12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/1

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/2

—

atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą (D034120/02),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB (1), ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinančią Tarybos direktyvą 88/599/EEB (2), ypač į jos 9 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto 2014 m. birželio 30 d. pateiktą nuomonę (3),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), 5a straipsnio 3 dalies b punktą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

A.

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009 yra norima užbaigti kelių transporto vidaus rinkos, kurioje būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos, sukūrimą, o tam būtina vienodai taikyti bendrąsias taisykles dėl leidimo verstis profesine krovinių vežimo ir keleivių gabenimo kelių transportu veikla;

B.

kadangi tokios bendrosios taisyklės padės pakelti kelių transporto vežėjų profesinės kompetencijos lygį, racionalizuoti rinką ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę kelių transporto vežėjų, jų klientų bei apskritai ekonomikos labui, kartu padidinant kelių eismo saugumą;

C.

kadangi 6 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis ES taisyklių, kurios taikomos vertinant nepriekaištingą reputacija, sąrašas, kuriame įtrauktos taisyklės dėl: vairavimo ir vairuotojų darbo laiko, tachografų naudojimo, didžiausio leistino tarptautinio vežimo komercinių transporto priemonių svorio ir matmenų, vairuotojų kvalifikacijos ir mokymų, komercinių transporto priemonių tinkamumo eksploatuoti; patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką arba, priklausomai nuo atvejo, dėl patekimo į keleivių gabenimo kelių transportu rinką, pavojingų krovinių vežimo kelių transportu saugumo, greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo, vairuotojų pažymėjimų, leidimo verstis profesine veikla ir gyvūnų vežimo.

D.

kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 2 dalimi, Komisija privalo parengti sunkių šių Bendrijos taisyklių pažeidimų, kurie kartu su IV priede paminėtais pažeidimais gali prisidėti prie nepriekaištingos reputacijos praradimo, kategorijų, tipų ir lygių sąrašą.

E.

kadangi valstybės narės, nustatydamos patikrinimų pagal 12 straipsnio 1 dalį prioritetus, privalo atsižvelgti į informaciją apie tuos pažeidimus, įskaitant informaciją, gautą iš kitų valstybių narių;

F.

kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsniu, rengdama šias priemones Komisija privalo patvirtinti dažniausiai pasitaikančių pažeidimų kategorijas ir tipus;

G.

kadangi atsižvelgiant į pagrindinį teisės aktą, Komisijos tvirtinama priemonė turėjo būti pateikiama kartu su išsamiu tiek suderintų pažeidimų, dėl kurių kelių transporto įmonė gali prarasti nepriekaištingą reputaciją, tiek suderintų pažeidimų sunkumo lygių sąrašu;

H.

kadangi rengdama priemones Komisija privalo nustatyti pažeidimų sunkumo lygį pagal tai, kokį pavojų gyvybei ar rimtus sužeidimus jie gali sukelti;

I.

kadangi į sąrašą, kurį turi parengti Komisija galima įtraukti tik tokius pažeidimus, kurie galėtų sukelti pavojų gyvybei arba sunkius sužeidimus, nors sunkūs 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (5) pažeidimai turi didelį poveikį darbo ir gyvenimo sąlygoms, kas tikrai gali sukelti ypač didelį pavojų gyvybei ar rimtus sužeidimus;

J.

kadangi į šį sąrašą nebuvo įtrauktas visapusiškas sunkių Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 pažeidimų sąrašas, nes į Komisijos reglamento projekto I priedo 10 punktą nėra įtrauktas neteisėtas kabotažas, kuris, atsižvelgiant į jo neigiamą poveikį vairuotojams, turėtų būti aiškiai klasifikuotas kaip sunkus pažeidimas.

K.

kadangi kitos su neteisėtu kabotažu susijusios taisyklės, pvz., susijusios su kabotažu, vykdomu ne pagal nacionalinius sutarčiai taikomų socialinės apsaugos teisės aktų reikalavimus, turėtų būti įtrauktos į šį sąrašą kaip sunkūs pažeidimai, atsižvelgiant į galimą pavojų gyvybei ar rimtus sužeidimus, kuriuos jie gali sukelti;

L.

kadangi kartu pateikiamas sunkių pažeidimų kategorijų, tipų ir sunkumo lygių sąraše naudojami labai įprastiniai žodžiai, tokie kaip „pagal“ arba „galiojantis“, o tai papildomai apsunkina kompetentingų institucijų atliekamą sunkių pažeidimų tipų ir sunkumo lygio išaiškinimą;

M.

kadangi galiojančiuose reglamentuose jau yra pateikiamos aiškios nuostatos, susijusios su vežėjų, vairuotojų ir atsakingos bendrovės atsakomybe, kai tai susiję su pavojingų krovinių gabenimu;

N.

kadangi skirtingų veikėjų atsakomybei, kai tai susiję pavojingų krovinių gabenimu, gali būti padaryta žalos pažeidimų grupių, minimų Direktyvoje 2008/68/EB, taip pat siūlomos priemonės I priedo 9 punkto, atžvilgiu;

O.

kadangi todėl Komisijos pateikta planuojama priemonė neturėtų būti laikoma suderinama su pagrindinio teisės akto tikslu arba turiniu;

1.

prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.

mano, kad šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 tikslu ir turiniu;

3.

ragina Komisiją atsiimti reglamento projektą ir pateikti komitetui naują sunkių Sąjungos taisyklių pažeidimų, dėl kurių kelių transporto įmonė gali prarasti nepriekaištingą reputaciją, sąrašą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/5

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 16, 20, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1dalį, 11, 12, 21, 47-50, 52 ir 53 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014)0365),

—

atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų ES,

—

atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą (angl. iOCTA),

—

atsižvelgdamas į Europolo 2013 m. Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimo ataskaitą (angl. SOCTA),

—

atsižvelgdamas į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę 01/2014 dėl būtinumo ir proporcingumo sąvokų ir duomenų apsaugos reikalavimų taikymo teisėsaugos sektoriuje,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178 (2014)),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Stokholmo programos laikotarpio vidurio peržiūros (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV NSA sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl Pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.) (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

—

atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos atnaujinimo (O-000089/2014 – B8-0044/2014 ir O-000090/2014 – B8-0045/2014),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Lisabonos sutartyje buvo padėti ES saugumo politikos, kurią įgyvendindamos artimai bendradarbiauja ES ir valstybės narės, kuri grindžiama teisinės valstybės principais, pagarba pagrindinėms teisėms bei solidarumui ir kuriai taikoma demokratinė priežiūra Europos ir nacionaliniu lygmenimis, tuo pačių laikantis subsidiarumo principo, plėtojimo pagrindai; kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, siekiant užtikrinti demokratinę kontrolę, Europos Parlamentas tapo visaverčiu veikėju saugumo politikos srityje, taigi Parlamentui buvo suteikta teisė aktyviai dalyvauti nustatant prioritetus šioje srityje ir kartu su visais atitinkamais subjektais ES ir nacionaliniu lygmeniu siekti išsamios, tinkamai orientuotos ir veiksmingos ES saugumo politikos;

B.

kadangi pastaraisiais metais saugumo padėtis Europoje labai pasikeitė dėl ES artimiausios kaimynystės šalyse kilusių naujų konfliktų ir perversmų, greitos naujųjų technologijų plėtros ir didėjančio radikalizmo, dėl kurio kyla smurtas ir atsiranda terorizmas; kadangi daugelis dabartinių iššūkių saugumo srityje yra tarpvalstybinio ir tarpsektorinio pobūdžio ir jokia valstybė narė nėra pajėgi veiksmingai juos atremti atskirai, todėl reikia bendrų Europos masto veiksmų;

C.

kadangi ES ir jos valstybės narės bendrai atsako už Europos piliečių saugumo ir laisvės užtikrinimą; kadangi laisvė, saugumas ir teisingumas – tai tikslai, kurių reikia siekti lygiagrečiai, ir kadangi, siekiant įtvirtinti laisvę ir teisingumą, saugumo priemonės visada turėtų būti pagrįstos įrodymais, atitikti būtinumo, proporcingumo ir pagarbos pagrindinėms laisvėms principus ir būti taikomos laikantis tinkamos demokratinės priežiūros ir atskaitingumo;

D.

kadangi ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paramai visoms nukaltimų aukoms ir jų apsaugai visoje ES;

E.

kadangi 2010–2014 m. nustatyta vidaus saugumo strategija (VSS) netrukus baigs galioti ir rengiama nauja VSS 2015–2019 m. laikotarpiui;

1.

palankiai vertina naujos ateinantiems ketveriems metams skirtos VSS rengimą; pažymi, kad nuo to laiko, kai buvo sukurta dabartinė VSS, kilo naujų pavojų saugumui ir yra asmenų, skatinančių parengti kitokį politinį atsaką; be to, pakartoja, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Pagrindinių teisių chartija buvo įtraukta į Sąjungos teisę; todėl mano, kad dabartinę VSS reikia išsamiai įvertinti, atnaujinti ir patobulinti;

2.

mano, kad rengiant veiksmingą VSS Europolas, artimai bendradarbiaudamas su kitomis atitinkamomis ES ir valstybių narių institucijomis, turi išnagrinėti, su kokiais pavojais saugumui susiduriama;

3.

apgailestauja dėl to, kad Komisijos komunikate neįvertintos dabartinės priemonės ir, atitinkamai, esamos spragos; ragina Komisiją prieš pasiūlant naujus teisės aktus ir priemones atlikti kritinį dabartinės sistemos įvertinimą ir sutelkti pastangas į esamų aktų ir priemonių tinkamą įgyvendinimą ir geresnį taikymą; konkrečiai Tarybą ragina bendradarbiaujant su Komisija ir vadovaujantis SESV 70 straipsnyje išdėstyta procedūra išsamiai įvertinti priemonių, priimtų vidaus saugumo srityje prieš įsigaliojant Lisabonos Sutarčiai, įgyvendinimą;

4.

ragina, kad naujoji VSS būtų orientuota į ateitį, strategiška ir lengvai pritaikoma prie besikeičiančios padėties, t. y. dėmesį sutelkti ne tik į jau esamus, bet ir į kylančius pavojus saugumui, ir laikytis integruoto, visa apimančio ir holistinio požiūrio į tokias sritis kaip kibernetinis saugumas, prekyba žmonėmis ir kova su terorizmu ar į tokias neatsiejamai susijusias temas kaip organizuotas nusikalstamumas, pinigų plovimas ir korupcija;

5.

susirūpinęs pastebi, kad sparčiai auga ES piliečių, kurie vyksta į konflikto zonas su tikslu prisijungti prie teroristinių organizacijų ir vėliau grįžta į ES teritoriją, skaičius; dėl jų ES vidaus saugumui kyla naujo pobūdžio rizika; siekia užkirsti kelią šiai nerimą keliančiai tendencijai, taikydamas daugialypį požiūrį, įskaitant, i) išsamiai nagrinėdamas veiksnius, kurie yra šių tendencijų priežastis, pavyzdžiui, radikalizmą, netoleranciją ir diskriminaciją, skatinant politinę bei religinę toleranciją, plėtojant socialinę sanglaudą ir integraciją, palengvinant reintegraciją, ii) analizuodamas paskatas vykdyti ekstremizmu pagrįstus teroristinius išpuolius ir jungtis prie teroristinių organizacijų ir sukurdamas jiems atsvarą, iii) užkirsdamas kelią verbavimui dalyvauti konfliktuose ir dalyvavimui juose, įskaitant užsienio kovotojų keliones į konflikto zonas, ir jį stabdydamas pasinaudojant atitinkamomis teisinėmis sistemomis, iv) trukdydamas teikti finansinę paramą teroristinėms organizacijoms ir asmenims, norintiems prie jų prisijungti, ir v) numatydamas baudžiamąjį persekiojimą visais įmanomais atvejais;

6.

pažymi, kad pavojai saugumui tapo įvairesni, labiau tarptautiniai, daugialypiai ir asimetriški, todėl norint juos įveikti būtinas glaudesnis tarpvalstybinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas; ragina valstybes nares veiksmingiau bendradarbiauti vykdant operatyvinę veiklą, dažniau naudotis esamomis vertingomis priemonėmis, kaip antai jungtinės tyrimų grupės, ir operatyviau bei efektyviau dalytis svarbiais duomenimis ir informacija, laikantis deramos duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos priemonių; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad be galo svarbu greitai priimti siūlomą Duomenų apsaugos direktyvą siekiant parengti išsamią teisinę bazę, kad būtų galima dalytis duomenimis teisėsaugos srityje; pažymi, kad siekiant toliau skatinti valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą, reikia ir toliau taikyti pasitikėjimo ugdymo priemones; todėl pritaria šalių teisininkams skirtų Europos mokymo ir mainų programų stiprinimui siekiant toliau skatinti Europos teisėsaugos kultūrą;

7.

primena Europos Vadovų Tarybai apie jos pareigą pagal SESV 222 straipsnį rengti reguliarius grėsmės ES vertinimus ir ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip šią pareigą būtų galima geriausiai įgyvendinti, sutelkiant šiuo metu išskaidytus ir siauro profilio ES bei nacionalinio lygmens grėsmės ir rizikos vertinimus;

8.

ragina rasti tinkamą prevencijos politikos ir represinių priemonių pusiausvyrą siekiant užtikrinti laisvę, saugumą ir teisingumą; pabrėžia, kad saugumo priemonės visada turėtų būti taikomos laikantis teisinės valstybės principų ir užtikrinant visas pagrindines teises; todėl ragina Komisiją, kuriant ir įgyvendinant naująją VSS, deramai atsižvelgti į neseniai priimtą ES Teisingumo Teismo sprendimą dėl Duomenų saugojimo direktyvos, kuriame reikalaujama, kad visos priemonės atitiktų proporcingumo, būtinumo ir teisėtumo principus ir į jas būtų įtrauktos atitinkamos atskaitingumo ir teisminio teisių gynimo apsaugos priemonės;

9.

apgailestauja, kad VSS vis dar trūksta tinkamo teisingumo aspekto; atsižvelgdamas į Stokholmo programą primena, kad abipusis pasitikėjimas turi būti stiprinamas palaipsniui plėtojant Europos teismų kultūrą, paremtą valstybių narių teisės sistemų ir tradicijų įvairove ir ES teisės vienove, vykdant bendradarbiavimą ir priimant teisės aktus šioje srityje, visų pirma, plėtojant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose;

10.

pabrėžia, jog kritiškai svarbu, kad naujoji VSS būtų tinkamai įgyvendinama, kad būtinas aiškus paskirstymas, kurios užduotys vykdomos ES, kurios – nacionaliniu lygmeniu ir kad šio stebėjimo procese turi dalyvauti ir Europos Parlamentas, ir nacionaliniai parlamentai; todėl ketina, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais parlamentais, nuolat stebėti, ar tinkamai įgyvendinama VSS;

11.

pabrėžia vidinių ir išorinių saugumo aspektų derėjimo svarbą; mano, kad reikėtų kiek galima labiau padidinti bendrosios užsienio politikos ir teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) priemonių, įskaitant keitimąsi informacija bei policijos ir teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, ypač naudojantis savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose susitarimais, sąveiką visiškai laikantis ES sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsniuose išdėstytų principų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visi susiję subjektai, įskaitant ES kovos su terorizmu koordinatorių ir ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, turėtų artimai bendradarbiauti integruodami vidaus ir išorės aspektus;

12.

pabrėžia, kad reikia suteikti tinkamus finansinius išteklius siekiant tinkamai įgyvendinti VSS numatytas priemones, visų pirma, užtikrinti, kad ES agentūros, pavyzdžiui, Europolas ir Eurojustas, turėtų pakankamą įrangą, kad galėtų vykdyti joms skirtas užduotis; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kokį svarbų vaidmenį rengiant priemones, skirtas kovai su terorizmu ir pavojingu bei organizuotu nusikalstamumu, gali atlikti moksliniai tyrimai ir inovacijos;

13.

pažymi, kad praktiškai VSS taip pat daro įtaką pirmenybės teikimo Europos agentūrų veiklai ir ES finansavimui TVR srityje, kurioje Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų, požiūriu; ragina Tarybą prieš patvirtinant naująją VSS tinkamai atsižvelgti į Parlamento indėlį į ją;

14.

siekia toliau plėtoti savo poziciją dėl prioritetų ir veiksmų vidaus saugumo srityje, taip pat remdamasis numatomu Komisijos komunikatu dėl naujos VSS, ir vadovaudamasis Lisabonos sutarties dvasia pradėti veiksmingą dialogą šiuo klausimu su Taryba bei Komisija;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/9

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. lapkričio 17 d. išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl 2014 m. lapkričio 18 d. išpuolio Har Nof sinagogoje, pareiškimą dėl 2014 m. lapkričio 5 d. teroristinio išpuolio Jeruzalėje ir 2014 m. lapkričio 10 d. ES vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl naujausių įvykių Artimuosiuose Rytuose,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 30 d. Švedijos vyriausybės pareiškimą dėl Palestinos Valstybės pripažinimo ir į kitų valstybių narių ketinimus pripažinti Palestinos Valstybę dar prieš joms įstojant į Europos Sąjungą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 13 d. Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų, 2014 m. spalio 22 d. Airijos Senato, 2014 m. lapkričio 18 d. Ispanijos parlamento, 2014 m. gruodžio 2 d. Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos ir 2014 m. gruodžio 12 d. Portugalijos Asamblėjos pasiūlymus dėl Palestinos Valstybės pripažinimo,

—

atsižvelgdamas į tarptautinę teisę,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi ES ne kartą patvirtino savo paramą dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir taikiai bei saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos Valstybė, ir ragino atnaujinti tiesiogines Izraelio ir Palestinos Administracijos taikos derybas;

B.

kadangi teisingos ir ilgalaikės taikos tarp izraeliečių ir palestiniečių užtikrinimo klausimas daugiau negu pusę šimtmečio yra pagrindinis tarptautinės bendruomenės, įskaitant Europos Sąjungą, susirūpinimą keliantis klausimas;

C.

kadangi tiesioginės šių šalių taikos derybos sustabdytos; kadangi ES ragino šalis tęsti veiksmus, kuriais prisidedama prie pasitikėjimu grindžiamos aplinkos, kuri reikalinga siekiant užtikrinti prasmingas derybas, kūrimo, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais kenkiama proceso patikimumui, ir užkirsti kelią nesantaikos kurstymui;

D.

kadangi savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas pabrėžė, kad taikios ir nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką tarp Izraelio ir Palestinos, ragino sudaryti sąlygas atnaujinti tiesiogines abiejų šalių taikos derybas, atsižvelgdamas į tai, parėmė Palestinos paraišką tapti neprisijungusia valstybe stebėtoja Jungtinėse Tautose, pabrėžė, kad tai svarbus žingsnis siekiant, jog Palestinos reikalavimai būtų labiau matomi, tvirtesni ir veiksmingesni, ir, atsižvelgdamas į tai, paragino ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę pasiekti susitarimą šiuo klausimu;

