30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/1

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/2

1.

Panaikinti 2013 m. spalio 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe/Komisija (T-545/11, EU:T:2013:523).

2.

Grąžinti bylą T-545/11 Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.

Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/3

1.

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad aplinkybė, jog augalų apsaugos arba biocidinio produkto pateikimo rinkai autorizacijos prašantis asmuo per tokiai autorizacijai gauti numatytą procedūrą neprašė per šią procedūrą pateiktos informacijos laikyti konfidencialia pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 14 straipsnį, 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 19 straipsnį arba 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB 33 straipsnio 4 dalį ir 63 straipsnį, nekliudo kompetentingai institucijai, į kurią pasibaigus minėtai procedūrai tretieji asmenys, remdamiesi Direktyva 2003/4, kreipėsi su prašymu leisti susipažinti su šia informacija, išnagrinėti minėto pareiškėjo prieštaravimo dėl šio prašymo ir prireikus jo atmesti pagal šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktą motyvuojant tuo, kad minėtos informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumą.

2.

Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip:

3.

Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad nagrinėjant prašymą leisti susipažinti su informacija apie emisiją į aplinką, kurios atskleidimas neigiamai paveiktų vieną iš šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, d ir f–h punktuose numatytų interesų, turi būti atskleidžiami tik reikšmingi duomenys apie emisiją į aplinką, kuriuos galima gauti iš informacijos šaltinio, jei šiuos duomenis įmanoma atskirti nuo kitos minėtame šaltinyje esančios informacijos, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/4

1.

Nesiėmusi tinkamų priemonių, skirtų specialioje apsaugos teritorijoje „Campiñas de Sevilla“ išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurioms ši teritorija buvo įsteigta, trikdymo, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 4 dalį, kiek tai susiję su laikotarpiu iki 2008 m. liepos 29 d., ir įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2 dalį, kiek tai susiję su laikotarpiu po šios datos.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

Europos Komisija ir Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/5

1.

SESV 63 ir 65 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad:

2.

SESV 64 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad:

3.

1995 m. liepos 17 d. Briuselyje pasirašyto Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją, patvirtinto Europos Bendrijų ir Europos anglių ir plieno bendrijos vardu 1998 m. sausio 26 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 98/238/EB, EAPB, 34 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip:

4.

2002 m. birželio 17 d. Liuksemburge pasirašyto Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jų valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją, Europos bendrijos vardu patvirtinto 2006 m. vasario 14 d. Tarybos sprendimu 2006/356/EB, 31 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad:

5.

Dėl SESV 63 ir 65 straipsnių ir Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją, bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jų valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją, aiškinimo pasekmių pagrindinei bylai reikia konstatuoti, kad:

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/7

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/8

1.

Prancūzijos Respublika, neužtikrinusi viso išleidžiamo miesto nuotekų antrinio arba jam prilygstančio valymo Goyave, Bastelica, Morne-à-l’Eau, Aiguilles-Château-Ville Vieille, Borgo-Nord, Isola, Plombières-les-Bains, Saint-Céré, Vincey, Etueffont ir Volx et Villeneuve aglomeracijose, turinčiose nuo 10 000 iki 15 000 gyventojų ekvivalentą, arba nuo 2 000 iki 10 000 gyventojų ekvivalentą visiems išleidžiamiesiems vandenims į gėlo vandens telkinius ir estuarijas, neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo su pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008, 4 straipsnio 1 ir 3 dalis.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/9

—

tai, jog, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę, atitinkamas asmuo tapo laikinai, nors ir neapibrėžtą laikotarpį, nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, savaime nereiškia, kad šio asmens darbingumo apribojimas gali būti laikomas „ilgalaikiu“ atsižvelgiant į šioje direktyvoje, siejamoje su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kuri Europos bendrijos vardu patvirtinta 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB, numatytą „negalios“ sąvoką,

—

veiksniai, leidžiantys nustatyti, ar apribojimas yra „ilgalaikis“, visų pirma apima aplinkybę, kad tariamai diskriminuojamo fakto momentu negalima numatyti, kad atitinkamo asmens nedarbingumas greitu laiku išnyks, arba aplinkybę, kad kol toks asmuo pasveiks, toks nedarbingumas gali gerokai užsitęsti, ir

—

vertindamas tokį „ilgalaikį“ pobūdį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo remtis visa turima objektyvia informacija, ypač dokumentais ir sertifikatais, susijusiais su tokio asmens būkle, parengtais remiantis naujausiomis žiniomis ir naujausiais medicininiais ir moksliniais duomenimis.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/10

1.

Atmesti apeliacinius skundus.

2.

Priteisti iš Ackermann Saatzucht GmbH & Co. KG, Böhm-Nordkartoffel Agrarproduktion GmbH & Co. OHG, Deutsche Saatveredelung AG, Ernst Benary, Samenzucht GmbH, Freiherr Von Moreau Saatzucht GmbH, Hybro Saatzucht GmbH & Co. KG, Klemm + Sohn GmbH & Co. KG, KWS Saat AG, Norddeutsche Pflanzenzucht Hans-Georg Lembke KG, Nordsaat Saatzuchts GmbH, M. Peter Franck-Oberaspach, P. H. Petersen Saatzucht Lundsgaard GmbH, Saatzucht Streng – Engelen GmbH & Co. KG, Saka Pflanzenzucht GmbH & Co. KG, Strube Research GmbH & Co. KG, Gartenbau und Spezialkulturen Westhoff GbR, W. von Borries-Eckendorf GmbH & Co. KG, ABZ Aardbeien Uit Zaad Holding BV, Agriom BV, Agrisemen BV, Anthura BV, Barenbrug Holding BV, De Bolster BV, Evanthia BV, Gebr. Vletter & Den Haan VOF, Hilverda Kooij BV, Holland-Select BV, Könst Breeding BV, Koninklijke Van Zanten BV, Kweek- en Researchbedrijf Agirco BV, Kwekerij de Wester-Bouwing BV, Limgroup BV ir Ontwikkelingsmaatschappij Het Idee BV bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/11

1.

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės normos, pagal kurias profesinių pensijų sistemos dalyvio registruoto partnerio teisė gauti našlio išmoką siejama su sąlyga, kad partnerystė įregistruota anksčiau, negu sistemos dalyviui sukako 60 metų, nors pagal nacionalinę teisę atitinkamas sistemos dalyvis negalėjo įregistruoti partnerystės iki to amžiaus, nėra diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.

2.

Direktyvos 2000/78 2 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias profesinių pensijų sistemos dalyvio registruoto partnerio teisė gauti našlio išmoką siejama su sąlyga, kad partnerystė turi būti įregistruota anksčiau, negu sistemos dalyviui sukako 60 metų, nors pagal nacionalinę teisę atitinkamas sistemos dalyvis negalėjo įregistruoti partnerystės iki to amžiaus, nėra diskriminacija dėl amžiaus.

3.

Direktyvos 2000/78 2 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, negali būti diskriminuojančios kartu ir dėl amžiaus, ir dėl seksualinės orientacijos, jeigu jos nėra diskriminuojančios dėl seksualinės orientacijos ar dėl amžiaus atskirai.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/12

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/12

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

2.

Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/13

1.

Panaikinti 2015 m. rugsėjo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Klement/VRDT – Bullerjan (Krosnies forma) (T-211/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:688).

2.

Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.

Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/13

1.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo I priedo 7 punkto c papunktis turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata taikytina kelių pertvarkymo projektui, kuris, nors ir susijęs, kaip yra pagrindinėje byloje, su trumpesniu nei 10 km kelio ruožu, apima keturių ir daugiau eilių esamo kelio platinimą arba pertvarkymą.

2.

Direktyvos 2011/92 I priedo 7 punkto b papunktis turi būti aiškinamas taip, kad „greitkeliai“, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą, yra keliai, kurių techninės charakteristikos yra tokios, kurios įtvirtintos 1975 m. lapkričio 15 d. Ženevoje pasirašyto Europos susitarimo dėl svarbiausių tarptautinių automagistralių (ESSA) II priedo II. 3 punkte pateiktoje apibrėžtyje, net jei tie keliai nepriklauso šiame susitarime minimam svarbiausių tarptautinių automagistralių tinklui arba yra miesto zonose.

3.

