27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/1

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/2

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, visų pirma į jos 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (6),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto vaidmens ir veiksmų (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą (9),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (10),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (11),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą dėl 2014 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (COM(2014)0400),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (12),

—

atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2014 m. Europos semestro prioritetų įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (13),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnį, taikymo gairės“ (COM(2014)0494),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją (14) ir 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją (15) dėl ES benamystės strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą: valstybėse narėse pasiektos pažangos ir likusių kliūčių analizė. Įnašas į 2014 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2013)0785),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „2014 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Augimo stiprinimas“ (COM(2014)0400),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0019/2014),

A.

kadangi norint, kad ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) tinkamai veiktų, būtinas fiskalinis tvarumas ir pažangus ES fiskalinės ir makroekonominės priežiūros sistemos reikalavimų laikymasis;

B.

kadangi norint sukurti tikrą EPS reikia labiau koordinuoti valstybių narių makroekonominę ir biudžeto politiką ir parengti visapusišką, Komisijos vykdomą, euro zonos politiką;

C.

kadangi Europos semestrui tenka pagrindinis vaidmuo koordinuojant valstybių narių ekonominę ir biudžeto politiką;

D.

kadangi didėjantis bendras nedarbas, ypač jaunimo nedarbas, tebėra pagrindinė grėsmė ekonominiam ir socialiniam stabilumui ir konvergencijai ES;

E.

kadangi jaunimo nedarbo problemą reikia spręsti aktyviai, taip stiprinant ir plečiant dabartinę už šią sritį atsakingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo sistemą;

F.

kadangi, atsižvelgiant į nuolat aukštą skolos ir nedarbo lygį, mažą nominaliojo BVP augimą, daug žemesnę nei tikslinis lygis infliaciją, didelį žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių, taip pat į iššūkius, susijusius su visuomenės senėjimu ir skatinimu kurti darbo vietas, ypač jaunimui, fiskalinį konsolidavimą būtina toliau tęsti sudarant palankias sąlygas ekonomikai augti ir diferencijuotai;

G.

kadangi Europos semestras reiškia valstybių narių ekonominio solidarumo įsipareigojimus ir kadangi joms tenka atsakomybė, proporcinga valstybių narių atitinkamiems indėliams į bendrus Sąjungos ekonominius rezultatus;

H.

kadangi Europos Vadovų Taryba kovo mėn. nustatė šių metų Europos semestro prioritetus ir jie buvo dar kartą patvirtinti birželio mėn.; kadangi didžiausias dėmesys skirtas politikai, kuria didinamas konkurencingumas, skatinama kurti darbo vietas ir mažinamas nedarbas, ir tolesnėms priemonėms, susijusioms su ekonomikos finansavimui ir darbo rinkų veikimui gerinti skirtomis reformomis;

I.

kadangi strategija „Europa 2020“ yra vienas iš ES atsako į pasaulinę ekonomikos krizę ir ateities iššūkius elementų ir kadangi Komisija pripažįsta, kad daugelis strategijos „Europa 2020“ tikslų nebus įgyvendinti;

J.

kadangi dėl pasaulinės finansų krizės ir ES bankų ir skolos krizės mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) susidarė didelės kliūtys gauti finansinių išteklių;

K.

kadangi Europos Parlamentas kelis kartus paprašė sustiprinti valdymo sistemą;

L.

kadangi bendroji rinka, ypač paslaugų, ne visiškai veikia;

M.

kadangi po šešerių ekonomikos krizės ir neigiamų augimo rodiklių metų ekonomikos atsigavimas iš lėto įsibėgėja ir tikimasi, kad iki 2015 m. jis pasieks visas valstybes nares; kadangi Komisijos ekonomikos atsigavimo prognozės vis dar atsargios, o norint, kad būtų patenkinti piliečių užimtumo ir socialiniai poreikiai, atkurtas našumas ir konkurencingumas, turi būti toliau vykdomos reformos; kadangi Komisija pripažįsta, jog daugelyje ES vietovių socialinė padėtis labai sunki, nedarbas išaugo iki precedento neturinčio lygio ir didėja regionų ir valstybių narių skirtumai; kadangi priemonės, kurių reikia imtis šiai užimtumo ir socialinei problemai išspręsti, padidintų konkurencingumo ir augimo perspektyvas;

N.

kadangi, nepaisant nedidelio sumažėjimo, ES nedarbo ir jaunimo nedarbo lygiai vis dar kelia labai didelį nerimą (2014 m. birželio mėn. 28-iose ES šalyse buvo 25,005 milijonai bedarbių, o 2014 m. liepos mėn. 28-iose ES šalyse buvo 5,06 milijonai jaunų bedarbių); be to, kadangi valstybių narių bendrojo nedarbo lygio ir jaunimo nedarbo lygio skirtumai (Austrijoje 5 proc. bedarbių, palyginti su Graikijos 27,3 proc.; Austrijoje 9,3 proc. jaunų bedarbių, palyginti su 53,8 proc. Ispanijoje) kelia didelį pavojų ir ES ekonominiam stabilumui, ir Europos socialinei sanglaudai;

O.

kadangi Komisija pabrėžia inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros vaidmenį kuriant pridėtinę vertę ir tai, kad didėjanti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis daro ypač didelį poveikį žiniomis grindžiamiems sektoriams;

P.

kadangi darbo rinkų susiskaidymas šiuo metu yra viena iš pagrindinių valstybių narių ir įvairių sektorių nelygybės priežasčių; kadangi tai matyti iš skirtingų galimybių įsidarbinti (įskaitant dideles kliūtis patekti į darbo rinką), darbo sąlygų, skirtingo dydžio darbo užmokesčio, kurio kartais nepakanka, kad būtų užtikrintas deramas pragyvenimo lygis, taip pat iš didėjančios žemos ir aukštos kvalifikacijos darbo poliarizacijos, kuri gali neleisti darbuotojams judėti darbo rinkoje; kadangi norint panaikinti tokį susiskaidymą reikia įvykdyti tam tikras reformas;

Q.

kadangi minimalaus darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija;

R.

kadangi ES teisės aktai dėl darbo sąlygų, diskriminacijos ir sveikatos bei saugos darbo vietoje numato darbuotojų apsaugą nuo išnaudojimo ir diskriminacijos, taip pat padeda į darbo rinką integruoti tokias grupes, kaip moterys ir neįgalieji; kadangi išlaidos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sudaro 2,6–3,8 proc. BVP, nors apskaičiuota, kad už kiekvieną eurą, išleistą įgyvendinant sveikatos ir saugos standartus, įmonės gauna 2,2 EUR grąžą;

S.

kadangi ekonomikos ir finansų krizė parodė viešųjų finansų pažeidžiamumą kai kuriose valstybėse narėse;

T.

kadangi besistengdamos įveikti krizę kai kurios valstybės narės itin sumažino viešąsias išlaidas, nors tuo pat metu, išaugus nedarbui, padidėjo socialinės apsaugos poreikis; kadangi socialinei apsaugai skirti nacionalinių biudžetų asignavimai buvo dar labiau sumažinti, nes daug žmonių netekus darbo arba sumažėjus atlyginimams sumažėjo įmokos;

U.

kadangi 2014 m. birželio 2 d. komunikate (COM(2014)0400) Komisija nurodė: „Krizės ir politikos priemonių padariniai ekonominei ir socialinei padėčiai turi poveikio nelygybei. Struktūrinis tam tikrų nedarbo formų pobūdis, galimybių gauti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas apribojimai, tam tikros mokesčių lengvatų reformos gali neproporcingai slėgti pažeidžiamesnes visuomenės grupes“;

V.

kadangi SESV 9 straipsnyje nurodoma, jog „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“, ir kadangi svarbu pakankamai įgyvendinti šią horizontaliąją išlygą visose politikos srityse, kad būtų pasiekti ES sutarties 3 straipsnyje išdėstyti tikslai; kadangi SESV 174 straipsnyje teigiama: „Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. […] Ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms“;

W.

kadangi šiuo metu tik 7,5 mln. asmenų (3,1 proc. ES darbo jėgos) dirba kitoje valstybėje narėje ir kadangi jaunimo grupei labiau būdingas judumas;

X.

kadangi dėl krizės MVĮ ir labai mažos įmonės susiduria su ypatingai didele finansavimo kaina ir patiria sunkumų jį gauti, o tai mažina jų galimybes plėstis ir kurti darbo vietas; kadangi Komisija ir valstybės narės, siekdamos strategijos „Europa 2020“ tikslų, turi atitinkamai remti MVĮ plėtrą ir taip siekti skatinti pažangų, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir kokybišką užimtumą ES;

1.

atkreipia dėmesį į analizę, kuri rodo, kad per praėjusius dvejus metus buvo padrąsinamų ekonomikos atsigavimo ES ženklų, ir yra susirūpinęs dėl to, kad po 2014 m. pirmojo ketvirčio atsigavimas sulėtėjo, kai palūkanų normos pasiekė nulinę ribą ir įsivyravo labai mažai infliacija; vis dėlto pakartoja, kad šis ekonomikos atsigavimas yra neužtikrintas ir netolygus ir kad būtina užtikrinti, jog jis būtų tvarus, siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti spartesnį ekonomikos augimą ir sukurti daugiau darbo vietų;

2.

pabrėžia, kad norint vėl paskatinti ekonomikos atsigavimą ir užtikrinti jo tvarumą skubiai reikia plačių užmojų iniciatyvos, kuria būtų skatinama investuoti visoje ES; ragina Komisiją skubiai pradėti vykdyti 300 mlrd. eurų Europos investicijų programą, kaip siūlo Jeanas-Claude'as Junckeris, siekiant prisidėti prie Europos augimo atsigavimo per trumpą laikotarpį;

3.

pažymi, kad svarbiausi ekonominės politikos tikslai yra atkurti valstybių narių konkurencingumą ir mažinti nedarbą;

4.

pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti problemas, susijusias su dabartine ekonomikos situacija, kuriai būdinga: lėtas BVP augimas, kuris 2014 m. antrąjį ketvirtį buvo stabilus euro zonoje ir 0,2 proc. padidėjo 28 ES valstybėse narėse, labai maža infliacija, 2014 m. rugpjūčio mėn. sumažėjusi iki 0,3 proc. — žemiausio lygio nuo 2009 m. lapkričio mėn., ir nepriimtinai didelis nedarbas, kuris 2014 m. liepos mėn. sudarė 11,5 proc. euro zonoje ir 10,2 proc. 28 ES valstybėse narėse;

5.

dar kartą primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų teikiamos konkrečios rekomendacijos valstybėms narėms ir visai ES, įskaitant ekonominio koregavimo programų rekomendacijas, kad jose būtų sprendžiamas ne tik fiskalinio konsolidavimo, bet ir struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas realus, tvarus ir socialiniu požiūriu subalansuotas augimas, užimtumas, didesnis konkurencingumas ir didinama konvergencija, klausimas;

6.

atkreipia dėmesį į valstybių narių pagal makroekonominio koregavimo programas įgyvendinamas plataus užmojo struktūrines reformas; apgailestauja dėl to, kad kai kurioms kitoms euro zonos valstybėms narėms trūksta plataus užmojo modernizuojant savo ekonomiką ir tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu prognozuojamas lėtas tvarus augimas;

7.

apgailestauja dėl to, kad euro zonai ir ES kyla pavojus dar labiau atsilikti nuo kitų regionų ekonominės plėtros ir galimybių ir dėl to ES tampa mažiau patraukli investuotojams iš valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių;

8.

pabrėžia, kad finansų, valstybės skolos ir konkurencingumo krizės negalima įveikti vien tik negriežta pinigų politika; todėl pabrėžia, kaip svarbu tęsti išsamias, subalansuotas ir socialiniu požiūriu tvarias struktūrines reformas siekiant augimo ir darbo vietų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES negali konkuruoti tik sąnaudų srityje — ji turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, pramonės vystymą, švietimą ir gebėjimų ugdymą bei efektyvų išteklių naudojimą ir valstybių narių, ir Europos Sąjungos lygmenimis; primena, kad svarbiausias struktūrinių reformų ir valstybės bei privačiojo sektoriaus skolos mažinimo tikslas turėtų būti pajėgumas dėmesį skirti tvariam augimui palankiai politikai, galiausiai kurti darbo vietas ir kovoti su skurdu; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau išnaudoti lengvatinį finansavimą teikiančių bankų potencialą Europos Sąjungos ekonomikai stimuliuoti;

9.

primena, kad strategijos „Europa 2020“ prioritetai ir tikslai, tokie kaip kova su skurdu ir socialine atskirtimi, tebėra svarbūs ir turėtų būti įgyvendinti;

10.

dar kartą pabrėžia, kad dėl per didelio kelių euro zonos valstybių narių įsiskolinimo ne vien tik iškyla kliūtis augimui, bet ir uždedama didžiulė našta ateities kartoms; vis dar nerimauja, kad trūksta pažangos mažinant pernelyg aukštą privačiojo sektoriaus skolos lygį;

11.

todėl pakartoja, jog valstybės narės, rengdamos ekonominę politiką ir reformas, turėtų itin pasirūpinti jų poveikiu dabartinei ir ateities kartoms, įskaitant jų poreikius turėti geras gyvenimo sąlygas ir galimybių įsidarbinti; mūsų visuomenių ateičiai neturi kelti grėsmės nepriimti sprendimai ir šių laikų politinės klaidos;

12.

palankiai vertina Jeano-Claude’o Junckerio politinėse naujosios Europos Komisijos gairėse paskelbtą įsipareigojimą padidinti ES investicijas 300 mlrd. eurų;

13.

pabrėžia, kad EPS dar toli gražu neišbaigta, ir primena Komisijai pareigas ir įsipareigojimus atsižvelgti į makroekonominį disbalansą ES, visų pirma euro zonoje, siekiant ES gerinti ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimą ir stiprinti konkurencingumą; todėl teigiamai vertina išrinkto naujosios Komisijos pirmininko įsipareigojimą įgyvendinti planą, išdėstytą 2012 m. gruodžio 5 d. ataskaitoje „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“;

14.

dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl neatidėliotino EPS sukūrimo pagal visas gaires, numatytas stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte; pažymi, kad EPS sukūrimas turėtų būti pagrįstas Bendrijos metodu; dar kartą pakartoja savo reikalavimą laikantis įprastos teisėkūros procedūros priimti teisės aktą dėl konvergencijos gairių, kuriame konkrečiam laikotarpiui būtų nustatytas labai ribotas skubiausioms reformų priemonėms skirtų tikslinių rodiklių skaičius, ir pakartoja savo prašymą valstybėms narėms užtikrinti, kad nacionalinės reformų programos būtų rengiamos remiantis minėtomis konvergencijos gairėmis ir kad jas patikrintų Komisija; ragina valstybes nares įsipareigoti iki galo įgyvendinti savo nacionalines reformų programas; atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad valstybės narės įsitrauktų į konvergencijos partnerystę su ES institucijomis ir turėtų galimybę veiklai, susijusiai su reformomis, gauti sąlyginį finansavimą; primena, kad toks glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas drauge taikant paskatomis pagrįstą finansinį mechanizmą; mano, kad bet koks papildomas finansavimas ar priemonės, tokios kaip solidarumo mechanizmas, privalo sudaryti neatskiriamą ES biudžeto dalį, tačiau jų negalima įtraukti į sutartą daugiametės finansinės programos (DFP) paketą;

15.

atsižvelgdamas į tai, ragina būsimą Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro euro zonos išorės atstovavimo, remiantis SESV 138 straipsniu ir siekiant užtikrinti veiksmingą euro zoną, turinčią bendrą poziciją visais šio atstovavimo kompetencijai priklausančiais klausimais; primena, kad naujasis Komisijos pirmininkas prieš jo išrinkimą Europos Parlamente antradienį, 2014 m. liepos 15 d., savo kalboje įsipareigojo užtikrinti, kad „Breton Vudso institucijose EPS ir eurą atstovautų vienas pirmininkas, viena vieta, vienas balsas“;

16.

atsižvelgdamas į tai, ragina būsimą Komisiją, be kita ko, pateikti pasiūlymą dėl bendro euro zonos išorės atstovavimo, remiantis SESV 138 straipsniu, taip pat pateikti ataskaitą, numatytą dviejų dokumentų rinkinyje ir veiksmų plane „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, dėl dabartinės Sąjungos fiskalinės sistemos suteikiamų galimybių suderinti viešųjų investicijų poreikius su fiskalinės disciplinos tikslais;

17.

ragina Komisiją sustiprinti Europos semestro procesą, be kita ko, užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai laiko ir išteklių rekomendacijoms parengti ir su jomis susijusioms tolesnėms priemonėms, kad rekomendacijos būtų kuo aktualesnės ES ir nacionaliniu lygmeniu formuojamai ekonominei politikai; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl to, kaip būtų galima padaryti Europos semestro rekomendacijas labiau privalomas; pabrėžia, kad svarbu ankstyvame etape ir kuo labiau įtraukti Europos Parlamentą, kad politinės nuomonės formavimo procese neatsirastų teisėtumo spraga, atsižvelgiant į didėjančią Parlamento svarbą ir privalomą vaidmenį;

18.

mano, kad reikėtų didinti nacionalinių parlamentų atsakomybę už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; ragina Komisiją suteikti galimybių konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pateikti nacionaliniams parlamentams prieš tai, kai jos patvirtinamos Taryboje;

19.

pažymi, kad Komisija pateikė 2014 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rinkinį; atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, jog padaryta tam tikra pažanga siekiant tvaraus fiskalinio konsolidavimo ir vykdant struktūrines reformas, visų pirma, modernizuojant darbo rinkas, pensijų ir sveikatos priežiūros sistemas;

20.

atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Europos Vadovų Taryba pritarė konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms ir Tarybos rekomendacijoms, visų pirma, konkrečioms rekomendacijoms dėl euro zonos;

21.

pažymi, kad viena iš būtinų finansinės pagalbos programų sėkmės sąlygų yra solidarumo ir sąlygų laikymosi, didelės atsakomybės ir įsipareigojimų įgyvendinti reformas derinys; primena Komisijai, kad reikia visapusiškai suderinti teisines pareigas, kylančias iš dviejų teisės aktų rinkinio (Reglamento (ES) Nr. 472/2013), su dabartinėmis ekonominio koregavimo programomis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares finansinę pagalbą ir ad hoc trejeto sistemą įtraukti į tobulesnę teisinę struktūrą, atitinkančią ES ekonomikos valdymo sistemą ir Bendrijos teisę, taip užtikrinant demokratinę atskaitomybę; atkreipia dėmesį į Komisijos dokumentą, pateiktą po EP pranešimo dėl trejeto; ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Parlamento pranešimų dėl trejeto išvadas;

22.

pritaria tikslui didžiausią dėmesį skirti politikai, kuria būtų didinamas konkurencingumas, skatinama investuoti ir kurti darbo vietas, kovojama su nedarbu ir gerinamas darbo rinkos veikimas, visų pirma sektoriuose, kurie turi didelį augimo potencialą; mano, kad valstybės narės turi vertingos informacijos apie kovą su jaunimo nedarbu, kuria galėtų pasidalinti; pabrėžia, kad patvirtinta, jog dvejopo mokymo modelis yra ypač naudingas kovojant su jaunimo nedarbu;

23.

pabrėžia, kad sanglaudos politika yra itin svarbi investicijų programa, pagal kurią nukreipiamos augimą skatinančios išlaidos, įskaitant investicijas į inovacijas ir mokslinius tyrimus, skaitmeninę darbotvarkę, išlaidas, padidinančias MVĮ galimybes gauti finansavimą, investicijas į ekologinį tvarumą, prioritetines transeuropines transporto jungtis ir švietimą bei socialinę įtrauktį;

24.

ragina Komisiją įgyvendinti visapusišką mechanizmą, skatinantį visus atsakingus nacionalinius subjektus jaunimo nedarbo srityje keistis geriausia patirtimi; pakartoja, kad negali būti įgyvendinamas vienodas sprendimas visiems, tačiau kai kurios valstybės narės išsprendė jaunimo nedarbo problemą efektyviau nei kitos;

25.

pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestrą būtina visapusiškai atsižvelgti į strategiją „Europa 2020“; primygtinai ragina Komisiją pagrindinį prioritetą taip pat suteikti bendrosios rinkos valdymui, kadangi jis reikšmingai prisideda siekiant Europos semestro tikslų, visų pirma, tvaraus ekonominio augimo ir užimtumo;

26.

vis dėlto primena, jog valstybių narių konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatai yra labai prasti; mano, jog yra įsipareigojimų Europai ir valstybių narių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo nacionaliniu mastu neatitikimas; pabrėžia, jog svarbu, kad atitinkamos vyriausybės prisiimtų nacionalinę atsakomybę už ES lygmens įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas reikėtų formuluoti taip, kad valstybėms narėms būtų suteikta politikos galimybių parengti priemones ir konkrečias reformas, reikalingas tokioms rekomendacijoms vykdyti;

27.

ragina visų pirma Komisiją išnagrinėti galimybes parengti į rezultatus orientuotus bendrus rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamos ir lyginamos struktūrinės reformos, įtraukiant šį klausimą į bet kurį būsimą pasiūlymą dėl ekonominės politikos koordinavimo stiprinimo EPS;

28.

yra susirūpinęs dėl to, kad pagal Komisijos paskaičiavimus tik 10 proc. 2013 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų buvo visiškai įgyvendinta; be to, pažymi, kad 45 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų atvejų padaryta maža pažanga arba nebuvo jokios pažangos;

29.

pabrėžia, jog tinkama, demokratiškai atskaitinga Europos semestro sistema ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas yra svarbios sąlygos siekiant užtikrinti EPS ekonominę konvergenciją, kuri būtina, kad EPS tinkamai veiktų, ir sudaryti sąlygas finansiniam ir ekonominiam stabilumui ir aukšto lygio Europos ekonomikos konkurencingumui, skatinančiam augimą ir darbo vietų kūrimą; tikisi, kad valstybių narių vyriausybės aktyviai gins ir įgyvendins nacionalinio lygmens sprendimus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias patvirtino visos valstybės narės Taryboje (nacionalinė atsakomybė);

30.

pabrėžia, jog kai kurios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos grindžiamos ES teisės aktais ir kad dėl ES teisės aktų nesilaikymo gali būti pradėtos teisinės procedūros; primena valstybėms narėms, kad šios vykdytų savo teisines prievoles pagal ES teisę; mano, kad Komisija, peržiūrėdama rezultatų suvestinę, turėtų pakankamai atsižvelgti į tai, jog euro zona ir jos valstybės narės yra tarpusavyje priklausomos ir atviros ekonomikos šalys;

31.

ragina Komisiją, Sutarties sergėtoją, kad ji visapusiškai pasinaudotų visomis ES teisėje numatytomis priemonėmis, siekdama padėti užtikrinti geresnį ekonominės politikos koordinavimą ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą, kad per reikiamą laiką visos valstybės narės priimtų jų padėčiai pritaikytą ekonominę ir finansinę politiką;

32.

pažymi, kad daugėja konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, skirtų regioniniam lygmeniui; pabrėžia, kad reikia visapusiškai panaudoti naujas Europos struktūrinių ir investicinių fondų programas, ypač tais atvejais, kai šiomis priemonėmis gali būti paremtos struktūrinės reformos; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų nustatyti teisingi prioritetai, siekiant padidinti išlaidų kokybę;

33.

prašo, kad Komisija kas ketvirtį kompetentingam Parlamento komitetui teiktų ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, ir dėl padarytos pažangos; ragina valstybes nares kompetentingam Parlamento komitetui paaiškinti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų nesilaikymo priežastis;

34.

ragina Euro grupės pirmininką veiksmingai stebėti, kaip euro zonos valstybės narės įgyvendina konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ir Euro grupei vertinant 2015 m. biudžeto planų projektus, kuriuos atitinkamos valstybės narės turi pateikti iki 2014 m. spalio mėn. vidurio, pateikti ataskaitas dėl padarytos pažangos;

35.

ragina Komisiją atkreipti dėmesį į lyčių aspektą nacionalinėse reformų programose, pavyzdžiui, moterų įtraukimą į dirbančiųjų gretas, su lytimi susijusių darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų panaikinimą, vaikų priežiūros paslaugų gerinimą ir lanksčius darbo grafikus;

36.

mano, kad, atsižvelgiant į ateinantį Europos semestrą ir siekiant stiprinti fiskalinį tvarumą, turėtų būti toliau vykdoma ilgalaikė ir subalansuota augimą ir investicijas skatinančio fiskalinio konsolidavimo strategija; tačiau pabrėžia, jog ypatingą dėmesį reiktų skirti augimą skatinančioms reformoms ir politikai, ypač tose valstybėse narėse, kuriose esama fiskalinių galimybių investicijoms, siekiant skatinti augimą ir sudaryti sąlygas euro zonai atgauti pusiausvyrą; pažymi, kad, pradėjus reformas, esama teisinė sistema sudaro valstybėms narėms tam tikrų lankstumo galimybių, ir primygtinai ragina šias galimybes išnaudoti;

37.

pabrėžia, kad fiskalinis tvarumas yra būtina ilgalaikio augimo išankstinė sąlyga;

38.

mano, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti siekis modernizuoti savo ekonomiką, socialinės apsaugos sistemas, pensijų sistemas ir sveikatos priežiūrą, kad ateities kartoms nebūtų uždėta pernelyg didelė našta; ragina valstybes nares atsižvelgti į savo reformų poveikį visai Europos ekonomikai;

39.

