21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/1

1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl padėties Europos Sąjungoje. Dabartinėmis politinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, augant Europos piliečių nepasitikėjimui ES integracijos procesu, Europos Komisija, kaip jau žadėta 2016 m. darbo programoje, privalo stengtis atgaivinti solidarumo ir atsakomybės dvasią. Vis daugiau ženklų rodo, kad valstybėms narėms trūksta valios ieškoti bendrų ir darnių sprendimų. Be to, imantis veiksmų ES lygmeniu ypatingai svarbu įtikinti piliečius, kad jiems svarbūs ES tikslai.

2.

Pabėgėlių krizei sureguliuoti būtinos skubios humanitarinės operacijos. Kartu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Europos Sąjungos vyriausybių patiriamiems sunkumams pateikti sprendimus, kuriems pritartų visi nesaugiai besijaučiantys ir išsigandę Europos piliečiai. Reikia atverti saugius teisėtus koridorius ir ES turi imtis ryžtingų veiksmų siekdama sukurti bendrą prieglobsčio sistemą, baigdama įgyvendinti 2016 m. gegužės ir liepos mėn. paskelbtas politines ir teisėkūros iniciatyvas. Europos Komisija turėtų dėti daugiau pastangų užtikrinti teisinės valstybės principą įgyvendinant ES acquis migracijos ir prieglobsčio srityse ir garantuoti atsakingą Šengeno erdvės valdymą, siekiant susigrąžinti abipusį pasitikėjimą ir išsaugoti laisvo judėjimo erdvę. Grėsmė, jog bus atsisakyta Šengeno susitarimo, būtų skaudus smūgis Europos projektui ir sustabdytų jo pažangą. Pagrįstas reikalavimas vykdyti labiau reguliuojamą išorės sienų kontrolę ir valdymą (visapusiškai laikantis teisinės valstybės principo), teisėtas plačiosios visuomenės reikalavimas užtikrinti didesnę saugą bei saugumą ir būtinybė glaudžiau bendradarbiauti kovojant su terorizmu nereiškia, jog reikia statyti užtvaras Europos Sąjungos viduje ir riboti laisvą žmonių judėjimą.

3.

Dar didesnį susirūpinimą kelia antieuropietiškų nuotaikų plitimas ir stiprėjantis politinis atstovavimas ksenofobiniams ir populistiniams judėjimams nacionaliniuose parlamentuose ir apskritai visuomenėje, nes tai kelia grėsmę Europos demokratinėms vertybėms. Kai kuriose valstybėse narėse tokie judėjimai yra pajėgūs daryti įtaką Vyriausybei. Kaip parodė diskusijos dėl Britanijos išstojimo iš ES, toks priešiškumas Europai apskritai gali išprovokuoti pavojingas diskusijas dėl galimybės pasirinkti (angl. opt-out) mechanizmų, suteikiamų Vyriausybėms atsižvelgiant į jų atitinkamas aktualias politines reikmes. ES turi reaguoti į tokį poslinkį protekcionizmo ir nacionalizmo link pasipriešindama jam ir kultūriniu lygmeniu.

4.

Vis dėlto neturėtume užmiršti arba sumenkinti ES iki šiol pasiektų rezultatų ir ekonominę integraciją dabar turi papildyti gilesnė politinė ir socialinė integracija. Bendroji rinka yra esminis Europos integracijos elementas ir šios veikimo sąlygos turi būti išsaugotos bet kokia kaina. Piliečiai turi būti aktyvi šios pažangos dalis. Būtina stiprinti ir struktūruoti dialogą vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis padedant pilietinei visuomenei, taip pat ir socialiniams partneriams, kurie yra labai svarbūs nubrėžiant naują kryptį Europai.

5.

Tokio kultūrinio pokyčio prioritetas yra jaunimas, ne tik todėl, kad jaunų žmonių nedarbo lygis pats didžiausias, bet ir todėl, kad jaunimas turi didžiausią potencialą įveikti krizę. Remiantis įgyta patirtimi, „Erasmus karta“ yra atvira ir pasirengusi diskutuoti ir augti kartu su įvairiomis tautomis ir kultūromis. Todėl Komisija, nepaisydama kuklių Jaunimo garantijų iniciatyvos rezultatų, turi suteikti galimybių visiems jauniems žmonėms, kad ir koks būtų jų išsilavinimas ir profesinis statusas, gauti naudos iš Europos mainų programų.

6.

Vis dar neaiškioje ekonominėje ir socialinėje aplinkoje Europos Komisija raginama panaudoti visus turimus išteklius augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir socialinei pažangai skatinti. Finansinės, gamybos ir socialinės investicijos toli gražu negrįžta į prieš krizę buvusį lygį. Būtina ekonomikos augimą didinanti makroekonominė aplinka, kurią skatina investicijoms palankios sąlygos gerai veikiančioje vidaus rinkoje. Reikia apsvarstyti visus tarptautinio konkurencingumo aspektus, o padidėjusi vidaus paklausa gali suteikti postūmį Europos įmonėms pasaulinėje rinkoje ir paskatinti teigiamą dinamiką, kuri būtų naudinga visiems.

7.

Ekonomikos valdymas turi būti orientuotas į augimą ir socialinę pažangą, įgyvendinant visus prioritetus, išdėstytus komunikate „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ ir 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje. Siekiant skatinti augimą konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose reikėtų geriau pasinaudoti lankstumu, kurį suteikia dabartinės Stabilumo ir augimo pakto taisyklės. Atsakomybė už Europos semestrą turi būti didesnė, įtraukiant plačiąją pilietinę visuomenę ir pripažįstant socialinių partnerių Europos ir nacionaliniu lygiu ypatumus.

8.

Atnaujinta strategija „Europa 2020“ turėtų būti susieta su Jungtinių Tautų darbotvarke iki 2030 m. ir papildyta naujais darnaus vystymosi tikslais, joje ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos aspektai turi būti laikomi neatsiejamais ir tarpusavyje susijusiais elementais ir turi būti atnaujintos pastangos pasiekti socialinius tikslus tose srityse, kuriose ES atsilieka.

9.

EESRK prašo Komisijos imtis vadovaujamojo vaidmens, kad Europos Parlamentas ir Taryba rastų bendrą sutarimą ir įsipareigotų užtikrinti ES vidaus ir išorės darbotvarkių vykdymą.

10.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina Komisiją savo 2017 m. darbo programoje dėmesį sutelkti į toliau nurodytas tris strategines sritis ir pripažinti, kad vidaus ir išorės dimensijas, taip pat ekonominius, socialinius ir politinius aspektus jungia neatsiejamas ryšys.

—

Kad būtų įgyvendintas investicijų planas, kuriam tenka ne mažiau kaip 2 % ES BVP, EESRK rekomenduoja taikyti fiskalines skatinamąsias priemones, be kita ko, viešosiomis investicijomis, skirtomis inovacijas ir augimą skatinantiems investiciniams projektams, pirmenybę teikiant energetikos, transporto ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, skaitmeninimo, mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos, socialinės ekonomikos, verslumo ir kvalifikuoto darbo įgūdžių ugdymo ir panašiems sektoriams. Su šiais tikslais turi derėti Europos fondų lėšų naudojimas. Reikia skatinti tvarias įmones ir pramonės augimą, kartu parengti specialiai MVĮ skirtą planą.

—

Dėl Europos semestro EESRK ragina Komisiją tiksliai laikytis ir siekti visų – tiek ekonominių, tiek socialinių – tikslų, susijusių su konkrečioms šalims skirtų socialinių rekomendacijų, kaip gauti apčiuopiamus rezultatus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, taip pat ir šalinant skurdą ir nelygybę, rengimu.

—

Norint baigti kurti bendrąją rinką, būtina užtikrinti tvirtą Komisijos įsipareigojimą siekti 2016 m. nustatytų prioritetų. Laisvas darbuotojų judėjimas ir toliau turėtų būti prioritetas; judumas teisingomis sąlygomis reiškia, kad Europos darbuotojams būtina užtikrinti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principų taikymą, vadovaujantis Europos acquis.

—

Šiuo metu EESRK svarsto principą „vienodas užmokestis už vienodą darbą toje pačioje darbovietėje“, kaip nurodė Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris, ES darbuotojų judumo sistemoje. Komitetas jau išreiškė susirūpinimą dėl iškraipymų, kurie gali pakenkti integracijai į darbo rinką ir sąžiningai konkurencijai.

—

Ekonominė ir pinigų sąjunga yra bendrosios rinkos šerdis ir EESRK tvirtina, kad reikia sukurti jos ekonominį, socialinį ir politinį ramsčius. euro zonai, įskaitant tas šalis, kurios dar nori prie jos prisijungti, reikia stipresnės tapatybės.

—

Kad būtų galima pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis, reikia imtis priemonių daugelyje sričių. EESRK ragina Komisiją pradėti nuolatinį konsultacijų procesą siekiant valdyti poveikį užimtumo, gamybos, vartojimo ir viešųjų paslaugų piliečiams kokybiniams ir kiekybiniams aspektams. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas skaitmeninių įgūdžių darbotvarkės įgyvendinimui, visų pirma prieinamumo visiems užtikrinimui.

—

Dar toli gražu nebaigta kurti energetikos sąjunga. EESRK prašo Komisijos sparčiau įgyvendinti energetikos sąjungos strategiją siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir priimtinas kainas, šiuo tikslu įvairinant energijos šaltinius ir sukuriant visiškai integruotą energijos vidaus rinką. Reikia sklandaus perėjimo fondo perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos procesui remti. Klimato politikos srityje reikia nedelsiant imtis konkrečių veiksmų. Europos Komisija turėtų užtikrinti pilietinei visuomenei ir piliečiams galimybę pasauliniu, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu aktyviau dalyvauti rengiant, peržiūrint ir, svarbiausia, įgyvendinant Paryžiaus susitarimą.

—

Pabėgėlių krizė turi būti tinkamai valdoma. Reikia atverti saugius humanitarinius koridorius, o ES turi imtis ryžtingų veiksmų siekdama sukurti bendrą prieglobsčio sistemą.

—

2016 m. ES iškilo kaip pasaulinio masto veikėja ir ji turėtų stiprinti savo pozicijas skatindama taiką ir stabilumą konflikto zonose. Tačiau nepakankama vidaus sanglauda ir politinio įsipareigojimo trūkumas vis dar silpnina ES įtaką pasaulyje. Kaip išankstinės išorės veiksmų veiksmingumo sąlygos ES užsienio ir vidaus politikai reikia kiek įmanoma labiau integruotų politikos priemonių.

—

Reikia imtis papildomų praktinių priemonių siekiant didinti saugumą Europoje: tvirta bendra užsienio politika, skirta neišspręstiems konfliktams kaimyninėse šalyse sureguliuoti, su kitomis tarptautinėmis institucijomis suderinta vystymosi politika, tarptautinis policijos bendradarbiavimas ir veiksminga išorės sienų kontrolė, neribojant asmens laisvių ir privatumo.

—

EESRK mano, kad labai svarbu užbaigti dabartines dvišales derybas dėl prekybos ir investicijų užtikrinant interesų pusiausvyrą, kaip nurodyta EESRK nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Prekyba visiems“, ir siekti šiuos susitarimus tinkamai įgyvendinti. Daugiašalė strategija prekybos susitarimų, sudaromų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje, atžvilgiu taip pat turi remtis skaidrumu ir teisinga interesų pusiausvyra. ES susitarimais neturėtų būti mažinami aplinkos, socialiniai, darbo, vartotojų apsaugos ir kiti standartai bei viešosios paslaugos – atvirkščiai, šiais susitarimais reikia siekti juos didinti.

—

Į politikos sritis, susijusias su ES išorės veiksmais, turi būti įtraukti pasauliniai darnaus vystymosi tikslai, nustatyti JT darbotvarkėje iki 2030 m.

—

EESRK ragina Komisiją visų pirma stengtis daryti poveikį su klimatu susijusių technologijų ir sprendimų vystymui ir eksportui pasaulio mastu ir tai skatinti.

—

EESRK prašo Europos Komisijos pradėti diskusijas dėl ES veikimo būdo. Turime dar kartą pabrėžti Europos vertybes, kuriomis remiasi mūsų bendra vizija, Europos solidarumu pagrįsto matmens, socialinės sanglaudos ir dalyvaujamosios bei įtraukios demokratijos kūrimo svarbą.

—

EESRK primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo ir Pagrindinių teisių chartijos, ir imtis ryžtingų veiksmų galimų pažeidimų atvejais.

—

EESRK apgailestauja, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į EESRK indėlį į 2016 m. darbo programą ir nemanė, jog tikslinga išsamiai apsikeisti nuomonėmis dėl jos pačios priimamų politinių sprendimų. Siekiant ES tikslų labai svarbu užmegzti sistemingą dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir visais lygmenimis stiprinti socialinį dialogą.

—

Investicijos į infrastruktūrą, gamybą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą

—

Atnaujintas Europos semestras augimui, konkurencingumui ir socialinei pažangai skatinti

—

Greitas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos

1.1.

Svarbiausias 2017 m. prioritetas tebėra užimtumas, visų pirma naujų darbo vietų kūrimas ilgalaikiams bedarbiams, moterims, jaunimui ir migrantams.

1.2.

Komisija turėtų įvertinti ES fondų lėšų naudojimą ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas būtų veiksmingai paskirstytas ir kuo labiau skatintų inovacijas bei augimą, pirmenybę teikiant investicijoms į infrastruktūrą, gamybą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą. Pažeidimai naudojant ES lėšas turi būti griežčiau kontroliuojami ir taikomos sankcijos.

1.3.

Vienas iš sektorių, kuriame Europoje sukuriama daugiausia darbo vietų, – socialinių paslaugų sektorius. Todėl Komisija turėtų parengti veiksmų planą, kuriuo siekiama maksimaliai išnaudoti jo potencialą ir atverti Europos strateginių investicijų fondą socialiniam sektoriui.

1.4.

Be to, 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje pirmenybę reikėtų teikti socialinėms investicijoms ir padėti atsiliekančių vietovių ekonomikai pasiekti Europos ekonominius ir socialinius standartus.

1.5.

Šiuo tikslu reikia itin ryžtingų veiksmų įgūdžių ugdymo srityje: sparčiai įgyvendinti Europos naujų įgūdžių darbotvarkę ir Jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinį (Jaunimo garantijų iniciatyva ir Europos pameistrystės aljansas).

1.6.

Žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos nedelsiant, pirmenybę teikiant toms priemonėms, kurios padeda užtikrinti konkurencingesnę aplinką Europos įmonėms. Komitetas pageidauja, kad Europos Komisija ištirtų galimybes sukurti atvirą Europos žiedinės ekonomikos platformą, kuri suburtų visus suinteresuotuosius subjektus ir būtų organizuojama EESRK.

—

Infrastruktūros, gamybos ir viešųjų paslaugų skaitmeninimo skatinimas

—

Plačiosios visuomenės ir darbuotojų įgūdžių ugdymas ir didesnis pritarimas skaitmeniniams pokyčiams

2.1.

Pramonės skaitmeninimas bus lemiamas Europos ekonomikos konkurencingumo veiksnys. Skaitmeninimo procesas daro didelį poveikį Europos pilietinei visuomenei ir tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi. EESRK, kuriam suteikti kompleksiniai įgaliojimai ir kuris yra pilietinei visuomenei atstovaujantis forumas, sieks aktyvesnio Europos pilietinės visuomenės pritarimo šios srities politikai.

2.2.

Skaitmeninės ekonomikos potencialas, susietas su kitais svarbiais ekonominiais pokyčiais (pavyzdžiui, perėjimu prie bendro vartojimo ekonomikos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos), turi būti strategiškiau orientuotas į JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

2.3.

Siekiant pašalinti atotrūkį tarp fizinių asmenų ir mažųjų ir vidutinių įmonių skirtumus, reikia visapusiškai išnaudoti skaitmeninimo darbotvarkę plėtojant pažangiąją gamybą, pažangiuosius elektros energijos tinklus, pažangųjį transportą ir judumą, išmanųjį būstą ir pažangiąsias bendruomenes. Be to, esama nemažai galimybių skaitmeninimu gerinti viešąsias paslaugas ir administravimą. Komisija turėtų skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika šioje srityje.

2.4.

Pagal koordinuotą Europos strategiją socialiniai partneriai turėtų būti raginami išnaudoti visas socialinio dialogo priemones su skaitmeninimo procesu susijusiems opiems klausimams spręsti, siekiant sukurti kuo daugiau kokybiško darbo galimybių, perkvalifikuoti susijusius darbuotojus ar pakelti jų kvalifikaciją ir nustatyti naujas šių darbuotojų apsaugos formas. Kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris, patariama pradėti nuolatinį konsultacijų procesą su kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

—

Energetikos sąjungos strategijos, įskaitant jos išorės dimensiją, įgyvendinimas

—

21-osios JTBKKK šalių konferencijos sprendimų įgyvendinimas ir taikymas visame pasaulyje

—

Pasirengimas teisingam perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos

3.1.

Komisija privalo toliau įgyvendinti toliaregišką strategiją, atitinkančią darbo programą, pridėtą prie 2015 m. komunikato dėl energetikos sąjungos būklės.

3.2.

EESRK pasiūlytas Europos dialogas energetikos klausimais turi tapti svarbia priemone, užtikrinančia, kad energetikos sąjungos procese atsispindėtų pilietinės visuomenės žinios, rūpimi klausimai ir interesai.

3.3.

21-osios JTBKKK šalių konferencijos sprendimai turi būti įgyvendinami nedelsiant ir visapusiškai įtraukiant organizuotą pilietinę visuomenę. Tarptautiniu mastu konkuruojančioms įmonėms būtina sukurti vienodas sąlygas, siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Tinkamas ženklas būtų raginimas ES valstybėms narėms paskelbti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Be to, reikėtų atsižvelgti į poreikį atnaujinti investicijas ir stiprinti ES pirmavimą ekologiškų technologijų srityje.

3.4.

Atsižvelgiant į 21-osios JTBKKKK šalių konferencijos įsipareigojimus, reikia kruopščiai įvertinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir įgyvendinti politikos priemones, kuriomis siekiama veiksmingai spręsti šį klausimą, visų pirma taikant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 2021–2030 m. laikotarpiu.

3.5.

Maisto sistema yra viena iš pagrindinių klimato kaitos priežasčių, tačiau kartu klimato kaita jai padarys didelį poveikį. Privaloma stiprinti žemės ūkio maisto produktų sektoriaus vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos padarinių ir juos švelninant. ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane reikėtų pabrėžti maisto atliekų kiekio mažinimo, maisto švaistymo prevencijos ir pilietinės visuomenės pastangų svarbą.

3.6.

ES turi įsteigti ne tik sklandaus perėjimo fondą, bet ir inovacijų fondą bei modernizavimo fondą ir įtraukti socialinius partnerius bei kitas pilietinės visuomenės organizacijas į šių fondų valdymo procesą.

3.7.

Atsižvelgiant į EESRK tyrimo dėl suplanuoto nusidėvėjimo rezultatus, turėtų būti pradėtas bandomasis projektas dėl informacijos apie numatomą arba vidutinę minimalią gaminio veikimo trukmę nurodymo ženklinimo sistemoje.

—

Auganti pramonė ir veikianti kapitalo rinkų sąjunga

—

Konkurencingesnės ir ekologiškesnės ekonomikos skatinimas, socialinės ekonomikos įmonių plėtra ir novatoriškų modelių diegimas

—

Darbuotojų judumo galimybių atvėrimas visiems

—

Teisingesnis apmokestinimas

4.1.

Kadangi pramonė yra bendrosios rinkos pagrindas, Europos Sąjunga privalo ir toliau daugiausia dėmesio skirti pramonės atgaivinimui ir pasiekti tikslą iki 2020 m. 20 % padidinti pramonės indėlį į BVP. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti plieno pramonei kylančioms problemoms ir šiam tikslui pritaikyti valstybės pagalbą ir tikslingiau naudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas. Būtina pradėti įgyvendinti veiksmų planą dėl Europos gynybos pramonės, pagal kurį galima sutaupyti daug lėšų vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje.

4.2.

EESRK ragina imtis veiksmingų priemonių pagerinti galimybes gauti finansavimą, taip pat vykdyti iniciatyvas įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungą. Reikia pritaikyti finansų sektoriaus reglamentavimo ir priežiūros sistemas (mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo) siekiant sumažinti reglamentavimo arbitražo riziką. Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti sprendžiamas šešėlinės bankininkystės sektoriaus klausimas. Be to, reikėtų parengti priemonių, kad būtų galima geriau pasinaudoti valstybinių investicinių fondų kapitalu. Tačiau bankų sąjungos procese reikėtų pagalvoti apie viešosios paslaugos aspektą, susijusį su bankininkystės paslaugomis. Piliečiai privalo turėti galimybę naudotis šiomis paslaugomis žinodami, kad jos teikiamos skaidriai, patikimai ir nebrangiai.

4.3.

Reikalingas konkretus veiksmų planas, skirtas šalinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant labai mažas ir šeimos verslo įmones, kylančias kliūtis vidaus rinkoje ir tarpvalstybinėje prekyboje.

4.4.

Siekiant išnaudoti visą socialinės ekonomikos įmonių potencialą, EESRK ragina Komisiją pradėti vykdyti socialinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame būtų numatyta visa ekosistema šio sektoriaus vystymuisi ir augimui.

4.5.

EESRK pabrėžia, kad reikia didinti Europos konkurencingumą ir remti žaliąją ekonomiką. Tokiomis aplinkybėmis 2017 m. peržiūrint bendrosios rinkos strategiją reikėtų ne tik atsižvelgti į vienodų sąlygų išsaugojimo principą, bet ir skatinti naujus verslo modelius, kuriuose proporcingai derinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos aspektai. Kad galėtų klestėti, bendro vartojimo ekonomikai, funkcionalumo ekonomikai ir žiedinei ekonomikai reikia aiškių gairių. Būtina kompleksinė strategija, kuri nuoseklioje politikos sistemoje sujungtų skirtingus socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos aspektus. Būtina nustatyti platesnio užmojo įmonių socialinės atsakomybės strategiją, kurioje būtų labiau pripažįstamas įmonių indėlis į bendrą gerovę, vertinant gerbūvio ir socialinio vystymosi rodiklius ne tik pagal BVP.

4.6.

Kalbant apie viešuosius pirkimus pagal naujas direktyvas, būtina sudaryti palankesnes galimybes taikyti socialines sąlygas ir rezervuotą rinką, šiuo tikslu parengiant vadovą perkančiosioms organizacijoms.

4.7.

Turi būti apsaugotas teisingas darbuotojų judumas. Šiuo klausimu EESRK dabartiniu metu rengia nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo dėl Direktyvos 96/71/EB peržiūros ir svarsto klausimus dėl laisvės teikti paslaugas rėmimo ir sąžiningos konkurencijos paslaugų rinkoje bei vienodo požiūrio darbo rinkoje išsaugojimo.

4.8.

Atliekant 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą BŽŪP politikos formavimo poreikius reikėtų orientuoti į daugiafunkciškumo, šeimos ūkių ir tvarumo, kaip Europos žemės ūkio, pagrindo išsaugojimą. Komisija turėtų parengti Europos maisto strategiją, kurioje laikomasi visapusiško požiūrio, apimančio visą tiekimo grandinę nuo žemdirbio iki vartotojo, taip pat užtikrinti politikos suderinamumą tarp įvairių sričių politikos, pradedant žemės ūkio politika ir baigiant prekybos, švietimo ir klimato politika.

4.9.

Itin svarbi ES miestų darbotvarkė. Komisija turėtų parengti baltąją knygą dėl kaimo vietovių. Visgi reikėtų pažymėti, kad miesto ir kaimo vietovės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir neturi alternatyvų.

4.10.

Svarbu pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais privalumais užimtumo srityje, ypač paslaugų, skaitmeninimo ir darbuotojų judumo požiūriu. Tinkamas bendrosios rinkos veikimas, žmonių saugumo užtikrinimo sistema ir sąžininga konkurencija yra Europos ekonomikos atgaivinimo pagrindas. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia spręsti skurstančių dirbančiųjų padėties klausimą ir parengti veiksmingas priemones bei politiką siekiant nustatyti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį ir garantuoti saugumą plėtojant naujus darbo santykius.

4.11.

Turi būti toliau įgyvendinamas veiksmų planas dėl veiksmingo įmonių apmokestinimo, visų pirma jo nuostatos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB). EESRK ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Mokesčiai turėtų būti surenkami toje vietoje, kur vykdoma pagrindinė ekonominė veikla. Šiuo tikslu EESRK pageidauja užtikrinti, kad ES visapusiškai dalyvautų įgyvendinant EBPO veiksmų planą dėl kovos su mokesčių vengimu, mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS).

4.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija per paskutinįjį Europos semestro ciklą siekė laipsniškai perkelti mokesčių naštą nuo nedideles pajamas gaunančių mokesčių mokėtojų taikant veiksmingesnę ir teisingesnę mokesčių sistemą, ir skatino pereiti prie mokesčių, kurių slopinantis poveikis mažesnis nei darbo jėgos mokesčių. Be to, mokesčių sistemų reformos yra būtinos siekiant užtikrinti jų perskirstomąjį vaidmenį, kuris gali padėti sumažinti nelygybę.