E.

kadangi 2012 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nusprendė suteikti Palestinai neprisijungusios valstybės narės stebėtojos JT statusą;

F.

kadangi Palestinos Valstybės pripažinimas priklauso valstybių narių kompetencijai;

G.

primena Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) įsipareigojimą pripažinti Izraelio Valstybę nuo 1993;

1.

iš esmės remia Palestinos valstybingumo pripažinimą ir dviejų valstybių sambūviu grindžiamą sprendimą, taip pat mano, kad šie klausimai ir taikos derybos (jos turėtų būti tęsiamos) yra vienodai svarbūs;

2.

remia prezidento M. Abbaso pastangas ir Palestinos nacionalinę konsensuso vyriausybę; dar kartą pabrėžia, kad svarbu stiprinti Palestinos konsensuso vyriausybės ir jos administracijos Gazos Ruože įgaliojimus; primygtinai ragina palestiniečių grupuotes, įskaitant „Hamas“, pripažinti PIO įsipareigojimus ir užbaigti vidinius susiskaidymus; ragina ES toliau skatinti ir remti institucinių gebėjimų kūrimą Palestinoje;

3.

yra labai susirūpinęs dėl regione didėjančios įtampos ir smurto; kuo griežčiausiai smerkia visus terorizmo ir smurto aktus ir reiškia užuojautą žuvusiųjų artimiesiems; įspėja dėl tolesnio smurto eskalavimo šventose vietose pavojaus – dėl to Izraelio ir Palestinos konfliktas galėtų tapti religiniu konfliktu; ragina visų šalių politinius lyderius bendradarbiauti ir imtis matomų veiksmų, kad būtų sušvelninta susidariusi padėtis, ir pabrėžia, kad nesmurtinės priemonės ir pagarba žmogaus teisėms bei humanitarinei teisei yra vienintelis būdas tvariam sprendimui ir tikrai bei ilgalaikei izraeliečių ir palestiniečių taikai pasiekti; pabrėžia, kad bet kokie smurto veiksmai gali tik paskatinti abiejų šalių ekstremizmą; primygtinai ragina visas šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų – kurstymo, provokacijų, perteklinio jėgos naudojimo ar keršto, – kurie pablogintų padėtį;

4.

be to, pabrėžia, kad būtina vengti veiksmų, kurie sukeltų abejonių dėl įsipareigojimo siekti derybomis pagrįsto sprendimo; pabrėžia, kad gyvenviečių kūrimas yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę; ragina abi šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo gyvybingumui ir perspektyvoms;

5.

pakartoja tvirtai remiąs dviejų valstybių sambūviu grindžiamą sprendimą, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir taikiai bei saugiai viena šalia kitos egzistuotų saugi Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos Valstybė, paremta apsisprendimo teise ir visapusiškai besilaikanti tarptautinės teisės;

6.

palankiai vertina naujausią Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės vizitą Izraelyje ir Palestinoje ir jos įsipareigojimą aktyviai skatinti teigiamą procesą, kuriuo siekiama nutraukti uždarą konflikto ratą ir sudaryti sąlygas realiai pažangai taikos procese; mano, kad Europos Sąjunga turėtų prisiimti atsakomybę ir tapti realia veikėja ir tarpininke Artimųjų Rytų taikos procese, taip pat atsižvelgiant į poreikį atnaujinti taikos derybas, laikytis bendro požiūrio ir parengti visapusišką Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo strategiją; primena, kad būtina laikytis diplomatinio požiūrio, kurį remtų Artimųjų Rytų ketvertas, taip pat primena Arabų taikos iniciatyvos svarbą;

7.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę sudaryti sąlygas bendrai ES pozicijai šiuo klausimu;

8.

pabrėžia poreikį siekti visuotinės taikos, atsisakant visų reikalavimų ir įgyvendinant abiejų šalių teisėtus siekius, be kita ko, Izraelio saugumo ir palestiniečių valstybingumo siekius; pabrėžia, kad vienintelis galimas konflikto sprendimas yra dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – egzistavimas vienos šalia kitos;

9.

nusprendžia pradėti įgyvendinti iniciatyvą „Parlamento nariai už taiką“, kuria siekiama suburti įvairioms partijoms priklausančius Europos, Izraelio ir Palestinos parlamentų narius, kad būtų padedama įgyvendinti taikos darbotvarkę ir papildyti ES diplomatines pastangas;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jautinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/11

—

atsižvelgdamas į Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį, kuri padėjo pagrindus Europos Sąjungos sutarčiai,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (COM(2012)0582),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013)0407),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plano (1),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl plieno pramonės ir bendrovių restruktūrizavimo, perkėlimo ir uždarymo Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų strategijoje „Europa 2020“ (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl plieno gamyklos „Acciai Speciali Terni“ (AST) Italijoje (O-000087/2014),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi Europos plieno sektorius turėjo esminės istorinės reikšmės Europos integracijos procesui ir yra Europos pramonės pridėtinės vertės kūrimo pagrindas;

B.

kadangi plieno pramonė yra itin svarbi Europoje ekonomikai ir pramonei ir kadangi šiuo metu ši pramonė susiduria su gerokai sumažėjusia paklausa, todėl prarandama vis daugiau darbo vietų ir mažėja konkurencingumas, o tai anaiptol nepadeda siekti reikalingo Europos ekonomikos atsigavimo;

C.

kadangi ES turėtų skatinti politiką, pagal kurią visose valstybėse narėse būtų plėtojama pramoninė gamyba siekiant išsaugoti darbo vietas Europos Sąjungoje, ir kadangi ES turėtų siekti orientacinio tikslo, kad BVP pramonės dalis iki 2020 m. padidėtų iki 20 proc.;

D.

kadangi vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra remti plieno pramonę ir pašalinti kliūtis bei grėsmes jos konkurencingumui, kad ji sugebėtų reaguoti į besikeičiančias Europos ir ne Europos rinkų sąlygas;

E.

kadangi pastaraisiais metais plieno pramonė susidūrė su rimtomis problemomis dėl restruktūrizavimo ir bendrovių susijungimo, kartu su atitinkama socialine kaina, o taip pat ir dėl naujų reikalavimų atitikti ES klimato tikslus;

F.

kadangi daug didelių plieno gamintojų įgyvendina strategijas, orientuotas į trumpalaikį finansinį pelną ir dėl to mažiau dėmesio skiria inovacijoms, investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumui ir gebėjimų atnaujinimui;

G.

kadangi plieno pramonę šiuo metu ištiko investicijų krizė, dėl kurios kyla grėsmė jos ateičiai, tuo pat metu tikimasi, kad plieno gaminiams teks svarbus vaidmuo siekiant rasti tvarius pramonės sprendimus sprendžiant miestų plėtros, mobilumo ir demografinių pokyčių problemas;

H.

kadangi dėl riboto paklausos didėjimo pasikeis Europos padėtis: užuot daugiau eksportavus nei importavus plieno, jai teks daugiau importuoti nei eksportuoti, visų pirma plokščiuosius ir didelę pridėtinę vertę turinčius plieno gaminius;

I.

kadangi Komisijos duomenimis dėl gamyklų uždarymo nuo 2007 m. buvo prarasta 60 000 darbo vietų, o gamybos apimtis nuo 210 mln. tonų 2007 metais sumažėjo iki 166 mln. tonų 2013 metais (4);

J.

kadangi plieno sektoriui ir toliau itin svarbu suderinti mažą poveikį aplinkai ir didesnį pasaulinį konkurencingumą, tuo pat metu sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo problemas ir sudarant geresnes galimybes gauti žaliavų, atsižvelgiant į tai, jog įvairiems konkurentams taikomi skirtingi standartai;

K.

kadangi taikant pasaulinį požiūrį plieno pramonei reikia atsižvelgti į energijos sąnaudas ir kadangi elektros energijos kainos ES pramonės vartotojams galėtų daryti tiesioginę įtaką konkurencingumui;

L.

kadangi toliau didinant energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą galima būtų sutaupyti daugiau lėšų ir sumažinti pramonės išmetamų teršalų kiekį;

M.

kadangi paklausa automobilių pramonės sektoriuje yra ribota dėl struktūrinio gamybos pajėgumų pertekliaus, o kiti sektoriai, pvz, atsinaujinančiosios energijos ir energijos infrastruktūros sektoriai, plieno sektoriui teikia realių galimybių (pvz., viena 3MW vėjo jėgainė atitinka 500 automobilių);

N.

kadangi didelis nedarbo lygis ES susijęs su jos mažėjančia pramonės ir apdirbamosios gamybos sektoriaus gamybine baze ir kadangi dabartinė krizė sukėlė itin didelių socialinių sunkumų jos paveiktiems darbuotojams ir regionams;

O.

kadangi ES plieno pramonė yra svarbus užimtumo šaltinis, sukuriantis 350 000 tiesioginių darbo vietų ir dar kelis milijonus darbo vietų susijusiuose pramonės sektoriuose, įskaitant perdirbti skirtų produktų tiekimo grandinę;

P.

kadangi kai kurių plieno gamyklų padėtis Europoje kelia rimtą susirūpinimą darbuotojams ir nacionalinėms bei vietos valdžios institucijoms;

Q.

kadangi restruktūrizavimą vykdančios bendrovės turėtų elgtis socialiniu požiūriu atsakingai, nes, kaip matyti iš patirties, socialiniu ir ekonominiu aspektais tvarus restruktūrizavimas neįmanomas, jei nėra tinkamo socialinio dialogo, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų informavimui ir konsultavimuisi su jais, kaip nurodyta minėtoje 2013 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijoje;

R.

kadangi visapusiškas socialinių partnerių įtraukimas visais lygmenimis ir socialinio dialogo stiprinimas ES lygmeniu būtini siekiant apsaugoti tiek plieno pramonės įmonių, tiek jų darbuotojų interesus;

S.

kadangi daugybė gamyklų, kurių gamybos pajėgumai siekia 20 mln. tonų, daugiau kaip trejiems metams buvo laikinai sustabdžiusios darbą; be to, kadangi daugelio Europos gamyklų darbo jėga – tai pagyvenę kvalifikuoti darbuotojai, kurie beveik pasiekė pensinį amžių;

T.

kadangi pažangiųjų technologijų pramonės šakos, kaip rodo plieno sektoriaus pavyzdys, laikomos technologinių žinių taikymo modeliu, kurį būtina apsaugoti, ir kadangi reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išvengta jų perkėlimo už ES teritorijos ribų;

U.

kadangi moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra turi strateginės svarbos pramonei, kuri turi rasti būdą sumažinti išmetamą teršalų, visų pirma (tačiau ne tik) CO2, kiekį;

1.

pabrėžia, kad Europos ekonomikos atsigavimas labai priklauso ir nuo stiprios apdirbamosios pramonės, kurioje plieno pramonė vaidina pagrindinį vaidmenį, ir kad apdirbamoji pramonė priklauso nuo vidaus paklausos ir augimo;

2.

dar kartą patvirtina, kad reikia išsaugoti profesinę patirtį ir žinias, kurių buvo įgyta svarbiuose pramoniniuose rajonuose ir kurias pritaikius būtų užtikrinta diversifikacija, aplinkos apsaugos priemonės ir inovatyvūs produktai;

3.

ragina Komisiją paspartinti darbą rengiant pramonės politikai skirtą veiksmų planą, kuris turėtų būti paskelbtas pirmoje 2015 m. pusėje, norint atgaivinti Europos pramonę pasaulinėje rinkoje ir užtikrinti veiksmingas vienodas veiklos sąlygas kartu užtikrinant aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus ES ir siekiant abipusiškumo trečiosiose šalyse;

4.

mano, kad atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą labai svarbu siekti plataus užmojo reindustrializacijos tikslų siekiant įgyvendinti veiksmingą ES pramonės politiką ir atkurti ES pramonės konkurencingumą pasauliniu lygmeniu;

5.

ragina Komisiją ištirti Europos plieno pramonės strateginę padėtį pasaulyje, kadangi plieno gamyba daugelyje šalių laikoma strategine šaka, ir šiuo tikslu parengti aiškų veiksmų planą dėl vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpių iniciatyvų, kurias ji ketina pasiūlyti siekdama paremti plieno pramonę Europoje; pabrėžia, kad į tokį veiksmų planą ankstyvu etapu, visapusiškai ir visais lygmenimis turi būti įtraukiami socialiniai partneriai; mano, kad, atsižvelgiant į užsitęsusią krizę, taip pat turėtų būti teikiama kasmetinė plieno pramonės veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita, siekiant remtis pozityviais šių pastarųjų metų pasiekimais ir neprarasti pagreičio;

6.

prašo Komisijos sukurti išsamaus plieno rinkos analizavimo priemonę, kuria naudojantis būtų galima gauti tikslią informaciją apie plieno pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Europoje ir pasaulyje, struktūrinius šios rinkos raidos elementus atskiriant nuo ciklinių; mano, kad plieno rinkos stebėjimas galėtų būti labai naudingas siekiant užtikrinti plieno ir jo laužo rinkų skaidrumą ir suteikti vertingos informacijos apie taisomąsias ir iniciatyviai taikytinas priemones, kurių imtis būtina dėl plieno pramonės cikliškumo; prašo Komisijos naudotis šia rinkos analizavimo priemone siekiant numatyti riziką ir ištirti, kokio poveikio gamyklų uždarymas turi sektoriaus atsigavimui;

7.

prašo Komisijos artimoje ateityje pateikti ataskaitą apie pagrindinius uždavinius, su kuriais susiduria Europos plieno pramonė, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus; šiomis aplinkybėmis primena, kad po to, kai baigė galioti Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, Komisija turi teisę spręsti ekonominio ir socialinio poveikio dėl pokyčių Europos plieno pramonėje klausimą; ragina Komisiją pasisemti teigiamos patirties, visų pirma susijusios su trišaliais strateginiais svarstymais ir tyrimais;

8.

atsižvelgiant į tai, kad visapusiškai dalyvaujant Parlamentui buvo išrinkta nauja Komisijos narių kolegija, prašo skubiai atnaujinti aukšto lygio darbo grupės plieno klausimais veiklą ir surengti šio formato susitikimą siekiant informuoti susijusias suinteresuotąsias šalis apie pažangą, pasiektą įgyvendinant 40 veiksmų, nustatytų Komisijos plieno pramonei skirtame veiksmų plane; ragina Komisiją, jei tinkama ar įmanoma, aukšto lygio grupės susitikimus surengti tinkamu laiku, kad į jos atlikto darbo rezultatus būtų galima atsižvelgti Konkurencingumo tarybos diskusijose; ragina Komisiją kartą per metus rengti teminius susitikimus su kitų daug energijos suvartojančių pramonės sektorių atstovais konkurencijos, prekybos, energetikos ar klimato politikos klausimams aptarti atsižvelgiant į tai, kad kai kurie susirūpinimą plieno sektoriui keliantys klausimai aktualūs ir kitiems energijai imliems pramonės sektoriams;

9.

mano, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos bei profesinės sąjungos, atstovaujančios vietovėms, kuriose yra plieno gamyklos, privalo glaudžiai dalyvauti šios grupės darbe, kad būtų skatinamas valstybių narių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir gerąja patirtimi;

10.

pabrėžia, kad reikia tirti investicijų krizės sprendimo galimybes siekiant transformuoti Europos pramonę į tvarią ir pelningą pramonę, turint omenyje, kad investicijos plieno pramonės sektoriuje pasižymi tuo, kad grąža iš jų gaunama ilguoju laikotarpiu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę savo investicinio paketo dalį skirti perspektyviems ilgalaikiams infrastruktūros projektams ir inovacijoms, susijusioms su didelio masto pramoniniais projektais, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų projektus, kurie taip pat galėtų labai paskatinti plieno paklausą ES;

11.

be to, ragina naudoti kitas novatoriškas finansines priemones, pavyzdžiui, rizikos pasidalijimo finansines priemones, kurias naudojant pirmenybė teikiama krizę patiriančioms plieno pramonės įmonėms; ragina Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką sukurti ilgalaikę plieno projektų finansavimo priemonę;

12.

pabrėžia, kad parama plieno sektoriui labai svarbi, įskaitant strateginį naujų pagrindinių sektorių, kuriuose panaudojamas plienas (pavyzdžiui, energetikos sektoriaus (atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir paskirstymas), transporto sektoriaus ir statybos projektų efektyviai naudojant išteklius), plėtojimą, nes tokiu būdu kuriamos paskatos efektyviems gamybos procesams, stiprinama vidaus rinka ir skatinamas gebėjimų ugdymas;

13.

ragina taikyti gyvavimo ciklo analizę siekiant įvertinti poveikį aplikai ir sumažintą išteklių naudojimą visais gyvavimo etapais, įskaitant žaliavų išgavimą ir perdirbimą, paskui apdirbimą ir platinimą, naudojimą ir (arba) vartojimą, taip siekiant skatinti pakartotinį medžiagų naudojimą, perdirbimą, energijos regeneraciją ir sumažinti šiukšlių kiekį;

14.

ragina Komisiją patikrinti, ar taikant konkurencijos taisykles buvo priimami nesąžiningi sprendimai Europos plieno rinkoje, kurie galėjo turėti neigiamų padarinių jos veiksmingumui, ir, jei tai įvyko, ragina Komisiją parengti taisomąsias priemones ir užtikrinti, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų; pabrėžia, kad Komisijos sprendimai, ar taisomosios priemonės konkurencijos teisės srityje neturėtų kelti grėsmės atskirų plieno liejyklų ekonominiam gyvybingumui, ypač padidėjusios pasaulinės konkurencijos sąlygomis; be to, Komisija savo veiksmais taip pat turėtų ginti pagrindinę pramoninę infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus nuo sumanymų, susijusių su turto išpardavimu dalimis;

15.

ragina Komisiją užtikrinti, kad esama valstybės pagalbos schema daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams neiškraipytų vidaus rinkos, tokiu būdu užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms; laikosi nuomonės, kad daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams reikalinga stabili investicijų sistema, siekiant garantuoti aukštą užimtumo lygį;

16.

ragina Komisiją teikti daugiau dėmesio pramonės politikai ir patvirtinti priemones, padėsiančias atgaivinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir užtikrinti veiksmingas vienodas veiklos sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams;

17.

ragina Komisiją laiku ir veiksmingai spręsti plieno importo į ES rinką, kuris neteisėtai subsidijuojamas ir vykdomas dempingo kaina, klausimą ir prireikus naudoti ES prekybos srities teisių gynimo priemones pagal galiojančius ES teisės aktus;

