—

susitikusi Nairobyje (Kenija) 2016 m. gruodžio 19–21 d.,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas) (2), visų pirma į jo 21 straipsnį, ir į 2005 ir 2010 m. padarytus Kotonu susitarimo pakeitimus (3),

—

atsižvelgdama į 2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų (4), 2014 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2013 m. ES ataskaitos apie politikos suderinamumą vystymosi labui (5), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu (6), 2013 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“ (7),

—

atsižvelgdama į dvidešimt ketvirtąją eilinę Afrikos Sąjungos asamblėjos sesiją, vykusią Adis Abeboje, Etiopijoje, 2015 m. sausio 30–31 d.,

—

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 18 d. Komisijos komunikatą dėl mokesčių skaidrumo kaip kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonės (8),

—

atsižvelgdama į 2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (9),

—

atsižvelgdama į 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikatą „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“, (10)

—

atsižvelgdama į deklaraciją, priimtą per 18-ą AKR ministrų prekybos komiteto fiskalinės jurisdikcijos AKR šalyse klausimais posėdį, surengtą Briuselyje 2015 m. birželio 24–26 d.,

—

atsižvelgdama į 2015 m. spalio mėn. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Daugiau surinkti ir geriau išleisti siekiant integracinio ir darnaus vystymosi“,

—

atsižvelgdama į Afrikos Aukšto lygio komisijos neteisėtų finansinių srautų klausimais, kuriai vadovauja Thabo Mbeki, 2015 m. ataskaitą,

—

atsižvelgdama į 2015 m. liepos 10 d. AKR valstybių grupės poziciją, pateiktą per trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,

—

atsižvelgdama į laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurią 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja,

—

atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija) vykusią Jungtinių Tautų trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,

—

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos forumo dėl vystymosi finansavimo tolesnių veiksmų steigiamosios sesijos 2016 m. gegužės 18 d. ataskaitą,

—

atsižvelgdama į JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbą,

—

atsižvelgdama į JT pavyzdinę išsivysčiusių ir besivystančių šalių dvigubo apmokestinimo vengimo mokesčių srityje sutartį,

—

atsižvelgdama į Monterėjaus deklaraciją (2002 m.), Dohos konferenciją vystymosi finansavimo klausimais (2008 m.), Paryžiaus deklaraciją (2005 m.) ir Akros veiksmų darbotvarkę (2008 m.),

—

atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) daugiašalę konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje,

—

atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Pasaulinį skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumą,

—

atsižvelgdama į Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI),

—

atsižvelgdama į JT konvenciją prieš korupciją,

—

atsižvelgdama į JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto forumą,

—

atsižvelgdamas į Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę,

—

atsižvelgdama į Afrikos mokesčių forumo veiklą,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Ekonominės plėtros, finansų ir prekybos komiteto ataskaitą (ACP-EU/xxxxxx),

A.

kadangi besivystančios šalys kasmet praranda maždaug 189 mlrd. JAV dolerių mokestinių pajamų – tokia mokestinių pajamų dalis yra didesnė už visą oficialią paramą vystymuisi (2015 m. ji sudarė 131 mlrd. JAV dolerių) – ir maždaug 1 trln. JAV dolerių dėl neteisėtų kapitalo srautų; kadangi dėl tokio kapitalo nutekėjimo apie 5 proc. sumažėja minėtų šalių ekonomikos augimas, trukdydamas naikinti skurdą;

B.

kadangi yra trys neteisėtų finansinių srautų priežastys: i) mokesčių vengimas arba slėpimas, ii) tarptautinės prekybos sąskaitų faktūrų klastojimas ir piktnaudžiavimas sandorių kainodara, iii) nusikalstama veikla, kaip antai prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis, neteisėta prekyba „kruvinaisiais mineralais“, prekyba ginklais ir aktyvioji korupcija;

C.

kadangi kai kurios teisinės praktikos, pagal kurias pinigai pervedami į mažus mokesčius taikančias jurisdikcijas, gali prisidėti prie neteisėtų finansinių srautų atsiradimo;

D.

kadangi neteisėti finansiniai srautai – tai neteisėtai, siekiant išvengti mokesčių, įgytos, perduotos ar panaudotos lėšos, jie turėtų būti atskiriami nuo kapitalo nutekėjimo, kuris gali būti teisėta investuotojų reakcija į ekonominę, politinę ar socialinę riziką arba į nepalankias makroekonomines arba administracines sąlygas;

E.

kadangi, atsižvelgiant į mažėjančią paramą vystymuisi ir būtinybę geriau telkti nacionalinius finansinius išteklius, masinis kapitalo nutekėjimas iš AKR šalių yra viena didžiausių kliūčių siekiant įgyvendinti vystymosi tikslus;

F.

kadangi daugelis ekspertų pabrėžė, kad Afrika būtų pasiekusi Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) 2016 m., jei 2000 m. būtų buvę panaikinti neteisėti finansiniai srautai;

G.

kadangi dėl kapitalo nutekėjimo sumažėja nacionaliniai ištekliai ir mokestinės pajamos, kurių reikia norint finansuoti skurdo panaikinimo – visų pirma sveikatos priežiūros, švietimo, geriamojo vandens, būsto ir sanitarijos – programas AKR šalyse ir tai trukdo naikinti skurdą;

H.

kadangi apmokestinimas yra patikimas ir stabilus pajamų šaltinis besivystančiose šalyse, o veiksminga ir skaidri apmokestinimo tvarka suteikia itin svarbių finansinių išteklių, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis, sumažinta socialinė nelygybė ir remiamas makroekonominis stabilumas;

I.

kadangi besivystančioms šalims trūksta techninių pajėgumų spręsti sudėtingus apmokestinimo srities klausimus ir dėl to apribojamas tiek vidaus pajamų sutelkimas, tiek dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime mokesčių klausimais;

J.

kadangi daugelis AKR valstybių, laikydamosi savo ekonominės plėtros ir įvairinimo strategijų ir siekdamos teisėtai išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes, nepaisydamos daugybės suvaržymų, išvystė arba vysto savo finansinių paslaugų sektorių ir yra pasiryžusios užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi tarptautinių normų ir standartų;

K.

kadangi neteisėti finansiniai srautai yra viena iš kelių pasaulinio masto problemų, kaip antai nacionalinių teisinių sistemų netinkamumas, nacionalinių ir regioninių pajėgumų techninis ir politinis nepakankamumas, pasaulinės kovos su neteisėtais finansiniais srautais struktūros trūkumas ir pasaulinių finansinių sandorių neskaidrumas;

L.

kadangi neteisėti finansiniai srautai taip pat susiję su nusikalstama veikla, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais, kontrabanda arba finansiniu sukčiavimu, taip pat neleistinomis arba neužtikrintomis paskolomis, pinigų plovimu ir manipuliavimu akcijų ir obligacijų rinkomis;

M.

kadangi tarptautiniu lygmeniu jau dėta pastangų ir imtasi iniciatyvų, pavyzdžiui, sudaryta EBPO daugiašalė konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, pradėtas EBPO Pasaulinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumas, pradėta Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (GPSI), parengta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, sudarytas JT tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetas ir Afrikos mokesčių administracijos forumas;

N.

kadangi sveikintina, kad daugelis AKR valstybių yra prisijungusios prie šių tarptautinių dokumentų ir įsipareigojo juos įgyvendinti;

O.

kadangi staigiai didėjant jaunų gyventojų skaičiui po kelerių metų Afrika taps tankiausiai apgyvendintu regionu pasaulyje, dėl to gali didėti nedarbas ir socialinis ir politinis nestabilumas;

