ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 386

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

60 metai
2017m. lapkričio 16d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2017/C 386/01

Euro kursas

1

2017/C 386/02

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

2

2017/C 386/03

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

3

2017/C 386/04

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

4

 

Audito Rūmai

2017/C 386/05

Specialioji ataskaita Nr. 16/2017 Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams

5

 

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

2017/C 386/06

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl pasiūlymo dėl didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) reglamento santrauka

6


 

V   Nuomonės

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

2017/C 386/07

Pranešimas apie viešąjį konkursą

9

 

TEISINĖS PROCEDŪROS

 

ELPA Teismas

2017/C 386/08

2017 m. rugsėjo 21 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai (Byla E-7/17)

10

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2017/C 386/09

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8709 – AXA/Pradera/Targets) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

11


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/1


Euro kursas (1)

2017 m. lapkričio 15 d.

(2017/C 386/01)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,1840

JPY

Japonijos jena

133,45

DKK

Danijos krona

7,4426

GBP

Svaras sterlingas

0,89910

SEK

Švedijos krona

9,9728

CHF

Šveicarijos frankas

1,1675

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

9,7510

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,669

HUF

Vengrijos forintas

312,11

PLN

Lenkijos zlotas

4,2473

RON

Rumunijos lėja

4,6351

TRY

Turkijos lira

4,5979

AUD

Australijos doleris

1,5582

CAD

Kanados doleris

1,5103

HKD

Honkongo doleris

9,2435

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7145

SGD

Singapūro doleris

1,6053

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 306,21

ZAR

Pietų Afrikos randas

17,0212

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,8404

HRK

Kroatijos kuna

7,5553

IDR

Indonezijos rupija

16 025,44

MYR

Malaizijos ringitas

4,9374

PHP

Filipinų pesas

60,177

RUB

Rusijos rublis

71,2570

THB

Tailando batas

39,096

BRL

Brazilijos realas

3,8490

MXN

Meksikos pesas

22,6887

INR

Indijos rupija

77,2150


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/2


Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2017/C 386/02)

Image

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis Monakas.

Įamžinimo objektas kunigaikščio karabinieriai (pranc. Carabiniers du Prince).

Dizaino aprašas. Monetoje pavaizduotas karabinierius Monako rūmų fone. Viršuje iškaltas įrašas „MONACO“, aplink jį – kalyklos ženklas ir kalyklos meistro ženklas. Apačioje iškalti metai „1817–2017“, o po jais – įrašas „CARABINIERS DU PRINCE“.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas 15 000 monetų.

Išleidimo data


(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).


16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/3


Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2017/C 386/03)

Image

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis Мalta.

Proga solidarumas ir taika.

Dizaino aprašas. Monetos tema siejama su solidarumo ir taikos sąvoka. Dizainą sukūrė moksleivis. Monetoje vaizduojami du vaikai, laikantys Maltos vėliavą, o virš jų skrenda taikos balandis. Apačioje iškaltas monetą leidžiančios šalies pavadinimas „Malta“, dešinėje pusėje – monetos išleidimo metai „2017“.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas 380 000 monetų.

Išleidimo data 2017 m. lapkričio mėn.


(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).


16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/4


Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2017/C 386/04)

Image

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis Portugalija.

Proga 150-osios Raulio Brandao (Raul Brandão) gimimo metinės.

Dizaino aprašas. Monetoje pavaizduotas Raulio Brandao veidas. Kairėje pusėje iškaltas įrašas „RAUL BRANDÃO“, apačioje – metai „1867“ ir „2017“. Dešinėje pusėje apačioje iškaltas monetą leidžiančios šalies pavadinimas „PORTUGAL“, o dešinėje pusėje viršuje – autoriaus vardas ir pavardė „LUIS FILIPE DE ABREU“ ir kalyklos ženklas „INCM“.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas 520 000 monetų.

Išleidimo data 2017 m. lapkričio mėn.


(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).


Audito Rūmai

16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/5


Specialioji ataskaita Nr. 16/2017

„Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“

(2017/C 386/05)

Europos Audito Rūmai šiuo raštu jus informuoja, kad neseniai buvo paskelbta Specialioji ataskaita Nr. 16/2017 „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“.

