9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/5

P8_TA(2014)0059

ES ir visuotinė vystymosi programa po 2015 m.

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m. (2014/2143(INI))

(2016/C 289/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į JT atviros darbo grupės tvaraus vystymosi tikslų klausimais 2014 m. liepos mėn. priimtą ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinio ekspertų komiteto tvaraus vystymosi finansavimo klausimais 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtą ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. aukšto lygio politinio forumo tvaraus vystymosi klausimais ministrų deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2014 m. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio mėn. Meksikoje įvykusio pasaulinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės (angl. GPEDC) aukšto lygio susitikimo baigiamąjį dokumentą,

—	atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, patvirtintas per 1995 m. rugsėjo mėn. įvykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją ir tolesnius baigiamuosius dokumentus,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, patvirtintą 1994 m. Kaire, ir į tolesnę + 20 peržiūrą,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į JT ataskaitą „Lyčių lygybė: 2012 m. pažangos apžvalga“, kurioje vertinama pažanga, susijusi su lyčių lygybės aspektais siekiant aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. įvykusios Jungtinių Tautų konferencijos aplinkos ir vystymosi klausimais išvadas ir į vėlesnės Rio de Žaneire (Brazilija) 2012 m. birželio 20–22 d. vykusios konferencijos tvaraus vystymosi klausimais ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) 2014 m. žmogaus socialinės raidos ataskaitą „Siekiant išlaikyti žmonijos pažangą: pažeidžiamumo mažinimas ir atsparumo didinimas“,

—	atsižvelgdamas į JT aukšto lygio pripažintų asmenų grupės 2013 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės,

—	atsižvelgdamas į Rio de Žaneire (Brazilija) 2012 m. birželio 20–22 d. vykusios JT konferencijos tvaraus vystymosi klausimais ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į JT sistemos darbo grupės JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimais 2012 m. birželio mėn. ataskaitą JT generaliniam sekretoriui „Suvokti ateitį, kurios norime visiems“,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. vykusios JT Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos aukšto lygio plenariniame posėdyje dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų priimtą rezoliuciją „Ištesėti pažadą: susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“,

—	atsižvelgdamas į Stambulo 2011–2020 m. dešimtmečio veiksmų programą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į TDO ataskaitą dėl maisto stygiaus padėties,

—	atsižvelgdamas į deklaraciją ir veiksmų planą, priimtus 2011 m. gruodžio mėn. Busane vykusiame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą JTVP ataskaitą „Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų – pasiekus laikotarpio vidurį“,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir žmogaus teises reglamentuojantį teisinį pagrindą,

—	atsižvelgdamas į JT sistemos darbo grupės JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimais, kuriai bendrai vadovauja JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas ir JTVP, darbą, atliekamą remiant visoms JT agentūroms ir konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais,

—	atsižvelgdamas į PSO 2008 m. gegužės 24 d. visuomenės sveikatos, inovacijų ir intelektinės nuosavybės visuotinę strategiją ir veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę,

—	atsižvelgdamas į 1986 m. Deklaraciją dėl teisės į vystymąsi,

—	atsižvelgdamas į ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką (1),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

—	atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“ (COM(2014)0335),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ COM(2014)0263,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą ir priemonių rinkinį „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises, ES bendradarbiavimo vystymosi labui srityje (SWD(2014)0152),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492),

—	atsižvelgdamas į Komisijos viešas konsultacijas formuojant ES poziciją „Siekiant parengti vystymosi po 2015 m. programą“, kurios buvo vedamos nuo 2012 m. birželio 15 iki rugsėjo 15 d.,

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (2),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vystymosi politikos darna“ (COM(2005)0134) ir į 2012 m. gegužės 14 d. įvykusio Užsienio reikalų tarybos 3166-ojo posėdžio išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos (4),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos vystymosi metų (2015) (5),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Programos po 2015 m. apibrėžimas“ (6),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, apimančio visas žmogaus teises,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m.,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. bendrą AKR ir ES pareiškimą dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 25 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0037/2014),

A.	kadangi 2000 m. visi atitinkami suinteresuotieji subjektai susitiko siekdami nustatyti TVT, kad iki 2015 m. būtų pasiekti konkretūs vystymosi ir skurdo panaikinimo tikslai;

kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) padidino informuotumą apie tai, kad skurdo panaikinimas pasaulyje – tai skubus uždavinys ir veiksmų pasauliniu lygmeniu prioritetas; kadangi TVT įgyvendinimo lygis yra įvairus ir matomas teigiamas poveikis mažinant ypač didelį skurdą, kovojant su maliarija ir tuberkulioze, gerinant prieigą prie geriamojo vandens ir mažinant pradinę mokyklą lankančių vaikų skaičiaus skirtumus; kadangi apibrėžiant laikotarpio po 2015 m. programą reikia pašalinti tam tikrus su TVT susijusius trūkumus;

C.	kadangi įvertinus pažangą, padarytą siekiant dabartinių TVT, paaiškėjo, kad nepaprastai svarbu naujoje programoje užtikrinti stiprų skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir tvaraus vystymosi skatinimo veiksmų ryšį, taip pat nustatyti vieną bendrą tikslų rinkinį ir skirtingus metodus;

D.	kadangi numatoma, kad miestų gyventojų skaičius išaugs nuo dabartinio 3,6 mlrd. iki daugiau negu 6 mlrd. ir didžiausi miestai taps megamiestais, turinčiais daugiau negu 100 mln. gyventojų; kadangi dėl pernelyg intensyvios urbanizacijos daroma žala visiems vystymosi tvarumo aspektams;

kadangi 1994 m. Kaire įvykusioje tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais buvo raginama užtikrinti galimybes pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, įskaitant šeimos planavimą; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2013 m. nėštumo arba gimdymo metu mirė apie 289 000 moterų; primena 5 TVT ir tai, kad moterys turėtų galėti pasinaudoti veiksmingais kontracepcijos ir šeimos planavimo metodais siekiant beveik trečdaliu sumažinti gimdyvių mirtingumo skaičių;

kadangi skurdas mažinamas nevienodai ir šalių bei jų viduje esantys skirtumai, kurie išaugo tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, yra didžiausias vystymosi srities iššūkis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi 1,5 mlrd. žmonių patiria skurdą ir daugialypį sveikatos priežiūros, švietimo bei gyvenimo lygio nepriteklių, ypač nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose valstybėse;

G.	kadangi smurtiniai konfliktai ir humanitarinės krizės ir toliau žlugdo pastangas vystymosi srityje; kadangi moterys labiau nukenčia nuo ginkluotų konfliktų ir krizių;

kadangi reikia dėti dar daugiau pastangų siekiant perpus sumažinti badaujančių žmonių skaičių, nes 162 mln. vaikų vis dar kenčia nuo netinkamos mitybos; kadangi paslėptas badas gali būti apibrėžtas kaip mikroelementų trūkumas, kuris gali padaryti negrįžtamą poveikį sveikatai ir turėti socialinių ir ekonominių padarinių, susijusių su sumažėjusiu žmonių produktyvumu;

I.	kadangi 2014-ieji – tai Tarptautiniai šeimos ūkininkavimo metai;

kadangi 1986 m. Deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi patvirtinama, kad vystymasis – tai pagrindinė žmogaus teisė; kadangi šioje deklaracijoje įsipareigojama laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį įgyvendinamos visos žmogaus teisės (ekonominės, socialinės, kultūrinės, pilietinės ir politinės); kadangi deklaracijoje taip pat įsipareigojama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

kadangi dėl klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo kyla pavojus skurdo mažinimo pastangoms, nes daugelis besivystančių šalių vis dar priklauso nuo žemės ūkio ir gamtos išteklių, kurie savo ruožtu priklauso nuo klimato sąlygų, taip pat jos stokoja pajėgumų valdyti su klimatu susijusią riziką, taigi jų pažeidžiamumas dar labiau išauga; kadangi nedelsiant reikia mažinti pasaulio mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir siekti teisingesnio ir tvaresnio gamtos išteklių valdymo;

L.	kadangi siekiant su sveikata susijusių TVT padaryta pažanga visų pirma pagrįsta prieš kelerius metus atliktomis investicijomis į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP); kadangi dėl intelektinės nuosavybės teisių neturėtų būti trukdoma įsigyti vaistų už prieinamą kainą;

M.	kadangi kiekvieno vaiko, jaunuolio ar suaugusiojo galimybės pasinaudoti aukščiausios kokybės ikimokyklinio ugdymo, taip pat švietimo ir mokymo paslaugomis – tai būtina sąlyga norint nutraukti iš kartos į kartą perduodamo skurdo ir nelygybės ciklą;

N.	kadangi mažai pažangos padaryta lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityse; kadangi moterys dažnai patiria diskriminaciją ir smurtą;

kadangi pasaulio mastu moterys ir mergaitės sudaro didžiąją dalį žmonių, gyvenančių ypač didelio skurdo sąlygomis, ir kadangi lyčių lygybė ir moterų teisės – tai būtina sąlyga norint, kad pasaulinė vystymosi po 2015 m. programa būtų sėkminga; kadangi kasdien visame pasaulyje maždaug 800 moterų miršta nuo nėštumo ar gimdymo sukeltų komplikacijų; kadangi 1994 m. Kaire įvykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais buvo raginama užtikrinti visuotinę prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų ir teisių, nes jos gali išgelbėti gyvybes;

P.	kadangi moterys sudaro daugiau negu pusę migrantų skaičiaus;

Q.	kadangi Afrikos šalys į pasaulį eksportuoja žymiai daugiau kapitalo per neteisėtus finansinius srautus nei jos gauna atsižvelgiant į tarptautinę pagalbą ir perlaidas;

R.	kadangi pagal naują tvaraus vystymosi programą sudaromos sąlygos užtikrinti plataus masto pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą;

kadangi siekiant reaguoti į demografinį augimą pasaulio mastu reikia kurti daugiau naujų ir deramų darbo vietų; kadangi išsivysčiusių ir besivystančių šalių privačiajame sektoriuje sukuriama itin daug darbo vietų, taigi jis gali būti nepaprastai svarbus partneris kovojant su skurdu, jeigu nustatyti aiškūs atskaitomybės mechanizmai ir laikomasi tarptautinių socialinės apsaugos taisyklių;

T.	kadangi pagalbos reikšmė siekiant sumažinti skurdą ir toliau yra ypatinga ir ji yra akstinas pokyčiams besivystančiose šalyse;

U.	kadangi vietos išteklių sutelkimas yra svarbus kovos su skurdu ir nelygybe elementas;

kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios paramos vystymuisi teikėjos, todėl jos turėtų ir toliau būti kito JT derybų etapo varomoji jėga ir visų pirma propaguoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kuris pagrįstas lygybe, nediskriminavimu, dalyvavimu ir integracija į programos rengimą ir įgyvendinimą;

W.	kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose bus nustatyti nuoseklūs principai ir pagrindinės derybų strategijos kryptys;

X.	kadangi SESV 208 straipsnyje nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumas vystymosi labui;

I. Tūkstantmečio vystymosi tikslai: vertinimas ir nauji uždaviniai

pabrėžia, kad pastaraisiais metais pasaulyje įvyko daug permainų, įskaitant pasaulinės ekonominės ir politinės pusiausvyros pokyčius, ir kad nors kai kuriose besivystančiose ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ekonomika pakankamai augo, jose vis dar pastebimas aukštas ir didėjantis nelygybės lygis; mano, kad reikalingas naujas požiūris, kuris apimtų pasaulinį valdymą, daug dėmesio skiriant politikos suderinamumui vystymosi labui ir aprūpinimui visuotinėmis viešosiomis gėrybėmis;

primena, kad nors TVT yra trumpai ir aiškiai apibrėžti, jais nespendžiamos esminių struktūrinių veiksnių problemos, lėmusios skurdą ir nelygybę; pabrėžia, kad pasaulinė tvaraus vystymosi po 2015 m. programa turėtų skatinti pokyčius ir joje turėtų būti numatyta, kaip pašalinti pagrindines skurdo ir nelygybės priežastis ir taip užbaigti darbą, pradėtą siekiant dabartinių TVT;

pabrėžia, kad siekiant 2000 m. apibrėžtų TVT užtikrinta daug laimėjimų vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir besivystančiose šalyse, tačiau padaryta pažanga, palyginus atskiras šalis ir tam tikros šalies regionus, buvo nevienoda, todėl formuojant pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą šie rezultatai turi būti tinkamai išanalizuoti ir turi būti atsižvelgta į įgytą patirtį;

primena, kad nors siekiant TVT buvo iš esmės pakeistas žmonių gyvenimas, būsimais dešimtmečiais vis dar reikės spręsti tokius svarbius, labai sudėtingus ir tarpusavyje susijusius klausimus kaip žmogaus teisių pažeidimai, nelygybė, įskaitant lyčių nelygybę, ginkluoti konfliktai ir terorizmas, klimato kaita, maisto stygius, nuosavybės teisių ir teisių į žemę nesilaikymas, migracija, ribotos galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, demografiniai pokyčiai, riboti ištekliai, biologinės įvairovės nykimas, korupcija, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas, netvarus augimas, nedarbas ir finansų bei ekonomikos krizės, todėl reikia rasti naujus vystymosi būdus, kurie sudarytų sąlygas integraciniam ir tvariam vystymuisi, nešančiam naudą visiems;

pabrėžia, kad aplinkos tvarumas – svarbiausias uždavinys, nes nepavykus jo įgyvendinti gali kilti grėsmė visiems žmogaus socialinės raidos aspektams; visų pirma primena, kad aplinkos būklės blogėjimas – tai nepaprastai didelė kliūtis siekiant itin didelio skurdo ir bado panaikinimo tikslo; primena, pavyzdžiui, kad nuolatinė nelygybė ir kova dėl nepakankamų išteklių – pagrindinės konflikto, bado, nesaugumo ir smurto priežastys, ir tai savo ruožtu yra pagrindiniai veiksniai, stabdantys žmogaus socialinę raidą ir užkertantys kelią pastangoms pasiekti tvarų vystymąsi;

pabrėžia, kad įgyvendinant naują programą turėtų būti veiksmingai reaguojama į minėtus iššūkius ir sprendžiami svarbūs klausimai, susiję su pagarba kiekvieno žmogaus orumui, teisingumu, lygybe, geru valdymu, demokratija, teisine valstybe, taika ir saugumu, klimato kaita, nelaimių rizikos mažinimu ir atsparumo didinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu, integraciniu ir tvariu vystymusi, nuosavybės teisėmis ir teisėmis į žemę, sveikatos ir socialine apsauga, švietimu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, taip pat moterų, vaikų, jaunimo ir mažumų teisėmis;

pabrėžia, kad nauja vystymosi programa turi būti visuotinio pobūdžio ir taikoma visose šalyse, įskaitant ES valstybes nares, taigi ji turi būti aktuali ir sąžininga tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių atžvilgiu ir ja taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas nacionalines aplinkybes, pajėgumus, politiką ir prioritetus; pabrėžia, kad atsiradusi nauja atsakomybė ir našta turi būti lygiai, bet teisingai padalytos visoms šalims; ragina ES nurodyti, kokius konkrečius veiksmus ir įsipareigojimus ji galėtų pasiūlyti siekiant Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu taikyti universalumo principą;

pabrėžia, kad tarpusavio atskaitomybė ir skaidrumas visais lygmenimis turėtų būti pagrindiniai naujos vystymosi programos aspektai ir svarbu, kad nacionalinės vyriausybės ir kiti subjektai, įskaitant privatųjį sektorių, būtų atsakingi už programos įgyvendinimą;

ragina ES aktyviai vadovauti procesui siekiant apibrėžti bendrą, išsamią ir integracinę pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą ir palankiai vertina bendrą sutarimą, kad, atsižvelgiant į naują pasaulinę vystymosi darbotvarkę, reikia sutvirtinti įgyvendinimo priemones ir atnaujinti pasaulinę parterystę dėl tvaraus vystymosi;

II. Atnaujintos pasaulinės partnerystės ir stiprios ir darnios ES pozicijos poreikis

10.

ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį formuojant naują pasaulinę partnerystę, kurią įgyvendinant būtų sutelkti visų šalių, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus, veiksmai;

11.

ragina ES, atsižvelgus į šioje rezoliucijoje nurodytus prioritetus, per būsimas tarpvyriausybines derybas priimti tvirtą, darnią ir bendrą poziciją;

12.

pritaria JT atviros darbo grupės išvadoms; tačiau mano, kad šiose išvadose nurodyta programa ilgainiui galėtų būti suskirstyta į dalis, išlaikant skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir trijų tvaraus vystymosi aspektų pusiausvyrą ir neatsisakant teisėmis grindžiamo požiūrio ar ambicingesnių ir novatoriškesnių tikslų;

13.

pabrėžia, kad nauja pasaulinė programa turėtų apimti atitinkamą institucinę struktūrą, kuria būtų siekiama pagrindinių skurdo panaikinimo, kovos su nelygybe ir tvaraus vystymosi skatinimo tikslų, nustatant aiškias jos įgyvendinimo priežiūros gaires, ir kad šia struktūra taip pat turėtų būti atsižvelgiama į įvairių būsimos programos dalių sudėtingumą ir sąsajas;

14.

mano, kad politikos suderinamumas tvaraus vystymosi labui – tai pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. programą; todėl ragina ES užtikrinti, kad numačius reikiamas gaires, poveikio vertinimus ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus politikos suderinamumas vystymosi labui taptų realiu programos aspektu;

15.

pabrėžia, kad dėl pasaulinės vystymosi po 2015 m. darbotvarkės universalumo ES ir valstybės narės turi prisiimti daugiau pastangų reikalaujančius įsipareigojimus; pabrėžia, kad nauji tvaraus vystymosi tikslai, nustatyti pagal pasaulinę programą, turės būti atspindėti ES išorės ir vidaus politikoje;

III. Prioritetinės sritys

16.

primena, kad skurdo panaikinimas turi likti pagrindinis pasaulinės vystymosi po 2015 m. darbotvarkės prioritetas, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarpusavyje susijusius ekonominio, ekologinio ir socialinio tvarumo aspektus ir stiprinama pasaulinė partnerystė;

Skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir tvarus vystymasis

17.

pabrėžia, kad skurdo panaikinimas, kova su nelygybe ir tvarus vystymasis turėtų būti pagrindinės pasaulinės vystymosi po 2015 m. programos temos; pabrėžia, jog reikia, kad programa būtų orientuota į žmogų ir būtų sprendžiama teisingumo trūkumo problema taikant teisėmis grindžiamą požiūrį, siekiant sumažinti tarp atskirų šalių ir šalių viduje esančią nelygybę – tai turėtų būti vienas iš naujos programos prioritetų;

18.

mano, kad nelygybė kliudo vystymuisi ir pastangoms sumažinti skurdą; pakartoja, kad skurdo panaikinimas, lygybė ir tvarus vystymasis bus užtikrinti tik tuomet, jei bus atsižvelgta į visas pažeidžiamas grupes ir jei bus skatinama teisinga prieiga prie išteklių bei jų tvarus naudojimas ir geras valdymas; ragina ES ir jos valstybes nares remti JT atviros darbo grupės pasiūlytą 10-ąjį tvaraus vystymosi tikslą kaip atskirą naujos programos tikslą;

19.

pabrėžia, jog norint, kad programa iš tikrųjų būtų skatinami pokyčiai, reikia nustatyti itin didelio skurdo panaikinimo tikslą ties 2 JAV dolerių per dieną lygiu;

20.

pabrėžia, kad būsimoje programoje turėtų būti atsižvelgiama į daugialypius skurdo ir nelygybės aspektus, kurie susiję ne tik su pajamų trūkumu, tačiau kurie daro poveikį žmonių orumui ir visiems jų gyvenimo aspektams, įskaitant socialinius aspektus; pabrėžia, kad skurdas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į pajamas ir ne tik į BVP, bet ir į gerovės rodiklius;

21.

rekomenduoja remti valstybės kūrimą teikiant didesnę bendrą ir (arba) tam tikriems sektoriams skirtą pagalbą su sąlyga, kad laikomasi gero valdymo kriterijų;

22.

pabrėžia, kad globalizuotoje ekonomikoje darbuotojų derybinė galia sumažėjo dėl vykstančio liberalizavimo, kuris savo ruožtu kelia pavojų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir deramo darbo darbotvarkėje įtvirtintų teisių įgyvendinimui; atitinkamai ragina ES parengti tokią prekybos politikos strategiją, kad būtų išlaikyti ir apsaugoti aukšti socialiniai ir aplinkosauginiai standartai ir būtų trukdoma atsirasti bet kokioms socialinio ir aplinkosauginio dempingo formoms;

23.

pabrėžia, kad egzistuoja svarbus gero valdymo, tvaraus vystymosi augimo ir socialinės nelygybės mažinimo ryšys; pabrėžia, kad svarbu skatinti lygias galimybes ir teises, taip pat socialinį dialogą; ragina skurdą apibrėžti plačiau, o ne remiantis vien tik BVP, aprėpiant platesnio masto pažangos ir gerovės priemones;

24.

pabrėžia, kad ekonominiu ir socialiniu požiūriu stiprus ir stabilus vidurinis sluoksnis yra nepaprastai svarbus; pabrėžia, kad reikia labiau įtraukti vidurinį sluoksnį į politinį procesą ir taip paskatinti integracinį augimą;

25.

ragina visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse skatinti ekologiniu požiūriu tvarų vystymąsi tvariai naudojant atsinaujinančiuosius gamtos išteklius ir apsaugant aplinką;

26.

pabrėžia poreikį skatinti tvarų vystymąsi subalansuojant regioninį vystymąsi, skatinant miestelių ir miestų plėtrą ir užkertant kelią pernelyg intensyviam didelių miestų augimui;

Žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris

27.

palankiai vertina tai, kad žmogaus teisėmis grindžiamo ir į žmogų orientuoto požiūrio skatinimas įtrauktas į JT atviros darbo grupės pasiūlytus tvaraus vystymosi tikslus; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad iki šiol nepradėta laikytis dar ambicingesnio požiūrio, ir pabrėžia, kad toks požiūris yra nepaprastai svarbus siekiant kovoti su skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės priežastimis;

28.

pabrėžia visiems žmonėms skirtų visų žmogaus teisių universalumą, nedalumą ir tarpusavio ryšį, nediskriminuojant jokiu pagrindu, pradedant pagrindine visų žmonių teise į orumą, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių žmogaus teisėms, įskaitant visuotinės galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis skatinimą, taip pat apsaugant ir gerbiant migrantų ir mažumų, įskaitant LGBTI asmenis ir užsikrėtusius ŽIV žmones, teises; pabrėžia, kad naujoje programoje svarbu užtikrinti pagarbą neįgaliųjų teisėms ir jų propagavimą;

29.

ragina ES pabrėžti, kad laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje svarbu pirmenybę skirti tinkamos teisinės sistemos patvirtinimui ir įgyvendinimui, taip pat pabrėžti, kad įgyvendinant nacionalinę ir vietos politiką turi būti kovojama su korupcija ir nebaudžiamumu ir užtikrinama prieiga prie nešališkų ir nepriklausomų teisminių institucijų bei veiksmingų teisės gynimo priemonių žmogaus teisių pažeidimo atvejais, ypač atsižvelgiant į marginalizuotas grupes, taip pat žmogaus teisių gynėjų apsauga; pabrėžia, kad pagal pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą reikia užtikrinti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę;

30.

ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant per būsimas tarpvyriausybines derybas užtikrinti, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris ir teisė į vystymąsi būtų pagrindinės pasaulinės vystymosi po 2015 m. programos sąvokos, taigi, kad pagrindiniai žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio aspektai – universalumas ir nedalumas, nediskriminavimas ir lygybė, atskaitomybė ir teisinė valstybė, dalyvavimas ir integracija – būtų įtraukti į vystymosi po 2015 m. programos rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad JT atviros darbo grupės pasiūlytas 16-asis tvaraus vystymosi tikslas naujoje programoje būtų nurodytas kaip atskiras tikslas;

Konfliktų prevencija, atsigavimas po konflikto, taikos stiprinimas ir ilgalaikės taikos skatinimas

31.

mano, kad pasaulinėje vystymosi po 2015 m. programoje turi būti tinkamai atspindėtos naujo susitarimo dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis nuostatos ir taikos stiprinimo ir valstybės kūrimo tikslai, dėl kurių susitarta Busane; pabrėžia, kad naujoje programoje ypatingą dėmesį reikia skirti nestabilioms valstybėms; teigiamai vertina tai, kad vienas iš ES prioritetų yra taikių visuomenių skatinimas ir kad šis klausimas tampa svarbiu naujos programos elementu; taip pat mano, kad būtina įsipareigoti įgyvendinti struktūrinę, intensyvią ir ilgalaikę partnerystę, kuria prioritetas būtų teikiamas saugumo sektoriaus reformai ir teisinės valstybės bei demokratinių institucijų sukūrimui;

32.

pabrėžia, kad naujoje programoje reikia numatyti pagrindinių konflikto ir nestabilumo priežasčių sprendimą; ragina ES institucijas numatyti procedūras, kuriomis būtų aktyviau reaguojama į pokonfliktines situacijas, ir priimti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad pagalba vystymuisi padėtų kuo veiksmingiau siekti saugumo tikslų;

33.

griežtai smerkia tai, kad konflikto zonose nepakankamai persekiojama baudžiamąja tvarka ir baudžiama, ypač prieš moteris ir mergaites nukreipto seksualinio smurto atvejais; pabrėžia, kad pagal naują pasaulinę programą reikia dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusius civilius gyventojus, pagerinti prieigą prie psichologinės pagalbos, ypač skirtos moterims ir vaikams, ir stiprinti pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą;

34.

pripažįsta svarbų moterų vaidmenį konfliktų prevencijos ir taikos stiprinimo srityse, todėl ragina propaguoti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325, kad būtų užtikrintas moterų dalyvavimas sprendžiant konfliktus ir stiprinant demokratiją;

Klimato kaitos švelninimas, aplinkos apsauga ir nelaimių rizikos mažinimas

35.

mano, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aspektas kaip kompleksinis klausimas turi būti veiksmingai, matomai ir plačiu mastu integruotas į pasaulinę vystymosi po 2015 m. programą; remia įvairiais priemones, kuriomis siekiama spręsti klimato kaitos poveikio problemą ir kitai kartai užtikrinti geresnę ateitį, įskaitant žalą aplinka darančių subsidijų laipsnišką panaikinimą; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tvariajai energijai, nes ji nepaprastai svarbi siekiant švelninti klimato kaitą;

36.

pabrėžia, kad vykdant klimato kaitos aspekto integravimo procesą oficiali parama vystymuisi (OPV) neturėtų būti nukreipta į klimato politikos priemones, kurias taikant iš karto nesumažinamas skurdas;

37.

mano, kad daugelis skurdžių bendruomenių jau susiduria su klimato kaitos padariniais, nors mažiausiai prisidėjo prie jų atsiradimo; pakartoja, kad nedelsiant reikia imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir skirti dėmesį strategijoms, pagal kurias skatinamas anglių junginių neišmetimas; pabrėžia, kad perėjimas prie efektyviai energiją vartojančios ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstos ekonomikos gali būti naudingas siekiant skurdo panaikinimo; mano, kad ES turėtų remti visuotinę prieigą prie patikimų ir įperkamų atsinaujinančiosios energijos paslaugų;

38.

palankiai vertina tai, kad klimato kaitos švelninimas ir tvarus gamtos išteklių naudojimas, įskaitant vandenynų ir jūrų, taip pat biologinės įvairovės ir miškų išsaugojimą, yra įtvirtinti ir integruoti į atviros darbo grupės baigiamąjį dokumentą;

39.

pabrėžia, kad svarbu į naują programą įtraukti humanitarinę pagalbą, pajėgumų stiprinimą, prevenciją ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas dalyvaujamąsias priemones, kad būtų galima veiksmingai mažinti nelaimių riziką ir didinti atsparumą; pabrėžia poreikį stiprinti tarptautinę pagalbą, koordinavimą ir išteklius imantis reagavimo į nelaimę, atkūrimo ir atstatymo veiksmų įvykus nelaimei;

40.

pripažįsta ryškų moterų vaidmenį siekiant tvarumo ir todėl ragina integruoti lyčių lygybės aspektą į aplinkos ir klimato kaitos politiką, kad būtų mažinama lyčių nelygybė atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti prisitaikymo prie klimato kaitos ištekliais ir juos kontroliuoti;

Apsirūpinimo maistu saugumas, mityba, tvarus žemės ūkis, kova su žemės blogėjimu, vanduo ir sanitarija

41.

palankiai vertina tai, kad apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumas formuojasi kaip prioritetinė naujos pasaulinės vystymosi programos sritis, ir teigiamai vertina tai, kad į atviros darbo grupės baigiamąjį dokumentą buvo įtrauktas atskiras tikslas panaikinti badą, pasiekti apsirūpinimo maistu saugumą ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį; pripažįsta konkrečius ūkininkių poreikius, susijusius su apsirūpinimo maistu saugumu, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant naują programą;

42.

pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į sąsajas su geresniu tvaraus žemės ūkio ir žuvininkystės produktyvumu, kuris padėtų sumažinti prarandamo ir iššvaistomo maisto kiekį, skaidriu gamtos išteklių valdymu ir prisitaikymu prie klimato kaitos;

43.

pažymi, kad smulkiesiems gamintojams užtikrintus teisinį žemės naudojimo saugumą, atsižvelgiant į tradicines žemės naudojimo teises, bus paskatinta vietos ekonomika ir padidintas apsirūpinimo maistu saugumas;

44.

atkreipia dėmesį į poreikį neapsiriboti tik apsirūpinimo maistu saugumo veiksmais ir laikytis nuomonės, kad maistas yra pagrindinė žmogaus teisė, kad būtų galima nustatyti aiškų pasaulio be bado tikslą ir iki 2025 m. panaikinti gėdingą bado problemą; pabrėžia, kad imantis veiksmų siekiant panaikinti badą ir nutraukti netinkamą mitybą, taip pat paslėpto bado reiškinį ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikams ir žindančioms motinoms;

45.

pabrėžia, kad svarbu visose šalyse įgyvendinti „Rio+20“ įsipareigojimus dėl žemės blogėjimo ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) gaires dėl teisės į maistą ir dėl žemės ūkio struktūros; pabrėžia gero valdymo pasaulio mastu svarbą siekiant užkirsti kelią žemės grobimui;

46.

pabrėžia, kad reikia stiprinti gerą valdymą žemės ūkio sektoriuje ir apsaugoti žemę nuo vis didėjančio pavojaus, kad ją užgrobs įmonių konsorciumai;

47.

pabrėžia, jog svarbu apsvarstyti visuotinės prieigos prie švaraus geriamojo vandens, sanitarijos ir integruotos vandentvarkos klausimus; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant sumažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ir užkirsti kelią taršai;

Sveikata ir švietimas

48.

laikosi nuomonės, kad sveikatos sektorius yra nepaprastai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio visuomenės vystymosi; todėl ragina ES naujoje pasaulinėje programoje didelį dėmesį skirti teisingos, visuotinės ir tvarios sveikatos apsaugos skatinimui, ypatingą dėmesį skiriant prieinamai vaiko ir motinos sveikatos priežiūrai, įskaitant ambicingą tikslą išvengti išvengtinų motinų, naujagimių ir vaikų mirties atvejų, taip pat nutraukti AIDS, tuberkuliozės, maliarijos ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemijas;

49.

pripažįsta, kad sveikata – tai žmogaus teisė; pabrėžia, jog svarbu didinti galimybes visiems gyventi higieniškai ir gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, kuri būtų padengiama, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas; ragina ES ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užkirstas kelias pažeidžiamiausių grupių atskirčiai ir diskriminacijai sveikatos sistemose;

50.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu toliau dėti pastangas siekiant pagerinti prieigą prie vandens, sanitariją ir higieną, nes tai kompleksinis klausimas, kuris daro poveikį kitų tikslų pagal laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, įskaitant sveikatos, švietimo ir lyčių lygybės tikslus, įgyvendinimui;

51.

pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausiais aspektas norint sukurti savarankiškas visuomenes; primygtinai ragina naujoje pasaulinėje vystymosi programoje atspindėti prieigos prie visų lygmenų kokybiško švietimo klausimą, taip pat spręsti galimybės naudotis švietimo paslaugomis esant ekstremaliai ir kritinei situacijai problemą; pabrėžia, jog reikia skatinti dalyvaujamąjį pilietiškumą visapusiškai naudojantis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, taip pat kurti žinių ir novatoriškas visuomenes;

52.

primygtinai ragina Komisiją laikotarpio po 2015 m. programoje propaguoti prioritetą, kurį įgyvendinant būtų naikinama nelygybė prieigos prie sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų srityje, ir į programą įtraukti konkrečias priemones, kuriomis būtų pasiekti nepalankioje padėtyje esantys asmenys ir grupės, kurioms kyla diskriminavimo pavojus;

Svarbus moterų vaidmuo pasaulinėje vystymosi po 2015 m. programoje

53.

atsižvelgdamas į svarbų moterų vaidmenį pasaulinėje vystymosi programoje, palankiai vertina tai, kad atvira darbo grupė savo baigiamajame dokumente pripažino prioritetais moterų ir mergaičių įgalėjimą ir lyčių lygybės svarbą; ragina ES ir jos valstybes nares remti atviros darbo grupės raginimą nustatyti atskirą lyčių lygybės tikslą ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus tikslus, skatinti įtraukti ambicingus su moterų ir mergaičių teisėmis susijusius tikslus ir sustiprinti šių tikslų įgyvendinimą;

54.

pakartoja, jog svarbu, kad įgyvendinant naują programą būtų panaikinta visų formų diskriminacija ir smurtas prieš moteris ir mergaites; pabrėžia visų diskriminacinio pobūdžio teisės aktų ir praktikos panaikinimo svarbą; primygtinai ragina, kad naujoje pasaulinėje programoje ES kaip vieną iš pagrindinių prioritetų žmogaus teisių srityje įvardytų visų formų smurto, pvz., smurto šeimoje, neteisėtos prekybos, seksualinio išnaudojimo ir seksualinio priekabiavimo, ir įvairios žalingos praktikos, įskaitant vaikų, ankstyvą ar priverstinę santuoką ir moterų lyties organų žalojimą, panaikinimą:

55.

