15.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/1

Tarybos rezoliucija dėl struktūrinio dialogo ir dialogo su jaunimu plėtojimo ateityje Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje politikos kontekste po 2018 m.

(2017/C 189/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA, KAD:

Tarybos rezoliucijoje dėl „jaunimo politinio dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimo“ (1) nurodyta, kad Europos bendradarbiavimo vedant struktūrinį dialogą jaunimo srityje bendras teminis prioritetas 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpiu bus „Sudaryti sąlygas visam jaunimui dalyvauti įvairialypės, tarpusavyje sujungtos ir įtraukios Europos gyvenime“ ir kad ši teminė sritis bus bendras elementas, kuriuo bus užtikrintas trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės – Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos – darbo tęstinumas ir nuoseklumas, laikantis 2016–2018 m. ES darbo plano jaunimo srityje;

PRIPAŽINDAMA, KAD:

struktūrinis dialogas yra dalyvaujamasis procesas, o jo penktojo darbo ciklo rezultatai grindžiami rezultatais, kurių pasiekta nacionalinių konsultacijų metų Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos pirmininkavimo laikotarpiais, taip pat ES jaunimo konferencijose, surengtose 2016 m. balandžio mėn. Amsterdame, 2016 m. spalio mėn. Košicėje ir 2017 m. kovo mėn. Maltoje;

pirmininkavę Nyderlandai daugiausia dėmesio skyrė sunkumų ir problemų, su kuriais šiandieninėje Europoje susiduria jaunimas, nagrinėjimui. Jaunimo konferencijoje Amsterdame (2016 m. balandžio mėn.) buvo parengti konsultacijoms su jaunimu skirti orientaciniai klausimai, o valstybių narių lygmens nacionalinių darbo grupių paprašyta surengti konsultacijas ir pateikti grįžtamąją informaciją;

jaunimo konferencijoje Košicėje (2016 m. spalio mėn.) buvo nagrinėjami ir aptariami konsultacijų su jaunimu ir jaunimo atstovais rezultatai, ir kartu su valstybių narių atstovais parengtos struktūrinio dialogo jaunimo klausimais bendros rekomendacijos, kurias, kaip ir jaunimo padėties Europoje klausimą, 2016 m. lapkričio mėn. aptarė Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba. Apie šios diskusijos rezultatus informuotas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas;

jaunimo konferencijoje Maltoje (2017 m. kovo mėn.) buvo toliau aptariamos bendros rekomendacijos, joms suteikti prioritetai ir parengti jų įgyvendinimo veiksmai;

ATKREIPIA DĖMESĮ Į:

struktūrinio dialogo jaunimo klausimais „Sudaryti sąlygas visam jaunimui dalyvauti įvairialypės, tarpusavyje sujungtos ir įtraukios Europos gyvenime“ bendras rekomendacijas ir pasiūlytus veiksmus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama šioms temoms: galimybės gauti kokybišką ir svarbią informaciją; atsparumo ir pasitikėjimo savimi didinimas; be baimės ir netolerancijos; siekti švietimo sistemos, kuria realizuojamas jaunimo potencialas; skatinti jaunimą, visų pirma iš pažeidžiamų grupių, įsitraukti į visuomenę; atkurti jaunimo pasitikėjimą Europos projektu; judumo programos visiems; darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų poveikis visiems, kaip išdėstyta priede;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE SAVO KOMPETENCIJOS SRITYSE IR TINKAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

prireikus atsižvelgti į struktūrinio dialogo jaunimo klausimais bendras rekomendacijas ir pasiūlytus veiksmus formuojant ir įgyvendinant būsimą jaunimo srities politiką;

atlikti struktūrinio dialogo proceso ir jo tikslų dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje po 2018 m. sistemos peržiūrą ir apsvarstyti naujoviškus ir veiksmingus prasmingo ir konstruktyvaus dialogo skatinimo ir ryšių su jaunuoliais iš įvairių visuomenės sluoksnių, jaunimo organizacijomis, jaunimo klausimus tiriančiais mokslo darbuotojais ir politikos formuotojais, įskaitant kitų atitinkamų sektorių suinteresuotuosius subjektus, palaikymo būdus;

PRAŠO KOMISIJOS:

remiantis įrodymais, įvertinimu ir konsultacijomis pasiūlyti atnaujintą struktūrinio dialogo procesą, kuris būtų Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje po 2018 m. sistemos dalis;

TAIP PAT PRITARIA TAM, KAD:

10.

atsižvelgiant į tai, kad Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujinta sistema (2010–2018 m.) nustos galioti 2018 m., struktūrinio dialogo su jaunimu ir jaunimo organizacijomis kito darbo ciklo (nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) pagrindinis prioritetas turėtų būti dėmesys kitai Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemai. Struktūrinio dialogo šeštasis ciklas vadinsis „Jaunimas Europoje: kas toliau?“;

11.

kitų trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupė – Estija, Bulgarija ir Austrija – struktūrinio dialogo šeštajame darbo cikle daugiausia dėmesio skirs struktūrinio dialogo vertinimui, peržiūrai ir atnaujinimui siekiant toliau jį tobulinti ir skatinti.

(1) OL C 417, 2015 12 15, p. 10.

PRIEDAS

Struktūrinio dialogo jaunimo klausimais bendrosios rekomendacijos

Sudaryti sąlygas visam jaunimui dalyvauti įvairialypės, tarpusavyje sujungtos ir įtraukios Europos gyvenime

Galimybės gauti kokybišką ir svarbią informaciją

ES institucijos ir valstybės narės turėtų parengti arba toliau įgyvendinti įrodymais grindžiamą politiką ir praktiką, kuriomis siekiama nuolat gerinti jaunimo įgūdžius kritiškai vertinti ir apdoroti informaciją tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo aplinkoje.

ES institucijos ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su pilietinės visuomenės organizacijomis, turėtų remti jaunimo žiniasklaidą, kad ji būtų skaidri, nepriklausoma ir įvairiapusė, nes tai padeda didinti jaunimo gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir tobulinti jo kritinį bei analitinį mąstymą. Prašoma, kad Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas, taip pat Europos Komisija atsižvelgtų į šį aspektą programų „Erasmus +“, „Europa piliečiams“, „Kūrybiška Europa“ ir visų kitų atitinkamų programų peržiūros metu.

Jaunimas patiria spaudimą. Atsparumo ir pasitikėjimo savimi didinimas

Atsižvelgiant į tai, kad švietimo aplinkoje lūkesčiai, kad jaunuoliai būtų konkurencingi, vis didėja, nacionalinės kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad jaunuoliai turėtų pakankamai laiko ir erdvės veiklai, kuri padėtų jiems didinti atsparumą, savimonę ir pasitikėjimą savimi.

Nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti švietimo programas psichinės gerovės ir psichikos sveikatos klausimais tiek formaliojo švietimo sistemoje, tiek neformaliojo švietimo aplinkoje. Tikslas – panaikinti stigmą didinant informuotumą, taip pat sudaryti jaunuoliams sąlygas išmokti rūpintis savo psichikos sveikata ir išmokti kalbėtis šiuo klausimu su savo bendraamžiais.

Be baimės ir netolerancijos. Patirti įvairovę

Europinės ir nacionalinės institucijos turėtų didinti finansavimą ir institucinę paramą, sukurdamos vietines programas ir vykdydamos nacionalinio lygmens mainus, kad visi jaunuoliai galėtų turėti tiesioginį ryšį su jaunuoliais iš kitų visuomenės sluoksnių ir gyvenimo sąlygų, kad būtų stiprinamos tarpkultūrinės kompetencijos, kovojama su diskriminacija, skatinama empatija ir solidarumas ir patiriama įvairovės teikiama nauda.

Tam, kad visi jaunuoliai būtų pasirengę gyventi įvairialypėje Europoje, ES ir nacionalinės kompetentingos institucijos turi parengti arba remti mokytojams ir mokyklų bendruomenėms skirtas mokymo ir tobulinimo programas, kad būtų sukurta saugi ir įtrauki aplinka, kurioje jaunimas galėtų ugdyti kompetencijas baimei ir diskriminacijai įveikti.

Siekti švietimo sistemos, kuria realizuojamas jaunimo potencialas

Prašome, kad visose valstybėse narėse būtų įsipareigota užtikrinti orientavimo ir konsultavimo paslaugas, kuriomis pasinaudoję visi jaunuoliai galėtų ugdytis ir rasti savo kelią gyvenime visuose švietimo etapuose.

Švietimo programos nesuteikia jaunimui reikiamų praktinių įgūdžių, svarbių modernioje visuomenėje. Primygtinai raginame visas valstybes nares skatinti į švietimo programas įtraukti praktinių gyvenimo įgūdžių lavinimą, kad jaunuoliai galėtų aktyviai dalyvauti įvairialypių visuomenių gyvenime ir galėtų būti aktyvūs darbovietėse.

Skatinti jaunimą, visų pirma iš pažeidžiamų grupių, įsitraukti į visuomenę

Švietimo įstaigos ir vietiniai suinteresuotieji subjektai, bendradarbiaudami su jaunimu, turėtų teikti individualizuotą paramą, prieinamas paslaugas, taip pat kurti prasmingo bendravimo erdves, kad visi jaunuoliai galėtų atrasti ir priimti savo unikalią tapatybę bei vertę. Tai yra jaunuolių iš skirtingos aplinkos abipusio pasitikėjimo sukūrimo pagrindas.

Savanoriškos veiklos prieinamumu Europos Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis, nepaisant jo asmeninės ir socialinės padėties, galėtų joje nevaržomai dalyvauti. Turėtų būti užtikrinamos galimybės dalyvauti veikloje, pavyzdžiui, jaunimo organizacijų veikloje, kad būtų kuriamas priklausymo bendruomenei pojūtis ir kad jaunuoliai suvoktų save kaip piliečius.

Atkurti jaunimo pasitikėjimą Europos projektu

Europos Komisija ir Europos jaunimo forumas turėtų bendradarbiauti siekiant išanalizuoti ir suprasti, kaip jaunimas gauna informaciją iš ES ir apie ES, ir parengti komunikacijos strategiją, skirtą informuoti jaunus europiečius apie ES ir apie tai, kaip daryti teigiamą poveikį ES projektui.

Siekiant panaikinti atotrūkį, susidariusį tarp jaunimo ir ES bei jos politikos, visose valstybėse narėse turėtų būti rengiami nacionaliniai ir (arba) regioniniai ES jaunimo festivaliai, susiję su europinėmis iniciatyvomis. Šie festivaliai, apimantys socialinę, politinę ir kultūrinę veiklą, turėtų suburti jaunimą iš įvairių visuomenės sluoksnių. Šie renginiai skatins sužinoti ir diskutuoti apie ES ir joje teikiamas galimybes, formuoti jos politiką, smagiai kartu leidžiant laiką.

Judumo programa. Užimtumas ir švietimas visiems

Valstybės narės ir Europos Komisija turėtų aktyviau dėti pastangas siekiant įveikti esamas kliūtis jaunimo judumo galimybėms. Reikėtų supaprastinti ir įvairiems jaunimo poreikiams geriau pritaikyti galimybes dalyvauti judumo programose. Turėtų būti teikiama informacija ir konsultacijos siekiant didinti informuotumą apie judumo galimybes.

ES valstybės narės turėtų sukurti kompetencijų, įgytų judumo programose nacionaliniu ir europiniu lygmenimis, pripažinimo ir patvirtinimo teisinę sistemą. Tuo ne tik bus sudarytos vienodos sąlygos naudotis įvairiomis mokymosi galimybėmis, bet ir bus patvirtinti įgyti įgūdžiai ir prisidėta prie jaunimo socialinės įtraukties.

Darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijų poveikis visiems

Valstybės narės ir Europos Komisija turėtų skatinti ir remti įvairių virtualių ir fizinių erdvių, skirtų kvalifikuotam darbui su jaunimu, kūrimą, kad būtų atsižvelgta į visų jaunuolių poreikius ir interesus.

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų skirti pakankamą veiklos finansavimą, kad darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijos galėtų vykdyti tvarų darbą su jaunimu, kuris būtų prieinamas, svarbus ir prasmingas visam jaunimui.

15.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/5

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje

(2017 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d.)

(2017/C 189/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

I. ĮVADAS

PRIMENA Europos Sąjungai suteiktą kompetenciją, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 165 straipsniais, pagal kuriuos sportas yra sritis, kurioje ES lygmens veiksmais turėtų būti remiami, koordinuojami ir papildomi valstybių narių veiksmai.

PRIMENA Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijas dėl 2011–2014 m. (1) ir 2014–2017 m. (2) Europos Sąjungos darbo planų sporto srityje.

PALANKIAI VERTINA Komisijos ataskaitą dėl 2014–2017 m. Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje įgyvendinimo ir reikšmės (3).

MANO, kad sportu galima prisidėti prie visa apimančių ES saugumo, ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkių prioritetų, visų pirma Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“, įgyvendinimo.

PRIPAŽĮSTA, kad sportas teigiamai prisideda prie įvairių sektorių bendradarbiavimo ES lygmeniu ir taip padeda užtikrinti tvarų vystymąsi ir tinkamai spręsti visa apimančius socialinius bei ekonominius ir su saugumu susijusius uždavinius, su kuriais susiduria ES, įskaitant susijusius su migracija, socialine atskirtimi, radikalėjimu, kuris gali paskatinti smurtinį ekstremizmą, nedarbu, taip pat nesveika gyvensena ir nutukimu.

PRIPAŽĮSTA, kad reikia atitinkamai bendradarbiauti su sporto srities suinteresuotaisiais subjektais, inter alia, per struktūrinį dialogą (4).

ATKREIPIA DĖMESĮ į 2014 m. paskelbtus Eurobarometro apklausos apie sportą ir fizinį aktyvumą rezultatus ir pripažįsta didelius skirtumus tarp valstybių narių, be kita ko, pagal rezultatus dėl savanoriško darbo ir nejudrios gyvensenos, ir atkreipia dėmesį į Eurostato parengtą statistiką, kuri apima pagrindinius ekonominius ir socialinius duomenis sporto srityje.

PRIPAŽĮSTA, kad reikia bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma su ES šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis, siekiant propaguoti Europos vertybes per sporto diplomatiją, ir su sporto srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Tarybą, Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA) ir Pasaulio sveikatos organizaciją.

TODĖL SUSITARIA:

—	toliau plėtoti Europos bendradarbiavimo sporto srityje sistemą sudarant trečiąjį valstybių narių ir Komisijos veiksmų ES darbo planą sporto srityje,

—	dėl konkretaus šio darbo plano grafiko, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.,

—	dėl to, kad ES lygmeniu vykdant veiklą sporto srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šiame darbo plane išvardytoms prioritetinėms temoms, pagrindinėms temoms, rezultatams, taip pat darbo metodams ir struktūroms, kaip išdėstyta I priede.

II. TOLESNIS EUROPINIO ASPEKTO SPORTE PLĖTOJIMAS SUDARANT ES DARBO PLANĄ

10.

