16.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/1

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 aiškinamosios gairės. ES oro vežėjų nuosavybės ir kontrolės taisyklės

(2017/C 191/01)

Turinys

Įvadas

Procedūriniai aspektai

Prievolė įrodyti

Pilietybė

Nuosavybė

5.1.

Bendrieji principai

5.2.

Biržoje kotiruojamų įmonių nuosavybės klausimai ir institucinės investicijos

Faktiška kontrolė

6.1.

Bendrieji principai

6.2.

Vertinimo kriterijai

6.2.1.

Įmonės valdymas

6.2.2.

Akcininkų teisės

6.2.3.

Finansiniai įmonės ir trečiųjų šalių akcininkų ryšiai

6.2.4.

Prekybinis bendradarbiavimas

Stebėsena ir galimos priemonės

1. ĮVADAS

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (1) (toliau – reglamentas) yra pagrindinis aviacijos vidaus rinkos organizavimą reglamentuojantis teisės aktas (2). Šiame reglamente nustatoma licencijų išdavimo Bendrijos oro vežėjams tvarka, Bendrijos oro vežėjų teisė teikti Bendrijos vidaus oro susisiekimo paslaugas ir Bendrijos vidaus oro susisiekimo paslaugų kainų nustatymo tvarka.

Reglamente apibrėžiama Bendrijos oro vežėjo (toliau – ES vežėjas) sąvoka: juo laikomas oro vežėjas, turintis galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti, kompetentingos licencijas išduodančios institucijos išduotą pagal II skyrių (reglamento 2 straipsnio 11 dalis). ES oro vežėjas turi teisę be papildomo leidimo teikti ES vidaus oro susisiekimo paslaugas (reglamento 15 straipsnio 1 dalis), visų pirma keleivių, krovinių ir pašto vežimo paslaugas.

Reglamente nustatytos sąlygos, kuriomis galima gauti ES vežėjo licenciją oro susisiekimui vykdyti, taip pat reikalavimas dėl pilietybės. Reglamento 4 straipsnyje nustatyta: Kompetentinga licencijas išduodanti valstybės narės institucija įmonei išduoda licenciją oro susisiekimui vykdyti, jei: <…> f) valstybėms narėms ir (arba) jų subjektams priklauso daugiau nei 50 % įmonės ir valstybės narės ir (arba) jų subjektai faktiškai kontroliuoja tą įmonę tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną arba daugiau tarpinių įmonių, išskyrus susitarime su trečiąja šalimi, kurio susitariančioji šalis yra Bendrija, numatytus atvejus.

Šie du reikalavimai – tai, kad valstybėms narėms arba jų piliečiams turi priklausyti daugiau kaip 50 % įmonės, ir tai, kad jie tą įmonę turi faktiškai kontroliuoti, – yra atskiri ir kumuliaciniai, t. y. jų abiejų turi būti laikomasi visais atvejais.

Trečiosios šalys ir jų piliečiai negali nuosavybės teise valdyti didžiosios ES vežėjo kapitalo dalies arba faktiškai to vežėjo kontroliuoti, išskyrus atvejus, kai ES su tam tikra trečiąja šalimi susitarė kitaip, t. y. sušvelnino reikalavimus dėl nuosavybės ir kontrolės (dažniausiai toks reikalavimų sušvelninimas yra dvišalis). Jeigu valstybė narė ir (arba) valstybių narių piliečiai nebevaldo vežėjo nuosavybės teise (t. y. jiems nebepriklauso daugiau kaip 50 % to vežėjo kapitalo) arba faktiškai jo nebekontroliuoja, vežėjas netenka teisės turėti licenciją ir todėl nebegali naudotis ES aviacijos rinkos liberalizavimo teikiama nauda.

Atsakomybė už vertinimą, ar laikomasi nuostatų dėl nuosavybės ir kontrolės, pirmiausia tenka kompetentingai licencijas išduodančiai institucijai, t. y. valstybės narės institucijai, turinčiai teisę pagal reglamento II skyrių išduoti licenciją oro susisiekimui vykdyti, atsisakyti ją išduoti, atšaukti licenciją oro susisiekimui vykdyti arba sustabdyti jos galiojimą (reglamento 2 straipsnio 2 dalis). Tačiau Komisija taip pat turi galimybę savarankiškai atlikti vertinimą, remdamasi gauta informacija. Ji gali nuspręsti prašyti kompetentingos licencijas išduodančios institucijos imtis atitinkamų priemonių padėčiai ištaisyti, sustabdyti licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimą arba ją atšaukti (reglamento 15 straipsnio 3 dalis).

Tai, kad reikalavimai dėl nuosavybės ir kontrolės, kuriuos reikia įvykdyti norint gauti licenciją oro susisiekimui vykdyti, yra grindžiami pilietybės kriterijais, yra įprastas dalykas tarptautinės aviacijos sektoriuje: tokį reikalavimą galima rasti ir ES nepriklausančių valstybių teisės aktuose. Be to, tokie reikalavimai taip pat paprastai įtraukiami į dvišalius susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų kaip būtina skrydžių teisių suteikimo sąlyga. Tais reikalavimais šiandien pirmiausia siekiama užtikrinti, kad skrydžių teisėmis, kuriomis keičiamasi pagal tokius susitarimus, būtų veiksmingai naudojamasi susitarime dalyvaujančių šalių naudai ir kad jomis nesinaudotų (tiesiogiai arba per patronuojamąsias įmones) susitarimo nepasirašiusių šalių įmonės (3). Be to, tais reikalavimais užtikrinama, kad ne visos tokių įmonių paslaugos būtų teikiamos valstybėje ar valstybių grupėje per toje valstybėje ar valstybių grupėje įsisteigusias patronuojamąsias įmones.

2015 m. gruodžio 7 d. Komisija priėmė Europos aviacijos strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad ES aviacijos sektorius išliktų konkurencingas ir pasinaudotų sparčiai kintančios ir besivystančios pasaulio ekonomikos ir aviacijos rinkos teikiamomis galimybėmis (4).

Aviacijos strategijoje nurodyta, kad investuotojams ir oro vežėjams reikia suteikti daugiau aiškumo dėl reglamento nuostatos, kurioje nustatyti reikalavimai dėl nuosavybės ir kontrolės, taikymo. Atsižvelgdama į ne kartą valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių išsakytus pageidavimus, Komisija nusprendė priimti aiškinamąsias tos nuostatos taikymo gaires.

10.

Siekdama nustatyti, ar laikomasi reglamento 4 straipsnio f punkto reikalavimų, Komisija per pastaruosius metus nagrinėjo kelis atvejus, kuriais trečiosios šalies (t. y. ne ES šalies) investuotojas įsigijo didelę ES vežėjo akcijų paketo dalį.

11.

Komisija yra priėmusi tik vieną oficialų sprendimą dėl atitikties su nuosavybe ir kontrole susijusioms nuostatoms – jis priimtas po to, kai įmonė Swiss Air investavo į įmonę Sabena (toliau – Sprendimas Swissair/Sabena (5)). Šis sprendimas priimtas remiantis 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo (toliau – Reglamentas Nr. 2407/92 (6)), tas reglamentas vėliau pakeistas šiose gairėse aptariamu reglamentu. Komisija nustatė, kad pagal Belgijos valstybės ir įmonės Swissair susitarimą įmonė Sabena atitiko Reglamente Nr. 2407/92 nustatytus reikalavimus dėl nuosavybės ir kontrolės. Komisija laikėsi pozicijos, kad nuosavybės ir faktiškos kontrolės kriterijai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į bendrą Reglamento Nr. 2407/92 kontekstą. Kiekvienas atskiras atvejis pirmiausia turi būti vertinamas atsižvelgiant į siekį apsaugoti Sąjungos oro susisiekimo sektoriaus įmonių interesus, o tai visų pirma reiškia, kad trečiųjų šalių bendrovėms neturi būti leidžiama vienašališkai naudotis visais liberalizuotos Sąjungos vidaus oro transporto rinkos teikiamais pranašumais. Kitaip tariant, šios bendrovės, įgydamos ES vežėjo akcijų, vidaus rinkos teikiamais pranašumais gali naudotis, tačiau tik nepažeisdamos reglamente nustatytų nuosavybės ir kontrolės apribojimų.

12.

Be to, Komisija pažymėjo, kad vertinant didelių trečiosios šalies oro vežėjo investicijų į Bendrijos vežėją pasekmes taip pat turėtų būti atsižvelgiama į platesnį investicijų kontekstą ir visų pirma į Bendrijos oro susisiekimo srities santykius su ta trečiąja šalimi (7). Minėtu konkrečiu atveju platesnis kontekstas buvo susijęs su tuo metu vykusiomis Bendrijos ir Šveicarijos derybomis, kuriomis buvo siekiama dvišaliu pagrindu panaikinti taikomus nuosavybės ir kontrolės apribojimus. Atsižvelgdama į šį platesnį kontekstą Komisija laikėsi pozicijos, kad Belgijos valstybės ir įmonės Swissair susitarimai „atrodo esantys iš esmės laikino pobūdžio“ (8).

13.

Šių gairių tikslas – pateikti patirtimi, kurią Komisija sukaupė per pastaruosius metus vertindama įvairius atvejus, grindžiamų rekomendacijų, kuriomis vadovaujantis būtų vertinama, ar licencijos oro susisiekimui vykdyti prašanti arba tokią licenciją jau turinti įmonė laikosi reglamento nuostatos dėl nuosavybės ir kontrolės. Gairėse taip pat atsižvelgiama į analizę, atliktą prieš priimant Sprendimą Swissair/Sabena, ir nacionaliniu lygmeniu sukauptą geriausią kompetentingų licencijas išduodančių institucijų patirtį. Šiose gairėse aiškinama, kaip Komisija supranta su šių gairių dalyku susijusias reglamento nuostatas ir kaip, jos nuomone, tas nuostatas reikėtų taikyti. Jomis nesiekiama sukurti naujų teisinių prievolių, be to, jos nedaro poveikio ES Teisingumo Teismo kompetencijai teikti privalomą teisės nuostatų išaiškinimą.

2. PROCEDŪRINIAI ASPEKTAI

14.

Į Reglamento II skyrių įtrauktos nuostatos dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti. Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta: Kompetentinga licencijas išduodanti institucija neišduoda licencijų oro susisiekimui vykdyti ir nepalieka jų galioti, jei nesilaikoma bet kurio šiame skyriuje nustatyto reikalavimo. Reikalavimas, kad įmonė priklausytų valstybėms narėms arba jų piliečiams ir kad jie tą įmonę faktiškai kontroliuotų, yra vienas iš reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti norint gauti licenciją ir pratęsti jos galiojimą. Atsakomybė už vertinimą, ar laikomasi šio reikalavimo (abiejų jo elementų), visų pirma tenka kompetentingai licencijas išduodančiai institucijai, kuri oro vežėjui išduoda licenciją oro susisiekimui vykdyti.

15.

Reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta: Kompetentinga licencijas išduodanti institucija atidžiai stebi, ar laikomasi šio skyriaus reikalavimų. Reglamento 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta: Bendrijos oro vežėjų, kuriems licenciją oro susisiekimui vykdyti išdavė kompetentinga licencijas išduodanti institucija, atžvilgiu ši institucija nusprendžia, ar licencija oro susisiekimui vykdyti turi būti pateikta patikrinti dar kartą, jei pasikeičia vienas ar daugiau elementų, turinčių įtakos teisinei Bendrijos oro vežėjo padėčiai, visų pirma, jei įvyksta įmonių susijungimas ar perėmimas. Pagal 8 straipsnio 5 dalį apie šiuos pokyčius kompetentingai licencijas išduodančiai institucijai ES oro vežėjai turi pranešti iš anksto.

16.

Gali pasitaikyti atvejų, kai kompetentingai licencijas išduodančiai institucijai prašymas išduoti licenciją (arba patikrinti turimą licenciją) pateikiamas šiomis aplinkybėmis: kita įmonė, priklausanti tai pačiai grupei kaip ir prašymą pateikusi įmonė, jau turi kitos kompetentingos licencijas išduodančios institucijos išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti. Tokį atvejį nagrinėjanti institucija turėtų deramai atsižvelgti į tos kitos institucijos atliktą vertinimą, visų pirma, jei susijusi nuosavybės struktūra yra tokia pati. Tačiau ji vis tiek privalo pati įvertinti konkrečias nagrinėjamo atvejo aplinkybes, laikydamasi reglamento II skyriaus nuostatų. Tam tikrų abejonių ar klausimų dėl ankstesnio vertinimo turinti institucija turėtų vadovautis gerąja patirtimi: susisiekti su tą ankstesnį vertinimą atlikusia institucija ir paprašyti pateikti daugiau informacijos arba aptarti nagrinėjamą atvejį.

17.

Tikrinimas, kurį gali atlikti Komisija, minimas reglamento 15 straipsnio 3 dalyje ir 26 straipsnio 2 dalyje.

18.

15 straipsnio 3 dalyje nustatyta: Jei Komisija <…> nustato, kad Bendrijos oro vežėjui išduota licencija oro susisiekimui vykdyti neatitinka šio reglamento reikalavimų, tai savo išvadas ji pateikia kompetentingai licencijas išduodančiai institucijai, kuri per 15 darbo dienų Komisijai pateikia savo komentarus.

Jei Komisija, išnagrinėjusi kompetentingos licencijas išduodančios institucijos komentarus, toliau laikosi nuomonės, kad licencija oro susisiekimui vykdyti neatitinka reikalavimų, arba jei nebuvo gauta jokių kompetentingos licencijas išduodančios institucijos komentarų, tai Komisija, vadovaudamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, priima sprendimą prašyti kompetentingos licencijas išduodančios institucijos imtis atitinkamų priemonių padėčiai ištaisyti ar sustabdyti licenciją oro susisiekimui vykdyti arba ją atšaukti. Sprendime nustatoma data, iki kurios turi būti įgyvendintos kompetentingos licencijas išduodančios institucijos priemonės arba veiksmai padėčiai ištaisyti. Jei priemonės arba veiksmai padėčiai ištaisyti iki tos datos neįgyvendinami, Bendrijos oro vežėjas neturi teisės <…> [teikti ES vidaus oro susisiekimo paslaugų].

19.

Reglamento 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija gali gauti visą reikalingą informaciją iš valstybių narių, kurios taip pat turi sudaryti palankesnes sąlygas, kad informaciją teiktų jų kompetentingų licencijas išduodančių institucijų išduotas licencijas turintys oro vežėjai.

3. PRIEVOLĖ ĮRODYTI

20.

8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje aiškiai nustatyta, kad išduoti licenciją prašančios įmonės privalo įrodyti atitiktį reglamento 4 straipsnio f punktui ir kitiems reglamente nustatytiems reikalavimams. Pateikti įrodymų jos privalo ir tais atvejais, kai, išdavusi licenciją, kompetentinga licencijas išduodanti institucija dėl tam tikrų priežasčių nusprendžia patikrinti, ar tų reikalavimų tebesilaikoma.

21.

Pati suinteresuotoji įmonė privalo pasirūpinti, kad kompetentinga licencijas išduodanti institucija gautų pakankamai įrodymų. Šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į tai, kad pagal 10 straipsnio 1 dalį kompetentinga licencijas išduodanti institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo visos reikalingos informacijos pateikimo dienos, atsižvelgdama į visus turimus įrodymus, priima sprendimą dėl paraiškos. Tai reiškia, kad įmonei yra naudinga pateikti turimus įrodymus kuo greičiau, nes priešingu atveju jos prašymas išduoti licenciją gali būti atmestas. Tačiau bet kuriuo atveju institucijos pareiga yra sąžiningai atlikti procedūrą.

4. PILIETYBĖ

22.

Valstybės narės piliečiais gali būti tik fiziniai asmenys. Tuo atveju, kai įmonė priklauso vienam ar keliems tarpiniams subjektams, kurie nėra fiziniai asmenys, ir (arba) tie subjektai faktiškai kontroliuoja visą tą įmonę arba jos dalį, Komisijos manymu, turi būti laikoma, kad reglamento 4 straipsnio f punkte nustatytas pilietybės reikalavimas yra susijęs su fiziniais asmenimis, kuriems tie subjektai priklauso ir (arba) kuriuos fiziniai asmenys faktiškai kontroliuoja paskutiniu nuosavybės ir kontrolės lygmeniu.

23.

Reglamento 4 straipsnio f punkte nustatyta: jų [valstybių narių] subjektams priklauso daugiau nei 50 % įmonės ir valstybės narės ir (arba) jų subjektai faktiškai kontroliuoja tą įmonę <…>.

24.

