9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 423/1

TARYBOS REKOMENDACIJA

2017 m. lapkričio 20 d.

dėl absolventų karjeros stebėjimo

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 423/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

švietimo ir mokymo įstaigų absolventų įsidarbinamumas yra rūpimas klausimas daugelyje valstybių narių, visų pirma dėl to, kad po 2008 m. kilusios finansų krizės dar nėra visiškai pasiektas iki krizės Sąjungoje buvęs neseniai aukštąsias mokyklas baigusių asmenų užimtumo lygis (1), o profesinio rengimo ir mokymo (PRM) programų absolventų užimtumo lygis įvairiose valstybėse narėse nevienodas;

(2)	todėl Valstybių narių užimtumo politikos gairėse 2015 m. (2) valstybės narės buvo raginamos, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes tinkamai užtikrindamos reikiamas žinias, įgūdžius ir kompetencijas;

(3)

norint pasiekti šį tikslą, būtina turėti geros kokybės informacijos apie tai, kokios veiklos absolventai imasi įgiję kvalifikaciją arba baigę švietimo ir mokymo programas, kad būtų galima suprasti absolventų įsidarbinamumo tam tikruose regionuose ar ekonomikos sektoriuose problemų priežastis arba konkrečių aukštojo mokslo arba profesinio rengimo ir mokymo dalykų absolventų įsidarbinamumo problemų priežastis ir surasti šių įsidarbinamumo problemų sprendimo būdus. Tokios informacijos vertė pabrėžta ir Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartuose ir gairėse (ESG) (3), ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinėje sistemoje (EQAVET) (4);

(4)

vis dėlto, kadangi daugelyje Sąjungos šalių duomenų apie aukštųjų mokyklų ir profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų rezultatus rinkimo, analizavimo ir naudojimo sistemos nėra gerai išplėtotos, studentus reikia geriau informuoti, kad jie galėtų priimti informacija grindžiamus sprendimus dėl studijų krypties arba kad būtų galima rengti švietimo programas arba formuoti Vyriausybės politiką;

(5)

be to, perėjimas į darbo rinką daugiausia priklauso nuo ekonominių aplinkybių, kvalifikacijos lygio ir studijų srities. Tam įtaką taip pat daro ir socialiniai bei demografiniai veiksniai ir socialinė bei ekonominė šeimos padėtis (5). Todėl, norint visapusiškai spręsti šią problemą, labai svarbu rinkti duomenis apie šių įvairių veiksnių poveikį;

(6)	nors daugelis valstybių narių kuria stebėjimo sistemas, žiniomis ir gerąja patirtimi keičiamasi ribotai, o tarpusavio mokymosi veikla yra ribota;

(7)	kadangi jau surinktų palyginamų duomenų aprėptis ribota, o nacionaliniu lygmeniu surinktų duomenų neįmanoma palyginti su kitose valstybėse narėse surinktais duomenimis, sudėtinga, sprendžiant pagal šalių ir regionų tendencijų ar rezultatų skirtumus, daryti bet kokias išvadas;

(8)

po viešų konsultacijų (6) dėl Sąjungos aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkės paaiškėjo, kad nuogąstaujama dėl to, kad absolventai, mokydamiesi aukštosiose mokyklose, neįgyja žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių jiems reikia norint įsitvirtinti greitai besikeičiančioje švietimo ir darbo aplinkoje, ir kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar esama nuolatinių įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikčių;

(9)

valstybės narės paragino imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kuriais būtų siekiama gerinti informacijos apie įsidarbinamumą, įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir darbo rinkos poreikius srautą. Visų pirma 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendroje ataskaitoje (7) siūloma propaguoti aukštojo mokslo aktualumą darbo rinkoje ir visuomenėje, be kita ko, veiksmingiau renkant duomenis apie darbo rinkos poreikius bei jų įgyvendinimo rezultatus ir juos numatant, pavyzdžiui, stebint aukštųjų mokslo absolventų karjeros raidą;

(10)

2015 m. Rygos išvadose dėl naujų vidutinės trukmės laikotarpio siektinų rezultatų PRM srityje 2015–2020 m. laikotarpiu valstybės narės taip pat įsipareigojo užtikrinti nuolatinį informavimą ir grįžtamąjį ryšį ir imtis veiksmų, pavyzdžiui, naudotis duomenimis apie PRM įstaigų absolventų įsidarbinamumą ir duomenų apie mokymąsi, patekimą į darbo rinką ir karjeros raidą rinkiniais, ir taip stiprinti nacionaliniu lygmeniu veikiančių subjektų gebėjimus naudotis apie absolventus surinktais duomenimis siekiant pritaikyti mokymo programas, profesinius profilius ir PRM kvalifikacijų turinį prie naujų ekonominių ir techninių reikalavimų;

