25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/1

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/2

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 4, 6, 7 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 2, 3, 4, 18 ir 19 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

—

atsižvelgdamas į susijusias JT žmogaus teisių priemones, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į atitinkamus jos protokolus, taip pat į 2006 m. gruodžio 20 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,

—

atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose Al-Nashiri prieš Lenkiją, Abu Zubaydah prieš Lietuvą, Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją, El-Masri prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Nasr ir Ghali prieš Italiją ir al-Nashiri prieš Rumuniją,

—

atsižvelgdamas į Italijos teismo sprendimą, pagal kurį 22 CŽV agentai, vienas „Air Force“ pilotas ir du Italijos agentai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti dėl dalyvavimo pagrobiant Milano imamą Abu Omarą 2003 m.,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto Europos šalių panaudojimo gabenti kalinius ir juos neteisėtai kalinti, įpusėjus Laikinojo komiteto veiklai (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse (4),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Valstijų Senato specialiojo žvalgybos komiteto tyrimą dėl Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinimo ir tardymo programos ir įvairius jos panaudojimo būdus kankinant sulaikytuosius 2001–2006 m.,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Gvantanamo, iš kurių naujausia – 2013 m. gegužės 23 d. rezoliucija „Gvantanamas: kalinių bado streikas“ (5),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės ir dėl Komisijos 2013 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos (Liuksemburgas, 2014 m. birželio 5-6 d.),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl Pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.) (6),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ES kovos su korupcija ataskaitą (COM(2014)0038),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje (7),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymasis sudaro esminę sėkmingos kovos su terorizmu politikos dalį;

B.

kadangi Parlamentas ne kartą pasmerkė CŽV vykdytą slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programą, kurią įgyvendinant daug kartų pažeistos žmogaus teisės, įskaitant kankinimą ir kitą nežmonišką ar žeminantį elgesį, grobimą, slaptą kalinimą, kalinimą be teismo ir negrąžinimo principo pažeidimus;

C.

kadangi nacionalinio saugumo ir kovos su terorizmu politikos sritims, nepaisant jų ypatingo pobūdžio, netaikoma atskaitomybės principo išimtis, ir turi būti baudžiama už tarptautinės teisės ir žmogaus teisės pažeidimus;

D.

kadangi, siekiant veiksmingai apsaugoti žmogaus teises ir skatinti jų paisyti įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką ir užtikrinti teisėtą ir veiksmingą saugumo politiką, kuri būtų grindžiama teisinės valstybės principu, būtina įdiegti atskaitomybės už ypatinguosius perdavimus, grobimus, neteisėtus slaptus kalinimus ir kankinimą procedūras;

E.

kadangi Parlamentas ne kartą ragino visapusiškai ištirti ES valstybių narių bendradarbiavimą su CŽV įgyvendinant slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programą;

F.

kadangi buvusios kadencijos Parlamentas savo minėtoje 2013 m. spalio 10 d. rezoliucijoje ragino esamos kadencijos Parlamentą toliau vykdyti ir įgyvendinti Laikinojo komiteto suteiktus įgaliojimus dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, ir todėl užtikrinti, kad būtų laikomasi jo rekomendacijų, išnagrinėti naujus duomenis, kurių gali atsirasti, ir visapusiškai naudotis savo tyrimo teisėmis ir jas plėtoti;

G.

kadangi Senato specialiojo žvalgybos komiteto ataskaitoje atskleidžiama naujų, kaltinimams svarumo suteikiančių faktų, kad kai kurios valstybės narės, jų valdžios institucijos, saugumo ir žvalgybos tarnybų pareigūnai ir agentai prisidėjo prie CŽV vykdytos slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programos, kartais korumpuotais būdais – CŽV pervesdavo dideles pinigų sumas mainais už jų bendradarbiavimą;

H.

kadangi Senato specialiojo žvalgybos komiteto ataskaita paneigiami CŽV pareiškimai, kad kankinimai padėjo atskleisti informaciją, kurios negalėjo surinkti įprastais, nesmurtiniais tardymo metodais;

I.

kadangi nebaigta baudžiamoji byla (Nr. 150/09, iškelta centriniame teisme Nr. 5 (Juzgado Central No 5)) dėl kankinimų Gvantanamo įlankoje esančioje karinio jūrų laivyno bazėje toliau nagrinėjama Ispanijos Karalystės nacionaliniame teisme (Audiencia Nacional);

J.

kadangi JAV prezidentas B. Obama įsipareigojo iki 2010 m. sausio mėn. uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią sulaikymo įstaigą, kurioje laikomi 122 sulaikytieji, kuriems oficialiai nepateikti baudžiamieji kaltinimai baudžiamajame teisme, įskaitant 54 asmenis, kuriems suteiktas oficialus leidimas juos paleisti;

K.

kadangi ES valstybių narių pagalba perkeliant kai kuriuos Gvantanamo įlankos kalėjimo kalinius buvo neskubi ir ribota;

1.

palankiai vertina Senato specialiojo žvalgybos komiteto sprendimą paskelbti savo ataskaitos apie Centrinės žvalgybos valdybos vykdytos kalinimo ir tardymo programą santrauką; skatina paskelbti visą ataskaitą jos per daug ir be reikalo neredaguojant;

2.

griežtai smerkia žiaurius tardymo metodus, būdingus šioms neteisėtoms kovos su terorizmu operacijoms, pabrėžia esminę JAV Senato išvadą, kad CŽV taikyti žiaurūs metodai nepadėjo gauti informacijos, kad būtų pavykę išvengti vėlesnių teroristinių išpuolių; primena, kad visiškai smerkia kankinimą;

3.

mano, kad vykdant CŽV programą vyravusi nebaudžiamumo atmosfera sudarė sąlygas toliau daryti pagrindinių teisių pažeidimus – tai vėliau parodė JAV nacionalinio saugumo agentūros ir įvairių ES valstybių narių slaptų tarnybų masinio sekimo programos;

4.

ragina JAV tirti gausius žmogaus teisių pažeidimus, kurių atsirado įgyvendinant CŽV vykdytas perdavimo ir slapto kalinimo programas, ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat bendradarbiauti gavus visus ES valstybių narių prašymus suteikti informacijos, ekstradicijos ar veiksmingų teisių gynimo priemonių nukentėjusiesiems prašymus, susijusius su CŽV programa;

5.

dar kartą paragina valstybes nares tirti kaltinimus, kad jų teritorijose būta slaptų kalėjimų, kuriuose žmonės buvo laikomi pagal CŽV programą, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn į šią veiklą įsitraukusius asmenis, atsižvelgiant į visus paaiškėjusius naujus įrodymus;

6.

ragina valstybes nares visapusiškai ištirti neseniai pateiktus kaltinimus, kad jų teritorijoje būta neteisėto perdavimo, sulaikymo ir kankinimo atvejų, ir kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7.

yra susirūpinęs dėl kliūčių, kurių kilo atliekant kai kurių valstybių narių dalyvavimo vykdant CŽV programą nacionalinius parlamentinius ir teisminius tyrimus, dėl piktnaudžiavimo valstybės paslaptimis ir netinkamos dokumentų klasifikacijos – dėl šios priežasties nutraukiamos baudžiamosios bylos ir žmogaus teisių pažeidėjai lieka de facto nenubausti;

8.

ragina nedelsiant paskelbti esamų tyrimų, susijusių su valstybių narių dalyvavimu CŽV programoje, visų pirma tyrimo, kuriam vadovauja J. Chilcot, išvadas;

9.

ragina priimti ES pagrindinių teisių vidaus strategiją ir ragina Komisiją pasiūlyti priimti tokią strategiją bei susijusį veiksmų planą;

10.

paveda savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, dalyvaujant Užsienio reikalų komitetui, ir visų pirma Žmogaus teisių pakomitečiui, atnaujinti tyrimą dėl „tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse“ ir per metus pateikti pranešimą plenariniame posėdyje:

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/6

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 16, 20, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1dalį, 11, 12, 21, 47–50, 52 ir 53 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014)0365),

—

atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų ES,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178 (2014)),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problemos, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse (2)

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos (3),

—

atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą (angl. iOCTA),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. Europolo ES sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą (angl. SOCTA),

—

atsižvelgdamas į debatus dėl kovos su terorizmu priemonių 2015 m. sausio 28 d. plenarinėje sesijoje,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29–30 d. Rygoje vykusį neoficialų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 11 d. vykusio neoficialaus Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 24 d. ES kovos su terorizmu koordinatoriaus ataskaitą Europos Vadovų Tarybai (15799/14),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. paskelbtą 2015 m. Komisijos darbo programą (COM(2014)0910),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“ (COM(2013)0941),

—

atsižvelgdamas į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę dėl būtinumo ir proporcingumo sąvokų ir duomenų apsaugos reikalavimų taikymo teisėsaugos sektoriuje (Nuomonė 01/2014),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 Digital Rights Ireland Ltd ir Seitlinger ir kiti, taip pat į Teisės tarnybos nuomonę dėl šio sprendimo išaiškinimo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi terorizmas ir smurtinis ekstremizmas kelia itin didelę grėsmę mūsų saugumui ir laisvei;

B.

kadangi pastarieji tragiški įvykiai Paryžiuje primena, kad Europos Sąjunga susiduria su nuolatine ir besivystančia teroristų grėsme; jie per pastarąjį dešimtmetį sudavė skaudžius smūgius ne vienai valstybei narei, išpuolius nukreipdami ne tik į žmones, bet ir į vertybes bei laisves, kuriomis Sąjunga pagrįsta;

C.

kadangi saugumas yra viena iš teisių, kurias užtikrina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, o pagrindinės teisės, piliečių laisvės ir proporcionalumas esminiai sėkmingos kovos su terorizmu politikos elementai;

D.

kadangi kovai su terorizmu skirtos prevencijos strategijos turėtų būti pagrįstos įvairiapusiu požiūriu, skirtu kovoti tiesiogiai su išpuolių ES teritorijoje ruošimu, ir taip pat apimti poreikį reaguoti į terorizmo priežastis; kadangi terorizmas visam pasauliui kelia pavojų, kuriam reikia duoti atkirtį vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmeniu siekiant sustiprinti piliečių saugumą, apginti pagrindines vertybes, t. y. laisvę, demokratiją ir žmogaus teises, ir laikytis tarptautinės teisės;

E.

kadangi keletas po 2001 m. rugsėjo 11-osios Europos teritorijoje įvykdytų žiaurių teroristinių išpuolių, iš kurių paskutinis – šių metų sausio mėn., smarkiai paveikė ES piliečių ir gyventojų saugumo jausmą; kadangi pastaraisiais metais saugumo padėtis Europoje labai pasikeitė dėl ES artimiausios kaimynystės šalyse kilusių naujų konfliktų ir perversmų, greitos naujųjų technologijų plėtros ir bauginančiai augančio radikalizmo, dėl kurio kyla smurtas ir atsiranda terorizmas tiek pačioje ES, tiek kaimyninėse valstybėse;

F.

kadangi teroristinė propaganda sparčiau plinta naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida; kadangi kibernetinis terorizmas sudaro sąlygas teroristų grupėms užmegzti ir palaikyti ryšius be fizinių kliūčių, kurias sudaro valstybių sienos, – taip mažėja poreikis turėti bazes ar prieglaudos vietas konkrečiose šalyse;

G.

kadangi ES susiduria su didele ir vis augančia vadinamųjų užsienio kovotojų, t. y. asmenų, kurie vyksta į kitas nei jų gyvenimo ar pilietybės valstybes su tikslu vykdyti ar planuoti teroristinius aktus arba teroristų mokymo ar mokymosi, įskaitant su ginkluotais konfliktais susijusius mokymus, tikslais, grėsme; kadangi apytikriais skaičiavimais 3 500–5 000 ES piliečių paliko savo namus, norėdami tapti užsienio kovotojais po to, kai Sirijoje, Irake ir Libijoje prasidėjo karas ir smurtas, taip sukeldami didelių sunkumų ES piliečių saugumui;

1.

kuo griežčiausiai smerkia žiaurius išpuolius Paryžiuje ir pakartoja, kad reiškia gilią užuojautą Prancūzijos gyventojams ir aukų šeimoms ir vienijasi kovoje su terorizmu ir išpuoliu prieš mūsų demokratines vertybes bei laisves;

2.

griežtai ir kategoriškai smerkia visus teroristinius išpuolius, terorizmo skatinimą, tų, kurie dalyvauja teroristinėje veikloje, šlovinimą ir smurtinių ekstremistinių ideologijų propagavimą, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje tai vyksta ar yra propaguojama; pabrėžia, kad be saugumo nėra laisvės, o be laisvės nėra saugumo;

3.

susirūpinęs pastebi, kad sparčiai auga ES piliečių, kurie vyksta į konflikto zonas su tikslu prisijungti prie teroristinių organizacijų ir vėliau grįžta į ES teritoriją, skaičius; dėl jų ES vidaus saugumui ir ES piliečių gyvybėms kyla rizika; prašo Komisiją pasiūlyti aiškią ir bendrą ES užsienio kovotojų apibrėžtį, kad būtų sustiprintas teisinis tikrumas;

4.

pabrėžia, kad būtina sukurti daugiau specializuotų priemonių, skirtų kovoti su problema, kai ES piliečiai į užsienį išvyksta kovoti teroristinių organizacijų gretose; patvirtina, kad nors kai kuriais atvejais galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, tačiau siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas, europiečių ir kitų užsienio kovotojų keliavimui ir spręsti su grįžusiais asmenimis susijusius klausimus, reikėtų taikyti kitas priemones; ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti geriausios patirties pavyzdžius, pagrįstus sėkmingas šios srities strategijas, veiksmų planus ir programas sukūrusių valstybių narių geriausia patirtimi;

5.

pabrėžia, kad norint duoti atkirtį užsienio kovotojų ir terorizmo bendrai keliamai grėsmei reikia kovos su terorizmu strategijos, kuri būtų pagrįsta daugialypiu požiūriu, kuriuo būtų siekiama nuosekliai kovoti su tokiais veiksniais kaip radikalizacija, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas, plėtoti socialinę sanglaudą ir įtrauktį, politinę bei religinę toleranciją, vengti getų kūrimo, nagrinėti internetu vykdomą kurstymą vykdyti teroristinius išpuolius ir duoti jam atkirtį, užkirsti kelią išvykimui norint prisijungti prie teroristinių organizacijų, neleisti verbuoti dalyvauti ginkluotuose konfliktuose ir šią veiklą apriboti, trukdyti teikti finansinę pagalbą teroristinėms organizacijoms ir pavieniams asmenims prie jų jungtis, prireikus užtikrinti griežtą baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijoms suteikti tinkamas priemones, kad jos galėtų savo pareigas vykdyti visiškai gerbdamos pagrindines teises;

6.

ragina valstybes nares investuoti į švietimo sistemas, kuriomis būtų siekiama reaguoti į radikalėjimo priežastis, įskaitant švietimo programas, skatinant integraciją, socialinę įtrauktį, dialogą, dalyvavimą, lygybę, toleranciją, skirtingų kultūrų ir religijų tarpusavio supratimą ir reabilitacijos programas;

7.

labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į radikalizmo skatinimo kalėjimuose klausimą ir ragina valstybes nares keistis šios srities gerąja patirtimi; prašo atkreipti ypatingą dėmesį į kalėjimų ir sulaikymo centrų sąlygas, atskiras priemones skiriant kovai su radikalėjimu šioje aplinkoje; ragina valstybes nares padaryti daugiau, kad būtų patobulintos kalėjimų administracinės sistemos siekiant lengviau nustatyti nuteistuosius, dalyvavusius rengiant teroristinius išpuolius, stebėti radikalizacijos procesą ir užkirsti jam kelią ir parengti konkrečias pasitraukimo, reabilitacijos ir deradikalizacijos programas;

8.

pabrėžia, kad reikia nedelsiant intensyviau vykdyti radikalizacijos prevenciją ir skatinti deradikalizacijos programas daugiau teisių suteikiant bendruomenėms ir pilietinei visuomenei ir bendraujant su jomis nacionaliniu bei vietos lygiu siekiant sustabdyti ekstremistinių ideologijų plitimą; ragina Komisiją sustiprinti ES informacijos apie radikalizaciją tinklą, kuriame dalyvauja visi subjektai, rengiantys kovos su radikalizacija kampanijas ir deradikalizacijos struktūras bei užsienio kovotojų grįžimo procesus, taip pat ragina tiesiogiai kovoti su ekstremistinėmis ideologijomis pasiūlant teigiamas alternatyvas;

9.

remia Europos kovos su teroristų propaganda, radikaliais tinklais ir verbavimo internete strategijos patvirtinimą; ši strategija būtų paremta tarpvyriausybiniu ir savanorišku pagrindu jau padėtomis pastangomis ir įgyvendintomis iniciatyvomis siekiant toliau keistis gerąja patirtimi ir veiksmingais metodais šioje srityje;

10.

ragina patvirtinti Tarybos rekomendaciją dėl nacionalinių strategijų, skirtų radikalėjimo, prevencijai; šioje rekomendacijoje būtų nagrinėjamos įvairios radikalėjimo priežastys ir valstybėms narėms teikiamos rekomendacijos dėl pasitraukimo, reabilitacijos ir deradikalizavimo programų rengimo;

11.

ragina valstybes nares kuo tinkamiau išnaudoti ES lygiu veikiančias platformas, duomenų bazes ir įspėjimo sistemas, pavyzdžiui, Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir Išankstinės informacijos apie keleivius sistemą (APIS);

12.

pabrėžia, kad laisvas judėjimas Šengeno erdvėje yra viena svarbiausių Europos Sąjungos laisvių, ir todėl atmeta pasiūlymus sustabdyti Šengeno sistemos veikimą ir ragina vietoj to valstybes nares sugriežtinti galiojančias taisykles, kurios apima galimybę laikinai nustatyti dokumentų tikrinimą ir tinkamiau naudotis SIS II sistema; pažymi, kad jau galima atlikti tikslingą asmenų tikrinimą jiems kertant išorės sienas;

13.

