24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/1

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/2

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 232 ir 341 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 6 dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10, 14 ir 48 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo pareikštą poziciją šiais klausimais, ypač į savo 1958 m. birželio 21 d. rekomendaciją (1), į savo 1981 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl EB institucijų ir ypač Europos Parlamento būstinių vietos (2), į savo rekomendacijas 2000 m. balandžio 13 d. konferencijai (3) ir į kartu pateiktas rezoliucijas: į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl investicijų į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai (4), į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (5), į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių, I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba (6), į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2013 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (7) ir į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2013 m. biudžeto projekto (8),

—

atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai, į kuriuos atsakoma raštu, E-000181-2007, E-006174-2009, E-006258-2009, E-002934-2012, E-002935-2012, E-004134-2012 ir E-004135-2012,

—

atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus 2002 m. rugsėjo mėn. ir 2013 m. rugpjūčio mėn. ataskaitas, susijusias su trijų darbo vietų išlaikymo sąnaudomis,

—

atsižvelgdamas į Biuro ir Biudžeto komiteto jungtinės darbo grupės ataskaitą dėl Parlamento 2012 m. biudžeto,

—

atsižvelgdamas į savo 1993–1999 m., 1999–2004 m., 2004–2009 m. ir 2009–2011 m. veiklos ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, ypač į sprendimus bylose C-230/81 (9), C-345/95 (10) ir sujungtose bylose C-237/11 ir C-238/11 (11),

—

atsižvelgdamas į peticiją Nr. 630/2006, parengtą per kampaniją, kurios metu buvo agituojama už vieną Parlamento darbo vietą, ir paremtą daugiau nei 1 mln. ES piliečių,

—

atsižvelgdamas į balsavimą per 2012 m. spalio 23 d. plenarinį posėdį, kurio metu dauguma (78 proc.) Parlamento narių paragino valstybes nares peržiūrėti savo nuomonę klausimu, ar oficiali Parlamento būstinė turėtų būti Strasbūre,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 3 dalį, 29, 41, 48, 74a ir 201 straipsnius, taip pat 202 straipsnio 4 dalį,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0350/2013),

A.

kadangi SESV 341 straipsnyje pažymima, kad Sąjungos institucijų būstinių vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu;

B.

kadangi valstybių narių sprendimas pateiktas prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 6, pagal kurį Komisijos, Tarybos (pastarosios posėdžiai balandžio, birželio ir spalio mėnesiais vyksta Liuksemburge), Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto būstinė yra Briuselyje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Audito Rūmų ir Europos investicijų banko būstinė yra Liuksemburge, Europos centrinio banko būstinė yra Frankfurte, o Europos policijos biuro būstinė yra Hagoje;

C.

kadangi valstybių narių sprendimas dėl šių būstinių pasiektas išsamiu susitarimu, kuriuo atsižvelgta į Europos Sąjungos ir jos institucijų istorinę raidą, taip pat į argumentus, susijusius su geografiniu pasiskirstymu;

D.

kadangi Parlamentas – vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama ir tiesiogiai jiems atskaitinga institucija – atlieka išskirtinį ir unikalų vaidmenį ir kadangi jo vaidmuo keitėsi labiausiai iš visų ES institucijų, taigi šiame pranešime daugiausia dėmesio bus skiriama Parlamento būstinės klausimui ir darbo tvarkai;

E.

kadangi prie Sutarčių pridėtu Protokolu Nr. 6 nustatyta, kad Parlamento būstinė yra Strasbūre, kur vyksta 12 mėnesinių plenarinių posėdžių sesijų, įskaitant sesiją biudžeto klausimais, kad papildomos plenarinių posėdžių sesijos rengiamos Briuselyje, kad jo komitetai posėdžiauja Briuselyje ir kad jo generalinis sekretoriatas ir jo skyriai lieka Liuksemburge;

F.

kadangi ES sutarties 10 ir 14 straipsniuose pažymima, kad ES veikia pagal atstovaujamosios demokratijos principą ir kad Parlamentas tiesiogiai atstovauja ES piliečiams Sąjungos lygmeniu ir yra tokia pat teisėkūros institucija, kaip Taryba;

G.

kadangi Parlamentas, remdamasis SESV 232 straipsniu, gali priimti savo darbo tvarkos taisykles, kuriomis gali nustatyti plenarinių posėdžių sesijų trukmę, kaip nustatyta Sutartimi ir ESTT praktika;

H.

kadangi ESTT yra pažymėjęs, kad dėl būstinės vietos neturi būti trikdoma sklandi Parlamento veikla; kadangi jis taip pat yra pažymėjęs, kad darbas keliose vietose turi trūkumų ir kad dėl to patiriama išlaidų, tačiau norint atlikti bet kokius būstinės ar darbo vietų pakeitimus turės būti keičiama Sutartis, taigi, tam turės pritarti valstybės narės;

I.

kadangi Parlamentas visiškai pasikeitė: konsultacinis organas, kuriame dirbo 78 komandiruoti nariai ir kuris daugiausia dėl praktinių priežasčių dalijosi savo infrastruktūra su Strasbūre veikiančios Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja, tapo pilnaverčiu tiesiogiai renkamu Parlamentu, kuris šiuo metu turi 766 narius ir šiandien yra tokia pat teisėkūros institucija, kaip Taryba;

J.

kadangi jo augančius pajėgumus teisėkūros srityje parodo didėjantis skaičius bendro sprendimo procedūrų (dabar tai vadinama įprasta teisėkūros procedūra): 1993–1999 m. jų buvo 165, 2004–2009 m. – 454, o einamosios kadencijos metu jų būta dar daugiau;

K.

kadangi kintantį Parlamento vaidmenį parodo ir tai, kad 2009–2013 m. 150 proc., t. y. nuo 16 000 iki maždaug 40 000, padidėjo tarpinstitucinių posėdžių, taip pat nuolatinių derybų ir trišalių dialogų su Komisija ir Taryba bei atskiromis valstybėmis narėmis skaičius – dabar tai dalis teisėkūros proceso – ir dėl to stipriai padidėjo per pirmąjį svarstymą pasiekiamų susitarimų skaičius, t. y. nuo 28 proc. 1999–2004 m. iki 72 proc. 2004–2009 m.;

L.

kadangi Parlamento kalendoriaus struktūra (dėl kurios susitarta 1992 m. vykusiame Edinburgo aukščiausiojo lygio susitikime) nustatyta prieš įvykstant visiems jo vaidmens pokyčiams, susijusiems su Mastrichto, Amsterdamo, Nicos ir Lisabonos sutarčių priėmimu;

M.

kadangi Taryba ir Europos Vadovų Taryba jau yra sutelkusios savo darbą Briuselyje – dabar čia rengiami išimtinai visi Europos Vadovų Tarybos susitikimai, anksčiau visada vykdavę rotacijos tvarka pirmininkavusioje valstybėje narėje;

N.

kadangi dėl geografinio atstumo tarp teisėkūros institucijų oficialių būstinių – 435 km – Parlamentas izoliuotas ne tik nuo Tarybos ir Komisijos, bet ir nuo kitų suinteresuotųjų šalių, pvz., nuo nevyriausybinių organizacijų (NVO), pilietinės visuomenės organizacijų ir valstybių narių atstovybių, taip pat nuo vienos didžiausių pasaulyje tarptautinės žurnalistų bendruomenės;

O.

kadangi apskaičiuota, kad papildomos metinės išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“, siekia 156–204 mln. EUR (12) – tai prilygsta apytikriai 10 proc. Parlamento metinio biudžeto – be to, daromas ir didelis poveikis aplinkai: apskaičiuota, kad išmetamo CO2 kiekis, siejamas su kelionėmis į tris darbo vietas ir iš jų, siekia 11 000 (13)-19 000 tonų (14);

P.

kadangi dėl dabartinės Europos Parlamento darbo tvarkos išlaidų patiria ir rengti išvykas turi ir kitų Europos Sąjungos institucijų atstovai – pirmiausia Komisijos ir Tarybos, valstybių narių atstovybių darbuotojai, žurnalistai ir pilietinės visuomenės atstovai;

Q.

kadangi 78 proc. visų Parlamento statutinių darbuotojų komandiruočių (vidutiniškai po 3 172 kas mėnesį) yra tiesioginis jo geografinio „išsibarstymo“ rezultatas; kadangi šiuo metu Parlamento pastatai Strasbūre naudojami tik 42 dienas per metus (ir 89 proc. laiko lieka nenaudojami), tačiau juos būtina šildyti, įdarbinti juose personalą ir juos prižiūrėti visus metus;

R.

kadangi išlaidos, susijusios su Parlamento geografiniu „išsibarstymu“, yra svarbi sritis, kur būtų galima taupyti lėšas, ypač atsižvelgiant į dabartines ekonomines sąlygas;

S.

kadangi Parlamentas nuo 1958 m. – tada jis pateikė savo pasiūlymą numatyti jam darbo vietą šalia Tarybos ir Komisijos – daugybėje pranešimų, deklaracijų ir pareiškimų ne kartą pažymėjo, kad pageidauja praktiškesnės ir veiksmingesnės darbo tvarkos;

T.

kadangi ES piliečiai, įskaitant per 1 mln. pritarusiųjų peticijai, kurioje raginama užtikrinti vieną būstinę, nuolat reiškė savo nepritarimą dabartinei tvarkai;

U.

kadangi tvarka, daranti poveikį Parlamento teisei į organizacinį apsisprendimą, yra vienas iš didžiausią susirūpinimą parlamentinei sistemai keliančių klausimų;

V.

kadangi be klausimų, kurie nagrinėjami šiame pranešime, esama kitų esminių klausimų, tiesiogiai susijusių su Parlamento statusu ir jo funkcijomis ES institucinėje struktūroje, ir dar turi būti rasti įtikinami šių klausimų sprendimai; kadangi šie neišspręsti klausimai siejami su rinkimų įstatymo, zonos, kurioje draudžiama protestuoti, taisyklių, imuniteto klausimais, taip pat su klausimais dėl Parlamento narių statuto; kadangi jie turėtų būti nagrinėjami arba vadovaujantis Parlamento organizacinio apsisprendimo teise, kuri turėtų būti įgyvendinama kaip bendra sprendimų priėmimo galia, arba jie bent jau turėtų būti įtraukti į bendru sprendimu grindžiamos įprastos teisėkūros procedūros taikymo sritį;

1.

laikosi nuomonės, kad Europos Parlamentui, kaip vienintelei ES piliečiams tiesiogiai atstovaujančiai institucijai, turėtų būti suteikta prerogatyva nusistatyti savo darbo tvarką, įskaitant teisę spręsti, kur ir kada rengti savo posėdžius;

2.

pritaria principui, kad turėdamas vieną būstinę Europos Parlamentas dirbtų veiksmingiau, taupiau ir ekologiškiau; pažymi, jog tai, kad kas mėnesį ir toliau važinėjama tarp Briuselio ir Strasbūro, daugeliui ES piliečių tapo simboliška neigiama problema, kenkiančia Europos Sąjungos reputacijai, ypač metu, kai dėl finansų krizės valstybėse narėse buvo stipriai ir skausmingai mažinamos išlaidos;

3.

mano, kad visiškai teisėta inicijuoti diskusiją apie jo teisę apsibrėžti savo darbo tvarką, įskaitant teisę spręsti, kur ir kada posėdžiauti;

4.

todėl įsipareigoja inicijuoti įprastą Sutarties peržiūros procedūrą, kaip nustatyta ES sutarties 48 straipsnyje, ir pasiūlyti SESV 341 straipsnio ir Protokolo Nr. 6 pakeitimus, kurie būtini, kad Parlamentas galėtų spręsti dėl savo būstinės vietos ir savo vidaus sąrangos;

5.

nutaria nerengti jokių rekomendacijų, susijusių su kitų ES institucijų būstinių vieta;

6.

pabrėžia, kad turės būti įvertintos su būstinės ar darbo vietos pakeitimu susijusios finansinės ir ekonominės pasekmės ir susitarta dėl tinkamo kompromiso, kuriuo remiantis galėtų būti toliau naudojami esami Parlamento pastatai;

7.

pažymi, kad Parlamentui priimant bet kokį būsimą sprendimą dėl savo darbo tvarkos turi būti skirta pakankamai laiko diskusijoms ir apmąstymams, taip pat tvarkingam perėjimui;

8.

ragina Audito Rūmus ar panašią nepriklausomą agentūrą pateikti išsamią analizę, susijusią su tuo, kiek ES biudžeto lėšų galėtų būti sutaupyta, jei Parlamento būstinė būtų viena; prašo įtraukti į šią analizę biudžeto aspektus ir papildomas išlaidas, pvz., išlaidas, sutaupytas dėl to, kad prarasta mažiau darbo laiko ir dirbama veiksmingiau;

9.

ragina Biurą užsakyti „Eurobarometro“ ar panašios profesionalias apklausas atliekančios tarnybos tyrimą, kuris būtų parengtas iki 2014 m. sausio 1 d., dėl to, ką ES piliečiai mano apie galimybę išsaugoti tris Parlamento darbo vietas, ypač atsižvelgiant į šios tvarkos finansines, aplinkosaugines ir veiksmingumo sąnaudas;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, valstybių narių vyriausybių ir parlamentams vadovams.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/6

—

atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų deklaraciją, priimtą 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje,

—

atsižvelgdamas į PPO ministrų deklaraciją, priimtą 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo pasibaigus PPO ministrų konferencijai Honkonge (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (2),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Dohos vystymosi darbotvarkės (Dohos darbotvarkė), ypač į 2008 m. spalio 9 d. (3), 2009 m. gruodžio 16 d. (4) ir 2011 m. rugsėjo 14 d. (5) rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. per Parlamentinės konferencijos PPO klausimais iniciatyvinio komiteto 28-ąją sesiją priimtą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į pareiškimus, padarytus per 2013 m. balandžio 11 ir birželio 3 d. vykusius Prekybos derybų komiteto (PDK) neoficialius posėdžius ir 2013 m. liepos 22 d. vykusį PDK oficialų posėdį,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

—

atsižvelgdamas į 4-ąją visuotinę pagalbos prekybai peržiūrą, kuri vyko 2013 m. liepos 8–10 d.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Dohos derybų raundas buvo pradėtas 2001 m. siekiant sukurti naujas prekybos galimybes, sugriežtinti daugiašalės prekybos taisykles ir ištaisyti esamus prekybos sistemos pusiausvyros sutrikimus derybų metu dėmesį sutelkiant į besivystančių šalių ir ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) poreikius ir interesus; kadangi šie tikslai grindžiami įsitikinimu, kad teisingesnėmis taisyklėmis paremta daugiašalė sistema galėtų prisidėti siekiant sąžiningos ir laisvos prekybos, kuria būtų skatinamas ekonomikos vystimasis visuose žemynuose ir mažinamas skurdas,

B.

kadangi ES nuolat propagavo tvirtą daugiašalėmis taisyklėmis grindžiamą požiūrį į prekybą, taip pat pripažindama, kad taikant papildomus metodus, pvz., pasinaudojant dvišaliais, regioniniais ir tik tarp kai kurių PPO šalių sudaromais susitarimais (jeigu jie atitinka PPO reikalavimus), taip pat gali būti skatinama atverti prekybą, ypač pradedant liberalizuoti politikos sritis, kurių klausimus ne taip išsamiai sprendžia PPO, atnaujinti taisykles ir drausmę jose, ir remti daugiašalę sistemą,

C.

kadangi PPO ir PPO susitarimuose įtvirtintos taisyklės atliko svarbų vaidmenį siekiant išvengti visapusiško ir plačiai paplitusio protekcionizmo kaip atsako į sunkiausią nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio finansų ir ekonomikos krizę,

D.

kadangi atvirą ir sąžiningą daugiašalę prekybą labiau varžo įvairios netarifinės kliūtys, o ne prekybos muitų tarifai, kurių iš esmės atsisakoma dėl globalizacijai pažangos,

E.

kadangi 2008 m. liepos mėn. pabaigoje užstrigo PPO ministrų derybos, kurių metu buvo siekiama baigti Dohos derybų raundą,

F.

kadangi per pastaruosius metus buvo dedamos pastangos ir imamasi iniciatyvų siekiant suteikti būtiną akstiną įstrigusiai Dohos vystymosi darbotvarkei,

G.

kadangi devintoji PPO ministrų konferencija vyks 2013 m. gruodžio 3–6 d. Indonezijoje,

1.

pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs siekti ilgalaikės naudos, gaunamos laikantis daugiašališkumo principo, bet remia PPO struktūrinę reformą, kuri reikalinga kaip geresnis bendromis taisyklėmis grindžiamos, atviros, teisingos ir nediskriminacinės prekybos sistemos, kurioje būtų labiau atsižvengiama į MVĮ vaidmenį ir interesus, garantas;

2.

pabrėžia, kad sistemiškai svarbu devintojoje ministrų konferencijoje pasiekti plačių užmojų ir darnių rezultatų, kurie būtų priimtini visoms PPO narėms ir padėtų sukurti pagrindą tolesnėms daugiašalėms deryboms;

3.

ragina parengti prekybos darbotvarkę, kuri visų labui būtų grindžiama laisva ir sąžininga prekyba ir pagal kurią vystymasis būtų pagrindinis proceso veiksnys; pabrėžia, kad vedant derybas svarbu visapusiškai atžvelgti į konkrečius mažas pajamas gaunančių besivystančių šalių ir MIŠ poreikius ir interesus; pakartoja, kad būtina užtikrinti, jog specialiojo ir diferencinio režimo principas būtų neatskiriama dalis visais derybų lygmenimis ir atspindėtų įvairius PPO narių ekonominio vystymosi lygius, kaip nustatyta Dohos ministrų deklaracijos 44 dalyje; mano, kad reikšmingos specialiojo ir diferencinio režimo nuostatos turėtų būti dar aiškiau apibrėžtos, nuolat persvarstomos ir tikslingos;

4.

mano, kad prekybos liberalizavimas – svarbi priemonė siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir plėtros, tačiau liberalizuojant prekybą reikia taip pat įgyvendinti tinkamą gretutinę politiką, kuri apimtų makroekonomines ir mikroekonomines intervencijas, įskaitant biudžeto skaidrumą, fiskalinę politiką ir vienodą apmokestinimą, administracinį supaprastinimą, švietimą ir mokymą, institucines reformas bei socialinę politiką, siekiant gauti kuo daugiau naudos įgyvendinant prekybos reformas ir kuo geriau tą naudą paskirstyti ir siekiant veiksmingai kompensuoti bet kokį neigiamą poveikį;

5.

pabrėžia, kad PPO narės pripažino, jog vis dar esama šalių, kurios neturi žmogiškųjų, institucinių arba infrastruktūrinių pajėgumų, kad galėtų veiksmingai dalyvauti tarptautinėje prekyboje, todėl įgyvendinant daugiašalę sistemą reikia taip pat didinti prekybos pajėgumus – tai nepaprastai svarbus Dohos vystymosi darbotvarkės papildymas; tačiau mano, kad ir toliau reikėtų teikti prioritetą pagalbai šalims, siekiančioms prisijungti prie PPO;

6.

