15.10.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/1

Komisijos komunikatas. Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, projekto turinio patvirtinimas

(2016/C 382/01)

2016 m. spalio 13 d. Komisija patvirtino Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, projekto turinį.

Komisijos reglamento projektas pateikiamas šio komunikato priede. Viešosios konsultacijos dėl Komisijos reglamento projekto vyksta čia: http://ec.europa.eu/competition/consultations/open.html.

PRIEDAS

PROJEKTAS. KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) …/…

…

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir Reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktus,

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014 (2) nustatyta tam tikrų kategorijų pagalba, kuri skelbiama suderinama su vidaus rinka ir apie kurią nereikia pranešti Komisijai prieš ją suteikiant. Reglamente (ES) Nr. 651/2014 paskelbta, kad Komisija ketina peržiūrėti šio reglamento taikymo sritį, kad įtrauktų kitų kategorijų pagalbą, visų pirma pagalbą uostų ir oro uostų infrastruktūrai, kai bus įgyta pakankamai bylų nagrinėjimo patirties;

(2)

atsižvelgiant į Komisijos įgytą patirtį ir norint supaprastinti ir aiškiau išdėstyti valstybės pagalbos taisykles, sumažinti administracinę naštą ir sudaryti sąlygas Komisijai daugiau dėmesio skirti didžiausią iškraipomąjį poveikį galinčioms turėti byloms, į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 taikymo sritį turėtų būti įtraukta pagalba uostų ir oro uostų infrastruktūrai;

(3)

investicinė pagalba regioniniams oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas neviršija trijų milijonų keleivių, gali pagerinti ir tam tikrų regionų pasiekiamumą, ir vietos plėtrą, priklausomai nuo kiekvieno oro uosto ypatumų. Tai atitinka strategijos „Europa 2020“ prioritetus, nes prisidedama prie tolesnio ekonomikos augimo ir padedama siekti ES bendros svarbos tikslų. Iš patirties, įgytos taikant Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gaires (3), matyti, kad dėl regioniniams oro uostams teikiamos investicinės pagalbos prekyba ir konkurencija nėra nederamai iškraipomos, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. Todėl, jeigu ji atitinka atitinkamas sąlygas, jai turėtų būti taikoma Reglamente (ES) Nr. 651/2014 numatyta bendroji išimtis. Netikslinga nustatyti su pagalbos suma susijusios pranešimo ribos, nes pagalbos priemonės poveikis konkurencijai daugiausia priklauso ne nuo investicijos, bet nuo oro uosto dydžio;

(4)

pranešimo apie pagalbą reikalavimo taikymo išimties sąlygomis turėtų būti siekiama, visų pirma užtikrinant pagalbos sumos proporcingumą, riboti konkurencijos iškraipymus, dėl kurių būtų sudarytos nevienodos sąlygos vidaus rinkoje. Kad pagalba būtų proporcinga, ji turi atitikti dvi sąlygas. Pagalbos intensyvumas neturėtų viršyti didžiausio leidžiamo pagalbos intensyvumo, kuris kinta priklausomai nuo oro uosto dydžio, be to, pagalbos suma neturėtų viršyti investicijos finansavimo spragos. Labai mažų oro uostų, kurie aptarnauja iki 150 000 keleivių per metus, atveju pagalba turi atitikti tik vieną iš šių sąlygų. Suderinamumo sąlygomis turėtų būti užtikrinama, kad galimybė naudotis infrastruktūra bus atvira ir be diskriminacijos. Išimtis turėtų būti netaikoma pagalbai, suteiktai oro uostams, esantiems netoli veikiančio oro uosto, iš kurio teikiamos reguliarios oro susisiekimo paslaugos, nes pagalba tokiems oro uostams kelia didesnę riziką, kad bus iškraipyta konkurencija, taigi apie ją reikėtų pranešti Komisijai, išskyrus atvejus, kai ji teikiama labai mažiems oro uostams (kurių keleivių srautas neviršija 150 000 keleivių per metus), nes tais atvejais galimybių iš esmės iškraipyti konkurencijos nėra;

(5)

jūrų uostai yra strategiškai svarbūs siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kaip nustatyta, inter alia, strategijoje „Europa 2020“ ir Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (4). Kaip pabrėžta komunikate „Uostai – augimo variklis“ (5), kad visuose Sąjungos jūriniuose regionuose našiai veiktų uostai, reikia veiksmingų viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų. Investicijų visų pirma reikia tam, kad prieigos prie uostų infrastruktūra ir uostų infrastruktūra būtų pritaikytos atsižvelgiant į didesnį ir sudėtingesnį laivyną, į alternatyvių degalų infrastruktūros naudojimą, taip pat į griežtesnius aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus. Neužtikrinus aukštos kokybės uostų infrastruktūros, apkraunami keliai, o ekspeditoriai, vežėjai ir vartotojai patiria papildomų išlaidų;

(6)

vidaus vandenų uostų plėtra ir jų integravimas į daugiarūšį transportą – vienas pagrindinių Sąjungos transporto politikos tikslų. Sąjungos teisės aktais aiškiai siekiama skatinti, kad transportas būtų įvairiarūšis, ir pereiti prie mažiau aplinkai kenkiančių transporto rūšių, kaip antai geležinkelio ir vežimo jūriniais arba vidaus vandens keliais;

(7)

išimties taikymo uostams skirtai pagalbai sąlygomis turėtų būti siekiama, visų pirma užtikrinant pagalbos sumos proporcingumą, riboti konkurencijos iškraipymus, dėl kurių būtų sudarytos nevienodos sąlygos vidaus rinkoje. Kad pagalba būtų proporcinga, jos intensyvumas neturėtų viršyti didžiausio leidžiamo pagalbos intensyvumo, kuris, kai pagalba skiriama jūrų uostams, kinta priklausomai nuo investicinio projekto dydžio. Pagalbos suma turėtų neviršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo, išskyrus atvejus, kai pagalbos sumos yra labai mažos ir tikslinga taikyti supaprastintą metodą, siekiant sumažinti administracinę naštą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad galimybė naudotis infrastruktūra bus atvira ir be diskriminacijos;

(8)

į pagrindinio tinklo koridorių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1315/2013 (6), darbo planus įtrauktos investicijos yra bendros svarbos projektai, turintys ypač didelę strateginę reikšmę Sąjungai. Tuos tinklus sudarantys jūrų uostai yra į Sąjungą ir iš jos gabenamų prekių įvežimo ir išvežimo punktai. Tuos tinklus sudarantys vidaus vandenų uostai yra pagrindiniai veiksniai, kuriais užtikrinamas daugiarūšis vežimas tinkle. Investicijoms, kuriomis siekiama padidinti tų uostų našumą, turėtų būti taikoma aukštesnė pranešimo riba;

(9)	atsižvelgiant į taikant Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 ir Reglamentą (ES) Nr. 702/2014 įgytą patirtį, taip pat tikslinga pritaikyti tam tikras minėtų reglamentų nuostatas;

(10)

visų pirma dėl atokiausiems regionams skirtų regioninės veiklos pagalbos schemų paaiškėjo, kad praktikoje sunku taikyti skirtingas papildomų transporto išlaidų ir kitų papildomų išlaidų kompensavimo taisykles ir jomis tinkamai nešalinamos Sutarties 349 straipsnyje nurodytos kliūtys, nepakankamai atsižvelgiama į atokumą ir salas, mažą dydį, sudėtingą topografiją ir klimatą, ekonominę priklausomybę nuo kelių produktų, dėl kurių buvimo ir jų derinių labai ribojamas atokiausių regionų vystymasis, todėl nuostatos turėtų būti pakeistos metodu, kuris būtų taikomas visoms papildomoms išlaidoms;

(11)	atsižvelgiant į tai, kad pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui turi nedidelį neigiamą poveikį konkurencijai, turėtų būti padidintos tų sričių pagalbai taikomos pranešimo ribos;

(12)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 ir Reglamentas (ES) Nr. 702/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 651/2014 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

k ir l punktai pakeičiami taip:

„k)	pagalbai sporto ir daugiafunkcei laisvalaikio infrastruktūrai;

l)	pagalbai vietos infrastruktūroms;“

ii)

pridedami m ir n punktai:

„m)	pagalbai regioniniams oro uostams ir

n)	pagalbai uostams.“

3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šis reglamentas netaikomas:

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 (*), išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą MVĮ gauti finansavimą, pagalbą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams ir regioninės veiklos pagalbos schemas atokiausiuose regionuose ir retai apgyvendintose vietovėse;

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus regioninę veiklos pagalbą, MVĮ teikiamą pagalbą konsultavimui, rizikos finansų pagalbą, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą aplinkos apsaugai, pagalbą mokymui bei pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams;

pagalbai, išskyrus regioninę veiklos pagalbą, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje, šiais atvejais:

i)	kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį arba

ii)	kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;

d)	pagalbai nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas Nr. 2010/787/ES (**);

e)	13 straipsnyje nenurodytų kategorijų regioninei pagalbai.

