1.11.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 403/5

Paraiškos paskelbimas pagal. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 403/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

BENDRASIS DOKUMENTAS

„KOPI ARABIKA GAYO“

ES Nr. PGI-ID-02115–26.1.2016

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas

„Kopi Arabika Gayo“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Indonezija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.8 klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Kopi Arabika Gayo“ auginama 900–1 700 m virš jūros lygio Gajo aukštikalnėse esančiose trijose apskrityse: Centriniame Ačehe, Bener Meriahe ir Gadžo Luese.

„Kopi Arabika Gayo“ – tai nacionalinius standartus atitinkanti kava, apdorojama tradiciniu Sumatros dalinio kavos pupelių plovimo būdu, kuris dar vadinamas lukštenimu vandenyje (toliau – lukštenimas vandenyje). Šiai kavai būdingos tokios savybės: ji yra nekintančio skonio, gana rūgšti (nustatoma ne rodikliais, o tik iš pojūčių ragaujant kavą), nelabai karti ir stipraus aromato. Be to, „Kopi Arabika Gayo“ skonis ir aromatas labai įvairialypiai: juntami riešutų, karamelės, šokolado ir vaisių aromatai, kava kiek rūgštoka, sodri ir ilgai burnoje išliekančio skonio.

Gajo aukštikalnėse auginamos tik arabinių kavamedžių veislės. „Kopi Arabika Gayo“ gaminama iš šių arabinių kavamedžių veislių arba rūšių augalų: Borbor, Timtim, Ateng Jaluk, S 795 ir P-88. Šios veislės gali būti naudojamos atskirai arba sumaišomos.

Geografinė nuoroda „Kopi Arabika Gayo“ taikoma vandenyje lukštentoms kavos pupelėms.

Iki lukštenimo vandenyje pupelės būna pilkšvai baltos spalvos (vandens kiekis – 35–40 %).

Išlukštentos pupelės būna mėlynos arba melsvai žalios spalvos (vandens kiekis – 12–12,5 %).

Tarptautinėje rinkoje parduodamos 1 kokybės lygio „Kopi Arabika Gayo“ kavos pupelės (pagal nacionalinį standartą, kuriuo atsižvelgiama į fizinių trūkumų vertę), tai reiškia, kad fizinių trūkumų vertė yra mažesnė kaip 11 defektų 300 g. Sausos pupelės galutinai rūšiuojamos, atrenkant 6,5 mm arba didesnes pupeles.

Pirmiau minėtos savybės būdingos tik vartotojams pateikiamai kavai, sudarytai iš 100 % „Kopi Arabika Gayo“, nepriklausomai nuo jos gamybos etapo (neskrudintai arba skrudintai).

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje „Kopi Arabika Gayo“ geografinėje vietovėje atliekami šie gamybos veiksmai:

—	auginamos kavamedžio uogos,

—	atliekami visi perdirbimo veiksmai iki galutinio pupelių apdorojimo.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Siekiant išsaugoti kavos pupelių kokybę ir jų atsekamumą, kavos pupelės į maišus išpilstomos „Kopi Arabika Gayo“ geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

SGN „Kopi Arabika Gayo“ klientams arba galutiniams rinkos vartotojams teikiama pakuotėse arba induose, ant kurių aiškiai pateiktos šios nuorodos: užrašas „Saugoma geografinė nuoroda“ arba SGN, pavadinimas „Kopi Arabika Gayo“ (vienas arba, jei pageidaujama, kartu su vertimu į bet kurią oficialią ES kalbą), kaip Europos Sąjungos prekių ženklas įregistruotas „Kopi Arabika Gayo“ logotipas ir, jei pageidaujama, Europos Sąjungos SGN logotipas.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Kopi Arabika Gayo“ auginama 900–1 700 m virš jūros lygio Gajo aukštikalnėse esančiose trijose apskrityse: Centriniame Ačehe, Bener Meriahe ir Gadžo Luese.

Kairėje pusėje pateikiamame žemėlapyje nurodytos trys geografinės nuorodos apskritys. Pilka ir balta spalva („Hutan Produksi“ ir „APL“) nurodytos šių trijų apskričių vietovės, kuriose gaminama kava.

5. Ryšys su geografine vietove

„Kopi Arabika Gayo“ būdingas įvairialypis skonis ir aromatas susijęs su žmogiškaisiais veiksniais ir geografine vietove. Dėl šių savybių „Kopi Arabika Gayo“ rinkoje labai vertinama.

Gamtos veiksnių įtaka

„Kopi Arabika Gayo“ gaminama konkrečiame regione, kuris yra 900–1 700 m. virš jūros lygio. Gajo aukštikalnių vietovę supa natūralūs riboženkliai, pavyzdžiui, slėniai arba keliai (iš rytų ir vakarų pusės). „Kopi Arabika Gayo“ auga Leucane sp. rūšies krūmokšnių (vietos gyventojų vadinamų pete) šešėlyje. Kavos pupelės sunoksta lėčiau, nes auga labai aukštai virš jūros lygio, kur šviesos intensyvumas nedidelis (vietovę pasiekia maždaug 60 % saulės šviesos). Taip lėtai nokstant susidaro cheminiai junginiai, dėl kurių kava įgauna riešutų, karamelės, šokolado ir vaisių aromatą ir rūgštoką, sodrų bei ilgai burnoje išliekantį skonį.

Šios vietovės klimatas yra šaltas ir sausas; metinis kritulių kiekis – apie 1 834 mm, lyja vidutiniškai 149 dienas per metus, vidutiniškai iškrenta 60–347 mm kritulių per mėnesį. Visus metus laikosi 16–24 °C temperatūra, o santykinė drėgmė yra didesnė nei 80 %. Dienos ir nakties temperatūra skiriasi maždaug 5 °C. Todėl ant „Kopi Arabika Gayo“ krūmų kavamedžių vaisiai auga visus metus, o du pagrindiniai derliaus nuėmimo laikotarpiai yra kovo–balandžio ir spalio–lapkričio mėn. Dėl kavamedžių vaisių derliaus pasiskirstymo per visus metus išvengiama per didelės gamybos, o kava įgyja savitą aromatą (riešutų, karamelės, šokolado, vaisių, rūgštoką, sodrų bei ilgai išliekantį).

Gajo aukštikalnės priklauso drėgnai atogrąžų zonai. Jose vyrauja derlingi vulkaninės kilmės dirvožemiai. Kalbant apie fizines savybes, vietovės dirvožemį daugiausia sudaro smėlio, dumblo ir molio mišinys. Todėl kavamedžių šaknys auga labai gerai. Daugumai Gajo aukštikalnių dirvožemių būdingos geros cheminės savybės, tokios kaip didelis arba labai didelis organinės medžiagos kiekis, vidutinis, didelis arba labai didelis azoto kiekis ir mažas arba vidutinis C/N santykis, taip pat kavos pupelėms auginti optimalus pH rodiklis (5,5–7,0).

Dėl šių fizinių ir cheminių dirvožemio savybių, „Kopi Arabika Gayo“ auga labai gerai. Paprastai sveikų augalų lapų pakanka kavos pupelėms apsaugoti, kol jos visiškai sunoksta. Todėl kavos pupelės puikiai sunoksta ir įgauna tinkamų skonio savybių.

Taigi specialus kavos skonis nėra nulemtas vieno veiksnio. Jam įtaką daro kelių veiksnių sąveika, visų pirma, dirvožemis (daugiausia derlingumas ir vietovės aukštis), augalų augimas (tvirtumas ir sveikumas) ir gamybos metodai, pavyzdžiui, auginimas medžių pavėsyje, kova su kenkėjais ir ligomis (įskaitant fiziologinius pakitimus), kavos pupelių derliaus nuėmimas (sunokimas ir šviežumas) ir apdorojimas po derliaus nuėmimo (lukštenimas dalinio plovimo būdu).

Žmogiškųjų veiksnių įtaka

Be pirmiau išvardytų veiksnių, auginant „Kopi Arabika Gayo“ taip pat labai svarbūs žmogiškieji veiksniai. „Kopi Arabika Gayo“ yra gerą vardą įgijęs produktas, nes kavos pupeles augina žmonės, kuriems rūpi produkto kokybė.

Gajo vietovės gyventojų patirtis, nuo kurios priklauso kavos kokybė, daugiausia susijusi su kavos pupelių auginimo praktika, pupelių derliaus nuėmimu ir nuimto derliaus apdorojimu taikant dalinio plovimo būdą, t. y. pupeles lukštenant vandenyje.

Gajo gyventojai kavos pupeles augina po tikrosios baltvos (lamtorogung), avokadų ir mandarininių citrinmedžių (jeruk keprok) medžiais; taip palaikomas geras dirvožemio derlingumas, be to, augalai reguliariai genimi.

Be to, kavos plantacijoms gamintojai tradiciškai naudoja nedrėkinamos žemės plotus. Taip pat reikia pažymėti, kad augintojai kavamedžius tręšia tik organinėmis trąšomis, visų pirma trąšomis, kurios gaunamos kavos lukštus maišant su įvairiomis vietinėmis medžiagomis, pvz., tikrosios baltvos (lamtorogung) skiedromis ir mėšlu (Karim et al., 2000). Daugeliui kavos augintojų reikia naudoti daugiau organinių trąšų, nes dirvožemyje dažniausiai trūksta fosforo.

