26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/1

26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/2

1)

Pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1) 9 straipsnį, jei Komisija ketina priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama nutraukti pažeidimą, o atitinkamos šalys pasiūlo prisiimti įsipareigojimus, kuriais siekiama išspręsti Komisijos išankstiniame vertinime nurodytas problemas, ji savo sprendimu gali nustatyti, kad šie įsipareigojimai įmonėms yra privalomi. Toks sprendimas gali būti priimtas nustatytam laikotarpiui ir jame turi būti padaryta išvada, kad tolesniems Komisijos veiksmams nebėra pagrindo.

2)

Pagal to paties reglamento 27 straipsnio 4 dalį Komisija skelbia glaustą bylos santrauką ir pagrindinį įsipareigojimų turinį. Suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabų per Komisijos nustatytą laikotarpį.

3)

2016 m. gruodžio 9 d. Komisija priėmė išankstinį vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį dėl bendrovės „Amazon.com, Inc.“ ir su ja susijusių įmonių „Amazon EU S.à.r.l.“, „Amazon Media EU S.à.r.l.“ ir „Amazon Digital Services Inc.“ (toliau kartu vadinamų „Amazon“) įtariamų pažeidimų atitinkamose e. knygų mažmeninio platinimo rinkose vartotojams EEE.

4)

Remiantis išankstiniu vertinimu, „Amazon“ gali turėti dominuojančią padėtį atitinkamose e. knygų anglų ir vokiečių kalbomis mažmeninio platinimo rinkose vartotojams EEE. Išankstiniame vertinime išreikštas Komisijos susirūpinimas, kad „Amazon“, reikalaudama, jog e. knygų tiekėjai (2) i) praneštų „Amazon“ apie jų kitur siūlomas palankesnes arba alternatyvias sąlygas ir (arba) ii) taikytų „Amazon“ sąlygas, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitam e. knygų mažmenininkui siūlomų sąlygų (3) (toliau kartu vadinamų pariteto nuostatomis), galėjo piktnaudžiauti savo galimai dominuojančia padėtimi, pažeisdama Sutarties 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį. Komisijai didžiausias išankstines abejones kelia šios pariteto nuostatos:

5)

nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad e. knygų tiekėjas informuotų „Amazon“ apie e. knygų platinimo sąlygas pagal konkretų verslo modelį, kurį e. knygų tiekėjas taiko platindamas e. knygas per visus e. knygų mažmenininkus, išskyrus „Amazon“ („verslo modelio paritetas“), ir jas pasiūlytų „Amazon“;

6)

nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad e. knygų tiekėjas pasiūlytų „Amazon“ i) konkrečią e. knygą konkrečioje teritorijoje ir (arba) konkrečią dieną ir konkrečiu laiku, jei e. knygų tiekėjas tiekia tą knygą visiems kitiems e. knygų mažmenininkams, išskyrus „Amazon“ (atrankos paritetas), ir (arba) ii) vienos ar kelių e. knygų ypatybę, funkcionalumą, naudojimo taisyklę, elementą arba turinį, jei tos knygos tokia ypatybė, funkcionalumas, naudojimo taisyklė, elementas arba turinys e. knygų tiekėjo yra siūlomi per visus kitus e. knygų mažmenininkus, išskyrus „Amazon“ (ypatybių paritetas);

7)

nuostatos, kuriomis i) reikalaujama, kad e. knygų tiekėjas nustatytų bendrovei „Amazon“ atstovavimo kainą, kuri bet kokiu atveju priklauso nuo e. knygų tiekėjo bet kokiam e. knygų mažmenininkui, išskyrus „Amazon“, nustatytos (arba e. knygų mažmenininko reikalaujamos) atstovavimo kainos arba e. knygų mažmenininkų, išskyrus „Amazon“ vartotojams taikomos perpardavimo kainos (atstovavimo kainos paritetas) ir (arba) ii) reikalaujama, kad e. knygų tiekėjas pasiūlytų bendrovei „Amazon“ visas reklamines atstovavimo ir (arba) didmenines kainas arba reklaminį turinį, jei e. knygų tiekėjas siūlo reklamines atstovavimo kainas, reklamines didmenines kainas arba reklaminį turinį per visus e. knygų mažmenininkus, išskyrus „Amazon“ (reklamos paritetas) ir (arba) iii) pasiūlytų kauptinį diskontą, kurį „Amazon“ galėtų panaudoti savo nuožiūra, siekdama pritaikyti diskontą bet kurios e. knygos, kurią tas e. knygų tiekėjas patiekė bendrovei „Amazon“, atstovavimo kainai. Kauptinis diskontas apskaičiuojamas remiantis e. knygų tiekėjo nustatytomis jo e. knygų, skirtų parduoti bendrovei „Amazon“, atstovavimo kainų ir tų e. knygų, parduodamų per kitus e. knygų mažmenininkus, atstovavimo kainų arba perpardavimo kainų skirtumu. E. knygų tiekėjo pajamos ir komisiniai bendrovei „Amazon“ apskaičiuojami remiantis diskontuota atstovavimo kaina (nuostatos dėl kauptinio diskonto);

