9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/1

---

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8331 – Crédit Mutuel Arkéa / Bridgepoint / Primonial Holding)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 73/01)

2017 m. kovo 3 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik prancūzų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių;

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32017M8331. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/1

---

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8333 – Mitsui Group / NS Group / Anglia Rail Holdings)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 73/02)

2017 m. kovo 1 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32017M8333. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/2

---

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8221 – Blackstone / OfficeFirst)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 73/03)

2017 m. kovo 2 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32017M8221. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/3

---

Pranešimas tam tikriems asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Irane

(2017/C 73/04)

Toliau pateikta informacija yra skirta MOGHISSEH Mohammad (Nr. 20), MORTAZAVI Amir (Nr. 22), PIR-ABASSI Abbas (Nr. 23), SALAVATI Abdolghassem (Nr. 25), ABBASZADEH-MESHKINI, Mahmoud (Nr. 33), AKHARIAN Hassan (Nr. 35), AVAEE Seyyed Ali-Reza (Nr. 36), FIRUZABADI Maj-Gen Dr Seyyed (No. 38), GANJI Mostafa Barzegar (Nr. 39), HABIBI Mohammad Reza (Nr. 40), HEJAZI Mohammad (Nr. 41), MALEKI Mojtaba (Nr. 49), TALA Hossein (Nr. 53), BAHRAMI Mohammad- Kazem (Nr. 56), FAHRADI Ali (Nr. 73), REZVANMA-NESH Ali (Nr. 74), SADEGHI Mohamed (Nr. 76), RASHIDI AGHDAM, Ali Ashraf (Nr. 79), SARAFRAZ Mohammad (Nr. 82) ir MUSAVI-TABAR, Seyyed Reza (Nr. 86), asmenims, nurodytiems atitinkamai Tarybos sprendimo 2011/235/BUSP (1) ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 359/2011 (2) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Irane, priede ir I priede.

Taryba ketina ir toliau taikyti ribojamąsias priemones pirmiau nurodytiems asmenims, remdamasi naujais motyvų pareiškimais. Šie asmenys informuojami, kad iki 2017 m. kovo 13 d. jie gali pateikti Tarybai prašymą gauti numatomus jų įtraukimo į sąrašą motyvų pareiškimus šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į visas iki 2017 m. kovo 24 d. gautas pastabas bus atsižvelgta Tarybai atliekant reguliarią peržiūrą, kaip numatyta Sprendimo 2011/235/BUSP 3 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 359/2011 12 straipsnio 4 dalyje.

---

(1)  OL L 100, 2011 4 14, p. 51.

(2)  OL L 100, 2011 4 14, p. 1.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/4

---

Euro kursas (1)

2017 m. kovo 8 d.

(2017/C 73/05)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0556
JPY	Japonijos jena	120,65
DKK	Danijos krona	7,4335
GBP	Svaras sterlingas	0,86753
SEK	Švedijos krona	9,5223
CHF	Šveicarijos frankas	1,0702
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,9513
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,021
HUF	Vengrijos forintas	310,70
PLN	Lenkijos zlotas	4,3130
RON	Rumunijos lėja	4,5503
TRY	Turkijos lira	3,9434
AUD	Australijos doleris	1,3968
CAD	Kanados doleris	1,4193
HKD	Honkongo doleris	8,1982
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5219
SGD	Singapūro doleris	1,4947
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 216,36
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,7908
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,2953
HRK	Kroatijos kuna	7,4213
IDR	Indonezijos rupija	14 144,80
MYR	Malaizijos ringitas	4,7082
PHP	Filipinų pesas	53,198
RUB	Rusijos rublis	61,7573
THB	Tailando batas	37,236
BRL	Brazilijos realas	3,3151
MXN	Meksikos pesas	20,7130
INR	Indijos rupija	70,4960

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/5

---

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 28 valstybėms narėms

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

(2017/C 73/06)

Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintu šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 45, 2017 2 11, p. 6.

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2017 4 1	…	-0,08	-0,08	0,76	-0,08	0,45	-0,08	0,16	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	0,83	0,44	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,83	-0,08	1,10	-0,36	-0,08	-0,08	0,78
2017 3 1	2017 3 31	-0,08	-0,08	0,76	-0,08	0,45	-0,08	0,16	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,05	0,53	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,83	-0,08	1,10	-0,36	-0,08	-0,08	0,78
2017 1 1	2017 2 28	-0,07	-0,07	0,76	-0,07	0,45	-0,07	0,16	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	1,05	0,75	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	1,83	-0,07	1,10	-0,36	-0,07	-0,07	0,78

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/6

---

Komisijos pranešimas apie Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos arba protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma šios Konvencijos susitariančiųjų šalių įstrižinė kumuliacija, taikymą

(2017/C 73/07)

Siekdamos Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos (toliau – Konvencijos) susitariančiosiose šalyse (1) taikyti įstrižinę kilmės kumuliaciją, minėtosios šalys per Europos Komisiją praneša viena kitai apie kitoms šalims galiojančias kilmės taisykles (2).

Dėmesys atkreipiamas į tai, kad įstrižinė kumuliacija gali būti taikoma tik tuomet, jei galutinės gamybos ir galutinės paskirties šalys yra sudariusios laisvosios prekybos susitarimus, kuriuose nustatytos identiškos kilmės taisyklės, su visomis šalimis, dalyvaujančiomis įgyjant kilmės statusą, t. y. su visomis šalimis, kurių kilmės medžiagos buvo naudojamos. Medžiagos, kurių kilmės šalis nėra sudariusi susitarimo su galutinės gamybos ir galutinės paskirties šalimis, laikomos neturinčiomis kilmės statuso. Konkretūs pavyzdžiai pateikiami Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių protokolų paaiškinimuose (3).

Remiantis Europos Komisijai šalių pateiktais pranešimais, pridedamose lentelėse nurodoma:

1 lentelė. Supaprastinta galimos kumuliacijos apžvalga 2016 m. gruodžio 15 d.

2 ir 3 lentelės. Data, nuo kurios pradedama taikyti įstrižinė kumuliacija.

1 lentelėje „X“ reiškia, kad tarp 2 partnerių sudarytas laisvosios prekybos susitarimas, kuriame reglamentuojamos kilmės taisyklės, dėl kurių galima kumuliacija pagal Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių modelį. Kad būtų įmanoma įstrižinė kumuliacija su 3 partneriais (A, B ir C), reikia, kad „X“ būtų nurodytas su A–B, B–C ir A–C susijusiuose langeliuose (reikia 3 „X“).

