Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2016/C 441/01)

Paskutinis leidinys

OL C 428, 2016 11 21

Skelbti leidiniai

OL C 419, 2016 11 14

OL C 410, 2016 11 7

OL C 402, 2016 10 31

OL C 392, 2016 10 24

OL C 383, 2016 10 17

OL C 371, 2016 10 10

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2016 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas (Tribunale ordinario di Campobasso (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Gianpaolo Paoletti ir kt.

(Byla C-218/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - ESS 6 straipsnis - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnis - Palankesnio baudžiamojo įstatymo taikymas atgaline data - Italijos piliečiai, kurie organizavo Rumunijos piliečių neteisėtą atvykimą į Italijos teritoriją - Faktinės aplinkybės, įvykusios iki Rumunijos įstojimo į Sąjungą - Rumunijos įstojimo poveikis nusikaltimui, kurį sudaro pagalba nelegaliai imigruoti - Sąjungos teisės įgyvendinimas - Teisingumo Teismo jurisdikcija))

(2016/C 441/02)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale ordinario di Campobasso

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Gianpaolo Paoletti, Umberto Castaldi, Domenico Faricelli, Antonio Angelucci, Mauro Angelucci, Antonio D’Ovidio, Camillo Volpe, Giampaolo Canzano, Raffaele Di Giovanni, Antonio Della Valle

Rezoliucinė dalis

ESS 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad valstybės įstojimas į Sąjungą nėra kliūtis tam, kad kita valstybė narė galėtų nustatyti baudžiamąją sankciją asmenims, kurie iki šio įstojimo padarė nusikaltimą, kurį sudaro pagalba neteisėtai imigruoti pirmosios valstybės piliečiams.

---

(1)  OL C 262, 2015 8 10.

2016 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale Amministrativo Regionale per il Piemonte (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Tecnoedi Costruzioni Srl/Comune di Fossano

(Byla C-318/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Viešojo darbų pirkimo sutartys - Direktyva 2004/18/EB - 7 straipsnio c punktas - Viešojo pirkimo sutarčių vertės ribos - Nepasiekta riba - Neįprastai mažos kainos pasiūlymai - Automatiškas pašalinimas - Perkančiosios organizacijos teisė - Perkančiosios organizacijos pareigos, kylančios iš įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir bendrojo diskriminacijos draudimo - Aiškų tarptautinį susidomėjimą galintys kelti pirkimai))

(2016/C 441/03)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Piemonte

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Tecnoedi Costruzioni Srl

Atsakovė: Comune di Fossano

Rezoliucinė dalis

Tribunale amministrativo regionale per il Piemonte (Pjemonto regiono administracinis teismas, Italija) 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas.

---

(1)  OL C 311, 2015 9 21.

2016 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hessisches Finanzgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) TMD Gesellschaft für transfusionsmedizinische Dienste mbH/Finanzamt Kassel II – Hofgeismar

(Byla C-412/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 2006/112/EB - Tam tikros bendrojo intereso veiklos neapmokestinimas - 132 straipsnio 1 dalies d punktas - Žmogaus organų, kraujo ir motinos pieno tiekimas - Apimtis - Perdirbta ir pramoniniais tikslais naudojama žmogaus kraujo plazma))

(2016/C 441/04)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hessisches Finanzgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: TMD Gesellschaft für transfusionsmedizinische Dienste mbH

Atsakovė: Finanzamt Kassel II – Hofgeismar

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, jog žmogaus kraujo tiekimas, kurio valstybės narės pagal tą nuostatą neturi apmokestinti, neapima plazmos, gautos iš žmogaus kraujo, tiekimo, jeigu ši plazma skirta tik vaistams gaminti, o ne tiesiogiai naudoti terapiniais tikslais.

---

(1)  OL C 398, 2015 11 30.

2016 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jean-Michel Adrien ir kt./Premier ministre, Ministre des finances et des comptes publics, Ministre de la décentralisation et de la fonction publique

(Byla C-466/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvas darbuotojų judėjimas - Į Sąjungos instituciją ar įstaigą deleguoti valstybės tarnautojai - Senatvės pensija - Pasirinkimo teisė - Dalyvavimo nacionalinėje pensijų sistemoje sustabdymas arba tolesnis dalyvavimas joje - Pagal nacionalinę pensijų sistemą sukauptos pensijos ir pagal Sąjungos pensijų sistemą sukauptos pensijos sudėjimo ribojimas))

(2016/C 441/05)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Jean-Michel Adrien, Frédéric Baron, Catherine Blanchin, Marc Bouillaguet, Anne-Sophie Chalhoub, Denis d'Ersu, Laurent Gravière, Vincent Cador, Roland Moustache, Jean-Richard de la Tour, Anne Schneider, Bernard Stamm, Éléonore von Bardeleben

Atsakovai: Premier ministre, Ministre des finances et des comptes publics, Ministre de la décentralisation et de la fonction publique

Rezoliucinė dalis

SESV 45 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį nacionalinės teisės normas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurias į Europos Sąjungos instituciją ar įstaigą deleguotas valstybės tarnautojas, delegavimo laikotarpiu pasirinkęs toliau dalyvauti nacionalinėje pensijų sistemoje, praranda visas dalyvaujant toje sistemoje sukauptas išmokas ar dalį jų, jeigu įgyja 10 metų tarnybos Sąjungoje stažą, kuris jam suteikia teisę gauti pensiją pagal Sąjungos pensijų sistemą.

---

(1)  OL C 381, 2015 11 16.

2016 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Riigikohus (Estija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) F. Hoffmann-La Roche AG/Accord Healthcare OÜ

(Byla C-572/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pramoninė ir komercinė nuosavybė - Patentas - Papildomos apsaugos liudijimas - Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 - 21 straipsnio 2 dalis - Pereinamojo laikotarpio nuostatos - Liudijimas, pagal valstybės narės nacionalinę teisę išduotas prieš jai įstojant į Europos Sąjungą - 21 straipsnio 2 dalies aiškinimas - Liudijimo galiojimo laikas - 21 straipsnio 2 dalies galiojimas - Antrinės teisės pritaikomosios pataisos, tiesiogiai įtvirtintos Stojimo akte - Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas))

(2016/C 441/06)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Riigikohus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: F. Hoffmann-La Roche AG

Atsakovė: Accord Healthcare OÜ

Rezoliucinė dalis

1.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo, iš dalies pakeisto Aktu dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomųjų pataisų, 21 straipsnio 2 dalies galiojimo.

2.

Iš dalies pakeista Reglamento Nr. 469/2009 21 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tam tikro medicinos produkto papildomos apsaugos liudijimui, valstybės narės išduotam iki jos įstojimo į Europos Sąjungą. Tuo atveju, kai leidimas pateikti šį medicinos produktą rinkai Europos ekonominėje erdvėje išduotas anksčiau negu toje valstybėje narėje ir galbūt iki tos valstybės įstojimo į Sąjungą, nustatant tokio papildomos apsaugos liudijimo galiojimo laiką reikia atsižvelgti tik į pirmąjį leidimą pateikti rinkai.

---

(1)  OL C 27, 2016 1 25.

