15.11.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 385/3

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2017 m. spalio 4 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių leidimų suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų

(CON/2017/39)

(2017/C 385/03)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) leidimų suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kadangi pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių poveikį: 1) pagrindiniams Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams nustatyti ir įgyvendinti pinigų politiką bei skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą įtraukas; 2) ECBS uždaviniui prisidėti prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje; ir 3) pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ECB pavestiems uždaviniams, susijusiems su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kaip numatyta Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (2) 1 straipsnyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB tvirtai pritaria Komisijos pasiūlyme nustatytai iniciatyvai sustiprinti atitinkamų EVPRI narių, kaip finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka PSŠ, valiutų emisijos centrinių bankų, vaidmenį Sąjungos PSŠ priežiūros ir trečiųjų šalių PSŠ pripažinimo proceso metu. ECB labai pritaria pasiūlymui, kad Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių PSŠ. Tai grindžiama galima rizika, kad dėl netinkamos PSŠ veiklos arba dėl tam tikrų PSŠ veiksmų rizikos valdymo srityje gali kilti pavojus pagrindinių Eurosistemos uždavinių vykdymui, ypač Sąjungos pinigų politikos nustatymui ir įgyvendinimui bei sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimui. Galiausiai tokia rizika galėtų daryti poveikį siekiant pagrindinio Eurosistemos tikslo – palaikyti kainų stabilumą pagal Sutarties 127 straipsnio 1 dalį.

Trikdžiai, veikiantys PSŠ, gali daryti poveikį pagrindiniam Eurosistemos tikslui įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, tokie trikdžiai gali daryti poveikį euro zonos kredito įstaigų likvidumo pozicijos atžvilgiu, galimai sutrikdydami sklandų euro zonos mokėjimo sistemų darbą. Tai gali lemti padidėjusią centrinio banko likvidumo paklausą ir galimus pokyčius įgyvendinant Eurosistemos bendrą pinigų politiką. Be to, dėl tokių trikdžių gali sutrikti finansų rinkos segmentų, kurie yra esminiai pinigų politikos perdavimui, įskaitant eurais išreikštų rinkų dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, veikla.

Pasaulyje ir Europoje vykstantys svarbūs pokyčiai gali padidinti riziką, kurią PSŠ kelia sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ir bendros pinigų politikos įgyvendinimui. Pirma, pagrindinių sandorių šalių atliekama tarpuskaita tampa vis labiau tarptautinio pobūdžio ir sistemiškai svarbi. Dėl šios priežasties Komisija jau pateikė savo pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) 2015/2365 (3). Antra, Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Sąjungos turės didelį poveikį Eurosistemos pajėgumui vykdyti jos, kaip euro emisijos centrinio banko, uždavinius. Šiuo metu tam tikros JK įsteigtos PSŠ atlieka didelės eurais išreikštų sandorių dalies tarpuskaitą. Taigi žymūs trikdžiai, darantys poveikį reikšmingai JK PSŠ, galėtų turėti žymias pasekmes euro stabilumui. Eurosistemos gebėjimas stebėti ir valdyti riziką, kurią kelia JK PSŠ, bus smarkiai paveiktas, jeigu JK PŠS nebebus taikoma reguliavimo ir priežiūros sistema, kuri taikoma Sąjungos PSŠ pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (4).

Pasiūlytame reglamente numatomas sustiprintas Eurosistemos, kaip euro emisijos centrinio banko, vaidmuo pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Siekiant užtikrinti, kad Eurosistema galėtų atlikti savo vaidmenį, labai svarbu, kad ji turėtų atitinkamus įgaliojimus pagal Sutartį ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau – ECBS statutas). Dėl šios priežasties ECB turėtų būti suteikta kompetencija reglamentuoti finansinių priemonių tarpuskaitos sistemas, ypač PSŠ, iš dalies pakeičiant ECBS statuto 22 straipsnį. Reguliavimo įgaliojimų suteikimas ECB nepažeidžia ECBS statuto 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad „tokiu mastu, kuris laikomas galimu ir tinkamu, ir nepažeisdamas šio straipsnio nuostatų, ECB kreipiasi į nacionalinius centrinius bankus (NCB) atlikti operacijas, kurios sudaro ECBS uždavinių dalį“. Tai apima Eurosistemos, kaip euro emisijos centrinio banko, uždavinius. Todėl ECB priėmė 2017 m. birželio 22 d. Europos Centrinio Banko rekomendaciją ECB/2017/18 (5).

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba pateiktas ECB interneto svetainėje.

Konkrečios pastabos

1. Balsavimo tvarka priežiūros institucijų kolegijose

1.1.

Kaip anksčiau ECB nurodė dėl kolegijų, tais atvejais, kai Eurosistemos centriniams bankams, kurie kartu sudaro euro emisijos centrinį banką, kolegijoje atstovauja ECB arba NCB, o su rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigų, kurios yra reikšmingos PSŠ tarpuskaitos narės, priežiūrą atlieka ECB, šių dviejų funkcijų atžvilgiu turėtų būti suteikiami atskiri balsai. Tuo pat metu ECB pabrėžė, kad šios dvi funkcijos yra skirtingos, kaip tai atspindėta teisiniu ir veiklos požiūriu atskiriant ECB veiklą pinigų politikos ir su rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityse (6). Todėl ECB tvirtai pritaria, kad pasiūlytu reglamentu atsižvelgiama į šį klausimą užtikrinant, kad būtų suteikiami atskiri balsai dėl šių dviejų funkcijų.

1.2.

Todėl ECB pritaria pasiūlyto reglamento nuostatoms, kuriomis iš dalies keičiamos atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos. Pirma, iš dalies keičiama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalis, nustatant, kad kolegijas, be kitų, sudarys: a) nuolatiniai pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo nariai; b) kompetentingos institucijos, atsakingos už pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių, kurie yra įsteigti trijose valstybėse narėse, kurių bendri įnašai į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą yra didžiausi, priežiūrą, tam tikrais atvejais įskaitant ECB, kaip numatyta Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013 (7); ir c) finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, pagrindinių Sąjungos valiutų emisijos centriniai bankai. Antra, iš dalies keičiama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 19 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad jeigu pagal įvairius to paties reglamento 18 straipsnio 2 dalies punktus ECB yra kolegijos narys, jis turės ne daugiau kaip 2 balsus kolegijose, kurias sudaro ne daugiau kaip 12 narių, ir ne daugiau kaip 3 balsus kolegijose, kurias sudaro daugiau kaip 12 narių (8).

2. Reikalavimas gauti emisijos centrinio banko sutikimą dėl tam tikrų sprendimų projektų

2.1.

Pasiūlytame reglamente nustatyta, kad kompetentingos institucijos atitinkamiems emisijos centriniams bankams pateikia sprendimų projektus dėl Sąjungos PSŠ prieš priimdamos bet kokį sprendimą dėl leidimo suteikimo ir panaikinimo, paslaugų srities išplėtimo ir prudencinių reikalavimų dėl likvidumo rizikos kontrolės priemonių, įkaito reikalavimų, sąveikos susitarimų tvirtinimo ir atsiskaitymų (9). Kompetentingos institucijos privalo gauti emisijos centrinio banko sutikimą dėl tokių sprendimų visų aspektų, susijusių su jų pinigų politikos uždavinių vykdymu. Jeigu emisijos centrinis bankas pasiūlo pakeitimų, kompetentinga institucija gali priimti sprendimą tik su pakeitimais; jeigu emisijos centrinis bankas prieštarauja sprendimo projektui, kompetentinga institucija to sprendimo priimti negali. Pasiūlytame reglamente panašiai nustatyta, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) emisijos centriniam bankui pateikia sprendimų projektus dėl pripažintų 2 lygio trečiųjų šalių PSŠ prieš priimdama bet kokį sprendimą, susijusį su likvidumo rizikos kontrolės priemonėmis, įkaito reikalavimais, atsiskaitymais, sąveikos susitarimų tvirtinimu bei garantinės įmokos reikalavimais (10). EVPRI taip pat privalo gauti emisijos centrinio banko sutikimą dėl tokių sprendimų visų aspektų, susijusių su jų pinigų politikos uždavinių vykdymu. Jeigu emisijos centrinis bankas pasiūlo pakeitimų, EVPRI gali priimti sprendimą tik su pakeitimais; jeigu emisijos centrinis bankas prieštarauja sprendimo projektui, EVPRI to sprendimo priimti negali. ECB tvirtai pritaria pasiūlytame reglamente numatytam emisijos centrinių bankų vaidmeniui, dėl kurio ECBS nariai galės reikšmingiau ir veiksmingiau dalyvauti priimant sprendimus dėl klausimų, tiesiogiai susijusių su pagrindinių ECBS uždavinių pagal Sutartis, įvykdymu ir savo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą pasiekimu. Šiuo klausimu ECB turi keletą pastabų.

2.2.

