15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/1

Pranešėjas

Alain COHEUR

1.1.

EESRK nuomone, vykstant skaitmeninei revoliucijai sveikatos priežiūros srityje būtina palaikyti ir skatinti sveikatos draudimo sistemas, kurios būtų visiems naudingos, solidarios, įtraukios ir nediskriminacinės. Įtrauktis ir visiems vienodos galimybės gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (skaitmenines ir neskaitmenines) ir siekis tai užtikrinti iš tiesų yra visuotinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos.

1.2.

Kaip EESRK nurodė ankstesnėse savo nuomonėse (1), lygios galimybės naudotis paslaugomis – pagrindinis sveikatos politikos tikslas – gali būti padidintos skaitmeninio sektoriaus priemonėmis, jeigu bus įvykdyta keletas sąlygų:

1.3.

Sparčiai vystantis nuotolinei medicinai, nanotechnologijoms, biotechnologijoms, informatikai, kognityviniams mokslams ir daugėjant susietųjų įrenginių negalima leisti, kad asmenys būtų laikomi paprasčiausiais prie interneto prijungtais kūnais, kuriuos būtų galima nuotoliniu būdu analizuoti, kontroliuoti ir stebėti visagale informacine programa. Technikos raida sveikatos srityje iš tikrųjų lemia priešingą reiškinį, t. y. skatina vėl grįžti prie tarpasmeninių ir socialinių ryšių, kuriais grindžiama medicinos ir slaugos praktika.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į pernelyg didelės atsakomybės piliečiui savarankiškai rūpintis savo sveikata problemą, prie kurios prisideda pernelyg didelio individualizavimo problema. Kartu su prognozuojamąja medicina ir susietosiomis priemonėmis vis daugėja žinių apie riziką asmens sveikatai ir jos stebėseną, taip skatinama vykdyti labiau asmens poreikius atitinkančią politiką. Šios rizikos nustatymas ir skirtumai tarp asmenų kelia daug etikos klausimų, susijusių su solidaraus draudimo sistemos išsaugojimu.

2.1.

EESRK primena, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti skaitmeninę revoliuciją mūsų pažangiose sveikatos draudimo sistemose:

2.2.

Bet kuriuo atveju diegiant skaitmenines technologijas neturi kilti klausimų dėl grėsmių sveikatai ir visuomenei perskirstymo ir paskirstymo tarpusavyje principų, nes jie yra pagrindiniai kolektyvinio solidarumo ramsčiai.

2.3.

EESRK pabrėžia, kad būtina:

3.1.

Suklestėjus skaitmeninėms technologijoms, sveikatos priežiūros srityje vyksta iki šiol neregėto masto ir intensyvumo pokyčiai. Sparčiai daugėjant susietųjų įrenginių ir mobiliųjų programėlių sveikatos priežiūros srityje, naudojant didelius duomenų rinkinius, vystantis nanotechnologijoms, biotechnologijoms, informatikai ir kognityviniams mokslams, esant didelei naujų sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlai, skaitmeninimas lemia bendrą mūsų sveikatos priežiūros sistemos transformaciją.

3.2.

Skaitmeninės inovacijos sveikatos priežiūros srityje svarbios toli gražu ne vien techniniu ar moksliniu požiūriu, jos yra daugialypės, nes atnaujinami ir jų naudojimo būdai. Šios naujos naudojimo galimybės atsiranda kartu su plataus masto socialinėmis inovacijomis, todėl bus galima rasti naujų sveikatos ir socialinių poreikių sprendimų.

3.3.

Todėl sudėtingoje ekosistemoje tiesioginis poveikis daromas ryšiams tarp:

3.4.

Dėl asmens požiūrio į sveikatą: kiekvienas asmuo geriau suvokia sveikatos svarbą ir išmano rūpinimosi ja būdus. Iki šiol, kadangi buvo sudėtinga gauti medicininę informaciją ir trūko šios srities žinių, asmuo, susidūręs su ligos rizika, patekdavo į nežinią. Dabar pasinaudodamas įvairiomis priemonėmis (pvz., susietaisiais įrenginiais) jis gali įvertinti savo sveikatos būklę ir atitinkamai pritaikyti savo gyvenimo būdą.

3.5.

Naudodamasis informacijos šaltiniais kiekvienas gali valdyti savo sveikatos klausimus, tapti dalyviu, gebančiu nustatyti, palyginti, pasirinkti geriausiai jo poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugą. „E. pacientas“ tampa aktyviu prognozuojamosios medicinos dalyviu, sveikatos duomenų teikėju ir aktyviu dalyviu sprendžiant savo bei kitų asmenų sveikatos klausimus. Todėl informuoto asmens sutikimas, kaip ir duomenų apsauga, sudaro centrinę integruoto duomenų valdymo ir panaudojimo ašį.

3.6.

Naujosiomis technologijomis pirmiausia skatinama akcentuoti ligų prevenciją, o ne gydymą. Pasinaudojant jomis taip pat bus galima sukurti veiksmingesnius, mažiau invazinius ir labiau individualizuotus gydymo būdus, parenkamus pagal kiekvieno genetinius ir biologinius ypatumus, ir užtikrinti informacijos, kuria remiantis priimami sprendimai dėl gydymo, pasiekiamumą tikruoju laiku.

3.7.

Sveikatos priežiūros specialistai turi įgyti naujų įgūdžių ir aprėpti naujas daugiaplanes veiklos sritis, būtent: kitą ryšių su pacientais palaikymo būdą, kuris labiau grindžiamas abipusio pasitikėjimo santykiu, laipsnišką su mokymais susijusių skaitmeninių priemonių įvaldymą, paslaugų teikimo techninio vaizdavimo pakeitimą, taip pat bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį bei dalijimąsi duomenimis pasinaudojant sąveikiosiomis sistemomis.

3.8.

Vykstant šioms permainoms turi vykti socialinis dialogas; jis turėtų padėti stiprinti ir sveikatos priežiūros darbuotojų rengimo priemones.

3.9.

Sveikatos draudimo sistemos, turi užtikrinti galimybes naudotis pažangiomis ir kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o to ir toliau tikisi kiekvienas pilietis. Tokiomis aplinkybėmis bus daromas didelis poveikis sveikatos draudimui, nes ateityje bus siekiama kurti individualius sprendimus ir priemones prieš iškylant rizikai, vadovaujantis rizikos paskirstymo tarpusavyje principais, išsaugant tradicinę draudimo funkciją – sudaryti galimybę susirgusiems asmenims naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

3.10.

Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamos medicinos inovacijos gali iš esmės pakeisti sveikatos draudimo sritį. Dabartinė įvykių eiga veda į medicinos ir gydymo priemonių individualizavimą pasinaudojant dviem informacijos šaltiniais:

b.	e. sveikatos priemonės: viena iš šių priemonių, be kita ko, yra susietieji įrenginiai, priskiriami „self data“ (savęs vertinimo sričiai) ir padedantys žmonėms sužinoti bei gerinti savo sveikatos būklę.

Todėl reikia apsvarstyti tam tikrus klausimus ir pastabas.

4.1.

Skaitmenine transformacija asmenims suteikiama galimybė daryti poveikį savo sveikatos būklei, kartu žinant, kad esama tam tikrų kliūčių pasinaudoti šia galimybe. Atsiradus plačioms galimybėms pasinaudoti novatoriškomis ir individualiems poreikiams pritaikytomis žiniomis, sveikatos infrastruktūra ir paslaugomis, kiekvienas asmuo galėtų tapti aktyviu savo sveikatos priežiūros dalyviu bei padėti – kaip pagalbininkas, informacijos rengėjas, duomenų teikėjas – pagerinti kitų asmenų sveikatą.

4.2.

Toks individualiems poreikiams pritaikytas požiūris apibūdinama kaip „DPPP medicina“:

dalyvaujamoji: medicininius duomenis teikia ir seka patys pacientai, naudodamiesi vis daugėjančiais susietaisiais įrenginiais. Paciento ir gydytojo ryšys (kuris nebėra vienintelis medicininių žinių šaltinis) keičiasi. Pacientas tampa „aktyviu pacientu“;

prevencinė: pacientai reguliariai renka informaciją apie savo sveikatą ir yra skatinami vis sąmoningiau stengtis išlaikyti gerą sveikatą, nes taip atveriamas kelias labiau į prevenciją orientuotai sveikatos priežiūros sistemai;

pritaikytoji: dėl nuolatinio vis tikslesnių ir įvairesnių asmens duomenų srauto galima vystyti vis labiau individualiems poreikiams pritaikytą sveikatos priežiūros sistemą;

prognozuojamoji: galiausiai, dėl technologijų pažangos galima, pvz., suskaitmeninti visą asmenų genomą, taip atveriamos galimybės kurti vis geriau prognozuojamą sveikatos priežiūros sistemą.

4.3.

4.3.1.

Sveikatos raštingumas – tai gebėjimas gauti, suprasti ir panaudoti informaciją siekiant paskatinti ir išsaugoti gerą sveikatą. Tam būtinas tam tikras asmeninių žinių, įgūdžių ir pasitikėjimo lygmuo, reikalingas norint imtis priemonių pagerinti asmeninei ir bendruomenės sveikatai, keičiant asmeninį gyvenimo būdą ir gyvenimo sąlygas.

4.3.2.

Skaitmeninėje erdvėje išryškėja socialinė nelygybė sveikatos priežiūros srityje ir stiprinamas priežastinis ryšys tarp asmens sveikatos būklės ir jo kognityvinių gebėjimų (pvz., gebėjimo susirasti ir suprasti kokybišką informaciją apie sveikatą) bei finansinių galimybių (kaip antai galimybės apsirūpinti pažangiausiais prietaisais). Ši nelygybė labiau liečia vyresnio amžiaus žmones, pažeidžiamiausius asmenis ir gyvenančius vietovėse, kuriose operatoriai teikia mažai skaitmeninių paslaugų.

4.3.3.

Siekiant pasinaudoti sveikatos priežiūros taikomosiomis programomis, būtina turėti tam tikro lygio žinių, kad būtų galima gauti informaciją sveikatos klausimais, ją suprasti, įvertinti ir panaudoti siekiant priimti kasdienius sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos ugdymo sprendimus. Tačiau dėl žemo raštingumo lygio gali kilti daug pavojų sveikatos priežiūros srityje ir tai gali turėti poveikio tikėtinai sveiko gyvenimo trukmei, ankstyvai mirčiai, gyvenimo kokybei ir asmens bei visuomenės išlaidoms.

4.3.4.

Visgi negalima nekreipti dėmesio į atsirandančią medicinos ir paramedicinos specialistų skaitmeninę atskirtį. Ją galima pašalinti stiprinant švietimo sistemą ir parengiant mokymo programą, skirtą mokytis palaikyti naujus slaugytojo ir slaugomojo santykius skaitmeninėje erdvėje.

4.4.1.

Dėl kiekybinės sveikatos priežiūros srities praktikos sudaromos palankios sąlygos individualiam sveikatos mikrovaldymui ir pernelyg didelei atsakomybei bei nyksta kolektyviškesnis požiūris. Asmenys tampa verslininkais, kurie patys atsakingi už savo gerą ar prastą sveikatą veikiančią elgseną, todėl gali nukrypti dėmesys nuo visuomenės sveikatos problemų, kurių priežastys susijusios su aplinka ar visuomeniniais bei ekonominiais aspektais.

4.4.2.

Dėl neprognozuojamo skaitmeninimo poveikio individualizavimui, didėjančios socialinės nelygybės sveikatos priežiūros srityje ir augančios sveikatos priežiūros komercializacijos gali kilti pavojus esamiems mūsų solidaraus ir visuotinio sveikatos draudimo modeliams.

5.1.1.

Skaitmeninėje erdvėje atsiranda priemonių sugriauti sveikatos priežiūros sistemoje esančias užtvaras, palengvinant bendrą naudojimąsi informacija tarp ligoninių, privačių gydytojų kabinetų, sveikatos priežiūros įstaigų tinklų ir namuose. Siekiant koordinuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir visą paciento gydymą, reikia saugių ir sparčių priemonių įvairių subjektų surinktai informacijai perduoti. Kur kas paprasčiau organizuoti tęstinį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir tarpdisciplininį gydymą. Prieinamumas, prieigos sparta, keitimasis ir dalijimasis duomenimis yra gydytojų sprendimų priėmimą lengvinančios priemonės. Sveikatos priežiūros specialistams skaitmeninėmis priemonėmis keičiantis duomenimis sukuriama tiesioginė papildoma nauda paslaugų kokybei.

5.1.2.

Elektroniniai sveikatos įrašai tampa pacientui teikiamų paslaugų koordinavimo ir kokybės užtikrinimo priemone, nes įgaliotieji duomenų tvarkymo subjektai jais dalijasi, jeigu pacientas iš anksto duoda sutikimą kaupti tokius duomenis, išskyrus atvejus, kai jam reikalinga skubi pagalba arba kai jo nuomonės atsiklausti neįmanoma. Pagal elektroninių sveikatos įrašų tvarkymo taisykles pacientui suteikiamos visos specialios garantijos, susijusios su skaitmeniniais duomenimis, jo privataus gyvenimo apsauga ir prieiga prie tų duomenų. Reikia visapusiškai užtikrinti sveikatos įrašų ir administracinių dokumentų paslapties išsaugojimą.

5.1.3.

Elektroniniai sveikatos įrašai leidžia išvengti klaidų dėl prasto dokumentų (recepto, medicininio tyrimo protokolo) įskaitomumo, suteikia geresnių galimybių gauti žinių apie vaistus ir, atsižvelgiant į paciento ypatybes, parengti patikimesnius receptus. Suskaitmeninus medicinos praktiką, sumažėja klaidų ir jatrogeninė rizika.

5.1.4.

Suskaitmeninus sveikatos įrašus ir suaktyvinus priminimo ir įspėjimo funkcijas, sudaromos sąlygos gerinti prevenciją (skiepijimai, sveikatos tikrinimas), lėtinėmis ligomis sergančių ligonių priežiūrą ir žinias apie vaistus, taip pat pagerinti pacientams teikiamų paslaugų kokybę ir patobulinti paslaugų teikėjo diagnostikos ir gydymo skyrimo įgūdžius.

5.1.5.

Be to, informacijos apie pacientą skaitmeninimas leidžia patobulinti gydytojų sprendimų priėmimo procesus, todėl per artimiausius keletą metų iš esmės pasikeis medicinos praktika. Be dirbtiniu intelektu grindžiamos ekspertinės sistemos ar priemonių nebus galima atlikti jokios medicininės diagnostikos. Tokia revoliucija yra lygiagrečiai vykusios genomikos, neurologijos ir susietųjų įrenginių plėtros rezultatas ir jai vykstant nuo šiol visus duomenis gebės tvarkyti tik mašinos.

5.2.1.

Vystantis technologijoms, įgalinama ir įtvirtinama nuotolinės medicinos plėtra, taip sudaroma galimybė medicinos ir paramedicinos praktikos naujovėms. Nuotolinė medicina pasižymi tokiais pranašumais: geriau užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas izoliuotų teritorijų gyventojams ir mažesnė būtinybė judėti silpnos sveikatos asmenims, užtikrinamas nuotolinis ligonių stebėjimas išvengiant hospitalizavimo, nuotoliniu būdu dalijamasi ekspertinėmis žiniomis, nuotoliniu būdu vykdomas švietimas gydymo klausimais, vykdant nuotolines konsultacijas ir nuotolinę ekspertizę atliekamas tarpdisciplininis derinimas.

5.2.2.

Nuotolinė medicina, profesinė komunikacija naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, dokumentų dematerializavimas, paplitusių įgūdžių bendrinimas ir dalijimasis intelektiniais bei medicininiais ir techniniais ištekliais turi padėti sveikatos priežiūros specialistams laimėti laiko, kurį tada galima skirti asmeniniams pokalbiams su pacientais ir taip iš esmės pagerinti ryšius su jais.

6.1.1.

Palaipsniui informatizuojant mūsų sveikatos priežiūros sistemas, neabejotinai pavyko pagerinti administracinį ir finansinį kiekvieno piliečio draudimo bylų valdymą (taupyti vietą, laiką, vartojimo reikmenis, didinti produktyvumą, lengviau ir saugiau archyvuoti, prisidėti prie ekologijos), taip pat greičiau atlyginti paslaugų teikėjams ir ligoninėms, sustiprinti kontrolę ir sumažinti klaidų riziką pateikiant sąskaitas faktūras už paslaugas.

6.1.2.

Dematerializuojant administracines formas buvo sutrumpinti formų pateikimo terminai ir supaprastintas administravimas, nors paslaugų kokybė dėl to tiesiogiai nepagerėjo. Vis dėlto dematerializavimas padeda tobulinti medicinos praktiką, nes gydytojas gali daugiau dėmesio skirti gydymo menui ir mažiau – neišvengiamiems jo administravimo veiksmams.

6.1.2.1.

Šiuo metu dideli duomenų rinkiniai generuojami sukaupus visų pacientų ir (arba) apdraustųjų duomenis, įskaitant surinktus sveikatos priežiūros paslaugų taikomosiomis programomis. Taigi, galima išanalizuoti visus iš daugelio šaltinių surinktus duomenis. Tai reiškia, kad reikia turėti priemonių susieti duomenis tarpusavyje ir automatiškai bei veiksmingai išgauti naudingą informaciją iš nestruktūrizuotų duomenų.

6.1.3.

Naudojant šias programas, duomenys saugomi nebe pas gydytoją, ligoninėje ar sveikatos draudimo įstaigose, o debesų kompiuterijos prietaise ar debesijos duomenų saugyklos platformose, ir patronuojančioji įmonė nebūtinai turi būti įsteigta šalyje, kurioje sudaryta sveikatos draudimo sutartis, ir net nebūtinai Europoje.

6.1.4.

Sąveikumas laikomas tiek Europos (bendroji skaitmeninė rinka), tiek nacionalinio lygmens kertiniu akmeniu. Reikia sukurti ir įdiegti tam tikrą sveikatos priežiūros institucijų informacinių sistemų sąveikumo sistemą. Į tokią sąveikumo duomenų saugyklą sukeliami principai ir standartai, kurių reikia laikytis visiškai saugiai keičiantis sveikatos duomenimis ir įtraukiant visus e. sveikatos subjektus.

6.2.1.

Užtikrinti piliečiui (pacientui) duomenų nuosavybę ir apsaugą yra svarbiausias uždavinys ir pagrindinė teisė, kurios turi būti paisoma. Pilietis (pacientas) turi turėti galimybę laisvai disponuoti savo duomenis. Todėl jis turi suteikti laisvą, sąmoningą ir tęstinį sutikimą rinkti ir naudoti jo duomenis. Be to, turi būti pripažinta faktinė teisė, pateikiant ankstesnę informaciją apie asmenis, ją perkelti ir plėtoti tokius sprendimus kaip „mėlynasis mygtukas“ (angl. blue button) (4).

6.2.2.

ES lygmeniu ši sritis reglamentuojama 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliosiančiu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Be to, reikia atsižvelgti ir į Pasaulio gydytojų asociacijos deklaraciją dėl sveikatos duomenų bankams ir biobankams taikomų etinių nuostatų (Taipėjaus deklaracija).

6.3.1.

Skaitmeninimas vyksta ir draudimo sektoriuje. Pirmiausia skaitmeninami pasiūlymai, turintys informacinę ir lyginamąją vertę (lyginamosios programos, draudimas internetu ir pan.) arba susiję su medicininių ir administracinių formų dematerializavimu, bet vėliau procesas apims ne vien šias sandorių grandis. Taikant naujuosius kiekybinius metodus, kurie populiarinami kaip „dideli duomenų rinkiniai“, radikaliai pasikeis draudimo, kaip ekonominės veiklos, modelis ir bus sukurta naujų draudimo produktų.

6.3.2.

Toks raidos posūkis daro stiprų ir logišką poveikį:

6.3.3.

Vykstant technologijų raidai ir tobulinant sveikatos priežiūros taikomąsias programas kiekvienas asmuo nuo šiol galės „objektyviai vertinti“ savo fizinę veiklą, mitybą, santykius su kitais asmenimis ir kitus sveikatą lemiančius aspektus.

6.3.4.

Didelių su asmenimis susijusių duomenų kiekių panaudojimas faktiškai galėtų reikšti perėjimą nuo rizikos draudimo ir paskirstymo tarpusavyje modelio prie elgsenos draudimo ir individualios draudimo pasiūlos modelio, lemsiančio pernelyg didelį individualizavimą. Nors pelno siekiantys privatūs draudikai, atrodo, gali gana natūraliai užimti poziciją, savidraudos draugijoms ir viešiesiems sveikatos draudimo srities subjektams gali būti sudėtingiau reaguoti į pasikeitusią padėtį, nes jie patirtų įtampą atlikdami pagrindines savo užduotis.

6.3.5.

Dėl tokių pokyčių sveikatos draudimo paslaugų valdytojai tampa pažeidžiami, nes atsiduria iš pramonininkų, gydytojų, Vyriausybių, reguliavimo institucijų, investuotojų ir pacientų sudarytos daugiaplotmės ekosistemos kryžkelėje.

6.3.6.

Sveikatos draudimo paslaugų valdytojams teks susidurti su stipria inercija, susijusia su labai griežtu neskelbtinų sveikatos duomenų reglamentavimu, sudėtingu medicinos ir ligoninių sektoriaus veikimu ir finansavimu, gana nelanksčia ir nejautria vertės grandine (ją sudaro draudimo sutarties sudarymas, įmokų mokėjimas, išmokų už paslaugas mokėjimas), vis griežtesniu draudimo produktų reglamentavimu, o kartais – net su medicinos profesijų korporatyvizmu.

6.3.7.

Tačiau visi sveikatos draudimo valdytojai neturi arba nebeturi tokių pat finansinių veiksmų galimybių, o šiai veiklai reikalingų nuosavų lėšų poreikiai vis dažniau tampa kliūtimi ją plėtoti. Didžiųjų skaitmeninio sektoriaus bendrovių ekonominė galia, atveria tiesioginius kelius investuoti į tai, kur, jų manymu, yra rinka.

6.3.8.

Nors gerėja žinios apie riziką asmens sveikatai, labai svarbu išlaikyti kolektyvinio ir solidaraus draudimo principais grindžiamas mūsų sveikatos sistemas. Mūsų sveikatos draudimo sistemos buvo veiksmingiausios, kai buvo susietos asmens ir kolektyvinė apsauga nuo bet kokios rizikos.

6.4.1.

Šiuo metu esama tik labai mažai pavyzdžių, kai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas tam tikram asmeniui, kompensuojama už naudojimąsi mobiliosiomis programėlėmis. Viena iš pagrindinių kliūčių šiuo metu yra ta, kad nėra būtent naujomis technologijomis grindžiamų tinkamų kompensavimo modelių.

6.4.2.