Direktyvos 2011/92 I priedo 7 punkto b papunktyje vartojama sąvoka „tiesimas“ turi būti aiškinama taip, kad ji susijusi su anksčiau neegzistavusių statinių pastatymu ar jau anksčiau egzistavusių statinių fiziniu pakeitimu. Siekdamas įvertinti, ar toks pakeitimas dėl savo apimties ir pobūdžio gali būti laikomas lygiaverčiu tokiam tiesimui, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo atsižvelgti į visas atitinkamo statinio charakteristikas, o ne tik į jo ilgį arba iš pradžių numatyto maršruto išlaikymą.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/14

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/15

1.

Nesukūrusi reikalavimus visiškai atitinkančio ir su kitų valstybių narių nacionaliniais elektroniniais registrais sujungto nacionalinio elektroninio kelių transporto įmonių registro, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 16 straipsnio 1 ir 5 dalis.

2.

Priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/15

1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad išvengiamumas susijęs tik su ypatingų aplinkybių atsiradimu, ar taip pat su ypatingų aplinkybių pasekmėmis, būtent skrydžio atšaukimu arba atidėjimu ilgam laikui?

2.

Jei Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų taip, kad išvengiamumas susijęs su skrydžio atidėjimu: ar tuomet, kai ypatingos aplinkybės susijusios su pirmesniam skrydžiui naudojamu orlaiviu, skrydį vykdantis oro vežėjas turi jau susiklosčius su pirmesniu skrydžiu susijusioms ypatingoms aplinkybėms stengtis rasti pakaitinį orlaivį, ar jis gali palaukti, kol bus tikrai aišku, kad dėl ypatingų aplinkybių teks gerokai atidėti paskesnį skrydį?

3.

Jei Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų taip, kad išvengiamumas susijęs su skrydžio atidėjimu: ar neracionalu užsakyti užsakomąjį reisą, jei jo išlaidos maždaug tris kartus didesnės negu savo skrydžio?

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/16

1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad išvengiamumas susijęs tik su ypatingų aplinkybių atsiradimu, ar taip pat su ypatingų aplinkybių pasekmėmis, būtent skrydžio atšaukimu arba atidėjimu ilgam laikui?

2.

Jei Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų taip, kad išvengiamumas susijęs su skrydžio atidėjimu: ar tuomet, kai ypatingos aplinkybės susijusios su pirmesniam skrydžiui naudojamu orlaiviu, skrydį vykdantis oro vežėjas turi jau susiklosčius su pirmesniu skrydžiu susijusioms ypatingoms aplinkybėms stengtis rasti pakaitinį orlaivį, ar jis gali palaukti, kol bus tikrai aišku, kad dėl ypatingų aplinkybių teks gerokai atidėti paskesnį skrydį?

3.

Jei Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų taip, kad išvengiamumas susijęs su skrydžio atidėjimu: ar neracionalu užsakyti užsakomąjį reisą, jei jo išlaidos maždaug tris kartus didesnės negu savo skrydžio?

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/17

1.

Ar pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (2), 28 ir paskesnių straipsnių nuostatas leidžiama, pritaikius paskirstymo formulę, kaip muitinę vertę taikyti sutartą sandorių kainą, kurią sudaro pirmiausia sąskaitoje faktūroje nurodyta ir deklaruota suma ir pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui atlikto bendro koregavimo suma, neatsižvelgiant į tai, ar ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atitinkama šalis turi atlikti papildomą mokėjimą, ar turi būti atliekamas įskaitymas į jos sąskaitą?

2.

Jeigu taip:

Ar muitinę vertę galima patikrinti arba nustatyti taikant supaprastintus metodus, jei reikia pripažinti vėlesnių sandorių kainos koregavimų (tiek didinant, tiek mažinant) poveikį?

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/17

1.

Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1) 7 straipsnio 1 punkto a papunktį reikia aiškinti taip, kad sąvoka „iš sutarčių kylančios“ teisės taip pat apima teisę į kompensaciją pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 29[5]/91 (2), 7 straipsnį, reikalaujamą iš skrydį vykdančio oro vežėjo, kuris nėra sudaręs sutarties su atitinkamu keleiviu?

2.

Jeigu taikomas Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktas:

Ar vežant keleivius iš dviejų skrydžių sudarytu maršrutu be ilgesnės pertraukos tarp skrydžių tarpiniame oro uoste galutinė keleivio atvykimo vieta turi būti laikoma prievolės įvykdymo vieta pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, kai ieškinyje pareikštas kompensacijos reikalavimas pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnį grindžiamas nesklandumais pirmojoje maršruto atkarpoje ir ieškinys reiškiamas pirmosios maršruto atkarpos skrydį vykdžiusiam oro vežėjui, kuris nėra vežimo sutarties šalis?

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/18

1.

Ar 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1) 5 straipsnio 1 punkto a papunktį reikia aiškinti taip, kad sąvoka „iš sutarčių kylančios“ teisės taip pat apima teisę į kompensaciją pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 29[5]/91 (2), reikalaujamą iš skrydį vykdančio oro vežėjo, kuris nėra sudaręs sutarties su atitinkamu keleiviu?

2.

Jeigu taikomas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punktas:

Ar vežant keleivius iš dviejų skrydžių sudarytu maršrutu be ilgesnės pertraukos tarp skrydžių tarpiniame oro uoste galutinė keleivio atvykimo vieta turi būti laikoma prievolės įvykdymo vieta pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, kai ieškinyje pareikštas kompensacijos reikalavimas pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnį grindžiamas nesklandumais pirmojoje maršruto atkarpoje ir ieškinys reiškiamas pirmosios maršruto atkarpos skrydį vykdžiusiam oro vežėjui, kuris nėra vežimo sutarties šalis?

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/18

—

metinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama tikra bendrovės turto, finansinės būklės ir pelno arba nuostolio padėtis (direktyvos 2 straipsnio 3 dalis);

—

įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atidėjiniai yra skirti aiškios kilmės būsimiems nuostoliams arba skoloms padengti, jeigu balanso sudarymo dieną atrodo aišku, kad reikės juos padengti, arba aišku, kad reikės juos padengti, tik neaišku, kokio jie dydžio arba kada juos reikės padengti (direktyvos 20 straipsnio 1 dalis);

—

bet kuriuo atveju turi būti laikomasi rizikos ribojimo principo, būtent:

—

į finansinių metų, dėl kurių pateikta atskaitomybė, pajamas ir sąnaudas turi būti atsižvelgiama nepaisant to, kokiu metu sąnaudos patirtos, o pajamos gautos (direktyvos 31 straipsnio 1 dalies d punktas);

—

turto ir įsipareigojimų straipsnių elementai turi būti vertinami atskirai (direktyvos 31 straipsnio 1 dalies e punktas),

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/19

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/20

1.

Ar, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 883/2004 (1) 63 ir 7 straipsnius, šio reglamento tikslą bei turinį ir asmenų ir darbuotojų teisę laisvai judėti, šio reglamento 64 straipsnio 1 dalies c punkte suteiktas įgaliojimas gali būti įgyvendinamas taip, kad prašymas pratęsti nedarbo išmokų perkėlimo laikotarpį iš esmės atmetamas, nebent, Uvw nuomone, dėl ypatingų konkretaus atvejo aplinkybių (pavyzdžiui, kai egzistuoja konkreti ir įrodoma tikimybė gauti darbą) negalima pagrįstai atsisakyti pratęsti perkėlimo laikotarpio?

2.

Jeigu atsakymas būtų neigiamas, kaip valstybės narės turi įgyvendinti Reglamento Nr. 883/2004 64 straipsnio 1 dalies c punkte suteiktą įgaliojimą?

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/20

1.

Ar Europos paveldėjimo reglamento (1) 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad reglamento taikymo sritis („taikomas palikėjų palikimų paveldėjimui“) susijusi ir su nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis, kaip Vokietijos civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, toliau – BGB) 1371 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinių turto teisinio režimo klausimai reglamentuojami taip, kad mirus vienam iš sutuoktinių padidinama kitam sutuoktiniui tenkanti netestamentinė palikimo dalis?

2.

Jei į pirmąjį klausimą bus atsakyta neigiamai: ar Europos paveldėjimo reglamento 67 straipsnio 1 dalį ir 68 straipsnio l punktą bet kuriuo atveju reikia aiškinti taip, kad visą pergyvenusiam sutuoktiniui tenkančią palikimo dalį, net jei ji yra gauta padidinus tam tikra dalimi pagal teisės normą, kuria reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinis režimas, kaip antai pagal BGB 1371 straipsnio 1 dalį, galima nurodyti Europos paveldėjimo pažymėjime?

