7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/1

---

Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2017/C 256/01)

Paskutinis leidinys

OL C 249, 2017 7 31

Skelbti leidiniai

OL C 239, 2017 7 24

OL C 231, 2017 7 17

OL C 221, 2017 7 10

OL C 213, 2017 7 3

OL C 202, 2017 6 26

OL C 195, 2017 6 19

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/2

---

2017 m. gegužės 2 d.Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Evonik Degussa GmbH/Bundesrepublik Deutschland

(Byla C-229/17)

(2017/C 256/02)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Evonik Degussa GmbH

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar „vandenilio gamyba“, kaip ji suprantama pagal Sprendimo 2011/278/ES (1) I priedo 2 punktą, yra tik tuomet, kai iš dviejų vandenilio atomų H vykstant cheminei sintezei susidaro vandenilio molekulė H2, ar gamybos sąvoka apima ir procesą, kai dujų mišinyje, kuriame yra vandenilio, nevykstant sintezei santykinė vandenilio H2 dalis padidinama – fizikiniu arba cheminiu būdu – pašalinant kitas dujų sudedamąsias dalis, siekiant, kaip nustatyta Sprendimo 2011/278/ES I priedo 2 punkte, gauti „100 % grynumo produkto 1 tonai (grynos) komercinės produkcijos“?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad gamybos sąvoka neapima santykinės vandenilio H2 dalies padidinimo dujų mišinyje, kiltų kitas klausimas: Ar formuluotė „[apima] proceso elementus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su vandenilio gamyba ir vandenilio ir anglies monoksido atskyrimu“ turi būti aiškinama taip, kad 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo (2011/278/ES) I priedo 2 punkte apibūdintos vandenilio santykinio taršos rodiklio sistemos ribos apima tik abu proceso elementus kartu („ir“), ar jos taip pat gali būti taikomos atskiram ir vieninteliam proceso elementui „vandenilio ir anglies monoksido atskyrimas“?

3.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad sistemos ribos taip pat gali būti taikomos atskiram ir vieninteliam proceso elementui „vandenilio ir anglies monoksido atskyrimas“, kiltų kitas klausimas: Ar proceso elementas „vandenilio ir anglies monoksido atskyrimas“ yra tik tuomet, kai vandenilis H2 atskiriamas tik nuo anglies monoksido CO, ar ir tuomet, kai vandenilis atskiriamas ne tik nuo anglies monoksido, bet papildomai ir nuo kitų medžiagų, pvz., anglies dioksido CO2 arba CnHn?

4.

Jei teismo sprendimu būtų pripažįstama pareiškėjos teisė reikalauti suteikti papildomų nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kiltų klausimas, ar 2014 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo (C-191/14) rezoliucinės dalies 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad a) pirminės redakcijos Sprendimo 2013/448/ES 4 straipsnyje ir II priede nurodytas įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas taikomas prieš 2017 m. kovo 1 d. valstybės narės kompetentingos institucijos suteiktiems leidimams už 2013–2020 m. ir b) pirminės redakcijos Sprendimo 2013/448/ES 4 straipsnyje ir II priede nurodytas įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas taikomas po 2017 m. kovo 1 d. teismo sprendimu suteiktiems papildomiems leidimams už 2013–2017 m. ir c) nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojančios Sprendimo 2017/126/ES redakcijos Sprendimo 2013/448/ES 4 straipsnyje ir II priede nurodytas įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas taikomas po 2017 m. kovo 1 d. teismo sprendimu suteiktiems papildomiems leidimams už 2018–2020 m.?

---

(1)  2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2772) (OL L 130, p. 1).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/3

---

2017 m. gegužės 4 d.Budai Központi Kerületi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VE/WD

(Byla C-232/17)

(2017/C 256/03)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Budai Központi Kerületi Bíróság (Budajauas centrinės apygardos teismas, Vengrija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: VE

Atsakovė: WD

Prejudiciniai klausimai

1.

Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai tam tikro esminio paskolos sutarties elemento (sutarties objekto, tai yra paskolos sumos, grąžinimo įmokų ir sandorio palūkanų) dydį vartotojas gali sužinoti jau pasirašęs sutartį (ne todėl, kad tai objektyviai būtina, o pagal pardavėjo ar tiekėjo bendrosiose sutarčių sąlygose įtvirtintą nuostatą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) dėl pardavėjo ar tiekėjo vienašalio valios pareiškimo (nors nurodyta, kad tai sutarties dalis), kuris vartotojui yra teisiškai privalomas?

2.

Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai tam tikras esminis paskolos sutarties elementas (sutarties objektas, tai yra paskolos suma, grąžinimo įmokos ir sandorio palūkanos) paskolos sutartyje nurodomas vartojant formuluotę „pateikiama susipažinti“, nepaaiškinus, ar susipažinti pateikta sutarties dalis yra teisiškai privaloma, ar ne, ir ar remiantis ja gali būti nustatomos teisės ir pareigos?

3.

Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai paskolos sutartyje tam tikras esminis elementas apibrėžiamas vartojant neteisingus terminus, ypač jeigu užsienio valiuta grindžiamoje paskolos sutartyje (pagal kurią kredito sumos nustatomos ir registruojamos užsienio valiuta – toliau: kredito valiuta – o pareiga grąžinti šias kredito sumas vykdoma nacionaline valiuta – toliau: „grąžinimo valiuta“) 1) paskolos suma laikoma: — kredito linijos suma, išreikšta kredito valiuta; arba — maksimali paskolos sumos riba, kuri nustatoma kredito valiuta; arba — vartotojo prašomas finansavimas, kuris nustatomas grąžinimo valiuta; arba — išlaidų riba, kuri nustatoma grąžinimo valiuta? 2) grąžinimo įmokomis laikoma maksimali numatoma grąžinimo įmokų riba, nurodyta kredito valiuta, ir (arba) grąžinimo valiuta?

4.

Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai užsienio valiuta grindžiamoje paskolos sutartyje (ne todėl, kad tai objektyviai būtina, o pagal pardavėjo ar tiekėjo bendrosiose sutarčių sąlygose įtvirtintą nuostatą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) sutarties objektas, tai yra paskolos suma ir grąžinimo įmokos: 1) nustatyti kredito valiuta nurodant konkrečią sumą (apimančią tik simbolių, sudarytų iš skaitmenų nuo 0 iki 9, seką) ir grąžinimo valiuta nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą? 2) nustatyti grąžinimo valiuta nurodant konkrečią sumą ir kredito valiuta nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą? 3) nustatyti tiek kredito valiuta, tiek grąžinimo valiuta nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą? 4) visiškai nenustatyti kredito valiuta ir nustatyti grąžinimo valiuta, nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą? 5) visiškai nenustatyti grąžinimo valiuta ir nustatyti kredito valiuta, nurodant geriausiu atveju aiškų skaičiavimo metodą? 4.1. Ar, atsižvelgiant į 4 klausimo 5 punktą ir tuo atveju, jeigu nebūtų būtina nustatyti jokios konkrečios sumos ir jos nurodyti paskolos sutartyje jos sudarymo momentu, lieka užtikrinta galimybė tiksliai apskaičiuoti paskolos sumą sutarties sudarymo momentu, kai (ne todėl, kad tai objektyviai būtina, o pagal pardavėjo ar tiekėjo bendrosiose sutarčių sąlygose įtvirtintą nuostatą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi): 1) paskolos sutartyje nenurodyta konkreti paskolos suma jokia valiuta; 2) paskolos sutartyje nurodytas konkretus vartotojo prašomas finansavimas arba konkreti išlaidų suma, išreikšti grąžinimo valiuta; 3) paskolos sutartyje nenurodyta paskolos suma, apskaičiuotina pagal aiškų skaičiavimo metodą grąžinimo valiuta, ir 4) kiek tai susiję su tiksliu paskolos sumos apskaičiavimu kredito valiuta, paskolos sutartyje nurodytas skaičiavimo elementas yra neapibrėžto dydžio, ir pateikiama tik maksimali riba (konkretus vartotojo prašomas finansavimas arba konkreti išlaidų riba, išreikšti grąžinimo valiuta)? 4.2.   4.2.1. Tuo atveju, jeigu nebūtų būtina nustatyti konkrečių sumų ir jų nurodyti paskolos sutartyje jos sudarymo momentu, kiek tai susiję su tiksliu apskaičiavimu: 1) ar teisiškai reikalaujama, kad paskolos sutartyje būtų nustatyta sutarties objektu esanti suma, būtent, paskolos ir grąžinimo įmokų dydis, – o jeigu produkto palūkanos yra kintamosios, pirmąjį palūkanų laikotarpį atitinkančių grąžinimo įmokų dydis, – tokiu metodu, kuris leistų atlikti tikslų skaičiavimą sutarties sudarymo momentu; arba 2) ar pakanka, kad paskolos sutartyje jos sudarymo momentu būtų nurodyti objektyviai identifikuotini parametrai, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti šiuos duomenis (sutarties objektą ir grąžinimo įmokas) ateityje (kitaip tariant, paskolos sutartyje jos sudarymo momentu tik nustatomi parametrai, pagal kuriuos bus galima atlikti tikslų skaičiavimą ateityje)? 4.2.2. Tuo atveju, jeigu pakaktų to, kad sutarties objektu esančią sumą, būtent, paskolos ir grąžinimo įmokų dydį, – o jeigu produkto palūkanos yra kintamosios, pirmąjį palūkanų laikotarpį atitinkančių grąžinimo įmokų dydį, – būtų galima kredito valiuta apskaičiuoti ateityje, ar paskolos sutartyje jos pasirašymo momentu turi būti objektyviai nustatytas tas ateities momentas (kuris, logiškai mąstant, turėtų sutapti su tuo momentu, kai nustatoma sutartinė kredito suma kredito valiuta), ar vis dėlto šio ateities momento nustatymas gali būti paliktas išimtinei pardavėjo ar tiekėjo diskrecijai? 4.3. kiek tai susiję su periodiškai kintamų palūkanų produktais, ar pakanka, kad būtų nustatomos konkrečios grąžinimo įmokų sumos (ir jos įtraukiamos į paskolos sutartį jos sudarymo momentu) ir (arba) tikslus apskaičiavimo kredito valiuta ir (arba) grąžinimo valiuta metodas dėl pirmojo palūkanų laikotarpio, ir dėl to tai nėra nesąžininga, ar vis dėlto teisiškai reikalaujama, kad būtų nustatytas (ir įtrauktas į paskolos sutartį jos sudarymo momentu) tikslus apskaičiavimo metodas kredito ir (arba) grąžinimo valiuta dėl visų palūkanų mokėjimo laikotarpių? 4.4. Ar tikslus skaičiavimas gali būti užtikrintas nepažeidžiant sąžiningumo tik naudojant atitinkamą matematinę formulę, ar galimas ir kitas metodas? 4.4.1. Ar tuo atveju, jeigu nebūtų būtina užtikrinti tikslaus skaičiavimo taikant atitinkamą matematinę formulę, galima pateikti pakankamai tikslų tekstinį apibūdinimą? 4.4.2. Ar tuo atveju, jeigu nebūtų būtina užtikrinti tikslaus skaičiavimo taikant atitinkamą matematinę formulę, galima dar ir vartoti techninius terminus (pavyzdžiui, anuitetas arba linijinis paskolos grąžinimas), nepateikiant jokio papildomo paaiškinimo?

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/6

---

2017 m. gegužės 10 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP/António da Silva Rodrigues

(Byla C-243/17)

(2017/C 256/04)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius ir kita administracinio proceso šalis: Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP

Kita kasacinio proceso šalis ir pareiškėjas: António da Silva Rodrigues

Prejudiciniai klausimai

1.	Nuo kurios datos pradedamas skaičiuoti Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje (1) nustatytas ketverių metų terminas, kai kalbama apie vienkartinius (ne tęstinius ir ne pakartotinius) pažeidimus?