8)

nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad e. knygų tiekėjas taikytų bendrovei „Amazon“ didmeninę kainą, kuri bet kokiu atveju priklauso nuo didmeninės kainos arba atstovavimo kainos, kurią e. knygų tiekėjas taiko visiems kitiems e. knygų mažmenininkams, išskyrus bendrovę „Amazon“, arba e. knygų mažmenininkų, išskyrus „Amazon“, vartotojams taikomos perpardavimo kainos (didmeninės kainos paritetas);

9)

nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad e. knygų tiekėjas praneštų bendrovei „Amazon“ apie e. knygų mažmenininkams, išskyrus bendrovę „Amazon“, siūlomus įvairius alternatyvius verslo modelius, e. knygas, pateikimo į rinką datas, ypatybes, reklamines akcijas arba mažesnes didmenines ir atstovavimo kainas (pranešimo nuostatos).

10)

Išankstiniame vertinime Komisija laikosi išankstinio požiūrio, kad verslo modelio paritetas ir atitinkamos pranešimo nuostatos gali i) sumažinti e. knygų tiekėjų paskatas remti naujus ir inovacinius verslo modelius ir į juos investuoti, ii) sumažinti „Amazon“ konkurentų gebėjimą ir paskatas plėsti ir diferencijuoti savo veiklą pasinaudojant tokiais verslo modeliais, iii) kliudyti e. knygų mažmenininkams patekti į rinką ir (arba) plėstis, ir taip gali silpninti konkurenciją e. knygų platinimo lygmeniu ir sustiprinti jau ir taip galimai dominuojančią „Amazon“ poziciją.

11)

Be to, atrankos paritetas ir ypatybės paritetas gali i) sumažinti e. knygų tiekėjų ir e. knygų mažmenininkų paskatas kurti e. knygas, kuriose tekstas neužima svarbiausios dalies, ir užkirsti kelią e. knygų mažmenininkų diferenciacijai, taigi, galimai susilpninti konkurenciją e. knygų platinimo lygmeniu, ii) susilpninti e. knygų mažmenininkų konkurenciją ir trukdyti jiems patekti į rinką ir (arba) plėstis apribojant skirtingų e. knygų pasiūlą, o dėl to gali didėti kainos ir mažėti pasirinkimas vartotojams.

12)

Be to, atstovavimo kainos paritetas, reklamos paritetas, nuostatos dėl kauptinio diskonto ir atitinkamos pranešimo nuostatos (kartu su „Amazon“ elgesiu, kuriuo siekiama mažmeninės kainos pariteto), gali i) kliudyti e. knygų mažmenininkams patekti į rinką ir (arba) plėstis, ir taip sustiprinti jau ir taip galimai dominuojančią „Amazon“ poziciją, ii) leisti „Amazon“ sušvelninti e. knygų mažmenininkų konkurenciją ir taip gauti didesnius komisinius iš e. knygų tiekėjų, o tai galiausiai gali lemti didesnes e. knygų mažmenines kainas vartotojams.

13)

Galiausiai, didmeninės kainos paritetas i) gali trukdyti e. knygų mažmenininkams patekti į atitinkamas rinkas ir jose plėstis siūlant vartotojams žemesnes nei „Amazon“ e. knygų mažmenines kainas ir ii) gali sustiprinti galimą atrankos pariteto poveikį užtikrinant, kad „Amazon“ gautų e. knygas geriausiomis didmeninės prekybos sąlygomis, jei e. knygų tiekėjai pasirenka nesiūlyti konkrečios e. knygos bendrovei „Amazon“.

