31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/1

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA

2016 m. spalio 31 d.

dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą spragų užpildymo

(ESRV/2016/14)

(2017/C 31/01)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalies b, d ir f punktus ir 16–18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (2), ypač į jo 18–20 straipsnius,

kadangi:

(1)

nekilnojamojo turto sektorius vaidina svarbų vaidmenį ekonomikoje ir jo pokyčiai gali turėti esminės įtakos finansų sistemai. Praeityje įvykusios finansų krizės parodė, kad netvarūs pokyčiai nekilnojamojo turto rinkose gali sukelti rimtų pasekmių finansų sistemų stabilumui ir visai ekonomikai. Nepalankūs nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai kai kuriose valstybėse narėse, tiek gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (RRE), tiek komercinės paskirties nekilnojamojo turto (CRE) rinkose, sukėlė didelių nuostolių ir turėjo neigiamos įtakos realiajai ekonomikai. Tai atspindi glaudžią sąveiką tarp nekilnojamojo turto sektoriaus, finansavimo teikėjų ir kitų ekonomikos sektorių, taip pat stiprius grįžtamojo ryšio tarp finansų sistemos ir realiosios ekonomikos ciklus, sustiprinančius neigiamus pokyčius;

(2)

šios sąsajos yra svarbios, kadangi jos parodo, kad nekilnojamojo turto sektoriuje atsirandanti rizika gali turėti prociklišką sisteminį poveikį. Finansų sistemos pažeidžiamumas yra linkęs didėti nekilnojamojo turto ciklo kilimo fazės metu. Numanoma mažesnė rizika ir lengviau gaunamas finansavimas gali prisidėti prie sparčios kreditavimo ir investicijų plėtros, kartu su padidėjusia nekilnojamojo turto paklausa sukeldami nekilnojamojo turto kainų augimą. Kadangi išaugusi įkaito vertė toliau skatina kredito paklausą ir teikimą, ši save sustiprinanti dinamika gali sukelti spekuliacinius burbulus. Ir atvirkščiai, nekilnojamojo turto ciklo kritimo fazės metu griežtesnės kreditavimo sąlygos, didesnis rizikos vengimas ir nekilnojamojo turto kainų mažėjimas gali daryti neigiamą įtaką skolininkų ir skolintojų atsparumui, taip blogindami ekonomines sąlygas;

(3)

dėl to svarbu sukurti labiau suderintą sistemą, skirtą stebėti pokyčiams RRE ir CRE rinkose, nekilnojamojo turto sektoriaus segmentuose, kurie yra reikšmingiausi finansinio stabilumo tikslais, tam kad būtų galima anksti identifikuoti silpnąsias vietas, galinčias lemti būsimas finansų krizes. Politiką formuojantys subjektai turi turėti tam tikrą reikšmingos informacijos kiekį, įskaitant patikimą esminių rodiklių rinkinį, galintį padėti identifikuoti sisteminės rizikos išaugimą ir įvertinti potencialų makroprudencinės intervencijos poreikį. Be to, šie rodikliai gali būti svarbūs nustatant, ar reikia griežtinti ar švelninti (ir jei taip – tai kada) Sąjungos teisėje numatytas suderintas skolintojams skirtas makroprudencines priemones. Taip pat šie rodikliai gali būti naudojami, siekiant padėti nacionalinėms institucijoms naudoti nacionalines makroprudencines priemones, skirtas skolininkams;

(4)

dėl bendrai sutartų praktinių apibrėžčių, susijusių su RRE ir CRE sektoriais, valstybėse narėse trūkumo, taip pat dėl operacinių apribojimų nesant duomenų apie atitinkamus rodiklius, mažėja finansų stabilumo analizės patikimumas, todėl yra sunku tiksliai įvertinti ir palyginti riziką nacionalinėse rinkose. RRE atveju ankstesnis Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) (3) atliktas tyrimas išryškino, kad vis dar nėra palyginamų aukštos kokybės duomenų apie esminius rodiklius, reikalingus finansiniam stabilumui stebėti ir politikai formuoti. Be to, dėl patikimų ir suderintų laiko eilučių nebuvimo yra sunku įvertinti šių rodiklių tinkamumą pateikti ankstyvus įspėjimus apie sisteminės rizikos didėjimą. CRE atveju panašus ESRV atliktas tyrimas (4) atskleidė, kad sisteminės rizikos analizės problemiškumas buvo nulemtas suderinto praktinio komercinės paskirties nuosavybės apibrėžimo, taip pat rinkos pokyčius plačiau atspindinčių neapibendrintų ir nuoseklių duomenų sistemos nebuvimo;

(5)

valstybėse narėse buvo sukurtos ir įgyvendintos priemonės, skirtos apriboti nekilnojamojo turto rinkų prociklišką poveikį ir sustiprinti kredito įstaigų atsparumą neigiamo poveikio išplitimui, atsirandančiam dėl nekilnojamojo turto rinkos dinamikos. Be to, prudencinės taisyklės Sąjungos bankų sektoriui, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (6) įtvirtino priemonių, pvz., kapitalo poreikio reikalavimai pagal sektorių, rinkinį, skirtą sumažinti konkrečiuose sektoriuose, įskaitant nekilnojamąjį turtą, kylančią riziką. Sąjungos rizikos ribojimo sistema daugiausia sutelkta į kapitalu pagrįstas priemones, skirtas kredito įstaigų kapitalo struktūrai. Skolininkams skirtos priemonės, pavyzdžiui, paskolos ir turto vertės santykio, paskolos ir pajamų santykio, įsiskolinimo ir pajamų santykio, paskolos palūkanų padengimo rodiklio bei įsiskolinimo apmokėjimo ir pajamų santykio arba įsiskolinimo apmokėjimo padengimo rodiklio ribos nepatenka į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES taikymo sritį ir jų įgyvendinimą reguliuoja nacionalinė teisė. Kai kurios iš šių priemonių jau yra taikomos keliose valstybėse narėse, tačiau priemonių ir rodiklių apibrėžtys skiriasi;

(6)

vykdydama savo uždavinį, ESRV turėtų prisidėti prie finansinio stabilumo užtikrinimo ir neigiamo poveikio vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai mažinimo. Šiais tikslais labai svarbu turėti suderintas praktines apibrėžtis ir pagrindinį palyginamų bei laiku prieinamų nekilnojamojo turto rodiklių rinkinį. Geresnis Sąjungos RRE ir CRE rinkų struktūrinių ir cikliškų savybių supratimas padės nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms lengviau sekti nekilnojamojo turto sektoriaus dinamiką, identifikuoti grėsmes, kurias jis gali kelti finansiniam stabilumui, ir imtis atitinkamų veiksmų;

(7)

todėl reikia spręsti klausimą dėl duomenų apie RRE ir CRE rinkas Sąjungoje, reikalingų makropudenciniams tikslams, turėjimo ir palyginamumo egzistuojančių spragų. Atitinkamai šiam tikslui turėtų būti nustatytos tikslinės praktinės RRE ir CRE apibrėžtys. Be to, bendras rodiklių, kuriuos nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama stebėti siekiant įvertinti riziką, kylančią RRE ir CRE sektoriuose, rinkinys turėtų būti nustatytas kartu su šių rodiklių tikslinėmis apibrėžtimis. Gairės turėtų detaliau nustatyti kiekvieno rodiklio apimtis ir apibendrinimo laipsnį, numatomos informacijos apimtį ir rodiklių apskaičiavimą;

(8)

suderintų apibrėžčių ir metodų, naudojamų apskaičiuoti rodikliams, skirtiems stebėti RRE ir CRE rinkas, priėmimas neužkerta kelio nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms remtis, vertinant jų pačių vidaus riziką ir politiką, nekilnojamojo turto rodikliais, kurie paremi jų pačių apibrėžtimis ir parametrais, kurie gali būti tinkamesni laikantis nacionalinių reikalavimų;

(9)

atsižvelgiant į stiprią prociklišką CRE rinkų pokyčių prigimtį, rizikos stebėsena šiose rinkose turėtų būti atliekama dažniau nei RRE rinkų stebėsena. Todėl fizinės rinkos, taip pat investicijų ir kredito likučių ir srautų bei atitinkamų skolinimo standartų stebėsena turėtų būti vykdoma ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Investicijų ir skolinimo bei atitinkamų skolinimo standartų CRE sektoriuje, taip pat skolinimo standartų pokyčių RRE sektoriuje stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kartą per metus;

(10)

kadangi CRE rinkos yra heterogeniškos, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų būti skatinamos suskirstyti bendrą rodiklių rinkinį pagal atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, nuosavybės rūšį, nuosavybės buvimo vietą, rinkos dalyvių pobūdį ir pilietybę. Be to, ESRV skatina nacionalines makrolygio rizikos ribojimo institucijas vertinti informaciją apie pagrindinių rodiklių pasiskirstymą, pavyzdžiui, paskolos ir turto vertės santykį sandorio sudarymo metu, dabartinį paskolos ir turto vertės santykį, paskolos palūkanų padengimo santykį ir įsiskolinimo apmokėjimo padengimo santykį pagal atitinkamus rizikos krepšelius. Kadangi šiuo metu informacijos apie tokius pasiskirstymus ES lygiu nėra, negali būti duodama konkrečių patarimų dėl šių CRE rodiklių atitinkamų rizikos krepšelių. Nesant konkretesnės informacijos, stebėsena remiantis rodiklių pasiskirstymo savybėmis (pvz., kvantilėmis) gali būti laikoma alternatyva, sutelkiant dėmesį į mažos tikimybės didelio poveikio riziką (t.y. viršutines ir žemutines kvantiles priklausomai nuo turimo rodiklio);

(11)

CRE rinkose dažniausiai dalyvauja platus ratas rinkos dalyvių, dažnai įsikūrusių užsienyje ir kuriems kartais netaikoma jokia mikrolygio arba makrolygio rizikos ribojimo priežiūra. Todėl Europos priežiūros institucijos (EPI) turėtų būti skatinamos kasmet skelbti atitinkamus šalies lygiu suvestinus duomenis apie jų prižiūrimų subjektų veiklą CRE rinkose, remiantis duomenimis, surinktais pagal dabartiniais teisės aktais numatytus ataskaitų teikimo šablonus. Toks viešas atskleidimas padidins nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų žinias apie kitų valstybių narių subjektų veiklą jų vidaus CRE rinkoje;

(12)	greta kiekybinių rodiklių naudojimo, ESRV skatina nacionalines makrolygio rizikos ribojimo institucijas stebėti pokyčius nekilnojamojo turto rinkose reguliariai bendraujant su atitinkamais rinkos dalyviais, ypač CRE sektoriuje;

(13)

ši rekomendacija buvo parengta atsižvelgiant į dabartines tarptautines ir Europos iniciatyvas duomenų derinimo ir rinkimo srityje, iš kurių svarbiausia nekilnojamojo turto duomenų spragų užpildymo atžvilgiu yra Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/867, kuriuo buvo pateiktas AnaCredit projektas (7). Tačiau kai kurie AnaCredit požymiai lemia, kad vien juo negali būti pasikliaujama šioje rekomendacijoje apibrėžtiems informaciniams poreikiams patenkinti. Pirma, rekomendacijoje pateiktos RRE ir CRE apibrėžtys yra išsamesnės ir labiau tinkančios finansiniam stabilumui, nei tos, kurios numatytos Reglamente (ES) 2016/867, kuriame pateikiamos tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 apibrėžtys. Antra, šioje rekomendacijoje pateikta informacija apie kai kuriuos pagrindinius rodiklius ir rinkos segmentus, įvardytus svarbiais finansiniam stabilumui (pvz., apie nekilnojamojo turto pirkimo nuomos tikslais segmentą) nėra pateikta Reglamente (ES) 2016/867. Trečia, į AnaCredit taikymo sritį patenka tik euro zonos valstybės narės. Ne euro zonos valstybėms narėms suteikiama galimybė dalyvauti projekte savanoriškai, tačiau šiame etape vis dar nėra aišku, kurios valstybės narės tokia galimybe pasinaudos. Ketvirta, AnaCredit šiuo metu apsiriboja tik juridiniais asmenimis ir kitais instituciniais vienetais, įskaitant ne finansų bendroves. Informacija apie kreditus fiziniams asmenims kol kas nepatenka į jo taikymo sritį ir šiuo metu vis dar nėra nuspręsta, kada toks išplėtimas bus numatytas. Penkta, AnaCredit renkami duomenys apie paskolas, suteiktas ar aptarnaujamas kredito įstaigų. Iš šio metodo seka, kad kitiems rinkos dalyviams suteiktos paskolos registruojamos AnaCredit tik tuomet, kai paskolą aptarnauja kredito įstaiga, tuo tarpu atsižvelgiant į kitų rinkos dalyvių reikšmę nekilnojamojo turto, ypač CRE turto, finansavimui, reikalingas didelis šių įstaigų suteiktų paskolų rinkinys. Kaip nurodyta Reglamento ECB/2016/13 10 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, rengiantis būsimiems AnaCredit etapams, šio rinkos segmento paskolų apimtis vertinama pagal naudos ir sąnaudų procedūrą prieš galimą atskaitingosios visumos ir atskaitomybės reikalavimų išplėtimą, siekiant geriau apimti RRE ir CRE paskolas. Šašta, vadovaujantis proporcingumo principu, mažiems bankas gali būti pritaikyta išimtis iš AnaCredit taikymo srities (8), nors nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos gali traktuoti, kad ir jų veikla nekilnojamojo turto sektoriuje turi būti stebima dėl finansinio stabilumo priežasčių;

(14)	siekdama nuoseklaus nekilnojamojo turto rodiklių įgyvendinimo ir siekdama atsižvelgti į anksčiau priimtus sprendimus, struktūras, projektus ir metodinį darbą, rekomenduojama šios rekomendacijos įgyvendinimą susieti su AnaCredit projektu;

(15)

Rekomendacijos tikslas – užtikrinti, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos įgyvendintų finansiniam stabilumui svarbių pokyčių nekilnojamojo turto sektoriuje stebėjimo, remiantis rekomenduojamomis bendru sutarimu priimtomis tikslinėmis apibrėžtimis ir rodikliais. ESRV taip pat laikosi nuomonės, kad reguliarus palyginamųjų duomenų apie šiuos rodiklius rinkimas ir platinimas Sąjungos lygiu prisidėtų prie finansinio stabilumo ir makrolygio rizikos ribojimo politikos formavimo. Tai ne tik padėtų tiksliau įvertinti su nekilnojamuoju turtu susijusią riziką visose valstybėse narėse, bet ir palyginti, kaip valstybės narės naudojasi pasirinktomis makrolygio rizikos ribojimo politikos priemonėmis su nekilnojamuoju turtu susijusioms grėsmėms mažinti. Vadovaujantis 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla, 2 straipsniu, ECB privalo teikti ESRV analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę paramą. Todėl ECB yra gerai pasirengęs koordinuoti tokį duomenų rinkimą ir paskirstymą Sąjungos lygiu. Darbai šioje srityje turėtų prasidėti iš karto priėmus rekomendaciją, prireikus konsultuojantis su Eurostatu ir nacionalinėmis statistikos agentūromis. Makrolygio rizikos ribojimo institucijoms pradėjus įgyvendinti rekomendaciją ir prasidėjus faktiniam duomenų rinkimui Sąjungos lygiu, prireiks papildomų techninių gairių ir darbų ties tikslinėmis apibrėžtimis ir savybėmis, norint atsižvelgti į rinkų ar rinkos dalių ypatumus ir užtikrinti statistinę duomenų kokybę; vis dėlto šios išsamesnės įgyvendinimo gairės neturėtų pakeisti šioje rekomendacijoje nustatytų pagrindinių tikslinių apibrėžčių ir rodiklių savybių ir tikslų;

(16)

įgyvendinant šia rekomendaciją ir atliekant tolesnius 15 konstatuojamojoje dalyje numatytus techninius darbus, turi būti skiriamas deramas dėmesys proporcingumo principui. Įgyvendinant atitinkamus rodiklius ir jų apskaičiavimo metodiką, turi būti atsižvelgiama į nacionalinių RRE ir CRE rinkų dydį ir pokyčius. Atliekant bet kokį rekomendacijos įgyvendinimo įvertinimą reikėtų atsižvelgti į renkant duomenis pagal 15 konstatuojamąją dalį Sąjungos lygiu padarytą pažangą ir pasitaikančius apribojimus. Skyrium imant, galutinėse ataskaitose, kurias pagal A-D rekomendacijas reikalaujama pateikti iki 2020 m. pabaigos, atsižvelgiant į šiuos apribojimus, gali ir nebūti visų pagrindinių rodiklių;

(17)	ši rekomendacija nedaro poveikio Sąjungos centrinių bankų įgaliojimams pinigų politikos srityje;

(18)	rengiant šią rekomendaciją buvo atsižvelgta į atitinkamų privataus sektoriaus suinteresuotųjų subjektų pastabas;

(19)	ESRV rekomendacijos skelbiamos po to, kai Bendroji valdyba praneša Tarybai apie ketinimą tai padaryti ir suteikia Tarybai galimybę reaguoti,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1 SKIRSNIS

REKOMENDACIJOS

A rekomendacija. Rizikos, kylančios iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus, stebėsena

Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama įgyvendinti rizikos stebėsenos sistemą jų vidaus RRE sektoriuje, įskaitant informaciją apie dabartinius skolinimo standartus teikiant vidaus RRE paskolas. Šiuo tikslu rekomenduojamas šis skolinimo standartų rodiklių rinkinys, kad būtų veiksmingai stebima iš RRE rinkos kylanti rizika:

a)	paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O);

b)	dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C);

c)	paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O);

d)	įsiskolinimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DTI-O);

e)	paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O);

f)	įsiskolinimo apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DSTI-O) (tai laikoma neprivalomu rodikliu);

g)	išmokėtų RRE paskolų skaičius ir suma;

h)	RRE paskolos terminas sandorio sudarymo metu.

Šių rodiklių informacija, susijusi su vidaus kredito teikėjais, turėtų būti teikiama individualiai ir turėtų pakankamai atspindėti vidaus RRE paskolų rinką.

Kai būsto pirkimas nuomos tikslais yra reikšmingas rizikos, kylančios iš vidaus nekilnojamojo turto sektoriaus, šaltinis, kai galbūt, bet ne vien dėl to, kad jis sudaro didelę dalį viso RRE skolinimo likučių ar srautų, nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama įgyvendinti rizikos stebėsenos sistemą, grindžiamą papildomais šio rinkos segmento rodikliais. Kai nėra kiekybinės informacijos, kuri leistų įvertinti pirkimo nuomos tikslais reikšmingumą (arba ji yra ribota), šį vertinimą iš pradžių gali tekti atlikti remiantis labiau kokybine informacija. Papildomi rodikliai šiam rinkos segmentui turėtų būti šie:

a)	paskolos palūkanų padengimo rodiklis sandorio sudarymo metu (ICR-O);

b)	paskolos ir nuompinigių santykis sandorio sudarymo metu (LTR-O).

Apskaičiuojant 1 ir 2 dalyje nurodytus rodiklius, nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama laikytis šios rekomendacijos IV priede nurodytų gairių.

Rekomenduojama, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos, remdamosi 1 ir 2 dalyje nurodytais rodikliais, pokyčius vidaus RRE sektoriuje stebėtų bent kartą per metus.

B rekomendacija. Svarbi informacija apie gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektorių

Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama stebėti atitinkamų rodiklių pasiskirstymą pagal vieną požymį ir pasirinktus bendrus pasiskirstymus, kaip nurodyta šios rekomendacijos II priedo A šablone. Šablone pateikiamos gairės, kokio apibendrinimo lygio informacija yra svarbi rizikai, kylančiai iš vidaus RRE sektoriaus, stebėti.

Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama stebėti riziką, susijusią su įvairiais rodikliais, remiantis šia informacija, kaip nurodyta šios rekomendacijos II priedo A šablone.

ataskaitiniu laikotarpiu suteiktų RRE paskolų srautų atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti:

—	bendrą sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta;

—	bendrą sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal kategorijas, nurodytas šios rekomendacijos II priedo A šablone.

LTV-O ir LSTI-O, susijusių su RRE paskolų srautais, atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti:

—	atitinkamo rodiklio svertinį vidurkį, išreikštą procentais;

—	atitinkamo rodiklio svertinį vidurkį, išreikštą procentais, suskirstytą pagal kategorijas, kaip nurodyta šios rekomendacijos II priedo A šablone;

—	sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal pasiskirstymo krepšelius, kaip nurodyta šios rekomendacijos II priedo A šablone.

DSTI-O (neprivalomas rodiklis), susijusio su RRE paskolų srautais, atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti:

—	atitinkamo rodiklio svertinį vidurkį, išreikštą procentais;

—	sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal pasiskirstymo krepšelius, kaip nurodyta šios rekomendacijos II priedo A šablone.

LTV-C, susijusio su RRE paskolų likučiais, atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti:

—	atitinkamo rodiklio svertinį vidurkį, išreikštą procentais;

—	sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal pasiskirstymo krepšelius, nurodytus šios rekomendacijos II priedo A šablone.

su RRE paskolų srautais susijusio termino sandorio sudarymo metu atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti:

—	svertinį vidutinį terminą, išreikštą metais;

—	sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal pasiskirstymo krepšelius, nurodytus šios rekomendacijos II priedo A šablone.

LTI-O ir DTI-O, susijusių su hipotekos paskolų srautais, atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti:

—	atitinkamo rodiklio svertinį vidurkį, išreikštą procentais;

—	sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal pasiskirstymo krepšelius, nurodytus šios rekomendacijos II priedo A šablone.

LSTI-O, LTV-O ir RRE paskolų termino RRE paskolų srautų sandorio sudarymo metu bendro pasiskirstymo atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal kategorijas, nurodytas šios rekomendacijos II priedo A šablone.

LSTI-O ir RRE paskolų srautų pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpio bendro pasiskirstymo atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal kategorijas, nurodytas šios rekomendacijos II priedo A šablone.

i)	RRE paskolų srautų DTI-O ir LTV-O bendro pasiskirstymo atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti sutarčių skaičių ir susijusias sumas nacionaline valiuta, suskirstytas pagal kategorijas, nurodytas šios rekomendacijos II priedo A šablone.

Tais atvejais, kai būsto pirkimas nuomos tikslais yra reikšmingas rizikos, kylančios iš vidaus RRE sektoriaus, šaltinis, kai galbūt, bet ne vien dėl to, kad jis sudaro didelę bendrų RRE paskolų likučių ar srautų dalį, nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama atskirai stebėti būsto, pirkto nuomos tikslais, ir turto, kuriame gyvena savininkai, atitinkamus rizikos rodiklius. Šiuo atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymus, nurodytus II priedo A ir B šablonuose.

C rekomendacija. Rizikos, kylančios iš komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus, stebėsena

Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama įgyvendinti rizikos stebėsenos sistemą jų vidaus CRE sektoriuje. Šiuo tikslu rekomenduojamas šis rodiklių rinkinys, kad būtų veiksmingai stebima iš CRE rinkos kylanti rizika:

Fizinės CRE rinkos rodikliai:

a)	kainų indeksas;

b)	nuompinigių indeksas;

c)	nuomos pelningumo indeksas;

d)	neužimto ploto norma;

e)	pradėtos statybos;

rodikliai apie finansų sistemos CRE kreditų pozicijas:

f)	CRE skolinimo srautai (įskaitant statomą turtą);

g)	neveiksnių CRE paskolų srautai (įskaitant statomą turtą);

h)	CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti srautai (įskaitant statomą turtą);

i)	skolinimo statomam turtui atidėjinių paskolos nuostoliams padengti srautai (CRE skolinimo dalis);

j)	CRE skolinimo likučiai (įskaitant statomą turtą);

k)	neveiksnių CRE paskolų likučiai (įskaitant statomą turtą);

l)	CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti likučiai (įskaitant statomą turtą);

m)	skolinimo statomam turtui likučiai (CRE skolinimo dalis);

n)	neveiksnių paskolų statomam turtui likučiai (CRE skolinimo dalis);

o)	skolinimo statomam turtui atidėjinių paskolos nuostoliams padengti likučiai (CRE skolinimo dalis).