1.

yra tvirtai įsitikinęs, kad pastangos spręsti neteisėtų finansinių srautų klausimą visų pirma turi būti politinio pobūdžio ir kad kova su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, agresyviu mokesčių planavimu ir korupcija turi ir toliau išlikti vienas svarbiausių tarptautinės darbotvarkės klausimų, nes tokie srautai kelia didelį susirūpinimą, turint mintyje žemus ekonomikos augimo rodiklius kai kuriose AKR šalyse, aukštą skurdo lygį ir didėjantį išteklių poreikį tuo metu, kai viešoji pagalba mažėja;

2.

primena, kad norint įgyvendinti kovos su neteisėtais finansiniais srautais priemones būtinas glaudus tarptautinis bendradarbiavimas ir sykiu jame turi dalyvauti visi nacionaliniai ir tarptautiniai subjektai, t. y. vyriausybės ir vietos valdžios institucijos, valstybinės agentūros, privatusis sektorius, regionų ir tarptautinės organizacijos bei pilietinė visuomenė;

3.

primena 2011 m. Pusano partnerystės susitarimo šalių įsipareigojimą veiksmingai dirbti kartu vystymosi labui ir dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija ir neteisėtais finansiniais srautais;

4.

pripažįsta, kad tarptautiniu lygiu dėta daug pastangų siekiant kovoti su neteisėtais finansiniais srautais, tačiau su nerimu pažymi, kad svarbiausios tarptautinės konvencijos ir iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su korupcija ir neteisėtais finansiniais srautais, neduoda konkrečių rezultatų įgyvendinimo etapu; visų pirma, apgailestauja dėl to, kad šios iniciatyvos dažnai nepakankamai koordinuojamos, ypač atsižvelgiant į turto susigrąžinimą, ir joms trūksta nuoseklumo, nors jos remiamos taikant kovos su tarptautiniu terorizmu priemones ir dedant tolesnes jų finansavimo kontrolės pastangas; primena, kad norint įveikti teroristines organizacijas destabilizuotose šalyse būtina toliau tirti tarptautinius jų finansavimo šaltinius ir panaikinti prekybos ginklais kanalus;

5.

supranta, kad norint įgyvendinti tikslus būtina vidaus politiką derinti su pasauline darbotvarke; pabrėžia, kad reikia nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu užtikrinti tiek institucijų, tiek reformų politikos suderinamumą;

6.

ragina valstybes nares ir AKR šalis dirbti vadovaujant Jungtinėms Tautoms, kad būtų nustatyta visą mineralų tiekimo grandinę apimanti teisinė prievolė, ir taip imamasi faktinių žmogaus teisių gynimo veiksmų, o ne ginami lobistų ir didelių įmonių interesai;

7.

primena, kad mokesčių rojai, slaptumo principą taikančios jurisdikcijos ir neteisėti finansiniai srautai ardo mokesčių bazę, mažina mokesčių sistemos teisingumą ir iškreipia prekybą ir investicijas; atsižvelgdamas į tai, griežtai pabrėžia, kad yra itin svarbu panaikinti visų formų neteisėtus finansinius srautus siekiant įgyvendinti naujoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus ekonominius ir socialinius tikslus;

8.

primena, kad nacionalinių išteklių mobilizavimas naudojant apmokestinimą yra svarbiausias darnaus vystymosi finansavimo pajamų šaltinis; ragina tarptautinę bendruomenę imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant įgyvendinti veiksmingą ir skaidrią mokesčių ir prekybos politiką, ir atsižvelgti į EBPO, G 20, G 8, G 77, Afrikos Sąjungą, Pasaulio banką, TVF ir Azijos plėtros banką, taip pat nepamiršti itin svarbaus privačių bankų vaidmens užtikrinant finansinį skaidrumą AKR šalyse ir visame pasaulyje; be to, pabrėžia, kad būtinas didesnis besivystančių šalių dalyvavimas pasauliniame mokesčių valdyme;

9.

pabrėžia, kad AKR šalys, siekdamos didinti mokestines pajamas, dažnai patiria didelių politinių, teisinių ir administracinių suvaržymų; todėl mano, kad teikiant paramą vystymuisi turėtų būti siekiama sukurti tinkamą reguliavimo sistemą ir įgalinti mokesčių administravimo institucijas, taip pat už kovą su neteisėtais finansiniais srautais atsakingas institucijas, teikiant joms technines žinias apie išteklių valdymą, finansinę žvalgybą ir kovos su korupcija reguliavimą, visų pirma kiek tai susiję su pinigų plovimu, organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba, taip pat iš šalių pavogto turto susigrąžinimu;

10.

atkreipia dėmesį į riziką, su kuria susiduria Afrikos šalys, suteikdamos nesubalansuotas lengvatas, kai sudaromi dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimai ir koncesijų sutartys dėl gamtinių išteklių gavybos; mano, kad reikėtų remti pavyzdinę sutartį, kurią parengė Jungtinių Tautų Mokesčių komitetas, siekdamas spręsti piktnaudžiavimo sudarant dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimus klausimą, nes minėtoje sutartyje numatyta daugiau teisių apmokestinti prie pajamų šaltinio nei EBPO pavyzdinėje sutartyje;

11.

pažymi, kad gavybos pramonės, viešųjų paslaugų, infrastruktūros, sveikatos priežiūros ir švietimo sritys yra ypač pažeidžiamos korupcijos, kuri yra vienas iš svarbiausių neteisėtus finansinius srautus skatinančių veiksnių, požiūriu; mano, kad Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (GPSI) turėtų būti privaloma; ragina besivystančias šalis įgyvendinant savo kovos su korupcija darbotvarkę užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę sudarant išteklių sutartis, bendrovėms teikiant finansines ataskaitas ir atliekant auditą, taip pat renkant ir paskirstant pajamas;

12.

primena, kad neskaidrūs viešieji pirkimai ir tiekimo grandinės gali sudaryti sąlygas korupciniams neteisėtiems finansiniams srautams; taigi mano, kad kovos su korupcija pastangomis taip pat turėtų būti siekiama modernizuoti viešųjų pirkimų praktiką;

13.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad vystymosi finansavimo institucijos (VFI) vis dar remia daug per mokesčių rojus atliekamų investicijų, labai priklausydamos nuo finansų tarpininkų; pabrėžia, kad tarptautinės ir regioninės vystymosi finansavimo institucijos ir bankai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant atsakingą finansavimą ir kad bendradarbiaujant turėtų būti siekiama stiprinti gerą valdymą ir valstybės kūrimą, siekiant, kad AKR šalyse valstybės pajamos būtų naudojamos atskaitingai ir atsakingai; visų pirma mano, kad vystymosi finansavimo institucijos turėtų investuoti tik į tuos įmones ir fondus, kurie pasirengę viešai atskleisti savo tikruosius savininkus ir teikti pagal šalis parengtas finansines ataskaitas;

14.

ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens teikiant finansinę ir techninę pagalbą besivystančioms šalims, kad jos galėtų prisitaikyti prie naujų pasaulinių kovos su mokesčių slėpimu standartų ir, be kita ko, automatiškai keistis informacija;

15.

ragina ES visapusiškai naudoti EBPO pavyzdinę sutartį dėl apmokestinimo, įskaitant neprivalomą nuostatą dėl pagalbos renkant mokesčius, kurią galima įtraukti į dvišalius susitarimus, kiekvienai šaliai sutinkant padėti rinkti kitoje šalyje taikomus mokesčius;

16.

pabrėžia, kad reikia bendradarbiaujant ir keičiantis informacija kovoti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu į mokesčių klausimais nebendradarbiaujančias teritorijas ir bankus, įskaitant bankus išsivysčiusiose šalyse, kurios taiko banko paslaptį; be to, ragina visas valstybes ir teritorijas, kurios to dar nepadarė, patvirtinti automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartus;

17.

ragina užtikrinti, kad informacija apie tikruosius įmonių savininkus būtų viešai prieinama visiems įmonių struktūros padaliniams, įskaitant patikos fondus, fondus ir priedangos įmones, ir dar kartą ragina teikti viešas daugiašalių įmonių ataskaitas pagal šalis, siekiant užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, remiantis G 20 ir EBPO pavyzdiniais dokumentais; tvirtina, kad daugiašalių įmonių pelnas turėtų būti apmokestinamas toje šalyje, kurioje jis buvo gautas; taip pat mano, kad mokesčių paskatos turėtų būti skelbiamos viešai;

18.

primena, jog labai svarbu, kad skirtingos žvalgybos tarnybos bendradarbiautų ir keistųsi informacija, todėl ragina gerinti regioninį bendradarbiavimą siekiant kartu parengti pavyzdinį susitarimą dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui;

19.

pripažįsta, kad daugelis AKR valstybių, laikydamosi savo ekonominės plėtros ir įvairinimo strategijų ir siekdamos teisėtai išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes, nepaisydamos daugybės suvaržymų, išvystė arba vysto savo finansinių paslaugų sektorių ir yra pasiryžusios užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi tarptautinių normų ir standartų;

20.

primygtinai ragina finansų centrus, įskaitant lengvatinių mokesčių centrus, kurių aukštas slaptumo lygis įrodytas, bendradarbiauti pasauliniu mastu kovojant su neteisėtais finansiniais srautais ir laikytis pasauliniu mastu sutartų skaidrumo standartų, ir mano, kad turėtų būti numatoma taikyti sankcijas nebendradarbiavimo atveju, kai išnaudotos visos dialogo ir konsultacijų su valstybėmis ir atitinkamomis jurisdikcijomis galimybės ir remiantis aiškiai apibrėžtais tarptautiniu mastu pripažintais kriterijais;

21.

ragina visas AKR valstybes ir ES valstybes nares užtikrinti visuomenei viešą prieigą prie informacijos apie valstybės ir vietos valdžios institucijų biudžetą, nes tai būdas užtikrinti, kad viešosios lėšos nebūtų nukreipiamos į neteisėtus finansinius srautus;

22.

ragina visas AKR šalims sukurti tarpusavio vertinimo mechanizmą, kuris apimtų ir kovą su neteisėtais finansiniais srautais;

23.

primena, kad apmokestinimas yra patikimas pajamų šaltinis besivystančiose šalyse, o veiksminga ir skaidri apmokestinimo tvarka suteikia itin svarbių finansinių išteklių, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis ir sumažinta socialinė nelygybė;

24.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, regioniniams ir nacionaliniams parlamentams, su AKR valstybėmis susijusioms regioninėms organizacijoms ir Europos Investicijų Bankui.

—

susitikusi Nairobyje (Kenija) 2016 m. gruodžio 19–21 d.,

—

atsižvelgdama į savo 2007 m. birželio 28 d. rezoliuciją dėl mažų ūkių skurdo mažinimo AKR šalyse ir 2013 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl ganyklinės gyvulininkystės socialinio poveikio ir poveikio aplinkai AKR šalyse,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas), visų pirma į jo 23 ir 34 straipsnius, ir į 2005 ir 2010 m. patvirtintus Kotonu susitarimo pakeitimus (2),

—

atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos (3), į 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl požiūrio į atsparumą ir nelaimių rizikos mažinimą besivystančiose šalyse: per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis (4), 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl nuosavybės teisių, turto nuosavybės ir gerovės kūrimo vaidmens naikinant skurdą ir skatinant tvarų vystymąsi besivystančiose šalyse (5), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Tanzanijos, visų pirma dėl žemės grobimo problemos (6) ir į 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl Naujojo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljanso (7),

—

atsižvelgdama į 2010 m. kovo 31 d. patvirtintą Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“ (8) ir į 2010 m. gegužės 10 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl politikos programos (9),

—

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo vykdant išorės pagalbą (10),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 3 d. Komisijos veiksmų planą dėl mitybos (11),

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime savo pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, ypač į ten nurodytą darnaus vystymosi tikslą Nr. 2 – panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį (12),

—

atsižvelgdama į 2015 m. gruodžio 12 d. patvirtintą Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos susitariančiųjų šalių Paryžiaus susitarimą (13),

—

atsižvelgdama į Išsamią Afrikos žemės ūkio vystymosi programą (14), dėl kurios Afrikos Sąjunga (AS) susitarė 2002 m.,

—

atsižvelgdama į 2003 m. Maputu (Mozambikas) surengtą AS valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, per kurį AS vyriausybės susitarė daugiau negu 10 proc. visų savo nacionalinio biudžeto asignavimų investuoti į žemės ūkio sektorių (15),

—

atsižvelgdama į 1966 m. gruodžio 16 d. JT Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdama į tai, kad 2014-uosius metus Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais (16),

—

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos (AS) dokumentą „Ganyklinės gyvulininkystės politikos programa. Ganykline gyvulininkyste užsiimančių bendruomenių gyvenimo, pragyvenimo šaltinių ir teisių užtikrinimas, apsauga ir gerinimas“, kurią 2010 m. spalio mėn. priėmė Afrikos žemės ūkio ministrų konferencija ir 2011 m. sausio mėn. per 18-ąją eilinę sesiją Adis Abeboje (Etiopija) patvirtino jos vykdomoji taryba,

—

atsižvelgdama į savo Užsienio reikalų komiteto pranešimą dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (17),

—

atsižvelgdama į 2012 m. liepos mėn. AS valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėją, kurioje 2014 metai paskelbti „Žemės ūkio ir aprūpinimo maistu metais Afrikoje“ (18), taip pažymint dešimtąją Išsamios Afrikos žemės ūkio vystymosi programos priėmimo sukaktį,

—

atsižvelgdama į 2015 m. spalio 15 d. Milano miestų maisto politikos paktą – jį parengė Milano miesto taryba ir pasirašė 113 pasaulio miestų, jis buvo pateiktas JT Generaliniam Sekretoriui Ban Ki-moonui ir jame parodoma, koks svarbus vaidmuo tenka miestams formuojant politiką tvaraus maisto klausimu,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 27 d. Malabe vykusiame AS valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Malabo deklaraciją „Spartesnis žemės ūkio augimas ir transformacija siekiant bendros gerovės ir geresnio pragyvenimo“, kurioje AS vyriausybės įsipareigojo bent 10 proc. viešojo sektoriaus išlaidų skirti žemės ūkiui (19),

—

atsižvelgdama į 2009 m. G 8 Akvilos aprūpinimo maistu iniciatyvą (20),

—

atsižvelgdama į 2009 m. Adis Abeboje (Etiopija) vykusioje Žemės ūkio, žemės ir gyvulininkystės ministrų bendroje konferencijoje patvirtintus Žemės politikos Afrikoje pagrindus ir gaires (21) ir į 2009 m. liepos mėn. Sirte (Libija) vykusiame AS valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą deklaraciją dėl žemės klausimų ir iššūkių Afrikoje (22), kurioje primygtinai raginama veiksmingai įgyvendinti Žemės politikos Afrikoje pagrindus ir gaires,