14)

Išankstiniame vertinime išreikštas Komisijos susirūpinimas, kad visos pirmiau apibūdintos pariteto nuostatos savo buvimu ir turiniu reiškia galimą „Amazon“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi atitinkamose EEE rinkose. Be to, Komisija laikosi išankstinės nuomonės, kad skirtingų su kainomis susijusių pariteto nuostatų (t. y. atstovavimo kainos pariteto, nuostatų dėl kauptinio diskonto, reklamos pariteto, didmeninės kainos pariteto, ir atstovavimo komisinių pariteto (4)), su kaina nesusijusių pariteto nuostatų (t. y. verslo modelio pariteto, atrankos ir ypatybių pariteto) derinys ir pranešimo nuostatos gali sustiprinti galimą atskirų pariteto nuostatų antikonkurencinį poveikį.

15)

„Amazon“ nesutinka su Komisijos išankstiniu vertinimu. Vis dėlto bendrovė pasiūlė prisiimti įsipareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį Komisijos iškeltoms konkurencijos problemoms spręsti. Pagrindiniai įsipareigojimai yra tokie:

16)

Visi įsipareigojimai anglų kalba skelbiami Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/competition/index_en.html

17)

Atsižvelgdama į rinkos tyrimą, Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį ketina priimti sprendimą, kuriuo pirmiau apibendrinti ir Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje paskelbti įsipareigojimai būtų paskelbti privalomais.

18)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlytų įsipareigojimų. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Suinteresuotų trečiųjų šalių taip pat prašoma pateikti nekonfidencialų pastabų variantą, iš kurio verslo paslaptys ir kita konfidenciali informacija būtų pašalintos, o jų vietoje būtų pateikta glausta nekonfidenciali santrauka arba įrašyti žodžiai „verslo paslaptys“ arba „konfidencialu“.

19)

Pageidautina, kad atsakymai ir pastabos būtų motyvuoti ir juose būtų išdėstyti aktualūs faktai. Komisija taip pat prašo siūlyti galimus sprendimus, jei manote, kad dėl kurios nors pasiūlytų įsipareigojimų dalies gali kilti problemų.

20)

Pastabas su nuoroda „AT.40153 E-book MFNs and related matters“ galima siųsti el. paštu (COMP-GREFFE-ANTITRUST@ec.europa.eu), faksu (+32 22950128) arba paštu adresu:

26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/5

26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/6

26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/7

Sprendimo priėmimo data

:

2016 m. spalio 24 d.

Bylos Nr.

:

79525

Sprendimo Nr.

:

193/16/COL

ELPA valstybė

:

Islandija

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

:

Elektros energijos pardavimas įmonei Norðurál

Teisinis pagrindas

:

1997 m. įmonių Landsvirkjun ir Norðurál Grundartangi ehf. sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties trečiasis pakeitimas

Priemonės rūšis

:

Valstybės pagalbos nėra

26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/8

—

Europos ir (arba) nacionaliniai socialiniai partneriai,

—

darbo ministerijos ar su jomis susijusios įstaigos (agentūros ar tarybos),

—

viešosios arba privačiosios įdarbinimo tarnybos,

—

darbo rinkos tyrimų institutai, nacionaliniai statistikos biurai,

—

viešosios ar privačiosios, mažosios, vidutinės ar didelės įmonės (įskaitant socialines įmones),

—

ekonominės plėtros agentūros,

—

prekybos, pramonės ar darbo rūmai,

—

sektorių arba profesinės darbdavių ar darbuotojų asociacijos, amatų rūmai,

—

bendrosios Europos arba nacionalinės sektorių organizacijos,

—

mokymo ar švietimo paslaugų teikėjai vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu,

—

sektorių mokslinių tyrimų institutai,

—

įstaigos, teikiančios profesinio orientavimo, profesinio konsultavimo ir informavimo paslaugas,

—

valdžios institucijos, atsakingos už švietimą ir mokymą regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu.

