15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32017M8570. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/2

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/3

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/4

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/5

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/7

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sprendimo projekte nurodytas antikonkurencinis elgesys yra atitinkamų įmonių susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai, kaip tai apibrėžta SESV 101 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos atliktu atitinkamų susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų produkto ir geografinės rinkos apibrėžties vertinimu, pateiktu sprendimo projekte.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sprendimo projekte nurodytos įmonės dalyvavo darant vieną ar kelis iš atitinkamų septynių atskirų pavienių ir tęstinių SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimų.

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad tų susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų tikslas buvo riboti konkurenciją, kaip apibrėžta SESV 101 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad tais susitarimais ir (arba) suderintais veiksmais galėjo būti reikšmingai paveikta ES valstybių narių ir EEE susitarimo šalių tarpusavio prekyba.

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu dėl tų pažeidimų trukmės.

7.

Patariamasis komitetas sutinka dėl Komisijos sprendimo projekte nurodytų to sprendimo adresatų.

8.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sprendimo, kurio projektas parengtas, adresatams turėtų būti skirtos baudos.

9.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl 2006 m. pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių taikymo.

10.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl bazinio baudų dydžio.

11.

Patariamasis komitetas pritaria dėl nustatytos pažeidimų trukmės siekiant apskaičiuoti baudas.

12.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad šioje byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

13.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl 2006 m. Pranešimo dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo taikymo.

14.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl galutinio baudų dydžio.

15.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/8

2.1.

2013 m. vasario 12 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pradėjo bylą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (3) 11 straipsnio 6 dalį prieš įmones UBS AG, „UBS Securities Japan Co., Ltd“, „The Royal Bank of Scotland Group plc“, „The Royal Bank of Scotland plc“, „Deutsche Bank Aktiengesellschaft“, „Citigroup Inc.“, „Citigroup Global Markets Japan Inc.“, „JPMorgan Chase & Co“, „JPMorgan Chase Bank“, „National Association“, „J.P. Morgan Europe Limited“, „R.P. Martin Holdings Ltd“ ir „Martin Brokers (UK) Ltd“ (toliau kartu – susitarimo procedūros šalys).

2.2.

2013 m. spalio 29 d. Komisija pradėjo bylą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį prieš įmones „ICAP plc“, „ICAP Management Services Ltd“ ir „ICAP New Zealand Ltd“ (toliau – ICAP).

3.1.

Baigus diskusijas dėl susitarimo ir pateikus susitarimo pareiškimus pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 (4) 10a straipsnio 2 dalį, Komisija 2013 m. spalio 29 d. priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą susitarimo procedūros šalims.

Buvo įtariama, kad susitarimo procedūros šalys nuo 2007 iki 2010 m. dalyvavo darant vieną arba kelis iš septynių dvišalių Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimų; šie pažeidimai buvo skirtingi ir atskiri vienas nuo kito. Šie pažeidimai buvo susiję su Japonijos jenos palūkanų normos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (YIRD), susietomis su Japonijos jenos tarpbankine palūkanų norma LIBOR, o vienas iš pažeidimų taip pat buvo susijęs su YIRD, susietomis su eurojenos Tokijo tarpbankine palūkanų norma TIBOR. Šalys siekė daryti įtaką jenos LIBOR ir (arba) eurojenos TIBOR dydžiams, kad teigiamai paveiktų bankų išvestinių priemonių, kuriose šios normos naudojamos nustatant atsiskaitymo sąlygas, prekybos pozicijas.

3.2.

Po susitarimo procedūros šalių patvirtinimo, kad prieštaravimo pareiškime joms pareikšti įtarimai atitinka jų susitarimo pareiškimų turinį, 2013 m. gruodžio 4 d. Komisija priėmė sprendimą dėl susitarimo, skirtą visoms susitarimo procedūros šalims, ir skyrė baudas įmonėms „Citigroup“, DB, „JPMorgan“, RBS ir „RP Martin“.

3.3.

2013 m. lapkričio 12 d., po vieno susitikimo su Konkurencijos generalinio direktorato (toliau – Konkurencijos GD) bylų darbo grupe, ICAP atsisakė dalyvauti susitarimo procedūroje. Taigi, tyrimas dėl ICAP buvo grąžintas toliau vykdyti pagal standartinę procedūrą (žr. toliau).

4.1.

2014 m. birželio 6 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą prieš ICAP. Komisija tvirtina, kad ICAP dalyvavo kaip tarpininkas darant šešis atskirus SESV 101 straipsnio pažeidimus YIRD sektoriuje.

4.2.

Konkurencijos GD iš pradžių suteikė ICAP keturių savaičių laikotarpį atsakyti į prieštaravimo pareiškimą, o vėliau, atsižvelgdama į ICAP prašymą, šį laikotarpį pratęsė dar dviem savaitėms. ICAP prašymu dar kartą pratęsiau terminą, iki kurio galima atsakyti į prieštaravimo pareiškimą, dar dviem savaitėms, iki 2014 m. rugpjūčio 14 d.