Gajo kavos augintojai visuomet atrenka raudonuosius kavamedžių vaisius, nes puikiai supranta derliaus nuėmimo reikšmę vėlesniam apdorojimui ir kavos kokybei (pupelių išvaizda, kavos skonis ir kvapas).

Nuimtas kavamedžio vaisių derlius Gajo aukštikalnėse tvarkomas pupeles lukštenant vandenyje. Kavos pupelių luobelės nuimamos (pupelės išlukštenamos) tuomet, kai pupelės dar būna drėgnos (drėgmės kiekis – 35–40 %). Vandenyje išlukštentos kavos pupelės įgyja tokių savybių kaip sodrų ir rūgštoką skonį, įvairialypį riešutų, šokolado, karamelės, vaisių, rūgštoką, sodrų bei ilgai išliekantį aromatą. Drėgmės kiekis turi būti 12–12,5 %, šios savybės kontroliuojamos prieš parduodant produktą.

Geras „Kopi Arabika Gayo“ vardas

Gajo pavadinimas siejamas su kavos gamyba, o ji žinoma kaip tradicinė šios vietovės veikla, tapusi gyventojų kultūrinių papročių dalimi.

„Kopi Arabika Gayo“ istorija labai sena. Nyderlandų kolonijiniu laikotarpiu kavą pradėta auginti bandomajame sode Berendalio miestelyje, esančiame Centrinio Ačeho apskrityje. Iš ten ji paplito po visas Gajo aukštikalnės. Dėl vietos auginimo tradicijų regione gaminama puikios kokybės kava. Todėl „Kopi Arabika Gayo“ įgijo gerą vardą ir tapo žinoma kaip ypatinga ir tos vietovės, ir visos Indonezijos kava.

Geras „Kopi Arabika Gayo“ vardas patvirtinamas kai kuriose mokslininkų leidiniuose:

Evaluation Criteria of Land Suitability to Arabica Gayo coffee in the Gayo Highlands/Evaluasi Kriteria Kesesuaian Lahan Kopi Arabika Gayo di Dataran Tinggi Gayo – R Salima, A Karim, S. Sugianto – Jurnal Manajemen …, 2012 – jurnal.unsyiah.ac.id; Guide to raise and process Gayo Arabica Coffee/Panduan Budidaya dan Pengolahan Kopí Arabika Gayo – S Mawardi, R Hulupi, A Wibawa, S Wiryaputra – 2008.

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

1.11.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 403/9

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 403/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Pakeitimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„RHEINISCHES ZUCKERRÜBENKRAUT“ / „RHEINISCHER ZUCKERRÜBENSIRUP“ / „RHEINISCHES RÜBENKRAUT“

ES Nr. DE-PGI-0105–01288–1.12.2014

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Schutzgemeinschaft Rheinischer Zuckerrübensirup/Rheinisches Apfelkraut

Wormersdorfer Straße 22–26

53340 Meckenheim

VOKIETIJA

Teisėtas interesas

Ši apsaugos draugija yra pirminę paraišką pateikęs pareiškėjas. Ji vienija aptariamo produkto gamintojus ir perdirbėjus.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3. Keičiama (-os) produkto specifikacijos antraštinė (-ės) dalis (-ys)

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☐	Geografinė vietovė
—	☐	Kilmės įrodymas
—	☐	Gamybos metodas
—	☒	Ryšys su geografine vietove
—	☐	Ženklinimas
—	☐	Kita

4. Pakeitimo (-ų) rūšis

—	☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.
—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

5. Pakeitimas (-ai)

b) Aprašymas

Šiuo metu produkto specifikacijoje nustatyti tokie mažiausi geležies, magnio ir folio rūgšties kiekiai:

— geležies– ne mažiau kaip 10 mg/100 g,

— magnio– ne mažiau kaip 70 mg/100 g,

— folio rūgšties– ne mažiau kaip 90 μg/100 g.

Mažiausius geležies ir magnio kiekius reikia sumažinti taip:

— geležies– ne mažiau kaip 4 mg/100 g,

— magnio– ne mažiau kaip 60 mg/100 g.

Mažiausias folio rūgšties kiekis nebeturėtų būti nustatomas išvis.

Paaiškinimas

Dabartiniai duomenys grindžiami tam tikrų metų cukrinių runkelių tyrimais, atliktais prieš užregistruojant SGN. Kaip matyti iš vėliau atliktų tyrimų, išvardytų medžiagų kiekis natūraliai svyruoja, todėl neįmanoma užtikrinti, kad šios vertės visuomet bus tokios, kaip nurodyta. Kiek geležies, magnio ir folio rūgšties yra užaugusiuose cukriniuose runkeliuose, taigi ir galutiniame produkte, priklauso nuo kritulių kiekio tais metais, taip pat įtakos gali turėti temperatūra, saulėto laikotarpio trukmė ir kiti veiksniai. Dėl šių natūralių svyravimų būtina sumažinti nurodomą mažiausią geležies ir magnio kiekį.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad folio rūgštis natūraliai suyra. Kadangi cukrinių runkelių melasa „Rheinisches Zuckerrübenkraut“ yra labai ilgai išsilaikantis produktas, po tam tikro laiko gatavame produkte randama itin mažai folio rūgšties. Be to, vartotojui nesvarbu, koks folio rūgšties kiekis buvo nustatytas gamintojo įmonės rezervuaruose, nes parduodant šis kiekis būtų kitoks. Todėl nustatyti konkrečias folio rūgšties kiekio vertes būtų netikslinga.

f) Ryšys su geografine vietove

2 papunktyje „Produkto ypatumai“ sakinį:

„Produkte taip pat yra kalio ir folio rūgšties“.

reikėtų pakeisti taip:

„Be to, produkte yra kalio ir folio rūgšties (tiesa, pastarosios kiekis svyruoja ir laikui bėgant mažėja“).

Paaiškinimas

Žr. b punkto „Aprašymas“ paaiškinimą.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„RHEINISCHES ZUCKERRÜBENKRAUT“ / „RHEINISCHER ZUCKERRÜBENSIRUP“ / „RHEINISCHES RÜBENKRAUT“

ES Nr. DE-PGI-0105–01288–1.12.2014

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas (-ai)

„Rheinisches Zuckerrübenkraut“/„Rheinischer Zuckerrübensirup“/„Rheinisches Rübenkraut“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Natūralios, koncentruotos šviežiai nuimtų cukrinių runkelių sultys be augalinių skaidulų ir priedų.

—	Išvaizda: tamsiai rudas, labai klampus sirupas

—	Skonis: saldus salyklo

—	Kvapas: salsvas salyklo ir karamelės

—	Galutinis cukrų kiekis (visais atvejais ± 3 % paklaida): sacharozės: 33 %; gliukozės: 17 %; fruktozės: 16 %

—	Brikso vertė: ne mažesnė kaip 78 °

—	pH: 4,4–5,0

—	Vandens kiekis: ne daugiau kaip 22 %

—	Geležies ne mažiau kaip 4 mg/100 g

—	Magnio ne mažiau kaip 60 mg/100 g

—	Kalio ne mažiau kaip 50 mg/100 g

—

Į „Zuckerrübenkraut“ (toliau – cukrinių runkelių sirupas) nededama jokių priedų. Produktas gaminamas runkelių derliaus laikotarpiu nuo vėlyvos vasaros iki pavasario. Tradicinis, tačiau prie dabartinių maisto įstatymų reikalavimų pritaikytas gamybos procesas sudarytas iš šių etapų:

— žaliavos priėmimas/kokybė: atvežami šviežiai nuimti runkeliai,

— tikrinimas priimant žaliavą: nustatomas cukraus kiekis, kad būtų galima nustatyti reikiamus gamybos parametrus (temperatūrą, virimo trukmę ir kt.). Apžiūrima, kiek ant runkelių purvo ir lapų likučių,

— žaliavos laikymas: laikoma trumpai, ir pas ūkininkus, ir perdirbimo vietoje; derliaus nuėmimo ir tiekimo laikas derinamas,

— apdorojimas prieš tolesnį apdirbimą ir perdirbimą: nuplaunama; runkeliai nuplaunami, nuo jų pašalinami lapų likučiai, žemė ir akmenys, tada dar kartą nuplaunami plovimo įrenginyje,

— perdirbimas: perdirbama geografinėje vietovėje. Runkeliai perdirbami sveiki arba susmulkinti. Misa kelias valandas kaitinama ar lėtai verdama. Išvirus svarbu ją palikti pakankamai pastovėti. Virimo trukmė ir temperatūra nustatoma laikantis gamybos tradicijų. Išvirusi runkelių masė dideliu spaudimu slegiama, kad išbėgtų sultys. Iš jų filtravimo įrenginiuose pašalinamos beveik visos kietosios dalelės ir jau skaidrios sultys patenka į garintuvą. Jame veikiant vakuumui iš skaidrių sulčių atsargiai išgarinamas vanduo. Sausųjų medžiagų kiekio Brikso vertė galutiniame produkte yra ne mažesnė kaip 78 °. Prieš sandėliuojant atliekama galutinio produkto pH vertės, spalvos, sacharozės, fruktozės, gliukozės, sausųjų medžiagų analizė perdirbimo įmonėje, taip pat atliekami reguliarūs patikrinimai nepriklausomose laboratorijose. Pagamintas cukrinių runkelių sirupas supilamas į rezervuarus ir iš jų imamas fasuoti.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žaliava – cukriniai runkeliai – turi būti 100 % iš nustatytos geografinės vietovės.

