais neturi būti reikalaujama augalų pasų;

(64)

siekiant užtikrinti augalų, augalinių produktų ir kitų objektų patikrinimų, atliekamų išduodant augalų pasą, patikimumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios apžiūrą, mėginių ėmimą, tyrimus ir sertifikavimo sistemų naudojimą;

(65)	siekiant padidinti augalų pasų patikimumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl kvalifikacijos reikalavimų, kuriuos turi atitikti profesionalūs veiklos vykdytojai, kad būtų įgalioti išduoti augalų pasus;

(66)	siekiant padidinti fitosanitarinės rizikos valdymo plano aprėptį ir naudingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl tokiame plane esančių elementų papildymo arba keitimo;

(67)

siekiant atsižvelgti į tarptautinių standartų pokyčius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl specifinio pobūdžio prekių patvirtinimo, išskyrus medinę pakavimo medžiagą, kurios atitiktis šio reglamento taisyklėms turėtų būti tvirtinama pagal specialias nuostatas;

(68)

siekiant užtikrinti oficialių patvirtinimų ir išankstinių eksporto sertifikatų naudingumą ir patikimumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialių patvirtinimų turinio, tuos patvirtinimus išduodančių profesionalių veiklos vykdytojų įgaliojimo ir priežiūros bei išankstinio eksporto sertifikato turinio;

(69)	siekiant prisitaikyti prie technikos ir mokslo raidos bei prie Europos Tarybos sprendimo pagal SESV 355 straipsnio 6 dalį, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl šio reglamento priedų keitimo;

(70)	ypač svarbu, kad Komisija per parengiamuosius darbus tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama parengiamuosius darbus ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, vienu metu ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(71)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai šiose srityse: Sąjungos kenksmingųjų organizmų sąrašo sudarymas, prioritetinių kenksmingųjų organizmų sąrašo sudarymas, apsaugos nuo tam tikrų Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų priemonių nustatymas, priemonių, kurios apibrėžtą laikotarpį taikomos dėl fitosanitarinės rizikos, kurią kelia laikinai Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais laikomi kenksmingieji organizmai, nustatymas, saugomų zonų, kurios buvo pripažintos pagal Direktyvos 2000/29/EB 2 straipsnio 1 dalies h punkto pirmą pastraipą, pripažinimas ir atitinkamų saugomų zonų karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašo nustatymas, saugomų zonų keitimas arba atšaukimas, minėtų saugomų zonų sąrašo keitimas, Sąjungos nekarantininių kenksmingųjų organizmų sąrašo ir atitinkamų sodinti skirtų augalų sąrašo sudarymas, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos turi būti draudžiama įvežti į Sąjungos teritoriją ir vežti jos viduje, sąrašo bei atitinkamų trečiųjų šalių sąrašo sudarymas, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų bei reikalavimų, taikomų įvežant juos į Sąjungą ir vežant jos viduje, sąrašo sudarymas, trečiųjų šalių reikalavimų, lygiaverčių taikomiesiems įvežant į Sąjungą ir vežant jos viduje augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, nustatymas, specialių sąlygų arba priemonių, taikomų įvežant tam tikrus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus į valstybių narių pasienio zonas, nustatymas, laikinųjų priemonių, taikomų įvežant į Sąjungos teritoriją ir vežant jos viduje sodinti skirtus augalus iš trečiųjų šalių, priėmimas, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos turi būti draudžiama įvežti į tam tikras saugomas zonas ir vežti per jas, sąrašo sudarymas, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo į tam tikras saugomas zonas ir vežimo per jas reikalavimų sąrašo sudarymas, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į Sąjungos teritoriją turi būti reikalaujama pateikti fitosanitarinį sertifikatą, bei atitinkamų kilmės arba paskirties trečiųjų šalių sąrašo sudarymas, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į tam tikras saugomas zonas turi būti reikalaujama pateikti fitosanitarinį sertifikatą, bei atitinkamų kilmės arba paskirties trečiųjų šalių sąrašo sudarymas, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos vežant per Sąjungos teritoriją turi būti reikalaujama augalo paso, sąrašo sudarymas, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į tam tikras saugomas zonas turi būti reikalaujama augalo paso, sąrašo sudarymas ir paso formato nustatymas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(72)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma šiais atvejais: priimant Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalyje ir II priedo A dalies I skirsnyje nurodyti kenksmingieji organizmai; keičiant kenksmingojo organizmo mokslinį pavadinimą, jeigu toks pakeitimas daromas remiantis mokslinių žinių raida; priimant saugomų zonų ir atitinkamų saugomų zonų karantininių kenksmingųjų organizmų pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardytos (be jokių pakeitimų) tik pagal Direktyvos 2000/29/EB 2 straipsnio 1 dalies h punkto pirmą pastraipą pripažintos saugomos zonos ir Direktyvos 2000/29/EB I priedo B dalyje bei II priedo B dalyje nurodyti saugomų zonų karantininiai kenksmingieji organizmai; keičiant ir atšaukiant saugomas zonas; priimant Sąjungos nekarantininių kenksmingųjų organizmų pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik kenksmingieji organizmai, nurodyti tam tikrose direktyvose dėl sėklų ir dauginamosios medžiagos gamybos bei prekybos ja; priimant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos turėtų būti draudžiama įvežti į Sąjungos teritoriją ir vežti jos viduje, pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, taip pat draudimai ir susijusios trečiosios šalys, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB III priedo A dalyje, taip pat jų Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai; priimant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į Sąjungos teritoriją ir vežant jos viduje turėtų būti taikomi specialūs reikalavimai, pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, taip pat reikalavimai ir susijusios trečiosios šalys, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB IV priedo A dalyje, taip pat jų Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai; priimant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į tam tikras saugomas zonas turėtų būti taikomi specialūs reikalavimai, pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, taip pat draudimai ir susijusios trečiosios šalys, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB III priedo B dalyje, taip pat jų Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai; priimant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į tam tikras saugomas zonas ir vežant per jas turėtų būti taikomi specialūs reikalavimai, pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai bei reikalavimai, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB IV priedo B dalyje, taip pat jų Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai; priimant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į Sąjungos teritoriją reikalaujama fitosanitarinio sertifikato, taip pat atitinkamų kilmės arba paskirties trečiųjų šalių pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, nurodyti Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalies I punkte; priimant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į tam tikras saugomas zonas reikalaujama fitosanitarinio sertifikato, taip pat atitinkamų kilmės arba paskirties trečiųjų šalių pirminį sąrašą, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, nurodyti Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalies II punkte; priimant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos vežant per Sąjungos teritoriją reikalaujama augalo paso, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, nurodyti Direktyvos 2000/29/EB V priedo A dalies I punkte, ir priimant augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos įvežant į tam tikras saugomas zonas reikalaujama augalo paso, kadangi tame pirminiame sąraše turėtų būti išvardyti (be jokių pakeitimų) tik augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, nurodyti Direktyvos 2000/29/EB V priedo A dalies II punkte;

(73)

Tarybos direktyvoje 74/647/EEB (9) ir Tarybos direktyvoje 69/466/EEB (10) nustatytos atitinkamų kenksmingųjų organizmų kontrolės priemonės. Nuo šių direktyvų įsigaliojimo atitinkami kenksmingieji organizmai plačiai išplito visoje Sąjungos teritorijoje, ir užkirsti kelio jų plitimui nebeįmanoma. Todėl minėtos direktyvos turėtų būti panaikintos;

(74)

Tarybos direktyva 69/464/EEB (11), Tarybos direktyva 93/85/EEB (12), Tarybos direktyva 98/57/EB (13) ir Tarybos direktyva 2007/33/EB (14), turėtų būti panaikintos, nes dėl susijusių kenksmingųjų organizmų turėtų būti priimtos naujos priemonės pagal šio reglamento nuostatas. Atsižvelgiant į toms naujoms priemonėms priimti reikalingą laiką ir išteklius, minėti teisės aktai turėtų būti panaikinti iki 2021 m. sausio 1 d ; [15 pakeit.]

(75)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/2014 (15) nustatyta, kad priemonėms nuo kenksmingųjų organizmų remti gali būti skiriamos subsidijos, jeigu jos susijusios su tam tikrais kenksmingaisiais organizmais, išvardytais Direktyvos 2000/29/EB prieduose, ir tam tikrais kenksmingaisiais organizmais, kurie neišvardyti tuose prieduose, bet kuriems taikomos laikinos jiems nustatytos Sąjungos priemonės. Šiuo reglamentu nustatoma prioritetinių kenksmingųjų organizmų kategorija. Todėl tikslinga numatyti, kad tam tikroms valstybių narių priemonėms, ypač susijusioms su prioritetiniais kenksmingaisiais organizmais, būtų skiriamos Sąjungos subsidijos, įskaitant profesionalios veiklos vykdytojams mokamą kompensaciją už augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kurie buvo sunaikinti taikant šiame reglamente nustatytas likvidavimo priemones , taip pat už prioritetinių kenksmingųjų organizmų prevencijos, aptikimo ir kontrolės tikslais būtinų griežtesnių biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą .

Be to, Sąjungos subsidijos taip pat turėtų būti skiriamos priemonėms, kurių valstybės narės imasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2014 (16) [Reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo numeris ir išnaša su OL nuoroda] 15 straipsnį, siekdamos ankstyvuoju invazijos etapu likviduoti galimai kenksmingas svetimas rūšis. Tai taip pat turėtų apimti profesionalios veiklos vykdytojams mokamą kompensaciją už augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kurie buvo sunaikinti taikant Reglamento (ES) Nr. …/2014 [Reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo numeris] 15 straipsnį. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 652/2014 turėtų būti iš dalies pakeistas; [16 pakeit.]

(75a)

bendra žemės ūkio politika apima sąlygas, susiejančias Sąjungos finansavimą (paramą ūkininkams) su jų atitiktimi specialiems standartams, susijusiems su aplinka, visuomenės sveikata, gyvūnų ir augalų sveikata ir gyvūnų gerove; [17 pakeit.]

(76)

valstybės narės šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti suderintą apsaugos nuo kenksmingųjų organizmų priemonių sistemą, negali deramai pasiekti, o dėl jos poveikio, sudėtingumo, tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(77)

mažosioms ir vidutinėms įmonėms dėl šio reglamento nesudaroma neproporcingos administracinės naštos arba ekonominio poveikio. Šiame reglamente buvo kiek įmanoma atsižvelgta į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį, remiantis konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis. Atsižvelgiant į viešosios politikos tikslą (-us) – apsaugoti augalų sveikatą, nenumatyta galimybė taikyti bendrą išimtį labai mažoms įmonėms, kurios sudaro didžiąją bendrovių dalį;

(78)	šiame reglamente laikomasi IPPC, Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFS susitarimas) ir jose nustatytų gairių;

(78a)

remiantis pažangiojo rgelamentavimo principu šis reglamentas suderinamas su Reglamentu (ES) Nr. …/2014 [Reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo numeris] , siekiant užtikrinti visapusišką visų su augalų sveikata susijusių teisės aktų taikymą; [18 pakeit.]

(79)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent – teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, nuosavybės teisės, asmens duomenų apsaugos, laisvės užsiimti verslu ir menų ir mokslo laisvės. Valstybės narės šį reglamentą turėtų taikyti nepažeisdamos tų teisių ir principų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame reglamente nustatytos taisyklės, pagal dėl fitosanitarijos inspekcijų ir kitų oficialių priemonių , kurias taiko valstybių narių valdžios institucijos, kad būtų nustatyta apibrėžiama fitosanitarinė rizika, kurią kelia augalams ir augaliniams produktams žalingi bet kurios rūšies, padermės ar biotipo patogenai, gyvūnai arba parazitiniai augalai (toliau – kenksmingieji organizmai), įskaitant augalams žalingus invazinius svetimus augalus, ir fitosanitarijos priemonės , reikalingos neleisti kenksmingiesiems organizmams patekti iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių šiai rizikai sumažinti iki priimtino lygio. [19 pakeit.]

2. Šiame reglamente nuorodos į trečiąsias šalis laikomos nuorodomis į trečiąsias šalis ir teritorijas, išvardytas I priede.

Šiame reglamente nuorodos į Sąjungos teritoriją laikomos nuorodomis į Sąjungos teritoriją be I priede išvardytų teritorijų.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 98 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant užtikrinti, kad į šio reglamento taikymo sritį patektų tik europinė Sąjungos teritorijos dalis. Minėtas pakeitimas atliekamas:

a)	į I priedą įrašant vieną arba daugiau Sutarties 355 straipsnio 1 dalyje nurodytų teritorijų;

b)	iš I priedo išbraukiant vieną arba daugiau Sutarties 355 straipsnio 2 dalyje nurodytų teritorijų.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

augalai – gyvi augalai ir gyvos augalų dalys:

a)	sėklos botanine prasme, išskyrus neskirtas sėti,

b)	vaisiai botanine prasme,

daržovės,

d)	gumbai, gumbasvogūniai, svogūnai, šakniastiebiai, šaknys, poskiepiai, palaipos,

e)	skiepūgliai, stiebai, ūsai,

f)	skintos gėlės,

g)	šakos su lapais,

h)	nupjauti medžiai su lapais,

i)	lapai, lapija,

j)	augalų audinių kultūros, įskaitant ląstelių kultūras, genetinę medžiagą, meristemas, chimerinius klonus, mikrodauginimo būdu gautą medžiagą,

k)	gyvos žiedadulkės,

l)	akutės, įskiepiai, auginiai, skiepūgliai, skiepai;

augaliniai produktai – neperdirbti augalinės kilmės produktai arba augalinės kilmės produktai po pirminio perdirbimo, kurie jau nėra augalai.

Jei nenumatyta kitaip, mediena augalų produktu laikoma tik tada, jeigu ji nebuvo perdirbta tokiu būdu, kuriuo pašalinama fitosanitarinė rizika, ir atitinka vieną ar kelis iš šių punktų:

a)	ji visa arba jos dalis tebėra natūralios rąsto formos, yra su žieve arba be jos,

b)	jos natūralios rąsto formos neliko, nes ji buvo supjaustyta, sukapota arba suskaldyta,

c)	ji yra drožlių, skiedrų, pjuvenų, medžio atliekų, skutenų arba gabaliukų pavidalo ir nebuvo apdorota klijais, karščiu ar slėgiu arba keliais šiais būdais granulėms, briketams, fanerai ar medienos drožlių plokštėms gaminti,

d)	ji naudojama arba skirta naudoti kaip pakavimo medžiaga arba pagalbinė mediena, nesvarbu, ar ji faktiškai naudojama prekėms vežti;

sodinti skirti augalai:

—	augalai, iš kurių gali išaugti visas augalas kurie jau pasodinti ir liks pasodinti arba bus persodinti juos įvežus iš kurių to tikimasi, ir kurie skirti sodinti, persodinti arba

—	augalai, kurie įvežami nepasodinti, bet bus pasodinti juos įvežus; [20 pakeit.]

4)	kitas objektas – bet kokia medžiaga ar objektas (išskyrus augalus arba augalų produktus), kuriuose gali telktis kenksmingieji organizmai arba kurie gali juos skleisti, įskaitant dirvožemį ir augimo terpę;

5)	kompetentinga institucija – tai kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/…. [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 2 straipsnio 5 dalyje;

6)	partija – siuntos dalį sudarančios vienos prekės, fiotosanitariniais tikslais identifikuojamos pagal jos sudėties ir kilmės vienodumą, vienetų imtis;

profesionalus veiklos vykdytojas – bet koks asmuo, užsiimantis viešąja arba privatine teise reglamentuojama kurios nors iš toliau išvardytų rūšių profesionalia veikla, susijusia su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais:

a)	sodinimas,

b)	auginimas,

gamyba,

d)	įvežimas į Sąjungos teritoriją, vežimas jos viduje ir išvežimas iš jos,

e)	tiekimas rinkai;

ea)	augalų selekcija; [21 pakeit.]

eb)	dauginimas; [22 pakeit.]

ec)	išlaikymas; [23 pakeit.]

ed)	paslaugų teikimas; [24 pakeit.]

ee)	išsaugojimas, įskaitant sandėliavimą; [25 pakeit.]

8)	galutinis naudotojas – bet kuris asmuo, siekiantis su savo prekyba, verslu ar profesija nesusijusių tikslų, kuris įsigyja augalų ar augalų produktų savo reikmėms;

9)	ištyrimas – oficialus tyrimas, išskyrus vizualinį, kuriuo siekiama nustatyti, ar yra kenksmingųjų organizmų, ir juos identifikuoti;

10)	apdorojimas – kenksmingųjų organizmų žudymo, inaktyvinimo, šalinimo arba jų vaisingumo ar gyvybingumo naikinimo procedūra.

10a)	veiklos vykdytojas – Reglamento (ES) Nr. …/2014 [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžtas veiklos vykdytojas; [26 pakeit.]

10b)

fitosanitarijos inspekcija – oficiali inspekcija, kurios metu tikrinama:

a)	augalai arba prekės;

b)	priemonės, kurios patenka į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių taikymo sritį, taip pat šiems tikslams naudojama įranga ir transporto priemonės;

c)	vietos arba teritorijos, kuriose tokios priemonės taikomos; [27 pakeit.]

10c)	fitosanitarijos priemonė – visos priemonės, kurios skirtos likviduoti riziką arba užkirsti kelią kenksmingųjų organizmų patekimui į Sąjungos teritoriją iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių; [28 pakeit.]

10d)	karantino skyriai – specialios kompetentingų institucijų paskirtos sritys, kuriose pakankamą laikotarpį laikomi augalai iš trečiųjų šalių, kol manoma, kad rizika patekti kenksmingiesiems organizmams iš trečiųjų šalių yra likviduota; [29 pakeit.]

II skyrius

Karantininiai kenksmingieji organizmai

1 skirsnis

Karantininiai kenksmingieji organizmai

3 straipsnis

Karantininių kenksmingųjų organizmų apibrėžtis

Kenksmingasis organizmas vadinamas karantininiu kenksminguoju organizmu atsižvelgiant į apibrėžtą teritoriją, jei jis atitinka visas šias sąlygas:

a)	jo tapatybė nustatyta, kaip apibrėžta II priedo 1 skirsnio 1 punkte;

b)	jo nenustatyta toje teritorijoje, kaip apibrėžta II priedo 1 skirsnio 2 punkto a papunktyje, arba, jei jis nustatytas, toje teritorijoje jis yra išplitęs ribotai, kaip apibrėžta II priedo 1 skirsnio 2 punkto b ir c papunkčiuose;

c)	jis gali patekti į tą teritoriją, patekęs į tą teritoriją jis gali joje išlikti artimoje ateityje (toliau – įsitvirtinti) ir išplisti toje teritorijoje arba, jeigu jis joje yra, – tose teritorijos dalyse, kuriose jis išplitęs ribotai, kaip apibrėžta II priedo 1 skirsnio 3 punkte.

d)	jam patekus į tą teritoriją, įsitvirtinus ir išplitus joje, kaip apibrėžta II priedo 1 skirsnio 4 punkte, tai teritorijai arba, jeigu jis joje yra, – tos teritorijos dalims, kuriose jis išplitęs ribotai, būtų padarytas nepriimtinas ekonominis, socialinis ar ekologinis poveikis, ir

e)	yra nustatytos įgyvendinamos ir veiksmingos priemonės, skirtos užkirsti kelią tam kenksmingajam organizmui patekti į tą teritoriją, joje įsitvirtinti arba išplisti ir sumažinti jo keliamą fitosanitarinę riziką bei poveikį.

2 skirsnis

Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai

4 straipsnis

Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų apibrėžtis

Karantininis kenksmingasis organizmas vadinamas Sąjungos karantininiu kenksminguoju organizmu, jeigu apibrėžta teritorija, kaip apibrėžta 3 straipsnio įžanginiuose žodžiuose, yra Sąjungos teritorija, ir jis yra įtrauktas į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą.

5 straipsnis

Draudimas įvežti ir vežti Sąjungos kenksminguosius organizmus

1. Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai neturi būti įvežami į Sąjungos teritoriją arba vežami jos viduje.

Nesiimama jokių tyčinių veiksmų, dėl kurių Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas galėtų patekti į Sąjungos teritoriją, joje įsitvirtinti arba išplisti.

2. Komisija įgyvendinimo aktu sudaro Ia priede pateikiamas kenksmingųjų organizmų, kurie atitinka 3 straipsnio b, c ir d punktuose nurodytas sąlygas dėl Sąjungos teritorijos , sąrašas, kuris vadinamas sąrašą (Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašas sąrašu ). [30 pakeit.]

Tame sąraše išvardijami Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalyje ir II priedo A dalies I skirsnyje nurodyti kenksmingieji organizmai. [31 pakeit.]

Minėtame sąraše bet kurios Sąjungos teritorijos dalies vietiniai kenksmingieji organizmai, natūraliai esantys Sąjungos teritorijoje arba patekę į ją iš kitur, pažymimi nurodant, kad tai Sąjungos teritorijoje pasitaikantys kenksmingieji organizmai.

Minėtame sąraše bet kurios Sąjungos teritorijos dalies nevietiniai kenksmingieji organizmai pažymimi nurodant, kad tai Sąjungos teritorijoje nepasitaikantys kenksmingieji organizmai.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 99 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [32 pakeit.]

3. Komisija Komisijai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičia keičiamas 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą nurodytas sąrašas , jeigu atlikus įvertinimą paaiškėja, kad tame teisės akte sąraše nenurodytas kenksmingasis organizmas atitinka 3 straipsnio b, c ir d punktuose nurodytas sąlygas dėl Sąjungos teritorijos, arba jame nurodytas kenksmingasis organizmas nebeatitinka vienos ar kelių iš šių sąlygų. Pirmuoju atveju ji įrašo atitinkamą kenksmingąjį organizmą į 2 dalyje nurodytą sąrašą, o antruoju atveju ji išbraukia atitinkamą kenksmingąjį organizmą iš to sąrašo. [33 pakeit.]

Komisija minėtą vertinimą pateikia valstybėms narėms.

Įgyvendinimo aktai, kuriais iš dalies keičiamas Komisijai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 2 dalyje nurodyto sąrašo panaikinimo arba pakeitimo nurodytas įgyvendinimo aktas, priimami laikantis 99 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tos pačios procedūros laikomasi siekiant panaikinti arba pakeisti 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą. [34 pakeit.]

4. Komisija Komisijai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičia keičiamas į 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kad iš dalies pakeistų sąrašą įtraukto kenksmingojo organizmo mokslinį pavadinimą, mokslinis pavadinimas, jeigu toks pakeitimas daromas remiantis mokslinių žinių raida. [35 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 99 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [36 pakeit.]

6 straipsnis

Prioritetiniai kenksmingieji organizmai

1. Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas vadinamas prioritetiniu kenksminguoju organizmu, jeigu jis atitinka visas iš šių sąlygų:

a)	jis atitinka sąlygas dėl Sąjungos teritorijos, nustatytas II priedo 1 skirsnio 2 punkto a arba b papunkčiuose;

b)	jo galimas ekonominis, ekologinis arba socialinis poveikis yra didžiausias Sąjungos teritorijai, kaip nustatyta II priedo 2 skirsnyje;

c)	jis yra įtrauktas į sąrašą pagal 2 dalį.

2. Komisija įgyvendinimo aktu sudaro ir Komisijai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičia keičiamas Ib priede nustatytas prioritetinių kenksmingųjų organizmų sąrašą sąrašas , toliau – prioritetinių kenksmingųjų organizmų sąrašas. [37 pakeit.]

Jeigu įvertinimo rezultatai rodo, kad Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas arba kenksmingasis organizmas nebeatitinka vienos ar kelių iš tų sąlygų, Komisija Komisijai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pirmoje pastraipoje nurodytas sąrašas iš dalies pakeičia pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą keičiamas, ir atitinkamą kenksmingąjį organizmą įrašo į tą sąrašą arba išbraukia iš jo. [38 pakeit.]

Komisija minėtą vertinimą nedelsdama pateikia valstybėms narėms. [39 pakeit.]

Prioritetinių kenksmingųjų organizmų skaičius neviršija 10 proc. Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų, išvardytų sąraše pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, skaičiaus. Jeigu prioritetinių kenksmingųjų organizmų skaičius yra didesnis nei 10 proc. Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų, išvardytų sąraše pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, skaičius, Komisija iš dalies pakeičia pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą ir atitinkamai pakoreguoja tame sąraše esančių kenksmingųjų organizmų skaičių, atsižvelgdama į galimą jų ekonominį, ekologinį arba socialinį poveikį. [40 pakeit.]

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [41 pakeit.]

Deramai pagrįstais atvejais, kai būtina skubiai imtis priemonių dėl didelės fitosanitarinės rizikos, Komisija, laikydamasi 99 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų, kurie laikomi prioritetiniais, sąrašas. Kai atsiradus didelei fitosanitarinei rizikai reikia imtis skubių priemonių, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 98a straipsnyje nustatyta procedūra . [42 pakeit.]

7 straipsnis

II priedo 1 ir 2 skirsnių pakeitimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 98 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas II priedo 1 skirsnis dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomi kenksmingieji organizmai, laikytini karantininiais kenksmingaisiais organizmais, atsižvelgiant į kenksmingojo organizmo tapatybę, paplitimą, tikimybę, kad jis bus įvežtas į atitinkamą teritoriją, joje įsitvirtins ir išplis, taip pat į jo galimą ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį ir technikos bei mokslo žinių ir tarptautinių standartų raidą. [43 pakeit.]

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 98 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas II priedo 2 skirsnis dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomi Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai, laikytini prioritetiniais kenksmingaisiais organizmais, atsižvelgiant į jų galimą ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį ir technikos bei mokslo žinių raidą.

8 straipsnis

Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai, naudojami moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ar parodoms

1. Nukrypdamos nuo 5 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, gavusios paraišką, gali leisti įvežti į savo teritoriją, esančią Sąjungoje, ir vežti jos viduje karantininius kenksminguosius organizmus, skirtus naudoti moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ar parodoms, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

a)	įvežti, vežami arba naudojami atitinkami kenksmingieji organizmai neįsitvirtina arba neišplinta Sąjungos teritorijoje, jeigu yra nustatyti tinkami apribojimai;

b)	saugyklos, kuriose turi būti laikomas minėtas kenksmingasis organizmas, ir 56 straipsnyje nurodytos karantino patalpos, kuriose turi būti naudojamas minėtas kenksmingasis organizmas, yra tinkamos;

c)	darbuotojų, kurių veikla yra susijusi su minėtu kenksminguoju organizmu, mokslinė ir techninė kvalifikacija yra tinkama.

2. Kompetentinga institucija įvertina atitinkamo kenksmingojo organizmo įsitvirtinimo ir išplitimo riziką, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, atsižvelgdama į kenksmingojo organizmo tapatybę, biologines savybes ir plitimo būdus, numatytą veiklą, sąveiką su aplinka ir kitus svarbius su to kenksmingojo organizmo keliama rizika susijusius veiksnius.

Ji įvertina saugyklas, kuriose turi būti laikomas minėtas kenksmingasis organizmas, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, ir darbuotojų, kurių veikla yra susijusi su minėtu kenksminguoju organizmu, mokslinę ir techninę kvalifikaciją, kaip nurodyta 1 dalies c punkte.

Remdamasi minėtais vertinimais kompetentinga institucija leidžia kenksmingąjį organizmą įvežti į Sąjungos teritoriją arba vežti jos viduje, jeigu laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

3. Leidimas suteikiamas su šiomis sąlygomis:

a)	kenksmingasis organizmas turi būti laikomas saugyklose, kurių tinkamumą patvirtino kompetentinga institucija ir kurios yra nurodytos leidime;

b)	su kenksminguoju organizmu susijusi veikla turi būti vykdoma karantino patalpose, kurias pagal 56 straipsnį paskyrė kompetentinga institucija ir kurios yra nurodytos leidime;

c)	su kenksminguoju organizmu susijusią veiklą turi vykdyti darbuotojai, kurių mokslinės ir techninės kvalifikacijos tinkamumą patvirtino kompetentinga institucija ir kuri yra nurodyta leidime;

d)	kenksmingasis organizmas turi būti įvežamas į Sąjungos teritoriją arba vežamas jos viduje kartu su leidimu.

4. Leidimas suteikiamas tik atitinkamai veiklai reikalingam kiekiui ir neviršija paskirtų karantino patalpų pajėgumų.

Jame numatomi apribojimai, kurių reikia, kad būtų deramai sumažinta atitinkamo Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo įsitvirtinimo ir išplitimo rizika.

5. Kompetentinga institucija stebi, ar laikomasi 3 dalyje nurodytų sąlygų ir 4 dalyje nurodytų kiekio ir apribojimų, ir, nustačiusi neatitiktį, imasi būtinų veiksmų. Jei tikslinga, ji atšaukia 1 dalyje nurodytą leidimą.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 98 straipsnį, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

a)	valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija apie atitinkamų kenksmingųjų organizmų įvežimą į Sąjungos teritoriją ir vežimą jos viduje;

b)	2 dalyje nurodytų vertinimų ir leidimų, ir

c)	atitikties stebėsenos, veiksmų, kurių imamasi nustačius neatitiktį, ir pranešimo apie juos, kaip nurodyta 5 dalyje.

9 straipsnis

Pranešimas kompetentingoms institucijoms apie Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus

1. Jeigu koks nors asmuo sužino apie Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo buvimą arba turi pagrindo jį įtarti, tas asmuo nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai ir raštu patvirtina pranešimą per dešimt kalendorinių dienų apie tai kompetentingai institucijai. [44 pakeit.]

2. Kompetentingai institucijai paprašius 1 dalyje nurodytas asmuo pateikia minėtai institucijai visą turimą informaciją.

10 straipsnis

Priemonės, kurių reikia imtis kilus įtarimui dėl Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo

Jeigu kompetentingai institucijai kilo įtarimas, kad Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas yra atitinkamos valstybės narės teritorijos dalyje, kurioje anksčiau jo nebuvo, ji nedelsdama imasi visų būtinų priemonių oficialiai patvirtinti, ar jis yra.

11 straipsnis

Pranešimas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus

1. Vienu iš toliau nurodytų atvejų valstybė narė, naudodamasi 97 straipsnyje nurodyta elektronine pranešimų sistema, praneša apie tai Komisijai ir kitoms valstybėms narėms:

jos kompetentinga institucija gavo oficialios laboratorijos diagnozę, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. …/…. [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 36 straipsnyje, patvirtinančią (toliau – oficialiai patvirtinanti), kad jos teritorijoje nustatytas Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas, kurio toje valstybėje narėje anksčiau nenustatyta;

b)	jos kompetentinga institucija oficialiai patvirtino, kad jos teritorijoje nustatytas Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas, jeigu pastarasis nustatytas toje jos teritorijos dalyje, kurioje jo anksčiau nenustatyta;

c)	jos kompetentinga institucija oficialiai patvirtino, kad jos teritorijoje Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas nustatytas augalų, augalų produktų ir kitų objektų siuntoje, kuri buvo įvežta į Sąjungos teritoriją, kurią ketinama į ją įvežti arba vežti jos viduje.

2. 1 dalyje nurodyti pranešimai pateikiami per tris darbo dienas po to, kai kompetentinga institucija oficialiai patvirtino atitinkamo Sąjungos kenksmingojo organizmo buvimą.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 98 straipsnį, kuriais nustatoma, kad 1 dalyje nustatytos prievolės taip pat taikomos esant dar oficialiai nepatvirtintam įtarimui dėl tam tikrų Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų. Minėtuose deleguotuosiuose teisės aktuose gali būti nustatytas tokių pranešimų pateikimo laikotarpis.

12 straipsnis

Informacija apie Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus, kurią kompetentingos institucijos tiekia profesionaliems veiklos vykdytojams

Jeigu tenkinamos vieno iš 11 straipsnio 1 dalies punktų sąlygos, susijusi kompetentinga institucija užtikrina, kad profesionaliems veiklos vykdytojams, kurių augalams, augalų produktams ir kitiems objektams gali būti padarytas poveikis, būtų nedelsiant pranešta apie atitinkamą nustatytą Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo buvimą.

13 straipsnis

Informacija apie prioritetinius kenksminguosius organizmus, kurią kompetentingos institucijos skelbia viešai

Jeigu tenkinamos vieno iš 11 straipsnio 1 dalies a arba b punktų sąlygos dėl prioritetinių kenksmingųjų organizmų, susijusi kompetentinga institucija viešai skelbia informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi ir kurių turės imtis, taip pat, jei taikoma, kurių turės imtis tam tikri profesionalūs veiklos vykdytojai ar kiti asmenys.

Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta informacija apie galimą augalų kenksmingųjų organizmų ekonominį, ekologinį ir socialinį poveikį, pagrindinius prevencijos ir plitimo principus, taip pat apie visos visuomenės pareigą užtikrinti fitosanitarinę sveikatą Sąjungos teritorijoje.

Komisija sudaro ir atnaujina viešai skelbiamą trečiosiose šalyse atsirandančių naujų augalų kenksmingųjų organizmų, galinčių kelti pavojų augalų sveikatai Sąjungos teritorijoje, sąrašą. [45 pakeit.]

14 straipsnis

Pranešimas apie neišvengiamą pavojų

1. Jeigu valstybė narė turi neišvengiamo pavojaus, kad į Sąjungos teritoriją arba jos dalį pateks Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas, kurio toje teritorijoje arba jos dalyje nenustatyta, įrodymą, ta valstybė narė nedelsdama raštu apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

2. Profesionalūs veiklos vykdytojai nedelsdami praneša kompetentingoms institucijoms apie bet kokį turimą neišvengiamo pavojaus įrodymą, susijusį su Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais, kaip nurodyta 1 dalyje.

2a. 1 ir 2 dalyse nurodomo gresiančio pavojaus atveju valstybės narės ir profesionalūs veiklos vykdytojai, atsižvelgdami į susijusią riziką, imasi visų reikiamų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias tokių kenksmingųjų organizmų patekimui į Sąjungos teritoriją. [46 pakeit.]

15 straipsnis

Priemonės, kurių nedelsdami turi imtis profesionalūs veiklos vykdytojai

1. Profesionalus veiklos vykdytojas, sužinojęs, kad augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kuriuos jis kontroliuoja, užkrėsti Sąjungos karantininiu kenksminguoju organizmu, nedelsdamas, informavęs atitinkamą kompetentingą instituciją ir su ja pasikonsultavęs, imasi fitosanitarinių priemonių, kurios būtinos tam kenksmingajam organizmui likviduoti atitinkamuose augaluose, augaliniuose produktuose arba kituose objektuose ir tam tikrais atvejais savo patalpose, kad užkirstų kelią to kenksmingojo organizmo išplitimui.

Tas profesionalus veiklos vykdytojas, nedelsdamas, informavęs atitinkamą kompetentingą instituciją ir su ja pasikonsultavęs, informuoja asmenis prekybos grandinėje, iš kurių įsigijo tuos augalus, augalinius produktus arba kitus objektus.

Kompetentinga institucija tam tikrais atvejais užtikrina, kad profesionalus veiklos vykdytojas pašalintų iš rinkos visus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kurie gali būti užkrėsti tuo kenksminguoju organizmu.

2. Jei atitinkamas profesionalus veiklos vykdytojas nebėra atsakingas už 1 dalyje nurodytus augalus, augalinius produktus arba kitus objektus, jis nedelsdamas, informavęs atitinkamą kompetentingą instituciją ir su ja pasikonsultavęs, informuoja kitus asmenis prekybos grandinėje, iš kurių tie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai buvo įsigyti ir kuriems tie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai buvo tiekti, apie nustatytą kenksmingąjį organizmą.

3. Kompetentinga institucija tam tikrais atvejais užtikrina, kad atitinkamas profesionalus veiklos vykdytojas pašalintų iš rinkos augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kurie gali būti užkrėsti kenksminguoju organizmu, ir, jeigu augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai jau buvo pristatyti galutiniams naudotojams, juos iš jų susigrąžintų.

4. Kai taikoma 1 arba 2 dalis, profesionalus veiklos vykdytojas atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia visą visuomenei svarbią informaciją. Ta institucija informuoja visuomenę, jeigu reikia imtis veiksmų, susijusių su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, kurie gali būti užkrėsti atitinkamu kenksminguoju organizmui.

16 straipsnis

Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų likvidavimas

1. Oficialiai patvirtinus, kad aptiktas Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas, kompetentinga institucija nedelsdama imasi visų būtinų priemonių, kad , jei įmanoma, tas kenksmingasis organizmas būtų likviduotas (toliau – likviduoti) atitinkamoje teritorijoje ir neišplistų arba, jeigu jo likviduoti neįmanoma, būtų sutrukdyta jam išplisti už jos ribų (toliau – likviduoti) (toliau – izoliuoti) . Tos priemonės priimamos pagal IV priedą dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir principų. [47 pakeit.]

1a. Jei valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 652/2014 19 straipsnio 1 dalies ca punktą profesionaliems veiklos vykdytojams atlygina augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, sunaikintų dėl 1 dalyje nurodytų ir tarpvalstybinėje teritorijoje įgyvendintų priemonių, vertę, jos užtikrina, kad atitinkamos valstybės narės koordinuotų atitinkamos kompensacijos skyrimą, kad visais įmanomais atvejais būtų išvengiama nepagrįsto rinkos iškraipymo. [48 pakeit.]

2. Kai atitinkamo Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo buvimas gali būti susijęs su augalų, augalinių produktų arba kitų objektų vežimu, kompetentinga institucija ištiria to kenksmingojo organizmo atsiradimą ir galimybę, kad dėl vežimo atitinkamas kenksmingasis organizmas išplito į kitus augalus, augalinius produktus arba kitus objektus.

3. Kai 1 dalyje nurodytos priemonės yra susijusios su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į Sąjungos teritoriją arba vežimu jos viduje, atitinkama valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tas priemones.

4. Privačioms asmenų patalpoms negalioja išimtys, susijusios su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis ir 2 dalyje nurodytais tyrimais.

17 straipsnis

Ribojimų taikymo zonų nustatymas

1. Gavusi oficialų patvirtinimą, nurodytą 11 straipsnio 1 dalies a punkte, kompetentinga institucija nedelsdama nustato zoną, kurioje turi būti imtasi tame straipsnyje nurodytų priemonių (toliau – ribojimų taikymo zona).

Ribojimų taikymo zoną sudaro užkrėsta zona, kaip nurodyta 2 dalyje, ir buferinė zona, kaip nurodyta 3 dalyje.

2. Užkrėstoje zonoje yra:

a)	visi augalai, apie kuriuos žinoma, kad jie užkrėsti atitinkamu kenksminguoju organizmu;

b)	visi augalai, turintys užsikrėtimo tuo kenksminguoju organizmu požymių arba simptomų;

c)	visi kiti augalai, kurie gali būti užkrėsti tuo kenksminguoju organizmu, nes yra jam imlūs, yra netoli užkrėstų augalų arba kilę iš to paties auginimo šaltinio kaip užkrėsti augalai, jeigu jis žinomas, arba išauginti iš užkrėstų augalų.

3. Buferinė zona ribojasi su užkrėsta zona ir ją supa.

Ji yra tinkamo dydžio, atsižvelgiant į riziką, kad atitinkamas kenksmingasis organizmas gali išplisti už užkrėstos zonos ribų natūraliai arba dėl žmogaus veiklos užkrėstoje zonoje ir jos prieigose, ir nustatoma remiantis IV priedo dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir principų 2 skirsnyje nustatytais principais.

Vis dėl to, jeigu kenksmingojo organizmo išplitimo už užkrėstos zonos ribų rizika tinkamai sumažinama natūraliomis arba dirbtinėmis kliūtimis, buferinės zonos nustatyti nereikia.

4. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu pirminės apžiūros metu kompetentinga institucija, atsižvelgusi į kenksmingojo organizmo pobūdį ir jo aptikimo vietą, prieina prie išvados, kad atitinkamas kenksmingasis organizmas gali būti nedelsiant likviduotas, ji gali priimti sprendimą nenustatyti ribojimų taikymo zonos.

Tokiu atveju ji atlieka tyrimą, kad nustatytų, ar buvo užkrėsti kiti augalai arba augaliniai produktai. Remdamasi to tyrimo rezultatais kompetentinga institucija nusprendžia, ar reikia nustatyti ribojimų taikymo zoną. Atitinkama kompetentinga institucija informuoja Komisiją ir kitas valstybes narės apie tyrimo išvadas.

5. Kai atsižvelgiant į 2 ir 3 dalis ribojimų taikymo zona patenka į kitos valstybės narės teritoriją, valstybė narė, kurioje aptiktas atitinkamas kenksmingasis organizmas, nedelsdama susisiekia su valstybe nare, į kurios teritoriją patenka ribojimų taikymo zona, kad ta valstybė narė galėtų imtis visų tinkamų veiksmų, kaip nurodyta 1–4 dalyse.

6. Kiekvienas metais iki kovo 31 d. valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie nustatytų ribojimų taikymo zonų skaičių ir vietą, atitinkamus kenksminguosius organizmus ir atitinkamas priemones, kurių imtasi per ankstesnius metus.

18 straipsnis

Tyrimai, susiję su ribojimų taikymo zonomis, tų zonų keitimas ir ribojimų atšaukimas

1. Kompetentingos institucijos kasmet pagal riziką ir atitinkamu dažnumu atlieka kiekvienos ribojimų taikymo zonos tyrimus, susijusius su padėtimi dėl aptikto atitinkamo kenksmingojo organizmo. [49 pakeit.]

Tie tyrimai atliekami laikantis 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų dėl tyrimų.

2. Jeigu atlikdama metinį tyrimą kompetentinga institucija atitinkamą kenksmingąjį organizmą aptinka buferinėje zonoje, atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir konkrečiai nurodo, kad kenksmingasis organizmas aptiktas buferinėje zonoje. [50 pakeit.]

3. Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatus, tam tikrais atvejais pakeičia užkrėstų zonų, buferinių zonų ir ribojimų taikymo zonų ribas.

4. Kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą atšaukti ribojimų taikymo zoną ir užbaigti likvidavimo priemonių taikymą/nebetaikyti likvidavimo priemonių, jeigu atliekant 1 dalyje nurodytus tyrimus , kad būtų patvirtinta, jog zona neužkrėsta kenksmingais organizmais, ribojimų taikymo zonoje per pakankamai ilgą laikotarpį neaptinkama atitinkamo kenksmingojo organizmo. [51 pakeit.]

5. Priimdama sprendimą dėl 3 dalyje nurodytų pakeitimų arba dėl 4 dalyje nurodyto ribojimų taikymo zonos atšaukimo, atitinkama kompetentinga institucija atsižvelgia bent į kenksmingojo organizmo biologiją ir atitinkamą pernešėją, augalų šeimininkų buvimą, bioklimato sąlygas ir tikimybę, kad likvidavimo priemonės buvo veiksmingos.

19 straipsnis

Ataskaitos dėl priemonių, kurių imtasi pagal 16, 17 ir 18 straipsnius

Valstybės narės parengia ataskaitą dėl priemonių, kurių ėmėsi pagal 16, 17 ir 18 straipsnius.

Kai valstybė narė tų priemonių imasi teritorijoje, kuri ribojasi su kitos valstybės narės siena, ji tą ataskaitą pateikia pastarajai valstybei narei.

Jeigu paprašoma, ta ataskaita pateikiama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

20 straipsnis

IV priedo keitimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą ir tarptautinius fitosanitarijos standartus (angl. ISPM), dėl kurių susitarta pagal Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (angl. IPPC), iš dalies keičiamas IV priedo 1 skirsnis dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių, kiek tai susiję su priemonėmis dėl kultūrinių ir laukinių augalų užsikrėtimo prevencijos ir likvidavimo, priemonėmis dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntų ir priemonėmis dėl kitų karantininių kenksmingųjų organizmų plitimo būdų, taip pat iš dalies keičiamas to priedo 2 skirsnis dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principų, kiek tai susiję su kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principais. [52 pakeit.]

21 straipsnis

Tyrimai, susiję su Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais ir kenksmingaisiais organizmais, laikinai priskiriamais Sąjungos karantininiams kenksmingiesiems organizmams

1. Nustatytais laikotarpiais valstybės narės , remdamosi tariama rizika, atlieka tyrimus, susijusius su Sąjungos kenksmingųjų organizmų ir kenksmingųjų organizmų, kurie pagal II priedo 3 skirsnį laikinai priskiriami Sąjungos karantininiams kenksmingiesiems organizmams, požymių arba simptomų aptikimu visose vietovėse, kuriose apie jų buvimą anksčiau nebuvo žinoma. [53 pakeit.]

2. Šiuos tyrimus sudaro kompetentingos institucijos atliekama apžiūra ir tam tikrais atvejais mėginių ėmimas ir jų ištyrimas. Jie grindžiami aiškiais mokslo ir technikos principais ir atliekami tinkamu laiku, atsižvelgiant į galimybę aptikti atitinkamą kenksmingąjį organizmą.

Atliekant tuos tyrimus atsižvelgiama į mokslinius ir techninius duomenis ir bet kokią kitą naudingą informaciją, susijusią su atitinkamo kenksmingojo organizmo buvimu.

3. Kiekvienais metais iki balandžio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytų tyrimų, atliktų per ankstesnius metus, rezultatus.

22 straipsnis

Daugiametės tyrimų programos ir informacijos rinkimas

1. Valstybės narės parengia daugiametes programas, kuriose nustato pagal 21 straipsnį atliktinų tyrimų turinį. Tose programose nurodoma rinkti ir registruoti mokslinius bei techninius duomenis ir kitą informaciją, kaip nurodyta 21 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

Tose programose nustatomi šie elementai: konkretus kiekvieno tyrimo tikslas, jo taikymo sritis pagal vietą ir laiką, kenksmingieji organizmai, numatytieji augalai ir prekės, tyrimo metodika ir kokybės valdymas, įskaitant apžiūros, mėginių ėmimo, jų ištyrimo ir jų techninio pagrindimo tvarkos aprašą, pagal programą numatytų apžiūrų, mėginių ėmimo ir jų ištyrimo laikas, dažnumas ir skaičius, surinktos informacijos registravimo metodai ir su jais susijusių ataskaitų teikimas.

Šios daugiametės programos parengiamos penkerių–septynerių metų laikotarpiui.

2. Parengusios daugiametes tyrimų programas valstybės narės apie jas praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pagal kuriuos reikalaujama, kad valstybės narės iš dalies keičiami pakeistų arba papildomi papildytų 1 dalyje nurodyti elementai, įtrauktini nurodytus elementus, įtrauktinus į daugiametes tyrimų programas. [54 pakeit.]

23 straipsnis

Prioritetinių kenksmingųjų organizmų tyrimai

1. Kaip nustatyta 21 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės kasmet atlieka po atskirą tyrimą dėl kiekvieno prioritetinio kenksmingojo organizmo. Tuos tyrimus turi sudaryti pakankamai daug apžiūrų, mėginių ėmimo ir jų ištyrimo atvejų, atsižvelgiant į atitinkamus kenksminguosius organizmus, kad būtų užtikrinta labai didelė jų aptikimo laiku tikimybė.

2. Kiekvienais metais iki balandžio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytų tyrimų, atliktų per ankstesnius metus, rezultatus.

24 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai dėl prioritetinių kenksmingųjų organizmų

1. Kiekviena valstybė narė parengia ir nuolat atnaujina kiekvienam prioritetiniam kenksmingajam organizmui, kuris gali patekti į jos teritoriją ar teritorijos dalį ir joje įsitvirtinti, skirtą atskirą nenumatytų atvejų planą, kuriame pateikiama informacija apie sprendimo priėmimo procesą, taikytinas procedūras bei protokolus ir apie išteklius, skirtinus patvirtinus arba įtarus, kad aptiktas atitinkamas kenksmingasis organizmas (toliau – nenumatytų atvejų planas). Valstybės narės kuo anksčiau įtraukia į nenumatytųjų atvejų plano rengimą ir atnaujinimą visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. [55 pakeit.]

2. Nenumatytų atvejų plane nustatoma:

įgyvendinant planą, jeigu patvirtinama arba įtariama, kad aptiktas atitinkamas prioritetinis kenksmingasis organizmas, dalyvaujančių tarnybų funkcijos ir atsakomybės sritys, vadovavimo grandinė ir veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos, kitos valstybinės institucijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 3 straipsnio 2 dalyje, deleguotosios įstaigos arba susiję fiziniai asmenys, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 25 straipsnio 1 dalyje, laboratorijos ir profesionalūs veiklos vykdytojai, koordinavimo tvarka, įskaitant tam tikrais atvejais koordinavimą su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosios šalimis;

galimybė kompetentingoms institucijoms patekti į profesionalių veiklos vykdytojų ir tam tikrais atvejais fizinių asmenų patalpas, laboratorijas, apžiūrėti įrangą, susisiekti su darbuotojais ir išorės ekspertais ir gauti informacijos apie išteklius, kurių reikia siekiant greitai ir veiksmingai likviduoti arba tam tikrais atvejais izoliuoti atitinkamą prioritetinį kenksmingąjį organizmą;

priemonės, kurių turi būti imamasi atsižvelgus į Komisijos, kitų valstybių narių, atitinkamų profesionalių veiklos vykdytojų ir visuomenės informaciją, susijusią su atitinkamo prioritetinio kenksmingojo organizmo aptikimu ir priemonėmis, kurių imtasi prieš jį, jeigu atitinkamo kenksmingojo organizmo buvimas oficialiai patvirtintas arba įtariamas;

d)	su atitinkamo prioritetinio kenksmingojo organizmo buvimu susijusių duomenų registravimo tvarka;

e)	turimi vertinimai, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, ir visi valstybių narių vertinimai, susiję su atitinkamo prioritetinio kenksmingojo organizmo jos teritorijai keliama rizika;

f)	atitinkamo prioritetinio kenksmingojo organizmo atžvilgiu įgyvendintinos rizikos valdymo priemonės, kaip nustatyta IV priedo 1 skirsnyje, ir taikytinos procedūros;

g)	ribojimų taikymo zonų geografinių ribų nustatymo principai;

h)	apžiūros, mėginių ėmimo ir jų ištyrimo laboratorijoje metodų protokolai ir

i)	principai, susiję su kompetentingų institucijų darbuotojų mokymu.

Tam tikrais atvejais a–i punktai išdėstomi instrukcijų vadovuose.

3. Per vienerius metus nuo atitinkamo kenksmingojo organizmo įtraukimo į prioritetinių kenksmingųjų organizmų sąrašą valstybės narės parengia nenumatytų atvejų planą, skirtą atitinkamam prioritetiniam kenksmingajam organizmui.

Valstybės narės reguliariai peržiūri ir prireikus atnaujina savo nenumatytų atvejų planus.

4. Jeigu paprašoma, valstybės narės savo nenumatytų atvejų planus pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir informuoja visus susijusius veiklos vykdytojus . [56 pakeit.]

25 straipsnis

Imitavimo pratybos

1. Valstybės narės nenumatytų atvejų planų įgyvendinimo imitavimo pratybas vykdo kas tam tikrą laikotarpį, nustatytą atsižvelgus į atitinkamo prioritetinio kenksmingojo organizmo biologiją ir jo keliamą fitosanitarinę riziką.

Per pagrįstą laikotarpį ir dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams surengiamos su kiekvienu iš atitinkamų prioritetinių kenksmingųjų organizmų susijusios pratybos. [57 pakeit.]

2. Kalbant apie prioritetinius kenksminguosius organizmus, kurių buvimas vienoje valstybėje narėje gali turėti poveikio kaimyninėms valstybėms narėms, imitavimo pratybos gali būti vykdomos dalyvaujant visoms susijusioms valstybėms narėms pagal atitinkamus jų nenumatytų atvejų planus. [58 pakeit.]

Tam tikrais atvejais valstybės narės imitavimo pratybas vykdo kartu su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

3. Jeigu paprašoma, valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms kiekvienų imitavimo pratybų rezultatų ataskaitą.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatoma:

a)	imitavimo pratybų dažnumas, turinys ir forma;

b)	imitavimo pratybos, apimančios daugiau nei vieną prioritetinį kenksmingąjį organizmą;

c)	valstybių narių savitarpio bendradarbiavimas ir valstybių narių bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis;

d)	3 dalyje nurodytų imitavimo pratybų ataskaitų turinys. [59 pakeit.]

26 straipsnis

Prioritetinių kenksmingųjų organizmų likvidavimo planai

1. Kai remiantis 11 straipsnio 1 dalies a punktu oficialiai patvirtinama, kad valstybės narės teritorijoje aptiktas prioritetinis kenksmingasis organizmas vienas ar keli prioritetiniai kenksmingieji organizmai , kompetentinga institucija , pasitarusi su susijusiais veiklos vykdytojais, nedelsdama patvirtina planą, kuriame nustatomos atitinkamo kenksmingojo organizmo likvidavimo priemonės, kaip nurodyta 16, 17 ir 18 straipsniuose, ir tų priemonių taikymo tvarkaraštis. Tas planas vadinamas likvidavimo planu. [60 pakeit.]

Likvidavimo plane pateikiamas atliktinų tyrimų modelio ir tvarkos aprašas ir nustatomas apžiūrų, mėginių ėmimo ir jų ištyrimo laboratorijose atvejų skaičius.

2. Jeigu paprašoma, valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms likvidavimo planus ir priemonių, kurių imtasi pagal atitinkamus likvidavimo planus, remiantis 16, 17 ir 18 straipsniais, metinę ataskaitą.

27 straipsnis

Sąjungos priemonės, taikytinos konkretiems Sąjungos karantininiams kenksmingiesiems organizmams

1. Komisijai gali įgyvendinimo aktais nustatyti priemones, taikytinas pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos priemonės, taikytinos konkretiems Sąjungos karantininiams kenksmingiesiems organizmams. Tomis priemonėmis kiekvieno konkretaus karantininio kenksmingojo organizmo atžvilgiu įgyvendinamos viena ar daugiau iš šių nuostatų: [61 pakeit.]

a)	10 straipsnis dėl priemonių, taikytinų kilus įtarimui, kad aptiktas Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas;

b)	15 straipsnis dėl priemonių, kurių nedelsdami turi imtis profesionalūs veiklos vykdytojai;

c)	16 straipsnis dėl Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų likvidavimo;

d)	17 straipsnis dėl ribojimų taikymo zonų nustatymo;

e)	18 straipsnis dėl tyrimų, susijusių su ribojimų taikymo zonomis, tų zonų keitimo ir ribojimų atšaukimo;

f)	21 straipsnis dėl tyrimų, susijusių su Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais ir kenksmingaisiais organizmais, kurie laikinai priskiriami Sąjungos karantininiams kenksmingiesiems organizmams;

g)	23 straipsnis dėl tyrimų, susijusių su prioritetiniais kenksmingaisiais organizmais, kiek tai susiję su konkrečių prioritetinių kenksmingųjų organizmų apžiūrų, mėginių ėmimo ir ištyrimo atvejų skaičiumi;

h)	24 straipsnis dėl nenumatytų atvejų planų, skirtų prioritetiniams kenksmingiesiems organizmams;

i)	25 straipsnis dėl imitavimo pratybų;

j)	26 straipsnis dėl prioritetinių kenksmingųjų organizmų likvidavimo planų.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [62 pakeit.]

2. Kai Komisija, remdamasi 18 straipsnyje nurodytais tyrimais ir kitais duomenimis, dėl ribojimų taikymo zonos padaro išvadą, kad neįmanoma likviduoti atitinkamo Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo, ji gali jai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kaip nurodyta 1 dalyje, kuriuose nustatomos priemonės, kuriomis siekiama tik užtikrinti to kenksmingojo organizmo išplitimo už atitinkamos zonos ribų prevenciją. Tokia prevencija vadinama izoliavimu. [63 pakeit.]

3. Jeigu Komisija padaro išvadą, kad prevencijos priemonių būtina imtis teritorijoje, esančioje už ribojimų taikymo zonos ribų, siekdama apsaugoti Sąjungos teritorijos dalį, kurioje atitinkamo Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo neaptikta, Komisija gali Komisijai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kaip nurodyta 1 dalyje, kuriais nustatomos tokios priemonės. [64 pakeit.]

4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų priemonių imamasi remiantis IV priedu dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir principų ir atsižvelgiant į konkrečią atitinkamų Sąjungos kenksmingųjų organizmų keliamą riziką bei poreikį Sąjungos lygmeniu vienodai įgyvendinti būtinas rizikos mažinimo priemones.

5. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo deleguotuosiuose aktuose gali būti nurodyta, kad 1 dalies a–j punktuose nustatytos priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, turi būti panaikintos arba iš dalies pakeistos. Kol Komisija priims priemonę, valstybės narės gali toliau taikyti ankstesnes priemones. [65 pakeit.]

6. Tik remdamasi tinkamai pagrįstais motyvais, kai reikia imtis labai skubių priemonių Kai atsiradus didelei fitosanitarinei rizikai, Komisija reikia imtis skubių priemonių, pagal 99 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 98a straipsnyje nustatyta procedūra . [66 pakeit.]

7. Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus atvejus, kai profesionalūs veiklos vykdytojai nesilaiko pagal šį straipsnį priimtų priemonių.

28 straipsnis

Valstybių narių priemonės, taikomos kenksmingiesiems organizmams, neįtrauktiems į Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašą

1. Kai oficialiai patvirtinama, kad valstybės narės teritorijoje aptiktas kenksmingasis organizmas, neįtrauktas į Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašą, ir kai atitinkama kompetentinga institucija mano, kad tas kenksmingasis organizmas gali atitikti įtraukimo į Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašą sąlygas, ji nedelsdama įvertina, ar tas kenksmingasis organizmas atitinka II priedo 3 skirsnio 1 poskirsnyje nustatytus kriterijus. Jeigu kompetentinga institucija padaro išvadą, kad tie kriterijai įvykdyti, ji nedelsdama imasi likvidavimo priemonių pagal IV priedą dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir principų. Taikomi 16–19 straipsniai.

Kai kompetentinga institucija įtaria, kad jos teritorijoje aptiktas kenksmingasis organizmas, atitinkantis pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus, atitinkamai taikomas 10 straipsnis.

2. Įvykdžiusi 1 dalyje nustatytus veiksmus, valstybė narė įvertina, ar atitinkamas kenksmingasis organizmas atitinka, kiek tai susiję su Sąjungos teritorija, II priedo 1 skirsnyje nustatytus karantininių kenksmingųjų organizmų kriterijus.

3. Atitinkama valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie aptiktą kenksmingąjį organizmą, 1 dalyje nurodytą vertinimą, priemones, kurių imtasi, ir tas priemones pagrindžiančius duomenis.

Per 24 mėnesius nuo oficialaus atitinkamo kenksmingojo organizmo buvimo patvirtinimo valstybė narė praneša Komisijai apie 2 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus.

Pranešimai apie atitinkamo kenksmingojo organizmo buvimą pateikiami naudojant 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą.

29 straipsnis

Sąjungos priemonės, taikomos kenksmingiesiems organizmams, neįtrauktiems į Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašą

1. Kai Komisija gauna 28 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą arba turi kitų duomenų apie kenksmingojo organizmo, neįtraukto į Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašą, aptikimą Sąjungos teritorijoje arba neišvengiamą jo patekimo į Sąjungos teritoriją pavojų, ir kai ji mano, kad tas kenksmingasis organizmas gali atitikti įtraukimo į minėtą sąrašą sąlygas, ji nedelsdama įvertina, ar, kiek tai susiję su Sąjungos teritorija, tas kenksmingasis organizmas atitinka II priedo 3 skirsnio 2 poskirsnyje nustatytus kriterijus.

Jeigu ji padaro išvadą, kad tie kriterijai įvykdyti, ji nedelsdama įgyvendinimo aktu priima laikinas priemones, susijusias su to kenksmingojo organizmo keliama fitosanitarine rizika. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Tomis priemonėmis konkrečiai kiekvieno atitinkamo kenksmingojo organizmo atžvilgiu įgyvendinamos 27 straipsnio 1 dalies a–f punktų nuostatos.

2. Kai Komisija, remdamasi 18 ir 21 straipsniuose nurodytais tyrimais arba kitais duomenimis padaro išvadą, kad tam tikrose ribojimų taikymo zonose neįmanoma likviduoti atitinkamo kenksmingojo organizmo, 1 dalies antroje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte gali būti nustatytos priemonės, kuriomis siekiama tik izoliuoti tą kenksmingąjį organizmą.

3. Jeigu Komisija padaro išvadą, kad prevencijos priemonių būtina imtis teritorijoje, esančioje už ribojimų taikymo zonos ribų, siekiant apsaugoti Sąjungos teritorijos dalį, kurioje atitinkamo Sąjungos karantininio kenksmingojo organizmo neaptikta, tokios priemonės gali būti nustatytos 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose.

4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų priemonių imamasi remiantis IV priedo 1 skirsniu dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir to priedo 2 skirsniu dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principų, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamų Sąjungos kenksmingųjų organizmų keliamą riziką bei poreikį Sąjungos lygmeniu vienodai įgyvendinti būtinas rizikos mažinimo priemones.

5. 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose gali būti nustatyta, kad priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, gali būti panaikintos arba iš dalies pakeistos. Kol Komisija priims priemonę, valstybės narės gali toliau taikyti ankstesnes priemones.

6. Tik remdamasi tinkamai pagrįstais motyvais, kai reikia imtis labai skubių priemonių atsiradus didelei fitosanitarinei rizikai, Komisija pagal 99 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

30 straipsnis

II priedo 3 skirsnio pakeitimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir tarptautinių standartų raidą iš dalies keičiamas II priedo 3 skirsnis dėl kenksmingiesiems organizmams taikomų kriterijų, kaip nurodyta 28 ir 29 straipsniuose, kiek tai susiję su kenksmingojo organizmo tapatybės, jo buvimo, įvežimo, įsitvirtinimo ir išplitimo tikimybės, jo galimo ekonominio, socialinio ir ekologinio poveikio nustatymo kriterijais. [67 pakeit.]

31 straipsnis

Valstybių narių priimami griežtesni reikalavimai

1. Valstybės narės gali savo teritorijoje taikyti griežtesnes priemones nei priemonės, priimtos pagal 27 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, jeigu tos priemonės taikomos siekiant fitosanitarinės apsaugos, remdamosi IV priedo dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir principų 2 skirsniu.

Tomis priemonėmis nenustatoma kitų draudimų ar apribojimų arba jų rezultatas nėra kiti draudimai ar apribojimai, susiję su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į Sąjungos teritoriją arba vežimu jos viduje, nei 40–54 ir 67–96 straipsniuose nustatyti draudimai ir apribojimai.

2. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie priemones, kurias jos priėmė pagal 1 dalį.

Jeigu paprašoma, valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms metinę ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi pagal 1 dalį. [68 pakeit.]

3 skirsnis

Saugomų zonų karantininiai kenksmingieji organizmai

32 straipsnis

Saugomų zonų pripažinimas

1. Jeigu karantininis kenksmingasis organizmas yra Sąjungos teritorijoje, bet ne atitinkamoje valstybėje narėje, ir jeigu jis nėra Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas, Komisija gali, remdamasi 3 dalimi, jeigu valstybė narė pateikia prašymą pagal 4 dalį, pripažinti tos valstybės narės teritoriją saugoma zona.

Jeigu saugomos zonos karantininio kenksmingojo organizmo kurioje nors valstybės narės teritorijos dalyje nėra, tai teritorijos daliai taikomos tos pačios nuostatos.

Toks kenksmingasis organizmas vadinamas saugomos zonos karantininiu kenksminguoju organizmu.

2. Saugomos zonos karantininis kenksmingasis organizmas negali būti įvežamas į atitinkamą saugomą zoną arba vežamas jos viduje.

Niekas negali imtis tyčinių veiksmų, kuriais būtų prisidėta prie atitinkamo saugomos zonos karantininio kenksmingojo organizmo įvežimo į saugomą zoną, jo įsitvirtinimo ir išplitimo joje.

3. Komisija įgyvendinimo aktu nustato saugomų zonų ir atitinkamų saugomos zonos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašą. Į tą sąrašą įtraukiamos saugomos zonos, pripažintos pagal Direktyvos 2000/29/EB 2 straipsnio 1 dalies h punktą, ir atitinkami kenksmingieji organizmai, išvardyti Direktyvos 2000/29/EB I priedo B dalyje ir II priedo B dalyje. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Komisija, iš dalies pakeisdama pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą, gali pripažinti daugiau saugomų zonų, jeigu įvykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos. Toks pakeitimas priimamas pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Ta pati procedūra taikoma pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą panaikinant arba pakeičiant.

Kai taikomas 35 straipsnis, įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

4. Teikdamos 1 dalyje nurodytą prašymą, valstybės narės taip pat pateikia:

a)	atitinkamos saugomos zonos ribų aprašą, įskaitant žemėlapius, ir

b)	tyrimų rezultatus, iš kurių matyti, kad per trejus metus iki prašymo pateikimo atitinkamo kenksmingojo organizmo nurodytoje teritorijoje nebuvo.

Tie tyrimai turi būti atlikti tinkamu laiku ir jų intensyvumas turi būti tinkamas, atsižvelgiant į galimybę aptikti atitinkamą karantininį kenksmingąjį organizmą. Jie turi būti pagrįsti aiškiais mokslo ir technikos principais.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos išsamios taisyklės dėl tyrimų, atliktinų siekiant pripažinti saugomas zonas.

33 straipsnis

Bendrosios prievolės, susijusios su saugomomis zonomis

1. Kiek tai susiję su saugoma zona, toliau nurodytuose straipsniuose nustatytos prievolės atitinkamai taikomos saugomos zonos karantininiams kenksmingiesiems organizmams:

a)	9–12 straipsniai dėl Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų buvimo patvirtinimo, pranešimo apie juos ir susijusios informacijos;

b)	15 straipsnis dėl priemonių, kurių nedelsdami turi imtis profesionalūs veiklos vykdytojai;

c)	16, 17 ir 18 straipsniai dėl Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų likvidavimo, ribojimų taikymo zonų nustatymo ir keitimo ir tose ribojimų taikymo zonose atliekamų tyrimų.

2. Augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, kurio kilmės vieta – ribojimų taikymo zona, kaip nurodyta 17 straipsnyje, nustatyta saugomoje zonoje, susijusioje su atitinkamu saugomų zonų karantininiu kenksminguoju organizmu, negali būti vežamas jokioje saugomoje zonoje, susijusioje su tuo saugomų zonų karantininiu kenksminguoju organizmu, arba į ją įvežamas. Kai tas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas išvežamas iš atitinkamos saugomos zonos, jis turi būti supakuotas ir vežamas taip, kad nekiltų atitinkamo saugomos zonos karantininio kenksmingojo organizmo išplitimo toje saugomoje zonoje rizikos.

3. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms nedelsiant pranešama apie saugomoje zonoje nustatytas ribojimų taikymo zonas ir likvidavimo priemones, kurių tose zonose imtasi pagal 16, 17 ir 18 straipsnius.

34 straipsnis

Saugomų zonų karantininių kenksmingųjų organizmų tyrimai

1. Kompetentinga institucija atlieka metinį kiekvienos saugomos zonos tyrimą, susijusį su atitinkamo saugomos zonos karantininiu kenksminguoju organizmu. Tie tyrimai turi būti atlikti tinkamu laiku ir jų intensyvumas turi būti tinkamas, atsižvelgiant į galimybę aptikti atitinkamą saugomos zonos karantininį kenksmingąjį organizmą. Jie turi būti pagrįsti aiškiais mokslo ir technikos principais.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos išsamios taisyklės dėl tų tyrimų, atliktinų siekiant patvirtinti, kad saugomos zonos ir toliau atitinka 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2. Kiekvienais metais iki balandžio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytų tyrimų, atliktų per ankstesnius metus, rezultatus.

35 straipsnis

Saugomų zonų pakeitimas ir pripažinimo atšaukimas

1. Komisija gali pakeisti saugomos zonos dydį, jeigu valstybė narė, su kurios teritorija ji susijusi, pateikia prašymą.

Kai Komisija pakeičia saugomos zonos dydį, atitinkama valstybė narė praneša Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir (internetu) profesionaliems veiklos vykdytojams apie tos saugomos zonos dydžio pakeitimą ir pateikia žemėlapius.

Kai pakeitimas susijęs su saugomos zonos išplėtimu, taikomi 32, 33 ir 34 straipsniai.

2. Gavusi 1 dalyje nurodytą valstybės narės prašymą, Komisija atšaukia saugomos zonos pripažinimą arba sumažina tos zonos dydį.

3. Komisija atšaukia saugomos zonos pripažinimą, jeigu 34 straipsnyje nurodyti tyrimai nebuvo atlikti laikantis to straipsnio nuostatų.

4. Komisija atšaukia saugomos zonos pripažinimą, jeigu toje zonoje aptinkamas atitinkamas saugomos zonos karantininis kenksmingasis organizmas ir jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

a)	per tris mėnesius nuo to kenksmingojo organizmo aptikimo patvirtinimo nenustatoma ribojimų taikymo zona, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalyje,

b)	likvidavimo priemonės, kurių ribojimų taikymo zonoje imtasi pagal 33 straipsnio 1 dalį, buvo nesėkmingai taikomos 24 mėnesius nuo to kenksmingojo organizmo buvimo patvirtinimo;

c)	iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad vertinant 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų priemonių taikymą, numatytą 33 straipsnio 1 dalies c punkte, nebuvo tinkamai reaguota į to kenksmingojo organizmo buvimą atitinkamoje saugomoje zonoje.

III skyrius

Sąjungos nekarantininiai kenksmingieji organizmai

36 straipsnis

Sąjungos nekarantininių kenksmingųjų organizmų apibrėžtis

Kenksmingasis organizmas vadinamas Sąjungos nekarantininiu kenksminguoju organizmu, jeigu atitinka visas toliau nurodytas sąlygas ir yra įtrauktas į 37 straipsnyje nurodytą sąrašą: [69 pakeit.]

a)	pagal II priedo 4 skirsnio 1 dalį nustatyta jo tapatybė;

b)	jis aptinkamas Sąjungos teritorijoje;

c)	jis nėra Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas;

d)	jis paprastai perduodamas per konkrečius sodinti skirtus augalus, kaip nustatyta II priedo 4 skirsnio 2 dalyje;

e)	dėl jo buvimo ant minėtų sodinti skirtų augalų daromas neigiamas ekonominis poveikis, susijęs su numatoma tų augalų paskirtimi, kaip nustatyta II priedo 4 skirsnio 3 dalyje.

f)	yra įgyvendinamų ir veiksmingų priemonių užkirsti kelią jo buvimui ant atitinkamų augalų. [70 pakeit.]

37 straipsnis

Draudimas įvežti ir vežti Sąjungos nekarantininius kenksminguosius organizmus, esančius ant sodinti skirtų augalų

1. Negalima į Sąjungos teritoriją įvežti arba vežti jos viduje Sąjungos nekarantininio kenksmingojo organizmo, esančio ant sodinti skirtų augalų, per kuriuos jis platinamas, kaip apibrėžta 2 dalyje nurodytame sąraše.

2. Ic priede nustatomas sąrašas, Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina sąrašą, į kurį įtraukia įtraukti Sąjungos nekarantininius kenksminguosius organizmus ir konkrečius nekarantininiai kenksmingieji organizmai ir konkretūs sodinti skirtus augalus skirti augalai , kaip nurodyta 36 straipsnio d punkte, tam tikrais atvejais nurodydama nurodant ir 4 dalyje nustatytas kategorijas bei 5 dalyje nustatytas ribines vertes. [71 pakeit.]

Į tą sąrašą įtraukiami kenksmingieji organizmai ir atitinkami sodinti skirti augalai, nurodyti šiuos aktuose:

a)	Direktyvos 2000/29/EB II priedo A dalies II skirsnyje;

b)	1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (17) I priedo 3 ir 6 punktuose ir tos direktyvos II priedo 3 punkte;

c)	1993 m. birželio 23 d. Komisijos direktyvos 93/48/EEB, išdėstančios aprašą, nurodantį reikalavimus, kuriuos pagal Tarybos direktyvą 92/34/EEB turi atitikti vaisinių augalų dauginamoji medžiaga ir vaisiniams auginti skirti vaisiniai augalai (18) priede;

d)	1993 m. birželio 23 d. Komisijos direktyvos 93/49/EEB, išdėstančios aprašą, nurodantį reikalavimus, kuriuos pagal Tarybos direktyvą 91/682/EEB turi atitikti dekoratyvinių augalų dauginamoji medžiaga ir dekoratyviniai augalai, (19) priede;

e)	2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla II priedo b punkte (20) ;

f)	2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/56/EB (21) dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis I priedo 6 punkte ir tos direktyvos II priedo B punkte;

g)	2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (22) I priedo 4 punkte ir tos direktyvos II priedo 5 punkte; [72 pakeit.]

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. [73 pakeit.]

3. Komisija Komisijai pagal 98 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičia 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą keičiamas Ic priedas , jeigu atlikus vertinimą matyti, kad tame akte priede nenurodytas kenksmingasis organizmas atitinka 36 straipsnyje nustatytas sąlygas, tame įgyvendinimo akte priede nurodytas kenksmingasis organizmas nebeatitinka vienos ar daugiau iš tų nustatytų sąlygų arba jeigu būtina iš dalies pakeisti tą sąrašą, kiek tai susiję su 4 dalyje nurodytomis kategorijomis arba 5 dalyje nurodytomis ribinėmis vertėmis. Prieš priimdama tokius deleguotuosius aktus, Komisija konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais. [74 pakeit.]

Komisija nedelsdama suteikia galimybę valstybėms narėms susipažinti su tuo vertinimu. [75 pakeit.]

4. Jeigu 36 straipsnio e punktas įvykdomas tik vienos ar daugiau Reglamento (ES) Nr. …/… [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris] 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos (-ų) kategorijos (-ų) atžvilgiu, tos kategorijos įtraukiamos į 1 dalyje nurodytą sąrašą ir nurodoma, kad 1 dalyje nustatytas draudimas įvežti ir vežti taikomas tik toms kategorijoms.

5. Jeigu 36 straipsnio e punktas įvykdomas, tik kai atitinkamo kenksmingojo organizmo kiekis viršija konkrečią ribinę vertę, ta ribinė vertė įtraukiama į 1 dalyje nurodytą sąrašą ir nurodoma, kad draudimas įvežti ir vežti taikomas tik tos ribinės vertės viršijimo atvejais.

Ribinė vertė nustatoma, tik jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)	priemonėmis, kurių imasi profesionalus veiklos vykdytojas, įmanoma užtikrinti, kad to Sąjungos nekarantininio kenksmingojo organizmo kiekis ant sodinti skirtų augalų neviršytų minėtos ribinės vertės, ir

b)	įmanoma patikrinti, ar minėta ribinė vertė neviršijama tų sodinti skirtų augalų partijose.

Taikomi IV priedo 2 skirsnyje nurodyti kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principai.

6. Darant 2 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto pakeitimus, būtinus įgyvendinimo aktui patikslinti atsižvelgiant į kenksmingojo organizmo mokslinio pavadinimo pakeitimus, taikoma 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamoji procedūra.

Visi kiti šio straipsnio 2 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto pakeitimai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Ta pati procedūra taikoma 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą panaikinant arba pakeičiant. [76 pakeit.]

38 straipsnis

II priedo 4 skirsnio pakeitimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir tarptautinių standartų raidą iš dalies keičiamas II priedo 4 skirsnis dėl kenksmingųjų organizmų pripažinimo Sąjungos nekarantininiais kenksmingaisiais organizmais kriterijų, kiek tai susiję su kenksmingojo organizmo tapatybės, jo aptikimo, įvežimo, įsitvirtinimo ir išplitimo tikimybės, jo galimo ekonominio, socialinio ir ekologinio poveikio nustatymo kriterijais. [77 pakeit.]

39 straipsnis

Sąjungos nekarantininiai kenksmingieji organizmai, naudojami moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui arba parodoms

37 straipsnyje nurodytas draudimas netaikomas Sąjungos nekarantininiams kenksmingiesiems organizmams, esantiems ant atitinkamų sodinti skirtų augalų, kurie naudojami moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui arba parodoms.

IV skyrius

Augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams taikytinos priemonės

1 skirsnis

Visoje Sąjungos teritorijoje taikytinos priemonės

40 straipsnis

Draudimas įvežti į Sąjungos teritoriją augalus, augalinius produktus ir kitus objektus

1. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nurodyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, draudimai ir atitinkamos trečiosios šalys, kaip nustatyta Direktyvos 2000/29/EB III priedo A dalyje.

Toks įgyvendinimo aktas priimamas pagal šio reglamento 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Tuo įgyvendinimo aktu patvirtintame sąraše nurodyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai identifikuojami pagal jų atitinkamą kodą, nustatytą pagal klasifikaciją Kombinuotoje nomenklatūroje, kaip nustatyta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 (23) (toliau – KN kodas).

2. Tuo atveju, kai augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, kurio kilmės šalis yra trečioji šalis arba kuris išsiunčiamas iš trečiosios šalies, kelia nepriimtino lygio fitosanitarinę riziką dėl tikimybės, kad jis užkrėstas Sąjungos karantininiu kenksminguoju organizmu, ir šios rizikos negalima sumažinti iki priimtino lygio, taikant vieną ar daugiau iš priemonių, nurodytų IV priedo dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir principų 1 skirsnio 2 ir 3 punktuose, Komisija atitinkamai iš dalies pakeičia 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, į jį įtraukdama tą augalą, augalinį produktą arba kitą objektą ir atitinkamas trečiąsias šalis.

Tuo atveju, kai tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas nekelia nepriimtino lygio fitosanitarinės rizikos arba tokią riziką kelia, bet ji gali būti sumažinta iki priimtino lygio, taikant vieną ar daugiau iš priemonių, nurodytų IV priedo 1 skirsnio dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos ir plitimo būdų valdymo priemonių 2 ir 3 punktuose, Komisija atitinkamai iš dalies pakeičia tą įgyvendinimo aktą.

Minėtos fitosanitarinės rizikos lygio priimtinumas įvertinamas remiantis principais, nustatytais IV priedo 2 skirsnyje dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principų. Tam tikrais atvejais fitosanitarinės rizikos lygis įvertinamas vienos ar kelių konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu.

Tokie pakeitimai priimami pagal šio reglamento 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Tik remdamasi tinkamai pagrįstais motyvais, kai reikia imtis labai skubių priemonių atsiradus didelei fitosanitarinei rizikai, Komisija pagal 99 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

3. Augalą, augalinį produktą arba kitą objektą, nustatytą 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, draudžiama įvežti į Sąjungos teritoriją iš trečiosios šalies, kuri įtraukta į minėtą sąrašą.

4. Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie augalų, augalinių produktų arba kitų objektų įvežimo į Sąjungos teritoriją pažeidžiant 3 dalies nuostatas atvejus.

Pranešama trečiajai šaliai, iš kurios augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežti į Sąjungos teritoriją.

41 straipsnis

Augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kuriems taikomi specialūs ir lygiaverčiai reikalavimai

1. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nurodyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, reikalavimai ir atitinkamos trečiosios šalys, kaip nustatyta Direktyvos 2000/29/EB IV priedo A dalyje.

Toks įgyvendinimo aktas priimamas pagal šio reglamento 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Tuo įgyvendinimo aktu patvirtintame sąraše nurodyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai identifikuojami pagal atitinkamą KN kodą.

2. Tuo atveju, kai augalas, augalinis produktas arba kitas objektas kelia nepriimtino lygio fitosanitarinę riziką dėl tikimybės, kad jis užkrėstas Sąjungos karantininiu kenksminguoju organizmu, ir šią riziką galima sumažinti iki priimtino lygio, taikant vieną ar daugiau iš priemonių, nurodytų IV priedo dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir principų 1 skirsnio 2 ir 3 punktuose, Komisija iš dalies pakeičia 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, į jį įtraukdama tą augalą, augalinį produktą arba kitą objektą ir jam taikytinas priemones. Šios priemonės ir 1 dalyje nurodyti reikalavimai toliau vadinami specialiais reikalavimais.

Minėtos priemonės gali būti nustatomos kaip specialūs reikalavimai, priimti pagal 42 straipsnio 1 dalį, kurie taikomi konkrečių augalų, augalinių produktų arba kitų objektų įvežimui į Sąjungos teritoriją ir kurie yra lygiaverčiai specialiems tų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų vežimo Sąjungos teritorijoje reikalavimams (toliau – lygiaverčiai reikalavimai).

Minėtos fitosanitarinės rizikos lygio priimtinumas įvertinamas ir tos rizikos sumažinimo iki priimtino lygio priemonės priimamos remiantis principais, nustatytais IV priedo 2 skirsnyje dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principų. Tam tikrais atvejais fitosanitarinės rizikos lygis įvertinamas ir minėtos priemonės priimamos vienos ar kelių konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu.

Tokie pakeitimai priimami pagal šio reglamento 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, nustatytas 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, į Sąjungos teritoriją gali būti įvežamas arba jos viduje vežamas, tik jeigu įvykdomi specialūs arba lygiaverčiai reikalavimai.

Tam tikrais atvejais taip pat pranešama trečiajai šaliai, iš kurios augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežti į Sąjungos teritoriją.

42 straipsnis

Lygiaverčių reikalavimų nustatymas

1. Kaip nurodyta 41 straipsnio 2 dalyje, lygiaverčiai reikalavimai nustatomi įgyvendinimo aktu, atsižvelgus į konkrečios trečiosios šalies prašymą, jeigu įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

atitinkama trečioji šalis, taikydama vieną ar daugiau iš konkrečių priemonių ir vykdydama jų oficialią kontrolę, užtikrina tokį fitosanitarinės apsaugos lygį, kuris lygiavertis specialiems reikalavimams, priimtiems pagal 41 straipsnio 1 ir 2 dalis ir susijusiems su atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimu Sąjungos teritorijoje;

b)	atitinkama trečioji šalis objektyviai įrodo Komisijai, kad a punkte nurodytomis priemonėmis užtikrinamas tame punkte nustatytas fitosanitarinės apsaugos lygis.

2. Tam tikrais atvejais Komisija, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 119 straipsnį, atitinkamoje trečiojoje šalyje tikrina, ar laikomasi a ir b punktuose nustatyti reikalavimų.

3. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

43 straipsnis

Keliautojams, pašto ir elektroninės prekybos klientams teiktina informacija

1. Komisija, V v alstybės narės ir tarptautiniai vežėjai suteikia keleiviams informaciją apie pagal 40 straipsnio 3 dalį nustatytus draudimus, 41 straipsnio 1 dalį ir 42 straipsnio 2 dalį nustatytus reikalavimus ir 70 straipsnio 2 dalį nustatytas išimtis, susijusius su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į Sąjungos teritoriją. [86 pakeit.]

Informacija gali būti pateikiama skelbimų arba lankstinukų, kurie tam tikrais atvejais skelbiami internete, forma. [87 pakeit.]

Jūrų arba oro uostuose tokia informacija keleiviams pateikiama skelbimų forma.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas minėtų skelbimų ir lankstinukų turinys. Toks įgyvendinimo aktas priimamas pagal šio reglamento 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. 1 dalyje nurodytą informaciją pašto tarnybos ir profesionalūs veiklos vykdytojai, vykdantys pardavimus pagal nuotolines sutartis, savo klientams teikia internetu.

3. Valstybės narės kasmet kas dvejus metus teikia Komisijai ataskaitą, kurioje glaustai nurodo pagal šį straipsnį suteiktą informaciją. [88 pakeit.]

44 straipsnis

Pasienio zonoms taikomos draudimų ir reikalavimų išimtys

1. Nukrypdamos nuo 40 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 3 dalies, valstybės narės gali leisti įvežti į Sąjungos teritoriją augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jeigu augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai atitinka šias sąlygas:

a)	jie išauginti arba pagaminti trečiųjų šalių teritorijoje, esančioje arti sausumos sienos su valstybėmis narėmis (toliau – trečiosios šalies pasienio zonos); [89 pakeit.]

b)	jie įvežami į valstybių narių teritoriją, esančią prie pat tos sienos (toliau – valstybės narės pasienio zonos);

c)	jie atitinkamos valstybės narės pasienio zonoje apdorojami taip, kad nekiltų jokios fitosanitarinės rizikos;

d)	jie nekelia jokios karantininių kenksmingųjų organizmų išplitimo, kurį gali sukelti vežimas pasienio zonoje, rizikos.

Tie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai įvežami tik į valstybių narių pasienio zonas ir vežami tik jų viduje ir tik kompetentingai institucijai vykdant oficialią kontrolę.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatoma:

a)	didžiausias galimas trečiosios šalies ir valstybės narės pasienio zonos plotis, kuris atskirai nustatomas kiekvienam konkrečiam augalui, augaliniam produktui ir kitiems objektams;

b)	didžiausias leidžiamas atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimo trečiosios šalies ir valstybės narės pasienio zonose atstumas ir

c)	procedūros, susijusios su leidimu 1 dalyje nurodytus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus įvežti į valstybės narės pasienio zonas ir vežti jų viduje.

Šių zonų plotis turi būti toks, kad būtų galima užtikrinti, kad tų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimas į Sąjungos teritoriją ir vežimas jos viduje nekeltų fitosanitarinės rizikos Sąjungos teritorijoje ar jos dalyse.

3. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti specialias sąlygas arba priemones, susijusias su konkrečių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į valstybės narės pasienio zonas, ir konkrečias trečiąsias šalis, kurioms taikomas šis straipsnis.

Tie aktai priimami pagal IV priedo 1 skirsnį dėl karantininių kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonių ir to priedo 2 skirsnį dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principų, atsižvelgiant į mokslo ir technikos raidą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami ir prireikus panaikinami arba pakeičiami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie augalų, augalinių produktų arba kitų objektų įvežimo į pasienio zonas arba vežimo jų viduje, kaip nustatyta 1 ir 2 dalyse, pažeidžiant tose dalyse įtvirtintas nuostatas, atvejus.

Taip pat pranešama trečiajai šaliai, iš kurios augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežti į atitinkamą pasienio zoną.

45 straipsnis

Fitosanitariniam tranzitui taikomos draudimų ir reikalavimų išimtys taikomi reikalavimai [90 pakeit.]

1. Nukrypdamos nuo 40 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 3 dalies, valstybės narės gali leisti įvežti į Sąjungos teritoriją ir vežti per ją tranzitu į trečiąją šalį augalus, augalinius produktus ir kitus objektus (toliau – fitosanitarinis tranzitas), jeigu tie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai atitinka šias sąlygas:

a)	pridedama profesionalaus veiklos vykdytojo, vykdančio tų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kontrolę, pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma, kad vykdomas tų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų fitosanitarinis tranzitas;

jie supakuoti ir vežami taip, kad nekiltų Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų išplitimo, kai jie įvežami į Sąjungos teritoriją arba vežami jos viduje, rizikos , naudojant oficialų fitosanitarinį patvirtinimą, kuriuo patvirtinama originali pakuotė ir transporto priemonė (patvirtintas sunkvežimis) ir užtikrinama, kad krovinys nebūtų skirstomas į mažesnes dalis, taip oficialiai užtikrinant, kad dėl tranzito Sąjungai nekiltų fitosanitarinė rizika ; [91 pakeit.]

jie įvežami į Sąjungos teritoriją, pervežami per ją tranzitu ir nedelsiant išvežami iš jos muitinės pareigūnams prižiūrint ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms vykdant oficialią kontrolę. Valstybės narės, į kurios teritoriją tie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežami arba per kurią jie pirmą kartą vežami Sąjungos teritorijoje, kompetentinga institucija informuoja visų kitų valstybių narių, per kurias šie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai turi būti vežami prieš juos išvežant iš Sąjungos teritorijos, kompetentingas institucijas. [92 pakeit.]

Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie iš vienos trečiosios šalies per Sąjungos teritoriją fitosanitariniu tranzitu vežami į kitą trečiąją šalį, turi atitikti pagal 40 straipsnį nustatytus fitosanitarinius reikalavimus, nepažeidžiant kitų taikomų fitosanitarinių nuostatų. [93 pakeit.]

Pagal 1a pastraipą valstybės narės, į kurios teritoriją augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežami arba per kurią jie pirmą kartą vežami Sąjungos teritorijoje, kompetentinga institucija turi tikrinti šio įvežimo dokumentus ir yra atsakinga už prekių patvirtinimą, kaip nurodoma pirmos pastraipos b punkte. [94 pakeit.]

Valstybės narės, per kurią tranzitu vežamos prekės išvežamos iš Sąjungos teritorijos, kompetentinga institucija taip pat informuoja valstybės narės, į kurią jos įvežtos, ir valstybės (-ių) narės (-ių), per kurią (-ias) jos buvo vežamos, kompetentingas institucijas apie tai, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos teritorijos. [95 pakeit.]

Valstybės narės, į kurios teritoriją tie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežami arba per kurią jie pirmą kartą vežami Sąjungos teritorijoje, kompetentinga institucija informuoja visų kitų valstybių narių, per kurias šie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai turi būti vežami prieš juos išvežant iš Sąjungos teritorijos, kompetentingas institucijas. [96 pakeit.]

2. Jeigu nurodyta aktuose, priimtuose pagal 27 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamai taikomas šis straipsnis.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomas 1 dalies a punkte nurodytos deklaracijos turinys.

4. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti 1 dalies a punkte nurodytos deklaracijos formato specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5. Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie augalų, augalinių produktų arba kitų objektų įvežimo į Sąjungos teritoriją arba vežimo joje, kaip nustatyta 1 dalyje, pažeidžiant tose dalyse įtvirtintas nuostatas, atvejus.

Taip pat pranešama trečiajai šaliai, iš kurios augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežti į Sąjungos teritoriją.

46 straipsnis

Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, naudojami moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ir parodoms

1. Nukrypdamos nuo 40 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 3 dalies, valstybės narės gavusios prašymą gali leisti įvežti į savo teritoriją ir jos viduje vežti augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, naudojamus moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ir parodoms, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

a)	atitinkamų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų buvimas nekelia nepriimtinos Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų išplitimo rizikos, jeigu taikomi tinkami apribojimai;

b)	saugyklos, kuriose turi būti laikomi šie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, ir karantino patalpos, nurodytos 56 straipsnyje, kuriose jie turi būti naudojami, yra tinkamos;

c)	darbuotojų, kurie turi vykdyti su šiais augalais, augaliniais produktais arba kitais objektais susijusią veiklą, mokslinė ir techninė kvalifikacija yra tinkama.

2. Kompetentinga institucija įvertina Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų išplitimo per augalus, augalinius produktus arba kitus objektus riziką, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, atsižvelgdama į atitinkamų Sąjungos kenksmingųjų organizmų tapatybę, biologiją ir paplitimo būdus, numatomą veiklą, sąveiką su aplinka ir kitus svarbius veiksnius, susijusius su tų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų keliama rizika.

Ji įvertina saugyklas, kuriose turi būti laikomi tie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, ir darbuotojų, kurie turi vykdyti su tais augalais, augaliniais produktais arba kitais objektais susijusią veiklą, mokslinę ir techninę kvalifikaciją, kaip nurodyta 1 dalies c punkte.

Remdamasi tais vertinimais kompetentinga institucija suteikia leidimą įvežti į Sąjungos teritoriją arba vežti jos viduje tuos augalus, augalinius produktus arba kitus objektus, jeigu įvykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai.

3. Jeigu leidimas suteikiamas, jame turi būti nurodytos visos šios sąlygos:

a)	atitinkami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai turi būti laikomi saugyklose, kurias kompetentingos institucijos pripažino tinkamomis ir kurios nurodytos leidime;

b)	su tais augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais susijusi veikla turi būti vykdoma karantino patalpose, kurias pagal 56 straipsnį nurodo kompetentinga institucija ir kurios nurodytos leidime;

c)	su tais augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais susijusią veiklą turi vykdyti darbuotojai, kurių mokslinę ir techninę kvalifikaciją kompetentinga institucija pripažįsta tinkama ir kuri nurodyta leidime;

d)	kai tie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežami į Sąjungos teritoriją arba vežami jos viduje, prie jų turi būti pridėtas leidimas.

4. Leidimas išduodamas tik tokiam kiekiui, kuris reikalingas vykdant atitinkamą veiklą ir neviršija nurodytų karantininių patalpų pajėgumų.

Jame nurodomi apribojimai, būtini siekiant tinkamai sumažinti atitinkamų Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų išplitimo riziką.

5. Kompetentinga institucija stebi, kaip laikomasi 3 dalyje nustatytų sąlygų ir 4 dalyje nustatyto kiekio ribojimo ir kitų apribojimų, ir imasi būtinų veiksmų, jeigu nesilaikoma tų sąlygų, kiekio ribojimo ir kitų apribojimų.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

a)	valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija apie atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimą į Sąjungos teritoriją ir vežimą jos viduje;

b)	2 dalyje nurodytų vertinimų ir leidimų ir

c)	atitikties stebėjimo, veiksmų, kurių turi būti imtasi sąlygų neatitikties atveju, ir pranešimo apie tai, kaip nurodyta 5 dalyje.

7. Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie augalų, augalinių produktų arba kitų objektų įvežimo į Sąjungos teritoriją arba vežimo joje pažeidžiant 1–4 dalių nuostatas atvejus.

Tam tikrais atvejais tuose pranešimuose taip pat nurodomos priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi dėl atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, ir tai, ar įgyvendinus tas priemones buvo suteiktas leidimas įvežti į Sąjungos teritoriją arba jos viduje vežti tuos augalus, augalinius produktus arba kitus objektus.

Tam tikrais atvejais taip pat pranešama trečiajai šaliai, iš kurios augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežti į Sąjungos teritoriją.

Valstybės narės kasmet kas dvejus metus teikia Komisijai ataskaitą, kurioje glaustai nurodo susijusią informaciją apie leidimus, suteiktus pagal 4 dalį, ir 5 dalyje nurodytos Stebėsenos rezultatus. [97 pakeit.]

47 straipsnis

Laikinos priemonės, susijusios su sodinti skirtais augalais

1. Komisija gali įgyvendinimo aktais gali patvirtinti laikinas priemones, susijusias su sodinti skirtų augalų , augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu iš trečiųjų šalių į Sąjungos teritoriją ir vežimu jos viduje, jeigu įvykdomos šios sąlygos: [138 pakeit.]

a)	neturima arba turima nedaug fitosanitarinės patirties, susijusios su prekyba atitinkamais sodinti skirtais augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, kurių kilmės šalis yra atitinkama trečioji šalis arba kurie išsiunčiami iš atitinkamos trečiosios šalies; [139 pakeit.]

b)	neatliktas vertinimas dėl Sąjungai galinčios kilti fitosanitarinės rizikos, susijusios su tais sodinti skirtais augalais , augaliniais produktais ir kitais objektais iš atitinkamos trečiosios šalies; [140 pakeit.]

tie sodinti skirti augalai , augaliniai produktai ir kiti objektai gali kelti fitosanitarinę riziką, kuri nesusijusi arba kol kas negali būti siejama su Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis arba kenksmingaisiais organizmais, dėl kurių pagal 29 straipsnį priimtos priemonės. [141 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami ir prireikus panaikinami arba pakeičiami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2. 1 dalyje nurodytos laikinos priemonės priimamos pagal III priedą dėl sodinti skirtų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, keliančių fitosanitarinę riziką Sąjungos teritorijai, nustatymo elementų ir IV priedo 2 skirsnį dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principų. [142 pakeit.]

Tomis priemonėmis nurodoma imtis vieno iš toliau nurodytų veiksmų, kuris reikalingas atitinkamu atveju:

a)	įvežimo punkte intensyviai imti mėginius iš kiekvienos sodinti skirtų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, įvežtų į Sąjungos teritoriją, partijos ir juos ištirti; [143 pakeit.]

tuo atveju, jeigu intensyviai imant mėginius ir juos ištiriant sodinti skirtų augalų , augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo į Sąjungos teritoriją metu, negalima užtikrinti, kad nekiltų fitosanitarinės rizikos, nustatyti karantiną karantino laikotarpį, per kurį tikrinama, ar tie sodinti skirti augalai , augaliniai produktai ir kiti objektai nekelia fitosanitarinės rizikos; [144 pakeit.]

tuo atveju, jeigu intensyviai imant mėginius ir juos ištiriant sodinti skirtų augalų , augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo įvežamo į Sąjungos teritoriją metu ir per karantino laikotarpį, negalima užtikrinti, kad nekiltų fitosanitarinės rizikos, tuos sodinti skirtus augalus , augalinius produktus ir kitus objektus uždrausti įvežti į Sąjungos teritoriją. [145 pakeit.]

3. 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos ne ilgiau kaip dvejus penkerius metus. Šis laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas dar dvejiems ilgiausiai penkeriems metams. [146 pakeit.]

4. Tik remdamasi tinkamai pagrįstais motyvais, kai reikia imtis labai skubių priemonių atsiradus didelei fitosanitarinei rizikai, Komisija pagal 99 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

5. Nukrypstant nuo priemonių, priimtų pagal 1 dalį, 46 straipsnis taikomas, kai norima įvežti į Sąjungos teritoriją ir vežti jos viduje sodinti skirtus augalus, naudojamus moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ir parodoms.

6. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, jeigu augalui, augaliniam produktui arba kitam objektui taikytos 2 dalies a arba b punkte nurodytos priemonės.

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie atvejus, kai taikant 2 dalies a arba b punkte nurodytas priemones aptinkamas kenksmingasis organizmas, galintis kelti naują fitosanitarinę riziką.

Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie atvejus, kai nebuvo leista įvežti į Sąjungos teritoriją arba uždrausta jos viduje vežti augalą, augalinį produktą arba kitą objektą, atitinkamai valstybei narei nusprendus, kad buvo pažeistas 2 dalies c punkte nustatytas draudimas. Tam tikrais atvejais tuose pranešimuose nurodomos ir priemonės, kurių valstybės narės atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų atžvilgiu ėmėsi pagal Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 64 straipsnio 3 dalį.

Tam tikrais atvejais taip pat pranešama trečiajai šaliai, iš kurios augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai buvo išsiųsti, siekiant juos įvežti į Sąjungos teritoriją.

47 a straipsnis

Iki … (*1) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai su importu į Sąjungos teritoriją susijusių priemonių įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą, apimančią sąnaudų ir naudos analizę, ir, jei tinkama, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [98 pakeit.]

48 straipsnis

III priedo keitimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir tarptautinių standartų raidą iš dalies keičiamas III priedas dėl sodinti skirtų augalų, keliančių fitosanitarinę riziką Sąjungos teritorijai, nustatymo elementų, kiek tai susiję su tų sodinti skirtų augalų savybėmis ir kilme. [99 pakeit.]

2 skirsnis

Priemonės, susijusios su saugomomis zonomis

49 straipsnis

Draudimas įvežti į saugomas zonas augalus, augalinius produktus ir kitus objektus

1. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustatyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, draudimai ir atitinkamos saugomos zonos, kaip nustatyta Direktyvos 2000/29/EB III priedo B dalyje.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal šio reglamento 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Į tuo įgyvendinimo aktu nustatytą sąrašą įtraukiami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai identifikuojami pagal atitinkamą KN kodą.

2. Tuo atveju, kai augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, įvežamas iš teritorijos, nesančios atitinkamoje saugomoje zonoje, kelia nepriimtino lygio fitosanitarinę riziką dėl tikimybės, kad jis užkrėstas saugomos zonos karantininiu kenksminguoju organizmu, ir šios rizikos negalima sumažinti iki priimtino lygio taikant vieną ar daugiau iš priemonių, nurodytų IV priedo 1 skirsnio dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos ir plitimo būdų valdymo priemonių 2 ir 3 punktuose, Komisija atitinkamai iš dalies pakeičia 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, į jį įtraukdama tą augalą, augalinį produktą arba kitą objektą ir atitinkamas trečiąsias šalis.

Tuo atveju, kai tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas nekelia nepriimtino lygio fitosanitarinės rizikos arba ją kelia, bet ji gali būti sumažinta iki priimtino lygio taikant vieną ar daugiau iš priemonių, nurodytų IV priedo 1 skirsnio dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos ir plitimo būdų valdymo priemonių 2 ir 3 punktuose, Komisija iš dalies pakeičia tą įgyvendinimo aktą.

Tie pakeitimai priimami pagal šio reglamento 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Minėtos fitosanitarinės rizikos lygio priimtinumas įvertinamas remiantis II priedo dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principų 2 skirsnyje nustatytais principais.

3. Augalą, augalinį produktą arba kitą objektą, nustatytą 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, draudžiama įvežti į atitinkamą saugomą zoną iš trečiosios šalies arba iš atitinkamos Sąjungos teritorijos dalies.

5. Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie augalų, augalinių produktų arba kitų objektų įvežimo į atitinkamą saugomą zoną arba vežimo jos viduje, pažeidžiant šiuo straipsniu nustatytus draudimus, atvejus.

Tam tikrais atvejais taip pat pranešama trečiajai šaliai, iš kurios augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežti į atitinkamą saugomą zoną.

50 straipsnis

Augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kuriems taikomi specialūs saugomų zonų reikalavimai

1. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustatyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, atitinkamos saugomos zonos ir reikalavimai, kaip nustatyta Direktyvos 2000/29/EB IV priedo B dalyje.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal šio reglamento 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Į tuo įgyvendinimo aktu nustatytą sąrašą įtraukiami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai identifikuojami pagal atitinkamą KN kodą.

2. Tuo atveju, kai augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, įvežamas iš teritorijos, nesančios atitinkamoje saugomoje zonoje, tai saugomai zonai kelia nepriimtino lygio fitosanitarinę riziką dėl tikimybės, kad jis užkrėstas saugomos zonos karantininiu kenksminguoju organizmu, ir šią riziką galima sumažinti iki priimtino lygio taikant vieną ar daugiau iš priemonių, nurodytų IV priedo 1 skirsnio dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos ir plitimo būdų valdymo priemonių 2 ir 3 punktuose, Komisija iš dalies pakeičia 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, į jį įtraukdama tą augalą, augalinį produktą arba kitą objektą ir jam taikytinas priemones. Šios priemonės ir 1 dalyje nurodyti reikalavimai toliau vadinami specialiaisiais saugomoms zonoms taikytinais reikalavimais.

Tuo atveju, kai tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas nekelia nepriimtino lygio fitosanitarinės rizikos atitinkamai saugomai zonai arba ją kelia, bet ji gali būti sumažinta iki priimtino lygio taikant specialiuosius saugomoms zonoms taikytinus reikalavimus, Komisija iš dalies pakeičia įgyvendinimo aktą.

Tie pakeitimai priimami pagal šio reglamento 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Minėtos fitosanitarinės rizikos lygio priimtinumas įvertinamas ir tos rizikos sumažinimo iki priimtino lygio priemonės priimamos remiantis II priedo dėl kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principų 2 skirsnyje nustatytais principais.

3. Augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, nustatytas 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, į atitinkamą saugomą zoną gali būti įvežamas arba vežamas jos viduje, tik jeigu įvykdomi specialieji arba lygiaverčiai reikalavimai.

4. Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie augalų, augalinių produktų arba kitų objektų įvežimo į atitinkamą saugomą zoną arba vežimo jos viduje, pažeidžiant pagal šį straipsnį priimtas priemones, atvejus.

Tam tikrais atvejais taip pat pranešama trečiajai šaliai, iš kurios augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai įvežti į Sąjungos teritoriją.

51 straipsnis

Keliautojams, pašto ir elektroninės prekybos klientams teiktina informacija, susijusi su saugomomis zonomis

43 straipsnis dėl keliautojams, pašto ir elektroninės prekybos klientams teiktinos informacijos atitinkamai taikomas augalus, augalinius produktus ir kitus objektus iš trečiųjų šalių įvežant į saugomas zonas.

52 straipsnis

Pasienio zonoms taikomos draudimų ir reikalavimų išimtys, susijusios su saugomomis zonomis

44 straipsnis dėl pasienio zonoms taikomų draudimų ir reikalavimų išimčių taikomas augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, įtrauktiems į sąrašą pagal 49 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 50 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiek tai susiję su saugomomis zonomis, besiribojančiomis su trečiųjų šalių pasienio zonomis.

53 straipsnis

Fitosanitariniam tranzitui taikomos draudimų ir reikalavimų išimtys, susijusios su saugomomis zonomis

45 straipsnis dėl fitosanitariniam draudimui taikomų draudimų ir reikalavimų išimčių taikomas augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, įtrauktiems į sąrašą pagal 49 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 50 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiek tai susiję su fitosanitariniu tranzitu per saugomas zonas.

54 straipsnis

Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, saugomose zonose naudojami moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ir parodoms

Nukrypstant nuo draudimų ir reikalavimų, nustatytų 49 straipsnio 3 dalyje ir 50 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnis taikomas augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, įrauktiems į sąrašą pagal 49 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 50 straipsnio 1 ir 2 dalis, kalbant apie augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, naudojamų moksliniais tikslais, tyrimams, veislių atrankai, veisimui ir parodoms, įvežimą į saugomas zonas ir vežimą jų viduje.

3 skirsnis

Kitos priemonės, susijusios su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais

55 straipsnis

Bendrieji pakuočių ir transporto priemonių reikalavimai

1. Pakavimo medžiaga, naudojama augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie nurodyti pagal 27 straipsnio 1 ir 2 dalis, 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, 40 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, 47 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 1 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose ir kurie įvežami į Sąjungos teritoriją arba vežami jos viduje, neturi būti užkrėsta Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais.

Tos pačios nuostatos galioja transporto priemonėms, kuriomis vežami tokie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai.

2. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai 1 dalyje nurodyta pakavimo medžiaga, išskyrus medinę pakavimo medžiagą, uždengiami taip, kad juos įvežant į Sąjungos teritoriją arba vežant jos viduje nekiltų Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų išplitimo rizikos.

1 dalyje nurodytos transporto priemonės atitinkamai uždengiamos arba uždaromos taip, kad joms įvažiuojant į Sąjungos teritoriją arba važiuojant jos viduje, nekiltų Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų išplitimo rizikos.

3. 1 ir 2 dalys taip pat taikomos saugomoms zonoms, kiek tai susiję su atitinkamais saugomų zonų karantininiais kenksmingaisiais organizmais.

56 straipsnis

Karantino patalpų paskyrimas

1. Valstybės narės paskiria savo teritorijoje karantino patalpas, skirtas augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, taip pat kenksmingiesiems organizmams, arba suteikia leidimą naudoti paskirtąsias karantino patalpas kitose valstybėse narėse, jeigu tos patalpos atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Be to, kompetentinga institucija gali, jeigu paprašoma, paskirti naudoti patalpas kaip karantino patalpas, jeigu jos atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

2. Karantino patalpos turi atitikti šias sąlygas:

a)	jose užtikrinamas augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kurie turi būti laikomi karantino sąlygomis ir dėl kurių būtina užtikrinti, kad be kompetentingos institucijos sutikimo prie jų nebūtų galima prieiti arba jų nebūtų galima išvežti iš tų patalpų, fizinis izoliavimas;

kai karantino patalpose vykdoma veikla yra susijusi su augalais, augaliniais produktais arba kitais objektais, jose turi būti sudarytos tinkamos augimo arba inkubacijos sąlygos, palankios atsirasti karantininių kenksmingųjų organizmų požymiams arba simptomams ant tų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų;

c)	jose paviršiai padengti lygia ir nepralaidžia medžiaga, kurią lengva valyti ir dezinfekuoti;

d)	jose paviršiai yra atsparūs nusidėvėjimui ir vabzdžių bei kitų nariuotakojų antpuoliams;

e)	jose yra drėkinimo, nuotekų ir ventiliacijos sistemos, kuriomis karantininiai kenksmingieji organizmai negali būti perduoti arba paskleisti;

f)	jose yra užkrėstų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, atliekų ir įrangos sterilizavimo, dezinfekavimo arba naikinimo sistemos, naudojamos prieš pašalinimą iš patalpų;

g)	jose naudojami apsauginiai drabužiai ir antbačiai;

h)	jose yra, jei taikytina, darbuotojų ir lankytojų dezinfekavimo išeinant iš patalpų sistemos;

i)	apibrėžtos tose patalpose vykdytinos užduotys ir jų vykdymo sąlygos;

j)	jose dirba pakankamai tinkamą kvalifikaciją, tinkamų įgūdžių ir patirties turinčių darbuotojų.

3. Jeigu paprašoma, valstybės narės paskirtųjų karantino patalpų sąrašą perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

57 straipsnis

Karantino patalpų veikla

1. Už karantino patalpas atsakingas asmuo stebi tas patalpas ir šalia jų esančią teritoriją, siekdamas nustatyti, ar jose yra karantininių kenksmingųjų organizmų.

Jeigu aptinkamas toks kenksmingasis organizmas, už atitinkamas karantino patalpas atsakingas asmuo imasi tinkamų veiksmų. Jis praneša kompetentingai institucijai, kad tokie veiksmai vykdomi.

2. Už karantino patalpas atsakingas asmuo užtikrina, kad darbuotojai ir lankytojai vilkėtų apsauginius drabužius ir antbačius ir tam tikrais atvejais būtų dezinfekuojami jiems išeinant iš patalpų.

3. Už karantino patalpas atsakingas asmuo registruoja šiuos duomenis:

a)	įdarbintus darbuotojus;

b)	patalpose apsilankiusius lankytojus;

c)	į patalpas įvežamus ir iš jų išvežamus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus;

d)	tokių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kilmės vietą;

e)	pastabas apie kenksmingųjų organizmų buvimą ant tokių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų.

Įrašai saugomi trejus metus.

58 straipsnis

Karantino patalpų kontrolė ir paskyrimo atšaukimas

1. Kompetentinga institucija bent kartą per dvejus metus vykdo karantino patalpų auditą arba patikrinimus, kad patikrintų, ar tos patalpos atitinka 56 straipsnio 2 dalyje ir 57 straipsnyje nustatytas sąlygas. [100 pakeit.]

2. Kompetentinga institucija nedelsdama atšaukia 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskyrimą, jeigu:

a)	atlikus auditą arba patikrinimą paaiškėja, kad tos karantino patalpos neatitinka 56 straipsnio 2 dalyje arba 57 straipsnyje nustatytų sąlygų;

b)	už karantino patalpas atsakingas asmuo laiku nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų.

59 straipsnis

Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų išleidimas iš karantino patalpų

1. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai iš karantino patalpų gali būti išvežti tik gavus kompetentingų institucijų leidimą, jeigu patvirtinama, kad jie neužkrėsti Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais, arba, kai taikytina, saugomų zonų karantininiais kenksmingaisiais organizmais.

2. Kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą perkelti augalus, augalinius produktus ir kitus objektus iš vienų karantino patalpų į kitas karantino patalpas arba į bet kurią kitą vietą, tik jeigu imtasi priemonių užtikrinti, kad atitinkamoje teritorijoje neišplistų jokie Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai arba, kai taikytina, saugomų zonų karantininiai kenksmingieji organizmai.

2a. Komisija skatinama parengti gaires siekiant suderinti darbo tvarkos taisykles visose valstybėse narėse ir išvengti nepagrįstų vėlavimų išleidžiant augalus, augalinius produktus arba kitus objektus iš karantino patalpų. Tokios gairėse visų pirma pateikiami aiškūs nurodymai dėl to, kada gali būti būtina taikyti apribojimus ir kokių rizikos mažinimo priemonių galima imtis. [101 pakeit.]

60 straipsnis

Išvežimas iš Sąjungos teritorijos

1. Kai augalo, augalinio produkto arba kito objekto išvežimas iš Sąjungos reglamentuojamas su trečiąja šalimi sudarytu fitosanitarijos susitarimu, išvežimas vykdomas pagal to susitarimo sąlygas.

2. Kai augalo, augalinio produkto arba kito objekto išvežimas iš Sąjungos nereglamentuojamas su trečiąja šalimi sudarytu fitosanitarijos susitarimu, išvežimas vykdomas laikantis trečiosios šalies, į kurią turi būti įvežtas tas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, fitosanitarijos taisyklėmis.

3. Kai augalo, augalinio produkto arba kito objekto išvežimas iš Sąjungos nereglamentuojamas nei su trečiąja šalimi sudarytu fitosanitarijos susitarimu, nei trečiosios šalies, į kurią augalas, augalinis produktas arba kitas objektas turi būti įvežtas, fitosanitarijos taisyklėmis, taikomi augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimo Sąjungos teritorijoje reikalavimai, nustatyti 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytame sąraše.

Vis dėlto šie reikalavimai netaikomi, jeigu jie susiję su kenksminguoju organizmu, atitinkančiu vieną iš šių sąlygų:

a)	ta trečioji šalis pripažįsta, kad jis aptinkamas jos teritorijoje ir kad jo oficiali kontrolė nėra vykdoma;

b)	galima pagrįstai manyti, kad jis nepriskiriamas karantininiams kenksmingiesiems organizmams, kiek tai susiję su tos trečiosios šalies teritorija.

V skyrius

Profesionalių veiklos vykdytojų registravimas ir atsekamumas

61 straipsnis

Oficialus profesionalių veiklos vykdytojų registras

1. Kompetentinga institucija tvarko ir atnaujina registrą, kuriame registruojami profesionalūs veiklos vykdytojai, kurie atitinkamos valstybės narės teritorijoje vykdo antroje pastraipoje nurodytą veiklą ir kuriems taikomas vienas iš šių punktų:

jie yra profesionalūs veiklos vykdytojai, kurių veikla susijusi su augalais, augaliniais produktais arba kitais objektais, kuriems taikomas deleguotasis aktas, kaip numatyta 27 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyse, arba įgyvendinimo aktas, kaip numatyta 29 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyse, 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 1 arba 2 dalyse, 47 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje arba 50 straipsnio 1 dalyje, arba kuriems taikomos 43 straipsnio 1 arba 2 dalies, 44 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 1 dalies, 51, 52 arba 53 straipsnių nuostatos;

b)	jie yra profesionalūs veiklos vykdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris] 3 straipsnio 6 dalyje.

Ši dalis taikoma toliau nurodytai veiklai:

a)	sodinimui,

b)	auginimui,

gamybai,

d)	įvežimui į Sąjungos teritoriją,

e)	vežimui Sąjungos teritorijos viduje,

f)	išvežimui iš Sąjungos teritorijos,

g)	auginimui ir (arba) tiekimui rinkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris] 3 straipsnio 5 dalyje,

h)	pardavimams pagal nuotolines sutartis.

Tas registras toliau vadinamas registru. Pagal pirmos pastraipos a ir b punktus įregistruoti profesionalūs veiklos vykdytojai vadinami registruotaisiais veiklos vykdytojais.

2. Profesionalus veiklos vykdytojas kompetentingos institucijos registre gali būti užregistruotas kelis kartus, jeigu kiekvieną kartą užregistruotos kitos patalpos, kiti bendri sandėliai ir paskirstymo punktai, kaip nurodyta 62 straipsnio 2 dalies d punkte. Kiekvienai registracijai taikoma 62 straipsnyje nustatyta procedūra.

