6.12.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 455/2

Euro kursas (1)

2016 m. gruodžio 5 d.

(2016/C 455/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0702
JPY	Japonijos jena	122,32
DKK	Danijos krona	7,4396
GBP	Svaras sterlingas	0,84168
SEK	Švedijos krona	9,8015
CHF	Šveicarijos frankas	1,0797
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,9840
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,057
HUF	Vengrijos forintas	313,97
PLN	Lenkijos zlotas	4,5005
RON	Rumunijos lėja	4,5010
TRY	Turkijos lira	3,7794
AUD	Australijos doleris	1,4391
CAD	Kanados doleris	1,4240
HKD	Honkongo doleris	8,2997
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5105
SGD	Singapūro doleris	1,5230
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 254,48
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,8125
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3662
HRK	Kroatijos kuna	7,5356
IDR	Indonezijos rupija	14 375,46
MYR	Malaizijos ringitas	4,7608
PHP	Filipinų pesas	53,188
RUB	Rusijos rublis	68,1175
THB	Tailando batas	38,147
BRL	Brazilijos realas	3,7044
MXN	Meksikos pesas	22,0853
INR	Indijos rupija	72,9495

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

6.12.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 455/7

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 455/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„MORCILLA DE BURGOS“

ES Nr. ES-PGI-0005–01282–21.11.2014

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas

„Morcilla de Burgos“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Morcilla de Burgos“ – kimštas ir virtas mėsos produktas, pagamintas iš tokių sudėtinių dalių: „Horcal“ veislės svogūnų, kiaulės taukų arba lajaus, ryžių, kraujo, prieskonių ir druskos.

Į „Morcilla de Burgos“ sudėtį įeinančių ingredientų proporcijos yra tokios:

—	:	„Horcal“ veislės svogūnai	:	daugiau nei 35 %
—	:	Ryžiai	:	15–30 %
—	:	Kraujas	:	daugiau nei 12 %
—	:	Taukai arba lajus	:	10–22 %

Pagamintiems „Morcilla de Burgos“ produktams būdingos tokios morfologinės ir juslinės savybės:

Forma ir išvaizda:

Pagamintas „Morcilla de Burgos“ produktas primena cilindrą, kurio skersmuo 30–100 mm, o ilgis 150–350 mm, gali būti išlenktos formos priklausomai nuo naudojamos žarnos. Galai susegami arba surišami virvele; antruoju atveju paliekamas pakankamas virvelės ilgis, kad dešrą galima būtų pakabinti ir nuvarvinti.

Formą lemia gamybai naudojamos žarnos, o dešros išorė gali būti rudos, tamsiai rudos, beveik juodos spalvos. Ant dešros odos neturi būti įtrūkimų, įplyšimų, matomų pelėsių. Dešra yra tvirtos konsistencijos, tai juntama palietus.

Spalva ir vaizdas perpjovus

Perpjovus matoma daug baltų taškų, kurie rodo, kad buvo naudoti ryžiai; sudėtinės dalys pasiskirsčiusios tolygiai, kartais matomi nedideli taukų gabalėliai. Dešros masės spalva priklauso nuo įvairios leidžiamos sudėties, bet šiaip ar taip bazinė spalva yra ruda su įvairiais atspalviais.

c)	Tekstūra Burnoje dešra yra trapi, juntamas svogūnas ir neskaldytos, bet ne kietos, ryžių kruopos. Šiek tiek juntami riebalai.

d)	Kvapas ir skonis Turėtų išsiskirti svogūnų, taip pat pridėtų prieskonių kvapas ir skonis.

Galutinio produkto fiziniai ir cheminiai parametrai

—

pH 6–7.

—	Drėgnis 54–67 %.

—	Riebalų 15–25 % sausojoje medžiagoje.

—	Iš viso cukrų ≥ 3,5 % sausojoje medžiagoje.

—	Skaidulų ≥ 2,7 % sausojoje medžiagoje.

—	Druskos kiekis 0,5–2 %.