Tam tikrų sunkumų gali kilti, jei atitinkami asmenys turi daugiau nei vieną pilietybę, ir valstybė narė, kurios pilietybę jie turi, nėra jų kilmės šalis. Iš esmės valstybės narės pačios nustato jų pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas. Tačiau, kaip rodo nusistovėjusi ES Teisingumo Teismo praktika (9), naudodamosi savo kompetencija pilietybės klausimais valstybės narės privalo tinkamai atsižvelgti į Sąjungos teisę. Kitaip tariant, valstybių narių pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas reglamentuoja atskirų valstybių narių nacionalinė teisė, ir jos turi atitikti Sąjungos teisę.

25.

Valstybės narės savo prerogatyva suteikti pilietybę turi naudotis vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis ir ES principo (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis). Turėtų būti atsižvelgiama į normas ir įpareigojimus, kurių jos privalo laikytis pagal tarptautinę teisę, ir kriterijus, kuriais valstybės narės paprastai vadovaujasi rengdamos savo pilietybės įstatymus. Šie principai visų pirma turi būti grindžiami reikalavimu, kad egzistuotų realus ryšys tarp pareiškėjo ir šalies ar jos piliečių.

5. NUOSAVYBĖ

5.1. Bendrieji principai

26.

Dėl nuosavybės reglamento 4 straipsnio f punkte nustatyta, kad įmonei licenciją oro susisiekimui vykdyti kompetentinga licencijas išduodanti institucija išduoda su sąlyga, kad valstybėms narėms ir (arba) jų subjektams priklauso daugiau nei 50 % įmonės.

27.

Komisija mano, kad tokio reikalavimo dėl nuosavybės laikomasi, jei valstybėms narėms ir (arba) jų piliečiams priklauso ne mažiau kaip 50 % kapitalo ir dar viena akcija.

28.

Šiuo atveju Komisija kapitalu laiko nuosavą įmonės kapitalą. Todėl vertinant, ar laikomasi reikalavimo dėl nuosavybės, labai svarbu nustatyti, koks įmonės kapitalas atitinka nuosavo kapitalo požymius.

29.

Sprendime Sabena/Swissair Komisija laikėsi pozicijos, kad į klausimą, ar tam tikros rūšies kapitalas atitinka nuosavo kapitalo požymius, galima atsakyti tik kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Tačiau pagal 4 straipsnio f punktą nustatant įmonės nuosavybės struktūrą paprastai nereikia atsižvelgti į kapitalą, kuris nepakankamai užtikrina kurią nors iš šių jo turėtojo teisių:

a.	teisę dalyvauti priimant įmonės veiklai poveikį darančius sprendimus ir

b.	teisę gauti likutinio pelno dalį arba – įmonės likvidavimo atveju – dalį įmonės turto, likusio įvykdžius visus įmonės įsipareigojimus (kitaip tariant, tos dalys atspindi įprastos verslo veiklos riziką ir atlygį už ją).

30.

Jei nuosavybės struktūra sudėtinga, kompetentinga licencijas išduodanti institucija turėtų visuomet atlikti išsamią jos analizę. Komisijos manymu, tai ypač svarbu šiais atvejais:

a.	įmonės akcijos yra skirtingų klasių, jos yra nevienodos vertės ir pasižymi skirtingomis ypatybėmis;

b.	yra išleista varantų ar sudaryta pasirinkimo sandorių, dėl kurių tam tikros klasės akcijų požymiai, kurie būdingi nuosavam kapitalui, gali išnykti (10);

c.	esama tokių institucinių investuotojų, kad, laikantis 44 punkto, neįmanoma lengvai nustatyti galutinio tikrojo savininko.

31.

Kaip matyti iš 22 punkto, Komisija mano, kad įmonės, kurios akcijos priklauso kitam subjektui (kitam nei fizinis asmuo; toliau – tarpinis subjektas), valdymas nuosavybės teise turi būti vertinamas atsižvelgiant į asmenų, kuriems priklauso to kito subjekto akcijos, pilietybę (arba valstybių tapatybę).

32.

Šiomis aplinkybėmis 22–24 punktuose išdėstyti argumentai analogiškai taikomi tarpinio subjekto akcijoms.

33.

Konkrečių problemų gali kilti, kai ES akcininkams priklausanti tarpinio subjekto akcinio kapitalo dalis ir tarpiniam subjektui priklausanti oro vežėjo akcinio kapitalo dalis yra mažesnės nei 100 % atitinkamų akcijų.

34.

Pavyzdys. ES akcininkams priklauso 55 % bendrovės A, o likusi dalis priklauso trečiosioms šalims arba trečiųjų šalių piliečiams (toliau – trečiosios šalies akcininkai). Bendrovei A priklauso 60 % vežėjo B, o likusi 40 % vežėjo B akcinio kapitalo dalis priklauso trečiosios šalies akcininkams.

35.

Čia reikia atsakyti į klausimą, ar ES akcininkams „priklauso daugiau nei 50 % įmonės“.

36.

Kaip išaiškinta šių gairių 28 punkte, nuosavybė suprantama kaip teisės dalyvauti priimant įmonės veiklai poveikį darančius sprendimus, taip pat turtinės teisės, t. y. teisės gauti likutinio pelno dalį arba – likvidavimo atveju – dalį įmonės turto, likusio įvykdžius visus įmonės įsipareigojimus.

37.

Kalbant apie teisę dalyvauti priimant įmonės veiklai poveikį darančius sprendimus pažymėtina, kad pirmiau apibūdintai situacijai analogiška situacija paprastai būtų laikoma atitinkančia reglamento 4 straipsnio f punktą, darant prielaidą, kad visos atitinkamos akcijos suteikia vienodas balsavimo teises ir kad nėra jokių specialių susitarimų, dėl kurių ES akcininkai negalėtų kontroliuoti balsų, kuriais didžiąją akcinio kapitalo dalį valdanti bendrovė A naudojasi vežėjo B atžvilgiu.

38.

Kalbant apie turtines teises, reikėtų atsižvelgti į tai, kad net ir tais atvejais, kai atitinkamą vežėjo akcinio kapitalo dalį tiesiogiai valdo ES akcininkai, o ne tarpinis subjektas, tokioms turtinėms teisėms gali būti taikomi specialūs vidaus susitarimai. Juose trečiosios šalies akcininkams gali būti numatyta taikyti išskirtines teises, palyginti su ES akcininkams taikomomis teisėmis. Kaip išaiškinta Sprendime Swissair/Sabena, tokios situacijos nebūtinai prieštarauja reglamento 4 straipsnio f punkto reikalavimams, jei įvykdoma sąlyga, kad turi būti pakankamai užtikrintos minėtos (turtinės) ES akcininko teisės.

39.

Tokie patys principai turėtų būti taikomi tais atvejais, kai turtinėms teisėms poveikį daro tai, kad ES akcininkai vežėją nuosavybės teise valdo per tarpinį subjektą ir kad toks valdymas kiekviename etape atitinka mažiau nei 100 % akcinio kapitalo.

40.

Jei minėtame pavyzdyje vežėjo B paskirstytas pelnas ir pajamos iš turto, likusio likvidavus vežėją B, būtų paskirstyti ES akcininkams proporcingai sumažintoms akcijoms (jei bendrovės A ir vežėjo B visos akcijos yra tos pačios klasės), taikant reglamento 4 straipsnio f punktą, turtinės teisės vis tiek gali būti laikomos pakankamomis.

41.

Tačiau tokie atvejai turėtų būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, visų pirma į visus susitarimus, darančius poveikį atitinkamoms teisėms ir pareigoms.

42.

Kad būtų galima atlikti minėtą vertinimą, licencijų turėtojai arba pareiškėjai licencijas išduodančiai institucijai turėtų pateikti įrodymų dėl teisių, susijusių su įvairių klasių akcijomis, taip pat dėl galutinio tikrojo akcijų savininko.

5.2. Biržoje kotiruojamų įmonių nuosavybės klausimai ir institucinės investicijos

43.

Ypatingų sunkumų vertinant reikalavimą dėl nuosavybės gali kilti tuo atveju, jei įmonės yra viešai kotiruojamos vertybinių popierių rinkoje arba priklauso investicinėms organizacijoms, nes akcijų dalys kiekvieną dieną gali skirtis, be to, nuosavybės struktūra gali būti keliapakopė. Kiekviename etape įmonės turėtų gebėti įrodyti, kad didžioji dalis akcijų priklauso ES akcininkams.

44.

Jei akcijos priklauso paskirtajam asmeniui, fondui, patikos fondui ar bet kuriam kitam instituciniam investuotojui, reikalavimas dėl nuosavybės gali būti laikomas įvykdytu, jei paskirtasis asmuo, patikos valdytojas ar kitas registruotas savininkas yra valstybė narė arba valstybės narės pilietis. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į visus aspektus, kurie gali rodyti, kad ekonominiu požiūriu savininkas, t. y. galutinis minėtųjų teisių teikiamos naudos gavėjas, yra kitas asmuo. Tai visų pirma priklausys nuo sutarčių ar kitų susitarimų, kuriuose numatytos tokių institucinių investuotojų pareigos.

6. FAKTIŠKA KONTROLĖ

6.1. Bendrieji principai

45.

Reglamento 4 straipsnio f punkte nustatyta, kad kompetentinga licencijas išduodanti institucija licenciją oro susisiekimui vykdyti įmonei išduoda su sąlyga, kad valstybės narės ir (arba) jų subjektai faktiškai kontroliuoja tą įmonę.

46.

Faktiškos kontrolės sąvoka apibrėžta reglamento 2 straipsnio 9 dalyje kaip

„santykiai, sudaryti iš teisių, sutarčių ir kitų priemonių, kurios kartu ar atskirai, įvertinus reikiamus fakto ir teisės klausimus, suteikia galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis sprendžiamąja galia įmonės atžvilgiu, ypač:

a)	teise naudotis visu įmonės turtu ar jo dalimi;

b)	teisėmis arba sutartimis, kurios suteikia sprendžiamąją galią daryti įtaką įmonės organų sudėčiai, balsavimui ar sprendimams, arba kitaip suteikia sprendžiamąją galią daryti įtaką įmonės veiklai“.

47.

Kaip išaiškinta Sprendime Swissair/Sabena, pagal šią nuostatą būtina įvertinti valstybių narių ir (arba) jų piliečių padėtį, kad būtų nustatyta, ar, įvertinus visus veiksnius, jie turi sprendžiamąją galią atitinkamos įmonės valdymui daryti įtaką, viršijančią trečiosios šalies akcininkų įtaką. Atliekant šią analizę atsižvelgiama į ES akcininko turimas galimybes daryti teigiamą įtaką strateginiams įmonės verslo sprendimams.

48.

Strateginiai verslo sprendimai visų pirma susiję su aukščiausio lygio vadovų skyrimu, biudžeto ir (arba) verslo plano tvirtinimu, didelėmis investicijomis ar teisėmis, susijusiomis su tam tikra rinka.

49.

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikėtų nustatyti, kur ir kokiomis sąlygomis šie sprendimai priimami. Tai reiškia, kad turi būti analizuojamas įmonės valdymas, ir tokia analizė turi būti atliekama atsižvelgiant į bendrą informaciją apie įmonės veikimą.

50.

Antra, reikėtų įvertinti kitus aspektus, kurie gali daryti poveikį su svarbiais verslo reikalais susijusių sprendimų priėmimui. Tie aspektai – tai akcininkų teisės, įmonės ir trečiosios šalies akcininko finansiniai ryšiai ir prekybinis bendradarbiavimas. Išsamesnės šių vertinimo kriterijų taikymo gairės pateikiamos toliau. Tačiau sudaryti išsamaus elementų, kurie gali būti susiję su konkretaus atvejo analize, sąrašo neįmanoma. Todėl gali būti svarbūs ir tie elementai, apie kuriuos čia neužsimenama, – tai priklausys nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių.

51.

Kaip išaiškinta Sprendime Swissair/Sabena, faktišką kontrolę gali vykdyti tik valstybės narės arba jų piliečiai. Akivaizdu, kad tokia faktiška kontrolė neįmanoma, kai valstybės narės ar jų piliečiai turi tik veto teisių ir neturi teisių, kurios leistų jiems daryti teigiamą įtaką atitinkamos įmonės valdymui.

52.

Veiksnių, kurie leistų ES akcininkams daryti teigiamą įtaką, yra įvairių, pavyzdžiui, įgaliojimai teikti iniciatyvas arba mechanizmai, susiję su išankstine ar ypatinga prieiga prie informacijos įmonėje.

53.

Pirmiau išdėstyti bendrieji principai turi būti taikomi atsižvelgiant į visas faktines ar teisines aplinkybes. Kiekvienas atskiras atvejis turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

54.

Atvejai, kuriais reikia atlikti analizę pagal reglamento 4 straipsnio f punktą, dažnai susiję su 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (11) (toliau – Susijungimų reglamentas) taikymu, atsižvelgiant į pastarojo reglamento nuostatas. Kadangi kontrolės apibrėžtys tuose reglamentuose turi tam tikrų panašumų, tikslinga pateikti paaiškinimų.

55.

Pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kiek tai susiję su ES akcininku, Susijungimų reglamente vartojama sąvoka „bendra kontrolė“ ir aptariamame reglamente vartojama sąvoka „faktiška kontrolė“ nėra tarpusavyje nesuderinamos, kaip matyti iš Sprendimo Swissair/Sabena.

56.

Antra, reglamento 4 straipsnio f punkte nustatytas reikalavimas dėl kontrolės laikomas neįvykdytu, jei trečiosios šalies akcininkas yra įgijęs išskirtinę įmonės kontrolę (12). Tokiu atveju ES akcininkai iš esmės negali faktiškai kontroliuoti įmonės taip, apibrėžta reglamente.

57.

Kadangi Susijungimų reglamente sprendžiami klausimai ir aptariamame reglamente nustatytas reikalavimas dėl nuosavybės ir kontrolės turi tam tikrų panašumų, Komisija prireikus atvejus vertina pagal abu reglamentus tuo pačiu metu, nors ir skiriasi juose nustatyta tvarka. Atsakingos Komisijos tarnybos, be abejo, šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauja.

6.2. Vertinimo kriterijai

58.

Jokiose gairėse neįmanoma numatyti visų galimų įmonės kontrolės formų, be to, reikia atsižvelgti į tai, kad valstybėse narėse taikomos skirtingos įmonių valdymo taisyklės. Bet koks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į teisinę ir faktinę padėtį.

59.

Todėl šiose gairėse pateikiami tam tikri bendri vertinimo principai ir atkreipiamas dėmesys į tam tikrus probleminius klausimus, kuriuos gali reikėti išanalizuoti išsamiau, atsižvelgiant į faktiškos kontrolės kriterijų (13).

6.2.1. Įmonės valdymas

60.

Pirmasis faktiškos kontrolės vertinimo etapas yra atlikti įmonės valdymo analizę. Įmonės valdymas šiuo atveju reiškia procesus ir procedūras, kuriuos įmonė taiko priimdama jos veiklai svarbius sprendimus.

61.

Atliekant įmonės valdymo analizę reikėtų atsižvelgti ir į žinomas teisines ir faktines aplinkybes.

62.

Atliekant tą analizę reikėtų identifikuoti įmonės sprendimų priėmimo organus, išsiaiškinti jų kompetenciją ir sudėtį, tų organų narių skyrimo, rinkimo, darbo užmokesčio ir atleidimo taisykles, jų priimamų sprendimų pobūdį, taikomas sprendimų priėmimo procedūras (reikalavimus dėl kvorumo ir balsavimo taisykles (daugumos, bendro sutarimo)), kitiems organams suteiktas išimtines teises (susijusias su, pavyzdžiui, pasiūlymais, skyrimu, konsultacijomis, privalomomis arba neprivalomomis nuomonėmis, rekomendacijomis, sutikimu).

63.

Taip identifikuoti reikėtų visus sprendimų priėmimo organus, visų pirma akcininkų susirinkimą, vykdomąjį organą (pvz., valdybą, direktorių valdybą), kontrolės organus (pvz., stebėtojų tarybą), svarbias pareigas einančius darbuotojus (vadovus, turinčius teisę priimti su veiklos vykdymu susijusius sprendimus) ir vidaus komitetus (patariamuosius arba atliekančius kitokias funkcijas).

64.

Atliekant analizę reikėtų įvertinti, kaip valstybės narės ir (arba) jų piliečiai yra atstovaujami sprendimų priėmimo organuose ir kaip su sprendimu priėmimu susijusios jų teisės leidžia jiems lemti strateginius sprendimus, atsižvelgiant į tų sprendimų priėmimo tvarką. Šiuo atveju taip pat reikėtų atsižvelgti į kvorumą, kurio reikia sprendimams priimti.