—

viešosios arba privačiosios įmonės (įskaitant socialines įmones), visų pirma įmonės, kuriose yra mokymo departamentas, siūlančios pameistrystės programas ir bendras (bendradarbiavimu grindžiamas) galimybes mokytis,

—

ES arba nacionalinės organizacijos, atstovaujančios pramonei, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, atitinkamoms sektoriaus organizacijoms,

—

viešieji arba privatieji profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai, įskaitant bendrus kelių įmonių mokymo centrus ir aukštojo mokslo institucijas, teikiančias profesinio rengimo ir mokymo paslaugas,

—

profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų tinklai ir jiems atstovaujančios Europos arba nacionalinės organizacijos,

—

regioninės arba nacionalinės švietimo ir mokymo institucijos ir ministerijos,

—

ES arba nacionalinės organizacijos ar tinklai, atstovaujantys socialiniams partneriams, pramonei, sektorių organizacijoms, profesijoms, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, įskaitant jaunimo organizacijas,

—

prekybos, pramonės, amatų ar darbo rūmai ir kitos tarpinės institucijos,

—

sektorių įgūdžių tarybos,

—

ekonominės plėtros agentūros, statistikos įstaigos ir mokslinių tyrimų institutai,

—

kultūros ir (arba) kūrybos įstaigos,

—

įstaigos, teikiančios profesinio orientavimo, profesinio konsultavimo, informavimo ir įdarbinimo paslaugas,

—

akreditavimo, sertifikavimo, pripažinimo ar kvalifikacijų įstaigos (reguliavimo funkciją atliekančios įstaigos).

—

viešosios arba privačiosios įmonės, veikiančios pasirinktuose bandomuosiuose sektoriuose, ypač įmonės, kuriose yra mokymo departamentas, siūlančios pameistrystės programas ir bendras (bendradarbiavimu grindžiamas) galimybes mokytis,

—

ES arba nacionalinės organizacijos, atstovaujančios pramonei, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, atitinkamoms sektoriaus organizacijoms,

—

viešieji arba privatieji švietimo ar mokymo paslaugų teikėjai, įskaitant mokymo centrus ir aukštojo mokslo institucijas (ir karo akademijas gynybos sektoriuje),

—

švietimo ar mokymo paslaugų teikėjų tinklai ir jiems atstovaujančios Europos arba nacionalinės organizacijos,

—

regioninės arba nacionalinės institucijos, atsakingos už švietimą ir mokymą arba užimtumą, ir su jomis susijusios ministerijos,

—

ES arba nacionalinės organizacijos ar tinklai, atstovaujantys socialiniams partneriams, pramonei, sektorių organizacijoms, profesijoms, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams, įskaitant jaunimo organizacijas,

—

prekybos, pramonės, darbo rūmai ir kitos atitinkamų sektorių tarpinės institucijos,

—

sektorių įgūdžių tarybos,

—

ekonominės plėtros agentūros, statistikos įstaigos ir mokslinių tyrimų institutai,

—

įstaigos, teikiančios profesinio orientavimo, profesinio konsultavimo, informavimo ir įdarbinimo paslaugas,

—

akreditavimo, sertifikavimo, pripažinimo ar kvalifikacijų įstaigos (reguliavimo funkciją atliekančios įstaigos),

—

įstaigos, atstovaujančios tam tikroms valdžios institucijoms regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

—

28 Europos Sąjungos valstybės narės,

—

Ne ES programos šalys: Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Turkija.

—

duomenų apie įgūdžių poreikius tam tikro ekonomikos sektoriaus darbo rinkoje rinkimas ir aiškinimas, be kita ko, naudojant įgūdžių panoramą (pvz., Cedefop įgūdžių prognozes, įvairių apklausų duomenis ir analizės išvadas) ir, prireikus, remiantis Europos sektorių įgūdžių tarybų arba ankstesnių sektorių įgūdžių sąjungų darbu,

—

tendencijų ir sunkumų, darančių poveikį sektoriui ir jo darbo rinkai, analizė sutelkiant dėmesį į pokyčius skatinančius veiksnius, kurie gali turėti įtakos paklausai ir pasiūlai sektoriuje (pvz., automatizavimas, demografija),

—

remiantis pirmiau išvardytais veiksmais, išsamus esamų ir numatomų sektoriaus (ir su konkrečiu darbu susijusių, ir socialinių emocinių) įgūdžių trūkumų, spragų ir neatitikimų vertinimas, įskaitant poreikį peržiūrėti profesijų aprašus, nustatant prioriteto tvarką, kuria juos reikėtų peržiūrėti, be kita ko, pagal jų poveikį sektoriaus augimo ir konkurencingumo potencialui ir užimtumui (pvz., tikėtinas darbo vietų praradimas, laisvos darbo vietos, kurioms sunku rasti darbuotojus),

—

galimo tokių įgūdžių poreikių poveikio sektoriaus augimui ir užimtumui nagrinėjimas,

