ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 438

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

60 metai
2017m. gruodžio 19d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2017/C 438/01

Komisijos komunikatas – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/23/ES, 2014/24/ES, 2014/25/ES ir 2009/81/EB nustatytų ribų atitinkamos vertės

1

2017/C 438/02

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8703 – Porsche Digital / Axel Springer / JV) ( 1 )

4

2017/C 438/03

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8729 – EQT Fund Management/G+E Getec Holding) ( 1 )

4


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Taryba

2017/C 438/04

Tarybos išvados dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo

5

2017/C 438/05

Pranešimas asmeniui, kuriam taikomos Tarybos sprendime 2014/119/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, numatytos ribojamosios priemonės

25

 

Europos Komisija

2017/C 438/06

Euro kursas

26

2017/C 438/07

Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2016 m. liepos 4 d. posėdyje, dėl sprendimo projekto, susijusio su byla M.7724 – ASL / Arianespace – Pranešėja – Lietuva

27

2017/C 438/08

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita – ASL/Arianespace (M.7724)

29

2017/C 438/09

2016 m. liepos 20 d. Komisijos sprendimo santrauka dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu (Byla M.7724 – ASL / Arianespace) (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 4621)

31

2017/C 438/10

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

37

 

Europos maisto saugos tarnyba

2017/C 438/11

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) veiklos srityse dirbančių organizacijų tinklas

38


 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2017/C 438/12

Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo Bosnijos ir Hercegovinos ir Brazilijos kilmės silicio inicijavimą

39

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2017/C 438/13

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8451 – Tronox/Cristal) ( 1 )

49


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/1


KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/23/ES, 2014/24/ES, 2014/25/ES ir 2009/81/EB nustatytų ribų atitinkamos vertės

(2017/C 438/01)

Direktyvose 2014/23/ES (1), 2014/24/ES (2), 2014/25/ES (3) ir 2009/81/EB (4) nustatytų ribų atitinkamos vertės kitomis nacionalinėmis valiutomis nei euras:

80 000 EUR

BGN

Naujaisiais Bulgarijos levais

156 464

 

CZK

Čekijos kronomis

2 151 760

 

DKK

Danijos kronomis

595 608

 

GBP

Svarais sterlingų

65 630

 

HRK

Kroatijos kunomis

601 232

 

HUF

Vengrijos forintais

24 852 800

 

PLN

Naujaisiais Lenkijos zlotais

344 936

 

RON

Naujosiomis Rumunijos lėjomis

360 160

 

SEK

Švedijos kronomis

758 768


144 000 EUR

BGN

Naujaisiais Bulgarijos levais

281 635

 

CZK

Čekijos kronomis

3 873 168

 

DKK

Danijos kronomis

1 072 094

 

GBP

Svarais sterlingų

118 133

 

HRK

Kroatijos kunomis

1 082 218

 

HUF

Vengrijos forintais

44 735 040

 

PLN

Naujaisiais Lenkijos zlotais

620 885

 

RON

Naujosiomis Rumunijos lėjomis

648 288

 

SEK

Švedijos kronomis

1 365 782


221 000 EUR

BGN

Naujaisiais Bulgarijos levais

432 232

 

CZK

Čekijos kronomis

5 944 237

 

DKK

Danijos kronomis

1 645 367

 

GBP

Svarais sterlingų

181 302

 

HRK

Kroatijos kunomis

1 660 903

 

HUF

Vengrijos forintais

68 655 860

 

PLN

Naujaisiais Lenkijos zlotais

952 886

 

RON

Naujosiomis Rumunijos lėjomis

994 942

 

SEK

Švedijos kronomis

2 096 097


443 000 EUR

BGN

Naujaisiais Bulgarijos levais

866 419

 

CZK

Čekijos kronomis

11 915 371

 

DKK

Danijos kronomis

3 298 179

 

GBP

Svarais sterlingų

363 424

 

HRK

Kroatijos kunomis

3 329 322

 

HUF

Vengrijos forintais

137 622 380

 

PLN

Naujaisiais Lenkijos zlotais

1 910 083

 

RON

Naujosiomis Rumunijos lėjomis

1 994 386

 

SEK

Švedijos kronomis

4 201 678


750 000 EUR

BGN

Naujaisiais Bulgarijos levais

1 466 850

 

CZK

Čekijos kronomis

20 172 750

 

DKK

Danijos kronomis

5 583 825

 

GBP

Svarais sterlingų

615 278

 

HRK

Kroatijos kunomis

5 636 550

 

HUF

Vengrijos forintais

232 995 000

 

PLN

Naujaisiais Lenkijos zlotais

3 233 775

 

RON

Naujosiomis Rumunijos lėjomis

3 376 500

 

SEK

Švedijos kronomis

7 113 450


1 000 000 EUR

BGN

Naujaisiais Bulgarijos levais

1 955 800

 

CZK

Čekijos kronomis

26 897 000

 

DKK

Danijos kronomis

7 445 100

 

GBP

Svarais sterlingų

820 370

 

HRK

Kroatijos kunomis

7 515 400

 

HUF

Vengrijos forintais

310 660 000

 

PLN

Naujaisiais Lenkijos zlotais

4 311 700

 

RON

Naujosiomis Rumunijos lėjomis

4 502 000

 

SEK

Švedijos kronomis

9 484 600


5 548 000 EUR

BGN

Naujaisiais Bulgarijos levais

10 850 778

 

CZK

Čekijos kronomis

149 224 556

 

DKK

Danijos kronomis

41 305 415

 

GBP

Svarais sterlingų

4 551 413

 

HRK

Kroatijos kunomis

41 695 439

 

HUF

Vengrijos forintais

1 723 541 680

 

PLN

Naujaisiais Lenkijos zlotais

23 921 312

 

RON

Naujosiomis Rumunijos lėjomis

24 977 096

 

SEK

Švedijos kronomis

52 620 561


(1)  OL L 94, 2014 3 28, p. 1.

(2)  OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(3)  OL L 94, 2014 3 28, p. 243.

(4)  OL L 216, 2009 8 20, p. 76.


19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/4


Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8703 – Porsche Digital / Axel Springer / JV)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 438/02)

2017 m. gruodžio 12 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32017M8703. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/4


Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8729 – EQT Fund Management/G+E Getec Holding)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 438/03)

2017 m. gruodžio 13 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32017M8729. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/5


TARYBOS IŠVADOS

dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo (*1)

(2017/C 438/04)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

1.

PRIMENA 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadas dėl apmokestinimo išorės strategijos ir dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių, visų pirma jų 6–10 punktus, ir 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo sudarymo kriterijų ir proceso;

2.

PABRĖŽIA, kad svarbu visame pasaulyje propaguoti mokesčių skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo ir kovos su BEPS standartų įgyvendinimo kriterijus, kurie buvo patvirtinti 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose (toliau – kriterijai), kaip išdėstyta šių išvadų V priede ir išsamiau apibrėžta VI ir VII prieduose;

3.

ATKREIPIA DĖMESĮ į darbą, kurį atliko Pasaulinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumas, EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) įtrauki sistema ir Žalingos praktikos mokesčių srityje forumas;

4.

PALANKIAI VERTINA darbą, kurį atliko Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) (toliau – Elgesio kodekso grupė) koordinuodama veiksmus su Mokesčių klausimų aukšto lygio darbo grupe (toliau – Aukšto lygio darbo grupė), atrinkdama atitinkamus jurisdikciją turinčius subjektus ir analizuodama bei vertindama faktus, susijusius su jų mokesčių teisės aktais bei politika atsižvelgiant į kriterijus;

5.

PALANKIAI VERTINA tai, kad dauguma šių jurisdikciją turinčių subjektų nusprendė dalyvauti šiame procese bei dialoge ir ėmėsi arba įsipareigojo imtis aktyvių veiksmų, kad išspręstų klausimus, kuriuos Elgesio kodekso grupė nustatė mokesčių skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo ir kovos su BEPS standartų įgyvendinimo srityse;

6.

vis dėlto ATKREIPIA DĖMESĮ į tai, kad kai kurie jurisdikciją turintys subjektai nesiėmė prasmingų veiksmų, kad būtų veiksmingai šalinami trūkumai, ir nedalyvauja realiame dialoge remiantis kriterijais, po kurio galėtų būti prisiimti tokie įsipareigojimai;

7.

YRA ĮSITIKINUSI, kad tokiu atveju dėl šių jurisdikciją turinčių subjektų mokesčių teisės aktų, politikos ir administracinės praktikos valstybės narės praranda arba gali prarasti mokestines pajamas, ir kad dėl šios priežasties tokius jurisdikciją turinčius subjektus reikėtų tvirtai raginti atlikti pakeitimus šiai padėčiai ištaisyti;

8.

PAKARTOJA, jog nepaprastai svarbu užtikrinti efektyvius apsaugos mechanizmus, kad būtų kovojama su valstybių narių mokesčių bazės erozija, kurią sukelia mokestinis sukčiavimas, mokesčių slėpimas ir mokesčių vengimas;

9.

atitinkamai PATVIRTINA I priede išdėstytą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą ir PATVIRTINA, kad jurisdikciją turintys subjektai liks šiame sąraše iki tol, kol atitiks kriterijus, pavyzdžiui, įgyvendinami rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi norint būti išbrauktam iš sąrašo;

10.

LAIKOSI NUOMONĖS, kad Elgesio kodekso grupei būtų TIKSLINGA vesti diskusijas su į sąrašą įtrauktais jurisdikciją turinčiais subjektais, siekiant susitarti dėl veiksmų, kurių tie jurisdikciją turintys subjektais turėtų imtis, kad būtų išbraukti iš sąrašo, ir tuos veiksmus stebėti, ir RAGINA šiuos jurisdikciją turinčius subjektus skubiai imtis reikiamų veiksmų, kad būtų įvykdyti kriterijai;

11.

SU PASITENKINIMU PAŽYMI, kad nors kai kurių jurisdikciją turinčių subjektų mokesčių teisės aktai, politika ir administracinė praktika kelia problemų mokesčių skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo ir kovos su BEPS standartų įgyvendinimo srityse, keli šie jurisdikciją turintys subjektai visgi aukštu politiniu lygmeniu prisiėmė prasmingų įsipareigojimų imtis reikiamų veiksmų, kad likę klausimai būtų išspręsti iki sutartų terminų, ir todėl šiame etape neturėtų būti įtraukti į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą. Elgesio kodekso grupė turėtų tęsti dialogą ir toliau stebėti šių jurisdikciją turinčių subjektų prisiimtų įsipareigojimų faktinį įgyvendinimą ir turėtų bet kuriuo metu rekomenduoti atnaujinti mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, remdamasi naujais prisiimtais įsipareigojimais ir tų įsipareigojimų įgyvendinimu. Bendradarbiavimo su ES padėtis, susijusi su prisiimtais įsipareigojimais įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, išdėstyta II priede;

12.

REIŠKIA užuojautą ir paramą jurisdikciją turintiems subjektams Karibų jūros regione, kuriuos 2017 m. rugsėjo mėn. smarkiai nuniokojo pražūtingos audros, per kurias neišvengta aukų ir padaryta didelė žala itin svarbiai infrastruktūrai, ir LAIKOSI NUOMONĖS, kad šių jurisdikciją turinčių subjektų (Angilijos, Antigvos ir Barbudos, Bahamų, Didžiosios Britanijos Mergelių Salų, Dominikos, Sent Kitso ir Nevio, Terkso ir Kaikoso Salų, Jungtinių Valstijų Mergelių Salų) atžvilgiu tikrinimo procesas turėtų būti laikinai sustabdytas. Vis dėlto Elgesio kodekso grupė turėtų iki 2018 m. vasario mėn. toliau palaikyti ryšius su šiais jurisdikciją turinčiais subjektais, siekiant išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus ne vėliau kaip iki 2018 m. pabaigos;

13.

visų pirma PRAŠO, kad Elgesio kodekso grupė tęstų dialogą ir nedelsdama, nuo 2018 m. pradžios, pradėtų jurisdikciją turinčių subjektų prisiimtų įsipareigojimų stebėsenos procesą, siekiant užtikrinti jų tinkamą įgyvendinimą pagal sutartą tvarkaraštį.

14.

RAGINA Elgesio kodekso grupę susitarti dėl stebėsenos proceso vykdymo procedūrų ir anksčiau nei 2018 m. vasarą parengti pažangos ataskaitą šiuo klausimu;

15.

atitinkamai PAVEDA Elgesio kodekso grupei pradėti ar tęsti diskusijas su atitinkamais jurisdikciją turinčiais subjektais, siekti reikiamų įsipareigojimų, stebėti, ar tų įsipareigojimų laikomasi, ir reguliariai teikti ataskaitas Tarybai, prireikus pateikiant rekomendacijas dėl nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo pakeitimų;

16.

LAIKOSI NUOMONĖS, kaip išdėstyta III priede, kad ES ir valstybės narės nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu, kol jie yra tokiame sąraše, galėtų taikyti veiksmingas ir proporcingas apsaugos priemones tiek su mokesčiais nesusijusiose, tiek mokesčių srityse;

17.

REKOMENDUOJA, kad valstybės narės imtųsi tam tikrų suderintų apsaugos priemonių mokesčių srityje, išdėstytų šių išvadų III priede, pagal savo nacionalinę teisę ir laikydamosi įsipareigojimų pagal ES ir tarptautinę teisę;

18.

RAGINA Elgesio kodekso grupę toliau svarstyti galimybę taikyti papildomas suderintas priemones mokesčių srityje ir PRAŠO valstybių narių informuoti Elgesio kodekso grupę, ar jos taiko apsaugos priemones nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu, kol jie yra tame sąraše, ir kaip jos tai daro;

19.

PRAŠO ES institucijų ir valstybių narių prireikus atsižvelgti į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą vykdant užsienio politiką, palaikant ekonominius santykius ir plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, siekti taikyti visapusišką požiūrį, kiek tai susiję su atitiktimi kriterijams, nedarant poveikio atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos kompetencijos sritims pagal Sutartis;

20.

MANO, kad pradėjus taikyti nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą ir apsaugos priemones, bus parodytas labai aiškus ženklas atitinkamiems jurisdikciją turintiems subjektams ir taip paskatinta imtis teigiamų pokyčių, po kurių jurisdikciją turintys subjektai galėtų būti išbraukti iš sąrašo;

21.

PATVIRTINA, kad šie veiksmai, kurių kolektyviai imasi ES valstybės narės, atitinka darbotvarkę, kurią remia G20, EBPO ir kiti tarptautiniai forumai;

22.

PRIMENA Tarybos susitarimą dėl požiūrio į pelno mokesčio sistemos nebuvimą arba nominalaus pelno mokesčio tarifo, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, taikymą atsižvelgiant į kriterijų, pagal kurį reikalaujama, kad jurisdikciją turintis subjektas turėtų nepadėti lengvatinių mokesčių struktūroms ar priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje, kaip išdėstyta VII priede;

23.

PRIMENA, kad pagal 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadas šie veiksmai nedaro poveikio atitinkamoms valstybių narių kompetencijos sritims, pavyzdžiui, kompetencijai vesti derybas ir susitarti dėl dvišalių mokesčių susitarimų, taikyti papildomas priemones arba nacionaliniu lygmeniu išlaikyti platesnio masto nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašus;

24.

PATVIRTINA, kad sprendimą iš dalies keisti sąrašą Taryba priims remdamasi atitinkama faktine informacija, kurią Tarybai pateiks Elgesio kodekso grupė;

25.