Pirma, kai pasiūlytame reglamente paaiškinama, kad emisijos centrinio banko sutikimas privalo būti gautas „dėl tokių sprendimų visų aspektų, susijusių su jų pinigų politikos uždavinių vykdymu“, turėtų būti pabrėžta, kad šia fraze siekiama paaiškinti pinigų politikos kontekstą, kuriame emisijos centrinis bankas atlieka savo vaidmenį, ir tokio vaidmens tikslą. Ta patį galima pasakyti ir dėl nuorodos, kad trečiųjų šalių 2 lygio PSŠ privalo laikytis bet kokių emisijos centrinio banko reikalavimų, „susijusių su jų pinigų politikos uždavinių vykdymu“ (11). Šią frazę reikėtų skaityti kartu su pasiūlyto reglamento 7 konstatuojamąja dalimi. Reikėtų pabrėžti, kad šia fraze nesiekiama suteikti kompetentingoms institucijoms arba EVPRI teisės savo nuožiūra spręsti, ar reikia gauti emisijos centrinio banko sutikimą dėl konkrečių sprendimų projektų, taip pat nesiekiama suteikti teisės savo nuožiūra spręsti, ar laikomasi emisijos centrinio banko pasiūlytų sprendimo projekto pakeitimų arba prieštaravimų dėl šio projekto. Šiuo požiūriu reikia pastebėti, kad Eurosistema turi plačią teisę savo nuožiūra apibrėžti ir įgyvendinti pinigų politiką. Tai pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (12) ir tai būtina užtikrinant ECB ir NCB nepriklausomumą pagal Sutarties 130 straipsnį. Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, į pasiūlytą reglamentą turėtų būti įtraukta nauja, šį aspektą atspindinti konstatuojamoji dalis.

2.3.

Antra, kalbant apie tai, kokiems sprendimų projektams turėtų būti reikalingas emisijos centrinio banko sutikimas, ECB mano, kad pasiūlytu reglamentu turėtų būt užtikrintas emisijos centrinio banko dalyvavimas sprendžiant dėl tam tikrų kitų pagrindinių PSŠ rizikos valdymo aspektų. ECB mano, kad, kiek tai susiję su Sąjungos ir trečiųjų šalių PSŠ, emisijos centrinio banko sutikimo taip pat reikėtų ir dėl sprendimų projektų, priimtų dėl PSŠ garantinės įmokos reikalavimų (41 straipsnis). Tai svarbu emisijos centriniam bankui dėl itin svarbių ryšių tarp likvidumo rizikos valdymo, kuriam skiriamas didžiausias emisijos centrinio banko dėmesys, ir garantinės įmokos procesų, kuriuos taiko PSŠ. Pavyzdžiui, susitarimai dėl kasdien surenkamos garantinės įmokos daro reikšmingą poveikį PSŠ galimybei gauti išteklių, kad patenkintų savo likvidumo poreikius, kai sueina jų terminas. Garantinės įmokos procesai ir procedūros, įskaitant taisykles dėl garantinės įmokos lygio koregavimo nepalankiausių sąlygų rinkoje laikotarpiu, gali sukelti reikšmingų pasekmių dėl procikliškumo: jeigu valdomos netinkamai, jos gali sukurti rimtą likvidumo spaudimą tarpuskaitos nariams, galimai sutrikdant emisijos centrinio banko galimybę įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus.

Be to, pasiūlytame reglamente turėtų būtų nustatyta, kad emisijos centrinio banko sutikimas reikalingas dėl sprendimų, susijusių su modelių peržiūra, testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamuoju patikrinimu, kurie atliekami siekiant patvirtinti PSŠ priimtus modelius ir parametrus, taikomus apskaičiuojant garantinės įmokos reikalavimus, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, įkaito reikalavimus ir kitas rizikos valdymo priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 49 straipsnį. Tai svarbu emisijos centriniam bankui, nes sprendimai pagal 49 straipsnį gali sukelti tiesioginių pasekmių tam, kaip PSŠ laikosi procedūrinių ir turinio reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, ir dėl šių sprendimų emisijos centrinis banko sutikimas yra būtinas. Pavyzdžiui, PSŠ metodikos dėl įkaito reikalavimų pakankamumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pakeitimas turėtų tiesioginių pasekmių tam, kaip PSŠ laikosi įsipareigojimų, susijusių su reikalavimais įkaitui pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnį.

Konkretūs ECB redagavimo pasiūlymai dėl sprendimų, kuriuos priimant reikėtų emisijos centrinio banko sutikimo, rūšių pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente kartu su šia nuomone.

2.4.

Trečia, ECB pastebi, kad kompetentingos institucijos turi tam tikrą galimybę įvertinti, ar dėl pakeitimų, kuriuos siūlo PSŠ, reikėtų priimti sprendimus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 15 straipsnį, kai tai susiję su dėl pirminiame leidime nenumatytos veiklos ir paslaugų srities išplėtimu, arba sprendimus pagal 49 straipsnį dėl modelių peržiūros, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo. Jei kompetentinga institucija mano, kad PSŠ pasiūlyti pakeitimai nėra veiklos išplėtimas „teikti papildomas paslaugas arba užsiimti papildoma veikla“ arba nėra modelių ir parametrų „reikšmingi pakeitimai“, dėl tokių pakeitimų neturi būti priimami sprendimai atitinkamai pagal 15 ir 49 straipsnius. Siekdama sukurti bendrą Sąjungos priežiūros kultūrą ir užtikrinti nuoseklią priežiūros praktiką, EVPRI neseniai paskelbė nuomonę (13) dėl papildomų produktų ir paslaugų pagal 15 straipsnį ir reikšmingų pakeitimų pagal 49 straipsnį bendrų rodiklių. ECB mano, EVPRI nuomonėje nurodytų kriterijų laikymasis bus esminis siekiant užtikrinti, kad atitinkamų emisijos centrinių bankų sutikimo būtų prašoma visais atvejais, kai toks sutikimas reikalingas. Todėl ECB siūlo, kad EVPRI nustatytos gairės dėl šių straipsnių aiškinimo būtų privalomos. Šiuo tikslu EVPRI turėtų jas įtvirtinti techninių reguliavimo standartų projekte, kurį Komisija vėliau turėtų priimti kaip deleguotąjį aktą. Šiuo tikslu konkretūs ECB redagavimo pasiūlymai pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente kartu su šia nuomone.

3. Peržiūra ir vertinimas

3.1.

Pasiūlytu reglamentu iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 21 straipsnis nustatant, kad kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos su EVPRI peržiūrės PSŠ taikomą tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus Reglamentui (ES) Nr. 648/2012 įgyvendinti, ir vertins riziką, kuri kyla arba galėtų kilti PSŠ. Iš dalies pakeistame 21 straipsnyje taip pat nustatyta, kad PSŠ bus tikrinamos vietoje, o tokiuose patikrinimuose bus kviečiami dalyvauti EVPRI darbuotojai. Be to, kompetentinga institucija privalo perduoti EVPRI bet kokią iš pagrindinių sandorio šalių gautą informaciją ir iš atitinkamos pagrindinės sandorio šalies prašyti EVPRI prašomos informacijos, kurios pati negali pateikti.

3.2.

Pasiūlytu reglamentu pakeistas peržiūros ir vertinimo procesas atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad PSŠ nuolat laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 648/2012. ECB mano, kad konsultacijos su emisijos centriniu banku peržiūros ir vertinimo proceso metu, kai kompetentinga institucija mano, kad tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad emisijos centrinis bankas galėtų vykdyti savo vaidmenį pagal pasiūlytą reglamentą, reikšmingai papildytų reikalavimus pagal 21a straipsnio 2 dalį. Turėdamas galimybę prisidėti prie kompetentingų institucijų atliekamos peržiūros, bendradarbiaujant su EVPRI, emisijos centrinis bankas galėtų užtikrinti, kad PSŠ nekelia rizikos pagrindinių Eurosistemos uždavinių pagal Sutartį įvykdymui ir jos pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – pasiekimui.

3.3.

Konkretūs ECB redagavimo pasiūlymai dėl konsultacijų su emisijos centriniu banku peržiūros ir vertinimo proceso metu pagal 21 straipsnį pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente kartu su šia nuomone.

4. ECB patariamasis vaidmuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektų

4.1.

Verta priminti, kad Komisijos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektai yra „Sąjungos aktų projektai“, kaip apibrėžta Sutarties 127 straipsnio 4 dalyje ir 282 straipsnio 5 dalyje. Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai yra Sąjungos teisės aktai. Su ECB turėtų būti konsultuojamasi laiku dėl bet kokių Sąjungos aktų projektų, įskaitant deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektų, kurie patenka į ECB kompetenciją. Pareigą konsultuotis su ECB patikslino Europos Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš ECB (14), pasisakydamas dėl ECB funkcijų ir kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, kad saugios ir veiksmingos finansų rinkos infrastruktūros, t. y. finansinių priemonių tarpuskaitos sistemos, yra būtinos vykdant pagrindinius ECBS uždavinius pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalį, ir siekiant pagrindinio jos tikslo – palaikyti kainų stabilumą pagal Sutarties 127 straipsnio 1 dalį, su ECB turėtų būti tinkamai konsultuojamasi dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Nors pareiga konsultuotis su ECB kyla tiesiogiai iš Sutarties, siekiant užtikrinti aiškumą, šis reikalavimas taip pat turėtų būti atspindėtas pasiūlyto reglamento konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdamas į deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kurie yra Sąjungos finansų paslaugų teisės aktų tobulinimo dalis, svarbą, ECB vykdys savo patariamąjį vaidmenį ECB kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, visiškai atsižvelgdamas į tokių aktų priėmimo grafiką ir poreikį užtikrinti sklandų įgyvendinimo teisės aktų priėmimą (15).