Jeigu tai iš principo neleistina, ar vis dėlto išimties tvarka tai būtų galima taikyti konkrečiomis aplinkybėmis, kai:

3.

Jei į pirmąjį ir antrąjį klausimus bus atsakyta neigiamai: ar Europos paveldėjimo reglamento 68 straipsnio l punktą reikia aiškinti taip, kad visą pergyvenusiam sutuoktiniui tenkančią palikimo dalį, padidintą pagal teisės normą, kuria reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinis režimas, galima nurodyti Europos paveldėjimo pažymėjime, bet, atsižvelgiant į padidinimą, tik informaciniais tikslais?

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/21

1.

Ar, remiantis laikinųjų ir nuolatinių darbuotojų vienodo vertinimo principu, darbo sutarties nutraukimas dėl „objektyvių aplinkybių“ pagal Darbuotojų statuto 49 straipsnio 1 dalies c punktą ir darbo sutarties nutraukimas dėl „objektyvių priežasčių“ pagal Darbuotojų statuto 52 straipsnį laikytini „panašiomis situacijomis“ ir dėl to skirtingos išeitinės išmokos vienu ir kitu atveju yra skirtingas laikinųjų ir nuolatinių darbuotojų vertinimas, draudžiamas pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (1)?

2.

Jeigu taip, ar tai reiškia, kad socialinės politikos tikslai, kuriais buvo grindžiamas pakaitinio darbo sutarties kategorijos įtvirtinimas, taip pat pateisina pagal minėto Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 papunktį skirtingą vertinimą išmokant mažesnę išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį, kuomet darbdavys gali laisvai pasirinkti, kad ši sutartis būtų terminuota?

3.

Jeigu reikia manyti, kad nėra pagrįsto pateisinimo pagal minėto 4 punkto 1 papunktį, ar, siekiant užtikrinti minėtos Direktyvos 1999/70/EB veiksmingumą, ją reikia aiškinti taip, kad minėtuose Ispanijos teisės aktuose įtvirtintas nevienodas laikinųjų ir nuolatinių darbuotojų vertinimas išmokant išeitinę išmoką, yra viena iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje draudžiamų diskriminacijos formų ir prieštarauja vienodo vertinimo ir nediskriminavimo principams, kaip bendriesiems Sąjungos teisės principams?

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/22

—

panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T–460/13, kiek juo atmestas jų ieškinys dėl 2013 m. birželio 19 d. Europos Komisijos sprendimo byloje COMP/39226 – Lundbeck (citalopramas), kuriuo ji pripažino, kad buvo padarytas SESV 101 straipsnio 1 dalies ir EEE 53 straipsnio pažeidimas dėl tikslo, panaikinimo, kiek jis susijęs su apeliantėmis,

—

panaikinti sprendimo 1 straipsnio 4 dalį, kiek ji susijusi su apeliantėmis,

—

panaikinti sprendimo 2 straipsnio 4 dalį, kiek ja apeliantėms skirtos baudos, arba tuo atveju, jei nebūtų patenkintas ankstesnis reikalavimas, sumažinti baudos dydį, ir

—

nurodyti Komisijai sumokėti apeliančių patirtas su šia byla susijusias teisines ir kitokias išlaidas ir imtis bet kokios kitos priemonės, kurią teismas manytų esant tikslingą.

1.

Bendrasis Teismas neteisingai taikė testą, įrodantį, kad buvo padarytas 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas „dėl tikslo“, apibrėžtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendime Cartes Bancaires/Komisija, C-67/13 P, ECLI:EU:C:2014:2204 (toliau –Sprendimas Cartes Bancaires). Apeliančių ir H. Lundbeck A/S (toliau – Lundbeck) susitarimas, įsigaliojęs 2002 m. birželio 16 d. (toliau – susitarimas), savaime nekenkė konkurencijai. Jo prima facie tikslas buvo išspręsti tarp apeliančių ir Lundbeck kilusį ginčą dėl patento. Siekiant nustatyti, ar susitarimu iš tiesų buvo pakenkta konkurencijai, reikėjo, kad Komisija išnagrinėtų jo poveikį.

2.

Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad susitarimo tarp apeliančių ir Lundbeck galiojimo metu iš esmės galėjo būti konkurencija, akivaizdžiai iškraipė Bendrojo Teismo bylos medžiagoje pateiktus įrodymus. Komisija turėjo nešališkai įrodyti, kad apeliantės turėjo konkrečią galimybę ekonomiškai perspektyviu būdu patekti į rinką. Įrodymai patvirtino, kad a) iki susitarimo galiojimo pasibaigimo termino toks patekimas į rinką nebuvo reali ar konkreti galimybė nei nešališkai, nei ekonominės naudos požiūriu, ir b) derantis dėl susitarimo apeliantės nesiekė sąžiningai pasiruošti patekti į rinką ir suklaidino Lundbeck, kad ši tiektų apeliantėms savo prekes sumažintomis kainomis ir sumokėtų apeliantėms. Tai leido apeliantėms nedelsiant patekti į rinką – kitaip to jos nebūtų galėjusios padaryti. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į svarbiausią apeliančių ir kitų generinius produktus gaminančių gamintojų, sudariusių susitarimus su Lundbeck, skirtumą – tai, kad apeliantės neturėjo realios ir konkrečios galimybės susitarime nustatytais terminais gauti leidimą prekiauti.

3.

Bet kuriuo atveju, apeliantėms neturėtų būti skirta bauda. Tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas, Komisijos gairėse toks susitarimas nebuvo pripažįstamas pažeidimu „dėl tikslo“. Tai naujas atvejis, kai Lundbeck iš esmės nuo konkurencijos buvo apsaugota dėl savo patentų ir reglamentavimo kliūčių, dėl kurių apeliantės iš tikrųjų patobulino savo galimybes konkuruoti su Lundbeck atitinkamoje rinkoje sumažintomis kainomis gavusios Lundbeck prekes, kurias jos galėjo pažymėti kaip savas. Paskyrus baudą apeliantėms, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo naujumą ir nepateisinamą Komisijos delsimą: pranešimas apie tyrimą apeliantėms galėjo lengvai būti pateiktas penkeriais metais anksčiau nei buvo pateiktas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/23

—

panaikinti Bendrojo Teismo spendimą arba imtis kitos tinkamos priemonės.

1.

Pirmas pagrindas. Bendrasis Teismas nepagrindė, kodėl ginčų sprendimo susitarimai pripažintini pažeidimais „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal Sprendimą Cartes Bancaires. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas nepaaiškina, kaip ginčų sprendimo susitarimai savaime gali pakankamai pakenkti konkurencijai, neįvertinęs jų faktinio ir galimo poveikio. Atvirkščiai, Bendrasis Teismas išreiškia abejones dėl ginčų sprendimo susitarimų analizėje pažymėtų susirūpinimą keliančių klausimų.

2.

Antrasis pagrindas. Bendrojo Teismo išvados paremtos įrodymais, neatitinkančiais tikslumo, patikimumo, nuoseklumo ir aiškumo reikalavimų, kuriuos Teisingumo Teismas nurodė kaip sudarančius pažeidimo „dėl tikslo“ įrodinėjimo pareigą.

3.

Trečiasis pagrindas. Bendrasis Teismas sukeitė įrodinėjimo pareigą, kai nurodė, kad Generics (UK), siekiančiai pagrįsti ginčų sprendimo susitarimo teisėtumą, priklauso įrodyti, jog tuo atveju, jei būtų prasidėjusi prekyba, tikrai būtų kilęs ginčas, kurį Generics (UK), be abejo, būtų pralaimėjusi.

4.

Ketvirtasis pagrindas. Bendrasis Teismas neatliko visos Komisijos atsisakymo taikyti SESV 101 straipsnio 3 dalį kontrolės.

5.

Penktasis pagrindas. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atlikęs ultra vires teisėtumo kontrolę nustatė buvus naują SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kuris nebuvo suformuluotas Komisijos sprendime, ir pakeitęs Komisijos išvadas savomis.

6.

Šeštasis pagrindas. Bendrasis Teismas nenurodė aiškių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kad Generics (UK) tyčia ar neatsargiai padarė tariamą pažeidimą, kaip to reikalaujama 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1) 23 straipsnio 2 dalyje.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/24

—

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, pripažinti, kad priėmusi ir palikusi galioti teisės aktus, pagal kuriuos suteikiama galimybė naudotis naftos produktais netaikant akcizų bendrovės Hellenic Duty Free Shops SA degalinėse, esančiose Kipoi prie Evro upės, Kakavia ir Evzonai sienos perėjimo punktuose, kurie visi yra vietovėse, besiribojančiose su trečiosiomis valstybėmis – šiuo atveju atitinkamai su Turkija, Albanija ir buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija –, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/118/EB (1) 7 straipsnio 1 dalį.