4.3.

Savo atsakyme į prieštaravimo pareiškimą ICAP pateikė kelis skundus, kuriuose teigė, kad Komisija pažeidė nekaltumo prezumpciją, ICAP teisę į gynybą ir gero administravimo principus. Į visus šiuos teiginius buvo deramai atsižvelgta rengiant sprendimo projektą.

4.4.

Žodinis bylos nagrinėjimas įvyko 2014 m. rugsėjo 12 d.

4.5.

Po žodinio nagrinėjimo ICAP paprašė leidimo susipažinti su sprendimu dėl susitarimo ir jį gavo. Konkurencijos GD suteikė ICAP trumpą laikotarpį, kuriuo ji galėjo raštu pateikti papildomų pastabų. Atsakydamas ICAP prašymą pratęsti terminą, informavau ICAP, jog Konkurencijos GD suteikto termino pakanka, kad būtų galima patikrinti sprendimą dėl susitarimo, ypač dėl baudų nustatymo metodikos, kurią Komisija taikė įmonei „RP Martin“ kaip tarpininkui, ir dėl to pateikti papildomų pastabų.

4.6.

2014 m. spalio 9 d. ICAP pateikė Konkurencijos GD pavėluotą prašymą leisti papildomai susipažinti su dokumentais (kurių skaičius nenurodytas) dėl tam tikros su apyvarta susijusios informacijos, kurią Komisijai buvo pateikę susitarimo procedūroje dalyvavę bankai. Konkurencijos GD šį prašymą atmetė, taigi ICAP 2014 m. spalio 17 d. perdavė šį klausimą spręsti man.

4.7.

2014 m. lapkričio 5 d. atmečiau ICAP prašymą, remdamasis visų pirma tuo, kad nėra tokios bendros teisės, pagal kurią bylos šalis galėtų gauti kitų šalių prekybos duomenis administracinės procedūros etape, net jeigu po to, kai sprendimu skiriama bauda, tuos duomenis galima laikyti netiesiogiai svarbiais apskaičiuojant baudą prašančiajai šaliai. Be to, šiuo atveju laikiausi nuomonės, kad prieštaravimo pareiškime pateikta informacija nebuvo galima pateisinti prašymo leisti susipažinti su kitų šalių prekybos duomenimis remiantis ICAP teisėmis į gynybą.

4.8.

Galiausiai 2014 m. spalio 8, 9 ir 16 d. ICAP pateikė pastabų konkrečiai dėl Komisijos prieštaravimo pareiškime pareikštų įtarimų. Konkurencijos GD į visas šias papildomas pastabas atsižvelgė rengdamas savo sprendimo projektą.

5.1.

Vadovaudamasis Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu išnagrinėjau, ar ICAP skirto sprendimo projektas yra susijęs tik su prieštaravimais, dėl kurių ICAP suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, ir padariau teigiamą išvadą.

5.2.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad ICAP galimybė efektyviai naudotis savo procesinėmis teisėmis šioje byloje buvo deramai užtikrinta.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/10

(1)

Šis sprendimas priimtas dėl šešių atskirų dvišalio antikonkurencinio elgesio atvejų, susijusių su Japonijos jenos palūkanų normos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (toliau – jenos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės, YIRD), susietomis su Japonijos jenos tarpbankine palūkanų norma LIBOR (toliau – JPY LIBOR); darant šiuos pažeidimus šio sprendimo adresatai dalyvavo kaip tarpininkai.

(2)

Antikonkurencinis dalyvavusių bankų elgesys buvo susijęs su diskusijomis dėl būsimų JPY LIBOR įverčių dydžio, jie atskleidė savo pageidavimus dėl būsimų JPY LIBOR pokyčių ir keitėsi neskelbtina komercine informacija (2). Tarpininkas ICAP palengvino tokį elgesį atlikdamas slaptų ryšių kanalo funkciją (vienu atveju) ir susisiekdamas su kitais JPY LIBOR grupės bankais arba skleisdamas informaciją per kasdienį aplinkraštį „Run Thrus“ (3), kuriuo buvo manipuliuojama, siekiant paveikti bankų teikiamus JPY LIBOR duomenis šio slapto susitarimo dalyviams palankia linkme (kitais penkiais atvejais).

