13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/2

2016 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Nederlandstalige rechtbank van eerste aanleg Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Essent Belgium NV/Vlaams Gewest, Inter-Energa ir kt.

(Byla C-492/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Regiono teisės aktai, kuriais įpareigojama į tinklus, esančius atitinkamame regione, nemokamai paskirstyti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių - Skirstymas atsižvelgiant į žaliosios elektros energijos kilmę - EB 28 ir 30 straipsniai - Laisvas prekių judėjimas - Direktyva 2001/77/EB - 3 ir 4 straipsniai - Nacionaliniai žaliosios energijos gamybos paramos mechanizmai - Direktyva 2003/54/EB - 3 ir 20 straipsniai - Direktyva 96/92/EB - 3 ir 16 straipsniai - Elektros energijos vidaus rinka - Prieiga prie paskirstymo tinklų nediskriminacinėmis tarifinėmis sąlygomis - Viešųjų paslaugų įpareigojimai - Proporcingumo nebuvimas))

(2017/C 046/02)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nederlandstalige rechtbank van eerste aanleg Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Essent Belgium NV

Atsakovai: Vlaams Gewest, Inter-Energa, IVEG, Infrax West, Provinciale Brabantse Energiemaatschappij CVBA (PBE), Vlaamse Regulator van de Electriciteits- en Gasmarkt (VREG)

dalyvaujant: Intercommunale Maatschappij voor Energievoorziening Antwerpen (IMEA), Intercommunale Maatschappij voor Energievoorziening in West- en Oost-Vlaanderen (IMEWO), Intercommunale Vereniging voor Energielevering in Midden-Vlaanderen (Intergem), Intercommunale Vereniging voor de Energiedistributie in de Kempen en het Antwerpse (IVEKA), Iverlek, Gaselwest CVBA, Sibelgas CVBA

Rezoliucinė dalis

EB 28 ir 30 straipsnių, 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 96/92/EB, 3 straipsnio 2 ir 8 dalių bei 20 straipsnio 1 dalies, 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 16 straipsnio ir 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje 3 ir 4 straipsnių nuostatos, taikomos kartu, turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiami teisės aktai, kaip antai 2003 m. balandžio 4 d. Vlaamse regering tot wijziging van het besluit van de Vlaamse regering van 28 september 2001 (Flandrijos vyriausybės nutarimas, kuriuo iš dalies keičiamas 2001 m. rugsėjo 28 d. Flandrijos vyriausybės nutarimas) ir 2004 m. kovo 5 d.Besluit van de Vlaamse regering inzake de bevordering van elektriciteitsopwekking uit hernieuwbare energiebronnen (Flandrijos vyriausybės nutarimas, kuriuo skatinama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių), kuriais nemokamo žaliosios elektros energijos paskirstymo į susijusiame regione esančius paskirstymo tinklus sistema numatyta, kalbant apie pirmąjį nutarimą, tik dėl žaliosios elektros energijos, perduotos tiesiogiai gamybos įrenginių į minėtus paskirstymo tinklus, ir, kalbant apie antrąjį nutarimą, tik dėl žaliosios elektros energijos, tiesiogiai perduotos tokių įrenginių paskirstymo tinklams, esantiems valstybėje narėje, kuriai priklauso minėtas regionas.

(1) OL C 34, 2015 2 2.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/3

2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Connexxion Taxi Services BV/Staat der Nederlanden, Transvision BV, Rotterdamse Mobiliteit Centrale RMC BV, Zorgvervoercentrale Nederland BV

(Byla C-171/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Viešasis paslaugų pirkimas - Direktyva 2004/18/EB - 45 straipsnio 2 dalis - Asmeninė kandidato arba dalyvio padėtis - Neprivalomi pašalinimo pagrindai - Sunkus profesinis nusižengimas - Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatytas kiekvieno atvejo patikrinimas, taikant proporcingumo principą - Perkančiųjų organizacijų sprendimai - Direktyva 89/665/EEB - Teisminė kontrolė))

(2017/C 046/03)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Connexxion Taxi Services BV

Kitos kasacinio proceso šalys: Staat der Nederlanden, Transvision BV, Rotterdamse Mobiliteit Centrale RMC BV, Zorgvervoercentrale Nederland BV

Rezoliucinė dalis

Pagal Sąjungos teisę, konkrečiai – 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 2 dalį, nedraudžiama, kad nacionalinės teisės akte, kaip antai nagrinėjamame pagrindinėje byloje, perkančioji organizacija būtų įpareigojama patikrinti, taikant proporcingumo principą, ar tikrai iš viešojo pirkimo turi būti pašalintas sunkų profesinį nusižengimą padaręs kandidatas.

Direktyvos 2004/18 nuostatos, konkrečiai šios direktyvos 2 straipsnis ir jos VII A priedo 17 punktas, siejamos su vienodo požiūrio principu ir iš jo išplaukiančia skaidrumo pareiga, turi būti aiškinamos taip, kad jog pagal jas draudžiama, kad perkančioji organizacija nuspręstų viešojo pirkimo sutartį sudaryti su sunkų profesinį nusižengimą padariusiu dalyviu, motyvuodama tuo, kad šio dalyvio pašalinimas iš pirkimo procedūros prieštarautų proporcingumo principui, nors pagal šio pirkimo sąlygas sunkų profesinį nusižengimą padaręs asmuo bet kuriuo atveju turi būti pašalintas iš pirkimo, neatsižvelgiant į tai, ar ši sankcija proporcinga, ar ne.

(1) OL C 213, 2015 6 29.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/4

2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal administratif (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Maria do Céu Bragança Linares Verruga, Jacinto Manuel Sousa Verruga, André Angelo Linares Verruga/Ministre de l'Enseignement supérieur et de la recherche

(Byla C-238/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvas asmenų judėjimas - Vienodas požiūris - Socialinės lengvatos - Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 - 7 straipsnio 2 dalis - Finansinė pagalba aukštojo mokslo studijoms - Atitinkamoje valstybėje narėje nuolat negyvenantiems studentams taikoma sąlyga, kad jie būtų darbuotojų, šioje valstybėje narėje dirbusių ar vykdžiusių profesinę veiklą nepertraukiamai bent penkerius metus, vaikai - Netiesioginė diskriminacija - Pateisinimas - Tikslas padidinti aukštojo mokslo diplomą turinčių asmenų dalį - Tinkamumas - Proporcingumas))

(2017/C 046/04)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal administratif

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Maria do Céu Bragança Linares Verruga, Jacinto Manuel Sousa Verruga, André Angelo Linares Verruga

Atsakovas: Ministre de l'Enseignement supérieur et de la recherche

Rezoliucinė dalis

2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiami valstybės narės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos finansinės pagalbos aukštojo mokslo studijoms suteikimas studentams nerezidentams siejamas su sąlyga, kad bent vienas iš jų tėvų būtų dirbęs šioje valstybėje narėje minimalų ir nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį finansinės pagalbos paraiškos pateikimo momentu, tačiau tokia sąlyga nenumatyta studentams, nuolat gyvenantiems minėtos valstybės narės teritorijoje, siekiant padidinti aukštojo mokslo diplomą turinčių rezidentų dalį.

(1) OL C 254, 2015 8 3.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/4

2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Drago Nemec/Slovėnijos Respublika

(Byla C-256/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2000/35/EB - Kova su pavėluotu mokėjimu - Teisingumo Teismo jurisdikcija - Sandoris, sudarytas prieš Slovėnijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą - Taikymo sritis - Sąvoka „komercinis sandoris“ - Sąvoka „įmonė“ - Didžiausia delspinigių suma))

(2017/C 046/05)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovno sodišče Republike Slovenije

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Drago Nemec

Atsakovė: Slovėnijos Respublika

Rezoliucinė dalis

2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose 2 straipsnio 1 punktą reikia aiškinti taip, kad fizinis asmuo, turintis leidimą vykdyti veiklą kaip nepriklausomas amatininkas, turi būti laikomas „įmone“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, o jo sudarytas sandoris – „komerciniu sandoriu“, kaip jis suprantamas pagal tą pačią nuostatą, jei šis sandoris, nors ir nesusijęs su tame leidime nurodyta veikla, susijęs su struktūrinės ir tęstinės nepriklausomos ekonominės ar profesinės veiklos vykdymu, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

2.	Direktyvą 2000/35 reikia aiškinti taip, kad ji nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kaip antai Obligacijski zakonik (Prievolių kodeksas) 376 straipsnio, kuriuose numatyta, kad susikaupę, bet nesumokėti delspinigiai nustojami skaičiuoti, kai jų suma pasiekia pagrindinę sumą.