—

svarbiausių tendencijų, darančių poveikį glaudžiai susijusiems sektoriams, analizė siekiant nustatyti galimą šalutinį poveikį,

—

mokymo poreikių nustatymas, jei įmanoma, remiantis ESCO klasifikatoriuje pateiktais profesijų aprašais,

—

visų svarbių ES ir (arba) nacionalinio lygmens kokybinių ir kiekybinių duomenų apie sektoriaus įgūdžius, užimtumą ir ekonominės veiklos rezultatus teikimas elektronine forma, susietųjų atviro šaltinio duomenų formatu, kad juos būtų galima įkelti į įgūdžių panoramą (http://skillspanorama.cedefop.europa.eu/en).

—

remiantis nustatytais įgūdžių poreikiais tam tikros profesijos srityje atitinkamame ekonomikos sektoriuje, profesinio rengimo ir mokymo programų arba kvalifikacijų standartų (pagal EKS, remiantis ESCO) nustatymas ir rengimas siekiant patenkinti tuos poreikius,

—

įgūdžių poreikių vertimas naujoviškomis į mokymosi rezultatus orientuotomis modulinėmis profesinio rengimo ir mokymo programomis ir (arba) kvalifikacijomis (rengiant iš mokymosi rezultatų vienetų susidedančias kvalifikacijas pagal ECVET) siekiant užtikrinti skaidrumą ir palyginamumą ir atsižvelgiant į ankstesnio (pvz., neformaliojo ar savišvietos) mokymosi patvirtinimo poreikius,

—

kokybės valdymo priemonių taikymas naujajam mokymo turiniui taikant EQAVET kokybės užtikrinimo principus arba naudojant jau turimas kokybės užtikrinimo sistemas, kurios vis dėlto turi atitikti EQAVET,

—

mokymosi darbo vietoje laikotarpių įtraukimas į naująjį mokymo turinį, įskaitant galimybes taikyti žinias praktikoje realiame gyvenime pasitaikančiose darbo situacijose, ir, kai įmanoma, tarptautinės mokymosi patirties įtraukimas,

—

profesinio rengimo ir mokymo planavimas sutelkiant dėmesį ir į su darbu susijusius įgūdžius, ir į svarbiausius gebėjimus, socialinius emocinius gebėjimus ir tokius dalykus kaip mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika, kartu suteikiant pakankamas galimybes įgyti ar ugdyti šiuos gebėjimus, visų pirma su darbu susijusio mokymo srityje,

—

sektoriui svarbių profesinio rengimo ir mokymo kvalifikacijų skatinimas (įskaitant tarptautines bendrąsias programas, kurias vykdo keli profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai) ir parama susitariant dėl jų pripažinimo įgyvendinant ECVET principus ir susiejant kvalifikacijas su NKS ir EKS ir kitomis svarbiomis Europos priemonėmis konkrečiame sektoriuje,

—

kvalifikacijos pripažinimo gerinimas Europos ir nacionaliniu lygmenimis tam tikrame sektoriuje skatinant ir suderinant sektoriaus kvalifikacijas, skatinant tarpvalstybinį sertifikavimą, savitarpio pasitikėjimą ir sektoriaus specialistų judumą,

—

sėkmingų su įgūdžiais ar kvalifikacijomis susijusių projektų ir gerosios patirties pavyzdžių nustatymas, dokumentavimas ir skatinimas, įskaitant projektus, kuriais skatinamos daugelio suinteresuotųjų subjektų partnerystės, be kita ko, iš kitų sektorių arba ne iš Europos, ir, prireikus, išsamių pasiūlymų juos pakartoti ar išplėsti teikimas,

—

prireikus užtikrinti, kad projekto rezultatai būtų paskelbti atviro šaltinio duomenų formatu, kad juos būtų galima įkelti į įgūdžių panoramą ir ESCO.