2.	Ar netęstiniams ir nepakartotiniems pažeidimams taikoma sistema, pagal kurią „vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa“?

3.

Ar tame pačiame 3 straipsnyje nustatyta taisyklė, pagal kurią „senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos“, taip pat taikytina daugiametėms programoms, t. y. ar šioje taisyklėje nurodytas terminas „nesibaigia tol, kol nebaigiama programa“?

4.

Ar nuostata „vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa“ reiškia, kad: a) senaties terminas niekada nesueina kol daugiametė programa visiškai neužbaigiama? b) senaties terminas sustabdomas kol vykdoma programa, t. y. iki visiško jos užbaigimo, ir vėl pradedamas skaičiuoti nuo šio momento? c) senaties terminas toliau skaičiuojamas eina ir, dėl tos priežasties, nepaisant to, kad kalbama apie daugiametę programą, senaties terminas gali sueiti prieš visiškai užbaigiant programą, jei per tą laiką sueina tas terminas?

---

(1)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/6

---

2017 m. gegužės 12 d.Juzgado de lo Social de Cádiz (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Moisés Vadillo González/Alestis Aerospace S.L.

(Byla C-252/17)

(2017/C 256/05)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social de Cádiz

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Moisés Vadillo González

Atsakovė: Alestis Aerospace S.L.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyva 2010/18/ES (1) draudžia tokį DS [Darbuotojų statuto] 37 straipsnio 4 dalies (teisė nebūti darbe vieną valandą per darbo dieną kol vaikui sueis 9 mėnesiai) aiškinimą, pagal kurį, neatsižvelgiant į tėvų lytį, ji neturi būti suteikiama tokį prašymą pateikusiam vienam iš tėvų, kuris dirba, jeigu kitas vienas iš tėvų yra bedarbis?

2.

Ar Direktyvos 2006/54/EB (2) 3 straipsnis, kuriuo siekiama užtikrinti visišką lygybę tarp vyrų ir moterų, draudžia aiškinti minėtą DS 37 straipsnio 4 dalį taip, kad, jeigu vienas iš tėvų (vyras) dirba, [jis] tokios teisės [nebūti darbe vieną darbo valandą per darbo dieną] neturi, jeigu jo sutuoktinė, kuri yra viena iš tėvų, yra bedarbė?

---

(1)  2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB (OL L 68, 2010, p. 13).

(2)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006, p. 23).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/7

---

2017 m. gegužės 15 d.Rechtbank Rotterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sandd BV/Autoriteit Consument en Markt

(Byla C-256/17)

(2017/C 256/06)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Rotterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Sandd BV

Atsakovė: Autoriteit Consument en Markt

Kita proceso šalis: Koninklijke PostNL BV

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB (1) dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (2), iš dalies keičiančia Direktyvą 97/67/EB, siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo (Pašto direktyva), 14 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad nacionalinės teisės aktuose turi būti numatyta, jog universaliųjų paslaugų teikėjai savo vidaus apskaitos sistemose turi turėti atskiras sąskaitas kiekvienai paslaugai ir produktui, kurie yra universaliųjų paslaugų dalis, tam, kad būtų aiškiai atskiriamos universaliųjų paslaugų dalį sudarančios paslaugos ir produktai ir universaliosioms nepriskirtinos paslaugos ir produktai, o gal iš šios nuostatos tik matyti, kad turi būti vedama atskira, viena vertus, universaliųjų paslaugų dalį sudarančių paslaugų ir produktų ir, kita vertus, universaliosioms nepriskirtinų paslaugų ir produktų apskaita?

2.	Ar <…> Direktyvos 97/67/EB <…>, iš dalies pakeistos <…> Direktyva 2008/6/EB <…>, 12 straipsnio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad kiekviena atskira paslauga, sudaranti dalį universaliųjų paslaugų, turi būti orientuota į sąnaudas?

3.

Ar <…> Direktyvos 97/67/EB <…>, iš dalies pakeistos <…> Direktyva 2008/6/EB <…>, 12 straipsnio antroje įtraukoje nustatytas reikalavimas, kad kainos turi būti orientuotos į sąnaudas ir skatinamas veiksmingas universaliųjų paslaugų teikimas, draudžia neribotą laikotarpį taikyti fiksuotą grąžos normą, dėl kurios padidėtų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudos atsižvelgiant į tarifo dydį?

---

(1)  OL L 15, 1998, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 71.

(2)  OL L 52, 2008, p. 3.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/8

---

2017 m. gegužės 16 d.Budai Központi Kerületi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zoltán Rózsavölgyi y Zoltánné Rózsavölgyi/Unicredit Leasing Hungary Zrt. ir Unicredit Leasing Immo Truck Zrt.

(Byla C-259/17)

(2017/C 256/07)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Budai Központi Kerületi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Zoltán Rózsavölgyi ir Zoltánné Rózsavölgyi

Atsakovės: Unicredit Leasing Hungary Zrt. ir Unicredit Leasing Immo Truck Zrt.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog kai pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimas yra nesąžiningas, dėl to visa sutartis (o ne jos dalis) tampa negaliojanti, sutarties sąlygos, kurioje apibrėžtas pagrindinis paskolos sutarties dalykas, pripažinimas negaliojančia dėl nesąžiningumo (reiškiantis, kad sutarties sąlyga negali būti privaloma vartotojui) gali lemti (pavyzdžiui, taikant teismo sprendimą, nacionalinės teisės normoje numatytas konkrečias teisines pasekmes, teisės akto nuostatą arba sprendimą, kuriuo suvienodinama teisė), kad sutarties teisinis kvalifikavimas arba jo poveikis pasikeičia taip, kad užsienio valiuta išreikštos paskolos sutartis (pagal kurią kredito sumos nustatomos ir registruojamos užsienio valiuta (toliau – kredito valiuta), o pareiga grąžinti šias kredito sumas vykdoma nacionaline valiuta (toliau – grąžinimo valiuta)) visų pirma turi būti laikoma paskolos Vengrijos forintais sutartimi? 1.1. Jeigu sutarties sąlygos, kurioje apibrėžtas pagrindinis paskolos sutarties dalykas, pripažinimas negaliojančia dėl nesąžiningumo gali lemti, kad sutarties teisinis kvalifikavimas arba jo poveikis pasikeičia, ar iš to išplaukiantis minėto teisinio kvalifikavimo pakeitimas gali lemti (pavyzdžiui, taikant teismo sprendimą, nacionalinės teisės normoje numatytas konkrečias teisines pasekmes, teisės akto nuostatą arba sprendimą, kuriuo suvienodinama teisė), kad tam tikri teisinių santykių aspektai, kurie turi finansinį poveikį, gali taip pat kisti vartotojo nenaudai (pavyzdžiui, centrinio banko palūkanų normos arba paskoloms Vengrijos forintais taikomos rinkos palūkanų normos taikymas atgaline data užuot taikius sutartyje nustatytą mažesnę palūkanų normą)?

2.

Ar teisinės pasekmės, kylančios iš [sutarties sąlygos] nesąžiningumo, yra vien absoliutus teisės klausimas arba ar, vertinant minėtas pasekmes, gali būti svarbios šios aplinkybės: 1) sutartinė praktika sudarant kitų rūšių sutartis nei tas, kuriose yra nesąžiningų sąlygų, 2) tariamas tam tikrų veiklos vykdytojų, kuriems daromas tiesioginis ekonominis poveikis (pavyzdžiui, užsienio valiuta išreikštų paskolų atveju – paskolų užsienio valiuta gavėjų grupė ir bankų sistema), pažeidžiamumas arba 3) atitinkamų trečiųjų asmenų ir grupių, kuriems nėra daromas tiesioginis ekonominis poveikis, interesai; pavyzdžiui, dėl to, kad pripažinus sutarties sąlygą negaliojančia daugumos paskolų užsienio valiuta davėjų grupės narių padėtis galiausiai, atsižvelgiant į sąskaitas skaitine išraiška, taptų palankesnė už paskolų Vengrijos forintais davėjų grupės narių padėtį?

3.

Ar, taikant Direktyvos 93/13/EEB (1) 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį (t. y. vertinant sutarties sąlygos nesąžiningumą ir jo teisines pasekmes), sutarties sąlygą, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (t. y. sutarties nuostata (-os), kurioje (-iose) reglamentuojamas rizikos prisiėmimas), gali sudaryti kelios sąlygos?

4.

Ar Direktyvos 93/13/EB 6 straipsnio 1 dalis (joje numatyta, kad pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje esančios nesąžiningos sąlygos nėra privalomos vartotojui) gali būti aiškinama taip, kad tam tikra sutarties sąlyga (ne kokia nors jos dalis, o ji visa) gali būti visiškai nesąžininga arba ar ji iš dalies nėra nesąžininga ir iš dalies nesąžininga, todėl yra toliau iš dalies taikoma (pavyzdžiui, atsižvelgiant į teismo atliekamą konkretaus atvejo vertinimą) ir gali būti tam tikra apimtimi privaloma vartotojui (t. y., atsižvelgiant į jos poveikį, abiem atvejais ji yra nesąžininga tik tam tikra apimtimi), pavyzdžiui, taikant teismo sprendimą, nacionalinės teisės normoje numatytas konkrečias teisines pasekmes, teisės akto nuostatą arba sprendimą, kuriuo suvienodinama teisė? 4.1. Ar, darant prielaidą, jog Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tam tikra sutarties sąlyga gali būti visiškai nesąžininga arba kad ji iš dalies nėra nesąžininga ir iš dalies nesąžininga, todėl yra toliau iš dalies taikoma ir gali būti tam tikra apimtimi privaloma vartotojui (t. y., atsižvelgiant į jos poveikį, abiem atvejais ji yra nesąžininga tik tam tikra apimtimi), aplinkybė, jog dėl to, kad ginčijama sutarties sąlyga, kurioje apibrėžtas pagrindinis sutarties dalykas, yra nesąžininga, visa sutartis tampa negaliojanti, gali lemti, kad galiausiai vartotojo padėtis, atsižvelgiant į sąskaitas skaitine išraiška, yra blogesnė, o pardavėjo arba tiekėjo padėtis yra palankesnė negu tuo atveju, jeigu dėl ginčijamos sutarties sąlygos, kurioje apibrėžtas pagrindinis sutarties dalykas, nesąžiningumo paskolos sutartis būtų tik iš dalies nesąžininga (todėl kitos nepakitusio turinio sutarties sąlygos toliau būtų privalomos šalims)?

5.