PAŽYMI, kad nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašas turėtų būti atnaujinamas bent vieną kartą per kalendorinius metus, ir turėtų būti nuolat stebima padėtis į sąrašą įtrauktų jurisdikciją turinčių subjektų teritorijose ir kitų jurisdikciją turinčių subjektų, kuriems taikoma 2017 m. tikrinimo procedūra, teritorijose. Remiantis Tarybos sutartais kriterijais, Elgesio kodekso grupė galėtų stebėseną taikyti kitų jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu;

26.

PRAŠO Elgesio kodekso grupės toliau vesti dialogą su atitinkamais jurisdikciją turinčiais subjektais siekiant skatinti mokesčių skaidrumą, sąžiningą apmokestinimą ir kovos su BEPS standartų įgyvendinimą; ir toliau analizuoti apsaugos priemones, kurias būtų galima suderintu būdu išsamiau apibrėžti ir taikyti nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu, nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams pagal ES ir tarptautinę teisę;

27.

PAKARTOJA, kad Elgesio kodekso grupė, remiant Tarybos Generaliniam sekretoriatui, turėtų toliau vykdyti ir prižiūrėti šį procesą, derindama veiksmus su Aukšto lygio darbo grupe. Komisija padės Elgesio kodekso grupei atlikdama būtiną tikrinimo procedūros parengiamąjį darbą, laikydamasi šiuo metu pagal Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą apibrėžtų funkcijų, visų pirma atsižvelgdama į ankstesnius ir šiuo metu vedamus dialogus su trečiosiomis šalimis;

28.

šiame kontekste LAIKOSI NUOMONĖS, KAD YRA TIKSLINGA nustatyti tolesnio darbo šioje srityje gaires, kaip išdėstyta IV priede;

29.

PATVIRTINA, kad Taryba prireikus reguliariai atnaujins kriterijus, atsižvelgdama į tarptautinius pokyčius ir tarptautinių standartų raidą, ir LAIKOSI NUOMONĖS, jog būsimas atitinkamų jurisdikciją turinčių subjektų vertinimas ir dialogas su jais turėtų būti grindžiamas tais standartais, atsižvelgiant į tai, kaip svarbu, kad visi atitinkami jurisdikciją turintys subjektai darytų nuolatinę sparčią pažangą šiose srityse.


(*1)  Taryba susitarė šias išvadas informaciniais tikslais paskelbti Oficialiajame leidinyje.


I PRIEDAS

Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas (1)

I.   MOKESČIŲ TIKSLAIS NEBENDRADARBIAUJANČIŲ JURISDIKCIJĄ TURINČIŲ SUBJEKTŲ ES SĄRAŠAS

1.   Amerikos Samoa

Amerikos Samoa netaiko jokio automatinio keitimosi finansine informacija, nepasirašė ir neratifikavo, be kita ko, per jurisdikciją turintį subjektą, nuo kurio ji priklausoma, EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais, netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2.   Bahreinas

Bahreinas automatinį keitimąsi informacija taiko ne su visomis ES valstybėmis narėmis, nepasirašė ir neratifikavo EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais, padeda lengvatinių mokesčių struktūroms ir priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos, netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

3.   Barbadosas

Barbadosas taiko žalingą lengvatinį mokesčių režimą ir nepateikė aiškaus įsipareigojimo jį pakeisti ar panaikinti, kaip paprašyta, iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bus stebima, ar Barbadosas vykdys įsipareigojimą pakeisti ar panaikinti kitus žalingus mokesčių režimus pagal 2.1 kriterijų.

4.   Grenada

Grenada nepasirašė ir neratifikavo EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais ir aiškiai neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bus stebima, ar Grenada vykdys įsipareigojimą laikytis 1.1, 2.1 ir 3 kriterijų.

5.   Guamas

Guamas netaiko jokio automatinio keitimosi finansine informacija, nepasirašė ir neratifikavo, be kita ko, per jurisdikciją turintį subjektą, nuo kurio jis priklausomas, EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais, netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

6.   Korėjos Respublika

Korėja taiko žalingus lengvatinius mokesčių režimus ir neįsipareigojo juos pakeisti ar panaikinti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

7.   Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao

Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao nepasirašė ir neratifikavo, be kita ko, per jurisdikciją turintį subjektą, nuo kurio jis priklausomas, EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bus stebima, ar Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao vykdys įsipareigojimą laikytis 1.1 ir 2.1 kriterijų.

8.   Maršalo Salos

Maršalo Salos padeda lengvatinių mokesčių struktūroms ir priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos, netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bus stebima, ar Maršalo Salos vykdys įsipareigojimą laikytis 1.1 ir 1.2 kriterijų.

9.   Mongolija

Mongolija nėra Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo narė, nepasirašė ir neratifikavo EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais, netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2019 m. gruodžio 31 d.

10.   Namibija

Namibija nėra Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo narė, nepasirašė ir neratifikavo EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais, netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2019 m. gruodžio 31 d. Be to, Namibija taiko žalingus lengvatinius mokesčių režimus ir neįsipareigojo juos pakeisti ar panaikinti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

11.   Palau

Palau padeda lengvatinių mokesčių struktūroms ir priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos, ir atsisako vesti realų dialogą, kad būtų įsitikinta, jog laikomasi 2.2 kriterijaus.

Bus stebima, ar Palau vykdys įsipareigojimą laikytis 1.1, 1.2, 1.3 ir 3 kriterijų.

12.   Panama

Panama taiko žalingą lengvatinį mokesčių režimą ir nepateikė aiškaus įsipareigojimo jį pakeisti ar panaikinti, kaip paprašyta, iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bus stebima, ar Panama vykdys įsipareigojimą pakeisti ar panaikinti kitus žalingus mokesčių režimus pagal 2.1 kriterijų.

13.   Sent Lusija

Sent Lusija taiko žalingus lengvatinius mokesčių režimus, netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir aiškiai neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

14.   Samoa

Samoa taiko žalingus lengvatinius mokesčių režimus, netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

15.   Trinidadas ir Tobagas

Trinidadas ir Tobagas Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo yra įvertintas kaip „neatitinkantis reikalavimų“, nepasirašė ir neratifikavo EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje su pakeitimais, taiko žalingą lengvatinį mokesčių režimą ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bus stebima, ar Trinidadas ir Tobagas vykdys įsipareigojimą laikytis 1.1 ir 3 kriterijų.

16.   Tunisas

Tunisas taiko žalingus lengvatinius mokesčių režimus ir neįsipareigojo juos pakeisti ar panaikinti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bus stebima, ar Tunisas vykdys įsipareigojimą laikytis 3 kriterijaus.

17.   Jungtiniai Arabų Emyratai

Jungtiniai Arabų Emyratai netaiko BEPS minimaliųjų standartų ir neįsipareigojo išspręsti šiuos klausimus iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Vis dėlto, bus stebima, ar Jungtiniai Arabų Emyratai vykdys įsipareigojimą laikytis 1.1 ir 1.3 kriterijų.

II.   REKOMENDACIJOS JURISDIKCIJĄ TURINTIEMS SUBJEKTAMS DĖL VEIKSMŲ, KURIŲ JIE TURI IMTIS, KAD BŪTŲ IŠBRAUKTI IŠ SĄRAŠO

Visi į sąrašą įtraukti jurisdikciją turintys subjektai raginami veiksmingai spręsti priede išdėstytus trūkumus.


(1)  Grindžiamas atsakymais, gautais ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 4 d., 17.00 val. (UTC + 1 val.).


II PRIEDAS

Dabartinė bendradarbiavimo su ES padėtis, susijusi su prisiimtais įsipareigojimais įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus (1)

Vykstant tikrinimo procedūrai Elgesio kodekso grupė paragino kiekvieną jurisdikciją turintį subjektą, kurio atžvilgiu buvo nustatyta susirūpinimą keliančių klausimų, įsipareigoti juos išspręsti. Siekdami laikytis ES tikrinimo kriterijų, didžioji jurisdikciją turinčių subjektų dauguma nusprendė atitinkamus pakeitimus įtraukti į savo mokesčių teisės aktus.

Šios procedūros rezultatai rodo, kokiu mastu visi šie jurisdikciją turintys subjektai palaiko konstruktyvų dialogą su ES, kaip jie yra įsipareigoję laikytis ES ir tarptautinių mokesčių standartų, ir galiausiai jais pabrėžiami teigiami santykiai, kuriuos ES yra užmezgusi su visais šiais jurisdikciją turinčiais subjektais. Taigi nustatyta, kad šie jurisdikciją turintys subjektai yra bendradarbiaujantys, laikantis sąlygos, kad jie sėkmingai įvykdys savo įsipareigojimus.

Elgesio kodekso grupė stebės, kad šie įsipareigojimai būtų įgyvendinami praktikoje, ir todėl tęs su šiais jurisdikciją turinčiais subjektais užmegztą konstruktyvų dialogą.

Tikimasi, kad daugumos jurisdikciją turinčių subjektų atveju šie įsipareigojimai bus baigti įgyvendinti iki 2018 m. pabaigos; tačiau besivystančios šalys savo įsipareigojimus, susijusius su skaidrumo kriterijais ir kovos su BEPS priemonėmis, turės įvykdyti iki 2019 m. pabaigos.

Toliau išdėstytoje dalyje „Dabartinė bendradarbiavimo su ES padėtis, susijusi su prisiimtais įsipareigojimais įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus“ nurodyti įsipareigojimai, kuriuos patikrintas jurisdikciją turintis subjektas prisiėmė siekdamas išspręsti klausimus, susijusius su kriterijų, dėl kurių 2016 m. lapkričio mėn. susitarė Ecofin taryba, laikymusi; šie įsipareigojimai suskirstyti pagal rubrikas dėl skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo ir kovos su BEPS priemonių.

1.   Skaidrumas

1.1.

Įsipareigojimas įgyvendinti automatinį keitimąsi informacija pasirašant daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą arba pagal dvišalius susitarimus

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2018 m. pabaigos įgyvendinti automatinį keitimąsi informacija:

Kiurasao, Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas, Naujoji Kaledonija, Omanas, Kataras ir Taivanas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos įgyvendinti automatinį keitimąsi informacija:

Turkija

1.2.

Narystė Pasauliniame skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forume ir įvertinimas „pakankama“

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2018 m. pabaigos tapti Pasaulinio forumo nariais ir (arba) būti įvertinti „pakankama“:

Kiurasao, Naujoji Kaledonija ir Omanas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos tapti Pasaulinio forumo nariais ir (arba) būti įvertinti „pakankama“:

Bosnija ir Hercegovina, Žaliasis Kyšulys, Fidžis, Jordanija, Juodkalnija, Serbija, Svazilandas, Turkija ir Vietnamas

1.3.

EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje pasirašymas ir ratifikavimas arba visas ES valstybes nares apimančių susitarimų tinklas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2018 m. pabaigos pasirašyti arba ratifikuoti Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos arba būti sudarę visas ES valstybes nares apimančių susitarimų tinklą:

Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas, Naujoji Kaledonija, Omanas, Kataras ir Taivanas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos pasirašyti arba ratifikuoti Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos arba būti sudarę visas ES valstybes nares apimančių susitarimų tinklą:

Armėnija, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Žaliasis Kyšulys, Fidžis, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Jamaika, Jordanija, Maldyvai, Juodkalnija, Marokas, Peru, Serbija, Svazilandas, Tailandas, Turkija ir Vietnamas

2.   Sąžiningas apmokestinimas

2.1.

Žalingų mokesčių režimų buvimas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2018 m. pabaigos pakeisti arba panaikinti nustatytus mokesčių režimus:

Andora, Armėnija, Aruba, Belizas, Botsvana, Žaliasis Kyšulys, Kuko Salos, Kiurasao, Fidžis, Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas, Jordanija, Lichtenšteinas, Maldyvai, Mauricijus, Marokas, Sent Vinsentas ir Grenadinai, San Marinas, Seišeliai, Šveicarija, Taivanas, Tailandas, Turkija, Urugvajus ir Vietnamas

Šie jurisdikciją turintys subjektai nėra aiškiai pakartoję Forume dėl žalingos mokesčių praktikos prisiimto įsipareigojimo iki 2018 m. pabaigos pakeisti arba panaikinti nustatytus mokesčių režimus:

Malaizija ir Labuano sala

2.2.

Mokesčių režimų, padedančių lengvatinių mokesčių struktūroms, kurios pritraukia pelno be realios ekonominės veiklos, buvimas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2018 m. pabaigos išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ekonominiu turiniu:

Bermuda, Kaimanų Salos, Gernsis, Meno Sala, Džersis ir Vanuatu

3.   Kovos su BEPS priemonės

3.1.

Narystė BEPS įtraukioje sistemoje arba BEPS minimaliųjų standartų įgyvendinimas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2018 m. pabaigos tapti įtraukios sistemos nariais arba įgyvendinti BEPS minimaliuosius standartus:

Aruba, Kuko Salos, Farerų Salos, Grenlandija, Naujoji Kaledonija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Taivanas ir Vanuatu

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję iki 2019 m. pabaigos tapti įtraukios sistemos nariais arba įgyvendinti BEPS minimaliuosius standartus:

Albanija, Armėnija, Bosnija ir Hercegovina, Žaliasis Kyšulys, Fidžis, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Jordanija, Maldyvai, Juodkalnija, Marokas, Serbija ir Svazilandas

Šie jurisdikciją turintys subjektai yra įsipareigoję tapti įtraukios sistemos nariais arba įgyvendinti BEPS minimaliuosius standartus, jeigu ir kai toks įsipareigojimas taps aktualus:

Nauru, Niujė


(1)  Grindžiamas atsakymais, gautais ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 4 d., 17.00 val. (UTC + 01.00 val.).


III PRIEDAS

Apsaugos priemonės

1.

Jurisdikciją turinčio subjekto įtraukimas į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą turėtų turėti atgrasomąjį poveikį, ir tokiu būdu jurisdikciją turintys subjektai būtų skatinami atitikti kriterijus, išdėstytus šių išvadų IV priede ir išsamiau apibrėžtus V ir VI prieduose, ir kitus atitinkamus tarptautinius standartus.

2.

Svarbu nustatyti efektyvius apsaugos mechanizmus, skirtus kovoti su valstybių narių mokesčių bazės erozija, kurią sukelia mokestinis sukčiavimas, mokesčių slėpimas ir mokesčių vengimas, ir tuo tikslu taikyti veiksmingas ir proporcingas ES ir nacionalinio lygmens apsaugos priemones jurisdikciją turinčių subjektų, įtrauktų į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, atžvilgiu.

3.

Kelios apsaugos priemonės su mokesčiais nesusijusioje srityje yra siejamos su mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašu ir išdėstytos šio priedo A dalyje.

4.

Be to, valstybės narės galėtų imtis kai kurių apsaugos priemonių mokesčių srityje pagal savo nacionalinę teisę, papildydamos su mokesčiais nesusijusias priemones, kurių ėmėsi ES, siekdamos veiksmingai atgrasyti nuo nebendradarbiavimo praktikos į sąrašą įtrauktų jurisdikciją turinčių subjektų teritorijose.

5.

Tokių mokesčių srities priemonių sąrašas pateikiamas šio priedo B dalyje. Kadangi šios priemonės turėtų būti suderinamos su nacionalinėmis ES valstybių narių mokesčių sistemomis, šių priemonių įgyvendinimas paliekamas valstybių narių kompetencijai.