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia sėkmingą pagalbos prekybai iniciatyvos vaidmenį; apgailestauja, kad nuo tada, kai 2005 m. pradėta įgyvendinti ši iniciatyva, 2011 m. dėl finansų krizės pirmą kartą buvo sumažinta įsipareigojimų suma, todėl mažiau paramos buvo skiriama dideliems ekonominės infrastruktūros projektams ir sumažėjo transporto bei energetikos sektoriams numatyti įsipareigojimai; pažymi, kad technine pagalba prekybai ir daugiašalėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, PPO sukurtomis bendromis tarifų lengvatų sistemomis, galima kompensuoti šį įsipareigojimų sumažėjimą; ragina PPO valstybes nares, ypač išsivysčiusias šalis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, kuo labiau tuo naudotis;

7.

pabrėžia, kad būtina atnaujinti PPO sistemą atsižvelgiant į MVĮ poreikius tarptautinėje prekyboje ir į poreikį supaprastinti tiek palankesnių prekybos sąlygų sudarymo taisykles, tiek tarptautinio arbitražo teismų sistemą, siekiant išvengti sunkumų dėl ginčų su kai kurių PPO narių muitinės ar prekybos įstaigomis;

8.

atkreipia dėmesį į ketvirtąją pagalbos prekybai peržiūros konferenciją, kuri 2013 m. liepos mėn. vyko Ženevoje ir kurioje paaiškėjo, kokią naudą besivystančios šalys gauna iš pasaulinių vertės grandinių; vis dėlto atkreipė dėmesį į tai, kad šios konferencijos dalyviai nustatė su prekyba susijusius apribojimus, dėl kurių besivystančių šalių įmonės negali prisijungti prie vertės grandinių arba plėtoti savo verslo jose, pavyzdžiui, netinkamos infrastruktūros, didelių transporto ir laivybos išlaidų, nedidelių galimybių gauti prekybos finansavimą, nesugebėjimo pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, lyginamojo pranašumo stokos ir didelių patekimo į rinką išlaidų nulemtus apribojimus;

9.

pripažįsta žemės ūkio sektoriaus svarbą; mano, kad ES turėtų remti priemones, kuriomis sprendžiami tikro besivystančių šalių susirūpinimo dėl apsirūpinimo maistu klausimai; primena, kad todėl ES turėtų užtikrinti įvairių krypčių ES išorės veiksmų politikos, o būtent vystymosi politikos ir bendros prekybos politikos, suderinamumą, kaip įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205–208 straipsniuose ir Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, atsižvelgdama į ES valstybių narių ir besivystančių šalių poreikius ir rūpimus klausimus;

10.

ragina išsivysčiusias valstybes ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis sekti ES iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ pavyzdžiu ir siūlyti mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) ateiti į savo rinkas netaikant jokių muitų ir kvotų, ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinama MIŠ taikoma išimtis paslaugų srityje;

11.

mano, kad privalomas susitarimas dėl palankesnių prekybos sąlygų būtų labai naudingas visoms PPO narėms ir ypač besvystančioms šalims ir atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams, nes juo būtų padidintas skaidrumas ir teisinis tikrumas ir sumažintos administracinės išlaidos bei muitinės procedūrų trukmė, o tai padėtų jiems visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia gausėjančios regioninės ir pasaulinės tiekimo grandinės, taip pat MVI būtų sudarytos galimybės pasinaudoti atviresnėmis rinkomis; atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančioms šalims ir toliau turėtų būti užtikrintas gebėjimų stiprinimas ir techninė pagalba siekiant sudaryti joms sąlygas didinti savo gamybos pajėgumus ir vertės grandinėse pasinaudoti didesne pridėtinės vertės dalimi;

12.

primena, kad naujausiame ES užsakytame Dohos vystymosi darbotvarkės poveikio tyrime nustatyta, kad prekybos palengvinimas ekonominiu požiūriu galėtų duoti tiek pat naudos, kiek bendras prekių ir paslaugų liberalizavimas; primena, kad vien pagerinus muitinių procedūras galima papildomai padidinti pasaulio BVP 68 mlrd. EUR ir kad daugeliui besivystančių šalių prekybos palengvinimas atneštų didžiausią naudą;

13.

mano, kad PPO lygmeniu derėtų teikti pirmenybę prekybos ir investicijų kliūtims, su kuriomis susiduria paslaugų sektoriai, be kita ko, IRT ir telekomunikacijų, profesinių ir verslo paslaugų, finansinių paslaugų, elektroninės prekybos, statybos, mažmeninės prekybos bei platinimo sektoriai; šios netarifinės priemonės, įskaitant nacionalines taisykles, nuosavybės apribojimus ir įvairias kovos su krize priemones (taip pat diskriminacines nuostatas viešųjų pirkimų srityje), yra itin svarbios atsižvelgiant į didesnę paslaugų sektoriaus pridėtinę vertę ir ES, kaip didžiausios paslaugų eksportuotojos, padėtį;

14.

todėl palankiai vertina tai, kad pradėtos derybos dėl tarp kai kurių PPO narių sudaromo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. TISA), kuris atitinka aštuntosios ministrų konferencijos tikslą ieškoti naujų būdų, kaip PPO narės galėtų toliau liberalizuoti prekybą paslaugomis; pabrėžia ES įsipareigojimą skatinti veiksmus šioje srityje ir siekti TISA daugiašališkumo užtikrinant, kad į jį būtų įtrauktos Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) pagrindą sudarančios apibrėžtys, taisyklės ir principai; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog kiekvienas susitarimas būtų plataus užmojo ir kad juo turėtų būti išplečiama taikymo sritis ir numatomos išsamesnės taisyklės dėl prekybos paslaugomis liberalizavimo, išsaugant PPO narių nacionalinės politikos tikslus ir jų teisę reguliuoti bendrajam interesui svarbias paslaugas ir prisiimti dvišalius ir kai kurių PPO narių prisiimamus daugiašalius tarpusavio įsipareigojimus, o rezultatas turėtų būti tvirtai susietas su PPO struktūra;

15.

mano, kad technologijų perdavimas galėtų paskatinti ekonomikos augimą ir prekybą; džiaugiasi, kad atnaujintos derybos dėl Informacinių technologijų susitarimo išplėtimo, kuris bus taikomas platesniam produktų asortimentui bei didesniam skaičiui šalių; primygtinai ragina visas derybų šalis toliau dėti pastangas ir susitarti iki devintosios ministrų konferencijos;

16.

teigiamai vertina tarp kai kurių PPO narių sudaryto daugiašalio susitarimo dėl vyriausybės viešųjų pirkimų persvarstymą, kaip susitarta 2012 m. kovo mėn. ir pripažįsta, kad svarbu siekti, jog ES iki devintosios ministrų konferencijos ratifikuotų persvarstytą vyriausybės viešųjų pirkimų susitarimą, kad persvarstytas susitarimas galėtų įsigalioti iki 2014 m.; mano, kad nustačius aiškesnes ir griežtesnes sutarčių sudarymo tvarkos taisykles bus užtikrinama daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų srityje, be to, išplėtus taikymo sritį aprėpiant daugiau prekių, paslaugų ir subjektų, bus sudaryta geresnių galimybių susitarimą pasirašiusioms šalims; ragina PPO nares, ypač besivystančias šalis ir dabartines stebėtojas pagal susitarimą dėl vyriausybės viešųjų pirkimų, apsvarstyti prisijungimą prie susitarimo, kad jos galėtų pasinaudoti naujomis besivystančioms šalims numatytomis nuostatomis, kuriomis didinamas lankstumas, ir visapusiškai pasinaudoti susitarimu;

17.

palankiai vertina 2013 m. birželio mėn. priimtą tinkamą sprendimą mažiausiai išsivysčiusioms šalims pratęsti atleidimo nuo Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), taikymo laikotarpį dar aštuoneriais metais iki 2021 m. liepos 1 d., nes tai papildomas būdas užtikrinti, kad pasaulinė prekybos sistema nebūtų įgyvendinama visiems taikant vienodą metodą, bet būtų atsižvelgiama į kiekvienos besivystančios šalies ypatumus;

18.

ragina PPO nares aktyviai remti PPO pastangas sukurti veiksmingus ir efektyvius darbo ryšius ir glaudžiau bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kurių veikla susijusi su pasaulinėmis derybomis dėl prekybos, ypač su Tarptautine darbo organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija ir JT ir jos agentūromis bei organais, pvz., Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija, Maisto ir žemės ūkio organizacija, Jungtinių Tautų aplinkos programa, Jungtinių Tautų vystymo programa ir Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, taip pat su TVF, Pasaulio banku ir EBPO, siekiant užtikrinti savitarpio pagalbą ir sąveiką sprendžiant prekybos ir su prekyba nesusijusius klausimus; pritaria tam, kad būtų dedamos pastangos siekiant priimti tarptautinius standartus ir bendradarbiauti reglamentavimo srityje;

19.

prašo išsamiai išnagrinėti, kaip būtų galima geriau spręsti su prekyba nesusijusias problemas taikant PPO taisykles, kad PPO narės, išsaugodamos galimybę patekti į rinką, galėtų siekti teisėtų politinių tikslų; todėl pabrėžia, kad reikėtų tvirtai remti pastangas priimti ir veiksmingai taikyti tarptautinius socialinius, darbo, aplinkos ir žmogaus teisių standartus, taip pat besivystančioms šalims teikti reikalingą pagalbą, kad jos galėtų šių standartų laikytis;

20.

yra įsitikinęs, kad tai, jog besivystančios šalys nepakankamai diferencijuojamos, nors jų ekonominis išsivystymas ir individualūs poreikiai labai skiriasi, gali tapti kliūtimi siekiant priimti veiksmingas priemones dėl šių šalių pagal Dohos derybų raunde paskelbtą tikslą ir turėti neigiamų padarinių toms besivystančioms šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos; ragina pažangesnes besivystančias šalis prisiimti dalį atsakomybės jau dabartiniame raunde ir prisidėti atsižvelgiant į savo išsivystymo lygį ir sektorių konkurencingumą;

21.

mano, kad derėtų rimtai apsvarstyti klausimą, ar reikėtų pagal objektyvius kriterijus, susijusius ne tik su bendruoju nacionaliniu produktu, suskirstyti ne tik besivystančias šalis, bet ir visas kitas PPO nares į kategorijas ir pakategores, kad būtų galima diferencijuotai taikyti esamus susitarimus arba susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi;

22.

mano, kad nepaprastai svarbu užbaigti užsitęsusį Dohos derybų raundą įgyvendinant su vystymusi susijusius įgaliojimus; todėl ragina visas PPO nares, atsižvelgiant į šį galutinį tikslą, apsvarstyti visas galimybes, kad būtų pasiektas darnus rezultatas;

23.

primygtinai ragina, kad ES toliau imtųsi vadovaujamo vaidmens skatindama realią dabartinių PPO derybų pažangą, siekdama netolimoje ateityje visiškai užbaigti Dohos vystymosi derybų raundą ir palengvindama visavertį mažiausiai išsivysčiusių šalių dalyvavimą pasaulinėje prekyboje, tarpininkaudama derinant įvairias PPO narių pozicijas;

24.

pabrėžia nepaprastą PPO svarbą įgyvendinant privalomus įsipareigojimus ir užtikrinant tų įsipareigojimų vykdymą, taip pat sprendžiant prekybos ginčus;

25.

mano, kad PPO narės vis dėlto turėtų dėti dar daugiau pastangų kitose Dohos ministrų deklaracijoje nurodytose srityse, pvz., prekybos su aplinkosauga susijusiomis prekėmis ir paslaugomis, nes taip būtų labai prisidedama siekiant tvaraus vystymosi ir kovojant su klimato kaita; ragina PPO nares atkreipti dėmesį į APEC su aplinkosauga susijusių prekių sąrašą; primygtinai ragina, kad ES toliau darytų spaudimą siekiant sudaryti su aplinkosauga susijusių technologijų susitarimą, kurio tikslas – sumažinti muitų tarifus su aplinkosauga susijusių technologijų gaminiams, ir siektų, kad būtų paaiškintas PPO taisyklių ir daugiašalių aplinkosaugos susitarimų teisinis santykis;

26.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Parlamentas ir toliau galėtų aktyviai dalyvauti rengiant devintąją ministrų konferenciją, vyksiančią 2013 m. gruodžio 3–6 d. Balyje, jam būtų skubiai teikiama naujausia informacija ir, jei reikia, vykstant ministrų konferencijai su juo būtų konsultuojamasi; ragina Komisiją toliau teikti atitinkamus argumentus PPO narėms, kad šios didintų parlamentinio aspekto svarbą PPO organizacijoje;

27.

ragina PPO nares užtikrinti demokratinį teisėtumą stiprinant PPO parlamentinį aspektą; todėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti geresnes parlamentų narių galimybes susipažinti su prekybos derybomis, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant PPO sprendimus ir užtikrinti deramą prekybos politikos priežiūrą savo piliečių labui; atitinkamai ragina įsteigti nuolatinę Europos Parlamento narių delegaciją PPO;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir PPO generaliniam direktoriui.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/11

—

atsižvelgdamas į Komisijos klausimą dėl veiksmų plano „Verslumas 2020“. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje (O-000110/2013-B7-0520/2013),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

1.

tikisi, kad visos siūlomos priemonės, skirtos skatinti verslumui nacionaliniu ir Europos lygmenimis, turėtų apimti visų tipų įmones, t.y. laisvųjų profesijų atstovus, kooperatyvus, amatininkų įmones ir socialines įmones;

2.

primena, kad ekonominiai ir verslumo gebėjimai ir įgūdžiai priklauso bendrajai kompetencijai mokymosi visą gyvenimą srityje ir kad dėl mažo ekonomikos augimo ir didelio bedarbių, visų pirma jaunimo, skaičiaus reikia ryžtingų trumpalaikių ir vidutinės trukmės verslumo skatinimo ir vystymo priemonių;

3.

pripažįsta, kad valstybės narės yra atsakingos už verslą, verslumo ir socialinį skatinimą bei ugdymą, o mokymo sistemos yra tikslingesnės ir mažiau kainuoja jas vykdant vietos ir nacionaliniu lygmeniu; mano, kad ES iniciatyvos turėtų prasmingai papildyti valstybių narių priemones šioje srityje, visų pirma vykdant bendradarbiavimą ir keičiantis geriausia patirtimi;

4.

pabrėžia, kad būtina skatinti darbdavius, kurie siūlo mokymus žemos kvalifikacijos ar nekvalifikuotiems darbuotojams (įskaitant romų tautybės asmenis) ir galimybes jiems tiesiog darbo vietoje semtis praktinės patirties;

5.

yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šiuo metu vyraujančio ekonominio netikrumo klimato mažėja ES piliečių, kurie svarsto galimybę dirbti savarankiškai, skaičius; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų dėti daugiau koordinuojamų pastangų siekdamos pagerinti verslumo kultūrą Europoje ir ištirti galimybę patvirtinti konkrečias priemones ir tikslus, kad verslumas vėl taptų patrauklesnis, įskaitant ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus su profesine patirtimi, ypač strateginės svarbos Sąjungai turinčiuose sektoriuose; mano, kad būtina sukurti stiprias sąsajas tarp tokių iniciatyvų ir Komisijos veiklos pramonės politikos srityje; mano, kad tokios priemonės turėtų įtraukti veiksmus, skirtus verslo steigimui palengvinti;

6.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlytas verslumo skatinimo ir ugdymo priemones ir iniciatyvas, ir ragina valstybes nares jas greitai įgyvendinti laikantis subsidiarumo principo; šiuo klausimu pabrėžia ES iniciatyvą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“; pritaria raginimui valstybėms narėms įtraukti verslumo lavinimą ir mokymą, kaip bendrąsias kompetencijas, į nacionalines mokymo programas;

7.

mano, kad siekiant naujiems potencialiems verslininkams suteikti įgūdžių vadovauti įmonei taip, kad būtų sustiprintas teigiamas jos indėlis visuomenei ir kartu mažinamas neigiamas poveikis žmonėms ir aplinkai, reikia imtis iniciatyvų, kad ugdant verslumą būtų paisoma griežtų tvarumo ir socialinės atsakomybės kriterijų;

8.

laiko MVĮ atstovų tinklą potencialiu pagrindiniu forumu, kuriame būtų galima keistis geriausia praktika ir įvertinti pažangą, padarytą ją taikant;

9.

remia planuojamą taikyti jaunimo garantijų sistemą ir pasirengimą skirti jai pakankamą finansavimą, nes tai svarbi priemonė, kuria siekiama valstybėms narėms padėti sušvelninti masinio jaunimo nedarbo pasekmes, visų pirma smarkiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse; pabrėžia numatytų priemonių svarbą skatinant verslumą ir verslumo ugdymą, nes jomis siekiama tvaraus užimtumo ir jos nesukelia beveik jokio savaimingumo efekto; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti kitas priemones, pvz. mokesčio lengvatas, skirtas skatinti MVĮ įdarbinti jaunus žmones;

10.

ragina Komisiją toliau plėsti verslo, visų pirma smulkiojo, kuravimą, konsultavimą ir rėmimą pasinaudojant tarpininkaujančiomis organizacijoms ir parengti programas, pagal kurias jauniems verslininkams, norintiems steigti bendroves arba perimti krizės nukamuotas bendroves konsultacijas ir paramą teiktų to norintys vyresni verslininkai, kurie pasirengę būti mentoriais arba kuratoriais ir pasidalintų savo žiniomis bei patirtimi;

11.

ragina Komisiją skatinti grupių, t.y. įmonių tinklų ir susivienijimų, kurie padeda įgyti įmonėms konkurencinių pranašumų, pasinaudoti bendru žmogiškųjų išteklių valdymu ir padidinti konkurencingumą, kūrimąsi;

12.

nurodo, kad mažosios ir vidutinės įmonės, jei naudojasi informacijos ir ryšių technologijomis, auga nuo dviejų iki trijų kartų greičiau; todėl ragina Komisiją remti priemones, kurias taikant verslininkams sudaromos sąlygos pasinaudoti visomis skaitmeninės vidaus rinkos galimybėmis;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti programą „Erasmus jauniems verslininkams“ ir, kur to reikia, įsteigti daugiau nacionalinių kontaktinių punktų; siūlo geriau išnaudoti esamą Europos įmonių tinklo struktūrą; mano, kad reikėtų siekti tikslo per metus organizuoti 10 000 mainų ir siekiant šio tikslo kiekvienais metais mainų skaičių didinti mažiausia 10 proc.;

14.

mano, kad Leonardo programos mainų, skirtų besimokantiems amato asmenims, projekto tolesnis išplėtimas turi didelį potencialą ir pabrėžia, kad būtina įsteigti tarpininkaujančias organizacijas, kurios padėtų MVĮ vykdyti organizacinį darbą (pvz., tinkamų partnerių užsienyje paiešką, patalpų paiešką ir pan.); pabrėžia dualinį mokymo kursą užbaigusių asmenų (gamybinė praktika) verslumo potencialą;

15.

siūlo, kad valstybėms narėms būtų sudaryta galimybė teikti paraiškas gauti papildomų lėšų iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos socialinio fondo, jei jos naudojamos trumpalaikėms priemonėms, pvz., paramai ir konsultacijoms steigiant įmonę ir ją perduodant finansuoti, o ne tolimesniam įmonių perkėlimui pagrįsti;

16.

siūlo glaudžiau susieti esamas ir būsimas verslumo skatinimo priemones, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis būtų galima teikti paskatas ir užtikrinti sąveiką;

17.

tikisi, kad būsima Komisija, laikydamasi savo įgaliojimų, kaip vienam iš pagrindinių klausimų skirs dėmesį verslumo skatinimui ir ugdymui ir sukurs Europos partnerystės sistemą, pagal kurią valstybes nares bus galima vertinti atsižvelgiant į jų padarytą pažangą, be kita ko, vadovaujantis šiais kriterijais:

18.

ragina valstybes nares skubos tvarka patvirtinti nacionalinių, regioninių ir vietos verslumo ugdymo įtraukimo į mokyklų (pradinių, vidurinių, profesinių, aukštųjų ir suaugusiųjų mokymo) mokymo programas strategijas; tikisi, kad šios strategijos bus taikomos visų rūšių bendrovėms bei verslo daromam poveikiui socialiniams aplinkybėms ir aplinkai; pabrėžia praktinių ir interaktyvių elementų svarbą ekonominiam ir verslumo skatinimui bei ugdymui;

19.

mano, kad vykdant profesinį rengimą ir mokymą galima perteikti darbo rinkoje būtinus gebėjimus, žinias ir kompetenciją, visų pirma bedarbiams, ir gali būti suteiktos individualios konsultacijos ieškant darbo; ragina Komisiją ir valstybes nares visoje Europoje užtikrinti geresnį profesinį rengimą ir mokymą siekiant skatinti skaidrumą, pripažinimą, kokybiškas žinias ir kvalifikaciją, tuo palengvinant besimokančiųjų ir darbuotojų judumą;

20.

pabrėžia, kad norint gerai valdyti verslą yra būtina turėti žinių apie rinkų veikimą, ekonomiką ir finansų sistemas, todėl jas būtina įtraukti į nacionalines pagrindinio švietimo sistemas ir į ES švietimo programas; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas nedelsiant įtraukti finansinį švietimą;

21.

pabrėžia, kad svarbu subsidijuoti jaunuolių praktikos atlikimo vietas perspektyviuose ekonomikos sektoriuose, kadangi tai reikšmingas žingsnis pereinant iš švietimo į profesinio gyvenimo etapą;

22.

palankiai vertina žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) koncepciją, kurioje dėmesys telkiamas į verslumą integruojant žinių trikampio komponentus (moksliniai tyrimai, aukštasis mokslas ir inovacijos) ir kuri todėl yra svarbi inovacijų paskata sprendžiant svarbiausius socialinius uždavinius, taigi ir svarbi augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje priemonė; todėl pabrėžia, kad verslumo aspektas turėtų atsispindėti visų žinių ir inovacijos bendrijų struktūroje ir būti įtvirtintas jų mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokymų koncepcijose; pabrėžia, kad žinių ir inovacijos bendrijos turėtų priimti ir dalintis geriausia patirtimi, susijusia su inovatyvaus švietimo bei mokymų koncepcijomis ir technologijomis; be to, rekomenduoja atlikti žinių ir inovacijos bendrijų steigimo ilgalaikio poveikio vertinimą, siekiant plėtoti tokias inovatyvias švietimo ir mokymų koncepcijas, ypatingą dėmesį suteikiant verslumo ugdymui;

23.

prašo Europos Komisijos ir EIB grupė sustiprinti savo informavimo veiklą, kad bendradarbiaujant su MVĮ asociacijomis būtų suteikta daugiau informacijos MVĮ apie finansavimo galimybes;

24.

pabrėžia, kad norint steigti naujas įmones nepaprastai svarbios lanksčios finansavimo alternatyvos; pabrėžia, kad turi būti panaikinta mokestinė nuosavo ir skolinto kapitalo diskriminacija ir kad turi būti nustatyta neapmokestinama akcinio kapitalo dalis; pabrėžia, kad bankų kreditai yra viena svarbiausių MVĮ finansavimo formų, todėl reikia užtikrinti patikimą kreditų teikimą ir, be to, siekti sustiprinti kapitalo finansavimą užtikrinant geresnes su pagrindiniu akciniu ir rizikos kapitalu susijusias sąlygas, įskaitant MVĮ fondų paramą ir visuomenės investavimo paramą be didelių su prospektu susijusių išlaidų; ragina, kad būtų numatyta neapmokestinama suma privataus kapitalo investicijų atveju;

25.

primena, kad administracinė našta ir toliau laikoma viena iš svarbiausių kliūčių steigiant įmonę ar jai tęsiant tolesnę veiklą; primygtinai ragina, kad nereikalingos administracinės naštos mažinimas ir toliau būtų politinės darbotvarkės prioritetas, ir tikisi, kad kita Komisija laikotarpiui iki 2020 m., atsižvelgdama į Smulkiojo verslo aktą, pateiks konkrečių su politika ir priemonėmis susijusių pasiūlymų, kurie apimtų konkrečius ir kiekybinius tikslus (pvz., administracinės naštos sumažinimas 25 proc., iki 2020 m. pasinaudojant ES reglamentavimu);