mano, kad struktūrinėmis reformomis turėtų būti siekiama visų pirma didinti darbo rinkų pajėgumą įtraukti jaunimą ir kitas atskirtas grupes į dirbančiųjų gretas ir sudaryti galimybių vyresniems darbuotojams; mano, kad švietimo sistema, į kurią integruotas profesinis mokymas, yra ypač veiksmingas būdas pasiekti šį tikslą; be to, mano, kad struktūrinėmis reformomis turėtų būti siekiama užtikrinti vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir pensijų sistemų tvarumą ir teisingumą ir sumažinti energetikos priklausomybę, siekiant padidinti Europos įmonių konkurencingumą ir užtikrinti, kad darbo vietų kūrimas būtų absoliutus prioritetas;

40.

pažymi, kad tinkamai veikiančios vidaus darbo rinkos ir tvaraus požiūrio į imigraciją nebuvimas stabdo ES ekonomikos augimą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrą ir įtraukią darbo rinką ir šiuolaikinę įtraukią imigracijos politiką; pabrėžia, kad sąžiningas ir vienodas požiūris į darbuotojus yra nepaprastai svarbus siekiant sukurti vidaus darbo rinką;

41.

pastebi, kad energetikos politika ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję; todėl primygtinai ragina vykdyti plačių užmojų Europos energetikos politiką, kuri, didindama tiekimo saugumą ir skatindama energetikos sektoriaus inovacijas, gali padėti užtikrinti didesnį ekonominį stabilumą ir augimą;

42.

pastebi, kad iki šiol nesiimta jokių rimtesnių veiksmų dėl to, kokiu mastu demografinės tendencijos lemia pastovų augimo mažėjimą, kurį Europos šalys patiria pastaruosius du dešimtmečius; pabrėžia, kad veikiančios vidaus darbo rinkos nebuvimas taip pat mažina Sąjungos augimo galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tikrą bendrą vidaus darbo rinką ir sutelkti visus Sąjungos išteklius, siekiant įgyvendinti bendrą imigracijos politiką, vadovaujantis išrinktojo Komisijos pirmininko pasiūlymais;

43.

dar kartą pabrėžia savo raginimą valstybėms narėms supaprastinti mokesčių sistemas, siekiant atkurti palankią įmonėms aplinką visose be išimties valstybėse narėse, ir dar kartą ragina sumažinti dirbančiųjų apmokestinimą; remdamasis 2012 m. šios srities veiksmų plano vykdymo patirtimi, ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir parengti išsamią strategiją, grindžiamą konkrečiomis teisėkūros priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; primena Komisijai neseniai 2013 m. gegužės 21 d. Parlamento rezoliucijoje dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais (16) (M. Kleva Kekus pranešimas) pateiktus pasiūlymus dėl mokesčių slėpimo ir vengimo;

44.

pakartoja, kad struktūrines reformas reikia papildyti ir suderinti su ilgalaikėmis investicijomis į švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas, modernią infrastruktūrą ir tvariąją energiją, siekiant spartesnio perėjimo prie skaitmeninės ir ekologiškos ekonomikos; pabrėžia, kad investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas, švietimą ir infrastruktūrą yra būtinos siekiant konkurencingumo, tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad šiose esminėse bendro intereso srityse tam tikrą vaidmenį turi atlikti Sąjungos biudžetas;

45.

pabrėžia, kad jau pasiektas aukštas valstybės skolos lygis, todėl negalima smarkiai didinti išlaidų, kad reformos ir konsolidavimo pastangos nenueitų veltui; todėl rekomenduoja išlaidas perkelti iš negamybinių sektorių į gamybinius, kurie orientuojasi į ateitį; pabrėžia, kad Stabilumo ir augimo pakte esama lankstumo galimybių ir kad jomis reikėtų pasinaudoti, tačiau pirmiausia reikia, kad valstybės narės pradėtų patikimas reformas;

46.

atkreipia dėmesį į 2014 m. rugpjūčio 22 d. ECB pirmininko kalbą metiniame centrinių bankų simpoziume Jackson Hole; ragina politikos formuotojus pasidaryti tinkamas išvadas pinigų, biudžeto ir struktūrinių reformų politikos klausimais, siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą; primena proporcingas pastabas, kad visgi jokia suma, skirta vykdant palankią fiskalinę ar pinigų politiką, negali kompensuoti būtinų struktūrinių reformų euro zonoje, kad į nuoseklią nedarbo mažinimo strategiją reikia įtraukti tiek paklausos, tiek pasiūlos politiką, tiek euro zonos, tiek nacionaliniu lygmenimis ir kad tik iš tiesų nuosekli strategija gali būti sėkminga;

47.

mano, kad labiausiai ES ekonomiką riboja žemas privačiojo sektoriaus investicijų lygis ir tai, kad dabartinio lygio viešosios investicijos turi nepakankamą sverto poveikį; ragina Komisiją ištirti žemo lygio privačiojo sektoriaus investicijų Europos Sąjungoje priežastis; pabrėžia, kad reikalinga bankroto ir nemokumo procedūrų reforma, siekiant įveikti perviršines skolas euro zonos periferijoje;

48.

pabrėžia, kad investicijos yra svarbios, nes jos grindžiamos ekonomikos paklausos ir pasiūlos principu, taip sukuriamos darbo vietos, namų ūkiai gauna pajamų, išauga mokestinės pajamos ir prisidedama prie vyriausybių pastangų konsoliduoti ir skatinti augimą; pakartoja, kad reikia patvirtinti investuotojams palankią politiką, mažinti biurokratiją ir administracinę naštą; ragina naująją Europos Komisiją padidinti ES investicijas 300 mlrd. eurų, kaip paskelbta Jeano-Claude’o Junckerio politinėse gairėse;

49.

ragina Komisiją galiausiai įvykdyti įsipareigojimą sukurti bendrąją rinką, visų pirma, paslaugų srityje; primygtinai ragina valstybes nares įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su strategija „Europa 2020“, visų pirma, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacijų, užimtumo, švietimo, skurdo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir išmetamųjų teršalų mažinimo srityje; taigi ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir užtikrinti tinkamą ES teisės aktų perkėlimą ir vykdymą valstybėse narėse ryžtingai naudojantis visais jai suteiktais įgaliojimais;

50.

nerimauja dėl tam tikrose valstybėse narėse vyraujančių protekcionizmo tendencijų, ypač susijusių su laisvu asmenų judėjimu; atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartimi garantuojamas laisvas asmenų, paslaugų ar kapitalo judėjimas, ir primena, kad Komisija turi saugoti šias laisves ir užtikrinti jų įgyvendinimą;

51.

pabrėžia, kad galimybės gauti finansavimą nebuvimas, visų pirma, MVĮ, yra didžiulė ES ekonomikos augimo kliūtis; todėl ragina Komisiją teikti pirmenybę alternatyvių MVĮ finansavimo šaltinių paieškai, atsižvelgiant į 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo pateiktas rekomendacijas, visų pirma pasitelkiant struktūrinius fondus, Europos investicijų banką, Europos investicijų fondą ir valstybinius plėtros bankus; pabrėžia tai, kad reikia nekurti dar daugiau biurokratinių kliūčių, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės įmonės, ir ateityje ES teisėkūros srityje griežčiau taikyti proporcingumo principą;

52.

mano, kad reikėtų numatyti skubias reformas visose tose valstybėse, kuriose su įmonių steigimu susiję sunkumai trukdo galimam augimui ir darbo vietų kūrimui;

53.

ragina Komisiją skubiai pasiūlyti kapitalo rinkos sukūrimo priemones siekiant geriau paskirstyti kapitalą įmonėms ir atgaivinti realiąją ekonomiką; mano, kad reikia kitų alternatyvų bankų teikiamam finansavimui tiek didelėms, tiek mažosioms ir vidutinėms įmonėms, visų pirma, reikia gerinti finansavimo iš kapitalo rinkų ir kitų privačiųjų šaltinių, tokių kaip rizikos kapitalo fondai, tarpusavio ar nuosavo kapitalo fondai, sąlygas; ragina atkreipti ypatingą dėmesį į kapitalo sąnaudų vaidmenį pradedant ir vykdant verslą visose valstybėse narėse ir ragina atitinkamai atnaujinti suvestinę;

54.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu priimti teisės aktus dėl ilgalaikių investicijų;

55.

pabrėžia, kaip svarbu greitai sukurti bankų sąjungą; pabrėžia, kad bankų sąjungos trijų ramsčių patvirtinimas ir naujų taisyklių, skirtų kredito įstaigoms ir draudimo bendrovėms, įgyvendinimas gali padėti atkurti Europos finansų sektoriaus atsparumą; mano, kad bankų sąjungą reikia sukurti įsteigiant draudimo ir rinkų sąjungą; pakartoja, kad bankinių įstaigų žlugimo sąnaudas turėtų padengti pats bankų sektorius;

56.

pabrėžia, kad tvirta, stabili, gerai diversifikuota ir skaidri finansų sistema yra itin svarbi siekiant augimo ateityje;

57.

pabrėžia, kad Europos semestras neturi niekaip pakenkti Europos Parlamento ar nacionalinių ir regioninių parlamentų išimtinėms teisėms; pabrėžia, kad reikėtų aiškiai atskirti ES ir valstybių narių kompetencijos sritis ir kad Europos Parlamentas yra institucija, kurioje įgyvendinamas atskaitingumas Sąjungos lygmeniu, o nacionaliniai parlamentai — institucija, kurioje įgyvendinamas atskaitingumas valstybių narių lygmeniu; pabrėžia, kad svarbu ankstyvame etape oficialiai, tinkamai ir kuo labiau įtraukti Europos Parlamentą, siekiant padidinti demokratinį teisėtumą;

58.

pabrėžia poreikį stiprinti demokratinę atskaitomybę Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams už svarbiausius euro zonos veikimo elementus, kaip antai Europos stabilumo mechanizmą, Euro grupės sprendimus, ir finansinės pagalbos programų stebėjimą ir vertinimą; prašo Komisiją atlikti savo rekomendacijų ir dalyvavimo trejeto veikloje vidinį ex post vertinimą ir paskelbti jo rezultatus;

59.

palankiai vertina Komisijos pripažinimą, kad fiskalinė konsolidacija turėtų būti toliau vykdoma augimui palankiu būdu ir diferencijuotai, kad valstybės narės galėtų ne tik investuoti į augimą ir darbo vietų kūrimą, bet taip pat spręsti didelės skolos, nedarbo ir visuomenės senėjimo problemas;

60.

pabrėžia ekologiškos ekonomikos potencialą kurti darbo vietas, nes, Komisijos apskaičiavimais, vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų šaltinių energijos sektoriuose iki 2020 m. galėtų būti sukurta 5 mln. darbo vietų, jeigu tik būtų įgyvendintos ambicingos klimato ir energetikos politikos priemonės; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą investicijų į šiuos sektorius lygį ir numatyti būsimus darbuotojų gebėjimus; ragina Komisiją į 2015 m. metinę augimo apžvalgą įtraukti ekologiškos ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialo panaudojimą;

61.

palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgia į valstybių narių skirtumus, matomus nacionalinėse reformų programose, bet ragina Komisiją ir valstybes nares skirti ypatingą dėmesį nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, visų pirma svarstant lėšų asignavimus;

62.

pabrėžia, kad socialinė ir užimtumo politika neturėtų būti vertinama vien tik iš sąnaudų perspektyvos, bet taip pat turėtų būti atsižvelgiama į darbo rinkos struktūrines reformas ir ilgalaikę naudą, kad būtų ir toliau investuojama į visuomenę ir piliečius siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir užtikrinti valstybių narių ir visos ES ateitį ir stabilumą;

63.

pabrėžia, kad, nors darbo užmokestis yra svarbus kintamasis sprendžiant euro zonos makroekonominio disbalanso problemas, jis yra ne tik ekonominio koregavimo priemonė, bet visų pirma pajamos, iš kurių dirbantiesiems reikia pragyventi; ragina Komisiją užtikrinti, kad rekomendacijos dėl darbo užmokesčio nedidintų dirbančiųjų skurdo ar darbo užmokesčio valstybėse narėse skirtumų ir nekenktų mažas pajamas gaunantiems gyventojams;

64.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ES dar toli gražu nėra pasiekusi strategijoje „Europa 2020“ numatytų užimtumo ir socialinių tikslų ir kad labiausiai atsiliekama įgyvendinant skurdo mažinimo tikslą, nes nuo 2010 iki 2012 m. skurde gyvenančių žmonių skaičius ne sumažėjo, o padidėjo 10 mln.; siūlo naujajai Komisijai laikytis nuoseklaus požiūrio ir paraginti valstybes nares nedelsiant pateikti ataskaitas dėl padarytos nacionalinės pažangos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“; siūlo valstybėms narėms į savo nacionalines reformų programas įtraukti aiškiai apibrėžtas nacionalines strategijas, kad būtų įgyvendinama strategija „Europa 2020“ (ypač jos skurdo mažinimo tikslas);

65.

palankiai vertinai tai, kad Komisija šių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose panaudojo naują užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę, visų pirma nuorodas į bendro nedarbo, jaunimo nedarbo, taip pat nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET jaunimo) lygius; pažymi, kad šie rodikliai yra tik analitiniai; siūlo į suvestinę įtraukti papildomus rodiklius, pvz., darbo kokybės, vaikų skurdo lygio, galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir benamystės rodiklius; ragina užtikrinti, kad šie rodikliai turėtų realią įtaką visam Europos semestro procesui;

66.

ragina Komisiją ir Tarybą toliau gerinti rodiklius, skirtus strategijos „Europa 2020“ socialiniam, aplinkos ir inovacijų aspektams stebėti įgyvendinant Europos semestrą; ragina Komisiją tęsti diskusijas socialinių ir užimtumo rodiklių skaičiaus ir plėtojimo klausimais, atsižvelgiant į tai, kad ES ekonominiai ir socialiniai aspektai yra dvi to paties medalio pusės ir kad jie atlieka vienodai svarbų vaidmenį ES vystymosi procese;

67.

pakartoja savo siūlymą prireikus surengti Euro grupės užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimą prieš euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus, siekiant užtikrinti, kad socialiniai ir užimtumo klausimai būtų išsamiau aptariami diskusijose ir euro zonos institucijoms priimant sprendimus, ir siekiant prisidėti prie euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimų; mano, kad svarbu, jog vyktų bendri EPSCO ir ECOFIN tarybų posėdžiai, siekiant priimti suderintą poziciją, kai tai reikalinga;

68.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog fiskalinio konsolidavimo priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti ne tik kai kurių valstybių narių ekonomikos, bet ir visos ES ekonomikos tvarumą, padariniai ES užimtumo ir socialinei padėčiai yra sunkūs ir plataus masto; ragina dėti daugiau pastangų siekiant įvykdyti visus Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytus užimtumo ir socialinius įsipareigojimus; ragina ES pagrindinių teisių agentūrą nuodugniai įvertinti šių priemonių poveikį pagrindinėms teisėms ir Chartijos nuostatų pažeidimo atveju teikti rekomendacijas;

69.

palankiai vertina pirmininkaujančios Italijos ketinimą, kuris įtrauktas į 2014 m. rugpjūčio 30 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, surengti valstybių ar vyriausybių vadovų lygio konferenciją užimtumo, visų pirma jaunimo užimtumo, klausimais;

70.

palankiai vertina minėtą nedarbo lygio sumažėjimą kai kuriose valstybėse narėse; tačiau primena, kad strategijoje „Europa 2020“ tiksliai nurodoma, jog skaičius, kurį reikia stebėti, yra užimtumo rodiklis, ir apgailestauja dėl to, kad dabartiniai užimtumo lygio rodikliai tiksliai neatspindi visų ES darbo rinkų realybės;

71.

pažymi, kad Komisija atkreipia dėmesį į tai, jog reikalingos struktūrinės reformos augimo ir darbo vietų kūrimo sistemos sąlygoms gerinti, ypač tuo metu, kai vyrauja didelis nedarbas, ir kad sukūrus bendrąją rinką atsirastų daug galimybių tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu;

72.

ragina naująją Komisiją užimtumo atkūrimą padaryti svarbiausiu prioritetu ir parengti plataus užmojo kompleksinę augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo strategiją, prie kurios prisidėtų visi naujieji Komisijos nariai; laikosi nuomonės, kad siekiant šio tikslo už užimtumą ir socialinius reikalus atsakingas Komisijos narys turėtų parengti planą, kuris apimtų visas politikos sritis ir į kurį būtų įtrauktos konkrečios kokybišką užimtumą skatinančios priemonės;

73.

mano, kad ES konkurencingumo negalima atkurti vien tik mažinant išlaidas, kad sykiu reikia didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, švietimą ir gebėjimus bei efektyvesnį išteklių panaudojimą; reikalauja, kad darbo rinkos taptų labiau prisitaikančios ir dinamiškos, t. y. kad gebėtų prisitaikyti prie ekonominės padėties trukdžių nesukeldamos kolektyvinio darbuotojų atleidimo ir pernelyg didelio atlyginimų mažinimo; primena, kad daugelio ES darbuotojų perkamoji galia ir namų ūkių pajamos labai sumažėjo, o vidaus paklausa nusmuko; mano, kad siekdama atkurti būtiną ekonomikos konkurencingumą ES taip pat turi svarstyti strategijas, kuriose dėmesys būtų kreipiamas į kitas gamybos sąnaudas, kainų pokyčius ir pelno maržas, taip pat į tarpsektorinę politiką, kuria siekiama skatinti inovacijas, našumą ir kompetenciją;

74.

yra susirūpinęs dėl to, kad vis didėja turto ir pajamų nelygybė, o tai mažina perkamąją galią, vidaus paklausą ir investicijas į realiąją ekonomiką; ragina valstybes nares įtraukti priemones šiai nelygybei mažinti į savo nacionalines reformų programas, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, užimtumas ir socialinė sanglauda;

75.

pabrėžia, kad būtina nuimti mokesčių naštą nuo dirbančiųjų ir taikyti kitų formų tvarius mokesčius, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

76.

palankiai vertina Komisijos parengtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas aplinkos mokesčių srityje ir ragina valstybes nares įgyvendinti šias rekomendacijas užtikrinant, kad jos teiktų naudą visų pirma gaunantiems mažesnes pajamas; pabrėžia teigiamą dirbančiųjų apmokestinimo pakeitimo aplinkos mokesčiais ir aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimo poveikį biudžetui, užimtumui, aplinkai bei jų socialinį poveikį;

77.

yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriais atvejais euro zonos finansinis susiskaidymas kelia grėsmę MVĮ augimui ir tvarumui; ragina atkurti ekonomikos skolinimo pajėgumus, leidžiančius MVĮ investuoti ir kurti darbo vietas, taip pat padidinti MVĮ verslumo galimybes ir galimybes dalyvauti tokiose programose, kaip COSME ir „Horizontas 2020“;

78.

ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas administracines kliūtis ir biurokratines procedūras, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat palengvinti įmonių steigimo sąlygas;

79.

ragina Komisiją remiantis SESV 9 straipsniu skubiai pradėti praktiškai įgyvendinti pažadėtą 300 mlrd. EUR investicijų planą ir įvertinti, ar šios sumos pakanka, kad būtų atkurtos visos ES augimo, konkurencingumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo galimybės;

80.

palankiai vertina Komisijos bendrame komunikate dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų išreikštą raginimą kartu su energetikos, transporto ir skaitmeninės ekonomikos siekiais visoje ES daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas, švietimą, gebėjimus ir aktyvią darbo rinkos politiką;

81.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti ES pramonę taikant lankstesnę konkurencingumą ir užimtumą skatinančią konkurencijos politiką ir parengti planą, kaip pereiti prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos; pakartoja raginimą Komisijai, pasikonsultavus su socialiniais partneriais, parengti pasiūlymą dėl teisės akto dėl informacijos teikimo darbuotojams ir jų konsultavimo ir restruktūrizacijos numatymo bei valdymo, siekiant užtikrinti, kad būtų atsakingai prisitaikoma prie ES pramonės pokyčių ekonominiu ir socialiniu požiūriais, nesumažinant darbuotojų teisių ir neužkraunant įmonėms, visų pirma MVĮ, pernelyg didelės reguliavimo naštos;

82.

yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje valstybių narių ir sektorių ne tik buvo prarasta darbo vietų, bet ir suprastėjo darbo vietų kokybė, padaugėjo įdarbinimo kliūčių ir suprastėjo darbo standartai; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti tikslines pastangas, siekdamos pagerinti darbo vietų kokybę, kad gebėjimai atitiktų darbo rinkos poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti tikslines pastangas siekiant išspręsti papildomas problemas, kurių kyla dėl nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną, nesavanoriškų terminuotų darbo sutarčių, mažų garantijų sutarčių (pvz., nefiksuoto darbo laiko sutarčių), fiktyvios savisamdos ir nedeklaruojamo darbo; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Europos nedeklaruojamo darbo platformos; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užtikrinti, kad žmonėms, dirbantiems pagal mažų garantijų, terminuotąsias ar darbo ne visą darbo dieną sutartis arba savarankiškai, būtų suteikiamos pagrindinės teisės ir atitinkama socialinė apsauga;

83.

ragina Komisiją užtikrinti, kad jos politikos gairėse būtų skatinamos darbo rinkos reformos, kuriomis būtų siekiama, be kitų dalykų, mažinti segmentaciją, skatinti perėjimą iš vienos darbo vietos į kitą, įtraukti pažeidžiamas grupes į darbo rinką, mažinti dirbančiųjų skurdą, skatinti lyčių lygybę, stiprinti darbuotojų, dirbančių pagal netipines darbo sutartis, teises ir teikti didesnę savarankiškai dirbančių asmenų socialinę apsaugą;

84.

pažymi, kad 2013 m. metinėje ataskaitoje dėl ES užimtumo ir socialinės padėties Komisija pabrėžė išlaidų socialinei apsaugai svarbą, nes jos yra apsaugos nuo socialinės rizikos priemonė; primena, kad automatinės stabilizavimo priemonės yra svarbios siekiant įveikti asimetrinius sukrėtimus, išvengti pernelyg didelio nacionalinių gerovės valstybių išteklių eikvojimo ir taip stiprinti visos EPS tvarumą; ragina Komisiją rengiamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodyti, kad valstybėse narėse svarbu toliau taikyti tvirtas automatines stabilizavimo priemones, nes jos labai svarbios palaikant socialinę sanglaudą ir skatinant vidaus paklausą ir ekonomikos augimą; pakartoja raginimą Komisijai parengti žaliąją knygą automatinių stabilizavimo priemonių euro zonoje klausimu;

85.

atkreipia dėmesį į Italijos pirmininkavimo ES Tarybai programoje numatytą ketinimą ES lygmeniu pradėti diskusiją automatinių stabilizavimo priemonių klausimu, ypatingą dėmesį skiriant galimam euro zonos nedarbo išmokų sistemos sukūrimui;

86.

pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbi aktyvi ir įtrauki darbo rinkos politika, kaip strateginė priemonė užimtumui skatinti; yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės, nepaisydamos nedarbo lygio didėjimo, sumažino biudžeto asignavimus, skirtus aktyviai ir įtraukiai darbo rinkos politikai finansuoti; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais padidinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą;

87.

palankiai vertina tai, kad priimtas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo; atkreipia dėmesį į 2014 m. sausio mėn. pasiūlymą dėl EURES (Europos darbo mobilumo portalo) reglamento; ragina Parlamentą ir Tarybą skubiai apsvarstyti reformą, kad EURES taptų veiksminga darbo jėgos judumo laisvę ir įvairovę ES viduje skatinančia priemone pagal Reglamento (ES) Nr. 1296/2013 nuostatas; primena, kad judumas turi išlikti savanoriškas ir juo neturi būti ribojamos pastangos vietoje kurti kokybiškas darbo ir mokymo vietas; pabrėžia, kad patikima profesionali informacija apie darbo ir gyvenimo sąlygas kitose valstybėse narėse yra būtina gerai veikiančios Europos ekonominės erdvės sąlyga;

88.

pabrėžia, kad daugėja darbuotojų, visų pirma jaunų žmonių, kurie išvyksta iš savo kilmės šalies į kitą valstybę narę ieškoti darbo galimybių; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpvalstybinį ES darbo jėgos judumą, siekiant užtikrinti judėjimo laisvę, sykiu išlaikant vienodo požiūrio principą ir apsaugant darbo užmokestį bei socialinius standartus; ragina visas valstybes nares nustatyti socialines ir darbo sąlygas, atitinkančias strategijos „Europa 2020“ nuostatas;

89.

yra susirūpinęs dėl to, kad mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) gebėjimų pasiūla ateinančiais metais nepatenkins didėjančios įmonių paklausos, todėl sumažės ES darbo jėgos galimybės prisitaikyti ir daryti pažangą; ragina valstybes nares investuoti į švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, įskaitant mokymosi visą gyvenimą sistemas, visų pirma dvejopo mokymo sistemas, ir palengvinti perėjimą iš mokyklos į darbą;

90.

mano, kad reikia gerinti jaunų žmonių vadovavimo, vadybos ir verslumo gebėjimus siekiant sudaryti sąlygas naujoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms pasinaudoti naujomis rinkomis ir realizuoti savo augimo potencialą, kad jauni žmonės taptų darbdaviais, o ne tik darbuotojais;

91.