(3)

JPY LIBOR ir eurojenos TIBOR yra pagrindinės palūkanų normos (taip pat vadinamos palūkanų normų lyginamaisiais indeksais), svarbios daugeliui finansinių priemonių, išreikštų Japonijos jenomis. JPY LIBOR buvo nustatyta Britanijos bankininkų asociacijos (BBA), o eurojenos TIBOR – Japonijos bankininkų asociacijos (JBA). Įvairių terminų (paskolų terminų) normos buvo kasdien nustatomos pagal JPY LIBOR ir eurojenos TIBOR grupių narių bankų pateiktus duomenis. Šių bankų buvo prašoma kiekvieną darbo dieną iki tam tikro laiko pateikti įvertintas palūkanų normas, už kurias, jų manymu, jie būtų galėję gauti neužtikrintas paskolas esant pagrįsto dydžio rinkai Londono tarpbankinėje pinigų rinkoje (JPY LIBOR atveju), arba pateikti įverčius, kokios, jų manymu, yra rinkoje vyraujančios normos sudarant sandorius tarp pagrindinių bankų Japonijos lengvatinio apmokestinimo rinkoje (eurojenos TIBOR atveju) pagal įvairius terminus. Tada BBA ir JBA, atmetusios 4 (BBA atveju) ir 2 (JBA atveju) didžiausius ir mažiausius įverčius, pagal šių pateiktų įverčių vidurkį apskaičiuodavo tos dienos JPY LIBOR ir eurojenos TIBOR normas iki kiekvieno termino. Taip gautos normos būdavo iškart paskelbiamos ir prieinamos visuomenei kiekvieną darbo dieną.

(4)

Į JPY LIBOR ir eurojenos TIBOR normas, be kita ko, atsižvelgiama įkainojant jenos palūkanų normos išvestines finansines priemones (YIRD) – jos yra finansiniai produktai, kuriais prekiaujama visame pasaulyje ir kuriuos korporacijos, finansų įstaigos, rizikos draudimo fondai ir kitos įmonės naudoja valdydami palūkanų normos riziką savo pozicijai (tiek paskolų gavėjų, tiek investuotojų rizikai drausti) arba spekuliavimo tikslais.

(5)

Labiausiai paplitusios YIRD yra: i) išankstiniai palūkanų normų sandoriai; ii) palūkanų normų apsikeitimo sandoriai; iii) palūkanų normų pasirinkimo sandoriai ir iv) palūkanų normų ateities sandoriai. YIRD gali būti prekiaujama ir nebiržinėje rinkoje, ir biržoje (palūkanų normų ateities sandorių atveju). Visi šie produktai paprastai susideda iš kintamosios palūkanų normos (pagrindinė palūkanų norma sutartyje) ir fiksuotosios palūkanų normos. Fiksuotosios normos parodo rinkos lūkesčius dėl ateities pagrindinių palūkanų normų ir paprastai yra apskaičiuojamos finansų įstaigų, kurios dalyvauja YIRD prekyboje remdamosi vadinamosiomis pelningumo kreivėmis.

(6)

Šis sprendimas skirtas šiems juridiniams asmenims, priklausantiems įmonei ICAP (toliau – adresatai):

(7)

Byla pradėta remiantis įmonės UBS 2010 m. gruodžio 17 d. pateiktu prašymu neskirti baudos. 2011 m. balandžio 20 d. Komisija nusiuntė kelioms YIRD sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms prašymus pateikti informaciją. […] „Citigroup“ pateikė prašymą neskirti baudos arba ją sumažinti. […] „Deutsche Bank“ pateikė prašymą sumažinti baudas. […] „RP Martin“ pateikė prašymą sumažinti baudas. […] RBS pateikė prašymą sumažinti baudas.

(8)

2013 m. vasario 12 d. Komisija pradėjo bylą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį prieš įmones UBS AG ir „UBS Securities Japan Co. Ltd“, „The Royal Bank of Scotland Group plc“ ir „The Royal Bank of Scotland plc“; „Deutsche Bank Aktiengesellschaft“; „Citigroup Inc.“ ir „Citigroup Global Markets Japan Inc.“; „JPMorgan Chase & Co.“ ir „JPMorgan Chase Bank, National Association“ ir „J.P. Morgan Europe Limited“; taip pat „R.P. Martin Holdings Ltd“ ir „Martin Brokers (UK) Ltd“. 2013 m. spalio 29 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą (nuoroda C(2013)7395), skirtą šioms įmonėms.

(9)

2013 m. spalio 29 d. Komisija pradėjo bylą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį prieš įmones „ICAP plc“, „ICAP Management Services Ltd“ ir „ICAP New Zealand Limited“.

(10)

2013 m. spalio 31 d. surengtas susitikimas dėl susitarimo su ICAP. 2013 m. lapkričio 12 d. ICAP pranešė Komisijai apie savo pageidavimą diskusijas dėl susitarimo nutraukti.

(11)

2013 m. gruodžio 4 d. Komisija priėmė sprendimą dėl uždraudimo ir baudos skyrimo (nuoroda C(2013) 8602/7, toliau – sprendimas dėl susitarimo), skirtą (8) konstatuojamojoje dalyje nurodytoms įmonėms.

(12)

2014 m. birželio 6 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą „ICAP plc“, „ICAP Management Services Ltd“ ir „ICAP New Zealand Limited“ (nuoroda C(2014) 3768 final). ICAP pranešė Komisijai apie savo nuomonę dėl jai pareikštų prieštaravimų, kurią išdėstė raštu 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir žodžiu per 2014 m. rugsėjo 12 d. vykusį svarstymą.