CRE skolinimo standartų rodikliai:

p)	CRE paskolų srautų LTV-O svertinis vidurkis;

q)	CRE paskolų likučių dabartinio paskolos ir turto vertės santykio (LTV-C) svertinis vidurkis;

r)	CRE paskolų srautų ir likučių palūkanų padengimo santykio sandorio sudarymo metu (ICR-O) svertinis vidurkis ir CRE paskolų srautų dabartinio palūkanų padengimo santykio (ICR-C) svertinis vidurkis;

s)	CRE paskolų srautų įsiskolinimo apmokėjimo padengimo santykio sandorio sudarymo metu (DSCR-O) svertinis vidurkis ir CRE paskolų likučių dabartinio įsiskolinimo apmokėjimo padengimo santykio (DSCR-C) svertinis vidurkis.

Šių rodiklių informacija turėtų būti teikiama individualiai apie kredito teikėjus ir turėtų pakankamai atspindėti visą vidaus CRE rinkos sektorių.

Jei manoma, kad investicijoms tenka svarbi CRE finansavimo dalis, nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama savo vidaus CRE sektoriaus rizikos stebėjimo programą įtraukti ir šį papildomų CRE investicijų pozicijų rodiklių rinkinį:

a)	tiesioginių ir netiesioginių CRE investicijų srautai;

b)	CRE investicijų nuvertėjimo srautai;

c)	tiesioginių ir netiesioginių CRE investicijų likučiai;

d)	CRE investicijų nuvertėjimo likučiai;

Informacija apie šiuos rodiklius turėtų būti susijusi su individualiais investuotojais ir turėtų pakankamai atspindėti vidaus CRE rinką.

Apskaičiuojant 1 ir 2 dalyse nurodytus rodiklius, nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama laikytis V priede ir, kai tai tinkama CRE atveju, šios rekomendacijos IV priede nurodytų gairių.

Remiantis 1 ir 2 dalyse nurodytais rodikliais, nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama stebėti pokyčius vidaus CRE sektoriuje bent kartą per ketvirtį, kiek tai susiję su fizine rinka, skolinimo ir investicijų srautais (įskaitant neveiksnių paskolų, atidėjinių paskolos nuostoliams padengti ir investicijų vertinimo rezultatų koregavimo srautus) ir atitinkamais skolinimo standartais. Tokia paskolų ir investicijų likučių (įskaitant neveiksnių paskolų, atidėjinių paskolos nuostoliams padengti ir investicijų vertinimo rezultatų koregavimo likučius) ir atitinkamų skolinimo standartų stebėsena turėtų būti atliekama bet kartą per metus.

D rekomendacija. Svarbi informacija apie komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektorių

Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama stebėti atitinkamus rodiklius, kaip nurodyta šios rekomendacijos III priedo A, B ir C šablonuose. Šiuose šablonuose pateikiamos gairės, kokio apibendrinimo lygio informacija yra reikalinga rizikai, kylančiai iš vidaus CRE sektoriaus, stebėti.

Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama stebėti riziką, susijusią su skirtingais rodikliais, remiantis šia informacija, kaip nurodyta šios rekomendacijos III priedo A, B ir C šablonuose:

kainų indekso, nuompinigių indekso, nuomos pelningumo indekso, neužimto ploto normų ir pradėtų statybų atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymą pagal:

—	turto rūšį;

—	turto buvimo vietą.

CRE investicijų vertinimo rezultatų koregavimo srautų ir likučių atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymą pagal:

—	turto rūšį;

—	turto buvimo vietą;

—	investuotojo pobūdį;

—	investuotojo pilietybę.

CRE skolinimo srautų ir likučių atveju ir skolinimo statomam turtui pogrupio atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymą pagal:

—	turto rūšį;

—	turto buvimo vietą;

—	skolintojo pobūdį;

—	skolintojo pilietybę.

Neveiksnių CRE paskolų srautų ir likučių bei neveiksnių paskolų statomam turtui pogrupio atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymą pagal:

—	turto rūšį;

—	turto buvimo vietą;

—	skolintojo pobūdį;

—	skolintojo pilietybę.

CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti srautų ir likučių atveju ir skolinimo statomam turtui atidėjinių paskolos nuostoliams padengti pogrupio atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymą pagal:

—	turto rūšį;

—	turto buvimo vietą;

—	skolintojo pobūdį;

—	skolintojo pilietybę.

CRE investicijų srautų ir likučių atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymą pagal:

—	tiesiogiai turimą CRE;

—	netiesiogiai turimą CRE

Tiesiogiai turimo CRE investicijų srautų ir likučių atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymą pagal:

—	turto rūšį;

—	turto buvimo vietą;

—	investuotojo pobūdį;

—	investuotojo pilietybę.

Netiesiogiai turimo CRE investavimo srautų ir likučių atveju nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų įvertinti suskirstymą pagal:

—	investuotojo pobūdį;

—	investuotojo pilietybę.

E rekomendacija. Europos priežiūros institucijų skelbiami nacionalinių komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų pozicijų duomenys

Vadovaujantis šios rekomendacijos V priede pateiktomis gairėmis, Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) rekomenduojama bent kartą per metus skelbti suvestinius duomenis apie subjektų, kurių priežiūrą jos atitinkamai vykdo, pozicijas kiekvienoje Sąjungos nacionalinėje CRE rinkoje. Šie suvestiniai duomenys turėtų remtis informacija, kurią EPI gauna pagal dabartinius informacijos teikimo reikalavimus.

2 SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS

1. Sąvokų apibrėžtys

Šioje rekomendacijoje, atsižvelgiant į papildomas šios rekomendacijos IV ir V prieduose išdėstytas technines specifikacijas, taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1)	skolininkas – subjektas, asmeniškai arba kartu su kitu asmeniu pasirašęs gyvenamosios paskirties RRE paskolos sutartį arba CRE paskolos sutartį, ir gaunantis skolintojo teikiamą finansavimą;

2)	pirkimo nuomos tikslais paskola – visų paskolų arba paskolos dalių suma, skolininko užtikrinta nuosavybe, kuri perkama nuomos tikslais, paskolos sutarties sudarymo metu;

3)	nuomos tikslais pirktas būstas arba nuosavybė – visas RRE, nuosavybės teise tiesiogiai priklausantis privačiam namų ūkiui ir visų pirma skirtas nuomoti nuomininkams;

komercinės paskirties nekilnojamasis turtas (CRE) – pajamas kuriantis nekilnojamasis turtas, kuris yra pastatytas arba yra statomas, išskyrus:

a)	socialinį būstą;

b)	galutiniams vartotojams priklausantį turtą;

c)	būstą, pirktą nuomos tikslais;

Jei turtas yra mišrios CRE ir RRE paskirties, jis turėtų būti laikomas skirtingais turto vienetais (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kiek ploto yra skiriama kiekvienai paskirčiai), kai yra įmanoma atlikti tokį suskirstymą, kitais atvejais turto rūšis nustatoma pagal dominuojančią paskirtį;

5)	komercinės paskirties nekilnojamojo turto (CRE) paskola – paskola, kuria siekiama įsigyti CRE turtą (ar CRE turto rinkinį) ar turtą, užtikrintą CRE turtu (ar CRE turto rinkiniu);

6)	pradėtos statybos – naujų komercinės paskirties statybos projektų, pradėtų ataskaitinio laikotarpiu metu, plotas kvadratiniais metrais; jeigu tokios informacijos nėra, pradėtos statybos gali reikšti naujų komercinės paskirties statybos projektų, pradėtų ataskaitinio laikotarpiu metu, skaičių;

7)	dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C) – visų paskolų arba paskolų dalių suma, skolininko užtikrinta turtu, ataskaitinę dieną atitinkanti dabartinę turto vertę;

dabartinė turto vertė – turto vertė, nustatyta nepriklausomo išorės arba vidaus vertintojo; jeigu tokio vertinimo nėra, dabartinė turto vertė gali būti nustatoma naudojant pakankamai neapibendrintą nekilnojamojo turto vertės indeksą geografinės vietovės ir turto rūšies atžvilgiu; jeigu tokio indekso taip pat nėra, pakankamai neapibendrintas nekilnojamojo turto kainos indeksas geografinės vietovės ir turto rūšies atžvilgiu gali būti naudojamas po to, kai pritaikomas tinkamai parinktas sumažinimas, atspindintis turto nuvertėjimą;

9)	įsiskolinimo apmokėjimas – palūkanos ir pagrindinės paskolos sumos grąžinimas visos skolos atžvilgiu tam tikru laikotarpiu (dažniausiai per vienerius metus);

10)

įsiskolinimo apmokėjimo padengimo santykis (DSCR) – metinės iš CRE, bent iš dalies finansuoto iš paskolos, nuomos gautos pajamos, atėmus mokesčius ir visas skirtas turto vertei išlaikyti veiklos išlaidas, santykis su metiniu turtu užtikrintos paskolos įsiskolinimo apmokėjimu; santykis gali remtis jo verte paskolos sandorio sudarymo metu (DSCR-O) arba jo dabartine verte (DSCR-C);

11)	įsiskolinimo apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DSTI-O) – viso metinio įsiskolinimo apmokėjimo santykis su skolininko disponuojamosiomis visomis metinėmis pajamomis paskolos sandorio sudarymo metu;

12)	įsiskolinimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DTI-O) – viso skolininko įsiskolinimo paskolos sandorio sudarymo metu santykis su skolininko disponuojamosiomis visomis metinėmis pajamomis paskolos sandorio sudarymo metu;

13)

disponuojamosios pajamos – visos skolininko disponuojamosios metinės pajamos, kaip užfiksuota paskolos teikėjo RRE paskolos sandorio sudarymo metu, apimančios visus pajamų šaltinius, iš kurių atimami mokesčiai (atėmus mokesčių lengvatas) ir įmokos (pvz., sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos arba sveikatos draudimo), ir apskaičiuotos prieš išlaidas;

14)

pirmą kartą perkantis pirkėjas – skolininkas, kuriam anksčiau nebuvo suteikta RRE paskola; jei skolininkų yra daugiau nei vienas (kai RRE paskolos sutartį pasirašo keli skolininkai), o viena iš šių skolininkų anksčiau jau buvo suteikta RRE paskola, nė vienas iš šių skolininkų nelaikomas pirmą kartą perkančiu pirkėju;

15)	paskolų srautai – naujos paskolos ataskaitiniu laikotarpiu; persvarstytos paskolos turėtų būti priskiriamos naujoms paskoloms, jei skolintojas jas laiko naujomis paskolos sutartimis;

16)	visiškai amortizuota paskola – RRE paskola, kuriai būdingos periodinės pagrindinės paskolos sumos grąžinimo įmokos pagal amortizavimo grafiką per visą paskolos laikotarpį, kad pagrindinė paskolos suma būtų visiškai grąžinta iki paskolos grąžinimo termino;

17)	pajamas kuriantis nekilnojamasis turtas – visas nekilnojamasis turtas, kai pajamos gaunamos iš nuomos arba iš pelno, gauto pardavus nekilnojamąjį turtą;

18)

paskolos palūkanų padengimo rodiklis (ICR) – bendrų metinių nuomos pajamų (t.y. neatskaičius veiklos išlaidų ir mokesčių) iš turto, pirkto nuomos tikslais, arba grynųjų metinių nuomos pajamų iš CRE turto arba turto komplekso, ir turtu ar turto kompleksu užtikrintos paskolos metinių palūkanų kainos santykis; santykis gali remtis jo verte paskolos sandorio sudarymo metu (ICR-O) arba jo dabartine verte (ICR-C);

19)	atidėjiniai paskolos nuostoliams – paskolų portfeliuose numatyta bendra atidėjinių suma, skirta padengti potencialius būsimus kredito nuostolius;

20)	išmokėtos paskolos – visos RRE paskolos (paskolų skaičius arba paskolų suma), suteiktas per ataskaitinį laikotarpį;

21)	paskolos apmokėjimas – skolininko RRE paskolos palūkanų ir grąžinamos paskolos suma tam tikru laikotarpiu (dažniausiai per vienerius metus);

22)	paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O) – metinio RRE paskolos apmokėjimo santykis su skolininko disponuojamosiomis visomis metinėmis pajamomis paskolos sandorio sudarymo metu;

23)	paskolos ir sąnaudų santykis (LTC) – pradinės visų suteiktų paskolų sumos ir sąnaudų, susijusių su turto statyba iki jos užbaigimo, santykis;

24)	paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O) – visų paskolų ar paskolų dalių, skolininko užtikrintų nekilnojamuoju turtu, sumos paskolos sandorio sudarymo metu ir skolininko visų metinių disponuojamųjų pajamų sandorio sudarymo metu santykis;

25)	paskolos ir nuompinigių santykis sandorio sudarymo metu (LTR-O) – skolininko būsto, pirkto nuomos tikslais, paskolos sandorio dėl paskolos sudarymo metu ir bendrųjų metinių nuomos pajamų (t.y. neatskaičius veiklos išlaidų ir mokesčių) iš turto, pirkto nuomos tikslais, santykis;

26)	paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O) – visų paskolų ar paskolų dalių, skolininko užtikrintų nekilnojamuoju turtu, sumos paskolos sandorio sudarymo metu ir turto vertės paskolos sandorio sudarymo metu santykis;

27)	terminas sandorio sudarymo metu – metais išreikšta RRE paskolos sutarties trukmė paskolos sandorio sudarymo metu;

28)	nacionalinė makrolygio rizikos ribojimo institucija – institucija, kuriai nacionaliniais teisės aktais pavesta vykdyti makropudencinę politiką, kaip rekomenduota Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos EDRV/2011/3 (9) B rekomendacijoje;

29)	neamortizuota paskola – RRE paskola, kuriai būdingos tik reguliarios daugiausia paskolos palūkanų įmokos; jei reikalinga, neamortizuotos paskolos, kurioms taikomos išpirkimo priemonės, turėtų būti išskiriamos atskirai;

30)

neveiksnios paskolos – kredito pozicijos, kurios atitinka vieną arba abu šiuos kriterijus:

a)	mokėjimas uždelstas daugiau nei 90 dienų;

b)	skolininkas vertinamas kaip negalėsiantis įvykdyti visų savo kredito įsipareigojimų nerealizavęs įkaito, neatsižvelgiant į pradelstas sumas arba pradelstas dienas;

31)	būsto, kuriame gyvena savininkai, paskolos – visų paskolų arba paskolos dalių suma, skolininko užtikrinta savininko naudojama RRE nuosavybe paskolos sutarties sudarymo metu;

32)	būstas ar turtas, kuriame gyvena savininkas – bet koks RRE, priklausantis privačiam namų ūkiui, kuriame savininkas galėtų apsistoti;

33)	iš dalies amortizuotos paskolos – įvairių skirtingos amortizacijos RRE paskolų derinys;

34)	statomas turtas – visas statomas turtas, kurį pastačius jo savininkas galės gauti pajamas nuompinigių arba pelno, gauto pardavus turtą, forma; šis turtas neapima griaunamų pastatų arba vietų, kurios atlaisvinamos galimoms būsimoms statyboms;

35)	nekilnojamojo turto vertės indeksas – indeksas, kuris atspindi ir turto kainos, ir kokybės pasikeitimus laikui bėgant, pvz., indeksas, sudarytas remiantis sandorio duomenimis;

36)	nuompinigiai – pinigų suma, kurią nuomininkas sumokėjo turto savininkui, atėmus visas nuolaidas (pavyzdžiui, laikotarpiai, kai nuomos mokestis nemokamas, įnašai į atnaujinimą) ir mokesčius;

37)	nuomos pelningumas – metinių nuompinigių ir nekilnojamojo turto rinkos vertės santykis;

38)

gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas (RRE) – bet koks nekilnojamasis turtas, esantis vidaus teritorijoje, tinkamas gyventi, įsigytas, pastatytas arba atnaujintas privataus namų ūkio ir kuris nėra laikomas CRE. Jei turtas yra mišrios paskirties, jis turėtų būti laikomas skirtingais turto vienetais (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kiek ploto yra skiriama kiekvienai paskirčiai), kai yra įmanoma atlikti tokį suskirstymą, kitais atvejais turto rūšis nustatoma pagal dominuojančią paskirtį;

39)	gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (RRE) paskola – privatus namų ūkis, užtikrintas RRE turtu, nepriklausomai nuo paskolos paskirties;

40)	rizikos stebėsenos sistema – nuolatinis sisteminės rizikos, kylančios iš vidaus nekilnojamojo turto rinkos, stebėsenos ir vertinimo procesas, paremtas tinkamais analizės metodais ir pakankamai reprezentatyviais duomenimis;

41)

pakankamai reprezentatyvūs duomenys – taikant imties techniką gauti duomenys apie atitinkamas savybes, kurios būdingos statistinei populiacijai; nenustatomos jokios konkrečios imties technikos ir nacionalinė praktika yra laikoma pakankama, jeigu, vadovaujantis eksperto vertinimu, ji gali būti laikoma teikiančia nešališkus rezultatus;

42)	neužimto ploto norma – ploto, kurį galima išnuomoti, ir viso nekilnojamojo turto ploto santykis;

43)	investicijų vertinimo rezultatų koregavimas – investuotojo patirtos išlaidos dėl galimų investicijų nuostolių ateityje, atsižvelgiant į vyraujančias rinkos sąlygas;

44)	turto vertė sandorio sudarymo metu – mažesnioji vertė palyginus nekilnojamojo turto sandorio (pvz., nurodyta notariniame akte) vertę, ir vertę, nustatytą nepriklausomo išorės ar vidaus vertintojo paskolos sandorio sudarymo metu; jeigu žinoma tik viena vertė, turi būti vadovaujamasi šia verte.

2. Įgyvendinimo kriterijai

Šios rekomendacijos įgyvendinimui taikomi tokie kriterijai:

a)	rekomendacija apima tik tuos rodiklius, kurie yra būtini finansinio stabilumo tikslais ir kurių atžvilgiu buvo identifikuotos duomenų spragos;

deramas dėmesys turėtų būti skiriamas proporcingumo principui, atsižvelgiant į:

i)	valstybių narių CRE ir RRE rinkų dydį ir pokyčius;

ii)	kiekvienos nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos galias;

iii)	kiekvienos rekomendacijos tikslą ir turinį;

c)	vertinant A-D rekomendacijų įgyvendinimą, reikėtų atsižvelgti į pažangą, renkant duomenis Sąjungos lygiu, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje;

d)	konkretūs rekomendacijų A–E laikymosi kriterijai išdėstyti šios rekomendacijos I priede.

Adresatai turi pranešti ESRV ir Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi laikantis šios rekomendacijos, arba tinkamai pateisinti neveikimą. Ataskaitose turėtų būti pateikiama bent:

a)	informacija apie veiksmų, kurių imtasi, esmę ir grafiką;

b)	veiksmų, kurių imtasi, poveikio vertinimas, atsižvelgiant į šios rekomendacijos tikslus;

c)	išsamus bet kokio neveikimo ar nukrypimo nuo šios rekomendacijos, įskaitant bet kokį uždelsimą, paaiškinimas.

3. Tolesnių veiksmų grafikas

Adresatai turi pranešti ESRV ir Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi laikantis šios rekomendacijos, arba tinkamai pateisinti savo neveikimą, laikantis šio grafiko:

A rekomendacija

a)	Iki 2018 m. gruodžio 31 d. nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi pateikti ESRV ir Tarybai tarpinę ataskaitą apie A rekomendacijai įgyvendinti būtiną turimą informaciją arba informaciją, kurią tikimasi gauti.

b)	Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi pateikti ESRV ir Tarybai galutinę ataskaitą apie A rekomendacijos įgyvendinimą.

B rekomendacija

a)	Iki 2018 m. gruodžio 31 d. nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi pateikti ESRV ir Tarybai tarpinę ataskaitą apie B rekomendacijai įgyvendinti būtiną turimą informaciją arba informaciją, kurią tikimasi gauti.

b)	Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi pateikti ESRV ir Tarybai galutinę ataskaitą apie B rekomendacijos įgyvendinimą.

C rekomendacija

a)	Iki 2018 m. gruodžio 31 d. nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi pateikti ESRV ir Tarybai tarpinę ataskaitą apie C rekomendacijai įgyvendinti būtiną turimą informaciją arba informaciją, kurią tikimasi gauti.

b)	Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi pateikti ESRV ir Tarybai galutinę ataskaitą apie C rekomendacijos įgyvendinimą.

D rekomendacija

a)	Iki 2018 m. gruodžio 31 d. nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi pateikti ESRV ir Tarybai tarpinę ataskaitą apie D rekomendacijai įgyvendinti būtiną turimą informaciją arba informaciją, kurią tikimasi gauti.

b)	Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi pateikti ESRV ir Tarybai galutinę ataskaitą apie D rekomendacijos įgyvendinimą.

E rekomendacija

a)	Iki 2017 m. gruodžio 31 d. EPI turi parengti šabloną, kuriame būtų skelbiamos subjektų, patenkančių į jų priežiūros sritį, pozicijos kiekvienoje iš Sąjungos nacionalinių CRE rinkų.

b)	Iki 2018 m. birželio 30 d. EPI turi paskelbti a punkte nurodytus duomenis, gautus iki 2017 m. gruodžio 31 d.

c)	Nuo 2019 m. kovo 31 d. EPI turi kasmet skelbti a punkte nurodytus duomenis, gautus iki praėjusių metų gruodžio 31 d.

4. Stebėsena ir vertinimas

ESRV sekretoriatas:

a)	padės adresatams, užtikrindamas koordinuotą ataskaitų teikimą, teiks reikiamus ataskaitų šablonus, o prireikus – išsamiau apibūdins tolesnių veiksmų tvarką ir grafiką;

b)	tikrins adresatų tolesnius veiksmus, teiks pagalbą, kai jie to prašo, ir per Valdymo komitetą teiks Bendrajai valdybai ataskaitą apie tolesnius veiksmus.

Bendroji valdyba įvertins adresatų pateiktas ataskaitas apie veiksmus ir paaiškinimus ir, kai tinkama, galės nuspręsti, kad šios rekomendacijos nebuvo laikomasi ir kad adresatas nepateikė tinkamo paaiškinimo savo neveikimui.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. spalio 31 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas,

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(2) OL C 58, 2011 2 24, p. 4.

(3) ESRV, Ataskaita apie gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir finansinį stabilumą ES (angl. Report on residential real estate and financial stability in the EU), 2015 m. gruodis.

(4) ESRV, Ataskaita apie komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir finansinį stabilumą ES (angl. Report on commercial real estate and financial stability in the EU), 2015 m. gruodis.

(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(7) 2016 m. gegužės 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 2016/867 dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo (ECB/2016/13) (OL L 144, 2016 6 1, p. 44).

(8) Nacionaliniai centriniai bankai gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažoms kredito įstaigoms, jei bendras visų kredito įstaigų, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, indėlis visoje negrąžintų paskolų sumoje atskaitingoje valstybėje narėje neviršija 2 %.

(9) 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL C 41, 2012 2 14, p. 1).