2 lentelėje minimomis datomis nurodoma:

—	įstrižinės kumuliacijos taikymo pradžios data pagal Konvencijos I priedėlio 3 straipsnį, kai atitinkamame laisvosios prekybos susitarime daroma nuoroda į Konvenciją. Tokiu atveju prieš datą nurodoma „(C)“;

—	protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kumuliacija ir kurios pridedamos prie atitinkamo laisvosios prekybos susitarimo, taikymo pradžios data kitais atvejais.

3 lentelėje minimomis datomis nurodoma protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kumuliacija ir kurios pridedamos prie atitinkamų ES, Turkijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvių laisvosios prekybos susitarimų, taikymo pradžios data. Kiekvieną kartą, kai daroma nuoroda į Konvenciją šioje lentelėje nurodytų šalių laisvosios prekybos susitarime, 2 lentelėje prieš datą nurodoma „(C)“.

Dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad įstrižinės kilmės kumuliacijos tikslais Turkijos kilmės medžiagos, kuriomis prekiaujama laikantis Europos Sąjungos ir Turkijos muitų sąjungos nuostatų, gali būti nurodomos kaip Europos Sąjungos ir stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančių šalių, su kuriomis pasirašytas galiojantis kilmės protokolas, kilmės statusą turinčios medžiagos.

Lentelėje išvardytų susitariančiųjų šalių kodai pateikiami toliau:

—	Europos Sąjunga	ES
—	ELPA valstybės:	— Islandija IS — Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną) (4) CH (+ LI) — Norvegija NO
—	Farerų Salos	FO
—	Barselonos proceso dalyviai:	— Alžyras DZ — Egiptas EG — Izraelis IL — Jordanija JO — Libanas LB — Marokas MA — Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas PS — Sirija SY — Tunisas TN
—	Turkija	TR
—	ES stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai:	— Albanija AL — Bosnija ir Hercegovina BA — buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija MK (5) — Juodkalnija ME — Serbija RS — Kosovas (*1) KO
—	Moldovos Respublika	MD

Šiuo pranešimu pakeičiamas pranešimas 2016/C 244/04 (OL C 345, 2016 9 21, p. 7).

1 lentelė

Supaprastinta galimos kumuliacijos apžvalga visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių zonoje 2016 m. gruodžio 15 d.

ELPA valstybės

Barselonos proceso dalyviai

ES stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai

ES

CH (+ LI)

IS

NO

FO

DZ

EG

IL

JO

LB

MA

PS

SY

TN

TR

AL

BA

KO

ME

MK

RS

MD

ES

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

CH (+ LI)

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

IS

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

NO

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

FO

X

X

X

X

DZ

X

EG

X

X

X

X

X

X

X

X

IL

X

X

X

X

X

X

JO

X

X

X

X

X

X

X

X

X

LB

X

X

X

MA

X

X

X

X

X

X

X

X

PS

X

SY

X

TN

X

X

X

X

X

X

X

X

TR

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

(*2)

(*2)

(*2)

(*2)

(*2)

(*2)

AL

X

X

X

X

(*2)

X

X

X

X

X

X

BA

X

X

X

X

(*2)

X

X

X

X

X

X

KO

X

X

X

X

X

X

X

ME

X

X

X

X

(*2)

X

X

X

X

X

X

MK

X

X

X

X

(*2)

X

X

X

X

X

X

RS

X

X

X

X

(*2)

X

X

X

X

X

X

MD

X

(*2)

X

X

X

X

X

X

2 lentelė

Kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kilmės kumuliacija visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių zonoje, taikymo data

ELPA valstybės

Barselonos proceso dalyviai

ES stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai

ES

CH (+ LI)

IS

NO

FO

DZ

EG

IL

JO

LB

MA

PS

SY

TN

TR

AL

BA

KO

ME

MK

RS

MD

ES

2006 1 1 (C) 2016 2 1

2006 1 1 (C) 2015 5 1

2006 1 1 (C) 2015 5 1

2005 12 1 (C) 2015 5 12

2007 11 1

2006 3 1 (C) 2016 2 1

2006 1 1

2006 7 1

2005 12 1

2009 7 1 (C) 2016 3 1

2006 8 1

(6)

(C) 2015 5 1

(C) 2016 12 9

(C) 2016 4 1

(C) 2015 2 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 2 1

(C) 2016 12 1

CH (+ LI)

2006 1 1 (C) 2016 2 1

2005 8 1 (C) 2013 7 1

2005 8 1 (C) 2013 7 1

2006 1 1

2007 8 1

2005 7 1

2007 7 17

2007 1 1

2005 3 1

2005 6 1

2007 9 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 1 1

(C) 2012 9 1

2016 2 1

(C) 2015 5 1

IS

2006 1 1 (C) 2015 5 1

2005 8 1 (C) 2013 7 1

2005 8 1 (C) 2013 7 1

2005 11 1

2007 8 1

2005 7 1

2007 7 17

2007 1 1

2005 3 1

2006 3 1

2007 9 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 1 1

(C) 2012 10 1

2015 5 1

(C) 2015 5 1

NO

2006 1 1 (C) 2015 5 1

2005 8 1 (C) 2013 7 1

2005 8 1 (C) 2013 7 1

2005 12 1

2007 8 1

2005 7 1

2007 7 17

2007 1 1

2005 3 1

2005 8 1

2007 9 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 1 1

(C) 2012 11 1

2015 5 1

(C) 2015 5 1

FO

2005 12 1 (C) 2015 5 12

2006 1 1

2005 11 1

2005 12 1

DZ

2007 11 1

EG

2006 3 1 (C) 2016 2 1

2007 8 1

2007 8 1

2007 8 1

2006 7 6

2006 7 6

2006 7 6

2007 3 1

IL

2006 1 1

2005 7 1

2005 7 1

2005 7 1

2006 2 9

2006 3 1

JO

2006 7 1

2007 7 17

2007 7 17

2007 7 17

2006 7 6

2006 2 9

2006 7 6

2006 7 6

2011 3 1

LB

2007 1 1

2007 1 1

2007 1 1

MA

2005 12 1

2005 3 1

2005 3 1

2005 3 1

2006 7 6

2006 7 6

2006 7 6

2006 1 1

PS

2009 7 1 (C) 2016 3 1

SY

2007 1 1

TN

2006 8 1

2005 6 1

2006 3 1

2005 8 1

2006 7 6

2006 7 6

2006 7 6

2005 7 1

TR

(6)