„Morcilla de Burgos“ dešra gali būti parduodama nepjaustyta su oda arba be odos, supjaustyta gabalėliais arba griežinėliais, jei ant pakuotės nurodoma produkto kilmė.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Horcal“ veislės svogūnai (Allium cepa L). Tai vietinė veislė, kuriai būdingos tokios savybės: apskrita lygi forma, mažiausias skersmuo 80 mm, svoris didesnis nei 100 gramų, išorinis lukštas rudos spalvos, o svogūno vidus nuo baltos iki šviesios gelsvai žalsvos.

Sausos neskaldytos ryžių kruopos, trumpagrūdžių veislės, „Japonica Bahia“ arba „Bomba“ rūšies, „Extra“ kategorijos, laikomos tinkamomis higienos sąlygomis. Ryžiai gali būti apvirti.

Taukai arba lajus. Laikomi užšaldyti arba atšaldyti iki mažiausiai 4 °C.

Avių, jaučių arba kiaulių kraujas.

Druska, natrio chloridas (maistinis).

Prieskoniai. Pagrindinis prieskonis yra juodieji pipirai. Taip pat galima pridėti paprikos, raudonėlio, kmynų, gvazdikėlių, česnako, cinamono, kmynų, petražolių ir anyžiaus. Iki jų naudojimo pradžios prieskoniai turi būti tinkamai laikomi sausoje aplinkoje.

Žarnos. Žarnos yra švarios ir tinkamai saugomos bei laikomos.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje vietovėje atliktini „Morcilla de Burgos“ paruošimo ir gamybos veiksmai yra tokie:

—	taukų arba lajaus ir svogūnų paruošimas;

—	sudėtinių dalių maišymas;

—	žarnų kimšimas;

—	dešrų virimas ir nuvarvinimas.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant prekių etikečių, kurios kiekvienoje prekybinėje bendrovėje yra skirtingos, būtinai turi būti nuoroda: „Indicación Geográfica Protegida „Morcilla de Burgos““ (Saugoma geografinė nuoroda „Morcilla de Burgos“).

Produktai su nuoroda parduodami su užklijuota numeruota etiketės nugarėle. Joje turi būti nurodomas pavadinimas „Morcilla de Burgos“ ir saugomos geografinės nuorodos logotipas.

Saugomos geografinės nuorodos logotipas atrodo taip:

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Nustatyta geografinė vietovė apima visą Burgoso provinciją.

5. Ryšys su geografine vietove

Geras „Morcilla de Burgos“ vardas yra vienas iš elementų, kuriais patvirtinamas šio produkto ryšys su geografine vietove.

Apie „Morcilla de Burgos“ išliko mažai rašytinės informacijos, nes per amžius gyvuliai buvo skerdžiami namų sąlygomis, „Morcilla de Burgos“ dešra gaminama šeimos rate, o įvairūs gamybos receptai buvo perduodami žodžiu iš kartos į kartą. Daugiau informacijos turime nuo XX amžiaus antrosios pusės, kai palaipsniui atsiranda regioninės virtuvės ir pradedama leisti daug gastronomijos knygų, kuriose minimas šis produktas, ypač siekiant išsaugoti šią mūsų gastronomijos vertybę ir su ja supažindinti kitus.

Ilgus amžius Burgose žiemos mėnesiais vykdavo kiaulių skerstuvės, tai ilgas liaudies tradicijas išlaikęs šeimyninis paprotys, taigi kiaulės būdavo skerdžiamos namų sąlygomis. Šis ritualas leisdavo apsirūpinti šviežia mėsa ir gardžiais kimštais gaminiais, kuriuos šeima valgydavo likusius metus, ypač reikėtų paminėti „Morcilla de Burgos“, pagamintą iš kraujo, riebalų ir žarnų.