6.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apsaugos priemonės turėtų nedaryti poveikio atitinkamoms valstybių narių kompetencijos sritims: kompetencijai taikyti papildomas priemones arba nacionaliniu lygmeniu išlaikyti platesnio masto nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašus.

A.   APSAUGOS PRIEMONĖS SU MOKESČIAIS NESUSIJUSIOJE SRITYJE

2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas, 22 straipsnyje pateikiama nuoroda į nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų ES sąrašą.

Be to, jei ateityje nuoroda į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą būtų pateikta kituose su mokesčiais nesusijusios srities ES teisėkūros aktuose, ji būtų laikoma dalimi apsaugos priemonių šių Tarybos išvadų kontekste.

Įgyvendinant ES apmokestinimo išorės strategiją, Elgesio kodekso grupė ir Aukšto lygio darbo grupė turėtų stebėti bendrą šių priemonių įtaką tam, kaip jurisdikciją turintys subjektai laikosi kriterijų.

B.   APSAUGOS PRIEMONĖS MOKESČIŲ SRITYJE

B.1.

Siekdamos užtikrinti veiksmų koordinavimą valstybės narės turėtų taikyti bent vieną iš šių administracinių priemonių mokesčių srityje:

a)

griežtesnę tam tikrų sandorių stebėseną;

b)

didesnę audito riziką mokesčių mokėtojams, besinaudojantiems minėtais mokesčių režimais;

c)

didesnę audito riziką mokesčių mokėtojams, besinaudojantiems struktūromis ar priemonėmis, susijusiomis su šiais jurisdikciją turinčiais subjektais.

B.2.

Nedarant poveikio atitinkamoms valstybių narių kompetencijos taikyti papildomas priemones sritims, valstybės narės galėtų taikyti šias teisėkūros apsaugos priemones mokesčių srityje:

a)

sąnaudų neatskaitymą;

b)

kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles;

c)

išskaičiuojamojo mokesčio priemones;

d)

akcijų neapmokestinimo apribojimą;

e)

taisyklę dėl pakeitimo;

f)

prievolės įrodyti perkėlimą;

g)

specialius dokumentacijos reikalavimus;

h)

mokesčių tarpininkams privalomą tam tikrų mokesčių schemų, susijusių su tarpvalstybinėmis priemonėmis, atskleidimą.

B.3.

Valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę panaudoti nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą kaip priemonę sudaryti palankesnes sąlygas taikyti atitinkamas kovos su piktnaudžiavimu nuostatas, įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvą (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės. Pavyzdžiui, jeigu pagal tą direktyvą valstybės narės perkeldamos į nacionalinę teisę taisykles dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių naudojasi trečiųjų šalių juodaisiais sąrašais, į tokius sąrašus galėtų būti įtraukti bent tie jurisdikciją turintys subjektai, kurie yra išvardyti mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąraše.


IV PRIEDAS

Tolesnio proceso, susijusio su mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašu, gairės

1.   SĄRAŠO PERŽIŪRA IR IŠBRAUKIMO IŠ SĄRAŠO PROCESAS

1.1.

I priede išdėstytą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą Taryba bent kartą per metus peržiūri ir jis patvirtinamas remiantis Tarybai pateikta Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) ataskaita, nurodant to pakeitimo taikymo pradžios datą.

1.2.

Šis sąrašas gali būti iš dalies keičiamas arba jo galiojimo trukmė keičiama laikantis tų pačių procedūrinių taisyklių kaip ir jį patvirtinant. Šiame procese Europos Komisija turėtų teikti reikalingą techninę paramą.

1.3.

Tarybos sprendimas bus grindžiamas Elgesio kodekso grupės ataskaita, derinant su Aukšto lygio darbo grupe, o jį parengs Nuolatinių atstovų komitetas.

1.4.

Įtraukus jurisdikciją turintį subjektą į sąrašą, jis bus informuotas Elgesio kodekso grupės pirmininko pasirašytu laišku, kuriame bus aiškiai nurodyta:

a)

jo įtraukimo į sąrašą motyvai ir

b)

kokių veiksmų turėtų imtis atitinkamas jurisdikciją turintis subjektas, kad būtų išbrauktas iš sąrašo.

1.5.

Išbraukus jurisdikciją turintį subjektą iš sąrašo, jis bus iškart apie tai informuotas Elgesio kodekso grupės pirmininko pasirašytu laišku, nurodant tokio pakeitimo taikymo pradžios datą.

1.6.

Sprendimuose dėl jurisdikciją turinčio subjekto įtraukimo į sąrašą ar išbraukimo iš jo turėtų būti aiškiai nurodytos datos, kada turėtų būti pradėtos taikyti ar nebetaikomos apsaugos priemonės mokesčių srityje priklausomai nuo priemonės pobūdžio, nedarant poveikio atitinkamoms valstybių narių kompetencijos sritims, pavyzdžiui, nacionalinės teisės aktų dėl nacionaliniu lygmeniu taikomų apsaugos priemonių koregavimo.

2.   JURISDIKCIJĄ TURINČIŲ SUBJEKTŲ ĮSIPAREIGOJIMAI, DIALOGAS IR TOLESNI VEIKSMAI

2.1.

Jurisdikciją turinčių subjektų oficialiai prisiimtus įsipareigojimus įgyvendinti Tarybos reikalaujamas rekomendacijas dėl nustatytų problemų sprendimo turėtų atidžiai stebėti Elgesio kodekso grupė, kurią remtų Tarybos Generalinis sekretoriatas, o techninę paramą teiktų Europos Komisija, siekiant įvertinti, ar jie veiksmingai įgyvendinami.

2.2.

Jeigu šie jurisdikciją turintys subjektai iki nustatyto laikotarpio pabaigos įsipareigojimų neįvykdytų, Taryba dar kartą svarstys klausimą dėl galimybės atitinkamus jurisdikciją turinčius subjektus įtraukti į I priede išdėstytą sąrašą.

2.3.

Jurisdikciją turinčių subjektų, kurie nevykdydami kriterijų reikalavimų kelia susirūpinimą, atžvilgiu Elgesio kodekso grupė turėtų toliau siekti jų aukšto lygio politinio įsipareigojimo nustatant konkretų laikotarpį, ir veiksmingai spręsti tikrinimo procese nustatytus susirūpinimą keliančius klausimus.

2.4.

Visų pirma dvišalėmis diskusijomis turėtų būti siekiama:

a)

išnagrinėti ir apibrėžti sprendimus dėl nustatytų susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su šių jurisdikciją turinčių subjektų mokesčių sistemomis ir politika, ir

b)

gauti tinkamus ir būtinus įsipareigojimus ištaisyti padėtį.

2.5.

Įsipareigojimų stebėsenos metu turėtų būti nuolat atsižvelgiama į Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo, EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu įtraukios sistemos ir Žalingos praktikos mokesčių srityje forumo darbą.

2.6.

Elgesio kodekso grupė turėtų toliau pasaulio mastu propaguoti kriterijus, derindama veiksmus su Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo, EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu įtraukios sistemos ir Žalingos praktikos mokesčių srityje forumo darbu.

2.7.

Jeigu remdamasi Tarybos sutartais kriterijais taip nusprendžia Elgesio kodekso grupė, prireikus stebėsena galėtų būti taikoma ir jurisdikciją turintiems subjektams, kuriems nebuvo taikoma 2017 m. tikrinimo procedūra.

2.8.

Elgesio kodekso grupė remiant Tarybos Generaliniam sekretoriatui toliau vykdys ir prižiūrės šį procesą derindama veiksmus su Aukšto lygio darbo grupe. Komisijos tarnybos padės Elgesio kodekso grupei atlikdamos būtiną tikrinimo procedūros parengiamąjį darbą, laikydamosi šiuo metu Verslo apmokestinimo elgesio kodekso procedūroje apibrėžtų funkcijų, visų pirma atsižvelgdamos į ankstesnius ir šiuo metu vykdomus dialogus su trečiosiomis šalimis.

2.9.

Elgesio kodekso grupė turėtų toliau plėtoti atitinkamas praktines šių gairių įgyvendinimo priemones.

2.10.

Taryba laikydamasi šių gairių atnaujina nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą remdamasi informacija, kuri bus pateikta Elgesio kodekso grupei. Elgesio kodekso grupė dirbs remdamasi, inter alia, atitinkamo jurisdikciją turinčio subjekto, Komisijos arba valstybės (-ių) narės (-ių) jai pateikta informacija.

2.11.

Po to, kai bus atlikta visos surinktos informacijos subalansuota peržiūra, Elgesio kodekso darbo grupė bent kartą per metus pateiks ataskaitą Tarybai dėl nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo, kad Taryba galėtų prireikus nuspręsti įtraukti juos į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, jeigu jie neatitinka tikrinimo kriterijų, arba nedelsiant juos išbraukti iš tokio sąrašo, jeigu jie tenkina sąlygas.

2.12.

Tarybos Generalinis sekretoriatas toliau bus kontaktinis centras siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiame dokumente apibūdintam procesui.


V PRIEDAS

Mokesčių skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo ir kovos su BEPS priemonių įgyvendinimo kriterijai, kurių taikymą valstybės narės įsipareigoja skatinti

Toliau išdėstyti gero mokesčių srities valdymo kriterijai turėtų būti naudojami jurisdikciją turintiems subjektams tikrinti, siekiant sudaryti mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą remiantis tikrinimo gairėmis. Tikrinimo procedūros metu bus atliktas bendras įvertinimas, ar jurisdikciją turintys subjektai atitinka mokesčių skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo ir BEPS priemonių įgyvendinimo reikalavimus.

1.   Mokesčių skaidrumas

Kriterijai, kuriuos jurisdikciją turintis subjektas turėtų atitikti, kad būtų laikomas atitinkančiu mokesčių skaidrumo reikalavimus:

1.1.

pradinis kriterijus, susijęs su EBPO automatinio keitimosi informacija standartu (bendro duomenų teikimo standartu – BDTS): jurisdikciją turintis subjektas turėtų būti įsipareigojęs pradėti ir pradėjęs teisėkūros procesą, skirtą veiksmingai įgyvendinti BDTS, pirmą kartą pasikeičiant duomenimis vėliausiai 2018 m. (naudojant 2017 m. duomenis), ir ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje turi būti nustatęs priemones, kad būtų galima keistis informacija su visomis valstybėmis narėmis, pasirašydamas daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą arba dvišalius susitarimus;

būsimas kriterijus, susijęs su BDTS taikymu nuo 2018 m.: jurisdikciją turintis subjektas Pasaulinio forumo turėtų būti įvertintas bent kaip „iš esmės atitinkantis reikalavimus“, vertinant pagal automatinio keitimosi informacija standartą (BDTS), ir

1.2.

jurisdikciją turintis subjektas Pasaulinio forumo turėtų būti įvertintas bent kaip „iš esmės atitinkantis reikalavimus“, vertinant pagal EBPO keitimosi informacija gavus prašymą standartą, tinkamai atsižvelgus į skubos tvarką, ir

1.3.

(suverenių valstybių atveju) jurisdikciją turintis subjektas turėtų:

i)

būti ratifikavęs arba sutikęs ratifikuoti EBPO daugiašalę Konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje (MCMAA) su pakeitimais, sutikęs ją ratifikuoti, turėtų vykdyti šios Konvencijos ratifikavimo procesą arba būti prisiėmęs įsipareigojimą užtikrinti, kad ji įsigaliotų per pagrįstą laikotarpį, arba

ii)

ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. būti įdiegęs keitimosi priemonių tinklą, kuris būtų pakankamai platus, kad apimtų visas valstybes nares, ir kuris sudarytų sąlygas veiksmingam keitimuisi informacija gavus prašymą ir automatiniam keitimuisi informacija;

(nesuverenių jurisdikciją turinčių subjektų atveju) jurisdikciją turintis subjektas turėtų:

i)

būti MCMAA su pakeitimais šalimi, kuri jų atžvilgiu jau yra įsigaliojusi arba turėtų įsigalioti per pagrįstą laikotarpį, arba

ii)

būti įdiegęs keitimosi priemonių tinklą arba ėmęsis būtinų priemonių, kad tokios keitimosi priemonės būtų įdiegtos per pagrįstą laikotarpį, ir šis tinklas turėtų būti pakankamai platus, kad apimtų visas valstybes nares, ir sudaryti sąlygas keitimuisi informacija gavus prašymą ir automatiniam keitimuisi informacija.

1.4.

Būsimas kriterijus: siekiant įgyvendinti būsimo visuotinio keitimosi tikrosios nuosavybės informacija iniciatyvą, tikrosios nuosavybės aspektas bus įtrauktas vėlesniame etape kaip ketvirtas skaidrumo kriterijus, taikomas atliekant tikrinimą.

Iki 2019 m. birželio 30 d. turėtų būti taikoma ši išimtis:

jurisdikciją turintis subjektas galėtų būti laikomas atitinkančiu mokesčių skaidrumo reikalavimus, jei jis atitinka bent du iš 1.1, 1.2 ar 1.3 kriterijų.

Ši išimtis netaikoma jurisdikciją turintiems subjektams, kurie įvertinti kaip „neatitinkantys reikalavimų“ pagal 1.2 kriterijų arba kurie ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. pagal tą kriterijų nebuvo įvertinti bent kaip „iš esmės atitinkantys reikalavimus“.

Bus svarstoma, ar šalis ir jurisdikciją turinčius subjektus, kurie bus įtraukti į šiuo metu EBPO ir G20 narių rengiamą nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, įtraukti į ES sąrašą, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo pasirinkti tikrinimo procedūrai.

2.   Sąžiningas apmokestinimas

Kriterijai, kuriuos jurisdikciją turintis subjektas turėtų atitikti, kad būtų laikomas atitinkančiu sąžiningo apmokestinimo reikalavimus:

2.1.

jurisdikciją turintis subjektas turėtų neturėti lengvatinių mokesčių priemonių, kurios galėtų būti laikomos žalingomis atsižvelgiant į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (1) išdėstytus kriterijus, ir

2.2.

jurisdikciją turintis subjektas turėtų nepadėti lengvatinių mokesčių struktūroms ar priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.

3.   Kovos su BEPS priemonių įgyvendinimas

3.1.

Pradinis kriterijus, kurį jurisdikciją turintis subjektas turėtų atitikti, kad būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus, susijusius su kovos su BEPS priemonių įgyvendinimu:

jurisdikciją turintis subjektas turėtų ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje įsipareigoti taikyti sutartus EBPO kovos su BEPS minimaliuosius standartus ir nuosekliai juos įgyvendinti.

3.2.

Būsimas kriterijus, kurį jurisdikciją turintis subjektas turėtų atitikti, kad būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus, susijusius su kovos su BEPS priemonių įgyvendinimu (turi būti taikomas atlikus peržiūras Sutartų minimaliųjų standartų įtraukioje sistemoje):

jurisdikciją turintis subjektas turėtų gauti teigiamą įvertinimą (2) už veiksmingą sutartų EBPO kovos su BEPS minimaliųjų standartų įgyvendinimą.


(1)  OL C 2, 1998 1 6, p. 2.

(2)  Sutarus dėl metodikos, Taryba atitinkamai peržiūrės kriterijaus formuluotę.


VI PRIEDAS

1.3 kriterijus (pagrįsto laikotarpio trukmė)

1.

Laikydamasi prie Tarybos išvadų pridėtų jurisdikciją turinčių subjektų tikrinimo procedūros gairių 13 punkto, Elgesio kodekso grupė remdamasi objektyviais kriterijais turėtų nustatyti pagrįsto laikotarpio trukmę, nurodytą 1.3 kriterijuje.