2007 9 1

2007 9 1

2007 9 1

2007 3 1

2006 3 1

2011 3 1

2006 1 1

2007 1 1

2005 7 1

AL

(C) 2015 5 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 2 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

BA

(C) 2016 12 9

(C) 2015 1 1

(C) 2015 1 1

(C) 2015 1 1

(C) 2015 2 1

(C) 2014 4 1

(C) 2015 2 1

(C) 2015 2 1

(C) 2015 2 1

(C) 2014 4 1

KO

(C) 2016 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

ME

(C) 2015 2 1

(C) 2012 9 1

(C) 2012 10 1

(C) 2012 11 1

(C) 2014 4 1

(C) 2015 2 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

MK

(C) 2015 5 1

2016 2 1

2015 5 1

2015 5 1

(C) 2014 4 1

(C) 2015 2 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

RS

(C) 2015 2 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 5 1

(C) 2015 5 1

(C) 2014 4 1

(C) 2015 2 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

MD

(C) 2016 12 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

(C) 2014 4 1

3 lentelė

Protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma Europos Sąjungos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Turkijos įstrižinė kilmės kumuliacija, taikymo data

	ES	AL	BA	KO	MK	ME	RS	TR
ES		2007 1 1	2008 7 1	2016 4 1	2007 1 1	2008 1 1	2009 12 8	(7)
AL	2007 1 1		2007 11 22	2014 4 1	2007 7 26	2007 7 26	2007 10 24	2011 8 1
BA	2008 7 1	2007 11 22		2014 4 1	2007 11 22	2007 11 22	2007 11 22	2011 12 14
KO	2016 4 1	2014 4 1	2014 4 1		2014 4 1	2014 4 1	2014 4 1
MK	2007 1 1	2007 7 26	2007 11 22	2014 4 1		2007 7 26	2007 10 24	2009 7 1
ME	2008 1 1	2007 7 26	2007 11 22	2014 4 1	2007 7 26		2007 10 24	2010 3 1
RS	2009 12 8	2007 10 24	2007 11 22	2014 4 1	2007 10 24	2007 10 24		2010 9 1
TR	(7)	2011 8 1	2011 12 14		2009 7 1	2010 3 1	2010 9 1

---

(1)  Susitariančiosios šalys: Europos Sąjunga, Albanija, Alžyras, Bosnija ir Hercegovina, Egiptas, Farerų Salos, Islandija, Izraelis, Jordanija, Juodkalnija, Kosovas (pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244(1999)), Libanas, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Marokas, Norvegija, Serbija, Sirija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną), Tunisas, Turkija bei Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas.

(2)  OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

(3)  OL C 83, 2007 4 17, p. 1.

(4)  Šveicarija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė sudaro muitų sąjungą.

(5)  ISO kodas 3166. Laikinasis kodas, kuris jokiu būdu neturi įtakos šios šalies galutinei nomenklatūrai, dėl kurios bus susitarta užbaigus šiuo metu Jungtinių Tautų vykdomas derybas.

(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(*2)  Įstrižinė kumuliacija tarp Turkijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos galima. Tačiau žr. 3 lentelę dėl įstrižinės kumuliacijos tarp Europos Sąjungos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Turkijos.

(6)  Prekėms, kuriomis prekiaujama laikantis ES ir Turkijos muitų sąjungos nuostatų, taikoma nuo 2006 m. liepos 27 d.

Žemės ūkio produktams taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d.

Anglies ir plieno produktams taikoma nuo 2009 m. kovo 1 d.

(7)  Prekėms, kuriomis prekiaujama laikantis ES ir Turkijos muitų sąjungos nuostatų, taikoma nuo 2006 m. liepos 27 d.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/14

---

ES valstybių narių uostų, kuriuose trečiųjų šalių žvejybos laivams leidžiama vykdyti žuvininkystės produktų iškrovimo ir perkrovimo operacijas ir naudotis uosto paslaugomis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnio 2 dalį, sąrašas

(2017/C 73/08)

Sąrašas skelbiamas pagal 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (1) 5 straipsnio 4 dalį.

Valstybė narė	Paskirtieji uostai
Belgija	Ostendė Zebriugė
Bulgarija	Бургас (Burgas) Варна (Varna)
Danija	Esbjergas Frederisija Hanstholmas Hirtshalsas Vide Sandė (*1) Kopenhaga Skagenas Strandbiu (*1) Tiuborionas (*1) Olborgas Orhusas
Vokietija	Bremerhafenas Kukshafenas Rostokas (perkrauti neleidžiama) Zasnicas/Mukranas (perkrauti neleidžiama)
Estija	Šiuo metu nėra
Airija	Kilibegsas (*1) Kaslton Berheivenas (*1)
Graikija	Πειραιάς (Pirėjas) Θεσσαλονίκη (Salonikai)
Ispanija	A Korunja Puebla del Karaminjalis Alchesirasas Alikantė Almerija Barbate (*1) (perkrauti ir iškrauti neleidžiama) Barselona Bilbao Kadizas Kartagena Kasteljonas Chichonas Huelva Gran Kanarijos las Palmas Malaga Marinas Maljorkos Palma (*1) Ribeira Tenerifės Santa Krusas Santanderas Taragona Valensija Vigas (uosto zona) Vilagarsia de Arousa
Prancūzija	Žemyninė Prancūzija: Bordo Diunkerkas Bulonė Havras Kanas (*1) Šerbūras (*1) Granvilis (*1) Sen Malo Roskofas (*1) Brestas Duarnenė (*1) Konkarno (*1) Lorjanas (*1) Nantas – Sen Nazeras (*1) La Rošelis (*1) Pajūrio Rošforas (*1) Por la Nuvelis (*1) Setas Marselis – uostas Marselis – Pajūrio Fosas Prancūzijos užjūrio teritorijos: Le Portas (Reunjonas) For de Fransas (Martinika) (*1) Žari uostas (Gvadelupa) (*1) Larivo uostas (Gviana) (*1)
Kroatija	Pločė Rijeka
Italija	Ankona Brindizis Čivitavekija Fjumičinas (*1) Genuja Džoja Tauras La Specija Livornas Neapolis Olbija Palermas Ravena Kalabrijos Redžas Salernas Tarantas Trapanis Triestas Venecija
Kipras	Λεμεσός (Limasolis)
Latvija	Ryga Ventspilis
Lietuva	Klaipėda
Мalta	Valeta (Deepwater Quay, Laboratory Wharf, Magazine Wharf)
Nyderlandai	Emshavenas Eimeidenas Harlingenas Scheveningenas (*1) Velsenas Vlisingenas
Lenkija	Gdanskas Gdynė Ščecinas Svinouiscis
Portugalija	Aveiras Lisabona Penišė Portas Setubalis Sinesas Viana do Kastelas Azorai: Horta Ponta Delgada Praja da Vitorija (*1) Madeira: Kanisalis
Rumunija	Konstancas
Slovėnija	Šiuo metu nėra
Suomija	Šiuo metu nėra
Švedija	Eliosas (*1) Geteborgas (*4) Karlskrunos Saltė (*1)  (*3)  (*4) Karlskrunos Handelshamnenas (*1)  (*3)  (*4) Kungshamnas (*1) Lisešilis (*1)  (*3) Moliosundas (*1) Nogersundas (*1)  (*3)  (*4) Rionengas (*1)  (*3) Simrishamnas (*1)  (*3)  (*4) Slitė (*1)  (*3)  (*4) Smiogenas (*1)  (*3)  (*4) Striomstadas (*1)  (*3) Treleborgas (*1)  (*3)  (*4) Tresliovslegė (*1) Vestervikas (*1)  (*3)  (*4) Valhamnas (*1)  (*3)  (*4)
Jungtinė Karalystė	Aberdynas (*1)  (*2) Dandi (*1) (tik uosto paslaugos) Falmutas Freizerberis (*1)  (*2) Greindžmutas (*1) (tik uosto paslaugos) Grinokas (*1) (tik uosto paslaugos) Grimsbis Halas Iminghamas Invergordonas (*1) (tik uosto paslaugos) Kinlochbervis (*1)  (*2) Litas (*1) (tik uosto paslaugos) Lervikas (*1)  (*2) Lochinveris (*1)  (*2) Metilis (*1) (tik uosto paslaugos) Piterhedas Plimutas (*1)  (*2) Skrabsteris (*1)  (*2) Stornovėjus (*1) (tik uosto paslaugos) Alapulas (*1)  (*2)