(11)

vėliau rezoliucijoje dėl socialinio bei ekonominio vystymosi ir įtraukumo skatinimo ES pasitelkiant švietimą: švietimo ir mokymo indėlis į 2016 m. Europos semestrą (8) valstybės narės pabrėžė, kaip svarbu pirmumo tvarka spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikčių bei gebėjimų trūkumo problemas;

(12)	ši rezoliucija buvo grindžiama ankstesniu darbu. 2014 m. Tarybos išvadose dėl verslumo švietimo ir mokymo srityje (9) valstybės narės susitarė vertinant verslumo ugdymo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, jei įmanoma, pasinaudoti informacija apie absolventų profesinį kelią;

(13)	2013 m. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo socialinio aspekto (10) valstybės narės susitarė sudaryti palankesnes sąlygas teikti informaciją apie su švietimu ir darbo rinka susijusias galimybes ir rezultatus;

(14)

2012 m. Tarybos išvadose dėl švietimo ir mokymo įstaigų absolventų įsidarbinimo galimybių (11) valstybės narės taip pat susitarė nustatyti lyginamąjį standartą, pagal kurį iki 2020 m. dirbančių 20–34 metų amžiaus absolventų, palikusių švietimo ir mokymo sistemą ne anksčiau kaip likus trejiems metams iki ataskaitinių metų, dalis turėtų siekti 82 %, ir stebėti dirbančių švietimo bei mokymo įstaigų absolventų dalį, siekiant sutvirtinti švietimo ir mokymo ir užimtumo sąsajų politikos formavimo duomenų bazę, o valstybės narės ir Komisija susitarė rinkti kokybinę informaciją ir gerosios patirties pavyzdžius, kad būtų galima papildyti kiekybinę stebėseną ir sutvirtinti faktais grindžiamo politikos formavimo pagrindą;

(15)

todėl Komunikate „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (12) Europos Komisija pirmenybę teikė su įgūdžiais susijusių duomenų rinkimo ir informacijos sklaidos gerinimui, siekiant užtikrinti, kad profesijos pasirinkimas būtų sėkmingesnis, pasiūlydama aukštųjų mokyklų absolventų karjeros stebėsenos iniciatyvą, kuria valstybėms narėms būtų padedama patobulinti informaciją apie absolventų perėjimą į darbo rinką. Atsižvelgiant į tai, šioje rekomendacijoje pateikiamas papildomasis požiūris į valstybių narių iniciatyvas, o įsipareigojamai yra savanoriško pobūdžio,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

atsižvelgiant į atitinkamus nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus, visų pirma į Direktyvą 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos (13), turimus išteklius ir nacionalines aplinkybes ir glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais:

Didinti duomenų apie absolventų (14) ir atitinkamais atvejais asmenų, kurie iš aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo sistemos pasitraukia nebaigę aukštųjų mokyklų arba PRM įstaigų, veiklą prieinamumą ir gerinti tokių duomenų kokybę, be kita ko, iki 2020 m. daryti pažangą diegiant absolventų karjeros stebėjimo sistemas, kuriomis būtų galima:

a)	iš švietimo, mokesčių, demografinių ir socialinės apsaugos duomenų bazių rinkti atitinkamus nuasmenintus administracinius statistinius duomenis;

b)	pripažįstant kokybinių duomenų svarbą asmenims pereinant į darbo rinką arba į tolesnį švietimo ir mokymo etapą, taip pat vėlesnėms jų karjeros galimybėms, švietimo sistemos lygmeniu ir, atitinkamais atvejais, instituciniu lygmeniu rengti tęstinius absolventų karjeros tyrimus; ir

c)	suteikti galimybę valdžios institucijoms susieti įvairių šaltinių nuasmenintus duomenis, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą apie absolventų rezultatus.

Renkamų duomenų turinys

Pripažįstant šios Tarybos rekomendacijos siekį gerinti duomenų palyginamumą, valstybės narės turėtų rinkti duomenis šiose srityse:

a)	socialinę-biografinę ir socialinę-ekonominę informaciją;

b)	informaciją apie švietimą ir mokymą;

c)	informaciją apie įsidarbinimą arba tolesnį švietimo ir mokymo etapą;

d)	švietimo ir mokymo sistemos aktualumą darbui arba mokymuisi visą gyvenimą;

e)	karjeros raidą.