—

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 1–2 d. Adis Abeboje (Etiopija) vykusioje AS žemės ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros ministrų bendroje konferencijoje priimtus Didelio masto investicijų į žemę Afrikoje pagrindinius principus,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) „Savanoriškas gaires siekiant remti laipsnišką teisės į tinkamą maistą įgyvendinimą atsižvelgiant į nacionalinį aprūpinimą maistu“ (23),

—

atsižvelgdama į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

—

atsižvelgdama į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (24),

—

atsižvelgdama į 1987 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją (25),

—

atsižvelgdama į 2007 m. JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (26),

—

atsižvelgdama į 2007 m. JT pagrindinius principus ir gaires dėl su vystymusi susijusių iškeldinimų ir priverstinio gyventojų perkėlimo (27),

—

atsižvelgdama į 2011 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos patvirtintus verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (28) ir į 2011 m. atnaujintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (29),

—

atsižvelgdama į 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę (30),

—

atsižvelgdama į 2012 m. Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires (31),

—

atsižvelgdama į 1991 m. Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV konvencija) (32),

—

atsižvelgdama į Mastrichto valstybių ekstrateritorinių įsipareigojimų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje principus (ETOP),

—

atsižvelgdama į 2001 m. Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (33),

—

atsižvelgdama į 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, jos 2000 m. Kartachenos biosaugos protokolą ir 2010 m. Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (34),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (ACP-EU/xxx.xxx vxx-xx),

A.

kadangi paprastai nėra pripažįstamos nedidelio masto gamintojų, ypač čiabuvių tautų, šeimos ūkininkų, moterų, ganykline gyvulininkyste užsiimančių žmonių ir žvejų teisės į žemę, todėl su jais gali būti sudaromi netinkami sandoriai dėl žemės, žemė gali būti nusavinama be jų sutikimo arba jiems neišmokama teisinga kompensacija;

B.

kadangi žemės nusavinimo žala didesnė už naudą; kadangi gyvenvietės deginamos ir naikinamos siekiant parengti dirvą supirkėjams, o turimos perkėlimo vietos dažnai yra toli nuo centrinių verslo rajonų, taip priverčiant ūkininkus gyventi toli nuo pagrindinio jų pajamų šaltinio;

C.

kadangi per pastaruosius trisdešimt metų AKR šalyse mažėjo tiesioginis lėšų skyrimas mažiems ūkiams ir privačios investicijos į juos, tuo tarpu mažas pajamas gaunančių šalių priklausomybė nuo maisto importo išaugo ir dėl to jos tapo jautrios kainų svyravimui tarptautinėse rinkose;

D.

kadangi žemės ūkio našumo ir smulkiųjų gamintojų pajamų didinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant mažinti skurdą AKR šalyse, prisidėti prie apsirūpinimo maistu ir darbo saugumo ir taip mažinti kėsinimąsi į teises į žemę;

E.

kadangi dideliais viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės dariniais sukuriama didelių žemės ūkio bendrovių dominuojanti padėtis AKR valstybių žemės ūkyje ir jos išstumia vietos verslo subjektus;

F.

kadangi Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos pabrėžiama, kaip svarbu parengti žemės ūkio modelį, kuriuo būtų pagerintas atsparumas klimato kaitai ir sukuriamos tvarios maisto sistemos;

G.

kadangi 2008 m. kilus maisto krizei visuotinai pripažinta, kad reikia remti smulkių žemės savininkų vykdomą maisto produktų gamybą vidaus rinkoms;

H.

kadangi praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje pradėtomis struktūrinio koregavimo programomis išplėtotas į eksportą orientuotas žemės ūkis, kuriame pirmenybė buvo teikiama pasaulio rinkoms skirtų prekinių augalų auginimui; kadangi toks pasirinkimas buvo palankus didelio masto didelę kapitalizaciją turinčioms mechanizuotoms gamybos formoms, o smulkiais ūkiais santykinai buvo nesirūpinama;

I.

kadangi tarptautinės rinkos ateityje bus dar labiau nepastovios; kadangi šalys neturėtų rizikuoti ir būti pernelyg priklausomos nuo importo, o turėtų, visų pirma, investuoti į vidaus maisto gamybą, kad užtikrintų atsparumą;

J.

kadangi vadinamaisiais augimo poliais stengiamasi pritraukti tarptautinių investuotojų – žemė suteikiama didelėms privačioms bendrovėms ir kadangi tai neturi būti daroma šeimos ūkius valdančių ūkininkų sąskaita;

K.

kadangi ūkininkų teisėmis neribotai auginti, parduoti sėklas ir jomis keistis Afrikos žemės ūkyje grindžiama 90 proc. pragyvenimo, o sėklų įvairovė yra labai svarbi didinant ūkininkavimo atsparumą klimato kaitai;

L.

kadangi šeimos ūkiai ir smulkūs žemės savininkai įrodė savo gebėjimą tiekti įvairius produktus, įskaitant gyvulininkystės ir žuvininkystės produktus, ir tvariai didinti maisto gamybą taikant agroekologinę praktiką;

M.

kadangi monokultūros ūkiai gali didinti priklausomybę nuo cheminių trąšų ir pesticidų ir gali lemti masinį dirvožemio blogėjimą ir prisidėti prie klimato kaitos;

N.

kadangi didelio masto žemdirbystė Afrikoje lemia mažiausiai 14 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų per metus, daugiausia dėl naudojamų azoto trąšų, ir todėl nuo 2000-ųjų metų šis žemynas yra trečiasis pagal dydį teršėjas šiomis dujomis (35);

O.

kadangi lytis ir mokymai yra labai svarbūs investicijų į žemės ūkį AKR valstybėse matmenys; kadangi moterų, kaip aktyvių ir kvalifikuotų pokyčius skatinančių subjektų, įgalėjimas mažos apimties žemės ūkio gamybos srityje yra būtinas šio sektoriaus ekonominiam vystymuisi; kadangi moterys kaimo vietovėse ilgai buvo diskriminuojamos prieigos prie įvairių gamybos išteklių, įskaitant žemę, kreditus, žaliavas ir paslaugas, srityje;

P.

kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) yra nustačiusi, kad pasaulyje yra prarasta maždaug 75 proc. augalų genetinės įvairovės; kadangi didelio masto genetinė erozija didina mūsų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir atsirandančių naujų kenkėjų ir ligų;

Q.

kadangi sėklų kontrolė, nuosavybė ir prieinamumas labai svarbūs neturtingų ūkininkų atsparumui apsirūpinimo maistu požiūriu;

R.

kadangi šeimos ūkiai dažnai pasiekia didesnio produktyvumo žemės ploto požiūriu ir įdarbina daugiau darbininkų vienam hektarui, negu didesni ūkiai;

S.

kadangi Afrikoje ūkininkų prieiga prie vandens yra svarbiausia problema; kadangi parama smulkių žemės savininkų žemės drėkinimui teikiant finansinę ir techninę pagalbą galėtų ženkliai padidinti produktyvumą ir pajamas, nes prieiga prie vandens sudaro galimybę vietos plėtrai;

T.

kadangi daug smulkių žemės ūkio produktų gamintojų ir kaimo bendruomenių laikosi tradicinės praktikos ir toliau papildo savo suvartojamų baltymų kiekį iš pagautų laukinių gyvūnų (medžiojamųjų laukinių gyvūnų); kadangi vis labiau akivaizdu, kad šis apsirūpinimo maistu būdas yra netvarus;

U.