3. 1 dalis netaikoma profesionaliam veiklos vykdytojui, kuriam taikomas vienas ar daugiau iš šių punktų:

a)	jis galutiniams naudotojams tiekia labai mažą, atsižvelgiant į atitinkamus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kiekį, naudodamas kitas priemones nei nuotolinės sutartys; [102 pakeit.]

b)	jo profesinė veikla, susijusi su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, apima tik tokių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimą kitam profesionaliam veiklos vykdytojui;

c)	jo profesionali veikla susijusi tik su įvairių rūšių objektų vežimu naudojant medinę pakavimo medžiagą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatoma vienas ar daugiau iš šių dalykų:

a)	kitų kategorijų profesionaliems veiklos vykdytojams 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu dėl tokios registracijos jie patirtų neproporcingai didelę administracinę naštą, palyginti su jų vykdomos veiklos keliama fitosanitarine rizika;

b)	konkretūs registracijos reikalavimai, taikomi konkrečių kategorijų profesionaliems veiklos vykdytojams;

c)	didžiausias leidžiamas nedidelis konkrečių augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, kaip nurodyta pirmos pastraipos a punkte, kiekis. [103 pakeit.]

62 straipsnis

Registracijos procedūra

1. Profesionalūs veiklos vykdytojai, kuriems taikomas 61 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a arba b punktas, kompetentingai institucijai pateikia prašymą dėl įtraukimo į registrą.

2. Prašyme nurodomi šie duomenys:

a)	profesionalaus veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktiniai duomenys;

b)	pareiškimas apie profesionalaus veiklos vykdytojo ketinimą vykdyti visų 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą, susijusią su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais;

pareiškimas apie profesionalaus veiklos vykdytojo ketinimą vykdyti visų toliau nurodytų rūšių veiklą:

i)	išduoti augalų pasus augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams pagal 79 straipsnio 1 dalį;

ii)	91 straipsnio 1 dalyje nurodytu ženklu pažymėti medinę pakavimo medžiagą;

iii)	išduoti bet kokį kitą patvirtinimą, kaip nurodyta 93 straipsnio 1 dalyje;

iv)	išduoti oficialias etiketes dauginamajai augalų medžiagai pagal Reglamento (ES) Nr. …/… [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris] 19 straipsnį;

d)	profesionalaus veiklos vykdytojo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti naudojamų patalpų, bendrų sandėlių ir paskirstymo punktų atitinkamoje valstybėje narėje adresas, nurodomas registruojant;

e)	augalų ir augalinių produktų gentis ir rūšis ir tam tikrais atvejais kitų objektų savybės, susijusios su profesionalaus veiklos vykdytojo veikla.

3. Kompetentingos institucijos nedelsdamos užregistruoja profesionalų veiklos vykdytoją, jeigu registracijos prašyme pateikti visi 2 dalyje nurodyti duomenys. [104 pakeit.]

4. Registruotieji profesionalūs veiklos vykdytojai tam tikrais atvejais pateikia prašymą atnaujinti 2 dalies a, d ir e punktuose nurodytus duomenis ir 2 dalies b ir c punktuose nurodytus pareiškimus.

5. Kai kompetentinga institucija sužino, kad registruotasis veiklos vykdytojas nebevykdo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytos veiklos arba kad registruotasis veiklos vykdytojas pateikė prašymą, nebeatitinkantį 2 dalies reikalavimų, ji pareikalauja, kad veiklos vykdytojas nedelsdamas arba per nustatytą laikotarpį įvykdytų tuos reikalavimus.

Tuo atveju, kai registruotasis veiklos vykdytojas neįvykdo nurodytų reikalavimų per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį, kompetentinga institucija atšaukia to veiklos vykdytojo registraciją.

63 straipsnis

Registro turinys

Į registrą įrašomi 62 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktuose nustatytieji ir šie duomenys:

a)	oficialus registracijos numeris;

b)	dviejų raidžių kodas, nustatytas ISO 3166-1-alpha-2 (24) standarte, žymintis valstybę narę, kurioje registruotas profesionalus veiklos vykdytojas;

c)	nurodoma, ar profesionaliam veiklos vykdytojui leidžiama vykdyti visų 62 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų rūšių veiklą.

64 straipsnis

Galimybė susipažinti su oficialių registrų informacija

1. Jeigu paprašoma, registrą tvarkanti valstybė narė suteikia turimą informaciją kitai valstybei narei arba Komisijai.

2. Jeigu paprašoma, registrą tvarkanti valstybė narė suteikia 63 straipsnyje nurodytą informaciją, išskyrus 62 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytą informaciją, bet kuriam profesionaliam veiklos vykdytojui.

65 straipsnis

Atsekamumas

1. Profesionalus veiklos vykdytojas, kuriam tiekiami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kuriems taikomi draudimai, reikalavimai arba sąlygos pagal 40 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, 44 straipsnio 1 ir 3 dalis, 45 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 ir 3 dalis, 47 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 1 ir 2 dalis, 50 straipsnio 1 ir 2 dalis, 52, 53 ir 54 straipsnius, saugo registro įrašus apie kiekvieną pristatytą augalą, augalinį produktą arba kitą objektą, pagal kurį tas veiklos vykdytojas gali nustatyti juos tiekiančius profesionalius veiklos vykdytojus.

2. Profesionalus veiklos vykdytojas, tiekiantis augalus, augalinius produktus arba kitus objektus, kuriems taikomi draudimai, reikalavimai arba sąlygos pagal 40 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, 44 straipsnio 1 ir 3 dalis, 45 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 ir 3 dalis, 47 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 1 ir 2 dalis, 50 straipsnio 1 ir 2 dalis, 52, 53 ir 54 straipsnius, saugo įrašus, pagal kuriuos tas profesionalus veiklos vykdytojas gali nustatyti, kuriam profesionaliam veiklos vykdytojui buvo pristatytas kiekvienas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas.

3. Profesionalūs veiklos vykdytojai 1 ir 2 dalyse nurodytus įrašus saugo trejus metus nuo atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto pristatymo dienos.

4. Jeigu paprašoma, jie 1 ir 2 dalyse nurodytų įrašų informaciją pateikia kompetentingoms institucijoms.

5. 1–4 dalys netaikomos profesionaliems veiklos vykdytojams, nurodytiems 61 straipsnio 3 dalies b punkte.

66 straipsnis

Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų judėjimas profesionalių veiklos vykdytojų patalpose

1. Profesionalūs veiklos vykdytojai taip pat turi turėti atsekamumo sistemas ir taikyti atsekamumo procedūras augalų, augalinių produktų ir kitų objektų judėjimui jiems priklausančiose patalpose nustatyti.

Pirma pastraipa netaikoma profesionaliems veiklos vykdytojams, nurodytiems 61 straipsnio 3 dalies b punkte.

2. Jeigu paprašoma, kompetentingai institucijai pateikiama informacija apie augalų, augalinių produktų ir kitų objektų judėjimą tose patalpose, gauta taikant 1 dalyje nurodytas sistemas ir procedūras.

66a straipsnis

Gera augalų apsaugos praktika

Profesionalus veiklos vykdytojas, kuris tiekia arba kuriam yra tiekiami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kuriems taikomi draudimai, reikalavimai arba sąlygos pagal 40 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, 44 straipsnio 1 ir 3 dalis, 45 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 ir 3 dalis, 47 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 1 ir 2 dalis, 50 straipsnio 1 ir 2 dalis, 52, 53 ar 54 straipsnius, taiko gerą augalų apsaugos praktiką siekiant numatyti kenksmingų organizmų atsiradimą ir plitimą. Gera augalų apsaugos praktika, nustatyta 1 dalyje, visų pirma siekiama:

a)	nustatyti ir prižiūrėti augimo proceso arba augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimo kritinius taškus, galinčius turėti įtakos augalų apsaugos kokybei;

b)	užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų naudotis įranga, stebėsenos duomenimis ir visais susijusiais dokumentais;

c)	prireikus imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama augalų, augalinių produktų ir kitų objektų apsaugos kokybė. [105 pakeit.]

VI skyrius

Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sertifikavimas

1 skirsnis

Fitosanitariniai sertifikatai, reikalingi siekiant įvežti augalus, augalinius produktus ir kitus objektus į Sąjungos teritoriją

67 straipsnis

Fitosanitariniai sertifikatai, reikalingi, siekiant įvežti į Sąjungos teritoriją

1. Fitosanitarinis sertifikatas, reikalingas, siekiant įvežti augalus, augalinius produktus ir kitus objektus į Sąjungos teritoriją, yra trečiosios šalies išduodamas dokumentas, atitinkantis 71 straipsnyje nustatytas sąlygas, kurio turinys atitinka V priedo A dalyje arba, kai taikoma, V priedo B dalyje nustatytą turinį ir kuriuo patvirtinama, kad atitinkamas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)	jis nėra užkrėstas Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais;

b)	jis atitinka 37 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais užkrėstų sodinti skirtų augalų;

c)	jis atitinka 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus;

d)	kai taikytina, atitinka taisykles, priimtas pagal nuostatas, kurios priimtos pagal 27 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 29 straipsnio 1 dalį.

2. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į įgyvendinimo aktus, priimtus pagal 41 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 50 straipsnio 1 ir 2 dalis, fitosanitarinio sertifikato skirsnyje „Papildomas deklaravimas“ nurodoma, kuris konkretus reikalavimas įvykdytas, jeigu galima pasirinkti iš kelių galimybių. Šioje specifikacijoje pateikiama nuoroda į pateikiamas tekstas apie atitinkamą galimybę, nurodytą tuose aktuose. [106 pakeit.]

3. Kai taikytina, fitosanitariniame sertifikate patvirtinama, kad atitinkami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai atitinka fitosanitarines priemones, kurios pagal 42 straipsnį pripažįstamos lygiavertėmis reikalavimams, nustatytiems pagal 41 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos V priedo A ir B dalys, siekiant atsižvelgti į mokslo bei technikos raidą ir į tarptautinių standartų raidą.

4a. Fitosanitarinį sertifikatą taip pat galima naudoti remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 (25) ar Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 (26) nuostatomis.

68 straipsnis

Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriems reikalingi fitosanitariniai sertifikatai

1. Komisija įgyvendinimo aktu nustato augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, taip pat atitinkamų kilmės trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių, iš kurių jie išsiųsti, kuriems reikalingas fitosanitarinis sertifikatas siekiant juos įvežti į Sąjungos teritoriją, sąrašą.

Į šį sąrašą įtraukiami:

a)	Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalies I punkte išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai;

b)	augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriems pagal 27 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 1 dalį nustatyti reikalavimai, susiję su jų įvežimu į Sąjungos teritoriją;

c)	pagal 37 straipsnio 2 dalį sudarytame sąraše nurodytos sėklos;

d)	pagal 41 straipsnio 1 ir 2 dalis sudarytame sąraše išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai.

Vis dėlto a–d punktai netaikomi, jeigu pagal 27 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį arba 41 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtu aktu reikalaujama, kad atitiktis būtų įrodyta oficialiu ženklu, kaip nurodyta 91 straipsnio 1 dalyje, arba kitokiu oficialiu patvirtinimu, kaip nurodyta 93 straipsnio 1 dalyje.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Komisija įgyvendinimo aktu iš dalies pakeičia 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą šiais atvejais:

a)	jeigu tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas neatitinka 1 dalies b, c arba d punkto nuostatų;

b)	jeigu tame akte nenurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, atitinka 1 dalies b, c arba d punkto nuostatas.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

3. Komisija įgyvendinimo aktu, laikydamasi IV priedo 2 skirsnyje išdėstytų principų, gali iš dalies pakeisti 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kai kyla rizika, kad tame įgyvendinimo akte nenurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas gali būti užkrėstas Sąjungos karantininiu kenksminguoju organizmu, arba kai tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas tokių įtarimų nebekelia.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, fitosanitariniai sertifikatai nereikalingi tiems augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, kuriems taikomi 44, 45, 46 ir 70 straipsniai.

69 straipsnis

Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriems reikalingi fitosanitariniai sertifikatai, siekiant juos įvežti į saugomą zoną

1. Komisija įgyvendinimo aktu nustato augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, taip pat atitinkamų kilmės trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių, iš kurių jie išsiųsti, kuriems reikalingas fitosanitarinis sertifikatas, kad juos būtų galima įvežti į Sąjungos teritoriją kitais nei 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais, sąrašą.

Į šį sąrašą įtraukiami:

a)	Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalies II punkte išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai;

b)	pagal 50 straipsnio 1 arba 2 dalis sudarytame sąraše nurodyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai.

Vis dėlto a ir b punktai netaikomi, jeigu pagal 50 straipsnio 1 arba 2 dalį priimtu aktu reikalaujama, kad atitiktis būtų įrodyta ženklu, kaip nurodyta 91 straipsnio 1 dalyje, arba kitokiu oficialiu patvirtinimu, kaip nurodyta 93 straipsnio 1 dalyje.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Komisija įgyvendinimo aktu iš dalies pakeičia 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą šiais atvejais:

a)	jeigu tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas neatitinka 1 dalies b punkto nuostatas;

b)	jeigu tame įgyvendinimo akte nenurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas atitinka 1 dalies b punkto nuostatas.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

3. Komisija įgyvendinimo aktu, laikydamasi IV priedo 2 skirsnyje išdėstytų principų, gali iš dalies pakeisti 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kai kyla rizika, kad tame įgyvendinimo akte nenurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas gali būti užkrėstas atitinkamos saugomos zonos karantininiu kenksminguoju organizmu, arba kai tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas tokių įtarimų nebekelia.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, fitosanitariniai sertifikatai nereikalingi tiems augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, kuriems taikomi 52, 53, 54 ir 70 straipsniai.

70 straipsnis

Keleivių bagažui, pašto ir elektroninės prekybos klientams taikomos išimtys

1. Nedideliam kiekiui konkrečių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų iš trečiosios šalies gali būti taikoma išimtis dėl fitosanitarinio sertifikato reikalavimo, nurodyto 68 straipsnio 1 dalyje ir 69 straipsnio 1 dalyje, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

a)	jie į Sąjungos teritoriją įvežami keliautojų bagaže, siuntose, skirtose galutiniams naudotojams, pirkusiems prekių pagal nuotolines sutartis (toliau – elektroninės prekybos klientai), arba galutiniams naudotojams paštu pristatomose siuntose;

b)	jie neskirti naudoti profesiniais arba komerciniais tikslais;

c)	jie įtraukti į sąrašą pagal 2 dalį.

Išimtis netaikoma sodinti skirtiems augalams, išskyrus sėklas.

2. Komisija įgyvendinimo aktu sudaro 1 dalyje nurodytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, taip pat atitinkamų trečiųjų šalių sąrašą ir nustato didžiausią leidžiamą kiekį kiekvienam atitinkamam augalui, augaliniam produktui ir kitam objektui, kuriam taikoma toje dalyje nustatyta išimtis ir tam tikrais atvejais – viena ar daugiau iš IV priedo 1 skirsnyje nurodytų rizikos valdymo priemonių.

Sprendimas dėl įtraukimo į sąrašą, dėl atitinkamo didžiausio leidžiamo kiekio ir tam tikrais atvejais rizikos valdymo priemonių priimamas atsižvelgus į fitosanitarinę riziką, kurią kelia nedidelis tų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kiekis, remiantis IV priedo 2 skirsnyje nustatytais kriterijais.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal šio reglamento 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

71 straipsnis

Sąlygos, kurias turi atitikti fitosanitarinis sertifikatas

1. Kompetentinga institucija prie augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, kuriuos ketinama įvežti iš trečiosios šalies, pridėtą fitosanitarinį sertifikatą pripažįsta tinkamu, tik jeigu jo turinys atitinka V priedo A dalį. Kompetentinga institucija prie augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, kuriuos ketinama įvežti iš trečiosios šalies, pridėtą fitosanitarinį sertifikatą pripažįsta tinkamu, tik jeigu jo turinys atitinka V priedo B dalį.

Ji fitosanitarinio sertifikato nepripažįsta tinkamu, jeigu, kai taikytina, prie jo nepridėta arba pridėta neteisinga papildoma deklaracija, nurodyta 67 straipsnio 2 dalyje, ir jeigu, kai taikytina, jame nėra patvirtinimo, nurodyto 67 straipsnio 3 dalyje.

2. Kompetentinga institucija fitosanitarinį sertifikatą pripažįsta tinkamu, tik jeigu jis atitinka šiuos reikalavimus:

a)	jis išduotas bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų;

b)	jis skirtas Sąjungai arba vienai iš jos valstybių narių;

c)	jis išduotas ne anksčiau kaip 14 dienų iki jame nurodytų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų išvežimo iš trečiosios šalies, kurioje jis buvo išduotas, dienos.

3. Tuo atveju, jeigu trečioji šalis yra pasirašiusi Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, kompetentinga institucija pripažįsta tinkamais tik tos trečiosios šalies oficialios augalų apsaugos organizacijos arba jai pavaldaus valstybės pareigūno, turinčio techninę kvalifikaciją ir tinkamai įgalioto oficialios nacionalinės augalų apsaugos organizacijos, išduotus fitosanitarinius sertifikatus.

4. Jeigu trečioji šalis nėra pasirašiusi Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos, kompetentinga institucija pripažįsta tinkamais tik pagal tos trečiosios šalies nacionalines taisykles nustatytų kompetentingų institucijų, apie kurias pranešta Komisijai, išduotus fitosanitarinius sertifikatus. Komisija, naudodama 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, pagal Reglamento (ES) Nr. …/…. [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 131 straipsnio a punktą informuoja valstybes nares ir veiklos vykdytojus apie gautus pranešimus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti įgyvendinimo aktus, kuriais papildomos 1 pastraipoje nurodytos tinkamumo pripažinimo sąlygos, siekiant užtikrinti tų sertifikatų patikimumą.

5. Elektroniniai fitosanitariniai eksporto sertifikatai pripažįstami tinkamais tik tuo atveju, jeigu yra pateikiami arba jais apsikeičiama naudojant kompiuterinę informacijos valdymo sistemą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 130 straipsnyje.

72 straipsnis

Fitosanitarinio sertifikato pripažinimas negaliojančiu

1. Jeigu fitosanitarinis sertifikatas išduotas pagal 67 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir atitinkama kompetentinga institucija padaro išvadą, kad neįvykdytos 71 straipsnyje nurodytos sąlygos, ji tą fitosanitarinį sertifikatą pripažįsta negaliojančiu ir užtikrina, kad jis nebebūtų pridedamas prie atitinkamų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų. Tokiu atveju dėl atitinkamų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų kompetentinga institucija imasi vienos iš Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris] 64 straipsnio 3 dalyje nustatytų priemonių.

2. Valstybės narės, naudodamosi 97 straipsnyje nurodyta elektronine pranešimų sistema, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie fitosanitarinio sertifikato pripažinimo negaliojančiu pagal 1 dalį atvejus.

Taip pat pranešama tą fitosanitarinį sertifikatą išdavusiai trečiajai šaliai.

2 skirsnis

Augalų pasai, reikalingi siekiant įvežti augalus, augalinius produktus ir kitus objektus būtų į Sąjungos teritoriją

73 straipsnis

Augalų pasai

Augalo pasas – tai oficiali etiketė, kuri naudojama augalus, augalinius produktus ir kitus objektus vežant Sąjungos teritorijoje, ir, kai taikytina, juos įvežant į saugomas zonas ar vežant jų viduje, kuria patvirtinama atitiktis su visais 80 straipsnyje ir įvežimo į saugomas zonas atveju 81 straipsnyje išdėstytais reikalavimais ir kurios turinys bei forma atitinka 78 straipsnio nuostatas.

73a straipsnis

Komisija ne vėliau kaip … (27) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patirties, įgytos išplėtus augalų pasų sistemos taikymo sritį ir taikant ją visiems Sąjungos teritorijoje vežamiems augalams, augalų produktams ir kitiems objektams, ataskaitą, apimančią aiškią veiklos vykdytojų sąnaudų ir jų gaunamos naudos analizę, ir, jei tinka, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [108 pakeit.]

74 straipsnis

Augalai, augliniai produktai ir kiti objektai, kuriems reikalingas augalo pasas, kad juos būtų galima vežti Sąjungos teritorijoje

1. Komisija įgyvendinimo aktu nustato augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems reikalingi augalų pasai siekiant juos vežti Sąjungos teritorijoje, sąrašą.

Į šį sąrašą įtraukiami:

a)	sodinti skirti augalai, išskyrus sėklas;

b)	Direktyvos 2000/29/EB V priedo A dalies I punkte išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai;

c)	augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriems pagal 27 straipsnio 1, 2 arba 3 dalį arba 29 straipsnio 1, 2 arba 3 dalį nustatyti reikalavimai, susiję su jų vežimu Sąjungos teritorijoje;

d)	pagal 37 straipsnio 2 dalį sudarytame sąraše nurodytos sėklos;

e)	pagal 41 straipsnio 1 ir 2 dalis sudarytame sąraše nurodyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Komisija įgyvendinimo aktu iš dalies pakeičia 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą šiais atvejais:

a)	jeigu tame akte nenurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas atitinka 1 dalies c, d arba e punktą;

b)	jeigu tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas neatitinka 1 dalies c, d arba e punkto nuostatų.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, augalų pasai nereikalingi tiems augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, kuriems taikomi 44, 45, 46 ir 70 straipsniai.

4a. Komisija ne vėliau kaip … (28) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patirties, įgytos išplėtus augalų pasų sistemos taikymo sritį ir taikant ją visiems Sąjungos teritorijoje vežamiems augalams, augalų produktams ir kitiems objektams, ataskaitą, apimančią aiškią veiklos vykdytojų sąnaudų ir jų gaunamos naudos analizę. [109 pakeit.]

75 straipsnis

Augalai, augliniai produktai ir kiti objektai, kuriems reikalingas augalo pasas, siekiant juos įvežti į saugomas zonas ir jose vežti

1. Komisija įgyvendinimo aktu nustato augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems reikalingas augalo pasas, siekiant juos įvežti į tam tikras saugomas zonas, sąrašą.

Į šį sąrašą įtraukiami:

a)	Direktyvos 2000/29/EB V priedo A dalies II punkte išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai;

b)	pagal 50 straipsnio 2 dalį sudarytame sąraše nurodyti kiti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Komisija gali įgyvendinimo aktu iš dalies pakeisti 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą šiais atvejais:

a)	jeigu tame įgyvendinimo akte nenurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas atitinka 1 dalies b punkto nuostatas;

b)	jeigu tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas neatitinka 1 dalies a arba b punkto nuostatų.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

3. Komisija, laikydamasi IV priedo 2 skirsnyje išdėstytų principų, įgyvendinimo aktu gali iš dalies pakeisti 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kai kyla rizika, kad tame įgyvendinimo akte nenurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas gali būti užkrėstas atitinkamos saugomos zonos karantininiu kenksminguoju organizmu, arba kai tame įgyvendinimo akte nurodytas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas tokių įtarimų nebekelia.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, augalų pasai nereikalingi tiems augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, kuriems taikomi 52, 53, 54 ir 70 straipsniai.

76 straipsnis

Išimtis, taikoma galutiniams naudotojams

Augalo pasas nereikalingas vežant nedidelį kiekį (nustatomą atsižvelgus į augalą, augalinį produktą ir kitą objektą) augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, skirtų galutiniam naudotojui, įskaitant sodininkus mėgėjus . [110 pakeit.]

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomas didžiausias leidžiamas nedidelis konkrečių augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, kiekis.

77 straipsnis

Vežimo profesionalaus veiklos vykdytojo patalpose ir iš jam priklausančių vienų patalpų į kitas išimtys

Augalo pasas nereikalingas, kai augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai vežami to paties profesionalaus veiklos vykdytojo patalpose arba iš jam priklausančių vienų patalpų į kitas.

78 straipsnis

Augalo paso turinys ir formatas

1. Augalo pasas – tai atskira etiketė, spausdinama ant bet kokio tinkamo paviršiaus atskirai nuo bet kokios kitos informacijos arba etiketės, kuri taip pat gali būti ant to paviršiaus.

Augalo pasas turi būti lengvai įskaitomas ir nenutrinamas.

2. Augalo pase, kuris išduodamas, kai norima vežti Sąjungos teritorijoje, turi būti nurodyti visi VI priedo A dalyje nustatyti duomenys.

Augalo pase, kuris išduodamas, kai norima įvežti į saugomas zonas ir vežti jų viduje, turi būti nurodyti visi VI priedo B dalyje nustatyti duomenys.

3. Jei tai sodinti skirti augalai, kurie išauginti arba tiekiami rinkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris] 3 straipsnio 5 dalyje, kaip superelitinė, elitinė ir sertifikuota medžiaga, atsižvelgiant į to reglamento 10 straipsnį, augalo pasas kaip atskira etiketė įklijuojamas į oficialią etiketę, pagamintą pagal to reglamento 22 straipsnį arba, kai taikytina, į pagrindinį sertifikatą, išduotą pagal to reglamento 122 straipsnio 1 dalį.

Jeigu taikoma ši dalis, augalo pase, kuris išduodamas, kai norima vežti Sąjungos teritorijoje, turi būti nurodyti visi VI priedo C dalyje nustatyti duomenys.

Jeigu taikoma ši dalis, augalo pase, kuris išduodamas, kai norima įvežti į saugomas zonas ir vežti jų viduje, turi būti nurodyti visi VI priedo D dalyje nustatyti duomenys.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos VI priedo A, B, C ir D dalys, kad prireikus tie duomenys būtų patikslinti, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos raidą.

5. Per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina augalų pasų, išduodamų, kai norima vežti Sąjungos teritorijoje, ir augalų pasų, išduodamų, kai norima įvežti į saugomas zonas ir vežti jų viduje, formato specifikacijas, taikomas 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytiems pasams ir 3 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytiems pasams. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Jeigu būtina dėl konkrečių augalų, augalinių produktų arba kitų objektų pobūdžio, gali būti nustatytos specialios specifikacijos dėl dydžio.

79 straipsnis

Augalų pasų išdavimas, už kurį atsakingi įgaliotieji profesionalūs veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos

1. Augalų pasus išduoda registruotieji veiklos vykdytojai, kuriuos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 84 straipsniu, įgalioja išduoti augalų pasus (toliau – įgaliotieji veiklos vykdytojai) ir kuriuos jos prižiūri.

Įgaliotieji veiklos vykdytojai augalų pasus išduoda tik tiems augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, už kuriuos jie atsakingi.

2. Tačiau, registruotojo veiklos vykdytojo prašymu, augalų pasus gali išduoti kompetentingos institucijos.

3. Įgaliotieji veiklos vykdytojai augalų pasus išduoda tik 62 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytose patalpose, bendruose sandėliuose ir paskirstymo punktuose.

80 straipsnis

Augalų pasų, kurie išduodami, kai norima vežti Sąjungos teritorijoje, pagrindiniai reikalavimai

Kai norima vežti Sąjungos teritorijoje, augalui, augaliniam produktui arba kitam objektui augalo pasas išduodamas, tik jeigu jis atitinka toliau nurodytus reikalavimus:

a)	jis nėra užkrėstas Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais;

b)	jis atitinka 37 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais užkrėstų sodinti skirtų augalų;

c)	jis atitinka 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus;

d)	jei taikytina, atitinka taisykles, priimtas pagal nuostatas, kurios priimtos pagal 27 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir

kai taikoma, atitinka priemones, kompetentingų institucijų priimtas pagal 16 straipsnio 1 dalį siekiant likviduoti Sąjungos karantininius kenksminguosius organizmus ir kenksminguosius organizmus, kurie pagal 28 straipsnio 1 dalį laikinai priskiriami Sąjungos karantininiams kenksmingiesiems organizmams.

81 straipsnis

Augalų pasų, kurie išduodami, kai norima įvežti į saugomą zoną ir vežti joje, pagrindiniai reikalavimai

1. Kai norima įvežti į saugomą zoną ir vežti joje, augalui, augaliniam produktui arba kitam objektui augalo pasas išduodamas, tik jeigu jis atitinka visus 80 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir šiuos papildomus reikalavimus:

a)	jis neužkrėstas atitinkamu saugomos zonos karantininiu kenksminguoju organizmu ir

b)	jis atitinka 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

2. Jeigu taikoma 33 straipsnio 2 dalis, 1 dalyje nurodytas augalo pasas neišduodamas.

82 straipsnis

Patikrinimai, atliekami siekiant išduoti augalo pasą

1. Augalo pasas gali būti išduodamas tik tiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie buvo kruopščiai patikrinti laikantis 2, 3 ir 4 dalių nuostatų ir atitinka 80 straipsnyje ir, kai taikoma, 81 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Gali būti tikrinamas kiekvienas augalas, augalinis produktas ir kitas objektas arba jų reprezentatyvioji imtis. Patikrinama ir atitinkamų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų pakavimo medžiaga.

2. Patikrinimą atlieka įgaliotasis veiklos vykdytojas arba, kai taikoma pagal 79 straipsnio 2 dalį, kompetentingos institucijos.

3. Patikrinimas turi atitikti šias sąlygas:

a)	turi būti tikrinama dažnai, tinkamu laiku ir atsižvelgiant į susijusią riziką;

b)	patikrinimas atliekamas 62 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytose patalpose, bendruose sandėliuose ir paskirstymo punktuose ir

c)	per patikrinimą atliekama apžiūra ir, kilus įtarimų dėl užkrato Sąjungos karantininiu kenksminguoju organizmu, arba, kai tai susiję su saugoma zona, saugomos zonos karantininiu kenksminguoju organizmu, imami ir ištiriami mėginiai.

Tas patikrinimas atliekamas nepažeidžiant jokių konkrečių patikrinimų reikalavimų arba priemonių, priimtų pagal 27 straipsnio 1, 2 arba 3 dalį, 29 straipsnio 1, 2 arba 3 dalį, 41 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 50 straipsnio 1 ir 2 dalis.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiai išdėstomos apžiūros, mėginių ėmimo ir ištyrimo priemonės, taip pat nustatomas konkrečių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų patikrinimų dažnumas ir atlikimo laikas, kaip nurodyta 1, 2 ir 3 dalyse, atsižvelgiant į konkrečią su jais susijusią fitosanitarinę riziką. Tam tikrais atvejais tie patikrinimai susiję su konkrečiais sodinti skirtais augalais, priklausančiais Reglamento (ES) Nr. …/… ( Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris ) 12 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kategorijoms, ir, kai tinkama, jie atliekami atitinkamų to reglamento II priedo D dalyje nurodytų elementų atžvilgiu.

Kai Komisija priima tokį deleguotąjį aktą dėl konkrečių sodinti skirtų augalų ir kai tiems sodinti skirtiems augalams taikomos Reglamento (ES) Nr. …/…. [ Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris ] 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos sertifikavimo schemos, atitinkami patikrinimai atliekami pagal vieną sertifikavimo schemą.

Priimdama minėtus deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į technikos bei mokslo žinias ir jų raidą. [111 pakeit.]

83 straipsnis

Augalų pasų pritvirtinimas

Įgaliotieji veiklos vykdytojai arba, kai taikytina pagal 79 straipsnio 2 dalį, kompetentingos institucijos augalų pasus pritvirtina prie kiekvienos atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntos prieš juos vežant Sąjungos teritorijoje, kaip nustatyta 74 straipsnyje, arba prieš juos įvežant į saugomą zoną ir vežant joje, kaip nustatyta 75 straipsnyje. Kai tokie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai vežami pakuotėje, ryšulyje arba konteineryje, augalo pasas pritvirtinamas ant tos pakuotės, ryšulio arba konteinerio.

84 straipsnis

Profesionalių veiklos vykdytojų įgaliojimas išduoti augalų pasus

1. Kompetentinga institucija įgalioja profesionalų veiklos vykdytoją išduoti augalų pasus (toliau – įgaliojimas išduoti augalų pasus), jeigu tas profesionalus veiklos vykdytojas atitinka toliau nurodytas sąlygas:

jis turi žinių, reikalingų atlikti 82 straipsnyje nurodytus patikrinimus, susijusius su Sąjungos karantininiais kenksmingaisiais organizmais, saugomų zonų karantininiais kenksmingaisiais organizmais ir Sąjungos nekarantininiais kenksmingaisiais organizmais, kurie gali turėti poveikio atitinkamiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, ir su tų kenksmingųjų organizmų buvimo požymiais bei jų sukeliamais simptomais, kenksmingųjų organizmų atsiradimo ir išplitimo prevencijos užtikrinimo priemonėmis bei jų likvidavimo priemonėmis;

b)	jis turi sistemas ir taiko procedūras, kurios padeda įvykdyti prievoles, susijusias su atsekamumu, kaip nustatyta 65 ir 66 straipsniuose.

2. Komisija įgaliota priimti deleguotuosius aktus, kaip nurodyta 98 straipsnyje, kuriuose išdėstyti kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti profesionalūs veiklos vykdytojai, kad atitiktų 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas.

85 straipsnis

Įgaliotųjų veiklos vykdytojų prievolės

1. Kai įgaliotasis veiklos vykdytojas ketina išduoti augalo pasą, jis nustato ir prižiūri jo paties vykdomo gamybos proceso etapus ir augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimo etapus, kurie yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti atitiktį taisyklėms, priimtoms pagal 27 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 37 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 3 dalį, 80 ir 82 straipsnius ir, kai taikytina, 33 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnio 3 dalį ir 81 straipsnį.

Jis registruoja įrašus apie tokių etapų nustatymą ir priežiūrą.

2. 1 dalyje nurodytas įgaliotasis veiklos vykdytojas rengia tinkamus darbuotojų, kurie dalyvauja atliekant 82 straipsnyje minėtus patikrinimus, mokymus ir užtikrina, kad darbuotojai turėtų tinkamų žinių šiems patikrinimams atlikti.

86 straipsnis

Fitosanitarinės rizikos valdymo planai

1. Kompetentinga institucija gali atitinkamai patvirtinti įgaliotųjų veiklos vykdytojų fitosanitarinės rizikos valdymo planus, kuriuose nurodytos priemonės, kurių veiklos vykdytojai ėmėsi siekdami įvykdyti 85 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievoles.

2. Fitosanitarinės rizikos valdymo planuose, kurie prireikus parengiami kaip instrukcijų vadovai, pateikiama bent ši informacija:

a)	informacija, kurią reikia pateikti pagal 62 straipsnio 2 dalį dėl įgaliotųjų veiklos vykdytojų registravimo;

b)	informacija, kurią reikia pateikti pagal 65 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 1 dalį dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų atsekamumo;

c)	įgaliotojo veiklos vykdytojo gamybos procesų aprašas ir jo veikla, susijusi su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimu bei pardavimu;

d)	85 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindinių etapų analizė ir priemonės, kurių įgaliotasis veiklos vykdytojas imasi, siekdamas sumažinti su tais pagrindiniais etapais susijusią fitosanitarinę riziką;

e)	galiojančios procedūros ir veiksmai, kurių numatyta imtis kilus įtarimams dėl karantininių kenksmingųjų organizmų buvimo arba juos aptikus, įrašai apie tokius įtarimus arba aptiktus kenksminguosius organizmus ir įrašai apie veiksmus, kurių imtasi;

f)	darbuotojų, dalyvaujančių perduodant pranešimus, nurodytus 9 straipsnio 1 dalyje, atliekant patikrinimus, nurodytus 82 straipsnio 1 dalyje, ir išduodant augalų pasus pagal 79 straipsnio 1 dalį, 88 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 89 straipsnį, funkcijos ir atsakomybės sritys;

g)	mokymai, surengti f punkte nurodytiems darbuotojams.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 2 dalyje nurodyti duomenys.

87 straipsnis

Įgaliojimų atšaukimas

1. Kai kompetentingai institucijai tampa žinoma, kad įgaliotasis veiklos vykdytojas neatitinka 82 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalies arba 84 straipsnio 1 dalies nuostatų arba kad augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, kuriam profesionalus veiklos vykdytojas išdavė augalo pasą, neatitinka 80 straipsnio arba, jei taikoma, 81 straipsnio nuostatų, ta kompetentinga institucija nedelsdama imasi būtinų priemonių, siekdama nutraukti tokį atitinkamų nuostatų nesilaikymą.

2. Jeigu kompetentinga institucija ėmėsi priemonių pagal 1 pastraipą, tačiau neatšaukė įgaliojimo išduoti augalų pasus, ir jeigu nuostatų ir toliau nesilaikoma, kompetentinga institucija atšaukia įgaliojimą.

88 straipsnis

Augalo paso pakeitimas

1. Įgaliotasis veiklos vykdytojas, gavęs augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, kuriems išduotas augalo pasas, partiją arba profesionalaus veiklos vykdytojo prašymu veikianti kompetentinga institucija gali tai partijai išduoti naują augalo pasą, kuriuo pakeičiamas pirminis tai partijai išduotas augalo pasas, jeigu įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos.

2. Kai augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, kuriems išduotas augalo pasas, partija padalinama į dvi ar daugiau partijų, už naujas partijas atsakingas įgaliotasis veiklos vykdytojas arba profesionalaus veiklos vykdytojo prašymu veikianti kompetentinga institucija išduoda naują augalo pasą kiekvienai po padalijimo sudarytai naujai partijai, jeigu įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos. Tie augalų pasai pakeičia pirminei partijai išduotą augalo pasą.

Jeigu dvi partijos, kurioms abiem išduota po augalo pasą, sujungiamos į vieną partiją, už tą naują partiją atsakingas įgaliotasis veiklos vykdytojas arba profesionalaus veiklos vykdytojo prašymu veikianti kompetentinga institucija išduoda augalo pasą tai partijai. Tas augalo pasas pakeičia pirminėms partijoms išduotus augalų pasus, jeigu įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos.

3. Augalo pasas, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, gali būti išduotas, tik jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)	užtikrinama atitinkamų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų tapatybė ir

b)	atitinkami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai ir toliau atitinka 80 ir 81 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4. Kai augalo pasas išduodamas pagal 1 arba 2 dalį, nereikalaujama atlikti 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto patikrinimo.

5. Pakeitus augalo pasą, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, atitinkamas įgaliotasis veiklos vykdytojas pakeistą augalo pasą saugo trejus metus.

Tuo atveju, kai augalo pasą, skirtą augalo pasui pakeisti, išduoda kompetentinga institucija, profesionalus veiklos vykdytojas, kurio prašymu jis išduodamas, pakeistą augalo pasą saugo trejus metus.

89 straipsnis

Augalų pasai, kuriais pakeičiami fitosanitariniai sertifikatai

1. Nukrypstant nuo 82 straipsnio, jeigu iš trečiosios šalies į Sąjungos teritoriją įvežamas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas, kuriam reikalingas augalo pasas, kad jį būtų galima vežti Sąjungos teritorijoje, kaip nustatyta 74 straipsnio 1 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, toks pasas išduodamas sėkmingai atlikus patikrinimus, susijusius su atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto įvežimu, numatytus Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris] , ir nustačius, kad atitinkami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai atitinka pagrindinius reikalavimus, taikomus išduodant augalo pasą pagal 80 straipsnį ir atitinkamais atvejais – pagal 81 straipsnį . [112 pakeit.]

2. Po to, kai išduodamas 1 dalyje nurodytas augalo pasas, kai taikoma, tą pasą išdavęs įgaliotasis veiklos vykdytojas fitosanitarinį sertifikatą saugo trejus metus.

Kai taikomas 95 straipsnio 2 dalies c punktas, tas fitosanitarinis sertifikatas pakeičiamas patvirtintas jo nuorašas.

90 straipsnis

Prievolė pašalinti augalo pasą

1. Profesionalus veiklos vykdytojas, atsakingas už augalų, augalinių produktų arba kitų objektų partijos kontrolę, pašalina augalo pasą nuo tos partijos, jeigu sužino, kad nesilaikoma bet kurio iš 78–82, 84 arba 85 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Profesionalus veiklos vykdytojas to augalo paso galiojimą panaikina jį įstrižai perbraukdamas raudona linija, kuri aiškiai matoma ir kurios neįmanoma nutrinti.

2. Tuo atveju, kai profesionalus veiklos vykdytojas nesilaiko 1 dalies nuostatų, kompetentinga institucija pašalina augalo pasą nuo atitinkamos partijos ir panaikina jo galiojimą įstrižai perbraukdama jį raudona linija, kuri aiškiai matoma ir kurios neįmanoma nutrinti.

3. Kai taikomos 1 ir 2 dalys, atitinkamas profesionalus veiklos vykdytojas augalo pasą, kurio galiojimas panaikintas, saugo trejus metus.

4. Kai taikomos 1 ir 2 dalys, atitinkamas profesionalus veiklos vykdytojas apie tai informuoja įgaliotąjį veiklos vykdytoją arba kompetentingą instituciją, išdavusią augalo pasą, kurio galiojimas panaikintas.

5. Valstybės narės, naudodamos 97 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie augalo paso pašalinimo ir jo galiojimo panaikinimo pagal 2 dalį atvejus.

3 skirsnis

Kiti patvirtinimai

91 straipsnis

Medinės pakavimo medžiagos žymėjimas

1. Ženkle, patvirtinančiame, kad medinė pakavimo medžiaga buvo apdorota nuo Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų ir saugomų zonų kenksmingųjų organizmų taikant 27 straipsnio 1 arba 2 dalyse, 29 straipsnio 1 arba 2 dalyse, 41 straipsnio 1 arba 2 dalyse arba 50 straipsnio 1 arba 2 dalyse nustatytą metodą, turi būti nurodyti VII priede nustatyti duomenys.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priedas, kad tas ženklas būtų priderintas atsižvelgiant į tarptautinių standartų raidą.

3. Ženklinti gali tik profesionalus veiklos vykdytojas, įgaliotas pagal 92 straipsnį.

4. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina 1 dalyje nurodyto ženklo formato specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

92 straipsnis

Profesionalių veiklos vykdytojų, ženklinančių medinę pakavimo medžiagą Sąjungos teritorijoje, įgaliojimas ir jų priežiūra

1. Registruotajam veiklos vykdytojui įgaliojimai ženklinti 91 straipsnio 3 dalyje nurodytu ženklu suteikiami, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

a)	jis turi reikiamų žinių, susijusių su medinės pakavimo medžiagos apdorojimu, reikalaujamu pagal 91 straipsnio 1 dalyje nurodytus aktus;

b)	jis turi tokiam apdorojimui tinkamą infrastruktūrą (toliau – apdorojimo infrastruktūra).

Pagal 98 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tam tikrais atvejais iš dalies keičiami įgaliojimų suteikimo reikalavimai, atsižvelgiant į mokslo ir technikos raidą.

Jeigu pateikiamas prašymas, įgaliojimus suteikia kompetentinga institucija.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, toje dalyje nurodyti įgaliojimai, susiję su medinės pakavimo medžiagos, pagamintos tik iš apdorotos medienos, ženklinimu, gali būti suteikiami, jeigu registruotasis veiklos vykdytojas atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a)	jis naudoja tik tokią medieną, kuri apdorota naudojant pagal 1 dalį įgalioto registruotojo veiklos vykdytojo infrastruktūrą;

b)	jis užtikrina, kad būtų galima atsekti apdorojimo infrastruktūrą, kuria buvo apdorota tuo tikslu naudojama mediena;

c)	kai taikoma, pagal 27 straipsnio 1 ir 2 dalis, 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, 41 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 50 straipsnio 1 ir 2 dalis, jis naudoja tik a punkte nurodytą medieną, prie kurios pridėtas augalo pasas.

3. Kompetentinga institucija vykdo profesionalių veiklos vykdytojų, kuriems pagal 1 dalį suteikti įgaliojimai, priežiūrą, siekdama patikrinti bei užtikrinti, kad medinė pakavimo medžiaga būtų apdorojama ir ženklinama pagal 91 straipsnio 1 dalį ir atitiktų 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi šioje dalyje nustatyti reikalavimai, susiję su kompetentingų institucijų vykdoma profesionalių veiklos vykdytojų priežiūra.

4. Kai kompetentinga institucija sužino, kad profesionalus veiklos vykdytojas nesilaiko 1, 2 arba 3 dalyse nustatytų reikalavimų, ji nedelsdama imasi reikalingų priemonių, siekdama užtikrinti, kad nuostatų vėl būtų laikomasi.

Jeigu kompetentinga institucija ėmėsi priemonių, tačiau neatšaukė 1 dalyje nurodytų įgaliojimų, ir jeigu reikalavimų ir toliau nesilaikoma, kompetentinga institucija nedelsdama atšaukia 1 dalyje nurodytus įgaliojimus.

93 straipsnis

Kiti nei medinės pakavimo medžiagos ženklas patvirtinimai

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi duomenys, nurodytini oficialiuose patvirtinimuose, išduodamuose augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, išskyrus medinę pakavimo medžiagą, kai jų reikalaujama pagal taikytinus tarptautinius standartus siekiant įrodyti, kad įgyvendintos pagal 27 straipsnio 1 arba 2 dalį, 29 straipsnio 1 arba 2 dalį, 41 straipsnio 1 arba 2 dalį arba 50 straipsnio 1 arba 2 dalį priimtos priemonės.

2. Tuose deleguotuosiuose aktuose taip pat gali būti nurodyti reikalavimai, susiję su vienu ar keliais iš šių dalykų:

a)	profesionalių veiklos vykdytojų įgaliojimu, susijusiu su 1 dalyje nurodytų oficialių patvirtinimų išdavimu;

b)	kompetentingos institucijos vykdoma profesionalių veiklos vykdytojų, kuriems pagal a punktą suteikti įgaliojimai, priežiūra;

c)	a punkte nurodytų įgaliojimų atšaukimu.

3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodytų patvirtinimų formato specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4 skirsnis

Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų eksportas iš Sąjungos teritorijos

94 straipsnis

Fitosanitarinis eksporto sertifikatas

1. Kai trečiosios šalies taisyklėse numatyta, kad norint iš Sąjungos teritorijos į tą trečiąją šalį eksportuoti augalus, augalinius produktus arba kitus objektus reikalingas fitosanitarinis sertifikatas (toliau – eksporto fitosanitarinis sertifikatas), tokį sertifikatą išduoda kompetentinga institucija profesionalaus veiklos vykdytojo, kuris atsakingas už eksportuotino augalo, augalinio produkto arba kito objekto kontrolę, prašymu.

2. Fitosanitarinis eksporto sertifikatas išduodamas, jeigu turimos informacijos pakanka atitikčiai su atitinkamos trečiosios šalies reikalavimais patvirtinti. Kai taikoma, tokia informacija gali būti gaunama iš vieno ar daugiau nurodytų šaltinių:

a)	73 straipsnyje nurodyto augalo paso, pridėto prie atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto;

b)	91 straipsnio 1 dalyje nurodyto medinės pakavimo medžiagos ženklo arba 93 straipsnio 1 dalyje nurodyto patvirtinimo;

c)	96 straipsnyje nurodytame išankstiniame eksporto sertifikate pateiktos informacijos;

d)	fitosanitariniame sertifikate pateiktos oficialios informacijos, kaip nurodyta 67 straipsnyje, kai atitinkamas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas įvežamas į Sąjungos teritoriją iš trečiosios šalies;

e)	oficialių atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto patikrinimų, mėginių ėmimo ir ištyrimo.

3. Fitosanitariniame eksporto sertifikate turi būti nurodyti VIII priedo A dalyje nustatyti duomenys.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama VIII priedo A dalis, atsižvelgiant į mokslo ir technikos raidą.

5. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina 1 dalyje nurodyto fitosanitarinio sertifikato formato specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6. Elektroniniai fitosanitariniai eksporto sertifikatai galioja tik tuo atveju, jeigu yra pateikiami arba jais apsikeičiama naudojant kompiuterinę informacijos valdymo sistemą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialiosios kontrolės reglamento numeris] 130 straipsnyje.

95 straipsnis

Fitosanitarinis reeksporto sertifikatas

1. Kai augalo, augalinio produkto arba kito objekto kilmės šalis yra trečioji šalis ir kai tas augalas į Sąjungą įvežamas iš tos arba kitos trečiosios šalies, vietoj eksporto fitosanitarinio sertifikato gali būti išduodamas reeksporto fitosanitarinis sertifikatas.

Fitosanitarinį reeksporto sertifikatą išduoda kompetentinga institucija profesionalaus veiklos vykdytojo, atsakingo už eksportuotino augalo, augalinio produkto arba kito objekto kontrolę, prašymu.

2. Fitosanitarinis reeksporto sertifikatas išduodamas, jeigu įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)	atitinkamas augalas, augalinis produktas arba kitas objektas buvo užaugintas, pagamintas arba apdorotas ne toje valstybėje narėje, iš kurios jis eksportuojamas į atitinkamą trečiąją šalį;

b)	atitinkamam augalui, augaliniam produktui arba kitam objektui nebuvo kilusi užsikrėtimo karantininiais kenksmingaisiais organizmais, kurie įtraukti į paskirties trečiosios šalies sąrašą, rizika, kol jis buvo valstybėje narėje, iš kurios turi būti eksportuotas į tą trečiąją šalį;

c)	jei įmanoma, prie fitosanitarinio reeksporto sertifikato pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kurį kilmės trečioji šalis išdavė augalui, augaliniam produktui arba kitam objektui, arba patvirtintas jo nuorašas.

3. Atitinkamai taikomos 94 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl informacijos, kurios pakanka atitikčiai atitinkamos trečiosios šalies reikalavimams užtikrinti.

4. Fitosanitariniame eksporto sertifikate turi būti nurodyti VIII priedo B dalyje nustatyti duomenys.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama VIII priedo B dalis, atsižvelgiant į mokslo ir technikos raidą.

6. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina 1 dalyje nurodyto fitosanitarinio eksporto sertifikato formato specifikacijas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6a. Komisija konsultuojasi dėl maisto tiekimo grandinės bei gyvūnų ir augalų sveikatos su patariamąja grupe, įsteigta Komisijos sprendimu 2004/613/EB (29) . Ši patariamoji grupė teikia konsultacijas rengiant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus. [113 pakeit.]

7. Elektroniniai fitosanitariniai reeksporto sertifikatai galioja tik tuo atveju, jeigu yra pateikiami arba jais apsikeičiama naudojant kompiuterinę informacijos valdymo sistemą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialiosios kontrolės reglamento numeris] 130 straipsnį.

96 straipsnis

Išankstiniai eksporto sertifikatai

1. Valstybė narė, iš kurios eksportuojami 94 straipsnio 1 dalyje nurodyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, ir valstybė narė, kurioje augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai buvo užauginti, pagaminti arba perdirbti, keičiasi reikalinga informacija, kad būtų nedelsiant išduotas fitosanitarinis eksporto sertifikatas.

2. 1 dalyje nurodyta informacija keičiamasi naudojant suderintą dokumentą (toliau – išankstinis eksporto sertifikatas), kuriame valstybė narė, kurioje augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai buvo užauginti, pagaminti arba perdirbti, patvirtina tų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų atitiktį konkretiems fitosanitariniams reikalavimams dėl vieno ar daugiau iš šių dalykų:

a)	konkrečių kenksmingųjų organizmų nebuvimo atitinkamuose augaluose, augaliniuose produktuose arba kituose objektuose;

b)	atitinkamų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų kilmės;

c)	fitosanitarinių procedūrų, taikomų atitinkamų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų auginimui, gamybai arba perdirbimui.

3. Išankstinį eksporto sertifikatą profesionalaus veiklos vykdytojo prašymu išduoda valstybė narė (arba įgaliotasis veiklos vykdytojas, kaip apibrėžta 84 straipsnyje) , kurioje augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai buvo užauginti, pagaminti arba perdirbti, kol tie augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai yra atitinkamo profesionalaus veiklos vykdytojo patalpose. [114 pakeit.]

4. Išankstinis eksporto sertifikatas pridedamas prie augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kai jie vežami Sąjungos teritorijoje, jeigu atitinkamos valstybės narės neapsikeičia jame pateikta informacija elektroninėmis priemonėmis.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas išankstinio eksporto sertifikato turinys.

6. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina išankstinio eksporto sertifikato formato specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 99 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

VII skyrius

Komisijos paramos priemonės

97 straipsnis

Elektroninės pranešimo sistemos sukūrimas

1. Komisija sukuria elektroninę pranešimo sistemą, kuria valstybės narės siunčia pranešimus ir kuria naudojantis atitinkamais atvejais informuojami profesionalūs veiklos vykdytojai . [115 pakeit.]

Ta sistema prijungiama prie kompiuterinės informacinės sistemos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. …/… [Oficialiosios kontrolės reglamento numeris] 130 straipsnio 1 dalyje, ir yra su ja suderinama.

2. Kai teikiamas pranešimas dėl kenksmingojo organizmo buvimo augaluose, augaliniuose produktuose arba kituose objektuose, kurie įvežti ar kuriuos oficialiai numatyta įvežti į Sąjungos teritoriją arba vežti jos viduje, 1 dalyje minėtame pranešime nurodomi atitinkami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, neatitikties pobūdis ir priemonės, kurių imtasi.

Kai teikiamas pranešimas dėl kenksmingojo organizmo buvimo valstybės narės teritorijoje, bet ne augaluose, augaliniuose produktuose arba kituose objektuose, kurie įvežti ar kuriuos oficialiai numatyta įvežti į Sąjungos teritoriją arba vežti jos viduje, 1 dalyje minėtame pranešime nurodomi atitinkami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kenksmingojo organizmo pavadinimas, jo buvimo vieta bei tos vietos GPS koordinatės ir priemonės, kurių imtasi.

VIII skyrius

Baigiamosios nuostatos

98 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2. 1 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 8 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnyje, 30 straipsnyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 45 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 6 dalyje, 48 straipsnyje, 61 straipsnio 3 dalyje, 67 straipsnio 4 dalyje, 71 straipsnio 4 dalyje, 76 straipsnyje, 78 straipsnio 4 dalyje, 82 straipsnio 4 dalyje, 84 straipsnio 2 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 2 dalyje, 92 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 93 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnio 4 dalyje, 95 straipsnio 5 dalyje ir 96 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui penkeriems metams nuo … (*2) šio reglamento įsigaliojimo dienos. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo. [116 pakeit.]

3. 1 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 8 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnyje, 30 straipsnyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 45 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 6 dalyje, 48 straipsnyje, 61 straipsnio 3 dalyje, 67 straipsnio 4 dalyje, 71 straipsnio 4 dalyje, 76 straipsnyje, 78 straipsnio 4 dalyje, 82 straipsnio 4 dalyje, 84 straipsnio 2 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 2 dalyje, 92 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 93 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnio 4 dalyje, 95 straipsnio 5 dalyje ir 96 straipsnio 5 dalyje nurodytus įgaliojimus bet kada gali atšaukti Europos Parlamentas ir Taryba. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. [117 pakeit.]

4. Priėmusi deleguotąjį aktą Komisija apie jį iškart vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 1 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8 straipsnio 6 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnį, 22 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnį, 30 straipsnį, 32 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 3 dalį, 38 straipsnį, 44 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 3 dalį, 46 straipsnio 6 dalį, 48 straipsnį, 61 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 4 dalį, 71 straipsnio 4 dalį, 76 straipsnį, 78 straipsnio 4 dalį, 82 straipsnio 4 dalį, 84 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnio 3 dalį, 91 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 1 ir 3 dalis, 93 straipsnio 1 dalį, 94 straipsnio 4 dalį, 95 straipsnio 5 dalį ir 96 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

5a. Praėjus ketveriems metams nuo … (*3) Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia naudojimosi 2 dalyje numatytais įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus ataskaitą. [118 pakeit.]

98a straipsnis

Skubos procedūra

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 98 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą, nedelsdama panaikina aktą. [119 pakeit.]

99 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (30) 58 straipsnio 1 dalimi. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

Jeigu komiteto nuomonė turi būti gauta taikant rašytinę procedūrą, tokia procedūra užbaigiama neparengus nuomonės, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

100 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus šį reglamentą, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ekonominės ir fitosanitarinės žalos, padarytos visoje Sąjungos teritorijoje, dydžiui ir atgrasomos. [120 pakeit.]

Valstybės narės ne vėliau kaip … [reglamento taikymo data] praneša Komisijai apie minėtas nuostatas ir nedelsdamos informuoja apie bet kuriuos vėliau padarytus pakeitimus.

101 straipsnis

Panaikinimas

1. Direktyva 2000/29/EB panaikinama.

Taip pat panaikinami šie teisės aktai:

a)	Direktyva 69/464/EEB,

b)	Direktyva 69/466/EEB,

c)	Direktyva 74/647/EEB,

d)	Direktyva 93/85/EEB,

e)	Direktyva 98/57/EB,

f)	Direktyva 2007/33/EB.

2. Nuorodos į tuos panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal IX priede pateiktą atitikties lentelę.

102 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 652/2014 dalinis pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 652/2014 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnio e punktas pakeičiamas taip:

„e)	dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių;“

16 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai pakeičiami taip:

„a)	kenksmingojo organizmo likvidavimo užkrėstoje zonoje priemonės, kurių kompetentingos institucijos imasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. […]/[…] (*4) 16 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį arba 29 straipsnio 1 dalį;

prioritetinio kenksmingojo organizmo, įtraukto į Reglamento (ES) Nr. […]/[…]* [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, izoliavimo priemonės, kurias Sąjunga priėmė pagal to reglamento 27 straipsnio 2 dalį arba 29 straipsnio 2 dalį, taikomos užkrėstoje teritorijoje, kurioje negalima likviduoti to prioritetinio kenksmingojo organizmo, kai šios priemonės būtinos, kad tas prioritetinis kenksmingasis organizmas neplistų Sąjungos teritorijoje. Tos priemonės susijusios su šio kenksmingojo organizmo likvidavimu buferinėje zonoje, esančioje aplink užkrėstą zoną, jeigu jis aptinkamas toje buferinėje zonoje;

ca)	skubaus ankstyvojo svetimų rūšių invazijos likvidavimo priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. […]/2014 (*5) 15 straipsnį;

(*4) … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/2014 dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių (OL L …, ……, p. . ..). [Šio reglamento, t. y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris, data ir išnaša su paskelbimo nuoroda]"

(*5) … m. … .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. […]/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L …, …, …). (Pastarojo reglamento numeris, data ir išnaša su paskelbimo nuoroda)“ .[121 pakeit.]"

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Pirmos dalies a – d punktai pakeičiami taip:

„a)	jie susiję su Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 5 straipsnio 2 dalyje išvardytais Sąjungos kenksmingaisiais organizmais, apie kurių buvimą Sąjungos teritorijoje nėra žinoma;

b)	jie susiję su Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 6 straipsnio 2 dalyje išvardytais prioritetiniais kenksmingaisiais organizmais;

jie susiję su kenksmingaisiais organizmais, kurie neįtraukti į sąrašą kaip Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai, kuriems taikomos pagal Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 29 straipsnio 1 dalį priimtos priemonės;

ca)

jie susiję su augalų, grybų arba mikroorganizmų, kurie patekę į Sąjungos teritoriją gali daryti neigiamą poveikį augalų sveikatai ir kuriems yra taikomos pagal Reglamento (ES) Nr. […]/2014 [Reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo numeris] 15 straipsnį priimtos ankstyvojo likvidavimo priemonės, rūšių, porūšių arba žemesnių taksonų gyvais pavyzdžiais.“ [122 pakeit.]

Antra dalis pakeičiama taip:

„Jeigu priemonės atitinka pirmos dalies c punkte nustatytą sąlygą, dotacija nepadengia sąnaudų, patirtų baigus taikyti priemonę, kurią Komisija priėmė pagal Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 29 straipsnio 1 dalį.“.

18 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

Po c punkto įrašomi šie punktai:

„ca)

sąnaudos, kurias valstybės narės patyrė dėl kompensacijų veiklos vykdytojams, nurodytos Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 2 straipsnio 7 dalies a, b ir c punktuose, nustatytų pagal sunaikintų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, kuriems taikytos to reglamento 16 straipsnyje nustatytos priemonės, susijusios su to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje išvardytais prioritetiniais kenksmingaisiais organizmais, vertę;

cb)

sąnaudos, kurias valstybės narės patyrė dėl kompensacijų veiklos vykdytojams, nurodytos Reglamento (ES) Nr. […]/2014 [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 2 straipsnio 7 dalies a, b ir c punktuose, nustatytų pagal sunaikintų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, kuriems taikytos pagal Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [Reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo numeris] 15 straipsnyje nustatytos skubaus ankstyvojo invazijos likvidavimo priemonės, vertę; [123 pakeit.]

cc)

Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 2 straipsnio 7 dalies a, b ir c punktuose nurodytos sąnaudos dėl kompensacijų veiklos vykdytojams už griežtesnių biologinio saugumo priemonių, būtinų siekiant apsaugoti Sąjungos teritoriją nuo prioritetinių kenksmingųjų organizmų, įgyvendinimą.“ [124 pakeit.]

e punktas pakeičiamas taip:

„e)	išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgiant į Sąjungos priemonių papildomą naudą, sąnaudos, patirtos taikant kitas būtinas priemones, nei nurodytos a–d punktuose, jeigu tokios priemonės nustatytos 36 straipsnio 4 dalyje nurodytame sprendime dėl dotacijos.“

Įterpiama antra pastraipa:

„Atsižvelgiant į ca, cb ir cc punktus, punkto pirmą pastraipą, kompensacija neviršija augalų, augalinių produktų arba kitų objektų rinkos vertės, buvusios prieš pat jų sunaikinimą, ir iš kompensacijos sumos išskaičiuojama antrinio panaudojimo vertė, jeigu ji nustatoma.“[125 pakeit.]

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Pirmos pastraipos a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)	jie susiję su Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 5 straipsnio 2 dalyje išvardytais Sąjungos kenksmingaisiais organizmais, apie kurių buvimą Sąjungos teritorijoje nėra žinoma;

b)	jie susiję su Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 6 straipsnio 2 dalyje išvardytais prioritetiniais kenksmingaisiais organizmais;

jie susiję su kenksmingaisiais organizmais, kurie nenurodyti kaip Sąjungos karantininiai kenksmingieji organizmai, kuriems taikomos pagal Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 29 straipsnio 1 dalį priimtos priemonės.“.

Trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu priemonės atitinka pirmos dalies c punkte nustatytą sąlygą, dotacija nepadengia išlaidų, patirtų baigus taikyti priemonę, kurią Komisija priėmė pagal Reglamento (ES) Nr. […]/[…] [šio reglamento, t.y. Reglamento dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių numeris] 29 straipsnio 1 dalį.“.

103 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [36 mėnesiai nuo įsigaliojimo].

2. 97 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 97 straipsnio 1 dalyje nurodytų sistemų sukūrimo dienos.

3. 101 straipsnio 1 dalies a, d, e ir f punktuose nurodyti aktai panaikinami 2021 m. gruodžio 31 d. Minėtų aktų ir šio reglamento nuostatų kolizijos atveju, šio reglamento nuostatos yra viršesnės.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 170, 2014 6 5, p. 104.

(2) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(4) 2008 m. lapkričio 21 d. Europos Sąjungos Tarybos (Ekonomika ir finansai / Biudžetas) 2906-as posėdis. Tarybos išvados dėl ES augalų sveikatos sistemos peržiūros. Dokumentas Nr. 104228.

(5) … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/…. dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 1829/2003, (EB) Nr. 1831/2003, (EB) Nr. 1/2005, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 834/2007, (EB) Nr. 1099/2009, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014 ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L …, …, p. …).

(6) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

(7) … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/….dėl augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai (OL L …, ……, p. …).

(9) 1974 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 74/647/EEB dėl gvazdikų lapsukių kontrolės (OL L 352, 1974 12 28, p. 41).

(10) 1969 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 69/466/EEB dėl kaliforninio skydamario kontrolės (OL L 323, 1969 12 24, p. 5).

(11) 1969 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 69/464/EEB dėl bulvių vėžio kontrolės (OL L 323, 1969 12 24, p. 1).

(12) 1993 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 93/85/EEB dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės (OL L 259, 1993 10 18, p. 1).

(13) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/57/EB dėl Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. Kontrolės (OL L 235, 1998 8 21, p. 1).

(14) 2007 m. birželio 11 d. Tarybos direktyva 2007/33/EB dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų kontrolės, panaikinanti Direktyvą 69/465/EEB (OL L 156, 2007 6 16, p. 12).

(15) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).

(16) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L …).

(17) OL L 125, 1966 7 11, p. 2309.

(18) OL L 250, 1993 10 7, p. 1.

(19) OL L 250, 1993 10 7, p. 9.

(20) OL L 193, 2002 7 20, p. 33.

(21) OL L 193, 2002 7 20, p. 60.

(22) OL L 193, 2002 7 20, p. 74.

(23) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(*1) Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(24) ISO 3166-1:2006. Šalių ir jų regionų pavadinimų kodai. 1 dalis. Šalių kodai. Tarptautinė standartizacijos organizacija, Ženeva.

(25) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1).

(26) 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL L 166, 2006 6 19, p. 1).

(27) Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(28) Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(29) 2004 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos sprendimas 2004/613/EB dėl maisto grandinės ir gyvūnų bei augalų sveikatos patariamosios grupės sukūrimo (OL L 275, 2004 8 25, p. 17).

(*2) Šio reglamento įsigaliojimo data.

(*3) Šio reglamento įsigaliojimo data.

(30) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

I PRIEDAS

Teritorijos, dėl kurių šiame reglamente daromos nuorodos į trečiąsias šalis, laikomos nuorodomis į trečiąsias šalis ir tas teritorijas, o nuorodos į Sąjungos teritoriją laikomos nuorodomis į Sąjungos teritoriją be šių teritorijų, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje

Šios teritorijos:

Gvadelupa

2.	Prancūzijos Gviana

Martinika

Reunionas

5.	Sen Martenas

Majotas

Seuta

Melilja

9.	Kanarų salos

Ia priedas

5 straipsnyje nurodytas Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų sąrašas

KENKSMINGIEJI ORGANIZMAI, NEAPTINKAMI NĖ VIENOJE BENDRIJOS DALYJE IR KURIE YRA SVARBŪS VISAI BENDRIJAI

Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose

Acleris spp. (ne Europos) Aculops fuchsiae Keifer Agrilus planipennis Fairmaire Aleurochantus spp. Amauromyza maculosa (Malloch) Anomala orientalis Waterhouse Anoplophora chinensis (Thomson) Anoplophora glabripennis (Motschulsky) Anoplophora malasiaca (Forster) Anthonomus bisignifer (Schenkling) Anthonomus signatus (Say) Aonidella citrina Coquillet Aphelenchoïdes besseyi Christie Arrhenodes minutus Drury Aschistonyx eppoi Inouye Virusai, platinami Bemisia tabaci Genn. (ne Europos populiacijos):

a)	pupelių auksinės mozaikos virusas

b)	pupelių silpnosios margligės virusas

c)	salotų infekcinės geltligės virusas

d)	paprikos silpnosios margligės virusas

e)	moliūgų lapų garbanės virusas

f)	karpažolių mozaikos virusas

g)	Floridos pomidorų virusas

Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buher) Nickle et al. Carposina niponensis Walsingham Cicadellidae – cikadėlės (ne Europos), žinomos kaip Pirso ligos (sukeliamos Xylella fastidiosa) užkrato pernešėjos:

a)	Carneocephala fulgida Nottingham

b)	Draeculacephala minerva Bali

c)	Graphocephala atropunctata (Signoret)

Choristoneura spp. (non-European) Conotrachelus nenuphar (Herbst) Dendrolimus sibiricus Tschetverikov Diabrotica barberi Smith & Lawrence Diabrotica undecimpunctata howardi Barber Diabrotica undecimpunctata undecimpunctata Mannerheim Diabrotica virgifera zeae Krysan & Smith Diaphorina citri Kuway Enarmonia packardi (Zeller) Enarmonia prunivora Walsh Eotetranychus lewisi McGregor Grapholita inopinata Heinrich Heliothis zea (Boddie) Hirschmanniella spp., išskyrus Hirschmanniella gracilis (de Man) Luc & Goodey Hishomonus phycitis Leucaspis japonica Ckll. Liriomyza sativae Blanchard Listronotus bonariensis (Kuschel) Longidorus diadecturus Eveleigh et Allen Margarodes, ne Europos rūšys:

a)	Margarodes vitis (Phillipi)

b)	Margarodes vredendalensis de Klerk

c)	Margarodes prieskeansis Jakubski

Monochamus spp. (ne Europos) Myndus crudus Van Duzee Nacobbus aberrans (Thorne) Thorne et Allen Naupactus leucoloma Boheman Numonia pirivorella (Matsumura) Oligonychus perditus Pritchard et Baker Pissodes spp. (ne Europos) Premnotrypes spp. (ne Europos) Pseudopityophthorus minutissimus (Zimmermann) Pseudopityophthorus pruinosus (Eichhoff) Radopholus citrophilus Huettel Dickson et Kaplan Rhynchophorus palmarum (L.) Scaphoideus luteolus (Van Duzee) Scirtothrips aurantii Faure Scirtothrips dorsalis Hood Scirtothrips citri (Moultex) Scolytidae spp. (non-European) Scrobipalpopsis solanivora Povolny Spodoptera eridania (Cramer) Spodoptera frugiperda (Smith) Spodoptera litura (Fabricus) Tachypterellus quadrigibbus Say Taxoptera citricida Kirk. Thaumatotibia leucotreta Thrips palmi Karny Šios Tephritidae (ne Europos):

a)	Anastrepha fraterculus (Wiedemann)

b)	Anastrepha ludens (Loew)

c)	Anastrepha obliqua Macquart

d)	Anastrepha suspensa (Loew)

e)	Dacus ciliatus Loew

f)	Dacus cucurbitae Coquillet

g)	Dacus dorsalis Hendel

h)	Dacus tryoni (Froggatt)

i)	Dacus tsunconis Miyake

j)	Dacus zonatus Saund.

k)	Epochra canadensis (Loew)

l)	Pardalaspis cyanescens Bezzi

m)	Pardalaspis quinaria Bezzi

n)	Pterandrus rosa (Karsch)

o)	Rhacochlaena japonica Ito

p)	Rhagoletis cingulata (Loew)

q)	Rhagoletis completa Cresson

r)	Rhagoletis fausta (Osten-Sacken)

s)	Rhagoletis indifferens Curran

t)	Rhagoletis mendax Curran

u)	Rhagoletis pomonella Walsh

v)	Rhagoletis ribicola Doane

w)	Rhagoletis suavis (Loew)

Trioza erytreae Del Guercio Unaspis citri Comstock Xiphinema americanum Cobb sensu lato (ne Europos populiacija) Xiphinema californicum Lamberti et Bleve-Zacheo

b)	Bacteria Citrus greening bacterium Citrus variegated chlorosis Erwinia stewartii (Smith) Dye Xanthomonas campestris (visos Citrus patogenines atmainos) Xanthomonas campestris pv. oryzae (Ishiyama) Dye and pv. oryzicola (Fang. et al.) Dye Xylella fastidiosa (Well et Raju)

Fungi

Alternaria alternata (Fr.) Keissler (ne Europos patogeniniai izoliatai) Anisogramma anomala (Peck) E. Müller Apiosporina morbosa (Schwein.) v. Arx Atropellis spp. Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt Ceratocystis virescens (Davidson) Moreau. Cercoseptoria pini-densifloae (Hori et Nambu) Deighton Cercospora angolensis Carv. et Mendes Ciborinia camelliae Kohn Chrysomyxa arctostaphyli Dietel Cronartium spp. (ne Europos) Diaporthe vaccinii Shaer Endocronartium spp. (ne Europos) Elsinoe spp. Bitanc. et Jenk. Mendes Fusarium oxysporum f. sp. albedinis (Kilian et Maire) Gordon Guignardia citricarpa (visos Citrus patogenines atmainos) Guignardia laricina (Saw.) Yamamoto et Ito Guignardia piricola (Nosa) Yamamoto Gymnosporangium spp. (ne Europos) Inonotus weiril (Murril) Kotlaba et Pouzar Melampsora farlowii (Arthur) Davis Monilinia fructicola (Winter) Honey Mycosphaerella larici-leptolepis Ito et al. Mycosphaerella populorum G. E. Thompson Phoma andina Turkensteen Phyllosticta solitaria Ell. et Ev. Puccinia pittieriana Hennings Septoria lycopersici Speg. var. malagutii Ciccarone et Boerema Scirrhia acicola (Dearn.) Siggers Stegophora ulmea (Schweinitz: Fries) Sydow & Sydow Thecaphora solani Barrus Tilletia indica Mitra Trechispora brinkmannii (Bresad.) Rogers Venturia nashicola Tanaka et Yamamoto

Virusai ir į juos panašūs organizmai

Elm phlöem necresis mycoplasm Bulvių virusai ir į virusus panašūs organizmai:

a)	Andų latentinis bulvių virusas

b)	Andų margligės bulvių virusas

c)	arakazijos B virusas, šakniavaisių rūšis

d)	bulvių juodosios žiediškosios dėmėtligės virusas

e)	bulvių gumbų verpstiškumo viroidas

f)	bulvių T virusas

g)	ne Europos izoliuoti bulvių A, M, S, V, X ir Y (įskaitant Yo, Yn ir Yc) virusai ir bulvių lapų susisukimo virusas

Tabako žiediškosios dėmėtligės virusas Pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas Virusai ir į virusus panašūs organizmai, kurie kenkia Cydonia Mill., Fragaria L., Malus Mill., Prunus L., Pyrus L., Rubus L. ir Vitis L. augalams:

a)	mėlynių lapų margligės virusas

b)	vyšnių lapų šiurkštumo virusas (Amerikos)

c)	persikų mozaikos virusas (Amerikos)

d)	persikų netikroji rikecija

e)	persikų skrotelių mozaikos virusas

f)	persikų skrotelių mikoplazma

g)	persikų X-ligos mikoplazma

h)	persikų geltos mikoplazma

i)	slyvų amerikinės juostligės virusas (Amerikos)

j)	aviečių lapų garbanės virusas (Amerikos)

k)	žemuogių latentinis virusas

l)	žemuogių priegyslinės margligės virusas

m)	žemuogių raganų šluotų mikoplazma

n)	ne Europos virusai ir į virusus panašūs organizmai, kurie kenkia Cydonia Mill., Fragaria L., Malus Mill., Prunus L., Pyrus L., Ribes L. Rubus L. ir Vitis L. augalams.

Virusai, platinami Bemisia tabaci Genn.:

a)	pupelių auksinės mozaikos virusas

b)	pupelių silpnosios margligės virusas

c)	salotų infekcinės geltligės virusas

d)	paprikos silpnosios margligės virusas

e)	moliūgų lapų garbanės virusas

f)	karpažolių mozaikos virusas

g)	Floridos pomidorų virusas

Runkelių viršūnių garbanės virusas (ne Europos izoliatai) Gervuogių latentinis virusas Amarai ir į juos panašūs kenkėjai Cadang-Cadang viroidas Vyšnių lapų susisukimo virusas Chrizantemų stiebų nekrozės virusas Citrusų mozaikos virusas Citrusų greito sunykimo virusas (ne Europos izoliatai) Raupai Vyšnių susmulkėjimo patogenas (ne Europos izoliatai) Natūraliai plintanti psorozė Palmių žudančiosios geltligės mikoplazma Slyvų nekrotinės žiediškosios dėmėtligės virusas Satsuma žemaūgės virusas Tatter lapų virusas Raganų šluotų virusas (MLO)

e)	Parazitiniai augalai Arceuthobium spp. (ne Europos)

BENDRIJOJE RIBOTAI PAPLITĘ IR VISAI BENDRIJAI SVARBŪS KENKSMINGIEJI ORGANIZMAI

Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose

Diabrotica virgifera virgifera Le Conte Globodera pallida (Stone) Behrens Globodera rostochiensis (Wollenweber) Behrens Meloidogyne chitwoodi Golden et al. (visos populiacijos) Meloidogyne fallax Karssen Opogona sacchari (Bojer) Popillia japonica Newman Rhizoecus hibisci Kawai & Takagi Spodoptera littoralis (Boisduval)

b)	Bakterijos Clavibacter michiganensi (Smith) Davis et al. ssp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al. Pseudomonas solanacearun (Smith) Smith

c)	Grybai Melampsora medusae Thümen Synchytrium endobioticum (Schilhersky) Percival

d)	Virusai ir į juos panašūs organizmai Obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazma Abrikosų chlorotiško lapų susisukimo mikoplazma Kriaušių nykimo mikoplazma

e)	Kiti organizmai Pomacea spp. [126 pakeit.]

IB PRIEDAS

6 straipsnio 2 dalyje nurodytas Sąjungos prioritetinių kenksmingųjų organizmų sąrašas

Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose

Anoplophora chinensis (Thomson) Anoplophora glabripennis (Motschulsky) Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buher) Nickle et al. Cicadellidae – cikadėlės (ne Europos), žinomos kaip Pirso ligos (sukeliamos Xylella fastidiosa) užkrato pernešėjos:

a)	Carneocephala fulgida Nottingham

b)	Draeculacephala minerva Ball

c)	Graphocephala atropunctata (Signoret)

Diaphorina citri Kuway Paysandisia archon Pistosia dactyliferae Rhynchophorus ferrugineus Thaumatotibia leucotreta Trioza erytreae Del Guercio

b)	Bakterijos Citrusų bakterinė mozaika Pseudomonas solanacearun (Smith) Smith Pseudomonas syringae Xanthomonas campestris (visos Citrus patogenines atmainos) Xanthomonas campestris pv. oryzae (Ishiyama) Dye and pv. oryzicola (Fang. et al.) Dye Xylella fastidiosa (Well et Raju)

c)	Grybai Elsinoe spp. Bitanc. et Jenk. Mendes gibberella circinata Guignardia citricarpa (visos Citrus patogenines atmainos) Hypoxylon mammatum Phythoptora ramorum Trechispora brinkmannii (Bresad.) Rogers Venturia nashicola Tanaka et Yamamoto

Virusai ir į juos panašūs organizmai

Bulvių virusai ir į virusus panašūs organizmai:

a)	Andų latentinis bulvių virusas

b)	Andų margligės bulvių virusas

c)	arakazijos B virusas, šakniavaisių rūšis

d)	bulvių juodosios žiediškosios dėmėtligės virusas

e)	bulvių gumbų verpstiškumo viroidas

f)	bulvių T virusas

g)	ne Europos izoliuoti bulvių A, M, S, V, X ir Y (įskaitant Yo, Yn ir Yc) virusai ir bulvių lapų susisukimo virusas

Vynuogių geltos organizmai, panašūs į mikoplazmas

e)	kiti Pomacea spp. [127 pakeit.]

IC PRIEDAS

36 straipsnyje nurodytas nekarantininių kenksmingųjų organizmų sąrašas

VABZDŽIAI

Acanthoscelides obtectus Sag.

Pelargonijų žiedų margligės karmovirusas

Aceria essigi.

Aculops fockeui.

Agromyzidae

Aleurodidae, ypač Bremisia tabaci

Aleurothrixus floccosus (Mashell)

Anarsia lineatella.

Aphelenchoides spp.

Blastophaga spp.

Bruchus affinis Froel.

Bruchus atomarius L.

Bruchus pisorum L.

Bruchus rufimanus Boh.

Cacoecimorpha pronubana

Cecidophyopsis ribis.

Circulifer haematoceps

Circulifer tenellus

Skydmariai, ypač Epidiaspis leperii, Pseudaulacaspis pentagona, Quadraspidiotus perniciosus

Daktulosphaira vitifoliae (Fitch)

Diarthronomia chrysanthemi

Ditylenchus destructor Thorne

Ditylenchus dipsaci

Epichoristodes acerbella

Epidiaspis leperii.

Eriophis avellanae.

Eriophyes similis.

Eriosoma lanigerum

Eumerus spp.

Eusophera pinguis.

Eutetranychus orientalis Klein

Helicoverpa armigera (Hübner)

Lepidoptera

Liriomyza huidobrensis (Blanchard)

Liriomyza trifolii (Burgess)

Meloidogyne spp.

Merodon equestris

Myzus ornatus

Otiorrhynchus sulcatus

Parabemisia myricae (Kuwana)

Parabemisia, myricae (Kuwana).

Parasaissetia nigra (Nietner)

Paysandisia archon (Burmeister)

Pratylenchus penetrans

Pratylenchus spp.

Pseudaulacaspis pentagona.

Quadraspidiotus perniciosus

Radopholus similis (Cobb) Thorne

Rhizoglyphidae

Rhyacionia buoliana

Rhyzoglyphus spp.

Rotylenchus robustus

Salssetia oleae.

Sciara

Tarsonemidae

Tarsonemidae.

Tetranychus urticae

Thysanoptera

Tylenchulus semipenetrans

Pelargonium line pattern virus

BAKTERIJOS

Agrobacterium rhizogenes.

Agrobacterium tumefaciens.

Agrobacterium tumefaciens

Clavibacter michiganensis spp. insidiosus (McCulloch) Davis et al.

Clavibacter michiganensis spp. michiganensis (Smith) Davis et al

Corynebacterium sepedonicum

Erwinia amylovora (Burr.) Winsi. et al

Erwinia carotovora subsp. Carotovora

Erwinia chrysanthemi

Pseudomonas caryophylli (Burkholder) Starr et Burkholder

Pseudomonas marginata

Pseudomonas solanacearum.

Pseudomonas syringae pv. glycinea

Pseudomonas syringae pv. mors prunorum.

Pseudomonas syringae pv. persicae (Prunier et al.) Young et al

Pseudomonas syringae pv. savastanoi.

Psudomonas syringae pv. syringae

Rhodococcus fascians

Xanthomonas campestris pv. Begoniae

Xanthomonas campestris pv. corylina.

Xanthomonas campestris pv. juglandi.

Xanthomonas campestris pv. Pelargonii

Xanthomonas campestris pv. pruni (Smith) Dye

Xanthomonas campestris pv.phaseoli (Smith) Dye

Xanthomonas campestris pv.vesicatoria (Doidge) Dye

Xanthomonas fragariae Kennedy et King

Xylophilus ampelinus Vitis (Panagopoulos) Willems.et al

GRYBAI

Stiebo puvinio sukėlėjas (Botrytis spp., Pythium spp.)

Fusarium oxisporum f. sp. lilii

Fusarium oxisporum sp. gladioli

Rhizoctonia spp.

Alternaria dianthicola

Armillariella mellea

Ceratocystis fimbriata f. sp. platani Walter

Chondrostereum purpureum

Claviceps purpurea

Cryphonectria parasitica (Murrill) Barr

Curvularia trifolii

Cylindrocarpon destructans

Diaporthe phaseolorum var. caulivora and var. sojae

Didymella applanata.

Didymella ligulicola (Baker, Dimock et Davis) v. Arx

Exosporium palmivorum

Fusarium fujikuroi

Fusarium oxisporum f. sp. dianthi

Fusarium oxisporum sp. chrysanthemi

Fusarium oxysporum f. sp. narcissi

Fusarium spp.

Gliocladium wermoeseni

Graphiola phoenicis

Helminthosporium

Lophodermium seditiosum

Mycosphaerella dianthi

Nectria galligena

Powdery mildew

Penicillium gladioli

Peronospora rubi.

Pestalozzia Phoenicis

Phialophora cinerescens (Wollenweber) van Beyma

Phialophora gregata

Phoma tracheiphila (Petri) Kanchaveli et Gikashvili

Phyllactinia guttata.

Phytophthora cactorum.

Phytophthora fragariae var. rubi.

Phytophthora spp.

Plasmopara halstedii (Farlow) Berl. et de Toni

Stem rot: Fusarium spp. and Pythium

Puccinia chrysanthemi

Puccinia horiana Hennings

Puccinia pelargonii zonalis

Pythium spp.

Rhizoctonia spp.

Rhizopus spp.

Rosellinia necatrix

Scirrhia pini Funk et Parker

Sclerotinia spp.

Septoria gladioli

Slerotium bulborum

Synchytrium endobioticum

Taphrina deformans

Thielaviopsis basicola

Tilletia

Urocystis gladiolicola

Uromyces dianthi

Uromyces trasversalis

Ustilaginaceae,

Venturia spp.

Verticillium spp

VIRUSAI IR Į VIRUSUS PANAŠŪS ORGANIZMAI

Narcizų baltosios dryžligės virusas

Gvazdikų margligės karmovirusas

Gvazdikų žiediškosios graviruotės virusas

Gvazdikų nekrotinės dėmėtligės virusas

Ratilų geltos fitoplazma

Sukamštėjusio duobėtumo sukėlėjas

Anarsia lineatella

Obuolių mozaikos virusas

Vaistučio mozaikos virusas Fragaria

Runkelių lapų garbanės virusas

Juodųjų serbentų lapų infekcinė margligė

Juodųjų serbentų maras

Vyšnių lapų susisukimo virusas

Chondrostereum purpureum

Chrizantemų žemaūgės viroidas

Citrusinių lapų šiurkštumo virusas

Citrusų greito sunykimo virusas Citrus (Europos izoliatai)

Citrusų gyslų sumedėjusių išaugų virusas

Skydmariai, ypač Epidiaspis leperii, Pseudaulacaspis pentagona, Quadraspidiotus perniciosus

Coniothyrium spp.

Pomidorų besėklystės virusas

Diplocarpon rosae

Ligos, sukeliančios šių į psoriazę panašių jaunų lapų ligų požymius: psoriazę, žiedinį puvinį, cristacortis, impietratura, concave gum.

Eriosoma lanigerum

Vynuogių geltos organizmai, panašūs į mikoplazmas

vynuogienojų Flavescence dorée MLO.

Infekcinė margligė

Vaistučio mozaikos nepovirusas

Peronospora sparsa

Phragmidium spp.

Slyvų raupų virusas

Bulvių stolburo mikoplazma

Slyvų žemaūgės virusas

Slyvų nekrotinės žiediškosios dėmėtligės virusas

Aviečių žemaūgių kelmų virusas

Aviečių lapų garbanės virusas

Aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas

Lapų garbanės liga

Rosellinia necatrix

Citrusų lapų raukšlėtumas

Sphaeroteca pannosa

Spiroplasma citri Saglio. et al.

Žemuogių raukšlėtligės virusas

Braškių žaliųjų vainiklapių fitoplazma

Žemuogių latentinis žiediškosios dėmėtligės virusas

Žemuogių silpnojo pakraščių pageltimo virusas

Pomidorų juodojo žiediškumo virusas

Pomidorų dėmėtojo vytulio virusas

Pomidorų geltonosios lapų garbanės virusas

Pelargonijų lapų garbanės virusas

Tospovirusai (Pomidorų dėmėtojo vytulio virusas, Sprigių nekrotinės dėmėtligės virusas)

Infekcinė margligė

Venturia spp.

Verticillium spp.

Viroidai, įskaitant exocortis, cachexia-xyloporosis

Lelijų besimptomis virusas

Tulpių infekcinės margligės virusas

Kardelių žiediškosios dėmėtligės virusas (sin. Narcizų latentinis virusas)

Narcizų geltonosios dryžligės virusas

Chrizantemų B mozaikos virusas

Agurkų mozaikos virusas

Tabako garbanotosios dryžligės virusas

Lelijų X virusas

NEMATODAI

Heterodera rostochiensis

KITI KENKSMINGIEJI ORGANIZMAI

Cyperus esculentus (triufelis)

Orobanche (parazitinis augalas) [128 pakeit.]

II PRIEDAS

Kenksmingųjų organizmų priskyrimo pagal jų keliamą riziką Sąjungos teritorijai kriterijai

1 skirsnis

Kenksmingųjų organizmų, kurie priskiriami karantininiams kenksmingiesiems organizmams, kaip nurodyta 3 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 2 dalyje, nustatymo kriterijai

Kenksmingojo organizmo tapatybė

Turi būti aiškiai apibrėžta taksonominė kenksmingojo organizmo tapatybė arba kenksmingasis organizmas turi kelti nuoseklius simptomus ir būti užkrečiamasis.

Taksonominė kenksmingojo organizmo tapatybė turi būti apibrėžta rūšies lygmeniu arba atitinkamai aukštesnių arba žemesnių taksonų lygmeniu, jeigu taksono lygmuo yra moksliškai pagrįstas remiantis jo virulentiškumu, augalų šeimininkų grupe arba ryšiais su pernešėjais.

Kenksmingojo organizmo buvimas konkrečioje teritorijoje

Taikoma viena arba daugiau iš nurodytų sąlygų:

a)	remiantis turima informacija, kenksmingojo organizmo konkrečioje teritorijoje nėra;

b)	remiantis turima informacija, kenksmingojo organizmo nėra konkrečioje teritorijoje, išskyrus tam tikrą jos dalį;

c)	remiantis turima informacija, kenksmingojo organizmo nėra konkrečioje teritorijoje, išskyrus atsitiktinius, nenuolatinius, izoliuotus ir retus jo buvimo toje teritorijoje atvejus.

Jeigu taikomas b arba c punktas, laikoma, kad kenksmingasis organizmas išplitęs ribotai.

Kenksmingojo organizmo gebėjimas patekti į konkrečią teritoriją, joje įsitvirtinti ir išplisti

Gebėjimas patekti

Laikoma, kad kenksmingasis organizmas geba patekti į konkrečią teritoriją arba, jeigu jis yra toje teritorijoje, į teritorijos dalį, kurioje jis išplitęs ribotai (toliau – kenksmingiesiems organizmams jautrus arealas), natūraliai plisdamas arba jeigu įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

i)	kalbant apie augalus, augalinius produktus arba kitus objektus, įvežamus į konkrečią teritoriją, jis siejamas su tais augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais jų kilmės teritorijoje arba vietoje, iš kurios jie įvežami į konkrečią teritoriją;

ii)	jis išgyvena vežamas arba sandėliuojamas;

iii)	jis gali būti perduotas tinkamam augalui šeimininkui, augaliniam produktui arba kitam objektui.

Kenksmingųjų organizmų gebėjimas įsitvirtinti

Laikoma, kad kenksmingasis organizmas geba ilgesniam laikui įsitvirtinti konkrečioje teritorijoje (toliau – kenksmingojo organizmo įsitvirtinimas) arba, jeigu jis yra toje teritorijoje, teritorijos dalyje, kurioje jis išplitęs ribotai, jeigu įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

i)	yra kenksmingųjų organizmų augalų šeimininkų ir, kai tinkama, kenksmingo organizmo pernešėjų;

ii)	lemiami aplinkos veiksniai yra palankūs atitinkamam kenksmingajam organizmui ir, kai taikoma, jo pernešėjui, dėl kurių kenksmingasis organizmas gali ištverti nepalankaus klimato laikotarpius ir išgyventi visą gyvavimo ciklą;

iii)	toje teritorijoje taikoma palanki kultivavimo praktika ir kontrolės priemonės;

iv)	kenksmingojo organizmo išgyvenimo metodai, reprodukcinė strategija, genetinis prisitaikomumas ir jo mažiausias būtinas gyvybingos populiacijos dydis palankūs jo įsitvirtinimui.

Kenksmingųjų organizmų gebėjimas išplisti

Laikoma, kad kenksmingasis organizmas geba išplisti konkrečioje teritorijoje arba, jeigu jis yra toje teritorijoje, teritorijos dalyje, kurioje jis išplitęs ribotai, jeigu įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

i)	aplinka yra tinkama natūraliam kenksmingojo organizmo plitimui;

ii)	natūralaus kenksmingojo organizmo plitimo kliūtys yra nepakankamos;

iii)	kenksmingasis organizmas gali būti pervežamas prekėse arba transporto priemonėse;

iv)	yra kenksmingojo organizmo augalų šeimininkų ir, kai taikoma, pernešėjų;

v)	nėra natūralių kenksmingojo organizmo priešų arba antagonistų arba jų gebėjimai sulaikyti kenksmingąjį organizmą nepakankami.

Galimas ekonominis, socialinis ir ekologinis poveikis

Kenksmingojo organizmo patekimas, įsitvirtinimas ir išplitimas konkrečioje teritorijoje arba, jeigu jis yra toje teritorijoje, teritorijos dalyje, kurioje jis išplitęs ribotai, daro neigiamą ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį tai teritorijai arba jos daliai, kurioje jis ribotai išplitęs, susijusį su vienu ar daugiau iš toliau nurodytų aspektų:

a)	augalinių kultūrų nuostoliais derliau ir kokybės požiūriu;

b)	kontrolės priemonių sąnaudomis;

c)	atsodinimo sąnaudomis ir dėl būtinybės išauginti pakaitines kultūras atsirandančiais nuostoliais;

d)	poveikiu esamai gamybos praktikai;

e)	poveikiu medžiams gatvėse, parkams ir viešosioms bei privačiosioms žaliosioms zonoms;

f)	poveikiu vietos augalams, biologinei įvairovei ir ekosistemos funkcijoms;

g)	poveikiu kitų kenksmingųjų organizmų įsitvirtinimui, išplitimui ir kitų tų kenksmingųjų organizmų daromam poveikiui, kuris atsiranda dėl atitinkamo kenksmingojo organizmo gebėjimo būti tų kitų kenksmingųjų organizmų pernešėju;

h)	gamintojo pelno arba sąnaudų, įskaitant kontrolės sąnaudas ir išnaikinimo bei izoliavimo sąnaudas, pokyčiu;

i)	poveikiu gamintojo pelnui, kuris atsiranda dėl gamybos sąnaudų, produktyvumo arba kainų pokyčio;

j)	vietos ir užsienio vartotojų paklausos pokyčiu, kurį lemia produkto kokybės pokytis;

k)	poveikiu vidaus ir eksporto rinkoms ir mokamoms kainoms, įskaitant poveikį galimybei patekti į eksporto rinką ir tikimybę, kad prekybos partneriai nustatys fitosanitarinius apribojimus;

l)	papildomiems moksliniams tyrimams ir konsultacijoms reikalingais ištekliais;

m)	kontrolės priemonių ekologiniu poveikiu ir kitu nepageidaujamu poveikiu;

n)	poveikiu tinklui „Natura 2000“ arba kitoms saugomoms vietovėms;

na)	poveikis kraštovaizdžio paveldui ir turizmo zonoms; [129 pakeit.]

o)	ekologinių procesų ir struktūros, ekosistemos procesų pokyčiais, įskaitant tolesnį poveikį augalų rūšims, eroziją, vandens lygio pokyčius, gaisro pavojų, maistingųjų medžiagų apykaitą;

p)	aplinkos atkūrimo sąnaudomis;

q)	poveikiu aprūpinimo maistu saugumui;

r)	poveikiu užimtumui;

s)	poveikiu vandens kokybei, rekreacijai, turizmui, gyvūnų ganymui, medžioklei, žvejybai.

Kalbant apie a–g papunkčius, atsižvelgiama į tiesioginį poveikį augalams šeimininkams, augantiems kenksmingiesiems organizmams jautriame areale. Šis poveikis įvertinamas atsižvelgiant į augalų šeimininkų rūšis, taip pat remiantis toms augalų šeimininkų rūšims padarytos žalos pobūdžiu, dydžiu ir dažnumu.

Kalbant apie h–s papunkčius, atsižvelgiama į netiesioginį poveikį kenksmingiesiems organizmams jautriame areale ir už jo ribų.

2 skirsnis

Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų, kurie priskiriami prioritetiniams kenksmingiesiems organizmams, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje, nustatymo kriterijai

Laikoma, kad Sąjungos karantininis kenksmingasis organizmas turi didžiausią ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį Sąjungos teritorijai, jeigu jo patekimas, įsitvirtinimas arba išplitimas atitinka vieną ar daugiau iš toliau nurodytų punktų:

ekonominis poveikis. Kenksmingasis organizmas gali sukelti didelių nuostolių, kalbant tiek apie tiesioginį, tiek apie netiesioginį poveikį Sąjungos teritorijoje augantiems kultūriniams augalams, nurodytą I 1 skirsnio 4 punkte, kurių bendra metinės produkcijos vertė Sąjungos teritorijoje sudaro bent 1 mlrd. EUR. [130 pakeit.]

aa)	jeigu kenksmingieji organizmai paveikia konkrečius kultūrinius augalus, auginamus mažesniame nei 200 000 hektarų Europos teritorijos plote, galimas nuostolis visos metinės Sąjungos gamybos vertės požiūriu sudaro bent 200 mln. EUR; [131 pakeit.]

socialinis poveikis. Kenksmingasis organizmas gali sukelti vieną ar daugiau iš nurodytų padarinių:

i)	labai sumažinti užimtumą atitinkamame žemės ūkio, sodininkystės arba miškininkystės sektoriuje;

ii)	kelti riziką aprūpinimo maistu saugumui arba maisto saugai;

iii)	lemti pagrindinių Sąjungos teritorijoje augančių arba auginamų medžių rūšių išnykimą arba daryti jiems nuolatinę didelę žalą.

ekologinis poveikis. Kenksmingasis organizmas gali sukelti vieną ar daugiau iš nurodytų padarinių:

i)	poveikį augalų bei gyvūnų rūšims ir jų buveinėms, kurie įtraukti į sąrašą pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB (1) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB (2) nuostatas;

ii)	būtinybė nuolatos naudoti daug didesnį kiekį atitinkamų augalų apsaugos produktų.

3 skirsnis

Pirminio vertinimo, siekiant nustatyti laikinai Sąjungos karantiniams kenksmingiesiems organizmams priskirtinus kenksminguosius organizmus, kuriems taikytinos laikinos priemonės, kaip nurodyta 21 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnyje

1 poskirsnis

1)	Kenksmingojo organizmo tapatybė Kenksmingasis organizmas atitinka 1 skirsnio 1 punkte apibrėžtą kriterijų.

Kenksmingojo organizmo buvimas valstybės narės teritorijoje

Remiantis turima informacija, anksčiau kenksmingojo organizmo valstybės narės teritorijoje nebuvo. Pagal tos valstybės narės turimą informaciją taip pat galima spręsti, kad kenksmingojo organizmo anksčiau nebuvo Sąjungos teritorijoje, arba laikoma, kad jis atitinka 1 skirsnio 2 punkto a, b arba c papunkčiuose nustatytas sąlygas, susijusias su Sąjungos teritorija.

Kenksmingojo organizmo įsitvirtinimo ir išplitimo Sąjungos teritorijoje arba konkrečioje (-se) Sąjungos teritorijos dalyje (-se), kurioje (-se) jo nėra, tikimybė

Remiantis valstybės narės turima informacija, kenksmingasis organizmas atitinka 1 skirsnio 3 punkto b ir c papunkčiuose apibrėžtus kriterijus, kalbant jos teritoriją ir, kiek ta valstybė narė gali tai įvertinti, Sąjungos teritoriją.

Galimas ekonominis, socialinis ir ekologinis poveikis

Remiantis valstybės narės turima informacija, jeigu kenksmingasis organizmas įsitvirtintų ir išplistų, jis darytų neigiamą ekonominį, socialinį ir (arba) ekologinį poveikį jos teritorijai ir, kiek valstybė narė gali tai įvertinti, Sąjungos teritorijai, susijusį su viena ar keliomis iš 1 skirsnio 4 punkte apibrėžtų sričių.

Toks poveikis turi apimti vieną ar kelis iš tiesioginių padarinių, nurodytų 1 skirsnio 4 punkto a–g papunkčiuose.

2 poskirsnis

1)	Kenksmingojo organizmo tapatybė Kenksmingasis organizmas atitinka 1 skirsnio 1 punkte apibrėžtą kriterijų.

2)	Kenksmingojo organizmo buvimas valstybių narių teritorijoje Remiantis turima informacija, anksčiau kenksmingojo organizmo valstybės narės teritorijoje nebuvo arba laikoma, kad jis atitinka 1 skirsnio 2 punkto b arba c papunkčiuose nustatytas sąlygas, susijusias su Sąjungos teritorija.

Kenksmingojo organizmo įsitvirtinimo ir išplitimo Sąjungos teritorijoje arba konkrečioje (-se) Sąjungos teritorijos dalyje (-se), kurioje (-se) jo nėra, tikimybė

Remiantis Sąjungos turima informacija, kenksmingasis organizmas atitinka 1 skirsnio 3 punkto b ir c papunkčiuose apibrėžtus kriterijus, susijusius su Sąjungos teritorija.

Galimas ekonominis, socialinis ir ekologinis poveikis

Remiantis Sąjungos turima informacija, jeigu kenksmingasis organizmas įsitvirtintų ir išplistų, jis darytų neigiamą ekonominį, socialinį ir (arba) ekologinį poveikį Sąjungos teritorijai, susijusį su viena ar keliomis iš 1 skirsnio 4 punkte apibrėžtų sričių.

Toks poveikis turi apimti vieną ar kelis iš tiesioginių padarinių, nurodytų 1 skirsnio 4 punkto a–g papunkčiuose.

4 skirsnis

Kenksmingųjų organizmų, priskirtinų Sąjungos nekarantininiams kenksmingiesiems organizmams, kaip nurodyta 36 ir 38 straipsniuose, nustatymo kriterijai

1)	Kenksmingojo organizmo tapatybė Kenksmingasis organizmas atitinka 1 skirsnio 1 dalyje apibrėžtą kriterijų.

Kenksmingojo organizmo išplitimo Sąjungos teritorijoje tikimybė

Kenksmingojo organizmo išplitimas pirmiausia vertinamas, atsižvelgiant į jo plitimą per konkrečius sodinti skirtus augalus, o ne į natūralius jo plitimo būdus arba plitimą vežant augalus, augalinius produktus arba kitus objektus.

Atliekant vertinimą atsižvelgiama į šiuos aspektus:

a)	kenksmingojo organizmo gyvavimo ciklų ant atitinkamų augalų šeimininkų skaičių;

b)	kenksmingojo organizmo biologiją, epidemiologiją ir gajumą;

c)	galimus kenksmingojo organizmo perdavimo atitinkamam augalui šeimininkui būdus (natūralūs, įsikišant žmogui ir kiti) ir tų būdų efektyvumą, įskaitant plitimo aplinkybes ir greitį;

d)	antrinį užsikrėtimą kenksminguoju organizmu ir jo perdavimą nuo atitinkamo augalo šeimininko kitiems augalams ir atvirkščiai;

e)	klimato veiksnius;

f)	kultivavimo praktiką prieš nuimant derlių ir jį nuėmus;

g)	dirvožemio tipus;

h)	atitinkamo augalo šeimininko imlumą ir susijusius augalų šeimininkų gyvavimo etapus;

i)	kenksmingojo organizmo pernešėjų buvimą;

j)	kenksmingojo organizmo natūralių priešų ir antagonistų buvimą;

k)	kitų augalų šeimininkų, imlių kenksmingajam organizmui, buvimą;

l)	kenksmingojo organizmo paplitimą Sąjungos teritorijoje;

m)	numatomą augalų naudojimo tikslą.

Galimas ekonominis, socialinis ir ekologinis poveikis

Sodinti skirtų augalų, nurodytų 2 dalyje, užsikrėtimas kenksmingaisiais organizmais daro nepriimtiną ekonominį poveikį numatomam tų augalų naudojimui, susijusį su vienu ar daugiau iš šių dalykų:

a)	prarastu derliumi kiekio ir kokybės požiūriu;

b)	papildomomis kontrolės priemonių sąnaudomis;

c)	papildomomis derliaus nuėmimo ir rūšiavimo sąnaudomis;

d)	atsodinimo sąnaudomis;

e)	nuostoliais, patirtais dėl būtinybės auginti pakaitines kultūras;

f)	poveikiu esamai gamybos praktikai;

g)	poveikiu kitiems augalams šeimininkas gamybos vietoje;

h)	poveikiu kitų kenksmingųjų organizmų įsitvirtinimui, išplitimui ir kitų kenksmingųjų organizmų poveikiui, kuris atsiranda dėl atitinkamo kenksmingojo organizmo gebėjimo būti tų kitų kenksmingųjų organizmų pernešėju;

i)	poveikiu gamintojo pelno arba sąnaudų, įskaitant kontrolės sąnaudas ir išnaikinimo bei izoliavimo sąnaudas, pokyčiui;

j)	poveikiu gamintojo pelnui, kuris atsiranda dėl auginimo (gamybos) sąnaudų, produktyvumo arba kainų pokyčio;

k)	vietos ir užsienio vartotojų paklausos pokyčiu, kurį lemia produkto kokybės pokytis;

l)	poveikiu vidaus ir eksporto rinkoms ir mokamoms kainoms;

m)	poveikiu užimtumui.

Kalbant apie a–h papunkčius, atsižvelgiama į tiesioginį poveikį augalams šeimininkams, augantiems kenksmingiesiems organizmams jautriame areale. Poveikis įvertinamas pagal atitinkamos žalos rūšį, mastą ir atsiradimo dažnumą.

Kalbant apie i–m papunkčius, atsižvelgiama į netiesioginį poveikį kenksmingiesiems organizmams jautriame areale ir už jo ribų.

(1) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(2) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

III PRIEDAS

Sodinti skirtų augalų, keliančių fitosanitarinę riziką Sąjungos teritorijai, nustatymo elementai, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnyje

Sodinti skirti augalai iš trečiųjų šalių laikomi galinčiais kelti fitosanitarinę riziką Sąjungos teritorijai, kaip nurodyta 47 straipsnio 1 dalyje, jeigu jie atitinka bent tris vieną iš toliau nurodytų sąlygų, įskaitant bent vieną iš 1 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytų sąlygų: [132 pakeit.]

Sodinti skirtų augalų savybės

a)	Jie priklauso augalų, kurie paprastai būna kenksmingųjų organizmų, kurie Sąjungos teritorijoje arba trečiosiose šalyse reglamentuojami kaip karantininiai kenksmingieji organizmai, šeimininkai, genčiai arba šeimai.

b)	Jie priklauso augalų, kurie paprastai būna polifagų ir monofagų, darančių didelį poveikį Sąjungos teritorijoje auginamų augalų rūšims, dėl kurio Sąjungos teritorijoje kyla sunkių ekonominių, socialinių arba ekologinių padarinių, šeimininkai, genčiai arba šeimai.

Jie priklauso augalų, kurie paprastai būna kenksmingųjų organizmų šeimininkai, ant kurių nematyti jokių tų kenksmingųjų organizmų buvimo požymių ar simptomų arba kurių latentinis laikotarpis iki požymių ir simptomų pasirodymo trunka ne trumpiau kaip tris mėnesius, genčiai arba šeimai; tai reiškia, kad kenksmingųjų organizmų buvimas ant tų sodinti skirtų augalų gali likti nepastebėtas, jeigu nebus imami ir ištiriami mėginiai arba taikomos karantino priemonės.

d)	Kilmės trečiojoje šalyje jie auginami lauke.

e)	Jie neapdorojami generiniais augalų apsaugos produktais prieš juos vežant arba vežimo metu. [133 pakeit.]

f)	Kilmės trečiojoje šalyje nevykdoma oficiali jų eksporto kontrolė ir sertifikavimas. [134 pakeit.]

g)	Jie vežami ne uždaruose konteineriuose ar pakuotėse arba, jeigu jie vežami uždaruose konteineriuose ir pakuotėse, siekiant atlikti oficialią kontrolę dėl krovinio dydžio tų konteinerių ir pakuočių negalima atidaryti uždarose patalpose, kai jie įvežami į Sąjungos teritoriją.

Sodinti skirtų augalų kilmė

a)	Jie yra kilę arba įvežami iš trečiosios šalies, dėl kurios dažnai teikiami pranešimai apie nustatytus karantininius kenksminguosius organizmus, kurie neįtraukti į pagal 5 straipsnio 2 dalį sudarytą sąrašą.

b)	Jie yra kilę arba įvežami iš trečiosios šalies, kuri nėra pasirašiusi Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos.

IV PRIEDAS

Kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonės ir principai

1 skirsnis

Karantininių kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo priemonės, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje, 24 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 2 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 2 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalyje

Karantininių kenksmingųjų organizmų keliama rizika valdoma atitinkamai taikant vieną ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių.

Kultūrinių ir laukinių augalų užsikrėtimo prevencijos ir likvidavimo priemonės

a)	Apribojimai, taikomi kultūrinių augalų tapatybei, pobūdžiui, kilmei, genealogijai, provenecijai ir auginimo etapams.

b)	Apribojimai, taikomi augalų kultivavimui, derliaus nuėmimui ir augalų naudojimui.

c)	Apribojimai, taikomi augalinių produktų, patalpų, žemės, vandens, dirvožemio, augimo terpių, infrastruktūros, įrenginių, įrangos ir kitų objektų naudojimui.

d)	Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, patalpų, žemės, vandens, dirvožemio, augimo terpių, infrastruktūros, įrenginių, įrangos ir kitų objektų priežiūra, apžiūra, mėginių ėmimas ir jų ištyrimas, siekiant nustatyti karantininių kenksmingųjų buvimą.

e)	Atsparios augalų rūšies arba augalų veislės efektyvumo mažėjimo arba pokyčių, susijusių su karantininio kenksmingojo organizmo sandaros arba jo biotipo, patotipo, porūšio ar virulentiškumo grupės pokyčiais, priežiūra.

f)	Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, patalpų, žemės, vandens, dirvožemio, augimo terpių, infrastruktūros, įrenginių, įrangos ir kitų objektų, užkrėstų arba galimai užkrėstų karantininiais kenksmingaisiais organizmais, fiziologinis, cheminis ir biologinis apdorojimas.

g)	Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, užkrėstų arba galimai užkrėstų karantininiais kenksmingaisiais organizmais, sunaikinimas arba jų prevencinis sunaikinimas.

h)	Informacijos teikimo, duomenų registravimo, pranešimų ir ataskaitų teikimo prievolės.

Kalbant apie b papunktį, tos priemonės gali apimti reikalavimus, susijusius su augalų rūšių bei augalų veislių tyrimais dėl jų atsparumo atitinkamam karantininiam kenksmingajam organizmui ir augalų rūšių bei augalų veislių, atsparių karantininiam kenksmingajam organizmui, sąrašo sudarymo.

Kalbant apie f papunktį, nurodytos priemonės gali apimti reikalavimus, susijusius su:

a)	profesionalių veiklos vykdytojų, vykdančių atitinkamą apdorojimą, registravimu, įgaliojimu ir oficialia priežiūra;

b)	fitosanitarinio sertifikato, augalo paso, etiketės arba kito oficialaus patvirtinimo išdavimu apdorotiems augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams ir ženklinimu 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu ženklu po atitinkamo apdorojimo.

Priemonės, taikomos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntoms

a)	Apribojimai, taikomi augalų, augalinių produktų ir kitų objektų tapatybei, pobūdžiui, kilmei, genealogijai, provenecijai ir auginimo etapams.

b)	Apribojimai, taikomi augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimui, vežimui, naudojimui, tvarkymui, apdorojimui, apdirbimui, pakavimui, laikymui, paskirstymui ir paskirties vietai.

c)	Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų stebėjimas, apžiūra, mėginių ėmimas ir jų ištyrimas laboratorijoje, siekiant nustatyti karantininių kenksmingųjų organizmų buvimą, įskaitant karantino priemonių taikymą ir patikrinimus kilmės vietoje trečiosiose šalyse . [135 pakeit.]

d)	Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, užkrėstų arba galimai užkrėstų karantininiais kenksmingaisiais organizmais, fiziologinis, cheminis ir biologinis apdorojimas ir, kai tinkama, sunaikinimas.

e)	Informacijos teikimo, duomenų registravimo, pranešimų ir ataskaitų teikimo prievolės.

Kalbant apie a–d papunkčius, nurodytos priemonės gali apimti reikalavimus, susijusius su:

a)	fitosanitarinio sertifikato, augalo paso, etiketės arba kito oficialaus patvirtinimo išdavimu apdorotiems augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, įskaitant ženklinimą 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu ženklu, siekiant patvirtinti atitiktį a–d papunkčių nuostatoms;

b)	profesionalių veiklos vykdytojų, vykdančių d papunktyje nurodytą apdorojimą, registravimu, įgaliojimu ir oficialia priežiūra;

Priemonės, taikomos karantininių kenksmingųjų organizmų plitimo būdams, išskyrus augalų, augalinių produktų arba kitų objektų siuntas

a)	Apribojimai įvežti ir vežti karantininius kenksminguosius organizmus kaip prekę.

b)	Prekių, kurias sudaro karantininiai kenksmingieji organizmai, priežiūra, apžiūra, mėginių ėmimas bei jų ištyrimas laboratorijoje ir, kai tinkama, sunaikinimas.

c)	Apribojimai, taikomi keleivių vežamiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams.

d)	Keleivių vežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų priežiūra, apžiūra, mėginių ėmimas bei jų ištyrimas laboratorijoje ir, kai taikoma, jų apdorojimas arba sunaikinimas.

e)	Apribojimai, taikomi transporto priemonėms, pakuotiems ir kitiems objektams, kurie naudojami prekėms vežti.

f)	Transporto priemonių, pakuočių ir kitų objektų, naudojamų prekėms vežti, priežiūra, apžiūra, mėginių ėmimas bei jų ištyrimas laboratorijoje ir, kai taikoma, jų apdorojimas arba sunaikinimas.

g)	Informacijos teikimo, duomenų registravimo, pranešimų ir ataskaitų teikimo prievolės.

2 skirsnis

Kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymo principai, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 3 dalyje, 69 straipsnio 3 dalyje, 70 straipsnio 2 dalyje, 74 straipsnio 3 dalyje ir 75 straipsnio 3 dalyje

Sąjungos karantininių kenksmingųjų organizmų, saugomų zonų karantininių kenksmingųjų organizmų ir Sąjungos nekarantininių kenksmingųjų organizmų keliamos rizikos valdymas grindžiamas šiais principais:

1)	Būtinumas Kenksmingojo organizmo keliamos rizikos valdymo priemonės taikomos tik tuo atveju, kai tokios priemonės būtinos to kenksmingojo organizmo patekimo, įsitvirtinimo ir išplitimo prevencijai užtikrinti.

2)	Proporcingumas Priemonės, kurių imamasi kenksmingojo organizmo keliamai rizikai valdyti, atitinka to kenksmingojo organizmo keliamą riziką ir reikiamą apsaugos lygį.

3)	Minimalus poveikis At turi būti taikomi mažiausi galimi apribojimai, turinčių minimalų poveikį tarptautiniam žmonių, prekių ir transporto priemonių judėjimui.

Nediskriminavimas

Priemonės, kurių imamasi kenksmingojo organizmo keliamai rizikai valdyti, negali būti taikomos taip, kad būtų savavališkos, nepagrįstos diskriminacijos priemonės arba užslėptas apribojimas, visų pirma tarptautinei prekybai. Trečiosioms šalims taikomos priemonės neturi būti griežtesnės nei priemonės, kurios dėl to paties kenksmingojo organizmo, kai jis yra, taikomos Sąjungos teritorijoje, jeigu trečiosios šalys gali įrodyti tokį patį fitosanitarinį statusą ir tai, kad jos taiko tokias pačias arba lygiavertes fitosanitarines priemones.

Techninis pagrindimas

Priemonės, kurių imamasi kenksmingojo organizmo keliamai rizikai valdyti, turi būti techniškai pagrįstos, remiantis išvadomis, padarytomis atlikus tinkamą rizikos analizę, arba, kai taikytina, kitą palyginimą palyginamą patikrinimą ir įvertinus turimą mokslinę informaciją prižiūrint EFSA . Tos priemonės turėtų atitikti naujos arba atnaujintos rizikos analizės išvadas arba susijusią mokslinę informaciją ir, kai taikoma, turėtų būti patikslintos arba panaikintos. [136 pakeit.]

(6)	Įgyvendinamumas Priemonės, kurių imamasi kenksmingojo organizmo keliamai rizikai valdyti, turėtų būti tokios, kad jomis siekiamas tikslas būtų įvykdytinas.