pažymi, kad bankų skolinimas tebėra labiausiai paplitęs finansavimo šaltinis ES; vis dėlto mano, kad būtų tikrai naudingas naujų formų finansavimas taikant naujoviškus modelius ir nebankinio finansavimo būdus, pavyzdžiui, pasitelkiant sutelktinį finansavimą, neformalius investuotojus į MVĮ, tarpusavio skolinimąsi, mikrokreditus, lengvai pasiekiamas mikrokreditų agentūras ir kitas priemones, kurios gali suteikti naujai įsteigtoms įmonėms ir MVĮ gyvybiškai svarbių investicijų verslui plėtoti ir darbo vietoms kurti;

92.

palankiai vertina jaunimo nedarbo lygio sumažėjimą, bet pabrėžia, kad šis nedarbas vis dar kelia didelį nerimą: 22 proc. bedarbių — 28-iose ES valstybėse narėse ir 23,1 proc. — euro zonoje; pabrėžia, kad susirūpinimą kelia valstybių narių skirtumai (7,8 proc. Vokietijoje ir 56,3 proc. Graikijoje 2014 m. balandžio mėn.); pabrėžia, kad išaugo nepakankamas užimtumas ir su darbu susijęs netikrumas, kadangi net tais atvejais, kai jauni žmonės randa darbą, daugelis jų (vidutiniškai 43 proc., palyginti su 13 proc. suaugusių darbuotojų) dirba mažų garantijų sąlygomis arba pagal nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną sutartis; taip pat reiškia susirūpinimą dėl didėjančio nedirbančių benamių jaunų žmonių skaičiaus daugelyje valstybių narių;

93.

palankiai vertina tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyva minima daugumoje konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų; ragina Europos Komisiją atidžiai stebėti 2014 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose įvardytus iššūkius, susijusius su pasiūlymų kokybe, nepakankamai aktyvia parama NEET jaunimui, administraciniu valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumu ir veiksmingo visų reikiamų partnerių įtraukimo stoka, taip pat ragina sykiu nustatyti geriausią praktiką, kuri galėtų būti programų gerinimo pagrindas; ragina užtikrinti daugiau skaidrumo stebint įgyvendinimą ir taikyti griežtesnį požiūrį valstybėms narėms, kurios nerodo jokios pažangos šioje srityje, taip pat geriau pasinaudoti laikotarpio pradžioje teikiamais asignavimais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų būti laikoma paskata visoms valstybėms narėms naudoti Europos socialinio fondo (ESF) lėšas platesniems projektams, susijusiems su jaunimu, o ypač su skurdu ir socialine įtrauktimi, finansuoti;

94.

ragina Komisiją pasiūlyti Europos sistemą, pagal kurią būtų nustatyti minimalieji Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo standartai, įskaitant pameistrystės ir darbo vietų kokybę, deramą darbo užmokestį jaunimui ir galimybę naudotis įdarbinimo paslaugomis ir teisėmis, ir kuri būtų taikoma 25–30 metų amžiaus asmenims; ragina valstybes nares veiksmingai panaudoti turimą biudžetą ir nedelsiant įgyvendinti Jaunimo garantijas; ragina Komisiją ir valstybes nares Jaunimo garantijoms teikti prioritetą, turint mintyje tai, kad pirmuosius dvejus metus biudžeto asignavimai teikiami laikotarpio pradžioje; ragina padidinti turimą biudžetą per numatytą daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, turint omenyje tai, kad, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos skaičiavimais, siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą euro zonoje reikalinga 21 mlrd. EUR suma; mano, kad šis padidinimas yra būtina investicija, atsižvelgiant į didžiulius kasmetinius ekonominius nuostolius, susijusius su jaunimo nedarbu: šie nuostoliai siekia 153 mlrd. EUR — tai sudaro 1,2 proc. ES BVP (Eurofound, 2012) (17);

95.

pabrėžia, kad svarbu teikti pirmenybę praktiniams gebėjimams ir dvejopai profesinio mokymo sistemai, kuri suteiktų jaunimui daugiau galimybių įsidarbinti;

96.

ragina valstybes nares gerinti verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimą visais lygmenimis;

97.

atkreipia dėmesį į 2014 m. kovo mėn. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos, siekiant išvengti jaunų darbuotojų diskriminacijos ir išnaudojimo; ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant Europos semestrą, įtraukti šias rekomendacijas į nacionalines reformų programas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

98.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad moterų nedarbo lygis yra didesnis už bendrą lygį (11,7 proc. 18-oje ES valstybių narių ir 10,4 proc. 28-iose ES valstybėse narėse, palyginti su atitinkamai 11,5 proc. ir 10,2 proc.); todėl ragina parengti konkrečius kokybiškų darbo vietų kūrimo planus, į kuriuos būtų įtrauktos tikslinės priemonės moterims; ragina į rekomendacijas integruoti lyčių aspektą ir pažymi, kad kitos rekomendacijos negali kelti grėsmės lyčių lygybei ir moterų dalyvavimui darbo rinkoje; ragina nustatyti konkrečias rekomendacijas siekiant sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, nes jis ne tik kliudo ekonomikos augimui ir konkurencingumui, bet ir yra socialinės neteisybės požymis;

99.

teigiamai vertina rekomendacijas dėl nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemos sprendimo; ragina Komisiją į kitą metinę augimo apžvalgą įtraukti platesnę lyčių lygybės perspektyvą, ne tik užimtumo lygio aspektu; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti segregacijos darbo rinkoje ir nevienodo su priežiūra susijusių pareigų pasiskirstymo problemas; ragina užtikrinti įperkamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros srityje, kurios suteiktų galimybių juos prižiūrintiems asmenims, visų pirma moterims, grįžti į darbą ir palengvintų darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą;

100.

ragina valstybes nares visų pirma atkreipti dėmesį į didelį nepalankias sąlygas turinčių grupių nedarbą ir pirmenybę teikti galimybėms patekti ir integruotis į darbo rinką, taip pat prieigos ir integracijos politikos įtraukimui į kitas politikos sritis, nes užimtumas yra pagrindinis sėkmingos integracijos veiksnys;

101.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad ilgalaikiai bedarbiai ir vyresnio amžiaus darbuotojai kenčia nuo didesnio nedarbo lygio ir papildomų sunkumų sugrįžti į darbo rinką; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti Europos socialinį fondą siekiant padėti šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką;

102.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų vyresniems nei 40 metų amžiaus darbuotojams nesiūlomas su jų darbu susijęs tinkamas mokymas ir tolesnis švietimas; todėl ragina darbdavius, socialinius partnerius ir nacionalines vyriausybes įgyvendinti tikrojo visą gyvenimą trunkančio mokymosi koncepcijas ir taikyti matus darbo rinkoje, kad kuo greičiau būtų žymiai pagerinta vyresnių darbuotojų kvalifikacija;

103.

palankiai vertina tas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose siekiama padidinti minimalių pajamų sistemų, minimalios socialinės apsaugos sistemų ir socialinės apsaugos tinkamumą ir aprėptį, ir tas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurios susijusios su įtraukties į darbo rinką politika; tačiau mano, jog vien tik Komisijos numatomo 2014 m. ir 2015 m. netolygaus ir nestabilaus augimo nepakaks norint įveikti krizės padarinius kovai su skurdu ir socialine atskirtimi ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; primygtinai ragina valstybes nares nuodugniai laikytis rekomendacijų, jas įgyvendinti ir pateikti konkrečias tikslines priemones nacionalinėse reformų programose, siekiant mažinti skurdą, visų pirma benamystę ir vaikų skurdą;

104.

ragina Komisiją glaudžiau susieti Europos semestrą su strategijos „Europa 2020“ socialiniais tikslais; laikosi nuomonės, kad nacionalinėse reformų programose turėtų būti pateikiama pažangos siekiant nacionalinių skurdo mažinimo tikslų ataskaita, parodanti indėlį siekiant bendrai sutarto skurdo mažinimo tikslo pagal strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją ateityje visoms valstybėms narėms pateikti konkrečioms šalims skirtas kovos su skurdu rekomendacijas; ragina valstybes nares parengti konkrečias socialinės įtraukties ir kovos su diskriminacija priemones, siekiant mažinti skurdą grupėse, kurioms gresia didžiausia socialinės atskirties rizika; ragina valstybes nares įgyvendinti visa apimančią aktyvią įtraukties strategiją numatant minimalias pajamas ir socialinės apsaugos sistemą pagal savo nacionalinę praktiką, įskaitant kolektyvinėse sutartyse ar nacionalinės teisės aktuose nustatytas nuostatas;

105.

ragina valstybes nares, atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 9 ir 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl veiksmingų romų integravimo priemonių valstybėse narėse, įgyvendinti ilgalaikes, tikslines ir integruotas priemones romų bendruomenių socialinei ir ekonominei marginalizacijai mažinti, visų pirma taikant priemones jų integravimui į darbo rinką, įskaitant stipresnius ryšius tarp socialinės paramos ir aktyvumo skatinimo, didesnį romų vaikų mokyklos lankymo lygį ir mažesnį ankstyvo išėjimo iš mokyklos atvejų skaičių;

106.

ragina Komisiją nedelsiant imtis spręsti nerimą keliančią vaikų skurdo didėjimo ES problemą ir įgyvendinti apsaugos nuo skurdo garantijas vaikams; mano, kad tokios garantijos yra nepaprastai svarbios siekiant apsaugoti vaikus, kurie nukentėjo nuo dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės;

107.

apgailestauja dėl to, kad Komisijos rekomendacijos dėl pensijų pateiktos neatsižvelgus į Parlamento poziciją dėl susijusių žaliosios ir baltosios knygų; pabrėžia, kad vykdant pensijų reformas ir norint, kad jos būtų sėkmingos, reikalinga nacionalinė politinė ir socialinė sanglauda ir dėl jų turėtų būti deramasi su socialiniais partneriais; be to, visapusiškos valstybių narių pensijų sistemų reformos turėtų būti suplanuotos, parengtos ir priimtos taip, kad būtų užtikrintas jų tvarumas ir kad jos visapusiškai atitiktų ekonominius ir socialinius strategijos „Europa 2020“ prioritetus, taip pat kad nekiltų pavojus deramam pensijų dydžiui;

108.

apgailestauja dėl to, kad vos keliose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose sprendžiamas dirbančiųjų skurdo ar benamystės klausimas; pabrėžia, kad atsiranda naujų su viduriniu sluoksniu ir darbininkų klase susijusių skurdo formų: kyla sunkumų mokėti būsto paskolas, todėl daugėja iškeldinimo bei turto netekimo atvejų; ragina Komisiją 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje aiškiai įvardyti dirbančiųjų skurdo ir asmenų, menkai susijusių ar nesusijusių su darbo rinka, skurdo klausimus; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti integruotą politiką, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama socialiniam ir įperkamam būstui, veiksmingą prevencijos politiką, pagal kurią būtų siekiama sumažinti iškeldinimo atvejų skaičių, ir politiką energijos nepritekliaus problemai (kuri taip pat didėja) spręsti;

109.

palankiai vertina tai, kad kai kuriose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose iškelti kovos su vaikų skurdu ir įperkamų vaiko priežiūros paslaugų klausimai, bet ragina suformuoti daugiau sričių aprėpiančią mažas pajamas gaunančioms šeimoms skirtą politiką; ragina parengti daugiau rekomendacijų dėl socialinės įtraukties strategijų, įskaitant kovą su kraštutinių formų skurdu, pvz., benamyste;

110.

atkreipia dėmesį į Komisijos paramą aktyvios įtraukties strategijoms, tačiau mano, kad į tokias strategijas turi įeiti priemonės, kuriomis į darbo rinką būtų integruojami neįgalūs ir mažesnio darbingumo asmenys; ragina valstybes nares atsižvelgti į pridėtinę vertę, kurią turi darbdavių skatinimas įdarbinti mažiausiai galimybių darbo rinkoje turinčius asmenis, užtikrinant gerai subalansuotą pareigų ir paramos tinklų sistemą, pagal kurią visi atitinkami subjektai būtų įtraukiami į valstybių narių darbo rinkos politikos rengimą;

111.

prašo, kad, atsižvelgiant į didelį skurdo lygį, būtų įvertinta, ar skiriama pakankamai lėšų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui, ir, jeigu tos lėšos nepakankamos, apsvarstyti galimybę jas padidinti per daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą;

112.

pritaria Komisijai, kad valstybės narės turi kovoti su benamyste taikydamos visapusiškas strategijas, grindžiamas prevencija, būsto perspektyvų požiūrį, peržiūrėdamos nuostatas ir iškeldinimo praktiką ir nutraukdamos benamių asmenų kriminalizavimą; ragina gerinti tarptautinį keitimąsi geriausia patirtimi ir abipusį mokymąsi ir pripažįsta programos PROGRESS vaidmenį šioje srityje;

113.

palankiai vertina rekomendaciją investuoti į švietimą, bet yra susirūpinęs dėl to, kad daugiau kaip 20 valstybių narių santykinai sumažino išlaidas švietimui (skaičiuojant procentine BVP dalimi), todėl kyla pavojus jų augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėms bei jų konkurencingumui; nurodo, kad dėl tokių investicijų mažinimo ES taps struktūriškai silpnesnė, atsižvelgiant į tai, kad vis labiau augantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis nedera su tuo, kad daugelyje valstybių narių didelę darbo jėgos dalį šiuo metu sudaro žemos kvalifikacijos darbuotojai;

114.

atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją reformuoti sveikatos priežiūros sistemas, kad būtų pasiektas jų tikslas ekonominiu požiūriu efektyviai užtikrinti visuotinį kokybiškų priežiūros paslaugų prieinamumą ir jų finansinį tvarumą;

115.

pakartoja raginimą užtikrinti didesnį ir struktūrizuotą pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant užtikrinti teisėtumą ir pagerinti Europos semestro proceso veiksmingumą; šiuo atžvilgiu tikisi, kad Komisija, prieš patvirtindama 2015 m. metinę augimo apžvalgą, įtrauks socialinius partnerius pasinaudodama Socialinio dialogo komitetu, kaip planuota;

116.

neigiamai vertina tai, kad ne visos valstybės narės, rengdamos nacionalines reformų programas, įtraukė ir nacionalinius parlamentus, ir nacionalinius socialinius partnerius bei pilietinę visuomenę; ragina valstybes nares į savo nacionalines reformų programas įtraukti išsamią apžvalgą, kurioje būtų paaiškinta, kas ir kaip dalyvavo jas rengiant; ragina Komisiją įvertinti skirtingą nacionalinę parlamentinių procedūrų ir suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į Europos semestrą praktiką;

117.

dar kartą pabrėžia ES biudžeto svarbą skatinant tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir mažinant makroekonominį disbalansą ES, tokiu būdu padedant sumažinti socialinę nelygybę; ypač primena, kad netgi neatsižvelgiant į biudžeto, kaip priemonės investicijoms skatinti, vaidmenį maždaug 60 proc. ES biudžeto yra tiesiogiai skiriama strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti; be to, pabrėžia, kad į daugelį 2014–2020 m. programų įtraukta novatoriškų finansinių priemonių, kurios gali atlikti pagrindinį vaidmenį remiant ir viešąsias, ir privačias investicijas valstybėse narėse, visų pirma ilgalaikes investicijas, kurios plačiai pripažįstamos kaip svarbiausias politinis prioritetas;

118.

primena, kad pradėjus įgyvendinti naują daugiametę finansinę programą (DFP) reikia sparčiai ir veiksmingai įgyvendinti naujas programas ir ES, ir valstybių narių lygmeniu siekiant, kad šiomis programomis būtų prisidedama prie ekonomikos atsigavimo proceso; ragina itin sparčiai įgyvendinti programas, kurioms numatyta skirti lėšas pirmaisiais DFP metais, pavyzdžiui, programas „Horizontas 2020“, COSME, „Erasmus+“ ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą; pabrėžia, kad šios programos turi sverto poveikį ir atlieka sinergetinį ir skatinamąjį vaidmenį nacionalinės investicijų politikos, augimo ir darbo vietų kūrimo srityje; pabrėžia, kad reikia greitai pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką (turi būti vykdomi jau pasirašyti partnerystės susitarimai, sutartos veiklos programos ir numatytas išankstinis finansavimas); dar kartą atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos galimą vaidmenį remiant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą visoje ES teritorijoje; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares užtikrinti, kad ES lėšos, kai tik įmanoma, būtų nukreiptos projektams, kuriais skatinamas darbo vietų kūrimas (visų pirma jaunimui), taip pat tvarus augimas ir konkurencingumas; reiškia didelį susirūpinimą dėl precedento neturinčio neįvykdytų įsipareigojimų lygio (dauguma jų susiję su sanglaudos politika) ir kai kurioms valstybėms narėms kylančios didelės rizikos, kad bus panaikinti asignavimai, susiję su ankstesnio programavimo laikotarpio finansavimu;

119.

remia ES jaunimo garantijų iniciatyvą ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kaip esmines kovos su labai didelio lygio jaunimo nedarbu, priemones; palankiai vertina pastaruosius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, siekdama padėti valstybėms narėms skubiai suprogramuoti priemones, finansuojamas pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą, veiksmingą, greitą ir savalaikį šių programų įgyvendinimą;

120.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant ES skatinti užimtumą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą reikia paskatinti vertės grandinių ES formavimą ir visais vertės grandinių lygmenimis labiau integruoti ES bendroves, įskaitant MVĮ; primena, kad tokia politika turėtų apimti įvairaus dydžio įmones, turėtų prisidėti prie gamybos grandinės Europoje išlaikymo, remti didelį augimo potencialą turinčius sektorius, ypatingą dėmesį skiriant inovacijoms, gebėjimams, tvarumui, verslumui ir kūrybiškumui, taip pat sudaryti galimybes pakankamam augimui ir gerovei, kad būtų galima sukurti daugiau darbo vietų;

121.

pabrėžia, kad tuo metu, kai daug valstybių narių labai priklauso nuo vieno energijos tiekėjo, įskaitant šešias valstybes nares, kurių gamtinių dujų tiekimas visiškai priklauso nuo Rusijos, skatinant užimtumą ir užtikrinant darbo vietas reikia taip pat mažinti ES pažeidžiamumą dėl energijos iš išorės tiekimo sukrėtimų, kaip parodė tebesitęsianti krizė Ukrainoje; šiuo klausimu palankiai vertina 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir tikisi, kad šias išvadas ne vėliau kaip 2014 m. spalio mėn. papildys plačių užmojų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės priemonės, skirtos ES energetiniam saugumui didinti;

122.

pabrėžia, kad nedidelė 2014–2020 m. mokėjimams nustatyta viršutinė riba išlieka esmine ES biudžeto problema, darančia neigiamą poveikį ekonomikos atsigavimui, kadangi mokėjimų vėlavimas visų pirma kenkia tiesioginiams jų gavėjams; todėl atsižvelgdamas į įgyvendinimą primena, kad reikia užtikrinti punktualų ir tvarkingą mokėjimų vykdymą, kad kartu būtų vykdomi mokėjimai pagal praeityje prisiimtus įsipareigojimus ir mokėjimai, susiję su naujoms programoms skubiai pradėti skirtu išankstiniu finansavimu, ir kad būtų išvengta bet kokio nenatūralaus neįvykdytų įsipareigojimų perkėlimo į 2015 m. biudžetą; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina Tarybą priimti Taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektą be pakeitimų (tokį, koks jis buvo pateiktas Komisijos), kad ES biudžetas turėtų kuo didesnį poveikį įgyvendinant investicinius projektus vietoje; pažymi, kad jeigu taisomųjų biudžetų Nr. 2, 3 ir 4 projektai bus priimti be pakeitimų, šių veiksmų bendras poveikis biudžetui tebus 106 mln. EUR papildomų bendromis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų įnašų, kuriuos valstybės narės turės skirti, kad 2014 m. būtų užtikrinta mokėjimų asignavimų apimtis, pakankama Sąjungos esamiems teisiniams įsipareigojimams padengti; pabrėžia, kad yra pasiryžęs toliau stebėti bendrą padėtį mokėjimų ir neįvykdytų įsipareigojimų srityje ir visapusiškai pasinaudoti visomis DFP reglamente ir susijusiame tarpinstituciniame susitarime įtvirtintomis lankstumo priemonėmis; pažymi, kad nuolatinės mokėjimų krizės ES biudžete klausimas turės būti sprendžiamas tvariu būdu, kai po rinkimų bus vykdoma 2014–2020 m. DFP peržiūra, kurią kuo greičiau turėtų pradėti 2014 m. lapkričio 1 d. darbą pradėsianti naujos kadencijos Komisija;

123.

primena savo nuomonę, kad valstybių narių fiskalinė padėtis gali būti pagerinta taikant naują nuosavų išteklių, kuriais finansuojamas Sąjungos biudžetas, sistemą, kuri padėtų sumažinti BNP įnašus ir tokiu būdu valstybės narės galėtų įgyvendinti savo konsolidavimo pastangas nekeldamos pavojaus ES finansavimui, siekiant remti investicijas į ekonomikos atsigavimo ir reformų priemones; primena, kad Komisija pateikė keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama pertvarkyti nuosavų išteklių sistemą, tačiau Taryba, deja, iki šiol nė vieno jų rimtai nesvarstė; todėl pabrėžia, kad labai svarbia jis laiko naują aukšto lygio darbo grupę nuosavų išteklių klausimais, kuri turėtų paskatinti tikrą ES finansavimo reformą;

124.

primygtinai ragina Komisiją rengiant 2015 m. metinę augimo apžvalgą, kuri turi būti paskelbta 2014 m. lapkričio mėn., visapusiškai atsižvelgti į ES biudžeto vaidmenį ir jį pabrėžti Europos semestro procese, pateikiant faktinius ir konkrečius duomenis apie biudžeto inicijuojamąjį, skatinamąjį, sinergetinį ir papildomąjį poveikį visoms viešosioms išlaidoms vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

125.

be to, ragina Komisiją kitoje metinėje augimo apžvalgoje pateikti visapusišką ir išsamią informaciją apie tai, kokių rezultatų davė 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtinto Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinimas (jis buvo priimtas siekiant įveikti ekonomikos ir finansų krizę), ir pateikti naujų pasiūlymų dėl ES biudžeto vaidmens, kurį jis galėtų atlikti siekiant toliau skatinti pažangų, tvarų, integracinį, efektyvų išteklių naudojimą užtikrinantį ir darbo vietų kūrimą skatinantį ekonomikos augimą;

126.

palankiai vertina išrinktojo Komisijos pirmininko įsipareigojimą įgyvendinti 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos veiksmų planą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“; mano, kad bet koks papildomas finansavimas ar priemonės, pavyzdžiui, solidarumo mechanizmas, privalo būti neatskiriama ES biudžeto dalis, tačiau lėšų jiems reikia numatyti viršijant nustatytas DFP viršutines ribas;

127.

ragina sukurti tikrą energetikos vidaus rinką, kurioje būtų užtikrintos sąžiningos galimybės patekti į rinką, aukšto lygio vartotojų apsauga ir rinkos prieinamumas, visų pirma MVĮ;

128.

mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų modernizuoti savo viešąją administraciją: užbaigti atitinkamų viešojo administravimo teisės aktų reformas, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir įmonėms, mažinti sąnaudas ir didinti efektyvumą, sudaryti sąlygas viešųjų administracijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir sąveikai; pabrėžia, kad visapusiškas ir spartus ES viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės aktų įgyvendinimas suteiktų geras galimybes skatinti inovacijas, gerinti MVĮ prieigą ir modernizuoti viešąjį administravimą tiek vyriausybės, tiek vietos lygiu, nes būtų pagerinta viešųjų išlaidų ir investicijų kokybė, veiksmingumas ir skaidrumas;

129.

pabrėžia, kad kuriant ekologišką ES ekonomiką padedama užtikrinti ilgalaikį ir krizei atsparų augimą, didinti konkurencingumą ir kurti naujas darbo vietas, sykiu stiprinant Sąjungos energetinį saugumą ir didinant energetinę nepriklausomybę, ir kad ekologiška ekonomika turėtų būti laikoma pagrindiniu ekonomikos vystymosi varikliu;

130.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/21

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rekomendacijas ir rezoliucijas dėl Rusijos, ypač 2012 m. spalio 23 d. (1) ir 2014 m. balandžio 2 d. (2) rekomendacijas Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla, ir 2013 m. birželio 13 d. rezoliucijos dėl įstatymo viršenybės Rusijoje (3) bei 2014 m. kovo 13 d. rezoliucijos dėl Rusijos. Bolotnajos aikštės įvykiuose dalyvavusių demonstrantų nuteisimas (4),

—

atsižvelgdamas į tai, kad Parlamentas 2009 m. A. Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė organizacijai „Memorial“ — Rusijos nevyriausybinei organizacijai, kovojančiai, inter alia, už politinių kalinių teises Rusijoje,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl NVO padėties Rusijos Federacijoje,

—

atsižvelgdamas į Rusijos Konstituciją, ypač į jos 118 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Rusijos Federacijoje vykdo tik teismai, ir į jos 120 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėjai yra nepriklausomi ir paklūsta tik Rusijos Konstitucijai ir federalinei teisei,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos žmogaus teisių ombudsmeno Vladimiro Lukino 2014 m. kovo 4 d. pareiškimą dėl viešų demonstracijų Maskvoje ir veiksmų, kurių ėmėsi teisėsaugos tarnybos,

—

atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sukuriama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į sustabdytas derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