—

tinkamiausių mokymo programų rengimo metodikų nustatymas atsižvelgiant į naujovišką požiūrį į dėstymą ir mokymąsi, strateginį ir integruotą IRT naudojimą (pvz., mišrusis mokymasis, treniruokliai ir kt.) ir atviruosius švietimo išteklius (pvz., MOOC ir VOOC),

—

naujoviškų profesinio rengimo ir mokymo srities dėstymo ir mokymosi metodų nustatymas siekiant patenkinti konkrečių tikslinių besimokančiųjų grupių poreikius, be kita ko, užtikrinant mokymosi darbo vietoje galimybes,

—

žinių perdavimo iš kartos į kartą skatinimo veiksmų rengimas profesinio rengimo ir mokymo srityje,

—

būdų, kaip vertinimo metodikos ir procedūros gali aprėpti visas mokymosi formas, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, ir paskatinti iki mokymo įgytų įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimą, apibūdinimas,

—

tinkamų besimokančiųjų sekimo priemonių nustatymas pasibaigus mokymui siekiant sukurti grįžtamojo ryšio ciklus. Tokios sekimo ir grįžtamojo ryšio sistemos gali būti grindžiamos informacija iš įmonių, besimokančiųjų, darbuotojų, viešųjų informacijos šaltinių ir darbo rinkos dalyvių,

—

tinkamų oficialaus naujų ar pritaikytų profesinio mokymo programų ir kvalifikacijų pripažinimo priemonių siūlymas dalyvaujančiose šalyse ir sektoriuje (-iuose),

—

laipsniško projekto rezultatų, darančių sisteminį poveikį, įgyvendinimo planavimas.

—

išsamus esamų ir numatomų sektoriaus įgūdžių trūkumų, spragų ir neatitikimų vertinimas, įskaitant poreikį peržiūrėti profesijų aprašus, nustatant prioriteto tvarką, kuria juos reikėtų peržiūrėti, be kita ko, pagal jų poveikį sektoriaus augimo ir konkurencingumo potencialui ir užimtumui (pvz., tikėtinas darbo vietų praradimas, laisvos darbo vietos, kurioms sunku rasti darbuotojus),

—

bendrosios dabartinės padėties vertinimo ir būsimų poreikių prognozavimo, (kasmetinės) pažangos stebėsenos ir įgūdžių paklausos ir pasiūlos kitimo vertinimo metodikos rengimas remiantis patikimais prognozių scenarijais,

—

profesijų, kurias reikia peržiūrėti ar aprašyti, ir su jais susijusių įgūdžių ir reikalaujamo lygio nustatymas, jei įmanoma, atsižvelgiant į profesijų aprašus ESCO ir galiojančius kompetencijos metmenis; prireikus galima apsvarstyti galimybę parengti sektoriaus kompetencijos metmenis,

—

naujų kvalifikacijų peržiūros ar rengimo prioritetų nustatymas, apibūdinimas ir pateikimas remiantis jau parengtais profesijų aprašais,

—

konkrečių sprendimų teikiant profesinio rengimo ir mokymo paslaugas kūrimo (taip pat aukštojo profesinio rengimo ir mokymo srityje) ir įmonių, švietimo ir mokslinių tyrimų sričių atstovų partnerystės ryšių skatinimas,

—

konkrečių sprendimų kūrimas siekiant skatinti profesinio mokymo studentų, darbo ieškančių asmenų ir stažuotojų judumą visoje Europoje tam tikrame sektoriuje, naudojant jau veikiančias ES priemones (pvz., „Erasmus+“, EURES, „Drop'Pin“, Europos pameistrystės aljansas),

—

sektoriaus kaip galimos karjeros patrauklumo didinimo veiksmų kūrimas, visų pirma sutelkiant dėmesį į jaunimą ir kartu siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą sektoriuje,

—

sektoriaus inicijuojamo ilgalaikio veiksmų plano rengimas siekiant laipsniškai įgyvendinti projekto rezultatus projektui pasibaigus. Toks planas grindžiamas nuolatine švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir atitinkamo lygmens pagrindinių sektoriaus dalyvių partneryste. Jame turėtų būti nurodytos tinkamos valdymo struktūros, išplėtimo ir finansinio tvarumo planai. Taip pat turėtų būti užtikrinamas matomumas ir plati aljanso veiklos sklaida, be kita ko, ES ir nacionaliniu politiniu lygmenimis, išsamiai aprašant, kaip, dalyvaujant vyriausybės ir sektoriaus institucijoms, vyks įgyvendinimas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmenimis.