26.

pritaria Komisijos pasiūlytoms priemonėms šio veiksmų ramsčio apimtyje ir atkreipia dėmesį į Parlamento pastabas, padarytas savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Mažos ir vidutinės įmonės. Konkurencingumas ir verslo galimybės“ (1) ir 2013 m. vasario 5 d. rezoliucijoje dėl geresnių MVĮ finansavimo galimybių (2);

27.

palankiai vertina tai, kad Komisija pakartotinai ragina valstybes nares mažinti įmonei įkurti būtinas sąnaudas ir laiką; atkreipia dėmesį į tai, kad padaryta ribota pažanga nuo Smulkiojo verslo akto paskelbimo ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų šioje srityje;

28.

pažymi, kad reikėtų atsižvelgti į įvairių tipų įmones, pavyzdžiui, šeimos įmones, kooperatyvus ir kitas įmones, kai pasinaudojant atitinkamomis paramos įmonėms tarnybomis kuriama įmonėms palanki aplinka;

29.

pažymi, kad ES paramos priemonės, skirtos MVĮ, ir toliau lieka nesubalansuotos ir daug valstybių narių vis dar neatsižvelgia į mažų verslo subjektų ypatumus rengdamos teisės aktus;

30.

pabrėžia, jog prieiga prie finansavimo išlieka viena pagrindinių kliūčių MVĮ plėtrai; ragina Komisiją tinkamai įvertinti, ar MVĮ finansavimui skirtos priemonės, kaip antai mikrofinansinė priemonė PROGRESS, realiai prisideda prie MVĮ galimybių gauti finansavimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog kai kurių valstybių narių finansinės institucijos nustato pernelyg griežtas MVĮ kreditų teikimo sąlygas;

31.

palankiai vertina tai, kad Komisija ragina valstybes nares pagerinti apmokestinimo ir administracines sąlygas perduodant verslą; mano, kad reikia pagerinti naujoviškų finansavimo formų, kaip antai grupių finansavimas, rizikos kapitalo finansavimas ir verslo rėmėjų (vadinamųjų verslo angelų) vykdomas finansavimas, apmokestinimo sąlygas; ragina valstybes nares sustiprinti verslo perėmimui teikiamą paramą, vykdomą pasinaudojant finansinėmis priemonėmis nacionaliniu lygiu, teikiant paskolų garantijas bei kitokių rūšių finansavimą, pvz. grupių finansavimą arba verslo rėmėjų finansavimą ir pritaria Komisijos visuomeninio finansavimo platformoms skiriamam dėmesiui; mano kad verslo perėmimams turėtų būti padedama tinkamomis vadybos įgūdžių teikimo iniciatyvomis, kai pvz. verslas yra perduodamas darbuotojams;

32.

nurodo, kad sudėtingos PVM taisyklės ilgą laiką buvo viena iš didžiausių kliūčių verslininkams pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymus, apie kuriuos jau pranešta, dėl taisyklių suderinimo ir taisyklių PVM srityje laikymosi sąnaudų sumažinimo numatant vieną deklaraciją, kad juos būtų galima priimti per šią kadenciją;

33.

mano, kad pasiūlytos priemonės, skirtos administracinėms kliūtims mažinti (kurios gali apimti reguliavimu sukuriama bereikalingą ir neproporcingą naštą) ir biurokratinėms kliūtims mažinti papildo Smulkiojo verslo akto principus; apgailestauja, kad veiksmų plane nepaminėtos svarbios iniciatyvos, pvz., priemonės, skirtos vadinamajam MVĮ tyrimui nacionaliniu lygmeniu atlikti, būsimas aukšto lygio administracinės naštos mažinimo grupės vaidmuo arba kasmetinės administracinės naštos ES ir valstybėse narėse suvestinės sukūrimas; ragina Komisiją vadovaujant MVĮ atstovui parengti dešimties ES priemonių, dėl kurių kyla didžiausia administracinė našta, persvarstymo tvarkaraštį, kad būtų sumažintos bereikalingos pastangos; pakartoja, kad bet kokiu atveju mažinant tokias pastangas negalima sumažinti pagrindinių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

34.

ragina valstybes nares naujai įsteigtoms įmonėms numatyti socialinio draudimo įmokų mokėjimo lengvatinį laikotarpį ir lengvatinį laikotarpį prezumpciniam apmokestinimui, kad įmonės per pirmuosius metus mokėtų tik tikrai gauto pelno mokesčius; primygtinai ragina užtikrinti, kad sistema būtų visiškai skaidri ir ja negalėtų būti piktnaudžiaujama;

35.

pabrėžia žinių perdavimo tarp atskirų žinių centrų, pvz., tyrimų institutų ir kompetencijos centrų, ir MVĮ svarbą šių įmonių sėkmei; pabrėžia būtinybę tiksliai apibrėžti žinių panaudojimo praktikoje procesą ir jų naudą sėkmingoms verslo grupėms;

36.

remia Komisijos ketinimą užtikrinti antrą galimybę tinkamo bankroto atveju ir sumažinti slegiančią įmonių administracinę naštą;

37.

pabrėžia laisvųjų profesijų svarbą verslumui Europoje; palankiai vertina Komisijos ketinimą sudaryti darbo grupę, skirtą laisvųjų profesijų ypatumams ir poreikiams nagrinėti; prašo Komisijos atliekant teisės aktų pasiūlymų poveikio vertinimus atsižvelgti į šios darbo grupės išvadas ir stebėti priemones, susijusias su Smulkiojo verslo aktu; ragina, kad šis darbas paskatintų parengti Europos laisvųjų profesijų chartiją;

38.

pabrėžia, kad svarbu apskritai plėsti su inovacijomis susijusius įgūdžius ir skatinti darbuotojų siūlomas inovacijas naujose ir jau veikiančiose įmonėse; be to, pabrėžia, kad sėkmingiausios naujai įsteigtos įmonės dažnai sukuriamos iš jau egzistuojančių įmonių, kuriose darbuotojai turi galimybių suformuluoti idėją saugiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama pakankamai išteklių; taip pat pabrėžia, kad daugelis įmonių kūrėjų yra kvalifikuoti arba nekvalifikuoti darbuotojai, todėl verslininko veikla gali užsiimti ne tik aukštąjį mokslą baigę asmenys; atkreipia dėmesį į tai, kad verslo ir naujovių srityje svarbų vaidmenį atlieka taip pat į praktinę veiklą nukreiptas profesinis mokymas;

39.

pabrėžia, kad svarbu kurti paskatas darbuotojams steigti ne visą darbo dieną veikiančias nuosavas įmones;

40.

reikalauja taikyti lankstaus naudojimo nuostatas, numatytas daugiametėje finansinėje programoje (DFP) Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programai (COSME), o ypač jų finansinėms priemonėms; reikalauja, kad pagal DFP ir toliau būtų taikomos mikrofinansavimo programos (pvz., programos Progress, JASMINE (Bendrieji veiksmai mikrofinansų įstaigoms Europoje remti));

41.

pabrėžia, kad norint steigti naujas įmones ir MVĮ, ir palengvinti joms prieigą prie finansavimo yra nepaprastai svarbios lanksčios finansavimo alternatyvos. pripažįsta, kad įvairioms įmonių rūšims gali būti tikslingos skirtingos skolinto ir nuosavo kapitalo dalys ir mišrus finansavimas, todėl ragina valstybes nares panaikinti mokestinį skirtumą tarp nuosavo ir skolinto kapitalo ir apsvarstyti galimybę įvesti mokestines lengvatas investicijoms į realiąją ekonomiką, siekiant skatinti tvarų augimą ir kurti darbo vietas; ragina Komisiją ištirti, kokių privalumų turi mikrokreditų pakeitimas vertybiniais popieriais;

42.

ragina valstybes nares viešųjų pirkimų sutartis padalyti į atskiras dalis, kad MVĮ būtų sudarytos geresnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose konkursuose, pvz., į savo teisės aktus dėl viešųjų pirkimų įtraukiant principą „taikyk arba paaiškink“ (angl. „apply or explain“);

43.

apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse ir toliau išlieka dideli reikalavimai steigiant verslą; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės sutrumpintų licencijų ir kitų leidimų, reikalingų pradėti verslą, suteikimo laikotarpį iki vieno mėnesio;

44.

pabrėžia, kad asmenys, kurie mokymo metu dalyvavo specialiuose verslumo kursuose, turi gauti naujai įsteigtoms įmonėms skirtas ypatingas paslaugas;

45.

ragina valstybes nares įsteigti vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie apjungtų visas verslo paramos paslaugas, įskaitant galimybes gauti finansavimą iš įvairių šaltinių, konsultacijas steigiant verslą bei verslo plėtros galimybes ES viduje ir už jos ribų;

46.

ragina valstybes nares į savo nacionalinius teisės aktus įtraukti subalansuotas nuostatas dėl grąžinimo laikotarpių ir skolų reguliavimo, kad tinkamo bankroto atveju įmonės turėtų dar vieną galimybę ir būtų sumažinta rizika kreditoriams;

47.

pritaria tam, kad numatyta minėti „ES verslumo dieną“, skirtą visų pirma žiniasklaidai; šią dieną turėtų būti primenama apie verslo sėkmę; laikosi nuomonės, kad visų pirma turėtų būti atkreipiamas dėmesys į įmonių, kurios geba sukurti ekonominę pridėtinę vertę ir kartu vykdyti pagrindinius ES reikalavimus dėl tvarumo ir socialinės atsakomybės, pavyzdžius; pageidauja, kad mokyklos ir mokymo įstaigos dalyvautų šiame renginyje organizuojant susitikimus su verslininkais ir apsilankymus įmonėse;

48.

pabrėžia didelį moterų kaip verslininkių potencialą ir ragina Komisiją pateikti patikimus duomenis, kad būtų galima geriau įvertinti esamus teisės aktus ir pašalinti galimas kliūtis verslininkėms;

49.

primygtinai atkreipia dėmesį į kooperatyvų ir socialinės ekonomikos įmonių potencialą kuriant darbo vietas, ypač jaunimui, nes jos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tvarų vystymąsi vietos lygmeniu ekonominiu, socialiniu ir darbo teisės požiūriais;

50.

pabrėžia, kad IRT labai svarbios įmonių veiklos rezultatams ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir remti kvalifikacijos IRT srityje kėlimo programas, ypač skirtas jaunimui ir moterims;

51.

mano, kad būtina ypatingą dėmesį skirti kitoms asmenų grupėms, kurioms nepakankamai atstovaujama verslumo požiūriu, pvz., jaunimui, pagyvenusiems asmenims, neįgaliesiems ir migrantams;

52.

yra įsitikinęs, kad norint spręsti demografinius uždavinius būtina įgyvendinti visapusiškesnę strategiją, pagal kurią darbo vietų kūrimas būtų derinamas su siekiu atsižvelgti į naujas ir būsimas Europos darbo rinkos reikmes; mano, kad būtina toliau pažangiai gerinti ES darbuotojų, įskaitant mokslininkus ir kitus specialistus, judumą ir pasiekti Europos be kliūčių tikslą ES vidaus rinkoje;

53.

pabrėžia, kad užsienyje įgyto išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo trūkumas yra pagrindinė kliūtis, trukdanti migrantams kurti verslus; todėl ragina nedelsiant susitarti dėl direktyvos dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/17

—

atsižvelgdamas į bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimą (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos) (14605/1/2012),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 21, 24 ir 36 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties V antraštinę dalį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 6 d. Tarpparlamentinės bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. gruodžio 12 d., ir į jos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2008 m. gruodžio 11–12 d.,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2012 m. liepos 23 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, taip pat į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos išvadas dėl karinių pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos išvadas dėl jūrų saugumo strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos ir į ankstesnes Tarybos išvadas dėl kibernetinio saugumo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. ES gynybos ministrų priimtą Pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais elgesio kodeksą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančią direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijas „Bendros saugumo ir gynybos politikos jūrų dimensija (3) ir „ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos“ (4) ir į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (5), „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai“ (6), dėl bendros saugumo ir gynybos politikos vaidmens krizių dėl klimato ir gaivalinių nelaimių atvejais (7) ir dėl kibernetinio saugumo ir gynybos (8), taip pat į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams (9), 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (10) ir į 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei civilinių ir karinių pajėgumų tobulinimo (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m. (12) ir į 2013 m. liepos mėn. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pristatytą EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymą 2013 m. (13),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 15 d. Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos, atsakingos už Europos Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką, pranešimą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 18 d. Politinio ir saugumo komiteto (PSK) patvirtintą EIVT ataskaitą dėl BSGP krizės valdymo procedūrų pertvarkos,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0360/2013),

1.

atkreipia dėmesį į reikšmingus vykstančius geopolitinės aplinkos pokyčius, kuriems būdingos daugiamatės ir asimetrinės grėsmės, tarptautinis terorizmas, kylančios ekonomikos šalių galios didėjimas ir strateginis JAV dėmesio perkėlimas į Ramiojo vandenyno regioną, didėjantis skurdas, badas ir nestabilumas ES pietinėse kaimyninėse šalyse, didėjančios jūrų saugumo problemos, masinio naikinimo ginklų platinimas, išaugę neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais mastai, taip pat energetinio saugumo problemos, dideli finansų sistemų trūkumai bei sunki ir ilgalaikė finansų ir ekonomikos krizė, daranti didelį neigiamą poveikį daugelio ES valstybių narių BVP, taigi ir abiejose Atlanto vandenyno pusėse esančių valstybių nacionaliniams gynybos biudžetams;

2.

mano, kad pakartotinis Europos vaidmens pasaulyje vertinimas ir jo stiprinimas yra vienas iš didžiausių XXI a. iššūkių ir kad atėjo laikas Sąjungos valstybėms narėms parodyti politinę valią, reikalingą, kad ES taptų svarbia pasauline veikėja ir iš tiesų strategiškai savarankišku saugumo garantu; mano, kad, siekiant įtvirtinti europinį požiūrį į įsipareigotą ir veiksmingą saugumo ir gynybos politiką, valstybėms narėms reikia pakeisti mąstyseną;

3.

todėl palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2013 m. gruodžio mėn. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime surengti saugumo ir gynybos klausimams skirtą diskusiją; mano, kad tai bus puiki galimybė aukščiausiu politiniu lygmeniu pabrėžti, kad saugumo ir gynybos klausimai yra vis dar svarbūs ir europinis aspektas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, ir perduoti šią žinią Europos visuomenei; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turi gebėti užtikrinti savo piliečių saugumą, remti ir ginti Sąjungos pagrindines vertybes, prisiimti dalį atsakomybės už taiką pasaulyje ir atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią regioninėms krizėms savo platesnės kaimyninėse šalyse, šias krizes valdant, padedant jas išspręsti ir apsisaugant nuo neigiamų jų padarinių;

4.

taip pat palankiai vertina Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos, atsakingos už BSGP, pranešimą, kuriame nurodomos kai kurios kliūtys, su kuriomis susiduria BSGP; vis dėlto apgailestauja, kad pranešime nesiūloma daugiau konkrečių veiksmų, siekiant pašalinti BSGP trūkumus;

5.

tikisi, kad gruodžio mėn. įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus priimti esminiai sprendimai, ir, remdamasis atitinkamomis Parlamento pozicijomis, kurių jis neseniai laikėsi, bei itin daug dėmesio skirdamas vykstančioms diskusijoms trimis 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytais pagrindiniais klausimais (klausimų grupėmis), kartu su šiuo pranešimu teikia savo rekomendacijas;

6.

pažymi, kad, patvirtinus Lisabonos sutartį, nustatytos kelios naujos bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srities priemonės, kurios dar netaikomos praktiškai;

7.

šiuo požiūriu pabrėžia, kad esama galimybių pradėti nuolatinį struktūrizuotą valstybių narių grupės bendradarbiavimą (ES sutarties 46 straipsnio 6 dalis), tai valstybių narių grupei visų pirma pavesti BSGP priemones ir karinių operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumus (ES sutarties 42 straipsnio 5 dalis ir 44 straipsnio 1 dalis) ir sukurti pradinį fondą pasirengimo misijoms veiklai, kuriai neskiriamos lėšos iš Sąjungos biudžeto, finansuoti (ES sutarties 41 straipsnio 3 dalis) ir kuri neįeina į ATHENA sritį; todėl ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją sukurti pradinį fondą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu integruoti BSGP klausimus į daugialypę įtaką saugumui ir gynybai darančias arba prisidedančias prie BSGP ES politikos sritis, pvz., vystymosi ir žmogaus teisių, pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų, vidaus rinkos, tarptautinės prekybos ir kosmoso ir kt. politiką, kad būtų remiamos toliau BSGP stiprinančios valstybės narės;

8.

pabrėžia šių bendrai sutartų nuostatų svarbą plėtojant BSGP ir ragina Europos Vadovų Tarybą surengti rimtas diskusijas nuoseklaus jų įgyvendinimo klausimais; ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Komisijos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją aktyviai dalyvauti šiame procese;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutartis Europos Sąjungos tikslas yra skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę (ES sutarties 3 straipsnis) ir kad jos veiksmais tarptautinėje arenoje siekiama įtvirtinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises bei užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal Jungtinių Tautų chartijos tikslus ir principus, taip pat pagal Helsinkio baigiamojo akto principus ir Paryžiaus chartijos tikslus, įskaitant susijusiuosius su išorės sienomis (ES sutarties 21 straipsnis); yra įsitikinęs, kad BSGP padeda siekti šių tikslų, ir pabrėžia, kad ją reikia atnaujinti;

10.

pabrėžia, kad galimybė įgyvendinti įvairias politikos kryptis ir taikyti įvairias priemones, kurios suderintos pagal vadinamąjį visapusišką požiūrį, yra didžiausias Europos Sąjungos turtas ir kad geriau integruojant BSGP į šį požiūrį visais lygmenimis galima pasiekti geresnių rezultatų; šiuo požiūriu palankiai vertina 2013 m. liepos mėn. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos paskelbtą EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymą, kuriame pripažįstamos koordinavimo problemos, įskaitant susijusiąsias su sprendimų priėmimo BSGP srityje sparta ir veiksmingumu; laukia konkrečių sprendimų, kurie turėtų būti priimti gruodžio mėn. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, ir tikisi, kad būsimajame bendrame Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Komisijos komunikate dėl visapusiško požiūrio įgyvendinimo bus kruopščiai išnagrinėtas tolesnio BSGP integravimo klausimas;

11.

pakartoja savo įsitikinimą, kad, nors tam tikros 2003 m. Europos saugumo strategijos, kuri buvo papildyta 2008 m., dalys tebegalioja, ES turi persvarstyti ir papildyti šią strategiją, atsižvelgdama į naujausius pokyčius, naujausias saugumo problemas ir pavojus, iš naujo apibrėždama savo strateginius interesus, tikslus ir prioritetus, daugiau dėmesio skiriant savo piliečių apsaugai, svarbiausios infrastruktūros gynybai ir kaimynystei, ir derindama skirtingas regionų ir aktualias strategijas; mano, kad tokie veiksmai padės sukurti aiškesnę strateginę ES išorės veiksmų programą, didinti nuoseklumą ir kartu geriau informuoti piliečius apie jiems ateityje gresiančius pavojus ir iššūkius; todėl prašo Europos Vadovų Tarybos pradėti diskutuoti apie atitinkamą strateginę Sąjungos programą, įpareigoti Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją iki 2014 m. pabaigos pateikti pasiūlymus šiuo klausimu ir užtikrinti, kad, atsižvelgiant į nuolat atnaujinamą informaciją, būtų imamasi nuoseklių tolesnių veiksmų, kaip iš pradžių apibrėžta atsižvelgiant į Europos saugumo strategiją;

12.

ragina persvarstyti Europos Sąjungos strategiją ir parengti baltąją knygą dėl ES saugumo ir gynybos politikos, ir siūlo Europos Vadovų Tarybai pradėti šį procesą; be to, primygtinai ragina ES valstybes nares savo nacionalinio saugumo strategijose, baltosiose knygose ir priimant sprendimus gynybos srityje tinkamai atsižvelgti į europinį aspektą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją sukurti bendrą tuo pačiu metu vykstančių nacionalinių svarstymų modelį;

13.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog ES, vykdydama krizių valdymo operacijas, galėtų prisidėti prie konfliktų prevencijos, stabilizavimo ir sprendimo;

14.

mano, kad Sutartyse nustačius tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygas (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis ir SESV 222 straipsnis) stiprinamas Europos Sąjungos piliečių bendro likimo jausmas; primena valstybėms narėms, kad tik dėl bendro įsipareigojimo, tarpusavio supratimo ir tikro solidarumo Sąjunga galės vykdyti savo kaip pasaulinio lygmens subjekto vaidmenį, taip stiprindama Europos Sąjungos ir jos piliečių saugumą; todėl giria Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) už bendrą pasiūlymą dėl priemonės, skirtos padėti Sąjungai įgyvendinti solidarumo sąlygą ir ragina valstybių ir vyriausybių vadovus dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą siekti tarpusavio solidarumo ir pateikti aiškų šių dviejų sąlygų operatyvinį aiškinimą;

15.