kadangi šeimos ūkiai ir smulkūs žemės savininkai daro poveikį besivystančių valstybių ekonominiam, politiniam, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi, o tai turės tiesioginės įtakos tautų tapatybės formavimo procesui; kadangi nesėkmingas tautų tapatybės formavimo procesas gali lemti politinį nestabilumą, socialinius neramumus, neteisingumą ir socialinį bei kultūrinį sąstingį, dėl kurių gali atsirasti žlugusios valstybės;

V.

kadangi šeimos ūkiai yra svarbiausias kartų solidarumo ir socialinės atsakomybės bei atsakomybės už žalą aplinkai šaltinis, taigi skatina darnią plėtrą net labiausiai skurstančiuose regionuose;

W.

kadangi pasaulio gyventojai, apie 7,2 mlrd. žmonių, gyvena iš žemės ūkio gamybos sistemų, o tai yra per 750 mln. ūkių visame pasaulyje; kadangi mažos apimties žemės ūkio gamyba sudaro daugumą pasaulio ūkininkavimo sistemų; kadangi, pasaulio mastu, 73 proc. ūkininkų turi po mažiau kaip 1 ha žemės ir 85 proc. – mažiau kaip 2 ha; kadangi smulkūs žemės savininkai prisideda prie didelės dalies žemės ūkio gamybos besivystančiose šalyse ir atlieka esminį vaidmenį užtikrinant apsirūpinimą maistu, ekonomikos augimą, užimtumo didinimą ir skurdo mažinimą;

X.

kadangi tai, kad nėra konkrečioms aplinkybėms pritaikytos politikos, kuri būtų tinkama kiekvienos AKR valstybės aplinkybėms, propaguojant paramą šeimos ūkiams ir smulkiems žemės savininkams, siekiant išplėtoti savarankiškumą ir tvaraus ūkininkavimo praktiką, daugėja įvairių ir sudėtingų uždavinių, kuriuos šios valstybės turi spręsti;

Y.

kadangi inovacijos žemės ūkio sektoriuje yra esminis veiksnys didinant darbo jėgos ir žemės naudojimo efektyvumą, taip sudarant galimybes šeimoms, kurios turi ūkius ir juos valdo, išvengti skurdo ir pasiekti klestėjimo;

Z.

kadangi tai, jog, be kitų dalykų, nesama tinkamų žemės ūkio srities mokslinių tyrimų, konsultavimo kaimo vietovėse paslaugų ir mokymo, kad būtų teikiama pagalba šeimos ūkiams ir smulkiems žemės savininkams, tapo šio sektoriaus plėtros kliūtimi;

AA.

kadangi šeimos ūkiai dažnai yra vienintelė galimybė jaunimui įsidarbinti ir įgyti darbo patirties;

1.

ragina vyriausybes ir paramos teikėjus sustabdyti arba peržiūrėti visas politikos kryptis ir projektus, kuriais tiesiogiai skatinamas ir lengvinamas žemės grobimas arba netiesiogiai didinamas žemės ir gamtos išteklių eikvojimas ir dėl kurių gali būti rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės;

2.

primena, kad darnaus vystymosi tikslai apima tikslą skatinti darnų žemės ūkį, kurį reikia pasiekti iki 2030 m.;

3.

primygtinai ragina valstybes nares sukurti tikrų darnaus vystymosi priemonių, taip pat tokių priemonių, kaip geriausia patirtis auginimo metodikos srityje, skirtų šeimos ūkiams ir vietos ekonomikai remti Užsachario Afrikoje, taip pat primena, kad šeimos ūkiai ir smulkūs žemės savininkai pagamina apie 80 proc. pasaulio maisto produktų ir sukuria per 60 proc. darbo vietų AKR valstybėse; pabrėžia, kad derliai yra esminis pajamas lemiantis veiksnys smulkios žemės ūkio produktų gamybos atveju;

4.

ragina ES, jos valstybes nares ir AKR valstybes skatinti šeimos ūkius dalyvauti programose, kuriomis remiamos inovacijos ir platesnis esamų technologijų ir praktikos taikymas; pažymi, kad plėtojant, pritaikant ir taikant naujas technologijas ir ūkio valdymo būdus reikėtų atsižvelgti į specifinę šeimos ūkio struktūrą kiekvienoje šalyje, kaip rekomendavo FAO savo ataskaitoje „Padėtis maisto produktų ir žemės ūkio srityje. Inovacijos šeimos ūkiuose“;

5.

pažymi, kad mažos apimties žemės ūkio gamybos būdu pagaminama 80 proc. žemės ūkio produkcijos visame pasaulyje ir ši gamyba atlieka itin svarbų vaidmenį apsirūpinimo maistu, skurdo mažinimo ir tvaraus gamtinių išteklių naudojimo srityse;

6.

ragina AKR valstybes dėti daugiau pastangų skatinant jaunimą remti šeimos ūkius;

7.

pažymi, kad žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų senėjimas, ribotos galimybės naudotis socialine apsauga, lėšomis, finansinėmis paslaugomis, rinkomis ir veiksmingomis žemės ūkio konsultavimo paslaugomis, taip pat silpna ūkininkų organizacija labai varžo mažos apimties žemės ūkio gamybą ir riboja galimybes jaunimui įsidarbinti žemės ūkio srityje;

8.

primena, kad nepaisant daugelio patiriamų suvaržymų šeimos ūkiai ir mažos apimties žemės ūkio gamybos sektorius vis tiek gali atlikti svarbų vaidmenį apsirūpinimo maistu, ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo srityse ir turi galimybių kurti deramas darbo vietas moterims ir vyrams kaimo vietovėse;

9.

ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad ES įsikūrę investuotojai paisytų vietos bendruomenių teisių ir smulkių ūkių poreikių, veiksmingai įgyvendindami tarptautinius standartus, kuriais reglamentuojamas atsakingas investavimas į žemės ūkį, įskaitant AS Žemės politikos Afrikoje sistemą ir gaires ir jos Didelio masto investicijų į žemę Afrikoje pagrindinius principus, taip pat laikytųsi verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų bei EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms;

10.

pabrėžia, kad paramos reikia ne tik smulkiesiems ūkininkams, jos reikia ir kaimo vietovių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios perka produktus iš smulkiųjų ūkininkų ir tiekia jiems prekes;

11.

primena, koks svarbus yra sveikas ir energingas paslaugų sektorius, kuris jungia smulkiuosius ūkininkus su platesne rinka, siekiant sudaryti galimybes smulkiems žemės savininkams plėsti savo verslą ir vystytis;

12.

primena, kad 2013 m. atrastas platus vandeningas sluoksnis Kenijoje rodo, kad Afrika toli gražu nėra sausa, joje gausu vandens išteklių; pabrėžia, kad ūkininkų patiriama problema yra prieiga ir kad tik apie 6 proc. įdirbtos žemės įrengtas drėkinimas, o milijonai lieka priklausomi nuo lietaus drėkinimu grindžiamo ūkininkavimo;

13.

primena, kad prieiga prie vandens yra svarbiausia Afrikos ūkininkų problema ir vietos plėtros galimybė, taip pat pabrėžia, kad kitas suvaržymas yra hidrogeologinio visos Afrikos žemėlapio nebuvimas;

14.

pabrėžia, kad svarbu rasti būdą sudaryti hidrogeologinį žemėlapį ir paskelbti gautą informaciją viešai arba leisti ja naudotis smulkiems žemės savininkams, nes tai iš esmės pakeistų žemės ūkio kraštovaizdį ir žemės ūkio ekonomiką;

15.