4.2.

Be to, dėl daugelio pasiūlyto reglamento elementų ne tik konsultavimasis su ECB, bet taip pat ir atitinkamų ECBS narių ankstyvas įsitraukimas rengiant techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektus galėtų būti ypač naudingas ir turėtų būti konkrečiai nurodytas.

4.3.

Pirma, keliose pasiūlyto reglamento nuostatuose minimas emisijos centrinio banko vaidmuo. Kaip nurodyta 2 dalyje, tai apima atvejus, kai reikalingas emisijos centrinio banko sutikimas dėl tam tikrų kompetentingų institucijų arba EVPRI priimamų sprendimų. Be to, kalbama apie atvejus, kai emisijos centrinis bankas privalo pateikti EVPRI rašytinį patvirtinimą, kad 2 lygio trečiųjų šalių PSŠ laikosi visų to emisijos centrinio banko nustatytų reikalavimų (16), ir atvejus, kai, pasitarusi su atitinkamu emisijos centriniu banku, EVPRI padaro išvadą, kad PSŠ yra „didelės sisteminės svarbos“ (17). Siekiant nustatyti, kuris emisijos centrinis bankas turėtų dalyvauti, pasiūlytame reglamente išdėstytos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies h punktą, kuriame nustatyta, kad kolegiją sudarys „finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, pagrindinių Sąjungos valiutų emisijos centriniai bankai“. Komisija turi įgaliojimus priimti deleguotąjį aktą, remdamasi EVPRI parengtais techniniais reguliavimo standartais, kuriuose nustatytos sąlygos, pagal kurias Sąjungos valiutos, nurodytos 18 straipsnio 2 dalies h punkte, turėtų būti laikomos pagrindinėmis. Atitinkamai, 2013 m. ji priėmė Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 876/2013 (18), kurį dabar gali reikėti peržiūrėti ir atnaujinti, kad būtų užtikrintas tinkamas ne euro zonos valstybių narių valiutų emisijos centrinių bankų dalyvavimas, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį gali turėti PSŠ veikimo sutrikdymas tokioms valiutoms. Šiuo tikslu EVPRI turėtų rengti techninių reguliavimo standartų projektus glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais ECBS nariais. Be to, deleguotasis aktas turėtų būti priimtas tik po oficialaus konsultavimosi su ECB. Teisinio aiškumo tikslais ECB taip pat siūlo, kad nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies h punktą taip pat turėtų būti įtraukta į pasiūlyto reglamento nuostatas, kuriose nurodytas tik „atitinkamas emisijos centrinis bankas“.

4.4.

Antra, pasiūlytame reglamente įtraukta nauja 25 straipsnio 2a dalis, numatanti, kad EVPRI nustatys, ar trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis yra arba gali būti sisteminės svarbos Sąjungos finansiniam stabilumui arba vienai ar kelioms jos valstybėms narėms, taip vadinama „2 lygio PSŠ“. Joje įtvirtinti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti EVPRI atlikdama tokį nustatymą, ir nurodyta, kad Komisija priims deleguotąjį aktą, siekdama patikslinti šiuos kriterijus. Siekiant užtikrinti tinkamą emisijos centrinių bankų dalyvavimą rengiant atitinkamus kriterijus, šį deleguotąjį aktą Komisija turėtų rengti glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais ECBS nariais.

5. „Didelės sisteminės svarbos“ trečiųjų šalių PSŠ

Pasiūlytame reglamente įtraukta nauja 25 straipsnio 2c dalis, kurioje nustatyta, kad EVPRI, „pasitarusi“ su atitinkamais emisijos centriniais bankais, gali padaryti išvadą, kad pagrindinė sandorio šalis yra tokios didelės sisteminės svarbos, kad jos nereikėtų pripažinti. ECB supranta, kad „pasitarusi“ reiškia, kad, prieš rekomenduodama Komisijai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad PSŠ nereikėtų pripažinti, EVPRI pirmiausia turi gauti atitinkamų emisijos centrinių bankų sutikimą.

6. Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp PSŠ vykdomojo organo ir priežiūros institucijų kolegijų

ECB pastebi, kad PSŠ vykdomąjį organą sudaro ne visi priežiūros institucijų kolegijų nariai, jo sudėtyje taip pat nėra Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV). Priežiūros institucijų kolegija sudaryta ne tik iš kompetentingų institucijų, prižiūrinčių PSŠ, tačiau ir subjektų, kuriems gali turėti poveikį PSŠ veikla, ypač parinktų tarpuskaitos narių, prekybos vietų, sąveikaujančių PSŠ ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, priežiūros institucijų. ESRV atsakinga už Sąjungos finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Siekiant užtikrinti, kad ESRV ir priežiūros institucijų kolegijos nariai, kurie taip pat nėra PSŠ vykdomojo organo nariai, turėtų visą būtiną informaciją jų uždaviniams vykdyti, būtina, kad būtų nustatyta pareiga keistis informacija tarp PSŠ vykdomojo organo ir ESRV ir kitų priežiūros institucijų kolegijos narių, kurie nėra PSŠ vykdomojo organo nariai. Informacija, kuria keičiamasi tarp ESRV ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų būti išsami ir turėtų apimti PSŠ vykdomajam organui prieinamą informaciją, kuri yra būtina ESRV ir priežiūros institucijų kolegijos narių atitinkamų uždavinių vykdymui. Taip pat informacija dėl trečiųjų šalių PSŠ turėtų būti keičiamasi su ESRV ir atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 3 dalyje, kai tai būtina jų uždaviniams vykdyti.

7. ECB kaip balsavimo teisės neturintis EVPRI Priežiūros tarybos narys

ECB pastebi, kad pasiūlytu reglamentu iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 (19), nustatant, kad PSŠ vykdomojo organo vadovas ir direktoriai yra balsavimo teisės neturintys EVPRI Priežiūros tarybos nariai (20). ECB tvirtai pritaria šiai tvarkai, kuri užtikrina, kad EVPRI Priežiūros tarybos rengiamose gairėse, rekomendacijose ir kitose praktinėse priemonėse ir konvergencijose priemonėse atsižvelgiama į PSŠ vykdomojo organo vadovo ir direktorių požiūrį ir kompetenciją. Tačiau ECB mano, kad taip pat labai svarbu įtraukti ECB kaip balsavimo teisės neturintį EVPRI Priežiūros tarybos narį, kad būtų užtikrintas veiksmingas bendradarbiavimas, koordinavimas ir keitimasis informacija tarp centrinių bankų ir priežiūros institucijų, ir būtų užtikrinta, kad EVPRI Priežiūros tarybos rengiamose gairėse, rekomendacijose ir kitose praktinėse priemonėse ir konvergencijose priemonėse atsižvelgiama į ECB požiūrį ir kompetenciją (21). Tai svarbu ne tik dėl PSŠ, bet ir dėl kitų finansų rinkos dalyvių, įskaitant centrinius vertybinių popierių depozitoriumus ir sandorių duomenų saugyklas. Dėl šios priežasties ECB rekomenduoja, kad ECB taip pat turėtų tapti balsavimo teisės neturinčiu EVPRI Priežiūros tarybos nariu.

8. Sąveika su pasiūlytu reglamentu dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos

ECB visiškai pritaria Komisijos vertinimui, pateiktam pasiūlymo aiškinamajame memorandume, kad priežiūros pakeitimai ir sustiprinimas taip pat turės būti tinkamai atspindėti pasiūlytame reglamente dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos. ECB sutinka, kad gali būti reikalingi tiksliniai pakeitimai, kuriais būtų atsižvelgiama į naują PSŠ vykdomojo organo vaidmenį kolegijose pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir vėliau pertvarkymo kolegijose. ECB mano esat naudinga, kad būtų skatinamas visų PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo planų nuoseklumas ir veiksminga sąveika, stebimos ir mažinamos jų bendros rizikos pasekmės Sąjungos finansiniam stabilumui. ECB pritartų, kad baigiant rengti pasiūlytą reglamentą Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas apsvarstytų galimą PSŠ vykdomojo organo vaidmenį šiame kontekste (22).

Priimta Frankfurte prie Maino 2017 m. spalio 4 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2017)331 final.

(2) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(3) COM(2016) 856 final.

(4) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(5) 2017 m. birželio 22 d. Rekomendacija ECB/2017/18 dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 22 straipsnis (OL C 212, 2017 7 1, p. 14).

(6) Žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2017/38 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012 ir (ES) 2015/2365 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2.1.2 dalį. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu. Taip pat žr. 2015 m. rugsėjo 2 d. ECB atsakymą dėl Komisijos konsultacijos dėl Europos rinkos infrastruktūrų reglamento (ERIR) peržiūros, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(7) Žr. pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(8) Žr. pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(9) Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 7 dalimi pridedama nauja 21a straipsnio 2 dalis.