2016 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Administrativen sad Veliko Tarnovo (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Маya Маrinova ET/Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ Veliko Tarnovo pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite

(Byla C-576/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 2006/112/EB - 2 straipsnio 1 dalies a punktas - 9 straipsnio 1 dalis - 14 straipsnio 1 dalis - 73, 80 ir 273 straipsniai - Mokesčių neutralumo ir proporcingumo principai - Sukčiavimas mokesčių srityje - Apskaitos pažeidimai - Tiekimų ir pajamų slėpimas - Apmokestinamosios vertės nustatymas))

(2016/C 441/07)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Veliko Tarnovo

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Маya Маrinova ET

Atsakovas: Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ Veliko Tarnovo pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies a punktą, 9 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 73 ir 273 straipsnius ir mokesčių neutralumo principą reikia aiškinti taip, kad jie nedraudžia tokių nacionalinės teisės nuostatų, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias, apmokestinamojo asmens sandėlyje nesant prekių, kurios jam buvo pristatytos, ir neįtraukus į šio apmokestinamojo asmens apskaitą su jomis susijusių mokestinių dokumentų, mokesčių administratorius gali preziumuoti, kad šis apmokestinamasis asmuo vėliau šias prekes pardavė tretiesiems asmenims, ir nustatyti šių prekių pardavimų apmokestinamąją vertę pagal administratoriaus turimus faktinius įrodymus taikydamas šioje direktyvoje nenumatytas taisykles. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šios nacionalinės teisės nuostatos neviršija to, kas būtina siekiant užtikrinti tinkamą pridėtinės vertės mokesčio rinkimą ir išvengti sukčiavimo.

---

(1)  OL C 27, 2016 1 25.

2016 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Portugalijos Respublika

(Byla C-583/15) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Transporto politika - Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 - Vežėjas kelių transportu - Supaprastinimas ir administracinis bendradarbiavimas - 16 straipsnio 1 ir 5 dalys - Nacionalinis elektroninis kelių transporto įmonių registras - Nacionalinių elektroninių registrų sujungimas))

(2016/C 441/08)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Hottiaux, M. M. Farrajota ir P. Guerra e Andrade

Atsakovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, M. Figueiredo ir C. Guerra Santos

Rezoliucinė dalis

1.

Nesukūrusi nacionalinio elektroninio kelių transporto įmonių registro, taigi ir nesujungusi jo su kitų valstybių narių nacionaliniais elektroniniais registrais, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 16 straipsnio 1 ir 5 dalis.

2.	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 38, 2016 2 1, p. 29.

2016 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Lenkijos Respublika

(Byla C-23/16) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 - Bendrosios profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisyklės - 16 straipsnio 1 ir 5 dalys - Nacionalinis elektroninis kelių transporto įmonių registras - Neprijungimas prie kitų valstybių narių elektroninių registrų))

(2016/C 441/09)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Hottiaux

Atsakovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Rezoliucinė dalis

1.

Neįsteigusi nacionalinio elektroninio kelių transporto įmonių registro ir neprijungusi jo prie kitų valstybių narių elektroninių registrų Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 16 straipsnio 1 ir 5 dalis.

2.	Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 98, 2016 3 14.

2016 m. rugpjūčio 24 d.Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Jorge Luís Colino Sigüenza/Ayuntamiento de Valladolid ir IN-PULSO MUSICAL Sociedad Cooperativa

(Byla C-472/16)

(2016/C 441/10)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Jorge Luis Colino Sigüenza

Kitos proceso šalys: Ayuntamiento de Valladolid ir IN-PULSO MUSICAL Sociedad Cooperativa

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar įvyksta perdavimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 2001/23/EB (1), tuo atveju, kai koncesininkas, su kuriuo sudaryta koncesijos sutartis dėl miesto muzikos mokyklos, iš to miesto savivaldybės gaunantis visas materialines priemones (patalpas, instrumentus, klases, baldus), turintis savo darbuotojus ir teikiantis paslaugas mokslo metais, nutraukia veiklą 2013 m. balandžio 1 d., t. y. likus dviem mėnesiams iki mokslo metų pabaigos, grąžina visas materialines priemones savivaldybei, kuri neatnaujina veiklos, kad būtų užbaigti 2012–13 mokslo metai, bet surengia naują konkursą ir išsirenka naują koncesininką, kuris atnaujina veiklą 2013 metais, prasidedant naujiems 2013–14 mokslo metams, ir tam naujam koncesininkui perduoda reikalingas materialines priemones, kuriomis anksčiau naudojosi ankstesnis koncesininkas (patalpas, instrumentus, klases, baldus)?

2.

Jeigu į pirmesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pirmiau aprašytomis sąlygomis, kai dėl koncesijos suteikėjo (savivaldybė) įsipareigojimų nevykdymo pirmasis koncesininkas priverstas nutraukti savo veiklą ir atleisti visus savo darbuotojus, nors netrukus šis koncesijos suteikėjas materialines priemones perduoda antrajam koncesininkui, vadovaujantis Direktyvos 2001/23/EB 4 straipsnio 1 dalimi turi būti aiškinama, kad pirmasis koncesininkas darbuotojus atleido dėl „ekonominių, techninių arba organizacinių priežasčių, susijusių su darbo jėgos pasikeitimais“ ar priežastis buvo „įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas“, kuri pagal šį straipsnį draudžiama?

3.

Jei atsakymas į pirmesnį klausimą būtų, kad atleidimo iš darbo priežastis buvo perdavimas ir dėl to ji prieštarauja Direktyvai 2001/23/EB, ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį neleidžiama, jog teismui ar teisėjui pagal nacionalinės teisės aktus būtų draudžiama nagrinėti iš esmės darbuotojo, ginčijančio savo atleidimą iš darbo individualiame procese, inicijuotame dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo, reikalavimus siekiant apginti teises, kylančias pagal 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo ir 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (2), dėl to, kad anksčiau priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo vykstant procesui, kuriame darbuotojas negalėjo būti šalimi, nors ja buvo arba galėjo būti įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ir (arba) darbuotojų teisiniai kolektyviniai atstovai?

---

(1)  2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 98).

(2)  OL L 225, 1998, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 327.

2016 m. rugpjūčio 29 d.Cour d'appel de Colmar (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministère public, Belu Dienstleistung GmbH & Co KG, Stefan Nikless

(Byla C-474/16)

(2016/C 441/11)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Colmar

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: Ministère public, Belu Dienstleistung GmbH & Co KG, Stefan Nikless

Prejudicinis klausimas

Ar pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (1), 19 straipsnį valstybės narės, kurios socialinės apsaugos teisės aktai toliau taikomi pagal darbo sutartį dirbančio asmens padėčiai, valdžios institucijos paskirtos įstaigos laikinojo įdarbinimo įmonei išduotai A1 formos pažymai suteikiama galia privaloma, pirma, priimančiosios valstybės valdžios institucijoms ir įstaigoms ir, antra, tos valstybės narės teismams, kai nustatyta, kad pagal darbo sutartį dirbančio asmens darbo sąlygos akivaizdžiai nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 ir 2 dalių specialiųjų normų materialinę taikymo sritį?

---

(1)  OL L 284, p. 1.

2016 m. rugsėjo 12 d.Juzgado de Primera Instancia de Alicante (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bankia S.A./Alfredo Sánchez Martínez ir Sandra Sánchez Triviño

(Byla C-486/16)

(2016/C 441/12)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia de Alicante

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Bankia S.A.

Atsakovai: Alfredo Sánchez Martínez ir Sandra Sánchez Triviño

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį draudžiama sprendžiant, ar ginčijamoje verslininko ir vartotojo sudarytoje sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą yra nesąžininga, atsižvelgti ne tik į visas sutarties sudarymo aplinkybes, bet ir į vartotojo įsipareigojimų neįvykdymo jau sudarius sutartį atvejo sunkumą?

2.

Ar pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą veiksmingumo principą draudžiama išduoti vykdomąjį dokumentą remiantis sąlyga dėl įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą, pripažinta nesąžininga galutiniu teismo sprendimu, priimtu vykstant ankstesniam išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesui tarp tų pačių šalių ir dėl tos pačios hipoteka užtikrintos paskolos sutarties, net jeigu šis ankstesnis teismo sprendimas pagal vidaus teisės sistemą neturi pozityviojo res judicata poveikio, tačiau toje teisėje numatyta, kad negalima pradėti naujo vykdymo proceso remiantis tuo pačiu vykdomuoju dokumentu?

3.