susirūpinęs pažymi, kad, turint omenyje vis nesaugesnę ir nestabilią ES kaimynystę, BSGP misijų ir operacijų skaičius ir punktualumas bei civilinių ir ypač karinių bendrai saugumo ir gynybos politikai skirtų priemonių ir pajėgumų plėtojimas neatitinka poreikių; ypač apgailestauja dėl ribotos bendros BSGP misijų, susijusių su krizėmis Libijoje ir Malyje, aprėpties ir apgailestauja dėl per mažo Sąjungos sprendimo procedūrų lankstumo, dėl kurių krizės atveju vėluojama veiksmingai reaguoti, kaip jau buvo šiais dviem atvejais; ragina stebėti padėtį ir remti teigiamus operacijų Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze rezultatus; ragina užsibrėžti platesnio masto tikslus, labiau stengtis patobulinti būsimų BSGP misijų ir operacijų projektus remiantis įgytos patirties principu ir parengti tinkamas pasitraukimo strategijas; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2013 m. spalio 15 d. jos paskelbtą pranešimą, kaip svarbų žingsnį numatant, kaip padaryti, kad BSGP būtų veiksmingesnė ir aktyvesnė;

16.

pabrėžia, kad būtina didinti Europos krizių valdymo matomumą ir dėti visas pastangas įgyvendinant BSGP – prireikus naudotis ES sutarties 44 straipsnio nuostata, kad Taryba priimtų sprendimą užduoties vykdymą pavesti valstybių narių, norinčių tą užduotį įvykdyti ir turinčių tam reikalingų pajėgumų, grupei;

17.

reiškia susirūpinimą, kad, kaip matyti iš ankstesnės patirties, dar neišnaudotos visos visapusiško požiūrio į krizių valdymą teikiamos galimybės; mano, kad, kaip matyti iš teigiamo Somalio pusiasalio pavyzdžio, misijos ir operacijos yra prasmingesnės tuomet, kai jos įtrauktos į regioninę strategiją; atkreipia dėmesį į 2013 m. birželio 18 d. valstybių narių patvirtintus pasiūlymus dėl BSGP krizių valdymo operacijų krizių valdymo procedūrų;

18.

prašo spręsti funkcines civilinių BSGP misijų problemas, ypač susijusias su dislokavimo ir personalo formavimo greičiu, peržiūrint misijų teisines ir finansines sistemas, dėl kurių dažnai apsunkinamas sprendimų priėmimo procesas ir dėl to vėluojama; ragina didinti kvalifikuotų ir politiškai nepriklausomų strateginių planuotojų skaičių, kuris, palyginti su misijų skaičiumi, yra pernelyg mažas; taip pat prašo valstybių narių sukurti vadinamuosius civilių rezervo korpusus, kuriuos prireikus būtų galima greitai dislokuoti ir šiuo požiūriu palankiai vertina neseniai įsteigtą nuolatinę BSGP saugyklą;

19.

primena savo 2001 m. rezoliuciją, kurioje buvo paraginta sukurti Europos civilinį taikos korpusą; palankiai vertina naujausias pastangas sukurti savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą ir ekspertų, dialogo ir sutaikinimo ekspertų grupę Išorės veiksmų tarnyboje; taip pat palankiai vertina Išorės veiksmų tarnybos ir susijusių pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų taikdarystės partnerystę ir jos tęsimą;

20.

pabrėžia svarbų tarpininkavimo ir dialogo vaidmenį užkertant kelią konfliktams, taip pat taikiam jų sprendimui; džiaugiasi EIVT pažanga, pasiekta stiprinant savo tarpininkavimo pajėgumus, ir dar karta išreiškia savo paramą tolesniam Europos pajėgumų stiprinimui šioje srityje; mano, kad sėkmingas Parlamento dalyvavimas tarpininkavimo procesuose parodė, kokie svarbūs gali būti Parlamento nariai remiant tarpininkavimo ir dialogo procesus, ir ketina toliau stiprinti savo pastangas šioje srityje;

21.

siūlo į visas BSGP misijas įtraukti patarėjus žmogaus teisų ir lyčių klausimais ir skatina dalytis BSGP misijų geriausios patirties pavyzdžiais, kad sprendžiant konfliktus ir padėties po konflikto klausimus būtų visiškai atsižvelgta į žmogaus teisių problemas ir visiškai apsaugotos ir įtrauktos moterys; kviečia Tarybą ir EIVT toliau dėti pastangas įtraukiant lyčių aspektus planuojant personalą BSGP misijoms;

22.

pabrėžia, kad, norint užtikrinti karinių operacijų sėkmę, reikia aiškiai nustatyti vadovavimo ir kontrolės funkcijas; todėl dar kartą ragina įkurti nuolatinę karinių operacijų štabo būstinę; apgailestaudamas pažymi, kad trūksta pažangos šiuo klausimu ir kad kai kurios valstybės narės tam smarkiai priešinasi; taip pat pabrėžia, kad veiksmingam BSGP įgyvendinimui užtikrinti reikalinga tinkama parama ankstyvojo perspėjimo ir žvalgybos procedūroms; todėl mano, kad tokioje štabo būstinėje turėtų veikti žvalgybos informacijos rinkimo ir ankstyvojo perspėjimo ir (arba) informavimo apie padėtį padaliniai;

23.

pakartoja, kad pritaria laikinam sprendimui, ir atkreipia dėmesį į savo pasiūlymą pagerinti šiuo metu veikiančio operacijoms Somalio pusiasalyje skirto ES operacijų centro statusą ir teikti pagalbą kariniam planavimui ir subjektų veiklos koordinavimui šioje teritorijoje; prašo Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos suteikti tokią galimybę, atsižvelgiant į jo dabartinio dydžio ir infrastruktūros apribojimus, kad būtų galima optimizuoti esamų išteklių naudojimą, ir išnagrinėti galimybę išplėsti jo geografines ribas plečiant jo veiklą kituose svarbiuose regionuose; mano, kad ši įstaiga turėtų turėti teisinę galią ir kad jai reikėtų pavesti koordinuoti tarp Briuselio ir atskirų misijų štabo būstinių atliekamus viešuosius pirkimus, remiantis masto ekonomijos principais, kad būtų galima kuo daugiau sutaupyti;

24.

pažymi, kad dar niekada nebuvo dislokuotos ES kovinės grupės, ir mano, kad ilgainiui taps sunku pateisinti jų egzistavimą;; pabrėžia, kad šios grupės yra svarbi punktualaus pajėgų kūrimo, mokymo ir greito reagavimo priemonė; palankiai vertina sprendimą šį klausimą spręsti gruodžio mėn. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime; yra įsitikinęs, kad ES turėtų atsisakyti nuolatinių aukštos parengties kovinių pajėgų, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų, kibernetinio saugumo ir specialiosios pajėgos, ir plataus užmojo; pabrėžia, kad ES kovinės grupės turėtų būti dislokuotos tipų krizių, įskaitant ir dėl klimato kilusias humanitarines krizes, atvejais; palankiau vertina lankstesnį ir tikslingesnį požiūrį, pagal kurį siekiama greitinti atsaką ir didinti gebėjimus prisitaikyti prie įvairių krizinių padėčių ir modalumą, kad būtų panaikintos pirmaisiais BSGP operacijų pradžios etapais atsiradusios spragos, tačiau nemažinami operatyviniai visos kovinės grupės pajėgumai;

25.

pabrėžia, kad reikėtų dėti daugiau pastangų, kad ES lygmeniu būtų integruotos tokios iniciatyvos kaip Eurokorpusas arba Europos oro pajėgos;

26.

patvirtina, kad dėl esamos principu „išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė“ grindžiamos finansinės sistemos įgyvendinant BSGP kyla didelių problemų – vėluoja ar visiškai įstringa sprendimų, ypač susijusių su greitu kovinių grupių dislokavimu, priėmimo procesas; rekomenduoja valstybėms narėms susitarti dėl ES finansavimo priemonės, kuri būtų grindžiama naštos, patiriamos dėl naudojimosi ES kovinėmis grupėmis, dalijimusi, kad joms būtų galima suteikti tikroviškų ateities galimybių; taip pat, siekiant nuoseklumo ir veiksmingumo, prašo suteikti teisę EIVT planuoti ir kontroliuoti su krizės valdymo veiksmais susijusias finansavimo priemones; tikisi, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir suinteresuotos valstybės narės pateiks konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu;

27.

be to, reiškia susirūpinimą, kad ekonomikos ir skolų krizė gali turėti įtakos ES valstybių narių norui prisijungti prie BSGP misijų ir operacijų, visų pirma turinčių karinio ir gynybinio pobūdžio padarinių; todėl ragina išplėsti Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmo (ATHENA) taikymo sritį ir greitam skubių užduočių finansavimui užtikrinti naudoti pradinio fondo (ES sutarties 41 straipsnio 3 dalis) lėšas; tačiau pabrėžia, kad net jei BSGP reikia įkvėpti energijos, tai reikėtų daryti neviršijant biudžeto;

28.

ragina valstybes nares išnaudoti nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo teikiamas galimybes ir pradėti įgyvendinti šią Sutarties nuostatą, siekiant įveikti plačiai paplitusį vadinamąjį BSGP nuovargį ir stiprinti karinį bendradarbiavimą ir integraciją; ragina Europos Vadovų Tarybą pateikti aiškias šios nuostatos įgyvendinimo gaires, o nesuinteresuotas valstybes nares – elgtis dalykiškai; pabrėžia, kad reikėtų išsaugoti galimybę vėliau prisijungti prie šio bendradarbiavimo, kad būtų užtikrintas lankstumas ir būtų išvengta dviejų greičių Europos;

29.

pabrėžia, kad ES labai svarbu, kad jūrinė aplinka būtų saugi ir atvira ir taip būtų suteikta galimybė laisvai vykdyti prekių transportą, taikiai, teisėtai ir tvariai naudoti vandenynų išteklius; pabrėžia, kad reikia sukurti ES jūrų užsienio politiką, kurioje būtų pabrėžiamas taikus konfliktų sprendimas tarptautinės teisės požiūriu ir būtų siekiama apsaugoti ir išsaugoti būtiną infrastruktūrą, atvirus jūrų kelius ir gamtos išteklius, taip pat pažymi, kad konfliktus būtina spręsti taikiai, laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų; laukia galimybės priimti gruodžio mėn. numatytą ES jūrų saugumo strategiją laikantis 2010 m. balandžio mėn. Tarybos išvadų ir ragina sukurti konkretų įgyvendinimo planą; pažymi, kad jūrų stebėjimo integravimas sektorių ir valstybių narių lygmenimis jau yra įvairius sektorius apimanti ES integruotos jūrų politikos (IJP) priemonė; pabrėžia, kaip svarbu greitai įgyvendinti Bendros dalijimosi informacija aplinkos projektą ir sukurti IJP ir BSGP sąsają, siekiant gerinti keitimąsi informacija šiose srityse;

30.

pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią regionų, pvz., arktinio regiono, militarizacijai, ir pabrėžia, kad reikia taikiai spręsti konfliktus, susijusius su prekybos mechanizmais;

31.

prašo Europos Vadovų Tarybos dar kartą patvirtinti kosmoso erdvės, kuria grindžiama strateginė ES ir jos valstybių narių nepriklausomybė ir galimybė nepriklausomai naudotis kosmoso erdve plėtojant leidimo įrenginius ir palydovus, svarbą; pakartoja, kad ir civilinėms, ir karinėms BSGP misijoms ir operacijoms svarbu rinkti tikslią informaciją; visų pirma pabrėžia kosmoso erdvėje esančios įrangos svarbą konfliktų prevencijos ir krizių valdymo prieš krizes, per jas ir po jų srityse; ragina Komisiją parengti specialią politikos kryptį, pagal kurią būtų remiamas daugkartinio naudojimo kosmoso erdvės įrangos plėtojimas;

32.

primena apie augančią kovos su kibernetinio saugumo grėsmėmis svarbą; ragina Europos Vadovų Tarybą parengti ES kibernetinio saugumo strategijos įgyvendinimo gaires ir imtis konkrečių priemonių dėl kibernetinės infrastruktūros apsaugos ir investavimo į visos ES masto bendradarbiavimo stiprinimą krizių valdymo procedūrų, kibernetinių pratybų, mokymo ir švietimo klausimais; ragina Komisiją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad kibernetinio saugumo politika būtų taikoma įvairiuose ES vidaus ir išorės saugumo politikos sektoriuose, taip pat ragina visas valstybes nares sukurti atitinkamų savo nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų kūrimą ir siekti kuo geriau jas suderinti Sąjungos lygmeniu;

33.

prašo Europos Vadovų Tarybos dar kartą patvirtinti Europos energijos tiekimo ir diversifikuotų ir tvarių galimybių naudotis energijos ištekliais svarbą; pažymi, kad tam tikros valstybės narės neturi galimybių diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius, todėl tampa vis pažeidžiamesnės; šiuo atžvilgiu tvirtai remia valstybių narių bendradarbiavimo pastangas krizės atveju; pabrėžia, kad dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos Europoje reikėtų pradėti taikyti tarpusavio gynybos ir (arba) solidarumo sąlygas; be to, pažymi, kad Europos Sąjungos karinė operacija, skirta prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (ATALANTA), per kurią kovojama su piratais, kurie nuo 2008 m. užgrobė nemažai naftos tanklaivių, jau padeda užtikrinti energetinį saugumą; todėl mano, kad šie aspektai turi būti būtino strateginio požiūrio dalis; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad energijos tiekimas yra labai svarbus sėkmingų BSGP misijų ir operacijų veiksnys;

34.

pabrėžia efektyvaus energijos vartojimo svarbą, ypač gynybos srityje, pabrėždamas poreikį įvertinti energijos sąnaudų įtaką gynybos biudžetams ir kariniam veiksmingumui, ir kurti išsamią efektyvaus energijos vartojimo strategiją ginkluotosioms pajėgoms;

35.

pabrėžia, kaip svarbu, kad ES toliau plėtotų partnerystes ir stiprintų dialogą saugumo klausimais su Jungtinėmis Tautomis, regioninėmis organizacijomis ir kitais atitinkamais veikėjais; taip pat su Rytų ir Pietų partnerystės ir valstybėmis;

36.

pabrėžia, kad, siekdama kartu atlikti tyrimus ir bendradarbiauti sprendžiant su ekologine politika ir klimato kaita susijusias problemas, įskaitant jos poveikio saugumui klausimą, ES turėtų toliau bendradarbiauti su JT, Afrikos Sąjunga, ESBO ir ASEAN; pabrėžia, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, ir primygtinai ragina ES plėtoti ir tobulinti ankstyvojo perspėjimo pajėgumus;

37.

ragina ES ir NATO struktūras glaudžiau bendradarbiauti taikant papildomąjį metodą ir glaudžiau koordinuoti veiksmus, kad būtų išvengta šių dviejų partnerių veiklos dubliavimosi ir veiksmingai kovojama su naujomis grėsmėmis; yra įsitikinęs, kad BSGP stiprinimas nekenkia kolektyviniam saugumui ir transatlantiniams ryšiams, o iš tikrųjų juos stiprina; tvirtina, kad plėtoti gynybos pajėgumus Europos Sąjungoje naudinga ir NATO; pažymi konstruktyvų bendradarbiavimą dėl ES pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyvos ir pažangią NATO gynybos iniciatyvą; palankiai vertina Kipro Respublikos ketinimą prisijungti prie NATO programos „Partnerystė taikos labui“, dėl kurio padėtį bus galima iš esmės pakeisti, ir primygtinai ragina Turkiją patvirtinti tokią pat dalykinę poziciją; primygtinai ragina parengti visapusišką ES ir NATO bendradarbiavimo programą ir stiprinti politinį dialogą, visapusiškai paisant kiekvienos šalies sprendimų priėmimo proceso;

38.

mano, kad ES turi gebėti veikti savarankiškai, ypač savo kaimynystėje, tačiau visada laikantis JT chartijos nuostatų ir užtikrinant visapusę pagarbą tarptautinės humanitarinės teisės normoms;

39.

pakartoja esąs susirūpinęs, kad dėl tolesnio nacionalinių gynybos biudžetų lėšų mažinimo taps neįmanoma išlaikyti svarbius karinius pajėgumus ir bus negrįžtamai prarasta praktinė patirtis bei technologijos; pažymi, kad per operacijas Libijoje ir Malyje išryškėjo valstybių narių pajėgumų trūkumai ir kad dėl ekonomikos krizės padidėjo esamos struktūrinės problemos; vis dėlto primena savo nuomonę, kad ši problema yra labiau politinio nei biudžetinio pobūdžio;

40.

atkreipia dėmesį į 2013 m. spalio mėn. Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pranešime dėl BSGP pateiktus pasiūlymus, ypač pasiūlymus įgyvendinti iniciatyvas, įskaitant fiskalinio pobūdžio, bendradarbiavimo gynybos pajėgumų srityje; pabrėžia, kad valstybės narės turi galimybę naudotis visa glaudesnio bendradarbiavimo teikiama nauda, kad užtikrintų karinį veiksmingumą, ir nuspręsti optimizuoti ir geriau ir sumaniau leisti ribotas lėšas, kuriant sąveiką, koordinuotai mažinant nereikalingą dubliavimą, perteklinius ir pasenusius pajėgumus;

41.

palankiai vertina atliekamą Pajėgumų plėtojimo plano peržiūrą, kaip ilgalaikės bendros pajėgumų stiprinimo sampratos pertvarkos pagrindą; mano, kad reikėtų nuolat diskutuoti šios sampratos pertvarkos klausimais, supaprastinti jos įgyvendinimą ir prireikus ją persvarstyti;

42.

atkreipia dėmesį į Europos gynybos agentūros (EGA) misiją, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnyje, pagal kuriuos šiai agentūrai pavestos svarbios užduotys: įgyvendinti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, formuoti Europos Sąjungos pajėgumus ir ginkluotės politiką, plėtoti valstybių narių karinius pajėgumus ir stiprinti gynybos sektoriaus pramoninę ir technologinę bazę, bet be finansinių padarinių ES biudžetui;

43.

mano, kad karinių pajėgumų telkimas ir dalijimasis jais yra svarbus Europos Sąjungos pajėgumų trūkumo problemos sprendimo būdas, nors tai ir nėra panacėja; palankiai vertina EGA atliekamą pagalbininkės vaidmenį ir iki šiol padarytą pažangą; mano, kad pajėgumų telkimą ir dalijimąsi jais reikėtų vertinti ne tik bendro apsirūpinimo, bet ir integracijos požiūriu ir kad šie procesai turėtų apimti bendros pajėgumų priežiūros ir naudojimosi jais aspektus;

44.

pabrėžia Europos gynybos agentūros (EGA) stiprinimą, koordinuojant pajėgumus, kad būtų išvengta dubliavimo ir paralelinių programų valstybėse narėse, nes dėl to mokesčių mokėtojai patiria pernelyg dideles išlaidas;

45.

ragina ES valstybes nares tobulinti keitimosi informacija gynybos planavimo klausimais procedūras ir, laikantis Pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais elgesio kodekso, įtraukti su pajėgumų telkimu ir dalijimusi jais susijusius sprendimus į nacionalinės gynybos planavimo ciklus bei sprendimų priėmimo procesus;

46.

pabrėžia, kad tarpusavio pasitikėjimas, skaidrumas ir patikimumas yra pagrindiniai sėkmingo bet kurio saugumo ir gynybos srities siekio įgyvendinimo veiksniai; yra įsitikinęs, kad gynybos pajėgumų plėtojimą privalu įtraukti į strateginį požiūrį, kuriuo nustatomas atitinkamas pajėgumų ir tikslų, kuriems pasiekti juos reikėtų naudoti, derinys;

47.

atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikisi, kad būsimajame gynybos aukščiausiojo lygio susitikime bus:

48.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“, kuriame pateikiama keletas naujų sumanymų ir pasiūlymų; visapusiškai palaiko Komisijos pastangas stiprinti gynybos ir saugumo vidaus rinką ir parengti gynybos pramonės politiką, pagal kurią būtų numatyta laikantis strategijos „Europa 2020“ gairių atitinkamai remti pagrindinį vaidmenį inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo srityse atliekančias MVĮ;

49.

pabrėžia, kad technologinės ir pramoninės gynybos sektoriaus bazės stiprinimas yra ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos tikslas; pabrėžia, kad tvirta Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė, galinti palaikyti BSGP ir toliau stiprinti Europos karinius pajėgumus, kartu išsaugodama ES strateginį savarankiškumą, yra būtina veiksmingai Europos gynybai; pažymi mokslinių tyrimų, pramonės ir gebėjimų vystymo sąsają, ir visa tai yra labai svarbūs ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo, taip pat stipresnės BSGP veiksniai;

50.

pakartoja, kad reikia sukurti stiprią ir mažiau suskaidytą Europos gynybos pramonę, kuri būtų pajėgi išlaikyti BSGP ir didinti Europos Sąjungos strateginę nepriklausomybę; pabrėžia sertifikavimo ir standartizavimo svarbą didinant ginkluotųjų pajėgų sąveikumą; ragina Europos Vadovų Tarybą įpareigoti Europos gynybos agentūrą parengti gynybos pramonės standartų plėtojimo veiksmų planą, o valstybes nares – supaprastinti Europos sertifikavimo procedūras, per kurias atliekamas sertifikatų tarpusavio pripažinimas, ir suderinti savo sertifikavimo procedūras;

51.

pabrėžia, kad pokyčių ir restruktūrizacijos numatymas ir valdymas yra neatsiejamos bet kokios pramonės politikos dalys; todėl mano, kad tolesnė gynybos sektoriaus rinkos integracija turi būti neatsiejama nuo aktyvaus socialinio dialogo ir jos neigiamo poveikio regionų ir vietos ekonomikai švelninimo, visapusiškai naudojantis ES finansinėmis priemonėmis, pvz., Europos socialiniu fondu ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu;

52.

ragina Europos Vadovų Tarybą imtis veiksmų šiose srityse skaidriai teikiant finansavimą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, taip pat ir Sąjungos lygmeniu; palaiko sumanymą plėtoti veiksmingą ir ekonomiškai efektyvų bendradarbiavimą civilinio saugumo ir gynybos mokslinių tyrimų veiklos srityse; vis dėlto pabrėžia, kad ir toliau reikia veiksmingos dvejopo naudojimo prekių eksporto tvarkos;

53.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti naujus finansavimo šaltinius moksliniams tyrimams ir inovacijai gynybos srityje, pvz., naudojantis iniciatyva „Horizontas 2020“;

54.

visapusiškai pritaria pasiūlymui gruodžio mėn. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime surengti diskusijas dėl trijų klausimų grupių; pabrėžia vienodą jų svarbą ir tai, kad dėl vidinės logikos siekti tų pačių strateginių tikslų jos yra tarpusavyje susijusios;

55.

ragina Europos Vadovų Tarybą, taip pat visais Sąjungos valstybių narių lygmenimis veikiančius politikus parodyti didesnį užmojį ir drąsą pradedant viešas diskusijas, o tai yra dar svarbiau ekonomikos sunkmečiu; pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti ir stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje ir paaiškinti priežastinį saugumo ir gynybos bei laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir gerovės ryšį;

56.

pabrėžia nedalomą vidaus ir išorės saugumo ryšį ir tai, kad taiki, saugi ir patikima aplinka yra būtina Europos politinio, ekonominio ir socialinio modelio išsaugojimo sąlyga;

57.

labai tikisi, kad šis Europos Vadovų Tarybos susitikimas bus ne pavienis įvykis, o tęstinio proceso, per kurį Europos Vadovų Tarybos lygmeniu bus reguliariai persvarstomi saugumo ir gynybos klausimai, atspirties taškas; pritaria sumanymui imantis veiksmų po šio Europos Vadovų Tarybos susitikimo parengti veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti konkretūs kriterijai, terminai ir ataskaitų teikimo mechanizmas; palankiai vertina pasiūlymą vidutinės trukmės laikotarpiu sudaryti Gynybos ministrų tarybą, kad saugumo ir gynybos klausimams būtų teikiama derama svarba;

58.

yra pasiryžęs per nuolatinius susitikimus palaikyti ir stiprinti glaudesnius ryšius su valstybių narių nacionaliniais parlamentais, kad būtų remiamas dialogas ir dalijamasi nuomonėmis saugumo ir gynybos klausimais;

59.

mano, kad BSGP yra pagrindinis Europos integracijos proceso ramstis;

60.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, ESBO pirmininkui, ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, Afrikos Sąjungos Asamblėjos pirmininkui ir ASEAN generaliniam sekretoriui.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/26

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį ir konkrečiai jos 21, 42, 45 ir 46 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173, 179-190 ir 352 straipsnius bei jos protokolą Nr. 10,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Tarybos išvadas ir į 2013 m. gruodžio 19–20 d. rengiamą Europos Tarybos susitikimą gynybos klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Stipresnės ir konkurencingesnės Europos gynybos pramonės strategija“ (COM(2007)0764),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją ir į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą jos įgyvendinimo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į pareiškimą dėl Europos saugumo ir gynybos politikos stiprinimo, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2008 m. gruodžio 12 d., ir į pareiškimą dėl pajėgumų stiprinimo, kurį Taryba priėmė 2008 m. gruodžio 11 d.,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 14 d. Europos gynybos agentūros (EGA) valdančiosios tarybos priimtą Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės strategiją,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2011/411/BUSP, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai ir kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP (1),

—

atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (3) ir į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0358/2013),

1.

primena, kad, kaip pagrindinis elementas, leidžiantis Europai užtikrinti jos piliečių saugumą, apsaugoti savo vertybes ir remti savo interesus, veiksmingai bendrai saugumo ir gynybos politikai reikalinga stipri Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė (GPTB); primena, kad Europos gynybos pramonės sektorius yra svarbus ekonomikos augimo ir inovacijų, kurie iš esmės lemia stabilumą ir saugumą, veiksnys; mano, kad konkurencingos GPTB kūrimas ir plėtojimas turėtų būti vienas iš ES strateginių prioritetų;

2.

primena apie 2008 m. gruodžio 11 d. Tarybos deklaracijoje dėl pajėgumų stiprinimo išdėstytus veiklos užmojus ir ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nustatytas civilines ir karines užduotis, primena apie valstybių narių įsipareigojimą gerinti savo karinius pajėgumus; ragina Europos Tarybą pradėti įgyvendinti Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką (EPGP), kaip nustatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje;

3.

pabrėžia, kad tokios trečiosios šalys kaip Kinija, Indija, Brazilija ir Rusija didina išlaidas gynybai, o ES biudžetas šioje srityje yra mažinamas; atkreipia dėmesį į besikeičiančią strateginę pasaulio aplinką, ypač dėl ekonomikos ir finansų krizės mažėjančius gynybos biudžetus, spartėjančią technologinę plėtrą ir į tai, kad Europos gynybos bendrovės prisitaiko prie šios padėties daugiau dėmesio skirdamos eksportui į trečiąsias šalis, kartu perduodamos ir saugumui svarbias technologijas, intelektinės nuosavybės teises ir iškeldamos gamybą už ES ribų;

4.

yra susirūpinęs dėl sumažėjusių investicijų į gynybą ir ragina valstybes nares, EGA ir Komisiją imtis priemonių reaguojant į augantį GPTB sektoriaus pažeidžiamumą ateityje, nes kyla vis didesnis pavojus, kad GPTB veikla bus valdoma ir ribojama trečiųjų jėgų, turinčių skirtingų strateginių interesų; primygtinai ragina valstybes nares siekiant užtikrinti kuo didesnį strateginį savarankiškumą stiprinti Europos pramoninį bendradarbiavimą, plėtojant ir gaminant veiksmingus karinius ir saugumo pajėgumus naudojantis pažangiausiomis technologijomis;

5.

pabrėžia, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES pramonės, kosmoso ir mokslinių tyrimų politika išsiplėtė į gynybos sritį; pažymi, kad yra daug galimybių bendrai plėtoti su šiomis politikos sritimis ir BSGP misijų vykdymu susijusius pajėgumus kitų sričių Sąjungos programose, pvz., vidaus ir sienų apsaugos, nelaimių valdymo ir vystymosi;

6.

primena, kad būtina pažanga konsoliduojant GPTB, ir pažymi, kad technologijoms tampant vis sudėtingesnėms ir brangesnėms, augant tarptautinei konkurencijai ir mažėjant gynybos biudžetams bei gamybos mastams, nuolat esama galimybių daugiašaliams gynybos projektams ir nė vienos valstybės narės gynybos pramonė nebegali išsilaikyti vien tik nacionaliniu pagrindu; apgailestauja, kad, nors ir pasiekta tam tikro lygio koncentracija Europos kosmoso pramonės srityje, antžeminės ir jūrų laivyno įrangos sektoriai vis dar nepaprastai susiskaidę pagal nacionalines programas;

7.

pabrėžia, kad Europos gynybos pramonė turi būti kuriama tvariai, visose valstybėse narėse, remiantis esama pramonės infrastruktūra ir nustatytomis Europos pramonės politikos normomis, kaip nurodyta SESV 173 straipsnyje, o ne vien laisvos konkurencijos principais;

8.

primena ES valstybėms narėms, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Komisijai ir Europos gynybos agentūrai, kad, praėjus daugiau negu dviem dešimtmečiams po šaltojo karo, turėjusios galimybę pasinaudoti palyginti dideliais nacionaliniais gynybos biudžetais ES valstybės narės nesugebėjo įgyvendinti pagrindinių tikslų karinėje srityje ir kitų bendrų karinių pajėgumų kūrimo tikslų;

9.

primena, kad, jeigu Europoje norima išlaikyti patikimą saugumo ir gynybos pramonę, valstybės narės turi suderinti savo gynybos biudžetus, kad būtų išvengta dubliavimosi ir sustiprintos bendrosios mokslinių tyrimų programos;

10.

pažymi, kad, nepaisant krizės ir biudžeto apkarpymų, ES piliečiams reikalinga europinė gynyba ir tarptautinis koordinavimas bei bendradarbiavimas, suvokiami kaip saugumo, veiksmingumo ir taupymo veiksnys;

11.

atkreipia dėmesį į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos 2013 m. spalio 15 d. pranešimą dėl bendros saugumo ir gynybos politikos; apgailestauja, kad rengiantis šių metų gruodžio mėn. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimui gynybos klausimais Komisija ir EIVT nepaskelbė bendros Europos Sąjungos deklaracijos; laukia, kad Komisija pateiktų konkretų teisėkūros pasiūlymą, kaip pasinaudoti Europos struktūriniais ir investicijų fondais, Europos įmonių tinklu, Europos socialiniu fondu ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, kad būtų užtikrinta tolygi gynybos pramonės plėtra visose Europos Sąjungos dalyse;

12.

primena, kad 2007 m. specialiu Komisijos komunikatu ir EGA GPTB strategija Komisija ir ES gynybos ministrai jau pabrėžė, kad šioje srityje būtina imtis skubių veiksmų; apgailestauja dėl neišnaudotų galimybių reguliariai teikti įgyvendinimo ataskaitas ir atnaujinti strategijas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; apgailestauja, kad naujajame komunikate neteikiama reikšmės ankstesnėms strategijoms; ragina Komisiją ir EGA ateityje sukurti bendrą, buvusia patirtimi pagrįstą, GPTB strategiją;

13.

remdamasis savo plačiu vertinimu mano, kad abi strategijos buvo nepakankamai įgyvendintos, nes dėl skirtingų nacionalinių ir pramonės interesų bei nepajudinamai nusistovėjusių nacionalinių ginkluotės sektorių įpročių trūksta bendro GPTB supratimo; pažymi, kad yra valstybių narių, kurios neturi savo nacionalinės gynybos pramonės ir (arba) nuosavų nišinių pramonės šakų, bandančių visame pasaulyje gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, valstybių narių, kurios turi mažiau konkurencingą gynybos pramonę, teikiančią pirmenybę nacionalinėms tiekimo grandinėms, ir valstybių narių, kurios turi galingesnę nacionalinę gynybos pramonę, nebijančią stiprių pasaulio konkurentų;

14.

palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą įtraukti klausimą dėl Europos gynybos stiprinimo į gruodžio mėn. vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę; ragina Europos Vadovų Tarybą suteikti būtiną naują plataus užmojo postūmį ir nustatyti atitinkamas gaires, bendruosius politinius prioritetus ir tvarkaraštį išties europinei gynybos pramoninei ir technologinei bazei, kuri būtų paremta atitinkamomis patikimumo ir pasitikėjimo kūrimo priemonėmis ir būtų grindžiama pajėgumais ir skatintų sąveiką, sudarytų sąlygas veiksmingai panaudoti ribotus išteklius, išvengti dubliavimosi ir būtų integruota ir konkurencinga pasaulinėje rinkoje, remti;

15.

apgailestauja, kad praeityje dėtos pastangos nepadėjo suvienodinti poreikių ES, kuri turi 28 su gynybos sritimi susijusius pirkėjus ir dar daugiau civilinės ir karinės paskirties gaminių pirkėjų; apgailestauja dėl ribotų EGA pajėgumų plėtojimo plano rezultatų; todėl ragina Europos Vadovų Tarybą pradėti Europos gynybos politikos peržiūrėjimo procesą ir ES lygmeniu realiai gyvendinti nacionalinių gynybos planavimo procesų koordinavimą; remdamasis šiuo įvertinimu, ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją inicijuoti plataus masto procesą, kad, siekiant paspartinti ES strateginių užmojų ir pajėgumų plėtojimo procesus, būtų parengta baltoji knyga dėl saugumo ir gynybos;

16.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su EGA toliau aiškintis galimybes suderinti ir kartu planuoti jų gynybos pajėgumų gyvavimo ciklo valdymą; mano, kad aukštesnio lygio sąveika, lemianti bendrą Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnyje, turėtų būti būtina pereinant nuo karinių reikalavimų derinimo prie suderinto įrangos įsigijimo valstybėse narėse, taip sukuriant sąlygas sėkmingam poreikiu pagrįstam tarpvalstybiniam gynybos pramonės pertvarkymui Europos Sąjungoje;

17.

pažymi NATO gynybos planavimo proceso, per kurį šio aljanso narės, įskaitant ir 26 ES valstybes nares, reikiamose srityse derino savo veiksmus, kad užtikrintų tinkamų gynybos pajėgumų sukūrimą ir palaikymą siekiant įveikti ateities iššūkius, darbą; pažymi, kad NATO seniai pripažino, kad būtinas glaudus bendradarbiavimas su pramone, taip pat ir padedant įvykdyti karinių pajėgumų reikalavimus, ypač standartizavimo ir sąveikumo klausimais, kartu skatinant transatlantinį bendradarbiavimą technologijų ir pramonės srityje;

18.

mano, kad Europos pramoninės gynybos politikos tikslas turėtų būti optimizuoti valstybių narių pajėgumus koordinuojant įvairių pajėgumų, įrenginių, įrangos ir paslaugų vystymą, dislokavimą ir priežiūrą, siekiant įvykdyti visas, net ir pačias sunkiausias užduotis, stiprinant Europos gynybos pramonę, skatinant bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų srityje bei kuriant bendradarbiavimo įrangos srities programas;

19.

dėl to, tiesiogiai ir netiesiogiai, būtų sukurta apie 400 000 darbo vietų Sąjungoje; pabrėžia, kad nors Europos gynybos ekonomika patiria įvairių problemų, reikia naujo požiūrio, kurį taikant būtų vengiama dubliavimo ir užtikrinama didesnė masto ekonomija ir didesnė pramoninė konkurencija;

20.

mano, kad atėjo laikas skatinti savanorišką požiūrį sprendžiant Europos gynybos pramonės rinkos susiskaidymo klausimą, remiant jos konsolidavimą (ir inicijuojant derinimą) pasiūlos ir paklausos, reglamentavimo ir standartų srityse, ir kad taip pat atėjo laikas investuoti į integruotą, tvarią pramonės politiką, grindžiamą moksliniais tyrimais, inovacijomis, didėjančiu išteklių naudojimo efektyvumu, žaliavų strategija, MVĮ stiprinimu ir regioninių tinklų plėtra; visiškai remia Komisijos pastangas vadovaujantis strategija „Europa 2020“ palaikyti gynybos ir saugumo vidaus rinką tinkamai remiant mažąsias ir vidutines įmones, kurios atlieka svarbų vaidmenį diegiant inovacijas, kuriant specializuotus pajėgumus ir pažangiausias technologijas bei darbo vietas;

21.

mano, kad svarbu, jog valstybės narės sustiprintų bendradarbiavimą, siekdamos įveikti pramoninius iššūkius, ir pažymi, kad dėl biudžeto apribojimų ir didėjančios pasaulinės konkurencijos ES reikia užmegzti vidaus partnerystes ir jungtis į kitas grupes, taip pat dalytis užduotimis; pritaria EGA siekiui skatinti jungtis į regionų grupes;

22.

mano, kad gynybos rinkos turi būti pripažintos itin specifinėmis, kadangi jose taikomos eksporto kontrolės ir ginklų neplatinimo prievolės ir griežti konfidencialumo reikalavimai ir kadangi rinką aprūpinančių tiekėjų skaičius ribotas, o paklausą beveik išimtinai nulemia valstybė;

23.

mano, kad gynybos pramonė yra itin specifinė, nes produktas kuriamas ilgą laiką, sistemos privalo veikti daug dešimtmečių, programos daug kainuoja ir tos sąnaudos didėja, ir, galiausiai, dėl to, kad produktų pardavimas itin priklauso nuo valstybių narių vyriausybių;

24.

remia saugumo ir gynybos pramonės potencialą ir skatina dvejopą saugumo ir gynybos pramonės produktų naudojimą, ypač kosmoso, jūrų, aviacijos ir telekomunikacijų srityse; pabrėžia, kad gynybos pramonė yra pagrindinė varomoji jėga, skatinanti naudoti pažangias technologijas komerciniais tikslais vėlesniu etapu;

25.

ragina Europos Vadovų Tarybą visomis priemonėmis remti Europos GTPB ir tuo tikslu pirmiausia aiškiau apibrėžti jos aprėptį, būtent dalyvaujančius subjektus, suteikiant jiems ypatingą Europos gynybos ekonominio subjekto (EGES) statusą;

26.

siūlo tokius EGES nustatyti pagal jų realią pridėtinę vertę Europai tiek technologiniu, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriais; todėl mano, kad ES programų lėšomis turėtų naudotis vien šie gynybos ekonominiai subjektai;

27.

mano, kad turėtų būti pripažinta Europos gynybos ekonominio subjekto sąvoka ir kad siekiant užtikrinti jų apsaugą turėtų būti vykdomi pagrįsti reikalavimai, susiję su darbo vietomis, moksline ir technologine kompetencija, sprendimų priėmimu ir gamyba ES;

28.

ragina valstybes nares savo gynybos pramonines ir technologines bazes bei kompetencijos centrus vystyti naudojantis pagrindinėmis technologijomis, Europos Sąjungos teritorijoje taikant veiksmingus įmonių valdymo mechanizmus ir taip didinant jų tarpusavio priklausomybę;

29.

ragina valstybes nares skatinti didžiųjų gynybos bendrovių ir universitetų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad taip bendradarbiaujant galėtų būti praplėsta universitetų žinių bazė;

30.

ragina valstybes nares ir Komisiją kuo labiau sumažinti nereikalingas su reguliavimu susijusias kliūtis, gerinti gynybos pramonės įmonių dialogą ir skatinti šių įmonių racionalizavimą siekiant sudaryti sąlygas įsigyti jų rezultatyvumo ir sąnaudų reikalavimus geriausiai atitinkančią įrangą; ragina skubiai restruktūrizuoti Europos įmones, kad būtų pašalintos nacionalinės kliūtys ir vadovaujamasi bendra vizija;

31.

laikosi nuomonės, kad mažosios ir vidutinės įmonės, sukuriančios ir pagaminančios daug novatoriškų produktų, atlieka esminį vaidmenį palaikant ir konsoliduojant GPTB; pabrėžia, kad Europos gynybos pramonės rinkos susiskaidymas yra kliūtis, trukdanti MVĮ prekiauti savo gaminiais; ragina valstybes nares, EGA ir Komisiją bendradarbiauti, kad būtų sukurti būdai ir priemonės mažosioms ir vidutinėms įmonėms tvariai konsoliduoti ir sudaryti joms geresnes galimybes dalyvauti gynybos srities viešųjų pirkimų konkursuose; pabrėžia, kad bendroji standartizavimo ir sertifikavimo sistema būtų naudinga Europos įmonėms, įskaitant MVĮ, nes padidėtų jų galimybės patekti į Europos ir pasaulines rinkas, būtų sukurta darbo vietų, taip pat padidėtų jų galimybės pasinaudoti ES finansavimu;

32.

primena apie didelę gynybos įrangos standartizacijos svarbą siekiant sukurti konkurencingą bendrą Europos gynybos rinką, taip pat siekiant užtikrinti sąveikumą ir palengvinti bendradarbiavimą ginkluotės programų srityje, siekiant projektų suvienijimo ir bendrinimo ir tvaraus valstybių narių pajėgų sąveikumo, taip sumažinant įrangos priežiūros ir veiklos išlaidų dydį ir užtikrinant, kad bendruose veiksmuose būtų galima optimaliai naudoti valstybių narių gynybos pajėgumus;

33.

primena, kad yra daugybė konkuruojančių civilinių ir karinių pramonės gaminių standartų; apgailestauja dėl ribotos sėkmės įgyvendinant NATO standartizacijos susitarimus (angl. STANAG) ir rekomendacijas (angl. STANREC); ragina Komisiją ir EGA remti suderintus bendrus standartus gynybos srityje ir sukurti „hibridinius standartus“ dvejopos paskirties sritims; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų būsimi veiksmai gynybos standartams nustatyti būtų grindžiami Komisijos ir Europos standartizacijos organizacijų pateiktais civiliniais pasiūlymais;

34.

ragina valstybes nares pasinaudoti Europos gynybos agentūros (EGA) teikiamomis galimybėmis, siekiant parengti Europos karinių gaminių ir taikmenų standartus, pavyzdžiui, laivų-ligoninių statybos arba nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų srityje;

35.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl standartizacijos ir ragina Europos Vadovų Tarybą atsižvelgti į juos ir pateikti konkrečių šios srities pasiūlymų;

36.

ragina valstybes nares paspartinti Europos sertifikavimo procedūras, abipusiškai pripažįstant sertifikatus ir sukuriant bendras civilinio ir karinio Europos sertifikavimo procedūras;

37.

atsižvelgdamas į pramonės restruktūrizaciją, pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad nekiltų grėsmė tiekimo saugumui; ragina valstybes nares, EGA ir Komisiją skubiai sukurti visapusę ir plačių užmojų, visą ES apimančią, saugaus tiekimo, visų pirma strateginių medžiagų ir ypatingos svarbos technologijų, tvarką, pagrįstą abipusių garantijų sistema bei rizikos ir poreikių analize, galbūt naudojantis nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo teisiniu pagrindu;

38.

siekiant šio tikslo, visų pirma ragina valstybes nares visiškai išnaudoti bendrųjų ir visuotinių licencijų galimybes pagal Direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Europos Sąjungoje, kad imtų veikti 2006 m. bendrasis susitarimas dėl tiekimo patikimumo operatyvinės skubos aplinkybėmis;

39.

ragina EGA ir Komisiją pateikti bendrą savarankiškumo strategiją dėl ypatingos svarbos technologijų, ypač dėl neribotos prieigos ir galimybės taikyti esamas civilines ir karines (dvejopos paskirties) naujas ir pagrindines didelio poveikio technologijas, pvz., aukštųjų technologijų mikroelektronikos ir nanoelektronikos, dirbtinio intelekto ir fotonikos, kurios turi būti laikomos būtinomis BSGP misijoms; ragina valstybes nares panaudoti GPTB, siekiant padidinti ES savarankiškumą šiuose pagrindiniuose sektoriuose;

40.

ragina valstybes nares spręsti perteklinių pramonės pajėgumų, atsirandančių dėl mažėjančios paklausos, problemą pradedant įgyvendinti naujus bendrus projektus, labiau remiantis EGA, kurios pajėgomis nepakankamai naudojamasi ir kuriai skiriama nepakankamai lėšų, taip pat pasimokyti iš neseniai vykdytų bendrų operacijų, kurios atskleidė spragas, pvz., strateginio ir taktinio transportavimo oru bei oro erdvės ir kosmoso stebėjimo srityse; visų pirma rekomenduoja plėtoti pagrindinius civilinės ir karinės paskirties elementus, kurių labai trūksta daugumoje ES valstybių narių, pvz., nuotoliniu būdu pilotuojamas orlaivių sistemas (angl. RPAS), skatinant aukštųjų technologijų plėtrą ir padedant išlaikyti svarbiausius gebėjimus Europoje; ragina ES dalyvauti bendruose projektuose naudojant išperkamosios nuomos būdu ir (arba) įsigyjant dvejopos paskirties pajėgumų ir galbūt įsigyjant pirminių pavyzdžių;

41.

atsižvelgdamas į ankstesnę patirtį, mano, kad, siekiant išvengti dubliavimo ir per didelių išlaidų, vykdant bendras ginklavimosi programas kūrimo ir gamybos veiklos pasidalijimas turėtų būti organizuojamas griežtai laikantis pramonės efektyvumo ir ūkinės veiklos rezultatyvumo principų;

42.

ragina valstybes nares, kai svarstoma dėl didelio masto gynybos technologijų įsigijimo, pirmenybę teikti ES vidaus projektams arba bendroms programoms, arba naujoms europinėms technologijoms, nes taip galima paskatinti Europos prekybą, sustiprinti bendradarbiavimą, ir padidinti konkurenciją dėl kokybės ir kainų pasaulio gynybos rinkoje;

43.

primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą, remiantis jau esamu administraciniu EGA ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos (OCCAR) susitarimu, užtikrinti sėkmingą bendrų projektų įgyvendinimą ir stiprinti šių organizacijų ryšius;

44.

ragina Europos Vadovų Tarybą sudaryti EGA galimybes prisiimti visas savo institucines pareigas, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnyje, suteikiant šia agentūrai būtinus išteklius; dar kartą primygtinai ragina valstybes nares tinkamai finansuoti EGA, kad ji galėtų vykdyti visas savo misijas ir užduotis; mano, kad geriausiai tai būtų galima padaryti agentūros išlaidas darbuotojams ir einamąsias išlaidas finansuojant iš Sąjungos biudžeto, pradedant nuo būsimos daugiametės finansinės programos;

45.

pažymi, kad ekonomikos ir finansų krizė bei daugumos valstybių narių gynybos biudžeto apkarpymai gali nulemti didelius sumažinimus, kliūtis ar vėlavimus įgyvendinant beveik visų valstybių narių mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų programas, ir tai veikiausiai toliau darys poveikį Europos gynybos pramonei ir Sąjungos mokslo pažangai šioje srityje; pabrėžia, kad dėl tokios padėties vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu gali būti prarasta darbo vietų ir pramoninių pajėgumų bei praktinės patirties;

46.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų gynybos ir saugumo srityje ir mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ svarbą, ypač septintojoje visuomenės uždavinių grupėje, skirtoje temai „Saugios visuomenės. Europos bei jos piliečių laisvės ir saugumo apsauga“; atkreipia dėmesį į paramos valstybių narių ir atitinkamų jų agentūrų daugianacionaliniam bendradarbiavimui šioje srityje svarbą; mano, kad dėl didelio novatoriškų gynybos pramonei skirtų tyrimų konfidencialumo šiuos tyrimus būtina finansuoti atsižvelgiant į poreikius; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikia apsvarstyti galimybę įsteigti Europos gynybos ir saugumo institutą prie JTC;

47.

palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti parengiamuosius veiksmus dėl ES finansuojamų mokslinių tyrimų remiant BSGP misijas ir kviečia Komisiją būsimoje daugiametėje finansinėje programoje iš anksto pateikti konkretų pasiūlymą, kaip tokių programų įžangą;

48.

mano, kad su GPTB susiję gynybos moksliniai tyrimai ir inovacijos ir toliau grindžiami svariais etikos principais; pažymi, kad bendrai gynybos ir saugumo politikai skirtas visas Lisabonos sutarties skyrius, kuris apima mokslinius tyrimus gynybos technologijų srityje ir kuriame apibrėžiama bendra Sąjungos gynyba; ragina valstybes nares ir EGA ženkliai padidinti bendrų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų kiekį ir pagerinti jų kokybę;

49.

primena, kad pagal SESV 179 straipsnį reikalaujama, jog Sąjunga remtų visus mokslinius tyrimus, kurie reikalingi pagal sutartis;

50.

primena, kad 2007 m. lapkričio mėn. Europos gynybos ministrai susitarė dėl kolektyvinių gairių, pagal kurias gynybai skirtos MTTP išlaidos būtų padidintos iki 2 proc. visų gynybai skirtų išlaidų, o europiniam bendradarbiavimui gynybos srityje skirtų MTTP išlaidų lygis pasiektų 20 proc.;

51.

remia gynybos reikalų darbo grupės, kuri apima Europos Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Europos gynybos agentūrą (EGA), pastangas užtikrinti, kad pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų mokslinių tyrimų rezultatai galėtų būti panaudojami ir su inovacijomis susijusiems moksliniams tyrimams gynybos srityje, taip pat siekiant optimizuoti civilinių ir karinių taikmenų sąveiką; be to, ragina ištirti, kaip būtų galima panaudoti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą pagal SESV 187 straipsnį kuriant bendras įmones;

52.

ragina EGA remtis savo sėkmingų bendrų investicinių programų istorija ir, remiantis SESV 185 straipsniu, bendradarbiauti su Komisija, kad pradėtų įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas;

53.

primena, kad didelę pridėtinę vertę turinčiose srityse svarbi civilinių ir karinių mokslinių tyrimų sąveika; pabrėžia, kad, turint omenyje iš esmės civilinę kai kurių projektų paskirtį arba suverenumo aspektą, galėtų būti išnagrinėta veiksmingesnio dvejopo naudojimo galimybė siekiant sujungti sąnaudas, nes tai sektoriai, kuriuose skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos; taip pat pabrėžia, kad tokia sinergija taip pat galėtų tapti konsoliduota ES privačiojo sektoriaus pasiūla pardavimo rinkose;

54.

ragina valstybes nares sukurti tinkamą platformą, kad gynybos srities mokslinius tyrimus būtų galima įtraukti į civilinę sritį, dėmesį visų pirmą sutelkiant į pažangiąsias technologines taikmenas; ragina valstybes nares vykdant gynybos srities mokslinius tyrimus dėmesį sutelkti į gaivalinių nelaimių valdymą (per pastaruosius 40 metų gaivalinių nelaimių skaičius Europoje išaugo keturgubai);

55.

mano, kad ES gynybos pramonė turėtų išlaikyti aukštą inovacijų lygį tiek karinių, tiek civilinių aspektų požiūriu, siekiant atremti visus pavojus ir iššūkius, su kuriais valstybės narės ir ES susidurs per kelerius ateinančius metus, ir pasinaudoti perspektyviausiais technologiniais laimėjimais, nesvarbu, ar pasiektais tenkinant konkrečiai gynybos, ar civilines reikmes;

56.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų rezultatų apsaugą pagal bendrą intelektinės nuosavybės politiką ir mano, kad reikėtų toliau stiprinti EGA vaidmenį šioje srityje, siekiant ankstyvuoju etapu sudaryti palankesnes sąlygas būsimam technologiniam ir pramoniniam ES partnerių bendradarbiavimui;

57.

yra įsitikinęs, kad kosmoso sritis prisideda prie ES strateginio savarankiškumo ir kad valstybių narių galimybė turėti nepriklausomą prieigą atlieka esminį vaidmenį gynybos ir saugumo srityje; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Europos Sąjungos technologinį savarankiškumą būtina išlaikyti aukščiausią šios technologiniu požiūriu inovatyvios ir veiksmingos pramonės šakos kokybę;

58.

džiaugiasi, kad sukurta ir tobulinama Europos palydovinės navigacijos sistema („Galileo“, „Copernicus“ ir EGNOS); pabrėžia, kad tokios sistemos plėtra stipriai paskatins ne tik kosmoso pramonės, bet ir Europos savarankiškumo vystymąsi, ir taps galimybe išvystyti esminį Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės aspektą;

59.

pabrėžia, kad būtina apsaugoti Europos kosmoso infrastruktūrą sukuriant kosmoso stebėjimo ir sekimo (angl. SST) pajėgumus;

60.

primena, kad skaitmeninėje eroje kils vis didesnių iššūkių infrastruktūros ir technologijų saugai ir saugumui, todėl pabrėžia, kad tiek valstybėms narėms, tiek Europos Sąjungai ir pagrindiniams jos partneriams būtina tvirčiau bendradarbiauti ir keistis praktine patirtimi;

61.

pabrėžia, kad būtina sukurti Europos IRT ir kibernetinio saugumo standartus ir integruoti juos į tarptautinius standartus;

62.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti tarpusavyje siekiant užtikrinti, kad kibernetinis saugumas būtų vienas iš pagrindinių elementų, todėl jį reikėtų ypač skatinti pasitelkiant saugumo ir gynybos sektoriaus mokslinius tyrimus ir inovacijas, jis taip pat turėtų būti trumpos, vidutinės ir ilgalaikės trukmės strategijų dalis;

63.

prašo Komisijos ir valstybių narių vykdant esamas ar būsimas Europos civilines ir karines programas („Galileo“, „Copernicus“, Bendras Europos dangus (SESAR) ir kt.) savaime atsižvelgti į kibernetinio saugumo problemas;

64.

primena, kad valstybės narės turi skubiai padidinti savo gynybos rinkų skaidrumą ir atvirumą, ir pabrėžia, kad gynybos įrangos rinka yra ypatinga ir yra susijusi susiję su esminiais valstybių saugumo interesais, todėl ši rinka negali būti prilyginama kitoms rinkoms; ragina valstybes nares ir Komisiją pasirūpinti, kad būtų tinkamai ir nuosekliai įgyvendintos 2009 m. direktyvos dėl pirkimų ir siuntų gynybos srityje, ypač dėl bet kokių ES taisyklių išimčių pagal SESV 346 straipsnį, kad būtų stiprinama bendroji rinka prireikus supaprastinant viešųjų pirkimų gynybos sektoriuje taisykles;

65.

primygtinai ragina Komisiją didinti pastangas, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos gynybos rinkoje, apribojant rinką iškreipiančią veiklą ir leidžiant tik deramai pagrįstus nukrypimus; visų pirma pabrėžia poreikį stiprinti valstybės pagalbos kontrolę ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti didesnį valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų gynybos sektoriuje skaidrumą Europos valdžios institucijų ir agentūrų bei plačiosios visuomenės atžvilgiu;

66.

yra susirūpinęs, kad kelios valstybės narės ruošiasi pirkti panaudotus F-16 kovinius reaktyvinius lėktuvus, nesudarydamos Europos įmonėms sąžiningų galimybių konkuruoti; mano, kad tokia praktika prieštarauja Europos Vadovų Tarybos tikslui stiprinti Europos gynybos pramoninę bazę; primena šioms valstybėms narėms, kad Lisabonos sutartyje išdėstytus nediskriminavimo ir skaidrumo principus būtina taikyti ir tarpvyriausybiniams pardavimams;

67.

ragina EGA ir Komisiją veikti drauge siekiant palaipsniui panaikinti kompensacijas ir kartu siekiant paskatinti mažesnių valstybių narių pramonės integraciją į Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę kitais būdais nei kompensacijos; ypač skatina valstybes nares pasinaudoti visomis direktyvų dėl subrangos sutarčių ir bendrųjų leidimų sąlygomis, kad pasiektų šį tikslą;

68.

pabrėžia, kad gynybos sektoriaus viešųjų pirkimų srityje turėtų būti skatinama plačiau naudoti novatoriškus viešųjų pirkimų metodus, ypač e. viešąjį pirkimą, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) iniciatyvų kūrimą, nes juos galima pritaikyti konkrečiai šiam sektoriui ir jie gali būti itin svarbūs mažinant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusią administracinę naštą ir sąnaudas; mano, jog kartu būtina užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių ir praktinės patirties apsaugą; ragina valstybes nares strategiškai pasinaudoti viešaisiais pirkimais gynybos srityje ir įgyvendinti novatoriškus sutarčių sudarymo principus, pagrįstus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo koncepcija;

69.

mano, kad perkančiosios organizacijos ir subjektai gynybos ir saugumo srityje turėtų galėti naudotis konkrečia viešųjų pirkimų procedūra, susijusia su sutartimis, kai reikia kurti novatoriškus produktus ir paslaugas arba novatoriškus darbus ir po to įsigyti sukurtas prekes, paslaugas arba darbus, o to negalima padaryti taikant rinkoje prieinamus sprendimus;

70.

be to, mano, kad tokia procedūra pagerintų vidaus rinkos veikimą ir Europos gynybos įrangos rinkos bei Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės vystymą ir skatintų novatoriškų MVĮ augimą; pabrėžia, kad tokiai procedūrai jau pritarta peržiūrėtose klasikinėse ir paslaugų viešųjų pirkimų direktyvose, todėl perkančiosios organizacijos gali kurti ilgalaikę inovacijų partnerystę naujiems ir novatoriškiems produktams, paslaugoms ar darbams kurti ir vėliau įsigyti, kad būtų skatinama paklausa rinkoje ir skatinamas naujoviško sprendimo kūrimas nedarant žalos rinkai;

71.

todėl ragina Komisiją savo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje (Direktyva 2009/81/EB) įgyvendinimo, kurią turės pateikti iki 2016 m. rugpjūčio 21 d., atsižvelgti į šiuos pokyčius ir prie šios ataskaitos pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/81/EB ir kuriuo toms sutartims nustatoma inovacijų partnerystės procedūra;

72.

ragina valstybes nares taip pat imtis priemonių dubliavimui ir pertekliniams pajėgumams šiame sektoriuje panaikinti stiprinant bendradarbiavimą bendrojoje rinkoje; atkreipia dėmesį į galimą bendrų viešųjų pirkimų naudą masto ekonomijos ir sąveikumo požiūriu; pabrėžia, kad vykdant bendrus projektus sumažės sąnaudos ir atsiras galimybės ilgalaikėms investicijoms;

73.

primena, kad gynybos ir saugumo srityje sudarytos sutartys dažnai būna techniškai sudėtingos; pabrėžia, kad norint sudaryti sąlygas tarpvalstybiniams konkursams tam tikrais atvejais reikia persvarstyti nereikalingus, nesuderinamus ar neproporcingus techninius reikalavimus, siekiant sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti kliūtis vidaus rinkoje;

74.

pažymi, kad gyvybinga GPTB įmanoma tik kaip dalis pasaulio rinkos, ir ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą žvelgti į šį klausimą pasauliniu mastu; mano, kad protekcionistinės priemonės neatitiktų siekio stiprinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą pasaulyje;

75.

apgailestauja dėl esamų nelygių sąlygų JAV ir Europai patekti į rinką ir dėl iš to kylančio prekybos disbalanso; ragina dėti pastangas, kad abiejose Atlanto vandenyno pusėse būtų pasiektas tikras viešųjų pirkimų savitarpiškumas gynybos srityje;

76.

primygtinai ragina valstybes nares griežtai laikytis įpareigojimų, nustatytų Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, ir užtikrinti, kad jos nuodugniai vertintų visas licencijų paraiškas pagal visus aštuonis kriterijus, kaip reikalaujama; ragina valstybes nares ir ES tarptautiniuose forumuose remti didesnį tarptautinių viešųjų pirkimų rinkų skaidrumą gynybos srityje, kad būtų sustiprinta pasaulinių ginkluotės prekybos srautų kontrolė, ypač remiant Sutartį dėl prekybos ginklais; ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti šią sutartį, kad ji galėtų įsigalioti, jei tam pritars Parlamentas;

77.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO Parlamentinei Asamblėjai ir NATO generaliniam sekretoriui.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/35

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)0690),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy ataskaitą 2012 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybai „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“ (COM(2012)0777),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo veiksmų plano (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Siekis sukurti stiprią ir veiksmingą ekonominę ir pinigų sąjungą. Konvergencijos ir konkurencingumo priemonės nustatymas“ (COM(2013)0165),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Siekis sukurti stiprią ir veiksmingą ekonominę ir pinigų sąjungą. Pagrindinių ekonominės politikos reformų planų ex ante koordinavimas“ (COM(2013)0166),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. kovo 14 d. (3), 2013 m. birželio 28 d. (4) ir 2013 m. spalio 25 d. (5) išvadas,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl siekio sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą (6),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083) ir savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl šio komunikato (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2013 m. prioritetų įgyvendinimas (8),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto 2013 m. liepos 9 d. surengtą viešąjį klausymą tema „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinis aspektas. Europos bedarbio pašalpų sistema“,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 4 d. Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD darbo grupės dokumentą dėl automatinių stabilizavimo priemonių,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 13 d. Europos politikos centro (EPC) politikos informacinį dokumentą „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens plėtojimas“,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. asociacijos „Notre Europe“ parengtą „Ciklinių sukrėtimų draudimo schemos euro zonoje projektą“,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. Tarptautinio valiutos fondo leidinyje „Staff Discussion Notes“ paskelbtą straipsnį „Siekiant euro zonos fiskalinės sąjungos“ (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją pavadinimu „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“ (10),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. spalio mėn. paskelbtą ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgą,

—

atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens (O-000122/2013 – B7-0524/2013),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir į 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi nedarbas ES pasiekė pavojingą lygį – be darbo yra 26,6 mln. žmonių (11);

B.

kadangi jaunimo nedarbo rodikliai pasiekė neprecedentinį lygį – vidutiniškai 23 proc. visoje ES;

C.

kadangi ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo daugumoje valstybių narių ir visoje ES yra didesnis nei bet kada iki šiol;

D.

kadangi auga struktūrinis nedarbas ir didėja darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimas;

E.

kadangi nuo 2007 m. ES skurdo rodikliai didėja, namų ūkių pajamos mažėja ir šiuo metu 24,2 proc. ES gyventojų gresia skurdas arba socialinė atskirtis;

F.

kadangi nuo pat krizės pradžios nuolat didėja dirbančiųjų skurdas;

G.

kadangi dėl padidėjusio dirbančiųjų skurdo ir darbo neturinčių namų ūkių skaičiaus didėja vaikų skurdo rodikliai;

H.

kadangi didėja skirtumai ne tik valstybėse narėse, bet ir tarp ES valstybių narių, ypač euro zonoje;

I.

kadangi dėl išliekančių valstybių narių skirtumų nedarbas sparčiai poliarizuojasi ir kadangi šie skirtumai kai kuriose šalyse taip pat didėja tarp regionų ir socialinių grupių;

J.

kadangi socialinis disbalansas euro zonoje didėjo sparčiau nei visoje ES;

K.

kadangi atlikus veiksmų socialinės apsaugos srityje rezultatų apžvalgą nustatytos pagrindinės socialinės tendencijos, kurias reikia stebėti;

L.

kadangi 2012 m. nedarbo rodikliai euro zonos periferijoje pasiekė vidutiniškai 17,3 proc., palyginti su 7,1 proc. euro zonos centre;

M.

kadangi nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (NEET) rodiklis euro zonos periferijoje 2012 m. pasiekė vidutiniškai 22,4 proc., palyginti su 11,4 proc. euro zonos centre;

N.

kadangi skurdo lygis dviejuose trečdaliuose valstybių narių išaugo, tačiau likusiame trečdalyje valstybių stabilizavosi;

O.

kadangi imtasi svarbių veiksmų ES ekonomikos valdymui sustiprinti; kadangi vis dėlto šiuo metu iškilo grėsmė strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui;

P.

kadangi socialinio disbalanso svarstymas turėtų būti laikomas tokiu pat svarbiu kaip ir makroekonominio disbalanso svarstymas;

Q.

kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas 2013 m. liepos 9 d. surengė viešąjį klausymą tema „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinis aspektas. Europos bedarbio pašalpų sistema“, per kurį aptarė ir išnagrinėjo euro zonos lygmens automatinių stabilizavimo priemonių poreikį ir galimus jų įdiegimo būdus;

R.

kadangi trejetas patvirtino, kad kokybiškas socialinių partnerių dalyvavimas ir tvirtas socialinis dialogas, taip pat nacionaliniu lygmeniu, yra būtini ir gali prisidėti užtikrinant bet kokių reformų, ypač EPS reformų, sėkmę;

S.

kadangi ekonominė padėtis kai kuriose valstybėse narėse kenkia užimtumo kokybei, socialinės apsaugos ir sveikatos bei saugos standartams;

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens stiprinimas“ ir mano, kad tai pirmasis žingsnis siekiant sukurti veiksmingą EPS socialinį matmenį;

2.

aiškiai pripažįsta, kad EPS socialinio matmens įgyvendinimas priklauso nuo subsidiarumo principo ir to geriausiai galima pasiekti Europos lygmeniu vadovaujantis gerosios praktikos metodais bei vykdant tarpusavio vertinimą;

3.

vis dėlto mano, kad reikia konkretesnių pasiūlymų siekiant užtikrinti, kad vykdant ekonomikos valdymą būtų paisoma socialinio matmens;

4.

ragina vykdant Europos integraciją pagrindinį dėmesį skirti socialiniams aspektams ir integruoti juos į visas ES politikos sritis ir iniciatyvas;

5.

mano, kad socialinis matmuo turėtų suteikti galimybę atlikti lyginamąją rodiklių analizę ir mokytis vieniems iš kitų;

6.

pažymi, kad EPS socialinio matmens paskirtis – užtikrinti dabartinėms ir būsimoms kartoms socialinę apsaugą ir pakankamą pragyvenimo lygį; mano, jog svarbu, kad ES piliečiai pastebėtų Sąjungos gebėjimą skatinti socialinę pažangą;

7.

mano, kad socialinės Europos kūrimas siekiant sukurti socialinę sąjungą yra Europos integracijos rezultatas;

8.

pritaria siūlymui įdiegti pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę, kuri papildytų makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP), siekiant užtikrinti didesnį ekonominės ir kitų sričių politikos socialinių rezultatų skaidrumą atliekant ex-ante ir ex-post poveikio vertinimus ir vykdant stebėseną, ir kuri galėtų būti naudojama rengiant Komisijos bendrą užimtumo ataskaitą (angl. JER);

9.

nepritaria jokiam suderinimui ir reguliavimui, dėl kurio būtų sumažinti socialiniai standartai valstybėse narėse;

10.

pastebi, kad siūlomi rodikliai yra galimas metodas siekiant užtikrinti išsamią užimtumo ir socialinės padėties valstybėse narėse apžvalgą;

11.

ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant visus susijusius rodiklius būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

12.

ragina numatyti, kad siūlomas jaunimo nedarbo lygio rodiklis apimtų jaunimą iki 30 metų, kaip numato Jaunimo garantijų iniciatyva, taikant neprivalomumo principą;

13.

ragina į suvestinę įtraukti rodiklius, susijusius su vaikų skurdo lygiu, prieiga prie sveikatos apsaugos, benamyste, ir deramo darbo indeksą, kad būtų galima tinkamai įvertinti socialinę padėtį ES;

14.

ragina Tarybą ir Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant padaryti politikos ir reformų socialinį poveikį skaidresnį, vykdant ex-ante ir ex-post poveikio vertinimą ir politikos reformų įgyvendinimo stebėseną;

15.

ragina Tarybą, siekiant skatinti socialinę konvergenciją ir socialinę pažangą, nustatyti konkrečias užimtumo ir socialinių rodiklių gaires, pagal kurias numatoma ES minimalios socialinės apsaugos riba;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas Parlamentui ir socialiniams partneriams dalyvauti apibrėžiant užimtumo ir socialinius rodiklius;

17.

pabrėžia, kad reikia remti didžiulį socialinio verslumo potencialą visais socialinių inovacijų Europos lygmeniu aspektais siekiant visose valstybėse narėse ir regionuose skatinti nacionalinių socialinių sistemų plėtojimą, didinti augimą ir kurti naujas darbo vietas vadinamojoje baltojoje ir žaliojoje ekonomikoje, ypač skirtas jaunimui;

18.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad užimtumo ir socialinės raidos stebėsena galėtų prisidėti prie geresnio supratimo ir tikslų sumažinti tarp valstybių narių socialinius skirtingumus ir išvengti socialinio dempingo įgyvendinimo;

19.

ragina Komisiją stebėti, ar visų valstybių narių ataskaitos atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma susijusius su skurdo mažinimu ir užimtumu, taip pat atidžiai stebėti politikos sričių tarpusavio sąsajas ir priklausomybę;

20.

apgailestauja dėl to, kad minėtame Komisijos 2013 m. spalio 2 d. komunikate neaptariamas stabilizavimo priemonių vaidmuo ir jų taikymo būdai;

21.

palankiai vertina siūlymą įtraukti socialinius partnerius į Europos semestro procesą, be kita ko, į Socialinio dialogo komitetą prieš kasmet patvirtinant metinę augimo apžvalgą;

22.

palankiai vertina raginimą optimaliai panaudoti ES biudžetą plėtojant EPS socialinį matmenį ir toliau remiant savanorišką darbuotojų judumą siekiant kuo labiau išnaudoti ES užimtumo potencialą;

23.

ragina socialiniams partneriams suteikti aktyvesnį vaidmenį Europos semestre; apgailestauja dėl pernelyg formalaus makroekonominio dialogo pobūdžio;

24.

ragina Komisiją, kad ji, rengdama 2014 m. metinę augimo apžvalgą, į ją tinkamiau įtrauktų minėtą Parlamento 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją, minėtą Komisijos 2013 m. spalio 2 d. komunikatą ir taip pat šią rezoliuciją;

25.

primena, kad geras EPS valdymas ir jos poveikis gali būti efektyvūs tik tuo atveju, jeigu bus įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant socialinius partnerius, dalyvaus ekonomikos valdyme ir ypač Europos semestro procese;

26.

ragina Europos Vadovų Tarybą 2013 m. gruodžio mėn. nustatyti veiksmus, kuriais būtų siekiama sustiprinti socialinį EPS aspektą;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/39

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo, ypač į 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją (1), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją (2), 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją (3), 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją (4) ir 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 10 d. Europos Sąjungos misijų vadovų laišką, skirtą Europos kovos su mirties bausme dienai paminėti,

—

atsižvelgdamas į ES delegacijos Bangladeše 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimą dėl Adiluro Rahmano Khano sulaikymo,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay 2013 m. lapkričio 6 d. pareiškimą dėl 152 karių nuteisimo mirties bausme už kruvinąjį maištą 2009 m. Bangladeše,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. visuotinį periodinį Bangladešo vertinimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi ES ir Bangladešą sieja geri ir ilgalaikiai santykiai, įskaitant santykius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi;

B.

kadangi po penkerius metus trukusio išrinktos civilinės vyriausybės valdymo Bangladeše iki 2014 m. sausio 25 d. turi būti surengti parlamento rinkimai; kadangi laisvi, sąžiningi ir skaidrūs rinkimai yra ypač svarbūs siekiant sustiprinti pakankamai stabilų demokratinį valdymą, kurį šalis kūrė per pastaruosius penkerius metus;

C.

kadangi dėl politinio pobūdžio smurto per visuotinius streikus (angl. hartals), kuriuos sušaukė buvusios ministrės pirmininkės Begum Khaleda Zia vadovaujama Bangladešo nacionalistų partija (BNP) kartu su savo sąjungininke partija „Jamaat-e-Islami“ ir per kuriuos buvo reikalaujama, kad būsimus rinkimus prižiūrėtų nepartinė laikinoji vyriausybė ir kad atsistatydintų ministrė pirmininkė Sheikh Hasina, žuvo apie 30 Bangladešo gyventojų ir šimtai jų buvo sužeisti;

D.

kadangi dėl šių neramumų vyriausybė sulaikė penkis aukštas pareigas užimančius opozicijos lyderius, o kartu su jais, remiantis BNP šaltiniais, nuo 2013 m. lapkričio 8 d., penktadienio, kaimo vietovėse buvo sulaikyta apie 1 000 šios partijos pasekėjų;

E.

kadangi atsistatydino pareigas einantys ministrai, o „Awami“ lygai priklausanti ministrė pirmininkė Sh. Hasina pasiūlė suformuoti vyriausybę, kurioje dalyvautų visos partijos, tačiau pagrindinė opozicinė partija šio pasiūlymo iki šiol nepriėmė;

F.

kadangi metams bėgant tiek BNP, tiek „Awami“ lyga laikėsi prieštaringos ir nenuoseklios pozicijos dėl laikinosios vyriausybės privalumų, o 2011 m. gegužės mėn. Aukščiausiasis teismas neteisėta paskelbė 15 metų galiojusią konstitucinę nuostatą, pagal kurią išrinkta vyriausybė, baigusi kadenciją, įgaliojimus turi perduoti paskirtam laikinajam nepartiniam administravimo organui, kuris prižiūrėtų naujus parlamento rinkimus; kadangi Aukščiausiasis teismas vis dėlto nurodė, kad siekiant užtikrinti valstybės ir jos piliečių saugumą kitas dvi parlamento kadencijas būtų galima laikytis niekinės sistemos; kadangi šią sistemą 2007–2008 m. diskreditavo karinį užnugarį turinti laikinoji vyriausybė, beveik dvejus metus atsisakinėjusi surengti rinkimus ir įkalinusi dviejų pagrindinių partijų lyderes – Sheikhą Hasiną ir Begumą Khaledą Zią (šią kartu su sūnumi Tarique'iu Rahmanu);

G.

kadangi po šio sprendimo „Awami“ lyga pateikė 15-ąjį Konstitucinių pakeitimų įstatymo projektą ir atsisakė idėjos dėl laikinosios vyriausybės sistemos, nors BNP nesutiko bendradarbiauti dėl šios reformos;

H.

kadangi nuo to laiko, kad Sheikh Hasina pradėjo eiti pareigas, Bangladeše buvo surengti penki regioniniai rinkimai, kuriuos „Awami“ lyga pralaimėjo ir per kuriuos nebuvo jokių priežasčių teikti skundų dėl nesklandumų;

I.

kadangi streikai daro didelį poveikį skurstantiems Bangladešo gyventojams, priklausomiems nuo kasdienio darbo užmokesčio, kad galėtų išgyventi, ir kadangi tikėtina, kad trapi Bangladešo ekonomika, kuri jau turėjo susidoroti su neseniai įvykusių trauminį poveikį padariusių nelaimių drabužių sektoriuje padariniais, toliau patirs sunkumų;

J.

kadangi kyla įtarimų, kad partija „Jamaat-e-Islami“ kursto streikus siekdama sukliudyti šios partijos lyderių atžvilgiu vykdomus procesus dėl karo nusikaltimų;

K.

kadangi 2013 m. lapkričio 5 d. per vieną iš didžiausių teismo procesų istorijoje specialusis teismas, įsteigtas siekiant kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus per 2009 m. maištą, kurio metu buvo žiauriai nužudyti 74 asmenys, įskaitant 57 kariškius, mirties bausme nuteisė 152 karius; kadangi JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay, atsižvelgusi į pranešimus, kad kaltinami asmenys buvo kankinami ir kad vykdant masinius teismo procesus nebuvo laikytasi žmogaus teisių standartų, išreiškė susirūpinimą dėl skirtų mirties bausmių;

L.

kadangi toliau daromas spaudimas pilietines teises ginantiems NVO aktyvistams, teisininkams, žurnalistams ir profesinėms sąjungoms priklausantiems asmenims ir kadangi valdžios institucijos nepradėjo veiksmingų tyrimų dėl neteisminio mirties bausmės vykdymo, kankinimo ir asmenų dingimo atvejų, kaip buvo profesinių sąjungų lyderio ir žmogaus teisių gynėjo Aminulo Islamo atveju;

1.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad BNP ir opozicinės partijos „Jamaat-e-Islami“ rengiami visuotiniai streikai bei dviejų politinių stovyklų –„Awami“ lygos ir opozicijos – konfrontacija rengiantis parlamento rinkimams paralyžiuoja kasdienį gyvenimą Bangladeše;

2.

apgailestauja, kad Bangladešo parlamentas nesugebėjo pasiekti visų partijų konsensuso dėl vyriausybės naudojimosi įgaliojimais priešrinkiminiu laikotarpiu, turint omenyje tai, kad dauguma demokratinių šalių šį laikotarpį neturi laikinosios vyriausybės, ir primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę ir opoziciją didžiausią svarbą teikti Bangladešo interesams ir surasti kompromisą, kuris suteiktų Bangladešo gyventojams galimybę išreikšti savo demokratinę valią;

3.

pripažįsta Bangladešo, kaip tolerantiškos ir daugiakonfesinės visuomenės, reputaciją ir smerkia grupes ir grupuotes, mėginančias sukelti spaudimą tarp bendruomenių taip siekiant savo tikslų; ragina visas grupes ir asmenis elgtis tolerantiškai ir santūriai, ypač prieš rinkimus, jiems vykstant ir pasibaigus;

4.

ragina visas partijas neboikotuoti rinkimų, nes tokie veiksmai atims piliečiams politinio pasirinkimo galimybę ir sumažins socialinį ir ekonominį Bangladešo stabilumą bei įspūdingą vystymosi pažangą, ypač siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, nelaimių valdymo, darbo teisių ir didesnių galių suteikimo moterims srityse;

5.

ragina Bangladešo rinkimų komisiją kitus visuotinius rinkimus surengti ir vykdyti jų priežiūrą visiškai skaidriai; pritaria tam, kad būtų pripažintos naujos politinės partijos, kurios ketina dalyvauti kituose visuotiniuose rinkimuose ir kurios atitinka pagrįstus politinio dalyvavimo ir atstovavimo kriterijus;

6.

ragina visas politines partijas susilaikyti nuo bet kokio smurto ar kurstymo imtis smurto per rinkimų procesą ir taip užkirsti kelią tam, kad kartotųsi politiniais motyvais pagrįsti smurtiniai susirėmimai, vykę per pirmą 2013 m. pusmetį; šiuo atžvilgiu reiškia gilų susirūpinimą dėl neseniai ūmiai kilusių politiniais motyvais pagrįsto smurto atvejų, dėl kurių 2013 m. spalio pabaigoje žuvo daugybė žmonių;

7.

pripažįsta, kad būtina vykdyti susitaikymą, užtikrinti teisingumą ir atskaitomybę už nusikaltimus, padarytus per 1971 m. nepriklausomybės karą; šiuo atveju atkreipia dėmesį į svarbų Tarptautinio nusikaltimų tribunolo vaidmenį ir jam pritaria;

8.

vis dėlto, apgailestauja dėl didėjančio mirčių skaičiaus Bangladeše ir mirties bausmių, masiškai skiriamų asmenų, susijusių su 2009 m. pasieniečių maištu, teismo procesuose; reikalauja taikyti nacionalinius ir tarptautinius standartus dėl sąžiningo ir deramo teismo proceso;

9.

pakartoja, kad visiškai nepritaria mirties bausmės naudojimui visais atvejais ir bet kokiomis aplinkybėmis, ir ragina kompetentingas Bangladešo valdžios institucijas, žengiant pirmą žingsnį siekiant panaikinti mirties bausmę, pradėti taikyti oficialių mirties bausmių vykdymo moratoriumą;

10.

ragina Bangladešo vyriausybę atkurti aplinką, kurioje būtų sudarytos palankios sąlygos pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, ir kurios indėlis į Bangladešo vystymąsi yra didelis, kad šios organizacijos galėtų laisvai užsiimti savo veikla;

11.

primygtinai ragina Bangladešo valdžios institucijas nedelsiant atlikti nepriklausomus ir skaidrius tyrimus dėl atvejų, susijusių su žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu padarytais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant grasinimus, išpuolius, žudymus, kankinimą ir netinkamą elgesį, siekiant nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn; ypač atkreipia dėmesį atkreipia ypač į profesinių sąjungų lyderio Aminulo Islamo atvejį, taip pat į žurnalistų Sagaro Sarowaro ir Meheruno Runio atvejus;

12.

džiaugiasi bendra Bangladešo vyriausybės ir Tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva dėl darbo sąlygų gerinimo gatavų drabužių sektoriuje bendradarbiaujant su vyriausybe, darbdavių ir darbuotojų atstovais; primygtinai ragina Europos ir kitus tarptautinius aprangos prekių ženklus vykdyti pažadus ir įsipareigojimus, duotus ir prisiimtus po gamyklos „Rana Plaza“ griūties, įskaitant pažadus ir įsipareigojimus pagal Bangladešo priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimą;

13.

ragina Bangladešo vyriausybę atsisakyti 30 proc. atstovavimo reikalavimo, keliamo norint įregistruoti profesines sąjungas, išplėsti Darbo įstatymo taikymo sritį įtraukiant jame šiuo metu nereglamentuojamų darbuotojų kategorijas, nustatyti draudimą darbdaviams kištis į vidinius profesinių sąjungų reikalus, išplėsti Darbo įstatymo taikymo sritį, kad jis būtų taikomas eksporto veiklos zonoms, taip pat darbuotojų gerovės asociacijoms suteikti teises vesti kolektyvines derybas, kartu sudarant paprastesnes sąlygas įregistruoti tokias asociacijas;

14.

tikisi, kad Bangladešas visapusiškai bendradarbiaus su JT sutartimis įsteigtais organais ir užtikrins nuolatinį kvietimą JT žmogaus teisių tarybos specialiesiems pranešėjams;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, JT žmogaus teisių tarybai ir Bangladešo vyriausybei ir parlamentui.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/42

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 30 d. Manamoje (Bahreinas) įvykusį ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos jungtinės tarybos ir ministrų susitikimą,

—

atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) 2010 m. gruodžio 2 d. pranešimą dėl Kataro išrinkimo šalimi, kuri surengs 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 1998 m. kovo 12 d. Kataras ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo (C029),

—

atsižvelgdamas į Kataro Valstybės tarnybos ir ūkio ministro sprendimus dėl 2005 m. rugpjūčio 22 d. Darbo įstatymo Nr. 14/2004, reglamentuojančio leidimų Kataro piliečiams pageidaujantiems įdarbinti užsieniečius darbuotojus, suteikimo sąlygas ir procedūras, ir dėl 2009 m. Kataro paramos įstatymo Nr. 4 taikymo,

—

atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais François Crépeau 2013 m. lapkričio 10 d. pranešimą,

—

atsižvelgdamas į žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ ir organizacijos „Amnesty International“ (AI) pranešimus dėl Kataro statybų sektoriaus darbuotojų padėties rengiantis pasaulio futbolo čempionatui ir į AI generalinio sekretoriaus paskutiniojo vizito į Katarą rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi skaičiuojama, jog Katare gyvena apie 1,35 milijono užsienio piliečių, kurie sudaro beveik 90 proc. šalies darbo jėgos; kadangi užsienio šalių piliečiai daugiausia dirba statybų, paslaugų ir namų ūkio sektoriuose; kadangi, remiantis šiais duomenimis, Kataras yra didžiausią darbuotojų migrantų dalį turinti valstybė pasaulyje; kadangi tikimasi, jog į Katarą atvyks dar bent 500 000 darbuotojų migrantų, kad būtų galima paspartinti statybos darbus rengiantis 2022 m. pasaulio futbolo čempionatui; kadangi dauguma darbuotojų migrantų atvyksta iš Indijos ir Nepalo, taip pat iš Bangladešo, Pakistano, Filipinų ir Šri Lankos;

B.

kadangi Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija teigia, jog remiantis Indijos ir Nepalo ambasadų Katare pateiktais duomenimis Katare kasmet miršta vidutiniškai po 200 darbuotojų iš šių šalių, ir baiminasi, kad padėtis gali dar labiau pablogėti rengiantis 2022 m. futbolo čempionatui;

C.

kadangi Tarptautinė darbo organizacija (TDO) įspėjo, jog Kataras dar nevisiškai įgyvendino draudimą naudoti priverstinį ar privalomąjį darbą, numatytą tarptautinėje konvencijoje, kurią jis ratifikavo 1998 m.; kadangi TDO įsteigė trišalį komitetą, kuris turi peržiūrėti įrodymus ir pateikti Kataro vyriausybei pasiūlymus, kaip laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų;

D.

kadangi Kataro nacionalinio žmogaus teisių komiteto pirmininkas pripažino, kad „buvo tam tikrų problemų“, ir tikino, kad ir jis, ir vyriausybė darė viską, kas įmanoma, kad padėtis būtų ištaisyta; kadangi Kataro valdžios institucijos paskelbė, kad bus pakeisti darbo įstatymai ir kad statomi būstai darbuotojams;

E.

kadangi pagal vizų paramos taisykles, dar vadinamas kafalos sistema, darbuotojai be darbdavio leidimo negali pakeisti darbo ir gali išvykti iš šalies tik tuo atveju, jei darbdavys pasirašo leidimą išvykti; kadangi kafalos sistema dažnai piktnaudžiaujama, nes darbdaviai paima darbuotojų pasus ir neišmoka atlyginimo, o darbuotojai turi mokėti itin didelius mokesčius „kafilui“ (rėmėjui) (iki 3 500 USD) už vizą ir tokiu būdu užsikrauna didžiulę skolų naštą;

F.

kadangi Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija 2013 m. kovo mėn. pateikė Kataro darbo ministerijai skundą dėl daugelio Kataro įmonių; kadangi 2012 m. Kataro darbo ministerijos Darbo santykių skyrius gavo 6 000 darbuotojų skundų; kadangi Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija ir Tarptautinė statybų ir medžio apdirbimo asociacija pasmerkė šią padėtį ir pateikė bendrą skundą TDO dėl darbo sąlygų ir asociacijų laisvės Katare;

1.

apgailestauja dėl darbuotojų migrantų mirčių Katare ir reiškia užuojautą jų šeimoms;

2.

yra susirūpinęs dėl darbuotojų migrantų padėties Katare, visų pirma dėl ilgų darbo valandų, pavojingų darbo sąlygų, daugelį mėnesių neišmokamų atlyginimų, konfiskuojamų pasų, dėl to, kad darbuotojai verčiami gyventi perpildytose stovyklose, jiems nesuteikiama teisė kurti profesinių sąjungų, esant itin karštam orui jiems netiekiama nemokamo geriamojo vandens;

3.

pripažįsta, kad Kataro valdžios institucijoms tenka nelengva užduotis valdyti šalies darbo jėgą, kurios beveik 90 proc. sudaro darbuotojai migrantai, ir, atsižvelgiant į tai, spręsti praktinius su įstatymų įgyvendinimu susijusius klausimus;

4.

palankiai vertina Kataro vyriausybės pranešimą, kad ji įtrauks į juodąjį sąrašą įmones, kurios išnaudoja darbuotojus migrantus; džiaugiasi, kad Kataro vyriausybė ir ypač Kataro nacionalinė žmogaus teisių taryba deda pastangas siekdamos padidinti darbuotojų migrantų informuotumą jų teisių ir prievolių pagal tarptautinę teisę srityje; atsižvelgdamas į tai, palaiko Nacionalinės žmogaus teisių tarybos sprendimą įsteigti naują centrą, kuris turėtų spręsti darbuotojų migrantų skundus;

5.

ragina Kataro valdžios institucijas veiksmingai įgyvendinti galiojančius šios srities teisės aktus, be kita ko, įgyvendinti draudimą konfiskuoti pasus, taikyti baudžiamąsias sankcijas už pažeidimus ir numatyti atgrasančias sankcijas įmonėms ir asmenims, pažeidžiantiems įstatymus, kurie skirti migrantų teisėms ginti; palankiai vertina Kataro valdžios institucijų įsipareigojimą priimti teisės aktus dėl namų ūkio darbuotojų, kuriuose būtų numatyta tinkama darbo teisių apsauga ir veiksmingi vykdymo mechanizmai; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant priimti teisės akto dėl namų ūkio darbuotojų projektą, kurį šiuo metu svarsto Šeimos reikalų aukščiausioji taryba; pažymi, kad dauguma namų ūkio darbuotojų yra moterys;

6.

palankiai vertina atitinkamų vyriausybės institucijų pasiūlymą atlikti tyrimus dėl visų įtarimų ir Kataro valdžios institucijų pažadą padidinti darbo inspektorių, kurie būtų atsakingi už tinkamų darbo įstatymų įgyvendinimą, skaičių; ragina darbo inspektoriams surengti mokymus ir supažindinti su žmogaus teisių standartais; tikisi, kad jiems dirbti padės vertėjai žodžiu;

7.

yra susirūpinęs dėl to, kad daug asmenų sulaikoma tik todėl, kad jie „pabėgo“ nuo savo darbdavių, ir ragina Kataro valdžios institucijas nutraukti tokią praktiką; taip pat ragina suteikti visiems laisvės netekusiems migrantams galimybę susisiekti su savo šeimomis ir gauti konsulines paslaugas, pasinaudoti teisininko ir vertėjo paslaugomis, taip pat nedelsiant užtikrinti jų teisę bylinėtis dėl sulaikymo;

8.

palankiai vertina tai, kad padaryta pažanga sprendžiant problemas, su kuriomis susidūrė prancūzų futbolininkai Zahir Belounis ir Stéphane Morello, kurie pažeidė paramos sistemos taisykles ir todėl jiems nebuvo leista išvykti iš šalies; ragina Kataro valdžios institucijas ir FIFA užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų ateityje;

9.

ragina Katarą ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą;

10.

ragina Katarą ratifikuoti TDO konvencijas, įskaitant konvenciją dėl darbuotojų migrantų, konvenciją dėl asociacijų laisvės, konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, konvenciją dėl namų ūkio darbuotojų ir dėl privačių įdarbinimo agentūrų, taip pat ragina prašyti TDO techninės paramos, kad būtų galima užtikrinti, jog Kataro teisės aktai ir praktika atitinka šių konvencijų reikalavimus;

11.

ragina įsteigti daugiau prieglaudų darbuotojams migrantams, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir vaikų prieglaudoms, kurios būtų pritaikytos jų poreikiams; palankiai vertina 2013 m. lapkričio 9 d. pranešimą, kad statomi būstai 60 000 darbuotojų; šie būstai bus baigti 2013 m. gruodžio mėn.;

12.

primena, kad Tarptautinės konvencijos dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos ratifikavimas ir įgyvendinimas visose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėse narėse, įskaitant Katarą, turėtų būti vienas iš pagrindinių klausimų plėtojant ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykius;

13.

kreipiasi į Europos korporacijas, statančias stadionus ir dalyvaujančias kituose infrastruktūros projektuose Katare, ir prašo elgtis atsakingai – suteikti darbo sąlygas, atitinkančias tarptautinius žmogaus teisių standartus; ragina ES valstybes nares imtis veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad inžinerijos, statybų ir konsultacinės bendrovės laikytųsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gairių ir J. Ruggie’o nustatytų Jungtinių Tautų principų;

14.

ragina Kataro valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis darbuotojų migrantų kilmės šalių institucijomis, kurios turėtų stebėti įdarbinimo agentūrų, siunčiančių darbuotojus migrantus į Katarą, veiklą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą padėti valstybių (visų pirma Azijos), iš kurių išvyksta daug darbuotojų migrantų, vyriausybėms pagerinti šių darbuotojų sąlygas;

15.

palankiai vertina tarptautinės futbolininkų organizacijos (FIFPro) pasiūlymą siųsti nepriklausomus FIFA ir TDO paskirtus darbo kontrolierius, kurie galėtų patekti į visas statybų vietas ir kuriems būtų suteikti įgaliojimai teikti privalomas rekomendacijas, kad būtų užtikrinta, jog Kataras laikosi tarptautinių darbo normų;

16.

primena FIFA, kad jos atsakomybė neapsiriboja futbolo plėtra ir čempionatų organizavimu, ir ragina ją, padedant nariams europiečiams, pasiųsti aiškų ir nedviprasmišką signalą Katarui, kad jis neleistų, jog pasirengimą 2022 m. pasaulio futbolo čempionatui temdytų kaltinimai dėl priverstinio darbo;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kataro vyriausybei ir Parlamentui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarptautinei futbolo asociacijų federacijai (FIFA), Europos futbolo asociacijų sąjungai (UEFA), Tarptautinei darbo organizacijai (TDO) ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/45

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 9 ir 10 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Bolivija pasirašė ir ratifikavo, ir ypač į jo 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią Bolivija pasirašė ir ratifikavo,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 47 ir 48 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Amerikos žmogaus teisių konvenciją, kurią Bolivija pasirašė ir ratifikavo,

—

atsižvelgdamas į Amerikos konvenciją dėl kankinimo prevencijos ir baudimo už jį, kurią Bolivija pasirašė ir ratifikavo,

—

atsižvelgdamas į Bolivijos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą,

—

atsižvelgdamas į Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Žmogaus teisių, mažumų, pilietinių ir religijos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto 2012 m. gegužės 23 d. pareiškimą; atsižvelgdamas į pareiškimą, kurį 2012 m. birželio 12 d. priėmė Bolivijos Atstovų Rūmai, atsakydami į Vengrijos pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Bolivijoje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2009 m. balandžio 16 d. Bolivijos mieste Santa Krus de la Sieroje Bolivijos specialiosios pajėgos suėmė Vengrijos pilietį Elődą Tóásó ir Kroatijos pilietį Mario Tadićą; kadangi kiti trys asmenys, būtent Rumunijos pilietis Árpád Magyarosi, Airijos pilietis Michael Martin Dwyer ir Vengrijos pilietis Eduardo Rózsa-Flores, žuvo nuo šūvių;

B.

kadangi Elődui Tóásó ir Mario Tadićui nuo tada nepateikus kaltinimų yra taikomas kardomasis kalinimas nepaisant Bolivijos teisės, pagal kurią maksimali kardomojo kalinimo trukmė yra 36 mėnesiai, ir šis laikotarpis turėtų būti pasibaigęs 2012 m. balandžio 16 d.;

C.

kadangi įtariama, jog ir suimant, ir baudžiamojo proceso metu buvo pažeistos Elődo Tóásó ir Mario Tadićo pagrindinės žmogaus teisės;

D.

kadangi 2010 m. gegužės 18 d., kai Előd Tóásó ir Mario Tadić jau buvo kalinami, Bolivijos baudžiamojo kodekso 239 straipsnis dėl kardomojo kalinimo trukmės buvo pakeistas atgaline tvarka pratęsus maksimalų kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 12 iki 36 mėnesių;

E.

kadangi 2010 m. gruodžio 17 d. buvo viešai suformuluoti kaltinimai terorizmu;

F.

kadangi JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais nuomonėje Nr. 63/2011 (Bolivijos Daugiatautė Valstybė) pareikšta, kad Bolivija keliais aspektais pažeidžia Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ir dar kartą patvirtinta, jog Előd Tóásó buvo suimtas be orderio ir laikomas kalėjime neteisėtai; kadangi JT darbo grupė atitinkamai paragino Bolivijos vyriausybę nedelsiant paleisti Elődą Tóásó;

1.

ragina Bolivijos valdžios institucijas užtikrinti nešališką ir nepriklausomą Elődo Tóásó ir Mario Tadićo bylų nagrinėjimą;

2.

atkreipia dėmesį į Bolivijos parlamento priimtą ir vėliau plačiai išplatintą pranešimą, pagrįstą jo paties politiniu bylos tyrimu;

3.

ragina atlikti nepriklausomą Árpádo Magyarosi, Michaelo Martino Dwyero ir Eduardo Rózsa-Floreso žūties aplinkybių tyrimą dalyvaujant tarptautiniams ekspertams;

4.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ryšių su Bolivijos vyriausybe darbotvarkėje šiam atvejui skirti ypatingą dėmesį ir imtis konkrečių priemonių ir veiksmų šiuo klausimu;

5.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Bolivijos Daugiatautės Valstybės vyriausybei ir Daugiatautei Įstatymų Leidybos Asamblėjai, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/47

—

atsižvelgdamas į Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo projektą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310, 311, 312 ir 323 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 8 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, priimtas 2013 m. birželio 28 d.,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 127 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0337/2013),

A.

kadangi Europos Parlamentas, Tarybai pirmininkavusi Airija ir Komisija 2013 m. birželio 27 d. pasiekė aukščiausiojo politinio lygio susitarimą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir naujojo tarpinstitucinio susitarimo;

B.

kadangi pirmą kartą panaudotos naujosios Lisabonos sutartimi numatytos nuostatos, susijusios su DFP, visų pirma nuostatos, kuriomis didesnis vaidmuo ir prerogatyvos suteikiami Europos Parlamentui;

C.

kadangi atsižvelgiant į DFP dera priimti tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti biudžetinę drausmę, pagerinti metinės biudžetinės procedūros veikimą ir institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais;

1.

pritaria politiniam susitarimui, pasiektam dėl 2014–2020 m. DFP ir naujojo tarpinstitucinio susitarimo; yra pasiryžęs vykdant būsimas biudžeto procedūras iki galo išnaudoti naujai nustatytas priemones, ypač susijusias su lankstumu;

2.

pabrėžia, kad ir Taryboje, ir tarpinstituciniu lygmeniu vykęs ilgas ir daug pastangų pareikalavęs derybų procesas ir jo rezultatas rodo, kad buvo netinkamai įgyvendintos naujos Lisabonos sutartimi numatytos nuostatos dėl DFP, ypač susijusios su svarbesniu vaidmeniu ir didesnėmis prerogatyvomis, kurie šiomis nuostatomis suteikti Europos Parlamentui;

3.

nepritaria Tarybos derybų strategijai, pagal kurią derybininkai buvo suvaržyti 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų keliant klausimus, spręstinus remiantis įprasta teisėkūros procedūra, kaip antai detalūs lėšų skyrimo kriterijai, finansiniai paketai pagal programas ar lėšų gavėjus, ir savo nuožiūra skiriami finansiniai asignavimai, kuriais koreguojamos nacionalinės įplaukos iš Sąjungos biudžeto, nes dėl to buvo užkirstas kelias abiem teisės aktų leidybos institucijoms tinkamai derėtis;

4.

be to, apgailestauja, kad per pastaruosius kelerius metus vykdytas aktyvus EP delegacijos ir besikeičiančių Tarybai pirmininkavusių šalių bendravimas ir susitikimai neturėjo jokios įtakos derybų esmei, tvarkaraščiui ar turiniui, taip pat Tarybos pozicijai, įskaitant dėl poreikio atskirti susitarimo dėl DFP teisėkūros aspektus nuo biudžeto aspektų;

5.

daro išvadą, kad, atsižvelgiant į SESV 312 straipsnio 5 dalį, ateityje reikėtų nustatyti alternatyvią darbo tvarką, skirtą DFP priėmimui palengvinti, užtikrinant, kad būtų visiškai paisoma pagal SESV Parlamentui suteiktų teisėkūros ir biudžetinių įgaliojimų, kad Taryba derybose iš tiesų aptartų taip pat ir visas su DFP susijusias programų teisinio pagrindo dalis ir kad Europos Vadovų Taryba liautųsi veikusi kaip teisės aktų leidėjas, nes tai pažeidžia SESV nuostatas;

6.

ragina Biudžeto komitetą, bendradarbiaujant su Konstitucinių reikalų komitetu, padaryti reikiamas išvadas ir laiku, prieš 2016 m. po rinkimų rengiamą peržiūrą, pateikti naujus pasiūlymus dėl DFP derybų sąlygų siekiant užtikrinti demokratišką ir skaidrų viso biudžeto sudarymo proceso pobūdį;

7.

pritaria toliau pateikiamo susitarimo sudarymui;

8.

paveda Pirmininkui pasirašyti susitarimą su Tarybos Pirmininku ir Komisijos Pirmininku ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/49

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2011)0398), iš dalies pakeistą (COM(2012)0388),

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (11791/2013) ir į Tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. to projekto klaidų ištaisymą (11791/2013 COR 1),

—

atsižvelgdamas į pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnį pateiktą Tarybos prašymą pritarti ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C7-0238/2013),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros teigiamos baigties (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir į 81 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją, Regioninės plėtros komiteto nuomonę ir Transporto ir turizmo koniteto laišką (A7-0389/2013),

1.

pritaria Tarybos reglamento projektui, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, kaip išdėstyta šios rezoliucijos priede;

2.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamiems bendriems Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimams;

3.

atkreipia dėmesį į kartu su šia rezoliucija pateikiamus Komisijos pareiškimus;

4.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/52

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2012 m. gruodžio 12 d. (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą Nr. 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (4),

—

atsižvelgdamas į taisomojo biudžeto Nr. 7/2013 projektą, kurį Komisija patvirtino 2013 m. liepos 25 d. (COM(2013)0557),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 7 d. priimtą ir 2013 m. spalio 14 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 7/2013 projekto (14180/2013 – C7-0350/2013),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0367/2013),

A.

kadangi 2013 m. taisomojo biudžeto Nr. 7 projektas (toliau – TBP 7/2013) susijęs su 150 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų padidinimu pagal daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) 1b išlaidų kategoriją siekiant spręsti tam tikrus klausimus, susijusius su derybų dėl 2014–2020 m. DFP galutiniais rezultatais, darančiais poveikį Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai,

B.

kadangi šiais papildomais asignavimais turėtų būti prisidedama prie konkrečių problemų, susijusių su nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, ir skurdu bei socialine atskirtimi, sprendimo tose valstybėse narėse,

C.

kadangi Komisija mano, kad tinkamiausias būdas toms valstybėms narėms padėti yra padidinti Europos socialinio fondo (ESF) lėšas,

D.

kadangi papildoma 150 mln. EUR suma, skirta įsipareigojimų asignavimams, bus dengiama marža pagal 1b antraštinės dalies viršutinę išlaidų ribą (16 mln. EUR) ir panaudojant lankstumo priemonės lėšas (134 mln. EUR), skirtas šiam konkrečiam veiksmui,

1.

pažymi, kad 2013 m. liepos 25 d. Komisijos pateiktas TBP 7/2013 susijęs su įsipareigojimų asignavimų padidinimu (150 mln. EUR) pagal DFP 1b išlaidų kategoriją siekiant spręsti tam tikrus klausimus, susijusius su derybų Europos Vadovų Taryboje dėl 2014–2020 m. DFP galutiniais rezultatais, darančiais poveikį Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai;

2.

pritaria Komisijos pasiūlymui skirti šiuos papildomus asignavimus ESF programoms, vykdomoms atitinkamose valstybėse narėse, siekiant išspręsti konkrečias problemas, susijusias su nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, ir socialine atskirtimi; tikisi, kad Komisija laiku pateiks Parlamentui konkrečių priemonių ir veiksmų, finansuotų šių asignavimų lėšomis, ataskaitą;

3.

be to, pažymi, kad didžioji šios papildomos 150 mln. EUR sumos dalis bus padengta mobilizavus lankstumo priemonę;

4.

patvirtina Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 7/2013 projekto;

5.

paveda Pirmininkui paskelbti, kad taisomasis biudžetas Nr. 7/2013 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/54

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2012 m. gruodžio 12 d. (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą Nr. 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (4),

—

atsižvelgdamas į taisomojo biudžeto Nr. 8/2013 projektą, kurį Komisija priėmė 2013 m. rugsėjo 25 d. (COM(2013)0669),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 30 d. priimtą ir 2013 m. spalio 31 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 8/2013 projekto (14871/2013 – C7-0387/2013),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0371/2013),

A.

kadangi 2013 m. taisomojo biudžeto Nr. 8 projektas (TBP 8/2013) susijęs su mokėjimų asignavimų padidinimu (3,9 mlrd. EUR) pagal daugiametės finansinės programos (DFP) 1a, 1b, 2, 3a, 3b ir 4 išlaidų kategorijas siekiant iki metų pabaigos patenkinti likusius poreikius, kad būtų vykdomos teisinės prievolės, kylančios dėl buvusių ir dabartinių įsipareigojimų, išvengta finansinių nuobaudų ir gavėjai galėtų gauti pagal patvirtintą Sąjungos politiką numatytas lėšas, su kuriomis susijusius įsipareigojimų asignavimus Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino ankstesnių metų biudžetuose,

B.

kadangi prašomais papildomais mokėjimų asignavimais bus sumažintas neįvykdytų įsipareigojimų (pranc. reste à liquider, RAL) lygis ir rizika, kad į 2014 m. bus perkelta neįprastai daug neapmokėtų sąskaitų,

C.

kadangi TBP 8/2013, kuriuo atnaujinamas TBP 2/2013, dėl 11,2 mlrd. EUR sumos Komisija pateikė 2013 m. kovo mėn. ir 2013 m. rugsėjo mėn. tik iš dalies (dėl 7,3 mlrd. EUR sumos) patvirtino biudžeto valdymo institucija,

D.

kadangi bendra mokėjimo prašymų, susijusių su sanglaudos politika (2007–2013 m.), kurie dar buvo neįvykdyti 2012 m. pabaigoje, suma siekė 16,2 mlrd. EUR ir ji turėjo būti perkelta į 2013 m., dėl to atitinkamai sumažėjo mokėjimų asignavimų suma, numatyta 2013 m. biudžete ir skirta 2013 m. mokėjimų poreikiams padengti; kadangi, jei visas TBP 8/2013 bus patvirtintas, ta suma 2013 m. pabaigoje turėtų siekti 20 mlrd. EUR,

E.

kadangi į politinį susitarimą dėl 2014–2020 m. DFP, 2013 m. birželio 27 d. pasiektą aukščiausiuoju lygmeniu tarp Parlamento, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos, įtrauktas Tarybos įsipareigojimas imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įvykdytos Sąjungos 2013 m. prievolės, oficialiai patvirtinti TBP 2/2013 dėl 7,3 mlrd. EUR sumos, taip pat nedelsiant priimti tolesnį taisomojo biudžeto projektą, kurį Komisija turėtų pasiūlyti rudens pradžioje, kad būtų išvengta bet kokio nepagrįsto mokėjimų asignavimų trūkumo,

F.

kadangi vadovaudamasi Finansinio reglamento 41 straipsnio 2 dalimi Komisija išnagrinėjo vidinio perskirstymo mastą, vykdydama bendrą metų pabaigos mokėjimų poreikio apžvalgą, ir pasiūlė perskirstyti 509,8 mln. EUR vadinamuoju bendruoju perkėlimu,

G.

kadangi Parlamentas savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliucijoje susieja Tarybos tolesnio taisomojo biudžeto projekto tvirtinimą rudens pradžioje su DFP reglamento arba 2014 m. biudžeto priėmimu,

1.

pritaria tam, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. Komisija pateikė TBP 8/2013, susijusį su mokėjimų asignavimų padidinimu (3,9 mlrd. EUR) pagal DFP 1a, 1b, 2, 3a, 3b ir 4 išlaidų kategorijas iki bendro lygio, jau pasiūlyto TBP 2/2013; pabrėžia, kad priėmus visą TBP 8/2013 bus pasiekta 2013 m. mokėjimų viršutinė riba;

2.

primena, kad pagal buvusius visų trijų institucijų įsipareigojimus TBP 8/2013 sudaro TBP 2/2013 antrąją dalį ir tai yra minimalios sumos, reikalingos siekiant įvykdyti Sąjungos teisines prievoles ir buvusius įsipareigojimus iki 2013 m. pabaigos, kad būtų išvengta finansinių nuobaudų ir sumažintas neįvykdytų įsipareigojimų lygis;

3.

mano, kad, kaip Komisija ne kartą tvirtino, priėmus visą TBP 8/2013 Sąjunga turės galimybę visiškai įvykdyti savo teisines prievoles iki 2013 m. pabaigos; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant bendro mokėjimų asignavimų padidinimo 11,2 mlrd. EUR (TBP 2 ir TBP 8/2013), vis dar planuojama į kitus metus perkelti maždaug 20 mlrd. EUR mokėjimo prašymų sumą, susijusią su 2007–2013 m. sanglaudos programomis, kaip pripažino Komisija per pastarąjį tarpinstitucinį susitikimą mokėjimų klausimu, įvykusį 2013 m. rugsėjo 26 d.; pabrėžia, kad padėtis sudėtinga ir kitų programų, finansuojamų ne pagal 1b išlaidų kategoriją, klausimu;