18.

prašo Komisiją išnagrinėti anglies dioksido kainų sureguliavimo pasienyje sistemos (ATLPS kvotų skyrimas už plieną iš ne ES šalių) įgyvendinamumą siekiant sudaryti vienodas sąlygas išmetamo CO2 kiekio aspektu ir tokiu būdu panaikinti anglies dioksido nutekėjimo reiškinį;

19.

ragina Komisiją užtikrinti, kad į būsimus prekybos susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų labai pagerintos Europos plieno ir jo gaminių eksporto ir patekimo į rinką galimybės; pabrėžia, kad sąžininga prekyba plieno gaminiais gali vykti tik remiantis pagrindinėmis darbo teisėmis ir aplinkos standartais, ir pažymi, kad importas dempingo lygio kainomis lemia nesąžiningą konkurenciją, visų pirma nerūdijančio plieno gamintojų Europoje atžvilgiu; pabrėžia, kad skubiai reikia modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones, ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant paspartinti šį modernizacijos procesą, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir sudarant ES sąlygas imtis neatidėliotinų ir proporcingų priemonių kovojant su nesąžiningomis prekybos praktikomis;

20.

mano, kad joje siūlomos teigiamos priemonės leistų plieno pramonei tapti labiau konkurencingai tarptautiniu mastu, parodant, kad ES plieno gaminiai atitinka aukštesnius socialinius, aplinkos ir ekonomikos standartus, nei gaminiai iš bet kur kitur, ir pabrėžiant ES plieno gamintojų kokybę; tuo pat metu tai pagerintų vartotojų suvokimą;

21.

pabrėžia, kad aukšti Europos klimato ir aplinkos apsaugos standartai galėtų tapti pasauliniais standartais ir tokiu būdu būtų užtikrinamos sąžiningos konkurencijos sąlygos;

22.

atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais daugelyje valstybių narių plieno sektorius susiduria iš dalies dėl to, kad labai sumažėjo pasaulinė paklausa, padidėjo energijos sąnaudos ir vis daugiau Europos apdirbamosios pramonės įmonių buvo perkelta į kitas šalis; todėl ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą (COM(2011)0571) ir Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos politikos rekomendacijas;

23.

mano, kad siekiant išlaikyti veikiančią ES plieno laužo rinką turėtų būti tobulinami atliekų teisės aktai, pavyzdžiui, persvarstyta Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva; primena, kad labai svarbi tinkamai veikianti plieno laužo rinka, kurios veikimą reikėtų toliau skatinti ir stimuliuoti atsižvelgiant į ES žiedinės ekonomikos strategiją, taip siekiant užkirsti kelią pernelyg dideliam kainų išaugimui dėl to, kad į ES rinką patenka trečiųjų šalių pramonės atstovai; ragina Komisiją šiuo požiūriu apsvarstyti galimybę taikyti eksporto muitus ES plieno laužo rinkai, taip siekiant užkirsti kelią paprastai vykstančiam aplinkosauginiam dempingui;

24.

primena apie poreikį investuoti į darbuotojų švietimą ir mokymą ir pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų vykstančius pokyčius, kad būtų galima išsaugoti pramonės paveldą ir susijusią darbo jėgą;

25.

prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės nebūtų supriešinamos, kai didelis plieno gamintojas, valdantis gamyklas keliose šalyse, paskelbia apie restruktūrizavimą; be to, kadangi svarbu koordinuoti politiką siekiant užtikrinti tvarią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą plieno pramonę, kuri gebėtų reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas Europoje ir už jos ribų, ragina visos Europos lygmeniu ieškoti sprendimo, kuriuo būtų užtikrintas gerų darbo vietų ir pramoninės veiklos kūrimas ir išsaugojimas Europos regionuose;

26.

pabrėžia, kad pramonė, socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos turi iš anksto numatyti mokymo reikmes atsižvelgiant į galimybę atkurti laikinai uždarytų gamyklų veiklą;

27.

pritaria tam, kad reikia platinti žinių perdavimo programą, kuri leistų vyresniems patyrusiems darbuotojams savo žinias ir patirtį perduoti naujokams Europos plieno gamyklose;

28.

pabrėžia, kad ES įmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų dalyvavimo standartai taip pat turėtų būti taikomi trečiosiose šalyse veikiančiose ES įmonėse;

29.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ekonominę sėkmę itin svarbu įtraukti darbuotojus į inovacijų diegimo ir restruktūrizavimo veiksmus, todėl ragina Komisiją sukurti konsultacijų dėl plieno pramonės veiksmų plano, šio plano įgyvendinimo ir stebėjimo platformą, kurioje dalyvautų socialiniai partneriai;

30.

ragina plieno gamykloms, kurių ekonominė padėtis kritinė, atstovaujančius socialinius partnerius apsvarstyti galimybę kolektyviai sutrumpinti darbo laiką, siekiant tokiu būdu imtis atsakomųjų veiksmų reaguojant į kritinę padėtį ir išvengti atleidimų ir darbo vietų praradimo;

31.

ragina Komisiją racionalizuoti atitinkamus ES fondus, pavyzdžiui, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) bei Europos socialinį fondą (ESF), ir politikos priemones siekiant sumažinti socialinę prisitaikymo kainą ir užtikrinti, kad būtų išlaikyti ir tobulinami atitinkami įgūdžiai būsimam pramonės konkurencingumui didinti;

32.

siūlo, kad visos pajamos, gaunamos parduodant įmonėms skiriamas nemokamas kvotas, būtų reinvestuojamos į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką (įrangą, technologijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, darbo jėgos mokymus);

33.

mano, reikėtų iš anksto numatyti būsimus didelius pokyčius plieno ir kitų pramonės šakų sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, mano, kad valstybės narės turėtų labiau priderinti švietimo ir mokymo politiką prie darbo rinkos poreikių, kad jos galėtų susidoroti su analogiškais sunkumais, ir skatinti techninių ir mokslinių sričių patrauklumą, kad būtų galima užtikrinti, jog nepritrūks specialistų inovacijoms plieno sektoriuje diegti;

34.

pabrėžia, kad tam, kad būtų įmanoma pereiti prie tvaresnių gamybos procesų ir gaminių, reikia aukštos kvalifikacijos ir reikiamų gebėjimų turinčių žmonių ir ragina sukurti Europos mokymo ir švietimo strategiją; palankiai vertina Plieno sektoriaus ekologizavimo techninio profesinio mokymo projektą, kurio metu plieno pramonės įmonės, mokslinių tyrimų institutai ir socialiniai partneriai kartu išnagrinėjo aplinkos tvarumui reikiamus gebėjimų poreikius; ragina Komisiją toliau teikti paramą projekto rezultatų įgyvendinimui;

35.

pripažįsta, kad visoje ES reikia plėtoti ir skleisti geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), kai tik įmanoma, remiant naudingųjų iškasenų keitimą geležies laužu, taip pat plečiant lankinių elektrinių krosnių naudojimą ir kokso anglis keičiant dujomis;

36.

ragina investicijas nukreipti į technologijas, kuriomis kuo labiau didinamas suvartojamos energijos naudingumas, pvz., optimaliau panaudojant technologines dujas ir atliekinę šilumą garų ir elektros energijos gamybai;

37.

primygtinai ragina valstybes nares, pasitelkus teisės aktus ar kolektyvines sutartis, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, darbo sąlygas ir deramus atlyginimus, taip pat veiksmingą apsaugą nuo neteisingo atleidimo iš darbo;

38.

pabrėžia poreikį investuoti į inovacijas ir mokslinius tyrimus kaip pagrindinius veiksnius siekiant atgaivinti ir atnaujinti Europos ekonomiką apskritai ir ypatingai plieno pramonę, grindžiamą ilgais gyvavimo ciklais ir milžinišku antrinio perdirbimo potencialu; šiuo klausimu primena apie turimas ir naujas geležies rūdos redukcijos vandeniliu technologijas, kurios turi potencialą sumažinti arba panaikinti didelius išmetamo anglies dioksido kiekius; ragina įsteigti sąžiningai pagamintiems plieno produktams prekės ženklą „Pagaminta Europoje“ ir jį propaguoti;

39.

mano, kad dedant bendras pastangas mokslinių tyrimų ir vystymosi srityje bus galima plėtoti mažaanglę ir mažo poveikio plieno gamybą ir tokiu būdu teikti pirmenybę tvaresnei ir konkurencingesnei pramonei;

40.

šiomis aplinkybėmis pabrėžia itin didelę programos „Horizontas 2020“ ir programos „Tvari procesų pramonė efektyviai naudojant išteklius ir energiją“ (SPIRE) svarbą, taip pat poreikį, kad Europos investicijų bankas suteiktų labiausiai rizikingų inovacijų ir mokslinių tyrimų programų finansavimą ir kad toks finansavimas būtų teikiamas ir pagal būsimą NER400 programą;

41.

ragina Komisiją įgyvendinti plataus užmojo inovacijų politiką, kad būtų sudarytos sąlygos gaminti aukštos kokybės, energetiškai efektyvius ir naujoviškus gaminius ir vykdyti tokius pat procesus, o ES, vis labiau didėjant pasaulinei konkurencijai, išlaikytų tvirtas pozicijas; pabrėžia, kad inovacijos naujose produktuose, pavyzdžiui, serijinės gamybos plieno produktuose, įskaitant didelio stiprumo ir didelio atsparumo plieno lakštus, skirtus automobiliams gaminti, taip pat labai legiruotą plieną su skirtingomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, ir nauji gamybos procesai, ypač vandenilio technologijų metalurgija ir perlydymo metalurgija, yra esminiai veiksniai siekiant padidinti Europos plieno pramonės konkurencingumą trečiųjų šalių teikėjų atžvilgiu ir kad šiai sričiai reikėtų teikti ypatingą paramą;

42.

primena, kad inovacijų plėtojimą reikėtų skatinti remiant ne tik mokslinius tyrimus ir vystymąsi bei žinių perdavimą, bet ir pateikimą rinkai ir inovacijų grupes, skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę strateginėse šakose, pvz., plieno pramonėje, kad būtų galima pritraukti daugiau privataus kapitalo;

43.

pritaria bandomųjų pramoninių projektų, kuriais siekiama mažinti išmetamą CO2 kiekį, finansavimui siekiant įvykdyti neatidėliotiną reikalavimą – pereiti prie tvarios nuo anglies dioksido išmetimo atsietos ekonomikos, kurios pagrindą sudarytų efektyvus energijos vartojimas, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir pažangioji infrastruktūra, ir transformuoti ypač mažo išmetamo CO2 kiekio plieno pramonės technologiją (angl. ULCOS) į efektyviai energiją vartojantį ir aplinkos požiūriu veiksmingą pramonės politikos įrankį;

44.

mano, kad taršos mažinimo būdų įvairovė, ypač plieno pramonės sektoriuose, labai priklausys nuo naujų technologijų; todėl pabrėžia, kad ES finansuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant Europos ekonomikos atsigavimą vykdant programą „Horizontas 2020“ ir užtikrinant Europos plieno sektoriaus konkurencingumą bei aukštą jo gaminių kokybę; primena, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbi ekonomikos augimo ir konkurencingos pramonės varomoji jėga;

45.

ragina Komisiją įgyvendinti iniciatyvą „SustSteel“, kuri buvo pasiūlyta plieno pramonės veiksmų plane ir kurią visapusiškai remia Parlamentas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, ir tai padaryti kaip galima greičiau;

46.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/18

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomą protokolą,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir valstybių narių priemonių siekiant spręsti klausimą dėl pabėgėlių srauto, kurį lėmė konfliktas Sirijoje (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl migracijos srautų Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams prie Lampedūzos krantų (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko kalbą, kurią jis pasakė per savo 2014 m. spalio 2 ir 3 d. vizitą Lampedūzoje, kuriuo buvo siekiama pažymėti 2013 m. spalio 3 d. įvykusios tragedijos metines,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimus dėl jo delegacijų vizitų į Lampedūzą 2011 m. lapkričio mėn., į Jordaniją pabėgėlių iš Sirijos padėties įvertinimo klausimu 2013 m. vasario mėn., taip pat į Bulgariją prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, ypač iš Sirijos, padėties įvertinimo klausimu 2014 m. sausio mėn.,

—

atsižvelgdamas į diskusijas, vykusias per jo 2013 m. spalio 9 d. plenarinius posėdžius, dėl ES migracijos politikos Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant įvykiams Lampedūzoje,

—

atsižvelgdamas į diskusijas, surengtas nuo šios kadencijos pradžios: Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete 2014 m. liepos 22 d. dėl Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės komunikato įgyvendinimo; taip pat 2014 m. rugsėjo 4 d. dėl Agentūros Frontex veiklos Viduržemio jūros regione ir dėl Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės; taip pat 2014 m. rugsėjo 24 d. dėl Komisijos Penktosios metinės imigracijos ir prieglobsčio ataskaitos (2013 m.) (3) ir dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) Metinės prieglobsčio padėties Europos Sąjungoje ataskaitos (2013 m.),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 22 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės komunikato įgyvendinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose ji apibrėžė artimiausiems metams skirtas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires (6),

—

atsižvelgdamas į kitos kadencijos Europos Komisijos politines gaires, kurias per 2014 m. liepos 15 d. Parlamento plenarinį posėdį pristatė Komisijos Pirmininkas J–C. Juncker,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos imigracijos politikos (7),

—

atsižvelgdamas į Komisijos nario, atsakingo už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą, D. Avramopouloso įsipareigojimus, prisiimtus per jo 2014 m. rugsėjo 30 d. klausymą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Tarybos išvadas „Veiksmai siekiant geriau valdyti migracijos srautus“,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešimą „Žmonių žūtis Viduržemio jūroje“,

—

atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais metinius pranešimus, ypač į 2013 m. balandžio mėn, paskelbtą pranešimą dėl ES išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms, taip pat į 2014 m. balandžio mėn. paskelbtą pranešimą dėl migrantų darbinio išnaudojimo,

—

atsižvelgdamas į Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi per jo 2014 m. lapkričio 25 d. vizitą Parlamente,

—

atsižvelgdamas į Klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, pateiktus Tarybai ir Komisijai, dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (O-000078/2014 – B8-0037/2014 ir O-000079/2014 – B8-0038/2014),

—

atsižvelgdamas į diskusijas dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją, surengtas Parlamente 2014 m. lapkričio 25 d.,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi, kaip teigia Tarptautinė migracijos organizacija, per pirmus devynis 2014 m. mėnesius Viduržemio jūroje žuvo mažiausiai 3 072 žmonės (8), ir tai dar kartą pabrėžia poreikį padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų išgelbėtos į pavojų patekusių žmonių gyvybės, ir poreikį, kad valstybės narės vykdytų savo tarptautinius gelbėjimo jūroje įsipareigojimus;

B.

kadangi, kaip pranešama, apie 500 migrantų buvo nužudyta po to, kai, kaip manoma, į juos iš Egipto į ES plukdantį laivą atsitrenkė ir tyčia jį paskandino prekiautojai žmonėmis; kadangi gabentojai ir prekiautojai žmonėmis išnaudoja nelegalią migraciją ir kadangi šie tinklai kelia rimtą grėsmę migrantų gyvybėms ir Europos Sąjungai yra didelė problema;

C.

kadangi vykdant Italijos pradėtą patruliavimo, gelbėjimo ir stebėjimo operaciją „Mare Nostrum“, kuria siekiama pagerinti humanitarinę gelbėjimo veiklą Viduržemio jūroje, per 364 dienas išgelbėta 150 810 migrantų (9); kadangi Italijos vyriausybė paskelbė, jog ketina palaipsniui užbaigti savo operaciją „Mare Nostrum“;

D.

kadangi Frontex koordinuojama bendra operacija „Triton“ visu pajėgumu pradėjo veikti 2014 m. lapkričio 1 d., ir neaišku, kaip valstybės narės prisidės ateityje;

1.

pripažįsta, kad svarbu nustatyti holistinį požiūrį į migraciją;

2.

dar kartą pakartoja, jog ES turi prisiimti teisingą savo atsakomybės ir solidarumo su valstybėmis narėmis, į kurias atvyksta didžiausias migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius, dalį arba absoliučiąja, arba proporcine išraiška (pagal SESV 80 straipsnį); primena iš SESV 78 ir 79 straipsnių kylančius įsipareigojimus;

3.

apgailestauja dėl tragiškų žūčių Viduržemio jūroje; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų išvengta kitų žūčių jūroje; suvokia, jog būtina užtikrinti, kad paieškos ir gelbėjimo įpareigojimai būtų veiksmingai įgyvendinami, taigi kad jie būtų tinkamai finansuojami vidutinės trukmės laikotarpiu ir ilguoju laikotarpiu;

4.

mano, jog būtina svarstyti sienų politikos stiprinimo ir saugumo klausimus, taip pat svarstyti, kaip ateityje pagerinti Frontex ir EASO vaidmenį; ragina valstybes nares toliau būti solidarias ir įsipareigojusias ir pakankamai prisidėti prie šių agentūrų biudžetų ir operacijų;

5.

primena, jog valstybės narės turėtų nustatyti dideles baudžiamąsias sankcijas, nukreiptas prieš prekiavimą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą, tiek į ES, tiek visoje ES, taip pat pažeidžiamus migrantus Europos Sąjungoje išnaudojantiems asmenims ar grupėms, parengti plataus masto informacijos kampanijas siekiant informuoti apie tai, su kokiais pavojais susiduria tie, kurie savo gyvybes patiki gabentojams, ir tie, kurie yra prekiavimo žmonėmis aukos;

6.

mano, jog reikėtų išnagrinėti papildomus legalios migracijos būdus;

7.

mano, jog reikia panagrinėti, kokių ateityje būtų galima imtis iniciatyvų, kurios būtų paremtos gerais perkėlimo pavyzdžiais, įskaitant savanoriško perkėlimo programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, 17 straipsnyje; primena, jog ES finansuoja paramą perkėlimo programas įgyvendinti norinčioms valstybėms narėms;

8.

pabrėžia poreikį išnagrinėti visą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, įskaitant į pietus nuo Sacharos esančias šalis, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis, strategiją humanitarinės, finansinės ir politinės pagalbos aspektais, prireikus apimant ir teisėsaugos sritį; be to, siekia, kad norint kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis, regioninės apsaugos, perkėlimo ir grąžinimų politikos, įskaitant ir kilmės, ir tranzito šalių migracijos valdymo susitarimus, vaidmuo būtų aiškesnis; pabrėžia, jog reikia, kad trečiosios šalys laikytųsi tarptautinės teisės nuostatų dėl gyvybės gelbėjimo jūroje ir užtikrintų pabėgėlių apsaugą ir pagarbą pagrindinėms teisėms;