---

(1)  OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(*1)  Nėra ES pasienio kontrolės posto (PKP).

(*2)  Galima iškrauti tik iš laivų, plaukiojančių su EEE ar ELPA šalių vėliavomis.

(*3)  Iš laivų, plaukiojančių su Norvegijos, Islandijos, Andoros ir Farerų salų vėliavomis, galima iškrauti visus žuvininkystės produktus.

(*4)  Neleidžiama iškrauti daugiau kaip 10 t silkių, sužvejotų ne Baltijos jūroje, atlantinių skumbrių ir paprastųjų stauridžių.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/18

---

TEISMO SPRENDIMAS

dėl procesinių dokumentų pateikimo ir įteikimo per taikomąją programą „e-EFTACourt“

(2017/C 73/09)

TEISMAS,

atsižvelgdamas į Procedūros reglamentą, ypač į jo 32 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

[…] Teismas gali sprendimu nustatyti, kokiomis sąlygomis elektroniniu būdu Teismo kanceliarijai pateiktas procesinis dokumentas laikomas šio dokumento originalu, […],

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Taikomoji programa, pavadinta „e-EFTACourt“, leidžia pateikti ir įteikti procesinius dokumentus elektroniniu būdu šiame sprendime numatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Naudojimuisi šia taikomąja programa reikalingas asmeninis vartotojo vardas ir asmeninis slaptažodis.

3 straipsnis

Per „e-EFTACourt“ pateiktas procesinis dokumentas laikomas šio dokumento originalu, kaip nurodyta Procedūros reglamento 32 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, jeigu jam pateikti buvo panaudoti atstovo vartotojo vardas ir slaptažodis. Ši identifikacija laikoma atitinkamo dokumento pasirašymu.

4 straipsnis

Prie per „e-EFTACourt“ pateikiamo dokumento turi būti pridėti jame nurodyti priedai bei jų sąrašas.

Pateikti per „e-EFTACourt“ pateikto dokumento bei jo priedų patvirtintų kopijų nereikalaujama.

5 straipsnis

Momentas, kuriuo procesinis dokumentas laikomas pateiktu, kaip nurodyta pagal Procedūros reglamento 32 straipsnio 2 dalį, yra momentas, kai atstovas patvirtina šio dokumento pateikimą.

Atsižvelgiama į Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės laiką.

6 straipsnis

Procesiniai dokumentai, įskaitant sprendimus ir nutartis, įteikiami šalių atstovams per „e-EFTACourt“, jeigu jie aiškiai pritarė tokiam įteikimo būdui arba nagrinėjant bylą sutiko su tokiu įteikimo būdu, pateikdami procesinį dokumentą per „e-EFTACourt“.

Procesiniai dokumentai per „e-EFTACourt“ taip pat įteikiami valstybėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ELPA priežiūros institucijai ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, jei jos pritarė tokiam įteikimo būdui.

7 straipsnis

6 straipsnyje nurodyti įteikiamų dokumentų adresatai elektroniniu paštu informuojami apie kiekvieną įteikiamą dokumentą, kuris jiems siunčiamas per „e-EFTACourt“.

Procesinis dokumentas įteikiamas tuomet, kai adresatas (atstovas arba atstovo asistentas) paprašo prieigos prie šio dokumento. Nesant prašymo dėl prieigos, dokumentas laikomas įteiktu praėjus septynioms dienoms nuo tos dienos, kai buvo išsiųstas informacinis elektroninis laiškas.

Jeigu šaliai atstovauja keli atstovai ar advokatai, skaičiuojant terminus atsižvelgiama į pirmojo prašymo dėl prieigos pateikimo momentą.

Atsižvelgiama į Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės laiką.

8 straipsnis

Kancleris patvirtina „e-EFTACourt“ naudojimo sąlygas ir užtikrina, kad jų būtų laikomasi. Dėl šių sąlygų neatitinkančio „e-EFTACourt“ naudojimo atitinkama prieigos paskyra gali būti išjungta.

Teismas imasi reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui „e-EFTACourt“ ar nesąžiningam jos naudojimui.

Vartotojas elektroniniu paštu informuojamas apie kiekvieną priemonę, kurios pagal šį straipsnį buvo imtasi, dėl kurios jis negali naudotis prieigos paskyra.

9 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skyriuje ir EEE priede.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/20

---

2016 m. lapkričio 17 d. įmonės „DB Schenker“ ieškinys ELPA priežiūros institucijai

(Byla E-14/11 COSTS)

(2017/C 73/10)

2016 m. lapkričio 17 d. įmonės „Schenker North AB“, „Schenker Privpak AB“ ir „Schenker Privpak AS“ (toliau kartu – „DB Schenker“), kurioms atstovauja advokatų kontoros „Advokatfirmaet Midthjell AS“ (Grev Wedels plass 5, NO-0151 Oslo, Norway) advokatas Jonas Midthjellis, ELPA teisme pareiškė ieškinį ELPA priežiūros institucijai.