Pirma rašytinė nuoroda apie „Morcilla de Burgos“ siekia 1928 m. ir pateikta itin garsioje XX amžiaus pradžios Ispanijos veterinarijos knygoje, kurioje Cesáreo Sanz Egaña nurodo, kad „[…] pikantiško skonio dešra gaminama Burgoso kaimuose, jai būdingas didelis kiekis svogūnų, taip pat dedama ryžių, kraujo, riebalų ir prieskonių, tokių kaip pipirai, paprika ir anyžiai“. Tai, kad Sanz Egaña šį produktą mini techniniame vadovėlyje, rodo, jog tuo metu šis produktas jau turėjo gerą vardą ir užtarnautą prestižą. „Morcilla de Burgos“ pradėta gaminti tuoj po to, kai į Burgoso regioną buvo atgabenti ryžiai. XV amžiuje Burgosas dėl savo strateginės padėties Ispanijos teritorijoje buvo vienas iš aktyviausių prekybinių centrų, todėl nebuvo sudėtinga atgabenti ryžius iš Valensijos. Manoma, kad ryžiai į „Morcilla de Burgos“ pradėti dėti dėl poreikio padidinti našumą/produkciją ir produkto laikymo trukmę, o taip pat suteikti dešrai tvirtesnę tekstūrą ir malonesnį skonį.

Pirmasis prašymas pardavinėti „Morcilla de Burgos“ mieste pateiktas 1908 m. „Archivo Municipal de Burgos“; nuo šeštojo ir septintojo dešimtmečio prašymų skaičius pradėjo augti.

Būtent XX amžiaus antroje pusėje, kai p prekių pervežimas ir prasidėjo didesnė kaimo gyventojų migracija į pramonines vietoves, „Morcilla de Burgos“ peržengia provincijos ribas ir jos geras vardas pasklinda visoje Ispanijos teritorijoje; produktas vis dažniau minimas turistiniuose ir kulinariniuose giduose, o tai patvirtina šio provincijai būdingo produkto kokybę, reikėtų paminėti visų pirma šiuos veikalus:

—	„Enciclopedia de la carne: producción, comercio, industria, higiene“, Ed. Espasa-Calpe. Madridas. Sanz Egaña, C., 1948.

—	„El trasfondo antropológico de la cocina castellano-leonesa. Libro de la gastronomía de Castilla y León“, Consejería de Educación y Cultura. Junta de Castilla y León. Valjadolidas. Jiménez Lozano, 1986.

—	„Embutidos (Alimentos de España)“, El País Aguilar. Madridas. Arrate, B., 1992.

—	„Cocina y gastronomía de Castilla y León“, Ediciones Pirámide. Madridas. Fernández de Alperi, S. 1995.

—	„Libro práctico de la chacinería en casa“, Ediciones Altosa. Madridas. Díaz, R., 1999.

—	„Cocina Burgalesa Actual. Cocineros, Restaurantes y Artistas de Burgos 2011–2012“, Javier Cano Hernán. Revista Siburita, 2011.

Reikėtų paminėti Díaz Yubero (1998), kuris, kalbėdamas apie šį produktą savo knygoje „Sabores de España“, teigia, kad „dešra yra kuklus, bet nepaprastai gardus kimštas produktas. Burgose gaminama geriausia Ispanijoje dešra iš kiaulės kraujo.“

„Morcilla de Burgos“ gamyba istoriškai susijusi su kiaulių skerdimu namų sąlygomis. XX amžiuje „Morcilla de Burgos“ dešra pradėta gaminti cechuose ir fabrikuose pagal tradicinius metodus, artimus iš kartos į kartą perduodamiems receptams. Toks pokytis nepakenkė produkto kokybei, priešingai, padėjo užtikrinti švaros ir higienos kontrolę, dėl kurios produktą galima vartoti geriausiomis sąlygomis. Gamybos procesas yra mechanizuotas, todėl kraują tiekia patvirtintos skerdyklos. Daugelyje Burgoso provincijoje esančių skerdyklų skerdžiami įvairūs tam skirti gyvuliai, o jų skirtingų tipų kraujas nėra atskiriamas; dėl šios priežasties produktas gali būti gaminamas iš kiaulių, avių arba karvių kraujo, bet visuomet stengiamasi išlaikyti galutinę „Morcilla de Burgos“ kokybę.