65.

Vertinant sprendimų priėmimą ypač svarbu atlikti trečiosios šalies akcininkų veto teisių analizę. Tų akcininkų turimos plačios veto teisės, susijusios su klausimais, kurie svarbūs įmonės veiklai, gali turėti įtakos ES akcininkų gebėjimui faktiškai kontroliuoti įmonę. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų atlikti bendrą ES ir trečiųjų šalių akcininkų teisių vertinimą.

66.

Tai, kad tam tikras akcininkas gali vetuoti tam tikrus sprendimus, nebūtinai reiškia, kad tas akcininkas gali faktiškai kontroliuoti įmonę. Turėtų būti patikrinta, ar tos veto teisės daro poveikį tik tam tikriems nedidelės svarbos sprendimams, ar pagrindiniams strateginiams sprendimams. Atliekant bendrą įvairių akcininkų teisių vertinimą reikia atsakyti į klausimą, ar valstybės narės arba jų piliečiai turi sprendžiamąją galią daryti įtaką strateginiams verslo sprendimams, kaip išaiškinta 47 punkte. Toks įvairiais veiksniais grindžiamas bendras vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju.

67.

Tai, kad trečiosios šalies akcininkas turi veto teisių, nebūtinai reiškia, kad ES akcininkas praras faktišką įmonės kontrolę.

68.

Vienas iš galimų scenarijų yra, kai trečiosios šalies akcininkų veto teisės yra būtinos ir proporcingos siekiui apsaugoti mažiau nei pusę akcijų paketo turinčių akcininkų investicijas. Paprastai tokios veto teisės yra susijusios su įstatų arba panašių steigiamųjų dokumentų pakeitimais, kapitalo didinimu arba mažinimu, obligacijų, konvertuojamų į akcijas, emisija, su akcijomis susijusių teisių pakeitimais, su įtraukimu į biržos prekybos sąrašą arba viešais pasiūlymais, dividendų paskirstymu, veiklos nutraukimu arba esminiu veiklos pokyčiu, sprendimais dėl susijungimo, skaidymo arba likvidavimo. Tokios veto teisės savaime nereiškia, kad ES akcininkai negali faktiškai kontroliuoti įmonės.

69.

Išsamesnį vertinimą gali tekti atlikti tuo atveju, jei trečiosios šalies akcininkų veto teisės yra susijusios su kitais dalykais, visų pirma su sprendimais, kurie gali padaryti reikšmingą poveikį įmonės veiklos vykdymui arba sutrikdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, turto įsigijimą, investicijas, finansinių priemonių (garantijų arba paskolų) išplėtimą arba priėmimą, sutarčių sudarymą, verslo sandorius su asmenimis, kurie susiję su įmone arba vienu iš akcininkų.

70.

Elementai, dėl kurių gali tekti atlikti tokį išsamų vertinimą, priklausomai nuo priimamo sprendimo dalyko, yra, pavyzdžiui: lemiami balsai, bendru sutarimu priimami sprendimai, trečiosios šalies akcininkų teisė skirti asmenis į tam tikras (svarbias) pareigas, reikalavimas, kad prieš priimant (svarbius) sprendimus būtų gauti tų akcininkų pasiūlymai ar rekomendacijos, nuostatos, pagal kurias tų akcininkų prašymu negali vykti balsavimas, būtų balsuojama dėl pakeitimų grupės ir pan.

71.

Vertinant sprendimus, kurie priimami įmonės akcininkų susirinkimuose, gali tekti atsižvelgti į akcininkų struktūrą, dalyvavimą akcininkų susirinkimuose ir balsavimo tuose susirinkimuose modelius. Kai įmonė turi plačią nuosavybės struktūrą ir trečiosios šalies akcininkas yra vienas iš didžiausių akcininkų, už to akcininko pasiūlymus gali būti balsuojama – net jei jo turima akcijų paketo dalis yra gerokai mažesnė nei 50 % Todėl, siekiant nustatyti, ar valstybių narių akcininkai de facto faktiškai kontroliuoja įmonę, gali reikėti įvertinti jų dalyvavimo akcininkų susirinkimuose lygį ir balsavimo modelius.

72.

Ypač reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kompetentingai licencijas išduodančiai institucijai gali reikėti išsamiai įvertinti atvejus, kai trečiajai šaliai arba trečiosios šalies piliečiui priklauso daugiau kaip 30 % akcijų paketo. Kai įmonė turi plačią nuosavybės struktūrą ir trečiosios šalies akcininkas yra vienas iš didžiausių akcininkų, gali reikėti įvertinti ir mažesnę akcijų paketo dalį.

73.

Šiomis aplinkybėmis taip pat gali būti svarbu įvertinti, ar svarbias pareigas įmonėje einantys asmenys turi ryšių su trečiosios šalies akcininku. Tačiau tai netaikytina tų asmenų pilietybei. Jų pilietybė pati savaime negali rodyti, ar įmonę faktiškai kontroliuoja valstybės narės ir (arba) jų piliečiai, ypač atsižvelgiant į tarptautinį aviacijos sektoriaus pobūdį. Gali būti svarbu tik tai, ar valstybės narės ir (arba) jų piliečiai kontroliuoja procedūras, taikomas priimant svarbius sprendimus, tarp kurių gali būti svarbias pareigas einančių darbuotojų skyrimas arba atleidimas.

6.2.2. Akcininkų teisės

74.

Atliekant faktiškos kontrolės analizę būtina įvertinti akcininkų teises, nes dėl trečiosios šalies akcininkų turimų plačių teisių de facto gali atsitikti taip, kad įmonę faktiškai kontroliuos trečiosios šalies akcininkai, o ne ES akcininkas (-ai): siekdami faktiškai kontroliuoti įmonę trečiosios šalies akcininkai gali daryti įtaką ES akcininkams. Pavyzdžiui, gali būti vertinama, ar tie trečiosios šalies akcininkai turi galimybę gauti nuolaidų tuomet, kai sprendžiami klausimai, kuriuos iš pažiūros ir atsižvelgiant į suderintą įmonės valdymo struktūrą, atrodytų, kontroliuoja ES akcininkas (-ai).

75.

Toliau pateikiama akcininkų teisių, kurias paprastai reikia ištirti nuodugniau, pavyzdžių.

6.2.2.1. Teisė vetuoti akcijų perleidimą

76.

Trečiosios šalies akcininko teisė vetuoti valstybės narės akcininko turimų įmonės akcijų perleidimą turėtų būti nagrinėjama išsamiai. Dažnai pasitaiko tokia situacija: trečiosios šalies akcininkui atlikus investavimo sandorį, tam tikru laikotarpiu bet kuriam subjektui taikomas draudimas perleisti akcijas arba toks perleidimas leidžiamas tik su sąlyga, kad gautas kito subjekto sutikimas. Jei tas laikotarpis neviršija sektoriuje įprasto laikotarpio, paprastai jis gali būti vertinamas kaip investicijų stabilumą užtikrinanti apsaugos priemonė, kuri nedaro poveikio faktiškai kontrolei. Tačiau net ir šiais atvejais gali reikėti atidžiau išnagrinėti konkrečias aplinkybes. Visų pirma, jei apribojimas taikomas tik trečiosios šalies akcininkui, tai galėtų rodyti disbalansą, t. y. kad ES akcininkai gali smarkiai priklausyti nuo to trečiosios šalies akcininko, bet ne priešingai.

6.2.2.2. Pirmumo teisės

77.

Pirmumo teisė yra esamo akcininko teisė pirmumo tvarka gauti kito akcininko pasiūlymą pirkti jo akcijas. Pirmumo teisės yra įprasta verslo praktika ir, jei jos neviršija to, kas būtina akcininkų investicijoms apsaugoti, tai faktiškos kontrolės atžvilgiu ypatingų problemų nekelia. Tačiau kai kurių rūšių pirmumo teisės gali daryti poveikį, prilygstantį teisės vetuoti akcijų perleidimą poveikiui. Toks atvejis galėtų būti, kai trečiosios šalies akcininkas turi teisę nustatyti konkrečių akcijų pardavimo kainą.

6.2.2.3. Trečiosios šalies akcininko teisė parduoti savo akcijas

78.

Smulkieji akcininkai, siekdami apsaugoti savo investicijų vertę bei savo įtaką įmonėje ir išvengti turimų akcijų vertės sumažėjimo, dažnai derasi dėl kokios nors pasirinkimo parduoti sandorio formos. Toks pasirinkimo parduoti sandoris suteikia tiems smulkiesiems akcininkams teisę parduoti savo akcijas įmonei (oro vežėjui) arba, įvykus tam tikram įvykiui, parduoti jas kitiems akcininkams už nustatytą kainą. Tokiu atveju, atliekant bendrą faktiškos kontrolės vertinimą, į tokias pirmumo teises turėtų būti atsižvelgiama.

79.

Kai tokį pasirinkimo parduoti sandorį leidžiama sudaryti trečiosios šalies akcininkui, tai gali daryti poveikį ES akcininko (-ų) gebėjimui faktiškai kontroliuoti įmonę, nes pirmojo akcininko pasitraukimas galėtų finansiškai ir komerciškai destabilizuoti įmonę. Todėl gali susidaryti situacija, kai trečiosios šalies akcininkas daro ES akcininkui (-ams) tokį poveikį, kad tas ES akcininkas nebegali išlaikyti faktiškos kontrolės.

80.

Pasirinkimo parduoti sandorio poveikis priklauso nuo taikomų sąlygų, todėl jas reikėtų atidžiai išnagrinėti. Daug galių suteikiantis pasirinkimo parduoti sandoris, leidžiantis trečiosios šalies akcininkui pasinaudoti juo labai įvairiais atvejais, gali suteikti jam galimybę iš įmonės ar likusių akcininkų gauti nuolaidų, susijusių su klausimais, kurių trečiosios šalies akcininkas paprastai negali spręsti ar kurių jis negali vetuoti. Jokių ypatingų klausimų nekyla tais atvejais, kai pasirinkimo parduoti sandoris yra būtinas ir proporcingas siekiant apsaugoti trečiosios šalies akcininką nuo jo akcijų vertės sumažėjimo, tačiau kitus atvejus reikėtų išnagrinėti atidžiau.

6.2.2.4. Teisė įsigyti papildomų akcijų

81.

Pasirinkimo pirkti arba konvertavimo sandoriai trečiosios šalies akcininkui suteikia galimybę arba įsigyti daugiau įmonės akcijų, arba konvertuoti skolą ar kvazinuosavą kapitalą į akcijas. Visos papildomos balsavimo teisės arba kitos teisės, kurias akcininkas įgytų naudodamasis pasirinkimo pirkti arba konvertavimo sandoriu, turėtų būti atidžiai patikrintos, t. y. įvertintas jų galimas poveikis faktiškai įmonės kontrolei.

6.2.2.5. Investicijų sąlygos

82.

Jei trečiosios šalies akcininkas atlieka investicijas tam tikromis sąlygomis, jas gali tekti išsamiai įvertinti atsižvelgiant į jų poveikį faktiškai kontrolei. Nors tuo atveju, kai sąlygos yra būtinos ir proporcingos siekiant apsaugoti investicijų vertę, jokių ypatingų problemų nekyla, kitas sąlygas gali tekti išnagrinėti išsamiau.

83.

Sąlygos, susijusios su reguliavimo institucijų leidimais ar kitais dalykais, kurie gali būti laikomi viešosios politikos srities dalykais, paprastai neturi įtakos faktiškai kontrolei.

84.

Trečiosios šalies akcininko nustatytos sąlygos, susijusios su įmonės finansų klausimais (pvz., metinių sąskaitų auditu, mokumu, skolos restruktūrizavimu arba konsultacijomis dėl svarbiausių klausimų prieš galutinai patvirtinant investicijas), paprastai neturėtų daryti poveikio faktiškai kontrolei, nes jos susijusios su įmonės finansine padėtimi iki investavimo sandorio, taigi ir investicijos verte trečiosios šalies akcininkui.

85.

Investicijų sąlygos, visų pirma sąlygos, susijusios su įmonės verslo planu, svarbias pareigas einančių darbuotojų skyrimu arba bendradarbiavimo susitarimo sudarymu, gali visiškai arba iš dalies apriboti – de jure arba de facto – įmonės sprendimų priėmimo organų įgaliojimus. Į nustatytas sąlygas turėtų būti atsižvelgiama atliekant bendrą faktiškos kontrolės vertinimą. Gali pasitaikyti atvejų, kai trečiosios šalies akcininkas reikalauja priimti svarbius strateginius sprendimus, kurie yra jo investicijų sąlyga, todėl nuolatinė įtaka įmonės sprendimų priėmimo organuose – kokią turi ES akcininkai pagal sudarytus susitarimus – netenka praktinio poveikio. Šis klausimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į bendrą padėtį, visų pirma į konkrečias priemones ir procedūras, kurias taikydamas ES akcininkas gali naudotis savo įtaka įmonės viduje.

6.2.3. Finansiniai įmonės ir trečiųjų šalių akcininkų ryšiai

86.

Klausimas, ar trečiosios šalies akcininko finansinis įnašas lemia tai, kad valstybės narės akcininkai faktiškai nekontroliuoja įmonės, turi būti vertinamas atsižvelgiant į finansinę priklausomybę, kurią toks įnašas sukuria konkrečiu atveju. Tokia priklausomybė gali reikšti, kad valstybės narės akcininkai de facto netenka visų arba dalies galimybių daryti poveikį įmonės veiklai per tos įmonės sprendimų priėmimo organus. Į tokias situacijas panašūs atvejai yra, kai dėl įmonės priklausomybės nuo trečiosios šalies akcininko teikiamo arba tęsiamo finansavimo tas trečiosios šalies akcininkas gali gauti nuolaidų strateginėse srityse, net jei teisiškai valstybių narių akcininkai turėtų galimybę atsisakyti suteikti tokias nuolaidas.

87.

Norint įvertinti finansinės priklausomybės laipsnį, pirmiausia reikėtų nustatyti, ar trečiosios šalies akcininko įnašas į įmonės finansavimą yra proporcingas jam priklausančiai akcijų daliai (14). Tokiu atveju (nebent nusvertų konkrečios aplinkybės) galėtų būti laikoma, kad trečiosios šalies akcininkas neturi didesnės įtakos įmonės veiklai nei jo turimų teisių suteikiama įtaka įmonės veiklai, kaip akcijų įsigijimo ir susitarimų sudarymo pasekmė.

88.

Atliekant šį vertinimą, trečiosios šalies akcininko įnašo dydis turėtų būti lyginamas su kitų akcininkų ir su įmone nesusijusių finansuotojų įnašu. Turėtų būti atsižvelgiama į visų rūšių finansavimą, kuris suprantamas plačiausia prasme: kapitalo padidinimą, paskolas, garantijas, obligacijas, skolos atsisakymą, finansinę pagalbą (15) ir dotacijas. Reikėtų atsižvelgti ne tik į įnašus po trečiosios šalies akcininko investicijų, bet ir į įnašus, kuriuos esami akcininkai ir išorės finansuotojai suteikė rengdamiesi įmonės akcijų pardavimo sandoriui (pardavimo sandoriui, kuris lėmė trečiosios šalies akcininko atėjimą į įmonę).

89.

Jei trečiosios šalies akcininkas prisidėjo prie įmonės finansavimo įnašu, kuris viršija jo akcijų vertę, į tai reikėtų atsižvelgti atliekant bendrą vertinimą.

6.2.4. Prekybinis bendradarbiavimas

90.

Prekybinis bendradarbiavimas gali būti su veikla susijęs dviejų įmonių (oro vežėjų) bendradarbiavimas (pavyzdžiui, dalijimosi kodu susitarimai) arba plėtojant tokį bendradarbiavimą gali būti sukurta bendra įmonė, trečiosios šalies akcininkas ir įmonė gali iš vienas kito pirkti ar vienas kitam parduoti prekes ir paslaugas.

91.

Įmonės priklausomybės nuo tokio bendradarbiavimo su trečiosios šalies akcininku lygis lems to akcininko įtakos įmonei mastą. Todėl, jei vyksta toks bendradarbiavimas, reikia įvertinti, ar jo sukuriama priklausomybė yra tokia, kad ES akcininkas gali būti priverstas palaikyti strateginius trečiosios šalies partnerio sprendimus.

92.

Kai kuriuose bendradarbiavimo susitarimuose gali būti numatytos konkrečios sprendimų priėmimo procedūros, kurias taikydamos abi įmonės priima sprendimus dėl šio bendradarbiavimo, visų pirma bendrų įmonių atveju.