—

EPS, įskaitant bankų sąjungą, sukūrimo veiksmų planas

—

Tolesnis ekonominės ir politinės sąjungos gilinimas

—

Europos semestro indėlis įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ ir socialinius tikslus

5.1.

Atsižvelgiant į itin ribotą pinigų politikos pajėgumą skatinti paklausą, euro zonos ekonomika yra patekusi į vadinamuosius „likvidumo spąstus“. Reikia, kad struktūrinį perteklių turinčios šalys parodytų didesnį solidarumą ir aktyviau prisidėtų įgyvendinant ekspansinę politiką.

5.2.

euro zonoje turi būti stiprinamas ekonomikos augimo potencialas ir gebėjimas įveikti asimetrinius ekonomikos sukrėtimus, taip pat skatinama ekonominė ir socialinė konvergencija. Šiuo tikslu reikia naujo reglamento dėl konkretaus fiskalinio pajėgumo. EESRK ragina euro zonoje pradėti dialogą makroekonomikos klausimais, nes jis gali iš esmės prisidėti prie demokratinio ir socialinio EPS vystymo. EESRK pabrėžia, kad būsimose diskusijose reikėtų kalbėti ne apie „konkurencingumo valdybas“, o apie „konkurencingumo, socialinės sanglaudos ir tvarumo valdybas“. Tarptautinėse institucijose euro zona turi kalbėti vienu balsu.

5.3.

EESRK tikisi, kad 2017 m. ES institucijos pradės antrąjį EPS sukūrimo veiksmų plano etapą ir euro zonai suteiks aiškią tapatybę. Atitinkamame veiksmų plane turėtų būti numatyta politinė diskusija dėl institucinių priemonių, įskaitant tas, kurioms gali prireikti keisti Sutartis, įgyvendinimo.

5.4.

Pageidautina, kad diskusija apimtų šiuos klausimus: tvirtesnė euro zonos struktūra, euro zonos fiskaliniai pajėgumai ir euro zonos valstybių narių bendra skolos vertybinių popierių emisija, valdoma Europos pinigų fondo; didesnė atskaitomybė ir EPS demokratinis teisėtumas, pasiekiami stiprinant Europos Parlamento galias; geriau struktūruota tarpparlamentinė konferencija ir didesnis nacionalinių parlamentų įsipareigojimas, taip pat euro zonos Europos Parlamento narių balsavimas tik klausimais, susijusiais su EPS kompetencija.

5.5.

Įgyvendinant ES semestrą, pilietinis ir socialinis dialogas gali būti sėkmingų, tvarių ir integracinių ekonominių, užimtumo ir socialinių reformų varomoji jėga. Nacionaliniai parlamentai privalo dalyvauti planuojant ir vertinant nacionalines reformų programas (NRP) ir įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus. Socialiniams partneriams tenka konkretus vaidmuo, susijęs su jų išskirtine kompetencija, pareigomis ir užduotimis.

5.6.

Būtina imtis skubių priemonių siekiant įvesti minimalios socialinės apsaugos sistemą nedideles pajamas gaunantiems darbuotojams ar pažeidžiamiems darbuotojams, garantuoti pragyvenimą užtikrinančias namų ūkių pajamas, spręsti skurdo vietovių klausimus ir kompensuoti nelygybę. 2017 m. turėtų būti aiškiai apibrėžtas ir įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis, aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms. Tačiau ES socialinių teisių ramstis turi padėti remti darnų ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą ir šiuo tikslu turi būti pasiekta konkrečių rezultatų, kad pagerėtų Europos žmonių gyvenimo ir darbo kokybė ir būtų skatinamos veiksmingos ir įtraukios darbo rinkos ir kokybiškos bei visiems prieinamos viešosios paslaugos.

5.7.

Siekiant užtikrinti euro integralumą ir padidinti rizikos pasidalijimą su privačiuoju sektoriumi labai svarbi bankų sąjunga, kaip finansinės sąjungos dalis. Itin svarbus bankų sąjungos aspektas – pasiūlymas dėl Europos indėlių garantijų sistemos. Didesnį rizikos pasidalijimą pagal pasiūlymą dėl Europos indėlių garantijų sistemos, turėtų papildyti kitos bankų sąjungai skirtos rizikos mažinimo priemonės. Abu klausimus reikia kartu ir nedelsiant spręsti ir realiai įgyvendinti. Komisija turėtų atlikti išsamų ir gilų poveikio vertinimą, taip siekiant dar labiau sustiprinti pasiūlymo teisėtumą.

—

Prekybos susitarimų, į kuriuos įtraukti novatoriški plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi skyriai, sudarymas

—

Pilietinio ir socialinio dialogo privalumų išnaudojimas

6.1.

Būtinas vystymosi politikos ir prekybos politikos priemonių nuoseklumas. Kaip nurodyta komunikate „Prekyba visiems“, aplinkos, socialiniai, darbo, vartotojų apsaugos ir kiti standartai, kartu su viešosiomis paslaugomis, ES susitarimuose turėtų būti ne mažinami, o didinami.

6.2.

Esant tokioms sąlygoms, Komitetas mano, jog svarbu dabartines derybas dėl prekybos ir investicijų (įskaitant TPIP, CETA, ES ir Japonijos, ES ir Kinijos derybas dėl investicijų, derybas su ASEAN šalimis ir dėl visų dar nepasirašytų ekonominės partnerystės susitarimų) užbaigti subalansuotai ir stebėti, kad ratifikuoti susitarimai būtų veiksmingai įgyvendinami.

6.3.

Skaidrumo ir teisingos interesų pusiausvyros taip pat reikia siekti daugiašalėse derybose dėl paslaugų (TISA) ir aplinkosaugos prekių.

6.4.

Vedant dvišales prekybos derybas negalima susilpninti ES įsipareigojimų PPO ir stipraus daugiašalio pasaulinio susitarimo ir reikėtų vengti galimų prieštaraujančių nuostatų. PPO derybose būtinas labiau sutelktas požiūris, pavyzdžiui, į elektroninę prekybą.

6.5.

Prekyba yra labai svarbus dalykas ES apdirbamosios pramonės sektoriams ir siekiui apsaugoti Europos rinką nuo nesąžiningos veiklos ir dempingo, atnaujinant prekybos apsaugos priemones (PAP), kad vidaus rinka būtų visiškai apsaugota nuo nesąžiningomis sąlygomis vykdomo importo iš ES nepriklausančių šalių. Vis dėlto, Europos Komisija turėtų atidžiai įvertinti sprendimo dėl rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai poveikį.

6.6.

Nors investicijų teismų sistema, kurią neseniai pasiūlė Europos Komisija, yra pažangesnė nei pasitikėjimą praradęs JAV remiamas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, ji vis dar yra prieštaringa ir turi būti išsamiau įvertinta.

6.7.

ES prekybos politikoje vertėtų atsižvelgti į pareikštas skirtingas nuomones dėl prekybos susitarimų padarinių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jungtinių organizacijų, kurios apima visus pilietinės visuomenės sluoksnius, dalyvavimui visų laisvosios prekybos susitarimų aspektų stebėsenos procese. Šiam darbui EESRK patirtis suteikia unikalią vertę. Būsimų ar vykstančių derybų poveikio vertinimai išlieka pagrindinė priemonė visiems tiems, kurie dalyvauja stebint derybas.

—

Piliečių saugumo didinimas

—

Teisinės valstybės principo laikymasis

—

Kliūčių šalinimas ir spragų užpildymas

7.1.

Atsižvelgiant į vis didėjančius Europos piliečių reikalavimus užtikrinti saugumą, reikia nedelsiant imtis veiksmų, siekiant apsaugoti pagrindinius ES integracijos laimėjimus ir atkurti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą. Kovojant su terorizmu būtinas glaudesnis valstybių narių ir jų institucijų bendradarbiavimas.

7.2.

Taikos procesas Artimuosiuose Rytuose, tarptautinis policijos bendradarbiavimas, veiksminga išorės sienų kontrolė ir vystymosi politika yra būtinieji elementai, papildantys priemones, kuriomis siekiama stiprinti saugumą Europoje.

7.3.

2017 m. ES privalo stiprinti ES veiksmų ramsčius, nustatytus Europos saugumo darbotvarkėje. Šia darbotvarke valstybėse narėse turi būti užtikrintas visiškas teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių laikymasis, įskaitant demokratiją, žmogaus teises, ekonomines ir socialines teises ir veiksmingą dialogą su pilietine visuomene.

7.4.

Reikia atnaujinti pasiūlymą dėl Direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio principas (COM(2008) 426 final), ir ryžtingai skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą.

7.5.

2010–2015 m. lyčių lygybės strategiją reikia modernizuoti nustatant aiškius tikslus, praktines priemones ir veiksmingą pažangos stebėseną šalinant lyčių diskriminaciją darbo rinkoje, švietimo sistemoje ir sprendimų priėmimo procese, taip pat kovojant su smurtu dėl lyties.

7.6.

Atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių komiteto pastabas reikia atnaujinti Europos strategiją dėl negalios, šiuo tikslu priimti atitinkamus teisės aktus ir įvesti ES pirmumo kortelę, kuri būtų pripažįstama visose valstybėse narėse.

7.7.

Šalinant skurdą turi būti nustatyti konkretūs rodikliai ir tikslai, skirti vaikams, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje.

7.8.

Turi būti sprendžiamas klausimas dėl naujų pažeidžiamumo formų, pavyzdžiui, mažų garantijų darbo, dirbančiųjų skurdo, pagyvenusių ir jaunų moterų, vienišų motinų ir imigrančių padėties.

—

Tinkamas pabėgėlių valdymas

—

Migrantų integracija

—

Kova su populizmu ir ksenofobija

8.1.

Migracijos ir prieglobsčio klausimus ES privalo spręsti užtikrindama glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir vienodas praktines priemones. EESRK atkreipia dėmesį į rekomendacijas ir pranešimą, kurį jis parengė remdamasis informacijos rinkimo tikslu surengtais vizitais į 11 valstybių narių. Prioritetą privaloma teikti pasiūlymams, išdėstytiems Europos Parlamento pranešime dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją.

8.2.

2017 m. būtina sudaryti tokias sąlygas, kad būtų galima panaikinti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl sienų kontrolės pagal Šengeno taisykles ir užtikrinti teisinės valstybės principo taikymą valdant Šengeno erdvę.

8.3.

Siūlomą bendrą prieglobsčio sistemą pagrįstai įmanoma sukurti vidutinės trukmės laikotarpiu. Reikia skubiai priimti Europos Komisijos pasiūlytas teisėkūros ir politikos iniciatyvas, atsižvelgiant į bendrąjį tarptautinės apsaugos prašytojų interesą ir laikantis teisinės valstybės principo, tuo konkrečiai išreiškiant valstybių narių solidarumą.

8.4.

Todėl svarbu persvarstyti pasiūlymą dėl perkėlimo į ES, perkėlimo ES viduje ir prieglobsčio prašytojų apsaugos, kad jiems būtų atverti teisėti ir saugūs kanalai.

8.5.

Šiuo klausimu EESRK nori pabrėžti, kad ES ir Turkijos susitarime nenumatytos būtinos garantijos, užtikrinančios, kad būtų laikomasi ES pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų. Reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant atkurti pozityvų bendradarbiavimą su Turkijos valdžios institucijomis, taip pat su kaimyninių šalių valdžios institucijomis, kurios tebėra labai svarbios, kad būtų užtikrintas ES sienų saugumas.

8.6.

Migracijos politikai reikalingi ištekliai, skirti migrantų ir pabėgėlių integracijai. Komitetas teigiamai vertina pastangas racionaliau naudoti lėšas, kurias teikia įvairūs Europos fondai. Valstybėms narėms, kurios turi integruoti daugiausia migrantų ir pabėgėlių, būtina skirti daugiau lėšų, visų pirma iš ESF.

8.7.

Labai svarbu teisėtai Europoje gyvenantiems asmenims suteikti galimybę dalyvauti mokymuose, padėti patekti į darbo rinką ir apskritai integruotis į visuomenę. Taip pat itin svarbu šalinti stiprėjančią ksenofobiją ir populizmą, kurie dažnai yra susiję su dideliais migracijos srautais. Bendrame pareiškime, kurį padarė Europos socialiniai ir ekonominiai partneriai (ETUC, Business Europe, CEEP, UEAPME ir Eurochambres), ir pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų darbuose nurodoma, kokį kelia reikia pasirinkti.

—

Vidaus sanglauda išorės veiksmams vykdyti

—

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis ir strateginiais partneriais

9.1.

Tarptautinėse institucijose ir veikdama darniau ES turėtų stiprinti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, pozicijas konfliktų zonų taikos ir stabilizavimo procesuose. Siekiant veiksmingų išorės veiksmų, reikia politikos priemonių, kurios susietų Komisijos vykdomą vidaus ir išorės politiką. Kad didėtų pasaulio arenoje atliekamas vaidmuo, svarbu gerinti santykius ir bendradarbiavimą su strateginiais partneriais.

9.2.

ES veikloje, skirtoje bendradarbiavimui ir vystymuisi, pirmenybė turėtų būti teikiama demokratizacijos procesams kaimyninėse šalyse. Reikia imtis konkrečių veiksmų, paremtų gerai suplanuotomis investicijomis, kurias ES finansuotų bendradarbiaudama su Pasaulio banku.

9.3.

Į ES išorės veiksmus turėtų būti tinkamai integruotas dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir tiesioginiai žmonių ryšiai. Būtina remti struktūruoto dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis kūrimą regione siekiant įvertinti Europos kaimynystės politiką (EKP). Be to, socialinis dialogas turėtų tapti neatsiejama ES bendradarbiavimo ir vystymosi programų dalis.

9.4.

EKP įvertinimas turėtų būti prioritetas. Plėtojant santykius su pietinėmis ir rytinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis nevertėtų taikyti gynybinio požiūrio, grindžiamo saugumo aspektais arba pabėgėlių krize, bet veikiau pradėti tikrą bendro lygių partnerių vystymosi politiką.

9.5.

Specifinis dėmesys turėtų būti skiriamas santykiams su Rusija, įskaitant aktyvesnę diplomatinę veiklą šios šalies atžvilgiu, ypač plėtojant santykius energetikos srityje.

9.6.

Labai svarbu bus pasiekti ir pradėti įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir 21-osios JTBKKK šalių konferencijos tikslus. Būtent darnaus vystymosi tikslai turi formuoti ES vystymosi darbotvarkę. ES privalo iniciatyviai įvertinti išteklius, įskaitant biudžeto poreikius, kurių jai reikės tokiems uždaviniams spręsti. Tinkama valdymo sistema turi užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą. EESRK pakartoja savo pasiūlymą sukurti Europos darnaus vystymosi forumą.

—

Aktyvaus pilietiškumo ir dalyvaujamosios demokratijos skatinimas

—

Atvirumo ir skaidrumo didinimas

—

Pilietinio ir socialinio dialogo stiprinimas

10.1.

Siekiant spręsti ES kylančias bendras sudėtingas problemas, itin svarbu sutelkti visus sektorius ir išteklius bendriems sprendimams surasti. Pilietinei visuomenei tenka esminis vaidmuo skatinant šį gyvybiškai svarbų inovacijų procesą; pokyčiams ypač reikia piliečių pasitikėjimo. Todėl pilietinės visuomenės veikėjai privalo dalyvauti vienodomis sąlygomis su kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant tikrai užtikrinti, kad jų indėliu bus visapusiškai pasinaudota. Norint pasiekti šį tikslą reikia kultūrinių pokyčių, kartu valstybių narių ir ES lygmenimis propaguoti stiprios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės sektoriaus vertę.

10.2.

Šiomis aplinkybėmis EESRK primena Komisijai savo raginimą paskelbti žaliąją knygą dėl veiksmingo ir nuolatinio pilietinio dialogo organizavimo būdų.

10.3.

Be to, EESRK dar kartą prašo tobulinti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais procesus reprezentatyvumo, prieinamumo, skaidrumo ir grįžtamosios informacijos požiūriu.

10.4.

Reikia imtis veiksmų dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti reglamentą dėl Europos piliečių iniciatyvos, kad būtų padidintas jo veiksmingumas.

10.5.

EESRK ir toliau prioritetu laiko dalyvaujamosios demokratijos stiprinimą, kurio tikslas – didinti Europos Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinį atsparumą. Atsižvelgiant į tai, naujame Komisijos, Tarybos ir Parlamento tarpinstituciniame susitarime turėtų būti numatyta galimybė konsultacinėms institucijoms, kaip antai EESRK, daryti didesnį poveikį pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimo procesui.

10.6.

Geresnis reglamentavimas turėtų būti metodas, skirtas užtikrinti veiksmingesnius ir paprastesnius teisės aktus, kurių tekstai yra aiškūs ir skaidrūs tikslų požiūriu. Reikia apsvarstyti pasiūlymą dėl teisėkūros pėdsako, kuriuo siekiama geriau stebėti teisės aktų kūrimą, sudarant sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti ir stiprinti socialinių partnerių dalyvavimą teisėkūros procese, užtikrinant, kad būtų patenkinti jų poreikiai ir lūkesčiai.

10.7.

Komisija turėtų tęsti REFIT procesą, o jame EESRK turėtų atlikti didesnį vaidmenį. Tačiau REFIT programa neturėtų pakenkti darbo ir socialinėms teisėms ar aplinkos ir vartotojų apsaugai. Veiksmingesnio reglamentavimo, be kita ko, skirto MVĮ, pagrindas gali būti atviri ir skaidrūs geresnio reglamentavimo procesai, kurie turėtų skatinti naudos gavėjus pagal principą „iš apačios į viršų“ siūlyti teisėkūros iniciatyvas ir ypač aktyviau įtraukti pilietinės visuomenės veikėjus.

10.8.

2016 m. kovo mėn. Europos socialiniai partneriai pateikė keturis dokumentus dėl bendros pozicijos socialinio dialogo atnaujinimo, pabėgėlių, pramonės politikos ir skaitmeninimo klausimais. Juos reikia įtraukti į Komisijos 2017 m. darbo programą ir atitinkamai propaguoti.

21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/13

Pranešėjas:

Andrés BARCELÓ DELGADO

Bendrapranešėjis:

Gerald KREUZER

1.1.

Vargu ar galima sutikti su teiginiu, kad Kinija veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, nes ji nesugebėjo patenkinti keturių iš penkių kriterijų, nustatytų Komisijos praktika, ir laikytis pagrindinio reglamento (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009) nuostatų.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad, nors įvairiuose šaltiniuose nurodomos skirtingos pasekmės, neišnaudoję priemonių, kuriomis užtikrinama laisva ir sąžininga prekyba su Kinija, prarasime nepriimtinai daug – šimtus tūkstančių darbo vietų.

1.3.

Daugiausia jų bus prarasta tam tikruose sektoriuose ir regionuose, kurie patirs didžiausią žalą, pavyzdžiui, aliuminio, dviračių, keramikos, elektrodų, geležies lydinių, stiklo, popieriaus, saulės baterijų plokščių, plieno ir padangų sektoriuose. Todėl rekomenduojama atlikti daugiau sektorinių ir geografinių tyrimų.

1.4.

Visų pirma neigiamą poveikį patirtų tarpinių prekių gamintojų arba vartotojų sektoriai ir dėl to tikėtina, kad antidempingo priemonių mažinimas privatiems vartotojams nebūtų naudingas.

1.5.

Dempinguotus produktus vartojantiems pramonės sektoriams trumpuoju laikotarpiu būtų naudinga importuoti produktus, kurių importas subsidijuojamas. Tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu jiems tai galėtų būti ir rizikinga, nes Kinija taip pat remia pridėtinės vertės galutinės grandies sektorius. Šiuo požiūriu grėsmė taip pat kyla dėl Kinijos prastos reputacijos pramoninės nuosavybės teisių srityje.

1.6.

Praradus pramonės darbo vietų, retai pavyksta jas atkurti. Jei darbo netekusiems asmenims pavyksta rasti darbą, tikėtina, kad jiems bus mokami mažesni atlyginimai einant pareigas, kuriose jų įgūdžiai nėra vertinami. Taip pat kyla pavojus, kad, kokybiškas pramonės darbo vietas pakeitus mažai apmokamomis, nesaugiomis darbo vietomis, mūsų visuomenėje gali padidėti nelygybė.

1.7.

Todėl EESRK mano, kad suteikus Kinijai rinkos ekonomikos statusą kiltų rimtas pavojus ES pramonės struktūrai ir užimtumui jos apdirbamosios pramonės sektoriuje. Dėl to sumažėtų galimybė atgaivinti Europos pramonę užtikrinant stabilias ir aukštos kokybės darbo vietas, taip pat diegti ir skleisti technologines inovacijas, skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kurie yra svarbiausi veiksniai siekiant užtikrinti dinamišką ir tvarią Europos ekonominę ir socialinę sistemą.

1.8.

Tokiomis aplinkybėmis suteikus Kinijai rinkos ekonomikos statusą kiltų didelė rizika pramoniniams rajonams ir MVĮ vietos gamybos sistemoms, nes jų produkcijai tektų atremti nesąžiningą Kinijos konkurenciją. Kiltų pavojus prarasti specializuotą MVĮ gamybą ir darbo vietas smulkiose ir labai specializuotose įmonėse, kurios yra Europos gamybos struktūros pagrindas.

1.9.

EESRK ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą skatinti sąžiningą tarptautinę konkurenciją, taip siekiant aktyviai ginti šias darbo vietas ir Europos visuomenės vertybes, kartu didinti pajamas bei gerovę Europos Sąjungoje.

1.10.

Šių ES darbo vietų ir atitinkamų investicijų apsauga ne tik naudinga ekonomikos požiūriu, bet ir skatina socialinį ir aplinkos tvarumą. Gamybos perkėlimas iš Europos gamybos vietų, kuriose ištekliai ir energija vartojami labai efektyviai, į anglių pramone pagrįstą Kinijos ekonomiką pakenktų su klimato kaita ir darniu vystymusi susijusių tikslų įgyvendinimui. Kinijoje taip pat tebesama problemų, susijusių su darbo ir žmogaus teisių laikymusi.

1.11.

Užtikrinant šių darbo vietų apsaugą privaloma laikytis Europos teisės ir tarptautinių sutarčių normų. Apsaugant darbo vietas taip pat turėtų būti užtikrinama, kad trečiosios šalys vykdytų susitarimus, ir atsižvelgiama į derybas su pagrindiniais prekybos partneriais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Veiksmingos prekybos apsaugos priemonės užtikrina sąžiningą konkurenciją. Jos yra reikalingos kurti Europos pramonės ateičiai ir remti tikslui padidinti pramonei tenkančią BVP procentinę dalį iki 20 %

1.12.

Kol Kinija neatitiks penkių ES nustatytų būtinų rinkos ekonomikos kriterijų, ES turėtų taikyti nestandartinę metodiką atlikdama importo iš Kinijos antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, atsižvelgdama į likusias Kinijos prisijungimo prie PPO protokolo 15 skirsnio nuostatas.

1.13.

Išsaugota ES pramonė – mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) srities tinklų klestėjimo pagrindas; šie tinklai labai svarbūs užtikrinant augimą ateityje ir ieškant „didžiųjų visuomenės uždavinių“ (susijusių su visuomenės senėjimu energija, klimato kaita, sveikatos priežiūra, judumu) sprendimų.

1.14.

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) neturi reikiamų išteklių, kad galėtų imtis antidempingo veiksmų arba visapusiškai bendradarbiauti su Europos Komisija vykdant tyrimus. EESRK ragina laikytis supaprastinto požiūrio sektorių, kuriuose yra svarbus MVĮ dalyvavimas, atžvilgiu.

1.15.

Pripažįstant šio klausimo strateginę svarbą, šia nuomone pradedama, o ne baigiama aktyvi EESRK veikla. EESRK ketina šią veiklą plėtoti toliau ir rekomenduoja parengti EESRK projektą dėl rinkos ekonomikos statuso (RES) suteikimo Kinijai, kad Komitetas galėtų stebėti šį klausimą kaip pilietinės visuomenės atstovas. Šiai užduočiai atlikti turėtų būti skirta pakankamai išteklių.

2.1.

Pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles šalis trečiųjų šalių produktams gali taikyti ne tik tarifus, bet ir antidempingo muitus, jeigu atlikus tyrimą nustatoma, kad šie produktai į šalį įvežami mažesnėmis negu vidaus kainomis ir dėl to daroma žala vietos pramonei. Kai 2001 m. gruodžio mėn. Kinija prisijungė prie PPO, dėl su Kinijos prisijungimu susijusių pereinamojo laikotarpio priemonių atliekant antidempingo tyrimą Kiniją buvo galima laikyti ne rinkos ekonomikos šalimi, jeigu Kinijos įmonės negalėdavo įrodyti veikiančios pagal laisvosios rinkos principus. Kinijai dabar taikant ne rinkos ekonomikos statusą atsiranda galimybė skaičiuojant dempingo skirtumą taikyti panašios šalies, o ne vidaus kainas (RES neturinčiose šalyse dėl valstybės kišimosi šios dažnai būna dirbtinai mažos). Kaip taikyti ne rinkos ekonomikos metodiką aprašyta Kinijos prisijungimo prie PPO protokolo 15 skirsnyje, tačiau 15 straipsnio a punkto ii dalies nuostatos baigs galioti 2016 m. gruodžio mėn. Po šio termino Europos Komisija privalės pakeisti metodiką, pagal kurią nustatomas kainų palyginamumas antidempingo bylose.