(*) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1)."

(**) 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas Nr. 2010/787/ES dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (OL L 336, 2010 12 21, p. 24).“"

4 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

pagalbos schemoms, į kurias nėra aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;“

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, ir regioninės veiklos pagalbos schemas, su sąlyga, kad tokiomis schemomis sunkumų patiriančioms įmonėms nesudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms įmonėms.“

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

39 punktas pakeičiamas taip:

„39)

veiklos pelnas – diskontuotųjų pajamų ir diskontuotųjų veiklos išlaidų per investicijos ekonominio naudingumo laikotarpį skirtumas, kai šis skirtumas yra teigiamas. Veiklos išlaidos apima išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui, tačiau šiame reglamente neapima nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į investicinę pagalbą. Pajamų ir veiklos išlaidų diskontavimas taikant tinkamą diskonto normą sudaro galimybę gauti pagrįstą pelną.“

42 punktas pakeičiamas taip:

„42)

regioninė veiklos pagalba – pagalba, kuria mažinamos įmonės einamosios išlaidos. Jos apima tokių kategorijų išlaidas: išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui ir pan., tačiau neapima nusidėvėjimo išlaidų ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į tinkamas finansuoti išlaidas, kai buvo skiriama investicinė pagalba;“

48 punktas pakeičiamas taip:

„48)	retai apgyvendintos vietovės – NUTS 2 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyventojai/km2, arba NUTS 3 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 12,5 gyventojo/km2;“

įterpiamas 48a punktas:

„48a)

labai retai apgyvendintos vietovės – NUTS 2 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyventojai/km2;“

55 punktas pakeičiamas taip:

„55)	veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios vietovės – Sutarties 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai arba retai apgyvendintos vietovės, arba labai retai apgyvendintos vietovės;“

įterpiamas 61a punktas:

„61a)

tokios pačios ar panašios veiklos nutraukimas – visos ar dalies veiklos nutraukimas, dėl kurio būtų prarandama daug darbo vietų. Taikant šią nuostatą, padėtis, kai yra prarandama daug darbo vietų, apibrėžiama kaip padėtis, kai įmonėje prarandama ne mažiau kaip [100] darbo vietų, arba kai darbo vietų toje įmonės veiklos srityje sumažėja darbo jėgą sumažinus ne mažiau kaip 50 %;“

po 143 punkto pridedami šie punktai:

„Pagalbos regioniniams oro uostams apibrėžtys

144)

oro uosto infrastruktūra – infrastruktūra ir įranga, kurią oro uostas naudoja oro uosto paslaugoms oro transporto bendrovėms ir įvairiems paslaugų teikėjams teikti; prie tokios infrastruktūros ir įrangos priskiriami kilimo ir tūpimo takai, terminalai, peronai, riedėjimo takai, centralizuota antžeminių paslaugų infrastruktūra ir visa kita infrastruktūra, kuri tiesiogiai naudojama oro uosto paslaugoms teikti, o nepriskiriama infrastruktūra ir įranga, kuri pirmiausiai reikalinga su oro susisiekimu nesusijusiai veiklai vykdyti;

145)

oro transporto bendrovė – bet kokia oro transporto bendrovė, turinti valstybės narės arba Europos bendrosios aviacijos erdvei priklausančios valstybės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 (*) išduotą galiojančią licenciją teikti oro susisiekimo paslaugas;

146)

oro uostas – ekonominę oro uosto paslaugų teikimo oro transporto bendrovėms veiklą vykdantis subjektas ar subjektų grupė;

147)

oro uostų paslaugos – su orlaivių priežiūra nuo nusileidimo iki pakilimo, keleivių aptarnavimu ir krovinių tvarkymu susijusios paslaugos, kurias oro transporto bendrovėms teikia oro uostas ar bet kuri jo patronuojamoji įmonė, kad oro transporto bendrovės galėtų teikti oro susisiekimo paslaugas, įskaitant antžeminių paslaugų teikimą ir aprūpinimą centralizuota antžeminių paslaugų infrastruktūra;

148)

vidutinis metinis keleivių srautas – skaičius, apskaičiuojamas remiantis atskridusių ir išskridusių keleivių skaičiumi per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais suteikta pagalba;

149)

centralizuota antžeminių paslaugų infrastruktūra – infrastruktūra, kurią paprastai eksploatuoja oro uosto valdytojas ir kuri už atlygį suteikiama įvairiems oro uoste veikiantiems antžeminių paslaugų teikėjams, išskyrus įrangą, kuri priklauso antžeminių paslaugų teikėjams arba yra jų eksploatuojama;

150)

greitasis traukinys – traukinys, galintis pasiekti didesnį kaip 200 km/h greitį;

151)

antžeminės paslaugos – Tarybos direktyvos 96/67/EB (**) priede apibūdintos oro uosto naudotojams oro uostuose teikiamos paslaugos;

152)

su oro susisiekimu nesusijusi veikla – komercinės paslaugos, teikiamos oro transporto bendrovėms ar kitiems oro uosto naudotojams, įskaitant pagalbines paslaugas keleiviams, krovinių ekspeditoriams ar kitiems paslaugų teikėjams, biurų ir parduotuvių patalpų nuomą, automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas ir viešbučių paslaugas;

153)

regioninis oro uostas – oro uostas, kurio vidutinis metinis keleivių srautas neviršija 3 milijonų keleivių;

Pagalbos uostams apibrėžtys

154)

uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kad būtų galima priimti, pakrauti ir iškrauti laivus, sandėliuoti, priimti ir pristatyti prekes ir įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, reikalinga vežėjams uosto teritorijoje;

155)

jūrų uostas – uostas, daugiausia skirtas jūrų laivams priimti;

156)

vidaus vandenų uostas – kitoks nei jūrų uostas, skirtas vidaus vandenų kelių laivams priimti;

157)

uosto infrastruktūra – infrastruktūra ir įrenginiai su transportu susijusioms uosto paslaugoms teikti, įskaitant laivų švartavimo prieplaukas, prieplaukų sienas, molus ir plūduriuojančias pontonines rampas potvynių ir atoslūgių užliejamuose plotuose, vidaus baseinus, pylimus ir atgautus žemės plotus, alternatyvių degalų infrastruktūrą, laivuose susidarančių atliekų ir krovinių likučių surinkimo infrastruktūrą, taip pat uosto teritorijoje naudojamus transporto įrenginius;

158)

antžeminė uosto infrastruktūra – paviršiuje esančios konstrukcijos, pastatai, tai pat mobilioji įranga, įskaitant kranus, ir uosto teritorijoje esanti stacionarioji įranga, tiesiogiai susijusi su uosto transporto funkcija;

159)

prieigos infrastruktūra – bet kokios rūšies infrastruktūra, kurios reikia, kad naudotojams būtų užtikrinta prieiga prie jūrų ar vidaus vandenų uosto ir patekimas į jį iš sausumos, jūros ar upės, visų pirma privažiuojamieji keliai, privažiuojamieji geležinkeliai ir prieigos kanalai bei šliuzai;

160)

dugno gilinimas – smėlio, nuosėdų ar kitų medžiagų šalinimas nuo įplaukimo į uostą vandens kelio arba vandens kelio uosto teritorijoje dugno, kad laivai galėtų patekti į uostą;