I PRIEDAS

REKOMENDACIJŲ ATITIKTIES KRITERIJAI

1. A rekomendacija

Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi A rekomendacijos 1 ir 2 dalių, kai jos:

a)	įvertina, ar susiję gyvenamosios paskirties RRE paskolų skolinimo standartų rodikliai jų jurisdikcijoje svarstomi arba įgyvendinti RRE sektoriaus rizikos stebėsenos sistemoje;

b)	įvertina pažangą dėl A rekomendacijos 1 dalyje nurodytų rodiklių tokiai stebėsenai naudojimo;

c)	įvertina apimtį, kuria informacija apie susijusius rodiklius jau yra prieinama arba tikimasi, kad bus prieinama, pakankamai atspindi dabartinius jų gyvenamosios paskirties RRE paskolų rinkos skolinimo standartus;

d)	įvertina, ar būstas, pirktas nuomos tikslais, yra reikšmingas rizikos, kylančios iš vidaus nekilnojamojo turto sektoriaus, šaltinis arba visų RRE paskolų likučių arba srautų reikšminga dalis;

e)	tais atvejais, kai laikoma, kad būstas, pirktas nuomos tikslais, yra reikšmingas rizikos, kylančios iš vidaus nekilnojamojo turto sektoriaus, šaltinis arba visų RRE paskolų reikšminga dalis, įvertina pažangą dėl A rekomendacijos 2 dalyje nurodytų rodiklių tokiai rizikos stebėsenai naudojimo;

Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi A rekomendacijos 3 ir 4 dalių, kai jos:

a)	užtikrina, kad bus priimti IV priede nurodyti metodai A rekomendacijos 1 ir 2 dalyse nurodytiems rodikliams apskaičiuoti;

b)	tais atvejais, kai atitinkamiems rodikliams apskaičiuoti naudojamas kitas metodas šalia nurodyto IV priede, teikia duomenis apie metodo technines savybes ir jo veiksmingumą stebint iš RRE sektoriaus kylančią riziką;

c)	užtikrina, kad A rekomendacijos 1 ir 2 dalyse išvardinti atitinkami rodikliai naudojami stebėti riziką RRE sektoriuje bent jau kasmet.

2. B rekomendacija

Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi B rekomendacijos 1 ir 2 dalių, kai jos:

a)	įvertina pažangą dėl atitinkamų rodiklių pasiskirstymo pagal vieną požymį ir pasirinktus bendrus pasiskirstymus, kaip nurodyta II priedo A šablone;

b)	įvertina pažangą dėl B rekomendacijos 2 dalyje ir II priedo A šablone nurodytos informacijos, kaip atitinkamų rizikos stebėsenos gairių, naudojimo.

Tais atvejais, kai traktuojama, kad būstas, pirktas nuomos tikslais, yra reikšmingas rizikos, kylančios iš vidaus nekilnojamojo turto sektoriaus, šaltinis arba visų RRE paskolų likučio arba srautų reikšminga dalis, laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi B rekomendacijos 3 dalies, kai jos:

a)	įvertina pažangą dėl atskirai stebimų atitinkamų būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, rodiklių;

b)	įvertina pagal kriterijus suskirstytų atitinkamų duomenų, kaip nurodyta II priedo A ir B šablonuose, stebėsenos pažangą.

3. C rekomendacija

Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi C rekomendacijos 1 ir 2 dalių, kai jos:

a)	įvertina, ar susiję vidaus CRE pozicijų rodikliai jų jurisdikcijoje svarstomi arba įgyvendinti rizikos stebėsenos sistemoje CRE sektoriuje;

užtikrina fizinės rinkos rodiklių, finansų sistemos kredito pozicijų rodiklių ir skolinimo standartų rodiklių įtraukimą į rizikos stebėsenos sistemą; jei šių fizinės rinkos rodiklių rinkimas nepriskiriamas makrolygio rizikos ribojimo institucijos įgaliojimams, pavyzdžiui, laikoma, kad galimybės nebuvimu bus galima paaiškinti atitinkamos valdžios institucijos neveikimą vertinimo etape;

c)	įvertina, ar investicijos laikomos svarbiu vidaus CRE sektoriaus finansavimo šaltiniu;

d)	jei investicijos laikomos svarbiu vidaus CRE sektoriaus finansavimo šaltiniu, įvertina pažangą dėl C rekomendacijos 2 dalyje nurodytų papildomų rizikos stebėjimo rodiklių naudojimo;

e)	įvertina pažangą, naudojant bent jau C rekomendacijos 1 dalyje, ir, jei taikoma, C rekomendacijos 2 dalyje, nurodytus rodiklius;

f)	įvertina, ar informacija apie šiuos rodiklius (jau prieinama arba tikimasi, kad bus prieinama) pakankamai atspindi vidaus CRE rinką.

Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi C rekomendacijos 2 ir 3 dalių, kai jos:

a)	užtikrina C rekomendacijos 1 ir 2 dalyse išvardintų rodiklių apskaičiavimo metodų, kaip nustatyta V priede, ir kai taikytina CRE, IV priede, priėmimą;

b)	tais atvejais, kai atitinkamiems rodikliams apskaičiuoti naudojamas kitas metodas šalia nurodyto IV priede ir V priede, teikia duomenis apie metodo technines savybes ir jo veiksmingumą stebėdamos iš CRE sektoriaus kylančią riziką;

užtikrina, kad C rekomendacijos 1 dalyje išvardinti rodikliai naudojami stebėti bent kas ketvirtį fizinės rinkos rodiklių, skolinimo ir investicijų srautų (įskaitant neveiksnių paskolų ir atidėjinių paskolos nuostoliams padengti) bei atitinkamų skolinimo standartų ir bent kasmet paskolų likučių (įskaitant neveiksnių paskolų ir atidėjinių paskolos nuostoliams padengti likučius) ir atitinkamų skolinimo standartų CRE sektoriaus pokyčius;

jei investicijos laikomos svarbiu vidaus CRE sektoriaus finansavimo šaltiniu, užtikrina, kad C rekomendacijos 2 dalyje išvardyti rodikliai naudojami investicijų srautų pokyčiams CRE sektoriuje stebėti, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį (įskaitant investicijų vertinimo rezultatų koregavimą) ir ne rečiau kaip kartą per metus – investicijų likučių atveju (įskaitant investicijų vertinimo rezultatų koregavimą).

4. D rekomendacija

Laikoma, kad nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos laikosi D rekomendacijos, kai jos:

a)	įvertina atitinkamų rodiklių, kaip nurodyta III priedo A, B ir C šablonuose, stebėsenos pažangą;

b)	įvertina pažangą dėl D rekomendacijos 2 dalyje ir III priedo A, B ir C šablonuose nurodytos informacijos, kaip atitinkamos rizikos stebėsenos gairių, naudojimo;

c)	jei investicijos laikomos svarbiu vidaus CRE sektoriaus finansavimo šaltiniu, įvertina atitinkamos informacijos, nurodytos D rekomendacijos 3 dalyje ir III priedo B šablone, panaudojimo pažangą kaip rekomendaciją stebint atitinkamą riziką;

d)	atvejais, kai naudojami papildomi rodikliai stebėti pokyčius CRE sektoriuje, teikia duomenis apie rizikai stebėti naudojamą papildomą informaciją.

5. E rekomendacija

Laikoma, kad EPI laikosi E rekomendacijos, kai jos:

a)	parengia šabloną, kuriame skelbiamos subjektų, patenkančių į jų priežiūros sritį, pozicijos kiekvienoje iš Sąjungos nacionalinių CRE rinkų;

b)	bent kasmet skelbia pagal esamus atskaitomybės reikalavimus surinktus suvestinius duomenis apie subjektų, patenkančių į jų priežiūros sritį, pozicijas kiekvienoje iš Sąjungos nacionalinių CRE rinkų.

II PRIEDAS

GYVENAMOSIOS PASKIRTIES NEKILNOJAMOJO TURTO SEKTORIAUS RODIKLIŲ INFORMACINIAI ŠABLONAI

1. A šablonas: RRE paskolų rodikliai ir susiję suskirstymai

SRAUTAI= naujos RRE paskolos skolintojo nuožiūra ataskaitiniu laikotarpiu. Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms, kurios sugeba atskirti iš tiesų naujas RRE paskolas nuo persvarstytų paskolų, suteikiama galimybė išskirti persvarstytas paskolas pagal atskirą paskirstymą.

ATSARGOS= duomenys apie hipotekos paskolų atsargas ataskaitinę dieną (pvz., metų pabaigoje)

ncu= suma nacionaline valiuta

#= sutarčių skaičius

y= metai

Avg= atitinkamo rodiklio vidurkis

RODIKLIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL VIENĄ POŽYMĮ

Hipotekos paskolų portfelio apžvalga	SRAUTAI	Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O)	SRAUTAI
Išmokėtos paskolos	ncu, #	SVERTINIS VIDURKIS	Avg (%)
iš jų: pirkimo nuomos tikslais	ncu, #	iš jų: pirkimo nuomos tikslais	Avg (%)
iš jų: nekilnojamajam turtui, kuriame gyvena savininkai	ncu, #	iš jų: nekilnojamajam turtui, kuriame gyvena savininkai	Avg (%)
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams	ncu, #	iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams	Avg (%)
iš jų: paskolos užsienio valiuta	ncu, #	iš jų: paskolos užsienio valiuta	Avg (%)
iš jų: visiškai amortizuotos	ncu, #	iš jų: visiškai amortizuotos	Avg (%)
iš jų: iš dalies amortizuotos	ncu, #	iš jų: iš dalies amortizuotos	Avg (%)
iš jų: neamortizuotos (*1)	ncu, #	iš jų: neamortizuotos (*1)	Avg (%)
iš jų: ≤ pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Avg (%)
iš jų: ] 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	iš jų: ] 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Avg (%)
iš jų: ] 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	iš jų: ] 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Avg (%)
iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Avg (%)
iš jų: persvarstytos (neprivaloma)	ncu, #	PASISKIRSTYMAS
		≤ 10 %	ncu, #
		]10 % ; 20 %]	ncu, #
Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O)	SRAUTAI	]20 % ; 30 %]	ncu, #
	SRAUTAI	]30 % ; 40 %]	ncu, #
SVERTINIS VIDURKIS	Avg (%)	]40 % ; 50 %]	ncu, #
iš jų: pirkimo nuomos tikslais	Avg (%)	]50 % ; 60 %]	ncu, #
iš jų: nekilnojamajam turtui, kuriame gyvena savininkai	Avg (%)	> 60 %	ncu, #
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams	Avg (%)	Nėra	ncu, #
iš jų: paskolos užsienio valiuta	Avg (%)
iš jų: visiškai amortizuotos	Avg (%)
iš jų: iš dalies amortizuotos	Avg (%)	įsiskolinimo apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DSTI-O) (PASIRINKTINA)	SRAUTAI
iš jų: neamortizuotos (*1)	Avg (%)		SRAUTAI
PASISKIRSTYMAS		SVERTINIS VIDURKIS	Avg (%)
≤ 50 %	ncu, #	PASISKIRSTYMAS
]50 % ; 60 %]	ncu, #	≤ 10 %	ncu, #
]60 % ; 70 %]	ncu, #	]10 % ; 20 %]	ncu, #
]70 % ; 80 %]	ncu, #	]20 % ; 30 %]	ncu, #
]80 % ; 90 %]	ncu, #	]30 % ; 40 %]	ncu, #
]90 % ; 100 %]	ncu, #	]40 % ; 50 %]	ncu, #
]100 % ; 110 %]	ncu, #	]50 % ; 60 %]	ncu, #
> 110 %	ncu, #	> 60 %	ncu, #
Nėra	ncu, #	Nėra	ncu, #

Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C)	ATSARGOS	Paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O)	SRAUTAI
SVERTINIS VIDURKIS	Avg (%)	SVERTINIS VIDURKIS	Avg
PASISKIRSTYMAS		PASISKIRSTYMAS
≤ 50 %	ncu, #	≤ 3	ncu, #
]50 % ; 60 %]	ncu, #	]3 ; 3,5 ]	ncu, #
]60 % ; 70 %]	ncu, #	]3,5 ; 4]	ncu, #
]70 % ; 80 %]	ncu, #	]4 ; 4,5 ]	ncu, #
]80 % ; 90 %]	ncu, #	]4,5 ; 5]	ncu, #
]90 % ; 100 %]	ncu, #	]5 ; 5,5 ]	ncu, #
]100 % ; 110 %]	ncu, #	]5,5 ; 6]	ncu, #
> 110 %	ncu, #	> 6	ncu, #
Nėra	ncu, #	Nėra	ncu, #

Terminai sandorio sudarymo metu	SRAUTAI	Įsiskolinimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DTI-O)	SRAUTAI
SVERTINIS VIDURKIS	Avg (metai)	SVERTINIS VIDURKIS	Avg
PASISKIRSTYMAS		PASISKIRSTYMAS
≤ 5y	ncu, #	≤ 3	ncu, #
]5y ; 10y]	ncu, #	]3 ; 3,5 ]	ncu, #
]10y ; 15y]	ncu, #	]3,5 ; 4]	ncu, #
]15y ; 20y]	ncu, #	]4 ; 4,5 ]	ncu, #
]20y ; 25y]	ncu, #	]4,5 ; 5]	ncu, #
]25y ; 30y]	ncu, #	]5 ; 5,5 ]	ncu, #
]30y ; 35y]	ncu, #	]5,5 ; 6]	ncu, #
> 35y	ncu, #	]6,5 ; 7]	ncu, #
Nėra	ncu, #	> 7	ncu, #
		Nėra	ncu, #

BENDRAS PASKIRSTYMAS

SRAUTAI	Įsiskolinimo apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O)			SRAUTAI	Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O)
	≤ 30 %	]30 % ; 50 %]	> 50 %	Pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	≤ 30 %	]30 % ; 50 %]	> 50 %
LTV-O ≤ 80 %				iš jų: ≤ 1y	ncu, #	ncu, #	ncu, #
Terminai sandorio sudarymo metu				iš jų: ] 1y; 5y]	ncu, #	ncu, #	ncu, #
≤ 20y	ncu, #	ncu, #	ncu, #	iš jų: ] 5y; 10y]	ncu, #	ncu, #	ncu, #
]20y ; 25y]	ncu, #	ncu, #	ncu, #	iš jų: > 10y	ncu, #	ncu, #	ncu, #
> 25y	ncu, #	ncu, #	ncu, #
LTV-O ]80 %-90 %]				SRAUTAI	Įsiskolinimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DTI-O)
Terminai sandorio sudarymo metu				SRAUTAI
≤ 20y	ncu, #	ncu, #	ncu, #	Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O)	≤ 4	]4 ; 6]	> 6
]20y ; 25y]	ncu, #	ncu, #	ncu, #	LTV-O ≤ 80 %	ncu, #	ncu, #	ncu, #
> 25y	ncu, #	ncu, #	ncu, #	LTV-O ]80 %; 90 %]	ncu, #	ncu, #	ncu, #
LTV-O ]90 %-110 %]				LTV-O ]90 %; 110 %]	ncu, #	ncu, #	ncu, #
Terminai sandorio sudarymo metu				LTV-O > 110 %	ncu, #	ncu, #	ncu, #
≤ 20y	ncu, #	ncu, #	ncu, #
]20y ; 25y]	ncu, #	ncu, #	ncu, #
> 25y	ncu, #	ncu, #	ncu, #
LTV-O > 110 %
Terminai sandorio sudarymo metu
≤ 20y	ncu, #	ncu, #	ncu, #
]20y ; 25y]	ncu, #	ncu, #	ncu, #
> 25y	ncu, #	ncu, #	ncu, #

2. B šablonas: būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, RRE paskolų rodikliai ir susiję suskirstymai

ATSARGOS= duomenys apie hipotekos paskolų atsargas ataskaitinę dieną (pvz., metų pabaigoje)

ncu= suma nacionaline valiuta

#= sutarčių skaičius

y= metai

Avg= atitinkamo rodiklio vidurkis

PASKOLOS TURTUI, PERKAMAM NUOMOS TIKSLAIS

Paskolų nekilnojamajam turtui, perkamam nuomos tikslais, apžvalga	SRAUTAI	Paskolos palūkanų padengimo rodiklis sandorio sudarymo metu (ICR-O)	SRAUTAI
Išmokėtos paskolos	ncu, #	SVERTINIS VIDURKIS	Avg
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams	ncu, #	PASISKIRSTYMAS
iš jų: paskolos užsienio valiuta	ncu, #	≤ 100 %	ncu, #
iš jų: visiškai amortizuotos	ncu, #	] 100 % ; 125 %]	ncu, #
iš jų: iš dalies amortizuotos	ncu, #	] 125 % ; 150 %]	ncu, #
iš jų: neamortizuotos (*2)	ncu, #	] 150 % ; 175 %]	ncu, #
iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	] 175 % ; 200]	ncu, #
iš jų: ] 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	> 200 %	ncu, #
iš jų: ] 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #
iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	Paskolos ir nuompinigių santykis (LTR-O)	SRAUTAI
		SVERTINIS VIDURKIS	Avg
Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O)	SRAUTAI	PASISKIRSTYMAS
	SRAUTAI	≤ 5 %	ncu, #
SVERTINIS VIDURKIS	Avg (%)	] 5 % ; 10 %]	ncu, #
PASISKIRSTYMAS		] 10 % ; 15 %]	ncu, #
≤ 50 %	ncu, #	]15 % ; 20 %]	ncu, #
]50 % ; 60 %]	ncu, #	> 20 %	ncu, #
]60 % ; 70 %]	ncu, #
]70 % ; 80 %]	ncu, #
]80 % ; 90 %]	ncu, #
]90 % ; 100 %]	ncu, #
]100 % ; 110 %]	ncu, #
> 110 %	ncu, #
Nėra	ncu, #

PASKOLOS NEKILNOJAMAJAM TURTUI, KURIAME GYVENA SAVININKAI

Paskolų nekilnojamajam turtui, kuriame gyvena savininkai, apžvalga	SRAUTAI	Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O)	SRAUTAI
Išmokėtos paskolos	€, #	SVERTINIS VIDURKIS	Avg (%)
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams	ncu, #	iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams	Avg (%)
iš jų: paskolos užsienio valiuta	ncu, #	iš jų: paskolos užsienio valiuta	Avg (%)
iš jų: visiškai amortizuotos	ncu, #	iš jų: visiškai amortizuotos	Avg (%)
iš jų: iš dalies amortizuotos	ncu, #	iš jų: iš dalies amortizuotos	Avg (%)
iš jų: neamortizuotos (*2)	ncu, #	iš jų: neamortizuotos (*2)	Avg (%)
iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	iš jų: ≤ 1y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Avg (%)
iš jų: ] 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	iš jų: ] 1y; 5y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Avg (%)
iš jų: ] 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	iš jų: ] 5y; 10y] pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Avg (%)
iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	ncu, #	iš jų: > 10y pradinės palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Avg (%)
		PASISKIRSTYMAS
Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C)	SRAUTAI	≤ 10 %	ncu, #
Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C)	SRAUTAI	]10 % ; 20 %]	ncu, #
SVERTINIS VIDURKIS	Avg (%)	]20 % ; 30 %]	ncu, #
iš jų: pirmą kartą perkantiems pirkėjams	Avg (%)	]30 % ; 40 %]	ncu, #
iš jų: paskolos užsienio valiuta	Avg (%)	]40 % ; 50 %]	ncu, #
iš jų: visiškai amortizuotos	Avg (%)	]50 % ; 60 %]	ncu, #
iš jų: iš dalies amortizuotos	Avg (%)	> 60 %	ncu, #
iš jų: neamortizuotos (*2)	Avg (%)	Nėra	ncu, #
PASISKIRSTYMAS
≤ 50 %	ncu, #
]50 % ; 60 %]	ncu, #	Paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O)	SRAUTAI
]60 % ; 70 %]	ncu, #	Paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O)	SRAUTAI
]70 % ; 80 %]	ncu, #	SVERTINIS VIDURKIS	Avg
]80 % ; 90 %]	ncu, #	PASISKIRSTYMAS
]90 % ; 100 %]	ncu, #	≤ 3	ncu, #
]100 % ; 110 %]	ncu, #	]3 ; 3,5 ]	ncu, #
> 110 %	ncu, #	]3,5 ; 4]	ncu, #
Nėra	ncu, #	]4 ; 4,5 ]	ncu, #
		]4,5 ; 5]	ncu, #
		]5 ; 5,5 ]	ncu, #
		]5,5 ; 6]	ncu, #
		> 6	ncu, #
		Nėra	ncu, #

Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C)		ATSARGOS
SVERTINIS VIDURKIS		Avg (%)
PASISKIRSTYMAS
≤ 50 %		ncu, #
]50 % ; 60 %]		ncu, #
]60 % ; 70 %]		ncu, #
]70 % ; 80 %]		ncu, #
]80 % ; 90 %]		ncu, #
]90 % ; 100 %]		ncu, #
]100 % ; 110 %]		ncu, #
> 110 %		ncu, #
Nėra		ncu, #

Terminai sandorio sudarymo metu (metais)	SRAUTAI
SVERTINIS VIDURKIS	Avg (metai)
PASISKIRSTYMAS
≤ 5y	#, €
]5y ; 10y]	#, €
]10y ; 15y]	#, €
]15y ; 20y]	#, €
]20y ; 25y]	#, €
]25y ; 30y]	#, €
]30y ; 35y]	#, €
> 35y	#, €
Nėra	#, €

(*1) Prireikus amortizuotos paskolos, kurios taikomos išpirkimo priemonės, turėtų būti išskirtos atskirai.

(*2) Prireikus amortizuotos paskolos, kurios taikomos išpirkimo priemonės, turėtų būti išskirtos atskirai.

III PRIEDAS

KOMERCINĖS PASKIRTIES NEKILNOJAMOJO TURTO SEKTORIAUS RODIKLIŲ INFORMACINIAI ŠABLONAI

1. A šablonas: fizinės rinkos rodikliai

	Rodiklis		Suskirstymas
	Rodiklis	Dažnumas	Turto rūšis (1)	Turto buvimo vieta (2)
Fizinė rinka	CRE kainos indeksas	Ketvirčio	I	I
	Nuompinigių indeksas	Ketvirčio	I	I
	Nuomos pelningumo indeksas	Ketvirčio	I	I
	Neužimto ploto normos	Ketvirčio	R	R
	Pradėtos statybos	Ketvirčio	#	#

2. B šablonas: finansų sistemos pozicijų rodikliai

Rodiklis

Suskirstymas

Dažnumas

Turto rūšis (3)

Turto buvimo vieta (4)

Investuotojo rūšis (5) (10)

Skolintojo rūšis (6)

Investuotojo (10) / skolintojo tautybė (7)

Iš viso

Srautai (8)

Investicijos CRE (10)

Ketvirčio

—	iš jų: tiesiogiai turimas CRE

Ketvirčio

—	iš jų: netiesiogiai turimas CRE

Ketvirčio

CRE investicijų vertinimo rezultatų koregavimas

Ketvirčio

Skolinimas CRE (įskaitant statomą nekilnojamąjį turtą)

Ketvirčio

—	iš jų: statomam nekilnojamajam turtui

Ketvirčio

Neveiksnios CRE paskolos (įskaitant statomą nekilnojamąjį turtą)

Ketvirčio

—	iš jų: statomam nekilnojamajam turtui

Ketvirčio

CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti (įskaitant statomą nekilnojamąjį turtą);

Ketvirčio

—	iš jų: statomam nekilnojamajam turtui

Ketvirčio

Rodiklis

Suskirstymas

Dažnumas

Turto rūšis (3)

Turto buvimo vieta (4)

Investuotojo rūšis (5) (10)

Skolintojo rūšis (6)

Investuotojo (10) / skolintojo tautybė (7)

Iš viso

Atsargos (9)

Investicijos CRE (10)

Kasmet

—	iš jų: tiesiogiai turimas CRE

Kasmet

—	iš jų: netiesiogiai turimas CRE

Kasmet

CRE investicijų vertinimo rezultatų koregavimas

Kasmet

Skolinimas CRE (įskaitant statomą nekilnojamąjį turtą)

Kasmet

—	iš jo: neveiksnios CRE paskolos

Kasmet

CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti

Kasmet

Skolinimas statomam nekilnojamajam turtui (CRE skolinimo dalis)

Kasmet

—	iš jo: neveiksnios paskolos

Kasmet

Skolinimo statomam nekilnojamajam turtui atidėjiniai paskolos nuostoliams padengti

Kasmet

3. C šablonas: skolinimo standartų rodikliai (11)

	Rodiklis	Dažnumas	Svertinis santykių vidurkis
Srautai (12)	Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O)	Ketvirčio	R
	Paskolos palūkanų padengimo rodiklis sandorio sudarymo metu (ICR-O)	Ketvirčio	R
	Įsiskolinimo apmokėjimo padengimo rodiklis sandorio sudarymo metu (DSCR-O)	Ketvirčio	R

	Rodiklis	Dažnumas	Svertinis santykių vidurkis
Atsargos (13)	Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O)	Metų	R
	Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C)	Metų	R
	Dabartinis paskolos palūkanų padengimo rodiklis (ICR-C)	Metų	R
	Dabartinis įsiskolinimo apmokėjimo padengimo rodiklis (DSCR-C)	Metų	R

(1) Turto rūšis suskirstyta į biurus, mažmeninės prekybos paskirties, pramoninės paskirties, gyvenamosios paskirties ir kita (visa vidaus rinka).