Veikia klasikinis valstybės kišimosi modelis, pagal kurį kompensavimo klausimai tenka nacionalinių įstaigų ir valdžios institucijų kompetencijai, nes jos priima sprendimus dėl kompensuojamų mobiliosios sveikatos paslaugų (5), bet sveikatos draudimo sistemų, įskaitant savidraudos draugijas, subjektai taip pat ėmėsi tam tikrų iniciatyvų (6).

6.4.3.

Taip pat esama naujoviškų kompensavimo sistemų, kaip antai skatinamųjų ir prevencinių programų, kuriomis siekiama padaryti poveikį prevencija, o ne gydymu vaistais.

6.5.1.

Didelį poveikį patirsiančioms viešosioms ir privačiosioms privalomojo sveikatos draudimo valdymo organizacijoms (įskaitant savidraudos draugijas) ateityje teks spręsti tokius uždavinius:

6.5.2.

Sveikatos savidraudos draugijos – sveikatos draudimo įmonių pirmtakės – nuo šiol gali siekti ištesėti pažadą – teikti nuolatinę ir individualizuotą pagalbą kiekvienam apdraustajam. Tiek siūlydamos savo produktus, tiek teikdamos pagalbą gerovės siekiančiam arba besigydančiam asmeniui, sveikatos savidraudos draugijos turi turėti galimybę bet kokiais ryšių kanalais dalyvauti savo apdraustųjų gyvenime ir teikti jiems unikalius, jų poreikius atitinkančius pasiūlymus.

7.1.

Vis dėlto dėl visų pirmiau minėtų aspektų, iš kurių matyti, kokie sudėtingi uždaviniai laukia sveikatos priežiūros srityje naudojant skaitmenines technologijas, ir dėl atsirandančių naujų interneto paslaugų teikėjų mūsų sveikatos draudimo sistemos susidurs su didžiule konkurencija.

7.2.

Šias permainas iš dalies lėmė atsiradę jutikliai, kurie tapo ekonominiu požiūriu prieinami ir techniniu požiūriu „patikimi“, tačiau ypač ir visų pirma gebėjimas centralizuoti ir analizuoti duomenis, pasinaudojant išmaniaisiais telefonais arba interneto sąsajomis. Taip buvo sukurta mobiliųjų programėlių ekosistema; jos orientuojamos į tikslus, bendrumą ir žaidimizaciją. Pasinaudodami šia ekosistema mobiliosios aplinkos kūrėjai gali, pasitelkdami specialias tarnybas, nustatyti sveikatos duomenų valdymo standartus (7).

7.3.

Tenka nuogąstauti, kad ateityje šios naujosios medicinos, vis dažniau grindžiamos informacinėmis technologijomis ir jų iššifravimu, šeimininkais taps „GAFAMA“ („Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Alibaba“) (8), o ateityje – ir kiti šios srities subjektai. Visgi skaitmenines technologijas galima laikyti svarbiausia skaitmeninės ekonomikos priemone, jos lyderiai jomis naudojasi siekdami valdyti visų sektorių ekosistemas.

7.4.

Šios platformos svarbios tuo, kad jų plėtros modelis grindžiamas masiniu su gyventojais susijusių produktų tiekimu ar paslaugų teikimu suteikiant jiems galimybę naudotis dideliu monetizuotų duomenų kiekiu. Monetizuojant duomenis galima teikti daug nemokamų paslaugų, kuriomis galima užtikrinti masinį lankymą ir sukurti užburtą ratą, kuriame kiekvienas bando vartotoją įtraukti į kuo uždaresnę ekosistemą. Kadangi paslaugų teikimo ribinės sąnaudos praktiškai beveik lygios nuliui, pagal interneto ekonominį modelį natūraliai remiami stambiausi subjektai, kuriems atitenka didelė dalis sukurtos vertės ir kurie dėl to turi milžiniškų galimybių investuoti.

7.5.

Tenka nuogąstauti, kad vien tik „GAFAMA“ sugebės pasinaudoti šiais nemokamai platinamais duomenimis, kryžmindama juos su visais kitur surenkamais asmenų elgesio duomenimis. Turint omenyje skaitmeninio sektoriaus dabartines ir būsimas didžiąsias bendroves, etiniais ir teisiniais sumetimais būtina išsaugoti piliečių, valdžios institucijų ir Europos institucijų (visų pirma socialinės apsaugos institucijų) savarankiškumą nustatant, renkant ir naudojant sveikatos duomenis.

7.6.

Todėl šios informacijos, ypač sveikatos duomenų, papildomą naudą pasisavina ir kontroliuoja šios platformos, o ne sveikatos priežiūros sistemos kūrėjai. Vėliau teliks pateikti šią informaciją „prašytojams“, kurie galės ja pasinaudoti.

7.7.

Penkiais parametrais (apimtis, sparta, įvairovė, tikrumas ir vertybės) grindžiama duomenų apsauga yra ekonominė vertybė, o jai apsaugoti reikalinga perspektyvi reglamentavimo sistema, kuri, siekiant išvengti bet kokio naudojimo grynai komerciniais tikslais, būtų susijusi su visa ekosistema („keliomis dalyvaujančiomis šalimis“).

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/11

Pranešėjas

Denis MEYNENT

1.1.

Komitetas primena, kad svarbiausias programos REFIT tikslas (1) – gerinti ES teisės aktų kokybę ir veiksmingumą ir rengti paprastus, suprantamus ir nuoseklius teisės aktus nedarant poveikio jau nustatytiems strateginiams ES politikos tikslams ir nekenkiant piliečių, vartotojų, darbuotojų apsaugai ir socialiniam dialogui, taip pat aplinkai (2). Europinis reglamentavimas yra esminis integracijos veiksnys. Proporcingas reglamentavimas leidžia užtikrinti didelę apsaugą, ES teisės aktų priėmimą ir teisinį tikrumą visiems Europos subjektams ir piliečiams (3).

1.2.

Nepaisant pažangos, iki šiol pasiektos visų pirma Reglamentavimo patikros valdybos darbo rezultatais, Komitetas norėtų, kad ES poveikio vertinimo ekosistema būtų toliau tobulinama, kad pagerėtų jos kokybė ir kuriant bei įgyvendinant teisės aktus būtų skatinama atsižvelgti į organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę.

1.3.

Todėl svarbiausia, kad:

1.4.

Komitetas pasisako už kokybinę analizę, kuri būtų atliekama lygiagrečiai su kiekybine analize ir kurią atliekant būtų atsižvelgiama į naudą, kurios tikimasi iš teisės aktų.

1.5.

Komitetas ragina Komisiją ir toliau atidžiai stebėti, kad sumažinus reglamentavimo ir administravimo naštą nenukentėtų bendras Sąjungos politikos veiksmingumas ir kokybė, ypač socialinių reikalų aplinkos ir vartotojų apsaugos srityse, taip pat MVĮ ir labai mažų įmonių atžvilgiu.

1.6.

Galiausiai Komitetas pageidauja, kad atliekant poveikio vertinimą:

2.1.

Poveikio vertinimas yra tęstinė ir kritiška ES planuojamo reglamentavimo teigiamų ir neigiamų padarinių ekonominei, socialinei ir aplinkos sritims analizė. Praėjus penkiolikai metų nuo taikymo pradžios, poveikio vertinimas tapo vienu iš pagrindinių Geresnio reglamentavimo darbotvarkės elementų.

2.2.

Poveikio vertinimo sistema pradedama taikyti labai ankstyvu politinio ciklo etapu. Poveikio vertinimas atliekamas prieš bet kokią naują iniciatyvą, kuri gali turėti ekonominio ir socialinio poveikio ar poveikio aplinkai. Esamų teisės aktų ar Sąjungos politikos sričių vertinimas ir tinkamumo patikrinimas (angl. Fitness check) taip pat atliekami reguliariai. Pradinio poveikio vertinimo (angl. inception impact assessment) etapu nubrėžiamos pagrindinės poveikio vertinimo gairės ir peržvelgiamos įvairios galimybės (nuo esamos padėties išlaikymo iki visiško suderinimo). Tada pradedamas poveikio vertinimas tiesiogine prasme, jo projektą peržiūri Reglamentavimo patikros valdyba. Užbaigus tam tikrų teisės aktų įgyvendinimo etapą, vertinimo metu nagrinėjamas jų veiksmingumas, efektyvumas, tinkamumas ir Europos pridėtinė vertė. Reglamentavimo patikros valdyba peržiūri svarbiausius ES teisės aktų vertinimus. Taigi geresnio reglamentavimo siekiama visos procedūros metu. Šis siekis įgyvendinamas visais etapais vis dažniau įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, pasitelkiant daug konsultavimosi mechanizmų.

2.3.

2015 m. gegužės mėn. sudarytame Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (4) atspindimas trijų institucijų bendras požiūris į poveikio vertinimą. Vertindamas pažangą, Komitetas įvardija dvi pagrindines problemas:

2.4.

2015 m. gegužės mėn. įsteigtai Reglamentavimo patikros valdybai galutinai suformuoti prireikė maždaug dvejų metų. Ji turi padidintus įgaliojimus ir plačią atsakomybę, į kurios sritį įtrauktas poveikio vertinimo projektų kokybės nagrinėjimas, esamų ES teisės aktų tinkamumo tikrinimas ir esminis vertinimas (5). Reglamentavimo patikros valdybai specializuojantis, pradėta labiau atsižvelgti į socialinį poveikį ir poveikį aplinkai. 2016 m. Reglamentavimo patikros valdyba peržiūrėjo 60 poveikio vertinimų. Iš jų 25, t. y. 42 proc., pradžioje įvertinti neigiamai ir jų autoriams buvo pavesta dar kartą pateikti juos valdybai. Šiuo metu Komitetas savo nuomonėse apsiriboja tiktai poveikio vertinimu. Ateityje jis galėtų vertinti ir tai, kaip pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atspindimas poveikio vertinimas ir į jį atsižvelgiama.

3.1.1.

Poveikio vertinimas grindžiamas kriterijais ir testais, konkrečiai susijusiais su tokiu poveikiu:

3.1.2.

Komisijos atliekami poveikio vertinimai iš principo yra integruoto pobūdžio ir kiekvienu atveju aprėpia didžiausią ir tinkamiausią poveikį ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos sritims.

3.1.3.

Bėgant metams Taryba ir kartais Europos Parlamentas prašė įtraukti papildomus kriterijus:

3.1.4.

Taikydama tokius skirtingus kriterijus Komisija kartais privalo įvertinti įvairius tikslus ir problemas: nustatyti kriterijų hierarchiją; nuspręsti, kad tam tikram (-iems) kriterijui (-ams) turi būti teikiama pirmenybė prieš kitus kaip lemiamam (-iems) kriterijui (-ams); įvertinti politinius sprendimus atsižvelgiant į konkuruojančius kriterijus:

3.1.5.

Komisijos poveikio vertinimo sistemos tyrime, kurį 2007 m. atliko privati Jungtinės Karalystės konsultacijų įmonė The Evaluation Partnership (TEP) (6), buvo paminėta keletas trūkumų konkrečiai socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse. Pasak TEP, blogą poveikio vertinimų kokybę nulėmė laiko planavimo ir vertinimo kokybės kontrolės mechanizmų klaidos, nepakankama poveikio vertinimų stebėsena ir pagalba šioje srityje (mokymas, koordinavimas, duomenų neišsamumas arba trūkumas ir pan.). 2010 m. Audito Rūmai nurodė, kad „praktiškai Komisijos poveikio vertinimo darbas trijų ramsčių ir sąnaudų bei naudos požiūriu buvo netolydus“ (7).

3.1.6.

Todėl Komitetas dar kartą prašo kaip vertinimo pagrindą (8) sistemingai taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnį (9).

3.2.1.

Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį (angl. toolbox) Komisija pateikė savo 2015 m. gegužės 19 d. komunikate (11) dėl geresnio reglamentavimo. Komunikate pateikiamas išsamus poveikio vertinimo vadovas, kurį sudaro 59 priemonės (įrankiai, kriterijai, testai ir pan.), kuriomis siekiama padėti ne tik Komisijai, bet ir kompetentingoms valstybių narių institucijoms.

3.2.2.

Dvi iš siūlomų 59 priemonių konkrečiai susijusios su EESRK. Tai 7 priemonė (su socialinių partnerių iniciatyvomis susiję reikalavimai – angl. requirements for social partner initiatives) ir 25 priemonė (užimtumas, darbo sąlygos, pajamų paskirstymas ir nelygybė – angl. employment, working conditions, income distribution and inequality).

3.2.3.

Iš tikrųjų šios priemonės yra veikiau preliminarus sąrašas klausimų, kuriuos reikia kelti vertinant iniciatyvą, darančią poveikį socialiniams reikalams arba užimtumui. Klausimai yra bendro pobūdžio, neutralūs ir nelabai mobilizuojantys. Taigi, taikant 25 priemonę, be visų kitų, keliami ir šie klausimai:

3.2.4.

Dažnai šie klausimai užduodami siekiant aprašyti galimus neigiamus ir teigiamus padarinius. Jais nelabai skatinama išsamiau išnagrinėti, pavyzdžiui, užimtumo kokybę ar mastą.

3.2.5.

Be to, atrodo, kad tam tikrais atvejais Komisijos atliekamuose poveikio vertinimuose sistemingai ir išsamiai netaikomi socialiniai ir aplinkos kriterijai ir tai daroma jau ne vienerius metus (12), nors pati Komisija pabrėžia, kad į socialinį poveikį atsižvelgia 70 proc. poveikio vertinimų, o į poveikį aplinkai – 45 proc. atvejų.

3.3.1.

Generaliniai direktoratai (GD) yra atsakingi už vertinimo metodus ir modelius, kuriais Komisijos tarnybos remiasi rengdamos savo pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Dažniausiai generaliniai direktoratai atlieka poveikio vidaus vertinimus, remdamiesi poveikio vertinimo gairėmis (13) ir priemonių rinkiniu. Tam tikrais atvejais konkrečiam poveikio vertinimo aspektui išsamiau išnagrinėti atitinkamas GD pasitelkia išorės konsultantą, atrenkamą taikant atvirą ir skaidrią procedūrą.

3.3.2.

Iš 59 priemonių rinkinio tik dvi arba trys laikomos priemonėmis, galinčiomis padėti priimti sprendimą dėl užimtumo kokybės, socialinės apsaugos, darbo užmokesčio dydžio ir pan. aspektų. Akivaizdu, kad tai yra sritis, kurioje priemonių rinkinį reikėtų tobulinti.

3.4.1.1.

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT) siekiama nustatyti nereikalingą naštą, nesuderinamumą ar neveiksmingas priemones ir imtis reikalingų veiksmų trūkumams ištaisyti. 2013 m. pagal programą REFIT sukartografuoti visi ES teisėkūros procedūra priimti aktai.

3.4.1.2.

ES Konkurencingumo taryba paprašė Komisijos parengti ir nustatyti naštos, ypač tenkančios MVĮ, mažinimo tikslus tose srityse, kuriose ji yra labai didelė (14).

3.4.1.3.

ES Konkurencingumo taryba 2016 m. gegužės 26 d. taip pat palankiai įvertino „Komisijos įsipareigojimą pagal Tarpinstitucinį susitarimą toliau vykdyti supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo pastangų kiekybinį įvertinimą, pateikti metinį naštos tyrimą, ir, jei galima, kiekybiškai įvertinti galimybes atskirais pasiūlymais arba teisės aktais sumažinti reglamentavimo naštą arba sutaupyti lėšų“ (15).

3.4.2.

Komitetas ragina Komisiją ir toliau atidžiai stebėti, kad, sumažinus reglamentavimo naštą nenukentėtų bendras ES politikos veiksmingumas ir kokybė, ypač socialinių reikalų, aplinkos ir vartotojų apsaugos srityse, taip pat MVĮ ir labai mažų įmonių atžvilgiu.

4.1.

Nepaisant pasiektos pažangos, ES poveikio vertinimo ekosistemą dar reikia tobulinti. Mes siūlome septynias galimybes gerinti poveikio vertinimo kokybę ir skatinti, kuriant ir įgyvendinant teisės aktus, atsižvelgti į organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę.

4.2.1.

Komitetas prašo Komisijos aiškiau nurodyti, kokią metodiką naudoja savo iniciatyvos poveikiui apskaičiuoti, kokia yra tyrimo taikymo sritis ir kokie galimi tyrimo apribojimai (teritorinės ribos, tikslinės grupės ir pan.).

4.2.2.

Jeigu svarbios poveikio vertinimo dalys ar jų skirsniai pavedamos išorės subjektams, Komitetas prašo skelbti konkurso laimėtojo pavardę.

4.2.3.

Svarbu, kad sąlygų aprašyme būtų aiškiai išdėstyti alternatyvūs scenarijai ir nurodomos visų įmanomų galimybių pasekmės, įskaitant:

4.2.4.

Svarbu, kad galiausiai būtų teikiama pirmenybė pasiūlymui, kuris geriausiai aprėptų įvairius aspektus, kaip nurodyta ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje (16) ir SESV 9 straipsnyje (17).

4.2.5.

Siekiant padėti vienai iš teisėkūros institucijų parengti pakeitimus, poveikio vertinimuose turi būti numatyti alternatyvūs keliai, pavyzdžiui, užimtumui, socialinei arba aplinkos apsaugai, teritorinei sanglaudai arba vartotojų politikai palankesni scenarijai.

4.3.1.

Skaidrumas yra būtina gero valdymo išankstinė sąlyga. Komisijos dokumentų registre (18) pateikiamas poveikio vertinimų sąrašas ir atitinkamos Reglamentavimo patikros valdybos nuomonės. Šis registras yra menkai žinomas visuomenei ir informacija jame skelbiama tik anglų kalba.

4.3.2.

Todėl Komitetas prašo Komisijos, bendradarbiaujant su tarpininkaujančiomis organizacijomis, geriau supažindinti su šia svetaine, joje skelbti suinteresuotųjų subjektų nuomones bei svarbius tyrimus, ypač poveikio vertinimų santraukas, ir sudaryti geresnes galimybes skaityti informaciją kitomis ES kalbomis.

4.4.1.

EESRK pasisako už tai, kad kiekybinis ar finansinis metodas būtų taikomas lygiagrečiai su kokybiniu, pagal kurį pirmenybė teikiama žmogiško artumo aspektui, lyčių lygybei ir sąlyčiui su tikrove. Daugiau dėmesio kokybiniam metodui reikėtų skirti dėl tokių konkrečių priežasčių:

4.4.2.

Poveikio vertinime visada turi būti teikiama pirmenybė sąnaudų ir naudos analizei. Sprendimai sumažinti susirgimų skaičių, neigiamą poveikį, taršą ar nelaimingų atsitikimų skaičių niekada negali būti priimami remiantis vien tik kiekybiniais duomenimis. Remiantis kiekybiniu vertinimu nepriimami sprendimai dėl teisingesnės konkurencijos, sąžiningos prekybos ar geresnių darbo sąlygų. Svarbiausia, kad Komisija pirmenybę teiktų kokybiniam vertinimui, kuris naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams.

4.5.1.

Nors Tarpinstituciniame susitarime padaryta išvada, kad kiekviena institucija gali kurti savą metodiką, Komitetas siūlo Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuodugniai aptarti šį klausimą, į diskusijas įtraukiant ir Komitetą.

4.5.2.

Svarbiausia ne pasiūlyti bendrą metodiką, o iš anksto susitarti dėl panašios metodinės matricos, t. y. bazinių metodinių aspektų, kaip antai apibrėžti tyrimo sritį, sukurti tyrimų strategiją, pasirinktinas priemones, prioritetines galimybes ir pan.

4.5.3.

Galiausiai, siekiant palengvinti visų institucijų darbą rengiant pakeitimus, reikėtų pirmenybę teikti dialogui dėl Komisijos pasirinktos metodikos.

4.5.4.

Tokiu atveju Komiteto pasiūlymai šioje srityje galbūt susilauktų palankesnio teisėkūros institucijų atgarsio.

4.6.1.

EESRK turi padalinį, kuriam paveda atlikti tam tikrų tikslinių ES teisės aktų kokybinį ex post vertinimą. Ateityje šis padalinys galėtų padėti Komiteto nariams: atlikti ir tam tikrų poveikio vertinimų įvertinimą, peržvelgti metodinius aspektus ir pateikti nuomonę dėl to, kaip galbūt reikėtų atsižvelgti į ekonominius, socialinius, aplinkos ir teritorinius aspektus. Atlikus tokį darbą, taip pat būtų lengviau rengti EESRK patariamąsias nuomones dėl tais pačiais poveikio vertinimais grindžiamų teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų.

4.6.2.

EESRK ir Europos Komisija turėtų reguliariai palaikyti dialogą konsultacijų ir poveikio vertinimų klausimais.

4.7.1.

Reikia apsvarstyti galimus neoficialaus, bet reguliaraus Reglamentavimo patikros valdybos ir Komiteto bendradarbiavimo būdus.

4.7.2.

Papildomai prie neoficialaus keitimosi nuomonėmis bei ad hoc bendradarbiavimo, svarbu skatinti dinamišką bendradarbiavimą su Komitetu dviem kryptimis:

4.7.3.

Savo ruožtu Komitetas prireikus parengs savo pagrindinių rekomendacijų santrauką dėl paties poveikio vertinimo taikymo srities ir pateiks visus kitus duomenis arba informaciją, kuri gali būti aktuali Komisijos atliekamam poveikio vertinimų darbui, įskaitant Reguliavimo patikros valdybos veiklą.

4.7.4.

Komitetas taip pat pateiks savo ex post vertinimą dėl teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo.

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/18

Pranešėjas

Petru Sorin DANDEA

1.1.

Dėl tam tikrų įmonių skatinamo agresyvaus mokesčių planavimo, derinamo su mokesčių vengimu, valstybių narių biudžetai netenka labai daug įplaukų. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su šiuo labai žalingu reiškiniu, kuo skubiau diegiant reikalaujamas mokesčių reglamentavimo priemones.

1.2.

Puikiai suvokdamas, kad kovos su agresyviu mokesčių planavimu iniciatyvos gali būti rezultatyvios tik tuo atveju, jeigu yra įgyvendinamos pasaulio mastu, EESRK pataria Komisijai ir valstybėms narėms tęsti ir intensyvinti derybas su tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai EBPO ir G20, siekiant parengti veiksmingo kovos su mokesčių vengimu reglamentavimo priemones.

1.3.

ESRK palankiai vertina Tarybos sprendimą, kuriuo patvirtinti Komisijos pasiūlyti jurisdikcijų pripažinimo mokesčių rojais kriterijai. Jis mano, kad ši priemonė taps svarbiu etapu kovojant su agresyviu mokesčių planavimu tiktai tuo atveju, jeigu minėtas sąrašas bus papildytas nuobaudomis, taikytinomis šioms jurisdikcijoms bei įmonėms, kurios ir toliau naudotų vadinamą agresyvų mokesčių planavimą vykdydamos savo finansines operacijas. Šios nuobaudos galėtų apimti draudimą susijusioms įmonėms pasinaudoti viešosiomis lėšomis.

1.4.