V PRIEDAS

Fitosanitarinių sertifikatų, išduodamų siekiant įvežti į Sąjungos teritoriją, turinys

VI PRIEDAS

Augalų pasai

A dalis

Augalų pasai, išduodami vežimui Sąjungos teritorijoje, kaip nurodyta 78 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje

Augalų pase, išduodamame vežimui Sąjungos teritorijoje, turi būti šie elementai:

a)	viršutiniame kairiajame kampe turi būti žodžiai „Augalo pasas“;

b)	viršutiniame dešiniajame kampe turi būti Europos Sąjungos vėliava;

c)	raidė „A“, po kurios, kai kalbama apie augalą arba augalinį produktą, nurodomas botaninis atitinkamos augalo rūšies arba taksono pavadinimas, arba, kai taikoma, atitinkamo objekto pavadinimas;

d)	raidė „B“, po kurios nurodoma: 63 straipsnio b punkte nurodytas dviraidis valstybės narės, kurioje registruotas augalo pasą išduodantis profesionalus veiklos vykdytojas, kodas, brūkšnelis ir atitinkamo profesionalaus veiklos vykdytojo registracijos numeris;

e)	raidė „C“, po kurios nurodomas atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto partijos numeris;

f)	raidė „D“, po kurios gali būti nurodomas kilmės trečiosios šalies pavadinimas arba 63 straipsnio b punkte nurodytas kilmės valstybės narės dviraidis kodas.

2)	Vietoj 1 dalies e punkte nurodyto partijos numerio galima pateikti unikalų atsekamumo brūkšninį kodą, hologramą, lustą arba kitokį duomenų nešlį, esantį ant tos partijos.

B dalis

Augalų pasai, išduodami įvežimui į saugomas zonas ir vežimui jų viduje, kaip nurodyta 78 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje

Augalų pase, išduodamame įvežimui į saugomas zonas ir vežimui jų viduje, turi būti šie elementai:

a)	viršutiniame kairiajame kampe turi būti žodžiai „Augalo pasas – ZP“;

b)	iš karto po tais žodžiais – mokslinis (-iai) atitinkamo saugomos zonos karantininio kenksmingojo organizmo pavadinimas (-ai);

c)	viršutiniame dešiniajame kampe turi būti Europos Sąjungos vėliava;

d)	raidė „A“, po kurios, kai kalbama apie augalą arba augalinį produktą, nurodomas botaninis atitinkamos augalo rūšies arba taksono pavadinimas, arba, kai taikoma, atitinkamo objekto pavadinimas;

e)	raidė „B“, po kurios nurodoma: 63 straipsnio b punkte nurodytas dviraidis valstybės narės, kurioje registruotas augalo pasą išduodantis profesionalus veiklos vykdytojas, kodas, brūkšnelis ir atitinkamo profesionalaus veiklos vykdytojo registracijos numeris;

f)	raidė „C“, po kurios nurodomas atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto partijos numeris;

g)	raidė „D“, po kurios gali būti nurodomas kilmės trečiosios šalies pavadinimas arba 63 straipsnio b punkte nurodytas kilmės valstybės narės dviraidis kodas.

2)	Vietoj 1 dalies f punkte nurodyto partijos numerio galima pateikti unikalų atsekamumo brūkšninį kodą, hologramą, lustą arba kitokį duomenų nešlį, esantį ant tos partijos.

C dalis

Augalų pasai, išduodami vežimui Sąjungos teritorijoje, bendrai su sertifikato etikete, kaip nurodyta 78 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje

Augalo pase, išduodamame siekiant vežti Sąjungos teritorijoje, kuris įklijuotas bendroje etiketėje su Reglamento (ES) Nr. …/…. [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris] 19 straipsnyje nurodyta oficialia etikete arba to reglamento 122 straipsnyje nurodytu pagrindiniu sertifikatu, turi būti šie elementai:

a)	viršutiniame kairiajame bendros etiketės kampe turi būti žodžiai „Augalo pasas“;

b)	viršutiniame dešiniajame bendros etiketės kampe turi būti Europos Sąjungos vėliava.

Bendroje etiketėje augalo pasas įklijuojamas tiesiai virš oficialios etiketės arba, kai taikoma, virš pagrindinio sertifikato ir yra tokio pat pločio kaip tie ženklai.

Kai oficialioje etiketėje arba, kai taikoma, pagrindiniame sertifikate nėra A dalies 1 punkte nurodytų c, d, e arba f papunkčių informacijos, to punkto informacija pateikiama pirmoje pastraipoje nurodytame augalo pase.

2)	Atitinkamai taikomas A dalies 2 punktas.

D dalis

Augalų pasai, išduodami siekiant įvežti į saugomas zonas ir vežti jų viduje, bendrai su sertifikato etikete, kaip nurodyta 78 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje

Augalo pase, išduodamame siekiant įvežti į saugomas zonas ir vežti jų viduje, kuris įklijuotas bendroje etiketėje su Reglamento (ES) Nr. …/…. [Reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos teisės akto numeris] 19 straipsnyje nurodyta oficialia etikete arba to reglamento 122 straipsnyje nurodytu pagrindiniu sertifikatu, turi būti šie elementai:

a)	viršutiniame kairiajame bendros etiketės kampe turi būti žodžiai „Augalo pasas – ZP“;

b)	iš karto po tais žodžiais – mokslinis (-iai) atitinkamo saugomos zonos karantininio kenksmingojo organizmo pavadinimas (-ai);

c)	viršutiniame dešiniajame bendros etiketės kampe turi būti Europos Sąjungos vėliava.

Bendroje etiketėje augalo pasas įklijuojamas tiesiai virš oficialios etiketės arba, kai taikoma, virš pagrindinio sertifikato ir yra tokio pat pločio kaip tie ženklai.

Kai oficialioje etiketėje arba, kai taikytina, pagrindiniame sertifikate nėra B dalies 1 punkte nurodytų d, e, f arba g papunkčių informacijos, to punkto informacija pateikiama pirmoje pastraipoje nurodytame augalo pase.

2)	Atitinkamai taikomas B dalies 2 punktas.

VII PRIEDAS

Ženklas, kuriuo žymima medinė pakavimo medžiaga, nurodyta 91 straipsnio 1 dalyje

Ženkle, kuriuo pagal 91 straipsnio 1 dalį žymima medinė pakavimo medžiaga, turi būti šie elementai:

a)	kairėje jo pusėje turi būti IPPC logotipas;

b)	dešinėje jo pusėje iš eilės nurodoma: 63 straipsnio b punkte nurodytas dviraidis valstybės narės, kurioje registruotas ženklu žymintis profesionalus veiklos vykdytojas, kodas, brūkšnelis, atitinkamo profesionalaus veiklos vykdytojo registracijos numeris ir raidės HT;

Ženklui skirtame plote jokia kita informacija nepateikiama.

Ženkle informacija negali būti įrašyta ranka.

VIII PRIEDAS

Fitosanitarinių eksporto ir reeksporto sertifikatų turinys, kaip nurodyta 94 straipsnio 3 dalyje ir 95 straipsnio 4 dalyje

A dalis

Fitosanitarinis eksporto sertifikatas, kaip nurodyta 94 straipsnio 3 dalyje

Fitosanitariniame eksporto sertifikate, išduodamame išvežimui iš Sąjungos teritorijos, siekiant eksportuoti į trečiąją šalį, turi būti šie elementai:

žodžiai „Fitosanitarinis sertifikatas“, po kurių iš eilės įrašoma:

i)	raidės „ES“;

ii)	63 straipsnio b punkte nurodytas dviraidis valstybės narės, kurioje registruotas profesionalus veiklos vykdytojas, teikiantis prašymą išduoti fitosanitarinį eksporto sertifikatą, kodas;

iii)	dešininis brūkšnys;

iv)	sertifikato atpažinties kodo, kurį sudaro skaičiai arba skaičių ir raidžių, žyminčių, kai taikoma, konkrečios valstybės narės provinciją ir rajoną, kur buvo išduotas sertifikatas, derinys;

b)	žodžiai „Eksportuotojo pavadinimas ir adresas“, po kurių nurodomas registruotojo veiklos vykdytojo, teikiančio prašymą išduoti fitosanitarinį eksporto sertifikatą, vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

c)	žodžiai „Deklaruotas gavėjo pavadinimas ir adresas“, po kurių nurodomas deklaruotas gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

d)	žodžiai „[…] augalų apsaugos organizacija“, po kurių nurodomas valstybės narės, kurios augalų apsaugos organizacija išduoda sertifikatą, pavadinimas ir žodžiai „skirta […] augalų apsaugos organizacijai (-oms)“, po kurių įrašomas (-i) paskirties šalies (-ių) pavadinimas (-ai);

e)	žodžiai „Kilmės vieta“, po kurių nurodoma augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, sudarančių siuntą, kuriai išduodamas sertifikatas, kilmės vieta;

f)	žodžiai „Deklaruota transporto rūšis“, po kurių nurodoma deklaruota transporto rūšis, kuria bus gabenama ta siunta;

g)	žodžiai „Deklaruotas įvežimo punktas“, po kurių nurodomas deklaruotas tos siuntos įvežimo į paskirties valstybę narę punktas;

h)	žodžiai „Skiriamosios žymos: pakuočių skaičius ir aprašas; produkcijos pavadinimas; botaniniai augalų pavadinimai“, po kurių nurodomi siuntą sudarančių pakuočių skaičius ir tipai;

i)	žodžiai „Deklaruotas kiekis“, po kurių nurodomas siuntą sudarančių augalų, augalinių produktų arba kitų objektų kiekis, nurodant skaičių arba svorį;

žodžiai „Pažymima, kad šiame dokumente aprašyti augalai, augaliniai produktai arba kitos reglamentuojamos prekės buvo patikrinti ir (arba) ištirti laikantis tinkamų oficialių procedūrų ir nėra užkrėsti importuojančios susitariančiosios šalies nurodytais karantininiais kenksmingaisiais organizmais bei atitinka importuojančios susitariančiosios šalies fitosanitarinius reikalavimus, įskaitant reglamentuojamiems nekarantininiams kenksmingiesiems organizmams taikomus reikalavimus. Laikoma, kad jie faktiškai neužkrėsti kitais kenksmingaisiais organizmais.“

žodžiai „Papildoma deklaracija“, po kurių įrašoma 67straipsnio 2 dalyje nurodyta papildoma deklaracija ir 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareiškimas ir, pasirinktinai, bet kokia kita su siunta susijusi fitosanitarinė informacija. Jeigu neužtenka vietos visai papildomai deklaracijai surašyti, tekstas toliau rašomas kitoje formos pusėje.

l)	žodis „Dezinfekavimas“;

m)	žodžiai „Apdorojimo būdas“, po kurio nurodomas siuntai taikytinas apdorojimo būdas;

n)	žodžiai „Cheminė medžiaga (veiklioji medžiaga)“, po kurių nurodoma cheminės medžiagos veiklioji medžiaga, naudota m papunktyje nurodytam apdorojimui atlikti;

o)	žodžiai „Trukmė ir temperatūra“, po kurių nurodoma apdorojimo trukmė ir, kai taikoma, temperatūra;

p)	žodis „Koncentracija“, po kurio nurodoma cheminės medžiagos koncentracija, buvusi apdorojimo metu;

q)	žodis „Data“, po kurio nurodoma apdorojimo atlikimo data;

r)	žodžiai „Papildoma informacija“, po kurių įrašoma bet kokia papildoma informacija, kurią kompetentinga institucija nori nurodyti sertifikate;

s)	žodžiai „Išdavimo vieta“, po kurių nurodoma fitosanitarinio sertifikato išdavimo vieta;

t)	žodis „Data“, po kurio nurodoma fitosanitarinio sertifikato išdavimo data;

u)	žodžiai „Įgaliotojo pareigūno vardas, pavardė ir parašas“, po kurių nurodomi fitosanitarinį sertifikatą išduodančio ir jį pasirašančio pareigūno vardas bei pavardė ir dedamas jo parašas;

v)	žodžiai „Organizacijos antspaudas“, po kurių dedamas oficialus fitosanitarinį sertifikatą išduodančios kompetentingos institucijos antspaudas.

2)	Naudojamas popierius, kuriame įspaustas sertifikatą pasirašančios kompetentingos institucijos antspaudas.

B dalis

Fitosanitarinis reeksporto sertifikatas, kaip nurodyta 95 straipsnio 4 dalyje

Fitosanitariniame reeksporto sertifikate, išduodamame eksportui iš Sąjungos teritorijos, siekiant reeksportuoti į trečiąją šalį, turi būti šie elementai:

žodžiai „Fitosanitarinis reeksporto sertifikatas“, po kurių iš eilės nurodoma:

i)	raidės „ES“;

ii)	63 straipsnio b punkte nurodytas dviraidis valstybės narės, kurioje registruotas profesionalus veiklos vykdytojas, teikiantis prašymą išduoti fitosanitarinį reeksporto sertifikatą, kodas;

iii)	pasvirasis brūkšnys;

iv)	sertifikato atpažinties kodo, kurį sudaro skaičiai arba skaičių ir raidžių, žyminčių, kai taikoma, konkrečios valstybės narės provinciją ir rajoną, kur buvo išduotas sertifikatas, derinys;

b)	žodžiai „Eksportuotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas“, po kurių nurodomas registruotojo veiklos vykdytojo, teikiančio prašymą išduoti fitosanitarinį reeksporto sertifikatą, pavadinimas ir adresas;

c)	žodžiai „Deklaruotas gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas“, po kurių nurodomas deklaruotas gavėjo pavadinimas ir adresas;

d)	žodžiai „[…] augalų apsaugos organizacija“, po kurių nurodomas valstybės narės, kurios augalų apsaugos organizacija išduoda sertifikatą, pavadinimas ir žodžiai „skirta […] augalų apsaugos organizacijai (-oms)“, po kurių nurodomas (-i) paskirties šalies (-ių) pavadinimas (-ai);

e)	žodžiai „Kilmės vieta“, po kurių įrašoma augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, sudarančių siuntą, kuriai išduodamas sertifikatas, kilmės vieta;

f)	žodžiai „Deklaruota transporto rūšis“, po kurių įrašoma deklaruota transporto rūšis, kuria bus gabenama ta siunta;

g)	žodžiai „Deklaruotas įvežimo punktas“, po kurių nurodomas deklaruotas tos siuntos įvežimo į paskirties valstybę narę punktas;

h)	žodžiai „Skiriamosios žymės: pakuočių skaičius ir aprašas“; produkcijos pavadinimas; botaniniai augalų pavadinimai“, po kurių nurodomi siuntą sudarančių pakuočių skaičius ir tipai;

i)	žodžiai „Deklaruotas kiekis“, po kurių nurodomas siuntą sudarančių augalų, augalinių produktų arba kitų objektų kiekis, nurodant skaičių arba svorį;

šis tekstas:

„Pažymima,

—

kad pirmiau aprašyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai________________ buvo importuoti į ________________ (reeksporto susitariančioji šalis) iš _________________ (susitariančioji kilmės šalis), fitosanitarinio sertifikato Nr. __________________,



*originalas



*patvirtintas nuorašas, pridedamas prie šio sertifikato

—

kad produkcija



*supakuota



*iš naujo perpakuota



*senuosius



*naujus konteinerius,

—

remiantis

	*pirmojo fitosanitarinio sertifikato duomenimis

	*papildomai patikrinus

nustatyta, kad jos atitinka fitosanitarinius importuojančios susitariančiosios šalies reikalavimus

—	ir kad krovinio buvimo ……………… (reeksporto šalis) metu siuntai nebuvo kilusi užsikrėtimo arba infekcijos rizika.

*	Pažymėti tinkamą langelį“, kuriame įrašoma reikalinga informacija ir pažymimi tinkami langeliai;

l)	žodis „Dezinfekavimas“;

m)	žodžiai „Apdorojimo būdas“, po kurio nurodomas siuntai taikytinas apdorojimo būdas;

n)	žodžiai „Cheminė medžiaga (veiklioji medžiaga)“, po kurių nurodoma cheminės medžiagos veiklioji medžiaga, naudota m papunktyje nurodytam apdorojimui atlikti;

o)	žodžiai „Trukmė ir temperatūra“, po kurių nurodoma apdorojimo trukmė ir, kai taikoma, temperatūra;

p)	žodis „Koncentracija“, po kurio nurodoma cheminės medžiagos koncentracija, buvusi apdorojimo metu;

q)	žodis „Data“, po kurio nurodoma apdorojimo atlikimo data;

r)	žodžiai „Papildoma informacija“, po kurių įrašoma bet kokia papildoma informacija, kurią kompetentinga institucija nori nurodyti sertifikate;

s)	žodžiai „Išdavimo vieta“, po kurių nurodoma fitosanitarinio sertifikato išdavimo vieta;

t)	žodis „Data“, po kurio nurodoma fitosanitarinio sertifikato išdavimo data;

u)	žodžiai „Įgaliotojo pareigūno vardas, pavardė ir parašas“, po kurių nurodomi fitosanitarinį sertifikatą išduodančio ir jį pasirašančio pareigūno vardas bei pavardė ir dedamas jo parašas;

v)	žodžiai „Organizacijos antspaudas“, po kurių dedamas oficialus fitosanitarinį sertifikatą išduodančios kompetentingos institucijos antspaudas.

2)	Naudojamas popierius, kuriame įspaustas sertifikatą pasirašančios kompetentingos institucijos antspaudas.

IX PRIEDAS

Atitikties lentelė

Tarybos direktyva 69/464/EEB	Šis reglamentas	Reglamentas (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris]
1 straipsnis	27 straipsnio 1 dalis	—
2 straipsnis	27 straipsnio 1 dalies d punktas	—
3, 4 ir 5 straipsniai	27 straipsnio 1 dalies c punktas	—
6 straipsnis	27 straipsnio 1 dalies e punktas	—
7 straipsnis	—	—
8 straipsnis	8 straipsnis	—
9 straipsnis	31 straipsnio 1 dalis	—
10 ir 11 straipsniai	27 straipsnio 1 dalies c punktas	—
12 ir 13 straipsniai	—	—

Tarybos direktyva 93/85/EEB	Šis reglamentas	Reglamentas (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris]
1 straipsnis	27 straipsnio 1 dalis	—
2 straipsnis	27 straipsnio 1 dalies f punktas.	—
3 straipsnis	9 straipsnis	—
4–8 straipsniai	27 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai	—
9 straipsnis	—	—
10 straipsnis	8 straipsnis	—
11 straipsnis	31 straipsnio 1 dalis	—
12 straipsnis	27 straipsnio 1 dalis	—
13–15 straipsniai	—	—
I –V priedai	27 straipsnio 1 dalis	—

Tarybos direktyva 98/57/EB	Šis reglamentas	Reglamentas (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris]
1 straipsnis	27 straipsnio 1 dalis	—
2 straipsnis	27 straipsnio 1 dalies f punktas.	—
3 straipsnis	9 straipsnis	—
4–7 straipsniai	27 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai	—
8 straipsnis	—	—
9 straipsnis	8 straipsnis	—
10 straipsnis	31 straipsnio 1 dalis	—
11 straipsnis	27 straipsnio 1 dalis	—
12–14 straipsniai	—	—
I–VII priedai	27 straipsnio 1 dalis	—

Tarybos direktyva 2007/33/EB	Šis reglamentas	Reglamentas (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris]
1 straipsnis	27 straipsnio 1 dalis	—
2 ir 3 straipsniai	27 straipsnio 1 ir 2 dalys	—
4–8 straipsniai	27 straipsnio 1 dalies f punktas.	—
9–13 straipsniai	27 straipsnio 1 ir 2 dalys	—
14 straipsnis	8 straipsnis	—
15 straipsnis	31 straipsnio 1 dalis	—
16 straipsnis	27 straipsnio 1 dalis	—
17 straipsnis	99 straipsnis	—
18–20 straipsniai	—	—
I–IV priedai	27 straipsnio 1 dalis	—

Tarybos direktyva 2000/29/EB	Šis reglamentas	Reglamentas (ES) Nr. …/… [Oficialios kontrolės reglamento numeris]
1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	1 straipsnis	—
1 straipsnio 4 dalis	—	3 straipsnis
1 straipsnio 5 ir 6 dalys	—	—
2 straipsnio 1 dalies a punktas	2 straipsnio 1 dalis	—
2 straipsnio 1 dalies b punktas	2 straipsnio 2 dalis	—
2 straipsnio 1 dalies c punktas	—	—
2 straipsnio 1 dalies d punktas	2 straipsnio 3 dalis	—
2 straipsnio 1 dalies e punktas	1 straipsnio 1 dalis	—
2 straipsnio 1 dalies f punktas.	73 straipsnis	—
2 straipsnio 1 dalies g punktas	—	3, 25 ir 36 straipsniai
2 straipsnio 1 dalies h punktas	32–35 straipsniai	—
2 straipsnio 1 dalies i punkto pirma pastraipa	71 straipsnis	4 straipsnis
2 straipsnio 1 dalies i punkto antra pastraipa	—	4 ir 19 straipsniai
2 straipsnio 1 dalies i punkto trečia pastraipa	—	129 straipsnis
2 straipsnio 1 dalies j punktas	—	2 straipsnio 28 dalis
2 straipsnio 1 dalies k punktas	—	3 straipsnis
2 straipsnio 1 dalies l punktas	—	3 straipsnis
2 straipsnio 1 dalies m punktas	—	3 straipsnis
2 straipsnio 1 dalies n punktas	—	3 straipsnis
2 straipsnio 1 dalies o punktas	2 straipsnio 6 dalis	—
2 straipsnio 1 dalies p punktas	—	2 straipsnio 26 dalis
2 straipsnio 1 dalies q punktas	—	—
2 straipsnio 1 dalies r punktas	—	2 straipsnio 48 dalis
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	—
3 straipsnio 1 dalis	5 straipsnio 1 dalis	—
3 straipsnio 2 ir 3 dalys	5 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis ir 41 straipsnio 3 dalis	—
3 straipsnio 4 dalis	—	—
3 straipsnio 5 dalis	32 straipsnio 2 dalis ir 50 straipsnio 3 dalis	—
3 straipsnio 6 dalis	5 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnio 3 dalis	—
3 straipsnio 7 dalis	5 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis ir 37 straipsnio 1 dalis	—
3 straipsnio 8 ir 9 dalys	8, 46 ir 54 straipsniai	—
4 straipsnio 1 dalis	40 straipsnio 1 dalis	—
4 straipsnio 2 dalis	49 straipsnio 1 dalis	—
4 straipsnio 3 dalis	—	—
4 straipsnio 4 dalis	—	—
4 straipsnio 5 dalis	8, 46 ir 54 straipsniai	—
4 straipsnio 6 dalis	44 straipsnis	—
5 straipsnio 1 dalis	40 straipsnio 3 dalis	—
5 straipsnio 2 dalis	49 straipsnio 3 dalis	—
5 straipsnio 3 dalis	40 straipsnio 2 dalis ir 49 straipsnio 2 dalis	—
5 straipsnio 4 dalis	51 ir 70 straipsniai	—
5 straipsnio 5 dalis	8, 46 ir 54 straipsniai	—
5 straipsnio 6 dalis	44 straipsnis	—
6 straipsnio 1–4 dalys	82 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	—
6 straipsnio 5 dalies pirma ir antra pastraipos	82 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	—
6 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa	61 ir 64 straipsniai	—
6 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa	10 straipsnis	—
6 straipsnio 5 dalies penkta pastraipa	76 straipsnis	—
6 straipsnio 6 dalis	61 ir 65 straipsniai	—
6 straipsnio 7 dalis	76 straipsnis	—
6 straipsnio 8 dalies pirma įtrauka	—	—
6 straipsnio 8 dalies antra įtrauka	53 straipsnis	—
6 straipsnio 8 dalies trečia įtrauka	82 straipsnio 4 dalis	—
6 straipsnio 8 dalies ketvirta įtrauka	62, 65 ir 85 straipsniai	—
6 straipsnio 8 dalies penkta įtrauka	—	—
6 straipsnio 8 dalies šešta įtrauka	76 straipsnis	—
6 straipsnio 9 dalis	62 straipsnis	—
10 straipsnio 1 dalis	78 straipsnio 3 dalis, 80, 81 ir 82 straipsniai	—
10 straipsnio 2 dalis	74, 75 ir 76 straipsniai	—
10 straipsnio 3 dalis	88 straipsnis	—
10 straipsnio 4 dalis	82 straipsnio 4 dalis	—
11 straipsnio 1 dalis	82 straipsnio 1 dalis	—
11 straipsnio 2 dalis	—	—
11 straipsnio 3 dalis	—	19 straipsnio d punktas
11 straipsnio 4 dalis	87 straipsnis	—
11 straipsnio 5 dalis	87 straipsnis	—
12 straipsnio 1 dalis	—	43, 134, 135 ir 136 straipsniai
12 straipsnio 2 dalis	65 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 5 dalis ir 90 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 1 dalies g ir h punktai
12 straipsnio 3 dalis	—	115 straipsnis
12 straipsnio 4 dalis	41 straipsnio 4 dalis ir 90 straipsnio 1 ir 5 dalys	19 straipsnio d punktas, 103, 130, 134, 135 ir 136 straipsniai
13 straipsnio 1 ir 2 dalys	71 straipsnio 5 dalis	45 straipsnis ir 89 straipsnio 1 dalies f punktas
13 straipsnio 3 ir 4 dalys	—	—
13a straipsnio 1 dalis	—	47 straipsnis
13a straipsnio 2 dalis	—	52 straipsnis
13a straipsnio 3 dalis	71 straipsnis	—
13a straipsnio 4 dalis	71 straipsnis	—
13a straipsnio 5 dalis	—	50 ir 52 straipsniai
13b straipsnio 1 dalis	—	63 straipsnis
13b straipsnio 2 dalis	—	49 straipsnis
13b straipsnio 3 dalis	—	46 straipsnis
13b straipsnio 4 dalis	—	46 straipsnis
13b straipsnio 5 dalis	—	46 straipsnis
13b straipsnio 6 dalis	—	—
13c straipsnio 1 dalies a punktas	—	55 straipsnis
13c straipsnio 1 dalies b punktas	61 straipsnis	—
13c straipsnio 1 dalies c punktas	—	54, 55 ir 56 straipsniai
13c straipsnio 2 dalies a punktas	—	47 straipsnis
13c straipsnio 2 dalies b punktas	—	51 straipsnis
13c straipsnio 2 punkto c dalis	—	51 straipsnis
13c straipsnio 2 dalies d punktas	—	51 straipsnis
13c straipsnio 2 dalies e punktas	—	49, 50 ir 51 straipsniai
13c straipsnio 2 dalies f punktas	—	47 straipsnis
13c straipsnio 3 dalis	—	55 ir 130 straipsniai
13c straipsnio 4 dalis	—	55, 58 ir 62 straipsniai
13c straipsnio 5 dalis	—	—
13c straipsnio 6 dalis	89 straipsnis	—
13c straipsnio 7 dalis	72 straipsnis	134, 135 ir 136 straipsniai
13c straipsnio 8 dalis	40 straipsnio 4 dalis, 41 straipsnio 4 dalis, 49 straipsnio 5 dalis, 50 straipsnio 4 dalis ir 97 straipsnis	130 straipsnis
13d straipsnio 1 dalis	—	77 ir 78 straipsniai
13d straipsnio 2 dalis	—	79 straipsnis
13d straipsnio 3 dalis	—	79 ir 83 straipsniai
13d straipsnio 4 dalis	—	80 straipsnis
13d straipsnio 5 dalis	—	78 ir 79 straipsniai
13d straipsnio 6 dalis	—	—
13d straipsnio 7 dalis	—	—
13e straipsnis	94 ir 95 straipsniai	—
14 straipsnis	5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 32 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 40 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnio 2 dalis, 50 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnio 2 ir 3 dalys, 69 straipsnio 2 ir 3 dalys, 74 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 75 straipsnio 2 ir 3 dalys	—
15 straipsnio 1 dalis	41 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	—
15 straipsnio 2 dalis	41 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	—
15 straipsnio 3 dalis	67 straipsnio 3 dalis	—
15 straipsnio 4 dalis	—	—
16 straipsnio 1 dalis	10 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 16 straipsnis	—
16 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	28 straipsnis	—
16 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	14 straipsnio 1 dalis	—
16 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa	14 straipsnio 1 dalis	—
16 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa	—	—
16 straipsnio 3 dalis	29 straipsnis	—
16 straipsnio 4 dalis	27 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnio 1 dalis	—
16 straipsnio 5 dalis	27 straipsnio 6 dalis, 29 straipsnio 6 dalis ir 47 straipsnio 4 dalis	—
18 straipsnis	99 straipsnis	—
20 straipsnis	—	—
21 straipsnio 1 dalis	—	115 straipsnio 1 ir 2 dalys
21 straipsnio 2 dalis	—	115 straipsnio 4 dalis
21 straipsnio 3 dalis	—	115 straipsnio 1 ir 3 dalys
21 straipsnio 4 dalis	—	115 straipsnio 1 ir 3 dalys
21 straipsnio 5 dalis	—	117 ir 118 straipsniai
21 straipsnio 6 dalis	97 straipsnis	130 straipsnis
21 straipsnio 7 dalis	—	—
21 straipsnio 8 dalis	—	—
22 straipsnis	—	—
23 straipsnio 1 dalis	—	—
23 straipsnio 2 dalis	—	—
23 straipsnio 3 dalis	102 straipsnis	—
23 straipsnio 4 dalis	—	—
23 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa	—	—
23 straipsnio 5 dalies antra pastraipa	—	—
23 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa	—	—
23 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa	—	—
23 straipsnio 5 dalies penkta pastraipa	—	—
23 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa	—	—
23 straipsnio 6 dalies antra pastraipa	—	—
23 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa	—	—
23 straipsnio 6 dalies ketvirta pastraipa	—	—
23 straipsnio 7 dalis	—	—
23 straipsnio 8 dalis	—	—
23 straipsnio 9 dalis	—	—
23 straipsnio 10 dalis	—	—
24 straipsnio 1 dalis	—	—
24 straipsnio 2 dalis	—	—
24 straipsnio 3 dalis	—	—
25 straipsnis	—	—
26 straipsnis	—	—
27 straipsnis	—	87 straipsnio 2 dalis
27a straipsnis	—	107–110 straipsniai
28 straipsnis	—	—
29 straipsnis	—	—
I priedo A dalies I skirsnis	5 straipsnio 2 dalis	—
I priedo A dalies II skirsnis	5 straipsnio 2 dalis	—
I priedo B dalis	32 straipsnio 3 dalis	—
II priedo A dalies I skirsnis	5 straipsnio 2 dalis	—
II priedo A dalies II skirsnis	37 straipsnio 2 dalis	—
II priedo B dalis	32 straipsnio 3 dalis	—
III priedo A dalis	40 straipsnio 1 dalis	—
III priedo B dalis	49 straipsnio 1 dalis	—
IV priedo A dalis	41 straipsnio 1 dalis	—
IV priedo B dalis	50 straipsnio 1 dalis	—
V priedo A dalies I poskirsnis	74 straipsnio 1 dalis	—
V priedo A dalies II poskirsnis	75 straipsnio 1 dalis	—
V priedo B dalies I poskirsnis	68 straipsnio 1 dalis	—
V priedo B dalies II poskirsnis	69 straipsnio 1 dalis	—
VI priedas	—	—
VII priedas	VIII priedas	—
VIII priedas	—	—
VIIIa priedas	—	—
IX priedas	—	—

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/722

P7_TA(2014)0383

Vartojimo gaminių sauga ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartojimo gaminių saugos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Direktyva 2001/95/EB (COM(2013)0078 – C7-0042/2013 – 2013/0049(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/62)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0078),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0042/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0355/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 81.

P7_TC1-COD(2013)0049

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl vartojimo gaminių saugos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (3) nustatyta nustatytas esminis vidaus rinkoje esantiems gaminiams taikomas reikalavimas , kad vartojimo gaminiai turi būti saugūs, o valstybių narių rinkos priežiūros institucijos privalo imtis efektyvių veiksmų prieš nesaugius gaminius ir tuo tikslu keistis informacija naudodamosi Bendrijos skubaus keitimosi informacija sistema (toliau – RAPEX). Direktyvą 2001/95/EB reikia iš esmės keisti siekiant pagerinti jos taikymą ir užtikrinti, kad ji nuosekliai derėtų su Sąjungos teisės aktų pokyčiais rinkos priežiūros, ekonominės veiklos vykdytojų pareigų ir standartizacijos srityse. Dėl aiškumo Direktyva 2001/95/EB turėtų būti panaikinta ir pakeista šiuo reglamentu; [1 pakeit.]

(2)	reglamentas yra tinkama teisinė priemone, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, kuriomis valstybėms narėms neleidžiama į nacionalinę teisę perkelti ir taikyti skirtingų nuostatų. Reglamentu užtikrinama, kad visoje Sąjungoje teisiniai reikalavimai būtų taikomi vienu metu; [2 pakeit.]

(3)

kad būtų užtikrintas aukštas vartotojų apsaugos lygis, Sąjunga turi prisidėti prie vartotojų sveikatos ir saugos apsaugos. Atsižvelgiant į tai, šis reglamentas turi padėti pasiekti būtinas siekiant pagrindinio tikslo – sukurti saugių gaminių vidaus rinką drauge padedant siekti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 169 straipsnyje nurodytų tikslų nurodytus tikslus. Visų pirma juo, nustačius vienodas taisykles dėl bendrojo saugos reikalavimo, vertinimo kriterijų ir ekonominės veiklos vykdytojų prievolių, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vartotojams skirtiems gaminiams būtų taikomas vidaus rinkos mechanizmas. Kadangi rinkos priežiūros taisyklės, įskaitant RAPEX taisykles, yra nustatytos Reglamente (ES) Nr. […/…] [ dėl gaminių rinkos priežiūros ] (4) , kuris taikomas ir šiame reglamente nustatytiems gaminiams, šiame reglamente nebūtina nustatyti jokių papildomų rinkos priežiūros ar RAPEX nuostatų; [3 pakeit.]

(3a)

šiuo reglamentu, nustačius vienodas taisykles dėl bendrojo saugos reikalavimo, gaminių saugos vertinimo kriterijų ir ekonominės veiklos vykdytojų pareigų, visų pirma turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vartotojams skirtiems gaminiams būtų taikomas vidaus rinkos mechanizmas. Kadangi rinkos priežiūros taisyklės, įskaitant RAPEX taisykles, yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. …/… (5) (*1) , šiame reglamente nebūtina nustatyti jokių papildomų nuostatų dėl rinkos priežiūros ar RAPEX; [4 pakeit.]

(3b)

vartotojų sauga labai priklauso nuo veiksmingo Sąjungos gaminių saugos reikalavimų vykdymo užtikrinimo. Rinkos priežiūra nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turėtų būti nuolat gerinama ir būti vis veiksmingesnė, kad būtų galima spręsti kintančius globalios rinkos ir palaipsniui vis sudėtingesnės tiekimo grandinės uždavinius. Dėl neveikiančių rinkos priežiūros sistemų gali būti iškraipoma konkurencija, sukeliamas pavojus vartotojų saugai ir prarandamas piliečių pasitikėjimas vidaus rinka. Todėl valstybės narės turėtų sukurti sisteminius metodus rinkos priežiūros veiksmingumui bei kitiems vykdymo priežiūros veiksmams užtikrinti ir turėtų garantuoti jų atvirumą visuomenei bei suinteresuotosioms šalims; [5 pakeit.]

(4)

maistą, pašarus ir susijusias sritis reglamentuojančiais Sąjungos teisės aktais yra nustatyta speciali tvarka, kuria užtikrinama juose reglamentuojamų gaminių sauga. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas minėtiems gaminiams, išskyrus su maistu besiliečiančias medžiagas ir gaminius tiek, kiek jų keliama rizika nėra reglamentuota Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1935/2004 (6), arba kitais maistą reglamentuojančiais specialiais teisės aktais, susijusiais tik su maistui cheminių ir biologinių medžiagų keliama rizika;

(5)	prieš pateikiant rinkai vaistus atliekamas jų vertinimas, įskaitant specialų rizikos ir naudos vertinimą. Todėl jie neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(6)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas paslaugoms. Vis dėlto, kad vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos tikslai būtų tikrai pasiekti, jis turėtų būti taikomas visiems naudojamiems gaminiams, kurie vartotojams tiekiami arba siūlomi kartu su teikiamomis paslaugomis, įskaitant gaminius, su kuriais vartotojai susiduria tiesiogiai, kai paslaugų teikėjas jiems teikia paslaugas teikiamos paslaugos. Į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti įrenginiai, kuriais vartotojai važiuoja ar keliauja ir kuriuos naudoja paslaugos teikėjas, kadangi jie turėtų būti vertinami kartu su teikiamos paslaugos sauga; [6 pakeit.]

(6a)	gaminiams, sukurtiems tik profesionaliam naudojimui, bet palaipsniui patekusiems į vartotojų rinką, turėtų būti taikomas šis reglamentas, nes jie gali kelti riziką vartotojų sveikatai ir saugai, kai yra naudojami iš anksto pagrįstai galimomis numatyti sąlygomis; [7 pakeit.]

(6b)	į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti įrenginiai, kuriais vartotojai keliauja ir kuriuos naudoja paslaugos teikėjas, nes jie turėtų būti vertinami kartu su teikiamos paslaugos sauga; [8 pakeit.]

(7)

nors rengiami konkrečius sektorius reglamentuojantys Sąjungos derinamieji teisės aktai, susiję su konkrečių gaminių ar gaminių kategorijų saugos aspektais, praktiškai neįmanoma priimti teisės aktų, kurie Sąjungoje reglamentuotų visus esamus ar galbūt dar tik pasirodysiančius vartojimo gaminius. Todėl vis dar būtina horizontalaus pobūdžio teisės aktų bazė, skirta pašalinti spragas ir užtikrinti trūkstamą vartotojų apsaugą, visų pirma aukštą vartotojų sveikatos ir saugos apsaugos lygį, kaip to reikalauja SESV 114 ir 169 straipsniai;

(8)

kalbant apie vartojimo gaminius, kuriems taikomas šis reglamentas, įvairių jo dalių taikymo sritys turėtų būti aiškiai atskirtos nuo konkrečius sektorius reglamentuojančių Sąjungos derinamųjų teisės aktų. Nors šio reglamento I skyriuje nurodytas bendrasis gaminių saugos reikalavimas ir susijusios nuostatos turėtų būti taikomos visiems vartojimo gaminiams, ekonominės veiklos vykdytojams neturėtų būti nustatyta pareigų, kai Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose, kaip antai dėl kosmetikos gaminių, žaislų, elektros prietaisų ar statybos produktų, yra nustatytos lygiavertės pareigos; [9 pakeit.]

(9)

siekiant užtikrinti šio reglamento ir konkrečius sektorius reglamentuojančių Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatų dėl konkrečių ekonominės veiklos vykdytojų pareigų nuoseklumą, nuostatos dėl gamintojų, įgaliotų atstovų, importuotojų ir platintojų turėtų būti pagrįstos 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (7) pavyzdinėmis nuostatomis . Vis dėlto Sąjungos derinamieji teisės aktai neturėtų užkrauti ekonominės veiklos vykdytojams nereikalingos administracinės naštos; [10 pakeit.]

(10)	šio reglamento taikymo sritis neturėtų apsiriboti tik kuriuo nors vienu vartojimo gaminių pardavimo būdu, todėl reikėtų įtraukti ir nuotolinę prekybą, kaip antai elektroninę prekybą, pardavimus internetu ir prekybos platformas ; [11 pakeit.]

(11)

šis reglamentas turėtų būti taikomas naudotiems gaminiams, kurie vykdant komercinę veiklą vėl patenka į tiekimo grandinę, su sąlyga, kad jie kaip tokie buvo pateikti rinkai, ir naudotiems gaminiams, kurie iš pradžių buvo pateikti rinkai po to, kai įsigaliojo šis reglamentas, išskyrus tokius naudotus gaminius, kaip antikvariniai daiktai, kurių atveju vartotojas negali pagrįstai tikėtis, kad jų sauga atitiks naujausius standartus; [12 pakeit.]

(12)

šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas vartojimo gaminiams, kurie nėra maisto produktai, tačiau yra panašūs į juos ir gali būti su jais taip supainioti yra tikimybė , kad vartotojai, ypač vaikai, jas žmonės, visų pirma maži vaiki, supainios juos su maistu ir dėl to juos įsidės į burną, čiulps arba ar nuris ir dėl to, pvz., gali paspringti, apsinuodyti, pradurti ar užkimšti virškinamąjį traktą ir , o dėl to galėtų būti sukeliama mirtis ar asmens sužeidimas, taigi pagal jį turėtų būti draudžiama parduoti, importuoti, gaminti ir eksportuoti tokius gaminius . Iki šiol tuos į maistą panašius gaminius reglamentavo 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų gaminiams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo (8), kuri turėtų būti panaikinta; [13 pakeit.]

(13)

gaminių sauga turėtų būti vertinama atsižvelgiant į visus susijusius aspektus, ypač į gaminių savybes, sandarą, autentiškumą, medžiagas, sudėtines dalis ir gaminio bei jo pakuotės pateikimą, taip pat į juos galinčių naudoti vartotojų, visų pirma vaikų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų, grupes, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą; [14 pakeit.]

(13a)

atsargumo principas, kaip nustatyta SESV 191 straipsnio 2 dalyje ir pabrėžta, be kita ko, 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl atsargumo principo, yra pagrindinis gaminių ir vartotojų saugos užtikrinimo principas ir į jį turėtų būti deramai atsižvelgiama nustatant gaminio saugos vertinimo kriterijus; [15 pakeit.]

(13b)

šiame reglamente reikėtų atsižvelgti į vadinamuosius vaikams patrauklius gaminius, kurių dizainas, pakuotė ir savybės kokiu nors būdu labai primena žaislą ar kitą daiktą, kuris patrauklus vaikams ar skirtas jiems naudoti. Be to, turėtų būti įvertinamas vaikams patrauklių gaminių rizikos lygis ir turėtų būti imamasi atitinkamų veiksmų tai rizikai sumažinti; [16 pakeit.]

(13c)

vertinant gaminio saugą reikėtų ypač atsižvelgti į tai, ar gaminys lėmė sužalojimus, apie kuriuos buvo pranešta Visos Europos duomenų apie sužalojimus bazei, įsteigtai pagal Reglamentą (ES) Nr. …/… (*2) ; [17 pakeit.]

(14)

siekiant išvengti sutampančių saugos reikalavimų ir nesuderinamumo su kitais Sąjungos teisės aktais, turėtų būti preziumuojama, kad gaminiai, atitinkantys konkrečius sektorius reglamentuojančius Sąjungos derinamuosius teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti asmenų saugą ir sveikatos apsaugą, pagal šį reglamentą laikomi saugiais;

(15)

ekonominės veiklos vykdytojai, atsižvelgiant į atitinkamas jų funkcijas tiekimo grandinėje, turėtų būti atsakingi už gaminių atitiktį, kad būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų sauga ir sveikatos apsauga. Tuo atžvilgiu nuostatos, susijusios su ekonominės veiklos vykdytojų pareigomis, nustatytomis Sprendime Nr. 768/2008/EB, turėtų būti griežtai suderintos, nes taip bus sudarytos vienodos sąlygos, atsižvelgiant į ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, pareigas ir ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems pagal šį reglamentą taikomi nesuderinti teisės aktai, pareigas; [20 pakeit.]

(15a)

gaminių, kuriems netaikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, Europos standartai ar nacionalinės teisės aktai dėl sveikatos ir saugos reikalavimų, atveju ekonominės veiklos vykdytojai turėtų įvertinti gaminių saugą atsižvelgiant į konkrečius kriterijus, kuriais vadovaudamiesi jie turėtų nustatyti su gaminiu susijusios rizikos lygį. Rinkos priežiūros institucijos gali padėti ekonominės veiklos vykdytojams atlikti saugos vertinimą; [21 pakeit.]

(15b)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas, kad į rinką patektų saugūs gaminiai, ekonominės veiklos vykdytojai, ypač mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), turėtų sugebėti vykdyti jiems šiame reglamente nustatytus reikalavimus, įsteigę konsorciumus dviem tikslais: produktų saugumo reikalavimų ir aukštos kokybės standartų laikymuisi užtikrinti bei sąnaudoms ir administracinei ir biurokratinei naštai, tenkančiai pavienėms verslo įmonėms, sumažinti; [22 pakeit.]

(16)

visi tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog rinkai tieks tik saugius ir šio reglamento reikalavimus atitinkančius gaminius. Būtina aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kad toks paskirstymas atitiktų kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo funkciją tiekimo ir platinimo procese;

(16a)

gamintojai turėtų užtikrinti, kad gaminiai, kuriuos jie pateikia rinkai, būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis šiame reglamente nustatytų saugos reikalavimų. Siekdama paaiškinti gamintojo pareigas ir sumažinti administracinę naštą, Komisija turėtų nustatyti Sąjungos bendros gaminių keliamos rizikos vertinimo metodologiją ir sukurti naudotojams patogias elektronines rizikos vertinimo priemones. Pagal metodologiją turėtų būti sukurta veiksminga rizikos vertinimo priemonė, kuria gamintojai galėtų naudotis projektuodami gaminius, remiantis geriausia praktika ir suinteresuotųjų subjektų indėliu; [23 pakeit.]

(16b)

tam, kad būtų pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūros institucijų ir vartotojų ryšiai, valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus greta pašto adreso pateikti interneto svetainės adresą; [24 pakeit.]

(17)	importuotojams tenka atsakomybė už trečiųjų šalių kilmės gaminių, kuriuos jie tiekia Sąjungos rinkai, atitiktį šio reglamento reikalavimams. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos specialios importuotojų pareigos;

(18)	platintojai gaminius rinkai tiekia po to, kai juos jai pateikia gamintojas ar importuotojas, todėl platintojai turėtų deramai užtikrinti, kad tvarkydami tuos gaminius neigiamai nepaveiktų gaminių atitikties šiam reglamentui;

(18a)

platintojas turėtų užtikrinti, kad gamintojas ir importuotojas vykdytų savo pareigas, t. y. patikrinti ant gaminio ar jo pakuotės nurodytą pavadinimą, modelio pavadinimą, prekės ženklą ar adresą, kuriuo galima susisiekti su gamintoju ir importuotoju, ir pridedamą gamintojo partiją, serijos numerį ar kitą gaminio elementą, pagal kuriuos jį galima identifikuoti. Platintojas neturėtų tikrinti kiekvieno gaminio atskirai, nebent jis mano, kad gamintojas ar importuotojas neįvykdė savo pareigų; [25 pakeit.]

(19)	bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis rinkai jo vardą arba prekės ženklą turintį gaminį arba gaminį pakeičiantis taip, kad tai gali turėti poveikio šiuo reglamentu nustatytiems reikalavimams, turėtų būti laikomas gamintoju ir turėtų prisiimti gamintojo pareigas;

(20)

užtikrinus gaminių visoje tiekimo grandinėje identifikavimą ir atsekamumą, sudaromos sąlygos nustatyti ekonominės veiklos vykdytojus ir nesaugiems gaminiams taikyti veiksmingus taisomuosius veiksmus, kaip antai konkrečių gaminių susigrąžinimas iš rinkos. Tokiu būdu gaminių identifikavimas ir atsekamumas leidžia užtikrinti, kad vartotojai ir ekonominės veiklos vykdytojai gaus tikslią informaciją apie nesaugius gaminius, o tai didina pasitikėjimą rinka ir leidžia išvengti nereikalingo prekybos sutrikimo. Todėl gaminiai turi būti su juos identifikuoti leidžiančia informacija, įskaitant gamintojo ir, jeigu taikoma, importuotojo identifikavimą. Gamintojai turėtų parengti techninius dokumentus apie gaminius, kuriems parengti jie gali pasirinkti tinkamiausią ir ekonomiškiausią būdą, kaip antai elektronines priemones. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai nurodytų ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems tiekia gaminius ir kuriems jie patys tiekia gaminius. Asmens duomenys pagal šį reglamentą tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (9);

(20a)

globalizacija, vis dažnesnis gamybos perkėlimas ir tarptautinės prekybos augimas reiškia, kad daugiau gaminių parduodama pasaulio rinkose, šiuo atžvilgiu tvirtas pasaulio reguliavimo institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas vartojimo gaminių saugos srityje yra būtinas siekiant spręsti iššūkius, kurių kyla dėl sudėtingų tiekimo grandinių ir didesnės prekybos apimties. Visų pirma Komisija turėtų būti skatinama skirti daugiau dėmesio gaminių projektavimo saugumui vykdant dvišalį bendradarbiavimą su trečiųjų šalių rinkos priežiūros institucijomis; [26 pakeit.]

(20b)

dabartinės atsekamumo sistemos ir identifikavimo procedūros turėtų būti veiksmingai įgyvendinamos ir tobulinamos. Tuo atžvilgiu reikia atlikti taikomų technologijų naudojimo vertinimą ir analizę siekiant užtikrinti geresnį veikimą ir sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams. Vienas iš šio reglamento tikslų – nuolat gerinti atsekamumo sistemas, taikomas ekonominės veiklos vykdytojams ir gaminiams; [27 pakeit.]

(20c)

siekdama ateityje pagerinti atsekamumą, Komisija turėtų įvertinti, kaip palengvinti specialių atsekamumo ir gaminių identifikavimo technologijų taikymą. Atliekant tą vertinimą vertinamos technologijos, inter alia, turėtų užtikrinti vartojimo gaminių saugą, pagerinti atsekamumo mechanizmus ir neužkrauti papildomos administracinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams, kad atitinkamos sąnaudos nebūtų perkeltos vartotojams; [28 pakeit.]

(20d)

vadovaujantis tuo, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 764/2008 (10) įsteigiami nacionaliniai kontaktiniai centrai, gaminių saugos kontaktiniai centrai valstybėse narėse turėtų atlikti ekonominės veiklos vykdytojų informavimo centrų funkciją, kad jie galėtų gauti rekomendacijas ir mokymus gaminių saugos reikalavimų ir teisės aktų klausimais; [29 pakeit.]

(21)

nuoroda į kilmę papildo yra būtina siekiant papildyti esminius šiame reglamente nustatytus atsekamumo reikalavimus dėl gamintojo pavadinimo ir adreso. Visų pirma Be to, šalies kilmės nuoroda padeda nustatyti faktinę gamybos vietą visais atvejais, kai su gamintoju negalima susisiekti , ypač kai arba jo nurodytas adresas ir faktinė gamybos vieta skiriasi , kai nenurodytas nei gamintojo pavadinimas, nei adresas, arba kai adresas buvo ant pakuotės, kuri buvo prarasta . Tokia informacija gali palengvinti rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti gaminį iki faktinės gamybos vietos ir susisiekti su kilmės šalies institucijomis vykdant dvišalį ar daugiašalį bendradarbiavimą vartojimo gaminių saugos srityje, kad būtų galima imtis tinkamų tolesnių veiksmų; [30 pakeit.]

(21a)

nurodžius gaminio kilmę vartotojams būtų lengviau įvertinti informaciją apie gaminio grandinę, ir taip padidėtų jų informuotumas. Visų pirma tada, kai gamintojo pavadinimas nurodomas vykdant ekonominės veiklos vykdytojų pareigas, esama rizikos, kad vartotojai bus suklaidinti, nes gamintojo nuoroda nebūtinai suteikia vartotojui galimybę nustatyti gamybos šalį. Taigi kilmės nuoroda vartotojams turėtų būti vienintele priemone, leidžiančia išsiaiškinti gaminio gamybos šalį; [31 pakeit.]

(21b)

įvairiose Sąjungos prekybos partnerių jurisdikcijose kilmės nuoroda privaloma ženklinant gaminius ir muitinės deklaracijose. Pradėjus taikyti kilmės nuorodą pagal šį reglamentą Sąjunga atitiks tarptautinės prekybos tvarką. Be to, kadangi reikalavimas pateikti kilmės nuorodą taikomas visiems ne maisto produktams Sąjungos teritorijoje, nesvarbu, importuotiems, ar ne, bus vykdomols Sąjungos tarptautinės prekybos pareigos; [32 pakeit.]

(22)

kad būtų lengviau veiksmingai ir nuosekliai taikyti šiame reglamente nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, svarbu remtis Europos standartais, tam tikrus gaminius ir su jais susijusią riziką reglamentuojančius taip, kad tokį Europos standartą, kurio nuoroda buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkantis gaminys būtų laikomas atitinkančiu ir tą reikalavimą;

(23)

Komisija, nustačiusi, kad reikalingas tam tikrų gaminių atitiktį šiuo reglamentu nustatytam bendrajam saugos reikalavimui užtikrinantis Europos standartas, turėtų taikyti atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (11) nuostatas ir paprašyti vienos ar kelių Europos standartizacijos organizacijų parengti standartą ar identifikuoti, kuris iš standartų būtų tinkamas, norint užtikrinti, kad jį atitinkantys gaminiai būtų laikomi saugiais; Tokių Europos standartų nuorodos turėtų būti skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(24)

šiame reglamente reikėtų nustatyti tvarką, kuria šio reglamento tikslais prašoma parengti Europos standartus, ir tvarką, susijusią su oficialiais prieštaravimais dėl tų standartų, bei jas priderinti prie Reglamento (ES) Nr. 1025/2012. Todėl, siekiant užtikrinti su Europos standartizacija susijusių klausimų nuoseklumą, prašymai dėl Europos standartų arba prieštaravimai dėl jų turėtų būti teikiami tuo reglamentu įsteigtam komitetui, surengus tinkamas konsultacijas su valstybių narių ekspertais vartojimo gaminių saugos klausimais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ; [33 pakeit.]

(25)

Europos standartai, kurių nuorodos paskelbtos pagal Direktyvą 2001/95/EB, ir toliau turėtų leisti daryti atitikties bendrajam saugos reikalavimui prezumpciją. Pagal Direktyvą 2001/95/EB Komisijos suteikti standartizavimo įgaliojimai turėtų būti laikomi pagal šį reglamentą pateiktais standartizavimo prašymais;

(26)	kai gaminių saugai įvertinti tinkamų Europos standartų ar kitų pripažintų priemonių nėra, gaminių sauga turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, priimtas tuo tikslu pagal SESV 292 straipsnį;

(26a)

siekiant išlaikyti aukšto lygio vartotojų saugą ir sveikatos apsaugą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus, kuriais nustatomi gaminiai, gaminių kategorijos ar grupės, kurių gamintojo ir importuotojo pavadinimai, registruotas prekių ženklas ir adresas neturi būti nurodytas ant paties gaminio, atsižvelgiant į nedidelę su tokiais gaminiais susijusią riziką, kuriais nustatomi gaminiai, gaminių kategorijos ar grupės, kurie gali kelti didelę riziką asmenų sveikatai ir saugai ir kuriaisi nustatomi duomenys, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai turi rinkti ir saugoti naudodamiesi atsekamumo sistema. Ypač svarbu, kad Komisija, vykdydama parengiamuosius darbus, tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Atlikdama parengiamuosius darbus ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, vienu metu ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(27)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl pareigos informuoti rinkos priežiūros institucijas apie riziką keliančius gaminius netaikymo, dėl duomenų laikmenos tipo ir jos pritvirtinimo ant gaminio taikant atsekamumo sistemą, dėl Europos standartizacijos organizacijoms teikiamų standartizavimo prašymų ir dėl sprendimų, susijusių su oficialiais prieštaravimais dėl Europos standartų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (12);

(28)

priimant įgyvendinimo aktus dėl sprendimų, susijusių su oficialiais prieštaravimais dėl Europos standartų, ir kai nuorodos į susijusius Europos standartus dar nebuvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra, atsižvelgiant į tai, kad remiantis atitinkamu standartu dar nepadaryta atitikties šiuo reglamentu nustatytam bendrajam saugos reikalavimui prezumpcija;

(30)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios bei priklausyti nuo pažeidimo rimtumo, trukmės, nuo to, ar jis tyčinis arba pasikartojantis, taip pat nuo įmonių dydžio, atsižvelgiant į atsižvelgiant į atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų įdarbintų asmenų skaičių ir metinę apyvartą, ypač MVĮ atveju. Už pažeidimus turėtų būti skiriamos administracinės Sąjungos lygmeniu suderintos sankcijos. Valstybės narės turėtų būti skatinamos taikant tokias sankcijas gautas pajamas skirti rinkos priežiūros veiklai ; [34 pakeit.]

(30a)

kad sankcijų poveikis būtų dar labiau atgrasantis, Komisija turėtų viešai jas skelbti. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, kurie, kaip nustatoma, pakartotinai tyčia pažeidžia šį reglamentą, turėtų būti įtraukiami į viešą Sąjungos mastu sudaromą juodąjį sąrašą; [35 pakeit.]

(31)	kad ekonominės veiklos vykdytojai, valstybės narės ir Komisija galėtų prisitaikyti prie šiuo reglamentu nustatomų pakeitimų, reikia numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį iki šio reglamento reikalavimų taikymo pradžios;

(32)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą vartotojams skirtų gaminių atžvilgiu, tuo pačiu išsaugant aukštą sveikatos, saugos ir vartotojų apsaugos lygį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(33)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma pareigos garantuoti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ir vartotojų apsaugą, taip pat verslo laisvę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas [36 pakeit.]

Šio reglamento tikslas – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą išsaugant aukštą sveikatos, saugos ir vartotojų apsaugos lygį. [37 pakeit.]

Šiuo reglamentu nustatomos vartojimo gaminių, pateikiamų ar tiekiamų Sąjungos rinkai, saugos taisyklės.

Šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu. [38 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas rinkai , įskaitant interneto rinką, pateikiamiems ar tiekiamiems gamybos procese gautiems naujiems, naudotiems ar perdirbtiems gaminiams, atitinkantiems bet kurį iš šių kriterijų: [39 pakeit.]

a)	jie yra skirti vartotojams;

b)	nors nėra pateikimo rinkai metu nebuvo skirti tiesiogiai vartotojams, gali būti jų naudojami tokiomis sąlygomis, kurias galima pagrįstai numanyti; tikėtina, kad gaminių nenaudos vartotojai, jei jie yra skirti tik profesionaliam naudojimui ir yra aiškiai taip paženklinti ir pateikti; [40 pakeit.]

c)	vartotojai su jais susiduria, kai jiems teikiama tam tikra paslauga kurie teikiami vartotojui paslaugos teikimo metu, neatsižvelgiant į tai, ar gaminį vartoja pats vartotojas . [41 pakeit.]

2. Šis reglamentas netaikomas gaminiams, kurie prieš juos naudojant turi būti pataisyti ar perdirbti ir tokie tiekiami rinkai , ir naudotiems gaminiams, kurie pirmą kartą buvo pateikti rinkai anksčiau nei … (*3).

3. Šis reglamentas netaikomas:

a)	žmonėms skirtiems vaistams ir veterinariniams vaistams;

maistui;

c)	su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir gaminiams, tiek, kiek su šiais gaminiais susijusiai rizikai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 arba kiti maistui taikomi Sąjungos teisės aktai;

pašarams;

da)	medicinos prietaisams, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 90/385/EEB (13) , Tarybos direktyvoje 93/42/EEB (14) , ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/79/EB (15) ; [43 pakeit.]

e)	gyviems augalams ir gyvūnams, riboto naudojimo genetiškai modifikuotiems organizmams ir genetiškai modifikuotiems mikroorganizmams, taip pat augaliniams ir gyvūniniams produktams, tiesiogiai susijusiems su augalų ir gyvūnų būsimu dauginimusi;

f)	šalutiniams gyvūniniams produktams ir šalutinių gyvūninių produktų gaminiams;

g)	augalų apsaugos produktams;

h)	įrenginiams, kuriais vartotojai važiuoja ar keliauja ir kuriuos naudoja paslaugos teikėjas teikdamas vartotojams skirtą paslaugą;

i)	antikvariniams daiktams;

ia)	statybos produktams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011 (16).

4. Šio reglamento II–IV skyriai netaikomi gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose ar pagal juos nustatyti reikalavimai, skirti apsaugoti žmonių sveikatą ir saugą.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

saugus gaminys – bet koks autentiškas gaminys, kuris atitinka Sąjungos derinamuosius teisės aktus dėl sveikatos ir saugos. Jei tokių teisės aktų nėra, saugus gaminys – bet koks gaminys, kurio naudojimas įprastomis ar pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis, įskaitant naudojimo trukmę ir, kai taikoma, pradėjimo eksploatuoti, įrengimo, bei techninės priežiūros , mokymo ir priežiūros reikalavimus, nekelia jokios rizikos arba kelia tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio naudojimu ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų sveikatos ir saugos apsaugos lygį; [45 pakeit.]

1a)	gaminio modelis – gaminiai, kurie laikomi atskirais gaminiais, turinčiais vienodas ar panašias esmines savybes, ir kurių skirtumai, jei tokių yra, nedaro poveikio jų saugos lygiui, nebent gamintojas ar importuotojas įrodytų priešingai; [46 pakeit.]

2)	tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

3)	pateikimas rinkai – gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

4)	gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gaminį gamina arba užsako jį suprojektuoti ar pagaminti ir jį parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

5)	įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

6)	importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai gaminį iš trečiosios šalies;

7)	platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai gaminį, bet nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

8)	ekonominės veiklos vykdytojai – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

9)	tarptautinis standartas – Europos standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje;

10)	Europos standartas – Europos standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje;

11)	nacionalinis standartas – nacionalinis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto d papunktyje;

12)	Europos standartizacijos organizacija – Europos standartizacijos organizacija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 8 punkte;

13)	rinkos priežiūros institucija – rinkos priežiūros institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. … / … (*4) 3 straipsnio 12 punkte;

14)	susigrąžinimas – visos priemonės, kuriomis siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas gaminys;

15)	pašalinimas – visos priemonės, kuriomis siekiama neleisti tiekimo grandinėje esančio gaminio toliau tiekti rinkai;

16)	Sąjungos derinamieji teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

17)	didelė rizika – didelė rizika, įskaitant ir tokią , kurios poveikis pasireiškia ne nedelsiant, vėlesnio poveikio pasireiškimo riziką, kai reikalingas skubus įsikišimas ir tolesni veiksmai. yra reikalinga skubi valstybės institucijų intervencija. [47 pakeit.]

4 straipsnis

Bendrasis saugos reikalavimas

Ekonominės veiklos vykdytojai Sąjungos rinkai pateikia ar tiekia tik saugius vartojimo gaminius.

4a straipsnis

Maisto produktus imituojančių gaminių pardavimo, importo, gamybos ir eksporto draudimas

Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų uždrausti vartojimo gaminių, kurie, nors nėra maisto produktai, yra panašūs į maisto produktus ir gali būti supainioti su maisto produktais dėl formos, kvapo, spalvos, išvaizdos, pakuotės, ženklinimo, apimties, dydžio ar kitų savybių, taigi taip kelti pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, pardavimą, importą, gamybą ir eksportą. [48 pakeit.]

5 straipsnis

Saugos prezumpcija

Šio reglamento tikslais preziumuojama, kad gaminys atitinka 4 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą šiais atvejais:

a)	dėl rizikos, kuriai taikomi Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose ar pagal juos nustatyti reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir saugą, – jei gaminys atitinka tuos reikalavimus;

aa)	jei gaminys autentiškas, tai yra, jei ant gaminio ar bet kokio jo pateikimo nėra prekės ženklo, kuriam nėra gauta prekės ženklo savininko leidimo ir kuris yra toks pats ar panašus į registruotą to gaminio prekės ženklą, todėl klaidina vartotojus dėl tikrosios gaminio tapatybės; [49 pakeit.]

kai šio straipsnio a punkte nurodytuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose ar pagal juos reikalavimai nenustatyti, dėl rizikos, kuriai taikomi Europos standartai, – jeigu gaminys atitinka atitinkamus Europos standartus ar jų dalis, kurių nuorodos pagal 16 ir 17 straipsnius buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

kai a punkte nurodytuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose ar pagal juos ir b punkte nurodytuose Europos standartuose reikalavimai nenustatyti, dėl rizikos, kuriai taikomi valstybės narės, kurioje gaminys tiekiamas rinkai, įstatymuose nustatyti sveikatos ir saugos reikalavimai, – jei gaminys atitinka tuos nacionalinius reikalavimus tas nacionalines taisykles, su sąlyga, kad jos atitinka Sąjungos teisės aktus . [50 pakeit.]

6 straipsnis

Gaminių saugos vertinimo apsektai

1. Kai nėra Sąjungos derinamųjų teisės aktų, Europos standartų ar sveikatos ir saugos reikalavimų, nustatytų valstybės narės, kurioje gaminys tiekiamas rinkai, įstatymuose, kaip nurodyta 5 straipsnio a, aa, b ir c punktuose, nustatant, ar gaminys saugus, atsižvelgiama į šiuos aspektus, visų pirma:

a)	gaminio savybes, prie kurių priskiriama jo autentiškumas, sandara, pakuotė, surinkimo ir, kai taikoma, įrengimo ir techninės priežiūros instrukcijos; [51 pakeit.]

b)	poveikį kitiems gaminiams, kai galima pagrįstai numatyti, kad jis bus naudojamas kartu su kitais gaminiais;

c)	gaminio pateikimą, ženklinimą, visus įspėjamuosius užrašus ir naudojimo bei šalinimo instrukcijas, taip pat visas kitas nuorodas ar informaciją apie gaminį;

d)	vartotojų, kuriems dėl gaminio naudojimo sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, gali kilti rizika, savybes kategorijas, ypač pažeidžiamus vartotojus. [52 pakeit.]

gaminio išvaizdą, ypač tais atvejais, kai gaminys:,

i)	nors nėra maisto produktas, yra panašus į maisto produktą ir dėl formos, kvapo, spalvos, išvaizdos, pakuotės, ženklinimo, apimties, dydžio ar kitų savybių gali būti supainiotas su maisto produktu , arba

ii)	nors nesukonstruotas ar neskirtas vaikams naudoti, dėl savo dizaino, pakuotės ir savybių panašus į daiktą, visuotinai pripažįstamą patraukliu vaikams ar skirtą jiems naudoti. [53 pakeit.]

Gaminys negali būti laikomas nesaugus dėl to, kad galima užtikrinti didesnį saugos lygį, ar dėl to, kad yra mažesnę riziką keliančių gaminių.

2. Šio straipsnio 1 dalies tikslais, vertinant, ar gaminys yra saugus, atsižvelgiama, kai galima, į šiuos aspektus, visų pirma:

a)	mokslo ir technologijų pažangą; [54 pakeit.]

aa)	pagrįstus vartotojų lūkesčius, susijusius su sauga, atsižvelgiant į gaminio pobūdį, sudėtį ir numatomą naudojimo paskirtį; [55 pakeit.]

b)	Europos standartus, išskyrus tuos, kurių nuorodos pagal 16 ir 17 straipsnius buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

ba)	esminius reikalavimus, nurodytus Europos standartizacijos organizacijoms pagal 16 straipsnį pateikiamuose prašymuose, kol Komisija dar nepaskelbė nuorodos į darnųjį standartą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; [56 pakeit.]

c)	tarptautinius standartus;

d)	tarptautinius susitarimus;

e)	Komisijos gaminių saugos vertinimo rekomendacijas ar gaires;

f)	valstybėje narėje, kurioje gaminys tiekiamas rinkai, parengtus nacionalinius standartus;

g)	gaminių saugos geros praktikos kodeksus, taikomus atitinkamame sektoriuje;

ga)	ar gaminys, gaminių kategorijos ar grupės lėmė sužalojimus, apie kuriuos buvo pranešta Visos Europos duomenų apie sužalojimus bazėje, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. …/… (*5) ; [57 pakeit.]

h)	pagrįstus vartotojų lūkesčius dėl saugos. [58 pakeit.]

ha)	mokslo ir technologijų pažangą. [59 pakeit.]

7 straipsnis

Kilmės nuoroda

1. Gamintojai ir importuotojai užtikrina, kad gaminiai būtų pažymėti gaminio kilmės šalies nuoroda arba, kai dėl gaminio dydžio ar pobūdžio tokios nuorodos pateikti neįmanoma, ši nuoroda turi būti pateikta ant pakuotės ar gaminį lydinčiuose dokumentuose.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant iš trečiųjų šalių įvežtų gaminių kilmės šalį, taikomos nelengvatinės prekių kilmės taisyklės, nustatytos 59–62 straipsniuose, įskaitant deleguotuosius aktus, kurie priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB ES ) Nr. 952/2013 (17) 62 straipsnį . 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (18) , 23–25 straipsniuose. [61 pakeit.]

3. Jeigu kilmės šalis, kaip nustatyta pagal 2 dalį, yra Sąjungos valstybė narė, gamintojai ir importuotojai kaip kilmės šalį gali nurodyti Sąjungą arba konkrečią valstybę narę.

3a. Gamintojams kilmės šalį nurodyti leidžiama tik anglų kalba („Made in [šalies pavadinimas]“), nes vartotojai šią nuorodą jau supranta. [62 pakeit.]

II SKYRIUS

Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos

8 straipsnis

Gamintojų pareigos

1. Pateikdami gaminius rinkai gamintojai užtikrina, kad tie gaminiai buvo suprojektuoti ir pagaminti laikantis 4 straipsnyje nustatyto bendrojo saugos reikalavimo.

2. Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatyta ir taikoma tvarka, kuria užtikrinama, kad serijinės gamybos būdu gaminami gaminiai atitiktų 4 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą.

3. Kad apsaugotų vartotojų sveikatą ir saugą, gamintojai proporcingai rizikai, kurią gali kelti gaminys, atlieka rinkai tiekiamų gaminių atsitiktine tvarka atrinktų kontroliuojant teismo pareigūnui ar bet kokiam kiekvienos valstybės narės paskirtam įgaliotam asmeniui, tipinių pavyzdžių tyrimus, nagrinėja skundus ir registruoja informaciją apie skundus, reikalavimų neatitinkančius gaminius, susigrąžintus gaminius ir nuolat informuoja platintojus apie tokią vykdomą stebėseną. Ta informacija rinkos priežiūros institucijų prašymu joms pateikiama. [63 pakeit.]

3a. Kai rinkai tiekiamiems gaminiams buvo taikomas Komisijos sprendimas, priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. …/… (*6) 12 straipsnį, gamintojai arba, kai tinkama, importuotojai, siekdami apsaugoti vartotojų sveikatą ir saugą, bent kartą per metus ir priklausomai nuo rizikos, kurią gali kelti gaminys, atlieka rinkai tiekiamų gaminių, atrinktų kontroliuojant teismo pareigūnui ar bet kokiam kiekvienos valstybės narės paskirtam įgaliotam asmeniui, tipinių pavyzdžių tyrimus. [64 pakeit.]

4. Gamintojai proporcingai rizikai, kurią gali kelti gaminys, parengia techninius dokumentus. Techninius dokumentus atitinkamai sudaro: [65 pakeit.]

a)	bendrasis gaminio ir jo esminių savybių, kurios yra svarbios vertinant gaminio saugą, aprašymas;

b)	galimos rizikos, susijusios su gaminiu, ir jai pašalinti ar sumažinti skirtų priemonių analizė, įskaitant visų gamintojo ar jo vardu kitos šalies atliktų tyrimų rezultatus;

kai taikoma, 5 straipsnio b punkte nurodytų Europos standartų arba 5 straipsnio c punkte nurodytų sveikatos ir saugos reikalavimų, nustatytų valstybės narės, kurioje gaminys tiekiamas rinkai, įstatymuose, arba kitų 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aspektų, taikomų, kad būtų laikomasi 4 straipsnyje nustatyto bendrojo saugos reikalavimo, sąrašas.

Kasi bet kuris iš pirmos pastraipos c punkte nurodytų Europos standartų, sveikatos ir saugos reikalavimų ar kitų aspektų taikytas tik iš dalies, nurodomos taikytos dalys.

5. Gamintojai 10 metų po gaminio pateikimo rinkai saugo techninius dokumentus popierine ar elektronine forma rinkos priežiūros institucijų žinioje ir, jei prašoma, leidžia su jais susipažinti rinkos priežiūros gavę pagrįstą prašymą, pateikia juos toms institucijoms. [66 pakeit.]

6. Gamintojai užtikrina, kad jų gaminiai būtų pažymėti tipo, partijos ar serijos numeriu ar kitu gaminį identifikuoti leidžiančiu elementu, kuris turi būti toks, kad vartotojai jį lengvai pamatytų ir perskaitytų, arba, kai tai neįmanoma dėl gaminio dydžio ar pobūdžio, – kad būtina informacija būtų pateikta ant pakuotės ar gaminį lydinčiuose dokumentuose.

Kai informacija, pagal kurią galima identifikuoti gaminį, nėra tiesiogiai pateikiama ant gaminio, gamintojai pakankamai matomu būdu nurodo, kad priemonė, kurioje pateikiama ta informacija, turėtų būti saugoma. [67 pakeit.]

6a. Gaminių, kuriems taikomas Komisijos sprendimas, priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. …/… (*7) 12 straipsnį, gamintojai sudaro savo gaminių modelių sąrašą ir drauge su pridedama nuotrauka pateikia jį visuomenei ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams bet kokiomis tinkamomis priemonėmis.

Gavęs rinkos priežiūros institucijų prašymą, gamintojas pateikia joms ir bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam jis platina savo gaminius, įrodymų, kad esama įvairių esminių jo gaminių modelių savybių skirtumų, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio 1a punkte. [68 pakeit.]

7. Gamintojai ant gaminio arba, kai tai neįmanoma, ant pakuotės arba gaminį lydinčiuose dokumentuose nurodo savo pavadinimą, registruotąjį prekės pavadinimą arba registruotąjį prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kaip adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju, nurodoma tik viena vieta.

8. Gamintojai užtikrina, kad prie gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, skirtos ir parengtos vartotojams suprantamu ir aiškiu būdu bei lengvai suprantama kalba, kurią nustato valstybė narė, kurioje jis tiekiamas, išskyrus atvejus, kai gaminį pagal gamintojo numatytą paskirtį galima saugiai naudoti be tokių instrukcijų ir saugos informacijos. [69 pakeit.]

Valstybės narės praneša Komisijai apie visas jų priimtas nuostatas, kuriomis nustatoma (-os) būtina (-os) kalba (-os).

9. Gamintojai užtikrina, kad būtų parengtos procedūros, pagal kurias imamasi taisomųjų veiksmų, pašalinami ar susigrąžinami jų produktai. Jeigu gamintojai mano arba turi priežasčių manyti, kad jų rinkai pateiktas gaminys yra nesaugus ar kitaip neatitinka šio reglamento, jie nedelsdami imasi taisomųjų veiksmų, būtinų užtikrinti gaminio atitiktį, jį pašalinti arba, jei tinkama, susigrąžinti , ir įspėja vartotojus, kuriems kyla rizika dėl gaminio neatitikties . Be to, kai gaminys yra nesaugus, gamintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose tiekė gaminį, rinkos priežiūros institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie sveikatai ir saugai keliamą riziką ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi , ir apie tokių taisomųjų veiksmų rezultatus . [70 pakeit.]

9 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1. Gamintojas gali paskirti įgaliotąjį atstovą rašytiniu įgaliojimu.

8 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytos pareigos nepatenka į įgaliotojo atstovo įgaliojimų sritį.

2. Įgaliotasis atstovas vykdo gamintojo įgaliojime nurodytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui pavedamos bent šios užduotys:

a)	pagrįstu rinkos priežiūros institucijos prašymu teikti jai visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia gaminio atitikčiai įrodyti; [71 pakeit.]

b)	rinkos priežiūros institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl bet kokių veiksmų, kurių imtasi siekiant pašalinti gaminių, dėl kurių suteiktas įgaliojimas, keliamą riziką.

10 straipsnis

Importuotojų pareigos

1. Prieš pateikdami gaminį rinkai, importuotojai užtikrina, kad jis atitiktų 4 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą ir kad gamintojas būtų įvykdęs 8 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.

2. Kai importuotojas mano ar turi priežasčių manyti, kad gaminys neatitinka šio reglamento, jis nepateikia gaminio rinkai, kol neužtikrinama jo atitiktis. Be to, jeigu gaminys yra nesaugus, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, rinkos priežiūros institucijoms.

3. Importuotojai ant gaminio arba, kai tai neįmanoma, ant pakuotės arba gaminį lydinčiuose dokumentuose nurodo savo pavadinimą, registruotąjį prekės pavadinimą arba registruotąjį prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Jie užtikrina, kad dėl bet kokios papildomos etiketės netaptų mažiau aiški neužgožia jokios gamintojo etiketėje pateikta informacija pateiktos privalomos informacijos ar su sauga susijusios informacijos . [72 pakeit.]

4. Importuotojai užtikrina, kad prie gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, parengtos vartotojams lengvai suprantama kalba, kurią nustato valstybė narė, kurioje jis tiekiamas, išskyrus atvejus, kai gaminį pagal gamintojo numatytą paskirtį galima saugiai naudoti be tokių instrukcijų ir saugos informacijos.

Valstybės narės praneša Komisijai apie visas jų priimtas nuostatas, kuriomis nustatoma (-os) būtina (-os) kalba (-os).

5. Kai atsakomybė už gaminį tenka importuotojams, jie užtikrina, kad laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai 4 straipsnyje nustatytam bendrajam saugos reikalavimui ir 8 straipsnio 6 daliai.

6. Kad apsaugotų vartotojų sveikatą ir saugą, importuotojai proporcingai rizikai, kurią gali kelti gaminys, atlieka parduodamų gaminių atsitiktine tvarka atrinktų pavyzdžių tyrimus, nagrinėja skundus ir registruoja informaciją apie skundus, reikalavimų neatitinkančius gaminius, susigrąžintus gaminius ir nuolat informuoja gamintoją ir platintojus apie tokią vykdomą stebėseną. [73 pakeit.]

7. Jeigu importuotojai mano arba turi priežasčių manyti, kad jų rinkai pateiktas gaminys yra nesaugus ar kitaip neatitinka šio reglamento, jie nedelsdami imasi taisomųjų veiksmų, būtinų užtikrinti gaminio atitiktį, jį pašalinti arba, jei tinkama, tinkamais atvejais susigrąžinti. Be to, jeigu gaminys yra nesaugus, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose tiekė gaminį, rinkos priežiūros institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie sveikatai ir saugai keliamą riziką ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi , ir apie tokių taisomųjų veiksmų rezultatus . [74 pakeit.]

8. Importuotojai 10 metų po gaminio pateikimo rinkai saugo techninius dokumentus popierine ar elektronine forma rinkos priežiūros institucijų žinioje ir, jei prašoma, leidžia su jais susipažinti rinkos priežiūros gavę pagrįstą prašymą, pateikia juos toms institucijoms. [75 pakeit.]

11 straipsnis

Platintojų pareigos

1. Tiekdamas gaminį rinkai, platintojas veikia deramai atsižvelgdamas į šio reglamento reikalavimus.

2. Prieš pateikdami gaminį rinkai, platintojai įsitikina, ar gamintojas ir importuotojas įvykdė ant gaminio nurodyta reikalaujama informacija, kaip nustatyta atitinkamai 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse bei 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, kai jie taikomi. Platintojai neslepia jokios privalomos ar su sauga susijusios informacijos, kurią pateikė gamintojas arba importuotojas. [76 pakeit.]

3. Kai platintojas mano ar turi priežasčių manyti, kad gaminys neatitinka šio reglamento, jis netieka gaminio rinkai, kol neužtikrinama jo atitiktis. Be to, jeigu gaminys yra nesaugus, platintojas apie tai praneša atitinkamai gamintojui arba importuotojui ir valstybės narės, kurioje platintojas įsisteigęs, rinkos priežiūros institucijai.

4. Kai atsakomybė už gaminį tenka platintojams, jie užtikrina, kad laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai atitinkamai 4 straipsnyje nustatytam bendrajam saugos reikalavimui ir 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalims bei 10 straipsnio 3 ir 4 dalims.

4a. Atsižvelgdami į galimą gaminio keliamą riziką, platintojai, siekdami apsaugoti vartotojų sveikatą ir saugą, gali atlikti atsitiktinai atrihnktų rinkai pateiktų gaminių pavyzdinius tikrinimus. [77 pakeit.]

5. Jeigu platintojai mano arba turi priežasčių manyti, kad jų rinkai tiekiamas gaminys yra nesaugus ar neatitinka atitinkamai 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių bei 10 straipsnio 3 ir 4 dalių, jie pasirūpina, kad nedelsiant būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų to gaminio atitikčiai užtikrinti, jis būtų pašalintas arba, jei tinkama, susigrąžintas. Be to, jeigu gaminys yra nesaugus, platintojai nedelsdami apie tai praneša atitinkamai gamintojui arba importuotojui ir valstybių narių, kuriose tiekė gaminį, rinkos priežiūros institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie sveikatai ir saugai keliamą riziką ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi , ir apie tokių taisomųjų veiksmų rezultatus . [78 pakeit.]

12 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams taikomos gamintojų pareigos

Šio reglamento tikslais importuotojas ar platintojas laikomi gamintoju ir jiems taikomos 8 straipsnyje nustatytos gamintojo pareigos, kai gaminį rinkai jie pateikia savo vardu arba su savo prekės ženklu, arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą gaminį, kad tai gali turėti poveikio jo atitikčiai šio reglamento reikalavimams.

13 straipsnis

Gamintojų, importuotojų ir platintojų atleidimas nuo tam tikrų pareigų

1. Pareiga informuoti rinkos priežiūros institucijas pagal 8 straipsnio 9 dalį, 10 straipsnio 2 ir 7 dalis bei 11 straipsnio 3 ir 5 dalis netaikoma, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)	tik ribotas skaičius gaminių yra nesaugūs, o jų identifikaciniai duomenys gerai žinomi;

b)	gamintojas, importuotojas arba platintojas gali įrodyti, kad rizika visapusiškai veiksmingai kontroliuojama ir nebegali kelti pavojaus siekiant užkirsti kelią bet kokiam žmonių sveikatai ir saugai keliamam pavojui . [79 pakeit.]

c)	gaminio keliamos rizikos priežastis yra tokia, kad ją pranešus institucijoms ar visuomenei tai nebūtų naudinga informacija. [80 pakeit.]

2. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti atvejus, kuriais tenkinamos šio straipsnio 1 dalies sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 18a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi gaminiai, gaminių kategorijos ar grupės, kuriems dėl mažo jų keliamos rizikos lygio netaikomas reikalavimas ant paties gaminio pateikti 8 straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

14 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

1. Pateikus prašymą ekonominės veiklos vykdytojai teikia rinkos priežiūros institucijoms nurodo šią informaciją : [81 pakeit.]

a)	jiems gaminį pateikusius ekonominės veiklos vykdytojus;

b)	ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems jie pateikė gaminį.

2. Ekonominės veiklos vykdytojai 1 dalyje nurodytą informaciją turi galėti pateikti 10 metų po to, kai jiems buvo pateiktas gaminys, ir 10 metų po to, kai jie pateikė gaminį.

2a. Kai ekonominės veiklos vykdytojai pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją, rinkos priežiūros institucijos laiko tą informaciją konfidencialia. [82 pakeit.]

15 straipsnis

Gaminių atsekamumas

1. Pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais tam tikrais atvejais Komisija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, kurie rinkai pateikia ar tiekia tam tikrus gaminius ar tam tikrų kategorijų ir grupių gaminius, kurie dėl savo specifinių savybių ar ypatingų platinimo ar naudojimo sąlygų gali kelti didelę riziką žmonių sveikatai ir saugai, sukurtų atsekamumo sistemą arba prisijungtų prie tokios sistemos. [83 pakeit.]

2. Atsekamumo sistema – elektroninėmis priemonėmis renkami ir saugomi duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti gaminį ir jo tiekimo grandinėje veikiančius ekonominės veiklos vykdytojus, taip pat prie gaminių, jų pakuočių ar lydinčių dokumentų tvirtinamos duomenų laikmenos, suteikiančios prieigos prie tų duomenų galimybę.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 18a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomi:

didelę riziką žmonių sveikatai ir saugai, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, galintys kelti gaminiai, gaminių kategorijos ar grupės. Komisija deleguotuosiuose aktuose turi nurodyti, ar ji taikė Komisijos sprendime 2010/15/ES (19) numatytą rizikos analizės metodologiją, arba, jei ši metodologija tam tikro gaminio atžvilgiu netinkama – išsamiai aprašo jos taikytą metodologiją ; [84 pakeit.]

b)	duomenys, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai renka ir saugo naudodamiesi šio straipsnio 2 dalyje nurodyta atsekamumo sistema.

4. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti duomenų laikmenos tipą ir jo tvirtinimo būdus, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5. Komisija, priimdama 3 ir 4 dalyse nurodytus aktus, atsižvelgia į:

a)	veiksmų ekonominį veiksmingumą, įskaitant jų poveikį įmonėms, ypač MVĮ;

b)	suderinamumą su tarptautiniu lygiu naudojamomis atsekamumo sistemomis.

15a straipsnis

Gaminių saugos kontaktiniai centrai

1. Valstybės narės savo teritorijose paskiria gaminių saugos kontaktinius centrus ir pateikia jų kontaktinius duomenis kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2. Komisija parengia ir reguliariai atnaujina gaminių saugos kontaktinių centrų sąrašą bei jį skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tą informaciją Komisija skelbia ir savo interneto svetainėje. [85 pakeit.]

15b straipsnis

Gaminių saugos kontaktinių centrų užduotys

1. Gaminių saugos kontaktiniai centrai, inter alia, ekonominės veiklos vykdytojui ar kitos valstybės narės kompetentingai institucijai paprašius, teikia šią informaciją:

technines taisykles, taikomas konkrečios rūšies gaminiui teritorijoje, kurioje yra įsteigti tie gaminių saugos kontaktiniai centrai, ir informaciją, ar šios rūšies gaminiui taikomas išankstinio leidimo reikalavimas pagal jų valstybės narės teisės aktus, taip pat informaciją apie abipusio pripažinimo principą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 764/2008, ir to reglamento taikymą tos valstybės narės teritorijoje;

b)	kompetentingų institucijų toje valstybėje narėje kontaktinius duomenis pagal kuriuos į jas galima kreiptis tiesiogiai, įskaitant institucijų, atsakingų už konkrečių techninių taisyklių įgyvendinimo priežiūrą tos valstybės narės teritorijoje, duomenis;

c)	teisių gynimo priemones, kuriomis paprastai galima pasinaudoti tos valstybės narės teritorijoje, jei kiltų ginčas tarp kompetentingų institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojo.

2. Gaminių saugos kontaktiniai centrai atsako į bet kokį 1 dalyje nurodytą prašymą per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

3. Valstybėje narėje, kurioje atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas teisėtai parduoda atitinkamą gaminį, esantis gaminių saugos kontaktinis centras ekonominės veiklos vykdytojui arba kompetentingai institucijai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 764/2008 6 straipsnyje, gali suteikti visą būtiną informaciją ar pastabas.

4. Valstybė narė pagal produktų saugos kontaktinių centrų sistemą įsteigia biurus, kad galėtų palengvinti mokymą gaminių saugos teisės aktų ir apskritai reikalavimų klausimu ir perduoti informaciją visiems sektoriams, kad būtų remiamas ekonominės veiklos vykdytojų švietimas gaminių saugos reikalavimų klausimu.

5. Gaminių saugos kontaktiniai centrai neima mokesčio už 1 dalyje nurodytos informacijos teikimą.[86 pakeit.]

III SKYRIUS

Europos standartai, leidžiantys daryti atitikties prezumpciją

16 straipsnis

Standartizavimo prašymai Europos standartizacijos organizacijoms

1. Komisija gali kreiptis į vieną ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų prašydama, kad šios parengtų ar nurodytų Europos standartą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tokį standartą ar jo dalis atitinkantys gaminiai atitiktų 4 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą. Atsižvelgdama į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomones, tinkamais atvejais Komisija nustato parengti prašomo Europos standarto turinio reikalavimus ir priėmimo terminą. [87 pakeit.]

Komisija šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą priima įgyvendinimo aktu. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2. Atitinkama Europos standartizacijos organizacija per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos nurodo, ar jį priima.

3. Kai prašoma finansavimo, Komisija per du mėnesius po 2 dalyje nurodyto prašymo priėmimo dienos atitinkamoms Europos standartizacijos organizacijoms praneša apie dotacijos Europos standartui parengti skyrimą.

4. Europos standartizacijos organizacijos informuoja Komisiją apie veiklą, kurią vykdo, kad parengtų 1 dalyje nurodytą Europos standartą. Komisija kartu su Europos standartizacijos organizacijomis įvertina, ar Europos standartizacijos organizacijų parengti ar identifikuoti Europos standartai atitinka jos pirminį prašymą.

5. Kai Europos standartas tenkina jam keliamus reikalavimus ir 4 dalyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, Komisija nedelsdama paskelbia nuorodą į tokį Europos standartą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17 straipsnis

Oficialūs prieštaravimai dėl Europos standartų

1. Kai valstybė narė arba Europos Parlamentas mano, kad 16 straipsnyje nurodytas Europos standartas ne visiškai tenkina jam keliamus reikalavimus ir 4 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, jie apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą, o Komisija nusprendžia priimdama įgyvendinimo aktus, ar:

a)	paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje atitinkamo standarto nuorodas, jų neskelbti, ar skelbti nustačius apribojimus;

b)	palikti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje atitinkamo standarto nuorodas, jas palikti nustačius apribojimus, ar jas panaikinti.

2. Komisija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie Europos standartus, dėl kurių buvo priimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas.

3. Komisija atitinkamai Europos standartizacijos organizacijai praneša 1 dalyje nurodytą sprendimą ir, jei reikia, paprašo patikslinti atitinkamą Europos standartą.

4. Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas priimamas pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

5. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas sprendimas priimamas pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

18 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės nustato taisykles dėl atitinkamų sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus skyrimo taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip … (*8) [ įrašyti datą – 3 mėnesiai iki datos, kurią pradedamas taikyti šis reglamentas ] praneša Komisijai apie tas nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. [88 pakeit.]

2. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Taikant 1 dalyje nurodytas sankcijas atsižvelgiama į įmonių dydį, ypač į mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Jei pažeidimo sunkumą, trukmę ir, jei taikoma, jo tyčinį pobūdį. Be to, taikant sankcijas turi būti atsižvelgiama į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas yra anksčiau padaręs panašų pažeidimą, jam gali būti taikomos didesnės sankcijos, o už didelius pažeidimus gali būti nustatytos baudžiamosios sankcijos. [89 pakeit.]

2a. Už pažeidimus taikant administracineis sankcijas turi būti bent kompensuota ekonominė nauda, kurios siekta vykdant pažeidimą, tačiau jos neviršija 10 proc. metinės apyvartos arba jos numatomos vertės. Taikomos sankcijos gali viršyti 10 proc. metinės apyvartos arba jos numatomos vertės, jei tai būtina siekiant kompensuoti ekonominę naudą, kurios siekta vykdant pažeidimą. Už rimtus pažeidimus gali būti nustatytos baudžiamosios sankcijos. [90 pakeit.]

2b. Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal šį reglamentą taikomų sankcijų rūšį ir dydį, nustato faktinius šio reglamento pažeidimus ir nurodo ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems buvo taikytos sankcijos. Komisija tą informaciją nedelsdama skelbia viešai elektroniniu būdu ir prireikus kitomis priemonėmis.

Komisija, remdamasi pagal pirmą pastraipą gauta informacija, skelbia ir atnaujiną ekonominės veiklos vykdytojų, kurie pakartotinai tyčia pažeidžia šį reglamentą, , Sąjungos mastu sudaromą juodąjį sąrašą. [91 pakeit.]

20 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami Komisijai šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nurodytus 13 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje, Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … (*9).

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti deleguotuosius įgaliojimus, nurodytus 13 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 13 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius po pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei viena tų institucijų nepareiškia prieštaravimo arba jei iki to laikotarpio pabaigos abi tos institucijos informuoja Komisiją neketinančios pareikšti prieštaravimo. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Tačiau taikant šio reglamento 16 ir 17 straipsnius Komisijai padeda Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 įsteigtas komitetas. Šis komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4. Jei 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto komiteto nuomonė turi būti pateikta laikantis rašytinės procedūros, ši procedūra užbaigiama nepasiekus rezultato, jeigu per nuomonei pareikšti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprasta komiteto narių dauguma.

21 straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip … (*10) , o po to – kas penkerius metus Komisija įvertina šio reglamento taikymą ir perduoda jo vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje įvertinama, ar pasiekti šio reglamento tikslai, visų pirma, ar pagerėjo vartotojų apsauga nuo nesaugių gaminių šio reglamento 4 straipsnio prasme , atsižvelgiama į jo poveikį verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms MVĮ . Toje ataskaitoje taip pat įvertinamas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 poveikis ir indėlis šio reglamento taikymo srityje. [92 pakeit.]

22 straipsnis

Panaikinimas

1. Direktyva 2001/95/EB panaikinama nuo … (*11).

2. Direktyva 87/357/EEB panaikinama nuo … (*11).

3. Nuorodos į Direktyvą 2001/95/EB ir Direktyvą 87/357/EEB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

23 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai gaminių, kuriems taikoma Direktyva 2001/95/EB, kurie atitinka tą direktyvą ir kurie rinkai buvo pateikti anksčiau nei …. (*11)

2. Europos standartai, kurių nuorodos pagal Direktyvą 2001/95/EB buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikomi šio reglamento 5 straipsnio b punkte nurodytais Europos standartais.

3. Pagal Direktyvą 2001/95/EB Komisijos Europos standartizacijos organizacijai suteikti įgaliojimai laikomi šio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nurodytais standartizavimo prašymais.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja … (*12).

2. Jis taikomas nuo (*13).

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 81.

(2) 2014 m. balandžio 14 d. Europos Parlemento pozicija.

(3) 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos ( OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(4) OJ L , , p. .

(5) … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr …/… dėl gaminių rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 1999/5/EB, 2000/9/EB, 2000/14/EB, 2001/95/EB, 2004/108/EB, 2006/42/EB, 2006/95/EB, 2007/23/EB, 2008/57/EB, 2009/48/EB, 2009/105/EB, 2009/142/EB, 2011/65/ES, Reglamentas (EB) Nr. 764/2008, Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 (OL L …).

(*1) Konstatuojamojoje dalyje – reglamento (2013/0048(COD)) numeris, o išnašoje – reglamento numeris, priėmimo data ir paskelbimo nuoroda.

(6) 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4).

(7) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB ( OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(8) 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų gaminiams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo ( OL L 192, 1987 7 11, p. 49).

(*2) Reglamento (COD 2013/0048) numeris.

(9) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(10) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB (OL L 218, 2008 8 13, p. 21).

(11) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(*3) Šio reglamento įsigaliojimo data.

(13) 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (OL L 189, 1990 7 20, p. 17).

(14) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).

(15) 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).

(16) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

(*4) Reglameno (2013/0048(COD)) numeris.

(*5) Reglamento (2013/0048(COD)) numeris.

(17) 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(18) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(*6) Reglamento (2013/0048(COD)) numeris.

(*7) Reglamento (2013/0048(COD)) numeris.

(19) 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimas 2010/15/ES, nustatantis gaires dėl Bendrijos skubaus keitimosi informacija sistemos RAPEX, sukurtos direktyvos 2001/95/EB (Bendros gaminių saugos direktyva) 12 straipsnio pagrindu, valdymo ir 11 straipsnyje įtvirtintos pranešimo tvarkos (OL L 22, 2010 1 26, p. 1.

(*8) Trys mėnesiai iki šio reglamento taikymo pradžios dienos.

(*9) Šio reglamento įsigaliojimo data.

(*10) [Penkeri] metai po šio reglamento taikymo pradžios datos.

(*11) Šio reglamento taikymo pradžios data.

(*12) Reglamento (2013/0048(COD) įsigaliojimo data.

(*13) Reglamento (2013/0048(COD) taikymo data.

Priedas

Atitikties lentelė

Direktyva 2001/95/EB	Direktyva 87/357/EEB	Šis reglamentas
1 straipsnio 1 dalis		1 straipsnis
1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa		2 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa		2 straipsnio 4 dalis
2 straipsnis		3 straipsnis
2 straipsnio b punkto i–iv papunkčiai		6 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 1 dalis		4 straipsnis
3 straipsnio 2 dalis		5 straipsnis
3 straipsnio 3 dalis		6 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 4 dalis		—
4 straipsnis		16 ir 17 straipsniai
5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa		8 straipsnio 8 dalis
5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa		—
5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa		8 straipsnio 9 dalis
5 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa		8 straipsnio 3, 6 ir 7 dalys
5 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa		—
5 straipsnio 2 dalis		11 straipsnis
5 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa		8 straipsnio 9 dalis ir 11 straipsnio 5 dalis
5 straipsnio 3 dalies antra pastraipa		—
5 straipsnio 4 dalis		—
6 straipsnio 1 dalis		—
6 straipsnio 2 ir 3 dalys		—
7 straipsnis		18 straipsnis
8 straipsnio 1 dalies a punktas		—
8 straipsnio 1 dalies b–f punktai		—
8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa		—
8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa		—
8 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa		—
8 straipsnio 3 dalis		—
8 straipsnio 4 dalis		—
9 straipsnio 1 dalis		—
9 straipsnio 2 dalis		—
10 straipsnis		—
11 straipsnis		—
12 straipsnis		—
13 straipsnis		—
14 straipsnis		—
15 straipsnis		19 straipsnis
16 straipsnis		—
17 straipsnis		—
18 straipsnio 1 dalis		—
18 straipsnio 2 dalis		—
18 straipsnio 3 dalis		—
19 straipsnio 1 dalis		—
19 straipsnio 2 dalis		21 straipsnis
20 straipsnis		—
21 straipsnis		—
22 straipsnis		22 straipsnis
23 straipsnis		24 straipsnis
I priedo 1 skirsnis		8 straipsnio 9 dalis ir 11 straipsnio 5 dalis
I priedo 2 skirsnio pirmas sakinys		—
I priedo 2 skirsnio antras sakinys		13 straipsnio 1 ir 2 dalys
I priedo 3 skirsnis		—
II priedas		—
III priedas		—
IV priedas		Priedas
	1 straipsnis	6 straipsnio 1 dalies e punktas
	2–7 straipsniai	—

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/746

P7_TA(2014)0384

Gaminių rinkos priežiūra ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gaminių rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB, direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 1999/5/EB, 2000/9/EB, 2000/14/EB, 2001/95/EB, 2004/108/EB, 2006/42/EB, 2006/95/EB, 2007/23/EB, 2008/57/EB, 2009/48/EB, 2009/105/EB, 2009/142/EB, 2011/65/ES, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 (COM(2013)0075 – C7-0043/2013 – 2013/0048(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/63)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0075),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį, 114 straipsnį ir 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0043/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7–0346/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 86.

P7_TC1-COD(2013)0048

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl gaminių rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 1999/5/EB, 2000/9/EB, 2000/14/EB, 2001/95/EB, 2004/108/EB, 2006/42/EB, 2006/95/EB, 2007/23/EB, 2008/57/EB, 2009/48/EB, 2009/105/EB, 2009/142/EB, 2011/65/ES, Reglamentas (EB) Nr. 764/2008, Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti laisvą gaminių judėjimą Sąjungoje, būtina užtikrinti, kad jie atitiktų reikalavimus, kuriais itin saugomi tokie viešieji interesai, kaip antai asmenų sveikata ir sauga apskritai, sveikata ir sauga darbe, vartotojų apsauga, aplinkosauga ir viešasis saugumas. Griežtas tų reikalavimų vykdymo užtikrinimas yra svarbus siekiant tinkamai apsaugoti tuos interesus ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos Sąjungos prekių rinkoje sąlygas. Todėl būtinos rinkos priežiūros ir iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamų gaminių kontrolės taisyklės;

(2)

šiuo reglamentu nustatyta rinkos priežiūros veikla neturėtų būti išimtinai nukreipta į sveikatos apsaugą ir saugą, bet ji taip pat turėtų būti taikoma Sąjungos teisės aktų, kuriais siekiama apsaugoti kitus viešuosius interesus, vykdymo užtikrinimui, pavyzdžiui reglamentuojant matavimų tikslumą, elektromagnetinį suderinamumą, energijos vartojimo efektyvumą ir taikant taikytinus aplinkosaugos srities teisės aktus ; [1 pakeit.]

(3)

būtina nustatyti bendrą su rinkos priežiūra susijusių taisyklių ir principų sistemą, kuri neturėtų poveikio galiojančiais Sąjungos teisės aktais nustatytoms esminėms taisyklėms, kurių tikslas – viešųjų interesų, kaip antai sveikata ir sauga, vartotojų apsauga ir aplinkosauga, apsauga, o būtų siekiama pagerinti jų taikymą;

(4)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 (3) buvo priimtas siekiant nustatyti rinkos priežiūros sistemą, kuria būtų papildytos ir dar labiau pagrįstos galiojančios Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatos, susijusios su rinkos priežiūra ir tokių nuostatų vykdymo užtikrinimu;

(5)

siekiant užtikrinti Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimo vienodumą ir nuoseklumą, Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 sukurta Sąjungos rinkos priežiūros sistema ir nustatyti būtiniausi reikalavimai, atsižvelgiant į valstybėms narėms nustatytus tikslus ir administracinio bendradarbiavimo sistemą, įskaitant valstybių narių keitimąsi informacija;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB (4) buvo nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti gaminių, kurie yra skirti vartotojams arba gali būti jų naudojami, saugą. Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 rinkos priežiūros institucijoms buvo palikta galimybė imtis konkretesnių priemonių, numatytų pagal tą direktyvą;

(7)

2011 m. kovo 8 d. rezoliucijoje dėl bendros gaminių saugos direktyvos peržiūros ir rinkos priežiūros (5) Europos Parlamentas tvirtino, kad vienintelis būdas, kaip turėti visiems gaminiams taikomą vieną bendrą rinkos priežiūros sistemą, yra vienas bendras reglamentas, todėl Komisija buvo paraginta nustatyti visiems gaminiams bendrą rinkos priežiūros sistemą, pagrįstą vienu aktu, į kurį būtų įtraukta Direktyva 2001/95/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2008;

(8)

todėl šiuo reglamentu Reglamento (EB) Nr. 765/2008, Direktyvos 2001/95/EB ir kelių konkrečius sektorius reglamentuojančių Sąjungos derinamųjų teisės aktų, susijusių su rinkos priežiūra, nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną atskirą reglamentą, kuris reglamentuotų tiek suderintų, tiek nesuderintų Sąjungos teisės aktų sričių gaminius, nesvarbu, ar jie skirti vartotojams ar profesionaliesiems naudotojams, ar gali būti jų naudojami;

(9)

gaminiams ir maisto grandinės procesams taikomi Sąjungos teisės aktai, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 (6), kuriuo nustatoma visapusiška oficialios kontrolės ir kitų oficialių veiksmų, kuriais siekiama patikrinti atitiktį pašarų ir maisto įstatymams, gyvūnų sveikatos ir gerovės, genetiškai modifikuotų organizmų, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos, augalų apsaugos produktų ir pesticidų taisyklėms, atlikimo sistema. Todėl tos sritys neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(10)

Sąjungos teisės aktuose dėl vaistų, medicinos prietaisų, in vitro diagnostinių medicinos prietaisų ir žmogiškųjų medžiagų pateiktos specialios nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti saugą po jų pateikimo rinkai, visų pirma atsižvelgiant į budrumo ir rinkos priežiūros sistemas konkrečiuose sektoriuose. Todėl tie gaminiai taip pat neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus jo nuostatas dėl gaminių, įvežamų į Sąjungos rinką, kontrolės, kurios tiems gaminiams turėtų būti taikomos tiek, kiek kituose Sąjungos teisės aktuose nebus specialių nuostatų, susijusių su sienų kontrolės organizavimu;

(11)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES (7) taikoma ne tik naujiems gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kai juos ketinama tiekti rinkai, bet ir tam tikriems kitiems gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kai atliekamas jų periodiškas tikrinimas, tarpinis tikrinimas bei išimtiniai patikrinimai ir kai jie yra naudojami. Toje direktyvoje numatytas specialus ženklas Pi ir Sąjungos apsaugos procedūra bei specialios procedūros, kaip elgtis, kai riziką nacionaliniu lygiu kelia gabenamieji slėginiai įrenginiai, kai riziką sveikatai ir saugai kelia reikalavimus atitinkantys gabenamieji slėginiai įrenginiai ir oficialios neatitikties atveju. Todėl šiame reglamente nustatytos Sąjungoje esančių gaminių kontrolės procedūros neturėtų būti taikomos gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 2010/35/ES;

(12)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta visapusiška rinkos priežiūros Sąjungoje sistema. Juo turėtų būti nustatyti gaminiai, kurie patenka į reglamento taikymo sritį ir kurie į ją nepatenka, valstybių narių pareiga organizuoti ir vykdyti rinkos priežiūrą, reikalavimas, kad jos paskirtų rinkos priežiūros institucijas ir nustatytų jų įgaliojimus bei pareigas, ir valstybių narių atsakomybė už bendrųjų ir konkrečių sektorių rinkos priežiūros programų nustatymą;

(11a)

šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms gaminių tiekimo formoms, įskaitant nuotolinę prekybą. Valstybės narės ir Komisiją turėtų parengti bendrąjį internetu parduodamų gaminių rinkos priežiūros metodą ir, tinkamais atvejais, parengti gaires dėl e. pardavimų tiekimo grandinėje veikiančių veiklos vykdytojų atitinkamų pareigų ir atsakomybės, siekiant sugriežtinti internetu parduodamiems gaminimas taikomų taisyklių laikymąsi; [2 pakeit.]

(13)

kai kuriuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose pateiktos nuostatos dėl rinkos priežiūros ir apsaugos sąlygų. Jos gali būti grindžiamos pavyzdinėmis rinkos priežiūros ir apsaugos sąlygų nuostatomis, pateiktomis Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB (8). Šiame reglamente turėtų būti pateiktos visos rinkos priežiūros nuostatos, taikomos į jos taikymo sritį patenkantiems gaminiams. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos pavyzdinės rinkos priežiūros ir apsaugos sąlygų nuostatos, pateiktos Sprendime Nr. 768/2008/EB. Galiojančių Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatos dėl rinkos priežiūros ir apsaugos sąlygų, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo parengti prieš priimant Sprendimą Nr. 768/2008/EB, ar remiantis jo pavyzdinėmis nuostatomis, turėtų būti išbraukti iš tų derinamųjų teisės aktų, nebent dėl konkrečių priežasčių, susijusių su sektoriais, jas reikėtų palikti. Apsaugos sąlygų taikymo išimtys turėtų būti numatytos gaminiams, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (9), tam tikrai armatūrai, kuriai taikoma 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB (10), tam tikrai slėginei įrangai, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/23/EB (11) ir paprastiems slėginiams indams, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/105/EB (12);

(14)

kad visas rinkos priežiūros procesas būtų skaidrus ir lengvai suprantamas rinkos priežiūros institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams, šiame reglamente chronologine tvarka reikėtų aiškiai nurodyti to proceso etapus – nuo tos akimirkos, kai rinkos priežiūros institucijos nustato jų nuomone riziką keliantį gaminį, iki nustatytos rizikos įvertinimo, taisomųjų veiksmų, kurių per nustatytą laiką turi imtis atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas, ir priemonių, kurių imasi pačios rinkos priežiūros institucijos, jei ekonominės veiklos vykdytojai nepaiso reikalavimų arba reikia veikti skubiai;

(14a)

kad būtų galima palengvinti rinkos priežiūros institucijų darbą, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų toms institucijoms suteikti galimybę susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kurių joms reikia, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Rinkos priežiūros institucijos turėtų reikalauti tik tokių dokumentų ir informacijos, kuriuos, kaip galima tikėtis atsižvelgiant į jų vaidmenį tiekimo grandinėje, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas gali turėti; [3 pakeit.]

(15)

rinkos priežiūra turėtų būti pagrįsta gaminio keliamos rizikos vertinimu, atsižvelgiant į visus susijusius duomenis. Siekiant visiems ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas sąlygas, rizikos vertinimo metodologija ir kriterijai visose valstybėse narėse turėtų būti vienodi. Jeigu gaminys, kuriam taikomi esminius reikalavimus, susijusius su tam tikrų viešųjų interesų apsauga, nustatantys Sąjungos derinamieji teisės aktai, atitinka tuos esminius reikalavimus, turėtų būti preziumuojama, kad jis nekelia rizikos; [4 pakeit.]

(15a)

vartotojai gali atlikti aktyvų ir svarbų vaidmenį padedant prižiūrėti rinką, nes paprastai jie tiesiogiai susiduria su riziką keliančiais gaminiais, įskaitant taikytinų Sąjungos teisės aktų neatitinkančius gaminius. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų didinti vartotojų informuotumą apie jų teises teikti skundus dėl klausimų, susijusių su gaminių sauga ir rinkos priežiūros veikla, ir užtikrinti, kad pranešimo procedūra būtų lengvai taikoma, gana paprasta ir veiksminga. Komisija taip pat turėtų ištirti galimybes derinti tokių skundų teikimą Sąjungoje, pavyzdžiui, sukuriant centrinę duomenų bazę, kurioje būtų galima saugoti vartotojų pateiktus skundus, taip pat išnagrinėti galimybę paskelbti tuos skundus viešai, suteikiant atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams teisę juos peržiūrėti ir į juos atsakyti; [5 pakeit.]

(16)	jeigu gaminys, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, kuriais nustatomi ne esminiai reikalavimai, o siekiama užtikrinti tam tikrų viešųjų interesų apsaugą, atitinka tuos teisės aktus, turėtų būti preziumuojama, kad jis nekelia rizikos tiems viešiesiems interesams;

(17)

atitinkamai turėtų būti preziumuojama, kad gaminys, kuriam netaikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, tačiau taikomos nacionalinės taisyklės dėl asmenų sveikatos ir saugos arba Europos standartai, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nekelia rizikos sveikatai ir saugai;

(18)

taikant šį reglamentą rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas siekiant nustatyti gaminius, kurie gali turėti neigiamo poveikio Europos Parlamenot ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. …/… (13) (*1) saugomiems viešiesiems interesams, konkrečius sektorius reglamentuojantiems Sąjungos derinamiesiems teisės aktams ir kitiems Sąjungos teisės aktams dėl gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas. Rizikos vertinimas turėtų apimti duomenis, kai jų yra, apie nagrinėjamo gaminio keliamą ir pasireiškusią riziką. Taip pat reikėtų atsižvelgti į visas priemones, kurių atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai galėjo imtis siekdami sumažinti riziką. Reikėtų atsižvelgti į didesnį vartotojų pažeidžiamumą, palyginti su profesionaliaisiais naudotojais ir į didesnį tam tikrų kategorijų vartotojų pažeidžiamumą, kaip antai vaikų, pagyvenusių žmonių arba neįgaliųjų;

(19)

ne Sąjungos kilmės naujus ir panaudotus gaminius rinkai galima pateikti tik po to, kai jie išleidžiami į laisvą apyvartą. Sąjungos išorės sienos turi būti veiksmingai kontroliuojamos, siekiant sustabdyti gaminių, kurie pateikti Sąjungos prekių rinkai gali kelti riziką, išleidimą, kol rinkos priežiūros institucijos jų neįvertins ir nepriims galutinio sprendimo;

(20)

todėl už į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolę atsakingų institucijų pareiga atlikti tinkamo masto patikrinimus padeda užtikrinti saugesnę Sąjungos gaminių rinką. Siekiant užtikrinti tokio tikrinimo veiksmingumą, reikėtų pagerinti tų institucijų tos institucijos ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi institucijos turėtų būti įpareigotos bendradarbiauti ir keistis informacija apie riziką keliančius gaminius ir reikalavimų neatitinkančius gaminius ; [6 pakeit.]

(21)

rinkos priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai sunaikinti gaminius, padaryti juos netinkamais naudoti arba pareikalauti, kad juos sunaikintų atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas, jeigu, jų nuomone, tokia priemonė yra būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti, kad tokios prekės nebekeltų rizikos. Atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų padengti visas išlaidas, susijusias su tokiais veiksmais, visų pirma išlaidas, kurias patiria rinkos priežiūros institucija ; [7 pakeit.]

(22)	už gaminių, įvežamų į Sąjungą, kontrolę atsakingos institucijos, remdamosi šiuo reglamentu neturėtų laikinai neleisti arba drausti į laisvą apyvartą išleisti gaminius, kuriuos asmeniniais, nekomerciniais tikslais į Sąjungą importuoja juos fiziškai turintys asmenys;

(23)

turėtųū būti sukurta veiksminga, sparti ir tiksli valstybių narių keitimosi informacija tarpusavyje ir su Komisija sistema. Todėl būtina numatyti veiksmingas tokio keitimosi informacija priemones. Sąjungos skubaus keitimosi informacija sistema (toliau – RAPEX) įrodė esanti veiksminga ir efektyvi. RAPEX sistema sudaro sąlygas visoje Sąjungoje imtis priemonių prieš gaminius, kurie kelia riziką už kurios nors vienos valstybės narės teritorijos ribų. Siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, ta sistema turėtų būti naudojama ir nuolat atnaujinama siunčiant visus šiuo reglamentu nustatytus perspėjimus apie riziką keliančius gaminius . RAPEX taip pat turėtų apimti pranešimus, susijusius su medžiagomis, besiliečiančiomis su maistu, perkeltus į šią sistemą iš Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos ( toliau – RASFF) platformos ; [8 pakeit.]

(24)

siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklią ir ekonomiškai efektyvią rinkos priežiūrą, taip pat būtina sukurti gerai struktūriškai parengtą, visapusišką archyvavimo ir valstybių narių keitimosi visa atitinkama informacija apie šios srities šalių veiklą priemonę, įskaitant šiuo reglamentu nustatytų pranešimų nuorodas, kad būtų galima sukurti išsamią rinkos priežiūros duomenų bazę. Komisija sukūrė rinkos priežiūros informacine ryšių sistema ir tam tikslui pritaikytą duomenų bazę, todėl ji turėtų būti naudojama;

(25)

atsižvelgiant į Sąjungos prekių rinkos dydį ir į tai, kad joje nėra vidaus sienų, šiame reglamente būtina nustatyti pagrindus, kuriais remiantis valstybių narių rinkos priežiūros institucijos privalo norėti ir sugebėti veiksmingai bendradarbiauti bendradarbiautų viena su kita ir koordinuoti koordinuotų bendrą paramą ir veiksmus. Todėl turėtų būti nustatyti , įgyvendinami, tikrinami ir tinkamai finansuojami tarpusavio pagalbos būdai mechanizmai ; [9 pakeit.]

(25a)

Komisija turėtų nuodugniai stebėti, ar nuosekliai taikomas šis reglamentas, taip pat prireikus teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kai ji mano, kad įgaliojimai ir ištekliai, kuriuos valstybės narės suteikė savo rinkos priežiūros institucijoms, nėra pakankami siekiant tinkamai vykdyti šio reglamento reikalavimus; [10 pakeit.]

(26)	siekiant palengvinti į Sąjungos rinką iš trečiųjų šalių įvežamų gaminių rinkos priežiūrą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas valstybių narių rinkos priežiūros institucijų ir tų trečiųjų šalių institucijų bendradarbiavimo pagrindas;

(26a)

sužalojimai ir nelaimingi atsitikimai yra didelė socialinė ir ekonominė našta tiek apskritai visuomenėms, tiek asmenims. Sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija gali būti stiprinama visų pirma gerinant sužalojimų priežiūrą. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant projektą „Bendri sužalojimų stebėsenos Europoje veiksmai“ (angl. JAMIE), turėtų būti nedelsiant sukurta tikra visą Europą apimanti sužalojimų duomenų bazė, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad JAMIE projekto įgyvendinimas baigiasi 2014 m. Be to, būtinas politinis įsipareigojimas siekiant užtikrinti, kad keitimasis duomenimis apie sužalojimus tarp valstybių narių būtų laikomas absoliučiu prioritetu; [11 pakeit.]