(13)

Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas 2015 m. sausio 30 d. pateikė palankią nuomonę ir Komisija 2015 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą.

(14)

Šioje byloje Komisija nustatė šešis toliau nurodytus dvišalius pažeidimus (4); įmonių dalyvavimo darant kiekvieną iš pažeidimų trukmė:

(15)

Darant atitinkamus pažeidimus dalyvavusios šalys (bankai) vykdė šiuos antikonkurencinius veiksmus:

(16)

[Ne adresatas] tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2008–2009 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d.: [ne adresato] prašymu [ne adresatas] pažadėjo susisiekti ir bent keletą kartų iš tiesų susisiekė su keliais JPY LIBOR grupės bankais, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, siekdamas paveikti jų teikiamus JPY LIBOR duomenis. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(17)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2007 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(18)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2008 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. lapkričio 3 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(19)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2008–2009 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(20)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2010 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. birželio 22 d., atlikdama ryšių kanalo tarp [ne adresato] prekiautojo ir [ne adresato] prekiautojo funkciją, taip padėdama jiems koordinuoti antikonkurencinius veiksmus.

(21)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2010 m. pažeidimą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. birželio 7 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(22)

ICAP tarpininkavo darant [ne adresato]/[ne adresato] 2010 m. pažeidimą dėl YIRD, susietų su JPY LIBOR (5), laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. birželio 2 d.: [ne adresato] prašymu ICAP siekė paveikti tam tikrus JPY LIBOR grupės bankus, kurie darant pažeidimą nedalyvavo, kad jie pateiktų JPY LIBOR normas pagal [ne adresato] prašymus, i) teikdama jiems klaidinamą informaciją aplinkraštyje „Run Thrus“ ir (arba) ii) tiesiogiai su jais susisiekdama. [Ne adresatas] apie šią aplinkybę nežinojo.

(23)

Kiekvieno iš šešių pažeidimų ir visų atitinkamų jų dalyvių veiklos geografinė aprėptis – visa EEE.

(24)

Sprendime taikomos 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairės (6). Komisija skiria baudas įmonėms, kurioms skirtas šis sprendimas.

(25)

Baudų apskaičiavimo gairėse pateikta nedaug nurodymų dėl baudų, kurios gali būti skiriamos tokiems tarpininkams kaip ICAP, apskaičiavimo: ICAP tiesiogiai nedalyvavo kartelio kontroliuotame sektoriuje, t. y. palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių sektoriuje, darant atitinkamus pažeidimus. Todėl ICAP skiriamos baudos už kiekvieną pažeidimą bazinis dydis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 reikalavimus, Teismo praktiką ir 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą, atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą, trukmę ir ICAP dalyvavimo pobūdį, taip pat į poreikį užtikrinti, kad baudos turėtų pakankamai atgrasomą poveikį.

(26)

Vertindama pažeidimų sunkumą Komisija atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienas iš šių pažeidimų iš esmės priskiriamas prie kenksmingiausių konkurencijos apribojimų, į tai, kad kiekvieno pažeidimo aprėptis buvo visa EEE, ir į tai, kad slaptai sutarti veiksmai buvo susiję su finansiniais lyginamaisiais dydžiais.

(27)

Apskaičiuodama šio sprendimo adresatams skiriamas baudas Komisija taip pat atsižvelgia į ICAP dalyvavimo darant kiekvieną iš šešių pažeidimų trukmę.

(28)

Vertindama kiekvieną pažeidimą Komisija atsižvelgia į tai, kad darant šiuos pažeidimus ICAP dalyvavo kaip tarpininkas, kurio vaidmuo nebuvo toks pats kaip bankų, dalyvavusių darant tuos pažeidimus. Taigi, nustatydama ICAP už kiekvieną pažeidimą skiriamos baudos bazinį dydį Komisija taiko atitinkamą mažinimo koeficientą.

(29)

Šio sprendimo adresatų atsakomybę už kuriuos nors iš atitinkamų pažeidimų sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

(30)

Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną pažeidimą skiriama bauda neturi viršyti 10 % visos ICAP apyvartos praėjusiais finansiniais metais prieš tuos metus, kuriais priimtas Komisijos sprendimas.

(31)

Šiuo atveju nė viena iš baudų neviršija 10 % visos ICAP apyvartos praėjusiais finansiniais metais prieš tuos metus, kuriais priimtas Komisijos sprendimas.

(32)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį skiriamos šios baudos:

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/15

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/16

1.

2017 m. rugsėjo 8 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

„Cambourne Life Investment Pte. Ltd“ (toliau – „Cambourne“) ir „Massachusetts Mutual Life Insurance Company“ (toliau – „MassMutual“) įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje, Jungtinės Karalystės įmonės „Rothesay HoldCo UK Ltd“ (toliau – „Rothesay“) bendrą kontrolę, tuo tarpu įmonė „Blackstone Group LP“ (toliau – „Blackstone“) jau yra šios įmonės kontroliuojanti akcininkė. Koncentracija vykdoma perkant akcijas.

2.