Tęstiniai absolventų karjeros tyrimai

Skatinti aktyvų, reprezentatyvų ir nuolatinį dalyvavimą tęstiniuose absolventų karjeros tyrimuose ir, jei įmanoma, atlikti absolventų, kurie migravo siekdami įgyti išsisavinimą ir mokytis arba baigę švietimo ir mokymo programas, karjeros stebėjimą.

Europos bendradarbiavimas

Dalyvauti ekspertų tinklo, kuris skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir jų tarpusavio mokymąsi, susijusį su karjeros stebėjimo sistemomis ir jų tolesniu plėtojimu, veikloje. Šis tinklas ieškos galimybių, kaip parengti palyginamus duomenis ir bendras apibrėžtis, kaip nurodyta 2 punkte. Kalbant apie tęstinius tyrimus, nurodytus 3 ir 9 punktuose, tinklas ieškos galimybių, kaip parengti bendruosius principus, apsvarstys, koks turėtų būti optimalus tęstinių tyrimų dažnis, ir kaip stebėti migravusių absolventų karjerą.

Šis tinklas turės būti organizuojamas atsižvelgiant į esamas bendradarbiavimo pagal programą „ET 2020“ valdymo struktūras, nedarant poveikio jokioms kitoms galbūt ją pakeisiančioms naujoms struktūroms.

Rezultatų platinimas ir panaudojimas

Imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad absolventų karjeros stebėjimo analizės rezultatai būtų laiku, reguliariai ir plačiai platinami bei naudojami, siekiant:

a)	stiprinti būsimų ir esamų studentų bei absolventų profesinį orientavimą;

b)	padėti rengti ir atnaujinti mokymo programas, kad būtų įgyjama daugiau reikalingų įgūdžių ir sudaroma daugiau galimybių įsidarbinti;

c)	didinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitiktis, kad vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis būtų galima didinti konkurencingumą bei diegti daugiau inovacijų ir išspręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimą;

d)	pasirengti kintantiems užimtumo, švietimo ir socialiniams poreikiams ir juos numatyti; ir

e)	padėti formuoti politiką nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis.

Finansavimas

Užtikrinti absolventų karjeros stebėjimo iniciatyvų tęstinumą skiriant pakankamai daugiamečių išteklių ir prireikus naudojantis nacionaliniais arba Europos Sąjungos finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, programos „Erasmus+“ arba Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, atsižvelgiant į esamus jų išteklius, teisinį pagrindą ir 2014–2020 m. prioritetus ir nedarant poveikio deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos.

Ataskaitų teikimas

Per dvejus metus nuo šios rekomendacijos priėmimo, o vėliau – reguliariai per ekspertų tinklą vertinti šios rekomendacijos įgyvendinimo pažangą ir teikti Komisijai šio vertinimo ataskaitas.

REKOMENDUOJA KOMISIJAI:

Plėtoti Europos tretinį išsilavinimą (15) įgijusių absolventų karjeros tyrimo bandomąjį etapą, kuriuo siekiama didinti palyginamos informacijos apie absolventų užimtumą ir socialinius rezultatus prieinamumą, atsižvelgiant į galimybių studijos EUROGRADUATE (16) rezultatus ir valstybių narių patirtį įgyvendinant jų absolventų karjeros stebėjimo sistemas. Per trejus metus nuo šios rekomendacijos priėmimo ekspertų tinklui pateikti ataskaitą apie šio bandomojo tyrimo rezultatus. Jeigu bandomasis etapas bus sėkmingas, Komisija konsultuosis su valstybėmis narėmis, ar Europos tretinį išsilavinimą įgijusių absolventų karjeros tyrimą pradėti įgyvendinti visa apimtimi.

10.

Prireikus padėti stiprinti gebėjimus, kad remiantis gerosios patirties pavyzdžiais būtų sukurtos absolventų karjeros stebėjimo sistemos. Profesinio rengimo ir mokymo atveju tai apims išsamią padėties visose valstybėse narėse apžvalgą, kurioje bus nagrinėjamos bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu galimybės ir, jei bus manoma, kad tai yra būtina, apžvalga galėtų būti panaudota kaip pagrindas siekiant išnagrinėti galimybes atlikti Europos profesinio rengimo ir mokymo absolventų karjeros tyrimą. Stiprinant gebėjimus taip pat bus remiamas valdžios institucijų, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų bei profesinio orientavimo tarnybų bendradarbiavimas siekiant gerinti absolventų karjeros stebėjimo duomenų prieinamumą, palyginamumą ir patikimumą.

11.

Skatinti tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi, stiprinti bendradarbiavimą įkuriant ir remiant ekspertų tinklą ir bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis ekspertų grupėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir ES institucijomis bei agentūromis.

12.