primena, kad kai žemės ūkis gali augti vietos lygmeniu, ūkininkai gali uždirbti daugiau kapitalo, kuris gali būti vėl investuojamas vietos mastu, taip didinant pajėgumus ir efektyvumą bei didinant grąžą;

16.

susirūpinusi pažymi, kad daugeliu žemės sandorių pažeidžiamas susijusių bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principas; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiaujant Naujajam aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljansui į sprendimų priėmimo procesą neįtraukiami visi suinteresuotieji subjektai, ypač smulkieji ūkininkai;

17.

pabrėžia, kad reikia atgaivinti viešąsias investicijas į AKR valstybių žemės ūkį ir teikti prioritetą investicijoms į žemės ūkio konsultavimo paslaugas, įskaitant mokymus, ir į informuotumą žemės ūkio ekologijos klausimais, vadovaujantis tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo išvadomis ir JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijomis, taip pat darnaus vystymosi tikslais;

18.

pastebi, kad investicijų į žemės ūkį politikos priemonės daugiausia sutelktos į didelio masto žemės įsigijimą ir eksportui skirtą žemės ūkį, nesusijusį su vietos ekonomika; todėl ragina skatinti ekologinį ūkininkavimą AKR valstybėse; primena, kad didžiajai daliai Afrikos gyventojų galimybė naudotis žeme ir valdymo teisės užtikrinimas yra būtini siekiant naudotis teise į maistą; ragina Afrikos valstybes pripažinti visas teisėtas teises į žemę, įskaitant neoficialias, vietines ir paprotines žemės valdymo teises, remti šeimos ūkius ir smulkius žemės savininkus bei kovoti su žemės grobimu;

19.

pabrėžia, kad dėl paprotinės žemės valdymo teisės atsiradusias naudotojų teises turėtų pripažinti ir ginti teisinė sistema pagal Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos nuostatas ir sprendimus;

20.

primena, kad FAO Valdymo gairėse, įskaitant gaires dėl ganyklinės gyvulininkystės, rekomenduojama užtikrinti galimybes naudotis žeme; ragina ES aktyviai sekti ir stebėti žemės sandorius, kuriuose dalyvauja ES subjektai; pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse dalyvaujančios bendrovės, tokios kaip Naujasis aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljansas, turėtų būti atskaitingos už savo veiksmus; šiuo tikslu ragina Naujojo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljanso šalis nustatyti griežtos atskaitomybės ir stebėsenos mechanizmą, įskaitant teisių gynimo teismine tvarka priemones vietos žmonėms ir bendruomenėms, nukentėjusiems dėl žemės sandorių;

21.

ragina vyriausybes ir institucijas stebėti priklausomybę nuo laukinėje gamtoje sugauto laimikio proteinų išteklių ir planuoti, kuo juos pakeisti iki ekologinei sistemai bus negrįžtamai pakenkta;

22.

primena, kad ūkininkų teisėmis neribotai auginti, parduoti sėklas ir jomis keistis Afrikos žemės ūkyje grindžiama 90 proc. pragyvenimo ir šios teisės labai svarbios visose AKR valstybėse, taip pat kad sėklų įvairovė yra labai svarbi didinant ūkininkavimo atsparumą klimato kaitai; apgailestauja dėl įmonių prašymų stiprinti selekcininkų teises pagal 1991 m. Tarptautinę naujų augalų veislių apsaugos sąjungos konvenciją, kurioje draudžiama dauguma tokių neoficialių susitarimų;

23.

pažymi, kad sertifikuotų sėklų naudojimas ir platinimas Afrikoje didina žemės produktyvumą ir pasėlių derlių, tačiau gali didinti smulkių žemės savininkų priklausomybę ir įsiskolinimą;

24.

primena, kad Europoje laisvas prekių ir paslaugų judėjimas paskatino maisto produktų gamybą ir sustiprino aprūpinimo maistu saugumą; šiuo požiūriu pabrėžia, kokie svarbūs regioniniai laisvosios prekybos susitarimai ir patikima infrastruktūra, sudarantys galimybes smulkiesiems ūkininkams ir šeimų ūkiams pasiekti tolesnes nei vietos rinkas;

25.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiant visą techninę pagalbą ir finansinę paramą sėklų politikai būtų atspindėti ES įsipareigojimai saugoti ūkininkų teises pagal Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui; ragina ES remti intelektinės nuosavybės teises, pagal kurias padedama kultivuoti vietos sąlygoms pritaikytų sėklų įvairovę ir ūkininkų sutaupytas sėklas;

26.

primygtinai ragina Didžiojo aštuoneto (G 8) valstybes nares neremti genetiškai modifikuotų (GMO) pasėlių AKR valstybėse; primena, kad pavyzdiniame Afrikos biologinės saugos įstatyme nustatomas aukštas biologinės saugos standartas; mano, kad visa užsienio paramos teikėjų pagalba plėtojant biologinę saugą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis turėtų būti atitinkamai įforminta;

27.

ragina AKR valstybių vyriausybes dėti visas pastangas siekiant remti šeimos ūkius ir smulkius žemės savininkus ir pabrėžia, kad reikia sukurti politiką, kuria puoselėjamas socialinis teisingumas ir plėtojamas savarankiškumas ir tvaraus ūkininkavimo būdai, taip pat sukurti konkrečioms aplinkybėms pritaikytą politiką kiekvienai AKR valstybei bei skatinti atitinkamus žemės ūkio srities mokslinius tyrimus, konsultavimo kaimo vietovėse paslaugas ir mokymą, taip pat kitą svarbią techninę ir finansinę paramą;

28.

pabrėžia, kaip svarbu remti ir skatinti moteris ūkininkes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, turint mintyje, kad daugelyje AKR valstybių joms tenka pagrindinė atsakomybė dėl rūpinimosi savo šeimomis ir tuo pat metu atlikti daugumą natūrinio ūkininkavimo darbų;

29.

atkreipia dėmesį į problemas, kurias patiria moterys ūkininkės siekdamos gauti kapitalo ir gaudamos teisę naudotis žemės ūkio paskirties žeme; pažymi, kad galimybė lengviau gauti kapitalo investicijoms yra būtina sąlyga siekiant pagerinti socialinę ir ekonominę moterų padėtį; ragina suteikti moterims galimybę naudotis finansavimo šaltiniais ir taikyti specialias mokymo priemones, kuriomis galima būtų lengviau pasiekti, kad naudojimasis finansavimo priemonėmis būtų skatinamas, remiamas ir lengvesnis;

30.

pažymi, kad moterų ūkininkių atžvilgiu būtina pagerinti socialinę apsaugą ir teisinį pripažinimą, visų pirma susijusį su nuosavybės teise ir teise paveldėti arba palikti testamentu, kad moterims būtų užtikrintos tokios pat teisės kaip vyrams;

31.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, AKR valstybių ir ES valstybių narių regioniniams ir nacionaliniams parlamentams ir AKR valstybių regioninėms organizacijoms.