Įmonių verslo veikla:

—   „Blackstone“: turto valdymas;

—   „Cambourne“: bendrovė, kurios galutinę kontrolę vykdo pasaulinė investicijų valdymo bendrovė „GIC Pte. Ltd“;

—   „MassMutual“: gyvybės draudimo, pensijų ir investicinius produktai; veikla vykdoma daugiausiai Jungtinėse Valstijose;

—   „Rothesay“: draudimo veikla, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama nustatyto dydžio išmokų pensijų rizikos perkėlimui Jungtinėje Karalystėje. „Rothesay“ siūlo įvairius produktus, įskaitant: i) draudimo išpirkimo sprendimus; ii) draudimo supirkimo sprendimus ir iii) ilgaamžiškumo rizikos apsikeitimo sandorius.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.8630 – Blackstone/MassMutual/Cambourne/Rothesay

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/18

1.

2017 m. rugsėjo 7 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: pirkdama akcijas, įmonė „Valeo Holding GmbH“ (Vokietija), kurią kontroliuoja įmonė „Valeo S.A.“ („Valeo“, Prancūzija), įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „FTE Group Holding GmbH“ („FTE“, Vokietija) kontrolę.

Apie šią koncentraciją Komisijai jau buvo pranešta 2016 m. spalio 10 d., tačiau vėliau, 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas buvo atsiimtas.

2.

Įmonių verslo veikla:

—   „Valeo“: automobilių įrangos, įskaitant, visų pirma, šilumines sistemas, galios pavaros sistemas, komforto ir pagalbos vairuojant sistemas, taip pat matomumo sistemas, projektavimas, gamyba ir pardavimas.

—   „FTE“: i) sankabos aktyvinimo gaminių, ii) stabdžių aktyvinimo gaminių; iii) elektrinių transmisinės alyvos siurblių ir kitų pavarų dėžių detalių, taip pat variklio ir transmisijos sistemų, pagrįstų elektrohidrauline technologija, projektavimas, gamyba ir pardavimas. FTE taip pat užsiima stabdžių apkabų atnaujinimu.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (numeris +32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.8102 – Valeo / FTE Group“ adresu:

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/19

1.

2017 m. rugsėjo 8 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

Įmonė „Shell Midstream“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Crestwood Permian Basin“ kontrolę. Koncentracija vykdoma perkant akcijas.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

Nr. M.8638 – Shell Midstream Partners / Crestwood Permian Basin Holdings / Crestwood Permian Basin

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/20

„Consorzio di Tutela del Pane di Matera IGP“

Via De Amicis n. 54

75100 Matera

ITALIA

—

☐

Produkto pavadinimas

—

☒

Produkto aprašymas

—

☐

Geografinė vietovė

—

☐

Kilmės įrodymas

—

☒

Gamybos būdas

—

☐

Ryšys su geografine vietove

—

☐

Ženklinimas

—

☒

Kita (pakavimas, kontrolės institucija, geografinė vietovė)

—

☒

Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

—

☐

Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

—

Galiojančios produkto specifikacijos 2 straipsnio sakinys:

pakeičiamas tokiu sakiniu:

Patikslinama, kad „Pane di Matera“ gamybai leidžiama naudoti itin smulkius (semola rimacinata) ir (arba) smulkius (semolato) kietųjų kviečių miltus. Toks patikslinimas papildo „Pane di Matera“ gamybai naudojamos žaliavos aprašymą. Smulkūs miltai duonai gaminti plačiai naudojami duonos kepyklų sektoriuje, ypač Italijos pietiniuose regionuose, taip pat Materos provincijoje. Todėl, atsižvelgiant į gamintojų prašymus, manoma, kad nėra priežasčių SGN „Pane di Matera“ gamybai drausti naudoti smulkius kietųjų kviečių miltus.

Be to, geriau apibūdinti ir atnaujinti cheminiai kviečių miltų parametrai. Tai yra:

Naujas kviečių miltų cheminių parametrų apibūdinimas, kaip siūloma šiame pakeitime, leidžia specifikaciją pritaikyti prie SGN „Pane di Matera“ gamybai naudojamų žaliavų savybių.

—

Toliau pateiktos lentelės:

pakeistos taip:

Keisti „Pane di Matera“ maistinės sudėties lentelę reikia dėl to, kad duonos kepėjai pastebėjo, jog pasikeitė rinkoje esančių žaliavų savybės. Nedarant poveikio įpareigojimui naudoti ne mažiau kaip 20 % smulkių ir itin smulkių kviečių miltų iš vietinių ekotipų ir veislių, gamintojams leidžiama gaminant gauti didesnes baltymų, angliavandenių, riebalų ir pelenų vertes tam, kad būtų galima naudoti naujas rinkoje pasirodžiusias kietųjų kviečių veisles, o gamintojai, gamindami „Pane di Matera“, turėtų didesnį kviečių miltų pasirinkimą kalbant apie likusius 80 % žaliavos.