161)

tvarkomasis dugno gilinimas – reguliariai atliekamas dugno gilinimas, kad įplaukimo vandens kelius ir uosto teritoriją būtų galima naudoti;

162)

alternatyvių degalų infrastruktūra – uosto infrastruktūra, dėl kurios uostas gali priimti laivus, kurie naudoja tokius degalus kaip elektra, vandenilis, biodegalai (skysti), sintetiniai degalai, metanas, įskaitant gamtines dujas (suslėgtas GD ir suskystintas GD) ir biometaną, ir suskystintos naftos dujos (SND), kuriais tiekiant energiją transportui bent iš dalies pakeičiami degalai, gaunami iš iškastinės naftos šaltinių, prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir pagerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas;

163)

laivas – plūdrioji jūrų konstrukcija, savaeigė arba nesavaeigė, su vienu ar daugiau antvandeninės dalies korpusų;

164)

jūrų laivai – laivai, išskyrus tuos, kurie plaukioja tik vidaus vandenimis arba uždarosiose akvatorijose arba greta jų esančiais vandenimis;

165)

vidaus vandenų laivai – vien ar daugiausia vidaus vandenų keliais plaukioti skirti laivai;

166)

laivuose susidarančių atliekų ir krovinių likučių surinkimo infrastruktūra – priėmimas į bet kurį stacionarų, plūdrųjį arba mobilų įrenginį, galintį priimti laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/59/EB (***).

(*) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3)."

(**) 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką (OL L 272, 1996 10 25, p. 36)."

(***) 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (OL L 332, 2000 12 28, p. 81).“"

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

z punktas pakeičiamas taip:

„z)	investicinė pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 150 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 75 mln. EUR vienai įmonei per metus;“

ii)

pridedami dd, ee ir ff punktai:

„dd)	investicinė pagalba regioniniams oro uostams: pagalbos intensyvumas nustatytas 56a straipsnio 10 ir 11 dalyse;

ee)	investicinė pagalba jūrų uostams: 100 mln. EUR vienam investiciniam projektui (arba 120 mln. EUR vienam investiciniam projektui jūrų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 (*) 47 straipsnyje);

ff)	investicinė pagalba vidaus vandenų uostams: 20 mln. EUR vienam investiciniam projektui.

(*) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).“"

5 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo k punktu:

„k)	pagalba, kurią sudaro materialiojo turto pardavimas arba nuoma mažesnėmis nei rinkos kainomis, jeigu jo vertė nustatyta remiantis nepriklausomo eksperto vertinimu prieš sandorį arba remiantis viešai skelbiama, reguliariai atnaujinama ir visuotinai priimtina lyginamąja verte.“

6 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	regioninė veiklos pagalba ir regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 15 ir 16 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;“

d punktas pakeičiamas taip:

„d)	pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti ir pagalba paramos, teikiamos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims, išlaidoms kompensuoti, jeigu tenkinamos 34 ir 35 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;“

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Tinkamų finansuoti išlaidų sumos gali būti apskaičiuojamos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (*) 67 ir 68 straipsniuose, su sąlyga, kad veikla bent iš dalies būtų finansuojama iš Sąjungos fondo, kuriam leidžiama naudoti minėtus supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus, o konkrečios kategorijos išlaidos atitiktų reikalavimus pagal atitinkamą nuostatą dėl išimties.

(*) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).“"

b)	3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Ateityje mokėtina pagalba, įskaitant keliomis dalimis išmokamą pagalbą, diskontuojama iki jos vertės suteikimo metu.“

c)	4 dalis išbraukiama.

12 ir 13 straipsniai pakeičiami taip:

„12 straipsnis

Kontrolė

1. Kad Komisija galėtų kontroliuoti pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, valstybės narės arba, jeigu pagalba skirta Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams, valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkama vadovaujančioji institucija, registruoja išsamius duomenis, įskaitant informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus nustatyti, kad tenkinamos visos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo ad hoc pagalbos suteikimo dienos arba nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos.

2. Schemoms, pagal kurias fiskalinė pagalba yra automatiškai teikiama remiantis pagalbos gavėjų mokesčių deklaracijomis ir kai nėra ex ante kontrolės, ar kiekvieno pagalbos gavėjo atžvilgiu įvykdytos visos suderinamumo sąlygos, valstybės narės reguliariai, kartą per finansinius metus, tikrina, bent jau ex post ir imties pagrindu, ar įvykdytos visos suderinamumo sąlygos, ir padaro reikiamas išvadas. Valstybės narės saugo išsamius patikrinimų duomenis bent 10 metų nuo patikrinimo dienos.

3. Atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nustatytas prašyme, Komisijai pateikia visą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, kurie Komisijai atrodo būtini šio reglamento taikymui kontroliuoti, įskaitant 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją.

13 straipsnis

Regioninės pagalbos taikymo sritis

Šis skirsnis netaikomas:

a)	pagalbai, teikiamai veiklai plieno sektoriuje, anglių sektoriuje, laivų statybos sektoriuje ir sintetinių pluoštų sektoriuje;

b)	pagalbai transporto sektoriuje, taip pat susijusiai infrastruktūrai, elektros energijos gamybai, paskirstymui ir infrastruktūrai, išskyrus regioninės veiklos pagalbos schemas;

c)	regioninės pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemoms; turizmo veiklai, plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti arba žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais skirtos schemos nelaikomos pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemomis;

individualiai regioninei investicinei pagalbai, skiriamai gavėjui, kuris paraiškos gauti pagalbą pateikimo metu:

i)	per ankstesnius dvejus metus nutraukė tapačią arba panašią veiklą įmonėje, esančioje kitos EEE susitarimo susitariančiosios šalies teritorijoje, arba

ii)	turi [konkrečių planų] nutraukti tokią veiklą per laikotarpį, prasidedantį paraiškos gauti pagalbą dieną ir trunkantį ne ilgiau kaip dvejus metus nuo pradinės investicijos pabaigos.

regioninei veiklos pagalbai, teikiamai įmonėms, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. K sekcijos „Finansinė ir draudimo veikla“, arba įmonėms, vykdančioms grupių vidaus veiklą, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. 70.10 klasės „Pagrindinių buveinių veikla“ arba 70.22 klasės „Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“.“

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	6 dalies antros pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Įmonės turto įsigijimo, kaip nustatyta 2 straipsnio 49 arba 51 punkte, atveju atsižvelgiama tik į turto įsigijimo iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, išlaidas.“

b)	7 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip: „Jei pagalba teikiama didelėms įmonėms gamybos procesui iš esmės pakeisti, tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti turto, susijusio su modernizuojama veikla, nusidėvėjimą per trejus ankstesnius finansinius metus.“

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Regioninė veiklos pagalba

1. Regioninės veiklos pagalbos schemos atokiausiuose regionuose ir retai apgyvendintose vietovėse yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Retai apgyvendintose vietovėse regionine veiklos pagalba kompensuojamos prekių, pagamintų veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiose vietovėse, papildomos transporto išlaidos, taip pat prekių, kurios toliau tose vietovėse perdirbamos, papildomos transporto išlaidos, taikant šias sąlygas:

a)	pagalbą galima iš anksto objektyviai kiekybiškai įvertinti pagal nustatytą sumą arba koeficientą už tonkilometrį, arba pagal bet kurį kitą atitinkamą vienetą;

b)	šios papildomos transporto išlaidos apskaičiuojamos pagal reisą, kuriuo prekės gabenamos iš kilmės vietos į paskirties vietą atitinkamos valstybės narės nacionalinių sienų ribose transporto priemone, kurią naudodamas pagalbos gavėjas turi mažiausiai išlaidų.

Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % papildomų transporto išlaidų, kaip nurodyta šioje dalyje.

3. Labai retai apgyvendintose vietovėse regioninės veiklos pagalbos schemomis stabdomas arba švelninamas gyventojų mažėjimas, taikant šias sąlygas:

a)	pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą susijusioje vietovėje;

b)	skiriama metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas neviršija 20 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamoje vietovėje.