2.

1.3 kriterijaus taikymo tikslais pagrįsto laikotarpio trukmė, nurodyta 1.3 kriterijuje, bus suprantama taip:

3.

1.3 kriterijaus i papunkčio (papunktis, susijęs su suvereniomis valstybėmis) atžvilgiu formuluotė „per pagrįstą laikotarpį“ nurodo ne įsipareigojimo prisiėmimo, o EBPO daugiašalės Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje (MCMAA) su pakeitimais įsigaliojimo atitinkamame jurisdikciją turinčiame subjekte momentą.

4.

1.3 kriterijaus i ir ii papunkčių (su nesuvereniais jurisdikciją turinčiais subjektais susiję papunkčiai) atžvilgiu formuluotė „per pagrįstą laikotarpį“ nurodo atitinkamai MCMAA su pakeitimais įsigaliojimo jurisdikciją turinčiame subjekte momentą ir keitimosi priemonių tinklo, kuris būtų pakankamai platus, kad apimtų visas valstybes nares, įsigaliojimo jurisdikciją turinčiame subjekte momentą.

5.

Pagrįsto laikotarpio trukmė šių trijų papunkčių atveju bus identiška 1.3 kriterijaus ii punkte nurodytam terminui, taikomam suverenių valstybių atžvilgiu: 2018 m. gruodžio 31 d. (t. y. tas pats terminas, kuris suverenaus trečiojo jurisdikciją turinčio subjekto atžvilgiu taikomas keitimosi priemonių tinklo, kuris būtų pakankamai platus, kad apimtų visas valstybes nares, įsigaliojimui).

6.

Nepažeidžiant 2018 m. gruodžio 31 d. termino, pagrįsto laikotarpio trukmė turėtų būti ne ilgesnė nei laikas, būtinas:

a)

procedūriniams veiksmams pagal nacionalinę teisę užbaigti;

b)

reikiamiems nacionalinės teisės pakeitimams priimti ir įsigalioti ir

c)

siekiant laikytis kitų objektyvių terminų, privalomų pagal oficialų įsipareigojimą (pavyzdžiui, jurisdikciją turinčiam subjektui, kuris pareiškė sutikimą įsipareigoti pagal MCMAA, ji įsigalioja po ratifikavimo, pritarimo ar patvirtinimo dokumento deponavimo dienos praėjus trims mėnesiams, kito mėnesio pirmą dieną).

7.

Pagrįsto laikotarpio trukmė konkrečiam nesuvereniam jurisdikciją turinčiam subjektui gali būti pratęsiama tik Elgesio kodekso grupės bendru sutarimu ir tik tinkamai pagrįstais atvejais.


VII PRIEDAS

2.2 kriterijaus taikymo sritis

1.

Taikant 2.2 kriterijų pelno mokesčio sistemos nebuvimas arba nominalaus pelno mokesčio tarifo, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, taikymas, kurį atlieka jurisdikciją turintis subjektas, turėtų būti laikomas patenkančiu į 1997 m. gruodžio 1 d. Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (Elgesio kodeksas) A pastraipos taikymo sritį (1).

2.

Šiuo požiūriu, kai 2.1 kriterijaus negalima taikyti vien dėl to, kad atitinkamas jurisdikciją turintis subjektas neatitinka patekimo į taikymo sritį kriterijaus, kaip nustatyta Elgesio kodekso B pastraipoje (2), dėl pelno mokesčio sistemos nebuvimo arba nominalaus pelno mokesčio tarifo, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, taikymo (3), tuomet laikantis analogijos turėtų būti taikomi Elgesio kodekso B pastraipoje nustatyti penki veiksniai siekiant įvertinti, ar laikomasi 2.2 kriterijaus (4).

3.

2.2 kriterijaus kontekste vien tai, kad nėra pelno mokesčio sistemos arba taikomas nominalus pelno mokesčio tarifas, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad jurisdikciją turintis subjektas neatitinka 2.2 kriterijaus reikalavimų.

4.

Jurisdikciją turintis subjektas turėtų būti laikomas neatitinkančiu 2.2 kriterijaus, jeigu jis atsisako vesti realų dialogą arba nepateikia informacijos arba paaiškinimų, kurių Elgesio kodekso grupė gali pagrįstai reikalauti, arba kitaip nebendradarbiauja su Elgesio kodekso grupe, kai ji turi įsitikinti, ar tas jurisdikciją turintis subjektas laikosi 2.2 kriterijaus, vykdant tikrinimo procedūrą.

Tikrinimo pagal kodeksą laikantis analogijos sąlygos

A.   BENDROJI SISTEMA

1.   2016 m. lapkričio 8 d.Ecofin tarybos išvadose nurodytas kriterijus

Jurisdikciją turintis subjektas turėtų nepadėti lengvatinių mokesčių struktūroms ar priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.

2.   2.2 kriterijaus taikymo sritis (2017 m. vasario mėn. Ecofin tarybos posėdis)

1.

Taikant 2.2 kriterijų pelno mokesčio sistemos nebuvimas arba nominalaus pelno mokesčio tarifo, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, taikymas, kurį atlieka jurisdikciją turintis subjektas, turėtų būti laikomas patenkančiu į 1997 m. gruodžio 1 d. Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (Elgesio kodeksas) A pastraipos taikymo sritį (5).

2.

Šiuo požiūriu, kai 2.1 kriterijaus negalima taikyti vien dėl to, kad atitinkamas jurisdikciją turintis subjektas neatitinka patekimo į taikymo sritį kriterijaus, kaip nustatyta Elgesio kodekso B pastraipoje (6), dėl pelno mokesčio sistemos nebuvimo arba nominalaus pelno mokesčio tarifo, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, taikymo (7), tuomet laikantis analogijos turėtų būti taikomi Elgesio kodekso B pastraipoje nustatyti penki veiksniai siekiant įvertinti, ar laikomasi 2.2 kriterijaus (8).

3.

2.2 kriterijaus kontekste vien tai, kad nėra pelno mokesčio sistemos arba taikomas nominalus pelno mokesčio tarifas, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad jurisdikciją turintis subjektas neatitinka 2.2 kriterijaus reikalavimų.

4.

Jurisdikciją turintis subjektas turėtų būti laikomas neatitinkančiu 2.2 kriterijaus, jeigu jis atsisako vesti realų dialogą arba nepateikia informacijos arba paaiškinimų, kurių Elgesio kodekso grupė gali pagrįstai reikalauti, arba kitaip nebendradarbiauja su Elgesio kodekso grupe, kai ji turi įsitikinti, ar tas jurisdikciją turintis subjektas laikosi 2.2 kriterijaus, vykdant tikrinimo procedūrą.

3.   Bendrosios pastabos

Pagal 2.2 kriterijaus taikymo sritį, kaip apibrėžta Ecofin, laikoma, kad pelno mokesčio sistemos nebuvimas arba nominalus pelno mokesčio tarifas, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, yra „priemonė“, kuri turi didelės įtakos verslo vietai (Elgesio kodekso A pastraipa).

Šiuo atžvilgiu 2.2 kriterijumi siekiama patikrinti, ar ši „priemonė“ padeda lengvatinių mokesčių struktūroms ar priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.

2.2 kriterijus taikomas tik tuo atveju, kai negali būti taikomas standartinis vertinimas pagal kodeksą (t. y. 2.1 kriterijus) dėl pelno mokesčio sistemos nebuvimo trečiosios šalies kaip jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje arba dėl to, kad jurisdikciją turintis subjektas taiko nominalų pelno mokesčio tarifą, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui.

Pagal 2.2 kriterijų yra vertinama jurisdikciją turinčio subjekto teisinė sistema ir tam tikri ekonominiai įrodymai, kiek tai susiję su Elgesio kodekso B pastraipoje nustatytais penkiais kriterijais, kurie turi būti aiškinami laikantis analogijos.

Trečiųjų šalių kaip jurisdikciją turinčių subjektų suteiktus pranašumus, kurie turi didelės įtakos verslo vietai, reikia vertinti siejant su nominaliu pelno mokesčio tarifu, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, taip pat siejant su pelno apmokestinimo nebuvimu, tiek, kiek abiem atvejais nebūtų galima taikyti standartinio tikrinimo pagal Elgesio kodeksą. Šie pastarieji požymiai iš tiesų turi būti per se laikomi pranašumais, vertintinais atliekant šį tikrinimą pagal Kodeksą.

Kalbant bendrai, šio tikrinimo tikslu turėtų būti nuosekliai ir laikantis analogijos taikomos Elgesio kodekso grupės per ilgą laikotarpį parengtos gairės, skirtos mokesčių priemonėms, patenkančioms į 1998 m. Elgesio kodekso taikymo sritį, vertinti (9).

Laikyti, kad jurisdikciją turintis subjektas pagal šį kriterijų įvertintas neigiamai, galima tik tada, kai „lengvatinių mokesčių struktūros ar priemonės, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje“ egzistuoja dėl taisyklių ar praktikos, be kita ko, nepriklausančių apmokestinimo sričiai (jurisdikciją turinčio subjekto gali būti pagrįstai paprašyta jas iš dalies pakeisti), arba dėl to, kad nėra tokių taisyklių ir reikalavimų, kurie yra reikalingi siekiant atitikti šio tikrinimo reikalavimus (jurisdikciją turinčio subjekto gali būti pagrįstai paprašyta juos nustatyti).

Trečiosios šalies kaip jurisdikciją turinčio subjekto negalima prašyti nustatyti pelno mokesčio sistemą ar teigiamą pelno mokesčio tarifą, kad jis atitiktų šio tikrinimo reikalavimus, kadangi vien pelno mokesčio bazės nebuvimo arba nulinio arba beveik nulinio mokesčio tarifo negalima laikyti kriterijumi, kuriuo remiantis jurisdikciją turintis subjektas įvertinamas kaip neatitinkantis reikalavimų.

Vis dėlto pagal 2.2 kriterijų automatiškai laikoma, kad tie jurisdikciją turintys subjektai, kurie atsisako bendradarbiauti su ES dėl jų teisinės sistemos įvertinimo, neatitinka reikalavimų.

B.   TIKRINIMAS PAGAL PATEKIMO Į TAIKYMO SRITĮ KRITERIJŲ

1.   Patekimo į taikymo sritį kriterijus Elgesio kodekse yra išdėstytas taip:

„A pastraipoje nustatytoje taikymo srityje mokesčių priemonės, kuriomis numatomas gerokai mažesnis faktinis apmokestinimo lygis, įskaitant nulinį apmokestinimą, nei paprastai taikomas atitinkamoje valstybėje narėje, laikytinos potencialiai žalingomis ir todėl joms taikomas šis kodeksas.“

2.   Gairės dėl taikymo laikantis analogijos

Atrodo, kad tikrinimas pagal patekimo į taikymo sritį kriterijų yra gana aiškus pagal 2.2 kriterijaus taikymo srities apibrėžtį, kaip šių metų vasario mėn. susitarė Ecofin taryba.

Visų pirma šis tikrinimas yra įvykdytas, kai „2.1 kriterijaus negalima taikyti vien dėl to, kad atitinkamas jurisdikciją turintis subjektas neatitinka patekimo į taikymo sritį kriterijaus, kaip nustatyta Elgesio kodekso B pastraipoje, dėl pelno mokesčio sistemos nebuvimo arba nominalaus pelno mokesčio tarifo, kuris yra lygus arba beveik lygus nuliui, taikymo“.

C.   1 IR 2 KRITERIJAI

1.   Dabartinių kodekso kriterijų 1 kriterijus yra išdėstytas taip:

„Pranašumai suteikiami tik nerezidentams arba sandorių, vykdomų su nerezidentais, atžvilgiu“

2.   Dabartinių kodekso kriterijų 2 kriterijus yra išdėstytas taip:

„Pranašumai visiškai atskirti nuo vidaus rinkos, kad jie neturėtų poveikio šalies mokesčio bazei“

3.   Gairės dėl taikymo laikantis analogijos

2.2 kriterijaus taikymo tikslu „pranašumai“ turėtų būti suprantami kaip nulinio ar beveik nulinio apmokestinimo buvimas arba pelno mokesčio nebuvimas.

Dabartinių kodekso kriterijų 1 veiksnys ir 2 veiksnys turi du pagrindinius elementus: a) teisinis visiškas atskyrimas ir b) de facto visiškas atskyrimas.

De jure visiškas atskyrimas yra tada, kai pranašumai nerezidentams suteikiami tik įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių įsteigimą ir veiklą tam tikro jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.

Tais atvejais, kai nėra įdiegtos veiksmingos pelno mokesčio sistemos, tada turėtų būti vertinama, ar teisinės sistemos aspektais, įskaitant ne pelno mokesčio aspektus, veiksmingai numatytas visiško atskyrimo scenarijus.

Pavyzdžiui, su mokesčiais nesusiję reikalavimai bendrovėms, kuriais sudaroma rezidavimo ar patekimo į tikrinamo jurisdikciją turinčio subjekto vidaus rinką galimybė.

Šiuo tikslu turi būti vertinamos visos priemonės, dėl kurių taikomas skirtingas režimas vidaus bendrovėms ir bendrovėms, kurios priklauso nerezidentams arba kurių veikla yra atskirta nuo vidaus rinkos.

Jei, pavyzdžiui, jurisdikciją turintis subjektas suteikia „pranašumų“ bendrovei tik tuo atveju, jei ji nevykdo veiklos vietos ekonomikoje (2 kriterijus), arba tik tiek, kiek tokiai veiklai vykdyti yra reikalinga speciali verslo licencija (1 ir 2 kriterijai), arba tik tiek, kiek veiklą vykdo nerezidentai (1 kriterijus), tai būtų galima vertinti kaip galimą įdiegtos visiško atskyrimo sistemos požymį. Analogiškai tai galėtų būti aktualu kitų mokesčių (t. y. kitų nei pelno mokestis) atveju.

De facto visiškas atskyrimas paprastai rodo situaciją, kai pranašumas nėra šalies akivaizdžiai suteikiamas tik nerezidentams, nors faktiškai juo naudojasi vien tik arba beveik tik nerezidentai.

Kalbant apie de facto visišką atskyrimą, paprastai vertinama, kiek pranašumu besinaudojančių mokesčių mokėtojų iš tiesų yra nerezidentai. Jei, pavyzdžiui, visi arba beveik visi subjektai, kurie naudojasi nuliniu apmokestinimu, yra nerezidentai (įskaitant vidaus bendroves, turinčias užsienio akcininkų), būtų laikoma, kad yra įvykdyti 1 b ir 2 b subkriterijai (t. y. būtų laikoma, kad jurisdikciją turintis subjektas neatitinka šio tikrinimo pagal kodeksą etapo reikalavimų).

D.   3 KRITERIJUS

1.   Dabartinių kodekso kriterijų 3 kriterijus yra išdėstytas taip:

„Pranašumai suteikiami net tais atvejais, kai valstybėje narėje, kuri suteikia tokius mokestinius pranašumus, nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nedaroma didelė ekonominė įtaka“

2.   Gairės dėl taikymo laikantis analogijos

Siekiant įvertinti, ar pranašumai suteikti net tais atvejais, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nedaroma didelė ekonominė įtaka, turi būti įsitikinta:

ar jurisdikciją turintis subjektas iš tikrųjų reikalauja, kad bendrovė ar bet kuri kita įmonė (pavyzdžiui, dėl jos įsteigimo ir (arba) operacijų) vykdytų realią ekonominę veiklą ir darytų didelę ekonominę įtaką:

„reali ekonominė veikla“ yra susijusi su veiklos, kurioje naudojamasi nagrinėjamu neapmokestinimu, pobūdžiu.