„Pane di Matera“ jusliniams rodikliams nustatytų verčių intervalas padidintas remiantis duonos kepėjų patirtimi. Siekiant tikslumo nuspręsta, kad specifikacijoje reikėtų nurodyti oficialius metodus, naudojamus „Pane di Matera“ jusliniam profiliui apibūdinti.

—

Išbraukiama ši lentelė:

Šią lentelę išbraukti tapo būtina dėl pasiūlytų pakeitimų, visų pirma, dėl kepalo svorio padidinimo, be to, išbraukus šias nuostatas sumažėja darbo krūvis, susijęs su tyrimais, bei su tais tyrimais susijusios ekonominės išlaidos, tenkančios gamintojams. Šioje lentelėje pateikti rezultatai nėra tikslūs, nes neatsižvelgiama į padarytus pakeitimus. Todėl nuspręsta lentelę išbraukti, o gamintojams suteikti galimybę „Pane di Matera“ laikymo trukmę nustatyti atsižvelgiant į kepalo svorį ir laikantis specifikacijos 6 straipsnyje nurodytos trukmės.

Keičiamas „Pane di Matera“ aprašymas kalbant apie produkto pateikimą vartotojui. Specifikacijos 7 straipsnio ir bendrojo dokumento 3.2 dalies pastraipa:

„Vartotojui pateikiama „Pane di Matera“ turi atitikti tokius reikalavimus:

didžiausias drėgnis 33 %“

keičiamas taip:

„Vartotojui pateikiama „Pane di Matera“ turi atitikti tokius reikalavimus:

Taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti drėgnio reikalavimai.

Siekiant atsižvelgti visų pirma į naujus vartotojų ir restoranų sektoriaus reikalavimus, anksčiau nustatytas kepalo svoris 1–2 kg pakeistas nuo 500 g iki 10 kg. Toks pakeitimas skirtas patenkinti, viena vertus, nedidelių šeimų, kurios pageidauja pirkti nedidelius kepalus ir taip išvengti švaistymo, kita vertus, restoranų sektoriaus, pageidaujančio gauti didesnius kepalus, kuriuos galima ilgiau išlaikyti šviežius ir lengviau pjaustyti, poreikius.

Didžiausia 33 % drėgnio vertė panaikinta siekiant atsižvelgti į privalomo teisės akto reikalavimus (1967 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. 580 16 straipsnis).

Be to, siekiant, kad produktas būtų lengviau atpažįstamas, greta kitų produkto savybių pridedamas ant kepalo įspaudžiamas ženklas iš raidžių „MT“. Raidės „MT“ ant kepalo viršaus specialiu įspaudu įspaudžiamos prieš kepant.

—

Siekiant suteikti galimybę naudoti kitokius indus, kuriuose tešla būtų kildinama ir kurie geriau atitiktų higienos normas, žodžiai „aukšti ir siauri džiuto dubenys“ keičiami žodžiais „graduoti maisto produktams laikyti skirti indai“.

—

Antrą kartą pilamo vandens kiekis nuo 40 % tešlos svorio didinamas iki 50 %, nes smulkių ir (arba) itin smulkių kviečių miltų drėgnis sumažėja.

—

Toliau pateikta pastraipa išbraukiama ir keičiama aiškesniu ir gamintojams palankesniu tekstu:

Ši pastraipa keičiama gamintojams aiškesne ir paprastesne formuluote:

—

gamybos procese naudotinas mažiausias druskos kiekis, atsižvelgiant į naujausias rekomendacijas dietos klausimais, nuo 2,5 kg sumažintas iki 2 kg;

—

nuspręsta, kad reikėtų panaikinti reikalavimą tešlai pridengti naudoti medvilnės arba vilnos audinį. Toks pakeitimas reikalingas norint suteikti gamintojams galimybę naudoti audinį iš kitų, daugiau funkcijų atliekančių ir higienos bei sanitarijos požiūriu tinkamesnių medžiagų. Sakinys:

keičiamas taip:

—

Siekiant patenkinti šeimų, kurios pageidauja pirkti nedidelius kepalus, ir restoranų sektoriaus, pageidaujančio gauti didesnius kepalus, poreikius, pakeistos kepalo svorio ribos. Sakinys:

keičiamas taip:

—

Nuspręsta performuluoti tolesnį sakinį ir tokiu būdu suteikti galimybę gamybos procese naudoti kitokią įrangą ir įrankius (indus ir audeklus), kuriems gamintojai dėl techninių bei su sanitarinėmis normomis susijusių priežasčių teikia pirmenybę, palyginti su medžio stalais. Leidžiama naudoti medinius arba nerūdijančio plieno indus ir audeklą iš įvairių maistui tinkamų medžiagų. Todėl sakinys:

keičiamas taip:

—

Tam, kad produktas būtų lengviau identifikuojamas, specifikacijoje įrašomas tolesnis sakinys dėl kepalų ženklinimo raidėmis „MT“.