(2) Turto buvimo vieta suskirstyta į vidaus prestižinę ir vidaus ne prestižinę.

R= Santykis

(3) Turto rūšis suskirstyta į biurus, mažmeninės prekybos paskirties, pramoninės paskirties, gyvenamosios paskirties ir kita.

(4) Turto buvimo vieta suskirstyta į vidaus prestižinę, vidaus ne prestižinę ir užsienio.

(5) Investuotojų rūšys suskirstytos į bankus, draudimo bendroves, pensijų fondus, investicinius fondus, nekilnojamojo turto bendroves ir kita.

(6) Skolintojų rūšys suskirstytos į bankus, draudimo bendroves, pensijų fondus, investicinius fondus, nekilnojamojo turto bendroves ir kita.

(7) Tautybė suskirstyta į vidaus, Europos ekonominės erdvės ir likusio pasaulio.

(8) Srautai nurodomi bendrąja verte investicijoms, skolinimui ir neveiksnioms paskoloms (tik naujos paskolos / investicijos yra padengtos neatsižvelgiant į esamų sumų grąžinimą arba sumažinimą).

Srautai nurodomi grynąja verte investicijų nuvertėjimui ir atidėjiniams paskolos nuostoliams padengti.

(9) CRE investicijų atsargų, CRE investicijų nuvertėjimo, CRE (neveiksnių) paskolų ir CRE skolinimo atidėjinių paskolos nuostoliams padengti atsargų duomenys ataskaitinę dieną.

(10) Tik tuomet, jei investicijos sudaro svarbią CRE finansavimo dalį.

nc= suma nacionaline valiuta

(11) Išskyrus statomą nekilnojamąjį turtą, kurį galima stebėti taikant paskolos ir sąnaudų santykį (LTC).

(12) Srautų duomenys apie naujų CRE paskolų ataskaitiniu laikotarpiu rengimą.

(13) CRE paskolų likučių atsargų duomenys ataskaitinę dieną.

R= Santykis

IV PRIEDAS

RODIKLIŲ MATAVIMO IR APSKAIČIAVIMO METODŲ GAIRĖS

Šis priedas pateikia metodų, skirtų apskaičiuoti rodikliams, naudojamiems II priedo ir kai taikytina, taip pat III priedo šablonuose, aukšto lygio gaires. Jų tikslas nėra pateikti išsamius techninius nurodymus, kaip užpildyti šablonus visais įmanomais atvejais. Be to, gairės turėtų būti aiškinamos kaip apimančios tikslines sąvokas ir tikslinius metodus, o kai kuriais atvejais nukrypimai gali būti pateisinami, kad būtų atsižvelgta į rinkų arba rinkų segmentų specifiką.

1. Paskolos ir turto vertės santykis sandorio sudarymo metu (LTV-O)

LTV-O apibrėžiamas kaip:

Formula

Skaičiavimo tikslais, „L“:

a)	Apima visas paskolas arba paskolų dalis, sandorio sudarymo metu skolininko užtikrintas nekilnojamuoju turtu (neatsižvelgiant į paskolos tikslą), paskolas apibendrinus „pagal skolininką“ ir „pagal įkaitą“.

Jos apskaičiavimai grįsti išmokėtomis sumomis ir todėl neapima jokių kredito linijų nepanaudotų sumų. Jei vis dar vyksta nekilnojamojo turto statybos, „L“ yra visų paskolos dalių, panaudotų iki ataskaitinės dienos, suma ir LTV-O yra apskaičiuota bet kurios naujos paskolos dalies išmokėjimo dieną (1). Be to, jei nėra galimybės pasinaudoti pirmiau minėtu apskaičiavimo metodu, arba tai neatitinka vyraujančios rinkos praktikos, LTV-O galima apskaičiuoti pagal visą suteiktą paskolos sumą ir numatomą vertę baigus statomo RRE statybą.

c)	Neapima paskolų, kurios nėra apsaugotos nuosavybe, nebent atskaitingasis kredito teikėjas neužtikrintas paskolas laiko paskolos būstui įsigyti finansavimo sandorio, apimančio užtikrintas ir neužtikrintas paskolas, dalimi. Tokiu atveju, neužtikrintos paskolos taip pat turėtų būti įtrauktos į „L“.

d)	Nekoreguojama atsižvelgiant į kitas esamas kredito rizikos mažinimo priemones.

e)	Neapima su RRE paskola susijusių išlaidų ir mokesčių.

f)	Neapima paskolos subsidijų.

Skaičiavimo tikslais, „V“:

Apskaičiuojama pagal nuosavybės vertę sandorio sudarymo metu, kuri yra žemesnioji iš šių:

1.	sandorio vertė, pvz., užregistruota notariniame akte, ir

2.	nepriklausomo išorės arba vidaus vertintojo nustatyta vertė.

Jei yra tik viena vertė, turėtų būti naudojama ta vertė.

b)	Neatsižvelgia į planuojamos renovacijos arba statybų darbų vertę.

c)	Jei vis dar vyksta nekilnojamojo turto statybos, „V“ nurodo visą turto vertę iki atskaitingosios dienos (vertės padidinimo apskaita dėl statybos darbų pažangos). „V“ vertinama išmokėjus naują paskolos dalį, leidžiant apskaičiuoti atnaujintą LTV-O.

Pakoreguojama pagal visą negrąžintos RRE paskolos sumą, išmokėtą arba neišmokėtą, kuri yra užtikrinta „pirmesnėmis“ kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis į nuosavybę. Pirmesnių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių į nuosavybę atveju visa šiomis pirmesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis užtikrintos skolos suma turi būti atimta. Vienodo eiliškumo kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių atveju turėtų būti atliktas atitinkamas proporcingas koregavimas.

e)	Nekoreguojama atsižvelgiant į kitas esamas kredito rizikos mažinimo priemones.

f)	Neapima su RRE paskola susijusių išlaidų ir mokesčių.

Neapskaičiuojama kaip ilgalaikė vertė. Kadangi ilgalaikės vertės naudojimas galėtų būti pagrįstas „V“ procikliškumu, LTV-O siekia įtraukti kredito standartus sandorio sudarymo metu. Todėl, jei tuo metu, kai suteikiama RRE paskola ir užregistruojamas LTV-O, „V“ neatspindėjo turto vertės sandorio sudarymo metu kaip įrašyta skolininko dokumentuose, tai tiksliai neatspindėtų skolininko faktinės kredito politikos dėl LTV-O.

Kai paskolų rinkos būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, savybės yra stebimos atskirai, taikoma LTV-O apibrėžtis, atsižvelgiant į šias išimtis:

būsto, pirkto nuomos tikslais, paskolų atveju:

—	„L“ apima tik paskolas arba paskolų dalis, sandorio sudarymo metu skolininko užtikrintas nekilnojamuoju turtu, susijusias su būsto, pirkto nuomos tikslais, paskola.

—	„V“ apima tik turto, pirkto nuomos tikslais, vertę sandorio sudarymo metu.

būsto, kuriame gyvena savininkai, paskolų atveju:

—	„L“ apima tik paskolas arba paskolų dalis, sandorio sudarymo metu skolininko užtikrintas nekilnojamuoju turtu, susijusias su būsto, kuriame gyvena savininkai, paskola.

—	„V“ apima tik būsto, kuriame gyvena savininkai, vertę sandorio sudarymo metu.

Nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų kreipti dėmesį į aplinkybę, kad LTV santykiai yra procikliško pobūdžio ir todėl tokius santykius turėtų traktuoti atsargiai bet kurioje rizikos stebėsenos sistemoje. Jos taip pat galėtų tyrinėti papildomų parametrų, pavyzdžiui, paskolos ir turto ilgalaikės vertės santykio naudojimą, kai vertė koreguojama pagal rinkos kainos indekso ilgalaikius pokyčius.

2. Dabartinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV-C)

LTV-C apibrėžta kaip:

Formula

Skaičiavimo tikslais, „LC“:

a)	Apskaičiuojama kaip ataskaitinės dienos paskolos (-ų) balanso likučiai, apibrėžti kaip „L“ 1 skyriaus 2 skirsnyje, atsižvelgiant į kapitalo grąžinimą, paskolų restruktūrizavimą, naują kapitalo išmokėjimą, sukauptas palūkanas ir, paskolų užsienio valiuta atveju – valiutų kursų pokyčius.

Koreguojama atsižvelgiant į investavimo įmonėje sukauptas santaupas, skirtas kompensuoti pagrindinę paskolos sumą. Sukauptas santaupas galima atimti iš „LC“ tik esant šioms sąlygoms:

1)	sukauptos santaupos nesąlygiškai įkeičiamos kreditoriui aiškiai išreiškiant tikslą grąžinti pagrindinę paskolos sumą pagal sutartį numatytomis dienomis, ir

2)	taikomas atitinkamas įvertinimas mažesne nei rinkos verte, kurį nustato nacionalinė makrolygio rizikos ribojimo institucija, kad atspindėtų rinkos ir (arba) trečiosios šalies riziką, susijusią su pagrindinėmis investicijomis.

Skaičiavimo tikslais, „VC“:

Atspindi vertės „V“ pokyčius, kaip apibrėžta 1 skyriaus 3 skirsnyje, pagal naujausią turto vertinimą. Dabartinę turto vertę turėtų nustatyti nepriklausomas išorės arba vidaus vertintojas. Jei tokio vertinimo atlikti negalima, dabartinę turto vertę galima įvertinti naudojant neapibendrintą nekilnojamojo turto vertės indeksą (pvz., pagrįstą sandorio duomenimis). Jei tokio nekilnojamojo turto vertės indekso taip pat nėra, gali būti naudojamas neapibendrintas nekilnojamojo turto kainos indeksas po to, kai pritaikomas tinkamai parinktas sumažinimas, atspindintis turto nuvertėjimą. Bet koks nekilnojamojo turto vertės arba kainos indeksas turėtų būti pakankamai diferencijuotas atsižvelgiant į turto geografinę vietą ir turto rūšį.

b)	Koreguojama atsižvelgiant į turto ankstesnio įkeitimo pokyčius.

c)	Apskaičiuojama kasmet.

Kai RRE paskolų būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, rinkos savybės yra stebimos atskirai, taikoma LTV-C apibrėžtis, atsižvelgiant į šias išimtis:

būsto, pirkto nuomos tikslais, paskolų atveju:

—	„LC“ apima tik paskolas arba paskolų dalis, sandorio sudarymo metu skolininko užtikrintas nekilnojamuoju turtu, susijusias su būsto, pirkto nuomos tikslais, paskola.

—	„VC“ nurodo būsto, pirkto nuomos tikslais, dabartinę vertę.

būsto, kuriame gyvena savininkai, paskolų atveju:

—	„LC“ apima tik paskolas arba paskolų dalis, sandorio sudarymo metu skolininko užtikrintas nekilnojamuoju turtu, susijusias su būstu, kuriame gyvena savininkai.

—	„VC“ apima tik dabartinę būsto, kuriame gyvena savininkai, vertę.

3. Paskolos ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LTI-O)

LTI-O apibrėžta kaip:

Formula

Skaičiavimo tikslais „L“ turi tą pačią reikšmę kaip ir 1 skyriaus 2 skirsnyje.

Skaičiavimo tikslais „I“ yra skolininko visos metinės disponuojamosios pajamos, kurias užregistravo kredito teikėjas sandorio dėl RRE paskolos sudarymo metu.

Nustatant skolininko disponuojamąsias pajamas adresatai skatinami laikytis 1-os apibrėžties, kiek tai labiausiai įmanoma, ir bent jau 2-os apibrėžties:

1-a apibrėžtis: „Disponuojamosios pajamos“ = samdomų darbuotojų pajamos + savarankiškai dirbančių asmenų pajamos (pvz., pelnas) + pajamos iš valstybės mokamų pensijų + pajamos iš privačių ir profesinių pensijų + pajamos iš nedarbo išmokų + pajamos iš socialinių pervedimų, išskyrus nedarbo išmokas + reguliarūs privatūs pervedimai (pavyzdžiui, alimentai) + bendros nuomos pajamos iš nekilnojamojo turto + pajamos iš finansinių investicijų + pajamos iš privataus verslo arba partnerystės + nuolatinės pajamos iš kitų šaltinių + paskolos subsidijos – mokesčiai – sveikatos / socialinė apsauga / sveikatos draudimo įmokos + mokesčių nuolaidos.

Šioje apibrėžtyje:

bendros nuomos pajamos iš nekilnojamojo turto apima nuomos pajamas iš nuosavo turto, kurio atžvilgiu šiuo metu nėra neišmokėtos RRE paskolos, ir iš būsto, pirkto nuomos tikslais. Nuomos pajamos turėtų būti nustatytos pagal informaciją, kuri yra žinoma bankams arba kitokiu būdu pateikta. Jei nėra tikslios informacijos, atskaitingoji institucija turėtų pateikti geriausius nuomos pajamų įverčius, ir turėtų būti apibrėžta jiems gauti naudota metodika;

b)	mokesčiai pagal svarbos eiliškumą turėtų apimti darbo užmokesčio fondo mokesčius, mokesčių kreditus, pensijų arba draudimo įmokas, jei nuskaitytos nuo bendrųjų pajamų, specialius mokesčius, pavyzdžiui, nuosavybės mokesčius ir kitus ne vartojimo mokesčius;

c)	sveikatos / socialinės apsaugos / medicininio draudimo įmokos turėtų apimti fiksuotas ir privalomas išlaidas, kurios kai kuriose šalyse nuskaitomos po mokesčių;

d)	mokesčių nuolaidos turėtų apimti mokesčių įstaigos grąžinamas sumas, kurios yra susijusios su RRE paskolos palūkanų atskaitymu;

e)	paskolos subsidijos turėtų apimti visą viešojo sektoriaus įsikišimą, siekiant palengvinti skolininko skolos aptarnavimo naštą (pavyzdžiui, subsidijuotos palūkanų normos, grąžinimo subsidijos).

2-a apibrėžtis: „Disponuojamosios pajamos“ = samdomų darbuotojų pajamos + savarankiškai dirbančių asmenų pajamos (pvz., pelnas) – mokesčiai.

Kai RRE paskolų būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, rinkos savybės yra stebimos atskirai, taikoma LTI-O apibrėžtis, atsižvelgiant į šias išimtis:

būsto, pirkto nuomos tikslais, paskolų atveju:

—	„L“ apima tik paskolas arba paskolų dalis, sandorio sudarymo metu skolininko užtikrintas nekilnojamuoju turtu, susijusias su būsto, pirkto nuomos tikslais, paskola.

Būsto, kuriame gyvena savininkai, paskolų atveju:

—	„L“ apima tik paskolas arba paskolų dalis, sandorio sudarymo metu skolininko užtikrintas nekilnojamuoju turtu, susijusias su būstu, kuriame gyvena savininkai.

—

Kai skolininkas turi būsto, kuriame gyvena savininkai, ir būsto, pirkto nuomos tikslais, paskolas, tik būsto, pirkto nuomos tikslais, nuomos pajamos atėmus skolos dėl būsto, pirkto nuomos tikslais, apmokėjimo išlaidas gali būti naudojamos finansuoti būsto, kuriame gyvena savininkai, paskolos apmokėjimą. Tokiu atveju pirma geriausia disponuojamųjų pajamų apibrėžtis yra:

disponuojamosios pajamos = samdomų darbuotojų pajamos + savarankiškai dirbančių asmenų pajamos (pvz., pelnas) + pajamos iš valstybės mokamų pensijų + pajamos iš privačių ir profesinių pensijų + pajamos iš nedarbo išmokų + pajamos iš socialinių pervedimų, išskyrus nedarbo išmokas + reguliarūs privatūs pervedimai (pavyzdžiui, alimentai) + (bendros nuomos pajamos iš nekilnojamojo turto – nuomojamo nekilnojamojo turto skolos apmokėjimo išlaidos) + pajamos iš finansinių investicijų + pajamos iš privataus verslo arba partnerystės + nuolatinės pajamos iš kitų šaltinių + paskolos subsidijos – mokesčiai – sveikatos / socialinės apsaugos / medicininio draudimo įmokos + mokesčių nuolaidos.

4. Įsiskolinimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DTI-O)

DTI-O apibrėžta kaip:

Formula

Apskaičiavimo tikslais „D“ apima visą skolininko skolą, neatsižvelgiant į tai, ar ji užtikrinta ar neužtikrinta nekilnojamuoju turtu, įskaitant visas negrąžintas finansines paskolas, t. y., RRE paskolos davėjų ir kitų skolintojų suteiktas paskolas sandorio dėl RRE paskolos sudarymo metu.

Skaičiavimo tikslais „I“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 3 skyriaus 4 skirsnyje.

5. Paskolos apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (LSTI-O)

LSTI-O apibrėžta kaip:

Formula

Skaičiavimo tikslais „LS“ yra RRE paskolos, apibrėžtos kaip „L“ 1 skyriaus 2 skirsnyje, sandorio dėl paskolos sudarymo metu metinės skolos apmokėjimo išlaidos.

Skaičiavimo tikslais „I“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 3 skyriaus 4 skirsnyje.

Kai RRE paskolų būsto, pirkto nuomos tikslais, ir būsto, kuriame gyvena savininkai, rinkos savybės yra stebimos atskirai, taikoma LSTI-O apibrėžtis, atsižvelgiant į šias išimtis:

būsto, pirkto nuomos tikslais, paskolų atveju:

—	„LS“ yra metinės skolos apmokėjimo išlaidos, susijusios su būsto, pirkto nuomos tikslais, paskola, sandorio dėl paskolos sudarymo metu.

būsto, kuriame gyvena savininkai, paskolų atveju:

—	„LS“ yra metinės skolos apmokėjimo išlaidos, susijusios su būsto, kuriame gyvena savininkai, paskola, sandorio dėl paskolos sudarymo metu.

—

Susijusi pirma geriausia disponuojamųjų pajamų apibrėžtis yra:

disponuojamosios pajamos = samdomų darbuotojų pajamos + savarankiškai dirbančių asmenų pajamos (pvz., pelnas) + pajamos iš valstybės mokamų pensijų + pajamos iš privačių ir profesinių pensijų + pajamos iš nedarbo išmokų + pajamos iš socialinių pervedimų, išskyrus nedarbo išmokas + reguliarūs privatūs pervedimai, pavyzdžiui, alimentai + (bendros nuomos pajamos iš nekilnojamojo turto – nuomojamo nekilnojamojo turto skolos apmokėjimo išlaidos + pajamos iš finansinių investicijų) + pajamos iš privataus verslo arba partnerystės + nuolatinės pajamos iš kitų šaltinių + paskolos subsidijos – mokesčiai – sveikatos / socialinės apsaugos / medicininio draudimo įmokos + mokesčių nuolaidos.

6. Įsiskolinimo apmokėjimo ir pajamų santykis sandorio sudarymo metu (DSTI-O)

DSTI-O apibrėžta kaip:

Formula

Skaičiavimo tikslais „DS“ yra visos skolininko skolos, apibrėžtos kaip „D“ 4 skyriaus 2 skirsnyje, metinės įsiskolinimo apmokėjimo išlaidos sandorio dėl paskolos sudarymo metu.

Skaičiavimo tikslais „I“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 3 skyriaus 4 skirsnyje.

DTI-O turėtų būti laikomas pasirinktinu rodikliu, nes gali būti, kad kai kurių jurisdikcijų skolintojai negali gauti reikalingos informacijos, kad galėtų apskaičiuoti jo skaitiklius. Tačiau, jurisdikcijose, kuriose skolintojai gali gauti tokią informaciją (pavyzdžiui, iš kredito registrų arba mokesčių įrašų), makrolygio rizikos ribojimo institucijos labai skatinamos šį rodiklį įtraukti taip pat į savo rizikos stebėsenos sistemą

7. Paskolos palūkanų padengimo rodiklis (ICR)

ICR apibrėžtas kaip:

Formula

Skaičiavimo tikslais:

a)	bendros metinės nuomos pajamos yra metinės nuomos pajamos, susikaupusios iš būsto, pirkto nuomos tikslais, neatėmus visų veiklos sąnaudų, kad būtų išlaikyta turto vertė, ir neatėmus mokesčių;

b)	metinės palūkanų išlaidos yra metinės palūkanų išlaidos, susijusios su būstu, pirktu nuomos tikslais.

Santykis gali būti susijęs su jo verte sandorio dėl paskolos sudarymo metu (ICR-O) arba jo dabartine verte (ICR-C).

8. Paskolos ir nuompinigių santykis sandorio sudarymo metu (LTR-O)

LTR-O apibrėžta kaip:

Formula

Skaičiavimo tikslais:

a)	„pirkimo nuomos tikslais paskola“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir „L“ 1 skyriaus 2 skirsnyje, bet yra ribota RRE paskolomis, finansuojančiomis būstą, pirktą nuomos tikslais;

b)	grynosios metinės nuomos pajamos yra metinės nuomos pajamos, susikaupiančios iš būsto, pirkto nuomos tikslais, atėmus visas veiklos sąnaudas, kad būtų išlaikyta turto vertė, bet neatėmus visų mokesčių;

c)	bendros metinės nuomos pajamos yra metinės pajamos, susikaupiančios nuomojant nuomininkams būstą, pirktą nuomos tikslais, neatėmus visų veiklos sąnaudų, kad būtų išlaikyta turto vertė, ir neatėmus mokesčių.

Grynosios metinės nuomos pajamos turėtų būti naudojamos apskaičiuoti LTR-O. Jei nėra šios informacijos, kaip alternatyva gali būti pasitelkta informacija apie naudojamas bendras metines nuomos pajamas.

(1) Jei vyksta nekilnojamojo turto statybos, LTV-O tam tikru momentu n gali būti apskaičiuota kaip:

Formula

Kai Formula nurodo paskolų dalis, išmokėtas iki laiko n, Formula yra pradinė nekilnojamojo turto įkaito (pvz. žemės) vertė ir Formula atspindi nuosavybės vertės pokytį, kuris įvyko laikotarpiais iki n paskolos dalies išmokėjimo.

V PRIEDAS

APIBRĖŽČIŲ IR RODIKLIŲ, SUSIJUSIŲ SU KOMERCINĖS PASKIRTIES NEKILNOJAMUOJU TURTU, GAIRĖS

Šiame priede pateiktos gairės dėl tam tikrų klausimų, susijusių su CRE, CRE rodiklių apibrėžtimis ir ypač III priedu. Jų tikslas nėra pateikti išsamius techninius nurodymus, kaip užpildyti III priedo šablonus visais įmanomais atvejais. Be to, gairės turėtų būti aiškinamos kaip apimančios tikslines sąvokas ir tikslinius metodus, o kai kuriais atvejais nukrypimai gali būti pateisinami, kad būtų atsižvelgta į rinkų arba rinkų segmentų specifiką.

1. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto apibrėžtys

Šiuo metu Sąjungos mastu nėra CRE apibrėžties, kuri būtų pakankamai tiksli makropudenciniams tikslams.

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 75 punktas apibrėžia RRE, bet nepateikia tikslios CRE apibrėžties, kitokios negu „biurai ar kitos komercinės patalpos“ 126 straipsnyje. Šis reglamentas taip pat reikalauja, kad nuosavybės vertė taip pat nepriklausytų nuo skolintojo kredito kokybės arba susijusio projekto vykdymo CRE atžvilgiu.

b)	EBI pateikė naudingą papildomą kriterijų: pagrindinė turto paskirtis turėtų būti „susieta su ekonomine veikla“ (1). Nors ir naudingas, šis kriterijus nėra pakankamai tikslus makropudenciniams tikslams.

Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/867 (ECB/2016/13) (2) yra kitas galimas CRE apibrėžties šaltinis. Tačiau, šiame etape Reglamentas apibrėžia CRE kaip visą turtą, kuris nėra RRE (kaip apibrėžta pirmiau esančiame a punkte nurodytame reglamente). Tokia apibrėžtis finansinio stabilumo tikslais yra per plati, nes pagrindinis tikslas čia yra apimtis, kuria grynųjų pinigų srautai, kurių tikimasi iš CRE, tokie kaip nuoma, bus pakankami grąžinti paskoloms, kuriomis buvo finansuojamas turtas.

G-20 duomenų spragų iniciatyva (3) yra sudaryta iš 20 rekomendacijų dėl ekonominės ir finansų statistikos tobulinimo, ji buvo pradėta, kad būtų pagerintas ekonominių ir finansinių duomenų turėjimas ir palyginamumas po 2007–2008 m. finansų krizės. 19 rekomendacija pabrėžia reikalavimą patobulinti gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto statistikos prieinamumą. Tolesni veiksmai dėl šios iniciatyvos, įskaitant susitarimą dėl CRE apibrėžties, bus dar svarstomi ir galės pateikti tam tikrą įnašą dėl ESRV tikslams reikalingų duomenų.

Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto konsultacinis dokumentas dėl kredito rizikos standartizuoto metodo pataisymų (4) taip pat apibrėžia CRE kaip priešingą RRE. RRE pozicija yra apibrėžta kaip pozicija, užtikrinta nekilnojamuoju turtu, kuris yra gyvenamosios paskirties, ir atitinkantis visus taikytinus įstatymus, leidžiančius jame gyventi, t. y. naudoti pagal gyvenamąją paskirtį. CRE pozicija apibrėžiama kaip nekilnojamuoju turtu, kuris nėra gyvenamosios paskirties, užtikrinta pozicija.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtų apibrėžčių apribojimus, ši rekomendacija numato CRE praktinę apibrėžtį, skirtą specialiai makroprudenciniams tikslams. Ji apibrėžia CRE kaip bet kokį pajamas generuojantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus socialinį būstą, galutiniams vartotojams priklausantį turtą ir būstą, pirktą nuomos tikslais.

Gali būti diskutuojama, ar statomas nekilnojamasis turtas turėtų būti laikomas CRE. Šiuo požiūriu nacionalinė praktika skiriasi. Tačiau kai kurių valstybių narių paskutinės finansų krizės patirtis parodė kaip svarbu finansinio stabilumo tikslais stebėti investicijas į šią ekonominę veiklą ir jos finansavimą. Be to, tikimasi, kad užbaigus statyti naują nekilnojamąjį turtą, jis padidins būsimas CRE atsargas. Todėl šios rekomendacijos tikslais, statomas nekilnojamasis turtas laikomas CRE subkategorija.

Socialinis būstas yra sudėtingas nekilnojamojo turto rinkos segmentas, nes jis šalyse gali pasireikšti skirtingomis formomis. Jis neturėtų būti įtrauktas į CRE apibrėžtį, kai nekilnojamojo turto sandorio vertę arba tokio turto nuomininkams taikomą nuomą tiesiogiai įtakoja viešasis subjektas, dėl ko nuoma yra mažesnė nei stebima egzistuojančioje rinkoje. Pagal šį kriterijų nacionalinės institucijos savo šalyje turėtų nubrėžti ribą tarp socialinio būsto ir privataus nuomos sektoriaus.

Būstas, pirktas nuomos tikslais, nurodo bet kokį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kurio tiesioginiai savininkai yra privatūs namų ūkiai (5), kurių pradinis tikslas yra nuomoti nuomininkams. Šiuo metu ši veikla yra reikšminga tik keliose valstybėse narėse. Būstas, pirktas nuomos tikslais, taip pat yra ribinė sritis tarp RRE ir CRE. Tačiau kadangi šią veiklą paprastai vykdo neprofesionalūs nuomotojai ne pilną darbo dieną, turintys nedidelį nekilnojamojo turto portfelį, finansinio stabilumo tikslais gali būti aiškinama, kad tai labiau priskirtina RRE sektoriui negu CRE sektoriui. Tačiau dėl išskirtinių jo rizikos savybių nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms rekomenduojama stebėti šios rinkos dalies pokyčius, naudojant kai kuriuos papildomus ir specialius rodiklius, jei ši veikla atspindi reikšmingą rizikos šaltinį arba reikšmingą viso RRE skolinimo likučių ar srautų dalį.

2. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto duomenų šaltiniai

2.1. Fizinės CRE rinkos rodikliai

Fizinės CRE rinkos rodikliai gali būti gaunami iš:

a)	viešųjų šaltinių, pavyzdžiui, nacionalinių statistikos agentūrų arba žemės registrų, arba

b)	privataus sektoriaus duomenų teikėjų, kurie užima esminę CRE rinkos dalį.

ESRV ataskaita apie komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir finansinį stabilumą ES pateikia turimų kainų indeksų ir galimų duomenų šaltinių apžvalgą (6).

2.2. Finansų sistemos CRE pozicijos rodikliai

Rinkos dalyvių pozicijos, bent jau finansų sektoriaus, gali būti renkamos iš priežiūros ataskaitų. Kai kuriuos duomenis ECB ir EDPPI jau surinko nacionaliniu lygiu. Tačiau jie nėra labai išsamūs. Nauji priežiūros ataskaitų šablonai bankams, t. y. finansinės atskaitomybės (FINREP) ir bendrosios atskaitomybės (COREP) draudikams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (7) ir investiciniams fondams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES (8) gali pateikti išsamesnį vaizdą dėl finansų įstaigų CRE pozicijų.

Statistiniame Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (NACE 2 red.) pateikta klasifikacija gali būti naudinga alternatyviai įvertinant finansų įstaigų CRE pozicijas, nes dėl jos Sąjungos institucijos plačiai susitarė ir ji naudojama teisės aktais bankams ir draudimo bendrovėms nustatytuose ataskaitų teikimo šablonuose. Šiuo aspektu susiję du skirsniai:

a) F sekcija: statybos, išskyrus inžinerinių statinių statybą, ir

b) L sekcija: nekilnojamojo turto veikla, išskyrus nekilnojamojo turto agentūras.

Pagrindinis NACE klasifikacijų naudojimo trūkumas yra tas, kad jos susietos su ekonominiais sektoriais, o ne paskolomis. Pavyzdžiui, duomenys apie nekilnojamojo turto bendrovei suteiktą paskolą pirkti mašinų parką būtų pateikti L sekcijoje, net jei tai ne CRE paskola.

2.3. Privataus sektoriaus duomenų naudojimas

Kai nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos naudoja privataus sektoriaus duomenų teikėjo duomenis tam, kad parengtų CRE rodiklius, tikimasi, kad jos nustatys taikymo srities ir apibrėžčių, lyginant su reikalaujamomis šioje rekomendacijoje, skirtumus. Jos taip pat turėtų sugebėti pateikti išsamią informaciją apie duomenų teikėjo naudotą susijusią metodiką ir atrankos apimtį. Privataus sektoriaus duomenų teikėjo duomenys turėtų atspindėti visą rinką ir D rekomendacijoje nustatytus susijusius suskirstymus:

a)	turto rūšį;

b)	turto buvimo vietą;

c)	investuotojo pobūdį ir tautybę;

d)	skolintojo pobūdį ir tautybę.

3. Susiję rodiklių suskirstymai

Nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų sugebėti įvertinti, kiek tokie suskirstymai yra svarbūs jų CRE rinkai, kai jos naudoja juos stebėsenos tikslais, taip pat atsižvelgiant į proporcingumo principą.

„Turto rūšis“ nurodo pagrindinę komercinės paskirties turto paskirtį. CRE rodiklių atveju šis suskirstymas turėtų apimti šias kategorijas:

a)	gyvenamosios paskirties, pvz. patalpos, kuriose yra daug namų ūkių;

b)	mažmeninės prekybos, pvz., viešbučiai, restoranai, prekybos centrai;

c)	biurai, pvz., turtas, kuris dažniausiai naudojamas kaip profesiniai arba verslo biurai;

d)	pramoninės paskirties, pvz., turtas, naudojamas gamybos, paskirstymo ir logistikos tikslais;

e)	kitos komercinės paskirties turto rūšys.

Jei turtas yra mišrios paskirties, jis turėtų būti laikomas skirtingais turto vienetais (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kiek ploto yra skiriama pagal kiekvieną paskirtį), kai yra įmanoma atlikti tokį suskirstymą, kitais atvejais turto rūšis nustatoma pagal vyraujančią paskirtį;

„Turto vieta“ nurodo nekilnojamojo turto rinkos suskirstymą (pavyzdžiui, pagal regionus) arba antrines rinkas, ir šis suskirstymas taip pat turėtų apimti prestižines ir ne prestižines vietas. Paprastai prestižinė vieta laikoma geriausia vieta konkrečioje rinkoje ir tai taip pat atspindi nuomos pelningumą (paprastai žemiausią rinkoje). Biurų pastatų atveju tai galėtų būti vieta didelio miesto centre. Mažmeninės prekybos pastatų atveju tai gali būti miesto centras, kuriame daug pėsčiųjų, arba centre esantis prekybos centras. Logistikos pastatų atveju tai gali būti vieta, kurioje yra reikalinga infrastruktūra ir paslaugos, turinti puikią prieigą prie transporto tinklų.

„Investuotojo pobūdis“ nurodo plačias investuotojų kategorijas, pavyzdžiui:

bankai;

b)	draudimo bendrovės;

c)	pensijų fondai;

d)	investiciniai fondai;

e)	nekilnojamojo turto bendrovės;

kita.

Tikėtina, kad bus prieinami tik duomenys apie įregistruotą skolininką arba investuotoją. Tačiau, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų žinoti, kad įregistruotas skolininkas arba investuotojas gali skirtis nuo galutinio skolininko arba investuotojo, kuris susijęs su galutine rizika. Todėl institucijos taip pat yra skatinamos, esant galimybei, stebėti informaciją apie galutinį skolininką arba investuotoją, pvz., atsižvelgdamos į surinktą iš rinkos dalyvių informaciją, siekiant geriau suprasti rinkos dalyvių elgesį ir riziką.

„Skolintojo pobūdis“ nurodo plačias skolintojų kategorijas, pavyzdžiui:

a)	bankai, įskaitant „blogus bankus“;

b)	draudimo bendrovės;

c)	pensijų fondai.

Nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms gali tekti pakoreguoti investuotojų ir skolintojų pobūdžių sąrašą, kad būtų atspindėtos vietinio CRE sektoriaus savybės.

„Tautybė“ nurodo rinkos dalyvio įsisteigimo šalį. Investuotojų ir skolintojų tautybė turėtų būti suskirstyta bent į šias tris geografines kategorijas:

vidaus;

b)	likusios Europos ekonominės erdvės;

c)	likusio pasaulio sektoriaus.

Nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų žinoti, kad įregistruoto investuotojo arba skolintojo tautybė gali skirtis nuo galutinio investuotojo arba skolintojo, kuris susijęs su galutine rizika, tautybės. Todėl institucijos taip pat yra skatinamos stebėti informaciją apie galutinio skolintojo arba investuotojo tautybę, pvz., atsižvelgdamos į surinktą iš rinkos dalyvių informaciją.

4. Fizinės rinkos rodikliams apskaičiuoti skirti metodai

CRE kaina yra nuolatinė kokybės atskaitinė išraiška (angl. quality numéraire), t. y. turto rinkos vertė, atėmus kokybinius pokyčius, tokius kaip nuvertėjimas (ir nusidėvėjimas) arba vertės padidėjimas (pvz., renovacija), atlikus kokybės koregavimą.

Eurostato inicijuotose gairėse patariama, kad duomenys apie kainas turėtų būti surinkti iš faktinių sandorių. Jei jų nėra ir (arba) jie nėra visiškai reprezentatyvūs, jie gali būti nustatomi pagal apytikslius arba tikslius vertinimo duomenis (angl. appraisal or valuation data), jei šie duomenys atspindi dabartinę rinkos kainą, o ne tvarų kainos matavimo metodą.

5. Finansų sistemos komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijų vertinimas

Finansų sistemos CRE pozicijas sudaro skolinimas, kurį dažnai vykdo bankai, o kartais taip pat draudimo bendrovės, bei investicijos, kurias dažnai atlieka draudimo bendrovės, pensijų fondai ir investicijų fondai. Investicijos gali būti tiesiogiai turimas CRE, pvz. turint CRE nuosavybės teise, ir netiesiogiai turimas CRE, pvz., per vertybinius popierius ir investicinius fondus. Jei skolintojas ar investuotojas pasinaudoja specialiosios paskirties įmone (SPV) kaip specialiu CRE finansavimo metodu, toks skolinimas ar investicijos laikytinos tiesioginiu CRE skolinimu ar aktyvais (tai vadinama skaidrumo metodu).

Vertindamos šias visos sistemos pozicijas, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų žinoti apie dvigubo skaičiavimo riziką. Investuotojai į CRE gali investuoti tiesiogiai ir netiesiogiai. Pavyzdžiui, pensijų fondai ir draudimo bendrovės į CRE dažnai investuoja netiesiogiai.

Taip pat gali būti sunkiau apskaičiuoti užsienio rinkos dalyvių pozicijas, kurios gali sudaryti reikšmingą rinkos dalį (9). Kadangi šie rinkos dalyviai yra svarbūs CRE rinkos veikimui, patartina stebėti jų veiklą.

Kadangi CRE veiklos nuostoliai dažnai yra sutelkti bankų skolinime, skirtame CRE, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos skatinamos savo stebėsenos metu skirti ypatingą dėmesį šiai veiklai.

6. LTV apskaičiavimo metodai

IV priede nustatyti LTV-O ir LTV-C apskaičiavimo metodai. Tačiau yra kai kurių ypatumų, į kuriuos reikia atsižvelgti šiuos santykius apskaičiuojant CRE.

Sindikuotosios paskolos atveju LTV-O turėtų būti apskaičiuotas kaip visų skolininkui suteiktų paskolų, pradinė suma, susijusi su turto verte sandorio sudarymo metu. Jei tai susiję su keletu turto vienetų, LTV-O turėtų būti skaičiuojamas kaip pradinės (-ių) paskolos (-ų) sumos santykis su visa susijusių turto vienetų verte.

Kadangi turto vienetų skaičius yra daug mažesnis ir turtas CRE sektoriuje yra įvairesnis negu RRE sektoriuje, labiau tikslinga apskaičiuoti LTV-C remiantis atskiro nekilnojamojo turto vertės įvertinimu negu naudojant vertės arba kainų indeksą.

Galiausiai, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turi stebėti LTV pasiskirstymą, kreipdamos ypatingą dėmesį į rizikingiausias paskolas, t. y. tas, kurių LTV aukščiausias, nes nuostoliai dažnai atsiranda iš tokios mažos tikimybės didelio poveikio rizikos.

7. Paskolos palūkanų padengimo santykio (ICR) ir įsiskolinimo apmokėjimo padengimo santykio (DSCR) apskaičiavimo metodai

Paskolos palūkanų padengimo santykis (ICR) ir įsiskolinimo apmokėjimo padengimo santykis (DSCR) rodo nuomos pajamas, gaunamas iš CRE turto arba turto komplekso, atėmus mokesčius ir veiklos išlaidas, kurias skolininkas turi patirti, kad išlaikytų turto vertę.

ICR apibrėžta kaip:

Formula

ICR skaičiavimo tikslais:

a)	grynosios metinės nuomos pajamos apima metines nuomos pajamas, susikaupiančias iš nuomininkams išnuomoto CRE, atėmus mokesčius ir visas veiklos sąnaudas, kad būtų išlaikyta turto vertė;

b)	metinės palūkanų išlaidos yra metinės palūkanų išlaidos, susijusios su paskola, užtikrinta CRE turtu arba turto kompleksu.

ICR tikslas yra išmatuoti apimtį, kuria iš turto kilusių pajamų pakanka, kad būtų sumokėtos tą turtą perkant skolininko patirtos su palūkanomis susijusios išlaidos. Todėl ICR turėtų būti analizuojamas turto lygiu.

DSCR apibrėžta kaip:

Formula

DSCR skaičiavimo tikslais:

a)	grynosios metinės nuomos pajamos yra metinės nuomos pajamos, susikaupiančios iš nuomininkams nuomojamo CRE, atėmus mokesčius ir visas veiklos sąnaudas, kad būtų išlaikyta turto vertė;

b)	metinis įsiskolinimo apmokėjimas yra metinis įsiskolinimo apmokėjimas, susijęs su paskola, užtikrinta CRE turtu arba turto kompleksu.

DSCR tikslas yra įvertinti visos skolos naštos, kurią turtas sukuria skolininkui, svertinį dydį. Todėl vardiklis apima ne tik palūkanų išlaidas, bet ir paskolų amortizaciją, t. y., grąžinamos paskolos sumas. Tokio rodiklio pagrindinis klausimas yra tai, ar jis turėtų būti skaičiuojamas turto lygiu, ar skolininko lygiu. CRE finansavimas įprastai teikiamas be regreso teisės, t. y., skolintojas turi teisę gauti išmokas tik iš turto gaunamų pajamų, o ne iš skolininko kitų pajamų ar turto. Todėl labiau praktiška ir tinkama DSCR apskaičiuoti turto lygiu. Be to, telkiant dėmesį į skolininko bendras pajamas kiltų svarbių konsolidacijos problemų, dėl kurių būtų sunkiau apibrėžti parametrus, kurie būtų palyginami tarp valstybių narių.

8. Papildomi su statomu turtu susiję rodikliai

CRE statomo turto atveju, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos gali stebėti ne LTV atsiradimo metu, bet verčiau paskolos ir kaštų santykį (LTC). LTC atspindi pradinės visų suteiktų paskolų sumos ir kaštų, susijusių su CRE statyba iki jos užbaigimo, santykį.

Be to, nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų daugiausia vykdyti rizikingiausių projektų, pvz., tų, kurie pasižymi labai žemais išankstinės nuomos arba išankstinio pardavimo santykiais, stebėseną. Nebaigtų statinių atveju, išankstinės nuomos santykis yra lygus ploto, kurį nekilnojamojo turto rangovas jau yra išnuomavęs, kai yra suteikta paskola, santykiui su visu plotu, kurį galima naudoti užbaigus statybas; panašiai, išankstinio pardavimo santykis yra lygus plotui, kurį nekilnojamojo turto rangovas jau yra pardavęs, kai yra suteikta paskola, santykiui su visu plotu, kurį galima naudoti užbaigus statybas.

9. EPI kasmet skelbiamos komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijos

Rekomenduojama, kad EPI, remdamosi iš įstatymais nustatytų ataskaitų teikimo šablonų gauta informacija, bent kasmet atskleistų suvestinę ir taip pat neapibendrintą informaciją apie skirtingų nacionalinių CRE rinkų Sąjungoje pozicijas subjektams savo vykdomos priežiūros srityje. Tikimasi, kad toks viešas atskleidimas sustiprins nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų žinias apie kitų valstybių narių subjektų veiklą jų vidaus CRE rinkoje. Jei kyla abejonių dėl skelbiamų duomenų apimties ar kokybės, kartu skelbiamos ir atitinkamos pastabos.

Paprastai EPI turėtų suteikti galimybes bet kuriai Sąjungos nacionalinei makrolygio rizikos ribojimo institucijai įvertinti visų Sąjungos finansų įstaigų pozicijas jų nacionalinėje rinkoje. Tai reiškia, kad iš visų finansų įstaigų Sąjungoje surinkti duomenys turėtų būti apibendrinti šalies lygiu.

EPI, atskleisdamos tokią suvestinę informaciją, turėtų pasinaudoti įstatymais nustatytų ataskaitų teikimo šablonų, kuriuose pateiktas kredito pozicijų ir (arba) (tiesioginių ir netiesioginių) investicijų geografinis suskirstymas, informacija. Kai ataskaitų teikimo šablonuose pateikiamas suskirstymas pagal NACE kodus (10), CRE galėtų būti nurodytas „F“ ir „L“ skyriuose, tačiau traktuojant griežtai, kai kurios subkategorijos turėtų būti pašalintos atsižvelgiant į šioje rekomendacijoje priimtą CRE apibrėžtį.

(1) Žr.: 2014 m. lapkričio 21 d. EBI klausimas ID 2014_1214.

(2) 2016 m. gegužės 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 2016/867 dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo (ECB/2016/13) (OL L 144, 2016 6 1, p. 44).

(3) Finansinio stabilumo taryba ir Tarptautinis valiutos fondas, Finansų krizė ir informacijos spragos – pranešimas G-20 finansų ministrams ir centrinių bankų valdytojams (angl. The financial crisis and information gaps – report to the G-20 finance ministers and central bank governors), 2009 m. spalio 29 d.

(4) Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto Kredito rizikos standartizuoto metodo peržiūra – antras konsultacinis dokumentas (angl. Revisions to the Standardised Approach to credit risk – second consultative document), 2015 m. gruodis.

(5) Vadovaujantis 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26. p. 1) A priedo 2 skyriaus 2.118 punktu: „N[n]amų ūkių sektoriui […] priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui.“

(6) ESRV, Ataskaita apie komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir finansinį stabilumą ES (angl. Report on commercial real estate and financial stability in the EU), 2015 m. gruodis, ypač II priedo 2 skyriaus 2 skirsnis.

(7) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(8) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(9) ESRV, Ataskaita apie komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir finansinį stabilumą ES (angl. Report on commercial real estate and financial stability in the EU), 2015 m. gruodis, ypač 2 skyriaus 3 skirsnis ir 1 intarpas.

(10) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/43

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS

2016 m. rugsėjo 22 d.

dėl vidutinės trukmės grėsmių Austrijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje

(ESRV/2016/05)

(2017/C 31/02)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	daugelio šalių patirtis rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmės gali sukelti reikšmingą riziką vidaus finansiniam stabilumui ir lemti dideles neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes, taip pat neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis;

(2)

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) neseniai pateikė sisteminį ir į ateitį nukreiptą su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusių grėsmių Sąjungos mastu vertinimą. Šiame kontekste ESRV aštuoniose šalyse nustatė tam tikras vidutinės trukmės grėsmes, kurios yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes.

(3)

Austrijos atveju ESRV grėsmių vertinime pabrėžiama tai:

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos Austrijoje augo greitai, ypač nuo 2011 m. Neseniai būsto kainų dinamika buvo labiau išreikšta Vienoje nei likusiose Austrijos dalyse. Tačiau paskutiniu metu metinis namų kainų augimas už Vienos ribų buvo didelis ir viršijo Vienos rodiklio augimą. Šie pokyčiai privedė iki nekilnojamojo turto kainų lygio, kuris yra aukštesnis nei parametrai, palyginus su ilgalaikės trukmės vidaus parametrų pokyčiu, ypač Vienos atveju (2). Tačiau likusiose šalies dalyse būsto kainos iš esmės dera su parametrais pagal Oesterreichische Nationalbank (OeNB) įverčius.