„didelė ekonominė įtaka“ yra susijusi su faktinėmis veiklos, kurioje naudojamasi nagrinėjamu neapmokestinimu, apraiškomis.

pavyzdžiui, darant prielaidą, kad apskritai tie elementai, kuriuos praeityje svarstė Elgesio kodekso grupė, yra aktualūs ir šiai analizei, dabartiniame vertinime turėtų būti svarstomi šie elementai, atsižvelgiant į atitinkamos pramonės/sektoriaus ypatumus: tinkamą darbuotojų lygį, tinkamą patirtinų metinių išlaidų lygį; fizinius biurus ir patalpas, investicijas ar atitinkamų rūšių veiklą, kurios reikia imtis;

ar yra tinkamas de jure ir de facto ryšys tarp realios ekonominės veiklos, vykdomos jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje, ir neapmokestinamo pelno;

ar valdžios institucijos, įskaitant jurisdikciją turinčio subjekto mokesčių institucijas, gali atlikti (ir faktiškai atlieka) tyrimus, susijusius su realios ekonominės veiklos vykdymu ir didelės ekonominės įtakos darymu jo teritorijoje, ir keičiasi atitinkama informacija su kitomis mokesčių institucijomis;

ar taikomos sankcijos dėl to, kad neįvykdomi esminiai veiklos reikalavimai.

E.   4 KRITERIJUS

1.   Dabartinių kodekso kriterijų 4 kriterijus yra išdėstytas taip:

„Pelno, gaunamo tarptautinei įmonių grupei vykdant veiklą, nustatymo taisyklės skiriasi nuo tarptautiniu mastu patvirtintų principų, visų pirma nuo taisyklių, dėl kurių susitarta EBPO“

2.   Taikymui laikantis analogijos skirtos gairės

Vertinant tai, ar pelno nustatymo taisyklės atitinka tarptautiniu mastu sutartus standartus (pavyzdžiui, EBPO sandorių kainodaros gaires arba kitus panašius apskaitos standartus), visų pirma turėtų būti patikrinta, ar ir kokiu mastu ši analizė yra aktuali jurisdikciją turintiems subjektams, netaikantiems pelno mokesčio sistemos.

Šiuo tikslu atrodo tikslinga laikytis nuomonės, kad pelno mokesčio sistemos netaikantis jurisdikciją turintis subjektas neturėtų daryti neigiamo poveikio tinkamam pelno paskirstymui, nukrypstančiam nuo tarptautiniu mastu sutartų standartų. Jurisdikciją turintys subjektai turėtų imtis atitinkamų veiksmų užtikrinant, kad apmokestinančios šalys galėtų pasinaudoti savo apmokestinimo teisėmis, t. y. pasitelkiant ataskaitų teikimą pagal šalis, užtikrinant skaidrumą ir taikant kitus keitimosi informacija būdus.

Prireikus reikėtų įsitikinti, ar EBPO sutarti principai arba panašūs apskaitos standartai pelno nustatymo srityje buvo patvirtinti konkretaus jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.

Šiuo atžvilgiu yra ypač svarbu įsitikinti, kaip šios taisyklės yra įgyvendinamos ir konsoliduojamos atitinkamų jurisdikciją turinčių subjektų teritorijose. Jei konkretaus jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje pelnas nėra apmokestinamas, galima taip pat atsižvelgti į alternatyvias sandorių kainodaros taisykles, patikrinant, ar jos yra palyginamos ir suderinamos su tarptautiniu mastu sutartais principais (pavyzdžiui, tikrosios rinkos vertės metodas pagal tarptautinius apskaitos principus).

Pagal šį kriterijų užkertamas kelias leisti tarptautinėms bendrovėms naudoti sandorių kainodaros taisykles, kurios skiriasi nuo EBPO sandorių kainodaros gairių, siekiant paskirstyti savo pelną nulinį tarifą taikantiems jurisdikciją turintiems subjektams.

Atsakymai į 2.9–2.12 klausimus turėtų suteikti pakankamai informacijos apie tai, kaip nustatomas pelnas, akcentuojant visus svarbius skirtumus nuo tarptautiniu mastu sutartų standartų.

E.   5 KRITERIJUS

1.   Dabartinių kodekso kriterijų 5 kriterijus yra išdėstytas taip:

„Mokesčių priemonėms trūksta skaidrumo, be kita ko, kai teisinės nuostatos administraciniu lygmeniu neskaidriai sušvelninamos“

2.   Gairės dėl taikymo laikantis analogijos

Remiantis 5 kriterijumi vertinama, ar tam tikri teisinės sistemos aspektai, įskaitant verslo įsteigimą jos teritorijoje yra nepakankamai skaidrūs.

Konkrečiau, turi būti įvertinta, ar kurie nors teisinės sistemos elementai, įskaitant rezidavimo mokesčių tikslais suteikimą ar bendrovių įsteigimą, gali būti suteikti savo nuožiūra ir ar tai yra privaloma teisiškai, patikrinant, ar kurią nors teisinę nuostatą, įskaitant su mokesčiais nesusijusias nuostatas, galima laikyti leidžiančia veikti savo nuožiūra, kai tai susiję su bendrovės įsteigimu to jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.

Šis veiksnys turi padėti išvengti nepakankamo jurisdikciją turinčio subjekto reguliavimo sistemos skaidrumo, atsižvelgiant į tai, kad pranašumai, vertinami atliekant šį tikrinimą pagal kodeksą, atsiranda dėl bendrovės įregistravimo jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.

Atsakymai į 2.13–2.16 klausimus turėtų suteikti pakankamai informacijos apie tai, kaip skaidrumas užtikrinamas jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje, apie tam tikrus veiksmus, kurių turi imtis bendrovės, norinčios pasinaudoti joje suteikiamais pranašumais.


(1)  Nepažeidžiant valstybių narių ir Bendrijos atitinkamų kompetencijų sričių šis Elgesio kodeksas, kuris apima verslo apmokestinimo klausimus, numato priemones, kurios turi (arba gali turėti) didelės įtakos verslo vietai Bendrijoje. (OL C 2, 1998 1 6, p. 3).

(2)  A pastraipoje nustatytoje taikymo srityje mokesčių priemonės, kuriomis numatomas gerokai mažesnis faktinis apmokestinimo lygis, įskaitant nulinį apmokestinimą, nei paprastai taikomas atitinkamoje valstybėje narėje, laikytinos potencialiai žalingomis ir todėl joms taikomas šis kodeksas. Toks apmokestinimo lygis gali būti taikomas remiantis nominaliu mokesčių tarifu, mokesčio baze arba bet kokiu kitu susijusiu veiksniu. (OL C 2, 1998 1 6, p. 3).

(3)  Tai gali būti taikoma remiantis nominaliu mokesčių tarifu, mokesčio baze arba bet kokiu kitu susijusiu veiksniu.

(4)  2.2 kriterijus išdėstytas taip: „jurisdikciją turintis subjektas turėtų nepadėti lengvatinių mokesčių struktūroms ar priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.“

(5)  Nepažeidžiant valstybių narių ir Bendrijos atitinkamų kompetencijų sričių šis Elgesio kodeksas, kuris apima verslo apmokestinimo klausimus, numato priemones, kurios turi (arba gali turėti) didelės įtakos verslo vietai Bendrijoje. (OL C 2, 1998 1 6, p. 3).

(6)  A pastraipoje nustatytoje taikymo srityje mokesčių priemonės, kuriomis numatomas gerokai mažesnis faktinis apmokestinimo lygis, įskaitant nulinį apmokestinimą, nei paprastai taikomas atitinkamoje valstybėje narėje, laikytinos potencialiai žalingomis ir todėl joms taikomas šis kodeksas. Toks apmokestinimo lygis gali būti taikomas remiantis nominaliu mokesčių tarifu, mokesčio baze arba bet kokiu kitu susijusiu veiksniu. (OL C 2, 1998 1 6, p. 3).

(7)  Tai gali būti taikoma remiantis nominaliu mokesčių tarifu, mokesčio baze arba bet kokiu kitu susijusiu veiksniu.

(8)  2.2 kriterijus išdėstytas taip: jurisdikciją turintis subjektas turėtų nepadėti lengvatinių mokesčių struktūroms ar priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti pelno, neatspindinčio realios ekonominės veiklos jurisdikciją turinčio subjekto teritorijoje.

(9)  Žr. 1998 m. gruodžio 11 d. dok. 14039/98 „Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas). Kriterijų aiškinimas“ ir jo vėlesnes atnaujintas redakcijas.


19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/25


Pranešimas asmeniui, kuriam taikomos Tarybos sprendime 2014/119/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, numatytos ribojamosios priemonės

(2017/C 438/05)

Toliau pateikta informacija yra skirta Viktor Ivanovych Ratushniak, kuris nurodytas atitinkamai Tarybos sprendimo 2014/119/BUSP (1) ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 208/2014 (2) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, priede ir I priede.

Taryba ketina pirmiau nurodytam asmeniui toliau taikyti ribojamąsias priemones. Šis asmuo informuojamas apie tai, kad jis gali iki 2018 m. sausio 3 d. toliau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą gauti byloje, susijusioje su jo įtraukimu į sąrašą, Tarybos turimus duomenis:

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas sanctions@consilium.europa.eu

Šiuo atžvilgiu atitinkamo asmens dėmesys atkreipiamas į reguliariai Tarybos atliekamą Sprendime 2014/119/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 208/2014 nurodytų asmenų sąrašo peržiūrą.


(1)  OL L 66, 2014 3 6, p. 26.

(2)  OL L 66, 2014 3 6, p. 1.


Europos Komisija

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/26


Euro kursas (1)

2017 m. gruodžio 18 d.

(2017/C 438/06)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,1795

JPY

Japonijos jena

132,66

DKK

Danijos krona

7,4440

GBP

Svaras sterlingas

0,88208

SEK

Švedijos krona

9,9588

CHF

Šveicarijos frankas

1,1652

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

9,8573

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,685

HUF

Vengrijos forintas

313,67

PLN

Lenkijos zlotas

4,2070

RON

Rumunijos lėja

4,6228

TRY

Turkijos lira

4,5253

AUD

Australijos doleris

1,5392

CAD

Kanados doleris

1,5185

HKD

Honkongo doleris

9,2194

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6836

SGD

Singapūro doleris

1,5904

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 282,23

ZAR

Pietų Afrikos randas

15,1661

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,8055

HRK

Kroatijos kuna

7,5430

IDR

Indonezijos rupija

16 027,64

MYR

Malaizijos ringitas

4,8141

PHP

Filipinų pesas

59,551

RUB

Rusijos rublis

69,1462

THB

Tailando batas

38,499

BRL

Brazilijos realas

3,8734

MXN

Meksikos pesas

22,4718

INR

Indijos rupija

75,7645


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/27


Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2016 m. liepos 4 d. posėdyje, dėl sprendimo projekto, susijusio su byla M.7724 – ASL / Arianespace

Pranešėja – Lietuva

(2017/C 438/07)

Sandoris

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris yra koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

Sąjungos mastas

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris yra Sąjungos masto, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 1 straipsnio 2 dalyje.

Produkto ir geografinė rinka

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos išvadomis dėl šių atitinkamų produktų rinkų:

3.1.

paleidimo paslaugų rinkų;

3.2.

palydovų rinkų;

3.3.

įmonės „Arianespace“ eksploatuojamų paleidimo įrenginių rinkos;

3.4.

i) naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų ir ii) naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių rinkų;

3.5.

kosmoso draudimo paslaugų rinkų ir

3.6.

palydovų eksploatavimo rinkų.

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos išvadomis dėl šių atitinkamų geografinių rinkų:

4.1.

paleidimo paslaugų rinkų;

4.2.

palydovų rinkų;

4.3.

įmonės „Arianespace“ eksploatuojamų paleidimo įrenginių rinkos;

4.4.

i) naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų ir ii) naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių rinkų;

4.5.

kosmoso draudimo paslaugų rinkų ir

4.6.

palydovų eksploatavimo rinkų.

Konkurencijos vertinimas

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad sandoriu būtų labai apribota veiksminga konkurencija i) paleidimo paslaugų ir ii) palydovų rinkose dėl neskelbtinos informacijos srautų i) iš „Arianespace“ į „Airbus“ apie kitus palydovų gamintojus ir ii) iš „Airbus“ į „Arianespace“ apie kitus paleidimo paslaugų teikėjus.

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad galutiniais pranešančiosios šalies 2016 m. gegužės 20 d. pateiktais įsipareigojimais visiškai išsprendžiamos Komisijos nustatytos konkurencijos problemos.

7.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad sandoriu nebūtų labai apribota veiksminga konkurencija dėl susijusios šalių veiklos:

7.1.

paleidimo paslaugų rinkose ir palydovų rinkose;

7.2.

įmonės „Arianespace“ eksploatuojamų paleidimo įrenginių rinkoje ir paleidimo paslaugų rinkose;

7.3.

paleidimo paslaugų rinkose bei naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių ir naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų rinkose;

7.4.

kosmoso draudimo paslaugų rinkose ir palydovų eksploatavimo bei palydovų rinkose ir

7.5.

paleidimo paslaugų rinkose ir palydovų eksploatavimo rinkose;

8.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad jei pranešančioji šalis visapusiškai laikysis 2016 m. gegužės 20 d. pasiūlytų galutinių įsipareigojimų, neatrodo, kad sandoriu bus labai apribota veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.

Suderinamumas su vidaus rinka

9.

Todėl patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris turėtų būti pripažintas suderinamu su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.


19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/29


Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

ASL/Arianespace

(M.7724)

(2017/C 438/08)

1.

2016 m. sausio 8 d. Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją (toliau – siūlomas sandoris): įmonė „Airbus Safran Launchers“ (toliau – ASL, Prancūzija), bendroji įmonė, kurią bendrai kontroliuoja įmonės „Airbus Group S.E.“ (toliau – „Airbus“, Nyderlandai) ir „Safran S.A.“ (toliau – „Safran“, Prancūzija), įgytų išskirtinę įmonių „Arianespace Participation S.A.“ ir „Arianespace S.A.“ (toliau abi kartu – „Arianespace“, Prancūzija) kontrolę. Įmonės „Airbus“, „Safran“ ir ASL toliau nurodomos kaip „šalys“.

2.

2016 m. vasario 1 d. surengtame susitikime esamai padėčiai aptarti Komisija informavo šalis apie problemas, nustatytas atlikus išankstinį siūlomo sandorio vertinimą. Vėliau, 2016 m. vasario 5 d., šalys pasiūlė įsipareigojimus, o 2016 m. vasario 9 d. – patikslintų įsipareigojimų projektą.

3.

2016 m. vasario 26 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą (2). Šiame sprendime Komisija nurodė, kad siūlomais įsipareigojimais nesudaromos sąlygos išspręsti atlikus pirmojo etapo tyrimą nustatytas konkurencijos problemas.

4.

2016 m. kovo 11 d. šalys pateikė pastabas raštu dėl sprendimo pradėti procedūrą.

5.

