14.10.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 380/1

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

2015 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos

(2016/C 380/01)

TURINYS

FINANSINĖS ATASKAITOS APTARIMAS IR ANALIZĖ

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

BALANSAS

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

SUVESTINĖS BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

100

FINANSINĖS ATASKAITOS APTARIMAS IR ANALIZĖ

2015 FINANSINIAI METAI

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

1. ES – institucinis valdymas ir procesai

ES grindžiama teisinės valstybės principais. Vadinasi, visų ES veiksmų pamatas – Sutartys, kurioms laisva valia ir demokratiškai pritarė visos ES valstybės narės. ES institucinė sistema – unikali:

—	Sąjungos piliečiai tiesiogiai renka Europos Parlamento (EP) narius;

—	plataus masto ES prioritetus nustato Europos Vadovų Taryba, vienijanti nacionalinio ir ES lygmens vadovus;

—	valstybių narių Vyriausybėms atstovaujama Europos Sąjungos Taryboje (toliau – Taryba);

—	ES, kaip visumos, interesus gina Europos Komisija (toliau – Komisija), kurios pirmininką renka EP, o narius siūlo nacionalinės Vyriausybės bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku ir balsuodamas bendrai tvirtina EP.

ES veikia pagal nuosavą teisinę santvarką, kuri nepriklauso tarptautinei teisei ir sudaro ES valstybių narių teisinių sistemų neatsiejamą dalį. ES teisinė santvarka yra grindžiama nuosavais teisės šaltiniais. Dėl įvairaus šių šaltinių pobūdžio reikėjo nustatyti jų hierarchiją. Šios hierarchijos viršuje yra pirminės teisės aktai, t. y. Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kitos sutartys ir protokolai. Po jų pirmumas teikiamas ES sudarytiems tarptautiniams susitarimams, bendriesiems teisės principams ir antrinės teisės aktams, grindžiamiems Sutartimis.

ES organizacinį valdymą vykdo institucijos, tarnybos ir kitos ES įstaigos, nurodytos finansinių ataskaitų aiškinamųjų raštų 9 pastaboje. Pagrindinės institucijos, atsakingos už politikos formavimą ir sprendimų priėmimą, yra EP, Europos Vadovų Taryba, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija.

2. Pagrindiniai politiniai ES tikslai

2010 m. kovo 3 d. Komisija pasiūlė strategiją „Europa 2020“ – 10 metų ES ekonomikos gaivinimo strategiją. Ja siekiama „pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“, užtikrinant geresnį nacionalinės ir Europos politikos koordinavimą. Buvo susitarta, kad iki 2020 m. pabaigos ES turi pasiekti keletą pagrindinių tikslų. Jie susiję su užimtumu, tyrimais ir plėtra, klimatu ir energetika, švietimu, socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu. Remiantis šiuo ribotu ES lygio tikslų rinkiniu kiekvienoje ES šalyje nustatomi nacionaliniai tikslai, atsižvelgiant į skirtingą jų padėtį ir aplinkybes.

Europa nustatė naujas priemones ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti. Šioms sritims yra skirtos 7 pavyzdinės iniciatyvos:

—	Europos skaitmeninė darbotvarkė;

—	Inovacijų sąjunga;

—	Judus jaunimas;

—	Tausiai išteklius naudojanti Europa;

—	Globalizacijos eros pramonės politika;

—	Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė; ir

—	Europos kovos su skurdu platforma.

Įgyvendindamos kiekvieną iš šių iniciatyvų, tiek ES, tiek nacionalinės valdžios institucijos turi koordinuoti dedamas pastangas, kad jų veiksmai papildytų vieni kitus.

2014 m. lapkričio mėn. darbą pradėjusi Komisija nustatė šias 10 iniciatyvų (iki 2019 m.), kuriomis toliau įgyvendinama strategija „Europa 2020“:

—

Naujas postūmis darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms

Pagrindinė ES iniciatyva šioje srityje yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), sukurtas drauge su EIB grupe. Jo paskirtis – padėti įveikti esamą investicijų trūkumą ES sutelkiant privačiojo sektoriaus lėšas strateginėms investicijoms finansuoti tokiose svarbiausiose srityse kaip infrastruktūra, švietimas, tyrimai ir inovacijos, atsinaujinančioji energija bei rizikos finansai mažosiomis įmonėms. Tikimasi, kad papildomas valstybių narių finansavimas, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir privatūs investuotojai iš viso sutelks 315 mlrd. EUR investicijų ES.

—

Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika

ES jau seniai yra įsipareigojusi prisidėti prie tarptautinių pastangų spręsti klimato kaitos problemą ir jaučia pareigą rodyti pavyzdį aktyviai formuodama politiką savo viduje. Europos lygmeniu, vykdant Europos klimato kaitos programą (EKKP), pradėtas rengti išsamus politinių priemonių, skirtų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, rinkinys. ES nusistatė šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo laipsniško mažinimo tikslus iki 2050 m. Pagrindiniai klimato ir energetikos srities tikslai nustatyti 2020 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje. Šie tikslai nustatyti taip, kad ES prasidėtų transformacija siekiant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kaip išsamiai nustatyta Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane. Savo pažangą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES seka vykdydama reguliarią stebėseną ir teikdama ataskaitas. ES aktyviai dalyvavo tarptautinėje veikloje siekiant visuotinio susitarimo dėl klimato. Prie Kioto protokolo prisijungus tik nedaugeliui šalių ir nepavykus susitarti 2009 m. Kopenhagoje, ES telkė plačią išsivysčiusių ir besivystančių šalių koaliciją, palaikančią plataus užmojo siekį, ir tai lėmė sėkmingą 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus klimato kaitos konferencijos (COP 21) rezultatą. Šioje konferencijoje 195 šalys pirmą kartą istorijoje priėmė visuotinį, teisiškai privalomą susitarimą dėl klimato. ES buvo pirmoji iš stipriausios ekonomikos šalių 2015 m. kovo mėn. paskelbusi apie savo įnašą pagal naująjį susitarimą. Ji jau ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne mažiau kaip 40 %.

—

Nauja migracijos politika

Vienas iš politinių dabartinės Komisijos prioritetų yra migracija. Pagrindinis Europos migracijos darbotvarkės tikslas – visapusiškai spręsti migracijos klausimą. Pirmoje šios darbotvarkės dalyje apibrėžiamos nedelsiant taikytinos priemonės, kad būtų išvengta žmonių aukų ir būtų sustiprinti ekstremaliųjų situacijų sprendimo mechanizmai. Tai bus daroma stiprinant pajėgumus jūroje, kad būtų gelbstimos gyvybės, kovojant su neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklais, reaguojant į didelius atvykstančiųjų srautus ES viduje ir naudojant ES operatyvines ir finansines priemones siekiant padėti pasienio valstybėms narėms. Pirmas Komisijos žingsnis 2015 m. – taisomieji biudžetai, kuriais skirta papildomų lėšų – žr. 6 skirsnį. Be to, reikia iš naujo suformuoti ilgalaikę migracijos politiką, grindžiamą keturiais ramsčiais: 1) neteisėtos migracijos paskatų mažinimu, 2) gyvybių gelbėjimu ir išorės sienų apsauga, 3) stipria bendra prieglobsčio politika ir 4) nauja teisėtos migracijos politika.

—

Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka

Bendroji rinka yra vienas iš didžiausių Europos laimėjimų ir brangiausias jos turtas vis didesnės globalizacijos laikais. Ji yra varomoji jėga kuriant stipresnę ir teisingesnę ES ekonomiką. Suteikdama galimybę laisvai judėti asmenims, prekėms, paslaugoms ir kapitalui, ji atveria naujas galimybes piliečiams, darbininkams, įmonėms ir vartotojams; taip kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamas augimas – būtent to skubiai reikia Europai. Per labiau integruotas ir gilesnes kapitalo rinkas daugiau finansavimo bus nukreipta į įmones, visų pirma MVĮ, ir į infrastruktūros projektus. Didesnis darbuotojų judumas leis žmonėms laisviau judėti ten, kur jų įgūdžiai yra reikalingi. O kova su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu užtikrins, kad visi sąžiningai mokėtų savo dalį.

—

Bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinys

Internetas ir skaitmeninės technologijos keičia mūsų pasaulį. Tačiau egzistuojančios interneto kliūtys reiškia, kad piliečiai negali įsigyti prekių ir paslaugų, ribojamos interneto bendrovių ir veiklą pradedančių įmonių perspektyvos, o įmonės ir Vyriausybės negali visapusiškai pasinaudoti skaitmeninių priemonių teikiamais pranašumais. Todėl reikia, kad ES bendroji rinka būtų pritaikyta prie skaitmeninės eros – reikia šalinti reguliavimo apribojimus, o 28 nacionalines rinkas turi pakeisti viena bendra rinka. ES ekonomikai tai galėtų duoti naudos už 415 mlrd. EUR per metus ir būtų sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų.

—

Teisingumo ir pagrindinių teisių sritis

ES – ne vien bendroji prekių ir paslaugų rinka. Europiečiai puoselėja vertybes, išvardytas ES Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje. Kovodama su terorizmu, prekyba žmonėmis, kontrabanda ir elektroniniais nusikaltimais ES turi niekada nepamiršti šių vertybių. Tai turėtų palengvinti gyvenimą europiečiams, kurie mokosi, dirba ar tuokiasi kitose ES šalyse. Todėl vienas iš pagrindinių tikslų yra nutiesti tiltus tarp skirtingų nacionalinių teisinių sistemų visoje ES. Sukūrus vientisą Europos teisingumo erdvę be sienų bus užtikrinta, kad piliečiai galėtų naudotis apibrėžtomis teisėmis visame žemyne.

—	Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje Kad galėtų veiksmingai reaguoti į pasaulines problemas, įskaitant krizes kaimynystėje, puoselėti savo vertybes ir prisidėti prie taikos ir gerovės pasaulyje, ES reikia stiprios bendros užsienio politikos.

—

Subalansuotas ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimas

ES veda derybas dėl plataus užmojo subalansuoto prekybos ir investicijų susitarimo su JAV. Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (TPIP) sukurs naujų prekybos ir investicijų galimybių didelėms bei mažoms įmonėms ir naujų darbo vietų. Vartotojų naudai sumažės kainos ir padidės pasirinkimas, kartu išlaikant ES aukštus vartotojų apsaugos, socialinių teisių ir aplinkosaugos taisyklių standartus. Ji taip pat sustiprins Europos įtaką pasaulyje formuodama pasaulinę prekybą, puoselėdama jos vertybes ir pritraukdama daugiau investicijų.

—

Demokratinių pokyčių sąjunga

2014 m. siūlydamos kandidatą į Komisijos pirmininko postą ES šalys pirmą kartą turėjo atsižvelgti į rinkimų rezultatus. Nors tai ir svarbus žingsnis, jis tik pirmasis iš daugelio, kurių reikia, kad Europos Sąjunga taptų demokratiškesnė ir artimesnė piliečiams. Europiečiai turi teisę žinoti, su kuo susitinka Komisijos nariai ir Komisijos darbuotojai, Europos Parlamento nariai ir Tarybos atstovai vykstant teisėkūros procesui. Komisija pasiryžusi iš esmės atnaujinti santykius su Europos Parlamentu, taip pat artimiau bendradarbiauti su valstybių narių parlamentais.

—

Stipresnė ekonominė ir pinigų sąjunga – tolesnės pastangos skatinti ekonominį stabilumą ir pritraukti investuotojus į Europą.

Komisijos veikla baigiant kurti Ekonominę ir pinigų sąjungą paremta penkių pirmininkų pranešimu, kuriame nustatytos keturios sritys, kuriose reikia imtis veiksmų. Penkių pirmininkų pranešimas yra valstybių narių, susijusių ES institucijų ir 5 pirmininkų daugkartinių konsultacijų rezultatas.

3. ES biudžetas – nuo parengimo iki įvykdymo patvirtinimo

3.1. Biudžetas ir finansavimas

Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) suformuluoti ES politiniai tikslai ir nustatytos didžiausios metinės sumos (viršutinės ribos) ES išlaidoms apskritai ir pagrindinėms išlaidų kategorijoms. Visų išlaidų kategorijų viršutinių ribų suma yra įsipareigojimų asignavimų viršutinė riba. Iš ES biudžeto visoje Europos Sąjungoje finansuojama įvairių sričių politika ir programos. Remdamasi daugiametėje finansinėje programoje EP ir Tarybos nustatytais prioritetais, Komisija vykdo specialias konkrečios srities programas, veiklą ir projektus. Komisijos parengtą biudžetą paprastai gruodžio mėn. viduryje tvirtina EP ir Taryba, laikydamiesi SESV 314 straipsnyje nustatytos procedūros. Pagal biudžeto subalansuotumo principą visos įplaukos turi būti lygios visoms atitinkamų finansinių metų išlaidoms (mokėjimų asignavimams).

ES finansavimas yra dviejų pagrindinių kategorijų: nuosavų išteklių įplaukos ir įvairios įplaukos. Nuosavus išteklius galima suskirstyti į tradicinius nuosavus išteklius (kaip antai muitai), nuosavus išteklius iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir išteklius iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Įvairios įplaukos, gaunamos iš ES veiklos (pavyzdžiui, konkurencijos bylų baudos), paprastai sudaro mažiau nei 10 % visų įplaukų. Nuosavų išteklių įplaukos sudaro didžiausią dalį ES finansavimo ir ES jas gauna automatiškai, kad galėtų finansuoti savo biudžetą nelaukdama vėlesnio nacionalinių valdžios institucijų sprendimo. Visa biudžetui finansuoti reikalingų nuosavų išteklių suma nustatoma iš visų išlaidų atėmus įvairias įplaukas. Bendra nuosavų išteklių suma negali viršyti 1,23 % ES BNP.

Paprastai, savo biudžetui finansuoti ES neleidžiama skolintis kapitalo rinkose arba finansų įstaigose.

3.2. Kaip valdomas ir naudojamas ES biudžetas?

Pirminės veiklos išlaidos

ES veiklos išlaidos priskiriamos įvairioms DFP išlaidų kategorijoms ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi. Nuo 2014 m. Komisija išlaidas klasifikuoja taip:

Tiesioginis valdymas – taikomas tais atvejais, kai biudžetą tiesiogiai vykdo Komisijos tarnybos.

Netiesioginis valdymas – taikomas tais atvejais, kai Komisija biudžeto vykdymo užduotis paveda ES arba nacionalinės teisės subjektams, kaip antai ES agentūroms.

Pasidalijamasis valdymas – pagal šį metodą biudžeto vykdymo užduotys perduodamos valstybėms narėms. Apie 80 % išlaidų valdomos pagal šį valdymo metodą, kuris taikomas tokioms sritims kaip žemės ūkio išlaidos ir struktūriniai veiksmai.

Komisijos finansų pareigūnai

Komisijos narių kolegija prisiima bendrą politinę atsakomybę, tačiau pati praktiškai nevykdo jai suteiktų biudžeto vykdymo įgaliojimų. Kiekvienais metais ji šias užduotis perduoda atskiriems ES institucijų tarnautojams, kurie atsiskaito Kolegijai ir kuriems taikomas Finansinis reglamentas ir Tarnybos nuostatai. Šie darbuotojai – paprastai generaliniai direktoriai ir tarnybų vadovai – yra vadinami įgaliotaisiais leidimus suteikiančiais pareigūnais arba ĮLSP. Jie savo ruožtu biudžeto vykdymo užduotis gali perduoti perįgaliotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams.

Leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė apima visą valdymo procesą, pradedant tuo, ką reikia padaryti, norint pasiekti institucijos nustatytus politikos tikslus, ir baigiant veiklos valdymu, kiek tai susiję su biudžetu ir pačia veikla. Kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas turi parengti metinę veiklos, už kurią jis atsakingas, ataskaitą ir šioje ataskaitoje atsiskaityti už politikos srities rezultatus bei pateikti pagrįstą patikinimą, kokį jis gali pateikti, kad jo ataskaitoje apibūdintai veiklai skirti ištekliai buvo panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad taikomos kontrolės procedūros teikia reikiamas garantijas dėl susijusių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Remdamasi Finansinio reglamento 66 straipsniu, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinių veiklos ataskaitų suvestinę (apibendrinamąją ataskaitą), taip prisiimdama bendrą politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą pagal SESV 317 straipsnį. Suvestinė ir metinės veiklos ataskaitos skelbiamos http://ec.europa.eu/atwork/planning-and-preparing/synthesis-report/index_lt.htm.

Pagal SESV 318 straipsnį Komisija, remdamasi leidimus suteikiančių pareigūnų metinėmis veiklos ataskaitomis, paskelbia Komisijos programų įgyvendinimo pažangos ir rezultatų vertinimo ataskaitą. Nuo 2015 finansinių metų apibendrinamoji ataskaita ir vertinimo ataskaita sujungiamos su informacija, pateikta naujoje ataskaitoje pavadinimu „Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita“.

Apskaitos pareigūnas vykdo leidimus suteikiančių pareigūnų parengtus mokėjimo pavedimus ir vykdomuosius raštus sumoms išieškoti. Jis taip pat yra atsakingas už institucijos iždo valdymą, apskaitos taisyklių ir metodų nustatymą, apskaitos sistemų tvirtinimą, apskaitos tvarkymą ir metinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti metines ataskaitas, pareikšdamas, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyti finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

3.3. Finansinės ataskaitos ir atskaitomybė

ES konsoliduotosiose metinėse ataskaitose pateikiama finansinės informacijos apie ES institucijų, agentūrų ir kitų įstaigų veiklą kaupiamosios ir biudžeto apskaitos požiūriu. Šios ataskaitos neapima valstybių narių metinių ataskaitų.

ES metines ataskaitas sudaro dvi atskiros, bet susijusios dalys:

a)	finansinės ataskaitos ir

b)	biudžeto vykdymo ataskaitos, kuriose pateikiama išsami informacija apie biudžeto vykdymą.

Komisijos apskaitos pareigūnas atsako už ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą ir užtikrina, kad jose visais reikšmingais aspektais būtų teisingai parodyta ES finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

Be minėtų metinių ataskaitų, rengiamos ir ad hoc ataskaitos dėl konkrečių sričių (kaip antai biudžeto ir finansų valdymo ataskaita), finansinių priemonių, suteiktų garantijų ir finansinių pataisų.

Komisijos ataskaitos ir atskaitomybė:

3.4. Auditas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Auditas

ES metines ataskaitas ir išteklių valdymą tikrina Europos Audito Rūmai – atlikdamas auditą jų išorės auditorius Europos Parlamentui ir Tarybai parengia:

1.	veiklos, finansuojamos iš bendrojo biudžeto, metinę ataskaitą, kurioje pateikia išsamias pastabas apie metines ataskaitas ir susijusias operacijas;

2.	nuomonę, pagrįstą auditais ir pateiktą metinėje ataskaitoje kaip patikinimo pareiškimas, apie i) ataskaitų patikimumą ir ii) susijusių operacijų, įskaitant įplaukas, surinktas iš apmokestinamųjų asmenų, ir išmokas galutiniams gavėjams, teisėtumą ir tvarkingumą ir

3.	specialiąsias ataskaitas, kuriose pateikiamos konkrečių sričių audito išvados.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Galutinis biudžeto priėmimo etapas — tam tikrų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra politinis biudžeto vykdymo išorės kontrolės aspektas ir sprendimas, kuriuo EP, remdamasis Tarybos rekomendacija, atleidžia Komisiją (ir kitas ES įstaigas) nuo atsakomybės už tam tikro biudžeto valdymą, pažymėdamas to biudžeto egzistavimo pabaigą. ES sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priima Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad atlikus auditą ir pabaigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi rekomenduoti, o paskui EP turi nuspręsti, ar suteikti Komisijai ir kitoms ES įstaigoms ES biudžeto įvykdymo patvirtinimą už atitinkamus finansinius metus. Šis sprendimas grindžiamas metinių ataskaitų, Komisijos metinių biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitų, (buvusių apibendrinamųjų ataskaitų ir metinių vertinimo ataskaitų), Audito Rūmų metinės ataskaitos, audito nuomonės ir specialiųjų ataskaitų bei Komisijos atsakymų į klausimus ir prašymus pateikti papildomos informacijos analize.

Galimi trys šios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros rezultatai: biudžeto įvykdymas patvirtinamas, biudžeto įvykdymo patvirtinimas atidedamas arba biudžeto įvykdymas nepatvirtinamas. Neatsiejama EP vykdomos metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis – posėdžiai, per kuriuos EP Biudžeto kontrolės komiteto nariai užduoda Komisijos nariams klausimus, susijusius su politikos sritimis, už kurias jie atsako. Per EP plenarinį posėdį patvirtinama galutinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaita ir specialios rekomendacijos Komisijai imtis veiksmų. Tarybos rekomendacijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priima Ekonomikos ir finansų reikalų taryba. Tiek EP vykdoma metinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, tiek Tarybos rekomendacijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo aptariamos metinėje stebėjimo ataskaitoje, kurioje Komisija išdėsto, kokių konkrečių priemonių ėmėsi, kad įgyvendintų pateiktas rekomendacijas.

4. ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos. Finansinė padėtis 2015 m.

4.1. Įplaukos

Didžioji dalis ES institucijų ir įstaigų įplaukų dalis yra įplaukos iš neprekybinių operacijų. Toliau pateikiamoje lentelėje apžvelgiamos pagrindinės šių įplaukų kategorijos.

Penkerių metų įplaukų iš neprekybinių operacijų tendencijos (mln. EUR):

Į BNP pagrįstus išteklius 2014 m. įtraukti esminiai BNP patikslinimai nuo pat 2002 m. Taigi įnašų patikslinimo sumos dydis buvo beprecedentis – visoms ES valstybėms narėms jis siekė beveik 10 mlrd. EUR. Tai didele dalimi paaiškina įplaukų sumažėjimą 2015 m., palyginti su ankstesniais metais.

Išieškojimo išlaidos susijusios su vykdomaisiais raštais sumoms išieškoti, kuriuos pateikė Komisija ir pagal kuriuos Komisijos apskaitos sistemoje registruojama išskaita iš paskesnių mokėjimų, siekiant susigrąžinti anksčiau iš ES biudžeto išmokėtas sumas.

4.2. Išlaidos

Išlaidos, sudariusios 155,9 mlrd. EUR, buvo mažesnės negu ankstesniais metais (2014 m. – 165,3 mlrd. EUR). 4,6 mlrd. EUR Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) išlaidų sumažėjimas susijęs su tuo, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programos buvo pradedamos įgyvendinti lėtai. Išlaidos iš Europos socialinio fondo (ESF) sumažėjo 2,8 mlrd. EUR dėl to, kad buvo pateikta mažiau išlaidų deklaracijų, susijusių su 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu.

Pagrindinius išlaidų punktus (112,4 mlrd. EUR) sudaro pervedamosios išmokos pagal pasidalijamąjį valdymą. Pagrindiniai fondai yra: Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir kitos kaimo plėtros priemonės, ERPF, SF ir ESF. 2015 finansiniais metais šios pervedamosios išmokos sudarė beveik 71 % visų išlaidų.

Taikant tiesioginį valdymą patirtas išlaidas daugiausia sudaro Komisijos, vykdomųjų įstaigų ir, nuo 2015 m., patikos fondų biudžeto vykdymo išlaidos. Prie tiesioginio valdymo išlaidų priskiriamos visų ES institucijų ir agentūrų administracinės išlaidos. Pagal netiesioginį valdymą biudžetą vykdo ES agentūros, ES įstaigos, trečiosios šalys, tarptautinės organizacijos ir kiti subjektai. Apskritai, tiesioginio ir netiesioginio valdymo išlaidos sudaro apie 14 % visų išlaidų (22 mlrd. EUR).

Be to, ES būsimus mokėjimų įsipareigojimus laiko išlaidomis, kurios kol kas neįtraukiamos į pinigais grindžiamas biudžeto sąskaitas. Jos įtrauktos į žemės ūkio ir kaimo plėtrai mokėtinas sumas bei sukauptas sąnaudas ir į pensijų ir išmokų darbuotojams įsipareigojimus, susijusius su Komisijos narių, EP narių ir darbuotojų teisėmis į pensiją, ir jų ekonominis rezultatas yra neigiamas (šie mokėjimai bus finansuojami iš būsimų biudžetų ir kol kas į įplaukas neįtraukiami).

4.3. Ekonominis rezultatas

Laikotarpio ekonominis rezultatas (t. y. 13 033 mln. EUR deficitas) išliko panašus į praėjusių metų.

4.4. Turtas

ES konsoliduotame balanse – 154 mlrd. EUR vertės turto

Didžiausią balanse įrašyto turto dalį sudaro finansinis turtas (paskolos, parduoti laikomas finansinis turtas, pinigai) ir išankstinio finansavimo sumos, sudarantys beveik 83 % ES turto. Paskolų suma sumažėjo 1,6 mlrd. EUR iki 57 mlrd. EUR, o parduoti laikomų finansinių priemonių, finansuojamų iš ES biudžeto (biudžeto priemonių), suma išaugo maždaug 460 mln. EUR. Turto pusėje įrašytą nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus sudaro su programa „Copernicus“ susijęs turtas (1,7 mlrd. EUR) ir statomas „Galileo“ turtas (2,1 mlrd. EUR).

Ankstesniais metais ES institucijoms ir įstaigoms pavyko užtikrinti, kad metų pabaigoje pinigais ir pinigų ekvivalentais laikomos sumos būtų mažos. Didelis pinigų likutis (21,7 mlrd. EUR) 2015 m. gruodžio 31 d. susijęs su:

—

pavėluotu 2014 m. BNP ir PVM likučių (5,4 mlrd. EUR) mokėjimu, kuris buvo išdėstytas per visus 2015 metus, bet labai didelė dalis sumokėta 2015 m. rugsėjo mėn. Kiekvienais metais pirmą gruodžio mėnesio darbo dieną valstybių narių įnašas į ES biudžetą, grindžiamas PVM ir BNP, yra tikslinamas. 2014 m. patikslinimas apėmė esminius BNP patikslinimus nuo pat 2002 m., todėl patikslinimo suma visos ES valstybėms narėms buvo beprecedentė – 9,5 mlrd. EUR;

—	2015 m. BNP ir PVM likučiu (1,4 mlrd. EUR);

—	dviejų valstybių narių 2016 m. iš anksto sumokėtu BNP (0,7 mlrd. EUR);

—	baudomis ir kitomis įplaukomis (1,5 mlrd. EUR).

Remiantis nuosavų išteklių reglamentu, šie likučiai gali būti gražinti valstybėms narėms 2016 m. tik priėmus taisomąjį biudžetą.

Išankstinis finansavimas

Reikėtų pastebėti, kad išankstinio finansavimo lygiui didelį poveikį daro DFP ciklas, pavyzdžiui, galima numanyti, kad DFP laikotarpio pradžioje valstybėms narėms pagal sanglaudos politiką bus išmokėti dideli avansai. Komisija deda visas pastangas siekdama užtikrinti deramą išankstinio finansavimo lygį. Turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp pakankamo projektų finansavimo užtikrinimo ir išlaidų pripažinimo laiku.

Visa išankstinio finansavimo suma (išskyrus kitus avansus valstybėms narėms ir įnašus į patikos fondus) ES balanse yra 40 mlrd. EUR (2014 m. – 45 mlrd. EUR) ir beveik visa ši suma susijusi su Komisijos veikla. Maždaug 70 % Komisijos išankstinio finansavimo yra susiję su pasidalijamuoju valdymu, t. y. biudžeto vykdymas yra perduotas valstybėms narėms (priežiūros veiklą toliau vykdo Komisija).

Komisijos išankstinis finansavimas pagal valdymo būdus

Didžiausia išankstinio finansavimo suma pagal pasidalijamąjį valdymą susijusi su ERPF ir SF.

Ilgalaikis išankstinis finansavimas dėl naujosios DFP padidėjo 12,6 mlrd. EUR, o trumpalaikis išankstinis finansavimas sumažėjo 17,7 mlrd. EUR. Ilgalaikio išankstinio finansavimo padidėjimas daugiausia susijęs su naujais išankstinio finansavimo mokėjimais pagal pasidalijamąjį valdymą pagal 2014–2020 m. DFP (iš viso 10 mlrd. EUR, iš kurių 7 mlrd. EUR skirta sanglaudos politikai). Trumpalaikių sumų sumažėjimas taip pat daugiausia susijęs su pasidalijamuoju valdymu – kadangi 2007–2013 m. DFP eina į pabaigą, palaipsniui vykdoma susijusio išankstinio finansavimo tarpuskaita.

Tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos finansinės priemonės

ES metinėse ataskaitose prie finansinių priemonių priskiriama:

—	iš biudžeto suteiktos paskolos,

—	iš skolintų lėšų suteiktos paskolos,

—	nuosavybės priemonės;

—	garantijų priemonės ir

—	garantijų fondai – garantijos, suteiktos išorės subjektams (daugiausia EIB grupei), už priemones sukurtas ne ES biudžeto.

Iš ES biudžeto finansuojamų tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų finansinių priemonių svarba ir apimtys kasmet vis didėja. Skirtingai nei tradicinis metodas, pagal kurį biudžetas įgyvendinamas teikiant dotacijas ir subsidijas, šis metodas grindžiamas idėja, kad už kiekvieną iš biudžeto taikant finansines priemones išleistą eurą dėl sverto koeficiento galutinis paramos gavėjas gauna daugiau nei 1 EUR finansinės paramos. Protingai naudojant ES biudžetą siekiama kuo labiau padidinti turimų lėšų poveikį. Nuosavo kapitalo priemonės ir investicijos (t. y. nuosavo kapitalo priemonės ir skolos vertybiniai popieriai), laikomos garantijas teikiančių įstaigų ir garantijų fondų, ES metinėse finansinėse ataskaitose parodomos kaip parduoti laikomas finansinis turtas.

Biudžeto finansinės priemonės kaip parduoti laikomas finansinis turtas

Garantijų fondai

ES įsteigti garantijų fondai skirti konkretiems tikslams ir yra finansuojami iš ES biudžeto siekiant suteikti likvidumo atsargas galimiems nuostoliams padengti, jei būti pasinaudota iš ES biudžeto EIB grupei suteiktomis garantijomis. Pagrindinis naujas 2015 m. įsteigtas garantijų fondas yra ESIF garantijų fondas.

ESIF yra iniciatyva, skirta didinti EIB grupės pajėgumą prisiimti riziką, ir taip sudaryti sąlygas EIB investuoti ES iki 61 mlrd. EUR. ESIF nėra atskiras juridinis subjektas ar investicinis fondas griežta šių savokų prasme. ESIF rizikos rezervas apsaugo EIB nuo galimų nuostolių vykdant apdraustas operacijas. Jį sudaro 5 mlrd. EUR asignavimas iš EIB nuosavo kapitalo ir 16 mlrd. EUR (viršutinės ribos suma) ES biudžeto garantija. Siekiama, kad papildomas valstybių narių finansavimas, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir privatūs investuotojai iš viso sutelktų 315 mlrd. EUR investicijų ES.

ESIF operacijos vykdomos pagal dvi linijas: EIB įgyvendinamą infrastruktūros ir inovacijų liniją (IIL) ir EIF įgyvendinamą MVĮ liniją (MVĮL). Abi šios linijos turės skolos portfelį (12,25 mlrd. EUR ES garantija) ir nuosavo kapitalo portfelį (3,75 mlrd. EUR ES garantija). EIF vykdo veiklą pagal susitarimą su EIB, remdamasis EIB garantija, kuriai pačiai taikoma priešpriešinė ES garantija.

ES ir EIB tenka konkrečios atskiros funkcijos ESIF veikloje. ESIF yra įsteigtas kaip EIB dalis, o šis finansuoja operacijas (skolos ir nuosavo kapitalo investicijas) ir tuo tikslu skolinasi reikalingas lėšas kapitalo rinkose. Pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją EIB savarankiškai priima investicinius sprendimus ir valdo operacijas laikydamasis tokių pačių taisyklių ir procedūrų, kokias taiko savo paties (rizikos) operacijoms. Siekiant užtikrinti, kad ESIF investicijos būtų orientuotos į konkretų tikslą –spręsti rinkos nepakankamumo problemas, kurios trukdo investicijoms ES, ir kad jos atitiktų reikalavimus ES garantijos apsaugai gauti, sukurta specialiai tam skirta valdymo struktūra. Iš nepriklausomų ekspertų sudarytas investicijų komitetas nagrinėja kiekvieną EIB siūlomą projektą, kad nustatytų, ar jis atitinka reikalavimus ES garantijai gauti. Patvirtinus, kad operacija atitinka reikalavimus ir gali būti ESIF garantuojama operacija, priimamas sprendimas vykdyti projektą, kuris valdomas laikantis įprasto EIB projekto ciklo ir valdymo proceso.

ES vaidmuo – suteikti ES garantiją daliai galimų nuostolių, kuriuos EIB gali patirti dėl savo investicijų į skolos ir nuosavo kapitalo priemones. Todėl ES nesikiša į galutinę ESIF operacijų atranką ir valdymą, neinvestuoja lėšų į ESIF operacijas ir nėra tiesioginė garantuojamų priemonių sandorio šalis. Kadangi netenkinami kontrolės kriterijai ir ES apskaitos taisyklių (ir TVSAS) apskaitos reikalavimai dėl konsolidavimo, susijęs turtas nėra apskaitomas ES konsoliduotosiose metinėse ataskaitose – žr. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 5.2 pastabą.

ES garantijos viršutinės ribos suma niekada negali būti didesnė negu 16 mlrd. EUR ir bendros grynosios išmokos iš ES biudžeto negali viršyti šios sumos. ES garantijos mokėjimus vykdys naujai sukurtas garantijų fondas, kuris suteikia likvidumo atsargą galimiems ESIF garantuojamų operacijų gryniesiems nuostoliams (numatomiems nuostoliams, kurių nekompensuoja numatomos įplaukos) padengti. ESIF garantijų fondas bus finansuojamas iš ES biudžeto nuo 2016 m. ir iki 2022 m. palaipsniui pasieks 8 mlrd. EUR sumą, taip užtikrindamas 50 % maksimalios ES garantijos sumos. 2015 m. gruodžio 31 d. buvo įsipareigota skirti 1 350 mln. EUR ir ši suma bus sumokėta į garantijų fondą 2016 m. (500 mln. EUR) ir 2017 m. (850 mln. EUR); ji įtraukta į sumą, kuri konsoliduotųjų finansinių ataskaitų 5.3.1 pastaboje įrašyta kaip neįvykdyti įsipareigojimai.

Šiose lentelėse apžvelgiamos ES naudojamos finansinės priemonės pagal DFP

mln. EUR
2014–2020 m. DFP	Turtas	Įsipareigojimai	Garantijos
Nuosavo kapitalo priemonės
COSME – augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė	39	(2)
„Horizontas 2020“ – „InnovFin“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta nuosavo kapitalo priemonė	108	(2)
	146	(4)
Garantijų priemonės
COSME paskolų garantijų priemonė	125	(43)	(1)
Užimtumo ir socialinių inovacijų programa	10	(3)	(1)
Studentų paskolų garantijų sistema	16	(1)	(1)
„Horizontas 2020“ – „InnovFin“ paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms	638	(97)	(442)
„Horizontas 2020“ – „InnovFin“ MVĮ garantija	294	(22)	(17)
Gamtos turtų finansavimo priemonė	12	—
Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (EVEPFP)	12	—
	1 107	(166)	(459)
Iš viso	1 253	(170)	(459)

DFP iki 2014 m.	Turtas	Įsipareigojimai	Garantijos
Paskolų, nuosavybės ir (arba) techninės pagalbos priemonės
Ekonominio ir finansinio bendradarbiavimo priemonė pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę (MEDA)	251	(2)
Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP)	153	(4)
	404	(6)
Paskolų priemonės – MVĮ paramos paskola	19
Nuosavo kapitalo priemonės
MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą	413	—
1998 m. Europos technologijų priemonių (ETP) steigimo programa	11	—
Pasaulinis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondas (PEVEAEF)	76	—
Daugiametės bendrosios programos nuosavo kapitalo priemonė	192	—
Fondas „Marguerite“	50	—
Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonė „Progress“	71	—
Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas	128	(22)
Technologijų perdavimo bandomieji projektai	1
	943	(22)
Garantijų priemonės
MVĮ garantijų priemonė pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP MVĮG)	108	(215)	(1)
Paskolų garantijų priemonė TEN-T projektams (PGTT)	238	(3)	(209)
Daugiametė įmonių programa	23	(35)	(1)
Projektų obligacijų iniciatyva	236	(1)	(220)
Europos mikrofinansų įgaliojimų priemonė „Progress“	13	(11)	(1)
Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP)	927	(94)	(845)
MVĮ garantijų priemonė	16	(16)	(1)
	1 561	(375)	(1 274 )
Iš viso	2 927	(403)	(1 274 )

mln. EUR
Susieta su daugiau nei viena DFP	Turtas	Įsipareigojimai	Garantijos
Nuosavo kapitalo priemonės
Europos fondas Pietryčių Europai (EFPE)	118	—
Įmonių plėtros fondas pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę	10	—
Įmonių inovacijų fondas (ĮIF) pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę	21	—
Ekologiško augimo fondas rytinėms kaimyninėms šalims (SE4F)	52	—
Mikrofinansų iniciatyva Azijos paskolų fondui	9	—
MENA mažųjų ir vidutinių įmonių fondas (SANAD)	10	—
	220	—
Garantijų priemonės
Garantijų priemonė pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę	20	(14)	(2)
	20	(14)
Garantijų fondai
Išorės veiksmų garantijų fondas	2 108	(25)	(19 450 )
Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)	1	—	(202)
	2 109	(25)	(19 652 )
Iš viso	2 349	(39)	(19 652 )

Bendras skaičius	6 529	(612)	(21 385 )

Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos

ES sutartimi ES suteikiami įgaliojimai vykdyti skolinimosi operacijas, kad būtų galima mobilizuoti specialiems įgaliojimams vykdyti reikiamus finansinius išteklius. Komisija, veikdama ES vardu, šiuo metu vykdo tris pagrindines programas – makrofinansinės pagalbos (MFP), mokėjimų balanso pagalbos (MBP) ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM)– pagal kurias ji gali skirti paskolas, o kapitalas, reikalingas ES skolinimui finansuoti, yra gaunamas kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų. 2015 m. Airija oficialiai paprašė pratęsti jos pirmosios EFSM paskolos gražinimo terminą. 5 mlrd. EUR dydžio mokėjimas buvo padalintas į tris naujus 2 mlrd. EUR, 1 mlrd. EUR ir 2 mlrd. EUR mokėjimus, kurių atitinkami terminai – 2023, 2029 ir 2035 m. 2016 m. sausio mėn. Portugalija oficialiai paprašė pratęsti jos pirmosios EFSM paskolos grąžinimo terminą, kuris turėjo sueiti 2016 m. birželio 3 d.4,75 mlrd. EUR dydžio mokėjimas buvo padalintas į tris naujus 1,5 mlrd. EUR, 2,25 mlrd. EUR ir 1 mlrd. EUR mokėjimus, kurių atitinkami terminai – 2023, 2031 ir 2036 m. 2015 m. liepos 17 d. Graikijai buvo suteikta tarpinė paskolą pagal EFSM kaip laikinoji paskola prieš pasirašant paskolos susitarimą tarp Graikijos ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Pirma ir vienintelė išmoka buvo išmokėta 2015 m. liepos 20 d. ir ji visa buvo gražinta, kai euro zonos valstybių narių nacionaliniai parlamentai ratifikavo ESM susitarimą. Suma grąžinta 2015 m. rugpjūčio 20 d.

Iš skolintų lėšų suteiktų paskolų apžvalga (nominaliomis sumomis)

mlrd. EUR
	MBP				EFSM				Kita (3)	IŠ VISO
	Vengrija	Latvija	Rumunija	Iš viso	Airija	Portugalija	Graikija	Iš viso	Iš viso	IŠ VISO
Iš viso suteikta paskolų	6,5	3,1	8,4 (4)	18,0	22,5	26,0	7,2	55,7	5,1	78,8
Išmokėta 2014 12 31	5,5	2,9	5,0	13,4	22,5	24,3	—	46,8	2,4	62,6
Išmokėta 2015 m.	—	—	—	—	5,0	—	7,2	12,2	1,3	13,5
Iš viso išmokėta 2015 12 31	5,5	2,9	5,0	13,4	27,5	24,3	7,2	59,0	3,6	76,0
Grąžintos paskolos 2015 12 31	(4,0 )	(2,2 )	(1,5 )	(7,7 )	(5,0 )	—	(7,2 )	(12,2 )	(0,1 )	(20,0 )
Negrąžinta suma 2015 12 31	1,5	0,7	3,5	5,7	22,5	24,3	0	46,8	3,5	56,0

4.5. Įsipareigojimai

2015 m. ES konsoliduotajame balanse – 226 mlrd. EUR vertės įsipareigojimų

Įsipareigojimų pusėje dominuoja keturi pagrindiniai punktai: pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimai, paskolos, mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos. Didžiausias pokytis, palyginti su 2014 m., yra sukauptų sąnaudų padidėjimas beveik 12,4 mlrd. EUR dėl to, kad buvo pradėta įgyvendinti 2014–2020 DFP, pagal kurią patirtų išlaidų įvertis yra apytikslis, nes valstybės narės jų kol kas nedeklaravo. Kitas svarbus pokytis yra mokėtinų sumų padidėjimas maždaug 12,5 mlrd. EUR, nes valstybės narės pateikė mažiau išlaidų ataskaitų už 2007–2013 m. programavimo laikotarpį. Kita priežastis yra mažesnis išlaidų deklaracijų pateikimo lygis dėl lėtos 2014–2020 m. DFP pradžios, kadangi valstybės narės vėlavo paskirti valdymo ir kontrolės institucijas.

Iš viso gauta išlaidų deklaracijų ir sąskaitų faktūrų, pripažintų mokėtinomis sumomis

Turtą viršijantys įsipareigojimai nereiškia, kad ES institucijos ir įstaigos yra patekusios į sunkią finansinę padėtį, greičiau tai rodo, kad tam tikri įsipareigojimai bus finansuojami iš būsimų metinių biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles daug išlaidų yra pripažįstamos 2015 m., nors gali būti faktiškai apmokėtos 2016 m. arba vėliau ir dengiamos iš būsimų biudžetų, o susijusios įplaukos bus apskaitytos būsimais laikotarpiais. Didžiausios minėtinos sumos yra EŽŪGF veiklos lėšos (išmokėtos 2016 m.) ir išmokos darbuotojams (mokėtinos ateinančius 30 ir daugiau metų).

5. ES BIUDŽETO APSAUGA

2015 m. finansinių pataisų ir susigrąžintų lėšų apžvalga

Svarbus aspektas vykdant ES biudžetą yra poreikis užtikrinti tinkamą klaidas lemiančių sistemos trūkumų, pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, jų nustatymą ir ištaisymą. Audito Rūmai metinėje ataskaitoje pateikia metinių ataskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, taip pat atliktų mokėjimų reikšmingo klaidų lygio patikinimo pareiškimą. Patikinimo pareiškimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas kartu su ES metinėmis ataskaitomis.

Šių klaidų poveikį sušvelnina Komisijos apsauginiai veiksmai, vykdomi per du pagrindinius mechanizmus:

1.	prevencinius mechanizmus (pvz., ex ante kontrolės priemonės, mokėjimo nutraukimas ir sustabdymas) ir

2.	korekcinius mechanizmus (visų pirma valstybėms narėms skiriamos arba su jomis suderintos finansinės pataisos,, taip pat, kiek rečiau, lėšų susigrąžinimas iš ES išmokų gavėjų).

Pagal pasidalijamąjį išlaidų (žemės ūkio išlaidų ir struktūrinių veiksmų) valdymą valstybės narės per visą išlaidų ciklą pirmiausia privalo užtikrinti, kad iš ES biudžeto apmokėtos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos.

Taisomųjų veiksmų, t. y. finansinių pataisų ir lėšų susigrąžinimo, būtinybė nustatoma remiantis Komisijos ir valstybių narių (išlaidų pagal pasidalijamojo valdymo principą atveju) atliekamos ES biudžeto finansuojamų išlaidų atitikties reikalavimams priežiūros ir patikrų rezultatais. Nustatydama finansinės pataisos arba susigrąžintiną sumą Komisija atsižvelgia į taikomų teisės aktų pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir finansines pasekmes biudžetui, įskaitant valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų atvejus. Didžioji dalis pataisų daromos atlikus mokėjimą.

Finansinių pataisų ir lėšų susigrąžinimo procesas

Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas pateikiami dviem pagrindiniais proceso etapais. Abu etapai gali vykti tais pačiais arba skirtingais metais.