Komitetas rekomenduoja valstybėms narėms nebeskatinti konkurencijos mokesčių srityje, pasitelkiant gausius mokesčių srities sprendimus, kurie nėra pagrįsti operacijų ekonominiu turiniu, bet tam tikroms įmonėms jais suteikiamos nepagrįstos privilegijos prieš konkurentes.

1.5.

EESRK mano, kad apmokestinimo taisyklių suderinimas ir supaprastinimas turi tapti valstybių narių prioritetu. Be to, derinimo pastangos turi būti papildytos visišku mokestinio pobūdžio kliūčių panaikinimu.

1.6.

Dėl globalizacijos darbo rinkos srityje mokesčių našta buvo perkelta kapitalui, todėl išaugo darbo sąnaudos ir padidėjo nelygybė. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms, atliekant mokesčių srities reformas, numatyti galimybę perkelti mokesčių naštą iš užimtumo srities į finansų arba neigiamo poveikio aplinkai sritį.

1.7.

EESRK siūlo išplėsti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), taikant ją visoje bendrojoje rinkoje ir dar platesniu mastu. Tokiu veiksmu būtų sukurta geriau prognozuojama apmokestinimo sistema, kuri būtų palankesnė verslo pasauliui, ir sumažintos tarpvalstybinių investicijų prisitaikymo sąnaudos.

1.8.

EESRK rekomenduoja, kad konsoliduojant BKPMB taikoma apmokestinamojo pelno padalijimo formulė visų pirma būtų grindžiama pelno apmokestinimu toje vietoje, kur vykdyta veikla, iš kurios gautas pelnas. Taip būtų lengviau pasiekti priemonei patvirtinti reikalingą sutarimą. Jeigu naujausios Europos kovos su mokesčių vengimu priemonės neduos jokių rezultatų ir nebūtų pasiekti BKPMB tikslai, būtų galima nustatyti minimalų pelno mokesčio tarifą siekiant išvengti lenktyniavimo dėl žemesnių standartų.

1.9.

Kalbant apie ES biudžeto nuosavus išteklius, EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijas. Padidinus ES nuosavus išteklius, bus galima skirti didesnę paramą plėtros ir sanglaudos politikai valstybėse narėse.

1.10.

Bendroji valiuta yra vienas iš didžiausių ES pasiekimų. Dėl ES mokesčių sistemos susiskaidymo visas jos potencialas nėra iki galo išplėtotas. EESRK dar kartą siūlo panaudoti „mokesčių gyvatės“ modelį, panašų į „valiutų gyvatės“ (1) modelį, kuris buvo įdiegtas prieš įvedant bendrąją valiutą. Jis mano, kad pradžioje šis modelis galėtų būti taikomas trijų tipų mokesčių įplaukoms, iš kurių gaunama 90 proc. valstybių narių biudžetų pajamų: PVM, pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

1.11.

EESRK mano, kad kvalifikuotos daugumos sistema tiesioginių mokesčių srityje būtų galima labiau paremti pastangas suderinti pagrindinių mokesčių bazės nustatymo taisykles (2). Būtų galima sparčiau siekti pažangos remiant mokesčių politiką, nes šis žingsnis teigiamai paveiktų vidaus rinką ir sukurtų didelį augimo potencialą, kadangi suderinta priemone būtų gerokai sumažintos įmonių reikalavimų laikymosi išlaidos ir būtų sukurta geriau prognozuojama ES mokesčių sistema.

2.1.

Mokesčių sistema atlieka esminį vaidmenį kovojant už socialinį teisingumą ir teisingą ekonomiką. Taigi jai būdingas socialinis, kartų savitarpio santykių ir lyčių aspektas. Vyriausybės renka įplaukas, kurių lėšos naudojamos siekiant pakankamai ir nuolat finansuoti socialinės apsaugos ir socialinio draudimo sistemas bei piliečiams ir įmonėms teikiamas viešąsias paslaugas. Mokesčiai taip pat yra pagrindinė priemonė teisingiau paskirstyti pajamas ir turtą visuomenėje, taip sumažinant socialinę nelygybę.

2.2.

Dėl sukčiavimo mokesčių srityje ir mokesčių vengimo, taip pat agresyvaus mokesčių planavimo, kuriuo užsiima kai kurios tarpvalstybinę veiklą vykdančios didelės įmonės, bei juodosios rinkos veiklos didėja ekonominės krizės ir griežtų taupymo priemonių nulemta nelygybė, todėl tai yra labai pavojingi reiškiniai. Net ir apytiksliais paskaičiavimais, finansiniai nuostoliai, kuriuos patyrė valstybės narės dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, vertinami šimtais milijardų eurų.

2.3.

Dėl globalizacijos padidėjo kapitalo judėjimo apimtys ir sparta. Tendencija perkelti kapitalą į vietas, kuriose dėl palankesnio apmokestinimo galima gauti didesnę grąžą, sukėlė problemų vyriausybėms, nes jos, kurdamos savo mokesčių politiką, į tokį tarptautinį kapitalo judėjimą buvo priverstos atsižvelgti labiau nei į savo nacionalinius ekonominius ir socialinius prioritetus.

2.4.

Pastaraisiais metais dėl valstybių narių (3) skatinamos konkurencijos mokesčių srityje buvo galutinai prarastos mokesčių įplaukos, ir tai padarė poveikį ne tik pagrindinių viešųjų paslaugų, bet ir viešųjų investicijų finansavimui, o jos yra vienas pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Nors apmokestinimo lygio sumažinimas trumpuoju laikotarpiu gali atnešti naudos konkurenciją mokesčių srityje skatinančioms valstybėms, nustatyta, kad ilgalaikis biudžeto įplaukų sumažėjimas daro didžiulę žalą visos ekonomikos augimui (4). Valstybės narės skatina konkurenciją mokesčių srityje ne tik įvairiais atleidimais nuo vartojimo mokesčių ar pajamų mokesčio, bet ir priimdamos daugianacionalinėms įmonėms palankius mokesčių srities sprendimus.

2.5.

Dėl šiuo metu Europos Sąjungoje vyraujančio mokesčių reglamentavimo skirtumų, kai praktiškai kiekviena valstybė narė turi savą mokesčių sistemą, jos paprastai tampa labiau pažeidžiamos agresyvaus mokesčių planavimo atžvilgiu. Taigi nacionalinių biudžetų įplaukų nuostoliai gali būti dideli. Perteklinis apmokestinimo susiskaidymas kenkia bendrajai rinkai ir mažina ES konkurencingumą pagrindinių savo pasaulinių konkurenčių atžvilgiu. Mokesčių politiką suderinus ES lygmeniu, visų valstybių narių įplaukos gali padidėti, būtų sudaryta palankesnė aplinka verslui, supaprastėtų reglamentavimas ir sumažėtų reikalavimų laikymosi išlaidos. Suderinus apmokestinimą, turėtų nebelikti skirtingose valstybių narių mokesčių sistemose esančių spragų ir skirtumų.

2.6.

Visuomenės nuomonė labai aštriai reagavo į pastaraisiais metais kilusius skandalus, susijusius su labai turtingų įžymybių ir tarptautinių bendrovių veiksmais siekiant išvengti mokesčių. Vadinamieji „Panama Papers“, „LuxLeaks“ ar „Apple“ skandalai atskleidė finansines operacijas, kurių vertė siekia šimtus milijardų eurų ir kuriais siekta išvengti mokesčių mokėjimo valstybėse narėse.

2.7.

Atsisakius atleidimo nuo vartojimo mokesčių ir pajamų mokesčio, bet geriau suderinus apmokestinamąją bazę, gerokai padidėtų biudžeto įplaukos ir būtų paskatintos investicijos visoje vidaus rinkoje. Žinoma, kad dėl didelių prisitaikymo sąnaudų mažosios ir vidutinės įmonės turi nedideles galimybes patekti į kitų šalių rinkas ir jose investuoti.

2.8.

Tokiomis aplinkybėmis Europos Komisija Tarybos prašymu pateikė pasiūlymų dėl reglamentavimo priemonių, kuriomis būtų galima ne tik gerokai sumažinti mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo mastą, bet ir išvengti dvigubo įmonių apmokestinimo ES. Tačiau, kadangi tiesioginis apmokestinimas vis dar priskirtas išimtinei valstybių narių kompetencijai, pasiekta nedidelė pažanga, o dėl tam tikrų Komisijos pasiūlytų priemonių Taryboje susitarti nepavyko.

2.9.

Vienos svarbiausių Europos Komisijos pasiūlytų kovos su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu priemonių yra automatinių informacijos mainų (EADR) tarp nacionalinių mokesčių administratorių mechanizmo tobulinimas, bendrosios nepiktnaudžiavimo taisyklės įtraukimas į bendrovių veiklos reglamentavimą, pareigos teikti gauto pelno ir nuo jo sumokėtų mokesčių ataskaitas pagal šalis nustatymas tarptautinėms bendrovėms ir grįžimas prie bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) nustatymo projekto. Be to, buvo imtasi daug priemonių siekiant sumažinti sukčiavimą PVM erdvėje ir pavyko 15 proc. sumažinti pajamų praradimą („PVM nepriemoka“).

2.10.

Be to, Komisija aktyviai dalyvavo EBPO vykusiame derybų procese, kurio rezultatu 2015 m. tapo vadinamojo BEPS susitarimo (dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo veiksmų plano) pasirašymas. Tai standartas, kuriuo siekiama sukurti griežtesnes tarptautinės prekybos apmokestinimo taisykles ir konkrečiai kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo veiksmais. Valstybės narės šiuo metu diegia šiame standarte nustatytas priemones ir ėmėsi papildomų šios srities priemonių.

3.1.1.

Dėl tam tikrų įmonių skatinamo agresyvaus mokesčių planavimo valstybių narių biudžetai netenka didelės dalies įplaukų. EESRK laikosi nuomonės, kad agresyvus mokesčių planavimas mažina valstybių narių apmokestinimo bazes ir verčia valstybes nares didinti mokesčius, todėl pats savaime yra amoralus, daro didelį neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui ir iškreipia mokesčių sistemų lygybę mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Iš tikrųjų daugeliu atvejų piliečiai ir mažosios įmonės moka didesnius mokesčius negu didžiosios bendrovės. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms dėti daugiau pastangų siekiant kuo skubiau įdiegti taisykles, kuriomis būtų siekiama kovoti su šiuo labai žalingu reiškiniu.

3.1.2.

EBPO lygmeniu vykusiose derybose dalyvavo daugiau kaip šimtas šalių ir pavyko sukurti nemažai į Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) įtrauktų priemonių. Nuostatas, kuriomis siekiama kovoti su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, pavyks sėkmingai įgyvendinti tiktai tuo atveju, jeigu jos taps tarptautiniu mastu priimtais standartais. EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms tęsti ir intensyvinti derybas su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant sukurti veiksmingas kovos su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu reglamentavimo priemones ir tinkamai jas įgyvendinti.

3.1.3.

Taryba patvirtino Komisijos pasiūlytus jurisdikcijų, pripažintų mokesčių rojais, sąrašo sudarymo kriterijus. Jis mano, kad ši priemonė taps svarbiu etapu kovojant su agresyviu mokesčių planavimu tiktai tuo atveju, jeigu minėtas sąrašas bus papildytas nuobaudomis, taikytinomis šioms jurisdikcijoms bei įmonėms, kurios ir toliau naudotų vadinamą agresyvų mokesčių planavimą vykdydamos savo finansines operacijas. Šios nuobaudos galėtų apimti draudimą susijusioms įmonėms pasinaudoti viešosiomis lėšomis, net ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

3.1.4.

Sprendimų dėl mokesčių sistema įdiegta Komisijos iniciatyva 2015 m. kaip privalomų automatinių informacijos mainų dalis. Valstybės narės turėtų naudotis šia sistema, siekdamos išaiškinti sprendimus dėl mokesčių, kuriais, atleidžiant įmones nuo mokesčių ir taip suteikiant galimą nepagrįstą valstybės pagalbą, iškraipoma konkurencija rinkoje. Komitetas rekomenduoja valstybėms narėms nebeskatinti konkurencijos mokesčių srityje, pasitelkiant gausius mokesčių srities sprendimus, kurie nėra pagrįsti operacijų ekonominiu turiniu, bet tam tikroms įmonėms jais suteikiamos nepagrįstos privilegijos prieš konkurentes.

3.2.1.

ES mokesčių sistemos susiskaidymas kenkia bendrajai rinkai, nes mažina tarpvalstybinio investavimo galimybes, ypač MVĮ atveju. EESRK mano, kad apmokestinimo taisyklių suderinimas ir supaprastinimas turi tapti valstybių narių prioritetu. Be to, derinimo pastangos turi būti papildytos visišku mokestinio pobūdžio kliūčių panaikinimu.

3.2.2.

Dėl globalizacijos darbo rinkos srityje mokesčių našta buvo perkelta kapitalui, todėl išaugo darbo sąnaudos ir padidėjo nelygybė. EESRK rekomenduoja perkelti mokesčių naštą iš užimtumo srities į finansų arba neigiamo poveikio aplinkai sritį.

3.2.3.

Komisija neseniai dar kartą pateikė pasiūlymą sukurti didelę bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kurios apyvarta viršytų 750 mln. EUR. Įgyvendinus šį Komisijos pasiūlymą, gali pavykti suderinti Europos Sąjungos įmonių pajamų apmokestinimo sistemą. Jei ši sistema bus veiksminga, sudarydama sąlygas kurti darbo vietas ir paskatinti investicijas dėl pagerėjusio biudžeto įplaukų surinkimo, taip pat leis sukurti labiau prognozuojamą bei verslui palankesnę apmokestinimo sistemą, tokiu atveju EESRK siūlo ją taikyti ES ir netgi platesniu mastu.

3.2.4.

EESRK laikosi nuomonės, kad konsoliduojant BKPMB taikoma apmokestinamojo pelno padalijimo formulė visų pirma turėtų būti grindžiama pelno apmokestinimu toje vietoje, kur vykdyta veikla, iš kurios gautas pelnas. Taip būtų lengviau pasiekti priemonei patvirtinti reikalingą sutarimą. Jeigu naujausios Europos kovos su mokesčių vengimu priemonės neduos jokių rezultatų ir nebūtų pasiekti BKPMB tikslai, būtų galima nustatyti minimalų pelno mokesčio tarifą siekiant išvengti lenktyniavimo dėl žemesnių standartų.

3.2.5.

Padidinus ES nuosavus išteklius, bus galima skirti didesnę paramą plėtros ir sanglaudos politikai valstybėse narėse. Būtent todėl EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijas.

3.2.6.

Turėdamas omenyje pastangas suderinti ES mokesčių sistemas, EESRK dar kartą siūlo panaudoti „mokesčių gyvatės“ modelį, panašų į „valiutų gyvatės“ modelį, kuris buvo įdiegtas prieš įvedant bendrąją valiutą. Jeigu politikos formuotojai nuspręs, kad šis mechanizmas gana sunkiai įgyvendinamas dėl to, kad valstybėse narėse galiojančios mokesčių sistemos yra sudėtingos, EESRK nuomone, pradžioje šis modelis galėtų būti taikomas trijų tipų mokesčių įplaukoms, iš kurių gaunama 90 proc. valstybių narių biudžetų pajamų: PVM, pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

3.2.7.

Pagal Europos Sąjungos sutartį tiesioginį apmokestinimą toliau valdo valstybės narės. EESRK mano, kad kvalifikuotos daugumos sistema tiesioginių mokesčių srityje būtų galima labiau paremti pastangas suderinti pagrindinių mokesčių bazės nustatymo taisykles. Būtų galima sparčiau siekti pažangos remiant mokesčių politiką, nes šis žingsnis teigiamai paveiktų vidaus rinką ir sukurtų didelį augimo potencialą, kadangi suderinta priemone būtų gerokai sumažintos verslo pritaikymo sąnaudos ir būtų sukurta geriau prognozuojama ES mokesčių sistema.

3.2.8.

Euro zonoje – regione, kuriame cirkuliuoja bendroji valiuta ir kuris ateityje apims didžiąją dalį valstybių narių – būtinas mokesčių ir gerovės sistemų suderinimas. Atsižvelgiant į pinigų politikos ekspertų išreikštas nuomones, dėl euro zonos mokesčių sistemų susiskaidymo pastarosios ekonomikos ir finansų krizės padariniai buvo dar sunkesni. Jei nebus ieškoma išeičių iš problemiškos padėties, kai bendra valiuta naudojama ekonominėje zonoje, kurioje veikia skirtingos mokesčių sistemos, susilpnės bendroji rinka. Suderinus pagrindinių mokesčių bazes, sumažės įmonių prisitaikymo prie mokesčių sistemos sąnaudos ir atsiras papildomų lėšų, kurias jos galės skirti investicijoms, moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

3.2.9.

Pelno apmokestinimo srityje įdiegus diferencijuotą sistemą, kuri skatintų įmones pelną investuoti, būtų sudarytos palankios sąlygos ekonomikos augimui ir papildomų darbo vietų kūrimui ES. Be to, ekonomikos augimą būtų galima paskatinti nebeatleidžiant nuo mokesčių tų įmonių, kurios didžiąją savo pelno dalį skiria išmokėti dividendams.

3.2.10.

Euro zonoje pagal konvergencijos principą suderinus mokesčių sistemas ir taikant tinkamą apmokestinimą, bus gauta lėšų viešosioms investicijoms, o privačiajam sektoriui bus sudarytos palankesnės sąlygos investuoti.

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/23

Pranešėjas:

Mário SOARES

Bendrapranešėjis:

Josep PUXEU ROCAMORA

1.1.

Lotynų Amerikos ir Karibų regionas, šiandien susivienijęs į Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendriją (CELAC) jau daug amžių vadovaujasi tais pačiais bendrą pasaulio viziją formuojančiais principais ir vertybėmis kaip ir Europa. Todėl sustiprinus ES ir CELAC bloką ir įgyvendinant bendrą kovos su pasauliniais iššūkiais strategiją bus užtikrinta didesnė ir veiksmingesnė įtaka tarptautinėje arenoje.

1.2.

Europa ir jos valstybės narės yra didžiausios investuotojos LAK šalyse ir svarbiausios jų partnerės; amžiams bėgant užmegzta politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir istorinių ryšių, kuriuos taip pat atspindi kasmet vykstantys valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimai, parlamentinė asamblėja, sudaromi įvairūs susitarimai ir, visų svarbiausia, sukurtas platus socialinis tinklas.

1.3.

Dėl naujų pasaulinių iššūkių reikia šį bloką sustiprinti ir visų pirma apibrėžti naują strategiją, kuri būtų ne vien formalumas ir skambi deklaracija ir pasaulinėje arenoje nuskambėtų stipriu ir ryžtingu balsu. Naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis Lotynų Amerikos regionas pabrėžia, kad strateginę pirmenybę teikia ES išorės politikai.

1.4.

EESRK džiaugiasi galėdamas pranešti, kad Europos Parlamento užsienio reikalų komisija nagrinėja rezoliuciją šiuo klausimu, atsižvelgdama į tai, kad CELAC yra svarbi ES partnerė ir kad ES išorės veiksmų su CELAC prioritetai turėtų padėti sustiprinti politinį dialogą ir bendradarbiavimą migracijos, klimato kaitos, atsinaujinančiosios energijos, kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse ir sutvirtinti politinius, kultūrinius ir socialinius bei ekonominius santykius.

1.4.1.

EESRK tikisi, kad kitame lapkričio 26–27 d. įvyksiančiame valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime bus aptarti iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduriama pasaulyje ir planetoje, ir bus parengta strategija siekiant sustiprinti strateginius, politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius abiejų regionų santykius.

1.4.2.

Jis ragina daryti pažangą siekiant bendro Europos Sąjungos ir CELAC susitarimo, į kurį būtų įtraukti veiklos principai politinio dialogo, bendradarbiavimo ir darnaus vystymosi srityje. Tai galėtų būti pagrindas pasaulinio masto geopolitinei intervencijai ir padidintų mūsų regionų įtaką tarptautinėje arenoje;

1.4.3.

EESRK ragina visus ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų šalių politinius lyderius pripažinti ir vertinti pilietinės visuomenės dalyvavimą. Todėl svarbu:

1.4.4.

Komitetas dar kartą patvirtina, kad pilietinės visuomenės prioritetiniai tikslai, be kita ko, yra demokratijos stiprinimas, darni žmogaus raida, teisingumas ir socialinė sanglauda, gamtos išteklių ir aplinkos apsauga, visiškas žmogaus teisių ir darbo standartų paisymas, deramo darbo ateitis ir kova su nelygybe.

1.4.5.

EESRK mano, kad jo užduotis yra aktyviai dalyvauti visuose pasaulio, kuriame būtų galima taikiai gyventi nepaisant skirtumų ir palaikant dialogą, kūrimo procesuose, kuriant pasaulį, kuriame visos šalys ir visos tautos galėtų rasti savo raidos kelią ir pagal savo kultūrą kurti demokratinę, įtraukią ir klestinčią visuomenę. EESRK pageidauja dalyvauti šiame procese.

2.1.

Šiuo metu pasaulis susiduria su įvairiausiais sunkiai išsprendžiamais iššūkiais: spartėja klimato kaita, daugėja ginkluotų konfliktų, dėl kurių namus turi palikti tūkstančiai pabėgėlių, vėl įsitvirtina nacionalizmas ir vienašališkas požiūris į konfliktų sprendimą, netgi vėl kyla branduolinė grėsmė.

2.2.

Pasaulinė prekyba išsivystė taip, kad bent jau politiniu požiūriu galėtų paskatinti geresnę pusiausvyrą tarp skirtingų pasaulio šalių, tačiau ji išlaiko, o kartais net didina, skirtumus tarp turtingų ir vargšų net ir tame pačiame regione ar šalyje.

2.3.

Daugelyje pasaulio vietų nepakankamai paisoma žmogaus teisių ir tarptautinių Jungtinių Tautų ar TDO standartų, o moterų, vaikų, etninių, religinių ir kultūrinių mažumų teisės toliau pažeidinėjamos; be to, ne visada gerbiamos pagrindinės laisvės, todėl kyla grėsmė gyventojų saugumui ir gyvenimo kokybei.

2.4.

Paryžiuje pasirašytam susitarimui dėl klimato kaitos buvo plačiai pritarta net tokiose šalyse, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija, kurios tradiciškai nelinkusios įsipareigoti šioje srityje. Šiandien šiam susitarimui grėsmę kelia naujoji JAV administracija, kuri pranešė, kad ketina pasitraukti iš šio susitarimo, todėl sustabdomas Švariosios energijos planas – 2015 m. įgyvendinti pradėtas teisės aktas, kuriuo siekiama sumažinti energetikos sektoriuje išmetamų teršalų kiekį ir padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybą.

2.5.