Ši ataskaita pateikta susipažinti arba parsisiųsti Europos Audito Rūmų interneto svetainėje: http://eca.europa.eu


Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/6


Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl pasiūlymo dėl didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“) reglamento santrauka

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

(2017/C 386/06)

Nuo įkūrimo 2011 m. Europos agentūrai, atsakingai už didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą („eu-LISA“), buvo palaipsniui patikėtas Šengeno informacinės sistemos, Vizų informacinės sistemos ir sistemos Eurodac valdymas. Po ketverių veiklos metų Komisija atliko bendrą vertinimą. Remiantis šiuo vertinimu, 2017 m. birželio 29 d. buvo pateiktas pasiūlymas dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros reglamento.

Šiuo pasiūlymu daugiausia siekiama patikėti „eu-LISA“: i) vykdyti esamų ir būsimų didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą; ii) gerinti kai kuriuos šių sistemų sąveikos aspektus; iii) vykdyti mokslinių tyrimų veiklą ir bandomuosius projektus ir iv) kurti, valdyti ir įdiegti bendrą IT sistemą valstybių narių grupei, savanoriškai pasirinkusiai centralizuotą ES teisės aktų, reglamentuojančių decentralizuotas sistemas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, techninių aspektų įgyvendinimo sprendimą.

Šis pasiūlymas dėl „eu-LISA“ – tai platesnio Europos Sąjungos išorės sienų valdymo gerinimo ir vidaus saugumo stiprinimo proceso dalis, kuria siekiama reaguoti į specifines saugumo problemas. Iš tiesų šiuo metu su Europos Parlamentu ir Taryba deramasi dėl kelių teisės aktų pasiūlymų dėl didelės apimties IT sistemų (atvykimo ir išvykimo sistemos, sistemos Eurodac, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos, Šengeno informacinės sistemos ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos, kuri apimtų nuosprendžius trečiųjų šalių piliečiams). Šiuose teisės aktų pasiūlymuose „eu-LISA“ patikima vykdyti pirmiau nurodytų didelės apimties IT sistemų operacijų valdymą.

EDAPP, kuris veikia ir kaip „eu-LISA“ priežiūros institucija, rekomenduoja prie „eu-LISA“ pasiūlymo pridėti išsamų poveikio ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintai teisei į duomenų privatumą ir teisei į duomenų apsaugą vertinimą.

Be to, EDAPP primena, kad šiuo metu nėra ES didelės apimties IT sistemų sąveikos teisinio pagrindo. Todėl „eu-LISA“ galėtų rengti įgyvendinimo veiksmus tik tuo atveju, jeigu būtų priimtas šis teisinis pagrindas.

Galiausiai EDAPP yra susirūpinęs dėl „eu-LISA“ galimybės sukurti ir įdiegti bendrą centralizuotą didelės apimties IT sistemų, kurios iš esmės yra decentralizuotos, sprendimą. ES didelės apimties IT sistemos struktūra aiškiai apibrėžta konkrečiu teisiniu pagrindu ir jos negalima keisti įgaliojimų suteikimo susitarimu, sudarytu tarp „eu-LISA“ ir valstybių narių grupės. Bet kokį sistemos struktūros pakeitimą galima atlikti tik pakeitus atitinkamą teisinį pagrindą, prieš tai atlikus poveikio vertinimą ir parengus galimybių studijas.

1.   ĮVADAS IR PAGRINDINĖ INFORMACIJA

1.

Europos agentūra, atsakinga už didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą (toliau – „eu-LISA“), buvo įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1077/2011 (1). Reglamentu „eu-LISA“ patikėtas antros kartos Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS II) (2) ir Vizų informacinės sistemos (toliau – VIS) (3) operacijų valdymas centriniu lygmeniu. Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 buvo pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 603/2013 (4), kuriuo „eu-LISA“ buvo papildomai pavesta valdyti sistemą Eurodac.

2.

2016 m., praėjus ketveriems metams nuo „eu-LISA“ veiklos pradžios, Komisija atliko jos vertinimą (5). Šis vertinimas parodė, kad būtina gerinti „eu-LISA“ veiklos veiksmingumą ir efektyvumą. Šiomis aplinkybėmis 2017 m. birželio 29 d. Komisija pateikė Pasiūlymą dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros reglamento (6) (toliau – „eu-LISA“ pasiūlymas).

3.

Be to, 2016 m. Komisija pradėjo plačiau svarstyti, kaip veiksmingiau ir efektyviau valdyti ir naudoti duomenis sienų valdymo ir saugumo tikslais. Todėl Komisija priėmė komunikatą „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ (7) ir galutinę Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės ataskaitą (8), taip pat Septintąją pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (9) su pasiūlymais dėl naujų užduočių ir su jomis susijusių naujų įgaliojimų „eu-LISA“.