9.

ragina svarstyti galimybę bendradarbiaujant su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis greitai nagrinėti tų asmenų, kurie neatitinka prieglobsčio ir apsaugos ES sąlygų, bylas ir juos grąžinti, siekiant užtikrinti, kad kuo geriau būtų panaudoti ištekliai tiems asmenims, kuriems apsauga reikalinga; pabrėžia poreikį skatinti savanoriško grįžimo politiką visiems migrantams užtikrinant teisių apsaugą ir saugias bei teisėtas galimybes naudotis ES prieglobsčio sistema;

10.

mano, jog turėtų būti atlikta analizė, kaip šiomis aplinkybėmis naudojamos vidaus reikalams skirtos lėšos, įskaitant neatidėliotinai pagalbai skirtas lėšas, visų pirma veiksmams migracijos ir prieglobsčio, sienų kontrolės, kovos su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba jais bei grąžinimo srityse, taip pat su ES užsienio ir vystymosi politika susijusių lėšų analizė;

11.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kaip užtikrinti veiksmingą bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimą – prireikus įskaitant ankstyvojo perspėjimo, pasirengimo ir krizių valdymo mechanizmo paleidimą (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 33 straipsnis) arba pažeidimo procedūrų naudojimą tais atvejais, kai ES teisės aktai netinkamai įgyvendinami – ir kaip užtikrinti veiksmingus bendrus priėmimo standartus, procedūras ir kvalifikaciją visoje ES, apsaugant labiausiai pažeidžiamus ir skatinant pabėgėlių socialinę įtrauktį;

12.

nurodo savo atsakingam komitetui įvertinti įvairią aktualią politiką ir papildomus išteklius, kuriuos naudojant būtų galima atlikti klausymus ir sudaryti ad hoc delegacijas, parengti rekomendacijų rinkinį ir pranešti apie tai per plenarinį posėdį iki 2015 m. pabaigos pristatant strateginės iniciatyvos pranešimą;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/21

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Venesuelos, įskaitant 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl kanalo „Radio Caracas TV“ Venesueloje atvejo (1), 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl politinių teisių atėmimo Venesueloje (2), 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Manuelio Rosaleso atvejo Venesueloje (3), 2010 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Venesuelos (4), 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Venesuelos, ypač dėl Marijos Lourdes Afiuni atvejo (5), 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl galimo Venesuelos pasitraukimo iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (6) ir 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl politinės padėties Venesueloje (7);

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 28 d. ir balandžio 15 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai pareiškimus spaudai dėl padėties Venesueloje,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos Žmogaus teisių komisijos Savavališko įkalinimo darbo grupės 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuomonę,

—

atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2014 m. spalio 20 d. pareiškimą dėl protestuotojų ir politikų suėmimo Venesueloje,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Venesuela pasirašė,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi dėl ekonomikos krizės, didelio masto korupcijos, nuolatinio pagrindinių prekių trūkumo, smurto ir politinių nesutarimų 2014 m. vasario mėn. prasidėjo iki šiol trunkantys taikūs protestai prieš prezidento Nicoláso Maduro vyriausybę; kadangi policija, nacionalinės gvardijos nariai ir smurtaujančios ir nevaldomos ginkluotos vyriausybę remiančios grupuotės prieš protestuotojus panaudojo neproporcingą jėgą ir prievartą; kadangi, vietos ir tarptautinių organizacijų duomenimis, 1 700 protestuotojų laukia teismo, daugiau kaip 69 tebelaikomi kalėjime ir mažiausiai 40 žmonių buvo nužudyta per protestus, o jų žudikai dar vis nepatraukti atsakomybėn; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras patvirtino, kad jis yra gavęs ataskaitas dėl daugiau kaip 150 netinkamo elgesio, įskaitant kankinimus, kalinimo metu atvejų; kadangi, keleto šaltinių duomenimis, saugumo pajėgos ir toliau persekioja demokratinę opoziciją;

B.

kadangi žodžio laisvė ir teisė dalyvauti taikiose demonstracijose yra kertiniai demokratijos akmenys ir yra pripažinti Venesuelos Konstitucijoje; kadangi lygybės ir teisingumo visiems negalima užtikrinti neužtikrinus kiekvienam piliečiui pagrindinių laisvių ir teisių; kadangi gauta daug pranešimų, patvirtinančių, kad žiniasklaidai vis dažniau taikoma cenzūra ir jos atstovai yra gąsdinami; kadangi Santjage (Čilė) vykusioje 70-ojoje Amerikos šalių spaudos asociacijos (angl. IAPA) generalinėje asamblėjoje ši organizacija paskelbė, kad Venesuela daro vis didesnį spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir paragino Venesuelą užtikrinti žodžio laisvę bei įspėjo dėl toliau prarandamos demokratinės laisvės;

C.

kadangi opozicijos lyderis Leopoldo López 2014 m. vasario 18 d. buvo savavališkai suimtas apkaltinus jį sąmokslo rengimu, smurtinių demonstracijų kurstymu, turto padeginėjimu ir gadinimu; kadangi suimtas jis patyrė fizinius ir psichologinius kankinimus ir buvo kalinamas vienutėje; kadangi opozicijai priklausantys merai Daniel Ceballos ir Vicencio Scarano bei policijos pareigūnas Salvatore Lucchese buvo suimti už tai, kad savo miestuose nesugebėjo nutraukti protestus ir piliečių maištą, ir buvo nuteisti keleriems metams kalėti; kadangi vyksta opozicijai priklausančių Kongreso narių Juano Carloso Calderos, Ismaelo Garcíos ir Richardo Mardo bylų tyrimai ir teismo procesai, kurių tikslas – sustabdyti ir panaikinti jų narystę Kongrese;

D.

kadangi studentų lyderiai, kaip antai Venesuelos Centrinio universiteto Socialinio darbo mokyklos studentų centro pirmininkas Sairam Rivas, Cristian Gil ir Manuel Cotiz, daugiau kaip 120 dienų buvo neteisėtai laikomi Bolivaro žvalgybos tarnybai priklausančiose patalpose ir, apkaltinti kursčius nusikalsti ir naudojus nepilnamečius nusikaltimams vykdyti, patyrė kankinimus ir netinkamą elgesį dėl protestų, vykusių 2014 m. vasario–gegužės mėn.;

E.

kadangi 2014 m. spalio 20 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein išreiškė susirūpinimą dėl protestuotojų kalinimo ir paragino paleisti visus, kurie buvo suimti už tai, kad naudojosi savo teise į taikų protestą; kadangi 2014 m. spalio 8 d. JT Savavališko įkalinimo darbo grupė Leopoldo Lópezo kalinimą pavadino neteisėtu, savavališku ir politiškai motyvuotu ir paragino paleisti L. Lópezą ir visus savavališkai tebekalinamus asmenis;

F.

kadangi Venesuelos vyriausybei tenka ypatinga atsakomybė laikytis teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės turint mintyje tai, kad ji nuo 2014 m. spalio 16 d. yra nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė;

G.

kadangi neseniai JT komiteto prieš kankinimą pateiktos ataskaitos dėl Venesuelos Bolivaro Respublikos pastabose aiškiai išreiškiamas susirūpinimas dėl vyraujančio nebaudžiamumo, politinių kalinių kankinimo ir netinkamo elgimosi su jais, pernelyg didelės jėgos naudojimo, pritarimo nekontroliuojamų vyriausybę palaikančių grupuočių veiksmams ir bendrininkavimo, savavališko kalinimo ir pagrindinių procedūrinių garantijų nebuvimo; kadangi šioje ataskaitoje raginama nedelsiant paleisti visus savavališkai kalinamus asmenis, įskaitant Leopoldo Lópezą ir Danielį Ceballosą, kurie suimti už tai, kad naudojosi savo teise reikšti nuomonę ir taikiai protestuoti, ir išreikštas susirūpinimas dėl to, kad puolami žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai, vykdomos neteisminės egzekucijos ir visiškai nėra nepriklausomos teismų sistemos;

H.

kadangi Amerikos valstybių organizacijos (AVO) generalinis sekretorius José Miguel Insulza paragino paleisti už dalyvavimą protestuose kalinamus asmenis; kadangi Amerikos šalių žmogaus teisių komisija išreiškė didelį susirūpinimą dėl asociacijų laisvės ir žodžio laisvės padėties Venesueloje;

I.

kadangi 2013 m. rugsėjo 10 d. įsigaliojo Venesuelos sprendimas pasitraukti iš Amerikos žmogaus teisių konvencijos; kadangi dėl šio žingsnio Venesuelos piliečiai ir gyventojai negali pateikti jokio skundo Amerikos žmogaus teisių teismui;

J.

kadangi 2014 m. kovo mėn. Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Diosdado Cabello neteisėtai ir savavališkai pašalino iš posto Nacionalinės Asamblėjos narę Maríą Coriną Machado, kuri Venesueloje surinko daugiausiai balsų, atėmė iš jos įgaliojimus ir išvijo iš parlamento apkaltinęs ją išdavyste, nes ji AVO nuolatinėje taryboje pasisakė prieš sunkius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidinėjimus Venesueloje;

K.

kadangi vykdydama politinę ir parlamentinę veiklą María Corina Machado patyrė baudžiamąjį ir politinį persekiojimą, grasinimus, bauginimus, priekabiavimą ir net fizinį smurtą iš vyriausybės rėmėjų Nacionalinės Asamblėjos rūmuose; kadangi ji neseniai pakaltinta mėginimu nužudyti prezidentą N. Maduro ir gali būti nuteista kalėti iki 16 metų;

L.

kadangi teismai nebeveikia kaip nepriklausoma valdžios grandis; kadangi negalima tikėtis, kad teismai vykdys nešališkus tyrimus ar priims sąžiningus sprendimus dėl opozicijai pareikštų įtarimų;

M.

kadangi iš šios sunkios krizės iškopti ir nugalėti sunkumus ateityje gali padėti tik pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, konstruktyvus ir pagarbus dialogas, vykdomas vadovaujantis tolerancijos principu;

N.

kadangi 2014 m. balandžio mėn. pradėtos vyriausybės ir opozicijos derybos protestų klausimu, pavadintos „Mesa de Diálogo“, tačiau po mėnesio, deja, jos nutrauktos be jokių sėkmingų rezultatų;

O.

kadangi Venesueloje yra didžiausios energijos atsargos visoje Lotynų Amerikoje; kadangi Venesuelos gyventojai kenčia nuo didelio pagrindinių prekių trūkumo, maisto kainos padvigubėjo ir prasidėjo maisto normavimas; kadangi naftos kainos ir toliau labai krenta, dėl to didėja ekonomikos nuosmukis ir kyla grėsmė trapiai, nuo naftos priklausomai šalies ekonomikai;

P.

kadangi valstybės nepajėgumas užtikrinti įstatymų vykdymą ir tvarką privedė Venesuelą prie to, kad ji tapo viena pavojingiausių žmonėms šalių pasaulyje; kadangi Venesueloje tebesitęsianti politinė ir ekonominė krizė prisidėjo prie augančio žmogžudysčių skaičiaus ir piliečių nesaugumo, kaip skelbia JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras;

1.

yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios padėties Venesueloje ir smerkia taikių protestuotojų, studentų ir opozicijos lyderių įkalinimą; primygtinai ragina nedelsiant paleisti tuos savavališkai sulaikytus kalinius, kaip reikalauja keli JT organai ir tarptautinės organizacijos;

2.

griežtai smerkia demokratinės opozicijos politinį persekiojimą ir represijas, žodžio ir demonstracijų laisvės pažeidimus ir žiniasklaidos bei žiniatinklio cenzūrą;

3.

griežtai smerkia prievartos prieš protestuotojus naudojimą; reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms; ragina Venesuelos valdžios institucijas ištirti tuos nusikaltimus ir patraukti už juos atsakingus asmenis visapusiškon atsakomybėn, nepaliekant jokių nebaudžiamumo galimybių;

4.

ragina visas šalis siekti taikaus dialogo su visais Venesuelos visuomenės sluoksniais, kad būtų nustatyti klausimai, dėl kurių nuomonės sutampa, ir sudaryta galimybė politiniams veikėjams aptarti sudėtingiausias problemas, su kuriomis susiduria šalis; ragina visas atitinkamas šalis vengti tolesnio smurto eskalavimo ir primena Venesuelos vyriausybei, kad konstruktyvus dialogas yra neįmanomas, kol opozicijos lyderiai vis dar savavališkai laikomi kalėjime;

5.

ragina Venesuelos valdžios institucijas nedelsiant nuginkluoti ir išformuoti nekontroliuojamas ginkluotas vyriausybę remiančias sąjungas ir grupes ir nutraukti jų nebaudžiamumą;

6.

primena Venesuelos vyriausybei jos pareigą užtikrinti, kad visi teismo procesai atitiktų tarptautinius standartus; primena, kad demokratinėje valstybėje itin svarbu gerbti valdžių atskyrimo principą ir kad valdžios institucijos negali naudotis teisingumo sistema tam, kad vykdytų demokratinės opozicijos politinį persekiojimą ir represijas; ragina Venesuelos valdžios institucijas panaikinti nepagrįstus kaltinimus, atšaukti arešto orderius opozicijos politikams ir užtikrinti visų piliečių saugumą šalyje, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų ar priklausymo politinėms partijoms;

7.

ragina Venesuelos vyriausybę laikytis šalies konstitucijos nuostatų ir tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su teismų nepriklausomumo, teise į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, taip pat politiniu pliuralizmu, nes tai – demokratijos pamatai, ir užtikrinti, kad žmonės nebūtų baudžiami už tai, kad naudojasi savo teisėmis į taikius susirinkimus ir žodžio laisve;

8.

ragina Venesuelos vyriausybę gerbti žmogaus teises, atlikti veiksmingus įtariamų žmogaus teisių pažeidimų tyrimus ir sudaryti sąlygas žmogaus teisių gynėjams bei nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti savo teisėtą veiklą – propaguoti žmogaus teises ir demokratiją;

9.

ragina EIVT ir ES delegaciją, taip pat valstybių narių delegacijas, ir toliau stebėti opozicijos lyderių bylų tyrimus ir teismo posėdžius;

10.

ragina Venesuelos vyriausybę pradėti tvirtą ir atvirą dialogą žmogaus teisių klausimais su Europos Sąjunga;

11.

ragina ES, jos valstybes nares ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją Federicą Mogherini paraginti nedelsiant paleisti protestuotojus, kurie savavališkai sulaikyti prasidėjus protestams;

12.

primena savo raginimą siųsti ad hoc Europos Parlamento delegaciją, kad ji įvertintų padėtį Venesueloje ir kuo greičiau surengtų dialogą su visais sektoriais, dalyvaujančiais konflikte;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir nacionalinei asamblėjai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/25

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mauritanijos, įskaitant 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir saugumo padėties Sahelio regione (1) ir 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sahelio regione (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 17 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES saugumo ir vystymosi srities strategijos Sahelio regione įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 25 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl prezidento rinkimų Mauritanijos Islamo Respublikoje,

—

atsižvelgdamas į Mauritanijos konstitucijos 1 straipsnį, kuriuo garantuojama visų piliečių lygybė prieš įstatymą neatsižvelgiant į jų kilmę, rasę, lytį ar socialinę padėtį,

—

atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją (ją Mauritanija ratifikavo 1986 m.), kurios 5 straipsnyje aiškiai draudžiama vergovė, ir į tai, kad Mauritanija prisijungė prie tarptautinių susitarimų, kuriais draudžiamos šiuolaikinės vergovės formos, būtent prie 1926 m. Vergovės konvencijos ir ją iš dalies keičiančio protokolo, taip pat prie 1956 m. Papildomos konvencijos dėl vergovės, vergų prekybos ir į vergovę panašių institutų bei praktikos panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno baseino valstybių grupės (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamąsias pastabas dėl Mauritanijos,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Biram Dah Abeid, išlaisvintų vergų sūnus, vykdo interesų gynimo kampaniją, kuria siekiama likviduoti vergovę; kadangi 2008 m. jis pradėjo Iniciatyvą dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo (pranc. Initiative pour la Résurgence du Mouvement Abolitionniste); kadangi ši organizacija siekia atkreipti dėmesį į vergovės problemą ir prisidėti prie to, kad konkrečiais atvejais bylos pasiektų teismą; kadangi Biramui Dah Abeidui 2013 m. paskirta Jungtinių Tautų žmogaus teisių premija;

B.

kadangi 2014 m. lapkričio 11 d. Biram Dah Abeid, prieš vergiją kovojantis aktyvistas ir organizacijos „Iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ steigėjas, buvo areštuotas jam dalyvaujant taikiame žygyje prieš vergiją; kadangi Biram Dah Abeid kaltinamas demonstracijos organizavimu, dalyvavimu demonstracijoje ir priklausymu neteisėtai organizacijai ir kadangi, remiantis kai kuriais šaltiniais, manoma, kad jam gali grėsti mirties bausmė; kadangi pagal Mauritanijos baudžiamąjį kodeksą galima taikyti mirties bausmę, ji nėra taikoma išimtinai už sunkiausius nusikaltimus, be to, ji taikoma priėmus nuosprendžius, grindžiamus kankinimų metu išgautais prisipažinimais;

C.

kadangi buvo suimta ir sulaikyta ir kitų prieš vergiją kovojančių aktyvistų: iš viso įkalinta 17 organizacijai „Mauritanijos iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ priklausančių aktyvistų; kadangi įtariama, jog sulaikymų metu Mauritanijos žandarmerija naudojo pernelyg didelę jėgą, pvz., mušė suimtuosius lazdomis, traukė juos grindimis ir naudojo įvairius kitus žeminimo metodus, pvz., privertė juos nusirengti nuogai; kadangi esama įtarimų, jog kalėjimo prižiūrėtojai mėgino priversti kai kuriuos aktyvistus pasirašyti prisipažinimus;

D.

kadangi Biram Dah Abeid užėmė antrą vietą 2014 m. Mauritanijos prezidento rinkimuose; kadangi dėl savo reputacijos jis tapo svarbiausiu Mauritanijos valdžios institucijų taikiniu; kadangi jo ir jo kolegų suėmimas rodo, kad prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę naudojamos griežtos priemonės;

E.

kadangi, nors oficialiai panaikinta 1981 m. ir kriminalizuota 2007 m., vergovės praktika Mauritanijoje vis dar taikoma; kadangi, 2014 m. Pasaulio vergovės indekso duomenimis, Mauritanija yra didžiausia pažeidėja, kurioje yra didžiausia pavergtų gyventojų dalis (ji gali siekti 4 proc.); kadangi vergovės paplitimas, remiantis kai kuriais skaičiavimais, siekia iki 20 proc.; kadangi neseniai priimtas Vergovės aktas neapima visų vergovės formų Mauritanijoje, pavyzdžiui, į jį neįtraukta jokių baudžiavinės padėties formų;