(27)

reikėtų įkurti Europos rinkos priežiūros forumą (toliau – ERPF), sudarytą iš rinkos priežiūros institucijų atstovų. ERPF turėtų būti struktūrinio valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimo platforma ir turėtų suteikti nuolatinę ir ilgalaikę galimybę įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant profesines organizacijas , verslo organizacijas ir vartotojų organizacijas, kad būtų pasinaudota turima informacija apie rinkos priežiūrą, nustatant, įgyvendinant ir atnaujinant rinkos priežiūros programas; [12 pakeit.]

(28)

Komisija turėtų remti rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir dalyvauti ERPF. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos ERPF funkcijos. ERPF susitikimus turėtų rengti vykdomasis sekretoriatas, kuris teiktų ir kitą paramą savo funkcijas vykdančiam forumui. Kad supaprastintų rinkos priežiūros praktiką Sąjungoje ir užtikrintų veiksmingesnę rinkos priežiūrą, Komisija, kitą kartą peržiūrėdama šį reglamentą, turėtų apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą suteikti ERPF įgaliojimus teikti privalomas rekomendacijas dėl rinkos priežiūros kokybės ir praktikos ; [13 pakeit.]

(29)	kai tinkama, turėtų būti įsteigtos etaloninės laboratorijos, kad būtų galima konsultuotis su ekspertais, gauti nešališkų patarimų techniniais klausimais ir atlikti rinkos priežiūros tikslais būtinus gaminių tyrimus;

(29a)

kadangi yra prieštaravimų tarp didėjančio vidaus rinkos apyvartoje esančių gaminių skaičiaus ir viešųjų išteklių suvaržymų, kuriais ribojama galimybė tinkamu mastu iš esmės sustiprinti viešosios rinkos priežiūrą, Komisija turėtų ištirti papildomų, naujų ir inovacinių, rinka paremtų sprendimų priėmimo galimybę siekiant nustatyti veiksmingesnę rinkos priežiūrą platesniu mastu, kaip antai numatant trečiųjų subjektų vykdomą kokybės kontrolės sistemų ir gaminių auditą. Komisija turėtų įtraukti tų svarstymų rezultatus į bendrą vertinimo ataskaitą; [14 pakeit.]

(30)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta pusiausvyra tarp skaidrumo visuomenei pateikiant kuo daugiau informacijos ir konfidencialumo, pavyzdžiui, saugant asmens duomenis, komercines paslaptis arba tyrimų duomenis, vadovaujantis konfidencialumo taisyklėmis, nustatytomis taikytinoje nacionalinėje teisėje arba, Komisijos atveju, 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (14); . Be to, šiuo reglamentu turėtų būti gerbiami duomenų apsaugos principai, kaip antai konfidencialaus asmens duomenų tvarkymo, reikalavimu tvarkyti duomenis sąžiningai, teisėtai ir konkrečiu tikslu, kartu užtikrinant jų kokybę ir suteikiant atitinkamiems asmenims galimybę naudotis savo teisėmis. Šio reglamento kontekste taikomi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (15) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (16); [15 pakeit.]

(31)	kompetentingų institucijų informacijai, kuria jos keičiasi, turėtų būti taikomos griežčiausios konfidencialumo ar profesinės paslapties užtikrinimo garantijos ir ji turėtų būti tvarkoma taip, kad nebūtų pakenkta tyrimams ir ekonominės veiklos vykdytojų reputacijai;

(32)	valstybės narės turėtų numatyti teisių gynimo kompetentinguose teismuose priemones, kai institucijos imasi ribojamųjų priemonių;

(33)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios bei priklausyti nuo pažeidimo rimtumo, trukmės, nuo to, ar jis tyčinis arba pasikartojantis, taip pat nuo įmonių dydžio, atsižvelgiant į atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų įdarbintų asmenų skaičių ir metinę apyvartą, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) atveju. Už pažeidimus turėtų būti skiriamos administracinės Sąjungos lygmeniu suderintos sankcijos. Valstybės narės turėtų būti skatinamos taikant tokias sankcijas gautas įplaukas skirti rinkos priežiūros veiklai ; [16 pakeit.]

(33a)

(34)

rinkos priežiūra bent iš dalies turėtų būti finansuojama iš ekonominės veiklos vykdytojų renkamų mokesčių, kai rinkos priežiūros institucijos tuos mokesčius renka už tai, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, arba kai tos institucijos tų veiksmų privalo imtis pačios . Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įplaukos, surinktos iš mokesčių, mokėtinų pagal šį reglamentą, būtų skirtos rinkos priežiūros veiklai ; [18 pakeit.]

(35)

siekiant šio reglamento tikslų, Sąjunga turėtų prisidėti lėšomis prie rinkos priežiūros srities politikos priemonėms įgyvendinti būtinos veiklos, kaip antai rengti gaires ir jas atnaujinti, parengiamosios ar papildomos veiklos, susijusios su Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, ir techninės pagalbos bei bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programų, taip pat politikos stiprinimo Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;

(36)	Sąjungos lėšos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į finansuotinos veiklos pobūdį ir remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (17), visų pirma ERPF vykdomojo sekretoriato paramai;

(37a)

siekiant palengvinti didelę riziką sveikatai ir saugai galinčių kelti gaminių identifikavimą bei atsekamumą ir tokiu būdu išlaikyti aukšto lygio vartotojų saugą ir sveikatos apsaugą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad būtų sukurta Visos Europos duomenų apie sužalojimus bazė. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [19 pakeit.]

(37)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su valstybių narių taikytomis ir praneštomis nacionalinėmis priemonėmis, susijusiomis su gaminiais, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, ir su Sąjungos etaloninių laboratorijų įsteigimu;

(38)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tikrinimo sąlygomis, atsižvelgiant į konkrečias gaminių kategorijas arba sektorius, įskaitant atliekamų patikrų mastą ir tikrinamų pavyzdžių tinkamumą. Be to, turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su ekonominės veiklos vykdytojų informacijos teikimo rinkos priežiūros institucijoms sąlygomis ir vienodų sąlygų, kuriomis nustatoma, kokiais atvejais šios informacijos nereikia teikti, nustatymu. Įgyvendinimo įgaliojimai taip pat turėtų būti suteikti Komisijai dėl keitimosi informacija naudojant RAPEX sistemą sąlygų ir procedūrų ir dėl laikinųjų ar nuolatinių pardavimo apribojimų nustatymo didelę riziką keliantiems gaminiams, kai tinkama, nurodant būtinas kontrolės priemones, kurių valstybės narės turi imtis, kad jų įgyvendinimas būtų veiksmingas, kai kitais Sąjungos teisės aktais nenumatyta speciali susijusios rizikos pašalinimo procedūra. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su bendros rizikos vertinimo metodologijos priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (18);

(39)	Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su didelę riziką keliantiems gaminiams taikomomis ribojamosiomis priemonėmis, tą reikia padaryti dėl privalomų skubos priežasčių;

(39a)

atsargumo principas, kaip nustatyta SESV 191 straipsnio 2 dalyje ir pabrėžta, be kita ko, 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl atsargumo principo, yra pagrindinis gaminių ir vartotojų saugos užtikrinimo principas ir į jį turėtų deramai atsižvelgti rinkos priežiūros institucijos vertindamos gaminio saugą; [21 pakeit.]

(40)

Tarybos direktyvos 89/686/EEB (19), Tarybos direktyvos 93/15/EEB (20), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB (21), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/25/EB (22) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/16/EB (23), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/23/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB (24), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/9/EB (25), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/14/EB (26), Direktyvos 2001/95/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/108/EB (27), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (28), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/95/EB (29), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/23/EB (30), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB (31), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB (32), Direktyvos 2009/105/EB, Direktyvos 2009/142/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES (33), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 (34) ir Reglamento (EB) Nr. 765/2008 rinkos priežiūros nuostatos sutampa su šio reglamento nuostatomis. Todėl tos nuostatos turėtų būti panaikintos. Atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008 (35);

(40a)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2013 m. gegužės 30 d. (36);

(41)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti, kad rinkoje esantys gaminiai, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisės aktai, atitiktų reikalavimus, kuriais numatoma aukšto lygio sveikatos, saugos ir kitų viešųjų interesų apsauga, ir, Sąjungoje nustačius darnios rinkos priežiūros sistemą, tuo pačiu mettu būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jį galima įgyvendinti tik jeigu visų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, sąveikos ir veiklos vienodumo lygis bus išties didelis, o atsižvelgiant į jo mastą ir svarbą, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(42)

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma sistema, kurią taikant tikrinama gaminių atitiktis reikalavimams, kuriais aukštu lygiu saugomi tokie interesai, kaip antai žmonių sveikata ir sauga apskritai, sveikata ir sauga darbe, vartotojų apsauga, aplinka, viešasis saugumas ir kiti viešieji interesai.

Šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu. [22 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šio reglamento I, II, III, V ir VI skyriai taikomi visiems gaminiams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. …/… (*2) arba Sąjungos derinamieji teisės aktai, įskaitant gaminius, kuriuos gamintojai surenka arba pagamina savo pačių reikmėms tiek, kiek tuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nėra specialios nuostatos, kuria siekiama to paties tikslo.

2. I, IV skyriai ir 23 straipsnis taikomi visiems gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos teisės aktai tiek, kiek kituose Sąjungos teisės aktuose nėra specialių nuostatų, susijusių su išorės sienų kontrolės organizavimu arba institucijų, atsakingų už išorės sienų kontrolę, bendradarbiavimu.

3. II, III, V ir VI skyriai netaikomi šiems gaminiams:

a)	žmonėms skirtiems vaistams ir veterinariniams vaistams;

b)	medicinos prietaisams ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisams;

c)	kraujui, audiniams, ląstelėms, organams ir kitoms žmogiškos kilmės medžiagoms.

4. Šio reglamento III skyrius netaikomas gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 2010/35/ES.

5. Šio reglamento 11 ir 18 straipsniai netaikomi šiems gaminiams:

a)	gaminiams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006;

b)	armatūrai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/142/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte;

c)	slėginiams įrenginiams, kuriems taikomos Direktyvos 97/23/EB 3 straipsnio 3 dalies nuostatos;

d)	paprastiesiems slėginiams indams, kuriems taikomos Direktyvos 2009/105/EB 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.

6. Šis reglamentas netaikomas sritims, kurios yra reglamentuojamos Sąjungos teisės aktais, susijusiais su oficialiąja kontrole ir kita oficialiąja veikla, vykdoma tikrinant atitiktį toliau išvardytoms taisyklėms:

a)	taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas maistas ir maisto sauga bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo ir platinimo etapu, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus bei informaciją;

b)	taisyklėms, kuriomis reglamentuojamos su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai;

c)	taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas tyčinis genetiškai modifikuotų organizmų išleidimas į aplinką;

d)	taisyklėms, kuriomis reglamentuojami pašarai ir pašarų sauga visais pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais ir pašarų naudojimas, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus bei informaciją;

e)	taisyklėms, kuriomis nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai;

f)	taisyklėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią rizikai, kurią kelia šalutiniai gyvūniniai produktai ir šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, ir ją sumažinti;

g)	taisyklėms, kuriomis nustatomi gyvūnų gerovės reikalavimai;

h)	taisyklėms dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių;

i)	taisyklėms dėl augalų dauginamosios medžiagos, skirtos pateikti rinkai, gamybos ir šios medžiagos pateikimo rinkai;

j)	taisyklėms, kuriomis nustatomi reikalavimai, susiję su augalų apsaugos produktų pateikimu rinkai ir jų naudojimu, ir tausus pesticidų naudojimas;

k)	taisyklėms, kuriomis reglamentuojama ekologinė gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimas;

l)	taisyklėms, susijusios su saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių nuorodų naudojimu ir ženklinimu.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	gaminys – gamybos procese gautas produktas gauta medžiaga, mišinys, preparatas ar prekė, išskyrus maisto produktus, pašarus, žmogaus kilmės produktus, augalinės ir gyvūninės kilmės produktus, tiesiogiai susijusius su jų būsima reprodukcija ; [23 pakeit.]

2)	tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

3)	pateikimas rinkai – gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

4)	gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gaminį gamina arba užsako jį suprojektuoti ar pagaminti ir jį parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

5)	įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis , susijusias su atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytomis gamintojo pareigomis ; [24 pakeit.]

6)	importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai gaminį iš trečiosios šalies;

7)	platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai gaminį, bet nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

7a)	tarpiniai paslaugų teikėjai – fizinis ar juridinis asmuo, sudarantis sąlygas pateikti arba tiekti rinkai gaminį elektroninėmis priemonėmis, kaip antai naudodamasis elektroninės prekybos platformomis arba prieglobos interneto svetainėmis; [25 pakeit.]

8)	ekonominės veiklos vykdytojai – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

9)	atitikties vertinimas – atitikties vertinimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 12 punkte;

10)	atitikties vertinimo įstaiga – atitikties vertinimo įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 13 punkte;

11)

rinkos priežiūra – valdžios institucijų vykdoma veikla ir priemonės, kurių jos imasi siekdamos užtikrinti, kad gaminiai nekeltų pavojaus sveikatai, saugai ar bet kuriam kitam viešųjų interesų apsaugos aspektui ir kad gaminiai, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, atitiktų tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

12)	rinkos priežiūros institucija – valstybės narės institucija, atsakinga už rinkos priežiūrą jos teritorijoje kompetentinga naudotis pagal šį reglamentą reglamentuojamais įgaliojimais ; [26 pakeit.]

-13)	reikalavimų neatitinkantis gaminys – gaminys, neatitinkantis taikytinuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų; [27 pakeit.]

13)

riziką keliantis gaminys – gaminys, galintis kuris gali neigiamai paveikti žmonių sveikatą ir saugą apskritai, sveikatą ir saugą darbe, vartotojų apsaugą, aplinką ir viešąjį saugumą, taip pat kitus viešuosius interesus tokiu mastu, kurio negalima laikyti pagrįstu ir priimtinu įprastomis ar pagrįstai numatomomis gaminio naudojimo sąlygomis, įskaitant naudojimo trukmę ir, kai taikoma, pradėjimo eksploatuoti, įrengimo bei techninės priežiūros reikalavimus; [28 pakeit.]

13a)	naują riziką keliantis gaminys – gaminys, apie kurį turima patikimų mokslinių įrodymų, kad jį naudojant naujomis arba neįprastomis sąlygomis, kurių gamintojas negali pagrįstai numatyti, kyla naujai atsirandanti arba žinoma rizika; [29 pakeit.]

14)	didelę riziką keliantis gaminys – gaminys, dėl kurio keliama didelė rizika, įskaitant vėlesnio poveikio pasireiškimo riziką, ir būtinas skubus įsikišimas bei tolesni veiksmai;

15)	susigrąžinimas – visos priemonės, kuriomis siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas gaminys;

16)	pašalinimas – visos priemonės, kuriomis siekiama neleisti tiekimo grandinėje esančio gaminio toliau tiekti rinkai;

17)	išleidimas į laisvą apyvartą – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (37) 77 straipsnyje nustatyta procedūra;

18)

Sąjungos derinamieji teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių prekybos sąlygos , nustatant reikalavimus tokioms gaminio charakteristikoms kaip antai kokybės lygiai, darbiniai parametrai, sauga ar matmenys, taip pat reikalavimai parduodamo gaminio pavadinimui, terminijai, simboliams, bandymams ir bandymų metodams, pakavimui, žymėjimui ar ženklinimui etiketėmis ir atitikties įvertinimo procedūroms ; [30 pakeit.]

19)	Europos standartas – Europos standartas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (38) 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje;

20)	darnusis standartas – darnusis standartas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje.

II SKYRIUS

Sąjungos rinkos priežiūros sistema

4 straipsnis

Rinkos priežiūros pareiga

1. Valstybės narės vykdo gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, rinkos priežiūrą.

2. Rinkos priežiūra pagal šį reglamentą organizuojama ir vykdoma siekiant užtikrinti, kad riziką keliantys ir reikalavimų neatitinkantys gaminiai nebūtų pateikiami arba tiekiami Sąjungos rinkai ir kad tais atvejais, kai tokie gaminiai į ją patenka pateikiami rinkai arba tiekiami rinkai , būtų imtasi veiksmingų ir proporcingų priemonių gaminio keliamai rizikai arba reikalavimų neatitikimui pašalinti. [31 pakeit.]

3. Valstybės narės stebi, kaip įgyvendinama kasmet praneša Komisijai apie su rinkos priežiūra susijusi veikla ir susijusią veiklą ir tai, kaip vykdoma išorės sienų kontrolė, ir apie šią veiklą ir kontrolę kasmet praneša Komisijai. Pranešama informacija turi apimti statistinius atliktų patikrinimų skaičiaus ir rezultatų duomenis ir yra perduodama visoms valstybėms narėms. Valstybės narės apibendrintus rezultatus gali skelbti viešai. Komisija tą informaciją paskelbia viešai elektroniniu būdu ir prireikus kitomis priemonėmis . [32 pakeit.]

4. Pagal 3 dalį vykdomos rinkos priežiūros veiklos stebėsenos ir vertinimo rezultatai skelbiami viešai elektroninėmis ir, kai tinkama, kitomis priemonėmis. [33 pakeit.]

5 straipsnis

Rinkos priežiūros institucijos

1. Kiekviena valstybė narė įsteigia arba paskiria rinkos priežiūros institucijas ir apibrėžia jų pareigas, įgaliojimus ir organizaciją. [34 pakeit.]

2. Kiekviena valstybė narė suteikia rinkos priežiūros institucijoms suteikiami įgaliojimai ir skiriami ištekliai bei priemonės įgaliojimus ir skiria joms būtinus išteklius bei priemones , kad jos galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis , ir praneša apie tai Komisijai . Komisija įvertina, ar tų įgaliojimų ir išteklių pakanka siekiant tinkamai vykdyti tos valstybės narės rinkos priežiūros įgaliojimus pagal šį reglamentą, ir viešai paskelbia savo vertinimo rezultatus elektroniniu būdu ir prireikus kitomis priemonėmis . [35 pakeit.]

3. Kiekviena valstybė narė nustato tinkamus mechanizmus, kuriais užtikrina, kad jos įsteigtos ar paskirtos Rinkos priežiūros institucijos keistųsi keičiasi informacija, bendradarbiautų ir koordinuotų bendradarbiauja ir koordinuoja veiklą tiek tarpusavyje, tiek su institucijomis, atsakingomis už gaminių kontrolę prie Sąjungos išorės sienų. [36 pakeit.]

4. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie savo rinkos priežiūros institucijas bei jų kompetencijos sritis ir perduoda būtinus kontaktinius duomenis. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms ir paskelbia rinkos priežiūros institucijų sąrašą šį sąrašą paskelbia viešai elektroniniu būdu ir prireikus kitomis priemonėmis . [37 pakeit.]

5. Valstybės narės informuoja visuomenę apie nacionalines rinkos priežiūros institucijas, jų pareigas, įgaliojimus, turimus išteklius, bendradarbiavimo mechanizmus, statusą ir tų institucijų kontaktinius duomenis. [38 pakeit.]

6 straipsnis

Rinkos priežiūros institucijų bendrosios pareigos

1. Rinkos priežiūros institucijos veiklą organizuoja taip, kad būtų galima pasiekti didžiausią veiksmingumą . Jos deramu mastu ir dažnumu atlieka atitinkamus gaminių savybių patikrinimus tikrindamos dokumentus ir, prireikus, atlikdamos fizinius ir laboratorinius tinkamų pavyzdžių tyrimus. Rinkos priežiūros institucijos turi atlikti tam tikro skaičiaus rinkai tiekiamų gaminių, kuris būtų pakankamas tų gaminių atitikčiai ir realiai rizikai įvertinti, atrankinius patikrinimus. Patikrinimų duomenis jos registruoja 21 straipsnyje nurodytoje rinkos priežiūros informacinėje ryšių sistemoje. Atitinkamais atvejais kartu su tais įprastiniais rinkos pavyzdžių atrankos mechanizmais rinkos priežiūros institucijos stengiasi pereiti prie aktyvaus tiekimo grandinės procesų audito subjektuose, kurie užsiima vartojimo produktų gamyba, importu, prekyba, prekių ženklų kūrimu ir mažmenine prekyba . [39 pakeit.]

Žinomos ar naujos rizikos atvejais, susijusiais su šio reglamento 1 straipsnyje nurodytais tikslais ir tam tikru gaminiu ar gaminių kategorija, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kad pagal tą konkretų gaminį ar konkrečias gaminių kategorijas tam tikram konkrečiam gaminiui ar konkrečioms gaminių kategorijoms nustatytų vienodas patikrinimų, atliekamų vienos ar kelių rinkos priežiūros institucijų, atlikimo sąlygas , to gaminio ar gaminių kategorijos tikrintinų pavyzdžių kiekio nustatymo kriterijus ir tos žinomos ar naujos rizikos požymius. Tos sąlygos gali apimti laikino atliktinų patikrinimų aprėpties ir dažnumo padidinimo ir tikrintinų pavyzdžių tinkamumo reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [40 pakeit.]

2. Kai tinkama, Rinkos priežiūros institucijos savo teritorijoje naudotojams per tinkamą laiką nedelsdamos praneša apie gaminius gaminių , kurie, kaip tos institucijos nustatė, kelia riziką , tapatybę . Į tą informaciją taip pat įtraukiami duomenys, jei jų turima, apie gamintoją, mažmeninės prekybos kanalą ir išpardavimo laikotarpį . [41 pakeit.]

Jos Rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja su ekonominės veiklos vykdytojais ir kitomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis , kad užkirstų kelią rizikai, kurią kelia tų ekonominės veiklos vykdytojų tiekiami gaminiai, arba ją sumažintų. Tuo tikslu jos skatina ir remia savanoriškus ekonominės veiklos vykdytojų veiksmus, įskaitant, kai tinkama, parengiant ir taikant gerosios praktikos vadovus. [42 pakeit.]

3. Rinkos priežiūros institucijos savo pareigas atlieka savarankiškai, nešališkai ir objektyviai, taip pat vykdo šiame reglamente joms nustatytas pareigas. Jos savo įgaliojimais ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu naudojasi laikydamosi proporcingumo principo.

4. Rinkos priežiūros institucijos gali patekti į ekonominės veiklos vykdytojų patalpas , patikrinti, išnagrinėti ir gauti atitinkamų dokumentų kopijas bei paimti bet kokius būtinus gaminių pavyzdžius, kai vykdant jų pareigas tai yra būtina ir pagrįsta. [43 pakeit.]

5. Rinkos priežiūros institucijos:

a)	suteikia vartotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę teikti skundus dėl klausimų, susijusių su gaminių sauga, rinkos priežiūros veikla ir gaminių keliama rizika, ir dėl tų skundų imasi reikiamų veiksmų per pagrįstą laikotarpį ; [44 pakeit.]

b)	tikrina, ar laiku imtasi taisomųjų veiksmų; [45 pakeit.]

c)	stebi ir seka su gaminių sauga susijusių mokslo ir techninių žinių pokyčius ir gaminių atitiktį taikytiniems Sąjungos teisės aktams; [46 pakeit.]

ca)	vykdo nelaimingų atsitikimų ir žalos sveikatai, kuriuos, kaip įtariama, lėmė gaminiai, stebėseną; [47 pakeit.]

cb)	yra skatinamos dalyvauti nacionalinėje standartizacijos veikloje, kuria siekiama Komisijos prašymu parengti arba persvarstyti Europos standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį. [48 pakeit.]

6. Kad rinkos priežiūros institucijos galėtų vykdyti 5 dalyje nustatytas pareigas, nustatomos ir viešai paskelbiamos tinkamos procedūros.

7. Nedarant poveikio nacionalinės teisės aktams dėl konfidencialumo, užtikrinama rinkos priežiūros institucijų gaunamos ir apibendrinamos informacijos konfidencialumo apsauga. Konfidenciali informacija, kuria tarpusavyje keičiasi nacionalinės rinkos priežiūros institucijos ir kuria keičiasi tos institucijos ir Komisija, išlieka konfidenciali, išskyrus atvejus, kai konfidencialius dokumentus pateikusi institucija sutinka, kad ji būtų atskleista.

8. Konfidencialumo apsauga neužkerta kelio rinkos priežiūros institucijoms pateikti informaciją, kurios reikia veiksmingai rinkos priežiūrai užtikrinti.

7 straipsnis

Rinkos priežiūros programos

1. Kiekviena valstybė narė parengia bendrąją rinkos priežiūros programą ir bent kartą per ketverius metus ją peržiūri ir prireikus atnaujina. Programoje aptariamas rinkos priežiūros organizavimas ir susijusi veikla, joje bendrai atsižvelgiama į specialius verslo ir ypač MVĮ poreikius įgyvendinant Sąjungos derinamuosius teisės aktus ir Reglamentą (ES) Nr. …/… (*3) ir numatoma teikti rekomendacijas ir pagalbą. Joje pateikiama ši informacija:

a)	pagal 5 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų kompetencija sektorių ir geografinės aprėpties požiūriu;

b)	institucijoms skiriami finansiniai ištekliai, personalas, techninės ir kitos priemonės;

ba)	pagal 10 ir 16 straipsnius ekonominės veiklos vykdytojams taikomų mokesčių dydis ir apskaičiavimo metodai; [49 pakeit.]

c)	prioritetinės įvairių institucijų veiklos sritys;

d)	įvairių institucijų veiksmų ir su muitinėmis bendrų veiksmų koordinavimo tvarka;

e)	institucijų dalyvavimas keičiantis informacija pagal V skyrių;

f)	institucijų bendradarbiavimas pagal konkrečius sektorius ar projektus Sąjungos lygmeniu;

g)	6 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų įgyvendinimo būdai.

2. Kiekviena valstybė narė parengia konkretiems sektoriams skirtas programas , atsižvelgdama į pagrindinių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų indėlį, įskaitant profesines, verslo ir vartotojų organizacijas, ir kasmet jas peržiūri tas programas ir prireikus atnaujina. Rengiamos visų sektorių Tos programos apima visus sektorius , kuriuose institucijos vykdo rinkos priežiūros veiklą, programos. [50 pakeit.]

3. Bendrosios ir atskirų sektorių programos bei jų pakeitimai perduodami per Komisiją kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ir. Pagal 6 straipsnio 6 dalį jie skelbiami viešai elektroninėmis ir, kai tinkama, kitomis priemonėmis. [51 pakeit.]

Komisija vertina bendrąsias ir atskirų sektorių programas ir prireikus, remdamasi tuo vertinimu, teikia rekomendacijas valstybėms narėms. Komisija savo vertinimų rezultatus ir, kai taikoma, valstybėms narėms skirtas rekomendacijas skelbia viešai elektroniniu būdu ir prireikus kitomis priemonėmis. [52 pakeit.]

8 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų bendrosios pareigos

1. Kai pagrįstai prašoma, ekonominės veiklos vykdytojai, atsižvelgdami į savo atitinkamą vaidmenį tiekimo grandinėje, ir, kai tinkama, atitikties vertinimo įstaigos rinkos priežiūros institucijoms suteikia galimybę susipažinti lengvai suprantama kalba su visais dokumentais ir informacija, kurių toms institucijoms reikia, kad jos galėtų vykdyti savo veiklą. Tokia informacija apima informaciją, pagal kurią galima tiksliai identifikuoti ir, kai taikoma, lengviau atsekti gaminį. Kai ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamus dokumentus ir informaciją prieš tai gavo iš kito ekonominės veiklos vykdytojo ir jie pagal Sąjungos ir valstybių narių taisykles dėl komercinių paslapčių laikomi konfidencialiais, teikiant tuos dokumentus ir informaciją susipažinti turi būti užtikrinamas jų konfidencialumas . [53 pakeit.]

2. Ekonominės veiklos vykdytojai rinkos priežiūros institucijoms pateikia visą būtiną informaciją, įskaitant informaciją, pagal kurią galima tiksliai identifikuoti gaminį ir kuri palengvina gaminio atsekamumą institucijų prašymu su jomis bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie pateikė arba tiekia rinkai, keliamą riziką arba reikalavimų neatitikimą . [54 pakeit.]

2a. Informacija, su kuria priežiūros institucijos turi galimybę susipažinti arba kuri joms yra pateikiama pagal šį straipsnį, turi būti aiški ir suprantama. [55 pakeit.]

2b. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos taip pat taikomos tarpiniams paslaugų teikėjams. [56 pakeit.]

III SKYRIUS

Gaminių kontrolė Sąjungoje

9 straipsnis

Reikalavimų neatitinkantys ir riziką keliantys gaminiai [57 pakeit.]

1. Kai atlikusios 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus arba gavusios informacijos rinkos priežiūros institucijos pagrįstai mano, kad rinkai pateikiamas ar tiekiamas gaminys arba teikiant paslaugą naudojamas gaminys neatitinka reikalavimų ar gali kelti riziką, atsižvelgdamos į šio reglamento 13 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. …/… (*4) 6 straipsnyje nustatytas sąlygas ir kriterijus jos atlieka to gaminio keliamos rizikos vertinimą. [58 pakeit.]

Rinkos priežiūros institucijos deramai atsižvelgia į visus esamus ir suprantamus ekonominės veiklos vykdytojo ar bet kurio kito asmens ar institucijos, įskaitant kitų valstybių narių institucijas, jau atliktų ar paskelbtų gaminio tyrimų rezultatus ir rizikos vertinimą. [59 pakeit.]

2. Bet kuriuo iš toliau išvardytų atvejų, kai nustatoma gaminio, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, oficiali neatitiktis Sąjungos teisės aktams, rinkos priežiūros institucijos jį gali pagrįstai laikyti galinčiu kelti riziką: [60 pakeit.]

a)	gaminys nepažymėtas CE ženklu arba kitais Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytais ženklais ar pažymėtas netinkamai;

aa)	neturint leidimo ant gaminio ar jį pateikiant naudojamas prekės ženklas, kuris yra labai panašus į registruotą to gaminio prekės ženklą, ir dėl to negalima užtikrinti jo tikrumo ar kilmės; [61 pakeit.]

b)	ES atitikties deklaracija, kai jos reikia, neparengta arba parengta netinkamai;

c)	yra ne visi techniniai dokumentai arba jų nėra;

d)	yra ne visi būtini ženklai ar naudojimo instrukcijos arba jų nėra.

Neatsižvelgdamos į tai, ar atlikus rizikos vertinimą nustatoma, kad gaminys iš tikrųjų kelia riziką, ar ne, rinkos priežiūros institucijos ekonominės veiklos vykdytojui nurodo ištaisyti oficialią neatitiktį. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas neatitikties neištaiso, rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad gaminys būtų pašalintas ar susigrąžintas gali, jeigu būtina, pašalinti arba sugrąžinti atitinkamą gaminį, kol nebus pašalinta neatitiktis . [62 pakeit.]

3. Nedarant poveikio 10 straipsnio 4 daliai, kai rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys kelia riziką, jos atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui nedelsdamos nurodo, kokių taisomųjų veiksmų jis turi imtis, kad per nustatytą laikotarpį pašalintų riziką. Rinkos priežiūros institucijos atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui gali rekomenduoti būtinus taisomuosius veiksmus arba su juo dėl jų susitarti.

Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad dėl visų susijusių gaminių, kuriuos jis patiekė rinkai visoje Sąjungoje, būtų imtasi visų būtinų taisomųjų veiksmų.

Ekonominės veiklos vykdytojas rinkos priežiūros institucijoms pateikia visą informaciją, kurią turi pateikti pagal 8 straipsnį, visų pirma:

a)	išsamų gaminio keliamos rizikos aprašymą;

b)	taisomųjų veiksmų, kurių imtasi rizikai pašalinti, aprašymą.

Kai įmanoma, rinkos priežiūros institucijos nustato gaminio gamintoją arba importuotoją ir veiksmų imasi ne tik prieš platintoją, bet ir prieš šį ekonominės veiklos vykdytoją.

4. Ekonominės veiklos vykdytojų Taisomieji veiksmai dėl riziką keliančio gaminio gali būti šie veiksmai: [63 pakeit.]

a)	gaminio, kuriam taikomi Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose arba pagal juos nustatyti reikalavimai, atveju: priemonės, būtinos gaminio atitikčiai tiems reikalavimams užtikrinti;

gaminio, kuris gali kelti riziką tik tam tikromis sąlygomis arba tik tam tikriems asmenims, atveju ir jeigu tokia rizika nereglamentuojama Sąjungos derinamųjų teisės aktų reikalavimais: [64 pakeit.]

i)	pažymėti gaminį tinkamais, aiškiai suformuluotais, lengvai suprantamais užrašais, įspėjančiais apie riziką, kurią gali kelti gaminys, valstybės narės, kurioje gaminys tiekiamas rinkai, oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis);

ii)	nustatyti išankstines prekybos gaminiu sąlygas;

iii)	laiku nedelsiant ir tinkama forma, įskaitant, paskelbiant specialius perspėjimus, įspėti apie riziką asmenis, kuriems ji kyla; [65 pakeit.]

c)	gaminio, galinčio kelti didelę riziką, atveju sustabdyti, kol bus atliktas rizikos vertinimas, gaminio pateikimą ar tiekimą rinkai;

gaminio, keliančio didelę riziką, atveju:

i)	neleisti nedelsiant užkirsti kelią tam , kad gaminys būtų pateiktas ar tiekiamas rinkai; [66 pakeit.]

ii)	pašalinti arba susigrąžinti gaminį ir nedelsiant tinkama forma įspėti visuomenę apie keliamą riziką; [67 pakeit.]

iii)	sunaikinti gaminį arba kitaip jį padaryti nenaudojamu.

5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus ir juose nustatyti informacijos teikimo pagal 3 dalies trečią pastraipą tvarką, tuo pat metu užtikrindama, kad sistema veiksmingai ir tinkamai veiktų. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [68 pakeit.]

10 straipsnis

Priemonės, kurių imasi rinkos priežiūros institucijos

1. Kai rinkos priežiūros institucijos negali nustatyti atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo tapatybės arba kai ekonominės veiklos vykdytojas per nustatytą laiką nesiėmė būtinų taisomųjų veiksmų pagal 9 straipsnio 3 dalį, rinkos priežiūros institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad gaminys nebekeltų rizikos.

2. Šio straipsnio 1 dalies tikslais rinkos priežiūros institucijos gali, inter alia, įpareigoti atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus imtis bet kurių 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų arba, kai tinkama, pačios imtis tokių priemonių.

Rinkos priežiūros institucijos riziką keliantį gaminį gali sunaikinti arba kitaip jį padaryti nenaudojamu, jeigu, jų manymu, toks veiksmas yra būtinas ir proporcingas. Jos gali reikalauti, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas padengtų tokio veiksmo išlaidas. [69 pakeit.]

Visas įgyvendinant pirmąją pastraipą rinkos priežiūros institucijos patirtas išlaidas padengia atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas, nebent rinkos priežiūros institucija mano, kad toks sprendimas neproporcingas; tokiu atveju ji gali nuspręsti, kad išlaidas ekonominės veiklos vykdytojas turi padengti tik iš dalies. [70 pakeit.]

Pirma pastraipa neužkerta kelio valstybėms narėms leisti rinkos priežiūros institucijoms imtis kitų papildomų priemonių.

3. Rinkos priežiūros institucijos, prieš imdamosi pagal pirmą dalį priemonių prieš būtinų taisomųjų veiksmų nesiėmusį ekonominės veiklos vykdytoją, nustato ne trumpesnį nei 10 dienų terminą, per kurį jis gali būti išklausytas. [71 pakeit.]

4. Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad gaminys kelia didelę riziką, jos imasi visų būtinų priemonių ir tų priemonių jos gali imtis nepareikalavusios, kad ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi taisomųjų veiksmų pagal 9 straipsnio 3 dalį, ir nesuteikusios jam galimybės būti iš pradžių išklausytam. Tokiais atvejais ekonominės veiklos vykdytojas išklausomas iš karto, kai tai praktiškai įmanoma.

5. Bet kurios priemonės, kurios imamasi pagal 1 arba 4 dalį, atveju:

a)	apie priemonę nedelsiant pranešama ekonominės veiklos vykdytojui, kartu jį informuojant apie teisių gynybos priemones, kurias jis turi pagal atitinkamos valstybės narės teisę;

b)	nurodomi tikslūs priemonės motyvai;

c)	priemonė nedelsiant panaikinama, kai ekonominės veiklos vykdytojas įrodo ėmęsis reikiamų taisomųjų veiksmų.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais, kai ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam pranešama apie priemonę, nėra susijęs ekonominės veiklos vykdytojas, apie priemonę pranešama Sąjungoje esančiam gamintojui arba importuotojui, su sąlyga, kad rinkos priežiūros institucijoms žinoma jų tapatybė.

6. Nustačiusios riziką keliančius gaminius rinkos priežiūros institucijos kuo išsamiau, kiek tai būtina siekiant apsaugoti Sąjungos gaminių naudotojų interesus, specialioje interneto svetainėje paskelbia gaminio identifikacinius duomenis, informaciją apie rizikos pobūdį ir priemones, kurių imtasi siekiant išvengti tos rizikos, ją sumažinti arba pašalinti. Ta informacija neskelbiama, kai būtina laikytis konfidencialumo principo, kad būtų apsaugotos komercinės paslaptys, nebūtų atskleisti asmens duomenys pagal nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus arba nebūtų pakenkta vykdomai stebėsenai ir atliekamiems tyrimams. [72 pakeit.]

7. Kai priemonių imamasi pagal 1 arba 4 dalį, numatomos teisės gynimo priemonės, įskaitant galimybę kreiptis į kompetentingus nacionalinius teismus.

8. Kai Rinkos priežiūros institucijos atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie, kaip nustatyta, Sąjungos rinkai teikia arba tiekia reikalavimų neatitinkančius ir riziką keliančius gaminius, taiko mokesčius . Kai jos imasi priemonių pagal 1 arba 4 dalį, jos ekonominės veiklos vykdytojams gali nustatyti mokesčius, kuriais tokiais mokesčiais visiškai ar iš dalies padengiamos jų veiklos išlaidos, įskaitant vertinant riziką atliekamų tyrimų išlaidas. [73 pakeit.]

Mokesčiai skaičiuojami remiantis faktinėmis kiekvieno su rinkos priežiūra susijusio veiksmo išlaidomis ir taikomi ekonominės veiklos vykdytojams, kurių atžvilgiu vykdomi tokie su rinkos priežiūra susiję veiksmai. Tokie mokesčiai neturi būti didesni už faktines atliktos rinkos priežiūros veiklos išlaidas ir gali būti iš dalies ar visiškai susieti su laiku, kurį rinkos priežiūros institucijų darbuotojai skyrė su rinkos priežiūra susijusiems patikrinimams atlikti. [74 pakeit.]

11 straipsnis

Sąjungoje atliekamas Sąjungoje kontroliuojamų gaminių, kuriems taikomi derinamieji teisės aktai, vertinimas

1. Per 60 30 dienų po Komisijos pranešimo valstybėms narėms pagal 20 straipsnio 4 dalį apie priemones, kurių pagal 10 straipsnio 1 arba 4 dalį ėmėsi pirma pranešančioji valstybė narė, valstybė narė gali pareikšti prieštaravimų toms priemonėms, kai jos susijusios su gaminiu, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai. Valstybė narė prieštaravimą motyvuoja, nurodo, kuo skiriasi jos gaminio keliamos rizikos vertinimas, ir pamini visas su aptariamu gaminiu susijusias specialias aplinkybes ir bet kokią papildomą informaciją. [75 pakeit.]

2. Jeigu valstybė narė pagal 1 dalį nepareiškia prieštaravimų ir Komisija nemano, kad nacionalinės priemonės prieštarauja Sąjungos teisės aktams, priemonės, kurių ėmėsi pirma pranešančioji valstybė narė, laikomos pagrįstomis ir kiekviena valstybė narė užtikrina, kad dėl atitinkamo gaminio būtų nedelsiant imtasi ribojamųjų priemonių.

3. Kai valstybė narė pareiškia prieštaravimų pagal 1 dalį arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinės priemonės gali prieštarauti Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su pranešančiąja valstybe nare bei atitinkamu (-ais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) ir per ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą įvertina nacionalines priemones atsižvelgdama į visus turimus mokslinius ar techninius įrodymus. [76 pakeit.]

3a. Jeigu valstybė narė pareiškia prieštaravimų pagal 1 dalį arba Komisija mano, kad nacionalinės priemonės gali prieštarauti Sąjungos teisės aktams, Komisija per RAPEX kontaktinius centrus apie tai praneša visoms valstybėms narėms. [77 pakeit.]

4. Remdamasi pagal 3 dalį atlikto vertinimo rezultatais, Komisija per tris mėnesius įgyvendinimo aktais gali priimti priima sprendimą, ar nacionalinės priemonės yra pagrįstos ir ar panašių priemonių turėtų imtis visos to dar nepadariusios valstybės narės. Šiuo Tuo atveju Komisija sprendimą skiria susijusioms valstybėms narėms ir iš karto apie jį praneša visoms valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams. [78 pakeit.]

5. Jeigu Komisija nusprendžia, kad nacionalinės priemonės yra pagrįstos, kiekviena valstybė narė nedelsdama imasi būtinų ribojamųjų priemonių. Jeigu Komisija nusprendžia, kad nacionalinė priemonė yra nepagrįsta, pirma pranešančioji valstybė narė ir bet kuri kita valstybė narė, kuri ėmėsi panašios priemonės, atšaukia ją ir pranešimą, kurį siuntė pagal 20 straipsnį per RAPEX.

6. Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta ir nustatoma, kad gaminys Sąjungos derinamųjų teisės aktų neatitinka dėl atitinkamų darniųjų standartų trūkumų, Komisija informuoja atitinkamą Europos standartizacijos organizaciją ir gali pateikti reikiamą prašymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnį.

12 straipsnis

Sąjungos veiksmai prieš didelę riziką keliančius gaminius

1. Jeigu akivaizdu, kad gaminys ar konkrečios kategorijos ar grupės gaminiai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitomis nuspėjamomis sąlygomis, kelia didelę riziką, Komisija, atsižvelgdama į padėties rimtumą, įgyvendinimo aktais gali imtis bet kokių reikiamų priemonių, įskaitant priemones, kuriomis tokių gaminių pateikimas ar tiekimas rinkai uždraudžiamas, sustabdomas ar apribojamas arba nustatomos specialios prekybos jais sąlygos, kad būtų užtikrinta viešojo intereso aukšto lygio apsauga, jeigu ta rizika negali būti priimtinu būdu pašalinta priemonėmis, kurių imasi susisijusi (-ios) valstybė (-ės) narė (-ės), ar bet kuria kita Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Minėtais įgyvendinimo aktais Komisija gali nustatyti reikiamas kontrolės priemones, kurių turi imtis valstybės narės, kad užtikrintų veiksmingą jų įgyvendinimą.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Tinkamai pagrįstais skubos atvejais, susijusiais su asmenų sveikata ir sauga apskritai, sveikata ir sauga darbe, vartotojų apsauga, aplinka ir viešuoju saugumu bei kitais viešaisiais interesais, Komisija pagal 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

2. Sprendimą dėl gaminių ir rizikos, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, pagal šio straipsnio 1 dalį Komisija gali priimti tik tuo atveju, jei turi pagrįstų priežasčių manyti, kad būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ar aplinką. Pagal šio straipsnio 1 dalį Komisijos priimtas sprendimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus ir gali būti pratęsiamas papildomiems ne ilgesniems kaip dvejų metų laikotarpiams. Tokiu sprendimu nedaromas poveikis tame reglamente numatytoms procedūroms. Komisija apie savo sprendimą nedelsdama informuoja valstybes nares ir Europos cheminių medžiagų agentūrą, nurodydama tokio sprendimo priežastis ir pateikdama mokslinę arba techninę informaciją, pagrindžiančią laikinąją priemonę. Jei laikinoji priemonė, kurios ėmėsi Komisija, riboja cheminės medžiagos tiekimą rinkai arba naudojimą, Komisija inicijuoja apribojimo procedūrą Bendrijoje paragindama Europos cheminių medžiagų agentūrą per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo parengti dokumentaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XV priedą . [79 pakeit.]

3. Draudžiama iš Sąjungos eksportuoti gaminį, kurį pagal 1 dalį priimta priemone uždrausta pateikti ar tiekti Sąjungos rinkai, išskyrus atvejus, kai priimant priemonę tai aiškiai leidžiama.

4. Bet kuri valstybė narė gali pateikti Komisijai pagrįstą prašymą išnagrinėti, ar būtina priimti 1 dalyje nurodytą priemonę.

13 straipsnis

Rizikos vertinimas

1. Atliekant rizikos vertinimą remiamasi turimais moksliniais ar techniniais įrodymais. Rizikos vertinimas turi būti atliekamas taikant bendrą rizikos vertinimo metodologiją ir, jei tinkama, remiantis Komisijos konkrečios kategorijos gaminiams taikomos metodologijos gairėmis. Komisija įgyvendinimo aktais priima bendrą rizikos vertinimo metodologiją. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą . [80 pakeit.]

Gaminių, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 rizikos vertinimas atitinkamai atliekamas remiantis atitinkamomis to reglamento I priedo dalimis.

2. Vertindamos riziką rinkos priežiūros institucijos atsižvelgia į tai, kokiu mastu gaminys atitinka:

bet kokius Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose ar pagal juos nustatytus reikalavimus, kurie yra taikomi gaminiui ir yra susiję su vertinama galima rizika, visapusiškai atsižvelgiant į tyrimų , patikrinimų ir kalibravimo protokolus ir atitikties vertinimo įstaigos , akredituotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, išduotus atitikties patvirtinimo sertifikatus , įskaitant vertinimus, atliktus pagal Reglamentą (EB) Nr . 1907/2006, pavyzdžiui, registruojant, suteikiant leidimus, taikant apribojimus arba apie juos pranešant ; [81 pakeit.]

jei Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose ar pagal juos reikalavimai nenustatyti, valstybės narės, kurioje tokie gaminiai tiekiami rinkai, nacionalinėje teisėje nustatytas specialias taisykles, kuriomis tokiems gaminiams nustatomi sveikatos ir saugos reikalavimai, su sąlyga, kad tokios taisyklės neprieštarauja Sąjungos teisei;

c)	bet kokį Europos standartą, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2a. Jeigu šio straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodyti kriterijai nenustatyti, turi būti atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. …/… (*5) 6 straipsnyje nurodytus aspektus. [82 pakeit.]

3. Atitiktis bet kuriam iš 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kriterijų leidžia preziumuoti, kad gaminys tinkamai saugo viešuosius interesus, su kuriais yra susiję tie kriterijai. Vis dėlto tai neužkerta kelio rinkos priežiūros institucijoms pagal šį reglamentą imtis veiksmų, kai gaunama įrodymų, kad nepaisant tokios atitikties ar reikalavimų laikymosi, gaminys kelia riziką. Tuo atveju rinkos priežiūros institucija turi įrodyti, kad gaminys kelia riziką . [83 pakeit.]

4. Galimybė užtikrinti didesnę susijusio viešojo intereso apsaugą ir kitų, mažesnę riziką keliančių gaminių buvimas nėra pakankama priežastis laikyti tą gaminį keliančiu riziką. [84 pakeit.]

4a. Komisija savo iniciatyva arba rinkos priežiūros institucijos prašymu pagal 28 straipsnį gali pavesti atlikti rizikos vertinimą Sąjungos etaloninei laboratorijai. Toks vertinimas privalomas visiems suinteresuotiesiems subjektams. [85 pakeit.]

4b. Kai valstybių narių rizikos vertinimo praktika skiriasi ir dėl to skirtingai vertinama būtinybė imtis priemonių panašių gaminių atžvilgiu, Komisija pateikia tinkamos rizikos vertinimo praktikos gaires. Komisijai padeda pagal Komisijos sprendimą 2004/210/EB (39) įsteigti moksliniai komitetai ir ji atsižvelgia į visus esamus su konkrečia rizika susijusius mokslinius ir techninius įrodymus. [86 pakeit.]

IV SKYRIUS

Į Sąjungą įvežamų gaminių kontrolė

14 straipsnis

Patikrinimai ir išleidimo sustabdymas

1. Valstybių narių institucijoms, atsakingoms už gaminių kontrolę prie Sąjungos išorės sienų, suteikiami įgaliojimai ir ištekliai, kurie joms reikalingi, kad galėtų deramai atlikti savo užduotis. Prieš išleidžiant gaminius į laisvą apyvartą jos atlieka tinkamus tų gaminių dokumentų ir, kai reikia, fizinius bei laboratorinius patikrinimus.

2. Kai valstybėje narėje už rinkos priežiūrą ar išorės sienų kontrolę atsakinga daugiau nei viena institucija, tos institucijos bendradarbiauja keisdamosi jų funkcijoms reikalinga informacija.

3. Laikydamosi 17 straipsnio, už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos sustabdo gaminio išleidimą į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje, kai atlikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus turi priežasčių manyti, kad gaminys gali kelti riziką.

Gaminio, kuris, išleistas į laisvą apyvartą turi atitikti Sąjungos derinamuosius teisės aktus, oficiali neatitiktis tiems teisės aktams, valstybių narių institucijoms yra pakankama priežastis manyti, kad jis gali kelti riziką bet kuriuo iš šių atvejų, kai:

a)	prie jo nepridėti pagal Sąjungos derinamuosius teisės aktus reikalaujami dokumentai;

b)	jis nepažymėtas ar nepaženklintas pagal tuos teisės aktus;

ba)	neturint leidimo ant gaminio ar jį pateikiant naudojamas prekės ženklas, kuris yra labai panašus į registruotą to gaminio prekės ženklą, ir dėl to negalima užtikrinti jo tikrumo ar kilmės; [87 pakeit.]

c)	ant jo yra CE ženklas arba kitas pagal Sąjungos derinamuosiuose teisės aktus reikalaujamas ženklas, tačiau tas ženklas pritvirtintas netinkamu ar klaidinančiu būdu.

3a. Kai gaminiai neskirti pateikti rinkai valstybėje narėje, kurioje jie išleidžiami į laisvą apyvartą, kalba, kuria pateikiama 3 dalies antros pastraipos a, b, ba ir c punktuose nustatyta informacija, už kontrolę prie išorės sienų atsakingoms institucijoms neturi būti suteikiama pakankamai priežasčių manyti, kad gaminys gali kelti riziką. [88 pakeit.]

3b. Taisomosios rinkos priežiūros institucijų priemonės turi būti proporcingos neatitikties dydžiui. [89 pakeit.]

4. Institucijos, atsakingos už išorės sienų kontrolę, nedelsdamos praneša rinkos priežiūros institucijoms apie bet kokį sustabdymą pagal 3 dalį.

5. Greitai gendančių gaminių atveju už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos siekia, kiek įmanoma, sudaro sąlygas įgyvendinti priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad visi reikalavimai, kuriuos jos gali nustatyti gaminių saugojimui arba transporto priemonių, kuriomis jie gabenami, stovėjimui, būtų suderinti su tų gaminių laikymo sąlygomis. [90 pakeit.]

6. Kai už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos turi priežasčių manyti, kad išleisti į laisvą apyvartą nedeklaruoti gaminiai kelia riziką, jos visą susijusią informaciją perduoda už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms galutinės paskirties valstybėje narėje.

15 straipsnis

Išleidimas

1. Gaminys, kurio išleidimą pagal 14 straipsnį sustabdė už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos, išleidžiamas, jeigu per tris darbo dienas po nuo pranešimo apie išleidimo sustabdymo sustabdymą į jas nesikreipia rinkos priežiūros institucijos prašydamos pratęsti sustabdymą arba jeigu rinkos priežiūros institucijos joms pranešė, kad gaminys nekelia rizikos, ir su sąlyga, kad įvykdomi visi kiti su tokiu išleidimu susiję reikalavimai ir formalumai. [91 pakeit.]

2. Jeigu rinkos priežiūros institucijos padaro išvadą, kad gaminys, kurio išleidimas pagal 14 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą buvo sustabdytas dėl oficialios neatitikties, faktiškai rizikos nekelia, ekonominės veiklos vykdytojas iki gaminio išleidimo vis dėlto pašalina neoficialią neatitiktį.

3. Jeigu gaminys atitinka bet kurių Sąjungos derinamųjų teisės aktų reikalavimus, kurie gaminiui taikomi jį išleidžiant ir yra susiję su galima nagrinėjamąja rizika, rinkos priežiūros institucijos, visapusiškai atsižvelgusios į tyrimų , patikrinimų ir kalibravimo protokolus ar atitikties vertinimo įstaigos , akredituotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, išduotus atitikties patvirtinimo sertifikatus, gali daryti preziumuoti, kad gaminys nekelia rizikos. Vis dėlto tai neužkerta kelio toms institucijoms nurodyti už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms neišleisti gaminio, jeigu yra įrodymų, kad, nepaisant tokios atitikties, gaminys iš tikrųjų kelia riziką. [92 pakeit.]

16 straipsnis

Atsisakymas išleisti

1. Kai rinkos priežiūros institucijos padaro išvadą, kad gaminys kelia riziką, jos už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms nurodo neišleisti gaminio į laisvą apyvartą ir gaminio sąskaitoje faktūroje ir bet kuriame kitame susijusiame lydimajame dokumente įrašo:

„Gaminys kelia riziką — neleidžiama išleisti į laisvą apyvartą — Reglamentas (ES) Nr. …/… (*6)“.

2. Kai vėliau tas gaminys deklaruojamas kitai muitinės procedūrai nei išleidimas į laisvą apyvartą ir su sąlyga, kad rinkos priežiūros institucijos neprieštarauja, 1 dalyje nurodytas įrašas toje dalyje nurodytomis sąlygomis taip pat pateikiamas pagal tą procedūrą naudojamuose dokumentuose.

3. Rinkos priežiūros institucijos arba atitinkamai už išorės sienų kontrolę atsakingos institucijos riziką keliantį gaminį gali sunaikinti arba kitaip jį padaryti nenaudojamu, kai, jų manymu, toks veiksmas yra būtinas ir proporcingas. Tokio veiksmo išlaidas padengia asmuo, deklaravęs gaminį išleisti į laisvą apyvartą.

4. Rinkos priežiūros institucijos už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms pateikia informaciją apie gaminių kategorijas, kurios pagal 1 dalį nustatytos kaip keliančios riziką.

5. Kiekvienai priemonei, kurios imamasi pagal 1 arba 3 dalį, taikomos teisių gynimo priemonės, įskaitant galimybę kreiptis į kompetentingus nacionalinius teismus

6. Kai rinkos priežiūros institucijos imasi priemonių pagal 1 dalį, asmeniui, deklaravusiam gaminį išleisti į laisvą apyvartą, jos gali nustatyti nustato mokesčius, kuriais visiškai ar iš dalies padengiamos jų veiklos išlaidos, įskaitant vertinant riziką atliekamų tyrimų išlaidas. [93 pakeit.]

Mokesčiai skaičiuojami remiantis faktinėmis kiekvieno su rinkos priežiūra susijusio veiksmo išlaidomis ir taikomi asmeniui, deklaravusiam gaminį išleisti į laisvą apyvartą, atsižvelgiant į tokius su rinkos priežiūra veiksmus. Tokie mokesčiai neturi būti didesni už faktines atliktos rinkos priežiūros veiklos išlaidas ir gali būti iš dalies ar visiškai susieti su laiku, kurį rinkos priežiūros institucijų darbuotojai skyrė su rinkos priežiūra susijusiems patikrinimams atlikti. [94 pakeit.]

17 straipsnis

Asmeninėms reikmėms importuojamos prekės

1. Kai gaminys į Sąjungą įvežamas kaip fizinio asmens gabenamas ir fiziškai turimas daiktas ir jį galima pagrįstai laikyti to asmens asmeniniam naudojimui skirtu daiktu, jo išleidimas pagal 14 straipsnio 3 dalį nesustabdomas, išskyrus atvejus, kai gaminio naudojimas gali kelti pavojų asmenų, gyvūnų ar augalų sveikatai ir gyvybei.

2. Gaminys laikomas skirtu į Sąjungą jį įvežančio fizinio asmens asmeniniam naudojimui, jeigu jis įvežamas nereguliariai, yra skirtas naudoti tik tam asmeniui ar jo šeimos nariams ir dėl jo pobūdžio ar kiekio negalima laikyti, kad jis yra skirtas komerciniams tikslams.

18 straipsnis

Sąjungoje atliekamas į Sąjungą įvežamų gaminių, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, vertinimas

1. Per 60 30 dienų po Komisijos pranešimo valstybėms narėms pagal 20 straipsnio 4 dalį apie bet kokį pirmos pranešančiosios valstybės narės atsisakymą išleisti gaminį į laisvą apyvartą, valstybė narė gali pareikšti prieštaravimų dėl to atsisakymo, kai jis susijęs su gaminiu, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai. Valstybė narė prieštaravimą motyvuoja, nurodo, kuo skiriasi jos gaminio keliamos rizikos vertinimas, ir pamini visas su tuo gaminiu susijusias specialias aplinkybes ir bet kokią papildomą informaciją. [95 pakeit.]

2. Jeigu valstybė narė pagal 1 dalį nepareiškia prieštaravimų ir Komisija nemano, kad nacionalinės priemonės prieštarauja Sąjungos teisės aktams, pirmos pranešančiosios valstybės narės atsisakymas laikomas pagrįstu ir kiekviena valstybė narė užtikrina, kad dėl atitinkamo gaminio būtų nedelsiant imtasi ribojamųjų priemonių.

3. Jeigu valstybė narė pareiškia prieštaravimų pagal 1 dalį arba jeigu Komisija mano, kad atsisakymas gali prieštarauti Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su pranešančiąja valstybe nare bei atitinkamu (-ais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) ir per 30 dienų įvertina atsisakymą nacionalines priemones atsižvelgdama į visus turimus mokslinius ar techninius įrodymus. [96 pakeit.]

3a. Jeigu valstybė narė per 30 dienų pareiškia prieštaravimų pagal 1 dalį arba Komisija mano, kad nacionalinės priemonės gali prieštarauti Sąjungos teisės aktams, Komisija per RAPEX kontaktinius centrus apie tai praneša visoms valstybėms narėms. [97 pakeit.]

4. Remdamasi pagal 3 dalį atlikto vertinimo rezultatais, Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti sprendimą, ar atsisakymas yra pagrįstas ir ar panašaus veiksmo turėtų imtis visos to dar nepadariusios valstybės narės. Tuo atveju ji sprendimą skiria atitinkamoms valstybėms narėms ir iš karto apie jį praneša visoms valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

5. Jeigu Komisija nusprendžia, kad atsisakymas yra pagrįstas, kiekviena valstybė narė nedelsdama imasi būtinų ribojamųjų priemonių. Jeigu ji nusprendžia, kad atsisakymas yra nepagrįstas, pirma pranešančioji valstybė narė ir bet kuri kita valstybė narė, kuri ėmėsi panašios priemonės, panaikina tą priemonę ir pranešimą, kurį pagal 20 straipsnį siuntė per RAPEX sistemą.

6. Kai atsisakymas laikomas pagrįstu ir nustatoma, kad gaminys Sąjungos derinamųjų teisės aktų neatitinka dėl atitinkamų darniųjų standartų trūkumų, Komisija informuoja atitinkamą Europos standartizacijos organizaciją ir gali pateikti reikiamą prašymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnį.

V SKYRIUS

Keitimasis informacija

19 straipsnis

Sąjungos skubaus keitimosi informacija sistema RAPEX

1. Komisija prižiūri Sąjungos skubaus keitimosi informacija sistemą (toliau – RAPEX). Valstybės narės RAPEX sistemą naudoja pagal šį reglamentą keisdamosi informacija apie riziką keliančius gaminius.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria po vieną RAPEX kontaktinį centrą.

3. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti keitimosi informacija per RAPEX būdus ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Dalyvauti RAPEX gali paraišką pateikusios šalys, trečiosios šalys arba tarptautinės organizacijos pagal Sąjungos ir tų šalių ar organizacijų susitarimus. Kiekvienas toks susitarimas grindžiamas abipusiškumo principu ir į jį turi būti įtrauktos konfidencialumo nuostatos, atitinkančios Sąjungoje taikomas nuostatas , taip pat specialios asmens duomenų apsaugos nuostatos, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr . 45/2001 9 straipsnį . [98 pakeit.]

20 straipsnis

Pranešimas apie riziką keliančius gaminius per RAPEX

1. RAPEX kontaktinis centras nedelsdamas praneša Komisijai informaciją apie:

a)	visus taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojai pagal 9 straipsnio 3 dalį;

b)	visas priemones, kurių pagal 10 straipsnio 1 arba 4 dalį ėmėsi rinkos priežiūros institucijos, išskyrus atvejus, kai tos priemonės yra susijusios su gaminiu, apie kurį reikia pranešti pagal šios dalies a punktą;

c)	kiekvieną atsisakymą išleisti gaminį į laisvą apyvartą pagal 16 straipsnį.

Pirma pastraipa netaikoma, jeigu RAPEX kontaktinis centras turi priežasčių manyti, kad gaminio keliama rizika nedaro poveikio už jo valstybės narės teritorijos ribų. [99 pakeit.]

RAPEX kontaktinis centras nedelsdamas informuoja Komisiją apie kiekvieną susijusį pirmoje pastraipoje minėtų taisomųjų veiksmų ar priemonių atnaujinimą, keitimą ar panaikinimą.

2. Teikiant informaciją pagal 1 dalį, nurodomi visi turimi duomenys apie riziką ir bent ši informacija:

a)	rizikos pobūdis ir lygis, įskaitant rizikos vertinimo rezultatų santrauką gaminiui identifikuoti ir atsekti būtini duomenys ; [100 pakeit.]

b)	bet kokios neatitikties Sąjungos derinamiesiems teisės aktams pobūdis rizikos pobūdis ir lygis bei saugos ir rizikos vertinimo rezultatų santrauka ; [101 pakeit.]

c)	gaminiui identifikuoti būtini duomenys bet kokio Sąjungos teisės aktų pažeidimo pobūdis ; [102 pakeit.]

d)	gaminio kilmė ir tiekimo grandinė;

e)	data, kurią imtasi priemonės ar taisomojo veiksmo, ir tos priemonės ar veiksmo trukmė;

f)	priemonės ar taisomojo veiksmo pobūdis ir tai, ar jų imtasi savanoriškai, jie buvo patvirtinti ar reikalaujami;

fa)	ar žinoma, kad gaminys klastojamas; [103 pakeit.]

g)	ar ekonominės veiklos vykdytojui suteikta galimybė būti išklausytam.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija perduodama naudojant RAPEX sistemoje Komisijos pateiktą standartinę pranešimo formą.

3. Kai pranešimas yra susijęs su gaminiu, kuris, kaip nustatyta, neatitinka Sąjungos derinamųjų teisės aktų, teikiant informaciją taip pat nurodoma, ar neatitiktį lėmė vienas iš šių veiksnių:

a)	gaminio neatitiktis taikomų teisės aktų reikalavimams;

b)	tuose teisės aktuose nurodytų darniųjų standartų, leidžiančių daryti atitikties tiems reikalavimams prezumpciją, trūkumai.

Kai 1 dalyje nurodyta priemonė ar taisomasis veiksmas yra susiję su gaminiu, kurio atitiktį yra įvertinusi paskelbtoji įstaiga, rinkos priežiūros institucijos užtikrina, kad susijusiai paskelbtajai įstaigai būtų pranešta apie taisomuosius veiksmus ar priemones, kurių imtasi.

4. Gavusi pranešimą, Komisija jį nedelsdama perduoda atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams ir kitoms valstybėms narėms. Jeigu pranešimas neatitinka 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, Komisija gali jį sustabdyti. [104 pakeit.]

5. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie veiksmus ar priemones, kurių ėmėsi gavusios pranešimą, ir pateikia bet kokią papildomą informaciją, įskaitant informaciją apie visų atliktų tyrimų ar analizės rezultatus ar galimus nuomonių skirtumus. Tą informaciją Komisija nedelsdama persiunčia kitoms valstybėms narėms.

5a. Kai tinkama, informacija, esanti pranešime apie gaminį RAPEX, turi būti atnaujinta. [105 pakeit.]

21 straipsnis

Rinkos priežiūros informacinė ryšių sistema

1. Komisija prižiūri rinkos priežiūros informacinę ryšių sistemą (toliau – ICSMS), kurioje kaupia ir struktūriškai saugo su rinkos priežiūros klausimais susijusią informaciją . Valstybės narės renka ir į ICSMS įveda visų pirma informaciją apie: [106 pakeit.]

a)	rinkos priežiūros institucijas ir jų kompetencijos sritis;

b)	rinkos priežiūros programas;

c)	rinkos priežiūros veiklos stebėseną, peržiūrą ir vertinimą;

d)	skundus ar pranešimus, susijusius su gaminių keliamos rizikos klausimais;

da)	rizikos nustatymą ir jos savybes; [107 pakeit.]

e)	bet kokią neatitiktį Sąjungos derinamiesiems teisės aktams, išskyrus pagal 20 straipsnį per RAPEX praneštas priemones ar taisomuosius veiksmus; [108 pakeit.]

f)	valstybių narių pareikštus prieštaravimus pagal 11 straipsnio 1 dalį ar 18 straipsnio 1 dalį ir susijusius tolesnius veiksmus.

Komisija pateikia sąsajos sprendimą, kuriuo ICSMS būtų galima prijungti prie RAPEX, kad prireikus būtų galima pasikeisti tų sistemų duomenimis. [109 pakeit.]

ICSMS registruojamos pagal 20 straipsnį per RAPEX pateiktų pranešimų apie priemones ar taisomuosius veiksmus nuorodos.

Kai reikia ar tikslinga, galimybė naudotis ICSMS taip pat gali būti suteikta suteikiama už išorės sienų kontrolę atsakingoms institucijoms. [110 pakeit.]

2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės per ICSMS teikia bet kokią jų turimą ir pagal 20 straipsnį dar nepraneštą informaciją apie riziką keliančius gaminius, visų pirma nurodydamos nustatytą riziką, atliktų tyrimų rezultatus, taikomas ribojamąsias priemones, ryšius su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir veiksmų ar neveikimo priežastis.

3. Rinkos priežiūros institucijos pripažįsta kitų valstybių narių atitinkamų institucijų ar jų pavedimu parengtus ir ICSMS pateiktus tyrimų , patikrinimų ar kalibravimo protokolus ir jais naudojasi. [111 pakeit.]

21a straipsnis

Europos duomenų apie sužalojimus bazė

1. Komisija ne vėliau kaip … (*7) pagal 31a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais sukuriama Europos duomenų apie sužalojimus bazė (toliau – duomenų bazė), apimanti visų rūšių sužalojimus, visų pirma susijusius su gaminiais, naudojamais namie, laisvalaikiu, transportavimui ir darbui. Duomenų bazę koordinuoja ir valdo Komisija.

2. Atitinkamos valstybių narių rinkos priežiūros institucijos padeda sukurti šią duomenų bazę ir į duomenų bazę teikia išsamius duomenis apie sužalojimus. Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, parengia ir paskelbia išsamias gaires dėl į duomenų bazę tinkamų įtraukti duomenų, taip pat dėl duomenų perdavimo elektroniniu ryšiu būdų.

Ne vėliau kaip po dvejų metų nuo duomenų bazės sukūrimo dienos, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai duomenų bazės veikimo ataskaitą. [112 pakeit.]

22 straipsnis

Tarptautiniai konfidencialios informacijos mainai

Kartu su valstybėmis narėmis Komisija ir valstybės narės su trečiųjų su paraišką pateikusių šalių reguliavimo institucijomis , trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, su kuriomis Komisija ir tam tikra valstybė narė ar valstybių narių grupė valstybės narės yra sudariusios abipusiškumu pagrįstus dvišalius ar daugiašalius konfidencialumo susitarimus, gali keistis konfidencialia informacija, įskaitant informaciją, kuria keičiamasi per RAPEX. Į kiekvieną tokį susitarimą įtraukiamos konfidencialumo nuostatos, atitinkančios Sąjungoje taikomas nuostatas, taip pat specialios asmens duomenų apsaugos nuostatos, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnį. [113 pakeit.]

VI SKYRIUS

Bendradarbiavimas

23 straipsnis

Savitarpio pagalba

1. Valstybių narių rinkos priežiūros institucijos viena su kita, įvairios kiekvienos valstybės narės institucijos valstybėse narėse ir valstybės narės tarpusavyje ir rinkos priežiūros institucijos, taip pat rinkos priežiūros institucijos ir Komisija bei susijusios Sąjungos agentūros veiksmingai bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie rinkos priežiūros programas ir visais klausimais, susijusiais su rizika keliančiais gaminiais. [114 pakeit.]

2. Rinkos priežiūros institucijos, gavusios kitos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos tinkamai pagrįstą prašymą, teikia visą susijusią informaciją ar dokumentus ir atlieka patikrinimus, patikras ar tyrimus ir apie juos bei apie susijusius tolesnius veiksmus praneša prašančiajai institucijai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, dokumentai ir pranešimai naudojami tik tuo tikslu, kuriam jų buvo prašyta, ir kuo greičiau apdorojami elektroninėmis priemonėmis.

24 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis

1. Rinkos priežiūros institucijos gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, kad keistųsi informacija, teiktų techninę pagalbą, skatintų naudotis Sąjungos informacijos mainų sistemomis, įskaitant RAPEX pagal 19 straipsnio 4 dalį, lengvintų prieigą prie jų, taip pat skatintų su atitikties vertinimu ir rinkos priežiūra susijusią veiklą.

2. Su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis bendradarbiaujama, inter alia, vykdant 27 straipsnyje nurodyto pobūdžio veiklą. Valstybės narės užtikrina, kad šioje veikloje dalyvautų jų kompetentingos institucijos.

2a. Kai keičiantis informacija keičiamasi ir asmens duomenimis, taikoma Direktyva 95/46/EB. [115 pakeit.]

25 straipsnis

Europos rinkos priežiūros forumas

1. Įkuriamas Europos rinkos priežiūros forumas (toliau – ERPF).

2. ERPF susitikimuose kiekvienai valstybei narei atstovauja asmuo arba asmenys, kuriuos valstybė narė atrenka atsižvelgdama į atitinkamo susitikimo temą pagal specifines žinias ir patirtį.

3. ERPF susitikimai rengiami reguliariai ir, jei reikia, Komisijos arba valstybės narės prašymu.

4. ERPF deda visas pastangas, kad būtų pasiektas konsensusas. Jeigu konsensusas nepasiekiamas, poziciją ERPF priima paprastąją narių balsų dauguma. Nariai gali prašyti, kad jų pozicijos ir tų pozicijų motyvai būtų įtraukti į oficialų protokolą.

5. ERPF gali kviesti ekspertus ir kitas trečiąsias šalis, kad šie dalyvautų susitikimuose ar raštu pateiktų pastabas. Dėl metinės rinkos priežiūros programos Sąjungos lygmeniu gali būti konsultuojamasi su verslo organizacijomis, MVĮ, vartotojais, laboratorijomis ir atitikties vertinimo įstaigomis. [116 pakeit.]

6. ERPF gali sudaryti nuolatinius ar laikinus pogrupius, į kuriuos įtraukiamos ir rinkos priežiūros administracinio bendradarbiavimo darbo grupės, įsteigtos Sąjungos derinamiesiems teisės aktams įgyvendinti. Kaip stebėtojai į tokius pogrupius gali būti reguliariai ir nuolat kviečiamos organizacijos, kurios Sąjungos lygmeniu atstovauja pramonės, mažųjų ir vidutinių įmonių MVĮ , vartotojų, laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų interesams. [117 pakeit.]

7. ERPF nustato savo darbo tvarkos taisykles, kurios įsigalioja, kai Komisija dėl jų pateikia teigiamą nuomonę.

8. ERPF bendradarbiauja su keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumu, įsteigtu Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006.

26 straipsnis

Komisijos parama ir ERPF vykdomasis sekretoriatas

1. Komisija remia rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą. Ji dalyvauja ERPF ir jo pogrupių susitikimuose.

2. Kad ERPF galėtų vykdyti 27 straipsnyje nustatytas užduotis, jam padedavykdomasis sekretoriatas, teikianti ERPF ir jo pogrupiams techninę ir logistinę paramą.

27 straipsnis

ERPF užduotys

ERPF vykdo šias užduotis:

a)	lengvina keitimąsi informacija apie riziką keliančius gaminius, rizikos vertinimą, tyrimų metodus ir rezultatus, naujausią mokslo pažangą ir kitus su kontrolės veikla susijusius aspektus;

b)	koordinuoja 7 straipsnyje nurodytų bendrųjų ir konkrečių sektorių rinkos priežiūros programų rengimą ir įgyvendinimą;

c)	organizuoja padeda organizuoti bendrus rinkos priežiūros ir tyrimų projektus; [118 pakeit.]

d)	keičiasi ekspertinėmis žiniomis ir geriausia praktika;

e)	organizuoja padeda organizuoti mokymų programas ir nacionalinių pareigūnų mainus; [119 pakeit.]

f)	padeda vykdyti stebėseną, kaip nurodyta 4 straipsnio 3 dalyje;

g)	organizuoja padeda organizuoti informacines kampanijas ir bendras vizitų programas , įskaitant kontrolę prie sienų ; [120 pakeit.]

h)	gerina Sąjungos lygmeniu vykdomą bendradarbiavimą riziką keliančių gaminių atsekamumo, pašalinimo ir susigrąžinimo klausimais;

i)	užtikrina, kad būtų lengvai prieinama rinkos priežiūros institucijų surinkta gaminių saugos informacija, įskaitant informaciją apie skundus, nelaimingus atsitikimus, sužalojimų ataskaitas bei atliktus tyrimus ir tyrimų rezultatus, kad tą informaciją būtų lengva rasti ir ja dalytis;

j)	tinkamai atsižvelgiant į verslo, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, MVĮ , vartotojų apsaugą ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus, padeda rengti gaires, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą ir vienodą šio reglamento įgyvendinimą; [121 pakeit.]

k)	Komisijai paprašius, konsultuoja ją bet kokiu su šio reglamento įgyvendinimu susijusiu klausimu ir padeda tą klausimą išnagrinėti;

l)	formuoja vienodą valstybių narių rinkos priežiūros administracinę praktiką;

la)	organizuoja konkrečius ir reguliarius rinkos priežiūros veiksmus, susijusius su produktais, kurie platinami internetu; [122 pakeit.]

lb)	užtikrina tinkamą muitinių dalyvavimą ir bendradarbiavimą su jomis; [123 pakeit.]

lc)	padeda paprastinti su rinkos priežiūra valstybėse narėse susijusią administracinę ir vykdymo užtikrinimo praktiką. [124 pakeit.]

28 straipsnis

Sąjungos etaloninės laboratorijos

1. Tam tikriems gaminiams ar gaminių kategorijai ar grupei arba tam tikrai rizikai, susijusiai su tam tikros kategorijos ar grupės gaminiais, tirti Komisija įgyvendinimo aktais gali paskirti 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančias Sąjungos etalonines laboratorijas.

2. Kiekviena Sąjungos etaloninė laboratorija turi atitikti šiuos kriterijus:

a)	turėti kvalifikuotų darbuotojų, deramai išmanančių savo kompetencijos srityje naudojamus analizės metodus ir turinčių reikiamų žinių apie standartus ir praktiką;

b)	turėti joms pavestoms užduotims atlikti būtiną įrangą ir etalonines medžiagas;

c)	nešališkai ir nepriklausomai veikti viešojo intereso labui;

d)	užtikrinti, kad darbuotojai paisytų tam tikrų temų, rezultatų ar pranešimų slaptumo;

da)	būti akredituota pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008. [125 pakeit.]

3. Neviršydamos įgaliojimų, paskirtosios Sąjungos etaloninės laboratorijos, kai tinkama, vykdo šias užduotis:

a)	atlieka gaminių tyrimus, susijusius su rinkos priežiūros veikla ir tyrimais;

b)	padeda spręsti sprendžia skirtingų valstybių narių rinkos priežiūros institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir atitikties vertinimo įstaigų ginčus , kylančius dėl skirtingai jų vertinamos rizikos ; [126 pakeit.]

c)	Komisijai ir valstybėms narėms teikia nepriklausomas technines ar mokslines konsultacijas;

d)	kuria naujus tyrimų būdus ir metodus;

e)	platina informaciją ir organizuoja mokymus.

VII SKYRIUS

Finansavimas

29 straipsnis

Finansavimo veikla

1. Sąjungos lėšomis gali būti finansuojama toliau nurodyta taikant šį reglamentą vykdoma veikla:

a)	pagalba rengiant ir atnaujinant rinkos priežiūros gaires;

b)	techninių ar mokslinių žinių, skirtų padėti Komisijai įgyvendinti rinkos priežiūros administracinio bendradarbiavimo nuostatas ir 11 bei 18 straipsniuose nurodytas Sąjungos vertinimo procedūras, teikimas Komisijai;

parengiamieji ar pagalbiniai darbai, atliekami įgyvendinant rinkos priežiūros veiklą, susijusią su Sąjungos teisės aktų taikymu, kaip antai tyrimai, programos, vertinimas, gairės, lyginamieji tyrimai, bendri vizitai, mokslo tiriamieji darbai, duomenų bazių kūrimas ir priežiūra, mokymas, laboratoriniai darbai, tyrimų kokybės tikrinimas, tarplaboratoriniai tyrimai ir atitikties vertinimo darbai, taip pat Europos rinkos priežiūros kampanijos ir panašaus pobūdžio veikla;

d)	pagal techninės pagalbos programas vykdoma veikla, bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir Europos atitikties vertinimo politikos bei sistemų skatinimas tarp suinteresuotųjų šalių Europos ir tarptautiniu lygmeniu ir jų gerinimas;

e)	rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir vykdomojo sekretoriato techninė bei logistinė pagalba ERPF ir jo pogrupiams.

2. Sąjungos finansinė parama pagal šį reglamentą vykdomai veiklai įgyvendinama remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 tiesiogiai arba netiesiogiai biudžeto vykdymo užduotis pavedant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytiems subjektams.

3. Asignavimus 1 dalyje nurodytai veiklai kiekvienais metais nustato Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į galiojančioje finansinėje programoje nustatytas ribas.

4. Rinkos priežiūros veiklai finansuoti skirti asignavimai, kuriuos nustato Europos Parlamentas ir Taryba, gali taip pat apimti išlaidas, susijusias su parengiamaisiais, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, būtinais šiame reglamente numatytai veiklai vykdyti ir jos tikslams pasiekti, visų pirma: tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir ryšių palaikymo veiksmais, įskaitant institucijų vykdomą informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su bendraisiais rinkos priežiūros veiklos tikslais, išlaidomis, susijusiomis su informacinių technologijų tinklais, pirmiausia dėmesį skiriant informacijos apdorojimui ir mainams, kartu su visomis kitomis techninės ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias Komisija patiria administruodama pagal šį reglamentą vykdomą veiklą.

5. Atsižvelgdama į Sąjungos politiką ir teisės aktus, Komisija įvertina Sąjungos lėšomis finansuojamos rinkos priežiūros veiklos svarbą ir vertinimo rezultatus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip … (*8), o vėliau kas – penkerius metus.

30 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija imasi rinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų saugomi Sąjungos finansiniai interesai taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus, jei nustatomi pažeidimai, išieškant neteisėtai išmokėtas sumas ir, kai tinkama, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (40) nustatytų procedūrų, atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą ir patikrinimus bei inspektavimą vietoje.

VIII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos nustatomos tinkamos sankcijos, taikomos pažeidus šio reglamento nuostatas, kuriomis nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, ir bet kurių Sąjungos derinamųjų teisės aktų, kuriais reglamentuojami gaminiai, kuriems taikomas šis reglamentas, nuostatas, kuriomis nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, kai tuose teisės aktuose sankcijos nenumatytos, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės iki [ įrašyti datą – 3 mėnesiai iki datos, kurią pradedamas taikyti šis reglamentas ] ne vėliau kaip … (*9) praneša Komisijai apie tas nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus joms įtakos turinčius pakeitimus. [127 pakeit.]

Nustatant pirmoje pastraipoje nurodytas Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Taikant sankcijas atsižvelgiama į įmonių dydį, ypač į mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Jei pažeidimo sunkumą, trukmę ir, jei taikoma, jo tyčinį pobūdį. Be to, taikant sankcijas turi būti atsižvelgiama į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas yra anksčiau padaręs panašų pažeidimą, jam gali būti taikomos didesnės sankcijos, o už didelius pažeidimus gali būti nustatytos baudžiamosios sankcijos. [128 pakeit.]

1a. Už pažeidimus taikant administracines sankcijas turi būti bent kompensuota ekonominė nauda, kurios siekta vykdant pažeidimą, tačiau jos neviršija 10 proc. metinės apyvartos arba jos numatomos vertės. Taikomos sankcijos gali viršyti 10 proc. metinės apyvartos arba jos numatomos vertės, jei tai būtina siekiant kompensuoti ekonominę naudą, kurios siekta vykdant pažeidimą. Už rimtus pažeidimus gali būti nustatytos baudžiamosios sankcijos. [129 pakeit.]

1b. Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal šį reglamentą taikomų sankcijų rūšį ir dydį, nustato faktinius šio reglamento pažeidimus ir nurodo ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems buvo taikytos sankcijos. Komisija tą informaciją nedelsdama paskelbia viešai elektroniniu būdu ir prireikus kitomis priemonėmis. [130 pakeit.]

Komisija, remdamasi pagal pirmą pastraipą gauta informacija, skelbia ir atnaujina ekonominės veiklos vykdytojų, kurie pakartotinai tyčia pažeidžia šį reglamentą, Sąjungos mastu sudaromą juodąjį sąrašą. [131 pakeit.]

31a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 21a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … (*10).

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 21a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 21a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais. [132 pakeit.]

32 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

33 straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip … (*11) Komisija įvertina šio reglamento taikymą ir vertinimo ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje nurodoma, ar pasiekti šio reglamento tikslai, visų pirma įvertinama, ar užtikrintas veiksmingesnis ir efektyvesnis gaminių saugos taisyklių ir Sąjungos derinamųjų teisės aktų vykdymas, ar pagerėjo rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimas, ar padidėjo į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolė ir ar pagerėjo asmenų sveikatos ir saugos apskritai, sveikatos ir saugos darbe, vartotojų apsaugos, aplinkos apsaugosir , energijos vartojimo efektyvumo, viešojo saugumo, taip pat ir kitų viešųjų interesų apsauga, atsižvelgiant į jo poveikį verslui, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms MVĮ . Be to, toje ataskaitoje nagrinėjami nauji ir inovaciniai, rinka paremti sprendimai, kuriais galėtų būti veiksmingai papildomi rinkos priežiūros institucijų atliekami su rinkos priežiūra susiję veiksmai, ir įtraukiama, be kita ko, privalomų trečiosios šalies audito sistemų galimybių analizė. [133 pakeit.]

34 straipsnis

Pakeitimai

1. Panaikinamos šios nuostatos:

a)	Direktyvos 89/686/EEB 7 straipsnis;

b)	Direktyvos 93/15/EEB 7 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 8 straipsnis;

c)	Direktyvos 94/9/EB 7 straipsnis;

d)	Direktyvos 94/25/EB 7 straipsnis, 10 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnis;

e)	Direktyvos 95/16/EB 7 ir 11 straipsniai;

f)	Direktyvos 97/23/EB 8, 16 ir 18 straipsniai;

g)	Direktyvos 1999/5/EB 9 straipsnis;

h)	Direktyvos 2000/9/EB 14, 15 ir 19 straipsniai;

i)	Direktyvos 2000/14/EB 5 straipsnis;

j)	Direktyvos 2001/95/EB 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai ir II priedas;

k)	Direktyvos 2004/108/EB 10 ir 11 straipsniai;

l)	Direktyvos 2006/42/EB 4 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 11, 17 ir 20 straipsniai;

m)	Direktyvos 2006/95/EB 9 straipsnis;

n)	Direktyvos 2007/23/EB 14 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 15, 16 ir 17 straipsniai;

o)	Direktyvos 2008/57/EB 13 straipsnio 5 dalis ir 14 straipsnis;

p)	Direktyvos 2009/48/EB 39, 40, 42–45 straipsniai;

q)	Direktyvos 2009/105/EB 7, 15 ir 17 straipsniai;

r)	Direktyvos 2009/142/EB 7, 11 ir 12 straipsniai;

s)	Direktyvos 2011/65/ES 18 straipsnis;

t)	Reglamento (ES) Nr. 305/2011 56–59 straipsniai.

2. Reglamento (EB) Nr. 764/2008 3 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…10 straipsnį. (*12)

3. Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 iš dalies keičiamas taip:

a)	Pavadinimas pakeičiamas taip: „2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, kuriuo nustatomi atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo reikalavimai ir bendrieji žymėjimo CE ženklu principai ir panaikinamas Reglamentas (EEB) Nr. 339/93“;

b)	1 straipsnio 2 ir 3 dalys, 2 straipsnio 14, 15, 17, 18 ir 19 punktai, III skyrius ir 32 straipsnio 1 dalies e punktas išbraukiami.

Nuorodos į Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15–29 straipsnių nuostatas laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento priede pateiktą atitikties lentelę.

35 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Procedūroms, pradėtoms nacionaliniu ar Sąjungos lygiu pagal bet kurią iš šio reglamento 34 straipsnyje ar Direktyvos 2001/95/EB 6–9 straipsniuose nurodytų nuostatų, toliau taikomos tos nuostatos.

36 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja … (*13).

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 86.

(2) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(4) 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 1.

(6) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

(7) 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (OL L 165, 2010 6 30, p. 1).

(8) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(10) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB, susijusi su dujas deginančiais prietaisais (OL L 330, 2009 12 16, p. 10).

(11) 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo (OL L 181, 1997 7 9, p. 1).

(12) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų (OL L 264, 2009 10 8, p. 12).

(13) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/… dėl vartojimo gaminių saugos ir panaikinantis Tarybos direktyvą 87/357/EEB ir Direktyvą 2001/95/EB (OL L …).

(*1) Konstatuojamojoje dalyje – reglamento (2013/0049(COD)) numeris, o išnašoje – reglamento numeris, priėmimo data ir paskelbimo nuoroda.

(14) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(15) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(16) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ( OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(17) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(18) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( OL L 55, 2011 2 28, p. 11 13 ) .

(19) 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo (OL L 399, 1989 12 30, p. 18).

(20) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo (OL L 121, 1993 5 15, p. 20).

(21) 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (OL L 100, 1994 4 19, p. 1).

(22) 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (OL L 164, 1994 6 30, p. 15).

(23) 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo (OL L 213, 1995 9 7, p. 1).

(24) 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL L 91, 1999 4 7, p. 10).

(25) 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių (OL L 106, 2000 5 3, p. 21).

(26) 2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo (OL L 162, 2000 7 3, p. 1).

(27) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti Direktyvą 89/336/EEB (OL L 390, 2004 12 31, p. 24).

(28) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24).

(29) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo (OL L 374, 2006 12 27, p. 10).

(30) 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką (OL L 154, 2007 6 14, p. 1).

(31) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

(32) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1).

(33) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).

(34) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

(35) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB (OL L 218, 2008 8 13, p. 21).

(36) OL C 253, 2013 9 3, p. 8.

(*2) Reglamento (2013/0049(COD)) numeris.

(37) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(38) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(*3) Reglamento (2013/0049(COD)) numeris.

(*4) Reglamento (2013/0049(COD)) numeris.

(*5) Reglamento (2013/0049(COD)) numeris.

(39) 2004 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas 2004/210/EB, įsteigiantis mokslinius komitetus vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityje (OL L 66, 2004 3 4, p. 45).

(*6) Šio reglamento numeris.

(*7) Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(*8) [Penkeri metai po šio reglamento taikymo pradžios datos].

(40) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 14, p. 2).

(*9) Trys mėnesiai iki šio reglamento taikymo pradžios datos.

(*10) Šio reglamento įsigaliojimo diena.

(*11) [Penkeri] metai po šio reglamento taikymo pradžios datos.

(+) Šio reglamento numeris, priėmimo data ir paskelbimo nuoroda.

(*13) Reglamento (2013/0049(COD)) įsigaliojimo data.

51 PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 765/2008	Šis reglamentas
15 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys	2 straipsnis
15 straipsnio 3 dalis	—
15 straipsnio 4 dalis	3 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 2 dalis kartu su 3 straipsnio 12 dalimi; 17 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnio 5 dalis
16 straipsnio 3 dalis	—
16 straipsnio 4 dalis	—
17 straipsnio 1 dalis	5 straipsnio 4 dalis
17 straipsnio 2 dalis	26 straipsnio 1 dalis
18 straipsnio 1 dalis	5 straipsnio 3 dalis
18 straipsnio 2 dalis	6 straipsnio 6 dalis
18 straipsnio 3 dalis	5 straipsnio 2 dalis
18 straipsnio 4 dalis	6 straipsnio 4 dalis
18 straipsnio 5 ir 6 dalys	4 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys, 26 straipsnio 2 dalis
19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	6 straipsnio 1 dalis
19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	6 straipsnio 5 dalis ir 7 straipsnis
19 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
19 straipsnio 2 dalis	6 straipsnio 2 dalis
19 straipsnio 3 dalis	9 straipsnio 5 dalies a punktas
19 straipsnio 4 dalis	6 straipsnio 3 dalis
19 straipsnio 5 dalis	26 straipsnio 5 dalis ir 27 straipsnis
20 straipsnio 1 dalis	9 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnio 1 dalies b punktas
20 straipsnio 2 dalis	12 straipsnis
21 straipsnis	6 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnis
22 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	18 straipsnio 1 ir 2 dalys
22 straipsnio 4 dalis	17 straipsnis
23 straipsnio 1 ir 2 dalys	19 straipsnis
23 straipsnio 3 dalis	27 straipsnis
24 straipsnio 1 ir 2 dalys	20 straipsnis
24 straipsnio 3 dalis	19 straipsnio 1 dalis
24 straipsnio 4 dalis	18 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 2 dalis
25 straipsnis	22–24 straipsniai
26 straipsnis	21 straipsnis
27 straipsnis	13 straipsnis
28 straipsnis	14 straipsnis
29 straipsnis	15 straipsnis

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/781

P7_TA(2014)0385

Finansinių priemonių rinkos ir Europos rinkos infrastruktūros reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir duomenų saugyklų dalinis keitimas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas) (COM(2011)0652 – C7-0359/2011 – 2011/0296(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/64)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0652),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0359/2011),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 22 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7-0303/2012),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 161, 2012 6 7, p. 3.

(2) OL C 143, 2012 5 22, p. 74.

(3) Ši pozicija pakeičia 2012 m. spalio 26 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2012)0407).

P7_TC1-COD(2011)0296

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 600/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/782

P7_TA(2014)0386

Finansinių priemonių rinkos ir Direktyvos 2004/39/EB panaikinimas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (nauja redakcija) (COM(2011)0656 – C7-0382/2011 – 2011/0298(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

(2017/C 443/65)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0656),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0382/2011),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 22 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 1 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7-0306/2012),

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, svarstomame pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų būtiną kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (4), atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 161, 2012 6 7, p. 3.

(2) OL C 191, 2012 6 29, p. 80.

(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

(4) Ši pozicija pakeičia 2012 m. spalio 26 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2012)0406).

P7_TC1-COD(2011)0298

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/65/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/784

P7_TA(2014)0387

Prekybos statistiniai duomenys ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai, muitinės administracijos informacijos perdavimo tvarkos, valstybių narių keitimosi konfidencialiais duomenimis ir statistinės vertės apibrėžties iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų (COM(2013)0578 – C7-0242/2013 – 2013/0278(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/66)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0578),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7–0242/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0457/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (1);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Ši pozicija pakeičia 2014 m. sausio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2014)0030).

P7_TC1-COD(2013)0278

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai, muitinės administracijos informacijos perdavimo tvarkos, valstybių narių keitimosi konfidencialiais duomenimis ir statistinės vertės apibrėžties iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 659/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/785

P7_TA(2014)0388

Vertybinių popierių atsiskaitymas ir vertybinių popierių depozitoriumai ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių atsiskaitymo gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (COM(2012)0073 – C7-0071/2012 – 2012/0029(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/67)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0073),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0071/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 1 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7–0039/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 310, 2012 10 13, p. 12.

(2) OL C 299, 2012 10 4, p. 76.

P7_TC1-COD(2012)0029

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 909/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/786

P7_TA(2014)0389

Laivų įrenginiai ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Direktyva 96/98/EB (COM(2012)0772 – C7-0414/2012 – 2012/0358(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/68)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0772),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0414/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0255/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 161, 2013 6 6, p. 93.

P7_TC1-COD(2012)0358

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/90/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/787

P7_TA(2014)0390

Slėginė įranga ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su slėginės įrangos tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija) (COM(2013)0471 – C7-0203/2013 – 2013/0221(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

(2017/C 443/69)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0471),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0203/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Teisės reikalų komiteto laišką Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0008/2014),

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 101.

(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

P7_TC1-COD(2013)0221

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su slėginės įrangos tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/68/ES.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS

Europos Parlamento manymu, tik kai ir tiek, kiek komitetų posėdžių metu aptariami įgyvendinimo aktai pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011, šie komitetai gali būti laikomi komitologijos komitetais, kaip nustatyta Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių I priede. Todėl svarstant kitus klausimus komitetų posėdžiams taikomos Pagrindų susitarimo 15 punkto nuostatos.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/790

P7_TA(2014)0391

Teismo sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (COM(2013)0554 – C7-0239/2013 – 2013/0268(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/70)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0554),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0239/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0052/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0268

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo dėl taisyklių, taikytinų dėl Bendro patentų teismo ir Beniliukso Teisingumo Teismo, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 542/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/791

P7_TA(2014)0392

Darbo jėgos atrankinis tyrimas ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje (COM(2013)0155 – C7-0086/2013 – 2013/0084(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/71)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0155),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0086/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0344/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P7_TC1-COD(2013)0084

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 545/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/792

P7_TA(2014)0393

Europos jūrų saugumo agentūra ir reagavimas į taršą ***I

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą ir į naftos bei dujų įrenginių keliamą jūrų taršą finansavimo (COM(2013)0174 – C7-0089/2013 – 2013/0092(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/72)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0174),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0089/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0300/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pabrėžia, kad kiekvienas teisėkūros institucijos sprendimas, kuriuo pritariama tokiam daugiamečiam Europos jūrų saugumo agentūros finansavimui, nedaro poveikio biudžeto valdymo institucijos sprendimams vykdant metinę biudžeto procedūrą;

prašo, kad Komisija pateiktų finansinę pažymą, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros susitarimo užtikrinti, kad būtų patenkinti Europos jūrų saugumo agentūros ir galbūt Komisijos tarnybų biudžeto ir darbuotojų poreikiai, rezultatą;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 108.

P7_TC1-COD(2013)0092

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų ir naftos bei dujų įrenginių keliamą jūrų taršą finansavimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 911/2014.)

2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/794

P7_TA(2014)0397

Laukinės faunos ir floros rūšių apsauga ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (nauja redakcija) (COM(2012)0403 – C7-0197/2012 – 2012/0196(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

(2017/C 443/73)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0403),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0197/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 11 d. Teisės reikalų komiteto laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0087/2014),

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme nėra jokių esminių pakeitimų, išskyrus tuos, kurie kaip tokie nurodyti pasiūlyme, ir kadangi, kai tai susiję su nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir šių pakeitimų kodifikavimu, pagal pasiūlymą numatytas nesudėtingas esamų tekstų kodifikavimas visiškai nekeičiant jų esmės;

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 85.

(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

P7_TC1-COD(2012)0196

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr…/2014 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Kadangi šį reglamentą reikia keisti dar kartą, siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)	šio reglamento tikslas – užtikrinti faunos ir floros rūšių, kurioms gresia arba gali grėsti išnykimas, apsaugą;

(3)	šio reglamento nuostatos neprieštarauja jokioms griežtesnėms priemonėms, kurių gali imtis arba kurias gali tebetaikyti valstybės narės, laikydamosi Sutarties reikalavimų, ypač susijusių su šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių laikymu;

(4)	būtina nustatyti objektyvius laukinės faunos ir floros rūšių įtraukimo į šio reglamento priedus kriterijus;

(5)

norint įgyvendinti šį reglamentą, būtina taikyti bendrus reikalavimus dėl dokumentų, susijusių su šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių įvežimu į Sąjungą ir eksportu arba reeksportu iš jos, išdavimo, naudojimo ir pateikimo. Būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl egzempliorių tranzitinio vežimo Sąjungos teritorija;

(6)	paskirties valstybės narės valdymo institucija, padedama tos valstybės narės mokslo institucijos, ir, jeigu reikia, atsižvelgdama į kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę, turi priimti sprendimą dėl prašymų įvežti egzempliorius į Sąjungą;

(7)	siekiant sumažinti pažeidimų riziką, nuostatose dėl reeksportavimo būtina numatyti konsultavimo tvarką;

(8)

siekiant garantuoti veiksmingą laukinės faunos ir floros rūšių apsaugą, gali būti nustatyti papildomi egzempliorių įvežimo į Sąjungą ir eksporto iš jos apribojimai. Gyviems egzemplioriams taikomus apribojimus galima papildyti Sąjungos apribojimais dėl tokių egzempliorių laikymo arba vežimo Sąjungos teritorija;

(9)

būtina nustatyti konkrečias nuostatas, taikytinas nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems arba dirbtiniu būdu padaugintiems egzemplioriams, asmeniniams arba namų ūkio daiktams, ir nuostatas dėl nekomercinio skolinimo, dovanojimo arba mainų, kurie vyksta tarp registruotų mokslininkų ir mokslo institucijų;

(10)

siekiant užtikrinti pačią geriausią šiame reglamente nurodytų rūšių apsaugą, reikia nustatyti nuostatas dėl prekybos egzemplioriais ir jų judėjimo Sąjungoje kontrolės ir egzempliorių gyvenimo sąlygų. Pagal šį reglamentą išduotų sertifikatų, padedančių kontroliuoti tas veiklos rūšis, išdavimą, galiojimą ir naudojimą turėtų reglamentuotu bendros taisyklės;

(11)	turėtų būti imtasi priemonių sumažinti neigiamą poveikį gyviems egzemplioriams, atsirandantį vežant juos į paskirties vietą iš Sąjungos arba Sąjungoje;

(12)

siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę ir palengvinti muitinės procedūras, turėtų būti paskirtos muitinės su kvalifikuotais darbuotojais, atsakingais už būtinus formalumus ir atitinkamus patikrinimus, atliekamus įvežant į Sąjungą, išvežant arba reeksportuojant iš jos egzempliorius, kad, jei yra įvežama, būtų nustatyta tolesnė jų muitinės patvirtinta priežiūra ir naudojimas, apibrėžti Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (5). Taip pat turėtų būti patalpos, kuriose būtų užtikrinta, kad gyvi egzemplioriai būtų tinkamai apgyvendinti ir jais būtų tinkamai pasirūpinta;

(13)	įgyvendinant šį reglamentą taip pat būtina, kad valstybės narės paskirtų valdymo ir mokslo institucijas;

(14)	visuomenės, informavimas ir supažindinimas su šio reglamento nuostatomis, visų pirma sienos perėjimo punktuose, galėtų paskatinti laikytis šių nuostatų;

(15)	siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento vykdymą, valstybės narės turėtų akylai stebėti, kaip laikomasi jo nuostatų, ir dėl to glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje bei su Komisija. Tam reikia keistis informacija, susijusia su šio reglamento įgyvendinimu;

(16)	norint įvertinti prekybos poveikį rūšių išlikimui, ypač svarbu stebėti prekybos šiame reglamente nurodytomis laukinės faunos ir floros rūšimis mastą. Turėtų būti rengiamos išsamios vienodos formos metinės ataskaitos;

(17)	siekiant garantuoti šio reglamento nuostatų laikymąsi, svarbu, kad valstybės narės taikytų sankcijas už pažeidimus ir kad tos priemonės būtų pakankamos bei atitinkančios pažeidimo pobūdį bei sunkumą;

(18)	dėl daugybės biologinių ir ekologinių veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta įgyvendinant šį reglamentą, reikia įkurti Mokslinio tyrimo grupę, kurios nuomones Komisija perduos Komitetui ir valstybių narių valdymo institucijoms, kad joms būtų lengviau priimti sprendimus;

(19)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų prekybą faunos ir floros rūšimis reglamentuojančių priemonių, tam tikrų šio reglamento priedų pakeitimų ir papildomų priemonių Nykstančių laukinių faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) (toliau – Konvencija) narių konferencijos sprendimams, Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(20)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai , visų pirma, dėl tam tikrų dokumentų dizaino, modelio ir formato . Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6), [1 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio reglamento tikslas – vadovaujantis 2–22 straipsniais ir I priede pateiktais A-D priedais (toliau – A priedas, B priedas, C priedas ir D priedas) apsaugoti laukinės faunos ir floros rūšis ir garantuoti jų išlikimą kontroliuojant prekybą jomis.

Šis reglamentas taikomas laikantis 2 straipsnio b punkte apibrėžtos Konvencijos tikslų, principų ir nuostatų.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

a)	Komitetas – komitetas, nurodytas 21 straipsnio 1 dalyje;

b)	Konvencija – Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES);

c)	kilmės šalis – šalis, kurioje egzempliorius buvo paimtas iš natūralios aplinkos, išaugintas nelaisvėje arba dirbtinai padaugintas;

d)	pranešimas apie importą – informacija, kurią importuotojas arba jo įgaliotinis ar atstovas, įveždamas į Sąjungą C ir D prieduose nurodytų rūšių egzempliorius, pateikia formoje, numatytoje 19 10 straipsnio 2 1d dalyje; [2 pakeit.]

e)	įvežimas iš jūros – bet kokio egzemplioriaus, kuris buvo sugautas ir dabar yra pateikiamas tiesiai iš jokios valstybės jurisdikcijai nepriklausančios jūrinės aplinkos, įskaitant virš jūros esančią oro erdvę, jūros dugną ir jūros podirvį, įvežimas į Sąjungą;

f)	išdavimas – visų leidimo arba sertifikato rengimo bei įteisinimo procedūrų užbaigimas ir jo įteikimas pareiškėjui;

g)	valdymo institucija – nacionalinė administracinė institucija, kurią valstybė narė paskiria vadovaudamasi 13 straipsnio 1 dalimi, o trečioji šalis, kuri yra Konvencijos šalis, – vadovaudamasi Konvencijos IX straipsniu;

h)	paskirties valstybė narė – egzemplioriaus eksporto arba reeksporto dokumente nurodyta paskirties valstybė narė; kai įvežama iš jūros – tai valstybė narė, kurios jurisdikcijoje yra ta vieta, į kurią pristatomas egzempliorius;

i)	siūlymas parduoti – siūlymas parduoti arba kuris nors kitas veiksmas, kurį pagrįstai būtų galima tokiu vadinti, įskaitant reklamavimą arba skelbimą parduoti skatinantį veiksmą bei kvietimą tartis;

j)	asmeniniai arba namų ūkio daiktai – negyvi egzemplioriai, jų dalys ir dirbiniai, priklausantys privačiam asmeniui ir sudarantys arba skirti tam, kad sudarytų jo įprastų daiktų ir kilnojamojo turto dalį;

k)	paskirties vieta – vieta, kurioje, kaip įvežant į Sąjungą manoma, egzemplioriai bus laikomi; jei įvežami gyvi egzemplioriai, tai yra pirmoji vieta, kur numatoma laikyti egzempliorius po karantino arba kitokio izoliavimo, kad būtų atliktas sanitarinis jų patikrinimas arba kontrolė;

l)	populiacija – visi individai, kuriems būdingi biologiniai arba geografiniai bendrumai;

m)	tikslai, kurie visų pirma yra komerciniai – visi tikslai, kurių nekomerciniai aspektai nėra svarbūs;

n)	reeksportas iš Sąjungos – bet kokio anksčiau įvežto egzemplioriaus išvežimas iš Sąjungos;

o)	antrinis įvežimas į Sąjungą – bet kurio anksčiau eksportuoto ar reeksportuoto egzemplioriaus įvežimas į Sąjungą;

p)	pardavimas – bet kokia pardavimo forma. Šiame reglamente nuoma, barteris arba mainai laikomi pardavimu; panašiai traktuojami ir giminingi žodžiai;

q)	mokslo institucija – tokia mokslo institucija, kurią valstybė narė paskiria vadovaudamasi 13 straipsnio 2 dalimi, o Konvencijos narė trečioji šalis – vadovaudamasi Konvencijos IX straipsniu;

r)	Mokslinio tyrimo grupė – konsultacinė institucija, įkurta vadovaujantis 17 straipsniu;

s)	rūšis – rūšis, porūšis arba jų populiacija;

egzempliorius – bet kuris A–D prieduose nurodytas gyvūnas arba augalas, gyvas ar negyvas, bet kuri jo dalis arba jo dirbinys, esantis arba nesantis kitose prekėse, ir visos kitos prekės, kurios, sprendžiant iš lydimųjų dokumentų, jų pakuočių, ženklų, etikečių ar kitų dalykų, yra tų rūšių gyvūnų arba augalų dalys ar jų dirbiniai arba turi jų savo sudėtyje, jei tokioms konkrečioms dalims arba jų dirbiniams netaikomos šio reglamento nuostatos arba nuostatos dėl priedo, kuriame atitinkama rūšis yra nurodyta.

Egzemplioriais laikomi A–D punktuose išvardytų rūšių egzemplioriai, jei tai yra gyvūnas arba augalas, kurio bent vienas iš „tėvų“ yra išvardytųjų rūšių sąraše, arba yra tokio gyvūno arba augalo dalis ar jo dirbinys. Kai tokio gyvūno arba augalo „tėvai“ yra tokių rūšių, kurios yra nurodytos skirtinguose prieduose, arba jeigu tik vieno iš „tėvų“ rūšis yra nurodyta, taikomos griežtesnio priedo nuostatos. Tačiau hibridiniams augalams, kurių bent vienas iš „tėvų“ yra A priede nurodytų rūšių sąraše, griežtesnio priedo nuostatos taikomos tik tada, kai ši rūšis yra apibūdinta tame priede;

u)	prekyba – egzempliorių, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos, įvežimas į Sąjungą, įskaitant įvežimą iš jūros, eksportas ir reeksportas iš Sąjungos, o taip pat šios nuosavybės panaudojimas, vežimas ir perleidimas Sąjungos teritorijoje, įskaitant valstybės narės teritoriją;

v)	tranzitas – įvardytam gavėjui skirtų egzempliorių vežimas iš vieno ne Sąjungos teritorijoje esančio punkto į kitą per Sąjungos teritoriją, kuris gali laikinai nutrūkti tik dėl priežasčių, susijusių su šia transporto forma;

perdirbti egzemplioriai, įgyti daugiau kaip prieš 50 metų – egzemplioriai, kurių natūralus pirminis pavidalas iki 1947 m. kovo 3 d. buvo smarkiai pakeistas ir iš jų buvo pagaminti juvelyriniai dirbiniai, papuošalai, meno dirbiniai, naudingi daiktai ar muzikos instrumentai ir kurie valstybės narės valdymo institucijai priimtinu būdu buvo įgyti tokiu pavidalu. Tokie egzemplioriai laikomi perdirbtais tik jei juos galima aiškiai priskirti vienai iš anksčiau minėtų kategorijų ir jų nebereikia toliau apdirbinėti: raižyti, meistruoti arba gaminti, kad jie galėtų atitikti paskirtį;

patikrinimai įvežant, eksportuojant, reeksportuojant ir vežant tranzitu – šiame reglamente numatytų dokumentų – sertifikatų, leidimų ir pranešimų – patikrinimas ir Sąjungos nuostatose numatytais atvejais arba kitais atvejais reprezentatyviosios atrankos būdu egzempliorių apžiūrėjimas, siekiant, jei reikia juos ištirti arba kruopščiau patikrinti.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. A priedą sudaro:

a)	Konvencijos I priede išvardytos rūšys, kurioms valstybės narės nepadarė išimčių;

bet kuri rūšis:

i)	kuri turi arba gali turėti paklausą Sąjungoje ar tarptautinėje prekyboje ir kuriai gresia išnykimas arba kuri yra tokios reta, kad dėl bet kokio masto prekybos kiltų šios rūšies išnykimo pavojus, arba

ii)	priklausanti genčiai, kurios dauguma rūšių, arba rūšiai, kurios dauguma porūšių remiantis a punkte ir b punkto i papunktyje nurodytais kriterijais yra išvardyti A priede ir kuriuos įtraukti į to priedo sąrašą yra labai svarbu siekiant veiksmingai apsaugoti tuos taksonus.

2. B priedą sudaro:

a)	Konvencijos II priede išvardytos rūšys, išskyrus nurodytas A priede, kurioms valstybės narės nepadarė išimčių;

b)	Konvencijos I priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos;

visos kitos Konvencijos I arba II prieduose nenurodytos rūšys:

kuriomis vyksta tokio masto tarptautinė prekyba, kuri gali nesiderinti su:

—	jų išlikimu ar su populiacijų išlikimu tam tikrose šalyse, arba

—	tokio lygio visos populiacijos išsaugojimu, koks derinasi su tų rūšių vaidmeniu jų ekosistemose,

arba

ii)	kurias įtraukti į priedą dėl jų išvaizdos, panašios į kitas A ar B prieduose išvardytas rūšis, yra labai svarbu siekiant užtikrinti veiksmingą prekybos tokių rūšių egzemplioriais kontrolę;

d)	rūšys, kurių gyvų egzempliorių įvežimas į Sąjungos natūralią buveinę, kaip nustatyta, keltų ekologinę grėsmę Sąjungos vietinei laukinei faunai ir florai.

3. C priedą sudaro:

a)	Konvencijos III priede išvardytos rūšys, išskyrus nurodytas A ar B prieduose, kurioms valstybės narės nepadarė išlygų;

b)	Konvencijos II priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos.

4. D priedą sudaro:

a)	A, B ir C prieduose neišvardytos rūšys, importuojamos į Sąjungą tokiais kiekiais, kokius galima garantuotai kontroliuoti;

b)	Konvencijos III priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos.

5. Jei šiame reglamente nurodytų rūšių apsaugos būklė garantuoja jų įtraukimą į vieną iš Konvencijos priedų, valstybės narės padeda padaryti būtinus dalinius pakeitimus.

4 straipsnis

Įvežimas į Sąjungą

1. Įvežant į Sąjungą A priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Importo leidimas gali būti išduodamas tik atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus vadovaujantis 6 dalimi, ir jei laikomasi šių sąlygų:

kompetentinga mokslo institucija, apsvarsčiusi kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės pateiktą nuomonę, pranešė, kad įvežimas į Sąjungą:

i)	nepakenks šių rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena atitinkamų rūšių populiacija;

ii)

vyksta:

—	įgyvendinant vieną iš 8 straipsnio 3 dalies e, f ir g punktuose nurodytų tikslų, arba

—	įgyvendinant kitus tikslus, nekeliančius šių rūšių išnykimo pavojaus;

pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis šių rūšių apsaugos teisės aktų; importuojant iš trečiųjų šalių Konvencijos prieduose išvardytų rūšių egzempliorius, tai būtų eksporto leidimas ar reeksporto sertifikatas, arba jų kopijos, kuriuos eksporto arba reeksporto šalies kompetentinga institucija išdavė laikydamasi Konvencijos;

ii)	tačiau išduodant importo leidimus A priede išvardytoms rūšims pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą, tokių dokumentais pagrįstų įrodymų nereikalaujama, bet kiekvieno tokio importo leidimo originalas pareiškėjui neišduodamas tol, kol jis nepateikia eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato;

c)	kompetentinga mokslo institucija yra įsitikinusi, jog gyvajam egzemplioriui paskirties šalyje skirtos patalpos yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;

d)	valdymo institucija yra įsitikinusi, kad egzempliorius nebus naudojamas visų pirma komerciniams tikslams;

e)	valdymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, jog nėra jokių kitų veiksnių, trukdančių apsaugoti konkrečią rūšį, dėl kurių nebūtų galima išduoti importo leidimo; ir

f)	valdymo institucija yra įsitikinusi, kad įvežant iš jūros kiekvienas gyvas egzempliorius bus paruoštas ir vežamas taip, kad sumažėtų jo sužalojimo arba žiauraus elgesio su juo pavojus bei grėsmė sveikatai.

2. Įvežant į Sąjungą B priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Importo leidimas gali būti išduodamas tik atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus vadovaujantis šio 6 dalimi, ir jeigu:

kompetentinga mokslo institucija, išanalizavusi turimus duomenis ir apsvarsčiusi kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės pateiktą nuomonę, priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į dabartinį arba numatomą prekybos mastą minėtų rūšių egzempliorių įvežimas į Sąjungą nepakenks tų rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena tų rūšių populiacijos. Ši išvada taikoma ir tolesniam importui tol, kol aukščiau paminėti veiksniai ženkliai pasikeis;

b)	pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, jog gyvajam egzemplioriui paskirties šalyje skirtos patalpos yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;

c)	laikomasi 1 dalies b punkto i papunkčio, e ir f punktų reikalavimų.

3. Įvežant į Sąjungą C priede išvardytų rūšių egzempliorius, jie atitinkamai tikrinami, o prieš tai įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti pranešimą apie importą ir:

a)	kai iš šalies eksportuojamos C priede nurodytos rūšys, pareiškėjas pateikia eksporto leidimą, tos šalies kompetentingos institucijos išduotą vadovaujantis Konvencija ir įrodantį, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis nacionalinės teisės aktų dėl konkrečių rūšių apsaugos; arba

kai iš šalies eksportuojamos C priede nurodytos rūšys, arba reeksportuojama iš kurios nors šalies, pareiškėjas pateikia eksporto leidimą, reeksporto sertifikatą arba kilmės pažymėjimą, vadovaujantis Konvencija išduotus šią teisę turinčios eksportuojančios arba reeksportuojančios šalies kompetentingos institucijos.

4. Įvežant į Sąjungą D priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą pranešimą dėl importo, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

5. 1 dalies a ir d punktuose bei 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos importo leidimo išdavimo sąlygos netaikomos tiems egzemplioriams, dėl kurių pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad:

a)	prieš tai jie buvo teisėtai įvežti į Sąjungą arba įsigyti Sąjungoje ir kad jie yra (modifikuoti arba nemodifikuoti) dar kartą įvežti į Sąjungą; arba

b)	tai yra perdirbti egzemplioriai, įgyti daugiau kaip prieš 50 metų.