4.

Komisija neoficialiai konsultavosi su EDAPP prieš „eu-LISA“ pasiūlymo paskelbimą. EDAPP pateikė neoficialias pastabas ir į jas buvo iš dalies atsižvelgta.

5.

„eu-LISA“ pasiūlymo tikslas – išplėsti agentūros įgaliojimus ir:

suteikti jai galimybę vykdyti esamų ir būsimų didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymą,

užtikrinti visų „eu-LISA“ valdomų didelės apimties IT sistemų duomenų kokybę,

parengti sistemų sąveikai užtikrinti būtinus veiksmus,

vykdyti didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo mokslinius tyrimus,

vykdyti bandomuosius projektus, koncepcijų įrodymo ir išbandymo veiklą,

remti ir konsultuoti valstybes nares ir Komisiją dėl nacionalinių sistemų prijungimo prie centrinės sistemos,

kurti, valdyti ir įdiegti bendrą IT sistemą valstybių narių grupei, savanoriškai pasirinkusiai centralizuotą ES teisės aktų, reglamentuojančių decentralizuotas sistemas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, techninių aspektų įgyvendinimo sprendimą.

6.

Pirmiausia EDAPP pateiks pagrindines rekomendacijas dėl „eu-LISA“ pasiūlymo. Šiose pagrindinėse rekomendacijose aptartos pagrindinės EDAPP pastebėtos problemos, kurios bet kokiu atveju turi būti sprendžiamos teisėkūros procese. Papildomose rekomendacijose aptarti klausimai, kurie, EDAPP nuomone, reikalauja paaiškinimų, papildomos informacijos ar nedidelių pakeitimų. Šis atskyrimas turėtų padėti teisės aktų leidėjui teikti pirmenybę pagrindinėms problemoms, aptartoms šioje nuomonėje.

4.   IŠVADA

23.

Atidžiai išnagrinėjęs „eu-LISA“ pasiūlymą, EDAPP teikia šias rekomendacijas:

atlikti arba pateikti išsamų poveikio vertinimą, kuris padėtų lengviau įvertinti „eu-LISA“ pasiūlymo poveikį pagrindinėms teisėms, visų pirma dėl ES didelės apimties sistemų sutelkimo vienoje agentūroje ir atsižvelgiant į platesnį teisinį kontekstą, įskaitant šiuo metu svarstomus teisės aktų dėl didelės apimties IT sistemų pasiūlymus,

pašalinti „eu-LISA“ pasiūlyme pateiktas nuorodas, susijusias su sąveika,

pašalinti nuostatą, leidžiančią keisti sistemos struktūrą pagal įgaliojimų suteikimo susitarimą, sudarytą tarp „eu-LISA“ ir valstybių narių grupės.

24.

Be anksčiau nustatytų susirūpinimą keliančių klausimų, šioje nuomonėje pateiktos EDAPP rekomendacijos yra susijusios su šiais „eu-LISA“ pasiūlymo aspektais:

sistemos teikiama statistika,

vidaus stebėsena,

informacijos saugumo rizikos valdymu,

EDAPP ir duomenų apsaugos pareigūno vaidmeniu.

25.

EDAPP yra pasirengęs toliau konsultuoti dėl „eu-LISA“ pasiūlymo, taip pat dėl deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų, kurie gali būti priimti vadovaujantis siūlomu reglamentu ir turėti įtakos asmens duomenų tvarkymui.

Briuselis, 2017 m. spalio 9 d.

Giovanni BUTTARELLI

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas


(1)  OL L 286, 2011 11 1, p. 1.

(2)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 381, 2006 12 28, p. 4) ir 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 205, 2007 8 7, p. 63).

(3)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).

(5)  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“) veikimo (COM(2017) 346, 2017 6 29).

(6)  Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimą 2007/533/TVR, panaikinančio Reglamentą (ES) Nr. 1077/2011 (COM(2017) 352 final, 2017 6 29).

(7)  COM(2016) 205 final, 2016 4 6.

(8)  http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetailDoc&id=32600&no=1

(9)  COM(2017) 261 final, 2017 5 16.