įsipareigoja dirbti, kad iki metų pabaigos būtų pabaigta ES direktyva dėl keleivio duomenų įrašo (PNR); todėl ragina Komisiją nustatyti Teisingumo Teismo sprendimo dėl Duomenų saugojimo direktyvos (5) pasekmes ir jo galimą poveikį ES PNR direktyvai; ragina Tarybą daryti pažangą duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio srityje, kad trišaliai dialogai tiek dėl ES PNR direktyvos, tiek dėl duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio galėtų vykti vienu metu; ragina Komisiją pakviesti nepriklausomus teisėsaugos, saugumo ir žvalgybos sričių ekspertus bei 29 straipsnio darbo grupės atstovus prisidėti nuomonėmis ir išdėstyti principus, atsižvelgiant į saugumo poreikius, dėl PNR reikalingumo ir proporcionalumo;

14.

ragina Komisiją nedelsiant ir vėliau reguliariai įvertinti šiuo metu taikomas priemones ir atlikti kovos su terorizmu srityje esančių trukumų vertinimus, o Europos Vadovų Taryba reguliariai vertina grėsmes, su kuriomis susiduria Sąjunga; ragina Komisiją ir Tarybą patvirtinti atnaujintą kovos su terorizmu programą, kurioje numatytas veiksmingas atsakas esamoms grėsmėms ir užtikrinamas veiksmingas saugumas tuo pačiu garantuojant teises ir laisves, kurios yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų;

15.

pabrėžia, kad svarbiausias kovos su terorizmu aspektas yra aukų ir jų artimųjų apsaugos ir paramos jiems politika; todėl ragina visas valstybes nares tinkamai įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

16.

mano, kad kova su neteisėta prekyba ginklais turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su sunkių formų ir organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija priemonių ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti galiojančias neteisėto šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir ginklų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, gabenimo ES taisykles;

17.

palankiai vertina būsimą naujų teisės aktų dėl pinigų plovimo patvirtinimą Europos lygmeniu, nes taip visais lygiais bus žengtas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti jų veiksmingumą, taigi užkirsti kelią svarbiam teroristinių organizacijų finansavimo šaltiniui;

18.

ragina valstybes nares, naudojantis turimomis ES priemonėmis, pvz., Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS), Europos arešto orderiu ir Europos tyrimo orderiu, vykdyti teisminį tarpusavio bendradarbiavimą;

19.

ragina visas valstybes nares užkirsti kelią įtariamų terorizmu asmenų judėjimui sustiprinant išorės sienų kontrolę, sistemiškiau ir veiksmingiau tikrinant kelionės dokumentus, kovojant su neteisėta prekyba ginklais ir sukčiavimu asmens tapatybės srityje, taip pat nustatant rizikos sritis;

20.

susirūpinęs pažymi, kad teroristinės organizacijos vis plačiau naudoja internetą ir ryšių technologijas bendravimui, išpuoliams planuoti ir propagandai skleisti; prašo, kad interneto ir socialinės žiniasklaidos bendrovės bendradarbiautų su vyriausybėmis, teisėsaugos institucijomis ir pilietine visuomene, kad būtų kovojama su šia problema, kartu užtikrinant, kad visada būtų laikomasi bendrųjų žodžio laisvės ir privatumo principų; pabrėžia, kad priemonės, kuriomis kovos su terorizmu tikslais ribojamas naudojimasis duomenimis internete ir jų platinimas, turi būti būtinos ir proporcingos,

21.

pakartoja, kad duomenų rinkimas ir dalijimasis jais, taip pat vykdomas ir ES agentūrų, pvz., Europolo, turėtų būti vykdomi laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir grindžiami nuoseklia duomenų apsaugos sistema, pagal kurią ES lygmeniu būtų numatyti teisiškai privalomi asmens duomenų apsaugos standartai,

22.

primygtinai ragina valstybių narių teisėsaugos institucijas ir ES agentūras tarpusavyje labiau keistis informacija; taip pat pabrėžia, kad reikia patobulinti, sutvirtinti ir pagreitinti pasaulinį teisėsaugos institucijų dalijimąsi informacija; ragina valstybes nares ir trečiąsias šalis veiksmingiau bendradarbiauti vykdant operatyvinę veiklą naudojantis tokiomis jau esamomis vertingomis priemonėmis, kaip antai jungtinės tyrimų grupės, Terorizmo finansavimo sekimo programa ir keleivio duomenų įrašo (PNR) susitarimai, taip pat ir operatyviau bei efektyviau dalytis svarbiais duomenimis ir informacija, kuriems taikomi atitinkami duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos reikalavimai;

23.

ragina Komisiją ir Tarybą, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje numatyta procedūra, atlikti išsamų ES kovos su terorizmu ir susijusių priemonių vertinimą, visų pirma, susijusį su jų įgyvendinimu valstybių narių teisėje ir praktikoje ir tuo, kaip valstybės narės šioje srityje bendradarbiauja su ES agentūromis, ypač Europolu ir Eurojustu, taip pat įvertinti likusias spragas ir įtraukti šį vertinimo procesą į Europos saugumo darbotvarkę;

24.

pabrėžia, kad būtina, jog Europos Sąjungos agentūros ir nacionalinės teisėsaugos institucijos kovotų su pagrindiniais teroristinių organizacijų pajamų šaltiniais, įskaitant pinigų plovimą, prekybą žmonėmis ir neteisėtą prekybą ginklais; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti šios srities ES teisės aktus, kad būtų taikomas ES mastu suderintas požiūris; pažymi, kad valstybės narės Europolui ir Eurojustui perduoda tik 50 proc. savo turimos informacijos, susijusios su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

25.

ragina valstybes nares geriau išnaudoti ypatingus Europolo pajėgumus užtikrinant, kad jų nacionaliniai padaliniai teiktų Europolui tinkamą informaciją sistemingiau ir reguliariau; toliau remia pastangas Europole sukurti Europos kovos su terorizmu platformą siekiant kuo geriau išnaudoti jo veiklos, techninius ir keitimosi operatyvine informacija pajėgumus;

26.

pabrėžia, kad atnaujinant Pamatinį sprendimą 2008/919/TVR reikia siekti veiksmingesnio atsako ir baudžiamosios sistemos koordinavimo, kurį vykdytų Eurojustas, siekiant visoje ES suderinti su užsienio kovotojais susijusias nusikalstamas veikas, kad būtų nustatyta teisinė bazė ir palengvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo spragų ir išspręsti praktines bei teisines problemas renkant įrodymus ir vertinant jų priimtinumą bylose dėl terorizmo;

27.

ragina užtikrinti griežtą demokratinę ir teisminę kovos su terorizmu politikos ir žvalgybos veiklos priežiūrą ES, vykdant nepriklausomą demokratinę priežiūrą, ir primygtinai teigia, kad bendradarbiavimas saugumo srityje turėtų griežtai atitikti tarptautinę teisę;

28.

ragina ES aktyviai skatinti pasaulinę partnerytę kovojant su terorizmu ir artimai bendradarbiauti su regioniniais veikėjais, pavyzdžiui, Afrikos Sąjunga, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Arabų Lyga, ir ypač su šalimis, Sirijos ir Irako kaimynėmis, ir valstybėmis, kurias šis konfliktas stipriai paveikė, pvz., Jordanija, Libanu ir Turkija, taip pat su Jungtinėmis Tautomis, ypač su Kovos su terorizmu komitetu; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti sustiprintą ES ir tų valstybių vystymosi ir saugumo ekspertų tarpusavio dialogą;

29.

pabrėžia, kad ES, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms reikia pagrįsti savo kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių laikymusi; be to, pabrėžia, kad Sąjungos kovos su tarptautiniu terorizmu išorės veiksmais pirmiausia turėtų būti siekiama užkirsti kelią terorizmui, su juo kovoti ir patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn;

30.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) patvirtinti ES kovos su tarptautiniu terorizmu išorės strategiją siekiant kovoti su tarptautinio terorizmo ištakomis ir į kitas politikos kryptis integruoti kovą su terorizmu; ragina Komisiją ir EIVT parengti bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje strategiją ir tuo pačiu užtikrinti, kad būtų gerbiami tarptautiniai žmogaus teisių standartai;

31.

ragina ES peržiūrėti savo pietų Viduržemio jūros strategiją (šiuo metu vykdant Europos kaimynystės politikos peržiūrą) ir didžiausią dėmesį skirti paramai toms šalims ir veikėjams, kurie iš tiesų įsipareigoję saugoti bendras vertybes ir vykdyti reformas;

32.

pabrėžia, kad veiksmų planuose ir ES ir jos partnerių politiniuose dialoguose reikia dėmesį sutelkti į radikalizacijos prevenciją ir kovą su ja, taip pat stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, naudojantis dabartinėmis programomis ir turimais pajėgumais, dirbant su pilietinės visuomenės veikėjais šalyse, kurioms svarbi kova su terorizmu ir internetu ir kitomis komunikacijos priemonėmis vykdoma radikalizmo propaganda;

33.

pabrėžia, kad išsamioje ES kovos su terorizmu priemonių strategijoje taip pat reikia visiškai remtis jos užsienio ir vystymosi politikos sritimis, siekiant kovoti su skurdu, diskriminacija ir išstūmimu į užribį, duoti atkirtį korupcijai ir skatinti gerą valdymą ir užkirsti kelią konfliktams bei juos spręsti, nes visa tai prisideda prie tam tikrų grupių ir visuomenės sektorių išstūmimo į užribį, taigi ekstremistų grupuočių propaganda jiems gali daryti didesnį poveikį;

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/12

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl antrojo Forumo dėl interneto valdymo (3),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Ženevoje priimtą Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) principų deklaraciją ir veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulinės partnerystės informacinėje visuomenėje link: Ženevos principų įgyvendinimas“ (COM(2004)0480),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 18 d. patvirtintą Tuniso įsipareigojimą ir Informacinės visuomenės darbotvarkę,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. Komisijos komunikatą po WSIS susitikimo (COM(2006)0181),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų (4),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 24 d. daugiasubjekčio forumo „NETmundial“ pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Interneto politika ir valdymas. Europos vaidmuo formuojant būsimą interneto valdymą“ (COM(2014)0072),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 2–5 d. Stambule įvykusiame Interneto valdymo forumo susitikime dalyvavusios ES delegacijos bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi Interneto valdymo forumo (IGF) tikslas – vykdyti Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacijos visuomenės klausimais suteiktą įgaliojimą rengti forumus, kuriuose vyktų demokratinis, skaidrus ir daugiasubjektis politinis dialogas;

B.

kadangi pagrindinis IGF vaidmuo ir funkcija – aptarti įvairius interneto valdymo klausimus ir, kai tikslinga, teikti rekomendacijas tarptautinei bendruomenei;

C.

kadangi 2010 m. gruodžio 20 d. JT Generalinė Asamblėja nusprendė pratęsti IGF įgaliojimus dar penkeriems metams;

D.

kadangi 2015 m. JT Generalinėje Asamblėjoje vyks diskusijos ir bus priimamas sprendimas dėl tolesnio IGF įgaliojimų pratęsimo;

E.

kadangi 2005 m. Parlamentas nusiuntė ad hoc delegaciją į WSIS ir nuo tada siunčia delegacijas į kiekvieną metinį IGF susitikimą;

F.

kadangi Parlamento siųstos ad hoc delegacijos, bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis ir Komisija, atliko labai svarbų vaidmenį propaguodamos europines vertybes ir bendraudamos su tuose renginiuose dalyvavusiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir nacionalinių parlamentų atstovais;

G.

kadangi 2014 m. rugsėjo mėn. surengtame devintame IGF susitikime, kurio pagrindinė tema „Sustiprinkime daugiasubjektį interneto valdymą – sujunkime žemynus“, svarbiausi Europos Sąjungos prioritetai buvo šie: visame pasaulyje prieinamas internetas, interneto, kaip visuotinės, atviros ir visiems bendros priemonės, išlaikymas, nediskriminacinė prieiga prie žinių, didesnė atskaitomybė ir skaidrumas taikant daugiasubjekčio interneto valdymo modelį, valstybės kontroliuojamo interneto idėjos atmetimas ir pripažinimas, kad mūsų pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės yra nesvarstytinos ir turi būti saugomos virtualiojoje erdvėje;

H.

kadangi 2014 m. lapkričio 27 d. ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrai patvirtino Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama suderintos Europos pozicijos interneto valdymo klausimu ir paramos, siekiant stiprinti IGF kaip daugiasubjektę platformą, svarba;

I.

kadangi 2014 m. kovo mėn. JAV Prekybos nacionalinių telekomunikacijų ir informacijos administravimo (NTIA) departamentas paskelbė ketinimą perduoti Interneto numerių skyrimo institucijos (IANA) priežiūros funkcijas pasaulinei daugiasubjektei bendruomenei anksčiau, nei 2015 m. rugsėjo mėn. baigs galioti dabartinė sutartis tarp NTIA ir Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos (ICANN); kadangi reikia laiku surasti subalansuotą šios pertvarkos sprendimą ir reikėtų sukurti tokią sistemą, kurios nebūtų galima užvaldyti ir kuria nebūtų galima manipuliuoti – taip turėtų būti toliau užtikrinamas stabilus internetas;

J.

kadangi 2014 m. balandžio mėn. vykusiame ad hoc pasauliniame daugiasubjekčio forumo „NETmundial“ susitikime interneto valdymo ateityje klausimais parengtas interneto valdymo principų rinkinys ir interneto ekosistemos vystymosi ateityje veiksmų planas;

K.

kadangi prognozuojama, kad su interneto ekonomika siejamas augimas ES bus beveik 11 proc., ir tikimasi, kad jos dalis BVP, 2010 m. buvusi 3,8 proc., 2016 m. išaugs iki 5,7 proc.;

L.

kadangi internetas yra bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindinis ramstis ir skatina, be kita ko, inovacijas, augimą, prekybą, demokratiją, kultūrų įvairovę ir žmogaus teises;

M.

kadangi atviro interneto aplinkoje visos teisės ir laisvės, suteikiamos žmonėms nevirtualiojoje erdvėje, turėtų būti taikomos ir virtualiojoje erdvėje;

1.

ragina JT Generalinę Asamblėją pratęsti IGF įgaliojimus, didinti jo išteklius ir stiprinti daugiasubjekčio interneto valdymo modelį;

2.

mano, kad IGF nebus priimta oficialių išvadų, tačiau Europos Sąjungos pareiga yra remti šį procesą ir didinti šių informacijos mainų įtaką politinėse diskusijose, kadangi forumas yra teigiamas ir konkretus interneto ateities formavimo kontekstas, pagrįstas daugiasubjektiškumo koncepcija;

3.

ragina valstybes nares ir atitinkamas ES institucijas įtraukti IGF klausimus į savo darbotvarkes ir toliau teikti finansinę paramą IGF ir jo sekretoriatui, prisidėti prie veiksmingos ir nepriklausomos organizacijos, pajėgios vykdyti savo įgaliojimus, plėtros ir prie interneto valdymo modelio vystymo;

4.

pabrėžia, kad Parlamentas turėtų ir toliau dalyvauti būsimuose IGF susitikimuose ir siųsti svariai įgaliotą delegaciją, kad veiksmingai prisidėtų prie ES pozicijos interneto valdymo klausimu suformulavimo drauge su valstybėmis narėmis ir Komisija;

5.

pabrėžia, kad reikia gerinti interneto prieigą visame pasaulyje; pažymi, kad IGF turėtų labiau įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus;

6.

pabrėžia, kad Parlamentas tvirtai įsipareigojęs remti daugiasubjekčio interneto valdymo modelį; ragina valstybes nares, Komisiją ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus toliau didinti šio modelio tvarumą – siekti, kad nacionalinio, regioninio ir tarptautinio lygmens subjektai ir procesai būtų įtraukesni, skaidresni ir atskaitingi;

7.

pabrėžia, kad svarbu visiškai globalizuoti pagrindines interneto funkcijas ir organizacijas; palankiai vertina 2014 m. kovo mėn. JAV vyriausybės pareikštą įsipareigojimą perduoti IANA funkcijų valdymą; pabrėžia visapusiškos ICANN atskaitomybės ir skaidrumo svarbą;

8.

pabrėžia, kad nustatyta tvirta galutinė data, iki kurios turi būti užbaigtos derybos dėl IANA funkcijų – ilgalaikio interneto stabilumo ir saugumo užtikrinimo sprendimo, nes 2015 m. rugsėjo mėn. nustos galioti dabartinė sutartis tarp ICANN ir JAV vyriausybės dėl vykdomos IANA funkcijų priežiūros;

9.

ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų laiku sudarytas šis naujas susitarimas;

10.

ragina atitinkamas ES institucijas pasiūlyti, kad ES būtų pirmoji tarptautinė ICANN partnerė IANA funkcijų srityje, įskaitant vienodas teises su JAV ir kitomis valstybėmis tvirtinti įsipareigojimus, pagal kuriuos šiuo metu reglamentuojamos IANA paslaugos; mano, kad tai būtų labai svarbu siekiant užtikrinti visapusišką ICANN neutralumą;

11.

pabrėžia, kad jau dabar galima pasimokyti iš iki šiol IGF vykusių produktyvių diskusijų ir imtis veiksmų, ypač elektroninių komunikacijų reguliavimo aspektų ir duomenų apsaugos bei privatumo srityse; mano, kad reikia tolesnių diskusijų IGF su kibernetiniu saugumu ir kibernetiniais nusikaltimais susijusiais klausimais, pradedant sprendimais, kaip pagerinti ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą, ir baigiant atitinkamomis saugios komunikacijos priemonėmis, skirtomis pavieniams asmenims ir mažoms įmonėms, visų pirma, e. tapatybės patikros ir šifravimo įranga; pabrėžia, kad reikia užtikrinti atvirą ir nepriklausomą internetą, kaip visuotinę ir bendrą priemonę, nediskriminacinę prieigą prie žinių ateityje, remiantis suinteresuotųjų subjektų iniciatyvomis ir poreikiais, ir žodžio laisvę;

12.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu ir toliau dėti pastangas užtikrinti teisinę tinklo neutralumo apsaugą, nes tai būtina prielaida siekiant apsaugoti informacijos ir žodžio laisvę, paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, plėtojant inovacijas ir verslo galimybes, susijusias su internetu, ir propaguojant bei apsaugant kultūrų ir kalbų įvairovę;

13.

pabrėžia, kad pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės yra nesvarstytinos ir turi būti saugomos tiek nevirtualiojoje, tiek virtualiojoje erdvėje; apgailestauja, kad kai kurios valstybės mėgina suvaržyti visuotinę savo piliečių prieigą prie interneto taikydamos cenzūrą ir kitus apribojimus; griežtai atmeta valstybės kontroliuojamo interneto idėją ir masinį interneto sekimą;

14.

pabrėžia virtualiosios erdvės teisių į privatumą ir naudotojo vykdomos savo asmens duomenų kontrolės ekonominę ir socialinę svarbą; mano, kad šios teisės yra esminės siekiant užtikrinti demokratiją, atvirą ir neutralų internetą ir vienodas sąlygas visoms įmonėms interneto tinkle;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybėms narėms ir nacionaliniams parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/15

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (1) (Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams), ypač jo 26 straipsnio 6 ir 7 dalis,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo (COM(2013)0755) ir palydimojo 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės ženklinimas. Vartotojų įpročiai. Galimų scenarijų įgyvendinimo galimybės ir poveikis“ (SWD(2013)0437),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo taisyklės, susijusios su šviežios, atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl minėtojo 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (3),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl maisto krizės, sukčiavimo maisto grandinėje ir jų kontrolės (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijai užduotą klausimą dėl perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos kilmės šalies ženklinimo (O-000091/2014 – B8–0101/2015),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl privalomos mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodos;

B.

kadangi minėtojo reglamento 26 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad ataskaitoje, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į vartotojo poreikį būti informuotam, privalomos kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos pateikimo įgyvendinamumą ir tokių priemonių nustatymo išlaidų ir naudos analizę; kadangi toliau numatyta, kad kartu su ataskaita gali būti pateikti pasiūlymai iš dalies pakeisti atitinkamas ES teisės aktų nuostatas;

C.

kadangi 2013 m. gruodžio 17 d. Komisija atitinkamai paskelbė savo ataskaitą dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo ir palydimąjį tarnybų darbinį dokumentą „Mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės ženklinimas. Vartotojų įpročiai. Galimų scenarijų įgyvendinimo galimybės ir poveikis“;

D.

kadangi nustatyta, kad, priklausomai nuo valstybės narės, 30–50 proc. bendro skerdienos kiekio perdirbama į mėsos produktų sudedamąsias dalis, daugiausia į smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius ir mėsos gaminius;

E.

kadangi Komisija dar turi pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų ir teigia, kad kitų atitinkamų veiksmų bus imamasi po diskusijų Parlamente ir Taryboje;

F.

kadangi, remiantis minėtąja Komisijos ataskaita dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo, ES esamų atsekamumo sistemų nepakanka informacijai apie kilmės šalį per visą maisto grandinę perduoti;

G.

kadangi Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtina nurodyti visų kitų produktų kilmės šalį arba vietą, jei nepateikus tokių duomenų vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar vietos, ypač tuo atveju, jeigu su maisto produktu teikiama informacija arba etiketė leistų daryti prielaidą, kad šio maisto produkto kilmės šalis ar vieta yra kita;

H.

kadangi poveikio vertinime, kuriuo remtasi Reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, nurodyta, kad mėsos kilmė ES vartotojams yra ypač svarbi (5);

I.

kadangi, remiantis 2013 m. Maisto grandinės vertinimo konsorciumo atlikta vartotojų apklausa, iš visų vertintų įvairių maisto produktų grupių daugiausiai pasisakyta už mėsos maisto produktų kilmės šalies ženklinimą; kadangi, tikslingiau išnagrinėjus įvairių perdirbtų mėsos maisto produktų rūšis, iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad daugiau kaip 90 proc. apklausoje dalyvavusių vartotojų svarbu, kad būtų nurodyta kilmės šalis;

1.

pažymi, kad jautienos ir jautienos gaminių kilmės nurodymas ES tapo privalomu reaguojant į galvijų spongiforminės encefalopatijos („BSE“) krizę (6), o ES jautienos ženklinimo taisyklės galioja jau nuo 2002 m. sausio 1 d.; pažymi, kad šie ženklinimo reikalavimai jau apima gimimo, auginimo ir skerdimo vietos nurodymą;

2.

mano, kad pirmiau minėti neperdirbtai jautienai ir jautienos gaminiams taikomi reikalavimai sustiprino vartotojų lūkesčius gauti informacijos ir apie kitų ES plačiai vartojamų šviežios mėsos rūšių ir perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos kilmę;

3.

pažymi, kad Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimą vartotojams 31 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad mėsos kilmė vartotojams yra ypač svarbi ir kad vartotojai tikisi būti tinkamai informuojami apie mėsos kilmės šalį; be to atkreipia dėmesį į tai, kad 31 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad nustatant privalomus ženklinimo reikalavimus turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą ir maisto tvarkymo subjektams bei vykdymą užtikrinančioms institucijoms tenkančią naštą;

4.

pabrėžia, kad 90 proc. įmonių, veikiančių mėsos perdirbimo sektoriuje, yra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ); pabrėžia ypatingą MVĮ tenkantį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas, jų svarbą kuriant konkurencingą Europos ekonomiką ir jų įsipareigojimą užtikrinti maisto saugą ir aukštą jo kokybę; mano, kad itin svarbu visiems šio sektoriaus subjektams užtikrinti vienodas veiklos sąlygas;

5.

dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl galimo sukčiavimo maisto produktų srityje poveikio maisto saugai, vartotojų sveikatai, vartotojų pasitikėjimui, maisto grandinės veikimui ir žemės ūkio produktų kainų stabilumui ir pabrėžia, kad svarbu prioritetine tvarka spręsti sukčiavimo maisto srityje problemą ir taip skubiai atkurti Europos vartotojų pasitikėjimą;

6.

mano, kad mėsos ir mėsos gaminių kilmės šalies arba vietos nurodymas savaime nepadės išvengti sukčiavimo, tačiau griežta atsekamumo sistema padeda nustatyti galimus pažeidimus ir kovoti su jais; pažymi, kad naujausi su maisto produktais susiję skandalingi įvykiai, įskaitant arklienos naudojimą vietoj jautienos, pademonstravo, kad vartotojai pageidauja griežtesnių atsekamumo ir informacijos teikimo taisyklių; pažymi, kad griežtesnės atsekamumo taisyklės taip pat suteiktų institucijoms galimybę veiksmingiau tirti sukčiavimo maisto srityje atvejus;

7.

pabrėžia, kad svarbu įvertinti perdirbtuose maisto produktuose kartu su jautiena ir kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena naudojamos arklienos reikšmę, nes ji sudaro reikšmingą perdirbtuose maisto produktuose naudojamos mėsos dalį;

8.

toliau pabrėžia, kad pačios Komisijos ataskaitoje pripažįstama, jog daugiau kaip 90 proc. apklaustų vartotojų mano, kad mėsos kilmės nurodymas ant perdirbtų maisto produktų yra svarbus (7); pažymi, kad tai vienas iš kelių veiksnių, galinčių turėti įtakos vartotojų elgsenai;

9.

mano, kad mėsos, kuri naudojama kaip maisto produktų sudedamoji dalis, kilmės nurodymas padės užtikrinti geresnį atsekamumą maisto grandinėje, palaikyti stabilesnius mėsos tiekėjų ir perdirbėjų santykius ir maisto ūkio subjektams renkantis tiekėjus bei produktus skatins atlikti išsamesnį patikrinimą;

10.

mano, kad ženklinant maisto produktus turėtų būti atsižvelgiama į informacijos skaidrumą ir jos suprantamumą vartotojams, kartu suteikiant galimybę pasireikšti Europos įmonių ekonominiam gyvybingumui vartotojo perkamajai galiai priimtinomis sąlygomis;

11.

pažymi, kad, kalbant apie poveikį kainoms, Prancūzijos vartotojų organizacijos atlikto tyrimo rezultatai labai skiriasi nuo Komisijos ataskaitoje pateikiamų rezultatų apie su kilmės šalies nurodymo įvedimu susijusias sąnaudas; rekomenduoja toliau tirti šį klausimą siekiant susidaryti aiškesnį galimo poveikio kainoms vaizdą su sąlyga, kad toks tyrimas būtų atliekamas kartu su su vartotojų organizacijomis ir dėl jo nebūtų delsiama pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų;

12.

pažymi, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. bus privaloma nurodyti neperdirbtos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalį; į tai būtina atsižvelgti vertinant informacijos pateikimo apie šios rūšies mėsą, kai ji naudojama kaip sudedamoji dalis, kainą;

13.

pažymi, kad dabartinis savanoriškas informacijos apie kilmės šalį teikimas gali klaidinti vartotojus;

14.

ragina Komisiją peržiūrėti tokias savanoriškas kilmės šalies nurodymo sistemas ir pasiūlyti aiškias, nuosekliais, suderintas ir įgyvendinamas taisykles savanorišką kilmės šalies nurodymą pasirinkusiems gamintojams;

15.

toliau pažymi, kad, nors Komisijos ataskaitoje teigiama, jog ženklinimas, ar mėsa yra iš ES ar iš ne ES šaltinių, būtų gerokai pigesnė alternatyva, Europos vartotojų organizacijų asociacijos (BEUC), kuri apima kai kurias valstybes nares, atlikti tyrimai parodė, kad tai nebūtų vartotojams priimtinas variantas (8);

16.

laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų toliau tirti perdirbtų produktų sudėtyje esančios mėsos kilmės nurodymo praktiką, kuri jau gana plačiai paplito tarp kai kurių Europos mažmenininkų ir gamintojų, ir pranešti apie šio tyrimo rezultatus;

17.

dar kartą ragina Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų, kad sukčiavimo maisto produktų srityje prevencija ir kova su juo taptų neatsiejama ES politikos dalimi, ir spręsti struktūrines problemas visoje maisto grandinėje, visų pirma didinant ir stiprinant kontrolę;

18.

ragina Komisiją priimti įgyvendinimo aktus dėl Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 3 dalies dėl pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalies nurodymo, kai ji skiriasi nuo maisto produkto kilmės šalies, taikymo;

19.

ragina Komisiją pateikti su šia ataskaita susijusius pasiūlymus dėl teisės aktų, pagal kuriuos būtų privaloma nurodyti perdirbtų produktų sudėtyje esančios mėsos kilmę, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas visoje maisto grandinėje ir būtų geriau informuojami Europos Sąjungos vartotojai, tuo pat metu atsižvelgiant į poveikio vertinimus ir vengiant pernelyg didelių išlaidų ir administracinės naštos;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/19

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (1) (Kotonu susitarimas), pirmą kartą iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (2), antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas (4), sudarymo projekto,

—

atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) darbo tvarkos taisykles, priimtas 2003 m. balandžio 3 d. (5) ir paskutinį kartą iš dalies pakeistas Adis Abeboje (Etiopija) 2013 m. lapkričio 27 d. (6),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos, susijusios su ES bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimu 2014–2020 m. (11-uoju Europos plėtros fondu), rengimo (9),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. EP sprendimą dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (10) ir 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2012 finansinių metų sąskaitų uždarymo (11), taip pat į 2014 m. balandžio 3 d. EP rezoliuciją su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (12),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. JPA priimtas rezoliucijas: dėl teisinės valstybės principo laikymosi ir nešališkų ir nepriklausomų teisminių institucijų vaidmens; „Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimas ir trišalis bendradarbiavimas: AKR šalių galimybės ir uždaviniai“; dėl ganyklinės gyvulininkystės socialinio poveikio ir poveikio aplinkai AKR šalyse ir dėl saugumo Didžiųjų ežerų regione,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 19 d. JPA priimtas rezoliucijas: dėl karinių perversmų vėl keliamos grėsmės demokratijai ir politiniam stabilumui AKR valstybėse ir tarptautinės bendruomenės vaidmens; „Ekonominės partnerystės susitarimai. Tolesni veiksmai“; dėl sveikatos apsaugai skiriamų žmogiškųjų išteklių AKR šalyse; dėl padėties Gvinėjos Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. JPA priimtas rezoliucijas: „Politinė ir humanitarinė krizė Somalyje: Europos Sąjungos ir AKR šalių grupės uždaviniai“; dėl informacinėmis ir ryšių technologijomis paremto verslumo ir jo poveikio AKR šalių vystymuisi; dėl energijos tiekimo užtikrinimo svarbos siekiant tvarios ekonomikos plėtros ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. JPA priimtas rezoliucijas: dėl konflikto Libijoje politinio poveikio kaimyninėms AKR ir ES valstybėms; dėl kainų nestabilumo, pasaulinių žemės ūkio produktų rinkų veikimo ir jų poveikio aprūpinimui maistu AKR valstybėse; dėl kasybos socialinio poveikio ir poveikio aplinkai AKR valstybėse,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 19 d. Abudžoje (Nigerija) JPA Vakarų Afrikos regiono susitikime priimtą komunikatą (13),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 16 d. Santo Domingo (Dominikos Respublika) JPA Karibų jūros regiono susitikime priimtą komunikatą (14),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 20 d. Apijoje (Samoa) JPA Ramiojo vandenyno regiono susitikime priimtą komunikatą (15),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Lusakoje (Zambija) JPA Pietų Afrikos regiono susitikime priimtą komunikatą (16),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 19 d. priimtą rinkimų stebėjimo misijose dalyvaujančių AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos narių elgesio kodeksą,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo panaikinimo uždaviniai,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8-0012/2015),