Cukrinių runkelių sirupas tradiciškai gaminamas tik iš regiono augintojų užaugintų cukrinių runkelių.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas gamybos procesas vyksta geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Reino kraštas; Šiaurės Reine-Vestfalijoje – Kelno administracinė apskritis (išskyrus Oberbergo rajoną), Diuseldorfo administracinės apskrities rajonai – Metmano rajonas, Diuseldorfo miestas, Reino rajono Noisas, Menchengladbacho miestas, Fyrzeno rajonas, Krėfeldo miestas, Klėvės rajonas, Vėzelio rajonas; Reino krašte-Pfalce – tai Arveilerio rajonas ir Majeno-Koblenco rajonas.

5. Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Cukrinių runkelių sirupo virimo tradicija Reino krašte gyvuoja šimtmečius, jo gamyba ir skonis nuolat tobulinami, o žinios perduodamos iš kartos į kartą. Runkelių auginimas 14-ame ir 15-ame amžiuose buvo neatskiriama valstiečių ūkinės veiklos dalis, o nuo 15-o amžiaus Reino krašte runkeliai priskirti „mažajai dešimtinei“, kurią valstiečiai turėjo mokėti senjorams. 17-o amžiaus pradžioje dėl Trisdešimties metų karo kilus badui paaiškėjo, kad runkelių auginimas paprastesnis ir jų derlius didesnis negu javų. Kai kuriose vietovėse, ypač Reino krašte, kur neramumų buvo mažiau, augintos salstelėjusio skonio ropės, kurioms reikia daugiau priežiūros.

Nuo kada tiksliai Reino krašte gaminamas cukrinių runkelių sirupas, šiandien nustatyti neįmanoma, tačiau tikėtina, kad šis produktas žinotas jau 18-ame amžiuje. Cukrinių runkelių sirupo gamybos centras buvo Žemutinio Reino apylinkėse. Apie 1860 m. Prūsijoje veikė 309 cukrinių runkelių sirupo gamyklos, iš jų 63 vien Grėvenbroicho apskrityje. Iš pradžių sirupas gamintas iš paprastųjų runkelių ar netgi morkų, 19-ame amžiuje – iš „Lanker Rübe“, Žemutinio Reino apylinkėse paplitusios paprastųjų runkelių rūšies, o 19-o amžiaus antroje pusėje – jau iš cukrinių runkelių. Kelno prekybos rūmų metraščiuose rašoma, kad apie 1870 m. kasmet būdavo pagaminama 6 000–10 000 centnerių cukrinių runkelių sirupo.

Cukrinių runkelių sirupas taip pat yra svarbi tradicinė daugelio tipiškų Reino krašto receptų sudedamoji dalis, pavyzdžiui, Reino krašto marinuotos mėsos kepsnio „Rheinischer Sauerbraten“ ar tradicinių Acheno sausainių „Aachener Printen“. Ilga cukrinių runkelių sirupo gamybos tradicija Reino krašte atsispindi ir kalboje: vietos gyventojai šį sirupą vadina „Rübenkraut“, anksčiau – „Rüöwenkrut“ ar „Röbenkraut“. Šis pavadinimas tebevartojamas ir suprantamas, ir ne tik Reino krašte. Kol dar nežinota, kad iš runkelių galima išgauti cukrų, jie vartoti kaip daržovė (vok. taip pat Kraut). Todėl ir iš runkelių gaminamas sirupas tebevadinamas „Rübenkraut“, kaip ir obuolių sirupas – „Apfelkraut“.

Bertoldo Bloko knygoje „Cukrinių runkelių sirupas. Gamyba, vertinimas, vartojimas“ (Block, Berthold: Rübensirup. Seine Herstellung, Beurteilung und Verwendung, Leipcigas, 1920), 2 paveikslėlyje matyti, kad cukrinių runkelių sirupo fabrikai (juodai nuspalvinti apskritimai) daugiausia susitelkę Reino krašte. Cukraus fabrikai buvo pasiskirstę po visą Vokietijos imperiją, tik Reino krašte jų buvo labai nedaug. Tačiau čia kaip niekur kitur veikė daugybė cukrinių runkelių sirupo fabrikų. Ir šiandien šis sirupas Reino krašte gaminamas dideliais kiekiais.

Produkto ypatumai

Dėl tradicinio, tausojamojo, gamybos vietovėje per ilgą laiką įsitvirtinusio gamybos būdo galutiniame produkte išlieka vertingi mineralai, kaip antai magnis ir geležis. Be to, produkte yra kalio ir folio rūgšties (tiesa, pastarosios kiekis svyruoja ir laikui bėgant mažėja). Jis gaminamas be jokių priedų.

Produktą dėl jo unikalaus ryškaus saldaus salyklo skonio, kuris, kaip ir salsvas salyklo ir karamelės kvapas, atsiranda dėl tausojamojo gamybos būdo, puikiai tinka vartoti ne tik kaip duonos užtepą, bet ir kaip skonį suteikiantį priedą verdamiems ir kepamiems patiekalams.

Produktas jau seniai gerai žinomas ir turi gerą vardą ne tik Reino krašte, bet ir už jo ribų. Produktas žinomas ir turi gerą vardą dėl ilgos savo istorijos geografinėje vietovėje.

Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės arba kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Produktas turi labai gerą vardą dėl savo geografinės kilmės.

Cukrinių runkelių sirupas Reino krašte išrastas ir nuo to laiko čia gaminamas. Jis gaminamas ir visada gamintas tik iš Reino krašte išaugintų cukrinių runkelių. Gerą produkto vardą visų pirma lemia iš gamybos vietovės kilusi žaliava. Neatskiriama produkto autentiškumo dalis yra vienintelės naudojamos žaliavos – cukrinių runkelių – vietinė kilmė.

Cukrinių runkelių sirupas tebegaminamas beveik taip pat kaip praėjusiais šimtmečiais. Visada naudoti tik runkeliai iš nurodytos vietovės, todėl, kaip matyti iš pridedamo žemėlapio, ir cukrinių runkelių sirupo fabrikai telkėsi Reino krašte. Ir šiandien Reino krašte sodinama daug cukrinių runkelių – daugiausia cukrui, tačiau nemaža dalis ir sirupui gaminti.

Cukrinių runkelių sirupui gaminti tradiciškai naudojami tik regiono augintojų išauginti runkeliai. Jie auginami pagal perdirbėjų ir ūkininkų sutartis – taip galima išsamiai numatyti visą žemės ūkio gamybos procesą. Tarp augintojų ir perdirbėjų užsimezgęs glaudus, skaidrus ir kontroliuojamas bendradarbiavimas – augintojams suteikiama derliaus realizavimo garantija ir kartu užtikrinamas tinkamas planavimo pagrindas ir numatomumas. Cukrinių runkelių kokybė reguliariai tikrinama analizuojant jų cheminius duomenis.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/40829

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

1.11.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 403/14

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 403/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Pakeitimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„PISTACCHIO VERDE DI BRONTE“

ES Nr.: PDO-IT-02144–7.6.2016

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

„Consorzio tutela Pistacchio Verde di Bronte D.O.P“

Adresas:

Piazza Nunzio Azzia, 14

95034 Bronte (CT)

ITALIA

E. paštas.

presidente@consorziopistacchioverde.it

Asociacija „Consorzio di Tutela Pistacchio Verde di Bronte D.O.P“ turi teisę teikti pakeitimo paraišką pagal 2013 m. spalio 14 d. Italijos Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos sprendimo Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☐	Geografinė vietovė
—	☐	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas etiketėmis
—	☒	Kita [atnaujinimai]

4. Pakeitimo (-ų) rūšis

—	☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.
—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5. Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas

6 straipsnis. Produkto savybės

Šie specifikacijos 6 straipsnio punktai:

—	„sėklaskilčių spalva: intensyvi žalia; chlorofilo a ir chlorofilo b santykis 1,3–1,5“,

—	„drėgnis 4–6 %“,

—	„didelis mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis [vyrauja oleino rūgštis (72 %), linolo rūgštis (15 %) ir palmitino rūgštis (10 %)].“

keičiami taip:

—	„sėklaskilčių spalva: intensyvi žalia; chlorofilo a ir chlorofilo b santykis – 1,3 arba didesnis“,

—	„drėgnis mažesnis arba lygus 6 %“,

—	„didelis mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis (vyrauja palmitino rūgštis, kurios kiekis – 10 % arba daugiau; linolo rūgštis, kurios kiekis – 15 % arba daugiau, ir oleino rūgštis, kurios kiekis – 72 % arba mažiau).“

„Pistacchio Verde di Bronte“ gerokai išsiskiria iš kitų pistacijų rūšių, nes jos išlaiko intensyvią žalią spalvą iki pat visiškos brandos, o tai užtikrina produkto švelnumą (be neprinokusio vaisiaus ar fenolio skonio). Žalią spalvą nulemia ne tik didelė chlorofilo koncentracija, bet visų pirma už chlorofilą b didesnis chlorofilo a kiekis. Kuo chlorofilo a ir chlorofilo b santykis yra didesnis, tuo „Bronte“ pistacijų kokybė yra geresnė (Bellomo, M. G., ir B. Fallico. „Antocianinai, chlorofilai ir ksantofilai pistacijų riešutuose (Pistacia vera) įvairiose geografinėse vietovėse“, Journal of Food Composition and Analysis (2007): p. 352–359). Todėl būtina didinti didžiausią šio santykio vertę, kad nereikėtų atmesti kokybės požiūriu netinkamų produktų.