V Nuomonės

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/9


PRANEŠIMAS APIE VIEŠĄJĮ KONKURSĄ

(2017/C 386/07)

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) rengia šį viešąjį konkursą:

 

EPSO/AD/339/17 – šių sričių ADMINISTRATORIAI (AD 7):

1.

FINANSŲ EKONOMIKOS

2.

MAKROEKONOMIKOS

Pranešimas apie konkursą 24 kalbomis skelbiamas 2017 m. lapkričio 16 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 386 A .

Daugiau informacijos pateikiama EPSO svetainėje https://epso.europa.eu/


TEISINĖS PROCEDŪROS

ELPA Teismas

16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/10


2017 m. rugsėjo 21 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai

(Byla E-7/17)

(2017/C 386/08)

ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Carstenas Zatschleris, Catherine Howdle ir Ingibjörg Ólöf Vilhjálmsdóttir, byloje veikiantys kaip ELPA priežiūros institucijos (Rue Belliard 35, 1040 Briuselis, Belgija) atstovai, 2017 m. rugsėjo 21 d. ELPA teisme pareiškė ieškinį Islandijai.

ELPA priežiūros institucija prašo ELPA teismo:

1.

Pripažinti, kad Islandija neužtikrino, kad būtų priimtos priemonės, reikalingos Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo VIII skyriaus 6f punkte nurodytam teisės aktui (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/29/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastųjų slėginių indų tiekimu rinkai, suderinimo), EEE Susitarimo 1 protokolu suderintam su šiuo Susitarimu, perkelti į nacionalinės teisės sistemą per nustatytą laikotarpį, ir bet kokiu atveju nepranešė ELPA priežiūros institucijai apie priimtas priemones, kuriomis įgyvendinamas tas teisės aktas, kaip reikalaujama pagal EEE Susitarimo 7 straipsnį.

2.

Nurodyti Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės ir faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

Ieškinyje nurodoma, kad iki 2017 m. vasario 8 d. Islandija neatsižvelgė į ELPA priežiūros institucijos pagrįstą nuomonę, pateiktą 2016 m. gruodžio 8 d. dėl to, kad ta valstybė neperkėlė į nacionalinės teisės sistemą Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo VIII skyriaus 6f punkte nurodyto teisės akto, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/29/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastųjų slėginių indų tiekimu rinkai, suderinimo, EEE susitarimo 1 protokolu suderinto su šiuo Susitarimu.

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad neužtikrinusi, kad būtų priimtos priemonės, reikalingos teisės aktui įgyvendinti per nustatytą laikotarpį, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

16.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 386/11


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8709 – AXA/Pradera/Targets)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 386/09)

1.

2017 m. lapkričio 3 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

„Pan European Value Added Venture S.C.A.“ (toliau – PEVAV, Liuksemburgas), kurios galutinė kontrolė priklauso įmonei „AXA S.A.“ (toliau – AXA, Prancūzija),

„Pradera Limited“, įmonei „Pradera Group Limited“ (toliau – „Pradera“, JK) visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė,

dviem nekilnojamojo turto objektais Turine (toliau – tiksliniai objektai, Italija).

Įmonės AXA ir „Pradera“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą tikslinių objektų kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant turtą.

2.

Įmonių verslo veikla:

—   PEVAV: nereguliuojamas alternatyvaus investavimo fondas, kurio veikla išskirtinai susijusi su jo išteklių investavimu į nekilnojamąjį turtą Europoje; fondas jau turi nekilnojamojo turto objektų/portfelių. PEVAV kontroliuoja AXA grupė – pasaulinė draudimo įmonių grupė, kurios būstinė įsikūrusi Paryžiuje. AXA grupės įmonės veikia gyvybės, sveikatos bei kitų rūšių draudimo ir investicijų valdymo srityse,

—   „Pradera“: įmonė užsiima turto valdymu ir investicijomis į nekilnojamojo turto išteklius visoje Europoje. Ji priklauso „Pradera“ grupei, kuri yra vienas pirmaujančių rinkos specializuotų fondų ir prekybos centrų bei mažmeninės prekybos centrų Europoje ir Azijoje turto valdytoja,

—   tiksliniai objektai: prekybos centras ir šalia esantis nekilnojamojo turto objektas, kuriame organizuojamos prekybos mugės ir parodos; abu objektai yra „Lingotto“ komplekse Turine.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 procedūros (2) reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.8709 – AXA/Pradera/Targets

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faksas +32 22964301

Pašto adresas

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.