(1) OL C 302, 2015 9 14.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/5

2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Commissione Tributaria Regionale di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mercedes Benz Italia SpA/Agenzia delle Entrate Direzione Provinciale Roma 3

(Byla C-378/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 77/388/EEB - 17 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos d punktas - Taikymo sritis - Pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto už visas apmokestinamojo asmens sunaudotas prekes ir paslaugas, atskaitos proporcija - Atsitiktiniai sandoriai - Apyvartos, kaip požymio, naudojimas))

(2017/C 046/06)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione Tributaria Regionale di Roma

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Mercedes Benz Italia SpA

Atsakovė: Agenzia delle Entrate Direzione Provinciale Roma 3

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos d punktą ir 19 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jie nedraudžia nacionalinio teisės akto ir praktikos, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, kuriuose apmokestinamasis asmuo įpareigojamas:

—

taikyti visoms prekėms ir paslaugoms atskaitos proporciją, pagrįstą apyvarta, nenumatant apskaičiavimo metodo, kuris būtų paremtas kiekvienos įsigytos prekės ir paslaugos pobūdžiu ir faktine paskirtimi ir kuris objektyviai atspindėtų realią išlaidų dalį, priskirtiną prie kiekvienos iš apmokestinamos arba neapmokestinamos veiklos rūšies; ir

—

vadovautis savo apyvartos sudėtimi vadinamiesiems „atsitiktiniams“ sandoriams nustatyti tiek, kiek šiuo tikslu atliekamu vertinimu atsižvelgiama į šių sandorių santykį su šio apmokestinamojo asmens apmokestinamąja veikla ir prireikus į tai, kiek prekių ir paslaugų, už kurias yra mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, reikia naudoti jiems įvykdyti.

(1) OL C 337, 2015 10 12.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/6

2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Cour administrative (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Noémie Depesme, Saïd Kerrou (C-401/15), Adrien Kauffmann (C-402/15), Maxime Lefort (C-403/15)/Ministre de l'Enseignement supérieur et de la recherche

(Sujungtos bylos C-401/15–C-403/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvas asmenų judėjimas - Darbuotojų teisės - Vienodas požiūris - Socialinės lengvatos - Finansinė pagalba aukštojo mokslo studijoms - Giminystės sąlyga - Sąvoka „vaikas“ - Sutuoktinio ar registruoto partnerio vaikas - Prisidėjimas prie šio vaiko išlaikymo))

(2017/C 046/07)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour administrative

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Noémie Depesme, Saïd Kerrou (C-401/15), Adrien Kauffmann (C-402/15), Maxime Lefort (C-403/15)

Atsakovas: Ministre de l'Enseignement supérieur et de la recherche

Rezoliucinė dalis

SESV 45 straipsnis ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad pasienio darbuotojo vaikas, galintis netiesiogiai naudotis pastarojoje nuostatoje nurodytomis socialinėmis lengvatomis, kaip antai valstybės narės teikiamu darbuotojų, vykdančių ar vykdžiusių veiklą šioje valstybėje, vaikų studijų finansavimu, yra ne tik vaikas, kurį su šiuo darbuotoju sieja giminystės ryšys, bet ir šio darbuotojo sutuoktinio ar registruoto partnerio vaikas, jei šis darbuotojas tą vaiką išlaiko. Pastarąją sąlygą lemia faktinė situacija, kurią turi įvertinti administracija ir prireikus nacionaliniai teismai, ir jiems nebūtina nustatyti prisidėjimo prie išlaikymo priežasčių, nei tiksliai apskaičiuoti jo dydžio.

(1) OL C 302, 2015 9 14.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/7

2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal da Relação do Porto (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Alberto José Vieira de Azevedo ir kt./CED Portugal Unipessoal, Lda, Instituto de Seguros de Portugal – Fundo de Garantia Automóvel

(Byla C-558/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimas - Direktyva 2000/26/EB - 4 straipsnio 5 dalis - Draudimo įmonė - Atstovas žalos sureguliavimo reikalams - Pakankami atstovavimo įgaliojimai - Ieškinio pareiškimas teismuose))

(2017/C 046/08)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal da Relação do Porto

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Alberto José Vieira de Azevedo, Maria da Conceição Ferreira da Silva, Carlos Manuel Ferreira Alves, Rui Dinis Ferreira Alves, Vítor José Ferreira Alves

Atsakovės: CED Portugal Unipessoal, Lda, Instituto de Seguros de Portugal – Fundo de Garantia Automóvel

Dalyvaujant: Instituto de Seguros de Portugal – Fundo de Acidentes de Trabalho

Rezoliucinė dalis

2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva) su pakeitimais, padarytais 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybėms narėms nenustatyta pareiga numatyti, kad atstovas, kuris pagal šį straipsnį įpareigotas dalyvauti nustatant žalą ir išmokant išmoką, vietoje jo atstovaujamos bendrovės gali būti atsakovas nacionaliniame teisme, nagrinėjančiame ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį pareiškė nukentėjusysis, patenkantis į šios direktyvos 1 straipsnio taikymo sritį.

(1) OL C 16, 2016 1 18.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/7

2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje SV Capital OÜ/Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos Komisija

(Byla C-577/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Prašymas pradėti tyrimą dėl Estijos ir Suomijos priežiūros institucijų - Europos bankininkystės institucijos (EBI) sprendimas - Europos priežiūros institucijų Apeliacinės tarybos sprendimas - Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 - 17 ir 60 straipsniai - Apeliacinė taryba - Ieškinio pareiškimo terminas - Pateisinama klaida))

(2017/C 046/09)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: SV Capital OÜ, atstovaujama vandeadvokaat M. Greinoman

Kitos proceso šalys: Europos bankininkystės institucija (EBI), atstovaujama J. Overett Somnier ir Z. J. Giotaki, padedamų advocaat F. Tuytschaever; Europos Komisija, atstovaujama W. Mölls ir K.-P. Wojcik

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	SV Capital OÜ padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos bankininkystės institucijos (EBI) patirtos bylinėjimosi išlaidos.

3.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 16, 2016 1 18.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/8

2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van beroep te Antwerpen (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Loterie Nationale – Nationale Loterij NV van publiek recht/Paul Adriaensen, Werner De Kesel, The Right Frequency VZW

(Byla C-667/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2005/29/EB - Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu - Klaidinanti komercinė veikla - Piramidės pobūdžio skatinimo sistema - Naujų narių mokamos įmokos ir esamų narių gaunami atlygiai - Netiesioginis finansinis ryšys))

(2017/C 046/11)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Antwerpen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Loterie Nationale – Nationale Loterij NV van publiek recht

Atsakovai: Paul Adriaensen, Werner De Kesel, The Right Frequency VZW

Rezoliucinė dalis

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) I priedo 14 punktas aiškintinas taip, kad pagal šią nuostatą komercinę veiklą galima pripažinti „piramidės pobūdžio skatinimo sistema“ net ir tada, kai egzistuoja tik netiesioginis ryšys tarp naujų tokios sistemos narių įmokų ir jau esamų narių gaunamų atlygių.

(1) OL C 106, 2016 3 21.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/9

2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) LEK Farmacevtska Družba d.d./Slovėnijos Respublika

(Byla C-700/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Kombinuotoji nomenklatūra - Prekių klasifikavimas - Maisto papildai, priskiriami prie 2106 tarifinės pozicijos - Veiklioji medžiaga kaip pagrindinė sudedamoji dalis - Galimas priskyrimas prie Kombinuotosios nomenklatūros 30 skirsnio - Produktų pateikimas ir pardavimas kaip vaistų))

(2017/C 046/12)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovno sodišče Republike Slovenije

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: LEK Farmacevtska Družba d.d.

Atsakovė: Slovėnijos Respublika

Rezoliucinė dalis

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede su pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1006/2011, pateiktos Bendrojo muitų tarifo kombinuotosios nomenklatūros 3004 pozicija turi būti aiškinama taip, kad produktai, kuriems taikoma „vaisto“ sąvoka pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83 dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, iš dalies pakeistą 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/62/ES, neprivalo būti automatiškai priskiriami prie šios pozicijos.