6. Komisija, pasikonsultavusi Komisijai, pasikonsultavus su egzempliorių kilmės šalimi ir atsižvelgusi ir atsižvelgus į kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę, gali įgyvendinimo aktais nustatyti bendrus pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi bendri arba tam tikroms kilmės šalims taikomus taikomi įvežimo į Sąjungą apribojimus apribojimai : [3 pakeit.]

a)	A priede išvardytų rūšių egzempliorių – atsižvelgiant į 1 dalies a punkto i papunktyje arba e punkte nurodytas sąlygas;

b)	B priede išvardytų rūšių egzempliorių – atsižvelgiant į 1 dalies e punkte arba 2 dalies a punkte nurodytas sąlygas;

c)	B priede išvardytų rūšių gyvų egzempliorių, kurių mirtingumas vežant yra didelis arba kurie, kaip nustatyta, gali neišgyventi nelaisvėje tiek, kiek jiems paprastai skirta gyventi; arba

d)	tų rūšių gyvų egzempliorių, kurių įvežimas į Sąjungos natūralią aplinką, kaip nustatyta, kelia ekologinę grėsmę Sąjungos vietinėms laukinės faunos ir floros rūšims.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [4 pakeit.]

Pagal pirmą pastraipą nustatytų apribojimų sąrašą Komisija kiekvieną ketvirtį skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7. Jei, įvežus egzempliorius į Sąjungą, jie perkeliami į kitos rūšies transportą, oro arba geležinkelių transporto priemonę, Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, pagal kurias jie netikrinami, o įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje nereikia pateikti šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų importo dokumentų, tačiau egzemplioriai tikrinami ir dokumentai pateikiami kitoje muitinėje, paskirtoje vadovaujantis 12 straipsnio 1 dalimi.

5 straipsnis

Eksportas arba reeksportas iš Sąjungos

1. Eksportuojant arba reeksportuojant iš Sąjungos A priede išvardytų rūšių egzempliorius, muitinėje, kurioje atliekami eksporto formalumai, reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijos išduotą eksporto leidimą arba reeksporto sertifikatą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

2. A priede išvardytų rūšių egzempliorių eksporto leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi šių sąlygų:

a)	kompetentinga mokslo institucija raštu praneša, kad laisvėje gyvenančių egzempliorių sugavimas ar surinkimas arba jų eksportas nepakenks šių rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena atitinkamų rūšių populiacijos;

pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis galiojančių šių rūšių apsaugos teisės aktų; jei paraiška pateikiama valstybei narei, kuri nėra kilmės šalis, toks įrodantis dokumentas bus sertifikatas, kuriame teigiama, kad egzempliorius buvo paimtas iš natūralios aplinkos laikantis jos teritorijoje galiojančių teisės aktų;

valdymo institucija yra įsitikinusi, kad:

i)	gyvas egzempliorius bus paruoštas ir vežamas taip, kad sumažėtų jo sužalojimo arba žiauraus elgesio su juo pavojus bei grėsmė sveikatai; ir

ii)	Konvencijos I priede nenurodytų rūšių egzemplioriai nebus naudojami visų pirma komerciniams tikslams, arba – eksportuojant į valstybę, kuri yra Konvencijos šalis, šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų rūšių egzempliorius buvo išduotas importo leidimas;

d)	valstybės narės valdymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, kad nėra jokių kitų su rūšių apsauga susijusių veiksnių, dėl kurių nebūtų galima išduoti eksporto leidimo.

3. Reeksporto sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies c ir d punktuose nurodytų sąlygų ir kai pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai:

a)	buvo įvežti į Sąjungą laikantis šio reglamento nuostatų;

b)	buvo įvežti į Sąjungą laikantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3626/82 (7) nuostatų iki 1997 m. kovo 3 d.; arba buvo įvežti į Sąjungą laikantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 nuostatų, jei šis reglamentas tuo metu dar negaliojo, tačiau po 1997 m. kovo 3 d.; arba

c)	pagal Konvencijos nuostatas buvo tarptautinės prekybos objektas, jei buvo įvežti į Sąjungą iki 1984 m.; arba

d)	buvo teisėtai įvežti į valstybės narės teritoriją prieš tai, kai jiems iš viso arba toje valstybėje narėje buvo pradėtos taikyti a ir b punktuose nurodytų reglamentų arba Konvencijos nuostatos.

4. Eksportuojant arba reeksportuojant iš Sąjungos B ir C prieduose išvardytų rūšių egzempliorius, muitinėje, kurioje atliekami eksporto formalumai, reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijos išduotą eksporto leidimą arba reeksporto sertifikatą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Eksporto leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies a, b punktuose, c punkto i papunktyje ir d punkte nurodytų sąlygų.

Reeksporto sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies c punkto i papunktyje, d punkte ir 3 dalies a–d punktuose nurodytų sąlygų.

5. Kai prašoma egzempliorių, įvežtų į Sąjungą su importo leidimu, išduotu kitoje valstybėje narėje, reeksporto sertifikato, valdymo institucija pirmiausia turi pasikonsultuoti su leidimą išdavusia valdymo institucija. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konsultavimosi tvarkos ir atvejų, kai konsultuotis būtina.

6. Šio straipsnio 2 dalies a punkte ir c punkto ii papunktyje nurodytos eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato išdavimo sąlygos netaikomos:

a)	perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems anksčiau kaip prieš 50 metų; arba

b)	negyviems egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams, pareiškėjui pateikus dokumentus, įrodančius, jog jie buvo teisėtai įgyti iki tol, kol jiems buvo pradėtos taikyti šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 338/97, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 arba Konvencijos nuostatos.

7. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga mokslo institucija stebi, kaip ta valstybė narė išduoda eksporto leidimus B priede išvardytų rūšių egzemplioriams ir kaip vykdomas faktinis tokių egzempliorių eksportas. Kai tokia mokslo institucija nustato, jog kurios nors iš šių rūšių egzempliorių eksportas turėtų būti apribotas tam, kad visame paplitimo areale būtų išlaikytas toks tų rūšių lygis, kuris derintųsi su rūšių vaidmeniu ekosistemoje, į kurią jos patenka, ir gerokai viršytų tą lygį, kurį pasiekus, remiantis 3 straipsnio 1 dalies a punktu arba b punkto i papunkčiu, rūšis galėtų būti įtraukta į A priedą, ji raštu praneša kompetentingai valdymo institucijai apie priemones, kurių reikėtų imtis siekiant apriboti eksporto leidimų išdavimą tos rūšies egzemplioriams.

Kai tik valdymo institucijai pranešama apie pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, ji informuoja apie tai Komisiją ir išsiunčia jai savo pastabas. Prireikus Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, rekomenduoja taikyti šių rūšių eksporto apribojimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6 straipsnis

Paraiškų gauti 4, 5 ir 10 straipsniuose nurodytus leidimus ir sertifikatus atmetimas

1. Jei valstybė narė atmeta paraišką leidimui arba sertifikatui gauti dėl priežasčių, susijusių su šio reglamento tikslais, ji nedelsdama praneša apie tai Komisijai ir nurodo atmetimo priežastis.

2. Komisija, gavusi 1 dalyje nurodytą informaciją, perduoda ją kitoms valstybėms narėms, kad būtų galima vienodai taikyti šį reglamentą.

3. Kai sertifikato arba leidimo prašoma egzemplioriams, dėl kurių anksčiau pateikta paraiška buvo atmesta, pareiškėjas turi pranešti apie tai kompetentingai institucijai, kuriai jis dabar pateikė paraišką.

4. Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių kompetentingų institucijų teisę atmesti paraiškas, jei toks atmetimas yra pagrįstas šio reglamento nuostatomis.

Tačiau pirma pastraipa netaikoma labai pasikeitus aplinkybėms arba gavus naujų paraišką pagrindžiančių įrodymų. Tada, jei valdymo institucija išduoda leidimą arba sertifikatą, ji praneša apie tai Komisijai ir nurodo išdavimo priežastis.

7 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1. Nelaisvėje gimę ir išauginti arba dirbtinai padauginti egzemplioriai

Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 8 straipsnis, A priede išvardytų rūšių egzemplioriams, gimusiems ir išaugintiems arba dirbtinai padaugintiems nelaisvėje, taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir B priede išvardytų rūšių egzemplioriams.

Dirbtinai padaugintiems augalams galima netaikyti 4 ir 5 straipsnių nuostatų laikantis specialių sąlygų.

Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar egzempliorius yra gimęs ir išaugintas arba dirbtinai padaugintas nelaisvėje ir ar jis yra skirtas komerciniams tikslams;

šios dalies antroje pastraipoje minimų specialių sąlygų, susijusių su:

i)	fitosanitarinių sertifikatų naudojimu;

ii)	prekyba, kurią vykdo įregistruoti komerciniai prekiautojai ir šio straipsnio 4 dalyje minimos mokslo institucijos; ir

iii)	prekyba hibridais.

2. Tranzitas

Jei egzempliorius yra vežamas tranzitu per Sąjungos teritoriją, taikoma nuo 4 straipsnio nukrypti leidžianti nuostata ir įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje jis netikrinamas, taip pat nereikalaujama pateikti numatytų leidimų, sertifikatų ir pranešimų.

Rūšims, įtrauktoms į priedus remiantis 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktų nuostatomis, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik tada, kai Konvencijoje numatytą galiojantį eksporto arba reeksporto dokumentą, kuris pateikiamas kartu su vežamais egzemplioriais ir kuriame nurodyta jų paskirties vieta, yra išdavusios eksportuojančios arba reeksportuojančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos.

Jeigu antroje pastraipoje nurodytas dokumentas nebuvo išduotas iki eksporto arba reeksporto, egzempliorius turi būti sulaikytas ir prireikus gali būti konfiskuotas, nebent dokumentas būtų pateiktas atgaline data laikantis specialių sąlygų.

Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialių sąlygų, taikomų eksporto arba reeksporto dokumentų pateikimui atgaline data.

3. Asmeniniai ir namų ūkio daiktai

Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių, minėtų straipsnių nuostatos netaikomos A-D prieduose išvardytų rūšių negyviems egzemplioriams, jų dalims ir jų dirbiniams, kurie yra asmeniniai arba namų ūkio daiktai, įvežami į Sąjungą arba eksportuojami ar reeksportuojami iš Sąjungos laikantis specialių nuostatų.

Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialių nuostatų, taikomų asmeninių arba namų ūkio daiktų įvežimui, eksportui ar reeksportui.

4. Mokslo institucijos

4, 5, 8 ir 9 straipsniuose nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai mokslininkai ir mokslo institucijos, kurias įregistravo jų valstybių valdymo institucijos, nekomerciniu pagrindu skolina, dovanoja herbariumo egzempliorius arba kitus užkonservuotus, sudžiovintus arba inkrustuotus muziejų egzempliorius ir gyvą augalinę medžiagą su etiketėmis, kurių pavyzdys nustatomas pagal šios dalies antrą pastraipą, arba su panašia etikete, kurią išduoda arba patvirtina trečiosios šalies valdymo institucija, ar visu tuo keičiasi.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato gyvos augalinės medžiagos etiketės pavyzdį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Nuostatos dėl komercinės veiklos kontroliavimo

1. A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui.

2. Valstybės narės gali uždrausti laikyti egzempliorius, ypač A priede išvardytų rūšių gyvus gyvūnus.

3. Vadovaujantis kitų Sąjungos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimais, 1 dalyje nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams:

a)	įgytiems arba įvežtiems į Sąjungą iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl Konvencijos I priede, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 C1 priede, Reglamento (EB) Nr. 338/97 arba šio reglamento A priede išvardytų rūšių; arba

b)	perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems daugiau kaip prieš 50 metų; arba

c)	įvežtiems į Sąjungą laikantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 arba šio reglamento nuostatų ir skirtų naudoti tikslams, kurie nekelia šių rūšių išnykimo pavojaus; arba

d)	nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems gyvūnų egzemplioriams arba dirbtinai padaugintiems augalų egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams; arba

e)	išskirtinėmis aplinkybėmis reikalingiems mokslo pažangai arba svarbiems biomedicininiams tikslams, vadovaujantis Tarybos direktyva 86/609/EEB (8), jei pasitvirtina, kad šios rūšys yra vienintelės tinkamos tam tikslui ir jei tai nėra nelaisvėje gimusių ir išaugintų rūšių egzemplioriai; arba

f)	skirtiems veisti arba dauginti, o tai leis apsaugoti šias rūšis; arba

g)	skirtiems tyrimams arba švietimui, kurių tikslas – šių rūšių išsaugojimas ir apsauga; arba

h)	kilusiems valstybėje narėje ir paimtiems iš natūralios aplinkos vadovaujantis toje valstybėje narėje galiojančiais teisės aktais.

4. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendrų nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudimų leidžiančių nuostatų atsižvelgiant į 3 dalyje nurodytas sąlygas ir bendrąsias išimtis rūšims, išvardytoms A priede remiantis 3 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio nuostatomis. Kiekviena tokia leidžianti nukrypti nuostata turi atitikti kitų Sąjungos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimus.

5. 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi ir B priede išvardytų rūšių egzemplioriams, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtinu būdu galima įrodyti, jog tokie egzemplioriai buvo įgyti ir, jei jie nėra kilę Sąjungoje, buvo į ją įvežti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais dėl laukinės faunos ir floros apsaugos.

6. Valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę savo nuožiūra parduoti bet kurį B, C ir D prieduose išvardytų rūšių egzempliorių, konfiskuotą vadovaujantis šiuo reglamentu, jei taip jis nėra tiesiogiai grąžinamas asmeniui arba subjektui, iš kurio buvo konfiskuotas arba kuris yra pažeidimo šalis. Tada tokius egzempliorius galima naudoti įvairiems tikslams, tarsi jie būtų teisėtai įgyti.

9 straipsnis

Gyvųjų egzempliorių judėjimas

1. Bet koks A priede išvardytų rūšių gyvojo egzemplioriaus, paimto vietovėje, nurodytoje importo leidime arba kuriame nors sertifikate, išduotame vadovaujantis šiuo reglamentu, judėjimas Sąjungos teritorija yra galimas tik prieš tai gavus valstybės narės, kurioje tas egzempliorius yra, valdymo institucijos leidimą. Kitais atvejais už vežimą atsakingas asmuo privalo, kai to reikalaujama, pateikti oficialų egzemplioriaus kilmės įrodymą.

2. Toks leidimas:

a)	suteikiamas tik tada, kai tokios valstybės narės arba, kai vežama į kitą valstybę narę, tos valstybės narės kompetentinga mokslo institucija įsitikina, jog gyvajam egzemplioriui skirtos patalpos paskirties šalyje yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;

b)	patvirtinamas sertifikatu; ir

c)	jei reikia, apie jį nedelsiant būtų pranešta valstybės narės, kurioje egzempliorius liks, valdymo institucijai.

3. Tačiau tokio leidimo nereikalaujama, jei gyvas gyvūnas turi būti vežamas skubiam veterinariniam gydymui ir po to grąžinamas tiesiai į leidime nurodytą gyvenamąją vietą.

4. Kai Sąjungos teritorija vežamas B priede išvardytų rūšių gyvasis egzempliorius, egzemplioriaus savininkas gali perleisti jį tik tada, kai įsitikina, kad gavėjas yra tinkamai susipažinęs, kokios patalpos, įrenginiai ir tvarka garantuotų tinkamą egzemplioriaus priežiūrą.

5. Įvežant gyvus egzempliorius į Sąjungą, išvežant iš jos, vežant jos teritorija arba laikant tranzitinio vežimo metu ar perkeliant į kitos rūšies transportą, jie paruošiami, vežami ir prižiūrimi taip, kad sumažėtų jų sužalojimo arba žiauraus elgesio su jais pavojus bei grėsmė sveikatai, o gyvūnai vežami laikantis Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų apsaugos juos vežant.

6. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl gyvų egzempliorių, kuriems pagal 4 straipsnio 6 dalį buvo nustatyti įvežimo į Sąjungą apribojimai, laikymo ir vežimo apribojimų.

10 straipsnis

Išduotini leidimai, pranešimai ir sertifikatai [5 pakeit.]

1 . Valstybės narės valdymo institucija, gavusi konkretaus asmens paraišką bei visus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti sertifikatą 5 straipsnio 2 dalies b punkte, 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams.

1a. Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 1 dalyje nurodytų sertifikatų dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [6 pakeit.]

1b. Valstybės narės valdymo institucija, gavusi suinteresuoto asmens paraišką bei reikiamus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti leidimą 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 5 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytais tikslais. [7 pakeit.]

1c. Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 1b dalyje nurodyto leidimo dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [8 pakeit.]

1d. Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto pranešimo apie importą dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [9 pakeit.]

11 straipsnis

Leidimų ir sertifikatų galiojimas ir specialios jų išdavimo sąlygos

1. Nepažeidžiant griežtesnių priemonių, kurias valstybės narės gali patvirtinti arba išsaugoti, leidimai ir sertifikatai, kuriuos valstybių narių kompetentingos institucijos išdavė vadovaudamosi šiuo reglamentu, galioja visoje Sąjungoje.

2. Kiekvienas toks leidimas arba sertifikatas bei kiekvienas jo pagrindu išduotas leidimas arba sertifikatas laikomas negaliojančiu, jei kompetentinga institucija arba Komisija, pasikonsultavusi su leidimą arba sertifikatą išdavusia kompetentinga institucija, nustato, kad jis buvo išduotas remiantis klaidinga prielaida, jog buvo laikomasi išdavimo sąlygų.

Valstybės narės, kurios teritorijoje yra egzemplioriai, kuriems išduoti tokie dokumentai, kompetentingos institucijos sulaiko šiuos egzempliorius ir gali juos konfiskuoti.

3. Kiekviename leidime arba sertifikate, išduotame vadovaujantis šiuo reglamentu, gali būti nurodytos išduodančiosios institucijos nustatytos sąlygos ir reikalavimai, kad būtų užtikrinta, jog reglamento sąlygų bus laikomasi. Valstybės narės praneša Komisijai, kai tokias sąlygas ir reikalavimus reikia įtraukti į leidimų ir sertifikatų formą.

4. Įvežant į Sąjungą egzempliorius, galioja kiekvienas importo leidimas, išduotas remiantis atitinkamo eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato kopija, bet tik tada, kai kartu pateikiamas galiojančio eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato originalas.

5. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl leidimų ir sertifikatų išdavimo terminų.

12 straipsnis

Įvežimo ir eksporto vietos

1. Valstybės narės paskiria muitines, kuriose būtų atliekami patikrinimai ir muitinės formalumai, taikomi įvežant į Sąjungą ir eksportuojant iš jos egzempliorius, ir kurios paskirtų ir patvirtintų šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių priežiūrą arba panaudojimą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, ir nurodytų, kurios muitinės yra konkrečiai numatytos tvarkyti reikalus, susijusius su gyvais egzemplioriais.

2. Visos 1 dalyje nurodytos paskirtos muitinės pakankamai aprūpinamos atitinkamos kvalifikacijos darbuotojais. Valstybės narės užtikrina, kad, vadovaujantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais dėl gyvų vežimo ir įkurdinimo, būtų skirtos patalpos gyvūnams ir, jei reikia, būtų imtasi atitinkamų priemonių dėl gyvų augalų.

3. Apie visas 1 dalyje minimas paskirtas muitines pranešama Komisijai, kuri paskelbia jų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4. Išskirtiniais atvejais, laikantis specialių kriterijų, valdymo institucija gali leisti įvežti į Sąjungą arba eksportuoti ar reeksportuoti iš ne per tą muitinę, kuri buvo paskirta, kaip nurodyta 1 dalyje.

Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis gali būti leidžiama įvežti, eksportuoti ar reeksportuoti per kitą muitinę.

5. Valstybės narės užtikrina, kad sienos perėjimo punkte žmonės būtų supažindinti su remiantis šiuo reglamentu priimtomis nuostatomis.

13 straipsnis

Valdymo, mokslo ir kitos kompetentingosios institucijos

1. Kiekviena valstybė narė paskiria valdymo instituciją, kuri visų pirma atsako už šio reglamento įgyvendinimą ir už ryšius su Komisija.

Be to, kiekviena valstybė narė gali paskirti papildomas valdymo ir kitas kompetentingas institucijas, kurios padėtų įgyvendinti reglamentą, ir tada pagrindinė valdymo institucija yra atsakinga už tai, kad pagalbinėms institucijoms būtų suteikta visa informacija, reikalinga tam, kad reglamentas būtų taikomas teisingai.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba kelias atitinkamos kvalifikacijos mokslo institucijas, kurių pareigos skirtųsi nuo bet kurios iš paskirtų valdymo institucijų pareigų.

3. Ne vėliau kaip iki 1997 m. kovo 3 d. valstybės narės perduoda Komisijai paskirtų valdymo institucijų, kitų institucijų, kurioms suteikta teisė išduoti leidimus arba sertifikatus, ir mokslo institucijų pavadinimus bei adresus, o Komisija paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jei Komisija paprašo, kiekviena 1 dalies pirmoje pastraipoje minima valdymo institucija per du mėnesius perduoda jai asmenų, įgaliotų pasirašyti leidimus arba sertifikatus, pavardes ir parašų pavyzdžius bei spaudų, antspaudų ar kitų leidimų arba sertifikatų autentifikavimo priemonių atspaudus.

Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną jau pateiktos informacijos pasikeitimą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tokio pasikeitimo.

14 straipsnis

Nuostatų laikymosi monitoringas ir pažeidimų tyrimas

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos prižiūri, ar laikomasi šio reglamento nuostatų.

Kiekvieną kartą, kai kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad šios nuostatos pažeidžiamos, ji imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų jų laikymąsi arba teisinių veiksmų taikymą.

Valstybės narės informuoja Komisiją ir, kai reikalas yra susijęs su Konvencijos prieduose išvardytomis rūšimis, Konvencijos sekretoriatą apie visas priemones, įskaitant egzempliorių sulaikymą ir konfiskavimą, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos, kai buvo rimtai pažeistos šio reglamento nuostatos.

2. Komisija atkreipia valstybių narių kompetentingų institucijų dėmesį į klausimus, kuriuos, jos nuomone, būtina ištirti atsižvelgiant į šį reglamentą. Valstybės narės informuoja Komisiją ir, kai reikalas yra susijęs su Konvencijos prieduose išvardytomis rūšimis, Konvencijos sekretoriatą apie kiekvieno tolesnio tyrimo rezultatus.

3. Sukuriama vykdymo grupė, susidedanti iš kiekvienos valstybių narių institucijos atstovo, kuriam numatoma atsakomybė už šio reglamento nuostatų įgyvendinimą. Grupei pirmininkauja Komisijos atstovas.

Vykdymo grupė analizuoja visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius techninius klausimus, kuriuos pateikia svarstyti pirmininkas savo iniciatyva arba grupės ar Komiteto narių prašymu.

Komisija perduoda Komitetui vykdymo grupės pareikštas nuomones.

15 straipsnis

Informacijos perdavimas

1. Valstybės narės ir Komisija perduoda viena kitai informaciją, būtiną įgyvendinant šį reglamentą.

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių supažindinti visuomenę su Konvencijos ir remiantis šiuo reglamentu priimtomis nuostatomis bei šio reglamento įgyvendinimo priemonėmis.

2. Komisija bendrauja su Konvencijos sekretoriatu, kad užtikrintų, jog Konvencija bus veiksmingai įgyvendinta visoje teritorijoje, kurioje taikomas šis reglamentas.

3. Komisija nedelsdama perduoda suinteresuotų valstybių narių valdymo institucijoms kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę.

4. Kasmet iki birželio 15 d. valstybių narių valdymo institucijos perduoda Komisijai visą praeitų metų informaciją, reikalingą rengiant Konvencijos VIII straipsnio 7 dalies a punkte minimas ataskaitas, ir atitinkamą informaciją apie tarptautinę prekybą visais A, B ir C prieduose išvardytų rūšių egzemplioriais bei apie D priede išvardytų rūšių egzempliorių įvežimą į Sąjungą. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato perduotiną informaciją ir jos pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija, remdamasi pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, kasmet iki spalio 31 d. paskelbia statistinę ataskaitą apie rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, egzempliorių įvežimą į Sąjungą, eksportą bei reeksportą iš jos ir perduoda Konvencijos sekretoriatui informaciją apie rūšis, kurioms taikoma Konvencija.

Nepažeisdamos 22 straipsnio, valstybių narių valdymo institucijos kas antrus metus iki birželio 15 d., o pirmąjį kartą – 1999 m., perduoda Komisijai visą ankstesnių dvejų metų informaciją, reikalingą, norint parengti Konvencijos VIII straipsnio 7 dalies b punkte minimas ataskaitas, ir atitinkamą informaciją apie šio reglamento nuostatas, kurios nepatenka į Konvencijos taikymo sritį. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato perduotiną informaciją ir jos pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija, remdamasi trečioje pastraipoje nurodyta informacija, kartą per du metus iki spalio 31 d., o pirmąjį kartą – 1999 m., parengia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą ir vykdymą.

5. Kad būtų galima parengti dalinius priedų pakeitimus, valstybių narių kompetentingos institucijos perduoda Komisijai visą reikalingą informaciją. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato, kokios informacija yra reikalinga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB (9), Komisija imasi reikiamų konfidencialumo priemonių, kad apsaugotų informaciją, gautą įgyvendinant šį reglamentą.

16 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės imasi atitinkamų veiksmų, užtikrinančių, kad sankcijos bus taikomos bent už tokius šio reglamento šiuos pažeidimus:

a)	už egzempliorių įvežimą į Sąjungą, eksportą arba reeksportą iš jos be reikiamo leidimo arba sertifikato, arba pateikus padirbtą, suklastotą arba negaliojantį leidimą ar sertifikatą arba pataisytą be jį išdavusios institucijos leidimo;

b)	už leidime arba sertifikate, išduotame laikantis šio reglamento reikalavimų, nurodytų sąlygų nesilaikymą;

c)	už suklastotą deklaraciją arba sąmoningai pateiktą klaidingą informaciją, siekiant gauti leidimą arba sertifikatą;

d)	už padirbto, suklastoto, negaliojančio leidimo ar sertifikato arba šių dokumentų su juose padarytais, bet nepatvirtintais pakeitimais naudojimą pagrindu Sąjungos leidimui arba sertifikatui gauti arba kuriam nors kitam oficialiam su šiuo reglamentu susijusiam tikslui;

e)	už tai, kad nepateikiamas pranešimas apie importą arba pateikiamas suklastotas pranešimas apie importą;

f)	už gyvų egzempliorių vežimą tinkamai jų neparuošus tam, kad sumažėtų jų sužalojimo arba žiauraus elgesio su jais pavojus bei grėsmė sveikatai;

g)	už A priede išvardytų rūšių egzempliorių, nenurodytų išduodant importo leidimą arba vėliau, naudojimą;

h)	už 7 straipsnio 1 dalies antro punkto nuostatoms prieštaraujančią prekybą dirbtinai padaugintais augalais;

už egzempliorių vežimą į Sąjungą, iš jos arba vežimą tranzitu Sąjungos teritorija be atitinkamo leidimo arba sertifikato, išduoto vadovaujantis šiuo reglamentu, o kai eksportuojama arba reeksportuojama iš trečiosios šalies, kuri yra Konvencijos narė, – išduoto remiantis Konvencija, arba nepateikus įrodymų, kad toks leidimas arba sertifikatas yra išduotas;

j)	už egzempliorių pirkimą, siūlymą pirkti, įsigijimą komerciniams tikslams, naudojimą siekiant pasipelnyti, viešą demonstravimą komerciniais tikslais, pardavimą, laikymą pardavimui, siūlymą parduoti arba vežimą pardavimui pažeidžiant 8 straipsnį;

k)	už leidimo arba sertifikato naudojimą ne tiems egzemplioriams, kuriems jis buvo išduotas;

l)	už bet kokio pagal šio reglamento reikalavimus išduoto leidimo arba sertifikato klastojimą arba jame padarytus pakeitimus;

m)	už nuslėpimą, kad buvo atmesta paraiška išduoti Sąjungos importo, eksporto arba reeksporto leidimą ar sertifikatą, laikantis 6 straipsnio 3 dalies.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės turi atitikti pažeidimo pobūdį bei sunkumą ir apimti nuostatas dėl egzempliorių sulaikymo, o prireikus ir konfiskavimo.

3. Konfiskuoti egzempliorių pavedama konfiskuojančios valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri:

a)	pasikonsultavusi su tos valstybės narės mokslo institucija atiduos arba perduos jį kitokiu būdu, kuris jai atrodo tinkamas ir atitinkantis Konvencijos ir šio reglamento tikslus bei nuostatas; ir

b)	jei tai yra į Sąjungą įvežtas gyvas egzempliorius, pasikonsultavusi su eksportuojančia šalimi gali grąžinti jį tai valstybei prasižengusio asmens lėšomis.

4. Jei, pristačius į Sąjungos įvežimo punktą B arba C priede išvardytų rūšių egzempliorių, atitinkamas galiojantis leidimas arba sertifikatas nepateikiamas, egzempliorius turi būti sulaikytas ir gali būti konfiskuotas arba, jei gavėjas atsisako pripažinti egzempliorių, už įvežimo punktą atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti priimti krovinį ir pareikalauti, kad vežėjas grąžintų jį į tą vietą, iš kurios jis buvo paimtas.

17 straipsnis

Mokslinio tyrimo grupė

1. Šiuo reglamentu sukuriama Mokslinio tyrimo grupė, kurią sudaro kiekvienos valstybės narės mokslo institucijos arba institucijų atstovas, o pirmininkauja Komisijas atstovas.

2. Mokslinio tyrimo grupė nagrinėja visus mokslinius klausimus, susijusius su šio reglamento, ypač jo 4 straipsnio 1 dalies a punkto, 2 dalies a punkto ir 6 dalies, taikymu, kuriuos pateikia svarstyti pirmininkas savo iniciatyva arba grupės narių ar Komiteto prašymu.

3. Mokslinio tyrimo grupės nuomones Komisija perduoda Komitetui.

18 straipsnis

Kiti delegavimo įgaliojimai

1. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl vienodų sąlygų ir kriterijų, susijusių su:

a)	4 straipsnyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnyje nurodytų dokumentų išdavimu, galiojimu išnaudojimu;

b)	7 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodytų fitosanitarinių sertifikatų naudojimu;

c)	jei reikia, egzempliorių ženklinimo tvarkos nustatymu, kad būtų lengviau juos identifikuoti ir užtikrinti šio reglamento nuostatų vykdymą.

2. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų priemonių Konvencijos Šalių konferencijos rezoliucijoms, Konvencijos nuolatinio komiteto sprendimams arba rekomendacijoms ir Konvencijos sekretoriato rekomendacijoms įgyvendinti.

3. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, iš dalies keičiančius A–D priedus, išskyrus A priedo pakeitimus, jei jie atsiranda ne dėl Konvencijos Šalių konferencijos sprendimų.

19 straipsnis

Kiti įgyvendinimo įgaliojimai

1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato 4 straipsnyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnyje nurodytų dokumentų formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato pranešimo apie importą pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [10 pakeit.]

20 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 4 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto įsigaliojimo data arba kita teisės aktų leidėjo nustatyta data.] [11 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. [12 pakeit.]

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 4 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 7 dalį, 5 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 6 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas [dviems mėnesiams]. [13 pakeit.]

21 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Komitetas, vadinamas Prekybos laukine fauna ir flora komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

22 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir Konvencijos sekretoriatui apie nuostatas, kurias ji priima būtent dėl šio reglamento įgyvendinimo, ir apie visus taikomus teisinius instrumentus bei priemones, kurių imtasi siekiant jį įgyvendinti ir vykdyti.

Komisija perduoda tą informaciją kitoms valstybėms narėms.

23 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 338/97 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta…,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 85.

(2) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(3) OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

(4) Žr. II priedą.

(5) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(7) 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3626/82 dėl Bendrijoje taikomos nykstančių laukinių faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (OL L 384, 1982 12 31, p. 1).

(8) 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (OL L 358, 1986 12 18, p. 1).

(9) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

I PRIEDAS

Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo

A, B, C ir D prieduose išvardytos rūšys yra nurodomos:

a)	pagal rūšies pavadinimą arba

b)	pagal už rūšį aukštesnio taksono arba nurodytos jo dalies pavadinimą.

2.	Santrumpa „spp.“ naudojama pažymėti visoms rūšims, priklausančioms aukštesniajam taksonui.

3.	Kitos nuorodos į už rūšis aukštesnius taksonus naudojamos tik informacijos arba klasifikavimo tikslais.

4.	A priede nurodytos rūšys, pažymėtos pusjuodžiu šriftu, yra išvardytos laikantis jų apsaugos statuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (1) arba Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (2).

Žemesniems už rūšis augalų taksonams žymėti naudojamos šios santrumpos:

a)	„ssp.“ porūšiams;

b)	„var(s).“ varietetui (varietetams); ir

c)	„fa.“ formai.

6.	Ženklai (I), (II) ir (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo – nuoroda į Konvencijos priedus, kuriuose šios rūšys yra išvardytos, kaip nurodyta 7 – 9 pastabose. Jei nenurodomas nė vienas iš šių ženklų, vadinasi, šios rūšys neįtrauktos į Konvencijos priedus.

7.	Ženklas (I) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos I priedą.

8.	Ženklas (II) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos II priedą.

9.	Ženklas (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad jie yra įtraukti į Konvencijos III priedą. Tokiu atveju nurodoma ir šalis, kurios prašymu rūšis ar aukštesnysis taksonas įtraukti į III priedą.

10.

Veislė – remiantis Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo 8-ąja redakcija, augalų, a) kurie buvo atrinkti dėl konkrečios savybės arba savybių derinio, b) kuriuose šios savybės yra aiškios, vienodos ir pastovios ir c) kurie tinkamai dauginami šias savybes išlaiko, grupė. Naujas veislės taksonas pripažįstamas tik tuomet, kai jo kategorijos pavadinimas ir ribų apibūdinimas paskelbiamas naujausiame Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo leidime.

11.

Hibridai gali būti įtraukti į priedus, tačiau tik tuomet, kai jie sudaro aiškiai atskiras ir stabilias laukines populiacijas. Gyvūnų hibridams, kurių ankstesnėse keturiose linijos kartose buvo vienas ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šio reglamento nuostatos taikomos kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.

12.

Kai rūšis įtraukiama į A, B ar C priedus, visos tos rūšies dalys ir išvestiniai produktai taip pat įtraukiami į tą patį priedą, nebent nurodoma, kad įtraukiamos tik konkrečios dalys ir išvestiniai produktai. Vadovaujantis šio reglamento 2 straipsnio t punktu, ženklas „#“ ir skaičius šalia B arba C priede nurodyto rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo žymi tokias šiame reglamente pateiktų rūšių arba taksonų dalis ar išvestinius produktus:

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas, sporas ir žiedadulkes (įskaitant dulkines),

b)	sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose,

c)	dirbtinai padaugintų augalų skintus žiedus ir

d)	Vanilla genties dirbtinai padaugintų augalų vaisius ir išvestinius produktus.

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas ir žiedadulkes, ir

b)	supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus produktus.

Žymi vientisas ir smulkintas šaknis bei šaknų dalis.

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas, (įskaitant Orchidaceae sėklų ankštis), sporas ir žiedadulkes (įskaitant dulkines). Išimtis netaikoma iš Meksikos eksportuojamoms Cactaceae spp. sėkloms ir iš Madagaskaro eksportuojamoms Beccariophoenix madagascariensis ir Neodypsis decaryi sėkloms,

b)	sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose,

c)	dirbtinai padaugintų augalų skintus žiedus,

d)	aklimatizuotų arba dirbtinai padaugintų Vanilla (Orchidaceae) genties ir Cactaceae šeimos augalų vaisius ir jų dalis bei išvestinius produktus, ir

e)	aklimatizuotų arba dirbtinai padaugintų Opuntia genties Opuntia pogentės ir Selenicereus (Cactaceae) augalų stiebus, žiedus ir jų dalis bei išvestinius produktus,

f)	supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus Euphorbia antisyphilitica gaminius.

Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą.

Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą ir fanerą.

Žymi rąstus, medžio drožles, miltelius ir ekstraktus.

Žymi po žeme esančias dalis (t.y., šaknis, šakniastiebius): vientisas, dalimis ir susmulkintas į miltelius.

Žymi visas dalis ir gaminius, išskyrus tuos, kurie yra paženklinti „Pagaminta iš Hoodia spp. medžiagos, kurios gamyba ir derliaus nuėmimas kontroliuojami, bendradarbiaujant su Botsvanos/Namibijos/Pietų Afrikos CITES valdymo institucijomis pagal Susitarimą Nr. BW/NA/ZA xxxxxx“.

#10

Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą, įskaitant neužbaigtus medinius gaminius, skirtus styginių muzikos instrumentų strykams gaminti.

#11

Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą, miltelius ir ekstraktus.

#12

Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą ir eterinius aliejus, išskyrus supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus gaminius.

#13

Žymi branduolį (taip pat vadinamą endospermu, minkštimu arba kopra) ir gaminius iš jo.

13.

Jei nėra nurodyta, kad A priede pateiktų floros rūšių arba aukštesniųjų taksonų hibridams būtų taikomos šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, reiškia, kad dirbtinai padaugintais hibridais, gautais iš vienos ar kelių šių rūšių arba taksonų, galima prekiauti pateikus dirbtinio padauginimo sertifikatą, ir kad šių hibridų sėkloms ir žiedadulkėms (įskaitant dulkines), skintoms gėlėms, sėjinukams arba audinių kultūroms, gautoms in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamoms steriliose talpyklose, šio reglamento nuostatos netaikomos.

14.	Šlapimui, fekalijoms ir pilkajai ambrai, t.y. gyvybinės veiklos produktams, gautiems nemanipuliuojant konkrečiu gyvūnu, šio reglamento nuostatos netaikomos.

15.

Šios nuostatos taikomos tik gyviems ir vientisiems arba beveik vientisiems negyviems D priede išvardytų faunos rūšių egzemplioriams, išskyrus egzempliorius, kurie, kad būtų aišku, jog jiems priskiriamos ir kitos dalys bei jų gaminiai, pažymėti taip:

§ 1		Visos vientisos arba beveik vientisos odos, žaliavinės arba raugintos.
§ 2		Visos plunksnos ar oda, ar kita dalis su plunksnomis.

16.

Minėtos nuostatos taikomos tik gyviems D priede išvardytų floros rūšių egzemplioriams, išskyrus egzempliorius, kurie, kad būtų aišku, jog jiems priskiriamos ir kitos dalys bei jų išvestiniai produktai, pažymėti taip:

§ 3		Džiovinti ir švieži augalai, įskaitant, jeigu tinka, lapus, šaknis (šakniastiebius), stiebus, sėklas (sporas), žievę ir vaisius.
§ 4		Rąstai, pjautinė mediena ir faneros lukštas.

A priedas

B priedas

C priedas

Bendrinis pavadinimas

FAUNA

CHORDATA (CHORDINIAI)

MAMMALIA

Žinduoliai

ARTIODACTYLA

Antilocapridae

Šakiaraginiai

Antilocapra americana (I) (Tik Meksikos populiacija; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos)

Šakiaragis

Bovidae

Antilopės, galvijai, dukeriai, gazelės, ožkos, avys ir kt.

Addax nasomaculatus (I)

Adaksas

Ammotragus lervia (II)

Berberinis avinas

Antilope cervicapra (III Nepalas)

Elniaožė gazelė

Bison bison athabascae (II)

Miškinis bizonas

Bos gaurus (I) (išskyrus domestikuotus Bos gaurus, vadinamus Bos frontalis, kuriems netaikomos šio reglamento nuostatos)

Gauras

Bos mutus (I) (išskyrus domestikuotus Bos mutus, vadinamus Bos grunniens, kuriems netaikomos šio reglamento nuostatos)

Laukinis jakas

Bos sauveli (I)

Savelio jautis

Bubalus arnee (III Nepalas) (išskyrus domestikuotus Bubalus arnee, vadinamus Bubalus bubalis, kuriems netaikomos šio reglamento nuostatos)

Laukinis Azijinis buivolas

Bubalus depressicornis (I)

Mažasis buivolas

Bubalus mindorensis (I)

Mindorinis buivolas

Bubalus quarlesi (I)

Kalninis buivolas

Budorcas taxicolor (II)

Takinas

Capra falconeri (I)

Sraigtaragis ožys

Capricornis milneedwardsii (I)

Ožkaragio rūšis – milneedwardsii

Capricornis rubidus (I)

Ožkaragio rūšis – rubidus

Capricornis sumatraensis (I)

Sumatrinis ožkaragis

Capricornis thar (I)

Ožkaragio rūšis – thar

Cephalophus brookei (II)

Dukerio rūšis – brookei

Cephalophus dorsalis (II)

Juodnugaris dukeris

Cephalophus jentinki (I)

Jentinko dukeris

Cephalophus ogilbyi (II)

Odžilbio dukeris

Cephalophus silvicultor (II)

Geltonnugaris dukeris

Cephalophus zebra (II)

Zebriškasis dukeris

Damaliscus pygargus pygargus (II)

Baltasnukė antilopė

Gazella cuvieri (I)

Kiuvjierio gazelė

Gazella dorcas (III Alžyras/ Tunisas)

Dorkas

Gazella leptoceros (I)

Smėlyninė gazelė

Hippotragus niger variani (I)

Didžioji juodoji antilopė

Kobus leche (II)

Ličis

Naemorhedus baileyi (I)

Rudasis goralas

Naemorhedus caudatus (I)

Kininis goralas

Naemorhedus goral (I)

Goralas

Naemorhedus griseus (I)

Goralo rūšis – griseus

Nanger dama (I)

Sacharinė gazelė

Oryx dammah (I)

Kardaragis oriksas

Oryx leucoryx (I)

Baltasis oriksas

Ovis ammon (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Kalninis avinas, archaras, argalis, Muflonas

Ovis ammon hodgsonii (I)

Nyjanas

Ovis ammon nigrimontana (I)

Kara Tau kalninis avinas

Ovis canadensis (II) (tik Meksikos populiacija, jokios kitos populiacijos nenurodytos šio reglamento prieduose)

Snieginis avinas

Ovis orientalis ophion (I)

Kiprinis rytinis avinas

Ovis vignei (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Šapo avinas

Ovis vignei vignei (I)

Ladakho avinas

Pantholops hodgsonii (I)

Orongas, čiras, tibetinė antilopė

Philantomba monticola (II)

Mėlynasis dukeris

Pseudoryx nghetinhensis (I)

Saola

Rupicapra pyrenaica ornata (I)

Ispanijos gemzė

Saiga borealis (II)

Saigos rūšis – borealis

Saiga tatarica (II)

Saiga

Tetracerus quadricornis (III Nepalas)

Keturragė antilopė

Camelidae

Kupranugariai

Lama guanicoe (II)

Guanakas

Vicugna vicugna (I) (išskyrus Argentinos populiacijas (Jujuy bei Catamarca provincijų populiacijas ir pusiau nelaisvėje gyvenančias Jujuy, Salta, Catamarca, La Rioja ir San Juan provincijų populiacijas), Čilės populiaciją (Primera regiono populiaciją) ir Peru populiaciją (visą), kurios yra nurodytos B priede)

Vicugna vicugna (II) (tik Argentinos (3) populiacijos (Jujuy bei Catamarca provincijų populiacijos ir pusiau nelaisvėje gyvenančios Jujuy, Salta, Catamarca, La Rioja ir San Juan provincijų populiacijos), Bolivijos (4) populiacija (visa), Čilės populiacija (5) (Primeira regiono populiacija) ir Peru populiacija (6) (visa); visos kitos populiacijos yra įtrauktos į A priedą)

Vikunija

Cervidae

Pilnaragiai

Axis calamianensis (I)

Kalaminis elnias

Axis kuhlii (I)

Bavinis elnias

Axis porcinus annamiticus (I)

Anamitinis elnias

Blastocerus dichotomus (I)

Pelkinis elnias

Cervus elaphus bactrianus (II)

Baktrijaninis elnias

Cervus elaphus barbarus (III Alžyras/ Tunisas)

Tauriojo elnio porūšis – barbarus

Cervus elaphus hanglu (I)

Kašmirinis elnias

Dama dama mesopotamica (I)

Irakinis danielius

Hippocamelus spp. (I)

Andiniai elniai

Mazama temama cerasina (III Gvatemala)

Centrinės Amerikos mazama

Muntiacus crinifrons (I)

Juodasis muntjakas

Muntiacus vuquangensis (I)

Didysis muntjakas

Odocoileus virginianus mayensis (III Gvatemala)

Gvatemalinis elnias

Ozotoceros bezoarticus (I)

Pampinis elnias

Pudu mephistophiles (II)

Šiaurinis pudu

Pudu puda (I)

Pietinis pudu

Rucervus duvaucelii (I)

Barasinga

Rucervus eldii (I)

Lyraragis elnias

Hippopotamidae

Hipopotaminiai

Hexaprotodon liberiensis (II)

Mažasis hipopotamas

Hippopotamus amphibius (II)

Didysis hipopotamas

Moschidae

Kabarginiai

Moschus spp. (I) (tik Afganistano, Butano, Indijos, Mianmaro, Nepalo ir Pakistano populiacijos, visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Moschus spp. (II) (išskyrus Afganistano, Butano, Indijos, Mianmaro, Nepalo ir Pakistano populiacijas, kurios yra nurodytos A priede)

Kabarga

Suidae

Kiauliniai

Babyrousa babyrussa (I)

Babirusa

Babyrousa bolabatuensis (I)

Babirusos rūšis – bolabatuensis

Babyrousa celebensis (I)

Babirusos rūšis – celebensis

Babyrousa togeanensis (I)

Babirusos rūšis – togeanensis

Sus salvanius (I)

Nykštukinis šernas

Tayassuidae

Pekariniai

Tayassuidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Pecari tajacu populiacijas Meksikoje ir Jugtinėse Valstijose, kurios nėra nurodytos šio reglamento prieduose)

Pekariai

Catagonus wagneri (I)

Čakinis pekaris

CARNIVORA

Ailuridae

Ailurus fulgens (I)

Mažoji panda

Canidae

Šuniniai

Canis aureus (III Indija)

Paprastasis šakalas

Canis lupus (I/II) (visos populiacijos, išskyrus Ispanijos Douro šiaurinę dalį ir į šiaurę nuo 39-osios lygiagretės esančios Graikijos dalies populiacijas; Butano, Indijos, Nepalo ir Pakistano populiacijos yra išvardytos I priede, visos kitos populiacijos yra išvardytos II priede. Neįtraukiama domestikuota forma Canis lupus familiaris ir dingo Canis lupus dingo).

Canis lupus (II) (Ispanijos Douro šiaurinėje dalyje ir į šiaurę nuo 39-osios lygiagretės esančioje Graikijos dalyje gyvenančios populiacijos. Neįtraukiama domestikuota forma Canis lupus familiaris ir dingo Canis lupus dingo).

Pilkasis vilkas

Canis simensis

Etiopinis šakalas

Cerdocyon thous (II)

Savaninė lapė

Chrysocyon brachyurus (II)

Karčiuotasis vilkas

Cuon alpinus (II)

Raudonasis vilkas

Lycalopex culpaeus (II)

Andinė lapė

Lycalopex fulvipes (II)

Lapės rūšis – fulvipes

Lycalopex griseus (II)

Pietų Amerikos pilkoji lapė

Lycalopex gymnocercus (II)

Paragvajinė lapė

Speothos venaticus (I)

Miškinis šuo

Vulpes bengalensis (III Indija)

Bengalinė lapė

Vulpes cana (II)

Afganistaninė lapė

Vulpes zerda (II)

Fenekas

Eupleridae

Cryptoprocta ferox (II)

Fosa

Eupleres goudotii (II)

Smulkiadantis mungas

Fossa fossana (II)

Fanaloka

Felidae

Katiniai

Felidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis. Domestikuotiems egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos)

Katės

Acinonyx jubatus (I) (skiriamos tokios metinės gyvų egzempliorių ir medžioklės trofėjų kvotos: Botsvanai – 5; Namibijai – 150; Zimbabvei – 50. Prekybai šiais egzemplioriais taikomos šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos)

Gepardas

Caracal caracal (I) (tik Azijos populiacija; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Karakalas

Catopuma temminckii (I)

Teminko katė

Felis nigripes (I)

Juodakojė katė

Felis silvestris (II)

Vilpišys, miškinė katė

Leopardus geoffroyi (I)

Žofrua katė

Leopardus jacobitus (I)

Andinė katė

Leopardus pardalis (I)

Ocelotas

Leopardus tigrinus (I)

Dėmėtoji katė, oncila

Leopardus wiedii (I)

Ilgauodegė katė

Lynx lynx (II)

(Paprastoji) lūšis

Lynx pardinus (I)

Ispanijos lūšis

Neofelis nebulosa (I)

Dūminis leopardas

Panthera leo persica (I)

Persinis liūtas

Panthera onca (I)

Jaguaras

Panthera pardus (I)

Leopardas

Panthera tigris (I)

Tigras

Pardofelis marmorata (I)

Marmurinė katė

Prionailurus bengalensis bengalensis (I) (tik Bangladešo, Indijos ir Tailando populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Bengalinė katė

Prionailurus iriomotensis (II)

Japoninė katė

Prionailurus planiceps (I)

Sumatrinė katė

Prionailurus rubiginosus (I) (tik Indijos populiacija; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Rudoji katė

Puma concolor coryi (I)

Floridinė puma

Puma concolor costaricensis (I)

Kostarikinė puma

Puma concolor couguar (I)

Rytinė puma

Puma yagouaroundi (I) (tik Centrinės ir Šiaurės Amerikos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Jaguarundis

Uncia uncia (I)

Snieginis leopardas

Herpestidae

Mangustos

Herpestes fuscus (III Indija)

Rudoji mangusta

Herpestes edwardsi (III Indija)

Pilkoji indinė mangusta

Herpestes javanicus auropunctatus (III Indija)

Mažoji mangusta

Herpestes smithii (III Indija)

Smito mangusta

Herpestes urva (III Indija)

Vėžiaėdė mangusta, krabaėdė mangusta

Herpestes vitticollis (III Indija)

Dryžuotakaklė mangusta

Hyaenidae

Hieniniai

Proteles cristata (III Botsvana)

Urvinė hiena

Mephitidae

Skunkiniai

Conepatus humboldtii (II)

Humbolto skunkas

Mustelidae

Kiauniniai

Lutrinae

Ūdros

Lutrinae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Ūdros

Aonyx capensis congica (I) (tik Kamerūno ir Nigerijos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Kamerūno benagė ūdra

Enhydra lutris nereis (I)

Kaliforninė jūrinė ūdra

Lontra felina (I)

Ilgauodegė ūdra

Lontra longicaudis (I)

Pietinė ūdra

Lontra provocax (I)

Ūdros rūšis – provocax

Lutra lutra (I)

Ūdra

Lutra nippon (I)

Ūdros rūšis – nippon

Pteronura brasiliensis (I)

Brazilinė ūdra

Mustelinae

Grizonai, kiaunės, pilkagalvės mangustos, žebenkštys

Eira barbara (III Hondūras)

Pilkagalvė mangusta

Galictis vittata (III Kosta Rika)

Didysis grizonas

Martes flavigula (III Indija)

Didžioji kiaunė, charza

Martes foina intermedia (III Indija)

Akmeninė kiaunė, naminė kiaunė

Martes gwatkinsii (III Indija)

Kiaunės rūšis – gwatkinsii

Mellivora capensis (III Botsvana)

Bitėdis barsukas

Mustela nigripes (I)

Juodakojis šeškas

Odobenidae

Vėpliniai

Odobenus rosmarus (III Kanada)

Vėplys

Otariidae

Ausytieji ruoniai

Arctocephalus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Pietiniai jūrų lokiai

Arctocephalus philippii (II)

Fernandeso salų ruonis

Arctocephalus townsendi (I)

Gvadelupinis jūrų lokys

Phocidae

Tikrieji ruoniai

Mirounga leonina (II)

Pietinis jūrų dramblys

Hippocamelus spp. (I)

Ruoniai vienuoliai

Procyonidae

Meškėniniai

Bassaricyon gabbii (III Kosta Rika)

Pūkuotauodegis olingas

Bassariscus sumichrasti (III Kosta Rika)

Centrinės Amerikos basariskas

Nasua narica (III Hondūras)

Baltanosis koatis

Nasua nasua solitaria (III Urugvajus)

Paprastasis žiedauodegis koatis

Potos flavus (III Hondūras)

Kibiauodegis meškėnas

Ursidae

Lokiniai

Ursidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Lokiai

Ailuropoda melanoleuca (I)

Didžioji panda

Helarctos malayanus (I)

Malajinis lokys

Melursus ursinus (I)

Ilgalūpis lokys

Tremarctos ornatus (I)

Akiniuotasis lokys

Ursus arctos (I/II)

(I priede išvardyti tik Butano, Kinijos, Meksikos bei Mongolijos populiacijos ir Ursus arctos isabellinus porūšis; visos kitos populiacijos ir porūšiai yra išvardyti II priede)

Rudasis lokys, rudoji meška

Ursus thibetanus (I)

Himalajinis lokys, himalajinė meška

Viverridae

Viveros

Arctictis binturong (III Indija)

Binturongas

Civettictis civetta (III Botsvana)

Afrikinė civeta

Cynogale bennettii (II)

Ūdrinė civeta

Hemigalus derbyanus (II)

Dryžuotoji civeta

Paguma larvata (III Indija)

Himalajinė civeta

Paradoxurus hermaphroditus (III Indija)

Palminis musangas

Paradoxurus jerdoni (III Indija)

Indinis musangas

Prionodon linsang (II)

Dryžuotasis linzangas

Prionodon pardicolor (I)

Dėmėtasis linzangas

Viverra civettina (III Indija)

Dėmėtoji vivera

Viverra zibetha (III Indija)

Didžioji vivera

Viverricula indica (III Indija)

Mažoji civeta

CETACEA

Banginiai (delfinai, jūrų kiaulės, banginiai)

CETACEA spp. (I/II) (7)

Banginiai

CHIROPTERA

Phyllostomidae

Amerikiniai lapanosiai

Platyrrhinus lineatus (III Urugvajus)

Baltajuostis lapanosis

Pteropodidae

Vaisėdžiai šikšnosparniai

Acerodon spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Skraidančiosios lapės

Acerodon jubatus (I)

Acerodonas

Pteropus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Skraidančiosios lapės

Pteropus insularis (I)

Skraidančiosios lapės rūšis – insularis

Pteropus livingstonii (II)

Skraidančiosios lapės rūšis – livingstonii

Pteropus loochoensis (I)

Skraidančiosios lapės rūšis – loochoensis

Pteropus mariannus (I)

Skraidančiosios lapės rūšis – mariannus

Pteropus molossinus (I)

Skraidančiosios lapės rūšis – molossinus

Pteropus pelewensis (I)

Skraidančiosios lapės rūšis – pelewensis

Pteropus pilosus (I)

Skraidančiosios lapės rūšis – pilosus

Pteropus rodricensis (II)

Skraidančiosios lapės rūšis – rodricensis

Pteropus samoensis (I)

Samoa skraidančioji lapė

Pteropus tonganus (I)

Tonginė skraidančioji lapė

Pteropus ualanus (I)

Skraidančiosios lapės rūšis – ualanus

Pteropus voeltzkowi (II)

Pembinė skraidančioji lapė

Pteropus yapensis (I)

Skraidančiosios lapės rūšis – yapensis

CINGULATA

Dasypodidae

Šarvuotiniai

Cabassous centralis (III Kosta Rika)

Centrinės Amerikos šarvuotis

Cabassous tatouay (III Urugvajus)

Vienuolikajuostis šarvuotis

Chaetophractus nationi (II) (nustatyta nulinė metinė eksporto kvota. Visi egzemplioriai laikomi į A priedą įtrauktų rūšių egzemplioriais, o prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.)

Čilinis šarvuotis

Priodontes maximus (I)

Didysis šarvuotis

DASYUROMORPHIA

Dasyuridae

Pėšrieji sterbliniai

Sminthopsis longicaudata (I)

Ilgauodegė siaurapėdė sterbliapelė

Sminthopsis psammophila (I)

Smėlyninė siaurapėdė sterbliapelė

Thylacinidae

Sterbliniai vilkai

Thylacinus cynocephalus (gali būti išnykusi) (I)

Sterblinis vilkas

DIPROTODONTIA

Macropodidae

Kengūriniai

Dendrolagus inustus (II)

Medlaipės kengūros rūšis – inustus

Dendrolagus ursinus (II)

Meškinė medlaipė kengūra

Lagorchestes hirsutus (I)

Gauruotoji zuikinė valabė

Lagostrophus fasciatus (I)

Dryžuotoji valabė

Onychogalea fraenata (I)

Velso naguotauodegė valabė

Onychogalea lunata (I)

Pietinė naguotauodegė valabė

Phalangeridae

Laipiojantieji sterbliniai

Phalanger intercastellanus (II)

Rytinis paprastasis kuskusas

Phalanger mimicus (II)

Kuskuso rūšis – mimicus

Phalanger orientalis (II)

Pilkasis kuskusas

Spilocuscus kraemeri (II)

Kuskuso rūšis – kraemeri

Spilocuscus maculatus (II)

Dėmėtasis kuskusas

Spilocuscus papuensis (II)

Kuskuso rūšis – papuensis

Potoroidae

Kengūrinės žiurkės

Bettongia spp. (I)

Betongijos

Caloprymnus campestris (gali būti išnykusi) (I)

Plikakrūtė kengūra

Vombatidae

Vombatiniai

Lasiorhinus krefftii (I)

Kvinslendinis vombatas

LAGOMORPHA

Leporidae

Kiškiniai

Caprolagus hispidus (I)

Asaminis triušis

Romerolagus diazi (I)

Beuodegis triušis

MONOTREMATA

Tachyglossidae

Echidnos

Zaglossus spp. (II)

Proechidnos

PERAMELEMORPHIA

Chaeropodidae

Bandikutai

Chaeropus ecaudatus (gali būti išnykusi) (I)

Kiauliakojis bandikutas

Peramelidae

Perameles bougainville (I)

Šiurkščiaplaukis ilganosis bandikutas

Thylacomyidae

Macrotis lagotis (I)

Triušinis bandikutas

Macrotis leucura (I)

Mažasis triušinis bandikutas

PERISSODACTYLA

Equidae

Arkliniai

Equus africanus (I) (neįtraukiama domestikuota Equus asinus, kuriai šio reglamento nuostatos netaikomos)

Afrikinis (laukinis) asilas

Equus grevyi (I)

Dykuminis (Grevio) zebras

Equus hemionus (I/II) (ši rūšis yra nurodyta II priede, o Equus hemionus hemionus porūšis yra nurodytas I priede)

Azijinis asilas, kulanas

Equus kiang (II)

Kiangas

Equus przewalskii (I)

Laukinis Prževalskio arklys, tarpanas

Equus zebra hartmannae (II)

Hartmano zebras

Equus zebra zebra (I)

Kapinis zebras

Rhinocerotidae

Raganosiai

Rhinocerotidae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytus porūšius)

Raganosiai

Ceratotherium simum simum (II) (tik Pietų Afrikos ir Svazilando populiacijos, visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede. Skirta išimtinai tik tarptautinei prekybai gyvais gyvūnais tinkamose ir priimtinose paskirties vietose. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, o jų prekyba atitinkamai reguliuojama)

Baltasis (plačialūpis) raganosis

Tapiridae

Tapyriniai

Tapiridae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytus porūšius)

Tapyriniai

Tapirus terrestris (II)

Lyguminis tapyras

PHOLIDOTA

Manidae

Skujuotiniai

Manis spp. (II)

(Manis crassicaudata, Manis culionensis, Manis javanica ir Manis pentadactyla rūšių egzemplioriams, paimtiems iš laukinės aplinkos, kurie naudojami visų pirma komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Skujuočiai

PILOSA

Bradypodidae

Tripirščiai tinginiai

Bradypus variegatus (II)

Rudagerklis tinginys

Megalonychidae

Dvipirščiai tinginiai

Choloepus hoffmanni (III Kosta Rika)

Hofmano tinginys

Myrmecophagidae

Skruzdėdiniai

Myrmecophaga tridactyla (II)

Didžioji skruzdėda

Tamandua mexicana (III Gvatemala)

Mažoji skruzdėda

PRIMATES

Primatai

PRIMATES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Primatai

Atelidae

Koatos

Alouatta coibensis (I)

Asuero staugūnas

Alouatta palliata (I)

Kolumbinis staugūnas

Alouatta pigra (I)

Gvatemalinis staugūnas

Ateles geoffroyi frontatus (I)

Žofrua koatos porūšis – frontatus

Ateles geoffroyi panamensis (I)

Panaminė Žofrua koata

Brachyteles arachnoides (I)

Vorbeždžionė

Brachyteles hypoxanthus (I)

Oreonax flavicauda (I)

Geltonuodegė vilnotoji beždžionė

Cebidae

Kabiauodegės tamarinos

Callimico goeldii (I)

Geldo marmozetė

Callithrix aurita (I)

Baltaausė marmozetė

Callithrix flaviceps (I)

Geltongalvė marmozetė

Leontopithecus spp. (I)

Liūtbeždžionės

Saguinus bicolor (I)

Dvispalvė tamarina

Saguinus geoffroyi (I)

Perukinė tamarina

Saguinus leucopus (I)

Baltakojė tamarina

Saguinus martinsi (I)

Saguinus oedipus (I)

Perukinė tamarina

Saimiri oerstedii (I)

Raudonnugaris saimiris

Cercopithecidae

Šunbeždžionės

Cercocebus galeritus (I)

Kuoduotasis taninis mangabis

Cercopithecus diana (I)

Diana

Cercopithecus roloway (I)

Rolovėjaus markata

Cercopithecus solatus (II)

Markatos rūšis – solatus

Colobus satanas (II)

Juodasis kolobas

Macaca silenus (I)

Vandera

Mandrillus leucophaeus (I)

Drilas

Mandrillus sphinx (I)

Mandrilas

Nasalis larvatus (I)

Didnosa

Piliocolobus foai (II)

Pietinis rudasis kolobas

Piliocolobus gordonorum (II)

Rudojo kolobo rūšis – gordonorum

Piliocolobus kirkii (I)

Zanzibaro rudasis kolobas

Piliocolobus pennantii (II)

Penanto rudasis kolobas

Piliocolobus preussi (II)

Preuso rudasis kolobas

Piliocolobus rufomitratus (I)

Tano rudasis kolobas

Piliocolobus tephrosceles (II)

Ugandos rudasis kolobas

Piliocolobus tholloni (II)

Tolono rudasis kolobas

Presbytis potenziani (I)

Mentavinis langūras

Pygathrix spp. (I)

Dukai

Rhinopithecus spp. (I)

Riestanosės beždžionės

Semnopithecus ajax (I)

Kašmyro pilkasis langūras

Semnopithecus dussumieri (I)

Pietinis pilkasis langūras

Semnopithecus entellus (I)

Hulmanas

Semnopithecus hector (I)

Pilkojo langūro rūšis – hector

Semnopithecus hypoleucos (I)

Tamsiapėdis pilkasis langūras

Semnopithecus priam (I)

Kuoduotasis pilkasis langūras

Semnopithecus schistaceus (I)

Nepalo pilkasis langūras

Simias concolor (I)

Trumpauodegis langūras

Trachypithecus delacouri (II)

Delakuro langūras

Trachypithecus francoisi (II)

Fransua langūras

Trachypithecus geei (I)

Žvilgantysis langūras

Trachypithecus hatinhensis (II)

Langūro rūšis – hatinhensis

Trachypithecus johnii (II)

Langūro rūšis – johnii

Trachypithecus laotum (II)

Laotian langur

Trachypithecus pileatus (I)

Karūnuotasis langūras

Trachypithecus poliocephalus (II)

Baltagalvis langūras

Trachypithecus shortridgei (I)

Langūro rūšis – shortridgei

Cheirogaleidae

Mažieji lemūrai

Cheirogaleidae spp. (I)

Mažieji lemūrai

Daubentoniidae

Laibapirščiai

Daubentonia madagascariensis (I)

Laibapirštis

Hominidae

Hominidai

Gorilla beringei (I)

Lyguminė gorila

Gorilla gorilla (I)

Gorila

Pan spp. (I)

Šimpanzės

Pongo abelii (I)

Sumatros orangutanas

Pongo pygmaeus (I)

Orangutanas

Hylobatidae

Giboniniai

Hylobatidae spp. (I)

Gibonai

Indriidae

Indriniai

Indriidae spp. (I)

Indriniai

Lemuridae

Lemūriniai

Lemuridae spp. (I)

Lemūriniai

Lepilemuridae

Žebenkštiniai lemūrai

Lepilemuridae spp. (I)

Žebenkštiniai lemūrai

Lorisidae

Loriniai

Nycticebus spp. (I)

Storieji loriai

Pitheciidae

Sakiai

Cacajao spp. (I)

Uakariai

Callicebus barbarabrownae (II)

Tičio rūšis – barbarabrownae

Callicebus melanochir (II)

Tičio rūšis – melanochir

Callicebus nigrifrons (II)

Juodgalvis titis

Callicebus personatus (II)

Tičio rūšis – personatus

Chiropotes albinasus (I)

Baltanosis (barzdotasis) sakis

Tarsiidae

Ilgakulniai

Tarsius spp. (II)

Ilgakulniai

PROBOSCIDEA

Elephantidae

Drambliniai

Elephas maximus (I)

Azijinis dramblys

Loxodonta africana (I) (išskyrus B priede nurodytas Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijas)

Loxodonta africana (II) (tik Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijos

(8)

; visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede)

Afrikinis dramblys

RODENTIA

Chinchillidae

Šinšiliniai

Chinchilla spp. (I) (domestikuotiems egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos)

Šinšilos

Cuniculidae

Pakos

Cuniculus paca (III Hondūras)

Paka

Dasyproctidae

Agutiniai

Dasyprocta punctata (III Hondūras)

Taškuotasis agutis

Erethizontidae

Ursoniniai

Sphiggurus mexicanus (III Hondūras)

Meksikinis kibiauodegis ursonas (dygliatriušis)

Sphiggurus spinosus (III Urugvajus)

Paragvajinis kibiauodegis ursonas (dygliatriušis)

Hystricidae

Dygliatriušiniai

Hystrix cristata

Karčiuotasis dygliatriušis

Muridae

Peliniai

Leporillus conditor (I)

Ilgaausė kiškiažiurkė

Pseudomys fieldi praeconis (I)

Pajūrinė netikroji pelė

Xeromys myoides (I)

Netikroji vandeninė žiurkė

Zyzomys pedunculatus (I)

Storauodegė žiurkė

Sciuridae

Voveriniai

Cynomys mexicanus (I)

Meksikinis prerinis šuniukas

Marmota caudata (III Indija)

Ilgauodegis švilpikas

Marmota himalayana (III Indija)

Himalajinis švilpikas

Ratufa spp. (II)

Didžiosios voverės, ratufos

Callosciurus erythraeus

Palaso voverė

Sciurus carolinensis

Pilkoji voverė

Sciurus deppei (III Kosta Rika)

Kostarikinė voverė

Sciurus niger

Juodoji voverė

SCANDENTIA

SCANDENTIA spp. (II)

Tupajiniai

SIRENIA

Dugongidae

Diugoniniai

Dugong dugon (I)

Diugonis

Trichechidae

Sireniniai

Trichechidae spp. (I/II) (Trichechus inunguis ir Trichechus manatus yra nurodytos I priede. Trichechus senegalensis yra nurodyta II priede)

Sireniniai

AVES

Paukščiai

ANSERIFORMES

Anatidae

Antiniai

Anas aucklandica (I)

Rudoji kryklė

Anas bernieri (II)

Madagaskarinė kryklė

Anas chlorotis (I)

Ryškiaspalvė rudoji kryklė

Anas formosa (II)

Baikalinė kryklė

Anas laysanensis (I)

Laisaninė didžioji antis

Anas nesiotis (I)

Kempbelo rudoji kryklė

Anas querquedula

Dryžagalvė kryklė

Asarcornis scutulata (I)

Baltasparnė muskusinė antis

Aythya innotata

Madagaskarinė šalminė antis

Aythya nyroca

Rudė

Branta canadensis leucopareia (I)

Kanadinė berniklė

Branta ruficollis (II)

Rudakaklė berniklė

Branta sandvicensis (I)

Havajinė berniklė

Cairina moschata (III Hondūras)

Paprastoji muskusinė antis

Coscoroba coscoroba (II)

Koskoroba

Cygnus melancoryphus (II)

Juodakaklė gulbė

Dendrocygna arborea (II)

Kubinė medžąsė

Dendrocygna autumnalis (III Hondūras)

Raudonsnapė medžąsė

Dendrocygna bicolor (III Hondūras)

Dvispalvė medžąsė

Mergus octosetaceus

Brazilinis dančiasnapis

Oxyura jamaicensis

Baltaskruostė stačiauodegė

Oxyura leucocephala (II)

Baltagalvė stačiauodegė

Rhodonessa caryophyllacea (gali būti išnykusi) (I)

Raudongalvė antis

Sarkidiornis melanotos (II)

Gumbasnapė antis

Tadorna cristata

Ragasnapė antis

APODIFORMES

Trochilidae

Kolibriniai

Trochilidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Kolibriniai

Glaucis dohrnii (I)

Aštriasnapis kolibris atsiskyrėlis

CHARADRIIFORMES

Burhinidae

Storkulniniai

Burhinus bistriatus (III Gvatemala)

Meksikinis storkulnis

Laridae

Kiriniai

Larus relictus (I)

Reliktinis kiras

Scolopacidae

Tilvikiniai

Numenius borealis (I)

Eskiminė kuolinga

Numenius tenuirostris (I)

Laibasnapė kuolinga

Tringa guttifer (I)

Ochotskinis tilvikas

CICONIIFORMES

Ardeidae

Garniniai

Ardea alba

Didysis baltasis garnys

Bubulcus ibis

Ibinis garnys

Egretta garzetta

Mažasis baltasis garnys

Balaenicipitidae

Klumpiasnapiniai

Balaeniceps rex (II)

Klumpiasnapis

Ciconiidae

Gandriniai

Ciconia boyciana (I)

Kininis gandras

Ciconia nigra (II)

Juodasis gandras

Ciconia stormi

Rytinis gandras

Jabiru mycteria (I)

Žabiru

Leptoptilos dubius

Indinis marabu

Mycteria cinerea (I)

Balkšvasis gandrėnas

Phoenicopteridae

Flaminginiai

Phoenicopteridae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Flaminginiai

Phoenicopterus ruber (II)

Paprastasis flamingas

Threskiornithidae

Ibiniai

Eudocimus ruber (II)

Rusvasis ibis

Geronticus calvus (II)

Plikasis ibis

Geronticus eremita (I)

Miškinis ibis

Nipponia nippon (I)

Japoninis ibis

Platalea leucorodia (II)

Paprastoji girnovė

Pseudibis gigantea

Didysis ibis

COLUMBIFORMES

Columbidae

Karveliniai

Caloenas nicobarica (I)

Nikobarinis karvelis

Claravis godefrida

Dryžasparnis dirvinis purplelis

Columba livia

Uolinis karvelis

Ducula mindorensis (I)

Mindorinis imperatoriškasis karvelis

Gallicolumba luzonica (II)

Lusoninis vištinis karvelis

Goura spp. (II)

Gouros

Leptotila wellsi

Grenadinė leptotila

Nesoenas mayeri (III Mauricijus)

Rožinis karvelis

Streptopelia turtur

Paprastasis purplelis

CORACIIFORMES

Bucerotidae

Ragasnapiniai

Aceros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Acerai

Aceros nipalensis (I)

Nepalinis aceras

Anorrhinus spp. (II)

Kuoduotieji ragasnapiai

Anthracoceros spp. (II)

Raibieji ragasnapiai

Berenicornis spp. (II)

Azijiniai ragasnapiai

Buceros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Jaučiaragiai

Buceros bicornis (I)

Didysis jaučiaragis

Penelopides spp. (II)

Penelopidai

Rhinoplax vigil (I)

Ragasnapis

Rhyticeros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Riticerai

Rhyticeros subruficollis (I)

Geltongurklis riticeras

CUCULIFORMES

Musophagidae

Turakiniai

Tauraco spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Tikrieji turakai

Tauraco bannermani (II)

Banermano turakas

FALCONIFORMES

Plėšrieji paukščiai

FALCONIFORMES spp. (II)

(išskyrus A priede nurodytas rūšis ir vieną Cathartidae šeimos rūšį, nurodytą C priede; kitos šios šeimos rūšys neįtrauktos į šio reglamento priedus)

Plėšrieji paukščiai

Accipitridae

Vanaginiai

Accipiter brevipes (II)

Trumpapirštis vanagas

Accipiter gentilis (II)

Vištvanagis

Accipiter nisus (II)

Paukštvanagis

Aegypius monachus (II)

Tamsusis grifas

Aquila adalberti (I)

Ispaninis erelis

Aquila chrysaetos (II)

Kilnusis erelis

Aquila clanga (II)

Didysis erelis rėksnys

Aquila heliaca (I)

Karališkasis erelis

Aquila pomarina (II)

Mažasis erelis rėksnys

Buteo buteo (II)

Paprastasis suopis

Buteo lagopus (II)

Tūbuotasis suopis

Buteo rufinus (II)

Stepinis suopis

Chondrohierax uncinatus wilsonii (I)

Ilgasnapio peslio porūšis – wilsonii

Circaetus gallicus (II)

Gyvatėdis

Circus aeruginosus (II)

Nendrinė lingė

Circus cyaneus (II)

Javinė lingė

Circus macrourus (II)

Stepinė lingė

Circus pygargus (II)

Pievinė lingė

Elanus caeruleus (II)

Paprastasis palšasis peslys

Eutriorchis astur (II)

Madagaskarinis gyvatėdis

Gypaetus barbatus (II)

Avėdra

Gyps fulvus (II)

Palšasis grifas

Haliaeetus spp. (I/II) (Haliaeetus albicilla nurodyta I priede; kitos rūšys nurodytos II priede)

Jūriniai ereliai

Harpia harpyja (I)

Harpija

Hieraaetus fasciatus (II)

Juostuotasis sakalinis erelis

Hieraaetus pennatus (II)

Nykštukinis sakalinis erelis

Leucopternis occidentalis (II)

Pilkanugaris keršasis suopis

Milvus migrans (II) (išskyrus B priede nurodytą Milvus migrans lineatus)

Juodasis peslys

Milvus milvus (II)

Rudasis peslys

Neophron percnopterus (II)

Maitvanagis

Pernis apivorus (II)

Vapsvaėdis

Pithecophaga jefferyi (I)

Erelis beždžionėdis

Cathartidae

Naujojo pasaulio grifai

Gymnogyps californianus (I)

Kaliforninis kondoras

Sarcoramphus papa (III Hondūras)

Karališkasis grifas

Vultur gryphus (I)

Andinis kondoras

Falconidae

Sakaliniai

Falco araeus (I)

Seišelinis sakalas

Falco biarmicus (II)

Viduržeminis sakalas

Falco cherrug (II)

Taurusis sakalas

Falco columbarius (II)

Startsakalis

Falco eleonorae (II)

Eleonoros sakalas

Falco jugger (I)

Sakalas lagaras

Falco naumanni (II)

Stepinis pelėsakalis

Falco newtoni (I) (tik Seišelių salų populiacija)

Madagaskarinis pelėsakalis

Falco pelegrinoides (I)

Stepinis sakalas

Falco peregrinus (I)

Sakalas keleivis

Falco punctatus (I)

Mauricinis pelėsakalis

Falco rusticolus (I)

Medžioklinis sakalas

Falco subbuteo (II)

Sketsakalis

Falco tinnunculus (II)

Paprastasis pelėsakalis

Falco vespertinus (II)

Raudonkojis sakalas

Pandionidae

Žuvininkiniai

Pandion haliaetus (II)

Žuvininkas

GALLIFORMES

Cracidae

Crax alberti (III Colombia)

Melsvasnapis kraksas

Crax blumenbachii (I)

Raudonsnapis kraksas

Crax daubentoni (III Kolumbija)

Dobantono kraksas

Crax fasciolata

Plikaveidis kraksas

Crax globulosa (III Kolumbija)

Rutuliasnapis kraksas

Crax rubra (III Kolumbija, Kosta Rika, Gvatemala ir Hondūras)

Didysis kraksas

Mitu mitu (I)

Tikrasis mitu

Oreophasis derbianus (I)

Raguotasis guanas

Ortalis vetula (III Gvatemala/Hondūras)

Rudasparnė čačalaka

Pauxi pauxi (III Kolumbija)

Šiaurinis šalminis kraksas

Penelope albipennis (I)

Baltasparnė penelopė

Penelope purpurascens (III Hondūras)

Kuoduotoji penelopė

Penelopina nigra (III Gvatemala)

Juodoji penelopina

Pipile jacutinga (I)

Juodakaktė pipilė

Pipile pipile (I)

Trinidadinė pipilė

Megapodiidae

Didžiakojiniai

Macrocephalon maleo (I)

Didžiagalvė višta

Phasianidae

Fazaniniai

Argusianus argus (II)

Argusas

Catreus wallichii (I)

Himalajinis fazanas

Colinus virginianus ridgwayi (I)

Virgininės putpelės porūšis ridgwayi

Crossoptilon crossoptilon (I)

Tibetinis ausytasis fazanas

Crossoptilon mantchuricum (I)

Mandžiūrinis ausytasis fazanas

Gallus sonneratii (II)

Pilkoji džiunglinė višta

Ithaginis cruentus (II)

Raudonasis fazanas

Lophophorus impejanus (I)

Himalajinis trumpauodegis fazanas

Lophophorus lhuysii (I)

Kininis trumpauodegis fazanas

Lophophorus sclateri (I)

Skleterio trumpauodegis fazanas

Lophura edwardsi (I)

Edvardso lofura

Lophura hatinhensis

Vietnaminis fazanas

Lophura imperialis (I)

Karališkoji lofura

Lophura swinhoii (I)

Svaino lofura

Meleagris ocellata (III Gvatemala)

Akiniuotasis kalakutas

Odontophorus strophium

Apykaklėtoji miškinė puptelė

Ophrysia superciliosa

Himalajinė kurapka

Pavo muticus (II)

Žaliasis povas

Polyplectron bicalcaratum (II)

Pilkasis povinis fazanas

Polyplectron germaini (II)

Rudasis povinis fazanas

Polyplectron malacense (II)

Malajinis povinis fazanas

Polyplectron napoleonis (I)

Povinio fazano rūšis – napoleonis

Polyplectron schleiermacheri (II)

Bornėjinis povinis fazanas

Rheinardia ocellata (I)

Kuoduotasis argusas

Syrmaticus ellioti (I)

Elioto fazanas

Syrmaticus humiae (I)

Mianmarinis fazanas

Syrmaticus mikado (I)

Japoninis fazanas

Tetraogallus caspius (I)

Kaspijinis ularas

Tetraogallus tibetanus (I)

Tibetinis ularas

Tragopan blythii (I)

Blaito satyras

Tragopan caboti (I)

Kaboto satyras

Tragopan melanocephalus (I)

Juodagalvis satyras

Tragopan satyra (III Nepalas)

Raudonasis satyras

Tympanuchus cupido attwateri (I)

Didžiojo prerinio tetervino porūšis – attwateri

GRUIFORMES

Gruidae

Gerviniai

Gruidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Gerviniai

Grus americana (I)

Amerikinė gervė

Grus canadensis (I/II) (rūšis yra nurodyta II priede, tačiau Grus canadensis nesiotes ir Grus canadensis pulla porūšiai yra nurodyti I priede)

Kanadinė gervė

Grus grus (II)

Pilkoji gervė

Grus japonensis (I)

Japoninė gervė

Grus leucogeranus (I)

Sibirinė gervė

Grus monacha (I)

Juodoji gervė

Grus nigricollis (I)

Juodakaklė gervė

Grus vipio (I)

Daūrinė gervė

Otididae

Eininiai

Otididae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Eininiai

Ardeotis nigriceps (I)

Indinis didysis einis

Chlamydotis macqueenii (I)

Einio rūšis – macqueenii

Chlamydotis undulata (I)

Puošnusis einis

Houbaropsis bengalensis (I)

Barzdotasis einis

Otis tarda (II)

Tikrasis einis

Sypheotides indicus (II)

Mažasis indinis einis

Tetrax tetrax (II)

Mažasis einis

Rallidae

Vandeninės vištos

Gallirallus sylvestris (I)

Miškinė vištelė

Rhynochetidae

Kaginiai

Rhynochetos jubatus (I)

Kagu

PASSERIFORMES

Atrichornithidae

Atrichorniniai

Atrichornis clamosus (I)

Triukšmingasis atrichornis

Cotingidae

Kotinginiai

Cephalopterus ornatus (III Kolumbija)

Amazoninė skėtinė kotinga

Cephalopterus penduliger (III Kolumbija)

Ekvadorinė skėtinė kotinga

Cotinga maculata (I)

Violetinė kotinga

Rupicola spp. (II)

Akmengaidžiai

Xipholena atropurpurea (I)

Baltasparnė dailioji kotinga

Emberizidae

Startiniai

Gubernatrix cristata (II)

Geltonasis kardinolas

Paroaria capitata (II)

Geltonsnapė kardinolinė starta

Paroaria coronata (II)

Raudonkuodė kardinolinė starta

Tangara fastuosa (II)

Septynspalvė tanagra

Estrildidae

Astrildiniai

Amandava formosa (II)

Alyvinė astrilda

Lonchura fuscata

Munijos rūšis – fuscata

Lonchura oryzivora (II)

Munijos rūšis – oryzivora

Poephila cincta cincta (II)

Juodagurklės pievinės amadinos porūšis – cincta

Fringillidae

Kikiliniai

Carduelis cucullata (I)

Raudonasis alksninukas

Carduelis yarrellii (II)

Geltonveidis alksninukas

Hirundinidae

Kregždiniai

Pseudochelidon sirintarae (I)

Baltaakė upinė kregždė

Icteridae

Trupialiniai

Xanthopsar flavus (I)

Auksinis juodasis trupialas

Meliphagidae

Medsiurbiniai

Lichenostomus melanops cassidix (I)

Geltonkuodžio medčiulpio porūšis – cassidix

Muscicapidae

Musinukiniai

Acrocephalus rodericanus (III Mauricijus)

Rodrigesinė nendrinukė

Cyornis ruckii (II)

Sumatrinė mėlynoji musinukė

Dasyornis broadbenti litoralis (gali būti išnykusi) (I)

Rudagalvio šeriasnapio porūšis – litoralis

Dasyornis longirostris (I)

Žvynuotasis šeriasnapis

Garrulax canorus (II)

Kininis rusvasis garulaksas

Garrulax taewanus (II)

Taivaninis rusvasis garulaksas

Leiothrix argentauris (II)

Mesija

Leiothrix lutea (II)

Lejotriksas

Liocichla omeiensis (II)

Pilkaskruostė liocichla

Picathartes gymnocephalus (I)

Baltakaklė plikoji varna

Picathartes oreas (I)

Pilkakaklė plikoji varna

Terpsiphone bourbonnensis (III Mauricijus)

Maskareninė rojinė musinukė

Paradisaeidae

Rojiniai paukščiai

Paradisaeidae spp. (II)

Rojiniai paukščiai

Pittidae

Pitiniai

Pitta guajana (II)

Mėlynuodegė pita

Pitta gurneyi (I)

Gurnėjaus pita

Pitta kochi (I)

Kocho pita

Pitta nympha (II)

Fėjinė pita

Pycnonotidae

Bulbiuliniai

Pycnonotus zeylanicus (II)

Rusvavaininkis bulbiulis

Sturnidae

Varnėniniai

Gracula religiosa (II)

Javinė šventoji maina

Leucopsar rothschildi (I)

Balinis varnėnas

Zosteropidae

Baltavokiniai

Zosterops albogularis (I)

Norfolkinis baltavokis

PELECANIFORMES

Fregatidae

Fregatiniai

Fregata andrewsi (I)

Kalėdų salos fregata

Pelecanidae

Pelikaniniai

Pelecanus crispus (I)

Garbanotasis pelikanas

Sulidae

Padūkėliniai

Papasula abbotti (I)

Aboto padūkėlis

PICIFORMES

Capitonidae

Ūsapaukštiniai

Semnornis ramphastinus (III Kolumbija)

Paprastasis tukaninis ūsagenis

Picidae

Geniniai

Campephilus imperialis (I)

Imperatoriškasis juodasis genys

Dryocopus javensis richardsi (I)

Baltapilvės meletos porūšis – richardsi

Ramphastidae

Tukaniniai

Baillonius bailloni (III Argentina)

Auksinis tukanas

Pteroglossus aracari (II)

Juodakaklis arakaris

Pteroglossus castanotis (III Argentina)

Rudaausis arakaris

Pteroglossus viridis (II)

Žaliasparnis arakaris

Ramphastos dicolorus (III Argentina)

Rausvakrūtis tukanas

Ramphastos sulfuratus (II)

Vaivorykštinis tukanas

Ramphastos toco (II)

Didysis tukanas

Ramphastos tucanus (II)

Baltagurklis tukanas

Ramphastos vitellinus (II)

Arielis

Selenidera maculirostris (III Argentina)

Dėmėtasnapė selenidera

PODICIPEDIFORMES

Podicipedidae

Kraginiai

Podilymbus gigas (I)

Didysis margasnapis kragas

PROCELLARIIFORMES

Diomedeidae

Albatrosiniai

Phoebastria albatrus (I)

Trumpauodegis albatrosas

PSITTACIFORMES

Papūginiai paukščiai

PSITTACIFORMES spp. (II)

(išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Agapornis roseicollis, Melopsittacus undulatus, Nymphicus hollandicus ir Psittacula krameri, nenurodytas šio reglamento prieduose)

Papūginiai

Cacatuidae

Kakadu

Cacatua goffiniana (I)

Gofino kakadu

Cacatua haematuropygia (I)

Filipininis kakadu

Cacatua moluccensis (I)

Molukinis kakadu

Cacatua sulphurea (I)

Geltonskruostis kakadu

Probosciger aterrimus (I)

Palminis kakadu

Loriidae

Loriniai

Eos histrio (I)

Mėlyndryžis loris

Vini spp. (I/II) (Vini ultramarina nurodyta I priede, o kitos rūšys nurodytos II priede)

Loriai atsiskyrėliai

Psittacidae

Papūginiai

Amazona arausiaca (I)

Raudongurklė amazonė

Amazona auropalliata (I)

Geltonsparnė amazonė

Amazona barbadensis (I)

Geltonpetė amazonė

Amazona brasiliensis (I)

Brazilinė amazonė

Amazona finschi (I)

Melsvakepurė amazonė

Amazona guildingii (I)

Karališkoji amazonė

Amazona imperialis (I)

Imperatoriškoji amazonė

Amazona leucocephala (I)

Kubinė amazonė

Amazona oratrix (I)

Geltongalvė amazonė

Amazona pretrei (I)

Puošnioji amazonė

Amazona rhodocorytha (I)

Raudonbruvė amazonė

Amazona tucumana (I)

Tukumaninė amazonė

Amazona versicolor (I)

Mėlynveidė amazonė

Amazona vinacea (I)

Vynuoginė amazonė

Amazona viridigenalis (I)

Raudonvainikė amazonė

Amazona vittata (I)

Puertorikinė amazonė

Anodorhynchus spp. (I)

Mėlynosios aros

Ara ambiguus (I)

Ekvadorinė ara

Ara glaucogularis (I)

Mėlyngurklė ara

Ara macao (I)

Raudonoji ara

Ara militaris (I)

Žalioji ara

Ara rubrogenys (I)

Raudonkaktė ara

Cyanopsitta spixii (I)

Spikso papūga

Cyanoramphus cookii (I)

Šokliosios papūgos rūšis – cookii

Cyanoramphus forbesi (I)

Čataminė šoklioji papūga

Cyanoramphus novaezelandiae (I)

Raudonkaktė šoklioji papūga

Cyanoramphus saisseti (I)

Šokliosios papūgos rūšis – saisseti

Cyclopsitta diophthalma coxeni (I)

Geltonšonės figinės papūgos porūšis – coxeni

Eunymphicus cornutus (I)

Raguotoji papūga

Guarouba guarouba (I)

Auksinė aratinga

Neophema chrysogaster (I)

Geltonpilvė žolinė papūgėlė

Ognorhynchus icterotis (I)

Geltonausė papūga

Pezoporus occidentalis (gali būti išnykusi) (I)

Dirvinės papūgos rūšis – occidentalis

Pezoporus wallicus (I)

Dirvinė papūga

Pionopsitta pileata (I)

Raudongalvė puošnioji papūga

Primolius couloni (I)

Mėlyngalvė ara

Primolius maracana (I)

Mėlynsparnė ara

Psephotus chrysopterygius (I)

Auksapetė plokščiauodegė papūga

Psephotus dissimilis (I)

Kepurėtoji plokščiauodegė papūga

Psephotus pulcherrimus (gali būti išnykusi) (I)

Rojinė plokščiauodegė papūga

Psittacula echo (I)

Mauricinė žieduotoji papūga

Pyrrhura cruentata (I)

Mėlyngurklė raudonuodegė papūga

Rhynchopsitta spp. (I)

Storasnapės aros

Strigops habroptilus (I)

Pelėdinė papūga

RHEIFORMES

Rheidae

Nandiniai

Pterocnemia pennata (I) (išskyrus B priede nurodytą Pterocnemia pennata pennata)

Darvino nandu

Pterocnemia pennata pennata (II)

Darvino nandu

Rhea americana (II)

Amerikinis nandu

SPHENISCIFORMES

Spheniscidae

Pingvininiai

Spheniscus demersus (II)

Akiniuotasis pingvinas

Spheniscus humboldti (I)

Humbolto pingvinas

STRIGIFORMES

Pelėdiniai paukščiai

STRIGIFORMES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Pelėdiniai

Strigidae

Pelėdiniai

Aegolius funereus (II)

Lututė

Asio flammeus (II)

Balinė pelėda

Asio otus (II)

Mažasis apuokas

Athene noctua (II)

Pelėdikė

Bubo bubo (II) (išskyrus B priede nurodytą Bubo bubo bengalensis)

Didysis apuokas

Glaucidium passerinum (II)

Paprastoji žvirblinė pelėda

Heteroglaux blewitti (I)

Miškinė pelėdikė

Mimizuku gurneyi (I)

Didysis apuokėlis

Ninox natalis (I)

Kalėdų salos aštrianagė pelėda

Ninox novaeseelandiae undulata (I)

Gegutinės aštrianagės pelėdos porūšis – undulata

Nyctea scandiaca (II)

Baltoji pelėda

Otus ireneae (II)

Keninis apuokėlis

Otus scops (II)

Apuokėlis

Strix aluco (II)

Naminė pelėda

Strix nebulosa (II)

Laplandinė pelėda

Strix uralensis (II) (išskyrus B priede nurodytą Strix uralensis davidi)

Uralinė pelėda

Surnia ulula (II)

Raiboji pelėda

Tytonidae

Liepsnotosios pelėdos

Tyto alba (II)

Liepsnotoji pelėda

Tyto soumagnei (I)

Madagaskarinė liepsnotoji pelėda

STRUTHIONIFORMES

Struthionidae

Strutiniai

Struthio camelus (I) (tik Alžyro, Burkina Faso, Kamerūno, Centrinės Afrikos Respublikos, Čado, Malio, Mauritanijos, Maroko, Nigerio, Nigerijos, Senegalo ir Sudano populiacijos; visos kitos populiacijos nėra nurodytos šio reglamento prieduose)

Strutis

TINAMIFORMES

Tinamidae

Tinaminiai

Tinamus solitarius (I)

Tinamas atsiskyrėlis

TROGONIFORMES

Trogonidae

Trogoniniai

Pharomachrus mocinno (I)

Puikusis kvezalas

REPTILIA

Ropliai

CROCODYLIA

Krokodilai

CROCODYLIA spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Krokodilai

Alligatoridae

Aligatoriniai

Alligator sinensis (I)

Kiniškasis aligatorius

Caiman crocodilus apaporiensis (I)

Krokodilinis kaimanas

Caiman latirostris (I) (išskyrus B priede nurodytą Argentinos populiaciją)

Plačiasnukis kaimanas

Melanosuchus niger (I) (išskyrus B priede nurodytas Brazilijos ir Ekvadoro populiacijas, kurioms nulinės metinės eksporto kvotos bus taikomos tol, kol CITES sekretoriatas ir IUCN/SSC krokodilų specialistų grupė patvirtins metines eksporto kvotas)

Juodasis kaimanas

Crocodylidae

Tikrieji krokodilai

Crocodylus acutus (I) (išskyrus B priede nurodytą Kubos populiaciją)

Amerikinis krokodilas

Crocodylus cataphractus (I)

Krokodilo rūšis – cataphractus

Crocodylus intermedius (I)

Orinoko krokodilas

Crocodylus mindorensis (I)

Filipinų krokodilas

Crocodylus moreletii (I) (išskyrus B priede nurodytas Belizo ir Meksikos populiacijas, kurių laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota).

Moreleto krokodilas

Crocodylus niloticus (I) (išskyrus Botsvanos, Egipto [kurių laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota], Etiopijos, Kenijos, Madagaskaro, Malavio, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos, Ugandos, Jungtinės Tanzanijos Respublikos populiacijas (taikomos metinės eskporto kvotos, ne didesnės nei 1 600 laukinių egzempliorių (įskaitant medžioklės trofėjus) ir ūkiuose auginamų egzempliorių), Zambijos ir Zimbabvės populiacijas; šios populiacijos yra nurodytos B priede)

Nilo krokodilas

Crocodylus palustris (I)

Krokodilo rūšis – palustris

Crocodylus porosus (I) (išskyrus B priede nurodytas Australijos, Indonezijos ir Papua-Naujosios Gvinėjos populiacijas)

Briaunagalvis krokodilas

Crocodylus rhombifer (I)

Kubos krokodilas

Crocodylus siamensis (I)

Siamo krokodilas

Osteolaemus tetraspis (I)

Bukasnukis krokodilas

Tomistoma schlegelii (I)

Krokodilo rūšis – schlegelii

Gavialidae

Gavialai

Gavialis gangeticus (I)

Gavialas

RHYNCHOCEPHALIA

Sphenodontidae

Tuataros

Sphenodon spp. (I)

Tuataros (haterijos)

SAURIA

Agamidae

Agamos

Uromastyx spp. (II)

Dygliauodegės agamos

Chamaeleonidae

Chameleonai

Bradypodion spp. (II)

Nykštukiniai chameleonai

Brookesia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Nykštukiniai chameleonai

Brookesia perarmata (I)

Chameleono rūšis – perarmata

Calumma spp. (II)

Madagaskariniai chameleonai

Chamaeleo spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Chameleonai

Chamaeleo chamaeleon (II)

Paprastasis chameleonas

Furcifer spp. (II)

Madagaskariniai chameleonai

Kinyongia spp. (II)

Nykštukiniai chameleonai

Nadzikambia spp. (II)

Nykštukiniai chameleonai

Cordylidae

Dygliuotauodegiai driežai

Cordylus spp. (II)

Dygliuotauodegiai driežai

Gekkonidae

Gekonai

Cyrtodactylus serpensinsula (II)

Hoplodactylus spp. (III Naujoji Zelandija)

Naultinus spp. (III Naujoji Zelandija)

Naujosios Zelandijos medžių gekonai

Phelsuma spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Gekonai

Phelsuma guentheri (II)

Gekono rūšis – guentheri

Uroplatus spp. (II)

Plokščiauodegiai gekonai

Helodermatidae

Nuodadančiai

Heloderma spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Nuodadančiai

Heloderma horridum charlesbogerti (I)

Meksikos nuodadančio porūšis – charlesbogerti

Iguanidae

Iguanos

Amblyrhynchus cristatus (II)

Jūrinė iguana

Brachylophus spp. (I)

Fidži iguanos

Conolophus spp. (II)

Konolofai

Ctenosaura bakeri (II)

Beikerio juodosios iguanos

Ctenosaura oedirhina (II)

Juodosios iguanos

Ctenosaura melanosterna (II)

Hondūrinės juodosios iguanos

Ctenosaura palearis (II)

Gvatemalos dygliauodegės iguanos

Cyclura spp. (I)

Žieduotauodegės iguanos

Iguana spp. (II)

Iguanos

Phrynosoma blainvillii (II)

Phrynosoma cerroense (II)

Phrynosoma coronatum (II)

Frinozoma

Phrynosoma wigginsi (II)

Sauromalus varius (I)

Čakvelos rūšis – varius

Lacertidae

Tikrieji driežai

Gallotia simonyi (I)

Simono galocija

Podarcis lilfordi (II)

Balearų uolinis driežas

Podarcis pityusensis (II)

Pityuso uolinis driežas

Scincidae

Scinkai

Corucia zebrata (II)

Scinko rūšis – zebrata

Teiidae

Tejidai

Crocodilurus amazonicus (II)

Driežas drakonas

Dracaena spp. (II)

Kaimaniniai driežai

Tupinambis spp.(II)

Tejai

Varanidae

Varanai

Varanus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Varanai

Varanus bengalensis (I)

Indijos varanas

Varanus flavescens (I)

Geltonasis varanas

Varanus griseus (I)

Pilkasis varanas

Varanus komodoensis (I)

Komodo varanas

Varanus nebulosus (I)

Varano rūšis – nebulosus

Varanus olivaceus (II)

Grėjaus varanas

Xenosauridae

Ksenozaurai

Shinisaurus crocodilurus (II)

Kininis ksenozauras

SERPENTES

Gyvatės

Boidae

Smaugliniai

Boidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Smaugliniai

Acrantophis spp. (I)

Madagaskariniai boa

Boa constrictor occidentalis (I)

Tinklinis (pitonas) boa

Epicrates inornatus (I)

Puerto Riko smauglys

Epicrates monensis (I)

Mona salos smauglys

Epicrates subflavus (I)

Jamaikos smauglys

Eryx jaculus (II)

Smėlinis smaugliukas

Sanzinia madagascariensis (I)

Madagaskarinis medžių boa

Bolyeriidae

Mauricijaus boa

Bolyeriidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Mauricijaus boa

Bolyeria multocarinata (I)

Mauricijaus boa

Casarea dussumieri (I)

Mauricijaus boa rūšis – dussumieri

Colubridae

Žaltiniai

Atretium schistosum (III Indija)

Briaunuotojo žalčio rūšis – schistosum

Cerberus rynchops (III Indija)

Šunagalvis vandeninis žaltys

Clelia clelia (II)

Musuranas

Cyclagras gigas (II)

Netikroji kobra

Elachistodon westermanni (II)

Indinė kiaušinėdė gyvatė

Ptyas mucosus (II)

Indinė žiurkinė gyvatė

Xenochrophis piscator (III Indija)

Žaltys žuvėgaudis

Elapidae

Aspidai

Hoplocephalus bungaroides (II)

Plokščiagalvė gyvatė

Micrurus diastema (III Hondūras)

Atlantinė koralinė gyvatė

Micrurus nigrocinctus (III Hondūras)

Amerikinė koralinė gyvatė

Naja atra (II)

Kininė kobra

Naja kaouthia (II)

Kobros rūšis – kaouthia

Naja mandalayensis (II)

Birminė spjaudančioji kobra

Naja naja (II)

Indiškoji kobra

Naja oxiana (II)

Vidurinės Azijos kobra

Naja philippinensis (II)

Filipininė kobra

Naja sagittifera (II)

Kobros rūšis – sagittifera

Naja samarensis (II)

Filipininė spjaudančioji kobra

Naja siamensis (II)

Indijos spjaudančioji kobra

Naja sputatrix (II)

Indonezinė kobra

Naja sumatrana (II)

Kobros rūšis – sumatrana

Ophiophagus hannah (II)

Karališkoji kobra

Loxocemidae

Meksikos nykštukiniai smaugliai

Loxocemidae spp. (II)

Meksikos nykštukiniai smaugliai

Pythonidae

Pitonai

Pythonidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Pitonai

Python molurus molurus (I)

Tigrinis pitonas

Tropidophiidae

Miškiniai boa

Tropidophiidae spp. (II)

Miškiniai boa

Viperidae

Angys

Crotalus durissus (III Hondūras)

Tropikinė barškuolė

Crotalus durissus unicolor

Arubos salos barškuolė

Daboia russelii (III Indija)

Raselo angis

Vipera latifii

Elbrusinė angis

Vipera ursinii (I) (tik Europos populacija, išskyrus buvusios SSSR teritoriją; pastarosios populiacijos nėra įtrauktos į šio reglamento priedus)

Stepinė angis

Vipera wagneri (II)

Vagnerio angis

TESTUDINES

Carettochelyidae

Kiaulianosiai vėžliai

Carettochelys insculpta (II)

Kiaulianosis vėžlys

Chelidae

Žalčiakakliai vėžliai

Chelodina mccordi (II)

Žalčiakaklio vėžlio rūšis – mccordi

Pseudemydura umbrina (I)

Vakarų trumpakaklis vėžlys

Cheloniidae

Jūriniai vėžliai

Cheloniidae spp. (I)

Jūriniai vėžliai

Chelydridae

Kaimaniniai vėžliai

Macrochelys temminckii (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Dermatemydidae

Upiniai vėžliai

Dermatemys mawii (II)

Amerikos upinis vėžlys

Dermochelyidae

Kietaodžiai vėžliai

Dermochelys coriacea (I)

Kietaodis vėžlys

Emydidae

Baliniai vėžliai

Chrysemys picta

Geltonasis vėžlys

Glyptemys insculpta (II)

Miškinis vandenvėžlis

Glyptemys muhlenbergii (I)

Miškinio vandenvėžlio rūšis – muhlenbergii

Graptemys spp. (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Terrapene spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Dėžiniai vėžliai

Terrapene coahuila (I)

Vandeninis dėžinis vėžlys

Trachemys scripta elegans

Raštuotasis vėžlys, raudonausis vėžlys

Geoemydidae

Batagur affinis (I)

Batagur baska (I)

Keturpirštis terapinas

Batagur spp. (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Cuora spp. (II)

Dėžiniai vėžliai

Geoclemys hamiltonii (I)

Hamiltono dėžinis vėžlys

Geoemyda spengleri (III Kinija)

Špenglerio kalninis vėžlys

Heosemys annandalii (II)

Dėžinio vėžlio rūšis – annandalii

Heosemys depressa (II)

Arakano miškinis vėžlys

Heosemys grandis (II)

Dėžinio vėžlio rūšis – grandis

Heosemys spinosa (II)

Dėžinio vėžlio rūšis – spinosa

Leucocephalon yuwonoi (II)

Dėžinis miškinis vėžlys

Malayemys macrocephala (II)

Malajinio vėžlio rūšis – macrocephala

Malayemys subtrijuga (II)

Malajinis vėžlys

Mauremys annamensis (II)

Anamo lapiškasis vėžlys

Mauremys iversoni (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – iversoni

Mauremys megalocephala (III Kinija)

Didžiagalvis balinis vėžlys

Mauremys mutica (II)

Geltonasis balinis vėžlys

Mauremys nigricans (III Kinija)

Raudonkaklis vėžlys

Mauremys pritchardi (III Kinija)

Pričardo balinis vėžlys

Mauremys reevesii (III Kinija)

Rivso vėžlys

Mauremys sinensis (III Kinija)

Kininis juostakaklis vėžlys

Melanochelys tricarinata (I)

Dėžinio vėžlio rūšis – tricarinata

Morenia ocellata (I)

Birmos balinis vėžlys

Notochelys platynota (II)

Malajinis plokščiašarvis vėžlys

Ocadia glyphistoma (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – glyphistoma

Ocadia philippeni (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – philippeni

Orlitia borneensis (II)

Malajinis didysis vėžlys

Pangshura spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Stoginiai vėžliai

Pangshura tecta (I)

Indijos stoginis vėžlys

Sacalia bealei (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – bealei

Sacalia pseudocellata (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – pseudocellata

Sacalia quadriocellata (III Kinija)

Keturakis vėžlys

Siebenrockiella crassicollis (II)

Juodasis storagalvis vėžlys

Siebenrockiella leytensis (II)

Filipinų balinis vėžlys

Platysternidae

Didžiagalviai vėžliai

Platysternon megacephalum (II)

Didžiagalvis vėžlys

Podocnemididae

Afroamerikiniai šonakakliai vėžliai

Erymnochelys madagascariensis (II)

Madagaskarinis šonakaklis vėžlys

Peltocephalus dumerilianus (II)

Didžiagalvis šonakaklis vėžlys

Podocnemis spp. (II)

Šonakakliai vėžliai

Testudinidae

Sausumos vėžliai

Testudinidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) Geochelone sulcata egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami visų pirma komerciniais tikslais, taikomos nulinės metinės eksporto kvotos)

Sausumos vėžliai

Astrochelys radiata (I)

Astrochelys yniphora (I)

Chelonoidis nigra (I)

Chelonoidis nigra

Gopherus flavomarginatus (I)

Geltonjuostis vėžlys

Malacochersus tornieri (II)

Plokščiašarvis vėžlys

Psammobates geometricus (I)

Geometriškasis vėžlys

Pyxis arachnoides (I)

Madagaskarinis voravėžlis

Pyxis planicauda (I)

Madagaskrao plokščiauodegis vėžlys

Testudo graeca (II)

Viduržemio vėžlys

Testudo hermanni (II)

Balkanų vėžlys

Testudo kleinmanni (I)

Egiptinis vėžlys

Testudo marginata (II)

Kraštuotasis vėžlys

Trionychidae

Minkštaodžiai vėžliai

Amyda cartilaginea (II)

Azijinis minkštaodis vėžlys

Apalone spinifera atra (I)

Minkštaodžio vėžlio porūšis – atra

Aspideretes gangeticus (I)

Indijos minkštaodis vėžlys

Aspideretes hurum (I)

Povinis minkštaodis vėžlys

Aspideretes nigricans (I)

Juodasis minkštašarvis vėžlys

Chitra spp. (II)

Dryžuotieji minkštašarviai vėžliai

Lissemys punctata (II)

Minkštaodžio vėžlio rūšis – punctata

Lissemys scutata (II)

Birminis minkštaodis vėžlys

Palea steindachneri (III Kinija)

Minkštaodžio vėžlio rūšis – steindachneri

Pelochelys spp. (II)

Didieji minkštaodžiai vėžliai

Pelodiscus axenaria (III Kinija)

Minkštaodžio vėžlio rūšis – axenaria

Pelodiscus maackii (III Kinija)

Amūrinis minkštašarvis vėžlys

Pelodiscus parviformis (III Kinija)

Kinijos minkštašarvis vėžlys

Rafetus swinhoei (III Kinija)

Šanchajaus minkštašarvis vėžlys

AMPHIBIA

Varliagyviai

ANURA

Beuodegiai varliagyviai

Bufonidae

Tikrosios rupūžės

Altiphrynoides spp. (I)

Atelopus zeteki (I)

Auksinis atelopas

Bufo periglenes (I)

Tikrosios rupūžės rūšis – periglenes

Bufo superciliaris (I)

Tikrosios rupūžės rūšis – superciliaris

Nectophrynoides spp. (I)

Gyvagimdės rupūžės

Nimbaphrynoides spp. (I)

Spinophrynoides spp. (I)

Calyptocephalellidae

Calyptocephalella gayi (III Čilė)

Dendrobatidae

Medlaipės

Allobates femoralis (II)

Medlaipės varlės rūšis – femoralis

Allobates zaparo (II)

Medlaipės varlės rūšis – zaparo

Cryptophyllobates azureiventris (II)

Medlaipės varlės rūšis – femoralis

Dendrobates spp. (II)

Medlaipės

Epipedobates spp. (II)

Blankiosios lapalaipės

Phyllobates spp. (II)

Lapalaipės

Hylidae

Medvarlinės

Agalychnis spp. (II)

Ryškiaakės kvaksės

Mantellidae

Mantella spp. (II)

Microhylidae

Siauraburnės varlės

Dyscophus antongilii (I)

Madagaskarinė raudonoji siauraburnė

Scaphiophryne gottlebei (II)

Raudonoji kastuvininkė

Ranidae

Tikrosios varlės

Conraua goliath

Gigantinė varlė

Euphlyctis hexadactylus (II)

Šešiapirštė varlė

Hoplobatrachus tigerinus (II)

Tigrinė varlė

Rana catesbeiana

Jautinė varlė

Rheobatrachidae

Australinės rupūžės

Rheobatrachus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Rūpestingosios varlės

Rheobatrachus silus (II)

Rūpestingoji varlė

CAUDATA

Ambystomatidae

Ambistominiai

Ambystoma dumerilii (II)

Salamandros rūšis – dumerilii

Ambystoma mexicanum (II)

Aksolotlis

Cryptobranchidae

Slaptažiauniniai

Andrias spp. (I)

Gigantinės salamandros

Salamandridae

Salamandriniai

Neurergus kaiseri (I)

Iranietiškasis tritonas

ELASMOBRANCHII

Plokštėtažiaunės žuvys

LAMNIFORMES

Cetorhinidae

Milžinrykliai

Cetorhinus maximus (II)

Milžinryklis

Lamnidae

Silkiniai rykliai

Carcharodon carcharias (II)

Baltasis ryklys

Lamna nasus (III 27 valstybės narės) (9)

Atlantinis silkiaryklis

ORECTOLOBIFORMES

Rhincodontidae

Ūsuotieji rykliai

Rhincodon typus (II)

Bangininis ryklys

RAJIFORMES

Pristidae

Pjūklažuvės

Pristidae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytas rūšis)

Pjūklažuvės

Pristis microdon (II) (skirta išimtinai tik tarptautinei prekybai gyvais gyvūnais tinkamuose ir priimtinuose akvariumuose visų pirma rūšims išsaugoti. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, o jų prekyba atitinkamai reguliuojama)

Gėlavandenė pjūklažuvė

ACTINOPTERYGII

Stipinpelekės žuvys

ACIPENSERIFORMES

ACIPENSERIFORMES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Eršketinės žuvys, eršketžuvės

Acipenseridae

Eršketai, eršketinės žuvys

Acipenser brevirostrum (I)

Bukasnukis eršketas

Acipenser sturio (I)

Sturys, atlantinis eršketas

ANGUILLIFORMES

Anguillidae

Upiniai unguriai

Anguilla anguilla (II)

Ungurys, europinis upinis ungurys

CYPRINIFORMES

Catostomidae

Čiulpikinės

Chasmistes cujus (I)

Čiulpikinės

Cyprinidae

Karpinės

Caecobarbus geertsi (II)

(Zairo) Aklasis barbis

Probarbus jullieni (I)

OSTEOGLOSSIFORMES

Osteoglossidae

Kaulaliežuvinės

Arapaima gigas (II)

Arapaima

Scleropages formosus (I)

Malajų kaulaliežuvė

PERCIFORMES

Labridae

Lūpažuvinės

Cheilinus undulatus (II)

Napoleonžuvė

Sciaenidae

Scienos

Totoaba macdonaldi (I)

Totoaba

SILURIFORMES

Pangasiidae

Rykliniai šamai

Pangasianodon gigas (I)

Didžioji pangasija (šilba)

SYNGNATHIFORMES

Syngnathidae

Adatžuvės

Hippocampus spp. (II)

Paprastieji jūrų arkliukai

SARCOPTERYGII

Mėsingapelekės žuvys

CERATODONTIFORMES

Ceratodontidae

Vienaplautės dvikvapės žuvys

Neoceratodus forsteri (II)

Australinė dvikvapė, baramunda

COELACANTHIFORMES

Latimeriidae

Latimerijos

Latimeria spp. (I)

Latimerijos

ECHINODERMATA (JŪRŲ ŽVAIGŽDĖS, OFIŪROS, JŪRŲ EŽIAI IR HOLOTURIJOS)

HOLOTHUROIDEA

Holoturijos

ASPIDOCHIROTIDA

Stichopodidae

Jūros agurkai

Isostichopus fuscus (III Ekvadoras)

Jūros agurkas

ARTHROPODA (NARIUOTAKOJAI)

ARACHNIDA

Voriniai

ARANEAE

Theraphosidae

Tarantulai

Aphonopelma albiceps (II)

Aphonopelma pallidum (II)

Tarantulo rūšis – pallidum

Brachypelma spp. (II)

Amerikiniai tarantulai

SCORPIONES

Scorpionidae

Skorpioniniai

Pandinus dictator (II)

Pandinus gambiensis (II)

Didysis Senegalinis skorpionas

Pandinus imperator (II)

Imperatoriškasis skorpionas

INSECTA

Vabzdžiai

COLEOPTERA

Vabalai

Lucanidae

Elniavabaliai, elniaragiai

Colophon spp. (III Pietų Afrika)

Elniavabalis

Scarabaeidae

Skarabėjai

Dynastes satanas (II)

LEPIDOPTERA

Drugiai

Nymphalidae

Agrias amydon boliviensis (III Bolivija)

Morpho godartii lachaumei (III Bolivija)

Prepona praeneste buckleyana (III Bolivija)

Papilionidae

Sklandūnai, buriuotojai

Atrophaneura jophon (II)

Šri Lankos rožinis drugys

Atrophaneura palu

Machaono rūšis – palu

Atrophaneura pandiyana (II)

Malabaro rožinis drugys

Bhutanitis spp. (II)

Machaonai

Graphium sandawanum

Machaono rūšis – sandawanum

Graphium stresemanni

Machaono rūšis – stresemanni

Ornithoptera spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Paukščiasparniai drugiai

Ornithoptera alexandrae (I)

Aleksandrinis paukščiasnapis

Papilio benguetanus

Papilio chikae (I)

Povinis machaonas

Papilio esperanza

Papilio homerus (I)

Homero machaonas

Papilio hospiton (I)

Korsikos buriuotojas

Papilio morondavana

Madagaskarinis imperatoriškasis machaonas

Papilio neumoegeni

Parides ascanius

Machaono rūšis – ascanius

Parides hahneli

Machaono rūšis – hahneli

Parnassius apollo (II)

Juodasis apolonas, taurusis baltys

Teinopalpus spp. (II)

Trogonoptera spp. (II)

Paukščiasparniai drugiai

Troides spp. (II)

Paukščiasparniai drugiai

ANNELIDA (ŽIEDUOTOSIOS KIRMĖLĖS)

HIRUDINOIDEA

Medicininės dėlės

ARHYNCHOBDELLIDA

Hirudinidae

Medicininės dėlės

Hirudo medicinalis (II)

Medicininė dėlė

Hirudo verbana (II)

MOLLUSCA (MOLIUSKAI)

BIVALVIA

Dvigeldžiai

MYTILOIDA

Mytilidae

Midijos

Lithophaga lithophaga (II)

Akmengraužis

UNIONOIDA

Unionidae

Gėlavandenės geldutės

Conradilla caelata (I)

Raižytoji konradilė

Cyprogenia aberti (II)

Dromus dromas (I)

Vienkuprė perluotė

Epioblasma curtisii (I)

Kurčio epioblasma

Epioblasma florentina (I)

Geltonoji epioblasma

Epioblasma sampsonii (I)

Sampsono epioblasma

Epioblasma sulcata perobliqua (I)

Raiboji epioblasma

Epioblasma torulosa gubernaculum (I)

Žalsvoji epioblasma

Epioblasma torulosa rangiana (II)

Epioblasmos rūšis – rangiana

Epioblasma torulosa torulosa (I)

Žieduotoji epioblasma

Epioblasma turgidula (I)

Iškilioji žieduotoji epioblasma

Epioblasma walkeri (I)

Epioblasmos rūšis – walkeri

Fusconaia cuneolus (I)

Fuskonajos rūšis – cuneolus

Fusconaia edgariana (I)

Edgaro fuskonaja

Lampsilis higginsii (I)

Higinso lampsilis

Lampsilis orbiculata orbiculata (I)

Rožinis apvalusis lampsilis

Lampsilis satur (I)

Lampsilio rūšis – satur

Lampsilis virescens (I)

Alabamos lampsilis

Plethobasus cicatricosus (I)

Baltoji karpuotoji perluotė

Plethobasus cooperianus (I)

Uždarasis pletobasis

Pleurobema clava (II)

Pleurobemos porūšis – clava

Pleurobema plenum (I)

Šiurkščioji pleurobema

Potamilus capax (I)

Pilnasis potamilas

Quadrula intermedia (I)

Kvadrula vidutinioji

Quadrula sparsa (I)

Apalačių kvadrula

Toxolasma cylindrella (I)

Blyškioji mažoji perluotė

Unio nickliniana (I)

Niklino geldutė

Unio tampicoensis tecomatensis (I)

Tampiko geldutė

Villosa trabalis (I)

Trabalio viloza

VENEROIDA

Tridacnidae

Tridaknos

Tridacnidae spp. (II)

Tridaknos

GASTROPODA

Pilvakojai

MESOGASTROPODA

Strombidae

Strombidės

Strombus gigas (II)

Didžioji strombidė

STYLOMMATOPHORA

Achatinellidae

Agatinės, medžių sraigės

Achatinella spp. (I)

Mažosios agatinės sraigės

Camaenidae

Žaliosios medžių sraigės

Papustyla pulcherrima (II)

Žalioji medžių sraigė

CNIDARIA (DILGINANTIEJI)

ANTHOZOA

Koraliniai polipai

ANTIPATHARIA

ANTIPATHARIA spp. (II)

Juodieji koralai

GORGONACEAE

Coralliidae

Corallium elatius (III Kinija)

Corallium japonicum (III Kinija)

Corallium konjoi (III Kinija)

Corallium secundum (III Kinija)

HELIOPORACEA

Helioporidae

Mėlynieji koralai

Helioporidae spp. (II) (taikoma tik Heliopora coerulea rūšiai) (10)

Mėlynieji koralai

SCLERACTINIA

SCLERACTINIA spp. (II) (10)

Akmeniniai koralai

STOLONIFERA

Tubiporidae

Vamzdiniai koralai

Tubiporidae spp. (II) (10)

Vamzdiniai koralai

HYDROZOA

Hidragyviai

MILLEPORINA

Milleporidae

Milleporidae spp. (II) (10)

STYLASTERINA

Stylasteridae

Stylasteridae spp. (II) (10)

FLORA

AGAVACEAE

Agaviniai

Agave parviflora (I)

Smulkiažiedė agava

Agave victoriae-reginae (II) #4

Karališkoji agava

Nolina interrata (II)

Siauralapė nolina

AMARYLLIDACEAE

Amariliniai

Galanthus spp. (II) #4

Snieguolės

Sternbergia spp. (II) #4

Sternbergijos

ANACARDIACEAE

Anakardiniai

Operculicarya hyphaenoides (II)

Operculicarya pachypus (II)

APOCYNACEAE

Hoodia spp. (II) #9

Hudijos

Pachypodium spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Tukviai

Pachypodium ambongense (I)

Baltažiedis tukvis

Pachypodium baronii (I)

Raudonžiedis tukvis

Pachypodium decaryi (I)

Pilkasis tukvis

Rauvolfia serpentina (II) #2

Indinė rauvolfija

ARALIACEAE

Aralijiniai

Panax ginseng (II) (tik Rusijos Federacijos populiacija; jokios kitos populiacijos nėra įtrauktos į šio reglamento priedus) #3

Kininis ženšenis

Panax quinquefolius (II) #3

Amerikinis ženšenis

ARAUCARIACEAE

Araukarijiniai

Araucaria araucana (I)

Čilinė araukarija

BERBERIDACEAE

Raugerškiniai

Podophyllum hexandrum (II) #2

Himalajinis pėdlapis

BROMELIACEAE

Bromelijiniai

Tillandsia harrisii (II) #4

Agavinė tilandsija

Tillandsia kammii (II) #4

Hondūrinė tilandsija

Tillandsia kautskyi (II) #4

Trumpalapė tilandsija

Tillandsia mauryana (II) #4

Pilkšvoji tilandsija

Tillandsia sprengeliana (II) #4

Riestalapė tilandsija

Tillandsia sucrei (II) #4

Rausvoji tilandsija

Tillandsia xerographica (II) (11) #4

Blyškioji tilandsija

CACTACEAE

Kaktusiniai

CACTACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis, Pereskia spp., Pereskiopsis spp. ir Quiabentia spp.) (12) #4

Kaktusiniai

Ariocarpus spp. (I)

Ariokarpai

Astrophytum asterias (I)

Tikrasis žvaigždinas

Aztekium ritteri (I)

Mažasis actekis

Coryphantha werdermannii (I)

Tankiadyglė korifanta

Discocactus spp. (I)

Skridinaičiai

Echinocereus ferreirianus ssp. lindsayi (I)

Lenktadygliai ežiakaktusiai

Echinocereus schmollii (I)

Gauruotasis ežiažvakis

Escobaria minima (I)

Mažoji eskobarija

Escobaria sneedii (I)

Snedo eskobarija

Mammillaria pectinifera (I)

Šukinė mamiliarija

Mammillaria solisioides (I)

Saulaininė mamiliarija

Melocactus conoideus (I)

Kankorėžinis vainikūnas

Melocactus deinacanthus (I)

Šėriuotasis vainikūnas

Melocactus glaucescens (I)

Gauruotasis vainikūnas

Melocactus paucispinus (I)

Retadyglis vainikūnas

Obregonia denegrii (I)

Puošnioji obergonija

Pachycereus militaris (I)

Pūkuotasis pėdulė

Pediocactus bradyi (I)

Pūkuotoji pėdulė

Pediocactus knowltonii (I)

Tikroji pėdulė

Pediocactus paradinei (I)

Šeriuotasis pėdulė

Pediocactus peeblesianus (I)

Lenktadyglis pėdulė

Pediocactus sileri (I)

Žalsvažiedis pėdulė

Pelecyphora spp. (I)

Ropeniai

Sclerocactus brevihamatus ssp. tobuschii (I)

Kabliuotojo standenio teksasinis porūšis

Sclerocactus erectocentrus (I)

Standenio rūšis – erectocentrus

Sclerocactus glaucus (I)

Melsvasis standenis

Sclerocactus mariposensis (I)

Standenio rūšis – mariposensis

Sclerocactus mesae-verdae (I)

Balsvažiedis standenis

Sclerocactus nyensis (I)

Nevandinis standenis

Sclerocactus papyracanthus (I)

Plokščiadyglis standenis

Sclerocactus pubispinus (I)

Gauruotasis standenis

Sclerocactus wrightiae (I)

Įvairiadyglis standenis

Strombocactus spp. (I)

Kupetėliai

Turbinicarpus spp. (I)

Kūguliai

Uebelmannia spp. (I)

Kuodūnai

CARYOCARACEAE

Kariokariniai

Caryocar costaricense (II) #4

Kostarikinis kariokaras

COMPOSITAE (ASTERACEAE)

Graižažiedžiai (astriniai)

Saussurea costus (I) (dar vadinama S. lappa, Aucklandia lappa arba A. costus)

Kvapioji sosiūrija

CRASSULACEAE

Storlapiniai

Dudleya stolonifera (II)

Palaipinė dudlėja

Dudleya traskiae (II)

Kaliforninė dudlėja

CUCURBITACEAE

Moliūginiai

Zygosicyos pubescens (II) (dar vadinamas Xerosicyos pubescens)

Zygosicyos tripartitus (II)

CUPRESSACEAE

Kiparisiniai

Fitzroya cupressoides (I)

Kiparisinė ficroja

Pilgerodendron uviferum (I)

Pietinis čilkadagis

CYATHEACEAE

Taurėpapartiniai

Cyathea spp. (II) #4

Taurėpapartiniai

CYCADACEAE

Cikiniai

CYCADACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Cikiniai

Cycas beddomei (I)

Siauralapis cikas

DICKSONIACEAE

Diksonijiniai

Cibotium barometz (II) #4

Paprastasis avipapartis

Dicksonia spp. (II) (Tik abiejų Amerikos žemynų populiacijos; jokios kitos populiacijos nėra įtrauktos į šio reglamento priedus. Čia įskaitomi sinonimai Dicksonia berteriana, D. externa, D. sellowiana ir D. stuebelii) #4

Diksonijos

DIDIEREACEAE

Šiurpūniniai

DIDIEREACEAE spp. (II) #4

Šiurpūniniai

DIOSCOREACEAE

Dioskorėjiniai

Dioscorea deltoidea (II) #4

Muilinė dioskorėja

DROSERACEAE

Saulašariniai

Dionaea muscipula (II) #4

Jautrusis musėkautas

EUPHORBIACEAE

Karpažoliniai

Euphorbia spp. (II) #4

(tik sukulentinės rūšys, išskyrus:

1)	Euphorbia misera;

2)	dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia trigona veislės egzempliorius;

dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia lactea egzempliorius, įskiepintus į dirbtiniu būdu padauginto Euphorbia neriifolia šakniastiebius, kai jie yra:

—	išlenkti, arba

—	vėduoklės formos arba

—	pakitusios spalvos, arba

dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia„Milii“ formos egzempliorius, jei jie:

—	yra lengvai atpažįstami kaip dirbtiniu būdu padauginti egzemplioriai, ir

—	įvežami į Sąjungą arba reeksportuojami iš jos po 100 ar daugiau augalų partijomis, kuriems netaikomos šio reglamento nuostatos, ir

5)	į A priedą įtrauktos rūšys)

Karpažolės

Euphorbia ambovombensis (I)

Draikioji karpažolė

Euphorbia capsaintemariensis (I)

Garbanotoji karpažolė

Euphorbia cremersii (I) (įskaitant viridifolia formą ir rakotozafyi varietetą)

Šlakuotoji karpažolė

Euphorbia cylindrifolia (I) (įskaitant tuberifera porūšį)

Ritinlapė karpažolė

Euphorbia decaryi (I) (įskaitant ampanihyensis, robinsonii ir sprirosticha varietetus)

Raukšlėtoji karpažolė

Euphorbia francoisii (I)

Banguotoji karpažolė

Euphorbia handiensis (II)

Šakotoji karpažolė

Euphorbia lambii (II)

Medelinė karpažolė

Euphorbia moratii (I) (įskaitant antsingiensis, bemarahensis ir multiflora varietetus)

Ilgalapė karpažolė

Euphorbia parvicyathophora (I)

Žilastiebė karpažolė

Euphorbia quartziticola (I)

Kvarcitinė karpažolė

Euphorbia stygiana (II)

Azorinė karpažolė

Euphorbia tulearensis (I)

Kriauklinė karpažolė

FOUQUIERIACEAE

Meketiniai

Fouquieria columnaris (II) #4

Aukštasis meketis

Fouquieria fasciculata (I)

Baltažiedis meketis

Fouquieria purpusii (I)

Šakotasis meketis

GNETACEAE

Gnetiniai

Gnetum montanum (III Nepalas) #1

Kalninis gnetas

JUGLANDACEAE

Riešutmediniai

Oreomunnea pterocarpa (II) #4

Tikrasis smuklenis

LAURACEAE

Lauramediniai

Aniba rosaeodora (II) (dar vadinama A. duckei) #12

Kvapusis rožmedis

LEGUMINOSAE

(FABACEAE)

Ankštiniai (Pupiniai)

Caesalpinia echinata (II) #10

Dygliuotoji cezalpinija

Dalbergia nigra (I)

Juodoji dalbergija

Dalbergia retusa (III Gvatemala) (Tik Gvatemalos populiacija; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5

Bukalapė dalbergija

Dalbergia stevensonii (III Gvatemala) (Tik Gvatemalos populiacija; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5

Belizinė dalbergija

Dipteryx panamensis (III Kosta Rika/ Nikaragva)

Panaminė tongapupė

Pericopsis elata (II) #5

Aukštasis geltūnas

Platymiscium pleiostachyum (II) #4

Paprastasis platis

Pterocarpus santalinus (II) #7

Kvapusis koralmedis

LILIACEAE

Lelijiniai

Aloe spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Aloe vera, dar vadinamą Aloe barbadensis, kuris nėra įtrauktas į šio reglamento priedus) #4

Alavijai

Aloe albida (I)

Blyškusis alavijas

Aloe albiflora (I)

Baltažiedis alavijas

Aloe alfredii (I)

Tvarusis alavijas

Aloe bakeri (I)

Gelsvasis alavijas

Aloe bellatula (I)

Taškuotasis alavijas

Aloe calcairophila (I)

Kalkinis alavijas

Aloe compressa (I) (įskaitant paucituberculata, rugosquamosa ir schistophila varietetus)

Plokščiasis alavijas

Aloe delphinensis (I)

Tolanarinis alavijas

Aloe descoingsii (I)

Karpotasis alavijas

Aloe fragilis (I)

Trapusis alavijas

Aloe haworthioides (I) (įskaitant aurantiaca varietetą)

Šeriuotasis alavijas

Aloe helenae (I)

Tankiažiedis alavijas

Aloe laeta (I) (įskaitant maniaensis varietetą)

Dailusis alavijas

Aloe parallelifolia (I)

Tiesialapis alavijas

Aloe parvula (I)

Smulkusis alavijas

Aloe pillansii (I)

Didysis alavijas

Aloe polyphylla (I)

Verpetinis alavijas

Aloe rauhii (I)

Šlakuotasis alavijas

Aloe suzannae (I)

Vėzdinis alavijas

Aloe versicolor (I)

Spalvingasis alavijas

Aloe vossii (I)

Spuoguotasis alavijas

MAGNOLIACEAE

Magnolijiniai

Magnolia liliifera var. obovata (III Nepalas) #1

Ilgalapės magnolijos bukasis varietetas

MELIACEAE

Melijiniai

Cedrela fissilis (III Bolivija) (Tik Bolivijos populiacija; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5

Cedrela lilloi (III Bolivija) (Tik Bolivijos populiacija; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5

Cedrela odorata (III Bolivija / Brazilija / Kolumbija / Gvatemala / Peru) (Tik tų šalių, kurios įtraukė šią rūšį į III priedėlį, populiacijos; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5

Kvapusis kedrenis

Swietenia humilis (II) #4

Žemoji svietenija

Swietenia macrophylla (II) (Neotropikų regiono (priklauso Centrinė ir Pietų Amerika bei Karibų jūros regionas) populiacija) #6

Stambialapė svietenija

Swietenia mahagoni (II) #5

Amerikinė svietenija

NEPENTHACEAE

Ąsoteniniai

Nepenthes spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Ąsoteniai

Nepenthes khasiana (I)

Indinis ąsotenis

Nepenthes rajah (I)

Didysis ąsotenis

ORCHIDACEAE

Gegužraibiniai

ORCHIDACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) (13) #4

Gegužraibiniai

Šio reglamento nuostatos netaikomos visų toliau nurodytų į A priedą įtrauktų gegužraibinių rūšių sėjinukams arba audinių kultūroms, jei:

—	jie gauti in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, ir

—	atitinka „dirbtinai padaugintų“ augalų egzempliorių apibrėžtį pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 56 straipsnį, ir

—	įvežant į Sąjungą arba reeksportuojant iš jos, vežami steriliose talpyklose.