Užtikrinti, kad absolventų karjeros stebėjimo analizės rezultatais galėtų naudotis valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai.

13.

Prireikus padėti naudotis Europos Sąjungos finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, programos „Erasmus+“ arba Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, atsižvelgiant į jų finansinius pajėgumus, teisinį pagrindą, sprendimų priėmimo procedūras ir 2014–2020 m. prioritetus ir nedarant poveikio deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos.

14.

Per penkerius metus nuo šios rekomendacijos priėmimo pateikti Tarybai jos įgyvendinimo ataskaitą.

Priimta Briuselyje, 2017 m. lapkričio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. REPS

(1) COM(2015) 690 final.

(2) 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m. (OL L 268, 2015 10 15, p. 28).

(3) ISBN 952-5539-04-0.

(4) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (OL C 155, 2009 7 8, p. 1).

(5) Lyties ir migrantų kilmės poveikio perėjimui iš mokymo įstaigos į darbo rinką klausimu žr. 2015 m. EBPO ir Europos Sąjungos leidinio Indicators of Immigration Integration 2015 – Settling In (Imigracijos integracijos rodikliai 2015 m. Įsikūrimas) 13 skyrių.

(6) SWD(2016) 0195 final.

(7) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.

(8) 2016 m. vasario 24 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl socialinio bei ekonominio vystymosi ir įtraukumo skatinimo ES pasitelkiant švietimą: švietimo ir mokymo indėlis į 2016 m. Europos semestrą (OL C 105, 2016 3 19, p. 1).

(9) OL C 17, 2015 1 20, p. 2.

(10) OL C 168, 2013 6 14, p. 2.

(11) OL C 169, 2012 6 15, p. 11.

(12) COM(2016) 381 final.

(13) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(14) Šioje Tarybos rekomendacijoje terminu „absolventas“ apibūdinamas asmuo, įgijęs bet kurios pakopos aukštąjį išsilavinimą arba baigęs bet kurio lygio profesinio rengimo ir mokymo programą (EKS 4 arba aukštesnis lygis). Vis dėlto pripažįstama, kad kai kurios valstybės narės imasi iniciatyvų stebėti ir mokyklas nebaigusių asmenų karjerą.

(15) EKS 5 ir aukštesnis lygis.

(16) Galimybių studija EUROGRADUATE apima tik aukštojo mokslo duomenis.

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 423/6

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl trenerių vaidmens visuomenėje

(2017/C 423/04)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR VALSTYBIŲ NARIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI, KAD:

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnyje nurodoma, kad „Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją“;

2017 m. gegužės 23 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė trečią Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (2017–2020 m.), kuriame nustatyta, kad sportas ir visuomenė yra ES bendradarbiavimo sporto srityje prioritetinės temos, o trenerių vaidmuo – viena iš pagrindinių temų;

ATSIŽVELGDAMI Į TAI, KAD:

per pastaruosius dešimtmečius visuomenė labai pasikeitė, o dėl technologijų, ekonomikos ir socialinės struktūros pokyčių dabartinės kartos susiduria su dideliais iššūkiais:

a.	gyventojų fizinis aktyvumas mažėja (1) ir ypač neramina vaikų ir paauglių vystymuisi nepakankamas jų fizinis aktyvumas (2);

b.	nejudrus bei nutukimą skatinantis gyvenimo būdas ir sveikatos klausimai, susiję su ilgesne tikėtina gyvenimo trukme, toliau didina sveikatos priežiūros sistemai, ekonomikai ir visuomenei tenkančią naštą (3) (4);

c.	kai kuriose ES valstybėse narėse didėja nedarbas, ypač tarp jaunimo (5);

d.	Europos šalių visuomenė susiduria su iššūkiais, kaip išlikti darnia ir įtraukia visuomene, ir kaip elgtis su marginalizacijos riziką patiriančiomis grupėmis: migrantais ir pabėgėliais (6), pensininkais, neįgaliaisiais ir socialiai pažeidžiamu jaunimu (7);

e.	didesnis judrumas turi įtakos socialinėms sritims, pavyzdžiui, darbo rinkai, kultūrinei sanglaudai, socialinėms paslaugoms ir aplinkai;

f.	daugėja etikos problemų sporto srityje;

dėl sparčios technologinės plėtros darbo vietos bus vis labiau automatizuojamos, potencialiai dėl to taip pat turėtų atsirasti daugiau laiko aktyviam poilsiui (8). Tačiau, kadangi dėl informacinių technologijų pasyvi laisvalaikio veikla yra lengvai prieinama, laisvas laikas vis dažniau skiriamas populiarioms kompiuterinėms pramogoms, o dėl to fizinio neaktyvumo rodikliai dar labiau išauga;