Reglamento Nr. 2658/87 I priede su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1006/2011, pateikta Bendrojo muitų tarifo kombinuotoji nomenklatūra turi būti aiškinama taip, jog produktai, kaip antai aptariamieji pagrindinėje byloje, darantys bendrai naudingą poveikį sveikatai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra veiklioji medžiaga, esanti prie šios nomenklatūros 2016 tarifinės pozicijos priskiriamuose maisto papilduose, priskiriami prie šios pozicijos, nors jų gamintojas juos pateikia kaip vaistus ir nors jie parduodami kaip vaistai.

(1) OL C 111, 2016 3 29.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/10

2016 m. liepos 27 d.Ice Mountain Ibiza, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. gegužės 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-5/15 Ice Mountain Ibiza/EUIPO – Marbella Atlantic Ocean Club (ocean beach club ibiza)

(Byla C-412/16 P)

(2017/C 046/13)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Ice Mountain Ibiza, S.L., atstovaujama advokatų J. L. Gracia Albero ir F. Miazzetto

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2016 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-5/15 Ice Mountain Ibiza, S.L.,/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) (EU:T:2016:311)

—	Patenkinti visus šios šalies Bendrajame Teisme pateiktus reikalavimus.

—	Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su procedūra EUIPO Pirmojoje apeliacinėje taryboje ir procesu Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad neteisingai taikytas Reglamento Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktas, o konkrečiai – toliau nurodytais pagrindais ir argumentais.

Skundžiamame sprendime klaidingai nuspręsta, kad elementas OCEAN turi skiriamąjį požymį.

Jame iškraipyti ir nelogiškai įvertinti byloje pateikti įrodymai.

Be to, šiame sprendime nepaisyta šioje srityje taikytinos teismo praktikos, o būtent – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, įtvirtintos jo sprendimuose C-479/12 (2) (pateikti įrodymai vertinti pernelyg griežtai, atsižvelgiant į įrodinėjimo dalyko sudėtingumą) ir C-24/05 P (3) (nepaisyta atitinkamo vartotojo įspūdžio).

Skundžiamame sprendime klaidingai įvertintas įvairių elementų dominavimas.

Faktinių aplinkybių iškraipymas. Argumentų, kuriais sprendime pagrįstas žodinių elementų dominavimas, nenuoseklumas.

Sprendime netaikyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, suformuota sprendimuose C-251/95 (4) ir C-342/97 (5) (visiškai iškreipiama atitinkamo vartotojo sąvoka).

Klaidingai taikyta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika, įtvirtinta sprendime T-134/06 (6) (nenuosekliai taikyta sąvokos „dominuojantis elementas“ apibrėžtis).

Netaikyta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika, įtvirtinta sprendime sujungtose bylose T-83/11 ir T-84/11 (7). Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nepaisė teismo praktikos, galiojančios tuo atveju, kai atitinkama rinka yra perpildyta.

Skundžiamame sprendime klaidingai įvertintas prekių ženklų panašumas, neatsižvelgus į šiam vertinimui svarbias aplinkybes.

Sprendime netaikyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, suformuota sprendime C-251/95, siejama su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, įtvirtinta sprendimuose C-361/04 P (8) ir C-342/97 (9).

4.	Skundžiamame sprendime padaryta klaidinga išvada, jog yra galimybė supainioti.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

(2) EU:C:2014:75

(3) EU:C:2006:421

(4) EU:C:1997:528

(5) EU:C:1999:323

(6) EU:T:2007:387

(7) EU:C:2012:592

(8) EU:C:2006:25

(9) EU:C:1999:323

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/11

2016 m. liepos 27 d.Ice Mountain Ibiza, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. gegužės 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-6/15 Ice Mountain Ibiza/EUIPO – Marbella Atlantic Ocean Club (ocean ibiza)

(Byla C-413/16 P)

(2017/C 046/14)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Ice Mountain Ibiza, S.L., atstovaujama advokatų J. L. Gracia Albero ir F. Miazzetto

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2016 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-6/15 Ice Mountain Ibiza, S.L.,/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) (EU:T:2016:310).

—	Patenkinti visus šios šalies Bendrajame Teisme pateiktus reikalavimus.

—	Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su procedūra EUIPO Pirmojoje apeliacinėje taryboje ir procesu Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad neteisingai taikytas Reglamento Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktas, o konkrečiai – toliau nurodytais pagrindais ir argumentais.

Skundžiamame sprendime klaidingai nuspręsta, kad elementas OCEAN turi skiriamąjį požymį.

Jame iškraipyti ir nelogiškai įvertinti byloje pateikti įrodymai.

Skundžiamame sprendime klaidingai įvertintas įvairių elementų dominavimas.

Faktinių aplinkybių iškraipymas. Argumentų, kuriais sprendime pagrįstas žodinių elementų dominavimas, nenuoseklumas.

Sprendime netaikyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, suformuota sprendimuose C-251/95 (4) ir C-342/97 (5) (visiškai iškreipiama atitinkamo vartotojo sąvoka).

Klaidingai taikyta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika, įtvirtinta sprendime T-134/06 (6) (nenuosekliai taikyta sąvokos „dominuojantis elementas“ apibrėžtis).

Skundžiamame sprendime klaidingai įvertintas prekių ženklų panašumas, neatsižvelgus į šiam vertinimui svarbias aplinkybes.

4.	Skundžiamame sprendime padaryta klaidinga išvada, jog yra galimybė supainioti.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

(2) EU:C:2014:75

(3) EU:C:2006:421

(4) EU:C:1997:528

(5) EU:C:1999:323

(6) EU:T:2007:387

(7) EU:C:2012:592

(8) EU:C:2006:25

(9) EU:C:1999:323

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/12

2016 m. spalio 31 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje EP Agrarhandel GmbH/Bundesminister für Land-, Forst-, Umwelt und Wasserwirtschaft

(Byla C-554/16)

(2017/C 046/15)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: EP Agrarhandel GmbH

Kita kasacinio proceso šalis: Bundesminister für Land-, Forst-, Umwelt und Wasserwirtschaft

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal 2001 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos sprendimo 2001/672/EB, pateikiančio specialias taisykles, taikomas galvijų, perkeltų į vasaros ganyklas kalnuose, judėjimui (toliau – Komisijos sprendimas) (1), su pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 25 d. Komisijos sprendimu 2010/300/ES (2), 2 straipsnio 4 dalį nedraudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip Bundesminister für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft Verordnung über die Kennzeichnung und Registrierung von Rindern (Nutarimas dėl galvijų identifikavimo ir registravimo, toliau – Rinderkennzeichnungs-Verordnung 2008) (BGBl II Nr. 201/2008) 6 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta, kad visų šioje nuostatoje minimų terminų, vadinasi, ir pranešimui apie perkėlimą į vasaros ganyklas taikomo termino, laikymuisi reikšminga yra atitinkamo pranešimo gavimo diena?

Kokį poveikį 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (3), 117 straipsnio antra pastraipa daro priemokų skyrimui už galvijus, apie kurių perkėlimą į vasaros ganyklas pranešta vėliau, nei nustatyta Komisijos sprendimo 2 straipsnio 4 dalyje?

3.	Ar tuo atveju, kai pavėluotai pranešus apie perkėlimą į vasaros ganyklas pagal Reglamento Nr. 73/2009 117 straipsnio antrą pastraipą nelaikoma, jog išnyksta galimybė gauti priemoką, turi būti taikomos sankcijos dėl pavėluoto pranešimo?

(1) OL L 235, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 341.

(2) OL L 127, p. 19.

(3) OL L 30, p. 16.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/13

2016 m. lapkričio 7 d.Amtsgericht Hannover (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Peter Roßnagel, Alexandre Schröter/TUIfly GmbH

(Byla C-562/16)

(2017/C 046/16)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Hannover

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Peter Roßnagel, Alexandre Schröter

Atsakovė: TUIfly GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar skrydžio pakeitimas alternatyviu skrydžiu atitinka vieną iš Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų situacijų?