„Morcilla de Burgos“ dešrai būdingos ypatingos savybės, kurios ją skiria nuo kituose Ispanijos regionuose gaminamų dešrų ir kurias lemia tai, kad naudojami „Horcal“ rūšies svogūnai. Pagal žodinę kiaulių skerdimo tradiciją, perduodamą iš kartos į kartą ir išlikusią daugelyje kaimų, dešrai gaminti geriausiai tinka regioninės rūšies svogūnai, vadinami „horcal“ svogūnais, kurie taip pat vadinami „matancera“ arba „de matanza“, nes yra glaudžiai susiję su skerdimo procesu – jie raunami švieži rudenį ir žiemos pradžioje, taigi tuomet, kai prasideda gyvulių skerdimo laikotarpis. Tradiciškai šie svogūnai auginami pagrindinių Burgoso provinciją kertančių upių: Pisuerga, Arlanzón, Arlanza, Douro slėniuose, ne taip dažnai Ebro upės baseine.

Apie šią svogūnų rūšį jau rašė José López y Camuñas (1854) ir Sanz Egaña (1948, 1949) kalbėdami apie dešrų gamybą. Pasak daugelio to meto receptų knygų autoriaus José López y Camuñas, gaminant dešrą su svogūnais „keli „Horcal“ rūšies švelnūs sukapoti svogūnai sukrečiami ant šviesaus audinio ir paliekami visai nakčiai nuvarvėti; prieš pradedant gaminti dešras svogūnai nuo audinio sumetami į pasūdytą vandenį pavirti, tuomet ištraukiami iš vandens ir trumpam paliekami nuvarvėti“.

Ši svogūnų rūšis „Morcilla de Burgos“ dešroms gaminti naudojama todėl, kad šie svogūnai yra švelnūs, lengvai kapojami, turi daug skaidulų ir vandens (beveik 92 %) bei gerai sulaiko skystį. Be to, šie svogūnai yra baltos spalvos, todėl galutiniame produkte pastebimi mažiau nei kitų rūšių svogūnai.

„Morcilla de Burgos“ gamybai naudojamų „Horcal“ rūšies svogūnų kiekis turi tiesioginę įtaką trims fiziniams ir cheminiams parametrams, t. y. pH, bendram cukrų kiekiui ir bendram maistinių skaidulų kiekiui, taip pat lakiųjų junginių, ypač sieros lakiųjų junginių, kurie dešrai suteikia specifinį aromatą bei pikantišką skonį ir leidžia ją išskirti iš kitų Ispanijoje gaminamų dešrų su ryžiais, kiekiui ir intensyvumui.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.itacyl.es/opencms_wf/opencms/informacion_al_ciudadano/calidad_alimentaria/4_condiciones_DOP/index.html

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

6.12.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 455/11

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 455/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„WEST WALES CORACLE CAUGHT SEWIN“

EB Nr. UK-PGI-0005-01180 – 12 11 2013

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„West Wales Coracle Caught Sewin“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Jungtinė Karalystė

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežios žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir jų produktai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„West Wales Coracle Caught Sewin“ – Salmo trutta rūšies žuvų (šlakių), sužvejotų Velso senoviniu tradiciniu žvejybos luoteliais (angl. coracles) metodu, pavadinimas.

„West Wales Coracle Caught Sewin“ yra šviesiai sidabrinės spalvos, su daug juodų dėmelių, išsidėsčiusių virš ir žemiau šoninės linijos. Šlakių mėsa yra standi, jai būdingas geras raumenų tonusas ir šviežios žuvies kvapas. Šlakių mėsa yra išskirtinės šviesios švelniai rožinės spalvos, nors spalva gali šiek tiek skirtis, nes šlakiai maitinasi tik plaukiodami jūroje ir jų mėsos spalvą veikia mityba jūroje.