Ieškovas prašo Teismo priimti tokią nutartį:

1.	Bendra likusi bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ELPA priežiūros institucija turi sumokėti įmonėms „Schenker North AB“, „Schenker Privpak AB“ ir „Schenker Privpak AS“, yra 183 951 EUR.

2.

Nuo šios sumos taikomi delspinigiai už pavėluotą mokėjimą skaičiuojami nuo tos dienos, kai šalims įteikiamas teismo įsakymas, iki faktinio sumokėjimo dienos. Delspinigiams apskaičiuoti taikoma palūkanų norma, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, galiojusi mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją 3,5 procentinio punkto.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

—	Ieškovai, kurie kartu vadinami „DB Schenker“, vykdo su krovinių vežimo keliais, jūra ir geležinkeliais susijusią verslo veiklą Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje. „DB Schenker“ – įmonė, kuri ELPA teisme byloje E-14/11 pareiškė ieškinį ELPA priežiūros institucijai.

—	ELPA teismo procedūros reglamento 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu dėl atlygintinų išlaidų kyla ginčas, Teismas, gavęs suinteresuotosios šalies prašymą ir išklausęs kitą šalį, priima nutartį.“

—	ELPA teismo sprendimu byloje E-14/11 ELPA priežiūros institucijai nurodyta padengti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/21

---

2016 m. gruodžio 7 d.„DB Schenker“ ieškinys ELPA priežiūros institucijai

(Byla E-7/12 COSTS)

(2017/C 73/11)

2016 m. gruodžio 7 d.„Schenker North AB“, „Schenker Privpak AB“ ir „Schenker Privpak AS“ (toliau bendrai – „DB Schenker“), atstovaujama advokato Jon Midthjell iš advokatų kontoros „Advokatfirmaet Midthjell AS“, Grev Wedels plass 5, NO-0151 Oslo, Norway, ELPA teisme pareiškė ieškinį ELPA priežiūros institucijai.

Ieškovas prašo, kad teismas priimtų nutartį:

1.	Bendra likusių išlaidų, kurias ELPA priežiūros institucija turi sumokėti „Schenker North AB“, „Schenker Privpak AB“ ir „Schenker Privpak AS“, suma yra 125 657 EUR.

2.

Šiai sumai taikomos palūkanos už pavėluotą mokėjimą nuo dienos, kai ši nutartis įteikiama šalims iki faktinio sumokėjimo dienos. Taikytina palūkanų norma apskaičiuojama remiantis palūkanų norma, kurią Europos centrinis bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms pirmą kalendorinę mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, dieną, pridėjus tris su puse procentinio punkto.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

—	Ieškovai, toliau bendrai vadinami „DB Schenker“, užsiima verslo operacijomis keliais, jūra ir geležinkeliais Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje. „DB Schenker“ buvo ieškovė byloje E-7/12 prieš ELPA priežiūros instituciją ELPA teisme.

—	ELPA teismo procedūros reglamento 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Jei kyla ginčas dėl atlygintinų išlaidų, teismas, gavęs suinteresuotosios šalies prašymą ir išklausęs kitą šalį, priima nutartį.“

—	Sprendime byloje E-7/12, ELPA teismas nurodė ELPA priežiūros institucijai padengti išlaidas dėl neveikimo ir pusę ieškovų išlaidų dėl deliktinės atsakomybės.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/22

---

2016 m. gruodžio 20 d. įmonių Autonomy Capital (Jersey) LP ir Eaton Vance Management ieškinys ELPA priežiūros institucijai

(Byla E-20/16)

(2017/C 73/12)

2016 m. gruodžio 20 d. įmonės Autonomy Capital (Jersey) LP ir Eaton Vance Management, kurioms atstovauja Aukščiausiojo teismo advokatas Pétur Örn Sverrisson ir Aukščiausiojo teismo advokatas Halldór Backman (advokatų kontora Morrison & Foerster (UK) LLP, Citypoint, One Ropemaker Street, London EC2Y 9AW), ELPA Teisme pareiškė ieškinį ELPA priežiūros institucijai.

Ieškovai ELPA Teismo prašo:

1)	pripažinti atsakovo 2016 m. lapkričio 23 d. priimtą sprendimą, kuriuo baigiamas nagrinėti ieškovų skundas prieš Islandiją, negaliojančiu; taip pat

2)	nurodyti atsakovui apmokėti ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

—

Ieškovai teigia, kad Islandijos parlamento priimtu įstatymu Nr. 37/2016 diskriminuojama dėl pilietybės, nes juo Islandijos kronas užsienio bankų sąskaitose laikantiems asmenims, kurie daugiausia yra ne Islandijos gyventojai, nustatomi išsamūs reikalavimai, už kurių nesilaikymą numatomos baudos, o šalies bankuose Islandijos kronas laikantiems asmenims jokie lygiaverčiai reikalavimai netaikomi.

—	Ieškovų nuomone, ELPA priežiūros institucija, vadovaudamasi EEE susitarimo 43 straipsniu, teigia, kad Islandijai buvo leista ir toliau yra leidžiama nevykdyti įsipareigojimo laikytis EEE susitarime išdėstytų nuostatų dėl pagrindinių laisvių.

—	Ieškovai tvirtina, kad ELPA priežiūros institucija neteisingai įvertino 43 straipsniu EEE/ELPA šalims suteiktos veiksmų laisvės lygį, todėl Islandija neatitinka 43 straipsnio 4 dalyje išdėstytos sąlygos.

—

Be to, ieškovai tvirtina, kad, nepaisant numatytų sąlygų, bet kokiu pagal EEE susitarimą prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atveju turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu ir tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritis neturi būti platesnė, nei reikia netikėtiems sunkumams išspręsti. Pasak ieškovų, įstatymu Nr. 37/2016 nustatytos kontrolės priemonės yra neproporcingos ir jomis nesprendžiami Islandijos Vyriausybės įvardyti susirūpinimą keliantys klausimai, be to, Islandijos valdžios institucijos neapsvarstė joms pasiūlytų gerokai mažiau ribojančių alternatyvų.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/23

---

2017 m. sausio 11 d. bendrovės „Konkurrenten.no AS“ ieškinys ELPA priežiūros institucijai

(Byla E-1/17)

(2017/C 73/13)

2017 m. sausio 11 d. bendrovė „Konkurrenten.no AS“, kuriai atstovauja advokatų kontoros „Advokatfirmaet Midthjell AS“ (Grev Wedels plass 5, N-0151, Oslo, Norway) advokatas Jonas Midthjellis, ELPA Teisme pareiškė ieškinį ELPA priežiūros institucijai.