Paskutiniu metu itin išreikšta būsto kainų dinamika sutapo su dideliu hipotekos kreditų augimu. OeNB skolinimo standartų tyrimo rezultatai rodo, kad skolinimo standartai sumažėjo. Be to, jie rodo, kad išaugo naujų hipotekos skolininkų dalis su padidėjusiu paskolos ir pajamų santykiu bei paskolos ir turto vertės santykiu. Tačiau šie OeNB tyrimo duomenų rezultatai turėtų būti aiškinami atsargiai, atsižvelgiant į didelius tyrimo rezultatų skirtumus tarp bankų, mažą imties dydį ir besikeičiančią imties sudėtį. Tačiau apskritai, namų ūkiai, kurie tapo labai įsiskolinę dėl pajamų arba nuosavybės vertės, galėtų būti ypatingai pažeidžiami ekonominių sukrėtimų, pavyzdžiui, nedarbo padidėjimo arba namų ūkių pajamų ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų nuosmukio atveju. Tokiomis aplinkybėmis namų ūkiams gali būti sunkiau apmokėti savo skolas ir gali išaugti nevykdomi hipotekos įsipareigojimai, kurie lemtų tiesioginius bankų kredito nuostolius, ypač nusmukus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainoms. Be to, jei atsiranda nepalankios ekonomikai aplinkybės, susiję neigiami namų ūkių pajamų ir turto poveikiai gali sustiprinti pirminį sukrėtimą, dar sustiprindami neigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį finansiniam stabilumui (pavyzdžiui, jei namų ūkiai turi sumažinti vartojimą tam, kad apmokėtų savo hipotekos paskolas). Reikia daugiau informacijos apie skolinimo standartus, paremtos platesne finansinių tarpininkų imtimi, kad būtų galima įvertinti sisteminį poveikį dėl galimai blogėjančių skolinimo standartų.

Apskritai, esant greitam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų augimui, kuris viršija namų ūkių pajamų augimą, kaip neseniai pastebėta Austrijoje, namų ūkiams pasidaro sunkiau tapti namų savininkais, ir tai gali lemti bendrą namų ūkių įsiskolinimo augimą ir (arba) ūkių su išaugusiu skolos lygiu grupės padidėjimą. Be to, atsižvelgiant į stipriai išreikštą kredito ir būsto kainų dinamiką, yra rizika, kad skolinimo standartai toliau blogės.

Austrijos bankų hipotekos pozicijos yra nedidelės palyginus su kitomis Sąjungos šalimis. Tai yra susiję su žemu namų nuosavybės rodikliu (3) bei nežymia hipotekos turėtojų tarp namų savininkų dalimi Austrijoje. Tačiau bendros Austrijos bankų pozicijos dėl veiklos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, įskaitant paskolas statybų sektoriui ir pan., yra kažkiek didesnės palyginus su kitomis Sąjungos šalimis. Austrijos bankų, kurie taiko vidaus reitingais pagrįstus modelius, vidutiniai rizikos koeficientai yra gerokai didesni nei Sąjungos vidurkis. Tai paverčia Austrijos bankų sektorių sąlyginai mažiau pažeidžiamu dėl galimos iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus kylančios tiesioginės rizikos. Tačiau turėtų būti pažymėta, kad bendra vidutinė Austrijos bankų kapitalizacija yra šiek tiek mažesnė už Sąjungos vidurkį.

Analizuojant nustatytų grėsmių Austrijoje pobūdį matyti padėtį švelninantys ir sunkinantys veiksniai. Sunkinantys veiksniai apima reikšmingą būsto paskolų su kintamosiomis palūkanomis (tiek naujų paskolų, tiek esamų paskolų), taip pat esamų būsto paskolų užsienio valiuta dalis, kurios namų ūkiams atitinkamai kelia palūkanų normų ir valiutų kursų riziką. Tačiau hipotekos paskolų su kintamosiomis palūkanomis arba paskolų, išduotų užsienio valiuta, dalis mažėjo. Be to, keletas tyrimų rodo, kad ypač skolininkai, paėmę paskolas užsienio valiuta būstui Austrijoje, turi reikšmingas atsargas, kurios sumažina susijusį pažeidžiamumą. Kiti svarbūs riziką mažinantys veiksniai apima sąlyginai žemą namų savininkų rodiklį, kuris buvo pastovus dešimtis metų, kartu su gerai išvystyta nuomos rinka ir bendru nedideliu namų ūkių įsiskolinimo lygiu. Be to, dauguma hipotekų yra amortizuotos ir skolą turi turtingesni namų ūkiai.

ESRV atkreipia dėmesį į Austrijos institucijų įvestas priemones, įskaitant lūkesčius dėl tvarių skolinimosi standartų, apie kuriuos buvo panešta bankams (4). Be to, Austrijos finansų rinkos stabilumo valdyba (angl. Austrian Financial Market Stability Board) patarė Finansų ministerijai išplėsti makroprudencinių priemonių rinkinį dėl skolininku grįstų makroprudencinių priemonių nekilnojamojo turto finansavimo srityje, kad būtų užtikrinta, jog Finansų rinkos stabilumo valdyba gali imtis veiksmų dėl sisteminės rizikos, kylančios iš netvarių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių (5). Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos ir hipotekos kreditas smarkiai auga, yra grupės su padidėjusiu įsiskolinimo lygiu ir yra tam tikrų sumažėjusių kredito standartų įrodymų. Nors politikos priemonės, kurių ėmėsi Austrijos institucijos, yra tinkamos atsižvelgiant į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmių pobūdį Austrijoje, jos gali būti nepakankamos visapusiškai jas nuslopinti,

PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:

ESRV nustatė, kad Austrijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinės trukmės grėsmės yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes. Makrolygio rizikos ribojimo perspektyvos požiūriu, ESRV mano, kad pagrindinės grėsmės yra didelis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų ir hipotekos kredito augimas, ypač paskutiniu metu, ir rizika, kad skolinimo standartai ir toliau bus mažinami.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. rugsėjo 22 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(2) Pagrįsta Oesterreichische Nationalbank (OeNB) ir Europos Centrinio Banko (ECB) įverčiais.

(3) Ypač Vienoje namų savininkų yra nedaug, 82 % namų ūkių yra nuomininkai.

(4) Atsižvelgdama į ESRV sprendimą pateikti šį įspėjimą, Austrijos finansų rinkos stabilumo valdyba aptarė tvarius skolinimosi gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui standartus savo 2016 m. rugsėjo 23 d. susirinkime.

(5) Finansų rinkos stabilumo valdybos patarimas paskelbtas: https://www.fmsg.at/en/publications/warnings-and-recommendations/advice-2-2016.html

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/45

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS

2016 m. rugsėjo 22 d.

dėl vidutinės trukmės grėsmių Belgijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje

(ESRB/2016/06)

(2017/C 31/03)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	daugelio šalių patirtis rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmės gali sukelti reikšmingą riziką vidaus finansiniam stabilumui ir lemti neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes, taip pat neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis;

(2)

(3)

Belgijos atveju ESRV grėsmių vertinime pabrėžiama tai:

Belgija patyrė didėjančio bendro namų ūkių įsiskolinimo tendenciją, kuri didžiąja dalimi yra nulemta tęstinio spartaus skolinimo būstams pirkti augimo. Nors kredito standartai paskutiniais metais buvo griežtinami, atrodo, kad šis procesas paskutiniu metu sustojo. Tuo pačiu metu mikrolygio duomenys rodo, kad yra tam tikros namų ūkių grupės su didelėmis hipotekos paskolomis, susijusiomis su jų nekilnojamojo turto verte, didele padengti jų skolai skirta pajamų dalimi arba žemu grynojo finansinio turto lygiu palyginus su jų skolos lygiu.

Ekonominio arba finansinio sukrėtimo, pavyzdžiui, nedarbo išaugimo ir (arba) pajamų augimo sumažėjimo atveju šiems itin įsiskolinusiems namų ūkiams gali būti labai sunku apmokėti savo skolas ir gali išaugti nevykdomi hipotekos įsipareigojimai, kurie lemtų tiesioginius bankų kredito nuostolius, ypač nusmukus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainoms. Be to, jei atsiranda nepalankios ekonomikai aplinkybės, susiję neigiami namų ūkių pajamų ir turto poveikiai gali sustiprinti pirminį sukrėtimą, dar sustiprindami neigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį finansiniam stabilumui (pavyzdžiui, jei namų ūkiai turi sumažinti vartojimą tam, kad apmokėtų savo hipotekos paskolas).

Be to, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos, kurios reikšmingai išaugo per paskutinius 30 metų, augo greičiau nei pajamos arba nuoma paskutiniais metais. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos nominaliąja verte dabar yra arti lygio, kuriame jos buvo iki finansų krizės. Yra tam tikrų kainos pervertinimo ženklų, tačiau alternatyvūs vertinimo modeliai to nedviprasmiškai neatskleidžia. Jau aukštos ir augančios gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos galėtų lemti dar didesnį bendrą namų ūkių įsiskolinimą ir padidėjusį pažeidžiamų namų ūkių skaičių.

Tuo pačiu metu, ESRV pripažįsta, kad yra kai kurių aplinkybių, kurios sumažina Belgijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos pažeidžiamumą. Pirma, Belgijos namų ūkiai apibendrinus pasižymi sąlyginai didele finansinio turto, susijusio su skola, verte. Antra, hipotekos paskolos paprastai amortizuojamos trumpesniais nei 25 metai išpirkimo terminais, o tai reiškia, kad Belgijos namų ūkiai sumažina savo skolą sąlyginai greitai palyginus su kitų Sąjungos šalių namų ūkiais.

ESRV atkreipia dėmesį į Belgijos įgyvendintas su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusias priemones. Apskritai, Belgijos institucijos telkė dėmesį į tai, kad būtų užtikrintas bankų atsparumas rizikai, kylančiai iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus. 2013 m. gruodžio mėn. Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique (NBB/BNB) sprendimas nustatyti vidaus reitingais pagrįstus modelius taikančių bankų hipotekos pozicijų kapitalo pakankamumo reikalavimuose papildomą mokestį (2), taip pat vieši NBB/BNB pranešimai, kuriuose skatinama labiau stebėti riziką, kylančią iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, gali padėti sumažinti esamas grėsmes. Be to, sugriežtintas mokesčių atsižvelgiant į hipotekos paskolas atskaitymas. Taip pat tikimasi, kad tam tikra apimti apribos būsimų grėsmių augimą NBB/BNB viešas įsipareigojimas imtis papildomų kapitalo priemonių, skirtų didelės rizikos paskoloms (pavyzdžiui, toms, kurių didelis paskolos ir turto vertės santykis), jei jos ir toliau sudarys didelę naujų išduotų paskolų dalį. Kita vertus, nebuvo priimtos priemonės, tiesiogiai išsklaidančios grėsmes, susijusias su labai įsiskolinusiais namų ūkiais arba tęstiniu gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų augimu. Nors įgyvendintos politikos priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmių pobūdį Belgijoje, jos gali būti nepakankamos visapusiškai jas nuslopinti,

PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:

ESRV nustatė, kad Belgijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinės trukmės grėsmės yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes. Makrolygio rizikos ribojimo perspektyvos požiūriu, ESRV mano, kad pagrindinės grėsmės yra greitai augantis bendras namų ūkių įsiskolinimas, kartu su jau labai įsiskolinusių namų ūkių reikšmingomis grupėmis, turint omenyje per paskutinius kelerius metus labai išaugusias gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainas.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. rugsėjo 22 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(2) Kapitalo reikalavimams apskaičiuoti vidaus reitingais pagrįstus modelius taikančių kredito įstaigų Belgijos hipotekos paskoloms taikomas penkių procentų papildomas rizikos koeficiento mokestis. Ši priemonė įsigaliojo pagal 2013 m. gruodžio 8 d. Karaliaus dekretą (https://www.nbb.be/en/articles/arrete-royal-du-8-decembre-2013-portant-approbation-du-reglement-du-22-octobre-2013-de-la) ir buvo įgyvendinta 2014 m. pagal ES kapitalo reikalavimų reglamento 458 straipsnį. Ši priemonė buvo pratęsta vieneriems metams 2016 m. gegužės mėnesį (2016 m. gegužės 31 d. Karaliaus dekretas, https://www.nbb.be/en/financial-oversight/macroprudential-supervision/macroprudential-instruments/real-estate).

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/47

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS

2016 m. rugsėjo 22 d.

dėl vidutinės trukmės grėsmių Danijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje

(ESRB/2016/07)

(2017/C 31/04)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	daugelio šalių patirtis rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmės gali sukelti reikšmingą riziką vidaus finansiniam stabilumui ir lemti neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes, taip pat neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis;

(2)

(3)

Danijos atveju ESRV grėsmių vertinime pabrėžiama tai:

Stipriai išaugusios gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos kartu su labai įsiskolinusiais namų ūkiais yra pagrindinės grėsmės, susijusios su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu Danijoje. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos, ypač didesniuose miestuose, kurį laiką smarkiai augo ir dabar yra arti lygių, kurie buvo iki finansų krizės. Tačiau, bendrai, kainos neatrodo pervertintos.

Vidutinis Danijos namų ūkių įsiskolinimo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje. Tai, kad Danijoje daug metų yra gerai išvystyta finansų sistema, leido Danijos namų ūkiams gana lengvai gauti hipotekos kreditą, ir buvo nebrangu skolintis įkeičiant nekilnojamąjį turtą, daugiausia dėl didelės padengtų obligacijų rinkos, kuriai taikomas balanso principas (2). Tuo pačiu metu, Danijos namų ūkiai turi reikšmingą pensijų turtą, kuris sumažina poreikį asmenims neturėti skolų, kai jie išeina į pensiją. Tačiau, kai kurios namų ūkių grupės yra labai įsiskolinusios. Pavyzdžiui, maždaug trečdalis visų Danijos namų ūkių turi bendrą įsiskolinimo lygį, kuris viršija jų būstų vertę (3), ir maždaug ketvirtis turi bendrą įsiskolinimo lygį, kuris yra tris kartus didesnis, nei jų metinės pajamos prieš mokesčius. Be to, trys ketvirčiai namų ūkių su dideliu įsiskolinimo lygiu turi hipotekos paskolų su kintamosiomis palūkanomis, ir tai juos daro pažeidžiamais dėl bet kokio būsimo palūkanų normų augimo.

Greitas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų augimas miestų zonose gali paskatinti daugiau asmenų, pavyzdžiui, pirmą kartą perkančių būstą, imti dideles hipotekos paskolas gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui pirkti. Todėl yra rizika, kad dabartinė padėtis galėtų toliau didinti namų ūkių įsiskolinimą. Stipriai išaugusias gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainas taip pat didina kai kurie struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, stipriai reglamentuojama nuomos rinka ir procikliška būsto mokesčių sistema.

Nors Danijos hipotekos rinkoje yra tam tikrų pokyčių, dėl kurių įtakos tikimasi, kad bus sumažinta rizika, susijusi su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriumi, ypač kredito standartų griežtinimas, apskritai prislopintas kredito augimas ir mažėjanti hipotekos paskolų, kurios yra neamortizuotos, dalis, paskolos, už kurias mokamos tik palūkanos, yra vis dar paplitusios ir didžiuosiuose miestuose kredito augimas yra tvarus. Todėl panašu, kad labai įsiskolinusių namų ūkių dalis ir toliau numatomoje ateityje išliks.

Tyrimai rodo, kad didelė Danijos namų ūkių su dideliais įsiskolinimo lygiais dauguma yra finansiškai atspari net ir esant nepalankiausioms aplinkybėms. Tačiau tyrimai taip pat rodo didelį neigiamą namų ūkių įsiskolinimo lygių ir jų vartojimo pokyčių santykį atsižvelgiant į pajamų ir turto veiksnius nepalankiausiais laikotarpiais. Be to, dideli įsiskolinimo lygiai ir didelė hipotekų su kintamosiomis palūkanomis dalis reiškia, kad net maži palūkanų normų lygių pokyčiai gali turėti didelę įtaką namų ūkių disponuojamosioms pajamoms. Be to, greitas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų augimas padidina būsimų kainų kritimo tikimybę ir mastą, dėl kurio kartu su dideliais įsiskolinimo lygiais daug namų ūkių galėtų atsidurti tokioje padėtyje, kai jų turto vertė yra žemesnė nei skolos vertė. Nors Danijos grynasis finansinis turtas yra didelis, nepalankiomis sąlygomis šio turto likvidumas ir vertė gali sumažėti ir namų ūkiai gali nenorėti naudoti savo finansinio turto, kad išlaikytų vartojimo lygį.

Didelis privataus vartojimo sumažėjimas galėtų lemti makroekonominį nestabilumą, kaip iš tiesų atsitiko Danijoje po pasaulinės finansų krizės. Be to, kadangi Šiaurės Baltijos regiono bankai tarpusavyje susiję, dėl sunkumų, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nepalankiomis aplinkybėmis bet kurioje iš regiono šalių, tarp bankų sistemų galėtų tarptautiniu mastu išplisti reikšmingas neigiamas poveikis. Šiuo metu tiesioginė rizika bankų sistemai yra ribota dėl Danijos struktūrinių ir institucinių savybių (pavyzdžiui, paskolos, kurių išieškojimas neapribotas įkaitu, fizinio asmens bankroto įstatymai ir palanki socialinės apsaugos sistema). Be to, pasireiškus tokiai rizikai, atrodo, kad bankų sektorius yra atsparus: Danijos bankai apskritai turi pakankamai kapitalo, ir didieji bankai jau atitinka papildomus kapitalo reikalavimus, kurie bus visapusiškai įtvirtinti ateinančiais metais.

ESRV atkreipia dėmesį į priemones, kurias nustatė Danijos valdžios institucijos, įskaitant paskolos ir turto vertės santykį, atsargaus bankų ir hipotekos kredito įstaigų skolinimo gaires, laipsnišką mokesčių atskaitymo mažinimą ir taip vadinamą hipotekos kredito įstaigų „priežiūros deimantą“ (4). Nors šios politikos priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmių pobūdį Danijoje, jos gali būti nepakankamos visapusiškai jas nuslopinti. Nors hipotekos skolintojai patys pranešė apie sugriežtėjusius skolinimo standartus, tai dar nepadarė žymaus poveikio namų ūkių įsiskolinimo lygiui ar nekilnojamojo turto kainoms – priešingai – didžiuosiuose miestuose kredito suteikiama daugiau ir kainos vis didėja. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos smarkiai auga, ypač didžiuosiuose miestuose, yra rizika, kad tai galėtų toliau didinti namų ūkių įsiskolinimą. Be to, nesitikima, kad aukštas namų ūkių skolos lygis smarkiai sumažės, nes šie aspektai tiesiogiai jo neįtakoja. Svarbu pažymėti, kad šis vertinimas atspindi aplinkybę, kad kai kurios priemonės buvo taikomos tik ribotą laiką ir įgyvendinamos palaipsniui, o kai kurios daro poveikį tik naujiems skolininkams,

PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:

ESRV nustatė, kad Danijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinės trukmės grėsmės yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas pasekmes realiajai ekonomikai. Makrolygio rizikos ribojimo perspektyvos požiūriu, ESRV mano, kad pagrindinės grėsmės yra greitai augančios gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos – ypač didžiuosiuose miestuose – kartu su labai įsiskolinusiais namų ūkiais. Be to, jei pasireikštų rizika, galėtų išplisti neigiamas poveikis į kitas šalis Šiaurės Baltijos regione.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. rugsėjo 22 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(2) T. y., bendras finansavimas obligacijomis ir hipotekos paskolomis, kurias išleido hipotekos kredito įstaigos.

(3) Kitos turto rūšys, pavyzdžiui, automobiliai, taip pat gali būti pateiktos įkaitu, tačiau čia paminėti skaičiai to neatspindi.

(4) „Priežiūros deimante“ nustatyti kai kurie kriterijai, kuriuos Danijos FSI apskritai laiko nurodančiais didesnį rizikos pobūdį turinčią hipotekos kredito veiklą. Ją sudaro penki rodikliai su atitinkamais įstaigų rizikos apribojimais: didelės pozicijos; skolinimo augimas; paskolos gavėjo palūkanų normos rizika; skolinimas, kai grąžinamos tik palūkanos; ir trumpalaikis finansavimas.

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/49

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS

2016 m. rugsėjo 22 d.

dėl vidutinės trukmės grėsmių Suomijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje

(ESRV/2016/08)

(2017/C 31/05)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	daugelio šalių patirtis rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmės gali sukelti reikšmingą riziką vidaus finansiniam stabilumui ir lemti neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes, taip pat neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis;

(2)

(3)

Suomijos atveju ESRV grėsmių vertinime pabrėžiama tai:

Nustatyta, kad pagrindinė grėsmė, susijusi su Suomijos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, yra jau didelis ir vis didėjantis namų ūkių įsiskolinimo lygis. Šiuo metu Suomijos įsiskolinimo ir pajamų santykio lygis yra pasiekęs istorines aukštumas ir viršija Sąjungos vidurkį. Taip yra dėl to, kad namų ūkių pajamų augimas buvo nuslopintas, nors tuo pačiu metu namų ūkiai ir toliau kaupė skolą. Be to, skola yra sukoncentruota sąlyginai mažoje labai įsiskolinusių namų ūkių grupėje. Šie namų ūkiai būtų ypač pažeidžiami dėl nepalankių ekonominių sąlygų arba pokyčių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkoje. Be to, paskolos su kintamosiomis palūkanomis yra dažniausiai suteikiamos Suomijos hipotekos rinkoje, todėl namų ūkiai patiria palūkanų normų riziką.

Paskutiniais metais labai nusistovėjo namų ūkių skolinimas ir namų ūkių tendencijos, ir tai rodo pokytį, kuris tam tikra apimtimi sušvelnina nustatytą riziką finansiniam stabilumui. Be to, Suomijos namų ūkiams įprasta amortizuoti jų hipotekos skolą, todėl likusių hipotekų vidutinis paskolos ir turto vertės santykis yra gerokai žemesnis nei naujų paskolų.

Šiuo metu, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos rodikliai, pavyzdžiui, kainos ir pajamų bei kainos ir nuomos rodikliai yra arti savo ilgalaikių vidurkių, todėl galima manyti, kad nėra akivaizdžių įrodymų, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos būtų pervertintos. Tačiau, atsižvelgus į silpnas dabartines Suomijos ekonomikos perspektyvas, yra rizika, kad esant ekonominiam sukrėtimui, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos smuktų. 2016 m. liepą Suomijos teisės aktuose buvo nustatyta paskolos ir turto vertės santykio riba naujoms būsto paskoloms, kad būtų užtikrinta būtina įkaito apimtis naujoms hipotekos paskoloms, kuri būtų naudinga, jei kainos sumažėtų.

Suomijos bankai turi didelius hipotekos portfelius su žemesniais nei kitų Europos bankų rizikos koeficientais. Be to, Suomijos bankai aktyviai naudoja rinka grįstą finansavimą, kuris pasirodė esąs mažiau stabilus finansavimo šaltinis finansinio nestabilumo laikotarpiais. Šios grėsmės susideda iš didelės koncentracijos Suomijos bankų sistemoje ir jos dydžio, palyginus su visos ekonomikos dydžiu. Be to, kadangi Šiaurės Baltijos regiono bankai tarpusavyje susiję, dėl sunkumų, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nepalankiomis aplinkybėmis bet kurioje iš regiono šalių, tarp bankų sistemų galėtų tarptautiniu mastu išplisti reikšmingas neigiamas poveikis. Tačiau Suomijos bankai yra tarp tų Sąjungos bankų, kurių kapitalizacija yra didžiausia ir kapitalo kokybė aukšta. Atsižvelgiant į apskritai didelius Suomijos bankų mokumo koeficientus, taip pat į Suomijos institucijų nustatytus kapitalo rezervus, atrodo, kad tiesioginiam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sukrėtimui bankų sistema yra atspari.