4. Atokiausiuose regionuose veiklos pagalbos schemomis kompensuojamos papildomos veiklos išlaidos, susidariusios atokiausiuose regionuose dėl tiesioginio vienos ar kelių nuolatinių kliūčių, nurodytų Sutarties 349 straipsnyje, poveikio, jeigu pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą atokiausiame regione, su sąlyga, kad skiriama metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas, įgyvendinamas pagal šį reglamentą, neviršija vieno iš šių procentinių dydžių:

a)	[25 %] bendrosios pridėtinės vertės, kurią pagalbos gavėjas kasmet sukuria atitinkamame atokiausiame regione;

b)	[30 %] pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamame atokiausiame regione,

c)	[20 %] pagalbos gavėjo metinės apyvartos atitinkamame atokiausiame regione.

Įmonėms, kurių metinė apyvarta yra iki [300 000 EUR], šios procentinės vertės gali būti padidintos [10 procentinių punktų].“

10)

21 straipsnio 16 dalies įžanginė frazė pakeičiama taip:

„Rizikos finansų priemonė, pagal kurią teikiamos garantijos arba paskolos tinkamoms finansuoti įmonėms arba investicijos į kvazinuosavą kapitalą, vykdomos kaip investicijos į tinkamų finansuoti įmonių skolos vertybinius popierius, tenkina šias sąlygas:“

11)

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„Tinkamos finansuoti įmonės yra nebiržinės mažos įmonės ne ilgiau kaip penkerius metus po registracijos, su sąlyga, kad įmonė atitinka šias sąlygas:

a)	ji ne tik perėmė kitos įmonės veiklą;

b)	ji dar nepaskirstė pelno;

c)	nebuvo sukurta per susijungimą.

Reikalavimus atitinkančių įmonių, kurioms netaikomas reikalavimas registruotis, atveju gali būti laikoma, kad penkerių metų laikotarpis prasideda nuo tada, kai įmonė arba pradeda savo ekonominę veiklą, arba už ekonominę veiklą privalo mokėti mokesčius.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto, per dviejų įmonių, kurios atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal šį straipsnį, susijungimą sukurtos įmonės irgi laikomos reikalavimus atitinkančiomis įmonėmis ne ilgiau kaip penkerius metus nuo seniausiai įkurtos susijungime dalyvaujančios įmonės registracijos dienos.“

12)

31 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

tiesiogiai su projektu susijusios mokytojų ir mokomų asmenų veiklos išlaidos, pavyzdžiui, kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, išlaidos tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms ir reikmenims, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami vien mokymo projektui, išlaidos;“

13)

52 straipsnyje įterpiama 2a dalis:

„2a.	Vietoj 2 dalyje numatyto tinkamų finansuoti išlaidų nustatymo būdo, gali būti nustatyta didžiausia pagalbos vienam projektui suma taikant konkurencinės atrankos procedūrą, kaip reikalaujama pagal 4 dalį.“

14)

53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	muziejams, archyvams, bibliotekoms, meno ir kultūros centrams ar erdvėms, teatrams, kino teatrams, operos teatrams, koncertų salėms, kitoms gyvų pasirodymų organizacijoms, kino paveldo institucijoms ir kitoms panašioms meninėms ir kultūrinėms infrastruktūroms, organizacijoms ir institucijoms;“

b)	6 dalies trečias sakinys išbraukiamas;

8 dalis pakeičiama taip:

„8.	Vietoj 6 ir 7 dalyse nurodyto metodo pagalbos, kuri neviršija 2 mln. EUR, atveju gali būti nustatyta didžiausia 80 % tinkamų finansuoti išlaidų suma.“

d)	9 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „2 dalies f punkte apibrėžtai veiklai didžiausia pagalbos suma neviršija arba tinkamų finansuoti išlaidų ir projekto diskontuotųjų pajamų skirtumo, arba 70 % tinkamų finansuoti išlaidų.“

15)

54 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Abiem atvejais didžiausia išlaidų suma, kuriai taikomi su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai, jokiu būdu neviršija 80 % bendro gamybos biudžeto.

Kad projektai būtų tinkami finansuoti, valstybė narė taip pat gali reikalauti mažiausios gamybinės veiklos atitinkamoje teritorijoje apimties, tačiau ta apimtis neviršija 50 % bendro gamybos biudžeto.“

16)

Po 56 straipsnio įterpiami šie straipsniai:

„14 SKIRSNIS

Pagalba regioniniams oro uostams

56a straipsnis

Investicinė pagalba regioniniams oro uostams

1. Investicinė pagalba oro uostui yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Atitinkamos investicijos neviršija sumos, būtinos vidutiniu laikotarpiu laukiamam srautui priimti, remiantis pagrįstomis srautų prognozėmis.

3. Oro uostas turi būti atviras visiems potencialiems naudotojams. Fizinio pajėgumų apribojimo atveju pagalba skiriama vadovaujantis tinkamais, objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

4. Pagalba neteikiama oro uostui, kuris nuo veikiančio oro uosto, iš kurio teikiamos reguliarios oro susisiekimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio 16 dalyje, yra ne toliau kaip už 100 km arba yra pasiekiamas per 60 minučių automobiliu, autobusu, traukiniu ar greituoju traukiniu.

5. Pagalba neteikiama oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, buvo daugiau nei trys milijonai keleivių. Neturėtų būti tikėtina, kad dėl pagalbos oro uosto vidutinis metinis srautas per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo padidės taip, kad viršys tris milijonus keleivių.

6. Pagalba neteikiama oro uostams, kurių vidutinis metinis krovinių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, buvo daugiau nei 200 000 tonų. Ji taip pat neteikiama, jeigu dėl pagalbos oro uosto vidutinis metinis krovinių srautas per dvejus finansinius metus nuo pagalbos suteikimo padidėtų taip, kad viršytų 200 000 tonų.

7. Pagalba neskiriama veikiančių oro uostų perkėlimui arba naujo keleivinio oro uosto steigimui, įskaitant esamo aerodromo pertvarkymą į keleivinį oro uostą;

8. Pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

9. Tinkamos finansuoti išlaidos yra su investicijomis į oro uosto infrastruktūrą susijusios išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas.

10. Pagalbos suma neviršija:

a)	50 % tinkamų finansuoti išlaidų oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, buvo nuo vieno iki trijų milijonų keleivių;

b)	75 % tinkamų finansuoti išlaidų oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba suteikta, neviršijo vieno milijono keleivių.

11. Atokiuose regionuose esantiems oro uostams didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

12. 2 ir 4 dalys netaikomos oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, neviršijo 150 000 keleivių, jeigu nelaukiama, kad dėl pagalbos oro uosto vidutinis metinis keleivių srautas padidėtų taip, kad viršytų 150 000 keleivių. Tokiems oro uostams suteikta pagalba turi atitikti 8, 10 arba 11 dalį.

15 SKIRSNIS

Pagalba uostams

56b straipsnis

Investicinė pagalba jūrų uostams

1. Investicinė pagalba jūrų uostams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicinės išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas, skirtos:

a)	jūrų uosto infrastruktūrai statyti, pakeisti arba modernizuoti ir

b)	įplaukimo infrastruktūrai uosto teritorijoje statyti, pakeisti arba modernizuoti, įskaitant uosto teritorijos dugno gilinimą, išskyrus tvarkomąjį dugno gilinimą.

3. Investicinės išlaidos, susijusios veikla, nesusijusia su transportu, įskaitant uosto ribose veikiančius pramoninius gamybos įrenginius, biurus ar parduotuves, taip pat antžeminę infrastruktūrą, nėra tinkamos finansuoti.

4. Pagalbos intensyvumas neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

5. Didžiausia pagalbos, skiriamos 2 dalies a punkte apibrėžtoms investicijoms, suma neviršija:

a)	jei tinkamos finansuoti išlaidos sudaro ne daugiau kaip 20 mln. EUR, 100 % tinkamų finansuoti išlaidų;

b)	jei tinkamos finansuoti išlaidos sudaro daugiau kaip 20 mln. EUR, bet ne daugiau kaip 50 ml. EUR, 80 % tinkamų finansuoti išlaidų;

c)	jei tinkamos finansuoti išlaidos sudaro daugiau kaip 50 mln. EUR, bet ne daugiau kaip 100 ml. EUR, 50 % tinkamų finansuoti išlaidų;

d)	jei jūrų uostų, įtrauktų į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnyje, tinkamos finansuoti išlaidos sudaro ne daugiau kaip 120 mln. EUR, 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Didžiausias pagalbos, skiriamos 2 dalies b punkte apibrėžtoms investicijoms, intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

6. 5 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nustatytas pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas, ir 5 procentiniais punktais, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas.