„West Wales Coracle Caught Sewin“ yra unikalūs, nes sužvejojami, vos tik iš jūros įplaukia į potvynių ir atoslūgių veikiamus upės vandenis. Jų šviežumo požymis yra išskrostame turinyje dažnai tebesantys jūrinės mitybos komponentai, pvz., tobiai. Žuvis yra šviežia, jos mėsa standi, raumenys puikiai išsivystę, todėl tankesnės tekstūros. Šios žuvys yra aiškiai pailgos tvirtos formos ir neturi riebalų pertekliaus, nes jūroje migruodamos nuplaukia didelius atstumus ir gali misti aukštos kokybės mitybos produktais. „West Wales Coracle Caught Sewin“ gali skirtis forma ir dydžiu, nes auga laukinėje gamtoje. „West Wales Coracle Caught Sewin“ nėra dirbtinių priedų ir (arba) dažiklių.

Mažiausias „West Wales Coracle Caught Sewin“ dydis yra 1 kg, didžiausias – 10 kg. „West Wales Coracle Caught Sewin“ turėtų pasižymėti puikiu spalvų deriniu, jų uodega, pelekai ar galva turėtų būti be defektų, jie yra gana apvalūs ir stambūs. Uodegos išsišakojimas paprastai yra statmenas arba išgaubtas. Uodegos sąnarys platus, viršutinis žandikaulis tęsiasi už galinio akies krašto. Luoteliais šlakiai žvejojami ne masiškai, o po vieną, todėl „West Wales Coracle Caught Sewin“ mėsa mažiau pažeidžiama ir deformuojama, palyginti su ūkiuose augintais arba dreifuojančiaisiais tinklais sužvejotais šlakiais, kurie gali būti pažeisti ir deformuoti. Nepriekaištinga mėsos būklė, standumas ir tanki tekstūra pagerina „West Wales Coracle Caught Sewin“ skonines savybes.

Pagamintiems „West Wales Coracle Caught Sewin“ būdingas švelnus subtilus išskirtinis sviesto skonis su vos juntamu riešutų prieskoniu ir nepakartojamas (švelnus ir grynas) šviežias kvapas.

„West Wales Coracle Caught Sewin“ daugiausia parduodami nepjaustyti ir dažniausiai ką tik sužvejoti, tačiau gali būti parduodami ir šaldyti.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„West Wales Coracle Caught Sewin“ turi būti sužvejoti taikant senovinį tradicinį žvejybos luoteliais metodą šlakių žvejybos sezonu, kuris skiriasi priklausomai nuo to, kurioje iš trijų Vakarų Velso upių žvejojama:

—	Tovio upėje – kovo 1 d.–liepos 31 d.,

—	Taivio upėje – balandžio 1 d.–rugpjūčio 31 d.,

—	Tafo upėje – kovo 1 d.–liepos 31 d.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vakarų Velse esančių Tovio, Tafo ir Taivio upių rajonai apibūdinami taip:

Tovio upės rajonas

Upės dalis, esanti tarp menamos linijos, nubrėžtos tiesiai per Tovio upę nuo geležinkelio siurblinės prie senųjų skardos dirbtuvių per Didžiosios Britanijos koordinatę (NGR) SN 420205, ir menamos linijos, nubrėžtos tiesiai per Tovio upę ties NGR SN 394137;

Taivio upės rajonas

Upės dalis, esanti tarp Kardigano ir Lechrido tiltų;

Tafo upės rajonas

Upės dalis, esanti tarp A477 pagrindinio kelio tilto, jungiančio Karmardeną ir Pembruką, ir maždaug 1,6 km atstumu žemyn upe iki menamos linijos, nubrėžtos tiesiai per Tafo upę nuo Vorlio kyšulio iki Ginsto kyšulio.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Velso šlakiai yra prie vietos sąlygų prisitaikiusių žuvų, kurios auga greičiau ir gyvena ilgiau negu kitų regionų šlakiai, atmaina. Jie plačiau pagarsėję dėl savo didesnio nei vidutinis svorio ir gebėjimo neršti metai iš metų. Velse yra keletas produktyviausių pagal šlakius Didžiosios Britanijos salų upių. Pastaruosius 5 metus lyginant 30 svarbiausių Velso upių, kuriose yra šlakių, ir vertinant jų šlakius, Tovio ir Taivio upėms atitinkamai suteiktos pirmoji ir antroji vietos. Tafo, Tovio ir Taivio upių vanduo labai aukštos kokybės, jį nuolat stebi ir su juo susijusius duomenis registruoja Velso gamtos išteklių organizacija. Visos trys upės išteka iš toli Kambro ar Preselio kalnuose, atokiose kaimo vietovėse, kur dominuoja pievos ir nėra pramonės, esančio baseino. Tovio ir Taivio upės pagal Europos buveinių direktyvą priskirtos prie specialių saugomų teritorijų. Šių trijų upių tarša labai nedidelė, joms suteiktas A klasės statusas, rodantis, kad upėms būdingos natūralios ekosistemos ir jos labai tinkamos lašišinėms ir karpinėms žuvims žvejoti. Aukštos kokybės upės vanduo turi įtakos luoteliais sužvejotų šlakių dydžiui, nepriekaištingai būklei ir būdingam puikiam spalvų deriniui.