Aerangis ellisii (I)

Pentinuotasis erangis

Cephalanthera cucullata (II)

Plikaplaiskinis garbenis

Cypripedium calceolus (II)

Plačialapė klumpaitė

Dendrobium cruentum (I)

Rudonlūpis dendrobis

Goodyera macrophylla (II)

Stambialapė sidabriukė

Laelia jongheana (I)

Geltonlūpė laišva

Laelia lobata (I)

Skiautėtoji laišva

Liparis loeselii (II)

Dvilapis purvuolis

Ophrys argolica (II)

Rausvasis ofris

Ophrys lunulata (II)

Pusmėnulinis ofris

Orchis scopulorum (II)

Uolinė gegužraibė

Paphiopedilum spp. (I)

Raibuolės

Peristeria elata (I)

Aukštoji peristerija

Phragmipedium spp. (I)

Vyžūnės

Renanthera imschootiana (I)

Didžioji renantera

Spiranthes aestivalis (II)

Vasarinis suktūnis

OROBANCHACEAE

Džiovekliniai

Cistanche deserticola (II) #4

Dykuminis žvakys

PALMAE

(ARECACEAE)

Palminiai

Beccariophoenix madagascariensis (II) #4

Madagaskarinė plunksnapalmė

Chrysalidocarpus decipiens (I)

Gelsvasis dipsis

Lemurophoenix halleuxii (II)

Madagaskarinė lemūrpalmė

Lodoicea maldivica (III Seišeliai) #13

Seišelinė lodoicė

Marojejya darianii (II)

Tikroji vėduonė

Neodypsis decaryi (II) #4

Paprastasis dipsis

Ravenea louvelii(II)

Nuostabioji ravenėja

Ravenea rivularis (II)

Paupinė ravenėja

Satranala decussilvae (II)

Miškinė satranala

Voanioala gerardii (II)

Paprastoji vėsuoklė

PAPAVERACEAE

Aguoniniai

Meconopsis regia (III Nepalas) #1

Karališkasis aguonaitis

PASSIFLORACEAE

Pasifloriniai

Adenia olaboensis (II)

PINACEAE

Pušiniai

Abies guatemalensis (I)

Gvatemalinis kėnis

Pinus koraiensis (III Rusijos Federacija) #5

PODOCARPACEAE

Podokarpiniai

Podocarpus neriifolius (III Nepalas) #1

Siauralapis podokarpas

Podocarpus parlatorei (I)

Lenktasis podokarpas

PORTULACACEAE

Portulakiniai

Anacampseros spp. (II) #4

Meiluvos

Avonia spp. (II) #4

Avonijos

Lewisia serrata (II) #4

Pjūklalapė levizija

PRIMULACEAE

Raktažoliniai

Cyclamen spp. (II) (14) #4

Ciklamenai

RANUNCULACEAE

Vėdryniniai

Adonis vernalis (II) #2

Pavasarinis adonis

Hydrastis canadensis (II) #8

Kanadinė auksašaknė

ROSACEAE

Erškėtiniai

Prunus africana (II) #4

Afrikietiška slyva

RUBIACEAE

Gvatemalinė balmėja

Balmea stormiae (I)

Gvatemalinė balmėja

SARRACENIACEAE

Saracėnijiniai

Sarracenia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Saracėnijos

Sarracenia oreophila (I)

Kalninė saracėnija

Sarracenia rubra ssp. alabamensis (I)

Raudonosios saracėnijos alabaminis porūšis

Sarracenia rubra ssp. jonesii (I)

Raudonosios saracėnijos karolininis porūšis

SCROPHULARIACEAE

Bervidiniai

Picrorhiza kurrooa (II) #2 (išskyrus Picrorhiza scrophulariiflora)

Vaistinė aitrūnė

STANGERIACEAE

Stangerijiniai

Bowenia spp. (II) #4

Stangerijos

Stangeria eriopus (I)

Tikroji stangerija

TAXACEAE

Kukmediniai

Taxus chinensis ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Kininis kukmedis

Taxus cuspidata ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) (15) #2

Dygusis kukmedis

Taxus fuana ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Indinis kukmedis

Taxus sumatrana ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Sumatrinis kukmedis

Taxus wallichiana (II) #2

Himalajinis kukmedis

THYMELAEACEAE

(AQUILARIACEAE)

Timelėjiniai

Aquilaria spp. (II) #4

Agarmedžiai

Gonystylus spp. (II) #4

Raminai

Gyrinops spp. (II) #4

Ungurai

TROCHODENDRACEAE

(TETRACENTRACEAE)

Pentinmediniai

Tetracentron sinense (III Nepalas) #1

Kininis pentinmedis

VALERIANACEAE

Valerijoniniai

Nardostachys grandiflora (II) #2

Stambiažiedis nardas

VITACEAE

Vynmediniai

Cyphostemma elephantopus (II)

Cyphostemma montagnacii (II)

WELWITSCHIACEAE

Velvičijiniai

Welwitschia mirabilis (II) #4

Nuostabioji velvičija

ZAMIACEAE

Zamijiniai

ZAMIACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Zamijiniai

Ceratozamia spp. (I)

Ceratozamijos

Chigua spp. (I)

Encephalartos spp. (I)

Galvoniai

Microcycas calocoma (I)

Dailusis cikaitis

ZINGIBERACEAE

Imbieriniai

Hedychium philippinense (II) #4

Filipininis saldylis

ZYGOPHYLLACEAE

Gvajokai

Bulnesia sarmientoi (II) #11

Puošnusis gyvamedis

Guaiacum spp. (II) #2

Gvajokai

Bulnesia sarmientoi (III Argentina) #11

Puošnusis gyvamedis

	D priedas	Bendrinis pavadinimas
FAUNA
CHORDATA (CHORDINIAI)
MAMMALIA		Žinduoliai
CARNIVORA
Canidae		Šuniniai
	Vulpes vulpes griffithi (III Indija) § 1	Rudoji lapė
	Vulpes vulpes montana (III Indija) § 1	Rudoji lapė
	Vulpes vulpes pusilla (III Indija) § 1	Rudoji lapė
Mustelidae		Kiauniniai
	Mustela altaica (III Indija) § 1	Altajinė žebenkštis, solongojus
	Mustela erminea ferghanae (III Indija) § 1	Šermuonėlis
	Mustela kathiah (III Indija) § 1	Geltonpilvė žebenkštis
	Mustela sibirica (III Indija) § 1	Sibirinis šeškas, solonokas
DIPROTODONTIA
Macropodidae		Kengūriniai
	Dendrolagus dorianus	Dorio medlaipė kengūra
	Dendrolagus goodfellowi	Gudfelovo medlaipė kengūra
	Dendrolagus matschiei	Medlaipės kengūros rūšis – matschiei
	Dendrolagus pulcherrimus	Medlaipės kengūros rūšis – pulcherrimus
	Dendrolagus stellarum	Medlaipės kengūros rūšis – stellarum
AVES		Paukščiai
ANSERIFORMES
Anatidae		Antiniai
Anatidae	Anas melleri	Melerio antis
COLUMBIFORMES
Columbidae		Karveliai
	Columba oenops	Peruvinis karvelis
	Didunculus strigirostris	Pelėdinis karvelis
	Ducula pickeringii	Pilkasis imperatoriškasis karvelis
	Gallicolumba crinigera	Mindanajinis vištinis karvelis
	Ptilinopus marchei	Liepsnakrūtis karvelis vaislesys
	Turacoena modesta	Turakinis karvelis
GALLIFORMES
Cracidae		Kraksai
	Crax alector	Juodasis kraksas
	Pauxi unicornis	Pietinis šalminis kraksas
	Penelope pileata	Baltakuodė penelopė
Megapodiidae		Didžiakojės vištos
Megapodiidae	Eulipoa wallacei	Molukinė višta
Phasianidae		Fazaniniai
	Arborophila gingica	Kinininė krūmyninė kurapka
	Lophura bulweri	Bulverio lofura
	Lophura diardi	Tailandinė lofura
	Lophura inornata	Salvadorinė lofura
	Lophura leucomelanos	Juodoji lofura
	Syrmaticus reevesii § 2	Karališkasis fazanas
PASSERIFORMES
Bombycillidae		Svirbeliniai
Bombycillidae	Bombycilla japonica	Japoninis svirbelis
Corvidae		Varniniai
	Cyanocorax caeruleus	Melsvasis margasis kėkštas
	Cyanocorax dickeyi	Kuoduotasis margasis kėkštas
Cotingidae		Kotinginiai
Cotingidae	Procnias nudicollis	Plikagurklis varpininkas
Emberizidae		Startiniai
	Dacnis nigripes	Juodakojis daknis
	Sporophila falcirostris	Teminko kikilinė starta
	Sporophila frontalis	Didžioji kikilinė starta
	Sporophila hypochroma	Rausvauodegė kikilinė starta
	Sporophila palustris	Pelkinė kikilinė starta
Estrildidae		Astrildiniai
	Amandava amandava	Tigrinė astrilda
	Cryptospiza reichenovii	Raudonveidė kalninė astrilda
	Erythrura coloria	Spalvingoji papūginė amadina
	Erythrura viridifacies	Žalaiaveidė papūginė amadina
	Estrilda quartinia (dažnai prekiaujama naudojant Estrilda melanotis pavadinimą)	Žilagalvė astrilda
	Hypargos niveoguttatus	Raudongurklė perlinė astrilda
	Lonchura griseicapilla	Perlinė munija
	Lonchura punctulata	Dryžoji munija
	Lonchura stygia	Juodoji munija
Fringillidae		Kikiliniai
	Carduelis ambigua	Juodagalvė žaliukė
	Carduelis atrata	Juodasis alksninukas
	Kozlowia roborowskii	Tibetinis kikilis
	Pyrrhula erythaca	Pilkagalvė sniegena
	Serinus canicollis	Geltonvainikis svilikėlis
	Serinus citrinelloides hypostictus (dažnai prekiaujama naudojant Serinus citrinelloides pavadinimą)	Afrikinis dryžasis svilikėlis
Icteridae		Trupialiniai
Icteridae	Sturnella militaris	Raudonkrūtis pievinis trupialas
Muscicapidae		Musinukiniai
	Cochoa azurea	Javinė kochoa
	Cochoa purpurea	Purpurinė kochoa
	Garrulax formosus	Raudonsparnis spalvingasis kvatoklis
	Garrulax galbanus	Geltongurklis strazdas kvatoklis
	Garrulax milnei	Rusvauodegis spalvingasis kvatoklis
	Niltava davidi	Davido niltava
	Stachyris whiteheadi	Rudaveidis dryžasis plepys
	Swynnertonia swynnertoni (dar vadinama Pogonicichla swynnertoni)	Svinertono strazdas
	Turdus dissimilis	Juodakrūtis strazdas
Pittidae		Pitidiniai
	Pitta nipalensis	Nepalinė pita
	Pitta steerii	Žydrapilvė pita
Sittidae		Bukutiniai
	Sitta magna	Milžiniškasis bukutis
	Sitta yunnanensis	Junaninis bukutis
Sturnidae		Varnėniniai
	Cosmopsarus regius	Karališkasis blizgusis varnėnas
	Mino dumontii	Papuasinis minas
	Sturnus erythropygius	Baltagalvis varnėnas
REPTILIA		Ropliai
TESTUDINES
Geoemydidae		Dėžiniai vėžliai
Geoemydidae	Melanochelys trijuga	Juodapilvis vėžlys
SAURIA
Agamidae		Agamos
Agamidae	Physignathus cocincinus	Tajų vandeninis drakonas
Anguidae		Gluodenai
Anguidae	Abronia graminea
Gekkonidae		Gekonai
	Rhacodactylus auriculatus	Gekono rūšis – auriculatus
	Rhacodactylus ciliatus	Skiauterėtasis gekonas
	Rhacodactylus leachianus	Gekono rūšis – leachianus
	Teratoscincus microlepis	Smulkiažvynis gekonas
	Teratoscincus scincus	Scinkinis gekonas
Gerrhosauridae		Gluodenai
	Zonosaurus karsteni
	Zonosaurus quadrilineatus
Iguanidae
Iguanidae	Ctenosaura quinquecarinata
Scincidae		Scinkai
	Tribolonotus gracilis	Scinko rūšis – gracilis
	Tribolonotus novaeguineae	Nujosios Gvinėjos scinkas
SERPENTES
Colubridae		Žaltiniai
	Elaphe carinata § 1	Taivaninė žiurkinė gyvatė
	Elaphe radiata § 1	Žiurkinės gyvatės rūšis – radiata
	Elaphe taeniura § 1	Taivaninis laibauodegis žaltys
	Enhydris bocourti § 1	Bokorto vandeninė gyvatė
	Homalopsis buccata § 1	Vandeninės gyvatės rūšis – buccata
	Langaha nasuta	Madagaskarinis medlaipis žaltys
	Leioheterodon madagascariensis	Madagaskarinė menarana
	Ptyas korros § 1	Indijos žiurkinė gyvatė
	Rhabdophis subminiatus § 1	Ilgadančio žalčio rūšis – subminiatus
Hydrophiidae		Jūrinės gyvatės
Hydrophiidae	Lapemis curtus (apima ir Lapemis hardwickii) § 1	Jūrinės gyvatės rūšis – curtus
Viperidae		Angys
Viperidae	Calloselasma rhodostoma § 1	Malaizijos duobagalvė gyvatė
AMPHIBIA
ANURA		Beuodegiai varliagyviai
Hylidae		Medvarlinės
Hylidae	Phyllomedusa sauvagii	Karpotoji beždžionvarlė
Leptodactylidae		Dantytosios rupūžės
Leptodactylidae	Leptodactylus laticeps	Dantytosios rupūžės rūšis – laticeps
Ranidae		Varlės
	Limnonectes macrodon
	Rana shqiperica
CAUDATA
Hynobiidae		Kampadančiai tritonai
Hynobiidae	Ranodon sibiricus
Plethodontidae		Beplautės salamandros
Plethodontidae	Bolitoglossa dofleini
Salamandridae		Salamandriniai
	Cynops ensicauda
	Echinotriton andersoni
	Pachytriton labiatus
	Paramesotriton spp.	Kininės salamandros
	Salamandra algira
	Tylototriton spp.	Krokodiliniai tritonai
ACTINOPTERYGII		Žuvys
PERCIFORMES
Apogonidae
Apogonidae	Pterapogon kauderni	Raudonžuvės rūšis – kauderni
ARTHROPODA (NARIUOTAKOJAI)
INSECTA		Vabzdžiai
LEPIDOPTERA		Drugiai
Papilionidae		Sklandūnai, buriuotojai
	Baronia brevicornis	Trumparagė baronija
	Papilio grosesmithi
	Papilio maraho
MOLLUSCA (MOLIUSKAI)
GASTROPODA
Haliotidae
Haliotidae	Haliotis midae	Ausinukės porūšis – midae
FLORA
AGAVACEAE		Agaviniai
	Calibanus hookeri	Paprastasis veltis
	Dasylirion longissimum	Ilgalapis švambris
ARACEAE		Aroniniai
	Arisaema dracontium	Paprastasis žingis
	Arisaema erubescens	Gausialapis žingis
	Arisaema galeatum	Šalmuotasis žingis
	Arisaema nepenthoides	Ąsotinis žingis
	Arisaema sikokianum	Skaistusis žingis
	Arisaema thunbergii var. urashima	Smailialapis žingis
	Arisaema tortuosum	Laužtinis žingis
	Biarum davisii ssp. marmarisense	Šlakuotojo dvilkšio šviesusis porūšis
	Biarum ditschianum	Mažasis dvilkšis
COMPOSITAE (ASTERACEAE)		Astriniai
	Arnica montana § 3	Kalninė arnika
	Othonna cacalioides	Pilkšvoji otona
	Othonna clavifolia	Kuokalapė otona
	Othonna hallii	Žemoji otona
	Othonna herrei	Gumburuotoji otona
	Othonna lepidocaulis	Žvynuotoji otona
	Othonna retrorsa	Ilgalapė otona
ERICACEAE		Erikiniai
ERICACEAE	Arctostaphylos uva-ursi § 3	Miltinė meškauogė
GENTIANACEAE		Gencijoniniai
GENTIANACEAE	Gentiana lutea § 3	Geltonasis gencijonas
LEGUMINOSAE (FABACEAE)		Ankštiniai (Pupiniai)
	Dalbergia granadillo § 4	Didžioji dalbergija
	Dalbergia retusa (išskyrus į C priedą įtrauktą populiaciją) § 4	Bukalapė dalbergija
	Dalbergia stevensonii (išskyrus į C priedą įtrauktą populiaciją) § 4	Belizinė dalbergija
LILIACEAE		Lelijiniai
	Trillium pusillum	Žemoji trilija
	Trillium rugelii	Lenktažiedė trilija
	Trillium sessile	Margalapė trilija
LYCOPODIACEAE		Pataisiniai
LYCOPODIACEAE	Lycopodium clavatum § 3	Šarkakojis pataisas
MELIACEAE		Melijiniai
	Cedrela fissilis (išskyrus į C priedą įtrauktą populiaciją) § 4	Skalusis kedrenis
	Cedrela lilloi (C. angustifolia) (išskyrus į C priedą įtrauktą populiaciją) § 4	Bolivinis kedrenis
	Cedrela montana § 4	Kalninis kedrenis
	Cedrela oaxacensis § 4	Kedrenio porūšis – oaxacensis
	Cedrela odorata (išskyrus į C priedą įtrauktas populiacijas) § 4	Kvapusis kedrenis
	Cedrela salvadorensis § 4	Salvadorinis kedrenis
	Cedrela tonduzii § 4	Kedrenio porūšis – tonduzii
MENYANTHACEAE		Pupalaiškiniai
MENYANTHACEAE	Menyanthes trifoliata § 3	Trilapis pupalaiškis
PARMELIACEAE		Kežiniai
PARMELIACEAE	Cetraria islandica § 3	Islandinė samana
PASSIFLORACEAE		Pasifloriniai
	Adenia glauca	Melsvoji adenija
	Adenia pechuelli	Paprastoji adenija
PEDALIACEAE		Pedalijiniai
PEDALIACEAE	Harpagophytum spp. § 3	Inkaruočiai
PORTULACACEAE		Portulakiniai
	Ceraria carrissoana	Paprastoji cerarija
	Ceraria fruticulosa	Krūminė cerarija
SELAGINELLACEAE		Selagineliniai
SELAGINELLACEAE	Selaginella lepidophylla	Žvynuotoji selaginelė“

(1) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(3) Argentinos populiacija (nurodyta B priede).Tik tarptautinei prekybai audiniais, produktais ir kitais rankų darbo gaminiais, pagamintais iš vilnos, nukirptos nuo B priede nurodytoms populiacijoms priklausančių gyvų vikunijų. Blogojoje audinio pusėje turi būti rūšių arealo valstybių, kurios pasirašė Convenio para la Conservaciόn y Manejo de la Vicuňa, patvirtintas logotipas, o ant audinio krašto užrašyti žodžiai „VICUŇA – ARGENTINA“. Prie kitų produktų turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje turi būti įrašytas logotipas ir įrašas „VICUŇA – ARGENTINA – ARTESANÍA“. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, todėl jų prekyba turi būti atitinkamai reguliuojama.

(4) Bolivijos populiacija (nurodyta B priede).Tik tarptautinei prekybai audiniais ir jų gaminiais, įskaitant prabangos rankų darbo prekes ir megztus gaminius, pagamintais iš vilnos, nukirptos nuo gyvų vikunijų populiacijų. Blogojoje audinio pusėje turi būti rūšių arealo valstybių, kurios pasirašė Convenio para la Conservaciόn y Manejo de la Vicuňa, patvirtintas logotipas, o ant audinio krašto užrašyti žodžiai „VICUŇA – BOLIVIA“. Prie kitų produktų turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje turi būti įrašytas logotipas ir įrašas „VICUŇA – BOLIVIA – ARTESANÍA“. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

(5) Čilės populiacija (nurodyta B priede). Tik tarptautinei prekybai audiniais ir jų gaminiais, įskaitant prabangos rankų darbo prekes ir megztus gaminius, pagamintais iš vilnos, nukirptos nuo B priede nurodytoms populiacijoms priklausančių gyvų vikunijų. Blogojoje audinio pusėje turi būti rūšių arealo valstybių, kurios pasirašė Convenio para la Conservaciόn y Manejo de la Vicuňa, patvirtintas logotipas, o ant audinio krašto užrašyti žodžiai „VICUŇA – CHILE“. Prie kitų produktų turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje turi būti įrašytas logotipas ir įrašas „VICUŇA – CHILE – ARTESANÍA“. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

(6) Peru populiacija (B priedas): Tik tarptautinei prekybai vilna, nukirpta nuo gyvų vikunijų, ir Šalių konferencijos devintojo susitikimo metu (1994 m. lapkritis) turimomis 3 249 kg jos atsargomis, taip pat iš jos pagamintais audiniais ir gaminiais, įskaitant prabangos rankų darbo prekes ir megztus gaminius. Blogojoje audinio pusėje turi būti rūšių arealo valstybių, kurios pasirašė Convenio para la Conservaciόn y Manejo de la Vicuňa, patvirtintas logotipas, o ant audinio krašto užrašyti žodžiai „VICUŇA – PERU“. Prie kitų produktų turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje turi būti įrašytas logotipas ir įrašas „VICUŇA – PERU – ARTESANÍA“. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

(7) II priede yra išvardytos visos rūšys, išskyrus Balaena mysticetus, Eubalaena spp., Balaenoptera acutorostrata (išskyrus Vakarų Grenlandijos populiaciją), Balaenoptera bonaerensis, Balaenoptera borealis, Balaenoptera edeni, Balaenoptera musculus, Balaenoptera omurai, Balaenoptera physalus, Megaptera novaeangliae, Orcaella brevirostris, Orcaella heinsohni, Sotalia spp, Sousa spp, Eschrichtius robustus, Lipotes vexillifer, Caperea marginata, Neophocaena phocaenoides, Phocoena sinus, Physeter macrocephalus, Platanista spp., Berardius spp., Hyperoodon spp., kurios yra nurodytos I priede. Konvencijos II priede nurodytų rūšių egzemplioriai, įskaitant jų produktus ir išvestinius produktus, išskyrus komerciniams tikslams skirtus mėsos produktus, kuriuos pagal atitinkamos kompetentingos institucijos licenciją sumedžioja Grenlandijos gyventojai, laikomi priklausančiais B priedui. Juodosios jūros Tursiops truncatus populiacijai, iškeldintai iš natūralios aplinkos, kuria prekiaujama visų pirma komerciniais tikslais, nustatoma nulinė metinė eksporto kvota.

(8) Botsvanos, Namibijos ir Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijos (išvardytos B priede).Tik a) prekybai medžioklės trofėjais nekomerciniais tikslais; b) gyvų gyvūnų eksportui į tinkamas ir priimtinas paskirties vietas pagal Rezoliuciją Conf.11.20 Botsvanai ir Zimbabvei ir Namibijos bei Pietų Afrikos in situ apsaugos programoms; c) prekybai odomis; d) prekybai šeriais; e) Botsvanos, Namibijos bei Pietų Afrikos prekybai odinėmis prekėmis komerciniais ar nekomerciniais tikslais ir Zimbabvės prekybai šiomis prekėmis nekomerciniais tikslais; f) Namibijos prekybai individualiai pažymėtais ir sertifikuotais ekipa amuletais, įtaisytais į paruoštus juvelyrinius papuošalus nekomerciniams tikslams ir dramblio kaulo drožinių Zimbabvės eksportui nekomerciniais tikslais; g) prekybai registruotu žaliaviniu dramblio kaulu (Botsvanoje, Namibijoje, Pietų Afrikoje ir Zimbabvėje – nesusmulkintomis iltimis ir jų gabalais), šias nuostatas taikant i) tik registruotoms vyriausybės atsargoms, kurios kilusios iš tos valstybės (išskyrus konfiskuotą dramblio kaulą ir nežinomos kilmės dramblio kaulą); ii) tik prekybos partneriams, kuriuos, konsultuodamasis su nuolatiniu komitetu, Sekretoriatas nustatė kaip turinčius reikiamus nacionalinius teisės aktus ir vidaus prekybos kontrolės sistemą, kuriais užtikrinama, kad importuotas apdorotas dramblio kaulas nebus reeksportuotas, o bus tvarkomas pagal visus Rezoliucijos Conf.10.10 (Rev. CoP14) nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius vidaus gamybą ir prekybą; iii) ne anksčiau nei Sekretoriatas patikrins potencialaus importo šalis ir registruotas vyriausybės atsargas; iv) daugiausia 20 000 kg (Botsvanoje), 10 000 kg (Namibijoje) ir 30 000 kg (Pietų Afrikoje) dramblio kaulo gali būti parduodama iš registruotų vyriausybės atsargų pagal CoP12; v) be pagal CoP12 nustatytų kiekių dramblio kaulas iš iki 2007 m. sausio 31 d. registruotų ir Sekretoriato patvirtintų Botsvanos, Zimbabvės, Namibijos ir Pietų Afrikos vyriausybės atsargų gali būti parduodamas ir siunčiamas kartu su g punkto iv papunktyje nurodytu dramblio kaulo kiekiu vienoje siuntoje Sekretoriatui vykdant griežtą priežiūrą; vi) iš šios prekybos gautos pajamos naudojamos išimtinai dramblių apsaugai ir bendruomenės apsaugos ir plėtros programoms dramblių gyvenamame areale arba gretimuose arealuose; ir vii) g punkto v papunktyje nustatytais papildomais kiekiais galima prekiauti tik nuolatiniam komitetui sutikus, kad pirmiau minėti reikalavimai yra įvykdyti; h) jokie kiti pasiūlymai leisti prekiauti į B priedą jau įtrauktų populiacijų dramblio kaulu šalių Konferencijai nepateikiami laikotarpiui, kuris prasideda nuo COP14 ir baigiasi už devynerių metų nuo bendro dramblio kaulo pardavimo, vykdomo laikantis g punkto i, ii, iii, vi ir vii papunkčių nuostatų. Be to, į tokius papildomus pasiūlymus bus atsižvelgiama laikantis Sprendimų 14.77 ir 14.78. Gavęs Sekretoriato pasiūlymą, nuolatinis komitetas gali nuspręsti visiškai arba iš dalies nutraukti šią prekybą, jeigu eksportuojančios arba importuojančios šalys nesilaikytų reikalavimų, arba esant įrodymams, kad tokia prekyba daro didelę žalą kitoms dramblių populiacijoms. Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

(9) Lamna nasus įtraukimas į C priedą pradedamas taikyti, kai tik įsigalioja šios rūšies įtraukimas į Konvencijos III priedėlį, t. y. 90 dienų po to, kai Konvencijos sekretoriatas parneša visoms Šalims, kad rūšis įtraukta į Konvencijos III priedėlį.

(10) Šio reglamento nuostatos netaikomos: fosilijoms, koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių, koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi.

(11) Prekyba egzemplioriais su A šaltinio kodu leidžiama, tik jei egzemplioriai turi katafilus.

(12) Šio reglamento nuostatos netaikomos dirbtiniu būdu padaugintiems šių hibridų ir (arba) veislių egzemplioriams:

Hatiora x graeseri

Schlumbergera x buckleyi

Schlumbergera russelliana x Schlumbergera truncata

Schlumbergera orssichiana x Schlumbergera truncata

Schlumbergera opuntioides x Schlumbergera truncata

Schlumbergera truncata (veislės)

Cactaceae spp. spalvoti mutantai, įskiepyti į Harrisia„Jusbertii“, Hylocereus trigonus arba Hylocereus undatus

Opuntia microdasys (veislės)

(13) Dirbtiniu būdu padaugintiems Cymbidium, Dendrobium, Phalaenopsis ir Vanda hibridų egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos, jei augalus galima lengvai atpažinti kaip dirbtiniu būdu padaugintus egzempliorius, kadangi jie neturi laukinės kilmės augalams būdingų požymių, tokių kaip mechaniniai pažeidimai ar stipri dehidracija, atsiradusių surenkant augalus, netaisyklingas augimas, nevienodas dydis ir forma tame pačiame taksone ar siuntoje, dumblių, kitų lapinių organizmų, vabzdžių ar kitų kenkėjų sukelti lapų pažeidimai; ir

nežydėjimo metu egzemplioriais turi būti prekiaujama siuntomis, sudarytomis iš atskirų talpyklų (t. y. kartoninių dėžių, kitokių dėžių ar CC konteinerių su atskiromis lentynomis), kurių kiekvienoje yra 20 arba daugiau to paties hibrido augalų; augalai kiekvienoje talpykloje turi būti labai panašūs ir sveiki; siuntas lydi dokumentai, tokie kaip sąskaita, kurioje aiškiai nurodytas kiekvieno hibrido augalų skaičius; arba

jei prekiaujama žydėjimo metu, t. y., kai bent vienas egzemplioriaus žiedas yra atsivėręs, su atsilenkusiais vainiklapiais, reikalavimo dėl minimalaus egzempliorių skaičiaus siuntoje nėra, bet jie turi būti profesionaliai paruošti komercinei mažmeninei prekybai, t. paženklinti spausdintomis etiketėmis ir spausdintose pakuotėse, kuriose nurodytas hibrido pavadinimas ir šalis, kurioje jis buvo galutinai paruoštas. Visa informacija turi būti aiškiai nurodyta, o siunta lengvai patikrinama.

Prie augalų, kurie aiškiai neatitinka išimties taikymo reikalavimų, turi būti pridedami atitinkami CITES dokumentai.

(14) Dirbtiniu būdu padaugintiems Cyclamen persicum veislių egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos. Tačiau išimtis netaikoma gumbavaisiams, esantiems vegetacinėje ramybės būsenoje.

(15) Dirbtiniu būdu padaugintiems Taxus cuspidata hibridams ir veislėms vazonuose ar kitokiose mažose talpyklose, kurių kiekviena siunta turi etiketę ar dokumentą su taksono (-ų) pavadinimu (-ais) bei tekstu „padaugintas dirbtiniu būdu“, šio reglamento nuostatos netaikomos.

II PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas ir jo vėlesni pakeitimai

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 (OL L 61, 1997 3 3, p. 1)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 938/97 (OL L 140, 1997 5 30, p. 1)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2307/97 (OL L 325, 1997 11 27, p. 1)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2214/98 (OL L 279, 1998 10 16, p. 3)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1476/1999 (OL L 171, 1999 7 7, p. 5)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2724/2000 (OL L 320, 2000 12 18, p. 1)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1579/2001 (OL L 209, 2001 8 2, p. 14)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2476/2001 (OL L 334, 2001 12 18, p. 3)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1497/2003 (OL L 215, 2003 8 27, p. 3)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)	tik 3 straipsnis ir III priedo 66 punktas
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 834/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 40)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1332/2005 (OL L 215, 2005 8 19, p. 1)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 318/2008 (OL L 95, 2008 4 8, p. 3)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 407/2009 (OL L 123, 2009 5 19, p. 3)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 398/2009 (OL L 126, 2009 5 21, p. 5) Komisijos reglamentas (ES) Nr. 709/2010 (OL L 212, 2010 8 12, p. 1) Komisijos reglamentas (ES) Nr. 101/2012 (OL L 39, 2012 2 11, p. 133)

III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 338/97	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnio 1 – 5 dalys	5 straipsnio 1 – 5 dalys
5 straipsnio 6 dalies įžanginiai žodžiai	5 straipsnio 6 dalies įžanginiai žodžiai
5 straipsnio 6 dalies i punktas	5 straipsnio 6 dalies a punktas
5 straipsnio 6 dalies ii punktas	5 straipsnio 6 dalies b punktas
5 straipsnio 7 dalies a punktas	5 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa
5 straipsnio 7 dalies b punktas	5 straipsnio 7 dalies antra pastraipa
6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
6 straipsnio 4 dalies a punktas	6 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
6 straipsnio 4 dalies b punktas	6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
7 straipsnio 1 dalies a punktas	7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
7 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginiai žodžiai	7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
7 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis	7 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punkto i papunktis
7 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis	7 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punkto ii papunktis
7 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis	7 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punkto iii papunktis
7 straipsnio 1 dalies c punktas	7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
7 straipsnio 2 dalies a punktas	7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
7 straipsnio 2 dalies b punktas	7 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
7 straipsnio 2 dalies c punktas	7 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
—	7 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa
7 straipsnio 3 dalis	7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
—	7 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
7 straipsnio 4 dalis	7 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
—	7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
8 straipsnis	8 straipsnis
9 straipsnis	9 straipsnis
10 straipsnis	10 straipsnis
11 straipsnio 1 dalis	11 straipsnio 1 dalis
11 straipsnio 2 dalies a punktas	11 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
11 straipsnio 2 dalies b punktas	11 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys	11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys
12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
12 straipsnio 4 dalis	12 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
—	12 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
12 straipsnio 5 dalis	12 straipsnio 5 dalis
13 straipsnio 1 dalies a punktas	13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
13 straipsnio 1 dalies b punktas	13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
13 straipsnio 2 dalis	13 straipsnio 2 dalis
13 straipsnio 3 dalies a punktas	13 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
13 straipsnio 3 dalies b punktas	13 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
13 straipsnio 3 dalies c punktas	13 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa
14 straipsnio 1 dalies a punktas	14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
14 straipsnio 1 dalies b punktas	14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
14 straipsnio 1 dalies c punktas	14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
14 straipsnio 2 dalis	14 straipsnio 2 dalis
14 straipsnio 3 dalies a punktas	14 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
14 straipsnio 3 dalies b punktas	14 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
14 straipsnio 3 dalies c punktas	14 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa
15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
15 straipsnio 4 dalies a punktas	15 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
15 straipsnio 4 dalies b punktas	15 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
15 straipsnio 4 dalies c punktas	15 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa
15 straipsnio 4 dalies d punktas	15 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa
15 straipsnio 5 ir 6 dalys	15 straipsnio 5 ir 6 dalys
16 straipsnis	16 straipsnis
17 straipsnio 1 dalis	17 straipsnio 1 dalis
17 straipsnio 2 dalies a punktas	17 straipsnio 2 dalis
17 straipsnio 2 dalies b punktas	17 straipsnio 3 dalis
18 straipsnis	21 straipsnis
19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	—
19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
19 straipsnio 2 dalis	—
19 straipsnio 3 dalis	18 straipsnio 1 dalis
19 straipsnio 4 dalis	18 straipsnio 2 dalis
19 straipsnio 5 dalis	18 straipsnio 3 dalis
—	20 straipsnis
20 straipsnis	22 straipsnis
21 straipsnis	—
—	23 straipsnis
22 straipsnis	24 straipsnis
Priedas	I priedas
—	II priedas
—	III priedas

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/903

P7_TA(2014)0398

ES ir Seišelių partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (16651/2013 – C7-0020/2014 – 2013/0375(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/74)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16651/2013),

—	atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (16648/2013),

—	atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C7-0020/2014),

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolą (COM(2013)0765),

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (COM(2013)0766),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį ir į 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0201/2014),

pritaria protokolo sudarymui;

ragina Komisiją pateikti Parlamentui visą svarbią informaciją apie partnerystės susitarimo 4 straipsnyje numatytus bendrus mokslinius susitikimus ir partnerystės susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžius, visų pirma atitinkamus protokolus ir išvadas, kartu su metine ataskaita dėl praktinio daugiametės sektorinės paramos programos, nurodytos protokolo 3 straipsnyje, įgyvendinimo;

reikalauja, kad Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto atstovai stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti pirmiau minėtuose jungtinio komiteto, numatyto partnerystės susitarimo 9 straipsnyje, posėdžiuose;

ragina Komisiją paskutiniais protokolo galiojimo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui ir Tarybai jo įgyvendinimo ex-post vertinimo ataskaitą, kurioje būtų pateikta žvejybos galimybių išnaudojimo ir protokolo sąnaudų ir naudos analizė, kartu su galimų žvejybos veiklos apribojimų ir žalos, sukeltos Seišelių išskirtinėje ekonominėje zonoje veiklą vykdančiam Sąjungos laivynui dėl piratavimo šioje Indijos vandenyno dalyje, ataskaita;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Seišelių Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/904

P7_TA(2014)0399

ES ir Komorų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (16130/2013 – C7-0011/2014 – 2013/0388(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/75)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16130/2013),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (16127/2013),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą bei 7 dalį (C7–0011/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0177/2014),

pritaria protokolo sudarymui;

ragina Komisiją perduoti Parlamentui susitarimo 9 straipsnyje nustatyto susitarimo įgyvendinimo, aiškinimo ir taikymo stebėjimo jungtinio komiteto posėdžių protokolus ir išvadas, taip pat pažangos, padarytos įgyvendinant protokolo 3 straipsnyje nustatytą daugiametę sektoriaus programą, vertinimą; ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas Parlamento atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose; ragina Komisiją paskutiniais protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamią protokolo įgyvendinimo ataskaitą ir netaikyti nereikalingų apribojimų, susijusių su galimybe susipažinti su šiuo dokumentu;

ragina Tarybą ir Komisiją, neviršijant atitinkamų įgaliojimų, nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūrų, susijusių su naujuoju protokolu ir jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Komorų Sąjungos vyriausybėms ir parlamentams.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/905

P7_TA(2014)0400

ES ir Madagaskaro žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto (14164/1/2012 – C7-0408/2012 – 2012/0238(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/76)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14164/1/2012),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (14159/2012),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0408/2012),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7-0178/2014),

pritaria protokolo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Madagaskaro Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/906

P7_TA(2014)0401

ES ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimas, kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su readmisija ***

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimo sudarymo, kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su readmisija, projekto (05290/2014 – C7-0046/2014 – 2013/0267A(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/77)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05290/2014),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą (06151/2010),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0046/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0267/2014),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Korėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/907

P7_TA(2014)0402

ES ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimas, išskyrus su readmisija susijusius klausimus ***

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimo sudarymo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus, projekto (05287/2014 – C7-0044/2014 – 2013/0267B(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/78)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05287/2014),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą (06151/2010),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 ir 100 straipsnius, 191 straipsnio 4 dalį, 207 ir 212 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0044/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio antrą dalį ir 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0265/2014),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Korėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/908

P7_TA(2014)0403

EB ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (Protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą) ***

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (14187/2013 – C7-0007/2014 – 2013/0262(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/79)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14187/2013),

—	atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (14190/2013),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį ir 8 dalies antrą pastraipą (C7-0007/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0192/2014),

pritaria protokolo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Juodkalnijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/909

P7_TA(2014)0404

ES ir Gruzijos bendrasis susitarimas, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai ***

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projekto (16612/2013 – C7-0486/2013 – 2013/0257(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/80)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16612/2013),

—	atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolą dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai (16613/2013),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0486/2013),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0191/2014),

pritaria protokolo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių ir Gruzijos vyriausybėms ir parlamentams.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/910

P7_TA(2014)0405

Leidimas Portugalijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose kai kuriems alkoholiniams gėrimams *

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo leisti Portugalijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiame Madeiros regione pagamintam ir vietoje suvartojamam romui ir likeriams ir autonominiame Azorų salų regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams (COM(2014)0117 – C7-0104/2014 – 2014/0064(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

(2017/C 443/81)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0117),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0104/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0262/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/911

P7_TA(2014)0406

Kanarų salose taikomas AIEM mokestis *

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Kanarų salose taikomo AIEM mokesčio (COM(2014)0171 – C7-0106/2014 – 2014/0093(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

(2017/C 443/82)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0171),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0106/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0263/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/912

P7_TA(2014)0407

Tarybos sprendimo 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio Prancūzijos užjūrio departamentuose taikymo laikotarpio keitimas *

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo keičiamas Tarybos sprendimo 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio Prancūzijos užjūrio departamentuose taikymo laikotarpis (COM(2014)0181 – C7-0129/2014 – 2014/0101(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

(2017/C 443/83)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0181),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0129/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0264/2014),

pritaria Komisijos pasiūlymui;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/913

P7_TA(2014)0411

Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektas. Techniniai patikslinimai, susiję su Europos investicijų fondu, programa „Horizontas 2020“ ir bendrąja įmone „Shift2Rail“

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projekto, III skirsnis – Komisija (08219/2014 – C7-0146/2014 – 2014/2018(BUD))

(2017/C 443/84)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1), ypač į jo 41 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2013 m. lapkričio 20 d. (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (4),

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos dalyvavimo didinant Europos investicijų fondo kapitalą (COM(2014)0066),

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“ (COM(2013)0922),

—	atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektą, kurį Komisija priėmė 2014 m. vasario 11 d. (COM(2014)0078),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 9 d. priimtą ir 2014 m. balandžio 10 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projekto (08219/2014 – C7-0146/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0276/2014),

kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektas yra susijęs su patikslinimais, reikalingais siekiant įgyvendinti 2014 m. biudžetą pagal naujausius teisėkūros procedūra priimtus aktus, ypač su patikslinimais, reikalingais siekiant atlikti siūlomą Europos investicijų fondo (EIF) kapitalo padidinimą, įgyvendinti pokyčius, susijusius su programos „Horizontas 2020“ teisiniu pagrindu, priimtu jau oficialiai patvirtinus 2014 m. biudžetą, taip pat šis projektas yra susijęs su patikslinimais, siejamais su biudžeto struktūros, taikomos pasiūlymui dėl bendrosios įmonės „Shift2Rail“, kūrimu;

B.	kadangi EIF kapitalo bazės padidinimas padės pagerinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą pagal programas „COSME“ ir „Horizontas 2020“;

C.	kadangi programos „Horizontas 2020“ nomenklatūros pokyčiai yra būtini siekiant ją suderinti su 2013 m. gruodžio mėn. priimto teisinio pagrindo nuostatomis;

D.	kadangi bendrajai įmonei „Shift2Rail“ skirtos tinkamos biudžeto struktūros sukūrimas yra būtinas ir vykdant 2014 m. biudžeto procedūrą jau atliktas kitų bendrųjų įmonių atveju;

E.	kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektą siekiama oficialiai įtraukti šiuos biudžeto pakeitimus į 2014 m. biudžetą;

F.	kadangi siūlomi pokyčiai pristatomi kaip biudžeto požiūriu neutralūs ir visiškai nekeičia bendro 2014 m. išlaidų lygio;

primena, kad darbo programoje veiklai pagal biudžeto eilutę 08 02 04 01 „Mokslas visuomenei ir visuomenėje“ 2014 m. numatyta skirti apie 53 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, o Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projekte šiai eilutei nesiūloma skirti jokių asignavimų; primena Komisijai įsipareigojimą, prisiimtą per 2014 m. balandžio 2 d. trišalį susitikimą biudžeto klausimais, nedelsiant atlikti vidaus perkėlimą į eilutę 08 02 04 01 „Mokslas visuomenei ir visuomenėje“, kad būtų užtikrinta sklandi šios veiklos pradžia, kaip nustatyta darbo programoje ir numatyta teisiniame pagrinde;

atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektą ir į Tarybos poziciją dėl jo;

patvirtina Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projekto;

paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 1/2014 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2) OL L 51, 2014 2 20.

(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/915

P7_TA(2014)0412

Su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymas Sąjungos oro uostuose ***II

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros ir panaikinama Direktyva 2002/30/EB (05560/2/2014 – C7-0133/2014 – 2011/0398(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

(2017/C 443/85)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05560/2/2014 – C7-0133/2014),

—	atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Vokietijos Bundesrato ir Nyderlandų Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į savo poziciją (3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0828) per pirmąjį svarstymą,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0274/2014),

pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 173.

(2) OL C 277, 2012 9 13, p. 110.

(3) Priimti tekstai, 2012 12 12, P7_TA(2012)0496.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl Direktyvos 2002/49/EB peržiūros

Komisija su valstybėmis narėmis svarsto Direktyvos 2002/49/EB II priedą (triukšmo apskaičiavimo metodai), kad ją būtų galima priimti per ateinančius mėnesius.

Remdamasi PSO šiuo metu atliekamu darbu, susijusiu su triukšmo poveikio sveikatai vertinimo metodais, Komisija ketina peržiūrėti Direktyvos 2002/49/EB III priedą (poveikio sveikatai vertinimas, dozės ir reakcijos kreivės).

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/917

P7_TA(2014)0413

Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. ***II

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą, priimtos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB (05793/1/2014 – C7-0132/2014 – 2012/0199(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

(2017/C 443/86)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05793/1/2014 – C7-0132/2014),

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. vasario 15 d. (1) ir 2012 m. lapkričio 30 d. (2) nuomones,

—	atsižvelgdamas į savo poziciją (3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0407) per pirmąjį svarstymą,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0275/2014),

pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 113, 2012 4 18, p. 17.

(2) OL C 17, 2013 1 19, p. 97.

(3) Priimti tekstai, 2013 m. gruodžio 12 d., P7_TA(2013)0590.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/918

P7_TA(2014)0414

Atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas ***II

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose (06103/1/2014 – C7-0100/2014 – 2012/0216(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

(2017/C 443/87)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06103/1/2014 – C7-0100/2014),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į savo poziciją (2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0447) per pirmąjį svarstymą,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0272/2014),

pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 85.

(2) Priimti tekstai, 2013 4 16, P7_TA(2013)0104.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/919

P7_TA(2014)0415

Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo (COM(2012)0131 – C7-0086/2012 – 2012/0061(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/88)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0131),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0086/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0249/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 351, 2012 11 15, p. 61.

(2) OL C 17, 2013 1 19, p. 67.

P7_TC1-COD(2012)0061

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/67/ES.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl 4 straipsnio 3 dalies g punkto

Tai, ar pareigas, į kurias laikinai paskiriamas komandiruojamas darbuotojas darbui paslaugų teikimo sistemoje atlikti tas pats ar kitas (komandiruojamas) darbuotojas yra užėmęs anksčiau, yra tik viena iš galimų elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti kilus abejonėms ir vertinant faktinę padėtį.

Vien tai, kad tai gali būti vienas iš elementų, jokiu būdu neturėtų būti aiškinama kaip draudimas atlikti galimą vieno komandiruojamo darbuotojo pakeitimą kitu komandiruojamu darbuotoju ar galimybės tokiam pakeitimui, susijusiam visų pirma su sezoninėmis, cikliškomis ar pasikartojančiomis paslaugomis, uždraudimas.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/921

P7_TA(2014)0416

Neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo (Nauja redakcija) (COM(2013)0311 – C7-0147/2013 – 2013/0162(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

(2017/C 443/89)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0311),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0147/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 5 d. Teisės reikalų komiteto laišką Kultūros ir švietimo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0058/2014),

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 341, 2013 11 21, p. 98.

(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

P7_TC1-COD(2013)0162

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (Nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/60/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/923

P7_TA(2014)0417

Lengvųjų plastikinių maišelių naudojimo mažinimas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų siekiant sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą (COM(2013)0761 – C7-0392/2013 – 2013/0371(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/90)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0761),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0392/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0174/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0371

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų siekiant sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB (4) priimta siekiant apsaugoti aplinką nuo pakuočių ir pakuočių poveikio arba jį sumažinti. Nors plastikiniai maišeliai pagal tą direktyvą laikomi pakuote, direktyvos nuostatose nenumatyta jokių konkrečių su tokių maišelių naudojimu susijusių priemonių;

(2)

naudojant plastikinius maišelius susidaro labai daug šiukšlių ir neracionaliai naudojami ištekliai, be to, numatoma, kad nesiėmus priemonių, jų bus naudojama vis daugiau. Šiukšlėmis tapę plastikiniai maišeliai teršia aplinką ir didina jūrų taršą plačiai paplitusias taršos šiukšlėmis vandens telkiniuose problemas, taip pat kelia grėsmę viso pasaulio vandens ekosistemoms; [1 pakeit.]

(2a)	be to, plastikinių maišelių sankaupos aplinkoje turi aiškų neigiamą poveikį tam tikriems ekonomikos sektoriams, pvz., turizmo sektoriui; [2 pakeit.]

(3)

lengvieji, t. y. plonesni nei 50 mikronų plastikiniai maišeliai, kokių visų daugiausia sunaudojama Sąjungoje, rečiau naudojami pakartotinai nei storesni plastikiniai maišeliai, dėl to jie lengviau tampa šiukšlėmis ir dėl jų lengvo svorio yra didesnė tikimybė, kad jie pateks į aplinką, tiek į sausumą, tiek į gėlo vandens ir jūrų ekosistemas ; [3 pakeit.]

(3a)

dabartinės perdirbimo apimtys yra labai mažos, net jei plastikinius maišelius galima perdirbti. Be to, nesitikima, kad plastikinių maišelių perdirbimo apimtys bus didelės, nes dėl mažo storio ir nedidelio svorio plastikinių maišelių perdirbimo vertė nėra didelė. Kita vertus, plastikiniai maišeliai atskirai nesurenkami, jų gabenimas brangus, o jiems plauti perdirbimo tikslais reikia didelio kiekio vandens. Todėl perdirbant plastikinius maišelius dėl jų atsirandančios problemos neišsprendžiamos; [4 pakeit.]

(3b)

atliekų tvarkymo hierarchijoje prevencija užima svarbiausią vietą. Todėl visos ES mastu buvo nustatytas atliekų mažinimo tikslas. Tačiau plastikiniai maišeliai naudojami įvairiais tikslais ir vis dar bus naudojami ateityje. Siekiant užtikrinti, kad reikalingi plastikiniai maišeliai neatsidurtų aplinkoje, atliekų tvarkymo infrastruktūra – ypač perdirbimas – turėtų būti išplėsta, o vartotojai turėtų būti informuojami apie tinkamą atliekų šalinimą. [46 pakeit.]

(4)

Sąjungoje plastikinių maišelių sunaudojama labai nevienodai – daug lemia ne tik vartojimo įpročiai ir sąmoningumas aplinkos atžvilgiu , bet ir iš esmės valstybių narių politikos priemonių veiksmingumas. Kai kurioms valstybėms narėms pavyko gerokai sumažinti plastikinių maišelių naudojimą – septyniose geriausių rezultatų pasiekusiose valstybėse narėse sunaudojama tik 20 % vidutiniškai ES sunaudojamo plastikinių maišelių kiekio . Reikėtų nustatyti ES masto plastikinių maišelių naudojimo mažinimo tikslus palyginti su vidutiniu sunaudojamu lengvųjų plastikinių maišelių kiekiu Sąjungoje, siekiant atsižvelgti į jau sumažintą sunaudojamų plastikinių maišelių kiekį tam tikrose valstybėse narėse ; [5 pakeit.]

(4a)	iš turimų plastikinių maišelių sunaudojimo Sąjungoje duomenų matyti, kad jų sunaudojimas yra mažas arba sumažėjo tose valstybėse narėse, kuriose ekonominės veiklos vykdytojai plastikinius maišelius duoda ne nemokamai, o už nedidelį mokestį; [6 pakeit.]

(4b)

be to, įrodyta, kad vartotojų informavimas yra būtinas siekiant sumažinti plastikinių maišelių naudojimą. Dėl to būtinos institucijų pastangos informuojant apie plastiko naudojimo poveikį aplinkai siekiant pakeisti vis dar gajų požiūrį, kad plastikas yra nekenksminga, pigi ir savaime bevertė medžiaga; [7 pakeit.]

(5)

siekdamos atitinkamai sumažinti vidutinį sunaudojamą lengvųjų plastikinių maišelių kiekį valstybės narės turėtų imtis priemonių plonesnių kaip 50 mikronų ir labai riboto pakartotinio naudojimo plastikinių maišelių naudojimui mažinti gerokai sumažinti pagal bendruosius Sąjungos atliekų politikos ir Sąjungos atliekų hierarchijos tikslus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB (5). Nustatant tokias priemones reikėtų atsižvelgti į šiuo metu konkrečiose valstybėse narėse sunaudojamą maišelių kiekį – kuo jis didesnis, tuo didesnės turėtų būti ir pastangos. Kad būtų galima stebėti, kaip mažinamas lengvųjų plastikinių maišelių naudojimas, nacionalinės valdžios institucijos teiks duomenis apie jų naudojimą pagal Direktyvos 94/62/EB 17 straipsnį; [8 pakeit.]

(5a)

valstybės narės turėtų imtis ekonominių priemonių, pvz., nustatyti kainas, kurios jau yra pasiteisinusios kaip itin veiksmingos mažinant plastikinių maišelių naudojimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad maistu prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai nedalintų plastikinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius maišelius arba tokių labai lengvų plastikinių maišelių pakaitalus. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti vien ne maisto produktais prekiaujančius ekonominės veiklos vykdytojus prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai nedalinti plastikinių maišelių; [9 pakeit.]

(6)

priemones valstybės narės gali rinktis įvairias – ekonomines, kaip antai mokesčiai ar rinkliavos, kurios jau yra pasiteisinusios kaip itin veiksmingos mažinant plastikinių maišelių naudojimą, taip pat turėtų gebėti naudotis ekonominėmis priemonėmis, pvz., mokesčiais ar rinkliavomis bei pardavimo ribojimus ribojimais , pavyzdžiui, draudimus draudimais , kuriais nukrypstama nuo Direktyvos 94/62/EB 18 straipsnio nuostatų, tačiau turi būti laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34–36 straipsnių; [10 pakeit.]

(6a)	drėgniems, nefasuotiems maisto produktams, pvz., žaliai mėsai, žuvies ar pieno produktams, ir nesupakuotiems maisto pusgaminiams vynioti naudojami plastikiniai maišeliai yra būtini užtikrinant maisto produktų higieną, todėl neturėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį; [47 ir 51 pakeit.]

(6b)

labai lengvi plastikiniai maišeliai paprastai naudojami sausiems biriems, nesupakuotiems maisto produktams, pvz., vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams, vynioti. Labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas padeda išvengti maisto atliekų susidarymo, nes taip vartotojui suteikiama galimybė nusipirkti tokį produkto kiekį, kokio jam reikia, neverčiant jo pirkti iš anksto supakuoto produkto kiekio, taip pat palengvinamas sugedusių gaminių pašalinimas neišmetant visos supakuotų produktų partijos. Vis dėlto labai lengvi plastikiniai maišeliai, pagaminti iš tradicinių plastikinių medžiagų, yra rimta taršos šiukšlėmis problema; [12 pakeit.]

(6c)

plastikiniai maišeliai, pagaminti iš biologiškai skaidomų ir kompostuojamų medžiagų, mažiau kenkia aplinkai, nei maišeliai, pagaminti iš tradicinių plastikinių medžiagų. Jei plastikinių maišelių naudojimas turi privalumų, t. y., jei lengvi plastikiniai maišeliai naudojami sausiems, biriems, nesupakuotiems maisto produktams, pvz., vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams, vynioti, jie turėtų būti palaipsniui pakeičiami maišeliais, pagamintais iš perdirbto popieriaus, arba labai lengvais plastikiniais maišeliais iš biologiškai skaidomų ir kompostuojamų medžiagų. Jei reikėtų sumažinti plastikinių maišelių, ypač lengvų plastikinių maišelių, naudojimą, taršos mažinimo tikslas taip pat turėtų apimti tokių maišelių iš biologiškai skaidomų ir kompostuojamų medžiagų naudojimą. Tačiau valstybėms narėms, kurios yra nustačiusios atskiro biologinių atliekų surinkimo sistemą, turėtų būti leidžiama sumažinti už biologiškai skaidžius kompostuojamus lengvuosius plastikinius maišelius imamą mokestį; [13 pakeit.]

(6d)

mažinant plastikinių maišelių naudojimą ypatingą vaidmenį turėtų atlikti švietimo programos, skirtos apskritai vartotojams ir visų pirma vaikams. Tas švietimo programas turėtų įgyvendinti tiek valstybės narės, tiek gamintojai bei mažmenininkai buities prekių ir maisto produktų pardavimo vietose; [14 pakeit.]

(6e)

reikėtų taip pakeisti esminius reikalavimus, keliamus kompostuoti numatytam įpakavimui, kad būtų užtikrintas vienodo Europos kompostavimo sode standarto parengimas. Esminius reikalavimus, keliamus biologiškai skaidžiam įpakavimui, reikėtų pakeisti taip, kad būtų užtikrinta, jog tik visiškai biologiškai susiskaidančios medžiagos būtų laikomos biologiškai skaidžiomis; [15 pakeit.]

(6f)

Europos standarte EN 13432 „Naudotų pakuočių, numatomų kompostuoti ir biologiškai skaidyti, reikalavimai. Galutinio pakuočių sutvarkymo vertinimo kriterijai ir bandymo schema“ nustatytos savybės, kurias turi turėti medžiaga, kad ji būtų laikoma kompostuojama, t. y., kad ji galėtų būti perdirbta vykdant organinio utilizavimo procesą, kurį sudaro kompostavimas ir anaerobinis skaidymas. Komisija turėtų prašyti Europos standartizacijos komitetą parengti kompostavimo sode standartą; [16 pakeit.]

(6 g)

kai kurias plastikines medžiagas jų gamintojai nurodo esant aerobiškai biologiškai skaidžias. Tokiose plastikinėse medžiagose aerobiškai biologiškai skaidūs priedai, paprastai metalo druskos, būna susimaišę su įprastu plastiku. Dėl tų priedų oksidacijos šios plastikinės medžiagos skyla į mažas dalis, kurios lieka aplinkoje. Todėl klaidinga tokias plastikines medžiagas vadinti biologiškai skaidžiomis. Dėl skilimo matomos šiukšlės, kaip antai plastikiniai maišeliai, virsta nematomomis antrinio mikroplastiko šiukšlėmis. Tokiu būdu atliekų problema nesprendžiama, o greičiau didina aplinkos taršą tomis plastikinėmis medžiagomis. Todėl tokios plastikinės medžiagos neturėtų būti naudojamos plastikiniam įpakavimui; [17 pakeit.]

(6h)

reikėtų palaipsniui panaikinti medžiagų, kurios yra kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai, ir medžiagų, kurios ardo endokrininę sistemą, naudojimą pakavimui, kad būtų išvengta nereikalingo tokių medžiagų poveikio žmonėms ir tokios medžiagos nepatektų į aplinką atliekų etape; [18 pakeit.]

(6i)	kenksmingosios medžiagos, visų pirma endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos, esančios plastikiniuose maišeliuose, turėtų būti visiškai uždraustos siekiant užtikrinti tinkamą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį; [19 pakeit.]

(7)	plastikinių maišelių mažinimo priemonės turėtų būti tokios, kad jomis būtų tvariai mažinamas lengvųjų plastikinių maišelių naudojimas ir nepadidėtų bendras pakuočių kiekis; [20 pakeit.]

(7a)

siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų pripažįstamas biologiškai skaidomų ir kompostuojamų maišelių ženklinimas naudojant ženklą, atvaizdą ar spalvinį kodą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti šiuos ženklinimo būdus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; [21 pakeit.]

(8)	šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (6) ir jos turėtų padėti įgyvendinti taršos šiukšlėmis mažinimo priemones, kurių imtasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB (7);

(8a)	siekiant nepadaryti neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui, visoje Sąjungoje turėtų būti taikomos vienodos sąlygos dėl naudojamų medžiagų. Dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse diskriminuojamos kai kurios medžiagos, sunkiau vykdyti antrinį perdirbimą ir prekybą; [22 pakeit.]

(9)	todėl Direktyva 94/62/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 94/62/EB iš dalies keičiama taip:

Į 3 straipsnį įterpiami šie punktai:

„-2a. plastikiniai maišeliai – iš plastikinių medžiagų, apibrėžtų Komisijos reglamento (ES) Nr. 10/2011 (*1) 3 straipsnio 1 dalyje, pagaminti maišeliai su rankenomis arba be rankenų, kurie tiekiami vartotojams buities prekių ar maisto produktų pardavimo vietose pirkiniams gabenti. Plastikiniai maišeliai, kurie reikalingi užtikrinant maisto produktų higieną drėgniems, nefasuotiems maisto produktams, pvz., žaliai mėsai, žuvies ar pieno produktams, ir nesupakuotiems maisto pusgaminiams vynioti, pagal šią direktyvą nelaikomi plastikiniais maišeliais; [48 ir 53 pakeit.]

2a. lengvieji plastikiniai maišeliai – iš plastikinių medžiagų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 10/2011 3 straipsnio 1 dalyje punkte , pagaminti maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 50 mikronų ir kurie tiekiami vartotojams buities prekių ar maisto produktų pardavimo vietose , išskyrus labai lengvus plastikinius maišelius; [24 pakeit.]

2b. labai lengvi plastikiniai maišeliai – iš plastikinių medžiagų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 10/2011 3 straipsnio 1 punkte, pagaminti maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 10 mikronų; [25 pakeit.]

2c. oksidacija skaidomos plastikinės medžiagos – plastikinės medžiagos, kurių sudėtyje yra priedų, kurie paskatina plastikinės medžiagos skilimą į plastikinės medžiagos mikrodaleles; [26 pakeit.]

2d. biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekos bei panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, mėšlas, nuotekų dumblas ar kitos biologiškai skaidžios atliekos, pavyzdžiui, natūralūs audiniai, popierius ar perdirbta mediena. Joms taip pat nepriskiriami maisto gamybos šalutiniai produktai, kurie niekada netampa atliekomis; [27 pakeit.]

2e. kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos – medžiagos, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (*2) VI priedo 3 dalį yra 1A arba 1B kategorijos kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai; [28 pakeit.]

2f. endokrininę sistemą ardančios medžiagos – medžiagos, turinčios endokrininę sistemą ardančių savybių, kurios, moksliniais duomenimis, gali daryti rimtą poveikį žmonių sveikatai arba kurios nustatytos pagal procedūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (*3) 59 straipsnyje, arba kurios yra nustatytos pagal Komisijos rekomendaciją […/…/ES] (*4) ;

(*1) 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 12, 2011 1 15, p. 1). "

(*2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).“. [28 pakeit.]"

(*3) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). "

(*4) … Komisijos rekomendacija […/…/ES] dėl endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijų (OL C …).“. [29 pakeit.]"

4 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„-1a. Valstybės narės užtikrina, kad pakuotė būtų pagaminta taip, kad joje kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai medžiagų arba endokrininę sistemą ardančių medžiagų koncentracija nebūtų didesnė kaip 0,01 proc. Valstybės narės užtikrina, kad pakuotė būtų pagaminta taip, kad joje nebūtų oksidacija skaidomų plastikinių medžiagų. Tos priemonės turi būti užtikrintos ne vėliau kaip … (*5) . [30 pakeit.]

1a. Valstybės narės imasi priemonių, kad tvariai sumažintų lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą savo teritorijoje per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo mažiausiai:

—	50 proc. iki … (*6) ir

—	80 proc. iki … (*7) ,

palyginti su vidutiniu suvartojimu Sąjungoje 2010 m., atitinkamai. [31 pakeit.]

Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad maisto produktais prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai nedalytų nemokamai plastikinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius maišelius arba tokių labai lengvų plastikinių maišelių pakaitalus, kaip nurodyta šeštoje pastraipoje.

Valstybės narės užtikrina, kad maisto produktais prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai už lengvuosius plastikinius maišelius imtų mokestį, kuris būtų veiksmingas ir proporcingas siekiant pirmoje pastraipoje nurodyto tikslo. Valstybės narės užtikrina, kad maisto produktais prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai už storesnius plastikinius maišelius imtų bent tą patį mokestį ir kad ekonominės veiklos vykdytojai prekybos vietoje nepakeistų lengvuosius plastikinius maišelius labai lengvais plastikiniais maišeliais. Valstybės narės imasi šių priemonių ne vėliau kaip … (*8).

Atskiro biologinių atliekų surinkimo sistemas nustačiusios valstybės narės gali reikalauti, kad maisto produktais prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai iki 50 proc. sumažintų biologiškai skaidomų ir kompostuojamų lengvųjų plastikinių maišelių kainą.

Valstybės narės ragina maisto produktais prekiaujančius ekonominės veiklos vykdytojus už lengvuosius plastikinius maišelius imti mokestį, kuris būtų veiksmingas ir proporcingas siekiant pirmoje pastraipoje nurodyto tikslo. [32 pakeit.]

Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad labai lengvi plastikiniai maišeliai, naudojami sausiems biriems, nesupakuotiems maisto produktams, pvz., vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams, vynioti, būtų laipsniškai pakeičiami maišeliais, pagamintais iš perdirbto popieriaus, arba labai lengvais biologiškai skaidomais ir kompostuojamais plastikiniais maišeliais. Valstybės narės turi pakeisti 50 proc. iki … (*9) ir 100 proc. iki … (*10) . [33 pakeit.]

Tokios priemonės gali būti, be kita ko, nacionaliniai naudojimo mažinimo planai, ekonominės priemonės bei pardavimo apribojimai Valstybės narės gali panaudoti kitas ekonomines priemones ir toliau taikyti arba pradėti taikyti pardavimo apribojimus , kuriais nukrypstama nuo 18 straipsnio. Tačiau tokios priemonės nėra savavališkos valstybių narių tarpusavio prekybos diskriminacijos arba užslėpto jos apribojimo būdas. [34 pakeit.]

Teikdamos ataskaitas Komisijai pagal 17 straipsnį, valstybės narės taip pat praneša ir apie šių priemonių poveikį visam susidarančiam pakuočių atliekų kiekiui.

1b. Mažmenininkai leidžia vartotojams atsisakyti ir palikti prekybos vietoje bet kokias pakuotes, kurios jiems yra nereikalingos, visų pirma maišelius. Mažmenininkai užtikrina, kad tokios pakuotės būtų pakartotinai panaudojamos arba perdirbamos. [35 pakeit.]

1c. Komisija ir valstybės narės bent jau pirmaisiais metais po šios direktyvos įsigaliojimo skatina visuomenės informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas apie neigiamą per didelio įprastinių plastikinių maišelių naudojimo poveikį aplinkai. [36 pakeit.]

1d. Valstybės narės užtikrina, kad dėl lengvųjų plastikinių maišelių naudojimo mažinimo priemonių nepadidėtų bendras pakuočių kiekis.“. [38 pakeit.]

(*5) Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos. "

(*6) Treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos. "

(*7) Penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos. "

(*8) Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos. "

(*9) Treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos. "

(*10) Penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos. "

Įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Ant plastikinių maišelių nurodytina informacija

Jeigu naudojami biologiškai skaidomi maišeliai, tai turi būti aiškiai nurodyta ant maišelio naudojant ženklą, atvaizdą ar spalvinį kodą. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiami tokie ženklai, siekiant užtikrinti jų pripažinimą visoje Sąjungoje. Valstybės narės gali patvirtinti priemones, kuriomis nurodomos kitos savybės, pvz., pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir biologinis skaidumas.“. [39 pakeit.]

Įterpiamas šis straipsnis:

„20a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 6a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo… (*11).

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6a straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 6a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu Europos Parlamentas arba Taryba per dviejų mėnesių laikotarpį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą nepareiškė prieštaravimo arba jei iki šio laikotarpio pabaigos ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“. [40 pakeit.]

(*11) Iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo data. "

II priedo 3 dalies c ir d punktai iš dalies keičiami taip:

„c)	Pakuotės, naudojamos kompostui Pakuočių atliekos, kurios apdorojamos siekiant jas kompostuoti, turi taip biologiškai skaidytis, kad tai būtų suderinama su atskiro surinkimo sistema ir su pramoniniais kompostavimo procesais ir (arba) kompostavimo sode veikla, kur jos pateks.

d)	Biologiškai skaidžios pakuotės Biologiškai skaidomos pakuočių atliekos turi būti tokios kilmės, kad galėtų fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai irti taip, kad visos medžiagos galiausiai suskiltų į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį.“. [41 pakeit.]

2 straipsnis

1. Valstybės narės iš dalies pakeičia nacionalinės teisės aktus, jeigu tai būtina, ir užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi per dvylika mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [42 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

2a straipsnis

Iki … (*12) Komisija įvertina šios direktyvos veiksmingumą ir nusprendžia, ar reikalingos tolesnės priemonės, jei tinkama, pateikdama teisėkūros pasiūlymą. [43 pakeit.]

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C, , p. .

(2) OL C, , p. .

(3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10).

(5) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(6) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571 galutinis).

(7) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(*12) Šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/931

P7_TA(2014)0418

Išorės jūrų sienų stebėjimas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (COM(2013)0197 – C7-0098/2013 – 2013/0106(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/91)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0197),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0098/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (1), ypač į jos nuostatas dėl kovos su prekyba žmonėmis ir narkotikų prekeiviais,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 13 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0461/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.

P7_TC1-COD(2013)0106

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 656/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/932

P7_TA(2014)0419

Finansinė atsakomybė, susijusi su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra ES ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka (COM(2012)0335 – C7-0155/2012 – 2012/0163(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/92)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0335),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0155/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7–0124/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (1);

pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Ši pozicija pakeičia 2013 m. gegužės 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0219).

P7_TC1-COD(2012)0163

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 912/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

Šio reglamento priėmimas ir taikymas nedaro poveikio Sutartimis nustatytam kompetencijos padalijimui ir neturi būti aiškinamas kaip Sąjungos naudojimasis pasidalijamąja kompetencija srityse, kuriose Sąjunga savo kompetencija nepasinaudojo.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/934

P7_TA(2014)0420

Apsauga nuo importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš ES narėmis nesančių valstybių ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (COM(2013)0192 – C7-0097/2013 – 2013/0103(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/93)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0192),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0097/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0053/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (1);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Pagal 2014 m. vasario 5 d. priimtus pakeitimus (šios dienos priimti tekstai, P7_TA(2014)0082).

P7_TC1-COD(2013)0103

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

apsaugos nuo importo dempingo kaina ir subsidijuojamo importo iš šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, bendrosios taisyklės yra nustatytos atitinkamai Tarybos reglamente (EB) Nr. 1225/2009 (2) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 597/2009 (3) (toliau bendrai – reglamentai). Reglamentai priimti 1995 m., pabaigus Urugvajaus derybų raundą. Kadangi nuo tada jie buvo ne kartą iš dalies keičiami, 2009 m. Taryba nusprendė reglamentus kodifikuoti, siekdama aiškumo ir racionalumo;

(2)	taigi reglamentai buvo iš dalies pakeisti, tačiau jų veikimas iš esmės nesikeitė nuo 1995 m. Todėl 2011 m. Komisija pradėjo reglamentų peržiūrą, kad, inter alia, būtų geriau atsižvelgiama į XXI a. pradžios verslo poreikius;

(3)

remiantis šios peržiūros išvadomis, reikėtų iš dalies pakeisti tam tikras reglamentų nuostatas, siekiant didesnio skaidrumo ir nuspėjamumo, nustatyti veiksmingas kovos su trečiųjų šalių atsakomaisiais veiksmais priemones, pagerinti veiksmingumą, patikimiau užtikrinti nuostatų įgyvendinimą ir tobulinti peržiūrų praktiką. Be to, į Reglamentus turėtų būti įtraukta tam tikra praktika, kuria pastaraisiais metais vadovautasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose; [1 pakeit.]

(4)

norint, kad antidempingo ir antisubsidijų tyrimai būtų skaidresni ir labiau nuspėjami, šalys, kurioms gali turėti poveikio laikinosios antidempingo ir kompensacinės priemonės, visų pirma importuotojai, turėtų žinoti, kad tokias priemones ketinama nustatyti. Suteiktas laikas turėtų atitikti laikotarpį nuo įgyvendinimo akto projekto pateikimo antidempingo komitetui, įsteigtam pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnį, ir antisubsidijų komitetui, įsteigtam pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 25 straipsnį, iki to akto Komisijos priėmimo. Šis laikotarpis nustatytas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje. Be to, kai vykdant tam tikrus tyrimus netikslinga nustatyti laikinąsias priemones, pageidautina, kad tokiais atvejais šalys pakankamai iš anksto apie tai žinotų; [2 pakeit.]

(5)	prieš nustatant laikinąsias priemones eksportuotojams ar gamintojams turėtų būti suteiktas tam tikras neilgas laikotarpis individualaus dempingo ar subsidijų skirtumo apskaičiavimui patikrinti. Taip būtų galima ištaisyti apskaičiavimo klaidas prieš nustatant priemones; [95 pakeit.]

(6)

norint užtikrinti, kad būtų veiksmingų kovos su atsakomaisiais veiksmais priemonių, Sąjungos gamintojams turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis reglamentų nuostatomis nebijant trečiųjų šalių atsakomųjų veiksmų. Pagal galiojančias nuostatas esant ypatingoms aplinkybėms , ypač kai tai susiję su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), tyrimą galima inicijuoti negavus skundo, jei turima pakankamai dempingo, kompensuotinų subsidijų, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų. Prie tokių ypatingų aplinkybių turėtų būti priskirti ir trečiųjų šalių grasinimai atsakomaisiais veiksmais; [3 pakeit.]

(7)

pradėjus tyrimą be skundo Sąjungos gamintojams turėtų būti nustatyta prievolė pateiktas prašymas bendradarbiauti ir pateikti tyrimui tęsti būtiną informaciją, kad jos būtų pakankamai tokiam tyrimui atlikti grasinimų dėl atsakomųjų veiksmų atveju. Mažosios ir labai mažos įmonės turėtų būti atleidžiamos nuo tos prievolės, siekiant apsaugoti jas nuo nepagrįstos biurokratinės naštos ir išlaidų; [4 pakeit.]

(8)

trečiosios šalys vis dažniau kišasi į prekybą žaliavomis, norėdamos išlaikyti žaliavas savo teritorijoje vidaus naudotojų grandžiai, pvz., nustato eksporto mokesčius arba taiko dvigubą kainodarą. Tokiais atvejais žaliavų kainos nėra normalių rinkos jėgų, atitinkančių konkrečios žaliavos pasiūlą ir paklausą, veikimo pasekmė. Toks kišimasis papildomai iškraipo prekybą. Todėl Sąjungos gamintojai patiria ne tik žalingą dempingą, bet ir, palyginti su tokią veiklą vykdančių trečiųjų šalių naudotojų grandies gamintojais, papildomus prekybos iškraipymus. Norint tinkamai apsaugoti prekybą struktūrinių žaliavos rinkos iškraipymų atvejais neturi būti taikoma mažesnio muito taisyklė;

(9)

Sąjungoje kompensuotinos subsidijos yra iš esmės uždraustos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Todėl trečiųjų šalių taikomos kompensuotinos subsidijos ypač iškraipo prekybą. Komisijos patvirtintos valstybės pagalbos teikiama vis mažiau. Todėl, kalbant apie antisubsidijų priemonę, mažesnio muito taisyklė neturėtų būti toliau taikoma importui iš subsidijas teikiančios (-ių) šalies (-ių);

(10)

siekiant optimizuoti peržiūrų praktiką, jei pabaigus priemonių galiojimo pabaigos peržiūros tyrimą priemonės nepratęsiamos, per tyrimą surinkti muitai turėtų būti grąžinami importuotojams. Ši nuostata tinkama, jei tiriamuoju laikotarpiu nenustatomos sąlygos, dėl kurių priemonės turėtų būti toliau taikomos; [5 pakeit.]

(11)	tam tikra praktika, kuria pastaraisiais metais vadovautasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose, turėtų būti įtraukta į reglamentus;

(11a)

Komisija bet kokį dokumentą, kuriuo siekiama patikslinti dažnai naudojamą Komisijos praktiką, susijusią su šio reglamento taikymu, (įskaitant ketverių gairių – dėl panašios šalies atrankos, dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros ir trukmės, dėl žalos skirtumų ir dėl Sąjungos interesų – projektus) turėtų patvirtinti tik įsigaliojus šiam reglamentui ir po tinkamų konsultacijų su Europos Parlamentu ir Taryba, be to, tokiame dokumente turėtų visapusiškai atsispindėti šio reglamento turinys; [6 pakeit.]

(11b)

Sąjunga nėra TDO konvencijų šalis, bet jų šalimis yra jos valstybės narės. Šiuo metu visos Sąjungos valstybės narės yra ratifikavusios tik svarbiausias TDO konvencijas. Siekdama atnaujinti socialinių standartų pakankamo lygio apibrėžtį, nustatytą remiantis Reglamento (ES) Nr. 1225/2009 Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Komisija deleguotaisiais aktais atnaujins šį priedą, kai tik Sąjungos valstybės narės ratifikuos kitas prioritetines TDO konvencijas; [7 pakeit.]

(12)	Sąjungos pramonė nebeturėtų būti apibrėžiama pagal reglamentuose nustatytas inicijavimo ribas;

(12a)

įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, sunku dalyvauti prekybos apsaugos procedūrose dėl tų procedūrų sudėtingumo ir didelių su jomis susijusių išlaidų. Reikėtų padėti MVĮ naudotis priemonėmis sustiprinant MVĮ pagalbos tarnybos, kuri turėtų teikti pagalbą MVĮ, kai jos teikia skundus ir stengiasi pasiekti tyrimams pradėti būtiną lygį, vaidmenį. Taip pat atsižvelgiant į MVĮ būdingus apribojimus turėtų būti geriau pritaikytos su prekybos apsaugos procedūromis susijusios administracinės procedūros; [8 pakeit.]

(12b)

antidempingo atvejais tyrimai turėtų trukti ne ilgiau nei devynis mėnesius, o tokie tyrimai turėtų būti baigti per 12 mėnesių nuo tyrimo pradžios. Antisubsidijų atvejais tyrimai turėtų trukti ne ilgiau nei devynis mėnesius, o tokie tyrimai turėtų būti baigti per 10 mėnesių nuo tyrimo pradžios. Bet kuriuo atveju laikinieji muitai turėtų būti taikomi tik laikotarpiu, kuris prasideda praėjus 60 dienų nuo tyrimo pradžios ir baigiasi praėjus šešiems mėnesiams nuo tyrimo pradžios; [9 pakeit.]

(12c)

Komisija turėtų atskleisti suinteresuotosioms šalims, Europos Parlamentui ir Tarybai daugiau įmonių jai pateiktos nekonfidencialios informacijos. Komisija turėtų būti įpareigota, prieš priimdama bet kokį įmonės pasiūlymą, konsultuotis su Sąjungos pramone; [10 pakeit.]

(13)	jei pradiniuose tyrimuose nustatoma, kad dempingo ar subsidijų skirtumai nesiekia de minimis ribų, eksportuotojų, dėl kurių nebus vykdomas tolesnis peržiūros tyrimas, atžvilgiu tyrimas turėtų būti nedelsiant baigiamas;

(14)

dėl antidempingo ir antisubsidijų peržiūrų tyrimų tikslinga nustatyti, kad būtų galima pasirinkti kitus metodus nei per tyrimą, dėl kurio buvo nustatyta priemonė, kad, inter alia, būtų užtikrinama, kad tam tikru metu atliekant tyrimus būtų taikomi suderinti metodai. Ši nuostata visų pirma leis keisti metodus, juos patikslinus atsižvelgiant į pasikeitusią padėtį;

(15)	jei tenkinamos vengimo tyrimo inicijavimo sąlygos, importas turėtų būti registruojamas visais atvejais;

(16)

vengimo tyrimuose patartina panaikinti sąlygą, kad nagrinėjamojo produkto gamintojai, norintys, kad jiems nebūtų taikomas registravimas ar išplėstieji muitai, neturėtų būti susiję su gamintojais, kuriems taikomos pradinės priemonės. Patirtis rodo, kad kartais nagrinėjamojo produkto gamintojai priemonių nevengia, tačiau yra susiję su gamintoju, kuriam taikomos pradinės priemonės, todėl minėtą sąlygą tikslinga panaikinti. Gamintojams nereikėtų užkirsti kelio pasinaudoti minėta išimtimi vien todėl, kad jie susiję su gamintoju, kuriam taikomos pradinės priemonės. Be to, jei priemonių vengiama Sąjungos teritorijoje, tai, kad importuotojai yra susiję su gamintojais, kuriems taikomos priemonės, neturėtų būti lemiamas veiksnys sprendžiant, ar importuotojui galima taikyti išimtį;

(17)	tais atvejais, kai Sąjungos gamintojų yra tiek daug, kad reikia vykdyti atranką, gamintojų grupė turėtų būti atrenkama ne vien iš skundą teikiančių gamintojų, bet iš visų Sąjungos gamintojų;

(18)	vertinant Sąjungos interesus visiems Sąjungos gamintojams, ne vien skundą teikiantiems gamintojams, turėtų būti suteikta galimybė pateikti savo pastabas; [93 pakeit.]

(18a)

Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 597/2009 įgyvendinimo metinė ataskaita yra struktūrinio tarpinstitucinio dialogo šiuo klausimu dalis ir sudaro galimybę reguliariai ir laiku stebėti prekybos apsaugos priemones. Viešai skelbiant tokią ataskaitą praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ji pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei užtikrinamas prekybos apsaugos priemonių skaidrumas. [11 pakeit.]

(18b)

Komisija turėtų užtikrinti didesnį tyrimo procedūrų, vidaus procedūrų ir tyrimų rezultatų skaidrumą ir visos nekonfidencialios bylos turėtų būti prieinamos suinteresuotosioms šalims interneto platformoje; [12 pakeit.]

(18c)

Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą turėtų reguliariai informuoti apie visus pradedamus tyrimus ir jų eigą; [13 pakeit.]

(18d)

kai Sąjungos gamintojų yra tiek daug, kad reikia vykdyti atranką, Komisija, atrinkdama gamintojų grupę, turėtų visapusiškai atsižvelgti į MVĮ grupėje užimamą dalį, ypač įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju; [14 pakeit.]

(18e)

siekiant pagerinti prekybos apsaugos priemonių veiksmingumą, profesinėms sąjungoms turėtų būti leidžiama pateikti raštiškus skundus kartu su Sąjungos pramone; [92 pakeit.]

(19)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 597/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 iš dalies keičiamas taip:

-1.	Pavadinimas pakeičiamas taip: „2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių“; [15 pakeit.]

-1a.

Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(11a)

trečiosios šalys vis dažniau kišasi į prekybą siekdamos naudos vidaus gamintojams, pvz., jos nustato eksporto mokesčius arba taiko dvigubą kainodarą. Dėl tokio kišimosi prekyba papildomai iškraipoma. Todėl Sąjungos gamintojams žalą daro ne tik dempingas, bet ir papildomi prekybos iškraipymai, palyginti su tokią veiklą vykdančių trečiųjų šalių gamintojais. Papildomi prekybos iškraipymai gali atsirasti ir dėl skirtingo lygio darbo ir aplinkosaugos standartų. Taigi mažesnio muito taisyklė neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai eksportuojanti šalis taiko nepakankamo lygio socialinius ir aplinkosaugos standartus. Pakankamas lygis nustatomas ratifikavus svarbiausias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir daugiašalius aplinkosaugos susitarimus (DAS), kurių šalis yra ES. Nesąžininga konkurencija ypatingai kenkia mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kadangi dėl savo mažo dydžio jos negali prisitaikyti prie tokios konkurencijos. Taigi, mažesnio muito taisyklė neturėtų būti taikoma tuo atveju, kai skundas pateiktas sektoriaus, kurį sudaro daugiausia MVĮ, vardu. Tačiau mažesnio muito taisyklė visada turėtų būti taikoma tais atvejais, kai struktūriniai žaliavų rinkos iškraipymai atsiranda dėl mažiausiai išsivysčiusios šalies priimto sprendimo apsaugoti savo visuomenės interesus;“; [16 pakeit.]

-1b.

1 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Bet kurio dempingo kaina parduodamo produkto naudojimas, susijęs su valstybės narės žemyninio šelfo arba išskirtinės ekonominės zonos tyrinėjimu arba jų išteklių naudojimu, laikomas importu pagal šį reglamentą ir apmokestinamas atitinkamu muito mokesčiu, kai toks naudojimas Sąjungos pramonei daro žalą.“; [17 pakeit.]

-1c.	1 straipsnis papildomas šia dalimi: „4a. Šiame reglamente sąvoka „žaliava“ suprantama kaip konkretaus gaminio sąnaudos, turinčios didelį poveikį gamybos sąnaudoms.“; [18 pakeit.]

-1d.

1 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4b. Turėtų būti laikoma, kad žaliavai poveikį daro struktūriniai iškraipymai, kai jos kaina yra ne vien įprastinio rinkos jėgų veikimo, kuriam įtaką daro pasiūla ir paklausa, rezultatas. Tokie iškraipymai yra trečiųjų šalių kišimosi, apimančio, pvz., eksporto mokesčius, eksporto apribojimus ir dvigubų kainų sistemas, rezultatas.“; [19 pakeit.]

-1e.

2 straipsnio 7 dalies a punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„Atitinkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė parenkama pagrįstu būdu ir tinkamai atsižvelgiant į visą atrankos metu pateiktą patikimą informaciją. Atrinkta valstybė taip pat turi taikyti pakankamo lygio socialinius ir aplinkosaugos standartus, o pakankamas lygis nustatomas pagal tai, ar trečioji šalis ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina DAS ir jų protokolus, kurių šalis Sąjunga visada yra, ir Ia priede išvardytas TDO konvencijas. Be to, atsižvelgiama į terminus; kada tinkama, pasirenkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė, kuri yra to paties tyrimo objektu.“; [70 ir 86 pakeit.]

1.	4 straipsnio 1 dalyje įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „1. Šiame reglamente sąvoka „Sąjungos pramonė“ suprantama kaip panašius produktus gaminančių Sąjungos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį visos Sąjungos produkcijos, išskyrus:“;

1a.

5 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Išskyrus 6 dalyje numatytus atvejus, tyrimas nustatyti įtariamo dempingo buvimą, mastą ir poveikį pradedamas, gavus raštišką bet kurio fizinio ar juridinio asmens arba asociacijos, neturinčios juridinio asmens teisių Sąjungos pramonės vardu pateiktą skundą. Skundus taip pat kartu gali teikti Sąjungos pramonės subjektai arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bet kokia jų vardu veikianti asociacija, neturinti juridinio asmens teisių, ir profesinės sąjungos .“; [87 ir 90 pakeit.]

1b.

5 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. Nagrinėjant antidempingo bylas, Komisija, pasitelkusi MVĮ pagalbos tarnybą, įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, sudaro geresnes galimybes naudotis priemone.

MVĮ pagalbos tarnyba didina informuotumą apie priemonę, teikia informaciją ir paaiškinimus apie tai, kaip paduoti skundą ir kaip geriau pateikti dempingo ir žalos įrodymus.

MVĮ pagalbos tarnyba pateikia standartines nuolatiniais tikslais teikiamų statistinių duomenų formas ir klausimynus.

Pradėjus tyrimą, MVĮ pagalbos tarnyba informuoja apie tą tyrimą MVĮ ir atitinkamas jų asociacijas, kurioms pradėtas tyrimas galėtų turėti įtakos, ir praneša joms atitinkamus galutinius terminus, iki kurių įmonės gali užsiregistruoti kaip suinteresuotosios šalys.

MVĮ pagalbos tarnyba padeda spręsti klausimus, iškylančius pildant klausimynus, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ skundams, susijusiems su tyrimu, pradėtu pagal 5 straipsnio 6 dalį. Ji kiek galėdama padeda mažinti dėl kalbos barjerų atsirandančią naštą.

Jei MVĮ pateikia dempingo prima facie įrodymų, MVĮ pagalbos tarnyba suteikia MVĮ informaciją apie atitinkamo produkto importo apimties ir vertės pokyčius pagal 14 straipsnio 6 dalį.

MVĮ pagalbos tarnyba taip pat supažindina su papildomais būdais susisiekti ir palaikyti ryšį su bylas nagrinėjančiu pareigūnu ir nacionalinėmis muitinėmis. Be to, MVĮ pagalbos tarnyba informuoja MVĮ apie galimybes prašyti persvarstyti priemones ir grąžinti sumokėtus antidempingo muitus ir apie tokiam prašymui taikomas sąlygas.“; [20 pakeit.]

1c.	5 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa: „Įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju Komisija, pasitelkdama MVĮ pagalbos tarnybą, padeda pasiekti nustatytas ribas.“; [21 pakeit.]

1d.

5 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jeigu ypatingomis aplinkybėmis, ypač kai tai susiję su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, Komisija nusprendžia pradėti tyrimą negavusi Sąjungos pramonės subjektų arba jų vardu paduoto raštiško skundo, kuriuo prašoma pradėti tokį tyrimą, tai daroma remiantis šiam tyrimui pagrįsti pakankamais dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymais, nurodytais 2 dalyje.“; [22 pakeit.]

1e.

6 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:

„9. Pradėjus tyrimą pagal 5 straipsnio 9 dalį, jis, jei tai įmanoma, turi būti baigtas per 9 mėnesius. Tačiau bet kuriuo atveju toks tyrimas turi būti baigtas per vienus metus nuo jo pradžios, laikantis 8 straipsnio pagrindu priimtų išvadų dėl įsipareigojimų arba 9 straipsnio pagrindu priimtų išvadų dėl galutinių veiksmų. Tyrimo laikotarpis, ypač jei tyrimas susijęs su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, jei tai įmanoma, sutampa su finansiniais metais.“; [23 pakeit.]

6 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„10. Panašaus produkto Sąjungos gamintojai privalo gamintojų, išskyrus mažuosius ir labai mažus Sąjungos gamintojus, prašoma bendradarbiauti tyrimuose, inicijuotuose pagal 5 straipsnio 6 dalį. [24 pakeit.]

10a. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims užtikrina kuo geresnes galimybes susipažinti su informacija, naudodama tokią informavimo sistemą, kai tyrimo bylas papildžius nauja nekonfidencialia informacija suinteresuotosios šalys gauna pranešimą. Su nekonfidencialia informacija taip pat turi būti galima susipažinti ir naudojant interneto platformą.[25 pakeit.]

10b. Komisija, prireikus pasitelkusi bylas nagrinėjantį pareigūną, užtikrina, kad suinteresuotosioms šalims būtų garantuota galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis ir kad tyrimai būtų vykdomi nešališkai, teisingai ir per tinkamą laikotarpį. [26 pakeit.]

10c. Suinteresuotosioms šalims paprašius Komisija visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis parengia klausimynus, kurie naudojami atliekant tyrimą.“; [27 pakeit.]

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Laikinieji muitai gali būti nustatyti, jeigu pagal 5 straipsnį yra pradėtos tyrimo procedūros, jeigu suinteresuotoms šalims apie tai pranešta ir sudaryta pakankamai galimybių pateikti informaciją bei pastabas, remiantis 5 straipsnio 10 dalimi, jeigu preliminariai nustatomas dempingo faktas bei jo sąlygota žala Sąjungos pramonei, ir jeigu ginant Sąjungos interesus būtina užkirsti kelią tokiai žalai. Laikinieji muitai nustatomi ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo tyrimo pradžios, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tyrimo pradžios.“; [28 pakeit.]

a)	1 dalis papildoma šiuo sakiniu: „Laikinieji muitai netaikomi dvi savaites po to, kai suinteresuotosioms šalims pateikiama informacija pagal 19a straipsnį. Šios informacijos pateikimas neturi poveikio sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti vėliau.“ [29 pakeit.]

2 dalis pakeičiama taip:

2. „Laikinojo antidempingo muito suma neviršija nustatyto laikinojo dempingo skirtumo , bet ji turėtų būti mažesnė už dempingo skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

Toks mažesnis muitas netaikomas šiais atvejais:

Išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje nustatyta struktūrinių žaliavų rinkos iškraipymų, ši suma turėtų būti mažesnė už dempingo skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti. arba reikšmingo valstybės kišimosi, susijusio, be kita ko, su kainomis, išlaidomis ir sąnaudomis, įskaitant, pvz., žaliavas ir energiją, mokslinius tyrimus ir darbo jėgą, produkciją, pardavimą ir investicijas, valiutos keitimo kursą ir sąžiningos prekybos finansavimo sąlygas ;

b)	eksportuojanti valstybė netaiko pakankamo lygio socialinių ir aplinkosaugos standartų, o pakankamas lygis nustatomas pagal tai, ar trečioji šalis ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina DAS ir jų protokolus, kurių šalis Sąjunga tuo metu yra, ir Ia priede išvardytas TDO konvencijas;

c)	skundo pateikėjas atstovauja įvairialypei ir susiskaidžiusiai pramonei, kurią sudaro daugiausia MVĮ;

d)	atlikus tyrimą arba atskirą antisubsidijų tyrimą bent preliminariai nustatyta, kad eksportuojanti šalis skiria vieną ar daugiau subsidijų konkretų produktą eksportuojantiems gamintojams.

Tačiau toks mažesnis muitas visada taikomas, kai konkretų produktą eksportuojančioje šalyje nustatyta struktūrinių žaliavų rinkos iškraipymų ir tokia šalis priskiriama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, išvardytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012 (*1) IV priede.

(*1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008.“; [30 pakeit.]"

3a.

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tuo atveju, kai preliminariai buvo nustatytas dempingas ir žala, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, gali priimti bet kurio eksportuotojo savanoriškus pakankamus įsipareigojimus peržiūrėti savo kainas ar nutraukti eksportą dempingo kainomis, jei taikant tokius pasiūlymus bus veiksmingai pašalintas žalingas dempingo poveikis. Tokiu atveju ir tol, kol šie įsipareigojimai galioja, laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 7 straipsnio 1 dalį, ar galutiniai muitai, Tarybos nustatyti pagal 9 straipsnio 4 dalį, kartu su vėlesniais pakeitimais, netaikomi atitinkamam nagrinėjamųjų produktų, gaminamų Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo nurodytų bendrovių, importui. Kainos pagal šiuos įsipareigojimus didinamos ne daugiau nei būtina dempingo skirtumui pašalinti, ir jos turėtų būti didinamos mažiau nei dempingo skirtumas, jei tokio padidinimo užtektų žalai Sąjungos pramonei pašalinti, nebent Komisija, skirdama laikinuosius ar galutinius muitus, nusprendė, kad tas mažesnis muitas neturi būti taikomas.“; [31 pakeit.]

3b.

8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Iš šalių, kurios siūlo savo įsipareigojimus, gali būti reikalaujama pateikti pagrįstą nekonfidencialią tokių įsipareigojimų versiją, kad jie būtų prieinami kitoms tyrimu suinteresuotoms šalims, Europos Parlamentui ir Tarybai. Reikalaujama, kad šalys atskleistų kiek įmanoma daugiau su tokių įsipareigojimų turiniu ir pobūdžiu susijusios informacijos, tinkamai saugant konfidencialią informaciją, kaip nustatyta 29 straipsnyje. Be to, Komisija, prieš priimdama tokį pasiūlymą, turi konsultuotis su Sąjungos pramone dėl pagrindinių įsipareigojimų požymių.“; [32 pakeit.]

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Inicijavus tyrimą pagal 5 straipsnio 9 dalį, žala paprastai laikoma nereikšminga, jeigu nagrinėjamasis importas neviršija 5 straipsnio 7 dalyje nustatyto kiekio. Atliekant tą patį tyrimą ir nustačius, kad dempingo skirtumas yra mažesnis nei 2 % procentinėmis dalimis išreikštos eksporto kainos, tyrimas nedelsiant baigiamas.“;

4 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Antidempingo muito suma neviršija nustatyto dempingo skirtumo , tačiau ji turėtų būti mažesnė už šį skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti .

Toks mažesnis muitas netaikomas šiais atvejais:

Išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje nustatyta struktūrinių žaliavų rinkos iškraipymų, ši suma yra mažesnė už dempingo skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti arba reikšmingo valstybės kišimosi, susijusio, be kita ko, su kainomis, išlaidomis ir sąnaudomis, įskaitant, pvz., žaliavas ir energiją, mokslinius tyrimus ir darbo jėgą, produkciją, pardavimą ir investicijas, valiutos keitimo kursą ir sąžiningos prekybos finansavimo sąlygas ;

b)	eksportuojanti valstybė netaiko pakankamo lygio socialinių ir aplinkosaugos standartų, o pakankamas lygis nustatomas pagal tai, ar trečioji šalis ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina DAS ir jų protokolus, kurių šalis Sąjunga tuo metu yra, ir Ia priede išvardytas TDO konvencijas;

c)	skundo pateikėjas atstovauja įvairialypei ir susiskaidžiusiai pramonei, kurią sudaro daugiausia MVĮ;

d)	atlikus tyrimą arba atskirą antisubsidijų tyrimą nustatyta, kad eksportuojanti šalis skiria vieną ar daugiau subsidijų konkretų produktą eksportuojantiems gamintojams.

Tačiau toks mažesnis muitas visada taikomas, kai konkretų produktą eksportuojančioje šalyje nustatyta struktūrinių žaliavų rinkos iškraipymų ir ta šalis priskiriama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, išvardytoms Reglamento (ES) Nr. 978/2012 IV priede.“; [33 pakeit.]

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)

2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Priemonių galiojimo termino peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Pavyzdžiui, tokią tikimybę gali patvirtinti įrodymai, kad tęsiasi dempingas arba žala, kad tik pritaikytos priemonės pašalino žalą, arba kad susidariusi eksporto situacija arba rinkos sąlygos rodo tolesnio, žalą sukeliančio dempingo tikimybę. Tokią tikimybę taip pat gali patvirtinti nuolatinis eksportuojančios valstybės kišimasis.“; [77/rev pakeit.]

5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei po pagal 2 dalį atlikto tyrimo priemonė baigia galioti, visi po to tyrimo inicijavimo dienos surinkti muitai grąžinami, jei to paprašo ir su tuo sutinka nacionalinė muitinės įstaiga, vadovaudamasi taikytinais Sąjungos muitų teisės aktais dėl muito grąžinimo ir atsisakymo išieškoti muitą. Grąžindamos muitą atitinkamos nacionalinės muitinės įstaigos palūkanų nemoka.“ [35 pakeit.]

b)	9 dalis išbraukiama.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	3 dalies antrasis sakinys pakeičiamas taip: „Tyrimai inicijuojami pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu ir priėmus Komisijos reglamentą, kuriame muitinės įstaigoms taip pat nurodoma registruoti importą pagal 14 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų.“;

4 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Importas neregistruojamas pagal 14 straipsnio 5 dalį arba jam netaikomos priemonės, kai jį vykdo bendrovės, kurioms taikomos išimtys. Tinkamais įrodymais pagrįsti prašymai dėl išimčių pateikiami per laikotarpį, nurodytą Komisijos reglamente, kuriuo tyrimas inicijuojamas. Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla yra už Sąjungos ribų, išimtys gali būti taikomos nagrinėjamojo produkto gamintojams, kurie, kaip nustatyta, nevengė priemonių, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla yra Sąjungoje, išimtys gali būti taikomos importuotojams, kurie gali įrodyti nevengiantys priemonių, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.“;

6a.	14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Pagal šį reglamentą gali būti priimtos specialios nuostatos, ypač nuostatos dėl bendro kilmės sąvokos apibrėžimo, pateiktos Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, arba pagal jo 2 straipsnį.“; [36 pakeit.]

6b)

14 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Komisija, laiku informavusi valstybes nares, nurodo muitinių institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo registracijos datos. Importas pradedamas registruoti, kai Sąjungos pramonė pareikalauja ir pateikia pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti. Importas taip pat gali būti pradedamas registruoti pačios Komisijos iniciatyva.

Importas pradedamas registruoti nuo tyrimo inicijavimo dienos, kai Sąjungos pramonė skunde pateikia reikalavimą registruoti ir pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti.

Registracija įvedama reglamentu, kuriame nurodomas tokio veiksmo tikslas ir, jei reikia, galimos turtinės prievolės suma. Registruoti importą privaloma ne ilgesnį kaip devynių mėnesių laikotarpį.“; [79 pakeit.]

6c.

14 straipsnio 6 dalis keičiama taip:

„6. Kiekvieną mėnesį valstybės narės atsiskaito Komisijai apie nagrinėjamųjų produktų, kuriems taikomos priemonės, importą, o taip pat apie muitų, renkamų pagal šį reglamentą, sumas. Gavusi konkretų pagrįstą suinteresuotosios šalies prašymą ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto komiteto nuomonę šiuo klausimu, Komisija gali nuspręsti suteikti jiems informaciją apie šių gaminių importo mastą ir vertę.“; [75 pakeit.]

6d.

14 straipsnis papildomas šia dalimi:

„7a. Visais atvejais, kai Komisija ketina patvirtinti arba paskelbti bet kokį dokumentą, kuriuo siekiama patikslinti dažnai naudojamą Komisijos praktiką, susijusią su bet kokių šio reglamento dalių taikymu, ji, prieš patvirtindama arba paskelbdama dokumentą, konsultuojasi su Europos Parlamentu ir Taryba ir siekia bendro susitarimo, kad atitinkamas dokumentas būtų patvirtintas. Tokie pat procedūriniai reikalavimai taikomi tvirtinant vėlesnius tokių dokumentų pakeitimus. Bet kuriuo atveju kiekvienas toks dokumentas turi visapusiškai atitikti šio reglamento nuostatas. Nei vienu tokiu dokumentu neišplečiama Komisijos veiksmų laisvė, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, priimti priemones.“; [39 pakeit.]