Ieškovė ELPA Teismo prašo:

1.	panaikinti 2015 m. gegužės 7 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą Nr. 179/15/COL ir

2.	priteisti iš atsakovės ir bet kurių į bylą įstojusių šalių bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

—	Ieškovė „Konkurrenten.no AS“, yra privati bendrovė, teikianti susisiekimo greitaisiais autobusais paslaugas Vidurio ir Pietų Norvegijoje.

—

2011 m. kovo 23 d. bendrovė „Konkurrenten.no AS“ Norvegijai pateikė su valstybės pagalba ir viešaisiais pirkimais susijusį bendrą skundą, todėl ELPA priežiūros institucija pradėjo du atskirus tyrimus: vienas jų susijęs su viešaisiais pirkimais (ELPA priežiūros institucijos bylos Nr. 69548 ir 69656), kitas – su valstybės pagalbos klausimais (ELPA priežiūros institucijos bylos Nr. 69694 ir 73321).

—	Dėl skundo dalies, susijusios su viešaisiais pirkimais, 2012 m. birželio 27 d. ELPA priežiūros institucija pateikė pagrįstą nuomonę dėl Norvegijos.

—	Skundo dalyje dėl valstybės pagalbos yra ginčijamas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. 179/15/COL.

—	2015 m. liepos 7 d. pagal ginčijamo sprendimo 5 straipsnį Norvegijos valdžios institucijos raštu pranešė ELPA priežiūros institucijai, kad bendras bendrovei „Nettbuss“, kuri yra ieškovės konkurentė, neteisėtai suteiktos pagalbos dydis – 99 453 890 NOK.

—	2015 m. rugsėjo 7 d. pasibaigus ginčijamo sprendimo 4 straipsnyje Norvegijai nustatytam terminui susigrąžinti neteisėtą pagalbą, ji dar nebuvo susigrąžinta.

—

Bendrovei „Nettbuss“ atsisakius sugrąžinti reikalaujamas sumas ir dėl to kilus nesutarimams Norvegijos valdžios institucijos 2015 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į ELPA priežiūros instituciją ir paprašė išaiškinti ginčijamą sprendimą. 2015 m. spalio 26 d. pateiktame atsakyme ELPA priežiūros institucija paaiškino, kad ji nesutinka su Norvegijos valdžios institucijų aiškinimu ir pritaria bendrovei „Nettbuss“.

—	Vėlesniame 2015 m. lapkričio 12 d. rašte ELPA priežiūros institucijai Norvegijos valdžios institucijos pažymėjo, kad dėl ELPA priežiūros institucijos ginčijamo sprendimo aiškinimo susigrąžinimo reikalavimo suma turėtų būti gerokai sumažinta.

—	2016 m. rugsėjo 8 d. Rytų Agderio fiulkė ir bendrovė „Nettbuss“ sudarė susitarimą, kuriuo bendrovė „Nettbuss“ sutiko grąžinti 5 000 000 NOK.

—	Ieškovė nesutinka su ELPA priežiūros institucijos aiškinimu ir teigia, kad ginčijamas sprendimas neturėjo poveikio iš esmės visai valstybės pagalbos sumai, kurią per 10 metų laikotarpį 2004–2014 m. Rytų Agderio fiulkė teikė bendrovei „Nettbuss“.

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/24

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8354 – Fox / Sky)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 73/14)

1.

2017 m. kovo 3 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Twenty-First Century Fox, Inc.“ (toliau – „Fox“, JAV) viešojo konkurso būdu įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Sky plc“ (toliau – „Sky“, Jungtinė Karalystė) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla: —   „Fox“: i) kabelinių tinklų programų sudarymas; ii) televizija; iii) filmuotos pramogos, —   „Sky“: i) audiovizualinių programų licencijavimas ir (arba) įsigijimas; ii) didmeninis televizijos kanalų tiekimas; iii) audiovizualinių programų mažmeninis pardavimas abonentams; iv) techninių platformų paslaugų teikimas transliuotojams, besinaudojantiems įmonės „Sky“ transliavimo tiesiogiai į namus (angl. DTH) platformomis; v) reklamos televizijoje laiko pardavimas; vi) mažmeninių fiksuotojo ryšio telefonijos paslaugų ir plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas; vii) mobiliojo ryšio paslaugų teikimas; viii) prieigos prie viešųjų belaidžio interneto ryšio taškų teikimas.

3.	Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.8354 – Fox / Sky“ adresu: European Commission Directorate-General for Competition Merger Registry 1049 Bruxelles/Brussel BELGIQUE/BELGIË

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

---

9.3.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/25

---

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2017/C 73/15)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„KIEŁBASA BIAŁA PARZONA WIELKOPOLSKA“

ES Nr. PGI-PL-02119–2016 2 11

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Kiełbasa biała parzona wielkopolska“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Lenkija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto tipas

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ – tai virta dešra, pagaminta iš vidutinio riebumo nesūdytos kiaulienos, padalinta porcijomis, natūralios kiaulės žarnos apvalkale.

Fizinės ir cheminės savybės

Dešrelių išorinis paviršius ir skerspjūvis yra pilkos spalvos; dėl mėsos gabalėlių gali matytis rausvos spalvos plotelių. Matomi mairūnai gali nulemti išorinio paviršiaus ir skerspjūvio spalvą.

Dešra padalinta porcijomis ją persukant kas 10–12 cm; apvalkalo paviršius švarus, matinis, palietus šiek tiek drėgnas.

Įprastą dešrelės formą nulemia natūrali persukto apvalkalo forma. Dešrelės skerspjūvis yra apvalus.

Dešrelių išorinis skersmuo ne didesnis kaip 33 mm, o ilgis – 10–12 cm.

Išvirtos ir prieš valgant prapjautos dešrelės būna minkštesnės. Pjaustant gali ištekėti šiek tiek mėsos sulčių.

Organoleptinės savybės

Dominuoja virtos kiaulienos skonis su stipriu mairūno skoniu ir švelniu česnako ir pipirų kvapu. Juntama, kad dėta druskos.