Velso žvejyba luoteliais – senovinis migruojančių žuvų žvejybos būdas, o teisiniu požiūriu – vienintelis leidžiamas žvejybos metodas šiose upėse, kuriose sužvejotus šlakius galima parduoti. Šis amatas ir profesija užfiksuoti XI amžiuje (ir anksčiau), išlikę iki XXI amžiaus ir tebėra gyva tradicija. Velso žvejų luoteliai anksčiau plačiai naudoti visame Velse, o dabar naudojami tik Tafo, Tovio ir Taivio upėse. Šios trys upės – vienintelė vieta Europoje, kur vis dar praktikuojama žvejyba luoteliais (šios konkrečios rūšies luoteliais). Vienas Tovio upės žvejys, šiuo metu užsiimantis žvejyba luoteliais, yra kilęs iš šeimos, šioje upėje luoteliais žvejojusios per 300 metų. Velso žvejų luotelis – nedidelis ovalo formos laivelis su sėdėti skirta lenta per vidurį. Luoteliai pinami rankomis iš uosių ir alksnių ir savo konstrukcija primena krepšius. Kiekviename luotelyje plaukia vienas žvejys, luotelis valdomas vienarankiu irklu. Šiai Velso žvejybai reikia poros luotelių: žvejojant jie naudojami kartu – tarp jų pakabinamas tinklas. Žvejojama dažniausiai naktį, kad šlakiai nepastebėtų artėjančių luotelių ar tinklo šešėlių. Velse žvejyba luoteliais griežtai reguliuojama – žvejoti leidžiama tik tam tikrose šių upių potvynių ir atoslūgių zonose. Demarkacijos linijos nustatytos žvejybos potvarkiais. Visi Velse luoteliais žvejojantys žvejai turi turėti licenciją, o luotelių tinklai reglamentuojami teisės aktais.

Šlakiai į nerštavietes plaukia upės dugnu palei upės kontūrus. Šias žinias luotelių žvejai sukaupė per šimtmečius žvejybos. Tinklas velkamas upės dugnu naudojant nedidelius švino gramzdiklius. Tinklu pagaunamos ne daugiau kaip 18 colių atstumu nuo upės dugno plaukiančios žuvys, didesniame aukštyje plaukiančios žuvys į tinklą nepaklius. Žvejojant luoteliais ir darant tinklus, svarbiausias gebėjimas yra suprasti unikalią gramzdinimo sistemą, kuri pagrįsta prie luotelių tinklų kabinamų švino gramzdiklių skaičiumi ir svoriu. Gramzdinimo sistema sudėtinga ir paremta Fibonačio skaičių seka. Ją taikyti išmokstama praktikoje, o šis gebėjimas perduodamas iš kartos į kartą.

Šlakius, sužvejotus kitu nei žvejybos luoteliais būdu, parduoti draudžiama. Tai padeda išsaugoti ir kontroliuoti visus „West Wales Coracle Caught Sewin“ ir užtikrinti jų atsekamumą.

Žvejybos meškerėmis ir ūdomis sezonas (tik sporto tikslais) prasideda ir baigiasi vėliau nei žvejybos luoteliais sezonas.