—

atsižvelgdamas į iniciatyvą „Partnerystė siekiant modernizavimo“, pradėtą 2010 m. Rostove prie Dono, ir į Rusijos vadovų pareikštą įsipareigojimą vadovautis įstatymo viršenybės principu kaip esminiu Rusijos modernizavimo pagrindu,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Rusijos Federacija yra nuolatinė Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir JT narė, ji įsipareigojusi laikytis demokratijos ir įstatymo viršenybės principų ir gerbti žmogaus teises; kadangi dėl kelių didelių įstatymo viršenybės principų pažeidimų ir per pastaruosius kelis mėnesius priimtų griežtų įstatymų kyla vis didesnis susirūpinimas dėl to, ar Rusija laikosi tarptautinių ir nacionalinių įsipareigojimų; kadangi ES ne kartą siūlė papildomą pagalbą ir žinias, siekdama padėti Rusijai modernizuoti ir įtvirtinti konstitucinę ir teisinę tvarką, laikantis Europos Tarybos standartų;

B.

kadangi pastaraisiais metais žmogaus teisių padėtis Rusijoje pablogėjo ir Rusijos valdžios institucijos priėmė kelis įstatymus, į kuriuos įtrauktos dviprasmiškos nuostatos ir kurie yra naudojami siekiant dar labiau suvaržyti opoziciją ir pilietinės visuomenės veikėjus ir kliudyti naudotis žodžio ir susirinkimų laisvėmis;

C.

kadangi pagal 2012 m. liepos mėn. priimtą Rusijos įstatymą dėl užsienio agentų reikalaujama, kad NVO, finansuojamos iš užsienio ir dalyvaujančios politinėje veikloje, turi kreiptis dėl jų įtraukimo į specialų vyriausybės sudarytą užsienio agentų sąrašą, o tai reiškia, kad joms tuomet bus taikoma valdžios kontrolė, ir reikalaujama, kad visose publikacijose, pranešimuose spaudai ir kituose pranešimuose būtų nurodyta, kad juos parengė užsienio agentas; kadangi šis įstatymas 2014 m. gegužės mėn. buvo pakeistas taip, kad Teisingumo ministerija pati galėtų tokias NVO registruoti kaip užsienio agentus;

D.

kadangi įgyvendinant šį įstatymą imtasi drastiškų veiksmų, pvz., policijos reidų, nuosavybės konfiskacijos, administracinių nuobaudų ir kitų priemonių, kuriomis siekiama neleisti pilietinės visuomenės organizacijoms vykdyti savo veiklą ir jas įtikinti tokią veiklą nutraukti; kadangi 13 svarbiausių žmogaus teisių grupių bendrai pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui ginčydami įstatymą dėl užsienio agentų; kadangi ši paraiška šiuo metu nagrinėjama;

E.

kadangi daugybė Rusijos ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų pranešė, kad saugumo pajėgoms ėmusis neproporcingų priemonių ir agresyvių veiksmų kilo smurto banga, po kurios buvo vykdomi nepagrįsti protestuotojų suėmimai; kadangi Rusijos valdžios institucijos puldinėja opozicinių partijų lyderius ir kai kurie iš jų yra sulaikyti dėl įvairių įtarimų;

F.

kadangi dėl per pastaruosius kelerius metus vykdytų kelių bylų nagrinėjimų ir teismo procesų suabejota Rusijos Federacijos teisminių institucijų nepriklausomumu ir nešališkumu; kadangi šiuos teismo procesus reikia vertinti atsižvelgiant į platesnį kontekstą: didėjančias represijas, persekiojimus ir žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, įskaitant politiškai motyvuotus suėmimus, kalinimą ir teismus, iš kurių žinomiausi pavyzdžiai yra Sergejaus Magnitskio, Michailo Chodorkovskio ir Aleksejaus Navalno atvejai;

G.

kadangi Rusijos valdžios institucijos vis plačiau taiko savo masinio stebėjimo programas; kadangi įgyvendinant šias programas, kartu su įstatymais, kuriais varžoma NVO laisvė, Rusijos valdžios institucijoms suteikiami platūs įgaliojimai stebėti ir engti opoziciją;

H.

kadangi organizacija „Memorial“ yra Rusijos istorijos ir pilietinių teisių draugija, kuri veikia nuo 1987 m. ir skatina puoselėti demokratijos vertybes, įstatymų viršenybę ir pagrindines žmogaus teises politinėje veikloje ir viešajame gyvenime ir kuri buvo įsteigta sovietinių laikų disidentų grupės iniciatyva remiant Nobelio premijos laureatui Andrejui Sacharovui;

I.

kadangi Rusijos Teisingumo ministerija siekia panaikinti organizaciją „Memorial“, atsižvelgdama į tai, kad ji į vieną bendrą, pagrindinės buveinės neturinčią organizaciją vienija daugiau kaip 50 nepriklausomų regioninių agentūrų; kadangi pagal federalinę teisę organizacija gali būti laikoma nacionaline, tik jeigu jai atstovaujama daugiau kaip pusėje Rusijos regionų per oficialiai registruotas regionines organizacijas; kadangi organizacija „Memorial“ registruota Teisingumo ministerijoje nuo 1992 m.;

J.

kadangi organizacija „Memorial“ savo lyderių pasisakymais griežtai priešinosi agresyviems Rusijos veiksmams Ukrainos atžvilgiu, juos kritikavo ir ragino prezidentą V. Putiną juos nutraukti;

K.

kadangi Europos Parlamentas 2009 m. skyrė organizacijai „Memorial“ A. Sacharovo premiją;

L.

kadangi 2014 m. gegužės 23 d. Maskvos teismas nurodė žmogaus teisių centrą „Memorial“ registruoti kaip užsienio agentą dėl jo politinės veiklos žmogaus teisių gynimo srityje; kadangi vėliau ši nevyriausybinė organizacija atsisakė būti registruota su šiuo neteisingu pavadinimu ir nusprendė panaikinti esamą struktūrą ir tęsti savo veiklą neregistruota Rusijos Federacijoje;

M.

kadangi 2014 m. spalio 13 d. Rusijos Teisingumo ministerija iškėlė bylą siekdama panaikinti Rusijos draugiją „Memorial“, turimomis žiniomis, remdamasi tuo, kad ši organizacija ir su ja susijusios draugijos buvo netinkamai registruotos;

N.

kadangi, Rusijos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. lapkričio 13 d. priėmus sprendimą šioje byloje, organizacija „Memorial“ yra likviduojama;

O.

kadangi organizacija „Memorial“ ilgai turėjo problemų su Rusijos administracija: 2014 m. liepos mėn. ji buvo Teisingumo ministerijos priskirta prie užsienio agentų, nužudžius žmogaus teisių aktyvistę Nataliją Estemirovą, tyrusią žmonių grobimo ir nužudymo atvejus, priversta uždaryti savo biurą Čečėnijoje ir buvo pirma organizacija, gavusi orderį dėl jos kovos su diskriminacija centro ADC Sankt Peterburge (kovojančio už Rusijos romų, darbo imigrantų iš Vidurinės Azijos ir Kaukazo ir etninių Krymo totorių teises) likvidavimo dėl to, kad šis neužsiregistravo kaip užsienio agentas;

P.

kadangi pagal 2014 m. vasario mėn. priimtus naujus įstatymo dėl informacijos, informacinių technologijų ir informacijos apsaugos pakeitimus buvo užblokuoti nepriklausomi interneto naujienų šaltiniai; kadangi tarp šių šaltinių yra interneto svetainės Grani.ru, Kasparov.ru, EJ.ru ir opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno tinklaraštis radijo stoties „Echo Moskvy“ interneto svetainėje ir svetainėje Livejournal.com; kadangi kai kuriose vietovėse buvo nutraukta nepriklausomos žiniasklaidos priemonės — opozicijos kabelinės televizijos kanalo „Dozhd“ transliacija;

1.

griežtai smerkia tai, kad Rusijos Teisingumo ministerija kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą prašydama uždaryti nepriklausomą žmogaus teisių organizaciją „Memorial“ ir kad 2014 m. lapkričio 13 d. suplanuota surengti teismo posėdį; ragina Teisingumo ministeriją atsiimti savo ieškinį prieš suplanuotą bylos nagrinėjimą; pabrėžia, kad organizacijai „Memorial“ tenka itin svarbus vaidmuo puoselėjant demokratijos vertybes ir ginant žmogaus teises Rusijoje;

2.

ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti visus puldinėjimus, taip pat ir teismų lygmeniu, nukreiptus prieš draugiją „Memorial“, žmogaus teisių centrą „Memorial“, jų narius ir visus žmogaus teisių gynėjus Rusijos Federacijoje, ir užtikrinti, kad jie galėtų bet kokiomis aplinkybėmis be jokio kišimosi vykdyti savo teisėtą veiklą;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad Prezidentinės pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių tarybos pirmininkas Michailas Fedotovas aiškiai pareiškė, jog nėra jokio teisinio pagrindo uždaryti organizaciją „Memorial“ ir kad Aukščiausiojo Teismo posėdis turėtų būti atidėtas tol, kol 2014 m. lapkričio 19 d. įvyks suplanuota organizacijos „Memorial“ konferencija, kurioje ketinama paskelbti apie organizacijos struktūros pakeitimus siekiant atitikti Rusijos teisę;

4.

mano, kad įstatymas dėl užsienio agentų pažeidžia Rusijos įsipareigojimus Europos Tarybai ir ESBO; taip pat mano, kad politinės veiklos, kurią vykdo iš užsienio finansuojamos NVO, apibrėžtis yra tokia plati, kad vyriausybė faktiškai gali kontroliuoti bet kokią su visuomenės gyvenimu susijusią organizuotą veiklą; todėl ragina Rusiją panaikinti įstatymus, kuriose yra nuostatų, neatitinkančių Rusijos tarptautinių ir konstitucinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių;

5.

reiškia itin gilų susirūpinimą dėl vėlesnių 2014 m. gegužės mėn. patvirtintų įstatymo dėl užsienio agentų pakeitimų, kuriais Teisingumo ministerijai nuo šiol leidžiama registruoti grupes kaip užsienio agentus savo nuožiūra, be atitinkamų grupių sutikimo;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai buvo atlikta šio įstatymo peržiūra, Teisingumo ministerija nedelsdama registravo pirmąsias 15 grupių ir kad keletas NVO vėliau nesėkmingai bandė teismuose užginčyti valdžios institucijų pastangas priversti jas registruotis;

7.

pabrėžia, kad šios NVO (žmogaus teisių centras „Memorial“, fondas „Visuomenės verdiktas“, AGORA ir JURIX) visų pirma žinomos kaip teikiančios teisinę pagalbą nukentėjusiems dėl politinio manipuliavimo teisingumu, persekiojamiems pilietinės visuomenės aktyvistams ir taikiems protestuotojams, LGBT aktyvistams ir nukentėjusiems dėl smurtinių policijos veiksmų; taigi šios organizacijos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį plėtojant demokratines vertybes ir propaguojant žmogaus teises Rusijoje;

8.

ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės būtų gerbiamos visomis aplinkybėmis ir laikantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių dokumentų, kuriuos ratifikavo Rusijos Federacija, taip pat gerbti visų piliečių teisę naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir visuotinėmis žmogaus teisėmis; ragina Rusijos valdžios institucijas laikytis Europos Tarybos Ministrų komiteto deklaracijos dėl Europos Tarybos veiksmų gerinant žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir skatinant jų veiklą nuostatų;

9.

yra giliai susirūpinęs dėl to, kad Rusija, būdama Europos Tarybos narė, nesilaiko savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų, taip pat neužtikrina pagrindinių žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės, kurie įtvirtinti Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

10.

išreiškia gilų susirūpinimą dėl blogėjančių sąlygų kritiškai pilietinei visuomenei Rusijoje, visų pirma dėl organizacijų, dirbančių žmogaus teisių ir demokratinių laisvių srityje ir neigiamai atsiliepiančių apie valstybės politiką; primygtinai ragina Rusiją iš esmės pakeisti dabartinę padėtį, šiems piliečiams ir organizacijoms užtikrinti galimybes užsiimti teisėta veikla nesudarant kliūčių ir skatinti aktyvią kritiškos pilietinės visuomenės veiklą;

11.

pabrėžia, kad susirinkimų laisvė Rusijos Federacijoje užtikrinama pagal Rusijos Konstitucijos 31 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi, todėl Rusijos valdžios institucijos privalo jos laikytis; ragina Rusijos Federaciją gerbti įstatymo viršenybės, žodžio ir susirinkimų laisvių principus;

12.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) užtikrinti, kad susitikimuose su atitinkamas pareigas einančiais Rusijos pareigūnais būtų keliami klausimai dėl visų asmenų, persekiojamų dėl politinių priežasčių, atvejų, taip pat ragina užtikrinti, kad šiuose susitikimuose Rusijos atstovų būtų oficialiai prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su kiekvienu atveju;

13.

ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją toliau atidžiai stebėti šiuos atvejus, įvairiais būdais ir susitikimuose su Rusija kelti šiuos klausimus ir Parlamentui teikti ataskaitas dėl bendradarbiavimo su Rusijos valdžios institucijomis;

14.

primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT užtikrinti, kad ES ieškotų visų galimybių toliau palaikyti ryšius su Rusijos pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant organizacijas, užsiimančias demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės vertybių populiarinimo veikla, ir jas remtų;

15.

primygtinai ragina Komisiją ir EIVT, atsižvelgiant į dabartinį ES finansinių priemonių programavimo etapą, padidinti finansinės pagalbos Rusijos pilietinei visuomenei sumą ir į Partnerystės priemonę įtraukti ES ir Rusijos pilietinės visuomenės forumą, kad būtų galima užtikrinti tvarią ir patikimą ilgalaikę paramą;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/25

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Uzbekistano,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21 ir 22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą ES strategiją dėl naujos partnerystės su Vidurine Azija ir 2008 m. birželio 24 d. ir 2010 m. birželio 28 d. Komisijos ir Tarybos bendras pažangos ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2009 m. ir 2010 m. spalio mėn. išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje (2),

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

—

atsižvelgdamas į tai, kad per 2013 m. lapkričio 20 d. vykusį ES ir Vidurinės Azijos šalių ministrų susitikimą buvo paskelbta apie Vidurinės Azijos šalims 2014–2020 m. laikotarpiu numatytą skirti 1 mlrd. EUR dydžio finansavimą pagal ES vystomojo bendradarbiavimo priemonę;

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi, nors Uzbekistanas yra prisiėmęs įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių (įskaitant saviraiškos, susirinkimų, asociacijų ir religijos laisves, įtvirtintas Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte) apsauga ir kankinimų draudimu, įtvirtintu Konvencijoje prieš kankinimą, įgyvendinant šiuos įsipareigojimus pasiekta menka pažanga;

B.

kadangi Uzbekistano valdžios institucijos, siekdamos įtvirtinti savo represinį režimą, pateikė politiniais motyvais grindžiamus kaltinimus ir įkalino tūkstančius asmenų, visų pirma žmogaus teisių ir opozicijos aktyvistų, žurnalistų, religinių veikėjų, menininkų ir kitų, kaip manoma, kritišką požiūrį išreiškusių asmenų; taip pat kadangi pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2014 m. spaudos laisvės pasaulyje indeksą Uzbekistanas užėmė 166-ąją vietą iš 180 šalių, o organizacija „Freedom House“ pateikė vertinimą, kad šioje šalyje, jos spaudoje ir internete laisvė neužtikrinama; kadangi Uzbekistane sistemingai varžomos ir pažeidžiamos skaitmeninės laisvės;

C.

kadangi tarp įkalintųjų vien tik už tai, kad taikiai naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę, yra 15 žinomų žmogaus teisių aktyvistų (3), penki žurnalistai (4), keturi taikios politinės opozicijos aktyvistai (5) ir trys nepriklausomi religiniai veikėjai (6); kadangi dar septyni asmenys buvo įvertinti kaip vyriausybės kritikai arba jie buvo 2005 m. gegužės 13 d. žudynių Andižane, per kurias Uzbekistano vyriausybės pajėgos sušaudė ir nužudė šimtus protestuotojų, kurių dauguma protestą reiškė taikiai, liudininkai (7); kadangi daugelis įkalintųjų sunkiai serga, jie buvo kankinami, o kalėjimo bausmės buvo savavališkai pratęstos jiems kalint;

D.

kadangi Uzbekistano vyriausybė, susidūrusi su nuolatiniu išoriniu spaudimu, įskaitant sankcijas, karinės pagalbos teikimo apribojimus ir kitą ryžtingą, viešą ir konkrečią jos tarptautinių partnerių reiškiamą kritiką, palaipsniui ėmėsi veiksmų siekdama gerinti padėtį žmogaus teisių srityje, įskaitant tai, kad prieš svarbius dvišalius susitikimus arba aukšto lygio vizitus buvo išlaisvinti kai kurie asmenys, įkalinti pareiškus politiniais motyvais grindžiamus kaltinimus;

E.

kadangi Uzbekistano vyriausybė vis dar nesutinka, kad būtų atliktas nepriklausomas 2005 m. įvykdytų šimtų žmonių žudynių Andižane tyrimas; kadangi daugiau kaip 200 asmenų vis dar kalinami pagal nuosprendžius, susijusius su įvykiais Andižane; šie asmenys buvo nuteisti per uždarus teismo posėdžius, per kuriuos buvo rimtų tinkamo proceso pažeidimų, be to, esama požymių, kad siekiant išgauti prisipažinimus buvo naudojami kankinimai; kadangi kai kuriems nusikaltimams, susijusiems su Andižano žudynėmis, ir kankinimo nusikaltimui taikoma universalioji jurisdikcija;

F.

kadangi 2009 ir 2010 m. Taryba atšaukė ES sankcijas, kad „paskatintų Uzbekistano valdžios institucijas imtis tolesnių esminių veiksmų teisinės valstybės principų laikymuisi ir žmogaus teisių padėčiai vietoje gerinti“, taip pat nurodydama, kad „Taryba toliau nuolat stebės žmogaus teisių padėtį Uzbekistane“ ir kad „dialogo ir bendradarbiavimo mastas ir kokybė priklausys nuo Uzbekistano vykdomų reformų“;

G.

kadangi pagal naujausius pranešimus nuimant medvilnės derlių vis dar plačiai naudojamas priverčiamasis ir vaikų darbas, nors Uzbekistano valdžios institucijos įsipareigojo kovoti su šia praktika, be to, kadangi, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2013 m. lapkričio 19 d. ataskaita, milijonas Uzbekistano piliečių, ir suaugusiųjų, ir vaikų, Uzbekistano vyriausybės verčiami nepriimtinomis sąlygomis dalyvauti nuimant medvilnės derlių, o atsisakius jiems taikomos bausmės;

H.

kadangi vis dar vyksta derybos dėl Uzbekistano priėmimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir kadangi į ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą įtraukta aiški pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms išlyga, kurios susitarimo šalys yra įsipareigojusios laikytis;

1.

dar kartą pažymi ES ir Uzbekistano santykių ir politinio bei ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo svarbą, tačiau pabrėžia, kad šie santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principams, kaip aiškiai įtvirtinta ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime;

2.

ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus asmenis, įkalintus pareiškus politiniais motyvais grindžiamus kaltinimus, suimtus už tai, kad taikiai reiškė savo politinius įsitikinimus, aktyviai dalyvavo pilietinės visuomenės ar žurnalistinėje veikloje arba reiškė religinius įsitikinimus;

3.

pabrėžia, kad visiems asmenims, kurie, kaip įtariama, vykdė smurtinius veiksmus, turėtų būti užtikrintas naujas ir teisingas jų bylos nagrinėjimas laikantis tarptautinių standartų ir tuo atveju, jei jie bus pripažinti kaltais, jiems turėtų būti taikomos baudžiamosios ir (arba) administracinės sankcijos, taip pat laikantis tarptautinių standartų;

4.

ragina Uzbekistano valdžios institucijas uždrausti kankinimus, nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti bet kokios formos kankinimus ir prievartą kalėjimuose bei nederamą elgesį kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigose, įskaitant tai, kad turi būti užtikrinama neribota galimybė naudotis gynėjo paslaugomis visais tyrimo etapais, galimybė nedelsiant gauti tinkamas medicininės priežiūros paslaugas, atkurta nepriklausoma kalėjimų priežiūra, o visų kalinių šeimoms turi būti teikiama išsami informacija apie jų giminaičių buvimo vietą ir esamą sveikatos būklę;

5.

ragina Uzbekistano valdžios institucijas ištirti visų pareigūnų, saugumo tarnybos darbuotojų ir pataisos sistemos personalo, kurie tariamai kankino kalinius ir sulaikytuosius ir netinkamai su jais elgėsi arba atmetė prašymus dėl medicininės priežiūros, elgesį ir kaltuosius patraukti atsakomybėn;

6.

ragina Uzbekistaną laikytis visų tarptautinių rekomendacijų, susijusių su kankinimų uždraudimu, ir įsakyti nedelsiant uždaryti Jaslyko kalėjimą Nr. 64/71, patenkinti 11-os pagal specialiąsias Jungtinių Tautų procedūras paskirtų asmenų, įskaitant JT specialųjį pranešėją kankinimo klausimais, prašymą leisti atvykti į šalį ir leisti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui ir kitiems nepriklausomiems stebėtojams nekliudomai vykdyti nepriklausomą kalėjimų stebėseną;

7.

ragina Uzbekistano vyriausybę liautis taikius praktiką, pagal kurią kaliniai, kalinami pareiškus politiškai motyvuotus kaltinimus ir turintys teisę į amnestiją pagal metines amnestijų deklaracijas, savavališkai išimties tvarka nepaleidžiami pagal amnestiją ir savavališkai pratęsiamas kalėjimo laikas už smulkius nusižengimus arba vadinamuosius kalėjimo taisyklių pažeidimus pagal Baudžiamojo kodekso 221 straipsnį dėl „bausmės atlikimo sąlygų nesilaikymo“;

8.

ragina Uzbekistano valdžios institucijas paisyti moterų teisių ir visų pirma laikytis Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimą rekomendacijų;

9.

ragina ES vyriausiąją įgaliotinę, EIVT ir valstybes nares nedelsiant pradėti vykdyti strategiją, pagal kurią siekiama spausti Uzbekistaną konkrečiai ir pastebimai pagerinti žmogaus teisių laikymąsi per ateinančius mėnesius, ir nustatyti Andižano žudynių dešimties metų sukakties datą kaip galutinį pažangos padarymo terminą; ragina EIVT suteikti Parlamentui informaciją apie Uzbekistano režimo atstovus, kurie patraukti atsakomybėn už Andižane įvykdytus nusikaltimus, įskaitant 12 asmenų, kurių atžvilgiu ES, reaguodama į žudynes, nustatė sankcijas, kurios vėliau buvo panaikintos;

10.

pabrėžia, kad konkretus pagerėjimas, be kita ko, turėtų apimti sąlygų, kurias 2010 m. nustatė ES užsienio reikalų ministrai, įvykdymą, t. y. turi būti: 1) paleisti visi įkalinti žmogaus teisių gynėjai ir sąžinės kaliniai, 2) šalyje leidžiama netrukdomai veikti nevyriausybinėms organizacijoms, 3) visapusiškai bendradarbiaujama su visais svarbiais JT specialiaisiais pranešėjais, 4) užtikrinta žodžio ir žiniasklaidos laisvė, 5) toliau praktiškai įgyvendinamos konvencijos dėl kovos su vaikų darbu ir 6) Uzbekistano rinkimų procesas visiškai suderintas su tarptautiniais standartais;

11.

mano, kad, jei šiose srityse nebus reikšmingos pažangos, ES turėtų imtis iniciatyvos ir pateikti JT žmogaus teisių tarybai rezoliuciją pagal 4 punktą, pagal kurią Uzbekistano atžvilgiu būtų nustatytas specialus konkrečiai šaliai pritaikytas mechanizmas ir užtikrintas nuolatinis ir aktyvus Žmogaus teisių komiteto dalyvavimas vykdant stebėseną, teikiant viešas ataskaitas ir rengiant diskusijas dėl žmogaus teisių padėties Uzbekistane;

12.

be to, kadangi nereikia teikti atitinkamos informacijos apie padėtį Bendradarbiavimo tarybai, nes tai ypatingos skubos atvejis, ragina, vadovaujantis Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 2 ir 95 straipsniais, pranešti Uzbekistanui, kad, jei jis nepadarys pažangos pirmiau minėtais žmogaus teisių klausimais per ateinančius šešis mėnesius, ES taikys tikslines sankcijas;

13.

ragina valstybes nares laikytis Elgesio kodekso ginklų eksporto srityje ir reglamentų dėl dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto;

14.

ragina Uzbekistano valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti 2011 m. gruodžio 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo, pagal kurį iš dalies pakeičiamas susitarimas ir jo nuostatos pradedamos taikyti dvišalei prekybai tekstilės gaminiais atsižvelgiant į dvišalio prekybos tekstilės gaminiais susitarimo galiojimo pabaigą, sudarymo (8);

15.

prašo, kad Taryba, Komisija ir EIVT pateiktų Parlamentui viešą priemonių, kurių ėmėsi ES, siekdama priversti Uzbekistaną laikytis žmogaus teisių kriterijų, kuriuos 2010 m. nustatė ES užsienio reikalų ministrai, įvertinimą, ragina JT žmogaus teisių tarybą nustatyti Uzbekistano stebėsenos mechanizmą, ragina Tarybą ir Komisiją patobulinti savo dialogą su Uzbekistano vyriausybe žmogaus teisių klausimais ir tikisi, kad EIVT ryžtingai iškels klausimą dėl visų svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų atvejų per ES ir Uzbekistano dialogo žmogaus teisių klausimais susitikimą, numatytą surengti lapkričio mėn., ir pasieks, kad šie susitikimai būtų labiau orientuoti į rezultatus ir būtų išeita iš dabartinės aklavietės, keliančios didelį nusivylimą;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Uzbekistano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, EIVT, Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, ESBO ir JT žmogaus teisių tarybai.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/28