Aromatas būdingas virtai nesūdytos kiaulienos dešrai.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ gaminamos iš kiaulienos, gaunamos iš kiaulių skerdenų pusių, kurią sudaro 55 % liesos mėsos. „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ gaminti naudojama kiauliena turi atitikti šias papildomas konkrečias sąlygas ir rekomendacijas:

—	turėtų būti naudojama kiaulių, kurios paskerstos ne anksčiau kaip 3 dienos prieš gaminimą, mėsa, laikantis reikalavimo, kad dešrelių gaminimui skirta mėsa būtų išpjauta 48–72 val. po paskerdimo;

—	negali būti naudojama žalia kiaulių, kurioms skerdimo metu nustatomi aiškūs veterinaro patvirtinti miopatijos simptomai (PSE, DFD, akivaizdžios fiziologinių procesų ar sužalojimų pasekmės), mėsa;

—	neleidžiama naudoti paršavedžių ir kuilių mėsos;

—	mėsa negali būti niekaip konservuojama, tik atšaldoma. Atšaldymas suprantamas kaip sandėliuojamos ir gabenamos šviežios mėsos laikymas – 1 – + 7 °C temperatūroje;

—	mėsa negali būti užšaldyta.

Dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ gaminamos iš vidutiniškai smulkiai sumaltos kiaulienos ir rišamosios medžiagos, paruoštos iš išpjautos liesos, raumeninės kiaulių kumpių ir menčių dalies. Negali būti naudojami mėsos pakaitalai ir vandenį išlaikančios medžiagos (albumininės medžiagos, kvapiosios medžiagos ir pan.).

Kiaulienos be kaulų klasifikacija

Nesūdyta kiauliena, be paviršinių riebalų, kraujagyslių ir liaukų. Riebalai baltos spalvos; gali būti rausvos ar kreminės spalvos plotelių.

I klasė

—	Liesa mėsa, be jungiamojo audinio, be riebalų arba su retais riebalų dryžiais, be tarpraumeninių riebalų, gali turėti iki 2 mm riebalų dryžių, be raumeninių riebalų, gali būti šiek tiek pamarginta riebalų intarpais,

—	negali būti sausgyslių (storesnio jungiamojo audinio),

—	mėsos spalva nuo blyškiai rausvos, rausvos iki raudonos, jokių baltų (vadinamosios „žuvies mėsos“) ar tamsiai raudonų plotelių,

—	bendras nustatytas riebalų kiekis – ne didesnis kaip 18 %

II klasė

—	Mėsa kiek riebesnė, gali būti šiek tiek jungiamojo audinio, gali būti tarpraumeninių riebalų ne storesniais kaip 8 mm sluoksniais,

—	raumeninių riebalų (riebalų intarpų) kiekis neribotas,

—	sausgyslių (storesnio jungiamojo audinio) gali būti labai nedaug,

—	mėsa nuo rausvos iki raudonos spalvos,

—	bendras nustatytas riebalų kiekis – ne didesnis kaip 35 %

III klasė

—	Mėsa, turinti daug jungiamojo neriebalinio audinio ir raumenų,

—	tarpraumeniniai riebalai nepageidaujami,

—	riebalų intarpai mėsoje nepageidaujami,

—	mėsa nuo rausvos iki raudonos spalvos,

—	bendras nustatytas riebalų kiekis – ne didesnis kaip 23 %

Dešrelėms „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ gaminti naudojamos šios kiaulių skerdenos dalys: pirmos klasės kiauliena, antros klasės kiauliena ir trečios klasės kiauliena, kuri atitinkamai sudaro 70 %, 20 % ir 10 % bendro produkcijos svorio.

Pagardinta tik šiais prieskoniais: išgarinta druska, šviežiai maltais juodaisiais pipirais, sutrintais šviežiais česnakais, susmulkintais mairūnais; pagrindinė savybė – 100 kg produkto yra ne mažiau kaip 0,3 kg mairūno.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje atliekami šie gamybos veiksmai:

—	ruošiama žaliava;

—	malama mėsa;

—	maišoma ir ruošiama masė kimšimui;

—	kemšama į žarnas ir jos užrišamos;

—	paliekama pagulėti;

—

verdama;

—

vėsinama.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, smulkinimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ parduodamos tradiciniu būdu (be pakuotės) arba apsauginės atmosferos pakuotėje (modifikuotos atmosferos pakuotėje).

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

1.

Pagrindinė etiketė, juostelės formos (aplink dešrelę). Tradiciniu būdu (be pakuotės) parduodamos dešrelės pateikiamos nesupakuotos, bet su viena juosiančia etikete, uždedama ant trijų dešrelių porų. Dešrelės dedamos į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę (popierinį maišelį, poliamido ar polietileno maišelį), ant kurios turėtų būti nurodyti bent trys elementai (saugomos geografinės nuorodos ženklas, gamintojo pavadinimas ir produkto pavadinimas „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“). Tradiciniu būdu dešrelės gali būti parduodamos tik pačių gamintojų, jų parduotuvėse arba prekybos vietose.

2.

Dešreles pakuojant modifikuotos atmosferos pakuotėje, naudojama lipduko formos etiketė. Dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ taip pat parduodamos vakuuminėse apsauginės atmosferos pakuotėse. Tada nebereikia naudoti atskirų etikečių, kuriose būtų nurodyta visa informacija: dešrelės turi būti suvyniotos į plėvelę po šešias (po tris poras dešrelių), o pakuotė ženklinama specialiai sukurta juosiančia etikete. Dešrelės turi būti supakuotos tokiame apsauginių dujų kiekyje, kad būtų apsaugotos nuo pažeidimo. Gali būti naudojami bet kurie atskirų gamintojų naudojami pakavimo įrenginiai. Etiketė, kurioje nurodyti bent trys elementai (saugomos geografinės nuorodos ženklas, gamintojo pavadinimas ir produkto pavadinimas „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“), turėtų būti pritvirtinta (priklijuota) ant pakuotės pagrindiniame regėjimo lauke. Gali būti naudojamos dekoruotos ir teminės etiketės. Prieš pradedant naudoti dekoruotas ir temines etiketes, reikia apie tai pranešti Didžiosios Lenkijos vaivadijos mėsininkų gildijos „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ gamybos kontrolės tarybai.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė gamybos vietovė apima:

1.	Didžiosios Lenkijos vaivadiją (pagal jos administracines ribas);

2.	šiuos Liubušo vaivadijos rajonus: — Gožuvo — Krosno — Mendzyžečo — Slubicių — Stšelcių-Drezdenko — Svebodzino — Vschovos — Zelionos Guros

3.	šiuos Kujavijos Pamario vaivadijos rajonus: — Mogilno — Žnino

5.   Ryšys su geografine vietove

Dešrelių „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ išskirtinumą lemia ypatingos šio produkto savybės ir reputacija.

Didžiosios Lenkijos regionas visada garsėjo savo kiaulių ūkiais ir kaip vienas iš pagrindinių kiaulienos gamintojų, todėl kiaulienos gaminiai čia buvo gaminami įvairioms ypatingoms progoms: vestuvėms, krikštynoms, pirmosioms mišioms, jubiliejams, derliaus šventėms ir pan., o dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ laikomos ypatingu delikatesu. Dešrelės buvo populiarios dar ir dėl to, kad buvo greitai pagaminamos, taip pat dėl savo šviežumo.

Didelėse mėsos pramonės gamyklose šviežių, o vėliau ir virtų baltųjų dešrelių (lenk. kiełbasa biała) gaminimo taisyklės buvo užrašytos remiantis šeštajame dešimtmetyje surinktais žodiniais pasakojimais ir įrašais. Išskirtinės dešrelių „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ savybės ir jų unikalumas pirmą kartą buvo tiksliai apibūdintos praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai šių dešrelių ypatybės buvo aiškiai apibrėžtos ruošiantis priešvelykiniu laikotarpiu rengiamiems konkursams. Konkursus rengdavo Amatų rūmai, Mėsininkų gildija ir tyrėjai iš tuometinės Poznanės žemės ūkio akademijos bei šio sektoriaus instituto. Konkursuose visuomet dalyvaudavo daug dešrelių „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ gamintojų. Kasmet konkursų organizatoriai įteikdavo pažymėjimus gamintojams, kurių dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ atitikdavo vartotojų lūkesčius ir būdavo pagamintos pagal kiaulienos produktų žinovų rekomendacijas.

Virtos dešrelės paplitusios Vokietijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos žemėse bent nuo XIX a. Buvo naudojami skirtingi receptai ir jų vis dar galima rasti šių šalių receptų knygose. Dažniausiai šios dešrelės buvo gaminamos iš kiaulienos, pridedant jautienos ir veršienos (Vokietijos, Čekijos ir Slovakijos žemėse) arba ėrienos. Buvo naudojami ir įvairūs pagardai: paprikos, svogūnai ir vietinės žolelės. Lenkijos žemėse taip pat buvo naudojami skirtingi receptai, priklausomai nuo to, ar turėta jautienos, veršienos ir ėrienos. Dažnai, siekiant pratęsti tinkamumo vartoti terminą, būdavo naudojama sūdyta mėsa. Didžiosios Lenkijos regione išlaikyta taisyklė gaminti šias dešreles tik iš kiaulienos. Be to, šios dešrelės yra unikalios dar ir dėl to, kad jos gaminamos iš šviežios atvėsintos, bet nesūdytos mėsos. Kaip pagardai naudojami tik druska, pipirai, česnakas ir mairūnas, kuris juntamas labiausiai. Jų ryškiai pilka spalva yra dar viena skiriamoji šio kiaulienos produkto savybė. Iš karto po išvirimo jų spalva balkšva; nuo to kilęs ir jų pavadinimas „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“. Kadangi naudojama nedaug skirtingų pagardų, išryškėja mairūno prieskonis; mairūnai auginami visame Didžiosios Lenkijos regione. Konkreti savybė, dėl kurios „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ išsiskiria iš kitų virtų baltųjų dešrelių, yra ta, kad pagal 1964 m. paskelbtą Centrinės mėsos pramonės organizacijos baltųjų dešrelių receptą atitinkamame regione pirkėjų pageidavimu mairūno gali būti nepridedama. Didžiosios Lenkijos regione baltosios dešrelės visada buvo gaminamos pagardinant jas mairūnu – tai skiriamasis šio produkto požymis, pabrėžiantis jo ryšį su regionu. Nors terminas „kiełbasa biała“ yra žinomas ir vartojamas visoje Lenkijoje, Didžiosios Lenkijos regione juo vadinama kita, labai konkreti dešrelių rūšis.

Dešrelių „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ svarbą atskleidžia ir tai, kad paskelbus karinę padėtį, mėsa buvo normuojama, bet šių dešrelių gamybai mėsininkams buvo skiriama papildomos mėsos.

Dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ taip išpopuliarėjo, kad mėsininkai pradėjo jas gaminti ne tik šventėms. Didžiosios Lenkijos regiono kiaulienos produktų parduotuvėse šios dešrelės tapo produktu, kurio buvo galima nusipirkti kasdien. Pradėjus šias dešreles pardavinėti ištisus metus, sugalvota įvairių būdų, kaip jas paruošti. Dabar dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ taip pat patiekiamos keptos taukuose kartu su svogūnais ir smulkiai supjaustytais rūgščiais obuoliais. Paruoštos šiuo būdu, jos valgomos su bulvėmis ir raugintais kopūstais. „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ tapo neatskiriama visų susibūrimų gryname ore ar švenčių dalimi; tokiais atvejais dešrelės patiekiamos keptos su sūriu ar svogūnais ir grybais. Jos taip pat kepamos ant grotelių su marinuotais agurkais, krienais ar garstyčiomis. Visame Didžiosios Lenkijos regione dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ patiekiamos tradicinėje „żurek“ sriuboje.

Jaunosios kartos atstovai perima dešrelių „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ valgymo tradiciją; jiems patinka dešrelių skonis, bet jie ieško ir naujų jų ruošimo būdų. Todėl receptų ir patarimų, kaip ruošti dešreles, galima rasti įvairiuose žurnaluose. Tai patvirtina „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ svarbą regiono gyventojams ir jų gerą vardą.

„Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ kaip tradicinis regiono gaminys greitai pritraukė dėmesį ir tapo įvairių prekybos mugių ir švenčių akcentu. „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ reputaciją patvirtina tai, kad jau 40 metų jų įsigyti galima tradicinėse Joninių (vidurvasario) mugėse Poznanėje. Dešrelės „Kiełbasa biała parzona wielkopolska“ dabar yra populiarus tradicinis gaminys – parduotuvėse jų galima įsigyti kasdien ir valgomos jos kada panorėjus.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://www.minrol.gov.pl/Jakosc-zywnosci/Produkty-regionalne-i-tradycyjne/Zlozone-wnioski-o-rejestracje-Produkty-regionalne-i-tradycyjne/OGLOSZENIE-MINISTRA-ROLNICTWA-I-ROZWOJU-WSI-z-dnia-25-listopada-2015-roku

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

---