mano, kad laikotarpio po 2015 m. pasaulinė darbotvarkė turėtų paskelbti aiškią žinią dėl moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose;

56.

pabrėžia, kad svarbu visur užtikrinti vienodas moterų ir vyrų galimybes įsidarbinti ir gauti vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą; pripažįsta, kad reikia apsaugoti vaikų turinčių moterų teisę tuo pačiu metu likti darbo rinkoje;

57.

pabrėžia, kad svarbu didinti mergaičių galimybes pasinaudoti visų lygmenų švietimu ir panaikinti su lytimi susijusias kliūtis mokytis;

58.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti visuotinę prieigą prie tokių sveikatos priežiūros paslaugų kaip šeimos planavimas, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir teises;

59.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti veiksmingas konkrečias migrančių apsaugos priemones, ir pripažįsta moterų teisės migruoti ir integruotis į naują kultūrą svarbą;

Integracinis ir tvarus augimas, užimtumas ir deramo darbo vietų kūrimas

60.

pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. programą nepaprastai svarbu užtikrinti integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, taip pat deramo darbo vietų kūrimą, efektyvų išteklių naudojimą, siekiant pereiti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos modelio, ir klimato kaitos švelninimą; mano, kad kokybinių rodiklių apibrėžimas bus itin svarbus norint patikrinti, kiek vystymosi pažanga yra integracinė ir tvari ir kokiu mastu tenkinami labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių grupių poreikiai;

61.

pabrėžia, kad labai svarbu kontroliuoti, kokiu mastu ekonominis vystymasis aprėpia labiausiai skurstančias ir pažeidžiamiausias grupes ir kokiu mastu darbo užmokesčiai atitinka didėjantį produktyvumą; primena, kad valstybė atsakinga už tai, kad jos piliečiams būtų suteiktos pagrindinės socialinės paslaugos ir taip būtų prisidedama siekiant panaikinti skurdą; mano, kad nepaprastai svarbu besivystančiose šalyse nustatyti nacionaliniu lygmeniu apibrėžtą minimalią socialinę apsaugą ir minimalaus darbo užmokesčio reguliavimą;

62.

ragina ES skatinti palankią aplinką verslumui, prekybai, investicijoms ir inovacijoms, nes tokia aplinka lemtų mažesnę nelygybę ir padėtų stiprinti socialinį teisingumą;

63.

pabrėžia, kad naujoje pasaulinėje programoje reikia numatyti laipsnišką vaikų darbo panaikinimą;

64.

ragina parengti naują pasaulinę programą, kuria remiantis būtų sukurta teisingesnė ir tvaresnė prekybos sistema, grindžiama dialogu, skaidrumu ir pagarba, kurioje būtų siekiama didesnio teisingumo tarptautinėje prekyboje; mano, kad sąžininga prekyba – tai sėkmingos partnerystės, kurią sudaro daug suinteresuotųjų subjektų, veikiančių visame pasaulyje ir skirtingais tiekimo grandinės etapais, pavyzdys; vykdant šią prekybą nepalankioje padėtyje esantiems gamintojams, ypač moterims, užtikrinamas patekimas į rinką, garantuojamas tvarus pragyvenimo šaltinis, laikomasi darbo standartų, laipsniškai atsisakoma vaikų darbo ir skatinama ekologiškai tvari ūkininkavimo ir gamybos praktika;

65.

pabrėžia, jog reikia, kad nauja pasauline programa būtų skatinama visuotinė, skaidri, taisyklėmis grindžiama, atvira, nediskriminacinė ir teisinga daugiašalė prekybos sistema, reguliuojama PPO; ragina ES iš naujo apsvarstyti savo strategiją tvaraus vystymosi politikos priemonių, įskaitant sąžiningą prekybą, klausimu;

66.

ragina remti žaliųjų iniciatyvų, pvz., žaliųjų darbo vietų, kūrimą;

67.

pabrėžia, jog svarbu, kad įgyvendinant naują pasaulinę programą būtų sprendžiama jaunimo nedarbo problema;

Privatusis sektorius

68.

pabrėžia, kad privatusis sektorius gali būti pagrindinis integracinį ir tvarų augimą skatinantis veiksnys, kai atsižvelgiama į pagrindinius vystymosi principus: žmogaus ir darbo teises, įmonių atskaitomybę ir skaidrumo mechanizmus, socialinį dialogą ir aplinkosauginius įsipareigojimus; ragina ES remti reguliavimo sistemų, kurias taikant būtų sumažintas pernelyg varginantis biurokratizmas, skatinamas geras valdymas, kovojama su kyšininkavimu ir korupcija ir skatinama kurti darbo vietas, kūrimą; primygtinai tvirtina, kad reikia didinti daugiašalių įmonių socialinę atsakomybę nustatant teisiškai privalomas taisykles; atsižvelgdamas į šias aplinkybes mano, kad privatusis sektorius turėtų būti pagrindinis integracinį ir tvarų ekonominį vystymąsi skatinantis veiksnys;

69.

ragina nustatyti skaidrias ir sąžiningas patekimo į vietos ir tarptautinę rinką taisykles suteikiant vienodas galimybes visoms susijusioms suinteresuotosioms šalims;

70.

pažymi, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti svarbus naujos programos elementas;

71.

ragina ES užtikrinti, kad kiekvieną kartą teikiant pagalbą privačiajam sektoriui būtų laikomasi vystymosi veiksmingumo principų, taip pat užtikrinti, kad besivystančių šalių privatusis sektorius siektų padėti žmonėms išbristi iš skurdo;

72.

teigiamai vertina Tarybos rekomendaciją daugiau dėmesio skirti MVĮ paramai, sukurti smulkiesiems verslininkams palankią aplinką ir užtikrinti, kad jie galėtų lengviau pasinaudoti finansų ir mokymo paslaugomis;

73.

ypač remia tolesnį socialinio verslumo iniciatyvos plėtojimą vystomojo bendradarbiavimo srityje; ragina sukurti naujas priemones, kuriomis būtų remiamas geresnis išsivysčiusių ir besivystančių šalių mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimas;

74.

primygtinai ragina ES laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje pirmenybę teikti mokesčių teisingumo ir vietos išteklių sutelkimo klausimams, kurie yra labai svarbūs siekiant pakeisti visuomenę, panaikinti skurdą ir sumažinti nelygybę;

Pilietinė visuomenė

75.

pripažindamas, kad naujoje programoje reikia numatyti dalyvavimu grindžiamą požiūrį, pagal kurį turėtų būti siekiama įtraukti visų lygmenų veikėjus, pabrėžia nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant moterų organizacijas, turint mintyje didelę moterų svarbą siekiant pasaulinio vystymosi, atlieka skatindamos vystymąsi ir propaguodamos universalumą, lygybę, įtrauktį, atskaitomybę ir skaidrumą; pabrėžia, kad svarbu užmegzti dialogą su organizacijomis vietoje ir sudaryti palankesnes sąlygas tiesioginiam žmonių ir bendruomenių dalyvavimui;

76.

pabrėžia ypatingą pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį propaguojant teisinę valstybę, teisingumą, žmogaus teises ir demokratijos principus, ypač šalyse, kuriose valstybės kūrimas tik pradėtas ir valstybės bei vyriausybės pajėgumai yra riboti;

Vietos valdžios institucijos ir nacionaliniai parlamentai

77.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus į vystymosi planavimo, įgyvendinimo ir finansinės pagalbos teikimo veiksmus; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina užtikrinti iš tikrųjų dalyvaujamąjį procesą, kuris būtų vykdomas ankstyvuoju vystymosi etapu, ir kad atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinta ir stiprinama decentralizuota viešoji pagalba;

IV. Finansinių išteklių sutelkimas

78.

ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą skirti bent 0,7 proc. BNP oficialiai paramai vystymuisi ir bent 0,2 proc. – mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei kitoms itin pažeidžiamoms valstybėms; ragina ES laikytis nuoseklaus ir išsamaus tarptautinio požiūrio į finansavimą laikotarpiu po 2015 m.; pakartoja, kad reikia ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su kitais paramos teikėjais kuriant kitus novatoriškus finansinius mechanizmus kaip antai finansinių sandorių mokestis;

79.

pabrėžia, kad vystymosi kontekste svarbu laikytis atsakomybės principo; pabrėžia, kad reikia intensyvinti politinį paramos teikėjų ir šalių partnerių dialogą;

80.

primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad OPV turi išlikti Europos vystomojo bendradarbiavimo politikos, kuria siekiama panaikinti skurdą, pagrindas;

81.

ragina ES įvertinti derinimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad jie būtų skaidrūs ir atskaitingi ir kad juos taikant būtų daromas aiškus poveikis siekiant tvaraus vystymosi; ragina Komisiją paskelbti gaires, kurios būtų pagrįstos suderintomis skurdo mažinimo strategijomis;

82.

pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad kova su korupcija, pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, mokesčių rojaus šalimis, neteisėtais kapitalo srautais ir kenksmingomis mokesčių struktūromis taptų svarbiausiu prioritetu finansuojant vystymąsi; primena, kad apskaičiuota, jog per pastarąjį dešimtmetį besivystančios šalys dėl neteisėtų kapitalo srautų prarado beveik 6 trilijonus JAV dolerių, o tai daug didesnė suma negu gauta pagal OPV per tą patį laikotarpį, todėl pabrėžia, kad svarbu didinti skaidrumą ir gerą pasaulinį valdymą;

83.

ragina ES, kai įmanoma, sudaryti palankesnes sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei ir teikti pirmenybę privačiojo sektoriaus patirties, žinių ir valdymo sistemų derinimui su viešojo sektoriaus ištekliais;

84.

ragina ES ir toliau remti besivystančias šalis joms siekiant padidinti viešųjų ir privačiųjų vietinių išteklių mobilizavimą ir toliau padėti joms diegti teisingas ir tvarias mokesčių sistemas, kurios sudarytų sąlygas sumažinti skurdą ir priklausomybę nuo pagalbos;

V. Rodikliai ir atskaitomybė

85.

pabrėžia, kad siekiant parengti tinkamas politikos priemones, susijusiais su nauja programa, ir užtikrinti vyriausybių bei tarptautinės bendruomenės atskaitomybę būtina turėti prieinamus ir suskirstytus patikimus duomenis;

86.

pabrėžia, jog reikia nustatyti griežtus atskaitomybės mechanizmus siekiant užtikrinti, kad ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys vykdytų savo įsipareigojimus ir veiksmingai spręstų su skurdu ir tvarumu susijusius uždavinius, kurie iškelti laikotarpio po 2015 m. programoje; pabrėžia, kad programa turi būti grindžiama įrodymais ir joje turėtų būti numatyti finansiniai tikslai bei tvirti visų lygmenų stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmai; primena, kad stebėsenos mechanizmai turėtų apimti atvirą ir skaidrų peržiūros procesą;

o o

87.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir atviros darbo grupės tvaraus vystymosi tikslų klausimais pirmininkui.

(1) 2007 m. gegužės 15 d. Tarybos išvados 9558/07.

(2) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

(3) OL L 77, 2014 3 15, p. 44.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0259.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0269.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0283.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/19

P8_TA(2014)0060

Strategijos „ES 2020“ užimtumo ir socialiniai aspektai

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų (2014/2779(RSP))

(2016/C 289/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 9 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20–21 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą: valstybėse narėse pasiektos pažangos ir likusių kliūčių analizė. Įnašas į 2014 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2013)0785),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo (3),

—	atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų (O-000076/2014 – B8-0035/2014) ir (O-000077/2014 – B8-0036/2014),

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos;

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi vadovaujantis integruotu strategijos „Europa 2020“ požiūriu pabrėžiamas principas, kad pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo neįmanoma pasiekti neįgyvendinus visų penkių pagrindinių tikslų;

B.	kadangi, nepaisant strategijos „Europa 2020“ integralumo, fiskalinės konsolidacijos priemonių socialinis poveikis ir poreikis išsaugoti deramo lygio socialines investicijas, kurios yra vienas iš vystymąsi skatinančių veiksnių, nepakankamai pripažinti kitose politikos srityse;

C.	kadangi ES dar toli gražu nepasiekė pagrindinių strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir skurdo sumažinimo tikslų;

kadangi nuo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pradžios 2010 m. nedarbo lygis kai kuriose valstybėse narėse ir toliau augo ir 2014 m. ES 28 pasiekė nerimą keliantį 10,1 proc. lygį: visoje Sąjungoje yra 24,6 mln. bedarbių ir skurstančių darbuotojų taip pat daugėja; kadangi atokiausiuose regionuose rodikliai dar blogesni: vidutinis nedarbo lygis – 24 proc., o vidutinis jaunimo nedarbo lygis – 51 proc. (4);

kadangi nuo 2008 m. žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius padidėjo 10 mln. – iki daugiau kaip 122,6 mln., t. y. kas ketvirto gyventojo; kadangi skirtumai tarp valstybių narių taip pat didėja; kadangi ES vidutiniškai 24,8 proc. visų asmenų bei 28 proc. vaikų (iki 18 m.) gresia skurdas ir kadangi šie skaičiai padidėjo nuo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pradžios 2010 m.;

F.	kadangi neįgaliųjų skurdo lygis yra 70 proc. didesnis už vidutinį, iš dalies dėl menkų galimybių įsidarbinti;

G.	kadangi norint 2020 m. pasiekti 75 proc. lygio užimtumo tikslą reikia, kad darbą gautų dar 16 milijonų piliečių;

H.	kadangi, remiantis naujausiomis Komisijos prognozėmis, 2015 m. ES nedarbo lygis sumažės labai nedaug, t. y. nedarbo lygis bus 10,4 proc.;

I.	kadangi didelis nedarbo lygis ES susijęs su jos mažėjančia pramonės ir gamybos sektoriaus gamybine baze;

J.	kadangi siekiant patenkinti piliečių užimtumo ir socialinius reikalavimus reikia tęsti reformas;

K.	kadangi valstybių narių ir regionų užimtumo rodikliai vis labiau skiriasi, dėl to susidaro ES centrinės ir periferinės dalių poliarizacija ir kyla pavojus, kad ilgainiui didės socialinis disbalansas;

L.	kadangi SESV 174 straipsnyje nurodyta, jog ES plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skirtą taip pat didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms;

kadangi stengiantis įveikti krizę kai kuriose valstybėse narėse buvo itin sumažintos viešosios išlaidos, nors dėl padidėjusio nedarbo tuo pačiu metu padidėjo socialinės apsaugos poreikis; kadangi socialinei apsaugai skirti nacionalinių biudžetų asignavimai buvo dar labiau sumažinti, nes daug žmonių netekus darbo arba sumažėjus atlyginimams sumažėjo įmokos, todėl iškilo rimta grėsmė Europos socialiniam modeliui;

N.	kadangi didelių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčios vietovės dažnai pasižymi žemesniu užimtumo lygiu ir jose sunkiau pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, švietimo arba sveikatos priežiūros;

O.	kadangi jaunimo nedarbo lygis, kurio vidurkis 2013 m. ES pasiekė nerimą keliantį 23,3 proc. (ES vidurkis 2013 m.) lygį, ir tai, kad daugiau kaip 40 proc. jaunimo dirba pagal laikinąją darbo sutartį ir kad beveik 25 proc. jaunimo dirba ne visą darbo dieną, kelia vis didesnį susirūpinimą;

kadangi nedarbas ir jaunimo nedarbas taip pat susiję su tuo, kad nėra veiksmingų priemonių, kuriomis būtų skatinamos viešosios investicijos inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, profesinių kvalifikacijų ir įgūdžių srityse, kurios yra ekonomikos augimo ir masto ekonomijos kūrimo varomoji jėga;

Q.	kadangi 2013 m. Komisija priėmė socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį;

R.	kadangi pagal strategiją „Europa 2020“ konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kuriomis siekiama skatinti moterų užimtumą, buvo pateiktos 13 valstybių narių;

S.	kadangi moterų užimtumo lygis kai kuriose šalyse auga daugiausiai dėl padažnėjusio darbo ne visą darbo dieną; kadangi skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais, ES įdarbinta tik 53,5 proc. moterų darbo jėgos; kadangi 2012 m. ne visą darbo dieną dirbo 32,9 proc. moterų ir 8,4 proc. vyrų;

kadangi Europos socialinio fondo lėšomis remiamos pastangos įgyvendinti „Europa 2020“ tikslus, vykdant kovos su nedarbu, ypač jaunimo, veiksmus; kadangi Jean-Claude'o Junckerio pažadėtas 300 mlrd. EUR investicijų paketas turėtų būti naudojamas strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti; kadangi ypatingą dėmesį derėtų skirti skurdo sumažinimui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui;

U.	kadangi 2014 m. birželio 27 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad dabartinis ES nedarbo lygis yra neleistinai aukštas, ir todėl susitarė dėl strateginės darbotvarkės, kurioje daugiausia dėmesio skiriama darbo vietoms, augimui ir konkurencingumui;

V.	kadangi, nors Europos Sąjunga sėkmingai įgyvendina mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus tikslinį rodiklį, mokyklos nebaigusių gyventojų dalies lygis valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi mažinant mokyklos nebaigusių asmenų dalį padidės jaunimo galimybės įsidarbinti;

kadangi padidėjo pajamų nelygybė (2012 m. turtingiausi 20 proc. gyventojų gavo 5,1 karto daugiau pajamų nei vargingiausi 20 proc. gyventojų), o tai yra dar vienas didėjančių socialinių skirtumų valstybėse narėse ir tarp jų rodiklis; kadangi toks nelygybės didėjimas kelia Europos visuomenių destabilizavimo riziką ir į jį reikia reaguoti priimant augimo skatinimo priemones užimtumo ir prieigos prie viešųjų žinių srityse ir kuriant kokybiškas darbo vietas;

X.	kadangi siekiant įgyvendinti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir skurdo sumažinimo tikslus ypatingą dėmesį reikėtų skirti lyčių aspekto integravimui, specialioms į moteris orientuotoms politikos priemonėms ir panaikinti esamą lyčių nelygybę užimtumo ir skurdo srityse;

Y.	kadangi demografinės problemos ir senėjanti visuomenė ir toliau turės įtakos valstybių narių galimybėms įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

Z.	kadangi Komisija atkreipia dėmesį į esamus makroekonominius disbalansus ir skirtumus tarp atskirų valstybių narių darbo rinkų veikimo rezultatų, ypač susijusių su jaunimo nedarbu;

AA.	kadangi spartesnis ekonomikos augimas pats savaime neužtikrina didesnio deramo darbo vietų skaičiaus, skurdo sumažėjimo arba socialinės nelygybės sumažėjimo, o tokiems tikslams pasiekti kartu reikalingi tinkami politiniai sprendimai;

AB.

kadangi, nors socialinė, užimtumo, fiskalinė ir ekonominė politikos labai glaudžiai susijusios, Socialinės apsaugos (SPC) komitetas, Užimtumo (EMCO) komitetas, Ekonominės politikos (EPC) komitetas bei Ekonomikos ir finansų (EFC) komitetas sprendžia šiuos klausimus gana nepriklausomai, o tai kliudo formuoti integruotą politiką;

apgailestauja, kad dabartinė politika išlieka nukreipta vien į ekonomikos augimą, nepripažįstant integracinės, teisėmis paremtos ir tvarios strategijos poreikio; pabrėžia, kad, siekiant ekonomikos augimo tvarumo, augimo nauda turi tekti visiems visuomenės sluoksniams;

apgailestauja, kad iki šiol per metinius Europos semestro ciklus priimtos metinės augimo apžvalgos ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos nepakankamai suderintos su strategijos „Europa 2020“ užimtumo, skurdo mažinimo ir švietimo tikslais; apgailestauja, kad nepakankamai atsižvelgiama į socialinės apsaugos sistemų, kaip pagrindinių ekonomikos bei visuomenės stabilumo didinimo ir skurdo mažinimo priemonių, vaidmenį; ragina dėti ryžtingesnes pastangas orientuoti ir koordinuoti ES politiką, kad būtų prisidėta prie bendrosios rinkos stiprinimo siekiant pašalinti kliūtis jos veiksmingumui ir išnaudoti jos galimybes skatinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui būtų skirta pirmenybė;

atkreipia dėmesį į dedamas pastangas, susijusią su platesniais nei vien ekonomikos augimas tikslais, kurių pavyzdys yra Italijos pirmininkavimo Tarybai veikla, ir mano, kad tai turėtų padėti peržiūrėti strategiją „Europa 2020“; pakartoja savo poziciją, pareikštą 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl BVP ir kitų rodiklių pažangai kintančiame pasaulyje vertinti (5);

ragina strategijoje „Europa 2020“ nustatyti ES valstybių narių politikoje privalomą lyginamojo mokymosi principą, ypač Europos darbo rinkoms, t. y. Europoje įgyvendinti geriausios praktikos modelių ir metodų, susijusių su nedarbo lygio mažinimu ir ypač jaunimo užimtumu, efektyvią stebėseną ir efektyvų registravimą; tai turėtų užtikrinti atitinamų nacionalinių pavyzdžių lyginimą ir klasifikavimą, ir visos valstybės narės atsižvelgdamos į šias išvadas turėtų imtis konkrečių politinių veiksmų;

ragina valstybes nares laikytis platesnių užmojų ir konkretesnio požiūrio, kai jos perkelia ES tikslus į savo nacionalinio lygmens tikslus; visų pirma, ragina užimtumo tikslus nusistatyti pagal amžiaus grupes ir lytį, kad būtų lengviau atlikti lyginamąją analizę;

mano, kad reindustrializavimo tikslų įgyvendinimas turi didžiausios įtakos ES konkurencingumui ir kad naujai įgyvendinant realią ES pramonės politiką būtų galima paskatinti augimą ir sukurti naujas aukštos kokybės darbo vietas;

ragina įdiegti dvejopo švietimo sistemą, lanksčiai vykdomą nacionaliniu arba regionų lygmeniu, taip pat sukurti efektyvią užimtumo tarnybą, glaudžiai susijusią su Europos tinklu; taip pat ragina įgyvendinti realaus mokymosi visą gyvenimą koncepcijas ir darbo rinkos tyrimus, kad būtų pasiekta akivaizdžios pažangos vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacijos srityje;

primena, kad kalbant apie darbo rinkos politiką labai svarbūs socialiniai partneriai, ir pabrėžia, kad konsultavimasis su jais turėtų būti neatskiriama proceso dalis; todėl ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares labiau įtraukti socialinius partnerius siekiant užtikrinti sėkmingą strategijos „2020 m. Europa“ įgyvendinimą;

ragina sukurti socialinių partnerių platformą, apjungiančią darbdavių ir darbuotojų interesus;

10.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad užimtumo lygis augtų tik kuriant naujas kokybiškas darbo vietas Europos ekonomikoje;

11.

apgailestauja, kad užimtumo lygio augimą iš dalies nulėmė mažų garantijų užimtumas, pvz., nefiksuoto darbo laiko sutartys, fiktyvus savarankiškas darbas ir nesavanoriškas darbas ne visą darbo dieną; yra susirūpinęs dėl to, kad tokiomis darbo vietomis darbuotojams neužtikrinamos deramos gyvenimo sąlygos ir pakankamos darbo teisės;

12.

pabrėžia, kad darbo vietų kokybė yra svarbi siekiant, kad būtų įdarbinta kuo daugiau žmonių ir užtikrinant, kad jie dirbtų ilgiau, ir todėl tai yra esminis veiksnys strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslui pasiekti; taigi pabrėžia, jog nustatant užimtumo rodiklius dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik įsidarbinusių asmenų skaičiui, bet ir darbo kokybei, kad būtų galima susidaryti išsamų nacionalinių darbo rinkų vaizdą;

13.

mano, kad visos valstybės narės turėtų pateikti nacionalines ataskaitas dėl metinės pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; be to, ragina Komisiją pateikti metinę strategijos „Europa 2020“ ir visų jos pagrindinių tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

14.

palankiai vertina tai, kad per šių metų ciklą pirmą kartą panaudota pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinė; ragina įtraukti papildomus rodiklius, tokius kaip vaikų skurdo lygis, galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir benamystė; prašo pateikti papildomą valstybių narių skurstančių gyventojų grupių ypatumų analizę, kad būtų galima labiau sutelkti politikos pastangas; ragina valstybes nares ir ES pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę naudoti kaip išankstinio perspėjimo mechanizmą siekiant rengti tinkamą politiką;

15.

ragina nustatyti kitokią strategijos pusiausvyrą finansinius bei ekonominius prioritetus atsveriant stipriais socialiniais prioritetais, siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti socialinę politiką; pabrėžia, kad Europos semestro procedūroje užimtumo ir socialiniai klausimai turėtų būti laikomi lygiaverčiais makroekonominiams klausimams; be to, ragina rengti bendrus EPSCO ir ECOFIN tarybų posėdžius, siekiant suderintos pozicijos;

16.

mano, kad tikslas skatinti kokybišką užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas bei efektyviai naudoti išteklius turėtų būti veiksmingiau įgyvendinamas ir aiškiau matomas strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėse iniciatyvose, ypač pavyzdinėse iniciatyvose „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir „Globalizacijos eros pramonės politika“, be kita ko, į atitinkamas rezultatų suvestines įtraukiant kiekybiškai įvertinamus užimtumo rodiklius;

17.

taigi mano, kad svarbu, jog vėlesniais biudžetiniais metais į suvestinę įtraukti pagrindiniai užimtumo ir socialiniai rodikliai turėtų būti sistemingai pateikiami atskirai apie vyrus ir moteris;

18.

ragina Europos Vadovų Tarybą kuo skubiau užbaigti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) reformą, visų pirma, iš anksto koordinuoti būsimų pagrindinių ekonominių reformų planus, socialinio poveikio vertinimą ir solidarumo mechanizmus; ragina vykdant tokį koordinavimą remtis išsamiu išankstiniu ir baigiamuoju poveikio socialiniams ir lyčių klausimams vertinimu;

19.

primena, kad, anot Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound), dėl nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (angl. NEET) ES susidarančios sąnaudos (prarastos pajamos, prarastos mokestinės įplaukos ir padidėjusios išlaidos socialiniam perskirstymui) padidėjo nuo 153 mlrd. EUR 2011 m. iki 162 mlrd. EUR 2012 m. ir kad, pasak Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), norint padėti išspręsti jaunimo nedarbo problemą euro zonoje, reikalinga 21 mlrd. EUR suma; todėl mano, kad, norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ 75 proc. užimtumo tikslą, reikia padidinti ES finansavimą; pabrėžia, kad asignavimų telkimas laikotarpio pradžioje nėra naujų asignavimų skyrimas ir kad su juo susijusi rizika, jog daugiausiai lėšų skiriama pradžioje, kai jų poreikis menkas, ir jų pritrūksta didelio poreikio laikotarpiais, o tai apsunkina iš projekto naudos gaunančių vietos subjektų veiklą ir sumažina galimybes ją planuoti; be to, mano, kad reikalingos išsamios ir tikslios Komisijos gairės valstybėms narėms ir jų valstybinėms užimtumo tarnyboms dėl jų programų atitikties Jaunimo užimtumo iniciatyvos reikalavimams;

20.

mano, kad valstybės narės turi aktyviau reaguoti į darbo rinkos poreikius, pirmiausia užtikrindamos stiprias švietimo ir darbo sričių sąsajas;

21.

ragina Komisiją griežtai suderinti Europos socialinio fondo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklą su strategijos „Europa 2020“ politikos prioritetais, kad būtų sustiprintas šių fondų vaidmuo, susijęs su finansine parama strategijos įgyvendinimui;

22.

pabrėžia, jog Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas turi būti stebimas, kad valstybės narės būtų atskaitingos už savo įsipareigojimus, prisiimtus priimant rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos;

23.

siekiant įgyvendinti 75 proc. užimtumo tikslinius rodiklius, ragina valstybes nares gerinti jaunimo vadovavimo, vadybos ir verslumo įgūdžius siekiant sudaryti sąlygas naujoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms pasinaudoti naujomis rinkomis ir taip realizuoti savo augimo potencialą, kad jauni žmonės galėtų tapti darbdaviais, o ne tik darbuotojais;

24.

teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės priėmė Jaunimo užimtumo iniciatyvos programas; pabrėžia, kad 6 mlrd. EUR suma yra nepakankama siekiant išspręsti jaunimo nedarbo ES problemą; taigi ragina Komisiją išspręsti finansavimo po 2014–2015 m. laikotarpio klausimą;

25.

palankiai vertina Komisijos pirmininko Jean-Claude'o Junckerio pranešimą apie išsamią investicijų programą siekiant kovoti su nedarbu; pabrėžia, jog reikia didesnių investicijų (į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas ir skaitmeninės vidaus rinkos sukūrimą) nukreiptų į darbo vietų išsaugojimą ir kūrimą, kurios teikiamos kartu su strategijos „Europa 2020“ investicijomis ir kurios būtų orientuotos ne tik į sąnaudas ir būtų skiriamos atsižvelgiant į realius politikos rezultatus; pabrėžia, kad siekiant ilgalaikės naudos tokios investicijos galėtų būti nukreiptos į kokybiško formaliojo ir neformaliojo švietimo infrastruktūrą ir kliūčių šalinimą, kad būtų padidinta prieigos lygybė; ragina susieti šias investicijas su konkrečiais užimtumo ir skurdo srities tikslais, kadangi investicijos į kokybiškas viešąsias paslaugas ir panašias sritis taip pat svarbios siekiant įtraukios visuomenės tikslų;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares ypač atsižvelgti į atokiausius regionus, kuriuose dėl nepalankių gamtinių sąlygų, įskaitant jų nutolimą, geografinį susiskaidymą, ekonomikos pažeidžiamumą ir gamtinius trūkumus, susidarė didesnė tų regionų gyventojų prieigos prie informacijos apie įsidarbinimo galimybes, mokomosios praktikos ir mokymo nelygybė; todėl pabrėžia, kad šiems regionams reikia specialių sustiprintų mechanizmų, skirtų investicijų programoms įgyvendinti, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai ir realizuotas jų ekonominio ir socialinio vystymosi potencialas;

27.

ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti sektoriams, turintiems didelį augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, tokiems kaip žaliasis sektorius, baltasis sektorius ir IRT;

28.

rekomenduoja, atsižvelgiant į naują kovai su nedarbu skirtą investicijų programą, daugiausia dėmesio skirti kovai su jaunimo nedarbu, nes jis šiuo metu yra viena iš didžiausių problemų ES; šiuo tikslu reikėtų daugiau lėšų turėtų būti skiriama programai „Erasmus“ jauniems verslininkams, siekiant veiksmingiau paremti jaunimo verslumą ir jaunimo judumą, nes tai veiksmingas būdas kovoti su jaunimo nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi;

29.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į strategiją „Europa 2020“ įtraukti lyčių ramstį, siekiant įvertinti lyčių užimtumo skirtumo mažinimo pažangą ir sudaryti sąlygas į metinę augimo apžvalgą įtrauktas politikos priemones atspindėti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

30.

pakartoja savo raginimą įgyvendinti socialinių investicijų dokumentų rinkinį, apimantį: komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą“, rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, tarnybų darbinius dokumentus „Demografinių ir socialinių tendencijų įrodymai“, „Iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvi įtrauktis“, „Visuotinės svarbos socialinės paslaugos“, „Ilgalaikė priežiūra senėjančioje visuomenėje“, „Kova su benamyste Europos Sąjungoje“, „Socialinės investicijos naudojant Europos socialinio fondo lėšas“;

31.

pažymi, jog susidarė toks Europos semestro tvarkaraštis ir procedūros, kad Parlamentui nesuteikiamas oficialus vaidmuo cikle, ir todėl jam neduodama pakankamai laiko apsvarstyti prieš pavasarinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

32.

ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas administracines kliūtis ir biurokratines procedūras, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat palengvinti naujai įsteigtų įmonių veiklos sąlygas;

33.

pabrėžia, kad būtina nuimti mokesčių naštą nuo dirbančiųjų ir taikyti kitų formų tvarius mokesčius, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

34.

ragina valstybes nares ir Komisiją propaguoti ir gerinti darbo jėgos judumo mechanizmus, ypač Europos profesinio judumo portalą EURES ir valstybines užimtumo tarnybas, siekiant paskatinti užimtumą ir jaunimo užimtumą;

35.

pažymi, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai dar nepasiekti, ir mano, kad, norint juos pasiekti, reikėtų įgyvendinti stipresnes priemones siekiant įveikti dabartinį atotrūkį; todėl ragina Komisiją sykiu su strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra pradėti viešųjų konsultacijų procedūrą dėl Europos semestro peržiūros, siekiant pagerinti jo veiksmingumą ir teisėtumą ir atsižvelgiant į tai, kad semestro procesas turėtų padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

36.

apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba 2014 m. kovo 20–21 d. preliminarioje diskusijoje dėl strategijos „Europa 2020“ vertinimo neaptarė pagrindinio skurdo sumažinimo tikslo;

37.

prašo Komisijos parengti strategiją, kuri padėtų valstybėms narėms kovoti su benamyste taikant integruotą politiką ir darant atitinkamas socialines investicijas;

38.

pabrėžia, kad išaugusi nelygybė, patiriama ES ir užfiksuota šalių ataskaitose per semestrą, kelia labai didelę grėsmę demokratijai; atkreipia dėmesį į TVF ir TDO įspėjimus, kad toliau didėjanti nelygybė ES gali destabilizuoti mūsų visuomenę; pakartoja savo raginimą nustatyti platesnio užmojo tikslus ir tikslesnes bei objektyvesnes įvertinimo formas siekiant sumažinti nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų, ypač atsižvelgiant į didėjančius socialinius skirtumus kai kuriose valstybėse narėse;

39.

ragina valstybes nares imtis skubių priemonių siekiant panaikinti skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygio didėjimo tendenciją, kad būtų pasiektas pagrindinis strategijos „Europa 2020“ tikslas bent 20 milijonų žmonių panaikinti skurdo ar socialinės atskirties riziką;

40.

ragina valstybes nares užtikrinti pažeidžiamiausių visuomenės narių galimybes įsidarbinti ir tinkamą socialinę apsaugą;

41.

ragina Komisiją imtis naujų konkrečių priemonių švietimo ir inovacijų politikos srityse, siekiant, kad augimas ir kova su nelygybe labiau papildytų vienas kitą;

42.

ragina per strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti papildomą tikslą sumažinti vaikų skurdą;

43.

todėl ragina objektyvius skurdo rodiklius naudoti valstybių narių skurdo lygiams matuoti, kad būtų galima nustatyti tuos, kuriems gresia atskirtis;

44.

tačiau primena, kad skurdo rodiklis tiesiogiai nerodo patiriamos socialinės atskirties, ir todėl ragina gerinti suvokiamos socialinės atskirties įvertinimą, kad būtų galima geriau suprasti socialinės atskirties priežastis ir tai, kurios grupės ypač kenčia nuo jos;

45.

pripažįsta tai, kad, laikantis subsidiarumo principo, valstybės narės yra atsakingos už strategijos „Europa 2020“ tikslų pasiekimą, o ES teikia paramą jų veiksmams; mano, kad šiame procese esama daugiau galimybių, vykdant tarpusavio peržiūrą ir keičiantis gerąja patirtimi, padėti valstybėms narėms atlikti būtinas struktūrines reformas, didinti darbo rinkos lankstumą ir sudaryti sąlygas įmonėms kurti darbo vietas; tačiau pabrėžia, kad labai svarbu, jog valstybės narės veiksmų imtųsi laiku, nes neveikimas turėtų didelių neigiamų pasekmių visai ES; ragina įtraukti nacionalinius parlamentus, vietos ir regionines institucijas į nacionalinių reformų programų projektavimą ir įgyvendinimą, taip pat taikant daugiapakopio valdymo sistemas;

46.

apgailestauja, kad priimta 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa su 960 mlrd. EUR biudžetu yra dar niekada nebuvęs grynasis ES biudžeto sumažinimas; mano, jog DFP yra nepakankama, kad padėtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinius tikslus; todėl mano, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra yra nepaprastai svarbi siekiant pakeisti strateginę ES išlaidų kryptį – jomis siekti daug darbo vietų užtikrinančio ekonomikos atsigavimo;

47.

primena Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vaidmenį stebint Europos socialinio fondo (ESF) išlaidų veiksmingumą, ypač tų 20 proc., kuriuos galima panaudoti socialinei įtraukčiai, ir tai, kaip veiksmingai valstybės narės naudojasi šiais investicijų ištekliais siekdamos strategijos „Europa 2020“ tikslų;

48.

pabrėžia, kad užimtumo, skurdo mažinimo ir švietimo tikslų siekimą reikia stebėti konkrečiau ir labiau laiku parengti palyginamą statistiką; todėl ragina skelbti tikralaikius, ypač NUTS 3 lygmens, nedarbo duomenis ir skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodiklius, kad būtų galima įvertinti realią padėtį nacionalinėse darbo rinkose;

49.

ragina Komisiją pasinaudoti strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros proga ir nustatyti specialų jaunimo užimtumo tikslą ir (arba) specialias integruotas gaires dėl jaunimo užimtumo;

50.

ragina prasmingas konsultacijas su pilietine visuomene (papildomai prie konsultacijų su socialiniais partneriais) padaryti sisteminiu strategijos „Europa 2020“ elementu visuose proceso etapuose; ragina Komisiją parengti šios procedūros gaires;

51.

pabrėžia, kad tikras konsultavimasis su pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais ne tik sustiprintų proceso demokratinį teisėtumą ir tikimybę, kad reformoms pritars piliečiai ir kad jos bus sėkmingai įgyvendintos, bet ir galėtų sustiprinti pagrindžiamųjų duomenų bazę reformoms įvertinti. mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų metinį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi konventą labiau suderinti su Europos semestru;

52.

ragina Komisiją, kad ji, prieš skelbdama konkrečius pasiūlymus dėl strategijos vidurio laikotarpio peržiūros, atsižvelgtų į vykstančių viešųjų konsultacijų rezultatus; taip pat reikalauja, kad dėl galutinių sprendimų, kol jie dar nepriimti, būtų konsultuojamasi su Parlamentu;

53.

ragina ryžtingai siekti klimato kaitos ir energetikos tvarumo tikslų, nes šie tikslai neatskiriami nuo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, nacionaliniams parlamentams ir Europos Vadovų Tarybai.

(1) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.

(2) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0010.

(4) Žr. dokumentą „ES užimtumas ir socialinė padėtis.“ Ketvirčio apžvalga, 2014 m. rugsėjo mėn.

(5) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 81.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/27

P8_TA(2014)0063

2014 m. JT klimato kaitos konferencija (COP 20) Limoje, Peru (2014 m. gruodžio 1–12 d.)

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. JT klimato kaitos konferencijos (COP 20) Limoje, Peru (2014 m. gruodžio 1–12 d.) (2014/2777(RSP))

(2016/C 289/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

—	atsižvelgdamas į Balyje 2007 m. vykusią 13–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 13) ir trečiąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 3), taip pat į Balio veiksmų planą (Sprendimas Nr. 1/COP 13),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vykusias 15–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 15) ir penktąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 5), taip pat į Kopenhagos susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 10 d. Kankūne (Meksika) vykusias 16–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 16) ir šeštąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 6), taip pat į Kankūno susitarimus,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 – gruodžio 9 d. Durbane (Pietų Afrika) vykusią 17-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 17) ir į septintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 7), ir ypač į sprendimus dėl Durbano efektyvesnių veiksmų platformos,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje (Kataras) vykusias 18–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 18) ir aštuntąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 8), taip pat į tai, kad buvo patvirtintas Dohos susitarimą dėl klimato kaitos,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 11–23 d. Varšuvoje (Lenkija) vykusias 19–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 19) ir devintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 9), taip pat į tai, kad buvo sukurtas Varšuvos tarptautinis nuostolių ir žalos mechanizmas,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1–12 d. Limoje (Peru) vyksiančias 20–ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 20) ir dešimtąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 10),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos žaliąją knygą „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013)0169),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15) (2), į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų (3), į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (COP 16) (4), į 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17) (5), į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Dohoje, Katare (COP 18) (6) ir į 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Varšuvoje, Lenkijoje (COP 19) (7),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“ (8), 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano (9) ir 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (10),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. Komisijos patariamąjį komunikatą „2015 m. tarptautinis klimato kaitos susitarimas. Kokia bus tarptautinė klimato politika po 2020 m.?“ (SWD(2013)0097),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 9 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su COP 17/CMP 7, 2012 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo – „skubios pradžios“ finansavimo, 2011 m. liepos 18 d. ir 2013 m. birželio 24 d. Tarybos išvadas dėl ES diplomatijos klimato kaitos srityje, 2013 m. spalio 15 d. Tarybos išvadas dėl ES ir jos valstybių narių įsipareigojimo laipsniškai didinti kovos su klimato kaita finansavimo sutelkimą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir jos lydimąjį tarnybų darbinį dokumentą,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2012 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“,

—	atsižvelgdamas į Pasaulio banko ataskaitas „Temperatūros mažinimas. Kodėl reikia vengti 4 oC šiltesnio pasaulio“, „Temperatūros mažinimas. Ekstremalūs klimato reiškiniai, poveikis regionams ir atsparumo klausimas“ ir „Pažangūs pokyčiai klimato srityje. Klimato politikos nauda“,

—	atsižvelgdamas į Pasaulinės ekonomikos ir klimato komisijos ataskaitą „Geresnis ekonomikos augimas, geresnis klimatas: naujosios klimato ekonomikos ataskaita“,

—	atsižvelgdamas į tris Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos darbo grupės ataskaitas ir į šios komisijos apibendrinamąją ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į tai, kad JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-Moon pakvietė valstybių vadovus į 2014 m. rugsėjo mėn. vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais, siekiant nustatyti aiškius įsipareigojimus dėl tolesnių su klimato kaita susijusių veiksmų,

—	atsižvelgdamas į Pasaulinės meteorologijos organizacijos 2014 m. rugsėjo 9 d. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų biuletenį Nr. 10 ir 2014 m. lapkričio 4–7 d. Venesueloje vykusio parengiamojo šalių konferencijos susitikimo įtraukiant visuomenę (angl. Social PreCOP) klimato klausimais rezultatus,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi klimato kaita yra neišvengiama ir galbūt neatitaisoma grėsmė žmonių bendruomenėms, biologinei įvairovei ir planetai ir todėl šį klausimą privalo spręsti visos susitariančiosios šalys tarptautiniu lygmeniu;

kadangi klimato kaita kelia precedento neturinčią grėsmę biosferai, maisto ir vandens tiekimui ir aprūpinimui jais, visų pirma skurstantiems žmonėms daugelyje žemynų, taip pat sveikatai, pragyvenimo šaltiniams ir ekonominiam vystymuisi visame pasaulyje; kadangi dėl su klimato kaita susijusių pokyčių bendruomenės ir visuomenės gali prarasti stabilumą, susidaryti problemų keliančių migracijos srautų ir kilti įtampa ar gali būti kurstomi ir provokuojami konfliktai;

kadangi per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos kilo padarinių gamtai ir žmonėms visuose žemynuose ir vandenynuose; kadangi daugelyje regionų dėl besikeičiančio kritulių kiekio arba tirpstančio sniego ir ledo keičiasi hidrologinės sistemos ir daromas poveikis vandens ištekliams tiek kiekybės, tiek kokybės aspektais; kadangi beveik visame pasaulyje dėl klimato kaitos ledynai ir toliau tirpsta, todėl jaučiamas poveikis nutekančio vandens srautams ir ištekliams iki žemupio;

D.	kadangi dėl klimato kaitos poveikio daroma įtaka taip pat ir planetos florai ir faunai; kadangi dėl vykstančios klimato kaitos pakito daugelio sausumos, gėlo vandens ir jūrų augalų ir gyvūnų rūšių geografiniai arealai, sezoninis aktyvumas, migravimo modeliai, gausumas ir rūšių sąveika;

kadangi pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos darbo grupės 2014 m. ataskaitose pateiktus mokslinius duomenis dėl klimato sistemos atšilimo abejonių nekyla; vyksta klimato kaita ir žmogaus veikla yra pagrindinė nuo 20-ojo amžiaus vidurio stebimo atšilimo priežastis; plataus masto didelis klimato kaitos poveikis gamtai ir žmonėms jau akivaizdus visuose žemynuose ir vandenynuose; toliau išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos lems tolesnį atšilimą ir žemės, atmosferos ir vandenynų pokyčius visuose pasaulio regionuose; visos šalys, nepaisant jų ekonominių sąlygų, pajus klimato kaitos poveikį; pasaulio mastu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2000–2010 m. laikotarpiu buvo didžiausias per žmonijos istoriją; nesiimant esminių klimato kaitos mažinimo priemonių, kad būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, vidutinė temperatūra šio amžiaus pabaigoje gali būti 5 oC aukštesnė; kadangi iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gautų duomenų matyti, jog tam tikri klimato kaitos keliami pavojai yra nemaži ir temperatūrai pakilus 1–2 oC neproporcingai didėja;

kadangi, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos duomenimis, po 2011 m. turimas vadinamas pasaulinis anglies dioksido biudžetas (jei išliktų tikimybė užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau nei 2 oC) yra 1 010 Gt CO2, o šiuo metu kasmet visame pasaulyje išmetama maždaug 36 Gt CO2, todėl, jeigu išmetamųjų teršalų bus išmetama tiek, kiek dabar, pasaulinis su 2 oC tikslu suderinamas anglies dioksido biudžetas bus išnaudotas per 28 metus;

kadangi tarptautiniu mastu patvirtintas tikslas sustabdyti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 2 oC, išlieka kaip niekada svarbus; kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-ojoje vertinimo ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad būtina iki 2050 m. imtis itin aktyvių poveikio mažinimo veiksmų siekiant užtikrinti, kad temperatūra pasauliniu mastu nepakiltų daugiau kaip 2 oC; kadangi Parlamentas ragino sudaryti 2015 m. susitarimą, kuriuo būtų siekiama iki 2050 m. laipsniškai panaikinti anglies dioksido išmetimą pasaulyje, ir kadangi siekiant minėto tikslo reikia, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis nedelsiant pasiektų piką, o tada mažėtų pastoviu tempu; kadangi tokio piko nenusimato, o ŠESD koncentracija atmosferoje 2013 m. augo sparčiau, net bet kuriais kitais metais nuo 1984 m.;

kadangi ES savo išmetamų teršalų kiekį iki 2012 m., taikydama Kioto protokolą, sumažino 19 proc. palyginti su 1990 m., tuo tarpu jos BVP padidėjo daugiau kaip 45 proc. ir tokiu būdu jos taršos intensyvumas nuo 1990 m. iki 2012 m. sumažėjo beveik dvigubai, o vienam gyventojui tenkančių išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 25 proc. iki 9 t CO2 ekvivalento (įskaitant visas dujas ir visus taršos šaltinius, išskyrus absorbentais pašalinamas dujas); kadangi į tai turėtų būti atsižvelgta diskutuojant dėl klimato tikslų iki 2020 m. ir rengiant plataus užmojo tikslus iki 2030 m.;

kadangi daugelis valstybių dėl įvairių priežasčių, įskaitant klimato apsaugą, išteklių trūkumą ir efektyvų jų naudojimą, energetinį saugumą, inovacijas ir konkurencingumą, imasi su ekonomikos žalinimu pramonės ir energetikos sektoriuose susijusių veiksmų; kadangi, nepaisant to, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pasaulyje išmetamo CO2 kiekis 2012 m. pakilo iki rekordinio lygio, o Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra ir jūros lygis toliau kyla;

kadangi, remiantis 2014 m. tarptautine energetikos apžvalga, prognozuojama, kad 2010–2040 m. pasaulinis energijos poreikis padidės 56 proc. (11), o norint patenkinti šį poreikį, labai padidėtų išmetamo CO2 kiekis; kadangi šis energijos poreikis sparčiausiai didės ir daugiausia teršalų bus išmetama besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse; kadangi, remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, iškastiniam kurui visame pasaulyje skirta 1,9 trln. USD subsidijų ir apytikriai pusė šios sumos tenka didžiausioms subsidijų teikėjoms – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Kinijai ir Rusijai (12);

kadangi bendras dėl žmogaus veiklos išmetamų ŠESD kiekis 1970–2010 m. laikotarpiu vis didėjo, o šio laikotarpio pabaigoje buvo užfiksuoti didesni absoliutūs padidėjimai kas dešimtmetį; kadangi dėl CO2 kiekio, išmetamo deginant iškastinį kurą ir vykdant pramoninius procesus, viso išmetamo ŠESD kiekis 1970–2010 m. laikotarpiu padidėjo apie 78 proc.; 2000–2010 m. laikotarpiui tenka panašus procentinis įnašas;

kadangi du didžiausi pasaulyje ŠESD skleidėjai – Kinija ir JAV – neseniai sustiprino savo klimato politiką ir pradėjo diskusijas dėl ketinimo palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro; kadangi ES įsipareigojo laikytis plano, kuriuo siekiama iki 2050 m. bent 80 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

kadangi Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje dar nepripažįstama, kad itin svarbu įvykdyti subsidijų iškastiniam kurui reformą, nors panaikinti šias subsidijas būtų itin naudinga klimato aspektu, nes būtų sumažintos pasaulinės išlaidos siekiant sumažinti ŠESD koncentraciją ir ekonomikos būtų pertvarkytos atsisakant veiklos, dėl kurios išskiriama daug anglies dioksido; kadangi tai būtų taip pat labai naudinga aplinkos ir sveikatos apsaugos aspektais, pvz., sumažinta vietinė oro tarša, eismo spūstys, nelaimingų atsitikimų skaičius ir žala keliams, ir būtų toliau skatinama investuoti į efektyvų energijos vartojimą, atsinaujinančią energiją ir tvarų išteklių valdymą;

kadangi, Pasaulio banko duomenimis (13), dėl kovos su klimato kaita BVP iki 2030 m. kasmet papildomai padidėtų iki 2,6 trln. USD (1,9 trln. EUR); kadangi su klimatu susijusių inovacijų taikymas energetikos ir pramonės sektoriuose, ypač energijos vartojimo efektyvumo srityje, būtų Europos pranašumas, nes ji ankstyvu etapu taptų lydere augančioje pasaulinėje su energija susijusių produktų ir paslaugų rinkoje, kurtų darbo vietas, skatintų ekonomikos augimą, didintų energetinę nepriklausomybę ir užtikrintų prieinamas energijos kainas visiems, kartu kovodama su energetiniu skurdu, švelnindama klimato kaitą ir siekdama kurti tvarią ekonomiką;

O.	kadangi galimas pakartotinio medžiagų naudojimo ir perdirbimo įnašas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimą taip pat padeda įtvirtinti konkurencingą žiedinę ekonomiką;

P.	kadangi kovos su klimato kaita politikos tikslų galima pasiekti tik tuo atveju, jei bus nuspręsta laikytis bendros krypties siekiant vystyti ekologinį tvarumą tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse;

Q.	kadangi pasaulinės pastangos turi apimti paramą besivystančioms šalims siekiant padėti joms stengiantis prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį;

R.	kadangi kovos su klimato kaita finansavimo uždavinys glaudžiai susijęs su platesnio masto iššūkiais finansuoti tvarų pasaulinį vystymąsi;

kadangi sprendžiant klimato kaitos problemas reikalingi svarūs rezultatai, jei norima pasiekti daugelį ES tikslų, prisiimtų aplinkosaugos, vystymosi, humanitarinės pagalbos ir nelaimių rizikos mažinimo, ekonomikos, užsienio, saugumo ir žmogaus teisių politikos srityse, taip pat jei norima užtikrinti ilgalaikes valdomų migracijos srautų į ES perspektyvas;

T.	kadangi vystymosi darbotvarkėje po 2015 m. akcentuojamas tvarumas siekiant padėti išspręsti pasaulinio masto problemas, pvz., skurdą, nelygybę, sveikatos apsaugos ir aprūpinimo maistu bei vandeniu saugumo užtikrinimą;

kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos per 21-ąjį amžių vyks aktyvesnis žmonių persikėlimas; kadangi persikėlimo rizika padidėja, kai gyventojai susiduria su žemės, pagrindinių maisto produktų ar būsto trūkumu; kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos poveikio daugelio valstybių ypatingos svarbos infrastruktūrai ir teritoriniam vientisumui bus daroma įtaka mažų salų valstybių ir ilgas pakrančių linijas turinčių valstybių nacionalinei saugumo politikai ir teritoriniam vientisumui; kadangi dėl klimato kaitos vykstantys persikėlimai gali netiesiogiai padidinti smurtinių konfliktų, t. y. pilietinių karų ir smurto tarp įvairių grupių, pavojų;

kadangi numatoma, kad per 21-ąjį amžių dėl klimato kaitos padarinių sulėtės ekonomikos augimas, bus sudėtingiau mažinti skurdą, toliau mažės aprūpinimo maistu saugumas ir išliks esami vadinamieji skurdo spąstai ir atsiras naujų skurdo spąstų; kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos padarinių padidės skurdas daugelyje besivystančių šalių ir tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, kuriose didės nelygybė, atsiras naujų skurdo zonų;

kadangi pasaulis turi skubiai reaguoti į milžiniškus ir sudėtingus iššūkius, kuriuos nulemia klimato kaita, įgyvendindamas esminius poveikio mažinimo ir prisitaikymo pastangų pokyčius, įskaitant šiuos veiksmus:

—

per 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus klimato kaitos konferenciją (COP 21) sutarti dėl plataus masto teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo, kuriuo būtų reglamentuojami su klimato kaita susiję veiksmai po 2020 m., kuris būtų suderintas su 2 oC tikslu ir pagal kurį būtų gerbiama teisė į teisingą ir tvarų vystymąsi;

—	skubiai stiprinti ir išplėsti esamas priemones siekiant iki 2020 m. ir toliau sumažinti išmetamų ŠESD kiekį ir

—

didinti išsivysčiusių šalių finansavimą, skirtą poveikio mažinimo ir prisitaikymo politikai bei technologijų plėtrai ir perdavimui bei pajėgumų didinimui besivysčiusiose šalyse, derinant šį finansavimą su Žaliojo klimato fondo steigimu, ir įsipareigoti sutelkti naujų ir papildomų lėšų, kad jų suma iki 2020 m. pasiektų 100 mlrd. USD per metus, kartu didinant oficialią paramą vystymuisi, kad būtų pasiektas seniai užsibrėžtas 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų tikslas;

Būtinybė skubiai veikti

pripažįsta, kad klimato kaitos keliamos grėsmės yra išskirtinio masto ir labai rimtos ir reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad tarptautiniu mastu vis dar nepakankamai reaguojama į jos keliamas problemas; yra itin susirūpinęs dėl to, kad pasaulyje visiškai nepavyksta iki 2 oC apriboti visuotinio atšilimo, ir ragina vyriausybes nedelsiant imtis konkrečių priemonių siekiant kovoti su klimato kaita ir 2015 m. Paryžiuje pasiekti visuotinį susitarimą, kuris padėtų užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą;

pažymi, kad, remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos išvadomis, po 2011 m. turimas vadinamasis pasaulinis anglies dioksido biudžetas (jei išliktų tikimybė užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekils daugiau nei 2 oC) yra 1 010 Gt CO2; pabrėžia, kad visos šalys turi prisidėti įgyvendinant šiuos tikslus ir kad delsiant imtis veiksmų padidės sąnaudos ir sumažės galimybių;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Tindalio klimato kaitos mokslinių tyrimų centro mokslinius duomenis, iš kurių matyti, kad per metus išmetamas CO2 kiekis 2014 m. bus rekordinis – 40 mlrd. tonų, o norint išlaikyti 66 proc. tikimybę, kad vidutinis pasaulinis atšilimas neviršytų 2 oC, bendras CO2 kiekis, kuris bus išmestas ateityje, negali viršyti 1 200 mlrd. tonų;

pabrėžia, kad 2015 m. susitarimas turi atitikti tikslą pasaulyje išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki 2 oC temperatūros augimą atitinkančio anglies dioksido biudžeto scenarijaus ir juo turėtų būti siekiama iki 2050 m. laipsniškai panaikinti anglies dioksido išmetimą pasaulyje;

primena, kad įgyvendinant Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) bus svarstoma galimybė sustiprinti ilgalaikį su temperatūros kilimu susijusį tikslą siekiant užtikrinti, kad ji nekiltų daugiau kaip 1,5 oC;

pabrėžia Naujosios klimato ekonomikos ataskaitos „Geresnis ekonomikos augimas – geresnis klimatas“ išvadas, kad bet kokio dydžio pajamas gaunančios šalys turi galimybę didinti ilgalaikį ekonomikos augimą, kartu mažindamos didžiulį klimato kaitos keliamą pavojų;

tikisi, kad naujos sudėties Komisija imsis iniciatyvaus vaidmens siekdama kovoti su pasauline klimato krize, taip pat ir telkdama papildomą kovos su klimato kaita finansavimą; ragina Komisiją aiškiai pabrėžti, kad vienas svarbiausių jos prioritetų yra klimato kaita, ir atitinkamai organizuoti savo veiklą visais lygmenimis ir visuose sektoriuose įgyvendinant tiek vidaus, tiek išorės politiką ir veiksmus, inter alia, investuojant į tvarų žemės ūkį, kaip nurodyta JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijose, ir į tvarų transportą;

pabrėžia, kad pasaulinės kovos su klimato kaita politikos pagrindas yra 1992 m. vykusi JT konferencija aplinkos ir vystymosi klausimais ir kad ši politika yra sudedamoji pasaulinių pastangų, dedamų siekiant skatinti tvarų vystymąsi visame pasaulyje, dalis; pabrėžia, kad kovos su klimato kaita politika turi būti vertinama atsižvelgiant į šį platesnį kontekstą ir siejama su tolesniais veiksmais po Rio de Žaneiro konferencijos, Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir darbotvarke po 2015 m.;

Durbano platformos įgyvendinimo pažanga

primena JT Generalinio Sekretoriaus pateiktą JT aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais santrauką, kurioje pabrėžiama, kad daugelis vadovų iš visų regionų ir įvairaus ekonomikos išsivystymo lygio valstybių pritarė tam, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų pikas turi būti pasiektas iki 2020 m., po to išmetamas teršalų kiekis turi būti gerokai mažinamas, o antroje amžiaus pusėje turi įsivyrauti neutralus poveikis klimatui;

10.

tikisi, kad ES ir valstybės narės atliks pagrindinį konstruktyvų vaidmenį per COP 20 susitikimą Limoje siekiant sudaryt reikiamas sąlygas, kad 2015 m. Paryžiuje būtų galima sėkmingai sutarti dėl pasaulinio įpareigojančio susitarimo klimato klausimais; pabrėžia, kad pasaulio šalių vyriausybėms tenka bendra atsakomybė, taip pat ir ateinančių kartų atžvilgiu, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų klimato politikos srityje;

11.

primena, kad visos susitariančiosios šalys Varšuvoje pritarė JTBKKK sprendimui Nr. 1/CP.19, kuriame visos šios šalys raginamos pradėti ar aktyviau vykdyti savo pasirengimą numatomiems nacionalinio lygmens veiksmams ir pranešti apie tai iš anksto prieš vykstant COP 21 (iki pirmojo 2015 m. ketvirčio tą padarys tos susitariančiosios šalys, kurios pasirengusios tai padaryti) taip, kad būtų užtikrintas numatomų nacionalinio lygmens veiksmų aiškumas, skaidrumas ir suprantamumas ir būtų sudaryta galimybė juos apibrėžti kiekybiškai; ragina susitariančiąsias šalis užtikrinti, kad jų numatomi nacionalinio lygmens veiksmai atitiktų su 2 oC tikslu suderintą ribotą anglies dioksido biudžetą ir kad būtų kuo greičiau pasiektas pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekio pikas;

12.

ragina Limos konferencijoje susitarti dėl išankstinių informavimo reikalavimų, kad numatomi nacionalinio lygmens veiksmai būtų skaidrūs, kiekybiškai apibrėžiami, palyginami ir diferencijuojami pagal įnašo tipą; be to, ragina Limos konferencijoje susitarti dėl vertinimo, kuris bus atliktas iki Paryžiaus COP, etapo, – šiuo etapu bus siekiama apsvarstyti, ar pristatyti numatomi nacionalinio lygmens veiksmai kolektyviniu lygmeniu yra pakankami, kad būtų pasiektas „mažesnio negu 2 oC temperatūros kilimo“ tikslas, ir ar jie yra sąžiningi individualiu lygmeniu;

13.

pabrėžia, kad šalys, kurios jau yra įsipareigojusios siekti visai ekonomikai taikomų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, turėtų ir toliau mažinti išmetamą teršalų kiekį ir kad kitos šalys, ypač išmetančios daugiausia teršalų ir tos, kurioms tenka didžiausia atsakomybė ir kurių pajėgumai yra didžiausi, taip pat turėtų imti siekti visai ekonomikai taikomų tikslų, nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio ribas ir sumažinti taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą;

14.

ragina iš esmės stiprinti ES klimato politiką ir skubiai pasiekti susitarimą dėl įpareigojančių plataus užmojo išmetamųjų teršalų mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo tikslų iki 2030 m., išskyrus socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu žalingus biodegalus; minėtieji tikslai padėtų suteikti postūmį tarptautinėse diskusijose klimato klausimais ir atitiktų ES įsipareigojimus iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu;

15.

dar kartą pakartoja, kad plataus užmojo 2030 m. klimato ir energetikos tikslų sistema padės ES išlaikyti pirmaujančias pozicijas ir gali paskatinti tarptautinius partnerius atitinkamai padidinti savo užmojus;

16.

pabrėžia, kad Parlamentas paragino Komisiją ir valstybes nares nustatyti privalomą 2030 m. ES tikslinį rodiklį – ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, taip pat privalomą 2030 m. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslinį rodiklį – 40 proc., atitinkantį ekonomiško energijos taupymo galimybių mokslinių tyrimų rezultatus, ir privalomą 2030 m. ES tikslinį rodiklį – bent 30 proc. viso galutinio energijos suvartojimo turi sudaryti energija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; primygtinai ragina valstybes nares į šiuos tikslinius rodiklius atsižvelgti savo vykdomose diskusijose;

2015 m. susitarimo elementai

17.

pabrėžia, kad 2015 m. susitarimas nuo pat pradžių, kai bus patvirtintas Paryžiuje, turi būti plataus užmojo, kad pasaulis nenukryptų nuo „mažesnio negu 2 oC temperatūros kilimo“ tikslo, ir ragina ES tuo tikslu bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais;

18.

mano, kad Limos konferencijoje, atsižvelgiant į pažangą, padarytą 2014 m. vadovaujantis Durbano platforma, turėtų būti nustatyti pagrindiniai 2015 m. susitarimo elementai, ir pakartoja, kad klimato kaitos poveikio mažinimas, prisitaikymas prie jos padarinių, kovos su klimato kaita finansavimas ir įgyvendinimo priemonės bus esminiai 2015 m. susitarimo elementai;

19.

ragina ES į savo darbą, kuriuo siekiama plataus užmojo, sąžiningo 2015 m. susitarimo, atitiksiančio naujausias mokslo žinias ir pritaikyto prie naujų mokslinių duomenų bei kintančių aplinkybių (norint užtikrinti, kad šis susitarimas būtų ilgalaikis ir atitiktų paskirtį dar daugelį metų po 2020 m.), įtraukti visas suinteresuotąsias šalis; todėl pabrėžia, kad reikia mechanizmo, pagal kurį būtų numatyta reguliariai persvarstyti klimato kaitos poveikio mažinimo įsipareigojimus, taip sudarant susitariančiosioms šalims galimybę didėjimo linkme suderinti savo įsipareigojimus atsižvelgiant į „mažesnio negu 2 oC temperatūros kilimo“ tikslą ir iš naujo nepersvarstant susitarimo;

20.

pabrėžia, jog būtina 2015 m. susitarime nustatyti visoms susitariančiosioms šalims taikomą reikalavimų laikymosi režimą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. susitarimu, įtraukus į jį bendrą taisyklėmis grindžiamą tvarką, apimančią atsiskaitymo taisykles ir stebėjimą, ataskaitų teikimą ir tikrinimo priemones, turi būti skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė; pabrėžia, kad taisyklės turėtų būti diferencijuojamos pagal įsipareigojimo, kurį susitariančiosios šalys nusprendžia pasirinkti, tipą, atsižvelgiant į Konvencijos ir jos Kioto protokolo taikymo patirtį;

21.

mano, kad pastangų pasidalijimas turėtų būti grindžiamas lygybės principais (didžiausią dėmesį skiriant esamam ir praeityje sukauptam išmetamam ŠESD kiekiui) ir pajėgumais, vertinamais, pvz., pasitelkiant BVP vienam gyventojui apskaičiavimus, žmogaus socialinės raidos ir skurdo indeksus bei duomenis, kurie parodo sunkumų, su kuriais susiduriama mažinant arba ribojant išmetamą dujų kiekį, lygį; pažymi, kad svarbu pasiekti pažangos siekiant finansuoti klimato politiką, jei norima pasiekti bendros pažangos siekiant sudaryti naują susitarimą dėl klimato;

Užmojai iki 2020 m. ir Kioto protokolas

22.

ypač pabrėžia, kad reikia skubiai daryti pažangą panaikinant milijardų tonų dydžio atotrūkį tarp mokslinių išvadų ir susitariančiųjų šalių laikotarpiui iki 2020 m. prisiimtų dabartinių įsipareigojimų; ragina įsipareigojimo dar neprisiėmusias susitariančiąsias šalis jį prisiimti; atkreipia dėmesį į svarbų kitų politikos priemonių (įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, reikšmingą energijos taupymą, atsinaujinančiąją energiją, veiksmingą išteklių naudojimą, hidrofluorangliavandenilių (HFC) kiekio mažinimą, laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą ir plataus masto anglies dioksido kainodaros reikšmės stiprinimą) vaidmenį panaikinant milijardų tonų dydžio skirtumą;

23.

ragina susitariančiąsias šalis, tarptautines organizacijas, žemesnio nei nacionalinio lygmens veikėjus ir nevyriausybines organizacijas skubiai parengti, išplėsti ir įgyvendinti vidaus politikos priemones ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas, kad būtų panaikintas milijardų tonų dydžio atotrūkis, ypač remiantis JT Generalinio Sekretoriaus surengtame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais parengtomis iniciatyvomis (pvz., Klimato ir švaraus oro koalicija) ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) pagrindu vykdomais techninio ir politinio lygmens dialogais politikos priemonių klausimais, kuriuose įvardijamos didelį poveikį turinčios klimato apsaugos, vystymosi ir ekonomikos augimo galimybės;

24.

atsižvelgdamas į nemažą Kioto protokolo vykdymo vienetų (nustatytosios normos vienetų, patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų ir išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų) perteklių, kuris antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui bus perkeltas į ES ir valstybių narių sąskaitas, ragina ES ir valstybes nares pagal Sprendimą Nr. 1/CMP.8, kuriame reikalaujama, kad susitariančiosios šalys iki 2014 m. antrajam įsipareigojimų laikotarpiui persvarstytų savo išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, atšaukti tam tikrą skaičių vienetų, kad įsipareigojimai būtų suderinti su prognozuojamu tikruoju išmetamųjų teršalų kiekiu ir ekonomiška vidaus išmetamųjų teršalų mažinimo trajektorija siekiant 2050 m. tikslinio ES klimato apsaugos rodiklio;

25.

tikisi, kad ES ir kelios jos valstybės narės, taip pat kitos susitariančiosios šalys Limos konferencijoje atliks daugiašalį savo pažangos siekiant 2020 m. sumažinimo tikslų vertinimą, kuris bus tarptautinio vertinimo bei peržiūros proceso dalis; mano, kad toks skaidrumas yra būtinas, jog būtų lengviau suprasti abipuses pastangas ir užtikrinti visų susitariančiųjų šalių tarpusavio pasitikėjimą;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi galimybių išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti gerokai viršydama dabartinį 20 proc. tikslinį rodiklį, ir primena, kad ES pasiūlė savo tikslinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rodiklį iki 2020 m. padidinti iki 30 proc., jeigu kitos daugiausia teršalų išmetančios šalys įsipareigos pasiekti panašius tikslinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rodiklius;

27.

patikslina, kad, nors antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis nebus labai plataus užmojo, jis turėtų būti laikomas labai svarbiu tarpiniu etapu, taigi, ragina susitariančiąsias šalis, įskaitant ES valstybes nares, greitai ratifikuoti įsipareigojimus antruoju įsipareigojimų laikotarpiu;

28.

pabrėžia galimą pakartotinio naudojimo ir perdirbimo naudą mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes žaliavų naudojimas yra nemažas šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymo šaltinis; primena, kaip svarbu pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurioje būtų perdirbama daugiau medžiagų;