—

Tolesnis sakinys naikinamas, nes yra neaiškus: „Pasibaigus galutiniam tešlos kilimui (apie 30 min.), kepalai dedami į malkomis arba į dujomis kūrenamas krosnis.“ Šis sakinys susijęs su ankstesniu ženklinimo etapu. Nėra numatyta, kad po formavimo rankomis duona dar kartą būtų kildinama. Po ženklinimo etapo eina kepimo krosnyje etapas.

—

Norint praplėsti duonai kepti naudojamų krosnių pasirinkimą, „dujomis kūrenamos krosnys“ pakeistos „netiesioginio kaitinimo krosnimis“. Taigi gamintojai galės naudoti ir dujomis kūrenamas, ir kitokio tipo krosnis. Be to, peržiūrėtas kepimo laikas atsižvelgiant į duonos kepalo svorį.

Tekstas:

keičiamas taip:

—

Išbraukta nuoroda, kad minkštimo „akių“ skersmuo turi būti „nuo 2–3 mm iki 60 mm“. Tokia informacija yra visiškai nereikalinga, nes duonos fermentavimo metu susidarantis akytumas labai skiriasi. Todėl sakinys:

keičiamas taip:

—

Duonos laikymo trukmė pritaikyta atsižvelgiant į naujai įtrauktą kepalų svorį.

Todėl sakinys:

keičiamas taip:

„Taip pagaminta duona gali būti laikoma iki 7 d., jei kepalo svoris yra 1 kg, arba iki 14 d., jei kepalo svoris yra 10 kg.“ Jei kalbama apie kitokio dydžio kepalus, laikymo terminą nustato duonos gamintojas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus terminus.

—

Siekiant suteikti galimybę naudoti kitas, nei nurodyta, pakavimo medžiagas, nuoroda „pakuojama į mikroperforuotą plėvelę, kurios viena dalis spalvota, o kita skaidri (kad produktas būtų matomas), arba į daugiasluoksnį popierių su skaidriu langeliu.“

keičiamas taip:

Informacija apie mikroperforuotos plastikinės plėvelės savybes išbraukiama todėl, kad gamintojams būtų suteikta didesnė galimybė pasirinkti gaminio įpakavimo būdą pateikimui.

—

Specifikacijoje jau numatytas užrašas „malkomis kūrenamoje krosnyje kepta duona“ reglamentuotas ir papildytas tokiu sakiniu:

—

Ant užsienio rinkoms skirtų gaminių užrašas „Saugoma geografinė nuoroda“ gali būti pateikiamas šalies, kuriai jis skirtas, kalba. Pridėtas toks sakinys:

—

Specifikacijos 3 straipsnio turinys pakeistas pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatas: antra pastraipa, kurioje pateikiamos nuorodos į pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, perkelta į specifikacijos 6 straipsnį.

Geografinė „Pane di Matera“ gamybos vietovė nebuvo pakeista, palyginti su vietove, nurodyta šiuo metu galiojančioje specifikacijoje.

—

pusmėnulio arba kūgio forma;

—

svoris nuo 500 g iki 10 kg;

—

pluta ne plonesnė nei 3 mm;

—

minkštimas šviesiai geltonos spalvos su būdingu akytumu;

—

kepalo viršus prieš kepant ženklinamas specialiu įspaudu su didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis „MT“.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/30

Associazione Produttori Marroni della Marca Trevigiana

Piazza Case Rosse 14

31040 Onigo di Pederobba (Treviso)

ITALIJA

—

☒

Produkto aprašymas

—

☐

Kilmės įrodymas

—

☐

Gamybos būdas

—

☐

Ryšys su geografine vietove

—

☒

Ženklinimas

—

☒

Kita (pakavimas)

—

☐

Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento.

—

☒

Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir dėl kurio reikia keisti paskelbtą bendrąjį dokumentą.

—

☐

Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis dokumentas (arba jam lygiavertis dokumentas) nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

—

☐

Registruoto GTG specifikacijos pakeitimas, laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą.

1.

„vaisius – paprastai kiaušinio formos, viršūnėlė mažai užaštrinta, šoninė pusė daugiausia plokščia, o kita stipriai išgaubta. 1 kg esantis vaisių skaičius neviršija 90.“ […]

„SKVN suteikiama Extra kategorijos (didesnio nei 3 cm skersmens) vaisiams, kuriuose vabzdžių pažeista dalis sudaro ne daugiau kaip 4 % jų svorio (įskaitant endokarpinę dalį), kurių apyvaisis rausvas ne didesnėje kaip 3 % vaisių svorio atitinkančioje dalyje ir I kategorijos vaisiams (skersmuo 2,8–3 cm), kuriuose vabzdžių pažeista dalis sudaro ne daugiau kaip 6 % jų svorio (įskaitant endokarpinę dalį), kurių apyvaisio graužimo dulkių yra ne didesnėje kaip 5 % vaisių svorio atitinkančioje dalyje.“

ir bendrojo dokumento 3.2 punktas:

2.