F.

kadangi vergovė Mauritanijoje akivaizdžiai susijusi su rase: beveik visais atvejais pavergiami (juodaodžių) haratinų bendruomenės asmenys, kurie sudaro nuo 40 iki 60 proc. visų Mauritanijos gyventojų, arba kitų bendruomenių asmenys, kaip pripažįsta specialusis pranešėjas vergovės klausimais; kadangi haratinams, net nepavergtiems, dažnai neleidžiama dirbti labiau prestižinio darbo ar užimti aukštesnių postų viešajame gyvenime;

G.

kadangi vergovė paprastai paveldima, ir moterų vergių pagimdyti kūdikiai dažnai visą savo gyvenimą laikomi šeimininko šeimos nuosavybe; kadangi moterys vergės paprastai patiria seksualinį smurtą; kadangi daugumai vergų neleidžiama įgyti formaliojo švietimo ir jie mokomi, kad jų likimas yra priklausyti savo šeimininkams, taigi taip tęsiama vadinamoji psichologinė vergovė; kadangi moterims vergėms reikia gauti šeimininkų leidimą tuoktis; kadangi daug vergų gimsta kaip išžaginimo pasekmė; kadangi net vergai, kurie buvo išlaisvinti, turi mažai galimybių rasti prasmingą darbą;

H.

kadangi Mauritanija ratifikavo tokias konvencijas, kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, taip pat AKR ir ES Kotonu susitarimą;

1.

griežtai smerkia prieš vergovę kovojančio aktyvisto Biramo Dah Abeido ir jo bendraminčių areštą ir tebesitęsiantį kalinimą ir ragina juos nedelsiant paleisti; reiškia susirūpinimą dėl smurto, naudojamo prieš kai kuriuos aktyvistus, ir primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas patraukti atsakomybėn tuos pareigūnus, kurie dalyvavo smurtaujant prieš kalinius ir juos kankinant;

2.

ragina Mauritanijos vyriausybę nustoti naudoti smurtą prieš civilius, dalyvaujančius taikiuose viešuose protestuose ir žiniasklaidos kampanijose, palaikančiose Biramą Dah Abeidą, nebesistengti palaužti pilietinės visuomenės ir politinės opozicijos ir leisti prieš vergovę kovojantiems aktyvistams tęsti savo nesmurtinį darbą nebijant priekabiavimo ar bauginimo; primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas nevaržyti žodžio ir susirinkimų laisvės, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise;

3.

griežtai smerkia visų formų vergovę, ypač užfiksuotą didelį vergovės paplitimą, su vergove susijusią praktiką ir prekybą žmonėmis Mauritanijoje; palankiai vertina tai, kad Mauritanijos vyriausybė kriminalizuoja vergovę, kad yra specialus vergovės klausimų teismas, ir tai, kad 2014 m. kovo mėn. vyriausybė paskelbė parengusi vergovės panaikinimo veiksmų planą;

4.

apgailestaudamas pažymi, kad už vergovę baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta tik vieną kartą; ragina Mauritanijos vyriausybę panaikinti visų formų vergovę, parengti prieš ją nukreiptus įstatymus ir priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama keisti ar panaikinti diskriminuojamuosius teisės aktus, įskaitant diskriminuojamąsias baudžiamojo, civilinės būklės ir pilietybės kodeksų nuostatas; pabrėžia, kad įtarimai, susiję su vergove ar į vergovę panašia praktika, turėtų būti veiksmingai tiriami ir už juos turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn;

5.

ragina Mauritanijos valdžios institucijas didinti visų visuomenės sluoksnių sąmoningumą ir keisti žmonių požiūrį ir įsitikinimus vergovės klausimu; atkakliai ragina Mauritanijos valdžios institucijas padėti keisti visuomenės požiūrį į rasę ir vergovę, ypač kalbant apie haratinų etninius gyventojus; pabrėžia, kad diskriminacija dėl etninės kilmės, ypač švietimo ir užimtumo srityse, turėtų būti paskelbta už įstatymo ribų; taip pat primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas panaikinti kastomis paremtą pavergimo sistemą, visų pirma namų ūkyje dirbančių moterų atžvilgiu;

6.

primygtinai ragina plėtoti universalų formalųjį švietimą, kad dabartiniai ir buvę vergai, taip pat jų vaikai, galėtų padidinti savo raštingumą ir būtų aprūpinti priemonėmis, kad galėtų rasti prasmingą darbą; pažymi, kad visiems Mauritanijos piliečiams turėtų būti suteikta teisė į nuosavą žemę, ypač jei joje gyveno ir ją dirbo ištisos kartos. Tai teisė, kurią Biram Dah Abeid ir organizacija „Mauritanijos iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ siūlo kaip pagrindinę priemonę, kad būtų išeita iš vergovės rato; atsižvelgdamas į tai, ragina Mauritanijos vyriausybę ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 169, kurioje pripažįstamos čiabuvių tautų žemės naudojimo formos;

7.

pabrėžia vaisingų ES ir Mauritanijos santykių svarbą siekiant prisidėti prie demokratijos, stabilumo ir vystymosi šalyje; pabrėžia, kad Mauritanija yra svarbi Europos Sąjungos saugumo ir vystymosi srities strategijos Sahelio regione partnerė;

8.

primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti vergovės Mauritanijoje klausimą, ypač užtikrinant aiškią ir paveikią užsienio reikalų ir žmogaus teisių politiką, atitinkančią ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir propaguojant žmogaus teisių aspektą kaip ES Sahelio strategijos dalį, taip pat dalyvaujant dialoguose su Mauritanijos vyriausybe, įskaitant derybas dėl oficialių dvišalių susitarimų;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Mauritanijos valdžios institucijoms, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, JT žmogaus teisių tarybai, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/28

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Sudane klausimais pranešimą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. ES pareiškimą dėl politinių kalinių paleidimo į laisvę Sudane,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 11 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sudano,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Sudane klausimais pranešimą,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Adis Abeboje pasirašytus susitarimus dėl nacionalinio dialogo ir konstitucinio proceso;

—

atsižvelgdamas į deklaraciją dėl pilietinės ir demokratinės valstybės sukūrimo „Raginimas Sudanui“ (angl. „Sudan Call“),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. priimtą Sudano nacionalinį žmogaus teisių planą, paremtą universalumo ir visų žmonių lygybės principais,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m. (1),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į Johanesburgo nacionalinio saugumo, saviraiškos laisvės ir galimybės susipažinti su informacija principus (JT dok. E/CN.4/1996/39 (1996)),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano visuotinį taikos susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2014 m. gruodžio 6 d. Sudano nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos sulaikė žymų žmogaus teisių aktyvistą ir buvusį Sudano žmogaus teisių stebėsenos organizacijos prezidentą Dr. Arminą Mekki Medani jo namuose Chartume;

B.

kadangi 76 m. amžiaus ir silpnos sveikatos Dr. A. Medani saugumas kelia didelį susirūpinimą; kadangi Sudano nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos per sulaikymą tariamai atsisakė leisti jam su savimi pasiimti savo vaistus;

C.

kadangi Dr. A. Medani yra tvirto įsipareigojimo ginti žmogaus teises, humanizmą ir teisinės valstybės principus simbolis ir jis ėjo aukšto lygio pareigas daugelyje įvairių nacionalinių ir tarptautinių institucijų, įskaitant Sudano teismines institucijas, demokratinę Sudano pereinamojo laikotarpio vyriausybę (joje ėjo taikos ministro pareigas) ir JT; kadangi jis atstovavo pažeidimų aukoms, nuolat pasisakydavo prieš piktnaudžiavimą valdžia ir ES delegacija Sudane už vietos ir tarptautiniu mastu dedamas pastangas skatinti žmogaus teises jam skyrė 2013 m. žmogaus teisių didvyrio premiją;

D.

kadangi Dr. A. Medani buvo sulaikytas netrukus po to, kai grįžo iš Adis Abebos, kur jis pilietinių organizacijų vardu pasirašė deklaraciją „Raginimas Sudanui“ – įsipareigojimą siekti užbaigti įvairiuose Sudano regionuose vykstančius konfliktus ir siekti teisinių, institucinių ir ekonominių reformų; kadangi atitinkamai 2014 m. gruodžio 6 ir 7 d. panašiu būdu buvo sulaikyti opozicijoje esančio Nacionalinio konsensuso forumo lyderis Farouk Abu Issa ir Dr. Farah Ibrahim Mohamed Alagar po to, kai jie dalyvavo rengiant deklaraciją „Raginimas Sudanui“;

E.

kadangi šią deklaraciją, kuria ją pasirašiusieji įsipareigoja nutraukti karus ir konfliktus, pasirašė politinių ir opozicijos partijų, įskaitant Nacionalinę Umma partiją, Nacionalinio konsensuso pajėgas ir Sudano revoliucinį frontą, atstovai; kadangi šia deklaracija papildoma 2014 m. rugpjūčio 8 d. Paryžiaus deklaracija, kurią pasirašė Sudano revoliucinis frontas ir Nacionalinė Umma partija;

F.

kadangi Dr. A. Medani sulaikymas parodo Sudano valdžios institucijų vykdomą represinę politiką, kuria jos neleidžia vykti taikioms politinėms diskusijoms, ir kurią jos naudoja norėdamos apriboti nuomonės, saviraiškos ir susirinkimų laisvę, ir šis sulaikymas yra dar vienas nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos įvykdyto neteisėto savavališko sulaikymo pavyzdys;

G.

kadangi pagrindinė vyriausybių pareiga yra spręsti savo piliečių politinius, ekonominius ir socialinius klausimus; kadangi vyriausybės ir piliečių konfliktas turi būti išspręstas politiniu būdu, vykdant derybas;

H.

kadangi Sudanas išgyvena kritinį politinio dialogo laikotarpį, kurio metu labai reikia tokių žymių asmenų, kaip Dr. A. Medani, kad jie savo žiniomis prisidėtų prie reformų proceso;

1.

griežtai smerkia Dr. A. Medani ir kitų taikių aktyvistų suėmimą ir įkalinimą – neteisėtą jų taikios ir teisėtos politinės ir žmogaus teisių gynimo veiklos sutrukdymą; ragina nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti į laisvę;

2.

tebėra susirūpinęs dėl Sudane tebesitęsiančio opozicijos partijų narių, jaunimo aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų įkalinimo ir jų būklės; primygtinai ragina Sudano vyriausybę užtikrinti galimybę taikiai naudotis saviraiškos, asociacijos ir susirinkimų laisvėmis; ragina Sudano valdžios institucijas nutraukti visus žmogaus teisių gynėjų ir politinių aktyvistų persekiojimo ir bauginimo aktus ir laikytis atitinkamų tarptautinių normų ir standartų;

3.

ragina Sudano valdžios institucijas laikantis tarptautinės teisės atkurti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant saviraiškos laisvę, susirinkimų laisvę, religijos laisvę, moterų teises ir lyčių lygybę, ir užtikrinti jas; pabrėžia, kad, siekiant, kad būtų geriau laikomasi teisinės valstybės principų ir gyventojų pagrindinių teisių, svarbu, kad teisminės institucijos būtų nepriklausomos, nešališkos ir prieinamos;

4.

ragina Sudano vyriausybę persvarstyti savo nacionalinio saugumo įstatymą, pagal kurį leidžiama be jokios teismo kontrolės laikotarpiui iki keturių su puse mėnesio sulaikyti įtariamuosius, tai pat ragina Sudano vyriausybę reformuoti savo teisinę sistemą pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus;

5.

palankiai vertina tai, kad pasirašyti susitarimai dėl nacionalinio dialogo ir konstitucinio proceso, kuriais visos grupuotės raginamos nedelsiant atsisakyti naudoti smurtą kaip politinių pokyčių priemonę ir įsipareigoti vykdyti nacionalinį dialogą ir derybas; pabrėžia nacionalinio dialogo proceso, kuris yra geriausia galimybė daryti pažangą siekiant nacionalinės taikos, susitaikymo ir demokratinio valdymo Sudane, svarbą;

6.

tačiau yra toliau labai susirūpinęs dėl to, kad Sudane, visų pirma Darfūro, Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo regionuose, toliau tęsiasi konfliktai ir vykdomi su jais susiję humanitarinės bei žmogaus teisių teisės pažeidimai, taip pat dėl rimtos ekstremalios humanitarinės padėties; dėl to toliau labai kenčia žmonės, šalies viduje yra perkeliami asmenys ir tai kelia pavojų regiono stabilumui;

7.

dar kartą, pareiškia, kad vykdant nacionalinį dialogą turėtų būti vykti prasmingas dialogas, kuriame dalyvautų opozicijos partijos ir pilietinė visuomenė, įskaitant moterų grupes; pabrėžia, kad į dialogą turėtų būti įtraukti suinteresuotieji subjektai iš visų Sudano regionų ir jis turėtų atspindėti visą etninę, religinę ir kultūrinę Sudano įvairovę;

8.

ragina visas partijas pasinaudojant nacionaliniu dialogu spręsti Sudano vidaus konfliktus, tokius klausimus, kaip socialinė ir ekonominė marginalizacija, netolygus išteklių paskirstymas, politinė atskirtis ir galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis trūkumas, taip pat tapatybės ir visų grupių socialinės lygybės klausimus; atsižvelgdamas į tai remia naujas ir įtraukias valdymo priemones, galutinę konstituciją ir nacionalinių rinkimų rengimo veiksmų planą;

9.

pabrėžia, kad nacionalinis dialogas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei bus palaikomas užtikrinus žodžio, žiniasklaidos, asociacijų ir susirinkimų laisvę; todėl ragina paleisti visus politinius kalinius ir nedelsiant nutraukti savavališkus sulaikymus; ragina Sudano vyriausybę panaikinti vis dar tebetaikomą mirties bausmę ir mirties bausmes pakeisti atitinkamomis alternatyviomis sankcijomis;

10.

ragina Komisiją ir EIVT ir toliau remti Sudano ir Pietų Sudano bei kaimyninių šalių dialogą, kad būtų visapusiškai įgyvendintas 2005 m. Visuotinis taikos susitarimas ir 2012 m. Adis Abebos susitarimai ir būtų sprendžiami visi neišspręsti klausimai;

11.

ragina Komisiją ir EIVT remti nacionalinį dialogą, Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisiją ir bendrą JT ir Afrikos Sąjungos specialųjį įgaliotinį Darfūre ir teigiamai vertina prezidento T. Mbeki pastangas skatinti tikrą nacionalinį dialogą;

12.

išreiškia susirūpinimą dėl nuolatinių ir dažnų moterų teisių pažeidimų Sudane, visų pirma pažeidimų pagal baudžiamojo kodekso 152 straipsnį; ragina Sudano valdžios institucijas nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

13.

ragina Sudano vyriausybę, opoziciją ir ginkluotus judėjimus pasinaudoti vykstančiu nacionaliniu dialogu ir imtis vadovaujamo vaidmens, kurio reikia siekiant Sudaną nukreipti taikos, gerovės ir teisingumo keliu; dar kartą pabrėžia, kad svarbu kovoti su nebaudžiamumu;

14.

išreiškia susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties daugelyje Sudano regionų ir ypač dėl to, kad vis dar ribojamos tarptautinių humanitarinės pagalbos agentūrų ir organizacijų galimybės vykdyti veiklą; dar kartą ragina Sudano vyriausybę ir ginkluotus judėjimus vadovaujantis tarptautiniais humanitariniais principais užtikrinti galimybę humanitarinės pagalbos agentūroms saugiai, laiku ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą visose vietovėse, visų pirma nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse;

15.

smerkia vyriausybės įstatymą dėl NVO, kuriuo apribojamos NVO galimybės teikti labai reikalingą humanitarinę pagalbą Sudanui ir pabloginamos jau ir taip sudėtingos sąlygos, kuriomis šalyje veikia NVO, kuris rodo vis didesnį nerimą keliančią prieš humanitarinius darbuotojus nukreipto bauginimo ir trukdymo tendenciją, taip pat smerkia griežtas priemones, nukreiptas prieš pilietinę visuomenę ir demokratines laisves;

16.

ragina ES ir jos valstybes nares ir toliau vykdyti savo įsipareigojimą remti Sudaną ir Sudano gyventojus jiems po vidaus reformos pereinant prie demokratijos;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/31

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09827/2014),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą (toliau – susitarimas) (17901/2013),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, 7 dalį ir 8 dalies antrą pastraipą (C8-0129/2014),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 12 d. ugnies nutraukimo susitarimą, sudarytą tarpininkaujant ES ir pasirašytą Gruzijos ir Rusijos Federacijos, ir į 2008 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime, 2011 m. rugsėjo 30 d. Varšuvoje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ir 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniuje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtas bendras deklaracijas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ES ir Gruzijos vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir readmisijos susitarimus,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo Gruzijoje „2013 m. padaryta pažanga ir rekomendacijos dėl veiksmų“ (metinė pažangos ataskaita) (SWD(2014)0072),

—

atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą priimtą 2013 m. gruodžio 11 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Rytų partnerystės šalimis vertinimo ir prioritetų nustatymo (4),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ataskaitą dėl demokratinių institucijų veikimo Gruzijoje,

—

atsižvelgdamas į Thomaso Hammarbergo darbą, atliktą vykdant ES specialiojo patarėjo konstitucinės bei teisinės reformos ir žmogaus teisių Gruzijoje klausimais pareigas, taip pat į jo ataskaitą ir rekomendacijas „Pereinamojo laikotarpio Gruzija. Žmogaus teisių padėties ataskaita: pagrindiniai faktai, įgyvendinti veiksmai ir tolesnės užduotys“ (2013 m. rugsėjo mėn.), taip pat į 2014 m. liepos 10 d. ataskaitą dėl kontrolinės misijos,

—

atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą 2014 m. balandžio 16 d. priimtą Parlamento poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projekto (5),

—

atsižvelgdamas į asociacijos darbotvarkę (toliau – darbotvarkė), kuri pakeis Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 18 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto (6),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8–0042/2014),

A.

kadangi Gruzijoje yra tvirtas nacionalinis sutarimas dėl to, kad reikia integruotis į Vakarų struktūras, įskaitant ES ir NATO, ir tam pritaria įvairios politinės partijos; kadangi 69 proc. Gruzijos gyventojų pritaria asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga pasirašymui, kaip rodo neseniai atliktas Nacionalinio demokratinio tarptautinių reikalų instituto tyrimas; kadangi šis bendras sutarimas turėtų užtikrinti galimybę sušvelninti dabartinę politinės padėties poliarizaciją ir sudaryti sąlygas pradėti konstruktyvų daugumos ir mažumos jėgų dialogą;