MANO, kad šis ES darbo planas sporto srityje turėtų būti grindžiamas šiais pagrindiniais tikslais:

—	įvairių sektorių bendradarbiavimu užtikrinti, kad kitose ES politikos srityse būtų žinoma apie galimą sporto indėlį sprendžiant politikos uždavinius, su kuriais susiduria ES,

—	toliau stiprinti sporto srities empirinę bazę,

—	skatinti bendradarbiavimu grindžiamą suderintą valstybių narių, Komisijos ir prireikus sporto judėjimo ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų požiūrį, siekiant sukurti pridėtinę vertę sporto srityje ES lygmeniu ilgesniuoju laikotarpiu,

—	spręsti tarptautinius uždavinius vadovaujantis suderintu ES požiūriu,

—	atsižvelgti į specifinį sporto pobūdį,

—	prisidėti siekiant visa apimančių ES ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkės prioritetų, taip pat prie darnaus vystymosi, kad būtų suteiktas postūmis darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui bei investicijoms ir būtų pasirengta laikotarpiui po 2020 m. (5),

—	skatinti lyčių lygybę,

—	atsižvelgti į švietimo ir sporto santykį, įskaitant dvikryptes karjeras,

—	remtis pirmųjų dviejų ES darbo planų sporto srityje pasiekimais,

—	papildyti ir sustiprinti veiklos, pradėtos sporto srityje pagal programą „Erasmus+“, poveikį,

—	prisidėti prie mėgėjiško sporto plėtojimo ES.

11.

PABRĖŽIA, kad šis ES darbo planas turėtų būti lanksti sistema ir priemonė, kuria laiku gebama reaguoti į pokyčius sporto srityje ir atsižvelgti į vėliau pirmininkausiančių valstybių narių prioritetus.

12.

PRITARIA, kad šio darbo plano taikymo laikotarpiu valstybės narės ir Komisija turėtų teikti pirmenybę toliau išvardytoms temoms ir pagrindinėms temoms. Kiekviena pirmininkaujanti valstybė narė galėtų jas papildyti atsižvelgdama į galimus naujus pokyčius:

1)	sąžiningumas sporto srityje, visų pirma gero valdymo skatinimas, įskaitant nepilnamečių apsaugą, specifinis sporto pobūdis, kova su korupcija ir susitarimais dėl varžybų baigties, taip pat kova su dopingu;

2)	ekonominis sporto aspektas, visų pirma inovacijos sporte, ir sportas bei bendroji skaitmeninė rinka;

3)	sportas ir visuomenė, visų pirma socialinė įtrauktis, trenerių vaidmuo, švietimas sporte ir per sportą, sportas ir sveikata, sportas ir aplinka ir sportas ir žiniasklaida, taip pat sporto diplomatija.

Išsami informacija apie pirmiau nurodytų pagrindinių temų įgyvendinimą pateikiama I priede.

13.

SUSITARIA, kad:

—	Taryba ir Taryboje posėdžiaujantys valstybių narių Vyriausybių atstovai gali patikslinti ES darbo planą, atsižvelgdami į pasiektus rezultatus ir politikos pokyčius ES lygmeniu,

—	laikotarpio vidurio svarstymai dėl ES darbo plano bus surengti 2019 m. pirmąjį pusmetį.

III. DARBO METODAI IR STRUKTŪROS

14.

PRIPAŽĮSTA, kad siekiant įgyvendinti darbo planą reikia tęsti glaudų valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Taip pat pripažįsta, kad sporto judėjimas ir atitinkamos nacionalinio, Europos ir tarptautinio lygmens kompetentingos organizacijos, pavyzdžiui, Europos Taryba, WADA ir PSO, turėtų būti glaudžiai susijusios su šiuo bendradarbiavimu.

15.

MANO, KAD:

turėtų būti sukurtos atitinkamos darbo struktūros ir metodai, kuriais remiantis būtų vykdoma tolesnė veikla, susijusi su pirmųjų dviejų ES darbo planų pasiekimais, ir būtų siekiama naujų rezultatų pagal prioritetines ir pagrindines temas, išdėstytas pirmiau 12 punkte.

Prireikus Komisija turėtų organizuoti ekspertų grupių ir klasterių susitikimus politikos srityse, kurioms, iner alia, ankstesniame ir dabartiniame darbo planuose sporto srityje buvo skirta daug dėmesio.

Vienos ar kelių valstybių narių iniciatyva gali būti rengiami susitikimai bendro intereso klausimais (suinteresuotųjų valstybių narių grupių susitikimai). Šie susitikimai bus skirti, inter alia, dalyvaujančių valstybių narių tarpusavio mokymosi veiklai.

Kitos struktūros ir darbo metodai gali būti, be kita ko, pirmininkaujančios valstybės narės konferencijos ir seminarai, neformalūs už sporto reikalus atsakingų ministrų ir direktorių posėdžiai, Komisijos tyrimai ir Komisijos konferencijos ir seminarai.

Su įvairiais darbo metodais susiję pagrindiniai principai pateikiami II priede.

2020 m. antrąjį pusmetį Taryba įvertins šio ES darbo plano įgyvendinimą, remdamasi Komisijos per 2020 m. pirmąjį pusmetį parengta ataskaita.

IV. TOLESNI VEIKSMAI

16.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

—	naudojantis šioje rezoliucijoje nurodytomis darbo struktūromis ir metodais dirbti kartu su Komisija siekiant veiksmingai įgyvendinti ES darbo planą,

—	laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant sporto valdymo struktūrų autonomiją tinkamai atsižvelgti į šį ES darbo planą formuojant politiką nacionaliniu lygmeniu,

—	reguliariai informuoti sporto srities suinteresuotuosius subjektus apie ES darbo plano įgyvendinimo pažangą ir atitinkamais atvejais su jais dėl to konsultuotis, kad būtų užtikrintas veiklos aktualumas bei matomumas,

—	atitinkamais atvejais valstybėse narėse ir atitinkamais lygmenimis skleisti informaciją apie rezultatus, kurių pasiekta įgyvendinant šį ir ankstesnius ES darbo planus sporto srityje,

—	rengti susitikimus bendro intereso klausimais (suinteresuotųjų valstybių narių darbo grupės),

—	bendradarbiaujant su Komisija skatinti tarpusavio mokymosi veiklą ir jai vadovauti.

17.

PRAŠO TARYBAI PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ:

—	rengiant savo programą atsižvelgti, be kita ko, trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupėje, į ES darbo plano prioritetines temas ir pasinaudoti jau pasiektais rezultatais,

—	informuoti valstybes nares apie kitų Tarybos sudėčių vykdomą arba planuojamą darbą, kuris daro poveikį sportui,

—	laikotarpio, kuriuo taikoma ši rezoliucija, pabaigoje, remiantis Komisijos parengta ataskaita, prireikus pasiūlyti naują kito laikotarpio ES darbo plano projektą,

—	apsvarstyti galimybę įvertinti struktūrinį dialogą su sporto judėjimu (6).

18.

PRAŠO KOMISIJOS:

—	įgyvendinant šį darbo planą, visų pirma, kiek tai susiję su I priede išdėstytais rezultatais, dirbti kartu su valstybėmis narėmis,

—	informuoti valstybes nares apie vykdomas arba planuojamas iniciatyvas kitose ES politikos srityse, kuriomis daromas poveikis sportui, ir apie atitinkamus Komisijoje vykdomos veiklos pokyčius,

—	informuoti Sporto darbo grupę apie ekspertų grupių įgaliojimus,

—

remti valstybes nares ir kitus atitinkamus subjektus jiems vykdant veiklą, susijusią su šioje rezoliucijoje pateiktomis temomis ir pagrindinėmis temomis, visų pirma:

—

išnagrinėjant priemones, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių ir ekspertų dalyvavimui, taip pat pakviesti sporto judėjimo atstovus ir atitinkamais atvejais kitus suinteresuotuosius subjektus dalyvauti I priede nurodytose ekspertų grupėse, užtikrinant aukštą ir nuoseklų atstovavimo ir ekspertinių žinių lygį,

—

sukuriant ekspertų grupes šiose srityse:

—	sąžiningumas,

—	gebėjimų ir žmogiškųjų išteklių ugdymas sporto srityje,

—	nustatant kitas paramos keitimosi gerosios praktikos pavyzdžiais bei tarpusavio mokymosi ir žinių kaupimo (pvz. tyrimams) skatinimui formas,

—	teikiant reikalingas ekspertų rekomendacijas kovos su dopingu klausimais, visų pirma dėl ES teisės suderinamumo su būsima Pasaulinės antidopingo agentūros antidopingo kodekso peržiūra,

—	teikiant logistinę ir techninę paramą atitinkamų dokumentų ir informacijos ES sporto politikos klausimais rinkimui ir platinimui,

—

rengiant specialius klasterių susitikimus politikos srityse, kurioms ankstesniame ir dabartiniame darbo planuose sporto srityje buvo skirta daug dėmesio. Tokių susitikimų tikslas – aptarti politikai svarbius ES finansuojamų projektų, kurie yra naudingi sportui, įgyvendinimo rezultatus, taip pat skatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir įžvalgomis konkrečiomis temomis, apžvelgti padarytą pažangą ir nustatyti, kuriose srityse, visų pirma I priede nurodytose srityse, reikia tolesnių veiksmų. Tokio pobūdžio susitikimai turėtų būti rengiami bent kartą per metus,

—	užtikrinti, kad būtų vykdoma tolesnė veikla, susijusi su ankstesnių Komisijos sudarytų Mėgėjiško sporto ir Sporto ir diplomatijos aukšto lygio darbo grupių atliktu darbu,

—	užtikrinti, kad būtų vykdoma tolesnė veikla, susijusi su ankstesnės Gero valdymo ekspertų grupės pateiktomis rekomendacijomis, ir užtikrinti, kad būtų tęsiamas darbas dabartiniais klausimais, susijusiais su kova su susitarimais dėl varžybų baigties,

—	skatinti gebėjimų ir kompetencijų sporte pripažinimą,

—	sudaryti palankesnes sąlygas struktūriniam dialogui sporto klausimais, be kita ko, kasmet surengti ES sporto forumą, į kurį susirinktų visi svarbiausi įvairių lygmenų sporto srities suinteresuotieji subjektai,

—	suorganizuoti metinę Europos sporto savaitę ir visus metus šią savaitę reklamuoti kaip priemonę, kuria, vadovaujantis šio darbo plano prioritetais, galima paskatinti dalyvauti sportinėje veikloje ir būti fiziškai aktyviems,

—	remti prioritetines temas ir susijusias pagrindines temas, nustatytas šiuo darbo planu, pasinaudojant programa „Erasmus+“ ir kitomis atitinkamomis ES programomis, taip pat Europos struktūriniais ir investicijų fondais,

—	pirmąjį 2020 m. pusmetį, remiantis valstybių narių savanoriškai pateikta informacija, priimti ataskaitą dėl darbo plano įgyvendinimo ir aktualumo. Šia ataskaita bus remiamasi 2020 m. antrąjį pusmetį rengiant galimą kitą ES darbo planą,

—	atitinkamais atvejais viešai skelbti šio ir ankstesnių ES darbo planų sporto srityje darbo struktūrų pasiektus rezultatus.

(1) OL C 162, 2011 6 1, p. 1.

(2) OL C 183, 2014 6 14, p. 12.

(3) Dok. 5516/17 + ADD 1.

(4) 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos rezoliucija, kuria Taryba susitarė reguliariai, paprastai Tarybos posėdžio metu, sušaukti neoficialų ES valdžios institucijų ir sporto judėjimo vadovaujančių atstovų posėdį, kuriame būtų pasikeista nuomonėmis ES sporto klausimais (OL C 322, 2010 11 27, p. 1).

(5) 10 J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinių prioritetų (https://ec.europa.eu/commission/publications/president-junckers-political-guidelines_lt).

(6) Įskaitant 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos rezoliuciją dėl struktūrinio dialogo.

I PRIEDAS

Pagrindinės temos (12 punktas), pageidaujami rezultatai ir atitinkamos darbo struktūros

Pagrindinė tema

Darbo metodas / Užduotys

Rezultatas ir numatytas terminas

Vadovas (-ai)

1 prioritetas. Sąžiningumas sporto srityje

Kova su dopingu

Taryba ir jos parengiamieji organai

Ekspertų rekomendacijos kovos su dopingu klausimais, visų pirma dėl ES teisės suderinamumo su būsima Pasaulinės antidopingo agentūros antidopingo kodekso peržiūra, turi būti parengtos ekspertų susitikimuose ir aptartos Sporto darbo grupėje

2017–2019 m.

—	ES indėlis

Komisija ir pirmininkaujanti valstybė narė

ES ir jos valstybių narių pozicijos Pasaulinės antidopingo agentūros ad hoc komiteto (CAHAMA) ir Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) posėdžiuose parengimas, prireikus surengiant ekspertų susitikimus.

2017–2020 m.

—	ES pozicija

Komisija ir pirmininkaujanti valstybė narė

Seminaras

Kaip užkirsti kelią jauniems žmonėms vartoti dopingą profesionalų sporte ir mėgėjiškame sporte

2017 m. antrasis pusmetis

—

Ataskaita

—	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė

Geras valdymas

Ekspertų grupė

Sąžiningumas

Tarptautiniu mastu pripažinto gero valdymo ir kovos su korupcija standartų ir iniciatyvų, visų pirma ne sporto srityje, kurios turi būti taikomos sporto srityje, taikymas

Susitarimai dėl varžybų baigties

2018–2020 m.

—	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

—

Ataskaita

Komisija

Taryba ir jos parengiamieji organai

Rekomendacijos dėl galimų būsimų veiksmų kovojant su korupcija sporto srityje ES lygmeniu

2019 m. antrasis pusmetis

—	(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Nepilnamečių apsauga

Tyrimas

Vaikų išnaudojimo sporte paplitimas

2019 m. pirmasis pusmetis

—

Ataskaita

Komisija

Seminaras

Tolesnė veikla, susijusi su Rekomendacijomis dėl jaunųjų sportininkų apsaugos ir vaikų teisių apsaugos sporte (1)

2019 m. antrasis pusmetis

—	Pasikeitimas gerosios praktikos pavyzdžiais

—

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

Taryba ir jos parengiamieji organai

Apsaugoti fizinę ir moralinę nepilnamečių neliečiamybę mėgėjiškame ir elitiniame sporte

2019 m. antrasis pusmetis

—	(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Specifinis sporto pobūdis

Suinteresuotųjų valstybių narių grupė

ES teisė, susijusi su sportu ir sporto organizacijomis

2019 m. pirmasis pusmetis

—	(galimas) Rekomendacijos / dabartinė padėtis

SE, FR, ES, NL

Seminaras

Specifinis sporto pobūdis Europos Sąjungoje

2019 m. antrasis pusmetis

—	Pasikeitimas nuomonėmis

—

Ataskaita

Komisija

2 prioritetas. Ekonominis sporto aspektas

Inovacijos sporto srityje

Klasterių susitikimas

Sporto ir inovacijų ekonominė nauda naudojant palydovines sporto sąskaitas. Praktinis palydovinių sporto sąskaitų naudojimas sporto politikos formuotojų veikloje.

2018 m. pirmasis pusmetis

—	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Komisija

Taryba ir jos parengiamieji organai

Didinti informuotumą apie ekonominį sporto aspektą, visų pirma strategijos „Europa 2020“ kontekste, daugiausia dėmesio skiriant sporto ir inovacijų ekonominei naudai.

2018 m. antrasis pusmetis

—	(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Konferencija

Didinti informuotumą apie ekonominį sporto aspektą, visų pirma strategijos „Europa 2020“ kontekste, daugiausia dėmesio skiriant sporto ir inovacijų ekonominei naudai.