2.2.

Šioje EESRK nuomonėje dėmesys sutelkiamas į galimo rinkos ekonomikos statuso (RES) suteikimo Kinijai ir prekybos apsaugos priemonių (PAP) metodikos pakeitimo poveikį ES pramonei ir užimtumui. Tai nesusiję su teisinėmis diskusijomis, nes EESRK mano, kad šis klausimas labai svarbus ES pramonės ir su ja susijusių darbo vietų požiūriu.

2.3.

Europos Parlamentas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje raginama taikyti nestandartinę metodiką, atitinkančią Kinijos stojimo protokolą, ir kartu sugebėti veiksmingai užtikrinti laisvą ir sąžiningą prekybos sistemą.

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į šiuos su ekonomika susijusius dalykus:

3.2.

Pastaruosius penkiolika metų Kinijos ekonomika augo kaip niekad anksčiau, dėl to pakito pasaulio pramonės ir prekybos padėtis. Kinijos augimo modelis grindžiamas investicijomis – šiai veiklai, pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), 2015 m. teko 46 % Kinijos BVP. Ši procentinė dalis didesnė už kitose išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, ES šalyse (19 %) ir JAV (20 %), investicijoms tenkančią dalį.

3.3.

Pokyčių mastą ir tempą labai lėmė valstybės veiksmai. EESRK pripažįsta, kad Kinija nėra rinkos ekonomikos šalis, kaip ES tokią apibrėžia, ir su tuo bendrai sutinkama ne tik komitete. Kaip ataskaitoje nurodo Pasaulio bankas, „valstybė, imdamasi administracinių ir kainų kontrolės priemonių, teikdama garantijas, kredito rekomendacijas, nuosavybės teise turėdama visas finansų įstaigas (1) ir vykdydama reguliavimo politiką, plačiai ir tiesiogiai kišosi skirstant išteklius“.

3.4.

Yra daugybė Kinijos plėtros ekscesų pavyzdžių. 2011–2013 m. šalis sunaudojo 6,6 mlrd. t cemento – daugiau nei JAV sunaudojo per visą XX amžių (4,4 mlrd. t). Tai reiškia, kad per trejus metus Kinija sunaudojo tiek cemento, kiek visoms JAV reikmėms jo prireikė per šimtą metų. Ne tik neefektyviai naudojami ištekliai, bet ir reikia turėti didžiulių pramonės pajėgumų, kad per labai trumpą laiką būtų galima pagaminti tokį medžiagų kiekį.

3.5.

Kinija ėmė keisti savo modelį ir siekia labiau į vartojimą ir paslaugas orientuoto augimo. Ekonomikos augimas lėtėja, o tai reiškia, kad didžiajai Kinijos sunkiosios pramonės produkcijos daliai rasti klientų pačioje Kinijoje nepavyks.

3.6.

Europos prekybos ir pramonės rūmai Kinijoje praneša, kad jau juntamas didžiulis tokių produktų kaip neapdorotas plienas, aliuminis, cementas, cheminės medžiagos, laivų statybos produktai, naftos perdirbimo produktai, plokščias stiklas, popierius ir kartonas gamybos perteklius. Kinijos Vyriausybė tai pripažįsta, taigi nusprendė neapdoroto plieno produkciją iki 2020 m. sumažinti 100–150 mln. t (2), anglies produkciją per tą patį laikotarpį – 500 mln. t (3).

3.7.

Nepaisant šių ketinimų, nebus lengva sumažinti bendrą produkcijos kiekį. Per pastarąjį dešimtmetį uždarytos gamyklos pakeistos šiuolaikinėmis ir produktyvesnėmis, taigi problema tik dar padidėjo. Namų ūkių tarpinių prekių vartojimo paklausa niekada negalės pakeisti pramoninės paklausos.

3.8.

Spręsdama panašią problemą devintajame ir dešimtajame XX a. dešimtmetyje, ES įgyvendino ilgą ir sudėtingą procesą, ir Kinijos atveju lengvo sprendimo taip pat nėra.

3.9.

Taigi, dėl gamybos pertekliaus ir menkos vidaus paklausos susidaro per daug produkcijos, ir tada ją bandoma parduoti tarptautinėse rinkose.

3.10.

EESRK atkreipia dėmesį į Kinijos eksporto duomenis.

3.10.1.

Pasak PPO, Kinija yra didžiausia pasaulyje pagamintų produktų eksportuotoja, jai tenka 18 % dalis. Nuo 2010 m. ši dalis padidėjo 20 % 2014 m. Kinijos eksportas išaugo 6 %, kitų pasaulio šalių – 3,5 % Vertinant 2010–2014 m. laikotarpį matyti, kad Kinijos eksportas didėjo 49 %, ir tai dvigubai daugiau negu kitų pasaulio šalių.

3.10.2.

Iš Kinijos nacionalinio statistikos biuro duomenų matyti, kad 2014 m. labiausiai augo šių produktų gamyba: cinko ir cinko lydinių (+2 360 %), medvilnės (+ 100 %), kokso (+ 82 %), diodų ir kitų puslaidininkių (+ 61 %), taip pat valcuotojo plieno (+ 50 %). Nuo 2010 m. medvilnės, valcuotojo plieno, taip pat diodų ir kitų puslaidininkių eksportas išaugo dvigubai, o parduodamas kokso, cinko ir cinko lydinių kiekis – trigubai.

3.10.3.

Prognozuojant Kinijos vidaus paklausos mažėjimą, ši eksporto didėjimo tendencija išliks dar kelerius metus. Jei Europos prekybos apsaugos priemonės būtų gerokai silpnesnės nei atitinkamos mūsų prekybos partnerių priemonės, dabartinė Kinijos eksporto į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (angl. NAFTA) šalis ar Japoniją dalis galėtų būti nukreipta į ES.

3.10.4.

Dėl šio eksportu grindžiamo augimo modelio ES prekybos prekėmis balanse susidarė didžiulis 137 mlrd. EUR deficitas (48,8 mlrd. EUR 2000 m.), kai ES importas iš Kinijos tapo dvigubai didesnis negu jos eksportas į Kiniją.

3.10.5.

Tokiomis aplinkybėmis Kinija pradėjo įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, skirtą Eurazijos transporto (geležinkelių, kelių ir jūrų transporto) infrastruktūrai kurti. Jos svarbiausias tikslas – sudaryti galimybę Kinijos įmonėms nekonkurencinėmis sąlygomis patekti į su iniciatyva susijusias Eurazijos rinkas ir jomis pasinaudoti kaip naujomis rinkomis tam tikrų sektorių perteklinei produkcijai realizuoti. Suteikus Kinijai rinkos ekonomikos statusą kiltų didelis pavojus Europos įmonėms šioje iniciatyvoje dalyvaujančiose ES valstybėse narėse.

3.11.

Faktai apie dempingą

3.11.1.

Kinijos eksportas taip stipriai išaugti iš dalies galėjo dėl to, kad taikyta nesąžininga praktika, ir tai matyti iš daugybės pagal PPO taisykles iškeltų dempingo bylų.

3.11.2.

Kinija – tai šalis, kurios atžvilgiu taikoma daugiausia antidempingo priemonių. Dėl jos atlikta 34 % su prekyba susijusių tyrimų, jai nustatytos 667 priemonės. Vien 2015 m. Kinijai taikytos arba pradėtos taikyti 76 antidempingo priemonės.

3.11.3.

67 % Kinijai nustatytų antidempingo priemonių susijusios su šiomis pramonės šakomis: tekstilės ir drabužių, keramikos ir stiklo, netauriųjų metalų, plastiko, mašinų ir elektros įrangos, naftos chemijos produktų. Praėjusiais metais 79 % Kinijai nustatytų priemonių buvo skirtos šiems sektoriams.

3.11.4.

Europos Sąjunga – viena aktyviausių pasaulio prekybos dalyvių, jai tenka 15,8 % visos prekybos, bet šiam regionui taikomos tik 133 antidempingo priemonės. Tai lygu 7 % visų viso pasaulio atvejų. Tačiau Kinijai taikoma 47 % šių priemonių, o vien 2015 m. jai skirtos baudos trijose bylose.

4.1.1.

Teoriniu požiūriu rinkos ekonomikos statuso suteikimas Kinijai Europos Sąjungoje turėtų neigiamą socialinio pobūdžio poveikį. Prekybos liberalizavimas – ES labai svarbus aspektas. Jis daro teigiamą tinklo poveikį, nors visada atsiranda sektorių, kuriuose dėl liberalizavimo pablogėja padėtis.

4.1.2.

Šiuo atveju EESRK pabrėžia, kad tai ne derybų procesas, kuriam vykstant abiejose pusėse šalinamos kliūtys. Kinija mainais nieko neduotų, o ES vienašališkai sumažintų savo galimybes kompensuoti konkurencijos iškraipymą, atsirandantį dėl Kinijos centrinės ir vietos valdžios teikiamos nesąžiningos paramos.

4.1.3.

EESRK nustatė, kad pramonės darbo vietos jau perkeltos į užsienį. 2000–2014 m. laikotarpiu Europos pramonė neteko 6,7 mln. darbuotojų, t. y. 12 % pradinio 56,3 mln. darbuotojų skaičiaus. Per tą patį laikotarpį importo apimties indeksas padidėjo 144 % Remiantis JAV (jos pramonės sektorius mažesnis nei ES) atliktu tyrimu, 1999–2011 m. dėl didėjančios Kinijos importo skvarbos prarasta maždaug 985 000 pramonės darbo vietų (4).

4.1.4.

Darbo vietų prarasta ne tik pagrindinėse, bet ir novatoriškose pramonės šakose. Išnyko pažangiausių mobiliųjų telefonų pramonė. Kalbant apie tokią mūsų ateičiai labai svarbią fotovoltinių plokščių pramonės šaką, 2010–2012 m. bankroto bylą paprašė iškelti 34 gamintojai, du pasitraukė iš su saulės energija susijusio verslo, penki visiškai arba iš dalies nutraukė gamybą, tris perėmė Kinijos investuotojai (5).

4.1.5.

Rizika visų pirma kyla sektoriuose, kurie Kinijos penkerių metų planuose nurodyti kaip strateginės svarbos, t. y. aliuminio, dviračių, keramikos, stiklo, motorinių transporto priemonių dalių, popieriaus ir plieno.

4.1.6.

Įvairios institucijos atliko poveikio vertinimus. Europos Komisija užsakė atlikti tyrimą, tačiau jis dar nepaskelbtas, taigi EESRK negali analizuoti Komisijos pozicijos šiuo neatidėliotinu klausimu.

4.1.7.

Ekonomikos politikos instituto apskaičiuota, kad ES pavojus kyla 1,7–3,5 mln. darbo vietų. Skaičiavimai atlikti taikant sąnaudų ir produkcijos modelį, kai atsižvelgiama į tiesioginius nuostolius (didėjant importui daromas tiesioginis poveikis), netiesioginius nuostolius (tiekėjų ir perdirbimo pramonės šakų – joms daromas tiesioginis poveikis) ir pakartotinių išlaidų nuostolius (susidarančius dėl to, kad mažėja namų ūkių pajamos ir išlaidos). Pagrindinis šio tyrimo trūkumas – jame nagrinėjamas kiekvieno iš Kinijos importuojamo produkto poveikis, įtraukiant net ir tuos sektorius, kuriuose dempingo dar nebuvo.

4.1.8.

Jeigu būtų vertinamos tik tos pramonės šakos, kuriose taikomos antidempingo priemonės, būtų nustatyta, kad tiesiogiai ir netiesiogiai prarandama 0,5–0,9 mln. darbo vietų. Remiantis ataskaita, pramonės šakose, kurioms daromas poveikis dėl dempinguoto importo antplūdžio, iš viso tiesioginių darbo vietų yra 2,7 mln.

4.1.9.

Atliekant tyrimą neapskaičiuotas pakartotinių išlaidų vien tuose sektoriuose poveikis. Matyti, kad su antidempingu susijusiose pramonės šakose darbo vietos, kurioms kyla pavojus, sudaro 60 % apdirbamosios pramonės darbo vietų. Tokią pat proporcinę dalį taikant netiesioginiam ir pakartotinių išlaidų poveikiui vertinti, prarandamų darbo vietų galbūt būtų 1,1–2,1 mln.

4.1.10.

Antrojoje ataskaitoje aptarti trys tyrimai, kuriuos atlikti užsakė NAFTA plieno gamintojų asociacijos ir kuriuos atliekant turėjo būti nustatytas galimas ekonominis rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai poveikis jų šalims. Ataskaitoje konstatuota, kad, jeigu visos trys NAFTA šalys Kinijai suteiktų rinkos ekonomikos statusą, darbo jėgos paklausa sumažėtų 15–32 mlrd. JAV dolerių, ir labiausiai ji sumažėtų JAV. Vertinant darbo vietomis, apskaičiuota, kad būtų prarasta 0,4–0,6 mln. darbo vietų.

4.1.11.

Abu tyrimai yra pagrįsti makroekonominiais bendrosios pusiausvyros modeliais. Tačiau EESRK mano, kad jeigu tokios rūšies tyrimai būtų atlikti ekonomines teritorijas, pavyzdžiui, ES ir NAFTA, vertinant atskirai, būtų nustatyta, jog, Kinijai vienašališkai suteikus rinkos ekonomikos statusą, beveik be jokios abejonės būtų padaryta tiesioginė socialinio pobūdžio žala, t. y. būtų prarasta mažiausiai keli šimtai tūkstančių darbo vietų ir greičiausiai beveik milijonui žmonių tektų rasti kitą būdą užsidirbti gyvenimui.

4.1.12.

Siekdamas įvertinti tokios žalos tikimybę, EESRK atkreipia dėmesį į keletą svarbių padarinių:

4.1.13.

Dėl geografinio pasiskirstymo EESRK dar kartą patvirtina, kad darbo vietos, kurios greičiausiai bus prarastos, geografiniu požiūriu yra pasiskirsčiusios netolygiai. Tam tikrose vietovėse praradus daug darbo vietų, jose gali susidaryti kritinė padėtis, nors kiti Sąjungos regionai gali per daug nenukentėti. Labiausiai nukentėjusiose šalyse darbuotojų skaičius gali sumažėti iki 2,7 %.

4.1.14.

Daugeliu atvejų jų darbo vietos yra pagrindiniuose pramonės įrenginiuose, glaudžiai susijusiuose su ekonomine ir pramonine struktūra. Neseniai daug darbo vietų prarasta tokiuose sektoriuose, kaip plieno pramonė, kurioje nuo vienos bendrovės priklauso keletas tūkstančių darbuotojų, todėl padarytas itin didelis socialinis poveikis jų bendruomenėms.

4.1.15.

EESRK taip pat pabrėžia pramonės darbo vietų kokybę: apdirbamosios pramonės darbo vietos stabilesnės, jų atlyginimai vidutiniškai didesni nei kituose ekonomikos sektoriuose. 2014 m. (6) Europos Komisija nurodė, kad apdirbamosios pramonės darbuotojų mėnesinis atlyginimas yra 5 % didesnis nei bendras ES vidurkis. JAV apdirbamosios pramonės darbuotojų savaitinis atlyginimas yra 8 % didesnis nei su apdirbamąja pramone nesusijusių darbuotojų atlyginimas. Šie atlyginimai didesni dėl didesnio produktyvumo.

4.1.16.

Pramonėje gerą darbą gali gauti aukštos vidutinės kvalifikacijos darbuotojai, kuriems būtų labai sunku gauti kitokį darbą panašiomis darbo sąlygomis. Taigi, menkstant pramonės svarbai, mūsų visuomenėje didėja nelygybė.

4.1.17.

Remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atliktu darbo sąlygų tyrimu, ne visos darbo dienos darbas apdirbamojoje pramonėje mažiau paplitęs (12 %), palyginti su ES 28 valstybių narių vidurkiu (24 %). Be to, apdirbamosios pramonės darbuotojų darbo laikas paprastai yra reguliaresnis, o šioje pramonės šakoje netipiškas darbo laikas mažiau paplitęs negu apskritai ES ekonomikoje (7).

4.1.18.

EESRK taip pat norėtų išvengti pakenkimo žinių ekosistemai rizikos: neabejotina, kad apdirbamoji pramonė – tai sektorius, kuriame mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklos paklausa didžiausia, tačiau vis labiau linkstama MTTP paslaugoms samdyti paslaugų bendroves, kurių pagrindinė veikla susijusi su inovacijomis (8). Remiantis Europos darnios pramonės politikos (ECSIP) konsorciumo tyrimu, vidutinė ES pagamintų apdirbamosios pramonės prekių paslaugų dalis sudaro beveik 40 % visos pagamintų galutinių apdirbamosios pramonės prekių vertės. Didžioji dalis šių paslaugų yra platinimo paslaugos (15 %), transporto ir ryšių (8 %), taip pat verslo paslaugos, – ES valstybėse narėse jos sudaro nuo mažiau negu 10 % iki net 20 % ir daugiau. Prie šios kategorijos priskiriamos tokios paslaugos kaip MTTP, reklama ir rinkos tyrimai, inžinerinė veikla ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugos.

4.1.19.

EESRK jau yra paskelbęs nuomonių dėl skatinimo taikyti aukštesnius intelektinės nuosavybės reglamentavimo standartus svarbos, kadangi tam tikrose šalyse standartų nesilaikoma. Tai neturėtų būti pamiršta kuriant ES prekybos politiką.

4.2.1.

Vienašališko RES suteikimo Kinijai poveikio vertinime reikia apsvarstyti galimą naudą kitiems sektoriams, visų pirma produktų, kuriuos Kinija labai aktyviai gamina arba planuoja gaminti, vartotojams.

4.2.2.

Daugelis pramonės šakų, kurioms iki šiol darytas neigiamas poveikis, yra tarpinių prekių, t. y. prekių, paverčiamų galutiniais produktais, arba prekių, iš kurių surenkami galutiniai produktai, gamintojų šakos.

4.2.3.

Pasaulinė pramonės produkcija dar nepasiekė iki finansų krizės buvusio lygio. Taigi tebėra didžiulis pramonės pajėgumų perteklius, o Kinijos produktų, kuriems taikomos antidempingo priemonės, klientai, pernelyg neprarasdami konkurencingumo, savo žaliavų galėtų gauti trečiosiose šalyse.

4.2.4.

Jeigu Kinijai bus leista nesąžiningai didinti savo rinkos dalį ir įgyti oligopolinį pranašumą, ji be jokios abejonės tuo pasinaudos ir vėliau kainas vėl padidins, o ES vartotojų pramonės šakos nukentės. Kinija jau dabar taip elgiasi, siekdama skatinti vietos pramonę. Europos Parlamentas (9) pateikė įrodymų, kad taikomomis priemonėmis, kuriomis ribojama prekyba gamtos ištekliais, gali būti pažeidžiamos PPO taisyklės. 2009 m. Kinija pristatė savo 2009–2015 m. retųjų žemių eksploatavimo planą, kuriame nustatyta eksporto kvota – 35 000 t per metus. Po metų Kinijos retųjų žemių produktų kainos padidėjo tris kartus. Galima rasti dar vieną pavyzdį, susijusį su elektronikos rinka, – Kinija, siekdama apsaugoti vietos įrenginių surinkimo pramonę, eksportuojamas dalis apmokestina labiau nei gatavus gaminius.

4.2.5.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad Kinijos politika palanki pramonės šakoms, kurių pridėtinė vertė didesnė. Neturėdami galimybės kelti antidempingo bylų, tokie sektoriai, kaip įrenginių ar automobilių gamintojų, galiausiai taip pat susidurs su nesąžininga konkurencija. Kinija taip pat žinoma kaip intelektinės nuosavybės teisių pažeidėja, taigi, norint ES viduje išsaugoti novatoriškas pramonės šakas, net patentai nebus labai naudingi.

4.2.6.

Kinijai suteikus rinkos ekonomikos statusą ir dėl to nukentėjus inovacijoms, žalos ilgainiui būtų padaryta ir visai pramonės vertės grandinei. ES plačiai laikomasi nuomonės, kad inovacijos yra vienintelis būdas mūsų visuomenei konkuruoti su konkurentais, kuriems svarbios tik išlaidos. Tačiau inovacijos nebekuriamos izoliuotose laboratorijose. Priešingai, KPMG atlikus apklausą nustatyta, kad 85 % respondentų, atstovaujančių pasaulinei metalo pramonei, mano, kad ateityje jų organizacijose inovacijos bus kuriamos su partneriais. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai teigia, kad jau taiko bendradarbiavimu su tiekėjais ir klientais grindžiamus verslo modelius. Todėl neįmanoma įsivaizduoti, kad ateityje novatoriškos pramonės šakos nepriklausys žinių tinklams.

4.3.1.

Nepaisant atskirų sektorių raidos, ilgainiui ES gerovė savaime didės, jei tik nepertraukiamai didės disponuojamosios pajamos. Šis faktas pripažįstamas įgyvendinant esamą darbo vietų kūrimui ir investicijoms palankią Komisijos įvairių sričių politiką, į jį taip pat reikėtų atsižvelgti priimant šiai problemai spręsti reikalingus sprendimus.

21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/20

Pranešėjas:

Lutz RIBBE

Bendrapranešėjė:

Isabel CAÑO AGUILAR

1.1.

EESRK palankiai vertina 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje Paryžiuje priimtus sprendimus ir laiko juos svarbiu persilaužimu kovojant su klimato kaita.

1.2.

Tačiau yra dvi didelės problemos: pirma, atskirų valstybių nurodyti tikslai sumažinti išmetamuosius teršalus (angl. INDC, numatomi nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai) neatitinka Paryžiaus konferencijos rezultatų. Antra, nors ir buvo padaryta nedidelė pažanga, pilietinės visuomenės reikšmė nepakankamai įvertinta.

1.3.

Šiandien pilietinės visuomenės subjektai, norėdami inicijuoti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita priemones, susiduria su didelėmis kliūtimis. Tai visų pirma susiję su tuo, kad politikai neįžvelgia didžiulio pilietinės visuomenės veiklos potencialo kovojant su klimato kaita. Jie iki šiol nepakankamai domėjosi, kokių kovos su klimato kaita strategijų ketina imtis pilietinės visuomenės subjektai, kokie jų poreikiai, kokios jiems reikia paramos. Iš dalies pilietinės visuomenės pastangoms kovoti su klimato kaita sistemingai kliudo teisės aktų reikalavimai.

1.4.

Dėl to pernelyg dažnai nėra veiklos pagrindo, leidžiančio pilietinės visuomenės subjektams įgyvendinti savo planus „kovoti su klimato kaita iš apačios“. Taip yra ir dėl to, kad jie savo planų negali finansuoti, nors iš tiesų turėtų būti pakankamai prieinamų lėšų investicijoms.

1.5.

Todėl EESRK, kaip tiesioginį atsaką į Paryžiaus konferencijoje priimtus sprendimus, siūlo politikos, administracijos ir pilietinės visuomenės koaliciją. Šios koalicijos užduotis – sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria su klimato kaita kovojanti pilietinė visuomenė, t. y.:

1.6.

Koalicija turi veikti skirtinguose politikos lygmenyse. Iš esmės svarbiausia įgyvendinti penkis uždavinius:

1.7.

Norint įgyvendinti šiuos penkis uždavinius, reikia struktūruoto, bet atviro koalicijos narių dialogo – šiuo atžvilgiu koalicija turi tapti diskusijų forumu. Todėl svarbu tai, kad nariai atspindėtų pilietinės visuomenės heterogeniškumą ir plėtotų atvirumo, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo kultūrą. Diskusijų forumu turi būti užtikrinta, kad kuriama politinė sistema iš tiesų remtų pilietinės visuomenės kovą su klimato kaita.

1.8.

Kad koalicija galėtų įgyvendinti savo uždavinius, jai reikia administracinės paramos, kuria būtų galima:

1.9.

Sukūrus politikos ir pilietinės visuomenės koaliciją, būtų įgyvendintas dar vienas tikslas, kurį remia EESRK: būtina teisingai keisti dirbančiųjų pasaulį tvarumo link, struktūriniu lygmeniu dalyvaujant profesinėms sąjungoms ir darbuotojų asociacijoms.

2.1.

Rezultatai, pasiekti 21-ojoje JTBKKK šalių konferencijoje, yra svarbus persilaužimas derybose dėl kovos su klimato kaita, nes tai yra pirmasis tarptautinis privalomas susitarimas, kuriuo visos be išimties susitariančiosios valstybės įsipareigoja imtis aktyvių veiksmų prieš klimato pokyčius, kurie pripažinti keliantys grėsmę.

2.2.

Pasaulio bendruomenė kartu įsipareigojo apriboti klimato atšilimą iki mažiau kaip 2 oC – jei įmanoma, net iki 1,5 oC.

2.3.

Į susitarimą įtrauktas dar vienas svarbus konkretus veikimo nurodymas – antroje šio šimtmečio pusėje pasaulyje pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralumą.

2.4.

EESRK palankiai įvertino šiuos rezultatus (1), tačiau įžvelgia ir dvi dideles toliau nurodytas problemas.

2.4.1.