Ar vykstant išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesui, per kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą remiantis sąlyga dėl įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą, kuri buvo pripažinta nesąžininga per anksčiau vykusį išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesą, grindžiamą tuo pačiu dokumentu ir vykusį tarp tų pačių šalių, ir per kurį atsisakymą išduoti vykdomąjį dokumentą apeliacinės instancijos teismas panaikino ir nusprendė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų išduotas vykdomasis dokumentas, pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą veiksmingumo principą draudžiama, kad pirmosios instancijos teismui būtų privalomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, ar vidaus teisė turi būti aiškinama taip, kad pirmosios instancijos teismui neprivalomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, jeigu egzistuoja anksčiau priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriame pripažįstama niekine sąlyga dėl įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą, kuria remiantis prašoma išduoti vykdomąjį raštą, ir ar tokiu atveju prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą vėl turi būti pripažintas nepriimtinu?

---

(1)  OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.

2016 m. rugsėjo 14 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP/Maxiflor – Promoção e Comercialização de Plantas, Importação e Exportação, Lda

(Byla C-491/16)

(2016/C 441/13)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė (kita proceso šalis pirmojoje instancijoje): Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP

Kita proceso šalis (pareiškėja pirmojoje instancijoje): Maxiflor – Promoção e Comercialização de Plantas, Importação e Exportação, Lda

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar kaimo plėtros veiklos programa (toliau – AGRO programa) turi būti laikoma „daugiamete programa“, kaip ji suprantama pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (1) (panaikintas 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (2), 107 straipsniu nepažeidžiant jo 105 straipsnio 1 dalies), 14 straipsnį?

2.

Ar AGRO programa turi būti laikoma „daugiamete programa“, kaip ji suprantama pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (3) 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos [antrą] sakinį, kuriame nustatyta, kad „vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa“?

3.

Jei AGRO programa būtų pripažinta „daugiamete programa“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos [antrą] sakinį: — ar administracinėms procedūroms, pradėtoms pagal šią nuostatą, taikomas 4 metų terminas, nurodytas 3 straipsnio 1 dalyje? — ar sueina senaties terminas, jeigu 4 metų terminas baigiasi prieš užbaigiant veiklos programą arba — ar, atsižvelgiant į Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos [antrame] sakinyje išdėstytą nuostatą, senaties termino dies ad quem pratęsiamas, kad sutaptų su data, kurią „visiškai baigiama [daugiametė] programa“?

---

(1)  1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31).

(2)  2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, 2006, p. 25).

(3)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340).

2016 m. rugsėjo 19 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maximilian Schrems/Facebook Ireland Limited

(Byla C-498/16)

(2016/C 441/14)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Maximilian Schrems

Atsakovė: Facebook Ireland Limited

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 44/2001 (1) 15 straipsnį reikia aiškinti taip, kad „vartotojas“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, praranda šį statusą, jeigu ilgesnį laiką panaudojęs asmeninę Facebook paskyrą jis publikuoja knygas, susijusias su jo reikalavimų vykdymu, kartais taip pat skaito pranešimus už atlygį, administruoja interneto svetaines, renka reikalavimams įvykdyti skirtas aukas ir perima daugelio vartotojų reikalavimus užtikrinęs, kad jis perves šiems vartotojams bet kokią byloje laimėtą sumą atskaičius bylinėjimosi išlaidas?

2.

Ar Reglamento (EB) Nr 44/2001 16 straipsnį reikia aiškinti taip, kad vartotojas valstybėje narėje kartu su savo iš vartotojų sandorio kylančiais reikalavimais ieškovo gyvenamosios vietos teismuose taip pat gali pareikšti su tuo pačiu klausimu susijusius kitų vartotojų, nuolat gyvenančių a. toje pačioje valstybėje narėje, b. kitoje valstybėje narėje arba c. trečiojoje šalyje, reikalavimus, jeigu jam buvo perleisti minėti iš vartotojų sandorių kylantys reikalavimai, kurie pareikšti tam pačiam atsakovui ir pagrįsti tuo pačiu teisiniu pagrindu, ir jeigu perleidimo sandoris nepatenka į ieškovo profesinės ar darbinės veiklos sritį, o veikiau skirtas reikalavimams bendrai įvykdyti?

---

(1)  2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42).

2016 m. rugsėjo 23 d. Olga Stanislavivna Yanukovych, Viktor Viktorovych Yanukovych paveldėtojos, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-347/14, Olga Stanislavivna Yanukovych/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-505/16 P)

(2016/C 441/15)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Olga Stanislavivna Yanukovych, Viktor Viktorovych Yanukovych įpėdinė, atstovaujama QC T. Beazley

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2016 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) nutartį byloje T-347/14 tiek, kiek nurodyta 6 ir 7 apeliacinio skundo punktuose, t. y: — nutarties rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus, — 2016 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) nutarties byloje T-347/14 rezoliucinės dalies 3 punktą, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad pagal šį 3 punktą Europos Sąjungos Taryba įpareigojama padengti tik apeliantės, o ne mirusiojo patirtas išlaidas,

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad būtų surengta žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas, arba: — patenkinti apeliantės reikalavimus, pateiktus vykstant procesui Bendrajame Teisme tiek, kiek nurodyta apeliacinio skundo 6 ir 7 punktuose, t. y. panaikinti 2015 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/143 (1), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119, 2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/138 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 208/2014, 2015 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/364 (3) ir 2015 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357 (4), kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014, tiek, kiek šios priemonės susijusios su Viktor Viktorovych Yanukovych, ir — jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Bendrasis Teismas to dar nepadarė, priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos tiek apeliantės, tiek mirusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kiek jos susijusios su ieškinyje pareikštu reikalavimu panaikinti, — priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos apeliantės ir mirusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kiek jos susijusios su pareiškime dėl reikalavimų patikslinimo nurodytu reikalavimu panaikinti,

—	bet kuriuo atveju priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 84, 89 ir 92 punktuose priėjo prie išvados, kad pareiškimas dėl reikalavimų patikslinimo nepriimtinas dėl to, kad mirusiojo vardu pateiktas po jo mirties. Teismas neteisingai nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo priimtinumas turi būti vertinamas tik atsižvelgiant į padėtį, buvusią pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo pateikimo momentu. Vis dėlto pareiškimas dėl reikalavimų patikslinimo turėjo būti vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

Antra, net jeigu Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo priimtinumas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant tik į padėtį, buvusią jo pateikimo momentu, jis padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad pareiškimas dėl reikalavimų patikslinimo iš esmės buvo pateiktas ne apeliantės vardu. Iš pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo, vertinant kartu su kitais Bendrajam Teismui pateiktais dokumentais, aiškiai matyti, kad jis mirusiojo vardu buvo pateiktas apeliantės, kaip faktinės mirusiojo įpėdinės ir paveldėtojos, arba jos pavedimu. Pats pareiškimas buvo priimtinas atsižvelgiant į faktines aplinkybes jo pateikimo momentu. Priėjęs prie kitokios išvados, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą iškreipdamas jam pateiktus įrodymus.

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatskyrė i) pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo priimtinumo ir ii) antrojo ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo. Bendrasis Teismas: 1) neteisingai neatsižvelgė į tai, kad jis, kiek tai susiję su pareiškimu dėl reikalavimų patikslinimo, sustabdė procesą, 2) priėjo prie neteisingos išvados, kad tai, ar pareiškimas dėl reikalavimų patikslinimo priimtinas, turi būti sprendžiama atsižvelgiant tik į padėtį, buvusią pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo momentu, 3) neteisingai neatsižvelgė į faktą, kad pagal Ukrainos paveldėjimo teisę įpėdinis nustatomas praėjus šešiems mėnesiams po mirties, tačiau atgaline data, ir 4) todėl iš apeliantės, visų pirma kaip įpėdinės ir paveldėtojos, neteisingai ir nepagrįstai atėmė teisę kreiptis į teismą dėl 2015 m. dokumentų užginčijimo.

---

(1)  2015 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 24, p. 16).