2.	Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: Ar ši nuostata taikytina ir skrydžio pakeitimui alternatyviu skrydžiu, kurį inicijavo ne oro vežėjas, bet turizmo kelionių organizatorius?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/14

2016 m. lakpričio 18 d. Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Serin Alheto/Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite

(Byla C-585/16)

(2017/C 046/17)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Serin Alheto

Atsakovas: Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2011/95 (1) 12 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su Direktyvos 2013/32 (2) 10 straipsnio 2 dalimi ir SESV 78 straipsnio 2 dalies а punktu, turi būti aiškinamas taip, kad:

tarptautinės apsaugos prašymas, pateiktas iš Palestinos kilusio asmens be pilietybės, Jungtinių Tautų paramos ir darbo Palestinos pabėgėliams agentūros (UNRWA) įregistruoto kaip pabėgėlis ir iki prašymo pateikimo nuolat gyvenusio šios agentūros veiklos teritorijoje (Gazos Ruože), gali būti nagrinėjamas kaip prašymas pagal 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, o ne kaip tarptautinės apsaugos prašymas pagal šios konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antrą sakinį su sąlyga, kad kompetencija nagrinėti prašymą atsiranda ne dėl užuojautos ar humanitarinių priežasčių, o kitais pagrindais, todėl prašymo nagrinėjimas patenka į Direktyvos 2011/95 taikymo sritį?

B)	nagrinėjant tokį prašymą galima neatsižvelgti į Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus, todėl netaikytinas Teisingumo Teismo pateiktas šios nuostatos išaiškinimas?

Ar Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su šios direktyvos 5 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas Prieglobsčio ir pabėgėlių įstatymo (Zakon za ubezhishteto i bezhantsite) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kurios atitinkamoje redakcijoje aiškiai nenumatyta apsaugos išlyga dėl Palestinos pabėgėlių ir sąlyga, kad pagalba būtų sustabdyta kokiu nors pagrindu, ir ar Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktas yra besąlyginė, pakankamai aiški ir todėl tiesiogiai veikianti nuostata, kuri turi būti taikoma net jei ja aiškiai nesiremia tarptautinės apsaugos prašymą pateikęs asmuo, jeigu šis prašymas turi būti nagrinėjamas pagal 1951 m. Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antrą sakinį?

Ar Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis, siejama su Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktu, turi būti aiškinama taip, kad apskundus teismui sprendimą atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą, priimtą remiantis Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas gali nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą kaip pateiktą remiantis 1951 m. Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antru sakiniu ir vertinti jį pagal Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktą, jeigu tarptautinės apsaugos prašymą pateikė iš Palestinos kilęs asmuo be pilietybės, UNRWA įregistruotas kaip pabėgėlis ir iki prašymo pateikimo nuolat gyvenęs šios agentūros veiklos teritorijoje (Gazos Ruože) ir jeigu sprendime atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą šis prašymas nebuvo nagrinėtas atsižvelgiant į nurodytas nuostatas?

Ar Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis nuostatos dėl teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę kartu su reikalavimu dėl „išsamaus ir ex nunc faktinio ir teisinio <…> nagrinėjimo“, aiškinamu atsižvelgiant į šios direktyvos 33, 34 straipsnius ir 35 straipsnio antrą pastraipą ir Direktyvos 2011/95 21 straipsnio 1 dalį, siejamus su ES pagrindinių teisių chartijos 18, 19 ir 47 straipsniais, reiškia, kad teismui nagrinėjant skundą dėl sprendimo atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą, priimto remiantis Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 2 dalimi:

pirmos instancijos teismas gali priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo ir asmens be pilietybės grąžinimo į šalį, kurioje jis gyveno iki šio prašymo pateikimo, po to, kai įpareigojo sprendimą priėmusią instituciją pateikti būtinus įrodymus ir suteikė suinteresuotajam asmeniui galimybę pareikšti nuomonę dėl prašymo priimtinumo, arba

pirmos instancijos teismas, nustatęs esminį procedūros pažeidimą, turi panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti jį priėmusią instituciją iš naujo išnagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą, atsižvelgiant į teismo nurodymus dėl įstatymo aiškinimo ir taikymo, įskaitant Direktyvos 2013/32 34 straipsnyje numatyto pokalbio dėl priimtinumo surengimą, ir išnagrinėti klausimą dėl galimybės grąžinti asmenį be pilietybės į šalį, kurioje jis gyveno iki tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo?

C)	pirmos instancijos teismas vertina saugumą šalies, kurioje asmuo buvo žodinio bylos nagrinėjimo pradžios momentu arba sprendimo priėmimo momentu, jeigu iš esmės pasikeitė aplinkybės, lemiančios asmeniui palankaus sprendimo priėmimą?

Ar Jungtinių Tautų paramos ir darbo Palestinos pabėgėliams agentūros (UNRWA) teikiama pagalba gali būti laikoma kitokia apsauga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/32 35 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, atitinkamoje šalyje, kurioje veikia ši agentūra, su sąlyga, kad ši šalis laikosi 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtinto negrąžinimo principo agentūros pagalbą gaunančių asmenų atžvilgiu?

Ar Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis, siejama su ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kiek tai susiję su „tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimu <…> atitinkamais atvejais <…> pagal Direktyvą 2011/95“, reiškia, jog apskundus teismui sprendimą, kuriuo, išnagrinėjus tarptautinės apsaugos prašymą iš esmės, atsisakyta suteikti tokią apsaugą, pirmos instancijos teismas turi priimti sprendimą:

kuris turės res judicata galią ne tik atsisakymo teisėtumo klausimu, bet ir kiek tai susiję su tarptautinės apsaugos poreikiu pagal Direktyvą 2011/95 prašymą dėl šios pasaugos pateikusiam asmeniui, įskaitant atvejus, kai pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę tarptautinė apsauga suteikiama tik administracinės institucijos sprendimu;

B)	dėl būtinumo suteikti tarptautinę apsaugą tinkamai išnagrinėjus prašymą dėl šios apsaugos, neatsižvelgiant į jį nagrinėjant sprendimo priėmusios administracinės institucijos padarytus procedūros pažeidimus?

(1) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011, p. 9).

(2) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013, p. 60).

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/16

2016 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo sujungtose bylose T-353/14 ir T-17/15 Italija/Komisija

(Byla C-621/16 P)

(2017/C 046/18)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama L. Pignataro-Nolin ir G. Gattinara

Kitos proceso šalys: Italijos Respublika, Lietuvos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą;

—	jeigu Teisingumo Teismas manytų, kad byloje galima priimti sprendimą, atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį kaip nepagrįstą;

—	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi šioje ir pirmojoje instancijose išlaidas;

—	nurodyti, kad Lietuvos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą, Komisija nurodo keturis pagrindus: 1) teisės klaidą aiškinant konkursams taikytinų „Bendrųjų taisyklių“ teisinį pobūdį ir teisės klaidą aiškinant Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) III priedo 7 straipsnio 1 dalį; dėl to padaryta motyvavimo klaidų; 2) teisės klaidą ir pareigos motyvuoti pažeidimą aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį; 3) teisės klaidas aiškinant (be to, prieštaringai) Pareigūnų tarnybos nuostatų 28f straipsnį ir su Bendrojo Teismo vykdoma teismine kontrole susijusius kriterijus; 4) teisės klaidą aiškinant Reglamento Nr. 1/58 (OL 17, 1958 10 6, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3) 2 straipsnį.

Pirmąjį pagrindą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas viešiesiems konkursams taikytinų „Bendrųjų taisyklių“ teisinį pobūdį (OL C 60 A, 2014, p. 1), nes, Komisijos manymu, šiomis taisyklėmis nustatytos vykdant konkursus taikytinos naujos specialiosios pareigos, kurios atitinkamuose pranešimuose apie konkursus nebuvo pakeistos. Pirmojo pagrindo antroje dalyje Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnio 1 dalį taip, kad EPSO neturi teisėkūros įgaliojimų priimti bendrųjų abstrakčių teisės normų dėl jos organizuojamų konkursų kalbų vartojimo taisyklių. Komisijos teigimu, EPSO tokius įgaliojimus turi. Šiuo klausimu Komisija taip pat nurodo pareigos motyvuoti pažeidimą, nes skundžiamo sprendimo 57 punkto pabaigoje Bendrasis Teismas prieštarauja pats sau, nes daro prielaidą, kad EPSO vis dėlto turi įgaliojimus vertinti atskirų institucijų poreikius, įskaitant kalbinius poreikius, organizuojant įvairius konkursus. Pirmojo pagrindo trečioje dalyje Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, jog Taisyklės yra tik teisės aktai, skirti paskelbti antrosios kalbos pasirinkimo kriterijus per EPSO organizuojamas konkursų procedūras, nes tokiomis Taisyklėmis iš tiesų privalomai nustatomi kriterijai, pateisinantys tokį pasirinkimą. Galiausiai pirmojo pagrindo ketvirtoje dalyje Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino atitinkamų pranešimų apie konkursus pobūdį ir turinį, nes, kiek tai susiję su kalbų vartojimo tvarka, pranešimuose apie konkursus nustatytos naujos specialiosios pareigos, dėl to padarytas ir pareigos motyvuoti Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo atmetimą pažeidimas; todėl, Komisijos teigimu, atitinkami pranešimai apie konkursus buvo tik Bendrųjų taisyklių nuostatas patvirtinantys aktai.

Antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Komisija nurodo teisės klaidą aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį, pagal kurį apribojimas pasirenkant antrąją kalbą nebūtinai yra diskriminacija, bet gali būti pateisintas atsižvelgiant į bendrąjį tikslą, pavyzdžiui, tarnybos interesus personalo politikos srityje. Antroje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes, ieškodamas pateisinimo dėl apribojimo pasirenkant antrąją kalbą, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas atsižvelgia tik į pranešimus apie konkursus, nors turėjo atsižvelgti ir į Bendrąsias nuostatas bei jų turinį.

Trečiąjį pagrindą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas, jeigu klaidingai neišaiškina Pareigūnų tarnybos nuostatų 28f straipsnio, negali nuspręsti, kad kalbos žinių reikalavimai nepriklauso prie Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nurodytos kandidatų kompetencijos. Antroje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai apibrėžė jo vykdomos teisminės kontrolės apimtį – reikėjo apsiriboti akivaizdžios vertinimo klaidos ar savivalės vertinimu. Trečioje dalyje Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas peržengė jam pavestos teisminės kontrolės ribas, nes atliko pasirinkimo, be trijų pranešimuose apie konkursus nurodytų kalbų (anglų, prancūzų ir vokiečių), neįvesti ir kitų kalbų vertinimą iš esmės, dėl to veikė kaip administracija.

Ketvirtajame pagrinde Komisija nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas Reglamento Nr. 1/58 2 straipsnį, nes nusprendė, jog EPSO bendravimas su kandidatais patenka į šio straipsnio taikymo sritį, ir atmetė bet kokią galimybę apriboti antrosios kalbos pasirinkimą. Tačiau, Komisijos teigimu, galimybė nustatyti tokį apribojimą išplaukia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 5 ir 6 dalių, kurios taikomos ir konkurso procedūroje dalyvaujantiems kandidatams.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/17

2016 m. gruodžio 7 d.Sø- og Handelsretten (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ernst & Young P/S/Konkurrencerådet

(Byla C-633/16)

(2017/C 046/19)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sø- og Handelsretten

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ernst & Young P/S

Atsakovė: Konkurrencerådet

Prejudiciniai klausimai

Kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, ar įmonės elgesiui arba veiksmams taikomas Tarybos reglamento Nr. 139/2004 (1) dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas (išankstinio vykdymo draudimas) ir ar vykdymo veiksmas, kaip jis suprantamas pagal 7 straipsnio 1 dalį, reiškia, kad dėl jo visiškai arba iš dalies faktiškai arba teisiškai tikrai pakinta dalyvaujančių įmonių kontrolė arba sujungiama tęsiama veikla, ir dėl to, jei pasiekiamos kiekybinės ribos, taikoma pareiga pranešti?

Ar gali toks bendradarbiavimo susitarimo nutraukimas, kaip nagrinėjamasis šioje byloje, paskelbtas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aprašytomis aplinkybėmis būti laikomas vykdymo veiksmu, kuriam taikomas Tarybos reglamento Nr. 139/2004 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, ir kokiais kriterijais tada vadovautis, priimant sprendimą?

3.	Ar atsakymui į antrąjį klausimą svarbu, ar dėl susitarimo nutraukimo realiai atsirado konkurencijos teisės požiūriu reikšmingų pasekmių rinkoje?

Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, reikėtų patikslinti, kokiais kriterijais ir kokiu tikimybės laipsniu reikia vadovautis konkrečiu atveju sprendžiant, ar dėl susitarimo nutraukimo atsirado tokios pasekmės rinkoje, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokia tikimybė, kad tos pasekmės galėjo kilti dėl kitų priežasčių.

(1) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40).

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/18

2016 m. gruodžio 9 d.Juzgado Contencioso-Administrativo de Pamplona (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Wilber López Pastuzano/Delegación del Gobierno Central en Navarra

(Byla C-636/16)

(2017/C 046/20)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado Contencioso-Administrativo de Pamplona

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Wilber López Pastuzano

Atsakovė: Delegación del Gobierno Central en Navarra

Prejudicinis klausimas

Ar 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (1) 12 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos tokios kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos ir jas aiškinanti teismų praktika, kuriose nenumatyta, kad apsaugos nuo ilgalaikio gyventojo išsiuntimo reikalavimai taikomi visiems administraciniams sprendimams išsiųsti, nesvarbu, koks yra tokio sprendimo pobūdis ar teisinė forma, ir kuriose tokius reikalavimus numatyta taikyti tik konkrečiai išsiuntimo tvarkai?

(1) OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/19

2016 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje IPSO/ECB

(Byla T-713/14) (1)

((ECB - ECB darbuotojai - Laikinieji darbuotojai - To paties laikinojo darbuotojo maksimalaus darbo ECB laikotarpio apribojimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Aktas, kurį galima ginčyti - Tiesioginis ir konkretus poveikis - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Ieškinio pareiškimo terminas - Priimtinumas - Profesinės sąjungos, ieškovės, neinformavimas ir nesikonsultavimas su ja - Deliktinė atsakomybė))

(2017/C 046/21)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Tarptautinių ir Europos viešųjų paslaugų organizacijų darbuotojų, dirbančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, profesinė sąjunga (IPSO) (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujama advokato L. Levi

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas (ECB), iš pradžių atstovaujamas B. Ehlers, I. Köpfer ir M. López Torres, vėliau B. Ehlers, P. Pfeifhoferir ir F. Malfrère, padedamų advokato B. Wägenbaur

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2014 m. gegužės 20 d. ECB direktorato sprendimą, kuriuo nustatomas maksimalus iki dvejų metų laikotarpis, per kurį ECB galės įdarbinti tą patį laikinąjį darbuotoją administracinėms ir sekretoriato užduotims atlikti, ir dėl SESV 268 straipsniu grindžiamo ieškinio, kuriuo prašoma atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2014 m. gegužės 20 d. Europos Centrinio Banko (ECB) direktorato sprendimą, kuriuo maksimalus laikotarpis, per kurį ECB galės įdarbinti tą patį laikinąjį darbuotoją administracinėms ir sekretoriato užduotims atlikti, apribojamas iki dvejų metų.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	ECB padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir tris ketvirtadalius Tarptautinių ir Europos viešųjų paslaugų organizacijų darbuotojų, dirbančių Vokietijos Federacinėje Respublikoje, profesinės sąjungos (IPSO) patirtų bylinėjimosi išlaidų. IPSO padengia ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų

(1) OL C 431, 2014 12 1.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/19

2016 m. lapkričio 28d. pareikštas ieškinys byloje Karp/Parlamentas

(Byla T-833/16)

(2017/C 046/22)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Kevin Karp (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokatų N. Lambers ir R. Ben Ammar

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti tarnybos, įgaliotos sudaryti darbo sutartis Europos Parlamento EFDD frakcijoje, sprendimą, kuriuo ieškovas priskirtas I pareigų grupei, kaip akredituotas parlamento nario padėjėjas (APA) (sutartis pasirašyta 2015 m. vasario 25 d.), ir II pareigų grupei (pagal darbo sutartį, pasirašytą 2016 m. gegužės 12 d.),

—	nurodyti atsakovui atlyginti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, preliminariai įvertintą atitinkamai 40 888,68 EUR ir 63 323,20 EUR,

—	nurodyti atsakovui padengti savo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su KTĮS 80 straipsnio pažeidimu

—

Pirmoje sutartyje ieškovui buvo numatytas darbo užmokestis, atitinkantis I pareigų grupę, o antroje darbo sutartyje jam buvo pasiūlytas II pareigų grupės apatinę dalį atitinkantis darbo užmokestis. II pareigų grupė apima „Kanceliarines ir sekretorių užduotis, raštinės valdymą ir kitas lygiavertes užduotis, atliekamas prižiūrint pareigūnams ar laikiniesiems darbuotojams“, nors dauguma ieškovui pagal jo pirmą ir antrą darbo sutartis patikėtų užduočių buvo administracinės ir patariamosios, kaip nurodyta ieškinio prieduose.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su KTĮS 82 straipsnio pažeidimu