2018 m. antrasis pusmetis

—	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

—

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

Sportas ir bendroji skaitmeninė rinka

Seminaras

Bendrosios skaitmeninės rinkos nauda ir iššūkiai siekiant geriau finansuoti ir komercializuoti sportą

2019 m. pirmasis pusmetis

—

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

3 prioritetas. Sportas ir visuomenė

Sportas ir žiniasklaida

Konferencija

Žiniasklaidos vaidmuo ir įtaka sporto srityje

2020 m. pirmasis pusmetis

—	Ataskaita ir pasikeitimas geriausios praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė

Taryba ir jos parengiamieji organai

Žiniasklaidos vaidmuo ir įtaka sporto srityje

—	(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Trenerių vaidmuo

Taryba ir jos parengiamieji organai

Trenerių vaidmuo visuomenėje

2017 m. antrasis pusmetis

—	(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Konferencija

Trenerių vaidmuo, statusas ir atsakomybė visuomenėje

2017 m. antrasis pusmetis

—

Ataskaita

—	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė

Švietimas sporte ir per sportą

Konferencija

Fizinis aktyvumas, sportas ir sportininko dvikryptė karjera daugiausia dėmesio skiriant universitetams ir švietimui

2017 m. antrasis pusmetis

—

Ataskaita

—	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Pirmininkaujanti valstybė narė

Ekspertų grupė

Gebėjimų ir žmogiškųjų išteklių ugdymas sporto srityje

2018–2020 m.

—

Gairės

Komisija

Seminaras

Trenerių sporto kvalifikacijos ir kompetencijos

2020 m. pirmasis pusmetis

—

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

Socialinė įtrauktis

Taryba ir jos parengiamieji organai

Europos vertybių propagavimas per sportą

2018 m. pirmasis pusmetis

—	(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Konferencija

Mėgėjiškas sportas kaip integracijos priemonė ir jungtis tarp tradicijų ir naujovių

2018 m. pirmasis pusmetis

—

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

Tyrimas

Sporto prieinamumas neįgaliesiems

2018 m. antrasis pusmetis

—

Ataskaita

Komisija

Taryba ir jos parengiamieji organai

Sporto prieinamumas neįgaliesiems

2019 m. pirmasis pusmetis

—	(galimas) Tarybos išvados

Pirmininkaujanti valstybė narė

Konferencija

Sportinės veiklos organizuotoje aplinkoje nauda asmenims, kurie turi mažiau galimybių

2019 m. pirmasis pusmetis

—	Geriausios praktikos pavyzdžių/atvejų vadovas

Pirmininkaujanti valstybė narė

Klasterių susitikimas

Sveikatinamojo fizinio aktyvumo propagavimas

2017 m. antrasis pusmetis

—	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Komisija

Sportas ir sveikata

Seminaras

Sportas ir fizinis aktyvumas darbo vietoje

2018 m. antrasis pusmetis

—

Ataskaita

Pirmininkaujanti valstybė narė

Sportas ir aplinka

Suinteresuotųjų valstybių narių grupė

Miestų plėtra, sportas gamtoje, aplinkos tvarumas svarbių sporto renginių kontekste, aplinką tausojančios ir energiją efektyviai naudojančios sporto bazės

2019–2020 m.

—	Keitimasis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais

—

Ataskaita

FR, DE, PT

Sporto diplomatija

Tyrimas

Sportas remiant ES išorės veiksmus

2017 m. antrasis pusmetis

—	Rekomendacijos remiantis atvejų tyrimais ir gerąja praktika

Komisija

Seminaras

Komisijos aukšto lygio grupės tolesnė veikla, 2016 m. lapkričio mėn. Tarybos išvados ir seminaras sporto diplomatijos klausimais

2017 m. antrasis pusmetis

—	Tolesnių veiksmų strategija

Komisija

(1) Gero valdymo ekspertų grupė; „Iššūkiai: smurtas, nuo kurio nepilnamečiai turi būti apsaugoti sporte“, Rekomendacijos dėl jaunųjų sportininkų apsaugos ir vaikų teisių apsaugos sporte, 2016 m. liepos mėn., p. 12.

II PRIEDAS

Principai, susiję su darbo metodais, struktūromis ir ataskaitų teikimu

—	Valstybių narių dalyvavimas ekspertų grupėse, klasterių susitikimuose ir suinteresuotųjų valstybių narių grupėse yra savanoriškas, dalyvauti gali visos valstybės narės.

—	Komisija užtikrins kuo tinkamesnį ir veiksmingesnį įvairių sričių ekspertų, įskaitant viešojo administravimo ir sporto srities suinteresuotuosius subjektus, dalyvavimą.

—	Išsamios narystės Komisijos ekspertų grupėse ir jų darbo tvarkos taisyklės pateiktos 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendime (1).

—	Suinteresuotųjų valstybių narių grupės gali nustatyti savus darbo metodus ir struktūras atsižvelgdamos į savo specifinius poreikius ir siekiamus rezultatus. Komisija prireikus dalyvauja šių grupių veikloje.

—	Komisija Sporto darbo grupei teiks darbo atitinkamose ekspertų grupėse ir klasterių susitikimuose pažangos ataskaitas ir pateiks jų darbo rezultatus. Suinteresuotųjų valstybių narių grupės paskirs atstovą tokiam pačiam tikslui.

—	Prireikus Tarybos Sporto darbo grupė teiks tolesnes rekomendacijas, kad būtų užtikrinti pageidaujami rezultatai ir laikomasi tvarkaraščio.

—	Visų grupių posėdžių darbotvarkės ir posėdžių ataskaitos bus prieinamos visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į jų dalyvavimo tam tikros srities veikloje mastą. Grupių veiklos rezultatai bus skelbiami ir platinami ES ir nacionaliniu lygmenimis.

—	Rezultatais, pasiektais taikant įvairius darbo metodus, bus remiamasi Komisijai rengiant darbo plano įgyvendinimo ataskaitą.

(1) 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimas C(2016) 3301) final, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės.

15.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/15

TARYBOS REKOMENDACIJA

2017 m. gegužės 22 d.

dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo

(2017/C 189/03)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

kvalifikacijos turi įvairią paskirtį. Jos darbdaviams parodo, ką kvalifikacijų turėtojai iš esmės išmano ir moka daryti (t. y. mokymosi rezultatus). Jos gali būti būtina sąlyga norint dirbti pagal tam tikras reglamentuojamas profesijas. Jos padeda švietimo ir mokymo institucijoms ir paslaugų teikėjams nustatyti asmens išsimokslinimo lygį ir turinį. Jos taip pat yra svarbios asmeniui kaip asmeninių laimėjimų išraiška. Todėl kvalifikacijos atlieka svarbų vaidmenį didinant galimybes įsidarbinti, palengvinant judumą ir galimybes toliau mokytis;

(2)

kvalifikacijos yra formalus kompetentingos institucijos atliekamo vertinimo ir patvirtinimo proceso rezultatas ir paprastai išreiškiamos dokumentais, pavyzdžiui, pažymėjimais ar diplomais. Jomis patvirtinama, kad asmuo pasiekė konkrečius standartus atitinkančių mokymosi rezultatų. Tų mokymosi rezultatų gali būti pasiekta įvairiais būdais formaliojo, neformaliojo arba savaiminio mokymosi aplinkoje – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Informacija apie mokymosi rezultatus turėtų būti nesunkiai prieinama ir skaidri;

(3)

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (1) buvo sukurta bendra aštuonių lygių susiejimo sistema, išreikšta mokymosi rezultatais pagal didėjantį kvalifikacijos lygį. Šiais lygiais naudojamasi kaip skirtingų kvalifikacijų sistemų ir jų lygių atitikties nustatymo priemone. Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara (EKS) siekiama didinti žmonių kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą;

(4)

šia rekomendacija siekiama platesnių tikslų – padėti modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas ir didinti darbuotojų bei besimokančių asmenų galimybes įsidarbinti, judumą ir socialinę integraciją. Ja taip pat siekiama geriau susieti formalųjį, neformalųjį bei savaiminį mokymąsi ir remti įvairiose aplinkose pasiektų mokymosi rezultatų patvirtinimą;

(5)

valstybės narės yra parengusios arba rengia nacionalines kvalifikacijų sandaras pagal mokymosi rezultatus ir susieja jas su EKS taikydamos „susiejimo“ procesą. EKS lygiai ir mokymosi rezultatų aprašai padeda didinti įvairių nacionalinių sistemų kvalifikacijų skaidrumą ir palyginamumą. Jie taip pat padeda visuotinai pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamo švietimo ir mokymo. Susiejimas su EKS turėtų būti atliekamas naudojant nacionalines kvalifikacijų sandaras arba, jei tokių nėra, nacionalines kvalifikacijų sistemas (toliau – nacionalinės kvalifikacijų sandaros ar sistemos);

(6)	kvalifikacijos yra skaidresnės ir labiau palyginamos, kai jos išdėstomos dokumentuose, kuriuose pateikiama nuoroda į taikytiną EKS lygį ir aprašomi pasiekti mokymosi rezultatai;

(7)

įgyvendinant EKS Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir siekiant užtikrinti jai kuo platesnę paramą, reikėtų įtraukti daug įvairių suinteresuotųjų subjektų. Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai – tai visi besimokantys asmenys, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, kvalifikacijas tvirtinančios institucijos, kokybės užtikrinimo įstaigos, darbdaviai, profesinės sąjungos, pramonės, prekybos ir amatų rūmai, organizacijos, dalyvaujančios pripažįstant akademines ir profesines kvalifikacijas, įdarbinimo tarnybos ir tarnybos, atsakingos už migrantų integraciją;

(8)

2013 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EKS įvertinimo Komisija padarė išvadą, kad EKS yra plačiai pripažįstama kaip atskaitos taškas kuriant nacionalines kvalifikacijų sandaras, diegiant mokymosi rezultatais grindžiamą požiūrį ir didinant įgūdžių ir kompetencijų skaidrumą ir pripažinimą. Joje buvo pabrėžta, kad Sąjunga turėtų sudaryti galimybes besimokantiems asmenims ir darbuotojams padidinti savo įgūdžių ir kompetencijų matomumą, kad ir kur jie būtų įgyti;

(9)

toje ataskaitoje Komisija taip pat padarė išvadą, kad EKS patariamoji grupė teikė veiksmingas rekomendacijas nacionaliniams susiejimo procesams ir sukūrė dalyvaujančių šalių tarpusavio pasitikėjimo ir supratimo atmosferą. Ji taip pat padarė išvadą, kad EKS nacionalinių koordinavimo punktų veiksmingumas didele dalimi priklauso nuo to, kaip glaudžiai jie susieti su nacionaliniu susiejimo proceso valdymu;

(10)	atsižvelgiant į teigiamą EKS patariamosios grupės įvertinimą itin svarbu tęsti tos grupės veiklą siekiant užtikrinti nuoseklų, darnų, skaidrų ir koordinuotą šios rekomendacijos įgyvendinimą;

(11)

įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumas bei pripažinimas yra vienas iš naujų prioritetų pagal 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą. Toje ataskaitoje pabrėžiama, kad EKS turėtų būti toliau plėtojama siekiant didinti kvalifikacijų skaidrumą ir palyginamumą. Kalbant apie naujai atvykusius migrantus, joje taip pat pabrėžiama, kad esamos skaidrumo priemonės galėtų padėti geriau suprasti užsienio kvalifikacijas Sąjungoje ir atvirkščiai;

(12)

dėl didesnio pasitikėjimo, kvalifikacijų supratimo ir palyginamumo EKS ir su ja susietos nacionalinės kvalifikacijų sandaros ar sistemos gali padėti plėtoti esamą pripažinimo praktiką. Tuo gali būti palengvintas pripažinimo mokymosi ir darbo tikslais procesas. Visa apimančiomis kvalifikacijų sandaromis, pavyzdžiui, EKS, galėtų būti naudojamasi kaip informavimo priemonėmis pripažinimo praktikoje, kaip paminėta pagal Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvenciją priimtoje Rekomendacijoje dėl kvalifikacijų sandarų naudojimo pripažįstant užsienio kvalifikacijas;

(13)	nacionalinės kvalifikacijų sandaros ir sistemos ilgainiui kinta, todėl susiejimą su EKS prireikus reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti;

(14)

siekiant remti besimokančių asmenų ir darbuotojų judumą tiek sektorių ir geografinėse ribose, tiek už jų, itin svarbus pasitikėjimas kvalifikacijų, kurios priklauso su EKS susietoms nacionalinėms kvalifikacijų sandaroms ar sistemoms (toliau – EKS lygį atitinkančios kvalifikacijos), kokybe ir lygiu. 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo pateikti bendri aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo kokybės užtikrinimo principai. Jais buvo paisoma valstybių narių atsakomybės už kokybės užtikrinimo priemones, taikomas nacionalinėms kvalifikacijoms, remiantis subsidiarumo principu. Šių bendrųjų principų pagrindas yra Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartai ir gairės ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema;

(15)	būtų galima išnagrinėti galimybę sukurti registrą ne aukštojo mokslo srityje, skirtą kokybės užtikrinimo sistemų, susijusių su kvalifikacija, stebėsenos įstaigoms;

(16)

kreditų sistemos gali padėti asmenims daryti pažangą mokantis, nes jomis sudaromos sąlygos lankstiems mokymosi būdams ir perėjimui iš vieno lygio į kitą ir nuo vienos švietimo ir mokymo rūšies prie kitos bei iš vienos valstybės į kitą suteikiant besimokantiems asmenims galimybę kaupti ir perkelti skirtingus mokymosi rezultatus, pasiektus skirtingomis mokymosi aplinkybėmis, įskaitant e. mokymąsi ir neformalųjį bei savaiminį mokymąsi. Laikantis mokymosi rezultatais grindžiamo požiūrio taip pat galima sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti, suteikti ir įvertinti visas kvalifikacijas arba jų sudedamąsias dalis;

(17)

tiek nacionalinio, tiek Europos lygmens kreditų sistemos veikia institucinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, aukštojo mokslo ar profesinio rengimo ir mokymo srityse. Europos aukštojo mokslo erdvėje Europos lygmeniu sukurta aukštajam mokslui skirta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. Profesinio rengimo ir mokymo srityje kuriama Europos profesinio mokymo kreditų sistema vadovaujantis 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (2). Prireikus galėtų būti skatinamos nacionalinių kvalifikacijų sandarų ir kreditų sistemų sąsajos;

(18)

nors Sąjungos acquis teisėtos migracijos ir prieglobsčio srityje pripažįstant kvalifikacijas numatytas vienodas požiūris kaip ir į piliečius ir net palengvinimo priemonės, kalbant apie asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (3), tretinį išsilavinimą turinčių trečiųjų šalių piliečių, kurie yra pernelyg aukštos kvalifikacijos ir nepakankamai užimti, skaičius tebėra didelis. Sąjungos ir trečiųjų šalių bendradarbiavimas kvalifikacijų skaidrumo srityje gali paskatinti migrantų integraciją į Sąjungos darbo rinkas. Dėl didėjančių migracijos srautų į Sąjungą ir iš jos būtina geriau suprasti ir sąžiningai pripažinti ne Sąjungoje įgytas kvalifikacijas;

(19)

pagrindinės EKS savybės, būtent, mokymosi rezultatais grindžiamas požiūris, lygių aprašų apibrėžtis ir susiejimo kriterijų nustatymas, kaip tai išplėtojo EKS patariamoji grupė, buvo įkvėpimo šaltinis kuriant nacionalines ir regionų kvalifikacijų sandaras visame pasaulyje. Vis daugiau trečiųjų šalių ir regionų siekia, kad jų kvalifikacijų sandara ir EKS būtų glaudžiau susietos;

(20)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB (4) numatyta, kad reglamentuojamųjų profesijų bendroji rengimo struktūra gali būti parengta Komisijos deleguotuoju aktu, nustatant bendrą žinių, įgūdžių ir kompetencijų derinį. Bendros mokymo programos turi būti grindžiamos EKS lygiais. Susiejimas su EKS kvalifikacijų lygiais neturi daryti poveikio galimybei patekti į darbo rinką, jeigu profesinės kvalifikacijos pripažintos pagal Direktyvą 2005/36/EB;

(21)

Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaroje pateikiami aukštojo mokslo trumposios pakopos (kuri gali būti susieta su pirmąja pakopa arba gali įeiti į pirmąją pakopą), pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopų aprašai. Aprašant kiekvieną pakopą nurodomi pasiekimai ir gebėjimai, susiję su pabaigus šią pakopą suteiktomis kvalifikacijomis. EKS atitinka Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarą ir jos pakopų aprašus. Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaros trumpoji pakopa (kuri gali būti susieta su pirmąja pakopa arba gali įeiti į pirmąją pakopą), pirmoji, antroji ir trečioji pakopos atitinkamai atitinka EKS 5–8 lygius;

(22)	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2241/2004/EB (5) žmonėms padedama geriau informuoti apie savo įgūdžius, kompetencijas ir kvalifikacijas;

(23)

Komisija rengia Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (ESCO). Naudojamas savanoriškai jis galėtų padėti užtikrinti geresnį švietimo ir užimtumo tarpusavio ryšį. Duomenys, kuriuos, atsižvelgdamos į EKS, parengė valstybės narės, galėtų būti naudingi rengiant šį klasifikatorių;

(24)

informacija apie nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų susiejimo su EKS procesą ir EKS lygį atitinkančias kvalifikacijas, turėtų būti lengvai prieinama visuomenei. Šio tikslo būtų lengviau siekti, jeigu būtų naudojamos bendros duomenų struktūros ir formatai. Be to, būtų lengviau suprasti ir naudoti paskelbtą informaciją apie kvalifikacijas;

(25)

įgyvendinant EKS, nacionalines kvalifikacijų sandaras ar sistemas ir įgūdžių, kompetencijų ir kvalifikacijų skaidrumo bei pripažinimo priemones, įskaitant kokybės užtikrinimo priemones, kreditų kaupimo ir perkėlimo priemones bei priemones, parengtas atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdvę įgūdžių, kompetencijų ir kvalifikacijų skaidrumo bei pripažinimo srityje, turėtų būti užtikrinamas suderinamumas, papildomumas ir sinergija nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

(26)	EKS turėtų būti plėtojama ją visapusiškai derinant su galiojančia Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa „ET 2020“ ir būsimomis Europos ET strateginėmis programomis;

(27)	ši rekomendacija nepakeičia ir neapibrėžia nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų. EKS neapibūdinamos specifinės kvalifikacijos ar asmens kompetencijos, o konkrečios kvalifikacijos turėtų būti siejamos su atitinkamu EKS lygiu naudojantis atitinkamomis nacionalinėmis kvalifikacijų sistemomis;

(28)	šia rekomendacija EKS įtvirtinama kaip bendra aštuonių lygių susiejimo sandara, išreikšta mokymosi rezultatais, kuriais naudojamasi kaip skirtingų kvalifikacijų sandarų ar sistemų ir jų lygių atitikties nustatymo priemone;

(29)

atsižvelgiant į neprivalomą šios rekomendacijos pobūdį, ji atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, nes remia ir papildo valstybių narių veiksmus palengvindama tolimesnį jų bendradarbiavimą, siekiant didinti žmonių kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą. Ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis nacionaline teise ir praktika;

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS, ATSIŽVELGIANT Į JŲ NACIONALINES APLINKYBES,

naudoti EKS, kad susietų savo nacionalines kvalifikacijų sandaras ar sistemas ir palygintų visas kvalifikacijų rūšis ir lygius Sąjungoje, kurie priklauso nacionalinėms kvalifikacijų sandaroms ar sistemoms, visų pirma susiejant savo kvalifikacijų lygius su II priede nurodytais EKS lygiais ir taikant III priede išdėstytus kriterijus;

deramai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, peržiūrėti ir prireikus atnaujinti nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų lygių susiejimą su II priede nurodytais EKS lygiais, taikant III priede nurodytus kriterijus;

užtikrinti, kad EKS lygį atitinkančios kvalifikacijos atitiktų IV priede išdėstytus bendruosius kokybės užtikrinimo principus, nepažeidžiant nacionalinių kokybės užtikrinimo principų, kurie taikomi nacionalinėms kvalifikacijoms;

prireikus skatinti kreditų sistemų ir nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų sąsajas, atsižvelgiant į V priede išdėstytus bendruosius kreditų sistemoms taikomus principus, nedarant poveikio nacionaliniams sprendimams i) pasinaudoti kreditų sistemomis ir ii) jas sieti su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis. Taikant tuos bendruosius principus nebus pereita prie automatinio kvalifikacijų pripažinimo;

prireikus imtis priemonių, kad visuose naujai kompetentingų institucijų išduotuose kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose (pavyzdžiui, pažymėjimuose, diplomuose, pažymėjimų prieduose, diplomų prieduose) ir (arba) kvalifikacijų registruose būtų aiškiai nurodytas atitinkamas EKS lygis;

viešai paskelbti susiejimo proceso rezultatus nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir, jei įmanoma, užtikrinti, kad informacija apie kvalifikacijas ir mokymosi rezultatus būtų prieinama ir skelbiama naudojant duomenų laukelius pagal VI priedą;

skatinti socialinius partnerius, viešąsias įdarbinimo tarnybas, švietimo paslaugų teikėjus, kokybės užtikrinimo įstaigas ir valdžios institucijas naudoti EKS, kad būtų galima lengviau palyginti kvalifikacijas ir užtikrinti mokymosi rezultatų skaidrumą;

užtikrinti EKS nacionalinių koordinavimo punktų įgyvendinamų užduočių tolesnį įgyvendinimą ir koordinavimą. Pagrindinės EKS nacionalinių koordinavimo punktų užduotys yra parama nacionalinėms institucijoms susiejant nacionalines kvalifikacijų sandaras ar sistemas su EKS ir EKS priartinimas prie asmenų ir organizacijų;

REKOMENDUOJA KOMISIJAI, BENDRADARBIAUJANT SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS IR SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS, EKS PATARIAMOJOJE GRUPĖJE:

remti nuoseklų tolesnį EKS įgyvendinimą valstybėse narėse, lyginant ir aptariant metodikas, naudojamas kvalifikacijų išlyginimui nacionalinėse kvalifikacijų sandarose ar sistemose, deramai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;

10.

deramai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, remti mokymosi rezultatų aprašymo, naudojimo ir pritaikymo metodikų rengimą siekiant padidinti kvalifikacijų skaidrumą, supratimą ir palyginamumą;

11.

remti savanoriškų procedūrų, skirtų tarptautinių kvalifikacijų išlyginimui pasinaudojant nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis, nustatymą ir valstybių narių tarpusavio keitimąsi informacija ir konsultacijas dėl tų procedūrų siekiant užtikrinti nuoseklumą;

12.

parengti informacijos teikimo apie EKS gaires, visų pirma, kaip nurodyti EKS lygį naujai išduotuose pažymėjimuose, diplomuose ir prieduose ir (arba) kvalifikacijų registruose, vadovaujantis nacionalinėmis sistemomis ir pažymėjimus bei diplomus reglamentuojančiomis taisyklėmis;

13.

išnagrinėti galimybes kurti ir taikyti kriterijus ir procedūras, pagal kuriuos, laikantis tarptautinių susitarimų, būtų galima trečiųjų šalių nacionalines ir regionines kvalifikacijų sandaras palyginti su EKS;

14.

sudaryti sąlygas tarpusavio mokymuisi bei valstybių narių keitimuisi geriausia patirtimi ir, jei tinka, valstybių narių prašymu palengvinti tarpusavio konsultavimąsi;

REKOMENDUOJA KOMISIJAI:

15.

užtikrinti, kad įgyvendinant šią rekomendaciją būtų pasiremta veiksmais, kurie yra finansuojami iš atitinkamų Sąjungos programų lėšų;

16.

užtikrinti veiksmingą EKS įgyvendinimo valdymą išlaikant ir visapusiškai remiant 2009 m. įsteigtą EKS patariamąją grupę, kurią sudaro valstybių narių ir kitų dalyvaujančių šalių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, jei taikytina, atstovai. EKS patariamoji grupė turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą ir skatinti skaidrumą bei pasitikėjimą nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų susiejimo su EKS procesu;

17.

pateikti pažangos, padarytos po šios rekomendacijos priėmimo, ataskaitą, jei taikytina, atitinkamų švietimo, mokymo ir užimtumo politikos programų kontekste;

18.

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įvertinti veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją, ir ne vėliau kaip 2022 m. pateikti Tarybai ataskaitą apie įgytą patirtį ir poveikį ateičiai, įskaitant, jei reikia, galimą šios rekomendacijos peržiūrą ir patikslinimą.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo yra panaikinama.

Priimta Briuselyje 2017 m. gegužės 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. BARTOLO

(1) OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(2) OL C 155, 2009 7 8, p. 11.

(3) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

(4) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(5) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL L 390, 2004 12 31, p. 6).

I PRIEDAS

Apibrėžtys

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	kvalifikacija – oficialus įvertinimo ir patvirtinimo proceso rezultatas, gaunamas kompetentingai institucijai nustačius, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytuosius standartus;

nacionalinė kvalifikacijų sistema – visi valstybės narės veiklos, susijusios su mokymosi pripažinimu ir kitais mechanizmais, kurie sieja švietimą ir mokymą su darbo rinka ir pilietine visuomene, aspektai. Tai apima institucijų tvarkos ir procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijų vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą. Nacionalinė kvalifikacijų sistema gali būti sudaryta iš keleto posistemių, jai gali priklausyti nacionalinė kvalifikacijų sandara;

nacionalinė kvalifikacijų sandara – kvalifikacijų klasifikavimo pagal kriterijus, naudojamus konkretiems pasiektų mokymosi rezultatų lygiams nustatyti, priemonė, kuria siekiama integruoti ir koordinuoti nacionalines kvalifikacijų posistemes ir pagerinti kvalifikacijų skaidrumą, prieinamumą, raidą ir kokybę atsižvelgiant į darbo rinką ir pilietinę visuomenę;

tarptautinė kvalifikacija – teisėtai įsteigto tarptautinio organo (asociacijos, organizacijos, ekonominės veiklos sektoriaus ar bendrovės) arba tarptautinio organo vardu veikiančio nacionalinio organo suteikta daugiau negu vienoje šalyje naudojama kvalifikacija, kuri apima mokymosi rezultatus, įvertintus remiantis tarptautinio organo nustatytais standartais;

e)	mokymosi rezultatai – konstatavimas to, ką besimokantis asmuo žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui; rezultatams apibrėžti vartojami terminai „žinios“, „įgūdžiai“ ir „atsakomybė ir savarankiškumas“;

f)	žinios – rezultatas, pasiektas mokymosi metu įsisavinant informaciją. Žinios yra su darbo arba studijų sritimi susijusių faktų, principų, teorijų ir praktikos visuma. EKS kontekste žinios apibūdinamos kaip teorinės ir (arba) faktinės;

įgūdžiai – gebėjimas taikyti žinias ir naudoti praktinę patirtį atliekant užduotis ir sprendžiant problemas. EKS kontekste įgūdžiai apibūdinami kaip pažintiniai (jiems priklauso loginio, intuityviojo ir kūrybinio mąstymo pasitelkimas) ar praktiniai (jiems priklauso rankų miklumas ir metodų, medžiagų, priemonių bei įrankių naudojimas);

h)	atsakomybė ir savarankiškumas – besimokančio asmens gebėjimas savarankiškai ir atsakingai taikyti žinias ir įgūdžius;

i)	kompetencija – įrodytas gebėjimas naudoti žinias, įgūdžius, asmeninius, socialinius ir (arba) metodinius gebėjimus dirbant ar studijuojant ir siekiant profesinio bei asmeninio tobulėjimo;

neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimas – procesas, kai kompetentinga institucija patvirtina, kad asmuo neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkoje pasiekė mokymosi rezultatus, įvertintus pagal atitinkamą standartą; šį procesą sudaro keturi atskiri etapai: konkrečios asmens patirties nustatymas dialogo metu, asmens patirties patvirtinimas dokumentais, kad ji būtų matoma, formalus šios patirties vertinimas ir vertinimo rezultatų sertifikavimas, kuriuo remiantis gali būti įgyjama dalinė arba visiška kvalifikacija;

oficialus mokymosi rezultatų pripažinimas – procesas, kai kompetentinga institucija suteikia oficialų statusą pasiektiems mokymosi rezultatams tolesnių studijų ar darbo tikslais: i) suteikia kvalifikaciją (išduoda pažymėjimus, diplomus ar suteikia laipsnius), ii) patvirtina neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, iii) patvirtina lygiavertiškumą, kreditus ar pritaiko išimtį;

kreditas – patvirtinimas, kad kvalifikacijos dalį, kurią sudaro nuoseklus mokymosi rezultatų derinys, pagal suderintą standartą įvertino ir patvirtino kompetentinga institucija; kreditą suteikia kompetentingos institucijos asmeniui pasiekus apibrėžtus mokymosi rezultatus, kuriuos įrodo atitinkami vertinimai ir kurie gali būti išreikšti kiekybine verte (pvz., kreditais arba kredito taškais), įrodančia apskaičiuotą darbo krūvį, kurio asmeniui paprastai reikia, kad pasiektų atitinkamus mokymosi rezultatus;

kreditų sistemos – kredito (-ų) pripažinimą palengvinanti skaidrumo priemonė. Šios sistemos gali apimti, inter alia, lygiaverčius atitikmenis, išimtis, vienetus ir (arba) modulius, kurie gali būti kaupiami ir perkeliami, mokymo paslaugų teikėjų, galinčių individualizuoti mokymosi būdus, autonomiją, taip pat neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą;

n)	kreditų perkėlimas – procesas, kai asmenims, sukaupusiems kreditus vienomis aplinkybėmis, leidžiama, kad jie būtų įvertinti ir pripažinti kitomis aplinkybėmis.