29.

pažymi, kad ES turi atlikti labai svarbų vaidmenį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, t. y. įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų stabdoma daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančio netradicinio iškastinio kuro, pvz., bitumingojo smėlio, gavyba;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis šalių jau rodo pavyzdį, kad anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiama vystymosi strategija yra visiškai suderinama su ekonomikos augimu; pabrėžia, kad tvirtu tarptautiniu susitarimu bus skatinami tolesni plataus užmojo vidaus veiksmai;

Kovos su klimato kaita finansavimas

31.

primena apie ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą palaipsniui stiprinti kovos su klimato kaita finansavimo telkimą siekiant prisidėti įgyvendinant pagal Kopenhagos susitarimą prisiimtą įsipareigojimą sukaupti lėšų Žaliajam klimato fondui ir iki 2020 m. bendrai per metus iš labai įvairių šaltinių (viešųjų ir privačių, dvišalių ir daugiašalių, įskaitant alternatyvius finansavimo šaltinius) sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių; ragina kitas paramą teikiančias šalis vykdyti savo užduotis siekiant toliau telkti kovos su klimato kaita finansavimą;

32.

prašo ES susitarti dėl veiksmų plano siekiant didinti prognozuojamą, naują ir papildomą finansavimą laikantis prisiimtų įsipareigojimų ir norint kasmet iki 2020 m. sutelkti tinkamą savo 100 mlrd. USD dydžio įnašą ir sukurti mechanizmą siekiant sudaryti geresnes sąlygas, kad būtų galima užtikrinti atskaitomybę ir stebėjimą; teigiamai vertina neseniai prisiimtus įsipareigojimus prisidėti prie Žaliojo klimato fondo finansavimo ir primygtinai ragina kitas šalis prisidėti savo tinkamu įnašu, o išsivysčiusias šalis – per ateinančius trejus metus Žaliajam klimato fondui suteikti 15 mlrd. USD dotacijų;

33.

ragina valstybes nares savo finansinius įnašus įmokėti gerokai prieš prasidedant konferencijoms ir geriau su ES koordinuoti savo pranešimus apie kovos su klimato kaita finansavimą, kad apie bendrą ES įnašą būtų lengviau kalbėtis su trečiosiomis šalimis ir kad būtų galima padaryti kuo didesnį teigiamą poveikį deryboms; pabrėžia, kad Ban Ki Muno vadovaujamame aukščiausiojo lygio susitikime prisiimti finansiniai įsipareigojimai buvo geras ženklas ir turėjo teigiamą poveikį ES įvaizdžiui prieš Limos derybas;

34.

primena, jog siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. ir vėliau būtų pasiektas 100 mlrd. USD finansavimo per metus tikslas, gali prireikti novatoriškų finansinių šaltinių, ir ragina valstybes Limoje išnagrinėti galimybes;

35.

dar kartą ragina pajamas iš rinka grindžiamų priemonių, skirtų aviacijos ir laivybos visame pasaulyje išmetamų teršalų kiekiui mažinti, naudoti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui po 2020 m. ir Žaliajam klimato fondui; mano, kad ES turėtų pateikti pasiūlymų, kaip 2015 m. susitarime numatyti pakankamą ir prognozuojamą tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą;

36.

primygtinai ragina valstybes nares dalį pajamų, gautų iš anglies dioksido rinkų, naudoti kovos su klimato kaita finansavimui ir besivystančioms šalims skirtai paramai vystymuisi; vis dėlto pabrėžia, kad taikant šį mechanizmą susiduriama su didelėmis problemomis, nes pajamos, kaip ir pasaulinės anglies dioksido kainos, gerokai sumažėjo; todėl mano, kad reikia imtis priemonių norint, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų kur kas veiksmingesnė priemonė ir kad įsipareigojimai būtų suderinti su prognozuojamu tikruoju išmetamųjų teršalų kiekiu ir ekonomiška vidaus išmetamųjų teršalų mažinimo trajektorija siekiant 2050 m. tikslinio ES klimato apsaugos rodiklio; tuomet taikant šią sistemą bus galima sukaupti didelius išteklius, kurie turėtų būti naudojami siekiant padėti finansuoti besivystančių šalių klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

37.

ragina ES ir valstybes nares aiškiai apibrėžti privataus finansavimo, kaip papildomo finansavimo sverto, vaidmenį, vis dėlto pripažįstant, kad šis finansavimas negali pakeisti viešojo finansavimo būtinybės, visų pirma siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, pabrėžiant, kad tokiam finansavimui turi būti taikoma skaidri ataskaitų teikimo ir atskaitomybės sistema, ir užtikrinant, kad būtų įgyvendinamos atitinkamos aplinkos ir socialinės apsaugos priemonės;

Prisitaikymas: nuostoliai ir žala

38.

ragina didžiausias išsivysčiusios ekonomikos valstybes pasinaudojant savo turima pažangia infrastruktūra skatinti, stiprinti ir plėtoti tvarų ekonomikos augimą ir įsipareigoti remti besivystančias šalis, kad jos sukurtų nuosavus pajėgumus – taip bus užtikrinta, kad būsimas ekonomikos augimas visuose pasaulio regionuose būtų pasiektas be papildomos žalos aplinkai;

39.

pabrėžia, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai yra neišvengiama būtinybė ir jiems naujajame susitarime turi tekti svarbus vaidmuo; pabrėžia, kad tuo atveju, jei siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bus imamasi veiksmų dabar, tai mažiau kainuos viso pasaulio ir valstybių ekonomikai, o prisitaikymo veiksmai bus ne tokie brangūs; primygtinai ragina visas šalis imtis reikiamų priemonių, kad klimato kaitos poveikis būtų planuojamas, prie jo būtų prisitaikoma ir į jį būtų reaguojama siekiant apsaugoti žmones, visuomenes, ekonomiką ir aplinką bei įtvirtinti tvarų klimato kaitai atsparų vystymąsi; pažymi, kad reaguojant į riziką, susijusią su klimato kaita, būtina priimti sprendimus nuolat besikeičiančiame pasaulyje, niekada nesant tikrumo dėl klimato kaitos padarinių sunkumo ir jų pasireiškimo momento ir susiduriant su prisitaikymo priemonių veiksmingumo ribotumu;

40.

primena, kad besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, mažiausiai prisidėjo prie vis didesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje, tačiau jos pažeidžiamiausios neigiamam klimato kaitos poveikiui ir jų gebėjimai prie jos prisitaikyti yra mažiausi; ragina visas šalis, turinčias atitinkamų galimybių, remti šių pažeidžiamiausių valstybių pastangas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir į jį reaguoti, kad būtų pasiektas klimato kaitai atsparus tvarus vystymasis ir siekiama susitarimo dėl nacionalinių prisitaikymo planavimo procesų stiprinimo, kovos su klimato kaita finansavimo, technologijų perdavimo ir gebėjimų didinimo;

41.

pripažįsta pastarosiose dviejose COP pabrėžtą poziciją, kad reikia spręsti su klimato kaitos poveikiu susijusių nuostolių ir žalos problemą besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, itin pažeidžiamose neigiamam klimato kaitos poveikiui; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia visapusiškai įgyvendinti Varšuvoje priimtus sprendimus ir toliau spręsti šį klausimą Limoje;

42.

pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad besivystančioms šalims skiriamas kovos su klimato kaita finansavimas būtų prognozuojamas siekiant paremti šių šalių pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad prie Žaliojo klimato fondo finansavimo prisidedančios šalys turės patikslinti, kokie finansavimo šaltiniai bus naudojami ir kaip jos surinks lėšų, nes tokia informacija padės užtikrinti, kad besivystančioms šalims skirtos įplaukos būtų prognozuojamos;

43.

pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduriama norint atskirti su klimato kaita susijusius veiksmus nuo vystymosi veiksmų, ir šių veiksmų sąveiką daugeliu aspektų nacionaliniu lygmeniu, tačiau reikalauja, kad išliktų galimybė patikimai ir skaidriai įvertinti, kaip laikomasi papildomumo principo;

44.

apgailestauja dėl to, jog, nors išlaidos klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos veiksmams didėja, šias pastangas sumenkina faktas, kad dauguma vyriausybių, įskaitant išsivysčiusių šalių vyriausybes, vis dar aktyviai subsidijuoja iškastinio kuro gavybą ir vartojimą;

45.

pabrėžia, kad kovos su klimato kaita veiksmus reikia grįsti lyčių požiūriu teisingais, įtraukiais metodais, kuriais būtų atsižvelgiama ir į teises, ir kovojama su klimato kaitos poveikiu, pirmiausia siekiant remti skurdžiai gyvenančius ir visuomenės užribyje esančius žmones ir bendruomenes;

Žemės sektorius

46.

pabrėžia, kad pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos išvadas žemės naudojimas (žemės ūkiui, miškui ir kitoms reikmėms) yra vienas labiausiai veikiamų ir pažeidžiamų ekonomikos segmentų, kartu turintis ir didelių ekonomiškai efektyvių galimybių mažinti klimato kaitos poveikį ir didinti atsparumą jai; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog visos susitariančiosios šalys žemės klausimą įtrauktų į savo nacionalinius veiksmų planus, nustatytų atitinkamus bendrus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant būtų galima stebėti ir tikrinti kiekybiškai apibrėžiamą pažangą siekiant kelių tarpusavyje susijusių tikslų (t. y. klimato kaitos poveikio mažinimo, produktyvumo ir atsparumo), taip pat teikti ataskaitas šiais klausimais; pabrėžia, kad susitarime turėtų būti nustatyta visapusiška išmetamųjų teršalų ir iš žemės pašalinamų medžiagų apskaitos sistema;

47.

pabrėžia, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad susiduriant su klimato kaita būtų užtikrintas aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas pažeidžiamiems gyventojams;

Tarptautinė aviacija ir jūrų transportas

48.

dar kartą tvirtina, jog jūrų ir oro transportas yra labai svarbus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir jog būtina užtikrinti, kad Tarptautinė jūrų organizacija ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija padarytų greitą pažangą ir laikytųsi plataus užmojo tikslų, kad būtų galima laiku pasiekti patenkinamų rezultatų atsižvelgiant į klimato kaitos problemos mastą ir skubumą;

Diplomatija kovos su klimato kaita srityje

49.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog ES, būdama pagrindinė veikėja, laikytųsi vienodos pozicijos šioje konferencijoje, siekdama pažangos dėl tarptautinio susitarimo ir būtų vieninga šiuo klausimu; ragina valstybes nares veiksmingai koordinuoti savo pozicijas su ES pozicija; pabrėžia, kad ES turi daryti spaudimą susitariančiosioms šalims, kurių veiksmų tendencijos neatitinka 2 oC tikslo; ragina ES delegaciją pabrėžti kitų vyriausybių įsipareigojimus, prisiimtus pasirašant Kioto protokolą;

50.

ragina valstybes nares įsitraukti į intensyvią diplomatinę šalių partnerių informavimo veiklą siekiant populiarinti ES derybines pozicijas, koordinuojant veiksmus su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija, kartu pasitelkiant ir Žaliosios diplomatijos tinklą;

51.

teigiamai vertina 2014 m. rugsėjo 23 d. Niujorke vykusį JT Generalinio Sekretoriaus surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais, kuriame pirmą kartą nuo Kopenhagos susitikimo buvo aptarta klimato kaita ir per kurį susitiko daugiau kaip 130 valstybių ir vyriausybių vadovų ir daug pilietinės visuomenės bei verslo veikėjų; pirmiausia teigiamai vertina lyderių pranešimus apie konkrečius veiksmus, kaip mažinamas išmetamas teršalų kiekis, investuojama į ekologišką energiją ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos augimą, remiama anglies dioksido kainodara ir prisidedama prie kovos su klimato kaita finansavimo; pabrėžia, kad imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Niujorke lyderių prisiimtus įsipareigojimus bus itin svarbu siekiant išlaikyti proceso tempą iki konferencijų Limoje ir Paryžiuje;

52.

mano, kad ES patikimumas klimato srities derybose priklauso nuo jos vidaus veiksmų užmojų;

53.

pabrėžia, kad visa apimančioje darbotvarkėje, kuri bus įgyvendinama po 2015 m., turėtų būti įtvirtintas tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas siekti tvaraus vystymosi ir turėtų būti remiami tarptautiniai įsipareigojimai bei tiksliniai rodikliai, taip pat ir klimato kaitos srityje;

54.

pabrėžia, kad COP 21 – tai unikali galimybė spręsti klimato kaitos problemas ir susieti šiuos klausimus su JT veikla, susijusia su laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarke, ir su pasirengimu 2015 m. kovo mėn. vyksiančiai konferencijai dėl Hiogo veiksmų programos dėl nelaimių rizikos mažinimo; ragina imtis aktyvesnės ES diplomatinės veiklos klimato kaitos srityje, kad būtų galima susieti šiuos procesus, nuosekliais ir plačių užmojų veiksmais siekiant tvaraus vystymosi tikslų;

Pramonė ir konkurencingumas

55.

yra susirūpinęs, kad, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, nepaisant mažėjančio teršalų išmetimo Europoje ir Jungtinėse Valstijose, visame pasaulyje išmetamas CO2 kiekis 2013 m. padidėjo; todėl siūlo apsvarstyti galimybę diferencijuoti įsipareigojimus, kad kiekviena šalis prisidėtų prie pasaulio mastu dedamų pastangų pramonės ir energetikos politikos srityje; ragina geriau panaudoti tokias technologijas kaip kosmoso palydovai, kad būtų tiksliai renkami duomenys apie išmetamuosius teršalus ir temperatūrą, o šalys skaidriai bendradarbiautų ir keistųsi informacija tarpusavyje;

56.

pabrėžia, kad Europa turėtų toliau didinti aplinkai žalos nedarančių technologijų skverbimąsi į rinką, apimančią IRT, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, novatoriškų ir ekonomiškų mažai taršių technologijų ir ypač energiją efektyviai vartojančių technologijų sritis; pabrėžia, kad sukūrus stabilias tarptautines teisines sąlygas būtų skatinamos investicijos į anglies dioksido kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir būtų suteikiama galimybių ES verslui, kuris šiuose sektoriuose pirmauja; atkreipia dėmesį, kad investavus į tvarias novatoriškas sritis gali išaugti ekonomika ir gali būti sukurta naujų darbo vietų;

57.

mano, kad teisiškai privalomas plataus užmojo tarptautinis susitarimas padėtų spręsti anglies dioksido nutekėjimo ir atitinkamų sektorių, visų pirma tų sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, konkurencingumo problemas;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

58.

pabrėžia, kad pažangių ir tausių technologijų kūrimas ir diegimas yra svarbiausia priemonė kovojant su klimato kaita ir kartu siekiant įtikinti ES partnerius visame pasaulyje, jog išmetamųjų teršalų kiekį galima sumažinti kartu didinant konkurencingumą ir kuriant darbo vietas;

59.

ragina prisiimti tarptautinį įsipareigojimą didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijas į atitinkamų sektorių pažangias ir tausias technologijas; mano, jog labai svarbu, kad ES rodytų pavyzdį nukreipdama moksliniams tyrimams skirtas lėšas į naujoviškų klimatui žalos nedarančių ir efektyviai energiją naudojančių technologijų demonstravimą ir kad vykdydama šios srities mokslinius tyrimus ES glaudžiai bendradarbiautų su tarptautiniais partneriais, pvz., BRIC šalimis ir JAV;

Energetikos politika

60.

džiaugiasi pastaruoju metu JAV ir Kinijos vyriausybių siunčiamais signalais dėl su klimato kaita susijusių veiksmų ir jų pasiryžimo atlikti reikšmingesnį vaidmenį pasaulio mastu stengiantis kovoti su klimato kaita; apgailestauja dėl to, kad kai kurios išsivysčiusios šalys ir toliau didina vienam gyventojui tenkantį savo išmetamųjų teršalų kiekį;

61.

pažymi, kad įvairių energijos išteklių kainos atlieka svarbų vaidmenį nustatant rinkos dalyvių, įskaitant pramonę ir vartotojus, elgesį, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės tarptautinės politikos priemonėmis nesugebant visapusiškai įtraukti visų išorinių išlaidų toliau skatinamos netausaus vartojimo tendencijos; be to, dar kartą pakartoja, kad pasaulinė anglies dioksido rinka, kurioje vyrautų pakankamai aukšta pardavimo kaina, būtų patikimas pagrindas gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir sudaryti vienodas sąlygas pramonei; ragina ES ir jos partnerius artimiausioje ateityje rasti veiksmingiausią būdą stiprinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) ir kitų į pasaulinę anglies dioksido rinką orientuotų prekybos sistemų sąsajas užtikrinant didesnę išmetamųjų teršalų mažinimo galimybių įvairovę, didinant rinkos dydį, likvidumą, skaidrumą ir galiausiai užtikrinant, kad būtų veiksmingiau paskirstomi energetikos sektoriaus ir pramonės ištekliai;

62.

ragina glaudžiau koordinuoti Tarybos, Komisijos ir EIVT veiksmus, kad palaikydama ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Tarptautine energetikos agentūra, Tarptautine atsinaujinančiosios energijos agentūra, Tarptautine bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo srityje partnerystės organizacija ir Tarptautine atominės energijos agentūra, ES galėtų laikytis suderintos pozicijos ir taip atlikti aktyvesnį ir įtakingesnį vaidmenį, visų pirma raginant įgyvendinti tvarios energetikos, energijos vartojimo efektyvumo ir energetinio saugumo skatinimo politikos kryptis;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares vadovaujant Komisijai, laikantis veiksmais grindžiamos koncepcijos ir taikant stebėseną pagal Europos semestrą nedelsiant patvirtinti konkrečias priemones, kaip iki 2020 m. laipsniškai panaikinti visas aplinkai žalingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui; be to, ragina tarptautiniu mastu koordinuotai įgyvendinti Pitsburgo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo tikslą – palaipsniui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2012 m. visame pasaulyje siekė 544 mlrd. USD, – taip būtų gerokai sumažintas išmetamas CO2 kiekis, o daugelyje šalių būtų lengviau sumažinti valdžios sektoriaus deficitą; teigiamai vertina Sankt Peterburge vykusiame G20 susitikime išreikštą ketinimą sukurti tarpusavio peržiūros sistemą siekiant palaipsniui atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui; apgailestauja, kad nepasiekta pažangos dėl konkrečių šiam tikslui įgyvendinti skirtų priemonių; ragina persvarstyti švarios plėtros mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų užkirstas kelias neigiamam pagal švarios plėtros mechanizmą vykdomų projektų poveikiui žmogaus teisėms, aprūpinimo maistu saugumui ir aplinkai;

64.

apgailestauja dėl to, kad tarptautiniu ir ES lygmenimis energijos taupymo galimybės nėra pakankamai išnaudojamos; pabrėžia, kad energijos taupymas suteikia galimybę kurti darbo vietas, sutaupyti lėšų, padidinti energetinį saugumą, konkurencingumą, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, be to, energijos taupymas yra itin svarbus norint teršalų išmetimą atsieti nuo ekonomikos augimo; ragina ES tarptautinėse derybose aptariant technologijų perdavimą, besivystančioms šalims skirtus vystymo planus ar finansinę paramą daugiau dėmesio skirti energijos taupymui ir su juo susijusiems veiksmams; pabrėžia, kad, siekdamos būti patikimos, ES ir jos valstybės narės turi užsibrėžti ir pasiekti plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslinius rodiklius; pabrėžia, kad svarbu mažinti energijos eikvojimą statybos ir transporto sektoriuose bei naudojant gyvenamųjų namų elektros įrenginius ir buitinius prietaisus, siekiant kuo labiau padidinti energijos taupymo lygį ir kuo efektyviau vartoti energiją;

65.

pabrėžia, kad būtina įdiegti mažo energijos suvartojimo lygio ir vandeniliu varomų transporto priemonių sistemas;

Hidrofluorangliavandeniliai ir Monrealio protokolas

66.

ragina susitariančiąsias šalis sėkmingo Monrealio protokolo balsavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmus, kitokį požiūrį į atsakomybę, taip pat vykdymo užtikrinimo ir sankcijų mechanizmus bei finansavimo sistemą laikyti pavyzdžiais, kuriais būtų galima naudotis ir įgyvendinant JTBKKK; ragina ES labiau stengtis reguliuoti visuotinį laipsnišką hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimą pagal Monrealio protokolą;

67.

primena, jog ES priėmė plataus užmojo teisės aktus, kad iki 2030 m. būtų 79 proc. sumažintas hidrofluorangliavandenilių kiekis, nes plačiai prieinamos klimatui žalos nedarančios alternatyvos ir jų galimybės turėtų būti visapusiškai išnaudojamos; pažymi, kad laipsniškas naudojamo hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimas yra viena iš lengvai įgyvendinamų klimato kaitos poveikio mažinimo priemonių ES ir už jos ribų, ir ragina ES aktyviai dalyvauti sudarant geresnes galimybes tarptautiniu lygmeniu imtis su hidrofluorangliavandeniliais susijusių veiksmų;

68.

palankiai vertina Monrealio protokolo dėl visuotinio laipsniško hidrofluorangliavandenilių kiekio mažinimo šalims pateiktą ES diskusijų dokumentą ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares per 2015 m. vyksiantį 27-ąjį Monrealio protokolo šalių susitikimą pateikti svarstyti oficialų pasiūlymą dėl dalinio pakeitimo;

Europos Parlamento delegacija

69.

laikosi nuomonės, kad ES delegacijai tenka labai svarbus vaidmuo derybose dėl klimato kaitos, taigi mano, jog nepriimtina, kad Europos Parlamento nariai negalėjo dalyvauti ES koordinaciniuose posėdžiuose per ankstesnes šalių konferencijas; tikisi, kad bent Europos Parlamento delegacijos pirmininkui bus leista dalyvauti ES koordinaciniuose posėdžiuose Limoje;

o o

70.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims narėms, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) OL L 8, 2009 1 13, p. 3.

(2) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 1.

(3) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 25.

(4) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 77.

(5) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 83.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0452.

(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0443.

(8) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44.

(9) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75.

(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.

(11) http://www.eia.gov/forecasts/ieo/?src=Analysis-b2.

(12) http://www.imf.org/external/pubs/ft/survey/so/2013/int032713a.htm.

(13) http://documents.worldbank.org/curated/en/2014/06/19703432/climate-smart-development-adding-up-benefits-actions-help-build-prosperity-end-poverty-combat-climate-change-vol-1-2-main-report.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/40

P8_TA(2014)0064

Pakistanas: įstatymai dėl šventvagystės

2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Pakistanas: įstatymai dėl šventvagystės“ (2014/2969(RSP))

(2016/C 289/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pakistano,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį ir į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo religijos ir tikėjimo laisvės klausimais pranešimus,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 4 d. JT specialiosios pranešėjos teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais Gabrielos Knaul pranešimą, parengtą po jo misijos į Pakistaną 2012 m. gegužės 19–29 d.,

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. (1) ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, kurioje smerkiamas krikščionių ir kitų religinių mažumų persekiojimas,

—	atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires (2),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. ES ir Pakistano penkerių metų bendradarbiavimo planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas ir dialogas dėl žmogaus teisių, taip pat į glaudžiai susijusį 2014 m. kovo 25 d. antrąjį strateginį ES ir Pakistano dialogą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 11 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano (3), kuriose pabrėžiami ES lūkesčiai dėl žmogaus teisių propagavimo ir pagarbos joms ir smerkiami visi smurto atvejai, įskaitant smurtą prieš religines mažumas,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 18 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl Lahoro aukštesnės instancijos teismo sprendimo patvirtinti nuosprendį Asia Bibi Pakistane,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 29 d. Europos Sąjungos delegacijos Pakistane pranešimą spaudai, paskelbtą ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vizito į Pakistaną 2014 m. spalio 26–29 d. proga,

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Pakistano vaidmens regione ir politinių santykių su ES (4),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi 2009 m. Asia Bibi, krikščionė iš Pandžabo, buvo sulaikyta ir 2010 m. nuteista mirties bausme už šventvagystę pagal Pakistano baudžiamojo kodekso 295 C skyriaus nuostatas; kadangi 2014 m. spalio 16 d. Lahoro aukštesnės instancijos teismas atmetė Asia Bibi apeliaciją ir patvirtino nuosprendį; kadangi 2014 m. lapkričio 24 d. gynėjas pateikė apeliaciją Aukščiausiajam teismui ir ta procedūra gali užtrukti metų metus; kadangi Pakistano prezidentas prezidentiniu malonės dekretu vis dar gali panaikinti Lahoro aukštesnės instancijos teismo sprendimą ir amnestuoti Asia Bibi;

B.	kadangi 2014 m. lapkričio 7 d. rytų Pakistane minia sumušė krikščionių porą, Shama Bibi ir Shahbaz Masih, apkaltinusi juos Korano puslapių deginimu; kadangi jų kūnai buvo sudeginti plytų degimo krosnyje ir kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad į krosnį jie buvo įmesti dar gyvi;

kadangi neseniai už šventvagystės įstatymų pažeidimus paskelbtas ne vienas mirties nuosprendis Pakistano piliečiams, įskaitant krikščionį Sawan Masih, nuteistą už tariamą pranašo Mahometo įžeidimą per pokalbį, ir krikščionių porą Shafqat Emmanuel ir Shagufta Kausar, nuteistus už tariamą pranašo įžeidimą tekstinėje žinutėje;

D.	kadangi 2014 m. gegužės 7 d. nužudytas žmogaus teisių aktyvistas ir teisininkas Rashid Rehman; kadangi kelias savaites prieš mirtį R. Rehman buvo grasinama už tai, kad jis gynė lektorių, kuriam iškelti baudžiamieji kaltinimai pagal Pakistano šventvagystės įstatymus;

kadangi 2014 m. spalio mėn. kalėjimo sargybinis pašovė ir sužeidė iš Pakistano kilusį JK pilietį Mohammad Asgar, įkalintą už šventvagystę Pakistane nepaisant to, kad Jungtinėje Karalystėje jam diagnozuota psichinė liga; kadangi provincijos institucijos sulaikė užpuoliką ir jam iškėlė kaltinimus mėginimu nužudyti ir kadangi kiti aštuoni kalėjimo sargybiniai laikinai nušalinti nuo pareigų;

F.	kadangi 2014 m. lapkričio 5 d. policijos pareigūnas tardytojas nužudė 45 metų šiitą Tufail Haider ir vėliau pareiškė, kad T. Haider užgauliai atsiliepė apie pranašo Mahometo palydovus;

kadangi pranešta, jog nuo 1987 iki 2014 m. spalio mėn. Pakistane šventvagyste apkaltinti iš viso 1 438 žmonės, įskaitant 633 musulmonus, 494 Achmadijos musulmonus, 187 krikščionis ir 21 induistą; kadangi nuo 1990 m. mažiausiai 60 žmonių nužudyta per minios smurtą su šventvagyste susijusiais atvejais;

kadangi šiuo metu kalėjime laikomos kelios dešimtys žmonių, kuriems iškelti kaltinimai šventvagyste, įskaitant musulmonus, induistus, krikščionis ir kitus; kadangi iki šiol neįvykdytas nė vienas mirties nuosprendis už šventvagystę, tačiau keletas kaltinamųjų buvo nužudyti minios; kadangi tam tikri religiniai lyderiai daro didžiulį spaudimą Pakistano teismų sistemai, kad būtų patvirtinti ir vykdomi mirties nuosprendžiai, kuriuos paprastai paskelbia žemesnės instancijos teismai; kadangi teisminiai procesai dažnai trunka daug metų ir turi pražūtingą poveikį nekaltiems Pakistano piliečiams, jų šeimoms ir bendruomenėms;

kadangi Pakistano šventvagystės įstatymai yra tokie, kad religinėms mažumoms yra pavojinga laisvai reikšti mintis arba atvirai vykdyti religinę veiklą; kadangi plačiai paplitęs piktnaudžiavimas šiais įstatymais yra užfiksuotas nemažai dokumentų; kadangi šie įstatymai, užuot gynę religines bendruomenes, sėja baimę Pakistano visuomenėje; kadangi bet kokie bandymai reformuoti tuos įstatymus ar jų taikymą nuslopinami grasinimais ir žmogžudystėmis; kadangi už bandymus diskutuoti šiais klausimais internetinėje ir neinternetinėje žiniasklaidoje dažnai susilaukiama grasinimų ir bauginimų, įskaitant ir iš vyriausybės;

J.	kadangi Pakistanas atlieka svarbų vaidmenį skatinant stabilumą Pietų Azijoje ir galėtų būti pavyzdys stiprinant įstatymo viršenybę ir žmogaus teises;

kadangi Pakistanas neseniai ratifikavo septynis iš devynių svarbiausių tarptautinių žmogaus teisių susitarimų, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuriuose daug nuostatų, susijusių su teisingumo administravimu, teise į sąžiningą teismą, lygybe prieš įstatymą ir nediskriminavimu;

kadangi JT žmogaus teisių priemonėmis Pakistano buvo pareikalauta panaikinti šventvagystės įstatymus ar mažų mažiausiai nedelsiant nustatyti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui šiais įstatymais turint tikslą pakenkti piliečiams, kurie paprastai priklauso religinių mažumų bendruomenėms;

kadangi ES ir Pakistanas sustiprino ir išplėtė savo dvišalius ryšius, kaip rodo 2012 m. vasario mėn. inicijuotas penkerių metų bendradarbiavimo planas ir 2014 m. kovo mėn. surengtas antrasis ES ir Pakistano strateginis dialogas; kadangi ES ir Pakistano penkerių metų bendradarbiavimo plano tikslas – užmegzti strateginius santykius ir įtvirtinti partnerystę siekiant taikos ir vystymosi, remiantis bendromis vertybėmis ir principais;

N.	kadangi 2014 m. sausio 1 d. Pakistanas pirmą kartą įsitraukė į sistemą BLS+; kadangi ši sistema turėtų suteikti stiprių paskatų paisyti pagrindinių žmogaus ir darbuotojų teisių bei laikytis aplinkosaugos ir gero valdymo principų;

yra labai susirūpinęs ir labai apgailestauja dėl 2014 m. spalio 16 d. Lahoro aukštesnės instancijos teismo sprendimo patvirtinti mirties nuosprendį, paskelbtą Asia Bibi už šventvagystę; ragina Aukščiausiąjį teismą greitai ir nedelsiant pradėti šios bylos nagrinėjimą ir savo sprendime vadovautis įstatymo viršenybe ir visapusiškai paisyti žmogaus teisių;

ragina Pakistano teismus taip pat greitai persvarstyti mirties nuosprendžius Sawan Masih, Mohammad Asgar, Shafqat Emmanuel ir jo žmonai Shagufta Kausar, taip pat visiems kitiems piliečiams, kuriems šiuo metu gresia mirties bausmė už tariamus šventvagystės įstatymų pažeidimus;

griežtai smerkia Shama Bibi ir Shahbaz Masih žmogžudystę ir reiškia užuojautą jų šeimoms, taip pat šeimoms visų nekaltų aukų, nužudytų dėl šventvagystės įstatymų Pakistane; ragina šių aktų vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn; atkreipia dėmesį į Pandžabo vyriausybės sprendimą įsteigti komitetą, kuris paspartins Shama Bibi ir Shahbaz Masih žmogžudystės tyrimą, ir nurodyti suteikti papildomą policijos apsaugą krikščionių bendruomenėms provincijoje; tačiau pabrėžia, kad reikia išsklaidyti nebaudžiamumo atmosferą ir vykdyti platesnes reformas, siekiant išspręsti smurto prieš religines mažumas problemą, kuri nuolat iškyla Pakistane;

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad prieštaringai vertinamais šventvagystės įstatymais galima piktnaudžiauti ir kad nuo jų gali nukentėti visų tikėjimų žmonės Pakistane; reiškia ypač didelį susirūpinimą dėl to, kad šventvagystės įstatymai, prieš kuriuos viešai pasisakė žuvęs ministras Shahbaz Bhatti, žuvę provincijos valdytojas Salman Taseer ir Rashid Rehman, nužudyti už tai, kad pasisakė už religinę toleranciją, Pakistane vis dažniau naudojami prieš pažeidžiamas mažumų grupes, įskaitant Achmadijos musulmonus ir krikščionis;

ragina Pakistano vyriausybę atlikti nuodugnią šventvagystės įstatymų ir jų dabartinio taikymo peržiūrą, ypač Baudžiamojo kodekso 295 B ir C skyrių, kuriuose už įtariamą šventvagystę numatoma privaloma laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (295 B ir C) arba netgi mirties bausmė (295 C), ir numatyti šių įstatymų panaikinimą; ragina Pakistano vyriausybę panaikinti mirties bausmę, įskaitant bausmes už šventvagystę ar apostazę, ir taikyti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui teisinėmis nuostatomis dėl šventvagystės ar apostazijos;

ragina Pakistano valdžios institucijas užtikrinti teismų nepriklausomumą, įstatymo viršenybę ir tinkamus procesus, atitinkančius tarptautinius teisminių procesų standartus, be kita ko, atsižvelgti į pastarąsias JT specialiosios pranešėjos teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais rekomendacijas; be to, ragina Pakistano valdžios institucijas suteikti pakankamą apsaugą visiems šventvagystės bylose dalyvaujantiems asmenims, įskaitant teisėjų apsaugą nuo išorinio spaudimo, suteikti apsaugą kaltinamiesiems ir jų šeimoms bei bendruomenėms nuo minios smurto ir numatyti priemones asmenims, kurie buvo išteisinti, tačiau negali grįžti į savo kilmės vietas;

primena, kad religijos laisvę ir mažumų teises užtikrina Pakistano Konstitucija; palankiai vertina priemones, kurių Pakistano vyriausybė ėmėsi nuo 2008 m. lapkričio mėn., siekdama apginti religinių mažumų interesus, pvz., tai, kad mažumų atstovams suteikta penkių procentų kvota federaliniame užimtumo sektoriuje, pripažintos valstybinės nemusulmoniškos šventės ir paskelbta nacionalinė mažumų diena;

vis dėlto primygtinai ragina Pakistano vyriausybę dėti didesnes pastangas siekiant didesnio skirtingas religijas išpažįstančių asmenų tarpusavio supratimo, aktyviai spręsti religinio visuomenės veikėjų priešiškumo problemas, kovoti su religine netolerancija, smurto aktais, bauginimu ir vykdyti veiksmus, nukreiptus prieš realų ar įsivaizduojamą nebaudžiamumą;

griežtai smerkia smurtinius išpuolius prieš religines bendruomenes ir bet kokią diskriminaciją ir netoleranciją dėl religijos ir tikėjimo; pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė; be to, pabrėžia, kad visi Pakistano gyventojai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo ir religijos, nusipelno vienodos pagarbos ir to, kad jų žmogaus teisės būtų propaguojamos ir ginamos;

10.

ragina EIVT ir Komisiją panaudoti visas turimas priemones, įskaitant nurodytas ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairėse, siekiant padėti religinėms bendruomenėms, ir griežtai paraginti Pakistano vyriausybę geriau apsaugoti religines mažumas; šiomis aplinkybėmis labai vertina pastarąjį ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vizitą į Pakistaną ir jo ten surengtas diskusijas;

11.

pabrėžia, kad BLS+ sistemos dalyvės statusas suteikiamas su sąlygomis ir, be kita ko, taikoma sąlyga ratifikuoti ir įgyvendinti 27 tarptautines konvencijas, nurodytas BLS pagrindinio reglamento VIII priede, kurių dauguma yra dėl žmogaus teisių, ir kad ES gali nuspręsti panaikinti BLS+ sistemos lengvatas, jeigu šalis nevykdo savo įsipareigojimų;

12.

primygtinai ragina EIVT ir Komisiją atidžiai stebėti, kaip Pakistanas laikosi savo įsipareigojimų pagal BLS+ sistemą, propaguoti ir ginti žmogaus teises Pakistane;

13.

ragina EIVT ir Komisiją siekti, kad Pakistano valdžios institucijos pakeistų šventvagystės įstatymų naudojimo būdus, be kita ko, įgyvendintų 6 dalyje pasiūlytas priemones;

14.

ragina Pakistano vyriausybę bendradarbiauti su JT organais, įskaitant JT pranešėją religijos ir tikėjimo laisvės klausimais, siekiant išsklaidyti teisėtą susirūpinimą dėl žmogaus teisių problemų;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0575.