Po laikotarpio, kai pasaulis, atrodytų, buvo atgavęs šiokią tokią pusiausvyrą, 2007 m. prasidėjusi gili finansų krizė net ir išsivysčiusiose šalyse privertė pajusti nepakankamos rinkų kontrolės socialinius padarinius. Konfliktai ne sušvelnėjo, o dar labiau paaštrėjo ir pabrėžiami skirtingi šalių ir regionų interesai.

2.6.

Europoje vėl atsiskleidę dideli skirtumai, darantys poveikį ES ir Rusijos arba ES ir Turkijos (šalies, kuri vis dar vykdo derybas dėl stojimo į ES) bendradarbiavimui, rodo, kad ši trapi pusiausvyra buvo prarasta arba kad jai kyla grėsmė.

2.7.

Dėl naujos JAV administracijos išrinkimo, visų pirma nelabai aiškios jos veiklos krypties ir akivaizdžiai mažesnio palankumo ES, tarptautinės aplinkybės taps dar sudėtingesnės. Derybų dėl TPIP susitarimo sustabdymas, Jungtinių Tautų įspėjimas, kad vykdant jų veiklą ne visada bus vadovaujamasi šios organizacijos sprendimų priėmimui taikomais kriterijai, partnerystės susitarimo su Ramiojo vandenyno regiono šalimis neratifikavimas, bandymai keisti migracijos politiką ir abejojimas šalių sąjungininkių įprastine praktika kuria netikrumą ir prisideda prie tarptautinio nestabilumo.

2.8.

Šias ir kitas grėsmes galima pašalinti tik prisiimant derybose nustatytus ir įmanomus įsipareigojimus, tačiau tuo pat metu jie turi būti privalomi, kad būtų rasta tikrų sprendimų, kurie bus sudėtingesni ir privalės būti daugiašaliai.

3.1.

EESRK mano, kad jei Europa nori ir toliau atlikti vadovaujamąjį vaidmenį esamomis sudėtingomis tarptautinėmis aplinkybėmis, jai reikalingos partnerės ir sąjungininkės, kurios gali ne tik bendradarbiauti vystymosi ir prekybos srityje, bet ir iš esmės vadovaujasi tomis pat vertybėmis ir principais. Tai gali ir turi būti Europos Sąjungos pridėtinė vertė.

3.2.

Iki šiol Europa vykdė Lotynų Amerikai ir Karibų šalims skirtą strategiją, pagrįstą, be kita ko, šiais elementais:

3.3.

Šios strategijos politinė išraiška yra Europos ir Lotynų Amerikos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimas ir vėlesnis CELAC ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) aukščiausio lygio susitikimas ir abiejų regionų strateginės partnerystės parlamentinis organas.

3.4.

Pasauliniu lygiu Europa tvirtai įsipareigojo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimų tikslų. ES įsipareigojo:

3.5.

Šiuo požiūriu tvirtas ES ir CELAC blokas turėtų daugiau įtakos pasaulinėje arenoje ir labai padėtų išsaugoti šias vertybes, kuriomis vadovaujasi tiek ES, tiek CELAC apskritai; todėl atrodytų atėjo laikas paklausti, ar šios strategijos, kuri be abejonės, davė laimėjimų ir vertingų rezultatų, pakanka sprendžiant pasaulines problemas, su kuriomis susiduria abu regionai.

3.6.

EESRK mano, jog būtini rimti tarpregioniniai debatai, kurių metu būtų atvirai nurodyti ne tik pasiekti laimėjimai, bet ir išliekantys trūkumai ar apribojimai, padarytos išvados dėl ankstesnės veiklos, reaguojama į esamus iššūkius ir užtikrintas vadovavimasis bendromis vertybėmis ir principais ir tokiu būtų kuriami santykiai, pagrįsti atnaujintu ir platesniu bendradarbiavimu ir būsimu legitimumu.

4.1.

Tarptautinė padėtis suteikia naują galimybę užmegzti tvirtesnius ir veiksmingesnius Lotynų Amerikos bei Karibų valstybių ir Europos ryšius, kuriuos vertėtų įtvirtinti būsimame ES ir MERCOSUR šalių susitarime (2). Šis susitarimas yra sudėtingas uždavinys ES, nes, jei jis bus priimtas, visas Lotynų Amerikos regionas, išskyrus Boliviją ir Venesuelą, užmegztų glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su ES. Be to, Meksikai itin svarbu iš naujo derėtis dėl susitarimo, o Europa turi galimybę atlikti reikšmingesnį vaidmenį atsižvelgiant į numatomą Meksikos ir JAV prekybos sumažėjimą.

4.2.

ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių santykiai turi parodyti, kad jie naudingi visiems, tiek Europos, tiek Lotynų Amerikos bei Karibų valstybėms ir visų pirma jų gyventojams.

4.3.

Gamybinės investicijos abiejuose regionuose yra svarbus vystymosi politinių, socialinių, aplinkos ir ekonominių aspektų sąveikos elementas. ES ir jos valstybės narės vis dar yra pagrindinės investuotojos šiame regione. Lotynų Amerikos ir Karibų valstybės yra antra pagal dydį ES prekybos partnerė, o CELAC su Europos Sąjunga kartu sudaro trečdalį Jungtinių Tautų narių ir sukuria apie 25 proc. pasaulinio BVP.

4.4.

Glaudesnė Lotynų Amerikos ir Europos Sąjungos partnerystė suteiktų galimybę paspartinti ekonomikos augimą, struktūrinius pokyčius sektoriuose, kuriuose intensyviai naudojamasi žiniomis, sumažinti skurdą, padidinti socialinę įtrauktį ir apsaugoti aplinką.

Visa tai turėtų padėti:

4.5.

Tai sudarytų palankesnes sąlygas abiejų regionų ekonominei ir socialinei gerovei, kas be abejonės paskatintų darbo vietų kūrimą, pavyzdžiui:

4.6.

ES ir CELAC turi ne tik iššūkių, bet ir teigiamo vystymosi galimybių abiems regionams svarbiose srityse, kurios būtų iš esmės sustiprintos bendrais veiksmais, pavyzdžiui:

4.7.

EESRK mano, kad viešųjų veiksmų ir privataus sektoriaus ryšiu reikėtų siekti skatinti ekonomikos vystymąsi, geresnį įmonių bendradarbiavimą ir finansines investicijas į augimą; pabrėžia būtinybę kovoti su šešėline ekonomika, nepakankamu MVĮ išsivystymu ir mažu konkurencingumu; ragina sudaryti sąlygas ir pagerinti judumą tarp abiejų regionų užtikrinant abipusį darbo teisių nuoseklumą ir skatinant socialinės apsaugos sistemų koordinavimą.

4.8.

EESRK mano, jog itin svarbu gerinti abiejų regionų santykių supratimą, o ekonomiką, žmogaus teises ir darnų vystymąsi laikyti nedaloma visuma. Jei norime įgyvendinti veiksmų planą ir bendrą darbotvarkę, kurie padėtų atremti svarbiausius mūsų pasaulio iššūkius, pavyzdžiui, skurdo, klimato kaitos ir ginkluotų konfliktų, itin svarbus bendradarbiavimas ir tarpusavio parama.

5.1.

Abiejų regionų organizuotos pilietinės organizacijų vertę, vaidmenį ir aktyvų dalyvavimą, tai, kad jos keičiasi patirtimi, kartu imasi projektų, kartu aktyviai dalyvauja sutartoje veikloje reikėtų gerbti, pripažinti ir laikyti pagrindiniais naujų strateginių santykių elementais.

5.2.

Savo ruožtu EESRK mano, kad abiejų regionų pilietinė visuomenė turi galimybę ir didelį iššūkį, nes šių dviejų regionų santykiams reikalinga atnaujinta dimensija, kuri nenuvertintų ir nepamirštų jau pasiektų rezultatų, tačiau skatintų laikytis gilesnio politinio ir strateginio požiūrio.

5.3.1.

Nors pastaraisiais metais organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo vis dažniau pripažįstamas kaip itin svarbus stiprinant abiejų regionų strategiją, tačiau iš tiesų ji vis dar susiduria su apribojimais, kurie užkerta kelią veiksmingesniam ir efektyvesniam dalyvavimui, visų pirma dėl to, kad:

5.4.1.

Siekiant įveikti šiuos apribojimus, reikalingas veiksmų planas ir darbotvarkė, kuri:

5.5.

EESRK pabrėžia, kad visos ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų valstybių derybos būtų sėkmingos, itin svarbu formalizuoti struktūrinį dialogą su organizuota pilietine visuomene, užtikrinti veiksmingą jos dalyvavimą visuose derybų etapuose ir įgyvendinant bei vertinant jų rezultatus. Šiuo požiūriu EESRK labai teigiamai vertina ES ir Čilės jungtinio konsultacinio komiteto įsteigimą, prie kurio prisidėjo pats Komitetas ir Čilės pilietinės visuomenės organizacijos.

5.6.

EESRK patvirtina, kad Europos ir Lotynų Amerikos pilietinės visuomenės prioritetiniai tikslai, be kita ko, yra demokratijos stiprinimas, darni žmonijos raida, teisingumas ir socialinė sanglauda, gamtos išteklių ir aplinkos apsauga, visiškas žmogaus teisių ir deramo darbo paisymas.

5.7.

Ne kartą nurodyta, kad svarbi problema stebint ES santykius su Lotynų Amerika ir Karibų valstybėmis ir viena didžiausių kliūčių, neleidžiančių pilietinei visuomenei laiku parengti pasiūlymų, yra Europos bei Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių organizuotos pilietinės visuomenės struktūrinės ir plačios prieigos prie informacijos stoka. EESRK dar kartą patvirtina, kad prieiga prie informacijos turi būti viena iš pagrindinių sričių abiejų regionų santykių srityje, todėl būtina nustatyti aiškias taisykles ir procedūras dėl prieigos prie šios informacijos ir jos sklaidos.

5.8.

Jei susitarimus pasirašančios šalys iš tiesų vertina pilietinės visuomenės dalyvavimą, jos turi nuo pat pradžių numatyti reikalingų ir pakankamų materialinių išteklių visoms susitarimuose numatytoms dalyvavimo priemonėms, kad pilietinė visuomenė galėtų atlikti jai pavestas užduotis.

5.9.

EESRK teigiamai vertina, kad ES ir LAK fondas tapo tarptautine organizacija, kuri gali tapti svarbiu elementu darant naują postūmį abiejų regionų partnerystei, ir kartoja savo 2012 m. Santjago (Čilė) deklaracijoje pateiktą pasiūlymą ES ir CELAC valstybių vadovams, kad į šio fondo darbo programą reikėtų įtraukti tikrą ir veiksmingą partnerystę su institucijomis, atstovaujančiomis abiejų žemynų pilietinės visuomenės organizacijoms.

5.10.

EESRK ragina, kad priimama politika ir priemonėmis būtų siekiama padidinti abiejų regionų santykių nuoseklumą ir teigiamą poveikį, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir aktualumas ir kad dalyvaujančios pilietinės visuomenės organizacijos prisiimtų atsakomybę už jas.

6.1.

2017 m. spalio 26–27 d. Salvadore vyks Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas (ES-CELAC). Atsižvelgiant į šąlančius JAV ir Lotynų Amerikos santykius, EESRK mano, kad šio aukščiausio lygio susitikimo metu daugiausiai dėmesio reikėtų skirti ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų valstybių politinių, prekybos ir strateginių ryšių stiprinimui.

6.2.

EESRK rekomenduoja abiejų regionų politiką formuojantiems asmenims vis aktyviau imtis priemonių ir atlikti vis svarbesnį vaidmenį skatinant apsaugoti planetą, kovoti su klimato kaitos poveikiu, išsaugoti biologinę įvairovę ir darnų vystymąsi, propaguoti žmonių gerovę, padėti panaikinti skurdą, užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatinti aukštos kokybės švietimą ir sveikatos priežiūrą visiems, užtikrinti lyčių lygybę ir gerbti skirtingas kultūras, ginti taiką, vertinti pasaulinių organizacijų vaidmenį ir išsaugoti daugiašališkumą.

6.3.

EESRK mano, kad jo užduotis yra aktyviai dalyvauti visuose pasaulio, kuriame būtų galima taikiai gyventi nepaisant skirtumų ir palaikant dialogą, kūrimo procesuose; kuriant pasaulį, kuriame visos šalys ir visos tautos galėtų rasti savo raidos kelią ir pagal savo kultūrą kurti demokratinę, įtraukią ir klestinčią visuomenę. EESRK pageidauja dalyvauti šiame procese.

6.4.

Jis ragina visus ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų šalių politinius lyderius pripažinti ir vertinti pilietinės visuomenės dalyvavimą siekiant įtraukti kuo didesnį gyventojų skaičių į sprendimų priėmimo procesus. Nenorėdamas nieko išskirti EESRK mano, kad labiau struktūrinio pobūdžio ir veiksmingesniam bendradarbiavimui sąlygas sudaro institucinis ir institucinio pobūdžio bendradarbiavimas.

6.5.

Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Lotynų Amerika ir Karibų valstybėmis politikos prioritetas turėtų būti skatinti deramą darbą; šiuo požiūriu reikėtų prisiimti konkrečių įsipareigojimų nepažeisti pagrindinių TDO konvencijų ir jomis vadovautis, o į ES ir LAKR derybas ir visas politikos sritis reikėtų įtraukti priemonių atitikčiai tikrinti dalyvaujant pilietinei visuomenei ir profesinėms sąjungoms.

6.6.

Esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis EESRK mano, kad partnerystės, prekybos, politinio dialogo susitarimai ir strateginė partnerystė vis dar yra svarbios priemonės, tačiau ne vienintelė galima išeitis. Šiuo metu svarbu, kad tie, kurie vadovaujasi tomis pat kultūros, istorinėmis ir politinėmis vertybėmis ir vizija, suprastų būtinybę sudaryti strateginį bloką, galintį daryti įtaką tarptautinėje arenoje. Susitarimai turėtų būti šio supratimo padarinys, o ne priemonė jį pasiekti.

6.7.

EESRK ragina daryti pažangą siekiant bendro Europos Sąjungos ir CELAC susitarimo, į kurį būtų įtraukti veiklos principai politinio dialogo, bendradarbiavimo ir darnaus ir ekonomikos vystymosi srityje. Tai galėtų tapti geopolitinių veiksmų pagrindu pasauliniu mastu apibrėžiant intervencijos būdą, jei iškiltų grėsmė bendriems mūsų principams ir vertybėms.

6.8.

EESRK mano, kad itin svarbu pripažinti organizuotos pilietinės visuomenės, kaip subjekto, kuris padeda formuoti bendrą supratimą, sudarantį sąlygas, skatinantį ir pirmenybę teikiantį pasaulinės taikos užtikrinimui, darniam vystymuisi, sąžiningai prekybai ir visų tautų ir regionų gerovei, dalyvavimą.

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/30

Pranešėja

Franca SALIS-MADINIER (FR-II)

Bendrapranešėjis

Jukka AHTELA

1.1.

EESRK mano, kad šiuo laikotarpiu, kai vyksta didelės skaitmeninės, ekologinės ir demografinės permainos, lemiančios esminius pokyčius darbuotojams, darbdaviams ir jų kaip socialinių partnerių santykiams, labiau nei kada nors anksčiau būtina pripažinti socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų visais lygmenimis vaidmenį ir jį stiprinti.

1.2.

EESRK mano, kad dabartinės permainos yra tokio masto, kad joms apsvarstyti reikia bendrų, visapusiškų ir įtraukių diskusijų. Jų metodas grindžiamas socialiniu dialogu visais lygmenimis ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu siekiant nuolat ieškoti naujų svarbių sprendimų, teikti pasiūlymus ir kurti rytdienos pasaulį.

1.3.

Dalyviai, t. y. socialiniai partneriai, turi protingai vertinti sparčius ir plataus masto pokyčius, ryžtingai apriboti neigiamą jų poveikį ir tikėti, kad dalijimosi ekonomika gali paskatinti teigiamas permainas ir galimybes, kuriomis reikia pasinaudoti.

1.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad pagrindiniai socialinio dialogo tikslai ir principai galioja ir naujojoje darbo rinkoje. Socialinis dialogas, kuris, be kita ko, apima darbuotojų informavimą, konsultavimąsi su jais ir jų dalyvavimą, turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir nacionalinės praktikos laikymusi.

1.5.

Komitetas savo nuomonėse nuolat pabrėžė didelę socialinio dialogo svarbą plėtojant naujas darbo formas (1). Socialiniam dialogui turi tekti pagrindinis vaidmuo įmonėse visais susijusiais lygmenimis, tačiau jis turi vykti visapusiškai gerbiant socialinių partnerių savarankiškumą.

1.6.

EESRK mano, kad šiuo metu negalima numatyti visų būsimų skaitmeninės ekonomikos galimybių ir iššūkių. Socialinio ir pilietinio dialogo vaidmuo yra ne priešintis šioms permainoms, o jas geriau nukreipti, kad jos būtų visapusiškai naudingos ekonomikos augimui, inovacijų skatinimui, įgūdžių stiprinimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir tvariam bei solidariam socialinės apsaugos sistemos finansavimui.

1.7.

EESRK jau yra nurodęs, kad reikia svarstyti su interneto platformų darbuotojais susijusį profesinių sąjungų atstovavimo ir kolektyvinių derybų klausimą (2). Todėl reikia šalinti kliūtis naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir TDO konvencijose įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis (3).

1.8.

Skaitmeninimas turi įtakos tradicinėms valdymo ir administravimo formoms, todėl reikia pereiti prie dalyvaujamojo valdymo ir nustatyti kolektyvines taisykles. Pagal šį naują valdymo modelį turi būti numatytos sąlygos darbuotojams pateikti savo poziciją ir dalyvauti sprendžiant problemas, aktyviau dalytis patirtimi siekiant stiprinti bendrą pagrindą, ugdyti profesinius įgūdžius ir optimaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius inovacijų ir įmonių plėtros procesuose.

1.9.

Tačiau EESRK taip pat pripažįsta, kad dėl naujų darbo formų, kurioms kuriantis nebelieka tarpininkavimo ir nuolat vyksta spartūs pokyčiai, reikia keisti socialinio dialogo struktūrą ir taisykles.

1.10.

EESRK rekomenduoja gerbti socialinių partnerių, kurie per kolektyvines derybas įsipareigoja pasiūlyti novatoriškus socialinio dialogo būdus ir rasti tradicinių įmonių ir skaitmeninės ekonomikos darbdavių ir darbuotojų poreikius atitinkančius sprendimus, savarankiškumą.

1.11.

EESRK šioje nuomonėje pateikia keletą pradinės patirties pavyzdžių, novatoriškų sprendimų, profesinių sąjungų veiklos atvejų ir kolektyvinių derybų rezultatų, kurie padeda spręsti tokių permainų keliamus iššūkius.

1.12.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimas ir jo poveikis užimtumui turėtų būti ES ir visų valstybių narių prioritetas ir pagrindinė socialinio dialogo tema. EESRK rekomenduoja:

1.13.

Vykstant didžiuliams pokyčiams darbo pasaulyje tampa svarbus glaudesnio socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo klausimas. EESRK jau yra pabrėžęs, kad reikia aiškiai suprasti, kuo skiriasi socialinis dialogas ir pilietinis dialogas, tačiau, nors šie dialogai negali būti sujungti į bendrą visumą, jų negalima ir visiškai atskirti (4). Be kita ko, viena iš šioje nuomonėje nurodomų iniciatyvų yra išsamios konsultacijos vyriausybiniu lygmeniu, į bendras diskusijas dėl skaitmeninimo poveikio įtraukiant kitus suinteresuotuosius pilietinės visuomenės subjektus.

2.1.

Kaip ir 1985 m., kai socialiniams partneriams ir socialiniam dialogui buvo sukurtas teisinis pagrindas ir suteiktas svarbus vaidmuo Europos integracijos procese, EESRK rekomenduoja šiuo esminių pokyčių laikotarpiu stiprinti socialinių partnerių vaidmenį visais lygmenimis ir kartu pripažinti pilietinės visuomenės atstovų vaidmenį.

2.2.

Atsižvelgiant į tai, kad atsiranda naujų fragmentuoto darbo formų ir didėja netradiciniais būdais dirbančių asmenų skaičius, būtina šiuos darbuotojus labiau įtraukti, juos informuoti ir daugiau su jais konsultuotis, taip pat nustatyti kolektyvines teises ir nuostatas dėl darbo laiko ir socialinių teisių (5).

3.1.

Eurobarometro duomenimis (6), 17 proc. Europos piliečių naudojasi skaitmeninėmis platformomis kaip klientai ir darbuotojai. Didžioji jų dalis turi aukštą kvalifikaciją ir yra miestų gyventojai. Tačiau tik 5 proc. šių piliečių skaitmeninėse platformose teikia paslaugas ir dirba reguliariai, o 18 proc. jų tai daro retkarčiais. Atvejai, kai darbas platformose yra pagrindinė veikla, vis dar reti, tačiau jų daugėja. Skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas daro gerokai didesnį poveikį darbui tradicinėse įmonėse, todėl norint, kad būtų atsižvelgta į darbą skaitmeninėse platformose, socialiniame dialoge turi būti skiriamas dėmesys šiems pokyčiams, dėl kurių iš esmės keičiasi darbo pobūdis ir organizavimas.

3.2.

EESRK prašo išanalizuoti patalkos darbuotojų (angl. crowd-workers) sutartinę padėtį ir naujas darbo santykių formas, taip pat tarpininkų įsipareigojimus derybose dėl darbo sąlygų. Būtina išsamiau paaiškinti šias darbo formas ir taikomą mokesčių ir socialinės apsaugos sistemą.

3.3.

EESRK rekomenduoja, kad Europos Komisija, EBPO ir TDO bendradarbiautų su socialiniais partneriais ir parengtų reikiamas nuostatas dėl internetu dirbančių asmenų ir dirbančiųjų pagal naujus darbo santykius deramų darbo sąlygų ir apsaugos. EESRK mano, kad būtų naudinga sukurti ES lygmens metodiką, bet kartu pažymi, kad didžiąją dalį darbo reikės atlikti nacionaliniu sektorių lygmeniu arba darbo vietoje (7).

3.4.

EESRK yra ypač susirūpinęs dėl keliamų abejonių profesinių sąjungų atstovavimu skaitmeninio sektoriaus darbuotojams ir jų teisėmis į kolektyvines derybas. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie yra panašioje padėtyje kaip samdomi darbuotojai, būtų galima taikyti konkurencijos taisykles. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atitinkamo darbuotojo statusą, o samdomų darbuotojų atveju būtina panaikinti kliūtis, kurios trukdo šiuos darbuotojus įtraukti į kolektyvines derybas ir jiems neleidžia būti atstovaujamiems profesinių sąjungų (8).

4.1.

EESRK mano, kad vieni pagrindinių socialinio dialogo klausimų skaitmeniniame amžiuje – užimtumas, profesinės veiklos keitimas, mokymasis visą gyvenimą (9), ypač profesinis mokymas, socialinė apsauga ir tvarus jos finansavimas (10), darbo ir darbo užmokesčio sąlygos, taip pat pajamų saugumas.