II PRIEDAS

Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) lygių aprašai

Kiekvienas iš 8 lygių aprašytas naudojant kelis aprašus, kuriuose nurodyti mokymosi rezultatai, atitinkantys to lygio kvalifikacijas bet kurioje kvalifikacijų sistemoje.
	Žinios	Įgūdžiai	Atsakomybė ir savarankiškumas
	EKS kontekste žinios apibūdinamos kaip teorinės ir (arba) faktinės.	EKS kontekste įgūdžiai apibūdinami kaip pažintiniai (jiems priklauso loginio, intuityviojo ir kūrybinio mąstymo pasitelkimas) ir praktiniai (jiems priklauso rankų miklumas ir metodų, medžiagų, priemonių bei įrankių naudojimas).	EKS kontekste atsakomybė ir savarankiškumas apibūdinami kaip besimokančio asmens gebėjimas savarankiškai ir atsakingai taikyti žinias ir įgūdžius.
1 lygis 1 lygį atitinka šie mokymosi rezultatai:	pagrindinės bendrosios žinios	elementarūs įgūdžiai, reikalingi paprastoms užduotims atlikti	dirbti ar mokytis struktūrizuotame kontekste, tiesiogiai prižiūrint kitam asmeniui
2 lygis 2 lygį atitinka šie mokymosi rezultatai:	pagrindinės darbo arba mokymosi srities faktinės žinios	bendrieji pažintiniai ir praktiniai įgūdžiai, reikalingi tam, kad būtų naudojamasi tinkama informacija siekiant atlikti užduotis ir spręsti įprastas problemas naudojant paprastas taisykles ir priemones	dirbti ar mokytis prižiūrint kitam asmeniui, turint tam tikrą savarankiškumą
3 lygis 3 lygį atitinka šie mokymosi rezultatai:	darbo arba mokymosi srities faktų, principų, procesų ir bendrųjų sampratų žinojimas	pažintinių ir praktinių įgūdžių spektras, reikalingas užduotims atlikti ir problemoms spręsti pasirenkant ir taikant pagrindinius metodus, priemones, medžiagas ir informaciją	imtis atsakomybės už darbo arba mokymosi užduočių atlikimą sprendžiant problemas pritaikyti savo elgesį atsižvelgiant į aplinkybes
4 lygis 4 lygį atitinka šie mokymosi rezultatai:	faktinės ir teorinės plataus konteksto darbo arba mokymosi srities žinios	pažintinių ir praktinių įgūdžių spektras, reikalingas specifinėms darbo arba mokymosi srities problemoms spręsti	dirbti savarankiškai, vadovaujantis dažniausiai nuspėjamos, tačiau galinčios kisti darbo arba mokymosi aplinkos gairėmis prižiūrėti įprastą kitų darbą, imtis tam tikros atsakomybės už darbo arba mokymosi veiklos vertinimą ir gerinimą
5 lygis (*1) 5 lygį atitinka šie mokymosi rezultatai:	išsamios specializuotos faktinės ir teorinės darbo arba mokymosi srities žinios ir šių žinių ribų suvokimas	platus pažintinių ir praktinių įgūdžių spektras, reikalingas siekiant kūrybiškai spręsti abstrakčias problemas	vadovauti kitiems ir prižiūrėti jų veiklą darbo arba mokymosi aplinkoje, kai gali įvykti nenuspėjami pokyčiai peržiūrėti ir tobulinti savo ir kitų veiklą
6 lygis (*2) 6 lygį atitinka šie mokymosi rezultatai:	naujausios darbo arba mokymosi srities žinios, kurioms reikia kritinio teorijų ir principų supratimo	puikūs įgūdžiai, atskleidžiantys meistriškumą ir mokėjimą dirbti naujoviškai, reikalingi sprendžiant sudėtingas ir nenuspėjamas specializuotos darbo arba mokymosi srities problemas	vykdyti sudėtingą techninę arba profesinę veiklą arba projektus, imantis atsakomybės už sprendimų priėmimą nenuspėjamoje darbo arba mokymosi aplinkoje imtis atsakomybės už asmenų ir grupių profesinio tobulėjimo valdymą
7 lygis (*3) 7 lygį atitinka šie mokymosi rezultatai:	labai specializuotos žinios, kurių dalis yra naujausios darbo arba mokymosi srities žinios, kuriomis grindžiamas originalus mąstymas ir (arba) moksliniai tyrimai kritiškas vienos srities ir skirtingų sričių sąveikos žinių suvokimas	specializuoti problemų sprendimo įgūdžiai, reikalingi moksliniams tyrimams atlikti ir (arba) naujovėms diegti siekiant įgyti naujų žinių, sukurti naujas procedūras ir integruoti skirtingų sričių žinias	tvarkyti ir keisti darbo arba mokymosi aplinką, kuri yra sudėtinga, nenuspėjama ir kuriai reikalingi nauji strateginiai metodai imtis atsakomybės už profesinių žinių ir praktinės patirties praturtinimą ir (arba) už grupių strateginių rezultatų peržiūrą
8 lygis (*4) 8 lygį atitinka šie mokymosi rezultatai:	pažangiausios darbo arba mokymosi srities ir įvairių sričių sąveikos žinios	puikiausi ir labiausiai specializuoti įgūdžiai ir metodai, įskaitant sintezę ir vertinimą, kurių reikia sprendžiant kritines mokslinių tyrimų ir (arba) naujovių srities problemas ir plečiant bei iš naujo apibrėžiant esamas žinias arba profesinę praktiką	įrodyti didelį autoritetingumą, gebėjimą dirbti naujoviškai ir savarankiškai, visapusį mokslo ir profesijos išmanymą bei tvarų įsipareigojimą plėtoti naujas idėjas ar procesus būnant darbo ar studijų aplinkos, įskaitant mokslinius tyrimus, avangarde
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaroje pateikiami trijų pakopų, dėl kurių 2005 m. gegužės mėn. Bergene vykusiame posėdyje Bolonijos proceso kontekste susitarė už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai, aprašai. Kiekvienos pakopos apraše pateikiamas bendras teiginys apie įprastus pasiekimų ir gebėjimų, susijusių su užbaigus tą pakopą įgyjamomis kvalifikacijomis, lūkesčius.

(*1) Trumposios pakopos aprašas, kurį įgyvendinant Bolonijos procesą parengė Jungtinė kokybės iniciatyvinė grupė (ta pakopa gali įeiti į pirmąją pakopą arba būti su ja susieta), atitinka EKS 5 lygio mokymosi rezultatus.

(*2) Pirmosios pakopos aprašas atitinka EKS 6 lygio mokymosi rezultatus.

(*3) Antrosios pakopos aprašas atitinka EKS 7 lygio mokymosi rezultatus.

(*4) Trečiosios pakopos aprašas atitinka EKS 8 lygio mokymosi rezultatus.

III PRIEDAS

Nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų susiejimo su Europos kvalifikacijų sandara (EKS) kriterijai ir procedūros

1.	Visų atitinkamų nacionalinių įstaigų, dalyvaujančių susiejimo procese, atsakomybės sritis ir (arba) teisinę kompetenciją aiškiai nustatė ir paskelbė kompetentingos institucijos.

2.	Nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų kvalifikacijų lygius ir EKS lygių aprašus sieja aiškus ir įrodomas ryšys.

3.	Nacionalinės kvalifikacijų sandaros ar sistemos ir jų kvalifikacijos grindžiamos mokymosi rezultatų principu bei tikslu ir yra susietos su neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo tvarka ir atitinkamais atvejais kreditų sistemomis.

4.	Kvalifikacijų įtraukimo į nacionalinę kvalifikacijų sandarą ir kvalifikacijų vietos nacionalinėje kvalifikacijų sistemoje apibūdinimo procedūros yra skaidrios.

5.	Nacionalinė (-ės) švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo sistema (-os) yra susieta (-os) su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis ir atitinka kokybės užtikrinimo principus, kaip nurodyta šios rekomendacijos IV priede.

6.	Susiejimo procesas apima nurodytą atitinkamų kokybės užtikrinimo įstaigų susitarimą, kad susiejimo ataskaita atitinka reikiamas nacionalines kokybės užtikrinimo priemones, nuostatas ir praktiką.

7.	Susiejimo procese turi dalyvauti tarptautiniai ekspertai, o susiejimo ataskaitose turi būti rašytinis bent dviejų tarptautinių ekspertų iš dviejų skirtingų šalių pareiškimas dėl susiejimo proceso.

Kompetentinga institucija ar institucijos patvirtina nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų susiejimą su EKS. Kompetentingos institucijos, įskaitant EKS nacionalinius koordinavimo punktus, paskelbia vieną išsamią ataskaitą, kurioje aprašomas susiejimas ir jį patvirtinantys įrodymai; ataskaitoje atskirai aptariamas kiekvienas kriterijus. Ta pati ataskaita gali būti naudojama savarankiškam sertifikavimui pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarą, laikantis joje nustatytų savarankiško sertifikavimo kriterijų.

9.	Per 6 mėnesius nuo susiejimo ataskaitos paskelbimo ar atnaujinimo valstybės narės ir kitos dalyvaujančios šalys paskelbia susiejimo ataskaitą ir palyginimo tikslais pateikia reikiamą informaciją atitinkamame europiniame portale.

10.

Susiejimo procesui įvykus, visuose kompetentingų institucijų išduotuose naujuose dokumentuose, kurie yra susiję su kvalifikacijomis, kurios yra nacionalinių kvalifikacijų sandarų ar sistemų dalis (pvz., pažymėjimuose, diplomuose, pažymėjimų prieduose, diplomų prieduose), ir (arba) kvalifikacijų registruose turėtų būti aiškiai nurodytas atitinkamas EKS lygis, pasitelkus nacionalines kvalifikacijų sandaras ar sistemas.

IV PRIEDAS

Kokybės užtikrinimo principai, taikomi kvalifikacijoms, kurios yra įtrauktos į nacionalines kvalifikacijų sandaras ar sistemas, susietas su Europos kvalifikacijų sandara (EKS)

Turėtų būti užtikrinta visų EKS lygį atitinkančių kvalifikacijų kokybė, kad didėtų pasitikėjimas jų kokybe ir lygiu.

Atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir sektorinius skirtumus EKS lygį atitinkančių kvalifikacijų kokybės užtikrinimas turėtų būti priemonė (1) (2):

1.	kuria būtų atsižvelgiama į kvalifikacijų struktūrą ir mokymosi rezultatais grindžiamo požiūrio laikymąsi;

2.	kuria būtų užtikrinamas galiojantis ir patikimas vertinimas pagal sutartus ir skaidrius mokymosi rezultatais grindžiamus standartus ir atsižvelgiama į sertifikavimo procesą;

3.	kurią sudarytų grįžtamojo ryšio mechanizmai ir nuolatinio tobulinimo procedūros;

4.	kurią taikant visais proceso etapais būtų įtraukiami visi atitinkami suinteresuotieji subjektai;

5.	kurią sudarytų nuoseklūs vertinimo metodai, susiejant įsivertinimą ir išorės peržiūrą;

6.	kuri būtų sudedamoji įstaigų, suteikiančių EKS lygį atitinkančias kvalifikacijas, vidaus valdymo dalis, įskaitant subrangos veiklą;

7.	kuri būtų grindžiama aiškiais ir įvertinamais tikslais, standartais ir gairėmis;

8.	kuri būtų remiama atitinkamais ištekliais;

9.	kuri apimtų esamų kokybės užtikrinimo veiklą vykdančių išorės stebėsenos įstaigų ar agentūrų reguliariai atliekamą peržiūrą;

10.	kuri apimtų elektroninį prieinamumą prie vertinimo rezultatų.

(1) Šie bendrieji principai visiškai atitinka Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo Europos standartus ir gaires (ESG) ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą (EQAVET).

(2) Priklausomai nuo nacionalinių aplinkybių šie principai gali būti netaikomi bendrajam lavinimui.

V PRIEDAS

Principai, taikomi kreditų sistemoms, kurios yra susijusios su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis, susietomis su Europos kvalifikacijų sandara (EKS) (1)

EKS ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros ar sistemos, laikantis mokymosi rezultatais grindžiamo požiūrio, turėtų geriau padėti asmenims pereinant i) iš vieno švietimo ir mokymo lygio į kitą; ii) iš vieno švietimo ir mokymo sektoriaus į kitą; iii) iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką ir iv) iš vieno lygio ar sistemos į kitą savo valstybės viduje ir iš vienos valstybės į kitą. Nedarant poveikio nacionaliniams sprendimams i) pasinaudoti kreditų sistemomis ir ii) jas sieti su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis, įvairios kreditų sistemos atitinkamais atvejais turėtų veikti kartu su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis, kad būtų remiamas perėjimas ir palengvinama mokymosi pažanga. Todėl kreditų sistemos, susijusios su atitinkamai nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ar sistemomis, turėtų atitikti toliau nurodytus principus:

1.	kreditų sistemomis turėtų būti remiami individualiai besimokantiems asmenims naudingi lankstūs mokymosi būdai;

2.	kuriant ir plėtojant kvalifikacijas reikėtų sistemingai laikytis mokymosi rezultatais grindžiamo požiūrio, kad būtų galima lengviau perkelti kvalifikacijas (jų komponentus) ir daryti mokymosi pažangą;

3.	kreditų sistemomis turėtų būti padedama perkelti mokymosi rezultatus ir skatinama besimokančių asmenų pažanga už institucijų ir valstybių ribų;

4.	kreditų sistemos turėtų būti grindžiamos aiškiu ir skaidriu kokybės užtikrinimu;

5.	asmens įgyti kreditai turėtų būti patvirtinti dokumentais, nurodant pasiektus mokymosi rezultatus, kompetentingos kreditus suteikusios institucijos pavadinimą ir, jei reikia, atitinkamą kredito vertę;

6.	kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemomis turėtų būti užtikrinama sąveika su ankstesnio mokymosi rezultatų patvirtinimo tvarka, jas taikant kartu, kad būtų palengvintas perėjimas ir skatinama mokymosi pažanga;

7.	kreditų sistemos turėtų būti rengiamos ir tobulinamos suinteresuotiesiems subjektams bendradarbiaujant tarpusavyje atitinkamu nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

(1) Šie bendrieji principai visiškai atitinka Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET).

VI PRIEDAS

Į duomenų laukelius įtrauktini elementai elektroniniu būdu skelbiant informaciją apie EKS lygį atitinkančias kvalifikacijas

DUOMENYS			Privalomieji / pasirenkamieji
Kvalifikacijos pavadinimas			Privaloma
Laukelis (*1)			Privaloma
Šalis/regionas (kodas)			Privaloma
EKS lygis			Privaloma
Kvalifikacijos aprašymas (*3)	Arba	Žinios	Privaloma
		Įgūdžiai	Privaloma
		Atsakomybė ir savarankiškumas	Privaloma
	Arba	Laisvos formos teksto laukelis, kuriame apibūdinama, kokių žinių, supratimo ir gebėjimų tikimasi iš besimokančio asmens	Privaloma
Suteikiančioji įstaiga arba kompetentinga institucija (*2)			Privaloma
Kreditų taškai/teorinis darbo krūvis, reikalingas mokymosi rezultatams pasiekti			Pasirenkama
Vidaus kokybės užtikrinimo procesai			Pasirenkama
Išorinė kokybės užtikrinimo/reguliavimo įstaiga			Pasirenkama
Papildoma informacija apie kvalifikaciją			Pasirenkama
Informacijos šaltinis			Pasirenkama
Nuoroda į atitinkamus priedus			Pasirenkama
Kvalifikacijos URL			Pasirenkama
Informacijos kalba (kodas)			Pasirenkama
Stojimo reikalavimai			Pasirenkama
Galiojimo pabaigos data (jei aktualu)			Pasirenkama
Kvalifikacijos įgijimo būdai			Pasirenkama
Santykis su profesijomis ar profesinėmis sritimis			Pasirenkama

(*1) ISCED FoET2013.

(*2) Būtinoji informacija, kurią reikia pateikti apie suteikiančiąją įstaigą arba kompetentingą instituciją, turėtų padėti surasti informaciją apie ją; tai būtų suteikiančiosios įstaigos arba kompetentingos institucijos pavadinimas arba, jei taikytina, suteikiančiųjų įstaigų arba kompetentingų institucijų grupės pavadinimas ir universalusis adresas (URL) arba kontaktinė informacija.

(*3) Šis aprašymas pateikiamas laisvos formos teksto laukeliuose, netaikant reikalavimo naudoti standartinius terminus ir netaikant reikalavimo valstybėms narėms jį išversti į kitas ES kalbas.