—

Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Remiantis 2014 m. rugsėjo 1 d. pagrįsta nuomone, kurią Komisija nusiuntė Graikijos valdžios institucijoms, leidusi naudotis naftos produktais, kuriems netaikomi akcizai, bendrovės Hellenic Duty Free Shops SA valdomose degalinėse, esančiose Kipoi prie Evro upės, Kakavia ir Evzonai sienos perėjimo punktuose, Graikija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 2008/118 dėl bendros akcizų tvarkos, nes nemano, kad toks leidimas naudotis yra faktinis išleidimas vartoti. Tiesioginis kuro tiekimas motorinėms transporto priemonėms minėtose degalinėse yra išleidimas vartoti ir apmokestinamas akcizais.

2.

Sąjungos teisės aktų leidėjas yra aiškiai nurodęs atvejus, kai galima nukrypti nuo principo, kad mokestis tampa mokėtinas toje valstybėje narėje, kur vyksta vartojimas. Supaprastintų eksporto į trečiąją valstybę procedūrų taikymas galimybei naudotis naftos produktais, kurie apmokestinami akcizais, prieštarauja Direktyvai 2008/118, nes nepatenka į nė vienos atitinkamos jos nuostatos taikymo sritį.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/25

—

panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą arba jo dalį;

—

panaikinti Komisijos sprendimą, kiek jis taikytinas apeliantėms, arba, nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, panaikinti apeliantėms Komisijos sprendimu skirtas baudas, arba, nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, žymiai sumažinti Komisijos sprendimu apeliantėms skirtas baudas;

—

nurodyti Komisijai sumokėti apeliantėms bylinėjimosi šioje instancijoje ir Bendrajame Teisme išlaidas;

—

jei reikia, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą, atsižvelgęs į Teisingumo Teismo sprendimą;

—

imtis bet kokios kitos priemonės, kurią šis teismas manytų esant tikslingą;

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/26

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimą byloje T-346/14 taip, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. panaikinti jo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus;

—

patenkinti per procesą Bendrajame Teisme apelianto pateiktus reikalavimus taip:

tiek, kiek šios priemonės susijusios su apeliantu, ir

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos su apeliaciniu skundu ir ieškiniu dėl panaikinimo, pateiktu pareiškime dėl patikslinimo, susijusias išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė, kai nusprendė, kad Tarybos sprendimo 2014/119/BUSP, iš dalies pakeisto antruoju sprendimu, kuriuo buvo padaryti daliniai pakeitimai, 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas įtraukimo į sąrašą kriterijus atitinka ESS 21 straipsnyje išvardytus bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus. Bendrasis Teismas nepripažino, kad kai, kaip šiuo atveju, yra patikimų įrodymų, jog atitinkama šalis neužtikrina pastovaus ir pakankamo pagrindinių žmogaus teisių principų ir teisinės valstybės principo laikymosi, dėl nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, šioje šalyje turi būti atliekamas bent jau baudžiamasis persekiojimas ar vykdoma kitokia teisminė procedūra.

2.

Antrasis pagrindas susijęs su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė kai: 1) nekonstatavo, jog yra patikimų įrodymų, jog Ukrainoje neužtikrintas pastovus ir pakankamas pagrindinių žmogaus teisių principų ir teisinės valstybės principo laikymasis ir 2) remdamasis įrodymais, kuriais rėmėsi Europos Sąjungos Taryba, tam tikras Ukrainos valdžios institucijas pripažino „aukštomis teisminėmis institucijomis“. Be to, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nepateikė jokių motyvų savo pozicijai minėtais 1) ir 2) klausimais pagrįsti.

3.

Trečiasis pagrindas susijęs su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė, kai nusprendė, kad: 1) apelianto pavardės įtraukimas į sąrašą remiantis 2014 m. spalio 10 d. Ukrainos valdžios institucijų raštu, atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijų ir kad 2) Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kiek tai susiję su apelianto įraukimu į sąrašą.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/27

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimą byloje T-348/14 taip, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. panaikinti jo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus;

—

patenkinti per procesą Bendrajame Teisme apelianto pateiktus reikalavimus taip:

tiek, kiek šios priemonės susijusios su apeliantu, ir

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos su apeliaciniu skundu ir ieškiniu dėl panaikinimo, pateiktu pareiškime dėl patikslinimo, susijusias išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė, kai nusprendė, kad Tarybos sprendimo 2014/119/BUSP, iš dalies pakeisto antruoju sprendimu, kuriuo buvo padaryti daliniai pakeitimai, 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas įtraukimo į sąrašą kriterijus atitinka ESS 21 straipsnyje išvardytus bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus. Bendrasis Teismas nepripažino, kad kai, kaip šiuo atveju, yra patikimų įrodymų, jog atitinkama šalis neužtikrina pastovaus ir pakankamo pagrindinių žmogaus teisių principų ir teisinės valstybės principo laikymosi, dėl nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su valstybės lėšų pasisavinimu, šioje šalyje turi būti atliekamas bent jau baudžiamasis persekiojimas ar vykdoma kitokia teisminė procedūra.

2.

Antrasis pagrindas susijęs su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė kai: 1) nekonstatavo, jog yra patikimų įrodymų, jog Ukrainoje neužtikrintas pastovus ir pakankamas pagrindinių žmogaus teisių principų ir teisinės valstybės principo laikymasis ir 2) remdamasis įrodymais, kuriais rėmėsi Europos Sąjungos Taryba, tam tikras Ukrainos valdžios institucijas pripažino „aukštomis teisminėmis institucijomis“. Be to, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nepateikė jokių motyvų savo pozicijai minėtais 1) ir 2) klausimais pagrįsti.

3.

Trečiasis pagrindas susijęs su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė, kai nusprendė, kad: 1) apelianto pavardės įtraukimas į sąrašą remiantis 2014 m. gruodžio 30 d. Ukrainos valdžios institucijų raštu, atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijų ir kad 2) Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kiek tai susiję su apelianto įraukimu į sąrašą.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/28

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą National Iranian Tanker Company/Europos Sąjungos Taryba (byla T-207/15),

—

priimti sprendimą byloje, o būtent:

—

priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje ir Bendrajame Teisme išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad 2015 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/236 ir 2015 m. vasario 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/230 nepažeidžiami galutinio teismo sprendimo galios, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir įsiteisėjusio teismo sprendimo galios principai arba teisė į veiksmingą teisinę gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

2.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad apeliantės atveju buvo tenkinami įtraukimo į sąrašą kriterijai.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad apeliantės pagrindinių teisių ribojimas buvo proporcingas.

4.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, jog Bendrasis Teismas klaidingai atmetė apeliantės alternatyvų argumentą, kad plačiai aiškinant įtraukimo į sąrašą kriterijų šis taps neproporcingu.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/29

—

Panaikinti 2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo priimtą sprendimą byloje T-467/13 ir (arba) panaikinti 2013 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimo C(2013) 3803 final byloje AT.39226-Lundbeck 1, 2 ir 3 straipsnius, kiek jie susiję su Arrow, arba

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti 2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo priimtą sprendimą byloje T-467/13 ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, arba

—

nepatenkinus pastarojo reikalavimo, panaikinti 2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo priimtą sprendimą byloje T-467/13 tiek, kiek juo patvirtinta Arrow pagal Komisijos sprendimo C(2013) 3803 final 2 straipsnį dėl JK ir Danijos susitarimų skirta bauda, arba ją sumažinti ir

—

nurodyti Komisijai padengti Arrow patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą bendrovei Arrow ir atleido Komisiją nuo pareigos nustatyti potencialios konkurencijos buvimą.

2.

Antra, Bendrasis Teismas suklydo, nes išvadą dėl potencialios konkurencijos buvimo padarė vadovaudamasis įvairiomis hipotezėmis, pažeisdamas principą, pagal kurį potencialiai konkurencijai būtina, kad egzistuotų reali ir konkreti galimybė patekti į rinką.

3.

Trečia, Bendrasis Teismas per daug reikšmės teikė Lundbeck ketinimui ir neteisingai įvertino akivaizdžią po susitarimų pasirašymo susiklosčiusių aplinkybių svarbą.