Meškere ir ūda sužvejoti šlakiai būna daugiau laiko praleidę upės purve ir dumble, todėl tokios žuvys turi „žemės“ prieskonį, o dėl nukritusių lapų upių duburiuose, kur žuvys paprastai būna neaktyvios, dažnai pakinta jų mėsos spalva. Dėl tokio neaktyvumo išsenka žuvų energijos atsargos.

5.2. Produkto ypatumai

„West Wales Coracle Caught Sewin“ yra migruojančios žuvys, galinčios gyventi gėlame vandenyje upėse ir jūroje. Šlakiai savo gyvenimą pradeda Tovio, Tafo ir Taivio upėse, migruoja į jūrą maitintis ir vėliau grįžta į gimtąją upę neršti. Laukinių šlakių raumenų tonusas labiau išsivystęs nei ūkiuose auginamų margųjų upėtakių, nes migruodami jie turi nuplaukti didelį atstumą ir jūroje gali maitintis aukštos kokybės mitybos produktais. Šios žuvys maitinasi tik jūroje; maitindamosi jūroje jos sukaupia energijos atsargų.

Migruojant vystosi jų raumenų tonusas, todėl tekstūra būna tanki, mėsa standi ir nėra riebalų pertekliaus. Šias savybes padeda išsaugoti žvejybos metodas, kuriuo užtikrinama, kad žuvys būtų sužvejojamos vos tik patekusios į potvynių ir atoslūgių veikiamus upės vandenis, kol dar neprasidėjo joms būdingas neaktyvumo laikotarpis ir upės aplinkoje neišseko jų energijos atsargos. Todėl „West Wales Coracle Caught Sewin“ būdingas švelnus subtilus išskirtinis sviesto skonis su vos juntamu riešutų prieskoniu ir nepakartojamas (švelnus ir grynas) šviežias kvapas, o jų mėsa yra standi ir tankios tekstūros.

Luotelių tinklo akių dydis yra ne mažesnis nei 10 cm, o tai reiškia, kad mažesni šlakiai iš tinklo gali išplaukti – taip užtikrinamas žvejybos luoteliais tausumas. Meškere ir ūda galima sužvejoti mažesnių šlakių.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

SGN paraiška pagrįsta unikalios kokybės produkto ypatybėmis, jo specifinės savybės susijusios su:

—	gėlo vandens, kuriame žuvys gimsta ir grįžta neršti, kokybe,

—	migravimo atstumu, kurį laukinės žuvys nuplaukia jūroje,

—	aukšta mitybos produktų kokybe jūroje. Žuvys maitinasi tik jūroje ir ten baltymų forma sukaupia savo energijos atsargas,

—

tuo, kad žvejyba luoteliais yra unikalus tradicinis žvejybos metodas, pagal kurį žuvys žvejojamos po vieną, vos tik iš jūros įplaukia į upės sistemą, kol yra nepriekaištingos būklės ir dar nespėjusios išsekti jų energijos atsargos. Šviežumo požymis yra „West Wales Coracle Caught Sewin“ išskrostame turinyje dažnai tebesantys mitybos jūroje komponentai, pvz., tobiai.

Minėti veiksniai prisideda prie žuvies savybių: tai nepriekaištingas šviežias produktas, kuriam būdinga standi mėsa, puikiai išsivystę raumenys, didelis kiekis baltymų ir taukų raumeniniame audinyje, tačiau riebalų sluoksnis ne per didelis. Šias savybes atspindi virtos žuvies skoninės savybės: nepriekaištinga mėsos būklė, standumas ir tanki tekstūra, pagamintiems „West Wales Coracle Caught Sewin“ būdingas švelnus subtilus išskirtinis sviesto skonis su vos juntamu riešutų prieskoniu ir nepakartojamas švelnus ir grynas šviežias kvapas.

Velso žvejų luoteliai anksčiau plačiai naudoti visame Velse, o dabar naudojami tik Tafo, Tovio ir Taivio upėse, kurios visos yra Vakarų Velse. Viena šeima, šiuo metu žvejojanti Tovio upėje, žvejyba luoteliais užsiima jau per 300 metų.