15.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/30

Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu vaidmens padedant jaunuoliams ugdyti esminius gyvenimo įgūdžius, kurie palengvina jų sėkmingą perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą, aktyvų pilietiškumą ir profesinį gyvenimą

(2017/C 189/06)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA:

politinį šio klausimo kontekstą, išdėstytą šių išvadų I priede,

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Europos Sąjunga susiduria su dideliais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, iš dalies kylančiais dėl didėjančios migracijos ir finansų bei ekonomikos krizės padarinių;

dėl šių pokyčių kyla ypatingų iššūkių dėl poveikio demokratinėms vertybėms, socialinei sanglaudai, užimtumo galimybėms ir profesiniam gyvenimui, taip pat jaunuolių, ypač rizikos grupės jaunuolių ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių, įtraukčiai ir gerovei;

norint sėkmingai reaguoti į šiuos iššūkius, svarbu stiprinti jaunuolių supratimą apie aktyvų pilietiškumą, jų teises ir pareigas, jų pripažinimą ir pagarbą demokratinėms vertybėms, kultūrų įvairovei, jų saviraiškos ir tikėjimo laisvės garantijas, jiems įgyjant būtinų gyvenimo įgūdžių (1);

ugdyti gyvenimo įgūdžius yra vienodai svarbu ne tik siekiant sumažinti didelio jaunimo nedarbo poveikį ekonominei, politinei, socialinei sritims ir žmogui, bet ir siekiant padėti jaunuoliams apsispręsti dėl savo ateities ir ją kurti per kokybišką užimtumą, socialinę įtrauktį ir aktyvų pilietiškumą,

ATSIŽVELGDAMA Į:

Tarybos rezoliuciją dėl naujos įgūdžių darbotvarkės siekiant įtraukios ir konkurencingos Europos (2), ypač į tai, kad Taryba pripažįsta, jog „svarbu patenkinti ne tik neatidėliotinus darbo rinkos poreikius, tačiau sutelkti dėmesį ir į tuos švietimo ir mokymo aspektus, kurie gali paskatinti inovacijas, verslumą ir kūrybiškumą, suformuoti sektorius, sukurti darbo vietų ir naujų rinkų, įgalėti asmenis (įskaitant ir pažeidžiamiausius), praturtinti demokratinį gyvenimą ir ugdyti veiklius, talentingus ir aktyvius piliečius“;

Rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (3) peržiūrą, kuri suteikia galimybę vadovautis įtraukiu požiūriu į kompetencijų, kurios gali padėti jaunuoliams ir palengvinti jų sėkmingą perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą, aktyvų pilietiškumą ir profesinį gyvenimą, ugdymą. Daugelis šiose Tarybos išvadose apibrėžtų gyvenimo įgūdžių jau yra įvardyti dabartinėje Europos bendrųjų kompetencijų sistemoje, nors ten vartojami ir kitokie terminai,

PABRĖŽIA, KAD:

nors yra daug aspektų, siejamų su jaunimo nedarbo ir iš to išplaukiančios socialinės dislokacijos bei politinio susvetimėjimo keliamų iššūkių atrėmimu, jaunimo sektorius, vykdant veiksmingą darbą su jaunimu, turi atlikti vaidmenį sudarant galimybių jaunuoliams įgyti ir ugdyti gyvenimo įgūdžius, kurie padeda kuo labiau padidinti jų potencialą ir padeda jiems susikurti ir gyventi visavertį ir produktyvų asmeninį, socialinį ir profesinį gyvenimą. Tokie gyvenimo įgūdžiai taip pat gali padėti užkirsti kelią marginalizacijai ir atremti propagandą, retoriką ir elgseną, kuri gali būti siejama su radikalėjimu, galinčiu privesti prie smurtinio ekstremizmo,

PRIPAŽĮSTA, KAD:

nors darbas su jaunimu gali reikšti įvairiausias priemones, projektus, programas, veiklos sritis ir iniciatyvas, kuriuos įgyvendina įvairūs organizatoriai įvairioje aplinkoje, išskirtinė darbo su jaunimu praktikos ypatybė ir tai, į ką jis labiausiai nukreiptas, yra jaunuolių asmeninė ir socialinė raida;

10.

veiksmingas darbas su jaunimu gali daryti teigiamą poveikį jaunuoliams

—	ugdant jų kompetencijas ir taip skatinant jų asmeninę raidą,

—	propaguojant ir skatinant teigiamas socialines vertybes, elgesio manieras ir nuostatas, visų pirma jų santykiuose su kitais asmenimis,

—	ugdant jų kūrybinius ir novatoriškus gebėjimus ir potencialą, kurie padės jiems sėkmingai dalyvauti profesiniame gyvenime,

—	skatinant demokratines vertybes ir taip stiprinant aktyvų pilietiškumą ir demokratinį dalyvavimą;

11.

gyvenimo įgūdžiai yra pozityvaus, asertyvaus ir į problemų sprendimą orientuoto elgesio manieros, demonstruojamos tinkamai ir atsakingai kasdieniame gyvenime – namuose, internete, bendruomenėje, švietimo/mokymo aplinkoje ir darbo vietoje. Šios manieros – tai tam tikri asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai, įgyti per švietimą ir mokymą, darbą su jaunimu, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, ir juos galima pritaikyti siekiant spręsti sunkumus, klausimus ir problemas, su kuriais įprastai susiduriama kasdieniame žmogaus gyvenime,

PRITARIA TAM, KAD:

12.

gyvenimo įgūdžiai yra svarbūs visiems jaunuoliams, tačiau jie turi ypač didelę reikšmę ir svarbą rizikos grupės jaunuoliams ir mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, tai pat jų užimtumo poreikiams, socialinei įtraukčiai ir demokratiniam dalyvavimui;

13.

skatinimas ir rūpinimasis, kad jaunuoliai įgytų gyvenimo įgūdžių ir juos ugdytų, gali būti neatsiejama jaunimo politikos dalis tiek Europos, tiek valstybių narių lygmenimis,

PAŽYMI, KAD:

14.

II priede pateikiamas gyvenimo įgūdžių, nurodant tam tikrus jų raiškos ypatumus, kompendiumas. Šis kompendiumas nėra preskriptyvus ar išimtinis – jame atsispindi tie gyvenimo įgūdžiai, kuriuos vykdant darbą su jaunimu galima geriausiai skatinti ir padėti jaunuoliams juos įgyti; (4)

15.

II priede apibrėžti gyvenimo įgūdžiai kinta, ir valstybės narės bei atitinkami Europos, nacionaliniai ir vietos suinteresuotieji subjektai turi nuspręsti, kokiems gyvenimo įgūdžiams reikėtų teikti pirmenybę, kaip jie turi būti pristatomi ir skatinami,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

16.

skatinti darbo su jaunimu, kuriuo siekiama ugdyti jaunuolių gyvenimo įgūdžius, indėlį jaunimo politikos programose ir priemonėse, skirtose jaunuoliams remti;

17.

skleisti ir propaguoti tarp darbo su jaunimu organizatorių mokymo priemones, metodiką ir praktiką (visų pirmą tas, kurias parengė jaunimo darbuotojai), kurios gali padėti jaunuoliams įgyti gyvenimo įgūdžių;

18.

toliau remti darbo su jaunimu organizatoriams skirtą švietimo, mokymo ir tarpusavio mokymosi veiklą siekiant didinti jų gebėjimus padėti jaunuoliams įgyti gyvenimo įgūdžių;

19.

prireikus pripažinti ir patvirtinti švietimo ir mokymo programas, kuriomis didinami jaunimo darbuotojų – tiek apmokamų darbuotojų, tiek savanorių – ir jaunimo lyderių gebėjimai sėkmingai taikyti mokymo priemones, metodiką ir praktiką, kuriomis padedama jaunuoliams identifikuoti, įgyti ir ugdyti gyvenimo įgūdžius, pasinaudojant vertinimo ir įsivertinimo priemonėmis ir metodais;

20.

skatinti ir stiprinti jaunuolių savanorišką veiklą, nes ji gali padėti jaunuoliams įgyti gyvenimo įgūdžių ir paskatinti juos dalyvauti kartu su darbo su jaunimu organizatoriais darbo su jaunimu projektuose ir iniciatyvose,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS, LAIKANTIS SAVO ATITINKAMŲ ĮGALIOJIMŲ:

21.

skatinti ir teikti tarpusavio ir bendro mokymosi galimybes, projektus ir iniciatyvas, skirtus darbo su jaunimu organizatoriams, kad būtų dalijamasi jaunuolių gyvenimo įgūdžių skatinimo ir ugdymo žiniomis, priemonėmis ir patirtimi;

22.

apsvarstyti, kuriuos gyvenimo įgūdžius, jaunuolių įgytus vykdant darbą su jaunimu, būtų galima identifikuoti bei dokumentuoti ir kaip tai būtų galima padaryti, siekiant palengvinti vertinimą ir sertifikavimą taikant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo mechanizmus (5);

23.

kuo geriau panaudoti programą „Erasmus +“ ir kitas ES finansavimo programas remiant darbo su jaunimu praktiką, kad būtų skatinami ir ugdomi jaunuolių gyvenimo įgūdžiai;

24.

stiprinti dialogą tarp darbo su jaunimu, jaunimo politikos ir mokslinių tyrimų jaunimo klausimais sričių subjektų ir stiprinti veiksmų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis koordinavimą, taip palengvinant tinklaveiką, bendradarbiavimą, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi patirtimi, siekiant skatinti ir ugdyti jaunuolių gyvenimo įgūdžius;

25.

nustatyti, remti ir skleisti turimas ir novatoriškas priemones, metodiką ir praktiką, kuriais skatinami gyvenimo įgūdžiai įvairioje darbo su jaunimu aplinkoje;

26.

skatinti ir remti tarpsektorines partnerystes ir iniciatyvas, visų pirma tarp darbo su jaunimu organizatorių, švietimo ir mokymo įstaigų, socialinių ir užimtumo tarnybų, ir socialinių partnerių, kurie padeda jaunuoliams įgyti gyvenimo įgūdžių ir juos ugdyti,

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

27.

prisidėti prie žinių apie gyvenimo įgūdžius, kurie skatinami ir ugdomi vykdant darbą su jaunimu, kaupimo ir remti valstybes nares skatinant su jaunimu dirbančių asmenų gebėjimų stiprinimą ir profesinį tobulėjimą;

28.

skatinti darbą su jaunimu kaip neatskiriamą Naujos įgūdžių darbotvarkės dalį, nes jis tiek suteikia pridėtinės vertės visiems darbotvarkės aspektams, tiek juos papildo ir remia;

29.

skatinti ir remti tarpsektorinį požiūrį siekiant padėti jaunuoliams įgyti ir ugdyti reikiamas kompetencijas, siekiant palengvinti jų sėkmingą perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą, aktyvų pilietiškumą ir profesinį gyvenimą;

30.

užtikrinti, kad šiomis Tarybos išvadomis būtų prisidėta prie Rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų peržiūros siekiant sustiprinti Europos bendrųjų kompetencijų sistemos gyvenimo įgūdžių aspektą ir išlaikyti suderinamumą su šiuo aspektu.

(1) Gyvenimo įgūdžiai (taip, kaip jie suprantami šiose Tarybos išvadose) apibrėžiami 10–12 punktuose ir II priede.

(2) Tarybos rezoliucija dėl naujos įgūdžių darbotvarkės siekiant įtraukios ir konkurencingos Europos (OL C 467, 2016 12 15, p. 1).

(3) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL L 394, 2006 12 30, p. 10).

(4) Šiose Tarybos išvadose darbo su jaunimu organizatoriai – tai organizacijos, agentūros ir kitos įstaigos, tiek gaunančios valstybės pagalbą, tiek vykdančios savanorišką veiklą, kurios organizuoja darbu su jaunimu grindžiamas programas, projektus, iniciatyvas ir jaunuoliams skirtą veiklą.

(5) Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).

I PRIEDAS

Politinis kontekstas

—	Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL L 394, 2006 12 30, p. 10).

—	Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).

—	Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (OL C 484, 2016 12 24, p. 1).

—	Tarybos išvados dėl kokybiško darbo su jaunimu svarbos jaunimo vystymusi, gerovei ir socialinei įtraukčiai (OL C 168, 2013 6 14, p. 5).

—	Tarybos išvados dėl jaunimo politikos potencialo maksimalaus išnaudojimo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (OL C 224, 2013 8 3, p. 2).

—	Tarybos išvados dėl nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo socialinės įtraukties didinimo (OL C 30, 2014 2 1, p. 5).

—	Tarybos išvados dėl jaunimo verslumo propagavimo siekiant remti jaunų žmonių socialinę įtrauktį (OL C 183, 2014 6 14, p. 18).

—	Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu stiprinimo siekiant užtikrinti visuomenės glaudumą (OL C 170, 2015 5 23, p. 2).

—	Tarybos rezoliucija dėl jaunimo politinio dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimo (OL C 417, 2015 12 15, p. 10).

—	Bendra Tarybos ir Komisijos ataskaita dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo (OL C 417, 2015 12 15, p. 17).

—	Tarybos išvados dėl sporto srities savanoriškos veiklos vaidmens skatinant aktyvų pilietiškumą (OL C 372, 2011 12 20, p. 24).

—	Tarybos išvados dėl mėgėjiško sporto vaidmens didinimo ugdant universaliuosius gebėjimus, ypač tarp jaunimo (OL C 172, 2015 5 27, p. 8).

—	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (2016 m.).

—	Tarybos rezoliucija dėl naujos įgūdžių darbotvarkės siekiant įtraukios ir konkurencingos Europos (OL C 467, 2016 12 15, p. 1).

—	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl radikalizacijos, vedančios prie smurtinio ekstremizmo, prevencijos (OL C 467, 2016 12 15, p. 3).

Tyrimai, ekspertų grupių pranešimai ir deklaracijos

—	Working with young people: the value of youth work in the European (Darbas su jaunimu. Darbo su jaunimu vertė Europos Sąjungoje) (2014 m.).

—	Developing the creativity and innovative potential of young people through non-formal learning in ways that are relevant for employment (Jaunuolių kūrybiškumo ir novatoriškumo ugdymas neformaliojo mokymosi būdais, kurie svarbūs įsidarbinamumui) (2014 m.).

—	Quality Youth Work - A common framework for the future development of youth work (Kokybiškas darbas su jaunimu. Bendra tolesnio darbo su jaunimu plėtojimo sistema) (2015 m.).

—	The contribution of youth work to address the challenges young people are facing, in particular, the transition from education and employment (Darbo su jaunimu indėlis reaguojant į iššūkius, su kuriais susiduria jaunuoliai, visų pirma pereidami iš švietimo sistemos į darbo rinką) (2015 m.).

—	1-ojo Europos suvažiavimo darbo su jaunimu klausimais deklaracija (2010 m.).

—	2-ojo Europos suvažiavimo darbo su jaunimu klausimais pranešimas ir deklaracija (2015 m.).

II PRIEDAS (1)

Gyvenimo įgūdžių ir jų raiškos ypatumų kompendiumas

Tarpasmeniniai įgūdžiai	Bendravimo įgūdžiai	Kognityviniai įgūdžiai	Asmeniniai įgūdžiai
Lyderystė, konfliktų sprendimas, planavimas ir organizavimas, komandinis darbas, derėjimasis, kultūrinis sąmoningumas	Požiūrio ir nuomonės reiškimas (ir įsiklausimas), diskutavimas ir svarstymas, skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, pristatymas, gynimas	Kritinis mąstymas, pagrįstas analizavimas, kūrybinis mąstymas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, supratimas, nuovokumas	Pasitikėjimas, savigarba, atsparumas, autonomiškumas, iniciatyvumas, empatija

Šiems gyvenimo įgūdžiams būdinga tai, kad jie yra:

holistiniai, nes jie padeda vystytis visai asmenybei ir padeda pasiekti teigiamą savirealizaciją tiek asmeninėje, tiek socialinėje plotmėje;

vertingi patys savaime, nes suteikia jaunuoliams teigiamos ir praturtinančios mokymosi patirties, kuri padeda jiems vystytis;

papildantys ir sustiprinantys, nes remia jaunuolių mokymosi ir vystymosi procesą švietimo ir mokymo srityse, šeimos, bendruomenės, pilietiniame ir socialiniame gyvenime ir darbo vietoje;

universalūs ir pritaikomi įvairiose srityse, nes įgyti įgūdžiai yra iš karto svarbūs ir naudingi, nepaisant konteksto: ar tai būtų švietimo srityje, darbo vietoje, bendruomenėje, ar vykdant kultūrinę, socialinę ar politinę veiklą;

įgalinantys ir suteikiantys galimybių, nes jaunimui sudaro sąlygas konstruktyviai išreikšti talentus, gabumus ir gebėjimus, elgseną ir pažiūras asmeniniame, pilietiniame, kultūriniame ir profesiniame gyvenime.