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Meksikos, ypač į 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl smurto eskalavimo Meksikoje (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimą,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES ir Meksikos strateginės partnerystės (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir Meksikos strateginės partnerystės link“ (COM(2008)0447),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 12 d. drauge su ES valstybių narių misijų Meksikoje vadovais paskelbtą ES pareiškimą vietos lygiu dėl Igualos,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Meksikos prezidento Enrique Peña Nieto pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 16 d. Meksikos ir ES strateginės partnerystės bendrąjį veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų valstybių bendrijos (ES ir CELAC) šalių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijas,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 17 d. Kabose (Žemutinė Pietų Kalifornija, Meksika) įvykusio VII-ojo Meksikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 10–11 d. Meksike įvykusio XII-ojo ES ir Meksikos jungtinio komiteto bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Meksika ir Europos Sąjunga vadovaujasi bendromis vertybėmis, kurios atsiskleidžia mūsų demokratinėse ir pliuralistinėse visuomenėse, ginančiose pagrindines laisves, žmogaus teises, darbuotojų teises, propaguojančiose aplinkos apsaugą ir tvarų vystymąsi, taip pat yra prisiėmusios bendrą įsipareigojimą įtvirtinti demokratiją, teisinę valstybę, teisingumo principais grįstą ekonominį ir socialinį vystymąsi ir kovoti su korupcija bei skurdu;

B.

kadangi mūsų demokratinės sistemos turi ir privalo užtikrinti teisinės valstybės veikimą ir pagarbą žmogaus teisėms ir kadangi naudojimasis laisvėmis, jų visapusiškas įgyvendinimas ir teisė į asmens neliečiamybę yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės ramsčių;

C.

kadangi ES ir Meksikos strateginė partnerystė atveria duris glaudesniam ES ir Meksikos bendradarbiavimui sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus, o ypač geresniam dialogui, koordinavimui ir mainams saugumo, žmogaus teisių, rinkimų reformos, regioninio vystymosi, prekybos politikos ir reguliavimo srityse;

D.

kadangi 2014 m. rugsėjo 26 d., kai Igualoje (Gerero valstija) policija atidengė ugnį į protestuojančius Ayotzinapos pedagoginės mokyklos (isp. Escuela Normal) studentus, žuvo šeši žmonės, iš kurių trys — studentai; kadangi nuo tos dienos tebėra dingę 43 studentai; kadangi, pasak įvairių šaltinių, policijos pareigūnai tuos studentus apsupo, išsigabeno ir perdavė nenustatytiems ginkluotiems asmenims, susijusiems su narkotikų karteliu;

E.

kadangi, pasak Meksikos vyriausybės, sulaikytas 51 su šiais nusikaltimais susijęs asmuo, dauguma jų — Igualos ir Kokulos savivaldybių policijos pareigūnai; kadangi 2014 m. spalio 14 d. Meksikos generalinis prokuroras pareiškė, kad, atlikus 2014 m. spalio 4 d. netoli Igualos slaptose kapavietėse rastų 28 kūnų teisminę ekspertizę, nustatyta, jog lavonų duomenys neatitinka dingusių studentų duomenų; kadangi Meksikos institucijos sugavo įtariamą pagrindinį nusikalstamos gaujos „Guerreros Unidos“ („Vieningieji kariai“) vadą ir įtariama, kad gauja susijusi su 43 studentų dingimu;

F.

kadangi Igualos meras, jo žmona ir Igualos policijos viršininkas slapstosi nuo teisingumo ir yra kaltinami ryšiais su vietiniu narkotikų karteliu „Vieningieji kariai“;

G.

kadangi Meksikos prezidentas Enrique Peña Nieto pavedė federalinei vyriausybei ir Saugumo tarnybai nedelsiant imtis ryžtingų priemonių ir kadangi su dingusių studentų šeimomis ir atstovais sutarta dėl bendrų veiksmų plano; kadangi Amerikos valstybių organizacija (AVO) ir JT primygtinai paragino Meksikos vyriausybę ištirti priverstinio dingimo atvejus, nubausti už tai atsakingus asmenis ir apsaugoti dingusių studentų šeimas; kadangi šioje byloje Meksikos vyriausybė bendradarbiauja su tais tarptautiniais daugiašaliais organais;

H.

kadangi 2012 m. Meksikos vyriausybė ir pagrindinės opozicijos partijos susitarė dėl Meksikai skirto pakto, kuriuo siekiama spręsti pagrindines Meksikos problemas, įskaitant saugumo ir nebaudžiamumo problemą;

I.

kadangi Gerero valstijoje išaugo prievarta; kadangi daug studentų ir mokytojų visoje Meksikoje rengia protestus — jie siekia, kad dingę studentai saugiai sugrįžtų, ir smerkia tam tikrų vietinės policijos pareigūnų bendrininkavimą nusikaltimuose, policijos pajėgų korupciją ir institucijų bejėgiškumą tam tikrose šalies vietovėse, kuriose socialinės sanglaudos stoka ryškesnė; kadangi valdžios institucijų pastatams Čilpansinge ir kai kuriems kitiems valstybiniams pastatams įvairiose Gerero valstijos savivaldybėse, kai kuriems religiniams vadovams ir politinių partijų būstinėms gresia išpuoliai arba jie prieš juos jau įvykdyti;

J.

kadangi Meksika dalyvauja visuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose ir yra pasirašiusi visus tarptautinius susitarimus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių;

K.

kadangi Meksikos vyriausybė pripažįsta, kad Meksika susiduria su problemomis, ir rodo tvirtą ryžtą gerinti saugumo padėtį šalyje, be kita ko, gerokai padidino saugumo pajėgų biudžetą ir vykdo viešojo saugumo institucijų reformą, siekdama padidinti teisėsaugos ir teisinės sistemos veiksmingumą ir tokiu būdu sudarydama galimybes kovoti su organizuotu nusikalstamumu; kadangi priverstiniai dingimai, su organizuotais nusikaltimais siejami prievartos atvejai ir įtariamas tam tikrų vietos subjektų ir organizuotų nusikalstamų grupuočių bendrininkavimas tebėra didelį susirūpinimą keliantys klausimai;

1.

griežtai smerkia netoleruotinus priverstinius dingimus ir nusikaltimus Igualoje ir ragina Meksikos valdžios institucijas ištirti visus nusikaltimus, įskaitant slaptose kapavietėse rastus 28 kūnus; ragina atitinkamas valdžios institucijas imtis visų reikiamų priemonių ir neatidėliotinų, skaidrių ir nešališkų veiksmų, kad nusikaltimus padarę asmenys būtų nustatyti, sulaikyti ir patraukti atsakomybėn; taip pat ragina, kad būtų nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti visi už nusikaltimus atsakingi asmenys, pasinaudojant visa turima informacija ir vidaus bei išorės ištekliais ir nepaliekant jokių galimybių būti nebaudžiamiems; ragina tęsti tyrimus tol, kol bus užtikrintas studentų saugumas;

2.

reiškia užuojautą ir paramą aukų šeimoms, draugams ir visiems Meksikos gyventojams, ragina visus ir toliau taikiai kovoti ir ginti demokratiją ir teisinę valstybę;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad sulaikyti tam tikri asmenys; ragina tęsti Igualos mero, jo žmonos ir Igualos policijos viršininko paieškas; yra labai susirūpinęs dėl akivaizdžios nusikalstamų organizuotų grupuočių infiltracijos į vietos teisėsaugos ir administracijos subjektus;

4.

palankiai vertina prezidento Enrique Peña Nieto ryžtą ištirti ir išaiškinti šiuos įvykius ir nutraukti gaujų vykdomą prievartą Meksikoje; palankiai vertina tai, kad Senate ir Atstovų rūmuose įsteigti su Igualos byla susiję stebėsenos komitetai; ragina Meksikos valdžios institucijas apsaugoti aukų šeimas, padėti joms ir nuolat jas informuoti apie vykdomus tyrimus ir pastangas sulaikyti šiuos nusikaltimus padariusius asmenis;

5.

palaiko Meksikos vyriausybės ryžtą kovoti su organizuota neteisėta prekyba narkotikais, tačiau reiškia didelį susirūpinimą, nes dėl šios prekybos ir nebaudžiamumo atmosferos išaugo prievarta; nuoširdžiai remia Meksikos gyventojų kovą su organizuota neteisėta prekyba narkotikais;

6.

primygtinai ragina Meksikos vyriausybę visais lygmenimis imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad tokie įvykiai kaip Igualoje niekada nebepasikartotų; smerkia bet kokią prievartą ir ypač nuolatinę prievartą ir grasinimus nužudyti, kuriuos Meksikoje patiria žodžio laisvės ir žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai, ir ragina Meksikos valdžios institucijas dėti didesnes pastangas užtikrinti atitinkamų grupių teisinę ir fizinę apsaugą;

7.

remia Meksikos valdžios institucijų pastangas bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant ES, JT, Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendriją (CELAC), Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją (IACHR), ir priimti Argentinos ir tarptautinių teismo ekspertizės ekspertų pagalbą; pabrėžia, jog labai svarbu, kad Meksikos vyriausybė skirtų reikiamų finansinių išteklių, kad IACHR galėtų įgyvendinti techninės pagalbos programą, kuri gali papildyti nacionalinius veiksmus, susijusius su įvykių Gerere tyrimu;

8.

pabrėžia, kad Meksika yra strateginė ES partnerė; ragina Meksikos vyriausybę toliau dėti pastangas stiprinti valstybines institucijas ir įtvirtinti teisinę valstybę, siekiant išspręsti tam tikras struktūrines problemas, dėl kurių pažeidžiamos žmogaus teisės, ir ypač įvykdyti teismų sistemos reformą; atitinkamai pabrėžia teisėjų nepriklausomumo svarbą, nes tai užtikrintų nešališkumą ir ryžtingą kovą su nebaudžiamumu; ragina suteikti federalinę apsaugą tiems, kurie vykdo teisingumą;

9.

ragina ES, valstybes nares, kai jos palaiko dvišalius santykius su Meksika, ir ES institucijas padidinti savo paramą žmogaus teisėms pasinaudojant programomis ir finansiniais bei techniniais ištekliais; taip pat ragina jas padidinti biudžeto asignavimus, skirtus bendradarbiavimui, kuriuo siekiama stiprinti ir reformuoti teismų sistemą, teisėsaugos institucijas ir prokuratūras, kad šios institucijos galėtų persekioti ir nubausti nusikaltėlius ir kad būtų įdiegtos veiksmingos liudytojų, aukų ir jų šeimų apsaugos sistemos;

10.

pabrėžia, jog skubiai reikia įsteigti bendrą, viešą ir prieinamą nacionalinį dingusių ir pagrobtų asmenų registrą ir DNR duomenų bazę federaliniu lygmeniu;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, šiuo metu CELAC pirmininkaujančiai šaliai, Amerikos valstybių organizacijos (AVO) generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai (Eurolat) ir Meksikos kongresui bei prezidentui.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/31

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų (COM(2014)0452),

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 155 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą Susitarimą dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų,

—

atsižvelgdamas į tai, kad į susitarimą įtrauktas bendras prašymas Komisijai dėl jo įgyvendinimo remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu pagal Sutarties 155 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 101 straipsnio 3 dalį,

A.

kadangi pagal SESV 155 straipsnio 1 dalį socialiniai partneriai ES lygmeniu turi galimybę pradėti dialogą, kuris jų pageidavimu gali baigtis sutartiniais santykiais, įskaitant susitarimus;

B.

kadangi SESV 155 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė įgyvendinti ES lygmeniu sudarytus susitarimus, juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

1.

džiaugiasi tuo, kad nors SESV 155 straipsnio 2 dalyje ir nenumatyta būtinybės konsultuotis su Parlamentu dėl Komisijai pateiktų socialinių partnerių prašymų, Komisija perdavė Parlamentui savo pasiūlymą ir paprašė jo pateikti nuomonę Komisijai ir Tarybai;

2.

palankiai vertina tai, kad socialinių partnerių sudarytame susitarime ir Komisijos pasiūlyme nustatomi tik būtiniausi reikalavimai ir valstybės narės ir (arba) socialiniai partneriai gali savo nuožiūra priimti atitinkamoje srityje darbuotojams palankesnes priemones;

3.

rekomenduoja priimti Tarybos direktyvą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir atitinkamiems socialiniams partneriams.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/32

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0515 — C8-0125/2014),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1), (EGF Reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte nustatytą trišalio dialogo procedūrą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0013/2014),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.

kadangi Ispanija pateikė paraišką „EGF/2014/004 ES/Comunidad Valenciana, metalas“ dėl EGF finansinės paramos po to, kai per atskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš 142 Ispanijos įmonių, vykdančių veiklą metalo gaminių gamybos srityje, buvo atleisti 633 darbuotojai (iš jų parama taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta 300 darbuotojų);

D.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.

pritaria Komisijos nuomonei, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytos sąlygos ir kad dėl to Ispanija turi teisę gauti finansinę paramą pagal minėtąjį reglamentą;

2.

pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos 2014 m. kovo 25 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo greitai (mažiau nei per penkis mėnesius) įvertinta;

3.

teigiamai vertina tai, kad paraiškoje atsižvelgiama į patirtį, susijusią su ankstesnėmis paraiškomis iš to paties regiono; siūlo regionų, pateikiančių keletą paraiškų, patirtį ir galimą geriausią praktiką skleisti nuolatiniuose EGF kontaktinių asmenų ir ekspertų susitikimuose;

4.

laikosi nuomonės, kad darbuotojų atleidimas iš 142 Ispanijos įmonių, vykdančių veiklą metalo gaminių gamybos srityje, yra susijęs su pasauline finansų ir ekonomikos krize; pažymi, kad Ispanija yra viena iš labiausiai nuo krizės nukentėjusių valstybių narių ir dėl to sumažėjo metalo bei metalo gaminių paklausa ir gamybos apimtis; pažymi, kad 2009 m., palyginti su ankstesniais metais, Ispanijos metalo produktų gamybos apimtis sumažėjo 23,3 proc., o per 2008–2013 m. laikotarpį — 36,6 proc.; pažymi, kad 2008–2012 m. laikotarpiu šio sektoriaus apyvarta sumažėjo 38,5 proc. ir prarastos darbo vietos sudaro 43 proc. viso metalo sektoriaus užimtumo;

5.

pažymi, kad metalo gaminių sektorius yra pagrindinis žaliavų tiekėjas įvairioms apdirbamosios pramonės šakoms, visų pirma laivų statybos, statybos ir automobilių pramonės sektoriams, kuriems didelį poveikį visoje Sąjungoje darė ekonomikos krizė;

6.

pažymi, kad svarstomas atvejis atspindi regiono socialinę ir ekonominę būklę (vietos ekonomikai būdinga didelė MVĮ procentinė dalis), ir primena apie dabar MVĮ patiriamus sunkumus gauti finansavimą;

7.

pabrėžia, kad dėl 633 atleistų darbuotojų dar labiau pablogės nedarbo padėtis Valensijos regione, kuri yra itin sunki, nes metalo sektoriui tenka 25,4 proc. regiono pramonės sektoriaus darbo vietų; pažymi, kad 2008 m. Valensijos metalo sektoriuje buvo 35 868 darbo vietos, o 2012 m. jų teliko 20 873; šis sumažėjimas atitinka 43 proc. — tai 8 procentiniais punktais daugiau už nacionalinį vidurkį;

8.

apgailestaudamas pažymi, kad numatoma, jog taikant priemones dalyvaus tik mažiau kaip 50 proc. reikalavimus atitinkančių darbuotojų; mano, kad šis vertinimas pagrįstas paraišką pateikusios valdžios institucijos patirtimi iš ankstesnių paraiškų dėl EGF lėšų naudojimo regionuose; vis dėlto mano, kad regionuose, pasižyminčiuose aukštu nedarbo lygiu, turi būti daugiau mokymo ir perkvalifikavimo dalyvių;

9.

pabrėžia, kad užimtumui regione itin pakenkė krizės poveikis tradiciniams (pvz., keramikos, avalynės, statybos ir tekstilės) sektoriams, kurie labai svarbūs regiono ekonomikai;

10.

teigiamai vertina tai, kad numatoma, jog daug atleistų darbuotojų dalyvaus profesiniame rengime ir kvalifikacijos kėlime; palankiai vertina tai, kad šis kvalifikacijos kėlimas parengtas siekiant padidinti įgūdžius ir gebėjimus, įgytus metalo pramonėje, ir kad apmokyti naudoti naujas specialias technologijas darbuotojai galės atitikti būsimus metalo pramonės poreikius;

11.

palankiai vertina tai, kad Ispanijos valdžios institucijos, siekdamos skubiai suteikti darbuotojams paramą, 2014 m. birželio 20 d. (gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

12.

palankiai vertina tai, kad atleistiems darbuotojams skirtas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas bendrai finansuos Generalitat Valenciana (Valensijos regiono autonominė vyriausybė) ir, visų pirma, SERVEF (autonominės vyriausybės viešoji įdarbinimo tarnyba), finansuodama 30 proc. viso biudžeto, o darbdavių asociacija „Federación Empresarial Metalúrgica Valenciana-FEMEVAL“ ir profesinės sąjungos UGT-PV ir CCOO-PV finansuos 10 proc. viso biudžeto;

13.

pažymi, kad bendrai finansuotinas suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas apima atleistiems darbuotojams skirtas priemones, pvz., profesinį orientavimą, įdarbinimą, mokymus (profesinis rengimas ir kvalifikacijos kėlimas, universaliųjų įgūdžių ugdymas, mokymas darbo vietoje), verslumo skatinimą, paramą verslui steigti, darbo paieškos išmoką, su kelionėmis į mokymo vietą susijusių išlaidų padengimą ir užimtumo skatinimo priemonę;

14.

pažymi, kad numatoma 20 paramos gavėjų skirti 3 000 EUR sumą siekiant paskatinti juos grįžti į darbo rinką ir įsteigti savo įmones; mano, kad darbuotojų, kuriems taikoma ši skatinimo priemonė, skaičiaus nustatymas taip pat pagrįstas patirtimi iš ankstesnių EGF lėšų mobilizavimo atvejų regione;

15.

palankiai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis tiek su darbdavių asociacija FEMEVAL, tiek su profesinėms sąjungomis UGT-PV ir CCOO-PV ir kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės politikos ir nediskriminavimo principo;

16.

primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

17.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

18.

pažymi, kad išlaidų įžanginiams informaciniams susirinkimams, kurie yra pirmoji priemonė siūlomų veiksmų sąraše, sąmata, palyginti su praeitų metų paraiška iš to paties regiono, padidėjo 50 proc.;

19.

palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, pagerino procedūrą; pažymi, kad Komisija per 12 savaičių nuo visos paraiškos gavimo dienos atliko paraiškos atitikties sąlygoms gauti finansinę paramą įvertinimą;

20.

pabrėžia, kad remiantis EGF reglamento 9 straipsniu turi būti užtikrinta, kad EGF finansinė parama būtų teikiama tik tiek, kiek yra būtina norint išreikšti solidarumą ir suteikti laikiną vienkartinę paramą tiksliniams paramos gavėjams ir ji nepakeičia veiksmų, kuriuos bendrovės turi vykdyti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;

21.

palankiai vertina priimtą EGF reglamentą, kuriame atsižvelgta į Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

22.

primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

23.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

24.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/36

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0532 – C8-0126/2014),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1) (toliau – EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte nustatytą trišalio dialogo procedūrą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0015/2014),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.

kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2013/012 BE/Ford Genk“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš Genke įsikūrusios surinkimo gamyklos Ford-Werke GmbH  (4) (toliau – Ford Genk) ir iš 10 Ford Genk tiekėjų Belgijoje per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. iš darbo atleisti 512 darbuotojų, iš kurių 479 asmenys, tikimasi, galės pasinaudoti priemonėmis;

D.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.

pažymi, kad EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, susijusios su minimaliu per ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičiumi, yra iš dalies įvykdytos, nes buvo atleista mažiau nei 500 darbuotojų; mano, kad paraiška dėl finansinės paramos iš EGF gali būti laikoma priimtina, kai darbuotojų atleidimas turi didelės įtakos užimtumo lygiui ir vietos ekonomikai; atsižvelgia į dvi kitas atleidimų bangas, kurių tikimasi 2014 m. (apytikriai 4340 darbuotojų iš gamyklos Ford Genk ir 2820 darbuotojų iš jos tiekėjų įmonių, įsikūrusių toje pačioje geografinėje zonoje); mano, kad tai turės didelį poveikį visam Flandrijos regionui, nes prognozuojama, kad bus prarasta daugiau negu 11 000 darbo vietų; primena, kad kiek įmanoma skubiau įgyvendinus konkrečias priemones, skirtas padėti pirmajai atleistų darbuotojų grupei, jų galimybės rasti naują darbą padidėtų ir visiems atleistiems darbuotojams būtų užtikrintos vienodos galimybės; todėl pritaria Komisijos nuomonei, kad pagal EGF reglamentą Belgija turi teisę gauti finansinę paramą;

2.

pažymi, kad 2013 m. gruodžio 23 d. Belgijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, iki 2014 m. birželio 12 d. buvo pateikta papildoma informacija ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina greitą (mažiau nei 8 mėnesius trukusį) paraiškos vertinimą; pabrėžia ne ilgesnio kaip 20 savaičių vertinimo laikotarpio nustatymo naujame EGF reglamente (Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013) (5) svarbą;

3.

mano, kad darbuotojų atleidimai iš surinkimo gamyklos Ford-Werke GmbH ir dešimt Ford Genk tiekėjų yra susiję su esminiais struktūriniais pasaulio prekybos sistemos pokyčiais, įvykusiais dėl globalizacijos, dėl spartaus ES rinkos dalies sumažėjimo keleivinių automobilių gamybos rinkoje pasaulio mastu ir dėl pastovaus naujų automobilių pardavimo Sąjungoje mažėjimo;

4.

pažymi, kad gamykla Ford Genk buvo didžiausias Limburgo provincijos darbdavys ir kad aptariamų 512 darbuotojų atleidimas ir ateityje dėl Ford Genk uždarymo Genke numatomos dvi atleidimų bangos turės didžiulį poveikį vietos darbo rinkai, kuriai būdingas didelis nedarbo lygis, žemesnio lygio kvalifikacija ir įgūdžiai ir kurioje mažiau išvystyta mokymo paslaugų pasiūla; pažymi, kad remiantis Belgijos valdžios institucijų nurodytu tyrimu (6), iš kiekvieno 100 darbuotojų, kuriuos numatoma atleisti iš darbo gamykloje Ford Genk, 65 darbuotojai būtų atleisti tiesioginių ir netiesioginių tiekėjų įmonėse Limburge, ir papildomai 72 darbuotojai būtų atleisti kitur Flandrijos regione esančiose tiekėjų įmonėse;

5.

pažymi, kad nuo EGF veiklos pradžios 2007 m. automobilių pramonėje buvo priimta 17 sprendimų dėl EGF mobilizavimo (7); visų pirma aštuoniuose ankstesniuose EGF sprendimuose buvo nurodyta sumažėjusi ES keleivinių automobilių gamybos rinkos dalis (8); ragina remiantis šiomis paraiškomis ir tomis paraiškomis, kurias tikimasi gauti iki metų pabaigos, įvertinti EGF lėšų naudojimo, konkrečiai susijusio su atleidimais automobilių gamybos sektoriuje, poveikį;

6.

palankiai vertina tai, kad Belgijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2013 m. liepos 1 d. (gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų rinkiniui) nusprendė pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

7.

pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas apima toliau nurodytas priemones, skirtas 479 atleistiems darbuotojams vėl įtraukti į darbo rinką (sugrupuotos pagal kategorijas): 1) pagalba ieškant darbo (pagrindinių klientų konsultanto, socialinės intervencijos patarėjo paslaugos, informacija apie profesinio rengimo ir mokymo galimybes, aktyvus orientavimas į darbo rinką) ir 2) profesinis mokymas ir perkvalifikavimas (profesinio rengimo kursai, įdarbinimas po individualaus profesinio mokymo, mokymas, kaip parengti paraišką dėl darbo);

8.

palankiai vertina tai, kad siekdama spręsti problemą Flandrijos vyriausybė sukūrė specialią darbo grupę, suburiančią visas suinteresuotąsias šalis, ir kad jos darbe dalyvauja Komisijos tarnybos;

9.

palankiai vertina tai, kad su Limburgo regiono socialinėje ir ekonominėje taryboje (SERR Limburg) atstovaujamais socialiniais partneriais ne tik buvo konsultuojamasi, bet jie taip pat dalyvavo specialiai EGF paraiškai įsteigtame Stebėsenos komitete; be to, pažymi, kad EGF paraiška buvo aptarta su socialiniais partneriais rengiant reguliarias Limburgo strateginio veiksmų plano, priimto siekiant spręsti regioninio Ford Genk uždarymo poveikio klausimą, įgyvendinimo ataskaitas;

10.

primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant per darbuotojo profesinę karjerą įgytus įgūdžius ir gebėjimus; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos; taip pat pažymi, kad taikant mokymo ir perkvalifikavimo priemones derėtų pripažinti konkrečius įgūdžius ir gebėjimus, kuriuos atitinkami darbuotojai įgijo automobilių pramonėje ir jos tiekimo sektoriuje, ir jais remtis;

11.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Belgijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

12.

ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti su procedūromis susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; pabrėžia, kad kiti šios procedūros patobulinimai įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 ir kad bus užtikrintas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

13.

pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikia užtikrinti, jog EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija sudarant galimybę dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

14.

palankiai vertina priimtą Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013, kuriame atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

15.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

16.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/40

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0553 — C8-0136/2014),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (1) (toliau — EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau — 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0017/2014),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.

kadangi priimtame Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 (4) atspindimas Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.

kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2013/002 BE/Carsid“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. sausio 28 d. uždarius Carsid SA (toliau — Carsid) (5) gamyklą Marsinelyje netoli Šarlerua (Belgija) buvo atleisti 939 darbuotojai ir planuojama, kad 752 iš jų bus taikomos priemonės;

E.

kadangi iš EGF prašomos finansinės paramos suma yra 911 934 EUR (50 proc. bendro biudžeto);

F.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad paraiška grindžiama EGF reglamento 2 straipsnio a punktu; pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamente nustatytos sąlygos, todėl Belgija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.

pažymi, kad 2013 m. balandžio 2 d. Belgijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, o iki 2014 m. liepos 4 d. pateikta papildoma informacija, ir kad 2014 m. rugsėjo 5 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą;

3.

pažymi, kad palyginti ilga procedūra, vykdyta nuo pirmųjų atleidimų iš darbo dienos iki paraiškos vertinimo, sudarė sąlygas surinkti tikslią su šiuo atveju susijusią informaciją;

4.

reiškia susirūpinimą dėl šios procedūros trukmės ir primena, kad parama iš EGF turėtų būti suteikiama kuo greičiau;

5.

palankiai vertina tai, kad Belgijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2012 m. spalio 1 d. (gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

6.

palankiai vertina tai, kad įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 1309/2013 turėtų būti išvengta tokio paramos vėlavimo, tačiau dėl prašymų mobilizuoti lėšas nagrinėjimo spartumo neturėtų nukentėti veiksmingumas;

7.

laikosi nuomonės, kad darbuotojai iš gamyklos Carsid SA (Carsid) buvo atleisti dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių ir dėl pasauliniu mastu sparčiai mažėjančios Sąjungos rinkos dalies nepertraukiamo liejimo būdu gaminamo neapdoroto plieno (įskaitant lietinius ruošinius, bliumus ir plokščiuosius luitus) gamybos sektoriuje, taip pat dėl nuolat mažėjančios liejimo būdu gaminamo neapdoroto plieno gamybos Sąjungoje, nes sumažėjo plieno paklausa automobilių pramonės ir statybos sektoriuose;

8.

pažymi, jog tikimasi, kad atleidus Carsid darbuotojus gerokai pakils nedarbo lygis Šarlerua rajone (buvusi angliakasybos ir plieno gamybos zona, kurioje užimtumas labai priklauso nuo tradicinės sunkiosios pramonės), nes šis rajonas pasižymi tuo, kad didelę bedarbių dalį sudaro ilgai darbo ieškantys ir žemo lygio kvalifikaciją bei įgūdžius turintys asmenys; atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. nedarbo lygis Šarlerua rajone buvo 21,6 proc., palyginti su 15,8 proc. vidutiniu nedarbo lygiu Valonijos regione ir 11,2 proc. visoje šalyje;

9.

teigiamai vertina tai, kad bus taikomos aktyvios darbo rinkos priemonės ir kad išmokos nenurodomos kaip EGF lėšomis finansuotinos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos;

10.

pabrėžia prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų, teikiamų paramos gavėjams, efektyvumo svarbą, visų pirma dėl to, kad paveiktame regione sumažėjus užimtumui gamybos sektoriuje šie darbuotojai turės persikvalifikuoti, kad galėtų rasti kitos profesijos darbą kituose sektoriuose;

11.

pažymi, kad 2006–2011 m. laikotarpiu nepertraukiamo liejimo būdu gaminamo neapdoroto plieno gamybos apimtis ES-27 sumažėjo 13,4 proc., o ES-27 rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 30,7 proc.; pabrėžia, kad dėl to Europos plieno sektorius susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais; atsižvelgdamas į tai primena, kad plieno sektoriuje pateiktos 4 EGF paraiškos (6);

12.

pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas apima toliau nurodytas priemones, skirtas 752 atleistiems darbuotojams vėl integruoti į darbo rinką (sugrupuotos pagal kategorijas): 1) individuali pagalba ieškant darbo, bylos tvarkymas ir bendros informavimo paslaugos; 2) mokymas ir perkvalifikavimas;

13.

palankiai vertina tai, kad įvairūs socialiniai partneriai ir organizacijos — profesinės sąjungos (FGTB, CSC), Valonijos regione veikiantys sektorių profesinio ir technologinio mokymo centrai, Valonijos regiono valstybinė užimtumo ir mokymo tarnyba FOREM, Europos socialinis fondas (ESF), Belgijos prancūzų bendruomenės agentūra ir Valonijos vyriausybė — dalyvavo bendrai koordinuojant ir įgyvendinant priemones; be to, teigiamai vertina tai, kad profesinės sąjungos tiesiogiai dalyvauja valdant specialiai šiuo tikslu įsteigtą perkvalifikavimo skyrių ir įgyvendinant tam tikras priemones;

14.

primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

15.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Belgijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

16.

ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti su procedūromis susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija Parlamentui ir Tarybai teikia EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; pabrėžia, kad kiti šios procedūros patobulinimai įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 ir kad bus užtikrintas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

17.

pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu užtikrinama, kad EGF lėšomis būtų remiama atskirų atleistų darbuotojų reintegracija siekiant sudaryti galimybę gauti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

18.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

19.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/43

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0560 – C8-0141/2014),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1) (toliau – EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į trišalio susitikimo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0016/2014),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau bei kuo veiksmingiau prieinama;

C.

kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.

kadangi Prancūzija pateikė paraišką „EGF/2014/006 FR/PSA“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš įmonės Peugeot Citroën Automobiles (toliau – PSA), vykdančios NACE 2 red. 29 skyriaus (Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba) veiklą, buvo atleista 6 120 darbuotojų; darbuotojai daugiausiai atleisti Il de Franso (One gamykla) ir Bretanės (Reno gamykla) regionuose ir per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. paramą taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta teikti 2 357 darbuotojams;

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

F.

kadangi galima atlikti reikšmingą susijusių gamyklų restruktūrizavimą, o būtent gamykloje, esančioje One su Bua, į kurią būtų galima perkelti daug darbininkų, jei ten būtų leista visapusiškai panaudoti daugiarūšio vežimo potencialą;

G.

kadangi Bretanės vietos valdžios institucijos nedalyvavo kuriant prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas atleistiems darbuotojams, nors jos atsakingos už profesinį mokymą; kadangi vietos profesinių sąjungų atstovai iš pagrindinių susijusių miestų nebuvo įtraukti į derybas dėl priemonių;

1.

pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Prancūzija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.

pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos 2014 m. balandžio 25 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2014 m. rugsėjo 10 d. Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo greitai (mažiau nei per penkis mėnesius) įvertinta;

3.

mano, kad darbuotojų atleidimas iš PSA yra susijęs su esminiais globalizacijos nulemtais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, ir nurodo Prancūzijos (leidinys „L ' industrie Automobile Francaise, Analyse et statistiques 2013“ (4)) pastabą, kad 2000–2012 m. pasaulinė transporto priemonių gamyba išaugo 44 proc., tuo pačiu laikotarpiu gamyba Vakarų Europoje sumažėjo 25 proc., be to, gamyba trečiosiose šalyse (Pietų Korėjoje, Kinijoje, Turkijoje, Indonezijoje, Irane, Malaizijoje, Tailande ir Pietų Amerikoje) labai išaugo ir šiuo metu sudaro 47 proc. pasaulio transporto priemonių gamybos (2000 m. ji sudarė 15 proc.);

4.

pažymi, kad atleidus 6 120 darbuotojų dar labiau padidės nedarbas Il de Franso ir Bretanės regionuose, kuriuose yra dvi susijusios gamyklos, nes One gamykla buvo 8-tas pagal dydį darbdavys ir dėl atleidimų užimtumas regione sumažėjo 13,6 proc.;

5.

pažymi, kad iki šiol buvo pateikta 21 paraiška dėl EGF paramos automobilių pramonės sektoriui, iš kurių 12 buvo pagrįstos su prekyba susijusia globalizacija, o 9 – pasauline finansų ir ekonomikos krize; mano, kad kas dvejus metus teikiamoje ataskaitoje, kuri turi būti parengta 2015 m. rugpjūčio mėn., būtina šiam sektoriui skirti ypatingą dėmesį;

6.

primena, kad tai yra trečioji paraiška, susijusi su Prancūzijos automobilių pramonės sektoriumi, pagal kurią prašoma per 10 mln. EUR; pabrėžia gerai parengto prisitaikymo proceso ir tikslaus kvalifikacijų nustatymo svarbą, nes tai sudaro galimybių vykdyti profesinį perorientavimą ir panaudoti darbuotojų turimą kompetenciją kituose sektoriuose;

7.

palankiai vertina tai, kad Prancūzijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2013 m. birželio 3 d. (gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones; apgailestauja, kad, nepaisant šio greito įgyvendinimo, Komisija šią paraišką turėjo vertinti iš Prancūzijos valdžios institucijų negavusi reikalingos informacijos apie išankstinį finansavimą ir nacionalinį bendrą finansavimą;

8.

pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas apima atleistiems darbuotojams skirtas priemones, pvz., priėmimo centrą ir bylų nagrinėjimą, išorės ekspertų konsultacijas, teminius seminarus, mokymus, išmokas mokymams ir dotacijas verslui kurti;

9.

pažymi, kad rengiant suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą buvo konsultuojamasi su tikslinių paramos gavėjų nacionaliniais atstovais ir socialiniais partneriais ir kad įvairiais naudojimosi EGF ir prieigos prie jo etapais bus vykdoma vyrų ir moterų lygybės politika ir taikomas nediskriminavimo principas;

10.

vis dėlto apgailestauja dėl nepakankamo vietos politinės valdžios institucijų ir profesinių sąjungų įtraukimo; ateityje persvarstant EGF reglamentą siūlo į dokumentų rinkinį, apimantį nacionalinių valdžios institucijų Komisijai teikiamą prašymą dėl lėšų mobilizavimo, įtraukti oficialias konsultacijas su vietos politinėmis valdžios institucijomis ir profesinėmis sąjungomis; mano, kad būtina geriau integruoti EGF į pertvarkymo programas ir vietos ekonominės struktūros procesus;

11.

džiaugiasi dėl apytikriai nustatyto didelio dalyvių, kurie turėtų gauti dotacijas verslui kurti, skaičiaus; atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos dotacijos neviršija 15 000 EUR sumos, kaip nustatyta pagal EGF reglamento 7 straipsnį; ragina laiku įvertinti šiuos specialius veiksmus, kad galima būtų įvertinti tokių paskatų rezultatus pagal galimybes jau kitoje kas du metus teikiamoje ataskaitoje arba ne vėliau kaip galutinėje ataskaitoje;

12.

pritaria planui teikti paskolas be palūkanų naujoms įmonėms steigti; pažymi, kad kartu su dotacijomis verslui kurti tai galėtų būti didelė parama dalyviams kuriant perspektyvias įmones; džiaugiasi, kad valdžios institucijos svarsto galimybę tuo tikslu panaudoti Europos mikrofinansų priemonę;

13.

primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą;

14.

apgailestauja dėl to, kad neskiriama lėšų EGF komunikacijos ir propagavimo priemonėms; mano, kad šių veiksmų viešumas ir informacija apie juos atlieka svarbų vaidmenį ne tik pritraukiant paramos gavėjus, bet ir atkreipiant dėmesį į Sąjungos veiksmus socialinėje srityje;

15.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; pabrėžia, kad Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

16.

palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą; atkreipia dėmesį į su nauju tvarkaraščiu susijusią laiko stoką ir galimą poveikį atvejų nagrinėjimo efektyvumui;

17.

atkreipia dėmesį, kad pagal paraišką siekiama panaudoti 35 proc. (didžiausią leidžiamą dalį) visų išlaidų išmokoms mokymams ir kad laikantis EGF reglamento nuostatų šiomis lėšomis papildomos išmokos, kurias moka darbuotojus atleidžianti įmonė;

18.

primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą suderinti su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

19.

pabrėžia, kad remiantis EGF reglamento 9 straipsniu turi būti užtikrinta, jog EGF finansinė parama būtų teikiama tik tokiu mastu, kiek yra būtina norint išreikšti solidarumą ir suteikti laikiną vienkartinę paramą tiksliniams paramos gavėjams, ir kad ji nepakeis veiksmų, kuriuos bendrovės turi vykdyti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;

20.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/47

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 pastraipas,

—

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 27 d. Europos vadovų tarybos sprendimą 2014/414/ES (1), kuriuo kandidatu į Europos Komisijos pirmininkus siūlomas Jean-Claude Juncker,

—

atsižvelgdamas į Jean-Claude'o Juncker'io 2014 m. liepos 15 d. plenarinėje sesijoje padarytą pareiškimą ir pristatytas politines gaires,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 15 d. sprendimą (2), kuriuo Jean-Claude Juncker išrenkamas Komisijos pirmininku;

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2014/639/ES (3), priimtą gavus išrinkto Komisijos pirmininko sutikimą, kuriuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. skiriamas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai;

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimą 2014/716/ES, Euratomas, priimtą bendru sutarimu su išrinktu Komisijos pirmininku, kuriuo priimamas kitų asmenų, kuriuos Taryba siūlo skirti Komisijos nariais, sąrašas ir kuriuo panaikinamas bei pakeičiamas Sprendimas 2014/648/ES, Euratomas (4),

—

atsižvelgdamas į paskirtųjų Komisijos narių klausymus atsakinguose Parlamento komitetuose, surengtus 2014 m. rugsėjo 29 d. — spalio 20 d., bei Pirmininkų sueigos posėdyje, kuriame galėjo dalyvauti visi nariai, taip pat į kandidatų vertinimus, kuriuos šie komitetai pateikė pasibaigus klausymams,

—

atsižvelgdamas į įvertinimus, atliktus 2014 m. spalio 21 d. Komitetų pirmininkų sueigos posėdyje ir 2014 m. spalio 21 d. Pirmininkų sueigos posėdyje,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. išrinkto Komisijos pirmininko pareiškimą plenariniame posėdyje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį ir XVI priedą,

1.

pritaria, kad būtų paskirti Komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas išorės santykiams (Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai) ir kiti Komisijos nariai kolektyviai, kurių kadencijos pabaiga 2019 m. spalio 31 d.;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Ministrų tarybai ir išrinktam Komisijos pirmininkui.

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/48

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį

—

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1), (toliau – Finansinis reglamentas), ypač į jo 41 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai patvirtintą 2013 m. lapkričio 20 d. (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą Nr. 2007/436/EB (Euratomas) dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (5),

—

atsižvelgdamas į taisomojo biudžeto Nr. 2/2014 projektą, kurį Komisija priėmė 2014 m. balandžio 15 d. (COM(2014)0234),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 14 d. priimtą ir 2014 m. rugsėjo 12 d. Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 2/2014 projekto (12300/2014 – C8-0160/2014),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0018/2014),

A.

kadangi taisomojo biudžeto Nr. 2/2014 projektu siekiama į 2014 m. biudžetą įtraukti 2013 finansinių metų perviršį, kuris siekia 1 005 mln. EUR;

B.

kadangi pagrindiniai šio perviršio komponentai yra didesnės nei planuota pajamos, siekiančios daugiau nei 771 mln. EUR, nepanaudota išlaidoms numatyta 276 mln. EUR suma ir teigiami 42 mln. EUR valiutos keitimo kurso skirtumai;

C.

kadangi pajamų padidėjimas daugiausia siejamas su baudomis ir palūkanomis už vėluojančius mokėjimus (1 331 mln. EUR), tačiau faktiškai surinktų nuosavų lėšų suma, palyginti su numatytąja biudžete, mažėja (-226 mln. EUR), kaip ir įplaukos, susijusios su perviršiais, likučiais ir koregavimais (-360 mln. EUR);

D.

kadangi, kalbant apie išlaidas, nepakankamas asignavimų panaudojimas 2013 m. (107 mln. EUR) ir 2012 m. (54 mln. EUR) yra labai nedidelis, susijęs su vienaip ar kitaip nenuspėjamais veiksniais ir negalima manyti, kad jį lėmė sumažėję įsisavinimo pajėgumai;

E.

kadangi, kaip matyti iš faktiškai visų turimų rodiklių, ir 2012 m., ir 2013 m. biudžete nepakako mokėjimų asignavimų;

F.

kadangi Finansinio reglamento 18 straipsnyje nustatyta, kad bet koks sąmatų neatitikimas, kurį ketinama įtraukti į Sąjungos biudžetą, yra vienintelis šio taisomojo biudžeto objektas;

1.

pažymi, kad taisomojo biudžeto Nr. 2/2014 projektas skirtas tik 2013 m. perviršiui, siekiančiam 1 005 mln. EUR, į biudžetą įtraukti, kaip nustatyta Finansinio reglamento 18 straipsnyje; atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 2/2014 projekto;

2.

primena, kad priėmus šį taisomąjį biudžetą Nr. 2, valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) įnašas į ES biudžetą sumažės 1 005 mln. EUR ir taip iš dalies bus kompensuotas jų įnašas, reikalingas taisomajam biudžetui Nr. 3 finansuoti (reikalinga dar 3 170 mln. EUR nuosavų išteklių suma); todėl pabrėžia ketinantis taisomojo biudžeto Nr. 2 projekto patvirtinimo procedūrą vykdyti tuo pat metu, kai vyks derybos dėl taisomojo biudžeto Nr. 3 projekto, susijusio su papildomų mokėjimų asignavimų mobilizavimo, bei taisomojo biudžeto Nr. 4 projekto, susijusio su tradicinių nuosavų išteklių prognozės peržiūra, kitomis įplaukomis ir galutiniu sprendimu dėl kai kurių baudų – taip būtų gauta dar 2 059 mln. EUR dydžio nuosavų išteklių suma ir būtų galima dar labiau sumažinti papildomų asignavimų pagal taisomojo biudžeto Nr. 3 projektą poreikį;

3.

pažymi, kad taisomųjų biudžetų Nr. 2, 3 ir 4 projektus priėmus be pakeitimų, bendras poveikis biudžetui siektų tik 106 mln. EUR papildomais BNP įnašais, kuriuos valstybės narės turėtų skirti, kad užtikrintų pakankamus mokėjimų asignavimus 2014 m. dabartiniams Sąjungos teisiniams įsipareigojimams padengti;

4.

kad išsaugotų politinį ir procedūrinį taisomųjų biudžetų Nr. 2, 3 ir 4 projektų ryšį, nusprendžia iš dalies pakeisti Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 2/2014 projekto, kaip nurodoma toliau;

5.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Parlamento pakeitimą Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

1 4 skyrius –

27.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/51

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (3) (DFP reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2015 m. biudžeto sudarymo bendrų gairių, III skirsnis — Komisija (5),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2015 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (6),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 24 d. Komisijos patvirtintą Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2014)0300),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 2 d. Tarybos patvirtintą poziciją dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo perduota Parlamentui (12608/2014 — C8-0144/2014),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. spalio 15 d. pateiktą Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2015,

—

atsižvelgdamas į Biuro 2014 m. rugsėjo 15 d. svarstymus ir į patikslintą generalinio sekretoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. raštą dėl Parlamento 2015 m. biudžeto projekto svarstymo,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, projekto (7),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų atitinkamų komitetų nuomones (A8-0014/2014),

1.

primena, kad minėtoje 2014 m. kovo 13 d. rezoliucijoje Parlamentas pabrėžė, jog reikia daugiau strategiškai investuoti į veiksmus, kuriančius pridėtinę vertę Europai, siekiant padėti Europos ekonomikai atsigauti, skatinti konkurencingumą, tvarų augimą ir užimtumą, visų pirma jaunimo užimtumą, kartu siekiant didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą;

2.

pabrėžia, jog valstybių ir vyriausybių vadovai 2014 m. birželio mėn. dar kartą sutarė (ir tai priminė per 2014 m. rugpjūčio mėn. neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą), kad reikia investuoti į valstybių narių ekonomiką ir parengti ją ateičiai sprendžiant investicijų, kurių reikia Sąjungos masto transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros (be kita ko, iki 2015 m. baigiant kurti bendrąją skaitmeninę rinką), taip pat efektyvaus energijos vartojimo, inovacijų, mokslinių tyrimų ir pajėgumų srityse ir kurios nebuvo atliktos laiku, klausimą; primena neginčytiną Europos Sąjungos biudžeto vaidmenį siekiant šių politinių tikslų;

3.

dar kartą primena, kad Sąjungos biudžeto jokiu būdu nereikėtų suvokti ir vertinti vien tik kaip finansų srities klausimo, kurio sprendimas užkraunamas nacionaliniams biudžetams, ir mano, kad, priešingai, jį reikėtų suprasti kaip galimybę paspartinti tas iniciatyvas ir investicijas, kurios svarbios visai Sąjungai ir kuria pridėtinę vertę visos Sąjungos mastu — dėl daugumos tokių investicijų bendrai sprendžia Parlamentas ir Taryba;

4.

primena, kad Sąjungos biudžetas yra papildomojo pobūdžio, nes jo lėšomis papildomos iš nacionalinių biudžetų skiriamos lėšos, ir jis suteikia paskatą skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į jo esminį pobūdį ir ribotą dydį jis neturėtų būti ribojamas ir varžomas savavališkais sumažinimais, bet priešingai — tikslinės sritys turėtų būti stiprinamos;

5.

pažymi, kad Komisijos pasiūlytame 2015 m. biudžeto projekte (įskaitant specialias priemones) numatoma 145 599,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir 142 137,3 mln. EUR mokėjimų asignavimų (MA); atkreipia dėmesį į tai, kad BP numatyta bendra mokėjimų asignavimų suma, palyginti su 2014 m. biudžetu (atsižvelgiant į Taisomąjį biudžetą (TB) Nr. 1 ir Taisomojo biudžeto Nr. 2–4/2014 projektą (TBP)), padidinta nedaug — tik 1,4 proc., ir vis dar yra 2 mlrd. EUR mažesnė negu įvykdytas 2013 m. biudžetas; pabrėžia, kad Komisija pasiūlė palikti bendrą 1 478,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų maržą, mažesnę nei jos pateikto BP viršutinės ribos;

6.

pabrėžia decentralizuotų agentūrų, kurios yra būtinos įgyvendinant Sąjungos politiką ir programas, svarbą; pabrėžia, kad reikia joms skirti atitinkamus finansinius išteklius ir personalą, kad jos galėtų tinkamai atlikti joms teisėkūros institucijų skirtas užduotis;

7.

nepritaria tam, kad Taryba per pirmąjį svarstymą sumažino įsipareigojimų asignavimus 522 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus — 2,1 mlrd. EUR, taigi nustatė, kad Sąjungos 2015 m. biudžete įsipareigojimų asignavimų suma sieks 145 077,4 mln. EUR, o mokėjimų — 139 996,9 mln. EUR; pabrėžia, kad mokėjimų asignavimų sumažinimas 2,1 mlrd. EUR suma atitiks -0,18 proc. sumažinimą, palyginti su 2014 m. biudžetu (įskaitant TB Nr. 1 ir TB Nr. 2–4/2014 projektą); yra itin susirūpinęs dėl didelio pagal 1a išlaidų kategoriją konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti fondams skiriamų mokėjimų asignavimų sumažinimo, nes taip ypač sunkiai pažeidžiamas Tarybos įsipareigojimas įveikti krizę ir dar labiau paskatinti ekonomikos augimą;

8.

nepritaria 2015 m. biudžeto svarstymui Taryboje, per kurį visiškai nepaisyta Sąjungos politikos daugiamečio pobūdžio ir, užuot sprendus problemą, dar labiau padidintas mokėjimų asignavimų trūkumas ir sulėtintas tolesnis Sąjungos programų įgyvendinimas;

9.

dar kartą pabrėžia, kad Tarybai taikant principą nustatyti mokėjimų dydį pagal infliacijos lygį visiškai nepaisoma Sąjungos politikos daugiamečio pobūdžio ir jos atliekamos funkcijos ir dėl to DFP tampa visiškai netinkama; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad didėjant atotrūkiui tarp mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų dar labiau sunkinamos neįvykdytų įsipareigojimų vėlavimo problemos; pabrėžia, kad taikant tokį principą bloginama piliečių nuomonė apie Sąjungą; visų pirma primena, kad, siekdama įveikti ekonomikos krizę, Sąjunga turėtų didinti savo investicijas;

10.

apgailestauja dėl to, kad Taryba savavališkai pasiūlė sumažinti administracinių ir paramos eilučių lėšas, pagal kurias finansuojamas pagrindinių Sąjungos programų įgyvendinimas, nes minėtas lėšų mažinimas gali daryti neigiamą poveikį siekiant sėkmingai pradėti naujas programas, kadangi dėl administracinių gebėjimų trūkumo kyla didelis pavojus, kad bus stabdomas Sąjungos politikos įgyvendinimas;

11.