—

KTĮS 82 straipsnyje nurodyta, kad sutartininkas įdarbinamas priskiriant prie IV pareigų grupės, jei turi išsilavinimą, atitinkantį bent trijų metų baigtas universitetines studijas, kurių baigimas patvirtintas diplomu, arba yra baigęs atitinkamo lygmens profesinius mokymus. Ieškovas yra baigęs penkerių metų universitetines studijas, kurių baigimas patvirtintas dviem diplomais, o be to, kiek tai susiję su antra jam pasiūlyta sutartimi, jis turi ankstesnio darbo Europos Parlamente, apimančio užduotis, atitinkančias užduotis, kurias jis baigė vykdyti, patirties.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/20

2016 m. gruodžio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Dow Corning ir Dow Corning Europe/Komisija

(Byla T-858/16)

(2017/C 046/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Dow Corning Corporation (Midlandas, Mičiganas, Jungtinės Valstijos) ir Dow Corning Europe (Sanefas, Belgija), atstovaujamos advokatų S. Verschuur, M. Stroungi ir L. Mélia

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN) kurią įgyvendino Belgija (toliau – ginčijamas sprendimas) (1) 1–4 straipsnius,

—	subsidiariai panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalį,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento 2015/1589 (2) 1 straipsnio d punktą, kai išankstinius sprendimus dėl pelno perviršio neteisingai laikė schema, ir taip padarė įvairių akivaizdžių teisės, fakto ir vertinimo klaidų, taip pat pateikė nepakankamus motyvus.

Antrasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį, kai padarė esminę teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą aiškindama ir taikydama referencinį pagrindą siekdama įvertinti, ar pagal išankstinius sprendimus dėl pelno perviršio suteiktas atrankusis pranašumas.

Trečiasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį, kai neteisingai nusprendė, jog pagal išankstinius sprendimus dėl pelno perviršio suteiktas pranašumas, ir taip padarė įvairių faktinių ir vertinimo klaidų, neatliko rūpestingo ir nešališko tyrimo ir pateikė nepakankamus motyvus.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento 2015/1589 16 straipsnį ir įvairius Sąjungos teisės principus, kai padarė esminę teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą bei pateikė nepakankamus motyvus nustatydama metodologiją, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti tariamą pagalbą.

(1) 2016 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/1699 dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN) kurią įgyvendino Belgija (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 9837) (OL L 260, 2016, p. 61).

(2) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9).

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/21

2016 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Nomacorc/Komisija

(Byla T-867/16)

(2017/C 046/24)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Nomacorc (Thimister-Clermont, Belgija), atstovaujama advokatų S. Verschuur, M. Stroungi ir L. Mélia

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN) kurią įgyvendino Belgija (toliau – ginčijamas sprendimas) (1) 1–4 straipsnius,

—	subsidiariai panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalį,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento 2015/1589 (2) 1 straipsnio d punktą, kai išankstinius sprendimus dėl pelno perviršio neteisingai laikė schema, ir taip padarė įvairių akivaizdžių teisės, fakto ir vertinimo klaidų, taip pat pateikė nepakankamus motyvus.

(2) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9).

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/22

2016 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje RA/Audito rūmai

(Byla T-874/16)

(2017/C 046/25)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: RA (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokatų S. Orlandi ir T. Martin

Atsakovas: Europos Sąjungos Audito rūmai

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. kovo 4 d. sprendimą nepaaukštinti ieškovo pareigų priskiriant prie AD 11 lygio,

—	priteisti iš Audito rūmų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Europos Sąjungos Audito rūmuose galiojanti pareigų paaukštinimo sistema, nustatyta Sprendimu 53-2014 dėl pareigų paaukštinimo, yra neteisėta, nes ja paskyrimų tarnybai kliudoma metodiškai atskleisti skirtumus, pasireiškiančius įvairiems institucijos vertintojams vertinant pareigūnus remiantis savo subjektyviu požiūriu.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2016 m. kovo 4 d. sprendimu nepaaukštinti ieškovo pareigų priskiriant prie AD 11 lygio pažeistas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis, nes paskyrimų tarnyba neatliko lyginamojo nuopelnų vertimo remdamasi vienodu ir objektyviu pagrindu ir panašiais informacijos šaltiniais.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad iš atsakyme dėl skundo atmetimo pateiktų motyvų matyti, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios akivaizdžios vertinimo klaidos.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/23

2016 m. gruodžio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Falcon Technologies International/Komisija

(Byla T-875/16)

(2017/C 046/26)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Falcon Technologies International LLC (Ras al Chaima, Jungtiniai Arabų Emiratai), atstovaujama advokatų R. Sciaudone ir G. Arpea

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	įpareigoti Komisiją pateikti Baigiamąją ataskaitą;

—	panaikinti ginčijamą sprendimą; ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pateiktas dėl 2016 m. spalio 14 d. Komisijos sprendimo, kuriuo ji atmetė kartotinę ieškovės paraišką leisti susipažinti su dokumentu „Final report of an assessment of ICIM (NB 0425), carried out in the framework of the joint assessment process for notified bodies (DG (SANTE) 2015-7552)“.

Grįsdama ieškinį, ieškovė nurodo tris pagrindus.

Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu.

—

Ieškovė pirmiausia kritikuoja klaidingą komercinių interesų sąvokos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, taikymą. Iš Baigiamosios ataskaitos, priimtos užbaigus išsamią administracinę procedūrą dėl to, kaip ICIM laikosi teisės aktų, būtent Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 920/2013 (2), taikomo paskelbtosioms įstaigoms, išplaukiančiame vertinime nėra jokios informacijos, kuri tradiciškai laikoma komercine. Bet kuriuo atveju nurodytos žalos reputacijai, susidariusios dėl Baigiamosios ataskaitos atskleidimo, savaime negali pakakti, kad būtų galima taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytą išimtį. Antra, iš ginčijamo sprendimo aiškiai, analitiškai ir vienareikšmiškai nematyti pagrindų, kuriais remdamasi Komisija nusprendė, kad leidimas FTI susipažinti su Baigiamąja ataskaita padarys žalos ICIM, tuo labiau nenurodomas tariamų ICIM komercinių interesų ir jos komercinių partnerių, įskaitant ieškovę, intereso žinoti paskelbtosios įstaigos patikimumo ir pasitikėjimo ja laipsnį palyginimo rezultatas.

Antrasis pagrindas susijęs su klaidingu galimybės, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas, atmetimu ir klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos aiškinimu ir taikymu.

—

Ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad Komisija atmetė galimybę, jog egzistuoja viršesnis viešasis interesas dėl atskleidimo, ir galimybę, kad egzistuoja kiti viešieji interesai, viršesni nei Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka saugomi interesai. Ieškovė mano, kad, pažeidžiant Sprendime Komisija/EnBW (3) suformuluotą praktiką, buvo neatsižvelgta į esminį Baigiamosios ataskaitos pobūdį siekiant teisminės apsaugos nacionaliniuose teismuose ir jis nelaikomas viršesniu viešuoju interesu. Bet kuriuo atveju ginčijamo sprendimo trūkumas yra ir tai, kad jame konkurencijos apsaugos ir visuomenės sveikatos interesai nelaikomi viršesniais viešaisiais interesais.

Trečiasis pagrindas susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies taikymu.

—

Galiausiai Komisija, pažeisdama proporcingumo principą, teisingai neįvertino galimybės leisti iš dalies susipažinti su Baigiamąja ataskaita. Neskelbtini arba objektyviai slapti duomenys Komisijos atliktame administracinio pobūdžio vertinime galėjo būti anonimizuoti. Niekas netrukdė parengti nekonfidencialią Baigiamosios ataskaitos versiją, kuri leistų pakankamai suprasti ICIM vertinimą, neatskleidžiant galimų komercinių paslapčių (nors, tikėtina, jų ten nėra).

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

(2) 2013 m. rugsėjo 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 920/2013 dėl paskelbtųjų įstaigų skyrimo ir priežiūros pagal Tarybos direktyvą 90/385/EEB dėl implantuojamų medicinos prietaisų ir Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 253, 2013, p. 8).