Pistacijų drėgnio lygis sumažintas, siekiant geriau apsaugoti produktą nuo pelėsio.

Riebiųjų rūgščių procentinį dydį įtakoja įvairūs parametrai, susiję su aukščiu virš jūros lygio, dirvožemio sandara ir kintančiomis meteorologinėmis sąlygomis, todėl pasirodė būtina techniniu požiūriu atskirai nurodyti palmitino, linolo ir oleino rūgšties kiekį. Kalbant apie palmitino ir linolo rūgštį, pakeitime siūloma nurodyti mažiausią leistiną vertę (palmitino rūgšties kiekis lygus 10 % arba didesnis, linolo rūgšties kiekis lygus 15 % arba didesnis) ir didžiausią oleino rūgšties vertę (72 % arba mažiau).

Gamybos būdas

5 straipsnis. Dirvos paruošimas

Straipsnis:

„Naujuose ūkiuose ruošiant dirvą reikėtų numatyti paviršiaus lyginimo etapą, kuris palengvintų žemės nusausinimą, auginimo darbus ir pagrindinį dirvos tręšimą.“

keičiamas taip:

„Naujuose ūkiuose ruošiant dirvą reikėtų numatyti, jei tai įmanoma, paviršiaus lyginimo etapą, kuris palengvintų žemės nusausinimą, auginimo darbus ir pagrindinį dirvos tręšimą.“

Šiame pakeitime atsižvelgiama į naujų ūkių teritorijos savybes, nes ne visuomet galima paruošti žemę dėl jos vulkaninės kilmės arba dėl to, kad ji yra Etnos parko teritorijoje.

5 straipsnis. Auginimo taisyklės

Pastraipa:

„Žemės ir klimato ypatumai bei genėjimo praktika SKVN „Pistacchio Verde di Bronte“ gamybos vietovėje, nustatytoje 3 straipsnyje, leidžia sustiprinti natūralią veislių kaitą ir sėkmingai kovoti su kenkėjais.“

keičiama taip:

„Pistacijų medžiai, skirti „Pistacchio Verde di Bronte“ gaminti, gali būti apdorojami pagal:

—	įprastinę sistemą, laikantis Sicilijos regiono ir (arba) tarptautinių institucijų geros žemės ūkio praktikos taisyklių,

—	integruotą kovos sistemą, atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1257/99, jo vėlesniuose pakeitimuose ir prieduose,

—	biologinės kontrolės sistemą, atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 834/2007, jo vėlesniuose pakeitimuose ir prieduose.

Ūkininkas privalo:

—	kasmet genėti medžius,

—	naikinti piktžoles,

—	kasmet išpjaustyti nereikalingus pumpurus, kurie neveda vaisių, tai leidžia sustiprinti natūralią veislių kaitą ir sėkmingai kovoti su kenkėjais,

—	vykdyti veiklą, užtikrinančią veiksmingą visų abiotinių ir biotinių pavojų valdymą.“

Tokiu būdu pakeista pastraipa leidžia tiksliau nustatyti specifikacijoje leidžiamas žemės ūkio taisykles ir veiksmus, kuriuos ūkininkas privalo atlikti savo ūkyje.

Pridedamas šis sakinys:

„Nustatyta leistina didžiausia vieneto gamyba siekia 1 700 kg produktų su kevalu viename hektare per dviejų metų laikotarpį.“

Didžiausio našumo gamyba viename hektare produkto su kevalu pridedama siekiant: – atimti paskatą vykdyti intensyvaus tipo žemės ūkio praktiką, skirtą padidinti gamybą, bet galinčią pakenkti produkto kokybei; – sukurti papildomą „Pistacchio Verde di Bronte“ gamybos kontrolės priemonę, skirtą užtikrinti geresnę sukčiavimų kontrolę.

5 straipsnis. Derliaus rinkimas, sandėliavimas ir perdirbimas

Sakinys:

„Derlius renkamas rankiniu būdu; riešutai renkami numušant juos nuo medžio ant tinklų arba nuraškant į pintines stengiantis, kad vaisiai nenukristų ant žemės.“

keičiamas taip:

„Derlius nurenkamas riešutus numušant nuo medžio ant tinklų arba nuraškant juos į pintines stengiantis, kad vaisiai nenukristų ant žemės.“

Toks pakeitimas leidžia derliaus nurinkimo metu pasinaudoti mechaniniais įrankiais, tokiais kaip mechaniniai kratytuvai ar purtytuvai, kurie ūkininkams palengvina derliaus nuėmimą, bet nekenkia produkto kokybei.

Sakinys:

„Išgliaudyti riešutai su lukštais turi būti tuojau pat džiovinami tiesioginėje šviesoje arba kitokiomis džiovinimo sistemomis; produktai turi būti laikomi 40–50 °C temperatūroje tol, kol pistacijos sėklos drėgnis pasiekia 4–6 %.“

keičiamas taip:

„Išgliaudyti riešutai su lukštais būti tuojau pat džiovinami tiesioginėje šviesoje arba kitokiomis džiovinimo sistemomis, produktai turi būti laikomi žemesnėje nei 50 °C temperatūroje, kol pistacijos sėklos drėgnis bus mažesnis arba lygus 6 %.“

Galimybė džiovinti produktą net žemesnėje negu 40 °C temperatūroje leidžia geriau išsaugoti pistacijų spalvą.

Drėgnio lygio pakeitimas leidžia geriau apsaugoti produktą nuo pelėsių ir tokiu būdu pailgina produkto laikymo trukmę.

Sakinys:

„Išdžiovinti produktai turi būti laikomi naujuose džiuto, popieriaus ar polietileno pakuotėse, saugomi sausose ir vėdinamose patalpose.“

keičiamas taip:

„Išdžiovinti produktai laikomi naujose pakuotėse, atitinkančiose galiojančias taisykles; jie saugomi tinkamose, sausose ir vėdinamose patalpose bei kraunami taip, kad nesiliestų su žeme ir sienomis.“

Šis pakeitimas reikalingas siekiant leisti naudoti galiojančiose taisyklėse nustatytas įvairaus tipo pakuotes.

Sakinys:

„Nuo kovo iki spalio mėn., atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, įvairaus tipo gliaudyti, negliaudyti ar nulupti riešutai turi būti laikomi 13–17 °C temperatūroje arba pakuotėse, užsandarintose vakuuminiu būdu arba modifikuota atmosfera.“

keičiamas taip:

„Nuo kovo iki spalio mėn., atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, įvairaus tipo gliaudyti, negliaudyti ar nulupti riešutai turi būti laikomi žemesnėje arba lygiai 15 °C temperatūroje arba pakuotėse, užsandarintose vakuuminiu būdu arba modifikuota atmosfera.“

Toks laikymo temperatūros pakeitimas padarytas atsižvelgiant į sandėlių temperatūrą. Būtent produkto laikymas žemesnėje arba lygiai 15 °C temperatūroje leidžia geriau ir ilgiau išsaugoti produktą.

Ženklinimas etiketėmis

8 straipsnis. Pakavimas ir ženklinimas etiketėmis

Sakinys:

„Etiketėje taip pat turi būti nurodytos detalės, leidžiančios nustatyti pakavimo įmonės pavadinimą, verslo pavadinimą, adresą, taip pat galimą ūkio, iš kurio atvežti vaisiai, pavadinimą, pradinį bruto svorį ir gamybos metus.“

keičiamas taip:

„Etiketėje taip pat turi būti nurodyta informacija, leidžianti nustatyti pakavimo įmonės pavadinimą, verslo pavadinimą, adresą, taip pat galimą ūkio, iš kurio atvežti vaisiai, pavadinimą, pradinį neto svorį ir gamybos metus.“

Ši pastraipa suderinta su Sąjungos taisyklėmis dėl ženklinimo etiketėmis, kuriose reikalaujama nurodyti maisto produkto neto, o ne bruto kiekį.

Atnaujinimai

Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 pakeistos nuorodomis į Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012.

Instituciją, paskirtą kontrolei įgyvendinti, keičia: Istituto Zooprofilattico Sperimentale della Sicilia „A. Mirri“, Via G. Marinuzzi 3, 90129 Palermo, tel. + 39 0916565328, faks. + 39 0916565437, e. paštas servizio certificazioni@izssicilia.it

BENDRASIS DOKUMENTAS

„PISTACCHIO VERDE DI BRONTE“

ES Nr.: PDO-IT-02144–7.6.2016

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pavadinimas

„Pistacchio Verde di Bronte“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuoroda „Pistacchio Verde di Bronte“ apima negliaudytus, gliaudytus arba luptus vaisius, priklausančius „Pistacia vera“ augalų rūšies „Napoletana“ porūšiui; ši rūšis dar vadinama „Bianca“ arba „Nostrale“ ir skiepijama į terpentininę pistaciją (Pistacia terebinthus). Kitų veislių augalų ir (arba) poskiepių, išskyrus Pistacia terebinthus, naudojimas leistinas, jei proporcija neviršija 5 %. Tokia proporcija galioja visiems augalams, augantiems ūkyje. Produktai, gauti iš augalų, nepriklausančių „Napoletana“ porūšiui, jokiu būdu negali būti sertifikuoti.

Vartojimui pateiktos pistacijos „Pistacchio Verde di Bronte“ turi ne tik atitikti bendras kokybės normas, bet taip pat pasižymėti tokiomis fizinėmis ir juslinėmis savybėmis: sėklaskilčių spalva: intensyvi žalia; chlorofilo a ir chlorofilo b santykis – 1,3 arba didesnis; stiprus aromatingas skonis, be pelėsio ar kitokių skonių prieskonio; drėgnis mažesnis arba lygus 6 %; didelis mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis (vyrauja palmitino rūgštis, kurios kiekis – 10 % arba daugiau; linolo rūgštis, kurios kiekis – 15 % arba daugiau, ir oleino rūgštis, kurios kiekis – 72 % arba mažiau).

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Pistacchio Verde di Bronte“ gamybos proceso etapai (auginimas, rinkimas, perdirbimas) vyksta gamybos vietovėje, nustatytoje 4 punkte.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Produktas vartojimui pateikiamas naujose įvairaus tipo pakuotėse, atitinkančiose galiojančius teisės aktus, du metus nuo derliaus nurinkimo.

3.6. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, ženklinimo etiketėmis taisyklės

Produktas „Pistacchio Verde di Bronte“ gali būti parduodamas tik pakuotėse su saugomos kilmės vietos nuorodos logotipu.

Pavadinimas „Pistacchio Verde di Bronte“ turi būti užrašytas aiškiomis ir nenutrinamomis raidėmis bei turi ryškiai išsiskirti iš visų kitų užrašų.

Etiketėje taip pat turi būti nurodyta informacija, leidžianti nustatyti pakavimo įmonės pavadinimą, verslo pavadinimą, adresą, taip pat galimą ūkio, iš kurio atvežti vaisiai, pavadinimą, pradinį neto svorį ir gamybos metus.

Vaisių nuraškymo laiko nurodyti neprivaloma. SKVN logotipą sudaro užrašas „Denominazione d’Origine Protetta D.O.P.“ virš Etnos ir pistacijos atvaizdo, po kuriuo užrašyta „Pistacchio Verde di Bronte“.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Pistacchio Verde di Bronte“ gamybos vietovę sudaro Bronte, Adrano, Biancavilla savivaldybių teritorija Katanijos provincijoje, esanti 400–900 m virš jūros lygio.

5. Ryšys su geografine vietove

Gamybos vietovę sudaro vulkaninės kilmės žemė, šiai vietovei būdingas subtropinis vidutiniškai sausas Viduržemio jūros klimatas su ilgomis ir į sausras linkusiomis vasaromis, rudenį ir žiemą susitelkiančiais lietumis ir dideliais dienos bei nakties temperatūros skirtumais. Tokie dirvožemio ir klimato veiksniai daro įtaką gyventojų pradėtų auginti terpentininių pistacijų (Pistacia terebinthus) savybėms ir suteikia vaisiui ypatingą kokybę (vietovei būdingą intensyvią žalią spalvą, pailgą formą, aromatingą skonį ir didelį kiekį mononesočiųjų riebalų rūgščių), kuria nepasižymi kitose gamybos vietovėse, įskaitant ir Etnos masyvo vietovę, išaugintos pistacijos. Toks ypatingas dirvožemio, klimato ir žmoniškųjų veiksnių derinys prisideda prie „Pistacchio Verde di Bronte“ ypatumų, dėl kurių jis tampa unikaliu šios rūšies produktu.

Sicilijoje pistacijų auginimas paplito arabų dominavimo laikotarpiu (VIII ir IX amžiuje). Kai barbarų invazijos sugriovė Romėnų imperiją, Siciliją užkariavo arabai (Tuniso berberai, musulmonai, Sudano juodaodžiai), kurie šią vietovę vadino „rojaus sodais“. Būtent arabai be citrinmedžių, apelsinmedžių, cukranendrių, medvilnės, palmių, papiruso ir baklažanų į šį kraštą atvežė pistacijų kultūrą. „Pistacchio Verde di Bronte“ ir šiandien yra būdinga Sicilijos (ypač Katanijos regiono) desertų sudėtinė dalis.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos SGN „Pistacchio Verde di Bronte“ pakeitimo paraišką 2016 m. kovo 8 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 56.

Visas produkto specifikacijos tekstas pateikiamas interneto svetainėje: http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Prodotti DOP e IGP“ (SKVN, SGN žymimi gaminiai), po to ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP e STG“ (SKVN, SGN, GTG nuoroda žymimi gaminiai) ir galiausiai – „Disciplinari di produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

1.11.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 403/20

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 403/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PARAIŠKA DĖL PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO

Pakeitimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„SCHWÄBISCHE SPÄTZLE“ / „SCHWÄBISCHE KNÖPFLE“

ES Nr.: DE-PGI-0105-01384 – 12.10.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Schutzgemeinschaft Schwäbische Spätzle

Adresas

Dottingerstraße 69

72525 Münsingen

DEUTSCHLAND

Teisėtas interesas:

Šios paraiškos ir pirminės paraiškos teikėjas yra tas pats subjektas. „Schutzgemeinschaft Schwäbische Spätzle“ yra aptariamojo gaminio gamintojų ir perdirbėjų susivienijimas.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☐	Geografinė vietovė
—	☐	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos metodas
—	☒	Ryšys su geografine vietove
—	☐	Ženklinimas
—	☐	Kita [patikslinkite]

4. Pakeitimo (-ų) rūšis

—	☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą
—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5. Pakeitimas (-ai)

b) Aprašymas

Pirmajame sakinyje po žodžių „gaminiai iš tešlos su šviežiais kiaušiniais“ įterpiama: „(džiovinti tešlos gaminiai) ar su kiaušinių mase ir (arba) šviežiais kiaušiniais (švieži tešlos gaminiai)“.

Pirmosios pastraipos pabaigoje įterpiami šie sakiniai iš e punkto „Gamybos metodas“:

„Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ parduodami kaip švieži tešlos gaminiai, skirti suvartoti iš karto, arba jie gali būti pasterizuoti ir (arba) atvėsinti ar užšaldyti. Be to, „Spätzle“ parduodami kaip ilgai laikyti tinkami džiovinti tešlos gaminiai.

Skyrelyje „Sudėtis“:

—	pirmajame sakinyje po žodžių „kruopos, švieži kiaušiniai“ įterpiama: „(džiovinti „Spätzle / Knöpfle“) ar kiaušinių masė ir (arba) švieži kiaušini (švieži „Spätzle / Knöpfle“)“,

—	skyrelio gale įterpiamas šis sakinys: „Švieži „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gali būti patepti neutralaus skonio, spalvos nesuteikiančiu aliejumi.“

Skyrelyje „Savybės“:

—

kiaušinių kokybės duomenys pakeičiami taip:

„Džiovintiems „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ naudojamų kiaušinių kokybė: švieži kiaušiniai, atitinkantys tešlos gaminių taisykles (Leitsätze für Teigwaren).

Šviežiems „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ naudojamų kiaušinių kokybė: kiaušinių masė ir (arba) švieži kiaušiniai, atitinkantys tešlos gaminių taisykles.“,

—	po žodžių „Kruopų kokybė“ vietoj „… arba speltos miltai“ turi būti: „… ir (arba) speltos kruopos“,

—	po žodžių „Šviežių „Spätzle“ miltų kokybė“ vietoj „kvietiniai arba speltos miltai“ turi būti „kvietiniai ir (arba) speltos miltai“,

—	skyrelio gale įterpiama: „Neutralaus skonio, spalvos nesuteikiantis aliejus: gali būti naudojamas šviežiems „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ patepti.“

Pagrindimas

Šviežių „Spätzle / Knöpfle“ sudedamosios dalies „švieži kiaušiniai“ pakeitimas sudedamąja dalimi „kiaušinių masė“

Daugelis džiovintų tešlos gaminių gamintojų patys pramuša šviežius kiaušinius ir iškart juos sunaudoja, o šviežių tešlos gaminių gamintojai, išskyrus maitinimo įstaigas arba mažas amatininkų įmones, šios praktikos paprastai netaiko.

Kadangi nepasterizuota kiaušinių masė labai greitai genda dėl mikroorganizmų veiklos, kyla grėsmė šios žaliavos ir kartu galutinio gaminio, visų pirma šviežių tešlos gaminių, saugai. Todėl šviežių tešlos gaminių gamintojai naudoja pasterizuotą kiaušinių masę, kurią tiekia pripažinti tiekėjai.

Tiekėjai turi būti patvirtinti pagal ES veterinarinės ir maisto saugos reikalavimus ir periodiškai tikrinti tiek žaliavos (kiaušinių su lukštais), tiek galutinio produkto kokybę. Žaliavos tikrinimas – nuodugni reguliari pristatomos žaliavos kontrolė, kurią vykdant tikrinamos laikymo sąlygos, kiaušinio tuštumos dydis, o akredituotos išorės laboratorijos atlieka kenksmingų medžiagų analizę. Vėliau atliekama kiekvienos pasterizuotos kiaušinių masės partijos cheminių bei fizinių savybių analizė ir mikrobiologinė analizė, taip užtikrinama reikiama tiekiamo produkto sauga – šviežumas, tinkamumas vartoti ir savybių pastovumas. Šiuo atžvilgiu labai svarbūs duomenys apie kiaušinių šviežumą gaunami nustatant organinių rūgščių (pieno rūgšties, beta-hidroksi-sviesto rūgšties ir gintaro rūgšties) kiekį.

Šviežius kiaušinius, atitinkančius tešlos gaminių taisykles, gali tiekti patvirtintos įmonės, jeigu pasterizuoti kiaušinių produktai per 24 valandas pristatomi tešlos gaminių gamintojams ir šie juos iškart sunaudoja.

Tačiau šviežių tešlos gaminių gamintojams taikyti šią praktiką gamyboje sudėtinga, ypač po savaitgalio ar švenčių dienų.

Kita vertus, tešlos gaminių taisyklėse nieko nepasakyta apie kiaušinių šviežumą, nustatytas tik laikotarpis, per kurį reikia sunaudoti pramuštus kiaušinius.

Vis dėlto kiaušinių šviežumas, priklausantis nuo laikymo sąlygų, lemia produkto kokybę. Tačiau į šį veiksnį minėtose taisyklėse neatsižvelgiama. Neginčytina, kad naudojami tik A kategorijos kiaušiniai – tiek kiaušinių masė, tiek švieži kiaušiniai. Šviežiems tešlos gaminiams gaminti naudojamos pasterizuotos kiaušinių masės laikymo trukmė yra 14 dienų, skaičiuojant nuo kiaušinių padėjimo dienos. Šviežiems kiaušiniams išimtis nedaroma – jų laikymo trukmė neturi būti ilgesnė.

Išdėstyti faktai rodo, kad kiaušinių masės naudojimas šviežiems „Spätzle / Knöpfle“ gaminti ne tik atitinka gamybos saugos reikalavimus, bet ir prilygsta šviežių kiaušinių naudojimui, o galutinio produkto kokybė dėl to nenukenčia.

Iš specifikacijos e punkto į a punktą perkeliamas aprašymas, kad siūloma įsigyti įvairiai paruoštų „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ – šviežių ir džiovintų, nes jis temos požiūriu turi būti pateikiamas pastarajame punkte.

Aliejus kaip galima sudedamoji dalis

Švieži tešlos gaminiai pagaminti nedžiovinami arba tik apdžiovinami. Kadangi juose yra daugiau vandens nei džiovintuose tešlos gaminiuose, jie sulimpa. Norint to išvengti, reikia juos patepti aliejumi. Taip švieži tešlos gaminiai išlaiko savo konsistenciją ir formą, užtikrinama geresnė gaminio kokybė, kai jis ruošiamas galutiniam vartotojui. Tešlos gaminius paprasčiau išberti iš pakuotės ir išvirti.

Kadangi naudojamas neutralaus skonio spalvos nesuteikiantis aliejus, „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ skonis ir spalva nesikeičia.

Paruoštus tešlos gaminius, kurie bus laikomi, patepti aliejumi yra įprasta tiek maitinimo įstaigose, tiek namuose. Verdant džiovintus tešlos gaminius, į vandenį paprastai taip pat įpilama šiek tiek aliejaus, kad jie nesuliptų.

Taigi aliejaus naudojimas šviežiems „Spätzle / Knöpfle“ patepti atitinka technologinius reikalavimus ir neturi neigiamo poveikio gaminio kokybei ir būdingoms savybėms.

Žodžių junginį „… arba speltos miltai“ pakeitus žodžių junginiu „… ir (arba) speltos kruopos“, viena vertus, ištaisyta akivaizdi klaida, kita vertus, paaiškinta gamintojų taikoma praktika, kad vienu metu gali būti naudojamos ir kviečių, ir speltos kruopos.

Tas pats pasakytina apie žodžių junginio „kvietiniai arba speltos miltai“ pakeitimą žodžių junginiu „kvietiniai ir (arba) speltos miltai“.

e) Gamybos metodas

Pastraipos pabaigoje sakinys „o gaminant šviežius prireikus yra ataušinami, pasterizuojami ir dar kartą ataušinami iki 2–7 °C.“ pakeičiamas taip:

„o gaminant šviežius prireikus pasterizuojami ir tada ataušinami iki 2–7 °C arba užšaldomi.“

Pagrindimas

Tai redakcinio pobūdžio pakeitimas ir aiškinamasis papildymas, rodantis, kad švieži tešlos gaminiai gali būti ir užšaldomi. Tai, kad galima įsigyti užšaldytų „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ matyti ir iš b punkte pateikto aprašymo.

f) Ryšys su geografine vietove

Produkto ypatumai

Pagrindimas

Pagrindimas, kodėl šviežių „Spätzle / Knöpfle“ aprašyme žodžių junginys „švieži kiaušiniai“ pakeistas žodžių junginiu „kiaušinių masė“, pateiktas b punkto „Aprašymas“ pakeitimo apraše.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„SCHWÄBISCHE SPÄTZLE“ / „SCHWÄBISCHE KNÖPFLE“

ES Nr.: DE-PGI-0105-01384 – 12.10.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas (-ai)

„Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

2.5 klasė. Tešlos gaminiai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ yra primenantys namų gamybą, netaisyklingos formos, nelygaus, akyto paviršiaus gaminiai iš tešlos su šviežiais kiaušiniais (džiovinti tešlos gaminiai) ar su kiaušinių mase ir (arba) šviežiais kiaušiniais (švieži tešlos gaminiai). Juos gaminant tąsi tešla leidžiama tiesiai į verdantį vandenį ar vandens garus. Bendrojoje kalbos vartosenoje abiem šiais pavadinimais vadinamas tas pats gaminys iš tokios pačios tešlos ir juos galima pakeisti vieną kitu. „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gali būti įvairių formų – nuo storų iki plonų, nuo ilgų iki trumpų. Jos apibrėžti beveik neįmanoma, nes ribos labai nedidelės ir kiekviename regione skirtingai suprantamos.

Savybės

Spalva ir (arba) išvaizda: natūrali, nuo aukso spalvos geltonos iki šviesiai geltonos.

Forma: netaisyklingos formos gaminiai iš tešlos su kiaušiniais; paviršius nelygus, akytas; primena namų gamybą; forma įvairi – nuo storų iki plonų, nuo ilgų iki trumpų.

Konsistencija ir (arba) tekstūra: standūs, verdami neištyžta ir (arba) nesulimpa, paviršius nelygus.

Džiovintiems „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ naudojamų kiaušinių kokybė: švieži kiaušiniai, atitinkantys tešlos gaminių taisykles (Leitsätze für Teigwaren).

Šviežiems „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ naudojamų kiaušinių kokybė: kiaušinių masė ir (arba) švieži kiaušiniai, atitinkantys tešlos gaminių taisykles.

Kiaušinių kiekis kilogramui kruopų ar miltų:

džiovintuose „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ – ne mažiau kaip du kiaušiniai kilogramui kruopų, dažniausiai į vieną kilogramą kruopų dedami keturi ar šeši kiaušiniai;

šviežiuose „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ – ne mažiau kaip aštuoni kiaušiniai kilogramui kruopų ar miltų.

Kruopų kokybė: kietųjų kviečių kruopos ir (arba) speltos kruopos.

Šviežių „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ miltų kokybė: kvietiniai ir (arba) speltos miltai.

Vandens kokybė: šviežias geriamasis vanduo.

Druska: gali būti, bet ne daugiau kaip 1 %.

Prieskoniai, žolelės, špinatai: gali būti.

Citrinų rūgštis: šviežiuose „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gali būti.

Neutralaus skonio, spalvos nesuteikiantis aliejus: šviežiuose „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gali būti.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ sudedamosios dalys – kruopos, švieži kiaušiniai (džiovinti „Spätzle / Knöpfle“) ar kiaušinių masė ir (arba) švieži kiaušiniai (švieži „Spätzle / Knöpfle“), geriamasis vanduo, galima pridėti druskos (ne daugiau kaip 1 %), prieskonių, žolelių ir špinatų. Į šviežius „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ galima įdėti citrinų rūgšties, o kruopas visai ar iš dalies pakeisti miltais. Švieži „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gali būti patepti neutralaus skonio, spalvos nesuteikiančiu aliejumi.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Siekiant užtikrinti tradicinio ir regionui būdingo produkto autentiškumą ir nuolatinę aukštą kokybę, „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gamyba turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje. Šviežio ir džiovinto produkto gamybos etapai iki ataušinimo ar džiovinimo tie patys. Tradiciškai „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gaminami rankomis, tik nuo XX amžiaus pradžios pradėtos naudoti mašinos. Sudedamosios dalys sumaišomos ir masė minkoma tol, kol tešla tampa tąsi. Pradėjus naudoti tešlos minkymo mašinas šis procesas dažniausiai vyksta mechanizuotai. Tešlai suteikiama forma ir ji leidžiama į verdantį vandenį ar vandens garus. Reikalingas subtilus tešlos konsistencijos, reikiamos virimo temperatūros ir laiko pojūtis ir patirtis, standartiškai tai apibrėžti beveik neįmanoma. Ypač svarbūs gamintojų amatininkiški įgūdžiai ir regione sukaupta praktinė patirtis. Gaminant džiovintus „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ jie pirmiausia apdžiovinami, vėliau galutinai išdžiovinami, o gaminant šviežius prireikus pasterizuojami ir tada ataušinami iki 2–7 °C arba užšaldomi.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė – Švabija – apima visą Badeną-Viurtembergą ir visą Bavarijos žemės Švabijos apygardą.

5. Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

„Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gamybos tradicija geografinėje vietovėje siekia šimtmečius ir švabiškai virtuvei turi didelę reikšmę. Ypač svarbūs gamintųjų amatininkiški įgūdžiai ir regione sukaupta praktinė patirtis. Tradiciškai „Spätzle“ gaminami rankomis – tešla plonu sluoksniu uždedama ant lentelės ir nuo jos specialiu grandikliu „nugremžiama“ į verdantį vandenį. Taip gauti leistinukai, vadinami „Spätzle vom Brett“ („Spätzle“ tiesiai nuo lentos), tebelaikomi ypatingu kokybės ženklu. Dėl darbo ekonomikos priežasčių geografinėje vietovėje jau XX amžiaus pradžioje pradėtos naudoti mašinos, kuriomis pagaminti „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ primena namų gamybą, t. y. atrodo lyg pagaminti rankomis. Siekiant išlaikyti „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ autentiškumą ir panašumą į namų gamybą, buvo užregistruoti pirmieji praktika pagrįsti patentai (plg., pvz., Deutsches Reichpatent 471046). Su „Spätzle“ gamybos žiniomis, Švabijos regione sukauptomis nuo ištakų iki dabartinių laikų, galima susipažinti daugelyje parodų (plg. „Spätzle und Knöpfle — Geschichte(n) rund um das Leibgericht der Schwaben“ („Spätzle“ ir „Knöpfle“ – istorija (-os) apie švabų mėgstamą patiekalą), rengėjas Blickfang: Alte Zeiten, Ofterdingenas; „Spätzle – Schaben, pressen, hobeln“ („Spätzle“ – gaminti, spausti, tarkuoti), Freilichtmuseum Beuren (Beuren muziejus po atviru dangumi). Daugybė kulinarinių konkursų ir keletas „Spätzle“ gamybos pasaulio rekordų patvirtina geografinės vietovės išskirtinumą, susiejamą su žmogiškaisiais veiksniais. Vietos gyventojų „Spätzle“ gamybos praktinė patirtis perduodama iš kartos į kartą ir turi didelę reikšmę vėlesnėms gaminio savybėms. „Spätzle“ gamybos tradicija Švabijoje siekia XVIII amžių. 1725 m. Viurtembergo tarybos narys ir asmeninis gydytojas Rosino Lentilio pavadinimais „Knöpflein“ ir „Spazen“ apibūdino „viską, kas gaminama iš miltų“ („alles was aus Mehl zubereitet wird“). Tuo metu spelta Švabijos-Alemanijos teritorijoje buvo plačiai paplitusi. Regione, kuriame vyravo smulkūs ūkeliai ir skurdas, nereiklus, net prastose žemėse derantis javas buvo labai populiarus. Kadangi speltos miltuose daug glitimo, dėl kurio sunkiais laikais tešla pavykdavo net ir be kiaušinių, „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gaminti iš pradžių naudota spelta. „Spätzle“ išpopuliarėjo Münsinger Alb regione. Prasidėjus industrializacijai ir gerėjant gyvenimui, „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ iš paprasto kasdienio maisto tapo ypatingu patiekalu, valgomu per šventes. Viename 1937 m. Švabijos valstiečių ūkio aprašyme „Spätzle“ vadinamas šventiniu valgiu. Metais anksčiau gimtinę apdainavęs poetas Sebastian Blau „Spätzle“ pakėlė iki regioninės švabų tapatybės simbolio: „… die Spätzle sind das Fundament unserer Küche, der Ruhm unseres Landes, … das A und O der schwäbischen Speisekarte …“ („… „Spätzle“ yra mūsų virtuvės pamatas, mūsų šalies šlovė, … Švabijos valgiaraščio esmė …“). Geografinėje vietovėje, kuri šiaip yra geografiškai nepalankioje vietoje, dėl tradicinių regioninių „Spätzle“ gamybos procesų ir ištobulintų amatininkiškų įgūdžių gaminamas aukštos kokybės produktas. Šiandien „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ yra beveik visų tešlos gaminių gamintojų ir gastronomų asortimente, o nuo devintojo dešimtmečio produktas sėkmingai eksportuojamas. Geografinėje vietovėje gyvenantiems žmonėms „Spätzle“ įgijo jų tapatybę formuojančią reikšmę. Didelę „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ reikšmę švabiškai virtuvei, be kita ko, įrodo ir 1827 m. pirmą kartą išleistas romanas „Die Geschichte von den sieben Schwaben“ („Istorija apie septynis švabus“), kuriame pasakojama, kad Švabijoje įprasta per dieną valgyti penkis kartus – penkis kartus sriubą ir du kartus su ja „Knöpfle“ arba „Spätzle“ („dass man täglichs Tags fünf Mal ißt, und zwar fünf Mal Suppe, und zwei Mal dazu Knöpfle oder Spätzle“). Elise Henle 1892 m. aiškino, kad moteriai Švabijoje pridera mokėti gaminti „Spätzle“: „s isch koi richtigs Schwobe-Mädla, des net Spätzla kocha ka“. Naujaisiais laikais Švabijos rašytojas Siegfried Ruoß kulinarinėje knygoje „Schwäbische Spätzleküche“ (Švabiška „Spätzle“ virtuvė) priskaičiuoja per 50 Švabijos regione žinomų Spätzle receptų.

Produkto ypatumai

„Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ yra primenantys namų gamybą, netaisyklingos formos, nelygaus, akyto paviršiaus gaminiai, kitaip negu kiti tešlos gaminiai, iš tešlos su šviežiais kiaušiniais (džiovinti tešlos gaminiai) ar su kiaušinių mase ir (arba) šviežiais kiaušiniais (švieži tešlos gaminiai). Juos gaminant tąsi tešla leidžiama tiesiai į verdantį vandenį ar vandens garus, o gatavas produktas gali būti įvairių formų – nuo plonų iki storų, nuo ilgų iki trumpų. Tai vieninteliai tešlos gaminiai, pirmą kartą verdami jau gamybos metu. Drėgna tešla arba spaudžiama per skylėtą skardą, arba per ją laša į verdantį vandenį. Šio proceso metu tešlą galima ir pjaustyti.

Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ ypatingumo ir jų geografinės kilmės priežastinis ryšys kyla iš ypač gero vardo, sietino su jų kilme. Tai yra tradiciniai Švabijos regionui būdingi tešlos gaminiai, žinomi ir vertinami ne tik šiame regione, bet ir už jo ribų. Tai patvirtina daugybė nacionalinės valdžios institucijos gautų nuomonių ir 2002 m. atlikta vartotojų apklausa.

Kad „Spätzle / Knöpfle“, kaip nacionalinis Švabijos patiekalas („schwäbisches Nationalgericht“), švabiškoje virtuvėje turi ypač didelę reikšmę ir yra labai vertinami, matyti iš daugybės literatūros šaltinių, spaudos straipsnių ir regioninių kulinarinių knygų.

Šiandien „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ yra beveik visų tešlos gaminių gamintojų ir gastronomų asortimente, o nuo devintojo praėjusio šimtmečio dešimtmečio produktas sėkmingai eksportuojamas. Geras „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ vardas pirmiausia sietinas su Švabijos regione taikoma tradicine gamyba ir gerai išugdytais amatininkiškais įgūdžiais – rankomis pagaminti „Spätzle“ vertinami labiausiai. NET juos gaminant mašinomis reikalingas subtilus pojūtis ir patirtis, todėl gamintojų amatininkiški įgūdžiai ir regione sukaupta praktinė patirtis ypač svarbūs. Taigi galima daryti išvadą, kad „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ žinomumas glaudžiai susijęs su kilmės regionu.

„Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ gerai žinomi vartotojams ir dėl savo regioninės kilmės turi gerą vardą, sietiną su ilga jų, kaip tradicinio Švabijos regiono gaminio, tradicija bei šiame regione išugdytais „Spätzle“ gamybos amatininkiškais įgūdžiais – rankomis pagaminti „Spätzle“ laikomi ypatingu kokybės ženklu. Dar 1965 m. visoje šalyje Štutgarto vartotojų kooperacijos Konsumgenossenschaft Stuttgart e.G. atlikta apklausa parodė, kad labiausiai „Spätzle“ vertinami Štutgarto ir Roitlingeno regionuose. Ir Švabijos krašto literatūroje gausu eilėraščių, kuriuose apdainuojamas švabų mėgstamas patiekalas, pavyzdžiui, 1838 m. laikraštyje Schwarzwälder Bote išspausdinti eilėraščiai „Das Lob der Schwabenknöpfle“ (Pagyros švabų „Knöpfle“), „Schwäbische Leibspeisa“ („Švabų mėgstamas patiekalas“) ar „Spätzles-Lied“ („Spätzle“ daina). „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ minimi ir daugybėje švenčių bei papročių, pristatomi turistams per tradicinių patiekalų savaites ar kursus, seminarus ir „Spätzle“ gamybos konkursus. Pastaruoju metu „Schwäbische Spätzle“ / „Schwäbische Knöpfle“ tenka ir Švabijos regiono „kulinarinio ambasadoriaus“ vaidmuo.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://register.dpma.de/DPMAregister/blattdownload/marken/2016/26/Teil-7/20160701

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

1.11.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 403/26

Komisijos komunikato, parengto įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus)

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 249, 2016 m. liepos 8 d. )

(2016/C 403/11)

4 puslapyje, standartas EN 60065:2014:

yra:

„Cenelec

EN 60065:2014

Garso, vaizdo ir panašios paskirties elektroniniai aparatai. Saugos reikalavimai (IEC 60065:2014, modified)

IEC 60065:2014 (Modifikuotas)

2015 4 17

EN 60065:2002

+ A11:2008

+ A12:2011

+ A1:2006

+ A2:2010

2.1 pastaba

2017 11 17

3.1.a straipsnis

(ir 2 straipsnis 2006/95/EB)

EN 60065:2014/AC:2016

Tai skelbiama pirmą kartą“

turi būti:

„Cenelec

EN 60065:2014

Garso, vaizdo ir panašios paskirties elektroniniai aparatai. Saugos reikalavimai (IEC 60065:2014, modified)

IEC 60065:2014 (Modifikuotas)

2015 4 17

EN 60065:2002

+ A11:2008

+ A12:2011

+ A1:2006

+ A2:2010

2.1 pastaba

2017 6 12

3.1.a straipsnis

(ir 2 straipsnis 2006/95/EB)

EN 60065:2014/AC:2016

2016 7 8“

4 puslapyje, standartas EN 60825-1:2014:

yra:

„Cenelec

EN 60825–1:2014

Lazerinių gaminių sauga. 1 dalis. Įrangos klasifikavimas ir reikalavimai (IEC 60825–1:2014)

IEC 60825–1:2014

2015 7 10

EN 60825–1:2007

2.1 pastaba

2017 6 19

3.1.a straipsnis

(ir 2 straipsnis 2006/95/EB)“

turi būti:

„Cenelec

EN 60825–1:2014

Lazerinių gaminių sauga. 1 dalis. Įrangos klasifikavimas ir reikalavimai (IEC 60825–1:2014)

IEC 60825–1:2014

2015 7 10

EN 60825–1:2007

2.1 pastaba

2017 6 12

3.1.a straipsnis

(ir 2 straipsnis 2006/95/EB)“

6 puslapyje, standartas EN 61000-3-2:2014:

yra:

„Cenelec

EN 61000–3-2:2014

Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 3–2 dalis. Ribinės spinduliavimo vertės. Ribinės harmoninių srovių spinduliuojamos energijos vertės (įrenginių maitinimo vienos fazės srovė ne stipresnė kaip 16 A)

IEC 61000–3-2:2014

2015 4 17

EN 61000–3-2:2006

+ A1:2009

+ A2:2009

2.1 pastaba

2017 6 30

3.1.b straipsnis“

turi būti:

„Cenelec

EN 61000–3-2:2014

IEC 61000–3-2:2014

2015 4 17

EN 61000–3-2:2006

+ A1:2009

+ A2:2009

2.1 pastaba

2017 6 12

3.1.b straipsnis“

8 ir 9 puslapyje, standartas EN 62368-1:2014:

yra:

„Cenelec	EN 62368–1:2014 Garso ir vaizdo, informacijos ir ryšių technologijų įranga. 1 dalis. Saugos reikalavimai (IEC 62368–1:2014, modifikuotas) IEC 62368–1:2014 (Modifikuotas)	2015 4 17	EN 60065:2014 EN 60950–1:2006 + A11:2009 + A12:2011 + A1:2010 + A2:2013 2.1 pastaba	2019 6 20	3.1.a straipsnis (ir 2 straipsnis 2006/95/EB)
	EN 62368-1:2014/AC:2015	Tai skelbiama pirmą kartą
	EN 62368-1:2014/AC:2015	Tai skelbiama pirmą kartą
	EN 62368-1:2014/AC:2015	2015 7 10“

turi būti:

„Cenelec	EN 62368–1:2014 Garso ir vaizdo, informacijos ir ryšių technologijų įranga. 1 dalis. Saugos reikalavimai (IEC 62368–1:2014, modifikuotas) IEC 62368–1:2014 (Modifikuotas)	2015 4 17	EN 60065:2014 EN 60950–1:2006 + A11:2009 + A12:2011 + A1:2010 + A2:2013 2.1 pastaba	2017 6 12	3.1.a straipsnis (ir 2 straipsnis 2006/95/EB)
	EN 62368-1:2014/AC:2015	2015 7 10
	EN 62368-1:2014/AC:2015	2016 7 8
	EN 62368-1:2014/AC:2015	2016 7 8“

34 puslapyje, standartas EN 301 908-13 V7.1.1:

yra:

„ETSI

EN 301 908–13 V7.1.1

IMT koriniai tinklai. Darnusis Europos standartas, apimantis Direktyvos 1999/5/EC 3.2 straipsnio esminius reikalavimus. 13 dalis. Išplėtoto universalaus antžeminio magistralinio radijo ryšio (E-UTRA) prieigos vartotojo įranga (VĮ)

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 301 908–13 V6.2.1

2.1 pastaba

2017 9 30

3.2 straipsnis“

turi būti:

„ETSI

EN 301 908–13 V7.1.1

2016 7 8

EN 301 908–13 V6.2.1

2.1 pastaba

2017 6 12

3.2 straipsnis“

36 puslapyje, standartas EN 301 908-2 V7.1.1:

yra:

„ETSI

EN 301 908–2 V7.1.1

IMT koriniai tinklai. Darnusis Europos standartas, apimantis Direktyvos 1999/5/EB 3.2 straipsnio esminius reikalavimus. 2 dalis. CDMA tiesioginės sklaidos (UTRA FDD) vartotojo įranga (UE)

Tai skelbiama pirmą kartą

EN 301 908–2 V6.2.1

2.1 pastaba

2017 9 30

3.2 straipsnis“

turi būti:

„ETSI

EN 301 908–2 V7.1.1

IMT koriniai tinklai. Darnusis Europos standartas, apimantis Direktyvos 1999/5/EB 3.2 straipsnio esminius reikalavimus. 2 dalis. CDMA tiesioginės sklaidos (UTRA FDD) vartotojo įranga (UE)

2016 7 8

EN 301 908–2 V6.2.1

2.1 pastaba

2017 6 12

3.2 straipsnis“

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 403

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. lapkričio 1d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2016/C 403/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8018 – Sony Corporation of America / Sony-ATV Music Publishing) ( 1 )	1
2016/C 403/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8210 – HNA Aviation / SR Technics) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2016/C 403/03	Euro kursas	2
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2016/C 403/04	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	3
2016/C 403/05	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	3

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0946
JPY	Japonijos jena	114,97
DKK	Danijos krona	7,4393
GBP	Svaras sterlingas	0,90050
SEK	Švedijos krona	9,8650
CHF	Šveicarijos frankas	1,0820
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,0345
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,024
HUF	Vengrijos forintas	308,44
PLN	Lenkijos zlotas	4,3278
RON	Rumunijos lėja	4,5060
TRY	Turkijos lira	3,3965
AUD	Australijos doleris	1,4397
CAD	Kanados doleris	1,4665
HKD	Honkongo doleris	8,4887
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5313
SGD	Singapūro doleris	1,5251
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 254,89
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,8482
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,4156
HRK	Kroatijos kuna	7,5093
IDR	Indonezijos rupija	14 273,82
MYR	Malaizijos ringitas	4,5970
PHP	Filipinų pesas	53,063
RUB	Rusijos rublis	69,2498
THB	Tailando batas	38,327
BRL	Brazilijos realas	3,4836
MXN	Meksikos pesas	20,7150
INR	Indijos rupija	73,0940

Uždraudimo įsigaliojimo data ir laikas	2016 9 16
Trukmė	2016 9 16–2016 12 31
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai arba išteklių grupė	BSF/8910-
Rūšis	Juodoji kalavija (Aphanopus carbo)
Zona	VIII, IX ir X zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	32/TQ1367

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2016/C 403/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8150 – Danone / The WhiteWave Foods Company) ( 1 )	4
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2016/C 403/07	Paraiškos paskelbimas pagal. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	5
2016/C 403/08	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	9
2016/C 403/09	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	14
2016/C 403/10	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	20

	Klaidų ištaisymas
2016/C 403/11	Komisijos komunikato, parengto įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus) ( OL C 249, 2016 7 8 )	26

Uždraudimo įsigaliojimo data ir laikas	2016 10 5
Trukmė	2016 10 5–2016 12 31
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai arba išteklių grupė	ALF/3X14-
Rūšis	Paprastieji beriksai (Beryx spp.)
Zona	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	33/TQ1367


	(1) Tekstas svarbus EEE