2016 m. kovo 22 d., gavęs pagrįstą prašymą, pagal Sprendimo 2011/695/ES 5 straipsnį sutikau išklausyti įmonės ASL konkurentę įmonę „Avio s.p.a“, kuri yra suinteresuotasis trečiasis asmuo. 2016 m. birželio 24 d., gavęs pagrįstą prašymą, taip pat sutikau išklausyti įmonės „Airbus“ konkurentę įmonę „MacDonald, Dettwiler and Associates Ltd.“ (Kanada) ir jos patronuojamąją įmonę „Space Systems/Loral“ (JAV), kurios yra suinteresuotieji tretieji asmenys.

6.

Remiantis Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalies antros pastraipos trečiu sakiniu, 2016 m. balandžio 1 d. siūlomo sandorio patikrinimo antrojo etapo terminas pratęstas 10 darbo dienų. 2016 m. balandžio 27 d., remdamasi tuo pačiu teisiniu pagrindu, Komisija nusprendė pratęsti šį patikrinimo terminą dar 10 darbo dienų.

7.

2016 m. gegužės 4 d. šalys pateikė naują siūlomų įsipareigojimų rinkinį. Remdamosi Komisijos grįžtamąja informacija apie atlikto šių įsipareigojimų tikslinio rinkos tyrimo rezultatus, šalys 2016 m. gegužės 20 d. pasiūlė patikslintų įsipareigojimų rinkinį.

8.

Komisija nepateikė prieštaravimo pareiškimo pagal Susijungimų įgyvendinimo reglamento 13 straipsnio 2 dalį (3). Atitinkamai nebuvo oficialaus žodinio bylos nagrinėjimo pagal to reglamento 14 straipsnį.

9.

Sprendimo projekte pripažįstama, kad siūlomas sandoris su pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 20 d. šalių pateiktais įsipareigojimais, yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu su sąlyga, kad bus laikomasi sąlygų ir įpareigojimų, kuriais siekiama užtikrinti, kad šalys laikytųsi šių įsipareigojimų.

10.

Vadovaudamasis Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu, išnagrinėjau, ar sprendimo projektas yra susijęs tik su tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Darau išvadą, kad taip ir yra.

11.

Apskritai manau, kad šioje byloje buvo užtikrinta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

Briuselis, 2016 m. liepos 11 d.

Joos STRAGIER


(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES) 16 ir 17 straipsnius.

(2)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1) (toliau – Susijungimų reglamentas).

(3)  2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 133, 2004 4 30, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 172, 2004 5 6, p. 9).


19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/31


Komisijos sprendimo santrauka

2016 m. liepos 20 d.

dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu

(Byla M.7724 – ASL / Arianespace)

(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 4621)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2017/C 438/09)

2016 m. liepos 20 d. Komisija priėmė sprendimą susijungimo byloje pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės  (1), ypač šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Visas nekonfidencialus sprendimo tekstas bylos originalo kalba skelbiamas Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje šiuo adresu: http://ec.europa.eu/comm/competition/index_en.html

I.   ŠALYS IR SANDORIS

(1)

2016 m. sausio 8 d. Europos Komisija pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnį gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė ASL, bendroji įmonė, kurią bendrai kontroliuoja įmonės „Airbus Group S.E.“ (toliau – „Airbus“, Nyderlandai) ir „Safran S.A.“ (toliau – „Safran“, Prancūzija), pirkdama visą šiuo metu „Centre National d’Etudes Spatiales“ (toliau – CNES) valdomą „Arianespace“ akcijų paketą, įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę įmonių „Arianespace Participation S.A.“ ir „Arianespace S.A.“ (toliau abi kartu – „Arianespace“, Prancūzija) kontrolę (toliau – sandoris). Įmonės „Airbus“, „Safran“ ir ASL toliau kartu nurodomos kaip „šalys“.

(2)

Įmonę „Arianespace“ 1980 m. įkūrė pagrindinis akcininkas CNES ir programoje „Ariane“ dalyvaujantys palydovų pramonės atstovai, t. y. „Airbus“, „Safran“ ir vienuolika kitų Europos įmonių, atstovaujančių dešimčiai Europos valstybių, kurios, dalyvaudamos Europos kosmoso agentūros (EKA) veikloje, finansavo paleidimo įrenginio „Ariane“ kūrimą. Pradinė akcijų paketo struktūra iki šiol beveik nepakito. Įmonė „Arianespace“ teikia palydovų ir kitų erdvėlaivių paleidimo paslaugas komerciniams ir instituciniams klientams Gvianos kosminiame centre (toliau – CSG), Kuru mieste, Prancūzijoje. Todėl EKA suteikė jai išimtinę teisę komercinei veiklai naudoti EKA finansuojamus paleidimo įrenginius „Ariane“ ir „Vega“. Pagal Rusijos, EKA ir Prancūzijos pasirašytą susitarimą „Arianespace“ taip pat turi išimtinę teisę CSG centre teikti paleidimo paslaugas komercinėms misijoms, naudodama Rusijos paleidimo įrenginį „Soyuz“.

(3)

ASL yra pagal Prancūzijos įstatymus įsteigta įmonė, kurią bendrai valdo „Airbus“ ir „Safran“ (50/50) ir kurioje derinama jos patronuojančiųjų įmonių veikla civilinių ir karinių paleidimo įrenginių ir palydovų posistemių bei įrangos sektoriuose. 2014 m. spalio 8 d. Komisijai buvo pranešta apie ASL grupės sukūrimą pagal bylą M.7353. 2014 m. lapkričio 26 d., nustačius tam tikras sąlygas, suteiktas leidimas kurti šią grupę.

(4)

„Airbus“ yra pagal Nyderlandų įstatymus įsteigta įmonė, užsiimanti su aeronautika, kosmosu ir gynyba susijusia veikla. Šiuo metu ji įtraukta į Frankfurto, Madrido ir Paryžiaus vertybinių popierių biržų sąrašus. Įmonę „Airbus“ sudaro trys pagrindiniai padaliniai: i) „Airbus Division“, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas komercinių orlaivių gamybai (2014 m. 68,4 % visų grupės pajamų), ii) „Airbus Helicopters“ (9,8 % visų grupės pajamų) ir iii) „Airbus Defence and Space“ (toliau – „Airbus DS“), apimantis didelę gynybos, saugumo ir saugių kosminių taikmenų srities produktų įvairovę (20,9 % visų grupės pajamų), įskaitant paleidimo įrenginių posistemes (per Ispanijoje įsteigtą patronuojamąją įmonę „Airbus Defence and Space SAU“, toliau – „Airbus DS SAU“) ir palydovų posistemes. „Airbus DS“ taip pat vykdo palydovų eksploatavimo veiklą, susijusią su telekomunikacijomis ir Žemės stebėjimo palydovais.

(5)

„Safran“ yra Prancūzijoje įsikūrusi įmonė, įtraukta į Paryžiaus vertybinių popierių biržos sąrašus. Trys pagrindinės šios įmonės veiklos sritys: i) aviacinių kosminių aparatų varikliai (53 % visų grupės pajamų); ii) orlaivių įranga (29 % visų grupės pajamų) ir iii) gynyba ir saugumas (18 % visų grupės pajamų).

II.   SANTRAUKA

(6)

Apie sandorį Komisijai pranešta 2016 m. sausio 8 d.

(7)

2016 m. vasario 26 d. Komisija nustatė, kad kyla didelių abejonių dėl sandorio suderinamumo su vidaus rinka, ir priėmė sprendimą pradėti bylos nagrinėjimą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą (toliau – Sprendimas pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą).

(8)

Atlikus nuodugnų tyrimą, patvirtintos preliminariai nustatytos konkurencijos problemos, susijusios su tuo, kad „Arianespace“ ir „Airbus“ keičiasi neskelbtina informacija.

(9)

2016 m. gegužės 20 d. pranešančioji šalis pateikė galutinius įsipareigojimus (toliau – galutiniai įsipareigojimai); dėl jų sandoris tapo suderinamas su vidaus rinka.

(10)

Todėl pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį siūloma priimti patvirtinimo sprendimą.

III.   AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

A.   ATITINKAMOS PRODUKTŲ RINKOS

1.   Įmonės „Arianespace“ eksploatuojamų paleidimo įrenginių rinka

(11)

„Arianespace“ perka paleidimo įrenginius iš paleidimo įrenginių pagrindinių rangovų (iš ASL – skirtus „Ariane“, iš ELV – „Vega“ ir iš TsSKB – „Soyuz“). ASL yra pagrindinis paleidimo įrenginių „Ariane“ rangovas.

(12)

Šiuo atveju Komisija mano, kad įmonės „Arianespace“ eksploatuojamų paleidimo įrenginių rinka yra ir kad šios rinkos aprėptis yra Europos masto.

2.   Paleidimo paslaugų rinka

(13)

„Arianespace“ teikia palydovų ir kitų erdvėlaivių paleidimo paslaugas instituciniams ir komerciniams klientams. Įmonė teikia paleidimo paslaugas tiek į geostacionariąsias perdavimo orbitas (toliau – GTO), tiek į negeostacionariąsias perdavimo orbitas (toliau – ne GTO). ASL paleidimo paslaugų rinkoje vykdo nedidelės apimties veiklą per bendrąją įmonę „Eurockot“, kuri komercinei veiklai naudoja paleidimo įrenginį „Rockot“. Paleidimo įrenginys naudojamas ne GTO paleidimams tiek komercinių, tiek institucinių klientų užsakymu.

(14)

Šiuo atveju Komisija mano, kad i) GTO ir ii) ne GTO misijos sudaro skirtingas rinkas. Abi šios misijos gali būti toliau skirstomos į i) atvirus paleidimus ir ii) uždarus paleidimus (civilinius arba karinius). Tai atitinka šias skirtingas atitinkamas rinkas: i) atvirąją GTO paleidimo paslaugų rinką, ii) atvirąją ne GTO paleidimo paslaugų rinką, iii) uždarąją GTO paleidimo paslaugų rinką ir iv) uždarąją ne GTO paleidimo paslaugų rinką. Klausimas, ar ne GTO paleidimo paslaugų rinkos gali būti suskirstytos pagal žemutinės Žemės orbitos (LEO) ir vidutinės Žemės orbitos (MEO) paleidimus, šiame sprendime gali būti nenagrinėjamas.

(15)

Kalbant apie geografinę aprėptį, Komisija mano, kad i) atvirųjų paleidimo paslaugų (tiek GTO, tiek ne GTO paleidimų) rinkų aprėptis yra pasaulinio masto ir ii) uždarųjų paleidimo paslaugų (tiek GTO, tiek ne GTO paleidimų) rinkų aprėptis yra nacionalinio arba regioninio masto.

3.   Palydovų rinka

(16)

„Airbus“ yra komercinių, institucinių ir karinių palydovų, taip pat palydovinių sistemų gamintoja.

(17)

Šiuo atveju Komisija mano, kad yra šios atitinkamos rinkos: i) Europos institucinių palydovų rinka; ii) nacionalinių institucinių palydovų rinkos ES teritorijoje; iii) institucinių palydovų eksporto rinka; iv) komercinių palydovų rinka ir v) karinių palydovų rinka. Klausimas, ar palydovų rinkos turėtų būti toliau skirstomos pagal orbitos tipą (GTO arba ne GTO) ir ar palydovinės sistemos sudaro atskirą rinką, šiame sprendime gali būti nenagrinėjamas.

(18)

Komisija mano, kad i) komercinių palydovų rinkos aprėptis yra pasaulinio masto; ii) Europos institucinių palydovų rinkos aprėptis, atsižvelgiant į perkančiąją instituciją, yra Europos arba nacionalinio masto; iii) institucinių palydovų eksporto rinkos aprėptis yra pasaulinio masto ir iv) karinių palydovų rinkos aprėptis yra nacionalinio masto.

4.   Naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų ir naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių rinka

(19)

ASL teikia naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginius, skirtus paleidimo įrenginiui „Ariane 5“ (palydovinei sistemai „Galileo“) ir paleidimo įrenginiui „Soyuz“ (palydovinei sistemai „Globalstar“). „Airbus DS SAU“ teikia naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvus, skirtus paleidimo įrenginiui „Ariane 5“.

(20)

Šiuo atveju Komisija mano, kad i) naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų rinka ir ii) naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių rinka sudaro atskiras produktų rinkas. Tiksli šių rinkų geografinė aprėptis – EEE arba pasaulinio masto – nenagrinėjama.

5.   Kosmoso draudimo paslaugų rinka

(21)

„Arianespace“ savo klientams teikia draudimo paslaugas per visiškai šios įmonės valdomą patronuojamąją įmonę „S3R“.

(22)

Komisija mano, kad tiksli kosmoso draudimo paslaugų produkto rinkos aprėptis gali būti nenagrinėjama. Taip pat nenagrinėjama tiksli šios rinkos geografinė aprėptis.

6.   Palydovų eksploatavimo rinka

(23)

„Airbus“ vykdo palydovų eksploatavimo veiklą, susijusią su i) Žemės stebėjimo palydovais (savo vardu ir Europos kosmoso agentūrų vardu), per „Airbus DS“ Geoinfomacijos paslaugų padalinį (anksčiau – „Spot Image“ ir „Infoterra“) ir ii) karinėmis telekomunikacijomis (visų pirma Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos vardu), per Jungtinės Karalystės patronuojamąją įmonę „Paradigm“.

(24)

Komisija mano, kad tiksli palydovų eksploatavimo produkto rinkos aprėptis gali būti nenagrinėjama. Kalbant apie geografinę aprėptį, Komisija mano, kad šių rinkų aprėptis yra pasaulinio masto.

B.   KONKURENCIJOS VERTINIMAS

(25)

„Airbus“ ir ASL vykdo veiklą rinkose, kurios yra vertikaliai susijusios arba kitaip siejasi su „Arianespace“ veikla. Visų pirma „Arianespace“, kaip paleidimo paslaugų teikėjos, veikla yra susijusi su: i) ASL, kuri įmonei „Arianespace“ teikia paleidimo įrenginius „Ariane“, veikla; ii) „Airbus DS SAU“, kuri tiekia naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvus, veikla; iii) „Airbus DS SAU“ ir ASL, kurios tiekia naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginius, veikla; iv) „Airbus“, kaip palydovų gamintojos, veikla ir v) „Airbus“, kaip palydovų operatorės, veikla. Sandoriu sudaromas dar vienas papildomas ryšys tarp „Arianespace“, kaip draudimo paslaugų teikėjos, veiklos ir „Airbus“, kaip i) palydovų gamintojos ir ii) palydovų operatorės, veiklos.

1.   Konkurencijos vertinimas. Įmonių i) „Arianespace“, kaip paleidimo paslaugų teikėjos, ir ii) „Airbus“, kaip palydovų gamintojos, ryšys

Keitimasis neskelbtina informacija

(26)

Sprendime pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą pateikiamos rimtos abejonės dėl rizikos, kad „Arianespace“ ir „Airbus“ keitimasis neskelbtina informacija galėtų pakenkti kitiems palydovų gamintojams ir kitiems paleidimo paslaugų teikėjams.

(27)

Atlikusi nuodugnų tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad sandoriu bus labai apribota veiksminga konkurencija dėl keitimosi neskelbtina informacija, kurią i) įmonė „Arianespace“ teikia įmonei „Airbus“ apie kitus palydovų gamintojus ir ii) įmonė „Airbus“ teikia įmonei „Arianespace“ apie kitus paleidimo paslaugų teikėjus.