(2)  2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 24, p. 1).

(3)  2015 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/364, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 62, p. 25).

(4)  2015 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 62, p. 1).

2016 m. rugsėjo 26 d.Administrativen sad Sofia grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „Еntertainment Balgaria System“ ЕООD/Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Sofia

(Byla C-507/16)

(2016/C 441/16)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia grad

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: „Еntertainment Balgaria System“ ЕООD

Atsakovas: Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Sofia

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos (1) 214 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, kiek tai susiję su teise į atskaitą, įvairiems įregistravimo PVM tikslais atvejams priskiriama skirtinga svarba arba, kad valstybės narės gali įregistravimo atvejams priskirti skirtingą svarbą, kaip padarė tai, pavyzdžiui, ZDDS 97а straipsnyje ir 70 straipsnio 4 dalyje?

2.

Ar Direktyvos 2006/112 168 straipsnio a punktas ir 169 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad direktyvos 214 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis įregistruotas asmuo neturi teisės atskaityti pirkimo PVM, sumokėtą už paslaugas, kurias jam suteikė kitų valstybių narių apmokestinamieji asmenys, nors jis tas pačias paslaugas naudoja teikdamas paslaugas kitose valstybėse narėse ir yra įvykdytos kitos materialiosios ir procedūrinės teisės į atskaitą įgyvendinimo sąlygos?

3.

Ar Direktyvos 2006/112 168 straipsnio a punktas ir 169 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos leidžiama tokia nacionalinės teisės norma, kaip ZDDS 70 straipsnio 4 dalis, pagal kurią asmenys, PVM tikslais įregistruoti pagal Direktyvos 2006/112 214 straipsnio 1 dalies d ir e punktus, o ne pagal 214 straipsnio 1 dalies a punktą, niekada neįgyja teisės atskaityti pirkimo PVM?

---

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

2016 m. rugsėjo 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

(Byla C-511/16)

(2016/C 441/17)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. van Beek, G. von Rintelen

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Ieškovės reikalavimai

—

pripažinti, kad iki 2015 m. birželio 1 d. nepriėmusi 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/27/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 92/58/EEB, 92/85/EEB, 94/33/EB, 98/24/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB, siekiant suderinti jas su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, arba bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį,

—	remiantis SESV 260 straipsnio 3 dalimi, už pareigos pranešti apie Direktyvos 2014/27/ES perkėlimo priemones neįvykdymą skirti Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei 8 710 EUR dydžio periodinę baudą už kiekvieną dieną skaičiuojant nuo Teisingumo Teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo,

—	priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą baigėsi 2015 m. birželio 1 dieną.

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė savo pareigos per Direktyvos 2014/27/ES 6 straipsnio 1 dalyje numatytą perkėlimo terminą pranešti apie direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatas.

2016 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler/Taryba

(Byla T-351/13) (1)

((Dempingas - Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankinių padėklų krautuvų ir jų pagrindinių dalių importas - Galutinis antidempingo muitas - Ieškinys dėl panaikinimo - Tiesioginė sąsaja - Konkreti sąsaja - Priimtinumas - Normaliosios vertės nustatymas - Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies a punktas - Mažesnio muito taisyklė - Reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 4 dalis - Pareiga motyvuoti))

(2016/C 441/18)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Crown Equipment (Suzhou) Co. Ltd (Suzhou, Kinija) ir Crown Gabelstapler GmbH & Co. KG (Rodingas, Vokietija), atstovaujamos advokatų K. Neuhaus, H.-J. Freund ir B. Ecker

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama S. Boelaert ir B. Driessen, padedamų solisitoriaus B. O’Connor ir advokato S. Gubel

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Komisija, atstovaujama M. França ir T. Maxian Rusche

Dalykas

Prašymas pagrįstas SESV 263 straipsniu, reikalaujant panaikinti 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 372/2013, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1008/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės rankiniams padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 112, 2013, p. 1).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Crown Equipment (Suzhou) Co. Ltd ir Crown Gabelstapler GmbH & Co. KG padengia savo bei Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 252, 2013 8 31.

2016 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje August Storck/EUIPO – Chiquita Brands (Fruitfuls)

(Byla T-367/14) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos panaikinimo procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Fruitfuls“ - Naudojimas iš tikrųjų - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis))

(2016/C 441/19)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: August Storck KG (Berlynas, Vokietija), atstovaujama advokatų I. Rohr, A.-C. Richter, P. Goldenbaum, T. Melchert ir T. Reher

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama iš pradžių A. Poch, vėliau – G. Schneider ir D. Gája, galiausiai – D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Chiquita Brands LLC (Šarlotė, Šiaurės Karolina, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato L. Bakers

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. kovo 27 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1580/2013-5), susijusio su registracijos panaikinimo procedūra tarp Chiquita Brands ir August Storck.

Rezoliucinė dalis

1.

Panaikinti 2014 m. kovo 27 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1580/2013-5) tiek, kiek juo paliktas galioti Anuliavimo skyriaus sprendimas pripažinti, kad ginčijamo prekių ženklo, kiek jis susijęs su 30 klasei (pagal peržiūrėtą ir iš dalies pakeistą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti) priklausančiais konditerijos gaminiais, registracija yra panaikinta.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 261, 2014 8 11.

2016 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sina Bank/Taryba

(Byla T-418/14) (1)

((Bendra užsienio ir saugumo politika - Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui - Lėšų įšaldymas - Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinio pareiškimo terminas - Reikalavimų tikslinimas - Priimtinumas - Pareiga motyvuoti - Teisė į gynybą - Teisė į veiksmingą teisminę gynybą - Akivaizdi vertinimo klaida - Panaikinimo sukeliamų padarinių laiko atžvilgiu pakeitimas))

(2016/C 441/20)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Sina Bank (Teheranas, Iranas), atstovaujama advokatų

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama B. Driessen ir D. Gicheva

Dalykas

Remiantis SESV 263 straipsniu pateiktas prašymas panaikinti, pirma, 2014 m. kovo 15 d. Pranešime asmenims ir subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2010/413/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui numatytos ribojamosios priemonės (OL C 77, 2014, p. 1), suformuluotą Tarybos sprendimą palikti ieškovės pavadinimą įtrauktą į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010, p. 39), iš dalies pakeisto 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP (OL L 281, 2010, p. 81), II priede ir į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012, p. 1), IX priede pateiktą sąrašą ir, antra, 2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimą 2014/776/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP (OL L 325, 2014, p. 19), 2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1202/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 325, 2014, p. 3), 2015 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1008, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 161, 2015, p. 19), ir 2015 m. birželio 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1001, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 (OL L 161, 2015, p. 1), kiek šiais aktais ieškovės pavadinimas paliktas Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktame sąraše.

Rezoliucinė dalis

1.

Panaikinti 2014 m. kovo 15 d. Pranešime asmenims ir subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2010/413/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui numatytos ribojamosios priemonės, suformuluotą Tarybos sprendimą palikti pavadinimą „Sina Bank“2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP, iš dalies pakeisto 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, II priede ir 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010, IX priede pateiktame sąraše.

2.

Panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimą 2014/776/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP, 2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1202/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012, 2015 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1008, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413, ir 2015 m. birželio 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1001, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012, kiek šiais aktais pavadinimas „Sina Bank“ paliktas Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktame sąraše.

3.

Palikti galioti Sprendimo 2015/1008 padarinius, kiek jie susiję su „Sina Bank“, nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo padavimo termino pabaigos dienos arba, jeigu per tą laikotarpį būtų paduotas apeliacinis skundas, iki apeliacinio skundo atmetimo dienos.

4.	Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 282, 2014 8 25.