(10) Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 10 dalimi pridedama nauja 25b straipsnio 2 dalis.

(11) Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 9 dalimi įtraukiamas naujas 25 straipsnio 2b dalies b punktas.

(12) Gauweiler ir kiti, C-62/14, ECLI:EU:C:2015:400, 68 dalis; Accorinti ir kiti prieš ECB, T-79/13, ECLI:EU:T:2015:756, 68 dalis.

(13) 2016 m. lapkričio 15 d. EVPRI nuomonė dėl naujų produktų ir paslaugų pagal ERIR 15 straipsnį ir reikšmingų pakeitimų pagal 49 straipsnį bendrų rodiklių (ESMA/2016/1574), paskelbta EVPRI interneto svetainėje www.esma.europa.eu

(14) Komisija prieš ECB, C-11/00, ECLI:EU:C:2003:395, ypač 110 ir 111 dalys. Teisingumo Teismas 110 dalyje išaiškino, kad pareiga konsultuotis su ECB „iš esmės siekiama (…) užtikrinti, kad tokio akto autorius jį priimtų tik išklausęs instituciją, kuri dėl Bendrijoje vykdomų savo specifinių įgaliojimų ir didelės kompetencijos gali ypač naudingai prisidėti prie numatomo priėmimo proceso“.

(15) Žr. Nuomonės CON/2015/10 2 dalį, Nuomonės CON/2012/77 2 dalį, Nuomonės CON/2012/5 4 dalį, Nuomonės CON/2011/44 8 dalį ir Nuomonės CON/2011/42 4 dalį.

(16) Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 9 dalimi pridedamas naujas 25 straipsnio 2b dalies b punktas.

(17) Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 9 dalimi pridedama nauja 25 straipsnio 2c dalis.

(18) 2013 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 876/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinių sandorio šalių kolegijų techninių reguliavimo standartų (OL L 244, 2013 9 13, p. 19).

(19) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(20) Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 4 dalimi pridedamas naujas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 40 straipsnio 1 dalies f punktas.

(21) Žr. Nuomonę CON/2010/5. Taip pat žr. 2017 m. liepos 7 d. ECB pastabas dėl Komisijos konsultacijos dėl Europos priežiūros institucijų veiklos, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(22) Žr. Nuomonės CON/2017/38 1.4 dalį.

15.11.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 385/10

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2017 m. spalio 11 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, ataskaitų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei sandorių duomenų saugyklų reikalavimais

(CON/2017/42)

(2017/C 385/04)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2017 m. birželio 6 ir 9 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, ataskaitų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei sandorių duomenų saugyklų reikalavimais (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių įtaką pagrindiniams Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką ir skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą įtraukas, ECBS prisidėjimui prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje, ir specialiems ECB pavestiems uždaviniams, susijusiems su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 6 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB iš esmės pritaria Komisijos iniciatyvai atlikti keletą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (2) tikslinių pakeitimų siekiant supaprastinti taikomas taisykles ir panaikinti neproporcingą naštą.

Konkrečios pastabos

1. Išimtys centrinio banko sandoriams

1.1.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 1 straipsnio 4 dalį prievolė teikti ataskaitas netaikoma ECBS nariams, tačiau ne jų sandorio šalims. Todėl kai išvestinių finansinių priemonių sutartis sudaroma su ECBS nariu, jo sandorio šalis privalo pateikti informaciją apie sandorį sandorių duomenų saugyklai. Šiame kontekste galima pastebėti, kad atitinkamų centrinio banko sandorių atžvilgiu netaikoma prievolė teikti ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 (3). Be to, centrinio banko sandoriams, susijusiems su pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politikos vykdymu, netaikomi informacijos atskleidimo reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 (5).

1.2.

ECB kelia susirūpinimą rizika, kuri gali kilti, jei, nepaisant konfidencialumo režimo, kurį taiko sandorio šalys, su ECBS politikos operacijomis susijusi informacija būtų paskleista viešai ir jei rinkos dalyviai galėtų identifikuoti ECBS nacionalinių centrinių bankų (NCB) sandorius. Iš tiesų tai galėtų turėti neigiamą poveikį NCB užduočių, susijusių su tais centrinio banko sandoriais, vykdymui, ypač pinigų politikos ir užsienio valiutų operacijų srityje, kurioje būtinas konfidencialumas (6). Dėl reikalavimo, kad ECBS narių sandorio šalys teiktų visus duomenis apie jų sandorius sandorių duomenų saugykloms, atsiranda nenumatytas netiesioginis ataskaitų apie centrinio banko sandorius teikimo reikalavimas ir dėl to apribojamas ECBS nariams suteiktos išimties efektyvumas. Todėl svarbu, kad ECBS narių apskaitos knygos būtų apsaugotos ir kad informavimas apie centrinio banko operacijas išliktų veiksmingas (7).

1.3.

Todėl ECB laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti, kad NCB toliau veiksmingai vykdytų teisės aktais nustatytas savo užduotis, yra svarbu, kad centrinio banko sandoriams nebūtų taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai.

2. Prievolė teikti ataskaitas

2.1.

Dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti 9 straipsnio 1 dalį, ECB atsižvelgia į Komisijos poveikio vertinimo išvadas ir supranta poreikį sumažinti ataskaitų teikimo naštą mažoms ne finansų sandorio šalims. Šiuo požiūriu ECB pritaria Komisijos pasiūlytam sprendimui, kad tam tikrais atvejais ataskaitų teikimo pareigą turėtų vykdyti pagrindinės sandorio šalys (PSŠ), finansų sandorio šalys, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto valdymo įmonės ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (8). Atrodo, kad šiuo pasiūlymu nustatoma gera pusiausvyra tarp duomenų išsamumo užtikrinimo, ataskaitų teikimo naštos mažinimo ir taip pat ataskaitų teikimo prievolių struktūrų suderinimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir Reglamentą (ES) 2015/2365.

2.2.

Pasiūlytame reglamente taip pat nustatyta ataskaitų teikimo išimtis visiems grupės vidaus sandoriams su ne finansų sandorio šalimis (9). ECB susirūpinęs dėl šio pasiūlyto pakeitimo dėl priežasčių, nurodytų 2.2.1–2.2.3 dalyse.

2.2.1.

Remiantis esamų duomenų analizėmis, patvirtinimas, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis yra grupės vidaus sandoris pagal dabartinę ataskaitų teikimo sistemą pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (10), dažnai yra nepatikimas, kai tokie duomenys patikrinami su kitais duomenų šaltiniais. Vis dar kintančios duomenų kokybės kontekste besąlyginis išimties taikymas dėl grupės vidaus ataskaitų teikimo ne finansų sandorio šalims sukelia riziką, kad atskaitingieji agentai pasinaudos reguliaciniu arbitražu.

2.2.2.

Grupės vidaus sandoriams, susijusiems su ne finansų sandorio šalimis, taikoma išimtis dėl įkaito davimo, tik jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos ir jeigu tokį leidimą suteikia kompetentingos institucijos (11). ECB susirūpinęs, kad jeigu tos sąlygos nebus įvykdytos, o sandorio šalys keisis įkaitu savo grupės vidaus sandoriuose, tada nesant bet kokios ataskaitų teikimo prievolės rizika, susijusi su garantinėmis įmokomis ir įkaito procikliškumu, gali likti nestebima. Dėl tokio nesimetriškumo būtų sunaikintas skaidrumo ir rizikos mažinimo papildomumas, kuris sudaro politikos sistemos pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 esmę.

2.2.3.

Pasiūlyta išimtis gali sudaryti sąlygas ataskaitų teikimo reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 vengimui sudėtingomis formomis, vykdant sandorius per didesnių finansų grupių ne finansų patronuojamąsias įmones. Dėl didesnio ne finansų sandorio šalių dalyvavimo valiutos keitimo išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, pasiūlymo poveikis galėtų būti ypač svarbus teikiant ataskaitas apie valiutos išvestines finansines priemones.

2.3.

ECB mano, kad finansų sandorio šalių prievole teikti ataskaitas ne finansų sandorio šalių vardu (12) jau yra atsižvelgiama į pernelyg didelę ataskaitų teikimo naštą mažoms ne finansų sandorio šalims, taip pat ir grupės vidaus sandorių atveju. Ne finansų sandorio šalių, kurios jau turėtų turėti tinkamą IT infrastruktūrą, papildomų ataskaitų teikimo ribinės sąnaudos turėtų būti nežymios. Todėl ECB rekomenduoja, kad vidaus grupės sandoriams tarp finansų sandorio šalių ir ne finansų sandorio šalių nebūtų taikoma išimtis dėl ataskaitų teikimo. Grupės vidaus sandorių tarp ne finansų sandorio šalių atveju išimtis turėtų būti taikoma tik sandoriams, sudarytiems tarp sisteminės rizikos nekeliančių mažų ne finansų sandorio šalių. Tokiomis aplinkybėmis ECB rekomenduoja, kad grupės vidaus sandoriams tarp ne finansų sandorio šalių būtų taikoma išimtis dėl ataskaitų teikimo, jeigu tokioms ne finansų sandorio šalims netaikoma tarpuskaitos prievolė. Atitinkamai ne finansų sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, turi teikti ataskaitas kitų ne finansų sandorio šalių vardu, kai tarp jų sudaromi grupės vidaus sandoriai.