17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tais atvejais, kai Sąjungos gamintojų, eksportuotojų, ar importuotojų, kurie sutinka bendradarbiauti atliekant tyrimą, produkto tipų ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas tyrimui atrenkant tik pagrįstai nustatytą skaičių šalių, produktų ar sandorių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami, arba tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Atliekant galutinę šalių atranką įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokią dalį jie užima atitinkamame sektoriuje. “; [40 pakeit.]

Įterpiamas šis straipsnis:

„19a straipsnis

Informacija apie laikinąsias priemones

1. Sąjungos gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, jiems atstovaujančios asociacijos ir eksportuojančios šalies atstovai gali prašyti pateikti jiems informaciją apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Prašymai pateikti šią informaciją teikiami raštu, laikantis pranešime apie inicijavimą nustatytų terminų. Ši informacija pateikiama šalims bent prieš dvi savaites iki 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikiniesiems muitams nustatyti pabaigos. Pateikiama ši informacija:

a)	tik informacijai skirta siūlomų muitų santrauka ir

b)	kaip apskaičiuotas dempingo skirtumas ir skirtumas, tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti konfidencialumą, kaip nustatyta 19 straipsnyje. Šalys gali per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl apskaičiavimų tikslumo. [41 pakeit.]

2. Tais atvejais, kai ketinama ne nustatyti laikinuosius muitus, o tęsti tyrimą, suinteresuotosioms šalims apie tai pranešama prieš dvi savaites iki 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikiniesiems muitams nustatyti pabaigos.“;

21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, tipiniai naudotojai ir vartotojams atstovaujančios organizacijos per pranešime apie antidempingo tyrimo inicijavimą nustatytus terminus gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai, kad institucijos turėtų tvirtą pagrindą atsižvelgti į visas nuomones ir informaciją, sprendžiant, ar dėl Sąjungos interesų reikia nustatyti priemones. Kitoms šiame straipsnyje nurodytoms šalims sudaromos galimybės gauti tokią informaciją arba tinkamas jos santraukas ir suteikiama teisė reaguoti į šią informaciją.“ [42 pakeit.]

9a.	22 straipsnis papildomas šia dalimi: „1a. Kai tik visos valstybės narės patvirtina naujas TDO konvencijas, Komisija atitinkamai atnaujina Ia priedą, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje nustatytos procedūros .“; [43 pakeit.]

9b.

Įterpiamas šis straipsnis:

„22a straipsnis

Ataskaita

1. Siekdama palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos vykdomą reglamento įgyvendinimo stebėseną, Komisija, tinkamai saugodama konfidencialią informaciją, kaip nustatyta 19 straipsnyje, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo metinę ataskaitą; tokios ataskaitos pateikimas yra Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos dialogo dėl prekybos apsaugos priemonių dalis. Ataskaitoje pateikiama informacija apie laikinųjų ir galutinių priemonių taikymą, tyrimų baigimą nenustatant priemonių, įsipareigojimus, pakartotinius tyrimus, peržiūras ir tikrinamuosius vizitus, taip pat apie įvairių organų, atsakingų už šio reglamento įgyvendinimo ir iš jo kylančių prievolių vykdymo stebėseną, veiklą. Ataskaitoje taip pat nurodomos prekybos apsaugos priemonės, kurias naudoja trečiosios šalys Sąjungos atžvilgiu, pateikiama informacija apie Sąjungos pramonės subjektų, kurie susiję su taikomomis priemonėmis, atsigavimą ir apie skundus dėl taikomų priemonių. Ataskaitoje aptariama Komisijos Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančio pareigūno ir MVĮ pagalbos tarnybos veikla, susijusi su šio reglamento taikymu.

2. Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus. Šios ataskaitos tema gali būti rengiama rezoliucija.

3. Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos Komisija ją viešai paskelbia.“; [44 pakeit.]

9c.

Papildoma šiuo priedu:

„Ia priedas

7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytos TDO konvencijos

Konvencija dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29) (1930 m.)

Konvencija dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) (1948 m.)

Konvencija dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98) (1949 m.)

Konvencija dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100) (1951 m.)

Konvencija dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105) (1957 m.)

Konvencija dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111) (1958 m.)

Konvencija dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138) (1973 m.)

Konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Nr. 182) (1999 m.)“; [45 pakeit.]

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 597/2009 iš dalies keičiamas taip:

-1.	Pavadinimas pakeičiamas taip: „2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių“; [46 pakeit.]

-1a.

Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(9a)

Sąjungoje kompensuotinos subsidijos iš esmės uždraustos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Todėl trečiųjų šalių taikomos kompensuotinos subsidijos itin iškraipo prekybą. Laikui bėgant Komisija palaipsniui mažino leistinos valstybės pagalbos sumą. Todėl, kalbant apie antisubsidijų priemonę, mažesnio muito taisyklė neturėtų būti toliau taikoma importui iš subsidijas teikiančios (-ių) šalies (-ių).“; [47 pakeit.]

-1b.

1 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Bet kurio subsidijuojamo produkto naudojimas, susijęs su valstybės narės žemyninio šelfo arba išskirtinės ekonominės zonos tyrinėjimu arba jų išteklių naudojimu, laikomas importu pagal šį reglamentą ir apmokestinamas atitinkamu muito mokesčiu, kai toks naudojimas Sąjungos pramonei daro žalą.“; [48 pakeit.]

1.	9 straipsnio 1 dalyje įžanginė formuluotė pakeičiama taip: „1. Šiame reglamente sąvoka „Sąjungos pramonė“ suprantama kaip panašius produktus gaminančių Sąjungos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį visos Sąjungos produkcijos, išskyrus:“;

1a.

10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Išskyrus 8 dalyje numatytus atvejus, tyrimas siekiant nustatyti įtariamo dempingo buvimą, mastą ir poveikį pradedamas, gavus raštišką bet kurio fizinio ar juridinio asmens arba asociacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, Sąjungos pramonės vardu pateiktą skundą. Skundus taip pat gali kartu pateikti Sąjungos pramonė arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, arba bet kuri asociacija, neturinti juridinio asmens teisių, veikiantys Sąjungos pramonės vardu, ir profesinės sąjungos.“; [91 pakeit.]

1b.	10 straipsnio 6 dalis papildoma šia pastraipa: „Įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), Komisija padeda pasiekti šias ribas padedant MVĮ pagalbos tarnybai.“; [94 pakeit.]

1c.

10 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8. Jeigu ypatingomis aplinkybėmis, ypač kai tai susiję su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, Komisija nusprendžia pradėti tyrimą negavusi Sąjungos pramonės subjektų arba jų vardu paduoto raštiško skundo, kuriame prašoma pradėti tokį tyrimą, tai daroma remiantis šiam tyrimui pagrįsti pakankamais kompensuotinų subsidijų buvimo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymais, nurodytais 2 dalyje.“; [49 pakeit.]

1d.

11 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:

„9. Tyrimo procedūros, inicijuotos pagal 10 straipsnio 11 dalį, turi būti baigtos, jei tai įmanoma, per 9 mėnesius. Tačiau bet kuriuo atveju tyrimas baigiamas per 10 mėnesių nuo jo pradžios, remiantis išvadomis pagal 13 straipsnį įsipareigojimų atžvilgiu arba pagal 15 straipsnį galutinių veiksmų atžvilgiu. Tyrimo laikotarpis, ypač jei tyrimas susijęs su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, jei tai įmanoma, sutampa su finansiniais metais.“; [51 pakeit.]

11 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„11. Panašaus produkto Sąjungos gamintojai privalo gamintojų, išskyrus mažuosius ir labai mažus Sąjungos gamintojus, prašoma bendradarbiauti tyrimuose, inicijuotuose pagal 10 straipsnio 8 dalį.“ [50 pakeit.]

11a. Nagrinėjant antisubsidijų bylas, Komisija, pasitelkusi MVĮ pagalbos tarnybą, įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, sudaro geresnes galimybes naudotis priemone.

MVĮ pagalbos tarnyba didina informuotumą apie priemonę, teikia informaciją ir paaiškinimus apie tai, kaip paduoti skundą ir kaip geriau pateikti kompensuotinų subsidijų ir žalos įrodymus. MVĮ pagalbos tarnyba pateikia standartines nuolatiniais tikslais teikiamų statistinių duomenų formas ir klausimynus.

MVĮ pagalbos tarnyba padeda spręsti klausimus, iškylančius pildant klausimynus, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ skundams, susijusiems su tyrimu, pradėtu pagal 10 straipsnio 8 dalį. Ji kiek galėdama padeda mažinti dėl kalbos barjerų atsirandančią naštą.

Jei MVĮ pateikia kompensuotinų subsidijų prima facie įrodymų, MVĮ pagalbos tarnyba suteikia MVĮ informaciją apie atitinkamo produkto importo apimties ir vertės pokyčius pagal 24 straipsnio 6 dalį.

MVĮ pagalbos tarnyba taip pat supažindina su papildomais būdais susisiekti ir palaikyti ryšį su bylas nagrinėjančiu pareigūnu ir nacionalinėmis muitinėmis. Be to, MVĮ pagalbos tarnyba informuoja MVĮ apie galimybes prašyti persvarstyti priemones ir grąžinti sumokėtus kompensuotinų subsidijų muitus ir apie tokiam prašymui taikomas sąlygas. [52 pakeit.]

11b. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims užtikrina kuo geresnes galimybes susipažinti su informacija, naudodama tokią informavimo sistemą, kai tyrimo bylas papildžius nauja nekonfidencialia informacija suinteresuotosios šalys gauna pranešimą. Su nekonfidencialia informacija taip pat turi būti galima susipažinti ir naudojant interneto platformą. [53 pakeit.]

11c. Komisija, prireikus pasitelkusi bylas nagrinėjantį pareigūną, užtikrina, kad suinteresuotosioms šalims būtų garantuota galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis ir kad tyrimai būtų vykdomi nešališkai, teisingai ir per tinkamą laikotarpį. [54 pakeit.]

11d. Suinteresuotosioms šalims paprašius Komisija visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis parengia klausimynus, kurie naudojami atliekant tyrimą.“; [55 pakeit.]

12 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

-a)	antra pastraipa pakeičiama taip: „Laikinieji muitai nustatomi ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo tyrimo pradžios, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tyrimo pradžios.“; [56 pakeit.]

a)	trečia pastraipa pakeičiama taip: „Laikinojo kompensacinio muito suma neviršija visos laikinai nustatytos kompensuotinos subsidijos sumos.“;

b)	Pabaigoje pridedama ši pastraipa: „Laikinieji muitai netaikomi dvi savaites po to, kai suinteresuotosioms šalims pateikiama informacija pagal 29b straipsnį. Šios informacijos pateikimas neturi poveikio sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti vėliau.“ [57 pakeit.]

3a.

13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tuo atveju, kai preliminariai buvo nustatytas subsidijavimas ir žala, Komisija gali pripažinti savanoriškus įsipareigojimus, kuriais remiantis:

a)	kilmės ir (arba) eksportuojanti valstybė sutinka panaikinti ar apriboti subsidiją arba imtis kitų priemonių šių subsidijų poveikiui kompensuoti; arba

b)	bet kuris eksportuotojas įsipareigoja peržiūrėti savo kainas arba nutraukti eksportą į aptariamą vietovę, kol kompensuotinos subsidijos teikia naudą, jei Komisija, po konkrečių konsultacijų su Patariamuoju komitetu, nusprendžia, jog žalingas subsidijų poveikis bus pašalintas.

Tokiu atveju tol, kol galioja šie įsipareigojimai, laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 12 straipsnio 3 dalį, ir galutiniai muitai, Tarybos nustatyti pagal 15 straipsnio 1 dalį, netaikomi atitinkamam svarstomo produkto, pagaminto kompanijose, nurodytose Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo ir kituose tolesniuose šio sprendimo pakeitimuose, importui.

Mažesnio muito taisyklė netaikoma kainoms, dėl kurių susitarta pagal tokius įsipareigojimus vykdant antisubsidijų tyrimus.“; [58 pakeit.]

3b.

13 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Iš šalių, kurios siūlo savo įsipareigojimus, reikalaujama pateikti pagrįstą nekonfidencialią tokių įsipareigojimų versiją, kad jie būtų prieinami kitoms tyrimu suinteresuotoms šalims, Europos Parlamentui ir Tarybai. Reikalaujama, kad šalys atskleistų kiek įmanoma daugiau su tokių įsipareigojimų turiniu ir pobūdžiu susijusios informacijos, tinkamai saugant konfidencialią informaciją, kaip nustatyta 29 straipsnyje. Be to, Komisija, prieš priimdama tokį pasiūlymą, turi konsultuotis su Sąjungos pramone dėl pagrindinių įsipareigojimų požymių.“; [59 pakeit.]

4.	14 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Kompensuotinų subsidijų suma laikoma de minimis, jei ji sudaro mažiau nei 1 % ad valorem, išskyrus tyrimus dėl importo iš besivystančių valstybių, kai de minimis riba yra 2 % ad valorem.“;

5.	15 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip: „Kompensacinio muito dydis neviršija nustatytos kompensuotinos subsidijos sumos.“;

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis papildoma šia pastraipa: „Jei po pagal 18 straipsnį atlikto tyrimo priemonės baigia galioti, visi po to tyrimo inicijavimo dienos surinkti muitai grąžinami.“ Prašymą grąžinti turėtų pateikti nacionalinės muitinės įstaigos, laikydamosi taikytinų Sąjungos muitų teisės aktų.“ [60 pakeit.]

b)	6 dalis išbraukiama.

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	4 dalies antrajame sakinyje žodžiai „gali būti nurodoma“ pakeičiami žodžiu „nurodoma“.

b)	6 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip: „Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla yra už Sąjungos ribų, išimtys gali būti taikomos nagrinėjamojo produkto gamintojams, kurie, kaip nustatyta, nevengė priemonių, kaip apibrėžta 3 dalyje.“;

c)	6 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip: „Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla yra Sąjungoje, išimtys gali būti taikomos importuotojams, kurie gali įrodyti nevengiantys priemonių, kaip apibrėžta 3 dalyje.“;

7a.	24 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Pagal šį reglamentą gali būti priimtos specialios nuostatos, ypač nuostatos dėl bendro kilmės sąvokos apibrėžimo, pateiktos Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, arba pagal jo 2 straipsnį.“; [61 pakeit.]

7b.

24 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

Importas pradedamas registruoti, kai Sąjungos pramonė pareikalauja ir pateikia pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti. Importas taip pat gali būti pradedamas registruoti pačios Komisijos iniciatyva.

Importas pradedamas registruoti nuo tyrimo inicijavimo dienos, kai Sąjungos pramonė skunde pateikia reikalavimą registruoti ir pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti.

7c.

24 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Kiekvieną mėnesį valstybės narės atsiskaito Komisijai apie nagrinėjamųjų produktų, kuriems taikomos priemonės, importą, o taip pat apie muitų, renkamų pagal šį reglamentą, sumas. Gavusi konkretų pagrįstą suinteresuotosios šalies prašymą ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodyto komiteto nuomonę šiuo klausimu, Komisija gali nuspręsti suteikti jiems informaciją apie šių gaminių importo mastą ir vertę.“; [76 pakeit.]

7d.

24 straipsnis papildomas šia dalimi:

„7a. Visais atvejais, kai Komisija ketina patvirtinti arba paskelbti bet kokį dokumentą, kuriuo siekiama patikslinti dažnai naudojamą Komisijos praktiką, susijusią su bet kokių šio reglamento dalių taikymu, ji, prieš patvirtindama arba paskelbdama dokumentą, konsultuojasi su Europos Parlamentu ir Taryba ir siekia bendro susitarimo, kad atitinkamas dokumentas būtų patvirtintas. Tokie pat procedūriniai reikalavimai taikomi tvirtinant vėlesnius tokių dokumentų pakeitimus. Bet kuriuo atveju kiekvienas toks dokumentas turi visapusiškai atitikti šio reglamento nuostatas. Nei vienu tokiu dokumentu negali būti išplečiama Komisijos veiksmų laisvė, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, priimti priemones.“; [64 pakeit.]

27 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tais atvejais, kai Sąjungos gamintojų, eksportuotojų, ar importuotojų, kurie bendradarbiauja atliekant tyrimą, arba produkto rūšių ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas:

a)	tyrimui atrenkant tiktai pagrįstą skaičių šalių, produktų ar sandorių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami; or

b)	tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima tinkamai ištirti per turimą laiką.

Atliekant galutinę šalių atranką įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokią dalį jie užima atitinkamame sektoriuje. “; [65 pakeit.]

Po 29 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

„29b straipsnis

Informacija apie laikinąsias priemones

1. Sąjungos gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, jiems atstovaujančios asociacijos ir kilmės ir (arba) eksporto šalis gali prašyti jiems pateikti informaciją apie planuojamus nustatyti laikinuosius muitus. Prašymai pateikti šią informaciją teikiami raštu, laikantis pranešime apie inicijavimą nustatytų terminų. Ši informacija pateikiama šalims bent prieš dvi savaites iki 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikiniesiems muitams nustatyti pabaigos.

Pateikiama ši informacija:

a)	tik informacijai skirta siūlomų muitų santrauka ir

b)	kaip apskaičiuotas subsidijų skirtumas ir skirtumas, tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti konfidencialumą, kaip nustatyta 29 straipsnyje. Šalys gali per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl apskaičiavimų tikslumo.

2. Tais atvejais, kai ketinama ne nustatyti laikinuosius muitus, o tęsti tyrimą, suinteresuotosioms šalims apie tai pranešama prieš dvi savaites iki 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikiniesiems muitams nustatyti pabaigos.“ [66 pakeit.]

10.

31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, tipiniai naudotojai ir vartotojams atstovaujančios organizacijos per pranešime apie kompensacinio tyrimo inicijavimą nustatytus terminus gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai, kad institucijos turėtų tvirtą pagrindą atsižvelgti į visas nuomones ir informaciją, sprendžiant, ar dėl Sąjungos interesų reikia nustatyti priemones. Kitoms šiame straipsnyje nurodytoms šalims sudaromos galimybės gauti šią informaciją arba tinkamas jos santraukas ir suteikiama teisė reaguoti į šią informaciją.“ [67 pakeit.]

10a.

Įterpiamas šis straipsnis:

„33a straipsnis

Ataskaita

3. Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos Komisija ją viešai paskelbia.“. [68 pakeit.]

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ne vėliau kaip … (*2) jis konsoliduojamas su Reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 ir Reglamentu (EB) Nr. 597/2009. [69 pakeit.]

4 straipsnis

Šis reglamentas taikomas visiems tyrimams, kurių inicijavimo pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 10 straipsnio 11 dalį arba Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 5 straipsnio 9 dalį paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(2) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).

(3) 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009 7 18, p. 93).

(*2) Trys mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/952

P7_TA(2014)0421

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statutas ir finansavimas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (COM(2012)0499 – C7-0288/2012 – 2012/0237(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/94)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0499),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 224 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0288/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Audito Rūmų nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių, taikymo (4),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0140/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2013 3 7, p. 1.

(2) OL C 133, 2013 5 9, p. 90.

(3) OL C 62, 2013 3 2, p. 77.

(4) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 46.

P7_TC1-COD(2012)0237

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/953

P7_TA(2014)0422

Sąjungos politinių partijų finansavimas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos politinių partijų finansavimo (COM(2012)0712 – C7-0393/2012 – 2012/0336(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/95)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0712),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0393/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Audito Rūmų nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 31 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0200/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2013 3 7, p. 1.

P7_TC1-COD(2012)0336

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/954

P7_TA(2014)0423

Sąjungos bendrajam biudžetui taikomos finansinės taisyklės ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (COM(2013)0639 – C7-0303/2013 – 2013/0313(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/96)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0639),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0303/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3 d. Audito Rūmų nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0108/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 4, 2014 1 8, p. 1.

P7_TC1-COD(2013)0313

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. …/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 547/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Bendras pareiškimas dėl bendrųjų įmonių biudžeto įvykdymo atskiro patvirtinimo pagal Finansinio reglamento 209 straipsnį

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutinka, jog tam, kad bendrosios įmonės galėtų pasinaudoti supaprastintomis finansinėmis taisyklėmis, geriau pritaikytomis atsižvelgiant į jų viešąjį ir privatųjį pobūdį, šios įmonės turėtų būti įsteigtos remiantis Finansinio reglamento 209 straipsniu.

Tačiau institucijos taip pat sutinka, kad:

—

atsižvelgiant į bendrųjų įmonių ypatingą pobūdį bei dabartinį statusą ir siekiant užtikrinti tęstinumą įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, bendrosioms įmonėms turėtų būti toliau taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas, kurį, remdamasis Tarybos rekomendacija, suteikia Europos Parlamentas. Todėl pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigiamų bendrųjų įmonių steigimo teisės aktuose turi būti numatytos specialios leidžiančios nukrypti nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio nuostatos. Tose nukrypti leidžiančiose nuostatose bus paminėtas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir jos apims visus būtinus papildomus patikslinimus;

—

siekiant, kad bendrosios įmonės galėtų nedelsiant pradėti naudotis naujojoje finansinėje sistemoje padarytais supaprastinimais, būtina, kad įsigaliotų 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms taikomo pavyzdinio finansinio reglamento, parengtas remiantis Finansinio reglamento 209 straipsniu.

Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija:

—

užtikrins, kad į bendrųjų įmonių finansines taisykles būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, siekiant atspindėti tai, kad į jų steigiamuosius teisės aktus yra įtrauktos nuostatos dėl atskiro biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

—	atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą ketina pasiūlyti atitinkamus Finansinio reglamento 209 straipsnio ir 60 straipsnio 7 dalies patikslinimus.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/956

P7_TA(2014)0424

Jūrų transporto išmetamas anglies dioksido kiekis ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM(2013)0480 – C7-0201/2013 – 2013/0224(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/97)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0480),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0201/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0080/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 170.

P7_TC1-COD(2013)0224

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 [1 pakeit.]

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje (4), kuriame raginama, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant tarptautinę jūrų laivybą, prisidėtų prie numatyto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, suteiktas aiškus įgaliojimas: „jeigu valstybės narės nepatvirtintų tarptautinio susitarimo, kuris apimtų tarptautinės laivybos sektoriaus emisijas mažinimo rodikliuose, parengtuose pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją (toliau – TJO), arba ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrija nepatvirtintų nė vieno susitarimo, parengto remiantis JTBKKK, tai Komisija turėtų pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų numatyta įtraukti siekį mažinti emisijas tarptautinės laivybos sektoriuje į Bendrijos įsipareigojimą, kuris turėtų įsigalioti iki 2013 m. Toks pasiūlymas, kuriame būtų atsižvelgiama į galimą naudą aplinkai, turėtų turėti kuo mažesnį neigiamą poveikį Bendrijos konkurencingumui.“;

(1a)	jūrų transportas daro įtaką pasaulio klimatui ir oro kokybei dėl išmetamo anglies dioksido (CO2) ir kitų išmetamųjų teršalų, įskaitant azoto oksidus (NOx), sieros oksidus (SOx), metaną (CH4), kietąsias daleles ir suodžius; [2 pakeit.]

(1b)

tarptautinė jūrų laivyba tebėra vienintelė transporto rūšis, kuriai netaikomas Sąjungos įsipareigojimas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Remiantis atliktu poveikio vertinimu, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo dėl reglamento, tarptautinių laivų išmetamo CO2 kiekis nuo 1990 iki 2008 m. Sąjungoje padidėjo 48 %; [3 pakeit.]

(1c)

atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį poveikio, atsirandančio ne dėl išmetamo CO2, suvokimą, pagal šį reglamentą reguliariai turėtų būti atliekamas jūrų transporto tokio poveikio pasaulio klimatui vertinimas. Remdamasi savo vertinimais ir atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl visapusiško požiūrio į išmetamą poveikį klimatui darančių antropogeninių ne CO2 dujų kiekį, Komisija turėtų išanalizuoti poveikį politikai ir priemonėms, siekdama mažinti šių išmetamųjų teršalų kiekį; [4 pakeit.]

(1d)

Komisija taip pat turėtų imtis veiksmų dėl kitos veiklos, kurią vykdant išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir oro teršalai, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį (t. y. naudojant šaldalus žvejybos laivuose), taip pat pakraunant ir iškraunant kurą ir piltinius krovinius garuojančios išlakos (pvz., lakieji organiniai junginiai ir kietosios dalelės); [5 pakeit.]

(1e)

2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ raginama, taikant principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, iki 2050 m. jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį sumažinti 40 % (jeigu įmanoma – 50 %), palyginti su 2005 m. lygiu; [6 pakeit.]

(1f)

2011 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ raginama visoje Sąjungoje vienodai 30 % sumažinti laivų išmetamą CO2 kiekį ir teršalų kiekį; šio tikslo siekti turėtų padėti TJO susitarimai dėl energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklio (EVEDR) ir Laivų energijos vartojimo efektyvumo valdymo planas (LEVEVP ); [7 pakeit.]

(2)

2011 m. liepos mėn. TJO patvirtino technines ir veiklos priemones, pirmiausia – naujiems laivams taikytiną EVEDR ir LEVEVP, kuriomis bus labiau sumažintas numatomas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas, tačiau vien šiomis priemonėmis negalima pasiekti tokio absoliutaus tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, kuris būtinas, kad pakaktų pastangų siekti pasaulinio tikslo – neleisti, kad pasaulinė temperatūra padidėtų daugiau kaip 2 oC;

(3)

remiantis TJO pateiktais duomenimis, savitasis laivų sunaudojamos energijos kiekis ir išmetamas CO2 kiekis, taikant veiklos priemones ir diegiant esamas technologijas galėtų būti sumažinti net 75 25–75 %; daugelis šių priemonių gali būti laikomos ekonomiškai efektyviomis ir galinčiomis teikti sektoriui grynosios naudos , nes sumažinus kuro išlaidas atsiperka veiklos arba investicinės išlaidos; [8 pakeit.]

(4)

norint Sąjungos lygmeniu sumažinti laivų išmetamo anglies dioksido kiekį, geriausia galimybė tebėra įgyvendinti rinka paremtą priemonę, t. y. teršalų išmetimo kainą arba mokestį, kuriai reikia sukurti laivų kuro sąnaudomis pagrįstą išmetamo CO2 išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Duomenų apie tokius išmetamuosius teršalus rinkimas yra – tai būtų pirmasis nuoseklaus jūrų transporto išmetamų teršalų įtraukimo į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį etapas , kurį galima pateisinti tuo, kad būtina mažinti išmetamą tokių teršalų kiekį . Galimybė visuomenei susipažinti su duomenimis apie išmetamuosius teršalus padės panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias įdiegti daugelį priemonių, kurioms būdingos neigiamos išlaidos ir kuriomis būtų sumažintas sektoriaus išmetamas teršalų kiekis; [9 pakeit.]

(5)

priimti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kuro sąnaudų mažinimo priemones trukdo rinkos kliūtys, pvz., patikimos informacijos apie laivų kuro naudojimo efektyvumą arba laivų įrangos atnaujinimo technologijų trūkumas, nepakankama galimybė gauti finansinių išteklių investicijoms į laivų efektyvumą ir nevienodos paskatos, nes laivų savininkai negautų naudos iš investicijų į laivų efektyvumą, kadangi sąskaitas už kurą apmoka operatoriai;

(6)

konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir diskusijų su tarptautiniais partneriais rezultatai rodo, kad nuoseklus jūrų transporto išmetamųjų teršalų įtraukimo į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį metodas turėtų būti taikomas pirmiausia įgyvendinant patikimą jūrų transporto išmetamo CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, o vėliau nustatant šių naujas politikos priemones, t. y. teršalų išmetimo kainą arba mokestį . Šis metodas padės pasiekti nemažą pažangą tarptautiniu lygmeniu sudarant susitarimą dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų ir kitų priemonių, kuriomis tokio sumažinimo būtų siekiama mažiausiomis išlaidomis; [10 pakeit.]

(7)

tikimasi, kad įdiegus Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas, apie 2 proc., palyginti su įprastinės veiklos scenarijumi, o bendros grynosios išlaidos – apie 1,2 mlrd. EUR, nes ši sistema galėtų padėti šalinti rinkos kliūtis. pirmiausia tas, kurios yra susijusios su informacijos apie laivų efektyvumą trūkumu. Toks transporto išlaidų sumažinimas turėtų paskatinti tarptautinę prekybą. Be to, patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema yra būtina tam, kad Sąjungos arba pasaulio lygmeniu būtų galima taikyti rinka grindžiamas priemones arba efektyvumo standartus kitas priemones, kuriomis siekiama sudaryti geresnį pagrindą taikyti principą „teršėjas moka“ . Atsižvelgiant į tarptautinį laivybos pobūdį, pasaulio lygmeniu suderinti veiksmai būtų tinkamiausias ir veiksmingiausias tarptautiniame vandens transporto sektoriuje išmetamo teršalų kiekio mažinimo metodas. Pagal šią sistemą taip pat būtų teikiami patikimi duomenys, reikalingi tam, kad būtų galima nustatyti tikslius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir įvertinti jūrų transporto padarytą pažangą prisidedant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo tikslo; [11 pakeit.]

(8)

stebėsena turėtų būti taikoma visiems Sąjungos vidaus reisams, visiems atvykstamiesiems reisams iš paskutiniojo už Sąjungos ribų esančio uosto į pirmąjį įplaukimo į Sąjungą uostą ir visiems išvykstamiesiems reisams iš Sąjungos uosto į pirmąjį už Sąjungos ribų esantį įplaukimo uostą. Be to, turėtų būti stebimas uostuose išmetamo CO2 kiekiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis , įskaitant kiekius, kiekį, išmetamus išmetamą laivams stovint nuleidus inkarą arba judant uoste, ypač jeigu taikomos specialios išmetamo CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės arba priemonės, kuriomis siekiama vengti CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir alternatyvios technologijos, pavyzdžiui, elektroninis laivų prijungimas prieplaukoje . Šios taisyklės, laikantis nediskriminavimo principo, turėtų būti taikomos visiems laivams, nepaisant jų vėliavos; [12 pakeit.]

(8a)

atsižvelgiant į geografinę taikymo sritį ir dėl to vykdomą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną ne valstybių narių jurisdikcijai priklausančiose teritorijose bei į visame pasaulyje įsisteigusių bendrovių įtraukimą, Komisija turėtų ankstyvame etape ir tinkamai informuoti trečiąsias šalis apie stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, siekiant kuo didesnio pritarimo tarptautiniu lygmeniu; [13 pakeit.]

(9)

dėl diegiamų nuostatų sudėtingumo, itin techninio jų pobūdžio ir būtinybės visoje Sąjungoje taikyti vienodas taisykles, atsižvelgiant į tarptautinį jūrų transporto pobūdį ir numatomą į įvairių valstybių narių uostus įplauksiančių laivų gausą bei siekiant palengvinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos įgyvendinimą visoje Sąjungoje, siūloma sistema turėtų būti nustatyta reglamentu;

(10)

patikima laivams skirta Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema turėtų būti grindžiama išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimu remiantis kuro sąnaudomis, patirtomis per reisus iš Sąjungos uostų ir į Sąjungos uostus, arba tiksliomis ataskaitomis apie tikrąjį išmetamųjų teršalų kiekį, nes, atsižvelgiant į tai, kad laivų kuro rezervuarai yra dideli, kuro pardavimo duomenys negali būti pakankamai tikslūs šios konkrečios srities kuro sąnaudų įverčiai; [14 pakeit.]

(11)

pagal Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą taip pat turėtų būti renkama kita su klimatu susijusi aktuali informacija, suteikianti galimybę nustatyti laivų efektyvumą arba kad būtų galima išsamiau išnagrinėti išmetamųjų teršalų susidarymo priežastis. Be to, nustatant tokią taikymo sritį, Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema suderinama sistemą suderinti su tarptautinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama esamiems laivams nustatyti efektyvumo standartus, kartu atsižvelgiant į veiklos priemones, ir padedama padėti šalinti su informacijos trūkumu susijusias rinkos kliūtis; [15 pakeit.]

(12)

siekiant sumažinti laivų savininkams ir operatoriams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tenkančią administravimo naštą ir užtikrinti kuo geresnį stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos naudingumo ir išlaidų santykį nekliudant siekti labai didelės jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalies įtraukimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo nuostatos turėtų būti taikomos tik dideliems teršėjams. Išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus į Sąjungos uostus įplaukiančių ir išplaukiančių laivų dydį ir jų išmetamų teršalų kiekį buvo nustatyta 5 000 bruto tonų ribinė vertė. Didesni kaip 5 000 bruto tonų laivai sudaro apie 55 % į Sąjungos uostus įplaukiančių laivų skaičiaus ir išmeta apie 90 % viso susijusio išmetamųjų teršalų kiekio. Ši laikantis nediskriminavimo principo nustatyta ribinė vertė užtikrintų, kad sistema būtų taikoma svarbiausiems teršėjams. Nustačius mažesnę ribinę vertę padidėtų administracinė našta, o nustačius didesnę į sistemą būtų įtraukta mažiau išmetamųjų teršalų, todėl nukentėtų aplinkosauginis sistemos veiksmingumas;

(13)

siekiant dar labiau sumažinti laivų savininkų ir operatorių administracinę naštą, stebėsenos taisyklės turėtų būti grindžiamos CO2, nes tai pačios svarbiausios jūrų transporto išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, sudarančios apie 98 proc. viso šiame sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; [17 pakeit.]

(14)

nustatant šias taisykles turėtų būti atsižvelgiama į dabar taikomus reikalavimus ir laivuose jau turimus duomenis; todėl laivų savininkams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti vieną iš šių keturių stebėsenos metodų: naudoti bunkerio atsargų papildymo važtaraščius, taikyti kuro rezervuarų stebėseną, remtis taikomų degimo procesų srautmačiais arba tiesioginiais išmetamųjų teršalų kiekio matavimais. Laivui skirtame stebėsenos plane turėtų būti įrašytas pasirinktas būdas ir pateikta papildomos informacijos apie pasirinkto būdo taikymą;

(15)

bendrovė, atsakinga už visą laivybos veiklą vykdančio laivo ataskaitinį laikotarpį, turėtų būti laikoma atsakinga už visų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą šiuo ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant tinkamai patikrintos išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos pateikimą. Pasikeitus savininkui, naujasis savininkas bus atsakingas tik už stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, susijusius su ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo buvo perduota nuosavybės teisė. Kad būtų lengviau vykdyti šiuos įpareigojimus, naujasis savininkas turėtų gauti naujausio stebėsenos plano kopiją ir, jeigu taikytina, atitikties patvirtinimo dokumentą. Be to, pasikeitus savininkui turėtų būti pakeistas stebėsenos planas, kad naujasis laivo savininkas galėtų pats pasirinkti stebėsenos metodiką;

(16)

kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, klimato kaitos sukėlėjai ir oro teršalai šiuo etapu neturėtų būti įtraukti į Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, sistema galima užtikrinti darnų laivybos sektoriaus reguliavimą kitų sektorių atžvilgiu kad būtų išvengta reikalavimų diegti nepakankamai patikimą ir nepakankamai plačiai siūlomą rinkoje matavimo įrangą, dėl kurios galėtų kilti Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos įgyvendinimo sunkumų; [18 pakeit.]

(16a)

į MARPOL konvenciją įtrauktas privalomas EVEDR taikymas naujiems laivams ir LEVEVP taikymas visam pasaulio laivynui; [19 pakeit.]

(17)

siekiant kuo labiau sumažinti laivų savininkų ir operatorių administracinę naštą, ataskaitos turėtų būti teikiamos ir pateikta informacija skelbiama kartą per metus. Skelbiant tik išmetamųjų teršalų kiekio, kuro sąnaudų ir efektyvumo metinius vidurkius ir sumines vertes, turėtų būti išvengta konfidencialumo problemų. Komisijai pateikti duomenys turėtų būti papildyti statistiniais duomenimis, jeigu šie duomenys yra svarbūs Europos statistinės informacijos plėtojimui, rengimui ir sklaidai pagal Komisijos sprendimą 2012/504/ES (5);

(18)

akredituotų tikrintojų atliekamomis patikromis turėtų būti užtikrinta, kad stebėsenos planai ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos būtų teisingos ir atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Todėl tikrintojui būtina taikyti kompetencijos reikalavimus, kad jis galėtų atlikti tikrinimą pagal šį reglamentą. Siekiant užtikrinti tikrinimo paprastumą, svarbu, kad tikrintojai duomenų patikimumą tikrintų ataskaitose pateiktus duomenis lygindami su įverčiais, gautais remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis. Tokius įverčius galėtų teikti Komisija. Tikrintojai turėtų būti nepriklausomi ir kompetentingi fiziniai arba juridiniai asmenys, akredituoti nacionalinių akreditavimo įstaigų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (6); [20 pakeit.]

(19)	tikrintojo išduotas atitikties patvirtinimo dokumentas turėtų būti laikomas laive, kad būtų galima įrodyti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimų laikymąsi. Tikrintojai turėtų pranešti Komisijai apie tokių dokumentų išdavimą;

(20)	remdamasi panašių su saugia laivyba susijusių funkcijų vykdymo patirtimi, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) turėtų padėti Komisijai vykdyti kai kurias funkcijas;

(21)

už šio reglamento nuostatų nesilaikymą turėtų būti taikomos sankcijos. Su stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema susijusių įsipareigojimų vykdymas turėtų būti užtikrinamas remiantis esamomis priemonėmis, t. y. priemonėmis, nustatytomis taikant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/21/EB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/16/EB (8), ir informacija apie atitikties patvirtinimo dokumentų išdavimą. Dokumentą, kuriuo patvirtinama laivo atitiktis stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimams, Komisija turėtų įtraukti į Direktyvos 2009/16/EB 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą liudijimų ir dokumentų sąrašą;

(22)

Direktyvoje 2009/16/EB numatytas laivų sulaikymas už liudijimų, kurie turi būti laikomi laive, neturėjimą. Jeigu laivas nesilaiko stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimų ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, derėtų numatyti laivo išsiuntimo iš uosto galimybę. Ši nuostata turėtų būti taikoma taip, kad per tam tikrą pagrįstą laikotarpį būtų galima ištaisyti netinkamą padėtį;

(23)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (9) turėtų būti iš dalies pakeistas nustatant pagal šį reglamentą valstybių narių vykdytinos jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus;

(24)

Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema turėtų būti naudojama kaip pavyzdys įgyvendinant pasaulinę stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Pasaulinę stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą reikėtų įgyvendinti todėl, kad ji būtų veiksmingesnė dėl platesnės taikymo srities. Todėl Komisija turėtų reguliariai dalytis svarbia šio reglamento įgyvendinimo informacija su TJO ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir teikti TJO atitinkamus duomenis. Sudarius susitarimą dėl pasaulinės stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, Komisija turėtų persvarstyti Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, kad suderintų ją su pasauline sistema;

(25)

siekiant pasinaudoti geriausiąja sukaupta patirtimi ir moksliniais duomenimis, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl laivų išmetamo CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo tam tikrų techninių aspektų persvarstymo ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimo bei tikrintojų akreditavimo papildomų taisyklių nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [21 pakeit.]

(26)

siekiant užtikrinti vienodas automatizuotų sistemų ir standartinių elektroninių šablonų, skirtų Komisijai ir susijusioms valstybėms narėms teikti aiškią išmetamųjų teršalų kiekio ir kitą su klimatu susijusią aktualią informaciją, naudojimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10); [22 pakeit.]

(27)

siūlomo veiksmo tikslo, t. y. užtikrinti laivų išmetamo CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą – pirmąjį nuoseklaus šių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo metodo etapą, – ir pasiekti Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ nustatytus tikslus, valstybės narės, veikdamos savarankiškai, negali deramai pasiekti dėl jūrų transporto tarptautinio pobūdžio, todėl dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; [23 pakeit.]

(28)	stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos kūrimo taisyklės turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (12) nuostatas;

(29)	šis reglamentas turėtų įsigalioti 2015 m. liepos 1 d., kad iki pirmojo ataskaitinio laikotarpio, prasidėsiančio 2018 m. sausio 1 d., valstybės narės ir susijusios suinteresuotosios šalys turėtų pakankamai laiko imtis reikiamų priemonių, kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, plaukioja po juos arba išvyksta iš jų, išmetamo anglies dioksido (CO2) šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos su klimatu susijusios aktualios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamo CO2 išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. [24 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas didesniems kaip 5 000 bruto tonų laivams dėl jų per reisus iš paskutiniojo įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat plaukiojant po valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus išmetamų teršalų.

2. Šis reglamentas netaikomas karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams, žvejybos arba žuvų apdorojimo laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, ne mechaniniu būdu varomiems laivams ir valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais. [26 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	išmetamieji teršalai – į atmosferą iš 2 straipsnyje nustatytų laivų išmetamas CO2;

b)	įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti arba iškrauti krovinį arba įlaipinti ar išlaipinti keleivius, išskyrus sustojimus tik kuro papildymo, naujų atsargų įsigijimo ir (arba) įgulos pamainos pasikeitimo tikslais;

c)	bendrovė – 2 straipsnyje nustatytas laivo savininkas arba kitas asmuo, pvz., valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, iš laivo savininko perėmęs atsakomybę už jo veiklą;

d)	bruto tonos – metrinė bendroji talpa tonomis, apskaičiuota pagal talpos matavimo taisykles, nustatytas 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede;

e)	tikrintojas – tikrinimo veiklą vykdantis juridinis asmuo, nacionalinės akreditavimo įstaigos akredituotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ir šį reglamentą , arba agentūra, atsakinga už laivų išmetamų teršalų stebėsenos modeliavimo sistemą ; [28 pakeit.]

f)	tikrinimas – tikrintojo vykdoma veikla, skirta įvertinti bendrovės perduotų dokumentų atitiktį šio reglamento reikalavimams;

kita su klimatu susijusi informacija – su dėl laivų kuro sąnaudomis, transportavimo apimtimi sunaudojimo išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, nuplauktu atstumu, elektroninio laivų prijungimo prieplaukoje galimybėmis ir energijos vartojimo efektyvumu susijusi informacija, suteikianti galimybę analizuoti išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas ir vertinti parodanti laivų eksploatacines savybes; [29 pakeit.]

h)	teršalų išmetimo koeficientas – vidutinio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir sukėliklio veiklumo duomenų santykis, pagrįstas prielaida, kad degant įvyksta baigtinė oksidacija, o vykstant kitoms cheminėms reakcijoms įvyksta baigtinis virsmas;

neapibrėžtis – parametras, susijęs su kiekio nustatymo rezultatu, apibūdinantis verčių sklaidą, kuri galėtų būti pagrįstai susieta su tam tikram kiekiu, atsižvelgiant į sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį, išreiškiamas procentais ir apibūdinantis pasikliautinąjį intervalą apie vidutinę vertę, apimantį 95 % numanomų verčių, atsižvelgiant į verčių pasiskirstymo asimetriją;

j)	konservatyvus – atitinkantis prielaidų rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, jog nebūtų nepakankamai įvertintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis arba kad nebūtų pervertinti atstumai arba pervežtų krovinių kiekis; [30 pakeit.]

k)	tonos CO2 – metrinės tonos CO2; [31 pakeit.]

l)	ataskaitinis laikotarpis – vieni kalendoriniai metai, kuriais turi būti vykdoma išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir teikiamos ataskaitos.

la)	prisišvartavęs laivas – laivas, kuris stovi saugiai pritvirtintas ar nuleidęs inkarą viename iš Sąjungos uostų jo pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta; [32 pakeit.]

lb)	ledo klasė – laivui administracijos arba jos pripažintos organizacijos paskirtas žymuo, rodantis, kad laivas skirtas plaukioti jūros ledo sąlygomis. [33 pakeit.]

II SKYRIUS

STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

1 SKIRSNIS

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai ir metodai

4 straipsnis

Bendrieji stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai

1. Bendrovės pagal 2–6 dalis vykdo kiekvieno laivo kalendoriniais metais kiekviename ataskaitiniu laikotarpiu visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste priklausančiuose uostuose ir per kiekvieną visus atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykimo iš tokio uosto reisą reisus naudotos kuro rūšies ir sunaudoto kuro kiekio stebėseną ir teikia su tuo susijusias ataskaitas. [34 pakeit.]

2. Stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti išsamūs ir apimti visą tiek jūroje esančiam, tiek prisišvartavusiam laivui deginant kurą išmetamų teršalų išmetamą CO2 kiekį. Bendrovės imasi reikiamų priemonių, kad ataskaitiniu laikotarpiu nesusidarytų duomenų spragų. [35 pakeit.]

3. Stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti nuoseklūs ir palyginami laiko atžvilgiu. Bendrovės taiko vienodą stebėsenos metodiką ir naudoja vienodus duomenų rinkinius, kurie, gavus tikrintojo patvirtinimą, gali būti keičiami arba kuriems gali būti taikomos išimtys.

4. Bendrovės skaidriai renka, registruoja, kaupia, analizuoja ir dokumentais patvirtina stebėsenos duomenis, pateikdamos prielaidas, nuorodas, teršalų išmetimo koeficientus ir veiklos duomenis, kad tikrintojas galėtų atkurti išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo eigą.

5. Bendrovės užtikrina, kad nustatant išmetamųjų teršalų kiekį nebūtų daroma sistemingų arba tyčinių netikslumų. Jos nustato ir mažina netikslumų šaltinius.

6. Bendrovės suteikia galimybę pagrįstai įsitikinti išmetamųjų teršalų kiekio duomenų, kurie turėtų būti stebimi ir pateikiami ataskaitose, teisingumu.

6a. Bendrovės tolesnėje stebėsenos ir ataskaitų teikimo veikloje atsižvelgia į rekomendacijas, įtrauktas į tikrinimo ataskaitas, paskelbtas pagal 13 straipsnį. [36 pakeit.]

5 straipsnis

Jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodai

1. 4 straipsnio 1–3 dalių tikslais bendrovės kiekvieno jų laivo, didesnio kaip 5 000 bruto tonų, išmetamų teršalų kiekio ir kitą su klimatu susijusią informaciją rengia taikydamos bet kurį I priede nustatytą metodą.

1a. Sudarius tarptautinį susitarimą dėl jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, Komisija peržiūri I priede nustatytus metodus ir jai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti] deleguotuosius aktus, kuriais, jei tinkama, daromi to priedo pakeitimai, siekiant nustatyti taikomų degimo procesų srautmačių arba tiesioginių išmetamųjų teršalų kiekio matavimų naudojimą. [38 pakeit.]

2 SKYRIUS

STEBĖSENOS PLANAS

6 straipsnis

Stebėsenos plano turinys ir teikimas

1. Ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tikrintojams pateikia stebėsenos planą, kuriame nurodomas pasirinktas kiekvieno jų laivo, didesnio kaip 5 000 bruto tonų, išmetamų teršalų kiekio ir kitos su klimatu susijusios aktualios informacijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodas. [39 pakeit. – pritaikyta siekiant nuoseklumo su 2 straipsnio 1 dalimi dėl taikymo srities]

2. Nukrypdama nuo 1 dalies, laivams, pirmą kartą patekusiems į šio reglamento taikymo sritį po 2018 m. sausio 1 d., skirtą stebėsenos planą bendrovė, be priežasties nedelsdama, tikrintojui pateikia ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.

3. 1 dalyje nurodytas stebėsenos planas sudaromas iš išsamių ir aiškių konkretaus laivo stebėsenos metodikos dokumentų ir bent šios informacijos:

a)	laivo tapatumo duomenų ir tipo, įskaitant laivo pavadinimą, Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) jam suteiktą registracijos numerį, jo registracijos arba prirašymo uostą , laivo ledo klasę ir laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę); [40 pakeit.]

b)	bendrovės pavadinimo ir kontaktinio asmens adreso, telefono, fakso numerio ir elektroninio pašto duomenų;

toliau nurodytų laive esančių išmetamųjų teršalų šaltinių, pvz., pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių, ir naudojamų ir su jais susijusių kuro rūšių aprašų;

i)	pagrindinio (-ių) variklio (-ių),

ii)	pagalbinio (-ių) variklio (-ių),

iii)	katilo (-ų),

iv)	inertinių dujų generatoriaus (-ių); [41 pakeit.]

d)	procedūrų, sistemų ir pareigų, skirtų stebėsenos metais laikotarpiu atnaujinti išsamų išmetamųjų teršalų šaltinių sąrašą, siekiant užtikrinti laivo išmetamų teršalų kiekio stebėsenos ir ataskaitų išsamumą, aprašo; [42 pakeit.]

e)	reisų sąrašo išsamumo stebėsenos procedūrų aprašo;

laivo kuro sąnaudų stebėsenos procedūrų aprašo, įskaitant:

i)	iš I priede nustatytų metodų pasirinktą kiekvieno išmetamųjų teršalų šaltinio kuro sąnaudų skaičiavimo metodą, jeigu taikytina, pateikiant naudojamos matavimo įrangos aprašą;

ii)	kuro papildymo ir rezervuaruose esančio kuro kiekio matavimo procedūras, šiuo tikslu naudojamų matavimo prietaisų aprašą ir matuojant gaunamos informacijos registravimo, gavimo, perdavimo ir saugojimo procedūras;

iii)	pasirinktą tankio nustatymo metodą, jeigu taikytina;

iv)	procedūrą, skirtą užtikrinti, kad bendroji kuro matavimų neapibrėžtis atitiktų šio reglamento reikalavimus, jeigu įmanoma, nurodant nacionalinius teisės aktus, sutarčių su pirkėjais punktus arba kuro tiekėjo tikslumo standartus;

atskirų kiekvienos rūšies kurui nustatytų teršalų išmetimo koeficientų arba, jeigu tai alternatyvus kuras, teršalų išmetimo koeficientų nustatymo metodikų, įskaitant ėminių ėmimo metodiką, analizės metodus, pateikiant naudojamų laboratorijų aprašą (ir, jeigu taikytina, patvirtintą akreditaciją pagal standartą ISO 17025);

procedūrų, taikomų nustatyti kiekvieno reiso veiklos duomenis, aprašo, įskaitant:

i)	procedūras, pareigas ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti per reisą nuplauktą atstumą;

ii)	procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti pervežtą krovinį ir keleivių skaičių, jeigu taikytina; [43 pakeit.]

iii)	procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti jūroje išbūtą laiką plaukiant iš išvykimo uosto į atvykimo uostą;

ha)	procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti nuplauktą atstumą ir plaukimo ledo sąlygomis laiką; [44 pakeit.]

i)	metodo, taikomo nustatyti pakaitinius duomenis, skirtus užpildyti duomenų spragas, aprašą;

j)	stebėsenos plano paskutinių pakeitimų datą. [45 pakeit.]

ja)	persvarstymo duomenų lapo, kuriame būtų registruojama visa ankstesnių persvarstymų informacija. [46 pakeit.]

4. Bendrovės naudoja standartizuotus stebėsenos planus, grindžiamus šablonais. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos techninės taisyklės, kuriomis nustatomi 1 dalyje nurodyti stebėsenos planų šablonai, nustatomos įgyvendinimo aktais. Šiuos įgyvendinimo aktus pagal šio reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priima Komisija. Tie šablonai turi būti kuo paprastesni ir jais neturi būti sukuriama papildoma biurokratinė našta. [47 pakeit.]

7 straipsnis

Stebėsenos plano pakeitimai

Bendrovės reguliariai tikrina, ar laivo stebėsenos planas atitinka laivo pobūdį ir veikimo būdą ir ar negalima patobulinti stebėsenos metodikos.

Bendrovė daro stebėsenos plano pakeitimus šiais a–e punktuose nustatytais atvejais . Stebėsenos planas keičiamas tik darant konkrečius pakeitimus, kurie tapo reikalingi dėl tų atvejų: [48 pakeit.]

(a)	pasikeitus laivo savininkui , patvirtinimo dokumento turėtojui arba vėliavai ; [49 pakeit.]

b)	jeigu atsiradus naujiems išmetamųjų teršalų šaltiniams arba naudojant naują, į stebėsenos planą dar neįtrauktą kurą, išmetami kitokie teršalų kiekiai;

c)	jeigu dėl naujo tipo matavimo prietaisų naudojimo arba naujų ėminių ėmimo arba analizės metodų taikymo, arba dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei gauti duomenų galima užtikrinti didesnį išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo tikslumą;

d)	nustačius, kad pagal pirmiau taikytą stebėsenos metodiką gauti duomenys buvo neteisingi;

e)	jeigu stebėsenos planas neatitinka šio reglamento reikalavimų ir tikrintojai paprašo, kad bendrovė padarytų to plano pakeitimų.

Bendrovės, nepagrįstai nedelsdamos, praneša tikrintojams apie siūlymus padaryti stebėsenos plano pakeitimų.

Tikrintojas įvertina visus didesnius stebėsenos plano pakeitimus.

3 SKIRSNIS

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO IR KITOS SUSIJUSIOS INFORMACIJOS STEBĖSENA

8 straipsnis

Veiklos stebėsena ataskaitiniu laikotarpiu

1. Nuo 2018 m. sausio 1 d. bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, vykdo kiekvieno laivo per kiekvieną reisą ir per metus išmetamo teršalų kiekio stebėseną, taikydamos iš I priedo B dalyje nustatytų metodų pasirinktą tinkamą metodą ir skaičiuodamos išmetamųjų teršalų kiekį pagal I priedo A dalį.

1a. Stebėsena gali būti sustabdoma laivo avarinių aplinkybių laikotarpiais, įskaitant gelbėjimo veiklą. [50 pakeit.]

9 straipsnis

Kiekvieno reiso stebėsena

Bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedą vykdo kiekvieno laivo ir kiekvieno atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykimo iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto reiso stebėseną, registruodama tokią informaciją:

a)	išvykimo uostą ir atvykimo uostą, kartu registruojant išvykimo ir atvykimo datą ir laiką;

b)	bendrąsias kiekvienos naudotos rūšies kuro sąnaudas ir bendrąjį teršalų išmetimo koeficientą, šiuos rodiklius taip pat išskirdama pagal kuro, kuriam taikoma ir kuriam netaikoma išmetamųjų teršalų kontrolė, sąnaudas; [51 pakeit.]

c)	išmesto CO2 kiekį;

d)	nuplauktą atstumą;

e)	jūroje išbūtą laiką;

f)	pervežtą krovinį; [53 pakeit.]

fa)	energijos vartojimo efektyvumą, kaip nustatyta II priede; [54 pakeit.]

g)	transportavimo apimtį. [55 pakeit.]

ga)	laikotarpių, per kuriuos stebėsena sustabdyta dėl avarinių aplinkybių, pvz., gelbėjimo veiklos, pradžios ir pabaigos datą ir laiką, kartu pateikiant tos veiklos aprašą. [56 pakeit.]

Gelminės laivybos atveju, kai įplaukiama į kelis Sąjungos uostus, europinė atkarpa turėtų būti laikoma vienu reisu. [57 pakeit.]

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, laivams, naudojamiems tik šio reglamento taikymo srityje ir vykdantiems kelis reisus per parą, išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos per atskirus reisus reikalavimas netaikomas. [58 pakeit.]

10 straipsnis

Kasmetinė stebėsena

Bendrovė, remdamasi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedą vykdo kiekvieno laivo stebėseną kiekvienais kalendoriniais metais, registruodama tokius parametrus:

a)	bendrąsias kiekvienos naudotos rūšies kuro sąnaudas ir bendrąjį teršalų išmetimo koeficientą, šiuos rodiklius taip pat išskirdama pagal kuro, kuriam taikoma ir kuriam netaikoma išmetamųjų teršalų kontrolė, sąnaudas;

b)	bendrą išmesto išmestą CO2 kiekį;

c)	suminį per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmesto išmestą CO2 kiekį;

d)	suminį per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmesto išmestą CO2 kiekį;

e)	suminį per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus išmesto išmestą CO2 kiekį;

f)	valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose stovinčių prisišvartavusių laivų išmesto išmestą CO2 kiekį;

g)	bendrą nuplauktą atstumą;

h)	bendrą jūroje ir prisišvartavus išbūtą laiką;

i)	bendrą transportavimo apimtį;

j)	vidutinį energijos vartojimo efektyvumą. [59 pakeit.]

4 SKIRSNIS

ATASKAITŲ TEIKIMAS

11 straipsnis

Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos turinys

1. Nuo 2019 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. bendrovės Komisijai ir atitinkamų vėliavos valstybių valdžios institucijoms pateikia išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, kurioje pateikiama per visą ataskaitinį laikotarpį kiekvieno laivo, už kurį konkreti bendrovė yra atsakinga, išmesto teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusi informacija ir kuri tikrintojo pagal 14 straipsnio reikalavimus įvertinta kaip tinkama.

2. Pasikeitus laivo savininkui, nauja bendrovė užtikrina, kad kiekvienas laivas, už kurį ji yra atsakinga, atitiktų šio reglamento reikalavimus, susijusius su visu ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo ji prisiima atsakomybę už susijusį laivą.

3. 1 dalyje nurodytoje išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje bendrovės pateikia tokią informaciją:

laivo ir bendrovės tapatumo duomenis, įskaitant:

i)	laivo pavadinimą;

ii)	TJO registracijos numerį;

iii)	registracijos arba prirašymo uostą;

iiia)

laivo ledo klasę; [Am. 60]

iv)	laivo sertifikuotą techninį efektyvumą , išreikštą (energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklį rodikliu (EVEDR) arba apskaičiuotąją rodiklio vertę (ARV) pagal TJO rezoliuciją MEPC.215 (63), jeigu taikytina atitinkamo tipo laivui ); [61 pakeit.]

v)	laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);

vi)	laivo savininko adresą ir pagrindinę jo veiklos vietą;

vii)	bendrovės pavadinimą (jeigu tai ne laivo savininkas);

viii)

bendrovės (jeigu tai ne laivo savininkas) adresą ir pagrindinę jos veiklos vietą;

ix)	kontaktinio asmens adresą, telefoną, fakso numerį ir elektroninio ir el. pašto duomenis; [62 pakeit.]

b)	informaciją apie taikomą stebėsenos metodą ir susijusį neapibrėžties lygį;

c)	pagal 10 straipsnį vykdytos parametrų metinės stebėsenos rezultatus.

ca)	informaciją apie laikotarpius, per kuriuos dėl avarinių aplinkybių arba gelbėjimo veiklos sustabdyta stebėsena. [63 pakeit.]

12 straipsnis

Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos forma

1. 11 straipsnyje nurodyta išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita teikiama naudojant automatizuotas sistemas ir išsamias duomenų perdavimo formas, įskaitant elektroninius šablonus.

2. Techninės taisyklės, kuriomis nustatomos 1 dalyje nurodytos duomenų perdavimo formos, įskaitant elektroninius šablonus, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

III SKYRIUS

TIKRINIMAS IR AKREDITACIJA

13 straipsnis

Tikrinimo aprėptis ir tikrinimo ataskaita

1. Tikrintojas įvertina 6 straipsnyje nurodyto stebėsenos plano atitiktį 6 ir 7 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. Jeigu įvertinus pateikiama rekomendacijų, kurias būtina įtraukti į stebėsenos planą, atitinkama bendrovė prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui persvarsto savo stebėsenos planą.

2. Tikrintojas įvertina išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos atitiktį 8–11 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytiems reikalavimams.

3. Pirmiausia tikrintojas užtikrina, kad išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje pateikta išmetamųjų teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusi aktuali informacija būtų rengiama pagal 8, 9 ir 10 straipsnius ir pagal 6 straipsnyje nurodytą stebėsenos planą. Be to, tikrintojas užtikrina, kad ataskaitose pateikta išmetamųjų teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusi aktuali informacija atitiktų duomenis, pagal I ir II priedus apskaičiuotus remiantis kitais šaltiniais. [64 pakeit.]

4. Jeigu įvertinus padaroma išvada, kad, kiek žinoma tikrintojui, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje nėra esminių netikslumų ir klaidų, tikrintojas pateikia patikros ataskaitą. Patikros ataskaitoje nurodomi visi klausimai, susiję su tikrintojo atliktu darbu.

5. Jeigu įvertinus padaroma išvada, kad išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje yra esminių netikslumų, klaidų ir neatitikimų arba kad ji neatitinka 11 ir 14 straipsnių ir I priedo reikalavimų, tikrintojas apie tai laiku praneša bendrovei ir paprašo iš naujo pateikti ataskaitą. Bendrovė ištaiso visus nurodytus neatitikimus taip, kad būtų galima laiku baigti tikrinimo procedūrą. Tikrintojas patikros ataskaitoje nurodo, ar bendrovė ištaisė šiuos neatitikimus tikrinimo procedūros metu.

5a. Kai tikrintojas nustato tobulintinas bendrovės veiklos rezultatų sritis, susijusias su išmetamųjų teršalų stebėsena ir ataskaitų teikimu ir apimančias būtinumą tiksliau ir efektyviau vykdyti stebėseną ir rengti ataskaitas, jis į tikrinimo ataskaitą įtraukia tobulinimo rekomendacijas. [65 pakeit.]

14 straipsnis

Bendrieji tikrintojų įsipareigojimai ir veiklos principai

1. Tikrintojas turi būti nepriklausomas nuo bendrovės arba atitinkamo laivo operatoriaus ir visuomenės labui vykdyti pagal šį reglamentą privalomą veiklą. Todėl tikrintojas ir bet koks to paties juridinio subjekto padalinys negali būti bendrovė arba laivo operatorius, bendrovės savininkas arba nuosavybės teise jiems priklausantis subjektas; be to, tikrintojas negali turėti ryšių su bendrove, galinčių pakenkti jo nepriklausomumui ir nešališkumui.

2. Tikrindamas 11 straipsnyje nurodytą išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą ir bendrovės taikomas stebėsenos procedūras, tikrintojas įvertina stebėsenos sistemų ir ataskaitoje pateiktų su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių duomenų ir informacijos patikimumą, tikėtinumą ir tikslumą, pirmiausia įvertindamas:

a)	kuro sąnaudų priskyrimą reisams, kuriems taikomas šis reglamentas;

b)	ataskaitoje pateiktus kuro sąnaudų duomenis ir susijusius matavimus bei skaičiavimus;

c)	teršalų išmetimo koeficientų parinktį ir taikymą;

d)	skaičiavimus, kuriais nustatomas bendras išmetamųjų teršalų kiekis;

e)	skaičiavimus, kuriais nustatomas energijos vartojimo efektyvumas.

3. Tikrintojas vertina pagal 11 straipsnį pateiktas ataskaitas tik jeigu remiantis patikimais ir tikėtinais duomenimis ir informacija galima labai patikimai nustatyti išmetamųjų teršalų kiekį ir jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	ataskaitoje pateikti duomenys atitinka duomenis, apskaičiuotus remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pvz., įmontuoto variklio galia;

b)	ataskaitoje pateiktuose duomenyse nėra neatitikimų, pirmiausia lyginant bendrą kiekvieno laivo per metus įsigyto kuro kiekį ir sumines kuro sąnaudas, patirtas per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas;

c)	duomenys buvo surinkti pagal galiojančias taisykles;

d)	susiję laivo įrašai yra išsamūs ir nuoseklūs.

15 straipsnis

Tikrinimo procedūros

1. Tikrintojas, ataskaitoje pateiktus išmetamųjų teršalų kiekius lygindamas su duomenimis, apskaičiuotais remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pvz., įmontuoto variklio galia, nustato galimus pavojus, susijusius su stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūra. Nustatęs didelių nukrypimų, tikrintojas atlieka išsamesnę analizę. [66 pakeit.]

2. Tikrintojas, peržiūrėdamas visus naudotus duomenų šaltinius ir taikytas metodikas, nustato galimus pavojus, susijusius su įvairiais skaičiavimo etapais.

3. Tikrintojas atsižvelgia į visus veiksmingus rizikos valdymo būdus, kuriuos bendrovė taiko norėdama sumažinti neapibrėžtį atsižvelgdama į taikomų stebėsenos metodų tikslumą.

4. Bendrovė tikrintojui pateikia visą papildomą informaciją, kuri jam suteikia galimybę atlikti tikrinimo procedūras. Tikrinimo procedūros metu tikrintojas gali atlikti patikras vietoje, kad nustatytų ataskaitoje pateiktų duomenų ir informacijos patikimumą.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų tiksliau nustatytos šiame reglamente nurodyto tikrinimo taisyklės ir tikrintojų akreditavimo būdai. Šie deleguotieji aktai grindžiami 14 straipsnyje numatytais tikrinimo principais ir kitais susijusiais tarptautiniu mastu pripažįstamais standartais.

16 straipsnis

Tikrintojų akreditavimas

1. Tikrintoją, vertinantį stebėsenos planus ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas ir išduodantį 13 ir 17 straipsniuose nurodytus patikros ir atitikties patvirtinimo dokumentus, veiklai, kuriai taikomas šis reglamentas, vykdyti akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

2. Tais atvejais, kai šiame reglamente nenustatoma konkrečių nuostatų dėl tikrintojų akreditavimo, taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatos.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais tiksliau nustatomi tikrintojų akreditavimo būdai.

IV SKYRIUS

ATITIKTIS IR INFORMACIJOS SKELBIMAS

17 straipsnis

Atitikties patvirtinimo dokumento išdavimas

1. Kai 11 straipsnyje nurodyta išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita atitinka 11–15 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytus reikalavimus, tikrintojas, remdamasis patikros ataskaita, išduoda atitinkamo laivo atitikties patvirtinimo dokumentą.

2. 1 dalyje nurodytame atitikties patvirtinimo dokumente pateikiama tokia informacija:

a)	laivo tapatumo duomenys (pavadinimas, TJO registracijos numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);

b)	laivo savininko pavadinimas (vardas ir pavardė) ir pagrindinė veiklos vieta;

c)	tikrintojo tapatybė;

d)	atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data (nurodant susijusį ataskaitinį laikotarpį ir dokumento galiojimo laikotarpį).

3. Atitikties patvirtinimo dokumentai galioja 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

4. Tikrintojas nedelsdamas praneša Komisijai ir vėliavos valstybės valdžios institucijai apie atitikties patvirtinimo dokumento išdavimą ir perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją naudodamas automatizuotas sistemas ir išsamias duomenų perdavimo formas, įskaitant elektroninius šablonus, Komisijos nustatytas laikantis šiame reglamente nustatytos procedūros.

5. Techninės taisyklės, kuriomis nustatomos 4 dalyje nurodytos duomenų perdavimo formos, įskaitant elektroninius šablonus, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi šio reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

18 straipsnis

Pareiga laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą

Nuo 2019 m. birželio 30 d. laivuose, atvykstančiuose į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, plaukiojančiuose po tokį uostą arba išvykstančiuose iš tokio uosto, turi būti pagal 17 straipsnį išduotas galiojantis dokumentas, patvirtinantis laivo atitiktį ataskaitų teikimo ir stebėsenos įpareigojimams atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu.

19 straipsnis

Atitiktis stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimams ir patikrinimai

1. Kiekviena valstybė narė, remdamasi pagal 21 straipsnio 1 dalį paskelbta informacija, užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi 8–12 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų.

2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad per kiekvieną laivo, esančio jos jurisdikcijai priklausančiame uoste, patikrinimą taip pat būtų patikrinta, ar laive yra 18 straipsnyje nurodytas atitikties patvirtinimo dokumentas.

3. Nepažeisdama šio straipsnio 2 dalies ir remdamasi pagal 21 straipsnį paskelbta informacija, valstybė narė patikrina, ar kiekviename į jos jurisdikcijai priklausantį uostą įplaukusiame laive, kuris nesilaiko 21 straipsnio 2 dalies j ir k punktų, yra 18 straipsnyje nurodytas atitikties patvirtinimo dokumentas.

3a. Per EMSA apsilankymus ir patikras siekiant stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2009/16/EB, EMSA taip pat stebi, kaip valstybių narių kompetentingos institucijos taiko 1, 2 ir 3 dalis, ir apie tai praneša Komisijai. [67 pakeit.]

20 straipsnis

Sankcijos, keitimasis informacija ir įsakymas išvykti

1. Valstybės narės nustato sankcijų už 8–12 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nesilaikymą ir imasi visų priemonių, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos negali būti švelnesnės už nuobaudas, operatoriams pagal nacionalinius teisės aktus dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nustatytas už ataskaitų teikimo įpareigojimų nesilaikymą, ir turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d., o vėliau nedelsdamos praneša Komisijai apie tolesnius šių nuostatų pakeitimus. [68 pakeit.]

2. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės institucijos, kurios užtikrina stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų laikymąsi, veiksmingai keistųsi informacija ir veiksmingai bendradarbiautų tarpusavyje, arba, jeigu taikytina, užtikrina tokį veiksmingą keitimąsi informacija ir veiksmingą bendradarbiavimą su valdžios institucija, kuriai pavestos sankcijų taikymo procedūros. Apie valstybių narių įgyvendinamas nacionalines sankcijų taikymo procedūras pranešama Komisijai, EMSA, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei.

3. Laivams, kurie nesilaiko stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, nacionalinė valstybinio jūrų uosto direkcija gali išleisti įsakymą išvykti, apie kurį turi būti pranešama Komisijai, EMSA, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Išleidus tokį įsakymą išvykti, visos valstybės narės atsisako įleisti šį laivą į savo uostus, kol bendrovė neįvykdo jai pagal 8–12 straipsnius nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų ir to nepatvirtina, pranešdama įsakymą išvykti išleidusiai nacionalinei valstybinio uosto direkcijai apie galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą.

21 straipsnis

Informacijos skelbimas

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija viešai paskelbia pagal 11 straipsnį ataskaitose pateiktus metinius išmetamųjų teršalų kiekius ir informaciją apie tai, kaip įmonė laikosi 11 ir 17 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų. , atsižvelgdama į komercinės informacijos konfidencialumą siekdama apsaugoti teisėtus ekonominius interesus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB (13) 3 ir 4 straipsnius . [69 pakeit.]

2. Skelbiant 1 dalyje nurodytą informaciją, nurodoma:

(a)	laivo tapatumo duomenys (pavadinimas, TJO registracijos numeris, ir registracijos arba prirašymo uostas ir laivo ledo klasė ); [70 pakeit.]

b)	laivo savininko tapatybė (savininko pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas, jo pagrindinė veiklos vieta);

c)	laivo techninis efektyvumas (EVEDR arba ARV, jeigu taikytina atitinkamo tipo laivui ); [71 pakeit.]

d)	per metus išmesto CO2 kiekis;

e)	bendros metinės kuro sąnaudos, patirtos per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas;

f)	vidutinės metinės kuro sąnaudos ir vidutinis metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantys per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas, nuplauktam atstumui);

g)	vidutinės metinės kuro sąnaudos ir vidutinis metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantys per reisus, reisais, kuriems taikomas šis reglamentas, nuplauktam atstumui ir pervežtam kroviniui; [73 pakeit.]

h)	iš viso per metus jūroje išbūtas laikas per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas; [74 pakeit.]

i)	taikyta stebėsenos metodika;

j)	atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data ir galiojimo terminas;

k)	tikrintojo, kuris patvirtino išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, tapatybė.

3. Komisija paskelbia metinę jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio ir kitos su klimatu susijusios aktualios informacijos ataskaitą. [75 pakeit.]

4. EMSA pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 (14) padeda Komisijai atlikti jos užduotis pagal šio reglamento 11, 12, 17 ir 21 straipsnius.

V SKYRIUS

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

22 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Kad TJO būtų lengviau rengti tarptautines jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisykles, Komisija reguliariai informuoja TJO ir kitas atitinkamas tarptautines organizacijas apie šio reglamento įgyvendinimą.

2. Komisija keičiasi su trečiosiomis šalimis technine informacija apie šio reglamento įgyvendinimą, pirmiausia apie stebėsenos metodų tobulinimą, ataskaitų teikimo organizavimą ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimą.

3. Sudarius tarptautinį susitarimą dėl pasaulinių priemonių, skirtų mažinti jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Komisija persvarsto šį reglamentą ir prireikus siūlo šio reglamento pakeitimus užtikrina, kad jis būtų suderintas su atitinkamomis TJO nustatytomis tarptautinėmis taisyklėmis . [76 pakeit.]

VI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI BEI BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Kiek tai susiję su neesminėmis šio reglamento nuostatomis, Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, skirtus papildyti ir iš dalies pakeisti I ir II priedų nuostatas, Komisijai suteikiami siekiant atsižvelgti į turimus naujausius mokslinius duomenis ir suderinti priedus su atitinkamomis tarptautinėmis taisyklėmis , dėl kurių susitarta TJO , kad būtų užtikrinta atitiktis tarptautinėms nuostatoms, laivuose turimus susijusius duomenis, susijusias tarptautines taisykles ir tarptautiniu mastu pripažįstamus standartus, nustatyti tiksliausius ir veiksmingiausius tiksliausi ir veiksmingiausi išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos metodus ir padidinti metodais ir padidintas privalomos informacijos, susijusios su išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimu, tikslumą, tikslumas. Įgaliojimai Komisijai suteikiami 24 straipsnyje nustatytomis sąlygomis , tik kiek tai susiję su neesminėmis šio reglamento nuostatomis . [77 pakeit.]

24 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. 5 straipsnio 1a dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 15, 16 ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d. … (*1). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [78 pakeit.]

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1a dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 15, 16 ir 23 straipsnyje straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [79 pakeit.]

3. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Pagal 5 straipsnio 1a dalį, 6 straipsnio 4 dalį ir 15, 16 ir 23 straipsnį straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [80 pakeit.]

25 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos sprendimo 93/389/EEB (15) 8 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

26 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 iš dalies keičiamas taip:

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 1 straipsnis papildomas šiuo h punktu:

„h)	jūrų laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/… (*2) 9 ir 10 straipsnius.

(*2) OL L … ()“"

Įterpiamas šis 21a straipsnis:

„21a straipsnis

Jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio ataskaitų teikimas

1.	Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų (X metai) sausio 15 d. Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/… (*3) 9 ir 10 straipsnius pateikia X-2 metais jūrų transporto išmesto CO2 kiekio ataskaitą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal [šio reglamento 25 straipsnį] priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Reglamento (ES) Nr. …/… (*4) 9 ir 10 straipsnius reikalavimai, jeigu taikytina, atsižvelgiant į susijusius sprendimus, kuriuos priėmė JTBKKK ir Kioto protokolą įgyvendinančios organizacijos, arba jomis grindžiamus ar jas pakeisiančius susitarimus, arba sprendimus, priimtus dalyvaujant Tarptautinei jūrų organizacijai.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, skirtus nustatyti valstybių narių pagal Reglamento (ES) Nr. …/… (*5) 9 ir 10 straipsnius teikiamų jūrų transporto išmesto CO2 kiekio duomenų struktūrą, formą ir teikimo tvarką. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis [26 straipsnio 2 dalyje] nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3a.

Remdamasi valstybių narių pagal 7 straipsnį ir (arba) Reglamente (ES) Nr. …/… (*6) pateiktais teršalų išmetimo duomenimis, Komisija kas dvejus metus įvertina bendrą jūrų transporto sektoriaus poveikį pasaulio klimatui, įskaitant poveikį, kurį daro ne CO2, bet kiti išmetamieji teršalai, ar jų padarinius, ir patobulina šį vertinimą remdamasi mokslo pasiekimais ir jūrų eismo duomenimis. “[82 pakeit.]

(*3) Šio reglamento numeris."

(*4) Šio reglamento numeris."

(*5) Šio reglamento numeris."

(*6) Šio reglamento numeris."

3.	25 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse įterpiama ši nuoroda: „21a“.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 170..

(2) OL C … .

(3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009 6 5, p. 63).

(5) 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimas 2012/504/ES dėl Eurostato (OL L 251, 2012 9 18, p. 49).

(6) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(7) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (OL L 131, 2009 5 28, p. 132).

(8) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

(9) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(12) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(13) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

(14) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(*1) Šio reglamento įsigaliojimo data.

(15) 1993 m. birželio 24 d. Tarybos 93/389/EEB dėl CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo (OL L 167, 1993 7 9, p. 31).

(+) Šio reglamento numeris ir nuoroda.

I PRIEDAS

Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos su klimatu susijusios informacijos stebėjimo ir ataskaitų teikimo būdai

A. KURO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS (9 straipsnis)

Skaičiuodamos kuro sąnaudas, bendrovės taiko šią formulę:

Kuro sąnaudos x teršalų išmetimo koeficientas

Į kuro sąnaudas įtraukiamas pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių sunaudotas kuras.

Kuro sąnaudos, patirtos laivams stovint uostuose išmetus inkarą, skaičiuojamos atskirai.

Iš esmės naudojamos kuro rūšims nustatytos numatytosios teršalų išmetimo koeficientų vertės, nebent bendrovė nuspręstų naudoti kuro kokybės duomenis, pateiktus bunkerio atsargų papildymo važtaraščiuose ir naudojamus įrodyti atitiktį galiojantiems teisės aktams dėl sieros išmetimo.

Numatytieji teršalų išmetimo koeficientai grindžiami naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtomis vertėmis. Juos galima apskaičiuoti pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 (1) VI priedą.

Atitinkami teršalų išmetimo koeficientai taikomi biokurui ir alternatyvioms neiškastinio kuro rūšims.

B. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMO BŪDAI

Bendrovė stebėsenos plane nurodo, kokia stebėsenos metodika taikoma apskaičiuoti kiekvieno tipo laivų, už kuriuos ji yra atsakinga, kuro sąnaudas, ir užtikrina, kad pasirinktas metodas būtų nuolat taikomas.

Pasirenkant stebėsenos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, derinami su papildomomis išlaidomis.

Naudojamos tikrosios kiekvieno reiso kuro sąnaudos, apskaičiuojamos taikant vieną iš šių metodų:

a)	naudojant bunkerio atsargų papildymo važtaraštį (BAPV) ir periodiškai atliekant kuro rezervuarų inventorizaciją;

b)	laive taikant bunkerinio kuro rezervuaro stebėseną;

c)	naudojant taikomų degimo procesų srautmačius;

d)	atliekant tiesioginius išmetamųjų teršalų kiekio matavimus;

da)	taikant laivo judėjimo informacijos ir konkrečiam laivui būdingų duomenų modeliavimą. [83 pakeit.]

Gali būti taikomas bet koks tikrintojo patvirtintas pirmiau nurodytų metodų derinys, jei juo padidinamas bendras matavimo tikslumas. [84 pakeit.]

A metodas. BAPV (bunkerio atsargų papildymo važtaraščiai) ir periodinė kuro rezervuarų inventorizacija

Šis metodas grindžiamas BAPV nurodytu kuro kiekiu ir rūšimi ir periodine kuro rezervuarų inventorizacija remiantis rezervuarų rodmenimis. Per tam tikrą laikotarpį sunaudotas kuro kiekis nustatomas prie laikotarpio pradžioje buvusio kuro kiekio pridedant papildytą kuro kiekį, atimant laikotarpio pabaigoje likusį kuro kiekį ir nuo laikotarpio pradžios iki laikotarpio pabaigos iš bunkerio paimtą kuro kiekį.

Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Nurodant per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, būtina nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.

Šis metodas netaikomas, Kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., taikomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas , naudojami tik kuro rezervuarų ir bunkerinio kuro rezervuarų inventorizacijos rodmenys . [85 pakeit.]

BAPV privalomas pagal dabartines MARPOL VI priedo nuostatas; susiję įrašai laive saugomi trejus metus nuo bunkerinio kuro atsargų papildymo ir turi būti lengvai prieinami. Periodinė laive esančių kuro rezervuarų inventorizacija grindžiama kuro rezervuarų rodmenimis. Atliekant inventorizaciją naudojamos kiekvienam kuro rezervuarui sudarytos rezervuaro lentelės, skirtos nustatyti tūrį kuro rezervuaro rodmenų nuskaitymo metu. SU BAPV susijusi neapibrėžtis nurodoma 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane. Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., naudojant automatizuotas sistemas, garsines ir juostines gylio matavimo priemones. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.

Kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., taikomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas, naudojami tik kuro rezervuarų ir bunkerinio kuro rezervuarų inventorizacijos rodmenys. [86 pakeit.]

Jeigu papildytas kuro kiekis arba rezervuaruose likęs kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:

a)	naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b)	remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte.

Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo patvirtinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.

B metodas. Bunkerinio kuro rezervuaro stebėsena laive

Šis metodas grindžiamas visų laive esančių kuro rezervuarų rodmenų nuskaitymu. Rezervuaro rodmenys nuskaitomi kasdien, kai laivas yra jūroje, ir kaskart, kai papildomos arba tuštinamos laivo bunkerinio kuro atsargos.

Suvestiniai kuro rezervuaro lygio pokyčiai tarp dviejų rodmenų nuskaitymų laikomi per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekiu.

Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., naudojant automatizuotas sistemas, garsines ir juostines gylio matavimo priemones. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.

a)	naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b)	remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte;

ba)	pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokia prieinama. [87 pakeit.]

C metodas. Taikomų degimo procesų srautmačiai

Šis metodas grindžiamas laive išmatuotais kuro srautais. Siekiant nustatyti bendrąsias kuro sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, sudedami visų su atitinkamais išmetamųjų teršalų šaltiniais susijusių srautmačių duomenys.

Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, būtina vykdyti kuro rūšies ir sieros kiekio stebėseną.

Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais srautmačiais susijusi neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.

Kai sunaudotas kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:

a)	naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b)	remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte.

D metodas. Tiesioginis išmetamųjų teršalų kiekio matavimas

Tiesiogiai gali būti matuojami teršalai, išmetami per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir teršalai, išmetami valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose uostuose. Į išmesto CO2 kiekį įtraukiamas pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių išmesto CO2 kiekis. Laivų, kurių ataskaitos grindžiamos šiuo metodu, kuro sąnaudos apskaičiuojamos naudojant išmatuotą išmesto CO2 kiekį ir atitinkamam kurui taikomą teršalų išmetimo koeficientą.

Šis metodas grindžiamas išmetamo CO2 srauto nustatymu išmetamųjų dujų vamzdžiuose (kaminuose), CO2 koncentraciją išmetamosiose dujose padauginant iš išmetamųjų dujų srauto.

Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais įrenginiais susijusi neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.

4a.

Da metodas. Taikant laivo judėjimo informacijos ir konkrečiam laivui būdingų duomenų modeliavimą.

Už modeliavimo sistemą atsakinga agentūra su atitinkamo laivo savininku sudaro raštišką susitarimą. Neatitikimams aptikti ir ištaisyti kiekvieno stebėsenos laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas išmestas CO2 kiekis palyginamas su laivo alyvos registru ir BAPV. [90 pakeit.]

(1) 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012 7 12, p. 30).

II PRIEDAS

Kitos su klimatu susijusios informacijos stebėsena

A. Kiekvieno reiso stebėsena (9 straipsnis)

Vykdydamos kitos su klimatu susijusios informacijos stebėseną per atskirus reisus (9 straipsnis), bendrovė laikosi toliau išdėstytų taisyklių.

Išvykimo ir atvykimo data ir laikas nustatomi remiantis Grinvičo laiku (angl. GMT). Jūroje išbūtas laikas apskaičiuojamas remiantis išvykimo iš uosto ir atvykimo į uostą informacija, į šį laiką neįtraukiant stovėjimo nuleidus inkarą.

Nuplauktas atstumas gali būti tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą arba tikrasis nuplauktas atstumas. Jeigu naudojamas tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą, turėtų būti taikomas konservatyvus pataisos koeficientas, kad būtų užtikrinta, jog apskaičiuotasis nuplauktas atstumas nebūtų gerokai trumpesnis nei iš tikrųjų. 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane nurodoma, koks atstumo skaičiavimo metodas ir, jeigu reikia, pataisos koeficientas taikomas. Nuplauktas atstumas išreiškiamas jūrmylėmis.

Jeigu tai keleivinis laivas, pervežtas krovinys išreiškiamas keleivių skaičiumi. Jeigu tai kitos kategorijos laivas, pervežtas krovinių kiekis išreiškiamas metrinėmis tonomis ir kubiniais metrais. [91 pakeit.]

Transportavimo apimtis nustatoma nuplauktą atstumą padauginus iš pervežto krovinių kiekio. [92 pakeit.]

B. Metinė stebėsena (10 straipsnis)

Taikydamos metinę kitos su klimatu susijusios informacijos stebėseną, bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių.

Pagal 10 straipsnį stebėtinos vertės turėtų būti nustatomos sudedant atitinkamus kiekvieno reiso duomenis.

Vidutinis energijos vartojimo efektyvumas stebimas remiantis ne mažiau kaip keturiais dviem rodikliais: atstumui tenkančiomis kuro sąnaudomis, transportavimo apimčiai tenkančiomis kuro sąnaudomis, ir atstumui tenkančiu išmesto CO2 kiekiu ir transportavimo apimčiai tenkančiu išmestu CO2 kiekiu, kurie apskaičiuojami taip:

Atstumui tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos / bendras nuplauktas atstumas.

Transportavimo apimčiai tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos / bendra transportavimo apimtis.

Atstumui tenkantis išmesto išmestas CO2 kiekis = bendras per metus išmesto išmestas CO2 kiekis / bendras nuplauktas atstumas.

Transportavimo apimčiai tenkantis išmesto CO2 kiekis = bendras per metus išmesto CO2 kiekis / bendra transportavimo apimtis. [93 pakeit.]

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/980

P7_TA(2014)0425

Invazinės svetimos rūšys ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (COM(2013)0620 – C7-0264/2013 – 2013/0307(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/98)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0620),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0264/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Austrijos Bundesrato vadovaujantis Protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0088/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0307

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/981

P7_TA(2014)0426

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo techninis įgyvendinimas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo techninio įgyvendinimo (COM(2013)0769 – C7-0393/2013 – 2013/0377(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/99)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0769),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0393/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0171/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0377

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013, kiek tai susiję su Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo techniniu įgyvendinimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 662/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/982

P7_TA(2014)0427

Baudžiamosios teisės priemonės kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363 – C7-0192/2012 – 2012/0193(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/100)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0363),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 325 straipsnio 4 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0192/2012),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Audito Rūmų nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto kontrolės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų pranešimą bei Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0251/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 383, 2012 12 12, p. 1.

(2) OL C 391, 2012 12 18, p. 134.

P7_TC1-COD(2012)0193

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/…/ES, dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 83 straipsnio 4 2 dalį, [1 pakeit.]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Audito Rūmų nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sąjungos finansinių interesų apsauga apima ne tik biudžeto asignavimų valdymą, bet ir visas priemones, kenkiančias ar galinčias pakenkti Sąjungos turtui ir valstybių narių priemones, kurių tikslas – remti ar stabilizuoti valstybių narių ekonomiką ar viešuosius finansus, kurie svarbūs Sąjungos politikai;

(2)

tam, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, siekiant užtikrinti veiksmingą, proporcingą ir atgrasančią apsaugą nuo pačių sunkiausių į sukčiavimą panašių nusikalstamų veikų šioje srityje su sukčiavimu susijusių veiksmų ir toliau turėtų būti saugomasi ne vien užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų optimaliai saugomi, priemones, priimtas administracinės ir civilinės teisės priemonėmis, bet ir pagrindu , turėtų papildyti teisės aktai, priimti valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatomis pagrindu , kartu siekiant, kad kiekvienoje šių teisės šakų ir visoje teisinėje sistemoje nebūtų nenuoseklumo; [2 pakeit.]

(3)	kad galėtume apginti Sąjungos finansinius interesus, reikia nustatyti bendrą sukčiavimo apibrėžtį, apimančią visus sukčiavimo veiksmus, susijusius tiek su ES Sąjungos biudžeto išlaidomis, tiek su pajamomis , turtu ir įsipareigojimais, įskaitant skolinimosi ir skolinimo veiklą ; [3 pakeit.]

(4)

sukčiavimas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) mažina valstybių narių mokestines pajamas, o tai turi neigiamą poveikį taikant vienodą normą valstybių narių PVM apskaičiavimo bazei. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (4) nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio surinkimo pagal taikytiną Sąjungos teisę ir atitinkamų lėšų įtraukimo į Sąjungos biudžetą ryšys, nes bet koks trūkumas surenkant pirmąsias gali sumažinti antrąsias. Todėl direktyva taikytina ir valstybių narių pajamoms iš PVM;

(5)

nuostatą, kad neteisėtas PVM grindžiamų nuosavų išteklių sumažinimas labai kenkia ES finansiniams interesams, ir šios direktyvos nuostatas dėl minimalių ir maksimalių sankcijų reikia aiškinti atsižvelgiant į proporcingumo principą ir specifinį šių nuosavų išteklių apskaičiavimo pobūdį ir metodą, taip pat skirtingas įvairioms valstybėms narėms taikomas normas;

(6)

Sąjungos finansiniams interesams galima pakenkti, jei viešojo pirkimo konkurso dalyvis, siekdamas apeiti ar iškreipti pažeisti viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo taisykles, perkančiajai organizacijai arba dotaciją skiriančiai institucijai pateikia informaciją, pagrįstą tiesiogiai ar netiesiogiai iš viešojo pirkimo organizatoriaus neteisėtai gauta informacija. Tokie veiksmai labai panašūs į sukčiavimą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad atitinkamas jiems nebūtinai turi būti būdingi visi konkurso dalyvis padarė visą dalyvio padaryto viso sukčiavimo nusikaltimą nusikaltimo požymiai , nes gali būti, kad jo pasiūlymas visiškai atitinka visus reikalavimus būtinus kriterijus . Konkurso dalyvių veiksmų derinimas pažeidžia Sąjungos konkurencijos taisykles ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus, todėl jam taikytinos Sąjungos lygmens vykdymo užtikrinimo priemonės ir sankcijos, ir tokiems veiksmams ši direktyva neturėtų būti taikoma; [4 pakeit.]

(7)	visi Sąjungos teisės aktai dėl pinigų plovimo taikytini šioje direktyvoje nurodytais nusikaltimais gautų pinigų plovimui. Nuoroda į tuos teisės aktus užtikrinama, kad šia direktyva nustatomos sankcijos būtų taikomos visoms Sąjungos finansiniams interesams kenkiančioms nusikalstamoms veikoms;

(8)

korupcija kelia ypač didelę grėsmę Sąjungos finansiniams interesams ir dažnai gali būti glaudžiai susijusi su sukčiavimo veiksmais. Todėl šioje srityje reikia specialių baudžiamąją atsakomybę nustatančių nuostatų. Reikia užtikrinti, kad šios nusikalstamos veikos būtų įtrauktos į nusikaltimo apibrėžtį, nesvarbu ar jas padaręs asmuo įvykdė tarnybines pareigas, ar ne. Kovojant su pasyviąja korupcija pasyviosios korupcijos ir pasisavinimu reikėtų nuostatos, kuria į pasisavinimo nusikaltimais, būtina įtraukti valstybės tarnautojo sąvoką įtraukiami visi galimi tarnautojai – apibrėžtį, kuri apimtų visus atitinkamus pareigūnus – nesvarbu, ar jie paskirti, ar išrinkti, ar įdarbinti pagal sutartį ar nuolatiniai valstybės tarnautojai bei visi kiti asmenys, kurie valdžios institucijų ar kitų viešųjų įstaigų įgalioti teikti paslaugas piliečiams ar apskritai dirba dėl viešojo intereso, kaip antai ES jie atlieka oficialias pareigas Sąjungoje, valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse. Privatūs asmenys vis labiau dalyvauja Sąjungos lėšų valdyme. Todėl, siekiant tinkamai saugoti Sąjungos lėšas nuo korupcijos ir pasisavinimo, šioje direktyvoje valstybės tarnautojo apibrėžtis turi apimti ir asmenis, kurie neatlieka oficialių pareigų, tačiau kuriems panašiai paskirta valstybės tarnybos funkcija, ne mažiau susijusi su Sąjungos lėšomis, ir kurie ją atlieka, pvz., atitinkamas lėšas pagal sutartis valdantys rangovai valdančius rangovus ; [5 pakeit.]

(9)

Sąjungos finansinius interesus gali pažeisti ir tam tikri valstybės tarnautojų veiksmai, kuriais siekiama pasisavinti lėšas ar turtą nepaisant tikrosios jų paskirties ir taip pakenkti Sąjungos finansiniams interesams. Todėl būtina nustatyti tikslias ir nedviprasmiškas nusikaltimų apibrėžtis, apimančias šiuos veiksmus; [6 pakeit.]

(9a)	šioje direktyvoje apibrėžtų fizinių asmenų įvykdytų nusikalstamų veikų atveju būtina nustatyti su visais šias veikas sudarančiais elementais susijusį ketinimą. Fizinių asmenų įvykdytos veikos, kurioms padaryti ketinimo nereikia, nėra įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį; [7 pakeit.]

(10)

kai kurios Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos praktiškai dažnai glaudžiai susijusios su nusikalstamomis veikomis, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalis ir kiti to straipsnio pagrindu priimti Sąjungos teisės aktai. Todėl nuostatos turėtų būti formuluojamos išlaikant nuoseklumą su šiais teisės aktais;

(11)	juridinių asmenų veiksmai taip pat gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams ar kelti jiems grėsmę, todėl jie turėtų atitinkamai atsakyti už šioje direktyvoje apibrėžtas jų vardu padarytas nusikalstamas veikas;

(12)

kad Sąjungos finansinių interesų apsauga atgrasomojo poveikio priemonėmis visoje Sąjungoje būtų lygiavertė, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti tam tikras minimalias sankcijų už direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas rūšis ir dydžius. Sankcijų dydis neturėtų būti neproporcingas padarytiems nusikaltimams. Todėl reikėtų nustatyti piniginę ribą, kurios neviršijus baudžiamoji atsakomybė nebūtų taikoma;

(13)

ši direktyva nepanaikina tinkamai ir veiksmingai taikomų drausminių priemonių. Tam tikrais atvejais baudžiant asmenį už šioje direktyvoje apibrėžtą nusikalstamą veiką gali būti taikomos ir kitos, ne baudžiamosios, nacionalinėje teisėje numatytos sankcijos; taikant kitas sankcijas turi būti griežtai laikomasi ne bis in idem principo. Šioje direktyvoje nusikalstamais nelaikomi veiksmai, už kuriuos nėra baudžiama drausminėmis sankcijomis ar kitomis priemonėmis dėl tarnybinių pareigų nevykdymo, jei kitais atvejais tokios sankcijos ar priemonės nusikaltusiems asmenims gali būti taikomos;

(14)

sunkias nusikalstamas veikas padariusiems fiziniams asmenims turėtų būti numatytos minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės. Šios sunkios nusikalstamos veikos turėtų būti apibrėžtos nustatant tam tikrą minimalią bendrą žalą (išreikštą pinigų suma), kurią dėl nusikalstamos veikos patyrė Sąjungos ar, tam tikrais atvejais, kitas biudžetas. Nustatyti minimalias ir maksimalias laisvės atėmimo bausmes būtina, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų lygiaverčiai ginami visoje Europoje. Minimali šešių mėnesių sankcija leistų Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atveju išduoti ir vykdyti Europos arešto orderį, o tai geriausiai užtikrintų veiksmingą teismų ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Sankcijos taip pat turės stiprų atgrasomąjį poveikį potencialiems nusikaltėliams visoje Europoje. Griežtesnės sankcijos turėtų būti numatytos už nusikalstamas veikas, padarytas dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR (5);

(15)

kadangi nusikaltėliai ir jų pajamos iš Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos juda iš vienos vietos į kitą ir kadangi dėl to labai sudėtinga vykdyti tarpvalstybinius tyrimus, visos valstybės narės, kad galėtų su tokia veikla kovoti, turėtų apibrėžti savo institucijų jurisdikciją ir nustatyti senaties skaičiavimo taisykles;

(16)

kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės nuoseklumas ir išsaugotas principas, kad niekas negali būti du kartus baudžiamas už tą patį nusikaltimą, reikia patikslinti, koks šia direktyva numatytų sankcijų ir kitų susijusių Sąjungos administracinės teisės priemonių tarpusavio santykis. Direktyva neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisėje nustatytų konkrečių administracinių priemonių, bausmių ir baudų taikymui;

(17)

nepažeidžiant kitų įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, reikia priimti tinkamas nuostatas dėl valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo užtikrinant veiksmingą atkirtį direktyvoje apibrėžtoms nusikalstamoms veikoms, kenkiančioms Sąjungos finansiniams interesams, be kita ko, dėl valstybių narių , Eurojusto ir Komisijos keitimosi informacija; [10 pakeit.]

(18)	1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6) ir jos 1996 m. rugsėjo 27 d. (7) ir 1996 m. lapkričio 29 d. (8) protokolai turėtų būti panaikinti ir pakeisti šia direktyva;

(19)

vienas iš tinkamo šios direktyvos įgyvendinimo aspektų – kompetentingų nacionalinių institucijų vykdomas asmens duomenų tvarkymas bei keitimasis jais tarp valstybių narių ir, kita vertus, tarp kompetentingų Sąjungos institucijų. Asmens duomenų tvarkymas nacionaliniu lygmeniu kompetentingose nacionalinėse institucijose turėtų būti reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais, laikantis 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl duomenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos papildomo protokolo (Europos sutarčių serija Nr. 181). Valstybių narių tarpusavio keitimasis asmens duomenimis turėtų atitikti Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR (9) reikalavimus. Kai asmens duomenis tvarko Sąjungos institucijos, įstaigos, agentūros ir biurai, jie privalo laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (10) ir galiojančių teisminio tyrimo konfidencialumo taisyklių;

(20)

atgrasomojo poveikio siekiant baudžiamojoje teisėje nustatytomis bausmėmis, ypač daug dėmesio reikia skirti pagrindinių teisių apsaugai. Šia direktyva ginamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės ir principai, pirmiausia teisė į laisvę ir saugumą, asmens duomenų apsauga, laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti, laisvė verstis verslu, teisė į nuosavybę, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai, taip pat draudimas antrą kartą teisti ar bausti už tą pačią nusikalstamą veiką. Šia direktyva minėtos teisės ir principai turi būti visapusiškai gerbiami ir atitinkamai įgyvendinami;

(21)	ši direktyva neturi poveikio nuostatoms dėl imunitetų panaikinimo, įtvirtintoms SESV, Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, Protokole dėl Teisingumo Teismo statuto bei jų įgyvendinimo teisės aktuose, ar panašioms nacionalinės teisės nuostatoms;

(22)	ši direktyva neturi poveikio nacionalinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintoms bendrosioms taisyklėms ir principams dėl nuosprendžių priėmimo ir vykdymo atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes;

(23)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, bet dėl šios direktyvos taikymo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I antraštinė dalis.

Dalykas ir sąvokų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos nusikalstamų veikų apibrėžtys bei sankcijos ir taip nustatomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonės , siekiant užtikrinti veiksmingą ir lygiavertę apsaugą valstybėse narėse ir Sąjungos institucijose, įstaigose, biuruose ir agentūrose ir padidinti pasitikėjimą Sąjungos institucijomis ir iniciatyvomis . [11 pakeit.]

2 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apibrėžtis

Šioje direktyvoje „Sąjungos finansiniai interesai“ reiškia visą turtą ir įsipareigojimus, kuriuos valdo Sąjunga ir jos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ar kurie yra valdomi jų vardu, ir visas finansines operacijas, įskaitant skolinimosi ir skolinimo veiklą, taip pat ir ypač visas pajamas ir išlaidas, susijusias su: [12 pakeit.]

a)	Sąjungos biudžetu;

b)	Sutartimis taikant Sutartis įsteigtų institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų biudžetu arba kitu jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu ir prižiūrimu biudžetu. [13 pakeit.]

II antraštinė dalis.

Nusikalstamos veikos, kurių atžvilgiu taikomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos priemonės

3 straipsnis

Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kaip už nusikalstamą veiką būtų baudžiama už šiuos tyčinius veiksmus:

išlaidų srityje – bet kokius veiksmus ar neveikimą, kai:

i)	naudojami ar pateikiami netikri, klaidingi ar neišsamūs teiginiai ar dokumentai, ir taip pasisavinamos ar neteisėtai neišmokamos Sąjungos biudžeto ar kito jos ar jos vardu valdomo biudžeto lėšos,

ii)	pažeidžiant prievolę neatskleidžiama tam tikra informacija ir taip pasiekiamas toks pats rezultatas, arba

iii)	įsipareigojimai ar išlaidos panaudojamos ne pagal nustatytą paskirtį;

pajamų srityje – bet kokius veiksmus ar neveikimą, kai:

i)	naudojami ar pateikiami netikri, klaidingi ar neišsamūs teiginiai ar dokumentai, ir taip neteisėtai sumažinami Sąjungos biudžeto ar kito jos ar jos vardu valdomo biudžeto ištekliai,

ii)	pažeidžiant prievolę neatskleidžiama tam tikra informacija ir taip pasiekiamas toks pats rezultatas, arba

iii)	ne pagal paskirtį panaudojama teisėtai įgyta nauda ir taip pasiekiamas toks pats rezultatas.

4 straipsnis

Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios į sukčiavimą panašios nusikalstamos veikos

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kaip už nusikalstamą veiką būtų baudžiama tuo atveju, jei su Sąjungos finansiniais interesais susijusioje viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo procedūroje kandidatas ar viešųjų pirkimų konkurso dalyvis arba asmuo, rengiantis ar dalyvaujantis rengiant tokių kandidatų viešojo pirkimo pasiūlymus ar paraiškas dotacijai gauti, perkančiajai organizacijai ar dotaciją skiriančiai institucijai tyčia pateikia arba nuo jos nuslepia informaciją taip, kad apeitų ar iškreiptų taikomus tinkamumo, atmetimo, atrankos ir skyrimo kriterijus, iškreiptų arba suardytų natūralią konkurenciją tarp konkurso dalyvių . [14 pakeit.]

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB (11) 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą pinigų plovimą, susijusį su turtu, įgytu arba pajamomis , įgytomis šioje direktyvoje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką. [15 pakeit.]

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už šiuos tyčinius veiksmus tyčinę pasyviąją ir aktyviąją korupciją būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką:

(a)

Šioje direktyvoje pasyvioji korupcija reiškia valstybės tarnautojo veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ar per tarpininką reikalauja, gauna iš anksto priima ar sutinka ateityje gauti bet kokią naudą sau ar trečiajam asmeniui už tai, kad eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas savo funkcijas veiks, atidės veiksmus arba neveiks pakenkdamas arba galbūt pakenkdamas Sąjungos finansiniams interesams (pasyvioji korupcija) , nesvarbu, ar pažeisdamas savo tarnybines prievoles, ar jų nepažeisdamas.

(b)

Šioje direktyvoje aktyvioji korupcija reiškia bet kokio asmens veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ar per tarpininką pažada , pasiūlo suteikti ar suteikia bet kokią naudą valstybės tarnautojui ar trečiajam asmeniui už tai, kad eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas savo funkcijas šis tarnautojas , atidėtų veiksmus arba neveiktų, arba už tai, kad taip darė praeityje, pakenkdamas arba galbūt pakenkdamas Sąjungos finansiniams interesams (aktyvioji korupcija). [16 pakeit.]

4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už tyčinius tyčinį pasisavinimą būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

Šioje direktyvoje pasisavinimas reiškia valstybės tarnautojo veiksmus, kuriais jis skiria ar išmoka lėšas arba pasisavina ar panaudoja turtą ne pagal nustatytą paskirtį ir ketindamas pakenkti ir kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką (pasisavinimą). [17 pakeit.]

5. Šiame straipsnyje „valstybės tarnautojas“:

bet kuris teisėkūros, administracinės ar teisminės institucijos tarnautojas, teikiantis viešąsias paslaugas Sąjungos, valstybių narių ar trečiųjų šalių vardu ar nacionalinis pareigūnas, įskaitant bet kurį kitos valstybės narės nacionalinį pareigūną ir bet kurį trečiosios valstybės nacionalinį pareigūną.

Sąjungos pareigūnas:

i)	bet kuris pareigūnas ar kitas pagal sutartį dirbantis darbuotojas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose arba kitų Europos

ii)	bet kuris valstybių narių ar kurios nors viešos ar privačios įstaigos dirbti į Sąjungą instituciją, įstaigą, biurą ar agentūrą komandiruotas asmuo, atliekantis tokias pat funkcijas, kaip Sąjungos pareigūnai ar kiti tarnautojai.

Pagal Sutartis įsteigtų įstaigų, biurų ar agentūrų nariai ir tokių įstaigų, biurų ar agentūrų darbuotojai yra laikomi Sąjungos pareigūnais tiek, kiek jiems netaikomi Tarnybos nuostatai. Nacionalinis pareigūnas – tai pareigūnas arba valstybės tarnautojas taip, kaip jie apibrėžiami valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje atitinkamas asmuo vykdo minėtas funkcijas, nacionalinėje teisėje.

Vis dėlto procesinių veiksmų, susijusių su valstybės narės pareigūnu arba su trečiosios valstybės pareigūnu, kuriuos yra inicijavusi kita valstybė narė, atveju pastaroji nėra įpareigota taikyti nacionalinio pareigūno apibrėžties, išskyrus atvejus, kai ši apibrėžtis suderinama su jos nacionaline teise ;

bet kuris kitas asmuo, neužimantis tokių pareigų, tačiau teikiantis viešąsias paslaugas kuriam pavesta vykdyti ir kuris vykdo valstybės tarnybos funkcijas, susijusias su Sąjungos, valstybių narių ar trečiųjų šalių vardu ir dalyvaujantis valdyme ar priimant sprendimus, susijusius su Sąjungos finansiniais finansinių interesų valdymu ar su šiais interesais susijusiais sprendimais valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse . [18 pakeit.]

III antraštinė dalis.

Bendrosios nuostatos dėl nusikalstamų veikų, kurių atžvilgiu taikomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos priemonės

5 straipsnis

Kurstymas, bendrininkavimas ir kėsinimasis

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už II antraštinėje dalyje visų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų kurstymą, pagalbą ar bendrininkavimą jas vykdant būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką. [19 pakeit.]

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už kėsinimąsi įvykdyti visas 3 straipsnyje arba ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką. [20 pakeit.]

6 straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už visas II antraštinėje dalyje 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, kurias jų naudai padarė bet kuris asmuo, veikęs individualiai arba kaip tokio juridinio asmens struktūrinio padalinio narys ir užimantis to juridinio asmens struktūroje vadovaujamas pareigas, jeigu jis turėjo teisę: [21 pakeit.]

a)	atstovauti juridiniam asmeniui;

b)	priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba

c)	vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

2. Valstybės narės taip pat imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn, jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje minimo asmens priežiūros ar kontrolės trūkumo jam pavaldus asmuo galėjo įvykdyti bet kurią iš II antraštinėje dalyje 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atitinkamo juridinio asmens naudai. [22 pakeit.]

3. Juridinių asmenų atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepanaikina fizinių asmenų, kurie yra II antraštinėje dalyje 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų kaltininkai arba kuriems baudžiamoji atsakomybė kyla pagal 5 straipsnį, baudžiamosios atsakomybės. [23 pakeit.]

4. Šioje direktyvoje „juridinis asmuo“ – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valstybinės valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas.

7 straipsnis

Bausmės fiziniams asmenims

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už II antraštinėje dalyje 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas fiziniams asmenims būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos, įskaitant baudas ir laisvės atėmimo bausmes, kaip nurodyta 8 straipsnyje. [24 pakeit.]

2. Smulkių nusikaltimų Nusikaltimų atvejais, kai padaryta žala ar gauta nauda neviršija 10 000 EUR 5 000 EUR ir nėra sunkinančių aplinkybių, valstybės narės gali taikyti kitokias, ne baudžiamąsias, sankcijas. [25 pakeit.]

3. Šio straipsnio 1 dalis neturi poveikio kompetentingų institucijų teisei skirti valstybės tarnautojams pareigūnams drausmines nuobaudas , kaip nustatyta 4 straipsnio 5 dalyje . [26 pakeit.]

4. Valstybės narės užtikrina, kad priimant nuosprendį dėl II antraštinėje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos galima būtų atsižvelgti į teisiamam asmeniui už tą pačią veiką jau pritaikytas kitas, ne baudžiamąsias, sankcijas.

8 straipsnis

Minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, kuriomis gaunama naudos ar padaroma žalos už 100 000 EUR kuriomis padaryta žala siekia 50 000 EUR ir daugiau, būtų skiriama: [43 pakeit.]

a)	minimali ne mažiau kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; [27 pakeit.]

maksimali ne mažiau kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės narės imasi reikiamų veiksmų užtikrinti, kad už 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, kuriomis gaunama naudos ar padaroma žalos už 30 000 EUR ir daugiau, būtų skiriama:

a)	minimali ne mažiau kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; [28 pakeit.]

b)	maksimali ne mažiau kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai II antraštinėje dalyje 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR, už jas būtų skiriama maksimali ne mažiau kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė. [30 pakeit.]

8a straipsnis

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR, tai būtų laikoma atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. [31 pakeit.]

9 straipsnis

Minimalios sankcijos juridiniams asmenims

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniam asmeniui, patrauktam atsakomybėn pagal 6 straipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos: tai gali būti bausmės ar ne baudžiamosios nuobaudos, taip pat kitos sankcijos, pavyzdžiui:

a)	teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimas;

aa)	laikinas arba nuolatinis teisės dalyvauti Sąjungos konkursų procedūrose atėmimas; [32 pakeit.]

b)	laikinas ar nuolatinis teisės verstis komercine veikla atėmimas;

c)	teisminės priežiūros skyrimas;

d)	likvidavimas teismo nurodymu;

e)	laikinas ar galutinis įmonių, kurių pagalba buvo įvykdyta nusikalstama veika, uždarymas.

9a straipsnis

Ne bis in idem taisyklė

Valstybės narės turi taikyti nacionalinėje baudžiamojoje teisėje „ne bis in idem“ taisyklę, pagal kurią asmuo, kurio teismo procesas buvo užbaigtas kurioje nors valstybėje narėje, negali būti persekiojamas kitoje valstybėje narėje dėl tų pačių faktų, jeigu jam buvo paskirta bausmė, ji buvo įvykdyta, yra vykdoma arba nebegali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios valstybės įstatymus. [33 pakeit.]

10 straipsnis

Lėšų įšaldymas ir konfiskavimas

Valstybės narės užtikrina, kad II antraštinėje dalyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis įgytos lėšos ir šių nusikalstamų veikų priemonės būtų įšaldomos ir konfiskuojamos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/42/ES (12).

11 straipsnis

Jurisdikcija

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų nustatyta jų jurisdikcija tais atvejais, kai II antraštinėje dalyje 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos:

a)	visiškai arba iš dalies įvykdytos jų teritorijoje; arba

b)	įvykdytos jų piliečių arba jų teritorijoje gyvenančių asmenų; arba

c)	pažeidėjui taikomi arba nusikalstamos veikos padarymo metu buvo taikomi Tarnybos nuostatai . [34 pakeit.]

2. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcija nepriklausytų nuo sąlygos, jog baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas tik tuomet, jei nusikalstamos veikos vietoje apie ją praneša nukentėjęs asmuo arba šią nusikalstamą veiką atskleidžia valstybė, kurioje ji įvykdyta.

3. Valstybės narės užtikrina, kad į jų jurisdikciją patektų atvejai, kai nusikalstama veika įvykdoma pasinaudojant jų teritorijoje turima prieiga prie informacinių ir ryšių technologijų priemonių.

12 straipsnis

Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų senatis

1. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas, per kurį II antraštinėje dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu galima atlikti tyrimą, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, teismo procesą ir priimti teismo sprendimus, būtų ne trumpesnis kaip penkeri metai nuo tos nusikalstamos veikos įvykdymo.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ne mažiau kaip 10 metų nuo nusikalstamos veikos įvykdymo, kompetentingai nacionalinei institucijai ėmusis kokių nors priemonių, pavyzdžiui, pradėjus bylos tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, senaties terminas būtų sustabdomas ir pradedamas skaičiuoti iš naujo.

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu dėl II antraštinėje dalyje ar 5 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos paskirtos bausmės vykdymo laikotarpis būtų pakankamas ir ne trumpesnis kaip 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

13 straipsnis

Lėšų susigrąžinimas

Ši direktyva neturi poveikio dėl II antraštinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų neteisėtai sumokėtų sumų , neteisėtai sumokėtų įvykdžius 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, susigrąžinimui.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti greitą tokių sumų susigrąžinimą ir jų perdavimą į Sąjungos biudžetą, nepažeidžiant atitinkamų konkretiems Sąjungos sektoriams taikomų taisyklių dėl finansinių taisymų ir neteisėtai išleistų sumų susigrąžinimo. Valstybės narės taip pat vykdo tvarkingą susigrąžintų sumų apskaitą ir informuoja atitinkamas Sąjungos institucijas arba įstaigas apie šias sumas, arba, jei atitinkamos sumos nesusigrąžintos, apie šio nesusigrąžinimo priežastis. [35 pakeit.]

14 straipsnis

Santykis su kitais taikytinais Sąjungos teisės aktais

Administracinių priemonių, bausmių ir baudų, nustatytų Sąjungos teisės aktais, ypač nurodytų Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (13) 4 ir 5 straipsniuose, arba priimtų nacionalinės teisės aktais vykdant įsipareigojimus pagal Sąjungos teisę, taikymas neturi poveikio šios direktyvos taikymui. Valstybės narės užtikrina, kad baudžiamasis procesas, pradėtas remiantis šią direktyvą įgyvendinančiomis nacionalinės teisės nuostatomis, neturėtų poveikio tinkamai ir veiksmingai taikomoms Sąjungos teisėje ar ją įgyvendinančiose nacionalinės teisės nuostatose nustatytoms su baudžiamuoju procesu nesusijusioms administracinėms priemonėms, bausmėms ir baudoms.

IV antraštinė dalis.

Baigiamosios nuostatos

15 straipsnis

Valstybių narių ir Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos) Bendradarbiavimas [36 pakeit.]

1. Valstybės Nepažeisdami tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklių, valstybės narės , Eurojustas ir Komisija, neviršydami atitinkamos kompetencijos, bendradarbiauja kovodamos kovodami su II antraštinėje dalyje 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Todėl Komisija ir atitinkamais atvejais Eurojustas teikia techninę ir operatyvinę pagalbą, palengvinančią kompetentingų nacionalinių institucijų vykdomų tyrimų koordinavimą. [37 pakeit.]

2. Kad būtų lengviau atskleisti faktus ir veiksmingai kovoti su II antraštinėje dalyje 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis, kompetentingos valstybių narių institucijos ir Komisija , neviršydamos savo kompetencijos, gali keistis informacija su Komisija ir Eurojustu . Komisija , Eurojustas ir kompetentingos valstybių narių institucijos visais atvejais laikosi tyrimo slaptumo ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos bei taikytinų Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų nuostatų ir atsižvelgia į tyrimo slaptumo reikalavimus . Todėl Komisijai ir Eurojustui informaciją teikianti valstybė narė gali nustatyti specialias šios informacijos naudojimo sąlygas, privalomas Komisijai , Eurojustui ar kitai valstybei narei, kuriai ši informacija gali būti perduota. [38 pakeit.]