B.

kadangi 2012 m. parlamento rinkimai ir 2013 m. prezidento rinkimai Gruzijoje vyko sklandžiai ir buvo laikomasi Europos standartų; kadangi naujausioje Gruzijos istorijoje po šių rinkimų pirmą kartą valdžia buvo perduota taikiai ir demokratiškai ir tai galėtų būti pavyzdys visam regionui;

C.

kadangi Europa turėtų parodyti solidarumą su žlugus Sovietų Sąjungai nepriklausomybę atgavusiomis šalimis ir remti jų suverenitetą;

D.

kadangi Rusija, pažeisdama pagrindines tarptautinės teisės normas ir principus, tebėra okupavusi Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus; kadangi faktiškai okupacinių pajėgų kontroliuojamuose regionuose vykdomas etninis valymas ir prievartiniai demografiniai pokyčiai ir šios pajėgos yra atsakingos už žmogaus teisių, įskaitant teisę laisvai judėti, palaikyti žmonių tarpusavio ryšius ir organizuoti švietimą gimtąja kalba, pažeidimus minėtuose regionuose;

E.

kadangi nuo Rožių revoliucijos Gruzija padarė didelę pažangą vykdydama reformas ir stiprindama ryšius su ES; kadangi Gruzija gavo papildomų lėšų pagal Rytų partnerystės integracijos ir bendradarbiavimo programą, nes padarė pažangą vykdydama reformas, kuriomis skatinamos žmogaus teisės ir demokratija; kadangi asociacijos susitarimo pasirašymas – tai tvirtas šios pažangos ir kartu Gruzijos užmojų ir įsipareigojimo siekti europinės integracijos pripažinimas;

F.

kadangi 2014 m. birželio 27 d. Briuselyje posėdžiaujant Europos Vadovų Tarybai pasirašyti Europos Sąjungos ir Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos asociacijos susitarimai; kadangi Europos Parlamentui ratifikuojant asociacijos susitarimą su Gruzija po to, kai buvo ratifikuoti susitarimai su Moldovos Respublika ir Ukraina, užbaigiamas vienas procesas ir kartu pradedamas naujas etapas kalbant apie šalių siekį ir ryžtą priartėti prie Europos Sąjungos;

G.

kadangi, įgyvendinant EKP, Rytų partnerystė padėjo sukurti politinę aplinką, palankią stiprinti santykius, greičiau pasiekti ES ir Gruzijos, kurias sieja stiprūs geografiniai, istoriniai ir kultūriniai ryšiai, politinę asociaciją ir vykdyti ekonominę integraciją, remiant politines, socialines ir ekonomines reformas ir palengvinant suartėjimą su ES;

H.

kadangi regioninės struktūros, įskaitant EURONEST parlamentinę asamblėją ir ES Juodosios jūros sinergiją, yra papildomi forumai, kuriuose galima dalytis asociacijos darbotvarkės įgyvendinimo patirtimi, informacija ir geriausia praktika;

I.

kadangi ES pabrėžia, kad Gruzija, laikydamasi tarptautinės teisės, turi teisę prisijungti prie bet kokios tarptautinės organizacijos ar aljanso, ir pakartoja, jog tvirtai tiki principu, kad jokia trečia šalis neturi veto teisės, jei kalbama apie suverenų kitos šalies sprendimą minėtais klausimais;

J.

kadangi Parlamentas visapusiškai remia Gruzijai taikomo vizų režimo liberalizavimą, kuris akivaizdžiai parodo glaudesnius ES ir Gruzijos santykius ir yra tiesiogiai naudingas žmonėms;

K.

kadangi susitarimo sudarymas nėra tikslas pats savaime, bet dalis platesnio proceso, per kurį šalis integruojasi į Europos bendruomenę teisiniu, ekonominiu, politiniu ir socialiniu požiūriu, todėl, siekiant šio tikslo, nepaprastai svarbūs įgyvendinimo aspektai;

L.

kadangi ES ir Gruzijos asociacijos susitarimas – ypač su prekyba susijęs jo skyrius – (dėl jo 2012 ir 2013 m. vyko derybos įgyvendinant Rytų partnerystę) yra, be kita ko, vienas iš plačiausio užmojo laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių ES kada nors vedė derybas su trečiąja šalimi;

M.

kadangi ES ir Gruzijos išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) sukūrimas yra vienas iš svarbiausių susitarimo teikiamos abipusės naudos aspektų; kadangi prekybos svarba augimui, darbo vietų kūrimui, gerovei ir stabilumui yra neginčijama;

N.

kadangi sudarius Gruzijos ir ES IVLPE susitarimą Gruzija, norėdama turėti geresnę prieigą prie ES rinkos, turi prisiimti privalomus įsipareigojimus pritaikyti savo teisės aktus ir standartus, kad būtų laikomasi bendrų normų ir vertybių;

O.

kadangi ES bus naudingi sklandesni prekybiniai srautai ir geresnės sąlygos investuoti Gruzijoje;

P.

kadangi į IVLPE susitarimą įtrauktos kelios nuostatos, kuriomis siekiama reformuoti Gruzijos prekybos teisės aktus ir su prekyba susijusią politiką, laikantis ES teisyno ir juo remiantis, o tai leis modernizuoti šalies ekonomiką ir užtikrinti geresnę ir labiau nuspėjamą verslo aplinką, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo aplinką;

Q.

kadangi suteikdama BLS+ lengvatų Gruzijai ES sudarė šalies ekonomikai itin palankias sąlygas;

R.

kadangi laikinas asociacijos susitarimo taikymas, pradėtas 2014 m. rugsėjo 1 d., padeda greičiau įgyvendinti asociacijos darbotvarkę;

S.

kadangi aktyvus Gruzijos dalyvavimas ir jos įsipareigojimas laikytis bendrų vertybių ir principų (be kita ko, laisvės, lygybės, demokratijos, pliuralizmo, teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių paisymo), paremtų bendra kiekvieno žmogaus unikalios vertės vizija, yra būtini, kad būtų tęsiamas šis procesas, būtų sėkmingai įgyvendintas šis susitarimas ir būtų užtikrintas jo tvarus poveikis šalies vystymuisi;

T.

kadangi tvirtesniais politiniais ir ekonominiais ryšiais bus užtikrintas didesnis viso Europos žemyno stabilumas, saugumas ir gerovė; kadangi mezgant glaudesnius ryšius su ES neturėtų būti panaikinti ar nutraukti tradiciniai, istoriniai, politiniai ir ekonominiai Gruzijos ryšiai su kitomis regiono šalimis, bet, priešingai, turėtų būti sudarytos sąlygos šaliai visapusiškai pasinaudoti visomis savo galimybėmis;

U.

kadangi Gruzija yra svarbi bendros energijos rinkos tiekimo grandinės dalis, kuri energijos išteklius iš Kaspijos jūros regiono tiekia į ES;

1.

šiltai sveikina pasirašius asociacijos susitarimą, nes tai yra svarbus žingsnis į priekį plėtojant ES ir Gruzijos santykius ir juo įtvirtinamas įsipareigojimas eiti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos keliu; palankiai vertina 2014 m. Gruzijai suteiktą finansinę pagalbą pagal principą „daugiau lėšų už daugiau reformų“, pabrėžia, kad susitarimo ratifikavimas pats savaime nėra galutinis tikslas, o svarbiausia yra jo visapusiškas įgyvendinimas per kuo trumpesnį laikotarpį;

2.

palankiai vertina tai, kad Gruzijos parlamentas greitai vienbalsiai ratifikavo susitarimą, ir ragina valstybes nares taip pat jį greitai ratifikuoti;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Gruzija, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, turi ES integracijos galimybę ir gali pateikti paraišką dėl narystės Sąjungoje, jeigu ji vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, žmogaus ir mažumų teises bei užtikrina teisinės valstybės principą;

4.

pabrėžia, kad šis susitarimas apima visą tarptautiniu lygmeniu pripažįstamą Gruzijos teritoriją, yra skirtas visiems jos gyventojams ir juo siekiama sudaryti tvaraus vystymosi ir demokratijos Gruzijoje pagrindą;

5.

ragina Gruziją užtikrinti, kad reformos būtų įtvirtintos ir giliai įsišaknytų institucinėje struktūroje, kad būtų galima sukurti visuomenę, kurioje vyrautų pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų ir vyrų lygybė;

6.

ryšium su tuo pabrėžia, kad svarbu vykdyti konstruktyvų dialogą, kuriame dalyvautų visos partijos, kad būtų galima patvirtinti pagrindines reformas ir įsipareigojimus, numatytus asociacijos susitarime, remiantis konsensiniu pasirinkimu siekti europinės integracijos; ragina Gruzijos politines jėgas nesivadovauti principu, kad nugalėtojas pasiima viską, kaip darė ankstesnės vyriausybės, kad būtų galima įveikti ilgalaikę Gruzijos visuomenės poliarizaciją;

7.

teigiamai vertina asociacijos darbotvarkę, kuria sukuriama praktinė sistema, skirta svarbiausiems šio susitarimo tikslams įgyvendinti, ir kuri turėtų būti ES ir Gruzijos santykių plėtros pagrindu;

8.

pabrėžia, kad tiek Gruzija, tiek ES turėtų įsitraukti į darbotvarkės įgyvendinimą ir kad joje nustatyti prioritetai turėtų būti tinkamai techniškai ir finansiškai remiami, siekiant, kad Gruzija turėtų priemonių tęsti savo demokratines ir ekonomines reformas; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo paramą ir vadovautis darbotvarkės prioritetais programuojant finansavimą Gruzijai;

9.

ragina susitarimo šalis nustatyti mokymo poreikius, siekiant užtikrinti, kad Gruzija galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal susitarimą ir darbotvarkę;

10.

dar kartą patvirtina, kad remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat ragina užtikrinti susitarimo taikymą ir jo teikiamą naudą visai tarptautiniu lygmeniu pripažintai Gruzijos teritorijai; atsižvelgdamas į tai ragina ES toliau aktyviai dalyvauti siekiant išspręsti konfliktus, pasitelkus ES specialųjį įgaliotinį Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir pasinaudojant bendru pirmininkavimu Ženevos derybose ir ES stebėsenos misija (EUMM); ragina imtis ryžtingesnių veiksmų persvarstant ribojamuosius įstatymo dėl okupuotų teritorijų aspektus, kad būtų galima gauti maksimalią naudą iš susitarimo ir IVLPE;

11.

ragina Rusiją visapusiškai gerbti Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat jos tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų neliečiamumą, atšaukti Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų atsiskyrimo pripažinimą ir nutraukti jų okupaciją, taip pat atitinkamai įsipareigoti nenaudoti jėgos prieš Gruziją; todėl smerkia okupuotos Abchazijos teritorijos ir Rusijos vadinamosios aljanso ir strateginės partnerystės sudarymą; vertina tai kaip Rusijos žingsnį įvykdyti visišką Abchazijos aneksiją; be to išreiškia susirūpinimą dėl to, kad gali būti sudaryta panaši vadinamoji okupuotos Cchinvalio (Pietų Osetija) teritorijos ir Rusijos sutartis; todėl ragina Rusijos Federaciją atšaukti vadinamąją sutartį ir laikytis savo įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimą;

12.

palankiai vertina naujausias Gruzijos valdžios institucijų reformas, kuriomis siekiama toliau stiprinti už demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo užtikrinimą atsakingų institucijų (ypač teisminių) stabilumą, nepriklausomumą ir veiksmingumą ir konsoliduoti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos sistemą; pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad visos trys valdžios atšakos ir toliau išliktų atskirtos; ragina veiksmingai naudoti stabdžių ir atsvarų sistemą ir priežiūros mechanizmus;

13.

atkreipia dėmesį į Gruzijos valdžios institucijų pastangas demokratinių reformų srityje, be kita ko, reformuojant teismines institucijas, taip pat į poreikį tinkamai ir visapusiškai ištirti visus įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų; pakartoja, kad Gruzijos teisingumo sektoriaus reforma ir toliau yra Gruzijos ir Europos Sąjungos prioritetas; pripažįsta pagrindinį lygybės prieš įstatymą principą ir procesinių teisių užtikrinimą; pabrėžia, kad būtina parengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo atvejų suvestinę, kuria remiantis būtų galima įvertinti pažangą; ragina suvienodinti jurisprudenciją siekiant užtikrinti nuspėjamą teismų sistemą ir visuomenės pasitikėjimą; primena, kad reikėtų tęsti veiksmingą teisingumo sektoriaus reformų strategijos įgyvendinimą;

14.

pabrėžia, kad bet koks baudžiamasis persekiojimas turi būti skaidrus, proporcingas ir be politinės motyvacijos ir turėtų būti vykdomas griežtai laikantis tyrimo procedūrų ir tinkamo proceso principų ir visapusiškai gerbiant sąžiningo teismo principus, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje; ir toliau yra susirūpinęs dėl prokuratūros atskaitomybės trūkumo ir neaiškių kriterijų, pagal kuriuos skiriami prokurorai ir tyrėjai; primena, kad sąžiningumas ir profesionalumas turi būti pagrindiniai kriterijai skiriant asmenis į minėtas pareigas;

15.

primygtinai pabrėžia, kad Gruzijos valdžios institucijos turi siekti užtikrinti nacionalinį susitaikymą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugybei ankstesnėje vyriausybėje dirbusių pareigūnų ir kai kuriems dabartinės opozicijos nariams iškelti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos ir jie patalpinti į kalėjimą arba kardomojo kalinimo įstaigą; taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad gali būti pasinaudota teismine sistema siekiant kovoti su politiniais oponentais, o tai galėtų neigiamai veikti Gruzijos siekį integruotis į Europą ir Gruzijos valdžios pastangas demokratinės reformos srityje; primena, kad vertingos politinės opozicijos buvimas yra labai svarbus kuriant subalansuotą ir brandžią politinę sistemą, kurios siekia Gruzija;

16.

pripažįsta, kad kaltinimai dėl vadinamojo selektyvaus teisingumo atvejų padarė neigiamą poveikį; ragina Gruzijos valdžios institucijas išvengti to, kad teisingumo sistema būtų naudojamasi kaip politinio susidorojimo priemone, ragina visas Gruzijos politines jėgas kuo labiau stengtis, kad ateityje kaltinimų būtų išvengta, ir tuo pat metu vykdyti rimtą kovą siekiant panaikinti korupciją ir piktnaudžiavimą valstybinėmis pareigomis;

17.

palankiai vertina ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2014 m. gruodžio 9 d. paskelbtą pranešimą dėl teismo procesų stebėsenos Gruzijoje ir ragina Gruzijos vyriausybę rimtai dėti pastangas, kad būtų pašalinti jame nurodyti trūkumai;

18.

teigiamai vertina Thomaso Hammarbergo darbą, atliktą vykdant ES specialiojo patarėjo pareigas, taip pat jo ataskaitą „Pereinamojo laikotarpio Gruzija“ ir 2014 m. liepos 10 d. ataskaitą dėl kontrolinio vizito; ragina Gruzijos valdžios institucijas įgyvendinti visas rekomendacijas, pateiktas tose ataskaitose;

19.

pažymi, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misija 2013 m. spalio mėn. įvykusius prezidento rinkimus didžia dalimi įvertino teigiamai ir kaip geriausius rinkimus Gruzijos istorijoje nuo nepriklausomybės atgavimo, kuriems pagrindą sudarė vilčių suteikę 2012 m. parlamento rinkimai; atsižvelgdamas į tai taip pat atkreipia dėmesį į Parlamento rinkimų stebėjimo misijos dalyvavimą;

20.

ragina Europos Sąjungą užtikrinti sinergiją kalbant apie paramos, teikiamos naudojantis Europos demokratijos fondu, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone, stabilumo priemone ir Pilietinės visuomenės programa, galimybes, kad būtų galima sustiprinti demokratijos procesą Gruzijoje;

21.

ragina Gruzijos valdžios institucijas toliau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, sukčiavimu ir pinigų plovimu visais lygmenimis ir visose gyvenimo srityse, taip pat sukurti visiškai veikiančią ir tinkamai personalu aprūpintą nepriklausomą teismų sistemą, be kita ko, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais, ir ginti teisėtą ekonomiką; taip pat pabrėžia, kad svarbu depolitizuoti viešąjį administravimą, kad jis taptų veiksmingesnis ir būtų nepriklausomas nuo politinio kišimosi;

22.

pripažįsta Gruzijos ryžtą ir laimėjimus kuriant laisvą teisinės valstybės principu, demokratija ir socialiniu pliuralizmu pagrįstą visuomenę; atkreipia dėmesį į tai, kad šį procesą labai remia Gruzijos visuomenė; pabrėžia, kad labai svarbūs kovos su diskriminacija teisės aktai, siekiant užtikrinti visų mažumų, visų pirma etninių, religinių ir LGBT mažumų, lygiateisiškumą ir apsaugą; teigiamai vertina Gruzijos parlamento priimtą kovos su diskriminacija įstatymą ir ragina visapusiškai jo laikytis ir jį įgyvendinti laikantis ES teisės aktų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos teksto ir dvasios; pažymi, kad tai svarbus žingsnis įgyvendinant vizų režimo liberalizavimą; ragina Gruzijos valdžios institucijas šiuo klausimu vykdyti informavimo kampanijas;

23.

atkreipia dėmesį į Gruzijos veiksmus, kurių ji ėmėsi kovodama su islamofobija ir homofobija, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų; tačiau pabrėžia būtinybę veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus, atsakingus už islamofobijos ir homofobijos smurto aktus;

24.

teigiamai vertina Gruzijos atliktą darbą įgyvendinant susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos; taip pat teigiamai vertina didelę pažangą, pasiektą vykdant dialogą dėl vizų; pritaria tam, kad tuomet, kai bus patenkintos visos sąlygos, Gruzijai būtų laiku pradėtas taikyti bevizis režimas, nes tai būtų konkretus teigiamas žingsnis, naudingas Gruzijos piliečiams;

25.

ragina Gruzijos vyriausybę sukurti palankias sąlygas laisvai žiniasklaidai, nes tai skatina saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat sudaryti galimybes žiniasklaidai nepatiriant politinio arba ekonominio spaudimo teikti nepriklausomą ir objektyvią informaciją; ryšium su tuo ragina visapusiškai įgyvendinti įstatymą dėl žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo;

26.

ragina vyriausybę toliau daryti pažangą teisinės valstybės ir teisės kreiptis į teismą srityje ir tuo tikslu priimti naują nepilnamečių justicijos kodeksą, kuris atitiktų tarptautinius standartus, siekiant skatinti visų vaikų teisę kreiptis į teismą; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis socialinės apsaugos sistemos reformų siekiant sumažinti didėjančią socialinę nelygybę, nuo kurios visų pirma nukenčia vaikai, ir tai rodo didėjanti vaikų, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, procentinė dalis (27 proc. 2013 m., palyginti su 25 proc. 2011 m.) ir itin didelį skurdą patiriančių vaikų, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną, procentinė dalis (atitinkamai 6 proc. ir 3,9 proc. visuomenės);

27.

teigiamai vertina priimtą naują darbo kodeksą ir pabrėžia poreikį jį įgyvendinti ir toliau gerinti darbo standartus ir socialinį dialogą, kad būtų laikomasi darbuotojų teisių ir darbo standartų, nustatytų Tarptautinės darbo organizacijos;

28.

palankiai vertina Gruzijos ryžtą siekti glaudesnių ekonominių ryšių su ES apsiimant vykdyti nuodugnias bei sunkias ekonomines reformas;

29.

sveikina Gruziją, kad ji sugebėjo atlaikyti išorės spaudimą, inter alia, Rusijos spaudimą, ir nukreipti savo eksportą į naujas rinkas, ir skatina Gruziją ir ateityje laikytis šio kelio; smerkia ekonominio spaudimo politiką, kurią Rusija naudojo prieš Gruziją prieš pasirašant IVLPE susitarimą 2014 m. birželio mėn. ir po to;

30.

yra tvirtai įsitikinęs, kad IVLPE susitarimas duos ilgalaikės naudos Gruzijos ekonomikai ir prisidės prie jos gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimo;

31.

džiaugdamasis pažymi, kad Gruzijos parlamentas 2014 m. liepos 18 d. ratifikavo susitarimą, todėl buvo galima pradėti laikinai taikyti IVLPE nuostatas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

32.

ragina valstybių narių parlamentus kuo greičiau ratifikuoti asociacijos susitarimą, įskaitant IVLPE, kad visos susitarimo ekonominės ir prekybos nuostatos galėtų nedelsiant visiškai įsigalioti;

33.

pabrėžia, kad IVLPE sėkmė priklausys nuo to, ar abi šalys visapusiškai įgyvendins susitarime nustatytus įsipareigojimus; turėdamas tai mintyje ragina ES teikti Gruzijai visą reikalingą pagalbą, taip pat siekiant palengvinti Gruzijai tenkančią išlaidų naštą trumpuoju laikotarpiu; ragina valstybes nares dalytis su Gruzija savo praktine patirtimi ekonomikos reformų ir įstatymų derinimo srityse;

34.

mano, kad parlamentinis tikrinimas – tai esminė ES politikos demokratinės paramos sąlyga; todėl ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas Europos Parlamentui laiku vykdyti reguliarią ir išsamią IVLPE susitarimo įgyvendinimo stebėseną;

35.

ragina Komisiją atidžiai stebėti IVLPE susitarimo įgyvendinimą, kad būtų užkirstas kelias socialiniam ir su aplinka susijusiam dempingui, visų pirma tam tikruose sektoriuose pereinamuoju laikotarpiu;

36.

ragina Komisiją padidinti Gruzijos pilietinės visuomenės organizacijoms teikiamą pagalbą ir žinias, kad jos galėtų atlikti vidinę reformų ir įsipareigojimų, kurių vyriausybė prisiėmė, ypač pagal asociacijos susitarimą ir darbotvarkę, stebėseną ir užtikrinti didesnę atskaitomybę už juos;

37.

ragina Gruzijos vyriausybę bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis ir NVO vykdant nuoseklų dialogą;

38.

palankiai vertina aktyvų Gruzijos dalyvavimą krizių valdymo operacijose pagal ES bendrą saugumo ir gynybos politiką ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) kviesti Gruziją į visas svarbias pratybas ir mokymus;

39.

pabrėžia didelę ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir EUMM svarbą prisidedant prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo teritorijose, esančiose šalia Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų, ir ragina pratęsti jų įgaliojimus laikotarpiui po 2016 m.; taip pat ragina ES užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai biudžeto lėšų jų įgaliojimams vykdyti;

40.

atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Ženevos derybose nepadaryta esminės pažangos nepaisant Gruzijos valdžios institucijų pastangų konstruktyviai siekti, kad būtų sprendžiamos visos susirūpinimą keliančios saugumo ir humanitarinės problemos konflikto paveiktose teritorijose; ragina, kad ES imtųsi veiksmingesnio vaidmens šiame procese; smerkia sienų statymo ant administracinės Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų ribos procesą, nes taip plečiamas okupuotų teritorijų plotas Gruzijos nenaudai ir tai turi sunkių humanitarinių pasekmių vietos gyventojams ir neleidžia stiprinti pasitikėjimo;

41.

remia teigiamus Gruzijos vyriausybės vykdomus veiksmus siekiant gerinti santykius su Rusija; ragina Rusiją, kuri yra svarbi veikėja regione, konstruktyviai siekti taikaus konfliktų sprendimo, ypač pasitelkiant Ženevos derybas, kurios dalyviai įgalioti stebėti, kaip įgyvendinamas 2008 m. rugpjūčio 12 d. Rusijos ir Gruzijos susitarimas dėl ugnies nutraukimo; mano, kad abi šalys turi visapusiškai laikytis visų susitarimo dėl ugnies nutraukimo nuostatų, ypač Rusija turi laikytis įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas ir nuostatos, kuria numatoma, kad Rusija privalo užtikrinti visapusišką ir neribotą EUMM prieigą prie atsiskyrusių Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugų ir orų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą į jų nuolatines gyvenamąsias vietas;

42.

pabrėžia, kad svarbu plėsti žmonių tarpusavio ryšius visais lygmenimis konflikto paveiktuose regionuose, siekiant sudaryti reikiamas sąlygas tvariam dialogui ir toliau skatinti pasitikėjimo stiprinimą, kad būtų daroma pažanga taikos procese ir pasiektas šalių susitaikymas;

43.

pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad asociacijos procesas nekelia grėsmės Rusijos politiniams ir ekonominiams interesams, ir apgailestauja, kad Rusijos vadovai mano kitaip; pažymi, kad kiekviena šalis turi teisę pati priimti savo politinius sprendimus ir kad ES bendradarbiavimo su Rytų partnerėmis tikslas – skleisti gerovę ir didinti politinį ir socialinį stabilumą, o dėl to naudos gaus visos regiono šalys;

44.

nurodo, kad įsigaliojus ES ir Gruzijos asociacijos susitarimui ir, kaip tikėtina, Armėniją įtraukus į Muitų sąjungą, o Azerbaidžanui nepriklausant jokiam ekonominiam blokui, įskaitant PPO, galėtų suirti tradiciniai ekonominiai regiono ryšiai; visapusiškai pritaria progresiniam diferencijavimui, numatytam pagal Rytų partnerystę, jeigu atsižvelgiama į skirtingą partnerių užmojų ir pajėgumų lygį, tačiau yra įsitikinęs, jog norint, kad ES veiksmingai prisidėtų prie Pietų Kaukazo stabilumo ir ekonominės plėtros, būtina taikyti regioninį požiūrį; todėl ragina Komisiją padėti regiono šalims spręsti problemas, galinčias kilti dėl minėtos situacijos, ir pagelbėti Gruzijai dėti naujas pastangas siekiant skatinti naujų formų bendradarbiavimą Pietų Kaukazo regione;

45.

atkreipia dėmesį į svarbią Gruzijos poziciją dėl pietinio dujų koridoriaus plėtros, naftos tranzito ir dujotiekio, nes tai galėtų turėti strateginės svarbos Europos energetiniam saugumui; ryšium su tuo ragina statant energetikos infrastruktūros objektus visapusiškai laikytis ES aplinkosaugos standartų; taip pat pabrėžia, kad svarbu įvairinti energijos šaltinius, visų pirma atsižvelgiant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ir suderinti klimato kaitos politiką ir tikslus su atitinkama ES politika ir tikslais;

46.

ragina Komisiją aktyviai padėti Gruzijos valdžios institucijoms ir jas stebėti įgyvendinant hidroelektrinių statybai, reorganizavimui ir rekonstrukcijai skirtą investicinę programą ir raginti jas visapusiškai laikytis ES standartų ir normų, visų pirma, kai tai susiję su didesnių hidroelektrinių poveikio aplinkai vertinimu;

47.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Gruzijos parlamentu, nes tai vienas iš būdų stebėti susitarimo ir darbotvarkės įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad dėl susitarimo įsigaliojimo ir sukurtos naujos institucinės bendradarbiavimo sistemos, apimančios Asociacijos tarybą, reikia panašiai sustiprinti ryšius parlamentų lygmeniu; taigi mano, kad, atsižvelgiant į skirtingą santykių su Armėnija ir Azerbaidžanu mastą, būtina sukurti specialų parlamentinį ES ir Gruzijos asociacijos komitetą;

48.

ragina Gruziją pateikti Gruzijos, įskaitant Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas, visuomenei visapusišką informaciją apie Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą, bendradarbiaujant su ES specialiuoju įgaliotiniu Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir EUMM;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Gruzijos vyriausybei bei parlamentui.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/39

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 24 straipsnio trečią pastraipą ir į 228 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (1),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 219 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į kvietimą teikti kandidatūras (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 16 d. balsavimo rezultatus,

1.

išrenka Emily O'REILLY eiti Europos ombudsmeno pareigas iki Parlamento kadencijos pabaigos;

2.

kviečia Emily O'REILLY prisiekti Teisingumo Teisme;

3.

paveda Pirmininkui paskelbti pridedamą sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Teisingumo Teismui.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/40

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0246),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0005/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0059/2014),

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/41

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09412/2014),

—

atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8–0042/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 7 dalį ir 39 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0036/2014),

1.

pritaria prisijungimui prie Konvencijos;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/42

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10437/2014),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės globalios navigacijos palydovinės sistemos (GNSS) projektą (10717/2006),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0108/2014),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 7 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0045/2014),

1.

pritaria susitarimo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Maroko Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/43

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje atnaujinimo projektą (11047/2014),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (1),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0114/2014),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 7 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0039/2014),

1.

pritaria susitarimo atnaujinimui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Ukrainos parlamentams ir vyriausybėms.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/44

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06698/2014),

—

atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje ir tris susijusius susitarimus (06696/2014),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalį ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0002/2014),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir į 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0026/2014),

1.

pritaria Susitarimo ir trijų susijusių susitarimų sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/45

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0666),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0242/2014),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0054/2014),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/46

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0672 – C8-0231/2014),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1) (toliau – EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0064/2014),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.

kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos atliekamo EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.

kadangi 2014 m. birželio 18 d., po to, kai iš įmonės „Whirlpool Europe S.r.l.“, vykdžiusios veiklą ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 27 skyriui („Elektros įrangos gamyba“), ir penkių tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių buvo atleisti 608 darbuotojai, Italijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF/2014/010 IT/Whirlpool;

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad šią paraišką Italijos valdžios institucijos pateikė laikydamosi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto intervencijos kriterijaus, pagal kurį reikalaujama, kad per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį valstybės narės įmonėje būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų arba būtų nutrūkusi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant jos tiekėjų ir tolesnės gamybos grandies įmonėse atleistus darbuotojus ar savarankiškai dirbusius asmenis; pritaria Komisijai, kad tame reglamente nustatytos sąlygos įvykdytos ir kad todėl Italija turi teisę gauti finansinę paramą pagal tą reglamentą;

2.

pažymi, kad 2014 m. birželio 18 d. Italijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir 2014 m. spalio 28 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina tai, kad Komisija laikėsi trumpo 12 savaičių termino, nustatyto EGF reglamente;

3.

pažymi, kad Italijos institucijos teigia, jog pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė labai paveikė Italijos namų ūkių vartojimo pasirinkimus, namų ūkiai persvarstė savo sprendimus dėl pirkimo, ypač sprendimus dėl ilgalaikio vartojimo prekių, įskaitant buitinius prietaisus, pirkimo;

4.

pabrėžia, kad dėl ekonominės ir finansinės krizės labai sumažėjo namų ūkių vartojimas ir Italijos didelių buitinių prietaisų rinka sumažėjo 16,5 proc. (nuo 3 174 mlrd. 2010 m. iki 2 649 mlrd. 2013 m.);

5.

sutinka, kad staigus elektros įrangos gamybos sumažėjimas 2008–2012 m. yra susijęs su pasaulio finansų ir ekonomikos krize, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 546/2009 (4), taigi Italija turi teisę gauti EGF finansinę paramą;

6.

pažymi, kad iki šiol pateiktos dar dvi paraiškos dėl EGF paramos elektros įrangos gamybos sektoriui (5), taip pat dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės;

7.

pažymi, kad dėl šių atleidimų dar labiau pablogės nedarbo padėtis Trento provincijoje, kur nuo krizės pradžios nedarbo lygis padvigubėjo – nuo 2,9 proc. 2007 m. iki 6,1 proc. 2013 m.; pabrėžia, kad užimtumo sumažėjimas atsiliepė statybų (-10,3 proc.) ir pramonės (-2,4 proc.) sektoriams ir kad Trentine bedarbių skaičius Italijos nacionalinio statistikos instituto (ISTAT) duomenimis 2014 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 18 700, o užsiregistravusių provincijos įdarbinimo tarnybose – 41 800;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad, be 502 ataskaitiniu laikotarpiu iš įmonės „Whirlpool“, kuri laikoma pagrindine įmone, atleistų darbuotojų, iš penkių tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių atleisti 106 darbuotojai taip pat pridėti prie reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų skaičiaus, tad bendras paramos gavėjų skaičius yra 608 ir visi jie laikomi EGF priemonėmis pasinaudosiančiais tiksliniais paramos gavėjais;

9.

pažymi, kad numatytos bendros išlaidos yra 3 150 000 EUR, iš kurių 126 000 EUR numatyti įgyvendinimui, ir kad EGF finansinė parama siekia 1 890 000 EUR ir tai yra 60 proc. visų išlaidų;

10.

palankiai vertina tai, kad Italijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti skubią paramą darbuotojams, 2014 m. vasario 4 d. (prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui ir net prieš pateikiant paraišką finansinei EGF paramai gauti) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

11.

palankiai vertina tai, kad vykdant derybas dėl remtinų priemonių dalyvavo socialiniai partneriai; taip pat palankiai vertina tai, kad profesinės sąjungos dalyvauja stebint priemonių taikymą ir galimą pertvarkymą ir yra įtrauktos į rezultatų vertinimo procesą; palankiai vertina tai, kad suplanuotos priemonės, jų turinys ir atitinkami jų įgyvendinimo aspektai (įskaitant tvarkaraščius) buvo pristatyti buvusiems Spini di Gargarolo „Whirpool“ gamyklos darbuotojams ir su jais aptarti keliuose susitikimuose (iš viso 15), surengtuose 2014 m. vasario–kovo mėn., ir taip pat palankiai vertina tai, kad 393 iš visų šiuose susitikimuose dalyvavusių darbuotojų užsiregistravo dalyvauti tose priemonėse;

12.

pažymi, kad bus teikiamos toliau nurodytos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos: informaciniai susirinkimai, priėmimas ir registracija, konsultavimas ir orientavimas, įgūdžių vertinimas, bendrasis mokymas ir perkvalifikavimas, profesinis mokymas, konsultuojamasis ugdymas, konsultavimas sugrįžus į darbo rinką ir konsultavimas verslumo klausimais, darbo paieškos išmoka, dalyvavimo išmoka, su kelionėmis į mokymo vietą susijusių išlaidų padengimas ir samdymo išmoka;

13.

pažymi, kad 16,78 proc. numatytų paramos gavėjų nėra ES piliečiai; mano, kad tam tikri konsultuojamojo ugdymo elementai galėtų būti ypač naudingi padedant šiems paramos gavėjams vėl grįžti į darbo rinką;

14.

pataria įvertinti konkrečius mokymo, perkvalifikavimo ir profesinio rengimo priemonių, kurios buvo suteiktos dalyviams, rezultatus, siekiant susidaryti aiškesnį vaizdą apie taikytų priemonių veiksmingumą;

15.

palankiai vertina pagalbos grįžus į darbą ir pagalbos steigiant verslą priemones;

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/49

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0699 – C8-0243/2014),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1) (toliau – EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0062/2014),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.

kadangi priimtame Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 (4) atspindimas Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos atliekamo EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.

kadangi Lenkija pateikė paraišką „EGF/2013/006 PL/Fiat“ dėl finansinės paramos iš EGF po to, kai buvo atleisti 1 079 darbuotojai, iš jų 829 iš įmonės „Fiat Auto Poland“ ir 250 iš 21 jos tiekėjo ir tolesnės gamybos grandies įmonės, tikimasi, kad 777 asmenys dalyvaus iš EGF finansuojamose priemonėse; minėti darbuotojų atleidimai, susiję su gamybos sumažėjimu įmonės „Fiat Auto Poland S.A“ gamykloje Tychose (įmonės „Fiat“ gamykla Tychose), esančioje Lenkijos Silezijos vaivadijoje, įvyko per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. gegužės 21 d.;

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.

pažymi, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, todėl pritaria Komisijai, kad Lenkija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.

pažymi, kad 2013 m. liepos 29 d. Lenkijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, o iki 2014 m. birželio 16 d. pateikta papildoma informacija, ir kad 2014 m. lapkričio 10 d. Komisija pateikė šios paraiškos vertinimą;

3.

palankiai vertina tai, kad Lenkijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2013 m. sausio 21 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

4.

pažymi, kad nuo 2007 m. Europos automobilių pramonė neteko dalies savo rinkos. Tais metais Europos lengvųjų automobilių gamyba sudarė 32,2 proc. visos pasaulio gamybos, o 2012 m. ji tesudarė 23,2 proc.; be to, pabrėžia, kad nuo 2011 iki 2012 m. ES-27 gamyba sumažėjo 7 proc., o per tą patį laikotarpį pasaulinė gamyba padidėjo 5,3 proc.; pabrėžia, kad padėtis yra dar blogesnė nacionaliniu lygmeniu, nes šiuo lygmeniu, palyginti su 2011 m., 2012 m. gamybos apimtis sumažėjo beveik trečdaliu;

5.

todėl pritaria Komisijai, kad atleidimai įmonės „Fiat“ gamykloje Tychose ir jos tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonėse yra susiję su esminiais struktūriniais pasaulio prekybos sistemos pokyčiais, kuriuos lėmė globalizacija; pabrėžia, kad globalizacijos poveikį padidino finansų krizė, dėl kurios naujų lengvųjų automobilių pardavimo lygis Sąjungoje neregėtai sumažėjo;

6.

pažymi, kad manoma, jog darbuotojų atleidimas iš įmonės „Fiat“ gamyklos Tychose turės neigiamą poveikį regionui, nes buvę įmonės „Fiat Auto Poland“, jos tiekėjų ir tolesnės gamybos grandies įmonių darbuotojai sudaro 10 proc. visų šiose apylinkėse gyvenančių bedarbių;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2011 m. nedarbo lygis Silezijoje didėjo; be to, pažymi, kad šiame regione padaugėjo dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo atleistų darbuotojų, kurių skaičius nuo 2011 iki 2012 m. beveik padvigubėjo;

8.

pažymi, kad iki šiol buvo pateikta 21 paraiška dėl EGF paramos automobilių pramonės sektoriui, iš kurių 12 yra pagrįstos su prekyba susijusia globalizacija, o likusios 9 – krizės kriterijumi;

9.

pažymi, kad suderintą bendrai finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą sudaro toliau nurodytos priemonės, skirtos 777 atleistiems darbuotojams vėl įtraukti į darbo rinką: mokymo ir su mokymu susijusios išlaidos, verslumo mokymas, mokymosi stipendijos, praktikos stipendijos, praktikos išlaidos, intervenciniai darbai, dotacijos savarankiškai dirbti norintiems asmenims, samdos paskatos;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad dotacijos savarankiškai dirbti norintiems asmenims (iki 4 995 EUR vienam darbuotojui) teikiamos laikantis sąlygų ir priklauso nuo savarankiškos veiklos sėkmės; pažymi, kad minėtos sąlygos neturėtų atgrasyti dalyvių teikti paraišką dėl šios paramos priemonės;

11.

pažymi, kad 2013 m. pabaigoje buvo baigtos įgyvendinti prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos ir kad negalutiniais duomenimis 313 įvairių pagal šį paketą numatytų veiksmų dalyvavo 269 asmenys, iš jų 219 asmenų, pasinaudoję suteikta parama, įsidarbino;

12.

pažymi, kad, remiantis negalutiniais duomenimis, bendros prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų įgyvendinimo išlaidos buvo kur kas mažesnės, negu numatyta, nes šiomis paslaugomis naudojosi mažesnis darbuotojų skaičius;

13.

pabrėžia, jog nepaisant to, kad negalutiniais duomenimis šiuose veiksmuose dalyvavo mažiau darbuotojų, negu buvo numatyta iš pradžių, darbo tarnyboje vis dar yra įsiregistravę 85 nedirbantieji, kuriems taikomos šio paketo priemonės, o tai įrodo, kad didžioji dauguma iš Lenkijos įmonės „Fiat Auto Poland“ iš darbo atleistų darbuotojų jau įsidarbino;

14.

palankiai vertina tai, kad Regioninė užimtumo tarnyba dalyvavo rengiant paraišką EGF, ir jos vaidmenį priimant sprendimą dėl šio projekto veiklos paketo;

15.

primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos; mano, kad rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir įgūdžius, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

16.

pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė pavienių iš darbo atleistų darbuotojų integracija suteikiant galimybę dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

17.

palankiai vertina tai, kad, be kitų priemonių, intervencinis darbas tikslingai skiriamas darbuotojų virš 50 metų amžiaus, kurie sudaro didelę paramos gavėjų dalį, grupei; taip pat pažymi, kad šiai amžiaus grupei gresia didesnė užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos rizika;

18.

atkreipia dėmesį į didelį pagyvenusių žmonių ir mažesnės kvalifikacijos žmonių, kuriuos palietė atleidimai iš darbo, skaičių; jie sudaro atitinkamai 18,7 proc. ir 62,6 proc. visų atleistųjų darbuotojų; ragina ypatingą dėmesį skirti toms dviem grupėms ir jiems skirtoms konkrečioms EGF priemonėms;

19.

mano, kad šeši darbuotojai, turintys ilgalaikių sveikatos problemų ar negalių, jiems teikiant prie individualių poreikių pritaikytą paramą, gali turėti specialių poreikių;

20.

palankiai vertina tai, kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą, taikyti ir toliau bus taikomi moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principai;

21.

pažymi, kad 2012 m. gruodžio 20 d. įmonė „Fiat Auto Poland“ pasiekė susitarimą su profesinėmis sąjungomis, kuriame nustatė darbuotojų atleidimo kriterijus ir susitarė dėl paskatų, kurios būtų teikiamos darbuotojams, sutikusiems savanoriškai išeiti iš darbo;

22.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; pabrėžia, kad Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad paslaugos nebūtų Sąjungos finansuojamos du kartus;

23.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

24.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/53

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0702 – C8-0245/2014),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1) (EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0063/2014),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių arba dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti tokiems darbuotojams vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.

kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, nustatyti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.

kadangi 2014 m. liepos 29 d., po to, kai iš įmonės „Odyssefs Fokas S.A.“, vykdžiusios veiklą ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 47 skyriui („Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą“), buvo atleistas 551 darbuotojas, Graikijos valdžios institucijos pateikė paraišką „EGF/2014/013 EL/Odyssefs Fokas“;

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.

palankiai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijos atsižvelgia į didžiulius šios biudžetinės priemonės privalumus ir ja, kaip priemone neigiamoms finansų ir ekonomikos krizės pasekmėms šalinti, jau naudojosi kelis kartus;

2.

pažymi, kad šią paraišką Graikijos valdžios institucijos pateikė laikydamosi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų arba būtų nutrūkusi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonėse;

3.

pažymi, kad 2014 m. liepos 29 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė paraišką finansinei EGF paramai gauti ir kad 2014 m. lapkričio 11 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiškos vertinimo procedūra buvo itin greita (trumpesnė nei penki mėnesiai);

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad Graikijos valdžios institucijos teigia, jog pradžioje darbuotojų atleidimą nulėmę įvykiai buvo du: sumažėjusios disponuojamos namų ūkių pajamos dėl didesnės mokesčių naštos, sumažėjusių atlyginimų (privačiajame ir viešajame sektoriuose) ir augančio nedarbo ir todėl smarkiai sumažėjusi perkamoji galia; ir dėl grynųjų pinigų trūkumo Graikijos bankuose smarkiai sumažintas paskolų teikimas įmonėms ir asmenims;

5.

pritaria tam, kad šie veiksniai yra susiję su pasauline finansų ir ekonomikos krize, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 546/2009 (4), ir kad todėl Graikija turi teisę gauti EGF paramą;

6.

pažymi, kad iki šiol dėl EGF paramos mažmeninės prekybos sektoriui buvo pateiktos dar trys paraiškos, taip pat pagrįstos pasauline finansų ir ekonomikos krize, ir dvi iš jų pateikė Graikija;

7.

pažymi, kad dėl šių darbuotojų atleidimo dar pablogės nedarbo padėtis šalyje, kurioje 2008–2013 m. laikotarpiu bedarbių skaičius padidėjo keturis kartus ir kurioje nedarbo lygis yra didžiausias iš visų valstybių narių ir penktas pagal dydį pasaulyje; ypač nerimauja dėl Atikos ir Centrinės Makedonijos regionų, kuriuose yra 90 proc. atleistųjų darbuotojų ir kuriuose nedarbo lygis jau viršija šalies nedarbo vidurkį, kuris yra 27,5 proc.;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad, be 551 ataskaitiniu laikotarpiu atleisto darbuotojo, 49 darbuotojai, atleisti prieš keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį, taip pat atitinka reikalavimus paramai gauti, todėl bendras paramos gavėjų skaičius yra 600; pažymi, kad 89,17 proc. atleistų darbuotojų, atitinkančių reikalavimus EGF paramai gauti, yra moterys;

9.

palankiai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijos papildomai suteiks prie individualių poreikių pritaikytas EGF bendrai finansuojamas paslaugas ne daugiau kaip 500 nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET jaunuolių), kurie paraiškos pateikimo dieną buvo jaunesni kaip 30 metų, jeigu visi 8 dalyje nurodyti darbuotojai buvo atleisti NUTS 2 lygio regionuose – Κεντρική Μακεδονία (Centrinėje Makedonijoje, EL12), Θεσσαλία (Tesalijoje, EL14) ir Aττική (Atikoje, EL30), kurie atitinka reikalavimus pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, taigi bendras paramos gavėjų skaičius yra 1 100;

10.

pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos nusprendė teikti prie individualių poreikių pritaikytas EGF bendrai finansuojamas paslaugas ne daugiau kaip 500 nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunuolių, kurie yra ne vyresni kaip 30 metų; pažymi, kad, kaip nurodyta paraiškoje, Graikijos valdžios institucijos remsis, be kita ko, kriterijais, atitinkančiais Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plane nurodytus kriterijus (t. y. jaunuoliai, kuriems kyla atskirties pavojus, namų ūkių pajamų lygis, švietimo lygis, nedarbo trukmė ir t. t.), taip pat pareikšto susidomėjimo kriterijumi; ragina Graikijos valdžios institucijas atsižvelgti į socialinius kriterijus ir užtikrinti, kad atrenkant EGF paramos gavėjus būtų griežtai laikomasi nediskriminavimo ir lygių galimybių principų;

11.

remia socialinius kriterijus, kuriuos Graikijos valdžios institucijos taiko siekdamos nustatyti tikslinius EGF priemonėmis pasinaudosiančius NEET jaunuolius ir kuriais atsižvelgiama į namų ūkių pajamas, išsilavinimo lygį ir nedarbo trukmę; ragina atrenkant paramos gavėjus griežtai laikytis nediskriminavimo principų siekiant galimybių suteikti taip pat ir labiausiai atskirtiesiems nuo darbo rinkos;

12.

ragina Graikijos valdžios institucijas pateikti išsamią informaciją apie finansuojamus veiksmus ir rezultatus siekiant dalytis geriausia patirtimi, ypač susijusia su NEET jaunuolių atranka ir jiems teikiama parama;

13.

pažymi, kad bendras šiam EGF lėšų mobilizavimui skirtas biudžetas yra 10 740 000 EUR, iš jų 210 000 EUR numatyti įgyvendinimui, ir kad EGF finansinė parama siekia 6 444 000 EUR, o tai sudaro 60 proc. visų išlaidų;

14.

pažymi, kad parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai skirtas įnašas sudaro 1,96 proc. viso biudžeto; be to, pažymi, kad beveik pusę šių lėšų planuojama panaudoti informavimo ir viešinimo tikslais;

15.

palankiai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijos, siekdamos skubiai suteikti darbuotojams paramą, 2014 m. spalio 20 d. (prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė nukentėjusiems darbuotojams pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

16.

pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su tikslinių paramos gavėjų (buvusių „Fokas“ darbuotojų ir darbuotojams atstovaujančių teisininkų) ir Graikijos privačiojo sektoriaus darbuotojų federacijos atstovais;

17.

pažymi, kad teiktinos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos parengtos siekiant atsižvelgti į konkrečius NEET jaunuolių poreikius ir jas sudaro šios priemonės: profesinis orientavimas, mokymas, perkvalifikavimas ir profesinis mokymas, parama verslui steigti, darbo paieškos išmokos, mokymo išmokos ir judumo pašalpos;

18.

pabrėžia prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų, skirtų padėti konkretiems paramos gavėjams nusistatyti įgūdžius ir susidaryti realų, interesais ir kvalifikacija pagrįstą karjeros planą, svarbą;

19.

palankiai vertina tai, kad pasiūlytos priemonės apima stebėseną, kuri užtikrina, kad įgyvendinus priemones šešis mėnesius stebima dalyvių veikla;

20.

pažymi, kad daugiausia lėšų prašoma paramai verslui steigti (3 000 000 EUR) ir mokymo priemonėms (2 960 000 EUR);

21.

pažymi, kad didžiausia reikalavimus atitinkanti 15 000 EUR suma bus suteikta 200 atrinktų darbuotojų ir NEET jaunuolių, kaip įnašas jiems steigiant nuosavą verslą; pabrėžia, kad šios priemonės tikslas – teikiant finansavimą perspektyvaus verslo iniciatyvoms skatinti verslumą, kad vidutinės trukmės laikotarpiu toliau būtų kuriamos darbo vietos; primena, kad ši didžiausia reikalavimus atitinkanti suma bus suteikta taikant specialias sąlygas ir atsižvelgiant į steigiamo verslo, kuris remiamas, perspektyvumą;

22.

atkreipia dėmesį į tikrą pridėtinę vertę ir rekomenduoja siūlyti aktyvias darbo rinkos priemones; pažymi, kad maždaug vieną trečdalį planuojamos paramos sudaro išmokos, kurios yra pasyvios darbo rinkos priemonės;

23.

pažymi, kad mokymo priemonių pagal šią paraišką išlaidos yra panašaus dydžio kaip ir ankstesnėse Graikijos paraiškose nurodytos išlaidos; atkreipia dėmesį į tai, kad panašiose valstybių narių paraiškose šios išlaidos skiriasi;

24.

ragina EGF planą papildyti naujuoju Europos socialinio fondo (ESF) programavimo laikotarpiu planuojamomis ESF priemonėmis siekiant padėti darbuotojams vėl integruotis į ateitį orientuotuose ir tvariuose ekonomikos sektoriuose; primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant iš EGF remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir įgūdžius, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

25.

džiaugiasi, kad suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų;

26.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

27.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/57

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0701 – C8-0247/2014),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1) (toliau – EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0065/2014),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,

C.

kadangi priimtame Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 (4) atspindimas Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.

kadangi Prancūzija pateikė paraišką „EGF/2013/014 FR/Air France“ finansinei paramai iš EGF gauti po to, kai dėl mažėjančios Sąjungos oro transporto rinkos dalies per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. ir po jo buvo atleista 5 213 darbuotojų, iš kurių, kaip numatoma, 3 886 asmenys dalyvaus taikant priemones;

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.

pažymi, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, todėl pritaria Komisijai, kad Prancūzija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.

pažymi, kad 2013 m. gruodžio 20 d. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, o iki 2014 m. liepos 24 d. pateikta papildoma informacija, ir kad 2014 m. lapkričio 11 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą;

3.

palankiai vertina tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos, siekdamos skubiai suteikti darbuotojams paramą, 2012 m. lapkričio 6 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui ir netgi prieš pradedant šį sprendimą taikyti) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

4.

mano, kad atleidimai iš bendrovės „Air France“ yra susiję su dėl globalizacijos vykstančiais esminiais struktūriniais pasaulio prekybos sistemos pokyčiais ir su Sąjungos oro transporto rinkos dalies mažėjimu, ypač įspūdingai išaugus trims pagrindinėms Persijos įlankos bendrovėms, o šią padėtį dar labiau apsunkina pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė;

5.

pažymi, kad manoma, jog atleidimai iš bendrovės „Air France“ turės neigiamo poveikio Il de Franso regionui, kuriame bus vykdomas dar vienas kolektyvinis atleidimas, kadangi 2014 m. visiškai uždaroma One esanti bendrovės „Peugeot Citroën Automobile (PSA)“ automobilių gamykla;

6.

pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas apima toliau nurodytas priemones, skirtas 3 886 atleistiems darbuotojams vėl integruoti į darbo rinką: darbuotojų konsultavimo ir profesinio orientavimo paslaugas, mokymą, paramą kuriant verslą, reguliarią informavimo ir komunikacijos veiklą, kvalifikacijos keitimo išmokas, judumo išmokas;

7.

palankiai vertina tai, kad kvalifikacijos keitimo išmokoms skirta 21 580 020 EUR, o jos bus mokamos iki kvalifikacijos keitimo atostogų pabaigos ir išmoka sudarys 70 proc. paskutinio darbuotojo bendro darbo užmokesčio; pažymi, kad Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 nurodyta, kad tokių išmokų dalis ribojama, t. y. jos neviršija 35 proc. bendros atitinkamu atveju iš EGF mobilizuotos sumos, bet pabrėžia, kad Prancūzija pateikė paraišką pagal Reglamentą (EB) Nr. 546/2009 (5), kuris taikomas paraiškoms, pateiktoms iki 2013 m. pabaigos, ir kuriame buvo numatyta daug dosnesnė lėšų naudojimo tam tikroms išmokoms, pvz., kvalifikacijos keitimo išmokoms ir paramai kuriant verslą, galimybė;

8.

nepritaria tam, kad EGF būtų naudojamas kaip priemonė atleidimams finansuoti; nurodo, kad lėšomis turėtų būti padedama darbuotojams vėl grįžti į darbo rinką;

9.

primena, kad lėšomis turėtų būti padedama paramos gavėjams vėl grįžti į darbo rinką, o ne siekiama skirti jiems atlyginimo pakaitalą po to, kai jie atleidžiami; pažymi, kad šį tikslą galima daug geriau pasiekti taikant šiuo metu galiojančio Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 nuostatas;

10.

teigiamai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas (mokymai, darbuotojų konsultavimas, parama kuriant verslą, kvalifikacijos keitimo išmokos, judumo išmokos) buvo parengtas konsultuojantis su tikslinių paramos gavėjų atstovais ir socialiniais partneriais;

11.

primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

12.

apgailestaudamas pažymi, kad didžiosios dalies atleistų darbuotojų amžius 55–64 metai; palankiai vertina tai, kad numatomas diferencijuotas požiūris taikant paskatą, susijusią su išmokos verslui pradėti priemone, kai įdarbinami vyresni nei 55 metų amžiaus darbuotojai;

13.

pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų remiama atskirų iš darbo atleistų darbuotojų reintegracija siekiant sudaryti galimybę gauti ilgalaikį darbą; be to, pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

14.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, neapima informacijos apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus, bet joje nurodomas rašytinis susitarimas su darbuotojus atleidžiančia bendrove, pagal kurį, įgyvendindama pirmiau aprašytas priemones, ji toms pačioms priemonėms nenaudos finansinės paramos iš kitų Sąjungos finansinių priemonių; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad paslaugos nebūtų Sąjungos finansuojamos du kartus;

15.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

16.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

12.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/60

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių skyrimo (C(2014)9456),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (1), 56 straipsnio 6 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisykles,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0070/2014),

A.

kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad Bendros pertvarkymo valdybos (Valdybos) pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir šio reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį;

B.

kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad skiriant asmenis į Valdybą turi būti paisoma lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų;

C.

kadangi, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalies, Komisija 2014 m. lapkričio 19 d. patvirtino trumpąjį kandidatų eiti Valdybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas sąrašą;

D.

kadangi, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalies, Komisija 2014 m. gruodžio 1 d. patvirtino trumpąjį kandidatų eiti reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų Valdybos narių pareigas sąrašą;

E.

kadangi, laikantis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalies, abu trumpieji sąrašai buvo perduoti Parlamentui;