(3) Žr. 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija/EnBW (C-365/12 P) 107 punktą.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/24

2016 m. gruodžio 14 d. pareikštas ieškinys byloje HJ/EMA

(Byla T-881/16)

(2017/C 046/27)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: HJ (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų L. Levi ir A. Blot

Atsakovė: Europos vaistų agentūra

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	priteisti iš atsakovės sumokėti ieškovei simbolinį vieną eurą neturtinei žalai atlyginti,

—	nurodyti atsakovei pašalinti iš ieškovės asmens bylos 2015 m. liepos 22 d. memorandumą ir 2015 m. liepos 23 d. ieškovės pateiktą atsakymą į jį,

—

prireikus panaikinti 2016 m. kovo 21 d. sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos (STSĮT) sprendimą, kuriuo atmestas 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo, ir panaikinti 2016 m. spalio 19 d. STĮT sprendimą, kuriuo atmestas 2016 m. birželio 20 d. ieškovės skundas dėl pirmojo sprendimo,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, kuriame teigia, kad šiuo atveju įvykdytos Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, t. y. inkriminuojamų veiksmų neteisėtumas, žalos realumas ir veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Anot ieškovės, jos asmens bylos dokumentai, kurie buvo paskelbti viešai ir su kuriais tam tikrą laiką galėjo susipažinti visi Europos vaistų agentūros darbuotojai, nebuvo tvarkomi teisingai ir teisėtai ir buvo tvarkomi kitais tikslais negu buvo surinkti negavus aiškaus ieškovės sutikimo juos tvarkyti kitais tikslais. Dėl šių neskelbtinų duomenų paskelbimo pažeista ieškovės neliečiamybė, todėl ji patyrė tikrą neturtinę žalą. Ieškovės nuomone, ši žala atsirado tik dėl neteisėtų Agentūros veiksmų.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/25

2016 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Sipral World/EUIPO – La Dolfina (DOLFINA)

(Byla T-882/16)

(2017/C 046/28)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Sipral World, SL (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokato R. Almaraz Palmero

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: La Dolfina, SA (Buenos Airės, Argentina)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas DOLFINA – Sąjungos prekių ženklo paraiška Nr. 3 701 828

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. rugsėjo 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1897/2015-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir įstojusios į bylą šalies LA DOLFINA S.A. visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme, įskaitant tas, kurios buvo patirtos per procedūrą Antrojoje apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 15, 42, 51, 75, 78 straipsnių, siejamų su Reglamento Nr. 2868/95 22 ir 40 taisyklėmis, pažeidimas.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/26

2016 m. gruodžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Xiaomi/EUIPO – Apple (MI PAD)

(Byla T-893/16)

(2017/C 046/29)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Xiaomi, Inc. (Pekinas, Kinija), atstovaujama advokatų T. Raab ir C. Tenkhoff

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Apple Inc. (Kupertinas, Kalifornija, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis ES prekių ženklas MI PAD – Registracijos paraiška Nr. 12 780 987

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. rugsėjo 22 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 363/2016-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir kitos procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/26

2016 m. gruodžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Air France/Komisija

(Byla T-894/16)

(2017/C 046/30)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Société Air France (Roissy-en-France, Prancūzija), atstovaujama advokato R. Sermier

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2014 m. vasario 20 d. Komisijos sprendimą (ES) 2016/1698 dėl priemonių SA.22932 (11/C) (ex NN 37/07), kurias Prancūzija taikė Marselio Provanso oro uostui ir juo besinaudojantiems oro vežėjams (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 870),

—	priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, grindžiamas ginčijamo sprendimo trūkumais, kiek tai susiję su Ronos deltos departamento pagalba terminalui Marselio Provanso 2 (MP2). Konkrečiai:

—

priemonė neatitinka aiškiai apibrėžtų bendrojo intereso tikslų. Ginčijamame sprendime pateiktas Komisijos vertinimas yra nepakankamai motyvuotas, jį atliekant padaryta teisės klaida ir vertinimo klaida, kiek tai susiję su:

—	tikslu susitvarkyti su galimu oro eismo padidėjimu,

—	tikslu skatinti ekonominę regiono plėtrą.

—	pagalba nėra būtina.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, grindžiamas ginčijamo sprendimo trūkumais, kiek tai susiję su reklamos vietos pirkimo sutartimi, sudaryta su bendrove Airport Marketing Services.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, grindžiamas ginčijamo sprendimo trūkumais, kiek tai susiję su keleivio mokesčio tarifais MP2 terminale.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/27

2016 m. gruodžio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Toontrack Music AB/EUIPO (SUPERIOR DRUMMER)

(Byla T-895/16)

(2017/C 046/31)

Proceso kalba: švedų

Šalys

Ieškovė: Toontrack Music AB (Umeo, Švedija), atstovaujama advokato L.-E. Ström

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas SUPERIOR DRUMMER – Registracijos paraiška Nr. 13 945 019

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. spalio 3 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2438/2015-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	nurodyti EUIPO padengti ieškovės ir savo pačios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, 2 dalies bei 65 straipsnio pažeidimas.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/28

2016 m. gruodžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Starbucks (HK)/EUIPO Now Wireless (nowwireless)

(Byla T-908/16)

(2017/C 046/32)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Starbucks (HK) Ltd (Honkongas, Kinija), atstovaujama solisitoriaus P. Kavanagh

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Now Wireless Ltd (Whyteleafe, Jungtinė Karalystė)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Pareiškėja: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „nowwireless“ – Registracijos paraiška Nr. 6 782 569

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. spalio 17 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 662/2016-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir taip pat Protestų skyriaus sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

13.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/28

2016 m. gruodžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Winkler/Komisija

(Byla T-916/16)

(2017/C 046/33)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Bernd Winkler (Grange, Airija), atstovaujamas advokatės A. Kässens

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovės sprendimą dėl skundo ir įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl kapitalo vertės ieškovo prašymo užregistravimo dieną, t. y. 2011 m. rugsėjo 14 d., apskaičiavimo,

—	nepatenkinus primojo reikalavimo, priteisti iš atsakovės sumokėti 19 920,39 euro sumą į ieškovo pensijų fondą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas: protingo termino, teisinio saugumo ir teisingo bylos nagrinėjimo principų pažeidimas bei pareigos informuoti ir išklausyti pažeidimas

Ieškovas tvirtina, kad atsakovė delsė nagrinėti jo prašymą ir taip pažeidė visus tinkamos administracinės procedūros principus. Prieš priimant jam nepalankią priemonę ieškovas taip pat nebuvo išklausytas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas: vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimas Antrajame ieškinio pagrinde ieškovas teigia, kad panašūs kitų kolegų, kurie nėra už jį vyresni, prašymai išnagrinėti daug greičiau, taigi nėra priežasties, pateisinančios tokį nevienodą požiūrį.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas: teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimas Galiausiai ieškovas teigia, kad iš jo apskaičiuotos kapitalo vertės buvo išskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo jo prašymo pateikimo iki galutinės sumos pervedimo, tačiau jam iš anksto apie tai nepranešta.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 46