2a. Audito Rūmai, nacionalinės audito institucijos (pvz., atlikdamos operacijų, vykdytų pagal pasidalijamojo valdymo tvarką, auditą) ir auditoriai, atsakingi už Sutartimis įsteigtų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžeto arba institucijų valdomo biudžeto, kurio auditą jos atlieka, auditą, atskleidžia OLAF bet kokias nusikalstamas veikas, apie kurias jos sužino atlikdamos savo darbą. [39 pakeit.]

2b. Sąjungos pareigūnai privalo OLAF pranešti apie nusikalstamas veikas, apie kurias jie sužinojo atlikdami savo funkcijas. [40 pakeit.]

16 straipsnis

Susitarimų dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis panaikinimas

1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir jos 1996 m. rugsėjo 27 d., 1996 m. lapkričio 29 d. ir 1997 m. birželio 19 d. protokolai panaikinami nuo [17 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos dienos].

17 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip … priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo … .

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17a straipsnis

Ataskaitos, statistika ir vertinimas

1. Komisija iki [24 mėnesiai nuo galutinio šios direktyvos įgyvendinimo termino], taigi kasmet, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiai direktyvai įgyvendinti būtinų priemonių, taip pat įvertinamas šios direktyvos veiksmingumas siekiant jos tikslų.

Tos ataskaitos turi remtis informacija, kurią pateikė valstybės narės, vadovaudamosi 2 dalimi.

2. Valstybės narės nuolat renka išsamius statistinius duomenis iš atitinkamų institucijų ir juos saugo, kad galėtų vertinti savo sistemų, kurias nustatė siekdamos apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, veiksmingumą. Statistiniai duomenys kasmet siunčiami Komisijai ir juose pateikiama ši informacija:

a)	pradėtų baudžiamųjų bylų skaičius ir kiek iš šių bylų nutraukta, kiek būta išteisinimo atvejų, kiek būta apkaltinamųjų nuosprendžių ir kiek teismo procesų tebevyksta;

b)	po baudžiamųjų bylų susigrąžintos ir nesusigrąžintos sumos;

c)	iš kitų valstybių narių gautų pagalbos prašymų skaičius, taip pat kiek iš šių prašymų prijungta prie bylų ir kiek atmesta.

3. Komisija iki [60 mėnesių nuo galutinio šios direktyvos įgyvendinimo termino] Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia visapusišką šios direktyvos įvertinimą, pagrįstą įgytą patirtimi ir visų pirma ataskaitomis ir statistiniais duomenimis, pateiktais vadovaujantis 1 ir 2 dalimis. Prireikus Komisija taip pat pateikia pasiūlymą dėl dalinio direktyvos pakeitimo, tinkamai atsižvelgdama į minėto įvertinimo rezultatus. [41 pakeit.]

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 383, 2012 12 12, p. 1.

(2) OL C 391, 2012 12 18, p. 134.

(3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-539/09 Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (Teismų praktikos rinkinys 2011, puslapis I-11235).

(5) 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42).

(6) OL C 316, 1995 11 27, p. 48.

(7) OL C 313, 1996 10 23, p. 1.

(8) OL C 151, 1997 5 20, p. 1.

(9) 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30, p. 60).

(10) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(11) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(12) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL L 127, 2014 4 29, p. 39).

(13) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/994

P7_TA(2014)0432

Nuosavų išteklių sistema *

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto (05602/2014 – C7-0036/2014 – 2011/0183(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

(2017/C 443/101)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos projektą (05602/2014),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio trečią pastraipą ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0036/2014),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0271/2014),

pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

ragina nedelsiant sušaukti Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais inauguracinį susitikimą, kad iki 2014 m. būtų parengtas pirmasis nuosavų išteklių sistemos vertinimas, kaip nurodyta prie šios rezoliucijos pridėtame bendrame pareiškime (7); tikisi, kad ši grupė pateiks pasiūlymų dėl esamos sistemos trūkumų šalinimo siekiant pasirengti reformos, kuri būtų grindžiama bendrais paprastumo, skaidrumo, teisingumo ir demokratinės atskaitomybės tikslais, įgyvendinimui per kitą DFP laikotarpį;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Sprendimo projektas

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas

Pakeitimas

(8a)

Europos Parlamentas nuolat ragino užtikrinti, kad visas Sąjungos biudžetas būtų finansuojamas nuosavais ištekliais, kaip nustatyta Sutartyje, taip pat reguliariai pabrėžė esamos nuosavų išteklių sistemos trūkumus ir ribas, t. y. jos neskaidrumą, nesąžiningumą, tai, kad jai netaikoma parlamentinė kontrolė, ji yra itin sudėtinga ir visiškai nesuprantama ES piliečiams, kurie galiausiai jaučia to pasekmes. Europos Parlamentas mano, kad tokia sistema iš esmės prieštaraujama Sutarties nuostatoms ir dvasiai;

Pakeitimas 2

Sprendimo projektas

8 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas

Pakeitimas

(8b)

Europos Parlamentas mano, kad taikant dabartinę Sąjungos finansavimo sistemą, pagal kurią maždaug 74 proc. įplaukų gaunama iš nacionalinių įnašų, pagrįstų BNP, ir 11 proc. – iš esamų statistinių PVM pagrįstų įnašų, buvo tik dar labiau įtvirtinta tinkamos grąžos logika, vyravusi per kiekvienus Tarybos debatus, kalbant tiek apie Sąjungos biudžeto įplaukas, tiek apie išlaidas, ir dėl to buvo pradėtos taikyti sudėtingos ir neskaidrios korekcijos ir kiti koreguojamieji mechanizmai ir taip prisidedama prie nuolatinės mokėjimų trūkumo problemos vykdant metinę biudžeto procedūrą; Europos Parlamentas mano, kad pagal dabartinę sistemą trukdoma susiformuoti pakankamai daugumai Taryboje, kad būtų galima įtraukti į metinius biudžetus pakankamo dydžio mokėjimų asignavimus siekiant įvykdyti ES teisines prievoles ir politinius įsipareigojimus;

Pakeitimas 3

Sprendimo projektas

8 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas

Pakeitimas

(8c)

Europos Parlamentas tvirtai rėmė išsamią nuosavų išteklių sistemos reformą, kurią įgyvendinus būtų sugrįžta prie tikrų, aiškių, paprastų ir sąžiningų nuosavų išteklių sistemos. Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad Komisijos 2011 m. birželio mėn. pateiktuose pasiūlymuose dėl teisės akto dėl nuosavų išteklių imamasi tinkamų veiksmų, ir juos nuo pat pradžių rėmė didžioji Europos Parlamento dauguma. Europos Parlamentas apgailestauja, kad Taryba nesugebėjo padaryti pažangos siekiant reformuoti nuosavų išteklių sistemą remiantis minėtais pasiūlymais dėl teisės akto. Europos Parlamentas apgailestauja, kad pagal 2013 m. vasario 8 d. galutinį Europos Vadovų Tarybos politinį susitarimą netgi taikomos naujos grąžinamosios išmokos ir išimtys;

Pakeitimas 4

Sprendimo projektas

8 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas

Pakeitimas

(8d)

Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais įsteigta bendru trijų Sąjungos institucijų sutarimu, kaip nurodoma Bendroje deklaracijoje dėl nuosavų išteklių, kuri sudaro politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. DFP dalį. Ši aukšto lygio grupė atliks bendrą nuosavų išteklių sistemos peržiūrą, atsižvelgdama į bendrus paprastumo, skaidrumo, teisingumo ir demokratinės atskaitomybės tikslus. Turi būti išnagrinėti visi nuosavų išteklių sistemos reformos aspektai. Pirmasis vertinimas bus parengtas 2014 m. pabaigoje;

Pakeitimas 5

Sprendimo projektas

8 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Tarybos projektas

Pakeitimas

(8e)

Aukšto lygio grupės darbo rezultatai bus vertinami per 2016 m. vyksiančią tarpinstitucinę konferenciją, dalyvaujant nacionaliniams parlamentams. Remdamasi šio darbo rezultatais Komisija įvertins, ar naujos nuosavų išteklių iniciatyvos yra tikslingos. Šis vertinimas bus atliktas kartu su 2014–2020 m. DFP porinkimine peržiūra ir (arba) persvarstymu, kurį Komisija pradės ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje. Europos Parlamentas mano, kad Aukšto lygio grupės darbas turėtų padėti susitarti dėl galimų reformų ir jas įgyvendinti kitos DFP laikotarpiu;

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0078.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0304.

(7) Taip pat žr. priimtus tekstus, P7_TA(2013)0455.

PRIEDAS

Bendras pareiškimas dėl nuosavų išteklių

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsniu, Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis; jame taip pat nurodyta, kad neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais. 311 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyta, kad Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą dėl nuosavų išteklių sistemos ir kad tokiu būdu Taryba gali nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją.

Remdamasi tuo, 2011 m. birželio mėn. Komisija pateikė kelis pasiūlymus, kuriais siekiama reformuoti Sąjungos nuosavų išteklių sistemą. 2013 m. vasario 7–8 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė, kad nustatant nuosavų išteklių tvarką reikėtų vadovautis bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo tikslais. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą tęsti darbą dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) grindžiamų nuosavų išteklių. Ji taip pat paprašė tvirtesniame bendradarbiavime finansinių sandorių mokesčio srityje dalyvaujančių valstybių narių apsvarstyti, ar tai negalėtų tapti ES biudžeto naujų nuosavų išteklių baze.

Nuosavų išteklių klausimu reikia dirbti toliau. Todėl bus sušaukta aukšto lygio grupė, kurią sudarys šių trijų institucijų paskirti nariai. Ji atsižvelgs į bet kokį esamą ar būsimą indėlį, kurį gali padaryti šios trys Europos institucijos bei nacionaliniai parlamentai. Ši grupė turėtų remtis atitinkamomis ekspertinėmis žiniomis, įskaitant nacionalinių biudžeto valdymo ir fiskalinių institucijų bei nepriklausomų ekspertų žinias.

Grupė atliks bendrą nuosavų išteklių sistemos peržiūrą vadovaudamasi bendrais paprastumo, skaidrumo, teisingumo ir demokratinės atskaitomybės tikslais. Pirmasis įvertinimas bus parengtas 2014 m. pabaigoje. Darbo pažanga bus politiniu lygiu vertinama reguliariuose posėdžiuose bent kartą per šešis mėnesius.

Nacionaliniai parlamentai bus pakviesti į tarpinstitucinę konferenciją 2016 m., siekiant įvertinti šio darbo rezultatus.

Remdamasi šio darbo rezultatais Komisija įvertins, ar naujos nuosavų išteklių iniciatyvos yra tikslingos. Šis įvertinimas bus atliekamas tuo pačiu metu kaip ir DFP reglamento 1a straipsnyje nurodyta peržiūra siekiant apsvarstyti galimas reformas kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/999

P7_TA(2014)0433

Tradiciniai, PVM ir BNP pagrįsti nuosavi ištekliai ir priemonės, skirtos grynųjų pinigų poreikiui patenkinti *

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, projekto (nauja redakcija) (05603/2014 – C7-0037/2014 – 2011/0185(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis – nauja redakcija)

(2017/C 443/102)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos projektą (05603/2014),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0742),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0037/2014),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (6),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (7),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 6 d. Teisės reikalų komiteto laišką Biudžeto komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0268/2014),

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

pritaria Tarybos teisės akto projektui su pakeitimais, padarytais atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(7) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0078.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0304.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1001

P7_TA(2014)0435

Valstybinės užimtumo tarnybos ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (COM(2013)0430 – C7-0177/2013 – 2013/0202(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/103)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0430),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0177/2013),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0072/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 116.

(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0202

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/…/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 573/2014/ES.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS

DĖL

VALSTYBINIŲ UŽIMTUMO TARNYBŲ TINKLO STEIGIMO

Europos Parlamentas:

1.	PALANKIAI VERTINA teisėkūros institucijų pasiektą susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl sprendimo dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo, kuriuo formalizuojamas ir stiprinamas šiuo metu neformalus VUT bendradarbiavimo tinklas;

PRIMENA, kad SESV 149 straipsnyje numatyta, jog Europos Parlamentas ir Taryba gali imtis skatinamųjų priemonių valstybių narių bendradarbiavimui užimtumo srityje paremti. Tokie aktai yra teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais gali būti nustatomi teisiškai privalomi įsipareigojimai, bet nereikalaujama, kad valstybės narės suderintų įstatymus ir kitus teisės aktus;

MANO, kad VUT bendradarbiavimo tinklo steigimas yra skatinamoji priemonė, priskiriama SESV 149 straipsnio taikymo sričiai. Todėl priėmus šį sprendimą visos valstybės narės prisijungia prie minėto tinklo, nes valstybės narės nedalyvavimo Sąjungos politikoje negalima pateisinti vien tik tuo, kad valstybė narė to nepageidauja;

PABRĖŽIA, kad pagal konstatuojamąsias dalis ir įgyvendinamuosius straipsnius šiuo sprendimu visu pirma siekiama stiprinti ir gerinti anksčiau neformalaus VUT tinklo veiksmingumą, šį tinklą formalizuojant pagal teisėkūros procedūra priimtą aktą. Šio tikslo galima pasiekti tik jei visos valstybės narės prisijungtų prie tinklo ir dalyvautų sprendimo 3 straipsnyje numatytoje veikloje.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1003

P7_TA(2014)0436

Europos Sąjungos solidarumo fondas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2013)0522 – C7-0231/2013 – 2013/0248(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/104)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0522),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0231/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0078/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2013)0248

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 661/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1004

P7_TA(2014)0437

Europos investicijų fondo kapitalo didinimas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos dalyvavimo didinant Europos investicijų fondo kapitalą (COM(2014)0066 – C7-0030/2014 – 2014/0034(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/105)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0066),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0030/2014),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0156/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

pritaria Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniais teisėkūros procedūra priimtais aktais;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

P7_TC1-COD(2014)0034

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2014/ES dėl Europos Sąjungos dalyvavimo didinant Europos investicijų fondo kapitalą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 562/2014/ES.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas

Europos Parlamentas ir Taryba susitaria Fondo dividendų klausimą nagrinėti kitos finansinių taisyklių, taikomų Sąjungos bendrajam biudžetui, peržiūros metu arba vėliausiai tarpinėje pasiekimų ataskaitoje, numatytoje 4 straipsnyje.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1006

P7_TA(2014)0438

Europos vaistų agentūra (farmakologinio budrumo veikla, susijusi su žmonėms skirtais vaistais) ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos vaistų agentūrai mokėtinų farmakologinio budrumo veiklos, susijusios su žmonėms skirtais vaistais, rinkliavų (COM(2013)0472 – C7-0196/2013 – 2013/0222(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/106)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0472),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0196/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Graikijos Parlamento, Ispanijos Deputatų Rūmų ir Ispanijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7–0476/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 92.

P7_TC1-COD(2013)0222

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl mokesčių, mokėtinų Europos vaistų agentūrai už farmakologinio budrumo veiklos, susijusios su žmonėms skirtais vaistais, vykdymą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 658/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1007

P7_TA(2014)0439

Makrofinansinė pagalba Tuniso Respublikai ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai (COM(2013)0860 – C7-0437/2013 – 2013/0416(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/107)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0860),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0437/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę dėl pasiūlymo finansinio suderinamumo,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 38 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0110/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P7_TC1-COD(2013)0416

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2014/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 534/2014/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1008

P7_TA(2014)0440

Rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano (COM(2013)0250 – C7-0117/2013 – 2013/0133(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/108)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0250),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0117/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0102/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 157.

P7_TC1-COD(2013)0133

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 544/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1009

P7_TA(2014)0441

Euro ir kitų valiutų apsauga nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (COM(2013)0042 – C7-0033/2013 – 2013/0023(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/109)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0042),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0033/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 28 d. Europos Centrinio Banko nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0018/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 42.

(2) OL C 179, 2013 6 25, p. 9.

P7_TC1-COD(2013)0023

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą Nr. 2014/62/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1010

P7_TA(2014)0442

Medus ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/110/EB dėl medaus (COM(2012)0530 – C7-0304/2012 – 2012/0260(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/110)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0530),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0304/2012),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A7-0440/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (2);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 88.

(2) Ši pozicija pakeičia 2014 m. sausio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2014)0028).

P7_TC1-COD(2012)0260

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/63/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1011

P7_TA(2014)0443

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas Nr. XXX/2011 dėl integruotos jūrų politikos (COM(2013)0245 – C7-0108/2013 – 2011/0380(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/111)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0804) ir į pakeistą pasiūlymą COM(2013)0245),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį ir 195 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0108/2013),

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. (1) ir 2013 m. gegužės 22 d. (2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę (3),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0282/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (4);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 299, 2012 10 4, p. 133.

(2) OL C 271, 2013 9 19, p. 154.

(3) OL C 391, 2012 12 18, p. 84.

(4) Ši pozicija pakeičia 2013 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0441).

P7_TC1-COD(2011)0380

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 508/2014.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1013

P7_TA(2014)0444

Europos policijos koledžas ***I

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/681/TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL), projekto (17043/2013 – C7-0435/2013 – 2013/0812(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/112)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą valstybių narių grupės iniciatyvą (17043/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnio b punktą ir 87 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Parlamentui buvo pateiktas akto projektas (C7-0435/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,

—	atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2014)0007),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 44 ir 55 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0146/2014),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

apgailestauja dėl to, kad Europos Parlamentas nebuvo visapusiškai įtrauktas į paraiškų vertinimą ir kad atitinkamam komitetui buvo pristatytas tik vienas kandidatas, nors Tarybai pirmininkavusiai šaliai 2013 m. liepos mėn. pakvietus teikti paraiškas suteikti laikiną prieglobą Europos policijos koledžui, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas dėl šios agentūros ateities, buvo pateiktos septynios paraiškos. Savo kandidatūras pateikė šios valstybės narės: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Vengrija, Nyderlandai ir Suomija. Politinis susitarimas buvo patvirtintas TVR tarybos posėdyje 2013 m. spalio 8 d. Prieš patvirtindamas savo galutinę poziciją, Europos Parlamentas ketina prašyti pateikti daugiau informacijos apie poveikio vertinimą pasirinkus konkrečią būstinės vietą;

ragina biudžeto valdymo institucijas užtikrinti, kad papildomas išlaidas, susijusias su CEPOL būstinės perkėlimu, būtų visiškai padengtos esamos priimančiosios šalies lėšomis ir iš papildomo Sąjungos biudžeto, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis įprastam CEPOL biudžetui ir nenukentėtų įprasti CEPOL veiklos poreikiai;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

P7_TC1-COD(2013)0812

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 543/2014.)

2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1014

P7_TA(2014)0445

EB ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (Protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą) ***

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu, projekto (14783/2013 – C7-0075/2014 – 2013/0311(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/113)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14783/2013),

—	atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (14782/2013),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto i papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C7-0075/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0266/2014),

pritaria Protokolo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Albanijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1015

P7_TA(2014)0446

Susitarimas su Norvegijos Karalyste dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų ***

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų sudarymo projekto (18141/2013 – C7-0107/2014 – 2013/0427(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/114)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (18141/2013),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų sudarymo projektą (18140/2013),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 straipsnį ir 78 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0107/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio pirmą ir trečią dalis, 81 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0257/2014),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1016

P7_TA(2014)0447

Susitarimas su Lichtenšteino Kunigaikštyste dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų ***

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų sudarymo projekto (18116/2013 – C7-0091/2014 – 2013/0423(NLE))

(Pritarimo procedūra)

(2017/C 443/115)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (18116/2013),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų projektą (18115/2013),

—	atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 straipsnį ir 78 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0091/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečia pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0168/2014),

pritaria susitarimo sudarymui;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Lichtenšteino Kunigaikštystės parlamentams ir vyriausybėms.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1017

P7_TA(2014)0448

Europos ilgalaikių investicijų fondai ***I

2014 m. balandžio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (COM(2013)0462 – C7-0209/2013 – 2013/0214(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/116)

[Pakeitimas Nr. 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI (*1)

Komisijos pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

ilgalaikis finansavimas yra itin svarbi priemonė užtikrinant, kad Europos ekonomikai taptų būdingas tvarus, pažangus ir integracinis augimas, kaip numatyta pagal strategiją „Europa 2020“, didelis užimtumas ir konkurencingumas, taip pat kuriant rytojaus ekonomiką taip, kad ją mažiau veiktų sisteminė rizika ir kad ji būtų atsparesnė. Europos ilgalaikių investicijų fondais (EIIF) užtikrinamas įvairių infrastruktūros projektų, nebiržinių įmonių ar biržinių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) , išleidžiančių nuosavo kapitalo ar skolos investicines priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas, ilgalaikis finansavimas. Finansuodami tokius projektus, EIIF padeda finansuoti Sąjungos realiąją ekonomiką ir jos politikos įgyvendinimą ;

(2)

kalbant apie paklausą, EIIF gali užtikrinti stabilų ir užtikrintą pajamų srautą pensijų administratoriams, draudimo bendrovėms , fondams, savivaldybėms ir kitiems subjektams, turintiems nuolatinių ir pasikartojančių įsipareigojimų ir siekiantiems ilgalaikės grąžos gerai reguliuojamose struktūrose . Nors EIIF likvidumas yra mažesnis palyginti su investicijomis į perleidžiamus vertybinius popierius, EIIF taip pat gali užtikrinti nuolatinį užtikrintą pajamų srautą pavieniams investuotojams, pasikliaujantiems reguliariu grynųjų pinigų srautu, kurį gali generuoti EIIF. EIIF taip pat gali ilgainiui pasiūlyti gerų kapitalo vertės didėjimo galimybių nuolatinio užtikrintų pajamų srauto negaunantiems investuotojams. Jei EIIF likvidavo vieną iš savo turto objektų, turėtų būti įmanoma leisti EIIF proporcingai sumažinti savo kapitalą;

(3)

projektams, susijusiems su transporto infrastruktūra, tvarią energijos gamyba ar paskirstymu, socialine infrastruktūra (būstu ar ligoninėmis), naujųjų technologijų bei išteklių ir energijos suvartojimą mažinančių sistemų plėtra ar tolesniu MVĮ augimu, gali trūkti finansavimo. Kaip parodė finansų krizė, bankų finansavimo papildymas įvairesniais finansavimo šaltiniais, sugebančiais geriau mobilizuoti kapitalo rinkas, galėtų padėti užpildyti finansavimo spragas. EIIF šiuo požiūriu gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį. Tam tikrų projektų atveju šie fondai pasitelkdami, pavyzdžiui, naujoviškas finansines priemones, galėtų papildyti viešąjį finansavimą, sumažėjusį dėl valstybės skolos krizės;

(4)

kadangi investuotojai gali būti suinteresuoti investuoti į EIIF , bet turėtų turėti tam tinkamas paskatas ir, ypač mažmeniniai investuotojai, gali neturėti reikiamų išteklių arba pakankamai diversifikuoto portfelio, kad galėtų skirti savo kapitalą ilgam laikotarpiui, EIIF turėtų galėti pasiūlyti išpirkimo teises savo investuotojams. Taigi EIIF valdytojui reikėtų suteikti galimybę atsižvelgiant į EIIF investavimo strategiją savo nuožiūra nuspręsti, kokius EIIF įsteigti – su išpirkimo teisėmis ar be jų. Nustačius išpirkimo teises, jos ir jų pagrindinės ypatybės turėtų būti aiškiai iš anksto apibrėžtos ir atskleistos EIIF taisyklėse arba steigimo dokumentuose. Be to, Komisijos poveikio vertinime nustatyta, kad nacionaliniu lygmeniu esama ilgalaikių fondų, kurie yra biržiniai subjektai. Tai leidžia investuotojams prekiauti savo fondo akcijomis ar investiciniais vienetais antrinėje rinkoje. Įtraukus fondo akcijas į biržos sąrašus, investuotojai gali pirkti ir parduoti jas tiesiogiai biržoje, kaip ir bet kokį kitą į biržos prekybos sąrašus įtrauktą vertybinį popierių. Antrinė rinka gali veikti ir tada, kai fondo akcijos ar investiciniai vienetai į biržos prekybos sąrašus neįtraukti. Tuo atveju investuotojai gali keistis akcijų paketais tiesiogiai su kitais investuotojais. Tarpininkai, pvz., bankai arba platintojai, šioje antrinėje rinkoje gali atlikti pagalbinį vaidmenį. Jie pavedimus pirkti ir parduoti gali rinkti ir suderinti tarp savo klientų. Jei norima, kad ilgalaikis investavimas taptų tikrai patrauklus smulkesniems investuotojams ar apskritai mažmeniniams investuotojams, antrinės rinkos bus pagrindinė vieta, kurioje bus galima pirkti arba parduoti ilgalaikio fondo investicinius vienetus arba akcijas. Praėjus trejiems metams po šio reglamento patvirtinimo, ataskaitoje bus išnagrinėta, ar šia taisykle įgyvendinti tikėtini rezultatai, susiję su EIIF platinimu ▌;

(4a

) kad EIIF taptų įmanomu ir patraukliu pasirinkimu profesionaliems investuotojams, pavyzdžiui, už profesinių pensijų skyrimą atsakingoms įstaigoms, pensijų fondams ir draudimo įmonėms, svarbu deramai pakoreguoti jiems taikomus reguliavimo reikalavimus dėl nuosavų lėšų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (4) , kad EIIF atveju būtų suteikiama lankstumo didelių su investicijomis į nelikvidų turtą susijusių kapitalo reikalavimų atžvilgiu. Be to, prireikus turėtų būti nuodugniai įvertinti papildomi nacionaliniai reguliavimo apribojimai;

(5)

šiame reglamente ilgalaikio turto klasės turėtų aprėpti nebiržinių įmonių ir biržinių MVĮ išleistas nuosavo kapitalo ar skolos priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas. Jos taip pat turėtų aprėpti biržinių įmonių, kurių kapitalizacija sudaro ne daugiau kaip 1 milijardą EUR, išleistas nuosavo kapitalo ar skolos priemones. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nekilnojamam turtui, kuriam iš pat pradžių reikia didelio kapitalo ir kuriuo per jo gyvavimo ciklą generuojamas pasikartojantis ir prognozuojamas grynųjų pinigų srautas ;

(6)

nesant reglamento, kuriuo būtų nustatytos EIIF taisyklės, nacionaliniu lygmeniu gali būti patvirtintos skirtingos priemonės dėl investicijų apsaugos priemonių skirtumų galinčios iškraipyti konkurenciją. Dėl skirtingų reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, diversifikavimui ir reikalavimus atitinkančiam turtui (visų pirma investicijoms į prekes), atsiranda kliūčių tarpvalstybiniam su nebiržinėmis įmonėmis ir nekilnojamuoju turtu susijusių fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimui, nes investuotojai negali lengvai palyginti įvairių jiems teikiamų investavimo pasiūlymų. Dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų skiriasi ir investuotojų apsaugos lygiai. Be to, dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų, susijusių su investavimo metodais, tokiais kaip leistinas skolinimosi lygis, išvestinių finansinių priemonių naudojimas, skolintų vertybinių popierių pardavimo ar vertybinių popierių finansavimo sandorių taisyklės, investuotojų apsaugos lygis tampa nevienodas. Skirtingi reikalavimai dėl išpirkimo ir (ar) laikymo laikotarpių taip pat kliudo vykdyti į nebiržinį turtą investuojančių fondų investicinių vienetų ar akcijų pardavimą tarpvalstybiniu mastu. Tokie skirtumai , dėl kurių didėja teisinis netikrumas , gali pakenkti investuotojų pasitikėjimui jiems svarstant galimybę investuoti į tokius fondus ir apriboti investuotojų galimybes tinkamai rinktis iš įvairių ilgalaikių investicijų variantų. Taigi turėtų būti numatyta, kad valstybės narės negalėtų nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų šiuo reglamentu reguliuojamai sričiai, ir kad šio reglamento tinkamas teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(7)

norint užtikrinti, kad EIIF produktų apibūdinimas būtų visoje Sąjungoje nuoseklus ir pastovus , būtinos visoje Sąjungoje vienodos taisyklės. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos sklandų veikimą ir aukštą investuotojų apsaugos lygį, būtina nustatyti vienodas EIIF veiklos taisykles, visų pirma, dėl EIIF portfelių sudėties ir investicinių priemonių, kurias leidžiama naudoti norint įgyti poziciją ilgalaikio turto, pvz., biržinių MVĮ ir nebiržinių įmonių išleistų nuosavo kapitalo ar skolos priemonių ir nekilnojamojo turto, atžvilgiu. Vienodų taisyklių dėl EIIF portfelio reikia dar ir tam, kad būtų užtikrinta, jog reguliarių pajamų siekiantys EIIF išlaikytų diversifikuotą investicinio turto portfelį, užtikrinantį reguliarų grynųjų pinigų srautą. Be to, būtina koordinuoti valstybių narių mokesčių sistemas siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, susijusias su patrauklumu investuotojams, taip pat reikia suvienodinti nacionalinę politiką, kad būtų sudarytos panašios sąlygos investicijų aplinkai ir pašalinti skirtumai tarp valstybių narių;

(8)

būtina užtikrinti, kad apibrėžiant EIIF veiklą, visų pirma EIIF portfelio sudėtį ir investicines priemones, kuriomis jie gali naudotis, užtikrinama, kad šiuos reikalavimus būtų galima taikyti tiesiogiai EIIF valdytojams, ir todėl tokios naujos taisyklės turi būti patvirtintos reglamentu. Tuo taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos naudoti EIIF pavadinimą, nes išvengiama skirtingų nacionalinių reikalavimų. EIIF valdytojai turėtų laikytis visoje Sąjungoje vienodų taisyklių, kad padidintų investuotojų pasitikėjimą EIIF ir užtikrintų tvirtą pavadinimo reputaciją. Kartu, patvirtinus vienodas taisykles, su EIIF taikomi reguliavimo reikalavimai supaprastėja. Taikant vienodas taisykles, taip pat sumažėja valdytojų išlaidos, patiriamos norint įgyvendinti skirtingas nacionalines taisykles, taikomas fondams, investuojantiems į biržines MVĮ bei nebiržinį ilgalaikį turtą ir panašias nekilnojamojo turto klases. Tai ypač pasakytina apie valdytojus, kurie nori kaupti kapitalą tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip pat padedama panaikinti konkurencijos iškraipymus;

(9)

Naujosios EIIF taisyklės yra glaudžiai susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES (5), nes ta direktyva sukuriama teisinė sistema, reglamentuojanti alternatyvaus investavimo fondų (AIF) valdymą ir platinimą Sąjungoje. Iš esmės, EIIF yra ES AIF, kuriuos valdo veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES turintys alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV);

(10)

kadangi Direktyvoje 2011/61/ES taip pat numatytas kelių etapų trečiųjų šalių režimas dėl ne ES AIFV ir ne ES AIF, naujųjų EIIF taisyklių taikymo sritis yra siauresnė, visų pabrėžiant naujųjų ilgalaikių investicinių produktų europinį metmenį. Todėl tik ES AIF, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/ES, turėtų galėti tapti įgaliotu EIIF ir tik tuo atveju, jei jį valdo ES AIFV, turintis veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES. Tačiau trečiųjų šalių investuotojai turėtų taip pat būti skatinami investuoti į EIIF, atsižvelgiant į vertingą kapitalą, kuriuo jie gali prisidėti prie Sąjungos projektų įgyvendinimo;

(11)

naujosios EIIF taikytinos taisyklės turėtų būti pagrįstos dabartine reguliavimo sistema pagal Direktyvą 2011/61/ES ir jos įgyvendinimo aktais. Todėl produktų taisyklės, susijusios su EIIF, turėtų būti taikomos kartu su galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis. Visų pirma, EIIF turėtų būti taikomos Direktyvoje 2011/61/ES išdėstytos valdymo ir platinimo taisyklės. Taip pat EIIF tarpvalstybinei veiklai turėtų būti taikomos Direktyvoje 2011/61/ES išdėstytos taisyklės dėl tarpvalstybinių paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisvės. Jas turėtų papildyti konkrečios platinimo taisyklės dėl EIIF platinimo tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje mažmeniniams ir profesionaliems investuotojams;

(12)

vienodos taisyklės turėtų būti taikomos visiems ES AIF, kurie nori veikti kaip EIIF. ES AIF, nenorintiems veikti kaip EIIF, šios taisyklės neturėtų būti privalomos, ir atitinkamai jie sutinka nesinaudoti EIIF suteiktais privalumais. Kita vertus, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) ir ne ES AIF negalėtų veikti kaip EIIF;

(13)

siekiant užtikrinti, kad EIIF atitiktų suderintas šių fondų veiklos taisykles, būtina kompetentingosioms institucijoms nustatyti reikalavimą išduoti veiklos leidimus EIIF. Todėl pagal Direktyvą 2011/61/ES nustatytas ir AIFV taikomas suderintas veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros procedūras reikėtų papildyti specialia veiklos leidimų išdavimo EIIF procedūra. Reikėtų sukurti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad EIIF valdytų tik pagal Direktyvą 2011/61/ES veiklos leidimą turintys ir EIIF valdyti galintys ES AIFV. Imamasi visų būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad EIIF galėtų atitikti šių fondų veiklą reglamentuojančias suderintas taisykles;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad ES AIF gali turėti įvairų teisinį statusą, kuris jiems nebūtinai suteikia juridinio asmens savybių, nuostatas, pagal kurias iš EIIF reikalaujama imtis veiksmų, reikėtų aiškinti taip, kad, jei EIIF yra ES AIF, negalintis veikti pats, nes nėra juridinis asmuo, veiksmų privalo imtis EIIF valdytojas;

(15)

siekiant užtikrinti, kad EIIF būtų sutelkti į ilgalaikes investicijas ir padėtų finansuoti tvarų ES ekonomikos augimą , pagal taisykles dėl EIIF portfelio reikėtų reikalauti aiškiai nustatyti turto kategorijas, į kurias EIIF gali investuoti, ir sąlygas, kuriomis į tokį turtą leidžiama investuoti. EIIF turėtų investuoti bent 70 proc. savo kapitalo į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą ir bent 60 proc. savo kapitalo į vertybinius popierius, kuriuos išleido Sąjungoje įsteigta reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė . Siekiant užtikrinti EIIF patikimumą, taip pat pageidautina uždrausti EIIF vykdyti tam tikrus finansinius sandorius, dėl kurių gali kilti pavojus jų investavimo strategijai ir tikslams, nes atsirastų papildoma rizika, kuri būtų kitokia, nei būtų galima tikėtis į ilgalaikes investicijas orientuotame fonde. Siekiant užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama ilgalaikėms investicijoms, kurios gali būti naudingos mažmeniniams investuotojams, kurie nėra susipažinę su mažiau paplitusiomis investavimo strategijomis, EIIF neturėtų būti leista investuoti į išvestines finansines priemones, išskyrus atvejus, kai siekiama riboti su jo paties investicijomis susijusią riziką. Atsižvelgiant į biržos prekių ir išvestinių finansinių priemonių, suteikiančių netiesioginę poziciją jų atžvilgiu, likvidų pobūdį, investicijoms į biržos prekes nereikia ilgalaikių investuotojų įsipareigojimų, todėl jų nereikėtų įtraukti. Toks argumentas netaikomas investicijoms į infrastruktūrą ar įmones, kurios susijusios su biržos prekėmis ar kurių veiklos rezultatai netiesiogiai susiję su biržos prekių kaina, kaip antai ūkiai žemės ūkio biržos prekių atveju ar jėgainės energetikos biržos prekių atveju;

(15a)

kad EIIF galėtų veiksmingai prisidėti prie tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo Sąjungoje, kiekvienas EIIF turėtų įvertinti reikalavimus atitinkančių investicijų socialinį poveikį atsižvelgiant į jų aplinkosaugines, socialines ir valdymo savybes. Pirmiausia EIIF valdytojas turėtų apsvarstyti, kaip atrinktu turtu padedama siekti Europos augimo modelio tikslų (t. y. gerinti socialinę infrastruktūrą, didinti tvarų judumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir paskirstymą, efektyvaus energijos vartojimo procesus), taip pat skirti dėmesį įmonėms, veikiančioms sektoriuose, kuriuose skatinama taikyti aplinkos apsaugos ir socialinius sprendimus, arba turinčias daug galimybių diegti inovacijas;

(16)

ilgalaikių investicijų sąvoka yra pakankamai plati. EIIF valdytojas nebūtinai turi taikyti ilgą laikymo laikotarpį, bet reikalavimus atitinkantis investicinis turtas paprastai nėra likvidus, jam reikia įsipareigojimų tam tikram laikui, o ekonominiu požiūriu jam būdingas ilgalaikiškumas. Reikalavimus atitinkantis investicinis turtas yra neperleidžiami vertybiniai popieriai, neturintys prieigos prie antrinių rinkų likvidumo. Jiems dažnai reikia nustatytos trukmės įsipareigojimų, dėl kurių ribojama galimybė juos platinti. Vis dėlto, kadangi biržinės MVĮ gali turėti sunkumų, susijusių su likvidumu ir prieiga prie antrinių rinkų, jų išleistas nuosavo kapitalo arba skolos priemones derėtų įtraukti į reikalavimus atitinkantį investicinį EIIF turtą, nes joms reikia išlaikyti stabilią akcijų portfelio struktūrą. Taigi reikalavimus atitinkantis investicinis turtas gali būti perleidžiami vertybiniai popieriai ir todėl gali turėti prieigą prie antrinių rinkų likvidumo. EIIF siekiamų investicijų ekonominis ciklas dėl didelių kapitalo įsipareigojimų ir grąžos laukimo laikotarpių iš esmės yra ilgalaikio pobūdžio. Todėl toks turtas netinka investicijoms su išpirkimo teisėmis , išskyrus konkrečiais atvejais ir tam tikromis sąlygomis ;

(17)	EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į kitą, o ne į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą, kai to reikia siekiant efektyviai valdyti jo grynųjų pinigų srautus, bet tik tuo atveju, kai tai atitinka EIIF ilgalaikių investicijų strategiją;

(18)

reikalavimus atitinkantis investicinis turtas turi apimti tokias dalyvavimo priemones kaip nuosavas kapitalas ar kvazinuosavas kapitalas, skolos priemonės reikalavimus atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse bei joms suteiktos paskolos. Jis taip pat turėtų apimti investicijas į kitus fondus, kuriuose daugiausia investuojama į nebiržinių įmonių, išleidžiančių nuosavo kapitalo ar skolos priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas, priemones ir panašų turtą. Tiesiogiai valdomas nekilnojamasis turtas taip pat turėtų būti reikalavimus atitinkančio turto klase taikant griežtas jo įsigijimo vertės ir grynųjų pinigų srauto pobūdžio sąlygas , nebent jis būtų pakeistas vertybiniais popieriais;

(19)

kvazinuosavo kapitalo priemonės turi būti suprantamos kaip tokios finansavimo priemonės – tai nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kurio grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurio grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Prie tokių priemonių priskiriamos įvairios finansavimo priemonės, kaip antai subordinuotosios paskolos, akcijos be balsavimo teisės, netiesioginio dalyvavimo paskolos, teisės gauti dalį pelno, konvertuojamos obligacijos ir obligacijos su akcijų išpirkimo teise;

(20)

siekiant atspindėti dabartinę verslo praktiką, EIIF turėtų būti leidžiama pirkti esamas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijas iš esamų tos įmonės akcininkų. Siekiant užtikrinti kuo plačiausias lėšų rinkimo galimybes, taip pat turėtų būti leidžiama investuoti į kitus EIIF. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones sumažėjimo, EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į kitus EIIF tik tuo atveju, jeigu tie EIIF patys nėra investavę daugiau kaip 10 proc. savo kapitalo į kitus EIIF;

(21)

finansinių įmonių reikia norint veiksmingai platinti EIIF investuotojams, taip pat kaupti ir organizuoti įvairių investuotojų įnašus į infrastruktūros projektus, įskaitant viešojo pobūdžio investicijas. Todėl EIIF turėtų būti leidžiama investuoti į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą per finansines įmones, jei šios įmonės užsiima ilgalaikių projektų ir MVĮ augimo finansavimu;

(22)	▌reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės turėtų apimti infrastruktūros projektus, investicijas į augimo siekiančias nebiržines įmones ir biržines MVĮ , kurios galėtų būti tinkamos ilgalaikėms investicijoms;

(23)

dėl infrastruktūros projektų masto šiems projektams reikia didelio kapitalo, kuris būtų investuojamas ilgam laikui. Prie tokių infrastruktūros projektų turėtų būti priskiriama viešoji pastatų infrastruktūra, kaip antai mokyklos, ligoninės ar kalėjimai, socialinė infrastruktūra, tokia kaip socialinis būstas, transporto infrastruktūra, kaip antai keliai, viešojo transporto sistemos ar oro uostai, energetikos infrastruktūra, kaip antai energetikos tinklai, prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių ir jų švelninimo projektai, jėgainės ar vamzdynai, vandens tvarkymo infrastruktūra, kaip antai vandentiekio sistemos, kanalizacija ar drėkinimo sistemos, komunikacijų infrastruktūra, pvz., tinklai, ir atliekų tvarkymo infrastruktūra, pvz., perdirbimo ar surinkimo sistemos;

(24)

nebiržinės įmonės gali susidurti su sunkumais norėdamos patekti į kapitalo rinkas ir finansuoti tolesnį augimą ir plėtrą. Įprastas lėšų rinkimo būdas – privatus finansavimas skiriant nuosavo kapitalo dalį ar gaunant paskolą. Kadangi šios priemonės yra iš esmės ilgalaikės investicijos, joms reikia ilgalaikio kapitalo, kurį gali suteikti EIIF . Be to, biržinės MVĮ dažnai susiduria su didelėmis kliūtimis gaunant ilgalaikį finansavimą, o EIIF gali suteikti vertingų alternatyvių finansavimo šaltinių;

(25)

investicijoms į infrastruktūrą reikia ilgalaikio kapitalo, nes nėra likvidžių antrinių rinkų. Investiciniai fondai yra labai svarbus turto, kuriam reikia didelių kapitalo sąnaudų, finansavimo šaltinis. Tokiam turtui dažnai reikia kaupti kapitalą, kad būtų pasiektas norimas finansavimo lygis. Tokioms investicijoms reikia ilgų laikotarpių dėl su tokiu turtu paprastai siejamo ilgo ekonominio ciklo. Paprastai investicijoms į stambų nekilnojamąjį turtą amortizuoti prireikia kelerių metų. Kad tokį stambų turtą būtų lengviau vystyti, EIIF turėtų turėti galimybę investuoti tiesiogiai į infrastruktūrą , kurios vertė viršija 10 milijonų EUR ir kuria per jos gyvavimo ciklą generuojami prognozuojami ir pasikartojantys grynųjų pinigų srautai . ▌Dėl šių priežasčių ir tiesiogiai valdomą infrastruktūrą , ir investicijų dalį reikalavimus atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse būtina vertinti panašiai;

(26)

jei valdytojas turi dalį portfeliui priklausančioje įmonėje, kyla rizika, kad valdytojas visų pirma paiso savo, o ne fondo investuotojų interesų. Kad būtų išvengta tokio interesų konflikto ir būtų užtikrintas patikimas bendrovių valdymas , EIIF turėtų investuoti tik į su valdytoju nesusijusį turtą, nebent EIIF investuoja į turtą, akcijas arba investicinius vienetus, kuriuos valdo EIIF valdytojas ir kurie atitinka reikalavimus pagal šį reglamentą ;

(27)	kad EIIF valdytojams būtų užtikrintas tam tikras lankstumas investuojant jų fondų lėšas, reikėtų leisti prekiauti turtu, kuris nėra ilgalaikės investicijos ir kuris galėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. kapitalo;

(28)	siekiant apriboti EIIF prisiimamą riziką, būtina mažinti sandorio šalies riziką – EIIF portfeliui reikia taikyti aiškius diversifikavimo reikalavimus. Nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (6);

(29)	norint išvengti per didelės investuojančio EIIF įtakos kito EIIF ar emitento vadovybei, būtina vengti pernelyg didelės EIIF koncentracijos toje pačioje investicijoje;

(30)

siekiant leisti EIIF valdytojams toliau kaupti kapitalą fondo gyvavimo ciklo metu, jiems turėtų būti leista skolintis grynųjų pinigų, kurių suma galėtų sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. fondo kapitalo. Tai turėtų užtikrinti papildomą grąžą investuotojams. Siekiant panaikinti valiutų neatitikties riziką, EIIF turėtų skolintis tik ta valiuta, kuria valdytojas tikisi įsigyti turtą;

(31)	dėl EIIF investicijų ilgalaikio ir nelikvidaus pobūdžio valdytojai turėtų turėti pakankamai laiko investicijų riboms pritaikyti. Nustatant šioms riboms įgyvendinti būtiną laiką, reikėtų atsižvelgti į investicijų ypatumus ir savybes, bet jis negali viršyti penkerių metų;

(31a)

išskirtinėmis steigimo taisyklėse numatytomis aplinkybėmis EIIF gyvavimo ciklas galėtų būti prailgintas arba sutrumpintas užtikrinant didesnį lankstumą, kai, pvz., projektas yra baigiamas įgyvendinti vėliau arba anksčiau nei tikėtasi, kad jis būtų suderintas su EIIF ilgalaike investavimo strategija;

(31b)

Sąjungos infrastruktūros finansavimo patirties turintis Europos investicijų bankas (EIB) ir kitos panašios nacionalinės institucijos turėtų aktyviai bendradarbiauti su EIIF valdytojais ir investuotojais, ypač mažmeniniais investuotojais, kurie atitinkamos patirties gali neturėti. Be to, siekiant mažinti su tokio pobūdžio investicijomis susijusią riziką ir skatinti investuotojus pasitikėti EIIF kaip saugia investicine priemone, EIB projektų obligacijų iniciatyvą ir kitas panašias priemones, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonę, reikėtų tiesiogiai susieti su EIIF, o EIB turėtų prisiimti riziką ir teikti garantijas;

(32)

▌niekas neturėtų trukdyti EIIF siekti, kad šiomis akcijomis ar investiciniais vienetais būtų leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/…/ES (7) [naujosios FPRD] 4 straipsnio 21 dalyje , daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/…/ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 22 dalyje, ar organizuotoje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/…/ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 23 dalyje, taip numatant investuotojams galimybę parduoti savo investicinius vienetus ar akcijas iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Todėl EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose neturėtų būti draudžiama įtraukti investicinius vienetus ar akcijas į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ar jais ten prekiauti, neturėtų būti draudžiama ir investuotojams laisvai perleisti savo akcijas ar investicinius vienetus tretiesiems subjektams, kurie pageidauja tas akcijas ar investicinius vienetus įsigyti . Vis dėlto, kaip matyti iš iki šiol nacionalinėse rinkose įgytos patirties, kai kuriose rinkose prekyba antrinėse rinkose gali būti efektyvi, bet kitose rinkose pasirinkus šią galimybę EIIF akcijoms ir investiciniams vienetams, kurie įtraukiami į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus arba kuriais jose prekiaujama, gali būti taikomi dideli priedai arba didelės nuolaidos, todėl praktiškai šia alternatyva investuotojai pasinaudoti negalėtų. Taigi ši galimybė negali būti pakankama, kad pakeistų reguliariau naudojimo išpirkimo teisių galimybę;

(33)

siekiant, kad investuotojai galėtų veiksmingai išpirkti jiems priklausančius investicinius vienetus ar akcijas pasibaigus fondo gyvavimo ciklui, valdytojas turėtų pradėti parduoti EIIF turto portfelį iš anksto, kad būtų tinkamai realizuota turto vertė. Nustatydamas planingo investicijų likvidavimo grafiką, EIIF valdytojas turėtų atsižvelgti į skirtingus įvairių investicijų likvidavimo terminus ir laiką, kurio reikia EIIF investicinio turto pirkėjui rasti. Kadangi šio likvidavimo laikotarpio metu netikslinga išlaikyti investicijų ribas, jos prasidėjus likvidavimo laikotarpiui nebeturėtų būti taikomos;

(34)

turtas, į kurį investavo EIIF, fondo gyvavimo ciklo metu gali būti įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje. Jei taip įvyktų, turtas nebeatitiktų šio reglamento reikalavimo, kad turtas neturėtų būti įtrauktas į biržos sąrašus. Kad valdytojai galėtų planingai likviduojant investicijas į tokį turtą, šio turto vertė galėtų ne ilgiau kaip trejus metus toliau būti įtraukiama į 70 proc. reikalavimus atitinkančio investicinio turto ribą;

(35)

atsižvelgiant į EIIF ypatumus bei jų tikslinius mažmeninius ir profesionalius investuotojus, svarbu nustatyti griežtus skaidrumo reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta galimybė potencialiems investuotojams priimti informacija pagrįstą sprendimą ir visiškai suprasti susijusią riziką. Be Direktyvoje 2011/61/ES išdėstytų skaidrumo reikalavimų, EIIF turėtų skelbti prospektą, kuriame turėtų būti būtinai pateikta visa informacija, kurią privalo atskleisti uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (8) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004 (9). Norint platinti EIIF mažmeniniams investuotojams, turėtų būti privaloma skelbti pagrindinės informacijos dokumentą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/… [Mažmeninių investicinių produktų paketo (MIPP) reglamentą] (10). Be to, visuose platinimo dokumentuose turėtų būti konkrečiai atkreipiamas dėmesys į su EIIF susijusią riziką ir paminėti visi dalyvavimo priemonėse, kurioms naudojamos Sąjungos biudžeto lėšos, atvejai ;

(36)

kadangi EIIF skirti tiek profesionaliems, tiek mažmeniniams investuotojams visoje Sąjungoje, būtina Direktyvoje 2011/61/ES nustatytus platinimo reikalavimus papildyti tam tikrais kitais reikalavimais, siekiant užtikrinti tinkamą investuotojų , ypač mažmeninių investuotojų, apsaugos lygį. Todėl reikėtų numatyti priemones, padėsiančias pasirašyti vienetus ar akcijas, vienetų ar akcijų savininkams atlikti mokėjimus, perpirkti ar išpirkti vienetus ar akcijas bei teikti informaciją, kurią EIIF ir jo valdytojai privalo teikti. Be to, siekiant užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai neatsidurtų mažiau palankioje padėtyje palyginti su patyrusiais profesionaliais investuotojais, reikia numatyti tam tikras apsaugos priemones, jei EIIF investiciniai vienetai ar akcijos platinami mažmeniniams investuotojams;

(37)

EIIF kompetentinga institucija turėtų nuolat tikrinti, ar EIIF sugeba laikytis šio reglamento. Kadangi pagal Direktyvą 2011/61/ES kompetentingosioms institucijoms jau suteikti platūs įgaliojimai, tokius įgaliojimus reikia išplėsti, kad jais būtų naudojamasi pagal EIIF naująsias bendrąsias taisykles;

(38)	EVPRI turėtų turėti galimybę pagal šį reglamentą naudotis visais įgaliojimais, kurie jai yra suteikti pagal Direktyvą 2011/61/ES , ir būti aprūpinta visais ištekliais, reikalingais šiam tikslui įgyvendinti, ypač žmogiškaisiais ištekliais ;

(39)

Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (11), turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį taikant taisykles dėl EIIF, užtikrindama, kad nacionalinės kompetentingos institucijos nuosekliai taikytų Sąjungos taisykles. Kadangi ši institucija turi itin specializuotų ekspertinių žinių vertybinių popierių ir jų rinkų srityje, būtų efektyvu ir tikslinga pavesti ESMA parengti techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nebūtų numatyti politikos variantai ir kuris turėtų būti pateiktas Komisijai, tame projekte numatant aplinkybes, kuriomis EIIF gyvavimo ciklas būtų pakankamai ilgas, kad apimtų kiekvieno EIIF turto objekto gyvavimo ciklą, nustatant planingo EIIF turto likvidavimo grafiko ypatybes, apibrėžtis, skaičiavimo metodus ir informacijos apie sąnaudas pateikimą bei priemonių, kurias EIIF turi įdiegti kiekvienoje valstybėje narėje, kuriose jis ketina platinti investicinius vienetus ar akcijas, savybes;

(39a)

mokesčių lengvatų, susijusių su ilgalaikėmis investicijomis per EIIF, taikymas nacionaliniu lygmeniu gali atlikti svarbų vaidmenį nukreipiant esamus turimus išteklius į ilgalaikių Sąjungos projektų finansavimą, visų pirma sutelkiant dėmesį į projektus, kurie naudingi visuomenei ir aplinkai. Todėl galėtų būti įvertinta, ar projektų obligacijos taip pat turėtų būti laikomos reikalavimus atitinkančiu turtu, siekiant užtikrinti masto ekonomiją ir skatinti Sąjungos investicinių priemonių sąveiką. Valstybės narės, kurios patiria fiskalinio koregavimo padarinius, skatinamos teikti valstybės garantijas ir nustatyti palankius mokesčių režimus, pvz., mokesčių atskaitą investuotojams, kurie dalyvauja EIIF. Valstybės narės turėtų imtis visų teisėkūros ir institucinių priemonių, būtinų šio reglamento įgyvendinimui užtikrinti;

(39b)

valstybėms narėms, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka didelė atsakomybė už veiksmingą EIIF skatinimą ir platinimą investuotojams, taip pat už konkrečios informacijos apie tos naujos sistemos siūlomus privalumus teikimą piliečiams ir vartotojams;

(39c)

labai svarbu skatinti įvairių pusiau profesionalių Sąjungos investuotojų, pvz., vidutinio lygmens pensijų sistemų, draudimo bendrovių, savivaldybių, bažnyčių, labdaros organizacijų ir fondų, kurie gali turėti pakankamai kapitalo ir tam tikros patirties, investicijas į EIIF;

(40)	naujosios suderintos taisyklės dėl EIIF turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (13) nuostatas;

(40a)

EIIF neturėtų investuoti į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą, kuriame dalį tiesiogiai ar netiesiogiai turi to EIIF valdytojas, išskyrus atvejus, kai ta dalis yra to valdytojo valdomo EIIF investiciniai vienetai ar akcijos. Taip pat turėtų būti nustatytos garantijos, siekiant išvengti praktikos, kuria iškraipoma konkurencija arba kuriamos kliūtys patekti į rinką;

(41)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti visoje Sąjungoje vienodus reikalavimus EIIF investicijoms ir veiklos sąlygoms, kartu visapusiškai atsižvelgiant į poreikį suderinti EIIF saugumą ir patikimumą su efektyviu ilgalaikio finansavimo rinkos veikimu ir įvairių suinteresuotųjų subjektų sąnaudomis, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(42)

naujosiomis suderintomis taisyklėmis dėl EIIF paisoma pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač galimybės naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, vartotojų apsaugos, laisvės verstis verslu, teisės į teisių gynimo priemones ir į teisingą bylos nagrinėjimą ir asmens duomenų apsaugos teisės. Naujosios suderintos taisyklės dėl EIIF turėtų būti taikomos vadovaujantis tomis teisėmis ir principais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

1. Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl ES alternatyvaus investavimo fondų (AIF) arba AIF skyrių , kurie Sąjungoje veikia kaip Europos ilgalaikių investicijų fondai (EIIF), veiklos leidimų išdavimo, investicijų politikos ir veiklos sąlygų. [2 pakeit.]

1a. Šio reglamento tikslas – sukaupti ir nukreipti kapitalą į realiąją ekonomiką siekiant tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo tikslų.

2. Valstybės narės šio reglamento taikymo srityje nenustato jokių papildomų reikalavimų.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	kapitalas – visi kapitalo įnašai ir nepareikalautasis numatytasis kapitalas, apskaičiuoti remiantis investuotinomis sumomis, atėmus iš jų visus mokesčius, rinkliavas ir sąnaudas, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai padengia investuotojai;

1a)	mažmeninis investuotojas – investuotojas, kuris nėra profesionalus klientas pagal Direktyvos … /…/ES [nauja FPRD] II priedo I skirsnį;

1b)	profesionalus investuotojas – investuotojas, kuris yra profesionalus klientas pagal Direktyvos … /…/ES [nauja FPRD] II priedo I skirsnį arba kuris, pateikus prašymą, gali būti laikomas profesionaliu klientu pagal tą direktyvą;

1c)	pusiau profesionalus investuotojas – mažmeninis investuotojas, kuris įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR ir atskirame nuo sutarties, kuri turi būti sudaryta dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu ar investicija;

2)	nuosavas kapitalas – įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis, kurios išleidžiamos jos investuotojams;

3)	kvazinuosavas kapitalas – bet kokios rūšies finansavimo priemonė, kurios grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurios grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

finansų įmonė – bet kuris iš toliau išvardytų subjektų:

a)	kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (14) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

b)	investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

c)	draudimo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (15) 13 straipsnio 1 punkte;

d)	finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

e)	mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

4a)	profesionalus EIIF – EIIF, kurio investiciniai vienetai ar akcijos atitinka reikalavimus būti platinamiems tik profesionaliems ir pusiau profesionaliems investuotojams;

4b)	ES AIF– tai ES AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies k punkte;

4c)	ES AIFV– tai ES AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies l punkte;

5)	EIIF kompetentinga institucija – ES AIF buveinės valstybės narės, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies p punkte, kompetentinga institucija;

6)	EIIF buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje EIIF turi veiklos leidimą; EIIF valdytojo kompetentinga institucija – ES AIFV buveinės valstybės narės, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies q punkte, kompetentinga institucija;

6a)	atpirkimo sandoris – sandoris, kuriuo viena sandorio šalis kitai sandorio šaliai perleidžia vertybinius popierius arba teises į jų nuosavybę ir įsipareigoja juos atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą nustatytą arba ateityje nustatomą dieną;

6b)	skolinto turto pardavimas – nepadengtas skolinto turto pardavimo sandoris;

6c)	mažmeninis EIIF – EIIF, tarp kurio investuotojų yra mažmeninių investuotojų;

6d)

vertybinių popierių skolinimas ir vertybinių popierių skolinimasis – sandoris, kurio metu įstaiga arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius tam tikru nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; toks sandoris perdavėjui yra vertybinių popierių skolinimas, o perėmėjui – vertybinių popierių skolinimasis;

6e)	infrastruktūra – pagrindinės materialiosios ir nematerialiosios organizacinės struktūros ir priemonės, kurių reikia, kad bendrovė arba įmonė galėtų veikti.

3 straipsnis

Veiklos leidimas ir nuorodos naudojimas

1. Tik ES AIF gali pateikti prašymą suteikti leidimą vykdyti EIIF veiklą ir jį gauti .

2. EIIF investicinius vienetus ar akcijas galima platinti visoje Sąjungoje arba bet kurioje iš valstybių narių tuo atveju, jei jam išduotas veiklos leidimas pagal šį reglamentą.

Leidimas vykdyti EIIF veiklą galioja visose valstybėse narėse.

3. Kolektyvinio investavimo subjektas naudoja pavadinimą „EIIF“ ar „ Europos ilgalaikių investicijų fondas“, norėdamas pavadinti save ar savo išleidžiamus investicinius vienetus ar akcijas, jei jis turi veiklos leidimą pagal šį reglamentą.

4. EIIF kompetentingos institucijos kartą per ketvirtį pateikia ESMA konfidencialią informaciją apie veiklos leidimus, išduotus ar panaikintus pagal šį reglamentą, ir visus būtinus išsamius duomenis apie EIIF veiklą, kuria užtikrinama atitiktis šiame reglamente išdėstytoms nuostatoms .

EVPRI tvarko viešą centrinį registrą, kuriame įvardijamas kiekvienas pagal šį reglamentą veiklos leidimą gavęs EIIF, jo valdytojas bei nurodoma EIIF kompetentinga institucija ir pagal 4 straipsnį pateikta informacija . Registras yra prieinamas elektronine forma.

4 straipsnis

Prašymas suteikti EIIF veiklos leidimą

1. ES AIF teikia prašymą suteikti EIIF veiklos leidimą savo kompetentingai institucijai.

Prašyme suteikti EIIF veiklos leidimą pateikiama ši informacija:

a)	fondo taisyklės ar steigiamieji dokumentai;

b)	informacija apie siūlomo EIIF valdytojo tapatybę , dabartinę ir ankstesnę fondų valdymo veiklą ir su ilgalaikėmis investicijomis susijusią patirtį ;

c)	depozitoriumo tapatybės informacija;

d)	investuotojams skelbtinos informacijos aprašymas;

da)	mažmeniniams EIIF – taikomų mažmeninių investuotojų skundų nagrinėjimo procedūrų ir sąlygų aprašas;

e)	bet kokia kita informacija ar dokumentai, kurių prašo EIIF kompetentinga institucija, kad patikrintų šio reglamento reikalavimų vykdymą.

2. ES ▌ AIFV, turintis veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES, turi teisę valdyti EIIF ir teikia supaprastintą prašymą EIIF kompetentingai institucijai dėl leidimo valdyti EIIF, kuris pagal 1 dalį pateikė prašymą išduoti veiklos leidimą. Tokiame prašyme dėl veiklos leidimo suteikimo daroma nuoroda į prašymą dėl veiklos leidimo (įskaitant pateiktus dokumentus) ir leidimo suteikimą pagal Direktyvą 2011/61/ES.

▌

3. EIIF ir ES AIFV per [du mėnesius] nuo išsamaus prašymo pateikimo datos pranešama, ar suteiktas EIIF veiklos leidimas ir leidimas valdyti EIIF .

4. Apie visus 1 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus nedelsiant pranešama EIIF kompetentingai institucijai.

5 straipsnis

Veiklos leidimo suteikimo sąlygos

1. Prašymą pateikusiam EIIF veiklos leidimas suteikiamas tik tuo atveju, jei jo kompetentinga institucija:

a)	įsitikina, kad prašymą pateikęs EIIF sugebės laikytis visų šio reglamento reikalavimų ir yra patvirtinęs fondo taisykles arba steigimo dokumentus bei pasirinkęs depozitoriumą ;

b)	patvirtino pagal Direktyvą 2011/61/ES veiklos leidimą turinčio ES AIFV prašymą leisti valdyti EIIF ▌;

ba)	įsitikina, kad siūlomam EIIF valdytojui arba siūlomo EIIF valdytojo valdymo funkcijas vykdančiam asmeniui anksčiau netaikytos nuobaudos už nacionalinių arba Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas fondo valdymas, pažeidimus.

1a. Kompetentinga institucija per [du] mėnesius pateikia atsakymą prašymą pateikusiam EIIF.

2. EIIF kompetentinga institucija gali atmesti ES AIFV prašymą leisti valdyti EIIF tik tuo atveju, jeigu:

a)	ES AIFV neatitinka šio reglamento reikalavimų;

b)	ES AIFV neatitinka Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų , kaip nustatyta bendradarbiaujant su EIIF valdytojo kompetentinga institucija pagal šį reglamentą ir taikant bendradarbiavimo priežiūros srityje tvarką, nustatytą Direktyvoje 2011/61/ES ;

c)	ES AIFV kompetentinga institucija nesuteikė jam leidimo valdyti AIF, įskaitant fondų rūšį, kuriai taikomas šis reglamentas , kaip nustatyta bendradarbiaujant su EIIF valdytojo kompetentinga institucija pagal šį reglamentą ;

d)	ES AIFV nepateikė 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų arba jokio paaiškinimo ar informacijos, kaip reikalaujama toje dalyje .

Prieš atmesdama prašymą, EIIF kompetentinga institucija pasitaria su ES AIFV kompetentinga institucija.

3. Kompetentinga institucija nesuteikia EIIF veiklos leidimo, jei prašymą pateikęs EIIF pagal teisės aktus negali platinti savo investicinių vienetų ar akcijų savo buveinės valstybėje narėje. Kompetentinga institucija praneša prašymą pateikusiam EIIF atsisakymo suteikti veiklos leidimą priežastis. Atsisakymas išduoti veiklos leidimą galioja visose valstybėse narėse.

4. EIIF veiklos leidimui netaikomas reikalavimas, kad EIIF valdytų EIIF buveinės valstybėje narėje veiklos leidimą turintis ES AIFV ar kad ES AIFV vykdytų ar pavestų vykdyti veiklą EIIF buveinės valstybėje narėje.

6 straipsnis

Taikytinos taisyklės ir atsakomybė

1. EIIF visada laikosi šio reglamento nuostatų.

2. EIIF ir EIIF valdytojas visada laikosi Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų.

3. EIIF valdytojas privalo užtikrinti šio reglamento vykdymą. EIIF valdytojas atsako už visus nuostolius ar žalą, patiriamus dėl šio reglamento nesilaikymo.

II skyrius

Su EIIF investavimo politika susijusios prievolės

1 SKIRSNIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS IR REIKALAVIMUS ATITINKANTIS TURTAS

7 straipsnis

Investiciniai skyriai

Jei EIIF sudaro daugiau nei vienas investicinis skyrius, šiame skyriuje kiekvienas EIIF skyrius laikomas atskiru EIIF.

8 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios investicijos

1. Laikydamasis tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo tikslų, EIIF investuoja tik į šias turto kategorijas ir tik šiame reglamente nustatytomis sąlygomis:

a)	reikalavimus atitinkantis investicinis turtas;

b)	turtas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (16) 50 straipsnio 1 dalyje.

2. EIIF neužsiima jokia toliau išvardyta veikla:

a)	skolinto turto pardavimu;

b)	tiesioginės ar netiesioginės pozicijos įsigijimu biržos prekių atžvilgiu, įskaitant atvejus, kai naudojamos išvestinės finansinės priemonės, jų sertifikatai, jomis pagrįsti indeksai ar bet kokios kitos priemonės, kurios jiems suteiktų poziciją;

▌

d)	išvestinių finansinių priemonių naudojimu, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos tik su kitomis EIIF investicijomis susijusiai ▌ rizikai apdrausti.

2a. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, ESMA po savo surengtų atvirų viešų konsultacijų parengia projektus techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomi kriterijai, kuriais nustatoma, kada išvestinių finansinių priemonių sutartys yra naudojamos tik rizikai, susijusiai su investicijomis, nurodytomis 2 dalies d punkte apdrausti.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [3 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

9 straipsnis

Reikalavimus atitinkantis investicinis turtas

EIIF gali investuoti į 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą turtą tik tuo atveju, jei jis priklauso vienai iš šių kategorijų:

nuosavo kapitalo ar kvazinuosavo kapitalo priemonės, kurias:

i)	išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja EIIF;

ii)	išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią anksčiau iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigijo EIIF;

iii)	išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės EIIF įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, įsigytą pagal i ar ii punktus;

b)	reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės išleistos skolos priemonės , kurių išpirkimo terminas suderintas su EIIF gyvavimo ciklu ;

c)	paskolos, kurias EIIF suteikia reikalavimus atitinkančiai portfeliui priklausančiai įmonei ir kurių išpirkimo terminas suderintas su EIIF gyvavimo ciklu ;

d)	vieno ar kelių kitų EIIF, Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) investiciniai vienetai ar akcijos, jei tie EIIF, EuVECA ir EuSEF patys nėra investavę daugiau nei 10 proc. savo kapitalo į EIIF;

tiesiogiai ar netiesiogiai per reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones kontroliuojami infrastruktūros objektai, kuriems iš pat pradžių kapitalo išlaidų reikia ne mažiau kaip 10 milijonų EUR ar tokios pat sumos kita valiuta tuo metu, kai buvo patirtos išlaidos , ir iš kurių gaunama reguliari prognozuojama grąža .

Siekiant tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo tikslų arba Sąjungos regioninės politikos tikslų, kompetentingos institucijos nagrinėdamos prašymą teikia prioritetą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės finansuojamiems projektams.

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė

1. 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė – tai portfeliui priklausanti įmonė, kuri nėra kolektyvinio investavimo subjektas ir kuri atitinka visus toliau išvardytus reikalavimus:

a)	nėra finansų įmonė , išskyrus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 [RKP] 117 straipsnio 2 dalies f, i, j ir k punktuose nurodytus Europos daugiašalius plėtros bankus ;

nėra įtraukta į prekybos sąrašus:

i)	reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/…/… [naujosios FPRD] 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

ii)	daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/…/… [naujosios FPRD] 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

▌

ba)	yra įtraukta į prekybos sąrašus reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, o jos rinkos kapitalizacija sudaro ne daugiau kaip 1 milijardą EUR;

bb)	yra įtraukta į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje sąrašus ir yra laikoma MVĮ pagal Komisijos rekomendacijos 223/361/EB (17) priedo 2 straipsnio 1 dalį;

yra įsteigta valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, jei ta trečioji valstybė:

i)	nėra didelės rizikos ir nebendradarbiaujanti jurisdikcija, nustatyta Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF), arba

ii)

yra pasirašiusi susitarimą su EIIF valdytojo buveinės valstybe nare ir su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti EIIF investicinius vienetus ar akcijas, jei ta trečioji valstybė nėra tokia valstybė:

—	kurioje netaikomi jokie mokesčiai arba jie yra tik simboliniai,

—	kurioje trūksta veiksmingo keitimosi informacija su užsienio šalių mokesčių institucijomis,

—	kurios teisinės, teisminės arba administracinės nuostatos yra neskaidrios,

—	kurioje netaikomas faktinio buvimo vietoje reikalavimas,

—	kuri veikia kaip lengvatinių mokesčių centras.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė gali būti finansų įmonė arba kolektyvinio investavimo subjektas , kuri (-is) , vadovaujantis tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo tikslais, išskirtinai finansuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones arba 9 straipsnyje išvardytą nekilnojamąjį turtą.

11 straipsnis

Interesų konfliktai

EIIF neinvestuoja į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą, kuriame dalį tiesiogiai ar netiesiogiai turi valdytojas, išskyrus atvejus, kai ta dalis yra to valdytojo valdomo EIIF, EuSEF, EuVECA arba kolektyvinio investavimo subjekto pagal 10 straipsnio 2 dalį investiciniai vienetai arba akcijos.

2 SKIRSNIS

NUOSTATOS DĖL INVESTAVIMO POLITIKOS

12 straipsnis

Portfelio sudėtis ir diversifikavimas

1. EIIF investuoja bent 70 proc. savo kapitalo į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą ir bent 60 proc. savo kapitalo į 9 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytą turtą reikalavimus atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse, įsteigtose valstybės narės teritorijoje .

1a. Jei EIIF taisyklėse arba steigiamuosiuose dokumentuose numatytos reguliaraus išpirkimo teisės, EIIF, atsižvelgdamas į naudojimosi išpirkimo teisėmis reikalavimus ir sąlygas, iš anksto numatytais išpirkimo laikotarpiais išlaiko likvidumo rezervą, atitinkantį likvidumo valdymą naudojantis išpirkimo teisėmis.

1b. ESMA parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose konkrečiau nustatoma likvidumo rezervų struktūra.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektą pateikia Komisijai ne vėliau kaip …*.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2. EIIF investuoja ne daugiau nei:

a)	10 proc. savo kapitalo į turtą, kurį išleidžia bet kokia viena reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

b)	10 proc. savo kapitalo tiesiogiai arba netiesiogiai į pavienį infrastruktūros objektą pagal 9 straipsnio e punktą ;

c)	10 proc. savo kapitalo į vieno EIIF, EuVECA, EuSEF ar AIF investicinius vienetus ar akcijas;

d)	5 proc. savo kapitalo į 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą turtą, kai tokį turtą išleidžia bet koks vienas subjektas.

3. EIIF, EuVECA ir EuSEF investicinių vienetų ar akcijų bendroji vertė EIIF portfelyje neturi viršyti 20 proc. jo kapitalo vertės.

4. Bendroji pozicijos rizika EIIF sandorio šalies atžvilgiu, susijusi su nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriais , atpirkimo sandoriais ar atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, neviršija 5 proc. EIIF kapitalo.

5. Nukrypstant nuo 2 dalies a ir b punktų, EIIF gali padidinti šiuose punktuose nurodytą 10 proc. ribą iki 20 proc., jei EIIF turimo reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių ir pavienių nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos jis investuoja daugiau nei 10 proc. savo kapitalo, turto bendroji vertė neviršija 40 proc. jo kapitalo vertės.

6. Apskaičiuojant 1–5 dalyse nurodytas ribas, bendrovės, priskiriamos vienai grupei konsoliduotos finansinės atskaitomybės tikslais, kaip nustatyta Septintojoje Tarybos direktyvoje 83/349/EEB (18) ar pripažintose tarptautinėse apskaitos taisyklėse, laikomos viena reikalavimus atitinkančia portfeliui priklausančia įmone arba vienus subjektu.

12a straipsnis

Jei EIIF pažeidžia 12 straipsnyje nurodytus diversifikavimo reikalavimus ir šio pažeidimo priežastys nepriklauso nuo EIIF valdytojo, kompetentingos institucijos skiria valdytojui šešių mėnesių laikotarpį, per kurį jis privalo imtis priemonių, kurių reikia padėčiai ištaisyti.

13 straipsnis

Koncentracija

1. EIIF gali įsigyti ne daugiau kaip 25 proc. vieno EIIF, EuVECA ar EuSEF investicinių vienetų ar akcijų.

2. Koncentracijos ribos, nustatytos Direktyvos 2009/65/EB 56 straipsnio 2 dalyje, taikomos investicijoms į šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą turtą.

14 straipsnis

Grynųjų pinigų skolinimasis

EIIF gali skolintis grynųjų pinigų, jei toks skolinimasis atitinka visas šias sąlygas:

a)	jis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. EIIF kapitalo;

b)	skolinamasi siekiant įgyti reikalavimus atitinkančio investicinio turto dalį;

c)	skolinamasi ta pačia valiuta, kokia ketinama pirkti turtą, kuriam pirkti skolinamasi grynųjų pinigų;

▌

ea)	įkeičiamas turtas, kuris sudaro ne daugiau kaip 30 proc. EIIF kapitalo;

eb)	paskolos terminas suderinamas su EIIF gyvavimo ciklu;

EIIF valdytojas iš anksto informuoja investuotojus apie būsimus skolinimosi poreikius, kurie iškyla laikantis investavimo strategijos.

15 straipsnis

Portfelio sudėties ir diversifikavimo taisyklių taikymas

1. 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos investavimo ribos:

taikomos iki datos, nurodytos EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose, kai nustatant šią datą atsižvelgiama į turto, į kurį investuoja EIIF, ypatumus ir savybes, o nustatytas laikotarpis nėra ilgesnis nei penkeri metai arba pusė EIIF gyvavimo ciklo, kaip nustatyta pagal 16 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, po EIIF veiklos leidimo suteikimo. Išimties tvarka EIIF kompetentinga institucija, pateikus tinkamai pagrįstą investavimo planą, gali patvirtinti šio laikotarpio pratęsimą ne daugiau kaip dar vieniems metams;

b)	nebetaikomos, kai EIIF pradeda parduoti turtą pagal savo išpirkimo politiką, kaip nustatyta 16 straipsnyje;

c)	laikinai netaikomos, kai EIIF kaupia papildomą kapitalą, jei toks laikinas sustabdymas trunka ne ilgiau nei 12 mėnesių , visų pirma investicijų į infrastruktūrą atveju .

2. Kai ilgalaikį turtą, į kurį investuoja EIIF, išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, nebeatitinkanti 10 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų, ilgalaikis turtas gali būti ir toliau įtraukiamas apskaičiuojant 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus 70 proc. ne ilgiau nei trejus metus nuo tos dienos, kai portfeliui priklausanti įmonė nebeatitinka 10 straipsnio reikalavimų.

III skyrius

EIIF akcijų ar investicinių vienetų išpirkimas, prekyba ir emisija bei pajamų paskirstymas

16 straipsnis

Išpirkimo politika

1. EIIF valdytojas gali įsteigti profesionalų EIIF, kuriame negali dalyvauti mažmeniniai investuotojai, arba įsteigti EIIF, kuriame gali dalyvauti mažmeniniai, profesionalūs ir pusiau profesionalūs investuotojai.

1a. EIIF taisyklėse arba steigiamuosiuose dokumentuose kaip EIIF gyvavimo ciklo pabaiga gali būti nurodoma konkreti data, taip pat EIIF gyvavimo ciklo laikino pratęsimo teisė ir naudojimosi šia teise sąlygos . Jei konkreti data nenurodyta, EIIF gyvavimo ciklas yra neribotos trukmės.

1b. Jei EIIF valdytojas nusprendžia leisti mažmeniniams investuotojams dalyvauti EIIF, investuotojai gali prašyti išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Tačiau instituciniai ar mažmeniniai investuotojai gali išpirkti savo investicinius vienetus ir akcijas tik praėjus bent pusei EIIF gyvavimo ciklo ir jų bendra suma negali viršyti 20 procentų visų fondo lėšų. Jei EIIF taisyklėse arba steigiamuosiuose dokumentuose išpirkimo teisės nenumatytos, išpirkimo galimybė investuotojams suteikiama nuo kitos dienos po datos, kuri nustatyta kaip EIIF gyvavimo ciklo pabaigos data.

Siekdama užtikrinti aiškumą ir nuoseklumą visoje Sąjungoje, ESMA parengia projektus techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nurodomos EIIF išpirkimo politikos struktūrų sąlygos ir reikalavimai.

2. EIIF gyvavimo ciklo trukmė privalo atitikti ilgalaikį EIIF pobūdį ir būti pakankama, kad apimtų kiekvieno atskiro EIIF turto objekto gyvavimo ciklą, įvertintą atsižvelgiant į to turto objekto nelikvidumo aspektus ir ekonominį gyvavimo ciklą bei užsibrėžtą EIIF investavimo tikslą.

3. Investuotojai gali prašyti likviduoti EIIF, jei jų išpirkimo reikalavimai , pateikti pagal EIIF išpirkimo politiką, nepatenkinti per vienus metus nuo jų pateikimo datos .

3a. EIIF taisyklėse arba steigiamuosiuose dokumentuose ir informacijos atskleidimo investuotojams dokumentuose nustatomos procedūros, pagal kurias, jei investicijų terminas sukanka anksčiau nei baigiasi EIIF gyvavimo ciklas, investavimo į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones pajamos reinvestuojamos į kitas reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones arba į aukštos kokybės likvidų turtą.

4. Investuotojai visada gali pasirinkti, kad jų investicijos būtų grąžintos grynaisiais pinigais.

5. Lėšų grąžinimas natūra iš EIIF turto įmanomas tik tuo atveju, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

a)	EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose numatyta tokia galimybė, nustatant sąlygą, kad su visais investuotojais elgiamasi sąžiningai;

b)	investuotojas raštu pateikia prašymą grąžinti jam lėšas suteikiant dalį fondo turto;

c)	toks turto perleidimas neapribojamas jokiomis specialiosiomis taisyklėmis.

6. ESMA rengia techninių reguliavimo standartų projektą, konkrečiai nurodydama aplinkybes, kuriomis EIIF gyvavimo ciklas yra pakankamai ilgas, kad apimtų EIIF turto kiekvieno objekto gyvavimo ciklą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2015 m .

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

17 straipsnis

Antrinė rinka

1. EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose nekliudoma įtraukti EIIF investicinių vienetų ar akcijų į prekybos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 dalyje, ar daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 dalyje, arba jais juose prekiauti ▌.

2. EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose nekliudoma investuotojams laisvai perleisti savo akcijas ar vienetus tretiesiems asmenims.

2a. EIIF reguliariai skelbia paaiškinimą dėl bet kokio didelio biržinių akcijų ar investicinių vienetų rinkos vertės ir jo paties apskaičiuotos jo grynosios turto vertės skirtumo.

18 straipsnis

Naujų akcijų ar investicinių vienetų emisija

1. EIIF gali siūlyti naujas akcijų ar investicinių vienetų emisijas pagal fondo taisykles ar steigiamuosius dokumentus.

2. EIIF neišleidžia naujų akcijų ar investicinių vienetų kaina, mažesne nei jo grynoji turto vertė, pirma nepasiūlydamas tų akcijų ar investicinių vienetų tokia kaina einamiesiems investuotojams.

19 straipsnis

EIIF turto likvidavimas

1. Kiekvienas EIIF tvirtina papunkčiui išdėstytą EIIF turto planingo likvidavimo, skirto pasibaigus EIIF gyvavimo ciklui įgyvendinti investuotojų turimas išpirkimo teises, grafiką.

2. 1 dalyje nurodytas grafikas peržiūrimas bent kartą per metus, jame pateikiama:

a)	potencialių pirkėjų rinkos vertinimas;

b)	galimų pardavimo kainų vertinimas ir palyginimas;

c)	likviduotino turto vertinimas;

d)	tikslios turto likvidavimo grafiko datos.

3. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, nustatydama kriterijus 2 dalies a ir c punktuose nurodytiems vertinimams atlikti.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip […].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

20 straipsnis

Pajamų paskirstymas

1. EIIF gali reguliariai paskirstyti investuotojams pajamas, gautas iš portfeliui priklausančio turto. Tas pajamas sudaro:

a)	bet kokios pajamos, reguliariai gaunamos iš turto;

b)	kapitalo vertės padidėjimas dėl turto objekto likvidavimo ▌.

2. Pajamų paskirstymo politika turėtų būti siekiama mažinti investuotojų grąžos svyravimus. Pajamos, kurių reikia būsimiems EIIF įsipareigojimams, nepaskirstomos.

2a. Jei EIIF likvidavo vieną iš savo portfelio turto objektų, EIIF gali būti leidžiama proporcingai sumažinti savo kapitalą.

3. EIIF savo fondo taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose nustato paskirstymo politiką, kurios laikysis fondo gyvavimo ciklo metu.

IV skyrius

Skaidrumo reikalavimai

21 straipsnis

Skaidrumas

1. Veiklos leidimą turinčio EIIF investiciniai vienetai ar akcijos Sąjungoje platinami tik paskelbus prospektą.

Veiklos leidimą turinčio EIIF investiciniai vienetai ar akcijos Sąjungoje platinami mažmeniniams investuotojams tik paskelbus pagrindinės informacijos dokumentą pagal Reglamentą (ES) Nr. …/… [MIPP].

2. Prospekte pateikiama informacija, kurios reikia investuotojams, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl jiems siūlomų investicijų ir ypač dėl su jomis susijusios rizikos.

3. Prospekte pateikiama bent ši informacija:

a)	pareiškimas, kuriuo paaiškinama, kaip EIIF investavimo tikslai ir šių tikslų įgyvendinimo strategija lemia fondo ilgalaikį pobūdį;

b)	informacija, kurią turi atskleisti uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (19) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004 (20);

c)	informacija, kuri turi būti atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnį, jei jai netaikomas šios dalies b punktas;

d)	aiškus turto, į kurį investuoti turi leidimą EIIF, kategorijų aprašymas;

da)	pinigų srauto ataskaita.

▌

4. Prospektu, pagrindinės informacijos dokumentu ir kitais rinkodaros dokumentais investuotojai aiškiai informuojami apie nelikvidų EIIF pobūdį.

Visų pirma prospekte, pagrindinės informacijos dokumente ir kituose rinkodaros dokumentuose aiškiai pateikiama ši informacija:

a)	investuotojai informuojami apie EIIF investicijų ilgalaikį pobūdį;

b)	jei taikytina pagal 16 straipsnio 1 dalį, investuotojai informuojami apie EIIF gyvavimo ciklo pabaigą , taip pat EIIF gyvavimo ciklo laikino pratęsimo arba nutraukimo teises, jei jos nustatytos, ir numatytas konkrečias jų įgyvendinimo sąlygas ;

c)	nurodoma, ar ketinama EIIF investicinius vienetus ar akcijas platinti mažmeniniams investuotojams;

d)	nurodomos investuotojų teisės išpirkti savo investicijas pagal 16 straipsnio 1 dalį ir EIIF taisykles arba steigiamuosius dokumentus ;

e)	nurodomas pajamų paskirstymo išmokų investuotojams, jei jų bus, dažnis ir laikas fondo gyvavimo ciklo metu;

f)	investuotojams patariama, kad į EIIF reikėtų investuoti tik nedidelę jų viso investicijų portfelio dalį;

fa)	investuotojai informuojami apie strategiją, taikomą reikalavimus atitinkančioms nebiržinėms įmonėms, kurios įtrauktos į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus;

fb)	investuotojai informuojami apie išvestinių finansinių priemonių naudojimo strategiją atsižvelgiant į konkrečias atitinkamo projekto savybes ir aspektus;

fc)	nurodomas bet koks dalyvavimas priemonėse, kurioms naudojamos Sąjungos biudžeto lėšos;

fd)

investuotojai reguliariai (bent kartą per metus) informuojami apie kiekvieno investicinio projekto pažangą, pavienių reikalavimus atitinkančių portfelio investicijų vertę ir kito turto, į kurį investuoti atliekami grynieji pinigai, vertę, taip pat apie kiekvienos naudotos išvestinės finansinės priemonės pobūdį, tikslą ir vertę.

4a. Profesionalių EIIF prospekte pateikiama informacija, privaloma pateikti pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnį. Be to, jame taip pat nurodomas bet koks nukrypimas nuo 12 straipsnio nuostatų dėl portfelio sudėties.

22 straipsnis

Sąnaudų atskleidimas

1. Prospekte investuotojai aiškiai informuojami apie įvairių investuotojo tiesiogiai ar netiesiogiai padengiamų sąnaudų lygį. Įvairios sąnaudos skirstomos į šias grupes:

a)	EIIF steigimo sąnaudos;

b)	su turto įsigijimu susijusios sąnaudos;

c)	valdymo sąnaudos;

d)	platinimo sąnaudos;

e)	kitos sąnaudos, įskaitant administravimo, reguliavimo, depozitoriumo, saugojimo, profesinių paslaugų ir audito sąnaudas.

2. Prospekte atskleidžiamas bendrasis EIIF sąnaudų ir kapitalo santykis.

3. Pagrindinės informacijos dokumente parodomos visos prospekte nurodytos sąnaudos, jas pateikiant pinigais ir procentais.

4. ESMA parengia projektus techninių reguliavimo standartų, nustatydama:

a)	bendras 1 dalyje išvardytų sąnaudų bei 2 dalyje nurodyto bendrojo santykio apibrėžtis, skaičiavimo metodiką ir pateikimo formatus;

b)	3 dalyje nurodytų visų sąnaudų bendrą apibrėžtį, skaičiavimo metodiką ir pateikimo formatą.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, ESMA atsižvelgia į Reglamento (ES) Nr. …/… [MIPP] … punkte nurodytą reguliavimo standartų projektą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip […].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

V skyrius

EIIF investicinių vienetų ar akcijų platinimas

23 straipsnis

Priemonės investuotojams

1. Jei mažmeninio EIIF taisyklėse arba steigiamuosiuose dokumentuose numatytos išpirkimo teisės, EIIF valdytojas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jis ketina platinti EIIF investicinius vienetus ar akcijas, įdiegia priemones, padėsiančias pasirašyti investicinius vienetus ar akcijas, investicinių vienetų ar akcijų savininkams atlikti mokėjimus, atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus ar akcijas bei teikti informaciją, kurią EIIF ir jo valdytojai privalo teikti.

2. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektą, nustatydama tokių priemonių rūšis ir savybes, jų techninę infrastruktūrą ir 1 dalyje nurodytų užduočių EIIF investuotojų atžvilgiu turinį.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip […].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2a. Profesionaliems EIIF šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.

24 straipsnis

Papildomi reikalavimai platinant mažmeniniams investuotojams

EIIF valdytojas gali platinti atitinkamo EIIF investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams, jei laikomasi visų šių papildomų reikalavimų:

a)	EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose numatyta, kad visiems investuotojams sukuriamos vienodos sąlygos ir kad pavieniams investuotojams ar investuotojų grupėms nesuteikiama jokių privilegijų ar konkrečių ekonominių pranašumų;

b)	EIIF struktūra gali būti partnerystė , jei dėl to investuotojui, be pirminio kapitalo įsipareigojimo, nereikia prisiimti papildomų įsipareigojimų ;

c)	EIIF investicinių vienetų ar akcijų pasirašymo laikotarpio metu ▌ mažmeniniai investuotojai gali atšaukti pasirašymą ir susigrąžinti pinigus be baudos;

ca)	EIIF valdytojas nustato tinkamas mažmeninių investuotojų skundų nagrinėjimo procedūras ir sąlygas, sudarant galimybę mažmeniniams investuotojams teikti skundus valstybine ar viena iš valstybinių savo valstybės narės kalbų;

cb)	EIIF teisinė forma yra tokia, kad mažmeniniai investuotojai negali netekti didesnės sumos nei investuotoji į fondą;

cc)	EIIF gali investuoti į EuVECA ir EuSEF investicinius vienetus ar akcijas tik tuo atveju, jei šie fondai turi depozitoriumą.

ESMA parengia standartus, išsamiau išdėstydama mažmeniniams investuotojams taikomas nuostatas, kurios turi būti įtrauktos į taisykles arba steigiamuosius dokumentus.

25 straipsnis

EIIF investicinių vienetų ar akcijų platinimas

1. EIIF valdytojas gali platinti savo valdomo veiklos leidimą turinčio EIIF investicinius vienetus ar akcijas profesionaliems , pusiau profesionaliems ir mažmeniniams investuotojams savo buveinės valstybėje narėje, pateikęs pranešimą pagal Direktyvos 2011/61/ES 31 straipsnį.

2. EIIF valdytojas gali platinti savo valdomo veiklos leidimą turinčio EIIF investicinius vienetus ar akcijas profesionaliems , pusiau profesionaliems ir mažmeniniams investuotojams kitoje nei savo buveinės valstybėje narėje, pateikęs pranešimą pagal Direktyvos 2011/61/ES 32 straipsnį.

3. EIIF valdytojas apie kiekvieną EIIF praneša savo kompetentingai institucijai, ar ketina platinti jo investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams.

4. Be dokumentų ir informacijos, reikalaujamų pagal Direktyvos 2011/61/ES ▌ 32 straipsnį , EIIF valdytojas pateikia savo kompetentingai institucijai visą šią informaciją:

a)	EIIF prospektą;

b)	EIIF pagrindinės informacijos dokumentą, jei jo investiciniai vienetai ar akcijos platinami mažmeniniams investuotojams;

c)	informaciją apie 22 straipsnyje nurodytas priemones.

5. Laikoma, kad kompetentingų institucijų kompetencijos ir įgaliojimai pagal Direktyvos 2011/61/ES ▌ 32 straipsnį taip pat apima EIIF investicinių vienetų ar akcijų platinimą mažmeniniams investuotojams ir šiame reglamente išdėstytus papildomus reikalavimus.

6. ▌EIIF valdytojo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija draudžia platinti veiklos leidimą turinčio EIIF investicinius vienetus ar akcijas, jei EIIF valdytojas nesilaiko šio reglamento.

7. Neskaitant savo įgaliojimų pagal Direktyvos 2011/61/ES 32 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, EIIF valdytojo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija taip pat atsisako perduoti išsamų pranešimą valstybės narės, kurioje ketinama platinti EIIF investicinius vienetus ar akcijas, kompetentingoms institucijoms, jei EIIF valdytojas nesilaiko šio reglamento.

VI skyrius

Priežiūra

26 straipsnis

Kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra

1. Kompetentingos institucijos nuolat prižiūri, kaip laikomasi šio reglamento.

2. EIIF kompetentinga institucija privalo kontroliuoti II, III ir IV skyriuose nustatytų taisyklių laikymąsi.

3. EIIF kompetentinga institucija atsako už fondo taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose nustatytų bei prospekte išdėstytų prievolių, kurios turi atitikti šio reglamento nuostatas, vykdymo priežiūrą.

4. EIIF valdytojo kompetentinga institucija privalo prižiūrėti, ar valdytojo procedūros ir organizacija yra tinkamos, kad EIIF valdytojas sugebėtų laikytis prievolių ir taisyklių, susijusių su visų jo valdomų EIIF sudėtimi ir veikimu.

Valdytojo kompetentinga institucija privalo prižiūrėti, kaip EIIF valdytojas laikosi šio reglamento.

5. Kompetentingos institucijos vykdo kolektyvinio investavimo subjektų, kurie įsteigti jų teritorijoje arba kurių akcijos ir investiciniai vienetai platinami jų teritorijoje, stebėseną tikrindamos, ar jie nenaudoja nuorodos „EIIF“ ir ar neteigia, kad jie yra EIIF, tais atvejais, kai jie neturi atitinkamo veiklos leidimo ir nesilaiko šio reglamento.

27 straipsnis

Kompetentingų institucijų galios

1. Kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms pagal šį reglamentą atlikti.

1a. EIIF kompetentinga institucija, laikydamasi proporcingumo principo, imasi atitinkamų priemonių, be kita ko, jei EIIF valdytojas:

a)	pažeisdamas 12 ir 15 straipsnius nevykdo reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai ir diversifikavimui;

b)	pažeisdamas 24 ir 25 straipsnius platina EIIF investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams;

c)	naudoja nuorodą „EIIF“, nors neturi atitinkamo leidimo pagal 3 straipsnį;

d)	naudoja nuorodą „EIIF“ platindamas fondų, kurie nėra steigti pagal 3 straipsnio 1 dalį, akcijas ir investicinius vienetus;

e)	pažeisdamas 6 straipsnį nepaiso taikytinų taisyklių ir atsakomybės.

1b. 1a dalyje nurodytais atvejais EIIF buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai:

a)	imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad EIIF valdytojas vykdytų 3, 6, 12, 15, 24 ir 25 straipsnių reikalavimus;

b)	uždraudžia naudoti nuorodą „EIIF“ ir iš atitinkamo EIIF valdytojo veiklos leidimo pašalina leidimą naudoti tą nuorodą.

2. Pagal Direktyvą 2011/61/ES kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimai naudojami ir pagal šį reglamentą.

28 straipsnis

ESMA galios ir kompetencijos

1. ESMA turi įgaliojimus ir išteklius , būtinus jos užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

2. Pagal Direktyvą 2011/61/ES ESMA suteikti įgaliojimai naudojami ir pagal šį reglamentą bei pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

3. Taikant Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, šis reglamentas turi būti įtrauktas į visus kitus teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kuriais Institucijai pavedama atlikti tam tikras užduotis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje.

29 straipsnis

Valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimas

1. EIIF kompetentinga institucija ir valdytojo kompetentinga institucija, jei jos yra skirtingos, bendradarbiauja viena su kita ir keičiasi informacija, vykdydamos savo pareigas pagal šį reglamentą.

2. Kompetentingos institucijos ir ESMA bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad galėtų vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą.

3. Kompetentingos institucijos ir ESMA keičiasi visa informacija ir dokumentais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad galėtų vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą, visų pirma siekdamos nustatyti ir šalinti šio reglamento pažeidimus.

VII skyrius

Baigiamosios nuostatos

30 straipsnis

Peržiūra

Komisija tuo pat metu, kai atliekama Direktyvos 2011/61/ES 69 straipsnyje numatyta peržiūra, arba iš karto po jos pradeda šio reglamento taikymo peržiūrą. Peržiūros metu visų pirma nagrinėjama:

a)	16 straipsnio 1 dalies nuostatos ▌ poveikis ▌;

b)	12 straipsnio 1 dalyje išdėstytos nuostatos dėl 70 proc. reikalavimus atitinkančio investicinio turto mažiausio lygio poveikis turto diversifikavimui, visų pirma siekiant įvertinti, ar būtina stiprinti likvidumo priemones ▌;

c)	mastas, kuriuo EIIF investiciniai vienetai ar akcijos platinami Sąjungoje, įskaitant tai, ar AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalyje, gali būti suinteresuoti EIIF platinimu;

ca)	mastas, kuriuo turėtų būti atnaujinamas reikalavimus atitinkančio turto rūšių sąrašas, taip pat diversifikavimo taisyklės, portfelio sudėties nuostatos ir ribos, susijusios su grynųjų pinigų skolinimusi.

Apie tos peržiūros rezultatus pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu pateikiant pakeitimų pasiūlymus.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0211/2014).

(*1) Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu , o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(2) OL C 67, 2014 3 6, p. 71.

(3) 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

(4) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(5) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(6) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(7) … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 201/…/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2011/61/ES ir 2002/92/EB [naujoji FPRD] (OL L …, …, p. …)..

(8) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

(9) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 1).

(10) … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/… dėl [MIPP] (OL …, …, p. …).

(11) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(12) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(13) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(14) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

(15) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(16) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(17) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(18) OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

(19) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(20) OL L 149, 2004 4 30, p. 1.

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1041

P7_TA(2014)0449

Jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas ***I

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM(2013)0133 – C7-0065/2013 – 2013/0074(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2017/C 443/117)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0133),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, taip pat į 43 straipsnio 2 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 1 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0065/2013),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Belgijos Karalystės parlamento, Vokietijos Bundesrato, Airijos Atstovų Rūmų, Airijos Senato, Lietuvos Respublikos Seimo, Nyderlandų Senato, Nyderlandų Atstovų Rūmų, Lenkijos Senato, Suomijos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą, taip pat į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Žuvininkystės komitetų nuomones (A7-0379/2013),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (3);

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 341, 2013 11 21, p. 67.

(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 124.

(3) Ši pozicija pakeičia 2013 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0588).

P7_TC1-COD(2013)0074

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/89/ES.)

22.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 443/1042

P7_TA(2014)0450

2015 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos. I skirsnis – Parlamentas

2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2015 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (2014/2003(BUD))

(2017/C 443/118)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3), ypač jo 27 punktą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (4),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimą,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (5),

—	atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2015 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. Biuro pagal Darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 7 dalį ir 79 straipsnio 1 dalį parengtą pirminį sąmatos projektą,

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. poziciją dėl Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio ir pensijų bei jiems taikytinų korekcinių koeficientų tikslinimo (6),

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto sąmatos projektą, parengtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 79 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 79 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0277/2014),

A.	kadangi 2015 m. biudžeto procedūra bus vykdoma Europos Parlamento rinkimų metais, kai 2015 finansinių metų Parlamento sąmatą priims dabartinis Parlamentas, o galutinį biudžetą rudenį tvirtins naujos sudėties Parlamentas;

B.	kadangi V išlaidų kategorijos (Administravimas) viršutinė riba, nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio daugiametėje finansinėje programoje, 2015 m. biudžete siekia 9 076 mln. EUR; kadangi nustatyta institucijų bendroms administracinėms išlaidoms skirta viršutinės ribos dalis – 7 351 mln. EUR;

kadangi generalinis sekretorius 2015 finansiniams metams pasiūlė šiuos tris prioritetus: sutelkti visus reikiamus išteklius ir paramą siekiant naujos sudėties Parlamento nariams suteikti galių savo įgaliojimams įgyvendinti, konsoliduoti ir įtvirtinti struktūrinius pokyčius Parlamento pajėgumams sustiprinti, kad jie atitiktų Parlamento įgaliojimus, ir skirti reikiamų priemonių daugiamečiams projektams įgyvendinti;

kadangi generalinis sekretorius pasiūlė toliau vykdyti ir stiprinti veiklą keturiose srityse, patvirtintose 2014 m. pasikonsultavus su bendra Biuro ir Biudžeto komiteto darbo grupe, t. y. stiprinti nepriklausomas mokslines konsultacijas ir gebėjimus tikrinti, taip pat gerinti logistinę ir vietinę pagalbą EP nariams;

E.	kadangi Parlamentas, laikydamasis skaidrumo, toliau prisiims didelę atsakomybę biudžeto srityje, vykdys kontrolę ir ribos savo reikmes ir kartu toliau laikysis subtilios griežto biudžeto bei struktūrinio taupymo ir bendro ekonomiškumo siekio pusiausvyros;

F.	kadangi, nepaisant mažos veiksmų laisvės ir būtinybės kompensuoti taupymą kitose srityse, turėtų būti apsvarstytos tam tikros investicijos siekiant stiprinti institucinį Parlamento vaidmenį ir pagerinti biudžeto tvarumą;

kadangi įrodyta, jog Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimas sprendžiant Parlamento biudžeto klausimus svarbus struktūrinių reformų procese – per visas metines biudžeto procedūras nustatoma, kaip padidėja ekonomiškumas ir kaip galima sutaupyti Parlamento biudžeto lėšų; kadangi, vykdant biudžeto sudarymo procedūrą, dėl galimo lėšų taupymo, kuris daro įtaką Parlamento ir jo narių darbui, turi būti diskutuojama frakcijose ir sprendimas priimamas balsuojant plenariniame posėdyje;

H.	kadangi 2014 m. kovo 11 d. pasiektas susitarimas dėl 2011 m. ir 2012 m. atlyginimų ir pensijų tikslinimo ir jo įtaka 2015 m. Parlamento biudžetui – naujas derybų elementas, atsiradęs Biuro ir Biudžeto komiteto pozicijų derinimo etapu;

Bendroji programa ir bendras biudžetas

pabrėžia, kad 2015 m. biudžetas turėtų būti nustatytas remiantis realiomis galimybėmis ir turėtų atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus; pažymi, kad 2015 m. bus naujos sudėties Parlamento ištisi darbo metai;

mano, kad Parlamento biudžetas turėtų atspindėti dabartinę ekonominę padėtį, su kuria susiduria visos Sąjungos piliečiai, ir fiskalinius suvaržymus, kuriuos patiria daugelis valstybių narių, iš kurių kai kurios deda rimtas pastangas, kad jų biudžetas būtų paremtas tvaresniu ilgalaikiu pagrindu;

pabrėžia, kad siekiant naujos sudėties Parlamento nariams sudaryti sąlygas įgyvendinti savo įgaliojimus ir sustiprinti visų Parlamento įgaliojimų įgyvendinimo pajėgumus, turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių;

teigiamai vertina 2015 finansiniams metams užsibrėžtus prioritetus ir pabrėžia, kad jie visiškai atitinka generalinio sekretoriaus nustatytus ir bendros Biuro ir Biudžeto komiteto darbo grupės apsvarstytus prioritetus; pabrėžia, kad šios reformos turėtų būti tęsiamos siekiant iš esmės padidinti veiksmingumą ir atlaisvinti tam tikrus išteklius nepakenkiant teisėkūros kokybei, biudžeto valdymo įgaliojimams, tikrinimo įgaliojimams, santykiams su nacionaliniu parlamentu ir darbo sąlygų kokybei;

primena, kad 2015 m. biudžeto pirminio sąmatos projekto suma, kaip siūloma generalinio sekretoriaus pranešime, siekia 1 822 929 112 EUR (20,09 proc. V išlaidų kategorijos sumos); atsižvelgia į tai, kad, palyginti su 2014 m. biudžetu, lėšas siūloma padidinti 3,83 proc.; atkreipia dėmesį, kad 0,67 proc. šio padidinimo atitinka EP narių išmokoms jų kadencijos pabaigoje skirtą asignavimą – tai yra teisės aktais nustatytos, privalomos išlaidos, – o 1,42 proc. atitinka ilgalaikes investicijas į KAD pastato statybą; pažymi, kad dėl to kitos išlaidos turėtų būti atitinkamai padidintos 1,74 proc.;

atkreipia dėmesį į 2014 m. balandžio 2 d. Biuro priimtą Europos Parlamento 2015 finansinių metų preliminarų sąmatos projektą; pritaria Biuro priimto preliminaraus sąmatos projekto sumų lygiui, kuris yra daug mažesnis už pateiktą pirminiame pasiūlyme; vis dėlto apgailestauja dėl ilgos ir sudėtingos procedūros;

patvirtina 2015 m. sąmatos projektą, kurio suma lygi 1 794 929 112 EUR ir atitinkamai gauta 2014 m. biudžeto lėšas bendrai padidinus 1,8 proc., be to, sutinka į savo sąmatos projektą įtraukti privalomas ypatingas išlaidas, sudarysiančias 0,4 proc., kurias lėmė naujas susitarimas dėl darbo užmokesčio ir pensijų tikslinimo koeficiento;

laikosi nuomonės, kad kritiškai įvertinus IRT biudžeto eilutes, išlaidas transporto priemonėms ir rezervą nenumatytiems atvejams, gali būti sutaupyta dar daugiau lėšų;

mano, kad per kitą kadenciją bus galimybių iš naujo apsvarstyti ir patvirtinti šio biudžeto prioritetus ir priimti galutinį sprendimą 2014 m. spalio mėn.;

10.

ragina generalinį sekretorių prieš biudžeto svarstymą pristatyti KAD pastato statybos sąnaudų ateinančiais metais sąmatą, kad 2015 m. biudžete būtų galima numatyti tinkamą sumą; be to, ragina generalinį sekretorių metų pabaigoje įvertinti nepanaudotas 2014 m. biudžeto lėšas ir paskirti jas KAD projektui;

11.

pabrėžia, kad teisės aktais nustatytos, privalomos išlaidos, pvz., išlaidos nuomai ir energijai, taip pat išlaidos atlyginimams, yra kasmet indeksuojamos, todėl kitos išlaidos nominaliai sumažintos; pažymi, kad tai pavyko atlikus struktūrines reformas ir sutaupius lėšų ankstesniais metais;

12.

ragina toliau nagrinėti bendros Biuro ir Biudžeto komiteto darbo grupės nustatytas taupymo galimybes, siekiant sutaupyti nemažai lėšų organizaciniu požiūriu, pvz., toliau tirti tarpinstitucinio Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo mastą, kuriuo išreiškiama valia stiprinti Parlamento ir abiejų patariamųjų komitetų institucinį, politinį ir teisėkūros vaidmenį; atkreipia dėmesį, kad pertvarkius komitetų Vertimo tarnybą pagerėtų jų svarbiausias atitinkamas politinis darbas ir būtų sustiprinta nauja EP nariams skirta Tyrimų tarnyba; pabrėžia, kad įgyvendinus šią organizacinę reformą Parlamentas gali tapti įprastu vertimo žodžiu paslaugų teikėju abiems komitetams; pritaria siūlymui, kad ne piko metu vertimo žodžiu pajėgumai galėtų būti teikiami kitoms institucijoms,

13.

atkreipia dėmesį į 2014 m. vasario 5 d. pasirašytą tarpinstitucinį Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimą; reikalauja, kad Biudžeto komitetui, atsižvelgiant į 2016 m. biudžeto sąmatos rengimą, iki 2015 m. pradžios būtų pateikta išsami informacija apie šio susitarimo finansinį poveikį ir įgyvendinimo pažangą;

14.

teigiamai vertina vidaus priemones, leidžiančias padidinti Parlamento biudžeto ekonomiškumą, pvz., parengti vertimo sistemą, grindžiamą EP narių poreikiais versti komitetų pakeitimus, pagal pareikalavimą atliekamo vertimo žodžiu neplenariniuose posėdžiuose sistemą, Parlamente atsisakyti popierinių dokumentų, siūlyti našiau struktūrizuoti Parlamento darbo ritmą ir pereiti nuo sistemos „Streamline“ prie „Sysper2“;

15.

pabrėžia, kad teisės aktais nustatytos ir privalomos išlaidos, kurios reikalingos 2015 m., turi būti padengtos; mano, kad galutinį sprendimą rudenį, kai bus žinomos tikslios sumos, gali priimti tik naujos kadencijos EP nariai;

Konkretūs klausimai

16.

pabrėžia, kad per visą septintąją kadenciją vykdytomis struktūrinėmis ekonominėmis priemonėmis buvo sutaupyta daug Parlamento biudžeto lėšų, pvz., 15 mln. EUR ir 10 mln. EUR kasmet atitinkamai vertimo žodžiu ir raštu srityse, papildomi 4 mln. EUR kelionių išlaidų ir 28 mln. EUR palūkanų iš anksto skiriant finansavimą pastatams; pažymi, kad 2015 m. planuojama sutaupyti dar daugiau, t. y. 19 mln. EUR perkėlus EP narių pensijų administravimą Komisijai ir 1,5 mln. EUR pastatams skirtų išlaidų;

17.

pabrėžia, kad dėl taupaus lėšų naudojimo institucijoje per septintąją kadenciją, atsižvelgiant į atitinkamą infliacijos lygį, realiai sumažėjo 2012 ir 2014 m. Parlamento biudžetas; atkreipia dėmesį, kad atėmus išimtines, nepasikartosiančias išlaidas, pvz., išlaidas Sąjungos plėtros etapams arba kitas išlaidas, susijusias su Lisabonos sutarties įsigaliojimu, Europos Parlamento rinkimais ir pastatų projektų finansavimu, biudžetas mažėjo penkerius metus iš šešerių (2009, 2011, 2012, 2013 ir 2014); be to, pabrėžia, kad išmokos EP nariams įšaldytos nuo 2011 m., EP narių ir darbuotojų kelionių išlaidos sumažintos 5 proc., o išmokos darbuotojų komandiruotėms neindeksuotos nuo 2007 m.;

18.

atkreipia dėmesį į 2013 m. lapkričio mėn. generalinio sekretoriaus pranešimą dėl Tarnybos nuostatų įgyvendinimo ir su jomis susijusių taisyklių ir procedūrų reformos ir persvarstymo; tvirtina, kad taisyklės dėl vaiko priežiūros atostogų įgyvendinamos tinkamai;

19.

atsižvelgdamas į savo pirmiau minėtą 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, pažymi, kad siekiant kasmet 1 proc. sumažinti darbuotojų skaičių, Parlamento generalinis sekretoriatas sumažins savo personalo kiekį, o visos naujos funkcijos bus atliekamos naudojantis esamais žmogiškaisiais ištekliais ir juos perskirstant;

20.

pakartoja, kad Parlamentas atsakingas už tai, kad jo veikla būtų tvari; palankiai vertina dedamas pastangas siekiant sukurti kompiuterizuotą aplinką ir nuolatinį vertingą darbą, atliekamą taikant aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos metodą; mano, kad aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos procesui reikalinga nuolatinė parama iš biudžeto;

21.

atsižvelgia į bendros Biuro ir Biudžeto komiteto darbo grupės Parlamento biudžeto klausimais išvadas, kad reikia vykdyti struktūrines ir organizacines reformas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad turėtų būti toliau gerinamas nepriklausomų mokslinių konsultacijų teikimas ir gebėjimai tikrinti bei pagalba EP nariams, taip siekiant tobulinti Parlamento, kaip institucijos, kuriai suteikti teisėkūros ir demokratinio tikrinimo įgaliojimai, darbą; pabrėžia, kad šių tikslų turi būti siekiama finansiškai atsakingai ir kad generalinis sekretorius turėtų parengti aiškų ir išsamų planą, kaip šių tikslų bus siekiama ir kokį jie turės poveikį biudžetui, kuris iki 2015 m. biudžeto svarstymo Parlamente turi būti pateiktas Biudžeto komitetui;

22.

apgailestauja dėl to, kad buvo įšaldyti asignavimai frakcijoms; frakcijos yra būtinos siekiant užtikrinti Parlamento su teisėkūra susijusį arba nesusijusį darbą ir jo tikrinimo veiklą;

23.

pabrėžia, kad, siekiant finansiškai atsakingai spręsti šių keturių veiklos sričių vystymo klausimą, bendra darbo grupė nustatė septynias sritis, kuriose Parlamentas galėtų tobulinti savo darbo našumą:

i)	parengti sistemą, pagal kurią komitetų teikiami pakeitimai būtų verčiami pagal EP narių pareikalavimą,

ii)	išnagrinėti tarpinstitucinio bendradarbiavimo su Regionų komitetu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu galimybes,

iii)	išnagrinėti siūlymą ne piko metu vertimo žodžiu pajėgumus teikti kitoms institucijoms,

iv)	nuo dabartinės žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos „Streamline“ pereiti prie sistemos „Sysper2“,

v)	pasirengti našesnei Parlamento darbo ritmo struktūrai,

vi)	pasirengti Parlamente atsisakyti popierinių dokumentų, kai tai įmanoma – taikyti geriausią patirtį ir visapusiškai įgyvendinti e. posėdžių projektą,

vii)	sukurti pagal pareikalavimą atliekamo vertimo žodžiu neplenariniuose posėdžiuose sistemą;

24.

pripažindamas efektyvumo ir sąnaudų veiksmingumo vertimų žodžiu srityje svarbą primena, kad šie aspektai neturi kenkti tiesioginės informacijos visoje Sąjungoje prieinamumui, atsižvelgiant į tai, kad daugiakalbystė ir vertimas žodžiu transliuojant internetu bei Parlamento skaidrumas yra itin svarbūs visuomenei, taigi ir Parlamento nariams;

25.

mano, kad kai kurios IRT išlaidos, kurios tiesiogiai skirtos EP nariams, galėtų būti finansuojamos iš EP narių išmokų bendrosioms išlaidoms;

26.

primena, kad ilgalaikės investicijos, pvz., Parlamento pastatų projektai, turi būti tvarkomos rūpestingai ir skaidriai; primygtinai reikalauja griežtai tvarkyti sąnaudas, planuoti projektus ir prižiūrėti jų vykdymą; pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje remiantis išankstine informacija; ragina atlikti detalią Parlamento nuosavybės politikos, kurią Biuras patvirtino 2010 m. kovo mėn., analizę ir ją atnaujinti ir Biudžeto komitetui vėliausiai iki 2014 m. rugpjūčio mėn. pristatyti 2009–2014 m. kadencijos metu atliktų investicijų, suskirstytų pagal metus ir pastatus, apžvalgą, pakartoja savo prašymą kas šešis mėnesius tiksliai informuoti apie pastatų projektų pažangą ir jų finansinį poveikį;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pabaigoje numatytas Europos istorijos namų atidarymas; laukia, kol generalinis sekretorius ir Biuras tinkamu laiku, t. y. prieš svarstymą Parlamente 2014 m. rudenį, pateiks atnaujintą informaciją apie projekto būklę; pakartoja įsipareigojimą, kad galutinės sąnaudos neturėtų viršyti sumų, nustatytų verslo plane;

28.

primena, kad 2013 m. birželio 10 d. Biuras patvirtino generalinio sekretoriaus pasiūlymus imtis nedelsiant ir laipsniškai taikomų priemonių Parlamento 2014–2019 m. maitinimo paslaugų politikai modernizuoti; todėl ragina Biurą Biudžeto komitetui laiku pateikti aiškų galimų šios reformos padarinių 2015 ir tolesnių metų biudžetui įvertinimą, kad būtų galima pasiruošti Parlamento 2015 m. biudžeto svarstymui;

29.

ragina generalinį sekretorių iki 2015 m. pavasario Biudžeto komitetui pranešti apie naujos bendrojo saugumo koncepcijos įgyvendinimą ir finansinį poveikį; reikalauja pateikti išsamią informaciją apie naujo Apsaugos generalinio direktorato sukūrimo 2013 m. finansines pasekmes; ragina pateikti informaciją apie tarpinstitucinio administracinio bendradarbiavimo susitarimų apsaugos srityje finansines pasekmes;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. lapkričio 1 d. sukurtas naujas Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas; primena, kad jo sukūrimas neturėjo poveikio biudžetui, nes jis sukurtas perskirstant Vadovybės ir Vidaus politikos generalinių direktoratų išteklius, ir kad 2015 m. naujam generaliniam direktoratui neprireiks naujų žmogiškųjų ar finansinių išteklių; prašo pateikti informaciją apie pareigybių naujame direktorate skaičių 2014 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., palyginus su padėtimi 2014 m. sausio mėn., įskaitant planuotą pareigybių perkėlimą iš dviejų Europos patariamųjų komitetų, ir ragina Biudžeto komitetui tinkamu metu, kad būtų galima pasiruošti Parlamento 2015 m. biudžeto svarstymui, pateikti suskirstytą informaciją, kaip bus panaudotos šio naujo direktorato išorės ekspertinės žinios;

Galutinės pastabos

31.

patvirtina 2015 finansinių metų sąmatą;

o o

32.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.