(2) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/EN/foraff/137585.pdf

(3) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/135946.pdf

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0208.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/46

P8_TA(2014)0066

Irakas: moterų grobimas ir netinkamas elgesys su jomis

2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Irakas: moterų grobimas ir netinkamas elgesys su jomis“ (2014/2971(RSP))

(2016/C 289/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 20 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl su ISIL/Da'esh susijusios krizės Sirijoje ir Irake,

—	atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. rugsėjo 1 d. rezoliuciją S-22/1 dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į vadinamosios Irako ir Levanto islamo valstybės ir susijusių grupuočių vykdomą smurtą,

—	atsižvelgdamas į JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos 2014 m. lapkričio 14 d. ataskaitą „Teroro valdžia: gyvenimas Sirijoje valdant ISIS“,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (1),

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2013 m. birželio 24 d. rezoliuciją 2106 (2013) dėl seksualinio smurto per ginkluotus konfliktus ir po konfliktų,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Irakas,

—	atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), kurią Irakas yra pasirašęs, ir į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 (2000),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

kadangi vadinamoji Islamo valstybė (angl. IS) įvykdė daugybę žiaurumo aktų, prilyginamų nusikaltimams žmoniškumui, įskaitant masines žudynes, egzekucijas, kurias įsakė įvykdyti save pasiskyrę IS teismai), griežtai interpretuojamos šariato teisės įtvirtinimą, seksualinį smurtą prieš moteris ir vaikus, pavergimą, žaginimą, priverstines santuokas, prekybą žmonėmis, žmonių perkėlimus ir grobimus, kurie lėmė katastrofišką humanitarinę krizę ir tai, kad iš IS kontroliuojamų teritorijų perkelta daugybė žmonių;

kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn. IS kovotojai pasistūmėjo dar toliau į Irako šiaurę ir sutriuškino kurdų pešmergų pajėgas, kurios buvo užėmusios Irako kariuomenės paliktas teritorijas; kadangi buvo užgrobtas Sindžaro miestas ir užimta strategiškai svarbi Mosulo užtvanka, iš kurios vanduo ir elektros energija tiekiami į didelę Irako teritoriją, ir IS kovotojai priartėjo per 40 km nuo Irako Kurdistano sostinės Ibrilio; kadangi daug kurdų moterų kaunasi Kobanyje, įskaitant moteris – Kurdistano darbininkų partijos nares ir lyderes;

C.	kadangi Mosulo ir aplinkiniuose rajonuose, įskaitant Sindžarą ir Tal Afarą, Islamo valstybė nusitaikė į etnines ir religines mažumas, ypač krikščionių ir jazidų, turkmėnų, šabakų, kakajų, sabėjų ir šiitų bendruomenes, taip pat daugelį arabų ir musulmonų sunitų;

kadangi organizacijos „Human Rights Watch“ vertinimu IS pagrobė ir nužudė 3 133 jazidus arba šie asmenys dingo po rugpjūčio pradžioje IS įvykdytų išpuolių; kadangi į šį sąrašą patenka 2 305asmenys, kurie, kaip manoma, buvo pagrobti ir iš kurių 412 yra vaikai; kadangi Islamo valstybė pagrobtiems jazidų vaikams skiepija savo ideologiją;

kadangi 2014 m. spalio mėn. JT tyrėjai paskelbė, kad apytikriai 5 000–7 000 moterų taip pat laikomos laikinuose sulaikymo centruose, iš kurių jos išgabenamos ir arba parduodamos į vergiją, arba atiduodamos džihadistams kaip sugulovės; kadangi manoma, jog vien penkiuose sulaikymo centruose Tal Afaro mieste laikoma apie 3 500 moterų ir vaikų;

kadangi nuo IS ir kitų džihadistų ekstremistų Irake ir Sirijoje bėgantys pabėgėliai užpildė pabėgėlių stovyklas Turkijoje, Libane ir Jordanijoje, kuriose moterys ir mergaitės gyvena itin sunkiomis humanitarinėmis sąlygomis ir joms kyla itin didelė priekabiavimo, seksualinio smurto, prievartinių santuokų ir kitokio išnaudojimo grėsmė;

G.	kadangi tarptautinio pobūdžio IS ir susijusios teroristinės grupuotės kelia visuotinį susirūpinimą;

H.	kadangi Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNHCR) yra itin susirūpinusi dėl tarptautinės bendruomenės galimybių patenkinti neatidėliotinus žmonių, ypač neseniai perkeltų) žiemos poreikius Irake;

I.	kadangi Irako vienybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra svarbūs siekiant stabilumo ir ekonominio vystymosi šalyje ir regione;

kuo griežčiausiai smerkia sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ir smurtą bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus – IS ir susijusių teroristų grupuočių įvykdytus veiksmus, kurie prilygsta karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui; ypač griežtai smerkia smurtą prieš asmenis dėl jų religijos ir etninės kilmės ir smurtą prieš moteris ir vaikus;

griežtai smerkia daugybę IS įvykdytų ir nusikaltimams žmoniškumui prilystančių žiaurumo aktų, nukreiptų konkrečiai prieš moteris, kaip antai pagrobimus, žaginimus ir kitų formų seksualinį smurtą, pavergimą, taip pat prievartines santuokas ir atvertimai į kitą tikėjimą; pabrėžia, kad būtina patraukti atsakomybėn visus, kurie atsakingi už tokius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus;

pabrėžia, kad vaikai turi būti nedelsiant grąžinti į savo šeimas, sustabdytos prievartinės santuokos ir seksualinis smurtas ir nedelsiant išlaisvinti visi IS kalinami civiliai, visų pirma moterys;

ragina Irako vyriausybę ratifikuoti Romos statutą, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), kad TBT galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už IS įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui;

ragina Irako vyriausybę skatinti ir ginti žmogaus teises įtraukiant visus Irako visuomenės sluoksnius, vadovaujantis nacionalinės vienybės ir susitaikymo principais ir dedant pastangas pasipriešinti IS laikytis žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės; žada padėti vyriausybei kurti teisingesnę, labiau įtraukią visuomenę, be kita ko, ginančią ir skatinančią moterų teises;

palankiai vertina tarptautinės bendruomenės, visų pirma JAV, pastangas remti Irako nacionalinės ir vietos valdžios institucijas siekiant kovoti su IS, sustabdyti jos plėtrą ir sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai; remia pasaulinę koaliciją prieš IS ir šios koalicijos pastangas kovoti su IS, be kita ko, karinėmis priemonėmis; ragina tarptautinę bendruomenę žmonėms Irake per žiemą teikti būtiną pagalbą, padėsiančią išsaugoti gyvybes, be kita ko, jazidų šeimoms, kurios vis dar yra Sindžaro kalnuose ir saugo savo šventoves, kad jų nesugriautų IS;

ragina visus regioninius subjektus padaryti viską, kas jų galioje, kad sustabdytų bet kokią oficialių ar privačių subjektų veiklą, propaguojančią ir skleidžiančią ekstremistines islamo ideologijas žodžiais ir veiksmais; ragina tarptautinę bendruomenę, visų pirma ES, skatinti regioninį dialogą Artimųjų Rytų problemų klausimu ir įtraukti visas svarbias šalis, visų pirma Iraną ir Saudo Arabiją;

ragina JT, ypač specialiąją pranešėją smurto prieš moteris klausimu Rashidą Manjoo, padaryti viską, kas įmanoma, siekiant surasti aukas, ir ištirti bei nustatyti IS ir susijusių teroristų grupių vykdytų prievartos ir smurto prieš moteris ir mergaites Irake ir Sirijoje faktus ir aplinkybes, siekiant išvengti nebaudžiamumo ir užtikrinti visapusišką atsakomybę; remia JT specialiosios įgaliotinės seksualinio smurto konfliktų metu klausimais Hawos Banguros veiklą;

ragina tarptautines humanitarines agentūras, dirbančias Irake, įskaitant JT agentūras, teikti daugiau medicininių ir konsultacinių paslaugų perkeltiems asmenims, kurie pabėgo nuo IS puolimų, ir ypatingą dėmesį skirti patyrusių seksualinį smurtą asmenų ir vaikų poreikiams;

10.

dar kartą ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, siekiant spręsti moterų padėties Irake ir Sirijoje problemas, užtikrinti jų laisvę ir pagarbą pagrindinėms jų teisėms, taip pat patvirtinti priemones, kuriomis būtų vykdoma išnaudojimo, prievartos ir smurto prieš moteris ir vaikus prevencija; yra ypač susirūpinęs dėl išaugusios visų formų prievartos prieš jazidų moteris – jas IS nariai kalina, prievartauja, seksualiai išnaudoja ir pardavinėja; ypač ragina valstybes nares sustiprinti politiką, siekiant patenkinti aukų poreikius ir nustatyti mechanizmą, pagal kurį būtų suteikta galimybė traumas patyrusioms moterims iš Sirijos ir Irako, būtent jazidų moterims, naudotis specialiomis potrauminėmis konsultacijomis, pritaikytomis konkrečiai šių moterų poreikiams;

11.

yra įsitikinęs, kad neatidėliotiną humanitarinę pagalbą ir apsaugą reikia papildyti ilgalaikėmis strategijomis, pagal kurias būtų remiamos sugrįžusių, šalies viduje perkeltų moterų ir moterų pabėgėlių socialinės ir ekonominės teisės bei jų pragyvenimo galimybės, sustiprintas jų vadovavimas ir dalyvavimas, siekiant įgalinti šias moteris pasirinkti ilgalaikius sprendimus, kurie atitiktų jų poreikius; mano, kad reikia skirti dėmesio įvairių moterų grupių, kurios patiria įvairių ir susijusių formų diskriminaciją, patiriamai specifinei rizikai ir konkretiems poreikiams;

12.

smerkia tai, kad vykstant IS puolimui, smurto aktai prieš irakiečius LGBT asmenis ir jų žudymas vyko visiškai nebaudžiamai; pažymi, kad nors irakiečiai LGBT yra ne vienintelė grupė, kuriai kyla grėsmė dabartinės krizės ir konflikto aplinkybėmis, jie jaučiasi esą itin pažeidžiamoje padėtyje, atsižvelgiant į menką šeimos ir bendruomenės palaikymą ir vyriausybės apsaugą, kuri jiems prieinama; pažymi, kad irakiečiai LGBT ir toliau yra marginalizuoti ir jiems kyla grėsmė pabėgėlių bendruomenėse arba kai kuriose priimančiosiose visuomenėse; ragina Irako vyriausybę suteikti apsaugą irakiečiams LGBT;

13.

apgailestauja, kad dėl ne vienus metus trunkančios diktatūros ir konflikto, Irako moterų gyvenimas gerokai pablogėjo; ragina propaguoti ir įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo, siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą sprendžiant konfliktus ir kuriant demokratiją; tvirtina, kad, jei moterys nedalyvaus priimant sprendimus, Irake jos neturės nei tikros apsaugos, nei tikro saugumo;

14.

ragina sutelkti tarptautines pastangas glaudžiai bendradarbiaujant su musulmonų šalimis, organizacijomis ir bendruomenėmis ir mesti iššūkį radikaliai salafistų ir vahabitų ideologijai, kuri yra IS ir susijusių teroristinių organizacijų veiksmų pagrindas ir įkvėpimo šaltinis ir tampa augančia grėsme ES valstybių narių saugumui; ragina EIVT ir valstybes nares per dialogą su Persijos įlankos šalimis išreikšti didelį susirūpinimą dėl salafistų ir vahabitų vykdomo ideologijos skiepijimo daugelyje šalių, kuriose dauguma gyventojų yra musulmonai, ir viso pasaulio musulmonų, kilusių iš šių šalių, bendruomenėse;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0022.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/53

P8_TA(2014)0069

Komisijos poveikio vertinimo gairės

2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens (2014/2967(RSP))

(2016/C 289/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į neseniai įvykusias viešas konsultacijas dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir į atitinkamą persvarstytų poveikio vertinimo gairių projektą,

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi poveikio vertinimas, kaip ankstyvojoje teisės akto rengimo stadijoje taikoma priemonė, atlieka labai svarbų vaidmenį Komisijos pažangaus reglamentavimo darbotvarkėje, siekiant teikti skaidrius, išsamius ir proporcingus faktus apie ekonominį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, ES veiksmų pridėtinę vertę, tikėtiną reguliavimo ir administracinę naštą ir alternatyvių veiksmų sąnaudas ir naudą visiems suinteresuotiesiems subjektams;

B.	kadangi esamose poveikio vertinimo gairėse numatyta, kad priimant sprendimą, ar dėl konkrečios iniciatyvos būtina atlikti poveikio vertinimą, ar ne, pagrindinis vaidmuo tenka Komisijos generaliniam sekretoriatui ir Poveikio vertinimo valdybai (PVV);

C.	kadangi PVV atlieka svarbų vaidmenį kaip pagrindinis poveikio vertinimo kokybės kontrolės organas;

kadangi Sutartyse yra numatytos horizontalios socialinės ir aplinkos apsaugos išlygos (kartu su prievole laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų), į kurias būtina atsižvelgti apibrėžiant bei įgyvendinant Sąjungos politiką ir veiklą, ir pagal šias išlygas būtina kruopščiai išnagrinėti atitinkamą bet kokio siūlomo teisės akto poveikį;

kadangi, pasak Komisijos ekspertų grupės, sąnaudos, kurias patiria MVĮ, siekdamos laikytis reglamento, gali būti 10 kartų didesnės nei didesnių bendrovių patiriamos sąnaudos; kadangi dėl to tinkamas ir nepriklausomas poveikio vertinimas yra itin svarbus MVĮ, nes jos dažnai patiria daugiau sunkumų nei didelės bendrovės, kai reikia prisitaikyti prie naujų teisinių ir administracinių reikalavimų, ir dėl savo dydžio turi mažiau galimybių ankstyvoje stadijoje numatyti reglamentavimo pokyčius;

kadangi principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ yra 2008 m. Europos iniciatyvos „Small Business Act“ pagrindas; kadangi nuo 2009 m. šis principas yra įtrauktas į poveikio vertinimo gaires, o į kitus Komisijos tekstus – nuo 2005 m.; kadangi taikant šį principą siekiama atsižvelgti į MVĮ interesus ankstyvuose politikos formavimo etapuose, kad teisės aktai būtų palankesni MVĮ; kadangi būsimiems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šį principą galima veiksmingai taikyti pasitelkus įvairias turimas priemones, taip pat ir poveikio MVĮ tyrimą;

G.	kadangi dabartinėse poveikio vertinimo gairėse pateikiami konkretūs nurodymai vadinamojo poveikio MVĮ tyrimo forma, įskaitant galimas švelninimo priemones; kadangi į persvarstytų gairių projektą neįtraukta jokių nuostatų dėl poveikio MVĮ tyrimo;

H.	kadangi tinkamas pirminio Komisijos pasiūlymo esminių Parlamento pakeitimų vertinimas suteikia didelę pridėtinę vertę stiprinant Parlamento poziciją trišalio dialogo derybose;

Taikymo sritis

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą reguliariai persvarstyti poveikio vertinimo gaires siekiant pagerinti poveikio vertinimo procedūras;

pabrėžia tai, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų vienodai nuodugniai vertinami ekonominiai, socialiniai, administraciniai ir aplinkos aspektai;

tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad persvarstytų gairių projektas yra ne toks konkretus kaip galiojančios gairės poveikio vertinimo aprėpties aspektu ir kad jame paliekama daug daugiau veiksmų laisvės atsakingam generaliniam direktoratui priimant sprendimą, ar reikia atlikti poveikio vertinimą, ar ne; mano, kad turėtų išlikti galiojanti praktika, pagal kurią priimant sprendimą dalyvauja PVV;

mano, kad Komisija ir toliau turėtų laikytis savo dabartinio požiūrio, kai poveikio vertinimas atliekamas dėl visų iniciatyvų, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:

a)	pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įtraukti į Komisijos teisėkūros ir darbo programą;

b)	į Komisijos teisėkūros ir darbo programą neįtraukti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, turintys aiškiai nustatomą ekonominį, administracinį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

c)	su teisėkūra nesusijusios iniciatyvos, kuriomis nustatomos būsimos politikos kryptys (pavyzdžiui, baltosios knygos, veiksmų planai, išlaidų programos, derybų dėl svarbiausių tarptautinių susitarimų gairės);

d)	Komisijos ir prireikus jos agentūrų pateikti deleguotieji ar įgyvendinimo aktai, galintys turėti didelį išmatuojamą ekonominį bei socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir administracinės naštos poveikį;

pažymi, kad poveikio vertinimas turi būti kruopštus, nuodugnus ir paremtas tiksliausia, objektyviausia ir išsamiausia turima informacija, pateikiant analizę, kuri būtų proporcinga ir sutelkta į pasiūlymo tikslą, kad būtų galima priimti informacija pagrįstą politinį sprendimą;

yra įsitikinęs, kad poveikio vertinimas yra svarbi priemonė, padedanti priimti sprendimus visose ES institucijose, ir svarbi geresnio reglamentavimo proceso dalis; vis dėlto pripažįsta, kad poveikio vertinimas negali pakeisti politinio vertinimo ir sprendimų;

pabrėžia, kad ankstyvoje poveikio vertinimo proceso stadijoje svarbu konsultuotis su visais reikiamais suinteresuotaisiais subjektais, kad į jų indėlį būtų galima atsižvelgti rengiant poveikio vertinimą, bet dar jo nepaskelbus;

pažymi, kad poveikio vertinimo taikymo sritis gali neatitikti priimtų pasiūlymų, jei jie pakeičiami po to, kai pateikiami Komisijos narių kolegijai patvirtinti; reikalauja, kad persvarstytų gairių projekte būtų nurodyta, jog poveikio vertinimas turėtų būti atnaujintas siekiant užtikrinti jame vertintų klausimų ir Komisijos galutinai priimto pasiūlymo tęstinumą;

Poveikio vertinimo valdyba (PVV)

yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad persvarstytų gairių projekte PVV vaidmuo poveikio vertinimo procese nėra aiškiau apibrėžtas; primygtinai ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti šį trūkumą ir, kai ji reaguos į šią Parlamento priimtą rezoliuciją, naujame persvarstytų gairių projekte aiškiau nustatyti su PVV susijusias procedūras;

10.

mano, kad tokiomis naujomis procedūromis turėtų būti aiškiai, suprantamai ir skaidriai nustatytas PVV pateiktų poveikio vertinimų teikimo, peržiūros ir galutinio patvirtinimo procesas;

11.

dar kartą išreiškia savo nuomonę, kad Komisija priimtų tik tuos pasiūlymus, prie kurių pridedama patvirtinta PVV nuomonė;

12.

be to, primena Komisijai, kad Parlamentas paprašė sustiprinti Poveikio vertinimo valdybos nepriklausomumą, visų pirma, kad PVV nariams nebūtų taikoma politinė kontrolė; mano, kad PVV turėtų būti sudaryta tik iš aukštos kvalifikacijos asmenų, kurie būtų kompetentingi įvertinti pateiktas analizes ekonominio bei socialinio poveikio ir poveikio aplinkai aspektais;

13.

tikisi, kad naujos kadencijos Komisija išaiškins, kaip ji rengiasi toliau tęsti šioje rezoliucijoje iškeltų klausimų svarstymą, kad į šį požiūrį Parlamentas galėtų geriau atsižvelgti rengdamas savo poziciją dėl pastarojo meto Komisijos komunikato dėl programos REFIT, nedarant poveikio Parlamento pozicijai šiuo klausimu;

Poveikio MVĮ tyrimas

14.

primena, kad savo 2011 m. Smulkiojo verslo akto Europai apžvalgoje Komisija apgailestavo, jog tik aštuonios valstybės narės poveikio MVĮ tyrimą įtraukė į savo nacionalinį sprendimų priėmimo procesą; prašo Komisijos dirbti drauge su valstybėmis narėmis, kad vykdant nacionalines procedūras būtų labiau populiarinami poveikio MVĮ tyrimo principai, remiant MVĮ politiką;

15.

palankiai vertina tai, kad toje apžvalgoje Komisija aiškiai įsipareigojo toliau stiprinti poveikio MVĮ tyrimą; tačiau apgailestauja dėl to, kad priešingai nei tuose pareiškimuose, persvarstytose poveikio vertinimo gairėse poveikio MVĮ tyrimas net nepaminėtas;

16.

primena, kad Komisija Smulkiojo verslo akte įsipareigojo, kad formuodama savo politiką laikysis principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“; tai apima ir poveikio MVĮ tyrimą siekiant įvertinti būsimų teisės aktų ir administracinių iniciatyvų poveikį MVĮ; pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti, kad šis tyrimas būtų atliktas tinkamai, ir mano, kad šioje srityje dar galima padaryti didelę pažangą;

17.

primygtinai ragina gairių 8 priede nustatytą poveikio MVĮ tyrimą palikti, siekiant, kad MVĮ nejustų Komisijos iniciatyvų neproporcingo poveikio ir nepatektų į mažiau palankią padėtį, palyginti su didelėmis bendrovėmis;

18.

pabrėžia, kad tokiais atvejais į poveikio vertinimą turėtų būti įtrauktos galimybės, apimančios alternatyvius mechanizmus ir (arba) lankstumo priemones, kad MVĮ būtų padedama laikytis iniciatyvos nuostatų (kaip nurodoma 8 priedo 4 dalyje); todėl palankiai vertina tai, kad persvarstytų gairių projekte numatyta galimybė į pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo sritį neįtraukti labai mažų įmonių; vis dėlto mano, kad savaiminis labai mažų įmonių neįtraukimas į taikymo sritį ne visada yra tinkamiausias požiūris, ir todėl tai turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju rengiant kiekvieną pasiūlymą, kad būtų atspindėta įrodymų naštos perkėlimo politika, t. y. kad labai mažos įmonės neturėtų būti įtrauktos į pasiūlymų taikymo sritį, nebent įrodoma, kad jas reikėtų įtraukti; pritaria siūlymui apsvarstyti galimybę MVĮ taikyti pritaikytus sprendimus ir švelnesnę tvarką atliekant poveikio vertinimą tais atvejais, kai teisės aktų veiksmingumas dėl to nepagrįstai nesumažėja;

Taikymas ir stebėsena

19.

pažymi, kad galutinis teisėkūros procedūra priimamo akto tekstas gali labai skirtis nuo Komisijos priimto pasiūlymo; mano, kad būtų naudinga parengti teisėkūros procedūra priimtų aktų numanomos naudos ir sąnaudų santrauką ir ją atnaujinti, kad būtų atspindėti dėl teisėkūros proceso metu padarytų pakeitimų atsiradę pasikeitimai, palyginti su poveikio vertinime pateikta analize; mano, kad tokia procedūra supaprastintų pasiūlymo poveikio stebėseną ir vertinimą;

Geresnio reglamentavimo patariamojo organo įsteigimas

20.

palankiai vertina Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti, kuriai įgaliojimus suteikė Komisija, darbą ir pateiktą galutinę ataskaitą; primena, kad, kaip nurodyta naujausiame Komisijos komunikate dėl programos REFIT (2014 m. birželio mėn.), ji rengiasi sukurti naują aukšto lygio geresnio reglamentavimo grupę, kurią sudarytų suinteresuotųjų šalių atstovai ir nacionaliniai ekspertai;

21.

siūlo Komisijai kuo greičiau sukurti šią grupę, t. y. aukšto lygio geresnio reglamentavimo patariamąjį organą, kurį sudarytų suinteresuotųjų šalių ir nacionaliniai ekspertai; siūlo šiam organui, kuris papildytų Komisijos darbą atliekant poveikio vertinimus, suteikti tvirtus ir nepriklausomus įgaliojimus; mano, kad tokio organo ekspertinės žinios, įskaitant žinias, susijusias su subsidiarumu ir proporcingumu, galėtų teikti pridėtinę vertę poveikio vertinimo procedūrai ir kitoms su geresniu reglamentavimu susijusioms iniciatyvoms; prašo į ekspertų skyrimo procedūrą įtraukti Parlamentą ir Tarybą; siūlo atsižvelgti į jau veikiančių geresnio reguliavimo įstaigų (pvz., Švedijos, Čekijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) geriausią praktiką ir patirtį;

22.

ragina Komisiją pateikti naują persvarstytų poveikio vertinimo gairių projektą, kuriame būtų būtų atsižvelgiama į šioje rezoliucijoje pabrėžtus dalykus ir naująją Komisijos struktūrą, visų pirma į naujojo Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už geresnį reglamentavimą, vaidmenį;

Poveikio vertinimas Parlamente

23.

ragina Komisijos poveikio vertinimą Parlamento ir ypač komitetų lygmeniu svarstyti sistemingai ir kuo anksčiau;

24.

primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo, kurioje Parlamentas paragino nuosekliau naudoti Parlamento poveikio vertinimo priemones, kurių jau turima; primena, kad egzistuoja speciali biudžeto eilutė ir atitinkamos tarnybos, skirtos poveikio vertinimui atlikti; mano kad ypač reikėtų pasinaudoti Parlamento poveikio vertinimu, kai pateikiami svarbūs pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimai;

Poveikio vertinimas Europos Taryboje

25.

tikisi, kad Taryba įvykdys savo įsipareigojimą sistemingai vertinti savo pačios esminių pakeitimų poveikį;

o o

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 31.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/57

P8_TA(2014)0070

JT vaiko teisių konvencijos 25-osios metinės

2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių (2014/2919(RSP))

(2016/C 289/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. patvirtintą Stokholmo programą ir su ja susijusį 2010–2014 m. laikotarpio veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmenybė būtų teikiama jo interesams,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario mėn. patvirtintą ES darbotvarkę vaiko teisių srityje,

—	atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi,

—	atsižvelgdamas į deklaraciją ir veiksmų planą, priimtus Aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais, kuris 2011 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. vyko Busane,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

—	atsižvelgdamas į ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

—	atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų,

—	atsižvelgdamas į JT veiksmų planą „Vaikams tinkamas pasaulis“,

—	atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (1),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (2),

—	atsižvelgdamas į 2012–2016 m. ES strategiją, kuria siekiama panaikinti prekybą žmonėmis, pirmiausia į jos nuostatas dėl finansavimo, reikalingo vaikų apsaugos sistemų ir geriausios praktikos mainų gairėms parengti,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES (4),

—	atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į Pekino veiksmų platformą,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris (5) ir į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (6),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencijos ir kovos su juo,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl teisėmis pagrįsto požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, kuris apimtų visas žmogaus teises,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“ (COM(2014)0335),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Vystymosi politikos darna“ (COM(2005)0134) ir į 2012 m. gegužės 14 d. įvykusio 3166-ojo Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Darbotvarkė siekiant pokyčių“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi JT vaiko teisių konvencijoje ir jos fakultatyviniuose protokoluose apibrėžti vaiko teisių propagavimo ir apsaugos standartai – visapusiškas tarptautinių teisinių vaiko apsaugos ir gerovės standartų rinkinys;

B.	kadangi visos ES valstybės narės yra ratifikavusios JT vaiko teisių konvenciją ir aiškiai teisiškai įsipareigojusios propaguoti, saugoti ir užtikrinti kiekvieno vaiko teises savo jurisdikcijoje;

C.	kadangi vaiko teisių propagavimas yra aiškiai suformuluotas ES politikos tikslas ir kadangi ES pagrindinių teisių chartijoje reikalaujama, kad vykdant visus ES veiksmus būtų pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus;

D.	kadangi JT vaiko teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje gerbiama vaiko teisė būti išklausytam ir teisė į tai, kad į jo nuomonę klausimais, kurie su juo susiję, būtų atsižvelgiama turint galvoje jo amžių ir brandą;

E.	kadangi vaiko teisės, t. y. principas paisyti vaiko interesų, vaiko teisė į gyvybę, išgyvenimą ir vystymąsi, nediskriminavimas ir vaiko teisės reikšti nuomonę paisymas, yra susijusios su visų sričių ES politika;

kadangi nuo tada, kaip prieš 25 metus buvo priimta JT vaiko teisių konvencija, padaryta pažanga, tačiau, kadangi vaiko teisės tebepažeidinėjamos daugelyje pasaulio šalių, įskaitant ES valstybes nares, ir tai lemia smurtas, agresija, išnaudojimas, skurdas, socialinė atskirtis ir diskriminacija dėl religijos, negalios, lyties, lytinės tapatybės, amžiaus, etninės kilmės, migranto arba gyventojo statuso;

G.	kadangi siekiant, kad teisės įgautų prasmę, visi vaikai ir jų šeimos privalo turėti visuotinę prieigą prie teisingumo ir sąžiningos, laiku suteikiamos ir veiksmingos teisinės gynybos;

kadangi 2012 m. mirė 6,6 mln. jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų, nors daugeliu atveju šių mirčių buvo galima išvengti, taigi iš šių vaikų buvo atimta pagrindinė teisė į išgyvenimą ir vystymąsi; kadangi 168 mln. 5–17 metų amžiaus vaikų dirba ir tai kelia pavojų jų teisei būti apsaugotiems nuo ekonominio išnaudojimo ir pažeidžia jų teisę mokytis ir žaisti; kadangi 11 proc. mergaičių ištekinamos nesulaukusios 15 metų ir tai kelia grėsmę jų teisėms į sveikatą, švietimą ir apsaugą; kadangi 1 iš 10-ies Užsachario Afrikoje gimusių vaikų iki šiol miršta nesulaukę penktojo gimtadienio;

kadangi švietimas – ypač nemokamas pradinis išsilavinimas visiems vaikams – yra pagrindinė teisė, kurią vyriausybės įsipareigojusios užtikrinti pagal 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją; kadangi 2015 m. tikslas – užtikrinti, kad visi berniukai ir mergaitės baigtų visą pradinio lavinimo kursą; kadangi, nepaisant tam tikros pažangos besivystančiose šalyse, šis tikslas toli gražu nepasiektas;

J.	kadangi visapusiškas lytinis švietimas yra sudedamoji, svarbi berniukų ir mergaičių suvokimo apie savo teises į gerovę ir sveikatos apsaugą dalis, kurioje taip pat skatinama lygybė ir kova su stereotipais;

K.	kadangi humanitarinės krizės tebedaro didžiulę žalą vaikams ir kadangi 2014 m. virš 59 mln. vaikų gyvenimus tiesiogiai paveikė daugiausia su konfliktais susijusios krizės; kadangi šiandien pasaulyje yra apie 250 000 vaikų karių ir 40 proc. iš jų yra mergaitės;

kadangi vien 2012 m. žmogžudysčių aukomis tapo beveik 95 000 vaikų ir jaunesnių nei 20 metų amžiaus paauglių, beveik 1 mlrd. 2–14 metų amžiaus vaikų patyrė fizines bausmes, vienas iš trijų 13–15 metų amžiaus paauglių susidūrė su patyčiomis ir apie 70 mln. 15–19 metų amžiaus mergaičių tapo vienokio ar kitokio fizinio smurto aukomis ir kadangi 120 mln. mergaičių visame pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu buvo verčiamos santykiauti arba atlikti kitokius lytinius aktus;

M.	kadangi vaikai sudaro pusę besivystančių šalių gyventojų ir kadangi ES gyvena apie 100 mln. vaikų;

kadangi, remiantis naujausia JT vaikų fondo (Unicef) vaikų skurdo turtingose šalyse suvestine ataskaita, nuo 2008 m. 2,6 mln. vaikų, gyvenančių turtingiausiose pasaulio šalyse, atsidūrė žemiau skurdo ribos, taigi bendras skurde gyvenančių išsivysčiusio pasaulio vaikų skaičius siekia 76,5 mln.; kadangi, remiantis tuo pačiu tyrimu, 2013 m. ES buvo 7,5 mln. nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (angl. NEET (not in employment, education or training) jaunimas);

kadangi prieš vaikus smurtaujama įvairiai: prieš juos naudojama psichologinė, fizinė, seksualinė, emocinė ir žodinė agresija, jais nesirūpinama ir jie kenčia nepriteklių, ir tai vyksta įvairiose aplinkose, įskaitant namus, mokyklą, sveikatos priežiūros ir teisingumo sistemas, darbo vietą, bendruomenes ir internetą;

kadangi ES darbotvarkėje vaiko teisių klausimais apibrėžta aiški ES veiksmų programa ir kadangi ją įgyvendinant pasiekta didelė pažanga įvairiose itin svarbiose srityse ir rengiant įvairius teisės aktus, įskaitant karštosios pranešimų apie dingusius vaikus linijos sukūrimą, vaiko interesus atitinkančio teisingumo skatinimą, duomenų rinkimo patobulinimą ir vaiko teisių aspekto įtraukimą į vykdant išorės veiksmus;