7. Bet kokia remiama investicija, kurią tas pats pagalbos gavėjas pradeda per trejus metus nuo darbų, susijusių su kita remiama investicija tame pačiame jūrų uoste, pradžios, laikoma vieno investicinio projekto dalimi.

8. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą suteikiami atvirai, skaidriai, be diskriminacijos ir besąlygiškai. Koncesijos arba kito patikėjimo trečiajai šaliai nuomoti ar naudoti remiamą uosto infrastruktūrą trukmė neturi viršyti laikotarpio, kurio, tikėtina, šiai trečiajai šaliai galėtų pagrįstai prireikti, kad būtų atgautos investicijos, skirtos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti, ir būtų gauta investuoto kapitalo grąža atsižvelgiant į investicijas, būtinas konkretiems sutartiniams tikslams pasiekti.

9. Remiama uosto infrastruktūra turi būti vienodomis rinkos sąlygomis ir nediskriminuojant prieinama visiems suinteresuotiesiems naudotojams.

10. Vietoj 4, 5 ir 6 dalyse nurodyto pagalbos metodo pagalbos, kuri neviršija 5 mln. EUR, atveju gali būti nustatyta didžiausia 80 % tinkamų finansuoti išlaidų pagalbos suma.

56c straipsnis

Investicinė pagalba vidaus vandenų uostams

1. Investicinė pagalba vidaus vandenų uostams yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Tinkamos finansuoti išlaidos yra investicinės išlaidos, įskaitant planavimo išlaidas, skirtos:

a)	vidaus vandenų uosto infrastruktūrai statyti, pakeisti arba modernizuoti ir

b)	įplaukimo infrastruktūrai uosto teritorijoje statyti, pakeisti arba modernizuoti, įskaitant uosto teritorijos dugno gilinimą, išskyrus tvarkomąjį dugno gilinimą.

4. Pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo. Veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą.

5. Didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

6. Bet kokia remiama investicija, kurią tas pats pagalbos gavėjas pradeda per trejus metus nuo darbų, susijusių su kita remiama investicija tame pačiame vidaus vandenų uoste, pradžios, laikoma vieno investicinio projekto dalimi.

7. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą suteikiami atvirai, skaidriai, be diskriminacijos ir besąlygiškai. Koncesijos arba kito patikėjimo trečiajai šaliai nuomoti ar naudoti remiamą uosto infrastruktūrą trukmė neturi viršyti laikotarpio, kurio, tikėtina, šiai trečiajai šaliai galėtų pagrįstai prireikti, kad būtų atgautos investicijos, skirtos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti, ir būtų gauta investuoto kapitalo grąža atsižvelgiant į investicijas, būtinas konkretiems sutartiniams tikslams pasiekti.

8. Remiama uosto infrastruktūra turi būti vienodomis rinkos sąlygomis ir nediskriminuojant prieinama visiems suinteresuotiesiems naudotojams.

9. Vietoj 4 ir 5 dalyse nurodyto pagalbos metodo pagalbos, kuri neviršija 2 mln. EUR, atveju gali būti nustatyta didžiausia 80 % tinkamų finansuoti išlaidų pagalbos suma.“

17)

58 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.	Šis reglamentas taikomas individualiai pagalbai, suteiktai iki įsigaliojant atitinkamoms jo nuostatoms, jeigu pagalba atitinka šiame reglamente, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas visas sąlygas.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 651/2014 priedai iš dalies keičiami taip:

II priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

[II priedo (valstybės narės pateiktina informacija) II dalyje bus sukurti nauji įrašai naujų kategorijų pagalbai (investicinei pagalbai oro uostams, jūrų uostams ir vidaus vandenų uostams), o pagalbai MVĮ skirtas įrašas (17–20 straipsniai) bus suskirstytas į atskirus įrašus (pagal straipsnius).]

III priedo 2 išnaša pakeičiama taip:

„2.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).“

3)	III priedo 3 išnašos pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Bendrasis subsidijos ekvivalentas arba, pagal šio reglamento 16, 21, 22 arba 39 straipsnius taikomų priemonių atveju, investicijų suma.“

3 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 702/2014 7 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Tinkamų finansuoti išlaidų sumos gali būti apskaičiuojamos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (*) 67 ir 68 straipsniuose, su sąlyga, kad veikla bent iš dalies būtų finansuojama iš EŽŪFKP, o konkrečios kategorijos išlaidos atitiktų reikalavimus pagal atitinkamą nuostatą dėl išimties.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Komisijos vardu

Pirmininkas

(1) OL L 248, 2015 9 24, p. 1.

(2) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(3) OL C 99, 2014 4 4, p. 3.

(4) COM(2011) 144.

(5) COM(2013) 295.

(6) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

15.10.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/19

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

(2016/C 382/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„TRADITIONALLY REARED PEDIGREE WELSH PORK“

ES Nr. UK-TSG-0007–01396–27.10.2015

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1. Registruotinas (-i) pavadinimas (-ai)

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“

2. Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3. Registravimo pagrindas

3.1. Tai produktas

—	☒	kurio gamybos ar perdirbimo būdas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas;
—	☐	kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ (tradiciškai auginamų grynaveislių Velso kiaulių mėsa) gaunama iš tradiciniu būdu auginamų kiaulių. Naudojant tradicinį gyvulininkystės būdą sudaromos sąlygos lėtesniam ir natūralesniam augimui, pirmenybę teikiant streso mažinimui ir aukštiems gerovės standartams.

3.2. Pavadinimas

—	☐	tradiciškai naudojamas konkrečiam produktui pavadinti;
—	☒	nurodo tradicinį arba specifinį produkto pobūdį.

Dėl toliau išvardytų „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ ypatybių produktas įgyja jam būdingas savybes.

Skerdena:

—	geros kokybės nugaros raumuo ir ilgas ilgasis nugaros raumuo,

—	gerai išsivystę kumpiai,

—	ne mažiau kaip 10 mm nugaros lašinių, kai skerdenos svoris yra > 50 kg, ir ne mažiau kaip 14 mm nugaros lašinių, kai skerdenos svoris yra didelis, > 75 kg,

—	šviesios spalvos, bet spalva patamsėja pasiekus didesnį skerdenos svorį.

Ruošiama valgyti, mėsa:

—	subtilaus skonio ir malonaus kvapo, kurie labiau pakaitinus stiprėja,

—	minkšta dėl bendro didesnio mėsos riebumo.

Šie ypatumai gaunami dėl dviejų elementų – tradicinio gyvulininkystės būdo ir grynaveislių Velso kiaulių veislės – derinio. Grynaveislių Velso (Pedigree Welsh) kiaulių veislė turi ilgą selektyvaus veisimo istoriją, dėl kurios išgaunama ypatinga skerdenos kokybė ir konkrečios maistinės savybės.

4. Aprašymas

4.1. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant jo pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines arba juslines savybes, kuriomis grindžiamas specifinis produkto pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ – tai kiauliena, gauta iš grynaveislių Velso kiaulių, išaugintų taikant tradicinę gyvulininkystės sistemą. „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ skerdena yra žinoma dėl savo smulkiai išpjaustytų dalių – kokybiško nugaros raumens, ilgo ilgojo nugaros raumens ir gerai išsivysčiusių kumpių. Ji pasižymi ne mažesne nei 65 % skerdimo dalimi ir yra puikiai vertinama nepriklausomai nuo skerdenos svorio. „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ būdingas storesnis, tačiau ne per didelis, lašinių sluoksnis: minimalus lašinių storis – 10 mm esant įprastam kiaulienos svoriui ir 14 mm esant didesniam svoriui (75 kg skerdenos). Mėsa yra šviesios spalvos, kaip nustatyta atlikus nepriklausomą spalvų vertinimo analizę, kurioje ji apibūdinama mažomis raudonos ir geltonos spalvos vertėmis, kurios reiškia ne tokią intensyvią mėsos spalvą. Ši mėsos spalva patamsėja pasiekus didesnį skerdenos svorį, be to, esant didesniam skerdenos svoriui aiškiai pastebima daugiau tarpraumeninių riebalų (raumuo su riebalų priemaišomis), o nugaros lašinių sluoksnis nėra itin storas.

Gaminama mėsa yra sultingo, švelnaus kiaulienos skonio ir malonaus kvapo, kurie suintensyvėja baigiant gaminti. Kiauliena yra labai minkšta dėl bendro didesnio mėsos riebumo. Kadangi kiauliena natūraliai yra riebesnė, gaminant, priklausomai nuo mėsos išpjovos, gali labiau sumažėti jos kiekis.

Sudėtis:

Kaloringumas

> 300 kcal/100 g

Nugaros lašiniai

ne mažiau kaip 10 mm (jei skerdenos svoris yra > 50 kg),

ne mažiau kaip 14 mm (jei skerdenos svoris yra didelis, > 75 kg).

Šios būdingos ir išskirtinės maistinės savybės išgaunamos derinant:

—	ilgą grynaveislių Velso (Pedigree Welsh) kiaulių veislės istoriją ir jos selektyvaus veisimo praktiką siekiant išgauti šias ypatingas skerdenos ir maistines savybes

—	ir tradicinius gyvulininkystės būdus, kai pirmenybė teikiama kuo didesniam streso lygio sumažinimui ir aukštiems gerovės standartams, tokiu būdu sulėtinant natūralaus augimo tempą.

Nors pavadinime nurodyta „kiaulių mėsa“ arba „kiauliena“, ši paraiška taikoma visai išpjaustytai kiaulienai ir subproduktams.

4.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Kiaulės, iš kurių gaunama „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“, yra auginamos specialiu tradiciniu būdu, kuris labai skiriasi nuo įprastų komercinių auginimo sistemų.

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ yra kiauliena, gaunama tik iš nuo gimimo registruotų grynaveislių Velso kiaulių. Visos kiaulės turi būti nuo gimimo užregistruotos Britanijos kiaulių asociacijoje arba kiaulių augintojų asociacijoje, pildančioje grynaveislių Velso kiaulių bandos genealogijos knygą. Kiekvieną gyvulį galima identifikuoti pagal individualią ausies tatuiruotę, kuria užtikrinamas autentiškumas ir aukštas atsekamumo lygis.

Šėrimas

Kiaulėms, iš kurių gaunama „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“, taikomas tradicinis šėrimo režimas. Kiaulės šeriamos racionu, kuriame yra mažai baltymų, o įsigytų pašarų baltymų procentas po nujunkymo neviršija 20 %. Mažas baltymų kiekis šeriant tradiciniu būdu kartu su veislei būdingu natūraliu lėtesniu augimo tempu turi įtakos mažesniam vidutiniam dienos priesvoriui, palyginti su šiuolaikinėmis auginimo sistemomis. Veislės polinkis priaugti daugiau lašinių taip pat turi įtakos ne tokiam efektingam pašarų virtimui liesa mėsa.

Paprastai naudojami grynieji pašarai, kurie papildomi kombinuotaisiais. Grynieji pašarai, jei įmanoma, yra auginami ūkyje arba įsigyjami vietoje. Jei kiaulės yra laikomos smulkiame ūkyje (tyddyn), tradiciškai jų pašarai dažnai papildomi gretutiniais maisto produktais. Tai apima išrūgas ir pieno gamybos atliekas, mieles ir alaus gamybos atliekas bei duonos atliekas, kruopas ir miltus. Racionas taip pat papildomas šienu ir pašarinėmis kultūromis, o kartais pritaikoma ir viduramžių kiaulių ganymo miške tradicija, kai kiaulės miškingoje vietovėje ieško gilių ir kitų sezoninių riešutų ir vaisių. Kai įmanoma, soja pakeičiama iš ES šalių gaunamais kitais pašarais, pavyzdžiui, rapsų aliejaus išspaudomis, pupomis, saulėgrąžų rupiniais ir (arba) žirniais. Draudžiama naudoti sintetinius maisto priedus ir augimo stimuliatorius.

Aplinka

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ yra gaunama iš grynaveislių Velso kiaulių, išaugintų tradiciniu ekstensyvaus auginimo natūralioje aplinkoje būdu, kuris lemia natūralų augimo tempą ir gyvūnams sukelia gerokai mažiau streso.

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ yra gaunama iš atsparių kiaulių, kurios yra ekstensyviai auginamos tiek patalpose, tiek lauke. Visos auginimo sistemos turi atitikti aukštą gerovės standartą (Karališkosios žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugijos „Freedom Food“ ar lygiavertės sistemos standartą). Be to, kiekvienas ūkis turi laikytis Ūkinės paskirties gyvulių (kiaulių) gerovės rekomendacijų kodekso ar lygiavertės sistemos.

Ekstensyvus auginimas lauke. Lauke auginamos kiaulės turi būti laikomos ne didesniu gyvulių tankiu nei 30 paršavedžių/ha ir ne mažesniame nei 40 kv. m aptvare 1 penimai kiaulei (nuo nujunkymo iki skerdimo).

Ekstensyvus auginimas patalpose. Patalpose ekstensyviai auginamos paršavedės turi būti laikomos šiaudais kreikiamuose garduose, kuriuose 1 paršavedei skirtas grindų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,5 kv. m, o penimai kiaulei – 1,54 kv. m. Auginti garduose visiškai grotelinėmis grindimis draudžiama.

Gyvulininkystė

Visos kiaulės, iš kurių gaunama „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“, turi būti išaugintos tradiciniu būdu, kuriam būdingos šios savybės:

—	ne jaunesnių nei 6–8 savaičių paršelių nujunkymas,

—	šiuolaikinė intensyvios gyvulininkystės praktika, įskaitant dantų karpymą, žiedų vėrimą į nosį, uodegų karpymą, leidžiama tik pasitarus su veterinarijos gydytoju, o ne laikoma įprastiniu elgesiu,

—	kastruoti leidžiama tik pasitarus su veterinarijos gydytoju arba kastruoti leidžiama sunkiąsias kiaules, skirtas tradiciniams produktams gaminti.

—	nėštumo periodui ir paršiavimuisi skirtų gardų naudojimas yra draudžiamas.

Pervežimas

Tradiciškai auginamų grynaveislių Velso kiaulių pervežimo sistemos yra skirtos užtikrinti, kad gyvuliams nebūtų sukeliama nereikalingos baimės ar diskomforto. Gyvuliai iš ūkio turi būti vežami tiesiai į skerdyklą, o ne vežami su kiaulėmis iš kitų ūkių. Pervežimas ir paruošimas turi būti kuo trumpesnis, todėl siekiant sumažinti stresą kiaulės turi būti skerdžiamos artimiausioje tinkamoje skerdykloje.

Kiaulių pervežimo metu minimalus joms skirtas laisvas plotas turi būti toks:

Gyvasis svoris (kg)	Gyvulių tankis (kg/m2)	Laisvas plotas (m2/kiaulei)

10	137	0,05
30	200	0,15
35	218	0,16
40	222	0,18
100	235	0,43
110	245	0,45
paršavedžių	316	0,79

Skerdykla/mėsinė

Grynaveislės Velso kiaulės, skirtos „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ gaminti, yra skerdžiamos kuo arčiau tos vietos, kurioje buvo augintos, pageidautina nedidelėse skerdyklose, o gyvuliai prieš skerdimą neturi patirti nereikalingos baimės ar diskomforto. Svaiginimo/žudymo įrenginiai turi būti sukonstruoti ir prižiūrimi taip, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas apsvaiginimas ar nužudymas.

Paskerdus ir prieš išpjaustant „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ skerdenos turi būti bent 2 dienoms (bet pageidautina ilgiau) pakabinamos šaldymo kameroje, kurioje temperatūra žemesnė nei 4 laipsniai Celsijaus.

Natūrali veislės ypatumų variacija dėl skirtingų giminystės linijų ir skirtingų sistemų, kurias veisėjai taiko penėdami savo gyvulius, gali lemti skirtingą skerdenos sudėtį ir lašinių storį. Esant šiai natūraliai variacijai reikia tradicinių mėsinėjimo įgūdžių ir gebėjimo tinkamai išpjaustyti apdorojamą skerdeną. „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ skerdenos išpjaustomos naudojant tradicinius būdus, įskaitant išpjaustymą pakabinus ir tradicinį išpjaustymą ant specialių stalų.

Dėl mažesnio streso laikantis aukštų gyvūnų gerovės standartų kiaulių ekstensyvaus auginimo metu, pervežant ir laikant iki skerdimo bei dėl romaus veislės būdo ir nesant jokio žinomo genetinio polinkio į stresą (pavyzdžiui, kiaulių streso sindromo) retai pasitaiko blyškios, minkštos, vandeningos arba tamsios, kietos, sausos mėsos atvejų. Todėl „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ pasižymi švelniomis maistinėmis savybėmis.

4.3. Pagrindinių elementų, pagal kuriuos nustatomos produkto tradicinės savybės, apibūdinimas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ ypatybės susijusios su jos maistinėmis savybėmis, kurios kildinamos iš 2 pagrindinių elementų:

—	ilgos grynaveislių Velso kiaulių veislės ir jos selektyvaus, kruopštaus veisimo praktikos siekiant išgauti ypatingas skerdenos ir mėsos maistines savybes;

—	tradicinio auginimo būdo.

Grynaveislės Velso kiaulės išsiskiria iš kitų Jungtinės Karalystės vietinių kiaulių veislių. Tai buvo viena iš trijų pagrindinių veislių, augintų pradėjus kurti šiuolaikinę kiaulienos pramonę. Jos skerdenos struktūra pasižymi šiuolaikiškiau išaugintų grynųjų kiaulių veislių, pavyzdžiui, didžiųjų baltųjų arba landrasų, požymiais, išlaikydama tradicinių mažiau pagerintų vietinių veislių, pavyzdžiui, berkšyrų, tamvertų ir „Gloucester Old Spot“, skonį. Šie specifiniai veislės požymiai yra atsiradę pastarąjį šimtmetį vykdant kruopštų atrankinį veisimą. Nors skerdenos ypatumai, pavyzdžiui, gerai išsivystę kumpiai, pagerėjo, veislė išlaikė savo tradicinius fenotipinius ir genotipinius bruožus, pavyzdžiui, natūraliai lėtesnį augimo tempą ir polinkį kaupti lašinius. Todėl, kartu prisidedant ir tradicinei ekstensyviai auginimo sistemai, šios veislės kiaulių mėsa yra šviesesnės spalvos ir yra vertinama dėl savo minkštumo, didesnio kaloringumo ir sultingumo gaminant.

Palyginti su šiuolaikinių sukryžmintų arba hibridinių įprastai auginamų komercinių kiaulių mėsa, „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ pasižymi:

—	ne tokia ryškia (šviesesne) raumenų spalva,

—	didesniu minkštumu,

—	subtilesniu kiaulienos skoniu,

—	didesniu lašinių storiu,

—	didesne bendrąja procentine lašinių dalimi,

—	didesniu kaloringumu,

—	sultingumu gaminant.

Lyginant augimo tempą, grynaveislė Velso kiaulė gali būti tinkama skerdimui po 154 auginimo dienų, tuo tarpu intensyviai pardavimui auginamai mėsinei kiaulei užauginti prireikia ne daugiau kaip 126 dienų. Tokio lėtesnio augimo priežastis – natūraliai lėtesnis veislės augimas kartu su mažiau baltymingu pašaru ir ekstensyviu tradicinio auginimo būdu. Galima teigti, kad mėsos spalvos šviesumas dėl ne tokios ryškios raumenų spalvos, didesnis minkštumas ir subtilus kiaulienos skonis priklauso nuo tokio lėtesnio augimo.

Dėl natūralaus veislės polinkio kaupti riebalus ir ne tokio veiksmingo pašarų virtimo liesais raumenimis skerdenoje yra daugiau lašinių, palyginti su šiuolaikinėmis įprastomis pardavimui auginamomis kiaulėmis. „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ pagal kiaulienos svorį turi 10 mm daugiau nugaros lašinių, palyginti su komerciškai auginamų kiaulių mėsa, kurioje yra 8 mm nugaros lašinių. Esant dideliam kiaulių svoriui vidutinis „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ lašinių storis dažnai yra didesnis nei 14 mm. Neskaitant didesnio nugaros lašinių storio, bendroje skerdenos sudėtyje taip pat yra daugiau riebalų, todėl vidutinis mėsos kaloringumas yra didesnis nei 300 kcal/100 g, palyginti su vidutine daugiau komerciškai auginamų kiaulių mėsos kaloringumo verte, kuri yra mažesnė nei 200 kcal/100 g. Dėl tokio didesnio riebumo gaminama kiauliena yra sultingesnė.

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ taip pat skiriasi nuo kiaulienos, gaunamos iš kitų mažiau pagerintų vietinių veislių:

—	mažesniu nugaros lašinių storiu,

—	geresniu didesnio svorio skerdenos vertinimu,

—	gerai išsivysčiusiais kumpiais,

—	didesniu nugaros raumeniu,

—	ilgesne nugarine dalimi,

—	didesne procentine skerdimo dalimi.

Tradicinių mažiau pagerintų grynųjų veislių kiaulienoje vidutiniškai yra 14 mm daugiau nugaros lašinių pagal kiaulienos svorį, palyginti su „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“, kurioje yra ne mažiau nei 10 mm pagal kiaulienos svorį. Kai kiaulių svoris didesnis, mažiau pagerintų vietinių veislių kiaulienoje būna 20 mm, o dažnai ir 30 mm daugiau nugaros lašinių, tuo tarpu didesnio svorio kiaulių, iš kurių gaunama „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“, jų storis siekia ne mažiau nei 14 mm.

Dėl pastarąjį šimtmetį vykdyto selektyvaus grynaveislių Velso kiaulių veisimo jų skerdenos pasižymi didesniu nugaros raumeniu, ilgesne nugarine dalimi, labiau išsivysčiusiais kumpiais, didesne procentine skerdimo dalimi ir geresniu didesnio svorio kiaulių klasifikavimu, palyginti su mažiau pagerintomis vietinėmis veislėmis. Šie bendri bruožai turi įtakos istoriniam „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“, kurios skerdena puikiai tinka mėsininkui, pripažinimui.

Specifiniai „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ ypatumai yra paremti išsamiais istoriniais duomenimis ir buvo analizuojami atliekant sudėties ir juslinių bandymų programą. Tyrimu objektyviai įrodyta, kad „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ produktas yra išskirtinis tiek kulinarinio paveldo, tiek kokybės ir skonio požiūriu.

Ilga grynaveislių Velso kiaulių veislės istorija

Kiaulės nuo seno yra susijusios su Velsu ir dažnai minimos viduramžių Velso literatūroje. XI-ojo amžiaus valiečių sakmėse „Mabinogion“ kalbama apie „mažus gyvūnus, kurių mėsa yra geresnė nei jautiena. Jie yra maži, o jų pavadinimas skiriasi. Jie vadinami „moch““. Sakoma, kad šiuos padarus (kiaules) šiuolaikiniame pasaulyje apgyvendino Aravnas, Požemio karalystės (Annwfn) karalius. Velso karaliaus Artūro legendoje taip pat minimas užkerėtas šernas Twrch Trwyth ir „baltailtis šernų vadas“ Ysgithrwyn Benbaedd bei pranašų baltoji paršavedė Hen Wen.