A.

kadangi AKR ir ES JPA turi unikalų statusą – ji yra vienintelė daugiašalė tarpparlamentinė asamblėja, įsteigta pagal tarptautinį susitarimą (Kotonu susitarimą);

B.

kadangi JPA ilgainiui tapo tikra parlamentine asamblėja, kurioje galima atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti svarbiausiais vystomojo bendradarbiavimo klausimais ir kuri labai prisideda plėtojant lygiateisę AKR šalių ir ES partnerystę;

C.

kadangi AKR valstybių grupės ir ES sudarytame Kotonu susitarime daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui ir jo panaikinimui; kadangi bendradarbiaujant taip pat turėtų būti siekiama prisidėti prie tvarios ekonomikos plėtros, nes tai yra ilgalaikės taikos ir saugumo, taip pat demokratinio ir politinio stabilumo AKR valstybėse pagrindas;

D.

kadangi 2013 m. siųstos faktų nustatymo misijos: į Malį – norint geriau suprasti nestabilią šalies padėtį, į Liberiją – norint prisidėti prie politinio dialogo, kaip numatyta Kotonu susitarimo 8 straipsnyje, į Haitį – norint patikrinti atstatymo ir politinę padėtį;

E.

kadangi patvirtinus rinkimų stebėjimo misijose dalyvaujančių asamblėjos narių elgesio kodeksą veikla suaktyvėjo ir tai didina JPA pridėtinę vertę, pvz., surengtos jungtinės JPA misijos į prezidento rinkimus Malyje ir į parlamento rinkimus bei antrąjį prezidento rinkimų turą Madagaskare;

F.

kadangi 2010 m. persvarsčius Kotonu partnerystės susitarimą sustiprintas JPA vaidmuo ir jos regioninė dimensija;

G.

kadangi turėtų būti užtikrintas visapusiškas JPA dalyvavimas politiniame dialoge, kuris vedamas laikantis Kotonu susitarimo 8 straipsnio;

H.

atsižvelgdamas į tai, kad svarbu skatinti nuolatinį išsamiais tyrimais grindžiamą neformalų dialogą su atitinkamais oficialiais ir neoficialiais įvairių kategorijų AKR ir ES veikėjais (jungtine parlamentine asamblėja, AKR ir ES taryba, AKR ir ES privačiojo sektoriaus atstovais ir pilietinės visuomenės atstovais) ir kitais veikėjais, kurie neturi tiesioginių su AKR ir ES susijusių interesų;

I.

kadangi 2003–2013 m. beveik visos Europoje vykstančios JPA sesijos buvo rengiamos Europos Sąjungos Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujančiose valstybėse narėse; kadangi rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės privalo laikytis pagal Kotonu partnerystės susitarimą prisiimtų šios srities įsipareigojimų;

J.

atsižvelgdamas į tai, kad spartus BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimas pasauliniu mastu ir AKR šalyse ir regionuose daro vis didesnę įtaką AKR grupei bei dabartinei AKR ir ES santykių padėčiai;

K.

kadangi, remiantis naujomis keliones reglamentuojančiomis taisyklėmis, kurias priėmė Europos Parlamento Biuras, akredituoti Parlamento narių padėjėjai nuo šiol negali padėti Parlamento nariams per JPA plenarines sesijas, ir tai daro didelę įtaką parlamentiniam darbui;

1.

teigiamai vertina tai, kad JPA, būdama viena iš jungtinių Kotonu susitarimo institucijų, Europos Parlamento ir AKR šalių parlamentų nariams toliau teikia galimybes vykdyti atvirą, demokratišką ir visapusišką dialogą šio susitarimo įgyvendinimo klausimais, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo pagal EPF priežiūrą ir ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) sudarymą ir vykdymą; džiaugiasi tuo, kad JPA yra forumas, kuriame galima nuoširdžiai ir atvirai diskutuoti sunkiais ir ginčytinais klausimais; todėl ragina į būsimąjį susitarimą, pakeisiantį Kotonu susitarimą, įtraukti aiškią nuorodą dėl nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, kaip to daugybę kartų reikalavo Parlamentas;

2.

pabrėžia, kad reikia stiprinti politinį dialogą, ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į JPA vaidmenį skatinant ir ginant Kotonu susitarimo 9 straipsnyje išdėstytus principus, visų pirma teisinės valstybės ir gero valdymo principus;

3.

pabrėžia JPA sesijų rengimo rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančiose valstybėse narėse pridėtinę vertę ir mano, kad tokia rotacija turėtų būti tęsiama ir ateityje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl nepalankių aplinkybių ES Tarybai pirmininkaujanti Airija nusprendė nerengti 25-osios JPA sesijos savo šalyje; giria Danijos vyriausybę dėl to, kad ji sutiko savo šalyje (Horsense) surengti 23-ąją sesiją, kuri buvo labai sėkminga ir per kurią Horseno gyventojai ir AKR delegatai užmezgė kultūrinius ir švietimo ryšius; apgailestauja dėl to, kad kai kurios ES valstybės narės, kurios rotacijos tvarka turės Tarybai pirmininkauti ateityje arba tikimasi, kad jos ateityje jai pirmininkaus, nėra pakankamai susidomėjusios galimybe surengti JPA sesijas savo šalyse; ragina visas rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančias ES valstybes nares aktyviau rengtis JPA sesijoms, jas geriau organizuoti ir svetingiau priimti savo šalyse;

4.

pabrėžia, kad JPA posėdžiai, įskaitant nuolatinių komitetų posėdžius, yra svarbūs, tačiau apgailestauja, kad dažnai posėdžiuose dalyvaudavo nevienodas skaičius narių iš ES ir AKR, ir yra susirūpinęs dėl to, kad posėdžiuose, ypač tuose, per kuriuos balsuojama, dalyvauja vis mažiau EP narių; pažymi, kad komandiruotėse, pvz., regioniniuose posėdžiuose, dalyvavo lygesnis skaičius narių ir tikisi, kad ateityje šiuo pavyzdžiu bus pasekta ir per Briuselyje vykstančius JPA posėdžius;

5.

primena kadenciją baigiančios Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti, kad per Asamblėjos sesijas ES Tarybai būtų atstovaujama ministrų lygiu, ir ragina būsimą Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją laikytis šio įsipareigojimo;

6.

primena, kad AKR ir ES taryba privalo Asamblėjai pateikti metinę Kotonu susitarimo įgyvendinimo ataskaitą, kuri turėtų apimti ne vien surengtų posėdžių ataskaitas, bet ir politinius, socialinius ir ekonominius bei poveikio aplinkai elementus;

7.

primena, kad pagal persvarstyto Kotonu susitarimo 14 straipsnį jungtinės institucijos turi stengtis užtikrinti koordinavimą, nuoseklumą ir papildomumą, taip pat veiksmingus abipusius informacijos mainus; mano, kad turint mintyje, jog Europos Parlamento pirmininkas kviečiamas dalyvauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, abiems JPA pirmininkams turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti jungtinės AKR ir ES ministrų tarybos sesijose; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją toliau gerinti vykdomą bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad JPA būtų kviečiama dalyvauti kitame jungtinės ministrų tarybos posėdyje;

8.

pabrėžia itin svarbų AKR nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų vaidmenį rengiant šalies ir regiono strategijos dokumentus ir stebint jų įgyvendinimą bei Europos plėtros fondo (EPF) panaudojimą; ragina Komisiją ir AKR vyriausybes užtikrinti, kad AKR šalių parlamentams būtų tinkamu laiku pateikta visa turima informacija, ir padėti jiems vykdyti demokratinę priežiūrą, visų pirma stiprinant jų gebėjimus;

9.

atkreipia dėmesį į Europos Parlamento Vystymosi komiteto darbo grupių darbą dėl priežiūros vertinant ir stebint AKR valstybių ir regionų programavimo dokumentus panaudojant 11-ąjį Europos plėtros fondą ir prašo parengti ataskaitų teikimo procedūrą, pagal kurią JPA nariai praneštų apie šio proceso rezultatus;

10.

džiaugiasi, kad JPA biuras pradėjo vykdyti ne vien administracinę veiklą ir kad posėdžių metu pasinaudojama proga aptarti abiem pusėms svarbius politinius klausimus; pavyzdžiui, į Briuselyje ir Adis Abeboje rengiamų posėdžių darbotvarkę įtraukta tema „AKR ir ES santykių ateitis po 2020 m.“; ragina ir toliau laikytis šios praktikos;

11.

ragina JPA biurą, rengiant Asamblėjos darbo programą ir pasirenkant jos nuolatinių komitetų rengiamas ataskaitas, laikytis labiau strateginės krypties, kad galėtų užtikrinti, jog šios ataskaitos būtų glaudžiai susijusios su JPA tikslais ir ypač prisidėtų prie derybų dėl vystymosi po 2015 m. programos ir ES ir AKR santykių ateities po 2020 m.;

12.

pakartotinai reiškia itin didelį susirūpinimą dėl blogėjančios politinės ir humanitarinės padėties, įskaitant dėl tokios padėties atsiradusius įvairaus lygio vidaus ir išorės padarinius, keliose AKR šalyse ir regionuose ir reiškia solidarumą su nukentėjusiais gyventojais; ragina JPA tęsti padėties krizės apimtose AKR šalyse stebėjimą, daugiau dėmesio skirti nestabilioje padėtyje esančioms valstybėms ir paraginti AKR ir ES valstybes koordinuotai kovoti su Ebolos viruso protrūkiu Vakarų Afrikoje;

13.

palankiai vertina tai, kad JPA vis labiau įgauna parlamentinį, taigi ir politinį, pobūdį ir tai, kad tuo pat metu jos nariai atlieka vis aktyvesnį vaidmenį, diskusijos tampa kokybiškesnės, o tai padeda JPA iš esmės prisidėti stiprinant AKR ir ES partnerystę; ragina JPA sustiprinti dialogą žmogaus teisių srityje vadovaujantis JT žmogaus teisių deklaracija ir Kotonu susitarimu, ir įtraukti šį dialogą į savo darbotvarkes kaip nuolatinį punktą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad vyksta diskusijos dėl AKR ir ES santykių po 2020 m. ir AKR grupės ateities, ir pabrėžia vaidmens, kurį jose turėtų atlikti JPA, svarbą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia vykdyti visapusišką, sustiprintą jungtinę parlamentinę priežiūrą, nepaisant galutinio rezultato; todėl pabrėžia, kad į būsimąjį susitarimą, pakeisiantį Kotonu susitarimą, reikėtų įtraukti aiškią nuorodą dėl nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, kaip to daugybę kartų reikalavo Parlamentas;

15.

pakartotinai reiškia itin didelį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose AKR valstybėse svarstomi ir priimami teisės aktai, kuriais nustatoma didesnė baudžiamoji atsakomybė už homoseksualumą; ragina JPA įtraukti šį klausimą į savo diskusijų darbotvarkę; ragina užtikrintai laikytis neginčytinų išlygų dėl žmogaus teisių ir taikyti sankcijas, jei nesilaikoma šių išlygų, inter alia, susijusių su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar tautinės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, taip pat žmonių, užsikrėtusių ŽIV ir (arba) AIDS, diskriminacija;

16.

mano, kad baigus galioti Kotonu susitarimui prasidėsiančios diskusijos turėtų būti gera proga nuodugniai išnagrinėti esamo susitarimo privalumus ir trūkumus AKR valstybių tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi požiūriu; taip pat mano, kad būsimas AKR ir ES vystymasis ir ekonominis bendradarbiavimas, prekybos ir investicijų susitarimai turėtų būti vykdomi taip, kad nė vienos AKR valstybės padėtis nebūtų blogesnė;

17.

ragina JPA biurą JPA viduje paskirti du nuolatinius bendrus pranešėjus politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais, kad jie kartu glaudžiai dirbtų su Europos Parlamento politikos suderinamumo vystymosi labui nuolatiniu pranešėju ir du kartus per metus rengtų persvarstyto Kotonu susitarimo 12 straipsnio įgyvendinimo ataskaitas;

18.

mano, kad kai vyksta JPA sesijos, turėtų būti rengiami posėdžiai ir su pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiomis atitinkamose valstybėse; tuo būtų siekiama skatinti platesnę viziją ir pasinaudoti sukaupta patirtimi bei išnaudoti vykdomą veiklą, pabrėžiant geriausią patirtį, siekiant užmegzti dar glaudesnius ryšius su tomis organizacijomis;

19.

primygtinai ragina, kad sudarant EPS su AKR valstybėmis būtų siekiama vystymosi tikslų, kurie atspindėtų ir nacionalinius, ir regioninius interesus bei AKR valstybių gyventojų poreikius, kad būtų sumažintas skurdas, pasiekti TVT ir užtikrinta pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, įskaitant socialines ir ekonomines teises, pvz., teisę į maistą arba teisę naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis;

20.

ragina ES ir AKR JPA laikytis bendro požiūrio apibrėžiant būsimą vystymosi programą po 2015 m.; ragina JPA narius įsitraukti į derybas siekiant nustatyti naujus tvaraus vystymosi tikslus;

21.

džiaugiasi, kad Kotonu partnerystės susitarime ir JPA darbo tvarkos taisyklėse numatyti regioniniai posėdžiai, surengti 2012 m. ir 2013 m., buvo sėkmingi; pripažįsta, kad per šiuos posėdžius iš tiesų suteiktos galimybės keistis nuomonėmis regioniniais klausimais, įskaitant konfliktų prevencijos ir sprendimo, regioninės integracijos ir bendradarbiavimo ir derybų dėl su PPO suderintų ekonominės partnerystės susitarimų klausimus; palankiai vertina sėkmingų posėdžių Nigerijoje, Dominikos Respublikoje, Samoa ir Zambijoje organizatorius;

22.

pabrėžia, kad JPA sesijų metu organizuojami praktiniai seminarai yra svarbūs, nes papildo plenarines diskusijas; ragina biurą, atsakingą už Asamblėjos rezoliucijų ir sprendimų įgyvendinimo eigos stebėseną, aktyviau atlikti savo vaidmenį ir kartu su atitinkamo nuolatinio komiteto pirmininku ir pranešėju stebėti jų įgyvendinimą;

23.

palankiai vertina tai, kad EP atstovaujantis JPA pirmininkas dalyvavo neoficialiuose ES valstybių vystymosi ministrų susitikimuose ir 7-ajame AKR valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime;

24.

ragina Komisiją ir toliau iš anksto pateikti atsakymus raštu į kiekvienos sesijos metu žodžiu užduodamus klausimus;

25.

ragina valstybes, kurios dar neratifikavo persvarstyto Kotonu susitarimo, tai padaryti;

26.

palankiai vertina Komisijos nario A. Piebalgso kryptingą dalyvavimą asamblėjos veikloje ir kokybišką indėlį į ją;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, JPA biurui, Danijos, Surinamo, Airijos ir Etiopijos vyriausybėms ir parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/25

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Burundžio, ypač 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl Burundžio, visų pirma dėl Pierre Claver Mbonima atvejo (1),

—

atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. balandžio 10 d. pareiškimą dėl padėties Burundyje,

—

atsižvelgdamas į Arušos taikos ir susitaikymo susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl Didžiųjų Ežerų regiono,

—

atsižvelgdamas į JT biuro Burundyje (BNUB) pranešimus,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir dėl saviraiškos laisvės, taip pat į 2014 m. liepą susitikusios Tarybos išvadas, kuriose įsipareigojama vykdyti aktyvesnę veiklą, susijusią su žmogaus teisių gynėjais,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją (ACDEG),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 25 d. Žmogaus teisių nacionalinę konsultacinę komisiją (CNCDH),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 10 d. ES delegacijos Burundyje pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdama į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2015 m. sausio 20 d. Burundžio valdžios institucijos sulaikė ir įkalino žmogaus teisių gynėją, Viešojo Afrikos radijo (RPA) direktorių Bobą Ruguriką, po to, kai praėjus kelioms dienos nuo tada, kai per jo radijo stotį buvo transliuotos kelios 2014 m. rugsėjo mėn. įvykdytos trijų senyvo amžiaus Italijos vienuolių Lucios Pulici, Olgos Raschietti ir Bernadettos Boggian nužudymo tyrimo ataskaitos, jis atsisakė atskleisti informacijos šaltinius;