4.

Ketvirta, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Anglijos teismo sprendimo Paroxetine reikšmę ir poveikį.

5.

Penkta, Bendrasis Teismas neteisingai padarė išvadą dėl potencialios konkurencijos remdamasis faktu, kad Arrow ėmėsi veiksmų siekdama pasirengti patekimui į rinką.

6.

Šešta, Bendrasis Teismas suklydo, nes preziumavo, kad Lundbeck patentai laikinai negaliojo ir nebuvo pažeisti.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas nepaisė fakto, kad susitarimas, kuris „tik gali“ apriboti konkurenciją, nėra tikslinis pažeidimas.

2.

Antra, Bendrasis Teismas suklydo, nes susitarimus iš esmės kvalifikavo kaip susitarimus dėl pašalinimo iš rinkos.

3.

Trečia, Bendrasis Teismas neteisingai priėjo prie išvados, kad Komisija galėjo nustatyti antikonkurencinį susitarimų tikslą, neprivalėdama atsižvelgti į padėtį, kuri būtų susiklosčiusi nesant susitarimų.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/31

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-111/14 Unitec Bio SA/Europos Sąjungos Taryba, apie kurį Tarybai pranešta 2016 m. rugsėjo 16 d.,

—

atmesti pirmojoje instancijoje ieškovės pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo ir

—

priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, kurias Taryba patyrė pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimo nagrinėjimą.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Taryba turi įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog žaliavų vidaus kainos, nurodytos atitinkamų Argentinos eksportuotojų apskaitos dokumentuose, buvo pakankamai iškreiptos, kad būtų pateisinama neatsižvelgti į jas ir taikyti Pagrindinio reglamento (1) 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą metodą. Tai padaręs Bendrasis Teismas šiai institucijai nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą.

2.

Antra, Bendrojo Teismo išvada, jog institucijų pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti, kad Argentinoje pagrindinių žaliavų kainos buvo reikšmingai iškreiptos dėl DEA sistemos, nėra tinkamai motyvuota.

3.

Trečia, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje panaikinami antidempingo muitai, kiek jie susiję su ieškove pirmojoje instancijoje, yra neproporcinga vieninteliam Bendrojo Teismo nagrinėtam panaikinimo pagrindui ir joje nustatyti netinkami neteisėtumo konstatavimo padariniai.

4.

Taryba įrodys, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos jo galiojimui. Be to, Taryba tvirtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pirmasis ieškovės ieškinio pagrindas, yra pakankamai nustatytos, taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio pagrindo ir atmesti ieškinį.

5.

Taigi Taryba atitinkamai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti pirmojoje instancijoje ieškovės pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/32

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-139/14 PT Wilmar Bioenergi Indonesia ir PT Wilmar Nabati Indonesia/Europos Sąjungos Taryba, apie kurį Tarybai pranešta 2016 m. rugsėjo 16 d.,

—

atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo ir

—

priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje atitinkamas Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimo nagrinėjimą.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Taryba turi įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog žaliavų vidaus kainos, nurodytos atitinkamų Indonezijos eksportuotojų apskaitos dokumentuose, buvo pakankamai iškreiptos, kad būtų pateisinama neatsižvelgti į jas ir taikyti Pagrindinio reglamento (1) 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą metodą. Tai padaręs Bendrasis Teismas šiai institucijai nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą.

2.

Antra, Bendrojo Teismo išvada, jog institucijų pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti, kad Indonezijoje pagrindinių žaliavų kainos buvo reikšmingai iškreiptos dėl DEA sistemos, nėra tinkamai motyvuota.

3.

Trečia, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje panaikinami antidempingo muitai, kiek jie susiję su ieškovėmis pirmojoje instancijoje, yra neproporcinga vieninteliam Bendrojo Teismo pripažintam pagrįstu panaikinimo pagrindui ir joje nustatyti netinkami neteisėtumo konstatavimo padariniai.

4.

Taryba įrodys, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos jo galiojimui. Be to, Taryba tvirtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas šeštasis ieškovių ieškinio pagrindas, yra pakankamai nustatytos, taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio pagrindo ir atmesti ieškinį.

5.

Taigi Taryba atitinkamai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti pirmojoje instancijoje ieškovių pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/33

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-121/14 PT Pelita Agung Agrindustri/Europos Sąjungos Taryba, apie kurį Tarybai pranešta 2016 m. rugsėjo 16 d.,

—

atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo ir

—

priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje atitinkamas Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimo nagrinėjimą.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Taryba turi įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog žaliavų vidaus kainos, nurodytos atitinkamų Indonezijos eksportuotojų apskaitos dokumentuose, buvo pakankamai iškreiptos, kad būtų pateisinama neatsižvelgti į jas ir taikyti Pagrindinio reglamento (1) 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą metodą. Tai padaręs Bendrasis Teismas šiai institucijai nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą.

2.

Antra, Bendrojo Teismo išvada, jog institucijų pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti, kad Indonezijoje pagrindinių žaliavų kainos buvo reikšmingai iškreiptos dėl DEA sistemos, nėra tinkamai motyvuota.

3.

Trečia, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje panaikinami antidempingo muitai, kiek jie susiję su ieškove pirmojoje instancijoje, yra neproporcinga vieninteliam Bendrojo Teismo pripažintam pagrįstu panaikinimo pagrindui ir joje nustatyti netinkami neteisėtumo konstatavimo padariniai.

4.

Taryba įrodys, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos jo galiojimui. Be to, Taryba tvirtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas antrasis ieškovės ieškinio pagrindas, yra pakankamai nustatytos, taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio pagrindo ir atmesti ieškinį.

5.

Taigi Taryba atitinkamai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti ieškovės pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/34

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-120/14 PT Ciliandra Perkasa/Europos Sąjungos Taryba, apie kurį Tarybai pranešta 2016 m. rugsėjo 16 d.,

—

atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti ginčijamą reglamentą ir

—

priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimo nagrinėjimą.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Taryba turi įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog žaliavų vidaus kainos, nurodytos atitinkamų Indonezijos eksportuotojų apskaitos dokumentuose, buvo pakankamai iškreiptos, kad būtų pateisinama neatsižvelgti į jas ir taikyti Pagrindinio reglamento (1) 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą metodą. Tai padaręs Bendrasis Teismas šiai institucijai nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą.

2.

Antra, Bendrojo Teismo išvada, jog institucijų pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti, kad Indonezijoje pagrindinių žaliavų kainos buvo reikšmingai iškreiptos dėl DEA sistemos, nėra tinkamai motyvuota.

3.

Trečia, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje panaikinami antidempingo muitai, kiek jie susiję su ieškove pirmojoje instancijoje, yra neproporcinga vieninteliam Bendrojo Teismo pripažintam pagrįstu panaikinimo pagrindui ir joje nustatyti netinkami neteisėtumo konstatavimo padariniai.

4.

Taryba įrodys, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos jo galiojimui. Be to, Taryba tvirtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas trečiasis ieškovės ieškinio pagrindas, yra pakankamai nustatytos, taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio pagrindo ir atmesti ieškinį.

5.

Taigi Taryba atitinkamai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti ieškovės pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/35

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-80/14 PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas (PT Musim Mas)/Europos Sąjungos Taryba, apie kurį Tarybai pranešta 2016 m. rugsėjo 16 d.,

—

atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti ginčijamą reglamentą, ir

—

priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimo nagrinėjimą.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Taryba turi įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog žaliavų vidaus kainos, nurodytos atitinkamų Indonezijos eksportuotojų apskaitos dokumentuose, buvo pakankamai iškreiptos, kad būtų pateisinama neatsižvelgti į jas ir taikyti Pagrindinio reglamento (1) 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą metodą. Tai padaręs Bendrasis Teismas šiai institucijai nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą.

2.

Antra, Bendrojo Teismo išvada, jog institucijų pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti, kad Indonezijoje pagrindinių žaliavų kainos buvo reikšmingai iškreiptos dėl DEA sistemos, nėra tinkamai motyvuota.

3.

Trečia, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje panaikinami antidempingo muitai, kiek jie susiję su ieškove pirmojoje instancijoje, yra neproporcinga vieninteliam Bendrojo Teismo pripažintam pagrįstu panaikinimo pagrindui ir joje nustatyti netinkami neteisėtumo konstatavimo padariniai.

4.