PABRĖŽDAMI, KAD:

tuo tarpu pastaraisiais dešimtmečiais sportas keitėsi ir toliau keičiasi, atkartodamas platesnius socialinius ir kultūrinius pokyčius: vykstant sporto demokratizacijai ir įvairinimui išplėsta sporto sritis, ją papildžius naujomis sporto šakomis, sudarant daugiau galimybių moterims užsiimti sporto šakomis, kuriose tradiciškai dominuoja vyrai, ir išaugus sporto bazių skaičiui, didinant informuotumą apie sporto ir fizinio aktyvumo svarbą sveikatai ir asmeniniam tobulėjimui, skatinant panaudoti sporto potencialą integracijos ir socialinės įtraukties tikslais ir komercializacijoje, kuri teikia stimulą verslui, verslumui ir prekybai;

sportas ir susijusi fizinė veikla gali prisidėti prie visuomenės gyvenimo ir padėti įveikti daugelį pirmiau minėtų iššūkių, ir tuo pačiu metu suformuoti savo unikalią socialinę vertę:

a.	kaip sritis, apimanti veiklą, turinčią teigiamą poveikį visokio amžiaus asmenų gerovei, sveikatai ir gyvenimo kokybei;

kaip socialinis reiškinys, kuris suburia žmones, sukuriantis sanglaudą visuomenėje vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, didinantis piliečių aktyvumą, skatinantis sąžiningumą ir propaguojantis bendras vertybes (9) tarp visų, nepaisant žmonių religijos, pilietybės, socialinės padėties ar kultūrinės aplinkos;

c.	praturtindama laisvalaikį veikla, skatinančia asmeninį tobulėjimą, ir sudarydama palankesnes sąlygas visiems sportuojantiesiems įgyti socialinių ir kitų svarbių įgūdžių, ir vystydama žmogiškąjį kapitalą;

d.	skatindama savanorišką dalyvavimą veikloje, prisidedant prie dalyvavimo visuomenės gyvenime;

plėtodama sporto rezultatams užtikrinti reikalingas technologijas, medžiagas ir žinias, pradedant nešiojamaisiais įtaisais, rūbais ir mityba ir baigiant mankštos pratimais, kurie yra naudingi įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant pagyvenusius asmenis ir neįgaliuosius, laikantis veiksmingumo, saugos ir reabilitacijos darbe ir laisvalaikiu principų;

f.	skatindama miestų plėtrą siekiant patenkinti kultūrinius ir socialinius piliečių poreikius, taip pat skatindama sąmoningumą aplinkos klausimais;

g.	dėl didelio ir vis didėjančio ekonominio poveikio (10);

PRIPAŽINDAMI, KAD:

treneriai atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų sporto srityje, kadangi savo vadovavimu ir patarimais sportuojantiesiems jie daro įtaką sportuojančiųjų žinioms, įgūdžiams, planams, siekiams, sveikatai, gerovei ir vertybėms. Apskaičiuota, kad Europoje yra 5–9 mln. trenerių, o jie daro įtaką 50–100 mln. europiečių (11);

treneriai – tai asmenys, kurie saugiai planuoja ir veda sporto treniruotes, taikydami įrodomuosius įgūdžius ir žinias sporto rezultatų, aktyvaus poilsio ar sveikatos tikslais;

šių išvadų tikslais turėtų būti suprantama, kad sporto treneriai:

a.	yra moterys ir vyrai, turintys kompetencijas, įgytas formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi metu, kad taptų sporto treneriais;

b.	vadovauja rezultatų siekiantiems sportininkams ir aktyvaus poilsio mėgėjams ir jiems pataria;

c.	yra įdarbinti kaip specialistai arba savanoriaujantys;

10.

trenerių darbas yra susijęs su atsakomybe, įgūdžiais ir kompetencijomis, aprašytais šalių trenerių kvalifikacijose ir sporto organizacijų kvalifikacijose;

11.

skirtingose šalyse trenerių mokymas ir trenerių kvalifikacijų reikalavimai yra skirtingi. Nacionalinės kvalifikacijų sandaros (NKS) arba sistemos, nurodytos Europos kvalifikacijų sistemoje (EKS), – tai priemonė, kuri padeda lengviau palyginti įvairias šalis, siekiant skatinti kompetencijų ir kvalifikacijų skaidrumą ir palyginamumą nacionaliniu ir Europos lygmeniu judumo ir mokymosi visą gyvenimą tikslais;

PRIPAŽINDAMI, KAD:

12.