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. vasario 13d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2017/C 46/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2017/C 46/02	Byla C-492/14: 2016 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Nederlandstalige rechtbank van eerste aanleg Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Essent Belgium NV/Vlaams Gewest, Inter-Energa ir kt. (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Regiono teisės aktai, kuriais įpareigojama į tinklus, esančius atitinkamame regione, nemokamai paskirstyti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių — Skirstymas atsižvelgiant į žaliosios elektros energijos kilmę — EB 28 ir 30 straipsniai — Laisvas prekių judėjimas — Direktyva 2001/77/EB — 3 ir 4 straipsniai — Nacionaliniai žaliosios energijos gamybos paramos mechanizmai — Direktyva 2003/54/EB — 3 ir 20 straipsniai — Direktyva 96/92/EB — 3 ir 16 straipsniai — Elektros energijos vidaus rinka — Prieiga prie paskirstymo tinklų nediskriminacinėmis tarifinėmis sąlygomis — Viešųjų paslaugų įpareigojimai — Proporcingumo nebuvimas)	2
2017/C 46/03	Byla C-171/15: 2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Connexxion Taxi Services BV/Staat der Nederlanden, Transvision BV, Rotterdamse Mobiliteit Centrale RMC BV, Zorgvervoercentrale Nederland BV (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Viešasis paslaugų pirkimas — Direktyva 2004/18/EB — 45 straipsnio 2 dalis — Asmeninė kandidato arba dalyvio padėtis — Neprivalomi pašalinimo pagrindai — Sunkus profesinis nusižengimas — Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatytas kiekvieno atvejo patikrinimas, taikant proporcingumo principą — Perkančiųjų organizacijų sprendimai — Direktyva 89/665/EEB — Teisminė kontrolė)	3
2017/C 46/04	Byla C-238/15: 2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal administratif (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Maria do Céu Bragança Linares Verruga, Jacinto Manuel Sousa Verruga, André Angelo Linares Verruga/Ministre de l'Enseignement supérieur et de la recherche (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvas asmenų judėjimas — Vienodas požiūris — Socialinės lengvatos — Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 — 7 straipsnio 2 dalis — Finansinė pagalba aukštojo mokslo studijoms — Atitinkamoje valstybėje narėje nuolat negyvenantiems studentams taikoma sąlyga, kad jie būtų darbuotojų, šioje valstybėje narėje dirbusių ar vykdžiusių profesinę veiklą nepertraukiamai bent penkerius metus, vaikai — Netiesioginė diskriminacija — Pateisinimas — Tikslas padidinti aukštojo mokslo diplomą turinčių asmenų dalį — Tinkamumas — Proporcingumas)	4
2017/C 46/05	Byla C-256/15: 2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Drago Nemec/Slovėnijos Respublika (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 2000/35/EB — Kova su pavėluotu mokėjimu — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Sandoris, sudarytas prieš Slovėnijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą — Taikymo sritis — Sąvoka komercinis sandoris — Sąvoka įmonė — Didžiausia delspinigių suma)	4
2017/C 46/06	Byla C-378/15: 2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Commissione Tributaria Regionale di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mercedes Benz Italia SpA/Agenzia delle Entrate Direzione Provinciale Roma 3 (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Apmokestinimas — Pridėtinės vertės mokestis — Direktyva 77/388/EEB — 17 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos d punktas — Taikymo sritis — Pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto už visas apmokestinamojo asmens sunaudotas prekes ir paslaugas, atskaitos proporcija — Atsitiktiniai sandoriai — Apyvartos, kaip požymio, naudojimas)	5
2017/C 46/07	Sujungtos bylos C-401/15–C-403/15: 2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Cour administrative (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Noémie Depesme, Saïd Kerrou (C-401/15), Adrien Kauffmann (C-402/15), Maxime Lefort (C-403/15)/Ministre de l'Enseignement supérieur et de la recherche (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvas asmenų judėjimas — Darbuotojų teisės — Vienodas požiūris — Socialinės lengvatos — Finansinė pagalba aukštojo mokslo studijoms — Giminystės sąlyga — Sąvoka vaikas — Sutuoktinio ar registruoto partnerio vaikas — Prisidėjimas prie šio vaiko išlaikymo)	6
2017/C 46/08	Byla C-558/15: 2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal da Relação do Porto (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Alberto José Vieira de Azevedo ir kt./CED Portugal Unipessoal, Lda, Instituto de Seguros de Portugal – Fundo de Garantia Automóvel (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimas — Direktyva 2000/26/EB — 4 straipsnio 5 dalis — Draudimo įmonė — Atstovas žalos sureguliavimo reikalams — Pakankami atstovavimo įgaliojimai — Ieškinio pareiškimas teismuose)	7
2017/C 46/09	Byla C-577/15 P: 2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje SV Capital OÜ/Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Prašymas pradėti tyrimą dėl Estijos ir Suomijos priežiūros institucijų — Europos bankininkystės institucijos (EBI) sprendimas — Europos priežiūros institucijų Apeliacinės tarybos sprendimas — Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 — 17 ir 60 straipsniai — Apeliacinė taryba — Ieškinio pareiškimo terminas — Pateisinama klaida)	7
2017/C 46/10	Byla C-644/15 P: 2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Vengrija/Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 — Bendras žemės ūkio rinkų organizavimas — Vaisių ir daržovių sektorius — 103e straipsnis — Vaisių ir daržovių sektoriuje gamintojų organizacijoms suteikta nacionalinė finansinė parama — Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 — 97 straipsnis — Komisijos sprendimas dėl Europos Sąjungos kompensacijos už Vengrijos gamintojų organizacijoms suteiktą nacionalinę finansinę paramą)	8
2017/C 46/11	Byla C-667/15: 2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van beroep te Antwerpen (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Loterie Nationale – Nationale Loterij NV van publiek recht/Paul Adriaensen, Werner De Kesel, The Right Frequency VZW (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 2005/29/EB — Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu — Klaidinanti komercinė veikla — Piramidės pobūdžio skatinimo sistema — Naujų narių mokamos įmokos ir esamų narių gaunami atlygiai — Netiesioginis finansinis ryšys)	8
2017/C 46/12	Byla C-700/15: 2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) LEK Farmacevtska Družba d.d./Slovėnijos Respublika (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Kombinuotoji nomenklatūra — Prekių klasifikavimas — Maisto papildai, priskiriami prie 2106 tarifinės pozicijos — Veiklioji medžiaga kaip pagrindinė sudedamoji dalis — Galimas priskyrimas prie Kombinuotosios nomenklatūros 30 skirsnio — Produktų pateikimas ir pardavimas kaip vaistų)	9
2017/C 46/13	Byla C-412/16 P: 2016 m. liepos 27 d.Ice Mountain Ibiza, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. gegužės 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-5/15 Ice Mountain Ibiza/EUIPO – Marbella Atlantic Ocean Club (ocean beach club ibiza)	10
2017/C 46/14	Byla C-413/16 P: 2016 m. liepos 27 d.Ice Mountain Ibiza, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. gegužės 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-6/15 Ice Mountain Ibiza/EUIPO – Marbella Atlantic Ocean Club (ocean ibiza)	11
2017/C 46/15	Byla C-554/16: 2016 m. spalio 31 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje EP Agrarhandel GmbH/Bundesminister für Land-, Forst-, Umwelt und Wasserwirtschaft	12
2017/C 46/16	Byla C-562/16: 2016 m. lapkričio 7 d.Amtsgericht Hannover (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Peter Roßnagel, Alexandre Schröter/TUIfly GmbH	13
2017/C 46/17	Byla C-585/16: 2016 m. lakpričio 18 d. Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Serin Alheto/Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite	14
2017/C 46/18	Byla C-621/16 P: 2016 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo sujungtose bylose T-353/14 ir T-17/15 Italija/Komisija	16
2017/C 46/19	Byla C-633/16: 2016 m. gruodžio 7 d.Sø- og Handelsretten (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ernst & Young P/S/Konkurrencerådet	17
2017/C 46/20	Byla C-636/16: 2016 m. gruodžio 9 d.Juzgado Contencioso-Administrativo de Pamplona (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Wilber López Pastuzano/Delegación del Gobierno Central en Navarra	18
	Bendrasis Teismas
2017/C 46/21	Byla T-713/14: 2016 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje IPSO/ECB (ECB — ECB darbuotojai — Laikinieji darbuotojai — To paties laikinojo darbuotojo maksimalaus darbo ECB laikotarpio apribojimas — Ieškinys dėl panaikinimo — Aktas, kurį galima ginčyti — Tiesioginis ir konkretus poveikis — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Ieškinio pareiškimo terminas — Priimtinumas — Profesinės sąjungos, ieškovės, neinformavimas ir nesikonsultavimas su ja — Deliktinė atsakomybė)	19
2017/C 46/22	Byla T-833/16: 2016 m. lapkričio 28d. pareikštas ieškinys byloje Karp/Parlamentas	19
2017/C 46/23	Byla T-858/16: 2016 m. gruodžio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Dow Corning ir Dow Corning Europe/Komisija	20
2017/C 46/24	Byla T-867/16: 2016 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Nomacorc/Komisija	21
2017/C 46/25	Byla T-874/16: 2016 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje RA/Audito rūmai	22
2017/C 46/26	Byla T-875/16: 2016 m. gruodžio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Falcon Technologies International/Komisija	23
2017/C 46/27	Byla T-881/16: 2016 m. gruodžio 14 d. pareikštas ieškinys byloje HJ/EMA	24
2017/C 46/28	Byla T-882/16: 2016 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Sipral World/EUIPO – La Dolfina (DOLFINA)	25
2017/C 46/29	Byla T-893/16: 2016 m. gruodžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Xiaomi/EUIPO – Apple (MI PAD)	26
2017/C 46/30	Byla T-894/16: 2016 m. gruodžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Air France/Komisija	26
2017/C 46/31	Byla T-895/16: 2016 m. gruodžio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Toontrack Music AB/EUIPO (SUPERIOR DRUMMER)	27
2017/C 46/32	Byla T-908/16: 2016 m. gruodžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Starbucks (HK)/EUIPO Now Wireless (nowwireless)	28
2017/C 46/33	Byla T-916/16: 2016 m. gruodžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Winkler/Komisija	28