—

susitikusi Nairobyje (Kenija) 2016 m. gruodžio 19–21 d.,

—

atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į ES Komisijos nario Christoso Stylianideso, atsakingo už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, pareiškimą dėl uragano „Matthew“ padarinių Haityje,

—

atsižvelgdama į 2016 m. rugpjūčio 31 d. JT Saugumo Tarybos generalinio sekretoriaus pranešimą dėl Jungtinių Tautų stabilizavimo misijos Haityje,

—

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 9 d. JT humanitarinės pagalbos koordinatoriaus Stepheno O’Brieno pareiškimą,

—

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 10 d. JT Generalinės asamblėjos pirmininko J. E. Peterio Thomsono pareiškimą dėl humanitarinės padėties Haityje,

—

atsižvelgdama į JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo Jano Eliassono pranešimą, kad sukuriamas įvairių partnerių patikos fondas, kaip reagavimo į choleros epidemiją Haityje plano dalis,

—

atsižvelgdama į AKR valstybių grupės generalinio sekretoriaus J. E. dr. Patricko I. Gomeso pareiškimą, perskaityta AKR parlamentinės asamblėjos 43-osios sesijos posėdyje, vykusiame 2016 m. spalio 12 d.,

—

atsižvelgdama į bendrą Karibų valstybių ir Europos Sąjungos partnerystės strategiją, priimtą 2012 m. lapkričio mėn.,

—

atsižvelgdama į skubų aprūpinimo maistu saugumo po uragano „Matthew“ įvertinimą, kurį paskelbė CNSA ir FAO,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų stabilizacijos misijos Haityje (MINUSTAH) veiklą,

—

atsižvelgdama į Kotonu susitarimą,

A.

kadangi 2016 m. spalio 4 d. uraganas „Matthew“ smarkiai nuniokojo Haitį, ypač jo Gran Anso ir pietinius departamentus, ir dėl to kilo didžiausia nuo 2010 m. žemės drebėjimo ekstremalioji humanitarinė situacija; uraganas padarė daug įvairios žalos ir sukėlė potvynį ir dėl to Haityje žuvo šimtai žmonių ir daugiau kaip 1,4 mln. žmonių reikia pagalbos; kadangi Haičio ekonomika vos atsigavo po žemės drebėjimo, patirto 2010 m. sausio 12 d.;

B.

kadangi 2016 m. spalio 10 d. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras, bendradarbiaudamas su partneriais humanitarinės pagalbos srityje, teikiant paramą nacionalinei vyriausybei paskelbė raginimą surinkti 119 mln. JAV dolerių per trijų mėnesių laikotarpį, kad galėtų suteikti paramą apytikriai 750 000 žmonių Haityje, kuriems reikia pagalbos ir apsaugos, kad išgyventų;

C.

kadangi Haitis yra nestabili šalis, kurioje itin didelė gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių grėsmė; kadangi dėl politinės krizės per visus 2015 m. šalis buvo likusi be veikiančio parlamento ir, kai 2016 m. vasario 7 d. baigėsi prezidento pareigas einančio asmens įgaliojimai, šalis liko ir be išrinkto jo pareigų perėmėjo; kadangi Haitis yra viena iš neturtingiausių šalių pasaulyje ir daugiau kaip pusė iš jo 10 mln. gyventojų yra nusilpę dėl prastos mitybos; kadangi tai yra viena iš pasaulio šalių, kuriose mažiausiai lygybės – 2012 m. Haičio Gini koeficientas buvo 0,61;

D.

kadangi „El Niño“ reiškinys padidino maisto stygiaus ir prastos mitybos problemą;

E.

kadangi Haitis yra tarp tų pasaulio šalių, kurios patyrė didžiausią miškų naikinimą, ir dėl to sumažėjo jo atsparumas gaivalinėms nelaimėms; kadangi jo priklausomybė nuo medžio anglies ir malkų, kaip energijos šaltinių, yra svarbiausia minėto miškų naikinimo priežastis;

F.

kadangi nuo 2010 m. Haičio vietos valdžios institucijos primygtinai reikalauja imtis prevencinių veiksmų ir parengti nelaimių rizikos valdymo sistemą; kadangi jų sprendimas evakuoti kai kuriuos gyventojus, nors ir nepakankamu mastu, išgelbėjo gyvybes;

G.

kadangi Haičio gyventojai yra labai priklausomi nuo importuojamo maisto, nes sumažėjo vietinė gamyba, kuri įprastai yra pagrindinis pažeidžiamiausių namų ūkių pajamų šaltinis;

H.

kadangi uraganas, kuris smogė per antrąjį pagrindinį derliaus nuėmimo laikotarpį, sukėlė pavojų apsirūpinimo maistu saugumui; buvo sunaikinti dideli pasėlių plotai; kadangi Haitis patiria jau dabar buvusios didelės per vandenį plintančių ligų, ypač Choleros, rizikos padidėjimą, didelę maisto stygiaus ir prastos mitybos problemą pagrindiniuose nukentėjusiuose miestuose pietinėje šalies dalyje;

I.

kadangi pagal Pasaulio maisto programą 500 tonų maisto, įskaitant vietoje pagamintus ryžius ir žirnius, perkelta į Haičio vakarinę dalį; kadangi Pasaulio sveikatos organizacija pristatė 1 mln. choleros vakcinos dozių;

J.

kadangi 2016 m. lapkričio pradžioje labai padaugėjo gelbėjimo operacijų; kadangi, vis dėlto, neseniai pranešta apie incidentus, susijusius su humanitarinės pagalbos paskirstymu, kurie lėmė demonstracijas ir žmonių žūtis;

K.

kadangi nuo 2010 m. protrūkio UNICEF, bendradarbiaudama su Haičio vyriausybe, kovoja su per vandenį plintančiomis ligomis, įskaitant cholerą, gerindama prieigą prie vandens, sanitarijos ir sveikatos priežiūros paslaugų; kadangi 2016 m. lapkričio 8 d. Haičio vyriausybė, gaudama paramą iš JT ir kitų institucijų, pradėjo skiepijimo nuo choleros kampaniją vietovėse, labai nukentėjusiose nuo uragano „Matthew“;

L.

kadangi suaktyvintas ES civilinės saugos mechanizmas, skiriant 255 000 EUR pradinę humanitarinę pagalbą ir nusiunčiant į Haitį vienuolikos ES civilinės saugos ekspertų iš Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Švedijos komandą; kadangi teikiamos ekspertų konsultacijos veiksmų koordinavimo ekstremaliosios situacijos atveju, logistikos, vandens ir sanitarijos bei sveikatos priežiūros klausimais;

M.

kadangi iki spalio mėn. vidurio MINUSTAH (Jungtinių Tautų stabilizavimo misijos Haityje) inžinierių ir vietos valdžios institucijų pastangomis sutvarkyti keliai ir iš Port o Prenso galima nuvykti į šalies pietvakarinius rajonus, įskaitant Kė ir Žeremi; kadangi MINUSTAH taip pat teikia apsaugos paslaugas humanitariniams konvojams, platina vandens valymo sistemas ir tikrina policijos nuovadas;

N.

kadangi JT Saugumo Taryba nusprendė pratęsti MINUSTAH (Jungtinių Tautų stabilizavimo misijos Haityje) įgaliojimus šešiems mėnesiams;

O.

kadangi 2016 m. prezidento rinkimai buvo organizuoti patenkinamai ir buvo laikomasi demokratinio proceso ir kadangi naujam teisėtai išrinktam prezidentui bus suteikti įgaliojimai rinkimų proceso pabaigoje;

1.

išreiškia nuoširdžią užuojautą nukentėjusiems nuo uragano „Matthew“ ir pakartoja, kad yra solidari su Haičio gyventojais, kurie patiria kančias dėl šio pražūtingo reiškinio;

2.

džiaugiasi Haičio valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, taip pat JT, NVO ir kitų dvišalių donorų pastangomis padėti Haičio gyventojams ir reiškia padėką pastaruosius metus neatidėliotiną pagalbą teikusioms organizacijoms ir pavieniams asmenims iš visos Europos Sąjungos, AKR valstybių ir viso pasaulio; palankiai vertina tarptautinį solidarumą, parodytą siekiant padėti Haičiui, ir visų pirma – solidarumą ir paramą, parodytus regioniniu lygmeniu;