Taryba įrodys, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos jo galiojimui. Be to, Taryba tvirtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiama ieškovės antrojo ieškinio pagrindo antra dalis, yra pakankamai nustatytos, taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio pagrindo ir atmesti ieškinį.

5.

Taigi Taryba atitinkamai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti ieškovės pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/36

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą bylose T-112/14–T-116/14 ir T-119/14 Molinos Río de la Plata SA ir kt./Europos Sąjungos Taryba, apie kurį Tarybai pranešta 2016 m. rugsėjo 16 d.,

—

atmesti pirmojoje instancijoje pareikštus ieškinius dėl ginčijamo reglamento panaikinimo ir

—

priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje atitinkamas Tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

—

grąžinti bylas Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimo nagrinėjimą.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Taryba turi įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog žaliavų vidaus kainos, nurodytos atitinkamų Argentinos eksportuotojų apskaitos dokumentuose, buvo pakankamai iškreiptos, kad būtų pateisinama neatsižvelgti į jas ir taikyti Pagrindinio reglamento (1) 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą metodą. Tai padaręs Bendrasis Teismas šiai institucijai nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą.

2.

Antra, Bendrojo Teismo išvada, jog institucijų pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti, kad Argentinoje pagrindinių žaliavų kainos buvo reikšmingai iškreiptos dėl DEA sistemos, nėra tinkamai motyvuota.

3.

Trečia, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje panaikinami antidempingo muitai, kiek jie susiję su ieškovėmis pirmojoje instancijoje, yra neproporcinga vieninteliam Bendrojo Teismo nagrinėtam panaikinimo pagrindui ir joje nustatyti netinkami neteisėtumo konstatavimo padariniai.

4.

Taryba įrodys, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos jo galiojimui. Be to, Taryba tvirtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pirmasis ieškovių ieškinio pagrindas, yra pakankamai nustatytos, taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio pagrindo ir atmesti ieškinius.

5.

Taigi Taryba atitinkamai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti ieškovių pirmojoje instancijoje pareikštus ieškinius dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/37

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-117/14 Cargill SACI/Europos Sąjungos Taryba, apie kurį Tarybai pranešta 2016 m. rugsėjo 16 d.,

—

atmesti pirmojoje instancijoje ieškovės pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo ir

—

priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, kurias Taryba patyrė pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimo nagrinėjimą.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Taryba turi įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog žaliavų vidaus kainos, nurodytos atitinkamų Argentinos eksportuotojų apskaitos dokumentuose, buvo pakankamai iškreiptos, kad būtų pateisinama neatsižvelgti į jas ir taikyti Pagrindinio reglamento (1) 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą metodą. Tai padaręs Bendrasis Teismas šiai institucijai nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą.

2.

Antra, Bendrojo Teismo išvada, jog institucijų pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti, kad Argentinoje pagrindinių žaliavų kainos buvo reikšmingai iškreiptos dėl DEA sistemos, nėra tinkamai motyvuota.

3.

Trečia, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje panaikinami antidempingo muitai, kiek jie susiję su ieškove pirmojoje instancijoje, yra neproporcinga vieninteliam Bendrojo Teismo nagrinėtam panaikinimo pagrindui ir joje nustatyti netinkami neteisėtumo konstatavimo padariniai.

4.

Taryba įrodys, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos jo galiojimui. Be to, Taryba tvirtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pirmasis ieškovės ieškinio pagrindas, yra pakankamai nustatytos, taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio pagrindo ir atmesti ieškinį.

5.

Taigi Taryba atitinkamai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti pirmojoje instancijoje ieškovės pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/38

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-118/14 LDC Argentina SA/Europos Sąjungos Taryba, apie kurį Tarybai pranešta 2016 m. rugsėjo 16 d.,

—

atmesti pirmojoje instancijoje ieškovės pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo ir

—

priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, kurias Taryba patyrė pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo;

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimo nagrinėjimą.

1.

Pirma, Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Taryba turi įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog žaliavų vidaus kainos, nurodytos atitinkamų Argentinos eksportuotojų apskaitos dokumentuose, buvo pakankamai iškreiptos, kad būtų pateisinama neatsižvelgti į jas ir taikyti Pagrindinio reglamento (1) 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytą metodą. Tai padaręs Bendrasis Teismas šiai institucijai nustatė pernelyg didelę įrodinėjimo naštą.

2.

Antra, Bendrojo Teismo išvada, jog institucijų pateiktų įrodymų nepakanka siekiant įrodyti, kad Argentinoje pagrindinių žaliavų kainos buvo reikšmingai iškreiptos dėl DEA sistemos, nėra tinkamai motyvuota.

3.

Trečia, ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje panaikinami antidempingo muitai, kiek jie susiję su ieškove pirmojoje instancijoje, yra neproporcinga vieninteliam Bendrojo Teismo nagrinėtam panaikinimo pagrindui ir joje nustatyti netinkami neteisėtumo konstatavimo padariniai.

4.

Taryba įrodys, kad ginčijamame sprendime padarytos kelios teisės klaidos, turinčios įtakos jo galiojimui. Be to, Taryba tvirtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pirmasis ieškovės ieškinio pagrindas, yra pakankamai nustatytos, taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio pagrindo ir atmesti ieškinį.

5.

Taigi Taryba atitinkamai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti pirmojoje instancijoje ieškovės pareikštą ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/39

—

Iš dalies arba visiškai panaikinti teismo sprendimą.

—

Iš dalies arba visiškai panaikinti administracinį sprendimą.

—

Panaikinti arba žymiai sumažinti baudą.

—

Šių reikalavimų netenkinus – grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo teisinius argumentus.

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šiame teisme ir Bendrajame Teisme išlaidas.

1.

Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai vertino, ar Alpharma buvo potenciali konkurentė tuomet, kai jos produktais buvo pažeidžiami Lundbeck patentai. Nesant įrodymų, kad Lundbeck patentai buvo silpni, patentai laikytini galiojančiais, o patentą pažeidžiančio produkto pateikimas rinkai – neteisėtu.

2.

Nors pripažinta, kad Alpharma tik prieš pat taikos sutarties sudarymą sužinojo, kad bus išduotas Lundbeck patentas ir kad jos produktai pažeidė Lundbeck patentus, Bendrasis Teismas nevertino, ar Komisija įrodė, kad Alpharma patekimas į rinką tebebuvo ekonomiškai perspektyvi strategija, atsižvelgiant į šias papildomas patekimo į rinką kliūtis. Vietoj to Bendrasis Teismas rėmėsi sprendime nepateiktais įrodymais ir neteisingai perkėlė apeliantėms įrodinėjimo naštą, kad būtų paneigtas Komisijos kaltinimas, kad Alpharma buvo potenciali konkurentė.

3.

Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų siekdamas nustatyti, ar taikos sutartis buvo konkurencijos apribojimas „pagal tikslą“, nes nevertino, ar Komisija įrodė, kad pakankamai tikėtina, jog taikos sutartis turės neigiamą poveikį, ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad Komisija neturėjo ankstesnės patirties su tokios rūšies taikos sutartimis dėl patentų.

4.

Bendrasis Teismas nevertino, ar Komisija įrodė kaltinimą, jog taikos sutartyje nustatyti apribojimai viršijo Lundbeck patentų galiojimo ribas.

5.

Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų vertindamas, ar Komisijos tyrimas užtruko pernelyg ilgai, ir pažeidė apeliančių teises į gynybą.

6.

Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes patvirtino Komisijos sprendimą adresuoti savo sprendimą bendrovei Zoetis (dabar – Alpharma LLC), o ne bendrovei Merck Generics Holding GmbH, nepaisant to, kad Komisija sprendime nenurodė jokio pagrindo, pagal kurį būtų galima diferencijuoti šių abiejų bendrovių situacijas.

7.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pripažino, kad taikos sutarties sudarymo momentu teisinė padėtis buvo pakankamai aiški ir todėl apeliantės galėjo aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai veikti.

8.

Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes patvirtino sprendimą, nepaisant to, kad Komisija, skirdama baudą, aiškiai neatsižvelgė į inkriminuojamo kaltinimo sunkumą, kaip to reikalaujama Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 3 dalyje.

9.

Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai nustatinėjo reikšmingus metus siekdamas apskaičiuoti A. L. Industrier paskirtos baudos 10 % viršutinę ribą.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/40

—

Panaikinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą.