5.1.

Sunku įvertinti kiekybinius ir kokybinius užimtumo pokyčius, kurie vyks dėl skaitmeninimo, juo labiau kad poveikis skirtingiems sektoriams ir profesijoms gali būti nevienodas.

5.2.

Tačiau socialiniai partneriai turi iš anksto pasirengti pokyčiams, kad būtų galima pritaikyti darbuotojų įgūdžius naujoms profesijoms (11). Mokymosi visą gyvenimą ir jo turinio pritaikymo skaitmeniniams įgūdžiams klausimas yra prioritetinis. Kai kuriose valstybėse narėse užtikrinamos minimalios tesės į apmokamas mokymosi atostogas. Reikėtų įvertinti, ar tai prasmingas gebėjimų poreikių pritaikymo būdas darbuotojams ir darbdaviams ir ar reikalingos Europos lygmens priemonės siekiant apibendrinti su tuo susijusią ES patirtį (12).

6.1.

Socialinės apsaugos sistemos veikimas turi būti peržiūrėtas ir prireikus keičiamas, nes ji buvo parengta tęstinės karjeros darbuotojams, kurių vis mažėja. Per dešimtį metų ne visą darbo dieną dirbančių europiečių padaugėjo 11 mln. (šiuo metu jų yra 44 mln.), o pagal laikinąsias sutartis dirbančių darbuotojų skaičius padidėjo daugiau nei 3 mln. (iš viso 22 mln.) (13).

6.2.

Europos ir nacionaliniu lygmenimis priimtais politiniais sprendimais finansų ir mokesčių srityje turi būti užtikrintas mūsų socialinės apsaugos sistemų tvarumas ir šis klausimas turi būti svarstomas socialiniame dialoge.

7.1.

EESRK vienoje savo nuomonių (14) teigė, kad būtini teisiniai pakeitimai dėl pačios darbo apibrėžties ir struktūrinio skirtumo tarp samdomųjų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, kad skaitmeninio sektoriaus darbuotojai neliktų be apsaugos. EESRK ragina tiksliau apibrėžti statusą ir santykius skaitmeninėje ekonomikoje siekiant užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas galėtų naudotis atitinkamomis teisėmis ir socialine apsauga. Socialiniams partneriams tenka vienas pagrindinių vaidmenų užtikrinant, kad šio proceso rezultatai būtų naudingi, teisingi bei tvarūs ir kad būtų išaiškinti visi neaiškūs teisių ir apsaugos aspektai.

8.1.

Didėjantis nuotoliniu būdu dirbančių asmenų ir mobiliųjų darbuotojų skaičius įpareigoja socialinius partnerius ieškoti naujų būdų ir novatoriškų metodų, kaip bendrauti su šiais darbuotojais, kurių fiziškai nėra įmonės patalpose.

9.1.

Nors kai kuriems darbuotojams IRT ir skaitmeninimas suteikia daug galimybių savarankiškai planuoti darbo laiką ir pasirinkti darbo vietą (nes jų darbas vertinamas pagal rezultatus, o ne pagal dirbtas valandas), kitiems šios technologijos reiškia, kad jų darbas yra labiau stebimas ir kontroliuojamas.

9.2.

Socialiniai partneriai, vykdydami socialinį dialogą, turi įveikti šiuos iššūkius, siekdami apsaugoti visų šių darbuotojų kolektyvinius interesus ir užtikrinti kokybišką darbą.

10.1.

Kai kuriems darbuotojams vis intensyvesnis IRT naudojimas gali reikšti ir galimybę būti savarankišku ir geriau derinti profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą, tačiau netinkamai jomis naudojantis gali kilti pavojus sveikatai. Didėjantis stresą ir išsekimą patiriančių darbuotojų skaičius kelia nerimą ir yra brangiai kainuojantis reiškinys; socialinis dialogas turi padėti rasti šių problemų sprendimą. Rengiant Europos socialinių teisių ramstį papildančių priemonių dokumentų rinkinį, Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo (16).

10.2.

IRT (17) taip pat gali ištrinti aiškias ribas tarp profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo. Plataus masto dialogas siekiant apriboti nuolatinį darbuotojų pasiekiamumą ir jų mokymas veiksmingai naudotis IRT yra būtini sprendimai ir kartu naujos teisės, pavyzdžiui, teisė būti atsijungusiam nuo IRT, kuri neseniai buvo pripažinta Prancūzijoje.

11.1.

Pastebima tendencija, kad dėl skaitmeninimo kai kurie darbuotojai tampa savarankiškesni, todėl kyla iššūkių įmonėms, jų organams ir valdymui, taip pat valdymo metodams ir tradicinei hierarchinei įmonių struktūrai. Šie pokyčiai lemia poreikį užtikrinti daugiau socialinio dialogo formų, informacijos, konsultacijų ir aktyvaus darbuotojų dalyvavimo. Darbuotojai gali patys prisidėti prie novatoriškos praktikos ir įmonei bei jos suinteresuotiesiems subjektams naudingų procesų plėtojimo.

11.2.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, EESRK mano, kad būtina užtikrinti didesnę darbuotojų įtaką ir aktyvesnį dalyvavimą priimant sprendimus. Ypač svarbus darbuotojų ir jų profesinių sąjungų pasitikėjimas ir jų indėlis visų atitinkamų lygmenų organuose – vietos ir (arba) stebėtojų bei valdančiosios tarybos lygmeniu. Labai svarbus jų dalyvavimas numatant pokyčius, valdant ir priimant su šiais pokyčiais susijusius sprendimus siekiant spręsti su skaitmenine transformacija susijusias problemas ir kurti inovacijų aplinką ir kultūrą. Remiantis Eurofound ataskaita, dauguma įmonių vadovų yra įsitikinę, kad įmonės, kuriose priimant sprendimus dalyvauja darbuotojai, įgyja konkurencinį pranašumą (18).

11.3.

EESRK mano, kad naujose darbo organizavimo formose būtina skirti dėmesį tinkamiems konsultavimosi su darbuotojais ir jų informavimo būdams. Nacionaliniu lygmeniu ir įmonėse socialiniai partneriai turi rasti tinkamiausius sprendimus, kaip užtikrinti darbuotojų dalyvavimą.

12.1.

Kai kuriose valstybėse narėse valdžios institucijos pradėjo dialogą dėl svarbių skaitmeninimo iššūkių ir problemų. Į jį įsitraukė profesinės sąjungos, darbdaviai, mokslininkai ir pilietinės visuomenės atstovai.

12.2.

EESRK toliau pristato tam tikrose valstybėse narėse įgyvendintas iniciatyvas, kurių buvo imtasi rengiantis naujoms darbo formoms. Šiose iniciatyvose dalyvauja socialiniai partneriai ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyviai, įskaitant jaunimo ir kovos su skurdu organizacijas.

12.2.1.

2015 m. paskelbusi žaliąją knygą „Darbas 4.0 – kurkime naujas darbo formas“ Vokietija pirmoji atvėrė kelią dialogui su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dėl skaitmeninimo vykdymo.

12.2.2.

Prancūzijoje įsteigta nacionalinė taryba skaitmeninimo klausimais ir 2015 m. paskelbta B. Mettling ataskaita. Rengiant šią ataskaitą, kurioje pateikiamos įmonėms taikytinos rekomendacijos, dalyvavo profesinės sąjungos, darbdaviai ir piliečiai.

12.2.3.

Panašias iniciatyvas vyriausybės ir socialiniai partneriai, akademinė bendruomenė ir pilietinės visuomenės atstovai taip pat vykdo Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje ir Danijoje.

13.1.

Daugelyje valstybių narių vykdyta eksperimentinė praktika (kai kuriuos jos pavyzdžius EESRK pristato toliau) rodo profesinių sąjungų praktikos raidą ir naujas teises, įgytas vykdant kolektyvines derybas dėl naujų darbo formų.

13.2.

Prancūzijoje nustatytos dvi naujos teisės: pirmoji – teisė būti atsijungusiam nuo IRT – buvo įtvirtinta 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo įstatymu, ji apsaugo nuo neriboto darbo rizikos. Šia teise garantuojama, kad darbuotojai, naudojantys IRT, turi galimybę riboti savo prisijungimą.

13.3.

Teisė būti atsijungusiam nuo IRT įtvirtinama per socialinį dialogą įmonės lygmeniu, sudarant įmonės arba sektoriaus kolektyvinį susitarimą. Kai kuriose įmonėse deramasi ir dėl nuotolinio darbo ir darbo nefiksuotose darbo vietose sutarčių. Europoje pirmąjį susitarimą dėl skaitmeninių klausimų 2016 m. pasirašė vienos telekomunikacijų grupės socialiniai partneriai. Jame visų pirma numatyta su socialiniais partneriais sukurti tarybą, kuriai pavesta iš anksto nustatyti, kokių naujų įgūdžių turės įgyti darbuotojai atsižvelgiant į skaitmenines naujoves.

13.4.

Antroji nauja teisė Prancūzijoje – tai asmeninė darbuotojo paskyra. Visi darbuotojai (dirbantys pagal sutartis, savarankiškai dirbantys ir „fiktyviai“ savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat darbuotojai, savo veiklai naudojantys skaitmenines platformas) gali turėti vieną perkeliamą paskyrą ir joje kaupti teisę į mokymą, socialinį draudimą, nedarbo pašalpą ir pensiją.

13.5.

Profesinių sąjungų veikloje taip pat esama naujovių: kai kurios jų sukūrė savarankiškiems darbuotojams skirtą platformą, kurioje siūlomos naujos paslaugos, pavyzdžiui, sveikatos draudimas, draudimo garantijos ir jų veiklai reikalingos teisinės paslaugos.

13.6.

2016 m. birželio mėn. Vokietijos profesinė sąjunga IG Metall ir Švedijos profesinė sąjunga Unionen sudarė partnerystę dėl darbo skaitmeninėse platformose stebėsenos ir vertinimo, kad būtų galima numatyti naujos ekonomikos keliamus pokyčius ir kurti profesinių sąjungų skaitmeninės komunikacijos priemones, kurios padėtų organizuoti savarankiškai dirbančius asmenis ir patalkos darbuotojus. Ši profesinių sąjungų platforma yra tarptautinė ir skirta skirtingų šalių darbuotojams. Vokietijoje taip pat sudarytas sektoriaus susitarimas dėl darbo nefiksuotose darbo vietose, kuriame atsižvelgiama į naujas darbo galimybes: nuotolinis darbas, mobilus darbas, darbas namuose.

13.7.

Italijos profesinės sąjungos su kai kuriomis įmonėmis sudarė susitarimus dėl netipinių darbuotojų, kuriuose numatytos socialinės ir sveikatos apsaugos garantijos, iki šiol taikytos tik tradiciniams darbuotojams, taip pat atitinkama teisinė pagalba.

13.8.

Danijoje, daugelyje kitų Europos Sąjunga šalių, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose profesinės sąjungos plačiai kritikavo naujas skaitmeninio darbo formas, nes jos nepatenka į darbą tradiciniuose sektoriuose reglamentuojančių teisės aktų ir apmokestinimo sistemos sritį. Diskusijose dėl skaitmeninės ekonomikos buvo svarstomas transporto bendrovės „Uber“, kuri yra darbo naudojant skaitmenines platformas pavyzdys, klausimas. Buvo iškelta užduotis „Uber“ vairuotojus pripažinti samdomais darbuotojais, taigi kartu įpareigoti „Uber“ juos deklaruoti, mokėti darbdavių mokamas socialinio draudimo įmokas ir laikytis darbo teisės aktų (19). Profesinių sąjungų tikslas – vesti derybas skaitmeninių platformų darbuotojų vardu dėl minimalaus darbo užmokesčio, algoritmų ir vertinimo kriterijų skaidrumo, taip pat dėl deramų darbo sąlygų (20).

13.9.

Nyderlanduose pagal lanksčias darbo sutartis arba savarankiškai dirbantys darbuotojai taip pat pradėjo jungtis į profesines sąjungas.

13.10.

Europos socialinis dialogas metalurgijos srityje leido pasiekti bendrą poziciją dėl skaitmeninimo poveikio ir vykdytinų veiksmų, kurią pasirašė šios pramonės profesinė sąjunga ir darbdavių organizacija CEEMET (Europos metalo, inžinerijos ir technologijų pramonės įmonių taryba) (21).

13.11.

Europos lygmeniu Business Europe, UNI Europa, CEEP ir UEAPME pasirašė bendrą deklaraciją dėl skaitmeninimo poveikio darbui ir atkreipė dėmesį į pagrindines problemas, su kuriomis susidurs ES vadovai ir socialiniai partneriai (22).

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/36

Pranešėjas

Ulrich SAMM

Bendrapranešėjė

Indrė VAREIKYTĖ

1.1.

Skaitmeninimas iš esmės pakeis mūsų profesinį gyvenimą. Turime dabar imtis priemonių užtikrinti reikiamus įgūdžius ateityje, kad Europa išliktų kompetentinga ir galėtų steigti naujas įmones ir kurti naujas darbo vietas, kad žmonės visą profesinį gyvenimą galėtų išlikti darbo rinkoje ir būtų užtikrinta gerovė visiems. Skaitmeninimo ir automatizavimo sparta taip pat kelia socialinių grėsmių; šį klausimą turime spręsti koordinuodami visų, tiek sprendimus priimančių asmenų, tiek socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų pastangas.

1.2.

Dėl veikiančių itin aukšto pralaidumo (gigabitinių) plačiajuosčio ryšio tinklų, ateityje atsiras vis daugiau netipinių darbo formų, pavyzdžiui, darbo ne visą darbo dieną (kelete vietų), darbo su daugeliu užsakovų, ir vadinamosios visuomenės patalkos, kai susibūrę į aukštos kvalifikacijos ir profesionalių specialistų tinklą darbuotojai siūlo savo įgūdžius interneto platformose. EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šį netipinio darbo formų augimą, reikėtų teikti svarbų prioritetą socialinės apsaugos užtikrinimui ir skurdo (taip pat pagyvenusių žmonių skurdo) prevencijai.

1.3.

EESRK palankiai vertina tam tikras nacionalines profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės iniciatyvas, nustatančias gaires visuomenės patalkos pagrindu dirbantiems asmenims ir pavieniais atvejais jau padėjusias parengti visuomenės patalkos platformų elgesio kodeksą. EESRK pageidautų, kad Komisija į jį atsižvelgtų ir jį taikytų Europos mastu. Didėjančios vartotojų ir įmonių informacijos asimetrijos problemą reikės spręsti taikant tokius metodus kaip, pavyzdžiui, laisvųjų profesijų etikos kodeksai.

1.4.

Darbo pobūdis keičiasi ir tradicinėse įmonėse. Visų pirma daug žinių reikalaujantis darbas gali būti atliekamas vis mažiau varžomomis sąlygomis, o tai, viena vertus, atitinka daugelio darbuotojų išreikštą lankstumo siekį, tačiau, kita vertus, dėl to gali padidėti intensyvumas ir našta. Populiarėjančiai daugiavietei darbo aplinkai reikalingi nauji socialiniai gebėjimai.

1.5.

Darbo ateičiai didelės įtakos turės automatizavimas ir robotai. Jie gali pakeisti žmones, dirbančius monotonišką, sunkų ar pavojingą darbą, o nauja vadinamųjų pažangiųjų paramos robotų karta gali tapti fiziniais darbuotojų partneriais ir gali būti itin naudingi fizinę negalią turintiems žmonėms. Nors šiuolaikiniai robotai dažniausiai pakeičia darbininkus, tarnautojams taip pat bus daromas poveikis, kai bus naudojamasi dirbtiniu intelektu. Automatizavimas ir robotai gali stabilizuoti ekonomiką senstant visuomenei.

1.6.

Darbo vietose pradėjus naudoti daugiau robotų, bus daromas poveikis dideliam skaičiui darbo vietų. Galime tikėtis, kad, kaip ir anksčiau, dėl visuomenės turtėjimo augs ekonomika ir bus kuriamos naujos darbo vietos konkrečiose srityse, pavyzdžiui, kultūros, meno, turizmo, socialinio darbo, švietimo, komunikacijos, pramogų ar sveikatos priežiūros. Tačiau šios permainos gali vykti sparčiau nei praeityje, todėl gali atsirasti nukrypimų, dėl kurių reikės pradėti socialinį dialogą ankstyvajame etape.

1.7.

Visiems reikės mokytis visą gyvenimą, visų pirma ugdyti skaitmeninius įgūdžius, nes bus reikalaujama vis didesnio asmenų, įmonių ir visų švietimo ir mokymo sistemų lankstumo. Daug daugiau laiko reikės skirti ne tik formaliajam švietimui, bet ir profesiniam mokymui ir savaiminiam mokymuisi, kurį reikėtų kaip įmanoma remti visos ES suderinta sertifikatų ir standartų sistema. Šiuo požiūriu EESRK jau yra siūlęs apsvarstyti galimybę parengti Europos lygmens priemones dėl mokymosi atostogų.

1.8.

Pagrindinis ugdymas turėtų suteikti daugiau interaktyvaus skaitmeninio mokymosi galimybių. Tačiau skaitmeniniai įgūdžiai gali būti susiję ne tik su programavimu, bet ir su suvokimo, kas vyksta spustelėjus pelės klavišą, gerinimu: sistemos, jungčių supratimu, socialiniu poveikiu bei privatumo ir saugumo klausimais.

1.9.

Būsimi įgūdžiai turėtų atitikti visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Tai galima pasiekti tik socialiniams partneriams glaudžiai bendradarbiaujant su viešosiomis ir privačiomis švietimo sistemomis. Nepastovesnės rinkos kels sunkumų, nes įmonės ir darbuotojai turės prisitaikyti labai greitai. Tai – iššūkis visų pirma profesinio mokymo sistemoms.

1.10.

Viešosios ir privačios organizacijos (mokyklos, universitetai, prekybos rūmai, profesinės sąjungos, mokymo centrai) turi rengti profesinius mokymus naujų technologijų srityje, visų pirma skirtus tiems, kurie negeba organizuoti mokymų patys, pavyzdžiui, MVĮ, laisvųjų profesijų atstovai ir savarankiškai dirbantys asmenys.

1.11.

Geriausias atsakas ilgalaikėms permainoms, kurios gali paskatinti naujų ir nenumatytų problemų, kai šiandien turimi įgūdžiai gali greitai pasenti, yra bendrasis lavinimas. Kuo geresnis bendrasis lavinimas, tuo geriau pasirengiama nežinomybei. Platus bendrasis lavinimas taip pat yra geriausias pagrindas išmokti atskirti patikimą informaciją internete ir nebesikliauti netikromis naujienomis.

1.12.

EESRK teigiamai vertina įvairias atitinkamas Komisijos iniciatyvas, susijusias su mokymusi visą gyvenimą, skaitmeniniais įgūdžiais ir darbo vietomis, naujų įgūdžių darbotvarke ir programa „Erasmus+“. Komisijos sukurta gerosios patirties saugykla gali sudaryti sąlygas visos ES debatams, po kurių turėtų būti priimtos geriausia patirtimi pagrįstos gairės ir standartai. Šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti ir atliks organizuota pilietinė visuomenė.

2.1.

Skaitmeninės technologijos tampa vis svarbesnės mūsų ekonomikoje ir socialiniame gyvenime. Jos bus labai svarbios kuriant naujus ekonominius modelius (bendradarbiavimo, funkcionalumo, žiedinė, dalijimosi ekonomika). Be to, globalizacija, migracija, visuomenės senėjimas, klimato kaita ir tvarumą užtikrinančių sprendimų poreikis darys didelį poveikį visai socialinei aplinkai ir ypač mūsų profesiniam gyvenimui. Šioje tiriamojoje nuomonėje nagrinėjamos naujos šiuo metu besiplėtojančios darbo formos, daugiausia dėmesio skiriant būtiniems įgūdžiams, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, naujai politikai ir besikeičiantiems vaidmenims bei atsakomybei, o tuo pat metu rengiamoje kitoje EESRK tiriamojoje nuomonėje – naujos darbo formos ir socialinių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo ir galimybės (1).

2.2.

Kad Europa išliktų konkurencinga, būtų galima kurti naujas įmones ir naujas darbo vietas ir užtikrinti gerovę visiems, pirmenybę reikėtų teikti tinkamų įgūdžių ugdymui. Skaitmeninimo ir automatizavimo sparta gyventojams, ypač darbuotojams, kelia baimę, o įmonėms – netikrumą dėl didelių susijusių iššūkių. Mūsų visuomenė turi neatidėliodama spręsti šiuos klausimus ir prisitaikyti prie pokyčių visiems viešosios politikos ir pilietinės visuomenės suinteresuotiesiems subjektams koordinuojant pastangas. Europa gali būti pasaulinė lyderė, kurios šiuolaikinis vystymasis būtų pagrįstas jos pačios vertybėmis.

2.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad darbo ateitis turėtų būti pagrindiniu prioritetu diskusijose dėl Europos socialinių teisių ramsčio  (2). Konkretūs klausimai jau išnagrinėti EESRK nuomonėse dėl bendrosios skaitmeninės rinkos ir MVĮ (3), naujų įgūdžių darbotvarkės (4), Europos gigabitinės visuomenės (5), skaitmeninio raštingumo, e. įgūdžių ir e. įtraukties didinimo (6), Pramonės 4.0 ir skaitmeninės pertvarkos (7), taip pat EESRK informaciniame pranešime „Programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio peržiūra“ (8).

3.1.

Itin aukšto pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklai atvers galimybę naudotis didele naujų taikomųjų programų ir aplinkos įvairove, pavyzdžiui, daiktų internetu, automatizavimu, debesijos kompiuterija, didelių duomenų naudojimu arba naujais verslo modeliais, pagrįstais paslaugų dominavimo logika. Tokia tendencija bus palanki skleisti šias profesines specializacijas orografinių ypatumų turinčiose sunkiai pasiekiamose ir (arba) atokiose vietovėse, nes šiuo metu tai yra išimtinė miestų aglomeracijų prerogatyva Tokios priemonės kaip, pavyzdžiui, medicininė konsultacija, stebėsena ir išvados pateikimas per atstumą, sudarys galimybę nuotoliniu būdu tiesiog jų namuose stebėti silpnos sveikatos asmenis ir netgi mažuose centruose užtikrinti labai aukšto lygio specialistų priežiūrą. Svarbu pripažinti, kad darbo metodai keisis beveik visoms grupėms ir profesijoms ir kad per ateinančius dešimtmečius įvyksiančių permainų prognozės žada nemažą netikrumą. Privalome suprasti, kad turime būti pasirengę nežinomybei.

3.2.