Finansinių pataisų ir lėšų susigrąžinimo patvirtinimo etapas: šioms sumoms pritarė atitinkama valstybė narė arba dėl jų priimtas Komisijos sprendimas. 2015 m. visos patvirtintos finansinės pataisos ir susigrąžintos sumos sudarė 3 499 mln. EUR (2014 m. – 4 728 mln. EUR). 4 728 mln. EUR).

2015 m. patvirtintos finansinės pataisos ir susigrąžintos lėšos pagal politikos sritis

Finansinių pataisų ir lėšų susigrąžinimo įgyvendinimo etapas: šios sumos – tai galutinis procedūros etapas, kai nustatyta netinkamų išlaidų padėtis yra visiškai ištaisyta. Sektoriais grindžiamose reglamentavimo sistemose numatyti keli įgyvendinimo mechanizmai. 2015 m. visos įgyvendintos finansinės pataisos ir susigrąžintos sumos sudarė 3 853 mln. EUR (2014 m. – 3 285 mln. EUR). Finansinių pataisų įgyvendinimas ir sumų susigrąžinimas gali trukti keletą metų daugiausia dėl to, kad vykdant žemės ūkio politiką buvo priimti sprendimai suteikti valstybėms narėms teisę mokėti dalimis arba atidėti mokėjimą. Pagal Sanglaudos politiką teisine sistema numatoma, kad įgyvendinimas bus vykdomas programavimo laikotarpio pabaigoje arba jam pasibaigus.

2015 m. įgyvendintos finansinės pataisos ir susigrąžintos lėšos pagal politikos sritis

Prieš tai pateikta papildoma informacija, kurios pagal apskaitos standartus teikti neprivaloma ir kuri apima duomenis, kurių tiesiogiai iš apskaitos sistemos gauti neįmanoma. Smulkesnės informacijos apie šiuos duomenis ir prevencinius bei korekcinius mechanizmus galima rasti Komisijos rengiamame ir kasmet biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ir Audito Rūmams siunčiamame metiniame komunikate dėl ES biudžeto apsaugos – jis skelbiamas interneto svetainės „Europa“ Biudžeto generalinio direktorato puslapyje.

6. Rizikos ir neapibrėžtumo valdymas vykdant ES biudžetą

ES biudžeto vykdymo rizika ir neapibrėžtumas gali būti dviejų pagrindinių kategorijų:

—	bendra tikėtina rizika ir neapibrėžtumas ir

—	išskirtinė rizika ir neapibrėžtumas.

6.1. Bendra tikėtina rizika ir neapibrėžtumas

Per finansinius metus patiriamos problemos

Makroekonominė aplinka

ES makroekonominė aplinka turi įtakos ES valstybių narių gebėjimui vykdyti savo finansavimo įsipareigojimus ES institucijų ir įstaigų atžvilgiu, taigi ir ES gebėjimui toliau įgyvendinti ES politiką, kaip nurodyta 2 skirsnyje. Europos ekonomika ir toliau remiasi keliais teigiamais veiksniais, kaip antai naftos kainomis, euro keitimo kursu ir finansavimo sąnaudomis, kurie skatino eksportą ir privačiojo sektoriaus vartojimą. Tačiau investicijoms ir toliau trukdo ekonominis ir politinis neapibrėžtumas, o kai kuriose šalyse – didelis įsiskolinimas. Dabar, ketvirtais atsigavimo metais, Europos ekonomika susiduria su sunkumais ir didele rizika dėl sulėtėjusio augimo besiformuojančios ekonomikos šalyse. Kol kas ekonomikos augimas nebuvo pakankamai stiprus, kad gerokai sumažėtų nedarbas, ir požymių, kad atsigauna investicijos, kurios yra būtinos, kad atsigavimas būtų tvarus, kol kas nedaug. Be to, ES biudžeto pagal 2014–2020 m. DFP įgyvendinimo tempas yra gana lėtas, o nesibaigiančios Graikijos problemos ir pabėgėlių krizė dar labiau apsunkina padėtį.

euro zonos ekonomikos atsigavimas tebėra nuosaikus, nepaisant pirmiau minėtų teigiamų veiksnių, kurie dabar greičiausiai bus stipresni ir išliks ilgesnį laiką, nei anksčiau tikėtasi, įtakos. Visų pirma, daugiausia dėl didelės pasiūlos, naftos kaina vėl nukrito ir dabar manoma, kad ji išliks gerokai mažesnė ir tik vėliau vėl pakils. Fiskalinė politika euro zonoje šiek tiek daugiau prisideda prie augimo – tai daugiausia lemia valdžios sektoriaus išlaidos, susijusios su prieglobsčio prašytojų antplūdžiu kai kuriose valstybėse narėse. Be to, Europos Centrinio banko „kiekybinio lengvinimo“ politikos ir kredito galimybių didinimo derinys reiškia, kad finansavimo išlaidos euro zonoje turėtų išlikti mažos ilgesnį laiką, negu buvo tikėtasi, ir tai padės toliau mažinti finansų rinkų susiskaidymą ir valstybių narių skirtumus. Tačiau kol kas teigiamą šių veiksnių poveikį nusveria blogėjanti padėtis pasaulyje, o kai kurie išlikę krizės padariniai (daugiausia – aukštas politinio neapibrėžtumo, įsiskolinimo ir nedarbo lygis) ir toliau stabdo augimą.

Realusis BVP (prognozė), infliacijos lygis ir nedarbo lygis, % ES vidurkio (5)

	Realusis BVP			Infliacija			Nedarbo lygis
	2015	2016	2017	2015	2016	2017	2015	2016	2017
Belgija	1,3	1,3	1,7	0,6	1,4	1,7	8,3	8,0	7,4
Vokietija	1,7	1,8	1,8	0,1	0,5	1,5	4,8	4,9	5,2
Estija	0,9	2,1	2,3	0,1	1,0	2,5	6,3	6,3	7,5
Airija	6,9	4,5	3,5	0,0	0,6	1,4	9,4	8,5	7,8
Graikija	0,0	(0,7 )	2,7	(1,1 )	0,5	0,8	25,1	24,0	22,8
Ispanija	3,2	2,8	2,5	(0,6 )	0,1	1,5	22,3	20,4	18,9
Prancūzija	1,1	1,3	1,7	0,1	0,6	1,3	10,5	10,5	10,3
Italija	0,8	1,4	1,3	0,1	0,3	1,8	11,9	11,4	11,3
Kipras	1,4	1,5	2,0	(1,6 )	0,2	1,3	15,5	14,5	13,2
Latvija	2,7	3,1	3,2	0,2	0,4	2,0	9,9	9,2	8,6
Lietuva	1,6	2,9	3,4	(0,7 )	(0,1 )	2,1	9,0	8,0	7,2
Liuksemburgas	4,7	3,8	4,4	0,1	0,4	2,4	6,1	6,0	6,0
Мalta	4,9	3,9	3,4	1,2	1,7	2,1	5,4	5,4	5,4
Nyderlandai	2,0	2,1	2,3	0,2	0,9	1,5	6,9	6,6	6,4
Austrija	0,7	1,7	1,6	0,8	0,9	1,8	6,0	6,2	6,4
Portugalija	1,5	1,6	1,8	0,5	0,7	1,1	12,6	11,7	10,8
Slovėnija	2,5	1,8	2,3	(0,8 )	(0,3 )	1,1	9,1	8,8	8,4
Slovakija	3,5	3,2	3,4	(0,3 )	0,3	1,7	11,5	10,3	9,3
Suomija	0,0	0,5	0,9	(0,2 )	0,1	1,5	9,5	9,4	9,3
euro zona	1,6	1,7	1,9	0,0	0,5	1,5	11,0	10,5	10,2
Bulgarija	2,2	1,5	2,0	(1,1 )	(0,1 )	0,9	10,1	9,4	8,8
Čekija	4,5	2,3	2,7	0,3	0,4	1,4	5,1	4,8	4,7
Danija	1,2	1,7	1,9	0,2	0,9	1,7	6,0	5,8	5,6
Kroatija	1,8	2,1	2,1	(0,3 )	0,3	1,6	16,2	15,1	13,8
Vengrija	2,7	2,1	2,5	0,1	1,7	2,5	6,7	6,0	5,2
Lenkija	3,5	3,5	3,5	(0,7 )	0,6	1,7	7,5	7,0	6,5
Rumunija	3,6	4,2	3,7	(0,4 )	(0,2 )	2,5	6,7	6,6	6,5
Švedija	3,6	3,2	2,9	0,7	1,1	1,4	7,4	6,9	6,7
Jungtinė Karalystė	2,3	2,1	2,1	0,0	0,8	1,6	5,2	5,0	4,9
ES	1,9	1,9	2,0	0,0	0,5	1,6	9,5	9,0	8,7

Prognozuojama, kad BVP augimas euro zonoje šiek tiek paspartės nuo 1,6 % 2015 m. iki 1,7 % 2016 m. Ekonominei veiklai pradėjus atsigauti, teigiamas poveikis turėtų pasijausti vėliau – 2016 ir 2017 m. Kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinamos struktūrinės reformos taip pat turėtų ir toliau daryti teigiamą poveikį augimui. Nykstant krizės padariniams turėtų atsigauti vartojimas ir investicijos. Nors skolos lygis kai kuriose ekonomikos srityse išlieka aukštas, geros finansavimo sąlygos turėtų sumažinti stiprų spaudimą mažinti finansinį įsiskolinimą. Apskritai, euro zonos BVP augimas turėtų toliau stiprėti ir 2017 m. siekti 1,9 %. 2016 m. valstybės narės turėtų toliau atsigauti, įskaitant Graikiją, kur augimas per metus turėtų vėl padidėti. Siekiant padėti pašalinti investicijų trūkumą ES, pritraukiant privačiojo sektoriaus lėšas strateginėms investicijoms svarbiausiose srityse, buvo parengtas Investicijų planas Europai, kuris turėtų pradėti daryti teigiamą poveikį viešosioms ir privačiosioms investicijoms. 2017 m. ekonominė veikla turėtų stiprėti visose valstybėse narėse.

Tikimasi, kad 2015 m. bendras valdžios sektoriaus deficitas euro zonoje sumažėjo iki 2,2 % BVP ir 2016 bei 2017 m. turėtų toliau mažėti atitinkamai iki 1,9 % ir 1,6 %. Kitais metais, jei politika nesikeis, numatoma, kad struktūrinis balansas išliks iš esmės stabilus tiek euro zonoje, tiek visoje ES. Prognozuojama, kad skolos ir BVP santykis euro zonoje sumažės nuo aukščiausio 94,5 % rodiklio 2014 m. iki 91,3 % 2017 m.

Toliau gerėja darbo rinkos sąlygos, nes nuosaikus ekonomikos augimas palaiko nežymų užimtumo augimo spartėjimą. Apskritai, manoma, kad 2015 m. užimtumas euro zonoje padidėjo 1,1 % ir turėtų maždaug tokiu pačiu tempu toliau didėti ir šiais bei kitais metais, stiprėjant ekonominei veiklai, didėjant įmonių pasitikėjimui ir kapitalo kaupimui.

euro zonos ekonominės perspektyvos išlieka labai neapibrėžtos ir bendra rizika aiškiai yra neigiama. Aiškiai padidėjo pasaulio ekonomikos ir pasaulio finansų rinkų keliama rizika augimo perspektyvoms, visų pirma dėl lėtėjančio augimo Kinijoje ir kitose besiformuojančiose rinkose; tai galėtų sukelti stipresnį šalutinį poveikį nei numatyta arba perspektyvos galėtų tapti blogesnės, nei prognozuojama. Kartu su neapibrėžtumu dėl koregavimo Kinijoje, tolesnis pinigų politikos normalizavimas JAV galėtų turėti labiau neigiamo poveikio pažeidžiamoms besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, visų pirma toms, kurių užsienio valiuta denominuotos skolos lygis yra aukštas, o taip pat galėtų pakenkti finansų rinkų stabilumui. Pasitvirtinus bet kokiai minėtai neigiamai rizikai, neigiamas šalutinis poveikis įvairiais būdais išplistų į kitas valstybes nares. Europoje vidaus rizika pastaruoju metu taip pat išaugo. Jei netikėtai Graikiją vėl ištiktų kokia nors krizė, tai galėtų dar labiau apsunkinti investicinius sprendimus, taigi ir ekonomikos augimą. Be to, jei ES lygmeniu nebus sėkmingai sprendžiamos svarbiausios politinės problemos (pvz., migracijos srautų valdymas), tai galėtų sukelti įvykius, kurie gali tapti augimo kliūtimis.

Garantijų fondai suteiktoms garantijoms

ES suteikė EIB grupei garantijas paskoloms, teikiamoms už ES ribų, ir ESIF skolos ir nuosavo kapitalo operacijoms. 2015 m. gruodžio 31 d. ES finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (žr. 5.2.1 pastabą) nurodyti 19,7 mlrd. EUR vertės neapibrėžtieji įsipareigojimai, susiję su abiem garantijomis. Siekdama sušvelninti riziką, kuri galėtų kilti ES biudžetui, jei EIB pasinaudotų garantija, Komisija sukūrė atskirus garantijų fondus, t. y. Išorės veiksmų garantijų fondą ir ESIF garantijų fondą.

ES biudžete yra numatyti atidėjiniai Išorės veiksmų garantijų fondui, kad būtų padengta 9 % garantuojamų paskolų, nesugrąžintų metų pabaigoje. 2015 m. gruodžio 31 d. maksimaliai ES rizikai (19,45 mlrd. EUR) padengti skirto turto bendra vertė sudarė 2,1 mlrd. EUR. Nuo 2016 m. ESIF garantijų fondas palaipsniui didės, kol 2022 m. pasieks 8 mlrd. EUR, ir taip padengs 50 % maksimalios ES garantijų rizikos (16 mlrd. EUR).

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Siekdama sušvelninti riziką, kad negalės grąžinti pasiskolintų sumų, Komisija numatė procedūras, kuriomis užtikrinamas pasiskolintų sumų grąžinimas net paskolos įsipareigojimų neįvykdymo atveju. EP, Tarybos ir Komisijos sprendimuose dėl kiekvienos šalies programos nustatoma bendra suteikta suma, (didžiausias) išmokos dalių skaičius ir ilgiausias (vidutinis) paskolos paketo terminas. Vėliau Komisija ir šalis gavėja susitaria dėl paskolos (finansavimo) parametrų, įskaitant išmokos dalis ir jų išmokėjimą. Be to, visos, išskyrus pirmąją, paskolos dalys priklauso nuo griežtų sąlygų laikymosi pagal sutartas sąlygas, panašias į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos sąlygas, nustatomas teikiant bendrą ES ir TVF finansinę paramą, ir tai yra dar vienas veiksnys, darantis poveikį finansavimo laikui. Tai reiškia, kad emisijos laiko parinkimas ir išpirkimo terminai priklauso nuo susijusios ES skolinimo veiklos. Finansavimas išimtinai vykdomas eurais, o išpirkimo terminai svyruoja nuo 3 iki 30 metų.

Šioje lentelėje apžvelgiamas numatomas negrąžintų EFSM ir MB paskolų grąžinimo tvarkaraštis nominaliąja verte šių ataskaitų pasirašymo dieną:

mlrd. EUR
	MBP				EFSM			IŠ VISO
	Vengrija	Latvija	Rumunija	Iš viso	Airija	Portugalija	Iš viso	IŠ VISO
2017			1,15	1,15				1,15
2018			1,35	1,35	3,9	0,6	4,5	5,85
2019		0,5	1,0	1,5				1,5
2021					3,0	6,75	9,75	9,75
2022						2,7	2,7	2,7
2023					2,0	1,5	3,5	3,5
2024					0,8	1,8	2,6	2,6
2025		0,2		0,2				0,2
2026					2,0	2,0	4,0	4,0
2027					1,0	2,0	3,0	3,0
2028					2,3		2,3	2,3
2029					1,0	0,4	1,4	1,4
2031						2,25	2,25	2,25
2032					3,0		3,0	3,0
2035					2,0		2,0	2,0
2036						1,0	1,0	1,0
2038						1,8	1,8	1,8
2042					1,5	1,5	3,0	3,0
Iš viso	0	0,7	3,5	4,2	22,5	24,3	46,8	51,0

ES skolinimasis yra tiesioginiai ir besąlygiški ES įsipareigojimai ir juos garantuoja 28 valstybės narės. Ne ES šalių paskoloms finansuoti pasiskolintos lėšos draudžiamos Išorės veiksmų garantijų fondo. Jeigu valstybė narė gavėja nevykdytų savo įsipareigojimų, skola būtų aptarnaujama, jeigu įmanoma, iš turimo Komisijos iždo likučio. Jeigu tai būtų neįmanoma, Komisija reikiamas lėšas surinktų iš valstybių narių. ES valstybės narės teisiškai pagal ES nuosavų išteklių teisės aktus (Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 12 straipsnį) įpareigojamos pateikti pakankamai lėšų ES įsipareigojimams vykdyti. Todėl investuotojams tenka tik ES, o ne finansuojamų paskolų gavėjo kredito rizika. Kompensaciniu perskolinimu užtikrinama, kad ES biudžete nebūtų prisiimta jokios palūkanų normos arba užsienio valiutos kurso rizikos.

Tarpvyriausybiniai finansinio stabilumo mechanizmai Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmas (ESM) nepriklauso ES sutarties taikymo sričiai, todėl nėra įtraukti į ES konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

6.2. Išskirtinė rizika ir neapibrėžtumas

Kiekvienais metais ES patiria nenumatytą riziką ir neapibrėžtumą, tad ES institucijų ir įstaigų tikslas yra greitai rasti per metus iškylančių problemų sprendimus. 2015 finansiniais metais didžiausią riziką ir neužtikrintumą, kuriuos reikėjo įveikti, kėlė pabėgėlių krizė, Europos ūkininkų problemos ir neapmokėtos išlaidų deklaracijos bei metų pabaigoje gautos sąskaitos faktūros.

Pabėgėlių krizės valdymas

Pastaruosius šešis mėnesius Europos Komisija stengėsi parengti greitą, koordinuotą Europos atsaką į riziką ir neužtikrintumą, susijusius su pabėgėlių krize, pateikė keletą pasiūlymų, skirtų aprūpinti valstybes nares priemonėmis, reikalingomis geriau valdyti didelius atvykėlių srautus. Trigubinami pajėgumai jūroje; taikoma nauja neatidėliotinų solidarumo veiksmų prieglobsčio prašytojams perkelti iš didžiausią spaudimą patiriančių šalių sistema; reaguojant į pabėgėlių krizę ir siekiant padėti labiausiai nuo jos nukentėjusioms šalims iš ES biudžeto skirta beprecedentė suma – daugiau kaip 10 mlrd. EUR; sukurta nauja Vakarų Balkanų šalims skirta koordinavimo ir bendradarbiavimo sistema; pradėta nauja partnerystė su Turkija; parengus plataus užmojo pasiūlymą dėl naujų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, Europos Sąjunga stiprina Europos prieglobsčio ir migracijos politiką, kad būtų sprendžiamos naujos problemos, su kuriomis susiduriama. Nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi, neužtikrintumas dėl didelio prieglobsčio prašytojų srauto ir jo poveikio ekonomikai tebėra didelis.

Pirmas ir neatidėliotinas Komisijos žingsnis buvo padidinti „Frontex“, Europolo ir EASO finansavimą (170 mln. EUR) 2015 ir 2016 m. ir finansinius įnašus į Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (AMIF) ir Vidaus saugumo fondą (ISF) nuo pradinės 2 mlrd. EUR sumos iki 3,7 mlrd. EUR. Nedelsiant suteikus finansinę paramą veiklai, susijusiai su pabėgėlių krize už ES ribų, buvo padidinta humanitarinė pagalba (2,2 mlrd. EUR), sukurtas ES Sirijos patikos fondas (500 mln. EUR), ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas (1,8 mlrd. EUR), pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė (1 mlrd. EUR) ir kitos priemonės, susijusios su saugumu ir sienų kontrole (300 mln. EUR), kova su terorizmu (100 mln. EUR) ir perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių grįžimu (280 mln. EUR).

Paramos Europos ūkininkams paketas

Dėl bendros politinės ir rinkos aplinkos 2015 finansiniais metais Europos ūkininkai patyrė pinigų srautų sunkumų, susijusių su vis nestabilesnėmis rinkomis. Dėl šių sunkumų ne tik Europos ūkininkams, bet ir ES institucijoms kilo rizika, susijusi su sėkmingu bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimu. Komisija į šią situaciją reagavo mobilizuodama 420 mln. EUR paramą šioms problemoms pieno ir kiaulienos sektoriuose spręsti artimiausiais metais. Be to, buvo imtasi ir kitų priemonių, kaip antai naujų pieno ir kiaulienos privataus saugojimo pagalbos schemų ir išankstinio tiesioginių išmokų mokėjimo galimybės įvedimo. Iš viso priemonės, kurių imtasi 2015 m., padidino bendrą Europos ūkininkams skirtų priemonių paketą (būsimi biudžetai) iki 500 mln. EUR. Greitas atsakas rodo, kad Komisija labai rimtai žiūri į savo įsipareigojimus ūkininkams ir yra pasirengusi juos paremti reikiamomis lėšomis.

Apmokėtinos išlaidų deklaracijos ir sąskaitos faktūros

2015 m. kilo šios su apmokėtinomis išlaidų deklaracijomis ir sąskaitomis faktūromis susijusios problemos:

—	netikėtas išlaidų deklaracijų ir sąskaitų faktūrų pateikimo tempas, kuris neatitiko prognozių, todėl ES institucijos turėjo prisiderinti prie mokėjimo poreikių ir

—	gautoms išlaidų deklaracijoms ir sąskaitų faktūroms apmokėti skirtų mokėjimo asignavimų trūkumas metų pabaigoje, kurį reikėjo padengti parengiant taisomuosius biudžetus.

Po kelerių nuolatinio spaudimo dėl mokėjimo asignavimų metų, 2015 finansiniais metais mokėjimų situacija gerokai pasitaisė. Metų pabaigoje apmokėtinų išlaidų deklaracijų ir sąskaitų faktūrų suma sumažėjo nuo 25,8 mlrd. EUR 2014 m. iki 15,2 mlrd. EUR 2015 m. pabaigoje. Didžioji sumažėjimo dalis siejama su ankstesniais sanglaudos politikos programavimo laikotarpiais, nes apmokėtinų išlaidų deklaracijų ir sąskaitų faktūrų pagal 2014–2020 m. programas suma 2014 ir 2015 m. pabaigoje buvo nedidelė.

Siekiant užtikrinti, kad neatidėlioti ES mokėjimų įsipareigojimai būtų vykdomi atsižvelgiant į biudžete turimų mokėjimų asignavimų apribojimus, Komisijoje kas savaitę (kartais kasdien) rengiamos trumpalaikės pinigų srautų prognozės. Šia trumpalaike pinigų srautų prognoze remiamasi apskaičiuojant nuosavų išteklių sumą, kiekvieną mėnesį reikalautiną iš valstybių narių. Pirmą kiekvieno mėnesio darbo dieną valstybės narės į Komisijos nuosavų išteklių sąskaitas turi pervesti vieną dvyliktąją bendros PVM ir BNP pagrįstų išteklių sumos, įtrauktos į Sąjungos biudžetą. Priklausomai nuo Komisijos lėšų padėties, valstybių narių gali būti paprašyta per pirmąjį metų ketvirtį vienu ar dviem mėnesiais paankstinti PVM ir BNP pagrįstų išteklių mokėjimą. Nelygu, kokie prognozuojami pinigų srautų poreikiai, šie avansai turi būti atskaitomi iš vėlesnių mėnesių prašymų pervesti lėšas.

Ilguoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija, vykdydama savo įprastinę veiklą, nuodugniai stebi ES mokėjimų reikalavimus. Pavyzdžiui, Komisija privalo tai daryti rengdama savo pasiūlymą dėl DFP, metinį biudžetą ir taisomuosius biudžetus. Vykstant DFP deryboms reguliariai stebimi ir prireikus atnaujinami taikomi modeliai ir pagrindinės prielaidos. Modeliavimo rezultatai naudojami per biudžeto derybas nustatant DFP mokėjimų viršutinę ribą.

Įvykiai po balanso datos. Referendumas Jungtinėje Karalystėje

2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės piliečiai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Kad įsigaliotų šis Britanijos gyventojų sprendimas, turi būti pritaikytas Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnis. Šiame straipsnyje numatyta procedūra, kuri turi būti vykdoma, jei valstybė narė nusprendžia išstoti iš Europos Sąjungos, ir tik pradėjus taikyti šį straipsnį galima pradėti derybas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo. Pagal Europos Vadovų Tarybos pateiktas gaires, tada Sąjunga susidera ir sudaro su Jungtine Karalyste susitarimą, kuriame nustatoma išstojimo iš Sąjungos tvarka atsižvelgiant į pagrindinius būsimų jos santykių su Sąjunga principus. Šių finansinių ataskaitų pasirašymo metu oficialaus pranešimo apie 50 straipsnio taikymo pradžią pateikta nebuvo.

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

2015 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos parengtos remiantis informacija, kurią institucijos ir įstaigos pateikė pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 148 straipsnio 2 dalį. Pareiškiu, kad ataskaitos parengtos pagal šio Finansinio reglamento IX antraštinę dalį, laikantis apskaitos principų, taisyklių ir metodų, nurodytų finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose.

Iš šių institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą patvirtino minėtieji pareigūnai ir kuri būtina ataskaitoms, kuriose nurodyti Europos Sąjungos turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas, parengti.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, buvo būtinos Europos Komisijos ataskaitoms pasirašyti, patvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Europos Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

[parašas]

Manfred KRAFF

Komisijos apskaitos pareigūnas

2016 m. liepos 8 d.

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS (1)

TURINYS

BALANSAS

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

BALANSO PASTABOS

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS PASTABOS

NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA REIKŠMINGA INFORMACIJA

FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA

ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

KONSOLIDAVIMO MASTAS

SUVESTINĖS BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

100

BALANSAS

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Nematerialusis turtas	2,1	337	282
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	2,2	8 700	7 937
Nuosavybės metodu apskaičiuotos investicijos	2,3	497	409
Finansinis turtas	2,4	56 965	56 438
Išankstinis finansavimas	2,5	29 879	18 358
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	2,6	870	1 198
		97 248	84 623
TRUMPALAIKIS TURTAS
Finansinis turtas	2,4	9 907	11 811
Išankstinis finansavimas	2,5	15 277	34 237
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	2,6	9 454	14 380
Atsargos	2,7	138	128
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2,8	21 671	17 545
		56 448	78 101
IŠ VISO TURTO		153 696	162 724
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams	2,9	(63 814 )	(58 616 )
Atidėjiniai	2,10	(1 716 )	(1 537 )
Finansiniai įsipareigojimai	2,11	(51 764 )	(51 851 )
		(117 293 )	(112 005 )
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Atidėjiniai	2,10	(314)	(745)
Finansiniai įsipareigojimai	2,11	(7 939 )	(8 828 )
Mokėtinos sumos	2,12	(32 191 )	(43 180 )
Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos	2,13	(68 402 )	(55 973 )
		(108 846 )	(108 726 )
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(226 139 )	(220 730 )
GRYNASIS TURTAS		(72 442 )	(58 006 )
Rezervai	2,14	4 682	4 435
Iš valstybių narių pareikalautinos sumos (2)	2,15	(77 124 )	(62 441 )
GRYNASIS TURTAS		(72 442 )	(58 006 )

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR
	Pastaba	2015	2014
ĮPLAUKOS
Įplaukos iš neprekybinių operacijų
BNP ištekliai	3,1	95 355	104 688
Tradiciniai nuosavi ištekliai	3,2	18 649	17 137
PVM ištekliai	3,3	18 328	17 462
Baudos	3,4	531	2 297
Susigrąžintos išlaidos	3,5	1 547	3 418
Kita	3,6	5 067	5 623
Tarpinė suma		139 478	150 625

Įplaukos iš prekybos operacijų
Finansinės pajamos	3,7	1 846	2 298
Kita	3,8	1 562	1 066
Tarpinė suma		3 408	3 364
Iš viso įplaukų		142 886	153 989
IŠLAIDOS (6)
Patirtos valstybių narių	3,9
Europos žemės ūkio garantijų fondas		(45 032 )	(44 465 )
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kitos kaimo plėtros priemonės		(16 376 )	(14 046 )
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas		(38 745 )	(43 345 )
Europos socialinis fondas		(9 849 )	(12 651 )
Kita		(2 380 )	(2 307 )
Patirtos Komisijos, vykdomųjų agentūrų ir patikos fondų	3,10	(15 626 )	(15 311 )
Patirtos kitų ES agentūrų ir įstaigų	3,11	(1 209 )	(1 025 )
Patirtos trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų	3,11	(3 031 )	(2 770 )
Patirtos kitų subjektų	3,11	(2 107 )	(1 799 )
Personalo ir pensijų išlaidos	3,12	(10 273 )	(9 662 )
Išmokų darbuotojams aktuarinių prielaidų pokyčiai	3,13	(2 040 )	(9 170 )
Finansinės išlaidos	3,14	(1 986 )	(2 926 )
Bendrosioms ir asocijuotosioms įmonėms tenkanti grynojo deficito dalis	3,15	(641)	(640)
Kitos sąnaudos	3,16	(6 623 )	(5 152 )
Iš viso sąnaudų		(155 919 )	(165 269 )
EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS		(13 033 )	(11 280 )

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

mln. EUR
	Pastaba	2015	2014
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(13 033 )	(11 280 )
Pagrindinė veikla	4,2
Amortizacija		74	61
Nusidėvėjimas		489	408
Paskolų (padidėjimas)/sumažėjimas		1 591	(1 298 )
Išankstinio finansavimo (padidėjimas)/sumažėjimas		7 439	6 844
Iš prekybos gautinų sumų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas)/sumažėjimas		5 253	(1 898 )
Atsargų (padidėjimas)/sumažėjimas		(10)	—
Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų padidėjimas/(sumažėjimas)		5 198	11 798
Atidėjinių padidėjimas/(sumažėjimas)		(253)	414
Finansinių įsipareigojimų padidėjimas/(sumažėjimas)		(977)	1 146
Mokėtinų sumų padidėjimas/(sumažėjimas)		(10 989 )	6 967
Sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas/(sumažėjimas)		12 429	(309)
Ankstesnių metų biudžeto perteklius, įtrauktas kaip nepiniginės įplaukos		(1 435 )	(1 005 )
Kiti nepiniginiai pokyčiai		32	130
Investicinė veikla	4,3
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų vertės (padidėjimas)/sumažėjimas		(1 381 )	(2 347 )
Nuosavybės metodu apskaičiuotų investicijų (padidėjimas)/sumažėjimas		(87)	(60)
Parduoti laikomo finansinio turto (padidėjimas)/sumažėjimas		(213)	(1 536 )
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI		4 126	8 035
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas/(sumažėjimas)		4 126	8 035
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	2,8	17 545	9 510
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	2,8	21 671	17 545

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR
	Rezervai (A)		Iš valstybių narių pareikalautinos sumos (B)		Grynasis turtas =(A)+(B)
	Tikrosios vertės rezervas	Kiti rezervai	Sukauptas perteklius (deficitas)	Ekonominės veiklos metų rezultatas	Grynasis turtas =(A)+(B)
LIKUTIS 2013 12 31	99	3 974	(45 560 )	(4 365 )	(45 852 )
Garantijų fondo rezervo pokytis	—	247	(247)	—	—
Tikrosios vertės pokyčiai	139	—	—	—	139
Kita	—	(24)	16	—	(8)
2013 m. ekonominio rezultato paskirstymas	—	(0)	(4 365 )	4 365	—
2013 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms	—	—	(1 005 )	—	(1 005 )
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(11 280 )	(11 280 )
LIKUTIS 2014 12 31	238	4 197	(51 161 )	(11 280 )	(58 006 )
Garantijų fondo rezervo pokytis	—	189	(189)	—	—
Tikrosios vertės pokyčiai	54	—	—	—	54
Kita	—	2	(24)	—	(22)
2014 m. ekonominio rezultato paskirstymas	—	3	(11 283 )	11 280	—
2014 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms	—	—	(1 435 )	—	(1 435 )
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(13 033 )	(13 033 )
LIKUTIS 2015 12 31	292	4 390	(64 091 )	(13 033 )	(72 442 )

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1. SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

1.1. TEISINIS PAGRINDAS IR APSKAITOS TAISYKLĖS

ES ataskaitos rengiamos pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (OL L 362, 2012 12 31, p. 1), nustatantį išsamias šio finansinio reglamento taikymo taisykles.

Pagal Finansinio reglamento 143 straipsnį ES finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo ir konsolidavimo procesą, visos institucijos ir ES įstaigos, kurių atskaitomybė konsoliduojama, taiko šias Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Ataskaitose sumos nurodomos eurais pagal kalendorinius metus.

1.2. APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – teikti informaciją apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kuri yra naudinga daugeliui šios informacijos vartotojų. ES, kaip viešojo sektoriaus subjekto, konkretesni tikslai – teikti informaciją, naudingą priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1, t. y. teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos. Pagal Finansinio reglamento 144 straipsnį kokybinės finansinės atskaitomybės savybės yra svarbumas, patikimumas, suprantamumas ir palyginamumas.

Rengdama finansines ataskaitas pagal pirmiau minėtas taisykles ir principus vadovybė turi parengti įverčius, darančius poveikį tam tikrų balanso bei finansinės veiklos ataskaitos punktų sumoms, taip pat nurodomai informacijai apie finansines priemones, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus.

1.3. KONSOLIDAVIMAS

Konsolidavimo apimtis

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima visus svarbius kontroliuojamus subjektus (t. y. ES institucijas (įskaitant Komisiją) ir ES agentūras), asocijuotąsias ir bendrąsias įmones. Visą konsoliduotų subjektų sąrašą galima rasti ES finansinių ataskaitų 9 pastaboje. Jame šiuo metu yra 52 kontroliuojami subjektai, 7 bendrosios įmonės ir 1 asocijuotoji įmonė. Palyginti su 2014 m., konsolidavimo apimtis lieka nepakitusi, išskyrus vieną įtrauktą naują bendrąją įmonę ir vieną iš sąrašo išbrauktą bendrąją įmonę, žr. 2.3 pastabą.

Kontroliuojami subjektai

Sprendimas konsoliduoti subjekto atskaitomybę grindžiamas kontrolės sąvoka. Kontroliuojami subjektai yra visi subjektai, kuriems ES turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti finansų ir veiklos politiką, siekdama gauti naudos iš šių subjektų veiklos. Šia teise dabar turi būti galima pasinaudoti. Kontroliuojamų subjektų atskaitomybė yra visiškai konsoliduota. Konsolidavimas pradedamas pirmąją kontrolės dieną ir baigiamas, kai tokia kontrolė baigiasi.

Dažniausiai taikomi bendri kontrolės kriterijai Europos Sąjungoje yra šie: subjekto sukūrimas remiantis steigimo sutartimis arba antrinės teisės aktais, subjekto finansavimas iš bendrojo biudžeto, balsavimo teisių valdymo organuose turėjimas, Audito Rūmų atliekamas auditas ir Europos Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Siekiant pradėti kontrolę, kiekvieno subjekto lygmeniu įvertinama, ar užtenka vieno pirmiau nurodyto kriterijaus, ar jų visų.

Pagal šį požiūrį laikoma, kad ES turi išskirtinę ES institucijų (išskyrus ECB) ir agentūrų (išskyrus įsteigtąsias pagal buvusią antrojo ramsčio politiką) kontrolę, todėl jos yra įtrauktos į konsoliduotąsias ataskaitas. Be to, kontroliuojamu subjektu taip pat laikoma likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB).

Visos reikšmingos ES kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijos ir likučiai yra eliminuoti, o tokių operacijų nerealizuotas pelnas ir nuostoliai nėra reikšmingi, todėl neeliminuoti.

Bendrosios įmonės

Bendroji įmonė – tai subjektas, kurio ūkinę veiklą pagal sutartį bendrai kontroliuoja ES ir viena ar daugiau šalių (toliau – dalininkai). Bendra kontrolė – sutartimi įteisintas tiesioginis ar netiesioginis veiklos, suteikiančios naudojimo galimybių, kontrolės pasidalijimas. Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą).

Asocijuotosios įmonės

Asocijuotosios įmonės – tai subjektai, kuriems ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmingos įtakos, bet jų nekontroliuoja. Jeigu ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi 20 % ar daugiau balsavimo teisių, laikoma, kad turima reikšmingos įtakos. Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą).

Nekonsoliduoti subjektai, kurių lėšas valdo Komisija

ES darbuotojų bendrosios sveikatos draudimo sistemos fondus, Europos plėtros fondą ir Dalyvių garantijų fondą jų vardu valdo Komisija. Tačiau, kadangi šie subjektai nėra ES kontroliuojami, jų ataskaitos nekonsoliduojamos su jos finansinėmis ataskaitomis.

1.4. ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.4.1. Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

ES funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta yra euras, todėl finansinių ataskaitų duomenys nurodomi eurais (milijonais eurų).

Operacijos ir likučiai

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais taikant operacijų dieną galiojantį valiutos kursą. Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiamas valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą.

Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus taikant gruodžio 31 d. valiutų kursus:

euro kursas

Valiuta	2015 12 31	2014 12 31
BGN	1,9558	1,9558
CZK	27,0230	27,7350
DKK	7,4626	7,4453
GBP	0,7340	0,7789
HRK	7,6380	7,6580
HUF	315,9800	315,5400
PLN	4,2639	4,2732
RON	4,5240	4,4828
SEK	9,1895	9,3930
CHF	1,0835	1,2024
JPY	131,0700	145,2300
USD	1,0887	1,2141

Į finansinės veiklos ataskaitą įtraukiami piniginių finansinių priemonių užsienio valiuta, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, tikrosios vertės pokyčiai, susiję su perskaičiavimo skirtumu. Nepiniginio finansinio turto ir įsipareigojimų tikrąja verte, įskaitant pelną arba nuostolius, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą. Nepiniginių finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas turtas, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į tikrosios vertės rezervą.

1.4.2. Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir visuotinai priimtus apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos privalo būti pagrįstos vadovybės įverčiais ir prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, atidėjinius, finansinę riziką, susijusią su atsargomis ir gautinomis sumomis, sukauptas pajamas ir sąnaudas, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų vertės sumažėjimo laipsnį ir finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose nurodomas sumas. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

1.5. BALANSAS

1.5.1. Nematerialusis turtas

Įsigytos kompiuterinės programinės įrangos licencijos nurodomos įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas amortizuojamas pagal tiesinį metodą atsižvelgiant į nustatytą jo naudojimo trukmę. Nustatyta nematerialiojo turto naudingo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo konkretaus naudingo tarnavimo laikotarpio arba sutartimi nustatyto teisinio laikotarpio. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus ir yra susijęs tik su turto kūrimo etapu. Kapitalizuojamos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudoti vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios sąnaudos, nekapitalizuojamos technologinės plėtros sąnaudos ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.

1.5.2. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, statyba ar perdavimu.

Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos atskiru turtu tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad ES ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, finansinės veiklos ataskaitoje.

Žemės ir meno kūrinių nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jų naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, padalinant jo savikainą, atėmus likutinę vertę, to turto nustatytai naudojimo trukmei tokiu būdu:

Turto rūšis	Tiesinio nusidėvėjimo norma
Pastatai	4–10 %
Įranga ir įrengimai	10–25 %
Baldai ir transporto priemonės	10–25 %
Kompiuterinė įranga	25–33 %
Kita	10–33 %

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant įplaukas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą.

Nuoma

Materialiojo turto nuoma, kai ES iš esmės tenka visa su nuosavybe susijusi rizika ir atlygis, klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Nuomos laikotarpio pradžioje finansinė nuoma kapitalizuojama nuomojamo turto tikrąja verte arba dabartine minimalių nuomos įmokų verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Finansinės nuomos mokėjimų palūkanų dalis nuolat periodiškai įtraukiama į sąnaudas nuomos laikotarpiu, atsižvelgiant į nesumokėtą likutį. Nuomos įsipareigojimai, atskaičiavus finansavimo sąnaudas, įtraukiami į finansinius įsipareigojimus (ilgalaikius ir trumpalaikius). Palūkanos, tenkančios finansavimo sąnaudoms, parodomos finansinės veiklos ataskaitoje per nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio įsipareigojimų likutinei vertei padengti. Turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis.

Nuomos rūšis, kai nuomotojas išsaugo didžiąją dalį su nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Veiklos nuomos mokėjimai pripažįstami sąnaudomis finansinės veiklos ataskaitoje pagal tiesioginį metodą atsižvelgiant į nuomos trukmę.

1.5.3. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ar nudėvimas ir kasmet tikrinama, ar jo vertė nesumažėjo. Tikrinama, ar nesumažėjo amortizuojamo ar nudėvimo turto vertė, kai tam tikri įvykiai arba aplinkybės rodo, kad balansinė turto vertė gali būti nepadengta. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kaip suma, kuria turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją (padengimo) vertę. Atsiperkamoji (padengimo) vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu turto balansinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją (padengimo) vertę, turto balansinė vertė yra iš karto sumažinama iki atsiperkamosios (padengimo) vertės. Jeigu ankstesniaisiais metais nurodytos vertės sumažėjimo priežastys nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

1.5.4. Nuosavybės metodu apskaitomos investicijos

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą ir iš pradžių pripažįstamas savikaina. ES tenkanti jos asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių rezultatų dalis įtraukiama į finansinės veiklos ataskaitą, o rezervų pokyčių dalis – į rezervus. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai (tolesni įnašai, ekonominių rezultatų ir rezervų pokyčių dalis, vertės sumažėjimas ir dividendai) atitinka asocijuotosios ar bendrosios įmonės buhalterinę vertę finansinėse ataskaitose balanso sudarymo dieną. Paskirstytas asocijuotosios arba bendrosios įmonės pelnas sumažina turto balansinę vertę.

Jeigu ES tenkanti bendrosios įmonės deficito dalis yra lygi ES daliai bendrojoje įmonėje arba ją viršija, ES daugiau savo tolesnių nuostolių dalies nebepripažįsta (nepripažinti nuostoliai). Nepripažinta nuostolių dalis – tai techninės apskaitos procedūros, reikalingos taikant nuosavybės apskaitos metodą, rezultatas. Šie nepripažinti nuostoliai nereiškia nuostolių Europos Sąjungai ir susidarė dėl to, kad išlaidų pripažinimas paprastai vyksta prieš kapitalo didinimą kitų dalininkų nei ES nepiniginiais įnašais.

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš ES ir jos asocijuotųjų arba bendrųjų įmonių tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl neeliminuoti. Panašioms operacijoms ir panašiomis aplinkybėmis įvykusiems įvykiams asocijuotosios arba bendrosios įmonės gali taikyti apskaitos principus, kurie skiriasi nuo ES priimtų principų.

Jei esama vertės sumažėjimo požymių, vertę reikia sumažinti iki mažesnės atsiperkamosios vertės. Atsiperkamoji vertė nustatoma, kaip aprašyta 1.5.3 pastaboje. Jeigu vėliau vertės sumažėjimo priežastys tampa nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai pakeičiami balansine verte, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu nebūtų buvęs pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tais atvejais, kai ES turi 20 % arba daugiau investicinio kapitalo fondo, ji nesiekia turėti reikšmingos įtakos. Todėl tokie fondai vertinami kaip finansinės priemonės, priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

1.5.5. Finansinis turtas

Klasifikavimas

ES savo finansinį turtą klasifikuoja pagal šias kategorijas: tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostoliai; paskolos ir gautinos sumos; iki išpirkimo termino laikomos investicijos ir parduoti laikomas finansinis turtas. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieno balanso sudarymo dieną.

i) Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostoliai

Finansinis turtas klasifikuojamas pagal šią kategoriją, jeigu yra įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė ES. Į šią kategoriją taip pat patenka išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra priskiriamas trumpalaikiam turtui, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo balanso datos. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokio šiai kategorijai priskiriamo finansinio turto.

ii) Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Jos atsiranda, kai ES tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių ar paslaugų neketindama prekiauti gautinomis sumomis, arba tuo atveju, kai ES perima pradinio skolintojo teises po to, kai ES atliko mokėjimą pagal garantijos sutartį. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo balanso datos, priskiriami prie trumpalaikio turto. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti po 12 mėnesių nuo balanso datos, priskiriami prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apima terminuotus indėlius, kurių pradinis grąžinimo terminas viršija tris mėnesius.

iii) Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių ES ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

iv) Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė finansinė priemonė, kuri arba patenka į šią kategoriją, arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis, arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, kurį ES tikisi jį laikyti ir kuris paprastai yra iki išpirkimo datos. Investicijos į subjektus, kurios nėra nei konsoliduojamos nei apskaitomos taikant nuosavybės metodą, ir kitos nuosavo kapitalo tipo investicijos (pvz. rizikos kapitalo operacijos) taip pat priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai, laikomo iki išpirkimo termino ir parduoti (išskyrus pinigus ir pinigų ekvivalentus), pirkimas ir pardavimas pripažįstamas prekybos dieną – tą dieną, kai ES įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Paskolos pripažįstamos tada, kai pinigai yra iš anksto sumokami skolininkams. Finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai, sąnaudos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai, iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio sąnaudos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina (t. y. gauto atlygio tikroji vertė). Tačiau kai suteikiama ilgalaikė paskola, kuriai neskaičiuojamos palūkanos arba palūkanos yra mažesnės nei rinkos, jos tikroji vertė gali būti vertinama kaip visų būsimų piniginių įplaukų, diskontuotų vyraujančia rinkos palūkanų norma, taikoma panašiai priemonei su panašiu kredito reitingu, dabartinė vertė.

Suteiktos paskolos vertinamos nominaliąja verte, kuri laikoma paskolos tikrąja verte. Tai daroma dėl šių priežasčių:

—

ES skolinimo „rinkos sąlygos“ labai specifinės ir skiriasi nuo kapitalo rinkų sąlygų, kuriomis leidžiamos komercinės arba Vyriausybės obligacijos. Kadangi skolintojai šiose rinkose gali rinktis alternatyvias investicijas, ši pasirinkimo galimybė atsispindi rinkos kainoje. Tačiau ES neturi alternatyvių investicijų galimybės, nes negali investuoti lėšų kapitalo rinkose; lėšas ji gali skolintis tik kad suteiktų paskolas tomis pačiomis normomis. Vadinasi, naudodama pasiskolintas lėšas ES negali pasinaudoti alternatyvaus skolinimo arba investicijų galimybėmis. Todėl nėra alternatyviųjų sąnaudų ir nėra pagrindo lyginti su rinkos normomis. Iš tiesų, ES skolinimo veikla pati savaime sudaro rinką. Kadangi alternatyviųjų sąnaudų galimybe nesinaudojama, rinkos kainoje netiksliai atspindima ES skolinimo operacijų esmė. Todėl netikslinga ES skolinimo tikrąją vertę nustatyti pagal komercines arba Vyriausybės obligacijas.

—	Be to, kadangi negalima palyginti su aktyviąją rinka arba panašiomis operacijomis, ES savo skolinimo operacijų, vykdomų teikiant EFSM, mokėjimų balanso ir kitas tokias paskolas, tikrąją vertę turi nustatyti pagal taikomą palūkanų normą.

—

Be to, šių paskolų atveju paskolos ir pasiskolintos lėšos dėl savo kompensacinio pobūdžio turi kompensacinį poveikį. Todėl faktinės paskolos palūkanos yra lygios faktinei susijusių pasiskolintų lėšų palūkanų normai. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba ES perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį kitai šaliai.

Tolesnis vertinimas

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostoliai vėliau parodomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl kategorijai „finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis“ priskiriamo turto tikrosios vertės pasikeitimo, įtraukiami į laikotarpio, kada jie buvo patirti, finansinės veiklos ataskaitą. Šiuo metu ES neturi šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

ii)

Paskolos ir gautinos sumos bei iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra parodomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju ta pati palūkanų norma taikoma ir paskoloms, ir pasiskolintoms lėšoms, nes šios paskolos turi kompensacinių operacijų ypatybių, todėl paskolų ir skolinimosi sąlygų bei sumų skirtumai nėra reikšmingi. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

iii)	Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas. Šiuo metu ES neturi investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą.

iv)

Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau parodomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve, išskyrus piniginio turto konvertavimo skirtumus, kurie pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Kai turtas, klasifikuojamas kaip parduoti laikomas finansinis turtas, yra parduodamas arba jo vertė sumažėja, sukauptas tikrosios vertės patikslinimas, anksčiau pripažintas tikrosios vertės rezerve, pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Dividendai už parduoti laikomas nuosavybės priemones yra pripažįstami, kai nustatoma ES teisė gauti tokį mokėjimą.

Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių atveju), ES tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

Tais atvejais, kai investicijų į nuosavybės priemones, kurios neturi nustatytos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, šios investicijos vertinamos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

ES kiekvieno balanso sudarymo dieną įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Finansinio turto vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostoliai patiriami tada ir tik tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad turto vertė sumažėjo dėl vieno arba kelių įvykių po turto pirminio pripažinimo ir toks įvykis (arba įvykiai), dėl kurio (-ių) atsirado nuostoliai, veikia finansinio turto, kuris gali būti patikimai apskaičiuotas, apskaičiuotus būsimuosius pinigų srautus.

a) Amortizuota savikaina apskaitomas turtas

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo amortizuota savikaina apskaitomų paskolų, gautinų sumų arba iki išpirkimo termino laikomų investicijų vertė, tuomet nuostolių suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę šio finansinio turto faktinių palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Turto balansinė vertė sumažinama, o nuostolių suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Jeigu paskolai arba iki išpirkimo termino laikomai investicijai taikoma kintama palūkanų norma, tuomet diskonto norma bet kokiam vertės sumažėjimo nuostoliui vertinti lygi sutartyje nustatytai dabartinei faktinių palūkanų normai. Finansinio įkaito apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skaičiavimas parodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl teisės naudotis turtu atėmimo, atėmus įkaito įsigijimo ir pardavimo sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, ar teisės naudotis turtu atėmimas yra tikėtinas, ar ne. Jeigu vertės sumažėjimo nuostolių suma per kitą laikotarpį sumažėja, ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimą, pirmiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

b) Tikrąja verte apskaitomas turtas

Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, atveju sprendžiant, ar sumažėjo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiama į reikšmingą arba nuolatinį (ilgalaikį) vertybinio popieriaus vertės mažėjimą žemiau jo savikainos. Jeigu yra tokių įrodymų apie parduoti laikomą finansinį turtą, sukaupti nuostoliai, skaičiuojami kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, anksčiau pripažintus finansinės veiklos ataskaitoje, yra pašalinami iš rezervų ir pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Finansinės veiklos ataskaitoje pripažinti nuosavybės priemonių vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje nėra panaikinami. Jeigu vėliau skolos priemonės, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas finansinis turtas, tikroji vertė padidėja, o toks padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimo nuostolius, vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus

Investicijos į rizikos kapitalo fondus klasifikuojamos kaip parduoti laikomas turtas ir todėl parodomos tikrąja verte, įskaitant pelną ir nuostolius, atsirandančius dėl tikrosios vertės pokyčių (įskaitant perskaičiavimo skirtumus), įtraukiamus į tikrosios vertės rezervą. Kadangi investicijos į rizikos kapitalo fondus neturi nustatytos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, jos kiekvienoje balanso eilutėje yra vertinamos žemesniąja iš šių dviejų verčių: savikaina arba priskirtina grynąja turto verte. Nerealizuotas pelnas, atsiradęs apskaičiuojant tikrąją vertę, įtraukiamas į rezervus, o nerealizuoti vertės sumažėjimo nuostoliai yra vertinami siekiant nustatyti, ar jie turi būti pripažįstami kaip vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje, ar kaip pokyčiai tikrosios vertės rezerve.

1.5.6. Atsargos

Atsargos parodomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą (pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Į pagamintos produkcijos ir nebaigtų gaminių savikainą įtraukiamos žaliavos, tiesioginės darbo sąnaudos, kitos tiesiogiai priskiriamos sąnaudos ir susijusios gamybos pridėtinės išlaidos (remiantis įprastu veiklos pajėgumu). Grynoji galimo realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos užbaigimo sąnaudas ir pardavimo išlaidas. Kai atsargos laikomos realizavimui be mokesčio arba už nedidelį mokestį, jos įvertinamos savikaina arba dabartine atsargų atkuriamąja verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Dabartinė atkuriamoji vertė – tai išlaidos, kurias ES patirtų, jeigu įsigytų turtą finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

1.5.7. Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per laikotarpį, nustatytą konkrečioje sutartyje, sprendime ar pagrindiniame teisės akte. Pradinės lėšos arba avansas yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, per susitarime nustatytą laikotarpį, arba grąžinami. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti ES. Patvirtinus finansuoti tinkamas sąnaudas (kurios pripažįstamos kaip išlaidos), išankstinio finansavimo suma gali būti (visiškai arba iš dalies) sumažinta.

Išankstinis finansavimas tolesniuose balansuose vertinamas iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptų palūkanų įplaukos įvertinamos remiantis patikimiausia informacija ir šis įvertis įtraukiamas į balansą.

Kiti avansai valstybėms narėms, kurie atsiranda ES sugrąžinus sumas, valstybių narių sumokėtas jų gavėjams kaip avansai (įskaitant „finansines priemones, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas“), pripažįstami kaip turtas ir įtraukiami į išankstinio finansavimo išlaidų kategoriją. Kiti avansai valstybėms narėms yra vėliau vertinami iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus galutinių gavėjų patirtų finansuoti tinkamų išlaidų geriausią įvertį, apskaičiuotą remiantis pagrįstomis ir patvirtinamomis prielaidomis.

ES įnašai į Europos plėtros fondo ar kitų nekonsoliduojamų subjektų patikos fondus taip pat priskiriami išankstiniam finansavimui, nes jų tikslas yra pastūmėti patikos fondo veiklą, kad iš jo būtų galima finansuoti konkrečius veiksmus, nustatytus remiantis fondo tikslais. ES įnašai į patikos fondus vertinami pradine ES įnašo suma, atėmus finansuoti tinkamas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas, patikos fondo patirtas per ataskaitinį laikotarpį ir skirtas ES įnašui pagal pagrindinį susitarimą.

1.5.8. Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

Kadangi pagal ES apskaitos taisykles privaloma atskirai pateikti prekybos ir neprekybines operacijas, siekiant parengti ataskaitas gautinos sumos yra apibrėžiamos kaip gaunamos iš prekybos operacijų, o susigrąžintinos sumos – kaip gaunamos iš neprekybinių operacijų, vykdomų ne pagal sutartį (kai ES įgyja vertę iš kito subjekto, tiesiogiai nesuteikdama mainais maždaug tokios pat vertės (pavyzdžiui, iš valstybių narių susigrąžintinos sumos, susijusios su nuosavais ištekliais).

Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį, todėl yra priskiriamos paskolų ir gautinų sumų kategorijai bei atitinkamai apskaičiuojamos (žr. 1.5.5 pastabą). Finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose į iš prekybos operacijų gautinas sumas įtraukiamos sukauptos pajamos ir prekybos operacijų būsimųjų laikotarpių sąnaudos (nes jos nematerialios).

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos pradine suma (patikslinta atsižvelgus į palūkanas ir nuobaudas), atėmus vertės sumažinimą. Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad ES negalės surinkti visų pradinio dydžio iš neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Remiantis ankstesne patirtimi taip pat taikomas neįvykdytų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas, bendras vertės sumažinimas. Informacijos apie metų pabaigoje pripažintų sukauptų pajamų tvarkymą pateikta 1.5.14 pastaboje. Pateikiamos ir nurodomos neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos nėra finansinės priemonės, nes jos nesiejamos su sutartimi, kuria būtų sukuriamas finansinis įsipareigojimas arba nuosavo kapitalo priemonė. Tačiau finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos atitinkamais atvejais yra nurodomos kartu su iš prekybos operacijų gautinomis sumomis.

1.5.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, priskiriamos parduoti laikomam finansiniam turtui. Jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.5.10. Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams

Pensijų įsipareigojimai

ES vykdo apibrėžtų išmokų pensijų planus. Nepaisant to, kad vienas trečdalis tikėtinų šių išmokų sąnaudų dengiamas iš darbuotojų atlyginimų, šie įsipareigojimai nefinansuojami. Balanse pripažintas įsipareigojimas, susijęs su apibrėžtų išmokų pensijų planais, yra lygus dabartinei nustatyto išmokų įsipareigojimo vertei balanso dieną, atėmus bet kokio plano turto tikrąją vertę. Apibrėžtų išmokų įsipareigojimą apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai, taikydami prognozuojamo sąlyginio vieneto metodą. Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimuosius pinigų srautus, taikant Vyriausybės obligacijų, kurios išreikštos valiuta, kuria bus mokamos išmokos, ir kurių išpirkimo terminas panašus į susijusio pensijų įsipareigojimo terminą, palūkanų normas.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl praktinio patikslinimo ir aktuarinių prielaidų pokyčių, iš karto pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Ankstesnės tarnybos sąnaudos iš karto pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai pensijų plano pokyčiai priklauso nuo darbuotojų, likusių tarnyboje tam tikram laikotarpiui (teisių suteikimo laikotarpiui). Tokiu atveju ankstesnės tarnybos sąnaudos yra amortizuojamos pagal tiesinį metodą per teisių suteikimo laikotarpį.

Ligos išmokos pasibaigus tarnybos laikotarpiui

ES rūpinasi savo darbuotojų sveikata, kompensuodama medicinines išlaidas. Kasdieniam jų administravimui sukurtas atskiras fondas. Šia sistema naudojasi tiek dabartiniai darbuotojai, pensininkai, našliai ir našlės, tiek jų artimieji. Išmokos, mokamos nedirbantiems asmenims (pensininkams, našlaičiams ir t. t.), klasifikuojamos kaip išmokos darbuotojams pasibaigus tarnybos laikotarpiui. Atsižvelgiant į šių išmokų pobūdį, reikia atlikti aktuarinius skaičiavimus. Įsipareigojimas balanse nustatomas panašiu principu kaip ir pensijų įsipareigojimai (žr. pirmiau).

1.5.11. Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai ES turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

1.5.12. Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai, arba kaip finansiniai įsipareigojimai, parodomi amortizuota savikaina. Pasiskolintas lėšas sudaro iš kredito įstaigų pasiskolintos sumos ir skolos lakštais patvirtintos skolos. Pasiskolintos lėšos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, lygia jų emisijos įplaukoms (gauto atlygio tikrajai vertei), atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais parodomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; bet koks įplaukų, atėmus sandorio sąnaudas, ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą.

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso datos. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju faktinių palūkanų metodas gali būti netaikomas paskoloms ir pasiskolintoms sumoms reikšmingumo sumetimais. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami pagal tikrąją vertę kaip pelnas arba nuostoliai, apima išvestines finansines priemones, kai jų tikroji vertė neigiama. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostoliai, žr. 1.5.5 pastabą. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų finansinių įsipareigojimų.

1.5.13. Mokėtinos sumos

Didžioji ES mokėtinų sumų dalis nėra susijusi su prekybos operacijomis, pavyzdžiui, prekių arba paslaugų pirkimu, o yra neapmokėtos dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų išlaidų deklaracijos (neprekybinės operacijos). Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunama išlaidų deklaracija. Atlikus patikrinimą ir priėmus reikalavimus atitinkančias išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima ES.

Komisijos sukurti ir valdomi ES patikos fondai laikomi Komisijos einamosios veiklos dalimi ir apskaitomi Komisijos finansinėse ataskaitose. Todėl kitų paramos teikėjų įnašai į ES patikos fondus atitinka sąlyginių įplaukų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir jie pateikiami kaip įsipareigojimai iki tol, kol patikos fondas patirs išlaidų. Patikos fondas privalo finansuoti konkrečius projektus, o likvidavimo metu likusias lėšas grąžinti. Balanso dieną likę įnašų įsipareigojimai vertinami kaip gauti įnašai, atėmus patikos fondo patirtas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas, ir priskiriami prie kitų paramos teikėjų įnašų pagal pagrindinius susitarimus.

1.5.14. Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, ES pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (pavyzdžiui, remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų sąžiningai nurodyti ekonominiai ir kiti įvykiai, kurie turi būti nurodyti.

1.6. FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

1.6.1. Įplaukos

ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Absoliuti dauguma ES įplaukų yra susijusi su neprekybinėmis operacijomis.

BNP pagrįsti ištekliai ir PVM ištekliai

Gautinos sumos yra pripažįstamos, kai Komisija išsiunčia valstybėms narėms pareikalavimą įmokėti įnašus. Šios sumos vertinamos „pareikalauta suma“. Kadangi PVM ir BNP ištekliai pagrįsti atitinkamų biudžetinių metų duomenų įverčiais, jie gali būti pakoreguoti, nes prieš valstybėms narėms paskelbiant galutinius duomenis sumos gali keistis. Įverčių pokyčio poveikis yra įtraukiamas nustatant laikotarpio, kai įvyko pokytis, grynąjį perteklių arba deficitą.

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos ir susijusios įplaukos pripažįstamos, kai iš valstybių narių gaunamos atitinkamos mėnesinės A ataskaitos (apimančios surinktus muitus ir mokėtinas sumas, kurios yra garantuotos ir neužginčytos). Finansinių ataskaitų sudarymo dieną valstybių narių surinktos, bet Komisijai dar nesumokėtos laikotarpio įplaukos yra įvertinamos ir pripažįstamos kaip sukauptos pajamos. Sumos, nurodytos iš valstybių narių gautose ketvirtinėse B ataskaitose (apimančios muitus, kurie nėra nei surinkti, nei garantuoti, taip pat garantuotas sumas, užginčytas skolininko), yra pripažįstamos kaip įplaukos, atėmus su jomis susijusias surinkimo sąnaudas. Be to, pripažįstamas vertės sumažėjimas, lygus įvertintam susigrąžinimo skirtumui.

Baudos

Įplaukos iš baudų pripažįstamos, kai ES priima sprendimą skirti baudą ir apie tai oficialiai praneša adresatui. Jeigu kyla abejonių dėl įmonės mokumo, pripažįstamas teisės į gautinas sumas vertės sumažėjimas. Priėmus sprendimą skirti baudą, skolininkai per du mėnesius nuo pranešimo dienos turi:

—	arba pritarti sprendimui (tokiu atveju jie privalo per nustatytą laikotarpį sumokėti baudą, ir suma laikoma ES galutinai surinkta),

—	arba nepritarti sprendimui (tokiu atveju jie pateikia apeliacinį skundą pagal ES teisę).

Tačiau net pateikus apeliacinį skundą, bauda turi būti sumokėta per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, nes apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo galiojimo (ES sutarties 278 straipsnis), arba, tam tikromis aplinkybėmis, pritarus Komisijos apskaitos pareigūnui, skolininkas gali pateikti banko garantiją tai sumai.

Jeigu įmonė sprendimą apskundė ir jau laikinai sumokėjo baudą, suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas. Tačiau, kadangi adresato apeliacinis skundas dėl ES sprendimo nesustabdo sprendimo galiojimo, gauti pinigai naudojami susigrąžintinai sumai padengti. Jeigu vietoj mokėjimo gaunama garantija, bauda lieka kaip susigrąžintina suma. Jeigu tikėtina, kad Bendrasis Teismas gali priimti ES nepalankų sprendimą, tokiai rizikai daromas atidėjinys. Jeigu pateikta garantija, neapmokėtos susigrąžintinos sumos vertė sumažinama laikantis reikalavimų. Banko sąskaitose, kuriose laikomos gautos sumos, sukauptos Komisijos gautos palūkanos pripažįstamos įplaukomis ir atitinkama suma padidinamas neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Nuo 2010 m. visas laikinai surinktas baudas Komisija valdo specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuoja į finansines priemones, priskiriamas parduoti laikomo finansinio turto kategorijai.

ĮPLAUKOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

Prekių ir paslaugų pardavimo įplaukos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio įplaukos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finanisnių ataskaitų sudarymo dieną.

Palūkanų pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos ir išlaidos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų išlaidoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti. Apskaičiuodama faktinę palūkanų normą, ES įvertina pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutartines nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo pasirinkimą), tačiau neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi mokesčiai ir kitos sumos, kurias sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurios yra neatskiriama faktinės palūkanų normos dalis, taip pat sandorio išlaidos ir visi kiti priedai arba nuolaidos.

Kai finansinis turtas arba panašaus finansinio turto grupė yra nurašyta dėl vertės sumažėjimo nuostolių, vertinant vertės sumažėjimo nuostolius palūkanų pajamos pripažįstamos taikant palūkanų normą, naudojamą diskontuojant būsimus pinigų srautus.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

1.6.2. Išlaidos

Neprekybinių operacijų išlaidos sudaro didžiąją dalį ES išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatus arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis mokėjimo prašymas arba išlaidų deklaracija, jie pripažįstami išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos išlaidos, kurios turi būti kompensuotos lėšų gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos sąnaudos.

Prekybos operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima ES. Jos vertinamos pradine sąskaitoje nurodyta suma. Be to, balanso dieną išlaidos, susijusios su paslauga, suteikta laikotarpiu, už kurį sąskaita faktūra dar negauta ar nepriimta, vertinamos ir pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

1.7. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

1.7.1. Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.7.2. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių; arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba retais atvejais – kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta.

2. BALANSO PASTABOS

TURTAS

2.1. NEMATERIALUSIS TURTAS

mln. EUR
Bendroji balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	577
Papildomas įsigijimas	134
Turto perleidimas	(14)
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	0
Kiti pokyčiai	0
Bendroji balansinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	698
Sukaupta amortizacija 2014 m. gruodžio 31 d.	(295)
Amortizacijos sąnaudos per metus	(74)
Turto perleidimas	9
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	0
Kiti pokyčiai	—
Sukaupta amortizacija 2015 m. gruodžio 31 d.	(361)
Grynoji balansinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	337
Grynoji balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	282

Šios sumos pirmiausia susijusios su kompiuterine programine įranga.

2.2. NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sumos padidėjimas daugiausia susijęs su tolesne turto, susijusio su kosmoso programomis „Galileo“ ir „Copernicus“, plėtra, padedant Europos kosmoso agentūrai (ESA).

Su „Galileo“, ES pasauline palydovinės navigacijos sistema (GNSS) susijęs statomas turtas 2015 m. gruodžio 31 d. iš viso sudarė 2 110 mln. EUR (2014 m. – 1 478 mln. EUR). Per tą laikotarpį išlaidomis pripažinta 17 mln. EUR nekapitalizuojamų plėtros išlaidų suma (2014 m. – 17 mln EUR). Kai sistema bus užbaigta, ją sudarys 30 palydovų ir antžeminių stočių tinklas. Iki balanso dienos buvo paleista 12 „Galileo“ palydovų.

Su Europos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa „Copernicus“ susijęs turtas pripažįstamas ES balanse nuo 2014 m., kai jis buvo perkeltas iš ESA. Balanso dieną 1 188 mln. EUR, susijusių su šiuo metu statomais „Copernicus“ palydovais, pripažįstami kaip statomas turtas (2014 m. – 1 228 mln. EUR). Be to, 498 mln. EUR, susijusių su orbitoje esančiais palydovais „Sentinel 1A“ ir „Sentinel 2A“, pripažinti kaip įrangos ir įrengimų kategorijos turtas, atėmus nusidėvėjimą (2014 m. – 283 mln. EUR), po to, kai ataskaitiniu laikotarpiu buvo paleistas ir pradėjo veikti „Sentinel 2A“. Palydovų „Sentinel 1A“ ir „Sentinel 2A“ nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis tikėtinu 7 metų naudingo tarnavimo laikotarpiu.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

mln. EUR
	Žemė ir pastatai	Įranga ir įrengimai	Baldai ir transporto priemonės	Kompiuterinė įranga	Kita	Finansinė nuoma	Statomas turtas	Iš viso
Bendroji balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	4 768	990	242	623	261	2 693	3 176	12 754
Papildomas įsigijimas	41	58	16	54	34	61	998	1 262
Turto perleidimas	(8)	(25)	(12)	(53)	(8)	(1)	(38)	(145)
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	54	261	—	0	(11)	0	(305)	—
Kiti pokyčiai	1	3	2	2	0	31	1	39
Bendroji balansinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	4 856	1 288	248	627	277	2 784	3 832	13 911
Sukauptas nusidėvėjimas 2014 m. gruodžio 31 d.	(2 549 )	(477)	(168)	(501)	(173)	(950)		(4 817 )
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	(158)	(116)	(18)	(69)	(27)	(103)		(489)
Atkurtas nusidėvėjimas	—	0	0	1	0	—		1
Turto perleidimas	6	24	11	52	7	1		101
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	—	(10)	—	0	10	0		—
Kiti pokyčiai	0	(3)	(1)	(1)	0	(2)		(6)
Sukauptas nusidėvėjimas 2015 m. gruodžio 31 d.	(2 701 )	(581)	(176)	(517)	(182)	(1 054 )		(5 211 )
GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ 2015 M. GRUODŽIO 31 D.	2 155	708	72	110	94	1 730	3 832	8 700
GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ 2014 M. GRUODŽIO 31 D.	2 219	513	74	122	89	1 743	3 176	7 937

2.3. NUOSAVYBĖS METODU APSKAIČIUOTOS INVESTICIJOS

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale	2.3.1	5	—
Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale	2.3.2	491	409
Iš viso		497	409

Dalyvavimas bendrųjų ir asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą.

2.3.1. Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale

mln. EUR
	BĮG	SESAR	BPS	„Švarus dangus“	NVI	ECSEL	KEV	Iš viso
Dalis 2014 m. gruodžio 31 d.	—	0	—	0	0	0	0	0
Įnašai	—	93	1	224	147	145	67	677
Grynojo rezultato dalis	—	(93)	4	(163)	(147)	(145)	(67)	(611)
Anksčiau nepripažintos nuostolių dalies pripažinimas	—	—	—	(61)	—	—	—	(61)
Kiti nuosavybės pokyčiai	—	0	0	0	0	0	0	(0)
Dalis 2015 m. gruodžio 31 d.	—	0	5	0	0	0	0	5
Nepripažinta nuostolių dalis (7)	—	(252)	—	(38)	(161)	(55)	(156)	(662)

Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos Komisijai pagal jai tenkančią kapitalo procentinę dalį:

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Ilgalaikis turtas	188	250
Trumpalaikis turtas	301	178
Ilgalaikiai įsipareigojimai	—	—
Trumpalaikiai įsipareigojimai	(856)	(813)
Įplaukos	13	2
Išlaidos	(811)	(666)

Tarptautinė ITER branduolio sintezės energijos organizacija (ITER)

Peržiūrėjus bendrųjų įmonių apskaitą buvo nustatyta, kad ITER organizacija neatitinka kriterijų, kad būtų pripažinta bendrąja įmone. Nuo 2015 m. ji neberegistruojama kaip bendroji įmonė, o ES įnašai ITER organizacijai laikomi sąnaudomis. Kadangi 2014 m. gruodžio 31 d. ITER organizacijos balansinė vertė buvo lygi nuliui, o pokyčio poveikis buvo nereikšmingas, ankstesnių metų rezultatai tikslinami nebuvo.

Bendroji įmonė GALILEO (BĮG)

2006 m. pabaigoje pradėtas BĮG likvidavimo procesas tebevyksta. 2015 m. subjektas veiklos nevykdė ir tebevyko jo likvidavimas.

Bendroji įmonė SESAR

2015 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 41,28 % SESAR kapitalo dalies (2014 m. – 43,53 %).

Jungtinės technologijų iniciatyvos

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės jungtinių technologijų iniciatyvų forma plėtojamos steigiant bendrąsias įmones (BĮ) pagal Sutarties 187 straipsnį, siekiant įgyvendinti Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje nustatytus tikslus. Biologinių pramonės sektorių (BPS) BĮ, BĮ „Švarus dangus“, Naujoviškų vaistų iniciatyvos (NVI) BĮ, ECSEL (buvusių bendrųjų įmonių ARTEMIS ir ENIAC susijungimas) ir Kuro elementų ir vandenilio (KEV) BĮ yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, sukurtos kaip jungtinės technologijų iniciatyvos. Metų pabaigoje ES priklausė šios dalys: BPS – I57,81 % (2014 m.– N/A), „Švarus dangus“ – 63,59 % (2014 m.– 61,39 %), NVI – 67,07 % (2014 m. – 80,47 %), ECSEL – 96,29 % (2014 m. – 95,47 %) ir KEV – 64,86 % (2014 m. – 70,85 %).

2.3.2. Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale

Europos investicijų fondas

Komisijos dalyvavimas Europos investicijų fondo (EIF) kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą kaip asocijuotoji įmonė. EIF yra ES finansų įstaiga, kurios specializacija – teikti rizikos kapitalą ir garantijas MVĮ.

mln. EUR
	EIF
Dalis 2014 m. gruodžio 31 d.	409
Įnašai	44
Grynojo rezultato dalis	31
Kiti nuosavybės pokyčiai	7
Dalis 2015 m. gruodžio 31 d.	491

Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos Komisijai pagal jai tenkančią kapitalo procentinę dalį:

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Turtas	578	497
Įsipareigojimai	(87)	(87)
Įplaukos	51	38
Perteklius (deficitas)	26	21

Komisija apmokėjo 20 % kapitalo dalies, nepareikalautas likutis yra 909 mln. EUR.

mln. EUR
	Visas EIF kapitalas	Komisijos pasirašyta dalis
Iš viso akcinio kapitalo	4 286	1 136
Apmokėta	(857)	(227)
Nepareikalauta	3 429	909

2.4. FINANSINIS TURTAS

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
Ilgalaikis finansinis turtas
Parduoti laikomas finansinis turtas	2.4.1	7 222	6 550
Paskolos	2.4.2	49 743	49 888
Iš viso		56 965	56 438
Trumpalaikis finansinis turtas
Parduoti laikomas finansinis turtas	2.4.1	2 399	2 856
Paskolos	2.4.2	7 508	8 955
Iš viso		9 907	11 811
Iš viso		66 871	68 249

2.4.1. Parduoti laikomas finansinis turtas

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
BUFI investicijos	2 647	3 068
Išorės veiksmų garantijų fondas	2 002	1 825
Likviduojama EAPB	1 699	1 699
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB)	188	188
Tarpinė suma	6 536	6 780
Biudžeto priemonės.
Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP)	773	842
„Horizontas 2020“	765	514
ETP steigimo programa	485	399
Projektų obligacijų iniciatyva	217	125
Paskolų garantijų priemonė TEN-T projektams (PGPTT)	208	186
Rizikos kapitalo operacijos	152	145
Europos fondas Pietryčių Europai	118	117
Kitos biudžeto priemonės	366	298
Tarpinė suma	3 084	2 626
Iš viso	9 620	9 406
Ilgalaikis	7 222	6 550
Trumpalaikis	2 399	2 856

BUFI investicijos

Laikinai surinktos baudos, susijusios su konkurencijos bylomis, yra skirtos specialiai sukurtam fondui (BUFI fondui) ir Komisijos investuojamos į skolos priemones, priskiriamos prie parduoti skirto finansinio turto.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Išorės veiksmų garantijų fondas apima ES garantijomis užtikrintas paskolas, visų pirma EIB skolinimo operacijas už ES ribų ir makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolas bei Euratomo paskolas už ES ribų. Tai ilgalaikė priemonė (ilgalaikė dalis – 1 614 mln. EUR), valdoma EIB ir skirta ES garantijomis užtikrintoms įsipareigojimų nevykdančių skolininkų skoloms padengti. Fondą sudaro ES biudžeto įmokos, už investuotą Fondo turtą gautos palūkanos ir sumos, atgautos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, kurių atžvilgiu Fondas turėjo panaudoti savo garantijas. Bet koks susidaręs metinis perteklius grąžinamas į ES biudžetą kaip įplaukos. ES turi įtraukti garantijų rezervą, kad padengtų trečiosioms šalims suteiktas paskolas. Šio rezervo paskirtis – padengti Garantijų fondo reikalavimus ir, jei reikia, panaudotas garantijas, kurios viršija fondo sumas, kad tos sumos galėtų būti apmokėtos iš biudžeto. Metų pabaigoje šis rezervas atitinka tikslinį 9 % negrąžintų paskolų likučio dydį.

Likviduojama EAPB

Likviduojamos EAPB atveju visas parduoti laikomas finansinis turtas yra skolos vertybiniai popieriai eurais, kotiruojami aktyviojoje rinkoje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

Kadangi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) nėra kotiruojamas jokioje akcijų biržoje, taip pat atsižvelgiant į ERPB įstatuose nustatytus sutartinius akcijų pardavimui taikomus apribojimus (be kita ko, akcijos gali būti parduotos tik esamiems akcininkams, o pardavimo kaina ribojama įsigijimo savikaina), Komisijos akcijų paketas vertinamas savikaina, atėmus bet kokį vertės sumažėjimą.

mln. EUR
	Visas ERPB kapitalas	Komisijos pasirašyta dalis
Visas akcinis kapitalas	29 674	900
Apmokėta	(6 202 )	(188)
Nepareikalauta	23 472	712

Biudžeto priemonės

Didžioji dalis ES turimo parduoti laikomo finansinio turto yra skolos vertybiniai popieriai (pvz., obligacijos) ir nuosavybės priemonės. Skolos vertybiniai popieriai daugiausia naudojami laikinai investuoti ES garantijai ir rizikos pasidalijimo priemonei skirtas sumas, kol jos bus panaudotos reikalavimams apmokėti garantijas patenkinti.

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP) valdo EIB, o Komisijos investicijų portfelis naudojamas atidėjiniams, kurie skirti paskolų ir garantijų, kurias EIB suteikė finansuoti tinkamiems mokslinių tyrimų projektams, finansinei rizikai padengti. Iš viso pagal 2007–2013 m. DFP RPFP buvo skirtas 1 mlrd. EUR Komisijos biudžeto. Pagal 2014–2020 m. DPF naujų biudžeto įnašų RPFP nenumatyta. 2015 m. 65 mln. EUR suma iš ES įnašo į RPFP buvo perkelta šios finansinės priemonės veiklą pagal programą „Horizontas 2020“ tęsiančiai skolos priemonei. 2015 m. gruodžio 31 d. Komisijos įnašas RPFP, taip pat įskaitant ELPA ir trečiąsias šalis, sudaro 791 mln. EUR. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visa Komisijai tenkanti rizika atitinka sumą, kurią ji skiria RPFP.

„Horizontas 2020“

Pagal ES reglamentą, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), siekiant pagerinti ūkio subjektų, užsiimančių moksliniais tyrimais ir inovacijomis, galimybes gauti finansavimą, buvo sukurtos naujos finansinės priemonės. Tai tokios priemonės kaip „InnovFin“ paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms – pagal kurią Komisija dalijasi finansine rizika, susijusia su EIB pasirašytų naujų finansavimo operacijų portfeliu, „InnovFin“ MVĮ garantija, įskaitant MVĮ iniciatyvos neribotų garantijų priemonę (SIUGI) – EIF valdoma garantijų priemonė, pagal kurią finansų tarpininkams teikiamos garantijos ir priešpriešinės garantijos naujiems paskolų portfeliams (pagal SIUGI Komisija finansine rizika, susijusia su suteikta garantija, dalijasi su valstybėmis narėmis, EIF ir EIB) ir „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal kurią teikiamos investicijos į rizikos kapitalo fondus ir kurią valdo EIF. 2015 m. gruodžio 31 d. visas ES įnašas, skirtas programos „Horizontas 2020“ finansinėms priemonėms, sudarė 1 060 mln. EUR.

ETP steigimo programa

Tai yra nuosavybės priemonės, kurios buvo finansuojamos pagal Augimo ir užimtumo programą, daugiametę programą, Konkurencingumo ir inovacijų programą ir Technologijų perdavimo bandomąjį projektą, kuriuos patikos principu valdo EIF ir kuriomis remiamas MVĮ steigimas ir finansavimas jų veiklos pradžioje, investuojant į tinkamus specialius rizikos kapitalo fondus.

Parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės hierarchija:

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
1 lygis: Nurodytos kainos aktyvioje rinkoje	8 123	8 183
2 lygis: Kiti nei nurodytos kainos stebimi duomenys	188	76
3 lygis: Vertinimo metodas, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis	1 310	1 147
Iš viso	9 620	9 406

Ataskaitiniu laikotarpiu iš 2 lygio i 1 lygį perkelta 10 mln. EUR.

Finansinio turto, apskaičiuoto taikant vertinimo metodą, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis (3 lygis), suderinimas:

mln. EUR
Pradinis likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	1 147
Pirkimas ir pardavimas	98
Laikotarpio pelnas ir nuostoliai kaip finansinės pajamos arba finansinės išlaidos	(27)
Pelnas arba nuostoliai kaip grynasis turtas	91
Į 3 lygį pervestos lėšos	—
Iš 3 lygio pervestos lėšos	—
Kita	—
Laikotarpio pabaigos likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	1 310

2.4.2. Paskolos

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos	56 874	58 509
Iš biudžeto suteiktos paskolos	377	334
Iš viso	57 251	58 843
Ilgalaikės	49 743	49 888
Trumpalaikės	7 508	8 955

Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos

mln. EUR
	MFP	Euratomas	MBP	EFSM	Likviduojama EAPB	Iš viso
Iš viso 2014 12 31	1 842	349	8 590	47 507	221	58 509
Naujos paskolos	1 245	—	—	12 160	—	13 405
Grąžintos sumos	(67)	(48)	(2 700 )	(12 160 )	—	(14 975 )
Valiutų keitimo kursų skirtumai	—	—	—	—	14	14
Balansinės vertės pokyčiai	4	—	(79)	2	(6)	(79)
Vertės sumažėjimas	—	—	—	—	—	—
Iš viso 2015 12 31	3 024	301	5 811	47 509	229	56 874
Ilgalaikės	2 937	251	4 200	42 050	218	49 656
Trumpalaikės	87	50	1 611	5 459	11	7 218

Balansinės vertės pokytis atitinka sukauptų palūkanų pokytį.

MFP yra išskirtinė nesusietos ir netikslinės mokėjimų balanso ir (arba) biudžetinės paramos trečiosioms šalims partnerėms, kuriose šiuo metu vykdoma TVF programa, politikos finansinė priemonė. Paprastai ši parama teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų arba dotacijų, arba tinkamo jų derinio pavidalu ir iš esmės papildo pagal TVF remiamą koregavimo ir reformų programą suteiktą finansavimą. Šias paskolas garantuoja Išorės veiksmų garantijų fondas. Iki 2015 12 31 pagal makrofinansinės pagalbos paskolos priemonės susitarimą 1 323 mln. EUR suma buvo suteikta, tačiau dar neišmokėta Ukrainai (1 200 mln. EUR), Tunisui (100 mln.EUR), Gruzijai (13 mln. EUR) ir Kirgizijai (10 mln. EUR).

Euratomas, būdamas Komisijos atstovaujamu juridiniu asmeniu, skolina lėšas tiek valstybių narių, tiek ES nepriklausančių valstybių projektams, susijusiems su energijos įrenginiais, finansuoti. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ukrainai buvo suteikta, bet dar neišmokėta 300 mln. EUR. Euratomo paskoloms iš trečiųjų šalių gautos 301 mln. EUR garantijos (2014 m. – 439 mln. EUR).

Taikant mokėjimų balanso priemonę – politika grindžiamą finansinę priemonę – ES valstybėms narėms teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba. Naudojant šią priemonę galima suteikti paskolas valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumais arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Ši priemonė gali būti taikoma tik euro neįsivedusioms valstybėms narėms. Mokėjimų balanso pagalba Latvijai buvo skirta prieš euro įvedimą 2014 m. sausio 1 d. Didžiausia pagal šią priemonę suteiktų paskolų suma negali viršyti 50 mlrd. EUR. Pasiskolintos lėšos šioms mokėjimų balanso paskoloms garantuojamos ES biudžeto lėšomis – taigi, 2015 m. gruodžio 31 d. biudžetui tenkanti didžiausia įmanoma dėl šių paskolų susidariusi rizika – 5,8 mlrd. EUR.

EFSM suteikia galimybę skirti finansinę pagalbą valstybei narei, patiriančiai sunkumų arba susiduriančiai su didelių sunkumų grėsme dėl jos nekontroliuojamų išimtinių aplinkybių. Parama gali būti skiriama paskolos arba kredito linijos pavidalu. 2010 m. gegužės 9 d. Ecofin tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR bendra priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos neleidžia, kad paskolų arba kredito linijų mokėtina suma viršytų galimos maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą. Pasiskolintos lėšos šioms paskoloms, išmokamoms pagal EFSM, garantuojamos ES biudžeto lėšomis – taigi, 2015 m. gruodžio 31 d. biudžetui tenkanti didžiausia įmanoma dėl šių paskolų susidariusi rizika – 47,5 mlrd. EUR. Kadangi abi EFSM programos užbaigtos, likusių neišmokėtų sumų nebėra. Nenumatyta, kad EFSM dalyvautų naujose finansavimo programose ar sudarinėtų naujus paskolos priemonės susitarimus.

Likviduojamos EAPB paskolos suteikiamos iš nuosavų išteklių, remiantis EAPB sutarties 54 ir 56 straipsniais.

Faktinės paskoloms taikomos palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas)

Paskolos	2015 12 31	2014 12 31
Makrofinansinė pagalba (MFP)	0 % – 4,54 %	0,181 % – 4,54 %
Euratomas	0,08 % – 5,76 %	0,26 % – 5,76 %
Mokėjimų balanso priemonė (MBP)	2,375 % – 3,625 %	2,375 % – 3,625 %
Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)	0,625 % – 3,625 %	1,875 % – 3,625 %
Likviduojama EAPB	5,2354 % – 3,625 %	5,2354 % – 3,625 %

Iš biudžeto suteiktos paskolos

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Paskolos su specialiomis sąlygomis	113	130
Likviduojamos EAPB būsto paskolos (8)	6	9
3–12 mėnesių terminuotieji indėliai	257	195
Iš viso	377	334
Ilgalaikės	88	116
Trumpalaikės	290	217

Paskolos su specialiomis sąlygomis – tai paskolos, suteiktos lengvatinėmis palūkanų normomis, bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

Iš biudžeto suteiktų paskolų vertės sumažėjimas

mln. EUR
	2014 12 31	Papildomas įsigijimas	Panaikinimas	Nurašymas	Kita	2015 12 31
Paskolos su specialiomis sąlygomis	6	75	0	0	149	231
Likviduojamos EAPB būsto paskolos	—	0	0	0	0	—
Iš viso	6	75	0	0	149	231

Paskolų su specialiomis sąlygomis iš; laidų kategorija taip pat apima perimtas paskolas, t. y. EIB suteiktas paskolas, kurių įsipareigojimai nevykdomi, ir visos teisės į kurias buvo perduotos ES atlikus mokėjimą iš Išorės veiksmų garantijų fondo, ir kurių vertė yra visiškai sumažėjusi 217 mln. EUR suma (2014 m. – 149 mln. EUR).

2.5. IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
Ilgalaikis išankstinis finansavimas
Išankstinis finansavimas	2.5.1	28 543	15 980
Kiti avansai valstybėms narėms	2.5.2	1 332	2 378
Įnašas į patikos fondus		4	—
Iš viso		29 879	18 358
Trumpalaikis išankstinis finansavimas
Išankstinis finansavimas	2.5.1	11 498	29 222
Kiti avansai valstybėms narėms	2.5.2	3 779	5 015
Iš viso		15 277	34 237
Iš viso		45 156	52 595

Išankstinis finansavimas sudaro didelę viso ES turto dalį, todėl jam skiriamas tinkamas nuolatinis dėmesys. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įvairioms programoms turėtų būti skirtos pakankamos išankstinio finansavimo sumos siekiant užtikrinti gavėjui reikiamą finansavimą projektui pradėti, taip pat kartu apsaugant ES finansinius interesus ir atsižvelgiant į teisinius, veiklos ir išlaidų veiksmingumo apribojimus. Į visus šiuos elementus Komisija tinkamai atsižvelgė siekdama gerinti tolesnius veiksmus dėl išankstinio finansavimo.

2.5.1. Išankstinis finansavimas

mln. EUR
	Bendra suma	Padengta atliekant atskyrimą	Grynoji suma 2015 m. gruodžio 31 d.	Bendra suma	Padengta atliekant atskyrimą	Grynoji suma 2014 m. gruodžio 31 d.
Pasidalijamasis valdymas
EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės	4 726	(1 629 )	3 097	5 644	(2 115 )	3 529
ERPF ir SF	24 268	(7 416 )	16 852	24 934	(2 182 )	22 752
ESF	7 251	(1 325 )	5 926	6 884	(953)	5 931
Kita	4 359	(2 365 )	1 994	4 626	(2 535 )	2 091
Iš viso	40 604	(12 735 )	27 869	42 088	(7 785 )	34 303
Tiesioginis valdymas
Vykdo:
Komisija	12 512	(9 536 )	2 976	13 173	(10 215 )	2 958
ES vykdomosios įstaigos	11 065	(7 767 )	3 298	9 079	(6 618 )	2 461
Patikos fondai	14	(5)	9	—	—	—
Iš viso	23 591	(17 308 )	6 283	22 252	(16 833 )	5 419
Netiesioginis valdymas
Vykdo:
kitos ES agentūros ir įstaigos	627	(95)	532	548	(98)	450
Trečiosios šalys	2 151	(1 229 )	922	1 981	(1 169 )	812
Tarptautinės organizacijos	6 640	(4 014 )	2 626	6 236	(3 476 )	2 760
Kiti subjektai	5 330	(3 521 )	1 809	4 370	(2 910 )	1 460
Iš viso	14 748	(8 859 )	5 889	13 135	(7 653 )	5 482
Iš viso	78 943	(38 902 )	40 041	77 474	(32 273 )	45 202
Ilgalaikis	28 543	—	28 543	15 980	—	15 980
Trumpalaikis	50 401	(38 902 )	11 498	61 495	(32 273 )	29 222

2007–2013 m. programavimo laikotarpio užbaigimas ir laipsniškas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programų pradėjimas yra pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šio turto dydžiui: su ankstesnėmis programomis susijęs išankstinis finansavimas mažėja dėl išlaidų patvirtinimo, o tolesni išmokėti avansai susiję su naujuoju programavimo laikotarpiu.

Šiuo perėjimu nuo vieno programavimo laikotarpio prie kito taip pat galima paaiškinti ir pasidalijamojo valdymo einamosios sąskaitos ir ilgalaikio balanso pokyčius. Paprastai naujos išankstinio finansavimo išmokos, susijusios su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, apskaitomos kaip ilgalaikis balansas; 2015 m. išmokėtos sumos iš viso sudaro 10 mlrd. EUR, iš jų 7 mlrd. EUR yra susiję su sanglaudos politika, Vyksta 2007–2013 m. programavimo laikotarpio baigiamasis etapas, todėl per dvylika mėnesių daugiau sumų tampa mokėtinomis.

Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Tai yra garantijos, kurių Komisija tam tikrais atvejais reikalauja iš kitų nei valstybės narės gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą). Šios rūšies garantijų atveju turi būti parodytos dvi vertės: nominalioji ir einamoji. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas ir (arba) tolesni mokėjimų patvirtinimai. 2015 m. gruodžio 31 d. gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė buvo 844 mln. EUR, o šių garantijų einamoji vertė – 626 mln. EUR (2014 m. – atitinkamai 957 mln. EUR ir 605 mln. EUR).

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (BP 7) ir programą „Horizontas 2020“, faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF). DGF – tai savitarpio paramos priemonė, kuria padengiama rizika, kylanti dėl gavėjų nesumokamų sumų įgyvendinant netiesioginius BP 7 ir programos „Horizontas 2020“ veiksmus. Visi netiesioginių veiksmų, kuriems skiriama ES dotacija, dalyviai DGF kapitalui skiria 5 % viso įnašo.

2015 m. gruodžio 31 d. bendra DGF dengiama išankstinio finansavimo suma buvo 1,7 mlrd. EUR (2014 m. – 1,8 mlrd. EUR). ES (atstovaujama Komisijos) veikia kaip DGF dalyvių vykdomasis įgaliotinis, tačiau fondo savininkai yra dalyviai.

Metų pabaigoje visas DGF turtas buvo 1 838 mln. EUR (2014 m. – 1 640 mln. EUR). Be to, DGF turtas apima Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato valdomą finansinį turtą. DGF yra atskiras nuo ES subjektas, todėl į šias ES metines finansines ataskaitas neįtraukiamas.

2.5.2. Kiti avansai valstybėms narėms

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Avansai valstybėms narėms, skirti pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms	3 287	3 823
Pagalbos schemos	1 824	3 570
Iš viso	5 111	7 393
Ilgalaikiai	1 332	2 378
Trumpalaikiai	3 779	5 015

Įgyvendinant struktūrinių fondų programas ir 2007–2013 m. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programas buvo įmanoma iš ES biudžeto valstybėms narėms išmokėti avansus, kad jos galėtų prisidėti prie finansinių priemonių (paskolų, nuosavo kapitalo investicijų ar garantijų forma). Šių finansinių priemonių sukūrimas ir valdymas yra valstybių narių, o ne Komisijos atsakomybė. Vis dėlto, iki metų pabaigos pagal šias priemones nepanaudotos lėšos tampa ES nuosavybe (kaip ir visų išankstinio finansavimo išmokų atveju), todėl jos ES balanse laikomos turtu. Tačiau pagrindiniais teisės aktais valstybės narės nėra įpareigotos Komisijai teikti periodinių šių avansu išmokėtų lėšų panaudojimo ataskaitų, o kai kuriais atvejais netgi jų nurodyti Komisijai teikiamose išlaidų suvestinėse.

Komisija paprašė tiesiogiai valstybių narių mokėjimo agentūrų pateikti informaciją apie kaimo plėtrai nepanaudotas lėšas. Remiantis šia informacija apskaičiuota, kad 2015 m. gruodžio 31 d. tebėra nepanaudota 56 mln. EUR.

Sanglaudos politikos srityje kiekvienais metais Komisija iš valstybių narių surenka informaciją apie šias finansines priemones ir ją konsoliduoja metinėje įgyvendinimo ataskaitoje. Kita atskaita apie 2015 m. pabaigoje nepanaudotas lėšas turi būti pateikta 2016 m. spalio 1 d., tad joje pateiktina informacija nebus gauta laiku, kad būtų galima ją įtraukti į šias ataskaitas. Todėl šio turto vertė apskaičiuojama remiantis naujausia turima patikima informacija, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. metine įgyvendinimo ataskaita ir 2015 m. atliktomis išmokomis. Šis įvertis taip pat grindžiamas prielaida, kad likusiu veiklos laikotarpiu (iki 2017 m. kovo 31 d.) lėšos bus paskirstytos tolygiai ir bus panaudota visa jų suma. Apskaičiuota, kad 2015 m. pabaigoje dar bus nepanaudota 3 231 mln. EUR suma, skirta investicijoms į galutinius gavėjus.

Kadangi veiklos laikotarpis eina į pabaigą, pradėtas tikslinis duomenų rinkimo procesas, skirtas surinkti iš valstybių narių informaciją apie 2015 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas lėšas. Pateikti duomenys aiškiai parodė, kad Komisijos apskaičiuotas įvertis yra ganėtinai tikslus.

Visas šioms priemonėms skirtas įnašas, kurio valstybės narės prašė Komisijos, buvo 10 938 mln. EUR, iš kurių metų pabaigoje 353 mln. EUR liko neišmokėta. 2014 m. buvo išmokėtos nedidelės su 2015–2020 m. programavimo laikotarpiu susijusios sumos.

Panašiai valstybių narių įvairioms pagalbos schemoms (valstybės pagalbai, EŽŪGF rinkos priemonėms) sumokėti avansai, kurie nebuvo panaudoti iki metų pabaigos, į ES balansą įtraukiami kaip turtas. Komisija įvertino šiuos avansus remdamasi valstybių narių pateikta informacija; gautos sumos įtrauktos į išlaidų pakategorę „Pagalbos schemos“. Apskaičiuota, kad iš visos sumos 972 mln. EUR, kuriuos sudaro kaimo plėtros srityje išmokėti avansai, 2015 m. pabaigoje liko nepanaudoti.

2.6. IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS IR NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
Ilgalaikės
Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos	2.6.1	857	1 158
Iš prekybos operacijų gautinos sumos	2.6.2	13	40
Iš viso		870	1 198
Trumpalaikės
Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos	2.6.1	8 882	13 828
Iš prekybos operacijų gautinos sumos	2.6.2	572	551
Iš viso		9 454	14 380
Iš viso		10 324	15 578

2.6.1. Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
Ilgalaikės
Valstybės narės	2.6.1.1	857	305
Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos	2.6.1.3	—	853
Iš viso		857	1 158
Trumpalaikės
Valstybės narės	2.6.1.1	6 845	10 679
Baudos	2.6.1.2	1 601	2 270
Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos	2.6.1.3	369	832
Kitos susigrąžintinos sumos		67	48
Iš viso		8 882	13 828
Iš viso		9 739	14 987

2.6.1.1. Iš valstybių narių susigrąžintinos sumos

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Nustatyti A sąskaitoje	3 041	2 789
Nustatyti atskirojoje sąskaitoje	1 283	1 617
Gautini nuosavi ištekliai	—	5 413
Vertės sumažėjimas	(760)	(1 144 )
Kita	10	12
Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos	3 573	8 686
Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)	3 846	2 250
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)	750	52
Laikinoji kaimo plėtros priemonė (LKPP)	26	27
Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos valstybėse kandidatėse programa (SAPARD)	175	166
Vertės sumažėjimas	(1 092 )	(840)
EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos	3 705	1 655
Numatomos susigrąžinti išankstinio finansavimo sumos	313	437
Sumokėtas ir iš valstybių narių susigrąžintinas PVM	36	44
Kitos iš valstybių narių susigrąžintinos sumos	75	161
Iš viso	7 701	10 984
Ilgalaikės	857	305
Trumpalaikės	6 845	10 679

Iš valstybių narių gautinos ilgalaikės sumos, įgyvendintinos metinėmis įmokomis ir (arba) atidėjiniais, yra susijusios su neįvykdytais Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atitikties patvirtinimo sprendimais.

Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos

Kiekvienais metais pirmą gruodžio mėnesio darbo dieną valstybių narių įnašas į ES biudžetą, grindžiamas PVM ir BNP, yra tikslinamas. 2014 m. patikslinimas apėmė esminius BNP patikslinimus nuo pat 2002 m., todėl patikslinimo suma visos ES valstybėms narėms buvo beprecedentė – 9,5 mlrd. EUR; iš jų 5,4 mlrd. EUR dar turėjo būti gauti metų pabaigoje. Likusios sumos buvo gautos 2015 m., laikantis suplanuoto mokėjimų atidėjimo.

Atlikus 2015 m. patikslinimą nebuvo gauta jokių sumų, kurias reikėtų susigrąžinti iš valstybių narių.

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos

Į šį punktą visų pirma įtrauktos sumos, kurias valstybės narės buvo skolingos gruodžio 31 d., kaip spalio 15 d. deklaravo ir patvirtino valstybės narės. Įvertinamos susigrąžintinos sumos, susidariusios po šio deklaravimo iki gruodžio 31 d. Komisija taip pat įvertina pagalbos gavėjų mokėtinų sumų, kurių gražinimas neįtikimas, vertės sumažinimą. Tai, kad atliekamas toks patikslinimas, nereiškia, kad Komisija atsisako teisės ateityje susigrąžinti šias sumas. Tikslinant atimama 20 % – tiek valstybėms narėms leidžiama išskaičiuoti administracinėms sąnaudoms padengti.

2.6.1.2. Baudos

Čia pateikiamos Komisijos skirtos baudos, kurios metų pabaigoje nebuvo (laikinai) surinktos (2 165 mln. EUR), atėmus nurašytas sumas (181 mln. EUR) ir sumas, atitinkančias Teismo sprendimus įmonės naudai (384 mln. EUR). Dėl metų pabaigoje nesumokėtų baudų buvo gauta iš viso 1 428 mln. EUR garantijų (2014 m. 1 916 mln. EUR). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš šių gautinų sumų 116 mln. EUR buvo mokėtini po 2015 m. gruodžio 31 d.

Metų pabaigoje nesumokėtų baudų likutis sumažėjo todėl, kad baudos 2015 m. tapo galutinėmis ir buvo pervestos į biudžetą, ir todėl, kad Teisingumo Teismas sumažino baudų sumą.

2.6.1.3. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Sanglaudos fondas, žemės ūkio ir kaimo plėtros fondai. Finansinės pataisos	10	1 502
Kitos sukauptos pajamos	162	83
Su neprekybinėmis operacijomis susijusios būsimųjų laikotarpių sąnaudos	196	101
Iš viso	369	1 686
Ilgalaikės	—	853
Trumpalaikės	369	832

2.6.2. Iš prekybos operacijų gautinos sumos

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Ilgalaikės
Kitos gautinos sumos	13	40
Iš viso	13	40
Trumpalaikės
Klientai	225	211
Iš klientų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(107)	(103)
Su prekybos operacijomis susijusios būsimųjų laikotarpių sąnaudos	228	219
Kita	227	224
Iš viso	572	551
Iš viso	585	591

Pirmiau parodytas iš klientų gautinų sumų vertės sumažėjimas apima 39 mln. EUR vertės sumažėjimą, nustatytą individualiai.

2.7. ATSARGOS

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Mokslinės medžiagos	55	66
Kita	83	62
Iš viso	138	128

2.8. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
Iždo sąskaitos ir sąskaitos centriniuose bankuose		17 119	11 840
Einamosios sąskaitos		110	303
Avansinės sąskaitos		4	4
Pervedimai (pinigai kelyje)		—	—
Kiti terminuoti indėliai		28	28
Biudžeto vykdymo banko sąskaitos ir kiti terminuoti indėliai	2.8.1	17 262	12 174
Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms	2.8.2	1 298	1 275
Su baudomis susiję pinigai	2.8.3	1 908	2 738
Su kitomis institucijomis, agentūromis ir įstaigomis susiję pinigai		1 012	1 358
Su patikos fondais susiję pinigai		192	—
Iš viso		21 671	17 545

2.8.1. Biudžeto vykdymo banko sąskaitos ir kiti terminuoti indėliai

Ši kategorija apima lėšas, kurias Komisija laiko savo banko sąskaitose kiekvienoje valstybėje narėje ir ELPA šalyje (ižde arba centriniame banke), komercinių bankų einamosiose ir avansinėse sąskaitose, taip pat pinigus smulkioms išlaidoms.

Didelis likutis 2015 m. pabaigoje susidarė daugiausia dėl didelių nuosavų išteklių įnašų, susijusių su 2014 m. PVM ir BNP likučio dalimi, kurią valstybės narės apmokėjo tik 2015 m., su 2015 m. sumokėtais PVM ir BNP likučiais ir su didele galutinėmis tapusių baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus suma. Taisomasis biudžetas, pagrįstas nuosavų išteklių reglamentu, kuriuo atitinkamai sumažinami valstybių narių įnašai, buvo priimtas 2015 metų pabaigoje, todėl atitinkamos sumos (bendra suma – 9,5 mlrd. EUR) buvo grąžintos valstybėms narėms tik 2016 m. sausio mėn. Be to, dvi valstybės narės 2016 m. BNP likutį buvo sumokėjusios avansu.

2.8.2. Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

Parodytos šios kategorijos sumos yra pirmiausia susijusios su pinigų ekvivalentais, kuriuos Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurie skirti konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms finansinių priemonių programoms įgyvendinti. Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms, gali būti naudojami tik įgyvendinant atitinkamą programą.

2.8.3. Su baudomis susiję pinigai

Tai pinigų sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis, dėl kurių byla dar nėra baigta. Šios sumos laikomos specialiose indėlių sąskaitose, kurios nenaudojamos jokiai kitai veiklai. Jeigu kita šalis pateikė apeliacinį skundą arba nežinoma, ar ji pateiks apeliacinį skundą, ta suma nurodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas 5.2 pastaboje.

Šio likučio sumažėjimą lėmė tai, kad nuo 2010 m. visos naujos laikinai surinktos baudos yra Komisijos valdomos specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuojamos į finansines priemones, priskiriamas laikomų parduoti kategorijai (žr. 2.4.1 pastabą).

ĮSIPAREIGOJIMAI

2.9. PENSIJOS IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

Išmokų darbuotojams sistemos grynasis įsipareigojimas

mln. EUR
	Europos pareigūnų pensijų sistema	Kitos pensijų išmokų sistemos	Bendroji sveikatos draudimo sistema	Iš viso 2015 12 31	Iš viso 2014 12 31
Apibrėžtų išmokų įsipareigojimas	54 967	1 613	7 662	64 242	59 053
Plano turtas		(149)	(280)	(428)	(437)
Grynasis įsipareigojimas	54 967	1 465	7 382	63 814	58 616

Bendro išmokų darbuotojams įsipareigojimo padidėjimas susijęs daugiausia su pokyčiais dvejose pagrindinėse sistemose:

Europos pareigūnų pensijų sistemoje:

—	Didelį poveikį turėjo tai, kai dar sumažėjo diskonto norma – nuo 0,7 % iki 0,6 %. Diskonto normos sumažėjimas padidino išmokų dabartinę vertę ir paslaugų išlaidų dabartinę vertę.

—	Taip pat nuo 1,1 % iki 1,2 % pasikeitė planuojama atlyginimo didėjimo norma.

—	Kitų aktuarinių prielaidų ir parametrų (pavyzdžiui, aktuarinio pelno/nuostolių, grindžiamų patirtimi ir gyventojų skaičiaus pokyčiais) pokyčiai turėjo įtakos įsipareigojimo apskaičiavimui.

Bendrojoje sveikatos draudimo sistemoje, kur buvo atnaujintos finansinės prielaidos.

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimas yra sumos, kurią darbdavys turėtų sumokėti sistemai, kad įvykdytų tuo metu turimus savo įsipareigojimus pensijų sistemai, teorinis įvertis. Tačiau sistemos yra nuolatinės, todėl visos išmokos, kurios kasmet turi būti išmokėtos iš sistemos, kiekvienais metais yra įtraukiamos į ES biudžetą.

2.9.1. Europos pareigūnų pensijų sistema

Laikantis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio, pagal šią pensijų sistemą numatytos išmokos mokamos per ES biudžetą. Sistema nėra finansuojama, tačiau valstybės narės kolektyviai garantuoja šių išmokų mokėjimą. Be to, pareigūnai, iš savo darbo užmokesčio mokėdami privalomą įmoką, padengia trečdalį ilgalaikio šios sistemos finansavimo sąnaudų.

Pensijų sistemos įsipareigojimai įvertinti remiantis darbuotojų ir į pensiją išėjusių darbuotojų skaičiumi 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat tą dieną taikytomis Tarnybos nuostatų taisyklėmis. Šis vertinimas buvo atliktas taikant 25 TVSAS metodiką (taip pat 12 ES apskaitos taisyklę). 2016 m. Komisija toliau tobulins savo procesus, taikomus išmokų darbuotojams įsipareigojimui apskaičiuoti – galimi rezultatai, prireikus, atsispindės 2016 m. ataskaitose.

2.9.2. Kitos pensijų išmokų sistemos

Prie šios kategorijos priskiriami pensijų įsipareigojimai esamiems ir buvusiems Komisijos, Teisingumo Teismo (ir Bendrojo Teismo) ir Audito Rūmų nariams, Tarybos Generaliniams sekretoriams, ombudsmenams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo nariams. Į šią kategoriją taip pat įtraukti įsipareigojimai, susiję su tam tikrų Europos Parlamento narių pensijomis.

2.9.3. Bendroji sveikatos draudimo sistema

Be pirmiau minėtų pensijų išmokų sistemų, įvertinamas ES įsipareigojimas bendrajai sveikatos draudimo sistemai, susijęs su sveikatos priežiūros išlaidomis, kurios turi būti apmokėtos darbuotojams išėjus iš darbo (atskaičiavus jų įnašus).

Išmokų darbuotojams apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokytis

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė – numatomų būsimų mokėjimų, reikalingų įvykdyti įsipareigojimui, kylančiam iš darbuotojo tarnybos dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, dabartinė vertė, neatskaičius jokio plano turto.

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo einamųjų metų pokyčio analizė pateikta toliau:

mln. EUR
	Europos pareigūnų pensijų sistema	Kitos pensijų išmokų sistemos	Bendroji sveikatos draudimo sistema	Iš viso
DABARTINĖ VERTĖ 2014 12 31	50 897	1 488	6 668	59 053
Dabartinė paslaugų savikaina	3 323	77	243	3 643
Palūkanų išlaidos	1 170	27	140	1 337
Grynasis aktuarinis (pelnas) ir nuostoliai	1 429	91	674	2 194
Narių įnašai			21	21
Išmokėtos išmokos	(1 244 )	(52)	(85)	(1 380 )
Įsipareigojimo padidėjimas/(sumažėjimas) dėl pensijų apmokestinimo	(608)	(17)		(625)
DABARTINĖ VERTĖ 2015 12 31	54 967	1 613	7 662	64 242

Dabartinė paslaugų savikaina yra apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimas dėl paslaugų dabartiniams nariams einamuoju laikotarpiu.

Palūkanų išlaidos – apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį dėl to, kad vienu laikotarpiu priartėjama prie išmokų mokėjimo laiko.

Grynasis aktuarinis pelnas ir nuostoliai apima:

—	patikslinimus, pagrįstus praeities duomenimis (skirtumų tarp ankstesnių aktuarinių prielaidų ir tikrojo įvykio padarinius); ir

—	tokių aktuarinių prielaidų, kaip finansinės prielaidos, mirtingumo lygis ir numatomas atlyginimo padidinimas, pokyčių poveikį. Šios prielaidos savo esme yra neužtikrintos, todėl jos gali gerokai keistis iš metų į metus.

Išmokėtos išmokos yra pagal sistemos taisykles per metus išmokėtos išmokos (pvz., pensijos). Dėl šių išmokėtų išmokų sumažėja apibrėžtų išmokų įsipareigojimas, nes jų nebereikės mokėti ateityje.

Aktuarinės prielaidos. Išmokos darbuotojams

Pagrindinės aktuarinės prielaidos, naudojamos dviejų pagrindinių ES išmokų darbuotojams sistemų vertinimui, pateikiamos toliau:

	Europos pareigūnų pensijų sistema	Bendroji sveikatos draudimo sistema
2015
Nominali diskonto norma	2,0 %	2,1 %
Tikėtina infliacijos norma	1,4 %	1,4 %
Reali diskonto norma	0,6 %	0,7 %
Numatoma atlyginimo padidėjimo norma	1,2 %	1,2 %
Medicinos išlaidų normų tendencijos	nėra duomenų	3,0 %
Pensinis amžius	63/64/65	63/64/66
2014
Nominali diskonto norma	2,0 %	2,1 %
Tikėtina infliacijos norma	1,3 %	1,3 %
Reali diskonto norma	0,7 %	0,8 %
Numatoma atlyginimo padidėjimo norma	1,1 %	1,1 %
Medicinos išlaidų normų tendencijos	nėra duomenų	3,0 %
Pensinis amžius	63/64/65	63

Mirtingumo lygis pagrįstas Tarptautine valstybės tarnautojų gyvenimo trukmės lentele (2013 m. TVTGTL).

Nominali diskonto norma nustatyta kaip nulinės atkarpos obligacijų eurais pelningumas (2015 m. gruodžio mėn. jų terminas buvo 18 metų Europos pareigūnų pensijų sistemos (PSEO) atveju ir 20 metų bendrosios sveikatos draudimo sistemos atveju). Naudojamas infliacijos lygis yra per lygiavertį laikotarpį numatomas infliacijos lygis. Jis turi būti nustatomas empiriškai, remiantis numatomomis Europos finansų rinkų indeksuojamų obligacijų vertėmis. Reali diskonto norma apskaičiuojama pagal nominalią diskonto normą ir numatomą ilgalaikį infliacijos lygį.

Plano turto dabartinės vertės pokytis

mln. EUR
	Kitos pensijų išmokų sistemos	Bendroji sveikatos draudimo sistema	Iš viso
DABARTINĖ VERTĖ 2014 12 31	165	272	437
Plano turto grynasis pokytis	(16)	8	(8)
DABARTINĖ VERTĖ 2015 12 31	149	280	428

5 metų tendencija

mln. EUR
	2011	2012	2013	2014	2015
Išmokų darbuotojams įsipareigojimai	34 835	42 503	46 818	58 616	63 814

Reikšmingas išmokų darbuotojams įsipareigojimo padidėjimas per penkerius metus gali būti iš esmės paaiškintas realios diskonto normos, taikomos diskontuojant būsimus pinigų srautus, sumažėjimu. Šis sumažėjimas siejamas su išskirtinėmis ekonominėmis sąlygomis, visų pirma palūkanų normų sumažėjimu. Pavyzdžiui, pagrindinėje PSEO sistemoje reali diskonto norma sumažėjo nuo 3,0 % 2011 m. pabaigoje iki 0,6 % 2015 m. pabaigoje.

Finansinės veiklos ataskaitoje pripažintos sumos

mln. EUR
	Europos pareigūnų pensijų sistema	Kitos pensijų išmokų sistemos	Bendroji sveikatos draudimo sistema	Iš viso
2015
Einamoji paslaugų savikaina	2 981	68	243	3 293
Palūkanų išlaidos	1 050	24	140	1 214
Plano turto pokytis			(71)	(71)
Tarpinė suma. Užregistruotos darbuotojų ir pensijų išlaidos	4 031	92	312	4 435
Aktuarinis pelnas ir nuostoliai	1 282	84	674	2 040
Iš viso pripažinta	5 313	176	986	6 475

Bendrosios sveikatos draudimo sistemos jautrumas

Numatomų medicinos išlaidų normų vieno procentinio punkto pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR
	Padidėjimas vienu procentiniu punktu	Sumažėjimas vienu procentiniu punktu
bendriems grynųjų periodinių medicinos išlaidų, atsirandančių pasibaigus tarnybos laikui, einamosios paslaugų savikainos ir palūkanų sąnaudų komponentams;	88	(54)
sukauptiems išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimams, susijusiems su medicinos išlaidomis;	2 765	(1 686 )

2.10. ATIDĖJINIAI

mln. EUR
	Suma 2014 12 31	Papildomi atidėjiniai	Nepanaudotos panaikintos sumos	Panaudotos sumos	Perkėlimas į trumpalaikius atidėjinius	Įverčio pokytis	Suma 2015 12 31
Teismo bylos	728	252	(52)	(469)	—	0	459
Branduolinės įrangos išmontavimas	1 091	—	—	(32)	—	19	1 078
Finansiniai	332	262	(0)	(179)	—	(5)	411
Baudos	30	4	(30)	—	—	—	4
Kita	102	19	(19)	(24)	—	0	79
Iš viso	2 282	537	(101)	(703)	—	15	2 030
Ilgalaikiai	1 537	315	(48)	(22)	(87)	20	1 716
Trumpalaikiai	745	222	(53)	(681)	87	(6)	314

Teismo bylos

Tai yra su įvairiomis vykstančiomis teismo bylomis susijusių sumų, kurias numatoma išmokėti po metų pabaigos, įvertis. 2015 m. pastebėtą sumažėjimą lėmė tai, kad buvo panaudoti anksčiau sukurti atidėjiniai teismo byloms, susijusioms su ERPF finansinėmis pataisomis (457 mln. EUR) – šios bylos buvo pralaimėtos, ir didžioji dalis sumų buvo sumokėtos iki metų pabaigos. 2015 m. buvo įrašyti nauji atidėjiniai teismo byloms, susijusioms su sanglaudos (120 mln. EUR) ir žemės ūkio (123 mln. EUR) politika.

Branduolinės įrangos išmontavimas

2014 m. šis atidėjinio pagrindas buvo patikslintas pagal 2014 m. atnaujintą JRC eksploatavimo nutraukimo ir atliekų valdymo strategiją. Taip buvo atsižvelgta į pastabas, 2012 m. pateiktas išorės ekspertams peržiūrėjus JRC eksploatavimo nutraukimo ir atliekų valdymo strategiją. Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, šis atidėjinys indeksuotas atsižvelgiant į infliaciją ir po to diskontuotas iki jo grynosios dabartinės vertės (naudojant nulinės atkarpos apsikeitimo sandorių eurais kreivę). 2015 m. gruodžio 31 d. visas atidėjinys buvo 1 078 mln. EUR, ši suma išskaidyta į sumas, kurias numatoma panaudoti 2016 m. (25 mln. EUR) ir vėliau (1 053 mln. EUR).

Atsižvelgiant į numatomą šios programos trukmę (apie 20 metų), reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl šio įverčio kyla tam tikrų abejonių, o galutinė sąnaudų suma galėtų skirtis nuo šiuo metu nurodytų sumų.

Finansinės nuostatos

Iš esmės tai atidėjiniai, atitinkantys apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal įvairias finansines priemones, pagal kurias EIF ir EIB yra įgalioti teikti garantijas savo vardu, bet Komisijos sąskaita ir rizika. Tačiau finansinė rizika, susijusi su panaudotomis ir nepanaudotomis garantijomis, ribojama. Ilgalaikiai finansiniai atidėjiniai diskontuojami iki jų grynosios dabartinės vertės (naudojant apsikeitimo sandorių eurais metinę kreivę).

2.11. FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai
Pasiskolintos lėšos	2.11.1	49 642	49 743
Kiti finansiniai įsipareigojimai	2.11.2	2 122	2 108
Iš viso		51 764	51 851
Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai
Pasiskolintos lėšos	2.11.1	7 218	8 727
Kiti finansiniai įsipareigojimai	2.11.2	721	101
Iš viso		7 939	8 828
Iš viso		59 703	60 680

2.11.1. Pasiskolintos lėšos

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Pasiskolintos lėšos	56 860	58 491
Likviduotas Išorės veiksmų garantijų fondas (9)	—	(20)
Iš viso	56 860	58 470

Pasiskolintos lėšos pagal finansines priemones

mln. EUR
	MFP	Euratomas	MBP	EFSM	Likviduojama EAPB	Iš viso
Iš viso 2014 12 31	1 842	349	8 590	47 507	203	58 491
Naujos pasiskolintos lėšos	1 245	—	—	12 160	—	13 405
Grąžintos sumos	(67)	(48)	(2 700 )	(12 160 )	—	(14 975 )
Valiutų keitimo kursų skirtumai	—	—	—	—	13	13
Balansinės vertės pokyčiai	4	—	(79)	2	(1)	(74)
Iš viso 2015 12 31	3 024	301	5 811	47 509	215	56 860
Ilgalaikės	2 937	251	4 200	42 050	204	49 642
Trumpalaikės	87	50	1 611	5 459	11	7 218

Pasiskolintas lėšas daugiausia sudaro pažymėjimais patvirtintos skolos, kurių vertė lygi 56 656 mln. EUR (2014 m. – 58 261 mln. EUR). Balansinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius.

Faktinės pasiskolintoms lėšoms taikomos palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas)

Pasiskolintos lėšos	2015 12 31	2014 12 31
Makrofinansinė pagalba (MFP)	0 % – 4,54 %	0,181 % – 4,54 %
Euratomas	0 % – 5,6775 %	0,138 % – 5,6775 %
Mokėjimų balanso priemonė (MBP)	2,375 % – 3,625 %	2,375 % – 3,625 %
Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)	0,625 % – 3,75 %	1,875 % – 3,750 %
Likviduojama EAPB	6,92 % – 9,78 %	6,92 % – 9,78 %

2.11.2. Kiti finansiniai įsipareigojimai

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Ilgalaikiai
Finansinės nuomos įsipareigojimai	1 648	1 674
Pastatai, už kuriuos apmokėta dalimis	352	371
Finansinės garantijos įsipareigojimas, susijęs su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF)	—	—
Kita	122	63
Iš viso	2 122	2 108
Trumpalaikiai
Grąžintinos baudos	625	—
Finansinės nuomos įsipareigojimai	75	81
Pastatai, už kuriuos apmokėta dalimis	21	20
Iš viso	721	101
Iš viso	2 842	2 209

Finansinės nuomos įsipareigojimai

mln. EUR
Aprašymas	Būsimos mokėtinos sumos
Aprašymas	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso įsipareigojimų
Žemė ir pastatai	69	385	1 256	1 711
Kitas materialusis turtas	6	7	—	13
Iš viso 2015 12 31	75	392	1 256	1 723
Palūkanos	57	265	352	674
Iš viso būsimų minimalių nuomos įmokų 2015 m. gruodžio 31 d.	132	658	1 608	2 396
Iš viso būsimų minimalių nuomos įmokų 2014 m. gruodžio 31 d.	151	638	1 700	2 489

2.12. MOKĖTINOS SUMOS

mln. EUR
	Bendra suma	Patiksli- nimai (10)	Grynoji suma 2015 m. gruodžio 31 d.	Bendra suma	Patiksli- nimai (10)	Grynoji suma 2014 m. gruodžio 31 d.
Išlaidų deklaracijos ir sąskaitos faktūros, kurias pateikė
valstybės narės:
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kitos kaimo plėtros priemonės	2 621	(230)	2 391	318	(23)	295
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas	8 361	(950)	7 411	19 928	(2 306 )	17 622
Europos socialinis fondas	3 355	(2)	3 353	5 893	(272)	5 621
Kita	434	(102)	332	751	(93)	658
Privatieji ir viešieji subjektai	1 928	(223)	1 705	1 718	(106)	1 612
Iš viso gautų prašymų kompensuoti išlaidas ir sąskaitų faktūrų	16 699	(1 507 )	15 192	28 608	(2 800 )	25 808
Europos žemės ūkio garantijų fondas	6 851	nėra duomenų	6 851	11 066	nėra duomenų	11 066
Iš nuosavų išteklių mokėtinos sumos	9 506	nėra duomenų	9 506	5 945	nėra duomenų	5 945
Įvairios mokėtinos sumos	356	nėra duomenų	356	156	nėra duomenų	156
Kita	286	nėra duomenų	286	204	nėra duomenų	204
Iš viso	33 698	(1 507 )	32 191	45 980	(2 800 )	43 180

Į mokėtinas sumas visų pirma įtrauktos Komisijos gautos išlaidų ataskaitos, susijusios su dotacijų veikla. Jos kredituojamos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Jei dotacijos gavėja yra valstybė narė, dotacijos taip ir klasifikuojamos. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms faktūroms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamas išlaidų deklaracijas buvo atsižvelgta metų pabaigoje atskiriant straipsnius pagal finansinius metus. Padarius šiuos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo įrašus, apskaičiuotos reikalavimus atitinkančios sumos buvo įrašytos kaip išlaidos, o likusi dalis pateikiama kaip „Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto išmokėtinos sumos“ (žr. toliau).

Didžiausias mokėtinų sumų pokytis susijęs su sanglaudos politika (10 763 mln. EUR 2015 m. palyginti su 23 243 mln. EUR 2014 m.) ir jį lėmė tai, kad valstybės narės pateikė mažiau išlaidų ataskaitų už 2007–2013 m. programavimo laikotarpį. Už 2014–2020 m. programavimo laikotarpį pateiktos išlaidų ataskaitų taip pat pateikta nedaug, nes valstybės narės vėlavo įvykdyti vieną pagrindinę sąlygą – paskirti valdymo ir kontrolės institucijas.

Iš nuosavų išteklių mokėtinos sumos – tai valstybių narių įnašas į ES biudžetą, kuris apmokamas metų pabaigoje priėmus aštuntąjį 2015 m. taisomąjį biudžetą. Palyginti su praėjusiais metais, šios sumos padidėjo dėl to, kad vėlai buvo priimtas Taisomasis biudžetas Nr. 8/2015, pagrįstas nuosavų išteklių reglamentu; valstybėms narėms sumokėta tik 2016 m. sausio mėn.

Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto mokėtinos sumos

Mokėtinos sumos sumažintos gautuose, bet dar nepatikrintuose prašymuose kompensuoti išlaidas nurodytos sumos dalimi, kuri įvertinta kaip neatitinkanti reikalavimų. Didžiausios sumos susijusios su už struktūrinius veiksmus atsakingais generaliniais direktoratais. Mokėtinos sumos taip pat sumažintos dėl kitų avansų valstybėms narėms (žr. 2.5.2 pastabą) gautuose prašymuose kompensuoti išlaidas nurodytos, bet dar iki metų pabaigos neišmokėtos sumos dalimi (770 mln. EUR).

Išankstinio finansavimo paraiškos

Be jau minėtų sumų, gauta, bet iki metų pabaigos neapmokėta 711 mln. EUR vertės išankstinio finansavimo prašymų. Laikantis ES apskaitos taisyklių, šios sumos nėra apskaitomos kaip mokėtinos sumos.

2.13. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR BŪSIMŲJŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Sukauptos sąnaudos	67 358	55 798
Būsimųjų laikotarpių pajamos	869	56
Kita	175	118
Iš viso	68 402	55 973

Sukauptų sąnaudų padidėjimas susijęs su prasidėjusiu 2014–2020 m. DFP įgyvendinimu, kai Komisija įvertino pagal naująją DFP patirtas išlaidas, bet išlaidų deklaracijos dar nebuvo gautos.

Būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas susijęs su 726 mln. EUR avansiniais nuosavų išteklių įnašų mokėjimais. Tokie mokėjimas yra gana įprasti – 2014 m. avansu buvo sumokėti 557 mln. EUR, tačiau ši suma įėjo į mokėtinas sumas. Nuo 2015 m. buvo nuspręsta, kad savo pobūdžiu šios sumos yra būsimųjų laikotarpių pajamos ir taip turėtų būti parodomos.

Sukauptos sąnaudos išskaidomos taip:

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Europos žemės ūkio garantijų fondas	38 263	33 667
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kitos kaimo plėtros priemonės	14 806	13 414
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas	5 026	3 157
Europos socialinis fondas	2 636	976
Kita	6 627	4 584
Iš viso	67 358	55 798

GRYNASIS TURTAS

2.14. REZERVAI

mln. EUR
	Pastaba.	2015 12 31	2014 12 31
Tikrosios vertės rezervas	2.14.1	292	238
Garantijų fondo rezervas	2.14.2	2 561	2 372
Kiti rezervai	2.14.3	1 829	1 825
Iš viso		4 682	4 435

2.14.1. Tikrosios vertės rezervas

Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, parduoti laikomo finansinio turto patikslinimas, kad atitiktų tikrąją vertę, įtraukiamas į tikrosios vertės rezervą.

Tikrosios vertės rezervo pokyčiai, susiję su parduoti laikomu finansiniu turtu, per laikotarpį:

mln. EUR
	2015	2014
Įtraukta į tikrosios vertės rezervą	79	135
Įtraukta į finansinės veiklos ataskaitą	(33)	(10)
Iš viso	46	125

Be to, 7 mln. EUR (2014 m. – 15 mln. EUR) suma iš bendro tikrosios vertės rezervo pokyčio yra susijusi su apskaitytomis pagal nuosavybės metodą investicijomis.

2.14.2. Garantijų fondo rezervas

Šis rezervas atitinka fondo garantuotų dar nesumokėtų sumų tikslinę 9 % sumą, kurią privaloma laikyti kaip turtą.

2.14.3. Kiti rezervai

Suma visų pirma susijusi su likviduojamos EAPB Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto rezervu (1 534 mln. EUR), sudarytu dėl EAPB veiklos nutraukimo.

2.15. IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIKALAUTINOS SUMOS

mln. EUR
2014 m. gruodžio 31 d. iš valstybių narių pareikalautinos sumos	62 441
2014 m. biudžeto pertekliaus grąžinimas valstybėms narėms	1 435
Garantijų fondo rezervo pokytis	189
Kiti rezervo pokyčiai	26
Ekonominės veiklos metų rezultatas	13 033
2015 m. gruodžio 31 d. iš valstybių narių pareikalautinos sumos	77 124

Ši suma apima iki gruodžio 31 d. ES patirtų išlaidų dalį, kuri turi būti finansuojama iš būsimų biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles daug išlaidų yra pripažįstamos N metais, nors jos gali būti faktiškai apmokėtos N+1 metais (arba vėliau) ir todėl yra dengiamos iš N+1 (arba vėlesnių) metų biudžeto. Dėl šių įsipareigojimų įtraukimo į ataskaitas ir dėl to, kad atitinkamos sumos finansuojamos iš būsimų biudžetų, įsipareigojimai metų pabaigoje gerokai viršija turtą. Reikšmingiausios sumos yra susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondo veikla. Iš tikrųjų didžiąją dalį sumų valstybės narės į kitų metų biudžetą moka per trumpesnį nei 12 mėn. laikotarpį pasibaigus atitinkamiems finansiniams metams.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmiau nurodyti duomenys neturi jokio poveikio biudžeto vykdymo rezultatui – biudžeto įplaukos visada turi atitikti biudžeto išlaidas arba jas viršyti, o bet koks įplaukų perteklius grąžinamas valstybėms narėms.

3. FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

ĮPLAUKOS

ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

3.1. BNP IŠTEKLIAI

Įplaukos iš nuosavų išteklių yra pagrindinis ES veiklos įplaukų šaltinis. Iš trijų nuosavų išteklių kategorijų (tradiciniai nuosavi ištekliai, PVM pagrįsti nuosavi ištekliai ir BNP pagrįsti nuosavi ištekliai) patys svarbiausi yra 95 355 mln. EUR vertės (2014 m. – 104 688 mln. EUR) BNP pagrįsti nuosavi ištekliai.

3.2. TRADICINIAI NUOSAVI IŠTEKLIAI

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Muitai	18 524	17 204
Cukraus mokesčiai	125	(67)
Iš viso	18 649	17 137

Tradicinius nuosavus išteklius sudaro muitai ir cukraus mokesčiai. Valstybės narės pasilieka 20 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateiktos sumos yra nurodytos po šio atskaitymo.

3.3. PVM IŠTEKLIAI

PVM ištekliai renkami iš valstybių narių PVM bazių, kurios šiuo tikslu suderintos pagal ES taisykles. PVM įnašas apskaičiuojamas kiekvienos valstybės narės suderintai PVM bazei taikant vienodą 0,3 % tarifą. 2014–2020 m. laikotarpiu Tarybos sprendimu 5602/14 sumažintą tarifą (0,15 %) numatoma taikyti Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai.

ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ: PERVEDIMAI

3.4. BAUDOS

Šios 531 mln. EUR įplaukos (2014 m. – 2 297 mln. EUR) yra susijusios su Komisijos skirtomis baudomis už taisyklių pažeidimą, dažniausiai susijusį su konkurencijos bylomis. Gautinos sumos ir susijusios įplaukos yra pripažįstamos, kai Komisija priima sprendimą dėl baudos skyrimo ir apie tokį sprendimą oficialiai praneša adresatui. Pagrindinės sumos 2015 m. daugiausia susijusios su optinių diskų (116 mln. EUR) ir mažmeninei prekybai maistu skirtų pakuočių (116 mln. EUR) rinkomis.

3.5. SUSIGRĄŽINTOS IŠLAIDOS

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Pasidalijamasis valdymas	1 465	3 328
Tiesioginis valdymas	76	45
Netiesioginis valdymas	6	45
Iš viso	1 547	3 418

Prie šios kategorijos daugiausia priskiriami vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kuriuos pateikė Komisija ir pagal kuriuos yra gauti pinigai arba atlikta užskaita (t. y. pinigai atskaitomi Komisijos apskaitos sistemoje iš paskesnių mokėjimų), siekiant susigrąžinti anksčiau iš bendrojo biudžeto išmokėtas sumas. Susigrąžinimai grindžiami patikrinimais, auditais ir tinkamumo finansuoti analize, todėl šie veiksmai yra svarbūs įgyvendinant ES biudžetą. Šios operacijos apsaugo ES biudžetą nuo neteisėtų išlaidų ir yra ypač svarbios, nes atlikę auditą Europos Audito Rūmai nustatė reikšmingą iš ES biudžeto vykdomų mokėjimų klaidų lygį – žr. Audito Rūmų metinę ataskaitą, įskaitant operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

Į šią sumą įtraukiami ir valstybių narių EŽŪGF gavėjams pateikti vykdomieji raštai sumoms išieškoti, taip pat sukauptų pajamų sąmatų įverčiai nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų.

Į pirmiau pateiktą lentelę įtrauktos sumos yra įplaukos, gautos pateikus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti. Dėl šios priežasties šie skaičiai negali parodyti ir neparodo viso taikytų ES biudžeto apsaugos priemonių masto, visų pirma sanglaudos politikos srityje, kurioje veikia specialūs mechanizmai, užtikrinantys finansuoti netinkamų išlaidų finansinių klaidų ištaisymą, dėl kurio daugeliu atvejų vykdomieji raštai sumoms išieškoti nepateikiami. Čia neįtrauktos sumos, susigrąžintos atlikus išlaidų užskaitą, sumos, atgautos atšaukus arba susigrąžinus išankstinio finansavimo sumas.

Pasidalinamojo valdymo principu valdomos lėšos sudaro didžiąją dalį visos sumos:

Žemės ūkis. EŽŪGF ir kaimo plėtra

Su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios sumos, priskiriamos prie šios kategorijos ir apskaitomos kaip metų įplaukos, yra tų metų finansinės pataisos ir susigrąžintinos sumos, kurias deklaravo ir per metus susigrąžino valstybės narės, taip pat valstybių narių deklaruotų dėl sukčiavimo ir pažeidimų atvejų metų pabaigoje susigrąžintinų sumų grynasis padidėjimas.

Sanglaudos politika

Pagrindinės sumos, susijusios su sanglaudos politika, apima Komisijos išduotus vykdomuosius raštus siekiant išieškoti ankstesniais metais neteisingai patirtas išlaidas ir atskaitymus nuo išlaidų, atėmus sukauptų pajamų sumažėjimą metų pabaigoje.

3.6. KITOS ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Darbuotojų mokesčiai ir įmokos	1 115	1 276
Biudžeto patikslinimai	984	794
Trečiųjų šalių įnašai	946	726
Žemės ūkio mokesčiai	814	409
Turto perdavimas	197	1 448
Atidėjinių koregavimas	71	369
Kita	939	600
Iš viso	5 067	5 623

Įplaukos iš darbuotojų mokesčių ir įmokų daugiausia susidaro atlikus atskaitymus iš darbuotojų atlyginimo ir yra skirstomos į dvi esmines sumas – darbuotojų pensijų įmokas ir pajamų mokesčius.

Biudžeto patikslinimai apima 2014 m. biudžeto perteklių (1 435 mln. EUR), kuris valstybėms narėms grąžinamas netiesiogiai, atskaitant nuosavų išteklių sumas, kurias jos turi pervesti ES kitais metais, – taigi tai yra 2015 m. įplaukos.

Trečiųjų šalių įnašai – tai ELPA šalių ir narystės siekiančių šalių įnašai.

Žemės ūkio mokesčiai yra susiję su pieno mokesčiais, kurie yra rinkos valdymo priemonė, skirta bausti pieno gamintojus, kurie viršija savo referencinius kiekius. Kadangi jie nesusieti su ankstesnėmis Komisijos išmokomis, jie iš esmės laikomi specialios paskirties įplaukomis. Pieno mokesčių padidėjimas šiais metais susijęs pirmiausia su 811 mln. EUR papildomu mokesčiu.

Įplaukos iš turto perdavimo yra susijusios su programos „Copernicus“ (anksčiau vadintos GMES) palydovų perdavimu iš Europos kosmoso agentūros (EKA) Komisijai (žr. 2.2 pastabą). Šis perdavimas pagal ES apskaitos taisykles nėra prekybos operacija ir vyks būsimais likusių šiuo metu statomų „Copernicus“ palydovų veiklos laikotarpiais.

ĮPLAUKOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

3.7. FINANSINĖS PAJAMOS

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Pajamos iš palūkanų už:
išankstinį finansavimą	9	16
pavėluotus mokėjimus	20	387
parduoti laikomą finansinį turtą	56	65
paskolas	1 616	1 722
pinigus ir pinigų ekvivalentus	14	10
nuvertėjusį finansinį turtą	7	—
Kita	0	1
Palūkanų pajamos	1 721	2 202
Dividendų pajamos	8	6
Realizuotas pelnas iš finansinio turto pardavimo	50	30
Kitos finansinės pajamos	66	61
Iš viso	1 846	2 298

Pajamos iš paskoloms taikytų palūkanų yra iš esmės susijusios su paskolomis, teiktomis iš skolintų lėšų (žr. 2.4.2 pastabą).

Finansinio turto grynasis pelnas arba nuostoliai

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Parduoti laikomo finansinio turto grynasis pelnas/(nuostoliai)	3	13

3.8. KITOS ĮPLAUKOS IŠ PREKYBOS OPERACIJŲ

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Užsienio valiutos keitimo pelnas	970	478
Įplaukos iš mokesčių už suteiktas paslaugas	358	323
Prekių pardavimas	43	44
Mokesčių ir įmokų įplaukos susijusios su finansinėmis priemonėmis	43	59
Su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais susijusios įplaukos	4	16
Kita	145	146
Iš viso	1 562	1 066

IŠLAIDOS

PERVEDAMOSIOS IŠMOKOS IR SUBSIDIJOS PAGAL VALDYMO BŪDĄ

3.9. PASIDALIJAMASIS VALDYMAS

mln. EUR
Vykdo valstybės narės	2015 m.	2014 m.
Europos žemės ūkio garantijų fondas	45 032	44 465
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kitos kaimo plėtros priemonės	16 376	14 046
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas	38 745	43 345
Europos socialinis fondas	9 849	12 651
Kita	2 380	2 307
Iš viso	112 382	116 814

Perėjimas iš ankstesnio 2007–2013 m. programavimo laikotarpio į 2014–2020 m. laikotarpį paaiškina išlaidų sumažėjimą sanglaudos srityje: deklaruotos ankstesnio laikotarpio išlaidos mažėja, o išlaidos, susijusios su dabartiniu laikotarpiu, yra nedidelės dėl lėtos įgyvendinimo pradžios.

Pakategorė „Kita“ daugiausia apima Vidaus saugumo fondą (509 mln. EUR), Žuvininkystės ir jūrų reikalų fondą (503 mln. EUR), Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (492 mln. EUR) ir Prieglobsčio ir migracijos fondą (299 mln. EUR).

3.10. TIESIOGINIS VALDYMAS

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Išmokėta Komisijos	10 089	10 431
Išmokėta ES vykdomųjų įstaigų	5 532	4 880
Išmokėta patikos fondų	6	—
Iš viso	15 626	15 311

Šios sumos yra labiausiai susijusios su mokslinių tyrimų įgyvendinimu (6,9 mlrd. EUR) ir tinklų kūrimo programomis (1,7 mlrd. EUR), taip pat su Europos kaimynystės politika (1,6 mlrd. EUR) ir vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis (1,3 mlrd. EUR).

3.11. NETIESIOGINIS VALDYMAS

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Išmokėta kitų ES agentūrų ir įstaigų	1 209	1 025
Išmokėta trečiųjų šalių	905	1 005
Išmokėta tarptautinių organizacijų	2 127	1 765
Išmokėta kitų subjektų	2 107	1 799
Iš viso	6 348	5 594

3.12. DARBUOTOJŲ IR PENSIJŲ IŠLAIDOS

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Išlaidos personalui	5 838	5 693
Pensijų išlaidos	4 435	3 970
Iš viso	10 273	9 662

Pensijų išlaidos apima tam tikrus pokyčius, atsiradusius atlikus išmokų darbuotojams įsipareigojimų, išskyrus aktuarines prielaidas, aktuarinį vertinimą.

3.13. IŠMOKŲ DARBUOTOJAMS AKTUARINIŲ PRIELAIDŲ POKYČIAI

Į šią kategoriją įrašyti 2 mlrd. EUR aktuariniai nuostoliai yra susiję su išmokų darbuotojams įsipareigojimais, pripažintais balanse (2.9 pastaba).

3.14. FINANSINĖS IŠLAIDOS

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Palūkanų išlaidos:
Pasiskolintos lėšos	1 607	1 712
Kita	21	22
Finansinė nuoma	91	90
Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai	27	3
Nuostolis dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo	174	1 030
Realizuotas nuostolis dėl finansinio turto pardavimo	3	17
Kitos finansinės išlaidos	63	51
Iš viso	1 986	2 926

Su skolintomis lėšomis susijusios palūkanų išlaidos atitinka su paskolomis susijusias pajamas iš palūkanų (kompensacinės operacijos).

3.15. BENDROSIOMS IR ASOCIJUOTOSIOMS ĮMONĖMS TENKANTI GRYNOJO REZULTATO DALIS

Remdamasi nuosavybės apskaitos metodu ES į savo finansinės veiklos ataskaitą įtraukia savo bendrųjų ir asocijuotųjų įmonių grynojo rezultato dalį (taip pat žr. 2.3.1 ir 2.3.2 pastabas).

3.16. KITOS IŠLAIDOS

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Administracinės ir IT išlaidos	2 419	2 070
Su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais susijusios išlaidos	1 304	1 186
Teisingumo Teismo sumažintos baudos	1 137	—
Užsienio valiutos keitimo nuostoliai	785	370
Atidėjinių koregavimas	520	688
Kita	458	839
Iš viso	6 623	5 152

Kitų išlaidų padidėjimas daugiausia susijęs su baudų nurašymu, Teisingumo Teismui priėmus nubaustai įmonei palankų sprendimą. Ankstesniais metais šios sumos buvo parodytos kaip finansinės išlaidos. 2015 m. buvo nuspręsta, kad savo pobūdžiu šios sumos nėra susijusios su finansinių priemonių vertės sumažėjimu, todėl jos priskiriamos šiai išlaidų kategorijai.

Į administracines ir IT išlaidas yra įtrauktos šios su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusios išlaidos:

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
Mokslinių tyrimų sąnaudos	384	353
Nekapitalizuotos technologinės plėtros sąnaudos	60	54
Iš viso	443	406

Į pakategorę „Su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais susijusios išlaidos“ yra įtraukta 373 mln. EUR (2014 m. – 369 mln. EUR) suma, susijusi su veiklos nuoma. Sumos, kurias įsipareigota sumokėti per likusį šių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpį, yra tokios:

mln. EUR
	Būsimos mokėtinos sumos
	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso
Pastatai	366	1 086	1 040	2 491
IT medžiaga ir kita įranga	8	11	0	20
Iš viso	374	1 097	1 040	2 511

3.17. SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ PAGAL DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS (DFP) IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

mln. EUR
	Pažangus ir integracinis augimas	Tvarus augimas	Saugumas ir pilietybė	Europos vaidmuo pasaulyje	Administravimas	Nepriskirta DFP išlaidų kategorijai (11)	Iš viso
BNP ištekliai	—	—	—	—	—	95 355	95 355
Tradiciniai nuosavi ištekliai	—	—	—	—	—	18 649	18 649
PVM	—	—	—	—	—	18 328	18 328
Baudos	—	—	—	—	—	531	531
Susigrąžintos išlaidos	103	1 408	14	21	0	0	1 547
Kita	875	869	3	1	4 522	(1 204 )	5 067
Įplaukos iš neprekybinių operacijų	978	2 278	18	22	4 522	131 659	139 478
Finansinės pajamos	61	2	0	29	1	1 753	1 846
Kita	105	(10)	(9)	34	289	1 153	1 562
Įplaukos iš prekybos operacijų	167	(8)	(9)	63	290	2 906	3 408
Iš viso įplaukų	1 144	2 270	9	85	4 812	134 565	142 886
Išlaidos, patirtos valstybių narių:
EŽŪGF	—	(45 032 )	—	—	—	—	(45 032 )
EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės	—	(16 376 )	—	—	—	—	(16 376 )
ERPF ir SF	(38 745 )	—	—	—	—	—	(38 745 )
ESF	(9 849 )	—	—	—	—	—	(9 849 )
Kita	(181)	(517)	(908)	(773)	—	—	(2 380 )
Patirtos EB, vykdomųjų įstaigų ir patikos fondų	(9 813 )	(464)	(799)	(4 545 )	(13)	8	(15 626 )
Patirtos kitų ES agentūrų ir įstaigų	(994)	(51)	(551)	(19)	—	407	(1 209 )
Patirtos trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų	(343)	(0)	1	(2 661 )	0	(29)	(3 031 )
Patirtos kitų subjektų	(1 552 )	—	(0)	(555)	(0)	—	(2 107 )
Darbuotojų ir pensijų išlaidos	(1 534 )	(329)	(370)	(569)	(6 617 )	(854)	(10 273 )
Išmokų darbuotojams aktuarinių prielaidų pokyčiai	—	—	—	—	(2 040 )	—	(2 040 )
Finansinės išlaidos	(89)	(63)	(1)	(18)	(136)	(1 678 )	(1 986 )
Bendrosioms ir (arba) asocijuotosioms įmonėms tenkanti grynojo deficito dalis	(641)	—	—	—	—	—	(641)
Kitos išlaidos	(1 223 )	(181)	(122)	(121)	(4 104 )	(872)	(6 623 )
Iš viso sąnaudų	(64 964 )	(63 014 )	(2 750 )	(9 262 )	(12 911 )	(3 019 )	(155 919 )
Ekonominis metų rezultatas	(63 820 )	(60 744 )	(2 741 )	(9 177 )	(8 098 )	131 547	(13 033 )

Įplaukų ir išlaidų pateikimas pagal DFP išlaidų kategorijas yra grindžiamas sąmata, nes ne visi įsipareigojimai yra susieti su DFP išlaidų kategorija.

4. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS PASTABOS

4.1. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS TIKSLAS IR PARENGIMAS

Informacija apie pinigų srautus suteikia pagrindą įvertinti ES gebėjimą gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jos poreikius tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama naudojant netiesioginį metodą. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų ekonominis rezultatas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginio pobūdžio sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų įplaukų ar išmokų atidėtas arba sukauptas sumas ir įplaukų arba išlaidų, susijusių su investicinės veiklos pinigų srautais, punktus.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi ES atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikti laikotarpio pinigų srautai, suklasifikuoti pagal pagrindinę ir investicinę veiklą (ES nevykdo finansinės veiklos).

4.2. PAGRINDINĖ VEIKLA

Pagrindinė veikla – tai ES veikla, kuri nėra investicinė veikla. Ji apima didžiąją vykdomos veiklos dalį. Gavėjams suteiktos paskolos (ir susijusios pasiskolintos lėšos, kai taikytina) nelaikomos investicine (arba finansine) veikla, kadangi jomis siekiama bendrųjų tikslų, taigi jos yra ir ES kasdienių operacijų dalis. Pagrindinė veikla taip pat apima investicijas, kaip antai EIF, ERPB ir rizikos kapitalo fondus. Iš tiesų šios veiklos tikslas – padėti siekti nustatytų politikos rezultatų.

4.3. INVESTICINĖ VEIKLA

Investicinė veikla – tai nematerialiojo ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų įsigijimas ir perleidimas bei kitos investicijos, kurios neįtraukiamos į pinigų ekvivalentus. Prie investicinės veiklos nepriskiriamos gavėjams suteiktos paskolos. Siekiama parodyti realias ES atliktas investicijas.

5. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA REIKŠMINGA INFORMACIJA

5.1. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Gautos garantijos:
Įvykdymo garantijos	398	400
Kitos garantijos	27	27
Kitas neapibrėžtasis turtas	48	49
Iš viso	474	476

Įvykdymo garantijų reikalaujama siekiant užtikrinti, kad ES lėšų gavėjai įvykdytų savo sutartyse su ES numatytus įsipareigojimus.

5.2. NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR
	Pastaba	2015 12 31	2014 12 31
Suteiktos garantijos	5.2.1	21 401	20 862
Baudos	5.2.2	3 951	5 602
EŽŪGF, kaimo plėtra ir pasirengimas narystei	5.2.3	1 377	505
Sanglaudos politika	5.2.4	3	9
Teismo bylos ir kiti ginčai	5.2.5	795	789
Kiti neapibrėžtieji įsipareigojimai		58	5
Iš viso		27 584	27 772

Visi neapibrėžtieji įsipareigojimai, išskyrus susijusiuosius su baudomis, būtų finansuojami ateityje, jei sueitų jų mokėjimo terminas, iš ES biudžeto.

5.2.1. Suteiktos garantijos

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
EIB suteiktų paskolų garantijos
65 % garantija	18 712	18 283
70 % garantija	356	447
75 % garantija	112	168
100 % garantija	270	300
Iš viso	19 450	19 198
Garantija ESIF portfeliui	202	—
Kitos suteiktos garantijos	1 749	1 664
Iš viso	21 401	20 862

Garantijos EIB suteiktoms paskoloms. Išorės veiksmų garantijų fondas

Garantijos iš ES biudžeto suteikiamos EIB paskoloms, kurias jis pasirašė ir suteikė iš nuosavų išteklių trečiosioms šalims (įskaitant valstybėms narėms iki stojimo suteiktas paskolas). Tačiau ES garantija negali viršyti patvirtintų kredito linijų viršutinės ribos procentinės dalies: 65 % (iki 2007 m. pasirašytų susitarimų atveju), 70 %, 75 % arba 100 %. Nepasiekus šios viršutinės ribos, ES garantija taikoma visai sumai. Iki 2007 m. pasirašytų susitarimų atveju (2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiai) ES garantija negali viršyti 65 % neapmokėtos sumos, o ne patvirtintų kredito linijų ribos. 2015 m. gruodžio 31 d. likutinė suma siekė 19 450 mln. EUR, todėl ji yra didžiausia ES su rizika susijusi pozicija. 2015 m. gruodžio 31 d. apie 82 % EIB skolinimo operacijų (valstybių ir vietos valdžios institucijų skolinimo operacijų) taikoma bendroji garantija, o likusioms EIB operacijoms teikiama tik politinės rizikos garantija.

ES garantija Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) portfeliui

ES garantija, suteikta EIB grupei pagal ESIF, apskaitoma kaip finansinis garantijos įsipareigojimas skolos portfelio atžvilgiu ir kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas skolos ir nuosavo kapitalo portfelių atžvilgiu. Apskaitos pareigūnas, vieningai padedant ES patariamajai ekspertų grupei apskaitos standartų klausimais, padarė išvadą, kad ES apskaitos taisyklių (ir TVSAS) konsolidavimo kontrolės kriterijai ir apskaitos reikalavimai netenkinami. Todėl susijęs finansinis turtas ES konsoliduotosiose metinėse ataskaitose neapskaitomas.

Pagal ESIF skolos portfelį ES garantija padengia pirmąją EIB sutartyje numatytą finansavimo operacijų portfelio nuostoli dalį, kurią sudaro daugiausia standartinės paskolos ir garantijos. ES garantija pasinaudojama tuomet, kai skolininkas suėjus terminui negali atlikti mokėjimo, arba restruktūrizavimo nuostolių atveju. Europos Sąjungai atlyginama proporcingai prisiimtai rizikai, tarp EIB ir ES paskirsčius su rizika susijusias įplaukas, EIB gautinas iš operacijų su ESIF garantija. ES įplaukos pirmiausia turėtų padengti nuostolius, patirtus dėl operacijų su ESIF garantija. Todėl ES garantija apskaitoma kaip finansinis garantijos įsipareigojimas ir pradinio pripažinimo metu vertinama tikrąja verte, kuri yra grynoji dabartinė gautinų įmokų (ES įplaukų) vertė. Vėlesnių balansų datomis finansinis garantijos įsipareigojimas vertinamas didesne iš šių verčių – tikėtinų nuostolių arba pradine pripažinimo suma atėmus, kai tinkama, sukauptą įplaukų amortizaciją. Finansinis garantijos įsipareigojimas pateikiamas atėmus ES įplaukas, kurios dar turi būti gautos.

Iš ESIF infrastruktūros ir inovacijų linijos nuosavo kapitalo portfelio, kurį sudaro tiesioginis dalyvavimas valdant nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą arba subordinuotosios paskolos, EIB investuoja pari passu savo rizika ir ES rizika. Todėl ES garantuotų investicijų į nuosavą kapitalą dalies atžvilgiu ES garantija padengia neigiamus vertės patikslinimus (nerealizuotus nuostolius) kiekvieną balanso datą, realizuotus nuostolius investicijų likvidavimo atveju ir EIB finansavimo išlaidas. Tai atvejais, kai investicijos, kuriai anksčiau buvo taikomas neigiamas vertės koregavimas, vertė vėlesnėmis ataskaitinėmis datomis padidėja, EIB grąžina Europos Sąjungai iki pradinės investicijos sąnaudų sumos. Investicijų likvidavimo metu ES taip pat turi teisę gauti pelną iš investicijos, viršijančios pradines sąnaudas. Europos Sąjungai atlyginama iš įplaukų, kurias EIB gavo iš garantuotų operacijų, įskaitant palūkanas, dividendus ir realizuotą pelną. Atsiskaitymas tarp ES ir EIB vykdomas kartą per metus, atskaičius nuostolius ir įplaukas. 2015 m. gruodžio 31 d. pagal infrastruktūros ir inovacijų linijos nuosavo kapitalo portfelį buvo investuota 7,6 mln. EUR į ES garantuotas operacijas; ši suma įrašyta kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Komisija ir EIB grupė tebeveda diskusijas dėl mažų ir vidutinių įmonių linijos nuosavo kapitalo portfelio, kuris nebuvo panaudotas 2015 m. Po to, kai bus pakeistas teisinis pagrindas, apskaitos pareigūnas, pasikonsultavęs su ES patariamąja ekspertų grupe apskaitos standartų klausimais, nustatys nuosavo kapitalo operacijų apskaitos tvarkymą.

Suma, atskleista kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, sudaryta iš sumų, kurias metų pabaigoje EIB/EIF faktiškai skyrė ir išmokėjo ESIF garantuojamoms operacijoms (tiek skolos, tiek nuosavo kapitalo portfelio), bet kurios viršija grynuosius tikėtinus nuostolius. EIB/EIF įsipareigotos skirti ir išmokėtos ESIF garantuojamoms operacijoms sumos, kurios prilygsta gryniesiems tikėtiniems nuostoliams, pripažįstamos kaip finansinis garantijos įsipareigojimas (nulinės vertės 2015 m. gruodžio 31 d.) – žr. 2.11.2 pastabą. Visa nepanaudota ES garantija iki maksimalios 16 mlrd. EUR sumos atskleidžiama kaip reikšmingas teisinis įsipareigojimas – žr. 5.3.2 pastabą. Į šią sumą įeina programų COSME ir H2020 operacijos, kurioms laikinai taikoma ESIF ES garantija.

Kitos suteiktos garantijos

Kitos suteiktos garantijos yra daugiausia susijusios su 845 mln. EUR suma rizikos pasidalijimo finansinei priemonei (2014 m. – 883 mln. EUR), 459 mln. EUR programai „Horizontas 2020“ (2014 m. – 365 mln. EUR), 220 mln. EUR Projektų obligacijų iniciatyvai (2014 m. – 138 mln. EUR) ir 209 mln. EUR Paskolų garantijų priemonei TEN-T projektams (2014 m. – 209 mln. EUR).

5.2.2. Baudos

Šios sumos susijusios su Komisijos paskirtomis baudomis už konkurencijos taisyklių pažeidimą, kurios buvo laikinai sumokėtos ir dėl kurių buvo pateiktas apeliacinis skundas arba nežinoma, ar apeliacinis skundas bus teikiamas. Neapibrėžtasis įsipareigojimas bus išlaikomas tol, kol su šia byla susijęs Teisingumo Teismo sprendimas taps galutiniu. Iš laikinų mokėjimų uždirbtos palūkanos įtrauktos į ekonominį metų rezultatą ir taip pat parodytos kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, siekiant parodyti Komisijos nuosavybės teisės į šias sumas neapibrėžtumą.

5.2.3. EŽŪGF, kaimo plėtra ir pasirengimas narystei

Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybėms narėms, kurie siejami su EŽŪGF sprendimais dėl atitikties, kaimo plėtros, pasirengimo narystei finansinių pataisų kol nepriimtas Teisingumo Teismo sprendimas. Įsipareigojimo galutinės sumos ir metų, kuriais jis po sėkmingų apeliacinių skundų bus nuskaitytas iš biudžeto, nustatymas priklausys nuo Teisingumo Teismo procedūros trukmės.

5.2.4. Sanglaudos politika

Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybėms narėms kartu su ieškiniais pagal sanglaudos politiką, kol nenustatyta žodinio bylos nagrinėjimo data arba nepriimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

5.2.5. Teismo bylos ir kiti ginčai

Ši kategorija susijusi su šiuo metu ES pateiktais ieškiniais padengti nuostolius, kitais teisiniais ginčais ir numatytomis teisinėmis išlaidomis. Reikėtų pažymėti, kad ieškinyje dėl žalos atlyginimo pagal EB sutarties 288 straipsnį pareiškėjas turi įrodyti, kad institucija padarė pakankamai sunkų teisinės normos, kuria asmenims suteikiamos teisės, pažeidimą, kad ieškovas patyrė realią žalą ir kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto veiksmo ir žalos.

5.3. KITA SVARBI INFORMACIJA

5.3.1. Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai	177 477	144 741

Nurodyta suma yra neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas, atėmus susijusias sumas, kurios 2015 m. finansinės veiklos ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas. Neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) panaikinimai, suma. Tai įprasta daugiamečių programų pasekmė. 2015 m. gruodžio 31 d. neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 217 692 mln. EUR (2014 m. – 189 585 mln. EUR).

5.3.2. Svarbūs teisiniai įsipareigojimai

mln. EUR
	2015 12 31	2014 12 31
Daugiametė veikla pagal pasidalijamąjį valdymą	343 715	433 527
Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)	16 000	—
Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)	10 051	—
„Copernicus“	2 939	3 476
Žuvininkystės susitarimai	373	176
„Galileo“	124	719
Protokolas su Viduržemio jūros baseino šalimis	—	264
Kiti sutartiniai įsipareigojimai	3 101	3 127
Iš viso	376 303	441 288

Šie įsipareigojimai atsirado dėl to, kad ES prisiėmė ilgalaikius teisinius įsipareigojimus dėl sumų, kurios dar nepadengtos biudžetiniais įsipareigojimų asignavimais. Jie gali būti susiję su daugiametėmis programomis, tokiomis kaip struktūrinių veiksmų programos, arba sumomis, kurias ES yra įsipareigojusi sumokėti ateityje pagal balanso sudarymo dieną galiojančias administracines sutartis (t. y. susijusias su apsaugos, valymo ir kitų panašių paslaugų teikimu, taip pat sutartinius įsipareigojimus, susijusius su konkrečiais projektais, pavyzdžiui, statybos darbais). Su struktūriniais veiksmais susijusių teisinių įsipareigojimų sumos smarkus padidėjimas yra susijęs su ataskaitiniu laikotarpiu pradėta įgyvendinti 2014–2020 m. DFP.

Daugiametė veikla pagal pasidalijamąjį valdymą

Toliau pateikiamoje lentelėje palyginti teisiniai įsipareigojimai, kurių atžvilgiu dar neprisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, ir didžiausi įsipareigojimai, susiję su 2014–2020 m. DFP 1B, 2 ir 3 išlaidų kategorijose numatytomis sumomis. Būsimi įsipareigojimai yra nesumokėtos sumos, kurias Komisija tebėra įsipareigojusi sumokėti po 2015 m. gruodžio 31 d.

mln. EUR
Fondai	2014–2020 m. finansinė programa (A)	Prisiimti teisiniai įsipareigojimai (B)	Biudžetiniai įsipareigojimai (C)	Įsipareigojimų panaikinimas (D) (D)	Teisiniai įsipareigojimai atėmus biudžetinius įsipareigojimus (= B – C + D)	Būsimi įsipareigojimai (= A – C)
Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas	259 802	259 802	66 572	—	193 230	193 230
Europos socialinis fondas	89 624	89 624	26 410	—	63 213	63 213
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas	3 814	3 814	1 036	—	2 777	2 777
1B IŠLAIDŲ KATEGORIJA. SANGLAUDOS POLITIKOS FONDAI	353 239	353 239	94 018	—	259 221	259 221
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai	99 348	98 786	23 414	—	75 371	75 933
Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas	5 749	5 749	1 586	—	4 163	4 163
2 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. GAMTOS IŠTEKLIAI	105 097	104 535	25 000	—	79 535	80 096
Prieglobsčio ir migracijos fondas	3 371	631	631	—	0	2 741
Vidaus saugumo fondas	2 195	538	538	—	—	1 657
3 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. SAUGUMAS IR PILIETYBĖ	5 566	1 169	1 169	—	0	4 398
Iš viso	463 902	458 943	120 187	—	338 755	343 715

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)

Šie įsipareigojimai susiję su teisiniais įsipareigojimais, kurie iki metų pabaigos nebuvo panaudoti visos 16 mlrd. EUR ES garantijos atžvilgiu.

mln. EUR
	2015 12 31
Metų pabaigoje nepanaudotas ESIF teisinis įsipareigojimas	16 000
iš kurio
Su ESIF susijęs finansinis garantijos įsipareigojimas	—
Su ESIF susijęs neapibrėžtasis įsipareigojimas	202

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

EITP teikia finansinę pagalbą transeuropiniams tinklams, siekdama remti bendro intereso projektus transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros sektoriuose.

„Copernicus“

„Copernicus“ yra Europos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa; dar žr. 2.2 pastabą.

Žuvininkystės susitarimai

Tai įsipareigojimai, prisiimti kartu su trečiosiomis šalimis dėl operacijų pagal tarptautinius žuvininkystės susitarimus.

Protokolai su Viduržemio jūros baseino šalimis

Neseniai atlikta analizė parodė, kad bet kokie su šiais protokolais susiję esami įsipareigojimai, neapibrėžtieji ar kitokie, nebeturi jokio teisinio pagrindo.

„Galileo“

Tai sumos, kurias įsipareigota skirti programai „Galileo“, pasaulinei navigacijos palydovinei sistemai kurti; dar žr. 2.2 pastabą.

Kiti sutartiniai įsipareigojimai

Čia įtrauktos sumos atitinka sumas, kurias įsipareigota sumokėti per sutarčių galiojimo laikotarpį. Didžiausios įtrauktos sumos – tai 2 023 mln. EUR suma Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūrai, skirta ITER projektui įgyvendinti, ir taip pat 388 mln. EUR suma, daugiausia skirta Europos Parlamento statybos sutartims.

6. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau nurodyta ES finansinės rizikos valdymo informacija susijusi su:

—	skolinimo ir skolinimosi veikla, kurią Komisija vykdo pasitelkusi šias priemones: EFSM, MBP, MFP ir Euratomo veiksmus ir likviduojamą EAPB;

—	iždo operacijomis, kurias atlieka Komisija, kad įvykdytų ES biudžetą, įskaitant baudų surinkimą;

—	Išorės veiksmų garantijų fondo veiksmais;

—	ESIF garantijų fondu ir

—	finansinėmis priemonėmis, finansuojamomis iš biudžeto.

6.1. RIZIKOS RŪŠYS

Rinkos rizika yra rizika, kad dėl rinkos kainų svyravimo svyruos finansinės priemonės tikroji vertė arba pinigų srautai. Rinkos rizika apima ne tik nuostolių, bet ir pelno galimybę. Ją sudaro valiutos kurso rizika, palūkanų normos rizika ir kita kainų rizika (didelės kitos kainų rizikos ES nepatiriama).

(1)	Valiutos kurso rizika yra rizika, kad ES operacijų arba investicijų vertę paveiks valiutos kurso pokyčiai. Ši rizika kyla dėl vienos valiutos kainos pokyčio kitos valiutos atžvilgiu.

(2)	Palūkanų normos rizika yra galimybė, kad pakilus palūkanų normai sumažės vertybinio popieriaus, visų pirma obligacijos, vertė. Apskritai, didėjant palūkanų normai, fiksuotų palūkanų obligacijų kaina mažėja, ir atvirkščiai.

Kredito rizika yra nuostolio rizika, kylanti dėl skolininko arba paskolos gavėjo paskolos arba kito kredito nemokėjimo (pagrindinės sumos arba palūkanų arba abiejų) arba dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Įsipareigojimų nevykdymo atvejai apima mokėjimo vėlavimą, paskolos gavėjo mokėjimų restruktūrizavimą ir bankrotą.

Likvidumo rizika – tai rizika, atsirandanti dėl sunkumų parduoti turtą, pavyzdžiui, tai yra rizika, kad konkretaus vertybinio popieriaus ar turto nebus galima greitai parduoti rinkoje, norint išvengti nuostolių ar siekiant įvykdyti įsipareigojimą.

6.2. RIZIKOS VALDYMO METODAI

Vis labiau ES biudžeto vykdymas priklauso nuo naudojamų finansinių priemonių. Skirtingai nei tradicinis metodas, pagal kurį biudžetas įgyvendinamas teikiant dotacijas ir subsidijas, šis naujas metodas grindžiamas idėja, kad už kiekvieną iš biudžeto taikant finansines priemones išleistą eurą dėl sverto koeficiento galutinis gavėjas gauna daugiau nei 1 EUR finansinės paramos. Protingai naudojant ES biudžetą maksimaliai padidinamas turimų lėšų poveikis. Daugiau informacijos apie susijusias sumas pateikta 2.4 pastaboje.

Paprastai daugumos finansinių priemonių įgyvendinimas yra patikėtas arba pagal EK ir EIB susitarimą EIB grupei (į kurią įeina EIF), arba kitiems finansiniams tarpininkams. Siekiant užtikrinti tinkamą ES lėšų valdymą ir tinkamą su jomis susijusių ataskaitų teikimą, į susitarimus, kurie pasirašomi su šiais tarpininkais, įtraukiamos griežtos jiems taikomos sąlygos ir prievolės. Kai kuriai nors priemonei skiriamas finansinis įnašas, lėšos pervedamos į konkrečiai tam tikslui atidarytą finansinio tarpininko banko sąskaitą (t. y. patikos sąskaitą). Priklausomai nuo priemonės finansinis tarpininkas gali naudoti šioje patikos sąskaitoje esančias lėšas paskoloms teikti, skolos priemonėms leisti ir t. t. Paprastai finansinių priemonių pajamos turi būti grąžinamos į ES biudžetą.

Dažniausiai su šiomis finansinėmis priemonėmis susijusiai rizikai taikoma viršutinė riba, kuri nurodoma susitarime dėl šių priemonių ir kurią atitinkanti suma yra įtraukiama į biudžetą kaip numatyta tai priemonei. Kadangi Komisijai dažnai tenka prisiimti pirmojo nuostolio dalį ir kadangi priemonių paskirtis – finansuoti rizikingesnius gavėjus (kuriems sudėtinga gauti finansavimą iš komercinių bankų), tikėtina, kad ES biudžetas patirs bent nedidelius nuostolius.

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Skolinimosi ir skolinimo operacijas, kaip ir susijusį iždo valdymą, ES vykdo pagal atitinkamus Tarybos sprendimus, jei taikytina, ir vidaus gaires. Parengti raštiški procedūrų vadovai, apimantys konkrečias sritis, kaip antai: pasiskolintos lėšos, paskolos ir iždo valdymas, kuriuos taiko atitinkami veiklos padaliniai. Paprastai veikla, kuria kompensuojami palūkanų normų pokyčiai ir užsienio valiutos kurso pokyčiai (apsidraudimo veikla), nevykdoma, kadangi skolinimo operacijos dažniausiai finansuojamos kompensacinėmis skolinimosi operacijomis, kurios nesukuria atvirų palūkanų normų arba valiutos pozicijų. Nuolatos tikrinama, ar naudojamasi kompensaciniu poveikiu.

Iždas

Komisijos iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai išdėstyti Tarybos reglamente Nr. 1150/2000 (iš dalies pakeistame Tarybos reglamentais Nr. 2028/2004 ir 105/2009) ir Finansų reglamente bei jo taikymo taisyklėse.

Remiantis pirmiau nurodytais reglamentais, taikomi šie pagrindiniai principai:

—	Valstybės narės moka nuosavus išteklius į sąskaitas, šiuo tikslu Komisijos vardu atidarytas ižde arba kiekvienos valstybės narės paskirtoje įstaigoje. Komisija gali naudotis šiomis sąskaitomis tik siekdama patenkinti savo grynųjų pinigų poreikius.

—	Valstybės narės moka nuosavus išteklius nacionalinėmis valiutomis, o Komisijos mokėjimai daugiausia atliekami eurais.

—

Komisijos vardu atidarytų banko sąskaitų pereikvoti negalima. Šis apribojimas netaikomas Komisijos nuosavų išteklių sąskaitoms įsipareigojimų nevykdymo atveju, kai paskolų sutartis pasirašyta arba joms suteikta garantija pagal ES Tarybos reglamentus ir sprendimą ir tam tikromis sąlygomis tuo atveju, kai grynųjų pinigų poreikiai viršija sąskaitose esančias lėšas.

—	Bankų sąskaitose ne eurais laikomų lėšų likučiai panaudojami mokėjimams tomis pačiomis valiutomis arba periodiškai perskaičiuojami eurais.

Be nuosavų išteklių sąskaitų, Komisija yra atidariusi kitas banko sąskaitas centriniuose ir komerciniuose bankuose, kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas Komisijos iždo ir mokėjimo operacijų valdymas, siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijų aspektus (pavyzdžiui: mokėjimo atlikimą ir grynųjų pinigų valdymą, pinigų srautų prognozavimą, veiklos tęstinumą ir t. t.) ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi. Be to, Biudžeto generalinis direktoratas ir Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas tarpusavyje keičiasi informacija apie rizikos valdymą ir geriausią patirtį.

Baudos

Laikinai surinktų baudų indėliai

Iki 2010 m. gautos sumos lieka bankų, kurie specialiai atrenkami laikinai surinktoms baudoms laikyti, sąskaitose. Bankų atranka vykdoma laikantis konkurso tvarkos, nustatytos Finansiniame reglamente. Lėšų laikymą konkrečiuose bankuose lemia vidaus rizikos valdymo politika, pagal kurią nustatomi kredito reitingo reikalavimai ir lėšų sumos, kurias galima laikyti, proporcingai sandorio šalies nuosavybei. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus politikos ir procedūrų.

Laikinai surinktų baudų BUFI portfelis

Nuo 2010 m. skirtos ir laikinai surinktos baudos investuojamos į specialiai sukurtą BUFI fondą. Pagrindiniai fondo tikslai – mažinti su finansų rinkomis susijusią riziką ir sudaryti vienodas sąlygas visiems subjektams, kuriems skirta baudų, suteikiant jiems garantuotą grąžą, apskaičiuotą tuo pačiu pagrindu. Laikinai surinktų baudų turto valdymą vykdo Komisija, laikydamasi vidaus turto valdymo gairių. Parengti procedūrų vadovai, apimantys konkrečias sritis, kaip antai, iždo valdymas, kuriuos taiko atitinkami veiklos padaliniai. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus gairių ir procedūrų.

Turto valdymo tikslai – investuoti Komisijai laikinai sumokėtas baudas taip, kad:

a)	būtų užtikrinta, kad prireikus lėšomis būtų galima greitai pasinaudoti, ir

b)	būtų siekiama įprastomis aplinkybėmis gauti investicijų grąžą, kuri vidutiniškai būtų bent jau lygi BUFI lyginamajam indeksui atėmus patirtas sąnaudas.

Iš esmės investicijos gali būti tik šių kategorijų: laikinieji indėliai euro zonos šalių centriniuose bankuose, euro zonos valstybių garantuotų skolų valdymo agentūrose, valstybiniuose arba valstybių garantuojamuose bankuose arba viršvalstybinėse institucijose, ir obligacijos, vekseliai ir indėlių sertifikatai, išleidžiami valstybinių arba viršvalstybinių institucijų.

Banko garantijos

Didelės finansų įstaigų suteiktų garantijų sumos laikomos Komisijoje, kiek tai susiję su baudomis, kurias ji skiria ES konkurencijos taisykles pažeidusioms bendrovėms (žr. 2.6.1.2 pastabą). Šias garantijas kaip laikinų mokėjimų alternatyvą teikia bendrovės, kurioms skirtos baudos. Garantijos valdomos laikantis vidaus rizikos valdymo politikos. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus politikos ir procedūrų.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Garantijų fondo turto valdymo taisyklės ir principai išdėstyti 1994 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos ir EIB konvencijoje ir jos vėlesniuose 1996 m. rugsėjo 17–23 d., 2002 m. gegužės 8 d., 2008 m. vasario 25 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. pakeitimuose. Šis garantijų fondas veiklą vykdo tik eurais. Investicijos atliekamos tik šia valiuta, siekiant išvengti bet kokios užsienio valiutos kurso rizikos. Turto valdymas grindžiamas įprastomis atsargumo taisyklėmis, kurių reikia laikytis vykdant finansinę veiklą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rizikos mažinimui ir užtikrinimui, kad valdomą turtą pakankamai greitai būtų galima parduoti arba perleisti, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus.

ESIF garantijų fondas

ESIF garantijų fondas buvo įkurtas 2015 m. birželio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2017. Fondo turto valdymo taisyklės ir principai išdėstyti 2016 m. sausio 21 d. Komisijos sprendime C(2016)165. 2015 m. gruodžio 31 d. ESIF garantijų fonde lėšų nebuvo, numatyta, kad lėšos pradės įplaukti nuo 2016 m. balandžio mėn.

6.2.1. Finansinių priemonių balansinės vertės ir tikrosios vertės suderinimas

Finansinio turto balansinės vertės ir tikrosios vertės suderinimas pagal klasę

mln. EUR
	2015 12 31		2014 12 31
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Finansinio turto tikroji vertė
Parduoti laikomas finansinis turtas	9 620	9 620	9 406	9 406
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	21 671	21 671	17 545	17 545
Iš viso	31 292	31 292	26 951	26 951
Finansinio turto amortizuota savikaina
Paskolos	57 251	57 252	58 843	58 843
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	10 324	10 324	15 578	15 578
Iš viso	67 575	67 576	74 421	74 421
Iš viso	98 867	98 868	101 372	101 372

Finansinių įsipareigojimų balansinės vertės ir tikrosios vertės suderinimas pagal klasę

mln. EUR
	2015 12 31		2014 12 31
	Balansinė vertė	Tikroji vertė	Balansinė vertė	Tikroji vertė
Finansinių įsipareigojimų tikroji vertė	—	—	—	—
Finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina
Pasiskolintos lėšos	56 860	56 860	58 470	58 470
Finansinės nuomos įsipareigojimai	1 723	1 723	1 755	1 755
Mokėtinos sumos	32 191	32 191	43 180	43 180
Kita	1 120	1 120	454	454
Iš viso	91 894	91 894	103 859	103 859

6.3. VALIUTOS RIZIKA

Metų pabaigoje ES finansinėms priemonėms tenkančios valiutos rizikos grynoji pozicija

mln. EUR
	2015 12 31							2014 12 31
	USD	GBP	DKK	SEK	EUR	Kita	Iš viso	USD	GBP	DKK	SEK	EUR	Kita	Iš viso
Finansinis turtas
Parduoti laikomas finansinis turtas	81	76	11	8	9 416	28	9 620	68	77	7	9	9 203	42	9 406
Paskolos (12)	5	0	—	—	354	18	377	2	—	—	—	303	28	334
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	10	542	53	85	9 555	78	10 324	2	4 102	50	88	11 197	140	15 578
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	36	1 785	368	1 287	17 342	853	21 671	44	1 157	471	928	14 180	764	17 545
Iš viso	132	2 403	433	1 380	36 667	977	41 992	116	5 336	528	1 024	34 883	974	42 862
Finansiniai įsipareigojimai
Mokėtinos sumos	(1)	(2)	0	(0)	(32 187 )	(1)	(32 191 )	—	(10)	—	—	(43 168 )	(2)	(43 180 )
Iš viso	(1)	(2)	0	(0)	(32 187 )	(1)	(32 191 )	—	(10)	—	—	(43 168 )	(2)	(43 180 )
Iš viso	131	2 401	433	1 380	4 480	976	9 801	116	5 326	528	1 024	(8 284 )	972	(318)

Jei kitų valiutų atžvilgiu euras būtų sustiprėjęs 10 %, poveikis būtų buvęs toks:

mln. EUR
	Ekonominis rezultatas
	USD	GBP	DKK	SEK
2015 12 31	(5)	(212)	(38)	(125)
2014 12 31	(4)	(483)	(47)	(92)

mln. EUR
	Grynasis turtas
	USD	GBP	DKK	SEK
2015 12 31	(7)	(7)	(1)	(1)
2014 12 31	(6)	(7)	(1)	(1)

Jei šių valiutų atžvilgiu euras būtų susilpnėjęs 10 %, poveikis būtų buvęs toks:

mln. EUR
	Ekonominis rezultatas
	USD	GBP	DKK	SEK
2015 12 31	6	259	47	152
2014 12 31	5	591	58	113

mln. EUR
	Grynasis turtas
	USD	GBP	DKK	SEK
2015 12 31	9	8	1	1
2014 12 31	8	9	1	1

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Dauguma finansinio turto ir įsipareigojimų išreikšti eurais, todėl užsienio valiutos kurso rizikos ES nepatiriama. Tačiau ES yra suteikusi paskolų JAV doleriais per Euratomo finansinę priemonę, kurios finansuojamos iš skolintos atitinkamos sumos JAV doleriais (kompensacinė operacija). Balanso sudarymo dieną dėl Euratomo užsienio valiutos kurso rizikos ES nebuvo.

Iždas

Nuosavi ištekliai, kuriuos valstybės narės moka ne eurais, laikomi nuosavų išteklių sąskaitose pagal Nuosavų išteklių reglamentą. Jie perskaičiuojami eurais, kai jų reikia mokėjimams atlikti. Šių lėšų valdymo procedūros nustatytos pirmiau nurodytame reglamente. Retais atvejais šios lėšos tiesiogiai naudojamos mokėjimams, kurie bus atliekami ta pačia valiuta, atlikti.

Komerciniuose bankuose Komisija laiko sąskaitas ne euro, bet kitomis ES valiutomis, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais, kad galėtų atlikti mokėjimus tomis valiutomis. Šios sąskaitos papildomos atsižvelgiant į atliktinų mokėjimų sumą, todėl jų likučiai yra labai maži ir valiutos kurso rizikos nepatiriama.

Kai įvairios įplaukos (kitokios nei nuosavi ištekliai) gaunamos ne euro, bet kita valiuta, jos pervedamos į Komisijos sąskaitas ta pačia valiuta, jeigu reikia padengti mokėjimus, arba perskaičiuojamos eurais ir pervedamos į sąskaitas eurais. Avansinės sąskaitos ne euro, bet kita valiuta papildomos atsižvelgiant į apskaičiuotus trumpalaikius vietos mokėjimų ta pačia valiuta poreikius. Likučiai šiose sąskaitose laikomi neviršijant atitinkamų viršutinių ribų.

Baudos

Laikinai surinktos baudos (indėliai ir BUFI portfelis) ir banko garantijos

Kadangi visos baudos nurodomos ir mokamos eurais, užsienio valiutos kurso rizikos nepatiriama.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Šio fondo finansinis turtas nurodytas eurais, todėl valiutos kurso rizikos nepatiriama. Dėl reikalavimų fondui, pateiktų dėl paskolos gavėjo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo, ES perimtos paskolos yra dengiamos pirmine jų valiuta, todėl Europos Sąjungai kelia valiutos kurso riziką. Kadangi paskolų grąžinimo laikotarpis nėra žinomas, veikla, kuria kompensuojami užsienio valiutos kurso pokyčiai (apsidraudimo veikla), nevykdoma.

6.4. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

Toliau pateiktoje lentelėje parodomas parduoti laikomo finansinio turto palūkanų normos jautrumas, kai numanomas galimas palūkanų normos pokytis yra +/- 100 bazinių punktų (1 %).

mln. EUR
	Padidėjimas (+)/sumažėjimas (-) baziniais punktais	Poveikis ekonominiam rezultatui ir grynajam turtui
2015 12 31 Parduoti laikomas finansinis turtas	+ 100	(206)
	-100	223
2014 12 31 Parduoti laikomas finansinis turtas	+ 100	(138)
	-100	149

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Pasiskolintos lėšos ir paskolos kintamomis palūkanų normomis

Dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų pobūdžio didelė ES turto ir įsipareigojimų dalis yra palūkanas teikiantis turtas ir įsipareigojimai. Dėl kintamomis palūkanų normomis MFP ir Euratomo pasiskolintų lėšų ES susiduria su palūkanų normos rizika. Tačiau su pasiskolintomis lėšomis susijusi palūkanų normos rizika yra kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis (kompensacinės operacijos). Balanso sudarymo dieną ES turėjo 380 mln. EUR paskolų (2014 m. – 484 mln. EUR) (nominaliąja verte) kintamomis palūkanų normomis, kurios perskaičiuojamos kas 6 mėnesius.

Pasiskolintos lėšos ir paskolos fiksuotomis palūkanų normomis

2015 m. ES taip pat turėjo 2 927 mln. EUR MFP ir Euratomo paskolų fiksuotomis palūkanų normomis (2014 m. – 1 692 mln. EUR), kurių galutinis grąžinimo terminas trumpesnis nei vieni metai (13 mln. EUR), nuo vienų iki penkerių metų (760 mln. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (2 154 mln. EUR). Be to, ES turi 7 paskolas pagal MB finansinę priemonę fiksuotomis palūkanų normomis, kurių bendra suma 2015 m. buvo 5,7 mlrd. EUR (2014 m. – 8,4 mlrd. EUR) ir kurių galutinis grąžinimo terminas yra trumpesnis nei vieni metai (1,5 mlrd. EUR), nuo vienų iki penkerių metų (4,0 mlrd. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (0,2 mlrd. EUR). Pagal EFSM finansinę priemonę 2015 m. ES turėjo 23 paskolą fiksuotomis palūkanų normomis, kurių bendra suma – 46,8 mlrd. EUR (2014 m. – 46,8 mlrd. EUR) ir kurių galutinis grąžinimo terminas yra trumpesnis nei vieni metai (4,75 mln. EUR), nuo vienų iki penkerių metų (4,5 mlrd. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (37,55 mlrd. EUR).

Iždas

Komisijos iždas pinigų nesiskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos. Tačiau įvairiuose bankuose laikomų sąskaitų likučiams palūkanos yra skaičiuojamos. Todėl Komisija įdiegė priemones, kad užtikrintų, kad reguliariai gaunamos palūkanos už bankų sąskaitose laikomas lėšas atitiktų rinkos palūkanų normas ir jų galimą svyravimą.

Sąskaitoms, atidarytoms valstybių narių ižduose nuosavų išteklių įplaukoms, palūkanos neskaičiuojamos ir mokesčiai netaikomi. Už lėšų laikymą sąskaitose, atidarytose nacionaliniuose centriniuose bankuose, gali būti atlyginama pagal oficialius kiekvienos įstaigos taikomus tarifus. Kadangi šioms sąskaitoms taikomas atlygis šiuo metu gali būti neigiamas, siekiant kiek įmanoma sumažinti šiose sąskaitose esantį likutį yra nustatyta pinigų valdymo tvarka.

Už vienos nakties likučius komerciniuose bankuose kasdien gaunamos palūkanos. Joms taikomos kintamosios rinkos normos ir sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Paprastai pagal susitarimus taikomos nulinės palūkanų normos. Todėl rizikos, kad Komisija gauna mažesnes nei rinkos palūkanas, nepatiriama.

Baudos

Laikinai surinktos baudos (indėliai ir BUFI portfelis) ir banko garantijos

Indėliams ir banko garantijoms negresia palūkanų normos rizika. Palūkanos, gautos už indėlius, atspindi rinkos palūkanų normas bei galimus jų svyravimus. Esama obligacijų, kurių nominali vertė 225 mln. EUR ir joms taikomos kintamos palūkanų normos; jos sudaro 8,76 % BUFI portfelio. Palūkanų normos priklausomybės nuo įvairių veiksnių parametras, portfelio trukmė, yra labai artimas BUFI indekso trukmei. Todėl bet koks neigiamas poveikis turto vertinimui būtų kompensuojamas iš BUFI įsipareigojimų pusės. Išlieka tik nedidelė palūkanų normos rizika tuo atveju, jei toks neigiamas poveikis baudos mokėjimo laikotarpiu lemtų bendrą neigiamą indekso veiklą.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Garantijų fondo išduotus kintamų palūkanų skolos vertybinius popierius veikia šių normų svyravimas, o fiksuotų palūkanų skolos vertybiniams popieriams kyla su jų tikrąja verte susijusi rizika. Fiksuotų palūkanų obligacijos balanso sudarymo dieną sudaro maždaug 88 % investicijų portfelio (2014 m. – 65 %).

6.5. KREDITO RIZIKA

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ES gresiančią kredito riziką rodo finansinių priemonių balansinė vertė, kaip nurodoma 2 pastaboje.

Finansinio turto, kurio vertė nesumažėjusi, amžiaus analizė

mln. EUR
	Iš viso	Nepradelsta ir vertė nesumažėjusi	Pradelsta, bet vertė nesumažėjusi
	Iš viso	Nepradelsta ir vertė nesumažėjusi	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai
Paskolos	57 251	57 251	0	—	—
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	10 324	8 672	120	1 384	148
Iš viso 2015 12 31	67 575	65 922	120	1 384	148
Paskolos	58 843	58 843	—	—	—
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	15 578	7 968	5 624	1 847	138
Iš viso 2014 12 31	74 421	66 811	5 624	1 847	138

Gautinos ir susigrąžintinos sumos (per 1–5 metus) apima susigrąžintinas sumas, susijusias su 1 305 mln. EUR vertės konkurencijos baudomis, kurios yra didele dalimi padengtos banko garantijomis, taigi Komisija nepatiria kredito rizikos. Šias garantijas kaip laikinų mokėjimų alternatyvą teikia bendrovės, kurioms skirtos baudos.

Finansinio turto, kurio mokėjimai nepradelsti ir vertė nesumažėjusi, kredito kokybė

mln. EUR
	2015 12 31				2014 12 31
	PLT (13)	Paskolos ir gautinos sumos	Pinigai	Iš viso	PLT (13)	Paskolos ir gautinos sumos	Pinigai	Iš viso
Sandorio šalys, turinčios išorės kredito reitingą
Aukščiausio ir aukšto lygio	5 945	3 256	16 147	25 349	7 511	2 951	13 947	24 409
Aukštesnio vidutinio lygio	1 087	23 818	4 503	29 409	359	25 045	2 932	28 335
Žemesnio vidutinio lygio	1 247	4 527	263	6 037	347	6 001	301	6 649
Neinvesticinis reitingas	32	29 371	732	30 136	42	28 191	317	28 550
Iš viso	8 310	60 973	21 646	90 930	8 259	62 188	17 497	87 944
Sandorio šalys, neturinčios išorės kredito reitingo
1 grupė	—	4 855	25	4 880	—	4 488	48	4 537
2 grupė	—	95	—	95	—	136	—	136
Iš viso	—	4 950	25	4 975	—	4 624	48	4 673
Iš viso	8 310	65 922	21 671	95 905	8 259	66 812	17 545	92 616

Į pateiktą lentelę neįtrauktas parduoti laikomas finansinis turtas, turimas nuosavybės priemonių, kurių išorės kredito reitingas nenustatytas, forma. Keturios nurodytos rizikos kategorijos iš esmės yra grindžiamos išorės reitingų agentūrų reitingo kategorijomis ir atitinka:

—	aukščiausio ir aukšto lygio: „Moody“ P-1, Aaa – Aa3 kategorijas; S&P A-1+, A-1, AAA – AA – kategorijas; „Fitch“ F1+, F1, AAA – AA- kategorijas ir lygiaverčius reitingus

—	aukštesnio vidutinio lygio: „Moody“ P-2, A1 – A3 kategorijas; S&P A-2, A+ – A- kategorijas; „Fitch“ F2, A+ – A- kategorijas ir lygiaverčius reitingus

—	žemesnio vidutinio lygio: „Moody“ P-3, Baa1 – Baa3, S&P A-3, BBB+ – BBB-; „Fitch“ F-3, BBBB+ – BBB- kategorijas; „Fitch“ F2, A+ – A- kategorijas ir lygiaverčius reitingus

—	neinvesticinis reitingas: „Moody“ not prime, Ba1 – C kategorijas; S&P B, C, BB+ – D kategorijas; „Fitch“ B, C, BB+ – D kategorijas ir lygiaverčius reitingus

Prašome atkreipti dėmesį, kad ES naudojasi šiomis išorės agentūrų reitingų kategorijomis kaip atskaitos tašku konkrečiai finansinėms priemonėms ir komerciniams bankams vertinti, tačiau, pati atlikusi atskirų atvejų analizę, gali laikyti sumas vieną iš rizikos kategorijų atitinkančioje įstaigoje, nors viena ar daugiau minėtų reitingų agentūrų būtų sumažinusi atitinkamos sandorio šalies reitingą. Kiek tai susiję su nereitinguotomis sandorio šalimis, į 1 grupę patenka skolininkai, praeityje neturėję mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo istorijos, o į 2 grupę patenka skolininkai, kurie praeityje yra nevykdę mokėjimo įsipareigojimų.

Pirmiau nurodytos neinvesticinio reitingo kategorijos „Paskolos ir gautinos sumos“ sumos daugiausia yra susijusios su finansinės paramos paskolomis, kurias Komisija išmoka valstybėms narėms, patiriančioms finansinių sunkumų, ir susigrąžina iš tam tikrų valstybių narių pagal Nuosavų išteklių reglamentą ar kitu teisiniu pagrindu. Kaip grynieji pinigai nurodyta suma yra susijusi su ižde arba valstybių narių centriniuose bankuose atidarytomis nuosavų išteklių banko sąskaitomis, kuriose laikomi reglamente numatyti nuosavų išteklių įnašai. Komisija gali naudotis šiomis sąskaitomis tik siekdama patenkinti grynųjų pinigų poreikius, atsirandančius vykdant biudžetą.

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Kredito rizika valdoma, visų pirma gaunant šalies garantijas Euratomo atveju, taip pat naudojantis Išorės veiksmų garantijų fondu (MFP ir Euratomas), tada galimybėmis reikiamų lėšų gauti iš Komisijos nuosavų išteklių sąskaitų valstybėse narėse ir galiausiai iš ES biudžeto. Nuosavų išteklių teisės aktuose nustatyta 1,23 % valstybių narių BNP atitinkanti nuosavų išteklių mokėjimų viršutinė riba ir mokėjimų asignavimams padengti 2015 m. faktiškai panaudota 0,92 %. Vadinasi, 2015 m. gruodžio 31 d. šioms garantijoms padengti turima marža buvo 0,31 %. Išorės veiksmų garantijų fondas įsteigtas 1994 m., siekiant padengti įsipareigojimų nevykdymo riziką, susijusią su pasiskolintomis lėšomis, kuriomis finansuojamos paskolos ne ES valstybėse. Tačiau kredito riziką mažina galimybė pasinaudoti Komisijos nuosavų išteklių sąskaitomis (turto tose sąskaitose pertekliumi) valstybėse narėse tuo atveju, jei skolininkas negalėtų grąžinti visų mokėtinų sumų. Šiuo tikslu ES turi teisę pareikalauti visų valstybių narių užtikrinti, kad ES teisinis įsipareigojimas skolintojams būtų įvykdytas.

Iždo operacijų atveju turi būti taikomos sandorio šalių pasirinkimo gairės. Vadovaudamasis jomis, vykdomasis padalinys gali sudaryti sandorius tik su reikalavimus atitinkančiais bankais, kurie turi pakankamus apribojimus sandorio šalies atžvilgiu.

Iždas

Dauguma Komisijos iždo išteklių laikomi pagal Tarybos reglamentą Nr. 1150/2000 dėl nuosavų išteklių valstybių narių atidarytose sąskaitose, kurios skirtos valstybių narių įnašams (nuosaviems ištekliams) mokėti. Visos tokios sąskaitos laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios institucijos Komisijai kelia mažiausią kredito (arba sandorio šalies) riziką, nes ją prisiima valstybės narės. Dalis Komisijos iždo išteklių laikoma komerciniuose bankuose, kad būtų galima padengti mokėjimus, todėl šios sąskaitos papildomos reikiamu laiku, o papildymą automatiškai tvarko iždo grynųjų pinigų valdymo sistema. Kiekvienoje sąskaitoje laikoma minimali pinigų suma, atsižvelgiant į kasdien iš jos atliekamų mokėjimų vidutinę sumą. Todėl vienos nakties indėlių bendra suma šiose sąskaitose paprastai yra nedidelė (vidutiniškai maždaug 60 mln. EUR, išskirstytų į 20 sąskaitų), taigi Komisijos su rizika susijusi pozicija yra nedidelė. Šias sumas reikėtų vertinti atsižvelgiant į kasdienius bendrus iždo likučius, kurie 2015 m. svyravo 300 mln.–34 mlrd. EUR ribose, ir į bendrą 2015 m. iš Komisijos sąskaitų atliktų mokėjimų sumą, viršijančią 142 mlrd. EUR.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti Komisijos sandorio šalies riziką, specialios gairės taikomos ir atrenkant komercinius bankus.

—	visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody’s“ P-1 arba jam lygiavertis. Tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti mažesnio lygio reitingo;

—	komercinių bankų, kuriuose Komisija turi sąskaitas, kredito reitingai peržiūrimi kasdien. Per finansų krizę pradėta taikyti griežtesnes priežiūros priemones ir rengti kasdienes komercinių bankų reitingų apžvalgas ir šios praktikos laikomasi toliau;

—

delegacijose už ES ribų avansinės sąskaitos laikomos vietos bankuose, atrinktuose supaprastinta konkurso tvarka. Reitingų reikalavimai priklauso nuo vietos situacijos ir įvairiose šalyse jie gali būti labai skirtingi. Siekiant apriboti rizikos poziciją, šiose sąskaitose laikomi kuo mažesni likučiai (atsižvelgiant į veiklos poreikius), sąskaitos nuolat papildomos ir kasmet peržiūrimos viršutinės ribos.

Baudos

Laikinai surinktų baudų indėliai

Bankai, kuriuose laikomi iki 2010 m. laikinai surinktų baudų indėliai, yra atrenkami konkurso tvarka, laikantis rizikos valdymo politikos, pagal kurią nustatomi kredito reitingo reikalavimai ir sandorio šalies nuosavybei proporcinga lėšų suma, kurią galima laikyti.

Paprastai reikalaujama, kad komercinių bankų, kurie specialiai atrenkami laikinai surinktoms baudoms laikyti, minimalus ilgalaikis reitingas būtų A („S&P“ arba jam lygiavertis), o minimalus trumpalaikis reitingas būtų A-1 („S&P“ arba jam lygiavertis). Jei šios grupės bankų reitingas sumažinamas, taikomos specialios priemonės. Be to, kiekviename banke laikomo indėlio suma yra ribojama tam tikra nuosavų lėšų procentine dalimi, kuri skiriasi priklausomai nuo kiekvienos įstaigos reitingo lygio. Apskaičiuojant tokias ribas taip pat atsižvelgiama į neapmokėtų tos pačios įstaigos Komisijai suteiktų garantijų sumą. Reguliariai peržiūrima, ar negrąžinti indėliai atitinka taikomus politikos reikalavimus.

Laikinai surinktų baudų BUFI portfelis

Investuojant laikinai surinktas baudas Komisija prisiima kredito riziką. Didžiausia su rizika susijusi pozicija tenka Prancūzijai ir Italijai, kadangi šioms šalims tenka atitinkamai 32 % ir 16 % visos portfelio nominaliosios vertės.

Banko garantijos

Didelės finansų įstaigų suteiktų garantijų sumos taip pat laikomos Komisijoje, kiek tai susiję su baudomis, kurias ji skiria ES konkurencijos taisykles pažeidusioms bendrovėms (žr. 2.6.1.2 pastabą). Šias garantijas kaip laikinų mokėjimų alternatyvą teikia bendrovės, kurioms skirtos baudos. Rizikos valdymo politika, taikoma tokių garantijų priėmimui, buvo peržiūrėta 2012 m. ir atsižvelgus į dabartines finansines ES sąlygas nustatytas naujas kredito reitingų reikalavimų ir ribotos procentinės dalies vienai sandorio šaliai (proporcingos kiekvienos sandorio šalies nuosavoms lėšoms) derinys. Taip toliau užtikrinama aukšta Komisijos kreditų kokybė. Reguliariai peržiūrima, ar neapmokėtos garantijos atitinka taikomus politikos reikalavimus.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Vadovaujantis ES ir EIB susitarimu dėl šio Garantijų fondo valdymo, visos investicijos (vertybiniai popieriai, indėliai ir t. t.) turi reikalaujamą investicinį reitingą.

6.6. Likvidumo rizika

Finansinių įsipareigojimų terminų analizė pagal likusius sutartinius terminus

mln. EUR
	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso
Pasiskolintos lėšos	7 218	9 660	39 982	56 860
Finansinės nuomos įsipareigojimai	75	392	1 256	1 723
Mokėtinos sumos	32 191	—	—	32 191
Kita	645	120	353	1 120
Iš viso 2015 12 31	40 130	10 173	41 591	91 894
Pasiskolintos lėšos	8 727	15 386	34 357	58 470
Finansinės nuomos įsipareigojimai	81	366	1 309	1 755
Mokėtinos sumos	43 180	—	—	43 180
Kita	20	97	336	454
Iš viso 2014 12 31	52 008	15 849	36 002	103 859

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Su pasiskolintomis lėšomis susijusi likvidumo rizika yra paprastai kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis (kompensacinės operacijos). MFP ir Euratomo atveju Išorės veiksmų garantijų fondas atlieka likvidumo rezervo (arba apsaugos sistemos) funkciją, jeigu skolininkai neatlieka mokėjimo arba vėluoja jį atlikti. Kalbant apie MB paskolas, Tarybos reglamente (EB) Nr. 431/2009 nustatyta procedūra, kurią taikant yra pakankamai laiko mobilizuoti lėšas per Komisijos nuosavų išteklių sąskaitas valstybėse narėse. EFSM atveju Tarybos reglamente Nr. 407/2010 numatyta panaši procedūra.

Iždas

ES biudžeto principais užtikrinama, kad visų atitinkamiems metams skirtų grynųjų pinigų išteklių visada užtektų visiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų visi valstybių narių įnašai yra lygus biudžetiniams metams skirtų mokėjimų asignavimų sumai. Tačiau valstybės narės įnašus moka visus metus kaip dvylika mėnesinių įmokų, o išmokoms būdingas tam tikras sezoniškumas. Be to, pagal Tarybos reglamentą Nr. 1150/2000 (Nuosavų išteklių reglamentas) valstybių narių įnašais, susijusiais su (taisomaisiais) biudžetais, patvirtintais po atitinkamo mėnesio (N) 16 d., galima naudotis tik N+2 mėnesį, o susijusiais mokėjimų asignavimais galima naudotis iš karto. Siekiant užtikrinti, kad turimų iždo išteklių visada užtektų mokėjimams atlikti bet kurį konkretų mėnesį, taikomos reguliaraus grynųjų pinigų poreikių prognozavimo procedūros, ir prireikus iki tam tikros ribos ir tam tikromis sąlygomis iš valstybių narių gali būti pareikalauta iš anksto sumokėti nuosavus išteklius arba papildomas lėšas. Dėl išlaidų sezoniškumo ir bendrų biudžeto apribojimų pastaraisiais metais atsirado poreikis atidžiau stebėti mokėjimų ritmą visus metus. Be to, Komisijai vykdant kasdienines iždo operacijas, automatinėmis grynųjų pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kasdien kiekvienoje Komisijos banko sąskaitoje būtų pakankamai likvidžių lėšų.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Fondas valdomas laikantis principo, kad, atsižvelgiant į susijusius įsipareigojimus, visas turtas turi būti pakankamai likvidus ir jį turi būti galima greitai panaudoti. Fondas turi laikyti minimalų 100 mln. EUR portfelį, kurio išpirkimo terminas mažiau kaip dvylika mėnesių ir kuris turi būti investuojamas į pinigų priemones. 2015 m. gruodžio 31 d. šių investicijų suma, įskaitant grynuosius pinigus, buvo 173 mln. EUR. Be to, mažiausiai 20 % fondo nominaliosios vertės turi sudaryti pinigų priemonės, fiksuotų palūkanų obligacijos, kurių likęs terminas – ne daugiau kaip vieni metai, ir kintamų palūkanų obligacijos. 2015 m. gruodžio 31 d. šis santykis buvo 28 %.

7. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA

7.1. SUSIJUSIOS ŠALYS

Su ES susijusios šalys yra ES konsoliduoti subjektai, asocijuotosios įmonės ir šių subjektų aukščiausiojo rango vadovai. Šių subjektų tarpusavio sandoriai yra įprasta ES operacijų dalis ir todėl pagal ES apskaitos taisykles šiems sandoriams nekeliami jokie specialūs informacijos teikimo reikalavimai.

7.2. AUKŠČIAUSIOJO RANGO VADOVŲ TEISĖS Į IŠMOKAS

Siekiant pateikti informaciją apie sandorius su susijusiomis šalimis, susijusius su ES aukščiausiojo rango vadovais, šie asmenys suskirstyti į penkias kategorijas.

1 kategorija: Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Komisijos pirmininkas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas.

2 kategorija: Komisijos pirmininko pavaduotojas ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kiti Komisijos pirmininko pavaduotojai.

3 kategorija: Tarybos Generalinis sekretorius, Komisijos nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai, Bendrojo Teismo pirmininkas ir nariai, Europos Sąjungos tarnautojų teismo pirmininkas ir nariai, ombudsmenas ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

4 kategorija: Europos Audito Rūmų pirmininkas ir nariai.

5 kategorija: Institucijų ir agentūrų aukščiausiojo rango tarnautojai.

Jų teisių santrauka pateikiama toliau; daugiau informacijos galima rasti svetainėje „Europa“ skelbiamuose Tarnybos nuostatuose, oficialiame dokumente, kuriame aprašomos visų ES pareigūnų teisės ir pareigos. Aukščiausiojo rango vadovai lengvatinių paskolų iš ES nėra gavę.

FINANSINĖS IŠMOKOS AUKŠČIAUSIOJO RANGO VADOVAMS

EUR
Išmokos (vienam darbuotojui)	1 kategorija	2 kategorija	3 kategorija	4 kategorija	5 kategorija
Bazinis atlyginimas (per mėn.)	26 167,89	23 702,80 -	18 962,24 -	20 479,22 -	12 057,21 -
		24 650,91	21 332,52	21 806,58	18 962,24

Būsto išmoka/ekspatriacijos išmoka	15 %	15 %	15 %	15 %	0–4 % – 16 %

Šeimos pašalpos:
Namų ūkio pašalpa (% nuo atlyg.)	2 % + 176,01	2 % + 176,01	2 % + 176,01	2 % + 176,01	2 % + 176,01
Išlaikomo vaiko pašalpa	384,60	384,60	384,60	384,60	384,60
Ikimokyklinė pašalpa	93,95	93,95	93,95	93,95	93,95
Mokymosi pašalpa arba	260,95	260,95	260,95	260,95	260,95
Mokymosi pašalpa ne darbo vietoje	521,90	521,90	521,90	521,90	521,90
Išmokos pirmininkaujantiems teisėjams	nėra duomenų	nėra duomenų	607,71	nėra duomenų	nėra duomenų

Išmokos reprezentaciniais tikslais	1 418,07	911,38	607,71	nėra duomenų	nėra duomenų

Metinės kelionių išlaidos	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų

Pervedimai į valstybę narę:
Mokymosi pašalpa (14)	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip
% nuo atlyginimo (14)	5 %	5 %	5 %	5 %	5 %
% nuo atlyginimo be k. k.	daugiausia 25 %	daugiausia 25 %	daugiausia 25 %	daugiausia 25 %	daugiausia 25 %
Reprezentacinės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	nėra duomenų	nėra duomenų

Pradėjus eiti pareigas:
Įsikūrimo išlaidos	52 335,78	47 405,60 -	37 924,50 -	40 958,44 -	Apmokamos
		49 301,82	42 665,04	43 613,16
Šeimos kelionės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Persikėlimo išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Pabaigus eiti pareigas:
Įsikūrimo grįžus išlaidos	26 167,89	23 702,80 -	18 962,24 -	20 479,22 -	Apmokamos
		24 650,91	21 332,52	21 806,58
Šeimos kelionės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Persikėlimo išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Pereinamasis laikotarpis (% nuo atlyg.) (15)	40 % – 65 %	40 % – 65 %	40 % – 65 %	40 % – 65 %	nėra duomenų
Sveikatos draudimas	Taikoma	Taikoma	Taikoma	Taikoma	Taikoma
Pensijos (% nuo atlyg., neatskaičius mokesčių)	daugiausia 70 %	daugiausia 70 %	daugiausia 70 %	daugiausia 70 %	daugiausia 70 %

Atskaitoma:
Mokesčiai nuo atlyginimo	8 % – 45 %	8 % – 45 %	8 % – 45 %	8 % – 45 %	8 % – 45 %
Sveikatos draudimas (% nuo atlyg.)	1,7 %	1,7 %	1,7 %	1,7 %	1,7 %
Specialus atlyginimo mokestis	7 %	7 %	7 %	7 %	6–7 %
Atskaitymas pensijai	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	10,1 %
Asmenų skaičius metų pabaigoje	3	8	93	28	112

8. ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Šių ataskaitų pasirašymo dieną, be toliau aprašyto įvykio, Komisijos apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai atskleisti šiame skirsnyje. Ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pateikta informacija.

2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės piliečiai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos. Kad šis Britanijos gyventojų sprendimas įsigaliotų, turi būti pritaikytas Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta procedūra, kurios turi būti laikomasi, jei valstybė narė nusprendžia išstoti iš Europos Sąjungos, ir tik inicijavus šio straipsnio taikymą gali būti pradėtos derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo. Tuomet, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos pateiktomis gairėmis, Sąjunga susidera ir sudaro su Jungtine Karalyste susitarimą, kuriame nustatoma išstojimo iš Sąjungos tvarka atsižvelgiant į pagrindinius būsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus. Šių ataskaitų pasirašymo metu oficialaus pranešimo apie 50 straipsnio taikymo inicijavimą pateikta nebuvo.

9. KONSOLIDAVIMO MASTAS

A. KONTROLIUOJAMI SUBJEKTAI (52)

1. Institucijos ir patariamieji organai (11)

Europos Parlamentas

Europos Vadovų Taryba

Europos Komisija

Europos Audito Rūmai

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Europos išorės veiksmų tarnyba

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos ombudsmenas

Regionų komitetas

Europos Sąjungos Taryba

2. ES agentūros (39)

2.1. Vykdomosios įstaigos (6)

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga

Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga

Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga

Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga

Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga

2.2. Decentralizuotos agentūros (33)

Europos jūrų saugumo agentūra

Europos vaistų agentūra

Europos GNSS priežiūros institucija

Europos cheminių medžiagų agentūra

Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūra (Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė)

Eurojustas

Europos lyčių lygybės institutas

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

Europos aplinkos agentūra

Europos profesinio mokymo plėtros centras

Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra

Europos bankininkystės institucija

Europos prieglobsčio paramos biuras

Europos elektroninių ryšių reguliavimo institucija

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių išorės sienų valdymo agentūra

ES-LISA (Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra)

Europos maisto saugos tarnyba

Europos geležinkelio agentūra

Bendrijos augalų veislių tarnyba

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras

Europos policijos koledžas (CEPOL)

Europos policijos biuras (Europolas)

Europos aviacijos saugos agentūra

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

Europos mokymo fondas

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

ES vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklai ir pramoninis dizainas)

3. Kiti kontroliuojami subjektai (2)

Europos anglių ir plieno bendrija (likviduojama)

Europos inovacijos ir technologijos institutas

B. BENDROSIOS ĮMONĖS (7)

Bendra įmonė SESAR

2 kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė

Bendroji įmonė „Švarus dangus 2“

Likviduojama bendroji įmonė „Galileo“

2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė

Bendroji įmonė ECSEL

Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (16)

C. ASOCIJUOTOSIOS ĮMONĖS (1)

Europos investicijų fondas

SUVESTINĖS BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS (17)

TURINYS

ES BIUDŽETO REZULTATAS

102

EKONOMINIO REZULTATO SUDERINIMAS SU BIUDŽETO REZULTATU

103

BIUŽDETO IR FAKTINIŲ SUMŲ LYGINAMOJI ATASKAITA

104

SUVESTINIŲ BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ PASTABOS

107

ES BIUDŽETO CIKLAS

107

1.1.

2014–2020 M. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

107

1.2.

POLITIKOS SRITYS

108

1.3.

METINIS BIUDŽETAS

108

ES BIUDŽETO REZULTATO PASTABOS

109

2.1.

BIUDŽETO REZULTATO SKAIČIAVIMAS

109

2.2.

2015 M. ES BIUDŽETO VYKDYMAS

110

PASTABOS DĖL EKONOMINIO REZULTATO SUDERINIMO SU BIUDŽETO REZULTATU

111

ES BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMAS

112

4.1.

BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ

112

4.2.

ĮPLAUKŲ ĮVYKDYMAS

115

ES BIUDŽETO IŠLAIDŲ VYKDYMAS

118

5.1.

DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI

118

5.2.

DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

119

5.3.

DFP. MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

120

5.4.

DFP. NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIAI

121

5.5.

DFP. NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS

122

5.6.

POLITIKOS SRITIS: ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI

123

5.7.

POLITIKOS SRITIS: ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

127

5.8.

POLITIKOS SRITIS: MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

131

5.9.

POLITIKOS SRITIS: NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIAI

133

5.10.

POLITIKOS SRITIS: NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS

135

5.11.

2015 M. IŠLAIDŲ VYKDYMAS

138

INSTITUCIJŲ IR AGENTŪRŲ BIUDŽETO VYKDYMAS

139

6.1.

INSTITUCIJOS BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ

139

6.2.

INSTITUCIJOS ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

140

6.3.

AGENTŪRŲ PAJAMOS: BIUDŽETO PROGNOZĖS, TEISĖS Į GAUTINAS SUMAS IR GAUTOS SUMOS

142

6.4.

ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMAI PAGAL AGENTŪRĄ

143

6.5.

BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS, ĮSKAITANT AGENTŪRAS

145

ES BIUDŽETO REZULTATAS

mln. EUR
	Pastaba	2015 m.	2014 m.
Finansinių metų įplaukos	4.1	146 624	143 940
Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus	5.3	(143 485 )	(141 193 )
Mokėjimų asignavimai, perkelti į N+1 metus		(1 299 )	(1 787 )
Atšaukti nepanaudoti asignavimai, perkelti iš N-1 metų		29	25
Asignuotųjų įplaukų raida		(704)	336
Valiutų keitimo kursų pokyčiai per metus		182	110
Biudžeto rezultatas (18)	2.2	1 347	1 432

EKONOMINIO REZULTATO SUDERINIMAS SU BIUDŽETO REZULTATU

mln. EUR
	2015 m.	2014 m.
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS	(13 033 )	(11 280 )
Įplaukos
Teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos	(318)	(6 573 )
Teisės į ankstesniais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais	7 943	4 809
Sukauptos įplaukos (grynosios)	(359)	(4 877 )
Išlaidos
Sukauptos išlaidos (grynosios)	9 920	9 223
Praėjusių metų išlaidos, padengtos einamaisiais metais	(1 208 )	(821)
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	(4 831 )	457
Mokėjimų asignavimai, perkelti į kitus metus	(2 195 )	(1 979 )
Mokėjimai iš perkėlimų ir panaikinti nepanaudoti mokėjimų asignavimai	1 979	1 858
Atidėjinių pokyčiai	4 950	12 164
Kita	(1 671 )	(1 719 )
Ekonominis rezultatas. Agentūros ir EAPB	169	170
METINIAI BIUDŽETO REZULTATAI	1 347	1 432

Daugiau ekonominio ir biudžeto rezultato suderinimo paaiškinimų pateikiama 3 pastaboje.

Taip pat žr. 6.5 lentelę „Biudžeto vykdymo rezultatas, įskaitant agentūras“.

BIUŽDETO IR FAKTINIŲ SUMŲ LYGINAMOJI ATASKAITA

BIUDŽETO ĮPLAUKOS

mln. EUR
		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Įplaukos
1	Nuosavi ištekliai	139 639	(9 971 )	129 667	130 738
	iš jų muitai	16 701	1 934	18 635	18 607
	iš jų PVM	18 264	(241)	18 023	18 269
	iš jų BNP	104 548	(11 664 )	92 884	94 009
3	Nuosavų išteklių perteklius, likučiai ir patikslinimai	—	8 568	8 568	8 031
4	Įplaukos, gautos iš institucijose ir kitose Sąjungos įstaigose dirbančių asmenų	1 301	—	1 301	1 329
5	Įplaukos, gautos iš institucijų administracinės veiklos	54	40	94	563
6	Įmokos ir grąžinamosios išmokos, susijusios su Sąjungos susitarimais ir programomis	60	—	60	4 198
7	Palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos	123	1 400	1 523	1 703
8	Skolinimosi ir skolinimo operacijos	7	30	37	42
9	Įvairios įplaukos	30	—	30	19
Iš viso		141 214	66	141 280	146 624

Daugiau informacijos apie 2015 m. įplaukų įgyvendinimą pateikiama 4 pastaboje.

BIUDŽETO IŠLAIDOS. ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS (DFP) IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Papildomi asignavimai (19)	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai
1	Pažangus ir integracinis augimas	66 782	11 173	77 955	11 429	89 384	88 151
	1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	17 552	0	17 552	2 538	20 090	18 905
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	49 230	11 173	60 403	8 890	69 293	69 246
2	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	58 809	5 069	63 877	5 262	69 140	67 375
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43 456	(1)	43 455	2 841	46 296	44 948
3	Saugumas ir pilietybė	2 147	375	2 522	347	2 869	2 826
4	Europos vaidmuo pasaulyje	8 408	386	8 795	979	9 774	9 397
5	Administravimas	8 660	(0)	8 660	765	9 425	9 154
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	3 667	(0)	3 667	420	4 087	3 954
6	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—
8	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—
9	Specialios priemonės	515	(51)	465	231	696	288
Iš viso		145 322	16 952	162 273	19 013	181 286	177 190

BIUDŽETO IŠLAIDOS. MOKĖJIMAI PAGAL DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS (DFP) IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Papildomi asignavimai (20)	Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai
1	Pažangus ir integracinis augimas	66 923	(347)	66 576	3 740	70 316	68 009
	1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	15 798	(189)	15 609	3 375	18 984	16 802
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	51 125	(158)	50 967	365	51 332	51 207
2	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	55 999	214	56 213	3 276	59 489	58 066
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43 448	(1)	43 447	2 857	46 304	44 940
3	Saugumas ir pilietybė	1 860	104	1 963	92	2 055	2 019
4	Europos vaidmuo pasaulyje	7 422	229	7 652	576	8 228	7 884
5	Administravimas	8 659	0	8 659	1 526	10 185	8 978
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	3 667	(0)	3 667	877	4 543	3 791
6	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—
8	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—
9	Specialios priemonės	352	(134)	218	105	322	288
Iš viso		141 214	66	141 280	9 314	150 595	145 243

Daugiau informacijos apie 2015 m. išlaidų įgyvendinimą pateikiama 5 pastaboje ir 5.11 aiškinamojo rašto pastaboje.

SUVESTINIŲ BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ PASTABOS

1. ES BIUDŽETO CIKLAS

Biudžeto sąskaitos tvarkomos pagal Finansinį reglamentą ir jo taikymo taisykles. Bendrasis biudžetas – pagrindinė Sąjungos finansų politikos priemonė, kuria kiekvienais metais numatomos ir tvirtinamos Sąjungos įplaukos ir išlaidos. Pagal Finansinį reglamentą yra du pagrindiniai elementai – daugiametė finansinė programa (DFP), kurioje nustatytos pagrindinės viršutinės ribos 7 metams, ir metinė biudžeto procedūra.

1.1. 2014–2020 M. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

mln. EUR

Išlaidų kategorija

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

Iš viso

1.	Pažangus ir integracinis augimas

52 756

77 986

69 304

72 386

75 271

78 752

82 466

508 921

1.a.	Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

16 560

17 666

18 467

19 925

21 239

23 082

25 191

142 130

1.b.	Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

36 196

60 320

50 837

52 461

54 032

55 670

57 275

366 791

2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

49 857

64 692

64 262

60 191

60 267

60 344

60 421

420 034

iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos

43 779

44 190

43 950

44 145

44 162

44 240

44 263

308 729

3.	Saugumas ir pilietybė

1 737

2 456

2 546

2 578

2 656

2 801

2 951

17 725

4.	Europos vaidmuo pasaulyje

8 335

8 749

9 143

9 432

9 825

10 268

10 510

66 262

5.	Administravimas

8 721

9 076

9 483

9 918

10 346

10 786

11 254

69 584

iš jų: institucijų administracinės išlaidos

7 056

7 351

7 679

8 007

8 360

8 700

9 071

56 224

6.	Kompensacijos

—

8.	Neigiamas rezervas

9.	Specialios priemonės

Įsipareigojimų asignavimai

121 435

162 959

154 738

154 505

158 365

162 951

167 602

1 082 555

Iš viso mokėjimų asignavimų:

135 762

142 007

144 685

142 771

149 074

153 362

156 295

1 023 956

Pirmiau pateiktoje lentelėje DFP viršutinės ribos pateikiamos galiojančiomis kainomis. 2015 m. – antrieji naujosios 2014–2020 m. DFP finansiniai metai. 2015 m. bendra viršutinė įsipareigojimų asignavimų riba buvo 162 959 mln. EUR, t. y. 1,17 % BNP, o atitinkama viršutinė mokėjimų asignavimų riba buvo 142 007 mln. EUR, t. y. 1,02 % BNP.

Nepanaudotų 2014 m. įsipareigojimų asignavimų perprogramavimas juos perkeliant į 2015 ir 2016 m. (pagal DFP 19 straipsnį) buvo įgyvendintas 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 2015/623 (OL L 103, 2015 4 22, p. 1) kartu peržiūrėjus DFP viršutines ribas ir susijusį 2015 m. taisomąjį biudžetą. Didžiausi pokyčiai 2015 m. buvo susiję su 1b išlaidų kategorija (11,2 mlrd. EUR) ir 2 išlaidų kategorija (5 mlrd. EUR), o 2016 m. labiausiai keitėsi 2 išlaidų kategorijos suma (4,4 mlrd. EUR).

2014–2020 m. DFP yra nustatytos naujos lankstumo nuostatos. Viena iš naujų nuostatų – galimybė perkelti nepanaudotą maržą, neviršijančią mokėjimų viršutinių ribų, į vėlesnius metus – per bendrąją mokėjimų maržą atliekant kitų metų DFP techninį patikslinimą. Todėl 2014 m. nepanaudota suma (104 mln. EUR 2014 m. galiojančiomis kainomis) buvo perkelta į 2015 m. (106 mln. EUR 2015 m. galiojančiomis kainomis) o 2014 ir 2015 m. viršutinės ribos buvo atitinkamai patikslintos – žr. 2016 m. DFP techninį patikslinimą (COM(2015) 320 final, 2015 m. gegužės 22 d.).

Įvairios DFP išlaidų kategorijos paaiškinamos toliau:

1 išlaidų kategorija. Pažangus ir integracinis augimas

Šią išlaidų kategoriją sudaro du atskiri, bet tarpusavyje susiję komponentai:

(3)	Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti – išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimui ir mokymui, Europos infrastruktūros tinklų priemonei, socialinei politikai, vidaus rinkai ir susijusioms politikos sritims.

(4)	Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – išlaidos mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergencijai stiprinti, ES tvaraus vystymosi strategijai už mažiau išsivysčiusių regionų ribų papildyti ir tarpregioniniam bendradarbiavimui remti.

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

2 išlaidų kategorija apima bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, kaimo plėtrą ir aplinkos priemones, visų pirma „Natura 2000“.

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

3 išlaidų kategorija (Saugumas ir pilietybė) rodo augančią tam tikrų sričių, kuriose ES pavestos specialios užduotys (teisingumo ir vidaus reikalų, sienų apsaugos, imigracijos ir prieglobsčio politikos, visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos, kultūros, jaunimo, informavimo ir dialogo su piliečiais), svarbą.

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

4 išlaidų kategorija apima visus išorės veiksmus, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą, pasirengimo narystei pagalbos ir kaimynystės priemones. Europos plėtros fondas į ES biudžetą neįtraukiamas ir nėra DFP dalis.

5 išlaidų kategorija. Administravimas

Ši išlaidų kategorija apima administracines visų institucijų, pensijų ir Europos mokyklų išlaidas. Kitoms institucijoms (ne Komisijai) šios išlaidos sudaro visas jų išlaidas.

6 išlaidų kategorija. Kompensacijos

Laikantis politinio susitarimo, kad naujosios valstybės narės pačioje narystės pradžioje neturėtų tapti tik įnašų į biudžetą mokėtojomis, pagal šią išlaidų kategoriją numatyta kompensacija. Šią sumą buvo galima naudoti kaip naujosioms valstybėms narėms skirtus perkėlimus jų biudžeto įplaukoms ir įnašams subalansuoti.

1.2. POLITIKOS SRITYS

Taikydama veikla grindžiamo valdymo (ABM) principą, Komisija diegia veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principą (ABB) planavimo ir valdymo procesuose. ABB apima biudžeto struktūrą, kurioje biudžeto antraštinės dalys atitinka politikos sritis, o biudžeto skyriai – veiklos rūšis. ABB siekiama pateikti aiškią sistemą, kuria Komisijos politikos tikslai būtų įgyvendinami teisinėmis, finansinėmis arba kitomis viešosios politikos priemonėmis. Pertvarkant Komisijos darbą, atsižvelgiant į veiklos rūšis, aiškiai matosi Komisijos įsipareigojimai ir kartu sudaroma bendra prioritetų nustatymo sistema. Biudžetinės procedūros metu ištekliai paskirstomi pagal prioritetus, atsižvelgiant į veiklos rūšis, kaip į biudžeto sudarymo tikslų pagrindą. Nustatant tokį veiklos rūšių ir joms priskirtų išteklių ryšį, ABB siekiama padidinti išteklių naudojimo Komisijoje našumą ir veiksmingumą.

Politikos sritį galima apibrėžti kaip homogenišką Komisijos darbą sudarančių veiklos rūšių grupavimą; ji yra svarbus sprendimų priėmimo proceso elementas. Kiekviena politikos sritis paprastai atitinka generalinio direktorato veiklą ir vidutiniškai apima apie 6 ar 7 atskiras veiklos rūšis. Politikos sritys daugiausia yra veiklos sritys, nes pagrindinių jų veiklos rūšių tikslas – padėti trečiųjų šalių gavėjams atitinkamose veiklos srityse. Kiekvienos politikos srities veiklos biudžete yra numatytos būtinos administracinės išlaidos.

1.3. METINIS BIUDŽETAS

Kiekvienais metais Komisija sudaro visų institucijų metines įplaukų ir išlaidų sąmatas ir parengia biudžeto projektą, kurį išsiunčia biudžeto valdymo institucijai. Remdamasi šiuo biudžeto projektu, Taryba išdėsto savo poziciją, kuri tampa abiejų biudžeto valdymo institucijų derybų objektu. Europos Parlamento pirmininkas paskelbia, kad bendras projektas yra galutinai priimtas ir taip biudžetas tampa vykdytinas. Per tuos metus priimami taisomieji biudžetai. Biudžeto vykdymas iš esmės yra Komisijos atsakomybė.

Komisijos biudžeto struktūrą sudaro administraciniai ir einamieji asignavimai. Kitose institucijose yra tik administraciniai asignavimai. Be to, biudžete išskiriami dviejų rūšių asignavimai: nediferencijuotieji ir diferencijuotieji. Nediferencijuotieji asignavimai naudojami metinio pobūdžio operacijoms (kurios atitinka metinio periodiškumo principą) finansuoti. Diferencijuotieji asignavimai naudojami tam, kad metinio periodiškumo principą būtų galima suderinti su poreikiu valdyti daugiametes operacijas. Diferencijuotieji asignavimai skirstomi į įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus:

—

įsipareigojimų asignavimai: apima visų einamaisiais finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų sumą, skirtą veiklai, kuri trunka kelerius metus. Tačiau biudžetiniai įsipareigojimai veiksmams, trunkantiems ilgiau nei vienus finansinius metus, gali būti išskirstomi keleriems metams į metines dalis, kai tai numatyta pagrindiniame teisės akte;

—	mokėjimų asignavimai: apima išlaidas, patiriamas dėl einamaisiais ir (arba) ankstesniais finansiniais metais prisiimtų įsipareigojimų.

Asignavimų kilmė

Pagrindinis asignavimų šaltinis – patvirtintas Sąjungos einamųjų metų biudžetas. Tačiau Finansinio reglamento nuostatose numatytos ir kitos asignavimų rūšys. Šie asignavimai atsiranda iš ankstesnių finansinių metų arba išorės šaltinių. Taigi galima išskirti tokius asignavimų kilmės šaltinius:

—	biudžeto asignavimai iš pradinio patvirtinto biudžeto ir taisomųjų biudžetų;

—	iš praėjusių metų perkelti įsipareigojimai;

—	asignuotosios įplaukos, kurias sudaro grąžinamosios išmokos, ELPA asignavimai, įplaukos iš trečiųjų šalių ir (arba) kitų šalių, trečiųjų šalių labui atliekamo darbo ir asignavimų, kurie vėl turimi dėl išmokų grąžinimo į sąskaitą.

Bendro turimo biudžeto sandara

—	Pradinis patvirtintas biudžetas = N-1 metais patvirtinti asignavimai;

—	patvirtinti taisomieji biudžetai;

—	papildomi asignavimai = asignuotosios įplaukos + iš praėjusių finansinių metų perkelti arba panaikinus įsipareigojimus vėl leidžiami naudoti asignavimai.

2. ES BIUDŽETO REZULTATO PASTABOS

2.1. BIUDŽETO REZULTATO SKAIČIAVIMAS

Susidaręs ES biudžeto perteklius grąžinamas valstybėms narėms per kitus metus, atimant sumas, kurias jos turi mokėti tais metais.

Į ataskaitas įtrauktos nuosavų išteklių sumos – tai sumos, kuriomis per tuos metus kredituojamos sąskaitos, kurias Komisijos vardu atidarė valstybių narių Vyriausybės. Pertekliaus atveju įplaukas taip pat sudaro praėjusių finansinių metų biudžeto vykdymo rezultatas. Kitos į ataskaitas įtrauktos įplaukos – tai per metus faktiškai gautos sumos.

Apskaičiuojant biudžeto vykdymo metų rezultatą, išlaidas sudaro mokėjimai pagal tų metų asignavimus ir bet kurie tų metų asignavimai, perkeliami į kitus metus. Mokėjimai pagal numatytus asignavimus – tai mokėjimai, kuriuos apskaitos pareigūnas atliko iki finansinių metų gruodžio 31 d. EŽŪGF atveju mokėjimai – tai mokėjimai, kuriuos valstybės narės atliko nuo N – 1 metų spalio 16 d. iki N metų spalio 15 d., su sąlyga, kad apskaitos pareigūnui iki N+1 metų sausio 31 d. buvo pranešta apie įsipareigojimą ir leidimą juos atlikti. Po patikrinimų valstybėse narėse gali būti priimtas sprendimas dėl EŽŪGF išlaidų atitikties.

Biudžeto vykdymo rezultatą sudaro du elementai: ES rezultatas ir Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančių ELPA šalių dalyvavimo rezultatas. Remiantis Reglamento Nr. 1150/2000 dėl nuosavų išteklių 15 straipsniu, šiuo rezultatu parodomas skirtumas tarp:

—	visų tais finansiniais metais gautų įplaukų ir

—	visų mokėjimų, atliktų pagal einamųjų metų asignavimus, bei visos tų metų asignavimų, perkeltų į kitus metus, sumos.

Prie gauto skaičiaus pridedama arba iš jo atimama:

—	grynasis panaikintų mokėjimų asignavimų, perkeltų iš ankstesnių metų, ir bet kurių mokėjimų, kurie dėl euro kurso svyravimų viršija nediferencijuotuosius asignavimus, perkeltus iš praėjusių metų, likutis,

—	asignuotųjų įplaukų pokytis ir

—	per metus užfiksuotas dėl valiutų kurso pokyčio gautas grynasis pelnas arba nuostoliai.

Iš praėjusiųjų finansinių metų perkelti asignavimai, susiję su įnašais iš trečiųjų šalių ir darbu trečiosioms šalims, kurie pagal savo pobūdį niekada nenustoja galioti, įtraukiami kaip papildomi finansinių metų asignavimai. Taip paaiškinama, kodėl skiriasi iš praėjusių metų perkeltos sumos 2015 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje ir sumos, kurios 2014 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje perkeltos į kitus metus. Apskaičiuojant biudžeto rezultatą, neatsižvelgiama į asignavimus, kuriuos vėl leista naudoti susigrąžinus mokėjimus.

Perkeltus mokėjimų asignavimus sudaro: automatiškai atliekami perkėlimai ir perkėlimai pagal sprendimą. Kiek tai susiję su panaikintais iš praėjusių metų perkeltais nepanaudotais mokėjimų asignavimais, nurodomi automatiškai ir pagal sprendimą perkelti panaikinti asignavimai.

2.2. 2015 M. ES BIUDŽETO VYKDYMAS

1,3 mlrd. EUR biudžeto perteklius:

—	perteklių iš esmės lėmė įplaukos, visų pirma gautos 2014 m. atlikus BNP ir PVM išteklių peržiūrą, kurias 2015 m. sumokėjo valstybės narės;

—	likęs 182 mln. EUR perteklius susidarė dėl valiutos keitimo pelno.

Įplaukos:

—	146,6 mlrd. EUR įplaukos buvo 5,3 mlrd. EUR didesnės, nei numatyta galutiniame patvirtintame biudžete, ir šį viršijimą iš esmės lėmė 5 ir 6 išlaidų kategorijų asignuotosios įplaukos (žr. 4.1 lentelę);

—	išaugęs mokėjimų asignavimų finansavimo poreikis daugiausia buvo patenkintas panaudojus 1,3 mlrd. EUR įplaukas iš baudų;

—	2014 m. atlikta išskirtinio masto BNP pagrįstų nuosavų išteklių peržiūra (9,5 mlrd. EUR), apėmusi laikotarpį nuo 2002 m. Tai turėjo reikšmingą poveikį 2015 m. biudžeto įplaukoms, nes sumos buvo sumokėtos tik 2015 m.

Išlaidos:

—	galutinio patvirtinto biudžeto mokėjimų asignavimai, išskyrus specialias priemones, iš viso sudarė 141,1 mlrd. EUR ir buvo 1,6 % didesni negu 2014 m. – žr. 5.1 lentelę;

—	bendra mokėjimų suma siekė 145,2 mlrd. EUR (2014 m.– 142,5 mlrd. EUR) (žr. 5.3 lentelę).

Įsipareigojimai ir neįvykdyti įsipareigojimai:

—	iš turėtų 181,3 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų iš viso buvo panaudota 97,7 % – žr. 5.2 lentelę;

—	neįvykdyti įsipareigojimai padidėjo nuo 189,6 mlrd. EUR 2014 m. pabaigoje iki 217,7 mlrd. EUR 2015 m. pabaigoje – žr. 5.4 lentelę. Tai rodo didėjantį naujojo programavimo laikotarpio įsipareigojimų įgyvendinimą.

Išsamesnė biudžeto patikslinimų, su jais susijusių aplinkybių, pagrindimo ir poveikio analizė pateikta 2015 m. Komisijos biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos A dalyje „Biudžeto apžvalga“ ir B dalyje (apie kiekvieną daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją).

3. PASTABOS DĖL EKONOMINIO REZULTATO SUDERINIMO SU BIUDŽETO REZULTATU

Pagal Finansinį reglamentą ekonominis metų rezultatas yra apskaičiuojamas remiantis kaupiamosios apskaitos principais, o biudžeto rezultatas paremtas pakeistomis pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi ekonominis rezultatas ir biudžeto rezultatas yra tų pačių operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami.

Derinami punktai. Įplaukos

Faktinės finansinių metų biudžeto įplaukos yra įplaukos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas ankstesniais metais. Todėl teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti atskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos nesudaro biudžeto įplaukų dalies. Tačiau teisės į ankstesniais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais, suderinimo tikslais turi būti pridėtos prie ekonominio rezultato.

Grynąsias sukauptas įplaukas daugiausia sudaro sukauptos įplaukos iš žemės ūkio, nuosavų išteklių, palūkanų ir dividendų. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas įplaukas atėmus atkurtas sukauptas įplaukas iš praėjusių metų.

Derinami punktai. Išlaidos

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patyrė ES lėšų gavėjai, bet apie kurias Komisijai dar nepranešta. Nors sukauptos išlaidos nelaikomos biudžeto išlaidomis, einamaisiais metais atlikti mokėjimai, kurie susiję su praėjusiais metais užregistruotomis sąskaitomis faktūromis, yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra 1) naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais ir pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos, ir 2) išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba ankstesniais metais priėmus reikalavimus atitinkančias išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo požiūriu, bet nėra biudžeto sąskaitų požiūriu, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Be mokėjimų, kurie atlikti pagal metų asignavimus, apskaičiuojant biudžeto metų rezultatą taip pat reikia atsižvelgti į tų metų asignavimus, kurie perkeliami į ateinančius metus (pagal Reglamento Nr. 1150/2000 15 straipsnį). Tas pats pasakytina apie biudžeto mokėjimus, atliktus einamaisiais metais iš perkėlimų iš ankstesnių metų, ir panaikintus nepanaudotus mokėjimų asignavimus.

Atidėjinių pokyčiai siejami su metų pabaigos įverčiais finansinėse ataskaitose (daugiausia darbuotojų išmokomis), kurie poveikio biudžetinėms sąskaitoms neturi. Kitas derinamas sumas sudaro skirtingi elementai, kaip antai turto nusidėvėjimas, turto įsigijimas, kapitalo nuomos įmokos ir finansinis dalyvavimas, kurių biudžeto ir kaupiamosios apskaitos tvarkymas skiriasi.

4. ES BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMAS

4.1. BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ

mln. EUR
Antraštinė dalis		Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Įplaukos			Įplaukos, kaip	Negrąžintos
Antraštinė dalis		Pradinis patvirtintas biudžetas	Galutinis patvirtintas biudžetas	Einamieji metai	Perkelta	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso	biudžeto % dalis	Negrąžintos
1	Nuosavi ištekliai	139 639	129 667	130 733	32	130 766	130 729	9	130 738	100,83 %	28
3	Perteklius, likučiai ir patikslinimai	—	8 568	2 624	5 407	8 031	2 624	5 407	8 031	93,74 %	—
4	Įplaukos, gautos iš Sąjungos institucijose ir kitose įstaigose dirbančių asmenų	1 301	1 301	1 334	8	1 343	1 320	8	1 329	102,12 %	14
5	Įplaukos, gautos iš institucijų administracinės veiklos	54	94	560	21	581	548	15	563	596,25 %	17
6	Įmokos ir grąžinamosios išmokos, susijusios su Sąjungos susitarimais ir programomis	60	60	4 202	271	4 473	4 065	133	4 198	6 996,33 %	275
7	Palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos	123	1 523	480	8 016	8 497	256	1 447	1 703	111,82 %	6 793
8	Skolinimosi ir skolinimo operacijos	7	37	45	3	48	39	3	42	114,97 %	6
9	Įvairios įplaukos	30	30	21	9	30	18	1	19	64,21 %	10
Iš viso		141 214	141 280	139 999	13 768	153 768	139 599	7 024	146 624	103,78 %	7 144

1 antraštinės dalies išskaidymas. Nuosavi ištekliai

mln. EUR
Skyrius		Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Įplaukos			Įplaukos, kaip	Negrąžintos
Skyrius		Pradinis patvirtintas biudžetas	Galutinis patvirtintas biudžetas	Einamieji metai	Perkelta	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso	biudžeto % dalis	Negrąžintos
11	Cukraus mokesčiai	125	125	124	—	124	124	—	124	99,21 %	—
12	Muitai	16 701	18 635	18 602	32	18 634	18 597	9	18 607	99,85 %	28
13	PVM	18 264	18 023	18 269	—	18 269	18 269	—	18 269	101,36 %	—
14	BNP	104 548	92 884	94 009	—	94 009	94 009	—	94 009	101,21 %	—
15	Biudžeto disbalanso korekcija	—	—	(270)	—	(270)	(270)	—	(270)	—	—
Iš viso		139 639	129 667	130 733	32	130 766	130 729	9	130 738	100,83 %	28

3 antraštinės dalies išskaidymas. Perteklius, likučiai ir patikslinimai

mln. EUR
Skyrius		Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Įplaukos			Įplaukos, kaip	Negrąžintos
Skyrius		Pradinis patvirtintas biudžetas	Galutinis patvirtintas biudžetas	Einamieji metai	Perkelta	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso	biudžeto % dalis	Negrąžintos
30	Praėjusių metų perteklius	—	1 435	1 435	—	1 435	1 435	—	1 435	100,00 %	—
31	PVM likučiai	—	(193)	24	(205)	(182)	24	(205)	(182)	94,40 %	—
32	BNP likučiai	—	7 326	1 346	5 613	6 958	1 346	5 613	6 958	94,98 %	(0)
34	Patikslinimas dėl nedalyvavimo TVR politikoje	—	—	(7)	—	(7)	(7)	—	(7)	—	—
35	Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos patikslinimas	—	—	(27)	—	(27)	(27)	—	(27)	—	—
36	Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos tarpinis apskaičiavimas	—	—	(146)	—	(146)	(146)	—	(146)	—	—
Iš viso		—	8 568	2 624	5 407	8 031	2 624	5 407	8 031	93,74 %	—

4.2. ĮPLAUKŲ ĮVYKDYMAS

4.2.1. 2015 m. įplaukų apžvalga

Mokėjimų asignavimų suma pradiniame patvirtintame ES biudžete, kurį 2014 m. gruodžio 17 d. pasirašė Europos Parlamento pirmininkas, buvo 141 214 mln. EUR, o suma, finansuotina iš nuosavų išteklių, sudarė 139 639 mln. EUR. Pradinio biudžeto įplaukų ir išlaidų sąmatos per finansinius metus paprastai tikslinamos, o tokie pakeitimai pateikiami taisomuosiuose biudžetuose. BNP pagrįstų nuosavų išteklių tikslinimu užtikrinama, kad biudžeto įplaukos tiksliai sutaptų su biudžeto išlaidomis. Remiantis subalansuotumo principu, biudžeto įplaukos ir išlaidos (mokėjimų asignavimai) privalo būti subalansuotos.

2015 m. priimti aštuoni taisomieji biudžetai. Dėl jų bendra galutinė patvirtinta 2015 m. įplaukų suma buvo lygi 141 280 mln. EUR. Ši suma buvo padengta iš nuosavų išteklių – iš viso 129 667 mln. EUR (taigi 9 972 mln. EUR mažiau, nei prognozuota iš pradžių), o likutis – iš kitų įplaukų. Tai paaiškinama daugiausia ankstesnių finansinių metų pertekliumi, ypatingosiomis pajamomis iš ankstesnių metų PVM ir BNP patikslinimo ir baudomis, dėl kurių 2015 m. smarkiai sumažėjo valstybių narių BNP išlyginamasis įnašas. Kiek tai susiję su nuosavų išteklių rezultatu, tradicinių nuosavų išteklių surinkta beveik tiek, kiek prognozuota. Tokią padėtį iš esmės lėmė tai, kad biudžeto sąmatos, kurios buvo pakeistos tuo metu, kai buvo parengtas Taisomasis biudžetas Nr. 6/2015 (sąmatos padidintos 1 134 mln. EUR pagal naujas 2015 m. pavasario prognozes),, buvo vėl pakeistos Taisomajame biudžete Nr. 8/2015, siekiant atsižvelgti į faktinį surinkimo ritmą. Taip jos buvo antrą kartą padidintos 800 mln. EUR.

Galutiniai valstybių narių PVM ir BNP mokėjimai taip pat iš esmės sutapo su galutine biudžeto sąmata. Prognozuotų sumų ir faktiškai išmokėtų sumų skirtumas aiškinamas biudžeto tikslams naudojamo euro kurso ir tuo metu, kai valstybės narės, nesančios EPS narėmis, faktiškai atliko mokėjimus, galiojusio kurso skirtumais.

2014 m. PVM ir BNP likučiai apėmė iš esmės peržiūrėtas BNP nuo pat 2002 m. Taigi koregavimo sumos dydis buvo beprecedentis – visoms ES valstybėms narėms jis siekė 9,5 mlrd. EUR. Reaguodama į šią išskirtinę padėtį, 2014 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą (2014 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1377/2014), kuriuo valstybėms narėms leista pagal griežtas sąlygas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. atidėti mokėjimą nemokant palūkanų. Todėl 6 valstybės narės pasinaudojo galimybe sumokėti savo koregavimo sumą 2015 m. Atidėto mokėjimo suma sudarė 5,4 mlrd. EUR. Įprastas koregavimas, atitinkantis 2015 m., iš viso sudarė 1,4 mlrd. EUR. Išlaidų kategorija „Įnašai ir grąžinamosios išmokos, susijusios su ES susitarimais ir programomis“ daugiausia susijusi su įplaukomis iš EŽŪGF ir EŽŪFKP (visų pirma, su sąskaitų patvirtinimu ir pažeidimais), trečiųjų šalių dalyvavimu mokslinių tyrimų programose ir kitais ES programoms ir (arba) veiklai skirtais įnašais ir grąžinamosiomis išmokomis. Didelę šios sumos dalį sudaro asignuotosios įplaukos, dėl kurių papildomi asignavimai paprastai įtraukiami į išlaidas.

Į Taisomąjį biudžetą Nr. 8/2015 įtraukta 1 345 mln. EUR įmonėms skirtų baudų ir palūkanų suma, kuri buvo žinoma tuo metu, kai buvo rengiamas atitinkamas taisomojo biudžeto projektas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. kitos baudos tapo galutinėmis arba priėmus galutinį nuosprendį, arba todėl, kad įmonės neapskundė naujų sprendimų dėl baudų.

4.2.2. Įplaukos iš nuosavų išteklių

Didžioji dalis įplaukų gaunama iš nuosavų išteklių. Tai nustatyta Sutarties dėl ES veikimo 311 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais“. Didžioji biudžeto išlaidų dalis padengiama iš nuosavų išteklių.

Nuosavus išteklius galima suskirstyti į šias kategorijas:

(1)

tradicinius nuosavus išteklius (TNI), kuriuos sudaro muitai ir cukraus mokesčiai. Šiuos nuosavus išteklius iš ūkinės veiklos vykdytojų renka valstybės narės ES vardu. Tačiau valstybės narės pasilieka 25 % kaip kompensaciją už surinkimo išlaidas (20 % pagal 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą Nr. 2014/335/ES, Euratomas, laukiant kol bus užbaigtas taikymo atgaline data nuo 2014 m. ratifikavimo procesas). Muitai renkami už produktus, importuojamus iš trečiųjų šalių, taikant muitų normas pagal Bendrąjį muitų tarifą. Cukraus mokesčius moka cukraus gamintojai, kad būtų finansuojamos eksporto grąžinamosios išmokos už cukrų. TNI paprastai sudaro apie 13 % nuosavų išteklių įplaukų;

(2)

nuosavus išteklius iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kurie renkami iš valstybių narių PVM bazių, kurios šiuo tikslu suderintos pagal ES taisykles. Tokia pati procentinė dalis taikoma suderintai kiekvienos valstybės narės bazei. Tačiau PVM bazei, į kurią atsižvelgiama, taikomas 50 % kiekvienos valstybės narės BNP apribojimas. PVM ištekliai paprastai sudaro apie 13 % nuosavų išteklių įplaukų;

(3)

išteklius iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), naudojamus biudžeto įplaukoms ir išlaidoms subalansuoti, t. y. tai biudžeto daliai, kuri nepriklauso jokiems kitiems įplaukų šaltiniams, finansuoti. Kiekvienos valstybės narės BNP taikomas toks pat procentinis dydis, nustatomas pagal ES taisykles. BNP ištekliai paprastai sudaro apie 74 % nuosavų išteklių įplaukų.

Nuosavi ištekliai skirstomi vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendime Nr. 2007/436/EB, Euratomas dėl ES nuosavų išteklių sistemos (2007 m. NIS). 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui priimtas naujas sprendimas, kuriuo nustatoma ES nuosavų išteklių sistema (2014 m. NIS – 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas Nr. 2014/335/ES, Euratomas). 2014 m. NIS įsigalios, kai ją pagal savo konstitucines taisykles ratifikuos visos valstybės narės (prognozuojama, kad tai įvyks 2016 m.). Iki tol lieka galioti 2007 m. NIS. Tais finansiniais metais, kai sprendimas įsigalios, bus atsižvelgta į jo taikymą atgaline data (2014 m. NIS bus taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.).

4.2.3. Tradiciniai nuosavi ištekliai

Visos nustatytos tradicinių nuosavų išteklių sumos turi būti įrašomos į tam tikrą kompetentingų institucijų tvarkomą sąskaitą:

—	Į paprastas sąskaitas, numatytas Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies a punkte – visos susigrąžintos arba garantijomis užtikrintos sumos.

—	Į atskiras sąskaitas, numatytas Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkte – visos dar nesusigrąžintos ir (arba) garantijomis neužtikrintos sumos; į šią sąskaitą taip pat gali būti įrašomos garantijomis užtikrintos, tačiau užginčytos sumos.

Dėl atskiros sąskaitos valstybės narės siunčia Komisijai ketvirčio ataskaitą, kurioje nurodoma:

—	sugrąžintinas praėjusiojo ketvirčio likutis,

—	per atitinkamą ketvirtį nustatytos teisės į gautinas sumas,

—	bazės patikslinimai (korekcijos/panaikinimai) per atitinkamą ketvirtį,

—	nurašytos sumos (kurių negalima leisti panaudoti pagal Reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 2 dalį),

—	per atitinkamą ketvirtį susigrąžintos sumos,

—	atitinkamo ketvirčio pabaigoje susigrąžintinas likutis.

Tradiciniai nuosavi ištekliai turi būti įrašyti į Komisijos sąskaitą ižde arba kitoje valstybės narės paskirtoje įstaigoje ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po 19-tos antro mėnesio, einančio po to mėnesio, per kurį teisė buvo nustatyta (arba susigrąžinta, jei tai atskira sąskaita), dienos. Valstybės narės pasilieka 25 %tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti (20 % pagal 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą Nr. 2014/335/ES, Euratomas, laukiant kol bus užbaigtas taikymo atgaline data nuo 2014 m. ratifikavimo procesas). Neapibrėžtosios nuosavų išteklių teisės į gautinas sumas patikslinamos atsižvelgiant į jų susigrąžinimo tikimybę.

4.2.4. PVM pagrįsti ištekliai ir BNP pagrįsti ištekliai

PVM pagrįsti nuosavi ištekliai apskaičiuojami taikant visoms valstybėms narėms suderintos PVM bazės vienodą tarifą, nustatytą pagal 2007 m. NIS 2 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytas taisykles. Nustatytas 0,30 % vienodas tarifas, išskyrus 2007–2013 m. laikotarpį, per kurį Austrijai buvo nustatytas 0,225 %, Vokietijai – 0,15 %, o Nyderlandams ir Švedijai – 0,10 % pareikalavimo tarifas. Visų valstybių narių PVM bazei taikomas 50 % BNP apribojimas. Pagal 2014 m. NIS pareikalavimo tarifas išliks 0,3 %, išskyrus 2014–2020 m. laikotarpį, per kurį Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai bus taikomas 0,15 % pareikalavimo tarifas. Šie mažesni tarifai bus pritaikyti atgaline data, kai bus užbaigtas 2014 m. NIS ratifikavimas.

BNP pagrįsti ištekliai yra kintantys ištekliai, skirti pateikti reikiamoms įplaukoms bet kuriais metais, kad būtų galima padengti išlaidas, viršijančias iš tradicinių nuosavų išteklių, PVM išteklių ir kitų įplaukų surinktą sumą. Įplaukos apskaičiuojamos taikant vienodą tarifą visų valstybių narių suvestinėms BNP. PVM ir BNP pagrįsti ištekliai nustatomi remiantis PVM ir BNP bazių prognozėmis, kurios nustatomos rengiant biudžeto projektą. Vėliau šios prognozės peržiūrimos taisomuoju biudžetu atnaujinant atitinkamų biudžetinių metų duomenis. Faktiniai PVM ir BNP bazių duomenys taikomi visus metus po atitinkamų biudžetinių metų. Komisija apskaičiuoja valstybių narių mokėtinų sumų, apskaičiuotų remiantis faktinėmis bazėmis, ir faktiškai pagal (pataisytas) prognozes sumokėtų sumų skirtumus. Komisija pareikalauja, kad valstybės narės pateiktų PVM ir BNP likučius – tiek teigiamus, tiek neigiamus – iki kitų metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, pirmos gruodžio mėn. darbo dienos. 2014 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1377/2014, kuriuo valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis leidžiama atidėti PVM ir BNP likučių mokėjimą iki kitų metų rugsėjo mėn. pirmos darbo dienos. Jeigu nepaskelbiama išlyga, per ateinančius ketverius metus galima koreguoti faktines PVM ir BNP bazes. Anksčiau apskaičiuoti likučiai patikslinami, o gauto skirtumo pareikalaujama tuo pačiu metu, kaip ir praėjusiųjų biudžetinių metų PVM ir BNP likučių.

Tikrindama PVM ataskaitas ir BNP duomenis, Komisija gali paskelbti valstybėms narėms išlygas dėl tam tikrų punktų, kurie gali turėti pasekmių jų nuosavų išteklių įnašams. Pavyzdžiui, šie punktai gali atsirasti dėl to, kad nėra priimtinų duomenų arba reikia sukurti tinkamą metodiką. Šias išlygas reikia laikyti potencialiais reikalavimais valstybėms narėms sumokėti neapibrėžtas sumas, kadangi negalima tiksliai nustatyti jų finansinio poveikio. Kai galima nustatyti tikslią sumą, pareikalaujama atitinkama PVM ir BNP išteklių suma, susijusi arba su PVM ir BNP likučiais, arba su atskirais pareikalavimais įmokėti lėšas.

4.2.5. Korekcija JK naudai

Šiuo mechanizmu sumažinami JK nuosavų išteklių mokėjimai proporcingai vadinamajam jos „biudžeto disbalansui“ ir atitinkamai padidinami kitų valstybių narių nuosavų išteklių mokėjimai. Biudžeto disbalanso korekcijos mechanizmą Jungtinės Karalystės naudai įvedė Fontenblo Europos Vadovų Taryba (1984 m. birželio mėn.), o 1985 m. gegužės 7 d. priimtas sprendimas dėl nuosavų išteklių. Mechanizmu buvo siekiama sumažinti JK biudžeto disbalansą, sumažinant šios valstybės mokėjimus ES. Korekcijos finansavimas sumažintas Vokietijai, Austrijai, Švedijai ir Nyderlandams (apribotas iki vienos ketvirtosios įprastos jų dalies).

4.2.6. Bendras sumažinimas

2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad Danijos, Nyderlandų ir Švedijos naudai tik 2014–2020 m. laikotarpiu yra taikytinas BNP pagrįstų metinių įnašų bendras sumažinimas ir kad Austrijai tik 2014–2016 m. laikotarpiu yra taikytinas BNP pagrįstų metinių įnašų bendras sumažinimas. Danijos, Nyderlandų ir Švedijos BNP pagrįstų metinių įnašų bendras sumažinimas lygus atitinkamai 130 mln. EUR, 695 mln. EUR ir 185 mln. EUR. Austrija pasinaudos savo BNP pagrįstų metinių įnašų bendru sumažinimu atitinkamai 30 mln. EUR 2014 m., 20 mln. EUR 2015 m. ir 10 mln. EUR 2016 m. (visos sumos skaičiuojamos 2011 m. kainomis). Šios nuostatos įtrauktos į 2014 m. NIS ir bus (atgaline data) taikomos jai įsigaliojus.

5. ES BIUDŽETO IŠLAIDŲ VYKDYMAS

5.1. DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Įsipareigojimų asignavimai						Mokėjimų asignavimai
		Biudžeto asignavimai			Papildomi asignavimai		Iš viso	Biudžeto asignavimai			Papildomi asignavimai		Iš viso
		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Perkėlimas į kitą laikotarpį	Asignuotosios įplaukos	Turimi asignavimai	Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Perkėlimas į kitą laikotarpį	Asignuotosios įplaukos	Turimi asignavimai
		1	2	3 = 1 + 2	4	5	6 = 3 + 4+5	7	8	9 = 7 + 8	10	11	12 = 9 + 10 + 11
1.	Pažangus ir integracinis augimas	66 782	11 173	77 955	8 480	2 949	89 384	66 923	(347)	66 576	128	3 612	70 316
	1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	17 552	0	17 552	—	2 538	20 090	15 798	(189)	15 609	112	3 263	18 984
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	49 230	11 173	60 403	8 480	411	69 293	51 125	(158)	50 967	16	349	51 332
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	58 809	5 069	63 877	2 867	2 395	69 140	55 999	214	56 213	902	2 374	59 489
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43 456	(1)	43 455	868	1 973	46 296	43 448	(1)	43 447	884	1 973	46 304
3.	Saugumas ir pilietybė	2 147	375	2 522	254	93	2 869	1 860	104	1 963	8	84	2 055
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	8 408	386	8 795	335	644	9 774	7 422	229	7 652	42	534	8 228
5.	Administravimas	8 660	(0)	8 660	93	672	9 425	8 659	0	8 659	845	681	10 185
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	3 667	(0)	3 667	93	327	4 087	3 667	(0)	3 667	543	334	4 543
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Specialios priemonės	515	(51)	465	162	69	696	352	(134)	218	36	69	322
Iš viso		145 322	16 952	162 273	12 191	6 822	181 286	141 214	66	141 280	1 960	7 354	150 595

5.2. DFP. ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija			Prisiimti įsipareigojimai					Į 2016 m. perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
		Iš viso turimų asignavimų	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš paskirtųjų įplaukų	Iš viso	%	asignuotosios įplaukos	perkėlimai į kitą laikotarpį pagal sprendimą	Iš viso	%	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų įplaukų (ELPA)	Iš viso	%
		1	2	3	4	5 = 2 + 3+4	6 = 5/1	7	8	9 = 7 + 8	10 = 9/1	11	12	13	14 = 11 + 12 + 13	15 = 14/1
1.	Pažangus ir integracinis augimas	89 384	77 917	8 480	1 754	88 151	98,62 %	1 190	7	1 198	1,34 %	30	—	5	35	0,04 %
	1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	20 090	17 542	—	1 364	18 905	94,10 %	1 170	0	1 170	5,83 %	10	—	5	14	0,07 %
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	69 293	60 375	8 480	391	69 246	99,93 %	20	7	27	0,04 %	21	—	—	21	0,03 %
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	69 140	63 432	2 853	1 090	67 375	97,45 %	1 306	410	1 716	2,48 %	35	14	—	49	0,07 %
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	46 296	43 018	854	1 077	44 948	97,09 %	896	410	1 306	2,82 %	27	14	—	42	0,09 %
3.	Saugumas ir pilietybė	2 869	2 520	254	53	2 826	98,49 %	41	—	41	1,42 %	2	0	0	3	0,09 %
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	9 774	8 745	335	317	9 397	96,15 %	327	17	344	3,52 %	32	1	—	33	0,34 %
5.	Administravimas	9 425	8 577	92	484	9 154	97,12 %	187	2	189	2,01 %	82	1	—	82	0,87 %
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	4 087	3 585	92	276	3 954	96,74 %	51	2	53	1,29 %	80	1	0	81	1,97 %
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	0,00 %	—	—	—	0,00 %	—	—	—	—	0,00 %
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	0,00 %	—	—	—	0,00 %	—	—	—	—	0,00 %
9.	Specialios priemonės	696	126	162	—	288	41,46 %	69	219	288	41,43 %	119	—	—	119	17,11 %
Iš viso		181 286	161 317	12 175	3 698	177 190	97,74 %	3 119	656	3 775	2,08 %	301	15	5	321	0,18 %

5.3. DFP. MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija			Atlikti mokėjimai					Į 2016 m. perkelti asignavimai					Nebegaliojantys asignavimai
		Iš viso turimų asignavimų	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš paskirtųjų įplaukų	Iš viso	%	automatiniai perkėlimai į kitą laikotarpį	perkėlimai į kitą laikotarpį pagal sprendimą	asignuotosios įplaukos	Iš viso	%	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	asignuotosios įplaukos (ELPA)	Iš viso	10 = 7 + 8+9
		1	2	3	4	5 = 2 + 3+4	6 = 5/1	7	8	9	10 = 7 + 8+9	11 = 10/1	12	13	14	15 = 12 + 13 + 14	16 = 15/1
1.	Pažangus ir integracinis augimas	70 316	66 429	114	1 466	68 009	96,72 %	119	2	2 144	2 264	3,22 %	27	14	2	42	0,06 %
	1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	18 984	15 482	100	1 221	16 802	88,50 %	104	2	2 041	2 147	11,31 %	22	12	2	36	0,19 %
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	51 332	50 947	14	246	51 207	99,76 %	15	—	103	118	0,23 %	5	2	—	7	0,01 %
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	59 489	55 748	885	1 432	58 066	97,61 %	20	410	942	1 372	2,31 %	35	17	—	51	0,09 %
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	46 304	42 995	868	1 077	44 940	97,05 %	14	410	896	1 320	2,85 %	28	16	—	44	0,10 %
3.	Saugumas ir pilietybė	2 055	1 951	7	60	2 019	98,22 %	9	—	23	32	1,58 %	3	1	0	4	0,20 %
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	8 228	7 611	37	237	7 884	95,82 %	33	—	297	330	4,02 %	8	5	—	13	0,16 %
5	Administravimas	10 185	7 871	680	427	8 978	88,14 %	704	2	255	961	9,44 %	82	165	—	246	2,42 %
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	4 543	3 129	408	254	3 791	83,43 %	456	2	80	537	11,83 %	80	135	—	215	4,74 %
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	0,00 %	—	—	—	—	0,00 %	—	—	—	—	0,00 %
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	0,00 %	0	—	—	—	0,00 %	—	—	—	—	0,00 %
9.	Specialios priemonės	322	217	36	35	288	89,41 %	1	—	33	34	10,51 %	0	0	—	0	0,08 %
Iš viso		150 595	139 827	1 759	3 657	145 243	96,45 %	886	413	3 695	4 994	3,32 %	154	202	2	358	0,24 %

5.4. DFP. NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIAI

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		Neįvykdyti įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje				Metų įsipareigojimai				Iš viso įsipareigojimų
DFP išlaidų kategorija		Iš praėjusių metų perkelti įsipareigojimai	Panaikintieji įsipareigojimai/Perkainojimas/Atšaukti įsipareigojimai	Mokėjimai	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	Metų įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimų, kurių negalima perkelti, atšaukimas	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	neįvykdytų metų pabaigoje
1.	Pažangus ir integracinis augimas	143 009	(2 320 )	(57 944 )	82 746	88 151	(10 066 )	(4)	78 081	160 827
	1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	33 532	(1 177 )	(10 967 )	21 389	18 905	(5 835 )	(4)	13 066	34 455
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	109 477	(1 143 )	(46 977 )	61 357	69 246	(4 230 )	(0)	65 015	126 372
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	19 382	(500)	(8 803 )	10 079	67 375	(49 263 )	(0)	18 112	28 191
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	43	(2)	(30)	11	44 948	(44 910 )	—	38	49
3.	Saugumas ir pilietybė	2 582	(252)	(864)	1 466	2 826	(1 155 )	—	1 671	3 137
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	23 846	(685)	(5 934 )	17 227	9 397	(1 951 )	(0)	7 446	24 673
5.	Administravimas	781	(97)	(683)	1	9 154	(8 294 )	5	864	865
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	469	(67)	(401)	0	3 954	(3 389 )	5	570	570
6.	Kompensacijos	—	—	—	—	—	—	—	—	—
8.	Neigiamas rezervas	—	—	—	—	—	—	—	—	—
9.	Specialios priemonės	0	(0)	(0)	—	288	(288)	—	1	1
Iš viso		189 600	(3 855 )	(74 227 )	111 518	177 190	(71 016 )	—	106 175	217 692

5.5. DFP. NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS

mln. EUR
DFP išlaidų kategorija		< 2009	2009	2010	2011	2012	2013	2014 m.	2015 m.	Iš viso
1.	Pažangus ir integracinis augimas	1 949	710	1 446	2 995	11 077	35 400	29 168	78 081	160 827
	1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti	295	672	1 209	1 541	3 885	5 942	7 844	13 066	34 455
	1b. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda	1 653	38	237	1 455	7 191	29 459	21 324	65 015	126 372
2.	Tvarus augimas. Gamtos ištekliai	223	62	82	127	213	7 231	2 140	18 112	28 191
	iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos	—	—	—	0	3	—	8	38	49
3.	Saugumas ir pilietybė	21	39	62	136	277	580	350	1 671	3 137
4.	Europos vaidmuo pasaulyje	938	522	883	1 412	3 364	4 719	5 390	7 446	24 673
5.	Administravimas	—	—	—	—	—	0	0	864	865
	iš jų: institucijų administracinės išlaidos	0	0	0	0	0	0	0	570	570
9.	Specialios priemonės	—	—	—	—	—	—	—	1	1
Iš viso		3 130	1 333	2 473	4 671	14 931	47 931	37 049	106 175	217 692

5.6. POLITIKOS SRITIS: ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI

mln. EUR
Politikos sritis		Įsipareigojimų asignavimai						Mokėjimų asignavimai
		Biudžeto asignavimai			Papildomi asignavimai		Iš viso	Biudžeto asignavimai			Papildomi asignavimai		Iš viso
		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Perkelta	Asignuotosios įplaukos	Turimi asignavimai	Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Perkelta	Asignuotosios įplaukos	Turimi asignavimai
		1	2	3 = 1 + 2	4	5	6 = 3 + 4+5	7	8	9 = 7 + 8	10	11	12 = 9 + 10 + 11
01	Ekonomikos ir finansų reikalai	371	1 281	1 652	—	118	1 770	459	(43)	416	7	121	544
02	Įmonės ir pramonė	2 536	(19)	2 517	—	298	2 815	2 266	(120)	2 147	19	369	2 534
03	Konkurencija	98	(1)	97	—	6	103	98	(1)	97	7	6	110
04	Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis	13 096	2 817	15 913	2 161	83	18 157	10 929	(305)	10 625	51	175	10 850
05	Žemės ūkis ir kaimo plėtra	57 603	4 347	61 951	2 912	2 382	67 245	54 942	298	55 240	892	2 376	58 508
06	Mobilumas ir transportas	3 281	(699)	2 582	—	178	2 760	2 056	(96)	1 960	5	174	2 139
07	Aplinka	431	0	432	—	17	448	397	(3)	395	16	14	425
08	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	6 699	(501)	6 198	—	769	6 967	5 987	(144)	5 843	23	1 223	7 089
09	Ryšių tinklai, turinys ir technologijos	1 727	0	1 728	—	169	1 897	1 727	21	1 748	16	254	2 018
10	Tiesioginiai moksliniai tyrimai	404	(11)	393	—	551	944	402	(5)	397	44	492	933
11	Jūrų reikalai ir žuvininkystė	1 082	724	1 806	29	31	1 866	1 007	(49)	958	3	14	975
12	Vidaus rinka ir paslaugos	119	(3)	116	—	12	128	115	(4)	111	4	12	127
13	Regioninė ir miestų politika	35 347	8 393	43 739	6 481	422	50 642	40 721	131	40 851	11	267	41 130
14	Mokesčiai ir muitų sąjunga	161	(0)	161	—	9	170	137	13	151	5	8	163
15	Švietimas ir kultūra	2 918	(26)	2 892	—	447	3 339	2 661	164	2 825	14	610	3 450
16	Komunikacija	245	2	247	—	12	259	240	5	244	12	12	269
17	Sveikata ir vartotojų apsauga	616	(14)	601	7	24	632	567	(31)	536	10	25	572
18	Vidaus reikalai	1 172	389	1 560	247	53	1 860	972	161	1 133	3	41	1 178
19	Užsienio politikos priemonės	759	(51)	708	15	51	774	578	(22)	556	10	47	612
20	Prekyba	115	(1)	114	0	3	117	124	(10)	114	3	3	121
21	Vystymasis ir bendradarbiavimas	5 023	391	5 414	7	281	5 702	4 308	74	4 382	26	212	4 620
22	Plėtra	1 524	1	1 525	40	15	1 580	976	(13)	963	5	11	980
23	Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga	1 019	164	1 183	199	173	1 555	999	277	1 275	10	140	1 426
24	Kova su sukčiavimu	80	(0)	79	—	1	80	76	(0)	76	7	1	83
25	Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	192	1	192	—	11	204	192	1	192	14	11	218
26	Komisijos vykdomas administravimas	997	16	1 013	—	162	1 176	992	19	1 011	158	166	1 335
27	Biudžetas	70	(14)	57	—	8	64	70	(14)	57	7	8	71
28	Auditas	12	0	12	—	1	13	12	0	12	0	1	13
29	Statistika	134	1	135	—	14	149	116	1	117	5	22	144
30	Pensijos ir susijusios išlaidos	1 567	(4)	1 563	—	0	1 563	1 567	(4)	1 563	—	0	1 563
31	Kalbos tarnybos	389	(5)	384	—	70	454	389	(5)	384	18	70	471
32	Energetika	1 064	(100)	964	—	114	1 078	1 035	(43)	992	6	125	1 123
33	Teisingumas	209	2	211	—	9	220	195	(20)	175	3	10	188
34	Klimato politika	127	0	128	—	1	129	84	(18)	66	3	1	70
40	Rezervai	465	(127)	338	—	—	338	150	(150)	—	—	—	—
90	Kitos institucijos	3 667	(0)	3 667	93	327	4 087	3 667	(0)	3 667	543	334	4 543
Iš viso		145 322	16 952	162 273	12 191	6 822	181 286	141 214	66	141 280	1 960	7 354	150 595