2016 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Eveready Battery Company/EUIPO – Hussain ir kt. (POWER EDGE)

(Byla T-824/14) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Europos Sąjungos vaizdinio prekių ženklo POWER EDGE paraiška - Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas EDGE - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalis ir 42 straipsnio 2 dalis))

(2016/C 441/21)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Eveready Battery Company, Inc. (Sent Luisas, Misūris, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato N. Hebeis

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama J. Garrido Otaola ir M. Fischer

Kitos procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalys, įstojusios į bylą Bendrajame Teisme: Imran Hussain, Rizwana Hussain, Maariah Hussain, Danyaal Hussain ir Zahra Hussain (Lidsas, Jungtinė Karalystė), atstovaujami QC S. Malynicz

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. spalio 6 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 38/2014-2), susijusio su protesto procedūra tarp Eveready Battery Company iš vienos pusės ir I. Hussain, R. Hussain, M .Hussain, D. Hussain ir Z. Hussain iš kitos pusės.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Eveready Battery Company, Inc. bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 65, 2015 2 23.

2016 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Raimund Schmitt Verpachtungsgesellschaft/EUIPO (BRAUWELT)

(Byla T-56/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo BRAUWELT paraiška - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Apibūdinamasis pobūdis - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai - Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis - Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis - Teisė būti išklausytam - Pareiga motyvuoti - Reglamento Nr. 207/209 75 straipsnis))

(2016/C 441/22)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Raimund Schmitt Verpachtungsgesellschaft mbH & Co. KG (Nurembergas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Höfler

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama A. Schifko

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2014 m. gruodžio 4 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1121/2014-4), susijusio su žodinio žymens BRAUWELT įregistravimu kaip Europos Sąjungos prekių ženklo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Raimund Schmitt Verpachtungsgesellschaft mbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 118, 2015 4 13.

2016 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Meissen Keramik/EUIPO (MEISSEN KERAMIK)

(Byla T-776/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo MEISSEN KERAMIK paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas))

(2016/C 441/23)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Meissen Keramik GmbH (Meissen, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Vohwinkel ir M. Bagh

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama W. Schramek ir A. Schifko

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. spalio 28 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 531/2015-1), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį MEISSEN KERAMIK kaip Europos Sąjungos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Meissen Keramik GmbH padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 78, 2016 2 29.

2016 m. rugsėjo 12 d. pareikštas ieškinys byloje Gall Pharma/EUIPO – Pfizer (Styriagra)

(Byla T-662/16)

(2016/C 441/24)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Gall Pharma GmbH (Judenburgas, Austrija), atstovaujama advokatų D. Reichelt ir L. Figura

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Pfizer Inc. (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas „Styriagra“ – Sąjungos prekių ženklas Nr. 12 161 469

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. birželio 13 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 724/2015-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti protestą Nr. 002286568, pareikštą dėl Bendrijos prekių ženklo Nr. 000233890,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2016 m. rugsėjo 19 d. Pieter De Meyer ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 20 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-113/15, Adriaen ir kt./Komisija

(Byla T-667/16 P)

(2016/C 441/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantai: Pieter De Meyer ir kt. (Briuselis, Belgija) ir dar 8, atstovaujami advokato R. Rata

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantai Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą byloje F-113/15;

—	panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą, priimtą kaip administracinį pranešimą Nr. 41-2014, kuriuo patvirtinamas per 2014 m. pareigų paaukštinimo procedūrą paaukštinamų pareigūnų sąrašas, kiek apeliantai į jį neįtraukti;

—	nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaidomis, padarytomis dėl to, kad buvo kaip nepagrįstas atmestas pirmasis ieškovų ieškinio pagrindas. Apeliantai teigia, kad Tarnautojų teismas padarė keturias pagrindines klaidas, susijusias su pirmuoju jų ieškinio pagrindu: — pirma, Tarnautojų teismas nepaisydamas taikytinos teismo praktikos nusprendė, kad jis neturi peržiūrėti Paskyrimų tarnybos veiksmų teisėtumo, jei Paskyrimų tarnyba nurodo, jog ji įvykdė teisės aktuose nustatytas savo pareigas, — antra, Tarnautojų teismas suklydo, kai atmetė Jungtinio priežiūros komiteto ataskaitą kaip įrodymą ir veiksmingai neišnagrinėjo nurodytos neatitikties tarp Paskyrimo tarnybos naudotų informacijos šaltinių, — trečia, Tarnautojų teismas padarė klaidą, kai be pagrindo neatsižvelgė į ieškovų argumentus ir įrodymus, susijusius su Paskyrimų tarnybos vertinimo metodo matematiniu įvertinimu, ir į visą ieškovų pirmojo ieškinio pagrindo antrą dalį, — ketvirta, Tarnautojų teismas suklydo padarydamas prielaidą, kad veiksmingo nuopelnų palyginimo nebuvimas negali lemti sprendimo dėl pareigų paaukštinimo panaikinimo.

2.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantai teigia, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą dėl antrojo jų ieškinio pagrindo, kai: — pirma, šališkai apribojo Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio taikymo sritį ir pagrindines ieškovų teises, turimas pagal Sąjungos teisę, ir tai padarė nesuderinamu su Sąjungos teisės aktų leidėjo noru būdu ir — antra, atmetė ieškovų antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą dėl akivaizdžiai klaidingų motyvų.

3.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu, susijusiu su tuo, kad nebuvo atlikta nešališka ir veiksminga teisminė peržiūra ir taip buvo pažeista ieškovų teisė į veiksmingą gynybą, apeliantai teigia, kad: — pirma, teisėjas pranešėjas padarė išankstinę išvadą parodydamas subjektyvų šališkumą parengiamajam posėdžiui skirtoje ataskaitoje, kurioje iš anksto buvo nuspręsta, koks sprendimas turi būti priimtas dėl ieškovų ieškinio pagrindų, — antra, Tarnautojų teismo pirmininkas nenušalino teisėjo ir neperdavė bylos nagrinėti kitai kolegijai, nors pripažino, kad ginčijamos išankstinės išvados buvo nukopijuotos iš kitos bylos, susijusios su kitais ieškovais, — trečia, Tarnautojų teismas selektyviai neatsižvelgė į svarbiausius argumentus ir įrodymus ir juos atmetė jų neišnagrinėdamas ir neišanalizuodamas. Apibendrinant, apeliantai mano, kad Tarnautojų teismas pažeidė jų teisę į veiksmingą gynybą, nes neatliko nešališkos ir veiksmingos teisminės peržiūros.

2016 m. rugsėjo 19 d. HL pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 20 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-112/15, HL/Komisija

(Byla T-668/16 P)

(2016/C 441/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: HL (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato R. Rata

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą byloje F-112/15;

—	panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą, priimtą kaip administracinį pranešimą Nr. 41-2014, kuriuo patvirtinamas per 2014 m. pareigų paaukštinimo procedūrą paaukštinamų pareigūnų sąrašas, kiek apeliantas į jį neįtrauktas;

—	nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaidomis, padarytomis dėl to, kad buvo kaip nepagrįstas atmestas pirmasis apelianto ieškinio pagrindas. Apeliantas teigia, kad Tarnautojų teismas padarė keturias pagrindines klaidas, susijusias su pirmuoju jo ieškinio pagrindu: — pirma, Tarnautojų teismas nepaisydamas taikytinos teismo praktikos nusprendė, kad jis neturi peržiūrėti Paskyrimų tarnybos veiksmų teisėtumo, jei Paskyrimų tarnyba nurodo, jog ji įvykdė teisės aktuose nustatytas savo pareigas, — antra, Tarnautojų teismas suklydo, kai atmetė Jungtinio priežiūros komiteto ataskaitą kaip įrodymą ir veiksmingai neišnagrinėjo nurodytos neatitikties tarp Paskyrimo tarnybos naudotų informacijos šaltinių, — trečia, Tarnautojų teismas padarė klaidą, kai be pagrindo neatsižvelgė į apelianto argumentus ir įrodymus, susijusius su Paskyrimų tarnybos vertinimo metodo matematiniu įvertinimu, ir į visą jo pirmojo ieškinio pagrindo antrą dalį, — ketvirta, Tarnautojų teismas suklydo padarydamas prielaidą, kad veiksmingo nuopelnų palyginimo nebuvimas negali lemti sprendimo dėl pareigų paaukštinimo panaikinimo.