—

Panaikinti administracinio sprendimo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio1 dalį, 3 ir 4 straipsnius tiek, kiek jie susiję su Merck.

—

Šių reikalavimų netenkinus – panaikinti arba sumažinti Merck skirtą baudą.

—

Panaikinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą ir nurodyti Komisijai padengti savo ir Merck bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą.

1.

Pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pripažinęs, kad taikos sutartimis dėl patentų, kurias sudarė Generics (UK) (toliau – GUK) ir Lundbeck, siekta apriboti konkurenciją pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį:

2.

Antrąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pripažino, kad taikos sutarčių dėl patentų sudarymo momentu GUK ir Lundbeck buvo potencialios konkurentės:

3.

Trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes patvirtinto Komisijos apeliantei skirtą baudą:

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/42

1.

Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną tiek, kiek juo siekiama, kad būtų panaikintas 2007 m. sausio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 14/2007, 74-ąjį kartą iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, kiek jis susijęs su ieškovu.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį kaip nepagrįstą.

3.

Įpareigoti M. Al-Ghabra padengti savo ir Europos Komisijos nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

4.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, taip pat Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/43

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš European Dynamics Luxembourg SA ir Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/43

1.

Panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimo C(2014) 9295 final dėl bylos nagrinėjimo pagal [SESV 101] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.39780 – Vokai) 2 straipsnio 1 dalies e punktą.

2.

Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/44

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš PAL-Bullermann GmbH bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/45

1.

Panaikinti 2015 m. liepos 16 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2755/2014-5), susijusį su protesto procedūra tarp Ramón Guiral Broto ir Gastro & Soul.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

EUIPO ir Ramón Guiral Broto padengia kiekvienas savo bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/45

1.

Panaikinti 2015 m. liepos 16 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1888/2014-5), susijusį su protesto procedūra tarp Ramón Guiral Broto ir Gastro & Soul.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

EUIPO ir Ramón Guiral Broto padengia kiekvienas savo bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/46

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Puro Italian Style SpA padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/46

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Scorpio Poland bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/47

1.

Panaikinti 2015 m. lapkričio 4 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1813/2014-2).

2.

Atmesti Mueloliva, SL protestą dėl tarptautinio žodinio prekių ženklo FONTOLIVA, kuris galiotų Europos Sąjungoje, registracijos, kurios paraišką pateikė Sovena Portugal – Consumer Goods, SA.

3.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.

EUIPO padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Sovena Portugal – Consumer Goods bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė vykstant procesui Bendrajame Teisme.

5.

EUIPO ir Mueloliva padengia po pusę būtinųjų išlaidų, kurias Sovena Portugal – Consumer Goods patyrė vykstant procedūrai EUIPO apeliacinėje taryboje.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/48

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš APAX Partners LLP bylinėjimosi išlaidas, įskaitant APAX Partners Midmarket Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinėje taryboje patirtas būtinąsias išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/48

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Grid applications GmbH bylinėjimosi išlaidas.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/49

—

panaikinti 2016 m. balandžio 15 d.„Decision des Single Resolution Boards“ SRB/ES/SRF/2016/06 („Decision of the Executive Session of the Board of 15 April 2016 on the 2016 ex-ante contributions to the Single Resolution Fund (SRB/ES/SRF/2016/06)“) ir 2016 m. gegužės 20 d.„Decision des Single Resolution Boards“ SRB/ES/SRF/2016/13 („Decision of the Executive Session of the Board of 20 May 2016 on the adjustment of the 2016 ex-ante contributions to the Single Resolution Fund supplementing the Decision of the Executive Session of the Board of 15 April 2016 on the 2016 ex-ante contributions to the Single Resolution Fund (SRB/ES/SRF/2016/13)“) bent tiek, kiek šie dokumentai susiję su ieškove;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—

Pirmasis ieškinio pagrindas: akivaizdus esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas dėl ginčijamų sprendimų (pilno) nepaskelbimo.

—

Antrasis ieškinio pagrindas, akivaizdus esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas dėl ginčijamų sprendimų nemotyvavimo.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/49

—

panaikinti 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas, kuriuo konkurso EPSO/AST-SC/03/15 komisija pašalino ieškovą iš minėto konkurso,

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su įvairiomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, kurias komisija padarė vertindama ieškovo profesinę patirtį.

2.

Antrasis papildomai pateiktas ieškinio pagrindas susijęs su ginčijamo sprendimo nepakankamu motyvavimu ir grindžiamas nepranešimu ieškovui apie konkurso komisijos nustatytus atrankos kriterijus.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/50

—

pripažinti, kad šis ieškinys dėl panaikinimo pareikštas tinkamai ir yra priimtinas remiantis SESV 263 straipsnio nuostatomis ir SESV 264 straipsnio taikymo tikslais,

—

remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2016 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimą C (2016) 5054 tiek, kiek jame nustatyta, kad skunde aprašyta priemonė nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,

—

remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2016 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimą (2016) 5054 tiek, kiek jame nustatyta, kad jei skunde aprašyta priemonė būtų valstybės pagalba, ji būtų suderinama su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės patirtas išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas nemotyvavimu. Ieškovė teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nurodyta, kad net jeigu priemonė būtų valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji būtų suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nors ši išvada yra nemotyvuota.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida. Ieškovė teigia, kad sprendime yra vertinimo klaida, kiek tai susiję su pagalbos priemonės poveikiu konkurencijai ir valstybių narių prekybai, nes priežastys, kurios nulėmė Komisijos teiginį, kad aptariamos pagalbos priemonės poveikis valstybės narių prekybai yra visiškai hipotetinis ar preziumuojamas ir kad jei toks poveikis iš tikrųjų egzistuotų, jis būtų tik mažareikšmis, yra netvirtos ir iš tikrųjų užtikrina analogiškų vienkartinių pagalbos priemonių paplitimą ne tik Tomaro regione, bet ir visoje šalyje, o tai sukelia pasekmes, susijusias su atgrasomuoju poveikiu, kuris daromas nacionalinėms investicijoms ir investicijoms iš kitų valstybių narių.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija: i) kruopščiai ir objektyviai neišnagrinėjo, ar aptariama pagalba gali turėti įtakos valstybių narių prekybai, ii) neatsižvelgė į tai, kad nėra ribos ar procentinės dalies, kurios neviršijus būtų galima a priori teigti, kad įtaka valstybių narių prekybai nedaroma, iii) neatsižvelgė į tai, kad poveikis valstybių narių prekybai nepriklauso nuo teikiamų paslaugų vietinio ar regioninio pobūdžio arba nuo aptariamos veiklos srities svarbos, iv) nepakankamai pabrėžė, kad tuo atveju, kai valstybės narės suteikta pagalba sustiprina įmonės poziciją palyginti su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, reikia pripažinti, jog įmonės gavėjos konkurentėmis esančios įmonės turės mažiau palankias sąlygas finansuoti naujas investicijas aptariamoje valstybėje.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/51

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 1 d. Komisijos sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Vokietijos filmų rėmimo įstatymo pakeitimas, priimtas VII pakeitimo įstatymu, yra suderinama su vidaus rinka (1);

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (2) pažeidimas.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: tariamas SESV 110 straipsnio pažeidimas.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: SESV 56 straipsnio pažeidimas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: SESV 49 straipsnio pažeidimas.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas: SESV 107 straipsnio pažeidimas.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas: pagrindinių procedūros reikalavimų pažeidimas

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/52

—

panaikinti 2016 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu, SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN) kurią įgyvendino Belgija (1),

—

subsidiariai, panaikinti šio sprendimo 2–4 straipsnius,

—

bet kuriuo atveju, panaikinti to sprendimo 2–4 straipsnius, kiek jais a) reikalaujama išieškoti iš kitų subjektų nei tie, kurie priėmė „pelno perviršio taisykles“, kaip apibrėžta tame sprendime, ir b) reikalaujama išieškoti sumą, lygią sutaupytiems naudos gavėjo mokesčiams, neleidžiant Belgijai atsižvelgti į dabartines korekcijas renkant kitus mokesčius ir

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, įgaliojimų viršijimu ir motyvų nenurodymu, kiek ginčijamame sprendime konstatuojamas pagalbos schemos buvimas.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio ir pareigos motyvuoti pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida, kiek ginčijamame sprendime teigiama, kad šia schema suteikiamas atrankinis pranašumas.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio ir pareigos motyvuoti pažeidimu, taip pat akivaizdžia vertinimo klaida, kiek ginčijamame sprendime teigiama, kad šia schema suteikiamas pranašumas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principo pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida, įgaliojimų viršijimu ir motyvų nenurodymu, kiek ginčijamame sprendime nurodoma Belgijai išieškoti pagalbą.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/53