3.

palankiai vertina tikrą politinę valią laikytis naujo požiūrio teikiant paramą šalies atkūrimui – nekartojant praeities klaidų – ir spręsti giliai įsišaknijusių skurdo Haityje priežasčių problemas; palankiai vertina ES pastangas teikti Haičiui civilinės saugos ekspertų konsultacijas, papildomą humanitarinę pagalbą ir paramą natūra; ragina tarptautinę bendruomenę ir Haičio partnerius laikytis suderinto požiūrio ir bendradarbiauti su Haičio vyriausybe teikiant neatidėliotiną pagalbą ir pagalbą po gaivalinės nelaimės, kad būtų veiksmingai ir tinkamai patenkinti poreikiai vietoje;

4.

pabrėžia, kad esama finansinių išteklių trūkumo, siekiančio 60 proc., atsižvelgiant į visą finansavimo sumą, sudarančią 120 mln. JAV dolerių, kurią ragino surinkti Haičio vyriausybė ir JT; ragina donorus greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus; pritaria Haičio skolos sumažinimui, kad būtų sudarytos galimybės atkurti šalį;

5.

ragina visus susijusius subjektus ypatingą dėmesį skirti moterų dalyvavimui siekiant atkurti šalį ir šį dalyvavimą remti, aktyviai jas įtraukiant į rekonstrukcijos, atkūrimo ir vertinimo etapus; ragina visus subjektus, teikiančius paramą Haityje, patvirtinti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti moteris ir mergaites, kurios tapo pažeidžiamos dėl uragano padarinių; reikėtų skirti didesnį dėmesį ir vaikams, atskirtiems nuo savo šeimų;

6.

palankiai vertina tai, kad, anot apskaičiavimų, 53 400 vaikų galėjo grįžti į mokyklą lapkričio mėn. po to, kai buvo vėl atidarytos mokyklos Gran Anso ir pietiniuose departamentuose;

7.

palankiai vertina Haičio vyriausybės, JT ir kitų institucijų pastangas pradėti skiepijimo nuo choleros kampaniją vietovėse, labai nukentėjusiose nuo uragano „Matthew“; primygtinai ragina Europos Komisiją ir tarptautinę bendruomenę stebėti Haičio gyventojų sveikatos padėtį, visų pirma atsižvelgiant į galimą naują choleros protrūkį, ir toliau dėti pastangas siekiant remti žmones, nukentėjusius nuo šios ligos, ir sukurti patikimas vandens tiekimo, sanitarijos ir sveikatos priežiūros sistemas;

8.

pabrėžia, kad Haitis patiria didelį maisto stygių ir prastos mitybos problemą; remia pastangas skatinti maisto produktų gamybą vietoje, atkurti sunaikintą infrastruktūrą ir teikti smulkiems žemės savininkams būtinus produktus (sėklas, trąšas ir įrankius); ragina ES ir kitus tarptautinius paramos teikėjus, kurie dalyvauja neatidėliotinos pagalbos operacijose, pirkti kuo daugiau vietoje pagaminto maisto;

9.

palankiai vertina Haičio valdžios institucijų pastangas sukurti nelaimių rizikos valdymo sistemą, nes tai padėjo evakuoti kai kuriuos gyventojus; vis dėlto pabrėžia, kad bendruomenių parengties ir atsparumo didinimas turi likti prioritetinėmis sritimis; pabrėžia, kad būtina dėti pastangas, kad būtų parengti atkūrimo planai; primygtinai ragina ES bendradarbiauti su Haičio valdžios institucijomis siekiant sukurti nelaimių prevencijos ir švelninimo mechanizmą ir ilgalaikį pajėgumų valdymą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina nedelsiant padidinti Haičio valstybės pajėgumą užtikrinti demokratiją ir gerą valdymą šalyje, nes tai būtina, norint atstatyti šalį, ir užtikrinti Haičio pilietinės visuomenės dalyvavimą;

10.

palankiai vertina Laikinąją rinkimų tarybą (LRT) dėl to, kad ji laikėsi rinkimų kalendoriaus, nepaisant uragano „Matthew“ padarinių, taip pat dėl to, kad remiant Haičio vyriausybei ir nacionalinei policijai sudarė galimybes, kad lapkričio 20 d. rinkimai būtų taikūs ir būtų gerbiamos rinkėjų teisės; išreiškia susirūpinimą dėl riaušių ir kitų rūšių smurtinių protestų, vykusių po rinkimų; primygtinai ragina Haičio vyriausybę imtis veiksmų siekiant sukurti ir sustiprinti demokratiją Haityje; palankiai vertina tai, kad sėkmingai baigtas prezidento rinkimų procesas, ir susidomėjusi laukia galutinių rezultatų, kurie turėtų būti paskelbti 2016 m. gruodžio 29 d.;

11.

atkreipia dėmesį į JT Generalinio Sekretoriaus rekomendaciją pratęsti MINUSTAH įgaliojimus Haityje šešiems mėnesiams;

12.

pabrėžia, kad miškų naikinimas ir ekosistemų nykimas didina Haičio pažeidžiamumą gaivalinių nelaimių aspektu; primygtinai ragina Europos Sąjungą padidinti tarptautinį finansavimą, skirtą miškų naikinimui Haityje mažinti; ragina Sąjungą padidinti paramą siekiant skatinti labai didelio energijos vartojimo efektyvumo krosnių naudojimą, kad būtų sumažintas medžio anglies naudojimas, ir atsinaujinančiųjų šaltinių energijos technologijas, pavyzdžiui, saulės energijos arba vėjo energijos, kurios turi didelį potencialą Haityje kaip medžio anglies alternatyva;

13.

pabrėžia, kokios lemiamai svarbios yra emigrantų perlaidos, gaunamos iš svetur gyvenančių haitiečių, nukreipiant kapitalo srautus; ragina valstybes nares ir Haičio vyriausybę palengvinti šių lėšų pervedimą ir siekti sumažinti tokių pervedimų išlaidas;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita tampa vis svarbesne problema, kai kalbama apie prieigos prie vandens ir apsirūpinimo maistu klausimus; pažymi, kad reikia papildomų pastangų siekiant mobilizuoti finansavimą kovai su klimato kaita ir 2020 m. pasiekti tikslinę 100 mln. JAV dolerių sumą; ragina partnerius vystymosi srityje ir privatųjį sektorių skatinti investicijas, kurių reikia klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos technologijų moksliniams tyrimams ir siekiant šias technologijas greitai ir visapusiškai perduoti AKR valstybėms, visų pirma šalims, kurios pažeidžiamos gaivalinių nelaimių požiūriu (mažoms besivystančioms salų valstybėms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims); primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę ir išsivysčiusias valstybes padidinti savo teikiamą finansavimą;

15.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES tarybai, Europos Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, CARIFORUM, Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos institucijoms, Haičio prezidentui ir vyriausybei, JT Generaliniam Sekretoriui ir generalinio sekretoriaus pavaduotojui humanitariniams reikalams ir pagalbos nepaprastosios padėties atveju klausimams.

—

sudarant sąlygas vykdyti atvirą demokratinį ir visapusišką parlamentinį dialogą ypač svarbiais ir abipusį susirūpinimą keliančiais klausimais,

—

vykdant vykdomosios valdžios darbo, taip pat efektyviausio AKR valstybių ir ES vystomojo bendradarbiavimo išlaidų kontrolę,

—

propaguojant demokratiją ir žmogaus teises, taip reikšmingai prisidedant prie lygiateisės AKR valstybių ir ES partnerystės.