2.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantas teigia, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą dėl antrojo jo ieškinio pagrindo, kai: — pirma, šališkai apribojo Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio taikymo sritį ir pagrindines apelianto teises, turimas pagal Sąjungos teisę, ir tai padarė nesuderinamu su Sąjungos teisės aktų leidėjo noru būdu ir — antra, atmetė apelianto antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą dėl akivaizdžiai klaidingų motyvų.

3.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu, susijusiu su tuo, kad nebuvo atlikta nešališka ir veiksminga teisminė peržiūra ir taip buvo pažeista apelianto teisė į veiksmingą gynybą, apeliantas teigia, kad: — pirma, teisėjas pranešėjas padarė išankstinę išvadą parodydamas subjektyvų šališkumą parengiamajam posėdžiui skirtoje ataskaitoje, kurioje iš anksto buvo nuspręsta, koks sprendimas turi būti priimtas dėl apelianto ieškinio pagrindų, — antra, Tarnautojų teismo pirmininkas nenušalino teisėjo ir neperdavė bylos nagrinėti kitai kolegijai, nors pripažino, kad ginčijamos išankstinės išvados buvo nukopijuotos iš kitos bylos, susijusios su kitais ieškovais, — trečia, Tarnautojų teismas selektyviai neatsižvelgė į svarbiausius argumentus ir įrodymus ir juos atmetė jų neišnagrinėdamas ir neišanalizuodamas. Apibendrinant, apeliantas mano, kad Tarnautojų teismas pažeidė jo teisę į veiksmingą gynybą, nes neatliko nešališkos ir veiksmingos teisminės peržiūros.

2016 m. rugsėjo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Henkel Electronic Materials (Belgium)/Komisija

(Byla T-681/16)

(2016/C 441/27)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Henkel Electronic Materials (Belgium) (Vesterlas, Belgija), atstovaujama advokatų N. Reypens, C. Docclo ir T. Verstraeten

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	sujungti šią bylą su byla T-131/16, nes tarp jų yra ryšys, siekiant, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimamas teismo sprendimas,

—	pripažinti priimtinais ir pagrįstais šiame ieškinyje nurodytus panaikinimo pagrindus,

—	panaikinti ginčijamo sprendimo (1) 1 ir 2 straipsnius,

—	subsidiariai panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, nes jame nenustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės.

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas, grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida nustatant teisės aktus, numatančius tariamą valstybės pagalbą, ir teisės klaida aiškinant Reglamento Nr. 2015/1589 (2) 1 straipsnio d punktą.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, grindžiamas fakto klaida apibūdinant referencinę sistemą, akivaizdžia vertinimo klaida ją analizuojant ir teisės klaida taikant SESV 107 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 2015/1589 1 straipsnio a punktą.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, grindžiamas ekonominio pranašumo vertinimo klaida ir teisės klaida taikant SESV 107 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 2015/1589 1 straipsnio a punktą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, grindžiamas klaida vertinant selektyvumą, reikalingą siekiant pripažinti ginčijamą schemą valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir Reglamento Nr. 2015/1589 1 straipsnio a punktą, ir vertinimo klaida analizuojant ginčijamos schemos mechanizmą.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas, grindžiamas vertinimo klaida analizuojant ginčijamos schemos taikymo sąlygų pateisinimą.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas, grindžiamas vertinimo klaida, padaryta vertinant tariamą iš ginčijamos schemos gautą pranašumą, ir nepakankamai tiksliu ginčijamos schemos tyrimu.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas, grindžiamas mokesčių mokėtųjų teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo pažeidimu.

---

(1)  2016 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/1699 dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN), kurią įgyvendino Belgija (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 9837) (OL L 260, 2016, p. 61)

(2)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9)

2016 m. rugsėjo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Prancūzija/Komisija

(Byla T-682/16)

(2016/C 441/28)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama F. Alabrune, D. Colas ir D. Segoin

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2016) 4287 galutinis, paskelbtą 2016 m. liepos 13 d., kuriuo sustabdomi mėnesiniai mokėjimai Prancūzijai iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF);

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549) 41 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu. Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. — Pirma dalis, pagal kurią Prancūzijos valdžios institucijos visiškai įgyvendino veiksmų planą, apimantį aiškius pažangos rodiklius, nustatytus pasikonsultavus su Komisija, kas yra numatyta ginčijamame sprendime. — Antra dalis, pagal kurią ginčijamas sprendimas pagrįstas elementais, nenumatytais veiksmų plane.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu.

2016 m. rugsėjo 24 d. pareikštas ieškinys byloje PL/Komisija

(Byla T-689/16)

(2016/C 441/29)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: PL (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokatų J. N. Louis ir N. de Montigny

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. gruodžio 22 d. generalinio direktorato HR.B4 „Karjeros valdymas ir darbo planavimas“ skyriaus vadovo patvirtinantį sprendimą nevykdyti 2015 m. balandžio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo, priimant sprendimą, kuris jau buvo įvykdytas prieš 3 metus, siekiant tarnybos interesų atgaline data nuo 2013 m. sausio 1 d. perkelti delegacijoje Vakarų Krante ir Gazos Ruože Rytų Jeruzalėje dirbantį ieškovą į generalinį direktoratą „Mobilumas ir transportas“ MOVE/ENER Briuselyje;

—	panaikinti 2015 m. rugpjūčio 20 d. numanomą sprendimą atmesti ieškovo per jo atstovą pateiktą prašymą suteikti informacijos apie priemones, kurių ėmėsi Komisija vykdydama 2015 m. balandžio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-96/13;

—	priteisti iš Komisijos ieškovui 250 000 eurų sumą kaip patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 266 straipsnio pažeidimu, nes ginčijami sprendimai neatitinka 2015 m. balandžio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-96/13 rezoliucinės dalies atsižvelgiant į sprendimo motyvus, kurie yra būtina pagalba, t. y. į juos atsižvelgti būtina siekiant nustatyti tikslią rezoliucinėje dalyje įtvirtinto sprendimo prasmę. — Ieškovas mano, kad pagal SESV 266 straipsnį Komisija turi vengti, kad bet koks aktas, keičiantis panaikintą aktą, būtų su tokiais pačiais trūkumais, kaip ir nustatyti sprendime dėl panaikinimo; taip yra nagrinėjamu atveju.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu procedūra, nes ginčijamais sprendimais nebuvo tinkamai, sąžiningai ir lojaliai įvykdytas Tarnautojų teismo sprendimas dėl panaikinimo ir jie buvo priimti tik siekiant sudaryti sprendimo, kuris nors ir buvo panaikintas, jau buvo įvykdytas prieš daugiau nei trejus metus, teisėtumo įspūdį.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas pagrįstas Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio pažeidimu.

2016 m. rugsėjo 26 d. pareikštas ieškinys byloje Elevolution-Engenharia/Komisija

(Byla T-691/16)

(2016/C 441/30)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Elevolution-Engenharia SA (Amadora, Portugal), atstovaujama advokatų A. Pinto Cardoso ir L. Fuzeta da Ponte

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti visą ieškinį ir atitinkamai panaikinti atsakovės priimtus sprendimus, kuriuose pateikiamos debeto avizos, apie kurias atsakovei pranešta 2016 m. rugpjūčio 3 d.;

—	įpareigoti atsakovę padengti ieškovės išlaidas, kurios turi būti nustatytos.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su kompetencijos neturėjimu. Atsakovė neturi kompetencijos ir įgaliojimų, būtinų prašomiems panaikinti aktams priimti.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu. Ginčijamos avizos motyvuotos neaiškiai, pateiktos neskaidriai ir neatitinka Sąjungos teisės.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Sutarties ir ją įgyvendinančių normų pažeidimu.