treneriai yra vieni svarbiausių asmenų sporto srityje, kurie padeda spręsti visuomenei kylančius iššūkius, kadangi be kitų užduočių, priklausomai nuo jų vaidmens, padėties ir treniravimo konteksto, jie gali:

a.	daryti įtaką asmens ankstyvajai sporto ir fizinio aktyvumo patirčiai, padėdami ugdyti su sportu susijusius įpročius, ir dalyvaudami kuriant sporto kultūros teikiamą socialinę ir ekonominę naudą;

b.	atlikti vis svarbesnį socialinį vaidmenį sportuojančiųjų, ypač jaunųjų sportininkų, asmeninio tobulėjimo srityje, rodydami gerą pavyzdį, suteikdami motyvacijos ir pasitikėjimo savimi bei darydami įtaką jų vertybėms, elgesio įpročiams ir socialiniams įgūdžiams;

c.	turėti išimtines galimybes padidinti socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę, diegti pagarbą bendroms vertybėms (12), įvairovei ir skatinti visų socialinių grupių fizinį aktyvumą;

d.	ginti ir formuoti sąžiningumą sporte ir sąžiningo žaidimo taisykles, ir būti vienais iš pirmųjų, kurie gali, vykdydami savo rūpestingumo pareigą, įsikišti kilus problemoms, pvz., susitarimo dėl varžybų baigties, dopingo, smurto, nepilnamečių išnaudojimo atvejais ir t. t.;

e.	teikti laisvalaikio paslaugas, susijusias su sportu ir fiziniu aktyvumu ir prisidėti prie su sportu susijusių inovacijų, įskaitant prekes, paslaugas ir mokymo metodus;

f.	suformuoti sportinį patyrimą kitoms svarbioms suinteresuotosioms šalims, kaip antai sportininkų šeimų nariams, žiūrovams ir aistruoliams, ir kitiems socialiniams suinteresuotiesiems subjektams, jų poveikiui peržengiant sporto srities ribas ir siekiant kitas svarbias sritis;

ATSIŽVELGDAMI Į TAI, KAS IŠDĖSTYTA PIRMIAU, SUSITARIA, KAD:

13.

atsižvelgiant į tai, kad visuomenei kyla daug įvairių iššūkių ir sportas turi išimtinių galimybių padėti įveikti tuos iššūkius, daugiausia sportui būdingas trenerių vaidmuo yra įsitraukti į veiklą, turinčią platesnį poveikį visuomenės ir žmonių raidai. Šis trenerių vaidmuo sporto ir fizinio aktyvumo srityje, kuriuo prisidedama prie holistinio sportuojančiųjų ugdymo, primena mokytojo vaidmenį švietimo srityje, ypač tarp vaikų ir paauglių;

14.

šiuo metu pagrindiniai su treneriais susiję klausimai yra:

a.	vis didesnės trenerių vaidmens svarbos pripažinimas visuomenėje;

b.	pačių trenerių suvokimo, koks svarbus jų vaidmuo, susijusios galimybės ir atsakomybė, didinimas ir tolesnio šio vaidmens ugdymo skatinimas;

c.	trenerių mokymosi visą gyvenimą ir švietimo galimybių išplėtimas atitinkamais atvejais, siekiant prisitaikyti prie socialinių pokyčių, visų pirma susijusių su sveikatos priežiūra, rūpestingumo pareiga, taip pat ekonomikos bei socialinės įtraukties srityje;

d.	lyčių lygybės ir įvairovės skatinimas treniravimo srityje atitinkamais atvejais, didinant įdarbintų ir savanorių trenerių moterų ir skirtingos socialinės bei etninės kilmės trenerių skaičių įvairiose sporto šakose ir visais lygmenimis;

e.	sportininkų dvikryptės karjeros plėtojimo rėmimas ir treniravimo, kaip profesijos, propagavimas tarp jaunimo;

prireikus treniravimo kaip profesijos pripažinimo ES valstybėse narėse skatinimas, propaguojant treniravimo kvalifikacijų standartus ir valstybių narių bei sporto organizacijų kvalifikacijų skaidrumą, jas įtraukiant į nacionalines kvalifikacijų sandaras, kurios yra susietos su Europos kvalifikacijų sandara;

g.	savanorių trenerių vaidmens pripažinimas ir atitinkamos paramos jiems suteikimas;

h.	trenerių mokymo plėtojimas, trenerių švietimą papildant tarptautiniais ir tarpsektoriniais aspektais, integruojant gerus darbo su jaunimu pavyzdžius ir naudingus metodus, pavyzdžiui, savaiminį ir neformalųjį mokymąsi per sportą, darbą su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis ir verslumą;

ATSIŽVELGAMI Į TAI, PRAŠO:

15.