Ateityje didės įmonių organizavimo skirtumai. Viena vertus, yra tradicinės įmonės, kuriose dirba nuolatiniai darbuotojai ir kurios turi sukurti patrauklią darbo aplinką, vadinamąsias besirūpinančias įmones (9). Kita vertus, auga itin nepastovios struktūros, kurios taip pat vis dažniau yra pagrįstos vadinamaisiais visuomenės patalkos pagrindu dirbančiais asmenimis, įmonių skaičius. Dėl šios priežasties jos gali labai lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius. Visuomenės patalkos pagrindu dirbantys asmenys yra aukštos kvalifikacijos ir profesionalių specialistų tinklas, kuriam gali priklausyti ir tam tikras žemesnės kvalifikacijos specialistų, kurie siūlo savo paslaugas interneto platformose, skaičius. Be to, numatoma, kad susiformuos mišrių įmonių organizavimo formų. Pavyzdžiui, besirūpinančios įmonės gali pavesti dalį savo verslo visuomenės patalkos pagrindu dirbantiems asmenims. Didėjančios vartotojų ir įmonių informacijos asimetrijos problemą reikės spręsti taikant tokius metodus kaip, pavyzdžiui, laisvųjų profesijų etikos kodeksai.

3.3.

Visuomenės patalkos pagrindu dirbantys asmenys džiaugiasi savo laisve ir lanksčiomis darbo valandomis bei darbo vieta. Jie siūlo savo įgūdžius – kartais labai nedidelėms užduotims atlikti – už geriausią kainą rinkoje. Tačiau dėl socialinės apsaugos stygiaus tokio savarankiško darbo („skaitmeninių klajoklių“) srityje kyla didelė rizika. Mūsų visuomenės tendencija pereiti nuo įprastinio prie netipinio darbo, kuris apima ne tik visuomenės patalką, bet ir darbą ne visą darbo dieną (kelete vietų) arba darbą su daugeliu užsakovų, yra rimtas iššūkis mūsų socialinės apsaugos sistemoms  (10). Šiai naujai darbo rūšiai taip pat reikia įgyvendinti keturias darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros (11) sudedamąsias dalis: 1) lanksčios ir patikimos sutarčių sąlygos, 2) visapusiškas mokymasis visą gyvenimą, 3) aktyvi darbo rinkos politika ir 4) šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos.

3.4.

Darbo pobūdis keičiasi ir nuolatinių darbuotojų turinčiose tradicinėse įmonėse. Dabar ne taip ir svarbu, kur atliekamos daug žinių reikalaujančios užduotys ir darbas, pavyzdžiui, inžinerijos užduotys arba moksliniai tyrimai ir vystymosi projektai. Tokio tipo darbas gali būti atliekamas vis mažiau varžomomis sąlygomis, o tai, viena vertus, atitinka daugelio darbuotojų išreikštą lankstumo siekį, tačiau, kita vertus, dėl to gali padidėti intensyvumas ir našta. Pageidaujama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra tampa vienu iš esminių kriterijų renkantis darbdavį. Mūsų visuomenė juda daugiavietės darbo aplinkos link, kuriai reikalingi nauji visų jos darbuotojų socialiniai gebėjimai. Galimybė prisijungti prie interneto visą parą 7 dienas per savaitę gali padėti geriau suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, tačiau ji taip pat gali būti didelė našta ir kelti pavojų sveikatai.

3.5.

Darbo ateičiai didelės įtakos turės automatizavimas ir robotai. Nauda akivaizdi – didesnis našumas ir patikimumas bei pakeičiamas monotoniškas, sunkus arba pavojingas darbas. Nauja vadinamųjų pažangiųjų paramos robotų karta gali tapti fiziniais darbuotojų partneriais ir, visų pirma, gali būti itin naudingi fizinę negalią turintiems žmonėms. Dirbtinis intelektas leis automatizuoti sudėtingą darbą, o tai darys poveikį ne tik darbininkams, bet ir tarnautojams (draudimo sektoriaus, finansų paslaugų specialistams, vertėjams raštu, teisinėms konsultacijoms ir kt.) (12). Automatizavimas ir robotai gali stabilizuoti ekonomiką senstant visuomenei.

3.6.

Robotai pradžioje pakeičia žmones, tačiau vėliau gali būti sukurtos naujos darbo vietos. Viešuose forumuose neretai diskutuojama, kokiam darbo vietų skaičiui bus daromas poveikis ir kiek darbo vietų galima sukurti tuo pat metu. Tendencija aiški, tačiau skaičiai labai skiriasi. Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad dėl radikalių rinkos pokyčių 2015–2020 m 15 pagrindinių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių bus prarasta 5,1 mln. darbo vietų dirbtiniam intelektui, robotams, nanotechnologijoms ir kitiems socialiniams ir ekonominiams veiksniams pakeičiant darbuotojų žmonių poreikį, tačiau technologijų pažanga savo ruožtu turėtų sukurti apie 2 mln. naujų darbo vietų (13). Nėra abejonių, kad didės robotų našumas, o tai palanku ekonomikai ir mūsų visuomenei, nes bus sukuriamas didesnis BVP. Beveik neįmanoma numatyti, kaip BVP perteklius bus naudojamas naujoms darbo vietoms kurti (14). Galime pasimokyti iš praeities klaidų, kai dėl automatizavimo turtėjo visuomenė, augo ekonomika ir buvo kuriamos darbo vietos konkrečiose srityse, pavyzdžiui, kultūros, meno, turizmo, socialinio darbo, švietimo, komunikacijos, pramogų ar sveikatos priežiūros. Galime tikėtis, kad ši tendencija išliks, tačiau viskas gali vykti sparčiau nei anksčiau. Dėl šios priežasties gali atsirasti nukrypimų, dėl kurių gali prireikti užmegzti socialinį dialogą ankstyvuoju etapu.

3.7.

Be to, transporto sektoriaus skaitmeninimas ir robotizavimas iš esmės pakeis darbo pobūdį ir įgūdžių paklausą. EESRK pabrėžia, kad svarbu šių struktūrinių pokyčių klausimą spręsti skatinant teisingą ir sklandų perėjimą ir mažinant įgūdžių trūkumą (15).

4.1.

Įgūdžiai yra būtina išankstinė sąlyga siekiant žinias paversti rezultatais, kurie didintų mūsų gerovę, tačiau skaitmeninėje epochoje kils naujų iššūkių. Tikimės, kad išaugs netipines darbo sutartis turinčių darbuotojų skaičius, kuriems neretai trūksta galimybių pasinaudoti tradicinėmis, įmonėse įdiegtomis mokymo sistemomis. Techniniai ir socialiniai įgūdžiai, be kita ko, gebėjimas komunikuoti ir bendrauti su kitais žmonėmis įvairiose situacijose ir naudojantis įvairiomis techninėmis priemonėmis, taip pat verslumo įgūdžiai ir dėmesio sutelkimas į atsakomybę visuomenei jau yra išankstinė sąlyga, tačiau dauguma švietimo sistemų vis dar negali to užtikrinti, nes jos buvo sukurtos kitai epochai. Komitetas dar kartą ragina valstybes nares bendradarbiaujant su ES institucijomis ir agentūromis, taip pat su ES institucijomis ir agentūromis, padidinti savo gebėjimus ir taikyti inovatyvesnius sprendimus švietimo ir įgūdžių ugdymo srityje, įskaitant mokymą darbo vietoje ir perkvalifikavimą, nes Europai reikia keisti požiūrį į švietimo sektoriaus tikslus, jo veikimą ir jo vietos bei vaidmens visuomenėje suvokimą (16).

4.2.

Skaitmeninimas suteikia galimybių kurti prieinamas ir prie asmeninių poreikių pritaikytas technologijas, kurios gali pasiūlyti į besimokantįjį orientuotų mokymosi būdų ir sukurti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi tęstinumą. Skaitmeninius sprendimus galima įtraukti į mokymosi visą gyvenimą strategijas ir jie gali būti galinga priemonė mažinant pasiekimų ir galimybių atotrūkį. Tačiau tai labai priklauso nuo to, kaip skaitmeninės technologijos yra taikomos ir naudojamos mokymosi aplinkoje.

4.3.

Siekiant geresnės mokymosi patirties ir rezultatų, besimokančiam asmeniui švietimo sistema turi teikti didžiausią pirmenybę – tik pats besimokantis asmuo turėtų reguliuoti savo mokymąsi, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Taip besimokantys asmenys taptų aktyviais skaitmeninių įgūdžių turinčiais piliečiais, galinčiais pasinaudoti savo įgytomis žiniomis kontroliuodami savo mokymosi proceso pobūdį, vietą, spartą ir laiką pagal savo požiūrį ir vertybes, taip pat tokias vertybes kaip solidarumas ir pagarba skirtumams, kurie yra Europos tapatybės dalis. Taigi būsimos investicijos į technologijas turi būti glaudžiai susijusios su investicijomis į žmones ir platesnėmis galimybėmis jiems mokytis visą gyvenimą.

4.4.

Būsimi įgūdžiai taip pat turėtų atitikti visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Tai galima pasiekti tik įmonėms glaudžiai bendradarbiaujant su viešosiomis ir privačiomis švietimo institucijomis bei visomis atitinkamomis interesų grupėmis, įskaitant socialinius partnerius ir įmones. Nepastovesnės rinkos kels sunkumų, nes įmonės ir darbuotojai turės prisitaikyti labai greitai. 2010 m. (17) EESRK išreiškė savo paramą šakinių užimtumo ir gebėjimų tarybų steigimui Europos lygmeniu. Iki šiol šakinės tarybos įsteigtos tik dviejuose sektoriuose, kiti šakinių tarybų projektai 14 kitų sektorių vis dar ankstyvojoje stadijoje. EESRK pageidautų, kad Europos Komisija paaiškintų, kodėl ši raida tokia lėta ir kodėl trūksta būtinos sektorių ir nacionalinių institucijų paramos.

4.5.

Besimokančius asmenis reikia skatinti vadovautis inovacine žinių kūrimo praktika, susiejančią socialines, fizines, skaitmenines, virtualias ir mobilias mokymo erdves, ir išmokti mokytis. Pavyzdžiui, klausimais ir tyrimais pagrįstas mokymasis, reiškiniais pagrįstas mokymasis, besimokančius asmenis išjudinanti veikla, bendras mokymasis ir „atvirkštinis“ mokymasis (kai namų darbai atliekami mokymo įstaigoje, o mokymo programa nagrinėjama namie), skatina labai apgalvotus ir dalyvaujamuosius mokymosi procesus. Vienas iš galimų būdų sumažinti arba pašalinti atotrūkį tarp technologinių inovacijų ir pedagogikos yra susieti formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi struktūras.

4.6.

Mokymasis visą gyvenimą yra būtinas visuomenei ir visiems atitinkamiems subjektams. Mokymasis visą gyvenimą prasideda nuo tvirto bendrojo lavinimo – jis svarbus asmeninei raidai, kuri paruošia žmogų naujiems ir nenumatytiems iššūkiams – ir tęsiasi daug ilgiau profesinio ir savaiminio mokymosi forma – savaiminį mokymąsi vertėtų remti visą ES apimančia suderinta sertifikatų ir standartų sistema ir atitinkamomis bendromis priemonėmis siekiant nustatyti mokymosi rezultatų palyginamumą ir lygiavertiškumą. Augant asmenų, įmonių ir visų švietimo ir mokymo sistemų lankstumo poreikiams, mokymosi reikalavimai taps dar svarbesni, todėl vis svarbesnį vaidmenį atliks tarpdalykinis požiūris.

4.7.

EESRK pakartoja savo pasiūlymą (18) įrodyti, kad reikalingos Europos lygmens priemonės siekiant užtikrinti, kad valstybių narių teigiama patirtis, susijusi su mokymosi atostogomis, būtų panaudota visoje ES.

4.8.

Esamos sistemos paprastai nėra pritaikytos prie skaitmeninės darbo rinkos struktūros, kurioje vyraus nestandartinės darbo vietos. Esamos sistemos, jei tokių yra, yra prieinamos standartiniams darbuotojams per mokymą darbo vietoje. Sistemas reikia atnaujinti, kad visi darbo rinkos dalyviai turėtų galimybę mokytis. ES turės sutelkti gerokai daugiau lėšų investicijoms į mokymą, nes priešingu atveju tinkamas mokymas taps išrinktųjų privilegija. Tai svarbus klausimas, nes tik naujausių įgūdžių turintys asmenys turi geresnes galimybes rasti deramą ir teisingai apmokamą darbą.

4.9.

Skaitmeninius įgūdžius reikėtų pradėti ugdyti dar mokyklos suole (19) ir pagrindinis ugdymas turėtų apimti daugiau interaktyvaus skaitmeninio mokymosi galimybių (20). Tačiau skaitmeniniai įgūdžiai gali būti susiję ne tik su programavimu, bet ir su suvokimo, kas vyksta spustelėjus pelės klavišą, gerinimu: sistemos, jungčių supratimu, socialiniu poveikiu bei privatumo ir saugumo klausimais.

4.10.

Svarbų vaidmenį pertvarkant ir remiant mokymą atlieka skaitmeninės priemonės, todėl besimokantys asmenys gali aktyviau dalyvauti ir pasiekti geresnių rezultatų (21). Kadangi ugdytojams ir mokytojams teks vis svarbesnis vaidmuo, jų gebėjimai turės būti pritaikyti prie naujų metodų, technologijų ir žinių naujoje švietimo aplinkoje. Todėl kokybiškas ugdytojų parengimas taps itin svarbus, kaip ir jų statusas profesinio lankstumo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų ir kt. požiūriu. Siekiant užtikrinti kokybinius pokyčius visos Europos švietimo sistemose, EESRK rekomenduoja sekti esamais sėkmingais pavyzdžiais ES (22) ir ragina daugiau investuoti į pradinį ir nuolatinį mokytojų ir kitų ugdytojų profesinį tobulėjimą.

4.11.

Reikia ne tik padėti formaliojo švietimo subjektams užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, bet ir teikti papildomą paramą neformaliojo švietimo institucijoms. Jos gali pasiekti nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes ir suteikti joms mokymosi visą gyvenimą galimybių, įskaitant galimybę patvirtinti žinias, įgytas naudojantis skaitmeniniais, interneto ir atvirojo ugdymo ištekliais ir priemonėmis, bei įvairius vertinimo ir savęs vertinimo, formuojamuosius ir apibendrinamuosius metodus.

4.12.

Skaitmeninės technologijos gali ne tik didinti galimybes gerinti mokymo ir mokymosi procesus, bet ir plėtoti naujus vertinimo metodus, įskaitant savęs vertinimą, kuris gali papildyti tradicinius apibendrinamuosius metodus, t. y. metodus, kuriuos naudojant vertinimas tampa neatsiejama mokymosi dalimi taikant dirbtinį intelektą, mašininį intelektą, mokymosi analizę ir naujus būdus susieti vertinimą su mokymosi medžiaga. Naudojantis analitinėmis technologijomis užtikrinamas spartus grįžtamasis ryšys, suteikiantis vertinimo realiu laiku galimybę ir taip prisidedantis prie geriau prie asmeninių poreikių pritaikyto mokymosi.

4.13.

Universiteto lygmens mokslo ir mokslinių tyrimų srityje skaitmeninant kiekvieną mokslinių tyrimų dalyką reikia tvarkyti milžiniškus kiekius mokslinių duomenų. Tinkama duomenų infrastruktūra (nacionalinio ir tarptautinio lygmens) suteiks galimybę naudotis šiais duomenimis ir juos analizuoti nuotoliniu būdu. Europa planuoja sukurti reikiamą infrastruktūrą mokslui ir inovacijoms spartinti; numatoma, kad iki 2025 m. Europai reikės pusės milijonų duomenų specialistų  (23). Europa turi dėti bendras pastangas, kad išplėtotų tokių su pagrindiniais duomenimis susijusių žinių. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka nacionalinis aukščiausio lygio švietimas ir jį reikėtų papildyti Europos programomis, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir Marie Skłodowska-Curie veiksmais.

5.1.

Europa turi nemažai gerų pavyzdžių, kaip spręsti skaitmeninėje epochoje reikalingų naujų įgūdžių klausimą. EESRK teigiamai vertina įvairias Komisijos iniciatyvas, susijusias su mokymusi visą gyvenimą, skaitmeniniais įgūdžiais ir darbo vietomis, naujų įgūdžių darbotvarke ir programa „Erasmus+“. Komisijos sukurta gerosios patirties saugykla gali sudaryti sąlygas visos ES debatams, po kurių turėtų priimtos geriausia patirtimi pagrįstos gairės ir standartai. Šiomis aplinkybėmis svarbų vaidmenį gali atlikti ir atliks organizuota pilietinė visuomenė.

5.2.

EESRK norėtų pabrėžti ES agentūrų, pavyzdžiui, Eurofound ir Cedefop, atliekamą labai vertinamą darbą. Dėl geresnio agentūrų tarpusavio bendradarbiavimo galėtų būti daromas didesnis poveikis ir galėtų būti pritraukta daugiau valstybių narių ir ES institucijų dėmesio.

5.3.

Sistema, pagal kurią bus ugdomi įgūdžiai ir gebėjimai būsimam darbui, turi būti kuriama jau dabar. Jei įmanoma, ji turėtų būti pagrįsta įgūdžių vertinimu ir poreikių numatymo veikla, nustatančia ilgalaikius poreikius visais lygmenimis ir Europos lygmeniu sustiprinant šakines užimtumo ir gebėjimų tarybas, siekiant išvengti įgūdžių trūkumo ir neatitikties. Tai neatidėliotina užduotis visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant susijusias viešąsias ir privačias institucijas.

5.4.

Turėtų būti nustatyti aiškūs įvairių formaliojo švietimo lygmenų vaidmenys ir tarpusavio ryšiai, pavyzdžiui: kūrybiškumo ir vaizduotės skatinimas ikimokykliniu lygmeniu, kūrybiškumo derinimas su tvirtomis žiniomis, kritiško mąstymo lavinimas ir žinių pritaikymas mokyklos lygmeniu, specializuotų tarpdisciplininių įgūdžių ugdymas profesinio rengimo ir mokymo lygmeniu; tarpdisciplininių žinių ir mąstymo plėtra – aukštojo mokslo lygmeniu.

5.5.

Svarbus yra įmonių vykdomas darbuotojų profesinis rengimas ir mokymas. Šioje srityje lemiamas vaidmuo teks įmonių, universitetų ir profesinių įstaigų bendradarbiavimui. Atsiras vis daugiau organizacijų, kurios teiks neformaliojo švietimo paslaugas, t. y. organizuotą švietimo veiklą už nustatytos oficialios sistemos ribų. Pilietinė visuomenė, bendradarbiaudama su įvairiais asmenimis, įstaigomis ir interesų grupėmis, galėtų kurti naujus švietimo forumus.

5.6.

MVĮ reikia ypatingos išorės paramos, nes paprastai jų turimi mokymui skirti ištekliai yra riboti, ypač kai atsiranda naujų technologijų ir praktinės patirties įmonės viduje dar neturima. Institucijos, pavyzdžiui, prekybos rūmai ar laisvųjų profesijų organizacijos kartu su mokyklomis, universitetais ir privačiais mokymai centrais, taip pat viešojo ir privačiojo sektoriaus partneryste grindžiamomis institucijomis, galėtų padėti rengti švietimo programas.

5.7.

Vis svarbesnį vaidmenį atliks savaiminis mokymasis kaip iš tiesų visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu kiekvienas asmuo įgyja įgūdžių ir žinių iš kasdieninės patirties; šis sektorius gali būti kokybiškai tobulinamas valstybės finansuojamomis programomis, perduodamomis televizijos kanalais, interneto platformomis ar kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Siekiant įvertinti ir palyginti šiuos mokymosi pasiekimus, visų pirma keičiant darbą, labai padėtų standartai ir sertifikatai.

5.8.

Kalbant apie įvairias švietimo formas, reikia tobulinti esamas savaiminio mokymosi palyginamumo ir lygiavertiškumo nustatymo priemones. Esamos ankstesnio išsilavinimo, mokymosi rezultatų ir įgūdžių pripažinimo sistemos turi būti pertvarkytos, kad jos taptų visiems patikimu standartu ir galėtų padėti besimokantiems asmenims suvokti savo pačių turimą patirtį, gebėjimus ir žinias.

5.9.

Susirūpinimą kelia socialinės apsaugos ir kolektyvinių sutarčių klausimas, ypač visuomenės patalkos pagrindu ir pagal netipines darbo formas dirbantiems asmenims. Augančiam tokių „skaitmeninių klajoklių“ skaičiui kyla skurdo grėsmė senatvėje. Viešosios politikos srityje reikia parengti nuostatų šiam klausimui spręsti. Jau yra keletas socialinio dialogo iniciatyvų šiems klausimams spręsti. Vienas geras pavyzdys būtų Vokietijos profesinė sąjunga „IG Metall“, įsteigusi internetinę platformą faircrowdwork.org, suteikiančią gairių visuomenės patalkos pagrindu dirbantiems asmenims, kuri, kartu su kitais suinteresuotaisiais subjektais, parengė visuomenės patalkos pagrindu dirbantiems asmenims skirtų platformų elgesio kodeksą. EESRK pageidautų, kad nustatyti geriausios praktikos pavyzdžiai paplistų visoje Europoje.

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/43

Pranešėjas

Dimitris DIMITRIADIS

1.1.

EESRK mano, kad veiksminga muitų sąjunga yra esminė Europos integracijos proceso prielaida siekiant užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir sustiprinti ES konkurencingumą ir jos prekybos ir derybinę galią, nepamirštant, kaip svarbu sukurti saugumo sąjungą, nes ji svariai prisideda prie kovos su naujomis ir precendento neturinčiomis grėsmėmis saugumui, kartu užtikrindama piliečių ir finansinių interesų saugumą.

1.2.

EESRK mano, kad pagrindinis naujų muitų teisės aktų tikslas – supaprastinti procedūras ir suderinti jas su naujausiais duomenimis ir kad veiksmingas Sąjungos muitinės kodekso taikymas padėtų padidinti ES ekonomikos konkurencingumą visame pasaulyje.

1.3.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui tobulinti muitų sąjungos valdymą, tačiau mano, kad norint ją sukurti nuosekliai, reikia ją reformuoti įvairiais lygmenimis ir imtis ryžtingų veiksmų techninėje srityje, nekeičiant ES kompetencijų ar nepažeidžiant pusiausvyros tarp institucijų. Tačiau EESRK pabrėžia, kad ir kokių reformų būtų imamasi, jos neturėtų trukdyti padėti teisėtai prekybai arba apsaugoti pagrindines teises.

1.4.

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingą muitų teisės aktų taikymą visų pirma reikia dėti pastangas sumažinti galimybę valstybių narių administracijų juos skirtingai aiškinti. Prieš tai turi būti sukurtos sąveikios kompiuterizuotos sistemos ir pereita prie visiškai skaitmeninės aplinkos, naudojant įvairius išteklius, kuriais remiasi nacionalinių valdžios institucijų struktūra ir veikimas.

1.5.