2.4.

ECB pastebi, kad grupės vidaus sandoriams, kuriuose dalyvauja sandorio šalis iš trečiosios šalies, kurios atžvilgiu Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl lygiavertiškumo, ir toliau bus taikoma ataskaitų teikimo prievolė ir todėl dabartinė išimtis (13) tokiems sandoriams netaikoma.

2.5.

ECB pritaria 9 straipsnio 6 dalies pakeitimams. Sandorio šalių, sandorių ir vertybinių popierių identifikavimo standartų įgyvendinimas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/105 (14), yra esminis žingsnis į priekį pagerinant duomenų, renkamų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kokybę. Reglamento (ES) Nr. 648/2012 suderinimas su Reglamentu (ES) 2015/2365 ir Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 yra taip pat svarbus siekiant užtikrinti palyginamumą ir globalų požiūrį į finansų rinkų struktūrą ir veiklą.

3. Pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti duomenų kokybę

3.1.

ECB mano, kad pasiūlyti 78 straipsnio (15) ir 81 straipsnio 5 dalies (16) pakeitimai yra vertingi žingsniai į priekį, nes dėl jų bus lengviau suderinti sandorių duomenų saugyklų procedūras ir politiką bei sąlygas, pagal kurias jos teikia duomenis kompetentingoms institucijoms.

3.2.

ECB taip pat pritaria pagal naują 85 straipsnio 3 dalies d punktą (17) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) suteiktiems įgaliojimams teikti ataskaitas apie tai, kaip įgyvendinama ataskaitų teikimo prievolė, ir pritartų ECBS įtraukimui rengiant ataskaitą Komisijai pagal naują 85 straipsnio 3 dalies d punktą.

4. Rizikos valdymo procedūros, vidaus grupės išimtys ir kapitalo reikalavimai, kurių turi laikytis kredito įstaigos

4.1.

ECB pritaria pasiūlymui, kad turėtų būti numatytos priežiūros procedūros, kuriomis būtų siekiama užtikrinti pradinį ir nuolatinį rizikos valdymo procedūrų patvirtinimą, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių atžvilgiu reikalaujant laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo (18).

4.2.

ECB pastebi, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 2014/2013 (19) 6 straipsnį uždaviniai, kuriais siekiama užtikrinti, kad kredito įstaiga laikytųsi rizikos valdymo reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje dėl procedūrų laiku ir tiksliai keistis įkaitu laikantis tinkamo atskyrimo principo, įskaitant susijusias grupės vidaus išimtis (20), ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų nuosavų lėšų srityje, kuriais reikalaujama turėti tinkamą ir proporcingą kapitalo sumą, kad būtų galima valdyti riziką, kuri nepadengiama tinkamai keičiantis įkaitu, yra riziką ribojančio pobūdžio ir todėl patenka į ECB pavestų uždavinių taikymo sritį pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies e ir d punktus.

5. PSŠ skaidrumas

5.1.

ECB pritaria pasiūlymui, kad PSŠ turėtų suteikti savo tarpuskaitos nariams priemones, kuriomis jie galėtų modeliuoti savo pradinių garantinių įmokų reikalavimus, taip pat išsamią PSŠ naudojamų pradinių garantinių įmokų modelių apžvalgą (21). Tai padidins pradinių garantinių įmokų reikalavimų skaidrumą ir nuspėjamumą, todėl pagerės tarpuskaitos narių supratimas apie dalyvavimo PSŠ riziką ir išlaidas.

5.2.

Be to, ECB siūlo įtraukti makroprudencines intervencines priemones, kad būtų išvengta sisteminės rizikos augimo, kylančios ypač dėl perteklinio sverto, ir dar labiau apriboti garantinių įmokų ir vertės mažinimo procikliškumą. ECB siūlo, kad atitinkami makroprudencinių priemonių principai būtų nustatyti 1 lygio teisės akte. Makroprudencinės politikos priemonės būtų taikomos sandorio šalims sandorio lygmeniu. Tokiu būdu tai būtų taikoma visiems atitinkamiems sandoriams, įskaitant ir tuos, kuriuos sudarė ne bankai, nepaisant to, ar tie sandoriai buvo sudaryti rinkoje, kurioje tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, arba kurioje tarpuskaitą atlieka ne pagrindinė sandorio šalis, arba per Sąjungos sandorio šalis, vykdančias savo sandorių tarpuskaitą per trečiųjų šalių PSŠ (22). Jei dabartiniame pasiūlyme nebus numatyti tokioms makroprudencinėms priemonėms reikalingi principai ir reikalavimai, tai turėtų būti padaryta artimiausiu tinkamu metu, pavyzdžiui, 2020 m., kai kitą kartą bus peržiūrimas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.

5.3.

Be to, kaip nurodyta neseniai paskelbtoje ESRV ataskaitoje dėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 (23) peržiūros, ECB nuomone, iš Sąjungoje veikiančių PSŠ turėtų būti reikalaujama skelbti kiekybinę ir kokybinę informaciją, atitinkančią CPMI-IOSCO viešo atskleidimo principus (24). Patikimesnis teisinis pagrindas, pagal kurį būtų reikalaujama, kad PSŠ skelbtų šiuos principus atitinkančius duomenis, leistų finansų sektoriui ir plačiajai visuomenei geriau suprasti sudėtingą aplinką, kurioje veikia PSŠ.

6. Specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų priskyrimas finansų sandorio šalims

6.1.

ECB pastebi, kad siūloma specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektus (SPPVPS) priskirti finansų sandorio šalims (25). Tačiau pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklės ir sukuriama paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais Europos sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (26) 27 straipsnyje siūloma iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir taikyti išimtį PSS SPPVPS dėl tarpuskaitos prievolės, jeigu sandorio šalies kredito rizika tinkamai sumažinta. ECB pakartoja savo poziciją (27), kad PSS SPPVPS turėtų būti visiškai taikoma išimtis tiek dėl tarpuskaitos prievolės, tiek dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų pateikti įkaitą (28).

6.2.

Atitinkamai ECB pritaria pasiūlymo 27 straipsnio nuostatoms, nurodytoms 6.1 dalyje, įskaitant Europos priežiūros institucijų įgaliojimus rengti techninių reguliavimo standartų projektus, nurodant kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kurie susitarimai pagal padengtas obligacijas arba pakeitimus vertybiniais popieriais tinkamai sumažintų sandorio šalies kredito riziką, ir kuriuos priimtų Komisija (29), taip pat ir kitus būtinus pakeitimus, kuriais taikoma išimtis PPS SPPVPS tiek dėl tarpuskaitos prievolių, tiek dėl prievolės pateikti garantines įmokas. Tokia tvarka būtina siekiant vienodų sąlygų dėl padengtų obligacijų atitikimo, ir gali būti pateisinama riziką ribojančiais pagrindais dėl PSS SPPVPS.

7. Sandorio šalių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų apskaičiavimo metodikos pakeitimai

ECB pastebi, kad dėl siūlomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų apskaičiavimo metodikos, kuri yra svarbi nustatant, ar finansų sandorio šaliai ar ne finansų sandorio šaliai taikoma tarpuskaitos prievolė, kuri grindžiama laikotarpio pabaigos duomenimis, o ne slenkančiu ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų vidurkiu 30 darbo dienų laikotarpiu (30), gali atsirasti paskatų pateikti palankesnius duomenis (angl. window dressing), kad būtų išvengta tarpuskaitos prievolės. Todėl ECB siūlo papildyti naujas 4a straipsnio 2 dalį (31) ir 10 straipsnio 2 dalį (32), suformuluotas pasiūlytame reglamente, reikalavimu, kad finansų sandorio šalis ir ne finansų sandorio šalis privalo galėti įrodyti atitinkamai kompetentingai institucijai, kad dėl bendrų mėnesio pabaigos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų apskaičiavimo nėra sistemingai nuvertinama bendra pozicija.

8. ECB patariamasis vaidmuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektų

8.1.

Verta priminti, kad Komisijos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektai yra „Sąjungos aktų projektai“, kaip apibrėžta Sutarties 127 straipsnio 4 dalyje ir 282 straipsnio 5 dalyje. Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai yra Sąjungos teisės aktai. Su ECB turėtų būti konsultuojamasi laiku dėl bet kokių Sąjungos aktų projektų, įskaitant deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektų, kurie patenka į ECB kompetenciją. Pareigą konsultuotis su ECB patikslino Europos Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš ECB (33), pasisakydamas dėl ECB funkcijų ir kompetencijos. Atsižvelgiant į tai, kad saugios ir veiksmingos finansų rinkos infrastruktūros, t. y. tarpuskaitos sistemos, yra būtinos pagrindinių ECBS uždavinių pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalį įvykdymui, ir kad ECB siekia savo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą pagal Sutarties 127 straipsnio 1 dalį, su ECB turėtų būti konsultuojamasi dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Nors pareiga konsultuotis su ECB kyla tiesiogiai iš Sutarties, tačiau, siekiant užtikrinti aiškumą, šis reikalavimas taip pat turėtų būti atspindėtas pasiūlyto reglamento konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdamas į deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kurie yra Sąjungos finansų paslaugų teisės aktų tobulinimo dalis, svarbą, ECB vykdys savo patariamąjį vaidmenį jo kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, visiškai atsižvelgdamas į tokių aktų priėmimo grafiką ir poreikį užtikrinti sklandų įgyvendinimo teisės aktų priėmimą (34).