2016 m. rugsėjo 27 d. pareikštas ieškinys byloje CJ/ECDC

(Byla T-692/16)

(2016/C 441/31)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: CJ (Agios Stefanas, Graikija), atstovaujamas advokato V. Kolias

Atsakovas: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti ECDC sumokėti ieškovui visus atlyginimus, kuriuos jis būtų gavęs nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., jeigu būtų dirbęs ECDC, kurių bendrą sumą, laukiant ECDC patikslinimų, ieškovas laikinai įvertino 140 000 EUR, bei sumokėti įstatymais nustatyto dydžio palūkanas už praleistą terminą,

—	įpareigoti ECDC sumokėti jam 13 000 EUR sumą kaip kompensaciją už neturtinę žalą,

—	įpareigoti ECDC sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ECDC pažeidė SESV 266 straipsnį, nes neteisingai įgyvendino Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą sujungtose bylose F-159/12 ir F-161/12 CJ/ECDC; ieškovas konkrečiai tvirtina, kad — dėl negrįžtamo esminių aplinkybių pasikeitimo ECDC klydo taikydamas ginčijamą sprendimą atgaline data, — ECDC pažeidė proporcingumo principą, nes ginčijamas sprendimas nebuvo nei tinkamas, nei būtinas tam, kad būtų pasiektas tikslas, kurio siekta pripažintu negaliojančiu 2012 m. atleidimu iš darbo, — ECDC padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes neatsižvelgė į apgaulę, įvykdytą įdarbinant ECDC teisės skyriaus vadovę, — ECDC pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalį atleisdamas iš pareigų ieškovą dėl jo in tempore non suspecto prieš pat jo atleidimą pateikto pranešimo apie faktus, kurie sukėlė įtarimą dėl ECDC blogo finansų valdymo.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su siekiama pinigine kompensacija už neturtinę žalą, sukeltą dėl to, kad ECDC pažeidė SESV 266 straipsnį ir tvirtino, kad ieškovas siekė skatinti nepotizmą.

2016 m. rugsėjo 28 d. HG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 19 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-149/15, HG/Komisija

(Byla T-693/16 P)

(2016/C 441/32)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: HG (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato L. Levi

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. liepos 19 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą byloje F-149/15;

—

todėl patenkinti ieškovo reikalavimus pirmojoje instancijoje, taigi: — panaikinti trišalės Paskyrimų tarnybos sprendimą CMS 13-005, kiek jame numatyta sustabdyti priskyrimą prie aukštesnės pakopos 18 mėnesių laikotarpiu ir atlyginti žalą, kuri, kaip nustatyta sprendime, siekia 108 596,35 EUR, — prireikus panaikinti sprendimą atmesti ieškovo skundą, — subsidiariai, sumažinti Sprendimu CMS 13-005 skirtą finansinę baudą, — priteisti iš atsakovės kompensaciją neturtinei ir reputacijai padarytai žalai, kurią ieškovas vertina 20 000 EUR, atlyginti, — priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas,

—	priteisti iš atsakovės visas su abejomis instancijomis susijusias išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su apelianto finansine atsakomybe ir grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu, nes Tarnautojų teismas nepriėmė sprendimo dėl vieno iš apelianto kaltinimų, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu. Be to, jis padare kelias teisės klaidas ir iškraipė byloje esančius įrodymus.

2.	Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas procedūriniais pažeidimais, padarytais parengiamuosiuose ginčijamo sprendimo dokumentuose, ir apelianto teisės į gynybą pažeidimu, taip pat pareigos motyvuoti pažeidimu ir Tarnautojų teismo padarytomis teisės klaidomis.

3.	Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Komisijos ir Tarnautojų teismo pareigos motyvuoti pažeidimu.

4.	Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas padarė teisės ir faktų klaidą dėl pirmojo apeliantui pateikto kaltinimo. Be to, Tarnautojų teismas nepaisė savo pareigos motyvuoti.

2016 m. rugsėjo 29 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 20 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-104/15,  U (*1)/Komisija

(Byla T-695/16 P)

(2016/C 441/33)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama A.-C. Simon, F. Simonetti ir G. Gattinara

Kitos proceso šalys: U (*1) ir Europos Parlamentas

Reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. liepos 20 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-104/15,  U (*1)/Komisija;

—	kiek tai susiję su procesu pirmoje instancijoje, kadangi Tarnautojų teismas nusprendė, kad galėjo priimti galutinį sprendimą, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės pirmoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas;

—	kiek tai susiję su apeliaciniu procesu, nurodyti, kad kiekviena šalis padengia savo su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaida, pareigos motyvuoti pažeidimu ir draudimo priimti sprendimą ultra petita pažeidimu, kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo 53–56, 60 ir 75–78 punktais.

2.	Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su keliomis teisės klaidomis aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 20 straipsnį, kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo 31, 57–60, 61–64 punktais ir 65 punkto pirmuoju sakiniu.

3.	Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su keliomis teisės klaidomis ir pareigos motyvuoti pažeidimu, kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo 65 ir 67–79 punktais.

---

(*1)  Informacija ištrinta pagal asmenų apsaugos reikalavimus, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymą.

2016 m. rugsėjo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Trasta Komercbanka ir kt./ECB

(Byla T-698/16)

(2016/C 441/34)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Trasta Komercbanka AS (Ryga, Latvija) ir 6 kiti ieškovai, atstovaujami advokatų O. Behrends, L. Feddern ir M. Kirchner

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. kovo 3 d. ECB sprendimą panaikinti Trasta Komercbanka AS banko licenciją ir

—	priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi septyniais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė BPM reglamento (1) 24 straipsnį ir gretutines nuostatas, kiek tai susiję su Administracinės peržiūros valdybos atlikta ankstesnio ECB sprendimo peržiūra.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB nuodugniai ir nešališkai netikrino ir nevertino visų faktinių aspektų, įskaitant ir tai, kad ECB tinkamai nesureagavo į faktą, jog nacionalinės Latvijos reguliavimo institucijos pateikta informacija ir dokumentai nebuvo tikslūs.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė proporcingumo principą, nes neįžvelgė, kad būta alternatyvių priemonių.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė vienodo požiūrio principą.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė BPM reglamento 19 straipsnį ir 75 konstatuojamąją dalį ir piktnaudžiavo įgaliojimais.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ECB pažeidė procedūrines taisykles, įskaitant teisę būti išklausytam, teisę susipažinti su byla ir teisę į tinkamai motyvuotą sprendimą, ir BPM pagrindų reglamento 83 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

---

(1)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63)

2016 m. rugsėjo 30 d. José Barroso Truta, Marc Forli, Calogero Galante, Bernard Gradel pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 20 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-126/15, Barroso Truta ir kt./Teisingumo Teismas

(Byla T-702/16 P)

(2016/C 441/35)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantai: José Barroso Truta (Bofferdange, Liuksemburgas), Marc Forli (Lexy, Prancūzija), Calogero Galante (Aix-Sur-Cloie, Belgija), Bernard Gradel (Konacker, Prancūzija), atstovaujami advokatų S. Orlandi ir T. Martin

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Reikalavimai

Apeliantai Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti:

—	Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-126/15, Barroso Truta ir kt./ESTT,

priimti naują sprendimą ir:

—	priteisti iš Teisingumo Teismo pervesti atitinkamam fondui ar draudimo bendrovei apeliantų vardu šias sumas: J. Barroso Truta vardu – 61 121,08 EUR, M. Forli – 129 440,98 EUR, C. Galante – 76 324,29 EUR ir B. Gradel – 99 565,13 ,

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti iš Teisingumo Teismo pervesti minėtas sumas apeliantams kartu su 3,1 % metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo jų pensinių teisių perkėlimo į Europos Sąjungos pensijų sistemą datos,

—	priteisti iš Teisingumo Teismo abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas teisės klaida, kurią Tarnautojų teismas padarė, kai pripažino jų ieškinį nepriimtinu dėl to, kad apeliantai nesilaikė ikiteisminės procedūros, kuri turėjo būti pradėta pateikiant skundą, o vėliau prireikus –ieškinį dėl sprendimų, kuriais pripažintas papildomas darbo stažas pagal Sąjungos institucijų pensijų sistemą, panaikinimo.