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisijos priimtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir sutartį Nr. OIB.02/PO/2016/012/703 sudaryti su grupe RIDEAUPRESS ITLINE;

—

patenkinti ieškovės prašymą dėl žalos atlyginimo; dėl to įpareigoti Komisiją sumokėti ieškovei 387 500 EUR pagrindinę sumą kaip žalos, patirtos dėl sutarties praradimo, atlyginimą ir delspinigius bei teismo nustatytas palūkanas, apskaičiuotas taikant teisės aktuose nustatytą normą, iki visiško sumokėjimo;

—

priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su pareigos motyvuoti ir ieškovės teisių į gerą administravimą bei skaidrumo principo pažeidimu tiek, kiek nepaisant pakartotinių ir primygtinių ieškovės prašymų Komisija jai nepranešė sutarties laimėtojo produktų techninių savybių, pasiūlymų ir jos jai pateiktų mėginių vertinimo ataskaitos rezultatų.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su skaidrumo ir vienodo dalyvių vertinimo principų pažeidimu tiek Komisijai rengiant specifikacijas, tiek jai vertinant dalyvių pasiūlymus. Ieškovė konkrečiai atsakovę kaltina tuo, kad:

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/54

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.44351 (2016/C) (ex 2016/EO) – Lenkija – Lenkijos mokestis mažmeninės prekybos sektoriui, apie kurį pranešta dokumentu C(2016) 5596, ir

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas yra susijęs su klaidingu Lenkijos mažmeninės prekybos mokesčio kvalifikavimu kaip valstybės pagalbos, akivaizdžiai klaidingai įvertinus atrankumo sąlygą

2.

Antrasis ieškinio pagrindas yra susijęs su 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, 13 straipsnio 1 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu, nurodžius nedelsiant sustabdyti progresinės Lenkijos mažmeninės prekybos mokesčio skalės taikymą

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas yra susijęs su nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/55

—

panaikinti 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos Komisijos sprendimą;

—

pripažinti ERPF, Prancūzijos valstybės, Conseil régional d’Aquitaine ir Conseil général des Pyrénées Atlantiques pagalbą, sumokėtą CABAB, neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka,

—

nurodyti Prancūzijos valstybei, Conseil régional d’Aquitaine ir Conseil général des Pyrénées Atlantiques, decentralizuotoms valstybėms įstaigoms, Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) grąžinti neteisėtai sumokėtą pagalbą su įstatyminio dydžio palūkanomis, apskaičiuotomis nuo pagalbos suteikimo dienos;

—

priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 5 000 eurų advokato išlaidų.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Europos Komisijos sprendimo vidiniu neteisėtumu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su nepranešimu apie finansavimą projektui „Technocité“, kurį ERPF, Prancūzijos Respublika, Conseil régional d’Aquitaine ir Conseil général des Pyrénées Atlantiques suteikė Communauté d’agglomération Côte-Basque-Adour (CABAB).

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su finansavimo nesuderinamumu su bendrąja rinka.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su finansavimo skyrimo sąlygų neįvykdymu.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/56

—

panaikinti 2016 m. lapkričio 15 d. Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – ECHA) sprendimą Nr.SME (2016) 5150, kuriuo pripažinta, kad FERTISAC S.L. netenkina tam tikroms vidutinėms įmonėms nustatytų mokesčių sumažinimo reikalavimų, ir nurodė jai sumokėti administravimo mokestį;

—

panaikinti ECHA sprendimo Nr. SME (2016) 5150 pagrindu išrašytą 2016 m. lapkričio 15 d. ECHA faktūrą Nr. 10060160, kurioje nurodyta suma, atitinkanti skirtumą tarp FERTISAC S.L. sumokėto mokesčio ir iš didelės įmonės reikalaujamo mokesčio;

—

panaikinti 2016 m. lapkričio 15 d. ECHA faktūrą Nr. 10060161, kurioje administravimo mokestis nustatytas remiantis ECHA sprendimu Nr. SME (2016) 5150;

—

priteisti iš ECHA bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu FERTISAC S.L. priskyrimu didelėms įmonėms.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su klaidingu atsakovės Rekomendacijų 2003/361 aiškinimu.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/57

—

panaikinti 2016 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą (ES) 2016/2391 dėl valstybės pagalbos SA.29769 (2013/C) (ex 2013/NN), kurią Ispanija suteikė tam tikriems futbolo klubams,

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti nurodyto sprendimo 4 ir 5 straipsnius,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas SESV 49 straipsnis, siejamas su SESV 107 ir 108 straipsniais, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis, nes visi ginčijamo sprendimo motyvai pagrįsti nacionalinės teisės aktais, kuriais ribojama įsisteigimo laisvė.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama SESV 107 straipsnio 1 dalis, nes i) jame neanalizuojami atskaitymai, taikomi atsižvelgiant į kiekvienos rūšies įstaigai galiojančius mokesčio tarifus; ii) jis nėra nešališkas, nes jame neatsižvelgiama tiek į kaltę patvirtinančius, tiek į ją paneigiančius įrodymus, todėl (iii) jame padaryta klaidinga išvada dėl pranašumo buvimo, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami i) teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes nurodoma sugrąžinti tariamą pagalbą, o atsižvelgiant į Ispanijos valdžios institucijų veiksmus ir procedūros trukmę FC Barcelona galėjo teisėtai tikėtis, kad jam taikyta apmokestinimo tvarka yra teisėta, ir ii) pagrindinis teisinio saugumo reikalavimas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama SESV 107 straipsnio 1 dalis, nes jame neatsižvelgta į tai, kad pagalbą pateisino mokesčių sistemos vidinė struktūra.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami SESV 108 straipsnio 1 dalis ir 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 21 ir 23 straipsniai, nes nurodyta sugrąžinti esamą pagalbą, tačiau nesilaikoma šios rūšies pagalbai taikomos procedūros.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/58

—

įpareigoti Europos Sąjungą ir (arba) Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) kompensuoti ieškinyje nurodytas sumas, atitinkančias nuostolius, kuriuos ieškovai patyrė dėl jų neteisėto dalyvavimo restruktūrizuojant Graikijos vyriausybės skolą dėl bendrų veiksmų sąlygų (Collective Action Clauses) pakeitimų aktyvavimo;

—

nepatenkinus šio reikalavimo, įpareigoti Sąjungą ir (arba) Europos Centrinį Banką (ECB) kompensuoti ieškovams ieškinyje nurodytas sumas, atitinkančias nuostolius, patirtus dėl neteisėto Graikijos viešojo sektoriaus kreditorių neįtraukimo restruktūrizuojant Graikijos vyriausybės skolą;

—

bet kuriuo atveju įpareigoti ECB kompensuoti ieškovams ieškinyje nurodytus nuostolius dėl neteisėto ECBS neįtraukimo restruktūrizuojant Graikijos vyriausybės skolą;

—

įpareigoti ECB ir (arba) Sąjungą padengti bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad Sąjungos ir (arba) ECB ir ECBS veiksmai buvo ultra vires ir jie prieštaravo SESV 120–126, 127 straipsniams ir 352 straipsnio 1 daliai.

2.

Antrajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ECB ir ECBS veiksmai konkrečiai dėl ECBS neįtraukimo į restruktūrizavimą pažeidžia SESV 123 straipsnį.

3.

Trečiajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad Sąjungos ir (arba) ECB ir ECBS veiksmai pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę, saugomą pagal Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį.

4.

Ketvirtajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad Sąjunga ir (arba) ECB ir ECBS veiksmai pažeidžia laisvą kapitalo judėjimą, saugomą pagal SESV 63 straipsnį.

5.

Penktajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad Sąjungos ir (arba) ECB ir ECBS veiksmai pažeidžia ieškovų teisę į vienodą vertinimą, saugomą pagal Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnį.

30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/58

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad ginčijamo prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia visų prekių ir paslaugų, nepanaikintų ginčijamu sprendimu, atžvilgiu, išskyrus prekių pakavimą ir sandėliavimą (39 klasė), kelionių organizavimą (39 klasė) ir gesintuvus (9 klasė),

—

priteisti iš EUIPO ir Repower AG bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio, atsižvelgiant į SESV 296 straipsnį, pažeidimas.