Ekonominio arba finansinio sukrėtimo, pavyzdžiui, nedarbo išaugimo ir (arba) pajamų augimo sumažėjimo atveju gali pasireikšti tam tikra pirmiau minėta rizika, kai kuriems itin įsiskolinusiems namų ūkiams gali būti sunkiau apmokėti savo skolas ir gali išaugti nevykdomi hipotekos įsipareigojimai, kurie lemtų tiesioginius bankų kredito nuostolius, ypač nusmukus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainoms. Be to, jei atsiranda nepalankios ekonomikai aplinkybės, susiję neigiami namų ūkių pajamų ir turto poveikiai gali sustiprinti pirminį sukrėtimą, dar sustiprindami neigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį finansiniam stabilumui (pavyzdžiui, jei namų ūkiai turi sumažinti vartojimą tam, kad apmokėtų savo hipotekos paskolas).

ESRV atkreipia dėmesį į Suomijos įgyvendintas su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusias politikos priemones, įskaitant laipsnišką galimybės iš hipotekos palūkanų mokėjimų atskaičiuoti mokesčius panaikinimą, paskolos ir turto vertės santykio ribą naujoms hipotekos paskoloms, planuojamas iniciatyvas stiprinti hipotekos pozicijų kapitalo pakankamumo reikalavimus bei ankstyvą kapitalo rezervų nustatymą (taip pat specialius reikalavimus sistemiškai svarbiems bankams). Nors šios politikos priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmių pobūdį Suomijoje, jos gali būti nepakankamos visapusiškai jas nuslopinti. Tačiau turėtų būti pažymėta, kad Suomijos institucijos neturi teisinių įgaliojimų įgyvendinti kitų susijusių makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui paskolos ir pajamų, įsiskolinimo ir pajamų arba įsiskolinimo padengimo ir pajamų santykių ribų, kurios galėtų būti naudojamos pažaboti tolesnį namų ūkių įsiskolinimo augimą,

PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:

ESRV nustatė, kad Suomijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinės trukmės grėsmės yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas pasekmes realiajai ekonomikai. Makrolygio rizikos ribojimo perspektyvos požiūriu, ESRV mano, kad pagrindinės grėsmės yra didelis ir augantis namų ūkių įsiskolinimas, ypač tarp kai kurių namų ūkių grupių. Be to, jei pasireikštų rizika, galėtų išplisti neigiamas poveikis į kitas šalis Šiaurės Baltijos regione.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. rugsėjo 22 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/51

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS

2016 m. rugsėjo 22 d.

dėl vidutinės trukmės grėsmių Liuksemburgo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje

(ESRB/2016/09)

(2017/C 31/06)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	daugelio šalių patirtis rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmės gali sukelti reikšmingą riziką vidaus finansiniam stabilumui ir lemti neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes, taip pat neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis;

(2)

(3)

Liuksemburgo atveju ESRV grėsmių vertinime pabrėžiama tai:

gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto Liuksemburge kainos jau kurį laiką nuolatos auga. Šiuo metu kainos kaip niekad didelės, ir toliau didėja pajamų ir nuomos mokesčio atžvilgiu. Prie šių kainų pokyčių prisidėjo struktūrinis disbalansas tarp didelės būsto paklausos (kurį skatina, inter alia, tiek demografiniai veiksniai, tiek politikos iniciatyvos, be to, būsto prieinamumo pasiūlos apribojimai).

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų augimas galėtų kartu su namų ūkių įsiskolinimo grėsmėmis lemti dar didesnį bendrą įsiskolinimą ir pažeidžiamų namų ūkių dalį. Hipotekos kreditai pastaraisiais metais sparčiai augo, o hipotekos įsiskolinimo lygis yra aukštas, palyginti su Liuksemburgo namų ūkio disponuojamomis pajamomis. Be to, namų ūkiai susiduria su tam tikra palūkanų normos rizika, nes hipotekos paskolų palūkanų normos yra kintamos. Vidutiniškai Liuksemburgo paskolos ir vertės santykis bei skolos aptarnavimo ir pajamų santykis yra nuosaikūs ir gali sumažinti finansų sistemos nuostolius jei grėsmių išvengti nepavyktų. Vis dėlto iš naujų ir esamų hipotekų koeficientų pasiskirstymo galima teigti, kad yra nemažai hipotekos skolininkų, kuriems tenka didelės skolos ir didelės skolos aptarnavimo (pajamų atžvilgiu) išlaidos.

Dėl būsto sektoriaus grėsmių ir aukštų bei sparčiai kylančių nekilnojamojo turto kainų Liuksemburgo realiajai ekonomikai kyla finansinio stabilumo rizika. Įvykus ekonominiam ar finansų sukrėtimui (pavyzdžiui, išaugus nedarbui ir (arba) nustojus augti pajamoms ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainoms) smarkiai įsiskolinusiems namų ūkiams gali būti itin sudėtinga aptarnauti turimas skolas, o hipotekos įsipareigojimų nevykdymo skaičius gali išaugti; tai bankams reikštų tiesioginius kredito nuostolius, visų pirma smukus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainoms. Be to, išsipildžius nepalankiam ekonomikos scenarijui, su tuo susiję neigiami padariniai namų ūkių pajamoms ir turtui gali sustiprinti pradinį sukrėtimą, o tai dar labiau padidintų neigiamus tiesioginius ir netiesioginius padarinius finansiniam stabilumui (pavyzdžiui, jei namų ūkiai būtų priversti mažinti vartojimą tam, kad galėtų aptarnauti turimas hipotekos paskolas). Ši problema gali dar išryškėti, jei namų ūkių įsiskolinimo tendencija Liuksemburge nesikeis. Pažymėtina, kad Liuksemburgo namų ūkiai taip pat turi sukaupę daug finansinio turto (nors šio santykis su skolomis ir mažėja), o tai galėtų sušvelninti sukrėtimą, jei namų ūkiai norėtų ir galėtų pasinaudoti šiais turto šaltiniais.

ESRV atkreipia dėmesį į Liuksemburgo valdžios institucijų taikytas priemones gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto srityje. Iki šiol įgyvendintomis priemonėmis buvo siekiama sustiprinti bankų sektoriaus atsparumą padidinant hipotekos rizikos koeficientus aukštais paskolos ir vertės santykiais, ir taikant kapitalo atsargas tiek visam bankų sektoriui, tiek sistemiškai svarbioms įstaigoms. Vidutiniškai Liuksemburgo bankams pakanka kapitalo ir jie užima santykinai nedideles pozicijas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto srityje. Atsižvelgiant į šias politikos priemones, šiuo metu tiesioginė bankų sistemai kylanti rizika, susijusi su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmėmis, yra ribota.

Be įgyvendinamų mikrolygio rizikos ribojimo priemonių, kuriomis reikalaujama, kad bankai užtikrintų tinkamą vidaus valdymą ir hipotekos rinkos politiką, nebuvo taikyta jokių makrolygio rizikos ribojimo priemonių, siekiant sumažinti grėsmes, kurias kelia galima neigiama namų ūkio įsiskolinimo ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų dinamikos tarpusavio sąveika. Dėl šios priežasties Liuksemburgo valdžios institucijų įgyvendinamų priemonių gali nepakakti nustatytoms grėsmėms visiškai pašalinti,

PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:

ESRV nustatė, kad Liuksemburgo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinės trukmės grėsmės yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes. Makrolygio rizikos ribojimo perspektyvos požiūriu, ESRV mano, kad pagrindinės grėsmės yra aukštos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos kartu su didėjančiu namų ūkių įsiskolinimu.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. rugsėjo 22 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/53

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS

2016 m. rugsėjo 22 d.

dėl vidutinės trukmės grėsmių Nyderlandų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje

(ESRB/2016/10)

(2017/C 31/07)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	daugelio šalių patirtis rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmės gali sukelti reikšmingą riziką vidaus finansiniam stabilumui ir lemti neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes, taip pat neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis;

(2)

(3)

Nyderlandų atveju ESRV grėsmių vertinime pabrėžiama tai:

a.	Nyderlandų namų ūkiai yra smarkiai įsiskolinę, o jų namų ūkių skolos ir pajamų santykis yra vienas didžiausių visoje Sąjungoje, nors pastaraisiais metais jis ir nežymiai mažėja.

Be to, hipotekos Nyderlanduose pagal pagrindinio įkaito vertę yra vienos aukščiausių Europoje. Apytiksliai kas ketvirto hipotekos turėtojo ir kas antro hipotekos skolininko (jaunesnis kaip 40 metų amžiaus) bendras įsiskolinimas viršija jų būsto vertę. Ši grėsmė neturėtų mažėti pirmiausia todėl, kad naujos hipotekos paskolos paprastai sudaro didelę įsigyjamo turto vertės dalį, o antra – dėl žemos vidutinės amortizacijos normos. Vis dėlto, naujoms hipotekos paskoloms būdinga aukštesnė amortizacijos norma, nes tik amortizuojant hipotekas galima atskaityti atskaityti palūkanas iš mokamų mokesčių, o tai namų ūkius skatina amortizuoti turimas paskolas.

Šiuo metu nėra bendrų požymių, rodančių Nyderlandų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos pervertinimą, o žvelgiant istoriškai, kainos palyginti su pajamomis atrodo nedidelės. Tai pasakytina nepaisant spartaus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų augimo pastaraisiais metais po smarkaus nuosmukio dėl pasaulinės finansų krizės. Didžiuosiuose miestuose (nors ir ne visose šalyse) kainos jau grįžta į ikikrizinį lygį.

Aukštas namų ūkių įsiskolinimas ir santykinai nedidelis hipotekos įkeitimas galėtų itin neigiamai tiesiogiai ir netiesiogiai paveikti makroekonominį ir finansinį stabilumą. Pavyzdžiui, įvykus ekonominiam ar finansų sukrėtimui (pavyzdžiui, išaugus nedarbui ir (arba) nustojus augti pajamoms) smarkiai įsiskolinusiems namų ūkiams gali būti itin sudėtinga aptarnauti turimas skolas, o hipotekos įsipareigojimų nevykdymo skaičius gali išaugti; tai bankams reikštų tiesioginius kredito nuostolius, visų pirma smukus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainoms. Be to, išsipildžius nepalankiam ekonomikos scenarijui, su tuo susiję neigiami padariniai namų ūkių pajamoms ir turtui gali sustiprinti pradinį sukrėtimą, o tai dar labiau padidintų neigiamus tiesioginius ir netiesioginius padarinius finansiniam stabilumui (pavyzdžiui, jei namų ūkiai būtų priversti mažinti vartojimą tam, kad galėtų aptarnauti turimas hipotekos paskolas).

Apskritai Nyderlandų bankų sistemai pakanka kapitalo, o šios šalies valdžios institucijos priėmė įvairias kapitalo atsargas, kurias numatoma laipsniškai įgyvendinti artimiausiu metu. Be to, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad Nyderlandų bankams pakanka kapitalo ir išsipildžius nepalankiems gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto scenarijams. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad bankų sistema yra atspari tiesioginiams gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sukrėtimams. Taip pat pažymėtina, kad ne bankų sektorius vis daugiau skolina gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti. Šiuo metu apytiksliai pusę visų naujų hipotekos paskolų suteikia ne bankai, pavyzdžiui, draudimo įstaigos. Pasirinktos paskolų makrolygio rizikos ribojimo priemonės (pavyzdžiui, paskolos ir vertės santykio apribojimas) taip pat taikomos ne bankų sektoriaus teikiamoms paskoloms. Vis dėlto, šiuo metu nepakanka galimos rizikos hipotekos paskolų teikėjų finansinio stabilumo analizės.

f.	Pirmiau minėtas grėsmes gali sumažinti tam tikri struktūriniai veiksniai, ribojantys tiesioginę hipotekos paskolų kredito riziką, pavyzdžiui, veiksmingos pagalbos kreditoriams priemonės ir griežtos asmeninės bankininkystės taisyklės.

ESRV atkreipia dėmesį į Nyderlandų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje įgyvendintas priemones, pavyzdžiui, laipsniškai griežtinamus skolos aptarnavimo santykio ir paskolos ir vertės santykio apribojimus bei hipotekos palūkanų įmokų atskaitymo iš mokesčių mažinimą. Nors šios politikos priemonės yra tinkamos, atsižvelgiant į Nyderlandų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmių pobūdį, jų gali nepakakti šioms grėsmėms visiškai pašalinti, nes daugelis priemonių įgyvendinamos tik palaipsniui, o jų kalibravimas neatneš didelių apribojimų net ir visiškai įgyvendinus šias priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:

ESRV nustatė, kad Nyderlandų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinės trukmės grėsmės yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes. Makrolygio rizikos ribojimo perspektyvos požiūriu, ESRV mano, kad pagrindinės grėsmės yra nuolatinis aukštas namų ūkių įsiskolinimas ir žemas hipotekos įkeitimas. Konkrečiai, yra daug namų ūkių (pirmiausia – jaunesnio amžiaus hipotekos skolininkų), kurių įsiskolinimas viršija jų būsto vertę.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. rugsėjo 22 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/55

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS

2016 m. rugsėjo 22 d.

dėl vidutinės trukmės grėsmių Švedijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje

(ESRB/2016/11)

(2017/C 31/08)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	daugelio šalių patirtis rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmės gali sukelti reikšmingą riziką vidaus finansiniam stabilumui ir lemti neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes, taip pat neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis;

(2)

(3)

Švedijos atveju ESRV grėsmių vertinime pabrėžiama tai:

Švedijoje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos jau ilgą laiką smarkiai auga. Pastaruoju metu gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos augo sparčiau nei namų ūkių pajamos (nors pastaraisiais mėnesiais kainų augimas ir sulėtėjo). Todėl, remiantis Europos Centrinio Banko ir Tarptautinio valiutos fondo įverčiais, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos atrodo pervertintos.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų pokyčius taip pat atspindi Švedijos namų ūkių įsiskolinimo lygis. Įsiskolinimo lygis namų ūkių disponuojamų pajamų ir BVP atžvilgiu auga, be to, jis viršija šį lygį daugelyje Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, nauja hipoteka 2015 m. pasinaudojusių namų ūkių hipotekos skola apytiksliai keturis kartus viršija jų metines disponuojamas pajamas, be to, nemažai namų ūkių pasinaudojo tokiomis paskolomis, kurios daugiau nei septynis kartus viršija jų metines disponuojamas pajamas. Nepaisant didelių namų ūkių Švedijoje santaupų ir sukaupto nuosavo turto, didelę šio turto dalį sudaro gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas ir pensijų programos, o jų vertė ir likvidumas gali neatsilaikyti įtemptomis rinkos sąlygomis. Be to, kol kas nėra patikimų duomenų apie tai, kaip šis turtas pasiskirsto būsto savininkų tarpe.

Be cikliškų veiksnių, spartų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų augimą ir didelį namų ūkių įsiskolinimą taip pat skatina struktūriniai veiksniai. Dalis šių veiksnių (pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai, urbanizacija ir reikšmingas pajamų augimas) nepriklauso nuo tiesioginės Švedijos valdžios institucijų kontrolės. Vis dėlto, kai kurie nuo šių valdžios institucijų kontrolės priklausantys veiksniai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestinis režimas (pavyzdžiui, mokesčių lengvatos būsto savininkams, galimybė atskaityti hipotekos palūkanas iš mokesčių, kapitalo prieaugio mokestis) ir pasiūlos apribojimai (pavyzdžiui, griežtas nuomos rinkos reguliavimas ir naujų namų statybai taikomi reguliavimo apribojimai) taip pat prisideda prie gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmių augimo. Tokiais atvejais galima būtų pasitelkti makro lygio rizikos ribojimo politikos priemones finansų sistemos ir namų ūkių balansų atsparumui sustiprinti, jei struktūrinėmis reformomis nepavyktų sumažinti grėsmes lemiančių struktūrinių veiksnių.

Įvykus ekonominiam ar finansų sukrėtimui (pavyzdžiui, išaugus nedarbui ir (arba) nustojus augti pajamoms ar būsto kainoms) smarkiai įsiskolinusiems namų ūkiams gali būti itin sudėtinga aptarnauti turimas skolas, o hipotekos įsipareigojimų nevykdymo skaičius gali išaugti; tai bankams reikštų tiesioginius kredito nuostolius, visų pirma smukus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainoms. Be to, išsipildžius nepalankiam ekonomikos scenarijui, su tuo susiję neigiami padariniai namų ūkių pajamoms ir turtui gali sustiprinti pradinį sukrėtimą, o tai dar labiau padidintų neigiamus tiesioginius ir netiesioginius padarinius finansiniam stabilumui (pavyzdžiui, jei namų ūkiai būtų priversti mažinti vartojimą tam, kad galėtų aptarnauti turimas hipotekos paskolas).

Neigiama gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų ir namų ūkių vartojimo dinamika taip pat gali reikšti grėsmę bankų sistemai. Nuosmukio riziką gali sustiprinti tai, kad Švedijos bankai smarkiai remiasi rinkos ir užsienio valiutų finansavimu. Be to, kadangi Šiaurės Baltijos regiono bankai tarpusavyje susiję, dėl sunkumų, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nepalankiomis aplinkybėmis bet kurioje iš regiono šalių, tarp bankų sistemų galėtų tarptautiniu mastu išplisti reikšmingas neigiamas poveikis. Vis dėlto Švedijos bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir jis išlieka pelningas, palyginti su kitų Europos šalių bankais, o skolinimo standartai atrodo pagrįsti. Švedijos bankų sistemoje atliktas testavimas nepalankiausiomis aplinkybėmis rodo, kad ji pajėgtų atsilaikyti, makroekonominei padėčiai smarkiai pablogėjus. Be to, Švedijos valdžios institucijos priėmė keletą priemonių Švedijos bankų sektoriaus atsparumui sustiprinti (įskaitant kapitalo atsargas, griežtesnius hipotekos pozicijoms keliamus kapitalo reikalavimus ir atskirus kelioms valiutoms taikomus likvidumo padengimo rodiklio reikalavimus).

ESRV atkreipia dėmesį į Švedijoje įgyvendintas priemones, skirtas namų ūkių įsiskolinimo ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų keliamoms grėsmėms. Tikimasi, kad 2010 m. naujoms hipotekoms įvedus 85 % paskolos ir vertės santykio apribojimą, o 2016 m. nustačius amortizacijos reikalavimą pavyks tam tikra apimtimi sumažinti grėsmių augimą. Nors dabartinės politikos priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į Švedijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmių pobūdį, jų gali nepakakti joms visiškai pašalinti. Kadangi šios priemonės taikomos tik naujoms būsto paskoloms, namų ūkių įsiskolinimo lygio nulemtos grėsmės artimiausiu metu smarkiai nesumažės,

PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:

ESRV nustatė, kad Švedijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinės trukmės grėsmės yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas pasekmes realiajai ekonomikai. Makrolygio rizikos ribojimo perspektyvos požiūriu, ESRV mano, kad pagrindinės grėsmės yra greitai augančios gyvenamosios paskirties turto kainos (jos atrodo pervertintos) ir aukštas ir didėjantis įsiskolinimas (pirmiausia kai kuriose namų ūkių grupėse). Be to, jei pasireikštų rizika, galėtų išplisti neigiamas poveikis į kitas šalis Šiaurės Baltijos regione.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. rugsėjo 22 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/57

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS ĮSPĖJIMAS

2016 m. rugsėjo 22 d.

dėl vidutinės trukmės grėsmių Jungtinės Karalystės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje

(ESRB/2016/12)

(2017/C 31/09)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	daugelio šalių patirtis rodo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmės gali sukelti reikšmingą riziką vidaus finansiniam stabilumui ir lemti neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes, taip pat neigiamo poveikio išplitimą į kitas šalis;

(2)

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) neseniai pateikė sisteminį ir į ateitį nukreiptą su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusių grėsmių Sąjungos mastu vertinimą. Šiame kontekste ESRV aštuoniose šalyse nustatė tam tikras vidutinės trukmės grėsmes, kurios yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, o šis gali sukelti labai neigiamas realiosios ekonomikos pasekmes;

(3)

Jungtinės Karalystės atveju ESRV grėsmių vertinime pabrėžiama tai:

a.	Po Jungtinėje Karalystėje 2016 m. birželio 23 d. surengto referendumo dėl šalies narystės Europos Sąjungoje kilę neaiškumai galėjo itin smarkiai paveikti šios šalies gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinką.

Iš karto po referendumo būsto statytojų akcijų kainos ir vartotojų pasitikėjimas smarkiai smuko. 2016 m. liepos mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos krito 0,2 %, tačiau jau 2016 m. rugpjūčio mėn. vėl pradėjo augti ir palyginti su praėjusiu mėnesiu buvo +0,2 % aukštesnės.

c.	Iki referendumo pagrindinės grėsmės JK gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje buvo susijusios su aukštu namų ūkių įsiskolinimu ir jau kelerius metus augančiomis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainomis (be to, buvo galima šių veiksnių tarpusavio sąveika).

Konkrečiai namų ūkių įsiskolinimo ir jų pajamų bei ekonomikos dydžio santykis yra didesnis nei kitose Sąjungos šalyse. Nors tai galėjo iš dalies lemti struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, gerai išvystyta bankų sistema ir struktūrinis būsto stygius JK, tai gali rodyti ir didesnę riziką. Didelio namų ūkio įsiskolinimo riziką šiek tiek mažina tai, kad bendras namų ūkių įsiskolinimo ir pajamų santykis nuo 2008 iki 2012 m. ar 2013 m. sumažėjo (ir nuo to laiko išliko stabilus). Be to, namų ūkių, kurių įsiskolinimas sudaro labai didelę pajamų dalį, skaičius pastaraisiais metais sumažėjo, o pastaruoju metu suteikiama šiek tiek mažiau naujų paskolų, sudarančių didelę pajamų dalį.

Nominalios gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos viršijo aukščiausią ikikrizinį lygį 2015 m., nors realios kainos yra mažesnės ir nepasiekė šio lygio. Be to, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos dabar atsietos nuo nuomos mokesčio ir pajamų augimo lygio: pastaraisiais metais būsto kainų augimas daugiau nei 3 kartus viršijo pajamų augimą, o nuo 2012 m. pabaigos smarkiai išaugo kainų ir nuomos mokesčio santykis.

Po referendumo Anglijos bankas kartu su keliomis tarptautinėmis institucijomis sumažino JK ekonomikos ir būsto rinkos perspektyvas. Pagal dabartines Anglijos banko prognozes, būstų kainos apskritai kitais metais turėtų šiek tiek mažėti; tas pats pasakytina ir apie hipotekos leidimų skaičiaus pokyčius. Jei šios prognozės pasitvirtins, hipotekos įsiskolinimas turėtų didėti lėčiau, taigi grėsmės vidutiniu laikotarpiu turėtų mažėti. Vis dėlto ekonomikos augimui sulėtėjus gali pasireikšti dalis nurodytų grėsmių, pavyzdžiui, išaugus nedarbo lygiui ir (arba) smukus pajamų augimui, daliai namų ūkių gali būti sudėtinga aptarnauti turimas skolas.

Be to, išsipildžius nepalankiam ekonomikos scenarijui, su tuo susiję neigiami padariniai namų ūkių pajamoms ir turtui gali sustiprinti pradinį sukrėtimą, o tai dar labiau padidintų neigiamus tiesioginius ir netiesioginius padarinius finansiniam stabilumui (pavyzdžiui, jei namų ūkiai būtų priversti mažinti vartojimą tam, kad galėtų aptarnauti turimas hipotekos paskolas, arba padažnėjus hipotekos įsipareigojimų nevykdymui). Be to, augantis ir nemažas JK būsto pirkimo nuomai (angl. buy-to-let) sektorius gali dar labiau padidinti būsto rinkos nuosmukį, nes labiau tikėtina, kad būstą nuomai perkantys investuotojai parduos turimą turtą, jei laukiama būsto kainų smukimo.