„vaisius – kiaušinio formos, viršūnėlė mažai užaštrinta, šoninė pusė daugiausia plokščia, o kita stipriai išgaubta. 1 kg esantis vaisių skaičius neviršija 90.“ […]

„SKVN suteikiama Extra kategorijos (didesnio nei 3 cm skersmens) vaisiams, kuriuose vabzdžių pažeista dalis sudaro ne daugiau kaip 4 % jų svorio (įskaitant endokarpinę dalį), kurių apyvaisis rausvas ne didesnėje kaip 3 % vaisių svorio atitinkančioje dalyje ir I kategorijos vaisiams (skersmuo 2,8–3 cm), kuriuose vabzdžių pažeista dalis sudaro ne daugiau kaip 6 % jų svorio (įskaitant endokarpinę dalį), kurių apyvaisio graužimo dulkių yra ne didesnėje kaip 5 % vaisių svorio atitinkančioje dalyje.“

iš dalies keičiami taip:

„vaisius – paprastai kiaušinio formos, viršūnėlė mažai išsikišusi, viena šoninė pusė daugiausia plokščia, o kita stipriai išgaubta. 1 kg esančių vaisių skaičius neviršija 120.“ […]

„SKVN suteikiama „Extra“ kategorijos vaisiams (didesniems kaip 3 cm vaisiams, kurių vabzdžių pažeista endokarpinė dalis sudaro ne daugiau kaip 4 % vaisiaus svorio, o pažeista apyvaisio dalis sudaro ne daugiau kaip 3 % vaisiaus svorio), I kategorijos vaisiams (2,8–3 cm dydžio vaisiams, kurių vabzdžių pažeista endokarpinė dalis sudaro ne daugiau kaip 6 % vaisiaus svorio, o pažeista apyvaisio dalis sudaro ne daugiau kaip 5 % vaisiaus svorio) ir II kategorijos vaisiams (2,6–2,8 cm dydžio vaisiams, kurių vabzdžių pažeista endokarpinė dalis sudaro ne daugiau kaip 6 % vaisiaus svorio, o pažeista apyvaisio dalis sudaro ne daugiau kaip 5 % vaisiaus svorio).“

Paaiškinimas.

1 ir 2 punktų pakeitimai susiję su tuo, kad vaisiai sumažėjo, o tai reiškia, kad 1 kg produkto yra daugiau vaisių. Iš tiesų vaisiai užaugo mažesni dėl ypač sausų pastarųjų metų vasarų, todėl atsirado būtinybė saugoma geografine nuoroda žymėti ir parduodamus mažesnius kaštainius.

Be to, ištaisyti vaisiaus formos aprašymų nesutapimai bendrajame dokumente ir techninėje specifikacijoje. Kadangi tai natūralus produktas, neįmanoma užtikrinti, kad jo forma būtų visiškai taisyklinga, todėl formuluotė „vaisius – paprastai kiaušinio formos“, kuri jau vartojama produkto specifikacijoje, taip pat įtraukta ir į bendrąjį dokumentą.

Kadangi kitoms 2 straipsnyje ir bendrojo dokumento 3.2 punkte nurodytoms savybėms vaisiaus forma arba dydis įtakos neturi, konkrečios su vaisiaus kokybe susijusios savybės nesikeičia. Todėl pakeitimas gali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies a–e punktus.

3.

Sakinys „Vaisiai turi būti supakuoti į specialius maisto produktams skirtus maišelius, kurių viršus turi būti užplombuotas užlydant arba užsiuvant.“

iš dalies keičiamas taip:

„Vaisiai turi būti pakuojami į įvairaus dydžio ir iš įvairių medžiagų pagamintus maisto produktams skirtus tinklinius maišelius arba pakuotes. Visų tipų pakuotės sandariai uždaromos taip, kad vaisių nebūtų galima išimti nepažeidus plombos.“

4.

Sakinys „Produktas teikiamas rinkai maisto produktams skirtuose tinkliniuose maišeliuose, sveriančiuose 1 kg, 2 kg, 3 kg (užlydytos pakuotės), 5 kg arba 10 kg (užsiūtos pakuotės).“

iš dalies keičiamas taip:

„Pakuotės gali sverti 0,5 kg, 1 kg, 2 kg, 3 kg, 5 kg, 10 kg arba 25 kg.“

Paaiškinimas.

3 ir 4 pakeitimai susiję su poreikiu neberiboti pakuotės tipo, atsižvelgiant į tai, kad turimos pakavimo medžiagos gali skirtis (pvz., Italijos rinkoje užlydymo sistemos nebetaikomos) ir kad ateityje gali atsirasti kitų tipų pakavimo medžiagų, pvz., mažiau kenksmingų aplinkai. Kadangi pakeitimas susijęs tik su pakuote ir produkto svoriu, jis gali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies a–e punktus.

5.

Punktas

iš dalies keičiamas taip:

Įterpiama nuoroda į II kategoriją. Kadangi šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti nuoseklumą su 1 ir 2 punktais ir jis susijęs tik su produkto ženklinimu, jis gali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies a–e punktus.