2.	Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas teisės klaida, kurią Tarnautojų teismas padarė, kai nusprendė, kad STSĮT nepadarė tarnybinio nusižengimo pateikusi neišsamių ir neteisingų pasiūlymų I pareigų grupės sutartininkams dėl papildomo darbo stažo apskaičiavimo.

3.	Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas teisės klaida, kurią Tarnautojų teismas padarė, kai nusprendė, kad apeliantų reikalaujama atlyginti žala buvo hipotetinė.

2016 m. spalio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Pebagua/Komisija

(Byla T-715/16)

(2016/C 441/36)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Asociación de la pesca y acuicultura del entorno de Doñana y del Bajo Guadalquívir (Pebagua) (Isla Mayor, Ispanija), atstovaujama advokato A. J. Uceda Sosa

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą įgyvendinimo reglamentą,

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti negaliojančiu Procambarus clarkii rūšies įtraukimą į šiuo reglamentu patvirtintą sąrašą,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys pareikštas dėl 2016 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1141, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 nustatomas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas (OL L 189, 2016, p. 4).

Grįsdama ieškinį ieškovė teigia, kad Procambarus clarkii rūšies atveju nebuvo įvykdytos Reglamento 1143/2014 4 straipsnyje numatytos sąlygos ir nebuvo atliktas rizikos vertinimas, kaip reikalaujama pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalį.

2016 m. spalio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Waldhausen/EUIPO (Arklio galvos silueto vaizdas)

(Byla T-717/16)

(2016/C 441/37)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Waldhausen GmbH & Co. KG (Kelnas, Vokietija), atstovaujama advokato V. Ekey

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas (Arklio galvos silueto vaizdas – Registracijos paraiška Nr. 14 588 933

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. rugpjūčio 31 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1195/2016-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2016 m. spalio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Berliner Stadtwerke/EUIPO (berlinWärme)

(Byla T-719/16)

(2016/C 441/38)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Berliner Stadtwerke GmbH (Berlynas, Vokietija), atstovaujama advokatų O. Spieker ir A. Schönfleisch

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas „berlinWärme“ – Registracijos paraiška Nr. 14 062 558

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. liepos 19 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 618/2016-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto, siejant jį su 7 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto, siejant jį su 7 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas.

2016 m. spalio 10 d. pareikštas ieškinys byloje ARFEA/Komisija

(Byla T-720/16)

(2016/C 441/39)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Aziende riunite filovie ed autolinee Srl (ARFEA) (Alessandria, Italija), atstovaujama advokatų M. Chiti, V. Angiolini

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. birželio 10 d. Europos Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA. 38132 (2015/c) (ex 2014/NN) – papildoma kompensacija už įsipareigojimus dėl viešųjų paslaugų ARFEA naudai ir, prireikus, susiję ir/arba numanomi aktai, ginčijami šiame ieškinyje.

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu pripažįstama kaip nesuderinama su vidaus rinka ir grąžintina atgal valstybės pagalba, kurią, esant dėl to prieštaravimų, Italijos vyriausybė suteikė ieškovei, kuri yra privati įmonė, koncesijų pagrindu teikianti vietines viešojo transporto paslaugas, taip pat, pagal įmonėms taikomą tvarką, ir privataus transporto paslaugas kaip kompensaciją už įsipareigojimo dėl viešųjų paslaugų įvykdymą.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimu ir jo klaidingu taikymu. — Šiuo klausimu pažymima, kad Komisijos ginčijama priemonė nėra valstybės pagalba. Bet kokiu atveju, tai nėra „nauja“ pagalba, kuriai skirta anksčiau minėta teisės norma.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio pažeidimu ir jo klaidingu taikymu. — Šiuo klausimu pažymima, kad ginčijama priemonė sudaro kompensaciją už įsipareigojimus dėl viešųjų paslaugų, priskirtų ARFEA vykdant Italijos teismų priimtas neginčijamas nutartis, o ne „valstybės pagalbą“ minėtos SESV teisės normos prasme.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Europos Sąjungos teisės taikymo principų, bendrųjų įstatymo negaliojimo atgal principų, teisinio saugumo ir principų, įtvirtintų Teisingumo Teismo praktikoje, pažeidimu. — Šiuo požiūriu, ieškovė ginčija Reglamento Nr. 1370/2007 taikymą šios bylos aplinkybėms, kaip vis dėlto numatyta ginčijamame sprendime. Iš tikrųjų, bylos aplinkybės liečiančios 1997–98 m. įvykius yra priskirtinos kito Bendrijos reglamento taikymo sričiai (Reglamentas Nr. 1191/1969).

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su principų dėl senaties taikymo pažeidimu. — Šiuo klausimu pažymima, kad ieškovė ginčija sprendimą grąžinti priemonę dėl kurios ginčijamasi praėjus aštuoniolikai metų nuo įvykių, sukėlusių šį ginčą, įvykimo.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su Teismo praktikoje įtvirtintų bendrųjų principų dėl valstybės pagalbos sampratos ir valstybių narių procesinės autonomijos principo pažeidimu. — Šiuo klausimu pažymima, kad ieškovė siekė įrodyti Teisingumo Teismo Sprendime Altmark Trans e Regierumspräsidium Magdeburg (C-280/00) įtvirtintų principų laikymąsį jai aktualioje srityje. Be to, įmonė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia vertinimo sritį skirtą tik valstybių teisėjams.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės normų dėl valstybės pagalbos pažeidimu ir klaidingu jų taikymu, esant vienašališkai priskirtų įsipareigojimų dėl viešųjų paslaugų. — Ieškovė tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju Pjemonto regionas jai priskyrė viešųjų paslaugų pareigą, kuri turi būti kompensuota kitomis nei valstybės pagalba priemonėmis.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas, susijęs su įstatymų galiojimo laike principų pažeidimu. — Ieškovė, iš kitos perspektyvos nei jau nurodytos 3 ieškinio pagrinde, ginčija Reglamento Nr. 1370/2007 taikymą šio ginčo aplinkybėms. Ieškovė tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad Pjemonto regionas jai priskyrė viešųjų paslaugų pareigą, kuri turi būti kompensuota kitomis nei valstybės pagalba priemonėmis.

2016 m. spalio 12 d. Giorgio Cocchi ir Nicola Falcione pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-134/11 Cocchi irFalcione/Komisija

(Byla T-724/16 P)

(2016/C 441/40)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantai: Giorgio Cocchi (Wezembeek-Oppem, Belgija) ir Nicola Falcione (Briuselis, Belgija) atstovaujami advokato S. Orlandi

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantai Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Tarnautojų teismo nutartį byloje F-134/11, Cocchi ir Falcione/Komisija,

priimant naują sprendimą nuspręsti:

—	panaikinti 2011 m. kovo 9 d. sprendimą atmesti prašymus suteikti pagalbą,

—	nurodyti Komisijai sumokėti 22 000 eurų dydžio žalos atlyginimą N. Falcione ir 35 000 eurų dydžio žalos atlyginimą G. C. Cocchi,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami apeliacinį skundą, apeliantai nurodo vienintelį pagrindą, siejamą su teisės klaida, kurią Tarnautojų teismas padarė vertindamas apeliantų suinteresuotumą tęsti procesą. Iš tiesų apeliantai turi ne tik administracinį suinteresuotumą, kad jų apeliacinis skundas būtų patenkintas.