2016 m. rugpjūčio 3 d. Anglijos bankas (angl. Bank of England) priėmė ekonomikai padėti skirtų priemonių paketą (įskaitant palūkanų normos sumažinimą ir priemones tam, kad mažesnės palūkanų normos pasiektų realiąją ekonomiką). Šios priemonės turėtų padėti hipotekos skolininkams ir būsto rinkai, be to, gali sumažinti riziką esant nuosmukiui.

Kita vertus, neatmestina galimybė, kad būsto rinkos augimo sulėtėjimas bus laikinas, ir po kiek laiko būsto kainų, hipotekos leidimų ir namų ūkių įsiskolinimo augimas gali vėl atsinaujinti. Pagal šį scenarijų toliau augtų ir grėsmės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje. Dar iki referendumo Finansinės politikos komitetas (angl. Financial Policy Committee), Rizikos ribojimo reguliavimo institucija (angl. Prudential Regulation Authority) ir Finansų priežiūros tarnyba (angl. Financial Conduct Authority) įgyvendino daug politikos priemonių šioms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto grėsmėms (įskaitant grėsmėms, kurias lemia namų ūkio įsiskolinimo augimas) sumažinti ir suvaldyti. Pastebėta, kad šios priemonės didina hipotekos skolininkų atsparumą.

Anglijos bankas ėmėsi konkrečių priemonių šalies bankų sistemos atsparumui itin dideliam sukrėtimui būsto rinkoje užtikrinti. Pastaraisiais metais Anglijos bankas atliko testavimą nepalankiausiomis aplinkybėmis ir įvertino bankų sistemos atsparumą esant gerokai sunkesniems scenarijams, nei tikimasi šiuo metu. Šis testavimas nepalankiausiomis aplinkybėmis padėjo užtikrinti, kad bankų kapitalo pakaktų ne tik atsilaikyti nepalankiausiomis aplinkybėmis, bet ir išsaugoti gebėjimą toliau kredituoti. Sprendžiant iš analizės, JK bankų sistema būtų pakankamai atspari ir atlaikytų sukrėtimą būsto rinkoje, jei artimiausiu metu minėtų grėsmių išvengti nepavyktų.

Apskritai gali būti, kad JK gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka pasiekė lemiamą kryžkelę. Kadangi dar nėra aišku, kaip JK referendumas paveiks šalies narystę Europos Sąjungoje, dar negalima įvertinti, ar susidariusios grėsmės pasireikš dabar ar augs toliau. Tikėtina, kad tinkamas politikos atsakas abiejų scenarijų atveju bus skirtingas. Todėl JK valdžios institucijoms bus svarbu atidžiai stebėti vykstančius pokyčius ir prireikus pagal juos koreguoti makrolygio rizikos ribojimo politiką. Ateityje bus svarbu užtikrinti, kad bet kokie pokyčiai būsto rinkoje būtų įgyvendinami tinkama sparta, taip išvengiant naujų grėsmių,

PRIĖMĖ ŠĮ ĮSPĖJIMĄ:

ESRV nustatė, kad Jungtinės Karalystės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinės trukmės grėsmės yra sisteminės rizikos finansiniam stabilumui šaltinis, kuris gali sukelti labai neigiamas pasekmes realiajai ekonomikai. Šiuo metu JK būsto rinkos vidutinio laikotarpio perspektyvos kelia didelių abejonių. Tačiau makrolygio rizikos ribojimo perspektyvos požiūriu, ESRV mano, kad gali nepavykti išvengti grėsmių esant kitiems būsto rinkos scenarijams, t. y. pasireiškus susidariusioms grėsmėms (visų pirma susijusioms su namų ūkių įsiskolinimu ir sąveika su išaugusiomis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainomis) arba joms toliau augant. Tikėtina, kad tinkamas politikos atsakas abiejų scenarijų atveju bus skirtingas. Todėl JK valdžios institucijoms bus svarbu atidžiai stebėti vykstančius pokyčius ir prireikus pagal juos koreguoti makrolygio rizikos ribojimo politiką.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. rugsėjo 22 d.

Francesco MAZZAFERRO

ESRV sekretoriato vadovas

ESRV bendrosios valdybos vardu

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/59

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8327 – Fairfax/Sagard Holdings/PSG)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 31/10)

2017 m. sausio 24 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32017M8327. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/60

Euro kursas (1)

2017 m. sausio 30 d.

(2017/C 31/11)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0630
JPY	Japonijos jena	121,76
DKK	Danijos krona	7,4375
GBP	Svaras sterlingas	0,84935
SEK	Švedijos krona	9,4390
CHF	Šveicarijos frankas	1,0669
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,8758
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,022
HUF	Vengrijos forintas	310,80
PLN	Lenkijos zlotas	4,3310
RON	Rumunijos lėja	4,5008
TRY	Turkijos lira	4,0561
AUD	Australijos doleris	1,4109
CAD	Kanados doleris	1,3983
HKD	Honkongo doleris	8,2476
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,4668
SGD	Singapūro doleris	1,5177
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 252,27
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,4510
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3103
HRK	Kroatijos kuna	7,4773
IDR	Indonezijos rupija	14 173,38
MYR	Malaizijos ringitas	4,7094
PHP	Filipinų pesas	52,899
RUB	Rusijos rublis	63,7792
THB	Tailando batas	37,492
BRL	Brazilijos realas	3,3318
MXN	Meksikos pesas	22,0850
INR	Indijos rupija	72,2315

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

31.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/61

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2017 m. sausio 24 d.

kuriuo įsteigiama Komisijos ekspertų grupė „Gyvūnų gerovės platforma“

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 31/12)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai, ir reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros ir kosmoso politiką, visokeriopai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat paisytų valstybių narių teisės aktų ir administracinių nuostatų, ypač susijusių su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu;

(2)	pagal Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 2 dalį institucijos turi palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;

(3)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi imtis priemonių, kurių tikslas – sukurti vidaus rinką, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, ir užtikrinti jos veikimą;

(4)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 38 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga nustato ir įgyvendina bendrą žemės ūkio politiką;

(5)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 179 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi tikslą stiprinti savo mokslinį ir technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę; pagal minėtosios sutarties 180 straipsnio b punktą Sąjunga turi skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo srityse;

(6)	2011 m. Komisija įsteigė gyvūnų gerovės ekspertų grupę (1), kad ji Komisijai padėtų ir ją konsultuotų dėl su gyvūnų gerovės teisės aktais susijusių klausimų ir sudarytų palankesnes sąlygas keistis informacija, patirtimi ir gerąja praktika gyvūnų gerovės teisės aktų srityje;

(7)	Europos Parlamentas (2) ir Europos Sąjungos Taryba (3) paragino sukurti „Sąjungos gyvūnų gerovės platformą“, kad suintensyvėtų suinteresuotųjų subjektų dialogas ir būtų aktyviau keičiamasi patirtimi, žiniomis ir nuomonėmis;

(8)

atsiliepdama į Parlamento ir Tarybos raginimus, nauja ekspertų grupė „Gyvūnų gerovės platforma“ (toliau – Platforma), turėtų teikti pagalbą Komisijai ir padėti palaikyti nuolatinį dialogą tiesiogiai su gyvūnų gerove susijusiais Sąjungos lygmens klausimais, tokiais kaip teisės aktų vykdymo užtikrinimas, keitimasis mokslo žiniomis, inovacijomis ir gerąja gyvūnų gerovės užtikrinimo praktika ir (arba) iniciatyvomis ar su gyvūnų gerove susijusi tarptautinė veikla. Platforma taip pat turėtų Komisijai teikti pagalbą Sąjungai svarbiomis temomis, kurios gali būti susijusios su gyvūnų gerovės reikalais, pvz., prekybos, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, maisto saugos, mokslinių tyrimų ar aplinkos. Kadangi Platformos įgaliojimai bus tokie pat kaip esamos gyvūnų gerovės ekspertų grupės, pastarosios išlaikyti nereikia;

(9)	darbas Platformoje turėtų vykti deramai atsižvelgiant į veiklą, kurią vykdo kitos susijusios gyvūnų gerovės srities dialogo grupės ar tinklai, pvz., Europos maisto saugos tarnybos darbo grupės ir tinklai arba Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Europos regioninė gyvūnų gerovės platforma;

(10)

Platformą turėtų sudaryti visų valstybių narių kompetentingų institucijų, su maisto tiekimo grandine ir gyvūnų laikymu kitais ūkiniais tikslais susijusią Europos Sąjungos lygmens veiklą vykdančių verslo organizacijų, gyvūnų gerovės reikalais Europos Sąjungos lygmeniu besirūpinančių pilietinės visuomenės organizacijų, taip pat su gyvūnų gerove susijusią mokslinę veiklą vykdančių akademinių ir mokslo tyrimų institutų atstovai. Galimybė tapti Platformos nariais taip pat turėtų būti suteikiama ES nepriklausančių valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, kompetentingų institucijų, taip pat tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ekspertams;

(11)	turėtų būti nustatytos Platformos nariams taikomos informacijos atskleidimo taisyklės;

(12)	asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (4);

(13)	tikslinga nustatyti šio sprendimo taikymo laikotarpį. Komisija tinkamu laiku apsvarstys, ar sprendimo galiojimą reikėtų pratęsti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Dalykas

Įsteigiama ekspertų grupė „Gyvūnų gerovės platforma“ (toliau – Platforma).

2 straipsnis

Užduotys

Platformos užduotys:

padėti Komisijai rengti koordinuotus veiksmus, kurių tikslas – padėti įgyvendinti ir taikyti su gyvūnų gerove susijusius Europos Sąjungos teisės aktus ir Sąjungoje bei už jos ribų suprasti gyvūnų gerovės srities Sąjungos teisės aktus ir tarptautinius standartus, taip pat keistis tokių veiksmų įgyvendinimo patirtimi;

b)	sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms rengti ir taikyti su gyvūnų gerove susijusius savanoriškus įsipareigojimus;

c)	prisidėti prie Sąjungos gyvūnų gerovės standartų propagavimo, siekiant pasaulio lygiu nustatyti Sąjungos produktų rinkos vertę;

d)	skatinti kompetentingų institucijų, įmonių, pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės, mokslininkų ir tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų dialogą Sąjungai svarbiomis su gyvūnų gerove susijusiomis temomis;

e)	skatinti keistis Sąjungai svarbia su gyvūnų gerove susijusia patirtimi ir gerąja praktika, mokslo žiniomis ir inovacijomis;

f)	dalytis informacija apie minėtųjų sričių politikos vystymą ir veiklą.

3 straipsnis

Konsultavimas

Komisija gali konsultuotis su Platforma bet kokiu Sąjungai svarbiu su gyvūnų gerove susijusiu klausimu.

4 straipsnis

Narystė

1. Platformą sudaro ne daugiau kaip 75 nariai.

2. Platformą sudaro tokie nariai:

a)	už gyvūnų gerovę atsakingos Europos Sąjungos valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys (EEE narės), kompetentingos institucijos;

b)	įmonės ir profesinės organizacijos, Sąjungos lygmeniu vykdančios veiklą, susijusią su gyvūnus ar gyvūninius produktus apimančia maisto tiekimo grandine, taip pat su gyvūnų laikymu kitais ūkiniais tikslais;

c)	pilietinės visuomenės organizacijos, Sąjungos lygmeniu vykdančios su gyvūnų gerove susijusią veiklą;

d)	nepriklausomi akademinių ir mokslinių tyrimų institutų ekspertai, vykdantys su gyvūnų gerove susijusią mokslinę veiklą, kuri turi įtakos Sąjungos politikai;

e)	tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos, vykdančios su gyvūnų gerove susijusią veiklą (5);

f)	Europos maisto saugos tarnyba.

3. 2 dalies d punkte nurodyti nariai skiriami individualiai ir veikia nepriklausomai bei paisydami viešojo intereso.

4. 2 dalies b ir c punktuose nurodyti nariai atrenkami 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jie skiria savo aukšto lygio atstovus Platformoje ir privalo užtikrinti, kad jų atstovai būtų nuolatiniai ir teiktų pakankamai aukšto lygio ekspertines žinias. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių, nurodytų Platformos kvietimo teikti paraiškas taisyklėse, Komisija mano, kad tų narių paskirtas atstovas yra netinkamas, ji gali atmesti kandidatūrą. Tokiu atveju prašoma, kad atitinkama organizacija skirtų kitą atstovą.

6. 2 dalies a, e ir f punktuose nurodyti nariai skiria už gyvūnų gerovę atsakingus savo atstovus ir privalo užtikrinti, kad jų atstovai teiktų pakankamai aukšto lygio ekspertines žinias.

7. Nariai, nebegalintys veiksmingai prisidėti prie ekspertų grupės veiklos arba, Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato nuomone, neatitinkantys Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 339 straipsnyje išdėstytų sąlygų, arba atsistatydinę nariai nebekviečiami dalyvauti Platformos posėdžiuose ir likusiam kadencijos laikui gali būti pakeisti.

5 straipsnis

Atrankos procesas

1. 4 straipsnio 2 dalies b–d punktuose nurodyti Platformos nariai atrenkami Komisijos ekspertų grupių ir panašių subjektų registre (toliau – Ekspertų grupių registras), paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas. Be to, kvietimas teikti paraiškas gali būti skelbiamas kitomis priemonėmis, be kita ko, specialiose interneto svetainėse.

Kvietime teikti paraiškas aiškiai nurodomi atrankos kriterijai, tarp jų – reikiamos ekspertinės žinios ir su vykdytina veikla susiję atstovautini interesai. Trumpiausias paraiškų pateikimo terminas – keturios savaitės.

2. 4 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyti nariai turi atskleisti visas aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Visų pirma Komisija reikalauja, kad tie asmenys kartu su paraiška pateiktų pagal ekspertų grupėms skirtą standartinę interesų deklaracijos formą parengtą interesų deklaraciją ir naujausią gyvenimo aprašymą (CV). Pateikti tinkamai užpildytą interesų deklaracijos formą būtina, kad asmenį būtų galima individualiai paskirti nariu. Interesų konfliktas vertinamas laikantis Komisijos horizontaliųjų taisyklių, skirtų ekspertų grupėms (toliau – horizontaliosios taisyklės) (6).

3. Kad būtų galima paskirti 4 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytas organizacijas, joms būtina užsiregistruoti Skaidrumo registre.

4. 4 straipsnio 2 dalies b–d punktuose nurodytus narius skiria sveikatos ir maisto saugos generalinis direktorius iš paraiškas pagal kvietimą teikti paraiškas pateikusių asmenų, turinčių pakankamai kompetencijos 2 straipsnyje nurodytose srityse.

5. Nariai skiriami iki 2019 m. gruodžio 31 d. Jie eina pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Jie gali būti paskirti kitai kadencijai.

6. Laikydamasis tų pačių sąlygų, kurios taikomos nariams, sveikatos ir maisto saugos generalinis direktorius skiria 4 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų narių pakaitinius narius, kad jie savaime pakeistų nedalyvaujančius arba savo pareigų negalinčius eiti narius. Generalinis direktorius taip pat sudaro sutikimą davusių tinkamų kandidatų rezervo sąrašą, kuriuo gali būti naudojamasi skiriant narius pakeisiančius asmenis.

6 straipsnis

Pirmininkas

Platformai pirmininkauja sveikatos ir maisto saugos generalinis direktorius arba jo atstovas.

7 straipsnis

Veikla

1. Platforma vykdo veiklą pirmininko nurodymu, pagal horizontaliąsias taisykles.

2. Platformos nariai paprastai posėdžiauja bent du kartus per metus Komisijos patalpose ir tuomet, kai, Komisijos manymu, to reikia.

3. Komisijos tarnybos teikia sekretoriato paslaugas. Platformos ir jos pogrupių posėdžiuose gali dalyvauti Platformos veikla besidomintys kitų Komisijos padalinių pareigūnai.

4. Pirmininkui sutikus, Platforma gali paprasta narių balsų dauguma nuspręsti svarstymus vykdyti viešai.

5. Visų darbotvarkės punktų svarstymo protokolai ir diskusijų išvados turi būti prasmingi ir išsamūs. Protokolo projektą rengia sekretoriatas, už jį atsakingas pirmininkas.

6. Platforma ataskaitas ar išvadas patvirtina bendru sutarimu. Jeigu balsuojama, balsavimo rezultatą lemia paprasta narių balsų dauguma. Nariai, kurie balsavo prieš, turi teisę prie atitinkamos ataskaitos ar išvados pridėti dokumentą, kuriame apibendrinamos jų pozicijos priežastys.

8 straipsnis

Pogrupiai

1. Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktorius gali steigti pogrupius, kurių paskirtis – nagrinėti konkrečius klausimus pagal Komisijos apibrėžtus įgaliojimus. Pogrupiai vykdo veiklą vadovaudamiesi horizontaliosiomis taisyklėmis ir atsiskaito Platformai. Jie panaikinami, kai tik įvykdo pavestas užduotis.

2. Pogrupių nariai, kurie nėra Platformos nariai, atrenkami paskelbus viešą kvietimą teikti paraiškas, laikantis 5 straipsnio ir horizontaliųjų taisyklių (7).

9 straipsnis

Kviestiniai ekspertai

Pirmininkas gali kviesti konkrečių su darbotvarkės punktais susijusių sričių ekspertus ad hoc dalyvauti Platformos ar pogrupių veikloje.

10 straipsnis

Stebėtojai

1. Tiesiogiai pakviestiems ar paskelbus kvietimą teikti paraiškas atrinktiems asmenims, organizacijoms ir viešojo sektoriaus subjektams pagal horizontaliąsias taisykles gali būti suteikiamas stebėtojo statusas.

2. Stebėtojais paskirtos organizacijos arba viešojo sektoriaus subjektai skiria savo atstovus.

3. Pirmininkas gali leisti stebėtojams ir jų atstovams dalyvauti Platformos diskusijose ir teikti ekspertines žinias. Tačiau jie neturi balsavimo teisių ir nedalyvauja rengiant Platformos ataskaitas ar išvadas.

4. Platformoje gali būti ne daugiau kaip penki stebėtojai.

11 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

Atsižvelgdama į pirmininko pasiūlymą ir gavusi jo sutikimą, Platforma savo darbo tvarkos taisykles priima paprasta savo narių balsų dauguma, remdamasi standartinėmis ekspertų grupių darbo tvarkos taisyklėmis ir laikydamasi horizontaliųjų taisyklių.

12 straipsnis

Profesinis slaptumas ir įslaptintos informacijos tvarkymas

Platformos nariai ir jų atstovai, taip pat kviestiniai ekspertai ir stebėtojai turi laikytis įpareigojimo saugoti profesines paslaptis, kuris pagal Sutartis ir jų įgyvendinimo taisykles taikomas visiems institucijų nariams ir jų darbuotojams, taip pat Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (8) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (9) nustatytų Komisijos saugumo taisyklių, susijusių su Sąjungos įslaptintos informacijos apsauga. Jei jie šių įpareigojimų nevykdo, Komisija gali imtis visų būtinų priemonių.

13 straipsnis

Santykiai su Europos Parlamentu

Europos Parlamentas nuolat informuojamas apie Platformos veiklą. Gavusi Europos Parlamento prašymą ir laikydamasi Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (10) nustatytos tvarkos, Komisija gali paraginti Parlamentą atsiųsti ekspertų dalyvauti posėdžiuose.

14 straipsnis

Skaidrumas

1. Platforma ir jos pogrupiai užregistruojami Ekspertų grupių registre.

2. Ekspertų grupių registre skelbiami šie su grupės sudėtimi susiję duomenys:

a)	individualiai paskirtų asmenų vardai ir pavardės;

b)	narių organizacijų pavadinimai; atskleidžiami atstovaujami interesai;

c)	kitų viešojo sektoriaus subjektų pavadinimai;

d)	stebėtojų vardai ir pavardės.

3. Visi susiję dokumentai (darbotvarkės, posėdžių protokolai, dalyvių pareiškimai ir kt.) skelbiami Ekspertų grupių registre arba šiame registre pateikiant nuorodą į specialią interneto svetainę, kurioje galima rasti tą informaciją. Prieiga prie specialių interneto svetainių suteikiama netaikant reikalavimo registruotis ir jokių kitų apribojimų. Visų pirma, darbotvarkė ir kiti svarbūs papildomi dokumentai skelbiami iš anksto, likus pakankamai laiko iki posėdžio, o po jo laiku paskelbiamas protokolas. Numatomos dokumentų skelbimo išimtys tik jei paviešinus dokumentą būtų pakenkta viešajam arba privačiajam interesui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (11) 4 straipsnyje.

15 straipsnis

Posėdžių išlaidos

1. Asmenims, dalyvaujantiems Platformos ir jos pogrupių veikloje, už jų teikiamas paslaugas neatlyginama.

2. Asmenų, dalyvaujančių Platformos ir jos pogrupių veikloje, patirtas kelionės ir pragyvenimo išlaidas atlygina Komisija. Išlaidos atlyginamos vadovaujantis galiojančiomis Komisijos nuostatomis ir neviršijant pagal metinę išteklių skyrimo procedūrą Komisijos padaliniams skirtų asignavimų.

16 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 24 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) Gyvūnų gerovės ekspertų grupė E02668.

(2) 2015 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujosios 2016–2020 m. gyvūnų gerovės strategijos (2015/2957(RSP)).

(3) 2016 m. gegužės 17 d. įvykęs 3464-asis Tarybos (žemės ūkis ir žuvininkystė) posėdis.

(4) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(5) Pavyzdžiui, Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

(6) 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimas, kuriuos nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės.

(7) Žr. horizontaliųjų taisyklių 10 straipsnį ir 14 straipsnio 2 dalį.

(8) OL L 72, 2015 3 17, p. 41.

(9) OL L 72, 2015 3 17, p. 53.

(10) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(11) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 31

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. sausio 31d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Europos sisteminės rizikos valdyba
2017/C 31/01 ESRV/2016/14	2016 m. spalio 31 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą spragų užpildymo (ESRV/2016/14)	1
2017/C 31/02 ESRV/2016/05	2016 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimas dėl vidutinės trukmės grėsmių Austrijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRV/2016/05)	43
2017/C 31/03 ESRB/2016/06	2016 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimas dėl vidutinės trukmės grėsmių Belgijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRB/2016/06)	45
2017/C 31/04 ESRB/2016/07	2016 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimas dėl vidutinės trukmės grėsmių Danijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRB/2016/07)	47
2017/C 31/05 ESRV/2016/08	2016 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimas dėl vidutinės trukmės grėsmių Suomijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRV/2016/08)	49
2017/C 31/06 ESRB/2016/09	2016 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimas dėl vidutinės trukmės grėsmių Liuksemburgo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRB/2016/09)	51
2017/C 31/07 ESRB/2016/10	2016 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimas dėl vidutinės trukmės grėsmių Nyderlandų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRB/2016/10)	53
2017/C 31/08 ESRB/2016/11	2016 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimas dėl vidutinės trukmės grėsmių Švedijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRB/2016/11)	55
2017/C 31/09 ESRB/2016/12	2016 m. rugsėjo 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimas dėl vidutinės trukmės grėsmių Jungtinės Karalystės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje (ESRB/2016/12)	57

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2017/C 31/10	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8327 – Fairfax/Sagard Holdings/PSG) ( 1 )	59

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2017/C 31/11	Euro kursas	60
2017/C 31/12	2017 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Komisijos ekspertų grupė Gyvūnų gerovės platforma ( 1 )	61


	(1) Tekstas svarbus EEE.