(1) Į šį gyvenimo įgūdžių kompendiumą įtraukti keli tarptautinėje literatūroje, visų pirma I priede išvardytuose tyrimuose ir ekspertų grupių pranešimuose, dažniausiai minimi įgūdžiai ir kompetencijos.

15.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/35

Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje po 2018 m. strateginių perspektyvų

(2017/C 189/07)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA

politinį šio klausimo kontekstą, išdėstytą šių išvadų priede;

PRIPAŽINDAMA, KAD:

Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (1) siekta nustatyti tarpsektorinį požiūrį, kad jaunimas Europoje būtų įgalintas ir jam būtų suteikta išteklių bei galimybių tapti savarankiškam;

Tarybos rezoliucijoje dėl „Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)“ (2) suformuluota iki šiol pati išsamiausia ir plačiausio užmojo ES jaunimo strategija. Šios sistemos įgyvendinimo laikotarpis sutapo su finansų ir ekonomikos krize, kuri, didesniu ar mažesniu mastu pakenkusi visiems ES piliečiams ir valstybėms narėms, neigiamą ir neproporcingai didelį poveikį padarė jaunimui, visų pirma mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms, o dėl to tapo aukštas nedarbo lygis, padidėjo socialinės dislokacijos rizika, politinis susvetimėjimas ir net smurtinis radikalėjimas bei ekstremizmas, kurie savo ruožtu sukėlė grėsmę demokratinėms vertybėms ir socialinei sanglaudai;

kaip akivaizdu iš 2012 m. ir 2015 m. Europos Komisijos jaunimo reikalų ataskaitų ir bendros Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (3) įgyvendinimo, ši sistema svariai ir vertingai prisidėjo ne tik prie bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje, bet ir prie jaunų žmonių visoje Europos Sąjungoje gyvenimo, perspektyvų, gerovės, dalyvavimo ir įtraukties;

2014–2015 m. (4) ir 2016–2018 m. (5) ES darbo planais jaunimo srityje sustiprintos ir patobulintos priemonės ir procesai Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintai sistemai įgyvendinti, ją labiau suderinant su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir sprendžiant kylančias problemas;

PAŽYMI, KAD:

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos veiklos laikotarpis baigsis 2018 m. pabaigoje, o strategijos „Europa 2020“ – Europos Sąjungos dešimtmetės užimtumo ir augimo strategijos – ir programos „Erasmus+“ veiklos laikotarpiai baigsis 2020 m. pabaigoje;

PABRĖŽIA, KAD:

ES sutarties (6) 2 straipsnyje nustatytų Europos Sąjungos vertybių propagavimas ir apsaugojimas ir jaunų žmonių Europos tapatybės jausmo ir pasitikėjimo Europos projektu skatinimas plėtojant jų kompetencijas bei skatinant jų politinį dalyvavimą, pilietinę veiklą ir savanorišką veiklą bei judumą mokymosi tikslais ir toliau bus itin svarbūs apibrėžiant būsimą Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje;

darbui su jaunimu, neformaliajam ir savaiminiam mokymuisi tenka itin svarbus vaidmuo jaunimo reikalų srityje ir jais prisidedama prie jaunimo kompetencijų plėtojimo;

PRITARIA TAM, KAD:

turėtų būti parengta ir remiama nauja Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje po 2018 m. sistema, kuria būtų pabrėžiama, kad reikia laikytis tarpsektorinio požiūrio siekiant akivaizdžios pridėtinės vertės ES mastu, ir į kurią būtų įtraukti galimi ES darbo planai jaunimo srityje, kartu atsižvelgiant į dabartinės sistemos įvertinimo rezultatus;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS, ATSIŽVELGIANT Į JŲ ATITINKAMAS KOMPETENCIJOS SRITIS IR TINKAMAI LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

10.

užtikrinti, kad rengiant būsimo Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą būtų remiamasi įrodymais, informacija ir plataus masto bei įtraukiomis konsultacijomis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant jaunimą, darbo su jaunimu organizatorius (7), jaunimo darbuotojus (tiek specialistus, tiek savanorius) ir politiką formuojančius subjektus visais lygmenimis, kad būtų pasiektas vieningas sutarimas dėl būsimos jaunimo politikos tikslų bei uždavinių ir įsipareigojimas juos vykdyti;

11.

turėti omenyje, kad būsimo Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema turėtų būti tarpsektorinė, lanksti, galėtų reaguoti į pokyčius ir turėtų būti skaidri, taip pat, kad ja būtų atsižvelgiama į greitai besikeičiančias Europos ir tarptautinio masto politines, socialines, kultūrines ir ekonomines aplinkybes;

12.

užtikrinti, kad „Erasmus+“ ir kitomis programomis bei priemonėmis būtų prisidedama prie sistemos įgyvendinimo ir prireikus jos būtų suderintos su šios sistemos įgyvendinimu;

13.

įgyvendinant šią sistemą daugiausia dėmesio skirti konkrečioms jaunimo politikos temoms, priklausančioms už jaunimo reikalaus atsakingų struktūrų kompetencijai, tačiau taip pat toliau stiprinti pokyčius ir iniciatyvas susijusiose politikos srityse siekiant užtikrinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir abipusę paramą;

14.

įvertinti, persvarstyti ir atnaujinti struktūrinį dialogą ir jo tikslus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos novatoriškam, prasmingam ir tiksliniam konstruktyviam dialogui ne tik su jaunais žmonėmis iš jaunimo organizacijų, bet ir su įvairios aplinkos jaunais žmonėmis, mažiau galimybių turinčiu ir į organizacijas nesusibūrusiu jaunimu;

15.

toliau svarstyti, kokių kompetencijų (žinių, įgūdžių bei požiūrio) ir vertybių reikia jauniems žmonėms, kad jie galėtų gyventi visapusišką asmeninį, socialinį ir profesinį gyvenimą, ir, visų pirma, kad būtų pasiekti ir įtraukti mažiau galimybių turintys jauni žmonės;

16.

atsižvelgti į vaidmenį, kurį gali atlikti internetas, socialinė žiniasklaida ir skaitmeninės technologijos propaguojant solidarumą, politinį dalyvavimą ir aktyvų pilietiškumą tarp jaunimo ir kovojant su politiniu susvetimėjimu, populizmu, propaganda ir radikalėjimu, kurie gali nulemti smurtinį ekstremizmą;

17.

įvertinti, toliau stiprinti ir, kai įmanoma, plėtoti politikos priemones bei metodus ir papildomą bendradarbiavimą, pavyzdžiui, ES ir Europos Tarybos partnerystę jaunimo srityje, siekiant išlaikyti ir stiprinti veiksmingą Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje po 2018 m.;

TODĖL SUSITARIA:

18.

paprašyti pirmininkausiančių valstybių narių parengti naujos Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje po 2018 m. sistemos projektą, atsižvelgiant į šias išvadas, taip pat į būsimą Komisijos iniciatyvą dėl ES jaunimo strategijos po 2018 m. Šis projektas turėtų būti pateiktas Tarybai siekiant jį priimti.

(1) Dok. 9008/09.

(2) OL C 311, 2009 12 19, p. 1.

(3) OL C 417, 2015 12 15, p. 17.

(4) OL C 183, 2014 6 14, p. 5.

(5) OL C 417, 2015 12 15, p. 1.

(6) OL C 326, 2012 10 26, p. 17.

(7) Darbo su jaunimu organizatoriai – tai organizacijos, agentūros ir kitos įstaigos, tiek gaunančios valstybės pagalbą, tiek vykdančios savanorišką veiklą, kurios organizuoja darbu su jaunimu grindžiamas jaunimui skirtas programas, projektus, iniciatyvas ir veiklą.

PRIEDAS

POLITINIS KONTEKSTAS

1.	Europos Sąjungos sutartis (1).

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujinta sistema (2010–2018 m.), kuria nustatyti du bendri strateginiai tikslai ir dvejopas požiūris jiems pasiekti, naudojant konkrečias iniciatyvas jaunimo reikalų srityje ir integruojant iniciatyvas pagal aštuonias veiklos sritis. Šioje sistemoje taip pat numatyti trejų metų darbo ciklai, dėl kurių prioritetų turėjo būti susitarta, ir struktūrinis dialogas su jaunimu tam, kad šis procesas būtų grindžiamas informacija.

3.	Bendra 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaita dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos įgyvendinimo, kurioje įvertintas sistemos poveikis 2013–2015 m. laikotarpiu.

4.	„Europa 2020“ – Europos Sąjungos dešimtmetė užimtumo ir augimo strategija, į kurią įtrauktos pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“.

5.	2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaracija, kuria pilietiškumas ir bendros laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybės propaguojamos pasitelkiant švietimą.

6.	2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatas dėl Europos saugumo darbotvarkės, kuriame nurodyta, kad jaunimo dalyvavimas yra labai svarbus užkertant kelią smurtiniam radikalėjimui, nes propaguoja bendras Europos vertybes, puoselėja socialinę įtrauktį, skatina tarpusavio supratimą ir toleranciją.

7.	2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“.

8.	2016 m. gruodžio 15 d. Tarybos rezoliucija dėl naujos įgūdžių darbotvarkės siekiant įtraukios ir konkurencingos Europos.

9.	2016 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos komunikatai „Investicijos į Europos jaunimą“, „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas“ ir „Europos solidarumo korpusas“.

10.	Baltoji knyga dėl Europos ateities. Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai.

(1) OL C 326, 2012 10 26, p. 13.

15.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 189/40

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl sporto kaip socialinės įtraukties per savanorišką veiklą platformos

(2017/C 189/09)

ES TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI, KAD:

Sportas yra plačiausiai praktikuojama socialinė ir savanoriška veikla Europoje. Daugelis žmonių domisi sportu ir jis atlieka svarbų vaidmenį suburiant įvairios aplinkos žmones.

Europos visuomenėms nelengva išlaikyti darną ir įtraukumą. Savanoriška veikla sporto srityje, kuria įsitraukiama į visuomenės gyvenimą, gali būti remiama socialinė integracija, ja prisidedama prie aktyvaus pilietiškumo ir ji gali būti pasitelkiama siekiant kovoti su socialine atskirtimi (1).

Savanoriška veikla sporto srityje gali ugdyti stipresnį pažeidžiamų visuomenės narių priklausymo visuomenei jausmą. Tai gali padėti skatinti aktyvų pilietiškumą. Šiose Tarybos išvadose pripažįstama įvairovė Europos visuomenėje ir siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria grupės, kurioms kyla marginalizacijos rizika, t. y. migrantai ir pabėgėliai (2), vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji ir pažeidžiami jaunuoliai (3).

PRIPAŽINDAMI, KAD

NET vykstant tik lėtam atsigavimui po ekonomikos ir finansų krizės, nemažai ES valstybių narių tęsė kovą su skurdu ir socialine atskirtimi (4). Norint užtikrinti socialinę įtrauktį, reikia taikyti vienodas sąlygas visoms visuomenės grupėms ir ypač daug dėmesio skirti dalyvavimui.

Konfliktai, krizės ir nestabilios padėtys trečiosiose šalyse buvo veiksniai, dėl kurių migrantų ir pabėgėlių skaičius (5) nuo 2010 m. Europoje išaugo iki precedento neturinčio lygio ir dėl to Europoje kilo migracijos ir pabėgėlių krizė, o ES valstybėms narėms sunkiai sekėsi suvaldyti antplūdį.

Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento bendroje deklaracijoje dėl 2017 m. ES prioritetų teisėkūros srityje siekiama kelti labiausiai neatidėliotinus šiandien ES kylančius uždavinius. Šioje bendroje deklaracijoje išdėstomos šešios konkrečios sritys, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė. ES socialinio aspekto klausimo sprendimas ir ES migracijos politikos pertvarkymas ir plėtojimas yra vienos iš šių šešių prioritetinių sričių (6).

Savanoriška veikla sporto srityje gali pasiekti žmones tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu, skatinti aktyvų pilietiškumą ir taip pat gali būti galinga socialinė priemonė daugelyje sričių. Ji gali būti naudojama siekiant padėti integruoti didėjančią migrantų bendruomenę, kovoti su socialine atskirtimi arba didinti kartų solidarumą bei padėti užtikrinti lyčių lygybę. Ji atlieka svarbų vaidmenį sukuriant socialinę sanglaudą ir įtraukias bendruomenes. Šiuo požiūriu ypač svarbios yra vietos valdžios institucijos, bendradarbiaujančios su sporto klubais, asociacijomis ir kitais subjektais, kurie naudoja sportą kaip veiklos metodą.

Vyresnio amžiaus žmonės sudaro svarbią ir vis didėjančią Europos visuomenės, ekonomikos, kultūros ir europiečių gyvenimo dalį. Tokie visi veiksniai, kaip nedidelės pajamos, bloga sveikata, senatvė ir (arba) diskriminacija dėl lyties, sumažėjęs fizinis ar psichinis pajėgumas, nedarbas, izoliacija, piktnaudžiavimas ir ribotos galimybės pasinaudoti paslaugomis, gali prisidėti didinant skurdo ir socialinės atskirties riziką (7) kai kuriems šios grupės asmenims. Savanoriška veikla sporto srityje gali ištraukti tokius poveikį patiriančius asmenis iš izoliacijos ir paskatinti juos dalytis savo patirtimi, taip remiant kartų dialogą.

Savanoriška veikla sporto srityje ne tik ugdo įvairius įgūdžius ir kompetencijas, bet ir suteikia jaunuoliams galimybių neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi srityje – jie gali įgyti pozityvių socialinių nuostatų, pagrįstų per sportą išugdytomis vertybėmis. (8) Savanoriška veikla sporto srityje taip pat gali būti naudojama kaip apsaugos sistema, skirta jaunuoliams, kurie nesimoko ar nedirba bei yra atsidūrę visuomenės paribyje (9).

10.

Lygios galimybės neįgaliesiems sudaro jiems galimybę vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dalyvauti atliekant sporto savanorių darbą. (10) Visi neįgalieji turėtų turėti teisę visapusiškai dalyvauti sporto veikloje, taip pat būti savanoriais. (11)

PRIPAŽINDAMI, KAD:

11.

2014 m. „Eurobarometro“ duomenimis, 7 % ES piliečių teigia, kad jie dalyvauja savanoriškoje veikloje, kuria remiama sporto veikla (12). Apklausa parodė, kad trečdalis respondentų ne mažiau kaip šešias valandas per mėnesį skiria savanoriškai veiklai, o 8 % savanoriškai veiklai skiria 21 valandą ar daugiau.

12.

Savanoriška veikla atlieka itin svarbų vaidmenį įtraukiant žmones į bendruomenę, nes ja stiprinamas aktyvių piliečių vaidmuo, gerinamos užimtumo galimybės, taip pat propaguojamos vertybės ir kultūrų dialogas. Savanoriška veikla sporto srityje gali būti įvairių formų ir būti vykdoma nereguliariai (pavyzdžiui, rengiant ir organizuojant vietinius, regioninius, nacionalinius ir tarptautinius sporto renginius) arba reguliariau, kasdien (pvz., veikla, vykdoma administruojant įvairias sporto srities organizacijas ar asociacijas) (13).

13.

Vis dar trūksta duomenų, kuriais būtų galima remtis formuojant politiką socialinės įtraukties ir savanoriškos veiklos sporte srityje. Iki šiol nėra atlikta sistemingo tarpvalstybinio tyrimo, kuriame pagrindinis dėmesys būtų skiriamas sporto asociacijų, federacijų, klubų ir kitų socialinę įtrauktį ir savanorišką veiklą sporto srityje remiančių subjektų politinėms sąlygoms, ekonominei bei socialinei svarbai ir struktūrinėms ypatybėms. (14) (15)

14.

Europos solidarumo korpuso tikslas yra sudaryti sąlygas daugiau jaunuolių dalyvauti – vykdant savanorišką veiklą, įsidarbinant, dalyvaujant pameistrystėse ar stažuotėse – įvairiuose solidariuose veiksmuose, siekiant padėti įveikti sunkumus visoje Europoje. Jis gali padėti jiems išsiugdyti kompetencijas, kurių jiems reikia darbo rinkoje ir aktyviam pilietiškumui. Savo ruožtu, tai galėtų prisidėti prie socialinės įtraukties ir Europos vertybių propagavimo (16).

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

15.

Išnagrinėti ir patvirtinti savanorišką veiklą sporto srityje kaip socialinės įtraukties platformą. Tai gali būti daroma remiant ir skatinant vietos ir regionų valdžios institucijas, kad jos, bendradarbiaudamos su sporto klubais ir organizacijomis, įskaitant nevyriausybines organizacijas, panaudojant sportą kaip veiklos metodą, suteikti galimybių tiems žmonėms, kurie yra socialiai atskirti. Tai padėtų skatinti ir plėtoti novatoriškus būdus skatinti mažumų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant izoliuotus vyresnio amžiaus žmones, pažeidžiamus jaunuolius, neįgaliuosius, migrantus ir pabėgėlius, socialinę įtrauktį propaguojant savanorišką veiklą sporto srityje ir taip suteikiant šių mažumų nariams naujų įgūdžių ir diegiant jiems sportą kaip gyvenimo būdą.

16.

Propaguoti savanorišką veiklą sporto srityje tarp žmonių iš visų visuomenės sričių, įskaitant migrantus, vyresnio amžiaus piliečius, neįgaliuosius ir pažeidžiamus jaunuolius.

17.

Plėtoti ir propaguoti savanorišką veiklą sporto srityje kaip vertinamą švietimo koncepciją, kuri turi būti įtraukta į įvairius savaiminio ir neformaliojo mokymosi lygmenis, įtraukiant jaunimo ir sporto organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus bei stiprinant jų tarpusavio bendradarbiavimą. Tai galėtų apimti švietimo programas bendradarbiaujant su sporto organizacijomis, kuriomis akcentuojama fizinės ir psichinės gerovės nauda, taip pat savanorių sporto srityje svarba.

18.

Propaguoti savanorišką veiklą organizuojant svarbius sporto renginius, bendradarbiaujant su sporto sąjūdžiu. Svarbūs sporto renginiai gali būti puiki proga sukurti tinkamas sąlygas savanoriams mokyti, padedant jiems įgyti reikalingų kompetencijų.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

19.

Remti keitimąsi visose ES valstybėse narėse gerosios praktikos pavyzdžiais ir žiniomis, susijusiais su savanoriška veikla sporto srityje, atsižvelgiant į savanoriškos veiklos sporto srityje indėlį ir poveikį socialinei įtraukčiai.

20.

Svarstyti galimybę remti tarpvalstybines iniciatyvas (pvz., keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais, tyrimus, tinklus ir projektus), kuriomis daugiausia dėmesio skiriama nacionalinių ir tarptautinių strateginių veiksmų socialinės įtraukties srityje įgyvendinimui pagal finansavimo iš ES programas, ypač „Erasmus+“ ir Europos socialinio fondo lėšomis, daugiausia dėmesio skiriant savanoriškai veiklai sporto srityje.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:

21.

Numatyti, kad Europos sporto savaitės būtų iniciatyva, kuria propaguojama savanoriška veikla sporto srityje ir įtraukiami visų visuomenės grupių asmenys. Tai gali būti viena iš priemonių pasiekti visus visuomenės sluoksnius vykdant veiklą skurdžiose vietovėse ir pritraukiant sporto srities savanorių šiose vietovėse.

22.

Skatinti savaiminio ir neformaliojo mokymosi rezultatų, pasiektų vykdant savanorišką veiklą sporto srityje, pripažinimą ir patvirtinimą, visų pirma panaudojant europines priemones ir gaires (17), kuriomis galima sudaryti palankesnes sąlygas pasiektiems mokymosi rezultatams patvirtinti ir pagerinti jų palyginamumą bei skaidrumą, taip pat geriau juos pripažinti. Taip būtų siekiama išnagrinėti būdus, kaip sustiprinti savanorių statusą, kad būtų užtikrintas jų įgytų kompetencijų pripažinimas.

23.

Skatinti naudoti struktūrinių ir investicijų fondų ir Sanglaudos fondo lėšas infrastruktūros priemonėms, taip pat kitas sporto klubams skirtas programas, siekiant pagerinti vyraujančias socialines sąlygas, ypač tose vietovėse, kuriose yra didelė grupių, kurioms kyla marginalizacijos rizika, koncentracija.

24.

Propaguoti Europos solidarumo korpuso koncepciją tarp sporto organizacijų ir skatinti jas dalyvauti šioje iniciatyvoje, kad jaunuoliai, kurie yra aktyvūs sporto srityje, turėtų daugiau galimybių pasinaudoti šia programa.

PRAŠO SPORTO SĄJŪDŽIO APSVARSTYTI GALIMYBĘ:

25.

Paskatinti įtraukti migrantus ir pabėgėlius, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, pažeidžiamus jaunuolius į įvairias savanoriškos veiklos užduotis mėgėjiško sporto veikloje organizuojant tiek nedidelio masto, tiek svarbius sporto renginius ir užtikrinant, kad tokiems asmenims būtų lengviau įsitraukti į savanorišką veiklą mėgėjiško sporto veikloje ir kad jie įgalėtų.

26.

Plėtoti bendradarbiavimą su sporto organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis savanorių skatinimo, įtraukimo ir išlaikymo klausimais, kad būtų sudaryta kuo daugiau galimybių savanoriškai veiklai sporto srityje, pavyzdžiui, svarbiuose sporto renginiuose.

27.

Sukurti mokymosi ir mokymo galimybių, kad būtų pagerinti sporto organizacijų savanorių darbuotojų, įskaitant migrantus, pabėgėlius, vyresnio amžiaus piliečius, neįgaliuosius, pažeidžiamus jaunuolius ir kitas mažumas, įgūdžiai, tuo pačiu stiprinant asmenų, atsakingų už įvairių savanorių grupių įdarbinimą ir valdymą, gebėjimus.

28.

Skatinti lygias galimybes sporto klubuose, be kita ko, vienodas sąlygas grupėms, kurioms kyla marginalizacijos rizika, priklausantiems asmenims tapti nariais ir būti klubo savanoriais.

29.

Skatinti vyresnio amžiaus žmones dalyvauti sporto klubų veikloje ir integruoti vyresnio amžiaus savanorius, panaudojant vertingą jų gyvenimo patirtį, į sporto struktūras visais lygmenimis.

(1) Socialinė atskirtis yra suprantama kaip žmonių išstūmimo į visuomenės paribį procesas, dėl kurio jiems sudaroma mažiau sąlygų naudotis ištekliais ir galimybėmis, varžomas jų dalyvavimas įprastame socialiniame ir kultūriniame gyvenime, dėl to jie jaučiasi marginalizuoti, bejėgiai ir diskriminuojami.

(2) Šiame dokumente kalbama apie migrantų ir pabėgėlių integraciją vadovaujantis 2016 m. gruodžio 9 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadomis dėl Europos Sąjungoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos. (dok. 15312/16).

(3) Grupės, patiriančios didesnę nei plačioji visuomenė skurdo ir socialinės atskirties riziką. Visi – etninės mažumos, migrantai, neįgalieji, benamiai, kenčiantys nuo priklausomybės tam tikroms medžiagoms, izoliuoti pagyvenę žmonės ir jaunuoliai – dažnai susiduria su sunkumais, tokiais kaip žemas išsilavinimo lygis, nedarbas arba nepakankamas užimtumas, kurie juos gali nustumti į dar didesnę socialinę atskirtį.

(4) Socialinės politikos reformos Europos Sąjungoje: Valstybių palyginimo socialinės įtraukties stebėsenos Europoje priemonė (SIM). Reformų barometras. Jan Arpe, Simona Milio, Andrej Stuchlik (redaktoriai).

(5) Baltoji knyga dėl Europos ateities. Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai, p. 4. „Pabėgėlių krizė, per kurią į Europą 2015 m. atvyko 1,2 mln. žmonių, – nuo Antrojo pasaulinio karo laikų precedento neturintis įvykis“ (taip pat žr. 3 išnašą).

(6) Bendra deklaracija dėl 2017 m. tarpinstitucinio metinių programų sudarymo. Patvirtinimas (dok. 15375/16).

(7) Aktyvūs vyresnio amžiaus piliečiai Europoje. ES vadovas (2012 m.). AGE Platform Europe.

(8) OL C 372, 2011 12 20, p. 24.

(9) Įtraukties ir pagrindinių vertybių rėmimas pasitelkiant formalųjį ir neformalųjį mokymąsi. ES lygmens priemonės siekiant įgyvendinti Paryžiaus deklaraciją.

(10) OL C 326, 2010 12 3, p. 5.

(11) COM(2010) 636 final „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“.

(12) Sporto ir fizinio aktyvumo specialioji Eurobarometro apklausa Nr. 412 (2014 m.).

(13) Ekspertų grupė, atsakinga už žmogiškųjų išteklių vystymą ir sportą. Rekomendacijos, kuriomis skatinama savanoriška veikla sporto srityje ir teisinių bei fiskalinių mechanizmų geriausia praktika.

(14) Projektas „Socialinė įtrauktis ir savanoriška veikla Europos sporto klubuose“ (SIVSCE), remiant Europos Sąjungos programai „Erasmus +“ (2015–2017 m.).

(15) Europos sporto įtraukties tinklas (ESPIN). Skatinti lygias migrantų ir mažumų atstovų galimybes per savanorišką veiklą sporto srityje.

(16) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis.

(17) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).

PRIEDAS

Šiuose svarbiuose dokumentuose akcentuojama savanoriškos veiklos sporto srityje, kaip socialinės įtraukties priemonės, svarba:

Strategija „Europa 2020“ ir viena iš jos septynių pavyzdinių iniciatyvų, kurioje akcentuojama būtinybė užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, nes tai padės ant skurdo ribos gyvenantiems ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms gyventi oriai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime (dok. 7110/10).

2.	2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvados dėl sporto vaidmens kuriant ir plėtojant aktyvią socialinę įtrauktį (OL C 326, 2010 12 3, p. 5).

3.	Komunikatas „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“ (COM(2011) 568 final).

4.	Tarybos išvados dėl sporto srities savanoriškos veiklos vaidmens skatinant aktyvų pilietiškumą (OL C 372, 2011 12 20, p. 24).

5.	2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).

6.	Europos Sąjungos darbo planas sporto srityje (2014–2017 m.) (OL C 183, 2014 6 14, p. 12).

7.	Sporto ir fizinio aktyvumo specialioji Eurobarometro apklausa Nr. 412 (2014 m.).

8.	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (dok. 10038/16).

9.	2016 m. gruodžio 9 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl Europos Sąjungoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos (dok. 15312/16).

10.	Bendra deklaracija dėl 2017 m. tarpinstitucinio metinių programų sudarymo (dok. 15375/16).

11.

Investicijos į Europos jaunimą

a)	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Investicijos į Europos jaunimą“ (dok. 15420/16).

b)	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos solidarumo korpusas“ (dok. 15421/16).

12.	Ekspertų grupė, atsakinga už žmogiškųjų išteklių vystymą ir sportą. Rekomendacijos, kuriomis skatinama savanoriška veikla sporto srityje ir teisinių bei fiskalinių mechanizmų geriausia praktika (2016 m. gruodžio mėn.).

13.	Europos sporto įtraukties tinklas (ESPIN). Skatinti lygias migrantų ir mažumų atstovų galimybes per savanorišką veiklą sporto srityje.

14.	COM(2010) 636 final „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 189

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. birželio 15d.

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2017/C 189/04	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8301 – GE / ATI / JV) ( 1 )	29
2017/C 189/05	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8190 – Weichai / Kion) ( 1 )	29

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	ELPA Teismas
2017/C 189/12	2016 m. lapkričio 15 d. Teismo nutartis byloje E-7/16 – Míla ehf. Prieš ELPA priežiūros instituciją (Preliminarus prieštaravimas dėl priimtinumo – Valstybės pagalba – Sprendimas baigti oficialią tyrimo procedūrą)	48
2017/C 189/13	2016 m. lapkričio 16 d. Teismo sprendimas byloje E-4/16 – ELPA priežiūros institucija prieš Norvegijos Karalystę (Teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad neįvykdyti įsipareigojimai, neįvykdymas – Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 33 straipsnis – Priemonės, reikalingos Teismo sprendimui įvykdyti)	49
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2017/C 189/14	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8467 – BNP Paribas / Commerz Finanz) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	50
2017/C 189/15	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8483 – Bain Capital / Cinven / Stada Arzneimittel) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	51
2017/C 189/16	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (M.8440 – DuPont / FMC (Health and Nutrition business)) ( 1 )	52
2017/C 189/17	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8504 – EDF Energy Services / ESSCI) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	53

	Klaidų ištaisymas
2017/C 189/18	Likvidavimo procedūros klaidų ištaisymas. Sprendimas pradėti įmonės ADRIA Way likvidavimo procedūrą ( OL C 123, 2017 4 20 )	54

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1203
JPY	Japonijos jena	123,58
DKK	Danijos krona	7,4363
GBP	Svaras sterlingas	0,87960
SEK	Švedijos krona	9,7448
CHF	Šveicarijos frankas	1,0874
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,4140
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,163
HUF	Vengrijos forintas	306,39
PLN	Lenkijos zlotas	4,1967
RON	Rumunijos lėja	4,5664
TRY	Turkijos lira	3,9362
AUD	Australijos doleris	1,4778
CAD	Kanados doleris	1,4796
HKD	Honkongo doleris	8,7392
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5453
SGD	Singapūro doleris	1,5457
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 260,45
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,2697
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,6147
HRK	Kroatijos kuna	7,3995
IDR	Indonezijos rupija	14 880,38
MYR	Malaizijos ringitas	4,7702
PHP	Filipinų pesas	55,465
RUB	Rusijos rublis	63,9450
THB	Tailando batas	38,023
BRL	Brazilijos realas	3,7027
MXN	Meksikos pesas	20,2078
INR	Indijos rupija	72,0350

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2017/C 189/01	Tarybos rezoliucija dėl struktūrinio dialogo ir dialogo su jaunimu plėtojimo ateityje Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje politikos kontekste po 2018 m.	1
2017/C 189/02	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2017 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d.)	5
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2017/C 189/03	2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo	15

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2017/C 189/06	Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu vaidmens padedant jaunuoliams ugdyti esminius gyvenimo įgūdžius, kurie palengvina jų sėkmingą perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą, aktyvų pilietiškumą ir profesinį gyvenimą	30
2017/C 189/07	Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje po 2018 m. strateginių perspektyvų	35
2017/C 189/08	Tarybos išvados dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūros ryšius	38
2017/C 189/09	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl sporto kaip socialinės įtraukties per savanorišką veiklą platformos	40
	Europos Komisija
2017/C 189/10	Euro kursas	45
	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	ELPA Priežiūros tarnyba
2017/C 189/11	Norvegijos pranešimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų – Kvietimas teikti paraiškas naftos gavybos leidimams Norvegijos kontinentiniame šelfe gauti. 2017 m. leidimų iš anksto nustatytose vietovėse išdavimas	46


	(1) Tekstas svarbus EEE.