Pirma, nėra sąsajos tarp valstybių narių nurodytų nacionalinių mažinimo tikslų (angl. INDC) ir 21-osios JTBKKK šalių konferencijos rezultatų: juos įgyvendinus klimato atšilimas nebūtų apribotas iki 2 oC, o padidėtų iki 2,5 oC arba galimai net iki daugiau kaip 3 oC.

2.4.2.

Antra, nepakankamai suvokiama pilietinės visuomenės reikšmė. Nors praeityje skaidrumo ir dalyvavimo požiūriu padaryta tam tikra pažanga, tačiau tikrasis pilietinės visuomenės vaidmuo klimato politikoje dar nėra pakankamai suprastas: Paryžiaus konferencijos rezultatus įgyvendinti ir prikelti gyvenimui turi ne JTBKKK šalių konferencijos derybininkai, o pilietinė visuomenė.

2.5.

Strategijos, pagal kurią pilietinė visuomenė būtų laikoma strategine partnere įgyvendinant JTBKKK šalių konferencijos sprendimus, nėra arba ji neapčiuopiama. Tai pasakytina ir apie ES lygmenį, todėl Sąjungos kovos su klimato kaita politikai greta „diplomatijos klimato srityje“ reikalingas antrasis ramstis. Jis turi būti orientuotas į pilietinės visuomenės reikšmės ir vaidmens suvokimą ir stiprinimą bei įvairiausių pilietinės visuomenės subjektų galimybių rengti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita savo gyvenamojoje aplinkoje veiksmų strategijas gerinimą.

2.6.

Klimato kaitos politika negali ir neturi būti primesta tik „iš viršaus“ – ji bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu ji bus grindžiama daugumos įmonių, valdžios institucijų ir piliečių plačiu pritarimu ir aktyviu dalyvavimu. Todėl ši politika pirmiausia turi būti įgyvendinama „iš apačios“, kitaip ji žlugs.

2.7.

Iš tikrųjų praeityje tvarumo ir klimato politikos srityje nemažai nuveikta dėl to, kad pilietinės visuomenės atstovai – prie jų aiškiai priskiriant „paprastus“ žmones, atliekančius valstybės piliečių vaidmenį – ne tik reagavo į politinius nurodymas ir save suvokė ne tik kaip „įgyvendinimo priemonę“. Priešingai, kaip tik jie buvo pokyčių pradininkai, aktyviai veikė ir taip – pagal jiems suteiktas galimybes – pasiekė didelių laimėjimų ir darė politinį spaudimą. Tai pasakytina ir technologiniu, ir ekonominiu aspektais, bet visų pirma socialiniu aspektu (visuomenės pritarimas šioms technologijoms ir naudojimasis jomis, visų pirma pokyčių „priėmimas“, taigi socialinis mokymasis ir „mokymasis iš bendruomenės“).

2.8.

Lig šiol energijos gamintojai ir politikai, kuriems tenka dalinė atsakomybė už klimato kaitą, daugiausia orientavosi į baigtinius energijos šaltinius ir dideles centrines struktūras, turinčias mažai veikėjų, o pilietinė visuomenė visų pirma veikė tik kaip „vartotojas“, bet ateityje klimatui nekenkianti veikla bus vykdama daug labiau decentralizuotai ir pareikalaus visų įsitraukimo. Tam pasiruošusių, be abejo, jau esama ir tuo reikia nuosekliai pasinaudoti ir remtis.

2.9.

Šiandien jau pastebimoje pilietinės visuomenės veikloje slypi didžiulis inovacijų potencialas, kuris atsiranda iš miestų ir savivaldybių, valdžios institucijų, didelių įmonių ir profesinių sąjungų bei privačių asmenų (pavienių asmenų, ūkininkų, kooperatyvų, MVĮ ir pan.) mąstymo, poveikio ir veiklos.

2.10.

Dabar ši veikla labai dažnai susieta ne su organizacija, o su labai konkrečiu projektu. Būtent tai lemia jos ypatingą socialinį dinamiškumą. Vis dėlto tai reiškia ir tai, kad jei tokios iniciatyvos žlunga, už nesėkmę subjektai sumoka nuosavomis lėšomis. Visgi svarbi ne tik finansinė rizika – pilietinės visuomenės veiklai greta lėšų dar reikia ir motyvacijos, įsitraukimo ir laiko. Tad ji turi apsimokėti (ne tik ekonominiu požiūriu) ir turi būti įveikiama žlugimo rizika. Čia reikalingas ES ir nacionalinių politikų indėlis – jie turi sukurti kuo platesnę ir labai atvirą pilietinės visuomenės veikimo erdvę.

2.11.

Nors Europos Sąjungoje jau esama daugybės sėkmės pavyzdžių, įrodančių, kokie svarbūs ir veiksmingi pilietinės visuomenės subjektų įsipareigojimai kovoti su klimato kaita, tačiau šie pavyzdžiai nėra susisteminti ir išanalizuoti. Trūksta diskusijos apie tai, ko politiniu aspektu būtų galima pasimokyti iš šių daugybės skirtingų iniciatyvų, kokias kliūtis reikia pašalinti, kad iniciatyvos taptų dar sėkmingesnės ir jų daugėtų, arba dėl kokių priežasčių jos sužlunga.

2.12.

Be to, nėra veiksmingų paskatų sistemų, kurias taikant būtų galima refinansuoti investuotą kapitalą. Taip pat nėra mechanizmų, kurie būtų pavyzdys nevalstybiniams ir didelėms pramonės įmonėms nepriklausantiems subjektams. Europoje šiandien veikiau pastebima priešinga tendencija: dažnai dėl klaidingų politinių nurodymų kai kurias iniciatyvas įgyvendinti būna sunku ar net neįmanoma. Taigi todėl daugeliu atvejų nėra (!) veiklos sistemos, kurioje pilietinės visuomenės subjektai galėtų kurti – ir tuo labiau – įgyvendinti kovos su klimato kaita koncepcijas; jie negali realizuoti savo idėjų. Kartais tiesiog netinka teisinė ir administracinė sistema, kartais jie paprasčiausiai negauna lėšų savo planams, dar kitais atvejais neįveikiama kliūtimi tampa tai, kad iškastinio kuro išorinės sąnaudos vis dar ne visiškai įskaičiuojamos į vidines sąnaudas (2) ir dėl to anglies dioksidas – nors skelbiama priešingai – neturi „teisingos“ kainos.

2.13.

Pernelyg dažnai kalbama apie plataus užmojo klimato politikos „pralaimėtojus“ ir taip pat dažnai sudaromas įspūdis, kad kova su klimato kaita pirmiausia reiškia tam tikrų dalykų atsisakymą. Žinoma, reikia tinkamai spręsti ir atsižvelgti į problemas, kurias sukelia perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. Tačiau bent lygiai taip pat reikia pabrėžti ir teigiamus aspektus, kad visuomenę apimtų pokyčių nuotaika. Technologinė ir ekonominė pastarųjų kelerių metų pažanga (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, energijos kaupimas, ypač skaitmeninių technologijų, kuriomis galima pasiekti didelę veiksmingo ir pažangaus išteklių naudojimo pažangą, taikymas) pateisina tokį nusiteikimą.

2.14.

Šiandien techniniai ir ekonominiai Europos pasiekimai tokie, kad kova su klimato kaita ir tvarumas gali reikšti kiekvieno laimėjimą. Europos energetikos sąjungos pamatas kaip tik ir yra ši idėja. To sąlyga – politikai turi remti atitinkamas iniciatyvas arba bent jau sudaryti joms sąlygas, o ne bandyti – pavyzdžiui, dėl grėsmės esamoms struktūroms – jas užgniaužti. Pokyčių ir pažangos potencialas kovos su klimato kaita srityje, kurį iš principo lengva atskleisti, tokiu atveju anaiptol neišnaudojamas.

3.1.

Mums reikia naujo daugiapakopio valdymo modelio. EESRK siūlo sukurti plataus užmojo pilietinės visuomenės subjektų, vietos ir regionų valdžios institucijų ir atsakingų politinių ir administracinių nacionalinio ir Europos lygmens struktūrų koaliciją.

3.2.

Koalicija turėtų:

3.3.

Taip ši koalicija – kaip daugiapakopio valdymo išraiška – gali padėti sėkmingai įveikti visai visuomenei svarbią užduotį – kovoti su klimato kaita.

3.4.

JTBKKK šalių konferencijos tikslai yra aiškiai įvardyti, o Europos Vadovų Taryba pateikė plačią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyviai išteklius naudojančios Europos viziją. Pagal ją 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų turės būti išmetama 80–95 % mažiau negu šiuo metu. Tai turės didžiulį poveikį kiekvieno ES piliečio, kiekvienos įmonės ir jos darbuotojų gyvenimo realybei.

3.5.

EESRK savo tiriamojoje nuomonėje dėl darnaus vystymosi (3) jau pažymėjo, kaip svarbu labai rimtai vertinti būtent šiuos būsimų esminių politikos pokyčių poveikio kasdieniam gyvenimui klausimus.

3.6.

Rizikos, kad darnus vystymasis bus laikomas grėsme, o ne ateities galimybe, galima išvengti skleidžiant paprastą žinią: kova su klimato kaita reiškia pokyčius, tačiau kiekvienas visuomenės narys turi galimybę vienas ar su bendraminčiais juos aktyviai formuoti – būtent taip, kad ne tik būtų sušvelninta klimato kaita, bet ir pagerėtų vietos gyvenimo sąlygos.

3.7.

Ši žinia ne tik turi būti skirta tiems, kurie tikrai tiesiogiai pajus numatomus „neigiamus“ pokyčius (pvz., visas iškastiniu kuru paremtos energetikos sektorius), ja taip pat turi būti siekiama atskleisti ir išnaudoti socialinį teigiamą tų asmenų, kurie pasiruošę veikti ir gali būti pavyzdys kitiems, potencialą.

3.8.

Mūsų pilietinė visuomenė yra labai nevienalytė. Tai pastebima kovos su klimato kaita srityje: ką vienas subjektas gali įgyvendinti lengvai, kitam sunku. Šiuos skirtumus reikia vertinti rimtai, įvairovę reikia suvokti kaip galimybę ir išnaudoti ją.

3.9.

Iš esmės svarbiausia sukonkretinti „kovą su klimato kaita“. Tam trūksta žinių. Mat yra daug atskirų atvejų tyrimų, tačiau duomenys nesusisteminti, pavyzdžiui, pagal subjektų kategorijas. Tai reikalinga dėl to, kad atskiri subjektai turi skirtingus išteklius, tad ir jų veiksmų strategijos turi būti visiškai skirtingos. Pavyzdžiai:

3.10.

Išvardyti pavyzdžiai rodo, kad pilietinės visuomenės subjektų ištekliai labai skirtingi, tačiau jų veikimo logika visada vienoda. Savo vidinius, materialinius, finansinius ar laiko išteklius jie naudos tik tuomet, jei matys realią galimybę padaryti tiesioginį poveikį. Darant atvirkštinę išvadą tai reiškia, kad jei negalima tokia teigiama sąsaja, kyla neveiklumo, kuris gali virsti pasipriešinimu (pvz., naujiems investiciniams projektams), grėsmė.

3.11.

Iš pavyzdžių taip pat matyti, kad veiksmų strategijų, kurias visoje Europoje pirmiausia parengė ir įgyvendino nevalstybiniai subjektai, spektras yra platus ir įvairus kaip ir pati pilietinė visuomenė.

3.12.

Politikai pasielgtų visiškai netinkamai, jei pagal principą „iš viršaus į apačią“ pilietinės visuomenės subjektams paprasčiausiai priskirtų savo išgalvotą vaidmenį.

3.13.

Vykstant pokyčiams didelį dėmesį reikės skirti socialinės apsaugos išlaikymui. Kova su klimato kaita „iš apačios į viršų“ reiškia, kad privačios pavienių subjektų iniciatyvos taps svarbesnės ir suteiks reikšmingą postūmį ekonomikai, tačiau tai negali vykti socialinės apsaugos sąskaita.

3.14.

Todėl svarbu, kad su klimato kaita „iš apačios į viršų“ kovojantys subjektai išliktų socialinės apsaugos sistemoje. Kai kuriais atvejais tai reikš, kad reikia iš naujo apibrėžti, kaip socialinės apsaugos sistema yra sudaryta bei kas ir kaip prie jos prisideda. Tai būtina jau vien dėl to, kad iki šiol iškastinio kuro deginimas ir naudojimas buvo svarbus socialinės gerovės valstybės ramstis. Tačiau to atsisakant ir pereinant anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, negalima leisti, kad Europos Sąjungoje jau pasiekti socialinės politikos standartų reikalavimai sumažėtų. Politikos, administracijos ir pilietinės visuomenės koalicija į tai turi ypač atsižvelgti; dar daugiau – iš to turi rastis naujos strategijos.

Pavyzdys:

3.15.

Šiuo metu atsinaujinančiųjų išteklių energiją decentralizuotai galima gaminti taip pigiai, kad – susiejant su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis – būtų galima netgi išspręsti (socialinio) energijos nepritekliaus problemą. Žinoma, politikai atitinkamoms iniciatyvoms turėtų sukurti gerą teisinį pagrindą ir suteikti galimybes gauti investicinio kapitalo.

3.16.

Pilietinės visuomenės įsipareigojimai kovos su klimato kaita srityje dažniausiai yra vietos arba regiono lygmens. Bet JTBKKK šalių konferencijose vykstančios derybos ir dauguma politinių diskusijų – pasaulinio lygmens. Tačiau niekur kitur principas „Galvok globaliai – veik lokaliai!“ nėra toks teisingas kaip kovos su klimato kaita srityje. Pilietinės visuomenės veiksmų rezultatai neturi pasimesti pasaulinėje erdvėje, jie turi būti juntami, suprantami, matomi tiesiogiai, t. y. toje vietoje, kur atliktas veiksmas.

3.17.

ES politikams tai reiškia pakeisti mąstyseną ir žvelgti į ateitį: pavyzdžiui, su Kioto protokolo bendro įgyvendinimo ar švarios plėtros mechanizmo (angl. JI/CDM) logika vietos iniciatyvos toli nenueis. Tai yra esminė problema: pilietinės visuomenės subjektai paprastai veikia vietos ir regiono lygmeniu, tačiau bendrosios šios veiklos sąlygos visų pirma nustatomos nacionaliniu arba Europos lygmeniu. EESRK yra susirūpinęs, kad tarp šių dviejų lygmenų atsirado atskirtis.

3.18.

Aktyvios, praktinės pilietinės visuomenės pastangos kovoti su klimato kaita, kaip antrasis, svarbus klimato politikos ramstis, turi duoti rezultatų ir būti matomos vietoje, kitaip pilietinės visuomenės subjektai visai nieko nedarys.

3.19.

Svarbų vaidmenį atlieka regionai, miestai ir savivaldybės. EESRK stebi, kokių įvairių iniciatyvų šiais lygmenimis jau imtasi šiai veiklai koordinuoti, ir tam labai pritaria. Tereikia prisiminti, be kitų, Pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą klimato ir teritorijų klausimu (angl. World Summit on Climate and Territories), Merų paktą, ICLEI tinklą ir kitas iniciatyvas. Dažnai tai yra iniciatyvos, kurias įvairiai remia jau ir valstybės.

3.20.

Regioninės plėtros ir klimatui nekenkiančios energetikos politikos sritys galėtų viena kitą puikiai papildyti, jei decentralizuota energijos gamyba vyktų per vietos arba regionų struktūras ir taip būtų kuriama pridėtinė vertė vietoje, naudojant vėjo ir saulės energiją bei biomasę. Taigi didinti subjektų įvairovę yra tikslinga, tačiau kol kas jokiame oficialiame ES dokumente ši galima strateginė sąsaja nėra pakankamai išnagrinėta.

3.21.

Tai pavyzdys, kuris gerai parodo, kad ES nepakankamai išnaudoja pilietinės visuomenės potencialą. Į Merų paktą taip pat pirmiausia žvelgiama kaip į ES nustatytų tikslų įgyvendinimo ramstį. Bet pakto vaidmuo suteikiant impulsų naujoms politinėms iniciatyvoms vertinamas nepakankamai ir neišnaudojamas sistemingai.

4.1.

Koalicijai bus svarbūs šie penki uždaviniai:

4.1.1.

Pirma, mums reikia geriau suprasti, kokius kovos su klimato kaita veiksmus nori inicijuoti ir įgyvendinti skirtingus vaidmenis atliekantys pilietinės visuomenės subjektai.

4.1.2.

Antra, reikia nustatyti, kokios struktūrinės problemos ir kliūtys trukdo sėkmingai įgyvendinti šiuos veiksmus, ir jas pašalinti. Iš to kyla politikams tenkantis uždavinys – pašalinti biurokratines kliūtis ir panaikinti sudėtingas procedūras, atgrasančias pilietinės visuomenės subjektus nuo veiksmo arba labai jį apsunkinančias. Komunikatas „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM(2015) 339) yra pirmas Europos Komisijos žingsnis šia kryptimi (4). Tačiau jo toli gražu nepakanka, be kita to, todėl, kad gerokai per siaurai aiškinama gaminančio vartotojo sąvoka (5).

4.1.3.

Trečia, reikia dar labiau viešinti sėkmės pavyzdžius.

4.1.4.

Ketvirta, tam reikia įvardyti lemiamas sėkmės sąlygas ir veiksnius.

4.1.5.

Penkta, reikia sukurti politinę sistemą, kuria būtų sudarytos veiklos sąlygos, būtinos tam, kad pilietinės visuomenės subjektai galėtų kurti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita veiksmų strategijas. Veiklos sistemos įtvirtinimas turi būti įvardytas kaip daugiapakopio valdymo užduotis. Mat veiklos sistemai įgyvendinti reikalingas politinius sprendimus ES, nacionaliniu ir vietos bei regionų lygmenimis priimančių asmenų bendras supratimas ir koordinuoti veiksmai.

4.2.

Šių uždavinių įgyvendinimui reikia papildomos administracinės paramos, kuria remiantis reikėtų atlikti šiuos darbus; jie taptų politikų, administracijos ir pilietinės visuomenės koalicijos diskusijų pagrindu:

4.3.

Politikų ir administracijos užduotis – galimai bendradarbiaujant su EESRK – koordinuoti šią koaliciją, kovoti su aprašytomis kliūtimis ir kuo daugiau jų pašalinti; arba bent pateikti aiškų atsakymą, kodėl, jų nuomone, kai kurių iniciatyvų nereikėtų įgyvendinti.

4.4.

Tik sukūrus veiklos sistemą, kurioje būtų vertinami įvairūs pilietinės visuomenės subjektų vaidmenys, pripažįstama, kad jų ištekliai skirtingi, atsižvelgiama į sėkmės veiksnius ir sukuriamos teigiamos bendrosios sąlygos, pilietinės visuomenės subjektai galės gauti kapitalo ir kitų investicinių priemonių. Kol kas tai yra svarbi praktinė problema, į kurią politikai nepakankamai atsižvelgia. Paryžiaus susitarimas turės didžiulį finansinį poveikį, kuris gerokai viršys pasaulinio Žaliojo klimato fondo lėšas, kurios yra 100 mlrd. JAV dolerių per metus.

4.5.

Maži vietos bankai ir kiti išorės investuotojai paskolas pilietinės visuomenės kovos su klimato kaita iniciatyvoms teikia tik tuomet, kai santykinai užtikrintas refinansavimas. Politinė sistema turi tenkinti ir šią sąlygą – kad pilietinės visuomenės subjektai galėtų užsitikrinti savo investicijų į kovos su klimato kaita priemones mažos rizikos refinansavimą.

4.6.

Veiklos sistema turi būti sukurtas ilgalaikis planavimo ir investavimo tikrumas. Niekas taip nestabdo būtinų įsipareigojimų prisiėmimo kaip netikrumas, kuris atsiranda dėl politinių krypčių kaitaliojimo.

4.7.

Reikalingos alternatyvios galimybės investuoti į veiksmingus vietos projektus, kurių galimybes ir riziką pilietinės visuomenės subjektai galėtų patys įvertinti ir valdyti, pavyzdžiui, kaip kooperatyvo nariai. Jei visuomenė supras, kad investicijos atitenka jai ir netampa anoniminėmis finansinių institucijų ir stambių investuotojų raizginyje, tai padidintų jos prarastą pasitikėjimą finansinėmis institucijomis.

4.8.

Jei yra stabili ir tvirta veiklos sistema, pasikeitusiose ekonominėse struktūrose galimas kitoks augimas. Naujajam „augimui“ socialinis kapitalas greičiausiai taps lygiai toks pat svarbus kaip finansinis kapitalas. Bus kuriamos gaminančių vartotojų koncepcijos, todėl iš dalies išnyks darbo susvetimėjimas, o darbo pasidalijimas bus labiau organizuojamas bendrose struktūrose. Tai lemia didžiulį socialinių inovacijų, kurios būtinos plataus užmojo kovos su klimato kaita politikai, potencialą. Atsiranda naujų, kol kas tiksliai neapibrėžtų vaidmenų – energiją gaminantys vartotojai, platformos, energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjai. Visų pirma į „energiją gaminantį vartotoją“ galima žvelgti kaip į vieną iš svarbių sėkmės veiksnių, siekiant darnios gyvensenos ir tvarios ekonomikos.

4.9.

Ši nauja ekonomikos forma nėra utopija, ji jau pastebima daugybėje, visų pirma, vietoje organizuojamų kovos su klimato kaita iniciatyvų ir jos mastas gali būti keičiamas. Keisti šios ekonomikos formos mastą, sekti ja kaip pavyzdžiu ir ją plėtoti būtina ne tik dėl plataus užmojo kovos su klimato kaita tikslų. Tai taip pat svarbi sąlyga siekiant mažinti pokyčių išlaidas ir išvengti klimato ir socialinės politikos sričių konflikto.

4.10.

EESRK pabrėžia, kad Paryžiaus susitarime aiškiai įtvirtinta būtinybė tinkamai reorganizuoti darbo aplinką, ir ši būtinybė jau buvo pabrėžta Limos klimato kaitos konferencijoje. Taikant naująjį ekonomikos modelį turi būti kuriamos aukštos kokybės darbo vietos. Tai įmanoma per aktyvų socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, dalyvaujant verslininkams ir kuriant papildomą turinį ar įgyvendinant papildomas priemones, pavyzdžiui, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo priemones, kad jie įgytų naujų gebėjimų, reikalingų vykdant energetikos ir ekologinės sistemos pertvarkymo procesą, ir socialinės apsaugos sistemų stiprinimo priemones. Tam taip pat reikalinga teigiama veiklos sistema. Tik tuomet pilietinės visuomenės subjektai gali kompensuoti tai, kad per pertvarką kai kuriuose sektoriuose neišvengiamai prarandamas užimtumas ir konkurencingumas bei galimas socialinis, tvarus ir integracinis ekonomikos augimas.

21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/28

Pranešėja:

Laure BATUT

1)

pakeisti požiūrį į senjorų ekonomiką (angl. silver economy), nes skaitmeninėje erdvėje amžiaus skirtis ištrinama, ir pripažinti juos vertės grandinės bei jų pačių gyvenimo dalyviais;

2)

2016 m. birželio mėn. ES užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų ministrų susitikime bei 2016 m. gruodžio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime, kuriuose bus svarstomi vyresnio amžiaus asmenų klausimai, skatinti šių asmenų skaitmeninę įtrauktį, siekiant išspręsti abiejų permainų laikotarpių – skaitmeninio ir demografinio – problemas;

3)

vystyti pasaulinį valdymą, įtraukiant senjorus į skaitmeninį gyvenimą ir plėtojant veiksmingas viešąsias paslaugas, kurioms lėšos būtų skiriamos visais lygmenimis, įskaitant teritorinį, ir kurioms nebūtų taikomi Europos semestro reikalavimai;

4)

apibrėžti ES horizontalią senjorų lygybės sąlygą, o už lygybę atsakingos valstybių narių ministerijos turėtų skatinti ją taikyti;

5)

sudaryti sąlygas senjorams atstovaujančioms asociacijoms ir EESRK dalyvauti Europos Parlamento norimos įsteigti suinteresuotųjų subjektų grupės dalijimosi ekonomikos klausimais svarstymuose;

6)

sudaryti senjorams palankesnes sąlygas patekti į skaitmeninę erdvę, padaryti ją prieinamesnę padedant įgyti žinių bei įgūdžių, siekiant sėkmingos jų įtraukties nedelsiant gerinti jų švietimą, mokymąsi visą gyvenimą, kompiuterinės bei programinės įrangos pritaikymą ir paramą;

7)

apibrėžti rodiklius, kuriais būtų galima įvertinti senjorų poveikį ekonomikai, jų gyvenimo kokybę ir inovacijų teikiamą naudą;

8)

sudaryti senjorams galimybes dalyvauti naujoje Europos keitimosi gerąja patirtimi programoje, pavyzdžiui, SENEQUE (angl. – Seniors Equivalent Erasmus – „Erasmus ekvivalentas senjorams“);

9)

plėtoti pasitikėjimą ir supažindinti piliečius su ES skaitmeninės erdvės taisyklėmis jas paskelbiant kodekso forma ir numatyti sukurti vieną skaitmeninį portalą laikantis daugiakalbystės principo;

10)

visose valstybėse narėse pripažinti interneto prieigą teise į universaliąją paslaugą, teikiamą taikant prieinamos kainos kriterijų, ir, jei kyla kliūčių dėl kainų, raginti taikyti reguliuojamus tarifus arba specialiose erdvėse vyresnio amžiaus žmonėms suteikti laisvą ir nemokamą interneto prieigą;

11)

skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę (VPP), kuri naudinga žmogiškojo kapitalo požiūriu, nes, įgyvendindamos įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) politiką, didžiosios IRT įmonės rengtų nemokamus kursus senjorams visose ES valstybinėse mokyklose (ne pamoku metu);

12)

panaikinti kliūtis senjorams gauti bankų paskolas;

13)

skatinti savanorišką veiklą, siekiant kovoti su skaitmeniniu neraštingumu.