Ankstesnių žinių apie intensyvų kiaulių auginimą prekybai Velse nėra daug, nes kiaulės daugiausia buvo laikomos patalpose ar išleidžiamos ieškoti ėdalo sezono metu. Grynaveislių Velso kiaulių veislės paveldas ir tradicija didžiąja dalimi susiję su Velso smulkaus ūkio (tyddyn) arba valstiečių tradicija. Smulkaus masto kiaulių auginimo tradicija gyvavo ir pramoniniuose miestuose, kuriuose kiaulidės (twlc mochyn) buvo įprastas pastatas daugelio kotedžų soduose. Iš akmenų sumūrytos kiaulidės buvo žinomos ir kaip liaudiškos Velso architektūros forma, ypač šalies pietuose.

Kaip žolę auginantis regionas Velsas garsėja ėrienos ir pieno produktų gamyba. Tradiciškai smulkūs ūkininkai parduodavo savo avis ir karves turguje, nes už šiuos gyvulius būdavo sumokama daugiau, todėl kiaules galėdavo pasilaikyti sau. Tokiu būdu kiauliena tapo pagrindine kaimo vietovėse vartojama mėsa. Buvo įprasta per vasarą ir rudenį kiaules auginti, o atėjus žiemos sezonui jas paskersti vietoje. Kiekviena kaimo vietovė turėdavo ateinantį skerdžių, kuris teikdavo skerdimo ir išpjaustymo paslaugas, dažnai šiam tikslui skirtose patalpose klėtyje, ūkiniuose pastatuose ar net lauke. Metinis skerdimas būdavo socialinis įvykis, prie kurio prisidėdavo visi šeimos nariai. Iš širdies, kepenų ir plaučių (plwc) būdavo gaminami švieži produktai, pavyzdžiui, mėsos kukuliai (ffagots), galva būdavo marinuojama ir iš jos gaminamas slėgtainis, žarnos būdavo išvalomos ir naudojamos šviežioms dešroms kimšti, šviežia mėsa būdavo pasidalijama vietoje, o šoninė ir kumpiai būdavo rūkomi ir konservuojami, kad ateinančiais metais būtų mėsos.

Pagal tai, kiek siekia išlikę įrašai, grynaveislių Velso kiaulių veislę galima atsekti iki vietinės Velse laikomų baltųjų nulėpausių kiaulių veislės. Ši veislė buvo labai naudinga plėtojant šiuolaikinį žemės ūkį, nes buvo viena iš trijų veislių, kuriomis pagrįstas šiuolaikinis hibridinių kiaulių auginimas. Tačiau kiaulių auginimas tapo vis intensyvesnis, todėl atsirado liesesnės mėsos ir šoninės paklausa, skoniui nebeteikiant ypatingos reikšmės. Didesnės veislininkystės įmonės, kurios dominavo rinkoje, neteikė pirmenybės grynaveislių Velso kiaulių veislei, todėl auginamų šios veislės kiaulių skaičius smarkiai sumažėjo. 2002 m. bandos genealogijos knygoje buvo užregistruotos tik 82 Velso kiaulės, o 2005 m. ši veislė buvo paskelbta nykstančia rūšimi ir nuo to laiko retų veislių išsaugojimo organizacijos „Rare Breeds Survival Trust“ buvo priskirta retai veislei.

Tradicinis auginimo būdas

Ilga veislės istorija ir jos fiziniai bruožai kartu su tradiciniu auginimo būdu „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ mėsai suteikia savitas ir unikalias savybes. Pagrindiniai tradicinės auginimo sistemos elementai išvardyti toliau.

Natūralus augimo tempas

Svarbiausias su „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ susijęs prioritetas – užtikrinti natūralų kiaulių augimo tempą. Kiaulės auginamos ne mažiau nei 154 dienas iki skerdimo. To pasiekiama taikant nedidelio baltymų kiekio racioną, pašaruose, kuriais kiaulės šeriamos po nujunkymo, baltymų yra mažiau nei 20 %. Pašarai, jei įmanoma, turi būti vietinės kilmės. Pašarai gali būti grynieji arba kombinuotieji ir papildyti alternatyviais pašarų gaminiais bei gretutiniais maisto produktais iš maisto ir pašarų gamybos. Draudžiama naudoti sintetinius maisto priedus ir augimo stimuliatorius.

Ekstensyvus auginimas

Kiaulės, iš kurių gaunama „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“, gali būti auginamos ir lauke, ir patalpose, tačiau joms turi būti sudaryta natūrali aplinka, atitinkanti aukštą gerovės standartą (Karališkosios žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugijos „Freedom Food“ ar lygiavertės sistemos standartą). Ir patalpose, ir lauke auginamų gyvulių tankis turi sudaryti galimybes kiaulėms elgtis įprastai, o jeigu kiaulės auginamos patalpose, jos turi būti laikomos šiaudais kreikiamuose garduose, o ne garduose visiškai grotelinėmis grindimis. Intensyvios komercinės gyvulininkystės praktika, pavyzdžiui, 4 savaičių paršelių nujunkymas, nėštumo periodo ir paršiavimosi gardų naudojimas, dantų karpymas, žiedų vėrimas į nosį, uodegų karpymas ir chirurginė kastracija neturėtų būti įprastinės procedūros, o turi būti atliekamos tik pasitarus su veterinarijos gydytoju. Pasitarus su veterinarijos gydytoju leidžiama kastruoti sunkiąsias kiaules, iš kurių gaminami tradiciniai produktai.

Minimalus stresas

Tradicinio auginimo sistema yra sukurta siekiant sumažinti visą gyvulio gyvenimą patiriamą stresą. Kiaulės, iš kurių gaunama „Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“, skerdžiamos kuo arčiau jų auginimo vietos ir, pageidautina, nedidelėse skerdyklose. Pervežimas ir paruošimas būna kuo trumpesnis siekiant užtikrinti, kad prieš skerdimą kiaulės nepatirtų nereikalingos baimės ir diskomforto. Gyvuliai iš ūkio vežami tiesiai į skerdyklą, o ne vežami su kiaulėmis iš kitų ūkių.

Tradiciniai apdorojimo būdai

„Traditionally Reared Pedigree Welsh Pork“ skerdenos turi būti ne mažiau nei 2 dienoms pakabinamos subręsti – taip sustiprinamas mėsos skonis ir ji suminkštinama. Naudodami tradicinius išpjaustymo būdus skerdenas išpjausto perdirbėjai, turintys tradicinio produkto apdorojimo patirties.

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 382

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. spalio 15d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2016/C 382/01	Komisijos komunikatas. Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, projekto turinio patvirtinimas	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2016/C 382/02	Euro kursas	14
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2016/C 382/03	Informacija, kuri turi būti pateikta pagal 5 straipsnio 2 dalį – Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) steigimas (2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 ( OL L 210, 2006 7 31, p. 19 ))	15

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2016/C 382/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8083 – Merck / Sanofi Pasteur MSD) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	17
2016/C 382/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8102 – Valeo / FTE Group) ( 1 )	18
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2016/C 382/06	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą	19

	Klaidų ištaisymas
2016/C 382/07	Komisijos komunikato, parengto įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/142/EB, susijusią su dujas deginančiais prietaisais (kodifikuota redakcija) (Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal direktyvą), klaidų ištaisymas ( OL C 349, 2010 12 22 )	25

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1002
JPY	Japonijos jena	114,76
DKK	Danijos krona	7,4398
GBP	Svaras sterlingas	0,89910
SEK	Švedijos krona	9,7068
CHF	Šveicarijos frankas	1,0889
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,0248
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,029
HUF	Vengrijos forintas	305,31
PLN	Lenkijos zlotas	4,3020
RON	Rumunijos lėja	4,5040
TRY	Turkijos lira	3,3969
AUD	Australijos doleris	1,4421
CAD	Kanados doleris	1,4485
HKD	Honkongo doleris	8,5363
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5508
SGD	Singapūro doleris	1,5263
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 246,06
ZAR	Pietų Afrikos randas	15,6303
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,4000
HRK	Kroatijos kuna	7,5073
IDR	Indonezijos rupija	14 358,56
MYR	Malaizijos ringitas	4,6128
PHP	Filipinų pesas	53,227
RUB	Rusijos rublis	69,2807
THB	Tailando batas	38,804
BRL	Brazilijos realas	3,4994
MXN	Meksikos pesas	20,8448
INR	Indijos rupija	73,4380