8.2.

8.3.

Pirma, Komisija turi įgaliojimus priimti techninius įgyvendinimo standartus remdamasi EVPRI parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektu, kuriame nustatomi duomenų standartai ir teikiamos informacijos formatas, ataskaitų teikimo metodai ir susitarimai, ataskaitų teikimo dažnumas ir data, iki kurios turi būti pateikta informacija apie išvestinių finansinių priemonių sutartis (35). ECBS vykdydama savo įgaliojimus naudoja vis daugiau duomenų, surinktų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Kad būtų galima pasinaudoti ECBS įgytomis įžvalgomis dėl pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 teikiamų duomenų kokybės, EVPRI techninių įgyvendinimo standartų projektų rengimas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais ECBS nariais.

8.4.

Antra, Komisija turi įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus remdamasi EVPRI parengtų techninių reguliavimo standartų projektu, kuriame nustatomos atskirų sandorių duomenų saugyklų duomenų suderinimo procedūros ir duomenų išsamumo ir tikslumo bei ataskaitų teikimo reikalavimų laikymosi patikrinimo procedūros (36). Subjektai, kurie turi tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie sandorių duomenų saugyklų duomenų, įskaitant atitinkamus ECBS narius, sukaupė didelę patirtį šioje srityje. Todėl svarbu užtikrinti, kad šia patirtimi bus pasinaudota rengiant techninius reguliavimo standartus. Šiuo tikslu EVPRI techninių reguliavimo standartų projektų rengimas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais ECBS nariais.

Priimta Frankfurte prie Maino 2017 m. spalio 11 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2017) 208 final.

(2) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(3) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(6) Žr. Nuomonės CON/2012/21 7 dalį. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(7) Žr. 2015 m. rugsėjo 2 d. ECB atsakymo dėl Komisijos konsultacijos dėl Europos rinkos infrastruktūrų reglamento (ERIR) peržiūros 2, 13 ir 14 puslapius, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(8) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 7 dalies b punktą.

(9) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 7 dalies a punktą.

(10) Žr. Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.

(11) Žr. Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 7 dalį.

(12) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 7 dalies b punktą.

(13) Žr. Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį.

(14) 2016 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2017/105, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1247/2012, kuriuo nustatomi pranešimų apie sandorius, teikiamų sandorių duomenų saugykloms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, formato ir dažnumo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 17, 2017 1 21, p. 17).

(15) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 16 dalį.

(16) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 17 dalies c punktą.

(17) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 19 dalies c punktą.

(18) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 9 dalies a punktą.

(19) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(20) Žr. Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 2 dalį.

(21) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 10 dalį.

(22) Tai atitinka ECB poziciją, išdėstytą 2015 m. rugsėjo 2 d. ECB atsakyme dėl Komisijos konsultacijos dėl Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR) peržiūros, paskelbtame ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(23) Europos rinkos infrastruktūros reglamento peržiūra (angl. The Revision of the European Market Infrastructure Regulation), ESRV, 2017 m. balandžio mėn. Paskelbta: https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/other/20170421_esrb_emir.en.pdf

(24) CPMI-IOSCO valdybos galutinė ataskaita dėl pagrindinėms sandorio šalims skirtų viešų kiekybinių atskleidimo standartų (angl. Final report of the CPMI-IOSCO Board on Public quantitative disclosure standards for central counterparties), 2015 m. vasario mėn. Paskelbta: http://www.bis.org/cpmi/publ/d125.pdf

(25) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 1 dalį.

(26) COM(2015) 472 final.

(27) Žr. Bendrą Bank of England ir Europos Centrinio Banko atsakymą dėl Europos Komisijos konsultacinio dokumento: ES paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema (angl. Joint response from the Bank of England and the European Central Bank to the consultation document of the European Commission: ES framework for simple, transparent and standardised securitisation). Paskelbta ECB svetainėje www.ecb.europa.eu

(28) Žr. Nuomonės CON/2016/11 2.2 ir 5.5 dalis 0dėl reikalavimo pateikti įkaitą išimties.

(29) Žr. COM(2015) 472 27 straipsnio 2 dalį.

(30) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 3 ir 8 dalis.

(31) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(32) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 8 dalį.

(33) Komisija prieš ECB, C-11/00, ECLI: ES:C:2003:395, ypač 110 ir 111 dalys. Teisingumo Teismas 110 dalyje išaiškino, kad pareiga konsultuotis su ECB „iš esmės siekiama (…) užtikrinti, kad tokio akto autorius jį priimtų tik išklausęs instituciją, kuri dėl Bendrijoje vykdomų savo specifinių įgaliojimų ir didelės kompetencijos gali ypač naudingai prisidėti prie numatomo priėmimo proceso“.

(34) Žr. Nuomonės CON/2015/10 2 dalį, CON/2012/5 4 dalį, Nuomonės CON/2011/44 8 dalį ir Nuomonės CON/2011/42 4 dalį.

(35) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 7 dalies c punktą.

(36) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 16 dalį.

15.11.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 385/17

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2017 m. gruodžio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 28 valstybėms narėms

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

(2017/C 385/06)

Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintu šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 346, 2017 10 14, p. 5.

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2017 12 1	2017 12 31	-0,15	-0,15	0,76	-0,15	0,57	-0,15	0,03	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	0,59	0,19	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	1,83	-0,15	1,55	-0,36	-0,15	-0,15	0,65
2017 11 1	2017 11 30	-0,15	-0,15	0,76	-0,15	0,57	-0,15	0,06	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	0,59	0,25	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	1,83	-0,15	1,28	-0,36	-0,15	-0,15	0,65
2017 10 1	2017 10 31	-0,15	-0,15	0,76	-0,15	0,45	-0,15	0,09	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	0,59	0,30	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	1,83	-0,15	1,10	-0,36	-0,15	-0,15	0,65
2017 9 1	2017 9 30	-0,13	-0,13	0,76	-0,13	0,45	-0,13	0,12	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	0,59	0,30	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	1,83	-0,13	1,10	-0,36	-0,13	-0,13	0,65
2017 8 1	2017 8 31	-0,13	-0,13	0,76	-0,13	0,45	-0,13	0,12	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	0,59	0,30	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	1,83	-0,13	1,10	-0,36	-0,13	-0,13	0,78
2017 6 1	2017 7 31	-0,10	-0,10	0,76	-0,10	0,45	-0,10	0,12	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	0,70	0,37	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	1,83	-0,10	1,10	-0,36	-0,10	-0,10	0,78
2017 5 1	2017 5 31	-0,10	-0,10	0,76	-0,10	0,45	-0,10	0,12	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	0,70	0,44	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	1,83	-0,10	1,10	-0,36	-0,10	-0,10	0,78
2017 4 1	2017 4 30	-0,08	-0,08	0,76	-0,08	0,45	-0,08	0,16	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	0,83	0,44	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,83	-0,08	1,10	-0,36	-0,08	-0,08	0,78
2017 3 1	2017 3 31	-0,08	-0,08	0,76	-0,08	0,45	-0,08	0,16	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,05	0,53	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,83	-0,08	1,10	-0,36	-0,08	-0,08	0,78
2017 1 1	2017 2 28	-0,07	-0,07	0,76	-0,07	0,45	-0,07	0,16	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	1,05	0,75	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	1,83	-0,07	1,10	-0,36	-0,07	-0,07	0,78

15.11.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 385/20

Nereikšmingo pakeitimo paraiškos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą paskelbimas

(2017/C 385/08)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

NEREIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Nereikšmingo pakeitimo paraiška pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (2) 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

„FINOCCHIONA“

ES Nr.: PGI-IT-01120-AM01–2017 7 25

SKVN ( ) SGN ( X ) GTG ( )

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

„Consorzio di Tutela della Finocchiona“

Via Carlo del Prete, 49/r

50127 Firenze (FI)

ITALIA

Tel.+39 0554221769

E. paštas: info@finocchionaigp.it,

PEC: finocchionaigp@pec.it

„Consorzio di Tutela della Finocchiona“ turi teisę teikti pakeitimo paraišką pagal 2013 m. spalio 14 d. Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos sprendimo Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☒	Produkto pavadinimas
—	☐	Kilmės įrodymas
—	☐	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☐	Ženklinimas etiketėmis
—	☐	Kita [patikslinti]

4. Pakeitimo (-ų) rūšis

—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento.
—	☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir dėl kurio reikia keisti paskelbtą bendrąjį dokumentą.
—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir kurio bendrasis dokumentas (arba lygiavertis dokumentas) nepaskelbtas.
—	☐	Registruoto GTG specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą.

5. Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas

Pakeičiamas šiuo metu specifikacijos 2 straipsnio „Cheminės savybės“ 2.1.3 punkte ir bendrojo dokumento 3.2 punkte pateiktas reikalavimas „vandens aktyvumas (aw) – ne didesnis kaip 0,92“.

Įrašas „vandens aktyvumas (aw) – ne didesnis kaip 0,92“ pakeičiamas taip: „vandens aktyvumas (aw) – ne didesnis kaip 0,945“.

Nustatant didesnę vandens aktyvumo vertę siekiama užtikrinti didesnį gaminio drėgnumą, palyginti su tuo, kuris nustatytas galiojančioje specifikacijoje, ir taip užtikrinti ir išlaikyti minkštą į griežinėlius supjaustytos dešros konsistenciją – esminę SGN „Finocchiona“ savybę, kuria ji išsiskiria iš kitų rinkoje esančių panašių gaminių.

Taigi laikoma, kad pakeitimas tenkina Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytas sąlygas ir gali būti laikomas nereikšmingu.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„FINOCCHIONA“

ES Nr.: PGI-IT-01120-AM01–2017 7 25

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas (-ai)

„Finocchiona“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

SGN „Finocchiona“ žymima dešra kvepia pankoliu, nes į jos masę dedama pankolio sėklų ir (arba) žiedų. Jos griežinėliai būna minkšti, o kartais net trapūs; juose matomos gerai sumaišytos ir aiškiai viena nuo kitos nesiskiriančios raudonos mėsos spalvos liesoji masės dalis ir baltos ar baltai rausvos spalvos riebioji dalis; galima matyti pankolio sėklų ir (arba) žiedų. Dešrai būdingas malonus savitas kvapas, kuriame jaučiamas stiprus pankolio ir švelnus česnako aromatas. Gaminio skonis būna stiprus, žadinantis apetitą, bet niekada nerūgštus. Dešros cheminės savybės: bendras baltymų kiekis – ne mažesnis kaip 20 %; bendras riebalų kiekis – ne didesnis kaip 35 %; pH – nuo 5 iki 6; vandens aktyvumas (aw) – ne didesnis kaip 0,945; druska – ne daugiau kaip 6 %

Dešra būna cilindro formos, iš išorės padengta jai būdingu minkštu pelėsio sluoksniu, kuris susiformuoja dešrai bręstant. Gaminys būna įvairaus dydžio – nuo mažų, kimšimo metu 0,5 kg sveriančių dešrų iki didesnių, daugiausiai 25 kg kimšimo metu sveriančių dešrų. Vartotojams pateikiamas nepjaustytas arba padalytas į gabalus, nesupakuotas arba supakuotas apsauginėje atmosferoje ar į vakuumines pakuotes, arba supjaustytas griežinėliais ir supakuotas apsauginėje atmosferoje ar į vakuumines pakuotes.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Sunkiųjų kiaulių pašarų sudėtis ir šėrimo metodai būna įvairūs. Išskiriami du šėrimo etapai, tačiau pašarų pagrindą sudaro šalutiniai sūrių gamybos produktai ir grūdai. Pirmuoju etapu (iki 80 kg gyvojo svorio) leidžiama naudoti tuos pačius pašarus, kurie laikantis atitinkamos koncentracijos naudojami ir antruoju etapu, o grūdų sausųjų medžiagų kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 45 % bendro sausųjų medžiagų kiekio. Leidžiami naudoti pašarai: sojos ekstrakto miltai, silosuoti kukurūzai, kukurūzų ir (arba) grūdų glitimas, išgliaudyti saldžiavaisio pupmedžio vaisiai, distiliavimo atliekos, riebalai, kurių lydymosi temperatūra aukštesnė nei 36 °C, žuvų miltai, baltyminiai lizatai, pasukos. Antruoju, t. y. penėjimo, etapu reikalaujama, kad grūdų sausųjų medžiagų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 55 % bendro sausųjų medžiagų kiekio, ir leidžiama naudoti šiuos pašarus: grūdus ir smulkius grūdus, sėlenas ir kitus kviečių perdirbimo produktus, dehidratuotas bulves, spaustų ir silosuotų burokėlių minkštimą, sojos ekstrakto miltus, saulėgrąžų miltus, manioką, melasą, kokoso ekstrakto miltus, kukurūzų daigų ekstrakto miltus, žirnelius ir (arba) kitas ankštinių sėklas, išspaustą sausą burokėlių minkštimą, sezamo miltus, linų išspaudas, obuolių ir kriaušių išspaudas, vynuogių ar pomidorų odeles, kaip žarnyno veiklą skatinančią medžiagą, dehidratuotus liucernos miltus, alaus ir (arba) torula mieles, riebalus, kurių lydymosi temperatūra didesnė nei 40 °C, pieno serumą ir pasukas. Lauke arba iš dalies lauke auginamos veislės Cinta Senese kiaulės ganosi miškų ganyklose ir (arba) pašariniais augalais ir grūdinėmis kultūromis užsėtuose atviruose laukuose. Be to, dalį vyresnių nei 4 mėnesių kiaulių dienos raciono gali sudaryti pašarų papildai, tačiau kiekis neturi viršyti 3 % gyvojo gyvūno svorio.

SGN „Finocchiona“ paprastai gaminama iš šviežios, prieš tai neužšaldytos šių kiaulių skerdenų mėsos:

—

sunkiųjų kiaulių, kurios auginamos ne mažiau kaip 9 mėn., kad priaugtų didelį svorį, o jų mėsa būtų tinkama naudoti SGN „Finocchiona“ gaminti. Šios kiaulės turi turėti konkrečias genetines savybes: paprastai naudojama tokių veislių kaip Large White Italiana, Landrace italiana ir Duroc Italiana mėsa, taip pat šių ar kitų veislių arba tomis pačiomis genetinėmis savybėmis pasižyminčių atrinktų hibridinių veislių kuilių mėsa. Taip užtikrinama, kad mėsoje būtų reikiamas riebalų kiekis, jis būtų tinkamai pasiskirstęs ir būtų tinkamos kokybinės sudėties, o gautos skerdenos, atsižvelgiant į centrinių skerdenų klasių rodiklius, būtų priskiriamos sunkiųjų skerdenų klasei. Be to, taip užtikrinamas didelis skerdenų svoris ir didelis skersti skirtų gyvūnų amžius. Visi šie elementai ir specialūs gyvūnų šėrimo metodai (gyvūnų racioną daugiausia sudaro grūdai) yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys tinkamą gaminio brendimą ir organoleptines savybes;

—	į veislių kilmės registrą įrašytos veislės Cinta Senese kiaulių, užaugintų ir paskerstų gamybos vietovėje ir šertų pagal tradicijas.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

SGN „Finocchiona“ gamybos etapai turi vykti šio bendrojo dokumento 4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje. Tai paviršinių riebalų pašalinimas nuo leidžiamų naudoti mėsos gabalų, tų mėsos gabalų pjaustymas, malimas, maišymas, kimšimas, džiovinimas ir brandinimas.

Veislės Cinta Senese kiaulių mėsa gaunama iš šio dokumento 4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje užaugintų gyvulių.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Vartotojams pateikiamos supakuotos pjaustytos dešros „Finocchiona“ pjaustymo ir pakavimo apsauginėje atmosferoje arba į vakuumines pakuotes veiksmai turi būti atliekami tik 4 punkte nustatytoje gamybos vietovėje prižiūrint įgaliotam kontrolės organui, kad būtų užtikrinta gaminio kokybė ir, visų pirma, išsaugotos nepakitusios 3.2 punkte nurodytos savybės.

Kadangi gaminio masę sudaro smulkiai sumaltų liesos mėsos ir riebalų gabaliukų mišinys, jo griežinėliai būna itin trapūs, todėl juos labai sunku pjaustyti ar kitaip tvarkyti. Nuo pjaustyti ruošiamo gaminio nulupama oda, todėl valgomoji dalis lieka neapsaugota nuo išorinės aplinkos. Jei taip paruoštas gaminys neapibrėžtą laiką paliekamas aplinkoje, kurios sąlygos nėra kontroliuojamos, pakinta jo savybės – prasideda oksidacijos procesas, keičiasi spalva, jis praranda per daug drėgmės, pablogėja išskirtinė griežinėlių konsistencija ir išblėsta stiprus kvapas. Norint užtikrinti ir išsaugoti nepakitusias pradines gaminio savybes būtina, kad jis būtų ruošiamas specialiose sąlygose ir ribotą laiką.