labai susirūpinęs dėl to, kad Taryba Sąjungos biudžeto atžvilgiu laikosi dvigubų standartų ir, viena vertus, ragina didinti Sąjungos lėšas tose srityse, kuriose galima skatinti tvarų augimą, kita vertus, siūlo itin sumažinti svarbiausiose srityse, kaip antai mokslinių tyrimų, inovacijų, kosmoso, infrastruktūros, MVĮ ir energijos, skiriamas lėšas;

12.

džiaugiasi, kad 13 valstybių narių pareiškė, jog yra įsitikinusios, kad Tarybos sutartas mokėjimų asignavimų dydis gali būti nepakankamas ir dėl to gali kilti didelių sunkumų siekiant laiku įgyvendinti Sąjungos teisines pareigas ir jau prisiimtus įsipareigojimus; primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 323 straipsnį „Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims“;

13.

mano, kad dėl jau kelerius metus matomo Tarybos nepajėgumo suburti kvalifikuotąją savo narių daugumą, kad užtikrintų tokio dydžio mokėjimų asignavimus, jog Sąjunga galėtų patenkinti neginčijamus mokėjimų poreikius, jai tenka didelė politinė atsakomybė dėl labai įtemptos padėties mokėjimų srityje; apgailestauja, kad dėl tokios padėties laipsniškai susidarė struktūrinis Sąjungos biudžeto deficitas, kuris nesuderinamas su Sutarties nuostatomis ir dėl kurio atsiranda pavojus, kad Komisija nepajėgs įvykdyti savo teisinių įsipareigojimų;

14.

kartu pažymi, kad dabartinė Sąjungos biudžeto struktūra, pagal kurią mokėjimų asignavimai yra susieti su nacionaliniais įnašais, gali skatinti nepalankius valstybių narių pasirinkimus, ypač tais laikotarpiais, kai ypatinga svarba teikiama nacionalinių biudžetų subalansavimui; vis dėlto pabrėžia, kad toks mokėjimų lygis yra tiesioginis atitinkamo įsipareigojimų lygio, kurį Taryba, surinkusi reikiamą kvalifikuotą balsų daugumą, oficialiai patvirtino per metines biudžeto procedūras, rezultatas;

15.

apgailestauja dėl esminio Tarybos ir Parlamento bei Komisijos konflikto; ragina siekti, kad ši įtampa pereitų į vaisingesnį keitimąsi nuomonėmis; viliasi, kad atvirumas naujam požiūriui ir naujiems pasiūlymams galiausiai atves prie struktūrinių pokyčių, kurie padės subalansuoti biudžetą, nes tai rūpi tiek Parlamentui, tiek Tarybai, ir jos abi to siekia;

16.

pabrėžia, kad be politinių susitarimų, pasiektų derybose dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir susijusių su ypač intensyviu asignavimų nustatytiems politikos tikslams telkimu laikotarpio pradžioje, įgyvendinimo Komisija nepasiūlė papildomų veiksmų siekiant prisitaikyti prie naujų prioritetų, kuriuos ne tik nubrėžė Parlamentas, bet dėl kurių taip pat susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje; todėl nutaria padidinti Sąjungos įvairių sričių politiniams tikslams ir strateginiams prioritetams skiriamus finansinius išteklius;

17.

nutaria labiausiai padidinti sumas, skiriamas svarbiausioms strategijos „Europa 2020“ programoms, pagal kurias siekiama skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą, t. y. programoms „Horizontas 2020“, COSME, „Erasmus+“, skaitmeninei darbotvarkei, programai PROGRESS ir socialinei darbotvarkei, kadangi tai pavyzdinės programos, iš kurių matome, kaip Sąjunga prisideda prie novatoriškos ir klestinčios ekonomikos kūrimo visame žemyne; toliau didina paramą programoms, pvz., kaimynystės politikos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos programoms, kuriomis užtikrinamas Sąjungos išorės politikos darbotvarkės įgyvendinimas; primygtinai primena būtinybę didinti svarbių kovos su nelygybe programų ir politikos, pvz., Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, programos „Europa piliečiams“, finansavimą ir skatinti lyčių lygybę;

18.

nustato, kad 2015 m. įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumos atitinkamai yra iš viso 146 380,9 mln. EUR ir 146 416,5 mln. EUR;

19.

pritaria Komisijos pasiūlymui visapusiškai panaudoti 2015 m. viršutinės mokėjimų ribos neviršijančius išteklius, taigi nepalikti maržos pagal 2015 m. mokėjimų asignavimų viršutinę ribą; remdamasis dabartinėmis ir tikėtinomis mokėjimų įgyvendinimo schemomis vėl įrašo mokėjimų sumas, kokios jos buvo numatytos iki Tarybai jas sumažinant;

20.

vis dėlto pabrėžia, kad net panaudojus visas 2015 m. mokėjimams skirtas lėšas iki pat viršutinės ribos jų nepakaks tebesitęsiančioms Sąjungos mokėjimų problemoms, kurios atsirado nuo 2010 m. Sąjungos biudžeto laikotarpio, išspręsti; atkreipia ypač didelį dėmesį į pastaraisiais metais buvusius labai didelius mokėjimų vėlavimus, dėl kurių 2013 m. pabaigoje vien sanglaudos politikos srityje susidarė precedento neturinti 23,4 mlrd. EUR skola, ir nerimauja, kad tokio pat dydžio skola gali susidaryti ir 2014 m. pabaigoje; taigi pabrėžia, kad reikia nedelsiant veiksmingai spręsti pasikartojančią mokėjimų trūkumo problemą; todėl nutaria pridėti 4 mln. EUR prie Komisijos pasiūlytos mokėjimų asignavimų ribos kai kuriose biudžeto eilutėse, įskaitant pagrindines 2007–2013 m. Sąjungos struktūrinių fondų ir mokslinių tyrimų programoms užbaigti skirtas biudžeto eilutes, pagal kurias mokėjimų padėtis yra itin bloga;

21.

atitinkamai ragina Komisiją būti pasirengus pateikti atitinkamą pasiūlymą mobilizuoti lankstumo priemones, įtrauktas į DFP reglamentą; primena savo ketinimą nepriimti jokių apribojančių lankstumo ir specialiųjų priemonių nuostatų, įtrauktų į DFP reglamentą ir 2013 m. gruodžio 2 d. TIS, dėl kurių sėkmingai susiderėjo Parlamentas, aiškinimų;

22.

dar kartą pakartoja, kad visi mokėjimų asignavimai, mobilizuoti panaudojant specialias priemones, turi būti įrašyti į biudžetą viršijant DFP nustatytas viršutines mokėjimų ribas;

23.

primena nepaprastą pavyzdį, kai 2013 m. pabaigoje ir per pirmąjį 2014 m. ketvirtį buvo susidaręs didžiulis humanitarinei pagalbai skirtų mokėjimų asignavimų trūkumas ir šią problemą buvo galima išspręsti tik pritaikius trumpalaikius ir laikinus sprendimus perkelti asignavimus iš vienos patvirtinto biudžeto eilutės į kitą; yra itin susirūpinęs, kad panašu, jog tokia padėtis gali susidaryti ir kitose politikos srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje;

24.

pabrėžia, kad, siekiant aiškiai apibrėžti po ankstesnių metų susidariusias 2015 m. reikmes, derybas dėl papildomų 2014 m. mokėjimų reikmių reikia baigti iki prasidedant taikinimo procedūrai dėl 2015 m. biudžeto; pakartoja, kad TB Nr. 2, 3 ir 4/2014 projektus reikėtų laikyti paketu ir kad Taryba negali tikėtis pasinaudoti netikėtomis pajamomis, atsiradusiomis įtraukus į biudžetą jo perteklių ir baudas, nepatenkinus papildomų mokėjimų poreikių, pateiktų TB Nr. 3/2014 projekte; primena, kad priėmus kartus nepakeistus TB Nr. 2, 3 ir 4/2014 projektus bendras poveikis biudžetui siektų tik 106 mln. EUR papildomų BNP įnašų, kuriuos valstybės narės turėtų skirti, kad 2014 m. užtikrintų pakankamai mokėjimų asignavimų dabartiniams Sąjungos teisiniams įsipareigojimams padengti;

25.

pabrėžia, kad asignavimų, visų pirma mokėjimų asignavimų, sumos, dėl kurių balsuota Parlamente per svarstymą, pagrįstos prielaida, kad visi 2014 m. taisomųjų biudžetų projektai, kuriuos dar reikia patvirtinti, yra visiškai patvirtinti;

26.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamus išteklius Sąjungos masto investicijų planams (tai minėta per 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą, o išrinktasis Komisijos pirmininkas J. C. Junker savo politinėse gairėse tai pabrėžė kaip svarbų politinį prioritetą (8)), siekiant tęsti jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri 2016 m. biudžete vadinama Europos jaunimo garantija, taip pat siekiant spręsti nuolatinę mokėjimų asignavimų problemą, naujoji Komisija turėtų kuo greičiau pradėti porinkiminę 2014–2020 m. DFP peržiūrą, kaip numatyta DFP reglamento 2 straipsnyje;

27.

pažymi, kad 1a išlaidų kategorijai tenka didžiausia Tarybos atliktų sumažinimų dalis ir pagal įsipareigojimų (- 323,5 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu), ir pagal mokėjimų (-1 335 mln. EUR) asignavimus, nepaisant to, kad Europos Vadovų Taryba 2014 m. birželio mėn. dar kartą paskelbė ekonomikos augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą svarbiausiais savo politinės darbotvarkės punktais; pabrėžia, kad kai kurie iš šių sumažinimų nesuderinami su susitarimu dėl 2014–2020 m. DFP, kadangi pagal juos labai sumažinamos sumos, skiriamos programai „Horizontas 2020“ (-190 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, palyginti su BP), kuriai skiriama suma 2014 m. padidinta 200 mln. EUR, ir ITER (-11,2 mln. EUR), kuriai kaip tik reikėtų sutelkti daugiau lėšų 2015 m., siekiant kompensuoti jai skiriamų lėšų sumažinimą 2014 m.;

28.

mano, kad siekiant didinti energetinį saugumą ir turint galvoje energetinę priklausomybę nuo Rusijos svarbiausias dalykas yra skatinti atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, ypač tose valstybėse narėse, kurios labiausiai priklauso nuo Rusijos dujų; ragina pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamų energetikos lėšų naudojimo tikslus suderinti su teisėkūros procese prisiimtais įsipareigojimais;

29.

nepritaria Tarybos atliktiems Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirtų lėšų mažinimams (-34,4 mln. EUR), kurie papildo šiai programai 2015 m. jau numatytą mažesnį lėšų sutelkimą, į kurį jau atsižvelgta BP, parengtame pasiekus susitarimą dėl DFP; yra susirūpinęs dėl kylančio pavojaus, kad šios strateginės programos, kuri itin svarbi būsimoms Europos investicijoms į telekomunikacijų, transporto ir energetikos infrastruktūrą, pradžia bus neveiksminga;

30.

todėl nutaria laikytis bendros pozicijos vėl įrašyti visas 2015 m. biudžeto projekte numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumas, kurias Taryba buvo sumažinusi; be to, didina pasirinktų eilučių skaičių programose, kurios atitinka Parlamento prioritetus pagal 1a išlaidų kategoriją („Horizontas 2020“, COSME, „Erasmus+“, skaitmeninė darbotvarkė, socialinė darbotvarkė), visiškai išnaudodamas maržą (bendras padidinimas, palyginti su BP, sudaro apie 200 mln. EUR);

31.

ir toliau mano, kad reikia padidinti asignavimus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) energetikos programai skirtas eilutes viršijant BP numatytas sumas ir skirti bendrą 34 mln. EUR sumą, kad būtų galima iš dalies sušvelninti dėl DFP susitarimo antrus metus iš eilės šiai programai skiriamų mažesnių nei planuota asignavimų poveikį; taip pat mano, kad visų pirma būtina padidinti investicijas į skaitmeninę darbotvarkę ir plačiajuostį ryšį, todėl didina EITP telekomunikacijų tinklų programai skiriamus asignavimus 12 mln. EUR palyginti su BP;

32.

mano, jog siekiant, kad Sąjungos ekonomika vėl pradėtų augti ir būtų įveikta krizė, svarbiausia didinti finansinę paramą MVĮ ir taip prisidėti prie kovos su nedarbu; mano, kad dažnai pabrėžiamas MVĮ inovacijų vaidmuo siekiant Sąjungos konkurencingumo, tačiau tam teikiama pernelyg maža finansinė parama; taigi nutaria padidinti MVĮ ir verslumui remti numatomus įsipareigojimų asignavimus 26,5 mln. EUR viršijant BP numatytas sumas; prašo Komisijos užtikrinti, kad įgyvendinant biudžetą būtų tikrai laikomasi principo „iš apačios į viršų“; be to, ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių veiksmams, numatytiems pagal jos parengtą „Žaliąjį MVĮ veiksmų planą“, įgyvendinti;

33.

palyginti su BP, padidina asignavimus, skiriamus trims priežiūros agentūroms (Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI)), bendra 6,1 mln. EUR suma;

34.

yra sunerimęs dėl to, kad daugėja atvejų, kai tampa akivaizdžios mokėjimų trūkumo pagal 1a išlaidų kategoriją, ypač pagal programą „Horizontas 2020“, pasekmės, kai mažinamas išankstinis finansavimas ir daug projektų sustabdoma ir kyla pavojus, kad sutriks mokėjimai pagal programą „Erasmus+“; nerimauja dėl to, kad daug programų beveik išnaudojo visas 2014 m. skirtas lėšas, nors liko dar keli mėnesiai iki sąskaitų pateikimo termino;

35.

pritaria pirmiesiems Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės reformos veiksmams, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia visapusiškai įgyvendinti P. Maystadto rekomendacijas, įskaitant reikalavimą apriboti jos darbą tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (IFRS) ir palaipsniui nutraukti jos darbą, susijusį su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir mokesčių klausimais;

36.

pabrėžia MVĮ inovacijų vaidmenį siekiant ES ekonomikos atgaivinimo; tikisi, kad Komisija vykdys savo teisinius ir biudžetinius įsipareigojimus dėl programoje „Horizontas 2020“ numatytos MVĮ priemonės, ir ragina Tarybą sudaryti tam sąlygas numatant tinkamą biudžetą; prašo Komisijos nuo 2016 m. sukurti atskirą MVĮ priemonei skirtą biudžeto eilutę, kad būtų sudarytos sąlygos aiškesnei biudžeto priežiūrai ir kontrolei, ir užtikrinti, kad ją įgyvendinant būtų iš tikrųjų taikomas principas „iš apačios į viršų“;

37.

palankiai vertina žiedinės ekonomikos kūrimo dokumentų rinkinį, kurį Komisija paskelbė 2014 m. liepos 2 d. (9); ragina skirti pakankamai išteklių jos veiklai įgyvendinti;

38.

yra labai susirūpinęs, kad Taryba, nors paliko BP numatytus įsipareigojimų asignavimus (49 227 mln. EUR), 220 mln. EUR sumažino mokėjimų asignavimus ir įrašė 51 382 mln. EUR mokėjimų asignavimų sumą;

39.

pabrėžia, kad daugiausia įsipareigojimų šiuo metu neįvykdyta pagal 1b išlaidų kategoriją, todėl negalima kompensuoti paramą gaunančių valstybių narių ir regionų jau patirtų išlaidų; pabrėžia, kad dėl tokios praktikos valstybės narės ir regionai, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės, patyrė sunkias pasekmes; apgailestauja, kad Taryba, regis, visiškai nepastebi šios problemos; pabrėžia, kad laikotarpiu, kai daugumai valstybių narių ypač sunku rasti programų, pagal kurias gali būti skatinama kurti darbo vietas, finansavimo šaltinių, Sąjungos regionų politika yra svarbiausia tokių trūkumų šalinimo priemonė; pažymi, kad tokios priemonės kaip ESF, Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ar Jaunimo užimtumo iniciatyva yra itin svarbios krizės laikotarpiu ir kad dėl mokėjimų mažinimo visada pirmiausia nukenčia silpnesnės suinteresuotosios šalys, pvz., valstybės narės, susiduriančios su biudžeto suvaržymais, vietos ir regioninės institucijos, atokiausi regionai, MVĮ, NVO, socialiniai partneriai;

40.

nutaria vėl įrašyti BP numatytas sumas pagal naujoms programoms skirtas biudžeto eilutes, nors Taryba buvo šias sumas sumažinusi, ir viršyti BP asignavimus mokėjimams pagal kai kurias eilutes, visų pirma pagal tas eilutes, kurios susijusios su 2007–2013 m. DFP programų užbaigimu; pažymi, kad 2015 m. bus antrieji naujo Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos ciklo įgyvendinimo metai; pabrėžia būtinybę skirti pakankamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų siekiant užtikrinti, kad šios programos duotų naudos numatytam skaičiui paramos gavėjų ir darytų norimą poveikį;

41.

nutaria viršyti BP numatytas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui ir bandomiesiems projektams bei parengiamiesiems veiksmams skirtas sumas 20,2 mln. EUR; ketina, baigęs derybas su Taryba, iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą dėl lankstumo priemonės mobilizavimo siekdamas Kiprui skirtų struktūrinių fondų programų finansavimą pagal 1b išlaidų kategoriją papildyti iš viso 100 mln. EUR;

42.

yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos finansavimas, ypač pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, neturėtų būti naudojamas nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet turėtų būti naudojamas papildomai paramai jauniems žmonėms teikti papildant ir gerinant nacionalines programas;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti visas lėšas, skirtas darbo neturinčiam jaunimui remti; primena politinį su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa susijusį susitarimą dėl lėšų, numatytų pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, ir atitinkamų suplanuotų Europos socialinio fondo lėšų skyrimo laikotarpio pradžioje, kad pirmaisiais programavimo laikotarpio metais būtų galima suteikti būtiną pagalbą; džiaugiasi tuo, kad Komisija ir Taryba siūlydamos sumas paiso šio susitarimo; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių pajėgumų panaudoti pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą teikiamas lėšas; primena, kad pagal DFP reglamentą žemiau 2014–2017 m. DFP viršutinių įsipareigojimų asignavimų ribų paliktos maržos sudaro bendrąją DFP įsipareigojimų maržą, kurią galima panaudoti viršijant DFP nurodytas 2016–2020 m. viršutines ribas politikos tikslais, susijusiais su augimu ir užimtumu, visų pirma jaunimo užimtumu;

44.

džiaugiasi, kad Komisija padidino įsipareigojimų asignavimus pagal naują Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE), ir tikisi, kad ši programa bus visapusiškai naudojama jau 2015 m., įskaitant pirmą finansinių priemonių rinkinį, vis dėlto apgailestauja, kad smulkesnėms programoms, tokioms kaip programa LIFE ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), pagal šią išlaidų kategoriją skirtus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus Taryba sumažino labiausiai ir taip trukdydama pasiekti sutartų šių programų tikslų; taip pat apgailestauja, kad Taryba nepagrįstai sumažino sumas, skirtas vaisių ir pieno vartojimo mokyklose skatinimo programoms; todėl į visas BP eilutes, pagal kurias Taryba buvo sumažinusi asignavimus, vėl įrašo numatytas sumas;

45.

pritaria, kad reikia papildomos paramos siekiant sumažinti poveikį, patiriamą dėl Rusijos draudimo importuoti tam tikrus Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės produktus; pritaria pirmosioms skubios paramos priemonėms, kurių ėmėsi Komisija, reaguodama į šią krizę; taigi 30 mln. EUR suma padidina bendrą Sąjungos finansavimą, skirtą skatinimo priemonėms pagal Bendrą žemės ūkio politiką, siekiant padėti gamintojams rasti alternatyvių pardavimo galimybių, taip pat nustato papildomą 5 mln. EUR paramą žvejams per EJRŽF; be to, nutaria 7 mln. EUR padidinti Komisijos pateiktame BP numatytą sumą, skirtą vaisų vartojimo skatinimo mokyklose programoms, ir 4 mln. EUR — sumą, skirtą pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai;

46.

mano, kad nei BŽŪP numatyti, nei jokie kiti biudžeto asignavimai neturėtų būti naudojami mirtinų bulių kovų veiklai finansuoti; primena, kad teikiant tokį finansavimą aiškiai pažeidžiamos Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos nuostatos (Tarybos direktyva 98/58/EB);

47.

pažymi, kad atsižvelgiant į visus pagal šią eilutę atliktus pakeitimus, įskaitant bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams skirtą 2,9 mln. EUR sumą, bendra suma pagal 2 išlaidų kategoriją yra 59,3 mlrd. EUR ir iki viršutinės ribos paliekama 282,6 mln. EUR marža;

48.

pabrėžia, kad 3 išlaidų kategorijai tenka tik 1,5 proc. Sąjungos biudžeto ir tai yra smulkiausia DFP išlaidų kategorija finansinių asignavimų požiūriu, tačiau ši išlaidų kategorija apima klausimus, kurie labai svarbūs Europos piliečiams ir nacionalinėms vyriausybėms, t. y. prieglobsčio ir migracijos politikos ir vidaus saugumo klausimus; taigi ragina Komisiją ir Tarybą ateinančiais metais ir toliau didinti finansavimą ir vykdyti vis daugiau politinių veiksmų pagal šią išlaidų kategoriją;

49.

apgailestauja, kad biudžeto projekte 1,9 proc., t. y. nuo 2 171 998 mln. EUR iki 2 130 721 mln. EUR sumažinami įsipareigojimų asignavimai, palyginti su 2014 m. biudžetu, ir paliekama apytiksliai 115 mln. EUR marža; apgailestauja, kad Taryba sumažino įsipareigojimų asignavimus papildomais 30,2 mln. EUR, palyginti su BP, ir mokėjimų asignavimus — 28,5 mln. EUR, palyginti su BP (atitinkamai -1,42 proc. įsipareigojimų asignavimų ir -1,51 proc. mokėjimų asignavimų); taigi pažymi, kad 3 išlaidų kategorijoje Taryba atliko daugiausia sumažinimų;

50.

mano, kad dėl Tarybos pasiūlytų papildomų sumažinimų bus pakenkta tinkamam programų ir veiksmų pagal 3 išlaidų kategoriją įgyvendinimui; pabrėžia, kad svarbu palikti biudžeto projekte pagal biudžeto eilutes „Teisių apsaugos užtikrinimas ir galių piliečiams suteikimas“ ir „Nediskriminavimo ir lygybės skatinimas“ numatytas sumas, kurios naudojamos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu; todėl laikosi bendros strategijos vėl įrašyti biudžeto projekte pagal visas šios biudžeto išlaidų kategorijos eilutes numatytas sumas; be to, nutaria padidinti, palyginti su BP, pasirinktų eilučių skaičių — daugiausia pagal programas „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“ ir „Žiniasklaidos veiksmai“, taip pat pagal bendrą prieglobsčio sistemą (iš viso, įskaitant agentūras, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, numatoma 53,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų daugiau, nei jų numatyta BP);

51.

primena bendrą trijų institucijų pareiškimą, pagal kurį į metines biudžeto procedūras, taikomas 2014–2020 m. DFP, prireikus bus įtraukti lyčių aspektai; nurodo, kad reikia tolesnių šios srities pastangų ir bendro trijų institucijų požiūrio siekiant užtikrinti, kas lyčių aspektas būtų veiksmingai integruotas į metines biudžeto procedūras; primena, jog ragino į Sąjungos biudžeto procedūras kaip neatsiejamą jų dalį įtraukti lyčių aspekto analizę ir paskatinti visus subjektus aktyviai dalyvauti procese visais jo etapais, kad būtų daroma pažanga vykdant Sąjungos įsipareigojimą lyčių lygybės srityje;

52.

primena, kad teisingas ir skaidrus finansavimo paskirstymas įvairiems Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslams įgyvendinti buvo Parlamento prioritetas vykstant deryboms dėl šio fondo patvirtinimo; todėl ragina Komisiją įrašyti daugiau biudžeto eilučių, skirtų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui, siekiant aiškiau ir skaidriau nurodyti, kaip bus panaudoti įvairiems tikslams, taigi pagal tas biudžeto eilutes, skiriami finansiniai ištekliai;

53.

pritaria, kad reikia skirti papildomą paramą Europos piliečių iniciatyvoms; taigi nutaria 3 išlaidų kategorijoje sukurti naują eilutę „Europos piliečių iniciatyvų ir kitų dalyvaujamosios demokratijos priemonių įgyvendinimas“ ir jai skirti 1 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų;

54.

pabrėžia, kad reikia nuolat atlikti vertinimus, kaip panaudojamos visos skirtos lėšos ir ištekliai ir kaip įgyvendinamos programos, ir kad tokie vertinimai svarbūs siekiant ankstyvuoju laikotarpiu nustatyti galimus trūkumus ir įvertinti veiksmingumą;

55.

nepritaria Tarybos atliktiems sumažinimams pagal 4 išlaidų kategoriją (-0,83 proc. įsipareigojimų asignavimų ir -5,24 proc. mokėjimų asignavimų), kadangi Tarybai sumažinus mokėjimų asignavimus ši išlaidų kategorija labai sumenko; pakartoja, kad, nors 4 išlaidų kategorijai tenka mažiau nei 6 proc. viso Sąjungos biudžeto lėšų, ji atspindi ES įsipareigojimus užsienyje, todėl pagal ją turi būti užtikrinama pakankamai išteklių, kad Sąjunga galėtų vykdyti pasaulinio masto veikėjos vaidmenį;

56.