(28)

Komisijos tyrimo duomenimis, „Arianespace“ gali gauti neskelbtiną informaciją apie palydovų gamintojus, t. y. techninę informaciją apie masę ir tvarkaraštį, misijos pobūdį, sunkio centrą ir orbitos reikalavimus, palydovų struktūrą ir t. t., taip pat komercinę informaciją. Šiuo metu į tarp palydovų gamintojų ir „Arianespace“ sudarytas sutartis įtrauktų sąlygų dėl konfidencialumo (pvz., nuostatų dėl informacijos neatskleidimo) nepakanka tam, kad „Arianespace“ neperduotų neskelbtinos komercinės informacijos įmonei „Airbus“. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog „Arianespace“ gali dalytis neskelbtina informacija apie kitus palydovų gamintojus su „Airbus“.

(29)

Be to, informacija, kurią palydovų gamintojai teikia įmonei „Arianespace“, yra tokio pobūdžio, kad „Airbus“, galėdama gauti šią informaciją, galėtų įgyti pranašumą prieš savo konkurentus. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog „Arianespace“ būtų motyvuota dalytis neskelbtina informacija apie kitus palydovų gamintojus su „Airbus“.

(30)

Be to, tikėtina, kad tai, jog įmonė „Arianespace“ keičiasi neskelbtina informacija apie kitus palydovų gamintojus su įmone „Airbus“, turės labai neigiamą poveikį konkurencijai palydovų rinkose. Taip yra todėl, kad dėl šio keitimosi informacija i) viešųjų pirkimų konkursuose būtų mažiau konkurencijos, nes „Airbus“ pritaikytų savo strategiją pagal gautą informaciją apie savo konkurentus, ir ii) rinkoje būtų mažiau inovacijų, nes konkurentai būtų mažiau linkę jas kurti, jei „Airbus“ galėtų lengvai jas nukopijuoti ir už tai gauti pelno.

(31)

Komisija taip pat padarė išvadą, kad „Airbus“ gali gauti neskelbtiną informaciją apie paleidimo paslaugų teikėjus, be kita ko, informaciją apie paleidimų laiko tarpsnius ir kainų apskaičiavimą, taip pat apie naujus patobulinimus. Kaip ir tuo atveju, kai „Arianespace“ teikia informaciją įmonei „Airbus“, sąlygos dėl konfidencialumo netrukdo dalytis informacija su patronuojančiąja arba susijusia įmone. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog „Airbus“ galėtų dalytis neskelbtina informacija apie kitus paleidimo paslaugų teikėjus su „Arianespace“.

(32)

Be to, Komisija padarė išvadą, kad nors „Airbus“ jau yra susijusi su „Arianespace“, sudarius sandorį „Airbus“ bus labiau linkusi įmonei „Arianespace“ perduoti informaciją apie kitus paleidimo paslaugų teikėjus.

(33)

Galiausiai, Komisija padarė išvadą, kad tai, jog įmonė „Airbus“ keičiasi neskelbtina informacija apie kitus paleidimo paslaugų teikėjus su įmone „Arianespace“, greičiausiai turės labai neigiamą poveikį konkurencijai paleidimo paslaugų rinkose. Taip yra todėl, kad įmonės „Arianespace“ galimybe gauti techninę ir komercinę informaciją apie kitus paleidimo paslaugų teikėjus gali būti pasinaudota siekiant pašalinti techninius pranašumus, todėl konkurentai gali būti mažiau linkę kurti inovacijas ir konkuruoti.

Įmonės „Airbus“ konkurentų konkurencinių galimybių ribojimas palydovų rinkose

(34)

Sprendime pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą taip pat pateikiamos rimtos abejonės dėl to, kad sudarius sandorį „Arianespace“, naudodamasi savo padėtimi paleidimo paslaugų rinkose, gali teikti pirmenybę „Airbus“ palydovams ir taip, diskriminuodama įmonės „Airbus“ konkurentus, riboti jų konkurencines galimybes palydovų rinkose.

(35)

Pvz., spėjama, kad šalys galėtų suteikti nuolaidą „Airbus“ palydovus kartu su „Arianespace“ paleidimo paslaugomis perkantiems klientams ir padidinti šių prekių ir paslaugų kainą, jei jos perkamos atskirai. Be to, spėjama, kad „Arianespace“ skirstydama laiko tarpsnius galėtų sudaryti palankesnes sąlygas įmonei „Airbus“ (t. y. jei klientai įsipareigoja pirkti palydovą iš „Airbus“) ir skirti ne tokius palankius paleidimo laiko tarpsnius ne iš „Airbus“ įsigytiems palydovams.

(36)

Atlikusi nuodugnų tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad, kalbant apie konkurencinių galimybių ribojimo strategijas, sandoriu nebus labai apribota veiksminga konkurencija dėl susijusios šalių veiklos pasaulinėje atvirojoje GTO paleidimo paslaugų rinkoje ir pasaulinėje komercinių palydovų rinkoje.

(37)

Pirma, Komisija padarė išvadą, kad sudariusios sandorį šalys greičiausiai negalės sėkmingai riboti „Airbus“ konkurentų palydovų rinkoje konkurencinių galimybių. Taip yra todėl, kad i) nors šiuo metu „Arianespace“ pirmauja rinkoje, taip pat yra patikimų alternatyvų, pvz., „SpaceX“ ir ILS; ii) paleidimo paslaugų rinka yra dinamiška ir konkurencinga aplinka, į kurią patenka naujos įmonės ir kurioje įmonių padėtis laikui bėgant greitai kinta; iii) palydovų operatoriai gali gebėti iš dalies pasipriešinti šalių gebėjimui riboti palydovų gamintojų konkurencines galimybes; iv) tikėtina, kad dėl palydovų rinkų charakteristikų bent trumpuoju laikotarpiu nebus įmanoma riboti „Airbus“ konkurentų komercinių palydovų rinkoje konkurencinių galimybių ir v) veiksmingas komercinių palydovų gamintojų konkurencinių galimybių ribojimas ilguoju laikotarpiu būtų labai spekuliatyvus.

(38)

Antra, kalbant apie paskatas riboti konkurentų palydovų rinkoje konkurencines galimybes, Komisijai atlikus analizę paaiškėjo, kad nors, sprendžiant iš kelių aspektų, yra kelios tokios iniciatyvos, taip pat esama kompensacinių veiksnių, kurie gali atsverti tokias galimas paskatas. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad greičiausiai nebus įmanoma riboti konkurencinių galimybių, Komisija padarė išvadą, kad klausimas, ar šalys gali būti motyvuotos riboti „Airbus“ konkurentų galimybes pasaulinėje komercinių palydovų rinkoje, gali būti nenagrinėjamas.

(39)

Trečia, Komisija išanalizavo, kokį poveikį konkurencijai blogiausiu atveju, kai tariamai ribojamos vieno iš įmonės „Airbus“ konkurentų galimybės, turėtų tai, kad būtų patvirtinta konkurencinių galimybių ribojimo strategija. Šiuo atveju, kuris nėra labiausiai tikėtinas, Komisija vis tiek padarė išvadą, kad priėmus tokią konkurencinių galimybių ribojimo strategiją greičiausiai nebūtų padarytas didelis neigiamas poveikis konkurencijai. Taip yra todėl, kad i) šiame komerciniame segmente veiklą taip pat vykdo keli kiti dalyviai, ii) atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus, palydovų gamintojai gali lengvai plėsti veiklą ir iii) palydovų operatoriai tam tikru laipsniu turi atsveriamąją pirkėjo galią.

(40)

Be to, Komisija padarė išvadą, kad, kalbant apie konkurencinių galimybių ribojimą, sandoriu nebus labai apribota veiksminga konkurencija dėl susijusios šalių veiklos i) pasaulinėje atvirojoje ne GTO paleidimo paslaugų rinkoje ir ii) institucinių palydovų eksporto rinkoje bei hipotetinėje pasaulinėje palydovinių sistemų rinkoje. Komisija taip pat padarė išvadą, kad, kalbant apie konkurencinių galimybių ribojimą, sandoriu nebus labai apribota veiksminga konkurencija dėl susijusios šalių veiklos i) Europos ir nacionalinėse (ES teritorijoje) uždarosiose GTO ir ne GTO paleidimo paslaugų rinkose ir ii) Europos institucinių palydovų rinkoje ir nacionalinėse karinių ir (arba) institucinių palydovų rinkose.

2.   Konkurencijos vertinimas. Vertikalus įmonių i) „Arianespace“, kaip paleidimo paslaugų teikėjos, ir ii) ASL, kaip paleidimo įrenginių „Ariane“ tiekėjos, ryšys

(41)

Sprendime pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą pateiktos rimtos abejonės dėl galimos galimybės turėti klientų ribojimo strategijos, pagal kurią šalys teiktų pirmenybę su paleidimo įrenginiais „Ariane“ vykdomiems paleidimams, taip darydamos žalą paleidimo įrenginiams „Vega“, kuriuos gamina ELV ir komercinei veiklai naudoja „Arianespace“.

(42)

Atlikusi nuodugnų tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad šalys negalėtų ir nebūtų motyvuotos įgyvendinti prieš ELV nukreiptos galimybės turėti klientų ribojimo strategijos ir kad net jei tokia strategija būtų patvirtinta, tai nedarytų didelio neigiamo poveikio konkurencijai. Visų pirma Komisija nustatė, kad „Ariane“ platforma tik retais atvejais bus naudojama tos pačios rūšies misijoms kaip „Vega“ platforma ir kad net jei būtų patvirtinta prieš ELV nukreipta galimybės turėti klientų ribojimo strategija, tai nedarytų jokio poveikio įmonės „Arianespace“ konkurentams paleidimo paslaugų rinkose. Taip yra dėl to, kad ELV yra įsipareigojusi parduoti savo paleidimo įrenginius tik įmonei „Arianespace“, o visi „Arianespace“ konkurentai eksploatuoja savo pačių paleidimo įrenginius.

3.   Konkurencijos vertinimas. Vertikalus įmonių i) „Arianespace“, kaip paleidimo paslaugų teikėjos, ir ii) „Airbus DS SAU“ bei ASL, kaip naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių ir naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų tiekėjų, ryšys

(43)

Sprendime pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą pateiktos rimtos abejonės dėl galimybės turėti klientų ribojimo strategijos, pagal kurią šalys nuspręstų įsigyti naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių ir naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų tik iš ASL arba „Airbus DS SAU“, net jei tai nėra optimalus galimas sprendimas, taip darant žalą esamiems alternatyviems įmonės „Arianespace“ naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių ir naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų tiekėjams.

(44)

Atlikusi nuodugnų tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad šalys greičiausiai negalėtų riboti konkurencinių galimybių naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių galutinės grandies rinkose. Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad šalys galėtų nustatyti galimybės turėti klientų ribojimo strategiją tik dėl ne EKA finansuojamų išleidimo į orbitą modulių ir nelabai galėtų riboti savo konkurentų išleidimo į orbitą modulių rinkoje konkurencines galimybes. Be to, net jei būtų nustatyta galimybės turėti klientų ribojimo strategija dėl naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių, greičiausiai tai neturėtų didelio neigiamo poveikio konkurencijai paleidimo paslaugų rinkose, nes, palyginti su visomis paleidimo paslaugų išlaidomis, naudingojo krovinio paleidimo į kosmosą įrenginių kaina yra santykinai maža.

(45)

Komisija taip pat padarė išvadą, kad šalys greičiausiai negalėtų riboti konkurencinių galimybių naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų galutinės grandies rinkose. Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad šalys, taikydamos galimybės turėti klientų ribojimo strategiją dėl naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų, greičiausiai negalėtų riboti konkurencinių galimybių galutinės grandies rinkose, nes yra taikomos EKA nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės, o naujų naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų kūrimo išlaidos yra santykinai didelės. Be to, net jei būtų patvirtinta galimybė turėti klientų ribojimo strategiją dėl naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų, greičiausiai tai neturėtų didelio neigiamo poveikio konkurencijai paleidimo paslaugų rinkose, nes, palyginti su visomis paleidimo paslaugų išlaidomis, naudingojo krovinio ir paleidimo įrenginio sietuvų kaina yra santykinai maža.

4.   Konkurencijos vertinimas. Įmonių i) „Arianespace“, kaip draudimo paslaugų teikėjos, ir ii-a) „Airbus“, kaip palydovų operatorės, ir ii-b) „Airbus“, kaip palydovų gamintojos, ryšys

(46)

Komisija padarė išvadą, kad, kalbant tiek apie galimybės turėti klientų ribojimą, tiek apie galimybės naudotis ištekliais ribojimą, sandoriu nebus labai apribota veiksminga konkurencija dėl šalių veiklos kosmoso draudimo paslaugų rinkose ir i) palydovų eksploatavimo rinkose bei ii) palydovų rinkose vertikalaus ryšio.

5.   Konkurencijos vertinimas. Vertikalus įmonių i) „Arianespace“, kaip paleidimo paslaugų teikėjos, ir ii) „Airbus“, kaip palydovų operatorės, ryšys

(47)

Komisija padarė išvadą, kad, kalbant tiek apie galimybės turėti klientų ribojimą, tiek apie galimybės naudotis ištekliais ribojimą, sandoriu nebus labai apribota veiksminga konkurencija dėl šalių veiklos paleidimo paslaugų rinkose ir palydovų eksploatavimo rinkose vertikalaus ryšio.

6.   Išvada

(48)

Sprendime daroma išvada, kad sandoriu bus labai apribota veiksminga konkurencija palydovų ir paleidimo paslaugų rinkose, nes įmonės „Airbus“ ir „Arianespace“ keičiasi neskelbtina informacija.

C.   ĮSIPAREIGOJIMAI

(49)

Siekdamos spręsti konkurencijos problemas, susijusias su tuo, kad „Arianespace“ ir „Airbus“ galbūt keičiasi neskelbtina informacija, 2016 m. gegužės 20 d. šalys pateikė toliau aprašytus galutinius įsipareigojimus.

(50)

Galutiniuose įsipareigojimuose pateiktos nuostatos dėl i) užkardų ir ii) įdarbinimo apribojimų „Airbus“, ASL ir „Arianespace“ lygmeniu, taip pat arbitražas visuose konfidencialumo susitarimuose dėl įsipareigojimų įgyvendinimo.

(51)

Užkardos priemonės taikomos tarp ASL/„Arianespace“ ir „Airbus“, kad nebūtų keičiamasi: a) neskelbtina konkurencine informacija apie su „Airbus Group“ konkuruojančius palydovų gamintojus; b) neskelbtina konkurencine informacija apie paleidimo įrenginių ir palydovų suderinamumą ir c) neskelbtina konkurencine informacija apie kitų nei „Arianespace“ paleidimo paslaugų teikėjų paleidimo paslaugas.

(52)

Siekdamos toliau stiprinti pirmiau aprašytas nuostatas dėl užkardų, šalys taip pat pateikė taisomąją priemonę, pagal kurią įmonės „Airbus“ darbuotojams draudžiama eiti įmonės „Arianespace“ vykdomojo direktoriaus pareigas arba tapti jos valdybos ar komitetų nariais. Be to, i) prieš leidžiant perkelti ASL ir „Arianespace“ darbuotojus, kurie gali gauti neskelbtiną informaciją apie su „Airbus Group“ konkuruojančius palydovų gamintojus ir neskelbtiną konkurencinę informaciją apie paleidimo įrenginių ir palydovų suderinamumą, į įmonę „Airbus DS Satellites“ taikomas [1–5] metų laukimo laikotarpis ir ii) prieš leidžiant perkelti „Airbus DS Satellites“ darbuotojus, kurie gali gauti neskelbtiną komercinę informaciją apie kitų nei „Arianespace“ paleidimo paslaugų teikėjų paleidimo paslaugas, į įmones ASL ir „Arianespace“ taikomas [1–5] metų laukimo laikotarpis.