2.1.

Europos Sąjunga susidūrė su iššūkiais, kurie nebuvo iškilę jokiai visuomenei, t. y. gyventojų ilgaamžiškumas ir skaitmeninės erdvės plėtra ir jiems įveikti reikalingos tikros ekonominės ir socialinės strategijos.

2.2.

Pagal prognozes (Europos Komisijos 2015 m. Pranešimas apie visuomenės senėjimą), 2060 m. vienam jaunuoliui teks du vyresnio amžiaus asmenys, o labai senų asmenų skaičius viršys jaunesnių nei penkerių metų vaikų skaičių; pagal vidutinio gyventojų amžiaus kriterijų (Eurostatas), pirmosios su šia problema susidurs Švedija, Vokietija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija, vėliau, po kelerių metų – Belgija, Danija ir Airija, o galiausiai – visos kitos valstybės narės.

2.3.

Ilgaamžiškumas ir vyresnio amžiaus darbuotojai vertinami dvejopai: kaip grėsmė socialinės apsaugos sistemoms ir kaip teigiamas reiškinys prekių ir paslaugų sektoriams. 2011 m. Sąjunga prisiėmė įsipareigojimų „suaugusiųjų“ atžvilgiu (1) ir nustatė penkias strategines kryptis siekti tikslo sukurti ekonomiką, kurioje būtų daug darbo vietų, ir gerinti suaugusiųjų švietimo ir mokymo pasiūlos kokybę bei veiksmingumą.

2.4.

Komitetas pažymi, kad tiesiogiai apie senjorus nekalbėta.

2.5.

Pirmosios kartos, be karo gyvenusios bendroje teritorijoje, atstovai, „demografinio sprogimo“ vaisiai (angl. baby-boomers – tai iškart po Antrojo pasaulinio karo gimusios didelio gimstamumo kartos), kurie, kaip ir jų tėvai, buvo patys „proeuropietiškiausi“ per visą istoriją. Dabar jie laikomi senjorais. Savo 2015 m. vasario mėn. dokumente, kuriuo buvo grindžiama diskusija dėl „sidabrinės ekonomikos“ (angl. Growing the European Silver Economy), Europos Komisija nurodo siekį patenkinti „vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų poreikius“. Ši gyventojų grupė kartais skirstoma į tris – aktyvių, pažeidžiamų ir priklausomų asmenų – pogrupius. EESRK savo ruožtu perėmė šią apibrėžtį, kuria patvirtinamas jo pasiūlymas pakeisti požiūrį į senjorus, nes jie prisideda prie ekonomikos augimo.

2.6.

Visuomenės senėjimu vadinamas vyresnio amžiaus asmenų skaičiaus didėjimas visuomenėje dėl vaisingumo ir mirtingumo sumažėjimo. Senėjimo reiškinį nuodugniausiai išnagrinėjo japonai (Prancūzijos ir Japonijos senjorų rinkos lyginamasis tyrimas. Kryžminės galimybės, David Barboni, Eurasiam, serija Management, Nr. 001, 2007 m.). Jie ištyrė specifinio senjorų vartojimo raidą gerovės, sveikatos, finansų, draudimo, prekybos ir turizmo rinkų segmentuose. Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) integruojamos į rinkos prekes, kuriomis gerinama gyvenimo kokybė; jos skiriamos veikiau senjorui, vartojančiam tikslinius produktus, o ne senjorui, kuris yra skaitmeninės visuomenės „dalyvis“, todėl gamintojams atsiveria greito pelno perspektyvos. Tai svarbus raidos aspektas, tačiau toks požiūris yra ribotas.

2.7.

ES „kūdikių bumo“ atstovai nėra vien pasyvūs prekių vartotojai. Visi jie, tiek vyrai, tiek moterys, masiškai – pirmą kartą žemyno istorijoje – studijavo, po to buvo „aktyvūs“ ir „produktyvūs“. Daugelis jų šiuo metu gali rinktis, ar toliau aktyviai dalyvauti rinkos ekonomikoje arba socialinėje ir solidarioje ekonomikoje.

2.8.

Jų įsitraukimas į IRT sritį kartais vertinamas kaip lėtas ir sudėtingas procesas. Nors dažnu atveju būtent jie pirmieji pasinaudojo naujovėmis ir net jas kūrė (Septyni gyventojų senėjimo mitai, Julika Erfurt ir kt., Accenture, 2012 m. vasario mėn.). 2010 m. Prancūzijoje daugiau kaip 16 % įmonių įsteigė asmenys, sulaukę 50 metų ar vyresnio amžiaus, beveik kas antras iš jų verslą finansavo savo lėšomis; tai buvo dirbantys ar ieškantys darbo vyresnio amžiaus asmenys, dar aktyviai veiklą vykdantys verslininkai, netgi pensininkai (žr. Yann Le Galès straipsnį Le Figaro, 2012 m. balandžio 27 d.).

2.9.

Sąjungoje apie senjorų ekonomiką pradėta kalbėti tik po JTO 2002 m. deklaracijos ir tarptautinio veiksmų plano dėl visuomenės senėjimo ir po 2012 m. Tarybos deklaracijos dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012 m.) paskelbimo. Be to, Komisija mano, kad reikia padaryti viską, kad būtų galima senti oriai, be kita ko, panaudojant IRT, ir tokiu būdu suteikti Sąjungai galimybę atlikti lyderio vaidmenį šioje srityje: „senjorų ekonomiką galima apibrėžti kaip ekonomines galimybes, kurias atveria vartojimo išlaidos bei viešosios išlaidos, susijusios su gyventojų senėjimu ir vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų poreikiais“ (žr. Europos Komisijos interneto svetainės puslapį Silver Economy).

2.10.

Komitetas mano, kad reikia atsižvelgti į gerovės, savarankiškumo, priklausomybės ir rinkos aspektus. Beveik 125 mln. ES piliečių yra senjorai; jie kuria savo gyvenimą, prisideda prie ekonomikos vystymo ir jos augimo ir informacinės technologijos turi tapti ne tik darbingo amžiaus gyventojų, bet ir senjorų gyvenimo dalimi.

2.11.

Todėl Komitetas norėtų pabrėžti, kad į senėjimą reikia žiūrėti kaip į kitų gyvenimo etapų tęsinį, neskatinant atskirties; kiekvienas sveikas senjoras turi išsaugoti patirtį ir skaitmeninius įgūdžius ir būti neatskiriamu vertės grandinės dalyviu. Senjorus reikia vertinti kaip dinamiškos ir įtraukios perspektyvos dalyvius, o ne tik paskutinį gyvenimo etapą gyvenančius asmenis, o jų naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis neturi būti siejamas tik su technine ir medicinine pagalba.

2.12.

Tokiu požiūriu jokiu būdu nepažeidžiama teisė į pensiją (Pagrindinių teisių chartijos 25 ir 34 straipsniai, SESV 153 ir 156 straipsniai) ir nesikėsinama į skirtingas valstybių narių pensijų sistemas.

2.13.

Taikant visuotinį ir įtraukų požiūrį, visi vyresnio amžiaus ES piliečiai galėtų būti tikri, kad skaitmeninės inovacijos skirtos ir jiems. Komiteto nuomone, būtent prisiimdama atsakomybę visais lygmenimis, Sąjunga galėtų atlikti siekiamą lyderio vaidmenį senjorų ekonomikos srityje.

3.1.1.

„Kūdikių bumo“ karta tapo „senelių bumo“ (angl. papy-boom) karta, turinčia svarbų įrankį – naujųjų technologijų revoliuciją. Būtina žvelgti toliau ir plačiau nei reikalauja „rinkos“ požiūris: informacijos technologijų žinių ir naudojimo praktikos turi įgyti kiekvienas žmogus, nes sąlygos prisijungti prie interneto ryšio yra visur. ES turi suderinti du poreikius: užtikrinti ES masto sąveikumą ir apsaugą labai skirtingų sąlygų valstybėse narėse; bet 2016 m. balandžio mėn. Komisijos komunikatuose (COM(2016) 176, 178 ir 179 final) nagrinėti tiktai techniniai klausimai, o socialiniai aspektai neaptarti. 2016 m. birželio mėn. Komisijos komunikate „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016) 381/2) ir jos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl Įgūdžių garantijos iniciatyvos nustatymo (COM(2016) 382/2) nagrinėjamas įsidarbinimo galimybių ir našumo klausimas. Vyresnio amžiaus žmonės šiuose dokumentuose neminimi, o skaitmeniniam klausimui skiriama mažai dėmesio. Komitetas tikisi, kad birželio mėn. ministrų susitikimas ir gruodžio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriuose turės būti nagrinėjamas vyresnio amžiaus asmenų klausimas, paskatins jų skaitmeninę įtrauktį bei pagerins jų gyvenimo ir darbo sąlygas, nes tai reikalinga siekiant spręsti abiejų permainų laikotarpių – skaitmeninio ir demografinio – problemas.

3.1.2.

Siekiant paskatinti sanglaudą, plačiau ir geriau informuoti senjorus bei visų kategorijų gyventojus, Komitetas siūlo visus jau priimtus ES dokumentus skaitmeninių technologijų tema paskelbti kodekso forma ir numatyti sukurti vieną skaitmeninį portalą laikantis daugiakalbystės principo.

3.2.1.

Skaitmeninė erdvė atveria galimybę mokytis ir būti aktyviems, ypač sulaukus vyresnio amžiaus ir sumažėjus judumui. Ji padeda išvengti atskirties ir palengvina žinių perdavimą. Joje kuratorius ir kuruojamasis gali keistis vietomis, taigi nyksta takoskyra tarp amžiaus grupių.

3.3.1.

Komitetas paskelbė daug nuomonių dėl skaitmeninės pažangos techninių, ekonominių ir socialinių aspektų: infrastruktūros, teisių, sąnaudų, telemedicinos, e. sveikatos, aktyvaus senėjimo, elektroninio nusikalstamumo, išmaniųjų miestų ir salų, išmaniojo judumo, interneto neutralumo ir t. t.

3.3.2.

Komisija turėtų įtraukti visas kartas, be geografinės takoskyros, ir apibrėžti ilgalaikes prognozes (iki 2060 m.), nes senėjimo kreivė (3) visose valstybėse narėse kils į viršų.

3.3.3.

2016 m. balandžio 19 d. komunikatuose (4) Komisija nurodė, kad skirs dėmesio IRT standartams, kaip „esminei bendrosios skaitmeninės rinkos daliai“, verslo skaitmeninimui ir debesijos kompiuterijai.

3.3.4.

Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Nyderlandai ir Slovakija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl socialinių padarinių. 2016 m. gegužės 26 d. EESRK priėmė nuomonę „Kintantis darbo santykių pobūdis ir poveikis siekiant išlaikyti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį bei technologinės plėtros poveikis socialinės apsaugos sistemai ir darbo teisei“.

3.3.5.

Europos Parlamentas savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliucijoje Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas (80 punktas) ragina Komisiją „įsteigti suinteresuotųjų šalių grupę, kuri būtų atsakinga už geriausios praktikos skatinimą dalijimosi ekonomikos sektoriuje“, kurią EESRK vadina bendradarbiavimu grindžiamu vartojimu ir kurios be skaitmeninės erdvės praktiškai negali būti; atstovavimas pilietinei visuomenei yra konkreti užduotis, kurią gali atlikti senjorai. EESRK nori dalyvauti šioje iniciatyvoje.

3.4.1.

Atsiradus dideliems duomenų kiekiams, debesijos kompiuterijai, daiktų internetui, trimatei spaudai ir kitoms šiuolaikiniame gyvenime labai sparčiai išplitusioms interneto technologijoms, visuomenėje plinta tam tikra pažangą stabdanti baimė; senjorai tai išgyvena jautriau nei „skaitmeninėje eroje“ gimę jaunuoliai, dažniausiai dėl tokių kliūčių:

3.4.2.

Komitetas, kaip ir Europos Parlamentas, „mano, kad piliečių ir įmonių pasitikėjimas skaitmenine aplinka yra ypač svarbus siekiant visapusiškai išnaudoti inovacijas ir užtikrinti skaitmeninės ekonomikos augimą“.

3.4.3.

Krizė ir nepaprastosios padėties priemonės dar labiau sustiprina pavojaus laisvėms ir perteklinės stebėsenos jausmą bei baimę dėl elektroninių nusikaltimų grėsmės.

3.4.4.

Valstybių narių ir Sąjungos priimti apsaugą užtikrinantys teisės aktai nėra gerai žinomi. Gerinant šių gyventojų, kuriems mokykla įtakos nebedaro, informuotumą teikiant jiems informaciją ir mokymo paslaugas, bet jų negąsdinant, būtų galima siekti pažangos mažinant didžiųjų ryšių operatorių (beveik visuomet užsieniečių) ir jais besinaudojančių piliečių informuotumo asimetriją.

3.5.1.2.1.

Visuotiniu požiūriu, naujasis valdymas galėtų tapti aktyvaus kartų solidarumo ir socialinio sektoriaus tvarumo kūrimo priemone.

3.5.1.3.1.

Skaitmeninių technologijų plėtrai (mokslinių tyrimų, plačiajuosčio ryšio, žinių) buvo skirti specializuoti fondai, taip pat struktūriniai fondai ir specialiosios programos. Tačiau nebuvo nurodyta, kokios investicijos reikalingos tam, kad ES išsaugotų dominuojančią padėtį, todėl reikėtų apskaičiuoti ir nurodyti visų Europos gyventojų – nuo pradinukų iki senjorų – lėšų poreikius, įskaitant mokymosi visą gyvenimą sritį. Svarbu užtikrinti, kad skiriamam finansavimui nebūtų taikomos finansinės drausmės taisyklės. Galiausiai, reikia skubiai pašalinti kliūtis, dėl kurių senjorai negali gauti finansavimo iš privačių institucijų (banko paskolų) (6).

3.5.1.3.2.

Komisija siūlo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę (VPP). Komitetas tai vertina atsargiai, nes visada išlieka tokia pati rizika: privatusis sektorius prisiima įsipareigojimus tiktai tuo atveju, jei numato pelno galimybes, viešoji skola padidinama palūkanų sąnaudomis ir, galiausiai, dalis viešosios nuosavybės būna privatizuota.

3.6.1.

Siekiant kovoti su socialine ir geografine nelygybe, EESRK jau yra siūlęs interneto prieigą laikyti teise į universaliąją paslaugą, kartu pabrėžė ekonominio prieinamumo svarbą. Įrengtos senjorams skirtos viešosios erdvės, kuriose jiems būtų suteikta laisva interneto prieiga, būtų žingsnis šia linkme.

Viešosios paslaugos turėtų natūraliai apimti senjorų problemas: transporto, sveikatos, pašto, visuotinės svarbos paslaugų (VSG), visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP), visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP), visuotinės ekonominės svarbos socialinių paslaugų (VESSP) ir pan.

3.6.2.

Nacionalinės ir regionų institucijos turi užtikrinti, kad senjorai įgytų naujų skaitmeninių duomenų apsaugos ir saugumo įpročių. Socialinė įtrauktis turi būti neatskiriama nuo skaitmeninės įtraukties, nes tai ypač svarbu dėl palaipsniui prarandamo savarankiškumo. Šiems veiksmams teritorinis lygmuo yra palankus, nes geriau žinomos vietos problemos. Siekiant kovoti su skaitmeniniu neraštingumu, EESRK rekomenduoja skatinti savanorišką veiklą.

3.6.3.

3.6.4.

Senjorų įtrauktis: valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už savo piliečių informavimą apie visas jų galimybes išmokti naudoti skaitmenines technologijas. Šiuo požiūriu būtų naudingos informuotumo didinimo kampanijos žiniasklaidoje.

3.6.4.2.

Senjorams reikia įgyti skaitmeninių žinių arba puoselėti jau turimas. Nors NVO veiksmai yra svarbūs, jų nepakanka. Senjorams reikia, kad jų kvalifikacijos būtų pripažintos ir kad jie galėtų mokytis visą gyvenimą. Pavyzdžiui, Slovakijoje yra 18 trečiojo amžiaus universitetų ir daug akademijų, skirtų mažiausiai išsilavinusiems vyresnio amžiaus asmenims.

3.6.4.3.

Rengti mokymus ir didinti skaitmeninį raštingumą: Komitetas dar kartą prašo skatinti visų Sąjungos piliečių, ypač pažeidžiamų asmenų, švietimą (7) žiniasklaidoje ir internete bei palankiai vertina didelės Didžiosios koalicijos užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti steigimą Europoje. Jis pažymi, kad mokymo veikloje dalyvauja įvairūs subjektai.

3.6.4.4.

Komitetas mano, kad Komisijai būtų naudinga bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir universitetais tiriant, kokių įgūdžių reikia senjorams, ir nustatant priemones šiems poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, kurti institucinius ryšius su universitetais siekiant sudaryti senjorams palankesnes sąlygas mokytis nuotoliniu būdu (rengiant atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus).

3.6.5.

3.6.5.1.

Kaip ir Parlamentas (8), Komitetas pripažįsta, kad būtina „panaikinti […] stereotipus“, ir pažymi „reikšmingą moterų inovatorių ir verslininkių potencialą ir vaidmenį, kurį jos gali atlikti vykstant skaitmeninei transformacijai“ bei skatina „jų integraciją ir dalyvavimą informacinėje visuomenėje“; Komitetas suvokia, kad daugelio vyresnio amžiaus moterų karjera būna suskaidyta, ir išėjusios į pensiją jos dažniau nei vyrai gyvena skurdžiai. Į tai reikia atsižvelgti kuriant moterų įtraukties į senjorų skaitmeninę aplinką priemones.

3.6.5.2.

Be to, jis „pripažįsta bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą siekiant užtikrinti prieinamumą ir galimybes dalyvauti visiems piliečiams, įskaitant specialių poreikių turinčius asmenis, vyresnio amžiaus žmones, mažumas bei kitus pažeidžiamoms grupėms priklausančius piliečius, visų skaitmeninės ekonomikos aspektų atžvilgiu (9)“, bet pageidautų, kad „vyresnio amžiaus žmonės“ liktų ekonominės veiklos vykdytojai ir nebūtų stigmatizuojami bei prilyginami „specialių poreikių“ turintiems asmenims.

3.6.5.3.

Komitetas pareiškė, kad palankiai vertina pasiūlymą dėl Prieinamumo direktyvos (10), bet apgailestauja, kad ji parengta per vėlai ir kad neratifikuotas Marakešo susitarimas. Skaitmeninės erdvės srityje prieinamumu jis laiko galimybę naudotis tiek aparatine įranga (angl. hardware), tiek programomis (angl. software); EESRK pageidauja, kad įranga ir programos būtų geriau pritaikytos bei daugiakalbės, kad senjorams būtų paprasčiau jomis naudotis ir kad skaitmeninėse erdvėse būtų kuriami žmonių tarpusavio ryšiai. Socialiniai ryšiai gyvybiškai svarbūs pažeidžiamiems asmenims.

3.6.6.

EESRK rekomenduoja į ES programą Erasmus+ įtraukti senjorams skirtą dalį, kuri galėtų būti keitimosi gerąja patirtimi programa, pavadinta, pavyzdžiui, SENEQUE (angl. Seniors Equivalent Erasmus – Erasmus ekvivalentas senjorams).

3.6.7.

Skaitmeninėmis priemonėmis turi būti skatinamas bet kokio amžiaus asmenų kūrybiškumas ir inovacijų naudojimas, nes senjorai patys geriausiai žino savo poreikius ir gali geriausiai padėti pagalbininkams bei asociacijų darbuotojams.

—

EESRK siūlo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuri naudinga žmogiškojo kapitalo požiūriu, nes IRT paslaugų teikėjai, įgyvendindami įmonių socialinės atsakomybės politiką, rems į pensiją išeinančius darbuotojus ir visose valstybių narių valstybinėse mokyklose (ne pamokų metu) rengs nemokamus kursus visiems senjorams.

—

ES trūksta skaitmeninių technologijų specialistų (yra 900 000 laisvų darbo vietų) (11). Vyresnio amžiaus darbuotojų perkvalifikavimas galėtų padėti pagerinti padėtį, kuri turi būti vertinama atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją. Siekiant paskatinti skaitmeninį verslumą, profesinį mokymą, neseniai įsikūrusias įmones, įgūdžių vystymą ir visuotinės gerovės didinimą, reikalingos atitinkamos viešosios investicijos.

—

Masinio nedarbo aplinkybėmis 4.0 ekonomika suteikia senjorams galimybę steigti tinklus ir naujas įmones bei kurti neperkeliamas didelės pridėtinės vertės darbo vietas, pavyzdžiui, asmeniui teikiamų paslaugų, sveikatos paslaugų, paramos savarankiškumui arba prevencijos politikos srityje (12).

—

Kalbant apie dalijimosi ekonomikos formas, ES aiškiai neišreiškė savo principinės pozicijos dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir dėl jų suderinamumo su „socialinės rinkos ekonomikos“ tikslu, nors vis daugiau su dalijimosi ekonomika susijusių darbuotojų darbo teisės požiūriu de facto atsiduria už įstatymo ribų. Skaitmeninimo poveikis socialinei sanglaudai senjorus gali paveikti labiau nei kitus gyventojų sluoksnius.

3.8.1.

Skaitmeninėje erdvėje socialiniai ryšiai, visų pirma senjorų ryšiai, gali būti plėtojami tiek „iš viršaus į apačią“, „iš apačios į viršų“.

3.8.2.

Dalijimosi ekonomika gali suartinti žmones, pavyzdžiui, taikant mokymo priemones, skirtas įvairioms proto lavinimo formoms, inovacinius sprendimus sveikatos srityje, suteikiančius galimybę neįgaliesiems arba vyresnio amžiaus asmenims visapusiškai dalyvauti visuomeninės gyvenime ir būti aktyviems net ir neturint galimybės judėti (pasinaudojant visur esančia prieiga).

3.8.3.

Tačiau ši ekonomika ardo darbo santykių struktūrą. Visuomenei senstant, skaitmeninės technologijos iš esmės pakeitė nuo Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią Europos visuomenės sanglaudą – solidarumo sistemas, padėjusias sušvelninti krizės poveikį (kaip buvo 2008 metais).

3.8.4.

Darbuotojų pavaldumo santykį destabilizavo 4.0 revoliucija: veiklos sujungimas į tinklus, senjorų įsiveržimas ir sienų išnykimas; kartu pažymėtina, kad apie 10 % senjorų naudojasi internetu, bet gyvena vargingai ir galėtų vėl, kaip anksčiau, virsti „seniais“, nepajėgiančiais patenkinti savo poreikių (šeima siaurąja prasme). Taigi kyla klausimas, ar perėjimai su žinių perdavimu yra galimi?

3.8.5.

Skaitmeninės ir įtraukios rinkos socialinėje ekonomikoje (13) gyvybiškai svarbu išsaugoti pensijų sistemas. Iki 2060 m. jas neišvengiamai reikės pagrįsti kitais elementais, o ne samdomu darbu, nepasikliaujant nuo atsitiktinumų priklausomais pensijų fondais; reikės nuodugniai apsvarstyti įmokų ir turto perskirstymą siekiant, kad mūsų mintys ir mąstysena priimtų pokyčius.

21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/35

Pranešėjas:

Antonio LONGO

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), praėjus ketveriems metams po Europos piliečių iniciatyvos reglamento įsigaliojimo, pabrėžia svarbų piliečių vaidmenį Europos projekte ir šios priemonės galimybes padėti sumažinti demokratijos trūkumą skatinant aktyvų pilietiškumą ir dalyvaujamąją demokratiją.

1.2.

Komitetas pritaria Europos Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno jau pareikštai pozicijai ir mano, kad visas Europos piliečių iniciatyvos potencialas nebuvo išnaudotas dėl reglamento, kurį reikėtų peržiūrėti.

1.3.

Iš tiesų EESRK pastebėjo nemažų techninių, teisinių ir biurokratinių trūkumų, taip pat tai, kad Europos Komisijai akivaizdžiai suteikta per didelė kompetencija ir dėl to sudėtinga užtikrinti visapusišką sėkmingų iniciatyvų sklaidą, įgyvendinimą ir su jomis susijusią tolesnę veiklą.

1.4.