Veiksmų plane taip pat nurodoma, kaip galima pasinaudoti ES finansavimo galimybėmis (pvz., Europos struktūriniais fondais, Europos strateginių investicijų fondu, programa „Erasmus+“, COSME, sektorių programomis) ir nacionaliniu ir regioniniu finansavimu siekiant įgyvendinti įgūdžių strategijas. Turėtų būti atsižvelgiama į nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas. Remiantis gerosios patirties pavyzdžiais galima parengti tam tikrus modelius siekiant skatinti tikslinį finansavimo naudojimą, įskaitant darbuotojų kvalifikacijos kėlimą,

—

visų svarbių ES ir (arba) nacionalinių kokybinių ir kiekybinių duomenų teikimas susietųjų atviro šaltinio duomenų formatu.

1.

projekto aktualumas (daugiausia – 25 taškų, mažiausias būtinas taškų skaičius – 13).

2.

Projekto parengimo ir jo įgyvendinimo kokybė (daugiausia – 30 taškai, mažiausias būtinas taškų skaičius – 16).

3.

Projekto vykdymo grupės ir bendradarbiavimo sąlygų kokybė (daugiausia 25 balai, būtina surinkti bent 13 balų)

4.

Poveikis ir sklaida (daugiausia – 20 taškų, mažiausias būtinas taškų skaičius – 11).

26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/16

1.

Koks teisinis kriterijus taikomas siekiant nustatyti, ar įmonių susitarime esama tikslo riboti konkurenciją, kaip apibrėžta EEE susitarimo 53 straipsnyje?

2.

Kokią teisinę reikšmę vertinant, ar tam tikros formos veikla laikytina pažeidimu dėl tikslo, turi faktas, kad perkančiosios institucijos atžvilgiu toks bendradarbiavimas vyko atvirai?

3.

Kokie teisiniai kriterijai visų pirma turi būti laikomi svarbiausiais vertinant, ar bendradarbiavimas, kuris vyksta dviem konkuruojančioms bendrovėms per bendrą įmonę pateikiant bendrą pasiūlymą, pagal kurį abi bendrovės bus bendros įmonės subrangovai, turėtų būti laikomas pažeidimu dėl tikslo?

26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/17

1.

Ar autorių teisių saugomo objekto, kurio apsaugos galiojimo terminas yra pasibaigęs, registravimas prekės ženklu tam tikromis aplinkybėmis gali prieštarauti Prekių ženklų direktyvos 3 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytam draudimui registruoti prekės ženklą, kuris prieštarauja „viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams“?

2.

Jeigu atsakymas į 1 klausimą yra teigiamas, ar vertinimui turės įtakos tai, kad autorių teisių saugomas objektas yra plačiai žinomas ir yra didelės kultūrinės vertės?

3.

Jeigu atsakymas į 1 klausimą yra teigiamas, ar vertinimui įtakos gali turėti kiti nei 2 klausime paminėti veiksniai arba kriterijai, o jei gali, kurie?

4.

Ar Direktyvos 2008/95/EB 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis taikomas dvimačiam skulptūrų atvaizdui?

5.

Ar Direktyvos 2008/95/EB 3 straipsnio 1 dalies c punktas gali būti taikomas kaip teisinis pagrindas atsisakyti registruoti prekių ženklus, kurie yra dvimačiai arba trimačiai prekių formos arba išvaizdos atvaizdai?

6.

Jeigu atsakymas į 5 klausimą yra teigiamas, ar Direktyvos 2008/95/EB 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktai turi būti suprantami taip, kad nacionalinė registravimo institucija, vertindama iš dvimačių arba trimačių prekių formos arba išvaizdos atvaizdų sudarytus prekių ženklus, privalo taikyti vertinimo kriterijų, pagal kurį nustatoma, ar konkretus dizainas labai nukrypsta nuo verslo sektoriaus normų arba papročių, ar atsisakymas registruoti tokį ženklą gali būti grindžiamas tuo, kad jis apibūdina prekės formą arba išvaizdą?

26.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/18

1.

2017 m. sausio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „EQT Fund Management“ (toliau – EQT, Liuksemburgas) pirkdama ir parduodama akcijas kartu su įmone „Getec Energie Holding GmBH“ (toliau – „GEH GmbH“, Vokietija) įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą šių įmonių kontrolę: i) „Getec Heat & Power AG“; ii) „Getec Wärme & Effizienz AG“; iii) „Getec Media AG“; iv) „Getec shared services GmbH“; v) „Getec Contracting GmbH“ (toliau kartu – „Getec Targets“, Vokietija).

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 procedūros (2) reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.8347 – EQT Fund Management / Getec Energie Holding / GETEC Target Companies“ adresu: