4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/1

4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/2

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 1949 m. JT konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Pasaulinę moterų konferenciją, į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005) ir „Pekinas + 15“ (2010) ir į peržiūros konferencijos „Pekinas + 20“ rezultatų dokumentą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (1),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1567/2003 dėl pagalbos, teikiamos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių politikai bei veiksmams besivystančiose šalyse (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (5),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (6),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB (7),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (8),

—

atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtąją atskirąją direktyvą, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (9),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis (10), ir į 2011 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Test-Achats byloje (C-236/09) (11),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.) (12),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Moterų ir vyrų lygybės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra (2010–2015 m.)“ (SWD(2013)0339),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.) (SWD(2010)0265),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 19 ir 20 d. vykusio Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. paskelbtą Europos Parlamento C teminio skyriaus tyrimą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos vertinimo tyrimas siekiant Pekino veiksmų programos tikslų“,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) pranešimą „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas. Pagrindiniai rezultatai“,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio mėn. paskelbtą Europos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Romų moterų diskriminacija ir gyvenimo sąlygos vienuolikoje ES valstybių narių“,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio mėn. paskelbtą Europos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Translyčio asmens padėtis ES. Lyginamoji ES LGBT tyrimo duomenų analizė“,

—

atsižvelgdamas į savo 1995 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Pekine įvykusios Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos „Kova už lygybę, vystymąsi ir taiką“ (13), savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos – veiksmų platforma (Pekinas + 10) (14) ir savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Pekinas + 15“ – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“ (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2009 m. (16), savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2010 m. (17), savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2011 m. (18) ir savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2013 m. (19),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo (20),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES (21),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų (22) ir savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms (23),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „JT Moterų padėties komisijos 57-oji sesija. Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas“ (24),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo (25),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (26),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris (27),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. metinė augimo apžvalga“ (28),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0163/2015),

A.

kadangi teisė į lygias galimybes yra pagrindinė teisė, pripažįstama Europos Sąjungos Sutartyse, taip pat Europos visuomenėje giliai įsišaknijusi ir viena iš esminių teisių, ji yra būtina tolesniam visuomenės vystymuisi ir turi būti vienodai taikoma teisės aktuose, praktikoje, teisėtvarkoje ir kasdieniame gyvenime;

B.

kadangi ES istoriškai ėmėsi svarbių veiksmų moterų teisėms ir lyčių lygybei stiprinti, tačiau pastarąjį dešimtmetį ES lygmeniu buvo imamasi mažiau politinių lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų ir reformų; kadangi ankstesnė Komisijos strategija buvo per silpna ir pagal ją nebuvo imamasi pakankamų veiksmų lyčių lygybei stiprinti; kadangi naująja strategija reikia suteikti naują postūmį ir atlikti konkrečius veiksmus, kad būtų stiprinamos moterų teisės ir remiama lyčių lygybė;

C.

kadangi pirmesne Komisijos strategija buvo pasiekti keli iš išsikeltų tikslų, tačiau nebuvo pasiekta visiška lyčių lygybė, taip pat joje trūko įrodymų, kaip susijusios įvairios diskriminacijos formos, neretai nebuvo tiksliai apibrėžti tikslai ir numatytos veiksmingos vertinimo priemonės, o lyčių aspekto integravimas tebėra ribotas;

D.

kadangi lyčių lygybė yra ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje pripažinta pagrindinė vertybė ir ES išsikėlė ypatingą uždavinį integruoti lyčių lygybę visoje savo veikloje; kadangi lyčių lygybė yra būtina kaip strateginis tikslas siekiant bendrųjų ES tikslų, kaip antai strategijoje „Europa 2020“ numatytam užimtumo lygiui, ir kaip svarbus ekonominis pranašumas siekiant skatinti teisingą ir integracinį ekonomikos augimą; kadangi sumažinti profesinę nelygybę siekiama ne tik dėl vienodo požiūrio, bet ir dėl darbo rinkos efektyvumo ir lankstumo;

E.

kadangi romų ir likusios visuomenės dalies išsilavinimo, užimtumo bei sveikatos atotrūkis ir diskriminacija tebėra labai dideli, o romų moterų padėtis Europos Sąjungoje yra netgi dar blogesnė, nes jos patiria daugialypę diskriminaciją – dėl etninės kilmės ir dėl lyties;

F.

kadangi gerinti ekonominę ir politinę Europos padėtį ir sustabdyti demografinių pokyčių padarinius pavyks tik išnaudojant visų moterų ir vyrų potencialą;

G.

kadangi mes negalime ir toliau priklausyti nuo pasenusių ir aplinkos požiūriu netvarių ekonominių modelių, kurie grindžiami tikrovės neatitinkančiu darbo padalijimu pagal lytį, išnykusiu moterims įsitraukus į darbo rinką; kadangi reikalingas naujas ir socialiniu požiūriu tvarus modelis, kuris būtų pagrįstas žiniomis ir inovacijomis ir pagal kurį vykstant ekonominiam procesui būtų atsižvelgiama į visus moterų gebėjimus, įskaitant tam tikrų pramonės normų ir veiksnių, pagal kuriuos vyrams ir moterims priskiriamos skirtingos profesijos, persvarstymą, užtikrinama vyrų ir moterų pareigų viešajame ir privačiajame sektoriuose pusiausvyra, taip pat vienodai užtikrinamas dirbančių vyrų ir moterų darbo ir privataus gyvenimo derinimas;

H.

kadangi, norint moterims ir vyrams užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir mokymosi sąlygas, būtina sudaryti geresnes sąlygas naudotis prieinamomis ir kokybiškomis vaikų, pagyvenusių asmenų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis;

I.

kadangi šiais metais minimos Pekino veiksmų platformos dvidešimtosios metinės, o jos tikslai ir visapusiškas jų įgyvendinimas yra aktualesni nei bet kada anksčiau;

J.

kadangi smurtas prieš moteris – fizinis, seksualinis, psichologinis – yra pagrindinė kliūtis moterų ir vyrų lygybei ir tebėra pasaulyje labiausiai paplitęs pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, darantis poveikį visiems visuomenės sluoksniams, nors tai yra vienas iš nusikaltimų, apie kuriuos pranešama rečiausiai; kadangi, nepaisant priemonių, kurių imtasi kovai su juo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtame tyrime teigiama, kad 55 proc. moterų per savo gyvenimą yra patyrusios vienos ar kelių formų seksualinį priekabiavimą ir 33 proc. moterų, sulaukusių penkiolikos metų, yra patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą; kadangi gyvenimas nepatiriant smurto yra būtina visaverčio moterų dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sąlyga ir turi būti imamasi griežtų priemonių kovoti su smurtu prieš moteris;

K.

kadangi priverstinė prostitucija yra smurtas, nuo kurio labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi, jis daugiausia susijęs su organizuoto nusikalstamumo tinklais bei prekyba žmonėmis ir yra kliūtis pasiekti moterų ir vyrų lygybę;

L.

kadangi dėl tradicinių struktūrų ir mokestinių kliūčių moterims primetamas antrojo šeimoje uždirbančio asmens statusas, to išraiška – vertikali ir horizontali darbo rinkos segregacija, stažo pertraukos ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas, taip pat kadangi neapmokamus namų ruošos ir vaikų, pagyvenusių asmenų ar kitų šeimos narių priežiūros darbus daug dažniau dirba moterys, dėl to joms lieka mažiau laiko dirbti apmokamą darbą, o to pasekmė – daug mažesnės pensijos, todėl profesinio ir šeiminio gyvenimo suderinamumą, taip pat siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir toliau reikia skatinti konkrečiomis priemonėmis, visų pirma labiau įtraukiant vyrus;

M.

kadangi moterų užimtumas yra 63 proc., o jeigu užimtumas būtų matuojamas visos darbo dienos ekvivalentu – 53,5 proc. (29); kadangi vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis yra 16,4 proc., o pensijų atotrūkis – 39 proc.; kadangi moterų dalyvavimas darbo rinkoje ne visada reiškia įtaką, nes įtakingus ir sprendimų priėmimo postus daugiausia užima vyrai, todėl moterų galimybės daryti įtaką ribotos, ir atsižvelgiant į tai, kad moterys sudaro pusę visų gyventojų, priimant sprendimus trūksta demokratijos; kadangi lyčių lygybės skatinimas – tai ne vien draudimas diskriminuoti dėl lyties, jis apima ir pozityviuosius moterims skirtus veiksmus, kurie pasitvirtino kaip labai svarbūs siekiant visapusiškai įtraukti moteris į darbo rinką, politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo procesą ir apskritai visuomenę; kadangi tai, kad moterys neina įtakingų pareigų ir nedalyvauja sprendimus priimančiuose organuose, turi neigiamą poveikį jų galimybei daryti įtaką savo pačių raidai, emancipacijai bei visuomenės raidai;

N.

kadangi įrodyta, kad lyčių kvotos ir kas antromis išdėstytų skirtingų lyčių kandidatūrų sąrašai yra veiksmingiausios priemonės diskriminacijai ir vyrų bei moterų galių disbalansui panaikinti ir demokratiniam atstovavimui politinius sprendimus priimančiuose organuose pagerinti;

O.

kadangi neskatinant politikos priemonių, kuriomis būtų pasirūpinta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, nepakankamai skatinant lanksčias darbo valandas, ypač vyrams, ir menkai naudojantis vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis kyla didelių kliūčių ekonominiam moterų nepriklausomumui ir vienodam šeimos ir namų ūkio pareigų pasidalijimui;

P.

kadangi skurdas Europoje daugiausia gresia moterims, visų pirma nuo skurdo ir socialinės atskirties kenčia vienišos motinos, jaunos ir vyresnio amžiaus moterys, migrantės ir etninėms mažumoms priklausančios moterys, o padėtį dar labiau blogina ekonomikos krizė ir specialios taupymo priemonės, kurios neturėtų tapti pateisinimu dėti mažiau pastangų dėl lygybės, taip pat situaciją blogina mažų garantijų darbas, darbas ne visą darbo dieną, nedideli atlyginimai ir pensijos, sunkumai gauti pagrindinių socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, darbo vietų, pirmiausia viešajame sektoriuje ir paslaugų priežiūros ir slaugos sektoriuje, mažinimas – todėl šis lyčių lygybės požiūris tampa dar svarbesnis;

Q.

kadangi kaimo vietovėse moterys patiria daugiau daugialypės diskriminacijos ir lyčių stereotipų negu miestuose gyvenančios moterys, o moterų užimtumas kaimo vietovėse daug mažesnis negu miestuose; kadangi kaimo vietovės stokoja aukštos kokybės įsidarbinimo galimybių; kadangi, be to, didelė dalis moterų niekada nėra dirbusios oficialiojoje darbo rinkoje ir dėl to nei registruojamos kaip bedarbės, nei įtraukiamos į nedarbo statistiką, o tai kelia konkrečių finansinių ir teisinių problemų norint pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir laikinojo nedarbingumo atostogas, įgyti teisę į pensiją ir galimybę gauti socialinį draudimą, taip pat kelia problemų santuokos nutraukimo atveju;

R.

kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai vis dar turi didelę įtaką moterų ir vyrų darbų pasidalijimui namuose, švietimo sektoriuje, siekiant profesinės karjeros, darbo vietoje ir apskritai visuomenėje;

S.

kadangi stereotipiniai lyčių vaidmenys ir tradicinės struktūros daro neigiamą poveikį sveikatai ir kadangi bendrosios galimybės saugoti savo seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir pasinaudoti su tuo susijusiomis teisėmis yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, todėl ji niekada neturėtų būti ribojama; kadangi siekiant visuotinės lygybės būtina sąlyga – teisė kontroliuoti savo kūną ir apsispręsti;

T.

kadangi viena iš šešių porų visame pasaulyje susiduria su tam tikra nevaisingumo problema; kadangi Komisija turėtų pateikti naują dirbtinio apvaisinimo Europos Sąjungoje lyginamąją analizę, nes 2008 m. tyrimas (SANCO/2008/C6/051), anuomet parodęs labai nevienodas galimybes gydytis nevaisingumą, yra pasenęs;

U.

kadangi vis dar yra švietimo įstaigų, kuriose mokiniai atskiriami pagal lytį, ir kadangi dažnai mokomojoje medžiagoje gajūs stereotipai, prisidedantys prie to, kad tradicinių mergaitėms ir berniukams priskiriamų vaidmenų atskyrimas įtvirtinamas ilgam, ir tai daro neigiamą įtaką jų pasirinkimo galimybėms; kadangi šias vaidmenų klišes papildomai ypač sustiprina tai, kaip žiniasklaidoje, internete skelbiamoje informacijoje ir reklamoje pateikiamas moters įvaizdis,

V.

kadangi šiandien visoje ES translyčiai asmenys dėl savo lytinės tapatybės arba lyties raiškos dažnai susiduria su diskriminacija, priekabiavimu ir smurtu;

W.

kadangi ES tenka atsakomybė ir ji turi būti pavyzdys siekiant lyčių lygybės ir moterų teisių, ir ši sritis turėtų būti pagrindine jos santykiuose su užsienio šalimis; kadangi, norint pasiekti tarptautinius vystymosi tikslus ir vykdyti sėkmingą ES užsienio, vystomojo bendradarbiavimo ir tarptautinės prekybos politiką, būtina lyčių lygybė, kova su smurtu dėl lyties ir moterų įgalėjimas; kadangi moterys patiria ne tik didesnį energetinės, aplinkos ir klimato kaitos poveikį, bet ir atlieka praktinį vaidmenį klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų klausimais, taip pat jos yra teisingo ir tvaraus ekonomikos augimo modelio varomoji jėga;

X.

kadangi lyčių lygybei pasiekti būtini instituciniai mechanizmai; kadangi lyčių lygybė taip pat turi būti laikoma svarbiu tarpdisciplininiu ES ir jos valstybių narių visų politikos sričių aspektu, kartu įtraukiant lyčių aspekto integravimo, biudžeto formavimo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lytims vertinimo koncepcijas;

Y.

kadangi pagal lytį suskirstyti duomenys yra labai svarbi priemonė siekiant tikros pažangos ir norint veiksmingai įvertinti rezultatus;

Z.

kadangi per pastaruosius keletą metų daugelyje valstybių narių pradėjo viešai veikti prieš lyčių lygybę kovojantys judėjimai, bandantys sustiprinti tradicinius lyčių vaidmenis ir menkinantys lyčių lygybės srityje jau pasiektus rezultatus;

AA.

kadangi dabartinės problemos ir įgyta patirtis rodo, kad dėl to, jog nebuvo derinamos atskiros politikos sritys, anksčiau kilo sunkumų užtikrinti lyčių lygybę ir kad moterų teises reikia deramai remti finansiškai, geriau koordinuoti, plačiau viešinti ir veiksmingiau propaguoti atsižvelgiant į įvairias realijas;

1.

ragina Komisiją parengti ir priimti naują atskirą Europos moterų teisių ir lyčių lygybės strategiją, kuria būtų siekiama sukurti lygias galimybes ir kuri būtų grindžiama ankstesnės strategijos prioritetinėmis sritimis, siekiant panaikinti bet kokią moterų diskriminaciją darbo rinkoje, darbo užmokesčių, pensijų, sprendimų priėmimo, galimybių gauti prekių ir paslaugų, šeiminio gyvenimo ir darbo derinimo ir kt. srityse, taip pat panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir panaikinti su lytimi susijusias diskriminacines struktūras ir praktiką; pabrėžia, kad naujojoje Moterų teisių ir lyčių lygybės strategijoje turi būti visapusiškai atsižvelgta daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, kaip nurodyta Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, kuri turi bendrų priežastinių veiksmų, bet skirtingai veikia moteris, ir turi būti sukurti konkretūs veiksmai, kaip stiprinti įvairių moterų grupių, apimančių neįgalias moteris, migrantes ir etninėms mažumoms priklausančias moteris, romų moteris, pagyvenusias moteris, vienišas moteris ir LGBTI asmenis, teises;

2.

taip pat ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią visų moterų diskriminacijai pagal platesnę nediskriminavimo strategiją ir aiškų bei atskirą LGBTI veiksmų planą; šiuo klausimu primygtinai ragina Tarybą kuo greičiau rasti bendrą poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, – nuo tada, kai 2009 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė šį pasiūlymą, dėl jo nesiimta jokių veiksmų;

3.

apgailestauja dėl to, kad 2010–2015 m. lyčių lygybės strategijoje konkrečiai nesprendžiami neįgalumo klausimai, nors neįgalių moterų padėtis dažnai yra nepalankesnė nei neįgalių vyrų ir joms dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis; todėl ragina Komisiją spręsti neįgalių moterų poreikius, kad būtų užtikrintas didesnis jų dalyvavimas darbo rinkoje; taip pat apgailestauja, kad į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios neįtrauktas integruotas lyčių aspektas ar atskiras skyrius, skirtas neįgalumo politikai, vykdomai konkrečiai atsižvelgiant į lytis;

4.

ragina Komisiją į strategijos kūrimą ir nuolatinį vertinimą struktūriškai įtraukti pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius;

5.

ragina valstybes nares stiprinti ir užtikrinti visapusišką naudojimąsi kolektyvinėmis derybomis privačiajame ir viešajame sektoriuose, nes jos yra būtina darbo santykių reguliavimo, kovos su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir lygybės skatinimo priemonė;

6.

ragina Komisiją vertinant Direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymą, atsižvelgti į diskriminacijos atvejus;

7.

ragina Komisiją aiškiai parodyti, kokį vaidmenį ES ketina atlikti pasaulyje ir dirbdama su valstybėmis narėmis bei jų kompetentingomis institucijomis skatinant lyčių lygybę Europos Sąjungoje ir už jos ribų, ir siekti šių tikslų tiek visose srityse įgyvendinant lyčių aspekto integravimo koncepciją, tiek atskiras tikslingas ir konkrečias priemones; pabrėžia, kad lyčių aspektą ir kovą su smurtu dėl lyties būtina integruoti į Europos Sąjungos išorės politiką, vystomojo bendradarbiavimo politiką ir tarptautinę prekybos politiką, taip pat užtikrinti būtinas finansines priemones ir žmogiškuosius išteklius;

8.

dar kartą apgailestauja, kad į strategiją „Europa 2020“ tinkamai neįtrauktas lyčių aspektas, todėl ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad lyčių lygybė būtų įtraukta į visas pagal šią strategiją vykdomas programas, priemones ir iniciatyvas, ir į strategiją įtraukti atskirą ramstį dėl lyčių lygybės, būsimos strategijos tikslus laikyti vienu iš Europos semestro aspektų ir į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas bei į metinę augimo apžvalgą įtraukti lyčių aspektą;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis Europos lyčių lygybės instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros darbu, visose politikos srityse ir visais valdymo lygmenimis rinkti patikimus su lyčių aspektu susijusius duomenis, išskaidytus pagal lytį ir lyčių lygybės rodiklius, kad būtų galima įvertinti Europos Sąjungos ir valstybių narių lyčių lygybės strategijų rengimą ir taikymą, atnaujinti šias strategijas ir vertinti, kaip į visas Sąjungos ir nacionalinės politikos sritis integruojamas lyčių aspektas, taip pat, kai įmanoma, papildomai išskaidyti tuos duomenis pagal rasę, etninę kilmę, religiją ar tikėjimą ir negalią, kad būtų galima visose politikos srityse atlikti tarpsektorinę analizę, taip dokumentuojant tam tikrų moterų grupių patiriamą daugialypę diskriminaciją; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti valstybių narių politikos priemonių poveikio vertinimus lyčių aspektu, ypač kai valstybės narės siūlo darbo teisės ir pensijų reformas;

10.

ragina Komisiją strategiją parengti kaip praktinį veiksmų planą, kuriame būtų aiškiai nurodyti atsakingi suinteresuotieji subjektai, užtikrinant, kad jame visų pirma būtų atsižvelgta į toliau pateiktus konkrečius raginimus smurto prieš moteris, darbo ir laiko, moterų valdžioje ir sprendimų priėmimo pareigose, finansinių išteklių, sveikatos, žinių, švietimo ir žiniasklaidos, žvilgsnio iš pasaulinės perspektyvos bei institucinių mechanizmų ir lyčių aspekto integravimo srityse; pabrėžia, kad taikytinais atvejais visapusiškai laikantis ES kompetencijos reikia imtis teisėkūros priemonių teisinei lyčių lygybės sistemai sustiprinti;

11.

pakartoja savo raginimą Komisijai, išsakytą 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis dėl kovos su smurtu prieš moteris, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užtikrinama tiek nuosekli statistinių duomenų rinkimo sistema, tiek stipresni valstybių narių veiksmai visų pavidalų smurto prieš mergaites ir moteris ir smurto dėl lyties prevencijai ir persekiojimui, taip pat lengvai įgyvendinama teisė kreiptis į teismą;

12.

ragina Komisiją į būsimą strategiją įtraukti smurto dėl lyties apibrėžtį, atitinkančią Direktyvos 2012/29/ES nuostatas, ir kuo skubiau pateikti išsamią kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites ir kovos su smurtu dėl lyties strategiją, apimančią privalomą teisėkūros procedūra priimtą aktą; ragina Tarybą pritaikyti nuostatą dėl pereigos ir priimti vienbalsį sprendimą, kuriuo smurtas dėl lyties būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams;

13.

ragina Komisiją įvertinti ES galimybę prisijungti prie Stambulo konvencijos ir kuo skubiau pradėti šią procedūrą, taip pat nauja strategija paskatinti valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją ir aktyviai kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites; ragina valstybes nares kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją;

14.

pakartoja savo raginimą Komisijai 2016 m. paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites metais, kuriais pirmenybė turėtų būti teikiama daug apimančioms veiksmingoms strategijoms, kurias įgyvendinant būtų gerokai sumažintas smurtas prieš moteris ir mergaites, populiarinti;

15.

ragina ES remti valstybes nares rengiant kampanijas ir strateginius planus, kuriais siekiama apsaugoti moteris nuo kasdienio priekabiavimo viešojoje erdvėje, ir skatinti šalis keistis geriausia patirtimi;

16.

mano, kad nedelsiant būtina ir toliau stebėti, kaip per 2015 m. ir po to bus perkeliama į nacionalinę teisę ir įgyvendinama Direktyva, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, Reglamentas dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir Direktyva dėl Europos apsaugos orderio;

17.

ragina Komisiją strategijoje įtvirtinti visiško nepakantumo smurtui kampanijas ir remti valstybių narių pastangas labiau informuoti visuomenę apie smurto prieš moteris problemą ir remiant kasmetines informavimo kampanijas apie smurto ir piktnaudžiavimo priežastis, taip pat apie prevenciją, galimybę siekti teisingumo ir paramą aukoms; pabrėžia, kad svarbu į kovą su smurtu prieš moteris įtraukti visą visuomenę, ir ypač vyrus bei dar konkrečiau – berniukus; taip pat ragina Komisiją toliau tęsti veiksmus dėl savo iniciatyvų kovoje su moterų lyties organų žalojimu;

18.

pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su smurtu prieš moteris ir su nebaudžiamumu, būtina keisti visuomenės požiūrį į moteris ir mergaites, nes pernelyg dažnai rodoma, kad moterims tenka antraeilis vaidmuo, o smurtas prieš jas yra pernelyg dažnai toleruojamas arba sumenkinamas; ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas užkirsti kelią dėl daugelio priežasčių paplitusiam daugelio formų smurtui ir su juo kovoti bei ginti moteris, su kuriomis blogai elgiamasi, taip pat patvirtinti konkrečias priemones kiekvienam jo aspektui, įskaitant didesnę paramą moterų prieglaudoms ir organizacijoms, remiančioms nuo smurto dėl lyties nukentėjusias moteris ir atliekančioms prevencinį darbą, pvz., kovojančioms su lyčių stereotipais ir diskriminaciniu socialiniu ir kultūriniu požiūriu nuo ankstyvo amžiaus, taip pat baudžiant smurtautojus;

19.

pastebi, kad dėl skurdo feminizacijos gali padaugėti prekybos moterimis, seksualinio išnaudojimo ir prievartinės prostitucijos atvejų, o moterys gali tapti vis labiau priklausomos finansiškai; ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti priežastis, dėl kurių moterys įsitraukia į prostituciją, ir būdus, kaip mažinti paklausą; pabrėžia programų, kuriomis moterims padedama pasitraukti iš prostitucijos, svarbą;

20.

pažymi, kaip svarbu sistemingai mokyti kvalifikuotus darbuotojus, prižiūrinčius nuo fizinio, seksualinio ar psichologinio smurto nukentėjusias moteris; mano, kad šis mokymas yra būtinas pirminės ir antrinės priežiūros paslaugų teikėjams, įskaitant neatidėliotinas socialines ir medicinines, civilinės saugos ir policijos paslaugas;

21.

ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, o Komisiją – įvertinti ir stebėti įgyvendinimą ir nustatyti geriausią patirtį, kuria valstybės narės galėtų keistis ir pagal kurią, 2016 m. baigus galioti dabartinei strategijai, būtų galima priimti naują kovos su prekyba žmonėmis strategiją, į kurią turėtų būti įtrauktas lyčių aspektas, o pirmenybė joje turėtų būti teikiama prekybos žmonėmis aukų teisėms, įtraukiant konkretų ramstį kovai su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu ir daugiausia dėmesio joje skiriant naujiems prekybos žmonėmis metodams, kurie dabar tampa populiarūs, nes kitus, labiau paplitusius metodus baigiama išnaikinti, taip pat turėtų būti užtikrinta, kad rengiant strategiją visų valstybių narių politikos priemonės, biudžetai ir rezultatai būtų skaidrūs ir prieinami;

22.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad iš vienos ES valstybės narės į kitą persikeliančios persekiojimo aukos galėtų naudotis apsauga, teikiama esamomis priemonėmis, pvz., Europos apsaugos orderiu, Reglamentu dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir ES nukentėjusiųjų direktyva, ir apsvarstyti papildomas priemones, kaip gerinti persekiojimo aukų apsaugą, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis duomenimis, Europos Sąjungoje 18 proc. moterų nuo 15 metų amžiaus patyrė persekiojimą, o viena iš penkių persekiojimo aukų teigė, kad nederamas elgesys truko dvejus metus arba ilgiau (30);

23.

ragina Komisiją remti valstybių narių kompetentingas institucijas joms rengiant savo lyčių lygybės veiksmų programas ir didžiausią dėmesį skirti naujoms smurto prieš moteris ir mergaites formoms, kaip antai kibernetiniam priekabiavimui (angl. cyberharassment), kibernetiniam persekiojimui (angl. cyberstalking) (31) ir kibernetinėms patyčioms (angl. cyberbullying) bei nuolat atlikti vertinimus; šiuo klausimu taip pat pabrėžia, kad, siekiant ankstyvame etape nustatyti problemas ir veiksmingiau jas spręsti, svarbu glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene;

24.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės sudarytų sąlygas teisiškai visapusiškai pripažinti pageidaujamą asmens lytį, t. y. tapatybės dokumentuose pakeisti vardą, socialinio draudimo numerį ir kitus lytį rodančius duomenis;

25.

dar kartą ragina Europos Komisiją Europos lyčių lygybės institute kuo greičiau įkurti Europos smurto prieš moteris observatoriją, kuriai vadovautų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srities Europos koordinatorius;

26.

ragina Komisiją naujoje strategijoje ypatingą dėmesį skirti įvairioms šeiminio ir profesinio gyvenimo suderinimo galimybėms; todėl apgailestauja, kad stringa derybos dėl direktyvos dėl motinystės atostogų priėmimo, ir primena, kad Parlamentas pasiruošęs be apribojimų bendradarbiauti; kartu ragina valstybes nares ginti motinystės teises, imtis priemonių apsaugoti darbuotojas nuo neteisėto atleidimo nėštumo metu ir saugoti moteris bei vyrus, kurie turi priežiūros įsipareigojimų, nuo neteisėto atleidimo;

27.

tvirtina, kad nepaisant turimo ES finansavimo, kai kurios valstybės narės sumažino biudžetą, o tai turi įtakos galimybėms naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, lemia paslaugų kokybę ir didesnes kainas, ir taip sudaroma daugiau kliūčių suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, su kuriomis daugiausia susiduria moterys; ragina Komisiją stebėti, kaip siekiama Barselonos tikslų, ir toliau remti valstybes nares kuriant kokybiškas ir įperkamas vaikų priežiūros paslaugas, nustatant tinkamą priežiūros laiką, taip pat sėkmingai kurti naujus tikslus vaikų priežiūros struktūrų srityje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu sudaryti daugiau vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, priežiūros ir slaugos galimybių, įskaitant pagalbą išlaikomiems asmenims, pagerinti jų kokybę ir prieinamumą, užtikrinant, kad galimybės naudotis minėtomis paslaugomis būtų suderinamos su moterų ir vyrų, dirbančių visą darbo dieną, darbo valandomis; pastebi, kad dienos centrų ir lopšelių galimybių didinimas priklauso nuo viešosios infrastruktūros kūrimo politikos bei paskatų darbdaviams siūlyti sprendimus;

28.

pabrėžia, kad, siekiant suderinti moterų ir vyrų profesinį ir šeiminį gyvenimą, svarbu sukurti lanksčias darbo formas (su sąlyga, kad darbuotojas galėtų jas laisvai pasirinkti), ir paveda Komisijai koordinuoti ir spartinti keitimąsi geriausia patirtimi; šiuo klausimu pabrėžia, kad būtina rengti informuotumo didinimo kampanijas dėl vienodo pasidalijimo namų ruošos, vaikų ar kitų šeimos narių priežiūros darbais, daugiau investuoti į priežiūros infrastruktūrą, skatinti vyrų dalyvavimą ir skirti bent 10 dienų tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų, kurios gali būti suteikiamos abiem tėvams, tačiau teikiant stiprias paskatas tėvams, pvz., neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas; pabrėžia, kad vienodos tėvystės atostogų išmokos naudingos visiems šeimos nariams ir gali veikti kaip paskatinimas, mažinant su tėvystės atostogomis susijusią diskriminaciją;

29.

ragina priimti reikiamas priemones didesniam moterų užimtumui skatinti, pvz., prieinamos priežiūros ir vaikų priežiūros, atitinkamos motinystės, tėvystės ir vaikų auginimo atostogų schemos, taip pat lanksčios darbo valandos ir darbo vietos; pabrėžia gerų ir saugių darbo sąlygų, kuriomis ir vyrai, ir moterys galėtų suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, svarbą, ir ragina Komisiją koordinuoti ir remti darbuotojų teisių stiprinimą siekiant didesnės lyčių lygybės; pabrėžia, kad didesnė šeiminio, asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra – svarbus ekonomikos atgaivinimo, darnios demografijos ir asmeninės bei socialinės gerovės elementas, ir pažymi, kad moterų ir vyrų dalyvavimas darbo rinkoje lygiomis teisėmis galėtų reikšmingai padidinti ES ekonominį potencialą, kartu užtikrinant jos sąžiningą ir įtraukų pobūdį; pažymi, kad EBPO vertinimu visiškai užtikrinus vienodą dalyvavimą iki 2030 m. vienam gyventojui tenkantis BVP padidėtų 12,4 proc.; pabrėžia, kad, nors darbas ne visą darbo dieną, kurį daugiausia dirba moterys, gali sudaryti palankesnes sąlygas suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, tiesa ir tai, kad juo suteikiama mažiau galimybių siekti karjeros, gauti didesnį atlyginimą ir pensiją, juo taip pat švaistomas žmogiškasis kapitalas, o tai lemia mažesnį ekonomikos augimą ir mažesnę gerovę;

30.

pabrėžia, kad svarbu kreiptis į Europos lyčių lygybės institutą, kad jis rinktų išsamius su lyčių aspektu susijusius duomenis apie dalijimąsi namų ruošos, vaikų ar kitų šeimos narių priežiūros darbais laiko požiūriu ir dalijimąsi laisvalaikiu, siekiant atlikti reguliarius vertinimus;

31.

kadangi šeimos sudėtis ir apibrėžtis per laiką keitėsi, rekomenduoja teisės aktus dėl šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, ir LGBT tėvystės padaryti išsamesnius;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti moterų pasisakymą socialiniame dialoge ir moterų atstovavimą visų sektorių profesinėse sąjungose;

33.

ragina Komisiją nauja strategija paskatinti valstybes nares ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją Nr. 189, siekiant sustiprinti Europos namų ūkio darbuotojų teises;

34.

ragina Komisiją remti valstybių narių kompetentingas institucijas šioms kuriant paskatas darbdaviams, kad neoficialus darbas būtų pakeistas oficialiu darbu; pabrėžia, kad sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys, pvz., darbo privačiuose namų ūkiuose, yra didelis nedeklaruoto darbo lygis; ragina valstybes nares kovoti su mažų garantijų darbu ir nedeklaruojamu moterų darbu, kuris prisideda prie visiško moterų darbo užmokesčio reguliavimo išderinimo, dėl kurio didėja moterų, ypač vyresnio amžiaus, skurdas ir kuris neigiamai veikia moterų socialinę apsaugą ir ES BVP dydį, ir užtikrinti tinkamą visų darbuotojų socialinę apsaugą; ragina skubiai sukurti Europos platformą, kad būtų įmanoma geriau užkirsti kelią nedeklaruotam darbui ir nuo jo atgrasyti;

35.

pabrėžia, kad skurdo feminizaciją lemia keletas veiksnių, kaip antai moterų karjeros pertraukos, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas (16,4 proc.), pensijų skirtumas (39 proc.), moterų ir vyrų galimybių siekti aukštesnių karjeros pozicijų skirtumas, taip pat tai, kad jos dažnai dirba pagal neįprastas sutartis (priverstinis darbas ne visą darbo dieną, laikinas įdarbinimas, sutartys, kuriose nenurodomos darbo valandos), arba tai, kad partneris, padedantis savarankiškai dirbantiems asmenims, neturi socialinio draudimo statuso, taip pat vienišų motinų namų ūkių skurdas; pabrėžia, kad tikslas iki 2020 m. sumažinti skurdo lygį 20 mln. gali būti pasiektas vykdant kovos su diskriminacija ir kovos su skurdu politiką, kuri grindžiama lyčių lygybe, taip pat vykdant veiksmų programas pagrindinį dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms moterims, šias programas remiant kovos su moterų skurdu veiksmais, taip pat gerinant darbo sąlygas mažas pajamas teikiančiuose sektoriuose, kuriuose dirba itin daug moterų; pabrėžia, kad daugialypė diskriminacija, kurią moterys patiria dėl negalios, rasinės ar etninės kilmės, socialinio ir ekonominio statuso, lytinės tapatybės ir kitų veiksnių, prisideda prie skurdo feminizacijos; pabrėžia, kad svarbu lyčių lygybės požiūriu stebėti mokesčių sistemos ir darbo laiko modelių poveikį moterims ir šeimoms;

36.

tikisi, kad Komisija imsis visų turimų priemonių, kad būtų įgyvendinti visi ES direktyvų dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektai, taip pat, kad jų laikytųsi ir socialiniai partneriai, kurie derasi dėl kolektyvinių sutarčių, ir kad būtų skatinamas dialogas su socialiniais partneriais, siekiant spręsti tokius klausimus, kaip antai darbo užmokesčio nustatymo skaidrumas, moterų darbo ne visą darbo dieną arba pagal terminuotas darbo sutartis sąlygos, taip pat skatinti moteris dalyvauti ekologiniuose ir inovacijų sektoriuose; pabrėžia, kad pensijos yra svarbus veiksnys, lemiantis jas gaunančių asmenų ekonominę nepriklausomybę, ir kad pensijų dydžio skirtumai atspindi sukauptą nepalankią moterų padėtį per visą karjerą nevienodai lytis vertinančioje darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant sumažinti vyrų bei moterų pensijų dydžio skirtumus, tiesiogiai atsirandančius dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų, ir įvertinti naujų pensijų sistemų poveikį moterims, ypatingą dėmesį skiriant darbo ne visą darbo dieną sutartims ir netipinėms sutartims;

37.

pabrėžia, kad svarbu didinti informuotumą apie bendros nuosavybės sąvoką Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai pripažįstamos moterų teisės žemės ūkio sektoriuje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti remiant strategiją, kuri padėtų sukurti darbo vietų moterims kaimo vietovėse ir netiesiogiai užtikrintų deramo dydžio pensiją ES moterims, kurios gyvena pavojingomis sąlygomis, ir prašo remti politines pastangas stiprinti moterų vaidmenį žemės ūkyje ir jų tinkamą atstovavimą visuose žemės ūkio sektoriaus politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose forumuose;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į socialines ir ekonomines kliūtis, su kuriomis susiduria moterys tam tikromis aplinkybėmis, pvz., kaimo vietovėse, vyrų dominuojamuose sektoriuose, būdamos vyresnio amžiaus ir neįgalios; pabrėžia, kad moterys toliau patiria didesnį neužtikrintumą užimtumo srityje nei vyrai ir kad dėl krizės atsirado dar daugiau neužtikrintumo, ir reiškia susirūpinimą dėl dirbančių moterų skurdo; mano, kad siekiant sudaryti moterims palankias sąlygas grįžti į darbo rinką reikia daug aspektų apimančių politinių sprendimų, į kuriuos būtų įtrauktas mokymasis visą gyvenimą ir veiksmai, kuriais kovojama su darbu be garantijų bei skatinamas darbas su garantijomis ir diferencijuota darbo organizavimo praktika; prašo Komisiją ir valstybes nares sustiprinti lyčių aspektą visose darbo vietų kūrimo programose, kuriant aukštos kokybės darbo vietas pagal TDO deramo darbo darbotvarkę;

39.

pabrėžia, kad ES ekonomikos augimas ir konkurencingumas priklauso nuo to, ar bus pašalintas moterų išsilavinimo (60 proc. universiteto absolventų Europoje yra moterys) ir jų dalyvavimo bei pozicijų darbo rinkoje atotrūkis; pabrėžia, kad reikia kovoti su horizontaliąja ir vertikaliąja segregacija, nes tokia segregacija trukdo moterims įsidarbinti kai kuriuose sektoriuose ir neleidžia užimti aukštesnių pareigų įmonėse; pabrėžia, kad teigiamais galiojančiuose teisės aktuose numatytais veiksmais, ypač kai kurių valstybių narių viešajame sektoriuje, buvo pagerinta lyčių lygybė patekimo į darbo rinką lygmenyje, bet ją dar reikia gerinti visuose karjeros lygmenyse;

40.

pabrėžia, kad šalyse, kurios jau priėmė teisės aktus dėl privalomų kvotų, nustatytas didesnis, nors ir skirtingas, moterų skaičius įmonių valdybose ir kad valstybėse narėse, kurios nesiėmė privalomų priemonių, įmonės dar labiau tolsta nuo tikslo pasiekti priimtiną lyčių pusiausvyrą; pabrėžia, kad reikia skatinti taikyti skaidrias procedūras skiriant moteris į biržinių bendrovių nevykdomųjų valdybų narių pareigas; ragina viešajame ir privačiajame sektoriuje numatyti savanoriškas programas, kuriomis būtų skatinama skirti moteris eiti vykdomąsias pareigas; ragina Komisiją į strategiją įtraukti konkrečias priemones dėl vienodo moterų ir vyrų atstovavimo vadovaujamose pareigose ir remti Tarybą derybose dėl direktyvos dėl subalansuoto abiejų lyčių atstovavimo nevykdomosiose valdybose priėmimo; ragina Tarybą kuo anksčiau priimti bendrą poziciją dėl šios direktyvos projekto;

41.

ragina Komisiją kurti valstybėms narėms paskatas, kuriomis būtų siekiama labiau subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo savivaldybių tarybose, regionų ir nacionaliniuose parlamentuose bei Europos Parlamente, ir pabrėžia, kad rinkimų sąrašus svarbu sudaryti atsižvelgiant į lytį; pabrėžia kvotų svarbą didinant moterų dalyvavimą priimant politinius sprendimus; ragina visas ES institucijas imtis vidinių priemonių, kad būtų padidinta lygybė jų sprendimus priimančiose institucijose, į aukštus ES postus siūlant atitinkamai vieną moterį ir vieną vyrą; mano, kad lygybės turi būti reikalaujama iš Komisijos ir kad Komisijos narių skyrimas lygybės pagrindu yra svarbus rodiklis dėl būsimų darbų lygybės srityje;

42.

atkreipia dėmesį, kad moterų ir vyrų dalyvavime priimant politinius, viešuosius ir ekonominius sprendimus nėra pusiausvyros ir kad atstovavimo moterims kliūtys gali būti priskiriamos diskriminacijai dėl lyties ir stereotipais pagrįstai elgsenai, kuri ir toliau pastebima įmonėse, politikoje ir visuomenėje; pažymi, kad moterys sudaro 60 proc. visų neseniai įgijusių aukštąjį išsilavinimą asmenų, bet joms nepakankamai atstovaujama tam tikrose, pvz., mokslo ir mokslinių tyrimų, srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti moterų informuotumą apie mokymosi galimybes šiose srityse ir užtikrinti, kad moterys turėtų tokias pačias galimybes kaip ir vyrai siekdamos gauti atitinkamą darbą ir siekti karjeros; pažymi, kad apkritai moterų karjerai nebūdingi įspūdingi šuoliai; ragina valstybes nares skatinti ir remti moteris, kad jų karjera klostytųsi sėkmingai, be kita ko, imantis tokių teigiamų veiksmų, kaip tinklų kūrimo ir kuravimo programos, taip pat kurti tinkamas sąlygas ir užtikrinti tokias pat kaip vyrų galimybes visais amžiaus tarpsniais mokytis, būti paaukštintai, keisti ir kelti kvalifikaciją; pabrėžia, jog svarbu, kad politika, kuria siekiama lygių vyrų ir moterų teisių užimtumo srityje, pripažintų galimą moterų pažeidžiamumą aukščiausių pareigybių profesijose; pabrėžia, kad visų pirma Komisija turėtų remti politiką kovai su priekabiavimu darbo vietoje (32);

43.

pabrėžia, kad moterys sudaro 52 proc. visų Europos gyventojų, bet tik vieną trečdalį savarankiškai dirbančių ar visų naujai pradedančių verslą ES asmenų; pabrėžia paramos programų svarbą verslininkėms ir mokslininkėms ir ragina ES šias moteris remti konkretesnėmis priemonėmis; ragina Komisiją išanalizuoti ir parengti pasiūlymų, kaip būtų galima moteris paskatinti imtis verslo; pabrėžia, kad potencialios verslininkės ir mokslininkės turėtų būti informuotos apie paramos programas ir finansavimo galimybes; ragina valstybes nares remti priemones ir veiksmus, skirtus padėti ir patarti moterims, kurios nusprendė tapti verslininkėmis, ir skatinti moterų verslumą, sudaryti palankesnes ir paprastesnes sąlygas gauti finansavimą, sumažinti biurokratizmą ir pašalinti kitas kliūtis, trukdančias moterims pradėti veiklą;

44.

atkreipia dėmesį, kad skirtingų lyčių atstovai vis dar gauna nevienodą darbo užmokestį, nors ši tendencija pastaraisiais metais tapo mažiau ryški; pabrėžia, kad vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas atsiranda dėl nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje, vertikaliosios ir horizontaliosios segregacijos ir dėl to, kad sektoriuose, kuriuose dirba labai daug moterų, dažnai mokamas mažesnis užmokestis; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2006/54/ES ir pateikti konkrečias teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į struktūrinius darbo užmokesčio skirtumus, kad būtų užtikrintas darbo užmokesčio skaidrumas ir taikomos sankcijos, taip sumažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, ir šiuo klausimu kasmet teikti pažangos ataskaitas; ragina valstybes nares pripažinti naujosios direktyvos dėl viešųjų pirkimų, kaip priemonės lyčių lygybės principo taikymo politikai remti ir stiprinti, potencialą ir apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimus, grindžiamus galiojančiais valstybių narių teisės aktais dėl vienodų sąlygų taikymo ir lyčių lygybės kaip būtinąsias viešųjų pirkimų sutarčių sąlygas; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti, ar būtų įmanoma į viešuosius pirkimus įtraukti socialines sąlygas ir jas panaudoti gerinant socialinės įtraukties politiką; pripažįsta, kad ši mintis gali būti tobulinama tik užtikrinant teisę į konkurenciją ES;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant fiskalinę politiką ir teikiant socialinės apsaugos bei viešąsias paslaugas atsižvelgti į demografines tendencijas ir namų ūkių dydžio ir sudėties pokyčius;

46.

ragina Komisiją remti valstybes nares kovojant su skurdu, kuris per krizę dar padidėjo ir nuo kurio dažniausiai kenčia vienišos motinos ir kuris skatina socialinę atskirtį;

47.

ragina Komisiją remti valstybes nares, kad vykdydamos pagrindinę moterų dalyvavimo darbo rinkoje strategiją, valstybės narės daugiau naudotųsi struktūriniais fondais investicijoms į valstybinę vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūrą;

48.

pakartoja, kad dabartinė Direktyva 2006/54/EB nepakankamai veiksminga, kad būtų galima kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ir pasiekti lyčių lygybės užimtumo ir profesinėje srityje tikslą; primygtinai ragina Komisiją neatidėliojant peržiūrėti šią direktyvą;

49.

mano, kad politika ir priemonės, kuriomis siekiama kovoti su jaunimo nedarbu, kaip antai Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva, turi atitikti konkrečius vaikinų ir merginų poreikius, kad jiems būtų suteikta galimybė patekti į darbo rinką; primena, kad nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų moterų skaičius viršija vyrų skaičių; taip pat ragina rinkti pagal lytį suskirstytus jaunimo nedarbo duomenis, kad būtų galima parengti pagal poreikius pritaikytą, faktais grindžiamą politiką;

50.

ragina Komisiją 2014 m. investicijų paketą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą labiau orientuoti į mergaičių ir moterų konkrečią padėtį ir konkrečius poreikius;

51.

pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią moterų įgūdžių praradimui, tobulinti jų įgūdžius arba suteikti joms galimybę mokytis, kad jos galėtų iš naujo integruotis į darbo rinką prieš tai visą laiką skyrus tik vaikų ir kitų šeimos narių priežiūrai, svarbu keistis geriausios patirties pavydžiais ir kurti iniciatyvas; taip pat pabrėžia, kad, siekiant išvengti nepakankamo aukštos moterų kvalifikacijos, kaip dažnai pasitaiko imigrančių atveju, išnaudojimo, svarbu pagerinti ir palengvinti diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą;

52.

ragina Komisiją remti valstybes nares užtikrinant kokybiškas, geografiniu požiūriu tinkamas ir lengvai prieinamas paslaugas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių, saugaus ir teisėto dirbtinio aborto, kontracepcijos ir bendrosios sveikatos priežiūros srityse;

53.

primygtinai ragina Komisiją į savo būsimą ES sveikatos strategiją įtraukti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, kad būtų užtikrinta vyrų ir moterų lygybė ir būtų papildyta nacionalinės lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių politika;

54.

ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į lytiniu būdu plintančių ligų prevenciją ir prevencinius metodus, taip pat į prevenciją ir mokslinius tyrimus siekiant tobulinti ankstyvą ligų, pvz., moterų vėžio (krūties, gimdos kaklelio ir kiaušidžių), nustatymą atliekant reguliarų ginekologinį patikrinimą;

55.

pakartoja savo raginimą Komisijai ir Pasaulio sveikatos organizacijai iš psichikos ir elgesio sutrikimų sąrašo išbraukti lytinės tapatybės sutrikimus ir derybose dėl Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-os versijos (TLK–11) užtikrinti, kad lytinei tapatybei būtų taikoma nauja nepatologinė klasifikacija;

56.

pripažindamas seksualinių ir reprodukcinių sveikatos teisių svarbą, ragina Komisiją sukurti geriausios patirties lytinio ir santykių švietimo pavyzdį jaunimui visoje Europoje;

57.

pabrėžia, kad Komisija turi atlikti lyčių auditą, siekdama užtikrinti, kad ES sveikatos politika ir ES finansuojami moksliniai tyrimai padėtų labiau spręsti moterų sveikatos problemas ir jų diagnozės nustatymo problemas;

58.

pabrėžia, kad svarbu rengti informuotumo didinimo kampanijas dėl lytims būdingų ligos simptomų bei lyčių vaidmenų ir stereotipų, turinčių poveikį sveikatai, ir ragina Komisiją finansiškai remti su lyčių aspektu susijusių mokslinių tyrimų programas;

59.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares teikti (medicininę) paramą vaisingumui ir panaikinti diskriminaciją siekiant gauti nevaisingumo gydymą ir medicininę pagalbą reprodukcijai; šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžia paramos įvaikinant svarbą;

60.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti lytinio švietimo programas mokyklose, konsultuoti jaunimą ir sudaryti galimybes gauti kontraceptinių priemonių;

61.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares kurti paskatas tam, kad būtų kompetentingai mokoma naudotis žiniasklaida – kritiškai vertinti jos turinį, abejoti stereotipų ir struktūrų tikrumu, ir keistis geriausios patirties pavyzdžiais dėl iki šiol naudotos mokomosios medžiagos peržiūrėjimo, ar joje lyčių vaidmenys pateikiami stereotipiškai; todėl ragina Komisiją remti informuotumo didinimo programas dėl stereotipų, seksizmo ir tradicinių lyčių vaidmenų švietimo ir žiniasklaidos srityse, taip pat rengti kampanijas dėl teigiamų moterų ir vyrų vaidmenų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad kova su moksleivių, tėvų ar mokytojų priekabiavimu ir išankstiniu nusistatymu prieš LGBTI asmenis mokyklose turėtų būti dalis ES pastangų kovojant su lyčių stereotipais; pabrėžia, kad rengiant pedagogus svarbu didelį dėmesį skirti lyčių aspektui, kad jie galėtų atskleisti lyčių lygybės ir visuomenės įvairovės pranašumus;

62.

ragina valstybes nares ir ypač žiniasklaidos reguliavimo institucijas atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje moteriai suteikiamą vaidmenį, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, ir skatinti subalansuotą, nestereotipišką moterų vaizdą, kuriuo gerbiamas moterų orumas, įvairūs vaidmenys ir tapatybė, ir užtikrinti, kad komercinėje audiovizualinėje žiniasklaidoje nebūtų jokios diskriminacijos dėl lyties, nebūtų pateikiami moteris žeminantys vaizdai, visų pirma internetinėse žiniasklaidos priemonėse, kuriomis dažnai nusitaikoma į moteris ir mergaites; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turėtų sudaryti moterims daugiau galimybių gauti darbą žiniasklaidos priemonėse, visų pirma sprendimų priėmimo pareigose; ragina Komisiją didinti valstybių narių informuotumą apie tai, kad visuomeninė ir teisėta žiniasklaida turėtų rodyti pavyzdį pateikdama įvairovę; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingiau įsipareigoti naikinti žiniasklaidos platinamus seksistinius stereotipus ir atkreipia dėmesį į svarbias priemones, įtrauktas į Parlamento pranešimą dėl su lytimi susijusių stereotipų panaikinimo, kuris buvo priimtas 2013 m.;

63.

pažymi lemiamą švietimo ir įgalėjimo vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais ir diskriminacija dėl lyties ir į teigiamą jų poveikį moterims ir visuomenei bei apskritai ekonomikai; pabrėžia, kad labai svarbu šias vertybes nuo ankstyvo amžiaus perduoti vaikams ir vykdyti informavimo kampanijas darbo vietose bei žiniasklaidoje, per kurias būtų pabrėžiamas vyrų vaidmuo skatinant lygybę, sąžiningą šeimos pareigų pasidalijimą ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimą;

64.

pabrėžia, kad lyčių lygybės principų laikymasis turėtų būti vienas iš kriterijų, taikomų visoms ES finansuojamoms kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų programoms, ir prašo Komisijos įtraukti į programą „Horizontas 2020“ specialią su lytimi susijusių mokslinių tyrimų sritį;

65.

paveda Komisijai atlikti tyrimą, kokį poveikį lyčių vaizdavimas viešojoje erdvėje, žiniasklaidos priemonėse ir švietimo įstaigose daro kasdieniam gyvenimui, visų pirma skiriant dėmesį priekabiavimui mokyklose, neapykantą kurstančioms kalboms ir smurtui dėl lyties;

66.

ragina Komisiją remti kampanijas ir iniciatyvas, kad paskatintų aktyvų piliečių, visų pirma moterų ir migrančių, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime;

67.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos vystomajam bendradarbiavimui ir toliau būtų taikomas požiūris, grindžiamas žmogaus teisėmis, ypač lyčių lygybe, moterų gebėjimų stiprinimu, kova su bet kokia smurto prieš moteris forma ir vaikų darbo panaikinimu; pabrėžia, kad visuotinė galimybė naudotis sveikatos priežiūros, ypač seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje, paslaugomis ir susijusiomis teisėmis yra pagrindinė žmogaus teisė, ir pabrėžia teisę gauti savanoriškas šeimos planavimo paslaugas, įskaitant saugią ir teisėtą nėštumo nutraukimo priežiūrą, informavimą ir švietimą, siekiant sumažinti motinų ir kūdikių mirtingumą ir išgyvendinti bet kokio pobūdžio smurtą dėl lyties, įskaitant tokią praktiką kaip lyties organų žalojimas, vaikų, per ankstyvos ir priverstinės santuokos, žudymas dėl lyties, prievartinė sterilizacija ir vedybinis prievartavimas;

68.

pabrėžia, kad lyties aspektą būtina įtraukti į visus programavimo apsirūpinimo maistu saugumo srityje elementus, nes moterys atsakingos už 80 proc. žemės ūkio Afrikoje;

69.

ragina Komisiją stengtis nustatyti tam tikrą kaimynystės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo, taip pat prekybos ir diplomatinių santykių standartą, kuriuo moterų teisės būtų apibrėžiamos kaip viena iš žmogaus teisių ir būtų įpareigojama jų laikytis ir jos būtų visų ES partnerysčių ir dvišalių derybų struktūrinių dialogų dalis; pabrėžia, kad svarbus dalyvaujamasis bendradarbiavimas su visais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su moterų teisių organizacijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos bei regionų vyriausybinėmis asociacijomis vykdant vystomąjį bendradarbiavimą; ragina Komisiją suvokti, kad pripažinus mergaičių svarbą pasaulio vystymuisi, sukuriama sistema, kuria užtikrinama, kad tų mergaičių žmogaus teisės bus gerbiamos, remiamos ir įgyvendinamos; ir ragina į lyčių lygybės strategiją po 2015 m. įtraukti Mergaičių deklaraciją ir jos siekius; pabrėžia, kad svarbu vykdyti informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas bendruomenėse, kuriose vyksta žmogaus teisių pažeidimai dėl lyties;

70.

ragina Komisiją paskatinti valstybes nares parengti veiksmų planą, pagrįstą JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis Nr. 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; primena tarptautinei bendruomenei apie būtinas moterų ir mergaičių apsaugos priemones, visų pirma jų apsaugą nuo prievartavimo, naudojamo kaip karo ginklas, ir nuo prievartinės prostitucijos; griežtai smerkia tai, kad seksualinis smurtas prieš moteris toliau naudojamas kaip karo ginklas; pabrėžia, jog būtina daugiau nuveikti siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės aktų, per konfliktus nukentėjusioms moterims ir mergaitėms būtų suteikta galimybė gauti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir psichologinę paramą ir kad būtų užtikrinama nukentėjusiųjų apsauga;

71.

primygtinai ragina užtikrinti, kad ES ir jos valstybių narių teikiamai humanitarinei pagalbai nebūtų taikomi kitų partnerių paramos teikėjų nustatyti apribojimai, susiję su būtinu medicininiu gydymu, įskaitant galimybę saugiai nutraukti nėštumą moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu;

72.

pabrėžia, kad svarbu vykdyti lygybės principu pagrįstą prieglobsčio ir migracijos politiką ir kaip pagrindu suteikti prieglobstį pripažinti gresiantį lyties organų žalojimą, sukurti atitinkamas gaires bei koordinuoti geriausios patirties pavyzdžius; pabrėžia individualios gyvenimo šalyje teisės, visų pirma migrantėms, patiriančioms smurtą šeimoje, būtinybę, nes antraip atsiranda galios disbalansas; ragina Komisiją įvertinti ir nustatyti kokių konkrečių veiksmų galima imtis, kad būtų užtikrintas prieglobsčio prašančių moterų teisių stiprinimas ir jų laikymasis per visą prieglobsčio teikimo procedūrą;

73.

ragina Komisiją rinkti su lyčių aspektu susijusius duomenis, siekiant atlikti poveikio moterims vertinimą klimato, aplinkos ir energetikos politikos srityse;

74.

pabrėžia, kad, nors krizių valdymo ir karinio bei pilietinio pobūdžio misijose, kuriose dalyvauja ES, dalyvauja pareigūnai lyčių klausimais, lieka neišspręsta problema, kaip padidinti moterų dalyvavimą vykdant operacijas ir misijas, visais sprendimų priėmimo lygmenimis ir derybose dėl taikos ir atkūrimo procesų; primygtinai teigia, kad kiekvienai misijai turėtų būti parengta speciali mergaičių ir moterų teisių ir lyčių lygybės strategija; taip pat mano, kad į kitą EIVT veiksmų planą žmogaus teisių srityje reikėtų įtraukti specialų skyrių lyčių lygybės klausimais; pabrėžia nuolatinio ir intensyvaus Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir EIVT bendradarbiavimo šiuo klausimu svarbą;

75.

ragina Komisiją skatinti visuose valdymo lygmenyse, visose srityse ir kiekvienam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taikyti lyčių aspekto integravimo, biudžeto formavimo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyties poveikio vertinimo koncepcijas ir taip užtikrinti konkrečius lyčių lygybės tikslus; ragina Audito Rūmus taip pat įtraukti lyčių apsektą vertinant Sąjungos biudžeto vykdymą; ragina valstybes nares sudarant biudžetą taip pat įtraukti lyčių aspektą, kad būtų išnagrinėtos vyriausybės programos ir politikos kryptys, jų poveikis išteklių paskirstymui ir jų indėlis skatinant vyrų ir moterų lygybę;

76.

taip pat ragina Komisiją skatinti valstybių narių, moterų teisių organizacijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimą;

77.

pabrėžia, kad svarbu tinkamai finansuoti nacionalines lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija tarnybas; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar nacionalinių skundus nagrinėjančių institucijų veikla ir procedūros, susijusios su direktyvomis dėl lyčių lygybės įgyvendinimu, yra veiksmingos; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina Komisiją remti Europos lyčių lygybės chartijos įgyvendinimą vietos vyrų ir moterų gyvenime, remti nevyriausybinių organizacijų, visų pirma moterų teisių organizacijų ir kitų lyčių lygybės srityje dirbančių organizacijų veiklos tęstinumą skiriant tinkamą ir iš anksto numatomą finansinę paramą; šiuo klausimu taip pat ragina ir toliau finansiškai remti „Daphne“ programą ir nemažinti jos matomumo, kad visų pirma moterų teisių organizacijos valstybėse narėse vietoje ir toliau galėtų kovoti su smurtu prieš moteris;

78.

pabrėžia Komisijos ir Parlamento partnerystės svarbą, todėl siūlo, kad už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui kasmet žodžiu ir raštu teiktų strategijoje nustatytų tikslų pažangos ataskaitą – tiek iš Komisijos perspektyvos, tiek iš valstybių narių perspektyvos, ataskaitose pritaikant kiekvienos šalies požiūrį ir konkrečią informaciją apie kiekvieną valstybę narę;

79.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba ir sušaukti metinį ES aukščiausiojo lygio susitikimą lyčių lygybės ir moterų teisių klausimais, kad būtų nustatyta pasiekta pažanga ir atnaujinti įsipareigojimai;

80.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/18

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Prekyba, augimas ir intelektinė nuosavybė. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategija“ (COM(2014)0389),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Intelektinės nuosavybės teisių gynimo trečiosiose šalyse strategiją (1) ir į 2010 m. lapkričio mėn. atliktą jos nepriklausomą vertinimą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 11 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. patvirtintą ir 2009 m. atnaujintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą dėl prekių klastojimo ir piratavimo poveikio ekonomikai,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. patvirtintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą „Skaitmeninio turinio piratavimas“,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. Europos patentų biuro ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos bendrai atliktą tyrimą „Intelektinėms nuosavybės teisėms imlūs sektoriai: indėlis į ekonominius rezultatus ir užimtumą Europos Sąjungoje“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prekybos politikos darbo dokumentą „Papildomi politikos veiksniai siekiant stiprinti intelektinės nuosavybės teises besivystančiose šalyse“,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos 2013 m. atliktą tyrimą „Prieigos prie medicinos technologijų ir inovacijų gerinimas“,

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94, nustatantį Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą (2) (Prekybos kliūčių reglamentą),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 953/2003, nustatantį siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (6),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (7),

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis) ir į Dohos deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos, kurią 2001 m. lapkričio 14 d. patvirtino Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencija,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS sutarties ir galimybės įsigyti vaistų (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje (10);

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. liepos 31 d. ataskaitą „Muitinės atliekamas intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas. 2013 m. rezultatai prie ES sienų“ (11);

—

atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano (12),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0161/2015),

A.

kadangi ES konkurencingumas vis labiau priklauso ir priklausys nuo kūrybiškumo ir inovacijų ir kadangi pažangus augimas – žiniomis ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymas – yra vienas iš trijų strategijos „Europa 2020“ prioritetų;

B.

kadangi intelektinės nuosavybės teisės (INT) padeda vystyti inovacijas ir kūrybiškumą, jų apsauga yra esminis uždavinys siekiant Europos konkurencingumo, todėl Sąjunga turi kurti platesnio užmojo strategiją, kad apsaugotų savo intelektinės nuosavybės teises nuo prekybos partnerių;

C.

kadangi būtina skatinti švietimo, verslo, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir intelektinės nuosavybės sąveikos stiprinimą; kadangi kovos su INT pažeidimais procesas yra brangus ir užtrunka daug laiko, ypač MVĮ, įskaitant atskirus teisių turėtojus;

D.

kadangi ES ir jos valstybės narės kaip Pasaulio prekybos organizacijos narės privalo laikytis Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), taigi priimti ir įgyvendinti būtinuosius standartus atitinkančias veiksmingas kovos su visais INT pažeidimais priemones;

E.

kadangi diskusijos dėl INT turėtų būti pagrįstos pasvarstymais apie patirtį ir ateities technologijų tendencijas kartu suderinant vidaus ir išorės aspektus, atskiriant fizinę ir skaitmeninę aplinką, prireikus, atsižvelgiant į visiems suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant MVĮ ir vartotojų organizacijas, rūpimus klausimus ir siekiant užtikrinti visišką interesų skaidrumą ir pakankamą teisėtumą, o kartu stengiantis pasiekti sąžiningą visų atitinkamų interesų pusiausvyrą;

F.

kadangi dabar klastojamos ne tik prabangos, bet ir bendro pobūdžio prekės, pavyzdžiui, žaislai, vaistai, kosmetika ir maisto produktai, o suklastotos prekės gali sužaloti ar kelti didelį pavojų vartotojų sveikatai;

G.

kadangi 2013 m. ES muitinės sulaikė beveik 36 milijonus prekių, kurios, kaip įtariama, pažeidžia intelektinės nuosavybės teises ir kurių vertė viršija 760 mln. eurų;

H.

kadangi 72 proc. 2013 m. sulaikytų prekių buvo susiję su smulkiomis siuntomis; kadangi ketvirti metai iš eilės didžiausią kategoriją, t. y. apie 19 proc. šių ir apie 10 proc. visų sulaikytų prekių, sudaro vaistai;

I.

kadangi reikia kovoti su INT pažeidimais siekiant: sumažinti riziką, kurią jie gali kelti vartotojų sveikatai ir saugumui bei aplinkai; apsaugoti vertės kūrimą Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse; išvengti ekonominių ir socialinių pasekmių ES verslui ir kūrėjams ir išvengti rizikos, kylančios Europos ir trečiųjų šalių kultūros įvairovei; kadangi ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kovą su organizuotu nusikalstamumu, kuris gauna lėšų iš prekybos padirbtomis ir piratinėmis prekėmis;

J.

kadangi išsamią INT teisinę sistemą reikėtų susieti su veiksmingu jos įgyvendinimu, prireikus nurodant vykdymo užtikrinimo priemones ir sankcijas, taip pat užtikrinant, kad INT įgyvendinimo priemonės nebūtų per didelė našta teisėtai prekybai;

K.

kadangi svarbus intelektinės nuosavybės apsaugos bruožas – tinkamas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, įskaitant nuostatų dėl sankcijų taikymą,

1.

palankiai vertina Komisijos požiūrį, ypač jos raginimus siekti skirtingų interesų pusiausvyros;

2.

mano, kad diskusijos apie teisių turėtojų ir galutinių naudotojų interesų sąžiningą pusiausvyrą yra daugiaaspektės ir itin sudėtingos – visos suinteresuotosios šalys turi ekonominių interesų; mano, kad Komisija turėtų išsiaiškinti, kaip vykdyti informacija pagrįstą ir skaidrią viešą diskusiją apie intelektinės nuosavybės apsaugą ir ką tai reiškia vartotojams; mano, kad raginant suinteresuotuosius subjektus aktyviau dalyvauti diskusijose dėl INT kartu turi būti imamasi veiksmų skaidrumui ir visų dalyvių pozicijų teisiniam pagrįstumui užtikrinti; mano, kad nebuvo įvertintas komunikatas, kuriame atsižvelgiama ir į 2004 m. Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo trečiosiose šalyse strategiją, ir į tai, kad buvo atmestas Kovos su klastojimu prekybos susitarimas;

3.

pabrėžia, kad nepakankamai aišku, kokiomis priemonėmis ir kokiais metodais būtų galima siekti komunikate nurodytų rezultatų, visų pirma, kokie ištekliai tam bus skirti ir iš kur jų bus gauta, taip pat atsižvelgiant į ribotus išteklius, skirtus remti Europos teisių turėtojus, eksportuojančius savo produkciją į trečiųjų šalių rinkas arba siekiančius jose pradėti vykdyti veiklą;

4.

mano, kad aiškiai nenurodytas INT politikos vidaus ir išorės aspektų koordinavimas ir pabrėžia, jog labai svarbu šią padėtį ištaisyti viduje; pripažįsta, jog vidaus ir išorės politikos aspektų darna nereiškia, kad nereikalingas tikslinis metodas, pagal kurį būtų pripažįstami atitinkamai trečiosios šalies rinkai būdingi konkretūs faktai ir aplinkybės;

5.

pabrėžia, kad INT apsauga turėtų būti suvokiama kaip pirmi žingsniai – kurie būtini, tačiau jų nepakanka – siekiant nustatyti prieigą prie trečiųjų šalių rinkos ir kad naudojimasis tinkamai pripažintomis intelektinės nuosavybės teisėmis priklauso nuo tikros apsaugos, apimančios veiksmingą vykdymo užtikrinimą ir teisių gynimo priemones atitinkamoje šalyje;

6.

pabrėžia, kad svarbia problema tapo daugelio INT pažeidimų komercinis pobūdis ir aktyvesnis organizuoto nusikalstamumo dalyvavimas darant INT pažeidimus; apgailestauja, kad prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Palermo konvencija) nėra protokolo dėl kovos su prekių klastojimu, ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares šiuo klausimu dėti gerokai daugiau pastangų;

7.

supranta, kad reikia geresnio INT apsaugos ir užtikrinimo ir kitų politikos priemonių derinimo, ir remia šį tikslą, taip pat reikia gerinti Komisijos ir valstybių narių veiksmų derinimą šio tikslo siekiant; mano, kad INT apsauga ir ryžtinga kova su INT pažeidimais gali labai prisidėti kovojant su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir mokesčių vengimu ir plėtojant teisingą, tvarią, ateičiai tinkamą ir inovacijoms palankią skaitmeninę rinką;

8.

remia Komisijos veiklą nustatant geografinius prioritetus, kuriais remiantis būtų pradėta rengti kas dvejus metus teikiamas ataskaitas dėl INT apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse;

9.

mano, kad strategijoje daromas nepakankamas skirtumas tarp fizinio prekių ženklų ir patentų klastojimo ir kitų autorių teisių pažeidimų, ypač skaitmeninėje erdvėje; pažymi, kad spartėjant skaitmeninimo tendencijoms INT apsaugos ir gynimo klausimas skaitmeninėje aplinkoje taps vis svarbesnis visame pasaulyje;

10.

mano, kad strategija turėtų būti geriau pritaikyta skaitmeninei aplinkai ir apimti tvirtą bendradarbiavimą su muitinėmis bei rinkos priežiūros institucijomis ir užtikrinti horizontalų suderinamumą;

11.

pabrėžia, kad geografinės nuorodos ir jų apsauga yra taip pat svarbios, kaip ir kito pobūdžio intelektinė nuosavybė, nes padeda užtikrinti vartojimo prekių atsekamumą ir išsaugoti gamintojų praktinę patirtį;

12.

mano, kad derėdamasi dėl laisvosios prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, ypač dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP), Komisija turi užtikrinti geografinių nuorodų pripažinimą ir apsaugą;

13.

laikosi nuomonės, kad TRIPS susitarimas prireikus turėtų būti įgyvendinamas kuo darniau ir veiksmingiau ir kad įtvirtinant bet kokias lanksčias formuluotes turėtų būti laikomasi 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindinio principo, susijusio su nediskriminaciniu visų sričių technologijų vertinimu; mano, kad turėtų būti atsižvelgiama ir į Dohos deklaraciją, kartu pabrėžiant, jog tvirtesnė intelektinės nuosavybės apsauga ir gynimas naudingi ne tik ES šalims, besivystančioms šalims jie taip pat padeda sukurti ir plėtoti reikiamas šalių vidaus sistemas, kuriomis skatinamos ir apsaugomos inovacijos ir moksliniai tyrimai – kuo aukštesnis tarptautinės prekybos vertės grandinės etapas, tuo aktualesnis šis klausimas;

14.

pabrėžia, kad reikia visų suinteresuotųjų šalių viešų ir subalansuotų diskusijų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių gynimu ir viešųjų bei privačiųjų interesų derinimu;

15.

pripažįsta, kad reikia gerinti vartotojų suvokimą apie ekonominę žalą ir neigiamą poveikį inovacijoms ir kūrybiškumui, o tam tikrais atvejais – apie įsigyjamų prekių, kuriomis pažeidžiama INT, pavojus sveikatai ir saugai atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti vartotojų suvokimą apie INT apsaugą ir gynimą, ir, kad vien griežčiau jas ginant esamos ir būsimos intelektinės nuosavybės apsaugos ir gynimo problemos nebus išspręstos; pabrėžia verslo sektoriaus vaidmenį šioje srityje;

16.

mano, kad aišku, jog reikia siekti visuomenės paramos apsaugant INT; šiuo klausimu pažymi Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) darbą, t. y., be kita ko, piliečių informavimo apie komercinio masto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų poveikį kampanijas;

17.

teigiamai vertina 2011 m. gegužės 4 d. teisių turėtojų ir interneto platformų pasirašytą susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama bendromis pastangomis mažinti prekybą suklastotomis prekėmis per e. prekybos platformas; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti struktūruotą dialogą su interneto platformomis, kaip geriausia aptikti prekybą suklastotomis prekėmis ir su ja kovoti;

18.

pažymi, kad INT pažeidimų problema per pastaruosius kelerius metus išaugo keletą kartų, nes išpopuliarėjo skaitmeninimas ir daugėjo skaitmeninių pardavimo platformų, kuriose suklastoti produktai parduodami ir platinami visame pasaulyje be jokių veiksmingų kontrolės priemonių; atsižvelgdamas į tai ragina išsamiau apsvarstyti galimybes patvirtinti veiksmingesnes internetinio fizinių produktų pardavimo kontrolės priemones;

19.

mano, kad strategijos nuostatos, kuriose remiama tinkama geografinių nuorodų apsauga internete, turėtų būti tikslesnės, kad būtų galima siekti konkretesnių tikslų;

20.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacija (ICANN) ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) siekiant nustatyti geografinių nuorodų apsaugos internete priemones;

21.

mano, kad reikia atidžiai įvertinti tarpininkų atsakomybę; būtų palankiau vertinęs šiuo klausimu išsamesnę strategiją, kartu pripažindamas, kad šia tema reikia atskiros diskusijos;

22.

ragina Komisiją prisidėti kuriant aplinką, kurioje valstybių narių ir trečiųjų šalių interesai būtų susiejami ir kurioje būtų abipusis siekis sukurti aukšto lygio apsaugos sistemas, susietas su veiksmingomis INT gynimo spragų šalinimo priemonėmis; pažymi, kad reikia atidžiai atskirti įvairių vadinamųjų besivystančiųjų šalių aplinkybes ir atitinkamus prekybos klausimus, atsižvelgiant į konkrečią padėtį atitinkamose besivystančiose šalyse;

23.

palankiai vertina Komisijos nuveiktą darbą įvertinus kiekvieną atvejį atskirai remiant besivystančias šalis, tobulinančias savo INT sistemas, ir ragina Komisiją toliau dėti šias ir daugiau pastangų teikiant tinkamą nuolatinę techninę pagalbą, skirtą informuotumo didinimo programoms rengti, teisinei pagalbai teikti ir darbuotojams apmokyti, atsižvelgiant į kiekvienos šalies išsivystymo lygį;

24.

pritaria raginimui rasti platų atsaką į šią sudėtingą ir daugialypę problemą susijusią, su INT ir visuotinės prieigos prie įperkamų vaistų užtikrinimu, kartu pabrėždamas, kokia svarbi į pacientą orientuota INT koncepcija farmacijos sektoriuje;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti konstruktyvų dialogą dėl prieigos prie vaistų įtraukiant į jį visus suinteresuotuosius asmenis ir rasti sprendimų, kurie padėtų palankiausiomis sąlygomis suteikti šią prieigą neturtingiausių valstybių gyventojams, neturintiems galimybių gauti pažangiausio gydymo;

26.

laikosi nuomonės, kad nors ir reikia apsaugoti ES bendrovių interesus ir konkurencingumą užtikrinant jų inovacijų gebėjimus ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurios ES bendrovės užtikrina prieigą prie vaistų, taikydamos pagalbos programas ir diferencijuotas kainas su nuolaidomis, būtina užtikrinti, kad vaistų kainos būtų prieinamos šalies, kurioje jie parduodami, gyventojams, todėl būtina remti vadinamąsias lankstumo priemones, nustatytas TRIPS sutartyje ir pripažįstamas Dohos deklaracijoje, taip pat turi būti atsižvelgta į rinkos iškraipymus, kuriuos gali kilti dėl vaistų perpardavimo trečiosiose šalyse; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stengtis užtikrinti, kad sienų kontrolės priemonės, kuriomis siekiama blokuoti suklastotų vaistų importą, nedarytų neigiamo poveikio generinių vaistų tranzitui;

27.

laikosi nuomonės, kad reikėtų skatinti bendroves tinkamiau bendradarbiauti savo konkurencinėje aplinkoje ir bendradarbiauti su valstybės institucijomis, siekiant užtikrinti geresnes galimybes gauti vaistų valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse ir suteikti daugiau tokių galimybių; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę paremti novatoriškas sistemas, pvz., patentų suvienijimus, taip siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir kartu užtikrinti generinių vaistų gamybą;

28.

mano, kad Sąjunga turi įsitraukti į platesnes diskusijas dėl sveikatos apsaugos visame pasaulyje gerinimo, taip pat rengiant sveikatos sistemų sutvirtinimo strategijas;

29.

ragina Komisiją skatinti ankstyvą ES pagamintų generinių ir biologiškai panašių vaistų eksportą, kai tik trečiosiose šalyse išnyks jų patentinė apsauga;

30.

mano, kad kai kurie Komisijos komunikate nurodyti statistiniai duomenys buvo gauti naudojantis prieštaringais ir jau kritikuojamais metodais, jie turėtų būti tobulinami, kad geriau atspindėtų tikrąją padėtį, susijusią su INT svarba, jų apsauga, gynimu ir ES ekonomika, taip siekiant ne tik informuoti apie galiojančią politiką ir ją tobulinti, bet ir toliau remti įrodymais grindžiamo politikos formavimo principo taikymą;

31.

sutinka su Komisijos nurodytomis ES intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro steigimo priežastimis ir prašo atitinkamai jam skirti išteklius;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad stebėsenos centras turėtų apimti visas susijusias sritis ir neturėtų dubliuoti su jokių jau veikiančių institucijų veiklos;

33.

ragina Komisiją dėti pastangas, kad stebėsenos centras išsaugotų savo nepriklausomumą, ir užtikrinti, kad jo veiklai netrukdytų joks tikras ar spėjamas šališkumas;

34.

pripažįsta, kad tobulesnė, tinkamai suderinta vidinė su INT susijusi politika būtų naudinga dedant pastangas gerinti INT apsaugos ir gynimo visame pasaulyje lygį;

35.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant ratifikuoti PINO sutartį dėl prekių ženklų įstatymų, Hagos susitarimo Ženevos aktą ir Lisabonos susitarimą dėl kilmės vietos pavadinimų apsaugos ir jų tarptautinio registravimo, taip pat kitus su INT susijusius tarptautinius susitarimus;

36.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, suderintų su viešųjų konsultacijų pagal žaliąją knygą „Tradicinė europiečių praktinė patirtis turi būti panaudota kuo vaisingiau“ (COM(2014)0469) dėl galimo geografinių nuorodų apsaugos išplėtimo ne žemės ūkio produktams rezultatais;

37.

remia Komisijos pasiryžimą prioritetą skirti geresnės INT apsaugos skatinimui ir jos gynimui PPO ir visuose kituose tarptautiniuose forumuose ir taip ES rasti naujų eksporto rinkų bei pagerinti esamas galimybes patekti į rinkas;

38.

pažymi, kad prekybos apsaugos priemonių srityje rinkos ekonomikos statuso suteikimas, be kitų kriterijų, priklauso nuo intelektinės nuosavybės apsaugos atitinkamoje šalyje;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingiau remti INT visose atitinkamose daugiašalėse organizacijose (PPO, Pasaulio sveikatos organizacijoje ir Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje) ir toliau dėti pastangas, kad į PPO sistemą būtų įtraukti su INT susiję tarptautiniai susitarimai, kurie dar neįtraukti, pavyzdžiui, PINO sutartis dėl prekių ženklų įstatymų, PINO atlikimų ir fonogramų sutartis, PINO autorių teisių sutartis, Hagos susitarimo Ženevos aktas ir Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos pavadinimų apsaugos ir jų tarptautinio registravimo;

40.

mano, kad derantis dėl dvišalių laisvosios prekybos susitarimų reikiamas dėmesys turėtų būti teikiamas intelektinės nuosavybės skyriams ir derybų šalys turėtų pripažinti, kad teisė užsiimti verslu turi būti siejama su pagarba INT ir galiojančios teisinės sistemos laikymusi; teigiamai vertina iki šiol Komisijos atliktą darbą į dvišalius laisvosios prekybos susitarimus sėkmingai integruojant intelektinės nuosavybės apsaugos ir gynimo skyrius;

41.

mano, kad anksčiau išvardytų PINO sutarčių ratifikavimas, siekiant jas įtraukti į PPO sistemą, turėtų būti numatytas Sąjungos sudaromuose dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose;

42.

remia Komisijos požiūrį rengiant intelektinės nuosavybės dialogus ir darbo grupes su prioritetinėmis šalimis, su kuriomis nevyksta išsamios derybos, siekiant konkrečių intelektinės nuosavybės apsaugos ir gynimo įsipareigojimų ir norint juos sugriežtinti; pabrėžia, kad, kai nedaroma pažangos intelektinės nuosavybės tema vykdomų dialogų ir tarpžinybinių posėdžių lygmeniu, INT reikia įtraukti į aukštesnio lygio politinių susitikimų darbotvarkę;

43.

pabrėžia, kad visais įmanomais būdais reikėtų sustiprinti Sąjungos ir kitų regioninių blokų bendradarbiavimą INT srityje;

44.

ragina Komisiją esant ES ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant INT turėtojus, teisių pažeidimams dažniau naudotis atitinkamomis ginčų sprendimo sistemomis, taip pat PPO ginčų sprendimo sistema;

45.

ragina Komisiją skatinti trečiąsias šalis abipusiškumo pagrindu pripažinti intelektinės nuosavybės teisės ekspertų teisę užsiimti praktika;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares didinti muitinių bendradarbiavimą Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis konfiskuojant suklastotas prekes bei supaprastinti muitinės procedūras;

47.

prašo Komisijos ir valstybių narių glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant autorių teisių ir licencijų išdavimo klausimus;

48.

yra įsitikinęs, kad geresnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir veiksmingas susijusių taisyklių įgyvendinimas trečiosiose šalyse labai paskatintų ES ir kitų užsienio investuotojų siekį investuoti, dalintis naujais technologiniais gebėjimais ir atnaujinti esamas technologijas;

49.

pažymi, kad keletas valstybių narių savo delegacijose tam tikrose svarbiausiose šalyse turi už intelektinės nuosavybės klausimus atsakingus atašė; mano, kad valstybėms narėms geriau koordinuojant veiksmus ir keičiantis informacija atsirastų naujų galimybių pasiekti bendrus tikslus – apsaugoti intelektinę nuosavybę trečiosiose šalyse;

50.

mano, kad ES ekonominės veiklos vykdytojai ir vartotojai trečiosiose šalyse, kuriose padaroma daugiau INT pažeidimų, turėtų būti ypatingai saugomi teikiant daugiau INT pagalbos tarnybų pagalbos;

51.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/25

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (1) („INT gynimo direktyva“),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 386/2012 dėl su intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu susijusių užduočių pavedimo Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas), įskaitant Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro sudarymą iš viešojo ir privačiojo sektorių atstovų (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainams) (VRDT) ir Europos patentų organizacijos (EPO) pateiktą ataskaitą „Intelektinės nuosavybės teisėms imlių sektorių įnašas siekiant ekonominių rezultatų ir kuriant darbo vietas Europoje“,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 11 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, pavadintą „Didesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje“ (COM(2009)0467),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo taikymo (COM(2010)0779) ir prie jos pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (3)

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos mėn. Komisijos parengtą viešų konsultacijų „Intelektinės nuosavybės teisių gynimas civiline tvarka. Viešos konsultacijos dėl proceso veiksmingumo ir priemonių prieinamumo“ rezultatų santrauką (4),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „ES veiksmų planas siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“ (COM(2014)0392),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Prekyba, augimas ir intelektinė nuosavybė. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategija“ (COM(2014)0389),

—

atsižvelgdamas į Komisijos planą sukurti ES bendrąją skaitmeninę rinką ir į 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl konkurencingos skaitmeninės bendrosios rinkos (5),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4–5 d. Tarybos išvadas dėl INT užtikrinimo (6),

—

atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje (8),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24 d. Teisės reikalų komiteto laišką dėl pranešimo dėl Direktyvos 2004/48/EB taikymo,

—

atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnį, kuriuo nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į savo moralinių ir materialinių interesų, atsirandančių iš mokslo, literatūros arba meno kūrinių, kurių autorius jis yra, apsaugą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Kultūros ir švietimo komitetų nuomones (A8-0169/2015),

A.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas intelektinei nuosavybei;

B.

kadangi intelektinės nuosavybės teisės – viena iš inovacijų ir kūrybiškumo varomųjų jėgų ir jas taikant ypač prisidedama prie konkurencingumo, užimtumo ir kultūrų įvairovės skatinimo; kadangi klausimų dėl prekės autentiškumo nereikėtų visada suplakti su klausimais dėl gaminio saugos ir kokybės, ginant intelektinės nuosavybės teises taip pat galima užtikrinti vartotojų sveikatą ir saugą; kadangi iš klastojimo veiklos gaunant pajamas apskritai prisidedama prie šešėlinės ekonomikos ir organizuoto nusikalstamumo skatinimo;

C.

kadangi ES susiduriama su dažnais intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais ir kadangi šių pažeidimų mastas ir kaina kelia susirūpinimą – apie tai savo ataskaitoje dėl Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo taikymo praneša Komisija (COM(2010)0779); kadangi šie skaičiai taip pat parodo, kokią reikšmę Europos ekonomikai turi intelektinės nuosavybės teisės konkuruojant pasauliniu lygmeniu;

D.

kadangi dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, įskaitant klastojimą, stabdomas augimas, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir kūrybiškumas;

E.

kadangi dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo Europos įmonės patiria moralinę ir ekonominę žalą, o valstybės – didelius ekonominius ir finansinius nuostolius;

F.

kadangi tinkama intelektinių teisių apsauga yra privaloma plėtojant skaitmeninę ekonomiką ir bendrąją skaitmeninę rinką;

G.

kadangi sparti elektroninės prekybos ir internetinės veiklos plėtra pakeitė požiūrį į intelektinės nuosavybės teisių gynimą skaitmeninėje aplinkoje, pirmiausia todėl, kad vykdant minėtąją veiklą atsiranda naujų galimybių daryti pažeidimus, taip pat atsižvelgiant į naują naudotojų socialinę elgseną;

H.

kadangi Parlamentas susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kas VRDT ataskaitoje pabrėžiama dėl to, kad didelė europiečių mažuma tam tikru mastu toleruoja mintį, kad INT pažeidimai galėtų būti laikomi priimtinais (9); kadangi trūksta tinkamų žinių apie intelektinės nuosavybės teisių socialinę ir kultūrinę svarbą ir apie veiksmus, laikomus jų pažeidimais, taip pat informuotumo, ypač Europos jaunimo gretose, apie galimus INT pažeidimų padarinius ES ekonomikai ir visuomenei bei bendram piliečių saugumui; kadangi būtina ir įmanoma įgyvendinti tinkamas naudotojų sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas;

I.

kadangi būtina dėti daugiau pastangų kovojant su nelegalia prekyba suklastotomis prekėmis ir kadangi niekas neturėtų pelnytis iš intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų;

J.

kadangi teisėsauga yra esminis dalykas siekiant užtikrinti teisės numatomumą ir kadangi nepaprastai svarbu rasti veiksmingas, proporcingas ir turinčias atgrasinantį poveikį intelektinės nuosavybės teisių gynimo tarpvalstybiniu mastu priemones;

K.

kadangi intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai daro ypatingą poveikį mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įskaitant paslaugas, kurias verslas teikia verslui, dėl to gali būti prarandamos rinkos ir tai gali nuvesti į bankrotą;

L.

kadangi norint ginti intelektinės nuosavybės teises nepaprastai svarbu atsižvelgti į tarptautinius aspektus, nes intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai yra pasaulinio masto reiškinys;

M.

kadangi imantis politinių kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais veiksmų turėtų būti atsižvelgta į pažeidimus, susijusius ir su internetine, ir su ne internetine veikla;

1.

teigiamai vertina 2014 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą, kuriame pateiktas intelektinės nuosavybės teisių gynimo veiksmų planas; pritaria jos požiūriui į intelektinės nuosavybės teisių gynimą, pagrįstam prevenciniais veiksmais ir politinėmis priemonėmis, kurių tikslas – neleisti pelnytis komercinio masto pažeidėjams ir apsunkinti prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, pateikimą rinkai;

2.

pabrėžia, kad atsakomybė už INT užtikrinimą pirmiausia tenka valstybių narių valdžios institucijoms;

3.

pabrėžia, kad pagrindinis veiksmų plano tikslas turėtų būti užtikrinti veiksmingą ir įrodymais pagrįstą intelektinės nuosavybės teisių gynimą, atliekantį itin svarbų vaidmenį skatinant inovacijas, kūrybiškumą, konkurencingumą, ekonomikos augimą ir kultūrų įvairovę; pažymi, kad priemonės, kurių imamasi intelektinės nuosavybės teisių gynimo srityje, turi būti grindžiamos tiksliais ir patikimais duomenimis;

4.

pabrėžia, kad per finansų krizę, kai finansinė parama kultūros sektoriui labai sumažinta, intelektinės nuosavybės teisės kūrėjams dažnai yra pagrindinis pajamų šaltinis; todėl pabrėžia, kad sąžiningo atlygio kūrėjams užtikrinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių ES veiksmų plano aspektų;

5.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti inovacijas, kūrybiškumą ir konkurencingumą, būtina, jog intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemonės būtų skaidrios ir visuomenė bei visos kitos suinteresuotosios šalys galėtų gauti visą informaciją;

6.

pripažįsta, kad intelektinės nuosavybės teisių (INT) užtikrinimas ne tik skatina darbo vietų kūrimą ir augimą visoje Sąjungoje, bet ir yra nepaprastai svarbus tinkamam bendrosios rinkos veikimui, ypač atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip ES BVP dalis, užimtumas ir įvairūs pramonės sektoriai, kuriems INT naudingos ir kurie jomis naudojasi, be to, jis atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant inovacijas, kūrybiškumą, konkurencingumą ir kultūrų įvairovę;

7.

pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisės pirmiausia yra kultūros ir kūrybos pramonės, taip pat ir kitų pramonės sektorių kūrybingumo, inovacijų ir konkurencingumo apsaugos garantas, kaip savo Komunikate dėl Europos pramonės atgimimo pažymėjo Komisija; ragina Komisiją tęsti darbą, kad būtų atsižvelgiama į intelektinės nuosavybės teises, kaip į Europos ekonomikos konkurencingumo veiksnį;

8.

pabrėžia, kad INT – tai ne tik autorių teisės, bet ir, be kita ko, prekių ženklai ir patentai ir kad kiekvienos iš šių teisių gyvybiškai svarbios Europos Sąjungos prekių ir paslaugų vertei užtikrinti;

9.

pažymi, kad, Komisijos teigimu, kultūros ir kūrybos sektoriai, kuriems intelektinės nuosavybės teisės dažnai būna labai aktualios, ES jau dabar sukuria iki 4,5 % BVP ir iki 8,5 mln. darbo vietų ir yra ne tik būtini kultūrų įvairovei, bet ir daug prisideda prie socialinio ir ekonominio vystymosi;

10.

mano, kad visi tiekimo grandinės veikėjai turi atlikti tam tikrą vaidmenį kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais ir turėtų būti įtraukti į šį procesą; pabrėžia, kad principas, pagal kurį įtraukiami visi veikėjai, turėtų būti formuluojamas atsižvelgiant ir į internetu, ir ne internetu vykdomą veiklą; mano, kad, siekiant sėkmingai tai įgyvendinti, reikia, kad pagrindinės teisės būtų suderintos, nes priemonių, kurios turi poveikį pagrindinėms teisėms, komercinės veiklos vykdytojai imtis savarankiškai negali, nes būtinas teisinis pagrindas ir teisminių institucijų priežiūra;

11.

primena, kad veikėjai, vykdantys veiklą internetu, į kovą su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais turėtų būti įtraukiami laikantis Direktyvos 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principų;

12.

pažymi, kad interneto prekyvietėse, kur valstybių narių valdžios institucijų galimybės kontroliuoti pardavimą ribotos, vis dažniau siūlomos suklastotos ir pažeidžiant INT pagamintos fizinės prekės bei jomis prekiaujama; pabrėžia, kad prekyviečių platformų savininkus būtina įtraukti į bet kokią veiklą, kuria stengiamasi užtikrinti INT, įskaitant pastangas šalinti suklastotas prekes ir atimti iš prekiautojų suklastotomis prekėmis prieigą prie jų svetainių;

13.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti išsamaus patikrinimo taikymą visoje tiekimo grandinėje, įskaitant skaitmeninę tiekimo grandinę, visus pagrindinius jos subjektus ir veiklos vykdytojus, pvz., kūrėjus, menininkus, teisių turėtojus, prodiuserius, tarpininkus, interneto paslaugų teikėjus, internetinės prekybos platformas, galutinius naudotojus ir valstybės institucijas;

14.

mano, kad visoje tiekimo grandinėje taikant deramo stropumo principą, gerinant rinkos priežiūrą ir muitinių keitimąsi informacija pagerėtų verslo aplinka ir kad tai padėtų užkirsti kelią pateikti rinkai prekes ir paslaugas, pagamintas ir sukurtas pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises; pabrėžia, kad turėtų būti gerai įvertintas visų kokybinio audito sistemų ekonominės naudos ir efektyvumo santykis prieš jas taikant ir kad atsižvelgiant į tai galimybė paremti MVĮ turėtų būti gerai apsvarstyta;

15.

be to, atkreipia dėmesį į pasiūlymą rengti įtraukias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl ES deramo patikrinimo sistemos taikymo visoje tiekimo grandinėje – taip pat mokėjimo paslaugų teikėjams – siekiant užkirsti kelią INT pažeidimams, ir ragina kasmet, o ne kas dvejus metus pateikti Parlamentui konsultacijų ir savanoriškos ES deramo patikrinimo sistemos taikymo rezultatus;

16.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis būtų skaidrios ir vyktų laiku, taip pat kad konsultacijų rezultatai būtų analizuojami tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu ir su jais būtų supažindintos suinteresuotosios šalys, įskaitant Parlamentą ir kitas ES institucijas;

17.

pabrėžia sektorių susitarimų ir gerosios patirties gairių svarbą kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais; ragina sektoriaus suinteresuotuosius subjektus keistis informacija apie platformas, per kurias suteikiama prieiga prie turinio, kuriuo pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, ir imtis suderintų ir proporcingų priemonių, pvz., pranešimo ir turinio šalinimo procedūrų, kad būtų sumažintos iš šio turinio ir platformų gaunamos pajamos; pažymi, kad šios priemonės neturėtų apimti neteisminio interneto svetainių blokavimo;

18.

pažymi, kad interneto saugyklos platformos – viena pagrindinių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo sričių, nes jos per reklamą ir (arba) abonementus gauna netiesioginių pajamų iš šių teisių;

19.

teigiamai vertina principą, pagal kurį teisių turėtojams ir jų partneriams sudarant susitarimus būtų užkirstas kelias pelnytis intelektinės nuosavybės teisių pažeidėjams; pritaria tam, kad būtų rengiami susitarimo memorandumai – neprivalomos priemonės, skirtos kovoti su klastojimu ir piratavimu, ir pritaria idėjai, kad tokios priemonės būtų toliau plėtojamos tarp suinteresuotųjų šalių; šiuo atžvilgiu rekomenduoja, kad Komisija atliktų tyrimą dėl kryžminio jų veiklos finansavimo vykdant klastojimo veiklą (parduodant suklastotas prekes ir teikiant neteisėtą turinį);

20.

primena, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. galioja savanoriškas susitarimo memorandumas dėl suklastotų prekių pardavimo internetu, ir ragina Komisiją įvertinti šio susitarimo memorandumo įgyvendinimo rezultatus bei apie tai informuoti Parlamentą;

21.

mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti ir esamų iniciatyvų bei galimų ateities priemonių veiksmingumą atsižvelgdama į tarpininkų vaidmenį kovojant su INT pažeidimais;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad, visų pirma kultūros ir kūrybos sektoriuose, taip pat turėtų būti skatinamas teisių turėtojų, autorių, platformų operatorių, tarpininkų ir galutinių naudotojų bendradarbiavimas, kuris galėtų vykti ir savanoriško įsipareigojimo forma, kad galimus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus būtų galima nustatyti ankstyvame etape; pabrėžia, kad Komisija turi artimu metu įvertinti tokio savanoriško įsipareigojimo veiksmingumą ir kad galbūt būtinos kitos teisinės priemonės jam stebėti;

23.

pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose į dialogą būtina įtraukti mokėjimo paslaugų dalyvius, kad dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų internetinėje aplinkoje gaunamas pelnas būtų mažesnis;

24.

primena, kad organizuoti nusikaltėliai dalyvauja tarptautinėje intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo veikloje ir kad labai svarbu pateikti koordinuotą Europos sprendimą, stiprinant esamas audito priemones ir kartu įgyvendinant „pinigų sekimo“ principą – taip siekiant apsaugoti vartotojų interesus ir tiekimo grandinės patikimumą;

25.

teigiamai vertina principą, kuriuo vadovaujasi Komisija, rengti tikslines sąmoningumo kampanijas; mano, jog nepaprastai svarbu, kad visi suvoktų, kokią konkrečią įtaką intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai daro visai visuomenei bei atskiriems vartotojams ir piliečiams; mano, kad vartotojai turėtų būti išsamiau informuojami apie tai, kas sudaro intelektinės nuosavybės teises, taip pat ką galima ir ko negalima daryti su saugomomis prekėmis ir turiniu; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti veiksmus sąmoningumui skatinti, kurie būtų skirti konkrečiai publikai ir reikiamoms rinkoms;

26.

rekomenduoja rengti platesnę informacinę kampaniją dėl intelektinės nuosavybės teisių turėtojų ir jų gynimo institucijų platformos, kad teisių turėtojų vaidmuo ginant savo teises Europos Sąjungoje ir šiuo tikslu naudojantis į Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato saugų tinklą integruota teisių gynimo duomenų baze, būtų aktyvesnis; ragina toliau ir sparčiau integruotis su policijos įstaigomis ir kitomis muitinės įstaigomis visame pasaulyje, siekiant užtikrinti geresnį INT gynimą;

27.

pabrėžia, kad atitinkamas informavimo kampanijas reikia labiau orientuoti į jaunąją kartą, turint omeny, kad, kaip parodė neseniai atliktas intelektinės nuosavybės suvokimo tyrimas, ši karta labiausiai nepaiso intelektinės nuosavybės teisių;

28.

pabrėžia iniciatyvų, skirtų jaunimo žinioms, supratimui ir sampratai apie intelektinę nuosavybę įvertinti ir jų raidai stebėti, siekiant geriau suprasti jų poreikius ir nustatyti tinkamiausius veiksmus, kurių reikia imtis, svarbą;

29.

ypač palankiai vertina Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) (VRDT) veikiančio Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro pastangas siekiant išsamiau informuoti vartotojus apie prekių, gaminamų paisant INT, pasirinkimo naudą ir palengvinti prieigą prie tokių prekių;

30.

taip pat mano, jog vartotojai turėtų būti labiau pajėgūs atpažinti siūlomas prekes, pagamintas pažeidžiant INT, kad galėtų apsispręsti konkrečios prekės nepirkti; apgailestauja dėl to, kad Komisija į savo veiksmų planą neįtraukė jokių veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti didesnį vartotojų pajėgumą atpažinti pažeidžiant INT pagamintas prekes ir sukurtą turinį; ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiau apsvarstyti galimybę nustatyti konkrečias priemones ir gaires bei atlikti įrodymais pagrįstą tyrimą ir galbūt sukurti suderintą pranešimo apie pažeidžiant INT pagamintas prekes ir sukurtą turinį ir jų pašalinimo iš rinkos procedūrų sistemą, kad suklaidinti vartotojai ir įmonės galėtų imtis tokių pačių veiksmų, kurių jie imasi norėdami atkreipti dėmesį į nepageidaujamą turinį, remiantis Komisijos ir Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro sukaupta patirtimi, ypač susijusia su dalijimusi geriausios praktikos pavyzdžiais;

31.

pabrėžia, kad pranešimo apie URL adresą ir jo pašalinimo sistema, kuria naudojamasi, kai URL adresu skelbiamu turiniu kėsinamasi į intelektinės nuosavybės teises, nustatomos praktinės ribos dėl greito pakartotinio susijusio turinio paskelbimo; todėl ragina sektoriaus suinteresuotuosius subjektus pradėti mąstyti apie priemones, dėl kurių pranešimo ir pašalinimo sistema ilgą laiką išliktų veiksmingesnė;

32.

pažymi, kad visi paskirstymo grandinės dalyviai turėtų bendradarbiauti rengiant informavimo kampanijas, kuriomis vartotojams būtų teikiama informacija apie jų teises ir prievoles, susijusias su lengva prieiga prie kūrybinio turinio ir nesudėtingu jo naudojimu;

33.

mano, kad tik bendradarbiaujant su didžiaisiais interneto rinkos dalyviais, kurie pateikia intelektinės nuosavybės teisės saugomą turinį, galima iš tikrųjų pasiekti didesnį skaidrumą ir didesnį informuotumą ir todėl reikėtų, kad jie pritartų skaidrumo skatinimo ir keitimosi informacija idėjai;

34.

primygtinai pabrėžia, kad būtina derinti iniciatyvas ir kampanijas visose valstybėse narėse norint išvengti dvigubo darbo ir užtikrinti nuoseklumą ir veiksmingumą;

35.

prašo valstybių narių valdžios institucijų užtikrinti, kad prekės, pagamintos pažeidžiant INT ir keliančios grėsmę saugumui, būtų minimos skubaus įspėjimo apie pavojingas vartojimo prekes sistemos (RAPEX) pranešimuose, nesvarbu, ar konkrečioje valstybėje narėje jos parduodamos teisėtai;

36.

mano, jog dėl nepakankamo vartotojų informuotumo apie teisėtą pasiūlą ir kartais sunkiai prieinamo ar brangiai kainuojančio prekių ir turinio, kuriais nepažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, tiekimo kai kuriuose sektoriuose sunku užkirsti kelią vartotojams pirkti neteisėtas prekes ar naudoti neteisėtą turinį; laikosi nuomonės, kad šioje srityje reikėtų didesnės pažangos, ir pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms daryti didesnį spaudimą pramonei, kad visose valstybėse narėse būtų siūlomos teisėtos – įvairios ir patrauklios – prekės ir kad vartotojai tikrai turėtų visas galimybes pirkti teisėtas prekes ir naudoti teisėtą turinį;

37.

pabrėžia, kad reikia platesnio požiūrio, pagal kurį daugiau dėmesio būtų skiriama pastangoms išsiaiškinti, kaip patenkinti vartotojų poreikius didinant novatoriškos ir finansiškai prieinamos teisėtos pasiūlos atsiradimą ir naudojimąsi ja, remiantis internetui pritaikytais verslo modeliais, kuriuos pritaikius galima panaikinti kliūtis, sukurti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką ir kartu išlaikyti vartotojų teisių ir novatorių bei kūrėjų apsaugos pusiausvyrą;

38.

laikosi nuomonės, kad viena iš galimybių stiprinti intelektinės nuosavybės teises gali būti inovatyvių verslo modelių kūrimas; taip pat pabrėžia, kad reikėtų pagalvoti apie galimybių tobulinimą ir nuolatinį pritaikymą prie nuolat besivystančių technologijų tam tikrose pramonėse srityse;

39.

pabrėžia, kad svarbu tobulinti MVĮ ir pavienių kūrėjų teisių gynimo civiline tvarka procedūras intelektinės nuosavybės srityje, nes jie atlieka labai svarbų vaidmenį kūrybos ir kultūros sektoriuose ir dažnai neturi pajėgumų apginti savo teises, nes tokios procedūros sudėtingos, brangios ir ilgos;

40.

teigiamai vertina tai, kad Komisija paskelbė ketinanti padėti MVĮ stiprinti savo intelektinės nuosavybės teises gerindama galimybes naudotis civilinėje teisėje numatytomis teisių gynimo priemonėmis, siekiant veiksmingiau kovoti su didesnių konkurentų piktnaudžiavimu rinka ir pirmiausia toliau vertinti MVĮ reikmes, susijusias su ES veiksmais ateityje;

41.

palankiai vertina sprendimą, išdėstytą 2014 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate dėl ES veiksmų plano, konkrečiau jo 4 veiksmą, kuriuo siekiama gerinti MVĮ intelektinės nuosavybės teisių gynimo pagal civilinės teisės nuostatas procedūras, ypač atsižvelgiant į labai mažos vertės ieškinius ir galimus veiksmus toje srityje;

42.

pabrėžia, kad MVĮ nepaprastai svarbios aiškios ir lengvai administruojamos jų INT užtikrinimo sistemos;

43.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visos priemonės, kurių ketinama imtis, nedaug paveiktų MVĮ tenkančią naštą ir sąnaudas; ypač ragina Komisiją toliau vertinti, kaip MVĮ galėtų dalyvauti taikant kokybinio audito sistemas, ir nustatyti, kokių konkrečių priemonių šiuo tikslu galėtų būti imtasi MVĮ naudai;

44.

primygtinai pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į MVĮ rengiant teisės aktus, ir pakartoja, kad visada turėtų būti taikomas principas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“;

45.

atkreipia ypatingą dėmesį į galimybės užsitikrinti teisingumą ir teisminių procedūrų ekonominio veiksmingumo svarbą – tai ypač aktualu MVĮ – ir ragina numatyti tarpininkavimo paslaugas ir kitokias alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas intelektinės nuosavybės teisių srityje, kurias tarpusavyje taikytų įmonės;

46.

pabrėžia, kad svarbu reguliariai atlikti veiksnių, kurie lemia tai, kad MVĮ naudojasi arba nesinaudoja savo intelektinės nuosavybės teisėmis, analizę, kad būtų galima nustatyti, ar pakeitimai, kuriuos reikėtų padaryti, susiję su naujomis MVĮ ar su MVĮ, kurios pirmiausia susidūrė su savo intelektinių teisių įgyvendinimo problemomis;

47.

tikisi iki 2015 m. pabaigos gauti informaciją apie esamas nacionalines iniciatyvas, kuriomis sprendžiamas MVĮ intelektinės nuosavybės teisių gynimo pagal civilinės teisės nuostatas klausimas; teigiamai vertina netrukus pasirodysiančią žaliąją knygą dėl būtinybės Sąjungai ateityje imtis veiksmų remiantis geriausia praktika įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu finansuojamas schemas, kuriomis MVĮ padedama užsitikrinti savo intelektinės nuosavybės teises;

48.

pažymi, kad yra patenkintas tuo, kaip plėtojama Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro veikla – naudinga priemonė politikos formuotojų diskusijoms bei duomenims ir informacijai apie įvairiausius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus rinkti ir jais keistis;

49.

pabrėžia, kad VRDT pareiga, t. y. iš sektoriaus gauti duomenis, kuriais fiksuojami INT pažeidimai, ir rinkti patikimus duomenis apie tikrąjį pažeidimų poveikį ekonominės veiklos vykdytojams bei atlikti jo analizę, turėtų būti įtraukta į dešimties punktų veiksmų planą ir tolesnių veiksmų, vykdomų įvairiuose labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, pagrindą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją tobulinti VRDT sukurtą kovos su klastojimu žvalgybinės paramos priemonės (angl. Anti-Counterfeiting Intelligence Support Tool (ACIST)) duomenų bazę, kad būtų teikiama informacija apie klastotojus ir užtikrinama, jog suklastotų prekių neįsigytų perkančiosios organizacijos;

50.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti prasmingą INT gynimą, turėtų būti prieinama ir gaunama visa informacija apie kiekvienam atvejui tinkamų intelektinės nuosavybės teisių tipą (pvz., ar tai patentas, ar prekės ženklas, ar autorių teisės), šių teisių galiojimo statusą ir savininkų tapatybę, įskaitant metaduomenis skaitmeninių bylų atveju;

51.

ragina Komisiją visapusiškai naudotis centro surinktais duomenimis ir jo veiklos rezultatais, siekiant padaryti išvadas ir pasiūlyti geresnio intelektinės nuosavybės teisių gynimo sprendimus, kuriais galėtų pasinaudoti politikos kūrėjai; ragina Komisiją apie tai reguliariai informuoti Parlamentą;

52.

pažymi, kad nepaprastai svarbus mokymas, kuriuo būtų skatinama užtikrinti INT įvairiuose sektoriuose nacionaliniu lygmeniu, taip pat labai svarbus vaidmuo, kurį padedant mokyti valstybių narių valdžios institucijų atstovus ir keistis geriausia praktika atliks stebėsenos centras, pirmiausia reklamuodamas skaitmeniniu būdu prieinamas kampanijas už palankią kainą ir koordinuodamas jas su atitinkamomis agentūromis ir įstaigomis;

53.

teigiamai vertina tai, kad Komisija sukūrė ekspertų grupę intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimais, ir ragina Komisiją labiau įtraukti Parlamentą ir, kai tai būtina, Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centrą į šios grupės veiklą ir pirmiausia pakviesti jį atsiųsti ekspertus dalyvauti jos posėdžiuose;

54.

teigiamai vertina Komisijos paskelbtą Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos taikymo ataskaitą (10), kartu pažymėdamas, kad kai kurios valstybės narės vėlavo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę ir dėl to tam tikrais klausimais įmanoma padaryti tik ribotas išvadas; ragina Komisiją parengti tolesnę direktyvos poveikio analizę, ypatingą dėmesį atkreipiant į inovacijų ir informacinės visuomenės plėtros klausimus, kaip reikalaujama jos 18 straipsnio 1 dalyje ir kaip Parlamentas ragino savo minėtoje 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliucijoje; tačiau primena, kad Europos Komisija nustatė kelis intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo aspektus, pvz., tarpininkų vaidmenį kovojant su pažeidimais, kuris taip pat galėtų būti naudingas kovojant su piktnaudžiavimu;

55.

atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą, kurioje pažymima, kad Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva kai kurias atžvilgiais atsilieka nuo skaitmeninės eros ir nėra pakankama priemonė kovoti su pažeidimais internete; ragina Komisiją parengti išsamų dabartinės teisinės sistemos ribotumo, susijusio su internetine veikla, vertinimą ir, jei tinkama, pateikti pasiūlymus dėl ES teisinės sistemos pritaikymo prie interneto aplinkos; reikalauja išsamiai išnagrinėti šių galimų pasiūlymų poveikį;

56.

atkreipia dėmesį į išvadą, kad skirtingas tam tikrų direktyvų nuostatų aiškinimas lemia skirtingą jų taikymą valstybėse narėse, ir ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant išspręsti ataskaitoje nurodytas problemas – taip pat ir toliau aiškinant direktyvos nuostatas;

57.

pakartoja savo raginimą parengti visapusišką intelektinės nuosavybės teisių strategiją, įskaitant išsamią teisinę kovos su INT pažeidimais sistemą, kuri būtų suderinta su interneto aplinka, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir laisvių ir teisingo bylų nagrinėjimo, proporcingumo ir duomenų apsaugos principų; mano, kad skubiai reikia suteikti naujiems kūriniams teisinę apsaugą, nes taip bus skatinamos investicijos ir kuriama daugiau inovacijų;

58.

pabrėžia, kad visi su INT susiję teisės aktai turi atspindėti skaitmeninės eros raidą, atsižvelgiant į interneto aplinką ir įvairias platinimo priemones, užtikrinant suderintą požiūrį, kurį taikant būtų atstovaujama visų susijusių suinteresuotųjų šalių, ypač vartotojų, interesams bei jų teisei į prieigą prie turinio, kartu Europoje skatinant menininkus, kūrėjus ir inovacijas;

59.

primena, kad reikalinga moderni, konkurencijai ir vartotojams palanki autorių teisių sistema, kuria taip pat būtų remiamas kūrybiškumas ir inovacijos sudarant saugias, pakankamas ir patikimas sąlygas išradėjams ir kūrėjams;

60.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos kultūros ir kūrybos sektoriai yra socialinės ir ekonominės plėtros bei darbo vietų kūrimo Europoje varomoji jėga, kartu primindamas, kad kūrėjai, projektuotojai ir institucijos, kurių veikla priklauso nuo autorių teisėms taikomų išimčių ir apribojimų, taip pat gali svariai prisidėti prie ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje; pabrėžia, kad bet kokia teisėkūros iniciatyva, kuria siekiama modernizuoti autorių teises, turėtų būti grindžiama objektyviais faktais, susijusiais su poveikiu augimui ir darbo vietų kūrimui (ypač kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančiose MVĮ), žinių ir kultūros prieinamumui, taip pat su galimomis sąnaudomis ir nauda;

61.

primygtinai atkreipia dėmesį į svarbų muitinės įstaigų ir tarptautinio bendradarbiavimo muitų srityje vaidmenį kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais vykdant tarpvalstybinę prekybą ir pabrėžia, jog būtina remti ir palengvinti muitinių darbą, atliekamą jų tarpusavio bendradarbiavimo srityse, paaiškinant veiklos taisykles, pirmiausia tam, kad jos galėtų užtikrinti veiksmingą tranzitu vežamų prekių kontrolę ES teritorijoje;

62.

ragina Komisiją įgyvendinant intelektinės nuosavybės teisių gynimo veiksmų planą atsižvelgti į susijusias iniciatyvas, ypač į ES muitinės kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais veiksmų planą ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategiją;

63.

ragina gerinti rinkos stebėseną, rizikos valdymą ir muitinių keitimąsi informacija, susijusia su klausimais, keliamais atsižvelgiant į tai, kaip muitinės taiko intelektinės nuosavybės teisių gynimo nuostatas, pvz., dėl prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, saugojimo ir sunaikinimo;

64.

pabrėžia, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti, keistis informacija ir muitinių įstaigoms, rinkos priežiūros institucijoms ir teisminėms institucijoms skirti tinkamą mokymą;

65.

pabrėžia, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį įsigydamos ir pirkdamos prekes atlieka visų lygmenų, įskaitant vietos, regioninį ir nacionalinį, valdžios institucijos, ir teigiamai vertina Komisijos norą parengti, reklamuoti ir paskelbti geriausios praktikos vadovą siekiant, kad suklastotų prekių įsigijimo išvengtų visų lygmenų valdžios institucijos;

66.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlytą Žaliąją knygą dėl konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis dėl pinigų grąžinimo ir susijusių schemų poveikio siekiant kovoti su komercinio masto INT pažeidimais ir įvertinti būtinybę imtis konkretesnių veiksmų šioje srityje, susijusių su veikla interneto ir ne interneto aplinkoje; mano, kad, ES mastu pradėjus taikyti teisę susigrąžinti pinigus už netyčia įsigytas suklastotas prekes, vartotojai pajustų teigiamą poveikį, o prekiautojai būtų paskatinti patikrinti prekes prieš siūlant jas įsigyti;

67.

palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys veiksmų plane skiriamas bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis, informacijos ir geriausios praktikos mainų bei veiksmų, susijusių su INT užtikrinimu tarpvalstybiniu lygmeniu, koordinavimo svarbai;

68.

atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant skatinti inovacijas ir konkurencingumą Sąjungos žiniomis grindžiamuose sektoriuose nepažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių, būtina skatinti atvirus mokslinius tyrimus ir keitimąsi žiniomis, kurie įvardyti ir kaip strategijos „Europos vaidmuo pasaulyje“ ir strategijos „Europa 2020“ pagrindiniai elementai;

69.

pabrėžia, kad reikia tikslių atpažinimo sistemų, kurias taikant būtų galima greitai nutraukti komercinio masto veiklą, vykdomą pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

70.

atkreipia dėmesį į tai, kad pajamos, gaunamos naudojantis intelektinės nuosavybės teisėmis, yra vienas iš mokslinių tyrimų projektų išorinio finansavimo šaltinių, taigi ir inovacijų ir plėtros bei universitetų ir įmonių bendradarbiavimo varomoji jėga;

71.

ragina veiksmų planą įgyvendinti sparčiai, kad prireikus būtų galima laiku pakoreguoti priemones, reikalingas intelektinės nuosavybės teisėms ginti, visų pirma kultūros ir kūrybos sektoriuose, atsižvelgiant į tikruosius poreikius;

72.

ragina Komisiją įvertinti, kaip įgyvendinamas kiekvienas veiksmų plane pateiktas veiksmas, ir vėliausiai iki 2016 m. liepos mėn. apie tai informuoti Parlamentą;

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/35

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją, kurioje Europos Parlamentas pateikia Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai rekomendacijas dėl derybų dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo (1), 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste) (2), 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo (3), 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklės (4) ir 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje (5),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos ir Užsienio reikalų tarybos susitikimų bei G 7 šalių vadovų pastarųjų 18 mėnesių išvadas ir pareiškimus dėl padėties Ukrainoje ir santykių su Rusija,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 ir 19 d. ir 2015 m. vasario 12 d. Minske pasiektus susitarimus (6),

—

atsižvelgdamas į Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (7) ir 2015 m. vasario 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0162/2015),

A.

kadangi ES daugelį metų stengėsi plėtoti abiem pusėms naudingą bendromis vertybėmis bei principais, pvz., demokratija ir teisine valstybe, ir bendrais interesais pagrįstą strateginę partnerystę su Rusija; kadangi ES tebėra atvira tokiems santykiams ir juos plėtoti padedančiam dialogui ir nori atkurti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su Rusija, jei Rusijos valdžios institucijos laikytųsi savo tarptautinių ir teisinių įsipareigojimų;

B.

kadangi, nepaisydama to, kad 2008 m. Rusija įvykdė agresiją prieš Gruziją ir pažeidė jos teritorinį vientisumą, toliau yra okupavusi Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus ir neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal 2008 m. paliaubų susitarimą, ES, reaguodama į šiuos įvykius, nusprendė pasirinkti glaudesnio bendradarbiavimo modelį, kad galėtų tęsti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą su Rusija; kadangi, užuot imantis ribojamųjų priemonių, buvo pradėta įgyvendinti arba aktyviau įgyvendinama nemažai glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyvų, pvz., bendrų erdvių iniciatyvos, Partnerystė siekiant modernizavimo, derybos dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo ir dialogas žmogaus teisių klausimais;

C.

kadangi Rusija, neteisėtai aneksavusi Krymą (šį veiksmą ES griežtai pasmerkė ir jo nepripažins) ir prieš Ukrainą pradėjusi ginkluotą konfliktą, kuriame tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvauja karinės pajėgos ir saugumo tarnybos, sąmoningai destabilizuodama šią kaimyninę suverenią ir nepriklausomą šalį, smarkiai pakenkė savo santykiams su ES, pažeisdama sienas kelia grėsmę pagrindiniams Europos saugumo principams ir laužo tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma prisiimtus pagal Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Budapešto memorandumą, 1990 m. Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos ir dvišalę Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį; kadangi humanitarinė padėtis Kryme ir Rytų Ukrainoje itin pablogėjo ir žuvo keletas tūkstančių žmonių;

D.

kadangi Rusija yra kai kurių jos kaimynystėje – Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Kalnų Karabache – įšaldytų konfliktų, kurie itin kliudo atitinkamų kaimyninių šalių vystymuisi ir stabilumui ir jų suartėjimui su Europos Sąjunga, tiesioginė ar netiesioginė dalyvė;

E.

kadangi Rusijos Federacija į juodąjį sąrašą įtraukė 89 ES politikus – tarp jų yra dabartinių ir buvusių Europos Parlamento narių – ir pareigūnus, kuriems draudžia įvažiuoti į Rusiją;

F.

kadangi Rusija, prieštaraudama gerų kaimyninių santykių dvasiai, pažeisdama tarptautinę teisę, taisykles ir normas ir vadovaudamasi doktrina, pagal kurią ji mano turinti teisę užtikrinti užsienyje gyvenančių rusų saugumą, ėmėsi tyčinių neteisėtų veiksmų, kuriais siekia destabilizuoti savo kaimynines šalis nustatydama neteisėtus prekybos embargus arba su separatistiniais ir atsiskirti siekiančiais regionais sudarydama integracijos sutartis;

G.

kadangi, reaguodama į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją ir prieš Ukrainą pradėtą hibridinį karą, ES patvirtino nemažai laipsniškų ribojamųjų priemonių; kadangi, reaguodamos į Rusijos agresiją, kai kurios kitos šalys patvirtino panašias sankcijas;

H.

kadangi galiausiai reikia siekti plėtoti konstruktyvius ES ir Rusijos santykius, teikiančius naudos abiem šalims, siekiant spręsti bendras pasaulines problemas, pvz., klimato kaitos, naujų technologijų plėtros ir kovos su terorizmu, ekstremizmu bei organizuotu nusikalstamumu; kadangi ES ir Rusijos bendradarbiavimas kai kuriose srityse, pavyzdžiui, Šiaurės dimensijos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo, duoda teigiamų rezultatų; kadangi Rusija konstruktyviai dalyvavo pastarosiose derybose dėl Irano;

I.

kadangi šios tikslinės ribojamosios priemonės nukreiptos ne prieš Rusijos žmones, o prieš tam tikrus su Rusijos lyderiais susijusius asmenis ir bendroves, kurie ekonomikos ir gynybos sektoriuose tiesiogiai gauna naudos iš dabartinio konflikto su Ukraina, ir jomis siekiama paskatinti Rusijos vyriausybę keisti savo politiką bendrų kaimyninių šalių atžvilgiu ir veiksmus šiose šalyse; kadangi su Rytų Ukrainos destabilizavimu susijusios sankcijos turėtų būti panaikintos po to, kai Rusija visiškai įgyvendins Minsko susitarimų nuostatas; kadangi šios sankcijos turėtų būti sugriežtintos, jei Rusija pasirinktų toliau tiesiogiai ar netiesiogiai destabilizuoti Ukrainą ir pažeisti jos teritorinį vientisumą; kadangi su neteisėta Krymo aneksija susijusios sankcijos bus taikomos tol. kol pusiasalis bus grąžintas Ukrainai;

J.

kadangi Rusijos Federacija, būdama visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją pasirašiusi šalis, įsipareigojo laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų ir gerbti žmogaus teises; kadangi ES tvirtai rėmė Rusijos prisijungimą prie įvairių tarptautinių organizacijų ir forumų, pvz., G 8, G 20 ir PPO, ir dalyvavimą juose; kadangi, įtraukus Rusiją į šias institucijas, kilo įtampa dėl to, kad Rusija nuolat pažeidžia taisykles, pvz., ji nesilaiko PPO normų ir įpareigojimų (nustatydama kai kurias diskriminacines priemones prieš pavienes ES valstybes nares ir kitas kaimynines šalis), nevykdo daugiau kaip tūkstančio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir neužtikrina pagrindinių žmogaus teisių; kadangi ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais nebuvo įtikinamos ar nedavė konkrečių rezultatų;

K.

kadangi teisinės valstybės principas yra vienas iš pagrindinių ES principų ir jis reiškia ne tik pagarbą demokratijai ir žmogaus teisėms, bet ir tarptautinės teisės laikymąsi, garantiją, kad teisė sąžiningai taikoma ir užtikrinamas jos laikymasis, taip pat teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą; kadangi šių sąlygų Rusija nevykdo, jos valdžios institucijos nesilaiko teisinės valstybės principų ir negerbia pagrindinių teisių ir pastaraisiais metais pablogėjo padėtis politinių teisių, pilietinių laisvių ir žiniasklaidos laisvės srityse; kadangi pastaruoju metu priimti įstatymai, kuriuose įtvirtintos dviprasmiškos nuostatos, naudojamos siekiant dar labiau apriboti opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjų veiklą; kadangi neseniai priėmus įstatymą, pagal kurį kriminalizuojama vadinamoji homoseksualumo propaganda, padaugėjo homofobiškos ir prieš LGBTI nukreiptos prievartos bei neapykantą kurstančių kalbų ir šio klausimo valdžios institucijos nesprendžia; kadangi po neteisėtos Krymo aneksijos šiame pusiasalyje smarkiai sumažėjo pagarba žmogaus teisėms, įskaitant žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę, ir nuo to ypač kenčia Krymo totorių bendruomenė;

L.

kadangi žymus opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas apkaltintas ir nuteistas remiantis suklastotais įrodymais ir jis nuolat bauginamas ir persekiojamas, be kita ko, įkalinus jo brolį; kadangi jo vadovaujamai Pažangos partijai neleidžiama dalyvauti kituose parlamento rinkimuose; kadangi Ukrainos Rados narė Nadia Savčenko nesilaikant tarptautinės teisės neteisėtai kalinama Rusijoje;

M.

kadangi korupcijos suvokimo indekse Rusijos Federacijai tenka 136-a vieta iš 175 ir todėl Rusija kelia didelį susirūpinimą dėl tarptautinio masto korupcijos ir pinigų plovimo, kurie kelia grėsmę Europos šalių ekonomikai ir jos vientisumui;

N.

kadangi Rusija aktyviai taiko hibridinio karo politiką, tyčia panaikino karinius arba sukarintus veiksmus ir politinę veiklą skiriančias ribas;

O.

kadangi 2014 m. pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekso sąraše Rusijos Federacija užima 148-ą vietą iš 180; kadangi valstybės valdomų žiniasklaidos priemonių finansavimas buvo smarkiai išplėstas ir padidintas; kadangi žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų, politinių oponentų, nepriklausomos žiniasklaidos ir paprastų piliečių iniciatyvos ir veikla dažnai ribojama arba joms kliudoma; kadangi galimybių reikšti nepriklausomas ir pliuralistines nuomones sumažėjo ir joms nuolat kyla grėsmė; kadangi Europos demokratijos fondas atkreipia dėmesį į nuomonių įvairovės Rusijos žiniasklaidos priemonėse klausimą ir kadangi drauge su savo partneriais jis raginamas plėtoti naujas žiniasklaidos iniciatyvas;

P.

kadangi neatsakingi Rusijos naikintuvų veiksmai šalia ES ir NATO valstybių narių oro erdvės kelia pavojų civilinių skrydžių saugai ir galėtų kelti grėsmę Europos oro erdvės saugumui; kadangi visiškai šalia ES sienos Rusija rengia provokacinius didelio masto karinius manevrus ir tuo tarpu Rusija viešai pagrasino kariniu ar net branduoliniu puolimu; kadangi Rusija sustabdė savo dalyvavimą derybose dėl Sutarties dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje ir pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį;

Q.

kadangi ES ir Rusijos santykiuose pagrindinį ir strateginį vaidmenį atliekantys energetikos klausimai yra pagrindinė Rusijos užsienio politikos priemonė; kadangi ES atsparumas išorės poveikiui gali būti pasiektas įvairinant energijos tiekimą ir mažinant priklausomybę nuo Rusijos; kadangi ES apie energetinį saugumą turi kalbėti vienu balsu ir parodyti tvirtą vidaus solidarumą;

R.

kadangi Rusijos Federacija aktyviai skatino Eurazijos ekonominės sąjungos kūrimą; kadangi šio ekonominės integracijos projekto nereikėtų vertinti kaip konkuruojančio su Europos Sąjunga;

1.

pakartoja, kad Rusijai tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujant ginkluotame konflikte su Ukraina ir neteisėtai aneksavus Krymą, taip pat jai pažeidžiant Gruzijos teritorinį vientisumą ir vykdant ekonominę prievartą bei Europos kaimyninių šalių politinį destabilizavimą tyčia nesilaikoma demokratinių principų, pagrindinių vertybių ir tarptautinės teisės; atsižvelgdama į tai ES negali numatyti grįžimo prie įprastų santykių ir neturi jokio pasirinkimo kaip tik iš naujo atlikti kritišką savo santykių su Rusija vertinimą, kuris apimtų kuo greitesnį švelniąja galia grindžiamo nenumatytų atvejų plano siekiant pasipriešinti Rusijos vykdomai agresijai ir nesantaiką kurstančiai politikai bei išsamaus ES būsimų santykių su šia šalimi ir su Rytų Europos partnerėmis plano parengimą; pabrėžia, kad Rytų Ukrainos konflikto sprendimas gali būti tik politinio pobūdžio;

2.

pabrėžia, kad šiuo metu Rusija dėl savo veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje daugiau nebegali būti laikoma strategine partnere; atkreipia dėmesį į tai, kad strateginės partnerystės turi būti grindžiamos abipusiu pasitikėjimu ir pagarba tarptautinei teisei, kuri grindžiama demokratija, valstybių suverenumu ir laisve pasirinkti savo konstitucinę tvarką ir užsienio politikos kryptis, teritoriniu valstybės vientisumu ir teisinės valstybės, žmogaus teisių bei tarptautinės diplomatijos ir prekybos principų laikymusi;

3.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Rusija dabar atvirai elgiasi ir veikia kaip tarptautinės demokratinės bendruomenės varžovė, metanti iššūkį jos įstatymais pagrįstai tvarkai, ypač siekdama jėga perbraižyti Europos šalių sienas; yra labai susirūpinęs dėl Rusijoje vis stiprėjančios neapykantos opozicijos aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, mažumoms ir kaimyninėms tautoms atmosferos ir dėl blogėjančios žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėties; smerkia kritiką reiškiančių asmenų bauginimą smurtu, teismais, įkalinimu ir kitomis valstybės taikomomis priemonėmis;

4.

smerkia savavališką draudimą ES politikams ir pareigūnams patekti į Rusijos teritoriją ir pabrėžia, kad Rusijos vadovai ne kartą pažeidė tarptautinę teisę, pažeidinėja visuotines normas ir trukdo skaidrumui; mano, kad šie veiksmai duoda priešingų rezultatų ir kenkia jau be to silpniems Europos Sąjungos ir Rusijos bendravimo kanalams; pabrėžia, kad į juodąjį sąrašą įtraukti ES politikai ir pareigūnai turėtų būti informuoti apie draudimo patekti į Rusijos teritoriją motyvus ir turėtų turėti teisę apskųsti tokį sprendimą nepriklausomam teismui;

5.

mano, kad ilgainiui įmanoma ir pageidaujama tarp ES ir Rusijos užmegzti konstruktyvius ir nuspėjamus santykius, teikiančius abipusės naudos, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius politinius, prekybos, transporto ir energetikos srities santykius, žmonių tarpusavio ryšius, taip pat ir pasinaudojant programa „Erasmus+“ bei bendrais veiksmais (9), tarpvalstybinį bendradarbiavimą, klimato kaitą, aplinką ir sektorių bendradarbiavimą turint mintyje, kad abipusės sankcijos kenkia abiejų šalių ekonomikai, kad reikia spręsti bendrus uždavinius ir ginti bendrus interesus pasaulyje ir kad vykdant intensyvesnį dialogą galima pakeisti nesantaiką kurstantį saugumo Europoje suvokimą; šiuo požiūriu palankiai vertina teigiamus ES ir Rusijos bendradarbiavimo įvairiose srityse, pavyzdžiui, kovos su terorizmu, ekstremizmu ir organizuotu nusikalstamumu, Šiaurės dimensijos partnerystės, derybų su Iranu branduolinės energijos klausimais ir Artimųjų Rytų taikos proceso, rezultatus; ragina Rusiją konstruktyviai dalyvauti ieškant konflikto Sirijoje sprendimo;

6.

pabrėžia, kad ES ir Rusijos santykiai nuo šiol turi būti grindžiami pagarba tarptautinei teisei ir paremti dialogu, kuriuos užtikrinus ES būtų pasirengusi iš naujo pradėti bendradarbiauti su valdžios institucijomis Maskvoje daugelyje konkrečių bendros svarbos sričių; pabrėžia, kad bendradarbiavimą būtų galima atnaujinti su sąlyga, kad Rusija gerbs Ukrainos, įskaitant Krymą, teritorinį vientisumą ir suverenumą, visapusiškai įgyvendins Minsko susitarimus (kuriuose numatyta visiška Ukrainos valdžios institucijų vykdoma sienos kontrolė, besąlygiškas Rusijos karinių pajėgų ir ginkluotės atitraukimas ir neatidėliotinas pagalbos sukilėlių grupėms teikimo sustabdymas) ir nutrauks destabilizuojančią karinę ir su saugumu susijusią veiklą prie ES valstybių narių sienų; pabrėžia, kad ESBO įrodė esanti struktūra, galinti prisidėti sprendžiant krizės sukeltas problemas; pabrėžia, kad toks galimai atnaujintas bendradarbiavimas negali būti plėtojamas paminant tarptautinius principus, Europos vertybes, normas ir tarptautinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad ES privalo aiškiai apibrėžti savo lūkesčius Rusijos atžvilgiu, ypač susijusius su tarptautinės teisės ir sutartinių įsipareigojimų laikymusi ir nuspėjamos partnerės statusu, priemones, kurių ji imtųsi po 2015 m. gruodžio 31 d., jei Rusija nesilaikytų savo įsipareigojimų (arba anksčiau, jei būtų didelių pokyčių vietoje), ir bendradarbiavimo atnaujinimą, kuri ji būtų pasirengusi pasiūlyti, jei būtų laikomasi įsipareigojimų; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas visiškai laikantis tarptautinių žmogaus teisių normų;

7.

teigiamai vertina valstybių narių parodytą solidarumą ir vienybę dėl Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir tiesioginio dalyvavimo kare Ukrainoje, nes tai sudarė sąlygas patvirtinti ir toliau išplėsti atsakomąsias priemones ir jas susieti su visapusišku Minsko susitarimų įgyvendinimu; ragina valstybes nares šios vienybės išsaugojimą laikyti absoliučiu prioritetu ir susilaikyti nuo dvišalių santykių ir susitarimų, kurie galėtų pakenkti šiai vienybei ar kuriuos būtų galima tokiais laikyti; dar kartą tvirtina, kad valstybių narių ir šalių kandidačių veiksmų vienybė ir solidarumas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti ES politikos patikimumą, teisėtumą ir veiksmingumą ir jos gebėjimą atlaikyti išorės iššūkius ir sunkumus, sykiu gilinant santykius su Rytų partnerystės šalimis ir išplečiant bendradarbiavimą su jomis;

8.

todėl pabrėžia, kad ES integracijos gilinimas ir jos vidaus ir užsienio politikos suderinamumas yra nuoseklesnės, veiksmingesnės ir sėkmingesnės ES išorės ir saugumo politikos, įskaitant Rusijos atžvilgiu vykdomą politiką, pagrindas; taigi ragina valstybes nares toliau dėti pastangas ir jas didinti siekiant veiksmingai šalinti sprendimų priėmimo kliūtis ir taip pat su šalimis kandidatėmis konsoliduoti bendrą politiką, ypač prekybos, finansinių paslaugų ir operacijų, migracijos, energetikos, išorės sienų valdymo, informacijos ir kibernetinio saugumo srityse;

9.

pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti Lisabonos sutarties nuostatomis ir priemonėmis, kad būtų galima sutvirtinti perspektyvią ir strateginio pobūdžio Europos bendrą užsienio ir saugumo politiką; be to, yra tvirtai įsitikinęs, kad pagrindinis žmogaus teisių vaidmuo visais ES išorės veiksmų aspektais yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad ji būtų gerbiama ir laikoma patikima kaip pasaulinė veikėja;

10.

pakartoja savo įsitikinimą, kad energetikos politika yra svarbus ES išorės politikos elementas; todėl tvirtai pritaria ketinimui skubiai sukurti tvirtą Europos energetikos sąjungą, ypač nacionalinių energetikos tinklų jungtis, siekiant smarkiai sumažinti pavienių valstybių narių priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų, ypač Rusijos; yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingai kovoti su Europos solidarumo sunkumais ir pažeidžiamumu ir pavienių valstybių narių bei šalių kandidačių patiriamu energijos kaip politinio ir diplomatinio poveikio priemonės naudojimu derybose galima tik visapusiškai taikant ES energetikos srities teisės aktus, visų pirma įgyvendinus trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir sukūrus laisvą, skaidrią, integruotą, darnią, energijos požiūriu veiksmingą (su atitinkama atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalimi) ir atsparią Europos energijos vidaus rinką, turinčią įvairius tiekimo šaltinius, kuriai be išlygų turėtų būti taikomi konkurencijos teisės aktai; ragina ES teikti atitinkamą paramą Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims, kurios įsipareigojo įgyvendinti ES energetikos srities acquis, siekiant stiprinti jų derybinę poziciją išorės energijos tiekėjų atžvilgiu;

11.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į agresyvią Rusijos poziciją, būtina ir svarbu sustabdyti bendradarbiavimą su ja gynybos srityje, ir ragina valstybes nares ir šalis kandidates nepriimti jokių sprendimų, kurie galėtų pakenkti šiai bendrai pozicijai; todėl laikosi nuomonės, kad bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimai su Rusija, nepaisant jų dvišalio pobūdžio, turėtų būti nuodugniai įvertinti ES lygmeniu, siekiant nustatyti deramą ir nuoseklią poziciją; pažymi, kad šiuo požiūriu svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas;

12.

reiškia didelį susirūpinimą dėl vis didesnių žiniasklaidos ir interneto laisvės suvaržymų, griežtinamos internetinės žiniasklaidos kontrolės, prievartos siekiant suvaržyti nešališką informavimą naudojimo ir žurnalistikos normų erozijos Rusijoje, taip pat dėl vis didesnės informacijos, kurią rusakalbei auditorijai užsienyje pateikia valstybinės žiniasklaidos priemonės, monopolijos; smerkia draudimą Kryme transliuoti Ukrainos ir totorių televizijos kanalus;

13.

dar kartą ragina plėtoti geresnius analitinius ir Rusijos propagandos, ypač rusų kalba, stebėsenos gebėjimus, kad būtų galima nustatyti sąmoningai įvairiomis ES kalbomis skleidžiamą šališką informaciją ir į ją skubiai ir deramai reaguoti; ragina Komisiją nedelsiant numatyti tinkamą finansavimą konkretiems projektams, kuriais siekiama duoti atsaką Rusijos propagandai ir dezinformacijai ES ir užsienyje ir teikti objektyvią informaciją rytinių šalių partnerių plačiajai visuomenei, taip pat kurti atitinkamas strateginės komunikacijos priemones; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2015 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl veiksmų plano siekiant kovoti su dezinformacijos kampanijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat numatyti suderintą duomenų apie finansinę, politinę ar techninę Rusijos pagalbą politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms ES rinkimo, stebėsenos ir teikimo skaidrumo mechanizmą, kad būtų galima įvertinti jos įtaką politinei veiklai ir visuomenės nuomonei ES ir jos rytinėse kaimyninėse šalyse bei jos daromą įtaką ir imtis atitinkamų priemonių;

14.

labai susirūpinęs dėl pastarojo meto Rusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos polinkio perrašyti ir iš naujo interpretuoti dvidešimtojo amžiaus istorinius įvykius, pvz., Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymą, taip pat dėl selektyvaus istorijos faktų naudojimo politinei propagandai;

15.

labai susirūpinęs dėl vis intensyvesnių Europos populistų, fašistų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bei Rusijos nacionalistų grupių kontaktų ir bendradarbiavimo, kuriuos toleruoja Rusijos vadovai; pripažįsta, kad tai kelia pavojų demokratinėms vertybėms ir teisinės valstybės principams ES; atsižvelgdamas į tai, ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis veiksmų prieš šią besikuriančio judėjimo „Nationalist International“ grėsmę;

16.

labai sunerimęs dėl Rusijos paramos radikalų ir ekstremistų partijoms ES valstybėse narėse ir jų finansavimo; mano, kad neseniai įvykęs kraštutinių dešiniųjų partijų susitikimas Sankt Peterburge įžeidžia milijonų rusų, kurie paaukojo savo gyvybes, kad išgelbėtų pasaulį nuo nacizmo, atminimą;

17.

ragina ES remti tuos projektus, kuriais būtų siekiama propaguoti ir plėtoti aukštus žurnalistikos standartus, žiniasklaidos laisvę ir nešališką bei patikimą informavimą Rusijoje ir išardyti propagandos tinklą ES ir Rytų partnerystės šalyse; ragina Komisiją skirti tinkamą finansavimą iniciatyvoms, kuriančioms rusakalbiams skirtos žiniasklaidos alternatyvas Rusijos valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai, siekiant rusakalbei auditorijai užtikrinti patikimus ir nepriklausomus informacijos šaltinius;

18.

dar kartą tvirtina, kad bekompromisis teisinės valstybės principo laikymasis yra pagrindinis ir pamatinis ES principas ir ragina bet kokio taisyklių pažeidimo atveju griežtai, skubiai ir besąlygiškai jį taikyti; ragina Komisiją taip pat ryžtingai taikyti laisvos ir sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje principą, be kita ko, nagrinėjant bylą prieš bendrovę „Gazprom“; mano, kad ES ir jos valstybės narės turi tvirčiau pabrėžti, kad Rusija turi laikytis konstruktyvaus požiūrio į savo narystę PPO ir visapusiškai laikytis su tuo susijusių įsipareigojimų, be kita ko, sustabdyti nepateisinamas prekybos apribojimo priemones ir suteikti nediskriminacinį patekimą į savo rinką;

19.

ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene atliekant numušto MH17 reiso lėktuvo tyrimą ir smerkia bet kokius bandymus ar sprendimą suteikti amnestiją atsakingais pripažintiems asmenims ar atidėti jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn; dar kartą ragina Rusiją nedelsiant grąžinti Smolenske sudužusio Lenkijos vyriausybės lėktuvo nuolaužas ir visas juodąsias dėžes; ragina visas ES institucijas kelti šiuos reikalavimus visuose dvišaliuose santykiuose su Rusijos valdžios institucijomis;

20.

ragina Rusijos Federacijos vyriausybę pripažinti smurto ir priekabiavimo prieš LGBTI asmenis Rusijoje problemos mastą ir sunkumą ir įsipareigoti imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas toks šiurkštus elgesys bei panaikintos 2013 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. 135-FZ (vadinamojo gėjų propagandos įstatymo) nuostatos, kuriomis draudžiama skleisti informaciją apie LGBTI santykius; ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares susitikimuose su atitinkamais Rusijos pareigūnais, įskaitant aukščiausią lygmenį, kelti homofobijos ir prieš LGBTI asmenis ir aktyvistus naudojamo smurto klausimus; ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares, laikantis 2013 m. birželio mėn. ES gairių, skatinti ir saugoti LGBTI asmenų naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis, prisidėti prie kovos su bet kokios rūšies smurtu prieš LGBTI asmenis siekiant užtikrinti pagalbą ir žalos atlyginimą tokį smurtą patyrusioms aukoms, remiant pilietinės visuomenės bei vyriausybės iniciatyvas dėl smurto atvejų stebėsenos ir šviečiant teisėsaugos personalą;

21.

turėdamas mintyje tai, kad tikros ir nepriklausomos pilietinės visuomenės kūrimas yra visuomenės turtas, reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių, įskaitant žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę ir LGBTI asmenų teises, ir teisinės valstybės padėties Rusijoje ir Kryme po jo neteisėtos aneksijos; griežtai smerkia nuolat vyriausybės vykdomą susidorojimą su disidentais, nukreiptą prieš nepriklausomas NVO, pasitelkiant vadinamąjį užsienio agentų įstatymą ir nuolatines įvairiausio pobūdžio represijas prieš aktyvistus, politinius oponentus ir režimo kritikus; ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad buvo nužudyta Ana Politkovskaja, Natalija Estemirova, Borisas Nemcovas, Sergejus Magnickis, Aleksandras Litvinenko ir kiti; reikalauja, kad visi politinių aktyvistų, žurnalistų ir informatorių nužudymai būtų deramai ir nepriklausomai ištirti, o, siekiant pademonstruoti bekompromisę kovą su nebaudžiamumu, kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir kad būtų apsvarstyta galimybė taikyti ribojamąsias priemones, jei vykdomi tyrimai neatitiktų tarptautinių standartų; dar kartą ragina Tarybą vykdyti įsipareigojimą ginti šiuos principus ir, gavus pasiūlymą, kurį nedelsiant turėtų pateikti Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, patvirtinti ribojamąsias priemones, skirtas pareigūnams, susijusiais su išsamiai dokumentais pagrįsta S. Magnickio byla; pabrėžia, kad Rusijos įsipareigojimas laikytis žmogaus teisių ir teisinės valstybės normų tiesiogiai susijęs su jos naryste JT, Europos Taryboje ir ESBO;

22.

pabrėžia, kad svarbu toliau teikti politinę ir finansinę paramą nepriklausomos pilietinės visuomenės aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, tinklaraštininkams, nepriklausomai žiniasklaidai, atvirai nuomonę reiškiantiems akademikams ir visuomenės veikėjams bei NVO siekiant propaguoti demokratines vertybes, pagrindines laisves ir žmogaus teises Rusijoje ir okupuotame Kryme; ragina Komisiją numatyti didesnę finansinę paramą Rusijos pilietinei visuomenei pasitelkiant esamas išorės finansines priemones; ragina ES pagelbėti Rusijos pareigūnams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios yra linkusios plėtoti politinių ir diplomatinių santykių su ES viziją, grindžiamą partneryste ir bendradarbiavimu; pabrėžia, kad būtina kiek įmanoma labiau skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir, nepaisant dabartinės santykių padėties, palaikyti aktyvų ES ir Rusijos studentų ir mokslininkų, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų dialogą ir bendradarbiavimą siekiant mažinti įtampą ir gerinti tarpusavio supratimą;

23.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užtikrinamas politinio finansavimo ir ES politinių partijų finansavimo visapusiškas skaidrumas pagal Europos Tarybos rekomendaciją tuo klausimu, visų pirma ES nepriklausančių šalių politinių ir ekonominių suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu;

24.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui ir Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams.

4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/42

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl 2011 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (5),

—

atsižvelgdamas į OLAF priežiūros komiteto (toliau – Priežiūros komitetas) 2014 m. metinę veiklos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 4/2004 „Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų tyrimų trukmė“,

—

atsižvelgdamas į OLAF atsakymą į Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 4/2014,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 5/2014 „OLAF išorės ataskaitos dėl tyrimų trukmės“,

—

atsižvelgdamas į OLAF atsakymą į Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 5/2014,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto ataskaitą Nr. 1/2014 „OLAF tyrimų nepriklausomumo užtikrinimas“,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto ataskaitą Nr. 2/2014 „Kaip OLAF įgyvendina Priežiūros komiteto rekomendacijas“,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto ataskaitą Nr. 3/2014 „2012 m. OLAF pradėti tirti atvejai“,

—

atsižvelgdamas į OLAF atsakymą į Priežiūros komiteto ataskaitą Nr. 3/2014,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto pranešimą dėl Priežiūros komiteto atliktos OLAF 2015 m. tyrimų politikos prioritetų projekto (TPP) analizės,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto 2013 m. metinę veiklos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 2/2013 „OLAF skundų nagrinėjimo vidinės procedūros nustatymas“,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 1/2014 „OLAF tyrimų politikos prioritetai“,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 2/2014 „OLAF pasirenkami tirti atvejai“,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto pastabas apie OLAF tyrimų procedūras,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto 2012 m. rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto dokumentą „Europos kovos su sukčiavimu tarnybos priežiūros komiteto misija, kompetencija ir tikslai. Vidurio laikotarpio strategija (2014–2015 m.)“,

—

atsižvelgdamas į Priežiūros komiteto ir OLAF susitarimą dėl praktinių priemonių,

—

atsižvelgdamas į Komisijai ir Tarybai pateiktus klausimus dėl OLAF priežiūros komiteto 2014 m. metinės ataskaitos (O-000060/2015 – B8-0553/2015, O-000061/2015 – B8-0554/2015 ir O-000066/2015 – B8-0555/2015),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi OLAF priežiūros komitetas savo 2014 m. metinėje veiklos ataskaitoje pažymėjo, kad reorganizuojant OLAF (2012 m. vasario 1 d.) vienu OLAF generalinio direktoriaus sprendimu tą pačią dieną pradėti tirti 423 atvejai; kadangi Priežiūros komitetas, remdamasis savo tyrimu, padarė išvadas, kad: i) OLAF tinkamai neįvertino gautos informacijos, susijusios su nei vienu iš Priežiūros komiteto nagrinėtų atvejų, ii) didžiojoje daugumoje atvejų nebuvo jokių vertinimo veiklos požymių ir iii) OLAF generalinis direktorius visus šiuos atvejus pradėjo iš anksto nenustatęs, jog yra pakankamai įtarimų, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla, o tai neatitinka tuo metu galiojusių teisės aktais nustatytų reikalavimų OLAF norint pradėti tyrimą;

B.

kadangi Priežiūros komitetas savo pranešimuose ES institucijoms yra atkreipęs dėmesį į tai, kad neatsižvelgdamas į Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 17 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatytą įpareigojimą OLAF generalinis direktorius 2014 m. neatsiskaitė Priežiūros komitetui dėl tų OLAF rekomendacijų, kurios nebuvo įgyvendintos;

C.

kadangi Priežiūros komitetas per pirmąją savo įgaliojimų laikotarpio pusę OLAF pateikė 50 rekomendacijų, iš kurių visiškai įgyvendintos tik aštuonios, iš dalies įgyvendintos šešios, viena įgyvendinama ir 20 nebuvo įgyvendinta, o 15 atvejų Priežiūros komitetas negalėjo patikrinti įgyvendinimo dėl esminės informacijos trūkumo;

D.

kadangi Priežiūros komitetas savo pranešime dėl 2015 m. tyrimų politikos prioritetų (TPP) projekto atkreipė dėmesį į tai, kad OLAF neatsižvelgė į tris rekomendacijas, išdėstytas Priežiūros komiteto nuomonėje Nr. 1/2014: i) OLAF generalinis direktorius neparengė pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nustatytų pasirinkimo principų (veiksmingo išteklių naudojimo, proporcingumo ir (arba) subsidiarumo, pridėtinės vertės) taikymo gairių ir vietoje to, kad persvarstytų finansinius rodiklius ir pritaikytų juos prie realių išlaidų programų, šių rodiklių visai atsisakė; ii) atrodo, kad 2015 m. TPP projekte atsižvelgta į keletą suinteresuotųjų subjektų parengtų dokumentų, tačiau nevyko jokio dialogo su šiais subjektais dėl finansinių rodiklių ir galimybės imtis tolesnių priemonių dėl atvejų, kuriuose buvo pakankamai įtarimų, jog buvo įvykdytas sukčiavimas, tačiau kurių buvo nuspręsta netirti atsižvelgiant į TPP arba pasirinkimo principus; iii) OLAF generalinis direktorius nepateikė Priežiūros komitetui ankstesnių TPP taikymo vertinimo arba suinteresuotųjų subjektų atsiliepimų apžvalgos, nepaisant ankstesnio įsipareigojimo tai padaryti;

E.

kadangi Priežiūros komitetas nuolat pabrėžė, kad jis nepajėgia stebėti OLAF nepriklausomumo, jos tyrimų funkcijos, procedūrinių garantijų taikymo ir tyrimų trukmės, nes neturi pakankamai galimybių susipažinti su būtina informacija;

F.

kadangi Priežiūros komitetas pareiškė, jog pagrindinė jo priežiūros funkcijos veiksmingumo problema yra ne netinkamas susitarimo dėl praktinių priemonių įgyvendinimas, o esminiai Priežiūros komiteto ir OLAF generalinio direktoriaus nuomonių apie Priežiūros komiteto vaidmenį skirtumai;

G.

kadangi Parlamentas savo ankstesnėse rezoliucijose dėl 2011 m. ir 2013 m. metinių ataskaitų „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ ragino sudaryti daugiau galimybių Priežiūros komitetui vykdyti savo funkcijas;

H.

kadangi Priežiūros komitetas ne kartą ragino ES institucijas arba sustiprinti jo kompetencijas, visų pirma, suteikiant neribotą prieigą prie OLAF tirtų atvejų, arba imtis kitų priemonių užtikrinant OLAF atskaitomybę;

I.

kadangi 2014 m. kovo mėn. OLAF generalinis direktorius įsipareigojo Priežiūros komitetui teikti metines ataskaitas apie gautų skundų skaičių, jų nagrinėjimo trukmę ir skirstymą į pagrįstus ir nepagrįstus; tačiau kadangi Priežiūros komitetas praneša, kad tokios informacijos jis negavo;

J.

kadangi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 sutvirtintas Priežiūros komiteto vaidmuo stebint OLAF tyrimų trukmę; kadangi nepaisant to, jog formaliai OLAF laikosi savo įsipareigojimo Priežiūros komitetui reguliariai teikti ataskaitas apie ilgiau kaip 12 mėnesių atliekamus tyrimus, Priežiūros komitetas savo nuomonėje Nr. 4/2014 „OLAF atliekamų tyrimų trukmė“ padarė išvadą, kad jam teikiamos informacijos nepakanka norint sudaryti galimybes tinkamai ir veiksmingai stebėti OLAF atliekamų tyrimų trukmę;

K.

kadangi savo nuomonėje Nr. 5/2014 „OLAF išorės ataskaitos dėl tyrimų trukmės“ Priežiūros komitetas padarė išvadą, kad iš OLAF ataskaitų apie atliekamų tyrimų trukmę negalima susidaryti išsamios nuomonės apie jo vykdomus tyrimus; kadangi, nors OLAF savo metinėje ataskaitoje teigė, jog „tyrimai atliekami per trumpesnį laiką“, Priežiūros komitetas padarė išvadą, kad OLAF tyrimų rezultatai pagerėjo dėl pradėtų taikyti naujų skaičiavimo metodų;

L.

kadangi savo ataskaitoje Nr. 1/2014 „OLAF nepriklausomumo užtikrinimas“ Priežiūros komitetas prašė paaiškinti OLAF vaidmenį įgyvendinant Komisijos kovos su sukčiavimu politiką cigarečių sektoriuje;

M.

kadangi Priežiūros komitetas dvejus metus iš eilės savo metinėje veiklos ataskaitoje išreiškė susirūpinimą dėl to, kad neužtikrinamas pakankamas skaidrumas OLAF dalyvaujant Komisijos rengiamuose „Clearing House“ posėdžiuose, ir dėl su tuo susijusios rizikos OLAF tyrimų nepriklausomumui;

N.

kadangi Priežiūros komitetas atkreipė ES institucijų dėmesį į tai, kad reikia įgyvendinti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 reikalavimus, susijusius su nepriklausoma Priežiūros komiteto sekretoriato veikla;

O.

kadangi Priežiūros komitetas nustatė keturias pagrindines sąlygas norint užtikrinti nepriklausomą sekretoriato veiklą: i) sekretoriato vadovas priimamas į darbą, vertinamas ir pakeliamas pareigose Priežiūros komiteto sprendimu; ii) sekretoriato vadovo pareigos pakeičiamos į aukšto rango vadovo pareigas; iii) sekretoriato darbuotojai priimami į darbą, vertinami ir pakeliami pareigose sekretoriato vadovo sprendimu; iv) sekretoriato biudžeto įgyvendinimas deleguojamas jo vadovui;

P.

kadangi Parlamento apsvarstė jam pateiktus OLAF atsakymus į Priežiūros komiteto ataskaitas ir nuomones;

1.

tvirtai pabrėžia OLAF atsakomybę laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl tyrimo pradėjimo; primena, kad kalbant apie 423 atvejus, pradėtus tirti tą pačią dieną, tik dėl 8,4 proc. baigtų atvejų buvo pateiktos rekomendacijos; ragina Priežiūros komitetą nuolat kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktais nustatytų reikalavimų;

2.

atkreipia dėmesį į jau minėtą 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir primygtinai ragina OLAF nedelsiant pateikti paaiškinimus dėl atvejų, kuriais jis neįvykdė Priežiūros komiteto rekomendacijų;

3.

apgailestauja, kad Priežiūros komitetas negali nustatyti, ar teisingai nustatyti TPP ir ar jų įgyvendinimas turės teigiamo ar neigiamo poveikio kovojant su sukčiavimu ir korupcija;

4.

apgailestauja, kad Priežiūros komitetas negali visiškai įgyvendinti savo įgaliojimų; atkreipia dėmesį į savo anksčiau minėtas rezoliucijas dėl 2011 m. ir 2013 m. metinių ataskaitų „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ ir ragina Komisiją imtis priemonių siekiant sudaryti daugiau galimybių Priežiūros komitetui prižiūrėti OLAF nepriklausomumą, jos tyrimų funkciją, procedūrinių garantijų taikymą ir atliekamų tyrimų trukmę, tuo pačiu nekeliant grėsmės OLAF nepriklausomumui;

5.

primygtinai ragina Komisiją padėti vykdyti OLAF ir Priežiūros komiteto derybas ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų siekiama iš dalies pakeisti susitarimą dėl praktinių priemonių, siekiant sudaryti geresnes veiklos sąlygas, kad Priežiūros komitetas galėtų vykdyti savo įgaliojimus; laikosi nuomonės, kad iš dalies keičiant susitarimą dėl praktinių priemonių visiems susijusiems veikėjams turėtų būti paaiškintas Priežiūros komiteto vaidmuo; pabrėžia, kad priežiūros organo sekretoriato (administracinę) kontrolę vykdo prižiūrimas organas;

6.

ragina OLAF generalinį direktorių vykdyti savo įsipareigojimus Priežiūros komitetui teikti metines ataskaitas apie gautų skundų skaičių, jų nagrinėjimo trukmę ir skirstymą į pagrįstus ir nepagrįstus;

7.

primygtinai ragina OLAF laikytis visų teisės aktais nustatytų reikalavimų ir sudaryti galimybes Priežiūros komitetui vykdyti vieną iš pagrindinių funkcijų, susijusių su OLAF atliekamų tyrimų trukmės priežiūra;

8.

vis dėlto palankiai vertina tai, kad OLAF ir Priežiūros komitetas pradėjo bendradarbiauti siekdami pagerinti Priežiūros komitetui teikiamą OLAF informaciją ir suteikti daugiau informacijos ataskaitose apie tyrimus, kurie atliekami ilgiau nei 12 mėnesių;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad iš 134 tyrėjų 2014 m. pabaigoje 13 (10 proc.) buvo priskirti tabako ir padirbtų prekių skyriui, o 44 (33 proc.) – žemės ūkio bei struktūrinių fondų skyriams, o minėtieji skyriai tyrė 86 proc. atvejų, kai kilo pavojus finansiniams interesams (1,9 mlrd. EUR); todėl rekomenduoja OLAF pervarstyti savo išteklių paskirstymą;

10.

reiškia susirūpinimą dėl skaidrumo užtikrinimo OLAF dalyvaujant Komisijos rengiamuose „Clearing House“ posėdžiuose;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir OLAF priežiūros komitetui.

4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/46

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą konstatuojamąsias dalis,

—

ypač atsižvelgdamas į ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 6 ir 7 straipsnius, taip pat į ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnius, susijusius su pagarba pagrindinėms teisėms, jų skatinimu ir apsauga ES,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre ir įsigaliojusią 2009 m. gruodžio mėn. kartu su Lisabonos sutartimi,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 2 ir 19 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

—

atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų komiteto, Žmogaus teisių komisaro ir Europos Tarybos Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika (pagal 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją)“ (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.) (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2014 m. gruodžio 16 d. pranešimą, kurį jis parengė po apsilankymo Vengrijoje 2014 m. liepos 1–4 d.,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. patvirtintas Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių susitikimo Taryboje išvadas dėl teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo,

—

atsižvelgdamas į klausymą žmogaus teisių padėties Vengrijoje tema, kurį 2015 m. sausio 22 d. surengė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2015 m. vasario 11 d. plenarinio posėdžio diskusijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių užtikrinimo sistemos Tarybos ir Komisijos padarytus pareiškimus,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 7 d. keitimąsi nuomonėmis, kurį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas surengė po to, kai Pirmininkų sueiga 2015 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą dėl galimų pasekmių, įskaitant pasekmes šalies, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, teisėms ir statusui, jei toji valstybė narė nuspręstų vėl pradėti taikyti mirties bausmę,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio diskusijoje dėl padėties Vengrijoje Tarybos ir Komisijos padarytus pareiškimus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kadangi šios vertybės yra bendros valstybių narių visuomenės, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė, vertybės (Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis);

B.

kadangi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją draudžiama bet kokia diskriminacija – dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

C.

kadangi mirties bausmės panaikinimas yra viena iš sąlygų siekiant narystės ES, nes ES tvirtai ir principingai laikosi nepritarimo mirties bausmei pozicijos, o mirties bausmės panaikinimas yra pagrindinis ES žmogaus teisių politikos tikslas;

D.

kadangi teisė į prieglobstį garantuojama pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir jos 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso, taip pat pagal ES sutartį ir SESV;

E.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių konvencija visapusiškai įtrauktos į Vengrijos Konstituciją; kadangi dėl nesenų įvykių Vengrijoje kyla susirūpinimas dėl padėties šalyje;

F.

kadangi 2015 m. balandžio 28 d. Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orbán padarė pareiškimą dėl būtinybės surengti viešąsias diskusijas dėl mirties bausmės; kadangi 2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento pirmininkas Martin Schulz paskelbė pranešimą spaudai, kuriame tvirtinama, kad Viktor Orbán jį patikino, jog Vengrijos vyriausybė neplanuoja imtis jokių veiksmų, siekdama vėl pradėti taikyti mirties bausmę, ir ji laikysis visų ES sutarčių ir teisės aktų ir juos gerbs; kadangi Viktor Orbán panašius pareiškimus pakartojo 2015 m. gegužės 1 d. per interviu nacionaliniam visuomeniniam radijui, pridurdamas, kad sprendimas vėl pradėti taikyti mirties bausmę turėtų priklausyti išimtinei valstybių narių kompetencijai, taip nukrypdamas nuo ES sutarčių nuostatų;

G.

kadangi 2015 m. gegužės mėn. Vengrijos vyriausybė pradėjo viešas konsultacijas dėl migracijos, o praeityje yra rengusi panašias konsultacijas kitais klausimais; kadangi viešos konsultacijos yra svarbi ir vertinga priemonė, kurią naudodamos vyriausybės gali formuoti gyventojų remiamą politiką; kadangi konsultacijų klausimai kritikuojami dėl jų sugestyvaus ir retorinio pobūdžio, įžvelgiant tiesioginę migracijos reiškinio ir grėsmės saugumui sąsają;

H.

kadangi dauguma frakcijų, keisdamosi nuomone Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, pritarė nuomonei, kad mirties bausmės taikymo atnaujinimas ir konsultacijose su visuomene pateikiami klausimai yra nepriimtini;

I.

kadangi 2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio diskusijoje dėl padėties Vengrijoje padarytuose pareiškimuose Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti šalis pareiškė, kad Taryba padėties Vengrijoje neaptarė, taigi ir nepriėmė jokios oficialios pozicijos šiuo klausimu;

J.

kadangi siekiant reaguoti į dabartinę padėtį Vengrijoje reikėtų ne išskirti vieną konkrečią valstybę narę ar vyriausybę, bet vykdyti visų ES institucijų, ypač Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, bendrą pareigą užtikrinti, kad visoje Sąjungoje ir visose valstybėse narėse būtų taikomos Sutartys ir kad jų būtų laikomasi;

1.

tvirtai pabrėžia savo įsitikinimą, kad mirties bausmė nesuderinama su tokiomis pamatinėmis Sąjungos vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms ir kad dėl šios priežasties bet kuri valstybė narė, vėl pradedanti taikyti mirties bausmę, pažeistų Sutartis ir ES pagrindinių teisių chartiją; dar kartą griežčiausiai tvirtina, kad mirties bausmės panaikinimas yra pagrindinių teisių Europoje plėtojimo pasiekimas;

2.

primena, kad valstybei narei sunkiai pažeidus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes būtų pradedama taikyti 7 straipsnyje numatyta procedūra;

3.

smerkia pasikartojančius Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno pareiškimus, kuriais skatinama pradėti diskusijas dėl galimo pakartotinio mirties bausmės Vengrijoje įvedimo, tokiu būdu oficialiai įtvirtinant ir kurstant idėją, kuri yra akivaizdus vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pažeidimas; taigi atkreipia dėmesį į Viktoro Orbáno pareiškimą, kad mirties bausmė Vengrijoje nebus grąžinta, ir pabrėžia ministro pirmininko, kaip vyriausybės vadovo, pareigą propaguoti ES vertybes ir rodyti pavyzdį;

4.

pažymi, kad valstybės narės turi suverenią teisę rengti nacionalines konsultacijas; vis dėlto primena, kad konsultacijos turėtų būti grindžiamos vyriausybių pasirengimu valdyti atsakingai siekiant priimti demokratinius politinius sprendimus ir gerbti pagrindines Europos vertybes;

5.

smerkia Vengrijos vyriausybės inicijuotas viešas konsultacijas dėl migracijos ir su tuo susijusią visoje šalyje vykdomą kampaniją reklaminiuose stenduose, taip pat pabrėžia, kad Vengrijoje pradėtų konkrečių konsultacijų imigracijos ir terorizmo klausimais turinys ir kalba yra labai klaidinanti, šališka ir nesubalansuota, jais įtvirtinama tendencinga prielaida apie tiesioginę migracijos reiškinio ir grėsmės saugumui sąsają; nurodo, kad atsakymus į internete pateikiamus klausimus būtina papildyti asmens duomenimis, taip atskleidžiant savo politines pažiūras ir pažeidžiant duomenų apsaugos taisykles; taigi ragina šias konsultacijas nutraukti;

6.

apgailestauja dėl to, kad viešose konsultacijose kaltinamos ES institucijos ir jų politika, tačiau nepripažįstama valstybių narių atsakomybė šiose srityse; primena, kad valstybės narės visapusiškai dalyvauja ES teisėkūros procese;

7.

ragina valstybes nares konstruktyviai dalyvauti dabartinėje diskusijoje dėl Europos migracijos darbotvarkės, kuri daro vienodą poveikį vidaus, išorės ir vystymosi politikai, kuri turi būti įgyvendinta ES;

8.

mano, kad visos valstybės narės savo įstatymų leidimo ir administracinėje praktikoje turi visapusiškai laikytis ES teisės ir kad visi teisės aktai, įskaitant bet kurios valstybės narės ar šalies kandidatės pirminę teisę, turi būti grindžiami pagrindinėmis Europos vertybėmis, būtent demokratijos principais, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis;

9.

apgailestauja, kad Taryba visai nesureagavo į naujausius įvykius Vengrijoje, ir smerkia tai, kad Taryba ir valstybės narės nepakankamai įsipareigoja užtikrinti, jog būtų laikomasi teisinės valstybės principo, kaip nurodyta 2014 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose; ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą surengti diskusiją dėl padėties Vengrijoje ir priimti išvadas;

10.

pažymi, kad dėl šių per pastaruosius metus įvykusių naujausių įvykių kilo susirūpinimas dėl teisinės valstybės principų, demokratijos ir pagrindinių teisių laikymosi Vengrijoje, ir tai, kartu sudėjus, galėtų reikšti, kad šioje valstybėje narėje kyla sisteminė grėsmė teisinei valstybei;

11.

ragina Komisiją pradėti taikyti ES teisinės valstybės stiprinimo sistemos pirmosios pakopos nuostatas, taigi nedelsiant inicijuoti nuodugnios demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje stebėsenos procesą, įvertinant galimą šiurkštų sisteminį ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų pagrindinių Sąjungos vertybių, įskaitant bendrą keleto kitų priemonių, kurios blogina demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėtį, poveikį, pažeidimą, ir įvertinti, ar toje valstybėje narėje teisinei valstybei nekyla sisteminė grėsmė, kuri galėtų peraugti į akivaizdų šiurkštaus pažeidimo pagal ES sutarties 7 straipsnį pavojų; ragina Komisiją iki 2015 m. rugsėjo mėn. pateikti ataskaitą šiuo klausimu Parlamentui ir Tarybai;

12.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kaip priemonę užtikrinti visų valstybių narių pasirašytos Chartijos ir Sutarčių laikymąsi ir vykdymą, remiantis bendrais ir objektyviais rodikliais, ir be atrankos ir vienodu pagrindu kasmet nešališkai įvertinti pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtį visose valstybėse narėse, vertinime dalyvaujant ir ES pagrindinių teisių agentūrai, kartu taikant atitinkamus privalomus ir taisomuosius mechanizmus, kad būtų užpildytos esamos spragos ir sudaromos sąlygos automatiniam ir laipsniškam reagavimui į teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių pažeidimus valstybių narių lygmeniu; paveda savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui prisidėti prie šio pasiūlymo rengimo ir plėtojimo ir savo iniciatyva pateikti teisėkūros pranešimą, kuris būtų priimtas iki metų pabaigos;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Vengrijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, ES pagrindinių teisių agentūrai, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/50

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SWD(2014)0307),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014–2015 m.“(COM(2014)0700),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl 2009 m. Turkijos pažangos ataskaitos (1), 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitos (2), 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitos (3), 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitos (4), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje (5), 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2013 m. Turkijos pažangos ataskaitos (6), 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją (7) dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją „Žodžio laisvė Turkijoje“ (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių (9),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB (10) dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. gruodžio 5 d., 2012 m. gruodžio 11 d., 2013 m. birželio 25 d., 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 46 straipsnį, kuriame teigiama, kad susitariančios šalys įsipareigoja vykdyti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus kiekvienoje byloje, su kuria jos susijusios kaip bylos šalys,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 28 d. Pasaulio banko ataskaitą „ES ir Turkijos muitų sąjungos įvertinimas“ (angl. „Evaluation of the EU-Turkey Customs Union“),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Turkijos pažangos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus (COM(2014)0646),

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinės pranešėjos Turkijos klausimu Kati Piri darbą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2005 m. spalio 3 d. pradėtos stojimo derybos su Turkija ir šių derybų pradžia yra ilgalaikio, iš anksto nenumatomos baigties proceso, grindžiamo sąžiningomis ir griežtomis sąlygomis ir įsipareigojimu vykdyti reformas, atskaitos taškas;

B.

kadangi ES tebėra pasiryžusi toliau plėstis, nes tai viena iš pagrindinių politikos krypčių, skatinančių taiką, demokratiją, saugumą ir gerovę Europoje; kadangi kiekviena šalis kandidatė bus vertinama pagal savo nuopelnus ir, kad remdamasi tuo, Komisija nenumato galimybės naujoms šalims įstoti į ES per šią teisėkūros kadenciją;

C.

kadangi Turkija įsipareigojo įvykdyti Kopenhagos kriterijus, imtis tinkamų ir veiksmingų reformų, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir palaipsniui suartėti su ES; kadangi šios Turkijos pastangos turėtų būti laikomos jos galimybe stiprinti savo institucijas ir tęsti demokratizavimo bei modernizavimo procesą;

D.

kadangi pagal organizacijos „Freedom House“ spaudos ir žiniasklaidos laisvės indeksą Turkija šiuo metu priskiriama šalims, kuriose nėra laisvos spaudos ir yra tik dalinė interneto laisvė;

E.

kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“ 2014 m. įvertino Turkiją kaip vieną iš šalių, kuriose žurnalistai patyrė daugiausiai grasinimų ir fizinių išpuolių;

F.

kadangi ES turėtų išlikti reformų Turkijoje etalonu;

G.

kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, visapusiška atitiktis Kopenhagos kriterijams ir ES integracijos pajėgumai yra įstojimo į ES pagrindas;

H.

kadangi derybų procese labai svarbus teisinės valstybės principas, be kita ko, valdžių padalijimas, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, susirinkimų ir taikaus protesto laisvė, žodžio ir žiniasklaidos laisvė, moterų teisės, religijos laisvė, (nacionalinėms) mažumoms priklausančių asmenų teisės ir kova su pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, romų ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių bei interseksualių asmenų (LGBTI), diskriminacija;

I.

kadangi Komisija savo komunikate „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014–2015 m.“ padarė išvadą, kad Turkija ekonominiu ir energetinio saugumo požiūriu yra strateginė ES partnerė ir kad būtinas bendradarbiavimas su Turkija užsienio politikos klausimais; kadangi tame pačiame komunikate Komisija išreiškė susirūpinimą dėl pagrindinių teisių apsaugos, teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės principų, teisės į susirinkimų ir žodžio laisvę;

J.

kadangi Turkija jau devyni metai iš eilės vis neįgyvendina nuostatų, išdėstytų EB ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo papildomame protokole; primena, kad toks atsisakymas vis dar labai kenkia derybų procesui;

K.

kadangi, siekdama padidinti stabilumą ir skatinti gerus kaimyninius santykius, Turkija turi dėti daugiau pastangų, kad išspręstų išliekančias dvišales problemas, įskaitant dėl neįvykdytų teisinių įsipareigojimų ir ginčų su savo artimiausiomis kaimynėmis dėl sausumos ir jūrų sienų bei oro erdvės, vadovaudamasi JT chartijos ir tarptautinės teisės nuostatomis;

L.

kadangi Turkijos valdžios institucijos neleido vėl atidaryti stačiatikių vienuolyno Heybeliada saloje;

1.

palankiai vertina Komisijos parengtą 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitą ir pritaria jos išvadai, kad Turkija yra svarbi strateginė ES partnerė ir kad aktyvios bei pasitikėjimą keliančios derybos būtų tinkamas visų ES ir Turkijos santykių galimybių išnaudojimo pagrindas; pabrėžia, kad derybų su ES vykdomas reformų procesas galėtų būti didelė galimybė Turkijai sukurti stiprią pliuralistinę demokratinę sistemą, turinčią tvirtas institucijas bei naudingą visiems Turkijos piliečiams, taip pat užmegzti glaudesnius santykius su ES; prašo Komisijos iš naujo įvertinti, kaip iki šiol vyko derybos ir kaip galėtų būti pagerinti ir suintensyvinti ES ir Turkijos santykiai ir bendradarbiavimas;

2.

pabrėžia, kad veiksmingi ir funkcionalūs santykiai, grindžiami ES ir Turkijos dialogu, glaudesniu bendradarbiavimu, tarpusavio įsipareigojimu ir derybomis, yra naudingi tiek ES, tiek Turkijai, atsižvelgiant į jų geografinį artumą, istorinius ryšius, didelę ES gyvenančių turkų bendruomenę, glaudžius ekonominius ryšius ir bendrus strateginius interesus; ragina Turkiją, nustatant savo vidaus politiką, didžiausią dėmesį skirti reformų procesui; mano, kad ES turėtų pasinaudoti šia galimybe, kad taptų pagrindiniu tolesnės demokratizacijos Turkijoje proceso ramsčiu propaguodama visuotines vertybes ir Europos reguliavimo standartus, kaip reformų proceso lyginamuosius kriterijus, taip pat padėdama Turkijai sukurti tvirtas demokratines institucijas ir veiksmingą teisėkūrą, grindžiama pagarba pagrindinėms laisvėms, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams, bei atstovauti ir ginti visų Turkijos visuomenės sluoksnių interesus;

3.

ragina Turkijos vyriausybę paspartinti derybų tempą ir ragina ją be išlygų įsipareigoti laikytis demokratinių vertybių ir principų, kurie yra ES pamatas; palaiko naujos sudėties Komisijos pastangas glaudžiau bendradarbiauti su Turkija bendrų interesų srityje ir sprendžiant bendrus uždavinius; palankiai vertina 2013 m. lapkričio mėn. pradėtas derybas dėl 22 skyriaus (regioninė politika);

4.

palankiai vertina tai, kad išrinktas įtraukiausias ir reprezentatyviausias parlamentas Turkijos šiuolaikinėje istorijoje, atspindintis šalies įvairovę; palankiai vertina Turkijos demokratijos atsparumą ir jos gyventojų demokratinę dvasią – tai parodė labai aukštas rinkėjų aktyvumas ir įspūdingas pilietinės visuomenės savanorių dalyvavimas rinkimų dieną; ragina visas politines partijas dirbti kartu ir sudaryti stabilią bei įtraukią vyriausybę, kuri siektų suteikti naujos energijos Turkijos demokratizacijos procesui ir reformų dialogui su ES;

5.

pabrėžia, kad siekiant sukurti palankią aplinką Turkijos ir ES bendradarbiavimui labai svarbu dėti daugiau pastangų tiesioginiams žmonių tarpusavio ryšiams; todėl pabrėžia, kad, siekiant glaudesnių ryšių tarp ES ir Turkijos, turėtų būti daroma konkreti pažanga vizų režimo liberalizavimo klausimu, remiantis bevizio režimo su Turkija veiksmų plane nustatytų reikalavimų įgyvendinimu; pabrėžia, kad pereinamuoju laikotarpiu ES turėtų palengvinti verslininkams galimybę gauti vizas ir kad turėtų būti aktyviai skatinamos studentų ir akademinių mainų programos ir galimybės atvykti pilietinės visuomenės atstovams; mano, kad didesnės galimybės atvykti į ES būtų dar vienas paramos reformų procesui Turkijoje būdas;

6.

pažymi, kad Turkija ir toliau įgyvendina ankstesnių metų reformas; šiuo klausimu palankiai vertina ta, kad pakeistos su politinėmis partijomis ir rinkimų kampanijomis susijusios teisės normos, kuriomis vadovaujantis dabar leidžiama, kad politinės kampanijos būtų vykdomos ne turkų kalba, įteisinta galimybė partijai turėti kelis pirmininkus ir sušvelnintos taisyklės, kuriomis reglamentuojama politinių partijų vietos organizacija; pakartoja, kad svarbu sumažinti dabartinį 10 proc. rinkiminį slenkstį, nes tai sudarytų galimybes visiems Turkijos visuomenės sluoksniams dalyvauti politiniame gyvenime;

7.

pabrėžia, kad priėmus naują konstituciją, pagrįstą visuomenės pliuralizmo, įtraukumo ir tolerantiškumo skatinimo nuostatomis, būtų sustiprintas reformų procesas ir būtų padėtas tvirtas pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės pagrindas; giria Konstitucinio taikinimo komiteto, kuris iki savo veiklos nutraukimo pasiekė bendrą sutarimą dėl 60 konstitucinių pakeitimų, atliktą darbą; kartoja savo raginimą tęsti konstitucinių reformų procesą ir pabrėžia, jog nauja konstitucija turėtų būti parengta plačiu visų politinių jėgų ir visos visuomenės bendru sutarimu; ragina Turkiją konstitucinės reformos procese konsultuotis su Venecijos komisija;

8.

palankiai vertina naują Turkijos vyriausybės parengtą strategiją visus naujų teisės aktus nukreipti į ES reikalų ministeriją, siekiant padidinti ministerijos koordinavimo vaidmenį ir didinti teisės aktų projektų atitiktį ES standartams; šiais klausimais rekomenduoja, kai įmanoma, glaudžiai konsultuotis su Venecijos komisija, taip pat palaikyti intensyvesnį dialogą su Europos Komisija dėl rengiamų naujų teisės aktų ir dėl galiojančių teisės aktų įgyvendinimo, kad būtų užtikrinta atitiktis ES acquis;

9.

pabrėžia, kad teisėkūros proceso metu svarbu tinkamai konsultuotis su pilietine visuomene; todėl rekomenduoja vykdant teisėkūros ir politikos formavimo procesus ir įgyvendinant naujus teisės aktus sukurti struktūrizuotų konsultacijų su pilietine visuomene mechanizmus; giria aktyvią Turkijos pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad skubiai reikalingos nuoseklios reformos, kuriomis būtų užtikrinta asociacijų ir saviraiškos laisvė, suteikta galimybė pilietinės visuomenės organizacijoms laisvai, be apribojimų veikti ir pagerintos jų galimybės gauti finansavimą;

10.

tvirtai remia ir skatina Turkijos vyriausybės ir visų kitų suinteresuotųjų subjektų pastangas pasiekti visapusišką ir tvarų taikos susitarimą su kurdų bendruomene, pagrįstą derybomis su PKK (Kurdistano darbininkų partija), kuri įtraukta į ES sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą, bei įgyvendinti kurdų bendruomenės socialinės, ekonominės ir politinės integracijos procesą; tvirtai palaiko Tautų demokratinės partijos (HDP) pranešimą apie neeilinį PKK suvažiavimą, kuriame bus nuspręsta nutraukti ginkluotą kovą ir laikytis metodo puoselėti demokratinę politiką; primygtinai ragina vyriausybę ir toliau teikti prioritetą kurdų kilmės piliečių socialinėms, kultūrinėms ir politinėms teisėms bei nediskriminavimui ir stiprinti šias vertybes; palankiai vertina 2014 m. birželio 11 d. Turkijos Respublikos Didžiojo Nacionalinio Medžliso priimtą įstatymą, kuriuo siekiama konflikto sprendimo procesui suteikti tvirtesnį teisinį pagrindą ir kuris apima priemones, skirtas terorizmui įveikti, socialinei įtraukčiai sustiprinti, reintegruoti iš PKK pasitraukusius ir nusiginklavusius asmenis bei parengti visuomenės nuomonę buvusių kovotojų sugrįžimui; yra įsitikinęs, kad sėkmingas kurdų klausimo sprendimas ypač svarbus ir labai teigiamai prisidėtų prie demokratijos, taikos, stabilumo ir žmogaus teisių apsaugos Turkijoje; todėl ragina visas politines partijas palaikyti šį procesą; ragina Komisiją teikti techninę paramą ir skirti turimus Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) išteklius, be kita ko, socialinės ir ekonominės integracijos bei švietimo programoms Turkijos pietryčiuose, nes tai galimybė paskatinti kurdų klausimo sprendimo procesą; pažymi, kad derybos dėl 22 skyriaus (regioninė politika) galėtų padėti Turkijai parengti veiksmingą Pietryčių Turkijos sanglaudos programą;

11.

apgailestauja dėl Turkijos valstybinės hidraulinių darbų tarnybos sprendimo tęsti Ilisu užtvankos darbus, kurie turės itin sunkių socialinių, ekologinių ir politinių padarinių; primena, kad šiame regione daugiausia gyvena kurdai ir kad statybos turės didelį neigiamą poveikį kurdams ir jų kultūrai;

12.

reiškia susirūpinimą dėl 2014 m. gruodžio 3 d. organizacijos „Transparency International“ paskelbto 2014 m. korupcijos suvokimo indekso, kuris atskleidžia staigų suvokiamos korupcijos padidėjimą Turkijoje per praėjusius metus ir kuriame Turkija šiuo metu užima 64-ąją vietą; labai apgailestauja dėl to, kaip Turkijos vyriausybė ir Turkijos parlamentas reagavo į 2013 m. gruodžio mėn. pateiktus kaltinimus dėl korupcijos (be kita ko, buvusių vyriausybės narių), ir dėl to, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų reaguojant į labai didelės korupcijos tyrimus; reiškia susirūpinimą dėl korupcijos atvejus tyrusių žurnalistų baudžiamojo persekiojimo; ragina užtikrinti skaidrų ir nepriklausomą 2013 m. gruodžio mėn. pateiktų kaltinimų tyrimą; pabrėžia, kad reikia daugiau politinės valios siekiant sukurti tinkamą teisinę sistemą kovai su korupcija, kuri ne tik ardo institucijų demokratinį veikimą ir žmonių pasitikėjimą demokratija, bet ir gali pakenkti ekonominiam vystymuisi ir investicijoms palankiai aplinkai;

13.

reiškia susirūpinimą dėl neseniai atliktų Aukščiausiosios teisėjų ir prokurorų tarybos įstatymo pakeitimų ir vėliau įvykdytų daugelio teisėjų ir prokurorų perkėlimų į kitas pareigas ir atleidimų iš pareigų, taip pat policijos pareigūnų suėmimų, perkėlimų į kitas pareigas ir atleidimų iš pareigų, kurie kelia rimtų ir pagrįstų abejonių dėl teismų nepriklausomumo, nešališkumo ir efektyvumo, valdžių padalijimo ir atitikties teisinės valstybės principui, o tai tebėra pagrindiniai Kopenhagos politiniai kriterijai; yra susirūpinęs dėl dažnų pagrindinių teisės aktų pakeitimų, priimtų be deramų konsultacijų su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; teigiamai vertina Kovos su terorizmu įstatymo 10 straipsnio panaikinimą; vis dėlto yra susirūpinęs tuo, kad dėl labai plačių apibrėžčių Kovos su terorizmu įstatymo taikymo sritis vis dar per plati ir esama itin plataus aiškinimo galimybių; primena, jog reikia pakeisti Baudžiamojo kodekso 314 straipsnį, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų galima patraukti tik teroristinės ar ginkluotos organizacijos narius arba prie jų veiklos prisidedančius asmenis; ragina bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais priimti ES standartus atitinkančią teismų reformos strategiją; palankiai vertina pirmąjį žingsnį siekiant sutrumpinti maksimalią kardomojo kalinimo trukmę nuo 10 iki 5 metų, tačiau primygtinai pabrėžia, jog, siekiant išvengti kardomojo kalinimo faktiško tapimo bausme, būtina toliau ją trumpinti; pabrėžia, kad svarbu įsteigti regioninius apeliacinius teismus ir priimti visas atitinkamas priemones siekiant užtikrinti tinkamą procesą; ragina Turkiją toliau reformuoti teisingumo sistemą bei užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą visų vaikų teisę į teisingumą;

14.

išreiškia didelį susirūpinimą dėl 2014 m. balandžio 26 d. įsigaliojusio Įstatymo Nr. 6532, kuriuo labai išplečiamos Nacionalinės žvalgybos agentūros (MİT) galios ir taip suvaržoma žiniasklaidos laisvė, saviraiškos laisvė ir teisė susipažinti su viešajam interesui svarbia informacija, agentūros darbuotojai iš esmės įgyja imunitetą nuo teismo proceso, taip pat pažeidžiamos privatumo taisyklės suteikiant agentūrai galimybę be teismo sprendimo gauti asmens duomenis; mano, kad šios nuostatos pažeidžia Turkijos prievoles, susijusias su tarptautine humanitarine teise ir pačios šalies nacionalinės teisės aktais;

15.

palankiai vertina keletą svarbių Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriais ginama teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės, pavyzdžiui, saviraiškos laisvė, ir kuriais pademonstruotas konstitucinės sistemos atsparumas; be to, pažymi, kad Konstitucinio Teismo sprendimuose atkreiptas dėmesys į netinkamą su „Ergenekon“ ir „Sledgehammer“ bylomis susijusių tyrimų ir po jų vykusių teismo procesų vykdymą; palankiai vertina tai, kad Konstitucinis Teismas ir toliau gauna individualius ieškinius; reiškia susirūpinimą dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų, ypač dėl „pagrįsto įtarimo“ sąvokos naudojimo, kuriuo sudaromos galimybės savavališkiems išpuoliams prieš opoziciją; pažymi, kad šie pakeitimai priimti nepasikonsultavus su Komisija (priešingai nei sutarta per derybas);

16.

reiškia didelį susirūpinimą dėl didelio politinio susipriešinimo Turkijoje; primena, kad pliuralizmas turėtų būti bet kokio demokratinio režimo pagrindas; todėl primygtinai ragina skatinti visų Turkijos politinių jėgų dialogą; pabrėžia, kad toks dialogas būtinas svarbių, ilgalaikių reformų procesams, naujai konstitucijai ir deryboms dėl kurdų klausimo sprendimo; ragina valdančią partiją ir opoziciją dėti pastangas bendradarbiauti bei siekti bendro sutarimo ir į sprendimų priėmimo procesą aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę;

17.

palankiai vertina 2014 m. kovo mėn. priimtą Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) pažeidimų prevencijos veiksmų planą kaip svarbų žingsnį link Turkijos teisinės sistemos suderinimo su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir tikisi, kad vyriausybė imsis papildomų veiksmų jame pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti; pabrėžia, kad Turkijos narystė Europos Taryboje įpareigoja Turkiją siekti aukštų politinių ir teisinių standartų, ir prašo Turkijos vykdant savo reformų procesą visapusiškai bendradarbiauti su Europos Taryba ir Venecijos komisija; primena, kad derybų pažanga priklauso nuo teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių laikymosi;

18.

su susirūpinimu pažymi, kad dauguma tyrimų apie 2013 m. gegužės ir birželio mėn. įvykius Gezi parke ir kaltinimų dėl neproporcingo jėgos naudojimo ir policijos piktnaudžiavimo dar neišnagrinėti ir kad padaryta menka pažanga nustatant įtariamus nusikaltėlius; pabrėžia, kad ombudsmenas, gavęs daug skundų dėl policijos pareigūnų jėgos naudojimo Gezi protestų metu, paskelbė ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad jėgos panaudojimas buvo neproporcingas; ragina Turkijos valdžios institucijas atlyginti žalą visiems nukentėjusiems, kurie buvo taikūs protestuotojai, taip pat asmenims, kurie nebuvo protestuotojai, bet tik atsitiktinai atsidūrė įvykių vietoje; ragina veiksmingai užbaigti nešališkus tyrimus visose bylose dėl valstybės pareigūnų tariamo netinkamo elgesio ir nusikaltusius patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad vėliau reikia priimti tarptautinius standartus atitinkančias aiškias taisykles dėl policijos vaidmens ir jėgos naudojimo; primygtinai ragina panaikinti teisės į taikius susirinkimus apribojimus ir pabrėžia, kad kiti teisės aktai, pavyzdžiui, kovos su terorizmu teisės aktai, neturėtų būti naudojami siekiant užkirsti kelią žmonių galimybėms naudotis savo teise taikiai protestuoti ir kad taikios demonstracijos neturėtų būti suėmimo priežastis; ragina Turkijos vyriausybę numatyti tinkamą, objektyvią ir skaidrią stabdžių ir atsvarų sistemą, apribojančią teisėsaugos institucijų galias; ragina Turkijos valdžios institucijas sukurti nepriklausomą ir veiksmingą skundų dėl policijos veiksmų nagrinėjimo mechanizmą; reiškia didelį susirūpinimą dėl vidaus saugumo teisės aktų rinkinio, kuriuo pažeidžiamas policijos veiklos teisminės priežiūros principas ir kurio taikymo sritis yra pernelyg plati;

19.

pabrėžia, jog reikia pakeisti Turkijos nacionalinės žmogaus teisių institucijos įstatymą, kad ji taptų nepriklausoma institucija, turėtų reikiamus išteklius, būtų atskaitinga visuomenei ir kad jos veikloje dalyvautų pilietinės visuomenės grupės; atkreipia dėmesį į ombudsmeno ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, įskaitant reikalavimą tik kraštutiniu atveju ir griežtai kontroliuojant, palaipsniui bei proporcingai naudoti policijos jėgą; pabrėžia, kaip svarbu sustiprinti ombudsmeno teisę imtis veiksmų savo iniciatyva, jo galimybes vykdyti patikras vietoje ir užtikrinti tinkamą ombudsmeno sprendimų tolesnį vykdymą;

20.

giria Turkiją dėl augančios romų pilietinės visuomenės; tikisi, kad naujosioms romų organizacijoms bus teikiama parama ir laiko tam, kad jos galėtų prasmingai dalyvauti bendradarbiavimo iniciatyvose, skirtose parengti ir įgyvendinti vietos ir nacionalinio lygmenų priemones; rekomenduoja vyriausybei suderinti esamus apgyvendinimo projektus su socialiniais ir ilgalaikiais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir švietimo, aspektais; palankiai vertina kovai su diskriminacija skirtus bendruosius veiksmų planus, kurie galėtų suteikti romams daugiau galimybių patekti į darbo rinką;

21.

primygtinai ragina Turkijos vyriausybę teikti prioritetą žiniasklaidos laisvės užtikrinimui ir sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuria užtikrinamas pliuralizmas, vadovaujantis tarptautiniais standartais; smerkia Turkijos vyriausybės pastangas uždrausti prieigą prie socialinės žiniasklaidos ir interneto svetainių arba uždaryti pastarąsias be teismo nutarties, ribojamąjį požiūrį į žiniasklaidos laisvę, taip pat spaudimą žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, dažnai pasireiškiantį žurnalistų bauginimais, atleidimais iš darbo arba suėmimais bei plačiai paplitusia autocenzūra; atkreipia dėmesį į tai, kad saviraiškos laisvės pažeidimų skaičius padidėjo po 2013 m. gruodžio mėn. korupcijos skandalo; mano, kad būtina sukurti teisinę sistemą, kuria užtikrinamas visiškas skaidrumas žiniasklaidos priemonių grupių nuosavybės klausimu; pakartoja, kad ES yra įsipareigojusi užtikrinti laisvę reikšti mintis bet kokia forma, ir ragina ES delegaciją Turkijoje toliau stebėti teismo bylas prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus;

22.

smerkia naujausius policijos reidus ir daugelio žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų sulaikymą 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijoje; primena, kad laisva ir įvairias nuomones skelbianti spauda, kaip ir tinkamas teisinis procesas ir teismo nepriklausomumas, yra vieni iš pagrindinių demokratijos principų; todėl pabrėžia, kad visais atvejais reikia i) kaltinamiesiems teikti pakankamą ir skaidrią informaciją apie kaltinimus, ii) suteikti kaltinamiesiems visišką kaltinamųjų įrodymų prieinamumą ir visas teises į gynybą, iii) užtikrinti tinkamą bylų nagrinėjimą, kad būtų galima nedelsiant ir be jokių pagrįstų abejonių patikrinti kaltinimų teisingumą; ragina Turkijos valdžios institucijas kuo greičiau peržiūrėti ir spręsti bylas ir laikytis tarptautinių tinkamo teisinio proceso standartų bylose, kurias ji primygtinai siekia nagrinėti;

23.

tvirtina, kad naujausi Turkijos vyriausybės veiksmai, nukreipti prieš spaudos laisvę ir nuomonių įvairovę, yra nesuderinami su ES pagrindinėmis teisėmis, taigi prieštarauja derybų proceso dvasiai;

24.

mano, kad, laikantis ES įsipareigojimo vadovautis teisinės valstybės principais ir pagrindinėmis vertybėmis, Turkijoje reikia skubiai vykdyti teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, taip pat teisingumo, laisvės ir saugumo sričių reformas; be to, mano, kad oficialių 23 skyriaus (teismų sistema ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (teisingumas, laisvė ir saugumas) atidarymo kriterijų įvykdymas yra svarbus žingsnis siekiant paskatinti iš tiesų veiksmingas reformas ir užtikrinti, kad reformų procesas Turkijoje būtų grindžiamas ES vertybėmis ir standartais; pakartoja savo raginimą Tarybai, kai tik bus įvykdytos nustatytos sąlygos, pradėti derybas dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, taip pat dėl teisingumo, laisvės ir saugumo; ragina Turkiją kuo daugiau bendradarbiauti šiuo klausimu; ragina Komisiją nedelsiant plėtoti tolesnį dialogą ir bendradarbiavimą su Turkija srityse, kurias apima 23 ir 24 skyriai, kad būtų skatinamas bendras suvokimas apie reikiamas reformas;

25.

palankiai vertina sprendimą, kad 2014–2020 m. laikotarpiu reformoms, susijusioms su teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis, vidaus reikalais ir pilietine visuomene, bus skiriamas didesnis finansavimas pagal II pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP); atkreipia dėmesį į tai, kad teisinės valstybės principo propagavimas, demokratija ir pagrindinės laisvės yra svarbiausi pasirengimo narystei paramos principai; primena Tarybos 2014 m. gruodžio mėn. išvadas, kad bus siekiama didesnės sąsajos tarp finansinės paramos ir bendros padarytos pažangos įgyvendinant pasirengimo narystei strategiją, įskaitant visišką teisinės valstybės principo ir pagrindinių laisvių užtikrinimą; be to, ragina Komisiją atidžiai stebėti II PNPP įgyvendinimą visose šalyse kandidatėse ir paskirti lėšų pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), kad būtų remiama saviraiškos laisvė, įskaitant žiniasklaidos laisvę, žiniasklaidos įvairovę, asociacijų ir susirinkimų laisvę, su profesinėmis sąjungomis susijusias teises ir minties laisvę;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija prisidėjo prie 2014 m. rugpjūčio 1 d. Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) įsigaliojimo; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad smurto prieš moteris lygis nuolat išlieka aukštas ir kad nėra įgyvendinamos nacionalinės teisės apsaugos priemonės, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią šiam smurtui; ragina Turkijos valdžios institucijas suteikti reikiamą pastogę smurto aukomis tapusioms moterims ir vaikams apsaugoti; rekomenduoja Turkijos vyriausybei skatinti lyčių lygybę politikos, ekonomikos, socialinėje, kultūros, pilietinėje ir visose kitose srityse; ragina Turkijos vyriausybę, bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir susijusiomis verslo asociacijomis, suteikti moterims daugiau galimybių užsiimti verslu ir sumažinti jų prieigos prie ekonominės veiklos kliūtis, taip pat ragina Turkijos vyriausybę šiomis aplinkybėmis užsibrėžti plataus užmojo tikslą, susijusį su moterų galimybėmis įsidarbinti; pažymi, kad remiantis Pasaulio ekonomikos forumo 2014 m. Pasaulinio lyčių atotrūkio ataskaita (angl. Global Gender Gap Report), Turkija užima 125 vietą iš 142 valstybių; labai apgailestauja dėl pastabų, kurių tam tikri pareigūnai ir vyriausybės atstovai pateikė kalbėdami apie moterų vaidmenį Turkijos visuomenėje, ir pabrėžia, kad svarbu kovoti su prieš moteris nukreiptais stereotipais ir tendencingumu visuomenėje;

27.

pabrėžia, kad svarbu tęsti reformų procesą minties, sąžinės ir religijos laisvių srityje, sudarant galimybes religinėms bendruomenėms gauti juridinio asmens statusą, panaikinant visus dvasininkų mokymo, skyrimo, oficialios gyvenamosios vietos nustatymo ir paveldėjimo apribojimus ir užtikrinant, kad būtų įgyvendinamos visos susijusios Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Venecijos komisijos rekomendacijos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia skatinti dialogą su alevitų bendruomene, tinkamai pripažinti „Cem“ namus religinių apeigų vietomis ir leisti vėl atidaryti Chalkės graikų ortodoksų seminariją, panaikinti kliūtis jos tinkamam veikimui ir leisti oficialiai naudoti bažnytinį ekumeninio patriarcho titulą; prašo atitinkamų Turkijos valdžios institucijų spręsti visus neišspręstus klausimus, susijusius su Šv. Gabrieliaus vienuolynui priklausančios žemės grąžinimu ir kitomis Sirų ortodoksų bažnyčios pretenzijomis į žemę; primena, kaip svarbu tinkamai įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas dėl Imbrozo ir Tenedo, susijusias su turto apsauga ir švietimo teisėmis; pabrėžia būtinybę, paisant Europos vertybių, visiškai gerbti teisę į skirtingą gyvenimo būdą, tiek pasaulietinį, tiek pagrįstą tikėjimu, taip pat išsaugoti valstybės ir religijos atskyrimą; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti mažumų teises; reiškia apgailestavimą dėl to, kad prieš dvejus metus panaikinus ankstesnį įstatymą dėl dabartinio teisinio vakuumo nemusulmoniškiems labdaros fondams neįmanoma rinkti savo valdymo organų;

28.

pabrėžia, kad reikia pripažinti teisę atsisakyti eiti privalomą karinę tarnybą dėl religinių ar moralinių įsitikinimų;

29.

ragina Turkiją dėti daug pastangų siekiant apsaugoti LGBTI bendruomenės teises ir mano, kad konkrečios kovos su diskriminacija, neapykantą kurstančiais pareiškimais, rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija institucijos sukūrimas sustiprintų žmogaus teises Turkijoje; ragina Turkiją priimti visapusiškus kovos su diskriminacija teisės aktus, įskaitant diskriminacijos ir neapykantą kurstančių kalbų dėl etninės kilmės, religijos, lytinės orientacijos, lyties ar lytinės tapatybės draudimą, ir į naują Konstituciją įtraukti tokios diskriminacijos draudimą; reiškia susirūpinimą dėl dažnų išpuolių prieš translyčius asmenis ir dėl to, kad LGBTI asmenims nesuteikta apsauga nuo smurto veiksmų; labai apgailestauja dėl to, kad asmenys, padarę neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis, dažnai lieka nenubausti arba jiems skiriama bausmė sušvelninama dėl aukos tariamos neteisėtos provokacijos; pakartoja savo raginimą Turkijos vyriausybei nurodyti Turkijos ginkluotosioms pajėgoms nebepriskirti homoseksualumo ir transseksualumo psichoseksualinio pobūdžio ligoms;

30.

apgailestauja, kad avarijos Somos ir Ermeneko kasyklose nusinešė daug gyvybių; palankiai vertina tai, kad Turkija ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl saugos ir sveikatos kasyklose ir ragina skubiai ją įgyvendinti; pabrėžia, kad svarbu spręsti profesinės sveikatos ir saugos darbe problemas visuose sektoriuose, ir primygtinai ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežiūra būtų skaidresnė; yra įsitikinęs, kad profesinių sąjungų laisvė, socialinis dialogas ir socialinių partnerių dalyvavimas yra būtini klestinčios ir pliuralistinės visuomenės raidai, ir pabrėžia, kad socialinės politikos ir užimtumo srityse svarbu siekti tolesnės pažangos, pagrįstos tinkamai ir laiku įgyvendinamomis TDO konvencijomis; atkreipia dėmesį į teisės aktų, susijusių su darbuotojų ir profesinių sąjungų teisėmis, trūkumus; pabrėžia, kad teisė jungtis į organizacijas, kolektyvinių derybų teisė bei privačiojo sektoriaus darbuotojų ir valstybės tarnautojų teisė streikuoti turės būti suderinta su ES acquis ir tarptautiniais standartais; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę parengti teisėkūros gerinimo ir suderinimo su TDO standartais veiksmų planą; pabrėžia, kad svarbu, jog Turkija atitiktų skyriaus „Socialinė politika ir užimtumas“ atidarymo kriterijus; ragina Komisiją teikti Turkijai reikiamą techninę pagalbą darbo reformų srityje ir skatinti ES standartus;

31.

ragina Turkiją priimti teisės aktus, reglamentuojančius ne visą dieną dirbančių asmenų darbo sąlygas, pvz., asmenų, kurie šiuo metu dirba standartų neatitinkančiomis sąlygomis, neturi darbo vietos garantijos arba patiria problemų, susijusių su stojimu į profesines sąjungas; atkreipia dėmesį į tai, kad gavybos ir statybų sektoriai yra pavojingiausios pramonės šakos Turkijoje, ir ragina atlikti skaidrius nelaimingų atsitikimų darbe, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, tyrimus;

32.

ragina Turkijos vyriausybę sustabdyti savo planus statyti Akuju atominę elektrinę; atkreipia dėmesį į tai, kad numatyta statybos vieta yra regione, kuriame gali būti didelių žemės drebėjimų, tad ji kelia didelę grėsmę ne tik Turkijai, bet ir visam Viduržemio jūros regionui; todėl prašo Turkijos vyriausybės prisijungti prie Espo konvencijos, kurią pasirašiusios šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie svarstomus didelius projektus, galinčius turėti didelį neigiamą poveikį aplinkai didelėje teritorijoje nepaisant sienų, ir tarpusavyje konsultuotis; šiuo tikslu prašo Turkijos vyriausybės įtraukti kaimyninių šalių, pvz., Graikijos ir Kipro, vyriausybes arba bent su jomis konsultuotis toliau plėtojant Akuju elektrinės projektą;

33.

pabrėžia didelę ES ir Turkijos muitų sąjungos naudą; primena, kad nuo muitų sąjungos pradžios 1996 m. dvišalės Turkijos ir ES prekybos vertė padidėjo daugiau kaip keturis kartus, taip pat gerokai padidėjo ES tiesioginės užsienio investicijos į Turkiją ir pagerėjo abiem pusėms naudinga Turkijos ir Europos Sąjungos įmonių integracija; tačiau, atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bet koks teigiamo muitų sąjungos poveikio padidėjimas yra glaudžiai susijęs su jos taisyklių ir reikalavimų laikymusi, ir todėl yra labai susirūpinęs dėl didėjančių Europos įmonių prekybos su Turkija problemų; atkreipia dėmesį į naujausią Pasaulio banko paskelbtą muitų sąjungos vertinimą, kuriame pabrėžiamas poreikis imtis keleto reformų, kuriomis taip pat ir ateityje būtų palaikoma glaudžiam ekonominiam bendradarbiavimui palanki aplinka; ypač pabrėžia, kad reikia išnagrinėti galimybę i) išplėsti muitų sąjungos taikymo sritį ir į ją įtraukti žemės ūkio produktus, paslaugas ir viešuosius pirkimus, ii) sukurti palankias tolesnio prekybos augimo sąlygas, įskaitant vizų išdavimo supaprastinimą verslo reikalais keliaujantiems asmenims, iii) intensyviai tęsti ES ir Turkijos konsultacijas dėl ES ir trečiųjų šalių pasirašytų laisvosios prekybos susitarimų poveikio Turkijai;

34.

mano, kad Turkijos ir ES politinį dialogą reikėtų papildyti reguliariu, struktūriniu aukšto lygio ekonominiu dialogu bendro intereso klausimais, įskaitant prekybos ryšius su trečiosiomis šalimis; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į tinkamo teisinės valstybės veikimo ir ekonominio vystymosi sąveiką; mano, kad svarbu vystyti ir stiprinti Turkijos ekonominę, institucinę ir teisinę sistemą ekonomikos ir pinigų politikos srityse, ypač atkreipiant dėmesį į centrinio banko nepriklausomumą, taip pat mano, kad tai galėtų sustiprinti Turkijos atitiktį acquis; pažymi, kad ekonominis bendradarbiavimas itin pagerėtų, jei Turkija pakankamai laikytųsi ES standartų viešųjų pirkimų, konkurencijos, užimtumo ir socialinės politikos srityse;

35.

dar kartą patvirtina savo paramą 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusiai su ES pasirašytai readmisijos sutarčiai; ragina Komisiją toliau stebėti Turkijos pažangą įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą; teigiamai vertina veiksmingas pastangas siekiant atitikti kriterijus, nustatytus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane; primena, kad dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo yra nuopelnais grindžiamas procesas ir kad Turkija turėtų įvykdyti visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus reikalavimus, įskaitant pirmiausia visapusišką ir veiksmingą visų readmisijos susitarimo nuostatų įgyvendinimą; primena Turkijos prievolę visapusiškai ir veiksmingai vykdyti readmisijos susitarimą ir liberalizuoti vizų režimą visoms valstybėms narėms, įskaitant nediskriminacinę galimybę visų ES valstybių narių piliečiams be vizų patekti į Turkijos teritoriją; ragina Turkiją visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti esamus dvišalius readmisijos susitarimus; primena, kad Turkija yra viena iš pagrindinių tranzito šalių neteisėtai migracijai į ES, ir ragina ją pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis šiuo klausimu; palankiai vertina Užsieniečių ir tarptautinės apsaugos įstatymo įsigaliojimą ir tai, kad 2014 m. balandžio mėn. buvo įsteigtas Migracijos valdymo generalinis direktoratas, nes tai svarbus žingsnis siekiant laikytis teisėtų ir neteisėtų migrantų tarptautinės apsaugos ES standartų; pažymi, kad reikia didinti Turkijos ir visų ES valstybių narių bendradarbiavimą, kuriuo visų pirma būtų siekiama stiprinti bendrų sienų su visomis ES valstybėmis narėmis valdymą; pabrėžia, kad Turkija turi toliau stiprinti sienų saugumą, kad būtų kovojama su neteisėta migracija į ES šalis;

36.

primena strateginę Turkijos svarbą ES energetiniam saugumui ir laiko Turkiją svarbia partnere energetikos sektoriuje; nurodo tris 2013 m. pabaigoje patvirtintus pietinio dujų koridoriaus projektus, kurie padidins dujų tiekimo Turkijai saugumą ir ES, kaip pagrindinės energetikos rinkos, prieinamumą; mano, kad, atsižvelgiant į vis konkurencingesnes energijos išteklių rinkas ir įvairių energijos šaltinių bei tiekimo trasų poreikį, Turkija, turėdama didžiules atsinaujinančiųjų energijos išteklių galimybes, galėtų svariai prisidėti prie ES energetinio saugumo ir jos užmojų įvairinti energijos šaltinius pagal tarptautinę teisę; yra susirūpinęs dėl glaudesnio Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimo energetikos srityje, todėl mano, kad ES turėtų paspartinti derybas dėl energetikos;

37.

primena Turkijos, kaip ES partnerės ir NATO valstybės narės, strateginę poziciją, taigi ir jos lemiamą geopolitinę svarbą bei svarbą visapusiškai strategijai, kuria siekiama spręsti rytinių ir pietinių jos kaimynių, ypač Sirijos ir Irako, saugumo ir stabilumo klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl labai rimtų įvykių regione ir Europos teritorijoje įvykdytų teroro aktų būtina stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su ES užsienio politikos klausimais plėtojant ES ir Turkijos politinį dialogą; ragina Turkiją atlikti aktyvų vaidmenį tarptautinėje koalicijoje prieš Irako ir Levanto islamo valstybę (ISIL) ir šiuo tikslu pasinaudoti visais turimais ištekliais; ragina Turkiją sustiprinti priemones, kurios užkirstų kelią vadinamiesiems užsienio kovotojams, lėšoms arba įrangai pasiekti ISIL arba kitas ekstremistines grupuotes per jos teritoriją; pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti ir stiprinti reguliarų ES ir Turkijos dialogą kovos su terorizmu klausimu ir imtis konkrečių priemonių bei veiksmų, kurie sudarytų mūsų visų bendrų pastangų kovoti su visų rūšių terorizmu dalį; ragina Turkiją užtikrinti veiksmingą sienų kontrolę ir toliau teikti būtiną pagalbą humanitarinės pagalbos priemonėmis pabėgėliams, patenkantiems į šalį iš Sirijos, ir užtikrinti Sirijos pilietinio karo aukų saugumą; pabrėžia, jog ES ir Turkijai svarbu dažniau palaikyti aukšto lygio dialogą ir konsultuotis užsienio politikos ir saugumo klausimais, kad būtų užtikrinta, jog Turkijos ir ES politika papildytų viena kitą ir kad Turkija laipsniškai derintų savo užsienio politiką su ES užsienio politika;

38.

laikosi nuomonės, kad Turkijos užsienio reikalų ministras, kai tinkama, turėtų būti kviečiamas dalyvauti Užsienio reikalų tarybos posėdžiuose; mano, kad yra reikalinga struktūrinio dialogo, bendradarbiavimo ir koordinavimo užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais sistema;

39.

apgailestauja, kad Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos grasinimai karo veiksmais Graikijai nebuvo atšaukti nepaisant sėkmingai vykusio Graikijos ir Turkijos dialogo ir šalių bendradarbiavimo;

40.

giria Turkiją už jos ilgalaikę pagalbą, teikiamą 1,6 mln. pabėgėlių iš Irako ir Sirijos, taip pat dėl humanitariniais tikslais palaikomos atviros sienos politikos; palankiai vertina 2014 m. spalio mėn. priimtą Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią pabėgėliams suteikiamas saugus teisėtas statusas ir galimybė gauti tapatybės kortelę bei patekti į darbo rinką; ragina ES toliau teikti finansinę paramą humanitarinei pagalbai Turkijoje esantiems Sirijos ir Irako pabėgėliams užtikrinti; pažymi, kad pabėgėlių stovyklų pajėgumai maksimaliai išnaudoti, o tai, kad pabėgėliams reikia rasti gyvenamąją vietą, sukelia didžiulį spaudimą gelbstint jų gyvybes ir paskirstant išteklius; mano, kad ES turėtų aktyviai remti Turkijos vyriausybę nustatant ilgalaikės pagalbos pabėgėliams programas ir skatinti galimybę gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir (teisėtą) darbą; ragina Komisiją skirti daugiau lėšų pagal II-ąją PNPP ir priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, kad būtų padedama teikti reikiamą pagalbą vietos bendruomenėms, į kurias plūsta dideli pabėgėlių srautai; taip pat ragina valstybes nares pažeidžiamiausiems pabėgėliams teikti (laikinojo) perkėlimo vietas vadovaujantis atsakomybės pasidalijimo dvasia;

41.

ragina Turkiją, pasitelkus savo partnerių teikiamą techninę ir finansinę paramą, suteikti vis gausėjančiam Turkijoje gyvenančių Sirijos vaikų būriui galimybę įgyti išsilavinimą;

42.

primygtinai ragina Turkijos vyriausybę nutraukti nuolatinius Graikijos oro erdvės ir teritorinių vandenų pažeidimus, taip pat Turkijos karinių lėktuvų skraidymą virš Graikijos salų;

43.

ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurią yra pasirašiusi ir ratifikavusi ES ir jos 28 valstybės narės, ir pabrėžia teisėtą Kipro Respublikos teisę sudaryti dvišalius susitarimus dėl jos išskirtinės ekonominės zonos; primena savo raginimą Turkijai gerbti visų ES valstybių narių suverenias teises, įskaitant teises į gamtos išteklių geologinius žvalgymus ir eksploatavimą, kai toks žvalgymas ar eksploatavimas vykdomas pagal ES acquis ir tarptautinę teisę; ragina Turkiją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių pakenkti geriems santykiams su kaimyninėmis šalimis ir taikaus dvišalių ginčų sprendimo klimatui;

44.

apgailestauja, kad Turkija atsisakė vykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu; primena, kad toks atsisakymas labai kenkia tolesniam derybų procesui;

45.

pakartoja tvirtai palaikantis Kipro susivienijimą remiantis abiem bendruomenėms teisingu, visapusišku ir tvariu šio klausimo sprendimu, vadovaujant JT Generaliniam sekretoriui ir laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir vertybių bei principų, kuriais grindžiama ES, sukuriant dviejų bendruomenių, dviejų zonų, kurios būtų politiškai lygios ir suteiktų vienodas galimybes visiems gyventojams, federaciją, ir kad susivienijęs Kipras būtų vienas juridinis asmuo, turėtų vieną suverenitetą ir vieną bendrą Kipro pilietybę; palankiai vertina JT specialiojo įgaliotinio Espeno Bartho Eide'o pranešimą, kad abiejų šalių vadovai pasirengę kuo greičiau atnaujinti JT Generalinio Sekretoriaus vadovaujamas derybas ir reiškia tvirtą paramą JT specialiojo patarėjo Kipro klausimais pastangoms sudaryti sąlygas deryboms atnaujinti; reiškia viltį, kad neseniai išrinkto Kipro turkų lyderio pareikšta nuomonė dėl susijungimo ir susitaikymo suteiks naujų galimybių derybų procese; ragina Turkiją ir visas susijusias šalis aktyviai remti susitaikymo derybas ir imtis reikiamų veiksmų siekiant normalizuoti santykius su Kipru; ragina Turkiją pradėti karinių pajėgų išvedimą iš Kipro ir perduoti užtvertą Famagustos zoną Jungtinėms Tautoms pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984); kartu ragina Kipro Respubliką, prižiūrint ES muitinės atstovams, atidaryti Famagustos uostą, kad būtų skatinama pozityvi atmosfera, reikalinga siekiant sėkmingai tęsti vykstančias derybas dėl suvienijimo ir sudaryti galimybes turkų kilmės kipriečiams tiesiogiai prekiauti su ES laikantis visiems priimtinų teisinių principų;

46.

pakartoja atitinkamus EŽTT sprendimus ir raginimus Turkijos vyriausybei nedelsiant liautis pažeidinėjus Kipro piliečių žmogaus teises ir neleidus jiems naudotis savo turtu, religinėmis ir kitomis žmogaus teisėmis, kylančiomis iš Kipro Respublikos konstitucinės santvarkos ir acquis communautaire, taip pat iš pagrindinių ES principų ir vertybių;

47.

apgailestauja dėl Turkijos gyvenviečių politikos ir ragina Turkiją susilaikyti nuo tolesnio Turkijos piliečių apgyvendinimo okupuotose Kipro teritorijose, nes tai prieštarauja Ženevos konvencijai ir tarptautinės teisės principams; ragina Turkiją nutraukti visus veiksmus, kuriais keičiama salos demografinė pusiausvyra ir trikdomas tolesnis problemos sprendimas;

48.

ragina Turkiją leisti Dingusių be žinios asmenų komitetui ekshumacijos tikslais visapusiškai naudotis visais susijusiais archyvais ir karinėmis zonomis Kipro šiaurinėje dalyje ir suteikti visą svarbią informaciją, kuri padėtų atrasti perkeltus palaikus; ragina ypatingai atsižvelgti į Dingusių be žinios asmenų paieškos komiteto darbą;

49.

primygtinai ragina Turkiją ir Armėniją toliau siekti normalizuoti santykius ir be išankstinių sąlygų ratifikuoti protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo, atverti sieną ir aktyviai gerinti santykius, ypač didelį dėmesį skiriant tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir ekonominei integracijai; palankiai vertina vykstantį Turkijos ir Armėnijos dialogą;

50.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/61

—

atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Sirijos, taip pat į 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją (1),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Elementai ES regioninės strategijos Sirijos ir Irako, taip pat grupuotės „Islamo valstybė“ (arab. Da'esh) keliamos grėsmės klausimu“,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimus ir pranešimus konflikto Sirijoje tema,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos įsteigtos nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijoje tirti ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. patvirtintą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į jo 8 straipsnio 2 dalies b punkto ix papunktį, kuriame numatyta, kad tyčinis kultūros paminklų naikinimas prilygsta karo nusikaltimui,

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl ISIL/„Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo (2),

—

atsižvelgdamas į SESV 167 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis“,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25–26 d. Tarybos rezoliuciją dėl neoficialaus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklo (ES CULTNET) sukūrimo,

—

atsižvelgdamas į 1999 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos antrąjį protokolą (1954 m.),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 21 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl padėties Palmyroje; atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 17 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai pranešimą, kuriame smerkiamas Mazeno Darwisho sulaikymas, ir į 2012 m. balandžio 3 d. vietos lygiu paskelbtą ES pareiškimą dėl besitęsiančio Mazeno Darwisho ir septynių kitų žmogaus teisių gynėjų sulaikymo nepareiškiant kaltinimų,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2222(2015),

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi nuo konflikto Sirijoje pradžios 2011 m. daugiau kaip 220 000 žmonių, daugiausia civiliai, prarado gyvybę; kadangi B. Assado režimas, grupuotės IS/„Da'esh“ ir Al-Nusra ir kitos į konfliktą įsitraukiusios šalys pakartotinai masiškai pažeidinėja žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi didžioji šių nusikaltimų dalis iki šiol nesulaukė jokios bausmės;

B.

kadangi per pastaruosius kelis mėnesius smarkiai padaugėjo kankinimų, masinių areštų ir gyvenamų vietovių naikinimo atvejų; kadangi daug Sirijos piliečių šiuo metu perkeliami, kai kurie net priversti trauktis tolyn nuo humanitarinės pagalbos, kurios jiems reikia;

C.

kadangi Palmyroje grupuotė IS/„Da'esh“, užėmusi senovinį Sirijos miestą, nužudė mažiausiai 400 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, o Sirijos žmogaus teisių observatorijos duomenimis mažiausiai 217 žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė, dar 600 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, buvo sulaikyti ir apkaltinti tuo, kad jie bendradarbiavo su režimo pajėgomis ir slėpė režimo atstovus savo namuose;

D.

kadangi po Palmyros miesto užėmimo už B. Assadą kovojančios pajėgos žiauriai subombardavo miestą iš oro, dėl to buvo nužudyta daugiau kaip tuzinas civilių gyventojų, o daugybė gyventojų buvo priversti palikti savo namus;

E.

kadangi po paskutinio puolimo 2015 m. kovo balandžio mėn. grupuotė IS/„Da'esh“2015 m. gegužės 17 d. užėmė Ramadį, o 2015 m. gegužės 21 d. – Palmyrą; tokiu būdu ji kontroliuoja 50 proc. Sirijos teritorijos; kadangi tarptautinis vadinamosios Islamo valstybės pobūdis, jos dideli finansiniai ištekliai ir, anot kai kurių šaltinių, apie 200 000 kovotojų kelia grėsmę didesniam regionui; kadangi manoma, kad kartu su šiomis ginkluotomis grupuotėmis kovoja tūkstančiai užsieniečių, įskaitant ES piliečius; kadangi grupuotės IS/„Da'esh“ iškilimas dar labiau apsunkino humanitarinę krizę, visų pirma, sukėlė masinį civilių perkėlimą;

F.

kadangi 2015 m. birželio 5 d. JT Saugumo Tarybos nariai išreiškė savo pasipiktinimą dėl smurto eskalavimo ir visų išpuolių prieš civilius Sirijoje ir pasmerkė teroristinius išpuolius, kuruos įvykdė grupuotė IS/„Da'esh“, frontas Al-Nusra ir kitos Sirijos teritorijoje veikiančios teroristų grupuotės;

G.

kadangi Palmyra yra tarp Damasko ir rytuose esančio Deir al-Zour miesto, netoli Palmyros yra svarbūs dujų telkiniai ir fosfato kasyklos; kadangi Palmyros užėmimas sutapo su grupuotės IS/„Da'esh“ vykdomu Irako Anbaro provincijoje esančio Ramadžio užpuolimu, taip pat praėjo nedaug laiko po to, kai grupuotė IS/„Da'esh“ prarado aplink Tikrito miestą esančias teritorijas;

H.

primena, kad šis senovinis miestas, kuriam daugiau kaip 2 000 metų – tai kultūros lobis, priklausantis UNESCO pasaulio kultūriniam paveldui; kadangi 2015 m. gegužės 21 d. UNESCO generalinė direktorė reikalavo nedelsiant nutraukti susirėmimus Palmyroje;

I.

kadangi Palmyra – tai Sirijos turtingo kultūros paveldo simbolis, joje yra didžiojo miesto, kuris buvo vienas iš svarbiausių kultūros centrų senovėje, griuvėsiai; kadangi masinės žudynės ir archeologinio bei kultūrinio paveldo naikinimo veiksmai tam tikromis aplinkybėmis laikomi nusikaltimais žmonijai ir vadinamuoju kultūriniu valymu, o pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą prilyginami karo nusikaltimams; kadangi UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova šiuos sistemingus išpuolius prieš kultūros paveldą apibūdino kaip „kultūrinius valymus“;

J.

kadangi grupuotė IS/„Da'esh“ sistemingai puola ir naikina kultūros paveldą Irake ir Sirijoje, naudodama šiuos veiksmus kaip karo taktiką, skirtą baimei ir neapykantai kurstyti; kadangi grupuotei IS/„Da'esh“ užėmus Palmyrą, jos istoriniam paveldui gresia sunaikinimas;

K.

kadangi 2015 m. kovo 16 d. Užsienio reikalų taryba patvirtino ES regioninę strategiją Sirijos ir Irako, taip pat grupuotės „Islamo valstybė“ (arab. Da'esh) keliamos grėsmės klausimu, kurioje ES griežtai smerkia tyčinį archeologinio ir kultūrinio paveldo naikinimą, ir pažymi, kad pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą tokie veiksmai gali būti priskiriami karo nusikaltimams;

L.

kadangi UNESCO kartu su kitais partneriais pradėjo įgyvendinti „Sirijos paveldo gelbėjimo“ projektą, kuris truks 3 metus, siekiant skubiai užtikrinti kultūros paveldo apsaugą;

M.

kadangi neteisėta prekyba kultūros vertybėmis pagal savo mastą šiuo metu yra trečia po prekybos narkotikais ir ginklais, kadangi šiai neteisėtai prekybai vadovauja organizuoti nusikaltėlių tinklai ir kadangi esami nacionaliniai ir tarptautiniai mechanizmai nėra nei tinkamai parengti, nei pakankamai remiami, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas; kadangi ES pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2199 (2015) ėmėsi visų reikiamų veiksmų, siekdama užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis;

N.

kadangi nuo konflikto Sirijoje pradžios 2011 m. kovo mėn. plačiai plinta šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, ypač prieš žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, humanitarinę pagalbą teikiančius darbuotojus ir medicinos darbuotojus nukreipti tyčiniai išpuoliai, neteisminiai sulaikymai ir dingimai, jie susiduria bauginimais, smurtu, savavališkais suėmimais ir dingimais Sirijoje;

O.

kadangi Sirijos žurnalistas ir aktyvistas, Sirijos žiniasklaidos ir žodžio laisvės centro pirmininkas Mazen Darwish nuo 2012 m. laikomas kalėjime kartu su Hani Al-Zaitani ir Hussainu Ghreru už jų darbą ginant žodžio laisvę; kadangi, anot pranešimų, Mazen Darwish buvo žiauriai kankinamas ir su juo buvo netinkamai elgiamasi, o 2015 m. gegužės 6 d. jis buvo perkeltas į nežinomą vietą; kadangi Mazen Darwish buvo apdovanotas 2015 m. UNESCO spaudos laisvės premija, taip pat gavo kitus svarbius tarptautinius apdovanojimus: 2015 m. – apdovanojimą „Preis der Lutherstädte „Das unerschrockene Wort“ („Bebaimis žodis“)“, 2013 m. – Bruno Kreisky apdovanojimą už nuopelnus ginant žmogaus teises ir 2014 m. – PEN-Pinter apdovanojimą; kadangi besitęsiantis Mazeno Darwisho, Hani Al-Zaitani ir Hussaino Ghrero įkalinimas dar kartą parodo represinį Basharo Al-Assado režimo pobūdį Sirijoje;

P.

kadangi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2013 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. 67/262 Sirijos valdžios institucijos raginamos nedelsiant išlaisvinti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant Sirijos žiniasklaidos ir žodžio laisvės centro narius;

Q.

kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein 2015 m. vasario 19 d. paragino Sirijos valdžios institucijas išlaisvinti visus asmenis, kalinamus už taikiai išreikštą nuomonę, tarp jų ir Marzeną Darwishą;

R.

kadangi šimtai žmogaus teisių gynėjų Sirijoje susidūrė su grasinimais, smurtu, savavališkais suėmimais arba buvo pagrobti; kadangi toks likimas ištiko ir 2011 m. Sacharovo premijos laureatę Razan Zeitouneh, kuri 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pagrobta Dūmos mieste;

1.

griežtai smerkia žiaurius, sistemingus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, padarytus B. Assado režimo, IS/„Da'esh“ ir kitoms Sirijos džihado grupuotėms priklausančių teroristų, taip pat politinių, pilietinių ir žmogaus teisių aktyvistams, tinklaraštininkams ir žurnalistams paskirtas bausmes ir pareikštus kaltinimus; pakartoja, kad itin griežtai smerkia Sirijos vyriausybės naudojamus kankinimus, vykdomą intensyvų apšaudymą ir bombardavimą iš oro, įskaitant vamzdinių bombų naudojimą; reiškia gilią užuojautą aukoms; yra labai nusiminęs dėl to, kad per Sirijos konfliktą tiek daug žmonių nepaprastai kenčia ir žūsta, ir itin susirūpinęs dėl blogėjančios humanitarinės ir saugumo padėties Sirijoje;

2.

smerkia tai, kad po devynias dienas trukusio ir aukų pareikalavusio puolimo 2015 m. gegužės 21 d. IS užėmė Palmyrą; apgailestauja, kad po to mieste ir jo apylinkėse IS įvykdė mažiausiai 217 asmenų egzekucijas ir dar labiau padidino savo represinių veiksmų ir žiaurumo aktų mastą vadinamajame kalifate, pasiskelbtame jos kontroliuojamose zonose tarp Sirijos ir Irako;

3.

reiškia susirūpinimą dėl padėties Palmyros vietovėje ir dėl tūkstančių Palmyros gyventojų, esančių mieste, taip pat dėl perkeltų asmenų, pasitraukusių artėjant IS/„Da'esh“ pajėgoms, dėl moterų ir vaikų Palmyroje, turint omenyje IS/„Da'esh“ kitose vietovėse vykdytus moterų ir vaikų grobimo, išnaudojimo ir priekabiavimo prie jų veiksmus, įskaitant prievartavimus, seksualinį išnaudojimą, priverstines santuokas ir priverstinį IS/„Da'esh“ vykdomą vaikų verbavimą;

4.

ragina Tarybą, Komisiją ir Vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti galimybę naudotis visais reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais siekiant padėti pabėgėliams;

5.

palankiai vertina tai, kad per 2015 m. birželio 2 d. Paryžiuje vykusį tarptautinės koalicijos prieš IS/„Da'esh“ ministrų lygio susitikimą buvo prisiimtas įsipareigojimas dar labiau sustiprinti kolektyvines pastangas siekiant kovoti su IS/„Da'esh“; ragina šią koaliciją sustiprinti pastangas, kad būtų įgyvendinta bendra, daugialypė ir ilgalaikė strategija siekiant susilpninti ir galiausiai sunaikinti IS/„Da'esh“; pabrėžia, kad būtina šią strategiją papildyti užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą su visais šio regiono valstybiniais ir nevalstybiniais veikėjais, siekiančiais kovoti su IS/„Da'esh“;

6.

ir toliau yra įsitikinęs, kad šį konfliktą bus galima veiksmingai išspręsti ir tvarią taiką Sirijoje pasiekti tik tuomet, jei visos šalys, padariusios nusikaltimus vykstant konfliktui, bus už juos patrauktos atsakomybėn;

7.

primena, kad tvariai išspręsti krizę Sirijoje galima tik pasiekus įtraukų politinį sprendimą, pagrįstą 2012 m. birželio 30 d. Ženevos komunikatu ir palaikomą tarptautinės bendruomenės; ragina JT specialųjį įgaliotinį Staffaną de Mistura bendradarbiauti su visomis šalimis siekiant užtikrinti, kad vyktų veiksmingas politinis pereinamas procesas, kuris atitiktų teisėtus Sirijos gyventojų lūkesčius ir suteiktų jiems galimybę nepriklausomai ir demokratiškai priimti sprendimus dėl savo ateities;

8.

reiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kad labai trūksta 2014 m. JT kreipimuose prašomų lėšų, – dėl šios priežasties buvo laikinai sustabdyta pagal Pasaulio maisto programą Sirijos pabėgėliams teikiama pagalba; todėl primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę skirti daugiau lėšų ir pagalbos reaguojant į būsimus prašymus;

9.

ragina tarptautinę bendruomenę padidinti pastangas siekiant rasti sprendimus, kad būtų sušvelninta krizė ir baigtas karas Sirijoje; remia Sirijos ir Irako veikėjus, kovojančius su IS, ir ragina regionines valdžios institucijas bendradarbiauti vykdant šią kovą, nes tik glaudus bendradarbiavimas saugumo srityje padės atkurti taiką ir saugumą regione;

10.

ragina tarptautinę bendruomenę daryti viską, kas įmanoma, siekiant apsaugoti civilius gyventojus ir išsaugoti unikalų Palmyros kultūrinį paveldą, taip pat ragina visas šalis nedelsiant nutraukti karo veiksmus Palmyroje ir užtikrinti saugų koridorių siekiant sudaryti galimybę išvykti iš smurtinių veiksmų zonos bėgantiems civiliams gyventojams;

11.

prašo nedelsiant sustabdyti Sirijos ir Irako kultūrinio paveldo, įskaitant religines vietas arba objektus, naikinimą; pabrėžia, kad negali būti toleruojami jokie tokio pobūdžio IS/„Da'esh“ arba kitų asmenų, grupių, įmonių arba subjektų atlikti veiksmai; taip pat ragina išsaugoti Irako kultūrinį paveldą saugant kultūrines ir religines vertybes ir vietas, kaip numatyta pagal tarptautinę humanitarinę teisę;

12.

primygtinai ragina ES ir valstybes nares pradėti vykdyti informuotumo didinimo kampanijas siekiant skatinti nepalaikyti neteisėtos prekybos kultūrinėmis vertybėmis iš konflikto zonų;

13.

pakartoja, kad kultūrinis paveldas itin vertingas visai žmonijai, taigi mano, kad jo naikinimas turėtų būti neginčijamai laikomas karo nusikaltimu;

14.

pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi dėti bendras pastangas, siekdama užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūrinėmis vertybėmis ir kultūriniais artefaktais, kuria prisidedama prie IS/„Da'esh“ finansavimo;

15.

pritaria UNESCO generalinės direktorės ketinimams ir visoms išimtinėms priemonėms, kurių ėmėsi JT arba UNESCO, siekdamos apsaugoti Palmyrą ar bet kurias kitas kultūrines ir istorines vietas, kurioms kyla grėsmė;

16.

prašo Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus sušaukti Saugumo Tarybą siekiant patvirtinti rezoliuciją dėl visų kultūrinių vietų, kurioms kelia grėsmę teroristų grupuotės ir IS/„Da'esh“, apsaugos;

17.

prašo valstybių narių ir Europos Sąjungos bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis imtis konkrečių priemonių siekiant ginti Palmyros ir apskritai Artimųjų Rytų kultūrines, istorines, religines ir archeologines vietas, kurioms kyla grėsmė;

18.

palankiai vertina ir pabrėžia itin didelę vietos ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų svarbą renkant duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus ir atliktų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų pažeidimų įrodymus; reiškia itin didelę pagarbą visiems Sirijos aktyvistams, kurie karo alinamoje šalyje nepailsdami ir rizikuodami gyvybe ir toliau stebi žmogaus teisių padėtį, renka duomenis ir teikia ataskaitas apie ją, ir solidarizuojasi su jais;

19.

reiškia didelį susirūpinimą dėl vis sparčiau blogėjančios humanitarinės ir žmogaus teisių padėties Sirijoje ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti žodžio laisvę ir žmogaus teisių gynėjų laisvę vykdyti savo veiklą, kaip to reikalaujama pagal Sirijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus; primena, kad kiekvienas asmuo turi teisę naudotis nuomonės ir žodžio laisve ir kad tai yra viena pagrindinių žmogaus teisių; smerkia bet kokius spaudos laisvės pažeidimus ir smurtą, nuo kurių nukenčia žurnalistai Sirijoje;

20.

ragina Sirijos valdžios institucijas nedelsiant ir be jokių sąlygų išlaisvinti Mazeną Darwishą ir visus asmenis, sulaikytus, nuteistus ir (arba) nubaustus už tai, kad taikiai naudojosi žodžio laisve ir laisve jungtis į asociacijas, taip pat žmogaus teisių gynėjus ir politinių teisių srities veikėjus, kuriems dėl jų vykdomos veiklos žmogaus teisių srityje buvo savavališkai atimta laisvė, ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus;

21.

primygtinai ragina Sirijos valdžios institucijas nedelsiant atskleisti informaciją apie šių trijų vyrų likimą ir buvimo vietą ir užtikrinti, kad jie būtų apsaugoti nuo kankinimų ir netinkamo elgesio, kad jiems nedelsiant būtų leista susisiekti su šeimos nariais ir advokatais, taip pat prireikus suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą;