27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/1

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/2

—

atsižvelgdamas į per Pirmąją ir Antrąją tarptautines vystymosi finansavimo konferencijas priimtus dokumentus, t. y. 2002 m. Monterėjaus konsensusą ir 2008 m. Dohos deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas 68/204 ir 68/279 dėl Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos, kuri vyks 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija),

—

atsižvelgdamas į vieno iš už pasirengimo Trečiajai tarptautinei vystymosi finansavimo konferencijai procesą atsakingų vadovų pristatytą 2015 m. sausio 21 d. dokumentą „Elementai“ (angl. „Elements“),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio mėn. JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės „Siekiant oraus gyvenimo iki 2030 m.: panaikinti skurdą, pakeisti visų gyvenimus ir apsaugoti planetą“,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio mėn. Tarpvyriausybinio ekspertų komiteto darnaus vystymosi finansavimo klausimais ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. JT atviros darbo grupės darnaus vystymosi tikslų klausimais ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) dokumentą „2014 m. pasaulio investicijų ataskaita. Investicijos į darnaus vystymosi tikslus: veiksmų planas“ (1),

—

atsižvelgdamas į per 2012 m. birželio mėn. vykusią JT konferenciją darnaus vystymosi klausimais (RIO+20) priimtą dokumentą „Ateitis, kurios norime“ (angl. „The Future We Want“),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Daugiašalės teisinės sistemos, skirtos valstybės skolos restruktūrizavimui, kūrimas“,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015)0044),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“ (COM(2014)0335),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Visa apimančio ir integruoto požiūrio į skurdo išnaikinimo veiksmų ir darnaus vystymosi finansavimą po 2015 m. koncepcija“ (COM(2013)0531),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl pokyčius skatinančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m. (3),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl didesnio privačiojo sektoriaus vaidmens vystomojo bendradarbiavimo srityje,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 25 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m. (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. Monterėjaus vystymosi finansavimo konferencijos (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2014 m. JT klimato kaitos konferencijos (COP 20) Limoje, Peru (2014 m. gruodžio 1–12 d.) (7), 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu (8), 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“ (9), 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais (10), taip pat 2013 m. balandžio 16 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo pasitelkiant prekybą (11),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 472/2015/ES dėl Europos metų vystymuisi (2015 m.) (12),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui,

—

atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumo vystymosi labui principas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0143/2015),

A.

kadangi 2015 m. yra nepaprastai svarbūs siekiant darnaus vystymosi pasauliniu mastu, nes priimti darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir susitarimas dėl pasaulinių su klimato kaita susijusių veiksmų (abu dokumentai galioja iki 2030 m.);

B.

kadangi Trečioji tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija, vyksianti 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija), turi užtikrinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės finansavimo ir įgyvendinimo sąlygas ir kadangi sėkmingą šios darbotvarkės įgyvendinimą lems tai, ar šios konferencijos metu bus iškelti ambicingi tikslai;

C.

kadangi 1,5 mlrd. žmonių vis dar patiria skurdą ir nepriteklių negalėdami naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir užsitikrinti gyvenimo lygio, visų pirma, nuo konfliktų nukentėjusiose ir nestabiliose valstybėse; kadangi tai yra nepriimtina atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje esama pakankamai išteklių tam, kad tokia situacija palaipsniui būtų panaikinta;

D.

kadangi skurdas ir nelygybė gali būti panaikinti tik sutelkiant pakankamai tinkamų išteklių visiems ir geriau juos skiriant marginalizuotoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, moterims, vyresnio amžiaus žmonėms arba neįgaliesiems; kadangi, nepaisant pastebimo ypač didelio skurdo sumažinimo, vaikų atveju pažanga daroma lėtai, todėl svarbus veiksnys yra būtinybė investuoti į vaikus, pasitelkiant vidaus išteklius ir tarptautinį viešąjį finansavimą;

E.

kadangi darnus vystymasis neįmanomas be taikos ir saugumo, kaip pripažinta 2005 m. Europos konsensuse dėl vystymosi;

F.

kadangi trys ketvirtadaliai pasaulio labiausiai skurstančių žmonių – kaip manoma, 960 mln. – šiuo metu gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse, todėl nauja vystymosi paradigma turi apimti programas, kurios skirtos ir skurstantiems žmonėms, ir neturtingoms šalims;

G.

kadangi Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje įvertinta, kad naujų darnaus vystymosi tikslų finansavimo poreikiai besivystančiose šalyse yra maždaug 3,9 trilijonų JAV dolerių per metus, kai šiuo metu trūkstama suma per metus siekia 2,5 trilijonų JAV dolerių; kadangi neryžtingi veiksmai galiausiai kainuos daug daugiau nei ryžtingi veiksmai siekiant darnaus vystymosi;

H.

kadangi darnaus vystymosi tikslų finansavimas – tai didžiulis iššūkis, todėl būtina numatyti ryžtingą visuotinę partnerystę ir naudotis visų formų finansavimu (vidaus, tarptautiniu, viešu ir privačiu finansavimu bei naujais finansavimo šaltiniais) ir nefinansinėmis priemonėmis; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

I.

kadangi vidaus išteklių sutelkimas ir oficiali parama vystymuisi (OVP) – tai nepakeičiami vystymosi finansavimo ramsčiai, kuriuos būtina stiprinti;

J.

kadangi besivystančių šalių galimybės sutelkti vidaus išteklius yra didelės, tačiau šiuo metu egzistuoja šalių galimybių, ką jos gali nuveikti pačios, ribos; kadangi daugumoje besivystančių šalių mokesčių ištekliai vis dar sudaro nedidelę BVP dalį, todėl labai svarbu skatinti gerai subalansuotą, teisingą ir veiksmingą mokesčių sistemą, paremtą individualių mokesčių mokėtojų ir įmonių galimybėmis juos mokėti; kadangi vidaus išteklių sutelkimui taip pat reikalingas teisingas ir skaidrus gamtos išteklių teikiamos naudos paskirstymas;

K.

kadangi vos kelios išsivysčiusios šalys vykdo savo įsipareigojimą – 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti kaip OVP, įskaitant 0,15–0,20 proc. BNP sumą mažiausiai išsivysčiusioms šalims; kadangi valstybės narės, kurios į ES įstojo 2004 m. arba vėliau, įsipareigojo siekti 0,33 proc. BNP tikslo, bet nė viena iš jų šio tikslo dar nepasiekė;

L.

kadangi daugelis mažiau išsivysčiusių šalių yra pažeidžiamos arba tapo pažeidžiamos dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, ginkluotų konfliktų, epidemijų, kaip antai Ebolos viruso, ir gaivalinių nelaimių, ir kadangi joms reikalinga didesnė parama;

M.

kadangi skurdo mažinimas, ekonomikos augimas ir saugumas dideliu mastu priklauso nuo valstybės gebėjimo vykdyti savo suverenias funkcijas siekiant užtikrinti teisinės valstybės veikimą ir teikti pagrindines viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, švietimo arba sveikatos priežiūros, tuo pačiu metu atsižvelgiant į nuosavybės principą; kadangi toms šalims ypač reikalinga didesnė parama, kad būtų sukurtos tvirtos sveikatos apsaugos sistemos;

N.

kadangi vystymosi darbotvarkė tampa vis platesnė, todėl svarbu pripažinti ir toliau skatinti pastangas, kurios dedamos neapsiribojant oficialia parama vystymuisi; kadangi, nepaisant problemų keliančių fiskalinių aplinkybių daugelyje EBPO šalyse, buvo išsaugotas aukštas OPV lygis ir OPV 2013 m. siekė 134,8 mlrd. JAV dolerių – tai visų laikų rekordas; kadangi OPV gali būti katalizatoriumi siekiant pritraukti privačias investicijas ir, atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti novatoriškų finansinių priemonių svarbą;

O.

kadangi privatus sektorius ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI), jei jos yra tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečiais vidaus ekonomikos pagerinimais, gali labai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų siekimo, kaip matyti Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos pasiūlyme dėl investavimo į darnaus vystymosi tikslus veiksmų plano;

P.

kadangi dėl privataus kapitalo judėjimo besivystančios šalys patiria įvairų poveikį, kuris gali būti ir teigiamas, ir neigiamas; kadangi kapitalo judėjimas į besivystančias šalis iš privačių šaltinių yra svarbus, bet labai svyruojantis, nelygiai pasiskirsto ir dažnai yra susijęs su kapitalo išvežimu, pvz., pelno repatrijavimu, kuris nuo 2010 m. viršijo naujus TUI srautus;

Q.

kadangi pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visuotinį ir įtraukų procesą nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis ir prisideda prie gero valdymo ir atskaitomybės; kadangi parama vystymuisi ir korupcija yra tarpusavyje nesuderinamos;

R.

kadangi svarbu skatinti naudojimąsi banko paslaugomis besivystančiose šalyse;

S.

kadangi ES ir jos valstybės narės, kaip didžiausios paramos vystymuisi teikėjos, turi vadovauti vystymosi finansavimo procesui ir padėti užtikrinti patikimą atsaką į vystymosi finansavimo iššūkius, užtikrinant politikos suderinamumą vystymosi labui darbotvarkėje laikotarpiui po 2015 m.; kadangi kitos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų sekti ES pavyzdžiu;

1.

palankiai vertina Trečiosios vystymosi finansavimo konferencijos baigiamojo dokumento projektą, dar vadinamą „pirminiu projektu“, ir ragina ES ir jos valstybes nares jam pritarti;

2.

palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą ir jos pokyčius skatinantį, universalų, holistinį ir integruotą požiūrį į plataus užmojo visuotinę partnerystę siekiant naujų vystymosi tikslų ir susijusios finansinės sistemos, kurią palaikant dėmesys sutelkiamas į skurdo panaikinimą, universalias žmogaus teises ir lyčių lygybę; primygtinai tvirtina, kad be visapusiškų ir konkrečių įgyvendinimo priemonių tokia plataus užmojo partnerystė nebus sėkminga;

3.

primygtinai ragina ES vadovauti pasirengimo procesui, kuriuo siekiama nustatyti darnaus vystymosi programą, atnaujintą susitarimą dėl vystymosi finansavimo ir kitus įgyvendinimo būdus, atsižvelgiant į steigimo sutartyse numatytus įsipareigojimus ir vertybes; mano, kad ES paramos vystymuisi teikimas neturėtų priklausyti nuo kitų partnerių, teikiančių paramą;

4.

primygtinai pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų išlaikyti savo kaip pagrindinių paramos vystymuisi teikėjų poziciją tuo pat metu ragindamos dalytis atsakomybe; ragina, kad dideles pajamas gaunančios šalys, didesnes nei vidutinės pajamos gaunančios šalys ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys prisiimtų prasmingus įsipareigojimus;

5.

palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“, nes jis yra išsamus, jame dėmesys telkiamas į politikos nuoseklumą ir patvirtinama, kad ES yra įsipareigojusi visomis išgalėmis dalyvauti vykdant visuotinę partnerystę; visgi apgailestauja, kad nepakankamai įsipareigota nustatyti būsimų finansavimo tikslų tvarkaraštį;

6.

pabrėžia, kad OPV ir toliau yra pagrindinė vystymosi finansavimo priemonė; ragina ES ir valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti siekti 0,7 proc. BNP skyrimo OPV tikslo, kai 50 proc. OPV ir bent 0,2 proc. BNP rezervuojama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, taip pat, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, pateikti daugiamečius biudžeto tvarkaraščius, kad iki 2020 m. būtų galima proporcingai pasiekti minėtus lygius; palankiai vertina tai, kad ES pastangas ryžtingai nukreipia į paramos vystymuisi kiekį ir kokybę; ragina kitas išsivysčiusias partneres ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis didinti savo paramą vystymuisi ir ragina Komisiją ir valstybes nares įtikinti viešuosius ir privačius paramos teikėjus visame pasaulyje vykdyti savo finansinius pažadus ir prisiimti naujus įsipareigojimus; pabrėžia, jog visi paramos teikėjai turėtų užtikrinti, kad OPV reikštų tikrą lėšų pervedimą į besivystančias šalis;

7.

pabrėžia, kad ES ir kitos išsivysčiusios šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus skirti didesnį, naują ir papildomą kovos su klimato kaita finansavimą, kad bendras finansavimas iš įvairiausių šaltinių, viešųjų ir privačių, dvišalių ir daugiašalių, taip pat alternatyvių šaltinių iki 2020 m. pasiektų 100 mlrd. JAV dolerių per metus; apgailestauja, kad pasiekta nedidelė pažanga užtikrinant kovos su klimato kaita finansavimo papildomumą OPV atžvilgiu; ragina dėti bendras tarptautines išsivysčiusių šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių pastangas, kad susitarime dėl pasaulinių su klimato kaita susijusių veiksmų, kuris turi būti sudarytas 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vyksiančioje konferencijoje, būtų numatytas naujas ir papildomas kovos su klimato kaita besivystančiose šalyse finansavimas, bet ne vystymosi biudžeto sąskaita; mano, kad ES turėtų pasiūlyti tarpines priemones siekiant visiško papildomumo; primygtinai ragina valstybes nares įplaukas, gautas anglies dioksido rinkose, panaudoti veiksmams klimato kaitos srityje besivystančiose šalyse; taip pat ragina besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis mobilizuoti besivystančioms šalims skirtą veiksmų klimato kaitos srityje finansavimą;

8.

pritaria naujiems papildomo vystymosi ir kovos su klimato kaita finansavimo šaltiniams, įskaitant finansinių sandorių mokesčius ir anglies dioksido mokesčius, taikytinus tarptautinei aviacijai ir jūrų transportui, ir automatiškam anglies dioksido rinkos įplaukų skyrimui vystymosi ir kovos su klimato kaita finansavimui; palankiai vertina tolesnes Europos ir tarptautiniu lygmeniu dedamas pastangas rasti kitų papildomų šaltinių;

9.

pažymi, kad OPV turėtų išlikti standartinis vykdytų finansinių pastangų matas; remia papildomo visos oficialios paramos darniam vystymuisi rodiklio taikymą, su sąlyga, kad bus išsamiai paaiškinta, jog jis jokiu būdu nepakeičia OPV priemonės ir nesumažina jos svarbos;

10.

pažymi, kad nors OPV dažniausiai teikiama dotacijų pavidalu, lengvatinės paskolos taip pat yra svarbios, bet prisideda prie skolos naštos didinimo ir kyla skolų burbulo susidarymo pavojus, visų pirma Užsachario Afrikos ir Karibų valstybėse, kurios turi ribotas įplaukas ir joms sudėtinga įvykdyti skolinius įsipareigojimus; taigi ragina paramos teikėjus paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti dotacijomis; mano, kad lengvatinės paskolos gali nebūti tinkamos investicijoms į socialinius sektorius, kur nesiekiama pelno; palankiai vertina EBPO Paramos vystymuisi komiteto susitarimą OPV duomenų apskaičiavimo tikslu modernizuoti ataskaitų apie lengvatines paskolas teikimą įdiegiant sistemą, kuri būtų lygiavertė dotacijoms taikomai sistemai;

11.

pabrėžia, kad ES yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja, jos parama sudaro beveik 60 proc. pasaulinės oficialios paramos vystymuisi; vis dėlto prašo Komisijos pateikti aiškius ir skaidrius duomenis apie ES paramai vystymuisi skirtą bendro biudžeto dalį, kad būtų galima įvertinti visų Europos paramos teikėjų priėmus Monterėjaus konsensusą vykdytus tolesnius veiksmus; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES finansinio indėlio į besivystančias šalis lygis nepakankamai matomas, ir ragina Komisiją parengti tinkamas ir tikslines komunikacijos ir informavimo priemones ES paramos vystymuisi matomumui padidinti;

12.

ragina ES atsižvelgti į ilgalaikius finansų poreikius pirmenybę teikiant labiau strateginiam, platesnio užmojo ir universalesniam požiūriui, kuris atitiktų darnaus vystymosi tikslus, ir šiuo požiūriu vadovaujantis;

13.

primena indėlį iš ES biudžeto vystymuisi finansuoti, skiriant 19,7 mlrd. eurų vystomajam bendradarbiavimui ir 6,8 mlrd. eurų humanitarinei pagalbai 2014–2020 m. laikotarpiu, papildant neatidėliotinai pagalbai numatytą 2,2 mlrd. eurų rezervą; taip pat atkreipia dėmesį į 30,5 mlrd. eurų iš Europos plėtros fondo (EPF); pasisako už EPF įtraukimą į Sąjungos biudžetą, nes tai turėtų privalumų, pavyzdžiui, padidėtų skaidrumas, matomumas, veiksmingumas ir efektyvumas; palankiai vertina po rinkimų vykdytos laikotarpio vidurio peržiūros ir daugiametės finansinės programos peržiūros teikiamą galimybę atsižvelgti į augančius struktūrinius humanitarinės pagalbos bei vystymosi poreikius skurdžiausiose ir nestabiliausiose šalyse;

14.

pažymi, kad 2015 m. biudžete numatoma 2,4 mlrd. eurų įsipareigojimų (2,1 mlrd. eurų mokėjimų) vystomajam bendradarbiavimui ir 928,8 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų (918,8 mln. eurų mokėjimų) humanitarinei pagalbai; pritaria veiksmams, kurių imtasi siekiant sumažinti susikaupusių neapmokėtų sąskaitų sumas, visų pirma siekiant išlaikyti labiausiai pažeidžiamų partnerių finansinį gyvybingumą, ir pabrėžia, kad svarbu taikyti pariteto tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, susijusių su humanitarine pagalba, principą, nes krizės kyla dažniau ir lėšos turi būti greitai išmokamos;

15.

ragina ES užtikrinti, jog derybos dėl laikotarpio po 2015 m. visuotinės vystymosi darbotvarkės, vystymosi ir kovos su klimato kaita finansavimo būtų tinkamai susietos su nauja Sendajuje priimta nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m. laikotarpiui, kad būtų didinamas atsparumas ir pasirengimas, kartu siekiant visuotinio tikslo pasirūpinti visais;

16.

primena, kad vystomasis bendradarbiavimas yra bendra ES ir jos valstybių narių atsakomybė ir kad jį vykdant reikia nuosekliai atsižvelgti į papildomumo ir koordinavimo sąvokas; pabrėžia, kad į koordinavimo procesą reikia įtraukti pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas;

17.

ragina ES ir valstybes nares propaguoti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, remiantis Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarime prisiimtais įsipareigojimais, pagalbos suskaidymo mažinimą taikant sukaupto finansavimo mechanizmą ir geresnį įvairių pagalbos mechanizmų ir rėmėjų veiklos koordinavimą; pabrėžia, kad visas vystymosi finansavimas turėtų būti orientuotas į neturtinguosius, pagrįstas lyčių lygybės principu, aplinkos atžvilgiu saugus ir pritaikytas prie klimato kaitos;

18.

primena, kad, pagal SESV, prioritetinis ES vystymosi srities tikslas – mažinti ir galiausiai visiškai panaikinti skurdą, o žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, socialinė sanglauda ir kova su nelygybe turėtų ir toliau būti laikomi svarbiausiais aspektais vykdant vystymosi veiksmus;

19.

pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius išlaidų prioritetus, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms sveikatos, švietimo, energetikos, vandens tiekimo ir infrastruktūros srityse; pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas pagalbos veiksmingumo srityje ir tokią pagalbą gerinti, geriau koordinuojant įvairių pagalbos mechanizmų ir rėmėjų veiklą;

20.

pabrėžia, kad OPV srityje pirmenybė turėtų būti teikiama pagrindinėms socialinėms paslaugoms visiems ir viešosioms gėrybėms, kurias privatus sektorius teikia ne taip efektyviai, pavyzdžiui, pradiniam ugdymui, socialinės apsaugos sistemoms, sveikatos priežiūrai ir sanitarijos infrastruktūrai, vandens tiekimui ir energetikai, kad besivystančios šalys galėtų išnaudoti visas savo galimybes; pabrėžia, kad tarptautinio viešojo finansavimo srityje prieinamumas turėtų būti pagrindiniu kriterijumi, siekiant skatinti visuotines ir įtraukias paslaugas ir infrastruktūrą;

21.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog labiausiai pažeidžiamų bendruomenių atstovai turėtų vystymosi galimybių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, kai parama teikiama vien tik pasitelkiant vyriausybių tarpininkavimą, kyla pavojus, jog marginalizuotos arba pažeidžiamos bendruomenės bus nepakankamai finansuojamos;

22.

pabrėžia svarbų plėtros bankų vaidmenį telkiant papildomas lėšas, kad jas naudojant būtų mažinami infrastruktūros finansavimo ir galimybių gauti kreditą besivystančiose šalyse trūkumai taikant stebėsenos ir poveikio vertinimo mechanizmus;

23.

pabrėžia būtinybę ES siekti aukščiausio koordinavimo lygio, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su kitomis ES politikos sritimis (aplinkos apsaugos, migracijos, tarptautinės prekybos, žmogaus teisių, žemės ūkio ir t. t.) ir išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos; primena, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (SESV 208 straipsnis), politikos suderinamumas vystymosi labui tapo Sutartyje numatyta prievole;

24.

pabrėžia, kad vidaus išteklių sutelkimas yra labiau prognozuojamas ir tvaresnis nei užsienio parama, todėl turi būti pagrindinis finansavimo šaltinis; ragina besivystančias šalis dėti pastangas, kad toks sutelkimas būtų padidintas; pabrėžia, kad svarbu gerinti mokesčių surinkimą besivystančiose šalyse ir tvirtų, gerai subalansuotų, teisingų ir veiksmingų mokesčių sistemų, kurios būtų orientuotos į neturtinguosius, kuriomis būtų atsižvelgiama į labiausiai pažeidžiamas grupes ir laikomasi tarptautinių įsipareigojimų darnaus vystymosi srityje, poreikį; ragina panaikinti žalingas subsidijas energetikos (ypač iškastinio kuro), žuvininkystės ir žemės ūkio srityse;

25.

ragina Komisiją didinti gebėjimų stiprinimo paramą mokesčių administravimo, finansų valdymo, viešųjų finansų valdymo, kovos su korupcija, pasisavinto turto atgavimo ir kovos su mokesčių slėpimu bei netinkama sandorių kainodara srityse; mano, kad Sąjunga šioje srityje turi atlikti pagrindinį vaidmenį; primena, kad svarbu mokesčių iš gamtos išteklių pajamas paskirstyti, ypač steigiant nepriklausomus turto fondus; pabrėžia, kad būtina skubiau dėti daugiau pastangų gerinant biudžeto ataskaitų teikimą, ir ragina labiau suderinti biudžeto ataskaitų teikimo praktiką įvairiose šalyse;

26.

ragina ES ir valstybes nares aktyviai kovoti su mokesčių rojais, mokestiniu sukčiavimu ir neteisėtu kapitalo judėjimu, kurie stabdo paramą vystymuisi ir prisideda prie besivystančių šalių skolų didinimo, bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis imantis veiksmų prieš kai kurių tarptautinių bendrovių taikomą agresyvią mokesčių vengimo praktiką ir ieškoti būdų, kaip padėti besivystančioms šalims atsilaikyti prieš spaudimą įsitraukti į mokesčių konkurenciją, nes tai trukdo vietos išteklių sutelkimui vystymosi tikslams;

27.

pritaria tam, kad pasitelkiant JT būtų įsteigta tarpvyriausybinė bendradarbiavimo mokesčių srityje institucija; ragina automatiškai keistis informacija; ragina sukurti viešuosius tikrosios nuosavybės registrus, įvesti privalomą pagal šalis suskirstytų ataskaitų teikimą tarpvalstybinėms įmonėms visuose sektoriuose ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą derantis dėl mokesčių ir investavimo susitarimų su besivystančiomis šalimis;

28.

mano, kad į tarptautinių įmonių mokesčių taisykles turėtų būti įtrauktas principas, kad mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur sukuriama arba gaunama nauda;

29.

pabrėžia lemiamą gero valdymo, žmogaus teisių apsaugos, teisinės valstybės principų, institucinės struktūros ir reguliavimo priemonių svarbą; ypač remia investicijas į gebėjimų stiprinimą, pagrindines socialines paslaugas, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos apsaugos (užtikrinant visuotinę sveikatos priežiūrą), įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei atitinkamas teises, mitybą, viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą bei kovą su skurdu ir nelygybe, be kita ko, tarp vaikų ir atsižvelgiant į lyčių aspektą; pripažįsta, kad reikia užtikrinti prieinamą infrastruktūrą ir vykdyti selektyvias viešąsias investicijas, taip pat tausiai naudoti gamtos išteklius, be kita ko, gavybos pramonės šakose;

30.

pabrėžia, kad teikiant vystymosi finansavimą turi būti skiriama daugiau lėšų moterų ir vyrų lygybės skatinimui, moterų teisėms ir didesnių galių suteikimui moterims; atkreipia dėmesį į ypatingą moterų vaidmenį visuomenėje ir pabrėžia, kad minėtos priemonės turėtų apimti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, tikslingas investicijas į pagrindinius sektorius, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo, ir veiksmus, kuriais užtikrinama, kad teikiant visą paramą vystymuisi būtų visapusiškai atsižvelgiama į moterų ir mergaičių padėtį;

31.

ragina užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų ir mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros finansavimą besivystančiose šalyse, kartu pripažįstant, kad šis finansavimas turėtų būti teikiamas vietos ir tarptautiniu lygmenimis; primygtinai ragina skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, kuriais galima pasiekti pažangos sprendžiant sudėtingas problemas ir siekti gero globaliųjų viešųjų gėrybių, pavyzdžiui, sveikatos srities technologijų ir inovacijų, valdymo; pažymi svarbų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį šioje srityje; ragina persvarstyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemas, besivystančiose šalyse įdiegtas sudarant laisvosios prekybos susitarimus, kad būtų nustatytas bet koks neigiamas jų poveikis visuomenės sveikatai, aplinkosaugai arba technologijų perdavimui;

32.

pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti palankias sąlygas privačioms įmonėms ir verslumui, ypač mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, besivystančiose šalyse, nes jos atlieka pagrindinį vaidmenį kaip darbo vietų kūrimo ir įtraukaus augimo varomoji jėga; ypač ragina toliau stiprinti mikrofinansų paskolų ir garantijų sistemas; tvirtina, kad būtina toliau plėtoti vietos ir regioninius bankus ir kredito unijas, siekiant labai sumažinti per dideles palūkanų normas rinkų paskolų atveju, taigi labiau remiant bendruomenių vystymąsi vietos lygmeniu (13); ragina, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, privačiame sektoriuje imtis derinimo veiksmų, pasinaudojant atitinkama partneryste, finansinėmis priemonėmis, skatinamosiomis priemonėmis ir užtikrinant veiksmingą įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA); primena, kad reikia laikytis tarptautinių standartų, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų;

33.

pabrėžia, kad būtina skatinti teikti informavimo, mokymų ir konsultavimo platformų kūrimo priemones įmonėms, nes jos būtinos jų vystymusi;

34.

pabrėžia, kad, siekiant suteikti ilgalaikį postūmį ekonomikai, itin svarbu jaunimui ir moterims sudaryti galimybes pasinaudoti kreditais, kad būtų teikiama pagalba naujai įsteigtoms įmonėms;

35.

pabrėžia gamintojų asociacijų kolektyvinio verslumo atliekamą vaidmenį socialinės sanglaudos srityje, kai užkertamas kelias etniniams ir religiniams konfliktams;

36.

primygtinai pabrėžia, kad ES pagalba ir bendradarbiavimas su privačiojo sektoriaus atstovais gali ir turi padėti mažinti skurdą ir nelygybę, skatinti pagarbą žmogaus teisėms, aplinkos apsaugos standartų laikymąsi, kovos su klimato kaita įsipareigojimų laikymąsi ir socialinį dialogą; ragina sukurti teisiškai privalomą sistemą įmonėms, įskaitant tarptautines korporacijas, su skundų teikimo mechanizmu;

37.

ragina ES, kartu su besivystančiomis šalimis, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos parengus išsamius investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus, nustatyti reguliavimo sistemą, kuri skatintų labiau atsakingas, skaidrias ir atskaitingas investicijas, kurios padėtų plėtoti socialiai atsakingą privatųjį sektorių besivystančiose šalyse;

38.

ragina Komisiją remti geresnę galimybę gauti finansavimą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir kooperatyvams besivystančiose šalyse; pabrėžia mikrofinansų paskolų sistemos svarbą, ypač moterims; ragina toliau plėtoti vietos ir regioninius bankus ir kredito unijas; prašo Komisijos paraginti besivystančias šalis kurti politikos priemones ir teisines sistemas, kuriomis būtų skatinama banko paslaugų plėtotė; pabrėžia, kad būtina įvairiais lygmenimis, įskaitant skurstančius žmones, moteris ir kitas pažeidžiamas grupes, teikti informaciją ir rengti mokymus finansų, banko produktų naudojimo ir draudimo klausimais ir atitinkamų naujų technologijų srityje;

39.

primena, kad vien viešosios pagalbos tikrai nepakanka norint patenkinti visus investicijų poreikius besivystančiose šalyse; taigi primygtinai ragina naudoti investicijų derinimo ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sverto funkciją, jas naudoti kaip priemones siekiant sustiprinti paramos vystymuisi daromą poveikį, pritraukti privačių lėšų ir paremti vietos įmones; vis dėlto pabrėžia, kad finansavimo derinimas negali pakeisti valstybės atsakomybės tenkinti socialinius poreikius ir jį vykdant turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius vystymosi tikslus ir laikomasi vystymosi veiksmingumo principų; taip pat ragina vykdyti tinkamą viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, ypač mokslinių tyrimų, susijusių su naujoviškų vaistų iniciatyva, pvz., programa „Ebola +“, srityje;

40.

ragina patvirtinti tarptautinius standartus ir kriterijus ir atlikti finansavimo derinimo projektų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, kurios pritraukia privatų finansavimą ir remia vietos įmones, skolos rizikos analizę, laikantis TDO, PSO ir tarptautinių žmogaus teisių standartų, dėl kurių susitarta; ragina Komisiją, atsižvelgiant į jos ketinimą ateityje daug dažniau naudoti finansavimo derinimą, įgyvendinti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl finansavimo derinimo pateiktas rekomendacijas ir įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo mechanizmą, ypač atsižvelgiant į vystymąsi ir finansinį papildomumą, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina EIB ir kitas vystymosi finansavimo įstaigas pirmenybę teikti investicijoms į įmones ir fondus, kurios viešai skelbia informaciją apie tikrąją nuosavybę ir teikia ataskaitas pagal šalis;

41.

pritaria tam, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys, turėtų didesnes patekimo į rinką galimybes, nes tai gali sustiprinti privatųjį sektorių ir paskatinti vykdyti reformas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos ir investicijų susitarimai, visų pirma su besivystančiomis šalimis, mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ir nestabiliomis valstybėmis, būtų suderinti su darnaus vystymosi tikslais ir jais būtų skatinama pagarba žmogaus teisėms ir regioninei integracijai; pabrėžia, kad turėtų būti vykdomas tokių susitarimų poveikio darnaus vystymosi tikslams vertinimas; pritaria Komisijos pasiūlymui atnaujinti savo pagalbos prekybai strategiją atsižvelgiant į derybų dėl laikotarpio po 2015 m. rezultatus ir prekybos susitarimuose besivystančioms šalims, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms taikyti specialų ir diferencijuotą režimą, gerbiant jų politinę laisvę priimti suverenius sprendimus atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir gyventojų poreikius;

42.

ragina imtis veiksmų siekiant paremti nacionalinių viešųjų pirkimų sistemų taikymą vykdant viešojo sektoriaus valdomą veiklą ir didinti jų skaidrumą, taip pat stiprinti konkurencijos institucijas besivystančiose šalyse;

43.

pabrėžia teigiamą migrantų indėlį į savo kilmės šalių vystymąsi ir ragina kilmės ir kelionės tikslo šalis vykdant migracijos politiką bendradarbiauti efektyviau ir taikant naujoviškesnius metodus; atkreipia dėmesį į didelį ir vis augantį kapitalo judėjimą diasporos grupėms vykdant perlaidas ir remia diasporos fondų kūrimą; ragina toliau dėti pastangas siekiant sumažinti pervedimo sąnaudas, kad būtų padidintas poveikis vystymuisi vietos lygmeniu kilmės šalyse;

44.

ragina vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant bendruomenių NVO, aktyviau dalyvauti diskusijose dėl vystymosi prioritetų, visų pirma Adis Abebos konferencijoje, ir darbotvarkę laikotarpiui po 2015 m. įgyvendinti labiau įtraukiai ir atsakingai; pabrėžia NVO vaidmenį vykdant veiksmus vietoje ir kuriant atskaitomybės, stebėsenos ir peržiūros mechanizmus; pripažįsta, kad vietos valdžios institucijų dalyvavimui įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus reikia skirti būtinų išteklių; ragina diskutuojant dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės labiau konsultuotis su jaunais žmonėmis, visų pirma pasinaudojant naujoviškomis ryšių technologijomis; pabrėžia ES delegacijų kaip tarpininkų tokiuose dialoguose vaidmenį;

45.

primena, kad JT papildomai kartu kitomis esamomis institucijomis ir forumais, pavyzdžiui, EBPO, tenka pagrindinis vaidmuo pasaulinio ekonomikos valdymo ir vystymosi srityse; ragina lygiaverčiu pagrindu ir užtikrinant abiejų lyčių pusiausvyrą atstovauti visoms šalims daugiašalėse institucijose ir kitose normų ir standartų nustatymo įstaigose, įskaitant tarptautines finansų įstaigas; primena, kad visos tarptautinės finansų įstaigos turėtų laikytis pagrindinių skaidrumo standartų, kaip nustatyta Tarptautinių finansų įstaigų skaidrumo chartijoje, ir taikyti viešo informacijos atskleidimo priemones;

46.

primygtinai pabrėžia, kad, siekiant sumažinti skolos naštą ir išvengti nepakeliamos skolos, daugiašalė valstybės skolos restruktūrizavimo teisinė sistema turi padėti priimti ilgalaikius su skola susijusius sprendimus, įskaitant atsakingo skolinimo ir skolinimosi standartų patvirtinimą; ragina ES konstruktyviai dalyvauti JT derybose dėl šios sistemos; primygtinai ragina ES siekti, kad būtų įgyvendinami JT prekybos ir plėtros konferencijos nustatyti atsakingų valstybės skolos vertybinių popierių sandorių principai, taikytini skolininkams ir skolintojams;

47.

palankiai vertina tarptautines pastangas panaikinti nuo Ebolos viruso kenčiančių šalių tarptautinius skolinius įsipareigojimus, siekiant padėti joms įveikti dėl epidemijos kilusią ekonomikos krizę;

48.

ragina peržiūrėti tarptautinių organizacijų finansinės paramos vystymuisi programas ir priemones siekiant jas suderinti su naujais darnaus vystymosi tikslais; ragina visų pirma Europos investicijų banką, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką nustatyti aukščiausius atsakingo finansavimo standartus ir skirti savo išteklius labiau orientuojantis į besivystančių šalių poreikius, be kita ko, sudarant abipusiai veiksmingas neturtingiesiems palankias skolinimosi galimybes; visų pirma ragina didinti Europos investicijų banko lėšas, viršijant dabartinius jo įgaliojimus, kad toliau būtų didinamas mažas pajamas gaunančioms šalims jo teikiamas finansavimas;

49.

ragina Adis Abebos konferencijoje pasiekti susitarimą dėl tvirtos, skaidrios ir prieinamos stebėsenos ir atskaitomybės sistemos, kad būtų galima veiksmingai stebėti investicijas ir pažangą, susijusią su konkrečiais įsipareigojimais ir tikslais, ir imtis tolesnių veiksmų; ragina imtis tarptautinės iniciatyvos siekiant pagerinti statistikos, duomenų ir informacijos, įskaitant pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, etninę kilmę ir migranto statusą, neįgalumą, geografinę vietą ir kitas nacionalinėmis aplinkybėmis svarbias charakteristikas suskirstytų duomenų, kokybę; prašo visų šalių užtikrinti skaidrų ir veiksmingą pagalbos ir finansavimo teikimą ir todėl visų pirma pasirašyti bei veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją prieš korupciją, taip pat įsipareigoti sistemingai laiku skelbti tikslius ir palyginamus duomenis apie įplaukas ir išlaidas bei biudžeto dokumentus; visų pirma prašo Komisijos toliau stebėti ir kontroliuoti savo paramos programų ir projektų finansavimą ir imtis tinkamų priemonių, kai yra korupcijos ir netinkamo valdymo įrodymų; taip pat primygtinai ragina Komisiją didinti savo paramą, kad būtų sustiprintos teisminės institucijos ir kovos su korupcija agentūros besivystančiose šalyse;

50.

ragina imtis tarptautinės iniciatyvos gerinti statistinių duomenų, teikiamų duomenų ir informacijos kokybę, kad būtų galima stebėti išlaidas, investicijas ir daromą pažangą specifinių įsipareigojimų ir tikslų požiūriu; palankiai vertina pasauliniu mastu dedamas pastangas užtikrinti, kad įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus naudojami duomenys būtų pakankamai suskirstyti pagal pajamas, lytį, amžių ir kitus rodiklius, ir taip būtų galima efektyviai stebėti politinių priemonių poveikį;

51.

pakartoja, kad, papildant BVP, būtinas naujas kitų rodiklių rinkinys, siekiant atsižvelgti į naujas socialines ir aplinkosaugos problemas, ir kad šis rinkinys turėtų apimti visų pirma žmogaus socialinės raidos indeksą, GINI koeficientą, lyčių lygybės nustatymą, anglies dioksido išmetimo rodiklį ir ekologinį pėdsaką;

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir pasirengimo Trečiajai tarptautinei vystymosi finansavimo konferencijai proceso tarpininkams.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/12

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ (COM(2011)0748),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms poveikio žmonių sveikatos sektoriuje ir veterinarijos sektoriuje. Koncepcija „Viena sveikata“,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Mikrobų keliamos problemos. Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamos grėsmės“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 13 d. ir 2014 m. birželio 19 d. Komisijos ataskaitas Tarybai, parengtas remiantis valstybių narių pateiktomis Tarybos rekomendacijos (2009/C 151/01) dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo ataskaitomis (COM(2012)0658 ir COM(2014)0371),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitos Tarybai, parengtą remiantis valstybių narių pateiktomis Tarybos rekomendacijos (2009/C 151/01) dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo ataskaitomis (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai,

—

atsižvelgdamas į specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 411 „Pacientų sauga ir priežiūros kokybė“,

—

atsižvelgdamas į Pažangos ataskaitą dėl Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų plano (SANTE/10251/2015),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 10 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veterinarinių vaistų (2014/0257(COD)),

—

atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtą koncepcinę tarptautinio pacientų saugos klasifikavimo struktūrą,

—

atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Latvijos pastangas spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą, visų pirma susijusią su tuberkulioze ir daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze (MDR-TB),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl pacientų saugos ir sveikatos priežiūros kokybės, taip pat su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir atsparumo mikrobams prevencijos ir kontrolės,

—

atsižvelgdamas į pirmąją ECDC, EFSA ir EMA bendrą ataskaitą dėl integruotos antimikrobinių medžiagų vartojimo analizės ir žmonių bei maistui auginamų gyvūnų antimikrobinio atsparumo bakterijoms – bendra kelių agentūrų parengta antimikrobinių medžiagų vartojimo ir atsparumo analizė (angl. Joint Interagency Antimicrobial Consumption and Resistance Analysis, JIACRA),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0142/2015),

A.

kadangi bendra sveikatos priežiūros kokybė labiausiai priklauso nuo pacientų saugos, kurios esminiai komponentai yra sveikatos priežiūros saugos kultūra bei pacientų saugos nepageidaujamų reiškinių valdymas;

B.

kadangi turimi duomenys apie nepageidaujamų reiškinių paplitimą ir dažnumą valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose šiuo metu yra riboti, tačiau jų nuolat daugėja, ir kadangi naujausi turimi duomenys yra 2008 m.;

C.

kadangi nustatyta, kad 8–12 proc. į ligonines ES priimamų pacientų, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas kenčia nuo nepageidaujamų reiškinių ir kadangi beveik pusę šių reiškinių galima išvengti;

D.

kadangi dažniausiai pasitaikantys su sveikatos priežiūra susiję nepageidaujami reiškiniai – su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, su gydymu vaistais susijusios klaidos ir komplikacijos chirurginių intervencijų metu arba po jų;

E.

kadangi pacientų sauga ir sveikatos priežiūra priklauso nuo sveikatos priežiūros specialistas kuriamų tinkamų darbo sąlygų ir saugos darbe ir kadangi perpildytoje ir prastai personalu aprūpintoje aplinkoje ypač sunku užtikrinti pacientų saugą, su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę ir daugeliui vaistų atsparių bakterijų plitimo prevenciją;

F.

kadangi dabartinė ekonomikos krizė padarė vis didėjantį spaudimą valstybių narių biudžetams, ir taip poveikė pacientų saugą, kadangi daugelis valstybių narių, tinkamai neišsprendę veiksmingumo klausimo, dramatiškai sumažino sveikatos priežiūros sistemų biudžetą ir personalo lygį,

G.

kadangi ekonomikos krizė dar labiau padidino jau esamus skirtumus, susijusius su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

H.

kadangi tęstinis gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų rengimas yra labai svarbus siekiant išvengti nepageidaujamų reiškinių, įskaitant nepageidaujamas reakcijas į vaistus, kurios, kaip apskaičiuota, ES sveikatos priežiūros sistemoms kainuoja apie 2,7 mlrd. EUR per metus ir tai sudaro 1,1 proc. visų hospitalizavimo atvejų ES;

I.

kadangi į pacientą nukreipta elektroninė sveikata (e. sveikata) ir gydymas namų priežiūros sąlygomis turi didelį potencialą pagerinti gydymo kokybę ir veiksmingumą kartu užtikrinant geresnį sveikatos priežiūros efektyvumą;

J.

kadangi taikant įvairias sritis apimantį požiūrį didėja galimybės pasiekti teigiamų gydymo rezultatų;

K.

kadangi pacientai, šeimos ir pacientų organizacijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant saugesnę priežiūrą, ir jų vaidmuo turėtų būti skatinamas suteikiant pacientams daugiau teisių ir galimybių dalyvauti sveikatos priežiūros procese ir politikoje visais lygmenimis;

L.

kadangi gydymas namų priežiūros sąlygomis gali būti naudingas pacientams psichologiniu požiūriu ir padėti pasiekti geresnių sveikatos priežiūros rezultatų;

M.

kadangi nustatyta, kad antibiotikus ima vartoti mažiau informuoti gyventojai ir kad išsamios žinios apie antibiotikus galėtų paskatinti atsakingesnį jų vartojimą;

N.

kadangi 30–50 proc. pacientų nevartoja gydytojų paskirtų vaistų arba juos vartoja ne taip, kaip buvo gydytojo paskirta;

O.

kadangi ligoninėse, tarp bendrosios praktikos gydytojų, taip pat tarp veterinarų, kyla interesų konfliktai, susiję su farmacijos pramone;

P.

kadangi su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema valstybėse narėse (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis nuo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ES vidutiniškai nukenčia 1 iš 20 hospitalizuotų pacientų, t.y. 4,1 mln. pacientų per metus ir kasmet nuo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ES miršta per 37 tūkstančiai žmonių, nors manoma, kad 20–30 proc. šių infekcijų galima išvengti įgyvendinant intensyvios higienos ir kontrolės programas), todėl sveikatos priežiūros tarnyboms, turinčioms ribotą biudžetą, tenka sunki užduotis;

Q.

kadangi pacientų patirtis ir pojūčiai dažnai skiriasi nuo sveikatos priežiūros specialistų nuomonių ir gali būti labai svarbūs ieškant naujų būdų, kaip sumažinti su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas ir užkirsti joms kelią;

R.

kadangi vis daugėja su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų, sukeltų daugeliui vaistų atsparių bakterijų;

S.

kadangi atsparumas antimikrobinėms medžiagoms padidėjo visame pasaulyje dėl patogeninių bakterijų, dėl to nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis vis labiau plinta su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, daugėja žmonių nesėkmingo gydymo atvejų ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų;

T.

kadangi apskaičiuota, kad iki 2050 m. visame pasaulyje kiekvienais metais dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mirs 10 mln. žmonių;

U.

kadangi keliose valstybėse narėse bakterijų atsparumas antibiotikams, kurie paprastai naudojami kovojant su ligas sukeliančiomis bakterijomis, siekia bent 25 ar daugiau procentų; kadangi atotrūkis tarp didėjančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, naujų antibiotikų kūrimo ir naujų antibiotikų klinikinėje praktikoje naudojimas auga ir kadangi tai susiję su moksliniais, reguliavimo ir ekonominiais uždaviniais;

V.

kadangi naujausiais tyrimais nustatyta, kad per pastaruosius metus ES ligoninėse visuotinai padidėjo atsparumo antimikrobinėms medžiagoms lygis, išskyrus kelias išimtis;

W.

kadangi ES apskaičiuota, kad kasmet miršta mažiausiai 25 000 žmonių nuo atsparių bakterijų sukeltų infekcijų, ir tai, remiantis 2011 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro surinktais duomenimis, visuomenės sveikatos sistemoms kainuoja apie 1,5 mlrd. EUR;

X.

kadangi vaistams atsparių infekcijų gydymo išlaidos kasmet siekia 1,5 mlrd. EUR. dėl to, kad didėja išlaidos sveikatos priežiūrai ir prarandamas našumas; Atspariomis bakterijomis užsikrėtę pacientai turi būti izoliuoti, juos gydant ligoninėje ir šie papildomi ištekliai kainuoja 900 mln. EUR ir 2,5 mln. papildomų lovadienių per metus;

Y.

kadangi viena iš pagrindinių atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimo ligoninėse priežasčių – visuotinai pripažintos infekcijų prevencijos ir kontrolės praktikos laikymosi stoka;

Z.

kadangi pirmosios eilės vaistų veiksmingumas bakterinių sukėlėjų atžvilgiu tampa vis labiau ribotas dėl atsparumo, o antrosios ir trečiosios eilės vaistai ne visada prieinami ir dažnai yra toksiškesni, brangesni ir ne tokie veiksmingi kaip pirmosios kartos vaistai;

AA.

kadangi viena pagrindinių atsparumo antimikrobinėms medžiagoms priežasčių yra netinkamas antimikrobinių medžiagų, įskaitant antibiotikus, naudojimas ir visų pirma sisteminis ir pernelyg dažnas jų naudojimas;

AB.

kadangi didelis pacientų judumas Europos sveikatos priežiūros sistemose ir tarptautinį pobūdį įgyjanti sveikatos priežiūra Europoje gali sudaryti palankias sąlygas atsparių mikroorganizmų patekimui iš vienos valstybės narės į kitą;

AC.

kadangi skiepijimas yra veiksminga priemonė kovojant su atsparumu antibiotikams, nes dėl to sumažėja poreikis naudoti antibiotikus ir taip kuriamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms;

AD.

kadangi vykdant antibakterinių medžiagų mokslinius tyrimus ir kuriant šias medžiagas susiduriama su unikaliais uždaviniais, o tai reiškia, kad reikia ilgalaikės perspektyvos siekiant sukaupti žinias ir pritaikyti jas laboratorijose, ir kadangi tenka apgailestauti, kad daug tokių žinių turinčių tyrėjų perėjo į kitas sritis dėl privačiojo ir viešojo sektoriaus finansavimo stokos;

AE.

kadangi patogenai, ypač antimikrobinėms medžiagoms atsparūs patogenai taip pat gali būti platinami dėl to, kad žmonės sveikatos priežiūros įstaigose ir už jų ribų nesilaiko pagrindinių higienos taisyklių;

AF.

kadangi vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad siekiant palaikyti tinkamą rankų higieną sveikatos priežiūros įstaigose būtina taikyti rankų sausinimo metodus, kuriais būtų užkirstas kelias mikrobiniam kryžminiam užteršimui oru ir aerozoliniu būdu;

AG.

kadangi atsparių bakterijų būna ir ant pagal gamintojo instrukcijas sterilizuotų medicinos prietaisų;

AH.

kadangi naudojant antimikrobines medžiagas žmonių medicinoje ir veterinarijoje prisidedama prie atsparumo antibiotikams išsivystymo aplinkoje, kuri gali tapti atsparumo išsivystymo šaltiniu tiek žmonėms, tiek gyvūnams; kadangi tų pačių klasių antibiotikai naudojami tiek veterinarijoje, tiek žmonių medicinoje, ir abiejose srityse išsivystė panašūs atsparumo mechanizmai;

AI.

kadangi pramoninio ūkininkavimo srityje antibiotikai yra netinkamai ir reguliariai įmaišomi į galvijų, naminių paukščių ir žuvų pašarus skatinant spartesnį jų augimą, taip pat plačiai naudojami profilaktikos tikslais, siekiant užkirsti kelią ligoms, susijusioms su gyvūnų auginimo sąlygomis, kuriomis jiems sukeliamas stresas, jie auginami nelaisvėje, ir dėl to nukenčia jų imuninė sistema, taip pat siekiant kompensuoti antisanitarines auginimo sąlygas;

AJ.

kadangi pagal koncepciją „viena sveikata“, kurią remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija, pripažįstama, kad žmonių sveikata, gyvūnų sveikata ir ekosistemos yra tarpusavyje susijusios; kadangi ypač gyvūnai bei gyvūninės kilmės maistas gali tapti tiesioginiu atsparių zoonozių sukėlėjų šaltiniais; kadangi todėl antibiotikų naudojimas ypač maistiniams gyvūnams, auginamiems didelio tankumo ūkiuose, gali turėti įtakos žmonių atsparumui antibiotikams;

AK.

kadangi atsižvelgiant į „viena sveikata“ koncepciją, pagal kurią tiek žmonių medicinos, tiek veterinarijos srities specialistai įsipareigoja imtis iniciatyvų, kuriomis būtų vykdoma vaistams atsparių infekcijų prevencija ir mažinamas antibiotikų vartojimas, galima užkirsti kelią su sveikatos priežiūra susijusioms infekcijoms ir ligoninėse, ir ne ligoninėse;

AL.

kadangi, remiantis PSO duomenimis, daugelyje ES valstybių narių antimikrobinių medžiagų galvijų auginimui naudojama daug daugiau negu jų vartoja žmonės (5);

AM.

kadangi, pasak Europos vartotojų asociacijų, nustatyta, kad per 70 proc. šešiose ES valstybėse patikrintų mėsos produktų buvo užkrėsti antibiotikams atspariomis bakterijomis, o dar aštuoniose valstybėse šių bakterijų rasta 50 proc. ištirtų mėginių (6);

AN.

kadangi nustatytas didelis Campylo bakterijos atsparumas fluorochinolonams ir daugelis Campylo bakterijos žmonėms sukeltų infekcijų yra susiję su paukštienos apdorojimu, paruošimu ir vartojimu; kadangi dėl tokio didelio atsparumo sumažėja Campylo bakterijos žmonėms sukeltų infekcijų veiksmingo gydymo galimybės;

AO.

kadangi ES antibiotikų naudojimas kitais nei gydymo tikslais, kuomet nedidelės preparato dozės duodamos galvijams siekiant paskatinti jų augimą, uždraustas nuo 2006 metų;

AP.

kadangi daugelio ūkinių gyvūnų vaistinių pašarų sudėtyje yra antimikrobinių medžiagų;

AQ.

kadangi dėl naminių gyvūnų gydymo antimikrobiniais vaistais kyla grėsmė išsivystyti antimikrobiniam atsparumui, kuris gali būti perduodamas žmogui, ir kadangi veterinarijos klinikose pastebimos naminių gyvūnų antimikrobinio atsparumo didėjimo tendencijos labai panašios į tendencijas ligoninėse;

AR.

kadangi naminių gyvūnų žmogui perduodamas antimikrobinis atsparumas negali būti tiksliai nustatytas ir tam reikia papildomų tyrimų;

AS.

kadangi pripažįstama, kad šiuo metu galiojančiuose veterinarinių vaistų teisės aktuose nėra numatyta veiksmingų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad būtų tinkamai valdomas pavojus žmonių sveikatai, kylantis dėl gyvūnams naudojamų antimikrobinių medžiagų;

AT.

kadangi antibiotikų vartojimas ne pagal informacinio lapelio nurodymus kelią susirūpinimą tiek veterinarijoje, tiek žmonių medicinoje;

AU.

kadangi farmacijos įmonės yra linkusios įtraukti naujus antibiotikus į jau esamas antibiotikų klases, užuot tiriant ir kuriant iš tikrųjų naujas antibakterines medžiagas ir todėl atsparumas šioms naujoms medžiagoms išsivystys sparčiau negu vaistams, kurie pasižymi iš tikrųjų nauju veikimo mechanizmu;

AV.

kadangi būtina skatinti farmacijos laboratorijas kurti naujus antibiotikus ir apsvarstyti galimybę sukurti skatinamąsias priemones ir alternatyvius ekonomikos modelius, skirtus atlyginti už inovacijas;

AW.

kadangi labai svarbu skatinti farmacijos bendroves investuoti ir nenutraukti investicijų į naujų antibiotikų medžiagų kūrimą, visų pirma siekiant kovoti su paplitusiomis daugeliui vaistų atspariomis neigiamomis bakterijomis, ypač:

taip pat kurti alternatyvius metodus, skirtus kovoti su infekcijomis, susijusiomis su sveikatos priežiūra, nenaudojant antibiotikų;

AX.

kadangi tai gali pasiekti sprendžiant kai kuriuos pagrindinius mokslinius, reguliavimo ir ekonominius uždavinius, kurie kliudė antibiotikų kūrimui ir ypač skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, dėmesį skiriant visuomenės sveikatos poreikiams, tuo pat metu išlaikant jų suderinimą su nacionalinėmis sveikatos apsaugos sistemomis;

AY.

kadangi Direktyvos 2001/18/EB 4 straipsnio 2 dalyje nustatomas galutinis terminas, skirtas genų, suteikiančių atsparumą antibiotikams transgenetiniams augalams, naudojimui;

AZ.

kadangi produktų specialistai niekada neturėtų atlikti terapinio gydymo, o tik padėti medicinos darbuotojams, kai jų prašoma ir jeigu prašoma, pvz., padėti surinkti ar išardyti konkrečius prietaisus;

BA.

kadangi Direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų judumo nuostatos įgyvendinamos visoje ES, todėl ES pacientai gali sužinoti apie pacientų saugą įvairiose valstybėse narėse;

BB.

kadangi labai svarbu užtikrinti pacientų teises ir visuomenės pasitikėjimą sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinant, kad valstybėse narėse būtų įdiegtos sistemos, pagal kurias jos teiktų sąžiningas finansines kompensacijas esant aplaidumui dėl netinkamų medicinos paslaugų;

BC.

kadangi internete yra didžiausia nereglamentuojama vaistų rinka pasaulyje; kadangi 62 proc. internetu įsigyjamų vaistų yra padirbti arba neatitinka standartų; kadangi visame pasaulyje yra labai daug nelegaliai internete veikiančių farmacinės veiklos vykdytojų, kurių nelegalios prekybos vaistais, kuriems reikalingas gydytojo receptas, metinė apyvarta siekia apie 200 milijardų JAV dolerių;;

BD.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjunga savo veikla turi papildyti valstybių narių politiką ir siekti gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių fiziniams ir psichiniams negalavimams bei ligoms ir pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius;

1.

primena, kad ES farmacijos srities teisės aktai buvo parengti siekiant apsaugoti pacientų saugą; primena apie minėtą 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitos Tarybai, parengtą remiantis valstybių narių pateiktomis Tarybos rekomendacijos (2009/C 151/01) dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo ataskaitomis;

2.

teigiamai vertina su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų priežiūros sistemos gerinimą ES ir kai kuriose valstybėse narėse įgyvendintas naujausias priemones, kuriomis siekiama gerinti bendrą pacientų saugą ir mažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų atvejų skaičių, ir ypač valstybių narių padarytą pažangą kuriant pacientų saugos strategijas ir programą, įskaitant pacientų saugą priimant sveikatos priežiūros teisės aktus ir kuriant pranešimų teikimo ir mokymosi sistemas;

3.

vis dėlto pažymi, kad iš antrosios įgyvendinimo ataskaitos tebematyti nevienoda valstybių narių pažanga, susijusi su pacientų sauga, ir apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse, galbūt dėl ekonomikos krizės atsiradusių finansinių suvaržymų, akivaizdžiai sulėtėjo ir Tarybos rekomendacijų įgyvendinimas;

4.

apgailestauja, kad dėl griežtų taupymo priemonių Europos ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose buvo sumažintas valytojų skaičius, net ir suvokiant, kokį svarbų vaidmenį valytojų personalas atlieka išlaikant aukštą higienos lygį;

5.

ragina valstybes nares šios krizės laikotarpiu užtikrinti, kad griežtos taupymo priemonės neturėtų įtakos pacientų saugai ir kad sveikatos priežiūros sistemos būtų pakankamai finansuojamos ir ypač vengti trumpalaikio taupymo, dėl kurio vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu atsiranda didelių išlaidų, o vietoj to susitelkti į tolesnį aukštos kokybės ir efektyvių sveikatos priežiūros sistemų plėtojimą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pakaktų sveikatos priežiūros specialistų ar bespecializuojančių infekcijų prevencijos ir kontrolės srityje ir kad ligoninių higiena būtų sukoncentruota ties į pacientą nukreiptą sveikatos priežiūrą;

6.

ragina valstybes nares nustatyti konkrečius ir plataus užmojo kiekybinius tikslus antibiotikų naudojimui mažinti;

7.

teigiamai vertina ES darbo grupės, susijusios su pacientų saugos ir priežiūros kokybe, kurioje dirba 28 ES valstybių narių, EFTA šalių ir tarptautinių organizacijų ir įstaigų atstovai, kurie padeda rengti ES pacientų saugos ir priežiūros kokybės darbotvarkę, veiklą;

8.

ragina Komisiją toliau stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos nuostatos dėl pacientų saugos ir prireikus atitinkamai parengti naujas gaires;

9.

teigiamai vertina ES bendrai finansuojamą ir EBPO atliekamą darbą taikant palyginamus rodiklius siekiant įvertinti pacientų saugą; ragina valstybes nares įgyvendinti tokius rodiklius siekiant įvertinti pacientų saugą;

10.

pažymi, kad labai svarbu visose valstybėse narėse įtraukti pacientų saugą į studijas, į mokymus darbo vietoje ir į sveikatos priežiūros darbuotojų ir specialistų tęstinį mokymą;

11.

pabrėžia galimą e. sveikatos naudą siekiant mažinti nepageidaujamus reiškinius stebint informacijos srautus ir gerinant medicinos procesų suvokimą, taip pat išrašant elektroninius receptus ir įspėjimus apie vaistų tarpusavio sąveiką; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau nagrinėti e. sveikatos paslaugų galimybes pacientų saugos srityje, pradėti taikyti elektroninį paciento duomenų registravimą ir skatinti intensyvesnį bendradarbiavimą dalijantis patirtimi, žiniomis ir gerąja praktika šioje srityje;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti mobiliosios sveikatos priežiūros (m. sveikatos) galimybes didinant priežiūros efektyvumą, mažinant hospitalizavimo atvejus ir metines sveikatos priežiūros išlaidas vienam gyventojui;

13.

pažymi, kad antibiotikų vartojimas ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms paplitimas įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, ir ragina valstybes nares taikyti geriausią patirtį;

14.

pabrėžia, kad būtina skubiai skatinti veterinarinius mokslinius tyrimus ir inovacijas ES ir nacionaliniu lygmenimis;

15.

primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti arba plėtoti šias priemones:

16.

ragina valstybes nares ištirti galimas medicinos praktikos klaidas, kurios susijusios su medicinos prietaisų, kurie buvo sukurti ir skirti vienkartiniam naudojimui, atnaujinimu ir pakartotiniu naudojimu;

17.

primygtinai ragina valstybes nares gerinti informuotumo didinimo programas, skirtas medicinos specialistams, kitiems sveikatos priežiūros srities darbuotojams, veterinarijos specialistams ir visuomenei, sutelkiant dėmesį į antibiotikų vartojimą ir infekcijų prevenciją;

18.

ragina Europos vaistų agentūrą (EMA) rengti gaires dėl vaistų vartojimo ne pagal informacinio lapelio nurodymus ir (arba) nelicencijuoto vartojimo atsižvelgiant į medicininius poreikius, taip pat sudaryti ne pagal informacinio lapelio nurodymus vartojamų vaistų sąrašą, nepaisant to, kad esama licencijuotų alternatyvų;

19.

ragina Komisiją ir ECDC parengti sveikatos priežiūros specialistams, pacientams ir jų šeimos nariams skirtas veiksmingo rankų plovimo ir džiovinimo gaires bei paskatinti naudoti rankų džiovinimo metodus, kuriais neskatinama mikrobinė kryžminė tarša oru ir aerozoliniu būdu;

20.

pabrėžia, kad būtina iš esmės gerinti komunikaciją ir švietimą bei mokymus tiek veterinarams, tiek ūkininkams;

21.

dar kartą primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo į informacinį pakuotės lapelį būtų privalomai įtraukiama vaisto duomenų lentelė; informacija vaisto duomenų lentelėje turėtų būti pateikta taip, kad ji būtų aiški, matoma ir aiškiai skirtųsi nuo likusio teksto; vaisto duomenų lentelėje turėtų būti glaustas būtinų vaisto duomenų aprašymas, kad pacientas galėtų suprasti vaistinio preparato naudą ir galimą riziką ir vartoti jį saugiai ir tinkamai; tai apima, be kita ko, patarimus, kaip tinkamai ir teisingai vartoti antibiotikus;

22.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti pradėti naudoti Europos logotipą, kuris numatytas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 699/2014, kad būtų galima aiškiai informuoti, kurios internetinės vaistinės visuomenei teikia nuotolinio pardavimo paslaugą, ir kartu apsaugoti vartotojus, kad jie nepirktų padirbtų ir dažnai sveikatai pavojingų vaistų;

23.

pažymi, kad, remiantis Sprendimu Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, valstybės narės privalo pateikti Komisijai atnaujintą informaciją apie jų parengties ir atsakomųjų priemonių planavimo nacionaliniu lygiu statusą, ir ragina valstybes nares pateikti susijusią informaciją per minėtame sprendime nustatytą laiką;

24.

primygtinai ragina valstybes nares skatinti su pacientais dirbančius sveikatos priežiūros specialistus nuolat teikti informaciją apie tai, kaip jie gali sumažinti su sauga susijusią riziką, kai tenka susidurti su sveikatos priežiūros sistema;

25.

ragina valstybes nares steigti nepriklausomas institucijas, kurios palaikytų ryšius su sveikatos priežiūros specialistais siekiant didinti jų informuotumą apie grėsmę pacientų saugai ir užtikrinti, kad kilus grėsmei būtų skubiai paskleista informacija;

26.

ragina valstybes nares gerinti savo pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius ir medikų klaidas teikimo sistemas kuriant priemones, kuriomis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai būtų skatinami teikti tikslius, objektyvius ir anoniminius pranešimus, taip pat ragina apsvarstyti, ar būtų verta įdiegti e. sistemą, kuria naudojantis pacientams būtų lengviau ir patogiau pateikti pranešimus;

27.

ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kuriomis būtų pagerinta pranešimo apie nepageidaujamus reiškinius kokybė, o ne tik padidintas jų kiekis, užtikrinant, kad teikiant pranešimus būtų nurodoma patikima informacija, kurios pagrindu būtų galima iš tikrųjų pagerinti pacientų saugą, ir sukurti sistemą, kurioje būtų galima lengvai rasti duomenis ir kurį užtikrintų visapusišką ir sisteminį įvertinimą;

28.

ragina Komisiją parengti standartizuotas apklausas renkant duomenis apie infekcijas, susijusias su sveikatos priežiūra;

29.

ragina valstybes nares būti griežčiau tikrinti, kaip laikomasi draudimo išorės darbuotojams ne iš medicinos srities atlikti gydymą, ir dar sustiprinti šį draudimą;

30.

ragina valstybes nares informuoti pacientus apie pavojus ir prevencines priemones, susijusius su nepageidaujamais reiškiniais sveikatos priežiūroje srityje, taip pat apie skundų pateikimo procedūras ir teisines priemones, kurių jie galėtų imtis įvykus nepageidaujamam reiškiniui, pvz., kreipiantis į pacientų teisių atstovą;

31.

ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant išvengti su vaistų išrašymu ir prekyba jais susijusių interesų konfliktų, kurie daro poveikį gydytojams ir veterinarams;

32.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad pacientams, nukentėjusiems nuo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ar medikų klaidų, būtų lengvai prieinama visapusiška informacija apie galiojančius skundų teikimo ir žalos atlyginimo mechanizmus;

33.

ragina Komisiją pranešti apie nacionalinę praktiką, susijusią su kolektyviniu žalos atlyginimu su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų atvejais;

34.

pripažįsta piliečių iniciatyvų vertę, pvz., Europos pacientų teisių chartijos, pagrįstos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ir Europos pacientų teisės dienos, kuri nuo 2007 m. kasmet rengiama balandžio 18 d.; ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos pacientų teisės dienos minėjimą vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu;

35.

teigiamai Komisijos darbą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės srityje, taip pat Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) koordinavimo ir stebėsenos veiklą, ypač pagal Europos atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėjimo tinklo (EARS-NET), Europos antibiotikų suvartojimo stebėjimo tinklo (ESAC-Net) ir Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų stebėsenos tinklo (HAI-Net) programas;

36.

teigiamai vertina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) bendrą koordinavimo ir priežiūros veiklą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje;

37.

susirūpinęs pažymi, kad 2010–2013 m. daugelyje valstybių narių ir ES lygmeniu labai padidėjo bakterijų K. pneumoniae atsparumas fluorochinolonams, trečiosios kartos cefalosporinams ir aminoglikozidams, taip pat bendras atsparumas visoms trims antibiotikų grupėms ir karbapenemams, paskutinės kartos antibiotikų grupei; taip pat pažymi, kad per tą patį laikotarpį daugelyje valstybių narių ir ES lygmeniu E. coli atsparumas trečiosios kartos cefalosporinams taip pat labai padidėjo; be to, pažymi, kad tam tikruose Europos regionuose daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai sudaro iki 20 proc. visų naujų tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės gydymo rezultatų efektyvumas yra pavojingai žemas;

38.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad šalyse, kuriose plačiai paplitęs atsparumas įvairiems vaistams, taip pat atsparumas karbapenemams, yra tik keletas gydymo galimybių, į kurias įeina gydymas polimiksinais; pabrėžia, kad tose šalyse nustatytas bakterijų atsparumas polimiksinams yra svarbus įspėjimas, kad užkrėstų pacientų gydymo galimybės tampa dar labiau ribotos;

39.

pažymi, kad gydant antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų sukeltas infekcijas dažniausiai reikia ilgesnio gydymo ligoninėje, taip pat alternatyvaus ir brangesnio terapinio gydymo, kuris taps vis didesne našta valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms;

40.

apgailestauja, kad per pastaruosius 25 metus buvo nepakankamai suvokiama antimikrobinių medžiagų, ypač antibiotikų, racionalaus naudojimo svarba ir tęsėsi sąstingis antimikrobinių vaistų kūrimo srityje, kurį pirmiausia lėmė mokslinės, ekonominės ir reguliavimo kliūtys;

41.

pažymi, kad programoje „Horizontas 2020“ ir ES trečiojoje visuomenės sveikatos programoje daug dėmesio skiriama su sveikatos priežiūra susijusioms infekcijoms ir atsparumui antimikrobinėms medžiagoms;

42.

pažymi, kad tam tikri veiksmingi antibiotikai nėra prieinami kai kuriose valstybėse narėse, o tai lemia netinkamą gydymo vaistais pasirinkimą, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją ištirti, kaip veiksmingus antibiotikus išlaikyti rinkoje;

43.

pažymi, kad atsparumas antibiotikams dažnai lemia uždelstą tinkamos antibiotikų terapijos uždelsimą, o pacientai, sergantys sunkiomis infekcinėmis ligomis, dėl netinkamos ar uždelstos antibiotikų terapijos patiria sunkių komplikacijų ir kartais juos gali ištikti mirtis;

44.

su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad daug gyvūnų yra užsikrėtę antibiotikams atspariomis bakterijomis ir kyla pavojus per užkrėstą mėsą perduoti šią bakteriją vartotojams;

45.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į veterinarijoje naudojamų antimikrobinių medžiagų ir ūkininkų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms išsivystymo ryšį ir pavojų, kad toks atsparumas po jų gydymo ligoninėje išplis;

46.

teigiamai vertina valstybių narių, gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų ir gyvūnų savininkų iniciatyvas ir veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą gydant gyvūnus ir sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvulininkystės srityje;

47.

mano, kad naujų antimikrobinių vaistų moksliniai tyrimai yra labai svarbūs, ir ragina Komisiją panaudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas siekiant skatinti mokslinius tyrimus, pvz., remiant tokias esamas struktūras kaip Inovacinės medicinos iniciatyva (IMI);

48.

ragina daugiau dėmesio skirti naujų antimikrobinių medžiagų kūrimui, kurios būtų nukreiptos į naujus taikinius;

49.

teigiamai vertina ir skatina tolesnius visiškai naujų antimikrobinių vaistų, ypač antibiotikų, mokslinius tyrimus siekiant kovoti su paplitusiomis daugeliui vaistų atspariomis gram neigiamomis bakterijomis ir ligomis, galinčiomis pakenkti antimikrobiniam atsparumui, pvz., K. pneumoniae, Acinetobacter, E. coli, ŽIV, Staphylococcus aureus, tuberkuloze ir maliarija; tačiau primygtinai teigia, kad prioritetinės svarbos klausimas – visų pirma tinkamo ir atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo užtikrinimas; teigimai vertina ir skatina tolesnius alternatyvių metodų, skirtų kovoti su infekcijomis, susijusiomis su sveikatos priežiūra, ir daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze (MDR-TB), nenaudojant antibiotikų, mokslinius tyrimus;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti veiklą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje siekiant sukurti naujas priemones, kurios padėtų kovoti su bakterinėmis infekcijomis, kurios vis labiau plinta Europoje;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo iniciatyvas siekiant iš naujo atgaivinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą antibiotikų kūrimo srityje;

52.

ragina valstybes nares intensyviau bendradarbiauti pacientų saugos ir kovos su antimikrobiniu atsparumu srityje, siekiant sumažinti atsparių mikroorganizmų patekimą iš vienos valstybės narės į kitą;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti „pritaikomųjų metodų“ sistemas ir kitas reguliavimo priemones, kad gydant atsparias infekcijas pacientas kuo anksčiau galėtų pasinaudoti gydymu naujoviškomis antibakterinėmis medžiagomis;

54.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Europos vaistų agentūros programa dėl laipsniško leidimų išdavimo (angl. adaptive pathways) ir visomis turimomis reguliavimo priemonėmis siekiant užtikrinti, kad pacientams būtų greičiau suteiktos gydymo naujais antibakteriniais vaistais paslaugos;

55.

pabrėžia, kad pacientams turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys įgyvendinant bet kokią sveikatos priežiūros srities politiką, ir skatina didinti raštingumą sveikatos srityje bei pacientų dalyvavimą priimant sprendimus dėl gydymo;

56.

mano, jog labai svarbu, kad Komisija užtikrintų, kad ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas po 2016 m. būtų toliau įgyvendinamas, tiksliai nurodant, kaip išspręsti mokslinius, reguliavimo ir ekonominius uždavinius, susijusius su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, kartu įtraukiant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę;

57.

primena, kad savarankiškas gydymasis antibiotikais turėtų būti griežtai draudžiamas ir pabrėžia, kad valstybių narių nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos turi įgyvendinti „tik pagal receptą išduodamų vaistų“ politiką antibakterinių medžiagų atžvilgiu;

58.

ragina valstybes nares imtis tinkamų veiksmų siekiant skatinti atsakingą ir tikslingą visų antimikrobinių medžiagų, ypač antibiotikų, kurie laikomi paskutinės kartos antibiotikais, skirtais bakterinėms infekcijoms gydyti ligoninėse, naudojimą medicinoje, kadangi netinkamas antibiotikų vartojimas prevencijos tikslais (taip pat ir ligoninėse) yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių atsparumo antibiotikams atsiradimą;

59.

ragina valstybes nares didinti galimybes įsigyti labai kokybiškų vaistų, ir tai, kad visi pacientai griežtai laikytųsi nurodymų dėl viso gydymo ciklo, teikiant specialią paramą pažeidžiamiausiems žmonėms, kad būtų užkirstas kelias atsparumo išsivystymui;

60.

primygtinai ragina valstybes nares taip pat atlikti vadinamųjų „pamirštų“ antibiotikų tyrimą, kad būtų išplėstas preparatų pasirinkimas;

61.

ragina Komisiją įsitraukti į PSO darbą kuriant naują ekonominį modelį, kad būtų atsižvelgta į visuomenės susirūpinimą sveikatos srityje ir jos poreikius;

62.

ragina valstybes nares ir Komisiją pradėti svarstymų procesą siekiant sukurti naują ekonominį modelį, kuriuo būtų atskirtos pardavimų apimtys nuo atlygio už naujus antibiotikus, kuris atspindėtų naujų antibiotikų vertę visuomenei ir sudarytų galimybes įmonei gauti pakankamą investicinę grąžą, o pirkėjas įgytų teisę naudotis produktu ir galėtų visiškai kontroliuoti parduodamus kiekius;

63.

primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti arba plėtoti šias priemones:

64.

ragina Komisiją apsvarstyti Direktyvoje 2011/24/ES numatyto didesnio judumo padarinius, atsižvelgiant į didesnį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kuris galėtų išsivystyti dėl pacientų, keliaujančių Europoje gydymo tikslais;

65.

reiškia susirūpinimą, kad bendrame Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pranešime dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nurodyta, jog bakterijos, kurios dažniausiai sukelia per maistą perduodamas infekcijas, pvz., Salmonella ir Campylo bakterijos, turi didelį atsparumą įprastoms antimikrobinėms medžiagoms;

66.

pakartoja savo raginimą, kuris nurodytas 2011 m. spalio 27 d. rezoliucijoje dėl grėsmės visuomenės sveikatai dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (7), laipsniškai atsisakyti profilaktinio antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje, pabrėžiant, kad gyvulių ir žuvivaisos sektoriuose būtina atkreipti dėmesį į ligų prevenciją laikantis tinkamos higienos, būsto ir gyvulininkystės reikalavimų, bei kreipti dėmesį į griežtas biologinio saugumo priemones, o ne profilaktiškai naudoti antibiotikus;

67.

ragina valstybes nares pradėti taikyti arba toliau plėtoti šias priemones:

68.

primygtinai ragina valstybes nares reguliuoti bet kokius interesų konfliktus ir finansines paskatas, kalbant apie veterinarijos gydytojus, kurie ir parduoda, ir paskiria antibiotikus;

69.

ragina Europos vaistų agentūrą sudaryti gyvūnams naudojamų antibiotikų, kurių atvejų buvo nustatyta, kad jie kelia rimtas pavojų visuomenės sveikatai, sąrašą;

70.

primygtinai ragina nacionalines valdžios institucijas ir Europos vaistų agentūrą (angl. EMA) įgyvendinti ar plėtoti toliau išvardytas priemones:

71.

ragina teisės aktų leidėją derantis dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų (2014/0257(COD)) pasirinkti tokią veiksmų eigą, kuri atitiktų principą „viena sveikata“, visų pirma:

72.

ragina teisės aktų leidėją derybose dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (2014/0255(COD)), užtikrinti, kad būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama iš esmės apriboti antimikrobinių medžiagų turinčių vaistinių pašarų naudojimą auginant maistui skirtus gyvūnus ir visų pirma griežtai drausti prevencinį antimikrobinių medžiagų naudojimą vaistiniuose pašaruose;

73.

ragina Komisiją ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą atlikti tyrimus dėl galimos tiesioginės arba netiesioginės žalos, kurią gali sukelti antimikrobinių medžiagų naudojimas naminiams gyvūnams, ir numatyti antimikrobinio atsparumo, galimai gyvūnų perduodamo žmogui, rizikos mažinimo priemones;

74.

pažymi, kad keletas valstybių narių jau sėkmingai laipsniškai atsisako profilaktinio antibiotikų naudojimo ūkiuose; todėl ragina Komisiją pateikti teisės aktą dėl laipsniško profilaktinio antibiotikų naudojimo atsisakymo;

75.

ragina valstybes nares bendradarbiauti ES lygmeniu nustatant minimalius pacientų saugos standartus ir saugos bei sveikatos priežiūros kokybės rodiklius, konsultuojantis su visomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pacientų organizacijas;

76.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau palaikyti dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais ir parengti koordinuotą, visapusišką ir tvarią ES strategiją dėl pacientų saugos, taip pat pateikti konkrečių sprendimų, kurie turi būti įgyvendinami ES, nacionaliniu, regionų, vietos ir (arba) pirminės sveikatos priežiūros lygmenimis;

77.

ragina valstybes nares ir Komisiją kartu su PSO pradėti svarstymų procesą siekiant sukurti naują ekonominį modelį, kuriuo būtų atskirtos antibiotikų pardavimų apimtys nuo atlygio už naujus antibiotikus, užtikrinant teisingą investicinę grąžą įmonėms, kartu apsaugant nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumą;

78.

ragina Komisiją, valstybes nares ir farmacijos pramonę optimizuoti ES akademinės ir farmacinės pramonės atstovų partnerystes, kaip siūloma Inovacinės medicinos iniciatyvoje (IMI);

79.

ragina farmacijos įmones, vyriausybes ir mokslo įstaigas prie naujoviškų fundamentinių tyrimų ir iki konkurencinių bendrų projektų prisidėti tuo, ką turi geriausio (infrastruktūra, junginiais, idėjomis ir finansiniais ištekliais); mano, kad įgyvendinant naujoviškų vaistų iniciatyvą turėtų būti suteikta galimybė ištirti visus naujus šių projektų duomenis;

80.

prašo Komisijos apsvarstyti teisės aktų sistemą, kuria būtų skatinama kurti naujus antibiotinius vaistus, pavyzdžiui, kaip priemonę, kuria reglamentuojami žmonėms skirti antibiotikai, panašią į tą, kuri jau buvo pasiūlyta dėl gyvūnams skirtų antibiotikų;

81.

ragina toliau siekti privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimo, pvz., įgyvendinant Inovacinės medicinos iniciatyvos (IMI) programas „New Drugs for Bad Bugs“ („Nauji vaistai nuo kenksmingų bakterijų“), „COMBACTE“, „TRANSLOCATION“, „Drive AB“ ar „ENABLE“, kad būtų kuo geriau panaudotas bendradarbiavimo potencialas;

82.

teigiamai vertina bendrą programos iniciatyvą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, kuri suteikia valstybėms narėms galimybę susitarti dėl mokslinių tyrimų poreikių siekiant išvengti dubliavimo, ir ragina padidinti finansavimą, skirtą naujų vaistų ir kitų alternatyvių gydymo būdų, nenaudojant antibiotikų, kūrimui siekiant kovoti su antimikrobiniu atsparumu;

83.

ragina Europos Sąjungą prisijungti prie pasaulinio naujovių fondo, kuris pasiūlytas Jungtinėje Karalystėje atliktoje apžvalgoje „Atsparumas antibiotikams“, siekiant paremti fundamentinius mokslus, kurių tiesioginė taikomoji vertė neaiški;

84.

prašo Komisijos ir valstybių narių remti lengvai taikomas diagnostines priemones siekiant užtikrinti geresnes sąlygas teisingai diagnozei nustatyti dar prieš paskiriant ar išrašant antibiotikus, visų pirma ambulatoriniame sektoriuje;

85.

skatina Europos Sąjungą remti bendras iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti kovos su atsparumu antibiotikams būdus, ir jose dalyvauti bei remti šios srities mokslinius tyrimus;

86.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti rekomendacijas dėl maisto saugos standartų, kurie būtų taikomi atsižvelgiant į (daugeliui antibiotikų) antibiotikams atsparių sukėlėjų ir (arba) konkrečių atsparumo veiksnių buvimą;

87.

pabrėžia, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tapo rimta problema, kurią reikia neatidėliotinai išspręsti; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisės aktą dėl apdairaus antibiotikų naudojimo, jei per penkerius metus nuo šių rekomendacijų paskelbimo valstybėse narėse bus pasiekta mažai ar nepasiekta jokios pažangos;

88.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui bei valstybėms narėms.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/27

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „„Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act““ (COM(2008)0394),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014)0445),

—

atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausą dėl MVĮ, efektyvaus išteklių naudojimo ir žaliųjų rinkų („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 381) ir „Eurobarometro“ apklausą dėl valstybės paramos vaidmens inovacijų komercializacijos srityje („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 394),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę (priimtą per 109-ąją plenarinę sesiją, vykusią 2014 m. gruodžio 3–4 d.) dėl pramonės politikos dokumentų rinkinio,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas“ (COM(2014)0440),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos manifestą ir politikos rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Inovacijos – tvarios ateities garantas. Ekologinių inovacijų veiksmų planas“ (COM(2011)0899),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0135/2015),

A.

kadangi MVĮ sudaro daugiau nei 98 proc. ES įmonių ir užtikrina virš 67 proc. viso Sąjungos užimtumo ir 58 proc. bendrosios pridėtinės vertės; kadangi jos yra Europos Sąjungos ekonomikos ramstis ir pagrindinė 28 valstybių narių ilgalaikio ekonomikos augimo ir tvarių darbo vietų kūrimo galimybių varomoji jėga; kadangi, nepaisant krizės, 2007–2011 m. ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriuje užimtumas išaugo 20 proc., o MVĮ suteikiama galimybė kurti ekonominę veiklą ir darbo vietas, taip pat vietovėse, kuriose yra gyventojų skaičius mažėja ir visuomenė senėja; kadangi jos tokiu būdu kartu su vidutinės kapitalizacijos ir daugiašalėms įmonėmis atlieka svarbų vaidmenį pramonės ekosistemoje; kadangi devynios iš dešimties MVĮ yra maži verslo subjektai, kuriuose dirba 10 arba mažiau žmonių, ir šios labai mažos įmonės Europoje sukuria 53 proc. darbo vietų;

B.

kadangi nustatyta, kad šiuo metu ekologiškų prekių ir paslaugų pasaulinė rinkos vertė yra 1 000 mlrd. EUR per metus ir kad ši suma iki 2020 m. padvigubės ar net patrigubės, taigi atsivers didžiulės galimybės Europos MVĮ ir apskritai ekonomikos augimui ES; kadangi Europos Sąjunga yra pasaulio lyderė ir ekologiškų prekių importo, ir jų eksporto srityje; kadangi paslaugos yra neatskiriamai susijusios su šiomis prekėmis, tačiau tebėra netarifinių kliūčių ekologiškų paslaugų teikėjams;

C.

kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo reindustrializuoti Europą investuojant į tvarumą, konkurencingumą ir inovacijas ir remiant šiuos principus, kad iki 2020 m. pramonės gamyba ES valstybėse narėse sudarytų bent 20 proc. BVP; kadangi Europos Vadovų Taryba įsipareigojo iki 2030 m. ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., padidinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bent iki 27 proc., o energijos vartojimo efektyvumą – bent 27 proc., ir planuojant šį tikslą padidinti iki 30 proc.; kadangi MVĮ turėtų atlikti savo vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus, kadangi 93 proc. (4) ES MVĮ jau imasi priemonių, siekdamos efektyviau naudoti išteklius; kadangi, Komisijos nuomone, geresnis ekologinis projektavimas, atliekų prevencija, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas galėtų padėti ES verslo subjektams sutaupyti grynų lėšų, manoma, iki 600 mlrd. EUR arba 8 proc. metinės apyvartos, kartu 2–4 proc. sumažinant bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

D.

kadangi vienas iš Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principų yra įgalinti MVĮ aplinkosauginius iššūkius paversti ekonominėmis galimybėmis užtikrinant tvarią veiklą, tačiau nebuvo padaryta jokios didesnės politinės pažangos ir MVĮ, pradėdamos verslą ir įgyvendindamos aplinkosauginius standartus, dažnai susiduria su nenuoseklia politika;

E.

kadangi ir rinkoje, ir teisės aktais bus sudarytos palankios sąlygos MVĮ laikytis vis daugėjančių aplinkosauginių standartų; kadangi ES ir valstybės narės naujuose ir esamuose teisės aktuose turėtų kiek įmanoma sumažinti administracinę naštą ir turėtų stengtis nekurti įmonėms papildomų išlaidų, susijusių su tokių taisyklių laikymusi; kadangi buvo pasiūlytos naujos iniciatyvos MVĮ ir kitų sektorių reglamentavimo naštai mažinti ir jas turėtų įgyvendinti Komisija ir valstybės narės;

F.

kadangi 90 proc. ES MVĮ yra labai mažos įmonės; kadangi, nepaisant pastarojo meto pastangų, MVĮ ir labai mažos įmonėms ir toliau sunku gauti kvalifikuotų darbuotojų, informacijos ir finansinių lėšų ir neužtikrinamas pakankamai įvairus nuosavo kapitalo priemonių pasirinkimas ir kadangi įgyvendinant ES programas vis dar nepakankamai prisidedama prie inovacijų; kadangi MVĮ skirtos paraiškų ES finansavimui gauti procedūros vis dar yra pernelyg biurokratinės ir todėl daugeliui MVĮ neįmanoma jų atlikti;

G.

kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES biudžetas kaip investicijomis grindžiamas biudžetas turi potencialą sudaryti sąlygas Europos MVĮ gauti finansavimą, mažinant biurokratiją ir pasitelkiant tam skirtas finansines priemones ir padidintą programos LEO (vietos verslo biurai) skiriamą finansavimą; kadangi reikia sustiprinti vartotojams patogių įvairių formų paramos procedūrų vystymą;

H.

kadangi mažosios įmonės gauna santykinai daugiau naudos iš veiksmų, kuriais siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą, nei dideli subjektai ir turėtų sulaukti didesnio politinio dėmesio; kadangi galima bendra nauda padidinus išteklių naudojimo efektyvumą, priklausomai nuo veiklos sektoriaus, sudaro 10–17 proc.;

I.

kadangi skaitmeninis sektorius yra ir svarbi priemonė MVĮ gauti laukiamą pelną geriausiai panaudojus išteklius, ir naujų MVĮ susikūrimui ir vystymuisi palankus sektorius;

J.

kadangi pirmiausia pagrindinis dėmesys skiriamas aukštųjų technologijų MVĮ, kurios tiesiogiai užtikrina ekologines inovacijas, tačiau būtina padėti ir kitoms įmonėms laikytis aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtinant ekologiškas naujoviškas priemones ir didinant jų aplinkosauginį veiksmingumą; kadangi ekologinės inovacijos galėtų būti tikslas kuriant naują įmonę, taip pat ir priemonė tobulinti esamas įmones plėtojant žaliąją ekonomiką;

K.

kadangi, nors ir nėra tarptautiniu mastu bendros žaliojo ekonomikos augimo apibrėžties, bendrai sutariama, kad tai – ekonomikos augimo ir aplinkosauginio tvarumo derinys; kadangi gebėjimų ugdymas ir mokymas yra vienas iš pagrindinių MVĮ iššūkių, kuriam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, ypač inovacijų ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektais; kadangi dabartinėmis aplinkybėmis, kuomet, ypač pradiniuose etapuose, nėra pakankamų galimybių naudotis tinkamais rizikos kapitalo šaltiniais, tai vis dar yra viena didžiausių kliūčių į augimą orientuotų įmonių kūrimui ir plėtrai;

L.

kadangi labai mažos įmonės visoje Europoje sukuria tūkstančius darbo vietų, užtikrindamos 53 proc. užimtumo, ir dėl jų savybių joms turi veikti taikant kitokią sistemą, reikia skubiai pradėti nuosekliai vartoti labai mažų įmonių sąvokos apibrėžtį; kadangi labai mažos įmonės susiduria su tam tikrais rimtais sunkumais, pvz., kliūtimis viešųjų pirkimų taisyklėse, pernelyg didele reglamentavimo našta ir galimybių gauti finansavimą stoka;

1.

teigiamai vertina žaliojo ekonomikos augimo ir žiedinės ekonomikos koncepciją ir pažymi, kad iš jos atsiranda galimybių, susijusių su įvairiais labai svarbiais sektoriais, pvz., atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ypač ekonomiškai perspektyvia vėjo, saulės ir geoterminės energijos bei hidroenergijos eksploatacija, efektyviu energijos vartojimu, efektyviu išteklių naudojimu, atliekų tvarkymu, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, elektrifikacija ir metodu „nuo lopšio iki lopšio“; atkreipia dėmesį į didžiulį šių sričių ekonominį ir užimtumo kūrimo potencialą įvairiuose sektoriuose; pažymi, kad žaliasis ekonomikos augimas turėtų būti darbo vietų kūrimo ir ekonominio MVĮ augimo skatinimo strategijos dalis;

2.

pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti platesnį požiūrį į žaliąjį ekonomikos augimą ir kad jo siekiant reikėtų dėti pastangas visoje vertės grandinėje ir verslumo ekosistemoje, įskaitant pramoninės gamybos subjektų veiksmus siekiant sumažinti jų gaminių, gamybos procesų, verslo praktikos ir paslaugų ekologinį pėdsaką; primena Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos rekomendacijas, kuriose pabrėžiama, kad siekiant įtvirtinti efektyvų išteklių naudojimą reikalinga dinamiška reglamentavimo sistema, duodanti gamintojams ir vartotojams aiškius ženklus, kad jie pagerintų produktų savybes per visą jų naudojimo laiką; ragina Komisiją parengti visapusišką politikos priemonių sistemą, apimančią konkrečius politikos tikslus, kurioje būtų geriau integruotos ir racionalizuotos esamos politikos priemonės ir užtikrintos MVĮ galimybės ir jų dalyvavimas žaliojoje ir žiedinėje ekonomikoje;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad viso pasaulio ekonomika turės aprūpinti nuolat didėjantį gyventojų skaičių – 9 milijardus iki 2050 m. – ir kad mūsų gamtos ištekliai yra riboti, todėl juos reikėtų naudoti tvariu ir itin efektyviu būdu; atkreipia dėmesį į novatoriškus, ekologiškus ir tvarius šių problemų sprendimus, kaip antai naujus gaminius, gamybos procesus, verslo praktiką ir paslaugas, pvz., integruojant naujoviškas skaitmenines technologijas, taip pat į naują palankią teisinę sistemą;

4.

primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad MVĮ visoje Europoje labai skirtingos (tai – ir tradiciniai šeimos verslo subjektai, ir greitai augančios įmonės, aukštų technologijų įmonės, labai mažos įmonės, socialinės įmonės ar naujai įsteigtos įmonės), todėl joms turi būti taikomi skirtingi pagalbos metodai;

5.

mano, kad ES turi iš esmės keisti savo verslumo kultūrą, kad būtų prisidedama prie ekonomikos augimo užtikrinant, jog daugiau žmonių pradėtų savo verslą ir ieškotų daugiau verslo galimybių, visų pirma žaliojo ekonomikos augimo srityje, ir palankiai žiūrint į nesėkmes ir rizikos prisiėmimą; pabrėžia, kad formuojant politiką svarbu šiam klausimui skirti itin didelį dėmesį; ragina valstybes nares numatyti jų atitinkamose teisinėse sistemose nuostatas, skirtas poveikiui sušvelninti žlugus verslui, kad žmonės netrukus po ankstesnės įmonės žlugimo galėtų pradėti naują verslą, ypač naujuose ir inovaciniuose sektoriuose; ragina Komisiją vykdant informavimo kampanijas ir pasitelkiant švietimą mažinti nesėkmės baimę;

6.

pabrėžia ES biudžeto pridėtinę vertę padedant MVĮ, labai mažoms įmonėms, socialinėms įmonėms ir kooperatinėms bendrovėms gauti prieigą prie finansavimo ir tarptautinių rinkų, visų pirma pagal programą COSME, programą „Horizontas 2020“ ir iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF); pabrėžia, kad būtina, kad nacionaliniai reguliuotojai aiškiai ir vienodai visoje ES aiškintų atviras viešųjų pirkimų taisykles;

7.

pažymi, kad daugelis Europos MVĮ šiandien tarptautiniu mastu konkuruoja dėl sprendimų, apimančių produktus ir vadinamąsias žaliąsias paslaugas, pvz., statybą, įrengimą, remontą ir administravimą; pažymi, jog šios paslaugos yra itin svarbios, kad būtų kuriami, parduodami ir eksportuojami žalieji produktai; ragina Komisiją žaliąsias paslaugas įtraukti į vykdomas derybas dėl ekologiškų prekių susitarimo ir į dvišalius prekybos susitarimus, pvz., Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą, kad būtų mažinamos kliūtys Europos MVĮ ir paslaugų teikėjams, norintiems veikti tarptautiniu mastu;

8.

pabrėžia gero valdymo, nepriklausomų teismų, skaidrumo ir teisinės valstybės principų svarbą tam, kad visoje ES būtų kuriama verslui palanki aplinka ir rinka, kurioje MVĮ būtų sudarytos vienodos sąlygos;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėmis sąlygomis, kai nepakankama prieiga prie reikiamų rizikos kapitalo išteklių, ypač ankstyvuoju etapu, ir toliau yra vienas iš labiausiai į augimą orientuotų įmonių kūrimą ir plėtojimą ribojančių veiksnių, Komisijos veiksmų plane dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą didinimo daug dėmesio skiriama rizikos kapitalui, kaip galimam augimo finansavimo būdui; nepaisant to, pabrėžia, kad toks finansavimas yra tinkamas tik nedideliam skaičiui MVĮ, kad bankų paskolos tebėra svarbus finansavimo šaltinis ir kad privatusis sektorius turėtų parengti alternatyvas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti alternatyvius MVĮ kreditavimo būdus, pvz., kredito unijas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų išsiaiškinti, kokių finansavimo galimybių gali teikti Europos strateginių investicijų fondas;

10.

ragina valstybes nares skatinti užsienio investuotojus panaikinant kalbines kliūtis; pažymi, kad vienas žingsnis šia linkme būtų paraiškų priėmimas ir duomenų teikimas ne tik valstybės narės oficialiomis kalbomis, bet ir anglų kalba;

11.

pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkamo finansavimo modelio, ir ragina Komisiją atsižvelgti į MVĮ interesus visose esamose ir ateityje galimose programose, priemonėse ir iniciatyvose, ypač skirtose naujiems verslo modeliams žaliojoje ekonomikoje, tiek nuosavybės srityje (pvz., neformalūs investuotojai, masinis finansavimas (angl. crowd funding) ir daugiašalės prekybos sistemos), tiek kvazi-nuosavo kapitalo (pvz., tarpinio, vad. „mezonino“ finansavimo) ir skolos priemonių (pvz., smulkiesiems investuotojams tinkamos įmonių obligacijos, garantijų priemonės ir platformos) srityse, ir kurti bankų ir kitų subjektų, susijusių su MVĮ finansavimu (apskaitos specialistų, įmonių ar MVĮ asociacijų ar prekybos rūmų), partnerystes, kad būtų teikiama pagalba įmonėms jų steigimo, augimo ir perdavimo etapais, atsižvelgiant į jų dydį, apyvartą ir finansavimo poreikius; ragina valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas užtikrinti tinkamas paskatas ir numatyti šiems finansavimo modeliams mokesčių lengvatas; pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti esamas MVĮ paramos priemones siekiant įtraukti į jas tolesnio žaliojo augimo galimybes;

12.

pabrėžia poreikį ES biudžete užtikrinti finansinių priemonių koordinavimą ir papildomumą, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF), pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) ir LIFE programą;

13.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares efektyviai stebėti MVĮ, kurios turėjo galimybę pasinaudoti ekologiškų inovacijų finansavimo priemonėmis, pasiektus rezultatus, siekiant įvertinti šių priemonių veiksmingumą; ragina Europos Komisiją, jeigu rezultatai būtų nepatenkinami, ilgai nedelsiant parengti tinkamus pakeitimus siekiant padidinti šių priemonių veiksmingumą;

14.

pažymi, kad dėl to, jog daugelis žaliųjų investicijų planų yra labai techninio pobūdžio, itin svarbu atkreipti dėmesį į standartizuotų rizikos ir grąžos modelių ir naujų modelių naujiems iššūkiams ir sektoriams kūrimo svarbą;

15.

primena, jog galima tikėtis, kad MVĮ atliks svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje – teiks tvarias, tačiau darbui imlias paslaugas – remonto, atnaujinimo, perdirbimo; pažymi, kad Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Tarptautinė darbo organizacija (TDO), Parlamentas ir Euro grupė visuotinai remia mokesčių perkėlimą – perėjimą nuo darbo jėgos apmokestinimo prie gamtos išteklių naudojimo bei vartojimo apmokestinimo; prašo Komisiją įvertinti, kokį poveikį turėtų toks mokesčių perkėlimas nuo darbo jėgos gamtos išteklių naudojimui;

16.

pabrėžia, kad verslininkai, MVĮ, verslo asociacijos ir paramos organizacijos turėtų geriau išmanyti pažangesnių technologijų arba pagal sutartis teikiamų paslaugų, pvz., konsultacijų, ugdomojo vadovavimo ir ekologinio projektavimo mokymo, finansavimo galimybes, išteklių valdymą ir žaliąjį verslumą, taip pat žinoti apie žaliųjų technologijų, produktų ir paslaugų, kurie galėtų būti naudingi jų verslui, prieinamumą; ragina valstybes nares stiprinti MVĮ teikiamas paslaugas tose srityse, be to, pabrėžia, kad reikia paprastų ir prieinamų informacijos apie šiuos produktus ir paslaugas šaltinių ir duomenų bazių; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad ši informacija turėtų būti pateikiama taip, kad geriausiai atitiktų MVĮ verslo logiką ir darbo metodus;

17.

pažymi, kad ES programose nėra pakankamai prisidedama prie ekologinių inovacijų ir žiedinės ekonomikos ir todėl Komisija turi daugiau lėšų skirti iš Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos COSME ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ekologiškiems ir naujoviškiems pačių MVĮ sukurtiems arba joms sukurtiems sprendimams ir remti produktų dizaino ir procesų rezultatyvumo gerinimą, remiantis sėkminga patirtimi, įgyta įgyvendinant praėjusią daugiametę finansinę programą; mano, kad ypatingai pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ skirta priemonė turi būti visapusiškai įgyvendinta;

18.

ragina Komisiją ir EIB užtikrinti, kad Investicijų plano Europai įgyvendinimo etapu MVĮ, taip pat žaliosios ir novatoriškos MVĮ, būtų pagrindinės pagal šį pasiūlymą teikiamos paramos gavėjos; primygtinai teigia, kad šiuo tikslu turi būti parengti aiškūs kriterijai, įskaitant Europos pridėtinės vertės kriterijų, ir kad turi būti tobulinamos MVĮ teikiamos konsultavimo apie efektyvų išteklių naudojimą ir ekologines inovacijas paslaugos; ragina EIB ir Komisiją užtikrinti, kad visos kategorijos, išvardytos Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (C(2003)1422), gautų pakankamai naudos; atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ ir programos COSME svarbą remiant MVĮ ir į poreikį visapusiškai įgyvendinti programoje „Horizontas 2020“ MVĮ skirtą priemonę;

19.

mano, kad siekiant užtikrinti, kad MVĮ skirtų finansinių priemonių tarpusavio papildomumą, labai svarbu derinti veiksmus, kurių imtasi tiek šalies, tiek regionų mastu vykdant sanglaudos politiką bei kitas programas, pvz., programą „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad svarbu rengti tokius teisės aktus, kurie MVĮ leistų išlaikyti savo konkurencingumą;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ieškoti ilgalaikio sprendimo dėl didžiulių nepriemokų regioninės politikos srityje ir dėl praėjusio laikotarpio Europos struktūrinio ir investicijų fondo paramos lėšų naudojimo, kad dėl delsimo išmokėti paramos lėšas MVĮ, kaip projektų partnerės, neprarastų noro dalyvauti šiose paramos programose ir projektuose;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu aktyviai siekti įvairių sektorių tarpusavio bendradarbiavimo vertės grandinėse ir geografinėse teritorijose, kurį plėtojant skleidžiamos idėjos ir novatoriškos koncepcijos ir tokiu būdu skatinamos inovacijos ir naujos augimo galimybės; teigiamai vertina programos „Horizontas 2020“ veiksmą „Įmonių grupių projektai, skirti naujoms pramoninėms vertės grandinėms“, kuriuo siekiama geriau panaudoti MVĮ galimybes, įskaitant jų ekologinių inovacijų ir efektyvaus išteklių naudojimo sprendimus;

22.

teigiamai vertina Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centro įsteigimą – šis centras konsultuos ir padės MVĮ pagerinti savo išteklių naudojimo efektyvumą; pabrėžia, kad šis centras turi tapti stipriu visų ES regionų partnerių tinklu, o jo veikla turi būti grindžiama pasitvirtinusia valstybių narių patirtimi; mano, kad centras turėtų orientuoti MVĮ į ES, nacionalines ir regionines šios srities veiksmų programas ir suteikti galimybę naudotis specialiomis žiniomis, tinklais ir infrastruktūra;

23.

pabrėžia, jog svarbu perduoti žinias ir skirtingiems suinteresuotiesiems subjektams tarpusavyje keistis žiniomis, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, naudojantis neformaliais tinklais, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių tinklais, siekiant plėtoti esamų ir naujų inovacinių technologijų, geriausios praktikos, būdų gauti tinkamą finansavimą, galimų valstybės paramos sistemų ir atitinkamų teisinių sistemų, kurias taikant susiduriama su mažiausią administracine našta, išmanymą; be to, primena, jog esami nacionaliniai ES finansavimo programų informacijos centrai ir Europos įmonių tinklas turi būti visapusiškai įtraukiami į paramos MVĮ veiklą ir, imdamiesi aktyviųjų veiksmų, informuoti, mokyti ir remti MVĮ ES, nacionalinio ar regioninio lygmens finansavimo galimybių paieškose; pritaria tam, kad būtų organizuojama Europos efektyvaus išteklių naudojimo kampanija, kuria būtų siekiama informuoti MVĮ apie efektyvaus išteklių naudojimo teikiamą naudą ir galimybes ir apie tai, kaip kurti pramonės subjektų sąveiką perdirbimo srityje; ragina Komisiją ir Europos įmonių tinklą efektyvaus išteklių naudojimo srityje bendradarbiauti su pramonės asociacijomis, profesinėmis sąjungomis, MVĮ, NVO ir akademine bendruomene bei regioninių iniciatyvų vykdytojais; šiuo klausimu teigiamai vertina Komisijos dėmesį simbiozei ir klasteriams ir ragina Komisiją pateikti konkrečių iniciatyvų siekiant palengvinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir išteklių valdymą;

24.

ragina sektorių federacijas prisiimti svarbesnį vaidmenį teikiant reikiamą informaciją ir konsultacijas žaliųjų technologijų, finansavimo galimybių ir atitinkamų procedūrų klausimais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti paramą ten, kur jos trūksta, bendradarbiaujant su sektorių federacijomis ir bendrovėmis toliau nagrinėti esamas galimybes ir paspartinti tvarių sprendimų diegimą, taip pat investuoti į aplinkai palankias technologijas, efektyvų išteklių naudojimą ir perdirbimo ekonomiką; pažymi vis didėjantį atotrūkį tarp MVĮ poreikių ir darbuotojų kvalifikacijos; pažymi, kad 26 proc. darbdavių Europoje susiduria su sunkumais, ieškodami tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų;

25.

pabrėžia, kad reikia veiksmingiau plėtoti esminius mokslinius tyrimus ir užtikrinti technologinę plėtrą, visapusiškai įtraukti į šį procesą MVĮ, taip pat aktyviai remti tolesnį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų perkėlimą į technologines naujoves; atkreipia dėmesį į Europos reindustrializacijos svarbą atsižvelgiant į gamybos pramonės svarbą moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, taigi ir siekiant užtikrinti ES konkurencinį pranašumą ateityje; mano, kad kartu su technologiniais sprendimais taip pat reikėtų pakankamai dėmesio skirti netechnologinėms, organizacinėms, sisteminėms ir viešojo sektoriaus inovacijoms;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog Europos įmonės komercializuotų ir praktiškai panaudotų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti stabilesnę reglamentavimo sistemą ir tinkamas finansines sistemas, kad būtų imamasi ekonominių iniciatyvų ir užtikrinamas verslumas ir kad būtų sumažintas laikas, per kurį nauji produktai, paslaugos ir verslo praktika patenka į rinką, ypač žaliosios ekonomikos srityje;

27.

pabrėžia naujų Europos kosmoso infrastruktūros objektų potencialą skatinti inovacijas ir žaliąjį augimą; ragina Komisiją skatinti MVĮ naudoti iš šių infrastruktūrų gautus duomenis verslo inkubatoriuje; ragina Komisiją skatinti MVĮ taikyti tvarką, kuria būtų sudaromos palankios sąlygos naudotis iš šių infrastruktūrų gautais duomenimis mokslinių tyrimų, vystymosi ir komercializacijos etapais;

28.

pažymi, kad, 2014 m. gegužės mėn. apklausos „Innobarometer“ duomenimis, tik 9 proc. visų įmonių nurodė, jog nuo 2011 m. sausio mėn. jos yra gavusios viešąją finansinę paramą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai; pabrėžia, kad reikia plėtoti vartotojams patogias įvairių formų paramos procedūras;

29.

atkreipia dėmesį į bendrojo Europos patento naudą MVĮ, visų pirma žaliųjų technologijų srityje; ragina visas valstybes nares prisijungti prie bendrojo Europos patento; ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti susitarimą dėl Bendro patentų teismo, kad būtų taikomas bendrasis Europos patentas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl MVĮ palankios supaprastintos procedūros, kad Bendrame patentų teisme būtų galima pradėti procedūrą dėl klastojimo;

30.

ragina parengti geresnę žiedinės ekonomikos politikos sistemą, t. y., be kita ko, priimti ir įgyvendinti pažangaus reglamentavimo nuostatas, standartus ir elgesio kodeksus, kuriais būtų siekiama integruoti išorės išlaidas, spręsti daug išteklių naudojančių produktų klausimą, sudaryti vienodas sąlygas, atlyginti pirmautojams ir paspartinti perėjimą prie išteklius efektyviai naudojančios ir tvarios ekonomikos;

31.

ragina Komisiją žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje išplėsti ekologinio projektavimo priemonės taikymą įtraukiant ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektus; mano, kad ekologinio projektavimo priemonėmis turėtų būti sprendžiami produktų patvarumo, galimybės pataisyti ir perdirbti klausimai, įskaitant garantuotos minimalios naudojimo trukmės ir išardymo standartus;

32.

ragina daugiau naudotis inovacinėmis paramos sistemomis, pavyzdžiui, ekologiškų inovacijų čekiais, kurie gali padėti skatinti tvarių technologijų ir aplinką tausojančių ir atsparių klimato kaitos poveikiui sprendimų įdiegimą; mano, kad, kalbant apie paraiškas paramos lėšoms skirti, svarbu, kad taisyklės būtų paprastos ir aiškios ir, kad jos nesukurtų administracinės naštos; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares rasti naujų finansavimo sprendimų, kuriais būtų remiamos MVĮ ir joms suteikti laisvai prieinamas finansines priemones; primena, kad Europos MVĮ gebėjimas kurti tvarų augimą ir naujoves, yra vienas pagrindinių ES konkurencinių pranašumų pasaulinėje rinkoje;

33.

ragina valstybes nares pertekliniu reguliavimu nekurti kliūčių vidaus rinkai, persvarstyti dabartinę savo reglamentavimo tvarką, panaikinti nereikalingas arba neveiksmingas nuostatas, sudarančias kliūtis patekti į rinką, ir užtikrinti nuoseklų teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę; ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant visus poveikio vertinimus būtų visuomet atliekamas poveikio MVĮ tyrimas; ragina Komisiją aktyviau spręsti perteklinio reguliavimo atskirose valstybėse narėse problemas; pabrėžia, kad nacionaliniai reguliuotojai aiškiai ir vienodai visoje ES aiškintų atviras viešųjų pirkimų, įskaitant žaliuosius viešuosius pirkimus ir e. viešuosius pirkimus, taisykles, kurios šiuo metu sudaro didelių kliūčių MVĮ, norinčioms patekti į tarptautines rinkas, ir tuo pat metu didžiules galimybes valstybėms narėms greitai pritaikyti naujoves, įskaitant išteklius ir energiją efektyviai naudojančius produktus ir sprendimus;

34.

teigiamai vertina Komisijos sprendimą atšaukti pasenusius ar pernelyg didelę naštą užkraunančius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; tikisi, kad Komisija pateiks platesnio užmojo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atliekų tvarkymo srityje, kaip 2014 m. gruodžio mėn. EP plenarinėje sesijoje paskelbė Pirmininko pavaduotojas F. Timmermans; ragina Komisiją neteikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl kurių atsirastų nereikalinga administracinė našta verslo subjektams ir MVĮ, ir nuolat peržiūrėti esamus teisės aktus siekiant sumažinti dabartinę administracinę naštą, pagerinti dabartinių teisės aktų kokybę ir veiksmingumą ir pritaikyti juos prie naujų verslo modelių; vis dėlto pabrėžia, jog, siekiant ES aplinkos tikslų, būtina imtis plataus užmojo veiksmų, kartu tinkamai ir laiku įgyvendinti galiojančius teisės aktus, ankstyvuoju etapu, taip pat atliekant poveikio vertinimą, įtraukti suinteresuotuosius subjektus iš atitinkamų pramonės šakų ir MVĮ;

35.

primena apie technologijų požiūriu neutralių ir inovacijoms palankių teisės aktų svarbą, nes jais sudaromos galimybės rinkai išbandyti ir įvertinti įvairias naująsias technologijas; teigiamai vertina aplinkosaugos technologijų tikrinimo sistemą, nes tai – nauja priemonė, kuria siekiama padėti, kad naujoviškos aplinkosaugos technologijos pasiektų rinką; ragina valstybes nares taikant viešosios paramos sistemas tinkamai naudoti rinka grindžiamas priemones ir nenaudoti aplinkai žalingų rinką iškraipančių subsidijų; primena, kad valstybė turėtų įsikišti tais atvejais, kai neveikia rinkos mechanizmai, pavyzdžiui, kai dėl išorės veiksnių poveikio neįmanoma nustatyti kainos; ragina Komisiją, siekiant sukurti vienodesnį priemonių rinkinį, parengti bendras nacionalinių paramos žaliųjų investicijų projektams sistemų gaires;

36.

pažymi, kad ardomojo pobūdžio pramonės šakos ir technologijos dažnai parodo, jog galiojančiuose teisės aktuose yra trūkumų; pabrėžia, jog reikia nuolat stebėti ir atnaujinti galiojančius teisės aktus ir jų įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad tvarios ekologiškos ir naujoviškos technologijos nesusidurtų su kliūtimis;

37.

mano, kad į pagrindines švietimo sistemas, taip pat į aukštojo mokslo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas reikėtų įtraukti verslumo įgūdžių ugdymą ir mokymosi, kaip veikia, funkcionuoja ir sąveikauja rinka, ekonomika ir finansų sistema, kaip naujos technologijos gali suteikti didelių praktinių, inovacinių ir ekologiškų galimybių, bei aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo programas, tai turėtų taip pat būti skatinama vykdant užklasinę veiklą ir mokantis visą gyvenimą; mano, kad gerai parengtas verslo planas yra pirmas žingsnis siekiant geresnių finansavimo galimybių ir verslo gyvybingumo; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas nedelsiant įtraukti švietimą verslumo, finansų, ekonomikos ir aplinkosaugos temomis; šiuo atžvilgiu remia programą „Erasmus jauniems verslininkams“, sukurtą siekiant skatinti verslumo kultūrą ir plėtoti bendrąją rinką ir konkurencingumą;

38.

pabrėžia, kad taip pat turėtų būti padedama labai mažoms ir naujai įsteigtoms įmonėms ir jos turėtų būti orientuojamos, kaip pereiti prie tvaraus žaliojo ekonomikos augimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad šiems verslo subjektams būtų tinkamai taikomos naujos iniciatyvos, daugiausia orientuotos į žaliojo ekonomikos augimo galimybes, skirtas MVĮ;

39.

pažymi, kad dalyvaudami programoje „Erasmus+“ studentai ir jaunimas gali ugdyti verslumą, be kita ko, gaudami finansavimą stažuotėms; remia programą „Erasmus jauniems verslininkams“, sukurtą siekiant skatinti verslumo kultūrą ir plėtoti bendrąją rinką ir konkurencingumą;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu spręsti problemas, susijusias su netausaus vartojimo įpročiais, ir siekti pakeisti vartotojų elgseną; pažymi, jog reikia užtikrinti tinkamą vartotojų švietimą ir skatinti parengti tausesnio vartojimo paskatas; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau naudotis viešaisiais pirkimais kaip paklausos srities priemonėmis, kad būtų padedama pateikti rinkai išteklius ir energiją efektyviai naudojančius produktus ir sprendimus; pabrėžia, kad, siekiant vartotojams suteikti galios, naudinga į informaciją apie produktus ir ekologinius ženklus įtraukti informaciją apie išteklių naudojimą;

41.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiaujant su mokslinių ir technologinių tyrimų institutais, universitetais ir profesinio rengimo įstaigomis sudaryti palankesnes sąlygas naujoms veiklą pradedančioms ir atsiskyrusioms įmonėms;

42.

pabrėžia eksporto svarbą darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui Europoje; ragina Komisiją sudaryti planuojamus prekybos susitarimus su mūsų partneriais, kuriais Europos MVĮ sudaromos sąlygos lengviau patekti į naujas rinkas;

43.

mano, kad moterų verslumas – nepakankamai įvertintas ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinis, kurį reikėtų skatinti ir stiprinti, ir kad taip pat ir žaliojoje ekonomikoje reikėtų pašalinti visas kliūtis, su kuriomis darbo rinkoje susiduria moterys, kurios visų pirma yra diskriminuojamos darbo užmokesčio požiūriu, siekiant užtikrinti, kad žalioji ekonomika būtų vienodai naudinga ir moterims, ir vyrams; mano, kad reguliariai renkant suderintus statistinius duomenis, įskaitant duomenis apie teisės aktų poveikį konkrečioms lytims ir pagal lytis suskirstytus duomenis apie darbo jėgą, būtų lengviau priimti įrodymais pagrįstas politikos priemones ir vykdyti stebėseną ir taip panaikinti žinių spragą žaliosios ekonomikos srityje;

44.

ragina Komisiją išnagrinėti padėtį ir nustatyti Europos pramonės sektorius ir geografinius regionus, kuriuose sudarytos tinkamos sąlygos, kad būtų galima įkurti naujas grupes ir centrus bei remti jų plėtrą;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į kaimo vietovių teikiamas galimybes ir iššūkius, susijusius su MVĮ, ekologiškai tvariu augimu ir ekologinėmis inovacijomis, ir į juos reaguoti;

46.

ragina valstybes nares (nacionalinių, regioninių ir vietos politikos formuotojų ir valdymo institucijų lygmeniu) tęsti savo pastangas pažangiosios specializacijos strategijose kartu su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis skatinti tvarų augimą, kuris skatina žaliosios ekonomikos veiklos vykdytojus burtis į grupes, užtikrinti sąveiką ir kurti tinklus; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo rezultatus nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu ir ypač apie įvairius vėlesniosios grandies priemonių (angl. downstream actions) modelius, naudojamus ES ir valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti informaciją apie praktines priemones, kurių buvo imtasi vystant MVĮ ekologinių inovacijų gebėjimus, panaudojant regioninių inovacijų centrų ir pagrindinių paramos tinklų sąveiką;

47.

ragina Komisiją, įgyvendinant regioninę politiką, parengti konkrečias programas, apimančias visus svarbius MVĮ ekologiškai tvaraus augimo aspektus; pabrėžia, kaip svarbu visapusiškai išnaudoti jaunimo verslumo potencialą, atsižvelgiant į MVĮ ekologišką augimą; ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų galima sujungti švietimo institucijas ir Europos programas, ir priemones, kuriomis būtų remiama žalioji ekonomika; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas turimas MVĮ darbuotojams konsultuoti skirtas priemones ir didinti jų informuotumą, siekiant pagerinti jų žinias ir įgūdžius; ragina remiant mokymą ypatingą dėmesį skirti jaunimui ir nepalankiausias sąlygas darbo rinkoje turinčioms grupėms;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/35

—

atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąją direktyvą (C(2015)00383),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo, ypač į jos 4 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 22 straipsnį (1),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Direktyvos 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (RoHS) 4 straipsnio 1 dalyje, be kitų medžiagų, apribojamas kadmio naudojimas elektros ir elektroninėje įrangoje (žr. RoHS II priedo sąrašą);

B.

kadangi RoHS III priede pateikiamos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo išimtys;

C.

kadangi III priedo 39 punkte nurodyta 2014 m. liepos 1 d. nustojusi galioti išimtis dėl kadmio, esančio II–VI grupės šviesos dioduose (angl. – LED) su spalvos keitikliu (šviesą skleidžiančios srities kvadratiniame milimetre mažiau kaip 10 μg Cd), naudojamuose puslaidininkinėse apšvietimo arba vaizdavimo sistemose;

D.

kadangi 5 straipsnyje reglamentuojamas III priedo derinimas su mokslo ir technikos pažanga įtraukiant ir išbraukiant išimtis;

E.

kadangi Komisija nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. gavo paraišką pratęsti išimties Nr. 39 galiojimą, o 2013 m. gegužės mėn. – susijusią paraišką dėl tikslingos ir konkrečios išimties dėl kadmio kvantinių taškų naudojimo vaizduokliuose;

F.

kadangi pagal 5 straipsnio 1 dalies a punktą išimtys įtraukiamos į III priedą, jei jų įtraukimas neturi neigiamos įtakos aplinkos ir sveikatos apsaugos lygiui, numatytam Reglamente (EB) Nr. 1907/2006, ir jei įvykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų: jų eliminavimas ar konstrukcijos pakeitimas arba medžiagų arba sudedamųjų dalių, kuriems nereikia II priede nurodytų medžiagų, naudojimas jose yra techniškai ar moksliškai neįmanomas; pakaitalų patikimumas nėra užtikrintas, dėl pakeitimo atsiradęs bendras neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai galėtų nusverti pakeitimo bendrą teigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai;

G.

kadangi Komisijos deleguotąja direktyva pratęsiamas išimties Nr. 39 galiojimas iki 2017 m. birželio 30 d., pervadinant šią išimtį Nr. 39a, ir nustatoma nauja konkretesnė išimtis Nr. 39b dėl kadmio šviesos bangų ilgį keičiančiuose (angl. „downshifting“) kadmio pagrindo puslaidininkių nanokristalų kvantiniuose taškuose, skirtuose vaizduoklių apšvietimui (vaizduoklių ekrano kvadratiniame milimetre mažiau kaip 0,2 μg Cd); ši išimtis nustos galioti 2018 m. birželio 30 d.;

H.

kadangi, nors kvantiniai taškai konkrečiai minimi tik išimtyje Nr. 39b, su kadmio naudojimu kvantiniuose taškuose susijusios abi išimtys: pratęsta išimtis Nr. 39 ir nauja išimtis Nr. 39b;

I.

kadangi išimties Nr. 39 galiojimo pratęsimas susijęs su dviem skirtingomis paraiškomis dėl kadmio kvantinių taškų: viena paraiška dėl naudojimo puslaidininkinėse apšvietimo sistemose (toliau – apšvietimo įrenginiai), kita – dėl naudojimo vaizdavimo sistemose;

J.

kadangi nauja išimtis Nr. 39b susijusi tik su naudojimu vaizduokliuose;

K.

kadangi Komisija aiškiai nurodė, kad kol kas nėra apšvietimui skirtų šviesos diodų su kvantiniais taškais (tiek su kadmiu, tiek be jo), ir sutinka, kad nebuvo galima įrodyti jų naudojimo teigiamo poveikio aplinkai; kadangi Komisija vis dėlto pratęsė bendros išimties dėl kadmio kvantinių taškų naudojimo apšvietimo įrenginiuose galiojimą iki 2017 m. birželio 30 d. ir taip sudarė sąlygas pramonės atstovams teikti paraiškas dėl konkrečios išimties, jeigu tokie įrenginiai jau būtų ikigamybiniame etape;

L.

kadangi nepriklausomi konsultantai, kurie vertino paraiškas Komisijos vardu, nusprendė, kad iš pateiktos informacijos negalima daryti išvados, kad išimtis dėl naudojimo apšvietimo įrenginiuose yra šiuo metu pagrįsta, ir todėl aiškiai rekomendavo jos netaikyti (2);

M.

kadangi iš 2015 m. gegužės 12 d. Komisijos paskelbtos neoficialios informacijos matyti, kad padėtis nepasikeitė, nes nėra įrodymų, kad esama šių produktų Europos rinkoje, ir nėra pateikta vertinimų, ar šių produktų savybės atitinka 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas;

N.

kadangi, nesant atitinkamų apšvietimo produktų, pareiškėjas negalėjo įrodyti, kad buvo įvykdyta kuri nors 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta sąlyga, kad būtų galima naudoti kadmio kvantinius taškus apšvietimo įrenginiuose; kadangi dėl to nėra pagrįsta pratęsti išimties dėl kadmio naudojimo apšvietimo įrenginiuose galiojimą;

O.

kadangi tokia išimtis gali būti tikslinga ateityje, tačiau ji gali būti suteikta tik remiantis tinkamu vertinimu, kuris dar nebuvo atliktas;

P.

kadangi deleguotojoje direktyvoje Komisija taip pat nustatė naują konkrečią išimtį dėl kadmio kvantinių taškų naudojimo vaizduokliuose, argumentuodama, kad jie jau yra naudojami vaizdavimo įrenginiuose, kad bendras jų naudojimo vaizdavimo įrenginiuose poveikis yra teigiamas dėl mažų energijos sąnaudų ir kad dar kol kas neįmanoma techniškai pagaminti kvantinių taškų be kadmio;

Q.

kadangi nepriklausomi konsultantai, kurie Komisijos vardu vertino paraiškas, 2014 m. balandžio mėn. rekomendavo nustatyti, kad konkreti išimtis dėl kadmio kvantinių taškų naudojimo vaizduokliuose būtų taikoma trumpesnį laikotarpį, nei buvo prašoma paraiškoje (iki 2017 m. birželio 30 d., t. y. vienais metais mažiau, nei nustatė Komisija), atsižvelgiant į tai, kad vyksta galutinis įrenginių, kuriuose leistų sumažinti kadmio kiekį, ir alternatyvių įrenginių be kadmio mokslinių tyrimų etapas; kadangi, kitaip tariant, ši rekomendacija buvo grindžiama tuo, kad tuo metu vaizduokliuose nebuvo naudojami kvantiniai taškai be kadmio;

R.

kadangi vis dėlto nuo to laiko įvyko didelių pokyčių rinkoje; kadangi 2015 m. vienas iš pasaulyje pirmaujančių televizorių gamintojų pateikė Sąjungos rinkai ištisą liniją naujo modelio kvantinius taškus be kadmio naudojančių televizorių, kurie parduodami kai kurių valstybių narių (bent jau Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Belgijos) svarbesnėse mažmeninės prekybos vietose;

S.

kadangi, beje, neatrodo, kad Sąjungos rinkoje dar prekiaujama televizoriais, naudojančiais kadmio kvantinius taškus, ir kadangi sunku rasti mažmenininkų, kurie siūlytų vienintelius knyginius kompiuterius, kurių vaizduokliai naudotų kadmio kvantinių taškų technologiją;

T.

kadangi galima tikėtis, kad kvantinių taškų be kadmio energijos taupymo savybės yra tokios pačios kaip kadmio kvantinių taškų; kadangi, remiantis ekologinio ženklinimo informacija, kai buvo lyginami vienodo dydžio televizoriai, nustatyta, kad televizoriaus ekranas, naudojantis kvantinius taškus be kadmio, suvartoja mažiau energijos nei televizorius su kadmio kvantiniais taškais; kadangi pagal pramonės atstovų pateiktą informaciją vertinant spalvų raišką, atsižvengiant į atitinkamą standartą, nustatyta, kad ji vienoda, o gal net aukštesnė tų ekranų, kurie naudoja kvantinius taškus be kadmio;

U.

kadangi pagrindinis Komisijos pateiktas pagrindimas, kodėl suteikiama nauja konkreti išimtis, yra tai, kad kol kas dar techniškai neįmanoma pagaminti kvantinių taškų be kadmio;

V.

kadangi šis pagrindimas yra akivaizdžiai neteisingas, nes ne tik kad techniškai įmanoma pagaminti kvantinius taškus be kadmio, bet Sąjungos rinkoje jau plačiai pateikiama ištisa linija šia technologija grindžiamų televizorių, kuriuos siūlo gerai žinomi didžiausi mažmenininkai;

W.

kadangi iš 2015 m. gegužės 12 d. Komisijos paskelbtos neoficialios informacijos matyti, kad padėtis nepasikeitė; kadangi Komisijos išvardytais įrenginių su ekranais, naudojančiais kadmio kvantinius taškus, pavyzdžiais (TCL 55’’ televizoriais) šiuo metu neprekiaujama, jais prekiaujama tik JAV (ASUS knyginiai kompiuteriai, SONY televizoriai) arba tokie įrenginiai tik bus pradėti gaminti (KONKA, PHILLIPS, AOC);

X.

kadangi ir dabartinės išimties Nr. 39 galiojimo pratęsimas, ir naujos išimties Nr. 39b nustatymas neatitinka nė vienos 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir todėl šios išimtys yra nepagrįstos; kadangi palyginti trumpais galiojimo laikotarpiais negalima pagrįsti to, kad nevykdomos 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos;

Y.

kadangi pagal RoHS 5 straipsnio 5 dalį esama išimtis Nr. 39 lieka galioti, kol Komisija priims sprendimą dėl paraiškos pratęsti jos galiojimą;

Z.

kadangi RoHS 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jei priimamas sprendimas atmesti paraišką dėl išimties atnaujinimo arba atšaukti išimtį, išimtis nustoja galioti anksčiausiai 12 mėnesių ir vėliausiai 18 mėnesių laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo dienos;

AA.

kadangi atmetus deleguotąją direktyvą nebus uždrausti kadmio kvantiniai taškai, bet bus tik pradėtas naujas vertinimas; kadangi vis dėlto nėra rinkos iškraipymų, nes dabartinė išimtis lieka galioti iki to laiko, kai ji bus atšaukta, ir paskui suteikiamas papildomas lengvatinis laikotarpis;

AB.

kadangi įvyko didelių naujų pokyčių, susijusių su kvantinių taškų be kadmio technologiją naudojančių įrenginių, dėl kurių būtina atlikti naują vertinimą, prekyba;

1.

pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotosios direktyvos;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotoji direktyva negali įsigalioti;

3.

mano, kad Komisijos deleguotosios direktyvos nuostatos dėl abiejų išimčių, esančių Direktyvos 2011/65/ES III priedo 39a ir 39b punktuose, neatitinka Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų sąlygų;

4.

ypač laikosi nuomonės, kad dėl 39b punkte esančios išimties pateiktas pagrindimas remiasi pasenusia padėtimi, susijusia su kadmio pakeitimo kvantiniuose taškuose įgyvendinamumu; todėl ragina skubiai atlikti pakartotinį esamos Direktyvos 2011/65/ES III priedo 39 punkte esančios išimties vertinimą atsižvelgiant į jos 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas, kad būtų galima ją panaikinti;

5.

ragina Komisiją pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į Parlamento poziciją;

6.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/38

—

atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2015)00861),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 177 straipsnio 1 dalies a punktą, 223 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 5 dalį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 3 dalį,

A.

kadangi su žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu susijusių duomenų tolesnis nagrinėjimas užtikrina ir skaidrumą, ir su rinkos raida susijusias žinias, kadangi rinka vis dar nestabili ir susiduriama su didele konkurencija, ypač dėl importo iš trečiųjų šalių;

B.

kadangi tokia informacija itin naudinga turint mintyje derybas dėl tarptautinio susitarimo ir tyrimų, susijusių su antidempingu;

C.

kadangi Eurostatas neteikia tokios tikslios informacijos, o tai reiškia, kad veiklos vykdytojai, valstybės narės ir ES institucijos neturi kitos galimybės gauti išsamios informacijos apie padėtį rinkoje;

1.

pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/39

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 294 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (1) (toliau – Motinystės atostogų direktyva),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008)0637),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/…/ES, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą, priėmimo (2),

—

atsižvelgdamas į savo ne kartą padarytus pareiškimus, įskaitant 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje (3),

—

atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (4) ir būsimą susitarimą ta pačia tema,

—

atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl motinystės atostogų (O-000049/2015 – B8-0119/2015 ir O-000050/2015 – B8-0120/2015),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl, inter alia, Komisijos teisės atsiimti pasiūlymą (byla C-409/13),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, taip pat diskriminacijos dėl motinystės, tėvystės ir dėl to, kad turima šeiminių pareigų;

B.

kadangi Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatyti plataus užmojo tikslai, pvz., iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį ir bent 20 mln. sumažinti asmenų, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį ar kuriems iškilusi tokia grėsmė, skaičių;

C.

kadangi daugiau moterų (ypač vyresnio amžiaus moterys, kurių pensija vidutiniškai 39 proc. mažesnė už vyrų pensiją, ir vienišos motinos) nei vyrų gyvena skurde ir atskirtyje; kadangi moterys dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną, pagal terminuotas ar laikinąsias darbo sutartis ir kadangi moterų skurdą didele dalimi lemia mažų garantijų darbas;

D.

kadangi dėl krizės dar labiau sumažėjo gimstamumas ES, nes nedarbas, mažai garantijų teikiančios sąlygos ir netikrumas dėl ateities, taip pat ekonomika lėmė tai, kad poros, visų pirma jaunesnio amžiaus moterys, atidėlioja sprendimą turėti vaikų, todėl visoje ES toliau įsitvirtina demografinio senėjimo tendencija;

E.

kadangi moterys kiekvieną savaitę tris kartus daugiau laiko už vyrus praleidžia atlikdamos namų ruošos darbus (pvz., besirūpindamos vaikais, vyresnio amžiaus asmenimis ir neįgaliaisiais, taip pat dirbdamos namų ūkio darbus); kadangi nustatomas mažesnis moterų nedarbo lygis, nes daug moterų neužregistruojamos kaip bedarbės, visų pirma tos moterys, kurios pasišvenčia tik namų ruošai ir vaikų priežiūrai;

F.

kadangi siekiant įtvirtinti lyčių lygybę būtina moterims ir vyrams dalintis atsakomybe už šeimą ir namų ūkį; kadangi ketvirtadalyje valstybių narių tėvystės atostogų nėra;

G.

kadangi Taryba vis dar nepateikė oficialaus atsakymo į 2010 m. spalio 20 d. Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą;

1.

smerkia tai, kad procedūra dėl Motinystės atostogų direktyvos Taryboje atsidūrė aklavietėje; primygtinai ragina valstybes nares atnaujinti derybas;

2.

smerkia tarpinstitucinį nestabilumą, atsiradusį dėl to, kad Taryba nesiima veiksmų, nes Parlamentas sprendimą priėmė per pirmąjį svarstymą, o diskusijos Taryboje sustojo ir taip iškilo pavojus visai teisėkūros procedūrai;

3.

pakartoja, kad yra pasirengęs padėti išeiti iš aklavietės, ir ragina Komisiją prisiimti sąžiningos tarpininkės vaidmenį ir konstruktyviai bendradarbiauti su teisėkūros institucijomis siekiant suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas, tinkamai atsižvelgiant į pusiausvyrą tarp šių institucijų ir Sutartyse nustatytą jų vaidmenį;

4.

smerkia tai, kad Europos Komisija, pasinaudodama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT), gali nepritarti siūlymui peržiūrėti direktyvą, ir, jei taip galiausiai atsitiks, ragina Liuksemburgo pirmininkavimo Tarybai metu nedelsiant imtis kitų veiksmų, t. y. pradėti teisėkūros iniciatyvą peržiūrėti Tarybos direktyvą 92/85/EEB, siekiant pagerinti nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugą ir sveikatą, taip sprendžiant demografines problemas, sykiu sumažinant lyčių nelygybę;

5.

atkreipia dėmesį į 2015 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Komisijos teisės atsiimti pasiūlymą (byla C-409/13), kuriame patvirtinamos konkrečios sąlygos, kurias turi įvykdyti Komisija, inter alia, taip pat tai, kad ji įvykdė pareigą Parlamentui ir Tarybai nurodyti atsiėmimo motyvus ir tvirtai laikytis įgaliojimų pasidalijimo, institucinės pusiausvyros ir lojalaus bendradarbiavimo principų, kaip numatyta SESV;

6.

pakartoja, kad yra pasirengęs parengti atskirą direktyvą, nustatančią mokamas bent dešimties darbo dienų trukmės tėvystės atostogas ir skatinančią priimti teisės aktus ir kitas priemones, dėl kurių vyrai, visų pirma tėvai, galėtų naudotis savo teise į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

7.

laukia galutinio Tarybos direktyvos 2010/18/ES dėl vaiko priežiūros atostogų įvertinimo ir, atsižvelgdamas į turimus preliminarius tyrimus, ragina peržiūrėti šią direktyvą, nes ji nepadeda siekti tikslų – derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą, kad būtų galima užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą motinoms ir tėvams, ypač moterims, kurios jaučia vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijos ir skurdo skirtumus;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/41

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (1),

—

atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka (2),

—

atsižvelgdamas Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje ataskaita“ (SWD(2014)0182),

—

atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto patvirtintą klausimų sąrašą, susijusį su pirmine Europos Sąjungos ataskaita (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. Europos ombudsmeno metinį pranešimą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2, 9, 10, 19 ir 168 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 15, 21, 23 ir 26 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi kaip visaverčiai piliečiai neįgalieji turi lygias teises ir teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

B.

kadangi apskaičiuota, kad 80 mln. Europos Sąjungos gyventojų turi negalią;

C.

kadangi ES pagrindinių teisių agentūra nuolat pateikia duomenų apie tai, kad neįgalieji patiria diskriminaciją ir susiduria su kliūtimis, kai siekia pasinaudoti savo teisėmis vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis;

D.

kadangi neįgalieji – tai viena pažeidžiamiausių mūsų visuomenės grupių ir jų integracija į darbo rinką yra vienas iš didžiausių iššūkių formuojant socialinę ir darbo rinkos politiką;

E.

kadangi neįgaliųjų visapusiška įtrauktis ir dalyvavimas lygiomis teisėmis gali būti pasiekti tik tuomet, kai visais ES politikos formavimo, įgyvendinimo ir stebėjimo lygmenimis, įskaitant pačių institucijų lygmenį, laikomasi žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į negalią, ir kadangi Komisija, ateityje teikdama pasiūlymus, turi tinkamai į šį aspektą atsižvelgti;

F.

kadangi, ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis, 21 iš 28 valstybių narių vis dar taiko priemones, kuriomis ribojamas visiškas teisinis veiksnumas;

G.

kadangi 2008 m. Komisija pasiūlė ES kovos su diskriminacija direktyvą, tačiau ją vis dar blokuoja Taryba;

H.

kadangi Neįgaliųjų teisių konvencijos principai apima ne tik diskriminaciją, bet daug platesnius klausimus, ir jais numatomos sąlygos visiems neįgaliesiems visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis įtraukioje visuomenėje, taip pat jais siekiama suteikti reikiamą apsaugą ir pagalbą, kad šeimos galėtų padėti neįgaliesiems visapusiškai ir vienodomis sąlygomis naudotis teisėmis;

I.

kadangi ES oficialiai ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią taip pat pasirašė visos 28 ES valstybės narės, o 25 – ratifikavo;

J.

kadangi kasmet Parlamento Peticijų komitetas gauna peticijų, kuriose pranešama apie diskriminacijos dėl negalios atvejus ieškant darbo, dirbant savarankiškai, naudojantis viešosiomis ir švietimo paslaugomis;

K.

kadangi neįgalieji nėra vientisa grupė ir kadangi planuojant jiems skirtą politiką ir veiksmus reikėtų atsižvelgti į tai, kad jie labai skirtingi ir kad kai kurios grupės, pvz., neįgalios moterys, neįgalūs vaikai ir asmenys, kuriems reikia intensyvesnės pagalbos, patiria papildomų sunkumų ir įvairių formų diskriminaciją;

L.

kadangi Parlamentas turi atsižvelgti į tai, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos – tai būtiniausi standartai, kurie sudaro sąlygas ES institucijoms juos išplėsti, kad būtų apsaugoti neįgalieji ir kovojama su diskriminacija;

M.

kadangi galimybė įsidarbinti ir nediskriminavimo darbo vietoje principas – tai pagrindiniai elementai siekiant savarankiško ir nepriklausomo gyvenimo; kadangi, nepaisant visų turimų programų, iniciatyvų ir strategijų ES lygmeniu, 20–64 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekia daugiau nei 70 %, o neįgaliųjų užimtumo lygis yra žemesnis nei 50 %; kadangi sveikų moterų užimtumo lygis yra 65 %, palyginti su 44 % neįgalių moterų užimtumo lygiu;

N.

kadangi, siekiant sudaryti sąlygas neįgaliesiems gyventi nepriklausomai, būtina užtikrinti jiems mokamą darbą ir kadangi todėl valstybės narės turėtų dėti pastangas ir neįgaliesiems sudaryti daugiau galimybių gauti darbą, kad jie galėtų prisidėti prie juos supančios visuomenės gyvenimo, ir visų pirma turėtų suteikti visiems neįgaliems vaikams, įskaitant sunkiai besimokančius vaikus, švietimo paslaugas, siekiant jau nuo pradinės mokyklos suteikti jiems gerą žinių bagažą, kad jie galėtų dalyvauti jų mokymosi gebėjimus atitinkančioje mokymo programoje, ir taip užtikrinti jiems galimybę įgyti pakankamai žinių, kurios padėtų jiems siekiant karjeros arba gaunant gerą darbą ir dėl to vėliau gyventi nepriklausomai;

O.

kadangi negalia yra kintanti sąvoka, priklausanti nuo neįgaliųjų sąveikos su kliūtimis, iškylančiomis dėl požiūrio ir aplinkos, kurios trukdo jiems vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis ir išlaikant tokį patį orumą visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime;

P.

kadangi, ypač remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 7 straipsniu, rengiant ir įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis finansuojamas programas reikia atsižvelgti į neįgaliųjų galimybes pasinaudoti šiomis programomis ir kadangi į šiuos klausimus reikia atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant kitomis ES lėšomis finansuojamus veiksmus;

Q.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse socialinių paslaugų poreikis auga dėl demografinių ir visuomeninių pokyčių, kai didėja nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties lygiai, įskaitant kokybiškų neįgaliesiems skirtų paslaugų stoką, o dėl to daromas neigiamas poveikis neįgaliųjų gebėjimui gyventi nepriklausomai, įsitraukus į visuomenės veiklą ir vienodomis su kitais sąlygomis;

R.

kadangi galiojantys ES teisės aktai, susiję su neįgaliųjų teisėmis, turėtų būti geriau įgyvendinami ir jų įgyvendinimas turėtų būti geriau užtikrinamas, kad visoje ES būtų padidintos galimybės visiems neįgaliesiems šiomis teisėmis pasinaudoti;

S.

kadangi, laikantis Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalies, Parlamentas yra ES struktūros, pagal kurią skatinamas, apsaugomas ir kontroliuojamas Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas, dalis;

T.

kadangi kelios pilietinės visuomenės organizacijos Neįgaliųjų teisių komitetui pateikė informaciją, susijusią su klausimų sąrašu;

U.

kadangi Komisija, kaip pagrindinė institucija pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta atsakyti į klausimų sąrašo, kurį patvirtino Neįgaliųjų teisių komitetas, klausimus;

V.

kadangi Parlamentas – tai vienintelė Europos Sąjungos tiesiogiai renkama institucija, atstovaujanti ES piliečiams, todėl visiškai atitinka Paryžiaus principus, kaip nurodyta Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnyje;

1.

patikina Neįgaliųjų teisių komitetą, kad Europos Parlamentas atsakys į jam tiesiogiai užduotus klausimus, ir taip pat primygtinai ragina Komisiją, formuluojant savo atsakymus komitetui, atsižvelgti į Parlamento nuomonę;

2.

apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba priėmė elgesio kodeksą nedalyvaujant Parlamentui, taip apribodami Parlamento kompetenciją Neįgaliųjų teisių konvencijos stebėsenos požiūriu;

3.

ragina Komisiją dėl savo atsakymo į klausimų sąrašą oficialiai konsultuotis su visomis atitinkamomis institucijomis ir agentūromis, įskaitant Europos Parlamentą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Regionų komitetą, Europos ombudsmeną ir ES pagrindinių teisių agentūrą;

4.

ragina Komisiją pakviesti ES struktūrą sudarančius organus oficialiai dalyvauti vykdant konstruktyvų dialogą;

5.

pabrėžia tai, kad pasiūlyme dėl ES kovos su diskriminacija direktyvos siekiama apsaugoti neįgaliuosius nuo diskriminacijos socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos, švietimo, prieigos prie prekių ir paslaugų (pvz., būsto, transporto ir draudimo) ir jų tiekimo bei teikimo srityse; apgailestauja dėl to, kad Taryba nedaro pakankamai pažangos šio pasiūlymo klausimu, ir primygtinai ragina valstybes nares daugiau nedelsiant siekti patvirtinti bendrą poziciją;

6.

pažymi, kad dėl suskirstytų ir statistinių duomenų apie konkrečias neįgaliųjų grupes trūkumo atsiranda kliūčių siekiant formuoti tinkamą politiką; todėl ragina Komisiją rinkti ir platinti statistinius duomenis apie negalią, kurie būtų suskirstyti pagal amžių ir lytį, siekiant stebėti neįgaliųjų padėtį visoje ES atitinkamose kasdienio gyvenimo srityse, o ne tik užimtumo srityje;

7.

pažymi, kad kelios pilietinės visuomenės organizacijos Neįgaliųjų teisių komitetui pateikė informaciją, susijusią su klausimų sąrašu; todėl primygtinai ragina Komisiją, vykdant peržiūros procesą, toliau plėtoti struktūrinį dialogą ir konsultuotis bei bendradarbiauti su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat ir formuluojant atsakymą Neįgaliųjų teisių komitetui pagal jo klausimų sąrašą ir rengiant, įgyvendinant ir kontroliuojant ES politiką šioje srityje;

8.

ragina tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Neįgaliųjų teisių konvencijos, nedelsiant ją ratifikuoti;

9.

ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto, į visą teisėkūros ciklą visapusiškai įtraukiant neįgaliuosius, ir pabrėžia, jog reikia, kad šis pasiūlymas apimtų įvairiausias politikos sritis, susijusias su visų ES piliečių galimybėmis pasinaudoti prekėmis ir paslaugomis, skatinant neįgaliųjų nepriklausomą gyvenimą ir visapusišką įtrauktį ir sukuriant nuolat taikomą, veiksmingą ir nepriklausomą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą;

10.

ragina valstybes nares į nacionalinę teisę perkelti prievoles pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnį, konkrečiai, sumažinti bet kokius jų teisės balsuoti ir teisės būti išrinktiems apribojimus;

11.

primygtinai ragina Tarybą paspartinti savo darbą, susijusį su pasiūlymu dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo, siekiant susitarti dėl bendrosios pozicijos ir dar labiau priartėti prie šio teisės akto priėmimo, kad pagal jį būtų padidintos galimybės pasinaudoti dokumentais, vaizdo medžiaga ir interneto svetainėmis ir nustatytos alternatyvios komunikacijos formos ir būdai;

12.

rekomenduoja, kad ES lėšos būtų naudojamos siekiant skatinti prieinamumą ir e. prieinamumą neįgaliesiems, propaguoti perėjimą nuo institucinės prie bendruomene grindžiamos priežiūros, kurti kokybiškas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir investuoti į organizacijų, atstovaujančių neįgaliesiems, gebėjimų stiprinimą;

13.

atkreipia dėmesį į savo atsaką ir veiksmus, susijusius su klausimų, iškeltų rengiant pirminę Europos Sąjungos ataskaitą per Neįgaliųjų teisių konvencijos peržiūrą, sąrašu:

14.

pabrėžia, kad reikia didinti ES struktūros politinį tarpusavio bendradarbiavimą, įskaitant reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrinta, jog struktūra galėtų vykdyti savo užduotis, nurodytas anksčiau minėtame Tarybos sprendime, ir primygtinai ragina visus ES struktūros subjektus skirti išteklių, būtinų šiai užduočiai vykdyti;

15.

palankiai vertina EP narių iniciatyvą, pagal kurią prašoma, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir Peticijų komitetas, reaguodami į Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas, reguliariai rengtų bendrą pranešimą;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Neįgaliųjų teisių komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/46

—

atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 26 d. ir 2015 m. sausio 6 d. paskelbtą Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslines nuomones dėl bakterijos Xylella fastidiosa keliamos rizikos augalų sveikatai ES teritorijoje, kurioje nustatytos ir įvertintos rizikos mažinimo galimybės,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 13 d. ir liepos 23 d. bei 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimus dėl Xylella fastidiosa patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario ir lapkričio mėn. Maisto ir veterinarijos tarnybos audito ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl alyvmedžiams kenkiančios bakterijos Xylella fastidiosa protrūkio (O-000038/2015 – B8-0117/2015),

—

atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi bakterija Xylella fastidiosa yra labai pavojinga kelia labai didelę tiesioginę grėsmę tam tikrų kultūrų, įskaitant alyvmedžius, migdolus ir persikus, ir dekoratyvinių augalų auginimui Pietų Europoje; kadangi priklausomai nuo tipo ši bakterija taip pat gali kelti grėsmę vynuogynams ir citrinmedžiams bei kitoms kultūroms ir gali padaryti precedento neturinčių ir pražūtingų nuostolių, turinčių didžiulių ekonominių, ekologinių ir socialinių padarinių; kadangi bakterijos kamienas, nuo kurio kenčia alyvmedžiai Apulijos regione, skiriasi nuo vynuogių ar citrusinių augalų ligas kitose pasaulio dalyse sukeliančios bakterijos kamieno;

B.

kadangi ši bakterija jau daro didelę žalą alyvmedžių giraitėms Pietų Italijos Apulijos regione ir gali kelti grėsmę kitoms kultūroms ir regionams;

C.

kadangi alyvuogių auginimas – vienas iš svarbiausių žemės ūkio sektorių Apulijos regione ir šis sektorius 2013 m. sudarė 11,6 proc. (arba 522 mln. EUR) visos žemės ūkio produkcijos vertės regione ir 30 proc. Italijos alyvuogių gamybos vertės;

D.

kadangi bakterija Xylella fastidiosa daro didelę ekonominę žalą ne tik alyvuogių augintojams, bet ir visai gamybos grandinei, įskaitant kooperatines ir privačias gamyklas, turizmo bei rinkodaros veiklai;

E.

kadangi Italijos valdžios institucijos pirmą kartą pranešė apie bakterijos Xylella fastidiosa protrūkį 2013 m. spalio 21 d. ir nuo to laiko užsikrėtė labai daug medžių;

F.

kadangi patikrinimai, kuriuos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato Maisto ir veterinarijos tarnyba atliko Italijoje 2014 m. vasario ir lapkričio mėn., patvirtina, kad padėtis labai pablogėjo ir kad negalima atmesti tolesnio bakterijos plitimo galimybės;

G.

kadangi šiuo metu nėra nesveikų augalų gydymo augavietėse būdų ir kadangi pažeisti augalai paprastai lieka užkrėsti visą savo gyvenimo ciklą arba greitai sunyksta;

H.

kadangi Europos Sąjungoje šia liga apsikrėtę gali būti labai daug įvairių augalų, įskaitant ligos požymių neturinčius laukinius augalus;

I.

kadangi EFSA pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, kaip sunku sustabdyti bakterijos Xylella fastidiosa plitimą, kai ji paveikia augavietes, pirmenybė turėtų būti teikiama prevenciniams veiksmams, sutelktiems į importą ir protrūkių izoliavimą, kartu stiprinant bendrą mokslinių tyrimų veiklą;

1.

pažymi, kad iki 2015 m. balandžio mėn. Europos Komisijos priimtuose įgyvendinimo sprendimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama kovos su protrūkiu vidaus veiksmams ir nebuvo numatyta priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias ligos plitimui į ES iš trečiųjų šalių;

2.

ragina Komisiją taikyti prieš bakteriją Xylella fastidiosa nukreiptas tikslines priemonės, siekiant užtikrinti, kad infekuota medžiaga nepatektų į ES; teigiamai vertina 2015 m. balandžio mėn. Komisijos priimtą sprendimą nutraukti infekuotų coffea sodinukų importą iš Kosta Rikos bei Hondūro ir priimtus augalų importo iš kitų trečiųjų šalių užkrėstų teritorijų apribojimus; prašo prireikus taikyti griežtesnes priemones, taip pat leisti importą tik iš kenksmingųjų organizmų neturinčių augaviečių;

3.

apgailestauja, jog labai dažnai Komisija nepakankamai greitai reaguoja, kad į Europos Sąjungą nepatektų augalų ligų iš trečiųjų šalių; todėl primygtinai ragina Komisiją patikrinti užkrato šaltinį ir peržiūrėti ES oficialios fitosanitarinės kontrolės sistemą, siekiant apsaugoti ES teritoriją nuo bakterijos;

4.

primygtinai ragina Komisiją, ypač atsižvelgdamas į tai, kad artinasi vasara, imtis veiksmingesnių priemonių, padedančių išvengti bakterijos Xylella fastidiosa plitimo ES, visų pirma nukreipiant pastangas į kultūrinius augalus, kuriems kyla didžiausias pavojus, kartu neapleidžiant ir kitų kultūrinių augalų, kuriems liga taip pat galėtų smarkiai pakenkti, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia 2015 m. įgyvendinimo sprendimo 9 straipsnio nuostatų įgyvendinimo svarbą;

5.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kompensuoti augintojams už naikinimo priemones ir prarastas pajamas, t. y. pajamas ne tik už žemės ūkio produkciją, bet ir už kultūros paveldą, istoriją ir su turizmu susijusią veiklą;

6.

prašo Komisijos ir atitinkamų valdžios institucijų pasinaudoti visais galimais fondais ir priemonėmis, kad paveiktoms teritorijoms būtų padėta ekonomiškai atsigauti; ragina Komisiją nustatyti augalų augintojams skirtas paskatas įgyvendinti prevencines priemones;

7.

ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamoms strategijoms įgyvendinti būtų skiriama pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įskaitant finansinę paramą ūkininkams, skirtą žemės ūkio praktikai, kuri tiktų kovoti su bakterija Xylella fastidiosa ir jos pernešėjais, primygtinai ragina Komisiją skatinti nedelsiant sustiprinti pastangas mokslinių tyrimų srityje, įskaitant didesnį tarptautinį bendradarbiavimą, ir skirti lėšų mokslinių tyrimų institutams, siekiant įgyti daugiau mokslinių žinių apie bakteriją Xylella fastidiosa ir aiškiai nustatyti patogeno, simptomų ir ligos vystymosi ryšio pobūdį;

8.

pabrėžia, kad reikia vykdyti informavimo kampanijas ES teritorijose, kurios gali būti užkrėstos, siekiant informuoti ne tik žemės ūkio, bet ir sodininkystės sektoriaus darbuotojus, įskaitant dekoratyviniais augalais prekiaujančius mažmenininkus, profesionalius sodininkus bei jų klientus;

9.

mano, ypač atsižvelgdamas į tai, kad artėja vasara, jog Komisija ir valstybės narės turėtų įspėti keliautojus apie užkrėstų augalų iš bakterijos Xylella fastidiosa paveiktų šalių įvežimo į ES riziką;

10.

ragina nustatyti daugiau priemonių, kuriomis būtų kuriomis užtikrinama, kad žalingi organizmai būtų aptikti įvežimo į ES punktuose; be to, ragina valstybes nares dažniau atlikti reguliarius patikrinimus, siekiant užkirsti kelią bakterijos Xylella fastidiosa išplitimui už demarkacinių zonų ribų;

11.

ragina Europos Komisiją sukurti visiems prieinamą duomenų bazę, joje išvardijant ES lygmens ir valstybių narių lygmens įstaigas ir kompetentingas institucijas, kad būtų keičiamasi informacija ir patirtimi, įskaitant ir geriausią patirtį, taip pat būtų greitai teikiami kompetentingų institucijų įspėjimai ir imamasi reikiamų priemonių;

12.

ragina Komisiją skaidriai parengti turima geriausia ir kita patirtimi grindžiamas išsamias gaires, kaip įgyvendinti prevencines ir ligos kontrolės priemones, aiškiai nurodant jų taikymo sritį ir trukmę, kad valstybių narių kompetentingos institucijos ir tarnybos galėtų šiomis gairėmis naudotis kaip pagalbine priemone;

13.

prašo Komisijos kasmet arba bet kuriuo metu, jeigu padėtis pakis, pranešti Parlamentui apie bakterijos Xylella fastidiosa ir kitų žemės ūkio produkcijai pavojingų organizmų keliamą grėsmę ES augintojams;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/49

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės, ypač į 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją (1),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. ir 2015 m. balandžio 9 d. ES pareiškimus vietos lygiu dėl Itai Dzamaros pagrobimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2014 m. vasario 19 d. ES vardu padarytą pareiškimą dėl ES ir Zimbabvės santykių persvarstymo,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2014/98/BUSP (2) ir 2015 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimą 2015/277/BUSP (3), kuriais iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/101/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 18 d. Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) atstovo spaudai pranešimą apie naujausius išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, įvykdytus prieš rinkimus,

—

atsižvelgdamas į Visuotinį politinį susitarimą, kurį 2008 m. pasirašė trys pagrindinės partijos: ZANU PF, MDC-T ir MDC,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Zimbabvės ir į 2012 m. vasario 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2012/124/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei (4),

—

atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Zimbabvė yra ratifikavusi,

—

atsižvelgdamas į Zimbabvės Konstituciją,

—

atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi, turimomis žiniomis, 2015 m. kovo 9 d. žymus Zimbabvės žmogaus teisių gynėjas, judėjimo „Occupy Africa Unity Square“ vadovas ir prezidento R. Mugabės kritikas Itai Dzamara buvo pagrobtas penkių nenustatytų ginkluotų vyrų Hararės priemiestyje; kadangi vis dar nežinoma, kur jis yra, ir itin neramu dėl jo saugumo ir teisių apsaugos;

B.

kadangi likus keliems mėnesiams iki jo pagrobimo I. Dzamara vadovavo daugeliui taikių protestų prieš blogėjančią politinę ir ekonominę padėtį Zimbabvę; kadangi likus dviem dienoms I. Dzamara opozicinės partijos „Judėjimas už demokratinę pertvarką – Tsvangirai“ (MDC-T) surengtame politiniame mitinge sakė kalbą ragindamas organizuoti masinius protestus prieš didėjančias represijas ir ekonominę padėtį šalyje, reikalaudamas, kad prezidentas R. Mugabė atsistatydintų, ir ragindamas reformuoti rinkimų sistemą;

C.

kadangi iki šiol vyriausybė neišsakė savo nuomonės dėl I. Dzamaros dingimo, o dėl to visuomenei kilo įtarimas, kad dėl šio dingimo kali būti kalta valstybė; kadangi valdančioji partija ZANU-PF neigia, kad jis priverstinai dingo, ir skelbia, kad tai yra opozicinių partijų surežisuotas aktas;

D.

kadangi 2015 m. kovo 13 d. sprendimu Aukštasis teismas nurodė Zimbabvės valdžios institucijoms pradėti I. Dzamaros paiešką ir kas dvi savaites pranešti jam paieškos rezultatus, kol bus nustatyta jo buvimo vieta; kadangi šią paiešką turėjusios atlikti valdžios institucijos nereagavo į Aukštojo teismo sprendimą ir kadangi valstybės institucijos vis dar nevykdo minėtojo sprendimo;

E.

kadangi I. Dzamarą ne kartą buvo užpuolę valdančiosios partijos ZANU-PF šalininkai ir uniformuoti policijos pareigūnai; kadangi 2014 m. lapkričio mėn. apie 20 uniformuotų policijos pareigūnų I. Dzamarą surakino antrankiais ir sumušė iki sąmonės netekimo, taip pat užpuolė jo advokatą Kennedy Masiye;

F.

kadangi 2015 m. balandžio 27 d. Hararėje buvo sulaikyta 11 žmonių, dalyvavusių eisenoje, kurioje buvo išreiškiama parama dingusiam Itai Dzamarai; kadangi šie aktyvistai buvo areštuoti ir laikyti šešias valandas;

G.

kadangi po I. Dzamaros pagrobimo jo žmona Sheffra Dzamara kreipėsi į Hararėje esantį Aukštąjį teismą prašydama priversti policiją ir Centrinę žvalgybos organizaciją ieškoti jos vyro; kadangi per apklausą policijos ir Centrinės žvalgybos organizacijos atstovai neigė, kad ką nors žino apie I. Dzamaros buvimo vietą; kadangi Sheffra Dzamara balandžio pradžioje pranešė, kad ją nuolat seka nenustatyti vyrai ir kad ji baiminasi dėl savo gyvybės;

H.

kadangi blogėja dabartinė žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Zimbavėje ir kadangi nuolat pranešama apie Zimbabvės žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir pilietinės visuomenės bauginimą ir prieš juos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

I.

kadangi policija dažnai nesilaiko galiojančių įstatymų, pvz., viešosios tvarkos ir saugumo įstatymo ir prieigos prie informacijos ir privatumo apsaugos įstatymo, ir uždraudžia teisėtus viešus susirinkimus ir susibūrimus;

J.

kadangi bet kurios demokratijos pagrindinės sudedamosios dalys yra susirinkimų, asociacijos ir žodžio laisvės;

K.

kadangi 2015 m. vasario mėn. ES atnaujino savo pagalbą Zimbabvei skirdama 234 mln. EUR pagal nacionalinę orientacinę programą, kurios tikslas – padėti Zimbabvei tapti demokratiškesne ir klestinčia šalimi, o Europos Vadovų Taryba nusprendė kai kurias sankcijas Zimbabvei taikyti toliau; kadangi liko užšaldytas tik prezidento Roberto Mugabės, jo žmonos ir vienos gynybos įmonės turtas ir tik jiems taikomas draudimas keliauti; kadangi liko galioti ir ES ginklų embargas;

L.

kadangi 2013 m. kovo 16 d. referendumu buvo priimta nauja konstitucija, skelbiant tikslą išvalyti politiką, tačiau praktikoje pažanga yra lėta, o žmogaus teisių padėtis tebėra nestabili;

1.

griežtai smerkia priverstinį žmogaus teisių gynėjo Itai Dzamaros dingimą ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti;

2.

primygtinai ragina Zimbabvės vyriausybę imtis visų reikiamų priemonių, kad I. Dzamara būtų surastas, o visi kalti asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina ją visiškai laikytis Aukštesniojo teismo sprendimo, kuriuo jai nurodoma vykdyti I. Dzamaros paiešką;

3.

ragina Zimbabvės valdžios institucijas užtikrinti I. Dzamaros žmonos ir šeimos, taip pat jo kolegų ir rėmėjų saugumą;

4.

yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių organizacijų pranešimų apie didėjantį politinį smurtą, grasinimus politinės opozicijos atstovams ir griežtus apribojimus ir bauginimą, su kuriais susiduria žmogaus teisių gynėjai, kuriuos policija dažnai muša ir suima, remdamasi suklastotais kaltinimais; apgailestauja, kad nuo paskutinių rinkimų ir naujos konstitucijos priėmimo 2013 m. pasiekta mažai pažangos teisės viršenybės ir, visų pirma, žmogaus teisių aplinkos reformavimo srityje;

5.

primygtinai ragina Zimbabvės valdžios institucijas ištirti įtarimus dėl to, kad policija ir valstybės pareigūnai naudoja per didelę jėgą ir vykdo kitus žmogaus teisių pažeidimus, ir patraukti juos atsakomybėn;

6.

primena, kad Zimbabvės vyriausybė yra visiškai atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas visų jos piliečių saugumas; ragina Zimbabvės valdžios institucijas įgyvendinti Zimbabvės ratifikuotų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos ir regioninių priemonių, susijusių su žmogaus teisėmis, nuostatas;

7.

primena, kad pagal Visuotinį politinį susitarimą (angl. GPA) Zimbabvė įsipareigojo užtikrinti, kad ir jos teisės aktai, ir jos procedūros ir praktika atitiktų tarptautinius žmogaus teisių principus ir teisės aktus, įskaitant susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad įsteigta Zimbabvės žmogaus teisių komisija, tačiau yra susirūpinęs, kad jai nebuvo suteikta jokių didelių galių, kad ji galėtų veikti nepriklausomai ir pasiekti savo tikslus, susijusius su neatidėliotinu šaliai kylančių žmogaus teisių problemų sprendimu;

9.

todėl ragina tarptautinę bendruomenę, visų pirma Pietų Afrikos vystymosi bendriją (PAVB), imtis suderintų veiksmų; mano, kad ši regioninė organizacija turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant Visuotinio politinio susitarimo vykdymą: be kita ko, primygtinai reikalauti, kad susitarimas ir ypač jo 13 straipsnis būtų įgyvendinami siekiant užtikrinti, kad policijos ir kitų saugumo pajėgų veiksmai būtų nešališki;

10.

primygtinai ragina Zimbabvės vyriausybę ir prezidentą R. Mugabę laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir tarptautinių sutarčių, kurias yra pasirašiusi Zimbabvė, nuostatų, pagal kurias užtikrinamas teisinės valstybės principo laikymasis ir pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimas;

11.

prašo ES aktyviau vykdyti politinį dialogą žmogaus teisių klausimais, grindžiamą Kotonu susitarimo 8 straipsniu, ir, visų pirma, skatinti vyriausybę panaikinti ar atitinkamai pakeisti viešosios tvarkos ir saugumo įstatymą ir prieigos prie informacijos ir privatumo apsaugos įstatymą, kad būtų nutrauktas piktnaudžiavimas šiais įstatymais;

12.

apgailestauja, kad laikinajame ekonominės partnerystės susitarime (angl. EPA), sudarytame su keturiomis Rytų ir Pietų Afrikos (angl. ESA) valstybėmis, įskaitant Zimbabvę, nėra tvirtos ir įgyvendintinos nuostatos dėl žmogaus teisių;

13.

pažymi, kad ES nusprendė panaikinti sankcijas, ir remia tikslines priemones, kurios šiuo metu toliau taikomos prezidentui ir jo žmonai, ir ginklų embargą, kurie yra atsakas į politinę ir žmogaus teisių padėtį Zimbabvėje;

14.

mano, kad demokratijos populiarinimas, žmogaus teisių apsauga ir teisės viršenybė yra patys svarbiausi aspektai, kad Zimbabvė galėtų tapti laisva ir klestinčia valstybe;

15.

ragina ES delegaciją Hararėje toliau teikti pagalbą Zimbabvei, siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį; pabrėžia, jog ES privalo užtikrinti, kad Zimbabvei skiriama vystymosi pagalba, visų pirma per pilietinės visuomenės organizacijas, būtų efektyviai sprendžiamos gyventojų problemos ir kad ja finansuojamos politinės ir ekonomikos reformos būtų įgyvendinamos;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Europos Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, EIVT, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos vyriausybėms, Afrikos Sąjungos komisijai, Panafrikos Parlamentui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir Tautų Sandraugos generaliniam sekretoriui.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/52

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro/Birmos ir dėl rohinjų, ypač į 2012 m. balandžio 20 d. (1), 2012 m. rugsėjo 13 d. (2), 2012 m. lapkričio 22 d. (3) ir 2013 m. birželio 13 d. (4), ir į 2013 m. gegužės 23 d. rezoliucijas dėl galimybės Mianmarui/Birmai naudotis bendraisiais lengvatiniais muitų tarifais atnaujinimo (5);

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Birmos pabėgėlių padėties Tailande (6),

—

atsižvelgdamas į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (JTVPK) 2015 m. gegužės 6 d. pareiškimą dėl masinių rohinjų kapaviečių Tailande,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

—

atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Žmogaus teisių deklaraciją, ypač jos 13, 15, 16 ir 18 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į JTVPK 2015 m. gegužės 15 d. prašymą regiono vyriausybėms vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas (šiame prašyme jis perspėjo apie galimą humanitarinę nelaimę);

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi visame regione vis didėjant krizei manoma, kad tūkstančiai rohinjų ir kitų pabėgėlių vis dar laivuose Andamanų jūroje ir Malakos sąsiauryje, kai kuriems prekiautojai žmonėmis paliko mažai maisto ar vandens; jų laivams patekus į teritorinius vandenis jie vėl išstumiami į jūrą;

B.

kadangi 2015 m. gegužės 1–4 d., kaip įtariama, prekiautojų žmonėmis stovykloje Songkhla provincijos Sadao rajone, netoli Tailando ir Malaizijos valstybinės sienos, karo policija rado bent 30 rohinjų musulmonų etninei grupei priklausančių asmenų kūnus; kadangi po keleto dienų kitoje stovykloje buvo rastos bent penkios kitos kapavietės;

C.

kadangi rohinjai toliau persekiojami, patiria diskriminaciją ir Mianmaras/Birma nepagrįstai iš jų atima pilietybę, todėl jie tampa asmenimis be pilietybės; kadangi 2015 m. balandžio 1 d. Mianmaro (Birmos) vyriausybė panaikino jų laikinas tapatybės korteles ir jie neteko teisės balsuoti; kadangi ir toliau nebaudžiama už nusikaltimus ir žiaurų elgesį su jais;

D.

kadangi nuo tada, kai 2012 m. prasidėjusi smurto banga sunaikino gyvenvietes ir pasiglemžė šimtus gyvybių, daugelis rohinjų bandė išvykti iš Mianmaro/Birmos; kadangi daugelis pabėgusiųjų pateko į Bengalijos įlankoje veikiančių prekiautojų žmonėmis gaujų rankas;

E.

kadangi pagal JTVPK 2015 m. gegužės 8 d. periodinę ataskaitą 2015 m. sausio – kovo mėn. apie 25 000 rohinjų ir bangladešiečių sulipo į kontrabandininkų laivus; kadangi tai beveik dvigubai daugiau asmenų nei per tą patį laikotarpį 2014 m.;

F.

kadangi keli tūkstančiai rohinjų pabėgo jūra, kad išvengtų persekiojimų, ir kadangi šimtai žmonių žuvo nuskendus laivams arba dėl to, kad buvo išstumti į jūrą;

G.

kadangi nuo tada, kai prekiautojams žmonėmis duotas atkirtis, jie renkasi jūrų kelius; kadangi vis dažniau prekiautojai žmonėmis imigrantus palieka jūroje;

H.

kadangi prekiautojai žmonėmis, kartais net korumpuoti Tailando vietos valdžios institucijų atstovai, tūkstančius rohinjų ir kitų migrantų iš kitų regiono šalių ir toliau gabena per Tailandą ir juos laiko nežmoniškomis sąlygomis džiunglių stovyklose pietų Tailande, kur pagrobėjai, siekdami išpirkos iš jų šeimų ir giminių, juos kankina, marina badu, muša iki mirties arba parduoda į vergiją;

I.

kadangi radus masines rohinjų kapavietes Tailande JTVPK paragino parengti bendrą atsaką, kuriame regiono šalys raginamos sutvirtinti bendradarbiavimą vykdant kovos su kontrabanda ir prekyba žmonėmis priemones ir tuo pačiu užtikrinant aukų apsaugą;

J.

kadangi rohinjų klausimas neaptartas neseniai vykusiame 26-ajame ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime (jis vyko 2015 m. balandžio 26–28 d. Malaizijoje);

K.

kadangi 2010–2015 m. Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas (ECHO) skyrė 57,3 mln. eurų humanitarinei pagalbai pažeidžiamiems asmenims Rachinų valstijoje; kadangi 2015 m. visoje Rachinų valstijoje ECHO finansuoja projektus, kuriais siekiama patenkinti dalį pačių svarbiausių rohinjų poreikių šiaurės miesteliuose, įskaitant maisto ir mitybos, pagrindinių sveikatos paslaugų ir pagrindinių namų ūkio reikmenų tiekimo poreikius, ir remti nuo 2012 m. perkeltuosius asmenis;

L.

kadangi ECHO nuo 2013 m. Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO) skyrė 325 000 EUR, kad būtų teikiamas maistas, svarbiausi namų ūkio reikmenys, sveikatos priežiūra ir apsauga maždaug 3 000 Tailande sulaikytų rohinjų vyrų, moterų ir vaikų;

1.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl sunkios rohinjų pabėgėlių padėties ir dėl atviroje jūroje ir Mianmaro, Bangladešo, Tailando ir Indonezijos teritoriniuose vandenyse vykstančios humanitarinės krizės, ir yra sukrėstas rezultatų, kurie buvo gauti neseniai atlikus dešimčių kūnų ekshumaciją masinėse kapavietėse netoli prekybos žmonėmis stovyklų Tailando pietuose; reiškia užuojautą aukų artimiesiems;

2.

ragina Tailando valdžios institucijas nedelsiant atlikti išsamų ir patikimą baudžiamąjį tyrimą dėl rohinjų musulmonų masinių kapaviečių ir, jei reikia, padedant JT, užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

3.

palankiai vertina tai, kad Tailando vyriausybė pripažino prekybos žmonėmis problemą Tailande ir regione, ir tai, kad pripažino, jog tam tikros korumpuotos valdžios institucijos prisideda prie neteisėto žmonių gabenimo; ragina Tailando vyriausybę ir jos tarnautojus nebebendrininkauti su nusikaltėlių gaujomis, užsiimančiomis rohinjų ir kitų migrantų gabenimu į Tailandą;

4.

ragina visas regiono valstybes sutvirtinti bendradarbiavimą vykdant kovos su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis priemones, kartu užtikrinant aukų apsaugą; pabrėžia, kad ASEAN gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje; ragina regiono šalių vyriausybes dalyvauti būsimame regioniniame susitikime migrantų padėties klausimu (jį Tailando valstybė surengs 2015 m. gegužės 29 d. Bankoke); pritaria tam, kad ASEAN parengtų konvenciją prieš prekybą žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, kurią ASEAN vadovai turėtų patvirtinti per 2015 metus;

5.

ragina visas regiono šalis pasirašyti ir ratifikuoti JT Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir suteikti rohinjų prieglobsčio prašytojams bent laikiną apsaugą, taip pat ragina remti Birmos vyriausybę, kuri siekia surasti ilgalaikį ir teisingą sprendimą ir pašalinti priežastis;

6.

taip pat ragina Mianmaro/Birmos vyriausybę pakeisti savo politiką ir imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų nutrauktas rohinjų mažumos persekiojimas ir diskriminacija; primena savo ankstesnį raginimą iš dalies pakeisti 1982 m. Pilietybės įstatymą arba jį panaikinti siekiant suteikti rohinjams lygias galimybes gauti Birmos pilietybę;

7.

palankiai vertina gerokai pavėluotą 2015 m. gegužės 18 d. opozicijos partijos, Nacionalinės demokratijos lygos, atstovės Aung San Suu Kyi pareiškimą, kad Mianmaro/Birmos vyriausybė turėtų suteikti pilietybę rohinjų mažumos atstovams;

8.

primygtinai ragina Indonezijos, Malaizijos ir Tailando vadovus pirmenybę skirti Bengalijos įlankoje ir Andamanų jūroje esančiuose laivuose į sunkią padėtį patekusių migrantų ir pabėgėlių gyvybių gelbėjimui, ir palankiai vertina Malaizijos ir Indonezijos 2015 m. gegužės 20 d. pareiškimą, kad jos suteiks laikiną prieglobstį jūroje aptiktiems migrantams;

9.

palankiai vertina Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, pvz., JTVPK, Mianmare/Birmoje ir Tailande rohinjams teikiamą pagalbą, taip pat ES teikiamą humanitarinę pagalbą šalies viduje perkeltiems asmenims Arakano ir Rachinų valstijose, dokumentų neturintiems rohinjams ir pažeidžiamiems priimančios šalies (Bangladešo) gyventojams, šiuo metu Tailande imigrantų sulaikymo centruose (skirtuose vyrams) arba socialinės paskirties centruose (skirtuose moterims ir vaikams) laikomiems rohinjų ir Bangladešo migrantams;

10.

ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją išnagrinėti šį klausimą aukščiausiu politiniu lygiu, bendraujant su Tailandu ir Mianmaru/Birma bei kitomis ASEAN valstybėmis narėmis;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Mianmaro/Birmos vyriausybei ir parlamentui, Tailando vyriausybei ir parlamentui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais Mianmare, JT vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui, JT Žmogaus teisių tarybai ir regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams.

27.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 353/55

—

atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. priimtą Svazilando Darbo santykių įstatymą (su pakeitimais),