Rengiantis reglamento peržiūrai Komitetas siūlo šias priemones:

1.4.1.

piliečių komitetams suteikti teisę pradėti rinkti pritarimo pareiškimus jų pasirinktą dieną;

1.4.2.

teisiškai pripažinti piliečių komitetus siekiant apriboti organizatorių baudžiamąją atsakomybę tyčinio ir sunkaus nusižengimo atvejais atsižvelgiant į Direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę;

1.4.3.

sukurti fizinę ir internetinę pagal vieno langelio principą veikiančią struktūrą, į kurią piliečiai galėtų kreiptis dėl informacijos ir konsultacijų, kaip pateikti iniciatyvas;

1.4.4.

išnagrinėti pasiūlymus sumažinti minimalų amžių, kurio sulaukus galima pritarti piliečių iniciatyvai ir joje dalyvauti, kaip to prašė Parlamentas ir Regionų komitetas;

1.4.5.

spręsti akivaizdų interesų konfliktą Komisijoje atskiriant „padedančiosios institucijos“ ir „institucijos teisėjos“ funkcijas. EESRK pakartoja, kad yra pasirengęs toliau vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su šiuo metu jau vykdomomis iniciatyvomis, ir kad gali būti realus kandidatas padedančiosios institucijos vaidmeniui atlikti;

1.4.6.

užtikrinti tinkamą tolesnę su sėkmingomis iniciatyvomis susijusią veiklą, visų pirma paraginti Komisiją parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto per 12 mėnesių nuo iniciatyvos kampanijos pabaigos arba pagrįstai paaiškinti sprendimą neteikti pasiūlymo. Jei pasiūlymas nepateikiamas, EESRK ragina Europos Parlamentą daryti spaudimą Komisijai remiantis SESV 225 straipsniu.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad dėl tam tikroms problemoms pašalinti nėra būtina peržiūrėti reglamentą, tad jos turėtų būti nedelsiant sprendžiamos, kad neatgrasytų galimų iniciatyvų organizatorių. Kad ši priemonė taptų veiksmingesnė ir paprastesnė, Komitetas ragina imtis šių iniciatyvų:

1.5.1.

Komisija, siekdama skaidresnio registravimo proceso, turi nustatyti aiškias ir paprastas procedūras, taip pat, jei iniciatyvos įvertinamos kaip netinkamos, pateikti išsamius atsakymus ir pasiūlyti galimus sprendimus, kad piliečių komitetai galėtų atlikti pakeitimus ir iš naujo jas pateikti;

1.5.2.

Komisija turi tęsti derybas su valstybėmis narėmis siekiant supaprastinti, sumažinti ir suvienodinti nacionalines duomenų rinkimo standartų sistemas. Visų pirma siūloma apriboti prašymus pateikti asmens tapatybės dokumentus ir sudaryti galimybes visiems piliečiams pasirašyti iniciatyvas šalyje, kurioje jie gyvena;

1.5.3.

sukurti nuolat veikiančią nemokamą internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo programą OCS (angl. Online Collective Software)  (1), kad būtų paprasčiau rinkti ir kataloguoti pareiškimus, o nacionalinės valdžios institucijos galėtų juos patikrinti. Be to, tokia priemonė turėtų būti prieinama ir neįgaliesiems.

1.6.

Apskritai, siekiant užtikrinti Europos piliečių iniciatyvos sklaidą ir įtvirtinimą, Komitetas rekomenduoja:

1.6.1.

didinti piliečių informuotumą ir juos supažindinti su Europos piliečių iniciatyvos priemone rengiant specialias kampanijas, suteikiant piliečių komitetams galimybę pasirašiusius asmenis informuoti apie pasiektus rezultatus ir visų pirma Komisijai prisiimant didesnius įsipareigojimus informuoti apie su sėkmingomis iniciatyvomis susijusią tolesnę veiklą;

1.6.2.

laikytis daugiakalbystės principo ir ieškoti naujų būdų susieti parašų rinkimo internetu priemones ir socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos priemones, kad būtų vis labiau plečiama auditorija;

1.6.3.

sudaryti reikiamas sąlygas kiekvienam ES piliečiui tapti Europos piliečių iniciatyvos iniciatoriumi, užtikrinant galimybę padengti būtinas kampanijos išlaidas tais atvejais, kai iniciatyva oficialiai įregistruojama.

1.7.

EESRK siūlo, sekant Europos migracijos forumo pavyzdžiu ir tęsiant Europos piliečių iniciatyvos dienos tradiciją, įsteigti institucinį Europos piliečių dalyvavimo forumą, kuris taptų nuolatine Komiteto diskusijų ir debatų vieta. Komitetas galėtų pateikti konkretų ir išsamesnį pasiūlymą dėl forumo nuomonėje savo iniciatyva pirmiau nurodyta tema.

2.1.

Europos piliečių iniciatyvos teisė, kaip novatoriška tarpvalstybinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, įvesta Lisabonos sutartimi (2). Ši teisė reiškia, kad milijonas ES piliečių iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių gali paraginti Europos Komisiją pasiūlyti teisės aktą ES kompetencijai priklausančiais klausimais. Tokiu būdu norima aktyviai įtraukti piliečius į Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesą suteikiant jiems netiesioginę teisę inicijuoti teisės aktus.

2.2.

Europos piliečių iniciatyvos taisyklės ir procedūros yra nustatytos 2011 m. vasario 16 d. ES reglamente, kuris įsigaliojo 2012 m. balandžio 1 d. (3)

2.3.

Europos piliečių iniciatyvą gali rengti ir (arba) pasirašyti visi Europos Sąjungos piliečiai, sulaukę amžiaus, nuo kurio galima balsuoti Europos Parlamento rinkimuose (4). Iniciatyvų negali pradėti organizacijos. Organizacijos gali jas propaguoti arba remti, tačiau tai turi būti daroma visiškai skaidriai.

2.4.

Europos piliečių iniciatyvos procedūrą galima suskirstyti į tris etapus:

2.4.1.

Pasirengimo etapu įsteigiamas piliečių komitetas (5), iniciatyva oficialiai įregistruojama (6) po to, kai Komisija įvertina jos tinkamumą (7), ir gaunamas internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitikties sertifikatas (8).

2.4.2.

Per pritarimo pareiškimų rinkimo etapą, t. y. per ne daugiau kaip 12 mėnesių, turi būti surinkta 1 mln. pritarimo pareiškimų (parašų) bent 7 ES valstybėse narėse (9). Rezultatus patvirtina kompetentingos nacionalinės institucijos (10).

2.4.3.

Kai pateikiama iniciatyva, Komisija, po susitikimo su organizatoriais ir viešo svarstymo Europos Parlamente, išnagrinėja iniciatyvą. Komisija per tris mėnesius pateikia atsakymą parengdama ad hoc pranešimą ir nusprendžia, ar parengti pasiūlymą dėl teisės akto ir pradėti teisėkūros procedūrą.

3.1.

Iki šiol daugiau kaip 6 mln. ES piliečių pasirašė bent vieną iš Europos piliečių iniciatyvų. Nors buvo pateiktos 56 iniciatyvos, tik 36 buvo įregistruotos Komisijoje ir tik 3 iš jų surinko 1 mln. ar daugiau parašų (11). Nė vienos iš sėkmingų iniciatyvų atveju nebuvo pateiktas naujas pasiūlymas dėl teisės akto, net jei kai kuriais atvejais dėl konkrečių aspektų Europos Komisija atsižvelgė į visuomenės nuomonę.

3.2.

Dideli techniniai, teisiniai ir biurokratiniai sunkumai, su kuriais susidūrė iniciatyvų organizatoriai, ir menkas sėkmingų iniciatyvų poveikis teisėkūros procesui privertė suabejoti Europos piliečių iniciatyvos priemonės patikimumu. Tai akivaizdžiai patvirtina drastiškai sumažėjęs įregistruotų iniciatyvų skaičius: 2012 m. jų buvo įregistruota 16, 2015 m. – 5 (12), taip pat surinktų pritarimo pareiškimų skaičius: 2012 m. surinkta daugiau kaip 5 mln. parašų, o 2015 m. iniciatyvoms pritarė vos keletas tūkstančių (13).

3.3.

Per šiuos ketverius metus daug organizatorių ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovų (14) pranešė apie šios priemonės trūkumus ir nelankstumą, nors ją rengusiųjų tikslas buvo aiški, paprasta ir lengvai taikoma priemonė. EESRK 2016 m. vasario 22 d. surengtas viešas klausymas patvirtino tokį patį požiūrį.

3.4.

2015 m. vasario mėn., praėjus trejiems metams nuo Europos piliečių iniciatyvos reglamento įsigaliojimo, Europos Parlamentas pateikė tyrimą (15) dėl jo įgyvendinimo ir pasiūlė jį peržiūrėti. Šio tyrimo išvados buvo įtrauktos į 2015 m. spalio mėn. rezoliuciją (16), kurioje Parlamentas oficialiai paprašė Komisijos peržiūrėti reglamentą ir pateikė aiškius ir tikslius pasiūlymus.

3.5.

Europos ombudsmenas atliko tyrimą dėl Europos piliečių iniciatyvos procedūros tinkamo veikimo ir Komisijos vaidmens ir atsakomybės ir 2015 m. kovo mėn. parengė 11 gairių, kaip patobulinti iniciatyvą (17).

3.6.

Regionų komitetas 2015 m. spalio mėn. priėmė nuomonę, kurioje taip pat sutinka, kad reikia skubiai ir iš esmės peržiūrėti reglamentą (18).

3.7.

Komisija, atsakydama į daugelį prašymų iš dalies pakeisti reglamentą, 2015 m. balandžio mėn. paskelbė ataskaitą, kaip numatyta reglamente, apie iki šiol pasiektus rezultatus (19), o vėliau, 2016 m. vasario mėn., – dokumentą dėl su Parlamento pateiktais pasiūlymais (20) susijusių tolesnių veiksmų. Abiem atvejais, nors Komisija ir pripažino įvairius sunkumus, su kuriais susiduria Europos piliečių iniciatyvos organizatoriai, ir pritarė galimybei patobulinti galiojančios reguliavimo sistemos įgyvendinimą, ji daug kartų pasisakė prieš bet kokią skubią dabartinio reglamento peržiūrą.

3.8.

Šiuo metu visos Europos institucijos, iniciatyvų organizatoriai ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovai bendrai pripažįsta, kad, nepaisant tam tikrų teigiamų rezultatų, dar toli gražu neišnaudotas visas Europos piliečių iniciatyvos, kaip politikos siūlymo ir aktyvaus piliečių dalyvavimo priemonės, potencialas.

3.9.

Institucijos ir suinteresuotieji subjektai nurodo šias pagrindines problemas:

3.9.1.

piliečiams ir nacionalinėms institucijoms trūksta žinių ir informacijos apie Europos piliečių iniciatyvos priemonę (21);

3.9.2.

registravimo ir pritarimo pareiškimų rinkimo etapais piliečių komitetams iškilusios techninės, teisinės ir biurokratinės kliūtys buvo tokios gausios, kad galėjo pakenti pačios iniciatyvos rezultatams;

3.9.3.

iniciatyvą norėję pasirašyti piliečiai susidūrė su nemažai sunkumų, susijusių su atskirų šalių nacionaliniais įstatymais dėl duomenų tvarkymo;

3.9.4.

Į nedaugelį sėkmingų iniciatyvų Komisija atsižvelgė ne parengdama naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, bet tik su jomis netiesiogiai susijusiose teisėkūros iniciatyvose.

3.10.

Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria piliečių komitetai:

3.10.1.

piliečių komitetai nėra teisiškai pripažinti. Tai daro neigiamą poveikį svarbiems praktiniams Europos piliečių iniciatyvos aspektams, pavyzdžiui, lėšų telkimui ir einamosios sąskaitos atidarymui. Be to, tai, kad organizatoriai yra asmeniškai atsakingi už „žalą, padarytą organizuojant piliečių iniciatyvą“ (22), turi atgrasomąjį poveikį;

3.10.2.

pernelyg griežtai taikomi Europos piliečių iniciatyvos tinkamumo kriterijai. Apie 40 % šių iniciatyvų Europos Komisijos buvo paskelbtos netinkamomis finansuoti pirmajame proceso etape, t. y. registruojant iniciatyvą (23). Europos Parlamento nuomone, reikėtų atidžiau išanalizuoti vidaus interesų konfliktą Komisijoje: viena vertus, Komisija privalo informuoti organizatorius ir pateikti iniciatyvos vertinimą apie tai, ar ji tenkina atrankos kriterijus, kita vertus, pati iniciatyva pateikiama būtent Komisijai (24);

3.10.3.

Europos piliečių iniciatyvos kalendoriuje sutampanti veikla. Laikas, reikalingas kiekvienoje valstybėje narėje patvirtinti parašų rinkimo internetu programas, sutrumpina jau ir taip neilgą 12 mėnesių pritarimo pareiškimų rinkimo terminą;

3.10.4.

trūksta deramos Komisijos paramos, visų pirma iniciatyvos paskelbimo bei valdymo etapais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos piliečių iniciatyvos prieglobos paslaugai, kurią nemokamai teikia Komisija, ir organizatorių sunkumams rengiant ir platinant dokumentus įvairiomis kalbomis;

3.10.5.

Europos piliečių iniciatyvos valdymas yra brangus procesas. Tai patvirtina faktas, kad visas tris sėkmingas iniciatyvas rėmė didelės pilietinės visuomenės organizacijos teikdamos techninę, organizacinę ir finansinę pagalbą. Kad nebūtų pažeistas pagrindinis Europos piliečių iniciatyvos principas, daugelis organizatorių pabrėžė būtinybę skirti didesnę ES parama kampanijoms pradėti;

3.10.6.

pernelyg griežtos asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo taisyklės. Kai kuriose valstybėse narėse atitinkamos taisyklės atgrasė organizuoti ir remti naujas iniciatyvas. Be to, kai kurių šalių įstatymai reikalauja, kad renkant duomenis būtų skaičiuojami tik nacionalinėje teritorijoje gyvenančių piliečių parašai, tokiu būdu faktiškai atimant iš 11 mln. žmonių teisę dalyvauti iniciatyvose (25);

3.10.7.

vangus organizatorių dalyvavimas tolesnėje su iniciatyva susijusioje veikloje. Kadangi tolesnės su sėkmingomis iniciatyvomis susijusi veikla yra menka, susitikimų ir klausymų nepakanka paskatinti Komisiją imtis konkrečių teisėkūros veiksmų.

3.11.

Kalbant apie veiksmus, kurie galėtų paskatinti reglamento peržiūrą, 2016 m. bus lemiami Europos piliečių iniciatyvai. Atsižvelgiant į didžiulį neišnaudotą šios svarbios novatoriškos Europos sprendimų priėmimo proceso priemonės potencialą ir siekiant plėtoti tikrą Europos pilietiškumą, EESRK šia nuomone savo iniciatyva norėtų prisidėti prie minėtų veiksmų.

4.1.

EESRK yra tiltas tarp Europos institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės, taigi jis nuo pat pradžių dalyvavo diskusijose dėl Europos piliečių iniciatyvos. Tai patvirtina šia tema jau priimtos nuomonės (26) ir ad hoc grupė, kuri nuolat stebi, kaip plėtojama ir kaip įgyvendinama ši teisė (27).

4.2.

EESRK taip pat aktyviai dalyvauja Europos piliečių iniciatyvos procese (28), kuriame atlieka dvigubą – tarpininko ir padedančiosios institucijos – vaidmenį. Galima paminėti šias EESRK iniciatyvas ir veiklą pagal kompetencijos sritis:

4.2.1.

kiekvienais metais organizuojama Europos piliečių iniciatyvos diena, per kurią kartu su visais susijusiais subjektais įvertinama Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo pažanga ir veiksmingumas. Šis renginys – tai palanki proga keistis geriausia praktika ir plėtoti iniciatyvų organizatorių ir kitų suinteresuotųjų subjektų tinklaveiką;

4.2.2.

įkurta Europos piliečių iniciatyvos pagalbos tarnyba (ICE helpdesk), kuri, be kita ko, teikia Komisijos patvirtintų iniciatyvų aprašymo vertimo į visas oficialiąsias ES kalbas paslaugas;

4.2.3.

suteikiamos patalpos iniciatyvų populiarinimo kampanijoms rengti;

4.2.4.

parengta jau trečia praktinio vadovo redakcija, skirta supažindinti su Europos piliečių iniciatyvą ir ją skatinti (29). Be to, Komitetas pabrėžia labai svarbų Europos piliečių iniciatyvos vaidmenį ir kitame leidinyje „Aktyvios Europos pilietybės pasas“ (30), skirtame informuoti Europos piliečius apie visas jų teises ir skatinti tarpvalstybinę dalyvaujamąją demokratiją;

4.2.5.

2016 m. sukurtas viešas akademinės ir mokslinės dokumentacijos apie Europos piliečių iniciatyvą archyvas, atviras ir nemokamai prieinamas visiems piliečiams;

4.2.6.

visos įregistruotos ir sėkmingiausios iniciatyvos, kurios neprieštarauja EESRK oficialiai jo nuomonėse išdėstomai politikai, pristatomos plenarinėse sesijose arba skyrių posėdžiuose. Tokiu būdu EESRK išlaikydamas neutralią poziciją užtikrina tinkamą iniciatyvų matomumą;

4.2.7.

EESRK siunčia savo narius į Europos Parlamente rengiamus klausymus dėl sėkmingų iniciatyvų ir tokiu būdu prisideda prie Komisijos atliekamų iniciatyvų analizių ir išsamių tyrimų.

5.1.

EESRK dar kartą išreiškia tvirtą paramą Europos piliečių iniciatyvai. Praėjus ketveriems metams nuo Europos piliečių iniciatyvos reglamento įsigaliojimo, rezultatai džiugina dalyvavimo požiūriu, bet didelis potencialas lieka neišnaudotas. Komitetas mano, kad tinkamai ir visapusiškai įgyvendinant Europos piliečių iniciatyvą gali pavykti sumažinti vis didėjantį atotrūkį tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių.

5.2.

EESRK pritaria Europos Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno jau išreikštai nuomonei, kad Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimą iš dalies riboja įvairūs veiksniai. Tai visų pirma techninės, teisinės ir biurokratinės kliūtys, o taip pat akivaizdus institucinis „trumpasis jungimas“, įvykęs dėl Europos Komisijai suteiktų pernelyg didelių įgaliojimų ir atsakomybės.

5.3.

EESRK taip pat mano, kad kai kurias šias problemas Komisija išsprendė sėkmingai, pavyzdžiui, įdiegusi nemokamą duomenų rinkimo internetu programą OCS, tačiau, deja, kitos problemos negali būti sprendžiamos neperžiūrėjus reglamento.

5.4.

Todėl Komitetas ragina Komisiją dirbti dviem kryptimis: greitai imtis veiksmų siekiant išspręsti ir (arba) supaprastinti akivaizdžias elementariausias technines ir biurokratines problemas; kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl atitinkamo reglamento reformos, kad būtų išspręsti sudėtingiausi instituciniai, teisiniai ir organizaciniai klausimai.

6.1.

Siekdamas supaprastinti ir patobulinti Europos piliečių iniciatyvos priemonę, EESRK pateikia šiuos pasiūlymus dėl reglamento reformos:

6.1.1.

leisti piliečių komitetams savo nuožiūra parinkti pritarimo pareiškimų rinkimo pradžios dieną. Tai labai svarbu siekiant veiksmingai rinkti parašus 12 mėnesių laikotarpiu;

6.1.2.

teisiškai pripažinti piliečių komitetus ir prireikus suteikti ypatingą statusą siekiant apriboti organizatorių baudžiamąją atsakomybę tyčinio ir sunkaus nusižengimo atvejais atsižvelgiant į Direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę;

6.1.3.

sukurti fizinę ir internetinę pagal vieno langelio principą veikiančią struktūrą, į kurią suinteresuoti piliečiai galėtų kreiptis dėl informacijos ir konsultacijų, kaip pateikti iniciatyvas. Svarbiausia – piliečių komitetams užtikrinti deramą techninę ir teisinę pagalbą siekiant palengvinti paraiškų teikimą ir padidinti reikalavimus atitinkančių paraiškų procentinę dalį;

6.1.4.

išnagrinėti pasiūlymus sumažinti minimalų amžių, kurio sulaukus galima pritarti piliečių iniciatyvai ir joje dalyvauti, kaip to prašė Parlamentas ir Regionų komitetas, tokiu būdu suteikiant galimybę jaunimui aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos kūrimo procese;

6.1.5.

atskirti „padedančiosios institucijos“ ir „institucijos teisėjos“ funkcijas, šiuo metu tenkančias Komisijai. Tai nepaprastai svarbu siekiant išspręsti akivaizdų interesų konfliktą Komisijoje ir skatinti visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Europos piliečių iniciatyvos priemonę.

6.1.5.1.

EESRK patvirtina, kad yra pasirengęs toliau vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su šiuo metu jau vykdomomis iniciatyvomis, taip pat imtis tarpininko ir padedančiosios institucijos vaidmens.

6.1.6.

Užtikrinti tinkamą tolesnę su sėkmingomis iniciatyvomis susijusią veiklą. Atsižvelgdamas į Europos Komisijos teisėkūros iniciatyvos teisę, Komitetas jos prašo parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto per 12 mėnesių nuo iniciatyvos kampanijos pabaigos arba pagrįstai paaiškinti sprendimą neteikti pasiūlymo. Jei per numatytą laiką pasiūlymas nepateikiamas, EESRK ragina Europos Parlamentą daryti spaudimą Komisijai remiantis SESV 225 straipsniu. Be to, Komisija turės užmegzti glaudesnius ryšius su šių iniciatyvų organizatoriais, kad vyktų ne tik klausymai Europos Parlamente, siekdama užtikrinti, kad pasiūlymas atitiktų jį rėmusiųjų lūkesčius.

6.2.

Komitetas taip pat pažymi, kad Komisija turėtų:

6.2.1.

padidinti registracijos proceso skaidrumą ir veiksmingumą. Visų pirma Komisija turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį teikdama išsamius atsakymus ir pasiūlydama galimus sprendimus, jei iniciatyva yra laikoma netinkama, kad komitetai galėtų ją pakoreguoti taip, kad ji atitiktų galiojančiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus;

6.2.2.

tęsti derybas su valstybėmis narėmis siekiant supaprastinti, sumažinti ir suvienodinti nacionalinių duomenų rinkimo taisyklių sistemą, kuri reikalinga norint pasirašyti pritarimo pareiškimą. Visų pirma siūloma kuo labiau apriboti prašymus pateikti asmens tapatybės dokumentus ir sudaryti galimybes visiems Europos piliečiams pasirašyti iniciatyvas šalyje, kurioje jie gyvena (31);

6.2.3.

sukurti nuolat veikiančią nemokamą pritarimo pareiškimų rinkimo programą OCS, kad būtų paprasčiau rinkti ir kataloguoti pritarimo pareiškimus, o nacionalinės valdžios institucijos galėtų juos patikrinti. Be to, tokia priemonė turėtų būti prieinama ir neįgaliesiems.

6.3.

Todėl EESRK visų pirma rekomenduoja:

6.3.1.

didinti piliečių informuotumą ir juos supažindinti su Europos piliečių iniciatyvos priemone. Tai visų pirma turėtų būti daroma rengiant specialias kampanijas, kurias skatintų Komisija ir valstybės narės. Šiuo tikslu taip pat siūloma leisti piliečių komitetams informuoti susijusius suinteresuotuosius subjektus apie kampanijos eigą ir rezultatus (gavus jų išankstinį leidimą). Tai pasakytina ir apie Komisiją, kuri turi geriau viešinti su sėkmingomis iniciatyvomis susijusią tolesnę veiklą, visų pirma informuodama piliečių komitetus;

6.3.2.

laikytis daugiakalbystės principo, būtino siekiant aktyvesnio dalyvavimo, ir ieškoti naujų būdų susieti parašų rinkimo internetu priemones ir socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos priemones, kad būtų vis labiau plečiama auditorija;

6.3.3.

sudaryti reikiamas sąlygas kiekvienam ES piliečiui tapti Europos piliečių iniciatyvos iniciatoriumi, užtikrinant galimybę padengti būtinas kampanijos išlaidas tais atvejais, kai iniciatyva oficialiai įregistruojama.

6.4.

Galiausiai EESRK siūlo, sekant Europos migracijos forumo pavyzdžiu ir tęsiant Europos piliečių iniciatyvos dienos tradiciją, įsteigti institucinį Europos piliečių dalyvavimo forumą, kuris taptų nuolatine Komiteto diskusijų ir debatų vieta. Šiomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti nuolatinį ir pakankamą atstovavimą, EESRK be kita ko kviestų dalyvaujančių institucijų atstovus, kiekvieno piliečių komiteto, kurio iniciatyva oficialiai įregistruota, atstovus ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. Komitetas galėtų pateikti konkretų ir išsamesnį pasiūlymą dėl forumo nuomonėje savo iniciatyva pirmiau nurodyta tema.

21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/43

Pranešėjas:

Daniel MAREELS

Bendrapranešėjis:

Giuseppe GUERINI

1.1.

EESRK palankiai vertina PVM veiksmų planą, kuriuo siekiama pereiti prie galutinės PVM sistemos ES, ir remia jo tikslus ir trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio požiūrį, pagrįstą keturiais elementais. Dabar pats laikas padaryti kokybinį šuolį, kad būtų remiama bendroji rinka ir prisidedama prie darbo vietų kūrimo, augimo, investicijų ir konkurencingumo.

1.2.