labai nepritaria tam, kad Taryba sumažino įsipareigojimų asignavimus humanitarinei pagalbai, nes taip negalima išspręsti iš ankstesnių metų perkeliamų įsiskolinimų, susidariusių dėl neapmokėtų sąskaitų, problemos ir trukdoma sklandžiai įgyvendinti šią politiką, keliant pavojų pagalbos gavėjų gyvybėms; pabrėžia, kad neatidėliotinos pagalbos rezervo mokėjimų asignavimų sumos turėtų atitikti įsipareigojimų asignavimų sumas ir jos turi būti įrašytos į biudžetą viršijant DFP mokėjimų viršutines ribas; pabrėžia, kad reikėtų sumažinti humanitarinės pagalbos įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų skirtumą, kad būtų galima atsižvelgti į trumpus šios srities išlaidų ciklus ir nutraukti iš ankstesnių metų perkeliamų dėl neapmokėtų sąskaitų susidariusių įsiskolinimų praktiką; griežtai smerkia humanitarinei pagalbai daromą neigiamą poveikį, kuris atsiranda sumažinus mokėjimus, įskaitant dėl netinkamai sudaryto biudžeto atidėtus mokėjimus ir vėluojančias operacijas, ir kuris itin lemtingas, kai taip daug žmonių kenčia dėl didėjančio nestabilumo periferijoje; mano, jog šie įvykiai yra liūdnas, bet aiškus įspėjimas, kad biudžetą reikia sudaryti praktiškiau;

57.

primena tarptautinį Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą padidinti savo oficialios paramos vystymuisi (OPV) išlaidas iki 0,7 % BNP ir iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taigi ragina didinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės teminių sričių asignavimus siekiant, kad būtų greičiau įgyvendinami visuotinio vystymosi po 2015 m. įsipareigojimai;

58.

pabrėžia, kad remia Artimųjų Rytų taikos procesą ir ryžtingai siekia užtikrinti pakankamą finansavimą Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO) ir Palestinos Administracijai, padidindamas įsipareigojimų asignavimus 35,5 mln. EUR, palyginti su BP; yra nustebęs, kad Taryba be aiškaus pagrindimo vėl sumažino BP mokėjimų asignavimus JTPDO ir Palestinos Administracijai 2,4 mln. EUR suma, ir mano, kad pagal šią eilutę jau biudžeto projekte skirta nepakankamai lėšų;

59.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti paramą valstybėms, esančioms Sąjungos Rytų ir Pietų kaimynystėje, kurios patiria didžiules problemas, susijusias su perėjimu prie demokratijos ir jos sustiprinimu, ekonominiu ir socialiniu vystymusi, imigracija ir stabilumu; pabrėžia, kad reikia papildomų pastangų, siekiant reaguoti į padėtį Ukrainoje; todėl ragina, kad Europos kaimynystės priemonei būtų skirta papildoma 203,3 mln. EUR suma, palyginti su BP, siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus Rytų ir Pietų kaimynystėje;

60.

mano, kad nepriimtina tai, jog Taryba mažina Parlamento prioritetinių eilučių lėšas, ir siūlo atkurti Tarybos sumažintas tų eilučių sumas paliekant biudžeto projekte numatytas sumas, o kai kuriose Sąjungos išorės santykiams strategiškai svarbiose eilutėse (humanitarinės pagalbos, Europos kaimynystės priemonės, Vystomojo bendradarbiavimo priemonės, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, stabilumo priemonės, bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų) numatyti iš viso 400,55 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų, nei numatyta biudžeto projekte; pažymi, kad atlikus šiuos padidinimus visiškai išnaudojama 4 išlaidų kategorijos marža, taip pat papildoma 66 mln. EUR marža, kuri atsirado sumažėjus asignavimams į EIVT biudžetą perkeltose eilutėse;

61.

mano, jog būtina padidinti Kipro turkų eilutės asignavimus, kad būtų užtikrinta tolesnė Sąjungos finansinė parama Kipre dingusių be žinios asmenų paieškos komiteto ir Kultūros paveldo techninio komiteto darbui;

62.

pritaria tam, kad biudžeto eilutė, skirta ES specialiesiems įgaliotiniams, būtų perkelta į EIVT biudžetą siekiant remti geresnę jų integraciją į EIVT, kaip siūloma Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos EIVT veiklos apžvalgoje, 2013 m. birželio 13 d. Parlamento rekomendacijose ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2014; tikisi, kad perkėlimas bus atliktas iki 2016 m. sausio 1 d.;

63.

primena, kad BP atspindi naujausią Tarnybos nuostatų reformą, įskaitant pokyčius, susijusius su darbo užmokesčio apskaičiavimu ir pensijų koregavimu bei tebevykstančiu darbuotojų skaičiaus mažinimu;

64.

apgailestaudamas pažymi, kad, to nepaisydama, Taryba padidino standartinę fiksuotą sumažinimo normą ir sumažino asignavimus pagal 5 išlaidų kategoriją 27,6 mln. EUR, iš kurių 16,7 mln. EUR yra Komisijos administracinio biudžeto, skirto išlaidoms, susijusioms su pareigūnais ir laikinaisiais darbuotojais, lėšos;

65.

atsižvelgiant į tai, kad Komisija trečius metus iš eilės mažina savo bendruosius žmogiškuosius išteklius ir kad prognozuojamų laisvų etatų skaičius turėtų būti laikomas patikimu ir pagrįstu faktiniais instituciniais lūkesčiais, mano, kad šis fiksuotos standartinės sumažinimo normos padidinimas (iki 4,5 proc. Komisijos būstinei ir 6 proc. — delegacijoms) yra savavališkas;

66.

be to, atkreipia dėmesį į Tarybos pareiškimą, pridedamą prie jos pozicijos, kuriame nurodoma, kad „svarbu atidžiai stebėti visų kategorijų išorės darbuotojams skiriamus asignavimus, atsižvelgiant į papildomus pajėgumus, atsiradusius dėl darbo laiko pailginimo“, ir kartu įvairiose politikos srityse vykdomą paramos išlaidų mažinimą, sudarantį 20,8 mln. EUR sumą; be jau paminėtų pavojų, kuriuos kelia tokio tipo sumažinimai, mano, kad jie yra netinkamai pagrįsti; primena, kad pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS tokie numatomi papildomi pajėgumai turėjo jau būti neutralizuoti per penkerius metus 5 proc. sumažinant pareigūnų skaičių; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Komisija jau vykdo savo įsipareigojimus net juos viršydama, nes ji mažina visų kategorijų darbuotojų skaičių, nesvarbu, ar šie darbuotojai finansuojami pagal 5 išlaidų kategoriją, ar pagal kitas išlaidų kategorijas;

67.

todėl vėl įrašo BP sumas pagal visas administracinių ir paramos išlaidų eilutes ir visas 5 išlaidų kategorijos eilutes, pagal kurias Taryba buvo sumažinusi asignavimus;

68.

nutaria laikyti kai kuriuos asignavimus rezerve, kol Komisija iš dalies pakeis ekspertų grupių taisykles ir užtikrins visapusišką jų įgyvendinimą visuose GD;

69.

apskritai pritaria Komisijos agentūrų biudžeto reikmių sąmatai; pažymi, kad Komisija jau labai sumažino daugumos agentūrų iš pradžių prašytų asignavimų;

70.

taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti teisėkūros institucijų joms pavestų užduočių;

71.

vis dėlto negali pritarti Komisijos požiūriui į darbuotojus, nes reikėtų ne tik, remiantis politiniu susitarimu dėl DFP, 1 proc. sumažinti agentūrų etatų planus (tai taikoma visoms institucijoms ir įstaigoms), bet ir dar 1 proc. skirti etatų perskirstymo rezervui;

72.

pabrėžia, kad pagal susitarimą mažinant darbuotojų skaičių reikia atsižvelgti į atskaitinę 2012 m. gruodžio 31 d. datą dirbusius darbuotojus ir buvusias užduotis ir kad numatant bet kokias naujas esamų agentūrų užduotis arba steigiant naujas agentūras reikia skirti papildomų išteklių;

73.

pabrėžia, kad sutartas 5 proc. sumažinimo tikslas turi būti pasiektas iki 2017 m. pabaigos ir kad agentūros turėtų turėti tam tikrą lankstumą, atsižvelgiant į metus, kuriais konkrečiai jie įgyvendins šiuos sumažinimus, kad galėtų pasinaudoti natūraliais darbuotojų skaičiaus svyravimais siekiant sumažinti Sąjungos bedarbių pašalpų sistemos išlaidas ir kitas išlaidas, susijusias su priešlaikiniu darbo sutarčių nutraukimu;

74.

todėl iš dalies keičia daugelio agentūrų etatų planus taip, kad būtų įgyvendintas sutartas 1 proc. sumažinimas, skirtingai elgiamasi su iš mokesčių finansuojamais etatais arba darbuotojų skaičius suderinamas su papildomais uždaviniais;

75.

nutaria padidinti trijų finansų priežiūros agentūrų 2015 m. biudžeto asignavimus; mano, kad šie asignavimai turėtų atspindėti poreikį vykdyti reikiamas užduotis, nes siekiant įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, kuri labai susijusi su finansų sektoriaus stabilumu, priimta daugiau reglamentų, sprendimų ir direktyvų ir jų dar bus priimama;

76.

taip pat nusprendžia padidinti Europos jūrų saugumo agentūros ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, taip pat kelių kitų 3 išlaidų kategorijai priklausančių agentūrų (FRONTEX, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europos prieglobsčio paramos biuro) asignavimus, nes joms patikėta papildomų užduočių;

77.

atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą naujų projektų įgyvendinamumo vertinimą ir į nustatytas nedideles maržas, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

78.

primena, kad visų institucijų, pensijų ir Europos mokyklų administracinės išlaidos padengiamos pagal DFP 5 išlaidų kategoriją; pažymi, kad visos 2015 m. biudžeto projekte pagal šią išlaidų kategoriją siūlomos išlaidos sudaro 8 612,2 mln. EUR (+2,5 proc., palyginti su 2014 m. biudžetu), paliekant iki viršutinės ribos 463,8 mln. EUR maržą, tuo tarpu visos administracinės visų institucijų bendros išlaidos 2015 m. sieks 6 893,1 mln. EUR (+1,6 proc., palyginti su 2014 m. biudžetu), paliekant iki viršutinės ribos 457,9 mln. EUR maržą;

79.

atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl BP, pagal kurią sumažinti asignavimai pagal visus administracinių išlaidų srities punktus, neatsižvelgiant į specifinius institucijų poreikius, 2015 m. numatyta institucijų administracinių išlaidų suma tesiekia 6 865,6 mln. EUR (arba sumažinta 27,5 mln. EUR, t. y. 0,4 proc.) ir taip tarpinė marža dirbtinai padidinama iki 485,4 mln. EUR;

80.

yra nustebęs kad dar kartą šiais metais Taryba siūlo mažinti visų institucijų administracines išlaidas; pakartoja, kad, atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos Sąjungos institucijos paskirtį ir padėtį, jų biudžetus reikėtų vertinti atskirai ir reikėtų taikyti ne visiems tinkančius sprendimus, bet atsižvelgti į kiekvienos institucijos konkretų išsivystymo etapą, veiklos užduotis, valdymo tikslus, žmogiškųjų išteklių poreikius ir pastatų politiką; griežtai nesutinka su Tarybos strategija, pagal kurią neatsižvelgiant į specifinius institucijų poreikius joms visoms vienodai didinamos neužimtų darbo vietų normos vienu procentiniu punktu ir taip dirbtinai didinama marža; pabrėžia, kad dėl šio padidinimo, kartu su etatų panaikinimu, atliktu vykdant darbuotojų skaičiaus sumažinimą 1 proc., kai kurios institucijos, kurias jau paveikė pirmiau minėtas darbuotojų skaičiaus mažinimas, būtų priverstos laikinai nebepriimti darbuotojų į laisvas darbo vietas ir taip būtų trukdoma joms veikti;

81.

pažymi, kad į BP įrašyta 0,8 proc. dydžio korekcija, skirta visų institucijų ir įstaigų darbuotojų 2011 m. ir 2012 m. atlyginimams ir pensijoms, taip pat 2013 m. ir 2014 m. numatytas įšaldymas; džiaugiasi, kad dauguma institucijų atsižvelgdamos į tai jau pakoregavo savo sąmatas;

82.

pabrėžia, kad trys institucijos — Komisija, Taryba ir Parlamentas –, gerbdamos viena kitą, turėtų patvirtinti abiejų biudžeto valdymo institucijų biudžeto sąmatas ir daugiau jų nebekeisti;

83.

mano, kad Parlamentas ir Taryba, pritardami visam įmanomam lėšų taupymui ir efektyvumo didinimui, vykdomam nuolat persvarstant jau vykdomas ir naujas užduotis, turėtų nustatyti pakankamai asignavimų, kad būtų galima užtikrinti sklandų institucijų veikimą, vidaus ir išorės teisinių įsipareigojimų laikymąsi ir itin kvalifikuotą viešojo administravimo paslaugų teikimą Sąjungos piliečiams; primena, kad naujos užduotys, kurios įtvirtintos Lisabonos sutartyje, turi būti įgyvendinamos be jokių papildomų priemonių;

84.

džiaugiasi, kad visos kitos institucijos sutaupė lėšų, padidino veiksmingumą ir į tai jau atsižvelgė savo biudžetų projektuose; pabrėžia, kad viena iš svarbiausių Sąjungos piliečių pasitikėjimo didinimo priemonių yra tikslus, veiksmingas, skaidrus ir atskaitingas Sąjungos išteklių naudojimas; pritaria institucijų dedamoms pastangoms toliau skatinti skaidrumą, veiksmingą administravimą, patikimą finansų valdymą ir skirstymą pagal skubą ir (arba) svarbą; mano, kad ir toliau visose Sąjungos institucijose turėtų būti vienodai taikomi aukšti skaidrumo reikalavimai;

85.

sugrąžina Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Europos išorės veiksmų tarnybos iš pradžių prašytas mažinimo normas, kurias Taryba pakeitė visoms institucijoms vienodai, ir vėl įrašo BP numatytas sumas į atitinkamas biudžeto eilutes;

86.

primena, kad pagal Parlamento sąmatą 2015 m. numatyta 1 794 929 112 EUR suma, atitinkanti bendrą lėšų kiekio padidinimą 2,24 proc., palyginti su 2014 m. biudžetu; vis dėlto pabrėžia, kad 0,67 proc. šio padidinimo susiję su teisiškai privaloma išskirtine laikinąja pašalpa, mokama pasibaigus EP narių kadencijai, o 0,4 proc. — su 2011–2012 m. darbo užmokesčio ir pensijų koregavimu; pabrėžia, kad dėl to asignavimai kitoms išlaidoms padidinti tik 1,18 proc., palyginti su 2014 m. biudžetu;

87.

pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, siekdami užtikrinti ilgalaikį Sąjungos biudžeto taupymą turi reaguoti į būtinybę parengti perėjimo prie vienos būstinės planą, kaip nurodyta keliose ankstesnėse Parlamento rezoliucijose;

88.

pritaria patikslintam generalinio sekretoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. raštui, pagal kurį siūloma į biudžetą įtraukti naujausius Biuro sprendimus ir techninius patikslinimus; pabrėžia, kad šie pakeitimai nedaro poveikio biudžetui; pritaria šiems savo sąmatos patikslinimams;

89.

sumažina Parlamento etatų planą, siekdamas laikytis darbuotojų skaičiaus mažinimo plano, kaip sutarta vykdant Tarnybos nuostatų reformą;

90.

pabrėžia, kad frakcijų veikla skiriasi nuo jų administracinio darbo; pažymi, kad frakcijos nuo 2012 m. įšaldė savo personalo lėšas ir kad per ankstesnius biudžetinius metus jų poreikiai buvo tenkinami tik iš dalies; primygtinai tvirtina, kad bendras frakcijų darbuotojų skaičius 2015 m. ir tolesniais metais turėtų būti ne mažesnis už dabartinį; primena, kad tokį sprendimą Parlamentas priėmė jau per praėjusią kadenciją (10);

91.

pabrėžia, kad numatytos tikslinės KAD projekto sąnaudos yra 441,27 mln. EUR dabartinėmis kainomis (406,22 mln. EUR pastoviomis kainomis) ir kad 2015 m. KAD projekto finansinės reikmės sieks 128,91 mln. EUR (29 proc. visų išlaidų); pabrėžia, kad apskaičiuota, jog 2015 m. likusios finansinės reikmės, įskaitant jau paskirtus ir dar nepanaudotus biudžetinius išteklius, sieks 84,8 mln. EUR; mano, kad šią sumą būtų galima gerokai sumažinti perkeliant lėšas 2014 m. pabaigoje ir kad likusi suma turėtų būti gauta naudojantis paskolomis; primena, kad dėl KAD pastato statybų ateityje visi metiniai mokėjimai bus daug mažesni nei išlaidos panašių pastatų nuomai;

92.

nutaria 3 mln. EUR suma padidinti asignavimus, skirtus Europos politiniams fondams finansuoti, kad politiniams fondams taip pat būtų užtikrinta galimybė visapusiškai vykdyti savo veiklą įvairių frakcijų atžvilgiu, atlikti daugiau tyrimų ir vykdyti aktyvesnę propaguojamąją veiklą, kad informuotų ir iškeltų naujas idėjas ir taip skatintų Europos integracijos procesą; pabrėžia, kad šis padidinimas nedarys poveikio biudžetui, nes jis bus kompensuotas iš rezervo nenumatytiems atvejams lėšų; taigi nustato, kad bendra Parlamento 2015 m. biudžeto suma lygi 1 794 929 112 EUR; pabrėžia, kad tai atitiks 0 proc. padidintą Parlamento sąmatos sumą, patvirtinta 2014 m. balandžio 17 d. plenariniame posėdyje;

93.

palankiai vertina bendros darbo grupės sprendimą rekomenduoti EP nariams keliaujant nedideliais atstumais naudotis ekonominės klasės skrydžiais; prašo generalinį sekretorių vėliausiai iki 2015 m. pabaigos pateikti šios rekomendacijos rezultatų vertinimą;

94.

palankiai vertina bendros darbo grupės atlikto galimo išlaidų transportui ir vairuotojams taupymo vertinimo rezultatus; tikisi, kad toks taupymas bus įtrauktas į kitų metų biudžetus;

95.

pabrėžia, kad nepaisant precedento neturinčio iškeltų bylų daugėjimo, Komisija nutarė išbraukti iš Teisingumo Teismo biudžeto 12 naujų etatų, kuriais siekta užkirsti kelią nagrinėjamų bylų kaupimuisi ir kuo labiau sumažinti pavojų, kad sprendimas nebus priimtas per pagrįstą laikotarpį; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nuolatinį ir precedento neturintį naujai iškeltų bylų skaičiaus didėjimą, tokiais veiksmais Komisija kelia pavojų trijų teismų produktyvumui ir didelį pavojų biudžetui;

96.

pritaria tam, kad būtų sukurta 12 naujų pareigybių, kaip iš pradžių prašė Teisingumo Teismas; taigi atitinkamai padidina sumas su tuo susijusiose biudžeto eilutėse ir pakoreguoja Teisingumo Teismo etatų planą taip, kaip numatyta jo biudžeto sąmatoje;

97.

siekdamas užtikrinti, kad Teisingumo Teismas galėtų tinkamai prisitaikyti prie vis didėjančio darbo krūvio ir visapusiškai naudotis visu savo etatų planu, atkuria pradinę standartinę 3 proc. sumažinimo normą; pabrėžia, kad pagal Tarybos pasiūlymus atlikti sumažinimai visiškai nesuderinami su tuo, kad 2013 m. etatų užimtumas Teisme siekė 98 proc. (98 proc. — didžiausias galimas rodiklis, jei atsižvelgiama į neišvengiamą darbuotojų judumo per metus pasekmę) ir darbo užmokesčio lėšų panaudojimo norma siekė beveik 99 proc.;

98.

pabrėžia, kad Bendrasis Teismas, nepaisant labai didelių pastangų, nebegali susidoroti su didėjančiu darbo krūviu; pabrėžia, kad šią bendrą didėjimo tendenciją patvirtina 2014 m. nustatyti duomenys, ir dėl, be kita ko, Lisabonos sutartimi padarytų pakeitimų (pagal šią sutartį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. išplečiama Teismo jurisdikcija laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje) ir Kroatijos įstojimo į ES tokia tendencija tęsis ir toliau;

99.

pabrėžia, kad, nepaisant ligi šiol vykdytų didelio produktyvumo iniciatyvų, nagrinėjamų bylų skaičius ir toliau auga (+25 proc. 2013 m., + 6 proc. 2014 m. birželio mėn. pabaigoje), o rizika, kad bus pateiktas skundas dėl to, kad teismo sprendimas nepriimtas per pagrįstą laiką (ypač bylose, pateiktose Bendrajam Teismui, kur šiuo metu bylų skaičius toks didelis, kad beveik neįmanoma jų išspręsti laiku) dabar tapo tikrove, nes 2014 m. birželio mėn. dėl šios priežasties pateiktas pirmasis skundas ir dėl to Sąjungai gali tekti labai didelė atsakomybė; pabrėžia, kad Bendrajam Teismui per pagrįstą laikotarpį nepriėmus sprendimo, ypač tais atvejais, kai sprendimas susijęs su konkurencijos teise, labai kenkiama vidaus rinkos veikimui ir dėl to Sąjungos biudžetui gali kilti didelis pavojus;

100.

primena susitarimą, kurį iš esmės sudarė Parlamentas ir Taryba ir pagal kurį būtina padidinti teisėjų skaičių; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis būtina kuo greičiau susitarti dėl papildomų teisėjų skyrimo į Teismą; atideda 2 mln. EUR į rezervą, kuris bus naudojamas skiriant devynis papildomus teisėjus ir ragina Teismą pateikti Tarybai ir Parlamentui atnaujintą papildomų finansinių reikmių, susijusių su naujais teisėjais ir darbuotojais, vertinimą; tikisi, kad susitarimas Taryboje bus pasiektas nedelsiant ir kad teisinė procedūra bus baigta iki 2015 m. spalio 1 d.; primygtinai tvirtina, kad papildomų darbuotojų, kuriuos reikės priimti paskyrus devynis naujus teisėjus, priėmimo poreikis turėtų būti atidžiai įvertintas;

101.

siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, atkuria ankstesnę standartinę 2,1 proc. sumažinimo normą;

102.

vėl įrašo BP sumas pagal eilutes, susijusias su kitų darbuotojų darbo užmokesčiu, siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų vykdyti teisinius įsipareigojimus savo darbuotojams;

103.

primena, kad pagal 2014 m. vasario 5 d. bendradarbiavimo susitarimą iki 80 šių dviejų komitetų etatų turėtų būti perkelta į Parlamentą ir kad buvo sutarta padidinti asignavimus atsižvelgiant į išaugusią jų politinę veiklą ir papildomus užsakomųjų vertimo raštu paslaugų poreikius;

104.

patvirtina, kad ne mažiau kaip 60 etatų turi būti perkelta į Parlamentą ir kad šis perkėlimas bus įgyvendintas dviem etapais: pirmasis etapas prasideda 2014 m. spalio 1 d., antrasis — vėliau, 2015 m.; įtraukia į biudžetą koregavimus, susijusius su 42 etatų perkėlimu (30 etatų iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir 12 — iš Regionų komiteto) — tai yra pirmojo etapo vykdymas, ir įrašo pusę asignavimų, skirtų numatomam papildomam etatų perkėlimui (ne mažiau kaip 6 iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir ne mažiau kaip 12 — iš Regionų komiteto), į rezervą, kuris turės būti naudojamas tuomet, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl likusių etatų perkėlimo; tikisi, kad galutinis perkėlimas bus atliktas iki 2015 m. liepos mėn.;

105.

džiaugiasi vykstančiu šių dviejų komitetų bendradarbiavimu administraciniais klausimais ir ragina juos toliau stiprinti šį bendradarbiavimą, kad būtų galima pasiekti tolesnius bendrus tikslus ir sutaupyti lėšų; ragina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą išnagrinėti, kaip, gerindami savo dvišalį bendradarbiavimą, jie galėtų darniai vykdyti struktūrines ir organizacines reformas;

106.

siekdamas, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas galėtų prisitaikyti prie nuolat mažinamo darbuotojų skaičiaus, atkuria ankstesnę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą;

107.

pabrėžia, kad Regionų komiteto 2015 m. biudžete bus nurodyta daugiau šio komiteto politinės veiklos, nes 2015 m. vasario mėn. yra naujos (6-osios) Regionų komiteto kadencijos pradžia ir tai bus pirmieji metai, kurių biudžete bus visapusiškai atsižvelgiama į penktosios Regionų komiteto frakcijos (EKR frakcijos) sukūrimą;

108.

griežtai nepritaria Komisijos atliktiems išlaidų, susijusių su Regionų komiteto politine veikla ar informavimo ir komunikacijos veikla, sumažinimams; atsižvelgdamas į naujos Regionų komiteto kadencijos pradžią, padidina atitinkamose biudžeto eilutėse įrašytas sumas;

109.

pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 1,7 proc.; pabrėžia, kad dėl šio sumažinimo atsiras didelių sunkumų labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir tai turės didelį poveikį naujos ombudsmeno strategijos įgyvendinimui ir institucijos gebėjimui dalykiškai ir veiksmingai tarnauti Europos piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

110.

primena, kad, nepaisant neišvengiamų teisinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, išlaidų, susijusių su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarnybos narių kadencijos pabaiga arba atlyginimų koregavimu, pagrindinis sumų padidėjimas, palyginti su 2014 m. biudžetu, susijęs su tuo, kad sukurta Europos duomenų apsaugos valdybos specialioji grupė, ir su nauja 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta specifine veikla;