EESRK mano, kad būtina pereiti prie automatinio centralizuoto muitinio įforminimo, siekiant palengvinti nusikalstamos veiklos prevencijos ir sustabdymo priemonių koordinavimą bei ginti ES finansinius interesus, kad būtų apsaugotos įmonių ir Europos vartotojų teisės, interesai ir užtikrintas jų saugumas. Dėl šios priežasties EESRK ragina įsteigti Europos prokuratūrą, kuri teigiamai prisidėtų prie šių tikslų įgyvendinimo.

1.6.

EESRK nuomone, būtina bendra Europos muitų strategija, apimanti dvejopą muitinių vaidmenį: sienų kontrolę bei mišrias užduotis – muitinės tikrinimus ir muitų surinkimą ir pagalbą užkertant kelią nusikalstamai veiklai ir kovojant su ja. Kartu ji turi numatyti materialinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimą investuojant į materialiųjų išteklių modernizavimą ir teikiant prioritetą personalo mokymui ir pasirengimui ES administracinės paramos priemonėmis, kurios turi būti parengtos taikant atitinkamus teisės aktus, ir kad būtų atidžiau stebimas jų taikymas.

1.7.

EESRK mano, kad strategija turi būti sukurta atsižvelgiant į įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kurie turi laikytis muitų teisės aktų, spartų naujų technologijų ir inovacijų diegimą, kartu užtikrinant asmenų ir įmonių privatumą ir intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teises ir taip pat atsižvelgiant į žmogiškąjį faktorių – muitinės varomąją jėgą. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

1.8.

EESRK mano, kad decentralizuotos veiklos modelio veikimas turi būti sustiprintas administraciniu bendradarbiavimu užtikrinant centrinį paramos įstaigos ar organizacijos, vadovaujamos Komisijos, koordinavimą ir dalyvaujant Muitų politikos grupei, siekiant padėti spręsti Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo klausimus. Šiai institucijai taip pat turėtų būti pavesti, be kita ko, veiksmai ir mokymo programos, skirtos konkrečiai saugumo klausimams, aukšto lygio specializacijai ir profesinės kompetencijos ugdymui muitų sektoriuje. Be to, ji galėtų parengti gaires siekiant greitai ir tiesiogiai reaguoti į naujus iššūkius.

1.9.

EESRK taip pat mano, kad itin svarbu išplėsti ir sustiprinti programas „Muitinė 2020“ ir „Fiscalis 2020“, kurios gali veikti kaip tikslinio finansavimo panaudojimo valdymo tikslais (mokymas, informacijos sklaida, operatyviniai veiksmai, įranga ir pan.) katalizatoriai.

1.10.

EESRK tikisi, kad su prekybos partneriais bus aktyviau sudaromi tarpusavio administracinės pagalbos susitarimai, kurie visapusiškai atspindėtų nuolat besiplečiantį bendradarbiavimą prekybos srityje su ES nepriklausančiomis šalimis ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) prekybos lengvinimo susitarimą (PLS).

1.11.

EESRK mano, kad būtina imtis svarbių priemonių apsaugos ir saugumo srityse, kur muitinė jau turi reaguoti į iššūkius. Todėl jis mano, kad muitinės ir policijos institucijų bendradarbiavimas turi turėti geresnį institucinį pagrindą ir būti centralizuotai koordinuojamas. Be to, turi būti sustiprintas Europos institucijų ir decentralizuotų tarnybų sektorinis bendradarbiavimas siekiant stiprinti Sąjungos veiksmus ir, pasitelkus valstybes nares, pozicijas prie išorės sienų. Bendradarbiavimu turėtų būti siekiama, be kita ko, kovoti su teroristų finansavimu ir neteisėta prekyba ginklais ir nuodugniau tikrinti dvejopo naudojimo prekes ir susijusias technologijas. Be to, klastojimo ir piratavimo problema turi būti sprendžiama veiksmingai ir efektyviai.

1.12.

EESRK mano, kad į visas priemones, kurių imamasi, turi būti būtinai įtrauktas atviras dialogas su visomis suinteresuotosiomis šalimis (įmonėmis, vartotojais, muitinės institucijomis, muitinės pareigūnais, profesinėmis sąjungomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis) siekiant susidaryti aiškesnį ir išsamesnį vaizdą apie spręstinus klausimus, kartu atsižvelgiant į visų šalių interesus.

1.13.

Galiausiai, EESRK mano, kad nesvarbu, kokio požiūrio bus laikomasi siekiant modernizuoti muitų sąjungą, reikia tinkamai atsižvelgti į Sąjungos išorės sienų pasikeitimus, kurie atsiras dėl „Brexit“.

2.1.

Muitų sąjunga buvo gyvybiškai svarbi Europos integracijos proceso prielaida, visų pirma siekiant saugiai, skaidriai ir aplinkai bei vartotojui palankiai užtikrinti vienodą ir sklandų laisvo prekių judėjimo įgyvendinimą, kad būtų veiksmingai kovojama su tarpvalstybinio pobūdžio veikla, už kurią baudžiama pagal įstatymą (1).

2.2.

Muitų sąjunga yra bendrosios rinkos pagrindas ir todėl turi visapusiškai atspindėti jos poreikius. Be to, ji padeda didinti ES konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Muitai taip pat sudaro labai reikšmingą įnašą į Europos biudžetą. Konkrečiai, 2015 m. įplaukos siekė 18,6 mlrd. EUR, t. y. apie 13,6 proc. ES biudžeto.

2.3.

Be apsaugos priemonių draudimų pavidalu ir priemonių ES piliečių saugai ir saugumui užtikrinti, muitų sąjungai sukurti taip pat reikia įdiegti arba pertvarkyti priemones, pavyzdžiui, bendros prekybos politikos ir bendrųjų išorės tarifų priėmimą ir lengvatinio muitų tarifo taikymą sudarius ne tik ES asociacijos susitarimus su kaimyninėmis šalimis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis, bet taip pat ir laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis.

2.4.

Muitų sąjungos tikslas – palengvinti teisėtą prekybą ir taip stengtis kovoti su sukčiavimu prekybos sandoriuose ir kartu blokuoti neteisėtą prekių ir finansinių sandorių, kurie galėtų būti naudojami neteisėtais ar terorizmo tikslais, judėjimą.

3.1.

Komisija komunikato paskelbimu siekė pradėti dialogą apie muitų sąjungos modernizavimą, kad jis atspindėtų naują padėtį, kuri laikui bėgant kito:

siekiant įgyvendinti pagrindinių muitų sąjungos aspektų struktūrinę reformą ir nustatyti naują valdymo modelį.

3.2.

Komunikate Komisija pabrėžia būtinybę padidinti muitų sąjungos veiksmingumą modernizuojant jos struktūrą, siekiant stiprinti ES muitinių bendradarbiavimą ir sukurti struktūras, kurios galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir būtų lanksčios.

3.3.

Nagrinėjamu komunikatu nesiūloma išplėsti ES kompetencijos sričių, juo greičiau bandoma modernizuoti muitų sąjungos politiką, kad ji būtų lankstesnė ir veiksmingesnė, kad galėtų reaguoti į nuolat kintančią padėtį.

4.1.

Peržiūrint Sąjungos muitinės kodeksą padaryta esminių pakeitimų, siekiant supaprastinti ir palengvinti prekybą. Tačiau muitų teisės aktai ir teisės aktai, reglamentuojantys laisvą prekių judėjimą iš esmės tebėra labai sudėtingi ir šiuo metu juos sudaro maždaug 1 127 galiojantys dokumentai (susitarimai, direktyvos, reglamentai ir sprendimai) (2). Dėl to sunku remtis atitinkamomis nuostatomis, išskyrus atvejus, kai jau esi susipažinęs su Europos teise.

4.2.

Ankstesnis režimas akivaizdžiai turėjo daugiau neaiškumų, dėl kurių buvo palikta galimybė taikyti atitinkamas nacionalines teisines nuostatas su abejotinomis pasekmėmis, kenkiančiomis vienodam taikymui. Dėl išsamaus Sąjungos muitinės kodekso kodifikavimo Europos Sąjungos teisė yra tiesiogiai taikoma ir turi tiesioginį poveikį, nors ją vis dar įgyvendina tik nacionalinės muitinės sistemos, kurios labai skiriasi organizaciniu požiūriu, o tai lemia susiskaidymą, didesnę administracinę naštą, biurokratinius trikdžius ir vėlavimą (3). Be to, ypač ilgas pereinamasis laikotarpis sukuria netikrumą ir gali pakenkti verslui, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ), ir vartotojams.

4.3.

Muitinės institucijos tradiciškai yra atsakingos už muitų ir netiesioginių mokesčių surinkimą, tačiau šiuo metu jų taip pat prašoma padėti stiprinti Sąjungos išorės sienas ir kovoti su neteisėta praktika, kuri kenkia tiek iš išorės, tiek viduje.

4.4.

Dėl ES plėtros tapo sudėtingiau taikyti decentralizuotą valdymą, nes prireikė koordinavimo ir teko perkvalifikuoti 120 000 muitinės darbuotojų, kadangi iš esmės skiriasi muitinių sistemos, tikrinimo mechanizmai, logistikos infrastruktūra – reikalaujanti aukštųjų technologijų sistemų – muitinės įstaigų aprūpinimo darbuotojais ir ištekliais.

4.5.

Naujų technologijų taikymas Europos pramonėje ir bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimas, kartu su siūloma PVM sistemos reforma reiškia pažangą, tačiau visa tai reikalauja, kad muitinės procedūros būtų lanksčios ir prisitaikančios prie modernių sandorių sudėtingumo. Tas pat pasakytina ir apie atsirandančius gamybos ir vartojimo modelius, didėjantį tarptautinės prekybos mastą ir pasaulinę grėsmę pasaulinės prekybos raidai, kuri yra ES prekybos politikos konteksto dalis.

5.1.

Muitų valdymo koncepcija turėtų būti pagrįsta šiais elementais:

6.1.

Atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą, kuriam EESRK pritaria, kad muitų sąjungos veiklos vizija turėtų būti atnaujinta, kad būtų formuojama nuosekli strategija su aiškiu grafiku, pagrįsta pirmiau išdėstytais principais ir toliau nagrinėjamais punktais.

6.2.

Turi būti atliktas naujo Sąjungos muitinės kodekso poveikio tyrimas ir vertinimas, kurio tarpinė versija turi būti parengta iki 2017 m. pabaigos, pagrįstas ankstesniais tyrimais, bet platesnis ir apimantis visas veiklos sritis (4), kad strategija investuotų į problemų, trūkumų, dubliavimosi atvejų, nenuoseklumo ir pasenusių priemonių šalinimą ir užtikrintų, kad tolesni proceso etapai turėtų patikimą pagrindą (5). Atliekant tyrimą taip pat reikėtų ypatingą dėmesį skirti jos poveikiui muitinių žmogiškiesiems ištekliams.

6.3.

Dėmesys turėtų būti sutelktas į muitinės ir administracinių institucijų keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais sistemingai ir metodiškai naudojantis informacinėmis technologijomis. Šiuo tikslu reikėtų įvertinti, ar esamos duomenų bazės tenkina muitinės tikslus.

6.4.

Decentralizuotas ir verslui palankus modelis, pagrįstas valstybių narių administracinėmis struktūromis, gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei bus paisoma nacionalinių administracinių institucijų. Todėl reikia sukurti nuolatines, lanksčias institucines struktūras. Šiuo tikslu siūloma sukurti paramos organą ar organizaciją vadovaujant Europos Komisijai ir dalyvaujant Muitų politikos grupei, siekiant:

EESRK toliau laikosi savo pozicijos dėl šios organizacijos ir rekomenduoja sukurti Europos skubios pagalbos grupę, kad būtų teikiama parama specializuotam ir svarbiam muitinės institucijų, ypač tų, kurios yra prie Sąjungos išorės sienų, darbui.

6.5.

EESRK mano, kad Komisijos Muitų politikos grupė, kuri veikia neformaliai, ir kurios dabartiniai įgaliojimai yra minimalūs, o jos įtaka – nereikšminga, galėtų atlikti svarbų vaidmenį naujoje muitų valdymo epochoje (7). Todėl EESRK rekomenduoja parengti darbo tvarkos taisykles ir primygtinai ragina valstybes nares bendradarbiauti, kad šis organas galėtų veikti kuo veiksmingiau. Kitas, EESRK nuomone, svarbus klausimas yra kur kas labiau sustiprinti valstybių narių ir ekspertų grupių dabartinį bendradarbiavimą muitų politikos srityje.

6.6.

EESRK mano, kad programa „Muitinė 2020“ padėjo pasiekti teigiamų rezultatų skleidžiant ir perduodant informaciją apie muitų sąjungą tiek muitinės darbuotojams, tiek įmonėms. Tai yra naudinga ES ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių bendradarbiavimo priemonė (8), o jos išplėtimas ir tolesnis taikymas pasibaigus iš pradžių nustatytam laikotarpiui padėtų vykdyti bendrus veiksmus (9), susijusius su šiais klausimais:

6.7.

Be to, EESRK mano, kad programa „Fiscalis 2020“, kuria siekiama pagerinti valstybių narių mokesčių sistemas, taip pat galėtų padėti parengti bendrų priemonių ir skatinti glaudesnį mokesčių ir muitinių administracijų bendradarbiavimą tarpvalstybiniu lygiu.

6.8.

EESRK remia Komisijos pastangas, kurias, pavyzdžiui, atspindi komunikatas dėl veiksmų plano PVM srityje, stiprinti abipusį bendradarbiavimą ir šiuo tikslu sukurti priemonių rinkinį, kuriuo galėtų naudotis teisėkūros ir kitos valstybių narių valdžios institucijos siekdamos kovoti su mokestiniu sukčiavimu, susijusiu su PVM. Ši priemonė turėtų būti naudinga palengvinant perėjimą prie galutinės PVM sistemos ES tarpvalstybinėje prekyboje, pagrįstos paskirties šalies principu.

6.9.

EESRK remia su modeliais susijusias iniciatyvas, kurios yra dalis Pasaulio muitinių organizacijoje (PMO) vykstančio dialogo, ir todėl palankiai vertina įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso įvedimą ir vieno bendro akreditavimo ir sertifikavimo įdiegimą. Todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę patobulinti šias iniciatyvas siekiant dar labiau sumažinti administracinę naštą ir kliūtis įmonėms.

6.10.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad būtina laikytis ir įgyvendinti PPO prekybos lengvinimo susitarimą, kuriuo supaprastinamos ir paaiškinamos tarptautinės importo ir eksporto procedūros, muitinės formalumai ir tranzito reikalavimai. Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad itin svarbu imtis ryžtingesnių veiksmų sudarant susitarimus dėl tarpusavio administracinės pagalbos su prekybos partneriais, kurie visapusiškai atspindi nuolat besiplečiantį bendradarbiavimą prekybos srityje su ES nepriklausančiomis šalimis.

6.11.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos, kuris, deja, labai vėluoja: jo priėmimas, su Europos Parlamento pozicija, išdėstyta pirmojo svarstymo metu, taip pat EESRK jau pateikti argumentai (10) padidintų nuoseklumą ir teisinį tikrumą.

6.12.

EESRK mano, kad reikia sukurti bendrą Europos portalą remiantis bendro audito principu, siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir iš esmės supaprastinti muitinio įforminimo procedūras. Šiuo tikslu būtina nedelsiant sukurti ES sertifikatų duomenų bazę ir automatizuotą sertifikatų patikrinimą.

6.13.

EESRK susirūpinimą kelia su „Brexit“ susiję ES sienų pokyčiai. Nepaisant to, visiškai palaikome skaidrias ir sąžiningas derybas. Manome, kad turi būti užtikrintas Šiaurės Airijos taikos proceso tęstinumas ir kad turi būti išvengta realios sienos atsiradimo, tačiau taip, kad tai neturėtų žalingo poveikio Sąjungai ir jos interesams.

7.1.

Šiuo atveju, ypatingą dėmesį reikėtų skirti ES išorės sienų apsaugai nuo grėsmės kuriant sinergijas su kaimyninėmis šalimis arba šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis ir su jų muitinės institucijomis, kad būtų galima valdyti riziką, kurią kelia išskirtinės saugumo situacijos (sukčiavimas ir su tuo susijusi neteisėta veikla, terorizmas, incidentai, susiję su sanitarija, veterinarija ir fitosanitarija, ar su aplinka), kartu, dėl tų pačių priežasčių, analizuojant galimybes sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma su galimais ir esamais prekybos partneriais.

7.2.

Turėtų būti atliktas išsamus būtinybės peržiūrėti kitus konkrečius teisės aktus, kurie galioja jau daugiau nei dešimt metų be jokių pakeitimų ir daro esminį poveikį muitų valdymui, tyrimas. REFIT platforma galėtų būti naudinga priemonė siekiant įvertinti, ar muitinės teisės aktų reguliavimo sistema „atitinka paskirtį“ šiuo atžvilgiu. Tačiau EESRK pabrėžia, kad ir kokių reformų bebūtų imamasi, jos neturėtų trukdyti padėti teisėtai prekybai arba apsaugoti pagrindines teises.

7.3.

EESRK palankiai vertina pastangas parengti ir įgyvendinti ES strategiją ir veiksmų planą dėl muitinės rizikos valdymo ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dėti daugiau pastangų tose srityse, kurios, kaip pažymėta 2016 m. Komisijos pažangos ataskaitoje, nepriklauso muitinių kompetencijai.

7.4.

Be to, EESRK palankiai vertina pastangas dvišaliu lygmeniu, tačiau mano, kad muitinės, teismų ir policijos institucijų bendradarbiavimas turi turėti geresnį institucinį pagrindą, kad būtų galima veiksmingiau kovoti su teroristų finansavimu ir neteisėta prekyba ginklais, apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, dvejopo naudojimo prekes ir susijusias technologijas taikant rizika grindžiamą kontrolę, kaip nurodyta Muitinės rizikos valdymo sistemoje (MRVS) ir deramai atsižvelgus į ES strategiją ir veiksmų planą dėl muitinės rizikos valdymo bei Komisijos kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planą. Be to, reikia dėti daugiau pastangų, kad klastojimo ir piratavimo problema būtų sprendžiama efektyviai ir veiksmingai.

7.5.

Būtina tęsti 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės keitimo procesą, pagrįstą viešųjų konsultacijų išvadomis ir Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijomis.

7.6.

Šiuo tikslu reikėtų peržiūrėti šalių, kurios atsisako imtis atitinkamų priemonių siekiant kovoti su pinigų plovimu, juodąjį sąrašą. Europos Parlamentas sąrašą atmetė kaip deramai neatspindintį dabartinės padėties: tikrinimai turėtų būti paspartinti, kaip kad numatyta ir atitinkamoje direktyvoje (ketvirtoji pinigų plovimo prevencijos direktyva), kuri šiuo metu yra peržiūrima.

7.7.

EESRK ragina Tarybą ir Parlamentą pagaliau įsteigti Europos prokuratūrą (EPPO), kuri būtų atsakinga už tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenis už nusikaltimus Sąjungos finansiniams interesams, ir kviečia visus narius sutelkti pastangas siekiant šio tikslo.

7.8.

Komitetas taip pat mano, kad Europos institucijų ir tarnybų (decentralizuotų arba kitokių), pavyzdžiui, Europos policijos biuro (Europolo), Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX), Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinio (Eurojusto), Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO), tarpsektorinis bendradarbiavimas turėtų būti dar glaudesnis ir stiprinamas remiantis strategija dėl integruoto sienų valdymo ir Reglamentu (ES) 2016/1624 ir, konkrečiai, Europos saugumo darbotvarke, siekiant:

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/51

Pranešėjas

Michael IKRATH

Bendrapranešėjis

Carlos TRIAS PINTÓ

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad šiame etape Europos Komisija susilaiko nuo reguliavimo priemonių, ir remia jos pasiryžimą taikyti atitinkamas konkurencijos taisykles, jei tai pasirodytų būtina siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir vartotojų apsaugą.

1.2.

EESRK pritaria Europos Komisijos iniciatyvai, kuria siekiama stiprinti bendrąją rinką įgyvendinant veiksmų planą. Šiuo tikslu reikės, pirma, laipsniškai plėsti ekonominę ir pinigų sąjungą ir, antra, dar labiau suderinti finansinius produktus ir paslaugas kartu su skaitmeninėmis inovacijomis, išlaikant sąžiningas ir nuo technologijų bei verslo modelių nepriklausančias konkurencijos sąlygas.

1.3.

EESRK ragina valstybes nares dėti daug daugiau pastangų, kad būtų griežtai, suderintai, koordinuotai ir sistemingai taikomi įvairūs dabartiniai Europos mastu įgyvendinami standartai, siekiant užtikrinti, kad jais būtų visapusiškai atsižvelgiama į vartotojus, kartu apsaugant juos nuo daugybės rizikos veiksnių, susijusių su naujais finansiniais scenarijais.

1.4.

EESRK pažymi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti tradiciniams mažmeniniams bankams (vadinamajai „nuobodžiajai bankininkystei“), nes jie yra pagrindiniai tarpininkai prekiaujant tokiais produktais ir paslaugomis. Tradiciškai šie bankai, ypač regioniniai ir vietos bankai, yra pelnę didelį ES vartotojų, kurie nėra linkę dažnai keisti paslaugų teikėjų, pasitikėjimą. Nepaisant to, tarpvalstybiniai produktai turėtų būti skatinami siekiant pabrėžti bendrosios rinkos ir laisvo asmenų ir prekių judėjimo idėją.

1.5.

Be to, reikia spręsti vartotojams opius klausimus, kaip antai kalbų, teisės aktų skirtumai, didesni mokesčiai nerezidentams, atsisakymas parduoti tam tikras finansines paslaugas ir produktus nerezidentams, mokesčių skirtumai, pernelyg griežtas pinigų plovimo srities teisės aktų taikymas, užsienio valiutos keitimo rizika.

1.6.

EESRK ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant nustatyti, kiek ekonomiškai pažeidžiamų skolininkų yra paėmę tarpvalstybines vartojamąsias paskolas, kurių jie negali gauti gimtojoje šalyje (angl. loan shopping), prisiimdami aukštą pernelyg didelio įsiskolinimo riziką.

1.7.

Siekiant geresnio finansinių produktų ir paslaugų palyginamumo ir skaidrumo, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos visose valstybėse narėse, EESRK rekomenduoja imtis veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad produktų ir paslaugų apmokestinimo tvarka daugiau nebekeltų kliūčių sąžiningai konkurencijai.

1.8.

EESRK primygtinai ragina Komisiją numatyti tinkamas, nepriklausomas, privalomai sertifikuojamas palyginimo priemones, skirtas įvairiems finansiniams produktams skirtingose teisinėse jurisdikcijose, kurios sudaro Europos Sąjungą, palyginti.

1.9.

EESRK rekomenduoja reguliuoti didžiąsias ne Europoje įsisteigusias informacinių technologijų įmones, kaip antai „Google“, „Apple“ ir kt., kurios naudodamosi savo klientų duomenų bazėmis gali tiesioginės prekybos tikslais siūlyti individualiam vartotojui pritaikytus produktus, išvengdamos ES vartotojų apsaugos taisyklių ir kitų teisės aktų.

1.10.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad skaitmeninimas nuolat ir pastoviai keičia vartotojų elgseną. Todėl jis palankiai vertina ir remia Komisijos pastangas skatinti bendrąją skaitmeninę rinką, ypatingą dėmesį skiriant finansinėms paslaugoms. Komisija teisingai stengiasi sutelkti dėmesį į kliūtis, kurios trukdo tarpvalstybiniam skaitmeninio turinio platinimui (geografinis blokavimas). Tai, EESRK nuomone, yra vienintelė galimybė sukurti tikrą bendrą vartotojams skirtų finansinių paslaugų rinką.

1.11.

Komitetas mano, kad finansinių paslaugų technologijų („FinTech“) srityje tvaraus reguliavimo sumetimais ir siekiant kuo labiau išsaugoti finansinį stabilumą turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visiems svarstomų finansinių paslaugų teikėjams ir kad pirmiausia būtina užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiamos tos pačios garantijos, kurias suteikia tradicinės bankininkystės sektorius.

1.12.

EESRK rekomenduoja Komisijai šalia veiksmų plane jau įvardytų vartotojams skirtų produktų apibrėžti papildomus produktus, kurie yra paprasti, pasižymi tomis pačiomis savybėmis, taigi yra palyginami ir skaidrūs. Juos visoje Europos Sąjungoje galima siūlyti kaip „populiariausius produktus“ per įvairias platinimo sistemas („FinTech“, tradiciniuose bankų padaliniuose ir kt.) ir taip skatinti vartotojų pasitikėjimą šiais produktais. Turėdami patikimos informacijos apie produktą ir produkto skaidrumą, vartotojai gali nerizikuodami pasirinkti geriausią teikėją iš visų, veikiančių Europos Sąjungoje.

1.13.

Reikia stiprinti įvairių tos pačios finansinės paslaugos valdyme dalyvaujančių subjektų nepriklausomumą, vengiant bet kokio interesų konflikto, nes tai skatina gerą valdymą ir veiksmingą finansinių paslaugų priežiūrą.

1.14.

EESRK pabrėžia, kad reikia periodiškai peržiūrėti kiekvieno standarto poveikį vartotojams skirtų finansinių produktų ir paslaugų plėtojimui, kartu deramai stiprinti priežiūros institucijų išteklius. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarpvalstybiniams sandoriams reikalingi veiksmingi alternatyvaus ginčų sprendimo ir elektroninio ginčų sprendimo mechanizmai, nes tai yra pagrindinis veiksnys siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą.

1.15.

Galiausiai, jei norime, kad piliečių ir įmonių naudai pasiekti rezultatai veiksmingai ir efektyviai mažintų išlaidas, Komitetas laikosi nuomonės, kad visi veiksmai ir dokumentai šiuo klausimu privalo remtis programos REFIT principais ir į juos atsižvelgti. Nepažeidžiant šioje srityje keliamų aiškių tikslų, svarbu, kad visi su šiais klausimais susiję būsimi teisės aktai ir taisyklės išliktų paprasti ir šalintų nereikalingą naštą. Be to, kad būtų sukurta tikra ir nesuskaidyta bendroji rinka, privaloma vengti bet kokio pernelyg didelio reglamentavimo nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

2.1.

Šio veiksmų plano tikslas – suteikti Europos vartotojams didesnį pasirinkimą ir daugiau galimybių naudotis finansinėmis paslaugomis visoje Europos Sąjungoje.

2.2.

Jis apima finansines paslaugas, kurios yra svarbi kasdienio vartotojų gyvenimo dalis, pavyzdžiui, taupymą einamosiose sąskaitose, mokėjimo paslaugas, kredito korteles, hipotekos kreditą bei kitas paskolas ir įvairių rūšių draudimą.

2.3.

Veiksmų planas yra neatsiejamas tvirtesnės ir teisingesnės bendrosios rinkos kūrimo elementas. Kalbant apie finansines paslaugas, tai reiškia, kad privaloma didinti finansinių paslaugų teikėjų konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo galimybes, kad vartotojams būtų siūlomos žemesnės kainos bei kokybiškesni produktai ir kad jiems duotų naudos inovacijos.

2.4.

Vartotojams turėtų būti suteikta galimybė laisvai pasirinkti iš įvairių visoje ES siūlomų finansinių paslaugų ir produktų; valstybė narė, kurioje įsikūręs paslaugų teikėjas, nebeturėtų būti laikoma svarbiu veiksniu.

2.5.

Finansinių paslaugų ir produktų teikėjams turėtų būti leidžiama naudotis visą ES apimančios rinkos (bendrosios rinkos) teikiamais privalumais.

2.6.

ES jau priėmė keletą priemonių, kuriomis siekiama sukurti vartotojams skirtų finansinių paslaugų bendrąją rinką, pavyzdžiui, direktyvas dėl mokėjimo sąskaitų (1), hipotekos kredito (2) ir draudimo produktų platinimo (3), kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą (4), Europos vidaus rinkos strategiją (5) ir Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (6).

2.7.

Svarstomas veiksmų planas, kuris yra pagrįstas konsultacijomis dėl Komisijos žaliosios knygos (7), buvo parengtas siekiant nustatyti ir įveikti likusias kliūtis.

2.8.

Veiksmų plane dėmesys sutelkiamas į tris sritis:

2.9.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik 7 proc. vartotojų finansines paslaugas yra pirkę kitoje valstybėje narėje, veiksmų plane pirmenybė teikiama finansinių paslaugų technologijų („FinTech“) ir internetinio verslo plėtojimui.

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sukurti ES bendrąją finansinių paslaugų rinką būtina suderinti įvairius ES finansų rinkos projektus. Pavyzdžiui, kapitalo rinkų sąjunga yra aktuali visoms ES valstybėms narėms, tačiau trijų ramsčių bankų sąjunga yra skirta tik euro zonai, o į „naujųjų“ valstybių narių rinkas neatsižvelgiama. Tai reiškia, kad ilgai lauktas tarpvalstybinis finansinių paslaugų ir produktų teikimas susiduria su nematomomis sienomis.

3.2.

Todėl EESRK mano, kad tikslinga, stiprinant bendrąją finansinių paslaugų rinką, dar labiau išplėsti ekonominę ir pinigų sąjungą: šio veiksmų plano visapusiškai įgyvendinti bus neįmanoma, jeigu visos šalys palaipsniui neįsives bendros valiutos, ypač skaitmeninėje srityje. Taip pat kyla pavojus, kad šią padėtį išnaudos alternatyvios skaitmeninės valiutos, pavyzdžiui, bitkoinai, o tai gali kenkti saugumui, duomenų apsaugai ir vartotojų pasitikėjimui tarpvalstybinėmis finansinėmis paslaugomis.

3.3.

EESRK nurodo, kad šiuo metu vartotojai prekybą finansinėmis paslaugomis laiko vietos ir regioniniu verslo modeliu. Atitinkamai, kadangi vis dar tvyro netikrumas dėl naujos finansinės aplinkos, Komitetas sutinka su Komisijos išvada, kad „dauguma mažmeninių finansinių paslaugų vartotojų ir toliau dažniausiai pirks vietos paslaugas“ (8).

3.4.

EESRK nuomone, skirtinga apmokestinimo tvarka valstybėse narėse yra didelė kliūtis, trukdanti užtikrinti finansinių produktų palyginamumą ir skaidrumą. Pagrindinių produktų patrauklumas dažnai yra susijęs su jiems taikomomis mokesčių paskatomis, tačiau jomis gali pasinaudoti tik vietos mokesčių mokėtojai. Be to, kova su mokesčių vengimu, kurią vykdant užsienio bankuose atidarytų sąskaitų savininkai yra įtariami nesąžiningumu mokant mokesčius, yra didelė kliūtis tarpvalstybiniu mastu veikiančiai finansų rinkai. Todėl EESRK ragina Komisiją į veiksmų planą įtraukti papildomų pasiūlymų.

3.5.

Nepaisant didelių Komisijos pastangų, „Eurobarometro“ apklausos Nr. 446 duomenimis, tik 7 proc. ES piliečių jau yra pasinaudoję tarpvalstybinėmis finansinėmis paslaugomis. Be to, nėra aišku, kiek ekonomiškai pažeidžiamų skolininkų yra paėmę tarpvalstybines vartojamąsias paskolas, kurių jie negali gauti gimtojoje šalyje (angl. loan shopping), prisiimdami aukštą pernelyg didelio įsiskolinimo riziką. Todėl EESRK siūlo šiuo klausimu atlikti tyrimą.

3.6.

Vis dėlto negalima nepaminėti fakto, kad tokia tarpvalstybinė paklausa yra pasienio regionuose, kuriuose kalbama ta pačia kalba. Net ir nacionalinėse rinkose savo paslaugų teikėją pakeičia mažiau nei trečdalis vartotojų. Viena iš pagrindinių tai lemiančių priežasčių – gyventojai yra labiau patenkinti būtent vietos ir regioniniais tradiciniais mažmeniniais bankais („Eurobarometro“ apklausa Nr. 446). Atsižvelgdamas į tai, EESRK norėtų pažymėti, kad nuo finansų krizės pradžios regioniniai mažmeniniai bankai patiria itin didelį spaudimą pelningumo požiūriu. Todėl reikia apsvarstyti klausimą, kaip bankai padengs dideles išlaidas, susijusias su santykinai mažu klientų iš kitų valstybių narių skaičiumi. EESRK primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti kitas tokios mažos vartotojų, perkančių finansinius produktus kitose valstybėse narėse, procentinės dalies priežastis; tai, pavyzdžiui, kalbų, teisės aktų skirtumai, didesni mokesčiai nerezidentams, atsisakymas parduoti tam tikras finansines paslaugas ir produktus nerezidentams, mokesčių skirtumai, pernelyg griežtas pinigų plovimo srities teisės aktų taikymas, užsienio valiutos keitimo rizika.

3.7.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad būtina labai stengtis išsaugoti būtent šį svarbų vietos ir regioninių mažmeninių bankų atliekamą vaidmenį, t. y. finansinių paslaugų teikėjų, kuriais pasitiki vartotojai. Šiuo tikslu reikia daug labiau diferencijuoto bankų reguliavimo, nuosekliai taikant proporcingumo principą (9). Tik laikantis tokios sąlygos šie bankai galės sėkmingai veikti kaip inovacijų lyderiai arba inovacijų sekėjai.

3.8.

EESRK nuomone, tai yra būtina išankstinė sąlyga norint pasiekti pagrįstus Komisijos tikslus, t. y. kad finansų sektorius galėtų naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, reikalingomis bendrajai rinkai kurti, ir kad šis sektorius ir toliau išliktų finansiškai patikimas ir saugus vartotojams ir investuotojams.

3.9.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad skaitmeninimas nuolat ir pastoviai keičia vartotojų elgseną. Todėl jis palankiai vertina ir remia Komisijos pastangas skatinti bendrąją skaitmeninę rinką, ypatingą dėmesį skiriant finansinėms paslaugoms. Komisija teisingai stengiasi sutelkti dėmesį į kliūtis, kurios trukdo tarpvalstybiniam skaitmeninio turinio platinimui (geografinis blokavimas). Tai, EESRK nuomone, yra gera galimybė sukurti tikrą bendrą vartotojams skirtų finansinių paslaugų rinką. Tačiau reikia ir kitų priemonių (kaip aprašyta 3.6 punkte).

3.10.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad, viena vertus, būsimas darbas turėtų būti orientuotas daugiausia į tinkamą anksčiau priimtų teisės aktų įgyvendinimą (žr. 2.6 punktą). Kita vertus, reikia imtis papildomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad galimybės naudotis ES masto finansinių paslaugų bendrosios rinkos privalumais būtų sudarytos ir vartotojams.

3.11.

Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina tai, kad į veiksmų planą įtrauktos plataus užmojo priemonės, ir tikisi, kad nacionalinių teisės aktų leidėjai, priežiūros institucijos ir vartotojų organizacijos visapusiškai dalyvaus jas įgyvendinant. Šioje srityje svarbus vaidmuo tenka ir socialiniams partneriams.

3.12.

Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad rinkos dalyviams suteikiama daugiau galimybių plėtoti savo individualias finansines paslaugas, ypač susijusias su skaitmeninėmis inovacijomis. Tokiu būdu, laikantis bendro tikslo, pakankamai atsižvelgiama į šiuo metu valstybėse narėse esančias labai įvairias rinkos sąlygas.

3.13.

EESRK rekomenduoja Komisijai šalia veiksmų plane jau įvardytų vartotojams skirtų produktų apibrėžti papildomus lengvai palyginamus ir visiškai skaidrius produktus, kurie yra paprasti ir pasižymi tomis pačiomis savybėmis. Juos visoje Europos Sąjungoje galima siūlyti kaip „populiariausius produktus“ per įvairias platinimo sistemas („FinTech“, tradiciniuose bankų padaliniuose ir kt.) ir taip skatinti vartotojų pasitikėjimą šiais produktais. Turėdami patikimos informacijos apie produktą ir produkto skaidrumą (suderinta terminija, pernelyg specializuotų aprašymų vengimas, paprastos ir suprantamos sutarčių sąlygos) vartotojai gali nerizikuodami pasirinkti geriausią paslaugų teikėją iš visų, veikiančių Europos Sąjungoje.

3.14.

EESRK nuomone, siekiant toliau plėtoti stipresnę bendrąją finansinių paslaugų rinką itin svarbus bus veiksmingas naujų interneto technologijų ir palyginamų bei skaidrių vartotojams skirtų produktų susiejimas.

3.15.

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad birželio 1 d. paskelbtame Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities nurodomi pagrindiniai aspektai, susiję su finansinių produktų ir paslaugų suderinimu Europos Sąjungoje. Tai visų pirma pasakytina apie vienodų sąlygų sudarymą skirtingose valstybėse narėse, taigi ir finansinių paslaugų teikėjams. Todėl Sąjungos pasiūlymai dėl EPS supaprastina įvairių „tarpvalstybinių“ finansinių produktų palyginamumą ir pristatymą.

3.16.

Šiuo požiūriu EESRK taip pat mano, kad svarbu toliau raginti reglamentuoti „FinTech“. Per 2008–2010 m. finansų krizę labai griežtas reglamentavimas (susitarimas „Bazelis III“ ir KRD IV) buvo vienas iš veiksnių, lėmusių tai, kad tradiciniai mažmeniniai bankai daugiau nebegalėjo tinkamai vykdyti savo pagrindinių funkcijų (skolinti MVĮ ir privatiems asmenims); tačiau „FinTech“ siūlomiems dalykams šis reglamentavimas netaikomas. Todėl EESRK ragina – prieš nustatant vartotojams skirtų tarpvalstybinių finansinių paslaugų veiksmų planą – sudaryti vienodas sąlygas tradiciniams mažmeniniams bankams ir „FinTech“ taikomo reglamentavimo požiūriu (10).

3.16.1.

Būtina, kad Komisija spręstų vartotojams susirūpinimą dėl „FinTech“ keliančius klausimus, kaip antai asmens duomenų ir privatumo apsauga, teisių gynimo mechanizmai, per didelio įsiskolinimo rizika, galimi šių platformų nemokumo padariniai, nepriklausomų ir atsakingų konsultacijų dėl jų siūlomų produktų ir paslaugų nebuvimas, skaitmeninėje srityje neraštingų vartotojų finansinės atskirties rizika, didžiųjų duomenų naudojimas, įskaitant netinkamą jų naudojimą, šių produktų prieinamumas ir pasiekiamumas, – kad būtų galima susigrąžinti per krizę prarastą vartotojų pasitikėjimą finansų įstaigomis.

3.17.

EESRK ragina valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant kiekvieną veiksmų plane numatytą priemonę visada būtų laikomasi Direktyvos dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų ir Europos prieinamumo akto nuostatų.

3.18.

Veiksmų planu norimas veiksmingumas bus pasiektas tik tada, jeigu kartu palaipsniui (kokybiškai ir kiekybiškai) bus stiprinamos finansų institucijų priežiūros funkcijos, pradedant vykdyti sistemingą finansinių paslaugų teikėjų elgsenos stebėseną, įgyvendinant persvarstytą Mokėjimo paslaugų direktyvą (MPD2) ir FPRD II ir užtikrinant sudėtingą privatumo ir skaidrumo pusiausvyrą bei aiškiai atskiriant konsultacijų dėl produkto ir jo rinkodaros funkcijas. Visa tai turėtų būti derinama skiriant ypatingą dėmesį kredito reitingų agentūroms ir nepriklausomų finansų tarpininkų paslaugoms, kaip EESRK pabrėžė savo nuomonėje dėl žaliosios knygos.

3.19.

Siekiant kovoti su finansiniu neraštingumu, kuris gali tapti pernelyg didelio įsiskolinimo ir finansinės bei socialinės atskirties priežastimi, reikia užtikrinti švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

4.1.

Atsižvelgdamas į 3 punkte pateiktas pastabas, EESRK rekomenduoja Komisijai sutelkti dėmesį į tai, kad būtų galima sparčiai įgyvendinti priemones, susijusias su finansinių paslaugų lyginamųjų svetainių kokybės ir patikimumo didinimu (4 veiksmas), nacionalinių vartotojų apsaugos taisyklių nagrinėjimu (8 veiksmas), „FinTech“ (10 veiksmas) ir elektroninėmis atpažinties priemonėmis (11 veiksmas).

4.3.

Todėl EESRK itin palankiai vertina priemones, siūlomas pagal 11 veiksmą, kaip antai skatinti taikyti eIDAS reglamentą (Reglamentą dėl elektroninės atpažinties) – pavyzdžiui, į jo taikymo sritį įtraukiant ir įmonių santykius su vartotojais (angl. B2C), – taip pat aktyviau naudotis naujomis skaitmeninio prisijungimo priemonėmis (pvz., vaizdinės atpažinties procedūromis). Šiuo požiūriu EESRK remia atitinkamą Europos Parlamento poziciją (11) dėl penktosios direktyvos dėl pinigų plovimo (12). Visos šios skaitmeninės procedūros neturėtų pakenkti duomenų ir privatumo apsaugai.

4.6.

EESRK taip pat rekomenduoja peržiūrėti šiuo metu taikomus specialius teisės aktus dėl finansinių paslaugų, atsižvelgiant į jų poveikį pageidaujamai bendrajai rinkai ir į jų skaitmeninį tinkamumą. Vartotojams teikiama informacija turėtų būti suprantama, paprasta ir tinkama, kad vartotojai galėtų rinktis pagal tikrus savo poreikius. Pernelyg dideli įpareigojimai, susiję su informacija, konsultacijomis ir dokumentų pateikimu, ypatingai kenkia bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui finansinių paslaugų srityje. Todėl reikėtų taikyti holistinį požiūrį.

4.13.

Taip pat svarbu, kad Komisija didelį dėmesį skirtų greitosioms vartojamosioms paskoloms, kurioms dažnai trūksta skaidrumo ir kurias teikiant numatomos įvairios nesąžiningos sąlygos ir taikoma klaidinanti komercinė praktika, reklamuojant pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse (per spaudą, radiją ir televiziją). Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina valstybių narių priežiūros institucijas, bendradarbiaujant su vartotojų organizacijomis, tinkamai stebėti tokių bendrovių elgesį rinkoje.

15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/58

Pranešėjas

Michael MCLOUGHLIN

1.1.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymų dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) tikslams.

1.2.

EESRK rekomenduoja kiek įmanoma labiau stengtis BKPMB įgyvendinti bendru sutarimu, atsižvelgiant į subsidiarumo ir valstybių suverenumo požiūriu jautrų šių klausimų pobūdį.

1.3.

EESRK supranta priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė pasirinkti dviejų etapų laipsnišką modelį, tačiau primygtinai ragina kuo greičiau, kai tik bus susitarta dėl bendros bazės, įgyvendinti antrąjį etapą, nes tik po konsolidavimo įmonės pajus esminius privalumus. Jau pirmasis etapas duos tam tikros naudos kovojant su agresyviu mokesčių planavimu, tačiau konsolidavimas padės galutinai pasiekti šį tikslą.

1.4.

EESRK pažymi, kad Komisija pateikė atnaujintą BKPMB pasiūlymą, kuriuo pajamos priskiriamos ten, kur sukuriama vertė, tiek siekdama padėti bendrajai rinkai, tiek norėdama kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. EESKR ragina valstybes nares stengtis užbaigti abu laipsniško modelio etapus, nes tai padės veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir skatins ekonomikos augimą.

1.5.

Kaip ir 2011 m., EESRK rekomenduoja persvarstyti BKPMB paskirstymo formulę. Komisija ir valstybės narės turėtų pagalvoti, ar į paskirstymo formulę tikrai nereikia įtraukti intelektinės nuosavybės. Paskirstymo formulėje taip pat gali tekti keisti „pardavimų pagal paskirties vietą“ veiksnį, kad būtų užtikrintas teisingas įgyvendinimas. Komitetas yra susirūpinęs, kad taikant šiuos siūlomus pardavimus daugelis mažesnių eksportuojančių valstybių narių neteks nemažai apmokestinamų pajamų, nes jos teks didesnėms daug vartojančioms ES valstybėms narėms. EESRK mano, kad pasiūlymu reikėtų siekti, kad formulė būtų teisinga ir sistemingai vengti bet kokio disbalanso.

1.6.

EESRK ragina laikytis atsargumo pasiūlymų dėl nuvertėjimo pasistengiant užtikrinti, kad jie atitiktų tikrąją įmonių patirtį. Tam tikrų klasių turtui, kuris dėl sparčių technologinių pokyčių labai greitai sensta, taikomi nusidėvėjimo atskaitymai gali būti pernelyg maži.

1.7.

EESRK teigiamai vertina faktą, kad pasiūlymu taikyti vienodas sąlygas skolos ir nuosavo kapitalo finansavimui, mokesčių požiūriu buvo pripažintas nuosavo kapitalo finansavimas įmonių investicijų tikslais. Tačiau ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms neturėtų tekti dar didesnė mokesčių našta.

1.8.

EESRK rekomenduoja, kad įgyvendinant pasiūlymus valstybių narių atžvilgiu, reikėtų laikytis teisingos pusiausvyros, todėl reikėtų investicijų pritraukimo, darbo vietų išlaikymo ir kūrimo požiūriu išsamiai išanalizuoti pasiūlymų poveikį kiekvienai atskirai valstybei narei. EESRK pabrėžia, kad tai bus įmanoma tik valstybėms narėms pateikus reikiamą informaciją.

1.9.

Kadangi buvo pareikšta, jog bus siekiama užtikrinti tikrumą ir paprastumą, EESRK rekomenduoja, kai įmanoma, pasiūlymais dėl BKPMB mažinti sudėtingumą. Tai itin svarbu įmonės balanse nurodyto nematerialiojo turto atžvilgiu.