Neapibrėžtą laiką kitose nei nustatytos sąlygose laikomas pjaustyti skirtas gaminys galėtų įgyti nepageidaujamų savybių, kurios nederėtų su jo vertingomis savybėmis – jis galėtų apkarsti, sudžiūti, išsipūsti ar paruduoti. Be to, galėtų susiformuoti nepageidaujamo pelėsio. Dėl to gaminys įgytų kitokį nei jam būdingas skonį, kvapą ir konsistenciją.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Pavadinimas „Finocchiona“ turi būti užrašytas aiškiomis, neištrinamomis, lengvai atskiriamomis, didesnėmis už visus kitus etiketėje esančius užrašus raidėmis, kurios bet kuriuo atveju neturi būti mažesnės kaip 3 mm, o jų spalvos turi gerai išsiskirti iš kitų etiketės spalvų. Iš karto po pavadinimu pateikiamas užrašas „Indicazione Geografica Protetta“ arba santrumpa „I.G.P.“ Etiketėje visada turi būti ES nustatytas „I.G.P.“ logotipas, o prie jo gali būti pateikiama kitų Komisijos reglamento (EB) Nr. 628/2008 (3) reikalavimus atitinkančių įrašų. Be to, leidžiama naudoti nuorodas į įmones, vardus ir pavardes, įmonių pavadinimus, privačius prekės ženklus ir konsorciumus, jei jos nėra giriamojo pobūdžio ir neklaidina pirkėjų arba vartotojų. Nuorodą į kiaulių auginimo ūkius, iš kuriuose užaugintų gyvūnų mėsos pagamintas gaminys, galima pateikti tik tuo atveju, jei iš tų ūkių gauta visa žaliava.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

SGN „Finocchiona“ gamybos vietovė apima visą Toskanos regiono žemyninę dalį (išskyrus salas): būtent šioje vietovėje ilgainiui įsitvirtino šios tipiškos dešros gamyba.

5. Ryšys su geografine vietove

SGN „Finocchiona“ gamybos vietovės šiaurėje ir rytuose driekiasi kalnų grandinė, kuri žymi šios vietovės ribas, o didelėje vietovės dalyje vyrauja kalvos, kuriose gausu vynuogynų, miškingų vietovių ir ganyklų, kuriose laisvai ganosi gyvuliai. Į vakarus kalvotas vietoves pakeičia pakrančių lygumos.

Iki praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio pusininkystės pagrindu veikusios žemės ūkio įmonės, kurių didžiąją dalį vėliau nuosavybės teise perėmė valdyti ūkininkai, išsaugojo teritorijoje senosios veislės Cinta Senese (kuriai tuo metu grėsė išnykimas, nors vėliau šią problemą pavyko įveikti) ir baltųjų veislių kiaulių, iš kurių mėsos Toskanoje gaminami mėsos gaminiai, auginimo tradicijas ir perdavė meistrų žinias bei smulkių gamintojų taikytus „Finocchiona“ gamybos metodus. Mėsa, vynas ir daugelyje teritorijos vietų natūraliai augantis pankolis buvo vieni iš veiksnių, turėjusių įtakos mėsos gamintojų, išsaugojusių žinias apie specialius smulkiosios gamybos metodus – senųjų gamybos būdų ir papročių paveldą, – kurie iki dabar naudojami po visą teritoriją paplitusiose gamybos įmonėse, skonio formavimuisi.

Pagrindinė gaminio „Finocchiona“ savybė, dėl kurios jis išsiskiria iš kitų mėsos gaminių ir kuri jam suteikia unikalumo, – stiprus išskirtinis pankolio (kurio sėklų ir (arba) žiedų dedama į mėsos masę) kvapas, taip pat gaminio griežinėlių trapumas ir minkštumas pjaustant. Gaminio skonis – stiprus, žadinantis apetitą, bet niekada nerūgštus.

Prapjautoje dešroje matomi raumens gabaliukus ratu supantys riebalų gabaliukai: dėl tokio riebalų gabaliukų išsidėstymo gaminys išlieka minkštas net po ilgo brandinimo. Vidutiniškai stambiai sumaltos riebioji ir liesoji masės dalys aiškiai viena nuo kitos nesiskiria. Griežinėliuose matoma raudonos mėsos spalvos liesoji masės dalis ir baltos ar baltai rausvos spalvos riebioji dalis; galima matyti pankolio sėklų ir (arba) žiedų.

Apie gerą „Finocchiona“ vardą nuo senų laikų liudija daugelis dokumentų: paminėtinas 1875 m. Rigutinio ir Fanfanio šnekamosios kalbos žodynas; 1889 m. išleistas Kruskos akademikų žodynas, kuriame pabrėžiamas šio mėsos gaminio ryšys su Toskanos teritorija, o 1977 m. prof. Italo Ghinelli patvirtino „Finocchiona“ toskanietišką kilmę. „Finocchiona“ – vienas iš labiausiai Toskanoje paplitusių mėsos gaminių: apie jį reguliariai rašoma savaitiniuose leidiniuose apie mėsos gaminius, kuriuos nacionaliniu mastu leidžia autoritetingo specializuoto žurnalo redakcija.

„Finocchiona“ savybes lemia įvairūs Toskanos regiono (iš kurio šis gaminys yra kilęs) aplinkos ir žmogiškųjų veiksnių, nuo kurių priklauso ilgainiui susiformavę gamybos metodai, ryšiai. Kuriant šį išskirtinį, niekam neprilygstantį ir puikiai žinomą gaminį įtakos turėjo tokie veiksniai kaip pasirinktos originalios sudedamosios dalys, visų pirma natūraliai gamybos vietovėje augantis ir į daugelį regiono patiekalų dedamas pankolis, įsitvirtinę mėsos gaminių gamybos papročiai, kvalifikuotų gamintojų specialios techninės žinios, gebėjimai ir taikomi smulkios gamybos metodai, mokėjimas pasirinkti geriausius mėsos gabalus ir juos išpjaustyti, nustatyti tinkamą riebiosios ir liesosios mėsos dalių pusiausvyrą, taip pat gebėjimas suprasti, kada gaminys įgyja tinkamą konsistencija ir minkštumą. Stiprų ryšį su vietove, kurios vynai žinomi visame pasaulyje, liudija ir tai, kad pagal seną gamybos metodą į masę yra pilama vyno. Visame regione įsisteigusios aukštos kokybės veislės Cinta Senese kiaulių mėsos perdirbimo įmonės padėjo dar labiau įtvirtinti „Finocchiona“ savybes ir gerą vardą, o vartotojams dar labiau susieti gaminį su Toskanos regionu.

Tipiškas ir visada su kitais pjaustytais Toskanos mėsos gaminiais pateikiamas „Finocchiona“ žinomas ir už šalies ribų – jis parduodamas centrinės Europos šalyse ir net už Europos Sąjungos ribų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

(1) OL L 179, 2014 6 19, p. 17.

(2) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(3) OL L 173, 2008 7 3, p. 3.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 385

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. lapkričio 15d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2017/C 385/01	Komisijos pranešimas apie automatinį autonominės tarifinės kvotos padidinimą pagal Tarybos reglamentą (ES) 2015/2265	1
2017/C 385/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8586 – TPC/JSR/UMG/UBE/MR) ( 1 )	2

	III Parengiamieji aktai
	Europos Centrinis Bankas
2017/C 385/03 CON/2017/39	2017 m. spalio 4 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių leidimų suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų (CON/2017/39)	3
2017/C 385/04 CON/2017/42	2017 m. spalio 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, ataskaitų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei sandorių duomenų saugyklų reikalavimais (CON/2017/42)	10

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2017/C 385/05	Euro kursas	16
2017/C 385/06	Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2017 m. gruodžio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 28 valstybėms narėms (Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu ( OL L 140, 2004 4 30, p. 1 ))	17

Eilės Nr.	KN kodas	TARIC kodas	Aprašymas	Metinis kvotos kiekis (tonomis)	Kvotos muitas	Kvotos laikotarpis
09.2759	ex 0302 51 10	20	Menkės (Gadus morhua, Gadus ogac, Gadus macrocephalus) ir Boreaogadus saida rūšies žuvys, išskyrus jų kepenis, ikrus ir pienius, šviežios, atšaldytos arba užšaldytos, skirtos perdirbti (2) (3)	90 000	0 %	2017 1 1–2017 12 31
	ex 0302 51 90	10
	ex 0302 59 10	10
	ex 0303 63 10	10
	ex 0303 63 30	10
	ex 0303 63 90	10
	ex 0303 69 10	10

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2017/C 385/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8639 – Cariparma / Caricesena, Carim, Carismi) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	18
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2017/C 385/08	Nereikšmingo pakeitimo paraiškos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą paskelbimas	20

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1745
JPY	Japonijos jena	133,29
DKK	Danijos krona	7,4414
GBP	Svaras sterlingas	0,89585
SEK	Švedijos krona	9,8905
CHF	Šveicarijos frankas	1,1643
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,5923
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,566
HUF	Vengrijos forintas	311,97
PLN	Lenkijos zlotas	4,2381
RON	Rumunijos lėja	4,6493
TRY	Turkijos lira	4,5477
AUD	Australijos doleris	1,5361
CAD	Kanados doleris	1,4933
HKD	Honkongo doleris	9,1645
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7092
SGD	Singapūro doleris	1,5978
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 309,46
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,8932
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,7950
HRK	Kroatijos kuna	7,5520
IDR	Indonezijos rupija	15 918,59
MYR	Malaizijos ringitas	4,9259
PHP	Filipinų pesas	60,070
RUB	Rusijos rublis	70,1633
THB	Tailando batas	38,829
BRL	Brazilijos realas	3,8488
MXN	Meksikos pesas	22,4266
INR	Indijos rupija	76,8150


	(1) Tekstas svarbus EEE.