Q.	kadangi kiekvienas vaikas pirmiausia yra vaikas ir teisės jam turėtų būti užtikrinamos nediskriminuojant – nesvarbu, kokia jo ar jo tėvų etninė kilmė, tautybė ar socialinis statusas, taip pat ar jie migrantai ir koks jų gyventojo statusas;

R.	kadangi mergaičių ir berniukų lūkesčiai ir socializacijos tipai ir panašūs, ir skirtingi ir kadangi skirtingo amžiaus mergaitės ir berniukai patiria skirtingą diskriminaciją;

kadangi, nors padaryta didelė pažanga, pirmiausia prekybos žmonėmis, seksualinio išnaudojimo ir aukų teisių srityse, taip pat sprendžiant prieglobsčio prašančių ir nelydymų vaikų klausimus, kur kas daugiau turi būti padaryta siekiant užtikrinti, kad visoje ES būtų visapusiškai gerbiamos migrantų vaikų teisės; kadangi daug nelydimų vaikų, pirmą kartą atvykusių į ES, dingsta ir pasislepia ir jų galimybės apsisaugoti nuo smurto tampa ypač menkos;

kadangi, turint galvoje tarptautinį vaikų išnaudojimo ir vaikų seksualinio išnaudojimo internetu pobūdį, įskaitant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos plitimą internetu ir agresiją internete, jis toliau kelia didžiulį susirūpinimą teisėsaugos institucijoms: nusikaltimai yra įvairūs, pradedant lytiniu prievartavimu ir viliojimu, baigiant savo pasigaminta vaikų išnaudojimo medžiaga ir tiesioginiu jos transliavimu; dėl to atliekant tyrimus susiduriama su ypatingais iššūkiais, nes naudojant naujoviškas technologijas nusikaltėliai, įskaitant interneto agresorius, prieigą prie medžiagos gauna lengviau ir greičiau;

kadangi vaikai ypač nukenčia dėl skurdo, taip pat pagal socialinės apsaugos sistemas mokamų lėšų ir svarbiausių socialinių išmokų, pvz., šeimos pašalpų, mažinimo ir kadangi nuo 2007 m. šios lėšos ES mažinamos vis labiau; kadangi ES net ir gaunant socialinius pervedimus vaikų skurdo lygis vis dar yra labai aukštas (2013 metais buvo 20,3 proc.);

V.	kadangi vykdant pasaulinio vystymosi programą po 2015 m. atsiras galimybė investuoti į visų – visose pasaulio šalyse gyvenančių – vaikų teises neatsižvelgiant į vaiko lytį, etninę kilmę, rasę arba ekonominį, su negalia susijusį ir kitokį statusą;

mano, kad vaiko teisės yra esminis ES politikos aspektas ir kad JT vaiko teisių konvencijos 25-osios metinės yra galimybė užtikrinti visapusišką jų įgyvendinimą politiniu ir praktiniu požiūriu, taip pat imtis papildomų priemonių visų – ypač pažeidžiamiausių – vaikų teisėms visame pasaulyje užtikrinti;

teigiamai vertina įsipareigojimą, kurį ES prisiėmė pagal Stokholmo programą, sukurti integruotą ES strategiją vaiko teisėms veiksmingai propaguoti ir apsaugoti įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką ir remti valstybių narių pastangas šioje srityje; ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo ir visapusišką vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, kurie būtų pagrįsti ES darbotvarke vaiko teisių srityje ir kuriais ši darbotvarkė būtų patobulinta;

teigiamai vertina ES įsipareigojimą toliau vystyti integruotas ES vaiko apsaugos gaires siekiant mažinti fragmentaciją, atsirandančią imantis veiksmų, kuriais reaguojama į atskirą problemą ir siekiama spręsti specifinius vaiko apsaugos klausimus, kad visi vaikai visoje ES būtų veiksmingai saugomi nuo visų formų smurto;

ragina Komisiją stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinama jos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, ir apie tai informuoti, taip pat užtikrinti prieigą prie kokybiškų paslaugų ir galimybes vaikams dalyvauti; ragina tas valstybes nares, kuriose vaikų skurdo mastas viršija vidurkį, nustatyti nacionalinius tikslus ir prioritetą teikti investicijoms, kuriomis būtų siekiama mažinti skurdą ir socialinę atskirti tarp vaikų ir jaunimo;

ragina ES ir jos valstybes nares didžiausią prioritetą įgyvendinant savo vidaus politiką ir palaikant ryšius su trečiosiomis valstybėmis teikti Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT); atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad šie tikslai, ypač skurdo panaikinimas, galimybė įgyti išsilavinimą visiems ir lyčių lygybė, bus pasiekti tik vystant visiems prieinamas viešąsias paslaugas;

ragina Komisiją ir valstybes nares aiškų dėmesį vaikų ir jaunimo klausimui skirti įgyvendinant Europos semestrą, rengiant metinę augimo apžvalgą ir peržiūrint strategiją „Europa 2020“, kad būtų geriau įgyvendinama Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“;

ragina Komisiją užtikrinti didesnį įvairių savo tarnybų koordinavimą siekiant veiksmingai integruoti vaiko teisių aspektą į visus ES pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, visų sričių politiką ir visus finansinius sprendimus ir stebėti, kad jie visiškai atitiktų ES acquis nuostatas dėl vaikų ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal JT vaiko teisių konvenciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad vaiko teisių koordinatoriaus įgaliojimai ir ištekliai tinkamai atspindėtų ES įsipareigojimą sistemingai ir veiksmingai integruoti vaiko teisių aspektą;

ragina Komisiją pasinaudoti galimybe, atsiradusia atlikus daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, ir užtikrinti, kad ES lėšos pasitarnautų labiausiai skurstantiems ir pažeidžiamiausiems vaikams;

ragina valstybes nares ir Komisiją aiškų prioritetą vaikams teikti planuojant ir įgyvendinant regioninę ir sanglaudos politiką, pvz., Europos strategiją dėl negalios, ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus, taip pat ES lygybės ir nediskriminavimo politiką; pakartoja, kad svarbu apsaugoti ir propaguoti lygias romų vaikų galimybes užsitikrinti visas teises;

10.

laikosi požiūrio, kad visų sričių vaikų teisių politika turi apimti lyčių lygybės perspektyvą, ir ragina imtis konkrečių priemonių mergaičių teisėms, įskaitant teises į švietimą ir sveikatą, sustiprinti;

11.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visuose teisės aktuose, vyriausybės atstovų visais lygmenimis priimamuose sprendimuose ir visuose teismo sprendimuose būtų gerbiamas vaiko interesų principas, ir skatina valstybes nares dalytis geriausia praktika siekiant tobulinti teisingą vaiko interesų principo taikymą visoje ES;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visiems vaikams būtų tikrai prieinama jų specifiniams poreikiams ir teisėms pritaikyta teisingumo sistema – nesvarbu, ar proceso metu jie būtų įtariamieji, ar nusikaltėliai, ar aukos, ar to proceso šalys;

13.

ragina Komisiją įvertinti sulaikymo politikos ir baudžiamosios teisenos sistemų poveikį vaikams; pažymi, kad visoje ES vaiko teisės tiesiogiai pažeidžiamos, jei vaikas sulaikymo įstaigoje gyvena kartu su savo tėvais; pabrėžia, kad kasmet ES maždaug 800 000 vaikų atskiriami nuo vieno iš kalinamų tėvų ir kad tai įvairiai paveikia vaiko teises;

14.

mano, kad vaikai pažeidžiami prieigos prie prekių ir paslaugų požiūriu; ragina verslo bendruomenę ir suinteresuotąsias šalis susilaikyti nuo agresyvios ir klaidinamos interneto ir tradicinės reklamos vaikams – taip pat ir įgyvendinant esamus elgesio kodeksus bei panašias iniciatyvas; mano, kad vaikams skirta daug riebalų, druskos ar cukraus turinčio maisto reklama turėtų būti pateikiama atsakingai, atsižvelgiant į didėjantį nutukusių ir diabetu sergančių vaikų skaičių;

15.

mano, kad vaikų asmens duomenys internete turi būti tinkamai saugomi ir kad vaikus būtina įtikinamai ir jiems suprantamai informuoti apie savo asmens duomenų naudojimo internete pavojus ir pasekmes; pabrėžia, kad vaikų internetinis profiliavimas turėtų būti draudžiamas; mano, kad visi vaikai turėtų turėti teisę į sveiką ir saugią aplinką bei galimybę žaisti;

16.

ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja, kadangi dauguma prekybos žmonėmis aukų yra jaunos mergaitės ir berniukai – vaikai, tapę išnaudojimo darbe ir seksualinio išnaudojimo bei kitokio smurto aukomis; taip pat ragina valstybes nares ir ES stiprinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ir traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn; ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant kovoti su neteisėtu vaikų pervežimu, bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis siekiant spręsti didėjančią vaikų kontrabandos ir prekybos jais problemą ir traukti baudžiamojon atsakomybėn prekiautojus bei juos tinkamai bausti;

17.

mano, kad būtina imtis veiksmų siekiant kovoti su tyčiojimusi internete ir kad vaikai, mokytojai, taip pat jaunimo ir vaikų organizacijos turi aktyviai skatinti informuotumą šiuo klausimu;

18.

ragina ES ir jos valstybes nares investuoti į vaikams skirtas viešąsias paslaugas, įskaitant vaiko priežiūrą, švietimą ir sveikatos apsaugą, ir ypač plėsti valstybinį vaikų darželių, lopšelių ir valstybinių, viešąsias paslaugas teikiančių, įmonių, kurios organizuoja vaikų laisvalaikio veiklą, tinklą;

19.

atsižvelgiant į tai, kad pradinis lavinimas ne visada užtikrina reikiamo pagrindinio standarto žinias, ragina valstybes nares teikti nemokamas privalomas viduriniojo lavinimo paslaugas visiems – tai būtina sąlyga norint naudotis teise į lygias galimybes;

20.

ragina valstybes nares priimti motinystės ir tėvystės teisių apsaugos ir stiprinimo įstatymus, kad pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais jam būtų užtikrinta sveika, stabili aplinka;

21.

ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, taip pat stiprinti teisėsaugos institucijų teisinius gebėjimus, technines galimybes ir didinti jų finansinius išteklius, kad jos galėtų daugiau bendradarbiauti – taip pat ir su Europolu – siekiant veiksmingiau tirti ir ardyti vaikus seksualiai išnaudojančių nusikaltėlių tinklus, prioritetą teikiant į tai įtrauktų vaikų teisėms ir saugumui;

22.

ragina vadovautis požiūriu, pagrįstu veiksminga teisėsaugos institucijų, teisminių institucijų, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pramonės, interneto paslaugų teikėjų, bankų sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų, įskaitant jaunimo ir vaikų organizacijas, partneryste, taip pat ragina šiuos veikėjus keistis informacija siekiant užtikrinti vaiko teises ir apsaugą internete ir įstatymiškai traktuoti juos kaip pažeidžiamus asmenis; ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir kreiptis į visas valstybes nares su prašymu veikti siekiant kovoti su visų formų agresija ir tyčiojimusi internete;

23.

mano, kad nelydimi vaikai ypač pažeidžiami; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Parlamento 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti teisės aktų dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos rinkinį siekiant pagerinti nelydimų nepilnamečių padėtį ES; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant liautis sulaikius migrantų vaikus visoje ES; teigiamai vertina Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-648/11 MA, BT, DA prieš Secretary of State for the Home Department, kuriame pažymima, kad valstybė narė, atsakinga už prieglobsčio prašymo, kurį nelydimas nepilnametis pateikė daugiau nei vienoje valstybėje narėje, nagrinėjimą, yra ta valstybė, kurioje nepilnametis yra po to, kai joje pateikė prašymą; primena, kad nelydimas nepilnametis visų pirma yra vaikas, kuriam potencialiai gresia pavojus, ir kad valstybės narės ir ES, spręsdamos nelydimų nepilnamečių problemą, pirmiausia turi vadovautis vaiko apsaugos, o ne imigracijos politikos principais, taigi laikytis esminio principo – užtikrinti vaiko interesus;

24.

ragina visas valstybes nares įgyvendinti JT vaiko teisių konvencijoje išdėstytus standartus tėvų globos netekusių vaikų atveju ir JT alternatyviosios vaikų priežiūros gairėse išdėstytus standartus; ragina Komisiją naudoti ES struktūrinių fondų lėšas perėjimui nuo institucinių prie bendruomenių teikiamų paslaugų finansuoti; atsižvelgdamas į nemažai atvejų, kuriais, kaip įtariama, kai kurių valstybių narių valdžios institucijos vykdė priverstinį įvaikinimą negavusios tėvų pritarimo, ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad valstybėse narėse taikoma įvaikinimo praktika atitinka vaiko interesus;

25.

ragina visas valstybes nares pozityviai, žmogiškai ir operatyviai padėti šeimoms susijungti, kaip nurodyta JT vaiko teisių konvencijos 10 straipsnyje;

26.

pabrėžia, kad būtina laikytis labiau suderinto požiūrio ES ieškant dingusių vaikų; ragina valstybes nares užtikrinti didesnį policijos ir teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinėse dingusių vaikų bylose ir kurti karštąsias dingusių vaikų paieškos linijas bei remti smurto prieš vaikus aukas; ragina valstybes nares padėti užtikrinti sklandų Maroko, Singapūro, Rusijos Federacijos, Albanijos, Andoros, Seišelių, Gabono ir Armėnijos prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

27.

ragina Komisiją peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo rimtai atsižvelgti į vaiko interesus, žinant šio reglamento įgyvendinimo ir vykdymo valstybėse narėse spragas, susijusias su tėvų ir globos teisėmis;

28.

smerkia bet kokios formos smurtą prieš vaikus, fizinę, seksualinę ir žodinę agresiją, priverstines santuokas, vaikų darbą, prostituciją, prekybą vaikais, kankinimą, žudymą dėl garbės, moters lyties organų žalojimą, vaikų karių ir vaikų, kaip gyvų skydų, naudojimą, nepriteklių, nesirūpinimą ir netinkamą mitybą; mano, kad tradicijos, kultūra ir religija niekada neturėtų būti naudojamos smurtui prieš vaikus pateisinti; ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus ir kovoti su bet kokios formos smurtu prieš vaikus, įskaitant oficialų fizinių bausmių vaikams uždraudimą ir sankcijų už šių bausmių taikymą nustatymą; ragina valstybes nares labiau bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su trečiosiomis valstybėmis, išsamiau informuoti apie tai, kad vaiko teisių turi būti paisoma visame pasaulyje, ir tai propaguoti;

29.

smerkia vaikų naudojimą karinei ir teroristinei veiklai vykdyti ar kariniams ir teroristiniams tikslams siekti; primena, jog svarbu, kad psichologinė parama ir pagalba būtų teikiama visiems nuo smurtinių įvykių nukentėjusiems arba karo aukomis tapusiems vaikams; teigiamai vertina ES „Taikos vaikų“ iniciatyvą ir pabrėžia, jog svarbu, kad per konfliktus nuketėjusiems vaikams būtų suteikta galimybė gauti išsilavinimą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paremti JT kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“, kurios tikslas – iki 2016 m. nutraukti nacionalinių saugumo pajėgų vykdomą vaikų karių verbavimą ir naudojimą;

30.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę prioritetą vaiko teisėms teikti vykdant visus ES išorės veiksmus ir užtikrinti, kad vaiko teisių aspektas būtų veiksmingas integruojamas – taip pat ir į dialogus žmogaus teisių klausimais, prekybos susitarimus, stojimo į ES procesą ir Europos kaimynystės politiką bei palaikant santykius su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupe, ypač konflikte dalyvaujančiomis šalimis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kasmet informuoti Parlamentą apie rezultatus, pasiektus įgyvendinant ES išorės veiksmus, kurių kontekste ypatingas dėmesys skiriamas vaiko teisėms;

31.

ragina Komisiją integruoti vaiko teises į vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą ir didesnę vaikų, nukentėjusių per ekstremalias situacijas arba žmogaus padarytas ar gaivalines nelaimes, taip pat šalies viduje perkeltų vaikų ir vaikų pabėgėlių apsaugą; pabrėžia, kad svarbu sieti pagalbos, atkūrimo ir vystymosi priemones, ypač užsitęsusių krizių atveju, ir į ES politiką ir programas įtraukti inovacijas ir naujas technologijas, siekiant labiau propaguoti vaiko teises vystymosi ir ekstremalių situacijų kontekste;

32.

teigiamai vertina tai, kad 2014 m. Nobelio taikos premija paskirta Kailashui Satyarthi ir Malalai Yousafzai už jų indėlį ginant vaiko teises, pirmiausia visų vaikų teisę į švietimą; puikiai vertina tai, kad Sacharovo premijos tinklas viešai pritarė iniciatyvoms, skirtoms informuotumui apie smurtą prieš vaikus skatinti; mano, kad tai aiškiai parodo, kokį svarbų vaidmenį propaguojant, taip pat skatinant ir saugant JT vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas teises atlieka pilietinė visuomenė ir tarptautinės organizacijos;

33.

atkreipia ypatingą dėmesį į vaidmenį, kurį propaguojant vaiko teises atlieka socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos, ir ragina Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą imtis veiksmų ir parengti nuomones bei taip visapusiškai dalyvauti skatinant įtraukti vaiko teisių aspektą į visų sričių ES politiką;

34.

ragina ES institucijas, valstybes nares, vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę suvienyti jėgas ir bendradarbiauti visais lygmenimis siekiant pagerinti vaikų padėtį ES ir likusiame pasaulyje; teigiamai vertina ir remia Vaikų teisių manifestą, kurio bendraautoriai – Unicef ir 14 vaiko teises propaguojančių organizacijų, ir ragina daugiau Europos Parlamento, taip pat nacionalinių parlamentų narių pasirašyti manifestą ir tapti kovotojais už vaikų teises;

35.

reiškia norą Europos Parlamente sukurti frakcijų grupę vaiko teisių ir gerovės klausimais, kuri dirbtų remdamasi Vaikų teisių manifestu ir būtų nuolatinis organas, atsakingas už vaiko teisių propagavimą visose Europos Parlamento politikos ir veiklos srityse, susijusiose ir su vidaus, ir su išorės reikalais; todėl remia iniciatyvą, pagal kurią kiekviename komitete būtų paskirtas pagrindinis vaiko teisių centras – jis užtikrintų, kad vaiko teisių aspektas būtų integruotos į kiekvieną politikos sritį ir priimamą teisės akto tekstą;

36.

mano, kad svarbu skatinti aktyvesnį vaikų dalyvavimą jo parlamentinėje veikloje laikantis Tarpparlamentinės sąjungos ir Unicef nustatytos praktikos; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas išnagrinėti, kokiais būdais ir priemonėmis būtų galima užtikrinti aktyvesnį vaikų ir paauglių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese; ragina naudoti naujas technologijas ir inovacijas siekiant konsultuotis su vaikais ir jaunimu ir skatinti aktyvesnį vaikų dalyvavimą;

37.

ragina valstybes nares nevėluojant ratifikuoti visus fakultatyvinius JT vaiko teisių konvencijos protokolus;

38.

ragina Komisiją, taip pat Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę analizuoti, kokiais būdais ir priemonėmis ES galėtų vienašališkai prisijungti prie JT vaiko teisių konvencijos;

39.

ragina JAV, Somalį ir Pietų Sudaną ratifikuoti JT vaiko teisių konvenciją, siekiant įgyvendinti visuotinę ratifikaciją;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, JT generaliniam sekretoriui, JT Vaiko teisių komiteto pirmininkui ir Unicef vykdomajam direktoriui.

(1) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(2) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.

(3) OL L 59, 2013 3 2, p. 5.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0387.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126.

(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0105.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/65

P8_TA(2014)0071

Bendroji skaitmeninė rinka

2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (2014/2973(RSP))

(2016/C 289/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 10, 12, 14, 16, 26 ir 36 straipsnius, 114 straipsnio 3 dalį ir 169 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 7, 8, 11, 21, 38 bei 52 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į bendro sprendimo procedūrą 2013/0309 dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės (COM(2013)0627),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 23 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Elektroninės prekybos veiksmų planas 2012–2015 m. Dabartinė padėtis (2013 m.)“ (SWD(2013)0153),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. vasario 18 d. vidaus rinkos rezultatų suvestinę Nr. 26,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestines,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo (2).

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Konkurencinga bendroji skaitmeninė rinka. E. valdžia kaip pradininkė“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl naujos vartotojų politikos strategijos (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. A teminio skyriaus tyrimą dėl visuotinės ES skaitmeninės visuomenės sukūrimo būdų,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. A teminio skyriaus tyrimą „Entertainment x.0 plačiajuosčio ryšio diegimui skatinti“,

—	atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rekomendaciją Tarybai dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo (9),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje (10),

—	atsižvelgdamas į savo A teminio skyriaus 2013 m. tyrimą „Vartotojų diskriminacija bendrojoje skaitmeninėje rinkoje“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12, kuriame Duomenų saugojimo direktyva pripažįstama negaliojančia,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi skaitmeninė bendroji rinka yra viena iš pažangos sričių, kurioje, nors ir kyla iššūkių, yra sukuriamos galimybės užtikrinti didelį efektyvumą – iki 260 mlrd. EUR per metus, tuo prisidedant prie Europos ekonomikos atkūrimo po krizės;

B.	kadangi užbaigus Europos bendrąją skaitmeninę rinką būtų sukurta milijonai darbo vietų ir turbūt būtų sudarytos sąlygos iki 2020 m. Europoje sukurti papildomus 4 proc. BVP;

C.	kadangi tikimasi, kad vien programėlių (angl. app) ekonomika 2013–2018 m. laikotarpiu trigubai padidins savo pajamas ir tuo pačiu laikotarpiu sukurs 3 mln. darbo vietų;

D.	kadangi Parlamentas pavedė atlikti tyrimą, kad būtų išanalizuotos išlaidos dėl ES masto veiksmų nebuvimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuriuo patvirtinta, kad svarbu skaitmeninius sprendimus traktuoti kaip galimybes vartotojams, piliečiams ir įmonėms, o ne kaip grėsmę;

E.	kadangi Sąjunga turi skatinti masinį debesijos kompiuterijos naudojimą Europoje, nes tokia kompiuterija itin skatinamas Europos ekonomikos augimas; kadangi tyrime pateikiami įrodymai apie numatomą didelę naudą, susijusią su greitu jos plėtojimu;

kadangi vartotojų dalyvavimui bendrojoje skaitmeninėje rinkoje iškylančios kliūtys yra susijusios su tokia diskriminacine praktika, kaip leidimas paslaugų teikėjams veikti tik tam tikrose šalyse ar teritorijose, paprasčiausias atsisakymas parduoti, automatinis maršruto pakeitimas ir nepagrįsta pardavimo sąlygų diversifikacija;

G.	kadangi norint užtikrinti, kad vartotojai iš bendrosios rinkos gautų visapusiškos naudos, nepaprastai svarbu užtikrinti saugius, veiksmingus, konkurencingus ir novatoriškus mokėjimus mobiliuoju telefonu ir e. mokėjimus;

H.	kadangi asmens duomenų ir privatumo apsauga, taip pat kibernetinis ir elektroninių ryšių bei tinklų saugumas – tai prioritetiniai bendrosios skaitmeninės rinkos klausimai ir juos užtikrinti yra būtina siekiant, kad ši rinka veiktų ir piliečiai bei vartotojai ja pasitikėtų;

I.	kadangi galimybė visoje Europoje naudotis plačiai paplitusiu didelės spartos saugiu ir greitu internetu ir viešojo intereso skaitmeninėmis paslaugomis yra labai svarbi socialiniam ir ekonomikos augimui, konkurencingumui, socialinei įtraukčiai ir bendrajai rinkai;

J.	kadangi moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos skaitmeninėje ekonomikoje padės užtikrinti tai, kad Europa liktų konkurencinga vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

K.	kadangi greitas didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas yra būtinas siekiant vystyti ES produktyvumą ir kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti įvairių sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, gamybos ir paslaugų, lyderėmis;

L.	kadangi pagrindinis vaidmuo diegiant ir modernizuojant plačiajuosčio ryšio tinklus turėtų tekti privačiajam sektoriui; šioje veikloje jam turėtų padėti konkurencijai ir investicijoms palanki reguliavimo sistema;

kadangi skaitmeninė bendroji rinka yra vienas iš novatoriškiausių ekonomikos sektorių, todėl yra labai svarbi Europos ekonomikos konkurencingumui ir prisideda prie ekonomikos augimo per elektroninės prekybos plėtrą, sykiu padėdama įmonėms laikytis administracinių ir finansinių reikalavimų ir praplėsdama vartotojams prekių ir paslaugų pasirinkimo galimybes;

N.	kadangi skaitmeninė rinka teikia ne tik ekonominę naudą, bet ir turi ypač didelį poveikį kasdieniniam ES vartotojų ir piliečių politiniam, socialiniam ir kultūriniam gyvenimui;

O.	kadangi konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka negali egzistuoti be spartaus ir didelių pajėgumų plačiajuosčio ryšio ir telekomunikacijos tinklų visuose ES regionuose, įskaitant atokiausias sritis;

P.	kadangi esama ir vis didėjanti skaitmeninė atskirtis turi tiesioginio neigiamo poveikio skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrai, kalbant tiek apie prieigą prie interneto, tiek apie e. įgūdžius;

Q.	kadangi asmens duomenų bei privatumo apsauga ir elektroninių ryšių bei tinklų saugumas yra prioritetinės skaitmeninės bendrosios rinkos užduotys, nes tai yra pagrindinės išankstinės sąlygos, kad ši rinka veiktų ir piliečiai bei vartotojai ja pasitikėtų;

R.	kadangi interneto rinkos norint, kad jos vystytųsi ir plėstųsi, turi būti lanksčios ir patogios vartotojams;

S.	kadangi elektroninė prekyba yra svarbus prekybos ne internetu papildas ir pagrindinis pasirinkimą vartotojams, konkurenciją ir technologines naujoves skatinantis faktorius, ir tuo ji prisideda prie Europos Sąjungos perėjimo prie žinių ekonomikos;

kadangi nevaržoma konkurencija ir vienodos sąlygos visoms bendrovėms, skatinančios investicijas, yra gyvybiškai svarbūs veiksniai šiam ekonomikos sektoriui, nes jomis bus užtikrinamas ilgalaikis ir tvarus jo vystymasis, naudingas galutiniams vartotojams; kadangi veiksminga konkurencija yra gera veiksmingų investicijų paskata ir gali suteikti vartotojams pasirinkimo, kainos ir kokybės privalumų;

U.	kadangi kai kuriose skaitmeninės bendrosios rinkos srityse esama trūkumų, atsiradusių dėl pernelyg didelės koncentracijos rinkoje ir dominuojančių operatorių;

V.	kadangi rinkos susiskaidymo keliamas iššūkis ir sąveikos Europos Sąjungoje trūkumas trukdo sparčiai plėtoti skaitmeninę bendrąją rinką;

W.	kadangi skaitmeninėje bendrojoje rinkoje sukurtos darbo vietos dažniausiai reikalauja aukštos kvalifikacijos ir yra gerai apmokamos, taigi, taip prisidedama prie kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimo;

X.	kadangi Komisija turėtų apsaugoti nuo antikonkurencinės veiklos, turinčios poveikio tiek žiniasklaidos pliuralizmui per turinį tiek per nuosavybę, nes prieiga prie informacijos yra gyvuojančios demokratijos pagrindas;

ragina valstybes nares ir Komisiją dėti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi – kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti visas kliūtis, trukdančias skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrai, tuo pačiu metu užtikrinant, kad bus vertinamas priemonių poveikis, jų poreikis ateityje ir pritaikymas skaitmeniniame amžiuje; mano, kad šios pastangos turi būti ES pastangų skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą bei stiprinti jos konkurencingumą ir atsparumą pasaulinėje ekonomikoje, pagrindinis prioritetas;

pabrėžia, kad visi su bendrąja skaitmenine rinka susiję pasiūlymai dėl teisės akto privalo derėti su ES pagrindinių teisių chartija, kad joje įtvirtintos teisės būtų visapusiškai saugomos skaitmeninėje srityje;

ypač pabrėžia e. prekybos potencialą, kuriuo pasinaudojant vartotojams būtų galima sutaupyti daugiau nei 11,7 mlrd. EUR per metus, jiems perkant internetu sudarius sąlygas rinktis iš plačiausio ES prekių ir paslaugų spektro;

palankiai vertindamas e. prekybos augimą, atkreipia dėmesį į dominuojančią padėtį, kurią kai kuriose valstybėse narėse užima tik keli subjektai tiesiogiai parduodami fizines prekes arba turėdami prekybos platformą, kurioje kiti subjektai parduoda fizines prekes; pabrėžia, kad reikia Europos lygmeniu stebėti tokią dominuojančią padėtį užimančius subjektus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui tokia padėtimi atsižvelgiant į prekių prieinamumą vartotojams ir mokesčius, kuriuos turi mokėti MVĮ už tokių prekybos platformų naudojimą;

pabrėžia, kad būtina spręsti su skaitmenine atskirtimi susijusias problemas ir šią atskirtį naikinti, norint visapusiškai išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą ir visus piliečius įtraukti į visuomenę skaitmeninėje eroje, nepriklausomai nuo jų pajamų, socialinės padėties, geografinės vietovės, sveikatos ar amžiaus;

ypač atkreipia dėmesį į poreikį naikinti vartotojams ir verslui išlikusius sunkumus, susijusius su e. prekyba įskaitant paslaugas internetu, prieigą prie skaitmeninio turinio, sukčiavimo prevencija, interneto svetainių registracija, pardavimo skatinimu ir ženklinimu;

ragina Komisiją užtikrinti skubų paslaugų vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimą ir užtikrinti tokių taisyklių kaip Vartotojų teisių direktyva, Alternatyvaus ginčų sprendimo ir Elektroninio ginčų sprendimo mechanizmų įgyvendinimą ir vykdymo priežiūrą, sykiu užtikrinant administracinės naštos sumažinimą;

ragina skubiai patvirtinti naują modernizuotą duomenų apsaugos teisės aktų paketą, siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aukšto lygio asmens duomenų apsaugos, vartotojų saugumo ir asmens duomenų kontrolės, stabilios ir nuspėjamos teisėkūros aplinkos, dėl kurios stipresnėje bendrojoje rinkoje gali klestėti verslas, naudingas galutiniams vartotojams, visiems vienodas sąlygas, skatinančias investicijas, ir aplinką, didinančią ES, kaip verslo steigimo vietos, patrauklumą; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti išteklių, reikalingų kovai su elektroniniais nusikaltimais, pasitelkiant teisėkūros priemones ir teisėsaugos bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmeniu;

pabrėžia poreikį užtikrinti skaitmeninėje bendrojoje rinkoje veikiančioms bendrovėms vienodas sąlygas, nes tai yra būtina, kad jos galėtų konkuruoti; todėl ragina Komisiją tinkamai užtikrinti, kad būtų laikomasi ES konkurencijos taisyklių, siekiant išvengti pernelyg didelės koncentracijos rinkoje ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ir stebėti susietų turinio (įrašų) paketų ir paslaugų konkurencinę padėtį;

10.

pastebi, kad privaloma užtikrinti skaitmeninėje bendrojoje rinkoje veikiančioms bendrovėms vienodas sąlygas, nes tai yra būtina norint užtikrinti ES gyvybingą skaitmeninę ekonomiką; pabrėžia, kad nuodugnus ES konkurencijos taisyklių laikymosi bendrojoje skaitmeninėje rinkoje užtikrinimas bus svarbiausias veiksnys rinkos augimui, prieigos vartotojams ir pasirinkimo gerinimui bei konkurencingumui ilgalaikiu laikotarpiu; pabrėžia, kad yra svarbu internete suteikti vartotojams tokios paties lygio apsaugą, kokią jie gauna tradicinėse rinkose;

11.

primygtinai ragina Tarybą daryti sparčią pažangą ir pradėti derybas su Parlamentu dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės, nes juo būtų panaikinti ES viduje taikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai, suteikta daugiau teisinio tikrumo tinklo neutralumo klausimais ir pagerinta vartotojų apsauga bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad šis reglamentas taptų esminiu žingsniu kuriant bendrą Europos judriojo ryšio rinką;

12.

mano, kad Komisija turėtų veikti siekiant sukurti ir užtikrinti teisėkūros ir teisiškai apibrėžtą aplinką, prisidedančią prie startuolių, labai mažų įmonių bei MVĮ kūrybiškumo ir inovacijų skatinimo;

13.

prašo Komisiją pasiūlyti skaitmeninio verslumo iniciatyvą, nes toks verslumas nepaprastai svarbus siekiant kurti naujas darbo vietas ir skatinti novatoriškas idėjas, įskaitant priemones, kuriomis būtų suteiktos geresnės galimybės naujiems skaitmeninės srities verslininkams gauti finansavimą (pvz., pasinaudojant visuomenės patalka), o nesėkmę patyrę verslininkai būtų paskatinti vėl imtis veiklos;

14.

pabrėžia, kad visam interneto duomenų srautui turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, nediskriminuojant, neribojant ar netrikdant, nepriklausomai nuo to, kas yra jų siuntėjas, gavėjas, koks jų tipas, turinys, kokiu įrenginiu jie siunčiami, kokia paslauga ar taikomoji programa naudojama;

15.

pastebi, kad interneto paieškos rinka yra ypač svarbi užtikrinant konkurencines sąlygas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, atsižvelgiant į paieškos sistemų potencialą tapti turinio kontrolės subjektais ir jų turimą galimybę komercializuoti antrinį gautos informacijos panaudojimą; todėl ragina Komisiją ryžtingai užtikrinti, kad būtų laikomasi ES konkurencijos taisyklių, remiantis visų suinteresuotųjų subjektų indėliu ir atsižvelgiant į visą bendrosios skaitmeninės rinkos struktūrą, kad būtų užtikrintos priemonės, iš tiesų naudingos vartotojams, interneto naudotojams ir internetiniam verslui; be to, ragina Komisiją apsvarstyti pasiūlymus, kuriais siekiama atsieti paieškos sistemas nuo kitų komercinių paslaugų, kaip vieną iš galimų ilgalaikių priemonių, kuria būtų galima pasiekti minėtus tikslus;

16.

be to, ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir apsvarstyti galimus sprendimus siekiant subalansuotos, teisingos ir atviros interneto paieškos struktūros;

17.

pabrėžia, kad vykdant vartotojams skirtą paiešką, paieškos procesas ir rezultatai vartotojams turėtų būti pateikiami nešališkai, siekiant užtikrinti, kad internetinės paieškos būtų nediskriminacinės, užtikrinti stipresnę konkurenciją ir platesnį pasirinkimą vartotojams bei palaikyti informacijos šaltinių įvairovę; todėl pažymi, kad paieškos sistemų atliekamas indeksavimas, vertinimas, pateikimas ir eiliškumo nustatymas turėtų būti nešališki ir skaidrūs; ragina Komisiją neleisti vykdyti bet kokios rūšies piktnaudžiavimo tarpusavyje susijusių paslaugų reklama, vykdomo paieškos sistemų operatorių;

18.

džiaugiasi dėl Komisijos informacijos apie papildomus paieškos sistemų veiklos tyrimus ir skaitmeninės rinkos tyrimus;

19.

pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti veiksmingą ir subalansuotą autorių teisių ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemą, orientuotą į skaitmeninės ekonomikos realijas;

20.

ragina greitai patvirtinti ir pradėti naudoti tarptautines nuostatas, kurios palengvintų neįgalių vartotojų prieigą prie skaitmeninio turinio ir spaudinių juos skaitmeninant;

21.

pritaria Marakešo sutarties pasirašymui, kuri yra skirta silpnaregiams asmenims gerinti prieigą prie knygų ir ragina visas pasirašiusias šalis šią sutartį ratifikuoti; mano, kad Marakešo sutartis yra tinkamas žingsnis į priekį, tačiau dar lieka padaryti daug darbo, siekiant žmonėms su negalia palengvinti prieigą prie turinio, kartu su regos negalią turinčiais asmenimis; pabrėžia, kad yra svarbu toliau gerinti prieigą daugelyje sričių, siekiančių nuo autorių teisių ir paieškos sistemų iki telekomunikacijų operatorių;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti ir įgyvendinti ES bei nacionalines reglamentavimo sistemas, siekiant sukurti integruotą ir saugią mokėjimų internetu bei mobiliuoju telefonu rinką, drauge užtikrinant vartotojų ir vartotojų duomenų apsaugą; todėl pabrėžia, kad yra reikalingos teisės aktuose nustatytos aiškios ir nuspėjamos taisyklės;

23.

primena, kad debesijos kompiuterija gali tapti galinga priemone plėtojant bendrąją skaitmeninę rinką ir gali suteikti ekonominės naudos, ypač MVĮ, sumažinant reikalingą IT infrastruktūrą ir kitas išlaidas; pabrėžia, kad, jeigu debesijos kompiuterijos paslaugas teiks tik nedidelis stambių teikėjų skaičius, vis didesnis informacijos kiekis bus sutelktas šių teikėjų rankose; be to, primena, kad debesų kompiuterija taip pat kelia tam tikrą pavojų naudotojams, ypač kai tai susiję su neskelbtinais duomenimis; ragina tinkamai įgyvendinti Europos masto strategiją, užtikrinant konkurencingą ir saugią debesijos kompiuteriją;

24.

ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens kuriant debesijos kompiuterijai taikomus tarptautinius standartus ir specifikacijas, nes tai užtikrintų galimybes teikti privatumą saugančias, patikimas, lengvai prieinamas, ypač sąveikias, saugias ir energiją taupančias debesijos paslaugas –tai galėtų būti sudedamoji Sąjungos būsimos pramonės politikos dalis; pabrėžia, kad duomenų patikimumas, saugumas ir apsauga reikalinga vartotojų pasitikėjimui ir konkurencingumui palaikyti;

25.

pabrėžia poreikį užtikrinti saugumą internete, ypač vaikams ir apsisaugoti nuo vaikų išnaudojimo, užtikrinant, kad būtų naudojamos priemonės, skirtos identifikuoti ir sunaikinti internete esančią neteisėtą vaikų išnaudojimo vaizdinę medžiagą, taip pat neleidžiant vaikams ir paaugliams susipažinti su turiniu, kuriam taikomas amžiaus ribojimas;

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0239.

(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0063.

(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0535.

(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0327.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0468.

(6) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 11.

(7) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 64.

(8) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 25.

(9) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 206.

(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/71

P8_TA(2014)0072

Netinkama vaikų mityba besivystančiose šalyse

2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų neprievalgio ir netinkamos mitybos besivystančiose šalyse (2014/2853(RSP))

(2016/C 289/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 25 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad teisė į maistą neatskiriama nuo teisės į tinkamą gyvenimo lygį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, ypač į jo 11 straipsnį, kuriame pripažįstama teisė į tinkamą gyvenimo lygį, įskaitant teisę gauti pakankamai maisto ir pagrindinę teisę būti apsaugotam nuo bado,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. priimtą Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, pagal kurį teisė į maistą turi būti užtikrinama tarptautiniu lygmeniu,

—	atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 24 straipsnio 2 dalies c punktą ir 27 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl pasaulio apsirūpinimo maistu, priimtą pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime maisto klausimais, kurį 1996 m. Romoje surengė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO),

—	atsižvelgdamas į FAO 2004 m. patvirtintas Teisės į maistą gaires, kuriose valstybėms siūlomi patarimai, kaip įgyvendinti savo įsipareigojimus, susijusius su teise į maistą,

—	atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač į 1 tikslą (iki 2015 m. panaikinti ypač didelį skurdą ir badą) ir 4 tikslą (mažinti vaikų mirštamumą);

—	atsižvelgdamas į 2012 m. priimtą Pagalbos maisto srityje konvenciją,

—	atsižvelgdamas į bendrąsias ir apibendrinamąsias ataskaitas, parengtas vykdant JT tarptautinį vystymuisi skirto žinių žemės ūkio srityje, mokslo ir technologijų vertinimo projektą ir paskelbtas 2009 m. (1),

—	atsižvelgdamas į JT vaikų fondo (Unicef) 2009 m. ataskaitą maisto trūkumo pasaulyje, dėl kurio kenčia vaikai, klausimu,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais ataskaitą „Žemės ūkio ekologija ir teisė į maistą“, pateiktą per 2011 m. kovo 8 d. vykusią 16-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Milane rengsimą pasaulinę parodą, kurios tema – „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Humanitarinė pagalba maistu“ (COM(2010)0126),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“ (COM(2010)0127),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012)0586),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą dėl „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“ (COM(2013)0141),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į atsparumą ir nelaimių rizikos mažinimą besivystančiose šalyse: per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis (3),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl vaikų netinkamos mitybos besivystančiose šalyse (O-000083/2014 – B8-0041/2014),

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

kadangi beveik milijardas žmonių tebekenčia badą ir kadangi mažiausiai 225 mln. jaunesnių nei penkerių metų amžiaus pasaulio vaikų kenčia dėl didelio lėtinio neprievalgio arba lėtinio vaiko ir motinos neprievalgio sukelto sutrikusio vystymosi: apskaičiuota, kad besivystančiose šalyse kasmet miršta 2,6 mln. tokių vaikų;

kadangi, remiantis dokumentu „Pasauliniai nematomo bado rodikliai ir žemėlapiai“ (angl. Global Hidden Hunger Indices and Maps) (4), maždaug 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje arba vienas iš trijų žmonių besivystančiose šalyse kenčia dėl lėtinės svarbiausių vitaminų ir mineralų (mikroelementų) stokos; dėl šios būklės, vadinamos nematomu badu, drastiškai padidėja apsigimimų, infekcijų ir nepilnavertės raidos rizika;

C.	kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, neprievalgis – neabejotinai didžiausias vaikų mirštamumo veiksnys ir sukelia 35 proc. ligų, kuriomis suserga jaunesni nei penkerių metų amžiaus vaikai;

D.	kadangi beveik 20 mln. vaikų, gyvenančių ir ekstremaliomis, ir neekstremaliomis sąlygomis, tebekenčia dėl itin netinkamos mitybos ir kadangi tik 10 proc. šių vaikų prieinamas gydymas;

E.	kadangi penkerių metų amžiaus ar jaunesnių vaikų mityba labai priklauso nuo to, ar nėštumo ir žindymo metu pakankamai maisto gavo jų motinos;

F.	kadangi neprievalgis taip pat yra ligotumo ir mažėjančio produktyvumo priežastis ir jis trikdo socialinį ir ekonominį vystymąsi besivystančiose šalyse;

G.	kadangi išgyvenusieji neprievalgį dažnai visą gyvenimą kenčia dėl fizinių ir kognityvinių sutrikimų, kurie riboja jų gebėjimą mokytis ir pradėti dirbti bei įkalina juos iš kartos į kartą paveldimame uždarame ligų ir skurdo rate;

H.	kadangi dėl klimato kaitos poveikio žemės ūkio gamybai ir, savo ruožtu, mitybai tikėtina, kad nepakankamai maisto gaunančių vaikų skaičius išaugs;

I.	kadangi viena iš pagrindinių bado besivystančiose šalyse priežasčių yra masinis skurdas kaime ir mieste, dar labiau didėjantis dėl migracijos iš kaimo vietovių, kuri vyksta dėl to, kad daugelis žmonių neišgyvena iš smulkaus ūkio;

J.	kadangi praėjus 25 metams po Vaiko teisių konvencijos priėmimo kai kurios konvencijos šalys nesugebėjo sukurti palankios aplinkos, kurioje vaikams būtų užtikrinta pakankamai maisto;

kadangi 1996 m. vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime maisto klausimais vyriausybės dar kartą patvirtino, kad žmonės turi teisę į maistą, ir įsipareigojo iki 2015 m. perpus – nuo 840 iki 420 mln. – sumažinti badaujančių ir netinkamai besimaitinančių žmonių skaičių; kadangi, nežiūrint į tai, badaujančių ir netinkamai besimaitinančių žmonių, ypač vaikų, skaičius pastaraisiais metais išaugo – pirmiausia dėl 2008 m. ir 2011 m. maisto krizių;

L.	kadangi įvairiuose tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose teisė į maistą siejama su kitomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, pragyvenimą, sveikatą, nuosavybę, švietimą ir vandenį;

M.	kadangi visų žmonių teisė į maistą ir tinkamą mitybą yra pirmaeilė norint pasiekti TVT; kadangi mityba susijusi su dauguma – jei ne visais – TVT, kurie patys tarpusavyje susiję;

kadangi tarptautinės organizacijos patvirtina, kad pagaminama pakankamai maisto visiems pasaulio gyventojams pamaitinti ir kad vaikų neprievalgis susijęs su maisto stygiumi ir namų ūkių skurdu, atskirtimi, netinkama priežiūra ir maitinimosi praktika, nesveika namų ūkių aplinka ir netinkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

O.	kadangi teisė į maistą ir į tinkamą mitybą yra itin svarbi norint kurti atsparias šeimas ir bendruomenes ir stiprinti jų gebėjimą trumpinti ilgus atsigavimo po ekstremaliosios situacijos laikotarpius atsižvelgiant į tai, kad nelaimių skaičius ir jų mastas didėja;

P.	kadangi optimalios mitybos statusas užtikrinamas tada, kai vaikai gali gauti įperkamo, įvairaus ir maistingo maisto, taip pat kai prieinama tinkama motinos ir vaiko priežiūra, tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos ir sveika aplinka, įskaitant švarų vandenį, sanitariją ir gerą higienos praktiką;

pažymi, kad vaikų neprievalgio priežasčių yra daug ir kad dauguma jų yra žmogaus veiklos padariniai, taigi jų galima išvengti; tarp šių priežasčių minėtinos neveiksmingos ekonominės struktūros, netolygus išteklių paskirstymas ir (arba) netvarus jų naudojimas, prastas valdymas, pernelyg didelis pasikliovimas atskiromis augalų kultūromis ir monokultūrinių pasėlių praktika, moterų ir vaikų diskriminacija bei prasta sveikata, kurią lemia netinkamos sveikatos priežiūros sistemos, taip pat nepakankamas švietimas, ypač motinų;

primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi šiais trimis teisės į maistą ir tinkamą mitybą aspektais: maisto prieinamumo – tai reiškia, kad turi būti įmanoma tiesiogiai prasimaitinti dirbant žemę ar naudojant kitus gamtos išteklius arba sukurti gerai veikiančias paskirstymo, apdorojimo ir rinkos sistemas; pasiekiamumo – tai reiškia, kad turi būti užtikrinamos ekonominės ir fizinės galimybės gauti maisto; tinkamumo – tai reiškia, kad maistas turi būti saugus ir užtikrinti kiekvieno asmens mitybos poreikius atsižvelgiant į amžių, gyvenimo sąlygas, sveikatą, profesiją, lytį, kultūrą ir religiją;

pabrėžia, kad, žvelgiant iš gyvenimo ciklo perspektyvos, kritiškai svarbiausias laikotarpis, kai būtina užtikrinti vaiko mitybos poreikius, yra pirmasis 1 000 gyvenimo dienų, įskaitant nėštumo laikotarpį, nes kaip tik tada vaiko mitybos poreikiai didesni greitam augimui ir vystymuisi paremti, jis jautresnis infekcijoms, o mitybos, priežiūros ir bendravimo požiūriais – visiškai priklausomas nuo kitų;

dar kartą patvirtina, kad, norint išspręsti vaikų ir motinų neprievalgio klausimą, būtina vadovautis integruotu požiūriu ir imtis koordinuotų veiksmų įvairiuose sektoriuose, kurie daro įtaką neprievalgio mastui, pvz., sveikatos apsaugos, švietimo, žemės ūkio, vandens, prieigos prie energijos išteklių ir sanitarijos, be to, būtinas atsakingas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis nuoseklių ilgalaikio vystymosi strategijų ir dėti pastangas siekiant sumažinti neprievalgio mastą – taip pat ir ekstremaliųjų situacijų bei humanitarinės intervencijos kontekste;

ragina ES padidinti paramą, pagal jos pagalbos vystymuisi programas teikiamą tvariai smulkiųjų ūkininkų, valstiečių ir vidutinio dydžio ūkių gaminamai žemės ūkio produkcijai, pirmiausia skirtai vartoti vietoje, ir investuoti į dalyvaujamuosius planus, kuriems būtų vadovaujama nacionaliniu lygmeniu ir kurie turėtų būti įgyvendinami vietos lygmeniu bendradarbiaujant su ūkininkais ir jų atstovais, vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis bei pilietinės visuomenės organizacijomis;

puikiai vertina patobulinimus, atliktus per pastaruosius keletą metų kovojant su vaikų neprievalgiu, kaip matyti iš pažangos siekiant 1-ojo TVT rodiklių; vis dėl to mano, jog nuo neprievalgio mirštančių arba kenčiančių vaikų skaičius lieka neleistinai didelis ir dėl to niekaip neišsprendžiama uždaro skurdo ir bado rato problema;

todėl pabrėžia, kad kova su vaikų neprievalgiu ir visuotinės prieigos prie tinkamo maistingo maisto užtikrinimas turėtų likti vienu svarbiausių darbotvarkės po 2015 m. uždavinių, susijusių su siekiu nutraukti badą, konkrečiai raginant iki 2030 m. užkirsti kelią bet kokio pobūdžio netinkamai mitybai, o iki 2025 m. pasiekti tikslus, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu, susijusius su sutrikusiu jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų vystymusi ir išsekimu;

mano, kad buvo klaida sumažinti žemės ūkiui skirtas 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF) lėšas, palyginti su skirtomis 9-ojo EPF lėšomis; todėl ragina Tarybą tai apsvarstyti ir imtis taisomųjų veiksmų numatant 11-ojo EPF lėšas;

pabrėžia politinės valios svarbą sprendžiant netinkamos mitybos klausimą; teigiamai vertina JT nuolatinio mitybos reikalų komiteto parengtą Mitybos gerinimo veiksmų planą, skirtą mitybai greičiau pagerinti, ypač šalyse, kurias ši problema ypač slegia, dalyvaujant įvairioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant JT agentūras, kurių įgaliojimai apima mitybos klausimus; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Mitybos gerinimo veiksmų plane apibrėžtus principus; ragina Komisiją paraginti pilietinės visuomenės ir nevyriausybines organizacijas, palaikančias tiesioginį ryšį su smulkiaisiais ūkininkais ir jų šeimomis, dalyvauti įgyvendinant Mitybos gerinimo veiksmų planą ir būti šios veiklos koordinatore;

10.

teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą 2014–2020 m. laikotarpiu investuoti 3,5 mlrd. EUR siekiant pagerinti mitybą kai kuriose skurdžiausiose pasaulio šalyse ir ragina Komisiją didinti savo įsipareigojimus būtent su mityba susijusioms intervencijoms vykdyti, kad būtų pasiektas jos tikslas iki 2025 m. 7 milijonais sumažinti jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų, kuriems nustatytas sutrikęs vystymasis, skaičių;

11.

pabrėžia, kad moterys atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant vaiko mitybą ir aprūpinimą maistu: jos žindo, perka, ruošia ir paskirsto šeimos maistą, prižiūri vaikus ir sergančiuosius, taip pat užtikrina tinkamą higieną; pažymi, kad, nors 60 proc. lėtinio bado aukų sudaro moterys ir mergaitės, moterys pagamina 60–80 proc. maisto besivystančiose šalyse;

12.

pabrėžia, kad, nors 80 proc. ūkininkavimo darbų atlieka moterys, oficialiai jos valdo vos 2 proc. žemės; taip pat pažymi, jog neseniai įgyvendinus programas Indijoje, Kenijoje, Hondūre, Ganoje, Nikaragvoje ir Nepale nustatyta, kad moterų vadovaujamuose namų ūkiuose geriau apsirūpinama maistu, užtikrinama geresnė sveikatos priežiūra ir daugiau dėmesio skiriama švietimui negu vyrų vadovaujamuose namų ūkiuose;

13.

pabrėžia, kad moters išsilavinimo lygis ir tai, kaip maitinasi jos šeima, glaudžiai susiję; todėl ragina šalinti su lytimi susijusias švietimo ir raštingumo kliūtis, kad moterys turėtų daugiau galimybių įgyti išsilavinimą;

14.

todėl ragina į visų sričių politiką įtraukti lyčių aspektą ir moterų įgalėjimą siekiant kovoti su vaikų neprievalgiu;

15.

pabrėžia, kad nėščių moterų neprievalgis daro didžiulę žalą naujagimiams ir gali negrįžtamai pakenkti vaiko raidai ateityje; todėl ragina ypatingą dėmesį skirti moterų sveikatos ir teisių apsaugai ir į pamokas apie mitybą įtraukti į švietimo programas bei mergaitėms skirtas bendrąsias mokymo programas;

16.

dar kartą patvirtina raštingumo, kaip galingos priemonės kovojant su skurdu ir stiprinant ekonominį vystymąsi, svarbą; todėl pabrėžia, kad svarbu remti mergaičių švietimą, nes, investuojant į mergaites, jos ir jų būsimi vaikai įgyja daugiau galimybių gyventi sveikiau ir produktyviau;

17.

pabrėžia, kad su vaikų neprievalgiu daugiausia susiduriama besivystančiose šalyse ir ne tik tarp kaimo gyventojų, bet ir miestuose; todėl laikosi nuomonės, kad viena iš esminių priemonių, taikytinų norint panaikinti vaikų badą, yra žemės ūkio politika ir reformos, kuriomis būtų siekiama padėti smulkiesiems ūkininkams vykdyti veiksmingesnę ir tvaresnę gamybą ir užsitikrinti pakankamai maisto sau ir savo šeimoms;

18.

pabrėžia, kad, jei vykdant vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarines intervencijas vaikų neprievalgio problemos nepavyks išspręsti laiku, gali kilti grėsmė visiems žmogiškojo vystymosi aspektams, būti pakenkta nacionalinėms švietimo programoms, padidėti nacionalinių išlaidų sveikatos priežiūrai našta ir sutrikti socialinis ir ekonominis besivystančių šalių vystymasis; apskaičiuota, kad dėl to šių šalių patirti ekonominiai nuostoliai siektų 2–8 proc. jų BVP;

19.

primena, kad mikroelementų trūkumas, dėl kurio visame pasaulyje sukeliama 7 proc. ligų, turi didžiulių pasekmių naujagimių ir mažylių fiziniam ir kognityviniam vystymuisi; atkreipia dėmesį į tai, kad 20-yje šalių, kurių nematomo bado rodikliai didžiausi (18 iš jų yra Užsachario Afrikoje, o dvi – Indija ir Afganistanas – Azijoje), nepaprastai paplitęs sutrikęs ikimokyklinio amžiaus vaikų vystymasis, geležies trūkumo sukelta mažakraujystė ir vitamino A trūkumas;

20.

pažymi, kad vaikų neprievalgis atsiranda ne tik dėl maisto trūkumo ir nepakankamos infrastruktūros, bet ir dėl maisto paskirstymo problemų, nepilnavertės prieigos prie maisto ir nepakakamos perkamosios galios, ypač turint galvoje dideles maisto kainas, dar labiau išpūstas spekuliuojant pagrindinėmis prekėmis; pažymi, kad nepakankama perkamoji galia ypač neigiamai veikia skurstančiuosius mieste, kurie nepajėgia patys pasigaminti maisto; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu saugoti smulkiuosius ūkininkus ir tradicinius ūkininkavimo būdus;

21.

ragina Komisiją įtraukti valstybes nares, kurios dalyvaus parodoje „EXPO 2015“, pradedant bendrą iniciatyvą, kurios pradinis taškas būtų šūkis „Pamaitinti planetą. Energija gyvybei“, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų ir privalomų tikslų kovoje su badu ir nepakankamu maitinimusi, greta diversifikuotų strategijų įvairiose srityse nuo žemės ūkio iki bendradarbiavimo;

22.

pripažįsta, kad, norint pagerinti vaiko ir motinos mitybą ir aprūpinimą maistu apskritai, reikės imtis veiksmingų ir koordinuotų veiksmų daugelyje politikos sričių ir sektorių, įskaitant veiksmingą ir tvarią kaimo plėtrą, žemės ir vandens naudojimo politiką, tinkamas sveikatos, švaraus vandens ir sanitarijos paslaugas, tinkamą motinos ir vaiko priežiūros praktiką, gyvųjų jūros organizmų ir kitų ekosistemų bei biologinės įvairovės apsaugą, miškų naikinimo ir klimato kaitos švelninimą, prisitaikymą ir nelaimių rizikos mažinimą, tvarią gamybą ir vartojimą, tvarią ir saugią prieigą prie energijos išteklių, prekybą, žuvininkystę, socialinę įtrauktį ir deramą užimtumą;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti mitybos, maisto saugos ir tvaraus žemės ūkio aspektą į visas savo vystymosi politikos sritis, siekiant apsaugoti ir skatinti tinkamą mitybą ir užtikrinti holistinį požiūrį vietos ir pasaulio lygmenimis; ragina Tarybą ir Komisiją prireikus teikti prioritetą mitybai kaip pagrindiniam vystymosi tikslui taikant vystomojo bendradarbiavimo priemones, pirmiausia naudojantis 11-uoju EPF ir naująja vystomojo bendradarbiavimo priemone;

24.

pabrėžia, jog, siekiant didesnio veiksmingumo, vystymosi ir skubios pagalbos programos turi būti glaudžiai susijusios, kad būtų galima numatyti maisto krizes ir užkirsti joms kelią, padėti sumažinti padarytą žalą ir atsigauti;

25.

ragina besivystančių šalių vyriausybes sukurti palankią aplinką geresnei vaikų mitybai užtikrinti gerinant politiką, nacionalinių planų ir strategijų, susijusių su mitybos ir donorų programomis, koordinavimą, valdymą ir atskaitomybę savo piliečiams; skatina užtikrinti didesnį besivystančių šalių biudžetų skaidrumą, pavyzdžiui, stebint, kam naudojamas biudžetas, kad būtų galima geriau įvertinti projektų, kuriuos vykdant sprendžiama netinkamos mitybos problema, skaičių ir kokybę;

26.

atkreipia dėmesį į būtinybę tobulinti ir koordinuoti duomenis apie neprievalgį ir mikroelementų stoką, kad būtų galima teikti geresnę pagalbą vykdant intervencijų programas ir teikti tikslinę, informacija pagrįstą paramą atitinkamoms šalims;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares mobilizuoti ilgalaikes finansines investicijas ir išteklius mitybai bendradarbiaujant su tokiais veikėjais, kaip JT agentūros, Didžiojo aštuoneto (G8) ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos, akademinės institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir privačiojo sektoriaus atstovai, ir įvardyti mitybą prioritetu skiriant naujovišką finansavimą;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų nuolatiniam mitybos reikalų komitetui.

(1) http://www.unep.org/dewa/Assessments/Ecosystems/IAASTD/tabid/105853/ Default.aspx.

(2) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 75.

(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0578.

(4) Global Hidden Hunger Indices and Maps: An Advocacy Tool for Action.

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/79

P8_TA(2014)0056

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2014/008 FI/STX Rauma“ (Suomija)

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Suomijos paraiška „EGF/2014/008 FI/STX Rauma“) (COM(2014)0630 – C8-0214/2014 – 2014/2137(BUD))

(2016/C 289/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0630 – C8-0214/2014),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1) (EGF reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—	atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0043/2014),

A.	kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.	kadangi 2014 m. gegužės 27 d. Suomijos valdžios institucijos pateikė paraišką „EGF/2014/008 FI/STX Rauma“, nes iš įmonės „STX Finland Oy“, vykdžiusios veiklą ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 30 skyriui („Kitos transporto įrangos gamyba“), buvo atleisti 577 darbuotojai;

E.	kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

pažymi, kad šią paraišką Suomijos valdžios institucijos pateikė laikydamosi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų arba būtų nutrūkusi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonėse;

pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos 2014 m. gegužės 27 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2014 m. spalio 14 d. Europos Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo greitai (mažiau nei per penkių mėnesių laikotarpį) įvertinta;

atkreipia dėmesį į tai, kad Suomijos valdžios institucijos teigia, jog pasaulinė laivybos pramonė pastaraisiais metais labai pasikeitė ir kad šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES tenkanti laivų statybos rinkos dalis (4) sumažėjo nuo 13 proc. 2007 m. iki 5 proc. trimis pirmaisiais 2013 m. ketvirčiais, o atitinkama bendra Kinijai, Pietų Korėjai ir Japonijai tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 77 proc. 2007 m. iki 86 proc. trimis pirmaisiais 2013 m. ketvirčiais; pažymi, kad ne tik ši didelė laivų statybos rinkos plėtra Azijoje, bet ir dėl ekonomikos krizės sumažėję užsakymai lėmė tai, jog Europos sektoriuje pasaulio mastu radosi perteklinių gamybos pajėgumų ir vyrauja didelė konkurencija;

sutinka, kad šie veiksniai yra susiję su esminiais struktūriniais pasaulio prekybos sistemos pokyčiais, įvykusiais dėl globalizacijos, kad tenkinami EGF Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyti intervencijos kriterijai ir kad dėl to Suomija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

pažymi, kad iki šiol buvo pateiktos šešios paraiškos dėl EGF paramos laivų statybos pramonės sektoriui, iš kurių viena buvo pagrįsta su prekyba susijusia globalizacija, o kitos penkios – pasauline finansų ir ekonomikos krize; mano, kad sektoriaus restruktūrizavimas gali padėti sumažinti sunkumus ir kad skirtingų valstybių narių laivų statybos pramonė galėtų būti remiama parengiant Europos masto gaires;

pažymi, kad dėl šių atleidimų toliau didės nedarbas Pietvakarių Suomijoje, nes dauguma atleistų darbuotojų turi menką išsilavinimą ir yra santykinai vyresnio amžiaus ir dėl to tikėtina, kad padidės užsitęsusio nedarbo pavojus; dar labiau nerimauja dėl šio uždarymo poveikio regionui, nes laivų statyba ir metalo pramonė yra pagrindinė ekonominė veikla bei turi istorines tradicijas ir dėl to perėjimas prie naujų rūšių ekonominės veiklos yra dar sudėtingesnis;

atkreipia dėmesį į tai, kad, be 577 ataskaitiniu laikotarpiu atleistų darbuotojų, 57 darbuotojai, atleisti po keturių mėnesių ataskaitinio laikotarpio, taip pat atitinka reikalavimus paramai gauti ir bendras paramos gavėjų skaičius yra 634; tikslinių paramos gavėjų, pasinaudosiančių EGF priemonėmis, skaičius yra 565;

pažymi, kad bendra šio biudžeto suma siekia 2 378 000 EUR, iš kurių 113 000 EUR numatyti įgyvendinimui, ir kad EGF finansinė parama siekia 1 426 800 EUR ir tai sudaro 60 proc. visų išlaidų;

palankiai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2014 m. sausio 15 d. (prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų rinkiniui ir net prieš pateikiant paraišką finansinei EGF paramai gauti) nusprendė pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

10.

pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su susijusiais socialiniais partneriais ir įvairiomis kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir palankiai vertina tai, kad šios konsultacijos tebetęsiamos darbo grupėje, kurią Užimtumo ir ekonomikos ministerija subūrė „STX Finland“ darbuotojų atleidimo klausimams spręsti;

11.

pažymi, kad individualiems poreikiams pritaikytos teiktinos paslaugos apima šias trijų rūšių priemones, skirtas atleistiems darbuotojams, dėl kurių teikiama paraiška: i) padėti jiems rasti naują darbą, ii) padėti jiems sukurti savo nuosavą verslą ir iii) suteikti jiems mokymosi ir studijų galimybes;

12.

džiaugiasi, kad pagal siūlomus veiksmus įkurti paslaugų centrai; palankiai vertina tai, kad numatyta, jog šie centrai teiks dar labiau prie asmeninių poreikių pritaikytas ir išsamesnes paslaugas negu valstybinė užimtumo įstaiga;

13.

pažymi, kad didelė atleistų darbuotojų dalis (41,42 proc.) yra 55–64 metų amžiaus; taip pat pažymi, kad šiai amžiaus grupei kyla didesnis užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos pavojus; taigi mano, kad šie darbuotojai gali turėti specialių poreikių, susijusių su prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų teikimu;

14.

ypač palankiai vertina priemonę „Įmonių tyrimas“, kurią taikant kartu su Raumos įmonėmis ir pramone bus atliekamas Raumos regiono darbo vietų tyrimas siekiant gauti naujausios informacijos apie įmonių darbuotojų poreikį ir nukreipti remtinus darbuotojus tinkama kryptimi bei suteikti jiems reikiamus mokymus;

15.

palankiai vertina mintį, kad verslą ketinantys pradėti asmenys gali išbandyti, ką reiškia būti verslininku, pvz., jau veikiančioje įmonėje; atkreipia dėmesį į po atleidimo iš darbo pradėto verslo galimą pridėtinę vertę susijusiems asmenims ir visai visuomenei;

16.

pažymi, kad atlyginimų subsidijų tikslas yra užtikrinti, jog naujų darbdavių pasamdyti remtini darbuotojai pradiniu etapu nepatirtų nesėkmės naujoje darbo vietoje; mano, kad tokia priemonė galėtų būti paskata darbuotojams ieškoti įvairesnių naujų ir neįprastų darbų ir juos dirbti;

17.

primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinį reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį rinkinį pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

18.

ragina naujam ESF programavimo laikotarpiui planuojamas Europos socialinio fondo (ESF) priemones papildyti siūlomomis priemonėmis ir padėti darbuotojams vėl integruotis į ateitį orientuotuose ir tvariuose ekonomikos sektoriuose;

19.

primena, kad įsidarbinimo galimybės taip pat priklauso nuo integravimosi visuomenėje lygmens ir todėl ragina ypatingą dėmesį skirti vyresnių ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų socialinės pagalbos priemonėms;

20.

džiaugiasi tuo, kad siūlomų veiksmų prieigai ir jų įgyvendinimui bus taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai;

21.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

22.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4) Vertinant pagal gamybos apimtį.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Suomijos paraiška „EGF/2014/008 FI/STX Rauma“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/878/ES.)