Velso žvejybos luoteliais tradicija prasidėjo dar XIX amžiuje. Ji susijusi su daugybe iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių: luotelių pynimas, tinklų darymas, žinios, kuriose potvynių užliejamose zonose žvejoti, gebėjimas suprasti upės ženklus ir atsižvelgti į visus veiksnius, pavyzdžiui, upės gylį (priklausomai nuo pakilusio vandens lygio), potvynius, atoslūgius ir vėjo sąlygas. Žvejyba luoteliais reikalauja nepaprasto meistriškumo ir tikslumo, nes reikia ne tik valdyti ir naviguoti luotelį, bet kartu kontroliuoti tinklo padėtį ir išlaikyti jį paviršiuje. Kadangi luoteliais žvejojama naktį, dar svarbiau – žvejo meistriškumas. Velso luoteliai pinami rankomis iš uosių ir alksnių ir konstrukcija primena krepšius. Luotelių konstrukcija ir gamybos būdas per amžius nekito, tačiau dėl šiuolaikinių medžiagų kūrimo pažangos luoteliams gaminti naudojamas kolenkoras, brezentas ir stiklo pluoštas.

„West Wales Coracle Caught Sewin“ – kokybiškas produktas, susijęs su Velso kulinariniu paveldu bei maisto kultūra ir naudojamas daugelio pačių geriausių virėjų ir gastronomų. Žvejybos luoteliais sezonu šios žuvys kaip sezoninis produktas reguliariai įtraukiamos į garsių vietos maitinimo įstaigų valgiaraščius ir yra itin populiarios tiek tarp vietinių gyventojų, tiek tarp turistų. „West Wales Coracle Caught Sewin“ dažnai parduodami rūkyti prestižinėse maisto parduotuvėse Londone ir visoje Jungtinėje Karalystėje. „West Wales Coracle Caught Sewin“ šiuo metu parduodami Londono parduotuvių „Harrods“ ir „Fortnum and Mason“ maisto skyriuose.

Andrew Luck – vietinis virėjas, dirbantis restorane prie Tovio upės:

„Kaip virėjui, man įdomu matyti, kaip pirmieji sezono „West Wales Coracle Caught Sewin“ švieži atkeliauja iš Vakarų Velso luotelių. „West Wales Coracle Caught Sewin“ yra puikios virėjui naudoti tinkamos žuvys – ne tik dėl savo unikalaus šviežio kvapo ir tankios tekstūros, bet ir dėl su jomis susijusių pasakojimų, istorijos ir tradicijų.

Juos malonu turėti valgiaraštyje ir tiksliai žinoti, iš kur atkeliavo šis kokybiškas produktas. „West Wales Coracle Caught Sewin“ – aukščiausios kokybės produktas, kuris rūkomas arba gaminamas gali atskleisti savo tikrąją įvairovę.“

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

https://www.gov.uk/government/publications/protected-food-name-west-wales-coracle-caught-sewin-pgi

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 (OL L 93, 2006 3 31, p. 1).

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 455

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. gruodžio 6d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2016/C 455/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8226 – TowerBrook Capital Partners/Van Dijk Educatie Beheer) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2016/C 455/02	Euro kursas	2
2016/C 455/03	Europos Komisijos sprendimų dėl leidimų pateikti rinkai naudoti skirtas chemines medžiagas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priede, ir (arba) sprendimų dėl tų medžiagų naudojimo santrauka (skelbiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 9 dalį) ( 1 )	3
2016/C 455/04	Europos Komisijos sprendimų dėl leidimų pateikti rinkai naudoti skirtas chemines medžiagas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priede, ir (arba) sprendimų dėl tų medžiagų naudojimo santrauka (skelbiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 9 dalį) ( 1 )	4
2016/C 455/05	Europos Komisijos sprendimų dėl leidimų pateikti rinkai naudoti skirtas chemines medžiagas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priede, ir (arba) sprendimų dėl tų medžiagų naudojimo santrauka (skelbiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 9 dalį) ( 1 )	5

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2016/C 455/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7982 – Abbott Laboratories/Alere) ( 1 )	6
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2016/C 455/07	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	7
2016/C 455/08	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	11


	(1) Tekstas svarbus EEE