93.

Tuo atveju, kai prekybinis bendradarbiavimas yra būtina trečiosios šalies akcininko investicijų sąlyga, ši sąlyga turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus aspektus.

94.

Jei nutraukus arba pažeidus prekybinio bendradarbiavimo susitarimą trečiosios šalies akcininkas gali palikti įmonę, tokia akcininko teisė taip pat turėtų būti įvertinta taip, kaip apibūdinta pirmiau.

7. STEBĖSENA IR GALIMOS PRIEMONĖS

95.

Būtiniausi licencijas išduodančių institucijų teisiniai įpareigojimai stebėti, kaip įmonės laikosi reikalavimų, nustatyti reglamento 8 straipsnio 2 dalyje. Tačiau tos institucijos gali nuspręsti, kad tikslinga imtis papildomų veiksmų – su akcijomis susijusią padėtį tikrinti dažniau, pavyzdžiui, kas mėnesį ar tris mėnesius arba net trumpesniais intervalais, atsižvelgiant į trečiosios šalies turimą akcijų dalį.

96.

Šiuo atveju įmonės, kurios yra viešai kotiruojamos vertybinių popierių rinkoje arba kurios priklauso investicinėms institucijoms, turi užtikrinti, kad kompetentinga licencijas išduodanti institucija turėtų pakankamai informacijos ir galėtų įsitikinti, kad tos įmonės atitinka reglamento 4 straipsnio f punkto reikalavimą. Šiuo tikslu įmonės gali pageidauti registruoti (kiek tai įmanoma) perkamas ir parduodamas akcijas. Į įmonės įstatus arba statutą gali būti įtraukta nuostatų, kurios leidžia direktoriams tikrinti akcininkų pilietybę ir reikalauti, kad stambūs akcininkai pateiktų deklaracijas dėl pilietybės.

97.

Trečiosios šalies akcininkas privalo kompetentingai licencijas išduodančiai institucijai pateikti visą informaciją, kurios prašoma atliekant licencijos vertinimą, kad būtų įrodyta, jog laikomasi reglamento 4 straipsnio f punkto reikalavimų (žr. 3 skirsnį).

98.

Kompetentinga licencijas išduodanti institucija privalo užtikrinti visų verslo paslapčių, kurios jai buvo patikėtos atliekant vertinimą, konfidencialumą.

99.

Vertinant reikalavimą dėl faktiškos kontrolės reikia atsižvelgti į toliau nurodytus papildomus aspektus.

100.

Vykdydama savo veiklą kompetentinga licencijas išduodanti institucija gali prieiti prie išvados, kad tam tikri aptikti elementai nereiškia, kad valstybės narės ar jų piliečiai neteks faktiškos kontrolės, bet kad tokią pasekmę gali sukelti su tais elementais susiję galimi būsimi pokyčiai. Tokiais atvejais kompetentingai licencijas išduodančiai institucijai gali tekti stebėti tų elementų pokyčius. Tokią stebėseną ji turi atlikti reguliariai tikrindama atitiktį, t. y. ar tam tikra įmonė laikosi reglamento reikalavimų. Tos institucijos siekis yra kuo greičiau sužinoti apie atvejus, kai ES akcininkas (-ai) nebetenka faktiškos kontrolės ir dėl šios priežasties nebegali būti užtikrinta atitiktis reglamento reikalavimams.

101.

Jei kompetentinga licencijas išduodanti institucija turi tam tikrų abejonių dėl atitikties reglamentui, ji turėtų imtis toms abejonėms išsklaidyti skirtų veiksmų. Jei abejonių kitaip išsklaidyti neįmanoma, ta institucija turės pranešti apie jas atitinkamai įmonei.

102.

Jei ta įmonė nusprendžia inicijuoti tam tikrus pakeitimus, susijusius su įmonės valdymu arba kitais atitinkamais aspektais, gali tekti pagal Susijungimų reglamentą pateikti pranešimą arba pakartotinį pranešimą.

(1) OL L 293, 2008 10 31, p. 3.

(2) Reglamentas galioja trečiosioms šalims, į kurių susitarimus su ES jis yra įtrauktas. Tarp tokių dabar galiojančių susitarimų – EEE susitarimas (taikomas Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui) ir ES ir Šveicarijos susitarimas dėl oro transporto (OL L 114, 2002 4 30). Dėl panašių susitarimų gali būti deramasi arba jie gali būti taikomi ateityje. Šiose gairėse aiškinant 4 straipsnio f punktą Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas turi būti laikomi ES valstybėmis narėmis, o jų piliečiai – ES valstybių narių piliečiais.

(3) Terminą „įmonės“ šiose gairėse Komisija vartoja taip, kaip jis apibrėžtas reglamento 2 straipsnio 3 dalyje.

(4) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2015) 598 final, 2015 12 7).

(5) 1995 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimas 95/404/EB dėl procedūros, susijusios su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2407/92 taikymu (Swissair/Sabena) (OL L 239, 1995 10 7, p. 19).

(6) OL L 240, 1992 8 24, p. 1.

(7) Žr. Sprendimo Swiss/Sabena XI punktą, p. 27.

(8) Sprendimo Swissair/Sabena XI punktas.

(9) 2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Rottmann, C-135/08, 39, 45, 48 punktai.

(10) Tai, kad yra sudaryta pasirinkimo sandorių arba išleista varantų, kurie tam tikru metu ateityje gali pakeisti akcijų balansą, nebus svarbus kriterijus vertinant nuosavybės struktūrą einamuoju laikotarpiu. Tačiau gali pasitaikyti tam tikrų sudėtingų struktūrų, kai sudaryti pasirinkimo sandoriai gali lemti tai, kad tam tikros akcijų klasės požymiai, kurie būdingi nuosavam kapitalui, išnyks. Tokias struktūras reikėtų išnagrinėti nuodugniai. Bet kuriuo atveju pasirinkimo sandoriai gali kelti tiesioginių su kontrole susijusių problemų tais atvejais, kai dėl tokių sudarytų sandorių smulkusis akcininkas įgyja galimybę kelti reikalavimus įmonei.

(11) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(12) Tokia padėtis susidaro tada, kai, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, tik vienas asmuo įgyja įmonės kontrolę.

(13) Vertinant bendrą kontrolę pagal Susijungimų reglamentą vadovaujamasi Komisijos suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos (OL C 95, 2008 4 16, p. 1.) nuostatomis.

(14) Pavyzdys. Visas įmonės akcinis kapitalas – 100 mln. EUR. ES akcininkams priklauso 60 mln. EUR vertės akcijų paketo dalis, o trečiosios šalies akcininkams – 40 mln. EUR. ES akcininkai suteikė įmonei 6 mln. EUR vertės ilgalaikę paskolą rinkos sąlygomis – tai atitinka 10 % jų turimo akcinio kapitalo. Kad būtų išlaikyta finansinių ryšių pusiausvyra, trečiosios šalies akcininkų papildomas įnašas (papildantis jų turimą akcinio kapitalo dalį) negali viršyti 10 % jų turimo akcinio kapitalo (t. y. 4 mln. EUR).

(15) Pavyzdžiui, investuotojas pateikia bankui garantiją, todėl bankas sutinka suteikti paskolą.

16.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/14

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos sprendimas

2017 m. gegužės 4 d.

dėl Liberalų ir demokratų aljanso už Europą partijos registravimo Europos politine partija

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2017/C 191/04)

EUROPOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR EUROPOS POLITINIŲ FONDŲ INSTITUCIJA

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (1), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Liberalų ir demokratų aljanso už Europą partijos prašymą,

kadangi:

(1)

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (toliau – institucija) 2017 m. kovo 20 d. gavo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą partijos (toliau – pareiškėja) prašymą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 8 straipsnio 1 dalį užregistruoti ją kaip Europos politine partiją, o 2017 m. balandžio 25 d. – šį prašymą papildančius dokumentus,

(2)	pareiškėja pateikė dokumentus, įrodančius, kad ji tenkina Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, deklaraciją, pateikiamą naudojant reglamento priede nustatytą formą, ir pareiškėjos statutą, kuriame išdėstytos nuostatos, nurodytos reglamento 4 straipsnyje,

(3)	kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 15 straipsnio 2 dalyje, kartu su prašymu pateikiama notaro Gérardo Indekeu išduota pažyma, kuria patvirtinama, kad pareiškėjos būstinė yra Belgijoje ir kad jos statutas atitinka taikytinas nacionalinės teisės nuostatas,

(4)	pareiškėja pateikė papildomus dokumentus pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES, Euratomas) 2015/2401 1 ir 2 straipsnius (2),

(5)

pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 9 straipsnį institucija išnagrinėjo prašymą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus ir mano, kad pareiškėja atitinka reglamento 3 straipsnyje išdėstytas registracijos sąlygas ir kad jos statute išdėstytos nuostatos, nurodytos reglamento 4 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą partija registruojama Europos politine partija.

Ji įgis Europos teisinį subjektiškumą šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas

Liberalų ir demokratų aljansui už Europą

Rue d’Idalie/Idaliestraat 11 (box 2)

1050 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 4 d.

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos vardu

Direktorius

M. ADAM

(1) OL L 317, 2014 11 4, p. 1.

(2) 2015 m. spalio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2401 dėl Europos politinių partijų ir fondų registro turinio ir veikimo (OL L 333, 2015 12 19, p. 50).

PRIEDAS

Statuts de l'Alliance of Liberals and Democrats for Europe Party, parti politique européen (en abrégé « PPEU »)

Adoptés par le Congrès de l'ALDE Party le 3 décembre 2016

CHAPITRE I – NOM, SIEGE, OBJET ET DUREE DE L'ASSOCIATION

Article 1 – Nom et logo

Un parti politique européen est constitué en vertu du droit européen. Son nom est «Alliance of Liberals and Democrats for Europe Party», en abrégé «ALDE Party», ci-après dénommé l' « Association ». Tant la forme complète qu'abrégée du nom peuvent être utilisées de manière indifférente.

Tous les actes, factures, annonces, publications, courriers, bons de commande et autres documents émanant de l'Association doivent mentionner sa dénomination complète ou abrégée, précédée ou suivie immédiatement des mots « parti européen », ainsi que l'adresse du siège de l'Association.

L'Association est régie par le Règlement no 1141/2014 du Parlement européen et du Conseil du 22 octobre 2014 relatif au statut et au financement des partis politiques européens et des fondations politiques européennes (le «Règlement»), ainsi que par la loi du 27 juin 1921 sur les associations sans but lucratif, les fondations, les partis politiques européens et les fondations politiques européennes (la «Loi») pour les aspects légaux qui ne sont pas couverts par le Règlement, tel que le prévoit l'article 14 du Règlement.

Le logo de l'Association est repris à l'Annexe I aux présents statuts.

Article 2 – Siège

Le siège de l'Association est situé à B-1050 Bruxelles, rue d'Idalie, 11. Le siège de l'Association peut être transféré en tout autre lieu dans l'Union européenne par décision prise par le Bureau.

Article 3 – Objet et objectifs

L'Association observe les valeurs sur lesquelles l'Union européenne est fondée, telles que reprises à l'article 2 du Traité sur l'Union européenne, à savoir les valeurs de respect de la dignité humaine, de liberté, de démocratie, d'égalité, de l'État de droit, ainsi que de respect des droits de l'homme, y compris des droits des personnes appartenant à des minorités.

L'Association a pour objet non-lucratif d'apporter son soutien au rassemblement des partis politiques et citoyens d'Europe qui, se réclamant des valeurs libérales, démocratiques et réformatrices, veulent contribuer à l'Union européenne.

L'Association réalisera son objet par :

—	le renforcement du mouvement libéral, démocrate et réformateur dans l'Union européenne et dans toute l'Europe ;

—	la recherche d'une position commune sur toutes les questions importantes concernant l'Union européenne ;

—	l'information du public et sa participation à la construction d'une démocratie européenne unie ;

—	l'appui et la coordination de ses membres dans le contexte des élections du Parlement européen ;

—	le soutien à la constitution d'un groupe parlementaire libéral, démocratique et réformateur dans toutes les assemblées parlementaires internationales ;

—	le développement de relations de travail étroites entre et avec ses membres, leurs groupes parlementaires nationaux, le Groupe parlementaire de l'ALDE Party au Parlement européen, dans d'autres enceintes internationales et l'Internationale Libérale.

L'Association peut, également, valablement constituer une filiale dédiée aux activités de collecte de fonds, de sponsoring ainsi que toute autre activité qui contribue au financement privé ou public de l'Association, pour autant que les bénéfices réalisés par la filiale et attribués à l'Association soient affectés à la réalisation des objectifs non-lucratifs.

L'Association peut accomplir tous les actes et mener toutes les activités, en Europe, visant directement ou indirectement à améliorer ou promouvoir son objet et ses objectifs.

Article 4 – Durée

L'Association est constituée pour une durée illimitée.

Article 5 – Fondation

La fondation politique européenne affiliée à l'Association est le Forum Libéral Européen. Cette entité est formellement affiliée à l'ALDE Party et, par ses activités, qui s'inscrivent dans le respect des objectifs et valeurs fondamentales poursuivis par l'Union européenne, appuie et complète les objectifs du parti politique au niveau européen.

CHAPITRE II – MEMBRES

Article 6 – Critères d'admission des membres, catégories de membres et droits et obligations des membres

La qualité de membre de l'Association est ouverte à tous les partis politiques en Europe et aux citoyens qui acceptent les statuts, le règlement d'ordre intérieur de l'Association, les programmes politiques de l'Association et la Déclaration de Stuttgart.

L'Association doit être composée d'au moins deux membres effectifs. L'Association est composée de membres effectifs, associés et individuels, personnes physiques ou morales légalement constituées selon les lois et usages de leur pays d'origine.

La qualité de membre effectif est attribuée de plein droit à l'a.s.b.l. de droit belge European Liberal Youth, en abrégé LYMEC.

Si un candidat membre ne dispose pas de la personnalité juridique selon les lois et usages de son pays d'origine, il doit désigner, dans sa demande écrite d'admission, une personne physique qui agira au nom et pour compte de tous les membres dudit candidat membre, en qualité de mandataire commun.

Les membres effectifs doivent payer une cotisation, à l'exception de l'a.s.b.l. LYMEC. Ils ont le droit de prendre part aux réunions du Conseil et du Congrès, de faire valoir leur opinion et de voter.

Les membres associés doivent payer une cotisation. Ils ont le droit de prendre part aux réunions du Conseil et du Congrès, de faire valoir leur opinion mais ils n'ont pas le droit de vote. Tout membre associé peut à tout moment demander à devenir membre effectif.

Les membres individuels doivent payer une cotisation. Ils ont le droit de prendre part aux réunions du Conseil et du Congrès, selon les modalités prévues dans le règlement d'ordre intérieur. Ils peuvent faire valoir leur opinion et voter.

Article 7 – Registre des membres et liste des membres

Un registre contenant une liste à jour de tous les membres effectifs et associés de l'Association et une liste des membres individuels sont conservés au siège de l'Association.

Les membres effectifs, associés et individuels ont le droit d'avoir accès au registre et à la liste des membres individuels au siège de l'Association.

La liste des partis membres effectifs et associés de l'Association est reprise à l'Annexe II aux présents statuts.

Article 8 – Admission des membres

Toute candidature comme membre effectif ou associé est adressée au Bureau, accompagnée de tous les documents nécessaires démontrant que le candidat remplit les conditions d'éligibilité. Le Bureau soumet la candidature et son rapport préliminaire et avis au Conseil, qui vérifie si la candidature remplit ou non les conditions d'éligibilité. Le Conseil se prononce à la majorité de deux-tiers des voix émises. La décision du Conseil d'admettre un candidat ou non est définitive et le Conseil n'est pas tenu de motiver sa décision.

Toute candidature comme membre individuel est adressée au secrétaire-général. La candidature est soumise au Bureau. Le Bureau se prononce à la majorité simple des voix émises. La décision du Bureau d'admettre ou non un candidat est définitive et le Bureau n'est pas obligé de motiver sa décision.

Article 9 – Démission et exclusion de membres

Tout membre effectif ou associé peut démissionner de l'Association à tout moment en donnant un préavis de trois mois par lettre recommandée adressée au secrétaire-général. La démission entre en vigueur à la fin de l'exercice social.

Un membre individuel peut démissionner à tout moment par notification écrite adressée au secrétaire-général. La démission prend effet immédiatement.

Un membre démissionnaire reste tenu de ses obligations financières vis-à-vis de l'Association jusqu'à la fin de l'exercice social au cours duquel sa démission a pris effet.