5.6.1. POLITIKOS SRITIS: BIUDŽETO IR FAKTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PALYGINIMAS

mln. EUR
Politikos sritis		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Papildomi asignavimai (21)	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai
01	Ekonomikos ir finansų reikalai	371	1 281	1 652	118	1 770	1 654
02	Įmonės ir pramonė	2 536	(19)	2 517	298	2 815	2 704
03	Konkurencija	98	(1)	97	6	103	100
04	Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis	13 096	2 817	15 913	2 244	18 157	18 069
05	Žemės ūkis ir kaimo plėtra	57 603	4 347	61 951	5 294	67 245	65 492
06	Mobilumas ir transportas	3 281	(699)	2 582	178	2 760	2 683
07	Aplinka	431	0	432	17	448	443
08	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	6 699	(501)	6 198	769	6 967	6 674
09	Ryšių tinklai, turinys ir technologijos	1 727	0	1 728	169	1 897	1 833
10	Tiesioginiai moksliniai tyrimai	404	(11)	393	551	944	504
11	Jūrų reikalai ir žuvininkystė	1 082	724	1 806	60	1 866	1 834
12	Vidaus rinka ir paslaugos	119	(3)	116	12	128	126
13	Regioninė ir miestų politika	35 347	8 393	43 739	6 903	50 642	50 599
14	Mokesčiai ir muitų sąjunga	161	(0)	161	9	170	165
15	Švietimas ir kultūra	2 918	(26)	2 892	447	3 339	3 249
16	Komunikacija	245	2	247	12	259	253
17	Sveikata ir vartotojų apsauga	616	(14)	601	30	632	622
18	Vidaus reikalai	1 172	389	1 560	300	1 860	1 837
19	Užsienio politikos priemonės	759	(51)	708	66	774	706
20	Prekyba	115	(1)	114	3	117	116
21	Vystymasis ir bendradarbiavimas	5 023	391	5 414	288	5 702	5 596
22	Plėtra	1 524	1	1 525	55	1 580	1 573
23	Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga	1 019	164	1 183	372	1 555	1 484
24	Kova su sukčiavimu	80	(0)	79	1	80	79
25	Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	192	1	192	11	204	199
26	Komisijos vykdomas administravimas	997	16	1 013	162	1 176	1 121
27	Biudžetas	70	(14)	57	8	64	60
28	Auditas	12	0	12	1	13	12
29	Statistika	134	1	135	14	149	141
30	Pensijos ir susijusios išlaidos	1 567	(4)	1 563	0	1 563	1 563
31	Kalbos tarnybos	389	(5)	384	70	454	425
32	Energetika	1 064	(100)	964	114	1 078	980
33	Teisingumas	209	2	211	9	220	212
34	Klimato politika	127	0	128	1	129	128
40	Rezervai	465	(127)	338	—	338	—
90	Kitos institucijos	3 667	(0)	3 667	420	4 087	3 954
Iš viso		145 322	16 952	162 273	19 013	181 286	177 190

5.7. POLITIKOS SRITIS: ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
Politikos sritis			Prisiimti įsipareigojimai					Į 2016 m. perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
		Iš viso turimų asignavimų	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš paskirtųjų įplaukų	Iš viso	%	asignuotosios įplaukos	perkėlimai į kitą laikotarpį pagal sprendimą	Iš viso	%	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	Asignuotosios įplaukos (ELPA)	Iš viso	%
		1	2	3	4	5 = 2 + 3+4	6 = 5/1	7	8	9 = 7 + 8	10 = 9/1	11	12	13	14 = 11 + 12 + 13	15 = 14/1
01	Ekonomikos ir finansų reikalai	1 770	1 651	—	3	1 654	93,42 %	115	—	115	6,51 %	1	—	—	1	0,06 %
02	Įmonės ir pramonė	2 815	2 521	—	184	2 704	96,07 %	110	—	110	3,91 %	(4)	—	5	1	0,02 %
03	Konkurencija	103	97	—	3	100	97,52 %	3	—	3	2,46 %	0	—	—	0	0,02 %
04	Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis	18 157	15 902	2 161	6	18 069	99,51 %	77	—	77	0,42 %	12	—	—	12	0,06 %
05	Žemės ūkis ir kaimo plėtra	67 245	61 508	2 898	1 086	65 492	97,39 %	1 296	410	1 705	2,54 %	33	14	—	47	0,07 %
06	Mobilumas ir transportas	2 760	2 579	—	104	2 683	97,22 %	74	—	74	2,67 %	3	—	—	3	0,11 %
07	Aplinka	448	431	—	12	443	98,81 %	5	—	5	1,04 %	1	—	—	1	0,14 %
08	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	6 967	6 197	—	477	6 674	95,79 %	292	—	292	4,19 %	1	—	—	1	0,02 %
09	Ryšių tinklai, turinys ir technologijos	1 897	1 728	—	105	1 833	96,63 %	64	—	64	3,37 %	0	—	—	0	0,00 %
10	Tiesioginiai moksliniai tyrimai	944	393	—	111	504	53,44 %	439	—	439	46,56 %	0	—	—	0	0,00 %
11	Jūrų reikalai ir žuvininkystė	1 866	1 803	29	2	1 834	98,32 %	29	0	29	1,56 %	2	—	—	2	0,12 %
12	Vidaus rinka ir paslaugos	128	116	—	10	126	98,15 %	2	—	2	1,77 %	0	—	—	0	0,08 %
13	Regioninė ir miestų politika	50 642	43 725	6 481	393	50 599	99,91 %	29	—	29	0,06 %	14	—	—	14	0,03 %
14	Mokesčiai ir muitų sąjunga	170	161	—	4	165	96,71 %	5	0	5	3,17 %	0	—	—	0	0,13 %
15	Švietimas ir kultūra	3 339	2 891	—	358	3 249	97,31 %	89	—	89	2,67 %	1	—	—	1	0,02 %
16	Komunikacija	259	246	—	7	253	97,89 %	5	—	5	1,99 %	0	—	—	0	0,12 %
17	Sveikata ir vartotojų apsauga	632	601	7	15	622	98,52 %	9	—	9	1,44 %	0	—	0	0	0,05 %
18	Vidaus reikalai	1 860	1 559	247	31	1 837	98,74 %	22	—	22	1,20 %	1	0	—	1	0,05 %
19	Užsienio politikos priemonės	774	663	15	28	706	91,12 %	23	17	40	5,18 %	28	0	—	29	3,70 %
20	Prekyba	117	114	—	2	116	98,46 %	2	—	2	1,30 %	0	0	—	0	0,24 %
21	Vystymasis ir bendradarbiavimas	5 702	5 406	7	183	5 596	98,15 %	98	7	105	1,85 %	0	—	—	0	0,01 %
22	Plėtra	1 580	1 524	40	9	1 573	99,56 %	6	—	6	0,37 %	1	—	—	1	0,07 %
23	Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga	1 555	1 182	199	103	1 484	95,39 %	70	—	70	4,51 %	2	—	—	2	0,11 %
24	Kova su sukčiavimu	80	79	—	0	79	98,44 %	1	—	1	1,18 %	0	—	—	0	0,37 %
25	Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	204	192	—	6	199	97,32 %	5	0	5	2,61 %	0	—	—	0	0,07 %
26	Komisijos vykdomas administravimas	1 176	1 013	—	107	1 121	95,30 %	55	—	55	4,68 %	0	—	—	0	0,02 %
27	Biudžetas	64	57	—	4	60	94,03 %	4	—	4	5,85 %	0	—	—	0	0,12 %
28	Auditas	13	12	—	0	12	96,96 %	0	—	0	3,00 %	0	—	—	0	0,05 %
29	Statistika	149	135	—	6	141	94,86 %	7	—	7	4,92 %	0	—	0	0	0,22 %
30	Pensijos ir susijusios išlaidos	1 563	1 563	—	0	1 563	99,99 %	0	—	0	0,01 %	0	—	—	0	0,00 %
31	Kalbos tarnybos	454	384	—	40	425	93,55 %	29	—	29	6,43 %	0	—	—	0	0,02 %
32	Energetika	1 078	961	—	19	980	90,96 %	95	—	95	8,78 %	3	—	—	3	0,27 %
33	Teisingumas	220	210	—	2	212	96,29 %	7	—	7	3,36 %	1	—	0	1	0,36 %
34	Klimato politika	129	128	—	1	128	99,57 %	0	—	0	0,34 %	0	—	—	0	0,09 %
40	Rezervai	338	—	—	—	—	0,00 %	—	219	219	64,84 %	119	—	—	119	35,16 %
90	Kitos institucijos	4 087	3 585	92	276	3 954	96,74 %	51	2	53	1,29 %	80	1	0	81	1,97 %
Iš viso		181 286	161 317	12 175	3 698	177 190	97,74 %	3 119	656	3 775	2,08 %	301	15	5	321	0,18 %

5.7.1. POLITIKOS SRITIS: BIUDŽETO IR FAKTINIŲ MOKĖJIMŲ PALYGINIMAS

mln. EUR
Politikos sritis		Pradinis patvirtintas biudžetas	Taisomieji biudžetai ir perkėlimai	Galutinis patvirtintas biudžetas	Papildomi asignavimai (22)	Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai
01	Ekonomikos ir finansų reikalai	459	(43)	416	128	544	424
02	Įmonės ir pramonė	2 266	(120)	2 147	388	2 534	2 234
03	Konkurencija	98	(1)	97	13	110	98
04	Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis	10 929	(305)	10 625	226	10 850	10 711
05	Žemės ūkis ir kaimo plėtra	54 942	298	55 240	3 267	58 508	57 093
06	Mobilumas ir transportas	2 056	(96)	1 960	179	2 139	2 055
07	Aplinka	397	(3)	395	30	425	416
08	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	5 987	(144)	5 843	1 246	7 089	6 229
09	Ryšių tinklai, turinys ir technologijos	1 727	21	1 748	270	2 018	1 855
10	Tiesioginiai moksliniai tyrimai	402	(5)	397	536	933	517
11	Jūrų reikalai ir žuvininkystė	1 007	(49)	958	17	975	960
12	Vidaus rinka ir paslaugos	115	(4)	111	16	127	121
13	Regioninė ir miestų politika	40 721	131	40 851	278	41 130	41 078
14	Mokesčiai ir muitų sąjunga	137	13	151	12	163	154
15	Švietimas ir kultūra	2 661	164	2 825	624	3 450	3 176
16	Komunikacija	240	5	244	25	269	250
17	Sveikata ir vartotojų apsauga	567	(31)	536	35	572	552
18	Vidaus reikalai	972	161	1 133	45	1 178	1 163
19	Užsienio politikos priemonės	578	(22)	556	56	612	589
20	Prekyba	124	(10)	114	6	121	116
21	Vystymasis ir bendradarbiavimas	4 308	74	4 382	238	4 620	4 523
22	Plėtra	976	(13)	963	17	980	962
23	Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga	999	277	1 275	150	1 426	1 325
24	Kova su sukčiavimu	76	(0)	76	8	83	74
25	Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	192	1	192	25	218	195
26	Komisijos vykdomas administravimas	992	19	1 011	324	1 335	1 120
27	Biudžetas	70	(14)	57	15	71	60
28	Auditas	12	0	12	1	13	12
29	Statistika	116	1	117	27	144	125
30	Pensijos ir susijusios išlaidos	1 567	(4)	1 563	0	1 563	1 563
31	Kalbos tarnybos	389	(5)	384	87	471	424
32	Energetika	1 035	(43)	992	130	1 123	1 035
33	Teisingumas	195	(20)	175	13	188	179
34	Klimato politika	84	(18)	66	4	70	64
40	Rezervai	150	(150)	—	—	—	—
90	Kitos institucijos	3 667	(0)	3 667	877	4 543	3 791
Iš viso		141 214	66	141 280	9 314	150 595	145 243

5.8. POLITIKOS SRITIS: MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

mln. EUR
Politikos sritis			Atlikti mokėjimai					Į 2016 m. perkelti asignavimai					Nebegaliojantys asignavimai
		Iš viso turimų asignavimų	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš paskirtųjų įplaukų	Iš viso	%	automatiniai perkėlimai į kitą laikotarpį	perkėlimai į kitą laikotarpį pagal sprendimą	asignuotosios įplaukos	Iš viso	%	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	asignuotosios įplaukos (ELPA)	Iš viso	%
		1	2	3	4	5 = 2 + 3+4	6 = 5/1	7	8	9	10 = 7 + 8+9	11 = 10/1	12	13	14	15 = 12 + 13 + 14	16 = 15/1
01	Ekonomikos ir finansų reikalai	544	410	6	8	424	77,95 %	6	—	113	119	21,81 %	0	1	—	1	0,24 %
02	Įmonės ir pramonė	2 534	2 130	17	87	2 234	88,13 %	15	—	282	296	11,69 %	2	2	0	4	0,17 %
03	Konkurencija	110	88	7	3	98	89,16 %	8	—	3	11	10,31 %	0	1	—	1	0,53 %
04	Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis	10 850	10 602	47	61	10 711	98,72 %	13	—	113	126	1,16 %	9	4	—	13	0,12 %
05	Žemės ūkis ir kaimo plėtra	58 508	54 778	875	1 440	57 093	97,58 %	21	410	936	1 366	2,34 %	32	17	—	48	0,08 %
06	Mobilumas ir transportas	2 139	1 947	4	104	2 055	96,05 %	4	—	69	73	3,42 %	9	1	1	11	0,53 %
07	Aplinka	425	390	15	11	416	97,99 %	4	—	3	7	1,56 %	1	1	—	2	0,46 %
08	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	7 089	5 811	21	397	6 229	87,86 %	30	—	826	856	12,08 %	2	2	—	4	0,06 %
09	Ryšių tinklai, turinys ir technologijos	2 018	1 736	15	104	1 855	91,91 %	10	—	151	161	7,98 %	1	1	—	2	0,11 %
10	Tiesioginiai moksliniai tyrimai	933	357	39	121	517	55,46 %	39	—	371	411	44,03 %	0	5	—	5	0,51 %
11	Jūrų reikalai ir žuvininkystė	975	955	2	2	960	98,39 %	3	—	12	15	1,52 %	1	0	—	1	0,09 %
12	Vidaus rinka ir paslaugos	127	107	3	10	121	94,97 %	3	—	2	6	4,64 %	0	0	—	1	0,40 %
13	Regioninė ir miestų politika	41 130	40 840	10	228	41 078	99,87 %	11	—	39	50	0,12 %	0	1	—	2	0,00 %
14	Mokesčiai ir muitų sąjunga	163	146	4	4	154	94,87 %	5	—	3	8	5,02 %	0	0	—	0	0,12 %
15	Švietimas ir kultūra	3 450	2 812	13	351	3 176	92,07 %	13	—	259	272	7,89 %	0	1	—	1	0,03 %
16	Komunikacija	269	233	11	6	250	92,97 %	11	—	6	17	6,42 %	0	1	—	2	0,61 %
17	Sveikata ir vartotojų apsauga	572	526	9	16	552	96,48 %	9	—	9	19	3,24 %	1	1	0	2	0,28 %
18	Vidaus reikalai	1 178	1 127	3	33	1 163	98,77 %	5	—	8	13	1,11 %	1	0	—	1	0,12 %
19	Užsienio politikos priemonės	612	551	9	29	589	96,24 %	3	—	18	21	3,43 %	2	0	—	2	0,32 %
20	Prekyba	121	112	3	2	116	96,43 %	2	—	2	4	3,31 %	0	0	—	0	0,26 %
21	Vystymasis ir bendradarbiavimas	4 620	4 357	22	143	4 523	97,89 %	24	—	69	93	2,02 %	0	4	—	4	0,09 %
22	Plėtra	980	951	4	7	962	98,19 %	6	—	4	10	1,07 %	6	1	—	7	0,74 %
23	Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga	1 426	1 268	9	47	1 325	92,94 %	6	—	93	100	6,98 %	1	0	—	1	0,08 %
24	Kova su sukčiavimu	83	68	5	1	74	88,81 %	6	2	0	7	8,94 %	0	1	—	2	2,25 %
25	Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	218	178	12	6	195	89,85 %	14	0	6	20	9,31 %	0	2	—	2	0,84 %
26	Komisijos vykdomas administravimas	1 335	893	144	83	1 120	83,88 %	118	—	83	200	15,01 %	0	15	—	15	1,11 %
27	Biudžetas	71	50	7	3	60	83,84 %	7	—	5	11	15,52 %	0	0	—	0	0,64 %
28	Auditas	13	11	0	0	12	90,64 %	1	—	0	1	8,50 %	0	0	—	0	0,85 %
29	Statistika	144	112	5	8	125	86,78 %	5	—	14	18	12,78 %	0	1	0	1	0,44 %
30	Pensijos ir susijusios išlaidos	1 563	1 563	—	0	1 563	99,99 %	0	—	0	0	0,01 %	0	—	—	0	0,00 %
31	Kalbos tarnybos	471	371	17	37	424	90,04 %	14	—	33	46	9,82 %	0	1	—	1	0,14 %
32	Energetika	1 123	985	5	45	1 035	92,22 %	5	—	80	84	7,51 %	2	1	—	3	0,27 %
33	Teisingumas	188	171	3	6	179	95,52 %	4	—	4	7	3,92 %	0	1	0	1	0,56 %
34	Klimato politika	70	61	3	0	64	91,31 %	4	—	0	4	6,02 %	1	0	—	2	2,68 %
40	Rezervai	—	—	—	—	—	0,00 %	—	—	—	—	0,00 %	—	—	—	—	0,00 %
90	Kitos institucijos	4 543	3 129	408	254	3 791	83,43 %	456	2	80	537	11,83 %	80	135	—	215	4,74 %
Iš viso		150 595	139 827	1 759	3 657	145 243	96,45 %	886	413	3 695	4 994	3,32 %	154	202	2	358	0,24 %

5.9. POLITIKOS SRITIS: NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIAI

mln. EUR
Politikos sritis		Neįvykdyti įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje				Metų įsipareigojimai
Politikos sritis		Iš praėjusių metų perkelti įsipareigojimai	Panaikintieji įsipareigojimai/Perkainojimas/Atšaukti įsipareigojimai	Mokėjimai	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	Metų įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimų, kurių negalima perkelti, atšaukimas	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	Iš viso neįvykdytų įsipareigojimų metų pabaigoje
01	Ekonomikos ir finansų reikalai	667	(14)	(140)	513	1 654	(284)	—	1 370	1 883
02	Įmonės ir pramonė	2 204	(50)	(1 219 )	935	2 704	(1 015 )	(2)	1 688	2 623
03	Konkurencija	7	(1)	(7)	—	100	(91)	—	9	9
04	Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis	26 124	(215)	(9 635 )	16 274	18 069	(1 076 )	(0)	16 993	33 266
05	Žemės ūkis ir kaimo plėtra	17 308	(282)	(8 054 )	8 971	65 492	(49 039 )	(0)	16 453	25 424
06	Mobilumas ir transportas	5 647	(393)	(1 642 )	3 613	2 683	(413)	—	2 270	5 883
07	Aplinka	1 093	(1)	(292)	800	443	(125)	—	318	1 118
08	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	14 826	(84)	(4 535 )	10 207	6 674	(1 693 )	(2)	4 978	15 185
09	Ryšių tinklai, turinys ir technologijos	3 305	(36)	(1 295 )	1 975	1 833	(560)	(0)	1 273	3 247
10	Tiesioginiai moksliniai tyrimai	208	(21)	(131)	56	504	(387)	(0)	118	174
11	Jūrų reikalai ir žuvininkystė	1 571	(244)	(644)	682	1 834	(315)	(0)	1 519	2 201
12	Vidaus rinka ir paslaugos	21	(3)	(15)	3	126	(105)	—	21	23
13	Regioninė ir miestų politika	84 237	(1 085 )	(37 414 )	45 738	50 599	(3 664 )	(0)	46 935	92 673
14	Mokesčiai ir muitų sąjunga	122	(8)	(76)	39	165	(79)	—	86	125
15	Švietimas ir kultūra	2 879	(52)	(1 312 )	1 515	3 249	(1 864 )	(0)	1 386	2 901
16	Komunikacija	110	(7)	(83)	21	253	(167)	(0)	86	107
17	Sveikata ir vartotojų apsauga	535	(68)	(262)	206	622	(290)	—	333	538
18	Vidaus reikalai	1 586	(147)	(403)	1 036	1 837	(760)	—	1 076	2 113
19	Užsienio politikos priemonės	862	(73)	(333)	456	706	(256)	(0)	449	905
20	Prekyba	22	(1)	(15)	6	116	(101)	(0)	14	20
21	Vystymasis ir bendradarbiavimas	16 379	(387)	(3 772 )	12 220	5 596	(751)	(0)	4 845	17 066
22	Plėtra	3 669	(53)	(857)	2 759	1 573	(105)	(0)	1 468	4 227
23	Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga	671	(3)	(400)	268	1 484	(925)	—	559	827
24	Kova su sukčiavimu	31	(5)	(18)	8	79	(56)	(0)	23	31
25	Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	14	(2)	(12)	—	199	(184)	(0)	15	15
26	Komisijos vykdomas administravimas	201	(17)	(171)	13	1 121	(948)	(0)	172	185
27	Biudžetas	7	(0)	(7)	—	60	(53)	—	7	7
28	Auditas	0	(0)	(0)	—	12	(12)	—	1	1
29	Statistika	105	(6)	(45)	54	141	(80)	(0)	61	115
30	Pensijos ir susijusios išlaidos	—	—	—	—	1 563	(1 563 )	(0)	—	—
31	Kalbos tarnybos	18	(1)	(17)	—	425	(408)	—	17	17
32	Energetika	4 416	(509)	(914)	2 993	980	(121)	(0)	859	3 853
33	Teisingumas	181	(22)	(66)	94	212	(114)	—	99	193
34	Klimato politika	105	(1)	(40)	64	128	(25)	—	104	168
40	Rezervai	—	—	—	—	—	—	—	—	—
90	Kitos institucijos	469	(67)	(401)	0	3 954	(3 389 )	5	570	570
Iš viso		189 600	(3 855 )	(74 227 )	111 518	177 190	(71 016 )	0	106 175	217 692

5.10. POLITIKOS SRITIS: NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS

mln. EUR
		< 2009	2009	2010	2011	2012	2013	2014 m.	2015 m.	Iš viso
01	Ekonomikos ir finansų reikalai	14	—	0	60	178	244	16	1 370	1 883
02	Įmonės ir pramonė	11	20	34	60	184	304	323	1 688	2 623
03	Konkurencija	—	—	—	—	—	—	0	9	9
04	Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis	515	36	26	448	1 662	6 383	7 203	16 993	33 266
05	Žemės ūkis ir kaimo plėtra	75	0	—	3	206	6 830	1 856	16 453	25 424
06	Mobilumas ir transportas	76	44	85	402	695	700	1 612	2 270	5 883
07	Aplinka	49	61	74	102	136	177	202	318	1 118
08	Moksliniai tyrimai ir inovacijos	70	87	283	584	2 005	3 160	4 017	4 978	15 185
09	Ryšių tinklai, turinys ir technologijos	17	20	40	82	284	551	980	1 273	3 247
10	Tiesioginiai moksliniai tyrimai	9	1	3	2	3	15	24	118	174
11	Jūrų reikalai ir žuvininkystė	99	—	8	25	47	454	49	1 519	2 201
12	Vidaus rinka ir paslaugos	—	—	—	—	0	0	3	21	23
13	Regioninė ir miestų politika	1 365	3	216	1 020	5 918	23 611	13 606	46 935	92 673
14	Mokesčiai ir muitų sąjunga	—	—	0	1	2	4	31	86	125
15	Švietimas ir kultūra	56	32	43	109	199	461	615	1 386	2 901
16	Komunikacija	0	0	0	1	0	2	17	86	107
17	Sveikata ir vartotojų apsauga	6	11	9	14	15	39	112	333	538
18	Vidaus reikalai	14	28	50	110	245	491	99	1 076	2 113
19	Užsienio politikos priemonės	7	5	14	17	76	96	242	449	905
20	Prekyba	—	—	0	0	0	2	3	14	20
21	Vystymasis ir bendradarbiavimas	555	448	706	1 108	2 304	3 246	3 853	4 845	17 066
22	Plėtra	140	55	138	252	411	616	1 146	1 468	4 227
23	Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga	9	13	25	25	24	30	142	559	827
24	Kova su sukčiavimu	0	0	—	—	0	2	5	23	31
25	Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	—	—	—	—	—	—	0	15	15
26	Komisijos vykdomas administravimas	—	—	—	0	—	7	6	172	185
27	Biudžetas	—	—	—	—	—	—	—	7	7
28	Auditas	—	—	—	—	—	—	—	1	1
29	Statistika	0	0	1	1	4	12	35	61	115
30	Pensijos ir susijusios išlaidos	—	—	—	—	—	—	0	—	—
31	Kalbos tarnybos	—	—	—	—	—	—	0	17	17
32	Energetika	41	467	717	238	324	469	737	859	3 853
33	Teisingumas	—	1	1	5	9	22	57	99	193
34	Klimato politika	—	—	—	—	1	3	60	104	168
40	Rezervai	—	—	—	—	—	—	—	—	—
90	Kitos institucijos	—	—	—	—	—	—	—	570	570
Iš viso		3 130	1 333	2 473	4 671	14 931	47 931	37 049	106 175	217 692

5.11. 2015 M. IŠLAIDŲ VYKDYMAS

2015 metai buvo antrieji naujojo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio metai.

Įsipareigojimai

Pradiniame patvirtintame biudžete visoms institucijoms, išskyrus specialioms priemonėms, nustatyta įsipareigojimų asignavimų suma buvo 144 806 mln. EUR.

Šis biudžetas nuo pat pradžių buvo iš esmės taisomas dėl prasto įsipareigojimų įgyvendinimo 2014 m., susijusio su užtrukusiu veiksmų programų, finansuojamų pagal pasidalijamąjį valdymą, priėmimu naujojo programavimo laikotarpio pradžioje. Į 2015 m. perkeltos sumos sudarė 12 mlrd. EUR, o perprogramuoti 2014 m. nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai – 16 mlrd. EUR.

2015 m. papildžius įsipareigojimų asignavimus, neįvykdyti įsipareigojimai vėl pasiekė iki 2014 m. buvusį lygį (217 mlrd. EUR). Tad sumažėjimas 2014 m. buvo laikinas, kaip ir numatyta.

2015 m. naujai sukurtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) buvo įtrauktas į 1a išlaidų kategoriją ir suteikė 1 360 mln. EUR (įskaitant 10 mln. EUR, skirtų Europos investavimo konsultacijų centrui) įsipareigojimų asignavimų (perskirtų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Horizontas 2020“ ir tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) programos, kaip numatyta Taisomajame biudžete Nr. 2/2015); įsipareigojimai prisiimti dėl visos šios sumos).

Neperprogramuojamų įsipareigojimų koregavimai daugiausia buvo susiję su migracija ir pabėgėlių srautais: padidintos sumos agentūrai FRONTEX, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF), Vidaus saugumo fondui (VSF) ir Europos kaimynystės priemonei (EKP) ir pagalbai Sirijai bei aplinkinėms šalims.

Galutinis patvirtintas įsipareigojimų biudžetas, išskyrus specialias priemones, sudarė 161 808 mln. EUR, dėl 161 191 mln. EUR prisiimti įsipareigojimai (įgyvendinimo lygis – 99,6 %).

202 mln. EUR nepanaudotų asignavimų ir nepanaudotas 119 mln. EUR rezervas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui iki 2015 m. pabaigos buvo panaikinti.

Mokėjimai

Pradiniame patvirtintame biudžete nustatyti asignavimai, išskyrus specialias priemones, sudarė 140 862 mln. EUR, (1,6 % daugiau nei 2014 m. galutiniame biudžete). Pradiniai mokėjimų asignavimai sudarė 1,01 % ES BNP. Per metus jie buvo papildyti 66 mln. EUR, nes nauji su migracija ir pabėgėlių krize susiję poreikiai buvo daugiausia dengiami iš perskirstytų lėšų.

Iš 2014 m. perkelta suma buvo 1 960 mln. EUR.

Galutinis patvirtintas biudžetas siekė 141 280 mln. EUR, iš jų – 139 827 mln. (99 %) EUR buvo išmokėta 2015 m.

Iš viso iki 2015 m. pabaigos buvo panaikinta 358 mln. EUR, įskaitant 0,5 mln. sumą iš rezervų.

6. INSTITUCIJŲ IR AGENTŪRŲ BIUDŽETO VYKDYMAS

6.1. INSTITUCIJOS BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ

mln. EUR
Institucija	Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Įplaukos			Įplaukos, kaip	Negrąžintos
Institucija	Pradinis patvirtintas biudžetas	Galutinis patvirtintas biudžetas	Einamieji metai	Perkelta	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso	biudžeto % dalis	Negrąžintos
Europos Parlamentas	149	149	176	21	198	173	3	176	118,49 %	21
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	57	57	73	4	77	71	3	74	129,14 %	3
Komisija	140 885	140 951	139 403	13 743	153 147	139 010	7 018	146 027	103,60 %	7 119
Teisingumo Teismas	45	45	50	0	50	49	0	50	110,39 %	0
Audito Rūmai	20	20	19	0	19	19	0	19	96,20 %	0
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	11	11	15	—	15	15	0	15	138,57 %	—
Regionų komitetas	8	8	10	—	10	10	0	10	127,90 %	0
Ombudsmenas	1	1	1	—	1	1	0	1	101,02 %	—
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	1	1	1	—	1	1	0	1	102,41 %	—
Europos išorės veiksmų tarnyba	38	38	251	0	251	250	0	250	661,85 %	1
Iš viso	141 214	141 280	139 999	13 768	153 768	139 599	7 024	146 624	103,78 %	7 144

Kaip ir ankstesniais metais konsoliduotosios ES bendrojo biudžeto vykdymo ataskaitos apima visų institucijų biudžeto vykdymą, nes į ES biudžetą įtrauktas kiekvienos institucijos biudžetas. ES biudžete nėra atskiro agentūrų biudžeto; jos iš dalies finansuojamos Komisijos biudžeto subsidija.

Kiek tai susiję su EIVT, reikėtų pažymėti, kad be savo biudžeto, ji taip pat gauna 138 mln. EUR įnašų iš Komisijos (2014 m. – 208 mln. EUR) ir 61 mln. EUR iš EPF (2014 m. – 56 mln. EUR). Šie biudžeto asignavimai EIVT suteikiami (kaip asignuotosios įplaukos), kad visų pirma būtų padengtos ES delegacijose dirbančių Komisijos darbuotojų išlaidos, nors administraciniu požiūriu šias delegacijas valdo EIVT.

6.2. INSTITUCIJOS ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS

Įsipareigojimų asignavimai

Institucija	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai					Į 2016 m. perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
	Iš viso turimų asignavimų	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš paskirtųjų įplaukų	Iš viso	%	iš asignuotųjų įplaukų	perkėlimai į kitą laikotarpį pagal sprendimą	Iš viso	%	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	asignuotosios įplaukos (ELPA)	Iš viso	%
	1	2	3	4	5 = 2 + 3+4	6 = 5/1	7	8	9 = 7 + 8	10 = 9/1	11	12	13	14 = 11 + 12 + 13	15 = 14/1
Europos Parlamentas	1 929	1 779	86	34	1 899	98,45 %	14	—	14	0,72 %	16	—	—	16	0,83 %
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	589	500	3	25	528	89,53 %	20	—	20	3,36 %	42	0	—	42	7,10 %
Komisija	177 199	157 732	12 083	3 422	173 236	97,76 %	3 068	654	3 723	2,10 %	221	15	5	240	0,14 %
Teisingumo Teismas	359	354	—	1	355	98,83 %	1	—	1	0,23 %	3	—	—	3	0,94 %
Audito Rūmai	133	131	—	0	131	98,62 %	0	—	0	0,06 %	2	—	—	2	1,32 %
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	134	124	—	4	128	95,98 %	0	—	0	0,08 %	5	—	—	5	3,93 %
Regionų komitetas	91	87	—	2	89	98,17 %	0	—	0	0,02 %	2	—	—	2	1,81 %
Ombudsmenas	10	10	—	—	10	92,32 %	—	—	—	0,00 %	1	—	—	1	7,68 %
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	9	8	—	—	8	95,60 %	—	—	—	0,00 %	0	—	—	0	4,40 %
Europos išorės veiksmų tarnyba	833	592	3	210	806	96,72 %	16	2	18	2,16 %	9	1	—	9	1,13 %
Iš viso	181 286	161 317	12 175	3 698	177 190	97,74 %	3 119	656	3 775	2,08 %	301	15	5	321	0,18 %

Mokėjimų asignavimai

mln. EUR
Institucija		Atlikti mokėjimai					Į 2016 m. perkelti asignavimai					Nebegaliojantys asignavimai
	Iš viso turimų asignavimų	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	iš asignuotųjų įplaukų	Iš viso	%	automatiniai perkėlimai į kitą laikotarpį	perkėlimai į kitą laikotarpį pagal sprendimą	iš paskirtųjų įplaukų	Iš viso	%	iš galutinio patvirtinto biudžeto	iš perkėlimų	asignuotosios įplaukos (ELPA)	Iš viso	%
	1	2	3	4	5 = 2 + 3+4	6 = 5/1	7	8	9	10 = 7 + 8+9	11 = 10/1	12	13	14	15 = 12 + 13 + 14	16 = 15/1
Europos Parlamentas	2 207	1 489	253	29	1 771	80,24 %	289	—	19	309	13,99 %	16	111	—	127	5,77 %
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	639	454	48	24	527	82,43 %	46	—	20	65	10,25 %	42	5	—	47	7,32 %
Komisija	146 051	136 698	1 351	3 404	141 453	96,85 %	430	412	3 615	4 456	3,05 %	74	66	2	142	0,10 %
Teisingumo Teismas	376	334	15	1	350	93,10 %	20	—	1	21	5,49 %	3	2	—	5	1,41 %
Audito Rūmai	141	122	7	0	129	91,70 %	9	—	0	9	6,62 %	2	1	—	2	1,68 %
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	142	114	6	3	124	87,24 %	9	—	1	11	7,48 %	5	2	—	7	5,28 %
Regionų komitetas	99	79	6	2	86	87,37 %	9	—	0	9	8,97 %	2	2	—	4	3,66 %
Ombudsmenas	11	9	0	—	9	86,37 %	1	—	—	1	5,91 %	1	0	—	1	7,72 %
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	10	8	0	—	8	82,61 %	1	—	—	1	8,24 %	0	0	—	1	9,15 %
Europos išorės veiksmų tarnyba	920	520	73	194	787	85,53 %	72	2	38	112	12,20 %	9	12	—	21	2,27 %
Iš viso	150 595	139 827	1 759	3 657	145 243	96,45 %	886	413	3 695	4 994	3,32 %	154	202	2	358	0,24 %

6.3. AGENTŪRŲ PAJAMOS: BIUDŽETO PROGNOZĖS, TEISĖS Į GAUTINAS SUMAS IR GAUTOS SUMOS

Agentūra	Galutinis patvirtintas biudžetas	Teisės į gautinas sumas	Gautos sumos	Negrąžintos	Finansuojama Komisijos politikos sritis
Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra	11	11	11	—	06
Europos prieglobsčio paramos biuras	16	14	14	—	18
Europos aviacijos saugos agentūra	185	150	150	0	06
„Frontex“	143	147	147	—	18
Europos profesinio mokymo plėtros centras	18	18	17	2	15
Europos policijos koledžas	8	9	9	0	18
Europos cheminių medžiagų agentūra	34	38	38	0	02
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras	58	59	59	0	17
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras	18	19	19	—	18
Europos bankininkystės institucija	33	34	34	0	12
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija	20	21	21	0	12
Europos aplinkos agentūra	42	53	43	10	07
Europos policijos biuras	95	103	103	0	18
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	37	37	37	—	12
Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra	9	9	9	—	11
Europos maisto saugos tarnyba	79	80	80	0	17
Europos lyčių lygybės institutas	8	8	8	—	04
„Galileo“ priežiūros tarnyba	23	361	361	0	06
Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės ITER	414	493	493	0	08
Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra (Eurojustas)	34	34	34	0	33
„eu.LISA“	68	74	71	2	18
Europos jūrų saugumo agentūra	65	65	65	0	06
Vidaus rinkos derinimo tarnyba	384	216	216	0	12
Europos vaistų agentūra	308	350	304	45	02
Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra	10	10	10	—	09
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI biuras)	4	4	4	—	09
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra	22	22	22	—	18
Europos geležinkelio saugumo agentūra	26	27	27	0	06
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra	15	16	16	—	04
Europos inovacijos ir technologijos institutas	243	229	229	0	15
Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras	50	42	42	0	15
Europos mokymo fondas	20	21	21	0	15
Bendrijos augalų veislių tarnyba	15	13	13	—	17
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas	21	21	21	0	04
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	47	47	47	—	15
Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga	36	36	36	—	06
Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga	40	40	40	0	08
Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga	55	55	55	0	08
Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra	7	7	7	—	17
Europos transporto tinklo vykdomoji įstaiga	18	18	18	—	06
Iš viso	2 740	3 007	2 946	61

mln. EUR
Įplaukų rūšis	Galutinis patvirtintas biudžetas	Nustatyti asignavimai	Gautos sumos	Negrąžintos
Komisijos subsidija	1 715	1 700	1 698	2
Pajamos iš mokesčių	588	647	602	45
Kitos pajamos	438	660	646	14
Iš viso	2 740	3 007	2 946	61

6.4. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMAI PAGAL AGENTŪRĄ

mln. EUR
Agentūra	Įsipareigojimų asignavimai			Mokėjimų asignavimai
Agentūra	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai	Perkelta į 2016 m.	Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai	Perkelta į 2016 m.
Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra	11	11	0	14	11	2
Europos prieglobsčio paramos biuras	17	16	1	18	13	2
Europos aviacijos saugos agentūra	208	140	65	213	127	84
„Frontex“	152	151	1	180	125	50
Europos profesinio mokymo plėtros centras	19	19	0	20	17	2
Europos policijos koledžas	9	9	0	10	8	2
Europos cheminių medžiagų agentūra	115	113	0	126	111	13
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras	60	56	0	71	55	11
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras	19	18	1	20	18	1
Europos bankininkystės institucija	33	33	—	39	35	3
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija	20	20	0	26	22	3
Europos aplinkos agentūra	68	58	10	73	55	17
Europos policijos biuras	103	100	3	109	93	15
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	37	35	2	43	35	7
Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra	9	9	—	10	9	1
Europos maisto saugos tarnyba	81	81	0	87	79	8
Europos lyčių lygybės institutas	8	8	0	10	7	3
„Galileo“ priežiūros tarnyba	1 582	144	1 438	616	211	404
Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės ITER	792	791	0	531	524	6
Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra (Eurojustas)	34	34	0	38	34	4
„eu.LISA“	82	81	1	87	64	22
Europos jūrų saugumo agentūra	70	64	6	70	58	10
Vidaus rinkos derinimo tarnyba	424	266	—	424	231	29
Europos vaistų agentūra	308	290	6	349	291	43
Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra	10	10	—	11	11	1
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI biuras)	4	4	—	5	4	1
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra	22	22	0	28	22	6
Europos geležinkelio saugumo agentūra	27	26	0	30	27	3
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra	17	15	1	21	15	5
Europos inovacijos ir technologijos institutas	276	251	0	247	224	1
Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras	50	44	—	54	43	5
Europos mokymo fondas	21	21	0	22	21	1
Bendrijos augalų veislių tarnyba	17	15	—	15	14	1
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas	22	22	0	26	23	3
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	47	46	—	52	46	5
Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga	36	36	—	40	34	5
Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga	40	39	—	42	39	2
Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga	55	54	—	59	54	3
Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra	7	7	—	9	7	1
Europos transporto tinklo vykdomoji įstaiga	18	18	—	20	18	2
Iš viso	4 930	3 175	1 538	3 864	2 835	787

mln. EUR
Išlaidų rūšis	Įsipareigojimų asignavimai			Mokėjimų asignavimai
Išlaidų rūšis	Iš viso turimų asignavimų	Prisiimti įsipareigojimai	Perkelta į 2016 m.	Iš viso turimų asignavimų	Atlikti mokėjimai	Perkelta į 2016 m.
Personalas	975	956	1	991	953	18
Administracinės sąnaudos	412	392	2	467	356	85
Veiklos sąnaudos	3 543	1 827	1 535	2 406	1 526	685
Iš viso	4 930	3 175	1 538	3 864	2 835	787

6.5. BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS, ĮSKAITANT AGENTŪRAS

mln. EUR
	Europos Sąjunga	Agentūros	Subsidijų agentūroms panaikinimas	Iš viso
Finansinių metų įplaukos	146 624	2 946	(1 698 )	147 872
Mokėjimai pagal einamųjų metų biudžeto asignavimus	(139 827 )	(2 233 )	1 698	(140 363 )
Mokėjimai pagal asignuotųjų įplaukų asignavimus	(3 657 )	(375)	—	(4 032 )
Mokėjimų asignavimai, perkelti į N+1 metus	(1 299 )	(787)	—	(2 086 )
Atšaukti nepanaudoti asignavimai, perkelti iš N-1 metų	29	268	—	297
Asignuotųjų įplaukų raida	(704)	145	—	(559)
Valiutų keitimo kursų pokyčiai per metus	182	2	—	184
2015 m. biudžeto rezultatas	1 347	(34)	—	1 313

Siekiant pateikti agentūroms visus susijusius biudžeto duomenis, į konsoliduotąsias metines ataskaitas įtraukiamos atskiros konsoliduojamų tradicinių agentūrų biudžeto vykdymo ataskaitos.

(1) Visai ES prisiimtai rizikai numatyti tokio pat dydžio atidėjiniai (t. y. įtraukta į įsipareigojimus).

(2) Visai ES prisiimtai rizikai numatyti tokio pat dydžio atidėjiniai (t. y. įtraukta į įsipareigojimus).

(3) MFP, Euratomas ir likviduojama EAPB

(4) Įskaitant prevencinę pagalbą

(5) Šaltinis: Europos Komisija, Europos ekonominė prognozė, 2016 m. žiema.

(1) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(2) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamentas patvirtino biudžetą, kuriame numatyta apmokėti Sąjungos trumpalaikius įsipareigojimus iš nuosavų išteklių, kurie 2016 m. bus surinkti valstybių narių arba iš jų pareikalauti. Be to, pagal Tarnybos nuostatų (1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas Nr. 259/68 su pakeitimais) 83 straipsnį valstybės narės bendrai garantuoja pensijų įsipareigojimus.

(6) Patirtos valstybių narių. Pasidalijamasis valdymas

Patirtos Komisijos, vykdomųjų agentūrų ir patikos fondų. Tiesioginis valdymas

Patirtos kitų ES agentūrų ir įstaigų, trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų ir kitų įstaigų. Netiesioginis valdymas.

(7) Nepripažinta nuostolių dalis išsamiai paaiškinta 1.5.4 pastaboje.

(8) Suteiktos iš EAPB nuosavų lėšų.

(9) 2014 m. gruodžio 31 d. Išorės veiksmų garantijų fonde buvo laikomos Komisijos išleistos EFSM obligacijos, todėl jas reikėjo likviduoti.

(10) Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto mokėtinos sumos.

(11) Pakategorė „Nepriskirta DFP išlaidų kategorijai“ apima konsoliduotų subjektų biudžetų vykdymą ir konsolidacijos eliminavimą, nebiudžetines operacijas ir nepaskirstytas neesmines programas.

(12) Išskyrus kompensacines paskolas.

(13) Parduoti laikomas finansinis turtas (išskyrus nuosavo kapitalo priemones).

(14) Taikomas korekcijos koeficientas (k. k.).

(15) Mokama pirmuosius 3 metus po išvykimo.

(16) Pirmą kartą įtraukta 2015 m.

(17) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(18) Iš kurio ELPA rezultatas iš viso sudarė (2) mln. EUR 2015 m. ir (3) mln. EUR 2014 m.

(19) Papildomi asignavimai apima iš praėjusių metų perkeltus asignavimus, asignuotąsias įplaukas ir asignavimus, kurie atsiranda dėl panaikintų įsipareigojimų.

(20) Papildomi asignavimai apima iš praėjusių metų perkeltus asignavimus, asignuotąsias įplaukas ir asignavimus, kurie atsiranda dėl panaikintų įsipareigojimų.

(21) Papildomi asignavimai apima iš ankstesnių metų perkeltus asignavimus, asignuotąsias įplaukas ir asignavimus, kurie atsiranda dėl panaikintų įsipareigojimų.

(22) Papildomi asignavimai apima iš ankstesnių metų perkeltus asignavimus, asignuotąsias įplaukas ir asignavimus, kurie atsiranda dėl panaikintų įsipareigojimų.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 380

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. spalio 14d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2016/C 380/01	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. 2015 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos	1
2016/C 380/02	Audito Rūmų patikinimo pareiškimas, teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai – nepriklausomo auditoriaus ataskaita	147