B.

kadangi per transliaciją buvo kalbama apie aukštų žvalgybos pareigūnų (jiems prieš transliaciją buvo pasiūlyta pateikti savo komentarus) dalyvavimą nužudyme;

C.

kadangi Burundžio valdžios institucijos nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų B. Rugurikos įkalinimą dėl „viešojo solidarumo pažeidimo, tyrimo konfidencialumo pažeidimo, nusikaltėlio priėmimo ir bendrininkavimo nužudant“; kadangi šis sulaikymas atitinka vyriausybės išpuolių prieš žodžio laisvę kai ji kėsinasi į žurnalistus, aktyvistus ir politinių partijų narius, modelį; kadangi rengiantis 2015 m. gegužės ir birželio mėn. Burundyje vyksiantiems rinkimams tokių išpuolių padažnėjo;

D.

kadangi tarptautinėje žmogaus teisių teisėje, įskatinat Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuriuos abu Burundis ratifikavo, aiškiai nurodyta, kad kardomasis kalinimas turi būti paremtas patikimais ir teisiškai pagrįstais kaltinimais; kadangi Burundžio valdžios institucijos nepateikė jokio įrodymo, kodėl reikia įkalinti B. Ruguriką;

E.

kadangi tai nėra pirmas Burundžio vyriausybės bandymas neleisti žiniasklaidos ir žmogaus teisių grupėms skelbti opios informacijos ir pranešti apie tariamus vyriausybės piktnaudžiavimo atvejus; kadangi, nepaisant nuolatinių bauginimų, žurnalistai vis tiek ryžtasi teikti dokumentus ir pranešimus kontroversiškomis temomis, tarp jų yra ir vienas svarbiausių žmogaus teisių gynėjų Pierre Claver Mbonimpa, kuris 2014 m. gegužės mėn. buvo sulaikytas už pastabas, išsakytas per Viešąjį Afrikos radiją, ir tik vėliau buvo išlaisvintas, nors kaltinimai prieš jį nepanaikinti;

F.

kadangi 2013 m. birželio mėn. Burundis priėmė ribojantį spaudos įstatymą, mažinantį žiniasklaidos laisves, ribojantį temas, kuriomis žurnalistams leidžiama pasisakyti, ir pagal kurį pranešimai tokiomis temomis kaip viešoji tvarka ir saugumas gali būti laikomi nusikalstamais; kadangi Burundžio žurnalistų sąjunga šį klausimą perdavė svarstyti Rytų Afrikos teisingumo teismui;

G.

kadangi ribojančių įstatymų priėmimas prieš 2015 m. rinkimus, taip pat 2013 m. balandžio mėn. žiniasklaidos įstatymas, prisidėjo prie bauginimų ir grasinimų, kurios nuo 2010 m. patyrė žurnalistai ir kiti asmenys, reiškę kritiką dėl nužudymų politiniais sumetimais, korupcijos ir prasto šalies valdymo;

H.

kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2014 m. spaudos laisvės indekse Burundis tarp 180 šalių užima 142 vietą;

I.

kadangi specialioji pranešėja žmogaus teisių gynėjų Afrikoje klausimais Reine Alapini-Gansou pasmerkė šios sulaikymus ir pareikalavo nedelsiant išlaisvinti Bobą Ruguriką, taip pat priminė apie Burundžio valdžios institucijų pareigas pagal Deklaraciją dėl saviraiškos laisvės Afrikoje principų ir pagal Kigalio bei Grand Bay deklaracijas;

J.

kadangi teisę į saviraiškos laisvę užtikrina Burundžio konstitucija ir Burundžio ratifikuotos tarptautinės ir regioninės sutartys, ši laisvė taip pat įeina į Nacionalinę gero valdymo ir kovos su korupcija strategiją ir ji yra esminė sąlyga, kad 2015 m. būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai ir jų rezultatus pripažintų visi dalyviai;

K.

kadangi laisvas, skaidrus ir taikus rinkimų procesas 2015 m. sudarys sąlygas šaliai, kurioje tebėra po konflikto susidariusi padėtis, išeiti iš politinės aklavietės, kurioje ji atsidūrė dėl 2010 m. rinkimų proceso;

L.

kadangi, 2014 m. rugsėjo 18 d. Parlamentui priėmus rezoliuciją ir joje nurodžius Kotonu susitarimo 96 straipsnį, EU atstovybės nuolat teigė, kad rinkimų procese turi dalyvauti visos politinės jėgos laikantis veiksmų plano ir elgesio kodekso;

M.

kadangi Burundžio vyriausybė pavirtino savo įsipareigojimą veikti taip, kad užtikrintų, jog derybos su visomis politinėmis jėgomis vyktų laikantis minėtų dviejų dokumentų, ir pakartojo savo prašymą Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, kad jos suteiktų materialinę ir finansinę paramą dabartiniam rinkimų procesui ir nusiųstų stebėtojų misiją į Burundį prieš rinkimus, jų metu ir po rinkimų;

N.

kadangi ES neseniai Burundžiui paskyrė 432 mln. EUR iš 2014–2020 m. Europos plėtros fondo, be kita ko, kad padėtų gerinti valdymą ir kurti pilietinę visuomenę;

O.

kadangi Burundis ir toliau susiduria su pačia sunkiausia politine krize po 12 metų pilietinio karo pabaigos 2005 m. ir kadangi tai vėl kelia grėsmę ne tik šalies vidaus stabilumui, bet ir jos kaimynių stabilumui jau ir taip neramiame Afrikos žemyno regione;

1.

smerkia nepagrįstą Bobo Rugurikos sulaikymą ir reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai jį išlaisvinti; kartu ragina valdžios institucijas toliau vykdyti tragiško trijų Italijos vienuolių nužudymo tyrimą ir šį nusikaltimą įvykdžiusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; taip pat ragina atlikti nepriklausomą trijų vienuolių nužudymo tyrimą;

2.

smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus Burundyje ir ribojančių įstatymų priėmimą artėjant 2015 m. šalies prezidento ir parlamento rinkimams, ypač pažeidimus, kurie daro žalingą poveikį opozicijai, žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei – riboja saviraiškos ir asociacijų laisvę ir laisvę rengti susirinkimus;

3.

ragina Burundžio valdžios institucijas užtikrinti tinkamą ir sąžiningą žiniasklaidos laisvės, įskatinat žurnalistų laisvę tirti nusikaltimus ir apie juos pranešti, ir būtinybės užtikrinti nusikalstamų veikų tyrimų vientisumą pusiausvyrą;

4.

ragina Burundžio vyriausybę sudaryti galimybes tikroms atviroms politinėms diskusijoms rengiantis 2015 m. rinkimams ir laikytis veiksmų plano bei elgesio kodekso, dėl kurių buvo susitarta derybose stebint JT ir kuriuos pasirašė visi Burundžio politiniai lyderiai; primena, kad Burundžio konstitucijoje nurodoma, jog: „Respublikos prezidentas renkamas penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Niekas negali būti prezidentu ilgiau nei dvi kadencijas“;

5.

ragina Burundžio vyriausybę laikytis rinkimų grafiko ir įtraukti opozicines partijas į rinkimų stebėseną, taip pat į dalinį naujų rinkėjų registravimą, dėl kurio susitarė Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija (CENI) ir politinės partijos per rinkėjų registravimo vertinimui skirtą susitikimą 2015 m. sausio 29–30 d.;

6.

yra labai susirūpinęs dėl vyriausybės kišimosi į opozicinių partijų vidaus valdymą, dėl šių partijų kampanijų laisvės apribojimo ir dėl vis dažniau taikomos teismų praktikos, pagal kurią opozicijos lyderiams draudžiama dalyvauti rinkimų procese;

7.

ragina Burundžio vyriausybę imtis CNDD-FDD partijos jaunimo skyriaus kontroliavimo priemonių ir neleisti jos nariams bauginti ir užpuldinėti tariamų oponentų ir užtikrinti, kad pažeidimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl pranešimų, kad CNDD-FDD ginkluoja ir apmoko savo jaunimo skyrių; ragina opozicinių partijų lyderius užkirsti kelią smurtui prieš jų oponentus;

8.

pabrėžia, kad svarbu laikytis rinkimų elgesio kodekso ir rinkimų veiksmų plano, dėl kurio tarpininkavo JT ir kurį politiniai subjektai pasirašė 2013 m., ir visiškai palaiko JT ir tarptautinės bendruomenės veiklą, kuria siekiama išvengti tolesnio politinio smurto didėjimo prieš 2015 m. rinkimus ir padėti atkurti ilgalaikį saugumą ir taiką;

9.

ragina visus rinkimų proceso dalyvius, įskaitant už rinkimų organizavimą atsakingus organus ir saugumo tarnybas, laikytis pagal Arušos susitarimą prisiimtų įsipareigojimų ir primena, kad šiuo susitarimu buvo baigtas pilietinis karas ir grindžiama Burundžio konstitucija;

10.

pabrėžia, kad ES turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį stebint padėtį prieš rinkimus siekiant išvengti bet kokio prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, kadangi tai turėtų neigiamą poveikį ne tik demokratizavimo procesui, bet taip pat taikai ir saugumui Burundyje ir visame Didžiųjų Ežerų regione;

11.

primena, kad Burundį saisto Kotonu susitarimo punktas dėl žmogaus teisių, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija, todėl jis privalo gerbti visuotines žmogaus teises, taip pat ir žodžio laisvę; ragina Burundžio vyriausybę netrukdyti tikriems ir atviriems politiniams debatams prieš 2015 m. rinkimus, kad jie vyktų be baimės, nesikišti į opozicinių partijų vidaus valdymą, nenustatyti kampanijų vykdymo apribojimų, kenkiančių visoms partijoms, ypač kaimo vietovėse, ir nesinaudoti teisminėmis institucijomis politiniams oponentams pašalinti;

12.

ragina Komisiją, Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir valstybes nares toliau dėti pastangas, kad būtų nustatyta aiški ir principinga ES politika dėl Burundžio, kuria būtų sprendžiama toliau vykdomų rimti žmogaus teisių pažeidimų problema pagal ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti konsultacijas su Burundžiu pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį dėl galimo susitarimo galiojimo sustabdymo ir vykstant šioms konsultacijoms imtis visų tinkamų priemonių;

13.

ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasinaudoti suintensyvėjusiu politiniu dialogu su Burundžio vyriausybe pagal Kotonu partnerystės susitarimo 8 straipsnį, kad būtų konkrečiai sprendžiamas Burundžio politinės erdvės uždarumo klausimas ir nustatyti aiškūs ir konkretūs pokyčių vertinimo rodikliai ir reagavimo į juos strategija;

14.

ragina Burundžio vyriausybę, opozicinių partijų lyderius ir pilietinės visuomenės aktyvistus dėti visas įmanomas pastangas siekiant demokratiškai ir skaidriai paremti Taikos ir susitaikymo komisiją (PRC), kad būtų atsakyta už praeityje įvykdytus nusikaltimus ir žengiama į priekį kuriant ateitį;

15.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares skirti reikalingų išteklių šios pasaulio dalies humanitarinėms problemoms spręsti ir kartu su JT agentūromis dėti pastangas visų pirma siekiant spęsti nuolatinės nepakankamos mitybos problemą;

16.

prašo Europos Komisijos 2014–2020 m. laikotarpiu skirti finansavimą visų pirma NVO ir tarptautinėms organizacijoms, kurios tiesiogiai dirba su gyventojais, ir daryti spaudimą Burundžio vyriausybei, kad ji įgyvendintų reformas, kurios būtinos norint konsoliduoti valstybę;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Burundžio vyriausybei, Didžiųjų Ežerų regiono šalių vyriausybėms, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/29

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Saudo Arabijos, pirmiausiai į rezoliucijas dėl žmogaus teisių, o ypač į 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini atstovės spaudai 2015 m. sausio 9 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ado Al Husseino pareiškimą, kuriame kreipiamasi į Saudo Arabijos valdžios institucijas ir prašoma sustabdyti bausmės vykdymą Raifui Badawi,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį ir į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,

—

atsižvelgdamas į Arabų žmogaus teisių chartiją, kurią Saudo Arabija ratifikavo 2009 m. ir kurios 32 straipsnio 1 dalyje užtikrinama teisė į informaciją ir nuomonės bei saviraiškos laisvė, o 8 straipsnyje draudžiamas fizinis ar psichologinis kankinimas ir žiaurus, žeminantis, niekinantis arba nežmoniškas elgesys,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl kankinimo ir netinkamo elgesio, taip pat dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi tinklaraštininkas ir žmogaus teisių aktyvistas Raif Badawi buvo apkaltintas apostaze ir 2014 m. gegužės mėn. baudžiamojo teismo Džidoje nuteistas 10 metų kalėjimo ir 1 000 rimbo kirčių bausme bei 1 milijono SAR bauda (228 000 EUR), po to kai jis sukūrė interneto svetainę „Laisvasis Saudo Arabijos liberalų tinklas“ (angl. Free Saudi Liberals Network), skirtą socialinėms, politinėms ir religinėms diskusijoms, kurios buvo palaikytos islamo įžeidimu; kadangi šiuo nuosprendžiu R. Badawi taip pat draudžiama naudoti bet kokią žiniasklaidos priemonę ir keliauti į užsienį 10 metų po to, kai jis bus paleistas iš kalėjimo;

B.

kadangi 2015 m. sausio 9 d. R. Badawi gavo 50 pirmųjų rimbo kirčių prieš al–Jafali mečetę Džidoje, dėl kurių atsivėrė tokios gilios žaizdos, jog jį pristačius į kalėjimo kliniką medicininei apžiūrai gydytojai nustatė, kad jis negalėtų ištverti kito plakimo etapo;

C.

kadangi teismų nuosprendžiai dėl fizinių bausmių, įskaitant plakimą, griežtai draudžiami pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, įskaitant Saudo Arabijos ratifikuotą JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;

D.

kadangi 2014 m. liepos 6 d. Raifo Badawi advokatą, žymų žmogaus teisių gynėją Waleedą Abu Al-Khairą, Specialusis baudžiamasis teismas nuteisė kalėti 15 metų, po kurių 15 metų bus draudžiama keliauti (tai įvyko po to, kai jis įsteigė žmogaus teisių organizaciją „Žmogaus teisių Saudo Arabijoje stebėtojas“ (angl. Monitor of Human Rights in Saudi Arabia));

E.

kadangi R. Badawi byla yra vienas iš daugelio atvejų, kai buvo paskelbti griežti nuosprendžiai ir bauginti Saudo Arabijos žmogaus teisių aktyvistai ir kiti reformų propaguotojai, persekiojant juos už tai, kad pareiškė savo nuomonę, keli iš jų buvo nuteisti pagal procedūrą, kuri neatitinka tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų, kaip 2014 m. liepos mėn. patvirtino ankstesnė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė;

F.

kadangi Saudo Arabijoje veikia gyvybinga interneto aktyvistų bendruomenė ir nustatytas didžiausias socialinio tinklo „Twitter“ naudotojų skaičius Artimuosiuose Rytuose; kadangi vis dėlto internetas yra stipriai cenzūruojamas, blokuojama tūkstančiai interneto svetainių, o naujiems tinklaraščiams ir interneto svetainėms reikalingos Informacijos ministerijos licencijos; kadangi Saudo Arabija įtraukta į organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (angl. Reporters Without Borders) sąrašą „Interneto priešai“ dėl vykdomos Saudo Arabijos žiniasklaidos ir interneto cenzūros bei bausmių tiems, kurie kritikuoja vyriausybę arba religiją;

G.

kadangi tiek internete, tiek ne internete reiškiama žodžio laisvė ir spaudos bei žiniasklaidos laisvė yra demokratizacijos ir reformų būtinos išankstinės sąlygos ir skatinimo priemonės, taip pat esminės valdžios apribojimo priemonės;

H.

kadangi, nepaisant tam tikrų atsargių reformų, pradėtų velionio Karaliaus Abdullaho valdymo laikais, Saudo Arabijos politinė ir socialinė sistema tebėra itin nedemokratiška, joje moterys ir musulmonai šiitai yra antrarūšiai piliečiai, smarkiai diskriminuojami darbuotojai iš užsienio, kurių šalyje labai daug, taip pat malšinamos bet kokios nepritarimo išraiškos;

I.

kadangi mirties bausmės įvykdymo atvejų skaičius ir tempas kelia didelį susirūpinimą; kadangi 2014 m. mirties bausmė įvykdyta daugiau kaip 87 asmenims (daugiausiai viešai nukertant galvą); kadangi nuo 2015 m. pradžios mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 21 žmogui; kadangi pranešama apie 2007–2012 m. įvykdytas 423 mirties bausmes; kadangi mirties bausmė gali būti skirta už įvairiausius nusižengimus;

J.

kadangi Saudo Arabijos Karalystė yra įtakinga politinė, ekonominė, kultūrinė ir religinė veikėja Artimuosiuose Rytuose ir islamo pasaulyje, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir G20 grupės steigėja bei svarbi narė;

K.

kadangi 2013 m. lapkričio mėn. Saudo Arabija trejų metų laikotarpiui buvo išrinkta JT Žmogaus teisių tarybos nare;

L.

kadangi grupuotė „Islamo valstybė“ ir Saudo Arabija numato beveik identiškas bausmes už daugelį nusikaltimų, įskaitant mirties bausmę už šventvagystę, nužudymą, homoseksualius santykius, vagystę ar išdavystę, mirties bausmę užmėtant akmenimis už santuokinę neištikimybę ir rankų bei kojų amputavimą už banditizmą;

M.

kadangi Saudo Arabija atlieka pagrindinį vaidmenį visame pasaulyje finansuojant, skleidžiant ir propaguojant itin ekstremistinį islamo aiškinimą; kadangi siauriausių pažiūrų islamo suvokimas įkvėpė teroristines organizacijas, pvz., grupuotes „Islamo valstybė“ ir „Al-Qaeda“;

N.

kadangi Saudo Arabijos valdžios institucijos teigia esančios valstybių narių partnerėmis, ypač pasaulinėje kovoje su terorizmu; kadangi į 2014 m. sausio mėn. priimtą naują kovos su terorizmu įstatymą įtrauktos nuostatos, pagal kurias bet kokia nepritarimo išraiška arba nepriklausomų asociacijų veikla turi būti aiškinamos kaip teroristiniai nusikaltimai;

1.

griežtai smerkia Raifo Badawi plakimą, kuris yra žiaurus ir stulbinantis Saudo Arabijos valdžios institucijų veiksmas; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nutraukti tolesnį Raifo Badawi plakimą bei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį, nes jis laikomas sąžinės kaliniu, sulaikytu ir nuteistu vien už tai, kad naudojosi savo teise į žodžio laisvę; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas užtikrinti, kad jo apkaltinamasis nuosprendis ir bausmė, įskaitant draudimą keliauti, būtų panaikinti;

2.

ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas užtikrinti, kad Raif Badawi būtų apsaugotas nuo kankinimo bei kitokio netinkamo elgesio ir gautų bet kokią medicininę pagalbą, kurios jam gali prireikti, taip pat nedelsiant suteikti jam galimybę reguliariai susitikti su savo šeimos nariais ir savo pasirinktais advokatais;

3.

ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas besąlygiškai išlaisvinti Raifo Badawi advokatą ir visus žmogaus teisių gynėjus ir kitus sąžinės kalinius, sulaikytus ir nuteistus vien už naudojimąsi savo teise į žodžio laisvę;

4.

griežtai smerkia visų formų fizines bausmes, kurios yra nepriimtinas ir žeminantis elgesys, pažeidžiantis žmogaus orumą, taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybėse naudojamas plakimas, primygtinai ragindamas jį visiškai panaikinti; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas laikytis kankinimo uždraudimo, kuris visų pirma įtvirtintas JT konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią Saudo Arabija pasirašė ir ratifikavo; ragina Saudo Arabiją pasirašyti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

5.

atkreipia dėmesį, kad Saudo Arabiją vykdo teismų sistemos reformą siekiant sustiprinti galimybę pagerinti asmens teisių apsaugą, tačiau tebėra itin susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties Saudo Arabijoje, kuri ir toliau yra viena iš labiausiai represinių pasaulio šalių; mano, kad Raifo Badawi atvejis yra šalyje vykstančios kovos su žodžio ir taikaus nepritarimo laisve ir, kalbant bendriau, Karalystei būdingos netolerancijos ir ekstremistinio islamo teisės aiškinimo politikos simbolis;

6.

ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas panaikinti Specialųjį baudžiamąjį teismą, įsteigtą 2008 m. terorizmo byloms nagrinėti, tačiau vis dažniau naudojamą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn taikius disidentus, pateikiant akivaizdžiai politiškai motyvuotus kaltinimus ir vykdant teismo procesus, kuriais pažeidžiama pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

7.

ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas sudaryti sąlygas nepriklausomai spaudai ir žiniasklaidai ir visiems Saudo Arabijos gyventojams užtikrinti žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę; smerkia represijas prieš taikiose demonstracijose dalyvaujančius aktyvistus ir protestuotojus; pabrėžia, kad taikus pagrindinių juridinių teisių gynimas arba kritinių pastabų reiškimas naudojantis socialiniais tinklais yra būtinos teisės išraiškos;

8.

primena Saudo Arabijos vadovybei jos įsipareigojimą laikytis aukščiausių žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos standartų, prisiimtą 2013 m. sėkmingai pateikiant paraišką dėl narystės JT Žmogaus teisių taryboje;

9.

mano, kad Saudo Arabija būtų patikimesnė ir veiksmingesnė partnerė kovojant su teroristinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, grupuotėmis „Islamo valstybė“ ir „Al-Qaeda“, jei netaikytų anachroniškos ir ekstremistinės praktikos, pvz., viešo galvos nukirtimo, užmėtymo akmenimis ir kitokių formų kankinimų, panašių į tuos, kuriuos vykdo „Islamo valstybė“;

10.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją aktyviai ir kūrybiškai remti pilietinės visuomenės grupes ir asmenis, ginančius žmogaus teises Saudo Arabijoje, be kita ko, rengiant apsilankymus kalėjimuose, stebint teismo procesus ir skelbiant viešus pareiškimus;

11.

paveda Parlamento Delegacijai ryšiams su Arabijos pusiasaliu iškelti Raifo Badawi ir kitų sąžinės kalinių klausimą delegacijos būsimo vizito į Saudo Arabiją metu ir pateikti ataskaitą Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui;

12.

ragina ES ir jos valstybes nares persvarstyti savo santykius su Saudo Arabija taip, kad ES galėtų įgyvendinti savo ekonomikos, energetikos ir saugumo interesus, kartu nemažindama pasitikėjimo savo pagrindiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, JT Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Jo Didenybei Karaliui Salmanui bin Abdulazizui, Saudo Arabijos Karalystės vyriausybei ir Saudo Arabijos Karalystės Nacionalinio dialogo centro generaliniam sekretoriui.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/32

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Kipre be žinios dingusių asmenų (1),

—

atsižvelgdamas į atitinkamus JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitas (2), JT Saugumo Tarybos rezoliucijas (3) ir tarptautines iniciatyvas, priimtas ištirti Kipre be žinios dingusių asmenų likimus (4),

—

atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2001 m. gegužės 10 d. (5) ir 2008 m. sausio 10 d. (6) sprendimus dėl Kipre be žinios dingusių asmenų ir į 2014 m. gegužės 12 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Kipras prieš Turkiją,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Kipre be žinios dingusių asmenų (7),

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0139/2008),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 d. savo pareiškimą dėl Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto darbo,

—

atsižvelgdamas į tarptautinę humanitarinę teisę (tiek įprastinę, tiek ir paprotinę) dėl be žinios dingusių asmenų,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 1974 m. rugpjūčio 14 d. Ashios kaimą bombardavo Turkijos oro pajėgos; kadangi 1974 m. rugpjūčio 21 d. Turkijos kariuomenė įvykdė priverstinę masinę evakuaciją; kadangi galutinis visų kaimo gyventojų išsiuntimas įvyko rugpjūčio 1974 m. 28 dieną;

B.

kadangi 1974 m. iš viso 106 asmenys iš Ashios kaimo (nuo 11 metų iki 84 metų) dingo be žinios;

C.

kadangi 2009 m. pavasarį Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komitetas atliko tyrimą Ornithi vietovėje, kuri yra 4 km. į Vakarus nutolusi nuo Ashios kaimo; kadangi keturios kapavietės buvo atkastos, iš kurių dvi buvo šuliniai ir masinės kapavietės vietos; kadangi buvo patvirtinta, remiantis DNR tyrimais, kad palaikai priklausė 71 civiliam gyventojui iš 1974 m. rugpjūčio 21 d. iš Ashios kaimo dingusių asmenų sąrašo, kaip nurodyta pirmiau;

D.

kadangi turimi įrodymai rodo, kad dvi masinės kapavietės buvo anksčiau ekshumuotos; kadangi palaikai buvo tikslingai pašalinti ir perkelti į nežinomą vietovę;

E.

kadangi dingusių be žinios asmenų šeimos, dešimtmečius negaudamos jokių žinių apie savo artimųjų likimą, ir toliau išgyvena didžiulį skausmą ir sielvartą, ir kadangi dėl to turi būti iš visų jėgų stengiamasi paskubinti tyrimus, kuriuos atlieka Be žinios dingusių asmenų paieškos komitetas;

F.

kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad graikų kilmės kipriečių dingusių be žinios ir jų artimųjų atžvilgiu buvo nuolat pažeidžiamas Konvencijos 2 straipsnis (teisė į gyvybę), nes Turkijos valdžios institucijos nesugebėjo atlikti veiksmingo tyrimo, kuriuo būtų siekiama nustatyti, kur yra ir koks graikų kilmės kipriečių dingusių be žinios likimas, nes jie dingo kai jų gyvybei grėsė pavojus; taip pat nuolat pažeidžiamas 5 straipsnis (teisę į laisvę ir saugumą), nes Turkija neatliko veiksmingo tyrimo, kuriuo būtų siekiama nustatyti, kur yra ir koks graikų kilmės kipriečių dingusių be žinios likimas, nes buvo galimai teigiama, kad asmenų dingimo metu jie buvo turkų suimti ir taip pat nuolat pažeidžiamas 3 straipsnis (nežmoniško ar žeminančio elgesio uždraudimas), nes Turkijos valdžios institucijų tylėjimas susidūrus su tikru giminių susirūpinimu gali būti priskirtas tik nežmoniškam elgesiui;

G.

kadangi bylos, kai tik dalinės griaučių liekanos gali būti perduodamos laidojimui, negali būti laikomos baigtomis tol, kol bus rastos ir nustatytos visų dingusių asmenų visos liekanos;

H.

kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą dėl Turkijos, kaip de facto okupacinės jėgos Šiaurinėje Kirpo dalyje, atsakomybė ištirti, kur yra ir koks dingusių be žinios asmenų likimas ir taip padėti Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto darbui;

I.

kadangi dingusių be žinios asmenų problema yra humanitarinio pobūdžio ir kyla dėl dingusių asmenų artimųjų teisės žinoti, koks jų likimas;

J.

kadangi išbandymai dėl dingusių be žinios asmenų Kipre prasidėjo 1964 m., kai iš abiejų bendruomenių dingo nedidelis skaičius žmonių, bet visa tai pasiekė savo maksimumą (beveik 2 000 dingusių asmenų) po to, kai 1974 m. Turkija atliko karinę invaziją, dėl kurios sala vis dar yra padalinta;

K.

kadangi iki dabar per kelis dešimtmečius iš viso yra dingę 2 001 kiprietis, iš kurių 1 508 yra graikų kilmės kipriečiai ir 493 turkų kilmės kipriečiai;

1.

smerkia palaikų perkėlimą Ornithi vietovėje ir panašius veiksmus, nes tai yra didžiulė nepagarba dingusių asmenų atžvilgiu ir šiurkštus jų šeimų teisių pažeidimas, siekiant sužinoti tikrąsias jų mylimų žmonių mirties aplinkybes; išreiškia užuojautą visų dingusių asmenų šeimoms, kurios vis dar gyvena nežinioje;

2.

pabrėžia, kad liekanų perkėlimas ir panašūs veiksmai gali būti laikomi didžiausia kliūtimi ir trikdžiu, siekiant užginčyti ir ištirti visų Kipre dingusiųjų be žinios asmenų likimą;

3.

atkreipia dėmesį į šio klausimo skubą dingusių be žinios asmenų šeimų atžvilgiu, nes nuo dingimo jau praėjo 41 metai ir pabrėžia, kad laiko lieka vis mažiau juos surasti, nes miršta liudininkai ir artimieji; ragina nedelsiant ir išsamiai išsiaiškinti dingusių be žinios asmenų likimą;

4.

teigiamai vertina Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto darbą ir pabrėžia, kaip svarbu suaktyvinti jo veiklą, nes vis dar reikia nustatyti pusės dingusių asmenų buvimo vietą ir daugiau kaip dviejų trečiųjų vis dar reikia nustatyti tapatybę;

5.

pabrėžia, kad Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto darbas priklauso nuo visų susijusių šalių išsamios paramos ir bendradarbiavimo ir todėl pritaria ES suteiktam finansavimui ir ragina jį ir toliau teikti;

6.

pažymi, kad Be žinios dingusių asmenų paieškos komitetas skubiai paragino visus asmenis, turinčius informacijos dėl laidojimo vietų, kreiptis į komiteto tyrėjus; ragina Turkiją ir jos vyriausybę nedelsiant nutraukti palaikų liekanų perkėlimą iš masinių kapaviečių ir laikytis tarptautinės teisės, tarptautinės humanitarinės teisės ir EŽTT sprendimų ir tuo atžvilgiu sudaryti geresnes sąlygas trišalio Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto vykdomam darbui, suteikiant visą prieigą prie karinių archyvų ir ekshumacijai būtinų karinių zonų; ragina Turkiją išsamiai įgyvendinti savo įsipareigojimus, EŽTT priėmus sprendimą išmokėti kompensacijas be žinios dingusių asmenų šeimoms;

7.

ragina Turkiją be tyčinio vilkinimo suteikti prieigą prie zonų, kurios vadinamos karinėmis, jei jose esama informacijos dėl be žinios dingusių asmenų palaidojimo; pabrėžia, kad Turkijos karinės pajėgos turėtų suteikti ir keistis informacija apie karinius žemėlapius ir suteikti visą prieigą prie jų archyvų, siekiant pagerinti sąlygas vis dar neatrastų laidojimo vietų paieškai;

8.

ragina visas ES valstybes nares skubos tvarka ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares remti JT prievartinio dingimo komiteto, sukurto vadovaujantis minėta konvencija, darbą;

9.

primena visoms susijusioms šalims ir tiems, kurie turi arba gali turėti informacijos ar įrodymų, remiantis asmeninėmis žiniomis, archyvais, pranešimais iš mūšio lauko ar įrašais sulaikymo vietose, nedelsiant pateikti šią informaciją CMP;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Turkijos parlamentui ir vyriausybei ir primena apie besąlygišką kiekvienos valstybės įsipareigojimą pagal Europos žmogaus teisių konvenciją vykdyti galutinius sprendimus, kurių šalimi ji yra.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/35

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako ir Sirijos,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos, ypač į 2014 m. gruodžio 15 d. išvadas,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. rugpjūčio 30 d. išvadas dėl Irako ir Sirijos,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2015 m. vasario 6 d. bendrą komunikatą „Elementai ES regioninės strategijos Sirijos ir Irako, taip pat grupuotės „Islamo valstybė“ (arab. Da'ish) keliamos grėsmės klausimu“,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2139 (2014), 2165 (2014) ir 2170 (2014) ir į JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. S-22/1,

—

atsižvelgdamas į JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos 2014 m. lapkričio 14 d. ataskaitą „Teroro valdžia. gyvenimas Sirijoje valdant ISIS“,

—

atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto 2015 m. vasario 4 d. paskelbtas antrą–ketvirtą periodines baigiamąsias ataskaitas Irako klausimais;

—

atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,

—

atsižvelgdamas į naujausius JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro António Guterreso pareiškimus dėl Sirijos ir Irako pabėgėlių padėties,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių gynėjų ir religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 15 d. Paryžiuje vykusios tarptautinės konferencijos taikos ir saugumo Irake klausimais išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į 2013 m. sausio 17 d. poziciją dėl šios partnerystės (1),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi Sirijoje užsitęsusi smurtinė krizė dėl B. al Assado režimo ir teroristų vykdomos prievartos virto precedento šių laikų istorijoje neturinčio masto humanitarine katastrofa, per ją žuvo per 200 000 žmonių, daugiausia civilių, daugiau nei 7,6 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje, o Sirijos pabėgėlių, kuriems šalies viduje skubiai reikalinga pagalba, skaičius viršija 12,2 mln.; kadangi 211 500 asmenų vis dar yra apgulti: 185 000 – vyriausybės pajėgų ir 26 500 – opozicijos pajėgų; kadangi per 3,8 mln. Sirijos gyventojų pabėgo iš šalies – daugiausia į Libaną (1 160 486 asmenys), Turkiją (1 623 839 asmenys), Jordaniją (621 773 asmenys) bei Egiptą ir (arba) Šiaurės Afriką (160 772 asmenys);

B.

kadangi humanitarinė padėtis Irake, sukelta besitęsiančio konflikto ir teroristinės organizacijos „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish), vykdomos prievartos bei represijų ir toliau sunkėja, daugiau nei 5,2 mln. asmenų yra reikalinga neatidėliotina humanitarinė parama, o daugiau nei 2,1 mln. Irako gyventojų yra perkelti šalies viduje; kadangi grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) kontroliuojamose teritorijose gyvena 3,6 mln. žmonių, o 2,2 mln. jų reikia skubios pagalbos ir kadangi šiuos žmones ypač sunku pasiekti; kadangi Irakas taip pat priėmė daugiau kaip 233 000 Sirijos pabėgėlių;

C.

kadangi dauguma pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų nėra registruoti, o neregistruoti gyventojai neturi teisės gauti ypač reikalingą humanitarinę paramą ir reikalingiausių apsaugos priemonių;

D.

kadangi teroristinė organizacija „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) vykdydama brutalią ir aklą prievartą užėmė Šiaurės Rytų Irako dalis, įskaitant antrą pagal dydį Irako miestą Mosulą ir kadangi buvo vykdomos masinės Irako piliečių egzekucijos, griežtas šariato įstatymų taikymas, sunaikintos šiitų, sufijų, sunitų, jazidų, kurdų ir krikščionių apeigų vietos ir šventovės, prieš civilius gyventojus vykdyti žiaurumai, ypač paveikę moteris ir vaikus;

E.

kadangi buvę Ba’athist kariškiai prisijungė prie grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) ir kadangi pati armija yra kamuojama šliaužiančios korupcijos ir politinio kišimosi, o tai kliudo veiksmingai reaguoti į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) veiklą;

F.

kadangi grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) savo kontroliuojamoje teritorijoje steigia neteisėtus vadinamuosius šariato teismus, barbariškai, nežmoniškai ir žiauriai baudžiančius vyrus, moteris ir vaikus; kadangi grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) yra paskelbusi baudžiamąjį kodeksą ir jame išvardyti nusikaltimai, už kuriuos baudžiama galūnių nukirsdinimu, užmėtymu akmenimis ir nukryžiavimu; kadangi baudžiami asmenys kaltinami grupuotės ekstremistiškai interpretuojamos islamo šariato teisės pažeidimais arba tariamu nelojalumu;

G.

kadangi grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) pradėjo sistemingas etninio valymo kampanijas šiaurės Irake ir Sirijoje, vykdo karo nusikaltimus ir šiurkščiai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant masines neteisėtas žudynes ir grobimus prieš etnines ir religines mažumas; kadangi JT jau yra informavusios apie tikslinius žudymus, priverstinį atvertimą į islamą, grobimus, prievartavimus, moterų grobimą ir prekybą jomis, moterų ir vaikų pavergimą, vaikų verbavimą savižudiškiems sprogdinimams, lytinį ir fizinį smurtą bei kankinimą; kadangi grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish)“ yra nusitaikiusi į tautines ir religines mažumas, įskaitant krikščionių, kurdų, jazidų, turkmėnų, šabakų, kakajų, saabėjų ir šiitų bendruomenes, taip pat į daugybę arabų ir sunitų musulmonų;

H.

kadangi 2015 m. vasario 4 d. JT Vaiko teisių komiteto parengtoje ataskaitoje teigiama, kad grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) kovotojai pagrobtus vaikus parduoda į sekso vergiją, o kitus nužudo, nukryžiuodami ar sudegindami gyvus; kadangi daugumą vaikų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų vaikų negali pasinaudoti galimybe siekti išsilavinimo;

I.

kadangi Sirijoje ir Irake grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) pagrobė arba nužudė daugybę moterų ir vaikų; kadangi šios pagrobtos moterys ir mergaitės turimomis žiniomis buvo prievartaujamos arba patyrė seksualinį išnaudojimą, buvo verčiamos ištekėti už kovotojų arba buvo parduotos į seksualinę vergiją; kadangi kai kurios moterys į vergiją buvo parduotos tik už 25 JAV dolerius; kadangi Irake jazidų moterims šiuo požiūriu kyla ypatinga grėsmė; kadangi akivaizdžiai trūksta integruotų paslaugų seksualinės ir reprodukcinė sveikatos bei kovos su smurtu dėl lyties srityje;

J.

kadangi panašu, kad pavojus gresia išsilavinusioms savo darbą išmanančioms moterims, ypač toms, kurios kandidatuoja rinkimuose į valstybines pareigas; kadangi pranešama, kad bent trims moterims teisininkėms įvykdyta mirties bausmė ir neseniai nužudyti keturi gydytojai Mosulo centre; kadangi tikimasi, kad 2015 m. kovo mėn. JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) Žmogaus teisių tarybai pateiks ataskaitą, kurioje dokumentais pagrindžiami grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) Irake įvykdyti žmogaus teisių pažeidimai; kadangi taikomasi į tikėjimo atsisakiusius asmenis ir jie susiduria su žiauria prievarta;

K.

kadangi lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai (LGBT) asmenys kenčia nuo grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) vykdomo smurto ir šios grupuotės yra žudomi ir tai vyksta visiškai nebaudžiamai; kadangi LGBT asmenų padėtis regione yra ypač opi, nes juos menkai remia šeimos ir bendruomenė, nėra valstybės apsaugos ir, kad jų saugumui pabėgėlių bendruomenėse ar tam tikrose juos priimančiose visuomenėse kyla grėsmė;

L.

kadangi labai reikalinga specifinė psichologinė pagalbos konflikto aukoms, įskaitant prievartavimų aukas; nėra teikiama;

M.

kadangi JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pareiškė, kad beveik 50 % visų Sirijos pabėgėlių prarado namus ir 40 % pabėgėlių priversti kęsti standartų neatitinkančias gyvenimo sąlygas; kadangi, remiantis JT, trys iš keturių Sirijos gyventojų gyvena skurde, o darbo neturi daugiau kaip 50 % gyventojų; kadangi, nepaisant didelių atitinkamų vyriausybių pastangų, du trečdaliai Sirijos pabėgėlių Jordanijoje gyvena žemiau skurdo ribos ir 55 % pabėgėlių Libane gyvena reikalavimų neatitinkančiuose būstuose; kadangi priimančiose šalyse padaugėjo smurto prieš pabėgėlius ir jų diskriminavimo atvejų;

N.

kadangi Artimuosiuose Rytuose siaučia atšiauri žiema ir UNHCR padidino savo žiemą teikiamą pagalbą pradėjusi įgyvendinti 206 mln. JAV dolerių vertės žiemos planą, pagal kurį siekiama padėti milijonams pažeidžiamų šio regiono žmonių; kadangi, nepaisant dedamų pastangų, daugumai pabėgėlių tenka gyventi nebaigtuose įrengti pastatuose ir netinkamuose būstuose, kuriuose gyvendami jie kenčia minusinės temperatūros šaltį, gausų sniegą ir stiprų vėją; kadangi maždaug 740 000 šalies viduje perkeltų irakiečių glaudžiasi standartų neatitinkančiuose būstuose ir UNHCR imasi priemonių siekdamas žiemą padėti 600 000 perkeltųjų asmenų Irake;

O.

kadangi kylant temperatūrai didėja epidemijų, kylančių dėl blogų sanitarinių sąlygų ir ribotos prieigos prie tinkamo gerti vandens, pavojus, ypač kolektyvinėse bendruomenėse ir neoficialiose gyvenvietėse;

P.

kadangi UNICEF Sirijoje, Irake, Libane, Jordanijoje ir Turkijoje teikia žiemos pagalbą 916 000 iš 1,3 mln. kenčiančių vaikų; kadangi UNICEF ir Pasaulio maisto programa 2015 m. sausio mėn. pradėjo vykdyti paramos pinigais žiemos kampaniją siekdamos 41 000 pažeidžiamų pabėgėlių vaikų Zatario ir Azrako stovyklose aprūpinti po 14 Jordanijos dinarų, kad jų šeimos nupirktų jiems žieminių drabužių;

Q.

kadangi dėl tarptautinės finansavimo krizės 2014 m. gruodžio 1 d. Pasaulio maisto programoje turėjo būti laikinai sustabdyta ypač reikalingos pagalbos maistu sistema, skirta daugiau kaip 1,7 mln. Sirijos pabėgėlių; kadangi vykdant Pasaulio maisto programą buvo surinkta 88 mln. JAV dolerių ir dėl to buvo galima pabėgėliams Libane, Jordanijoje, Egipte ir Turkijoje suteikti pagalbą maistu; kadangi Pasaulio maisto programos duomenimis 2,8 mln. Irako gyventojų šiuo metu reikalinga pagalba maistu; kadangi vien Pasaulio maisto programos veiklai Sirijoje ir regione nedelsiant reikia 214,5 mln. JAV dolerių, iš kurių 112,6 mln. JAV dolerių reikalingi pagalbos maistu poreikiams per artimiausius keturis mėnesius patenkinti;

R.

kadangi konflikto šalys pasinaudojo kolektyviniu gyventojų baudimu kaip karo ginklu ir grobė bei nelegaliai prekiavo paramai skirtais produktais, tuo pažeisdamos Ženevos konvenciją;

S.

kadangi Komisijos duomenimis apie 276 000 pabėgėlių nelegaliai bandė patekti į ES teritoriją, iš kurių dauguma leidosi į pavojingą kelionę Viduržemio jūra; kadangi tarptautinių organizacijų duomenimis beveik 2 % pabėgėlių šios kelionės metu paskendo; kadangi nusikalstamos organizacijos pabėgėlius gabena „laivais-vaiduokliais“ autopilotu juos nukreipiant ES link; kadangi 2014 m. gruodžio 9 d. Ženevoje buvo surengta konferencija perkėlimo klausimais, kurios metu vyriausybės įsipareigojo priimti 100 000 pabėgėlių iš Sirijos; kadangi UNHCR duomenimis šio indėlio vis tiek nepakaks reaguojant į perkėlimo poreikius regione;

T.

kadangi ES ir jos valstybės narės skyrė daugiau nei 3,3 mlrd. EUR pagalbai ir atkūrimo paramai Sirijos gyventojams bei pabėgėliams priimančiosiose šalyse; kadangi vien 2014 m. ES ir jos valstybės narės buvo antros pagal dydį humanitarinės pagalbos teikėjos, skyrusios 163 mln. EUR; kadangi Irako vyriausybės prašymu buvo aktyvuotas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas; kadangi ES humanitariniais tikslais ES išleido daugiau lėšų nei buvo planuota ir kadangi keleto ne ES valstybių narių pažadėtos lėšos iš tiesų ne visada buvo pervestos;

U.

kadangi, nepaisant įvairių kreipimųsi, tarptautinei bendruomenei nepavyksta patenkinti sirų ir irakiečių bei pabėgėlius priglaudusių šalių poreikius; kadangi, pasak JT Generalinio Sekretoriaus padėjėjos humanitariniams klausimams Kyung-wha Kang, JT operacijoms trūksta finansavimo, nes iš reikiamų 2,3 mlrd. JAV dolerių gauta tik 39 % lėšų; kadangi UNHCR pareiškė, kad pagalbos teikimas tebėra svarbiausias prioritetas, bet kad ir toliau labai sudėtinga vykdyti veiksmus nurodytose teritorijose siekiant civiliams ir pabėgėliams suteikti pagalbą, kurioms jiems reikia; kadangi JT agentūros, dirbančios su humanitarinės paramos programomis, privalo užtikrinti labiau integruotą ir ekonomiškai veiksmingesnę metodiką reaguojant į visų gyventojų poreikius;

V.

kadangi tarptautinė bendruomenė privalo proporcingai reaguoti į karines pastangas, kuriomis siekiama palengvinti nuo konflikto kenčiančių civilių gyventojų kančias; kadangi konfliktui pasibaigus bus reikalingos teisingumo atstatymo ir susitaikymo priemonės, kaip vienas iš žingsnių kuriant įtraukią, atstovaujančią ir demokratinę vyriausybę;

W.

kadangi kai kurios valstybės narės teikia įrangą ir mokymo pagalbą teisėtoms Irako pajėgoms ir Kurdistano regioninei vyriausybei (Peshmergui); kadangi kai kurios valstybės narės tiesiogiai dalyvauja koalicijos prieš grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) kariniuose veiksmuose;

1.

smerkia B. al Assado režimo, grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) teroristų ir kitų džihado grupuočių Irake ir Sirijoje vykdomus žiaurius ir sistemingus plataus masto žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant įkaitų žudymą bei bet kokią prievartą, vykdomą prieš asmenis dėl jų religinės arba etinės priklausomybės, tai pat prievartą prieš moteris ir LGTB bei interseksualius asmenis; dar kartą pabrėžia, kad teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę yra pagrindinė žmogaus teisė; smerkia neteisėtų vadinamųjų šariato teismų steigimą grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) kontroliuojamoje teritorijoje; primena, kad visiškai smerkia kankinimus; reiškia savo palaikymą B. al Assado režimo, grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) ir kitų džihado grupuočių žiaurumų aukoms ir ragina nedelsiant paleisti visus įkaitus; griežtai smerkia grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) vykdomą vaikų išnaudojimą;

2.

išreiškia didėjantį susirūpinimą dėl prastėjančios humanitarinės ir žmogaus teisių padėties Sirijoje ir Irake ir dėl tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, ypač dėl grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) sukilėlių veiklos;

3.

pabrėžia, kad Sirijoje vykstantis karas ir grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) keliama grėsmė kelia didelį pavojų Irako ir Sirijos gyventojams, taip pat platesniam Artimųjų Rytų regionui; ragina ES priimti ir įgyvendinti visapusišką regiono strategiją, skirtą nugalėti grupuotę „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) ir bendromis jėgomis prisidėti prie humanitarinės krizės švelninimo ir konflikto Sirijoje bei Irake pabaigos; primena, kad norint koordinuoti visus veiklos aspektus ir remti priimančiąsias šalis, įskaitant ir saugumo, humanitarinę paramą, pagalbą plėtrai ir makroekonominę paramą, būtinas darnus atsakas; palankiai vertina kaimyninių šalių, priėmusių pabėgėlius, vaidmenį; pabrėžia, kad ES reikalinga strategija, kuri papildytų JT ir su grupuote „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) kovojančios koalicijos veiksmus ir pagal kurią būtų siekiama bendradarbiauti su regiono partneriais siekiant spręsti terorizmo finansavimo, ginklų tiekimo ir iš užsienio atvykstančių kovotojų srauto klausimus;

4.

pabrėžia, kad įvairios tautinių ir religinių mažumų grupės dešimtmečius taikiai gyveno Artimuosiuose Rytuose;

5.

remia pasaulinio masto prieš grupuotę „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) nukreiptą kampaniją ir džiaugiasi dėl koalicijos partnerių įsipareigojimo veikti kartu, siekiant bendros, įvairialypės ir ilgalaikės strategijos, skirtos kovai su grupuote „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish); remia Jordanijos karaliaus tirtą ryžtą kovoti su grupuote „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish); džiaugiasi, kad grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) buvo nugalėta Sirijos Kobanio miestelyje; pabrėžia, kad parama šio regiono šalims kovojant su ekstremizmu ir kovos su terorizmo finansavimu priemonės turėtų būti šios strategijos dalis; taigi pabrėžia, kad vykdant bet kokią karinę grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) kontroliuojamų teritorijų išvadavimo kampaniją turėtų būti griežtai laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, kad nebūtų prarandama daugiau gyvybių ir duodamas pagrindas ekstremistinei darbotvarkei, taip pat neleisti kilti naujoms pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų bangoms;

6.

smerkia tai, kad grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) ir jai artimos grupuotės naudoja ir eksploatuoja naftos telkinius ir su jais susijusią infrastruktūrą – taip grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) gali nemenkai pelnytis – ir ragina visas valstybes pritarti JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms Nr. 2161 (2014) ir 2170 (2014), kuriose smerkiama bet kokia – tiesioginė ar netiesioginė – prekyba su grupuote „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) ir jai artimomis grupuotėmis;

7.

pabrėžia civilių asmenų apsaugos svarbą visapusiškos regiono strategijos apimtyje ir poreikį atskirti humanitarines pastangas nuo karinių bei kovos su terorizmu pastangų; pabrėžia ryšį tarp konflikto ir humanitarinės krizės sukeltų kančių bei radikalėjimo;

8.

mano, kad, siekiant įveikti terorizmą Europos Sąjungoje, svarbiausia – įveikti teroristų ekstremistų grėsmę, kuri plinta Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione ir už jo ribų, kadangi ji faktiškai skatina vietinę radikalizaciją;

9.

pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad prie grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) sukilėlių prisijungia tūkstančiai iš užsienio atvykstančių kovotojų, įskaitant valstybių narių piliečius; ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią kovotojams išvykti iš savo šalies, kaip numatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2170 (2014), ir parengti saugumo tarnyboms ir ES agentūroms bendrą džihadistų stebėsenos ir kontrolės strategiją; ragina bendradarbiauti ES ir tarptautiniu lygmeniu siekiant imtis tinkamų teisinių veiksmų prieš bet kurį asmenį, įtariamą prisidėjus prie teroro aktų; ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija tarpusavyje bei su ES įstaigomis;

10.

palankiai vertina naująją ES strategiją „Elementai ES regioninės strategijos Sirijos ir Irako, taip pat grupuotės „Islamo valstybė“ (arab. Da'esh) keliamos grėsmės klausimu“, ypač jos 1 mlrd. EUR pagalbos paketą siekiant, pasak vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos, padėti atkurti taiką ir saugumą, per ilgai griaunamus terorizmo ir prievartos;

11.

ragina tarptautinę bendruomenę teikti didesnę humanitarinę pagalbą ir paramą nuo krizės Irake ir Sirijoje nukentėjusiems žmonėms; ragina ES apsvarstyti galimybę surengti paramos teikėjų konferenciją; teigiamai vertina įsipareigojimus, kuriuos ES valstybės narės prisiėmė kaip didžiausios finansinės paramos teikėjos, ir jų pažadus ateičiai; ragina ES daryti spaudimą visiems paramos teikėjams, kad jie skubiai vykdytų pažadus ir įsipareigojimus; ragina ES didinti savo įnašą į JT humanitarinės paramos programas ir stiprinti savo bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis;

12.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į precedento neturintį krizės mastą, milijonų Sirijos ir Irako gyventojų, kuriems reikalingi pagrindiniai produktai ir paslaugos, kančių palengvinimas turi būti ES ir visos tarptautinės bendruomenės prioritetas; smerkia nuolatinį trukdymą teikti humanitarinę pagalbą ir ragina visas konflikto šalis gerbti visuotines žmogaus teises, sudaryti geresnes sąlygas teikti humanitarinę pagalbą ir paramą visais įmanomais būdais, įskaitant pagalbos teikimą nepaisant valstybių sienų ir konflikto zonų, taip pat užtikrinti viso medicinos personalo ir humanitarinių darbuotojų saugumą, vadovaujantis įvairiomis šios srities JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis;

13.

ragina visas konflikto šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, užtikrinti, kad būtų apsaugoti civiliai, kad jie turėtų netrukdomą prieigą prie medicinos įstaigų ir humanitarinės pagalbos bei galėtų saugiai ir oriai išvykti iš tu teritorijų, kuriose vyrauja smurtas;

14.

yra įsitikinęs, kad neatidėliotina humanitarinė pagalba ir apsauga turi būti neatsiejamos ilgalaikių strategijų dalys; šiomis strategijomis būtų siekiama sumažinti konflikto sukeltas žmonių kančias ir remti sugrįžusių, šalies viduje perkeltų moterų ir moterų pabėgėlių socialinės ir ekonominės teisės bei jų pragyvenimo galimybės, sustiprintas jų vadovavimas ir dalyvavimas, siekiant įgalinti šias moteris pasirinkti ilgalaikius sprendimus, kurie atitiktų jų poreikius; mano, kad reikia skirti dėmesį įvairių moterų ir vaikų grupių, kurios patiria įvairių ir tarpusavyje susijusių formų diskriminaciją, patiriamai specifinei rizikai ir konkretiems poreikiams;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant patvirtinti konkrečius veiksmus, siekiant spręsti moterų ir mergaičių padėties Irake ir Sirijoje problemas, užtikrinti jų laisvę ir pagarbą pagrindinėms jų teisėms, taip pat priimti priemones, kuriomis būtų vykdoma išnaudojimo, prievartos ir smurto prieš moteris ir vaikus, ypač priverstinio mergaičių ištekinimo, prevencija; yra ypač susirūpinęs dėl išaugusios visų formų prievartos prieš moteris – jas grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) nariai kalina, prievartauja, seksualiai išnaudoja ir pardavinėja;

16.

ragina naujai išanalizuoti prieigos prie švietimo problemas, atsižvelgiant į specifinius poreikius, kylančius dėl vykstančio konflikto;

17.

ragina ES ir valstybes nares visapusiškai naudotis ES gairėmis dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) Irako ir Sijos atžvilgiu;

18.

ragina tarptautines humanitarines agentūras, veikiančias Irane ir Sirijoje, įskaitant JT agentūras, suaktyvinti medicinines ir konsultavimo paslaugas, įskaitant psichologinę pagalbą ir paramą perkeltiesiems asmenims, pabėgusiems nuo grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) puolimų, ir ypatingą dėmesį skirti labiausiai pažeidžiamoms grupėms, t. y. patyrusiems seksualinę prievartą asmenims ir vaikams; ragina teikti finansinę paramą ir sukurti programas, skirtas visapusiškai spręsti medicininius ir (arba) psichologinius bei socialinius vykstančio konflikto seksualinio smurto ir smurto dėl lyties aukų poreikius;

19.

ragina visas valstybes nares paspartinti daugėjančių iš konflikto zonų bėgančių pabėgėlių prieglobsčio prašymų nagrinėjimą; ragina ES spręsti dažnai mirtinų kelionių Viduržemio jūra klausimą ir įgyvendinti koordinuotą strategiją, kuria būtų siekiama gelbėti gyvybes, ir teikti paramą valstybėms narėms, prie savo krantų susiduriančioms su didžiausiu nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautu;

20.

dar kartą griežčiausiai smerkia Sirijos režimo prieš savo gyventojus vykdomus nusikaltimus, įskaitant cheminių ir padegamųjų ginklų naudojimą prieš civilius, masiškus nesankcionuotus sulaikymus ir apgulties strategiją, kurią vykdant badaujantys gyventojai priversti pasiduoti;

21.

pabrėžia, kad neproporcingas atsakas į nestabilumą Sirijoje sudarė sąlygas grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) suklestėti; reiškia susirūpinimą dėl vis aktyvesnio islamo ekstremistų grupuočių ir iš užsienio atvykstančių kovotojų dalyvavimo konflikte Sirijoje; pabrėžia, kad ilgalaikiam sprendimui užtikrinti reikalingas politinis pereinamasis laikotarpis – Sirijos vadovaujamas įtraukus 2012 m. birželio mėn. Ženevos komunikatu paremtas politinis procesas, kurį paremtų tarptautinė bendruomenė; ragina ES šiuo tikslu imtis diplomatinės iniciatyvos; teigiamai vertina ir remia JT specialiojo įgaliotinio Sirijai Staffano de Misturos darbą ir jo pastangas siekiant, kad būtų įšaldytos įtemptos kovos miestų centruose, įskaitant Alepo miestą;

22.

ragina visus regiono veikėjus prisidėti deeskaluoti padėti Irake ir Sirijoje;

23.

ragina naują Irako vadovybę veikti įgyvendinant savo įsipareigojimo sukurti įtraukią vyriausybę, atstovaujančią teisėtiems interesams ir besirūpinančią visų Irako gyventojų būtiniausiais humanitariniais poreikiais; ragina Irako valdžios institucijas ir tarptautinę bendruomenę susilaikyti nuo keršto veiksmų prieš šiuo metu grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) kontroliuojamų teritorijų civilius sunitus išvadavus šias teritorijas nuo minėtosios grupuotės; pabrėžia, kad Irako vienybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas nepaprastai svarbūs šalies ir regiono stabilumui ir ekonominiam vystymuisi;

24.

teigiamai vertina Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato (ECHO) biuro, įsikūrusio Kurdistano regiono Irake sostinėje Erbilyje, pastangas sprendžiant padėties šiame regione problemas; pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti ECHO ir Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO) veiklą siekiant kiek galima geriau ir veiksmingiau padėti kenčiantiems gyventojams;

25.

palankiai Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Fredericos Mogherini pranešimą dėl ES biuro atidarymo Erbile ir ragina, kad šio biuro atidarymas regione užtikrintų didesnį ES veiksmų veiksmingumą ir matomumą, įskaitant geresnį humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi koordinavimą; ragina sustiprinti ES biurą Gaziantepo mieste Turkijoje;

26.

pritaria Žmogaus teisių tarybos prašymui Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui skubiai siųsti misiją į Iraką, kad būtų ištirti grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (arab. Da'ish) ir susijusių teroristinių grupuočių įvykdyti tarptautinių žmogaus teisių pažeidimai ir nustatyti tokių pažeidimų faktai ir aplinkybės, siekiant išvengti nebaudžiamumo ir užtikrinti visapusišką atsakomybę;

27.

tebėra įsitikinęs, kad, neužtikrinus atskaitomybės už konflikto metu visų šalių įvykdytus nusikaltimus, ypač dėl religinių ar etninių priežasčių, tvari taika Sirijoje ir Irake neįmanoma; pakartoja savo raginimą asmenis, kurie įtariami Sirijoje ir Irake įvykdę nusikaltimus žmonijai, perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir remia visas su tuo susijusias iniciatyvas, pvz., vykdomas pasitelkiant JT Saugumo Tarybą;

28.

ragina visas konflikto šalis vietoje taikyti vienodas atskaitomybės priemones ir užtikrinti prieigą prie teisinės paramos visoms plačiai paplitusių pažeidimų aukoms; laikosi nuomonės, kad ypač svarbu užtikrinti civilių asmenų saugumą, kurie užspeisti smurto ir negali patekti į saugias vietas arba negali gauti gyvybei išsaugoti svarbios humanitarinės paramos;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir visoms konflikto Sirijoje šalims.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/42

—

atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą išnagrinėti, ar visose valstybėse narėse sprendimai dėl mokesčių priimami laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių,

—

atsižvelgdamas į ES apmokestinimo taisyklėse nustatytą visų valstybių narių prievolę spontaniškai keičiantis informacija pranešti kitoms valstybėms narėms apie sprendimus dėl mokesčių, visų pirma, jei kita valstybė narė gali patirti mokesčių nuostolį arba dėl dirbtinio pelno perskirstymo įmonių grupių viduje gali būti sumokama mažiau mokesčių,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 197 straipsnį,

1.

nusprendžia įsteigti specialųjį sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetą, kurio uždavinys – ištirti ES valstybės pagalbos ir apmokestinimo taisyklių taikymo praktiką, susijusią su valstybių narių priimamais sprendimais dėl mokesčių ir kitomis panašaus pobūdžio ar poveikio priemonėmis, jei paaiškėja, kad tokia praktika yra valstybės narės ar Komisijos veiksmas;

2.

nusprendžia, kad specialiajam komitetui bus suteikti šie įgaliojimai:

3.

nusprendžia, kad specialųjį komitetą sudarys 45 nariai;

4.

nusprendžia, kad įgaliojimai specialiajam komitetui suteikiami 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

5.

mano esant tinkama, kad specialusis komitetas teiktų dviejų pranešėjų parengtą ataskaitą.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/44

—

atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvą 93/109/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (3)

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 7 d. ir 2009 m. balandžio 30 d. sprendimus (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 3, 4 ir 11 straipsnius ir į I priedą,

—

atsižvelgdamas į oficialius kompetentingų valstybių narių valdžios institucijų pranešimus apie rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0013/2015),

A.

kadangi 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse tiksliai nurodomos pareigos, kurios nesuderinamos su Europos Parlamento nario pareigomis;

B.

kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnį ir I priedą Parlamento nariai privalo pateikti išsamią deklaraciją dėl savo profesinės veiklos ir bet kokių kitų atlyginamų pareigų arba veiklos;

C.

kadangi visos valstybės narės pranešė Parlamentui išrinktų narių pavardes, bet kai kurios dar nepateikė galinčių juos pakeisti asmenų, išvardytų eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių, pavardžių sąrašo pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 4 dalį, arba pavėlavo tokį sąrašą pateikti;

D.

kadangi kai kurios valstybės narės pateikė ne visų išrinktų narių sąrašą, o informaciją apie kai kuriuos narius pateikė vėliau;

E.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse pagal nacionalinius įstatymus nagrinėjami pateikti tam tikrų Europos Parlamento narių išrinkimo užginčijimai ir pasibaigus šioms procedūroms tų narių mandatas gali būti panaikintas;

F.

kadangi pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 12 straipsnį numatyta, kad Parlamentas sprendžia visus ginčus dėl nario mandato teisėtumo tik tuo atveju, kai nesilaikoma minėtojo Akto nuostatų, o ne padaromi Akte minimi nacionaliniai rinkimų įstatymų pažeidimai;

G.

kadangi, siekdamas patikrinti savo narių įgaliojimus pagal 1976 m. Akto 12 straipsnį, Parlamentas turi atsižvelgti į valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus ir neturi veiksmų laisvės šiuo požiūriu; kadangi vis dėlto šia nuostata nekliudoma Parlamentui prireikus pranešti apie galimus valstybių narių rinkimų įstatymų, kuriais grindžiami rezultatai, ir ES teisės aktų neatitikimo atvejus;

H.

kadangi tam tikrų valstybių narių piliečiams, kurie gyvena kitoje šalyje tam tikrą laiką, gali būti atimta teisė balsuoti savo buveinės valstybėje narėje (balsavimo teisės atėmimas, angl. disenfranchisement); kadangi kai kuriais atvejais tai taip pat gali reikšti teisės būti kandidatu atėmimą;

I.

kadangi JK rinkimų komisija pranešė, kad keletas kitų valstybių narių piliečių, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, negalėjo pasinaudoti savo teise balsuoti per paskutinius Europos Parlamento rinkimus;

1.

skelbia galiojančiais Europos Parlamento narių, kurie išvardyti šio sprendimo priede, apie kurių išrinkimą pranešė kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos ir kurie pateikė raštiškas deklaracijas pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Darbo tvarkos taisyklių I priedą, įgaliojimus, jei tam nebus prieštaraujama pagal valstybių narių, kuriose buvo užginčyti rinkimų rezultatai, kompetentingų valdžios institucijų sprendimus;

2.

pakartoja prašymą, išsakytą kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms, nedelsiant pateikti jam ne tik išrinktų narių pavardes, bet ir galinčių juos pakeisti asmenų, išvardytų eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių, pavardes;

3.

ragina kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant užbaigti joms pateiktų ginčų nagrinėjimą ir pranešti Parlamentui apie rezultatus;

4.

mano, kad balsavimo teisės atėmimas prilygsta piliečių, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise Europos Sąjungoje (SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktas), baudimui, nes jiems nesuteikiama teisė balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje (SESV 20 straipsnio 2 dalies b punktas) ir pažeidžiamas tiesioginės visuotinės rinkimų teisės principas (ES sutarties 14 straipsnio 3 dalis ir 1976 m. Akto 1 straipsnio 3 dalis); mano, kad jokiomis aplinkybėmis balsavimo teisės atėmimas negali būti taikomas Europos Parlamento rinkimuose, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad jokioje valstybėje narėje nebūtų numatyta tokia galimybė;

5.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų supaprastinti registracijos formalumai, susiję su kitų valstybių narių piliečių dalyvavimu Europos Parlamento rinkimuose, nesvarbu, ar tai būtų rinkėjai ar kandidatai, ypač panaikinant nereikalingas administracines kliūtis, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti teisėmis pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybių narių praktika atitiktų ES teisę;

6.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai ir kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms bei valstybių narių parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/85

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0308),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0011/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0031/2014),

A.

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/87

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0317),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0017/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0033/2014),

A.

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/88

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0318),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0016/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (1),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0032/2014),

A.

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/89

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0321),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0012/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0040/2014),

A.

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/90

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0322),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0013/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0035/2014),

A.

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

25.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 310/91

—