VALSTYBIŲ NARIŲ, ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ IR SPORTO SPECIFIŠKUMĄ:

a.	padėti propaguoti platesnį trenerių vaidmenį stengiantis atitinkamais atvejais įveikti socialinius iššūkius, su kuriais susiduria visa visuomenė;

b.	remti švietimo programas ir agitacines kampanijas, kuriomis siekiama padidinti kompetentingų trenerių skaičių ir suteikti jiems geresnes galimybes patekti į darbo rinką ir pagerinti savo padėtį darbo rinkoje;

c.	dalytis geriausia patirtimi, susijusia su trenerių mokymu;

d.	sudaryti palankesnes sąlygas švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, sporto federacijų ir kelias organizacijas vienijančių sporto organizacijų bendradarbiavimui trenerių švietimo ir mokymo srityje;

e.	remti trenerių ankstesnio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą sistemos, kuri apimtų formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi galimybes įvairiais treniravimo lygiais, plėtojimą;

f.	pripažinti ir skatinti kelias organizacijas vienijančių trenerių organizacijų ir tinklų veiklą;

g.	sporto švietimo sistemoje remti mokymosi rezultatų metodą, grindžiamą tiek nacionalinių kvalifikacijų sandarų, tiek Europos kvalifikacijų sandaros tikslais ir prireikus treniravimo kvalifikacijos įtraukimą į nacionalines kvalifikacijų sandaras, darant nuorodą į Europos kvalifikacijų sandarą;

16.

EUROPOS KOMISIJOS:

a.	sudaryti palankesnes sąlygas ES valstybėms narėms ir sporto organizacijoms keistis gerąja patirtimi ir gairėmis trenerių švietimo ir kvalifikacijų ugdymo srityse;

b.	apsvarstyti galimybę į Komisijos įgūdžių ir žmogiškųjų išteklių vystymo ekspertų grupės darbą įtraukti pagrindinių treneriams keliamų įgūdžių ir kompetencijų reikalavimų gairių rengimą;

c.	toliau propaguoti valstybių narių ir sporto organizacijų trenerių kvalifikacijų palyginamumą Europos kvalifikacijų sandaros kontekste;

d.	atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su trenerių vaidmeniu, daugiausia dėmesio skiriant visų pirma iššūkiams ir kliūtims švietimo, judumo ir darbo rinkos srityse, taip pat įvertinti sportinio treniravimo poveikį svarbiems visuomenės uždaviniams sporto srityje ir už jos ribų;

e.	išnaudoti Europos socialinio fondo, programos „Erasmus+“ ir Europos sporto savaitės teikiamas galimybes siekiant išryškinti ir propaguoti treniravimo naudą ir paskatinti trenerių judumą;

17.

SPORTO JUDĖJIMO IR KITŲ ATITINKAMŲ SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ:

rengti, atitinkamais atvejais glaudžiai bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis, trenerių mokymo turinį, kuris būtų šiuolaikinis ir atitiktų visuomenėje vystančius pokyčius, įskaitant žinias, susijusias su socialiniais įgūdžiais, antidopingu, sportininkų dvikrypte karjera, darbu su jaunimu, sveikatos priežiūra, verslumu, rūpestingumo pareiga, lyčių lygybe ir t. t.;

b.	dirbti su treneriais siekiant plėtoti saugias ir veiksmingas laisvalaikio paslaugas, kad sportas išliktų patrauklus ir konkurencingas naujų kompiuterinių poilsio alternatyvų atžvilgiu;

c.	sudaryti daugiau galimybių įgyti trenerio profesiją, dalyvaujant mokymuose, skatinant plėtoti trenerių kvalifikacijas ir, be kitų dalykų, išnaudojant informacinių ir ryšių technologijų šiandien teikiamas galimybes;

d.	skatinti įvairovę treniravimo srityje, įskaitant daugiau galimybių moterims, jaunimui ir neįgaliesiems;

e.	padėti skatinti, kad treneriais dirbantys asmenys būtų baigę reikiamą mokymą;

f.	skatinti trenerių mokymąsi visą gyvenimą, be kita ko, kompetencijų patvirtinimu, ir skatinti keistis nuomonėmis, įgūdžiais ir žiniomis vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;

g.	pasinaudoti Europos socialiniu fondu ir programa „Erasmus+“ siekiant remti trenerių mokymosi visą gyvenimą procesą;

h.	remti trenerių judumą, kad jie mokytųsi ir įgytų kultūros žinių, tarpsektorinių žinių, kalbų įgūdžių ir kitų atitinkamų naujų įgūdžių;

i.	dirbti su įvairiais darbdaviais siekiant išsiaiškinti jų poreikius plėtoti sporto veiklą, kurioje galėtų dalyvauti sporto treneriai, siekiant skatinti įvairovę treniravimo srityje, įskaitant didesnes galimybes moterims ir jaunimui.

(1) Eurobarometro apklausa Nr. 412 (http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/archives/ebs/ebs_412_en.pdf).

(2) Kovos su vaikų nutukimu komisijos ataskaita, PSO, 2016 m. (http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/204176/1/9789241510066_eng.pdf?ua=1&ua=1).

(3) Tarybos rekomendacija dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose, 2013 m. (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:354:0001:0005:LT:PDF).

(4) Fizinio neaktyvumo ekonominė kaina Europoje, ISCA/Cebr ataskaita, 2015 m. (http://inactivity-time-bomb.nowwemove.com/report).

(5) Nedarbo statistika, Eurostatas, 2017 m. (http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Unemployment_statistics#Youth_unemployment_trends).

(6) Šiame dokumente kalbama apie migrantų ir pabėgėlių integraciją vadovaujantis 2016 m. gruodžio 9 d. priimtomis Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadomis dėl Europos Sąjungoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos (dok. 15312/16).

(7) Grupės, patiriančios didesnę nei plačioji visuomenė skurdo ir socialinės atskirties riziką. Etninės mažumos, migrantai, neįgalieji, benamiai, nuo tam tikrų medžiagų vartojimo priklausomi asmenys, izoliuoti pagyvenę asmenys ir jaunimas – visi jie dažnai susiduria su sunkumais, tokiais kaip žemas išsilavinimo lygis, nedarbas arba nepakankamas užimtumas, kurie juos gali nustumti į dar didesnę socialinę atskirtį.

(8) Apskaičiuota, kad automatizavimo rizika gresia 54 % ES darbo vietų („Technology at work. The Future of Innovation and Employment“ (Technologijos darbe. Inovacijų ir užimtumo ateitis), Carl Benedikt Frey, M. Osborne et al., Oksfordo universiteto Oksfordo Martino mokykla ir „Citi Global Perspectives & Solutions“, 2015 m.) (http://www.oxfordmartin.ox.ac.uk/publications/view/2092).

(9) Pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises (ES sutarties 2 straipsnis).

(10) Apskaičiuota, kad sporto įnašas į bendrąją pridėtinę vertę iš viso sudaro 1,76 %, t. y. 174 mlrd. EUR. Apskaičiuota, kad visos ES mastu su sportu susijęs užimtumas sudaro 2,12 % bendrojo užimtumo, o tai siekia 4,5 mln. asmenų (Sporto indėlio į ekonomikos augimą ir užimtumą ES tyrimas (2012 m.), Europos Komisija, Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas).

(11) http://www.coachlearn.eu/_assets/files/project_documents/coachlearn-project-summary-website-june-2015.pdf

(12) Pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises (ES sutarties 2 straipsnis).

9.12.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 423/11

Euro kursas (1)

2017 m. gruodžio 8 d.

(2017/C 423/05)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1742
JPY	Japonijos jena	133,26
DKK	Danijos krona	7,4417
GBP	Svaras sterlingas	0,87525
SEK	Švedijos krona	9,9770
CHF	Šveicarijos frankas	1,1704
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,7665
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,555
HUF	Vengrijos forintas	314,50
PLN	Lenkijos zlotas	4,2020
RON	Rumunijos lėja	4,6336
TRY	Turkijos lira	4,5165
AUD	Australijos doleris	1,5620
CAD	Kanados doleris	1,5072
HKD	Honkongo doleris	9,1661
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7157
SGD	Singapūro doleris	1,5889
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 285,33
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,0391
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7729
HRK	Kroatijos kuna	7,5493
IDR	Indonezijos rupija	15 910,41
MYR	Malaizijos ringitas	4,8001
PHP	Filipinų pesas	59,336
RUB	Rusijos rublis	69,6511
THB	Tailando batas	38,361
BRL	Brazilijos realas	3,8435
MXN	Meksikos pesas	22,2205
INR	Indijos rupija	75,6775

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 423

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. gruodžio 9d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2017/C 423/01	2017 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo ( 1 )	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2017/C 423/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8691 – Innogy / European Energy Exchange / JV) ( 1 )	5
2017/C 423/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8698 – EQT / Curaeos Holding) ( 1 )	5

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2017/C 423/04	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl trenerių vaidmens visuomenėje	6
	Europos Komisija
2017/C 423/05	Euro kursas	11


	(1) Tekstas svarbus EEE.