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/83

P8_TA(2014)0057

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2014/005 FR/GAD“ (Prancūzija)

2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Prancūzijos paraiška „EGF/2014/005 FR/GAD“) (COM(2014)0662 – C8-0226/2014 – 2014/2166(BUD))

(2016/C 289/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0662 – C8-0226/2014),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1) (EGF reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—	atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0044/2014),

A.	kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,

kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.	kadangi 2014 m. birželio 6 d. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paraišką „EGF/2014/005 FR/GAD“, nes iš įmonės GAD société anonyme simplifiée, kuri vykdė veiklą NACE 2 red. 10 skyriui priskiriamame ekonomikos sektoriuje („Maisto produktų gamyba“), buvo atleisti 744 darbuotojai;

E.	kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

kadangi Bretanės vietos valdžios institucijos nedalyvavo kuriant prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas (pranc. Cellule de reclassement) atleistiems darbuotojams, nors jos atsakingos už profesinį mokymą; kadangi vietos profesinių sąjungų atstovai iš pagrindinių susijusių miestų nebuvo įtraukti į derybas dėl priemonių;

pažymi, kad šią paraišką Prancūzijos valdžios institucijos pateikė laikydamosi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų arba būtų nutrūkusi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonėse;

pritaria Komisijai, kad tenkinami EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti intervencijos kriterijai ir kad todėl Prancūzija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos 2014 m. birželio 6 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2014 m. spalio 24 d. Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad Komisija laikėsi pakankamai trumpo 12 savaičių termino, nustatyto EGF reglamente;

atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos teigia, jog skerdykla ir mėsos perdirbimo įmonė GAD atsidūrė kainų spaudimo zonoje – ūkininkai grūmėsi su augančių pašarų kainų keliamais sunkumais, o vartotojai – su sumažėjusių pajamų keliamomis problemomis;

sutinka su tuo, kad sumažėjęs kiaulienos vartojimas išaugus kainoms ir sumažėjus vartotojų perkamajai galiai susijęs su pasauline finansų ir ekonomikos krize, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 546/2009 (4);

mano, kad kiaulių pašarų, kuriuos Sąjunga daugiausiai importuoja iš kitų žemynų, pastaraisiais metais nukentėjusių nuo sausrų, kainų didėjimas galėtų būti susietas su globalizacija;

mano, kad įmonės sunkumams didelę įtaką turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, nesąžininga konkurencija vidaus rinkoje konkurentams piktnaudžiaujant Darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatomis (5) ir tai, kad ne visose valstybėse narėse nustatytas deramas minimalus darbo užmokestis;

ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir jos teisės aktų ir priemonių nuoseklumą;

daro išvadą, kad su įmonės GAD finansiniais sunkumais susiję veiksniai yra įvairūs, tačiau vis dėlto pritaria tam, kad Prancūzija turi teisę gauti EGF finansinę paramą;

10.

pažymi, kad iki šiol buvo pateikta viena kita paraiška dėl EGF paramos maisto produktų gamybos sektoriui (6), taip pat pagrįsta pasauline finansų ir ekonomikos krize;

11.

pažymi, kad atleidus darbuotojus nedarbo padėtis Bretanėje dar pablogės, nes užimtumas šiame regione yra kur kas labiau susijęs su žemės ūkio sektoriumi negu Prancūzijos vidurkis (11 proc. Bretanėje, palyginti su vidutiniškai 5 proc. Prancūzijoje);

12.

pažymi, kad be 744 per ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų, prie reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų priskiriama ir 16 darbuotojų, kurie buvo atleisti po keturių mėnesių ataskaitinio laikotarpio, ir bendras paramos gavėjų skaičius yra 760, o tikslinių paramos gavėjų, pasinaudosiančių EGF priemonėmis, skaičius taip pat yra 760;

13.

pažymi, kad bendros šios paraiškos išlaidos yra 1 530 000 EUR, iš kurių 30 000 EUR numatyti įgyvendinimui, ir kad EGF finansinė parama siekia 918 000 EUR ir tai yra 60 proc. visų išlaidų;

14.

palankiai vertina tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti skubią paramą darbuotojams, 2014 m. sausio 3 d. (prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų rinkiniui ir net prieš pateikiant paraišką finansinei EGF paramai gauti) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinys buvo parengtas GAD pagrindiniam įmonės komitetui 2013 m. birželio 28 d. pranešus, kad planuojama atleisti 889 įmonės darbuotojus;

16.

vis dėlto apgailestauja, kad nepakankamai įtrauktos vietos politinės valdžios institucijos ir profesinės sąjungos; ateityje persvarstant EGF reglamentą siūlo į dokumentų rinkinį, apimantį nacionalinių valdžios institucijų Komisijai teikiamą prašymą dėl lėšų mobilizavimo, įtraukti oficialias konsultacijas su vietos politinėmis valdžios institucijomis ir profesinėmis sąjungomis; mano, kad būtina geriau integruoti EGF į perkvalifikavimo programas ir vietos ekonominės struktūros procesus;

17.

džiaugiasi tuo, kad darbuotojams įvairiomis priemonėmis jau padedama rasti naują darbą ir tuo, kad 2014 m. gegužės 20 d. 108 darbuotojai jau buvo sudarę daugiau kaip 6 mėn. trukmės darbo sutartis, 66 darbuotojai – mažiau kaip 6 mėn. trukmės darbo sutartis, o trys – pradėję savo verslą ir beveik visi nusprendė likti regione;

18.

apgailestauja, kad teiktinas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas sudaro vienintelis veiksmas: jį įgyvendintų vieno langelio principu veikianti tarnyba (Cellule de reclassement), kurią valdo dvi sutarčių sudarymo agentūros; pažymi, kad Prancūzija prašo EGF lėšų tik vieno langelio principu veikiančiai tarnybai; reiškia savo susirūpinimą dėl mažos lėšų sumos vienam darbuotojui (apytikriai 1 200 EUR); ragina Prancūzijos valdžios institucijas savo numatytoje EGF paraiškoje dėl likusių uždaromų GAD cechų pasiūlyti platesnių užmojų programą, taip pat daugiau priemonių, pavyzdžiui, priėmimo centrą ir bylų nagrinėjimą, išorės ekspertų konsultacijas, teminius seminarus, mokymus, išmokas mokymams ir dotacijas verslui kurti;

19.

tikisi, kad Komisija ir Prancūzijos valdžios institucijos griežtai laikysis principo, pagal kurį agentūroms bus mokama dalimis ir remiantis pasiektais rezultatais;

20.

mano, kad agentūrų veiklos stebėsena joms reguliariai teikiant rašytines ataskaitas užtikrina tinkamą lėšų naudojimą siekiant suteikti dalyviams asmeninį karjeros planą, tam tikrą skaičių darbo pasiūlymų ir kuravimą verslo kūrimo srityje pagal vieno langelio principu veikiančią sistemą;

21.

primena, kad lėšos turi būti skirtos darbuotojams padėti ir jokiu būdu ne agentūroms paremti;

22.

palankiai vertina tai, kad užduotis atlikti įpareigotoms agentūroms mokama pagal nustatytą skalę remiantis pasiektais rezultatais;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad 17,50 proc. atleistų darbuotojų amžius yra nuo 55 iki 64 metų; taip pat pažymi, kad šiai amžiaus grupei kyla didesnis užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos pavojus; taigi mano, kad šie darbuotojai gali turėti specialių poreikių, susijusių su prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų teikimu;

24.

džiaugiasi, kad siūlomų veiksmų prieigai ir jų įgyvendinimui bus taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai;

25.

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos neprašė finansuoti parengiamųjų veiksmų, valdymo ir informavimo bei viešinimo;

27.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

28.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (OL L 167, 2009 6 29, p. 26).

(5) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).

(6) „EGF/2014/001 EL/Nutriart“, susijusi su kepiniais.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/876/ES.)

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/87

P8_TA(2014)0061

Europos Centrinio Banko renkama statistinė informacija *

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos, projekto (11200/2014 – C8-0109/2014 – 2014/0808(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

(2016/C 289/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko rekomendaciją (11200/2014 – ECB/2014/13),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 129 straipsnio 4 dalį ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 5 straipsnio 4 dalį ir 41 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0109/2014),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 24 d. susitarimo memorandumą dėl Europos statistikos sistemos narių ir Europos centrinių bankų sistemos narių bendradarbiavimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0027/2014),

pritaria Europos Centrinio Banko rekomendacijoje pateiktam projektui su pakeitimais;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Europos Centrinio Banko rekomendacijoje pateiktą projektą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Europos Centriniam Bankui ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 punkto 1 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

3 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

1. 3 straipsnio pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

c)	gali visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingų agentų klases nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų.

„c)	gali visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingų agentų klases nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų. Bet koks tam tikrų atskaitingų agentų klasių atleidimas nuo reikalavimų suteikiamas pagrįstu raštišku sprendimu. Tas sprendimas skelbiamas viešai;“

Pakeitimas 2

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 punkto 2 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

3 straipsnio 1 pastraipos d punktas (naujas)

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

2. 3 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

„d)	atsižvelgia į atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas dėl rinkos aprėpties ir duomenų rinkimo apimties.“

Pakeitimas 3

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 punkto 3 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

3 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Europos Centrinio Banko projektas	Pakeitimas
	3. 3 straipsnyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:
	„Ūkio subjektams gali būti leidžiama pateikti informaciją jiems įprastu ataskaitų teikimo būdu.“

Pakeitimas 4

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 a punkto 1 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

5 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	1. 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1. ECB gali priimti reglamentus dėl savo statistinės atskaitomybės reikalavimų nustatymo ir taikymo dalyvaujančių valstybių narių faktinei atskaitomybės visumai.	„1. ECB gali priimti reglamentus dėl savo statistinės atskaitomybės reikalavimų nustatymo ir taikymo dalyvaujančių valstybių narių faktinei atskaitomybės visumai. ECB, nustatydamas ir taikydamas statistinės atskaitomybės reikalavimus, paiso proporcingumo principo.“

Pakeitimas 5

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 b punkto 1 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	1. 6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
1. Jeigu įtariama, kad atskaitingas agentas, reziduojantis dalyvaujančioje valstybėje narėje, pažeidė, kaip numatyta 7 straipsnio 2 dalyje, ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, tai ECB ir, remiantis Statuto 5 straipsnio 2 dalimi, atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis centrinis bankas turi teisę tikrinti statistinės informacijos teisingumą ir kokybę bei privalomai tokią informaciją rinkti. Tačiau, jeigu tokia statistinė informacija yra reikalinga siekiant parodyti, kad vykdomi privalomųjų atsargų reikalavimai, tikrinimą reikia atlikti pagal 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo[10] 6 straipsnį. Teisė tikrinti statistinę informaciją arba atlikti privalomą jos rinkimą reiškia teisę:	„1. Jeigu įtariama, kad atskaitingas agentas, reziduojantis dalyvaujančioje valstybėje narėje, pažeidė, kaip numatyta 7 straipsnio 2 dalyje, ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, tai ECB ir, remiantis Statuto 5 straipsnio 2 dalimi, atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis centrinis bankas turi teisę tikrinti statistinės informacijos teisingumą ir kokybę bei privalomai tokią informaciją rinkti. Tačiau, jeigu tokia statistinė informacija yra reikalinga siekiant parodyti, kad vykdomi privalomųjų atsargų reikalavimai, tikrinimą reikia atlikti pagal 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo[10] 6 straipsnį. Teisė tikrinti statistinę informaciją arba atlikti privalomą jos rinkimą visų pirma reiškia teisę:“

Pakeitimas 6

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 b punkto 2 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

6 straipsnio 1 dalies b punktas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

2. 6 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

b)	tikrinti atskaitingų agentų buhalterines knygas ir dokumentus;

„b)	tikrinti atskaitingų agentų buhalterines knygas ir dokumentus , įskaitant neapdorotus duomenis ;“

Pakeitimas 7

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 c punkto 1 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

7 straipsnio 2 dalies b punktas

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

1. 7 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

b)	statistinė informacija yra neteisinga, nepilna, arba neatitinkančios reikalavimo formos.

„b)	statistinė informacija yra suklastota, manipuliacinė, neteisinga, nepilna, arba neatitinkančios reikalavimo formos.“

Pakeitimas 8

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 c punkto 2 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

7 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2. 7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3. Prievolė leisti ECB ir nacionaliniams centriniams bankams tikrinti atskaitingų agentų Europos centriniam bankui arba nacionaliniam centriniam bankui teikiamos statistinės informacijos tikslumą ir kokybę laikoma pažeista visais atvejais, kai atskaitingas agentas trukdo šiai veiklai. Minėtas trukdymas apima, tačiau tuo neapsiriboja, tokius veiksmus, kai ECB arba nacionaliniam centriniam bankui nepateikiami dokumentai , arba kai jie neįleidžiami į patalpas, kai to reikia tikrinimo užduočiai arba privalomam rinkimui vykdyti.	„3. Prievolė leisti ECB ir nacionaliniams centriniams bankams tikrinti atskaitingų agentų Europos centriniam bankui arba nacionaliniam centriniam bankui teikiamos statistinės informacijos tikslumą ir kokybę laikoma pažeista visais atvejais, kai atskaitingas agentas trukdo šiai veiklai. Minėtas trukdymas apima, tačiau tuo neapsiriboja, tokius veiksmus, kai dokumentai klastojami ir (arba) ECB arba nacionaliniam centriniam bankui nepateikiami, arba kai jie neįleidžiami į patalpas, kai to reikia tikrinimo užduočiai arba privalomam rinkimui vykdyti.“

Pakeitimas 9

Reglamento projektas

1 straipsnio - 1 c punkto 3 papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

7 straipsnio 6 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3. 7 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:
6. Vykdydamas šiame straipsnyje numatytus įgaliojimus, ECB veikia pagal Reglamente (EB) Nr. 2532/98 nustatytus principus ir procedūras.	„6. Vykdydamas šiame straipsnyje numatytus įgaliojimus, ECB veikia pagal Reglamente (EB) Nr. 2532/98 ir Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytus principus ir procedūras.“

Pakeitimas 10

Reglamento projektas

1 straipsnio 2 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

8 straipsnio 4 dalies a punktas

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

„a)	tokia apimtimi ir tiek išsamiai, kiek tai yra būtina Sutartyje nurodytiems ECBS uždaviniams vykdyti arba ECBS nariams pavestiems uždaviniams rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityje vykdyti; arba“.

„a)	tokia apimtimi ir tiek išsamiai, kiek tai yra būtina Sutartyje nurodytiems ECBS uždaviniams vykdyti arba ECB pavestiems uždaviniams rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityje vykdyti; arba“.

Pakeitimas 11

Reglamento projektas

1 straipsnio 3 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2533/98

8 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Europos Centrinio Banko projektas	Pakeitimas
	3a. Įterpiama ši dalis:
	„4b. Atitinkamose savo kompetencijos srityse valstybių narių ir Sąjungos valdžios institucijos ar organai, pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę atsakingi už finansų įstaigų, rinkų ir infrastruktūros priežiūrą arba finansų sistemos stabilumą, kuriems konfidenciali statistinė informacija perduodama pagal 4a dalį, imasi visų būtinų reguliavimo, administracinių, techninių ir organizacinių priemonių, kad būtų užtikrinta konfidencialios statistinės informacijos fizinė ir loginė apsauga. Valstybės narės užtikrina, kad visai konfidencialiai statistinei informacijai, perduodamai ESM pagal 4a dalį, būtų taikomos visos būtinos reguliavimo, administracinės, techninės ir organizacinės priemonės, siekiant užtikrinti konfidencialios statistinės informacijos fizinę ir loginę apsaugą.“

9.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 289/93

P8_TA(2014)0062

Europos Centrinio Banko teisės taikyti sankcijas *

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos Centrinio Banko teisių taikyti sankcijas, projekto (10896/2014 – C8-0090/2014 – 2014/0807(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

(2016/C 289/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko rekomendaciją (10896/2014 – ECB/2014/19),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 129 straipsnio 4 dalį ir 132 straipsnio 3 dalį bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 34 straipsnio 3 dalį ir 41 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0090/2014),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0028/2014),

pritaria Europos Centrinio Banko rekomendacijoje pateiktam projektui su pakeitimais;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Europos Centrinio Banko rekomendacijoje pateiktą projektą;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Europos Centriniam Bankui ir Komisijai.

Pakeitimas 1

Reglamento projektas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

(6)

ECB turėtų skelbti sprendimus skirti administracines pinigines sankcijas už tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės pažeidimus ir sankcijas už ECB reglamentų ar sprendimų pažeidimus su priežiūra susijusiose ir nesusijusiose srityse, išskyrus atvejus, kai toks skelbimas atsižvelgiant į įmonei skirtos administracinės piniginės sankcijos ar sankcijos griežtumą būtų neproporcingas arba neigiamai paveiktų finansų sistemos stabilumą ;

(6)

ECB turėtų laikytis bendrosios taisyklės be nederamo delsimo skelbti sprendimus skirti administracines pinigines sankcijas už tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės pažeidimus ir sankcijas už ECB reglamentų ar sprendimų pažeidimus su priežiūra susijusiose ir nesusijusiose srityse . Jeigu ECB mano , kad neatidėliotinas sprendimo paskelbimas sukeltų grėsmę finansų rinkų stabilumui arba būtų neproporcingas, atsižvelgiant į įmonei skirtos administracinės piniginės sankcijos ar sankcijos griežtumą , jis gali savo nuožiūra atidėti sprendimo paskelbimą ne ilgiau kaip trejiems metams nuo sprendimo priėmimo dienos arba iki tol, kol bus išnaudotos visos teisinės apeliacinės priemonės. Gavęs prašymą, ECB turėtų surengti konfidencialias diskusijas žodžiu už uždarų durų su kompetentingo Europos Parlamento komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotoju dėl tokių atvejų. Skelbiamo sprendimo priede ECB turėtų pateikti paskelbimo atidėjimo pagrindimą ;

Pakeitimas 2

Reglamento projektas

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

(6a)

Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 1 straipsnyje nustatyta, kad ECB turi veikti visapusiškai atsižvelgdamas į vidaus rinkos, grindžiamos vienodu požiūriu į kredito įstaigas, vienybę bei vientisumą, ir vykdydamas pareigą tuo rūpintis, kad būtų užkirstas kelias galimybei rinktis palankesnes reguliavimo sąlygas, ir kad jokiu ECB veiksmu, pasiūlymu arba politika negalima tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti jokios valstybės narės arba valstybių narių grupės kaip bankininkystės arba finansinių paslaugų bet kuria valiuta teikimo vietos. Atsižvelgiant į tai, ECB turėtų veikti siekdamas neleisti įgyti santykinio pranašumo, kuris skatintų nesąžiningą konkurenciją;

Pakeitimas 3

Reglamento projektas

9 konstatuojamoji dalis

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 25 straipsnyje nustatytas atskyrimo principas, pagal kurį Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ECB pavesti uždaviniai vykdomi nedarant poveikio pinigų politikos ir visiems kitiems ECB uždaviniams ir atskirai nuo jų. Siekiant įtvirtinti šį atskyrimo principą, pagal 26 straipsnį buvo įsteigta Priežiūros valdyba, kuri, inter alia, yra atsakinga už ECB valdančiosios tarybos sprendimų projektų rengimą priežiūros srityje. Be to, atsižvelgiant į 24 straipsnyje nustatytas sąlygas, ECB valdančiosios tarybos priimtus sprendimus gali peržiūrėti Administracinė peržiūros valdyba. Atsižvelgiant į atskyrimo principą ir Priežiūros valdybos bei Administracinės peržiūros valdybos įsteigimą, turėtų būti taikomos dvi skirtingos procedūros: a) kai ECB svarsto dėl administracinių sankcijų skyrimo vykdydamas savo su priežiūra susijusius uždavinius, remdamasi išsamiu Priežiūros valdybos sprendimo projektu, ECB valdančioji taryba priima šiuos sprendimus, o juos peržiūrėti gali Administracinė peržiūros valdyba; o b) kai ECB svarsto dėl sankcijų skyrimo vykdydamas savo su priežiūra nesusijusius uždavinius, sprendimus priima ECB vykdomoji valdyba, o juos peržiūrėti gali ECB valdančioji taryba;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 25 straipsnyje nustatytas atskyrimo principas, pagal kurį Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ECB pavesti uždaviniai vykdomi nedarant poveikio pinigų politikos ir visiems kitiems ECB uždaviniams ir atskirai nuo jų. Kad būtų išvengta interesų konfliktų, šio principo turi būti laikomasi be jokių apribojimų ECB vykdant bet kokias savo užduotis. Siekiant įtvirtinti šį atskyrimo principą, pagal 26 straipsnį buvo įsteigta Priežiūros valdyba, kuri, inter alia, yra atsakinga už ECB valdančiosios tarybos sprendimų projektų rengimą priežiūros srityje. Be to, atsižvelgiant į 24 straipsnyje nustatytas sąlygas, ECB valdančiosios tarybos priimtus sprendimus gali peržiūrėti Administracinė peržiūros valdyba. Atsižvelgiant į atskyrimo principą ir Priežiūros valdybos bei Administracinės peržiūros valdybos įsteigimą, turėtų būti taikomos dvi skirtingos procedūros: a) kai ECB svarsto dėl administracinių sankcijų skyrimo vykdydamas savo su priežiūra susijusius uždavinius, remdamasi išsamiu Priežiūros valdybos sprendimo projektu, ECB valdančioji taryba priima šiuos sprendimus, o juos peržiūrėti gali Administracinė peržiūros valdyba; o b) kai ECB svarsto dėl sankcijų skyrimo vykdydamas savo su priežiūra nesusijusius uždavinius, sprendimus priima ECB vykdomoji valdyba, o juos peržiūrėti gali ECB valdančioji taryba;

Pakeitimas 4

Reglamento projektas

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

(10a)

atsižvelgiant į bankinių paslaugų globalizaciją ir didėjančią tarptautinių standartų svarbą, ECB, drauge su dalyvaujančių valstybių narių kompetentingomis institucijomis, turėtų palaikyti nuolatinį dialogą su ne Sąjungoje esančiomis priežiūros institucijomis, kad būtų skatinamas tarptautinis koordinavimas ir sutarta dėl sankcijų nustatymo ir vykdymo užtikrinimo bendrų principų. Per dialogą turėtų būti bendrai sutarta dėl pasekmių, kurias turi skirtinga sankcijų politika rinkos prieigai ir konkurencijai, ir turėtų būti siekiama gerinti vienodas tarptautinio lygmens veiklos sąlygas;

Pakeitimas 5

Reglamento projektas

1 straipsnio 1 punkto a papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

1 straipsnio 6 punktas

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

„delspinigiai – pinigų sumos, kurias už pasikartojantį pažeidimą įmonė įpareigota sumokėti kaip sankciją, arba būdas priversti atitinkamus asmenis laikytis ECB priežiūros reglamentų ir sprendimų. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pasikartojančio pažeidimo dieną a) po to, kai pagal 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą procedūrą įmonė gauna pranešimą, kuriame reikalaujama pašalinti tokį pažeidimą, arba b) jei pasikartojančiam pažeidimui taikoma 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (*) 18 straipsnio 7 dalis – pagal šio reglamento 4b straipsnyje nustatytą procedūrą;“;

(6)

„delspinigiai – pinigų sumos, kurias už pasikartojantį pažeidimą įmonė įpareigota sumokėti kaip sankciją, arba būdas priversti atitinkamus asmenis laikytis ECB priežiūros reglamentų ir sprendimų. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną visą pasikartojančio pažeidimo parą a) po to, kai pagal 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą procedūrą įmonė gauna pranešimą, kuriame reikalaujama pašalinti tokį pažeidimą, arba b) jei pasikartojančiam pažeidimui taikoma 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (**) 18 straipsnio 7 dalis – pagal šio reglamento 4b straipsnyje nustatytą procedūrą;“;

Pakeitimas 6

Reglamento projektas

1 straipsnio 2 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

1a straipsnio 3 dalis

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

3. ECB gali skelbti visus sprendimus, kuriais įmonei už tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir už ECB reglamentų ar sprendimų pažeidimus taikomos sankcijos, neatsižvelgiant į tai, ar tokie sprendimai buvo apskųsti. Tokius sprendimus ECB skelbia vadovaudamasis atitinkama Sąjungos teise , neatsižvelgdamas į nacionalinę teisę, ir jei atitinkama Sąjungos teisė yra sudaryta iš direktyvų – neatsižvelgdamas į šias direktyvas perkeliančią nacionalinę teisę.

3. ECB laikosi bendrosios taisyklės be nederamo delsimo, pranešęs atitinkamai įmonei ir laikydamasis skaidrios procedūros ir taisyklių, kurias jis paskelbia viešai, skelbti visus sprendimus, kuriais įmonei už tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir už ECB reglamentų ar sprendimų pažeidimus taikomos sankcijos, jeigu išnaudotos visos teisinės priemonės tam sprendimui apskųsti. Jeigu ECB mano, kad neatidėliotinas sprendimo paskelbimas sukeltų grėsmę finansų rinkų stabilumui arba būtų neproporcingas, atsižvelgiant į įmonei skirtos administracinės piniginės sankcijos ar sankcijos griežtumą, jis gali savo nuožiūra atidėti sprendimo paskelbimą ne ilgiau kaip trejiems metams nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs prašymą, ECB surengia konfidencialias diskusijas žodžiu už uždarų durų su kompetentingo Europos Parlamento komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotoju dėl tokių atvejų. Skelbiamo sprendimo priede ECB pateikia paskelbimo atidėjimo pagrindimą. Sprendimus ECB skelbia vadovaudamasis atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ir sąlygomis , neatsižvelgdamas į nacionalinę teisę, ir jei atitinkama Sąjungos teisė yra sudaryta iš direktyvų – neatsižvelgdamas į šias direktyvas perkeliančią nacionalinę teisę.

Pakeitimas 7

Reglamento projektas

1 straipsnio 2 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

1a straipsnio 3a dalis (nauja)

Europos Centrinio Banko projektas	Pakeitimas
	3a. Nedarant poveikio kitoms konkrečioms kompetencijoms pagal nacionalinę teisę, kompetentingos nacionalinės institucijos yra kompetentingos taikyti administracines sankcijas, tačiau gali tiesiogiai taikyti tokias sankcijas kredito įstaigoms, kurių tiesioginę priežiūrą vykdo ECB, tik tokiu atveju, kai ECB reikalauja iš jų pradėti procesą tuo tikslu.

Pakeitimas 15

Reglamento projektas

1 straipsnio 4 punkto a a papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

3 straipsnio 9 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

aa)	9 dalis pakeičiama taip:

9. Lėšos, gautos iš ECB taikomų sankcijų, priklauso ECB.

„9. Lėšos, gautos iš ECB taikomų sankcijų, priklauso ECB. Lėšos, gautos iš ECB taikomų sankcijų, kai ECB vykdo priežiūros funkcijas, įskaitant statistinės informacijos rinkimą, priklauso Bendram pertvarkymo fondui.“;

Pakeitimas 8

Reglamento projektas

1 straipsnio 4 punkto b papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

3 straipsnio 10 dalis

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

Jeigu pažeidimas yra susijęs tik su uždaviniu, kuris ECBS arba ECB yra pavestas pagal Sutartį ir ECBS statutą, pažeidimo byla gali būti iškelta tik pagal šį reglamentą, nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja kokie nors nacionalinės teisės aktai, kuriuose gali būti numatyta atskira procedūra. Jeigu pažeidimas taip pat yra susijęs su viena ar keliomis ECBS arba ECB kompetencijai nepriskiriamomis sritimis, teisė iškelti pažeidimo bylą pagal šį reglamentą nėra susijusi su jokia kompetentingos nacionalinės institucijos teise iškelti atskiras bylas tokiose srityse, kurios nepriskiriamos ECBS arba ECB kompetencijai. Ši nuostata nepanaikina teisės dalyvaujančiose valstybėse narėse taikyti baudžiamosios teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su riziką ribojančia priežiūra, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1024/2013.

10. Jeigu pažeidimas yra susijęs tik su uždaviniu, kuris ECBS arba ECB yra pavestas pagal Sutartį ir ECBS statutą, pažeidimo byla gali būti iškelta tik pagal šį reglamentą, nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja kokie nors nacionalinės teisės aktai, kuriuose gali būti numatyta atskira procedūra. Jeigu pažeidimas taip pat yra susijęs su viena ar keliomis ECBS arba ECB kompetencijai nepriskiriamomis sritimis, teisė iškelti pažeidimo bylą pagal šį reglamentą nėra susijusi su jokia kompetentingos nacionalinės institucijos teise iškelti atskiras bylas tokiose srityse, kurios nepriskiriamos ECBS arba ECB kompetencijai. Ši nuostata nepanaikina teisės dalyvaujančiose valstybėse narėse taikyti baudžiamosios teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su riziką ribojančia priežiūra, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1024/2013. Be to, įplaukos iš sankcijų, nurodytų šio reglamento 2 straipsnyje, lieka ECB dispozicijoje, jeigu ECB nurodo kitą tų įplaukų paskirtį, kuri nėra einamųjų išlaidų finansavimas, ir jeigu ECB už jų panaudojimą atsiskaito Europos Parlamentui ir Audito Rūmams.

Pakeitimas 9

Reglamento projektas

1 straipsnio 4 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

4 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

4a.	4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1. Teisė priimti sprendimą dėl pažeidimo bylos iškėlimo pagal šį reglamentą galioja vienerius metus nuo tada, kai pirmą kartą apie šį sprendimą informuojamas ECB arba valstybės narės, kurios jurisdikcijoje buvo padarytas inkriminuojamas pažeidimas, nacionalinis centrinis bankas, ir bet kuriuo atveju penkerius metus nuo pažeidimo padarymo arba, jeigu pažeidimas kartojasi, penkerius metus nuo pažeidimo nutraukimo.

„1. Teisė priimti sprendimą dėl pažeidimo bylos iškėlimo pagal šį reglamentą galioja vienerius metus nuo tada, kai apie šį sprendimą informuojamas ECB arba valstybės narės, kurios jurisdikcijoje buvo padarytas inkriminuojamas pažeidimas, nacionalinis centrinis bankas, ir bet kuriuo atveju trejus metus nuo sprendimo dėl pažeidimo bylos iškėlimo dienos arba, jeigu pažeidimas kartojasi, trejus metus nuo pažeidimo nutraukimo.“

Pakeitimas 10

Reglamento projektas

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

4 c straipsnio 1 dalis

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

1. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, netenkama teisės priimti sprendimą skirti administracinę sankciją už susijusios tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės aktų bei ECB vykdant savo su priežiūra susijusius uždavinius priimtų sprendimų ir reglamentų pažeidimus po penkerių metų po pažeidimo padarymo arba, pasikartojančio pažeidimo atveju – po penkerių metų pasibaigus pažeidinėjimui.

1. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, netenkama teisės priimti sprendimą skirti administracinę sankciją už susijusios tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės aktų bei ECB vykdant savo su priežiūra susijusius uždavinius priimtų sprendimų ir reglamentų pažeidimus po penkerių metų nuo sprendimo dėl pažeidimo bylos iškėlimo dienos arba, pasikartojančio pažeidimo atveju – po penkerių metų pasibaigus pažeidinėjimui.

Pakeitimas 11

Reglamento projektas

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

4 c straipsnio 2 dalis

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

2. Bet kokie ECB veiksmai atliekant tyrimą arba nagrinėjant bylą dėl pažeidimo pertraukia 1 dalyje nustatytą laiko terminą. Laiko terminas pertraukiamas nuo dienos, kai susijusiai įmonei, kuriai taikoma priežiūra, pranešama apie veiksmus. Kiekvieną kartą pertraukus laiko terminas prasideda iš naujo. Tačiau laiko terminas neviršija dešimties metų laikotarpio nuo pažeidimo padarymo dienos, arba, pasikartojančio pažeidimo atveju – dešimties metų laikotarpio nuo tada, kai buvo baigtas pažeidimas.

2. Bet kokie ECB veiksmai atliekant tyrimą arba nagrinėjant bylą dėl pažeidimo pertraukia 1 dalyje nustatytą laiko terminą. Laiko terminas pertraukiamas nuo dienos, kai susijusiai įmonei, kuriai taikoma priežiūra, pranešama apie veiksmus. Kiekvieną kartą pertraukus laiko terminas prasideda iš naujo. Tačiau laiko terminas neviršija septynerių metų laikotarpio nuo sprendimo dėl pažeidimo bylos iškėlimo priėmimo dienos, arba, pasikartojančio pažeidimo atveju – septynerių metų laikotarpio nuo tada, kai buvo baigtas pažeidimas.

Pakeitimas 12

Reglamento projektas

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

4 c straipsnio 4 a dalis (nauja)

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

4a. Veiksmai, nutraukiantys senaties terminą, visų pirma yra:

a)	ECB arba valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos rašytinis prašymas pateikti informaciją,

b)	ECB arba valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas rašytinis leidimas pareigūnams atlikti patikrinimus,

c)	valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos iškelta pažeidimo byla.

Pakeitimas 13

Reglamento projektas

1 straipsnio 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

5 straipsnis

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

5a.	5 straipsnis pakeičiamas taip:

5 straipsnis

„5 straipsnis

Teismo teisė peržiūrėti sprendimus

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pagal Sutarties 172 straipsnį turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti galutinius sprendimus dėl sankcijų taikymo.

Kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti galutinius sprendimus dėl sankcijų taikymo.“

Pakeitimas 14

Reglamento projektas

1 straipsnio 5 b punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2532/98

6 a straipsnis (naujas)

Europos Centrinio Banko projektas

Pakeitimas

5b.	Įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Tarptautinis dialogas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 8 straipsnį ECB palaiko nuolatinį dialogą su ne Sąjungoje esančiomis priežiūros institucijomis, siekdamas, kad tarptautiniu lygiu būtų darniai taikomos sankcijos ir sankcijų mechanizmai.“

(*) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(**) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 289

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. rugpjūčio 9d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2014–2015 m. SESIJA 2014 m. lapkričio 24–27 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 42, 2016 2 4 . PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2014 m. lapkričio 25 d., antradienis
2016/C 289/01	2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prašymo, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę, ar Kanados ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo suderinamas su Sutartimis (2014/2966(RSP))	2
2016/C 289/02	2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m. (2014/2143(INI))	5
2016/C 289/03	2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos Europa 2020 užimtumo ir socialinių aspektų (2014/2779(RSP))	19
	2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis
2016/C 289/04	2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. JT klimato kaitos konferencijos (COP 20) Limoje, Peru (2014 m. gruodžio 1–12 d.) (2014/2777(RSP))	27
	2014 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis
2016/C 289/05	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija Pakistanas: įstatymai dėl šventvagystės (2014/2969(RSP))	40
2016/C 289/06	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija Serbija: karo nusikaltimais kaltinamo V. Šešeljo byla (2014/2970(RSP))	44
2016/C 289/07	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija Irakas: moterų grobimas ir netinkamas elgesys su jomis (2014/2971(RSP))	46
2016/C 289/08	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką (2014/2946(RSP))	50
2016/C 289/09	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens (2014/2967(RSP))	53
2016/C 289/10	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių (2014/2919(RSP))	57
2016/C 289/11	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (2014/2973(RSP))	65
2016/C 289/12	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų neprievalgio ir netinkamos mitybos besivystančiose šalyse (2014/2853(RSP))	71

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS PARLAMENTAS
	2014 m. lapkričio 25 d., antradienis
2016/C 289/13	2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, Protokolo dėl su geležinkelių riedmenimis susijusių dalykų, priimto Liuksemburge 2007 m. vasario 23 d., patvirtinimo Europos Sąjungos vardu projekto (15113/2013 – C8-0004/2014 – 2013/0184(NLE))	77
2016/C 289/14	2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl 2005 m. birželio 30 d. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu projekto (12052/2014 – C8-0222/2014 – 2014/0021(NLE))	78
2016/C 289/15	2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Suomijos paraiška EGF/2014/008 FI/STX Rauma) (COM(2014)0630 – C8-0214/2014 – 2014/2137(BUD))	79
2016/C 289/16	2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Prancūzijos paraiška EGF/2014/005 FR/GAD) (COM(2014)0662 – C8-0226/2014 – 2014/2166(BUD))	83
	2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis
2016/C 289/17	2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos, projekto (11200/2014 – C8-0109/2014 – 2014/0808(CNS))	87
2016/C 289/18	2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos Centrinio Banko teisių taikyti sankcijas, projekto (10896/2014 – C8-0090/2014 – 2014/0807(CNS))	93
	2014 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis
2016/C 289/19	2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2014 m. spalio 8 d. Komisijos deleguotajam reglamentui dėl laikinos įnašų dalinių įmokų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, sistemos (C(2014)7164 – 2014/2882(DEA))	101