Si un membre effectif manque à ses obligations financières après un avertissement adressé par le secrétaire-général de payer ses dettes dans un délai de trois mois, le droit de vote du membre effectif est suspendu à compter de l'expiration de ce délai de trois mois.

Si un membre individuel manque à ses obligations financières, son droit de vote sera suspendu.

Si un membre effectif associé ou individuel manque à ses obligations financières pendant deux exercices sociaux consécutifs, il est réputé démissionnaire à compter du premier jour de l'exercice social suivant.

Tout membre peut être exclu pour chacune des raisons suivantes :

(i)	ne pas respecter les statuts ou le règlement d'ordre intérieur ;

(ii)	ne pas respecter les décisions de tout organe de l'Association ;

(iii)

ne plus satisfaire aux conditions d'éligibilité comme membre ;

(iv)	si un de ses actes est contraire aux intérêts et aux valeurs de l'Association en général.

L'exclusion de membres effectifs ou associés est décidée par le Conseil avec une majorité de deux-tiers des voix émises. Le membre effectif ou associé est informé par lettre recommandée, télécopie, courrier électronique ou tout autre écrit de la proposition d'exclusion. La lettre décrit les motifs sur lesquels l'exclusion proposée est basée. Le membre effectif ou associé a le droit d'adresser ses remarques par écrit au secrétaire-général, dans un délai des 15 jours calendrier à compter de la réception de la lettre. A sa demande préalable exprimée par écrit, le membre effectif ou associé peut être entendu.

La décision d'exclusion décrit les motifs sur lesquels l'exclusion est basée, mais pour le surplus, la décision ne doit pas être motivée. Le secrétaire-général adresse une copie de la décision au membre exclu par lettre recommandée, télécopie, courrier électronique ou tout autre écrit dans un délai de 15 jours calendrier. L'exclusion prend effet immédiatement mais le membre exclu reste tenu de ses obligations financières vis-à-vis de l'Association jusqu'à la fin de l'exercice social.

L'expulsion d'un membre individuel est décidée par le Bureau en conformité avec le règlement d'ordre intérieur. La décision ne doit pas être motivée. Le secrétaire-général adresse une copie de la décision au membre individuel exclu par écrit dans un délai de 15 jours calendrier. L'exclusion entre en vigueur immédiatement mais le membre exclu reste tenu à ses obligations financières vis-à-vis de l'Association jusqu'à la fin de l'exercice social.

Un membre démissionnaire ou exclu n'a aucun droit à faire valoir sur l'avoir social de l'Association.

CHAPITRE III – ORGANES DE L'ASSOCIATION

Article 10 – Les organes de l'Association

(i)	Le Congrès ;

(ii)	Le Conseil ;

(iii)

Le Bureau.

CHAPITRE IV – CONGRES

Article 11 – Composition et pouvoirs

Le Congrès est composé de tous les membres effectifs, associés et individuels et des membres du Bureau.

En conformité avec le règlement d'ordre intérieur, des tiers peuvent se voir accorder le droit de prendre part aux réunions du Congrès. Ils ont le droit de faire valoir leur opinion mais n'ont pas le droit de vote.

Les décisions prises par le Congrès sont contraignantes pour tous les membres, en ce compris les membres absents, dissidents ou ceux qui s'abstiennent de voter.

Les pouvoirs suivants sont réservés au Congrès :

a)	L'élection, la révocation et la décharge des membres du Bureau ;

b)	Les modifications aux statuts ;

c)	La dissolution et la liquidation de l'Association ;

d)	L'approbation d'un programme politique commun pour les élections européennes ;

e)	L'élection du ou des candidat(s) de tête commun(s) aux élections européennes.

Article 12 – Convocations et réunions

Le Congrès est convoqué par le Conseil. Le Congrès se réunit au moins une fois par an dans chaque année calendrier et pas plus de dix-huit mois ne peuvent s'écouler entre deux réunions du Congrès.

Des réunions extraordinaires du Congrès peuvent être convoquées par le Bureau ou le Conseil ou au moins un tiers des membres effectifs.

La convocation est adressée par courrier, télécopie, courrier électronique ou tout autre moyen écrit. Pour le surplus, les règles relatives à l'ordre du jour, à l'horaire et la manière dont les réunions du Congrès sont tenues sont décrites dans le règlement d'ordre intérieur.

Article 13 – Représentation

Les membres effectifs, associés et individuels sont représentés au Congrès par des délégués, nommés en conformité avec les règles décrites dans le règlement d'ordre intérieur.

Chaque membre effectif a autant de voix que de délégués. Les membres individuels auront autant de voix que de délégués, tel que stipulé dans le règlement d'ordre intérieur. Un délégué peut émettre deux voix au plus.

Article 14 – Délibérations, quorums et votes

Une liste des présences des membres effectifs, associés et individuels est signée avant la réunion par les délégués, en dessous du nom du membre qu'ils représentent.

Le Congrès peut valablement délibérer si au moins un tiers des membres effectifs sont présents. Si ce quorum n'est pas atteint, une nouvelle réunion du Congrès est convoquée au plus tôt 15 jours calendrier après la première réunion. La seconde réunion du Congrès peut valablement prendre des décisions, quel que soit le nombre de membres effectifs présents.

Les décisions du Congrès, en ce compris les élections et les révocations des membres du Bureau sont prises à la majorité simple des voix émises. Les abstentions ne sont pas prises en compte et en cas de vote écrit, les votes blancs ou irréguliers ne sont pas pris en compte dans le décompte des voix. En cas d'égalité des voix, la décision est rejetée.

Article 15 – Procès-verbaux

Les décisions du Congrès sont consignées dans des procès-verbaux. Les procès-verbaux sont approuvés à l'occasion de la réunion suivante du Congrès et sont signés par la personne qui préside cette réunion.

Les procès-verbaux sont conservés dans un registre à la disposition des membres au siège de l'Association. Une copie du procès-verbal est également adressée à tous les membres effectifs et associés.

Les procès-verbaux du Congrès peuvent également être publiés en tout ou en partie.

CHAPITRE V – CONSEIL

Article 16 – Composition et pouvoirs

Le Conseil est composé de tous les membres effectifs, associés et individuels et des membres du Bureau.

En conformité avec le règlement d'ordre intérieur, des tiers peuvent se voir accorder le droit de prendre part aux réunions du Conseil. Ils ont le droit de faire valoir leur opinion mais n'ont pas le droit de vote.

Les décisions prises par le Conseil sont contraignantes pour tous les membres, en ce compris les membres absents, dissidents ou ceux qui s'abstiennent de voter.

Les pouvoirs suivants sont réservés au Conseil :

a)	L'approbation des comptes annuels, du rapport annuel, du budget, des cotisations et de tout autre forme de financement proposés par le Bureau ;

b)	L'admission, la suspension et l'exclusion des membres effectifs ou associés ;

c)	L'approbation et les modifications au règlement d'ordre intérieur ;

d)	La préparation du programme politique commun pour les élections européennes à approuver par le Congrès ;

e)	L'interprétation des statuts et du règlement d'ordre intérieur ;

f)	Sur proposition du Bureau, la nomination et la révocation du secrétaire-général ;

g)	La nomination, la révocation et la détermination des émoluments du ou des commissaire(s)-réviseur(s) ;

h)	La modification de l'Annexe I aux présents statuts relative au logo de l'Association ainsi que la modification de l'Annexe II aux présents statuts relative à la liste des membres effectifs (les partis membres) de l'Association.

Article 17 - Convocation et réunions

Le Conseil est convoqué par le Bureau chaque fois que nécessaire pour l'intérêt de l'Association ou sur requête écrite d'un quart des membres effectifs.

Au moins deux réunions du Conseil doivent être tenues chaque année.

La convocation est adressée par courrier, télécopie, courrier électronique ou tout autre moyen écrit. Pour le surplus, les règles relatives à l'ordre du jour, à l'horaire et à la manière dont les réunions du Conseil sont tenues sont décrites dans le règlement d'ordre intérieur.

Article 18 - Représentation

Les membres effectifs, associés et individuels sont représentés au Conseil par des délégués, nommés en conformité avec les règles décrites dans le règlement d'ordre intérieur.

Chaque membre effectif a autant de voix que de délégués. Les membres individuels auront autant de voix que de délégués, tel que stipulé dans le règlement d'ordre intérieur.

Article 19 - Délibérations, quorums et votes

Une liste des présences des membres effectifs, associés et individuels est signée avant la réunion par les délégués, en dessous du nom du membre qu'ils représentent.

Sauf disposition contraire des statuts, le Conseil peut valablement délibérer si au moins un tiers des membres effectifs sont présents. Si ce quorum n'est pas atteint, une nouvelle réunion du Conseil est convoquée au plus tôt 15 jours calendrier après la première réunion. La seconde réunion du Conseil peut valablement prendre des décisions, quel que soit le nombre de membres effectifs présents.

Sauf disposition contraire des statuts, les décisions du Conseil sont prises à la majorité simple des voix émises. Les abstentions ne sont pas prises en compte et en cas de vote écrit, les votes blancs ou irréguliers ne sont pas pris en compte dans le décompte des voix. En cas d'égalité des voix, la décision est rejetée.

Les décisions du Conseil peuvent être également prises par lettre circulaire, en conformité avec les règles décrites dans le règlement d'ordre intérieur. Les décisions prises par lettre circulaire sont considérées comme ayant été prises au siège de l'Association et sont réputées entrer en vigueur à la date mentionnée sur la lettre circulaire.

Article 20 – Procès-verbaux

Les décisions du Conseil sont consignées dans des procès-verbaux. Les procès-verbaux sont approuvés à l'occasion de la réunion suivante du Conseil et sont signés par la personne qui préside cette réunion.

CHAPITRE VI – BUREAU

Article 21 – Composition, pouvoirs et élections

Le Bureau est composé de onze membres, élus par le Congrès, parmi lesquels un Président, neuf Vice-Présidents et un Trésorier. Les membres du Bureau ne peuvent exercer plus de trois mandats consécutifs de chacun deux années à une même fonction et pas plus de huit années au total.

Les membres du Bureau sont au service de l'ALDE Party dans son ensemble et ne sont pas des représentants de leurs partis membres nationaux. En cela, ils se voient confier des droits de vote, tel que spécifié plus en détails dans le règlement d'ordre intérieur.

En conformité avec les règles décrites dans le règlement d'ordre intérieur, des tiers peuvent être invités à prendre part à une réunion du Bureau, comme observateurs. Les observateurs peuvent faire valoir leur opinion mais n'ont pas le droit de vote.

Sauf si décidé autrement par le Congrès, le mandat prend effet immédiatement et prend fin à l'issue de la deuxième réunion du Congrès qui se tient après celle qui a procédé à l'élection.

La fonction de membre du Bureau n'est pas rémunérée. Les dépenses raisonnables appuyées par des pièces justificatives appropriées sont remboursées.

Le Bureau est investi du pouvoir d'accomplir tous les actes nécessaires ou utiles pour réaliser l'objet et les objectifs de l'Association, à l'exception des pouvoirs que la loi ou les statuts réservent au Conseil ou au Congrès.

Le Bureau peut déléguer, sous sa responsabilité, une partie de ses pouvoirs pour des objets spéciaux et déterminés à un mandataire.

Le Bureau peut créer des groupes consultatifs et de travail, pour tout objet qu'il considère approprié. La composition, les termes de leur objet et les règles de procédure de ces groupes consultatifs et de travail sont décrites dans le règlement d'ordre intérieur.

Le Congrès peut attribuer le titre de Président Honoraire de l'Association.

Le scrutin est secret. En plus de leur propre vote, les délégués votants peuvent se voir attribuer un maximum d'une procuration par élection, ce qui signifie que deux voix au maximum par délégué peuvent être émises. Les abstentions, les votes blancs et irréguliers ne sont pas pris en compte dans le décompte des voix.

Election du Président et du Trésorier

Le Président et le Trésorier sont élus séparément, par une majorité de plus de 50 % des voix émises. S'il y a plus de deux candidats, et que personne n'atteint plus de 50 % des voix émises, un second tour a lieu entre les deux candidats ayant obtenu le plus grand nombre de voix.

Election des Vice-Présidents

Les Vice-Présidents sont élus au moyen d'un scrutin à bulletin unique. Les délégués peuvent choisir autant de candidats qu'ils le veulent, jusqu'au nombre maximal de postes à pourvoir.

Les candidats avec le plus de voix sont élus dans l'ordre du nombre de voix. Seuls les candidats atteignant le quorum défini ci-après sont élus : 1 divisé par le nombre de postes à pourvoir, c'est-à-dire que pour deux postes le quorum est de 1/2 = 50 % des bulletins émis (et non du total de voix), pour 3 postes à pourvoir 1/3 = 33,33 % des bulletins émis, pour 4 postes à pourvoir 1/4 = 25 % des bulletins émis, etc.

Lorsqu'il n'y a qu'un poste vacant à un tour d'une élection, le principe de la majorité simple est appliqué, comme c'est le cas pour les postes de Président et Trésorier.

Les candidats n'arrivant pas à obtenir le quorum au premier tour peuvent être candidats au second tour pour lequel il n'y a pas de quorum. Ceux obtenant le plus grand nombre de voix sont élus jusqu'à ce que tous les mandats vacants aient été attribués.

Si deux candidats ou plus obtiennent le même nombre de voix pour le dernier mandat vacant, un ultime tour est organisé entre ces candidats en vue de déterminer à qui le mandat sera attribué.

Dans l'hypothèse où un Vice-Président en exercice ou un Trésorier en exercice est candidat au poste de Président, un mandat supplémentaire deviendrait vacant si cette personne est élue Président.

Les candidats à l'élection du Bureau doivent être désignés par un parti membre effectif de l'Association en ordre de paiement de sa cotisation annuelle. Le dirigeant du parti du candidat doit envoyer une lettre de désignation signée adressée au Président de l'ALDE Party.

Article 22 - Vacance

En cas de vacance, un nouveau membre du Bureau peut être nommé par le Bureau, en conformité avec les règles décrites à l'article 21.

Le mandat du membre du Bureau remplaçant prend fin en même temps que le terme du mandat de membre du Bureau qu'il remplace. La nomination est ratifiée à la prochaine réunion du Congrès.

Article 23 – Convocation et réunions

Le Bureau se réunit au moins trois fois par an.

Les réunions du Bureau sont convoquées par le Président ou par trois membres du Bureau.

Les réunions du Bureau sont présidées par le Président ou en son absence, par un autre membre du Bureau désigné à cet effet par ses collègues.

La convocation doit contenir le lieu, la date, l'heure, l'ordre du jour et le cas échéant, les documents de travail. Elle doit être adressée à tous les membres du Bureau par lettre, télécopie, courrier électronique ou tout autre moyen écrit, au moins huit jours calendrier avant la date de la réunion.

Article 24 – Délibérations, quorums et votes

Le Bureau peut valablement délibérer si au moins la moitié des membres du Bureau sont présents. Si ce quorum n'est pas atteint, une nouvelle réunion du Bureau est convoquée au plus tôt huit jours calendrier après la première réunion. La seconde réunion du Bureau peut valablement prendre des décisions, quel que soit le nombre des membres du Bureau présents.

Le Bureau peut seulement délibérer sur les points repris dans l'ordre du jour, à moins que tous les membres du Bureau soient présents et décident de manière unanime de discuter d'autres points.

Chaque membre du Bureau dispose d'une voix. Un membre du Bureau ne peut pas accorder de procuration à un autre membre du Bureau.

Les décisions du Bureau sont prises à la majorité simple des voix émises. Les abstentions ne sont pas prises en compte et en cas de vote écrit, les votes blancs ou irréguliers ne sont pas pris en compte dans le décompte des voix. En cas d'égalité des voix, le président de la réunion dispose d'une voix prépondérante.

Les décisions peuvent également être prises par lettre circulaire, conférence téléphonique ou vidéoconférence. Les décisions prises par conférence téléphonique ou par vidéoconférence sont considérées comme ayant été prises au siège de l'Association et sont réputées entrer en vigueur à la date de la réunion.

Article 25 – Procès-verbaux

Les décisions du Bureau sont consignées dans des procès-verbaux. Les procès-verbaux sont approuvés à l'occasion de la réunion suivante du Bureau et sont signés par la personne qui préside cette réunion.

Les procès-verbaux sont conservés dans un registre à la disposition des membres du Bureau au siège de l'Association. Une copie du procès-verbal est également adressée à tous les membres du Bureau.

CHAPITRE VII – GESTION DE L'ASSOCIATION

Article 26 – Secrétaire-général

Le Conseil délègue la gestion journalière de l'Association au secrétaire-général, sur proposition du Bureau. Le Bureau définit l'étendue et les limitations financières des pouvoirs de gestion journalière du secrétaire-général.

Le terme du mandat du secrétaire-général est de deux ans au plus, renouvelable.

Le secrétaire-général est rémunéré, en conformité avec la décision du Bureau. Les dépenses raisonnables appuyées par des pièces justificatives appropriées sont également remboursées.

Le secrétaire-général peut déléguer une partie de ses pouvoirs pour des objets spéciaux et déterminés à un tiers, sous sa responsabilité.

CHAPITRE VIII – REPRESENTATION DE L'ASSOCIATION

Article 27

L'Association est valablement représentée dans tous ses actes, en ce compris en justice, soit par le Président, soit par deux membres du Bureau agissant conjointement, qui n'ont pas à justifier d'une décision préalable du Bureau vis-à-vis des tiers.

Le secrétaire-général peut valablement représenter l'Association individuellement dans tous les actes de gestion journalière en ce compris en justice, et n'a pas à justifier d'une décision préalable du Bureau vis-à-vis des tiers.

L'Association est également valablement représentée par un mandataire, dans les limites de son mandat.

CHAPITRE IX – AUDIT

Article 28

Le contrôle de la situation financière, des comptes annuels et la vérification que les opérations décrites dans les comptes annuels sont conformes au Règlement, aux statuts et au règlement financier du Parlement européen, est confié à un ou plusieurs commissaires, nommés par le Conseil parmi les membres de l'Institut des Réviseurs d'Entreprises.

CHAPITRE X – REGLEMENT D'ORDRE INTERIEUR

Article 29

Le Conseil adopte et modifie le règlement d'ordre intérieur de l'Association. Le règlement d'ordre intérieur règle le fonctionnement de l'Association et de ses organes en général, sans être contraire aux statuts.

CHAPITRE XI – EXERCICE SOCIAL, BUDGET ET COMPTES ANNUELS

Article 30

L'exercice social coïncide avec l'année calendrier.

Article 31

Le Bureau prépare les comptes annuels à la fin de chaque exercice social. Le Trésorier, au nom du Bureau, émet le rapport annuel justifiant de la gestion de l'Association. Ce rapport annuel contient des commentaires sur les comptes annuels afin de présenter l'évolution de l'Association et des activités de l'Association.

L'Association, en ce qui concerne la comptabilité, les comptes, les donations, la vie privée et la protection des données à caractère personnel, respecte le règlement (CE) no 45/2001 ainsi que la directive 95/46/CE concernant la protection des personnes physiques à l'égard du traitement des données à caractère personnel.

Le rapport annuel et le rapport du commissaire sont présentés au Conseil pour approbation, en même temps que le projet de comptes annuels.

CHAPITRE XII – FINANCEMENT

Article 32

L'Association assure son financement par :

(i)	le paiement des cotisations, comme décrit à l'article 5 ;

(ii)	les ressources accordées par toute autorité, en particulier les autorités européennes ;

(iii)

la rémunération de tout service rendu par l'Association à ses membres ou à des tiers ;

(iv)	le paiement de royalties pour l'usage des droits de propriété intellectuelle détenus par l'Association ;

(v)	les donations ;

(vi)	toute autre forme de ressource financière autorisée.

En tout état de cause, le financement de l'Association doit respecter strictement les conditions et obligations relatives au financement des partis politiques édictées par le Règlement.

La cotisation doit être payée avant le 1er avril de chaque année.

CHAPITRE XIII – RESPONSABILITE LIMITEE

Article 33

Les membres de l'Association, les membres du Bureau et les personnes chargées de la gestion journalière de l'Association ne sont pas personnellement tenus des obligations de l'Association.

La responsabilité des membres du Bureau ou des personnes chargées de la gestion journalière de l'Association est limitée à l'exécution conforme de leur mandat.

CHAPITRE XIV – MODIFICATIONS AUX STATUTS, DISSOLUTION ET LIQUIDATION DE L'ASSOCIATION

Article 34 – Modifications aux statuts

Toute proposition de modifier les statuts n'est valable que si elle est proposée par le Bureau ou un tiers des membres effectifs.

Les modifications proposées aux statuts doivent être jointes à la convocation de la réunion du Congrès.

Un quorum de présence d'au moins deux-tiers des membres effectifs est requis pour les décisions relatives aux modifications des statuts.

Si ce quorum n'est pas atteint, une nouvelle réunion du Congrès est convoquée au plus tôt 15 jours calendrier après la première réunion. La seconde réunion du Congrès peut valablement prendre des décisions quel que soit le nombre de membres effectifs présents.

Les décisions relatives aux modifications des statuts sont prises à la majorité de deux-tiers des voix émises.

Toute décision de modification des statuts devra être soumise à l'Autorité et publiée au Journal officiel.

Article 35 – Dissolution et liquidation de l'Association

L'Association peut être dissoute de manière volontaire par une décision du Congrès à la majorité des quatre cinquièmes des voix émises.

Si l'Association est dissoute, le Congrès décide à la majorité simple des voix émises de (i) la nomination, des pouvoirs et de la rémunération des liquidateurs, (ii) des méthodes et procédures de liquidation de l'Association et (iii) de l'affectation à donner à l'actif net de l'Association.

L'actif net de l'Association devra être affecté à une fin désintéressée.

CHAPITRE XV – DISPOSITIONS FINALES

Article 36

Les statuts sont rédigés en français et en anglais. La version française est la version officielle des statuts et prévaut.

Article 37

Tout ce qui n'est pas réglé par les statuts et le Règlement est soumis aux lois de l'Etat membre dans lequel l'Association est établie.

Annexe I : logo.

Annexe II : liste des partis membres.

Annexe I

Logo

Annexe II

Liste des partis membres

ALLIANCE OF LIBERALS AND DEMOCRATS FOR EUROPE PARTY (ALDE) membership overview as of May 2017:

FULL MEMBERS

Nr	Name	English translation	Abbreviation	Country	Accession date	Website	Government participation	Parliamentary presence
1	NEOS	New Austria	NEOS	Austria	May 2014 (in succession to LIF member since 1993)	www.neos.eu		Yes
2	Mouvement Réformateur	Reform Movement	MR	Belgium	March 1976 (founding member as Parti des Réformes et de la Liberté)	www.mr.be	Yes	Yes
3	Vlaamse Liberalen en Democraten	Flemish Liberal Democrats	Open VLD	Belgium	March 1976 (founding member as Partij voor Vrijheid en Vooruitgang)	www.openvld.be	Yes	Yes
4	Dvizhenie za prava i svobodi	Movement for Rights and Freedoms	MRF	Bulgaria	December 2001	www.dps.bg		Yes
5	Enomeni Dimokrates	United Democrats	EDI	Cyprus	December 1996	www.edi.org.cy
6	Akce nespokojených občanů	Action of Dissatisfied Citizens	ANO	Czech Republic	November 2014	www.anobudelip.cz	Yes	Yes
7	Hrvatska narodna stranka – liberalni demokrati	Croatian People's Party - Liberal Democrats	HNS	Croatia	December 2001	www.hns.hr		Yes
8	Istarski demokratski sabor	Istrian Democratic Assembly	IDS	Croatia, Istria	May 2006	www.ids-ddi.hr		Yes
9	Venstre Danmarks Liberale Parti	Left, Liberal Party of Denmark	Venstre	Denmark	March 1976 (founding member)	www.venstre.dk	Yes	Yes
10	Det Radikale Venstre	Danish Social Liberal Party	Radikale Venstre	Denmark	February 1992	www.radikale.dk		Yes
11	Eesti Keskerakond	Estonian Centre Party	CPE	Estonia	July 2003	www.keskerakond.ee	Yes	Yes
12	Eesti Reformierakond	Estonian Reform Party	ERP	Estonia	December 1995	www.reform.ee		Yes
13	Suomen Keskusta	Center Party	Keskusta	Finland	March 1992	www.keskusta.fi	Yes	Yes
14	Svenska Folkpartiet	Swedish People's Party	SFP	Finland	July 1992	www.sfp.fi		Yes
15	Union des Démocrates et Indépendants	Union of Democrats and Independants	UDI	France	December 2016	www.parti-udi.fr		Yes
16	Freie Demokratische Partei	Free Democratic Party	FDP	Germany	March 1976 (founding member)	www.fdp.de
17	Liberálisok	Liberal Party	Liberálisok	Hungary	April 2013	www.liberalisok.hu		Yes
18	Fianna Fail	Soldiers of Destiny	Fianna Fail	Ireland	April 2009	www.fiannafail.ie		Yes
19	Latvijas Attīstībai	Latvia's Development Party	LA	Latvia	September 2000	www.attistibai.lv
20	Liberalų Sąjūdis	Liberal Movement	Liberal Movement	Lithuania	October 2006	www.liberalusajudis.lt		Yes
21	Lietuvos Laisvės Sajunga	Lithuanian Liberty Union	LiCS	Lithuania	December 1997	www.lics.lt
22	Darbo Partija	Labor Party	DP	Lithuania	May 2012	www.darbopartija.lt		Yes
23	Parti Démocratique	Democratic Party	PD	Luxembourg	March 1976 (founding member)	www.dp.lu	Yes	Yes
24	Democraten 66	Democrats 66	D66	Netherlands	December 1994	www.d66.nl		Yes
25	Volkspartij voor Vrijheid en Democratie	People's Party for Freedom and Democracy	VVD	Netherlands	March 1976 (founding member)	www.vvd.nl	Yes	Yes
26	Nowoczesna	Modern	NC	Poland	June 2016	www.nowoczesna.org		Yes
27	Partidul Alianta Liberalilor si Democratilor	Alliance of Liberals and Democrats	ALDE	Romania	June 2015	www.alde.ro	Yes	Yes
28	Ciudadanos - Partido de la Ciudadanía	Citizens	C's	Spain	June 2016	www.ciudadanos-cs.org		Yes
29	Partit Demòcrata Europeu Català	Catalan European Democratic Party (as legal successor to CDC since Dec 2016)	PDeCAT	Spain, Catalonia	May 2005	www.partitdemocrata.cat	Yes, Catalonia	Yes
30	Stranka modernega centra	Modern Centre Party	SMC	Slovenia	November 2014	www.mirocerar.si	Yes	Yes
31	Centerpartiet	Centre Party	CP	Sweden	April 2000	www.centerpartiet.se		Yes
32	Liberalerna	Liberals	L	Sweden	July 1991	www.folkpartiet.se		Yes
33	Liberal Democrats	Liberal Democrats	LibDems	UK	November 1988 (founding member as ‘Liberal Party Organisation’)	www.libdems.org.uk		Yes
TOTAL FULL MEMBERS:		33

AFFILIATE MEMBERS

Nr	Name	English translation	Abbreviation	Country	Accession date	Website	Government participation	Parliamentary presence
1	Liberal Party of Gibraltar	Liberal Party of Gibraltar	LPG	Gibraltar	May 2015	www.liberal.gi	Yes, Gibraltar	Yes
2	Hrvatska socijalno liberalna stranka	Croatian Social Liberal Party	HSLS	Croatia	March 1994	www.hsls.hr		Yes
3	Åländsk Center	Centre Party Åland Islands	CPA	Finland, Aland Islands	May 2013	www.centern.ax	Yes, Aland Islands	Yes
4	Δράση	Drassi (Action)	Drassi	Greece	November 2013	www.drassi.gr
5	Radicali Italiani	Italian Radicals	I Radicali	Italy	October 2004	www.radicali.it
6	Zavezništvo Socialno-Liberalnih Demokratov	Alliance of Social-Liberal Democrats	ZSD	Slovenia	November 2014	www.alenkabratusek.si		Yes
TOTAL AFFILIATE MEMBERS:		6

NON EU

FULL MEMBERS

Nr	Name	English translation	Abbreviation	Country	Accession date	Website	Government participation	Parliamentary presence
1	Partit Liberal Andorra	Liberal Party of Andorra	PLA	Andorra	March 1996	www.partitliberal.ad		Yes
2	Hay Azgayin Congress	Armenian National Congress Party	ANC	Armenia	March 2010	www.anc.am
3	sak’art’velos respublikuri partia	Republican Party of Georgia	RP	Georgia	October 2007	www.republicans.ge
4	t’avisup’ali demokratebi	Free Democrats	FD	Georgia	November 2012	www.fd.ge
5	Partidul Liberal	Liberal Party	PL	Moldova	October 2010	www.pl.md		Yes
6	Venstre	Left	Venstre	Norway	October 2000	www.venstre.no		Yes
7	Yabloko	Yabloko	Yabloko	Russian Federation	October 2008	www.eng.yabloko.ru
8	Partiya narodnoy svobody	People's Freedom Party	PARNAS	Russian Federation	October 2008	www.parnasparty.ru
9	Aleanca Kosova e Re	New Kosovo Alliance	AKR	Kosovo	November 2009	www.akr-ks.com
10	Freisinnig-Demokratische Partei der Schweiz	Free Democratic Party	FDP Die Liberalen	Switzerland	October 1993	www.fdp.ch	Yes	Yes
11	Gromadianska pozitsiya	Civic Position	CP	Ukraine	June 2016	www.grytsenko.com.ua
12	Yevropeyska partiya Ukrainy	European Party Ukraine	EPU	Ukraine	May 2013	www.epu.in.ua
TOTAL FULL MEMBERS:		12

AFFILIATE MEMBERS

Nr	Name	English translation	Abbreviation	Country	Accession date	Website	Government participation	Parliamentary presence
1	Müsavat Partiyası	Equality Party	MP	Azerbaijan	October 2007	www.musavat.com
2	Партыя свабоды і прагрэсу	Party of Freedom and Progress	PFP	Belarus	November 2013	http://liberaly.org/
3	Naša Stranka	Our Party	NS	Bosnia and Herzegovina	June 2016	www.nasastranka.ba		Yes
4	Björt framtíð	Bright Future	BF	Iceland	November 2013	www.bjortframtid.is	Yes	Yes
5	Partia Liberale e Kosoves	Liberal Party of Kosovo	PLK	Kosovo	July 1996
6	Liberalno-demokratska Partija	Liberal Democratic Party	LDP	Macedonia	December 2016	www.ldp.mk		Yes
7	Liberalna Partija Crne Gore	Liberal Party of Montenegro	LPCG	Montenegro	November 2014	www.lpcg.me		Yes
8	Liberalno Demokratska Partija	Liberal Democratic Party	LDP	Serbia	October 2008	www.ldp.rs		yes
TOTAL AFFILIATE MEMBERS:		8
EU members		39
Non EU members		20
TOTAL ALDE MEMBERS:		59	59 parties from 42 countries (25 EU countries)

12 member parties (10 EU parties) in government in 11 countries (9 EU countries) as of May 2017

16.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/34

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2017/C 191/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„PERA DELL’EMILIA ROMAGNA“

ES Nr. PGI-IT-02192–28.9.2016

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

„Centro Servizi Ortofrutticoli“

Adresas:

Via Bologna 534

44040 Ferrara

ITALIA

Tel.

+39 0532904511

Faksas

+39 0532904520

E. paštas

info@csoservizi.com

„Centro Servizi Ortofrutticoli“ turi teisę teikti pakeitimo paraišką pagal 2013 m. spalio 14 d. Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos sprendimo Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☒	Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas
—	☒	Kita [pakavimas, kontrolės institucijos duomenys]

4. Pakeitimo (-ų) rūšis

—	☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.
—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

5. Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas

Dabartinės produkto specifikacijos 2 straipsnis

Pastraipa

Nuoroda „Pera dell’Emilia Romagna“ išskirtinai taikoma šių veislių kriaušėms: Abate Fetel, Cascade, Conference, Decana del Comizio, Kaiser, Max Red Bartlett, Passa Crassana ir Williams.

iš dalies keičiama taip:

Nuoroda „Pera dell’Emilia Romagna“ išskirtinai taikoma šių veislių kriaušėms: Abate Fetel, Cascade, Conference, Decana del Comizio, Kaiser, Max Red Bartlett, Passa Crassana, Williams, Santa Maria ir Carmen.

Siekiant įvardyti visas veisles ir atnaujinti jų sąrašą, taip pat užtikrinti SGN „Pera dell’Emilia Romagna“ žymimų kriaušių ankstyvesnį derlių, buvo įtrauktos šios dvi ankstyvos veislės:

—

veislė Santa Maria. Emilijoje-Romanijoje veislės Santa Maria kriaušės auginamos nuo 1948 m., o joms auginti skiriamų hektarų skaičius ilgainiui didėjo. Be to, įtraukus į sąrašą šią veislę užtikrinama, kad SGN „Pera dell’Emilia Romagna“ žymimų kriaušių derlius būtų gaunamas ilgesnį laikotarpį, kadangi ši veislė yra ankstyva ir vaisiai skinami vasarą,

—

veislė Carmen. Tai yra ankstyvoji veislė ir šios veislės kriaušių Emilijos-Romanijos regione auginama vis daugiau. Tai gana nauja veislė, nors ji išvesta iš dviejų tradicinių kriaušių veislių – Guyot ir Bella di Giugno. Įtraukus šią veislę į produkto specifikaciją produktas būtų gaunamas ilgesnį laikotarpį, būtų paankstinamas ir užtikrinamas visapusiškas produkto vasaros asortimentas, taip pat būtų pakeičiamos jau nebeauginamos veislės.

Atsižvelgiant į šį pakeitimą, šis santraukos 4.2 punkto sakinys (OL C 284, 2008 11 8, p. 7).

SGN Pera dell’Emilia Romagna yra Abate Fetel, Cascade, Conference, Decana del Comizio, Kaiser, Max Red Barlett, Passa Crassana, Williams kriaušių veislių vaisiai.

iš dalies keičiamas taip:

SGN „Pera dell’Emilia Romagna“ žymimos kriaušės yra kriaušių veislių Abate Fetel, Cascade, Conference, Decana del Comizio, Kaiser, Max Red Barlett, Passa Crassana, Williams, Santa Maria ir Carmen vaisiai.

Dabartinės produkto specifikacijos 6 straipsnis. Santraukos 4.2 punktas

Tekstas

Abate Fetel veislė

Žievė žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva. Ilgmoliūgio, kiek pailgos, formos. Ne mažesnio nei 55 mm skersmens. Cukraus kiekis 13 Brikso laipsnių. Kietumas ne didesnis nei 5. Skonis saldus.

Conference veislė

Žievė žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva, dažniausiai tokios spalvos būna apatinis vaisiaus trečdalis. Kriaušės, dažnai simetriškos, formos. Ne mažesnio nei 55 mm skersmens. Cukraus kiekis daugiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas ne didesnis nei 5,5. Saldaus skonio.

Decana del Comizio veislė

Žievė lygi, žalsvai gelsvos spalvos, dažnai su rožiniu atspalviu į saulę atgręžtoje pusėje, vietomis rusva. Cilindro formos. Ne mažesnio nei 55 mm skersmens. Cukraus kiekis daugiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas ne didesnis nei 4,5. Saldaus ir aromatingo skonio.

Kaiser veislė

Žievė nelygi, visiškai rusva. Ilgmoliūgio-kriaušės formos. Ne mažesnio nei 55 mm skersmens. Cukraus kiekis daugiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas 5,7. Skonis — minkštimas švelnus, sultingas, tirpstantis ir malonus.

Williams e Max Red Bartlett veislė

Žievė lygi, pagrindinė spalva geltona, su rausvais arba ryškiai raudonais atspalviais, kartais dryžuotais. Mažų svarainių arba kriaušių formos. Dydis ne mažesnis nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis daugiau nei 12 Brikso laipsnių. Kietumas ne didesnis nei 6,5. Saldaus ir aromatingo skonio.

Cascade veislė

Žievė, forma, dydis, mažiausias vidutinis svoris, cukraus kiekis daugiau nei 13 Brikso laipsnių, kietumas ir skonis atitinka veislei būdingas savybes.

Passa Crassana veislė

Žievė, forma, dydis, cukraus kiekis daugiau nei 13 Brikso laipsnių, didžiausias kietumas ir skonis atitinka veislei būdingas savybes.

iš dalies keičiamas taip:

Veislė Abate Fetel

Žievė :

žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva.

Forma :

ilgmoliūgio, gana pailga.

Dydis :

ne mažiau nei 60 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 5 kg/0,5 cm2.

Veislė Conference

Žievė :

žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva, dažniausiai tokios spalvos būna apatinis vaisiaus trečdalis.

Forma :

kriaušės, dažnai simetriška.

Dydis :

ne mažiau nei 60 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 5,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Decana del Comizio

Žievė :

lygi, žalsvai gelsvos spalvos, dažnai su rožiniu atspalviu į saulę atgręžtoje pusėje, vietomis rusva.

Forma :

cilindro.

Dydis :

ne mažiau nei 70 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 4,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Kaiser

Žievė :

nelygi, visiškai rusva.

Forma :

ilgmoliūgio ir (arba) kriaušės.

Dydis :

ne mažiau nei 60 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 5,5 kg/0,5 cm2.

Veislės Williams ir Max Red Bartlett

Žievė :

lygi, pagrindinė spalva žalsvai geltona su rausvais arba ryškiai raudonais atspalviais, kartais dryžuotais.

Forma :

mažų svarainių arba kriaušių.

Dydis :

ne mažiau nei 60 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 12 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 6,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Cascade

Žievė :

pagrindinė spalva – žalsva su ryškiai raudonu paviršiaus atspalviu, o 10–25 % paviršiaus yra rusvos spalvos.

Forma :

nevienoda pailga platėjanti, pasižyminti vertikalios ir skersinės plokštumos asimetrija.

Dydis :

ne mažiau nei 60 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 5,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Passa Crassana

Žievė :

tvirta, žalia su rusvomis poromis.

Forma :

obuolio, dažnai platėjanti.

Dydis :

ne mažiau nei 60 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 6,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Santa Maria

Žievė :

lygi, pagrindinė spalva – žalsvai geltona.

Forma :

kriaušės ar nupjautos kriaušės.

Dydis :

ne mažiau nei 60 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 12 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 6 kg/0,5 cm2.

Veislė Carmen

Žievė :

žalia su rausvu paviršiumi.

Forma :

ilgmoliūgio, šiek tiek pailga.

Dydis :

ne mažiau nei 60 mm skersmens.

Cukraus kiekis :

ne mažiau nei 12 Brikso laipsnių.

Kietumas :

ne daugiau nei 6 kg/0,5 cm2.

Siekiant užtikrinti aukštesnį kokybės lygį, turėtų būti padidintas mažiausias reikalaujamas vaisių dydis. Veislių Abate Fetel, Conference ir Kaiser vaisių mažiausio galimo skersmens rodiklis buvo padidintas nuo 55 iki 60 mm. Mažiausias galimas veislės Decana del Comizio skersmuo padidintas nuo 55 iki 70 mm.

Buvo standartizuota cukraus kiekio nuoroda. Be to, buvo nuspręsta neįtraukti skonio apibūdinimo, kadangi tai perteklinis požymis, kuris yra visiškai subjektyvus, jo negalima patikrinti ir todėl jis nėra aktualus specifikacijai. Norint standartizuoti visų veislių, kurias ketinama įtraukti į produkto specifikaciją, apibūdinimus, įrašyti ir (arba) aiškiai nurodyti (jei nebuvo) apibūdinamieji parametrai ir pateikti visapusiški veislių Santa Maria ir Carmen apibūdinimai.

Siekiant aiškumo, buvo nurodytas vaisių kietumo matavimo vienetas, būtent jėgos (kg) ir kietmačio sukeliamo spaudimo vaisių paviršiui (cm2) santykis.

Geografinė vietovė

Dabartinės specifikacijos 3 straipsnio a punktas

a)	Emilijos Redžo provincija: Kazalgrandė, Koredžas ir Rubjera.

iš dalies keičiamas taip:

a)	Emilijos Redžo provincija: Kazalgrandė, Emilijos Redžas, Koredžas, Rubjera, San Martino in Rio ir Skandianas.

Emilijos Redžo provincija. Turėtų būti įtrauktos Emilijos Redžo, San Martino in Rio ir Skandiano savivaldybės. Šiose savivaldybėse auginama gana daug kriaušių, ypač Emilijos Redžo savivaldybėje. Be to, šios savivaldybės yra greta į produkto specifikaciją jau įtrauktų savivaldybių ir su jomis ribojasi, įskaitant Modenos provinciją, o jose susiformavusios klimato sąlygos ir tradicijos yra labai panašios į esančias jau nurodytose savivaldybėse.

Dabartinės specifikacijos 3 straipsnio c punktas

Feraros provincija: Ardženta, Bera, Bondenas, Čentas, Kodigoras, Komakjas, Koparas, Ferara, Forminjana, Jolanda di Savoja, Lagosantas, Masi Torelas, Masa Fiskalja, Mezola, Fiskalja, Miljarinas ir Miljaras, Mirabelas, Ostelatas, Podžo Renatikas, Portomadžorė, Ro Ferarezė, San Agostinas, Trezigalas, Vigarano Mainarda ir Vogjera.

iš dalies keičiamas taip:

c)	Feraros provincija: Ardženta, Bera, Bondenas, Čentas, Kodigoras, Komakjas, Koparas, Ferara, Forminjana, Jolanda di Savoja, Lagosantas, Masi Torelas, Mezola, Fiskalja, Mirabelas, Ostelatas, Podžo Renatikas, Portomadžorė, Ro Ferarezė, San Agostinas, Trezigalas, Vigarano Mainarda ir Vogjera.

Feraros provincija. Nurodyta, kad teisingas Ro savivaldybės pavadinimas – Ro Ferarezė. Be to, 2014 m. sausio 1 d. sujungus kaimynines Masa Fiskaljos, Miljarino ir Miljaro savivaldybes buvo sukurta Fiskaljos savivaldybė. Pirmiau minėtas tris savivaldybes visiškai pakeitė Fiskaljos savivaldybė, o specifikacijoje nurodyta teritorija nepakito.

Dabartinės specifikacijos 3 straipsnio d punktas

Bolonijos provincija: Andzona del’Emilija, Ardželatas, Baričela, Bacanas, Bentivolijus, Budrijus, Kalderara di Renas, Kastelo d’Ardžilė, Kastelguelfas, Kastelmadžorė, Krespelanas, Krevalkorė, Galijera, Granarolo del’Emilija, Malalbergas, Medičina, Minerbijus, Molinela, Mordanas, Pjeve di Čentas, Bolonijos Sant’Agata, San Džordžo di Pjanas, San Džovani in Persičetas, San Pjetro in Kazalė ir Bolonijos Sala.

iš dalies keičiamas taip:

Bolonijos provincija: Andzola del’Emilija, Ardželatas, Baričela, Valsamodža – Bacano rajonas, Bentivolijus, Budrijus, Kalderara di Renas, Kastelo d’Ardžilė, Kastelguelfas, Kastelmadžorė, Valsamodža – Krespelano rajonas, Krevalkorė, Galijera, Granarolo del’Emilija, Malalbergas, Medičina, Minerbijus, Molinela, Mordanas, Pjeve di Čentas, Bolonijos Sant’Agata, San Džordžo di Pjanas, San Džovani in Persičetas, San Pjetro in Kazalė ir Bolonijos Sala.

Bolonijos provincija. Ištaisyta korektūros klaida Andzola del’Emilijos savivaldybės pavadinime; teisingas pavadinimas yra Andzola del’Emilija (it. Anzola dell’Emilia), o ne Andzona del’Emilija (it. Anzona dell’Emilia). Valsamodžos savivaldybė Bolonijos provincijoje taip pat buvo sukurta 2014 m. sausio 1 d., sujungus kaimynines Bacano, Kastelo di Seravalės, Krespelano, Montevelijaus ir Savinjo savivaldybes. Todėl siekiant atnaujinti informaciją ir pateikti teisingus vietovardžius, prieš Bacano ir Krespelano vietovardžius buvo įrašytas šios savivaldybės pavadinimas. Šiuo atveju kriaušių auginimo vietovės taip pat nepasikeitė.

Dabartinės specifikacijos 3 straipsnio e punktas

e)	Ravenos provincija: Alfonsinė, Banjakavalas, Konseličė, Kotinjola, Kastelbolonjezė, Faenca, Fuzinjanas, Lugas, Masalombarda, Ravena, Rusis, Sant’Agata sul Santernas ir Solarolas.

iš dalies keičiamas taip:

e)	Ravenos provincija: Alfonsinė, Banjakavalas, Banjara di Romanija, Konseličė, Kotinjola, Kastelbolonjezė, Faenca, Fuzinjanas, Lugas, Masalombarda, Ravena, Rusis, Sant’Agata sul Santernas ir Solarolas.

Ravenos provincija. Prie geografinės vietovės turi būti priskirta Banjaros di Romanijos savivaldybė, esanti Ravenos provincijoje ir iš visų pusių apsupta specifikacijoje jau nurodytų savivaldybių (Masalombardos, Lugo, Kotinjolos, Solarolo ir Mordano). Ši savivaldybė labai tinkama auginti kriaušes ir dėl jos ypatingos vietos čia susiformavo klimato sąlygos ir tradicijos, labai panašios į esančias jau nurodytose savivaldybėse.

Gamybos būdas

Dabartinės produkto specifikacijos 4 straipsnis

Sakinys

Drėkinimas, tręšimas ir kiti agronomijos bei auginimo metodai turi atitikti Emilijos-Romanijos kompetentingų tarnybų nustatytus techninius reikalavimus.

išbrauktas.

Su auginimo ir agronomijos metodais susijusi dalis buvo išbraukta atsižvelgiant į tai, kad tai yra išankstinė sąlyga, kurios turi laikytis visi ūkiai. Iš esmės reguliavimo raida ir tam tikrų reikalavimų įpareigojamasis pobūdis reiškia, kad tam tikrų kriterijų neišvengiamai turi būti laikomasi. Todėl manoma, kad nebūtina to nurodyti specifikacijoje.

Sakinys

Leidžiami vaismedžių sodinimo atstumai yra įprasti – viename hektare galima pasodinti ne daugiau nei 3 000 naujų sodinukų.

iš dalies keičiamas taip:

Leidžiami vaismedžių sodinimo atstumai yra įprasti – viename hektare galima pasodinti ne daugiau nei 6 000 naujų sodinukų.

Dėl technologinės plėtros ir inovacijų, o kartu ir dėl atsirandančių naujų poskiepių, sudaroma galimybė auginti daug tankiau susodintus kriaušių vaismedžius nei anksčiau. Dėl naujausių auginimo metodų pokyčių atsirado galimybė didinti vaismedžių skaičių viename hektare, siekiant sutrumpinti sodinių nederėjimo laikotarpius, taip pat standartizuoti ir pagerinti produktų kokybę. Nors nenustatytas tikslus vaismedžių viename hektare skaičius, atrodo, kad 6 000 sodinukų riba yra pagrįsta ir taikant tokią ribą galima išlaikyti aukštą produktų kokybę, kartu laikantis tradicinių auginimo metodų.

Sakinys

Taikomi auginimo metodai, kai žiemą genima bent vieną kartą, o vasaros metu – du kartus.

išbrauktas.

Panaikintas apribojimas dėl genėjimų skaičiaus, siekiant sudaryti ūkininkams galimybę genėti vaismedžius tiek kartų, kiek yra tinkamiausia, atsižvelgiant į reikalavimus ir laikantis gerosios auginimo ir ūkininkavimo patirties.

Sakinys

Visų tinkamų veislių derlius, gaunamas iš vieno hektaro, neturi viršyti 45 000 kg.

iš dalies keičiamas taip:

Visų tinkamų veislių derlius, gaunamas iš vieno hektaro, neturi viršyti 55 000 kg.

Sakinys

Atsižvelgiant į sezoninius pokyčius ir auginimui svarbias aplinkos sąlygas, Emilijos Romanijos regione kiekvienais metais iki liepos 15 d. nustatomas kiekvienai 2 straipsnyje nurodytai veislei taikomas preliminarus vidutinis vieneto gamybos rodiklis, neviršijantis minėtos ribos.

išbrauktas.

Ši sąlyga yra pasenusi ir vietoj jos taikomos galiojančių teisės aktų nuostatos.

Sakiniai

Drėgmės ir temperatūros rodikliai šaltuosiuose sandėliuose turi būti 4–6 °C. Pavasarį rinkai teikiamų veislių vaisiai turi būti sandėliuojami reguliuojamos aplinkos patalpose.

išbraukti.

Nebūtina nustatyti temperatūros, turint omenyje, kad jau buvo nurodyta, kad turi būti naudojama šaldymo technika. Dėl dabartinėje specifikacijoje nurodytos sandėliavimo temperatūros sudėtinga užtikrinti optimalų produkto sandėliavimą. Nurodyta temperatūra tinkama atšaldyti, tačiau tokia temperatūra netinka norint deramai sandėliuoti produktus šaltajame sandėlyje, taigi ir išsaugoti jų kokybę bei juslines savybes. Be to, išbraukta nuoroda dėl pavasarį rinkai teikiamų veislių vaisių sandėliavimo reguliuojamos aplinkos patalpose, siekiant sudaryti kriaušių augintojams galimybę taikyti kitus sandėliavimo metodus.

Kilmės įrodymas

Dabartinės produkto specifikacijos 5 straipsnis

Tekstas

Emilijos-Romanijos regionas patvirtina, kad laikomasi ankstesniame 4 straipsnyje minimų tinkamų techninių sąlygų. Kriaušių vaismedžiai, iš kurių gaunamas tinkamas kriaušių „Pera dell’Emilia Romagna“ derlius, registruojami kasmet sudaromame, atnaujinamame ir skelbiamame atitinkamame registre. Šio registro kopija pateikiama kiekvienai auginimo vietovėje esančiai savivaldybei. Siekiant užtikrinti kasmet tvirtinamų produktų, kurie teikiami rinkai pažymėti saugoma geografine nuoroda, deramą ir tinkamą kontrolę, Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio ministerija nurodo, kokių registravimo, ataskaitų dėl metinio derliaus teikimo ir atitinkamų sertifikatų įgijimo procedūrų reikia laikytis.

išbrauktas ir pakeistas tokiu tekstu:

Kiekvienas gamybos procesas prižiūrimas registruojant pradinius ir galutinius proceso produktus. Taip užtikrinamas produkto atsekamumas; jis taip pat užtikrinamas registruojant žemės, kurioje auginamas produktas, kadastrinius sklypus ir gamintojus bei fasuotojus kontrolės institucijos tvarkomuose sąrašuose ir teikiant kontrolės institucijai užauginto kiekio deklaraciją. Visus atitinkamuose sąrašuose užregistruotus fizinius ir juridinius asmenis tikrina kontrolės institucija, vadovaudamasi specifikacijos sąlygomis ir atitinkamu kontrolės planu.

Straipsnis dėl kilmės įrodymo buvo visiškai pakeistas ir pritaikytas, nes pirminėje straipsnio versijoje buvo kalbama apie metodiką ir priemones, kurios nebetaikomos. Naujajame straipsnyje aptariamos pagal dabartines kontrolės sistemas numatytos procedūros.

Pakavimas ir ženklinimas

Dabartinės produkto specifikacijos 7 straipsnis

Pastraipa

„Pera dell’Emilia Romagna“ parduodamos vartotojams naudojant Bendrijos teritorijoje pagal galiojančias taisykles leidžiamas naudoti pakuotės rūšis, tokias kaip:

60 × 80, 80 × 120, 100 × 120 dėžės – keliais sluoksniais su grioveliais;

30 × 40 kartoniniai, mediniai ir plastikiniai padėklai – vienu ar keliais sluoksniais;

40 × 60 kartoniniai, mediniai ir plastikiniai padėklai – vienu ar keliais sluoksniais;

20 × 30 padėklai – vienu sluoksniu ir nepakuoti;

sandari vieno ar kelių vaisių pakuotė (nedideli padėklai, pintinėlės, kartoninės dėžės ir kt.).

iš dalies keičiama taip:

„Pera dell’Emilia Romagna“ parduodamos vartotojams naudojant Bendrijos teritorijoje pagal galiojančias taisykles leidžiamas naudoti pakuotės rūšis.

Informacija apie skirtingų rūšių pakuotes išbraukta turint omenyje tai, kad ši informacija straipsnyje pateikiama tik kaip pavyzdys, ir laikantis nuomonės, jog straipsnyje jau nurodyta, kad pakuotės turi atitikti galiojančias taisykles.

Sakinys

Į padėklus bei dėžės pakuojami SGN žymimi produktai ženklinami etiketėmis taip: etiketė su specialiu logotipu klijuojama ant kiekvieno pakuotėse esančio vaisiaus (etiketėmis ženklinama ne mažiau kaip 70 % pakuotės vaisių).

iš dalies pakeistas ir papildytas taip:

Į padėklus bei dėžės pakuojami SGN žymimi produktai ženklinami etiketėmis taip: etiketė klijuojama ant kiekvieno pakuotėse esančio vaisiaus (etiketėmis ženklinama ne mažiau kaip 70 % pakuotės vaisių).

Priešingu atveju, jei ant kriaušių etiketės neužklijuojamos, pakuotės, kaip antai padėklai ir dėžės, turi būti sandarios, kad jų turinio nebūtų galima išimti nepažeidus pakuotės.

Be to, pardavimo vietose leidžiama parduoti po vieną vaisių iš sandarių pakuočių ar iš dėžių, kurios sandariai uždarytos arba kuriose sudėti vaisiai su užklijuotomis etiketėmis, su sąlyga, kad produktas būtų pateikiamas tam tikrose vietose ar specialioje taroje, ant kurios būtų aiškiai matoma ta pati informacija, kuri turi būti pateikiama ant produkto specifikacijoje numatytų pakuočių.

Dėl žymėjimo etiketėmis manoma, kad pakanka nurodyti, kad etiketės bus klijuojamos ant vaisių; todėl išbrauktas žodžių junginys „su specialiu logotipu“. Be to, siekiant užtikrinti atsekamumą vartotojui, buvo įtraukti ir aiškiau apibūdinti du toliau nurodyti atvejai.

1)	Kai ant vaisių neužklijuotos etiketės. Siekiant užtikrinti galimybę atpažinti vaisius, manoma, jog reikia nurodyti, kad pakuotė turi būti sandari ir kad jos turinio nebūtų galima išimti nepažeidus pakuotės.

2)	Kai vaisiai parduodami po vieną. Įterpti nurodymai dėl galimybės parduoti vaisius po vieną, kartu užtikrinant jų atpažinimą.

Sakinys

Gaminys pateikiamas rinkai nuo rugpjūčio 10 d. iki kitų metų gegužės 31 d.

iš dalies keičiamas taip:

Gaminys pateikiamas rinkai nuo liepos 25 d. iki kitų metų gegužės 31 d.

Pakeitimas yra glaudžiai susijęs su tuo, kad į specifikaciją buvo įtrauktos dvi ankstyvesnės veislės – Santa Maria ir Carmen. Todėl manoma, kad dera pakoreguoti prekybos laikotarpį ir pradėti jį anksčiau – nuo liepos 25 d.

Pastraipa

Pakuotės turi būti žymimos vienodo dydžio spausdintinėmis raidėmis užrašytu užrašu „Pera dell’Emilia Romagna“, po kurio turi būti nurodyta veislė, o iš karto po ja – užrašas „Saugoma geografinė nuoroda“. Tame pačiame matymo lauke turi būti pateikiamas fasavimo įmonės pavadinimas, prekybinis pavadinimas ir adresas, taip pat pradinis bendrasis svoris.

iš dalies keičiama taip:

Pakuotės turi būti žymimos užrašu „Pera dell’Emilia Romagna“, iš karto po kurio turi būti užrašyta „Saugoma geografinė nuoroda“ arba santrumpa SGN ir veislės pavadinimas. Tame pačiame matymo lauke turi būti pateikiamas fasavimo įmonės pavadinimas, prekybinis pavadinimas ir adresas.

Buvo teisingai ir aiškiau išdėstyti šie aspektai:

1)	Užrašų išdėstymas. Šis pakeitimas nėra esminis, tačiau nustatyta teisinga užrašų tvarka (po užrašo „Pera dell’Emilia Romagna“ iš karto rašoma „Saugoma geografinė nuoroda“ arba santrumpa SGN ir veislės pavadinimas);

2)	Svorio nuoroda. Pagal dabartines ženklinimo etiketėmis nuostatas reikalaujama nurodyti grynąjį, o ne bendrąjį svorį. Kadangi šis reikalavimas įtvirtintas teisės aktais ir yra privalomas visiems, manoma, kad šią nuorodą dera išbraukti.

Išbraukiama ši pastraipa:

Atitinkamų augintojų prašymu gali būti naudojamas grafinis simbolis. Šis simbolis – tai vaizdinio ar specifinio ir vienareikšmiško logotipo grafinis vaizdas, įskaitant bet kokias standartines spalvas, kuris visuomet turi būti naudojamas su geografine nuoroda.

Manoma, kad šią teksto dalį dera išbraukti, turint omenyje, kad specifikacijoje nenurodytas grafinis simbolis.

Sakinys

Eksportui skirtos partijos taip pat turi būti žymimos nuoroda „Pagaminta Italijoje“.

išbrauktas.

Manoma, kad šį sakinį dera išbraukti, nes pateikti tokią nuorodą privaloma pagal galiojančias teisės aktų nuostatas.

Kita [kontrolės institucijos duomenys]

Į specifikaciją įtraukti kontrolės institucijos duomenys.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„PERA DELL’EMILIA ROMAGNA“

ES Nr. PGI-IT-02192 – 28.9.2016

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas

„Pera dell’Emilia Romagna“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

SGN „Pera dell’Emilia Romagna“ žymimų kriaušių savybės pateikimo vartotojams metu:

Veislė Abate Fetel

Žievė: žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva. Forma: ilgmoliūgio, gana pailga. Dydis: ne mažiau nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 5 kg/0,5 cm2.

Veislė Conference

Žievė: žalsvai gelsvos spalvos, aplink piestelės ir kotelio įdubą rusva, dažniausiai tokios spalvos būna apatinis vaisiaus trečdalis. Forma: kriaušės, dažnai simetriška. Dydis: ne mažiau nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 5,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Decana del Comizio

Žievė: lygi, žalsvai gelsvos spalvos, dažnai su rožiniu atspalviu į saulę atgręžtoje pusėje, vietomis rusva. Forma: cilindro. Dydis: ne mažiau nei 70 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 4,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Kaiser

Žievė: nelygi, visiškai rusva. Forma: ilgmoliūgio ir (arba) kriaušės.

Dydis: ne mažiau nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 5,5 kg/0,5 cm2.

Veislės Williams ir Max Red Bartlett

Žievė: lygi, pagrindinė spalva žalsvai geltona su rausvais arba ryškiai raudonais atspalviais, kartais dryžuotais. Forma: mažų svarainių arba kriaušės. Dydis: ne mažiau nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 12 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 6,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Cascade

Žievė: pagrindinė spalva – žalsva su ryškiai raudonu paviršiaus atspalviu, o 10–25 % paviršiaus yra rusvos spalvos. Forma: nevienoda pailga platėjanti, pasižyminti vertikalios ir skersinės plokštumos asimetrija. Dydis: ne mažiau nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 5,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Passa Crassana

Žievė: tvirta, žalia su rusvomis poromis. Forma: obuolio, dažnai platėjanti. Dydis: ne mažiau nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 13 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 6,5 kg/0,5 cm2.

Veislė Santa Maria

Žievė: lygi, pagrindinė spalva – žalsvai geltona. Forma: kriaušės ar nupjautos kriaušės. Dydis: ne mažiau nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 12 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 6 kg/0,5 cm2.

Veislė Carmen

Žievė: žalia su rausvu paviršiumi. Forma: ilgmoliūgio, šiek tiek pailga. Dydis: ne mažiau nei 60 mm skersmens. Cukraus kiekis: ne mažiau nei 12 Brikso laipsnių. Kietumas: ne daugiau nei 6 kg/0,5 cm2.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi etapai – nuo auginimo iki derliaus nuėmimo – turi būti vykdomi 4 punkte nurodytoje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Priešingu atveju, jei ant kriaušių etiketės neužklijuojamos, pakuotės, kaip antai padėklai ir dėžės, turi būti sandarios, kad jų turinio nebūtų galima išimti nepažeidus pakuotės.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Nepažeidžiant šioje srityje taikomų teisės aktų, ant pakuočių turi būti pateikti tokie užrašai:

„Pera dell’Emilia Romagna“, „Saugoma geografinė nuoroda“, taip pat fasavimo įmonės pavadinimas, prekybinis pavadinimas ir adresas, jos komercinė kategorija ir dydis.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

a)	Emilijos Redžo provincija: Kazalgrandė, Emilijos Redžas, Koredžas, Rubjera, San Martino in Rio ir Skandianas.

Modenos provincija: Bastilja, Bomportas, Kampogalijanas, Kampozantas, Karpis, Kastelfranko Emilija, Kastelnuovo Rangonė, Kavecas, Konkordija sula Sekija, Finale Emilija, Formidžinė, Medola, Mirandola, Modena, Nonantola, Novi di Modena, Ravarinas, San Čezarijo sul Panaras, San Feliče sul Panaras, San Posidonijus, San Prosperas, Savinjano sul Panaras, Soljera, Spilambertas ir Vinjola.

c)	Feraros provincija: Ardženta, Bera, Bondenas, Čentas, Kodigoras, Komakjas, Koparas, Ferara, Forminjana, Jolanda di Savoja, Lagosantas, Masi Torelas, Mezola, Fiskalja, Mirabelas, Ostelatas, Podžo Renatikas, Portomadžorė, Ro Ferarezė, San Agostinas, Trezigalas, Vigarano Mainarda ir Vogjera.

e)	Ravenos provincija: Alfonsinė, Banjakavalas, Banjara di Romanja, Konseličė, Kotinjola, Kastelbolonjezė, Faenca, Fuzinjanas, Lugas, Masalombarda, Ravena, Rusis, Sant’Agata sul Santernas ir Solarolas.

5. Ryšys su geografine vietove

SGN „Pera dell’Emilia Romagna“ žymimų kriaušių savybės labai susijusios su dirvos ir klimato ypatybėmis bei gamybos zonos ūkio subjektų profesiniais įgūdžiais. Dėl šių veiksnių kriaušės pasižymi išskirtinėmis cheminėmis bei fizinėmis ir organoleptinėmis savybėmis, todėl šiomis kriaušėmis, kaip tradiciniu Emilijos-Romanijos regiono produktu, prekiaujama Italijoje ir visoje Europoje. Šie vaismedžiai labai jautrūs šalčiui, todėl jie auginami tik nurodytoje vietovėje, kurioje vidutinė metinė temperatūra yra aukštesnė nei visame regione, o kritulių vidutiniškai iškrenta mažiau. Anksčiau dirvą dengė Po upės sąnašos, todėl joje daug organinių medžiagų. Nustatytoje vietovėje auginama labai daug kriaušių – čia užauginama apie pusė Italijos kriaušių sektoriaus produkcijos.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Ministerija pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdama SGN „Pera dell’Emilia Romagna“ pripažinimo paraišką 2016 m. rugpjūčio 11 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 187.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba:

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Prodotti DOP e IGP“ (SKVN, SGN nuorodomis žymimi produktai), po to ekrano kairėje – „Prodotti DOP, IGP e STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – „Disciplinari di produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos produktų speciagrinėjamos produktų specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 191

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. birželio 16d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2017/C 191/01	Komisijos pranešimas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 aiškinamosios gairės. ES oro vežėjų nuosavybės ir kontrolės taisyklės	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2017/C 191/02	2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriamas Bendrijos augalų veislių tarnybos pirmininko pavaduotojas	12
	Europos Komisija
2017/C 191/03	Euro kursas	13
	Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija
2017/C 191/04	2017 m. gegužės 4 d. Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos sprendimas dėl Liberalų ir demokratų aljanso už Europą partijos registravimo Europos politine partija	14
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2017/C 191/05	Draudimo įmonės likvidavimo procedūros pradžia – Spendimas dėl INTERNATIONAL LIFE General Insurance S.A. veiklos licencijos panaikinimo ir likvidavimo procedūros pradžios (Skelbiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 280 straipsnį)	32
2017/C 191/06	Draudimo įmonės likvidavimo procedūros pradžia – Sprendimas dėl INTERNATIONAL LIFE Anonymos Etaireia Genikon Asfaliseon veiklos licencijos panaikinimo ir likvidavimo procedūros pradžios (Skelbiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 280 straipsnį)	33

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1166
JPY	Japonijos jena	122,95
DKK	Danijos krona	7,4360
GBP	Svaras sterlingas	0,87640
SEK	Švedijos krona	9,7278
CHF	Šveicarijos frankas	1,0874
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,4718
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,213
HUF	Vengrijos forintas	307,79
PLN	Lenkijos zlotas	4,2122
RON	Rumunijos lėja	4,5893
TRY	Turkijos lira	3,9266
AUD	Australijos doleris	1,4722
CAD	Kanados doleris	1,4826
HKD	Honkongo doleris	8,7118
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5505
SGD	Singapūro doleris	1,5444
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 263,07
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,3723
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,5985
HRK	Kroatijos kuna	7,4050
IDR	Indonezijos rupija	14 871,15
MYR	Malaizijos ringitas	4,7651
PHP	Filipinų pesas	55,657
RUB	Rusijos rublis	64,3175
THB	Tailando batas	37,953
BRL	Brazilijos realas	3,6559
MXN	Meksikos pesas	20,1825
INR	Indijos rupija	72,1420

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2017/C 191/07	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	34