(53)

Komisijos sprendime daroma išvada, kad galutiniai įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami, kad nebūtų labai apribota veiksminga konkurencija palydovų ir paleidimo paslaugų rinkose dėl to, kad įmonės „Airbus“ ir „Arianespace“ keičiasi informacija.

IV.   IŠVADA

(54)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių sprendime daroma išvada, kad siūloma koncentracija su pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 20 d. pateiktais įsipareigojimais, nebus labai apribota veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.

(55)

Todėl, remiantis Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalimi bei 8 straipsnio 2 dalimi ir EEE susitarimo 57 straipsniu, turėtų būti pripažinta, kad koncentracija yra suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/37


Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2017/C 438/10)

Image

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis Liuksemburgas.

Proga 150-osios Liuksemburgo Konstitucijos metinės.

Dizaino aprašas. Kairėje monetos pusėje pavaizduotas į dešinę pusę žvelgiantis Jo Karališkoji Prakilnybė Didysis Hercogas Henri. Dešinėje pusėje iškalti metai „1868–2018“ ir tekstas „150 metų“. Po Didžiojo Hercogo atvaizdu – tekstas „Constitution du Grand-Duché de Luxembourg“ ir atverstos knygos vaizdas iš šono.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Numatomas tiražas 500 000 monetų.

Išleidimo data 2018 m. sausio mėn.


(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).


Europos maisto saugos tarnyba

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/38


Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) veiklos srityse dirbančių organizacijų tinklas

(2017/C 438/11)

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 (1) 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Europos maisto saugos tarnybos „Valdančioji taryba Vykdomojo direktoriaus siūlymu sudaro viešai skelbtiną valstybių narių paskirtų kompetentingų organizacijų, galinčių individualiai arba per tinklus padėti tarnybai vykdyti jos misiją, sąrašą“.

EFSA Valdančioji taryba pirmą kartą sąrašą sudarė 2006 m. gruodžio 19 d., ir nuo to laiko jis:

i.

reguliariai atnaujinamas, remiantis EFSA Vykdomojo direktoriaus pasiūlymais, taip pat atsižvelgiant į peržiūros rezultatus ar naujus valstybių narių pasiūlymus paskirti organizacijas (pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2230/2004 2 straipsnio 4 dalį (2));

ii.

skelbiamas viešai EFSA interneto svetainėje, kurioje pateikiamas naujausias kompetentingų organizacijų sąrašas;

iii.

randamas per organizacijų paieškos sistemą Article 36, pateikiant kontaktinius duomenis ir konkrečias organizacijų kompetencijos sritis.

Ši atitinkama informacija pateikiama EFSA interneto svetainėje šiais adresais:

i.

naujausi EFSA Valdančiosios tarybos kompetentingų organizacijų sąrašo pakeitimai 2017 m. gruodžio 12 d. – http://www.efsa.europa.eu/en/events/event/161214-0;

ii.

atnaujintas kompetentingų organizacijų sąrašas – http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/assets/art36listg.pdf;

iii.

paieškos sistema Article 36 – http://www.efsa.europa.eu/art36/search

EFSA atnaujins šį pranešimą, patikslindama pateiktas interneto svetainių nuorodas.

Norėdami gauti daugiau informacijos, rašykite adresu Cooperation.Article36@efsa.europa.eu.


(1)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(2)  2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2230/2004, nustatantis išsamias Reglamento (EB) Nr. 178/2002 taikymo taisykles dėl Europos maisto saugos tarnybos veiklos srityse dirbančių organizacijų tinklo (OL L 379, 2004 12 24, p. 64).


V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/39


Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo Bosnijos ir Hercegovinos ir Brazilijos kilmės silicio inicijavimą

(2017/C 438/12)

Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą, pateiktą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad Bosnijos ir Hercegovinos ir Brazilijos kilmės silicis yra importuojamas dempingo kaina ir dėl to daroma materialinė žala Sąjungos pramonei.

1.   Skundas

Skundą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 85 % viso silicio Sąjungoje, vardu 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė „Ferroatlántica“ ir „Ferropem“ (toliau – skundo pateikėjai).

2.   Tiriamasis produktas

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – silicis, kurio sudėtyje yra mažiau nei 99,99 % silicio tikrojo svorio (toliau – tiriamasis produktas).

Silicis paprastai naudojamas metalurgijos pramonėje kaip legiruojantysis elementas, o aliuminio pramonėje – pirminio (gaminamo iš rūdos) ir antrinio (gaminamo iš atliekų) aliuminio gamybai. Jis taip pat naudojamas chemijos pramonėje.

3.   Įtarimas dėl dempingo

Kaip įtariama, dempingo kaina importuojamas produktas yra Bosnijos ir Hercegovinos ir Brazilijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra 2804 69 00. Šis KN kodas pateikiamas tik kaip informacija.

3.1.    Bosnija ir Hercegovina

Kadangi nėra patikimų duomenų apie Bosnijos ir Hercegovinos vidaus rinkos kainas, įtarimas dėl dempingo grindžiamas tiriamojo produkto apskaičiuotos normaliosios vertės (gamybos sąnaudų, pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų ir pelno) palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis).

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuoti dempingo skirtumai yra reikšmingi Bosnijai ir Hercegovinai.

3.2.    Brazilija

Kadangi nėra patikimų duomenų apie Brazilijos vidaus rinkos kainas, įtarimas dėl dempingo grindžiamas tiriamojo produkto apskaičiuotos normaliosios vertės (gamybos sąnaudų, pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų ir pelno) palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis).

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuoti dempingo skirtumai yra reikšmingi Brazilijai.

4.   Įtarimas dėl žalos ir priežastinis ryšys

Skundo pateikėjai pateikė įrodymų, kad tiriamojo produkto importas iš nagrinėjamųjų šalių apskritai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį.

Remiantis skundo pateikėjų pateiktais įrodymais importuoto tiriamojo produkto kiekis ir kainos, be kitų padarinių, darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės taikomų kainų lygiui ir dėl to turėjo didelio neigiamo poveikio bendriems Sąjungos pramonės veiklos rezultatams bei finansinei padėčiai nuo 2014 m.

5.   Procedūra

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad Sąjungos pramonė pateikė skundą ar kad toks skundas buvo pateiktas jos vardu ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

Atliekant tyrimą bus nustatyta, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės tiriamasis produktas yra importuojamas dempingo kaina ir ar šis importas dempingo kaina padarė žalos Sąjungos pramonei. Jei tyrimo išvados tai patvirtins, bus tiriama, ar priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

5.1.    Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą bus nagrinėjamas 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2.    Dempingo nustatymo procedūra

Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai (2).

5.2.1.   Eksportuojančių gamintojų tyrimas

a)   Atranka

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamosiose šalyse gali būti daug su šiuo tyrimu susijusių eksportuojančių gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų eksportuojančių gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi eksportuojantys gamintojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi Komisijai pranešti apie save. Šios šalys tai turi padaryti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, ir Komisijai pateikti šio pranešimo I priede nurodytą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą eksportuojančių gamintojų atrankai, Komisija taip pat kreipsis į nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijas ir gali kreiptis į visas žinomas eksportuojančių gamintojų asociacijas.

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti bet kokios kitos atrankai svarbios informacijos, išskyrus nurodytą prašomą informaciją, privalo tai padaryti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip.

Jei atranka būtina, eksportuojantys gamintojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms ir eksportuojančių gamintojų asociacijoms praneš (jei reikia, per nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijas) apie atrinktas bendroves.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą su eksportuojančiais gamintojais susijusiam tyrimui, Komisija atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, visoms žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms nusiųs klausimynus.

Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai užpildytus klausimynus turės pateikti per 37 dienas nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip.

Nedarant poveikio galimybei taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, bendrovės, kurios sutiko, kad gali būti atrenkamos, bet nebuvo atrinktos, laikomos bendradarbiaujančiomis bendrovėmis (toliau – neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai). Nepažeidžiant b punkto, antidempingo muitas, kuris gali būti taikomas neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams, neviršys vidutinio svertinio dempingo skirtumo, nustatyto atrinktiems eksportuojantiems gamintojams (3).

b)   Neatrinktoms bendrovėms taikomas individualus dempingo skirtumas

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai gali prašyti, kad Komisija jiems nustatytų individualų dempingo skirtumą (toliau – individualus dempingo skirtumas). Norėdami, kad būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas, eksportuojantys gamintojai turi paprašyti klausimyno ir tinkamai jį užpildę grąžinti per 37 dienas nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip. Komisija nagrinės, ar jiems gali būti nustatytas individualus muitas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

Tačiau nustatyti individualų dempingo skirtumą prašantys eksportuojantys gamintojai turėtų žinoti, kad Komisija vis dėlto gali nuspręsti individualaus dempingo skirtumo jiems nenustatyti, jei, pavyzdžiui, eksportuojančių gamintojų būtų tiek daug, kad toks nustatymas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti.

5.2.2.   Nesusijusių importuotojų tyrimas  (4)  (5)

Šiame tyrime kviečiami dalyvauti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungą importuojantys nesusiję importuotojai.

Atsižvelgdama į tai, kad gali būti daug šiame tyrime dalyvaujančių nesusijusių importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai prašomi Komisijai pranešti apie save. Šios šalys privalo tai padaryti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, ir Komisijai pateikti šio pranešimo II priede nurodytą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą nesusijusių importuotojų atrankai, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti bet kokios kitos atrankai svarbios informacijos, išskyrus nurodytą prašomą informaciją, privalo tai padaryti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip.

Jei atranka būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška tiriamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Komisija visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir importuotojų asociacijoms praneš apie atrinktas bendroves.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir visoms žinomoms importuotojų asociacijoms nusiųs klausimynus. Šios šalys užpildytus klausimynus privalo pateikti per 37 dienas nuo pranešimo apie atranką dienos, jei nenurodyta kitaip.

5.3.    Žalos nustatymo ir Sąjungos gamintojų tyrimo procedūra

Nustatant žalą remiamasi tiesioginiais įrodymais ir objektyviai vertinama importo dempingo kaina apimtis, jo įtaka kainoms Sąjungos rinkoje ir poveikis Sąjungos pramonei. Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei padaryta žala, šiame tyrime kviečiami dalyvauti Sąjungos tiriamojo produkto gamintojai.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus žinomiems Sąjungos gamintojams ir visoms žinomoms Sąjungos gamintojų asociacijoms, konkrečiai – „Ferroatlántica“, „Ferropem“, „RW Silicium GmbH“ ir „Euroalliages“.

Minėti Sąjungos gamintojai ir Sąjungos gamintojų asociacijos užpildytus klausimynus privalo pateikti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip.

Visi Sąjungos gamintojai ir Sąjungos gamintojų asociacijos, neįtraukti į pirmiau pateiktą sąrašą, raginami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, susisiekti su Komisija (pageidautina e. paštu) ir pranešti apie save bei paprašyti klausimyno.

5.4.    Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Nustačius, kad vykdomas dempingas ir dėl to padaryta žala, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį bus sprendžiama, ar antidempingo priemonių priėmimas neprieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos raginami per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, pranešti apie save. Kad galėtų dalyvauti tyrime, vartotojams atstovaujančios organizacijos per tą patį terminą turi įrodyti, kad jų veikla ir tiriamasis produktas yra objektyviai susiję.

Šalys, kurios apie save praneša per minėtą terminą, per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jei nenurodyta kitaip, gali pateikti Komisijai informacijos apie Sąjungos interesus. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba pildant Komisijos parengtą klausimyną. Bet kuriuo atveju į informaciją, pateiktą pagal 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

5.5.    Kita rašytinė informacija

Atsižvelgiant į šio pranešimo nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

5.6.    Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turėtų būti pateikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Prašymus išklausyti dėl klausimų, susijusių su pradiniu tyrimo etapu, privaloma pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Vėliau prašymai išklausyti teikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

5.7.    Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama: a) Komisijai naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) taip pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.

Visa laikyti konfidencialia prašoma rašytinė informacija, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ (6) grifu. Šiam tyrimui informaciją teikiančių šalių prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių prašoma informaciją laikyti konfidencialia.

Šalys, teikiančios „riboto naudojimo“ informaciją, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turėtų būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę.

Jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija tokią informaciją gali laikyti nekonfidencialia, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant nuskenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti e. paštu, o ilgus atsakymus, įrašytus į pastoviosios atminties kompaktinį diską (CD-ROM) arba universalųjį diską (DVD), įteikti asmeniškai arba siųsti registruotu paštu. Naudodamos e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/june/tradoc_148003.pdf. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: CHAR 04/039

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas:

Su dempingu ir I priedu susijusiais klausimais: TRADE-SILICONMETAL-DUMPING@ec.europa.eu

Kitais klausimais: TRADE-SILICONMETAL-INJURY@ec.europa.eu

6.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingos ar klaidinančios informacijos, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

7.   Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas atlieka suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tyrimo tarnybų tarpininko funkciją. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir trečiųjų šalių prašymus būti išklausytoms. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti atskiros suinteresuotosios šalies klausymą ir veikti kaip tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą.

Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Prašymus išklausyti dėl klausimų, susijusių su pradiniu tyrimo etapu, privaloma pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Vėliau prašymai išklausyti turi būti teikiami laikantis konkrečių terminų, kuriuos Komisija nustato savo raštuose šalims.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/trade-policy-and-you/contacts/hearing-officer/

8.   Tyrimo tvarkaraštis

Laikantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalies, tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.   Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7).


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  Eksportuojantis gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti ir į Sąjungos rinką tiesiogiai ar per trečiąją šalį eksportuojanti tiriamąjį produktą, taip pat ir visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant tiriamąjį produktą.

(3)  Vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi, į visus nulinius ir de minimis skirtumus ir į skirtumus, nustatytus pagrindinio reglamento 18 straipsnyje aprašytomis aplinkybėmis, nebus atsižvelgta.

(4)  Atrinkti galima tik su eksportuojančiais gamintojais nesusijusius importuotojus. Su eksportuojančiais gamintojais susiję importuotojai turi užpildyti šiems eksportuojantiems gamintojams skirto klausimyno I priedą. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį asmenys laikomi susijusiais tik tuomet, jei: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį „asmuo“ reiškia fizinį asmenį, juridinį asmenį ir bet kurį asmenų susivienijimą, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(5)  Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien dempingui nustatyti.

(6)  „Riboto naudojimo“ dokumentas yra konfidencialus dokumentas pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO susitarimo dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį. Toks dokumentas taip pat saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(7)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.


I PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

II PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

19.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 438/49


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8451 – Tronox/Cristal)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 438/13)

1.

2017 m. lapkričio 15 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį ir po perdavimo pagal 4 straipsnio 5 dalį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Tronox Limited“ (Australija) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, „National Titanium Dioxide Company Ltd“ (toliau – „Cristal“, Saudo Arabija) dalių kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

„Tronox“ visame pasaulyje užsiima neorganinių mineralų ir cheminių medžiagų kasyba, gamyba ir pardavimu;

„Cristal“ visame pasaulyje užsiima su titanu susijusių pigmentų ir cheminių medžiagų kasyba ir gamyba.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Europos Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti Komisijai faksu (numeris +32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.8451 – Tronox/Cristal“ adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).