5.1. Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad pagal paskolos sutartį mokėtinų grąžinimo įmokų dydis gali viršyti vartotojo pajamų dydį, kurį nustatė kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas vertindamas mokumą; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą? 5.2. Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties nuostata, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad pagal paskolos sutartį likusi mokėti paskolos suma gali viršyti vartotojo turto vertę, kurią nustatė kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas vertindamas mokumą; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą? 5.3. Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad 1) nėra jokios valiutos kurso pokyčių viršutinės ribos, 2) valiutos kurso pokyčių galimybė yra reali ir jie gali įvykti paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu, 3) dėl to grąžinimo įmokų dydis gali išaugti neribotai, 4) dėl valiutos kurso pokyčių ne tik grąžinimo įmokų dydis, bet ir likusi mokėti paskolos suma gali išaugti neribotai, 5) galimi nuostoliai yra neriboti, 6) būtinų apsaugos priemonių poveikis yra ribotas ir reikalauja nuolatinio dėmesio, 7) kurio kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas negali užtikrinti; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą? 5.4. Ar, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog gali nutikti taip, arba tai jau yra nutikę, kad nacionalinėje jurisprudencijoje arba nacionalinės teisės aktuose bus prieita prie išvados, kad užsienio valiuta išreikštų paskolų atveju vartotojas skolinasi užsienio valiuta dėl palankesnės palūkanų normos atitinkamu laikotarpiu negu paskolų Vengrijos forintais atveju ir dėl to vien jis patiria valiutos kurso pokyčių pasekmes; taip pat atsižvelgiant į tai, jog gali nutikti taip, ir tai jau yra nutikę, kad nacionalinėje jurisprudencijoje arba nacionalinės teisės aktuose bus prieita prie išvados, kad vienašalio ir nenumatyto sutartinių įsipareigojimų perdavimo po paskolos sutarties sudarymo nesąžiningumas gali būti nevertinamas, nes negaliojimo pagrindai turi egzistuoti sutarties sudarymo momentu; be to, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas irgi galėtų įvertinti riziką, galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta numatoma valiutos kurso pokyčių kryptis sutarties galiojimo laikotarpiu (bent jau pradiniu laikotarpiu) ir jo minimalios ir (arba) maksimalios vertės (pavyzdžiui, remiantis išankstinio valiutos kurso apskaičiavimo metodu ir (arba) palūkanų normų lygybės principu, pagal kuriuos užsienio valiuta išreikštų paskolų srityje galima labai patikimai prognozuoti, jog pranašumas palūkanų srityje, t. y. kad LIBOR [London Interbank Offered Rate] arba EURIBOR [Euro Interbank Offered Rate] norma yra mažesnė už BUBOR [Budapest Interbank Offered Rate] normą, reiškia, kad vartotojas patiria nuostolį dėl valiutos kurso pasikeitimo, nes grąžinimo valiutos kursas nukrenta kredito valiutos atžvilgiu)? 5.5. Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai ir tiksliai nurodyta (pavyzdžiui, kiekybiškai įvertinant, naudojant įvairius duomenis arba grafine forma, grąžinimo valiutos kurso ir kredito valiutos kurso santykio raidą bent jau tokiu laikotarpiu, kiek trunka vartotojo įsipareigojimo laikotarpis) reali rizika, kuri gali kilti skolininkui dėl vartotojui priskiriamos valiutos kurso rizikos; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą? 5.6. Ar, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog gali nutikti taip, arba tai jau yra nutikę, kad nacionalinėje jurisprudencijoje arba nacionalinės teisės aktuose bus prieita prie išvados, kad užsienio valiuta išreikštų paskolų atveju vartotojas skolinasi užsienio valiuta dėl palankesnės palūkanų normos atitinkamu laikotarpiu negu paskolų Vengrijos forintais atveju ir dėl to vien jis patiria valiutos kurso pokyčių pasekmes; be to, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas irgi galėtų įvertinti riziką, galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai ir tiksliai nurodyta (pavyzdžiui, aiškiu ir kiekybiškai įvertinamu būdu, remiantis ankstesniais duomenimis, susijusiais bent jau su tokiu laikotarpiu, kiek trunka vartotojo įsipareigojimo laikotarpis) naudos, kurią numatoma gauti iš palūkanų taikant BUBOR normą paskolų Vengrijos forintais atveju ir LIBOR arba EURIBOR paskolų užsienio valiuta atveju, suma?

6.

Kaip, vertinant sutarties sąlygos, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nesąžiningumą, reikia paskirstyti įrodinėjimo pareigą vartotojui ir kitai sutarties šaliai pardavėjui arba tiekėjui siekiant įvertinti, ar vartotojas, prieš sudarydamas paskolos sutartį, turėjo realią galimybę susipažinti su ginčijama sutarties sąlyga, kuri jam tapo neatšaukiamai privaloma (Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 3 dalis ir priedo 1 punkto i papunktis)?

7.

Ar sudarant užsienio valiuta išreikštos paskolos sutartis, t. y. sandorius dėl paslaugų, kurių kaina yra susieta su valiutos kurso svyravimais finansų rinkoje, kredito įstaigos, kurios sudaro sutartį su vartotoju naudodamos savo pačių valiutos kursą, turi būti laikomos pardavėjomis ar tiekėjomis, kurios nekontroliuoja kainų svyravimų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13/EB priedo 2 punkto c papunktį?

---

(1)  – 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/11

---

2017 m. Županijski Sud u Zagrebu (Kroatija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ured za suzbijanje korupcije i organiziranog kriminaliteta/AY

(Byla C-268/17)

(2017/C 256/08)

Proceso kalba: kroatų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Županijski Sud u Zagrebu

Šalys pagrindinėje byloje

Kaltintoja: Ured za suzbijanje korupcije i organiziranog kriminaliteta

Kaltinamasis: AY

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kas sprendimas netraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, arba nutraukti baudžiamąjį persekiojimą yra susijęs tik su nusikalstama veika, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, o gal ši nuostata turi būti suprantama taip, kad sprendimas atsisakyti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba jį nutraukti turi būti susijęs ir su prašomu perduoti asmeniu, kuris šiame baudžiamajame procese yra įtariamasis arba kaltinamasis?

2.

Ar valstybė narė, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 3 punktu gali atsisakyti vykdyti išduotą Europos arešto orderį, jei kitos valstybės narės teisminė institucija yra nusprendusi arba nepradėti baudžiamojo persekiojimo dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, arba nutraukti jį, jeigu šiame baudžiamajame procese prašomas išduoti asmuo turėjo liudytojo, o ne įtariamojo arba kaltinamojo statusą?

3.

Ar sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame prašomas perduoti asmuo nebuvo laikomas įtariamuoju, o buvo apklaustas kaip liudytojas, yra pagrindas kitoms valstybėms narėms nesiimti veiksmų dėl išduoto Europos arešto orderio, kaip numatyta Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 3 straipsnio 2 punkte?

4.

Koks Pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punkte numatyto privalomo atsisakymo perduoti pagrindo (tuo atveju, jei „vykdančiajai teisminei institucijai yra pranešta, kad prašomam perduoti asmeniui [dėl prašomo perduoti asmens] kurioje nors valstybėje narėje yra priimtas galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką [dėl tos pačios veikos]“) ir Pagrindų sprendimo 4 straipsnio 3 punkte numatyto neprivalomo atsisakymo perduoti pagrindo (tuo atveju, jei „prašomam perduoti asmeniui [dėl prašomo perduoti asmens] kurioje nors valstybėje narėje už tą pačią veiką [dėl tos pačios veikos] yra priimtas galutinis teismo sprendimas, ir dėl to teismo procesas toliau negali būti vykdomas) santykis?

5.

Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad vykdančioji valstybė privalo priimti sprendimą dėl bet kurio jai perduoto Europos arešto orderio, net ir tada, kai ji jau yra priėmusi sprendimą dėl ankstesnio Europos arešto orderio, kurį kita valstybė narė išdavė dėl to paties prašomo perduoti asmens toje pačioje baudžiamojoje byloje, o naujas Europos arešto orderis išduotas dėl jį išdavusioje valstybėje pasikeitusių aplinkybių (nutartis perduoti bylą teismui – baudžiamosios bylos iškėlimas, nusikalstamos veikos padarymo įrodymams taikomi griežtesni kriterijai, nauja kompetentinga teisminė institucija arba teismas)?

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/12

---

2017 m. gegužės 19 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fédération des fabricants de cigares ir kt./Premier ministre, Ministre des Affaires sociales et de la Santé

(Byla C-288/17)

(2017/C 256/09)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Fédération des fabricants de cigares, Coprova, E-Labo France, Smakq développement, Société nationale d’exploitation industrielle des tabacs et allumettes (SEITA), British American Tobacco France

Atsakovai: Premier ministre, Ministre des Affaires sociales et de la Santé

Į bylą įstojusios šalys: Société J. Cortès France, Scandinavian Tobacco Group France, Villiger France

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES (1) 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama ant vienetinių pakelių, išorinių pakuočių ir tabako produktų naudoti visus prekių ženklų pavadinimus, nurodančius tam tikras savybes, nepaisant jų žinomumo?

2.	Atsižvelgiant į tai, kaip reikia aiškinti direktyvos 13 straipsnio 1 ir 3 dalis, ar jų nuostatomis, kiek jos taikomos komerciniams pavadinimams ir prekių ženklams, paisoma nuosavybės teisės, saviraiškos laisvės, laisvės užsiimti verslu ir proporcingumo bei teisinio saugumo principų?

3.

Jeigu į pirmiau pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokiomis sąlygomis valstybė narė, nepažeisdama nuosavybės teisės, saviraiškos laisvės, laisvės užsiimti verslu ir proporcingumo principo, gali pasinaudoti jai direktyvos 24 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe įpareigoti gamintojus ir importuotojus neutralizuoti ir suvienodinti vienetinius pakelius ir išorines pakuotes?

---

(1)  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, p. 1).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/13

---

2017 m. gegužės 22 d.Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje MEO – Serviços de Comunicações e Multimédia S.A./Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-295/17)

(2017/C 256/10)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: MEO – Serviços de Comunicações e Multimédia S.A.

Atsakovė: Autoridade Tributária e Aduaneira

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 2006/112/EB (1) 2 straipsnio 1 dalies c punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 66 straipsnio a punktą ir 73 straipsnį reikia aiškinti taip, kad telekomunikacijų (televizijos, interneto, judriojo ir fiksuoto ryšio tinklo) operatorius turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį už iš savo klientų reikalaujamą (tuo atveju, kai dėl kliento kaltės nutraukiama sutartis, kurioje buvo numatytas įsipareigojimas vykdyti sutartį nustatytą laikotarpį (lojalumo laikotarpis), prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui) nustatytą sumą, lygią iš kliento pagal sutartį reikalaujamai mėnesinei įmokai, padaugintai iš mėnesių, kurių trūksta iki lojalumo laikotarpio pabaigos, skaičiaus, kai jis išrašo sąskaitą faktūrą dėl minėtos sumos ir neatsižvelgdamas į faktinį jos sumokėjimą jis jau nutraukė paslaugų teikimą, tuo atveju kai: a. suma, dėl kurios išrašyta sąskaita faktūra, sudarant sutartį siekiama atgrasyti klientą nuo lojalumo laikotarpio, kurio laikytis jis įsipareigojo, nesilaikymo ir atlyginti dėl lojalumo laikotarpio nesilaikymo operatoriaus patirtus nuostolius – iš esmės dėl pelno, kurį jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų galiojusi iki nustatyto termino pabaigos, praradimo, dėl taikytų mažesnių tarifų, dėl nemokamai arba mažesne kaina suteiktos naudotis įrangos ir kitų pateiktų pasiūlymų arba dėl reklamos ir klientų paieškos išlaidų; b. sudarytos sutartys su numatytu lojalumo laikotarpiu reiškia didesnį atlygį tiems, kurių iniciatyva jos buvo sudarytos, palyginti su atlygiu sutarčių be lojalumo laikotarpiu atveju, kai vienu ir kitu (t. y. sutarčių su lojalumo laikotarpiu ir sutarčių be lojalumo laikotarpio) atveju atlygis skaičiuojamas remiantis sudarytose sutartyse nustatytomis mėnesinėmis įmokomis; c. nacionalinėje teisėje suma, dėl kurios išrašyta sąskaita faktūra, gali būti laikoma bauda?

2.	Ar atsakymas į pirmąjį klausimą pasikeistų, jeigu galimai nesusiklostytų viena arba kelios iš šio klausimo punktuose nurodytų situacijų?

---

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/14

---

2017 m. gegužės 22 d.Varhoven kasatsionen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Wiemer & Trachte GmbH (bankrutuojanti)/Zhan Oved Tadzher

(Byla C-296/17)

(2017/C 256/11)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Varhoven kasatsionen sad

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Wiemer & Trachte GmbH (bankrutuojanti)

Kita kasacinio proceso šalis: Zhan Oved Tadzher

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 (1) dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti bankroto byla grindžiama ieškinį dėl nuginčijimo, pareikštą kitai proceso šaliai, kurios registruota buveinė arba gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, o gal bankroto administratorius, remdamasis reglamento 18 straipsnio 2 dalimi, gali pareikšti ieškinį dėl nuginčijimo valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra kitos proceso šalies registruota buveinė arba gyvenamoji vieta, jei bankroto administratoriaus ieškinys dėl nuginčijimo susijęs su naudojimusi kilnojamuoju turtu toje kitoje valstybėje narėje?

2.

Ar taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 24 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su 1 dalimi, numatytas atleidimas nuo atsakomybės, kai įsipareigojimas skolininko naudai įvykdomas vienoje valstybėje per toje valstybėje registruoto skolingos bendrovės padalinio vadovą, jeigu iki įsipareigojimo įvykdymo momento kitoje valstybėje narėje buvo pateiktas prašymas iškelti skolininkui bankroto bylą ir buvo paskirtas laikinas bankroto administratorius, bet nebuvo priimtas sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo?

3.

Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 24 straipsnio 1 dalis taikoma vykdant įsipareigojimą sumokėti skolininkui pinigų sumą, kai anksčiau skolininko atliktas tos sumos pervedimas įsipareigojimą įvykdančiam asmeniui pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo nacionalinės teisės aktus laikomas negaliojančiu ir tą negaliojimą lemia bankroto bylos iškėlimas?

4.

Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 24 straipsnio 2 dalyje numatyta nežinojimo prezumpcija taikoma, kai reglamento 21 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodyti subjektai nesiėmė būtinų priemonių, kad užtikrintų bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimų dėl laikinojo bankroto administratoriaus paskyrimo ir nustatymo, kad bendrovės nurodymai galioja tik pritarus laikinam bankroto administratoriui, paskelbimą valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko padalinys, registre, jeigu valstybėje narėje, kurioje yra padalinio buveinė, numatytas privalomas šių sprendimų paskelbimas, nors jie pripažįstami pagal reglamento 25 straipsnį, siejamą su 16 straipsniu?

---

(1)  OL L 160, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/14

---

2017 m. gegužės 23 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje France Télévisions SA/Playmédia, Conseil supérieur de l’audiovisuel (CSA)

(Byla C-298/17)

(2017/C 256/12)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: France Télévisions SA

Atsakovės: Playmédia, Conseil supérieur de l’audiovisuel (CSA)

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar įmonė, kuri siūlo nepertraukiamai ir tiesiogiai žiūrėti televizijos programas savo interneto svetainėje, vien dėl to turi būti laikoma įmone, teikiančia elektroninių ryšių tinklus radijo ar televizijos programų transliavimui, kaip tai suprantama pagal 2002 m. kovo 7 d. Direktyvos 2002/22/EB (1) 31 straipsnio 1 dalį?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar valstybė narė, nepažeisdama direktyvos ar kitų Europos Sąjungos teisės normų, gali numatyti radijo ar televizijos programų transliacijos įpareigojimą elektroninių ryšių tinklus naudojančioms įmonėms ir kartu įmonėms, kurios, nenaudodamos šių tinklų, siūlo nepertraukiamai ir tiesiogiai žiūrėti televizijos programas internetu?

3.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar valstybės narės gali nenustatyti transliacijos įpareigojimo paslaugų teikėjams, kurie nenaudoja elektroninių ryšių tinklų, jei yra įvykdytos visos 2002 m. kovo 7 d. Direktyvos 2002/22/EB 31 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, nors pagal direktyvą šios sąlygos yra privalomos tinklų naudotojams?

4.

Ar valstybė narė, kuri nustato pareigą transliuoti tam tikras radijo ar televizijos programas tam tikruose tinkluose, nepažeisdama direktyvos, gali numatyti įpareigojimą sutikti, kad šios programos būtų transliuojamos šiuose tinkluose, įskaitant atvejus, kai transliuojama interneto svetainėje, jeigu atitinkama įmonė pati transliuoja savo programas internete?

5.

Ar Direktyvos 2002/22/EB 31 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą, kad didelė dalis tokių tinklų galutinių paslaugų gavėjų turi naudotis jais kaip pagrindine priemone radijo ir televizijos transliacijoms priimti, kalbant apie transliaciją internetu, reikia vertinti atsižvelgiant į visus naudotojus, kurie nepertraukiamai ir tiesiogiai žiūri televizijos programas interneto tinkluose, ar tik į interneto svetainės, kuriai nustatytas transliacijos įpareigojimas, naudotojus?

---

(1)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/15

---

2017 m. gegužės 29 d.Varhoven administrativen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Geocycle Bulgaria EOOD/Direktor na direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Veliko Tarnovo, pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite

(Byla C-314/17)

(2017/C 256/13)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Varhoven administrativen sad

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Geocycle Bulgaria EOOD

Kita kasacinio proceso šalis: Direktor na direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Veliko Tarnovo, pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite

Prejudiciniai klausimai

Ar pažeidžiami mokesčių neutralumo ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos veiksmingumo principai, numatyti 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatose jei, kaip pagrindinėje byloje, PVM taikomas du kartus tam pačiam tiekimui – vieną kartą pagal bendras taisykles, kai tiekėjas apskaičiuoja mokestį pardavimų sąskaitose faktūrose, o antrą kartą kai mokestis gavėjui apskaičiuojamas mokestinio patikrinimo akte taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, o praktikoje teisė atskaityti pirkimo PVM nepripažįstama ir pagal nacionalinę teisę nenumatyta galimybė po mokestinio patikrinimo procedūros ištaisyti tiekėjo sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM?

---

(1)  OL L 347, 2006, p. 1.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/16

---

2017 m. gegužės 31 d.Spetsializiran nakazatelen sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Ivan Gavanozov

(Byla C-324/17)

(2017/C 256/14)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Spetsializiran nakazatelen sad

Šalis pagrindinėje byloje

Ivan Gavanozov

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (1) 14 straipsnį atitinka nacionalinė teisė ir jurisprudencija, pagal kurias materialinių teisinių pagrindų, kuriais remiantis teismas nusprendė išduoti Europos tyrimo orderį dėl kratos atlikimo namuose ir verslo patalpose ir tam tikrų daiktų poėmio bei dėl leidimo atlikti liudytojo apklausą, neleidžiama ginčyti nei tiesiogiai skundžiant teismo sprendimą, nei reiškiant atskirą ieškinį dėl žalos atlyginimo?

2.	Ar pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 2 dalį suinteresuotajam asmeniui tiesiogiai suteikiama teisė ginčyti teismo sprendimą išduoti Europos tyrimo orderį, nors nacionalinėje teisėje tokia procesinė galimybė nenumatyta?

3.	Ar atitinkama šalis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 4 dalį, siejamą su 14 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 punkto a papunkčiu ir 1 straipsnio 4 dalimi, yra asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai, jei įrodymų rinkimo veiksmai nukreipti prieš trečiąjį asmenį.

4.	Ar atitinkama šalis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 4 dalį, siejamą su 14 straipsnio 2 dalimi, yra asmuo, gyvenantis patalpose, kur daroma krata ir poėmis, ar jas naudojantis, arba asmuo, kuris bus apklaustas kaip liudytojas.

---

(1)  OL L 130, 2014, p. 1.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/16

---

2017 m. birželio 2 d.Riigikohus (Estija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Starman Aktsiaselts/Tarbijakaitseamet

(Byla C-332/17)

(2017/C 256/15)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Riigikohus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Starman Aktsiaselts

Atsakovė: Tarbijakaitseamet

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (1) 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad paslaugų teikėjas gali sudaryti galimybę naudotis telefono numeriu, kuriam taikoma didesnė už standartinę kaina, jeigu paslaugos teikėjas tam, kad vartotojai galėtų susisiekti telefonu dėl sudarytos sutarties, be numerio, kuriam taikoma didesnė kaina, aiškiai ir lengvai prieinamu būdu siūlo naudotis ir fiksuotojo ryšio numeriu už standartinę kainą?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta teigiamai: ar Direktyvos 2011/83/ES 21 straipsnis užkerta kelią tam, kad vartotojas, kuris, norėdamas susisiekti dėl sudarytos sutarties, laisva valia naudojasi telefono numeriu už didesnę kainą, nors paslaugos teikėjas aiškiai ir lengvai prieinamu būdu sudarė sąlygas naudotis telefono numeriu už standartinę kainą, būtų įpareigotas už susisiekimą su paslaugos teikėju sumokėti didesnę kainą?

3.	Jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta teigiamai: ar Direktyvos 2011/83 21 straipsnis įpareigoja paslaugos teikėją kartu su trumpuoju telefono numeriu visur taip pat nurodyti fiksuotojo telefono ryšio numerį, kuriam taikoma standartinė kaina, ir informaciją apie kainų skirtumus?

---

(1)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011, p. 64).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/17

---

2017 m. birželio 1 d.Tribunal Judicial da Comarca de Braga (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Caixa Económica Montepio Geral/Carlos Samuel Pimenta Marinho ir kt.

(Byla C-333/17)

(2017/C 256/16)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judicial da Comarca de Braga

Šalys pagrindinėje byloje

Išieškoti prašantis asmuo: Caixa Económica Montepio Geral

Asmenys, iš kurių išieškoma: Carlos Samuel Pimenta Marinho, Maria de Lurdes Coelho Pimenta Marinho, Daniel Pimenta Marinho, Vera da Conceição Pimenta Marinho

Prejudicinis klausimas

Ar Sąjungos teisė tiek, kiek pagal ją Sąjungos piliečiams suteikiama pagrindinė teisė į vartotojų apsaugą, numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje, ir pagrindinė teisė į piliečiams ir įmonėms taikomą vienodą požiūrį, nustatyta tos Chartijos 21 straipsnyje, draudžia taikyti tokią nacionalinės teisės normą (1943 m. balandžio 29 d. Dekreto įstatymo Nr. 32765, kuriuo nustatyta išimtis iš Civilinio kodekso 1143 straipsnyje įtvirtintos bendros sistemos, vienintelis straipsnis), pagal kurią bankų sektoriui taikomas skirtingas požiūris nei kitiems piliečiams ir įmonėms, kiek tai susiję su paskolos sutarties sudarymo forma, nes tuo atveju, kai paskolos sutartis sudaro bankai, jos forma yra paprastesnė?

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/18

---

2017 m. birželio 5 d. Estijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-117/15 Estijos Respublika/Europos Komisija

(Byla C-334/17 P)

(2017/C 256/17)

Proceso kalba: estų

Šalys

Apeliantė: Estijos Respublika, atstovaujama N. Grünberg

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Latvijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo

—	panaikinti 2017 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-117/15, kiek juo 2015 m. kovo 4 d. Estijos Respublikos ieškinys atmestas kaip nepriimtinas,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl 2015 m. kovo 4 d. Estijos ieškinyje pateiktų reikalavimų,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.

Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę konstatavęs, kad sprendimai Pimix  (1), Čekijos Respublika/Komisija  (2) ir Latvijos Respublika/Komisija  (3) negali būti laikomi naujomis ir esminėmis aplinkybėmis, kaip jos suprantamos pagal jurisprudenciją, ir dėl to atmetė 2015 m. kovo 4 d. Estijos Respublikos ieškinį dėl 2014 m. gruodžio 22 d. Komisijos rašte esančio sprendimo (Ares[2014]4324235) panaikinimo.

2.

Antra, Bendrasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimo 13 ir 84 punktuose nurodė klaidingą Reglamento Nr. 60/2004 (4) paskelbimo estų kalba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datą – 2004 m. liepos 4 d., o ne 2005 m. liepos 4 d. Todėl Bendrojo Teismo teiginiai dėl galimybės iš ūkio subjektų rinkti mokestį už iš rinkos nepašalintus perviršinio cukraus kiekius remiantis vien nacionaline teise grindžiami klaidingais faktais.

3.

Trečia, Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti. Visų pirma jis neatsižvelgė į pareigą deklaruoti cukraus perteklių, esantį 2004 m. gegužės 1 d. Todėl Bendrojo Teismo teiginys, jog tai, kad Reglamentas Nr. 60/2004 laiku nepaskelbtas estų kalba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Estijos Respublikai nekliudė remtis vien nacionaline teise ir rinkti iš ūkio subjektų mokestį už iš rinkos nepašalintus perviršinio cukraus kiekius, yra neįtikinamas.

---

(1)  Sprendimas Pimix, C-146/11, EU:C:2012:450.

(2)  Sprendimas Čekijos Respublika/Komisija, T-248/07, EU:T:2012:170.

(3)  Sprendimas Latvijos Respublika/Komisija, T-262/07; EU:T:2012:171.

(4)  2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 60/2004 dėl cukraus sektoriui skirtų pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios turi būti patvirtintos dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimo (OL L 9, 2004, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 42 t., p. 125).

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/19

---

2017 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Deutsche Post/EUIPO – Media Logistik (PostModern))

(Byla T-13/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „PostModern“ - Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas POST ir ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Deutsche Post“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Įrodymai, pirmą kartą pateikti Bendrajame Teisme))

(2017/C 256/18)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche Post AG (Bona, Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokatų K. Hamacher, C. Giersdorf, K. Hamacher, vėliau – advokatų K. Hamacher ir G. Müllejans

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Hanne

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Media Logistik GmbH (Dresdenas, Vokietija), atstovaujama advokato S. Risthaus

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. lapkričio 3 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2063/2013-1), susijusio su protesto procedūra tarp Deutsche Post ir Media Logistik.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Deutsche Post AG bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 107, 2015 3 30.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/19

---

2017 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Industrie Aeronautiche Reggiane/EUIPO – Audi (NSU)

(Byla T-541/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo NSU paraiška - Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas NSU - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys))

(2017/C 256/19)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Industrie Aeronautiche Reggiane Srl (Emilijos Redžas, Italija), atstovaujama advokatės M. Gurrado

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama H. Kunz

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis: Audi AG (Ingolštatas, Vokietija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. liepos 6 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2132/2014-2), susijusio su protesto procedūra tarp Audi ir Industrie Aeronautiche Reggiane.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Industrie Aeronautiche Reggiane Srl bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 381, 2015 11 16.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/20

---

2017 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Flamagas/EUIPO – MatMind (CLIPPER)

(Byla T-580/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Erdvinis Europos Sąjungos prekių ženklas - Žiebtuvėlio forma su šone išsikišusia briauna, kurioje yra žodinis elementas „CLIPPER“ - Reikiama forma techniniam rezultatui pasiekti - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir e punkto ii papunktis - Prekių ženklo aprašo nebuvimas paraiškoje įregistruoti))

(2017/C 256/20)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Flamagas, SA (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokatų I. Valdelomar Serrano, G. Hinarejos Mulliez ir D. Gabarre Armengol

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Hanf

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: MatMind Srl (Roma, Italija), atstovaujama advokatų G. Cipriani ir M. Cavattoni

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. liepos 30 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 924/2013-1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp MatMind ir Flamagas.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Flamagas, SA padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 38, 2016 2 1.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/21

---

2017 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Tillotts Pharma/EUIPO – Ferring (OCTASA)

(Byla T-632/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo OCTASA paraiška - Ankstesni žodiniai Vokietijos ir Beniliukso prekių ženklai PENTASA - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2017/C 256/21)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Tillotts Pharma AG (Reinfeldenas, Šveicarija), atstovaujama advokato M. Douglas

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Ferring BV (Hofdorpas, Nyderlandai), atstovaujama advokato D. Slopek ir solisitorės I. Fowler

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. rugsėjo 7 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2386/2014-4), susijusio su protesto procedūra tarp Ferring ir Tillotts Pharma.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Tillotts Pharma AG bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 27, 2016 1 25.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/21

---

2017 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje City Train/EUIPO (CityTrain)

(Byla T-699/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „CityTrain“ paraiška - Ieškinio pareiškimo terminas - Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Apibūdinamasis pobūdis - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir 2 dalis))

(2017/C 256/22)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: City Train GmbH (Rėgensburgas, Vokietija), atstovaujama advokato C. Adori

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama H. Kunz

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 843/2015-4), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį „CityTrain“ kaip Europos Sąjungos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš City Train GmbH bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 111, 2016 3 29.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/22

---

2017 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje M/S. Indeutsch International/EUIPO – Crafts Americana Group (V formos kreivių tarp lygiagrečių linijų vaizdas)

(Byla T-20/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Vaizdinis Europos Sąjungos prekės ženklas, kuriame vaizduojamos V formos kreivės tarp lygiagrečių linijų - Skiriamasis požymis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Tokio prekių ženklo, koks įregistruotas, nagrinėjimas))

(2017/C 256/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: M/S. Indeutsch International (Noida, Indija), iš pradžių atstovaujama solisitorių D. Stone, D. Meale, A. Dykes ir S. Malynicz, vėliau – D. Stone ir S. Malynicz, galiausiai – D. Stone, S. Malynicz ir solisitorės M. Siddiqui

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Crafts Americana Group, Inc. (Vankuveris, Vašingtonas, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama solisitorių J. Fish ir V. Leitch ir baristerio A. Bryson

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2015 m. lapkričio 5 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1814/2014-1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Crafts Americana Group ir M/S. Indeutsch International.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1814/2014-1).

2.	Priteisti iš EUIPO M/S. Indeutsch International patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Crafts Americana Group, Inc. padengia savo bylinėjimosi išlaidas

---

(1)  OL C 106, 2016 3 21.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/22

---

2017 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Clarke ir kt./EUIPO

(Byla T-89/16 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Laikinieji tarnautojai - Terminuota sutartis, kurioje numatyta sutarties nutraukimo sąlyga, jei tarnautojo pavardė neįrašyta artimiausio bendrojo konkurso rezervo sąraše - Sutarties nutraukimo sąlygos taikymas - Terminuotos sutarties pakeitimas į neterminuotą sutartį - Rūpestingumo pareiga - Teisėti lūkesčiai))

(2017/C 256/24)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantės: Nicole Clarke (Alikantė, Ispanija), Sigrid Dickmanns, (Gran Alacant, Ispanija) ir Elisavet Papathanasiou (Alikantė), atstovaujamos advokato H. Tettenborn

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama A. Lukošiūtės, padedamos advokato B. Wägenbaur

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2015 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Clarke ir kt./EUIPO (F-101/145–F-103/14, EU:F:2015:151) panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Nicole Clarke, Sigrid Dickmanns ir Elisavet Papathanasiou padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 145, 2016 4 25.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/23

---

2017 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje NC/Komisija

(Byla T-151/16) (1)

((Subsidijos - OLAF tyrimas - Pažeidimų konstatavimas - Komisijos sprendimas skirti administracinę sankciją - Draudimas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir finansinių subsidijų iš Sąjungos bendrojo biudžeto neteikimas 18 mėnesių laikotarpiu - Įtraukimas į greito aptikimo ir draudimo dalyvauti sistemos duomenų bazę - Įvairių finansinio reglamento redakcijų taikymas laiko atžvilgiu - Esminiai formos reikalavimai - Švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymas atgaline data))

(2017/C 256/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: NC, iš pradžių atstovaujama baristerių J. Killick, G. Forwood, advokatų C. Van Haute ir A. Bernard, vėliau – J. Killick, G. Forwood, C. Van Haute ir solisitoriaus J. Jeram

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama F. Dintilhac ir M. Clausen, vėliau – F. Dintilhac ir R. Lyal

Dalykas

Pagal SESV 263 straipsnį pateiktas prašymas panaikinti 2016 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo skirta administracinė sankcija uždrausti ieškovei dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir neteikti jai subsidijų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto 18 mėnesių laikotarpiu ir kuriuo ji atitinkamai įtraukta į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1), 108 straipsnio 1 dalyje numatytą greito aptikimo ir draudimo dalyvauti sistemos duomenų bazę.

Rezoliucinė dalis

1.

Panaikinti 2016 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo skirta administracinė sankcija uždrausti NC dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir neteikti jai subsidijų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto 18 mėnesių laikotarpiu ir kuriuo ji atitinkamai įtraukta į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, 108 straipsnio 1 dalyje numatytą greito aptikimo ir draudimo dalyvauti sistemos duomenų bazę.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 279, 2016 8 1.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/24

---

2017 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje GP Joule PV/EUIPO – Green Power Technologies (GPTech)

(Byla T-235/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „GPTech“ paraiška - Ankstesni žodiniai Europos Sąjungos prekių ženklai GP JOULE - Įrodymų dėl įgaliojimo pateikti protestą nepateikimas Protestų skyriui - Įrodymų pateikimas pirmą kartą Apeliacinėje taryboje - Neatsižvelgimas - Apeliacinės tarybos diskrecija - Aplinkybės, dėl kurių negalima atsižvelgti į naujus arba papildomus įrodymus - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis - Reglamento (EB) Nr. 2868/95 17 taisyklės 4 dalis, 19 taisyklės 2 dalis, 20 taisyklės 1 dalis ir 50 taisyklės 1 dalis))

(2017/C 256/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: GP Joule PV GmbH & Co. KG (Roisenkėgas, Vokietija), atstovaujama advokato F. Döring

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama E. Zaera Cuadrado

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Green Power Technologies, SL ((Bollullos de la Mitación, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. vasario 9 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 848/2015-2), susijusio su protesto procedūra tarp GP Joule PV ir Green Power Technologies.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš GP Joule PV GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 279, 2016 8 1.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/24

---

2017 m. birželio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Biogena Naturprodukte/EUIPO (ZUM wohl)

(Byla T-236/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „ZUM wohl“ paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas - Nuoroda į Apeliacinei tarybai raštu pateiktas ir ieškinyje pakartotas pastabas - Įrodymai, pridėti prie prašymo surengti teismo posėdį“))

(2017/C 256/27)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Biogena Naturprodukte GmbH & Co KG (Zalcburgas, Austrija) atstovaujama advokatų I. Schiffer ir G. Hermann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Hanne

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. vasario 23 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1982/2015-1), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį „ZUM wohl“ kaip Europos Sąjungos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Biogena Naturprodukte GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 243, 2016 7 4.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/25

---

2017 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Kneidinger/EUIPO – Topseat International (Klozeto dangtis)

(Byla T-286/16) (1)

((Bendrijos dizainas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Užregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis klozeto dangtį - Ankstesnis Bendrijos dizainas - Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas - Individuali savybė - Reglamento (EB) Nr. 6/2002 6 straipsnis))

(2017/C 256/28)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Ernst Kneidinger (Wilhering, Austrija), atstovaujamas advokato M. Grötschl

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Hanne

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Topseat International (Pleinas, Teksasas, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokatų C. Eckhartt, A. von Mühlendahl ir P. Böhner

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. balandžio 5 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1030/2015-3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Topseat International ir Ernst Kneidinger.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Ernst Kneidinger bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 260, 2016 7 18.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/26

---

2017 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Aldi Einkauf/EUIPO – Fratelli Polli (ANTICO CASALE))

(Byla T-327/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas ANTICO CASALE - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktas - Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b, c ir g punktai bei 52 straipsnio 1 dalies a punktas))

(2017/C 256/29)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Aldi Einkauf GmbH & Co. OHG (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokatų N. Lützenrath, U. Rademacher, C. Fürsen ir N. Bertram

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama M. Rajh

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Fratelli Polli, SpA (Milanas, Italija), atstovaujama advokatų C. Bacchini, M. Mazzitelli ir E. Rondinelli

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. balandžio 13 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1337/2015-2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Aldi Einkauf ir Fratelli Polli.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Aldi Einkauf GmbH & Co. OHG bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 287, 2016 8 8.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/26

---

2017 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Jiménez Gasalla/EUIPO (B2B SOLUTIONS)

(Byla T-685/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo B2B SOLUTIONS paraiška - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Aprašomasis pobūdis - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai - Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis))

(2017/C 256/30)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovas: Carlos Javier Jiménez Gasalla (Madridas, Ispanija), atstovaujamas advokato E. Estella Garbayo

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. liepos 22 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 244/2016-4), susijusio su prašymu įregistruoti žodinį žymenį B2B SOLUTIONS kaip Europos Sąjungos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Carlos Javier Jiménez Gasalla bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 410, 2016 11 7.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/27

---

2017 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Rare Hospitality International/EUIPO (LONGHORN STEAKHOUSE)

(Byla T-856/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo LONGHORN STEAKHOUSE paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai - Vienodas požiūris ir gero administravimo principas))

(2017/C 256/31)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Rare Hospitality International, Inc. (Orlandas, Florida, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato I. Lázaro Betancor

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Bonne

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2149/2015-5) dėl prašymo įregistruoti žodinį žymenį LONGHORN STEAKHOUSE kaip Europos Sąjungos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Rare Hospitality International, Inc. bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 22, 2017 1 23.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/27

---

2017 m. gegužės 31 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje MS/Komisija

(Byla T-17/16) (1)

((Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Komisijos sprendimas nutraukti „susitarimą ir įtraukimą į Team Europe“ - Sutartinė atsakomybė - Arbitražinės sąlygos nebuvimas - Akivaizdus nepriimtinumas))

(2017/C 256/32)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: MS, iš pradžių atstovaujama advokatų L. Levi ir M. Vandenbussche, vėliau – L. Levi

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama I. Martínez del Peral, C. Ehrbar ir A.-C. Simon

Dalykas

SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas priteisti iš Komisijos žalos, patirtos dėl jos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriame ji nusprendė pašalinti ieškovę iš pranešėjų ekspertų tinklo Team Europe, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš MS bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  – OL C 326, 2016 9 5.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/28

---

2017 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Camerin/Parlamentas

(Byla T-647/16) (1)

((Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Delegavimas tarnybos interesais - Išėjimo į pensiją amžius - Prašymas pratęsti delegavimo laikotarpį - Prašymo atmetimas - Aktas, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys - Parengiamasis aktas - Nepriimtinumas))

(2017/C 256/33)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Laure Camerin (Etterbeek, Belgija), atstovaujama advokatės M. Casado García-Hirschfeld

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas S. Alves ir M. Ecker

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2015 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos generalinio sekretoriaus sprendimą atmesti prašymą pratęsti ieškovės delegavimo laikotarpį po 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. birželio 15 d. frakcijos pirmininko sprendimą atmesti jos skundą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Priteisti iš Laure Camerin bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 410, 2016 11 7.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/28

---

2017 m. birželio 8 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Elevolution – Engenharia/Komisija

(Byla T-691/16) (1)

((EPF - Programa, kuria remiama plėtra Mauritanijoje - Vykdant šią programą su Mauritanija sudaryta rangos sutartis - Ginčijamų debeto avizų atšaukimas - Poreikio priimti sprendimą nebuvimas))

(2017/C 256/34)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Elevolution – Engenharia SA (Amadora, Portugalija), atstovaujama advokatų A. Pinto Cardoso ir L. Fuzeta da Ponte

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Aresu ir M. França

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti „sprendimus“, kuriuose pateikiamas 2016 m. liepos 26 d. laiškas ir trys debeto avizos siekiant, kad būtų grąžintos įvairios sumos pagal ieškovės ir Mauritanijos Islamo Respublikos sudarytą rangos sutartį.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Europos Komisija padengia savo ir Elevolution – Engenharia, SA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 441, 2016 11 28.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/29

---

2017 m. gegužės 15 d. pareikštas ieškinys byloje Danpower Baltic/Komisija

(Byla T-295/17)

(2017/C 256/35)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Danpower Baltic UAB (Kaunas, Lietuva), atstovaujama advokatų D. Fouquet, J. Nysten ir J. Voß

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2016)5943 final dėl valstybės pagalbos SA.41539 (2016/N) – Lietuva. Investicinė pagalba didelio efektyvumo kogeneracinei jėgainei Vilniaus mieste, UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė“;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisijos sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes jis pagrįstas nepakankamais, nevisapusiškais, nereikšmingais ir nenuosekliais įrodymais. — Komisijos sprendimas pagrįstas nepakankamais, nevisapusiškais, nereikšmingais ir nenuosekliais įrodymais. Konkrečiai tai susiję su privačiųjų investicijų į kogeneracines jėgaines (KJ) ir kitas šilumines elektrines galimybe, KJ poveikiu aplinkai, dabartiniais Lietuvos atliekų deginimo pajėgumais, esama šildymo rinkos padėtimi Vilniuje ir su tuo, kad „Vilniaus energija“ nesugebėjo tinkamai įvykdyti privataus partnerio atrankos. Atsakovė neatsižvelgė į šią informaciją.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisijos sprendimu pažeistas SESV 107 straipsnis, nes nesilaikoma didelio masto pagalbai privalomų atskiro pranešimo ir vertinimo reikalavimų ir daroma prielaida, kad prisidedama prie bendros svarbos tikslo. — Komisijos sprendimu pažeistas SESV 107 straipsnis, nes nes nesilaikoma didelio masto pagalbai privalomų atskiro pranešimo ir vertinimo reikalavimų ir daroma prielaida, kad prisidedama prie bendros svarbos tikslo. Komisijos sprendime, vadovaujantis 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių 33 dalimi, tinkamai neįvertinta, ar valstybės pagalba padės apsaugoti aplinką. Atsakovė taikė neteisingą vertinimo standartą ir neatsižvelgė į tai, kad galimai sumažintinas išmetamo CO2 kiekis daug mažesnis nei nurodyta sprendime.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisijos sprendimu pažeistas SESV 107 straipsnis, nes dėl jo bus apeita Lietuvos atliekų tvarkymo hierarchija. — Komisijos sprendimu pažeistas SESV 107 straipsnis, nes dėl jo bus apeita Lietuvos atliekų tvarkymo hierarchija. Dėl valstybės pagalbos Lietuvoje ir toliau didės atliekų deginimo įrenginių perteklius, o paskatos didinti atliekų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą mažės. Tai sutrukdys Lietuvai pasiekti Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą 50 proc. perdirbimo tikslą. Europos Komisija pati ragino Lietuvos vyriausybę neskatinti atliekų deginimo įrenginių statybos.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisijos sprendimu pažeidžiamas SESV 107 straipsnis, nes jame konstatuota, kad reikės valstybės įsikišimo valstybės pagalbos forma. — Atsakovė nevertino ir neišnagrinėjo įrodymų dėl to, kad Vilniaus rajono šildymo rinkoje būtų panašiai pagerinta aplinkos apsauga, jeigu dujos būtų pakeistos biomase ir nereikėtų valstybės įsikišimo. Vilniaus šildymo rinkoje nėra nepakankamumo. Šildymo rinka yra konkurencinga rinka su konkurencingomis kainomis, kuriomis tinkamai skatinamos investicijos į CO2 neišskiriančią biomasę ir atliekų deginimo pajėgumus.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisijos sprendimu pažeistas SESV 107 straipsnis, nes juo pagalba pripažinta proporcinga. — Komisijos sprendime tinkamai neįvertintas proporcingumas, nes sutinkama su Lietuvos vyriausybės pateikta informacija jos nepatikrinus, ir jame taikomas neteisingas priešingos padėties scenarijus, pagal kurį lyginami visiškai skirtingi projektai (KJ ir tik šilumai gaminti skirta katilinė, užuot lyginus dvi KJ).

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisijos sprendimu pažeistas SESV 107 straipsnis, nes jame konstatuota, kad valstybės pagalba turėtų skatinamąjį poveikį. — Atsakovė rėmėsi Lietuvos vyriausybės teiginiais, kad priešingu atveju pagalbos gavėjas nebūtų pastatęs Vilniaus KJ, tačiau tai netiesa, nes tokia veikla kaip tik priskirtina prie pagalbos gavėjo įprastos verslo veiklos, t. y. jos nereikėtų dar labiau skatinti.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisijos sprendimu pažeistas SESV 107 straipsnis, nes jame klaidingai įvertintas poveikis konkurencijai Vilniaus šildymo rinkoje. — Atsakovė turėjo informacijos apie konkurenciją Vilniaus šildymo rinkoje, bet, panašu, ją įvertino klaidingai, nes padarė išvadą, kad poveikio nebus. Konkrečiai, buvo nepakankamai įvertinta esamų rinkos dalyvių, tokių, kaip ieškovė, išstūmimo grėsmė, taigi atsakovės išvados yra neteisingos. Dėl nurodytos pagalbos iš rinkos bus išstumti nepriklausomi šilumos gamintojai, eksploatuojantys CO2 neišskiriančios biomasės šilumines elektrines. Be to, dėl valstybės pagalbos Vilniaus KJ iš karto taps dominuojančia rinkos dalyve, nes jai tenkanti rinkos dalis sudarys apie 51 proc.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/30

---

2017 m. gegužės 11 d. pareikštas ieškinys byloje Iordachescu ir kt./Parlamentas ir kt.

(Byla T-298/17)

(2017/C 256/36)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovai: Adrian Iordachescu (Bukareštas, Rumunija), Florina Iordachescu (Bukareštas), Mihaela Iordachescu (Bukareštas), Cristinel Iordachescu (Bukareštas), atstovaujami advokato A. Cuculis

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

—	iš dalies panaikinti Direktyvą 2014/40/ES, 10 straipsnį ir II priedą „Vaizdinių įspėjimų pavyzdžiai“, kiek jie iš esmės susiję su skyriaus „WARNING 5 „Set 1 Image“ piktograma;

—

nepatenkinus šio reikalavimo, iš dalies pakeisti Direktyvą 2014/40/ES, 10 straipsnį ir II priedą, patvirtintus Europos Komisijos dėl ant cigarečių pakelių nepateiktos nuorodos į informacinę nuorodą ar atsakomybę panaikinančią sąlygą dėl vaizdų, kurie pateikiami ant cigarečių pakelių, ir ypač dėl įspėjimo ant kiekvieno Europos Sąjungoje parduoto cigarečių pakelio dėl vaizdų ant cigarečių pakelio ir specialios nuorodos į nurodą, kur būtų galima perskaityti informaciją apie ant šių pakelių pateiktas nuotraukas, kad dingtų įtarimai, nepateikimo;

—

pakeisti asmenų, kurie nurodyti ant šių cigarečių pakelių, sutikimo davimo būdus, kad asmenys, nurodyti ant cigarečių pakelio, duotų sutikimus, jog jų tikri vardai ir asmeniniai sveikatos duomenys būtų paskelbti siekiant išvengti painiavos arba ją sukurti, kiek tai susiję su asmenimis, nurodytais ant šių cigarečių pakelių, nes asmens duomenys ir asmeniniai sveikatos duomenys pateikiami nuorodoje, kuri siunčiama asmenims, norintiems sužinoti asmenų, nurodytų ant cigarečių pakelių, tapatybę ir sveikatos istoriją;

—	įpareigoti institucijas ir Komisiją pateikti tinkamai patvirtintą asmens, kuris nurodytas ant nuotraukų serijoje Nr. 5, 1 serija, nepaslepiant jo asmens duomenų, sutikimo kopiją ir nuotraukas, dėl kurių duotas sutikimas, kad būtų galima atlikti nuotraukų teisinę ekspertizę;

—

įpareigoti atsakovus sumokėti 1 000 000 eurų kaip neturtinės žalos, patirtos dėl kančios, susijusios su šių vaizdų pasirodymu tuoj pat po ieškovų tėvo mirties, ir dėl to, kad buvo slepiama informacija, kuri galėjo paaiškinti asmens, nurodyto ant cigarečių pakelio, padėtį ir kuri galėjo sumažinti šeimos kančios trukmę, atlyginimą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi pagrindu dėl Direktyvos 2014/40/ES poveikio kasdieniniam gyvenimui, atsižvelgiant į nerimą, kuris kyla dėl asmens, nurodyto ant cigarečių pakelių, ir jų velionio tėvo panašumo.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/31

---

2017 m. gegužės 25 d. pareikštas ieškinys byloje European Dynamics Luxembourg and Evropaïki Dynamiki/EIF

(Byla T-320/17)

(2017/C 256/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: European Dynamics Luxembourg SA (Liuksemburgas, Liuksemburgas), Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (Atėnai, Graikija), atstovaujamos advokatų M. Sfyri ir C-N. Dede

Atsakovas: Europos investicijų fondas (EIF)

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti atsakovo sprendimą, apie kurį ieškovėms buvo pranešta 2017 m. kovo 16 d., dėl jų pasiūlymo, pateikto pagal viešojo pirkimo konkursą (Nr. 2016-MIBO_IPA_PPI-002), kuriuo joms buvo pranešta, kad jų pasiūlymas nebuvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu;

—	nurodyti atsakovui sumokėti ieškovėms 100 000 eurų baudinius nuostolius; ir

—	nurodyti atsakovui padengti ieškovių bylinėjimosi išlaidas ir bet kokio pobūdžio kitas per šį procesą jų patirtas išlaidas, net jeigu ieškinys būtų atmestas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi vienu pagrindu, susijusiu su tuo, kad atsakovas pažeidė Sąjungos teisę viešųjų pirkimų srityje, skaidrumo principą ir direktyvų dėl viešųjų pirkimų nuostatas bei EIF praktines gaires, nes ieškovėms nepateikė duomenų apie konkursą laimėjusiam pasiūlymui skirtus balus pagal kiekvieną skyrimo kriterijų ir išsamios jų pasiūlymo stipriųjų ir silpnųjų punktų, lyginant su konkursą laimėjusiu pasiūlymu, analizės. Ieškovės tvirtina, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nes nepaisė ieškovių teisės į veiksmingą teisinę gynybą dėl ginčijamo sprendimo.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/32

---

2017 m. gegužės 30 d. pareikštas ieškinys byloje Air France-KLM/Komisija

(Byla T-337/17)

(2017/C 256/38)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Air France-KLM (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų A. Wachsmann ir S. Thibault-Liger

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pirma, remiantis SESV 263 straipsniu, panaikinti visą 2017 m. kovo 17 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2017) 1742 galutinis byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį, EEE susitarimo 53 straipsnį ir Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį (Byla COMP/39258 – Krovinių vežimas oro transportu), kiek jis susijęs su Air France, ir motyvus, kuriais grindžiama jo rezoliucinė dalis, kaip nurodyta pirmajame ieškinio pagrinde;

—

Papildomai, jei Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs pirmąjį ieškinio pagrindą, nuspręstų nepanaikinti viso Sprendimo Nr. (2017) 1742 galutinis: — panaikinti Sprendimo Nr. C(2017) 1742 galutinis 1 straipsnio 1 pastraipą, 1 straipsnio b punktą, 2 straipsnio b punktą, 3 straipsnio b punktą ir 4 straipsnio b punktą, kiek juose nustatytas vienas ir tęstinis pažeidimas, kuriuo kaltinama Air France-KLM, buvo grindžiamas Lufthansa įrodymais, kuriuos ji Komisijai pateikė prašydama neskirti baudos pagal 2002 m. Komisijos Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose, bei tą pagrindžiančius motyvus, šio sprendimo 3 straipsnio b ir d punktus, kiek juose nuspręsta Air France-KLM skirti dvi baudas, kurių bendra suma yra 307 360 000 eurų, ir 4 straipsnį, ir todėl, kaip nurodyta antrajame ieškinio pagrinde, šias baudas sumažinti remiantis SESV 261 straipsniu; — panaikinti Sprendimo Nr. C(2017) 1742 galutinis 1 straipsnio 1 pastraipą, 1 straipsnio b punktą, 2 straipsnio b punktą, 3 straipsnio b punktą ir 4 straipsnio b punktą, kiek į vieno ir tęstinio pažeidimo, kuriuo kaltinama Air France-KLM, apibrėžimą nebuvo įtrauktos oro transporto bendrovės, kurios, kaip nurodyta sprendimo motyvuose, dalyvavo įgyvendinant su šiuo pažeidimu susijusius veiksmus, bei tą pagrindžiančius motyvus, šio sprendimo 3 straipsnio b ir d punktus, kiek juose nuspręsta Air France-KLM skirti dvi baudas, kurių bendra suma yra 307 360 000 eurų, ir 4 straipsnį, ir todėl, kaip nurodyta trečiajame ieškinio pagrinde, šias baudas sumažinti remiantis SESV 261 straipsniu; — panaikinti Sprendimo C(2017) 1742 galutinis 1 straipsnio 1 pastraipą, 2 straipsnio b punktą ir 3 straipsnio b punktą, kiek juose nustatyta, kad į vieną ir tęstinį pažeidimą, kuriuo kaltinama Air France-KLM, reikia įtraukti krovinių vežimą oro transportu EEE (į EEE ateinančios pajamos), bei tą pagrindžiančius motyvus, šio sprendimo 3 straipsnio b ir d punktus, kiek juose nuspręsta Air France-KLM skirti dvi baudas, kurių bendra suma yra 307 360 000 eurų, ir sprendimo 4 straipsnį, ir todėl, kaip nurodyta ketvirtajame ieškinio pagrinde, šias baudas sumažinti remiantis SESV 261 straipsniu;

—

nepatenkinus ir šio reikalavimo, jei Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs antrąjį, trečiąjį arba ketvirtąjį ieškinio pagrindus, nuspręstų nepanaikinti Sprendimo Nr. C(2017) 1742 galutinis: — panaikinti Sprendimo Nr. C(2017) 1742 galutinis 1 straipsnio pirmą pastraipą, 1 straipsnio b punktą, 2 straipsnio b punktą, 3 straipsnio b punktą ir 4 straipsnio b punktą, kiek juose nustatyta, kad atsisakymas teikti užsakymus ekspeditoriams laikytinas atskira vieno ir tęstinio pažeidimo, kuriuo kaltinama Air France-KLM, dalimi, bei tą pagrindžiančius motyvus, šio sprendimo 3 straipsnio b ir d punktus, kiek juose nuspręsta Air France-KLM skirti dvi baudas, kurių bendra suma yra 307 360 000 eurų, ir 4 straipsnį, ir todėl, kaip nurodyta penktajame ieškinio pagrinde, šias baudas sumažinti remiantis SESV 261 straipsniu;

—

pagaliau, nepatenkinus nė vieno iš anksčiau nurodytų reikalavimų, jei Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs penktąjį ieškinio pagrindą, nuspręstų nepanaikinti Sprendimo Nr. C(2017) 1742 galutinis: — panaikinti Sprendimo Nr. C(2017) 1742 galutinis 3 straipsnio b ir d punktus, kiek juose nuspręsta Air France-KLM skirti dvi baudas, kurių bendra suma yra 307 360 000 eurų, nes apskaičiuojant šias baudas buvo įtraukti tarifai ir sumos, sudarančios 50 % į EEE ateinančių bendrovės Air France ir KLM pajamų (į EEE ateinančios pajamos; šeštasis ieškinio pagrindas), pervertintas pažeidimo, kuriuo kaltinama Air France-KLM, sunkumas (septintasis ieškinio pagrindas), klaidingai nustatyta pažeidimo trukmė bendrovei Air France (aštuntasis ieškinio pagrindas) ir pagal reguliavimo schemas nepakankamai sumažinta bauda (devintasis ieškinio pagrindas), ir tą pagrindžiančius motyvus, ir todėl, remiantis SESV 261 straipsniu, sumažinti šias baudas tinkama suma;

—	Bet kuriuo atveju priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi devyniais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su klaidingu atsakomybės už Air France ir KLM veiksmus priskyrimu Air France-KLM. Šį pagrindą sudaro dvi dalys: — pirmoji dalis grindžiama klaidingu atsakomybės už Air France veiksmus priskyrimu Air France-KLM nuo 2004 m. rugsėjo 15 d., o už KLM veiksmus – nuo 2004 m. gegužės 5 d.; — antroji dalis grindžiama klaidingu atsakomybės už Air France veiksmus priskyrimu Air France-KLM nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2004 m. rugsėjo 15 d.;

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs 2002 m. pranešimo apie atleidimą ir vienodo požiūrio, teisėtų lūkesčių bei nediskriminavimo principų tarp Air France-KLM ir Lufthansa pažeidimu, nes tai turėjo įtakos dokumentų, kuriuos Lufthansa pateikė savo prašyme atleisti nuo baudų, priimtinumui;

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti, vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir apsaugos nuo savavališko Komisijos įsikišimo principų pažeidimu, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytos oro transporto bendrovės, kurios dalyvavo įgyvendinant veiksmus. Šį pagrindą sudaro dvi dalys: — pirmoji dalis grindžiama argumentu, kad tai, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytos oro transporto bendrovės, kurios dalyvavo įgyvendinant veiksmus, nėra pakankamai motyvuota; — antroji dalis grindžiama argumentu, kad dėl to, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytos oro transporto bendrovės, dalyvavusios įgyvendinant veiksmus, pažeidžiami vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir apsaugos nuo savavališko Komisijos įsikišimo principai;

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su į EEE ateinančių pajamų įtraukimu į vieną ir tęstinį pažeidimą, nes tai pažeidžia taisykles dėl Komisijos teritorinės kompetencijos. Šį pagrindą sudaro dvi dalys: — pirmoji dalis grindžiama tuo, kad veiksmai, susiję su į EEE ateinančiomis pajamomis, nebuvo įgyvendinti EEE; — antroji dalis: Komisija neįrodė veiksmų, susijusių su į EEE ateinančiomis pajamomis, turimos įtakos EEE;

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su motyvų prieštaringumu ir akivaizdžia vertinimo klaida, kurie turėjo įtakos konstatuojant, kad atsisakymas teikti užsakymus ekspeditoriams laikytinas atskira vieno ir tęstinio pažeidimo dalimi. Šį pagrindą sudaro dvi dalys: — pirmoji dalis, pagal kurią šis konstatavimas grindžiamas prieštaringais motyvais; — antroji dalis, pagal kurią šiame konstatavime padaryta akivaizdi vertinimo klaida;

6.

Šeštąjį ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad Air France-KLM skirta bauda buvo apskaičiuota remiantis klaidingais pardavimo duomenimis, sudaro dvi dalys: — pirmoji dalis grindžiama tuo, kad tarifai į pardavimo duomenis buvo įtraukti remiantis prieštaringais motyvais, keliomis teisės klaidomis ir viena akivaizdžia vertinimo klaida; — antroji dalis grindžiama tuo, kad sumos, sudarančios 50 % į EEE ateinančių pajamų, į pardavimo duomenis buvo įtrauktos pažeidžiant 2006 m. baudų apskaičiavimo gaires ir non bis in idem principą;

7.

Septintąjį ieškinio pagrindą, susijusį su klaidingu pažeidimo sunkumo vertinimu, sudaro dvi dalys: — pirmoji dalis grindžiama argumentu, kad veiksmų sunkumas buvo pervertintas remiantis keliomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir pažeidžiant bausmių proporcingumo ir vienodo požiūrio principus; — antroji dalis grindžiama argumentu, kad veiksmų sunkumas buvo pervertintas dėl to, jog pažeidžiant taisykles dėl Komisijos teritorinės kompetencijos į pažeidimo apibrėžimą buvo įtraukti kontaktai, siejami su už EEE ribų įgyvendintais veiksmais;

8.	Aštuntasis ieškinio pagrindas susijęs su klaidingu pažeidimo trukmės bendrovei Air France nustatymu, į kurį buvo atsižvelgta apskaičiuojant Air France-KLM paskirtą baudą;

9.	Devintasis ieškinio pagrindas susijęs su motyvų nepateikimu ir nepakankamu 15 % sumažinimu, kurį Komisija skyrė remdamasi reguliavimo schemomis.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/34

---

2017 m. birželio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Qualcomm ir Qualcomm Europe/Komisija

(Byla T-371/17)

(2017/C 256/39)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Qualcomm, Inc. (San Diegas, Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos), Qualcomm Europe, Inc. (San Diegas), atstovaujamos advokatų M. Pinto de Lemos Fermiano Rato ir M. Davilla

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2017 m. kovo 31 d. Europos Komisijos sprendimą C(2017) 2258 final, susijusį su procedūra pagal Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 1 dalies d punktą, byloje AT.39711 – Qualcomm (agresyvi kainodara) ir

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi šešiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeistas būtinumo principas — Ieškovės teigia, kad ginčijamu sprendimu viršijama siaura Komisijos tyrimo apimtis, apibrėžta prieštaravimo pareiškime, per žodinį posėdį, susitikimą dėl esamos padėties ir ankstesniuose prašymuose pateikti informacijos, tiek dėl įtariamo piktnaudžiavimo trukmės, tiek dėl galimos žalos teorijų, kuriomis remiasi Komisija. — Jos taip pat teigia, kad plataus pobūdžio klausimų, išdėstytų ginčijamame sprendime, negalima apibūdinti kaip papildomų klausimų, kuriais tik prašoma paaiškinti atsakyme į prieštaravimo pareiškimą ir per žodinį posėdį jų išdėstytus argumentus – tai visiškai nauji, nepagrįsti prašymai. — Be to, ieškovių teigimu, ginčijamu sprendimu siekiama gauti papildomos informacijos, susijusios su jų atsakymais į prašymus pateikti informacijos, kai kuriais atvejais pateiktus daugiau nei prieš penkerius metus, dėl įvykių, įvykusių prieš dešimt ar daugiau metų. Ieškovių tvirtinimu, jeigu dabar prašomos papildomos informacijos Komisijai iš tiesų reikia savo tyrimui vykdyti, jos būtų pagrįstai tikėjęsi, kad šios informacijos ir paaiškinimų Komisija būtų paprašiusi bent jau prieš priimdama prieštaravimo pareiškimą 2015 m. gruodžio mėn., o ne 2017 m. pradžioje. — Be to, ieškovių teigimu, ginčijamu sprendimu reikalaujama, kad jos atliktų daug darbo Komisijos vardu, įskaitant duomenų apdorojimą, siekiant pateikti juos tam tikru formatu. — Galiausiai ieškovės teigia, kad Komisija negali, grasindama baudomis, nustatyti pareigos, kuri, atrodo, skirta leisti ieškovėms pagrįsti atsakyme į prieštaravimo pareiškimą jų išdėstytus argumentus.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeistas proporcingumo principas — Ieškovės teigia, kad ginčijamu sprendimu iš jų nepagrįstai siekiama gauti informacijos, ji yra didelės apimties ir labai sudėtinga ją surinkti ar parengti. Ieškovių nuomone, ginčijamu sprendimu reikalaujama, kad jos surinktų didelį kiekį informacijos, kurios, vykdydamos įprastą veiklą, jos sistemiškai nerenka ir nesaugo, ir įpareigojama atlikti daug darbo Komisijos vardu. — Toliau ieškovės teigia, kad ginčijamame sprendime numatyti periodiniai nuobaudų mokėjimai, jeigu ieškovės nepateiktų tokios informacijos per nustatytus terminus, yra nepagrįsti, o nustatyti terminai neprotingi.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijamas sprendimas tinkamai nemotyvuotas Ieškovės teigia, kad daugeliu atvejų ginčijamame sprendime pateikti neįtikinami, neaiškūs, migloti ir netinkami motyvai, kurie nepagrindžia Komisijos prašymų pateikti pernelyg daug ir nebūtinos informacijos. Kitais atvejais ginčijamame sprendime, ieškovių nuomone, apskritai nenurodyti motyvai. Taigi ieškovės teigia, kad negali suprasti motyvų, kodėl Komisijai reikia prašomos informacijos tyrimui vykdyti.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijamame sprendime siekiama netinkamai perkelti įrodinėjimo naštą Ieškovės teigia, kad ginčijamu sprendimu siekiama perkelti įrodinėjimo naštą ir taip perduoti ieškovėms bylos medžiagos prieš jas rengimą. Konkrečiai ginčijamame sprendime reikalaujama, kad ieškovės Komisijos vardu patikrintų savo apskaitos duomenų įrašus, nors šiuos duomenis kruopščiai auditavo išorės tikrintojai. Panašiai, ieškovių teigimu, ginčijamu sprendimu reikalaujama, kad ieškovės įrodytų, jog savo veiklą vykdė laikydamosi teisės.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeista teisė neduoti parodymų prieš save — Ieškovės teigia, kad ginčijamu sprendimu reikalaujama, kad jos pateiktų „informaciją“, kuri negali būti teisėtai laikoma sudaryta iš faktų ar dokumentų – tai apskaičiavimai, detalės ir kodai, hipotetinės kainos bei prieš kelerius metus padarytų prielaidų analizė ir aiškinimas. — Ieškovės toliau teigia, kad ginčijamu sprendimu reikalaujama, jog jos įrodytų, kad aktyviai ėmėsi priemonių laikytis ES konkurencijos taisyklių.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeistas gero administravimo principas Ieškovių teigimu, ginčijamo sprendimo priėmimo laikas, turinys ir kontekstas kelia didelį susirūpinimą dėl netinkamo administravimo, persekiojimo pagrindo ir priekabiavimo; jos teigia, kad Komisija piktnaudžiauja savo plačiais tyrimo įgaliojimais, bandydama nuslėpti tai, jog po septynerių tyrimo metų ji nenustatė įtariamo pažeidimo.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/36

---

2017 m. birželio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Louis Vuitton Malletier/EUIPO – Bee Fee Group (LV POWER ENERGY DRINK)

(Byla T-372/17)

(2017/C 256/40)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Louis Vuitton Malletier (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Roncaglia, G. Lazzeretti, F. Rossi ir N. Parrotta

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Bee Fee Group LTD (Nikosija, Kipras)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: juodos, raudonos ir baltos spalvų vaizdinis Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai LV POWER ENERGY DRINK – Sąjungos prekių ženklas Nr. 12 898 219

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. kovo 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 906/2016-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir todėl panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją,

—	priteisti iš EUIPO šiame procese patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas,

—	priteisti iš prekių ženklo savininko šiame procese ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio ir teisinio saugumo principo pažeidimas.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/37

---

2017 m. birželio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Louis Vuitton Malletier/EUIPO – Fulia Trading (LV BET ZAKŁADY BUKMACHERSKIE)

(Byla T-373/17)

(2017/C 256/41)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Louis Vuitton Malletier (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Roncaglia, G. Lazzeretti, F. Rossi ir N. Parrotta

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Fulia Trading Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis ES prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „LV BET ZAKŁADY BUKMACHERSKIE“ – Registracijos paraiška Nr. 13 514 534

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. kovo 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1567/2016-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir atsisakyti užregistruoti ginčijamą prekių ženklą;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas per šį procesą;

—	priteisti iš Fulia bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas per šį procesą.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas;

—	Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio ir teisinio tikrumo principo pažeidimas.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/37

---

2017 m. birželio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Cuervo y Sobrinos1882/EUIPO – A. Salgado Nespereira (Cuervo y Sobrinos LA HABANA 1882)

(Byla T-374/17)

(2017/C 256/42)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Cuervo y Sobrinos1882, SL (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų S. Ferrandis González ir V. Balaguer Fuentes

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: A. Salgado Nespereira, SA (Ourensė, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „Cuervo y Sobrinos LA HABANA 1882“ – Sąjungos prekių ženklas Nr. 10 931 087

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. kovo 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1141/2016-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

Iš dalies panaikinti 2017 m. kovo 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1141/2016-4 ta apimtimi, kuria juo patvirtintas 2016 m. balandžio 29 d. EUIPO Anuliavimo skyriaus sprendimas byloje dėl registracijos pripažinimo negaliojančia Nr. 10 786 C, kiek juo Europos Sąjungos prekių ženklo „Cuervo y Sobrinos LA HABANA 1882“ Nr. 10931087 registracija 14 ir 16 klasių prekėms pripažinta negaliojančia.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per procedūrą žemesnėse instancijose, t. y. EUIPO Anuliavimo skyriuje ir Ketvirtojoje apeliacinėje taryboje, dėl kurių sprendimų pareikštas šis ieškinys.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/38

---

2017 m. birželio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Fenyves/EUIPO (Blue)

(Byla T-375/17)

(2017/C 256/43)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Klaudia Patricia Fenyves (Hevesvezekény, Vengrija), atstovaujama advokatės I. Monteiro Alves

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas BLUE – Registracijos paraiška Nr. 15 287 907

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. kovo 27 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1974/2016-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	grąžinti prekių ženklo paraišką EUIPO nagrinėti iš naujo,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/39

---

2017 m. birželio 8 d. pareikštas ieškinys byloje La Zaragozana/EUIPO – Heineken Italia (CERVISIA)

(Byla T-378/17)

(2017/C 256/44)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: La Zaragozana, SA (Saragosa, Ispanija), atstovaujama advokatės L. Broschat García

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Heineken Italia SpA (Pollein, Italija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Pareiškėja: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas CERVISIA – Registracijos paraiška Nr. 13 395 397.

Procedūra EUIPO: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. kovo 13 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1241/2016-5.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/39

---

2017 m. birželio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Tengelmann Warenhandelsgesellschaft/EUIPO – C & C IP (T)

(Byla T-379/17)

(2017/C 256/45)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Tengelmann Warenhandelsgesellschaft KG (Miulheimas prie Rūro, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Prange ir S. Köber

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: C & C IP Sàrl (Liuksemburgas, Liuksemburgas)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „T“ – Registracijos paraiška Nr. 011 623 097

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. kovo 23 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 415/2015-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2017 m. kovo 23 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 415/2015-5, susijusį su protesto procedūra Nr. B 002 256 702 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiškos Nr. 011 623 097, kurį ieškovė gavo 2017 m. balandžio 12 d., ir pakeisti jį taip, kad protestas būtų visiškai atmestas,

—	priteisti iš EUIPO ir, prireikus, iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias per apeliacinę procedūrą.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/40

---

2017 m. birželio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Lackmann Fleisch- und Feinkostfabrik/EUIPO (Лидер)

(Byla T-386/17)

(2017/C 256/46)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Lackmann Fleisch- und Feinkostfabrik GmbH (Biūlis, Vokietija), atstovaujama advokato A. Lingenfelser

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „Лидер“ – Registracijos paraiška Nr. 15 466 791

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. balandžio 28 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2066/2016-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/40

---

2017 m. birželio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Triggerball/EUIPO (į kamuolį panašaus daikto su kraštais forma)

(Byla T-387/17)

(2017/C 256/47)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Triggerball GmbH (Baiern-Piusheim, Vokietija), atstovaujama advokato H. Emrich

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: erdvinis Sąjungos prekių ženklas (į kamuolį panašaus daikto su kraštais forma) – Registracijos paraiška Nr. 15 528 615.

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. balandžio 20 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 376/2017-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/41

---

2017 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Sandvik Intellectual Property/EUIPO – Adveo Group International (ADVEON)

(Byla T-115/16) (1)

(2017/C 256/48)

Proceso kalba: anglų

Penktosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 211, 2016 6 13.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/41

---

2017 m. birželio 14 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Heineken Romania/EUIPO – Lénárd (Csíki Sör)

(Byla T-83/17) (1)

(2017/C 256/49)

Proceso kalba: anglų

Šeštosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 121, 2017 4 18.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/41

---

2017 m. birželio 8 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Post Telecom/EIB

(Byla T-158/17) (1)

(2017/C 256/50)

Proceso kalba: prancūzų

Devintosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 144, 2017 5 8.

---

7.8.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/42

---

2017 m. birželio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Eco-Bat Technologies ir kt./Komisija

(Byla T-232/17)

(2017/C 256/51)

Proceso kalba: anglų

Aštuntosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---