Komiteto nuomone, svarbu siekti įgyvendinti visas veiksmų plano dalis kaip nedalomą visumą. Tai ypač taikoma perėjimui prie galutinės PVM sistemos; turėtų būti siekiama, kad faktinis sistemos įgyvendinimas, kuris numatytas tik antrame veiksmų plano etape ir priklauso nuo atskiro valstybių narių vertinimo, būtų įvykdytas bet kokiu atveju ir per pagrįstą laikotarpį. Jeigu tai nebus padaryta, užsibrėžti tikslai gali būti nepasiekti.

1.3.

Kalbant apie veiksmų plane numatytą pirmąjį etapą, kuris šiuo metu taikomas tik tam tikrų prekių tiekimui, Komitetas ragina visus suinteresuotuosius subjektus išsiaiškinti, kaip į naują sistemą greičiau įtraukti paslaugas, nes tai taip pat sumažintų su šiuo (pereinamuoju) laikotarpiu susijusias problemas. Taip pat vertėtų išanalizuoti būdus, kuriais būtų užtikrinta, kad finansinėms paslaugoms iš esmės būtų taikomas PVM.

1.4.

Komiteto nuomone, dabartinės sistemos pertvarka turėtų paskatinti priimti aiškią, nuoseklią, patikimą, visapusišką, proporcingą ir perspektyvią galutinę PVM sistemą. Šiomis aplinkybėmis Komitetas pritaria tam, kad pasiūlyme būtų taikomas paskirties šalies principas kaip galutinės PVM sistemos pagrindas, nes taip visiems tiekėjams bus sukurtos vienodos sąlygos toje pačioje nacionalinėje rinkoje ir bus mažiau iškraipoma rinka.

1.5.

Komiteto nuomone, daugiau dėmesio taip pat reikėtų skirti sistemos palankumui verslui, susijusiam su įmonėmis, ypač MVĮ. Nepaisant veiksmų plane siūlomų inovacijų ir supaprastinimo, didelį susirūpinimą vis dar kelia sudėtingas būsimo reglamentavimo pobūdis ir galima didelė jo administracinė našta.

1.6.

Nepaisant būtinybės, kad aiškumas ir teisinis tikrumas būtų pagrindiniai galutinės PVM sistemos rengimo elementai, Komitetas ragina atidžiau išnagrinėti galimybę papildomai ir labiau supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą, kad būtų galima apsvarstyti proporcingą požiūrį, kuris būtų naudingas MVĮ, nekenkiant galutinės PVM sistemos visapusiškumui ir kitiems pagrindiniams ypatumams. Geriausia, jei jos šiame procese dalyvautų nuo pat pradžių.

1.7.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę teikti išsamią naudingą informaciją šiuolaikine forma, pavyzdžiui, per interneto portalą, kuriuo galėtų naudotis įmonės. Tai ypač turi padėti mažosioms įmonėms vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis įmonėmis ir su viešojo sektoriaus tiekėjais. Apskritai svarbu, kad tarpvalstybinės veiklos vykdymas ES taptų paprastesnis ir patrauklesnis visoms įmonėms, ypač MVĮ.

1.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama PVM nepriemokai mažinti ir šio mokesčio apsaugai nuo sukčiavimo didinti, turint omenyje tai, kad jo mastas labai didelis ir siekia 170 mlrd. EUR per metus. Svarbu, kad šiam tikslui būtų teikiama pirmenybė ir nedelsiant būtų pasiekta rezultatų, taip pat gerinant mokesčių ir muitinės administracijų bendradarbiavimą tiek ES, tiek su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingesnio mokesčių administratorių darbo, didinant „Eurofisc“ vaidmenį, stiprinant savanorišką prievolių vykdymą ir gerinant mokesčių surinkimą.

1.8.1.

Komiteto nuomone, valstybės narės turi stiprinti savo mokesčių administratorių gebėjimus visose srityse, susijusiose su žmogiškaisiais, finansiniais ir techniniais ištekliais. Taip jos turėtų užtikrinti, kad naujoji sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai ir kartu būtų galima sumažinti sukčiavimą.

1.8.2.

Nedarant poveikio veiksmų plane numatytiems veiksmams šiuo atžvilgiu, Komitetas svarsto, ar šioje srityje naudoti kitas, papildomas priemones, remiantis įvairių neseniai prisiimtų tarptautinių automatinio keitimosi informacija apie tiesioginį apmokestinimą įsipareigojimų pavyzdžiu.

1.8.3.

EESRK taip pat mano, kad didelį dėmesį reikėtų sutelkti į būdingas galutinės PVM sistemos savybes ir ypatumus jos apsaugos nuo sukčiavimo atžvilgiu. Naujomis taisyklėmis, tinkama priežiūra ir didesne kontrole naudojant reikiamas įgyvendinimo priemones, įskaitant teismines priemones, turėtų būti nuosekliai sukurta efektyviau taikoma išsamesnė PVM sistema. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikėtų skirti dėmesį dabartinei išlygai, kuri taikoma ne ES tiekėjų siunčiamoms smulkioms siuntoms, tačiau Komitetas pataria laikytis lankstesnio požiūrio šiuo klausimu.

1.9.

Komiteto nuomone, praktiniai kovos su sukčiavimu veiksmai turi būti tiksliniai ir proporcingi. Bona fide įmonės turėtų būti saugomos ir joms neturėtų būti taikomos jokios naujos perteklinės priemonės.

1.10.

Komitetas palankiai vertina dėmesį naujiems e. prekybos pokyčiams ir įmonių rūšims. Svarbu visiems susijusiems subjektams suteikti aiškumo šiuo atžvilgiu, kartu užtikrinant vienodą požiūrį į visus tiekėjus, nepriklausomai nuo to, ar jie laikosi šių pokyčių, ar tebesinaudoja tradiciškesniais kanalais ir būdais, ir į visus jų tarpvalstybinius ar netarpvalstybinius sandorius.

1.11.

Komitetas dar nepriėmė sprendimo dėl valstybėms narėms suteikiamo didesnio lankstumo ir veiksmų plane šiuo atžvilgiu numatytų lengvatinių tarifų ir dviejų variantų, nes reikia gauti daugiau informacijos apie pasiūlytus variantus, jų veikimo pobūdį ir joms taikomas taisykles. Todėl Komitetas norėtų nustatyti įvairius būsimos sistemos kriterijus. Joje turi būti derinamas lankstumas ir teisinis tikrumas, ji turi būti skaidri ir, kad būtų paprasčiau, turi būti ribojamas lengvatinių tarifų ir išimčių skaičius. Dabartinėmis aplinkybėmis ir remiantis šiuo metu turima informacija, Komitetas teiktų pirmenybę 1 variantui, nes jis labiausiai suderintas su pirmiau minėtais kriterijais.

2.1.

PVM veiksmų plane nubrėžiamos gairės, kaip sukurti bendrą ES PVM erdvę. Šioje erdvėje turėtų būti remiama bendroji rinka, padedama skatinti darbo vietų kūrimą, augimą, investicijas ir konkurencingumą ir atitikti XXI a. reikalavimus. Nauja sistema turėtų būti paprastesnė, atsparesnė sukčiavimui ir palankesnė verslui.

2.2.

Dabartinė PVM sistema yra labai suskaidyta ir sudėtinga, bent jau tarpvalstybiniame kontekste. Jos nespėta pritaikyti prie naujos pasaulinės, skaitmeninės ir judriojo ryšio ekonomikos iššūkių. Yra didelių numatomų ir faktiškų PVM įplaukų neatitikimų („PVM nepriemoka“), o sistema nėra apsaugota nuo sukčiavimo.

2.3.

Remiantis siūlomu požiūriu, būtų modernizuota ir persvarstyta (iš naujo sukurta) PVM sistema. Kiti požiūriai nelaikomi tinkamais variantais. Bet kokiems kitiems sistemos pokyčiams reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

2.4.

Veiksmų planą sudaro keturios sudedamosios dalys ir ne mažiau kaip 27 priemonės (2). Daugelis jų parengtos laikantis Geresnio reglamentavimo gairių (REFIT).

2.4.1.

Pagrindiniai principai, kuriais remiantis būsima bendra PVM erdvė neabejotinai atsiejama nuo pagrindinio veiksmų plano, yra svarbiausia jo dalis. Jų tikslas – 2017 m. pateikti pasiūlymą dėl galutinių taisyklių.

2.4.1.1.

Galutinė PVM sistema bus pagrįsta prekių ir paslaugų apmokestinimo paskirties šalyje principu (3), nes paaiškėjo, kad kilmės šalies principo taikyti neįmanoma. Tai taikoma visoms operacijoms, įskaitant tarpvalstybinius sandorius. Mokesčių surinkimo metodas laipsniškai pavirs sukčiavimui atsparesne sistema. Šie pasiūlymai būtų įgyvendinti dviem etapais.

2.4.2.

Be to, yra daugybė naujausių ir vykdomų iniciatyvų. Šios iniciatyvos yra tokios:

2.4.3.

Didžiausias rinkinys susijęs su skubiomis priemonėmis PVM nepriemokos ir sukčiavimo PVM problemoms spręsti. Šioje srityje atkreipiamas dėmesys į:

2.4.4.

Galutinis tikslas – ilgainiui pereiti prie modernizuotos tarifų politikos. Siekiama valstybėms narėms suteikti daugiau laisvės ir lankstumo tarifų, ypač lengvatinių tarifų, srityje. 2017 m. bus imtasi iniciatyvų.

3.1.1.

EESRK palankiai vertina veiksmų planą, kuriuo siekiama sukurti bendrą ES PVM erdvę. Tai plataus užmojo, skubus ir reikalingas planas, atitinkantis pastangas kurti modernesnę ir konkurencingesnę bendrąją rinką.

3.1.2.

EESRK palankiai vertina 4 elementais pagrįstą požiūrį (4) su diferencijuotu požiūriu trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Siekiama įveikti dabartinės pereinamojo laikotarpio sistemos trūkumus ir spragas ir padaryti kokybinį šuolį, atitinkantį bendrosios rinkos poreikius.

3.1.3.

Komitetas pritaria siūlomam požiūriui, pagal kurį galutinė PVM sistema bus grindžiama paskirties šalies principu. Jis taip pat pažymi, kad nauja sistema turi būti aiški, nuosekli, patikima ir visapusiška bei proporcinga ir perspektyvi. Tokiomis aplinkybėmis EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją imtis atsargumo priemonių ir apsvarstyti galimybę sukurti bendrąją visų tarpvalstybinių įmonių tarpusavio sandorių atvirkštinio apmokestinimo sistemą (5). Nors kai kuriose valstybėse narėse jau naudojama atvirkštinio apmokestinimo sistema sukčiavimui PVM mažinti konkrečiuose ekonomikos sektoriuose, šio principo taikymas didesniu mastu galėtų sukelti pavojų, kad sukčiavimas PVM bus perkeltas į mažmeninės prekybos etapą.

3.1.4.

Reikia deramai prižiūrėti perėjimą prie galutinės sistemos. Šioje srityje būtina gerinti nacionalinių mokesčių administratorių veiklos rezultatus ir jų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir spręsti sistemos nepakankamos apsaugos nuo sukčiavimo problemą. Kad būtų pagerintas PVM surinkimas ir kovojama su sukčiavimu, svarbu visoje ES skatinti vystymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi. Pavyzdžiui, būtų galima apsvarstyti galimybę nustatyti PVM apskaitos tarp valstybių narių terminus. Reikėtų dėti visas pastangas, kad būtų kuo labiau sumažinta PVM nepriemoka. Tai turėtų būti naudinga valdžios institucijoms (teisingos PVM įplaukos!) ir turėtų būti labiau suvienodintos sąlygos visiems tiekėjams.

3.1.5.

Kartu labai svarbu, kad sistema taptų palankesnė įmonėms, o daugiausia dėmesio būtų skiriama aiškumui ir teisiniam tikrumui. Taip pat svarbu mažinti administracinę naštą, ypač MVĮ, tačiau nepakenkti galutinės PVM sistemos visapusiškumui ir kitiems svarbiems ypatumams (6). Šiuo atžvilgiu reikėtų imtis veiksmų, kuriais būtų kuriamos standartinės PVM grąžinimo formos, laiku grąžinami mokesčiai ir kuriama prieinama PVM tarifų sistema.

3.1.6.

Taikant paskirties šalies principą valstybėms narėms suteikiama laisvė nustatyti savo tarifus, tačiau tai neturi skatinti susiskaidymo ir pernelyg didelio sudėtingumo. Atsižvelgiant į MVĮ interesus, reikia taikyti proporcingą požiūrį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į naujausius tarpvalstybinės prekybos ir skaitmeninės bei judriojo ryšio ekonomikos pokyčius ir į esamas bei naujas įmonių rūšis.

3.1.7.

EESRK pastangomis sukurti modernizuotą tarifų politiką, kuria valstybėms narėms būtų suteiktas didesnis lankstumas lengvatinių tarifų srityje (7), iš esmės turėtų būti siekiama tikslo taikyti „paskirties šalies“ principą, atsižvelgiant į tai, kad tokiomis aplinkybėmis paprastai turėtų kilti mažiau prekybos iškraipymų. Išlygų skaičius turėtų būti ribotas ir siekiant padidinti ekonomikos efektyvumą viešai ir privačiai tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms PVM tikslais turėtų būti taikomos vienodos taisyklės (8). Kuo platesnė PVM taikymo bazė, tuo mažesnio tarifo reikia, kad būtų gautos tokios pat mokestinės pajamos. Kartu taip suteikiama galimybė išvengti ekonomikos iškraipymų.

3.1.8.

EESRK svarbu, kad visas šis veiksmų planas, kaip nedaloma visuma, su visais savo elementais būtų visapusiškai įgyvendintas. Nepakankamas tikrumas, kuris šiuo metu gali vyrauti šiuo atžvilgiu, neatitinka tikslo kurti bendrosios rinkos PVM sistemą ir dėl jo gali būti nepasiekti užsibrėžti tikslai. EESRK mano, kad į veiksmų planą reikėtų įtraukti visas reikiamas apsaugos priemones, kuriomis būtų siekiama šio tikslo. Tai ypač pasakytina apie perėjimą prie galutinės PVM sistemos dviem etapais, kurių antrasis (9) priklauso nuo atskiro valstybių narių vertinimo ir sprendimo. Turėtų būti siekiama, kad faktinis galutinės PVM sistemos įgyvendinimas antruoju etapu būtų įvykdytas bet kokiu atveju ir per pagrįstą laikotarpį.

3.1.9.

Komitetas, siekdamas visapusiškai įgyvendinti veiksmų planą, ragina valstybes nares bendradarbiauti, kad būtų paskatintas ir paspartintas keitimasis informacija ir kuriamas pasitikėjimas pastangomis įgyvendinti šį planą ir padidinti PVM įplaukas. Komiteto nuomone, dėl to valstybėms narėms reikės stiprinti savo mokesčių administratorių, kuriems reikės pakankamų žmogiškųjų, finansinių ir techninių (įskaitant IRT) išteklių, gebėjimus. Komitetas ragina Komisiją teikti paramą šiuo klausimu.

3.1.10.

Komitetas tikisi, kad Komisija laiku pateiks išsamų ir visapusišką siūlomų priemonių ir viso veiksmų plano poveikio vertinimą. Į jį reikia įtraukti poveikio MVĮ, kurioms sudėtingumas ir administracinė našta kelia didelių sunkumų, vertinimą.

3.2.1.

EESRK palaiko paskirties šalies principą, pagal kurį visiems tiekėjams toje pačioje nacionalinėje rinkoje sukuriamos vienodos sąlygos, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos.

3.2.2.

Pagal šį veiksmų planą pirmuoju perėjimo prie galutinės PVM sistemos etapu paskirties šalies principas bus taikomas tik prekėms. Komitetas, siekdamas paprastumo ir norėdamas išvengti papildomų sunkumų, primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti, kaip į naują sistemą greičiau įtraukti paslaugas, ir sužinoti būdus, kaip finansinėms paslaugoms taikyti PVM didesniu mastu.

3.2.3.

Kyla pavojus, kad dėl naujos sistemos įgyvendinimo galėtų padidėti įmonėms tenkanti administracinė našta, todėl Komitetas pabrėžia, kad reikia paprastesnių PVM taisyklių, ypač MVĮ, kuriomis nebūtų kenkiama sistemos visapusiškumui. Kartu daug dėmesio reikia skirti taisyklių aiškumui ir teisiniam tikrumui.

3.2.4.

Veiklos plėtimas tarp valstybių ES viduje įmonėms turi būti lengvai prieinama ir patraukli galimybė. Tarpvalstybinių sandorių srityje paskirties šalies principas reiškia, kad tiekėjai taiko savo klientų valstybėse narėse nustatytą PVM tarifą, ir tai gali sukelti sunkumų ir užkrauti papildomą naštą. Iš tiesų, tai gali reikšti, kad jiems gali tekti susidurti su visų 27 valstybių narių sistemomis. Norint užtikrinti, kad susidariusi našta tebebūtų valdoma, reikėtų įdiegti viešos informacijos sistemas, pavyzdžiui, interneto portalą, kuriame, be kita, būtų nurodyti visose valstybėse narėse taikomi tarifai. Taip pat svarbu, kad įmonėms reikėtų užsiregistruoti tik toje šalyje, kurioje jos įsisteigusios. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad pasiūlymas registruotis PVM tikslais turėtų būti taikomas tik įsisteigimo šalyje, ir apskaičiuota, kad dėl to atitinkamos įmonės sutaupytų 1 mlrd. EUR.

3.3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama PVM nepriemokai sumažinti ir PVM sistemos apsaugai nuo sukčiavimo, ypač dėl to, kad valdžios institucijų nuostoliai sudaro 170 mlrd. EUR per metus, kurie atitinka 15,2 % visų PVM įplaukų. Vien dėl tarpvalstybinio sukčiavimo kasmet netenkama 50 mlrd. EUR pajamų.

3.3.2.

Svarbu šiam tikslui teikti pirmenybę ir nedelsiant pasiekti rezultatų. Nedarant poveikio veiksmų plane numatytiems veiksmams šiuo atžvilgiu, EESRK svarsto, ar reikėtų naudoti kitas, papildomas priemones, remiantis pastarųjų tarptautinių tiesioginio apmokestinimo įsipareigojimų pavyzdžiu, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su keitimusi informacija ir Komisijos planais (10) kovoti su mokesčių vengimu.

3.3.3.

EESRK taip pat mano, kad didelį dėmesį reikėtų sutelkti į būdingas galutinės PVM sistemos savybes ir ypatumus jos apsaugos nuo sukčiavimo atžvilgiu. Tai, kad galima gerokai sumažinti sukčiavimą (11) taikant paskirstytus mokėjimus tarpvalstybinėms operacijoms, nereiškia, kad galime užmigti ant laurų.

3.3.4.

Naujomis taisyklėmis, tinkama priežiūra ir didesne kontrole naudojant reikiamas įgyvendinimo priemones, įskaitant teismines priemones, turėtų būti nuosekliai kuriama efektyviau taikoma išsamesnė PVM sistema.

3.3.5.

EESRK svarbu, kad būtų imtasi tikslinių PVM nepriemokos mažinimo ir kovos su sukčiavimu priemonių. PVM nepriemokos mažinimo priemonės turi būti suderinamos su proporcingumo principu ir jomis turi būti gerinamas vidaus rinkos veikimas. Bona fide įmonės turėtų būti saugomos ir joms neturėtų būti taikoma jokių naujų perteklinių priemonių.

3.3.6.

Dėl dabartinės sistemos trūkumų ir spragų, pavyzdžiui, išlygos taikymo ne ES tiekėjų importuojamoms smulkioms siuntoms, sukuriamos nevienodos sąlygos, iškraipoma rinka ir susidaro didelių valdžios institucijų pajamų nuostolių (apskaičiuota, kad jie per metus sudaro 3 mlrd. EUR). Jeigu tokia schema modernioje ES PVM sistemoje bus laikoma iš esmės netinkama, Komitetas, atsižvelgdamas į sąnaudas, ragina priimti lankstesnį požiūrį, pagal kurį sandoriams, iš tiesų neturintiems jokio rinką iškraipančio poveikio, gali būti taikoma išlyga, kaip, pavyzdžiui, smulkių ir atsitiktinių nedidelės vertės siuntų, skirtų tik privačioms reikmėms, atveju.

3.3.7.

Taip pat galima pasimokyti iš praeities. Šiuo atžvilgiu ateityje būtų galima apsvarstyti PVM sistemos, t. y. ne tik jos taisyklių ir veikimo pobūdžio, bet ir platesnio vertinimo, ar ji atitinka ekonomikos ir valdžios institucijų reikalavimus, bei kaip ji prisideda prie Europos projekto, tinkamumą. Toks vertinimas galėtų būti atliekamas reguliariai.

3.4.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad veiksmų plane sutelktas dėmesys į verslo modelius ir technologinę pažangą vis akivaizdžiau besiformuojančioje skaitmeninėje aplinkoje. Žvelgiant plačiau, būtina atsižvelgti į visus didelius ir perspektyvius pokyčius. Dėl to galutinė PVM sistema taip pat taptų perspektyvi.

3.4.2.

EESRK nuomone, svarbu nurodyti, kad šiomis aplinkybėmis PVM taisyklės turėtų būti nustatytos taip, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų užtikrintas aiškumas ir tikrumas.

3.4.3.

Taip pat turi būti užtikrintas vienodas požiūris į visus tokias pačias prekes tiekiančius ar paslaugas teikiančius tarpvalstybinius ir netarpvalstybinius tiekėjus, nepaisant to, ar jie laikosi naujausių pokyčių (skaitmeninio požiūrio), ar tebesinaudoja tradiciškesniais kanalais ir būdais (fiziniais). EESRK ragina priimti tokias supaprastinimo priemones, kaip bendra ES PVM riba, kad e. prekybos pradedančiosioms įmonėms būtų supaprastintos sąlygos, ir ragina tai taikyti visoms MVĮ.

3.5.1.

Komitetas palankiai vertina ir pabrėžia tai, kad veiksmų plane atsižvelgiama į MVĮ. Svarbu ir būtina, kad veiksmų plane būtų nustatyta nemažai konkrečių priemonių su sąžiningomis ir tinkamomis MVĮ skirtomis taisyklėmis. Šis klausimas jau akcentuotas kitoje šios nuomonės dalyje.

3.5.2.

Palankiai vertinamas ketinimas pateikti joms naudingų plataus masto supaprastinimo priemonių rinkinį. Vis dėlto, kaip nurodyta veiksmų plane, šiuos ketinimus dar reikia išaiškinti ir išplėtoti. EESRK nuomone, svarbu, kad MVĮ šiame procese dalyvautų nuo pat pradžių.

3.5.3.

Pageidautina, kad dabartinė galimybė žemės ūkio įmonėms kompensuoti už tam tikrus pirkinius sumokėtą PVM būtų paversta visų valstybių narių prievole. Kartu žemės ūkio gamintojų asociacijų ar panašių asociacijų vykdomas žemės ūkio produktų pertvarkymas turėtų prilygti žemės ūkio produktų gamybai.

3.6.1.

Atsižvelgdamas į didesnį lengvatinių tarifų lankstumą, Komitetas pabrėžia savo susirūpinimą, kad tai gali paskatinti didesnį PVM tarifo susiskaidymą tarp valstybių narių, o tai pakenktų sistemos aiškumui ir taikymui, ypač MVĮ.

3.6.2.

Komitetas dar nepriėmė sprendimo dėl veiksmų plane numatytų dviejų variantų, nes reikia gauti daugiau informacijos apie pasiūlytus variantus, jų veikimo pobūdį ir joms taikomas taisykles. Todėl Komitetas norėtų nurodyti keletą būsimos sistemos ypatumų. Joje turi būti derinamas lankstumas ir teisinis tikrumas, ji turi būti skaidri ir, kad būtų paprasčiau, turi būti ribojamas lengvatinių tarifų ir išlygų skaičius. Dabartinėmis aplinkybėmis ir remiantis šiuo metu turima informacija, Komitetas teiktų pirmenybę 1 variantui (12), nes jis labiausiai suderintas su pirmiau minėtais kriterijais.

3.6.3.

Komitetas ragina būsimoje galutinėje PVM sistemoje atsižvelgti į socialinio verslo įmonių vaidmenį ir strateginę svarbą (13). Šiuo atžvilgiu reikėtų apsvarstyti galimybę peržiūrėti Direktyvos 2006/112/EB III priedo 15 punktą arba įtraukti naują nuostatą dėl lengvatinio tarifo taikymo palankių sąlygų neturintiems asmenims institucijų teikiamoms socialinėms, sveikatos ir švietimo paslaugoms, kurios skirtos socialinės gerovės reikmėms. Ypač reikėtų apsvarstyti galimybę naujojoje PVM sistemoje netaikyti PVM produktams ir paslaugoms, skirtiems neįgaliems arba palankių sąlygų neturintiems asmenims, arba taikyti mažesnį jo tarifą.

3.6.4.

Taip pat svarbu išsaugoti savanoriškoms organizacijoms taikomas PVM išlygas, kurios jau suteiktos įvairiose valstybėse narėse, dėl specifinio šių organizacijų pobūdžio ir tarpvalstybinio aspekto nebuvimo.

3.6.5.

Pagal persvarstytą direktyvą dėl PVM būtų galima apsvarstyti galimybę valstybėms narėms individualiai taikyti PVM tarifus, viršijančius standartinį tarifą, prabangos prekėms ir prireikus apsvarstyti, kokios taisyklės turėtų būti priimtos šiuo atveju.

3.6.6.

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB tam tikroms Europos saloms ir atokiems regionams yra nustatyti lengvatiniai PVM tarifai ir išimtys siekiant kompensuoti jų nuolatines gamtines, ekonomines ir demografines kliūtis. Atsižvelgdamas į šių priemonių svarbą salų įmonėms ir vietos ekonomikai, Komitetas ragina jas taikyti ir toliau.

21.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/50

Pranešėjas:

Joost VAN IERSEL

Bendrapranešėjis:

Nicola KONSTANTINOU

1.1.

EESRK labai palankiai vertina komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“ (1). Jis mano, kad visas dokumentų rinkinys (2) yra pirmas žingsnis plataus masto Europos darbo programoje, kurią reikės įgyvendinti glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektams.

1.2.

EESRK palankiai vertina komunikate apibrėžtą nuoseklią ir plataus užmojo pramonės politikos strateginę viziją, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama keturiems pagrindiniams klausimams: 1) technologijoms ir platformoms, 2) standartams ir etaloninėms architektūroms, 3) geografinei sanglaudai kuriant regioninius Skaitmeninių inovacijų centrų tinklus, 4) gebėjimų ugdymui visais lygmenimis.

1.3.

Remiantis EK atlikto tyrimo išvadomis, reikia nedelsiant imtis veiksmų. Komisija pabrėžia Europos skaitmeninės pramonės stipriąsias puses, tačiau kartu išreiškia ir susirūpinimą, kad vertės kūrimas gali iš esmės persikelti iš įmonių į privačias skaitmenines platformas, ir atkreipia dėmesį į bendrų standartų ir sąveikių sprendimų trūkumą. Be to, skaitmeninių įgūdžių poreikis yra labai didelis.

1.4.

„Pramonė 4.0“ iš esmės yra procesas, paremtas principu „iš apačios į viršų“. Tačiau viešasis sektorius, kuriam tenka labai svarbus reguliuotojo, tarpininko ir finansinės paramos teikėjo vaidmuo, turėtų parengti orientacines gaires.

1.5.

Skaitmeninimas ir „Pramonė 4.0“ daro didelį poveikį verslo modeliams ir visai aplinkai, kurioje įmonės šiuo metu veikia. Itin svarbu didinti visų suinteresuotųjų šalių (be verslo, tai visų lygmenų socialiniai partneriai, akademinė bendruomenė, mokslinių tyrimų institutai, regionų ir vietos viešieji subjektai, švietimo sektorius ir vartotojai) informuotumą ir norą siekti bendro tikslo.

1.6.

Nė viena atskira Europos valstybė negali sėkmingai savarankiškai pasinaudoti visomis skaitmeninės eros galimybėmis. Europa, kaip visuma, yra kritinio masto, prilygstanti tokioms didelėms rinkomis kaip JAV ir Kinija. Kad būtų galima suskaitmeninti pramonę, reikalinga bendra ES ir valstybių narių pramonės strategija. Tokiu būdu būtų sustiprinta Europos pramoninė bazė, pritraukta naujų investicijų ir sugrąžintos į kitas šalis perkeltos investicijos ir darbo vietos. Tai padės Europai toliau atkakliai siekti tikslo, kad iki 2020 m. pramonės produkcija sudarytų 20 % Europos BNP.

1.7.

Patikima ir numatoma aplinka yra gyvybiškai svarbi. Pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms turi būti skiriamas deramas dėmesys. Taryba, visų pirma Konkurencingumo taryba, EK iniciatyva turėtų skubiai nuspręsti dėl ES 4.0 pramonės strategijos ir bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR), kuri pakeistų esamą susiskaidymą dėl 28 skaitmeninės politikos krypčių. Bendroji skaitmeninė rinka turėtų būti sudėtinė atkurtos bendrosios rinkos dalis siekiant išvengti Europos skaitmeninės aplinkos susiskaidymo.

1.8.

Svarbiausia – bendradarbiavimas. Nacionalinėse ir regioninėse 4.0 platformose turi būti sutelkti visi atitinkami dalyviai. Pagal bendrąją ES sistemą, kiekvienas turėtų parengti savo charakteristikas. Turėtų būti skatinamos įvairios partnerystės, sinergija ir telkimasis į klasterius, tarpvalstybiniai susitarimai ir Europos lyginamoji analizė.

1.9.

Taip pat turi būti skatinama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir bendri Europos interesams svarbūs projektai (3) bei elektroninės valdžios iniciatyvos.

1.10.

Nerimą kelia didėjantys valstybių narių skirtumai pramonės produkcijos ir technologinių laimėjimų srityse. EESRK pažymi, kad tinkamai suplanavus bendradarbiavimą būtų skatinama konvergencija.

1.11.

EESRK palankiai vertina planuojamą 5 mlrd. EUR MTTP finansinį paketą, programoje „Horizontas 2020“ numatytą informacinėms ir ryšių technologijoms, taip pat finansavimą iš kitų Europos fondų, įskaitant J. C. Junckerio investicijų planą. EK turi paaiškinti, kaip šie politiniai ketinimai bus įgyvendinti.

1.12.

Akivaizdu, jog reikia didelių papildomų finansinių išteklių. EK kalba apie 50 mlrd. EUR tik investicijoms į informacines ir ryšių technologijas. Tai reiškia, kad prireiks rimto viešojo ir privačiojo sektorių finansinio dalyvavimo visoje Europoje. Tačiau dar neaišku, kaip šios finansinės nuostatos bus įgyvendintos per pagrįstą laikotarpį.

1.13.

Finansavimo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka privačiam kapitalui. Bankai turėtų būti skatinami atlikti atitinkamą vaidmenį „Pramonėje 4.0“. Tinkamą paramą galėtų užtikrinti visavertė Europos kapitalo rinka.

1.14.

Pagal užsakymus gaminami produktai masinės gamybos kainomis bus labai naudingi naudotojams ir vartotojams. Didesnis našumas ir kokybė bus naudingi daugumai asmeninio vartojimo sričių.

1.15.

Komitetas yra nusivylęs, kad komunikate menkai teužsimenama apie didelius socialinius pramonės skaitmeninimo padarinius. Grynasis poveikis nenuspėjamas. Siekiant išvengti visuomenės susiskaidymo, tam tikrų kartų atstovams ar tam tikras pajamas gaunančioms grupės, kurios gali smarkiai nukentėti, reiktų skirti ypatingą dėmesį. Daugeliui kitų atsiras naujų galimybių.

1.16.

Skaitmeninimas turės didelį poveikį darbo rinkai ir darbo organizavimui, pavyzdžiui, pajamų skirtumų didėjimas ir galimybių naudotis socialinės apsaugos sistemomis mažėjimas, kurie gali daryti neigiamą poveikį, jei tam nebus deramai pasipriešinta (4).

1.17.

Tam, kad būtų užtikrinti stabilūs socialiniai santykiai, darni visuomenė ir išsilavinusi ir motyvuota deramas pajamas gaunanti darbo jėga, reikia aktyvaus visų susijusių šalių dalyvavimo. Siekiant savalaikėmis ir pakankamomis persikvalifikavimo priemonėmis užtikrinti sąžiningą darbuotojų, patiriančių skaitmeninimo poveikį, prisitaikymą, reikalingi socialiniai ir visapusiški dialogai visais lygmenimis: ES, nacionaliniu, regionų ir įmonių.

1.18.

Esama tiesioginės sąsajos tarp švietimo programų ir priemonių bei socialinės sanglaudos. Pagrindiniai klausimai – naujausi skaitmeninių technologijų naudotojų įgūdžiai ir kvalifikacijos bei perkvalifikavimas. Verslo ir socialiniai partneriai turėtų būti aktyviai įtraukiami į mokymo programų sudarymą visiems švietimo lygiams ir formoms.

1.19.

EESRK tikisi, kad Komisija skatins tolesnius pokyčius veiksmingai įgyvendindama strateginį planą. Šiuo tikslu visų pirma būtina veiksmingai koordinuoti konkuruojančius metodus, panaikinti netikrumą ir įveikti rinkos susiskaidymą. Bendrajai skaitmeninei rinkai tenka labai svarbus vaidmuo. Lemiamą vaidmenį atliks spartesnis Europos standartizacijos procesas.

1.20.

Be to, EESRK tikisi, kad EK imsis aktyvaus vaidmens:

2.1.

Skaitmeninimas yra svarbi bendrų ekonomikos pokyčių dalis; šie pokyčiai apima robotų naudojimą, medžiagotyrą ir naujus gamybos procesus ir yra apibūdinami kaip „Pramonė 4.0“. Šis modelių pokytis radikaliai pakeis verslą ir visuomenę. Dar 2014 m. ES neturėjo aiškaus „Pramonės 4.0“ ekonominių, technologinių, socialinių ir visuomeninių aspektų vaizdo. EESRK pateikė pageidaujamų priemonių sąrašą (7).

2.2.

2015 m. rugsėjo mėn. EESRK priėmė nuomonę, kurioje buvo aptariami socialiniai ir ekonominiai pramonės ir radikalių darbo rinkų skaitmeninimo padariniai (8).

2.3.

Įvairialypiai pokyčiai pastebimai vyksta JAV, Kinijoje, ES, Japonijoje ir Korėjoje. Bus ir kitų. Didieji duomenys, kaip nauja žaliava, yra priemonė produktų ir paslaugų pavyzdžiams keisti. Anksčiau atskirtos sritys (9) sąveikauja tarpusavyje, o paslaugos (ypač skaitmeninės) vertės grandinėse sukuria didelę pridėtinę gamybos procesuose.

2.4.

Šiandien joks verslas negali veikti be skaitmeninės strategijos. Ši strategija taip pat veikia visų sektorių produktus, paslaugas ir procesus. Žvelgiant į besivystančias naujas rinkas, pramonės skaitmeninimu kuriama arši įmonių ir ekonominių blokų konkurencija. Viso pasaulio versle taip pat įprasta bendradarbiauti kai rengiamasi veikti konkurencinėje aplinkoje.

2.5.

Priemones lemia tikslinga pramonės strategija, ypač JAV ir Kinijoje, kur verslas gauna naudos iš didelių vidaus rinkų. Tai aukštoji politika. 2011 m. B. Obamos administracija pradėjo įgyvendinti didelę nuolatinę programą naujų technologijų, būtent informacinių ir ryšių technologijų, srityje, į kurią įtrauktas visos šalies verslas, mokslinių tyrimų institutai ir universitetai.

2.6.

Kaip įprastai, federalinių agentūrų neseniai paskelbtos naujosios technologinės programos bus labai naudingos privatiems projektams.

2.7.

JAV ketina pasinaudoti skaitmenine transformacija siekdama atgauti prarastas pozicijas pramonės rinkose, pasinaudodama Amerikos veikimo laisve, ir pasaulinių žaidėjų, kaip antai „Google“, „Amazon“, „Microsoft“, „Cisco“ ir kitų (10), dominavimu informacinių ir ryšių technologijų ir didžiųjų duomenų srityje.

2.8.

Pirmaujančių pramonės įmonių konsorciumas siekia to paties tikslo. Pagal 50 novatoriškiausių 2014 m. įmonių sąrašą septynios iš dešimties pirmaujančių įmonių įsikūrusios JAV (11).

2.9.

Kinijos valdžios institucijos naudojasi skaitmenine pertvarka tam, kad sustiprintų Kinijos poziciją pasaulyje. Oficialiuose dokumentuose pabrėžiamas tikslas prilygti JAV.

2.10.

Apgalvotas Kinijos siekis pabrėžiamas įvairialypėje valstybės vykdomoje programoje „Pagaminta Kinijoje 2025“, grindžiamoje Vokietijos „Industrie 4.0“ tikslais. Tai visiškai nauja koncepcija Kinijos ekonomikos ir gamybos procesuose, pasižyminti didelio masto koordinavimu tarp sprendimus priimančių subjektų, ekonominės veiklos vykdytojų ir novatoriškų veiksnių.

2.11.

Buvo skirti didžiuliai finansiniai ištekliai. Nepaisant ekonomikos nuosmukio, šioms konkrečioms programoms tai neturi įtakos.

2.12.

Susidomėjimas „Pramone 4.0“ nepaprastai išaugo. Be to, skaitmeninimas – svarbus J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetas. Tam reikės optimalaus EK tarnybų veiklos koordinavimo.

2.13.

Aiškiai skiriamas dėmesys Konkurencingumo taryboje yra ypač svarbus bendram EK, nacionalinių ir regioninių sprendimus priimančių subjektų tikslo supratimui. Pramonės ir didžiųjų duomenų skaitmeninimas Europos gamyboje turi užtikrinti stiprią poziciją ateityje. Tai iš esmės principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas procesas, į kurį įtraukiamos visos suinteresuotosios šalys. Viešasis sektorius už tai atsako kaip reguliuotojas, tarpininkas ir finansinės paramos teikėjas.

2.14.

Nuo 2011 m. bendromis Federacinės Vyriausybės, akademinės bendruomenės ir verslo pastangomis iniciatyvos imasi Vokietija. 2013 m. pradėjus įgyvendinti iniciatyvą „Industrie 4.0“, pramoninėje platformoje „Plattform 4.0“ ir Vyriausybės, verslo ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo susitarime procesas buvo supaprastintas. Verslas vis labiau įtraukiamas į įvairialypes iniciatyvas, dažnai bendradarbiaujant su regioninės valdžios institucijomis.

2.15.

Be to, Austrijoje veikia pramoninė platforma „Industrie 4.0“, Prancūzijoje – „L’Industrie du Futur“, Jungtinėje Karalystėje – „Catapult“, Nyderlanduose – „Smart Industry“ ir kitos platformos. Padėtis įvairi, nes kiekviena valstybė vysto savo „Pramonės 4.0“ ir jos ateities viziją. Vis dėlto labai skiriasi kiekvienos valstybės bendradarbiavimo intensyvumas ir supratimas, kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų.

2.16.

Nacionalinės, regioninės ir vietos (miestų!) iniciatyvos yra papildomos. EK teisingai numato tarpvalstybinius susitarimus ir partnerystes bei geriausios patirties mainus.

2.17.

Didelės ir specializuotos vidutinio dydžio įmonės imasi iniciatyvos. Didžiausią susirūpinimą kelia dideli skirtumai tarp valstybių, MVĮ atsilikimas ar nepakankamas informuotumas ir menkas visuomenės dalyvavimas. Itin sudėtingas klausimas – Europos rinkos susiskaidymas ir liūdinantis įprastas 28 Europos pramonės ir skaitmeninės politikos krypčių vaizdas.

2.18.

Pramonės ir „Pramonės 4.0“ skaitmeninimas apima ne tik technologijas. Verslas turi pasirengti radikaliems pokyčiams dėl įvairių veiksnių: gamybos spartos, masto ir nenuspėjamumo bei vertės grandinių susiskaidymo ir perorientavimo, naujų ryšių tarp mokslinių tyrimų institutų, aukštojo mokslo ir privačiojo sektoriaus, naujų verslo modelių, naujų sąsajų tarp didelių ir mažesnių įmonių, naujų visų lygmenų įmonių bendradarbiavimo būdų (projektavimas, gamyba, pardavimas, logistika, techninė priežiūra), atnaujintų ir naujų įgūdžių poreikio ir naujų darbo metodų, taip pat glaudesnių verslo ir naudotojų ryšių. Tradicinėms įmonėms itin daug sunkumų kyla dėl visiškai naujų koncepcijų (12).

2.19.

Labiau nei kada nors anksčiau padėtį kontroliuos vartotojas. Skaitmeninimo metu gamybą derinant su paslaugomis, specializuotus ir individualizuotus produktus galima gaminti tomis pačiomis ar mažesnėmis nei serijinės gamybos sąnaudomis, dažnai naujomis sąlygomis. Be to, vartotojams būtina suteikti galimybę gauti deramą informaciją apie socialinį ir ekologinį produktų poveikį, kuri padėtų jiems susidaryti atitinkamą nuomonę apie ketinamą įsigyti produktą.

3.1.

Tam, kad būtų remiama „Pramonė 4.0“ ir suinteresuotosios šalys – įmonės, darbuotojai, socialiniai partneriai, tiekėjai ir klientai, švietimo paslaugų teikėjai,– ES reikalinga pramonės strategija ir atitinkamas visų susijusių šalių darbo paskirstymas. Lemiamas vaidmuo tenka Konkurencingumo tarybai. Kaip ir rengiant bet kokią pramonės politiką, svarbu deramai paskirstyti kompetenciją.

3.2.

Europos Vadovų Taryba (13) iškėlė tikslą, kad iki 2020 m. Europos pramonė turėtų sudaryti 20 % Europos BNP, palyginti su dabartiniais 12 % Tačiau dėl investuotojų dvejonių ir (Europos) krypties trūkumo gamybos apimtys mažėja.

3.3.

Pabrėždamos nuoseklių politikos krypčių poreikį, Komisijos tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis ir verslo atstovais, šiuo metu rengia įspūdingo masto darbo programą, kuri apima teisės aktus, standartizavimą, mokslinius tyrimus ir finansinius išteklius.

3.4.

EESRK su malonumu pažymi, kad dauguma iš septyniolikos rekomendacijų, kurias jis pateikė savo 2014 m. (14) nuomonėje, šiuo metu svarstomos.

3.5.

EK, Vyriausybės, verslo atstovai ir suinteresuotosios šalys vienu metu dalyvaus politiniuose susitikimuose dėl „Pramonės 4.0“. Reikėtų skatinti Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (15) ir bendrus Europos interesams svarbius projektus dėl europinį daiktų internetui reikalingų mažos galios komponentų gamybos pajėgumų. Verslui ir Vyriausybėms reikalingas išsamus veiksmų planas.

3.6.

Vienas pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų – tai, kad vis dar yra 28 skaitmeninės politikos kryptys. Tai iš esmės trukdo įgyvendinti masto poreikį ir yra pagrindinis argumentas, kodėl reikia spartinti bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą.

3.7.

Bendroji skaitmeninė rinka (BSR) turėtų tapti sudėtine atkurtos bendrosios rinkos dalimi. Reikia spartinti pažangiąją teisėkūrą ir reglamentavimą. Darbotvarkė apima:

3.8.

EESRK ragina, kad per konsultacijas būtų siekiama tinkamos pusiausvyros tarp teisės aktų nuostatų ir ekonominės veiklos vykdytojams suteikiamos veikimo laisvės.

3.9.

Europa, glaudžiai bendradarbiaudama su Europai nepriklausančių šalių dalyviais, turi stengtis nustatyti pasaulinius standartus.

3.10.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas suteikia valstybėms narėms įvairių galimybių. Būtina užtikrinti, kad bendrasis duomenų apsaugos reglamentas neapribotų galimybės naudotis ir pakartotinai naudotis duomenimis ir dar labiau nepadidintų nesutarimų ES rinkoje.

3.11.

Įmonės ir valstybės vis dar nepakankamai įvertina kibernetinio saugumo svarbą. Elektroniniai nusikaltimai plinta visame pasaulyje. Akivaizdu, kad ES turi imtis tam tikrų veiksmų.

3.12.

EESRK ragina EK atkreipti ypatingą dėmesį į statistiką, kuriai vis dar sistemingai skiriama nepakankamai dėmesio. Išsamesni statistiniai duomenys, susiję su paslaugomis, yra ypač svarbūs verslui ir politikos formuotojams.

4.1.

Vis daugiau valstybių ir regionų rimtai dirba skaitmeninimo srityje.

4.2.

Vis dėlto didėjantys valstybių skirtumai ir nevienodas verslo informuotumas įvairiose valstybėse kelia didžiausią susirūpinimą. Didžiausia problema – įmonių ir tiekėjų sąveikumas.

4.3.

Verslui ir suinteresuotosioms šalims kuriamos informuotumo didinimo programos. Kiekviena valstybė randa savų būdų. Platformos, dažnai regioniniu lygmeniu, yra labai svarbios stiprinant didelių ir mažų įmonių, taip pat didelių ir mažų įmonių ir mokslinių tyrimų institutų ir universitetų bendradarbiavimą.

4.4.

Reikėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės plėtrą. Tokiu būdu sutelkiami įvairių veiklos sričių partneriai ir skatinama naši sąveika. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė skatina bendradarbiavimą ir gali būti labai reikalingos finansinės paramos šaltinis.

4.5.

Platformose, kompetencijos centruose ir vietos laboratorijose dažnai dėmesys sutelkiamas į konkrečias skaitmeninimo sritis, pavyzdžiui, kintančias vertės grandines, socialines inovacijas ir naujus verslo modelius (16), aktyviai dalyvaujant darbuotojams ir profesinėms sąjungoms. Reikia skatinti vieno langelio principą. Sektorių organizacijos atlieka svarbų vaidmenį spręsdamos su sektoriais susijusius klausimus.

4.6.

(Technikos) universitetai, prie kurių steigiami inkubatoriai – verslo miesteliai – taip pat aktyviai dalyvauja. Verslaus universiteto koncepcija, plintanti po visą žemyną, yra ypač naudinga (17).

4.7.

Įmonių, platformų, sektorių organizacijų ir universitetų tinklai stiprina pageidaujamas tendencijas. Bendroji skaitmeninė rinka turėtų pagerinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygas. Siekiant skatinti (labai) skirtingo dydžio dalyvių bendradarbiavimą, gali prireikti tam tikrų ekonominių ir teisinių sąlygų, kad skaitmeninant pramonę būtų galima drauge kurti vertę. Ypatingą dėmesį reikia skirti MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms. Daugumai jų trūksta tikslinės informacijos, o daugeliui – tobulinimo priemonių.

4.8.

Palyginti su JAV, veiklą pradedančios ir besiplečiančios įmonės veikiau yra silpnoji Europos grandis. Pasiteisina naši didžiųjų ir mažųjų inkubatorių ir jų (tarpvalstybinių) tinklų sąveika. Labai remiantį vaidmenį gali atlikti ne visą darbo laiką dirbantys instruktoriai, į pensiją išėję ir patyrę verslininkai ir mentoriai.

5.1.

Skaitmeninimas tampa Europos fondų prioritetu (programa „Horizontas 2020“, regioninis ir kitas finansavimas). Sevilijoje įsikūręs Jungtinis tyrimų centras ir būsimi pasaulinės patirties turintys inovacijų centrai gali būti labai naudingi.

5.2.

EESRK nuomone, visų reikiamų investicijų finansavimas yra daug sudėtingesnis nei apibūdinta komunikate. Akivaizdu, jog reikia didelių papildomų finansinių išteklių. EK kalba apie 35 mlrd. EUR vien investicijoms į informacines ir ryšių technologijas. Tai reiškia, kad ES, nacionaliniai ir regioniniai fondai turės glaudžiai bendradarbiauti, o įmonės – aktyviai dalyvauti platformų veikloje ir plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Reikia paaiškinti, kaip šios finansinės nuostatos bus įgyvendintos per pagrįstą laikotarpį. Gali būti keliamas įprastas klausimas: kas kiek turi mokėti ir kokiu tikslu?

5.3.

Europos finansavimo sistema dažnai teisingai kritikuojama dėl to, kad yra pernelyg lėta ir biurokratiška, todėl ji labai brangiai kainuoja ir varžomas smulkusis verslas. Pažvelkite į JAV! Būtina koreguoti procedūras ir mažinti biurokratiją, kartu užtikrinti sąžiningumą. Gali būti pravartu sumažinti MTTP konsorciumų privalomųjų partnerių skaičių (18).

5.4.

Universitetų verslo inkubavimo reitingai smulkiajam verslui gali būti naudinga priemonė progresyvioms pradedančiosioms įmonėms įvertinti ir biurokratinėms ES procedūroms paspartinti.

5.5.

Pradedančiosios ir besiplečiančios įmonės, kaip antai vadinamieji vienaragiai (19), skatina novatoriškus skaitmeninius verslo procesus. Pirmauja amerikiečiai. Be to, Amerikos inovacijų stebėtojai labai aktyvūs Europoje ir ieško pelningų perėmimo pasiūlymų.

5.6.

Be bankų sektoriaus, svarbus vaidmuo tenka ir privataus kapitalo įmonėms. Skaitmeninama ir privačioji bankininkystė. Šia kryptimi veikia „FinTech“. Tai skaitmeninio pasaulio atšaka, kuri skatina greitį, didesnį efektyvumą ir skaidrumą ir kintantį požiūrį į klientus. Daugiau „FinTech“ centrų būtų naudinga turėti visoje Europoje, ne vien Londone.

5.7.

Bankai ir „FinTech“ turėtų būti svarbūs bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo partneriai, nes užtikrintų geresnius veiklos rezultatus ir vertės kūrimą. Jie turėtų būti skatinami veikti kaip strateginiai pramonės partneriai, profesionaliai vertinantys ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę projektų naudą. Būtų naudingos visiškai naujos tarpusavyje sujungtų platformų ir pridėtinės vertės paslaugų formos.

5.8.

Finansinis reglamentas (ar jo peržiūra) neturėtų kliudyti bankų sektoriui prisiimti apskaičiuotos rizikos investuojant į „Pramonę 4.0“.