10.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 208/1

10.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 208/2

—

atsižvelgdamas į pagrindines JT ir Afrikos žmogaus teisių konvencijas ir sutartis, įskaitant Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvų protokolą,

—

atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolą dėl Afrikos moterų teisių,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. priimtą ir 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Romos statutą,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą ir 2010 m. birželio 22 d. persvarstytą Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl ES strateginės programos žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir dėl ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat į 2012 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimą, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais (1), ir į 2013 m. kovo 18 d. Tarybos sprendimą, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Sahelyje (2), visų pirma į jo įgaliojimo straipsnius, susijusius su žmogaus teisėmis,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sahelio regiono, ypač dėl Malio, įskaitant 2011 m. kovo 21 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje, taip pat į naujesnes Tarybos išvadas, įskaitant 2013 m. sausio 17 d. ir 31 d., vasario 18 d., balandžio 22 d., gegužės 27 d. ir birželio 24 d. išvadas,

—

atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl moterų ir vaikų apsaugos ypatingų situacijų ir ginkluotų konfliktų metu, taip pat į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl ES rodiklių, susijusių su visapusišku požiūriu į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą ES,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, JT Generalinio Sekretoriaus ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimus dėl Sahelio, ypač dėl Malio,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 14 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą JT Saugumo Tarybai dėl padėties Sahelio regione ir į prie jos pridėtą integruotą JT strategiją, skirtą Saheliui,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. JT žmogaus raidos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos humanitarinės pagalbos teikimo planus Sahelyje,

—

atsižvelgdamas į bendras 2013 m. gegužės 15 d. Briuselyje vykusios tarptautinės paramos teikėjų konferencijos „Kartu kuriant naująjį Malį“ pirmininkų išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Sahelyje biuro ir JT moterų iniciatyva 2013 m. balandžio 9 d. Briuselyje surengtą aukšto lygio konferenciją moterų lyderystės Sahelio regione klausimais,

—

atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą JT Saugumo Tarybai dėl Vakarų Sacharos, ypač į jo minėtą Vakarų Sacharos ir padėties Sahelyje sąryšį, atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) parengtą Sahelio saugumo ir vystymosi strategiją, ypač į teiginį, kad Sahelyje patiriamos problemos yra tarpvalstybinės ir glaudžiai tarpusavyje susijusios ir kad pažangos regione galima siekti tik taikant regioninį metodą ir visapusę strategiją, kuri taip pat apimtų kaimynines Magribo šalis,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais ataskaitą dėl savo misijos Maroke, įskaitant Vakarų Sacharą,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl 22-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl JT Žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos (6),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, kurį Taryba patvirtino 2012 m. spalio 4 d.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0325/2013),

A.

kadangi Sahelis yra vienas iš skurdžiausių pasaulio regionų, kuriame susiduriama su rimtomis žmogaus teisių, teisinės valstybės, saugumo ir karinių konfliktų, taip pat ekonominio ir socialinio vystymosi problemomis; kadangi ypač didelį šio regiono skurdą rodo 2012 m. JT žmogaus socialinės raidos indeksas, kuriame Nigeris (186 vieta), Čadas (184 vieta), Burkina Fasas (183 vieta) ir Malis (182 vieta) yra tarp šešių mažiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių;

B.

kadangi vienas iš šiam regionui būdingų ypatumų yra tas, kad atsiranda šalutinis poveikis, kurio priežastys visų pirma yra politinis nestabilumas, skurdas ir nesaugomos sienos, ir dėl to visame Sahelyje savaime kyla bendrų žmogaus teisių problemų; kadangi iš šio ypatumo matyti, kad reikalingas gerai koordinuojamas ir visa apimantis požiūris į visą ekologinį ir geografinį Sahelio regioną;

C.

kadangi užtikrinti demokratiją, taiką ir gerą valdymą – tai svarbiausias Sahelio valstybių uždavinys; kadangi šios valstybės turi pradėti remti žmogaus teises bei pagrindines laisves, panaikinti moterų ir mažumų diskriminaciją ir skatinti švietimą ir etninį susitaikymą;

D.

kadangi ši rezoliucija apima ES Sahelio strategijoje minimas valstybes, t. y. Mauritaniją, Malį, Nigerį ir atitinkamas Burkina Faso ir Čado dalis; kadangi platesnė Sahelio geografinė ir ekologinė apibrėžtis ir toliau yra labai svarbi atsižvelgiant į bendras šio regiono žmogaus teisių problemas, kurių kyla dėl konfliktų ir įvairių sunkumų užtikrinti žmonių saugumą, įskaitant valstybės pažeidžiamumo situacijas; kadangi šiame pranešime taip pat aptariama žmogaus teisių padėtis priklausomoje Vakarų Sacharos teritorijoje ir Tindufo stovyklose;

E.

kadangi, remiantis JT duomenimis, Malyje yra didžiausias pasaulyje motinų mirtingumas, siekiantis 1 100 mirčių 100 000 gyvų gimusių kūdikių; kadangi 2013 m. JT žmogaus raidos ataskaitoje Nigeris ir Malis pažymėti kaip pasižymintys ypač dideliu jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų mirtingumu, kuris siekia daugiau kaip 200 mirčių 1 000 gyvų gimusių kūdikių, nes motinos neturi reikiamų žinių; kadangi, remiantis Pasaulio banko vertinimu, Nigeryje ir Malyje yra prasčiausias pasaulyje pradinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų rodiklis, atitinkamai siekiantis 62 proc. ir 63 proc.; kadangi, remiantis JT vertinimu, Sahelyje ir Vakarų Afrikoje 2012 m. maždaug 18 mln. asmenų nukentėjo dėl sunkios maisto ir mitybos krizės; kadangi Komisija vertina, kad 2013 m. regione 10,3 mln. asmenų vis dar patiria maisto stygių ir 4,2 mln. šių asmenų yra maliečiai, 1,4 mln. jaunesniems nei penkerių metų amžiaus vaikams gresia didelis ūmus mitybos nepakankamumas, o dar 3,1 mln. – vidutinis ūmus mitybos nepakankamumas; kadangi Komisija įsteigė Sahelio atsparumo didinimo partnerystę (AGIR–SAHEL) ir įsipareigojo skirti 517 mln. EUR humanitarinei ir vystymosi pagalbai 2012–2013 m.;

F.

kadangi dalis šių valstybių gyventojų neturi galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir serga daugybe endeminių ligų, kaip antai cholera, meningitu, tymais ir ŽIV/AIDS; kadangi daug žmonių miršta nuo ŽIV/AIDS: per metus 11 000 susirgusių asmenų miršta Čade, 7 100 – Burkina Fase, 4 400 – Malyje ir 4 300 – Nigeryje;

G.

kadangi Sahelio valstybėse yra daug gamtos išteklių, ypač naftos, aukso ir urano, tačiau kadangi pakankamas pajamų, gautų naudojant šiuos išteklius, kiekis negrįžta, kad jomis būtų paremta vietos ekonomika ir sudaryta valstybių vystymosi galimybė;

H.

kadangi dėl pilietinių karų ir etninių konfliktų gyventojai išsikelia ir steigiamos pabėgėlių stovyklos, tokios kaip „Mentao“ Burkina Fase, „Mangaize“ Nigeryje, „M'Bera“ Mauritanijoje ir „Breijing“ Čade; kadangi gyvenimo ir higienos sąlygos šiose stovyklose apgailėtinos;

I.

kadangi pastaruosius dvidešimt metų Malyje buvo reguliariai rengiami rinkimai; kadangi prieš valstybės perversmą ši šalis buvo laikoma sėkmingos demokratijos Afrikoje pavyzdžiu;

J.

kadangi Malio krizė yra daugialypė ir jos negalima nuvertinti iki etninio konflikto; kadangi tuaregų pasipiktinimu ir jų siekiu užtikrinti Šiaurės Malio nepriklausomybę ar didesnę jos autonomiją pasinaudojo ginkluotos džihado grupuotės, kurios 2012 m. pradžioje sudarė sąjungą su sukilime dalyvaujančiu pasaulietiniu Azavado išlaisvinimo nacionaliniu judėjimu (MNLA), o vėliau jį pakeitė; kadangi šios grupuotės, visų pirma grupuotės „Ansar Dine“, „Al Qaeda“ islamo Magribe“ (AQMI) ir judėjimas už vienybę ir džihadą Vakarų Afrikoje (MUJAO), toliau naudojosi nestabilumu po vėliau Bamake įvykusio perversmo, taip pat platesnio masto regiono nestabilumu, o jų veiksmai buvo skatinami dėl nekontroliuojamų Libijoje esančių ginklų atsargų; kadangi egzistencinė grėsmė pačiai Malio valstybei ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai šiaurinėje dalyje pagreitino ginkluotą Prancūzijos, Afrikos ir JT pajėgų intervenciją siekiant nutraukti ekstremistų grupuočių vykdomas represijas ir žmogaus teisių pažeidimus, atkurti Malio valstybės valdžią, demokratiją ir teisinės valstybės principų taikymą ir užtikrinti, kad vėl būtų laikomasi žmogaus teisių; kadangi 2013 m. birželio 18 d. Malio vyriausybė ir sukilėlių pajėgos pasirašė preliminarų taikos susitarimą; kadangi atsižvelgiant į padėtį Malyje reikia imtis veiksmų, apimančių daugiau aspektų nei tik saugumo problemų sprendimas, taigi, be kita ko, būtinas ilgalaikis tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas ir ryžtingi veiksmai siekiant spręsti giliai įsišaknijusias politines, vystymosi ir humanitarines problemas;

K.

kadangi dėl teroristų grupuočių veiklos Sahelyje regiono padėtis yra labai nestabili ir nesaugi, nes žmonės imami įkaitais ir vykdomi išpuoliai; kadangi Sahelis yra narkotikų prekybos tranzito zona Lotynų Amerikos nusikalstamoms grupuotėms; kadangi narkotikų prekeiviai dažnai yra susiję su teroristų grupuotėmis, kurios užtikrina joms tranzito saugumą; kadangi dėl šių prekeivių narkotikais veiklos atsiranda nestabilumas tiek Sahelyje, tiek Europos Sąjungoje, kuri dažnai yra galutinė šios prekybos paskirties vieta;

L.

kadangi tam, kad būtų surastas ilgalaikis šios krizės sprendimo būdas, Sahelio regiono valstybių vyriausybės turi įtraukti atitinkamas gyventojų grupes; kadangi visų pirma moterų dalyvavimas sprendžiant Sahelio krizę yra būtina ilgalaikio stabilumo užtikrinimo sąlyga; kadangi, siekiant užtikrinti šio regiono stabilumą ir ilgalaikę taiką, labai svarbu kovoti su nebaudžiamumu, įskaitant kovą su smurtu dėl lyties per konfliktą;

M.

kadangi ES skyrė daugiau dėmesio Sahelio regionui ir tai įrodo 2011 m. priimta ES Sahelio saugumo ir vystymosi strategija, 2012 m. liepos mėn. pradėta ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BGSP) pajėgumų stiprinimo misija (EUCAP Sahel Niger), 2013 m. vasario mėn. pradėta ES BGSP mokymų misija Malyje ir paskirtas ES specialusis įgaliotinis Sahelyje; kadangi 2013 m. kovo 18 d. patvirtinti naujojo ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai apima ir žmogaus teisių aspektą, kuriam skiriama daug dėmesio;

N.

kadangi norint išspręsti sudėtines ir tarpusavyje susijusias problemas reikalingas išsamus ir suderintas požiūris, kuriuo remiantis būtų naudojamasi įvairiomis ES priemonėmis ir politikos kryptimis, ES krizės valdymo, saugumo sektoriaus, vystomojo bendradarbiavimo ir ekologinio tvarumo tikslus susiejant su ES pastangomis žmogaus teisių, demokratijos palaikymo ir teisinės valstybės srityje; kadangi išsamioje šiam regionui skirtoje strategijoje turėtų būti numatytas veiksmingas atitinkamų Komisijos narių, pvz., už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingo Komisijos nario, EIVT, ES specialiųjų įgaliotinių, įskaitant ES specialiuosius įgaliotinius Sahelyje ir žmogaus teisių klausimais, ES kovos su terorizmu koordinatoriaus veiklos, taip pat ES valstybių narių veiksmų koordinavimas, kurį vykdytų Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas; kadangi veiksmingas dabartinės krizės sprendimo būdas turi apimti ekonominę ir socialinę politiką, kurios tikslas – gerinti gyventojų gyvenimo lygį;

O.

kadangi ES politikoje visų pirma daug dėmesio turėtų būti skiriama kaimo plėtrai ir žemės ūkiui, kad būtų užtikrinamas aprūpinimas maistu ir taip prisidedama prie tvaraus socialinio ir ekonominio Užsachario Afrikos vystymosi; kadangi Europos Komisija, bendradarbiaudama, be kita ko, su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UNOCHA), Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF), Jungtinėmis Tautomis, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Pasaulio maisto programos (PMP) vykdytojais, pradėjo įgyvendinti Sahelio atsparumo didinimo partnerystės (AGIR–Sahel) iniciatyvą, kuria siekiama gerinti organizacijų bendradarbiavimą, ir tai yra ES visapusiško požiūrio taikymo dalis sprendžiant maisto krizės Sahelyje problemą; kadangi partneriai nustatė mažiausią 750 mln. EUR investicijų sumą, kuri turėtų būti skirta socialiniam apsaugos tinklui sukurti, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, jeigu ir kai sausra vėl užklups ateityje;

P.

kadangi dėl žmogaus teisių pažeidimų ir politinės, aplinkosaugos, vystymosi ir humanitarinės krizės Sahelio regione ypač kenčia moterys, kurios dažnai tampa diskriminacijos aukomis, patiria ypač didelį fizinį ir žmogiškąjį nesaugumą, nuolatinį skurdą ir atskirtį; kadangi lyčių lygybė, galių suteikimas moterims politinėje ir ekonominėje srityse, lyčių lygybės skatinimas ir moterų teisių apsauga yra būtini siekiant sumažinti skurdą ir skatinti tvarų vystymąsi; kadangi vis labiau varžančios socialinės sąlygos riboja moterų judumą ir našumą ir galiausiai moterų galimybes veiksmingai atlikti vadovių ir moterų teisių gynėjų vaidmenis; kadangi moterys Sahelio regione sudaro smulkiųjų ūkininkų daugumą, tačiau jų padėtis žemės nuosavybės teisių požiūriu yra bloga; kadangi nuosavybės teisės į žemę neturėjimas didina moterų skurdą; kadangi tyrimai parodė, kad jei moterys yra išsilavinusios, gali gauti pajamų ir jas kontroliuoti, pasiekiama daug gerų rezultatų: mažėja gimdyvių ir kūdikių mirtingumas, gerėja motinų ir vaikų sveikata ir mityba, didėja žemės ūkio produktyvumas, galima sušvelninti klimato kaitos poveikį, lėtėja gyventojų skaičiaus augimas, plėtojama ekonomika ir įveikiamas ilgalaikis skurdas;

Q.

kadangi per 2012 m. liepos mėn. Londone įvykusį aukščiausiojo lygio susitikimą šeimos planavimo klausimais daugiau nei šimtas vyriausybių, tarptautinių agentūrų ir NVO nustatė tikslą iki 2020 m. papildomai investuoti 4 mlrd. JAV dolerių siekiant, kad 69 skurdžiausiose pasaulio šalyse, įskaitant Sahelio regiono valstybes, kontraceptines priemones naudojančių moterų skaičius pasiektų 120 mln.; kadangi minėta finansavimo suma būtų skiriama papildomai šalia 10 mlrd. JAV dolerių;

R.

kadangi Sahelio regiono šalys pasirašė Kotonu susitarimą; kadangi partnerystė su Europos Sąjunga grindžiama abiejų šalių sutartomis nuostatomis dėl žmogaus teisių ir gero valdymo ir apima paramą vystymuisi, gerą valdymą, žmogaus teisių rėmimą ir humanitarinę pagalbą;

S.

kadangi ES bendradarbiavimas su Afrikos Sąjunga (AS), Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (VAVEB), Arabų Magribo sąjunga, regioninėmis žmogaus teisių institucijomis, JT žmogaus teisių organais ir pilietinės visuomenės organizacijomis išlieka būtina sąlyga siekiant veiksmingai remti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą Sahelio regione;

T.

kadangi 2013 m. birželio 14 d. JT Generalinis Sekretorius savo ataskaitoje JT Saugumo Tarybai pasiūlė patvirtinti Sahelio regionui skirtą integruotą strategiją, grindžiamą šiais trimis strateginiais tikslais: integracinio ir veiksmingo valdymo visame regione stiprinimas, nacionalinio ir regioninio saugumo mechanizmų, galinčių padėti panaikinti tarpvalstybines grėsmes, kūrimas ir humanitarinių ir plėtros planų ir intervencijų integravimas siekiant užtikrinti ilgalaikį atsparumą;

U.

kadangi nuo 1991 m. Vakarų Sacharoje galioja Maroko vyriausybės ir POLISARIO fronto paliaubos; kadangi JT nelaiko Vakarų Sacharos savarankiška teritorija; kadangi Sacharos Arabų Demokratinė Respublika yra visateisė AS narė ir ją šiuo metu yra pripažinusios daugiau kaip 35 JT valstybės, bet ne visa JTO ir nė viena ES valstybė narė; kadangi Marokas yra teisiškai įpareigotas atsiskaityti už de facto administruojančios valdžios taikymą Vakarų Sacharos teritorijoje ir jos žmonių atžvilgiu; kadangi JT, vadovaujant Saugumo Tarybai, tarpininkauja, kad konfliktas būtų išspręstas; kadangi, kaip teigia JTO generalinis sekretorius, nepadaryta jokia pažanga esminiais klausimais, susijusiais su būsimu teritorijos statusu; kadangi vis dar neįvyko referendumas dėl Vakarų Sacharos statuso, dėl kurio iš esmės buvo susitarta 1988 m.;

V.

kadangi Marokas pasirašė ir ratifikavo keletą tarptautinių ir žmogaus teisių sutarčių, pvz., Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos;

W.

kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijose Nr. 1754 (2007), 1783 (2007), 1871 (2009), 1920 (2010), 1979 (2011), 2044 (2012) ir 2099 (2013) kaimyninės valstybės raginamos visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis ir tarpusavyje ir aktyviau dalyvauti siekiant, kad būtų rasta išeitis iš dabartinės aklavietės ir daroma pažanga priimant politinį sprendimą;

X.

kadangi prieš 37 metus įkurta pirmoji pabėgėlių stovykla šalia Alžyro Tindufo miesto tebėra antra ilgiausiai egzistuojanti stovykla pasaulyje; kadangi dėl politinės aklavietės užkertamas kelias realiai galimybei netolimoje ateityje šias stovyklas likviduoti arba perkelti ar repatrijuoti jų gyventojus;

Y.

kadangi žmogaus teisių pažeidimais buvo kaltinama ir Maroko vyriausybė, ir POLISARIO frontas; kadangi JT misijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje (MINURSO) įgaliojimai neapima žmogaus teisių aspekto ir nenumatoma jokio įtariamų žmogaus teisių pažeidimo pranešimo mechanizmo; kadangi 2013 m. balandžio 25 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2099 misijos MINURSO įgaliojimai buvo pratęsti; kadangi 2013 m. balandžio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitoje žmogaus teisių klausimams skirti trys puslapiai; kadangi JT Saugumo Taryba ir ES valstybės narės JT Saugumo Taryboje neparėmė JAV pasiūlymo suteikti MINURSO misijai su žmogaus teisėmis susijusius įgaliojimus, o dėl to kilo gyventojų demonstracijos Vakarų Sacharoje;

1.

reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Sahelio regione, kurią pablogino daugialypės krizės politinėje, socialinėje, ekonominėje ir ekologinėje srityse; pabrėžia, kad stipriai susipynusioms problemoms spręsti reikalingas integruotas ir išsamus politinis atsakas ir politinis sprendimas, apimantis įvairias konflikto šalis;

2.

pažymi, kad žmogaus teisių padėtis Sahelyje įgijo didesnę tarptautinę svarbą dėl ginkluoto konflikto Malyje ir Prancūzijos, Afrikos ir JT pajėgų intervencijos; pripažįsta, kad dėl šio konflikto šalyje atsirado specifinių problemų, taip pat sustiprėjo struktūrinės Malyje ir kitose šio regiono vietose, pvz., Libijoje, jau egzistavusios problemos; visgi pabrėžia, kad, siekiant išspręsti neatidėliotinas Malio problemas, nereikėtų pamiršti įsisenėjusių ir plintančių problemų, kurios daro rimtą poveikį žmogaus teisėms kitose Sahelio dalyse, visų pirma organizuoto nusikalstamumo, vergovės ir prekybos žmonėmis, prekybos ginklais ir narkotikais, džihado ekstremizmo ir radikalizmo, trapaus valdymo ir institucinės korupcijos, sisteminio ir sekinančio skurdo, vaikų karių ir moterų diskriminacijos;

3.

primena, kad nesaugomos sienos – tai regiono šalims būdingas reiškinys; pabrėžia, kad padėties pablogėjimas Sahelyje yra glaudžiai susijęs su tuo, kad kilus karui Libijoje į Malio šiaurinę dalį masiškai įvežami ginklai, nors kitų regiono šalių pasienyje Libijos sukilėliai buvo paprastai nuginkluojami; dar kartą pakartoja savo raginimą griežtai reglamentuoti ir kontroliuoti prekybą ginklais, kad valstybės narės neprisidėtų prie konfliktų gausėjimo;

4.

palankiai vertina padidėjusį dėmesį žmogaus teisėms ES politikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad JT parengė išsamią strategiją Sahelio klausimais, kurioje ypač daug dėmesio skiriama žmogaus teisių aspektui; primena, kad ES ir Sahelio šalys, kaip Kotonu susitarimą pasirašiusios šalys, prisiėmė abipusius įsipareigojimus ginti žmogaus teises ir demokratinius principus, kurių pagrindas – teisinė valstybė ir skaidraus bei atsakingas valdymas; primena, kad Sahelio valstybės yra prisijungusios prie daugumos tarptautinių sutarčių, kuriomis saugomos žmogaus teisės ir moterų bei vaikų teisės;

5.

pabrėžia svarbų ES, kaip didžiausios pasaulyje paramos teikėjos, atliktą vaidmenį sprendžiant Sahelio regione kylančias vystymosi problemas; pabrėžia, kad dedant pastangas, kuriomis siekiama, pvz., panaikinti skurdą ir badą, skatinti lyčių lygybę ir mažinti vaikų mirtingumo lygį remiantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais, svarbu įtraukti ir kitus tarptautinius veikėjus;

6.

atkreipia ypatingą dėmesį į žmogaus teisių padėtį Malyje, nes turima pranešimų apie ginkluotų tuaregų ir džihado grupuočių vykdomus rimtus žmogaus teisių pažeidimus šiaurinėje Malio dalyje; pažymi, kad įtariami nusikaltimai apima masinius žaginimus, kankinimą, žalojimus ir žiaurų elgesį, įskaitant amputavimą, viešus plakimus ir viešą užmėtymą akmenimis už tariamą svetimavimą, etniniais motyvais grindžiamą smurtą, mėginimus atlikti etninį valymą, neteismines ir neatidėliotinas kalinių egzekucijas, Malio karių žudynes, neteisėtus suėmimus ir sulaikymą, nuosprendžių be tinkamo teismo proceso priėmimą, priverstines santuokas ir seksualinę vergovę, tyčinį tiesioginį kultūros objektų puolimą, turto naikinimą ir plėšimą; yra labai susirūpinęs dėl naujų teroristų ir nusikaltėlių taikomų metodų, pvz., savižudžių sprogdintojų praktikos, grobimo ir įkaitų ėmimo, taip pat naudojimosi vaikais kaip gyvuoju skydu; pažymi, kad nuo 2013 m. sausio mėn. taip pat buvo daug pranešimų apie Malio saugumo pajėgų ir mažiau – apie savavaldžių tvarkdarių grupių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš įtariamus džihado kovotojus arba asmenis, kurie laikomi bendradarbiavę su sukilėlių grupėmis; pažymi, kad smurtas daugiausia buvo nukreiptas prieš tuaregų, arabų ir peulų bendruomenėms priklausančius asmenis ir kad kariuomenė dažnai buvo kaltinama atsakomaisiais etniniais motyvais grindžiamasis veiksmais; reiškia didelį susirūpinimą, kad įtariami nusikaltimai galėjo apimti kankinimą ir nežmonišką elgesį, priverstinį dingimą ir neteismines ir neatidėliotinas tiek kalinių, tiek civilių gyventojų egzekucijas; taip pat reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie saugumo pajėgų kariškių, ištikimų iki perversmo valdžiusiam A. S. Touré režimui, vykdomas žudynes, kankinimą ir asmenų pradanginimą Malio pietinėje dalyje; be to, su dideliu nerimu atkreipia dėmesį į pranešimus apie nuo sausumos minų žūstančius ir žalojamus Malio civilius gyventojus, įskaitant vaikus; ragina visus kovotojus liautis naudojus sausumos minas ir skubiai pradėti veiksmingai bendradarbiauti su regionų ir tarptautiniais veikėjais siekiant visiškai pašalinti šią ginkluotę;

7.

palankiai vertina tai, kad 2013 m. birželio 18 d. Malio valdžios institucijos ir Malio šiaurinės dalies sukilėlių grupuotės Malyje pasirašė taikos susitarimą siekdamos sudaryti galimybes surengti sėkmingus prezidento rinkimus ir taikos derybas, ir tai, kad visos pasirašiusios šalys įsipareigojo nutraukti bet kokius veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės; pritaria jų įsipareigojimui užtikrinti vienybę ir dialogą ir atkurti konstitucinę tvarką; visgi pripažįsta, kad šis susitarimas yra preliminarus ir kad po jo abi šalys turi imtis veiksmų šiam konfliktui galutinai užbaigti; todėl šiuo tikslu primygtinai ragina Malio valdžios institucijas ir jų tarptautinius partnerius itin daug dėmesio skirti naujiems žmogaus teisių pažeidimų modeliams, visų pirma etniniais motyvais grindžiamiems atsakomiesiems veiksmams, kurie prasidėjo atgavus tam tikras šiaurines Malio dalis, nes, tinkamai nesprendžiant šios problemos, ji gali tapti didele taikos proceso ir susitaikymo kliūtimi; palankiai vertina tai, kad Malio vyriausybė įsteigė padalinius, atsakingus už karinių operacijų stebėseną šalies šiaurinėje dalyje, ir tai, kad buvo pradėti tirti pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos, kaip įtariama, padarė tam tikri Malio ginkluotųjų pajėgų subjektai; ragina ginkluotąsias pajėgas parodyti profesionalumą stiprinant savo pozicijas anksčiau sukilėlių kontroliuotose teritorijose; ragina Malio vyriausybę taip pat dėti daug daugiau pastangų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pranešti apie piktnaudžiavimą tiek vykdant jos dabartines operacijas, tiek per bet kokį puolimą ateityje, be kita ko, remiant Nacionalinę žmogaus teisių komisiją, ir laikytis tinkamų procedūrų tardant įtariamus kovotojus; pakartoja, kad smerkia pranešamus prieš civilius gyventojus, kalinius ir kareivius vykdomus žiaurumus; primena, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras nusprendė, jog esama pagrįsto pagrindo manyti, kad Malio konflikto metu įvykdyti žiaurumai gali būti karo nusikaltimai; taip pat mano, kad tam tikri žiaurumai galėtų būti vertinami kaip nusikaltimai žmoniškumui;

8.

su dideliu nerimu pažymi, kad didėjantis korupcijos lygis, dėl kurio šiaurinės dalies gyventojų, pvz., tuaregų, songajų, arabų ir kitų tautų, nepasiekia tarptautinė pagalba, yra dar viena didėjančio Malio destabilizavimo priežastis; pabrėžia, kad etninė ir kultūrinė šiaurinės ir pietinės Malio dalių atskirtis yra vienas iš pavojingiausių korupcijos padarinių;

9.

rimtai susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro skaičiavimais, Malyje yra beveik 300 000 šalies viduje perkeltų asmenų ir dar daugiau kaip 175 000 pabėgėlių yra kaimyninėse Burkina Faso, Nigerio, Mauritanijos ir šiek tiek mažiau – Alžyro valstybėse; ragina skubiai imtis veiksmų šiose pabėgėlių stovyklose ir šiaurinėse Malio dalyse, kuriose, kaip pranešama, sergama cholera, patiriamas labai didelis maisto stygius ir nerimą keliantis vaikų mirtingumas – šių problemų mastas dėl netinkamos mitybos, prastų galimybių gauti geriamojo vandens ir sveikatos priežiūros paslaugas gerokai viršija viso regiono lygį; ragina tarptautinius paramos teikėjus skubiai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir nedelsiant surinkti reikalingus 290 mln. JAV dolerių, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras galėtų sustabdyti didelę maisto krizę, kurią šiuo metu patiria 3,4 mln. maliečių; pažymi, kad svarbu užtikrinti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų saugumą ir sudaryti galimybes jiems tvarkingai grįžti į savo gimtąsias bendruomenes, nes tai yra labai svarbu siekiant nacionalinio susitaikymo;

10.

atkreipia dėmesį į moterų kančias per pastarąjį Malio konfliktą; ypač smerkia kaip karo nusikaltimą grobimą ir žaginimą, kurie naudojami kaip karo ginklai; tikisi, kad ES ir kiti tarptautiniai Malio partneriai glaudžiai bendradarbiaus su Malio valdžios institucijomis siekdami įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijose Nr. 1325 bei Nr. 1820 ir remiantis ES visapusišku požiūriu nustatytus įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu įdiegti pereinamojo laikotarpio teisingumo mechanizmus siekiant nutraukti smurto dėl lyties kaltininkų nebaudžiamumą;

11.

ragina ES ir Sahelio regiono šalis visapusiškai taikyti šias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas: Rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, kuria moterys raginamos dalyvauti visais aspektais ir visais lygmenimis sprendžiant konfliktus, Rezoliuciją Nr. 1820 dėl seksualinio smurto per konfliktus ir po konfliktų, ir vėlesnes rezoliucijas Nr. 1888, Nr. 1889 ir Nr. 1960, kurios pagrįstos pirmiau nurodytomis rezoliucijomis; todėl ragina atkreipti dėmesį į moterų dalyvavimą taikos procesuose ir jį užtikrinti, taip pat pripažinti būtinybę įtraukti lyčių aspektą į konfliktų prevenciją, taikos užtikrinimo operacijas, humanitarinę pagalbą ir atkūrimo darbus po konfliktų; apgailestauja, kad konfliktų zonose moterys vien dėl to, kad yra moterys, patiria dideles kančias; pabrėžia, kad tokie veiksmai, įskaitant atvejus, kai kareiviai prievartauja mergaites, priverstinę prostituciją, priverstinį moterų apvaisinimą, seksualinę vergovę, prievartavimą, seksualinį priekabiavimą ir grobimą moterims sutikus (suvedžiojus), yra nusikaltimai, į kuriuos negalima nekreipti dėmesio; tvirtina, kad ES tokius veiksmus privalo vertinti kaip esmines problemas, į kurias būtina atsižvelgti; pabrėžia, kad būtina prievartavimų aukomis per ginkluotus konfliktus tapusioms moterims ir mergaitėms užtikrinti galimybę atlikti abortą;

12.

pažymi, kad moterys dažnai diskriminuojamos pripažįstant jų veiksmus siekiant taikos; primena, kad moteris nuolat įtraukiant į konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo procesus jos atlieka pagrindinį vaidmenį derantis dėl taikos, išplėsdamos pertvarkymo, atkūrimo ir taikos stiprinimo mastą; todėl skatina moterų dalyvavimą visuose nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis vykstančiuose Malio susitaikymo procesuose, ypač šalies šiaurėje; ragina reguliariai peržiūrėti nacionalinius veiksmų planus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 ir reguliariai atnaujinti jų dalis, kurioms teikiamas prioritetas;

13.

reiškia pasipiktinimą dėl padarytų sunkių vaikų teisių pažeidimų ir didelio smurto prieš vaikus Malyje, įskaitant tinkamai dokumentais pagrįstą vaikų karių verbavimą ir naudojimą visose šalies šiaurėje veikiančiose ginkluotose grupuotėse, taip pat vyriausybės pajėgose; pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai lėšų vaikų karių demobilizacijos ir reabilitacijos uždaviniams įgyvendinti; šiuo klausimu palankiai vertina rengiamą Malio vyriausybės ir Jungtinių Tautų susitarimo dėl vaikų karių, įtrauktų į ginkluotas grupuotes, perdavimo JTO atstovams projektą ir pritaria UNICEF veiksmams, kuriais siekiama šiuos vaikus reintegruoti į visuomenę; reiškia didelį susirūpinimą dėl naujausios JT ataskaitos dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, kurioje pabrėžiama, kaip dėl Malio konflikto pobūdžio ir taktikos vaikams atsirado precedento neturinčių grėsmių, išvadų; griežčiausiai smerkia vaikų žudymą ir žalojimą, žaginimą ir seksualinį smurtą prieš juos, priverstines santuokas, grobimus, mokyklų bei ligoninių užpuolimus ir mergaičių galimybių siekti išsilavinimo suvaržymą, vykusius Malio konflikto metu; pažymi, kad dauguma mokyklų šiaurinėje dalyje tebėra uždarytos, ir primygtinai ragina nedelsiant imtis veiksmų, kad jas būtų galima vėl atidaryti; atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai, gimę po išprievartavimo Malio šiaurinėje dalyje, yra paliekami, kaip į nerimą keliančią tendenciją, kurią būtina kuo skubiau spręsti; be to, reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie kartu su suaugusiais sulaikomus vaikus ir apie be tinkamos apsaugos vykdomas apklausas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina JT Saugumo Tarybos siekį nuo ginkluoto konflikto nukentėjusioms moterims ir vaikams užtikrinti specialią apsaugą;

14.

ragina visas Sahelio valstybes įsipareigoti vykdyti prevencijos ir apsaugos politiką, kad ginkluotos grupuotės vaikų neužverbuotų jėga; ragina šias valstybes vaikų nesamdyti į reguliariąją kariuomenę ir smerkia visus, kurie atsakingi už šį karo nusikaltimą;

15.

apgailestauja dėl mėginimų sunaikinti vertingą Šiaurės Malio kultūros paveldą, kai ginkluotos grupuotės sugriovė senovines sufitų šventyklas ir kitus saugomus Timbuktu bei Gao paminklus, įskaitant maždaug 4 200 senovinių rankraščių, etnines dogonų apeigų kaukes ir kultūros namus (togūnus) Douentzoje ir bibliotekas Kidalyje bei kitose vietovėse; mano, kad kultūros išniekinimas šiauriniame Malyje yra karo nusikaltimas; pritaria UNESCO Malio kultūros paveldo atkūrimo ir senovės rankraščių išsaugojimo veiksmų planui ir ragina ES jį paremti;

16.

palankiai vertina 2013 m. sausio 11 d. pradėtą Prancūzijos karinę operaciją „SERVAL“ ir pagal ją prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti Malio suverenitetą, vienybę ir teritorinį vientisumą kaip pirmąjį žingsnį Malio atkūrimo ir demokratizavimo linkme; be to, palankiai vertina 2013 m. balandžio 25 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2100, jos tvirtą žmogaus teisėms skirtą kryptį ir nurodymą, remiantis JT integruotos daugialypės stabilizavimo misijos Malyje (MINUSMA) įgaliojimais, stebėti, padėti tirti ir pranešti Saugumo Tarybai apie bet kokius piktnaudžiavimus arba pažeidimus žmogaus teisių srityje, taip pat apie tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; pritaria tam, kad žmogaus teisių mokymo aspektas įtrauktas į Europos Sąjungos mokymo misiją (angl. EUTM) Malyje;

17.

remia tarptautinę paramos misiją Malyje ir 2013 m. liepos 1 d. ją pakeitusią Jungtinių Tautų misiją padėčiai Malyje stabilizuoti (MINUSMA), taip pat misiją EUCAP Sahel; su pasitenkinimu priima Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pasiūlymą, pateiktą 2013 m. birželio 14 d., pagal kurį siekiama „integruotos Jungtinių Tautų strategijos Sahelio klausimu“, kuri turėtų apimti visus krizės įveikimo aspektus: valdymo gerinimą, kovą su nusikalstamumu (prekyba narkotikais, žmonėmis, ginklais ir cigaretėmis, pinigų plovimu) ir terorizmu, humanitarinę pagalbą; ypač palankiai vertina šios strategijos tikslus, pagal kuriuos numatyta veiksmingai ir įtraukiai sustiprinti valdymą visame regione, taip pat integruoti humanitarinius bei plėtros planus ir intervencijas siekiant užtikrinti ilgalaikį atsparumą;

18.

palankiai vertina svarbų Afrikos vadovaujamos tarptautinės paramos misijos Malyje (AFISMA), kuria remiantis buvo sukurta MINUSMA, vaidmenį; be to, palankiai vertina svarbų Afrikos šalių kontingentą MINUSMA misijoje ir ypač AS sprendimą su šia misija siųsti žmogaus teisių stebėtojus; tikisi, kad abu šie elementai toliau bus Afrikoje vykdomų operacijų standartinis bruožas; palankiai vertina tai, kad Malio institucijos ir ginkluotos grupuotės preliminariame taikos susitarime įsipareigojo sudaryti geresnes sąlygas dislokuoti stebėtojus; palankiai vertina stebėtojų atvykimą į Gao ir Timbuktu ir tikisi, kad netrukus bus galima siųsti stebėtojus ir į Kindalį, nes šiaurėje svarbu ištirti visoms Malio konflikto pusėms mestus kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais; be to, palankiai vertina Komisijos teikiamą paramą šiems stebėtojams ir pritaria jos siekiui parengti ir dislokuoti papildomus vietos ir regionų pilietinės visuomenės stebėtojus pasitelkiant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę; primygtinai ragina ES pasimokyti iš šios patirties ir remiantis Malio nacionalinės ir vietos pilietinės visuomenės veikėjais ištirti būdus, tinkamus parengtų ekspertų grupių turėjimui užtikrinti, kad šiuos ekspertus skubiais atvejais būtų galima greitai dislokuoti vietoje, jog prireikus jie galėtų suteikti informaciją asmenims, priimantiems ES politinius sprendimus;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai užtikrinti geresnį tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės normų laikymąsi per ginkluotus konfliktus; ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pasimokyti iš tragiškų Malio įvykių ir kitų pastarojo meto konfliktų, kad būtų galima persvarstyti ES gaires dėl Tarptautinės humanitarinės teisės (THT), siekti jas veiksmingiau įgyvendinti ir palaikyti besitęsiančią Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Šveicarijos vyriausybės iniciatyvą pertvarkyti dabartinę tarptautinę valdymo struktūrą atsižvelgiant į THT;

20.

palankiai vertina 2013 m. gegužės 15 d. vykusios tarptautinės donorų konferencijos „Kartu vardan naujojo Malio“ išvadas; pabrėžia, kad paramos teikėjai įsipareigojo per kitus dvejus metus Maliui skirti 3,25 mlrd. EUR, o ES – didžiausią 520 mln. EUR sumą; giria šalies vyriausybės parengtą Malio tvaraus atkūrimo planą (PRED); palankiai vertina tai, kad itin daug dėmesio skiriama viešųjų ir gavybos pramonės sąskaitų skaidrumui užtikrinti; pritaria Malio vyriausybės patvirtintam įstatymo dėl kovos su neteisėtu praturtėjimu projektui ir pabrėžia, kaip svarbu vykdyti donorų konferencijoje prisiimtą įsipareigojimą atidžiai stebėti sisteminį šio įstatymo taikymą nuo jo priėmimo dienos; apgailestauja, kad šios konferencijos išvados neatspindėjo paskelbto ES įsipareigojimo pereiti prie teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą; ragina ES ir jos tarptautinius partnerius įgyvendinti abipusius įsipareigojimus kaip dalį tolesnių veiksmingų ir suderintų priemonių, kurių imamasi po konferencijos; pakartoja, kad pagalbą būtina susieti su institucijų reformomis ir pastebima socialine ir politine raida; taip pat giria konstruktyvų regiono veikėjų dalyvavimą; atsižvelgdamas į visuotinai paplitusią Malio institucijų korupciją, ragina suteikti visas reikiamas garantijas ir vykdyti būtiną kontrolę, kad panaudojant išmokėtas sumas būtų galima veiksmingai ir kuo greičiau padėti Malio gyventojams;

21.

pakartoja, kad sudarant bet kokį susitarimą su trečiosiomis šalimis, įskaitant Sahelio regiono šalis, ES nuostata dėl žmogaus teisių yra labai svarbi; mano, kad ši nuostata yra viena iš veiksmingiausių ES priemonių, galinčių ne tik padėti paskatinti tvarų mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymąsi, bet ir užtikrinti tinkamą pagarbą žmogaus teisėms ir jų apsaugą šiose šalyse;

22.

mano, kad, siekiant ilgalaikės taikos ir stabilumo Malyje, būtina kovoti su nebaudžiamumu, nukentėjusiesiems atlyginti patirtą žalą ir, nepaisant nusikaltusiųjų ryšių ir statuso, atsakomybėn patraukti visus kaltus asmenis, atsakingus už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant smurtą dėl lyties, naudojamą kilus konfliktams, kuris pažeidžia moterų orumą; todėl palankiai vertina Malio vyriausybės perduotą informaciją apie padėtį Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir tai, kad Teismo kaltintojas pradėjo oficialų tyrimą, taip pat preliminaraus taikos susitarimo 18 straipsnyje Malio vyriausybės ir maištininkų grupių išreikštą ketinimą įsteigti Tarptautinę tyrimo komisiją galimiems karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir kitiems sunkiems žmogaus teisių pažeidimams bei tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimams visoje Malio teritorijoje tirti; ragina ES ir kitus tarptautinius Malio partnerius taikos derybose nebaudžiamumo klausimui teikti prioritetą, padėti vyriausybei nustatyti ir nubausti nusikaltimų vykdytojus ir įgyvendinti preliminaraus taikos susitarimo nuostatas, taip pat užtikrinti, kad seksualinio smurto nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; pakartoja, kad tai turėtų apimti visų šalių padarytus nusikaltimus ir įvykdytus žiaurumus;

23.

palankiai vertina tai, kad 2013 m. kovo 6 d. Malio vyriausybė įsteigė Nacionalinę dialogo ir taikinimo komisiją, kuriai įgaliojimai suteikti dvejiems metams; pabrėžia, kad ši nacionalinė komisija turi būti kuo platesniu mastu reprezentatyvi ir kad svarbu, jog ji per kuo trumpesnį laiką pasiektų konkrečių veiklos rezultatų; todėl ypač džiaugiasi pliuralistine minėtos nacionalinės komisijos sudėtimi, ir tai matyti iš jos pirmininko pavaduotojų, kurių paskyrimas yra įsipareigojimo užtikrinti įtrauktį ir pliuralizmą politiniame procese ženklas; pažymi, kad šiai nacionalinei komisijai pavesta užduotis dokumentais pagrįsti nuo konflikto pradžios padarytus žmogaus teisių pažeidimus; taip pat ragina šią komisiją išnagrinėti problemas, dėl kurių kilo Malio krizė, atvirai ir išsamiai ištirti kaltinimus piktnaudžiavimu ir tuaregų bendruomenių diskriminacija nuo Malio nepriklausomybės atgavimo ir pateikti rekomendacijas, kaip būtų galima gerokai pagerinti esamą padėtį; be to, palankiai vertina tai, kad Malio vyriausybė pasiuntinį, kad šis tęstų dialogą su ginkluotomis grupuotėmis šalies šiaurinėje dalyje; todėl nuoširdžiai tikisi, kad po rinkimų Malyje susiklosčiusiomis aplinkybėmis bus galima lengviau skatinti bendruomenių dialogą ir pasitikėjimą, nes tai yra būtina taikos ir stabilumo sąlyga, ir kad visos Malio bendruomenės įsipareigos šviesti vaikus tarpusavio tolerancijos ir pagarbos klausimais; ragina ES ir jos tarptautinės bendrijos partnerius visapusiškai remti šį nacionalinio susitaikymo ir įtraukaus dialogo procesą;

24.

pabrėžia, kad dėl įvairių Sahelio zonoje vykstančių konfliktų daugiau gyventojų persikėlė regiono valstybių viduje, taip pat padidėjo pabėgėlių skaičius; reiškia didelį susirūpinimą dėl daugialypių pabėgėlių krizių ir pabėgėlių bei daugybės su Malio krize nesusijusių asmenų padėties šiame regione; ypač atkreipia dėmesį į tūkstančius Darfūro pabėgėlių Rytų Čade ir į iš Darfūro grįžtančius Čado asmenis, kuriems trūksta švaraus vandens, tinkamo būsto ir sveikatos priežiūros paslaugų, ir pažymi, kad dėl pusiau sausringo klimato kyla didėjančios konkurencijos su priimančiosios šalies gyventojais dėl išteklių pavojus, taigi ir susiklosto daugiau galimybių nestabilumui atsirasti; be to, atkreipia dėmesį į keblią kelių tūkstančių pabėgėlių iš Centrinės Afrikos Respublikos, atvykusių į pietinę Čado dalį, kur dėl potvynių kyla grėsmė namams ir žemės ūkiui, padėtį; todėl pakartoja Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro raginimą didinti stovyklas saugančioms Čado saugumo pajėgoms skiriamą finansinę ir logistinę paramą, visų pirma atsižvelgiant į pranešimus apie išpuolius prieš humanitarinės paskirties padalinius; dar didesnį susirūpinimą reiškia dėl asmenų Nigeryje, bėgančių nuo pastarojo meto kovų Šiaurės Nigerijoje; ragina tarptautinę bendruomenę prireikus apskritai didinti Sahelio pabėgėlių stovykloms skiriamos pagalbos dalį ir padėti išvengti kitų šio regiono pabėgėliams gresiančių humanitarinių krizių; ragina koordinuoti ES, Sahelio regiono šalių, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro, Afrikos Sąjungos ir VAVEB vykdomą politiką pabėgėlių klausimu, suteikiant galimybes priimti pabėgėlius, užtikrinant žmogiškąjį saugumą pažeidžiamiausių pabėgėlių grupių asmenims ir numatant jų savarankiškumo skatinimo programas; ragina priimančiąsias valstybes bendradarbiauti su JT ir kitais veikėjais, siekiant, visų pirma, sudaryti palankesnes sąlygas gauti būstą, sanitarines paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugas, vandens ir maisto bei švietimo paslaugas ir apsaugoti rizikos grupei priskiriamus vaikus; primena, kad jiems ne tik turi būti suteikiamas prieglobstis ir apsauga, bet ir stengiamasi didinti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų ekonominį saugumą ir stiprinti jų ryšius su šeimomis, nuo kurių tapo atskirti, taip pat pagerinti su pabėgėliais susijusios dokumentacijos tvarkymą, kad šie asmenys galėtų grįžti į savo kilmės vietą, jei tik bus galima;

25.

ragina valstybių, vietos ir regionų valdžios institucijas parengti politiką pabėgėlių, perkeltų asmenų ir pažeidžiamiausių asmenų grupių žmogiškojo saugumo klausimais siekiant kovoti su terorizmu, smurtu prieš moteris, išnaudojimu, taip pat neteisėta prekyba narkotikais, ginklais ir prekėmis bei prekyba žmonėmis;

26.

mano, kad dabartinių žmogaus teisių problemų Sahelio regione negalima atskirti nuo bendrosios valdymo krizės, apimančios plačiai paplitusią korupciją valstybės tarnyboje, menką pagrindinių paslaugų teikimą, prastą socialinių ir ekonominių teisių įgyvendinimą, ypač milžiniškuose ir dažnai retai apgyvendintuose Sacharos plotuose, didelius sunkumus palaikant teisinę valstybę ir išlaikant veiksmingą sienų kontrolę; apgailestauja, kad dėl minėtų priežasčių daroma žala regiono institucijoms ir politinės sistemos teisėtumui; baiminasi dėl tolesnio konflikto arba neramumų ateityje grėsmės, jei šie klausimai nebus deramai išspręsti; primena, kad gyventojų galimybės naudotis savo gamtos ištekliais ir švietimo, sveikatos priežiūros bei viešosiomis paslaugomis yra pagrindinės teisės, kurios turi būti veiksmingai įgyvendinamos siekiant tvariai išspręsti nestabilumo šiame regione klausimą;

27.

labai susirūpinęs pažymi šių veiksnių įtaką stiprėjančiam šiame regione tarptautiniam organizuoto nusikalstamumo ir teroristų tinklui; pabrėžia rimtas grėsmes, kurias jie kelia žmogaus teisėms, regiono stabilumui, valstybės valdymui, teisinei valstybei, taigi ir vystymosi ateities galimybėms, taip pat poreikį kovoti su tokiomis grėsmėmis Sahelio regiono gyventojų labui; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl neteisėtos prekybos „magistralių“, nuo Vakarų Afrikos pakrantės einančių iš vakarų į rytus ir iš pietų į šiaurę, kuriomis, pasinaudojant skylėtomis sienomis, lengviau gabenami šaunamieji ginklai, narkotikai, cigaretės, nafta, padirbti vaistai ir žmonės; atkreipia dėmesį į tokių veiksmų įtaką platesniam regionui, taip pat Europos Sąjungai, į kuriuos keliauja didžioji dalis neteisėto srauto; atkreipia dėmesį į JT Generalinio Sekretoriaus neseniai paskelbtą ataskaitą dėl Sahelio regiono, kurioje padaryta išvada, kad istoriniai prekybos keliai visame Sahelio regione yra labiausiai neapsaugoti nuo teroristų ir nusikaltėlių tinklų; palankiai vertina Sahelio regiono valstybių pastangas kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, ypač prekybos sunkiąja ginkluote srityje, ir todėl ragina jas intensyviau vykdyti regionų koordinavimą ir bendradarbiavimą ir labiau stengtis užtikrinti bendrų sausumos sienų saugumą, įtraukiant į šią užduotį Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją (VAVEB); be to, ragina šias valstybes kartu su JT ir kitais tarptautiniais veikėjais bei partneriais parengti išsamią kovos su neteisėta prekyba strategiją, kuri apimtų duomenų rinkimą ir analizavimą, prekeivių traukimą baudžiamojon atsakomybėn ir baudimą, ir priemones, skirtas visų prekybos žmonėmis aukų, daugiausia – moterų ir mergaičių, reabilitacijai ir socialinei integracijai užtikrinti; primygtinai ragina Sahelio regiono šalių vadovus bendradarbiauti stiprinant teisėsaugos sistemas, siekiant panaikinti visų rūšių neteisėtą prekybą, ypač prekybą žmonėmis, kurios aukomis tampa nemažai jauniausių ir skurdžiausių regiono moterų;

28.

pažymi, jog dėl lengvųjų ginklų, platinamų iš Libijos, ir dėl liekamųjų padėties toje šalyje padarinių, esama pavojaus, kad padėtis Sahelyje bus ir toliau destabilizuojama; pabrėžia, kad dėl nestabilumo ir prasto valdymo Libijoje stiprėja regioninė prekyba ginklais, šaulių ir lengvųjų ginklų (angl. SALW) platinimas, prekyba narkotikais ir neteisėta prekyba;

29.

smerkia šiame regione dažnėjančius žmonių grobimo ir įkaitų ėmimo atvejus, kurie labai pelningi kriminalinėms ir teroristų grupuotėms; palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos patariamosios grupės darbą dėl teroristų įkaitų grobimo įtakos žmogaus teisėms; ragina siekti daug glaudesnio Sahelio regiono valstybių ir tokių svarbiausių regiono valstybių kaip Alžyras, Libija, Marokas ir Sudanas vyriausybių bendradarbiavimo, taip pat bendradarbiauti su ES ir kitomis viršvalstybinio lygmens institucijomis, kad politinės, saugumo ir teisminės institucijos užtikrintų veiksmingą ir koordinuotą atsaką į šias problemas;

30.

primena, kad teroristų grupuočių veikla neturi sienų, kad prie šios veiklos prisideda įvairios organizacijos; pabrėžia, kad grupuotė „Boko Haram“ plačiai įsitvirtinusi Nigerijoje ir kelia grėsmę stabilumui Nigeryje ir kad grupuotei AQIM vadovauja trys alžyriečiai (Abou Zeid, Yahya Abou Al-Hammam ir Mokhtar Belmokhtar) ir ši grupuotė stengiasi destabilizuoti padėtį Alžyro pietinėje dalyje; palankiai vertina Europos Sąjungos pasienio pagalbos misiją (angl. EUBAM) Libijoje, kurios tikslas – užtikrinti Libijos sienų saugumą; todėl ragina Sahelio valstybes koordinuoti pastangas siekiant užtikrinti viso regiono saugumą, pradedant sienų saugumu, ir intensyviau bendradarbiauti su visomis susijusiomis valstybėmis, taip pat Alžyru, Nigerija, Maroku ir Libija, kovojant su terorizmu; ragina ES, AS, VAVEB ir tarptautinę bendriją teikti visą paramą techniniais, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kurios reikės Sahelio valstybėms;

31.

įspėja dėl jaučiamo ekstremizmo išplitimo Arabų pavasario valstybėse – Tunise, Egipte ir Libijoje – ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį vadovauti bendradarbiavimo su šių valstybių vyriausybėmis, institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis procesui taip, kad būtų remiami tikro perėjimo prie demokratijos procesai, kartu siekiant užtikrinti į konfliktus linkusių kaimyninių regionų, visų pirma Sahelio, stabilizavimą;

32.

ragina Sahelio valstybes intensyviai bendradarbiauti su Senegalu, Bisau Gvinėja ir Gana – šios šalys yra tranzito uostai, į Europą vežant Lotynų Amerikos nusikalstamų grupuočių platinamus narkotikus; ragina Europos Sąjungą remti Sahelio valstybių kovą su šia prekyba narkotikais;

33.

todėl mano, jog labai svarbu skatinti institucijų, atsakingų už teismų, saugumo ir pagrindinių paslaugų teikimą Sahelio šalyse, reformą, kad būtų lengviau atkurti teisinę valstybę ir kad būtų sukurtos geresnės sąlygos perėjimui prie demokratijos, žmogaus teisėms, tvariam vystymuisi ir institucijų teisėtumui; ragina Sahelio regiono vyriausybes tęsti decentralizavimo procesą, kad daugiau įgaliojimų ir išteklių būtų perduota vietos valdžios institucijoms ir būtų sutvirtintos jų galios, teisėtumas bei atskaitomybė; ypač pabrėžia, kad našumui ir skaidrumui skatinti svarbios aiškios atskaitomybės struktūros, taip pat ragina ES bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, kad būtų sustiprinti pilietinės kontrolės ir priežiūros mechanizmai; taip pat stiprinti kovos su korupcija iniciatyvas; be to, atkreipia dėmesį į būtinybę padėti stiprinti vidaus ir išorės priežiūrą, taip pat teisėsaugos pareigūnų, teismų sistemos narių ir teismų valdininkų sąžiningumo kontrolės mechanizmus, kaip nurodyta naujojoje integruotoje JT strategijoje Sahelio regionui;

34.

nurodo, kad Malyje pirmiausia būtina užtikrinti tinkamus Teisingumo ministerijos žmogiškuosius ir finansinius išteklius, taip pat profesinį jos darbuotojų mokymą; primygtinai ragina Sahelio valstybių vyriausybes laikytis teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, kurie yra pagrindinis demokratijos ir teisinės valstybės garantas; prašo Sahelio valstybių toliau stengtis gerinti teisėjų mokymą; ragina Europos Sąjungą remti NVO projektus, pagal kuriuos gerinamos teismų darbuotojų žinios apie žmogaus teises; be to, ragina Malio valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu susijusius pareigūnus, nes tai yra esminė pasitikėjimo atkūrimo ir būsimo nestabilumo galimybių mažinimo priemonė; pažymi, kad dėl organizuoto nusikalstamumo atsiranda visuotinė korupcija visose valstybės veiklos srityse; todėl ragina Sahelio valstybes griežtai pasmerkti bet kokios formos korupciją;

35.

palankiai vertina tai, kad naujojoje integruotoje JT strategijoje Sahelio regionui itin daug dėmesio skiriama būtinybei apibrėžti ir remti tiesos paieškos procesus, nacionalines konsultacijas dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo, teismų atskaitomybės mechanizmus ir žalos atlyginimo programas, taip pat ir seksualinio smurto aukoms; ragina ES bendradarbiauti su atitinkamomis JT agentūromis, siekiant padėti Sahelio regiono valstybių vyriausybėms įgyvendinti šias reformas;

36.

pritaria Senegalo ir AS susitarimui įsteigti specialų tribunolą, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Čado prezidentą Hissène Habré už karo nusikaltimus, kankinimus ir nusikaltimus žmoniškumui, taip pat Senegalo ir Čado vyriausybių susitarimui leisti Senegalo teisėjams Čade vykdyti tyrimus; itin skatina įvairių regiono šalių politikos formuotojus, taip pat visas valdžios institucijas konkrečiai apibrėžti ir greitai įgyvendinti tikslą nutraukti įsigalėjusį asmenų nebaudžiamumą už įtariamus karo nusikaltimus ir žmonių teisių pažeidimus Čade bei kitose šio regiono dalyse; šiuo požiūriu pažymi, kad Čadas tebėra vienintelė Sahelio regiono valstybė, nepasirašiusi Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolo dėl Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo įsteigimo; ragina Čadą pasirašyti šį protokolą ir taip duoti aiškų ženklą, kad jis yra įsipareigojęs bausti už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems; be to, apgailestauja dėl neseniai Burkina Fase priimto įstatymo, pagal kurį valstybės vadovams suteikiama amnestija; baiminasi, kad šis įstatymas gali būti klaidingas ženklas šio regiono žmogaus teisių pažeidėjams ir kad jis prieštarauja kovos su nebaudžiamumu dvasiai;

37.

palankiai vertina tai, kad taikiai išspręstas Nigerio ir Burkina Faso ginčas dėl sienos – šios šalys kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, kuris 2013 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, ir ragina regiono valstybes sekti šiuo pavyzdžiu;

38.

ragina Sahelio valstybes bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), kad jis galėtų laisvai ir visiškai objektyviai atlikti tyrimus; ragina valstybes, kurios yra bylos šalys, vykdyti TBT išduotus tarptautinius arešto orderius ir, kaip dera, skubiai įgyvendinti jo sprendimus; siūlo JTO padėti Sahelio valstybėms steigti nešališkas ir nepriklausomas teismines institucijas, atsakingas už tarptautinių nusikaltimų vykdytojų bylų teisminį nagrinėjimą, panašias į specialųjį Siera Leonės teismą; pažymi, kad Mauritanija yra vienintelė Sahelio regiono valstybė ir viena iš nedaugelio Afrikos šalių, neprisijungusių prie Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto; ragina Mauritaniją tai padaryti ir taip duoti aiškų ženklą, kad ji nepritaria nebaudžiamumo praktikai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kaip svarbu plėtoti ES politiką pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimais, kaip nurodyta ES veiksmų plane žmogaus teisių srityje;

39.

ragina visas šio regiono valstybes greitai reaguoti į nuolat pateikiamą informaciją apie įtariamus savavališkus suėmimus, netinkamą elgesį ir smurtą, nors teisės aktais tokia veikla draudžiama; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl pranešimų apie kankinimus sulaikymo centruose, savavališką tūkstančių migrantų suėmimą Mauritanijoje ir apie valdžios institucijų atsisakymą praėjus dvejiems metams pranešti kalinių šeimoms apie tam tikrų kalinių buvimo vietą; taip pat nerimauja dėl pranešimų iš Čado apie masinį netinkamą elgesį atliekant sulaikymo procedūras, sulaikymą be teismo ir apie šimtus priverstinio iškeldinimo atvejų Ndžamenoje, be to, apie priverstinius kalinių dingimus; primena, kad priverstiniai dingimai pagal Romos statutą laikomi karo nusikaltimu; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie itin prastas sąlygas tam tikruose šio regiono kalėjimuose, ypač Čade ir Malyje, kur trūksta pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų ir labai kenčia tų įstaigų kaliniai; ragina valstybes gerinti kalinių gyvenimo sąlygas, ypač užtikrinti pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip nepilnamečiai ir moterys, saugumą; be to, atkreipia dėmesį į neseniai Malio teisminės valdžios paskirtas mirties bausmes už nusikaltimus, be kita ko, už plėšimą, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtą šaunamųjų ginklų laikymą;

40.

pabrėžia, kad dėl būtinybės užtikrinti saugumą dabartiniame Malio konflikte neturėtų sumažėti dėmesys svarbiausiam siekiui visame regione, susijusiam su įtraukiu nacionaliniu dialogu, geru valdymu ir demokratinėmis reformomis, kurie būtini politiniam stabilumui ir tvarumui užtikrinti; pažymi, kad šios problemos neatskiriamos nuo tobulėjimo vystymosi ir žmogaus teisių srityse; primygtinai ragina visas Malio konflikto šalis siekiant šių tikslų būti pavyzdžiu visam likusiam regionui;

41.

remia JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje išdėstytą įsipareigojimą padėti pereinamojo laikotarpio Malio valdžios institucijoms įgyvendinti visiško konstitucinės tvarkos atkūrimo planą, demokratinį valdymą ir nacionalinę vienybę, nes tai svarbiausi viso taikos proceso elementai; mano, kad būtina sukurti sąlygas, kuriomis būtų galima surengti laisvus, teisingus, demokratinius ir tarptautinius standartus atitinkančius rinkimus; pabrėžia, jog būtina įveikti problemas, susijusias su balsavimo organizavimu šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių stovyklose, kad būtų išvengta tolesnės jų politinės atskirties; ragina Malio vyriausybę ir jos tarptautinius partnerius nedelsiant imtis veiksmų šiuo klausimu; palankiai vertina Malio vyriausybės ir tuaregų maištininkų pasirašytą susitarimą, pagal kurį sudaromos sąlygos Malio kariuomenės ir administracijos grįžimui į šalies šiaurę ir pašalinta didžiausia kliūtis, trukdžiusi liepos mėn. surengti prezidento rinkimus; pabrėžia, kad būtina užtikrinti saugų moterų dalyvavimą rinkimų procese;

42.

palankiai vertina tai, kad į Malyje vykusius rinkimus buvo išsiųsta ES rinkimų stebėjimo misija; tačiau primena, jog EIVT turi užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų rinkimų stebėjimo misijos pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti ir kad jos ilguoju laikotarpiu būtų plačiau įtrauktos į ES politiką; visų pirma mano, kad rinkimų stebėjimo misijos galėtų duoti papildomos naudos organizuojant rinkimus Sahelio regione, nes per jas galima stebėti žmogaus teisių aspektus ir teikti ataskaitas ES delegacijoms, kad pastarosios prireikus imtųsi atitinkamų veiksmų;

43.

ragina Malio vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę pasimokyti iš Nigerio demokratinių permainų ir jo konstitucinio proceso 2010–2011 m., ypač dėl plačių konsultacijų su pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, dėl pastangų skatinti moterų dalyvavimą politikoje keliant savo kandidatūrą ir dėl pilietinės visuomenės partnerių paramos vykdant piliečių rinkimų stebėjimą, rinkėjų švietimą ir įvairią kitą veiklą; pabrėžia nuolatinės paramos Nigeriui svarbą visam Sahelio regionui, norint stiprinti piliečių pasitikėjimą demokratine sistema ir pereiti prie naujos konstitucijos reikalavimo didinti skaidrumą ir kovoti su korupcija gavybos pramonės šakų vadovybėje, be kita ko, viešai skelbiant visas didelės apimties kasybos sutartis ir informaciją apie iš jų gaunamas pajamas;

44.

labai apgailestauja dėl saviraiškos laisvės bei susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimų Sahelyje; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl pranešimų Čade apie priekabiavimą prie žurnalistų, politinių oponentų, profesinių sąjungų atstovų, bažnyčios veikėjų ir kitų pilietinės visuomenės aktyvistų bei žmogaus teisių gynėjų, jų bauginimą ir sulaikymą; be to, reiškia susirūpinimą dėl taikių protestuotojų sulaikymo Mauritanijoje ir galimo smurto prieš juos, taip pat dėl galimų mėginimų nutildyti Malio opoziciją, be kita ko, suimant žurnalistus ir politinius oponentus bei cenzūruojant žiniasklaidą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Sahelio demokratinės visuomenės gyvenime, ypač rinkimų metu, svarbiausia yra remti žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomą pilietinę visuomenę, įskaitant moterų asociacijas, ir laisvą žiniasklaidą; palankiai vertina teigiamus pokyčius saviraiškos laisvės bei susirinkimų ir asociacijų laisvės srityje kitose šio regiono dalyse ir ragina ES bendradarbiauti su vietos partneriais, siekiant toliau skatinti teigiamus pokyčius; be to, ragina ES skatinti ir padėti rinkti duomenis apie pilietinės visuomenės organizacijas, nes jos yra veiksmingesnės paramos pagrindas; rekomenduoja Europos Sąjungai padėti pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams strategiškai, taip pat finansiškai, pradedant ilgalaikius mainus, be kita ko, per atitinkamas ES delegacijas;

45.

mano, kad kuriant aktyvią ir įsitraukiančią pilietinę visuomenę, galinčią tinkamai prisidėti prie viso regiono vystymosi, labai svarbu ginti ir skatinti žodžio laisvę; šiuo požiūriu smerkia bet kokius mėginimus cenzūruoti ar bauginti žurnalistus arba žmogaus teisių aktyvistus ir bet kokį tiesioginį ar netiesioginį privačiai ar valstybinei žiniasklaidai daromą spaudimą;

46.

ragina Sahelio valstybes nebevykdyti jokių spaudos ir žiniasklaidos atstovų, žmogaus teisių gynėjų arba opozicijos narių šališkų sulaikymų ir bauginimo kampanijų; ragina Sahelio ir Sacharos regiono valstybes, taip pat Šiaurės Afrikos valstybes, visiškai laikytis pacifistų grupių žodžio ir susibūrimo laisvės principų; ragina teismines institucijas įkalintus opozicijos atstovus teisti laikantis galiojančios teisės ir vykdant teisingą bylos nagrinėjimą; ragina Sahelio valstybes skatinti daugiašališkumą ir sudaryti sąlygas politinėms partijoms, kurios laikosi teisinės valstybės principo, dalyvauti rinkimuose be baimės patirti represijas, taip pat sudaryti sąlygas rinkimuose dalyvauti gyventojams;

47.

dar kartą tvirtina, kad Sahelio šalyse egzistuoja neatskiriamas ryšys tarp žmogiškojo saugumo ir vystymosi, kaip nustatyta 2011 m. Europos Sąjungos saugumo ir vystymosi Sahelio regione strategijoje; pabrėžia, kad stabilumas yra svarbus saugumo, ekonomikos, politikos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityse, siekiant sėkmingai vykdyti tvarią vystymosi politiką Sahelio regione; tačiau primena, kad siekiant užtikrinti saugumą regione būtina investuoti į paramą vystymuisi, kad gyventojai gautų pakankamai išteklių, kurie padėtų užtikrinti didesnį stabilumą teritorijoje; taip būtų iš esmės išvengta neteisėtos prekybos ir neteisėtų operacijų, vykdomų dėl itin didelio skurdo ir priemonių bei perspektyvų trūkumo;

48.

su deramu rimtumu pažymi ypač didelį ir plintantį skurdą visame Sahelio regione, visų pirma Malyje, Nigeryje, Čade bei Burkina Fase, taip pat Mauritanijoje; pripažįsta žalingą skurdo poveikį galimybėms naudotis žmogaus teisėmis; pažymi, kad skurdas ir nepakankamas vystymasis daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms ir reiškia didelį susirūpinimą dėl aukšto motinų ir jaunesnių kaip penkerių metų vaikų mirtingumo šiame regione; atkreipia dėmesį į atvirkštinį ryšį tarp motinų išsilavinimo lygio ir vaikų mirtingumo; todėl primena, jog svarbu skatinti mergaites lankyti mokyklą; pabrėžia JT išvadas dėl mažesnio labiau išsilavinusių motinų mirtingumo ir ragina užtikrinti visuotinį švietimą; atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis gyventojų skaičius, kurio metinis augimo lygis neretai viršija 3 proc., dar labiau apsunkina vyriausybės gebėjimą apsaugoti net vien tik pagrindines ekonomines ir socialines teises; todėl būtina gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač susijusiomis su lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, sudarant sąlygas naudotis šeimos planavimo paslaugomis;

49.

pabrėžia vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo ir saugumo Sahelio regione sąryšį; pakartoja, kad, plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą, paremtą vietos gyventojų dalyvavimu ir žiniomis siekiant vietoje vystymosi tikslų, palaiko žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį ir demokratinį valdymą, remia stiprias, veiksmingas ir nepriklausomas tolesnes įgyvendinimo priemones, įtraukiant parlamentus, kitas išties atstovaujančias institucijas bei vietos ir regionų pilietinę visuomenę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; primena ir palaiko ES įsipareigojimus įgyvendinti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į ES vystomąjį bendradarbiavimą, kaip pažymėta ir ES žmogaus teisių strategijoje bei jos veiksmų plane;

50.

primena, kad valstybėms skirtą paramą vystymuisi reikia teikti tik tuomet, jeigu jos nepažeidžia pagrindinių teisių; dar kartą nurodo, jog tam, kad ES paramos vystymuisi lėšos būtų skiriamos veiksmingai, Sąjunga turi būti pajėgi veiksmingai tikrinti, kaip šios lėšos panaudojamos, užtikrindama, kad jos nebūtų panaudojamos ne pagal pirminę paskirtį; dar kartą nurodo, kad siekiant veiksmingai remti žmogaus teises būtina didinti Sąjungos vidaus ir išorės politikos krypčių nuoseklumą, laikantis su vystymusi susijusių ES tikslų;

51.

ragina Europos Komisiją atsižvelgiant į iš anksto nustatytus gyventojų poreikius Sahelio regione naudoti visus vystymąsi remiančius fondus: Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Europos plėtros fondą, vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, Sahelio „atsparumo“ fondą;

52.

ragina Europos Sąjungą remti visus veiksmus, kurių Sahelio valstybės, NVO ir pilietinė visuomenė imasi siekdamos gerinti galimybes (ypač pažeidžiamiausių gyventojų) naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina tarptautinius veikėjus toliau kovoti su ŽIV/AIDS, tuberkulioze, maliarija ir meningitu, dėl kurių miršta daug žmonių; pabrėžia, kad reikia parengti ir įgyvendinti sveikatos programas siekiant patobulinti sveikatos sistemas, atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė ekonomikos krizė pakenkė pažangai kovos su ŽIV/AIDS, tuberkulioze, maliarija ir kitomis ligomis srityje; primena, kad kai kurie Sahelio gyventojai yra klajokliai ir kad jiems sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugų; ragina remti geresnio informavimo ir mokymo sveikatos priežiūros klausimais kampanijas;

53.

smerkia tai, kad dėl biudžeto lėšų mažinimo tokiose srityse kaip aprūpinimas maistu, sveikatos apsauga ir švietimas, kurios yra ypač svarbios siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, Sahelio regione gilėja aprūpinimo maistu ir humanitarinės krizės; pabrėžia, kad struktūrinės intervencijos į žemės ūkį, aprūpinimą maistu ir mitybą, taip pat konkrečios priemonės, kuriomis kovojama su žemių perėmimo reiškiniu, yra būtinos siekiant skatinti įtraukų ir tvarų augimą ir išvengti daugelį metų Sahelio regione besikartojančių aprūpinimo maistu krizių;

54.

mano, kad politinis nestabilumas Sahelio regione kartu su smarkia sausra, kuri daro įtaka milijonams žmonių, kelia didelį pavojų demokratijai, teisinei valstybei ir pagarbai žmogaus ir socialinėms bei ekonominėms teisėms, o tai neigiamai veikia tinkamą gyventojų pragyvenimą; primena, kad norint užtikrinti valstybių stabilumą, saugumą ir pagarbą pagrindinėms laisvėms būtina laikytis teisinės valstybės, gero valdymo principų ir gerbti žmogaus teises;

55.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kartu su pilietine visuomene nustatyti veiksmingas Sahelio regiono šalių ir jų sienų saugumo ir žmogaus teisių laikymosi sąlygas, siekiant parengti optimalią vystymosi ir humanitarinės pagalbos politiką;

56.

ragina Sahelio regiono šalių vyriausybes pagrindines krizės priežastis spręsti tvarios ekonomikos plėtros strategija, kuria būtų sprendžiami piliečių politiniai, ekonominiai ir socialiniai nuogąstavimai, pvz., dėl maisto, švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo, gyvenamosios vietos, turto perskirstymo, tinkamo pragyvenimo prieinamumo ir kt.;

57.

pabrėžia būtinybę kovoti su korupcija, kad būtų sustiprintas institucijų teisėtumas ir būtų susidorota su besikaupiančiais vystymosi ir žmogaus teisių sunkumais šiame regione; pažymi, kad dėl įvairių formų korupcijos labai mažėja galimybės gauti pagrindines sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas; be to, pabrėžia laisvos, organizuotos pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos svarbą stebint pažeidimus ir apie juos pranešant;

58.

pažymi, kad Sahelio regione moterys atlieka esminį vaidmenį vystymosi procese, ypač mitybos, aprūpinimo maistu ir maisto gamybos požiūriu, nes moterys yra pagrindiniai žemės ūkyje dirbantys asmenys, tačiau vis dar beveik neturi galimybės įgyti nuosavybės teisių į savo dirbamą žemę; ragina Komisiją pripažinti esminį moterų, kaip smulkių ūkininkių, vaidmenį aprūpinimo maistu srityje ir investuoti į programas, pagal kurias remiamos būtent moterys; primygtinai ragina ES strategijoje taip pat daug dėmesio skirti veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti, kad pažeidžiamiausi gyventojai, ypač kaimo vietovėse, galėtų pasinaudoti žemės ūkio srities mokymo, švietimo apie mitybą, gerą sveikatą ir darbo sąlygas galimybėmis ir tuomet, kai reikia, minimalios socialinės apsaugos sistema; pabrėžia, kad siekiant, jog smulkūs ūkininkai, ypač moterys, galėtų ne tik užsiimti tvariu ūkininkavimu, bet ir didinti savo gamybinį pajėgumą, jiems reikia turėti geresnes sąlygas gauti mikrokreditus, kad jie galėtų investuoti į geresnes sėklas, trąšas ir drėkinimo įrenginius, taip pat būtinas pasėlių apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemones;

59.

pažymi, kad būtina skubiai skirti ES humanitarinę pagalbą siekiant padėti įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti gimdyvių mirtingumą ir užtikrinti galimybę visuotinai naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo priemonėmis, svarbu siekti tikslo gerinti motinų sveikatą; pabrėžia, kad svarbu šviesti ir ugdyti sąmoningumą lytinės bei reprodukcinės sveikatos klausimais – tai yra būtina moterų sveikatos gerinimo strategijos dalis;

60.

pastebi, kad esama nerimą keliančių ženklų, kad šiais metais visą Sahelio regioną ištiks smarki maisto ir mitybos krizė, ir ragina Komisiją atitinkamai finansuoti humanitarinę pagalbą šiam regionui;

61.

pabrėžia aktualiausias problemas – badą, sausras, nuolatinį alkį ir nacionalinės vyriausybės nesugebėjimą užtikrinti esminio apsirūpinimo maistu saugumo, – kurios skatina vietos žmonių nusivylimą; dar kartą patvirtina, kad reikia didinti nacionalinės vyriausybės gebėjimą užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą didinant Sahelio atsparumo didinimo partnerystės (AGIR-Sahel) iniciatyvai, kuri taip pat įkūnija regioninį ir visapusišką požiūrį į kovą su pagrindine maisto stygiaus priežastimi, skiriamą finansavimą ir politinę paramą;

62.

ragina Europos Sąjunga, bendradarbiaujant su Sahelio regiono šalimis, parengti prioritetinę vystymosi politiką, pagrįstą žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis paremtu požiūriu, siekiant įveikti maisto krizę ir išspręsti netinkamos mitybos ir bado problemas, ištverti sausras ir kovoti su gaivalinėmis nelaimėmis; ragina Komisiją, atsižvelgiant į šią prioritetinę politiką, veiksmingai naudoti kovai su netinkama mityba skiriamas lėšas (123,5 mln. eurų 2012 m.) siekiant patenkinti nukentėjusių gyventojų poreikius ir remti šių šalių vietos lygmens pajėgumų plėtojimą ir taip užtikrinti tinkamą paramos poveikį;

63.

primena, kad siekiant pasirengti ištverti sausrą Sahelyje ir taip išvengti pasikartojančių maisto krizių ir masiškos humanitarinės pagalbos teikimo kiekvieną kartą, kai pasikartoja sausra, reikia ilgalaikio įsipareigojimo; pabrėžia, kad dėl šio įsipareigojimo vyriausybės, regioninės institucijos, rėmėjai ir finansų institucijos turi kurti tvarią partnerystę pagal Europos Sąjungos pradėtą iniciatyvą „AGIR Sahel“;

64.

itin susirūpinęs pažymi, kad galimybė gauti geriamojo vandens tebėra viso Sahelio regiono problema; pakartoja, kad norint užtikrinti šio regiono vystymąsi daugiausia dėmesio reikėtų skirti šio regiono gyventojų pagrindinių poreikių tenkinimui; pabrėžia, kad didelę ES skiriamos paramos vystymuisi dalį reikia naudoti šiai problemai spręsti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina visas tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti vandens trūkumą Sahelio regione;

65.

pabrėžia, kad reikia ilguoju laikotarpiu taikyti visų asmenų galimybėmis įgyti išsilavinimą paremtą požiūrį siekiant pagerinti Sahelio gyventojų kasdienybę ir remti regiono, kuriame 2040 m. gyvens 150 mln. žmonių, vystymąsi;

66.

ragina Sahelio regiono valstybes ir regioninius subjektus kartu su JT telkti naujus vystymuisi skirtus išteklius; palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Sahelyje pradėtas konsultacijas su Afrikos plėtros banku ir rekomenduoja išplėsti šias konsultacijas įtraukiant Pasaulio banką ir kitas tarptautines finansų įstaigas, siekiant sukurti Sahelio veiksmų fondą; pritaria siūlomai šio fondo integruotai išteklių platformai, pagal kurią bus derinami regionų vystymosi projektai ir konkretūs Sahelio regiono valstybių poreikiai; ragina ES atitinkamai pritaikyti ir koordinuoti savo strategiją;

67.

reiškia susirūpinimą dėl bendros padėties Sahelio regiono urano kasyklose, ypač atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Judėjimo už vienybę ir džihadą Vakarų Afrikoje (MUJAO) įvykdytą išpuolį šiaurės Nigerio miesto Arlito kasykloje; pabrėžia, kad dideli saugumo pažeidimai aplink Nigerį esančiose urano kasyklose galėtų turėti pražūtingų padarinių vietos gyventojams ir regiono stabilumui, ir ragina Nigerio valdžios institucijas ir jų tarptautinius partnerius saugumui skirti itin daug dėmesio; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti saugą urano kasyklose; taip pat ragina kasybos įmones užtikrinti, kad uranas būtų kasamas atsakingai, gavus visišką vietos bendruomenių sutikimą ir darant kuo mažesnį žalingą poveikį netoliese gyvenantiems gyventojams ir jų aplinkai;

68.

su deramu rimtumu atkreipia dėmesį į dažnas maisto ir mitybos krizes ir kitas humanitarines nelaimes Sahelio regione bei jų įtaką pačioms pagrindinėms žmogaus teisėms; palankiai vertina aktyvų ES ir jos valstybių narių dalyvavimą sprendžiant humanitarines krizes Sahelyje; pabrėžia, kad spręsti maisto stygiaus problemą svarbu tiek norint sudaryti palankesnes sąlygas taikai, tiek siekiant skatinti žmogaus teises; mano, kad šiuo tikslu reikėtų skatinti vietos gamybą ir nuosavybę, taip pat gerinti skirstymo tinklus ir išteklių mobilumą; pažymi, kad 2012 m. Komisijos suteikta pagalba, susijusi su maisto krizėmis, siekia 338 mln. EUR, iš kurių 174 mln. skirti skubiai humanitarinei pagalbai, ir kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD humanitarinei pagalbai skyrė 172 mln. EUR, iš kurių 58 mln. EUR panaudoti Malyje;

69.

ragina Sąjungą toliau plėsti humanitarinės pagalbos teikimo Sahelio regionui veiklą ir šią veiklą vykdyti dar aktyviau, užtikrinti glaudų tarptautinių humanitarinės pagalbos agentūrų, pilietinės visuomenės, vietos ir regionų valdžios institucijų ir vyriausybių bendradarbiavimą, sutelkti reikiamas 10-ojo EPF (660 mln. eurų 2007–2013 m.) ir Sahelio atsparumo didinimo partnerystės (AGIR) fondo (172 mln. eurų 2012 m.) lėšas; teigiamai vertina tai, kad „AGIR-Sahel“ pagal 11-ąjį EPF suteiktas 1,5 mln. EUR biudžetas siekiant padidinti Sahelio regiono valstybių atsparumą;

70.

pabrėžia, kad visos Sahelio regiono šalys privalo parengti pagrindinių socialinių infrastruktūrų ir tinklų (sveikatinimo, medicinos darbuotojų tinklo, transporto, telekomunikacijų) politiką, kad būtų galima nešališkai, visuotinai ir be apribojimų, gerai ir veiksmingai pristatyti humanitarinę pagalbą; tikisi, kad valstybių ir vietos ir regionų valdžios institucijos užtikrins šių tinklų tvarumą ir prieinamumą;

71.

griežčiausiai smerkia Sahelio regione, ypač Mauritanijoje, tebeegzistuojančią vergiją, kuri dažnai paveldima ir į kurią, kaip pranešama, įtraukta nemenka mažuma gyventojų; pažymi, kad vergija gyvuoja dėl griežtos kastų sistemos ir neišnyksta, nors šalyje ji oficialiai panaikinta 1981 m., o nuo 2007 m. aiškiai laikoma nusikaltimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vergija įtvirtinta institucijų lygmeniu, net ir valstybės tarnybos lygmenyje; be to, atkreipia dėmesį į ypatingą Mauritanijos vyriausybės vengimą pripažinti tebesitęsiančios plačiai paplitusios vergijos egzistavimą, ir į tai, kad iki šiol žinomas vienintelis atvejis, kai teisminiame procese buvo nubaustas vergų savininkas; primygtinai ragina Mauritanijos vyriausybę vykdyti savo nacionalinius ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus ir prievoles veiksmingai panaikinti bet kokių formų vergiją ir priimti kovos su vergija teisės aktus, be kita ko, numatant kompensavimo tvarką; be to, primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas nutraukti pilietinės visuomenės aktyvistų, rengiančių kampanijas už vergijos panaikinimą, persekiojimą ir netgi įkalinimą, įskaitant įkalinimą dėl kaltinimų apostaze; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti Mauritanijos ir tarptautinių kovos su vergija organizacijų, įskaitant JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių vergijos formų klausimais ir Tarptautinės darbo organizacijos, veiklą;

72.

labai sunerimęs pažymi, kad vergija išlieka ir kitose Sahelio regiono dalyse, nes daug žmonių priverstinai dirba Malyje, Nigeryje ir kitose šalyse; primygtinai ragina atsakingas nacionalines ir tarptautines valdžios institucijas imtis šios srities veiksmų prižiūrint galiojančių teisės aktų, pagal kuriuos vergija draudžiama ir laikoma nusikaltimu, įgyvendinimą, ypač atkreipiant dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį ir jų pažeidžiamumą; ragina valdžios institucijas rengti programas, kuriomis siekiama, inter alia, padėti reabilituoti ir reintegruoti aukas, rinkti duomenis ir organizuoti informuotumo didinimo kampanijas, kadangi daugelis vergiją laiko natūralia padėtimi ir ši socialinė hierarchija yra giliai įsitvirtinusi kultūroje; ragina vietos valdžios institucijas rengti strategijas ir programas, kuriomis siekiama integruoti buvusius vergus į visuomenę, užtikrinant jų pragyvenimo lėšas ir sudarant tinkamas sąlygas gauti darbą;

73.

reiškia susirūpinimą dėl pagrindinių vaiko teisių pažeidimų Sahelio regione, ypač dėl smurto ir diskriminacijos lyties pagrindu, plačiai paplitusio vaikų darbo, galimo nepilnamečių sulaikymo suaugusiesiems skirtuose kalėjimuose Mauritanijoje, Malyje ir kitose šio regiono valstybėse ir dėl Čado vaikų kareivių verbavimo į reguliariąją kariuomenę; ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su Sahelio regiono valstybių vyriausybėmis siekiant užtikrinti tokios praktikos panaikinimą;

74.

reiškia didelį susirūpinimą dėl įrodymų apie vaikų darbo jėgos naudojimą Malio aukso kasyklose, žemės ūkio, miško darbų ir kituose ekonomikos sektoriuose, kaip pranešama, įdarbinant vaikus nuo šešerių metų amžiaus; pažymi, kad galiojančiuose Sahelio valstybių įstatymuose vaikų darbas draudžiamas; atkreipia dėmesį į ypač pavojingą darbo aukso kasyklose pobūdį; taigi ragina Malio valdžios institucijas įgyvendinti savo 2011 m. birželio mėn. Kovos su vaikų darbu veiksmų plane (PANETEM) numatytus politikos pasiūlymus ir aktyviau skatinti visuotinį švietimą; ragina ES bendradarbiauti su Tarptautine darbo organizacija (TDO) ir kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad Malyje būtų visiškai panaikintas vaikų darbas; ragina visas Sahelio valstybes kovoti su vaikų darbu ir skatinti švietimą;

75.

labai sunerimęs pažymi, kad, remiantis nevyriausybinių organizacijų pateikiamais statistiniais duomenimis, Malyje dirba daugiau kaip 3 mln. jaunesnių kaip septyniolikos metų vaikų; apgailestauja dėl tokios padėties, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl jos mažėja švietimo ir raštingumo lygis;

76.

nurodo, kad ES pritaria Kimberley proceso principams, įgyvendina miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų plano programas ir apskritai stengiasi skatinti laikytis pagrindinių tarptautinių standartų socialinės apsaugos, darbo, aplinkos ir įmonių socialinės atsakomybės srityse; ragina ES ir Sahelio valstybes apsvarstyti galimybę vykdyti aukso atsekamumo procesą, panašų į deimantams skirtą Kimberley procesą; pabrėžia, kad Europos bendrovės, turinčios patronuojamąsias bendroves regiono šalyse, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi šių pagrindinių standartų ir tarptautinių gairių, susijusių su įmonių socialine atsakomybe; nurodo, kad ES netrukus įgyvendins ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo principą;

77.

labai susirūpinęs dėl pranešimų apie vaikų grobimo atvejus Čade, taip pat kitose šio regiono valstybėse, siekiant išpirkos arba parduoti; pažymi, kad vaikai parduodami šalies viduje ir užsienyje priverstiniam darbui, priverstinėms santuokoms ir seksualiniam išnaudojimui; taip pat pažymi, kad tam tikrais atvejais vaikai buvo pagrobti ir parduoti tarptautinėms įvaikinimo agentūroms;

78.

ragina Sahelio valstybes skatinti visus vaikus, berniukus ir mergaites, taip pat klajoklius, siekti išsilavinimo nediskriminuojant dėl rasės, priklausymo kastai ar etninei grupei; ragina Sahelio valstybes remti profesinio mokymo, galimybių siekti aukštojo išsilavinimo ir užimtumo politiką, kad Sahelio regiono jaunimui būtų suteikta ateities perspektyvų ir taip jaunimas būtų atitrauktas nuo teroristų grupuočių; pabrėžia, kad vaikų gyvenimo sąlygos mokyklose turi atitikti būtiniausius higienos, saugos ir orumo kriterijus ir privaloma imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad globėjai su vaikais nesielgtų netinkamai arba neverstų elgetauti;

79.

ragina parengti ir tęsti veiksmingą sveikatos apsaugos ir švietimo politiką, skirtą pažeidžiamiausiems gyventojams, pavyzdžiui, moterims ir vaikams, kad būtų siekiama Tūkstantmečio vystymosi tikslų: užtikrinti visuotinį pradinį ugdymą, pagerinti motinų sveikatą ir sudaryti sąlygas visiems naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kovoti su ŽIV/AIDS ir visomis užkrečiamomis ligomis; ragina Europos Sąjungą pagal 11-ąjį EPF siekti, kad vykdant veiklą Sahelyje prioritetas būtų teikiamas jaunimui ir būtų vykdoma plataus užmojo politika švietimo srityje; primena moterims ir užimtumui skirtos politikos svarbą;

80.

pripažįsta, kad moterys atlieka svarbų vaidmenį Sahelio stabilizavimo ir vystymosi procese, ir ragina stiprinti jų daromą įtaką konfliktų prevencijos, taikos palaikymo ir atkūrimo srityse, taip pat saugumo, politikos ir ekonomikos vystymosi srityse; ragina vystymosi partnerius skirti finansinę paramą projektams, kuriais siekiama konkrečiai skatinti moterų įgalinimą regione;

81.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad didžiojoje šio regiono dalyje moterys ir mergaitės patiria diskriminaciją, kuri pasireiškia priverstinėmis santuokomis, vaikų santuokomis, seksualiniu išnaudojimu, tinkamo išsilavinimo nesuteikimu, plačiai paplitusiu moterų lyties organų žalojimu, įskaitant infibuliaciją, taip pat tokiais papročiais kaip sororatas arba leviratas, taip pat galimybių mokytis, dirbti darbą su atitinkamomis teisėmis ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas nesuteikimu; ragina diegti žmogaus teisių gynimo ir lyčių lygybės politiką, bendradarbiaujant su visais vietoje veikiančiais vystymusi suinteresuotais subjektais, visų pirma tam, kad būtų gerbiamos moterų teisės, įskaitant lytines ir reprodukcines teises, šios teisės ginamos ir skatinamos, nediskriminuojant dėl rasės, priklausymo kastai, amžiaus, priklausymo etninei ar religinei grupei, šeiminės padėties, kilmės ir asmeniui suteikto arba nesuteikto migranto statuso; pabrėžia, kad reikia labiau stengtis siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant su valdymu ir teisinės valstybės principu susijusias reformas būtų atsižvelgiama į konkrečius moterų poreikius;

82.

ragina Sahelio regiono šalis priimti įstatymus ir konkrečias priemones, kuriais būtų draudžiamas visų rūšių smurtas prieš moteris, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį smurtą, seksualinį priekabiavimą ir žalingus tradicinius papročius, pvz., moterų, ypač nepilnamečių mergaičių, lyties organų žalojimą ir priverstines santuokas, ir kuriais būtų nustatytos sankcijos už tokius veiksmus; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti nukentėjusiuosius ir teikti specialias paslaugas, kartu kovojant su agresorių nebaudžiamumu ir užtikrinant, kad tokie nusikaltimai būtų ištirti, už juos būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir skiriamos tinkamos bausmės, taip pat užtikrinant, kad visos moterys be jokios diskriminacijos dėl religijos ir (arba) etninių priežasčių turėtų visas galimybes naudotis teisingumo sistema; pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra privatus šeimos reikalas ir kad smurto negalima pateisinti giliai kultūroje įsitvirtinusiais papročiais ar religiniais įsitikinimais;

83.

primygtinai ragina Sahelio regiono šalis persvarstyti savo įstatymus, susijusius su moterimis ir nuosavybės teisėmis; pabrėžia, kad moterų nuosavybės teisė į žemę, kurioje jos ūkininkauja ir gyvena, yra svarbi;

84.

primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę skirti daugiau lėšų moterų teisėms skatinti ir daugiau galių joms regione suteikti; teigiamai vertina Afrikos Sąjungos pastangas moterų teisių srityje ir primena didelę Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) svarbą siekiant regiono stabilumo; ragina Sahelio regiono šalis aktyviau bendradarbiauti su NVO, pilietine visuomene, JT ir ES siekiant surengti visuomenės informavimo moterų teisių klausimais kampanijas; ragina ES bendradarbiauti su regioniniais subjektais siekiant skatinti mergaičių švietimą ir remti priemones, kuriomis didinamas moterų finansinis saugumas ir jų galimybės, nes tai labai svarbu norint suteikti moterims didesnes galias socialinėje, politinėje ir ekonominėje srityse; be to, ragina rengiant politiką skirti dėmesio moterų sveikatos priežiūros gerinimui;

85.

taip pat ragina Sahelio regiono šalis užtikrinti, kad visos gimusios mergaitės būtų registruojamos ir vėliau įtraukiamos į pradinio ugdymo sistemos sąrašus;

86.

ragina Komisiją, EIVT ir Tarybą skatinti daugiau regiono šalių savo teisės aktuose numatyti aiškias nuostatas dėl moterų ir mergaičių teisių ir pirmenybę teikti programoms, kuriomis užtikrinamos šios teisės, ypač galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis, įskaitant švietimo srities paslaugas, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, seksualines ir reprodukcines teises, galimybę gauti saugią paskolą maisto produktams, naudotis žemės ir gamybiniais ištekliais, ypač kaimo vietovėse, taip pat užtikrinama galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisingumo sistema siekiant padidinti finansinę moterų nepriklausomybę padedant joms neoficialų darbą pakeisti oficialiu, dalyvauti priimant politinius ir ekonominius sprendimus ir panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites, įskaitant ankstyvų priverstinių santuokų ir žiauraus moterų lyties organų žalojimo papročio panaikinimą;

87.

ragina ES specialųjį įgaliotinį Sahelyje ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais imtis bendrų veiksmų, kuriais būtų geriau užtikrinamos moterų teisės regione naikinant nebaudžiamumą dėl smurto lyties pagrindu ir dėl visų kitų rūšių smurto, pažeidžiančio moterų orumą; primygtinai ragina Komisiją, EIVT ir valstybes partneres paskelbti moterų teises ir lyčių lygybę dvišalių pagalbos programų prioritetu ir teikti tvarų ir patikimą finansavimą iniciatyvoms, kuriomis siekiama moterims suteikti daugiau galių ir padidinti lyčių lygybę; ypač smerkia smurtą kaip pagrindinę kliūtį, trukdančią moterims naudotis socialine ir ekonomine laisve; pabrėžia, kad vyrų ir moterų lygybės skatinimas turėtų būti laikomas horizontaliuoju klausimu;

88.

palankiai vertina tos pačios lyties santykių teisinį statusą Malyje, Nigeryje, Čade ir Burkina Fase; tačiau apgailestauja dėl to, kad visuomenėje vis dar gaji diskriminacija; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Malyje ir didesniame regione lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės atžvilgiu taikomi įstatymai dėl nepadoraus elgesio viešumoje, taip pat įstatymai, kuriais draudžiama bendrauti siekiant amoralaus tikslo; tikisi, kad tie asmenys, kurie buvo engiami per sukilimą šiaurinėje Malio dalyje, galės iš naujo saugiai integruotis į savo bendruomenę; reiškia didelį susirūpinimą, kad lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) santykiai Mauritanijoje vis dar laikomi nusikaltimu, už kurį vyrams formaliai turi būti skiriama mirties bausmė viešai užmėtant akmenimis; tačiau pažymi, kad nėra dokumentais patvirtintų įrodymų, jog tokia bausmė kada nors buvo taikoma; nepaisant to, ragina Mauritanijos vyriausybę bendradarbiauti su pilietine visuomene, kad būtų pakeisti teisės aktai ir tai padėtų pagerinti LGBT piliečių gyvenimą;

89.

mano, kad siekiant taikos Sahelio regione ir jo vystymosi būtina taikyti teisėmis pagrįstą požiūrį į tuaregų tautos padėtį ir raidą, nuoširdžiai sprendžiant istorinių nuoskaudų klausimą ir atsižvelgiant į tai, kad tuaregų tauta gyvena regionuose, kuriuose gyvena ir kitų gyventojų; palankiai vertina Nigerio veiksmus šioje srityje, bet primygtinai ragina visas šalis, kuriose yra daugiau tuaregų gyventojų, įskaitant Sahelio regionui nepriklausančias šalis, pvz., Alžyrą ir Libiją, dirbti su šios bendruomenės atstovais, kad politiniu ir instituciniu lygmenimis būtų išspręstos nepakankamo vystymosi ir priešiškumo problemos; taip pat atkreipia dėmesį į kultūrų įvairovę Sahelyje; mano, kad reikėtų dar kartą sudaryti galimybę visoms šioms tautoms taikiai sugyventi; skatina regiono vyriausybes visas šias tautas įtraukti į socialinį ir politinį dialogą ir į sprendimų priėmimo procesus;

90.

palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio Sahelyje paskyrimą ir tvirtus jo įgaliojimus žmogaus teisių srityje; tikisi, kad naujasis ES specialusis įgaliotinis glaudžiai bendradarbiaus su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais, Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), taip pat su regione veikiančiais žmogaus teisių gynėjais ir stebėtojais ir propaguos pagarbą žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei; ragina tinkamai koordinuoti ES specialiojo įgaliotinio Sahelyje ir, visų pirma, ES specialiojo įgaliotinio pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims, taip pat ES specialiojo įgaliotinio Afrikos Kyšulyje veiklą, nes Afrikoje kylančios krizės daro didelį poveikį regionams, dažnai turi šalutinį poveikį ir apima geostrateginius aspektus; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina ES pačiai veiksmingą koordinuoti visas savo Afrikoje dedamas pastangas, ypač susijusias su krizių valdymu ir veiksmais po konfliktų, ir ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją tokį koordinavimą užtikrinti;

91.

pabrėžia, kad svarbu vykdyti ES žmogaus teisių politikos įsipareigojimus, įskaitant rekomendacijas dėl vaikų ir ginkluoto konflikto, dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir kovos su bet kokia jų diskriminacija, dėl atitikties tarptautinei humanitarinei teisei skatinimo, dėl civilių asmenų apsaugos BSGP misijose ir operacijose, taip pat dėl visa apimančio ES požiūrio politikos įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų padėties, taikos ir saugumo, be kita ko, stebint pokyčius šioje srityje ir teikiant ataskaitas šiais klausimais;

92.

apgailestauja, kad nei 2011 m. kovo 21 d. priimtoje ES saugumo ir vystymosi Sahelio regione strategijoje, nei 2012 m. kovo 23 d. priimtose Užsienio reikalų tarybos išvadose dėl šios strategijos visiškai neužsiminta apie lyčių lygybės skatinimą, moterų padėtį ar moterų teisių apsaugą;

93.

palankiai vertina strategines ES Sahelio strategijos veiklos gaires, įskaitant paramą geram valdymui ir vidaus konfliktų sprendimui bei jų skatinimą; vis dėlto mano, kad į šią strategiją vis dar nepakankamai įtrauktos žmogaus teisės, teisinės valstybės principas, parama demokratijai, veiksmingas ekonomikos valdymas ir griežtos kovos su korupcija priemonės, kurie turėtų būti pagrindiniai šios strategijos aspektai siekiant remti vystymosi ir saugumo santykį; primygtinai ragina ES institucijas bendradarbiauti artimiausiu metu persvarstant šią strategiją ir įtraukti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima:

94.

rekomenduoja ES apsvarstyti galimybę Malyje ir kitose šio regiono valstybėse nustatyti didžiausiems žmogaus teisių pažeidėjams taikytinas tikslingas sankcijas – įšaldyti turtą ar taikyti draudimus išduoti vizas arba kitas priemones;

95.

palankiai vertina JT Generalinio Sekretoriaus neseniai paskelbtą padėties Sahelio regione ataskaitą; atkreipia dėmesį į vadinamąjį keturių aspektų požiūrį, kuris būtų integruotos strategijos dalis ir kuriuo būtų siekiama stiprinti valdymą, didinti saugumą, vykdyti humanitarinius reikalavimus ir skatinti vystymąsi; itin palankiai vertina į šią strategiją įtrauktą tvirtą žmogaus teisių aspektą ir ragina ES toliau jį remti; be to, palankiai vertina tai, kad integruotoje JT strategijoje daug dėmesio skiriama dalyvavimo skatinimui, vietos ir regionų valdymo rėmimui, socialinės ir saugumo sanglaudos stiprinimui, ankstyvo įspėjimo apie ateities grėsmes sistemų kūrimui ir ypač nacionalinių ir regioninių žmogaus teisių mechanizmų tobulinimui ar stiprinimui; ragina ES, koordinuojant ir derinant savo veiksmus su JT, taip suderinti panašų visa apimantį požiūrį į tvarumo, saugumo, humanitarines ir vystymosi problemas ir žmogaus teises, kad būtų pripažįstama, jog Sahelio regione kylančios problemos iš esmės yra tarptautinės, tarpvalstybinės ir tarpusavyje susijusios;

96.

pabrėžia, kad ir toliau labai svarbus aktyvesnis ES darbas su Afrikos regiono subjektais, pvz., su AS, VAVEB, Arabų Magribo Sąjunga ir Afrikos regiono žmogaus teisių priemonėmis, kad būtų užtikrinta tvari pažanga vykdant žmogaus teisių ir demokratijos iniciatyvas Sahelyje; ragina kaimynines šalis, pvz., Senegalą, Alžyrą ir Maroką, prisidėti prie vadovavimo ir padėti užtikrinti tikrą dinamišką regiono raidą, kuri padės vystyti regiono ekonomiką ir remti žmogaus teises; pripažįsta, kad pats Sahelio regionas turi surasti ilgalaikius savo problemų sprendimus ir kad juos turi pripažinti šio regiono žmonės; nepaisydamas to, ragina ES toliau vykdyti įsipareigojimą bendradarbiauti su Sahelio regiono partneriais ir naudojantis visomis turimomis tinkamomis priemonėmis jiems padėti gerinti to regiono žmonių gyvenimo kokybę ir stiprinti ryšius su demokratinėmis jo valstybių vyriausybėmis;

97.

atkreipia dėmesį į 2013 m. balandžio mėn. JT generalinio sekretoriaus pranešimą dėl padėties Vakarų Sacharoje, kuriame pabrėžiama, kad labai svarbu išspręsti Vakarų Sacharos konfliktą vykdant platesnę Sahelio regiono strategiją ir kad žmogaus teisių klausimas tebėra svarbus sprendžiant bet kokį konfliktą; pažymi, kad įvairūs konfliktai Sahelyje, ypač teroristų grupuočių veikla, pavyzdžiui, AQIM veikla Malio šiaurinėje dalyje ir Alžyro pietinėje dalyje, gali paskatinti nestabilumo Vakarų Sacharoje ir platesniame regione atsiradimą; be to, atkreipia dėmesį į neigiamą konflikto poveikį regioninei integracijai, kuri turėtų apimti Maroką ir Alžyrą ir galėtų suteikti daug demokratizavimo ir ekonomikos plėtojimo galimybių, kartu didinant žmonių saugumą Sahelyje ir Sacharoje;

98.

dar kartą patvirtina, kad palaiko JT rezoliucijas dėl Vakarų Sacharos; ragina visapusiškai gerbti Sacharos gyventojų žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant asociacijų laisvę, saviraiškos laisvę ir teisę rengti taikias demonstracijas;

99.

pabrėžia, kad žmogaus teisių Vakarų Sacharoje ir Tindufo stovyklose klausimas turi būti sprendžiamas nelaukiant jokių galutinių politinių susitarimų ar išreikšto požiūrio į tokį susitarimą; vis dėlto pakartoja, kad apsisprendimo teisė yra pagrindinė žmogaus teisė, kaip nurodyta JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnyje; taip pat primena, kad teritorinis vientisumas – tai tarptautinėje teisėje įtvirtintas principas; be to, primena JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1754 (2007), kurioje šalys primygtinai raginamos pradėti derybas sąžiningai, be išankstinių sąlygų „siekiant teisingo, ilgalaikio ir abipusiškai priimtino politinio sprendimo, kuris užtikrintų Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisę“; primygtinai ragina Maroką ir „POLISARIO frontą“ toliau tęsti derybas dėl taikaus konflikto sprendimo ir dar kartą primena, kad Vakarų Sacharos žmonės turi apsisprendimo teisę; pabrėžia Maroke pradėtų įgyvendinti politinių ir demokratinių reformų teikiamas galimybes ir kartu atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant šias reformas reikia prisiimti tvirtesnius įpareigojimus gerbti žmogaus teises Vakarų Sacharoje ir jų laikytis; baiminasi, kad 25 metus vilkinamas referendumo surengimas ar bet kokio kitokio abiems pusėms priimtino politinio susitarimo derybų keliu siekimas didina Sacharos gyventojų atitolimą ir smurto galimybę, ypač tarp jaunimo; ragina ES imtis darnesnių veiksmų su Jungtinėmis Tautomis ir remti jų pastangas skatinti šalis atnaujinti tiesiogines derybas, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai ir tvariai;

100.

atsižvelgiant į tai, kad politinis Vakarų Sacharos konflikto sprendimas, susitaikymas ir žmogaus teisių padėtis glaudžiai susiję, ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau spręsti Vakarų Sacharos konfliktą – ne tik remti JT derybas, bet ir naudoti įvairias savo išorės politikos priemones (pavyzdžiui, stiprinti policijos ir saugumo pajėgų vykdomą žmogaus teisių stebėseną ir šių pajėgų informuotumą apie jas, remti demokratines reformas, įskaitant decentralizavimą, kovoti su diskriminacija regione), kad būtų skatinamas labai reikalingas konflikto šalių tarpusavio pasitikėjimas;

101.

reiškia didelį susirūpinimą dėl naujausio JT specialiojo pranešėjo pranešimo dėl kankinimų, nes rasta įrodymų, kad Maroko pareigūnai sulaikydavo asmenis dėl politinių priežasčių, kankino ir žagino sahravių kalinius, grobdavo ir palikdavo protestuotojus dykumoje siekdami juos įbauginti, tyčia ir dažnai taikydavosi į nepriklausomybės šalininkus, taip pat ir jų namuose; taip pat pažymi plačiai paplitusius įtarimus dėl priverstinių dingimų ir nesąžiningų teismų; atkreipia ypatingą dėmesį į Gdeim Iziko protestuotojų stovyklos išardymą 2010 m. lapkričio mėn., kai kilus dideliam smurtiniam konfliktui žuvo trylika asmenų, ir į po to, 2013 m. vasario mėn., vykusį 25 Vakarų Sacharos gyventojų, iš kurių daugelis buvo žinomi žmogaus teisių aktyvistai, teismą; pažymi Maroko atkaklumą siekiant sąžiningų teismų ir deramo proceso, taip pat teigiamas tam tikrų tarptautinių stebėtojų išvadas, tačiau drauge primena JT specialiojo pranešėjo susirūpinimą dėl karo teismo naudojimo, kaltinimų dėl kankinimų ir dėl Maroko valdžios institucijų nesugebėjimo ištirti šiuos kaltinimus; atkreipia dėmesį į tam tikrų NVO ir žmogaus teisių stebėtojų išvadas, susijusias su įtariamais politiniais persekiojimais, įrodymų stoka ir per didelėmis bausmėmis, turint galvoje, kad dvidešimt asmenų nuteista kalėti nuo dvidešimties metų iki gyvos galvos; taigi teigiamai vertina tai, kad Maroko vyriausybė patvirtino Nacionalinės žmogaus teisių tarybos (NŽTT) rekomendaciją ateityje civilių neteisti karo teismuose; ragina Maroko vyriausybę užtikrinti, kad tai būtų įgyvendinta; tuo pat metu apgailestauja, kad šis sprendimas nebus taikomas jau nuteistiems asmenims; be to, ragina Maroko vyriausybę įgyvendinti visas JT ir NŽTT ataskaitose pateikiamas rekomendacijas ir toliau kurti žmogaus teisių kultūrą; taigi ragina Maroko valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius, bendradarbiauti su pilietine visuomene ir kitais subjektais, kad būtų užtikrintas teismo procesų skaidrumas ir sąžiningumas, ištirti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn saugumo pareigūnus, kurie įtariami savavališkais sulaikymais, kankinimais ir kitokiu piktnaudžiavimu įgaliojimais;

102.

smerkia žmogaus teisių pažeidimus, tarp kurių daugiausia pasitaiko priekabiavimas ir seksualinis smurtas, nuo kurių kenčia Vakarų Sacharos moterys;

103.

primena neoficialiai paskelbtoje 2006 m. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje pateiktą susirūpinimą dėl žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimų Vakarų Sacharoje; atkreipia dėmesį, kad Marokas tvirtina, jog leidžia sėdimas demonstracijas ir kitokių formų protestus; apgailestauja dėl akivaizdaus Maroko institucijų trukdymo nepriklausomybę remiančioms NVO veikti, neleidžiant jų teisėtai registruoti ir pripažinti – o tai būtina, kad jie galėtų veiksmingai ginti savo bendruomenes; smerkia dažnai griežtas bausmes už Maroko teritorinio vientisumo pažeidimą – toks teisės aktų straipsnis, kaip pranešama, naudojamas prieš Vakarų Sacharos gyventojus, taikiai pasisakančius už nepriklausomybę; primena JT nepriklausomos ekspertės kultūros teisių klausimais išvadas, kad Maroko valdžios institucijos draudžia tam tikrus sahravių kultūros aspektus; kartoja JT nepriklausomos ekspertės raginimą panaikinti tokias priemones ir skatinti visišką kultūrų įvairovę; taigi palankiai vertina tai, kad nuostatos dėl pagarbos kultūrinėms teisėms įtrauktos į naująją Maroko konstituciją; teigiamai vertina Sacharos gyventojams skirtos televizijos stoties įsteigimą; ryžtingai skatina įgyvendinti šias nuostatas;

104.

labai apgailestauja, kad 2013 m. kovo 6 d., trečiadienį, Marokas neįsileido keturių Europos Parlamento narių delegacijos; pažymi, kad šios delegacijos vizito tikslas buvo aplankyti Vakarų Sacharos teritorijas, ištirti žmogaus teisių padėtį ir susitikti su MINURSO atstovais; labai apgailestauja dėl Maroko valdžios institucijų elgesio ir reikalauja, kad Maroko Karalystė leistų nepriklausomiems stebėtojams, parlamentų nariams ir spaudos bei humanitarių organizacijų atstovams laisvai patekti į Vakarų Sacharos teritoriją ir laisvai joje judėti;

105.

primena Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuro (UNOPS) nuogąstavimus, kad Vakarų Sachara tebėra viena iš labiausiai užminuotų pasaulio zonų; pažymi, kad nuo 1975 m. dėl sausumos minų Vakarų Sacharoje jau žuvo mažiausiai 2 500 žmonių, jos ir toliau kelia grėsmę tūkstančiams Vakarų Sacharos klajoklių ir yra pagrindinė kliūtis sprendžiant Vakarų Sacharos ginčą ir gerinant pabėgėlių padėtį; taigi labai vertina MINURSO, Karališkosios Maroko armijos, Polisario fronto, Sausumos išminavimo akcijos ir kitų veikėjų darbą siekiant sužymėti ir išvalyti atitinkamas teritorijas; džiaugiasi tuo, kad Polisario frontas pasirašė Ženevos raginimą uždrausti priešpėstines minas; ragina visus daryti viską, kas įmanoma, kad būtų šviečiami gyventojai, padedama nukentėjusiesiems ir pašalinama visa likusi ginkluotė; taip pat pažymi, kad Marokas yra viena iš nedaugelio šalių ir viena iš trijų likusių Afrikos valstybių, nepasirašiusių Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (dar vadinamos Minų uždraudimo sutartimi); ragina jį tai padaryti, nes ši sutartis yra pasitikėjimo didinimo priemonė ir įsipareigojimo siekti taikos ženklas;

106.

atkreipia dėmesį į Vakarų Sacharos moterų padėtį ir tai, kad jos atlieka svarbų vaidmenį Vakarų Sacharos visuomenėje, ypač pabėgėlių stovyklose, nes neraštingumas staigiai sumažėjo; pabrėžia, kad moterys atlieka esminį vaidmenį organizuojant Vakarų Sacharos institucijų veiklą, taip pat tai, kad daug moterų dalyvauja priimant sprendimus visais lygmenimis, pradedant nuo vietos komitetų ir baigiant Parlamentu ir vyriausybe; atkreipia dėmesį į Vakarų Sacharos moterų atliekamą vaidmenį palaikant taiką, skatinant dialogą ir sprendžiant konfliktus, taip pat išsaugant Vakaro Sacharos visuomenę ir veikiančias struktūras;

107.

reiškia susirūpinimą dėl skurdo ir pagrindinių paslaugų, visų pirma susijusių su mityba, sveikatos priežiūra ir galimybėmis gauti geriamo vandens, trūkumo Polisario fronto administruojamose pabėgėlių stovyklose netoli Tindufo; palankiai vertina humanitarinę pagalbą, kurią ES, pasitelkdama Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD (ECHO), teikia pabėgėliams; vis dėlto ragina tarptautinius veikėjus veiksmingiau nukreipti, koordinuoti ir konsoliduoti pagalbą, o prireikus – padidinti pagalbos sumą, kad būtų galima užtikrinti humanitarinės padėties stabilumą ir padėti pagerinti sąlygas stovyklose; primena JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas dėl tinkamo būsto, kuriose teigiama, kad šiam tikslui reikia skirti pakankamą tarptautinį finansavimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į stovyklose veikiančias valdymo sistemas ir palankiai vertina aktyvią pilietinės visuomenės veiklą ir aktyvesnį moterų dalyvavimą abiejose veiklose; be to, palankiai vertina tai, kad, nepaisant ribotų išteklių, socialinėje srityje daug dėmesio skiriama švietimui; vis dėlto pažymi, kad trūksta patikimų dokumentų apie tikslų gyventojų skaičių stovyklose; ragina Polisario fronto valdymo institucijas, prireikus padedant Alžyrui, vykdyti nuolatinį gyventojų surašymą ar oficialų registravimą arba palengvinti jų sąlygas;

108.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelis pabėgėlių, būdami pažeidžiami dėl skurdo Tindufo stovyklose ir dėl to, kad nemato ilgalaikių perspektyvų, gali pasiduoti religinių fundamentalistų radikalioms pažiūroms; primena pavojų, susijusį su jaunimo verbavimu į nusikaltėlių ar teroristų organizacijas, ir atkreipia dėmesį į silpnai saugomas šio regiono sienas, ir dėl to kylantį pavojų, jog į stovyklas gausiau pateks džihado grupės iš šiaurinio Malio ir kitų regionų; smerkia tai, kad 2011 m. spalio mėn. Rabouni stovykloje pagrobti trys Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos darbuotojai; taigi pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti šių stovyklų saugą ir saugumą; ragina Alžyro valdžios institucijas imtis veiksmų savo atsakomybe, kad Tindufo stovyklose būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis; reiškia visapusę paramą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro programai, kuria siekiama stiprinti pasitikėjimą sudarant palankesnes sąlygas Tindufe ir Vakarų Sacharoje gyvenančių šeimų narių apsilankymams;

109.

pažymi, kad nors daugumos stebėtojų ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro, Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos, centro „Robert F. Kennedy Center for Justice and Human Rights“ bei organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimuose yra mažai įrodymų apie sisteminius ir institucinius žmogaus teisių pažeidimus stovyklose, daugelis subjektų, įskaitant Maroko vyriausybę, Maroko NVO ir kelis buvusius Tindufo gyventojus yra pareiškę, jog Polisario valdžios institucijos riboja gyventojų žodžio ir judėjimo laisvę; nurodo, jog Polisario frontas energingai neigia tokius kaltinimus ir siekia bendradarbiauti su JT žmogaus teisių agentūromis; todėl ragina Polisario frontą leisti nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams turėti galimybes nuolat ir visiškai netrukdomai patekti į stovyklas ir kruopščiai ištirti visus kaltinimus;

110.

palankiai vertina pastangas gerinti įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Vakarų Sacharoje registravimą, ypač pasitelkiant NŽTT instituciją, kurios biurai yra Al Ajune ir Dahloje, kaip pripažino JT; pažymi tinkamą Maroko NŽTT veiklą ir ragina Maroko vyriausybę padėti stiprinti jos nepriklausomumą ir kompetenciją ir užtikrinti jos rekomendacijų įgyvendinimą; be to, ragina NŽTT dėti daugiau pastangų siekiant užmegzti santykius su tais Vakarų Sacharos gyventojais, kurie priešinasi Maroko valdymui ir užtikrinti, kad jų skundai būtų tinkamai išnagrinėti; palankiai vertina tai, kad 2012 m. Marokas patvirtino tris iš penkių JT Žmogaus teisių tarybos rekomendacijų dėl žmogaus teisių padėties Vakarų Sacharoje ir ragina patvirtinti dvi likusias rekomendacijas; taip pat palankiai vertina Maroko nusiųstus kvietimus ad hoc tarptautinėms delegacijoms, įskaitant JT specialųjį pranešėją kankinimų klausimais, ir tai, kad jie priėmė šiuos kvietimus; ragina Maroko institucijas leisti vykdyti kitų tarptautinių institucijų, kaip antai Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos ir Europos Parlamento, faktų nustatymo misijas; primygtinai ragina visas atitinkamas šalis tęsti tokį bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių institucijomis; remia oficialios Jungtinių Tautų misijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje ir Tarptautinio raudonojo kryžiaus komiteto misijos pradėjimą Fadret Leguiaa teritorijoje siekiant ekshumuoti ir grąžinti šeimoms palaikus po to, kai Baskų krašto universiteto tyrimų grupė rado bendras kapavietes;

111.

vis dėlto atkreipia dėmesį į rimtus Maroko ir Polisario fronto administracijoms pateikiamus ginčijamus kaltinimus; taip pat primena, kad JT generalinis sekretorius nesenai pabrėžė, kad reikia nepriklausomo, nešališko, visapusio ir nuolatinio žmogaus teisių padėties stebėjimo Vakarų Sacharoje ir stovyklose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2013 m. balandžio mėn. JT neišplėtė MINURSO įgaliojimų ir neįtraukė į juos žmogaus teisių aspekto; ragina JT tai padaryti arba įkurti naują, nuolatinę, nešališką žmogaus teisių instituciją bendrai žmogaus teisių padėčiai prižiūrėti, apie ją informuoti ir tirti pavienius skundus; ragina, kad tokios institucijos veikla apimtų Maroko kontroliuojamą Vakarų Sacharos dalį, Tindufo stovyklas ir kitą Polisario fronto kontroliuojamą teritoriją;

112.

ragina Maroko ir Alžyro vyriausybes toliau plėtoti ir stiprinti savo politinį dialogą, kad būtų pagerinta regiono raida ir išvengta didėjančios įtampos, o tai būtų naudinga ir platesnei tarptautinei bendruomenei;

113.

primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais siūlyti Maroko valdžios institucijoms ir Polisario frontui Vakarų Sacharoje ir Tindufe įgyvendinti mokymo apie žmogaus teises programas, kurios būtų skirtos policijos ir kitų saugumo pajėgų agentams, teismų sistemos ir vietos administracijos darbuotojams ir žiniasklaidos bei pilietinės visuomenės organizacijoms, pagrindžiant tokias programas Maroke pradėtomis įgyvendinti politinėmis reformomis, kuriomis siekiama įtvirtinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises, ir siekiant ne pažeisti per derybas pasiektą politinį Vakarų Sacharos konflikto sprendimą, o tokias derybas skatinti;

114.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir ES specialiajam įgaliotiniui Sahelyje, ES valstybėms narėms, Sahelio regiono valstybių, Maroko, Alžyro vyriausybėms ir parlamentams ir Polisario frontui, JT generaliniam sekretoriui ir JT Saugumo Tarybai, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, AS pirmininkui ir AS Komisijos generaliniam sekretoriui, VAVEB pirmininkui ir VAVEB Komisijos pirmininkui.

10.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 208/25

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatomi ES principai ir tikslai tarptautinių santykių srityje, bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos priimto bendro pareiškimo dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ 16, 18 ir 87 straipsnius (1),

—

atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

—

atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi (Nr. 41/128),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai,

—

atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (SEC(2011)1469 ir SEC(2011)1470),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 16 d. Europos vystymosi dienose paskelbtą Europos chartiją dėl vystomojo bendradarbiavimo vietos valdymui remti,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES vystymosi politikos poveikio didinimo (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“ (COM(2011)0638),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 15 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (dok. 14535/12),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ES paramos tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse, patvirtintas per Užsienio reikalų tarybos 2013 m. sausio 31 d. vykusį 3218–ąjį posėdį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“ (COM(2013)0280),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092),

—

atsižvelgdamas į tarptautinius įsipareigojimus pagal 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą (Nr. 12584/13),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl komunikato „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“ (CdR 2010/2013),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 5 d. pareiškimą „Švietimas vystomojo bendradarbiavimo klausimais ir aktyvi globali pilietybė“ (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Švietimas ir sąmoningumo ugdymas vystymosi klausimais Europoje“ (SWD(2012)0457),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio mėn. atliktą tyrimą „Pagrindinių Europos veikėjų, veikiančių vystomojo švietimo ir visuomenės informuotumo didinimo srityje, patirtis ir veiksmai“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės mėn. Struktūrinio dialogo iniciatyvos baigiamąjį dokumentą (5),

—

atsižvelgdamas į Lisabonos deklaraciją dėl Europos strateginės sistemos pasauliniam švietimui Europoje iki 2015 m. tobulinti ir stiprinti (6),

—

atsižvelgdamas į konsultacijas dėl „Pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens vystomojo bendradarbiavimo srityje“ ir dėl „Vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi srityje“,

—

atsižvelgdamas į EBPO Paramos vystymuisi komiteto 2012 m. atliktą Europos Sąjungos tarpusavio vertinimą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario mėn. Komisijos paramos decentralizacijos procesams teminį bendrą įvertinimą (7),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vietos bendruomenių ir vystomojo bendradarbiavimo (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A7-0296/2013),

A.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje nustatyta, kad ES bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą, kaip apibrėžiama Europos konsensuse dėl vystymosi;

B.

kadangi Europos konsensusas dėl vystymosi tebėra programinis ES vystymosi politikos pagrindas;

C.

kadangi ES turi tvirtus politinius įsipareigojimus nacionaliniu lygmeniu, taip pat regiono ir tarptautiniu lygmenimis remti palankią pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO) aplinką ir kadangi ES pripažįsta, kad turinti teisių pilietinė visuomenė ir visa jos įvairovė yra savaime svarbi ir yra labai svarbi ir neatskiriama demokratijos sudėtinė dalis;

D.

kadangi ES turi tvirtą politinį įsipareigojimą įgyvendinti žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį į vystymąsi, ir kadangi JT pareiškime dėl bendrojo susitarimo dėl žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio vykdant vystomąjį bendradarbiavimą teigiama, kad „visomis vystomojo bendradarbiavimo programomis, politika ir technine pagalba turėtų būti skatinama įgyvendinti žmogaus teises, nustatytas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose“;

E.

kadangi demokratinė atsakomybė apima ne tik vyriausybes, bet ir pilietinės visuomenės organizacijas (PVO), vietos valdžios institucijas (VVI) ir nacionalinius parlamentus, kurie atlieka svarbų vaidmenį kurdami piliečių ir vyriausybės ryšius ir užtikrindami daugelio veikėjų demokratinę atsakomybę už valstybių vystymosi darbotvarkes;

F.

kadangi viešojo sektoriaus atskaitomybė apima ir PVO, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su korupcija ir skatinant skaidrumą, atliekamą priežiūros vaidmenį;

G.

kadangi EBPO Paramos vystymuisi komiteto pranešime ES institucijoms ir organizacijoms rekomenduojama toliau dėti pastangas siekiant į strateginį, struktūrinį dialogą įtraukti daugiau suinteresuotųjų pilietinės visuomenės subjektų, veiksmingiau stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimus šalyse partnerėse ir peržiūrėti šiam tikslui reikalingas priemones;

H.

kadangi teisėtai rengiant laikotarpio po 2015 m. programą reikia, kad pilietinė visuomenė ir asmenys, ypač didžiausią atskirtį patiriantys asmenys, galėtų visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir stebint bei pranešant apie pasiektą pažangą;

I.

kadangi per viešąsias konsultacijas dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi srityje buvo pabrėžtas vietos demokratinio valdymo, decentralizacijos ir teritorinės plėtros ryšys;

J.

kadangi teritorinė plėtra (TP) buvo apibrėžta kaip daugelio suinteresuotųjų subjektų ir daugiapakopio valdymo sąveika, kurią kuriant siekiama investuoti į vietos teritorijų turimą turtą (žmogiškuosius, finansinius, fizinius ir gamtos išteklius), kad būtų sustiprintas tos teritorijos konkurencinis pranašumas ir išaugtų gyvenimo lygis;

K.

kadangi stiprios, skaidrios ir į poreikius orientuotos PVO ir VVI bei integraciniai vietos valdžios institucijų veiksmai yra būtini demokratijos ir taikos kūrimo proceso veiksniai;

L.

kadangi naujųjų valstybių narių VVI turi keistis žiniomis apie vystomojo bendradarbiavimo patirtį su senųjų valstybių narių VVI, kad įveiktų šių šalių patirties skirtumą ir kad senosioms valstybėms narėms būtų naudinga patirtis, susijusi su naujųjų valstybių narių pereinamojo laikotarpio ir struktūriniais pasikeitimais, kurie yra vertinga pasaulinės vystymosi programos priemonė;

M.

kadangi PVO ir VVI atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant tvarų ir integracinį augimą, aplinkosaugos tvarumą, žmogaus teises ir gerą valdymą vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje;

N.

kadangi sąžiningos ir ilgalaikės ES ir PVO ir jų kolegų besivystančiose šalyse partnerystės buvo svarbi stiprių, nepriklausomų ir įvairių pilietinės visuomenės organizacijų ir iniciatyvų kūrimo priemonė vietos ir tarptautiniu mastu ir lygmenimis;

1.

palankiai vertina dabartinę politikos raidą ES ir tarptautiniu lygmenimis siekiant platesnio užmojo partnerystės su PVO ir VVI ir remiantis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į vystymąsi, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises ir tarptautines sutartis dėl aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos, taip pat siekiant aiškių įsipareigojimų stiprinti demokratijos kūrimo procesą ir atskaitomybę;

2.

pabrėžia, kad atsakingų, žmogaus teisėmis grindžiamų ir įtraukių vyriausybių, VVI, PVO, privačiojo sektoriaus ir piliečių santykių kūrimas suteikia ES, taip pat piliečiams, vietos valdžiai ir privačiajam sektoriui unikalią galimybę sukurti tvarias partnerystes su besivystančiomis šalimis;

3.

ragina EK ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) vykdant dialogą su PVO parengti žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio į ES vystomąjį bendradarbiavimą gaires ir įgyvendinimo planus ir toliau įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų;

4.

ragina Komisiją ir EIVT įtraukti PVO ir VVI palankios aplinkos rėmimą į visas politikos sritis ir laikyti tai ES pozicijos prioritetu vedant derybas dėl vystymosi po 2015 m. programos; pabrėžia, kad svarbu parengti stebėjimo sistemą, kurią naudojant būtų galima įvertinti nacionaliniu lygmeniu padarytą pažangą kuriant politikos ir reglamentavimo požiūriu palankią aplinką, atitinkančią tarptautinius žmogaus teisių standartus, taip pat užmezgant daugelio suinteresuotųjų šalių ir įvairaus lygmens dialogus; ragina Komisiją įvertinti palankią aplinką, kad būtų visapusiškai įvertintas jos daugialypiškumas ir pilietinės visuomenės veikėjų ypatumai;

5.

reiškia didelį susirūpinimą dėl PVO bendradarbiavimo su ES partneriais įvairiose šalyse suvaržymo ir ragina Komisiją ir EIVT sukurti šių sunkumų įveikimo strategijas ir toliau teikti PVO labai svarbią paramą;

6.

ragina ES remti institucionalizuotus mechanizmus, kuriuos būtų galima naudoti vykdant PVO, VVI, privataus sektoriaus ir šalių partnerių daugiapakopius ir daugelio suinteresuotųjų subjektų dialogus deramo darbo darbotvarkių klausimu, taip pat tvarų ir įtraukų augimą perskirstant pajamas valstybės biudžete ir palankios PVO ir VVI aplinkos klausimą; rekomenduoja, kad ES kiekvienai šaliai partnerei taikytų nuostatas dėl konsultacijų su VVI, kaip nurodyta AKR valstybių Kotonu susitarime;

7.

ragina ES sistemingai įtraukti moterų organizacijas ir tinklus į politinio dialogo rengimą ir galbūt jo įgyvendinimą, laikantis įsipareigojimų, kurie prisiimti pagal ES Lyčių lygybės veiksmų planą;

8.

puikiai vertina vystymosi politikos forumą, kuriuo siekiama sukurti erdvę dialogui su PVO ir VVI dėl politikos, ir ragina visas dalyvaujančias suinteresuotąsias šalis paversti ją strategine politikos, susijusios su vystymo klausimais, įskaitant politikos suderinamumą vystymosi labui, formavimo ES ir tarptautiniu lygmeniu gairių ir įtakos erdve;

9.

ragina Komisiją ir EIVT skirti pakankamai išteklių būsimuoju programavimo laikotarpiu, kad šalių partnerių PVO ir VVI galėtų stebėti ir analizuoti pažangą vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui;

10.

ragina Komisiją ir EIVT remti „atsakomybės partnerystę“ siekiant strateginio nacionaliniu ir vietos lygmenimis išrinktų atstovų ir PVO bendradarbiavimo, pagrįsto skaidriu oficialios ir neoficialios paramos srautų paskirstymu, taip pat remti dalyvaujamąjį požiūrį į vystymąsi ir atsakomybę, įskaitant nacionalinę socialinę atsakomybę ir priežiūrą, siekiant vertinti politikos poveikį;

11.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti visais lygmenimis kovodamos su korupcija, įskaitant mokesčių vengimą ir neteisėtus finansų srautus iš besivystančių šalių;

12.

ragina Komisiją remti VVI atstovų įtraukimą į pasaulinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės iniciatyvinį komitetą;

13.

mano, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turi būti pagrindinis principas, kuriuo ES privalo remtis bendradarbiaudama su vietos valdžios institucijomis ir siekdama plėtoti vietos ekonomiką, kad gyventojams būtų užtikrintas pasiturimas gyvenimas bendruomenėse;

14.

primena, kad visi vystymosi dalyviai turėtų būti atsakingi už savo pastangas ir rezultatus vystymosi srityje ir turėtų skatinti vienas kito atskaitomybę;

15.

ragina Komisiją skatinti laikytis suderinto požiūrio į derinimo principą ir PVO ir VVI iniciatyvos teisę; primena Komisijai, kad paramos teikėjams taikomų administracinių procedūrų supaprastinimas ir suderinimas turėtų būti vykdomas plėtojant dialogą su PVO ir VVI;

16.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti bendradarbiavimo su PVO veiksmų planų projektus siekiant nustatyti bendrą PVO įtraukimo į visų formų Europos bendradarbiavimą strategiją; ragina Komisiją paaiškinti, kaip PVO galėtų naudingai prisidėti prie šio proceso, ir užtikrinti, kad jų dalyvavimas vyktų laiku, jam būtų skirta daug dėmesio rengiant projektą ir kad prioritetai būtų apibrėžiami drauge;

17.

ragina Komisiją taip pat parengti konkrečių šalių VVI veiksmų planus ir apsvarstyti šalių PVO ir VVI bendrų veiksmų planų kūrimą;

18.

ragina Komisiją vertinti politikos suderinamumą vystymosi labui kaip svarbiausią būsimų veiksmų planų sudėtinę dalį;

19.

ragina Komisiją patvirtinti tvaraus vystymosi darbotvarkę, atsižvelgiant į tai, kad trys pagrindinės jos sudedamosios dalys (aplinka, socialinė sritis ir ekonomika) yra vienodai svarbūs ir neatskiriami veiksniai;

20.

primena, kad Europos ir šalių partnerių VVI bendradarbiavimas yra svarbus siekiant tvaraus vystymosi; taigi primygtinai ragina ES veiksmingai pasinaudoti dalijimosi žiniomis ir gebėjimų stiprinimo metodais, įskaitant ES valstybių narių VVI pereinamojo laikotarpio patirtį;

21.

ragina ES patvirtinti padėties gerinimo darbotvarkę, pagal kurią būtų siekiama proporcingai didinti veiksmingą patirtį, kurią gauna PVO ir VVI dalyvaudamos ES finansuojamuose projektuose ir iniciatyvose;

22.

ragina Komisiją ir EIVT pradėti platesnių užmojų politinį dialogą su valstybėmis partnerėmis ir jų viduje, kad būtų skatinamas teritorinis požiūris į vystymąsi (TPV) ir visapusiškas požiūris į decentralizaciją, taip pat būsimuoju programavimo laikotarpiu skirti pirmenybę VVI ir PVO gebėjimų stiprinimui, kad būtų daroma įtaka decentralizacijos reformų procesams ir jie būtų stebimi;

23.

primena, kad norint, jog decentralizacijos procesas vyktų veiksmingai, reikia vykdyti viešojo sektoriaus reformas, pvz., perduoti įgaliojimus, funkcijas ir išteklius, taip pat skatinti aktyvų PVO ir piliečių per jų atstovus dalyvavimą kartu planuojant ir sudarant biudžetą; ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į decentralizaciją ir TPV, remti visą viešąjį sektorių apimančias reformas ir skirti joms pirmenybę visose geografinėse programose;

24.

pabrėžia, kad atskaitingas, skaidrus ir gerai veikiantis decentralizacijos procesas yra tvaraus TPV pagrindas; rekomenduoja, kad būsimoje vystymosi darbotvarkėje pasiekus tūkstantmečio vystymosi tikslus ES TPV ir decentralizaciją laikytų svarbiais veiksniais siekiant sumažinti skurdą;

25.

primena, kad TPV prisideda prie vystymosi veiksmingumo, nes stiprina atsakomybę, gerina daugelio suinteresuotųjų šalių ir daugelio veikėjų dialogus ir programas ir politikos koordinavimą subnacionaliniu lygmeniu; ragina Komisiją pradėti bandomąsias iniciatyvas, skirtas teritoriniam požiūriui į vystymąsi (TPV) pagal geografines ir temines programas remti;

26.

primena decentralizuoto bendradarbiavimo pridėtinę vertę, gaunamą remiant TPV ir decentralizaciją; pabrėžia, kad Europos VVI būtų nesunku bendradarbiauti su kolegomis vykdant decentralizaciją, ypač fiskalinę decentralizaciją;

27.

pabrėžia, kad svarbu gerinti ES darbuotojų, ypač delegacijų lygmens darbuotojų, žinias apie decentralizaciją ir VVI vaidmenį tvaraus vystymosi procese, įskaitant žinias apie VPO koordinavimą, ir didinti ES darbuotojų šios srities įsipareigojimus, ir skatina pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant moterų organizacijas, dalyvauti siekiant į šiuos procesus įtraukti lyčių perspektyvą;

28.

pabrėžia, kad, atsižvelgdama į naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis, ES kartu su šalimis partnerėmis turėtų rengti nacionalines atsparumo strategijas, kurios būtų platesnių vystymosi strategijų dalis, ir specialias programas, skirtas pagrindinėms ilgalaikio nestabilumo priežastims šalinti, įskaitant bendruomenės lygmens ir dalyvavimo rizikos analizę, valdymo priemones ir išsamius mokslinius konfliktų ar nestabilumo priežasčių tyrimus, atsižvelgiant į tiesiogiai paveiktų vietos gyventojų nuomones ir supratimą;

29.

primena, kad atsparumas turėtų būti pagrindinė ES partnerysčių su PVO ir VVI tema; primena, kad būtina stiprinti bendruomenių vaidmenį – vykdant bendruomenės valdomus rizikos mažinimo veiksmus – ir VVI vaidmenį nestabiliose valstybėse ir glaudžiai su jomis bendradarbiauti per krizes ir po jų; skatina VVI partnerystes nestabiliose valstybėse siekiant užtikrinti administracinių ir techninių gebėjimų vystymą, perdavimą ir keitimąsi jais;

30.

primena, kad išrinkti vietos atstovai nuolat atlieka priešiškų šalių tarpininkų vaidmenį, taigi atlieka svarbų vaidmenį apsaugodami nuo konfliktų ir juos spręsdami;

31.

ragina ES ir EIVT sukurti ES delegacijų gaires dėl elgesio su PVO ir VVI krizės ir nestabilumo atvejais laikantis žmogaus teisėmis pagrįsto ir su lyčių aspektu susijusio požiūrio;

32.

pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis, kai viešojo sektoriaus institucijos, įskaitant vietos ir regiono valdžios institucijas, nepajėgia suteikti pagrindinių paslaugų, Komisija, kai tai įmanoma atsižvelgiant į aplinkybes, turėtų remti daugelio veikėjų partnerystes siekiant padidinti VVI pajėgumus, kad jos galėtų teikti paslaugas;

33.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Komisijos pasiūlymo riboti finansinę paramą paslaugų teikimo srityje ir ją teikti tik mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir nestabiliose valstybėse dirbančioms PVO; primena, kad pagrindinė pridėtinė PVO vertė visose šalyse, nepaisant jų išsivystymo lygio, yra jų gebėjimas išsiaiškinti skurdžiai gyvenančių ir palankių sąlygų neturinčių grupių poreikius ir teises ir rasti jiems naudingus novatoriškus sprendimus, kartu didinti informuotumą ir politinę paramą, kad būtų šalinamos pagrindinės skurdo, nelygybės ir atskirties priežastys;

34.

primena, kad Parlamento rašytiniame pareiškime „Švietimas vystomojo bendradarbiavimo klausimais ir aktyvi globali pilietybė“ raginama patvirtinti Europos švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais strategiją, kurioje daugiau dėmesio būtų skiriama kritiniam vystymosi politikos, ypač politikos suderinamumo vystymosi labui, apsvarstymui;

35.

ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su PVO parengti visiems aktualią švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais (DEAR) strategiją siekiant didinti finansinius išteklius, kurie būsimuoju programavimo laikotarpiu bus skirti DEAR srityje, ir glaudžiai konsultuojantis su DEAR srityje aktyviomis PVO ir VVI parengti lanksčias finansavimo sąlygas, gerbiant jų iniciatyvos teisę ir suteikiant galimybę dalyvauti daugeliui skirtingų veikėjų;

36.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą šalių lygmeniu sistemingai pateikti politinės ekonomikos analizę ir rekomenduoja, kad ji apimtų politinės ir teisinės PVO ir VVI padėties analizę;

37.

mano, kad mokestinės pajamos būtinos vietos ekonominiam vystymuisi, ir mano, kad pirmenybę reikėtų teikti veiksmingų ir perspektyvių mokesčių rinkimo sistemų įgyvendinimui, kad būtų užtikrintas tvarus vystymosi finansavimo šaltinis;

38.

ragina Komisiją gerinti teminių ir geografinių programų ir priemonių koordinavimą bei papildomumą; primena, kad PVO ir VVI turėtų būti vertinamos kaip pagrindinės įgyvendinimo partnerės, ypač globaliųjų viešųjų gėrybių programoje, ir ankstyvame etape joms turėtų būti teikiamos konsultacijos dėl tiek geografinių, tiek teminių programų rengimo;

39.

primena, kad VVI gali dalyvauti visose vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) programose, ir ragina Komisiją ir VVI atstovaujančias organizacijas skatinti didesnio masto VVI dalyvavimą visose VBP programose;

40.

ragina Komisiją toliau remti ES ir šalių partnerių VVI decentralizuotą bendradarbiavimą ir partnerystes; jau įrodyta, kad tokios partnerystės veiksmingai stiprina VVI gebėjimus tose pagrindinėse srityse, kurios prisideda prie skurdo panaikinimo; kartu dėl tos pačios priežasties ragina Komisiją toliau remti Europos ir šalių partnerių PVO bendradarbiavimą;

41.

ragina Komisiją padėti ES ir šalių partnerių VVI dalytis patirtimi ir žiniomis, kad tam tikrose tvaraus vystymosi, o ypač gero valdymo, srityse būtų užtikrintas žinių prieinamumas pasinaudojant ES valstybių narių VVI pereinamojo laikotarpio patirtimi;

42.

ragina Komisiją įsitraukti į daugiau strateginių partnerysčių nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse VVI sąjungose ir tinkluose;

43.

skatina Komisiją toliau plėtoti mišrias lankstesnes, skaidresnes ir labiau nuspėjamas finansavimo sąlygas, kad būtų suburtas kuo platesnis pilietinės visuomenės veikėjų ratas; prašo Komisijos nustatyti šias sąlygas ir jas plėtoti vykdant dialogą su PVO ir VVI asociacijomis, remiantis struktūriniu dialogu;

44.

ragina Komisiją remti PVO ir VVI dalyvavimą vykstančiose diskusijoje dėl derinimo mechanizmų pagal ES išorės bendradarbiavimo derinimo platformą; prašo Komisijos parengti gairių projektą ir sukurti integracines poveikio vertinimo ir stebėjimo priemones siekiant, kad visais projekto etapais būtų vykdomos konsultacijos su atitinkamais gyventojais ir užtikrinamas jų dalyvavimas, ir kad derinimas padėtų mažinti skurdą;

45.

be to, ragina Komisiją sudaryti galimybes PVO dalyvauti vykdant bet kokios naujos formos bendradarbiavimą pagal ES išorės bendradarbiavimo derinimo platformą;

46.

prašo Komisijos stiprinti nacionalines decentralizacijos reformas parengiant ir įgyvendinant gero valdymo ir vystymo sutartis, sektorių reformų sutartis ir sutartis dėl paramos valstybei stiprinti;

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

10.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 208/32

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2013 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2012)0750),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl investavimo į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir 2013 m. metine augimo apžvalga,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“, pasiūlymo (COM(2011)0788),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m. ES jaunimo strategijos) įgyvendinimo 2012 m. Tarybos ir Komisijos bendros ataskaitos projektas“ (COM(2012)0495) ir į atitinkamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2012)0256),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo vaidmens įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ – dėl švietimo ir mokymo indėlio į ekonomikos atsigavimą, augimą ir darbo vietų kūrimą (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ (COM(2011)0902),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ikimokyklinio ugdymo Europos Sąjungoje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“ (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl bendrųjų gebėjimų kintančiame pasaulyje. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimas (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas (10),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 12 d. Regionų komiteto nuomonę dėl švietimo vaidmens persvarstymo (11),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0314/2013),

A.

kadangi vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų dalį iki mažiau kaip 10 proc. ir bent iki 40 proc. padidinti jaunesnės kartos atstovų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ar atitinkamą profesinį išsilavinimą, dalį;

B.

kadangi Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje („ET 2020“) pateiktos gairės, pagal kurias programoje dalyvautų 95 proc. vaikų nuo ketverių metų iki mokyklinio amžiaus, dalyvaujančių ankstyvojo vaikų ugdymo veikloje; mažiau kaip 15 proc. 15 metų amžiaus vaikų, kurių skaitymo, matematikos ir mokslo dalykų žinios yra nepakankamos; vidutiniškai ne mažiau kaip 15 proc. mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių suaugusiųjų (25 –64 metų amžiaus grupės);

C.

kadangi judumo skatinimas ir įgyvendinimas yra vienas iš pagrindinių ES prioritetų ir kadangi reikia prisiminti, kad vienas iš ES tikslų yra iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. diplomus įgijusių ES piliečių studijuodami būtų viešėję užsienyje; kadangi pabrėžiama, kad studentų, dėstytojų, įmonių darbuotojų judumas atlieka esminį vaidmenį kuriant ES erdvę;

D.

kadangi 2014–2020 m. jaunimo judumo programos turi suteikti realių galimybių įgyti žinių ir naujų gebėjimų, taigi prisidėti prie jaunimo užimtumo didinimo;

E.

kadangi Komisija savo 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje ragina skatinti augimą ir konkurencingumą ir didelėmis investicijomis į švietimą ir mokymą kovoti su nedarbu ir socialiniais krizės padariniais;

F.

kadangi 2013 m. kovo mėn. jaunimo iki 25 m. nedarbas ES buvo 23,5 proc., o kartu tebebuvo neužimta daugiau kaip 2 mln. darbo vietų; kadangi keliose valstybėse narėse bedarbių vis daugėja ir nedarbas trunka vis ilgiau, o gebėjimų pritaikymas darbo rinkoje tampa vis mažiau veiksmingas;

G.

kadangi nesibaigianti ekonomikos krizė ir fiskaliniam konsolidavimui skirtos griežto taupymo priemonės keliose valstybėse narėse apsunkina ES piliečių gyvenimą dėl nedarbo, socialinės atskirties ir skurdo; kadangi dėl krizės poveikio, ypač jaunimui, kraštutiniais atvejais kyla su prasta mityba arba psichikos sveikatos sutrikimais susijusių problemų; kadangi ypač valstybėse narėse, kurių ekonomika pažeidžiamesnė, biudžeto mažinimas švietimo srityje apsunkino prieinamumą ir sumenkino mokymo standartus;

H.

kadangi krizė ir taupymo politika tiesiogiai daro neigiamą įtaką jaunimo perspektyvoms gauti išsilavinimą ir darbo vietą, bei juos išsaugoti; kadangi išlaidos švietimo srityje yra investicija į ateitį, todėl šioje srityje negalima taupyti;

I.

kadangi jaunimas susiduria su vis didesniais sunkumais pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką ir trūksta neformalaus bendravimo tarp švietimo įstaigų ir darbo rinkos, kas padidina nedarbo riziką; kadangi aukštos kokybės profesinis mokymas priklauso nuo glaudaus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo bei aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo.

J.

kadangi prieinamas, lankstus ir aukštos kokybės švietimas ir mokymas turi esminį poveikį besimokančio jaunimo asmeninei raidai ir vystymuisi, taip pat skatina jo aktyvų pilietiškumą ir palaiko gerovę ir sudaro sąlygas integruotis į visuomenę ir darbo rinką bei įnešti savo indėlį; kadangi dėl ekonominių ir socialinių problemų stiprėja piliečių euroskepticizmas;

K.

kadangi mokykloje patiriamos patyčios kenkia jaunimo gerovei, trukdo jiems atskleisti savo gebėjimus ir skatina anksti mesti mokyklą;

L.

kadangi atvirieji švietimo ištekliai (AŠI) didina švietimo kokybę, prieinamumą ir teisingumą ir naudojant IRT ir naujas technologijas palengvina sąveikųjį, kūrybingą, lankstų ir asmeninėms reikmėms pritaikytą mokymosi procesą; kadangi atvirasis švietimas, kuriuo remiamas mokymasis visą gyvenimą, didina tvarias įsidarbinimo galimybes;

M.

kadangi, nors apskritai jaunimo nedarbo lygis yra didelis, tam tikruose sektoriuose pvz., informacinėse ir ryšių technologijų (IRT) ir sveikatos priežiūros sektoriuose, atsiranda vis daugiau sunkumų norint užpildyti laisvas darbo vietas, nes trūksta kvalifikuotų darbuotojų; kadangi kai kuriose valstybėse narėse pastebimas vis didesnis absolventų kvalifikacijos ir įgūdžiams keliamų reikalavimų darbo rinkoje atotrūkis;

N.

kadangi darbo rinkos poreikių tendencijos greitai keičiasi; kadangi būtina siekti kokybiško švietimo ir asmenybės brandos ir atidžiai ištirti būsimas darbo rinkos poreikių tendencijas, siekiant pritaikyti ir modernizuoti švietimo ir mokymo programas, siekiant užtikrinti pagrindines žinias ir mokymosi visą gyvenimą strategijas bei pasiūlyti tinkamus gebėjimus juos atitinkančioms darbo vietoms, pvz., naudojimąsi technologijomis ir socialiniais tinklais, nenukrypstant nuo akademinių žinių perdavimo metodų; kadangi keičiantis įvairiems mokymo modeliams turi keistis ir dėstytojo profesija, būtent jo įgūdžiai, kompetencija, statusas ir karjera;

O.

kadangi žinios, technologijos ir profesijos sparčiai keičiasi ir kadangi asmenys per savo profesinį gyvenimą susidurs su keletu technologinių pokyčių, svarbu, kad visi turėtų gana solidžias pagrindines žinias, kad galėtų prisitaikyti prie šių pokyčių;

P.

kadangi įrodyta, kad nacionalinio lygmens ekonomikos augimo, našumo ir visapusiškumo skatinimas turi didžiulę įtaką kuriant darbo vietas, didinant jų skaičių ir kokybę bei geresnę jaunimo integraciją į darbo rinką;

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą, visų pirma tai, kad jame daug dėmesio skiriama kovai su jaunimo nedarbu investuojant į gebėjimų ugdymą, modernizuojant aukštojo mokslo sistemas, taip pat pasaulinės klasės profesiniam rengimui ir mokymui, lankstiems mokymosi būdams, pasinaudojant ir AŠI bei darbu grindžiamam mokymuisi skatinti, taip pat socialinių partnerių įtraukimui kuriant šiuos būdus; taip pat palankiai vertina veiksmus, skirtus tam, kad kvalifikuotų mokytojų ir dėstytojų trūkumo problema būtų sprendžiama veiksmingiau įdarbinant mokytojus, stengiantis išsaugoti jų darbo vietas ir teikiant jiems profesionalią pagalbą;

2.

mano, kad švietimo vaidmuo yra daug svarbesnis ir juo siekiama ne tik ekonominių ES ir nacionalinių strategijų tikslų. Šiuo atžvilgiu dar kartą nurodo svarbiausią švietimo uždavinį, kuris yra padėti asmenims pasirengti gyvenimui ir tapti aktyviais piliečiais vis sudėtingesnėje visuomenėje;

3.

pažymi, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės daugelis šeimų nebeišgali mokėti už aukštąjį mokslą, todėl šiame švietimo lygmenyje padaugėjo studijų nebaigusių studentų; mano, kad valstybės narės turėtų garantuoti visų asmenų teisę į nemokamą visuotinį aukštos kokybės mokslą, nepaisant ekonominės jų padėties;

4.

primena, kad didesnė kalbinė kompetencija skatina judumą ir gerėja galimybės įsidarbinti, geriau suprantamos kitos kultūros ir gerėja tarpkultūriniai santykiai; visokeriopai palaiko Komisijos pasiūlymą dėl naujojo ES kalbų kompetencijos lyginamojo kriterijaus, pagal kurį iki 2020 m. bent 50 proc. 15 metų paauglių mokėtų pirmąją užsienio kalbą, o bent 75 proc. turėtų studijuoti antrąją užsienio kalbą;

5.

pripažįsta, kad prasti kalbiniai įgūdžiai yra didelė laisvo darbuotojų judėjimo ir tarptautinio Sąjungos įmonių konkurencingumo kliūtis, ypač tose vietovėse, kuriose Europos Sąjungos piliečiai gyvena netoli kita kalba kalbančios kaimyninės valstybės sienos; primena, kad manoma, jog kalbų mokymasis gerokai veiksmingesnis ankstyvame amžiuje;

6.

primygtinai teigia, kad siekiant praplėsti studentų kalbines žinias ir pagerinti komunikacinius gebėjimus, reikia užtikrinti studentų judumą, kadangi tai būtina tam, kad jie prisitaikytų prie ES bendrosios darbo rinkos;

7.

ragina laikytis kompleksinio požiūrio į švietimą ir mokymą, sprendžiant tiek su akademiniu mokymu, tiek ir su profesiniu mokymu susijusias problemas ir pripažinti platesnį švietimo uždavinį, susijusį su asmenybės augimu ir vystymusi; primygtinai ragina remti neformalaus mokymosi ir savišvietos metodu įgyjamas žinias ir jas pripažinti bei pabrėžia tokio mokymosi, kaip bendros mokymosi visą gyvenimą strategijos dalies svarbą, siekiant sukurti socialiai įtraukią žinių visuomenę, kurią sudarytų stiprios asmenybės ir aktyvūs piliečiai; primena, kad tai tokios strategijos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek mūsų jaunuoliai galės būti savarankiški;

8.

ragina valstybes nares švietimo ir užimtumo srityje taikyti nuoseklią lyginamąją analizę naudojant susijusius europinius geriausios patirties modelius;

9.

primena pagrindinius tikslus, kurių siekti ES įsipareigojo strategijoje „Europa 2020“ – sukurti pažangų, integracinį ir ekologišką ekonomikos augimą, sukurti stiprią ir novatorišką Europos Sąjungą, skatinti socialinę įtrauktį ir didesnį solidarumą, kartu taip pat parengiant piliečius sėkmingam ir pasitenkinimą teikiančiam gyvenimui; atkreipia dėmesį į primena strategijoje „Europa 2020“ nustatytą pirmenybinį tikslą, kad 3 proc. BVP būtų skiriama investicijoms į mokslinius tyrimus bei naujoves;

10.

ragina valstybes nares teikti pirmenybę viešosioms išlaidoms švietimo, mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; primena, kad bet koks biudžeto lėšų mažinimas šiose srityse labai neigiamai paveiks švietimą ir investicijas šiose srityse, kurios yra būtinos Sąjungos ekonomikos atsigavimui ir konkurencingumui pasauliniu mastu bei strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui;

11.

tvirtai remia nacionalinių aplinkybių stebėseną ir Sąjungos lygmens derybų su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis dėl investicijų į švietimą ir mokymą veiksmingumo ir naudos pradžią; pabrėžia, kad švietimas užtikrina tvarų vystymąsi, kuriam, nepaisant dabartinės krizės, toliau turėtų būti teikiama pirmenybė;

12.

ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, negalios, religijos ar įsitikinimų ir amžiaus švietimo srityje; ragina Tarybą skubiai priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, kuri labai svarbi užtikrinant tikrą lygybę ir kovojant su šališkumu ir diskriminacija, įskaitant mokyklose;

13.

ragina valstybes nares sudaryti lygias galimybes gauti išsilavinimą ir pasiūlyti priemones, kurios atitiktų besimokančiųjų poreikius, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamų grupių narius, visų pirma mokyklos nebaigusių asmenų, bedarbių ar nesimokančių asmenų poreikius;

14.

ragina parengti konkrečias priemones, kad švietimas ir mokymas būtų labiau susieti su darbu, siekiant užtikrinti konkurencingumą ir iš anksto nustatyti būsimus darbo rinkos poreikius; primena teritorinės politikos svarbą skatinant regionuose inovacijų inkubatorių įkūrimą sujungiant kūrybingas įmones, universitetus, investuotojus ir kultūros institucijas siekiant skatinti švietimą ir mokymą;

15.

rekomenduoja švietimą ir mokslą kaip prioritetines sritis įtraukti į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio valstybių narių strategijų dokumentus siekiant teikti vystymo išteklius šiose srityse, įdiegiant naujas švietimo technologijas, įskaitant mokytojų rengimą ir mokymo standartų didinimą;

16.

ragina valstybes nares siekti sukurti glaudesnį pagrindinių strateginės politikos sunkumų, nustatytų vykdant Europos semestro ir atvirųjų koordinavimo metodų (AKM) veiklą, skirtą remti valstybes nares, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės ir prieinamas švietimas ir mokymas net ir biudžeto suvaržymo metu, ryšį;

17.

primena, kad jaunimas turi didžiulį potencialą ir gali atlikti esminį vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ švietimo ir užimtumo tikslų; primena valstybėms narėms apie glaudų ryšį tarp mokyklos nebaigimo, su darbu susijusių įgūdžių trūkumo ir jaunimo nedarbo; taip pat primena, kad švietimas ir priežiūra nuo ankstyvos vaikystės vaidina labai svarbų vaidmenį būsimo jaunų žmonių mokymuisi ir jų asmenybės raidai, tačiau toks švietimas turi būti vykdomas tik žaismingai, netaikant mokyklinių metodų arba spaudimo pasiekti tam tikrus tikslus;

18.

pabrėžia, kad jaunimas yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis; pabrėžia, kad svarbu jaunimą pripažinti Sąjungos socialinės vizijos prioritetine grupe, ir pabrėžia, kad svarbu didinti jaunimo judumą; ragina valstybes nares skatinti kovos su priekabiavimu politiką, kad būtų sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir visiems būtų užtikrintas realus švietimo prieinamumas;

19.

ragina pripažinti ir įtraukti jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijas kuriant ir įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategijas; pabrėžia jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijų, kaip papildomų neformalaus mokymosi, savišvietos ir savanorystės galimybių rengėjų vaidmenį prisidedant prie besimokančiųjų ir jaunimo universaliųjų gebėjimų ir individualios asmeninės kompetencijos, pvz., kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, rodyti iniciatyvą, apdoroti informaciją, dirbti komandoje ir bendrauti, pasitikėti savimi, būti lyderiais ir būti versliais, vystymo;

20.

ragina pripažinti kvalifikacijas, kurias jauni žmonės įgijo studijuodami užsienio aukštosiose mokymo įstaigose, visų pirma tas, kurios įgytos dalyvaujant programoje „Erasmus“;

21.

ragina besimokančiuosius ir jų organizacijas, kurioms jie priklauso, dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su švietimu, ir pabrėžia, kad pritaikant mokymo programas ir būdus, kuriais puoselėjamas mokymosi visą gyvenimą požiūris, mokymasis turėtų būti pagrįstas struktūriniu dialogu su besimokančiaisiais;

22.

primygtinai ragina valstybes nares skatinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą darbo rinkai ir įtraukti juos į švietimo sistemą bei užtikrinti jų kokybę; skatina kreipti daugiau dėmesio į pagrindinių įgūdžių įgijimui formalaus ir neformalaus mokymosi pagalba nuo pat ankstyvo amžiaus bei suaugusiųjų atveju, taip pat į universaliuosius ir pagrindinius gebėjimus, visų pirma į verslumo ir IRT gebėjimus, bendradarbiaujant su verslo sektoriumi ir skatinant kūrybiškumą, padedant jauniems žmonėms patekti į darbo rinką ir sustiprinti jų galimybes gauti darbą, taip pat stiprinant galimybes sukurti savo verslą; pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia teikti žlugusių naujai įsteigtų įmonių paramos priemones ir panaikinti biurokratiją;

23.

pripažįsta, kaip svarbu visoje Europoje kurti ir diegti verslumo ugdymo sistemas; pabrėžia, kad besimokančių asmenų galimybės mokytis verslumo yra skirtingos ir dažnai nulemiamos įstaigos lygmeniu; todėl ragina valstybes nares ir vietos ir regioninės valdžios institucijas kartu su švietimo institucijomis į pagrindinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo mokymo programas įtraukti verslumo ugdymą; mano, kad itin didelį dėmesį reikėtų skirti tokių sistemų nevienodumo ir nemažų jų vystymo skirtumų šalinimui, kaip nurodoma 2008 m. atliktame verslumo ugdymo aukštajame moksle tyrime ir patvirtinta 2011 m. Budapešte vykusiame aukšto lygio simpoziume;

24.

pabrėžia, kad svarbu įgyti daugiau žinių ir kompetencijos; pabrėžia, kad būtina stiprinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų patrauklumą bei vertę švietime bei sritis, kuriose numatomas darbo vietų trūkumas ir kuriose ateinančiais metais gali reikėti didesnio skaičiaus kvalifikuotų darbuotojų bei kuriose būtina užtikrinti kokybę bei tvarias darbo vietas (pvz. ekologiška ekonomika, verslo paslaugos, IRT, sveikatos apsauga ir švietimas); pripažindamas mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų svarbą padėti jaunimui rasti darbą krizės metu, kartu ragina užtikrinti tinkamą teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įgijimo studijuojant pusiausvyrą, nepamirštant socialinių mokslų studijų;

25.

ragina valstybes nares užtikrinti efektyvesnį švietimą, sutelkiant dėmesį įvairesniems įgūdžiams, kalboms ir verslumo įgūdžiams, siekiant geresnio užimtumo ES mastu; ragina valstybes nares šviesti savo piliečius apie ES piliečių teises, pilietines pareigas, įsipareigojimus ir apie tai, kaip jie gali pasinaudoti savo teise į laisvą judėjimą Europos Sąjungoje; atsižvelgdamas į aktyvaus pilietiškumo ir socialinės integracijos plėtrą pabrėžia, kad per visą mokymosi mokykloje laikotarpį taip pat pakankamai dėmesio turi būti skiriama humanitariniams mokslams;

26.

pabrėžia, kad reikia rengti mokyklų ir profesinio rengimo programas atsižvelgiant į tai, kad kompetencijos poreikiai kinta, jos yra perkeliamos ir apima kelias disciplinas, taip pat reikia sudaryti galimybę pereiti iš vienos studijų krypties į kitą; pabrėžia, kad būtina ypač skatinti dėstyti tokį turinį ir tokius dalykus, kurių spragos atskirose šalyse išryškėja atlikus nacionalinio ir tarptautinio masto statistinius tyrimus;

27.

pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į švietimo, jaunimo lūkesčių ir darbo rinkos poreikių ryšį, kad būtų užtikrintas paprastesnis ir aukštos kokybės perėjimas nuo švietimo prie darbo taip pat siekiant užtikrinti jaunimo nepriklausomumą;

28.

pabrėžia jaunimo rėmimo svarbą, visų pirma tų jaunų žmonių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesiniame mokyme, skatinant kokybiškas stažuotes ir pameistrystę, antros galimybės mokytis programas, tinkamą dvilypį ir darbu grindžiamą mokymąsi ir konkrečias aukštojo mokslo prieinamumo skatinimo priemones bei aktyvaus integravimo į švietimą bei darbą priemones; laiko šiuos dalykus vertingais pereinant nuo švietimo į profesinį gyvenimą ir mažinant jaunimo nedarbo lygį;

29.

ragina valstybes nares imtis priemonių darbuotojų ir bedarbių dalyvavimui profesinio perorientavimo ir permokymo programose didinti siekiant sumažinti nedarbo, ypač ilgalaikio nedarbo, riziką tai darbo jėgos daliai, kurios profesinė veikla vis mažiau paklausi;

30.

ragina valstybes nares skatinti darbdavius teikti daugiau kokybiškų stažuočių, sukurti aiškius kokybės kriterijus, kuriais siekiama apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo ir supaprastinti darbo ar mokymo galimybes jaunimui teikiančių įmonių administracines procedūras, kad būtų teikiamos didesnės profesinio tobulėjimo galimybės;

31.

primena valstybėms narėms ES programų vaidmenį skatinant švietimą, judumą, kalbinius įgūdžius, aktyvų pilietiškumą, Europos vertybes, kultūrinį sąmoningumą ir kitus vertingus gebėjimus, prisidedančius prie didesnių galimybių įsidarbinti ir prie jaunimo tarpkultūrinio supratingumo skatinimo; pabrėžia, kad jiems reikia toliau remti 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), ypač atkreipiant dėmesį į judumą mokymosi tikslais, bendradarbiavimą ir politikos reformą;

32.

atkreipia dėmesį į mokymosi užsienyje pridėtinę vertę padedant susirasti darbą išsilavinimo neturintiems jaunuoliams, anksti pasitraukusiems iš švietimo sistemos; mano, kad „Erasmus +“ programa taip pat puikiai tiktų ir šiai žmonių grupei, padedant jai dalį profesinio išsilavinimo įgyti užsienyje.

33.

pritaria tam, kad vėl ypatingas dėmesys skiriamas automatiniam atitinkamų akademinių laipsnių pripažinimui ir tikslui, kad visiems studentams būtų teikiamos vienodos galimybės, nepaisant jų kvalifikacijų įgijimo vietos; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares tam skirti daugiau pastangų;

34.

pabrėžia, kad baigus mokslus sunku rasti darbą ir sunkumų sukelia tai, kad asmenys ilgą laiką neranda darbo ir priverstinai niekuo neužsiima, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu išgyvename krizę; ragina valstybes nares parengti politiką, pagal kurią būtų teikiama reikalinga pagalba siekiant išvengti išspręsti šias problemas;

35.

primygtinai ragina valstybes nares investuoti į ankstyvus darbo rinkos aktyvumo skatinimo mechanizmus ir užimtumo skatinimo schemas, siūlyti įgyti darbo patirties ir suteikti geresnes įsidarbinimo galimybes, įkurti geresnius jaunimo profesinio orientavimo ir pritaikytų karjeros paslaugų centrus, ir suteikti apmokymus arba žinių atnaujinimo kursus jaunimui, praradusiam darbo vietą arba baigusiems formalųjį lavinimą, kurie jiems suteiktų galimybę tapti nepriklausomiems, gyventi nepriklausomai ir užtikrintų profesinį tobulėjimą;

36.

ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti iniciatyvą „Europos jaunimo garantija“, darbu paremto mokymosi, gamybinės praktikos ir dualinio mokymosi modelius, kurie būtų lengvai prieinami ir orientuoti į karjerą, suteikti tinkamas darbo sąlygas, apimančias mokymosi komponentą ir susijusias su kvalifikacijos įgijimo procesu bei bendradarbiauti su regionais užtikrinant, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva (angl. YEI) iš tiesų būtų papildomai prisidedama prie dabartinių regioninių ir nacionalinių kovos su nedarbu veiksmų; primena, kad šios laikino darbo rūšys turėtų būti atspirties taškas susirandant nuolatinį darbą; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis sanglaudos politikos finansavimo priemonėmis kaip paramos priemone;

37.

pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva negali pakeisti struktūrinių pastangų ir reformų, kurios turi būti vykdomos kai kurių valstybių narių švietimo sistemose ir darbo rinkose, kad atitiktų ateityje kilsiančius iššūkius;

38.

ragina valstybes nares sustabdyti jaunimo užimtumo ir švietimo rėmimo išlaidų mažėjimą; pabrėžia, kad pageidautina, jog šiam tikslui būtų naudojamos garantijos sistemos lėšos ir priemonės; mano, kad valstybės narės taip pat turėtų naudoti sanglaudos politikos lėšas kaip paramos priemonę, ir kad šios lėšos konkrečiai turėtų būti skirtos projektams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas ir švietimas;

39.

ragina laikytis integruoto požiūrio, kuriuo galima būtų pasinaudoti finansinėmis Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo ir nacionalinių pažangaus augimo siekimo finansavimo šaltinių galimybėmis; pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF) vaidmenį remiant investicijas į švietimą ir mokymą, gebėjimus ir mokymąsi visą gyvenimą; todėl primygtinai ragina išsaugoti bendrą minimalią Europos socialiniam fondui skiriamą dalį – 25 proc. sanglaudos politikai skirto biudžeto; taip pat mano, kad svarbu, jog valstybės narės didintų švietimo įstaigų informuotumą apie kitas ES švietimo finansavimo galimybes;

40.

pabrėžia, kad reikia informuoti dėstytojus, kokios yra svarbiausios kompetencijos, kokie yra geriausi mokymo metodai, geriausios socialinės ir pilietinės kompetencijos, kaip reikia imtis iniciatyvos, supažindinti su kultūra ir išmokyti saviraiškos; todėl primena, kad svarbu investuoti į dėstytojų mokymąsi visą gyvenimą;

41.

primena, kad būtent subnacionalinis lygmuo yra tiksliausios ir naujausios informacijos apie regionines darbo rinkas šaltinis, tad vietos bei regionų valdžia gali atlikti svarbų vaidmenį – nustatyti įgūdžių pasiūlos ir paklausos skirtumus, numatyti atitinkamas profesinio rengimo bei persikvalifikavimo programas ir paskatinti vietos reikmes atitinkančias investicijas;

42.

Pabrėžia, kad daugelyje atokių ir nepalankioje padėtyje esančių mikroregionų mokiniams kyla didelių problemų fiziškai pasiekti mokyklas ir todėl sparčiai daugėja mokyklos nebaigusių moksleivių; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad dauguma Europos piliečių susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais, imtis konkrečių veiksmų tokioms kliūtims įveikti;

43.

pritaria naujo Europos gamybinės praktikos aljanso sukūrimui; ragina valstybes nares į savo reformas ir veiksmus įtraukti profesinę praktiką kaip iniciatyvos „Europos jaunimo garantija“ įgyvendinimo planų dalį ir mobilizuoti tam skirtą Europos ir nacionalinį finansavimą;

44.

pabrėžia, kad tvirta partnerystė yra paremta finansinių ir žmogiškųjų išteklių sąveika ir padeda pasidalyti mokymosi visą gyvenimą išlaidas, nes tai labai svarbu tuo metu, kai yra taikomos griežto taupymo priemonės, ir padės sustabdyti viešųjų investicijų į jaunimo užimtumą ir švietimą mažėjimą; primena, kad partnerystė teigiamai veikia švietimą ir mokymą, nes padeda gerinti jo kokybę ir prieinamumą, tuo pat metu išlaikant švietimo įstaigų vientisumą ir nepriklausomumą;

45.

ragina gerinti socialinį ir civilinį dialogą dėl švietimo ir mokymo tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis ir stiprinti socialinių partnerių vaidmenį formuojant politiką;

46.

mano, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės skatinimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti bendrą atsakomybę už švietimą ir karjeros skatinimą siekiant padėti absolventams greičiau prisitaikyti prie pramonės ir rinkos reikalavimų ir užtikrinti, kad švietimo procesui atnaujinti būtų prieinami papildomi ištekliai, atsižvelgiant į technologinius pokyčius;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ nenurodytos jokios konkrečios švietimo sektoriaus ir įvairių socialinių bei verslo partnerių bendradarbiavimo įgyvendinimo priemonės; ragina Komisiją aktyviai ieškoti paramos ir iniciatyvų bei kitų bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi būdų švietimui gerinti, kad studentai būtų geriau pasirengę pereiti nuo mokslo prie darbo rinkos;

48.

ragina valstybes nares pagerinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp verslo ir švietimo sektoriaus visais lygmenimis, įskaitant socialinius partnerius ir darbdavius, studentus ir jaunimo organizacijas, ypač kai tai susiję su mokymo programų kūrimu, rekomendacijų ir švietimo, apmokymų bei specializacijos teikimu, taikant mokymo programas, geriau tinkančias darbo rinkai bei ragina prisidėti ieškant tvaraus įgūdžių neatitikimo problemos sprendimo; ragina gerinti socialinį ir civilinį dialogą dėl švietimo ir mokymo tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis ir stiprinti socialinių partnerių vaidmenį formuojant politiką;

49.

palankiai vertina į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios daugiametės švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos įtrauktus žinių ir sektorinių įgūdžių aljansus; mano, kad tokių aljansų pagalba būtų galima inovatyviai tvariu būdu stiprinti žmoniškąjį kapitalą;

50.

pabrėžia bendrą skirtingų dalyvių, pvz., švietimo institucijų, valdžios institucijų, įmonių ir už save atsakingų asmenų atsakomybę mokymosi visą gyvenimą srityje;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai apsvarstyti sąnaudų paskirstymo sąvoką kaip švietimo finansavimo būdą; įspėja, kad joks sąnaudų paskirstymo mechanizmas negali būti vykdomas darant neigiamą įtaką asmenims; teisingumas ir visuotinis prieinamumas turi būti svarbiausia visų švietimo ir mokymo sistemų reformos dalis;

52.

ragina švietimo institucijas ir teikėjus, verslo sektorių, socialinius partnerius, pilietines organizacijas ir vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijas bei įdarbinimo tarnybas daugiau bendradarbiauti keičiantis geriausia patirtimi, skatinti partnerystę ir dirbti teikiant kokybišką įdarbinimą, stažuotes ir gamybinę praktiką, kaip veiksmingas laisvų darbo vietų klausimo sprendimo ir tvaraus žmonių įtraukimo į užimtumą pereinant nuo švietimo prie darbo, priemones; pabrėžia, kad reikia užtikrinti šios praktikos atitiktį ES lygmens priemonėms ir iniciatyvoms; taip pat ragina naudotis įvairiomis ES programomis ir fondais, ypač regioniniais fondais;

53.

mano, kad būtina pripažinti viešųjų ir privačiųjų investicijų į švietimą ir mokymą suderinimo svarbą; taip pat pabrėžia, jog būtina apsisaugoti nuo galimo nepageidaujamo šalutinio poveikio, pavyzdžiui, užtikrinti, kad nebūtų sudaroma kliūčių socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančioms grupėms pasinaudoti teise į švietimą ir mokymą;

54.

pažymi demografinius Sąjungos pokyčius, pvz., senėjančią visuomenę, mažą gimstamumą, taip pat protų nutekėjimą ir žmogiškojo kapitalo praradimą; ir iš to atsirandantį poreikį per gyvenimą įgyti naujų įgūdžių ir kompetenciją, kad būtų galima atremti iššūkius, susijusius su pasaulio ekonomika ir prisitaikyti prie kompetencijos paklausos tendencijų darbo rinkoje;

55.

pažymi, kaip svarbu visiems prieinamą švietimą pripažinti žmogaus teise siekiant asmeninio ir visuomeninio ugdymo ir įgyjant gyvenimiškų įgūdžių; primygtinai ragina valstybes nares didinti atvirą švietimo ir mokslinės medžiagos prieinamumą, kad būtų sumažintos švietimo ir mokslinių tyrimų sąnaudos, ypač atsižvelgiant į pastarąjį šių sričių biudžeto sumažinimą visoje Sąjungoje;

56.

ragina valstybes nares skatinti bendradarbiavimą ir sinergiją mokymosi visą gyvenimą srityje, visų pirma didinti galimybes mokytis ir pritaikyti bei modernizuoti švietimo įstaigų programas, pavyzdžiui, pasinaudojant sparčiai besivystančiomis skaitmeninio mokymosi galimybėmis ir atviraisiais švietimo ištekliais, siekiant spręsti naujus šiuolaikinio pasaulio uždavinius;

57.

pritaria paskelbtai Komisijos iniciatyvai „Švietimo sistemų atvėrimas“, kuria siekiama didinti švietimo, mokymo ir mokymosi sistemų veiksmingumą, prieinamumą ir teisingumą į švietimą ir mokymą labiau įtraukiant IRT ir naująsias technologijas; ragina valstybes nares skatinti švietimo sistemų atvėrimo iniciatyvas;

58.

su nerimu pažymi, kad skirtingose ir pačiose valstybėse narėse smarkiai skiriasi mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų turimi IRT ištekliai ir žinios; pabrėžia, kad IRT infrastruktūros ir žinių naudojimas turi būti įtrauktas į visus švietimo ir mokymo sektorius, kad studentai būtų kuo tinkamiau pasirengę skaitmeniniam amžiui;

59.

primena, kaip svarbu, kad mokytojų ir dėstytojų rengimas būtų aukštos kokybės ir papildomas mobilumu, o švietimo srities darbuotojai profesinėje srityje privalo būti tobulinami visą savo karjerą; primena, kad mokytojų mokymas, atranka, tęstinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbūs aspektai siekiant užtikrinti švietimo sistemos kokybę;

60.

pabrėžia inovatyvių mokymo metodų ir turinio poreikį, kuriais besimokantys būtų informuojami apie požiūrius į mokymasi (mokymasis mokytis), taip pat atsižvelgiant į besimokančius asmenis iš pažeidžiamų socialinių grupių arba specialių mokymosi poreikių turinčius asmenis; ypač atkreipia dėmesį į didelius pokyčius IRT srityje, skaitmeninę žiniasklaidą ir verslumo lavinimą; pabrėžia kitų pedagogų (pvz., jaunimo darbuotojų, suaugusiųjų pedagogų, karjeros patarėjų ir tėvų) vaidmens ir vertingo jų bendradarbiavimo svarbą reaguojant į besikeičiančią švietimo prigimtį;

61.

ragina valstybes nares investuoti į mokytojų mokymąsi visą gyvenimą siekiant remti jų profesinį ir asmeninį tobulėjimą, taip pat stiprinti mokytojų statusą ir gerinti jų darbo sąlygas; taip pat pabrėžia, kad mokytojams gali būti naudinga kitoje ES šalyje įgyta mokymo patirtis;

62.

ragina labiau vertinti mokytojo vaidmenį ir deramai jį pripažinti, siekiant gerinti mokinių mokymo kokybę;

63.

pabrėžia, kad svarbu nustatyti vienodus ir objektyvius mokytojų darbo ir jų įtakos studentų akademiniams rezultatams ir asmeniniam tobulėjimui veiksmingumo ir efektyvumo vertinimo kriterijus;

64.

pabrėžia individualių mokymosi sąlygų svarbą, kad žmonėms bet kuriuo gyvenimo etapu būtų padedama atnaujinti ir patobulinti savo gamybinius, socialinius ir ekonominius įgūdžius; laiko individualus mokymą ir konsultavimą žinių ir patirties perdavimo mokiniui, asmeninių stipriųjų savybių ir konkrečioms profesijoms reikalingų kompetencijų nustatymo būdu;

65.

mano, kad poreikis didinti mokymosi prieinamumą yra pagrindinis Sąjungos prioritetas didžiausią dėmesį skiriant asmenims, neturintiems pakankamų pagrindinių gebėjimų; ragina valstybes nares priimti konkrečias priemones kaip finansinę paramą asmenims, gyvenantiems prastesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, kad visiems būtų užtikrinta galimybė gauti aukščiausią išsilavinimą ir užtikrinta, kad būtų atsižvelgiama į besimokančiųjų poreikius ir gerovę;

66.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad švietimo sistema patenkintų visų galimų studentų poreikius jų studijų metu nuo stojimo iki baigimo, siekiant patobulinti ir išsaugoti įtraukią ir integruotą švietimo ir mokymo sistemą ir studentams, visų pirma, pažeidžiamų socialinių grupių, kurioms kyla nedalyvavimo ar atskirties pavojus, pvz. romų ar kitų mažumų, migrantų, nariams ir protinę arba fizinę negalią turintiems asmenims, teikti kiekvienu atskiru atveju pritaikytas paramos priemones ir individualiai sudarytas ugdymo kryptis;

67.

pabrėžia poreikį integruoti lyčių lygybę, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, kuriose moterys sudaro mažumą, siekiant pašalinti profesinę segregaciją ir darbo užmokesčio skirtumus ir ragina panaikinti diskriminaciją dėl lyties ir seksualinės orientacijos švietimo srityje bei laikytis tokios politikos, kurią įgyvendinant būtų pritraukiamos mokytis pažeidžiamos ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupės, įskaitant pagyvenusius asmenis; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares įvesti konkrečias profesinio konsultavimo, finansinės paramos arba papildomo mokymo priemones;

68.

ragina valstybes nares parengti daug įvairių pagalbos sistemų, pvz., mažiau galimybių turintiems mokiniams per visą jų mokymosi laiką teikti korepetitorių, konsultavimo ir įtraukimo į įvairias sistemas pagalbą, kad jie nenutrauktų vidurinio ir tretinio mokslo, o tretinio mokslo lygmeniu padėti jiems naudotis programa „Erasmus“, kurioje studentų iš mažai pajamų turinčių šeimų dalyvavimo lygis šiuo metu yra mažesnis už vidurkį, taip pat skatinti jų atlikti gauti kokybišką praktiką įmonėse, viešojo administravimo subjektuose ir žiniasklaidoje, kad jie galėtų įgyti reikiamos darbo patirties ir susiformuoti pagalbinių ryšių tinklą, užtikrinsiantį jų profesinę sėkmę ateityje, taip pat integruoti konkrečius jų požiūrius į institucinę kultūrą;

69.

ragina priimti tikslinį požiūrį į vaikų, turinčių specialių ugdymo poreikių, ir neįgalių vaikų ir suaugusiųjų profesinį mokymą, siekiant didinti švietimo prieinamumą, remti jų šeimas ir suteikti jiems progą pasinaudoti savo galimybėmis;

70.

mano, kad valstybės narės turėtų sumažinti mokyklos nebaigusių moksleivių skaičių, taip įgyvendindamos strategijos „Europa 2020“ pagrindinius tikslus, kuriais numatytas mažesnis nei 10 proc. rodiklis, pradėdamos aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo, vystymosi ir priežiūros programas, tinkamas amžiaus grupei, apimančias visą ankstyvos vaikystės laikotarpį nuo gimimo iki šešerių metų amžiaus, užtikrinant vienodas galimybes visiems vaikams jomis pasinaudoti;

71.

dar kartą primena, kad visos šios priemonės, kuriomis siūloma įvairios užklasinės veiklos ir kuriomis į švietimo procesą įtraukiami tėvai, yra labai svarbios siekiant panaikinti nelygybę, pagrįstą blogesne padėtimi ankstyvoje vaikystėje, užtikrinti, kad mažiau galimybių turintys mokiniai nebūtų lavinami specialiose, atskirtose mokyklose, ir nutraukti iš kartos į kartą besitęsiantį skurdo ir socialinės atskirties ciklą, kurį galima būtų stebėti įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pvz., vietos NVO;

72.

pritaria Komisijos susirūpinimui dėl daugumai valstybių narių būdingo nerimą keliančio menko besimokančių suaugusiųjų skaičiaus, kurios vidurkis ES yra 8,9 proc.; pabrėžia poreikį daugiau dėmesio skirti nekvalifikuotiems suaugusiesiems ir šias grupes apimančio suaugusiųjų švietimo ir mokymo vaidmeniui, skiriant dėmesio ir kartų mokymui; primena galimybes gauti švietimą ir mokymą, kurias gali suteikti skaitmeninis mokymasis ir atvirieji švietimo ištekliai primena, kad svarbu didinti visų amžiaus grupių galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir skatinti jų naudojimąsi šiomis technologijomis;

73.

ragina valstybes nares siekiant socialinio solidarumo ir sprendžiant demografinius iššūkius skatinti visų amžiaus grupių gyventojų savanorišką veiklą ir primygtinai jas ragina skatinti priežiūros ir paramos sektoriams reikalingus mokymus;

74.

atkreipia dėmesį į atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų (angl. MOOC) teikiamas galimybes visiems prieinamo kokybiško švietimo atžvilgiu, kurios suteikia lankstesnio ir kūrybiškesnio mokymosi, visų besimokančiųjų lygybės skatinimo ir mokslo už mokesčio mažinimo tiek besimokantiesiems, tiek universitetams galimybes;

75.

pripažįsta, kad naikinti nusistatymą, dėl kurio studentai nepasirenka tokių švietimo modelių, kurie nebūtinai laikomi užtikrinančiais plačiai pripažįstamą karjerą ir padėtį visuomenėje, yra labai svarbu kovojant su nedarbu ir didinamas profesinio mokymo ir savišvietos patrauklumas; tačiau pripažįsta, kad didelio jaunimo nedarbo laikotarpiu studentams turėtų būti praneštos realią padėtį atitinkančios jų pasirinkto mokslo užimtumo perspektyvos; todėl ragina valstybes nares skatinti mokiniams ir studentams skirtas profesinio orientavimo ir pagalbos renkantis profesiją programas;

76.

mano, kad profesinio orientavimo ir karjerų vystymo sistemų įgyvendinimas yra svarbus žingsnis nukreipiant jaunimą tinkamu švietimo ir karjeros keliu, ir kad tai padidins jų mokymosi ir profesinio mokymo motyvaciją;

77.

tvirtai pritaria Europinės gebėjimų ir kvalifikacijų erdvės sukūrimui siekiant skaidrumo bei profesinio rengimo ir mokymo ar aukštojo išsilavinimo kvalifikacijų pripažinimo; kai taikytina, siūlo išplėsti pripažinimą ir tų kvalifikacijų, kurios įgytos ne formalaus švietimo ir mokymo sistemoje, kuris gali būti laikomas įgaliojimų suteikimo, demokratinio dalyvavimo, socialinės įtraukties priemonė ir būdas įtraukti ar sugrąžinti žmones į darbo rinką;

78.

pabrėžia, kaip svarbu laiku įgyvendinti ir pranešti apie iniciatyvų, skirtų tarptautiniam kvalifikacijų pripažinimui Sąjungoje pagerinti, ypač Europos kvalifikacijų sandaros, Europos kreditų perkėlimo sistemos (angl. ECTS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (angl. ECEVET) įgyvendinimą;

79.

ragina valstybes nares parengti lyginamąją sistemą, susijusią su universiteto laipsniais, kuri būtų švietimo ir švietimo sistemoje įgytų įgūdžių atskaitos taškas;

80.

primygtinai ragina valstybes nares įtraukus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nuolatos stebėti ir įvertinti, ar jų švietimo sistema ir programomis pavyko pasiekti pažeidžiamų socialinių grupių narius, ar jomis pavyko užtikrinti vienodas galimybes įgyti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą visais lygmenimis ir ar jų švietimo ir mokymo suteikti gebėjimai tikrai padidino studentų galimybes įsidarbinti, socialinę integraciją ir aktyvų pilietiškumą; taip pat ragina valstybes nares kaip galima greičiau imtis veiksmų įgyvendinti su švietimu susijusias Europos semestro ir kitas Komisijos rekomendacijas;

81.

ragina Komisiją stebėti, ar valstybės narės ėmėsi reikiamų veiksmų savo švietimo sistemoms reformuoti, kad minėtieji tikslai būtų pasiekti;

82.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

10.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 208/43

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatus dėl plėtros strategijos ir pagrindinių sunkumų 2007–2008 m., 2008–2009 m., 2009–2010 m., 2010–2011 m., 2011–2012 m. ir 2012–2013 m.,

—

atsižvelgdamas į daugiametes preliminarias finansines programas, daugiamečius preliminarius planavimo dokumentus, nacionalines programas ir projektų rengimo dokumentus, dėl kurių Komisija derėjosi su šalimis kandidatėmis ir galimomis šalimis kandidatėmis,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2009 dėl Komisijos projekto teisingumo ir vidaus reikalų srityje, kuris skirtas Vakarų Balkanų šalims, veiksmingumo,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2009 dėl Komisijos vykdomo pasirengimo narystei pagalbos Turkijai valdymo,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 14/2011 „Ar suteikus ES pagalbą pagerėjo Kroatijos gebėjimas valdyti po įstojimo skiriamas lėšas“,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2012 dėl ES pagalbos Kosovui (1), susijusios su teisinės valstybės principais,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. spalio mėn. teminį teismų ir pagrindinių teisių Turkijoje vertinimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos teminį teisinės valstybės, teismų sistemos reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose vertinimą (dalys Nr. 2 ir Nr. 3, 2012 m. gegužės mėn. ir 2013 m. vasario mėn.),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. kovo mėn. informacinį pranešimą (2) dėl pasirengimo narystei fondų naudojimo teismų sistemų ir kovos su korupcija srityse Vakarų Balkanų šalyse ir Turkijoje,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. parengtas pažangos šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0318/2013),

A.

kadangi galimos šalys kandidatės ir šalys kandidatės turėtų tęsti savo pastangas gerinti savo teisminių institucijų sistemas ir kovą su korupcija, jeigu tai reikalinga siekiant narystės, net tada, kai jos bus tapusios ES valstybėmis narėmis; kadangi 1999 m. Helsinkio aukščiausiojo lygio vadovų susitikime Europos Vadovų Taryba suteikė Turkijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą, o 2001 m. priimta ES ir Turkijos stojimo partnerystė; kadangi 2003 m. Salonikuose posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba patvirtino stabilizacijos ir asociacijos procesą kaip ES politiką Vakarų Balkanų regiono šalių atžvilgiu, taigi šios šalys paskelbtos tinkamomis tapti ES narėmis; kadangi pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) nėra vienintelė priemonė, kuria ES remia teisinės valstybės reformą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove, nes parama Kosovo teisės sektoriui taip pat teikiama per Europos Sąjungos teisinės valstybės misiją (EULEX), taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje 2003–2012 m. vykdyta policijos misija;

B.

kadangi Komisija svarbiausiais prioritetais Vakarų Balkanuose ir Turkijoje laiko teisinės valstybės stiprinimą, ypač vykdant teisminių institucijų reformą, ir kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat kadangi nuo 2012 m. vadinamasis naujasis požiūris ankstyvajame stojimo etape taikytas pagal plėtros politiką, skiriamą teisminių institucijų reformoms ir vidaus reikalams, nustatant naują derybų metodologiją, įskaitant aiškius prioritetus ir sąlygas 23 ir 24 skyrių klausimais, taip siekiant geriau paskirstyti prioritetus teikiant pagalbą pagal priemonę PNPP II;

C.

kadangi Europos Sąjunga, naudodama Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), kuri nuo 2007 m. pakeitė programas TPA, PHARE ir CARDS, teikia finansinę paramą šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms ir kadangi visos šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės, išskyrus Islandiją, gauna finansavimą iš ES, kad vykdytų savo teisminių institucijų sistemos reformą ir kovą su korupcija;

D.

kadangi manoma, kad naujoji Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP II) turi būti strategiškesnė, veiksmingesnė ir tikslingesnė negu jos pirmtakės ir ja norima pasiekti tvaresnius rezultatus gerinant šių šalių pasirengimą narystei ir, kur įmanoma, pirmenybę teikti sektorių lygmens požiūriui siekiant remti paramą gaunančių šalių išsamias reformų strategijas;

E.

kadangi ES parama su teisine valstybe susijusioms reformoms Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove nėra tik pagal PNPP teikiama pagalba – Bosnijoje ir Hercegovinoje 2003–2012 m. vykdyta policijos misija ir parama Kosovui taip pat teikiama per Europos Sąjungos teisinės valstybės misiją (EULEX), dislokuotą 2008 m. – ir kadangi EULEX, kuriai 2013 m. liepos 1 d. teko daugiau kaip 2 000 darbuotojų (iš kurių daugiau kaip 730 komandiravo valstybės narės) ir kuriai per metus skiriamas didesnis kaip 100 mln. EUR biudžetas (laikotarpis nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. birželio mėn.), atlieka esminį vaidmenį remiant Kosovo institucijas teisinės valstybės srityje, įskaitant teisminių institucijų reformą ir kovą su korupcija;

F.

kadangi nuo 2007 m. regioniniai projektai, kuriais remiamas skirtingose šalyse esančių paramos gavėjų bendradarbiavimas, ir horizontalieji projektai, kuriais tenkinami bendri kelių paramos gavėjų poreikiai, atitinka PNPP įvairiems paramos gavėjams skirtų programų finansavimo kriterijus;

1.

primena, kad kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu yra vieni svarbiausių prioritetų, taikytinų bet kuriai šaliai kandidatei arba galimai šaliai kandidatei, siekiančiai europinės perspektyvos;

2.

pakartoja, kad siekiant stiprinti teisinę valstybę ir demokratiją labai svarbu užtikrinti nepriklausomas teismines institucijas, pagrindinių teisių apsaugą ir skatinimą ir veiksmingą kovą su korupcija; palankiai vertina naują ES derybų metodą, pagal kurį šios pagrindinės sritys tvirtai integruojamos į derybų procesą ir jo ankstyvuoju etapu pradedama derėtis dėl 23 ir 24 skyrių remiantis aiškiais ir išsamiais veiksmų planais, kuriais skatinama priimti būtinus teisės aktus, steigti institucijas ir siekti svarbių įgyvendinimo rezultatų; pabrėžia poreikį nustatyti skaidrius ir sąžiningus standartus, taikomus per visą procesą, kuriais vadovaujantis ir siekiant atitikimo kriterijams būtų imamasi konkrečių veiksmų rengiantis stojimui;

3.

pažymi, kad nuo 2001 m. ES pasirengimo narystei pagalba Turkijai teismų reformos srityje siekė 128 938 935 EUR, skirtų 30 projektų, iš šios sumos 2012 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta 66 645 666 EUR; pabrėžia, kad šiuo metu baigti 9 projektai, 11 projektų vykdoma ir numatyta pradėti vykdyti 10 projektų (3);

4.

pripažįsta, kad Komisija 2012 m. vasario mėn. dėl dviejų užbaigtų Turkijoje vykdytų projektų, t. y. trijų apeliacinių teismų rūmų statybos Ankaroje, Erzurume ir Dijarbakyre (4), taip pat paramos apeliacinių teismų įsteigimui Turkijoje (5), inicijavo susigrąžinimo procedūrą; atsižvelgia į tai, kad 2012 m. balandžio mėn. susigrąžinta 21 767 205,29 EUR suma ir kad ši suma atitinka Komisijos abiem projektams atliktus mokėjimus; pažymi, kad Komisijos sprendimui dėl visiško lėšų susigrąžinimo prieštaravo išorės vertintojai; ragina Komisiją iki 2013 m. gruodžio mėn. pateikti išsamią informaciją šiuo klausimu ir paaiškinti, kodėl pasirinkta susigrąžinti visas lėšas;

5.

pažymi, kad nuo 2005 m. ES pasirengimo narystei pagalba Vakarų Balkanų šalims teismų reformos srityje siekė 240 064 387,48 EUR, skirtų 124 projektams, iš šios sumos 2012 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta 85 749 243,96 EUR; pabrėžia, kad šiuo metu baigti 53 projektai, 47 projektai vykdomi ir numatyta pradėti vykdyti 23 projektus (6);

6.

pažymi, kad nuo 2001 m. ES pasirengimo narystei pagalba Turkijai kovos su korupcija srityje siekė 6 160 000 EUR, skirtų 5 projektams, iš šios sumos 2012 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta 1 661 732 EUR; pabrėžia, kad šiuo metu baigtas vienas projektas, du projektai vykdomi ir numatyta pradėti vykdyti du projektus;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2005 m. ES pasirengimo narystei pagalba Vakarų Balkanų šalims kovos su korupcija srityje siekė 55 160 227,76 EUR, skirtų 45 projektams, iš šios sumos 2012 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta 16 060 007,57 EUR; pabrėžia, kad šiuo metu baigta 18 projektų, 17 projektų vykdoma ir numatyta pradėti vykdyti 10 projektų (7);

8.

atkreipia dėmesį į naują Komisijos požiūrį sprendžiant teisingumo sistemos reformų ir vidaus reikalų klausimus ankstyvuoju stojimo į ES proceso etapu; vis dėlto pastebi, kad vidutiniškai tik 3,13 proc. viso ES pasirengimo narystei paketo, numatyto 2007-2012 m., skirta teisingumui ir tik 0,52 proc. – kovai su korupcija; pažymi, kad visa suma, skirta tam pačiam laikotarpiui visoms politikos sritims, kurias apima 23 ir 24 skyriai (teisminės institucijos, pagrindinės teisės ir teisingumas, laisvė bei saugumas) sudaro apytiksliai 7,41 proc. visos pasirengimo narystei pagalbos sumos be to, primena, kad apytiksliai 16,29 proc. lėšų skirta Komponento Nr. 1 tikslui stiprinti teisinę valstybę šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;

9.

pripažįsta, kad 2007 m. PNPP projekto „Parama Bosnijos ir Hercegovinos teisingumo ministerijų pajėgumams, skirtiems planavimo, pagalbos koordinavimo ir ES integracijos strategijoms“ sutartis buvo sustabdyta; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją dėl sutarties sustabdymo ir projekto padėties 2013 m. gruodžio mėn.;

10.

atkreipia dėmesį į naują Komisijos požiūrį sprendžiant teisingumo sistemos reformos ir vidaus reikalų klausimus ankstyvuoju stojimo į ES proceso etapu; vis dėlto pastebi, kad vidutiniškai tik 2,78 proc. viso ES pasirengimo narystei pagalbos paketo, numatyto 2007–2013 m. laikotarpiui, skirta teisingumui ir tik 0,52 proc. – kovai su korupcija;

11.

pažymi, kad bendro su šalių valdžios institucijomis finansavimo lygis labai skiriasi skirtingose šalyse: Kroatija ir Turkija prisideda finansuojant daugelį jų projektų, o Serbijos projektus visiškai padengia ES pasirengimo narystei pagalba; laikosi nuomonės, kad bendrai finansuojami projektai, ypač teisminių institucijų ir kovos su korupcija srityse, suteikia daugiau atsakomybės paramos gavėjams; taigi ragina Komisiją pagal PNPP II padidinti bendrai su šalių valdžios institucijomis finansuojamų projektų skaičių;

12.

mano, kad pasirengimo narystei pagalbos lėšų sumos, investuotos į teismų reformą ir kovą su korupcija, neatspindi Komisijos šioje srityje nustatytų prioritetų; atsižvelgdamas į su teismais ir korupcija susijusių klausimų svarbą, šiose srityse patiriamų problemų aštrumą, taip pat teigiamą šalutinį poveikį ir sąveikas, kurie būtų naudingi kitiems sektoriams, jei teismų ir kovos su korupciją sistemų reformos būtų tinkamai užbaigtos ir įgyvendintos, ragina Komisiją ir paramą gaunančias šalis skirti šiems dviems sektoriams didesnį ir adekvatesnį finansavimą; vis dėlto pažymi, kad kiti veiksniai, kaip antai kiekvienai šaliai pritaikyti struktūriniai dialogai teisinės valstybės ir teisminių institucijų sistemos klausimais, daro didelį ES pasirengimo narystei pagalbos veiksmingumui vykdant teisminių institucijų sistemų reformą ir kovojant su korupcija; tačiau pripažįsta, kad viso finansavimo dalis nėra vienintelis kriterijus, kuriuo matuojamas ES pastangų sustiprinti teisinę valstybę ir kovos su korupcija praktiką, veiksmingumas;

13.

apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į šių sričių svarbą, finansavimui pagal priemonę PNPP I skiriama nedaug lėšų; tačiau pastebi, kad kai kuriose šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse pagal priemonę PNPP I skiriamos lėšos teisinės valstybės srityje prastai įsisavinamos; mano, kad būtina pagerinti pasirengimo narystei finansavimo šioje srityje administravimą pagal PNPP II, ir pabrėžia, kad pažanga, daroma siekiant konkrečių tikslų, susijusių su nepriklausomomis ir veiksmingomis teisminėmis institucijomis, teisine valstybe ir kova su korupcija, įskaitant jų įgyvendinimą, turėtų būti stebima ir vertinama remiantis kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais; taip pat mano, kad svarbu numatyti skatinamąsias veiklos priemones pagal PNPP II, kuriomis būtų atlyginamos pastangos darant didelę pažangą, kad strateginiuose dokumentuose nurodyti tikslai būtų įgyvendinti;

14.

apgailestauja, kad Komisija neturi priemonės, kuria automatizuotu būdu būtų nustatomas ES pasirengimo narystei projektų lėšų panaudojimo rodiklis, ir pabrėžia, kad būtina žinoti minėtą panaudojimo rodiklį siekiant stebėti veiksmingą projektų įgyvendinimą, taigi, ir atkreipti dėmesį į galimus nesklandumus kuo anksčiau; ragina Komisiją kas 6 mėnesius centralizuoti projektų, kuriems skirta ES pasirengimo narystei pagalba, lėšų panaudojimo rodiklio duomenis;

15.

pažymi, kad bendradarbiavimas vykdant teisminių institucijų sistemų reformą ir kovojant su korupcija taip pat vyksta politiniu lygmeniu su šalimis kandidatėmis ir galimomis šalimis kandidatėmis palaikant kiekvienai šaliai pritaikytus struktūrinius dialogus teisinės valstybės ir teisminių institucijų sistemos klausimais;

16.

pabrėžia, kad pasirengimo narystei projektų, įgyvendinamų teisminių institucijų ir kovos su korupcija srityse, veiksmingumas priklauso pirmiausia nuo valdžios institucijų politinės valios patvirtinti ir visapusiškai įgyvendinti reformas; apgailestauja, kad daugelyje šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių nėra tvirtos politinės paramos veiksmingų reformų, skirtų kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu arba visiškai nepriklausomoms teisminėms institucijoms sukurti, įgyvendinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės gauna ES pasirengimo narystei pagalbą, kad jų teisinės sistemos – ir teisės aktų sistema, ir praktika – atitiktų Europos standartus;

17.

palankiai vertina tuos pakeitimus, kuriuos atlikus teisinė ir institucinė sistema labiau atitinka ES acquis, taip pat teisminių institucijų institucinės sistemos modernizavimą; pripažįsta, pavyzdžiui, teigiamą poveikį, kurį teismų nešališkumui ir veiksmingumui daro įdiegta Bylų valdymo sistema (BVS), nors jos veikimui ir veiksmingumui kartais trukdo pernelyg plataus užmojo tikslai, pvz., keliami Kosove;

18.

ragina Komisiją parengti aiškią teisminių institucijų ir kovos su korupcija sričių projektų aprėpties apibrėžtį, pagal kurią būtų sudarytos galimybės vykdyti nuoseklesnę šių sričių stebėseną ir teikti atitinkamas ataskaitas;

19.

pabrėžia, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti prižiūrint, kaip šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse skirstomos ir leidžiamos pasirengimo narystei lėšos visose srityse, įskaitant teismines sistemas ir kovą su korupcija; todėl pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti informuojamas, kaip šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse įgyvendinama PNPP ir skirstomos lėšos;

20.

primena, kad teisinės valstybės principai yra demokratijos kertinis akmuo ir būtina veikiančios rinkos ekonomikos sąlyga, taip pat pabrėžia poreikį teisminių institucijų reformas suvokti platesniame kontekste; dar kartą pakartoja, kad teisingumo sistema turėtų būti visiškai nepriklausoma, labiau nuspėjama, veiksmingesnė ir teisingesnė, siekiant užtikrinti, kad žmonės ir verslo bendruomenė pasitikėtų teisminėmis institucijomis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia nustatyti bylų paskirstymą visiems teismams atsitiktine tvarka ir užtikrinti teisingumo vykdymą laiku, taip pat užtikrinti, kad būtų suvienodinta teismų praktika ir su visais teismų sprendimais iškart būtų galima laisvai susipažinti, kai tik jie priimami, taip pat atkreipia dėmesį į naudojimosi e. teisingumo sistema privalumus, įskaitant finansinę naudą; pabrėžia, kad itin svarbus yra tinkamas teisėjų, prokurorų ir sekretorių mokymas; pažymi, kad laikantis vadinamojo naujojo požiūrio dėmesį į šiuos klausimus reikėtų sutelkti per stojimo derybas;

21.

mano, kad labai svarbu glaudžiau susieti ES finansinę paramą ir plėtros politikos prioritetus, ypač kiek tai susiję su teisine valstybe, siekiant gerinti teisminių sistemų nepriklausomumą, atskaitomybę, nešališkumą, profesionalumą, skaidrumą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad nuspėjamas ir pakankamas finansavimas yra pagrindinė tvarių teisminių institucijų reformų sąlyga; pabrėžia tęstinio teisėjų, prokurorų ir pareigūnų kvalifikacijos kėlimo svarbą; ragina teikti tolesnę finansinę paramą atitinkamiems pilietinės visuomenės veikėjams ir bendradarbiauti su jais, kad būtų galima didinti teisminių institucijų skaidrumą ir stiprinti ilgalaikius gebėjimus, taip pat teikti paramą tiems, kurie atlieka stebėjimo funkciją arba praneša apie netinkamą lėšų panaudojimą;

22.

apgailestauja dėl to, kad ES finansinės pagalbos poveikį ir tvarumą smarkiai sumažina tai, jog trūksta nuspėjamos teisingumo sistemos ir nuspėjamo bei pakankamo šalies finansavimo;

23.

pažymi, kad laikantis vadinamojo naujojo požiūrio dėmesį į šiuos klausimus ketinama sutelkti per stojimo derybas;

24.

pabrėžia, kad korupcija yra pagrindinė problema daugeliui šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių; yra susirūpinęs, kad pažangos ataskaitose nurodoma, jog keliose Vakarų Balkanų šalyse šiandienos visuomenė perėmė per konfliktus regione atsiradusias sąsajas tarp nusikaltėlių, organizuoto nusikalstamumo tinklų ir politinio elito; yra labai susirūpinęs dėl kai kuriose iš tų šalių pastebimo korupcinio valstybės užvaldymo reiškinio;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad kovos su korupcija tikras įgyvendinimas ir konkretūs rezultatai vis dar yra didelė problema visų pirma aukšto lygio politikų korupcijos ir teisminių institucijų korupcijos atvejais ir kad siekiant įvertinti pažangą reikia sukaupti įtikinamus duomenis apie baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių atvejus; palankiai vertina tai, kad laikantis vadinamojo naujojo požiūrio dėmesys į šiuos klausimus bus sutelkiamas per stojimo derybas; pabrėžia, kad reikia geriau planuoti ir finansuoti kovos su korupcija veiklą, remiantis daugeliu suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimu; ragina Komisiją parengti pilietinės visuomenės organizacijų, dirbančių skaidrumo ir kovos su korupcija srityse nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, finansavimo ES lėšomis ilgalaikę ir visapusišką perspektyvą; pažymi, kad laikantis vadinamojo naujojo požiūrio dėmesį į šiuos klausimus ketinama sutelkti per stojimo derybas;

26.

norėtų matyti rezultatus vykdant nešališką ir sėkmingą baudžiamąjį persekiojimą ir priimant teismo sprendimus kovos su korupcija srityje, įskaitant didelio atgarsio sulaukusias bylas, kad būtų didinamas piliečių pasitikėjimas teisine valstybe ir viešosiomis institucijomis; ragina atitinkamas valdžios institucijas gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ypač su teisėsaugos struktūromis, didinti visuomenės informuotumą ir stiprinti planavimo, vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos gebėjimus taikant kovos su korupcija taisykles ir vykdant su šia kova susijusią veiklą, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su Valstybių prieš korupciją grupe (GRECO) ir valstybinėmis nepriklausomomis organizacijomis, pvz., kovos su korupcija agentūromis; ragina nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgyvendinti korupcijos prevencijos ir kovos su ja strategijas;

27.

mano, kad spaudos ir žiniasklaidos laisvė bei skaitmeninė laisvė yra labai svarbios valdžios kontrolės priemonės, taip pat svarbūs kovos su korupcija elementai, nes užtikrinama ne tik žodžio laisvės platforma, bet ir visuomenei suteikiama galimybė naudotis informacija; todėl ragina aktyviai siekti šių laisvių pagal PNPP programas, skirtas vyriausybėms, piliečiams, spaudos ir žiniasklaidos priemonėms;

28.

yra susirūpinęs, kad ES pasirengimo narystei pagalba dėl regioninio metodo ir strategijos trūkumo ne visada naudojama nuosekliai; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, iš Kroatijai skirtų pasirengimo narystei pagalbos lėšų buvo finansuojama tyrimo įgaliojimus turinti kovos su korupcija agentūra, o Kosove iš pasirengimo narystei pagalbos lėšų buvo finansuojama tokių galių neturinti ir todėl dėl veiksmingumo abejonių kelianti kovos su korupcija agentūra; taigi ragina Komisiją nustatyti aiškią regioninę strategiją, kad būtų galima išvengti vienas kitam prieštaraujančių modelių finansavimo šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;

29.

pažymi, kad pasirengimo narystei projektai trunka vidutiniškai nuo vienų iki 3,5 metų; remdamasis išoriniais teminiais vertinimais, pripažįsta, kad tokie terminai reikalauja visų jėgų, o gal net yra pernelyg ryžtingi, atsižvelgiant į didelę daugelio projektų apimtį ir didelį jų sudedamųjų dalių, kurios dažnai yra sudėtingos, skaičių; turėdamas mintyje teisingumo ir kovos su korupcija sistemų reformų sudėtingumą ir vien prieš programavimą vykdomai veiklai sugaištamą laiką, rekomenduoja, kad Komisija, planuodama PNPP II ir rengdama jos projektus, imtųsi tinkamų priemonių, kurias taikant būtų numatyta ilgesnė trukmė (nuo penkerių iki septynerių metų), įtraukdama iš anksto nustatytas periodines peržiūras, kurios sudarytų galimybę lanksčiau koreguoti planus, įskaitant finansinio paketo koregavimą;

30.

susirūpinęs dėl nuolatinio vėlavimo, kurį lemia projektų vykdymas, ir pagaliau dėl projektų veiksmingumo; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl konkursų rengimo ir sutarčių sudarymo nesklandumų projektų įgyvendinimas, t. y. sutarčių įvykdymas, Turkijoje vidutiniškai vėluoja vienus metus, tuo tarpu Kroatijoje sutartys pagal PHARE programą pasirašytos vidutiniškai daugiau nei vienus metus pavėlavus, palyginti su numatytu tvarkaraščiu, likus porai dienų iki galutinio sutarčių sudarymo termino, nustatyto pagal finansinį susitarimą;

31.

be to, yra susirūpinęs, kad dėl pasirengimo narystei pagalbos taisyklių ir jų griežtumo, kai į projektą reikia įtraukti naują veiklą, galiausiai sudaromos neigiamos paskatos kartoti veiklą ar priimti nepatenkinamą projekto koncepciją; vis dėlto laikosi nuomonės, kad vis dar reikia rasti teisingą pusiausvyrą tarp projektų veiksmingumui naudingo lankstumo ir poreikio išvengti pažeidimų bei užtikrinti geriausią lėšų panaudojimą, ir ragina Komisiją taikant PNPP II į tai atsižvelgti;

32.

laikosi nuomonės, kad didelių projektų atveju prieš jų visapusišką vykdymą visada turėtų būti atliekama parengiamoji („bandomoji“) veikla, siekiant nustatyti ir sušvelninti galimus trūkumus, riboti vėlavimus ir sunkumus, kurių galima išvengti, ir įvertinti tikslus, kurių galima pasiekti;

33.

pabrėžia, kad išsamesnis sektorių lygmens požiūris teismų reformos ir kovos su korupcija srityse lems teigiamus pokyčius, pavyzdžiui, geresnį pastangų vykdyti nacionalines reformas sutelkimą, geresnį paramos teikėjų veiklos koordinavimą ir geresnę atskirų projektų sąveiką; ragina Komisiją užtikrinti, kad sektorių lygmens požiūriai būtų taikomi laikantis sektorių lygmens požiūrio teikiant pasirengimo narystei pagalbą gairių ir kad būtų stiprinami paramą gaunančių šalių pajėgumai rengti ir įgyvendinti reikšmingas sektorių strategijas; ragina Komisiją PNPP II planavimo ir programavimo etapais toliau rengti sektorių lygmens požiūrio taikymo gaires; mano, kad daugelyje paramą gaunančių šalių institucinė sąranga ir biudžeto sudarymo procesai nėra tokio lygmens, kuris tiktų sektorių biudžetinei paramai, ir ragina Komisiją skatinti reikalingus institucinius ir procedūrinius patobulinimus paramą gaunančiose šalyse;

34.

pabrėžia, kad bendradarbiavimas ir koordinavimas su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis yra itin svarbus siekiant išvengti dubliavimosi, užtikrinti pagalbos veiksmingumą ir stiprinti pajėgumų kūrimą šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse; apgailestauja, kad teisminių institucijų reforma ir kova su korupcija nepatenka į Vakarų Balkanų investicijų programą, kuri yra bendra ES, tarptautinių finansinių institucijų, dvišalių paramos teikėjų ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybių iniciatyva, skirta paramos teikėjų paramos darnumui didinti; ragina Komisiją ir jos partneres parengti mechanizmą, kuris būtų panašus į Vakarų Balkanų investicijų programą, pagal kurį būtų stiprinamas bendradarbiavimas ir koordinavimas vykdant teisminių institucijų reformą ir kovą su korupcija, ir nuolat informuoti Parlamentą apie visą padarytą pažangą;

35.

pripažįsta, kad atlikę pasirengimo narystei 2001–2005 m. laikotarpio projektų auditą Europos Audito Rūmai nurodė, jog projektų tvarumą galima būtų padidinti, jei: i) būtų padidintas paramos gavėjų dalyvavimas; ii) projektai nebūtų pradedami vykdyti be palaikymo plano; iii) Komisija kruopščiau kontroliuotų ir vertintų ES finansuojamos įrangos ir infrastruktūros paskirstymą ir naudojimą; taip pat iv) teikiamą techninę pagalbą tinkamai papildytų aktyvus institucinės pertvarkos skatinimas; pabrėžia, kad, nepaisant pažangos, pasiektos pagal PNPP programą, vis dar lieka kai kurių trūkumų, pavyzdžiui, suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir išlaikymo požiūriu, taip pat pažymi, kad, pavyzdžiui, per 2011 m. programavimo procesą Turkijoje paramos gavėjai beveik nedalyvavo paskutinius 12 mėnesių;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasirengimo narystei projektai remiasi projekto rengimo dokumentais, kuriuose pateikti jų bendrieji ir specifiniai tikslai, numatoma įgyvendinti veikla, terminai, sąnaudos, įgyvendinimo priemonės ir rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti projektų sėkmę;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sąjungos biudžetui taikomų finansinių taisyklių (Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 – Finansinis reglamentas) 30 straipsnį reikalaujama, kad konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realūs, per nustatytą laiką įvykdytini (angl. SMART) tikslai būtų nustatyti visoms politikos priemonėms, kurias apima ES biudžetas, ir būtų nurodyti metinėse veiklos ataskaitose kaip veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo procesų dalis;

38.

mano, kad projektų rengimo dokumentų kokybė laikui bėgant pagerėjo įtraukus daugiau ir geriau parengtų SMART tikslų, taip pat specialių rodiklių skirtingoms projekto sudėtinėms dalims vertinti; vis dėlto yra susirūpinęs, kad išorės vertinimu nustatyta, jog kai kurie projektai nėra kryptingi dėl naudojamų netinkamų rodiklių, o SMART rodikliai ne visada tinka teisingumo sektoriui; pakartoja, kad reikia parengti kokybinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ilgalaikį projektų poveikį; ragina Komisiją parengti rezultatų rodiklių, kurie planavimo, stebėjimo ir vertinimo tikslais turėtų būti taikomi 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu PNPP II atžvilgiu, naudojimo gaires; laikosi nuomonės, kad teisingumo, laisvės ir saugumo sektoriuje turėtų būti parengti ir naudojami specifiniai rodikliai, atitinkantys strategiškesnį, pagal PNPP II taikomą, požiūrį;

39.

laikosi nuomonės, kad aukštos kokybės mokymai yra itin svarbus teisminių institucijų reformų aspektas, ir palankiai vertina tai, kad per 30 proc. TAIEX veiklos skiriama teisingumo, laisvės ir saugumo sritims, tačiau abejoja dėl rodiklių, susijusių su tikslais ir apibūdintų projektų rengimo dokumentuose, kurie naudojami mokymo veiklos papildomai vertei matuoti, tinkamumo; atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, pagal rodiklius „mokymo veiklos, kurią atliko dėstytojas, kokybė ir kiekybė“ arba „mokyti teismų patarėjai, patenkinti mokymu“ iš esmės didžiausias dėmesys skiriamas rezultatams, tačiau nevertinamas poveikis; pažymi, pavyzdžiui, kad klausimyne dalyvių įrašomas teiginys, jog mokymas turės įtakos jų darbui, pats savaime nėra poveikio rodiklis; todėl ragina Komisiją toliau tobulinti su mokymu susijusius rodiklius ir organizuoti nuodugnų mokymo veiklos, vykdytos šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse, poveikio vertinimą;

40.

nepritaria tam, kad dažnai nebūna tinkamų pradinių duomenų, kurie naudojami kaip atskaitos taškas vertinant pagerėjimą, todėl negalima išmatuoti pokyčių, kuriuos galima būtų laikyti pasirengimo narystei projektų rezultatu;

41.

pastebi, kad parama teisėkūros reformoms yra viena iš labiausiai paplitusių pasirengimo narystei projektų rūšių; pažymi, kad institucinės struktūros jau atitinka Europos standartus, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad įstatymų ir struktūrų pokyčių tvarumui šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse, kaip nurodo išorės vertintojai, grėsmė kyla dėl to, kad trūksta bendros strategijos; ypač pabrėžia, kad dažnai trūksta poįstatyminių teisės aktų ir papildomų nuostatų, vaidmenys ir atsakomybė nėra aiškiai apibrėžti, darbuotojai nėra tinkamai apmokyti ir todėl negali taikyti naujų teisės aktų kaip numatyta; primygtinai prašo, kad parama teisminių institucijų reformai ir kovai su korupcija būtų ilgalaikė ir visapusiška, jai būtų nustatyti vertinimo kriterijai, apimantys visą procesą nuo naujų struktūrų, įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir kitų teisės aktų sukūrimo iki faktinio baudžiamojo persekiojimo svarbiose bylose;

42.

pažymi, kad įvairiems paramos gavėjams skiriamų programų rezultatai ir tvarumas dar nebuvo įvertinti; ragina Europos Audito Rūmus šiuos projektus įtraukti į būsimos specialiosios ataskaitos dėl pasirengimo narystei pagalbos šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse taikymo sritį;

43.

pripažįsta, kad Komisija vertina pasirengimo narystei programų poveikį ir tvarumą teikdama rezultatų stebėsenos (angl. ROM) ataskaitas, tačiau apgailestauja, kad šios ataskaitos nėra skelbiamos viešai; laikosi nuomonės, kad Komisijos pažangos ataskaitose turėtų būti apsvarstytos rezultatų stebėsenos ataskaitų išvados ir turėtų būti pateiktas programų ir jų įgyvendinimo poveikio vertinimas; todėl ragina Komisiją kuo skubiau įrašyti skyrių dėl rezultatų stebėsenos ataskaitų išvadų įtraukimo į kiekvieną pažangos ataskaitą;

44.

nurodo, kad rezultatų stebėsenos ataskaitų skaičius labai skiriasi įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Albanija turėjo pateikti 31 tokią ataskaitą, o Bosnija, Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija ir Serbija – nei vienos; be to, pabrėžia, kad iš šalių, kurios naudojasi decentralizuota įgyvendinimo sistema (angl. DIS), nereikalaujama išorinės rezultatų stebėsenos ataskaitos, todėl Kroatijoje vykdoma tiek mažai nepriklausomos rezultatų stebėsenos; ragina Komisiją užtikrinti reguliarią ir nuodugnią išorinę programų, finansuojamų iš ES pasirengimo narystei pagalbos lėšų, stebėseną visose šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;

45.

yra susirūpinęs, jog manoma, kad rezultatų stebėsenos ataskaitos pagal savo struktūrą pasižymi tendencija rodyti teigiamus rezultatus ir kad jos netinkamos veiklos rezultatams stebėti ilgesnį laiką; pabrėžia, kad stebėsena turėtų būti pagrįsta sektoriaus veiklos, o ne vien projekto rezultatų, sekimu; ragina Komisiją parengti išsamų stebėsenos veiksmų planą, apimantį kitas nei veiklos stebėsenos ataskaitos priemones, pavyzdžiui, sektorių veiklos vertinimo taikant SMART rodiklius programas, kad laikui bėgant būtų galima vykdyti išsamią projektų poveikio stebėseną; norėtų, kad iki 2014 m. pabaigos būtų informuotas apie padarytą pažangą;

46.

primena Parlamento raginimą Komisijai įvertinti poveikį ir pasiektus rezultatus skiriant ES lėšas teisminių institucijų reformai ir kovai su korupcija šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse (1); palankiai vertina tai, kad Komisija 2012–2013 m. paskelbė Teisminių institucijų ir pagrindinių teisių vertinimą Turkijoje ir teisinės valstybės, teisminių institucijų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose vertinimą; tačiau apgailestauja, kad į Turkijos vertinimą nebuvo įtraukta projektų, susijusių su kova su korupcija, apžvalga;

47.

žino, kad Europos Audito Rūmai šiuo metu rengia specialiąją ataskaitą dėl ES pasirengimo narystei pagalbos Serbijoje; primygtinai rekomenduoja teisminių institucijų reformos ir kovos su korupcija srityje įgyvendintus projektus įtraukti į rezultatų auditą;

48.

mano, kad reikėtų sukurti ir viešai paskelbti duomenų bazę, kurioje išvardyti visi projektai, finansuoti pagal pasirengimo narystei pagalbos programas; taigi ragina Komisiją parengti priemones, reikalingas skaidresnėms teisinėms procedūroms užtikrinti, ir sukurti sistemą, pagal kurią visi ES finansinės paramos gavėjai būtų paskelbti vienoje tinklavietėje, nesvarbu, kas administruoja lėšas, sistema turėtų būti pagrįsta standartinėmis informacijos, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena ES oficialia darbo kalba, kategorijomis;

49.

atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą išspręsti šiuos klausimus iki 2015 m., skelbiant informaciją apie PNPP teikiamą paramą laikantis Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos, kuria buvo nustatytas laiku pateikiamos, išsamios ir į ateitį orientuotos informacijos apie išteklius, teikiamus per vystomojo bendradarbiavimo priemonę, bendras standartas; pabrėžia, kad ši iniciatyva duos rezultatų tik tada, jei informacija bus reguliariai atnaujinama; primygtinai ragina Komisiją atnaujinti duomenų bazę kas mėnesį, kaip numatyta;

50.

palankiai vertina tuos patobulinimus, kuriuos ES parama padėjo įgyvendinti Albanijoje teisinės ir institucinės sistemos bei tiek teisminių institucijų infrastruktūros srityse; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad teikiama nepakankamai ataskaitų dėl visų šių transformacijų faktinio panaudojimo, įgyvendinimo ir konkretaus poveikio rezultatų;

51.

pripažįsta priimant strateginius dokumentus kovos su korupcija srityje pasiektus rezultatus; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl mažo šioje srityje taikytų priemonių veiksmingumo; pabrėžia, kad 2012 m. Albanija buvo įvertinta kaip labiausiai korumpuota šalis Europoje; ragina Komisija ir Albanijos valdžios institucijas skubiai iš naujo įvertinti kovos su korupcija strategijos ir veiksmų planų šioje šalyje įgyvendinimą;

52.

apgailestauja, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje per mažai taikomi tam tikri sustiprinti teisminių institucijų pajėgumai; yra sunerimęs dėl to, kad Audito Rūmai savo 2009 m. audito ataskaitoje pažymėjo, kad trūksta finansavimo įsigytos infrastruktūros veiklai ir priežiūrai ir dėl to kyla rizika, kad patobulinimai bus nepakankamai tvarūs;

53.

yra rimtai susirūpinęs dėl ribotos kovos su korupcija agentūros Bosnijoje ir Hercegovinoje veiklos ir dėl to, kad teikiama nepakankamai ataskaitų dėl ES finansavimo kovos su korupcija srityje konkrečių rezultatų;

54.

atkreipia dėmesį į Kroatijos pažangą kai kuriose teisminių institucijų reformos srityse ir į atitinkamą jų įgyvendinimą, taip pat į tai, kad šių reformų tvarumas buvo užtikrinamas įgyvendinant tęstinius projektus;

55.

atkreipia dėmesį į tam tikrus teigiamus pokyčius kovos su korupcija srityje, pateiktus metinėse Kroatijos pažangos ataskaitose; tačiau yra susirūpinęs dėl rizikos, kad iki šalies įstojimo į Europos Sąjungą priimtos priemonės nėra negrįžtamos ir nėra tvarios; pabrėžia, pavyzdžiui, kad nėra aišku, kuri institucija yra pagrindinė už visų kovos su korupcija reformų priežiūrą atsakinga institucija, kad Interesų konflikto komisijos nariai buvo paskirti tik 2013 m. pradžioje, o tai kelia abejonių dėl faktinio komisijos funkcionavimo ir rezultatų, ir kad politiškai motyvuoti skyrimai ministerijose ir įmonių stebėtojų tarybose vis dar vyksta ir iš tikrųjų jų daugėja;

56.

pažymi, kad dėl to, jog Prištinoje įsikūrusios Kosovo valdžios institucijos ne visai kontroliuoja šiaurinę teritorijos dalį, PNPP projektai, tokie kaip projektas „Teisės studijų sistemos reforma“, turintis apimti visą Kosovą, bendrai paėmus turėjo tik nežymų poveikį šalies šiaurėje;

57.

yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog ES pagalba Kosove teisinės valstybės srityje yra nepakankamai veiksminga; pripažįsta, kad specifinės aplinkybės Kosove, pavyzdžiui, prasta pradinė padėtis kuriant teisinę valstybę ir nepakankamas Kosovo valdžios institucijų dėmesys šiai sričiai, tam tikru mastu paaiškina ribotą ES veiksmų efektyvumą; vis dėlto pabrėžia, kad yra sričių, kuriose iš Komisijos ir EIVT būtų galima tikėtis teigiamų poslinkių, taigi reikėtų:

58.

yra itin sunerimęs dėl to, kad kovos su korupcija srityje Kosove trūksta akivaizdžios pažangos; mano, kad korupcija yra didžiulis iššūkis ir rimta kliūtis viešųjų institucijų veikimui;

59.

palankiai vertina pažangą, pasiektą teisės aktų sistemoje vykdant teisminių institucijų reformą, ir teigiamus pokyčius efektyvumo ir nešališkumo, kurie atsirado įdiegus automatizuotą teismo bylų valdymo informacinę sistemą, požiūriu; pripažįsta aktyvų BJRM požiūrį reformuojant savo teismines institucijas ir jos pirmaujančią poziciją šioje srityje;

60.

yra susirūpinęs, kad ataskaitos dėl PNPP antikorupcinių projektų BJRM veiksmingumo nėra prieinamos;

61.

palankiai vertina regioninio bendradarbiavimo policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityse patobulinimus, teisės aktų sistemos, reikalingos siekiant užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, stiprinimą ir Juodkalnijos teisminių institucijų efektyvumo didinimą; yra susirūpinęs dėl silpno paramos teikėjų koordinavimo ir žemų projektų tvarumo reitingų;

62.

pažymi, kad korupcija yra rimta problema Juodkalnijoje; pripažįsta Juodkalnijos pastangas, dedamas kovojant su korupcija, ir ypač palankiai vertina tai, kad ES finansavimas padėjo sustiprinti Kovos su korupcija iniciatyvos direktoratą;

63.

yra susirūpinęs, kad teisminių institucijų nepriklausomumas tebėra rimta problema Serbijoje, ypač dėl pernelyg didelės politinės įtakos; apgailestauja, kad nauji teisės aktai nėra nuosekliai ir tinkamai vykdomi ir tokiu būdu keliamas pavojus jų efektyvumui;

64.

palankiai vertina teigiamą projekto „Parama Kovos su korupcija agentūros steigimui“ įvertinimą ir visų pirma tai, kad projektas turėtų padaryti didelį poveikį visoms tikslinėms grupėms ir apskritai visuomenei; tačiau primygtinai pabrėžia, kad reikia vykdyti nuolatinę stebėseną siekiant užtikrinti, kad politiniai pokyčiai netrukdytų projektui;

65.

pripažįsta, kad pakankamai akivaizdu, jog teisminių institucijų srityje įgyvendinti projektai yra tvarūs, ir palankiai vertina Turkijos valdžios institucijų politinę valią tęsti pradėtą reformų procesą, kaip matyti iš padidintų biudžeto asignavimų teisminių institucijų darbuotojų mokymams; vis dėlto atkreipia dėmesį tai, kad randama nemažai projektų koncepcijos trūkumų, pavyzdžiui, nenurodomi baziniai duomenys ir trūksta SMART rodiklių, kurių klausimas turi būti išspręstas, kad būtų galima tinkamai įvertinti pasirengimo narystei projektų poveikį;

66.

pažymi, kad kovos su korupcija srityje ES finansinė parama pradėta teikti visai neseniai, 2006 m. pradėjus įgyvendinti projektą „Korupcijos prevencijos Turkijoje etika“; pripažįsta Komisijos paaiškinimą, kad jokios ES lėšos negalėjo būti planuojamos, kol nebuvo įsteigta viena nepriklausoma kovos su korupcija įstaiga ir kol nebuvo priimta Nacionalinė kovos su korupcija strategija; pažymi, kad minėtas projektas yra laikomas vidutiniškai patenkinamu, tačiau jame trūko SMART rodiklių;

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF priežiūros komitetui ir OLAF.

10.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 208/55

—

atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 5 d. Liuksemburgo pacientų saugos deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į neoficialaus su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos tinklo dalyvių antrojo posėdžio ataskaitą (2008 m. birželio mėn.),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (COM(2008)0837),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. Komisijos poveikio vertinimą,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. savo rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio mėn. paskelbtą specialiąją „Eurobarometro“ apklausą (Nr. 327) „Pacientų sauga ir sveikatos priežiūros kokybė“,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitą „Pagrindiniai infekcijų prevencijos ir kontrolės programų aspektai“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 13 d. Komisijos ataskaitą Tarybai, parengtą remiantis valstybių narių pateiktomis Tarybos rekomendacijos (2009/C 151/01) dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo ataskaitomis,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. ir 2012 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) metines epidemiologines ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. paskelbtą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro techninę ataskaitą „Pagrindiniai gebėjimai Europos Sąjungoje kontroliuoti infekcijas ir užtikrinti higieną ligoninėse“,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (SANCO/6876/2009r6),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 17 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMA) bendrą techninę ataskaitą „Bakterijų keliama problema – laikas veikti. Raginimas sumažinti atotrūkį tarp daugeliui vaistų atsparių bakterijų Europos Sąjungoje ir naujų antibakterinių medžiagų kūrimo“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio mėn. paskelbtą specialiąją „Eurobarometro“ apklausą (Nr. 338) „Pacientų sauga ir sveikatos priežiūros kokybė“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl atsparumo antibiotikams (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl bendros programavimo iniciatyvos „Mikrobų problema. Kylantis pavojus žmonių sveikatai“ (C(2011)7660),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. savo rezoliuciją dėl grėsmės visuomenės sveikatai dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ (COM(2011)0748),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas „Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms poveikis žmonių sveikatos sektoriuje ir veterinarijos sektoriuje. Koncepcija „Viena sveikata“,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Mikrobų keliamos problemos. Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamos grėsmės“ (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0320/2013),

A.

kadangi pacientų sauga (5) ir gerovė labai svarbios užtikrinant bendrąją sveikatos priežiūros kokybę ir pastangos didinti pacientų saugą priklauso nuo veiksmingos ir ilgalaikės politikos ir programų įgyvendinimo visoje Europoje;

B.

kadangi aukštos kokybės sveikatos priežiūra yra bet kokios aukštos kokybės sveikatos priežiūros sistemos pagrindas ir kadangi teisė naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis yra pripažinta pagrindinė teisė, kuri taikoma Europos Sąjungai, jos institucijoms ir piliečiams;

C.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjunga savo veikla turi papildyti valstybių narių politiką ir siekti gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių fiziniams ir psichiniams negalavimams bei ligoms ir pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius;

D.

kadangi todėl ES veikla pacientų saugos srityje – tai pagalba valstybėms narėms koordinuoti veiksmus šioje srityje ir parama jų veiksmams tose srityse, kuriose ES intervencija gali užtikrinti pridėtinę vertę;

E.

kadangi labai svarbu išlaikyti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemomis;

F.

kadangi šiuo metu duomenų apie nepageidaujamų reiškinių (6) paplitimą ir dažnumą ES valstybių narių sveikatos apsaugos sistemose yra nedaug, tačiau šių duomenų nuolat daugėja;

G.

kadangi pacientų saugos klausimas kelia vis didesnį susirūpinimą taikant sveikatos priežiūros sistemas visame pasaulyje, įskaitant Europą;

H.

kadangi specialiosios „Eurobarometro“ apklausos „Pacientų sauga ir sveikatos priežiūros kokybė“ rezultatai rodo, kad Europos visuomenė gerai informuota šiuo klausimu, tačiau taip pat nurodoma, kad labai trūksta informacijos apie pacientų saugą;

I.

kadangi su sveikatos priežiūra susiję nepageidaujami reiškiniai, kuriuos patiria pacientai, jų būsimi arba dar negimę kūdikiai, – tai su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos (7), su gydymu vaistais arba medicinos prietaisais susijusios klaidos, įskaitant atsiradusias dėl instrukcijų nesilaikymo, diagnozės klaidos ir komplikacijos chirurginių intervencijų metu arba po jų;

J.

kadangi kai kurie nepageidaujami reiškiniai yra susiję su operacijai ar tam tikriems vaistams, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai laiko būtinais, būdingu pavojumi, tačiau pasitaiko nepageidaujamų reiškinių, atsirandančių dėl medikų klaidų ir sveikatos priežiūros grandinės trūkumų ar spragų, ir jų galima išvengti;

K.

kadangi vertinama, kad 8–12 proc. ES ligoninėse gydomų pacientų nukenčia nuo su sveikatos priežiūra susijusių nepageidaujamų reiškinių, įvykstančių jiems naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas, gydymo vaistais ar chirurginių klaidų, medicinos prietaisų gedimo arba nepakankamai dezinfekuotų medicinos prietaisų, diagnozės klaidų ar dėl to, kad nesiimta priemonių reaguojant į tyrimų rezultatus;

L.

kadangi dėl demografinių pokyčių daugėja vyresnio amžiaus pacientų, kuriems dažnai išrašoma daug įvairių vaistų, tačiau jie ne visada sugeba juos teisingai vartoti;

M.

kadangi, be to, vyresnio amžiaus pacientai ir pacientai, kurių imunitetas yra nusilpęs arba kurie serga lėtinėmis ligomis, ypač degeneracinėmis lėtinėmis ligomis, visų pirma nukenčia nuo su sveikatos priežiūra susijusių nepageidaujamų reiškinių, kaip antai: klaidingos diagnozės ir dėl to, kad nereaguojama į medicininių tyrimų rezultatus, ligoniui išrašomi, skiriami ar duodami netinkami vaistai (neturimas rinkodaros leidimas) ar netinkama jų dozė, skiriami du vaistai, kurie neturėtų būti vartojami vienu metu, sugenda medicinos įranga, ši įranga netinkamai dezinfekuojama arba atsiranda chirurginių žaizdų infekcijų;

N.

kadangi atsižvelgiant į tarptautinius tyrimus vertinama, kad 13–16 proc. ligoninių išlaidų (taigi vienas euras iš septynių) patiriama dėl su priežiūra susijusių problemų, kai įvyksta nelaimingi atsitikimai;

O.

kadangi apskaičiuota, kad visgi 30–40 proc. nepageidaujamų reiškinių tiek ligoninėse, tiek už jų ribų (ambulatorinis gydymas) veikiausiai atsiranda dėl sisteminių veiksnių, todėl jų galima išvengti;

P.

kadangi padidinta rizika patirti nepageidaujamus su sveikatos priežiūra susijusius reiškinius visų pirma atsiranda dėl to, kad trūksta finansinių, technologinių ir žmogiškųjų išteklių;

Q.

kadangi dėl ekonomikos krizės lėčiau įgyvendinamos 2009 m. valstybių narių priimtos priemonės, nes visuomenės sveikatos srityje pasikeitė prioritetai;

R.

kadangi visi fiziniai ar juridiniai asmenys turi teisę sąžiningai ir visiškai saugiai viešai skelbti ar platinti informaciją apie tam tikrą faktą, tam tikrus duomenis ar veiksmą, jeigu jiems atrodo, kad dėl žinių apie tą faktą, duomenis ar veiksmą trūkumo kyla grėsmė visuomenės sveikatai;

S.

kadangi pacientų sauga yra vienas iš svarbiausių politinės darbotvarkės prioritetų; kadangi 2005 m. valstybės narės sukūrė diskusijų apie pacientų saugos klausimus ir kitus šios srities darbus mechanizmą; kadangi sukurta darbo grupė, per kurią Europos Komisija ketina skatinti valstybių narių darbą ir veiklą, o aktyvūs šios darbo grupės nariai yra Pasaulinė sveikatos organizacija (visų pirma Pasaulio pacientų saugos aljansas), Europos Taryba, EBPO ir Europos pacientų, gydytojų, slaugytojų, farmacininkų, dantistų ir ligoninių asociacijos;

T.

kadangi su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos – tai viena dažniausių netyčinės ir pacientams pavojingos žalos priežasčių;

U.

kadangi su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, kurias patiria 5 proc. ligoninėse gydomų pacientų, yra labai didelė visuomenės sveikatos problema valstybėse narėse ir sunki našta esant ribotiems sveikatos priežiūros ištekliams;

V.

kadangi apskaičiuota, kad visoje ES 2011–2012 m. pacientų, apsistojusių ūmių atvejų priežiūros ligoninėse ir užsikrėtusių bent viena su sveikatos priežiūra susijusia infekcija, skaičius per metus siekė 3,2 mln. (8);

W.

kadangi su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos daro labai didelį poveikį tam, kad žmonės suserga ir miršta (Europos Sąjungoje tiesiogiai dėl tokių infekcijų miršta 37 000 asmenų), ir daro labai didelį poveikį išlaidoms (Sąjungoje jos vertinamos daugiau kaip 5,5 mlrd. EUR per metus), ir yra labai didelė visuomenės sveikatos problema valstybėse narėse;

X.

kadangi su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos gali kilti pabuvus bet kokioje įstaigoje, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, bendruomenines priežiūros paslaugas, socialines, privačios, intensyviosios ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, taip pat tuo metu, kai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, arba namuose (visų pirma dėl klaidingo vaistų dozavimo ir vaistų pakavimo, užkrato nuo medicinos instrumentų ar medicinos prietaisų, taip pat kontaktų su pacientais ar sveikatos priežiūros specialistais);

Y.

kadangi su sveikatos priežiūra susijusi infekcija, kuria užsikrečiama gulint ligoninėje, gali pasireikšti tik išrašius pacientą iš ligoninės;

Z.

kadangi vidutinė gulėjimo ligoninėje trukmė valstybėse narėse sutrumpėjo;

AA.

kadangi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui pavesta, pasitelkiant tarptautinius ekspertus, parengti mokslines rekomendacijas dėl įrodymais pagrįstų priemonių, skirtų veiksmingai su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijai;

AB.

kadangi namuose dažnai prižiūrimi lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie neguldomi į ligonines;

AC.

kadangi dėl tam tikrų ligonių, sergančių lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis, būklės dažnai reikia teikti nuolatinę ir nepertraukiamą medicininę pagalbą ir visų pirma reikia labai dažnai naudoti medicinos prietaisus (širdies stimuliatorius, kvėpavimo prietaisus, kateterius, šlapimo kateterius ir kt.);

AD.

kadangi naudojant tokius medicinos prietaisus patiriama rizika užsikrėsti infekcijomis;

AE.

kadangi patogenai, ypač antimikrobinėms medžiagoms atsparūs patogenai taip pat gali būti platinami dėl to, kad žmonės sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose nesilaiko būtiniausių higienos taisyklių;

AF.

kadangi paprasta ir ekonomiškai efektyvi su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija, kaip antai švietimas sveikatos klausimais (ir ypač higienos ligoninėse skatinimas), jau vykdoma arba šiuo metu bandoma kaip eksperimentas ir pasiekiama daug žadančių rezultatų; kadangi būtų galima ir yra naudinga tirti galimus alternatyvius ir ekonomiškai efektyvius kovos su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis būdus;

AG.

kadangi mikroorganizmai, dėl kurių užsikrečiama su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis, gali likti žmogaus organizme ilgą laiką, todėl pacientai gali būti užkrato nešiotojai ne tik ligoninėje, bet ir vėliau, ir kadangi šios infekcijos gali daryti poveikį bet kokiose sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietose, vidutinės trukmės ir ilgalaikės priežiūros įstaigose ir net pacientų namuose;

AH.

kadangi tik 13 valstybių narių vykdė nacionalinę Clostridium difficile sukeltų infekcijų priežiūrą (9) ir tik 3 priežiūros sistemų atveju renkant duomenis taip pat dalyvavo bendrosios praktikos gydytojai, taigi tokią padėtį reikėtų gerinti;

AI.

be to, kadangi didėjant piliečių judumui ir galimybėms naudotis įvairiomis ES sveikatos apsaugos sistemomis, sveikatos priežiūros paslaugoms Europoje vis labiau įgaunant tarpvalstybinį mastą ir vis daugiau piliečių naudojantis galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, atspariems mikroorganizmams susidaro palankios sąlygos sparčiai plisti iš vienos šalies į kitą;

AJ.

kadangi antimikrobinio atsparumo klausimas yra rimta, kai kuriose šalyse vis didėjanti grėsmė pacientų saugai, ir antimikrobinis atsparumas gali apsunkinti sveikimą užsikrėtus infekcijomis ir infekcijų gydymą, o tai didina valstybių narių sveikatos priežiūros išlaidas;

AK.

kadangi su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas dažnai būna sunku gydyti, nes mikroorganizmai, dėl kurių užsikrečiama šiomis infekcijomis, dažnai būna atsparūs antimikrobinėms medžiagoms;

AL.

kadangi vien ES, Islandijoje ir Norvegijoje kasmet dėl antibiotikams atsparių bakterijų infekcijomis užsikrečia apie 400 000 asmenų ir dėl šių bakterijų sukeltų ligų 25 000 asmenų miršta, o ne mažiau kaip 1,5 mlrd. EUR išleidžiama papildomoms sveikatos priežiūros išlaidoms ir darbingumo nuostoliams padengti;

AM.

kadangi atsparumas antibiotikams Europoje vis didėja ir tam tikrų bakterijų atveju kai kuriose valstybėse narėse jis gali siekti 25 proc. ir net daugiau;

AN.

kadangi pagal naujausius turimus duomenis bakterijų, dėl kurių užsikrečiama su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis, atsparumo antibiotikams žymenys aiškiai rodo bendrą tendenciją, kad didėja atsparumas įvairiems antibiotikams ir ypač didėja trečiosios kartos cefalosporinams atsparių enterobakterijų (Enterobacteriaceae) ir meticilinui atsparių bakterijų S. aureus procentas;

AO.

kadangi kuriama vis mažiau naujų antimikrobinių medžiagų;

AP.

kadangi atsparumas antimikrobinėms medžiagoms natūraliai ir neišvengiamai didėja dėl jų vartojimo, tačiau šį didėjimą galima riboti, atsargiai ir racionaliai vartojant antimikrobines medžiagas;

AQ.

kadangi atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali sparčiai didėti visų pirma dėl besaikio ir netvarkingo šių medžiagų vartojimo žmonių medicinoje, ir tai gali kenkti turimų antimikrobinių medžiagų, kurių jau ir taip nedaug, veiksmingumui, atsižvelgiant į tai, kad kartu užtikrinama nepakankama higiena ir infekcijų prevencija;

AR.

kadangi labai svarbu, kad šiuo metu turimos antimikrobinės medžiagos būtų veiksmingai vartojamos kuo ilgesnį laiką, nes nauji antibiotikai ir (arba) antimikrobinės medžiagos nekuriami;

AS.

kadangi Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad nauji antibakteriniai vaistai nekuriami, turėtų bendradarbiauti siekdamos remti tokių preparatų kūrimą ir prieinamumą ir šiuo tikslu pasinaudoti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMA) patirtimi;

AT.

kadangi vykdant žemės ūkio politiką skatinamas atsparumas antibiotikams tiek dėl maisto tiekimo grandinės, tiek dėl gyvūnų išmatų, patenkančių į vandens ciklą;

AU.

kadangi daugiau antibiotikų vartoja mažiausiai objektyvios informacijos turintys asmenys ir kadangi turint daugiau objektyvių žinių apie antibiotikus jie vartojami atsakingiau;

AV.

kadangi tam tikros valstybės narės neturi tvirtos reglamentavimo ir teisinės sistemos, kurią taikant racionalus vaistų vartojimas būtų privalomas ir remiamas, ir kadangi antibiotikų vartojimo praktika Europoje gydant ligonius už ligoninės ribų ir ligoninėse labai skiriasi;

AW.

kadangi būtina šviesti su antimikrobinių medžiagų vartojimu susijusius subjektus, įskaitant politikos formuotojus, sveikatos priežiūros specialistus ir plačiąją visuomenę, ir didinti jų informuotumą, kad būtų skatinami būtini vaistus skiriančių gydytojų, vaistininkų ir piliečių elgesio pokyčiai;

AX.

kadangi nuo tada, kai priimta 2009 m. Tarybos rekomendacija (2009/C 151/01), valstybėse narėse buvo labai stengiamasi gerinti pacientų saugą: visų pirma visose valstybėse narėse nustatyta, kad pacientų sauga laikoma visuomenės sveikatos politikos prioritetu, buvo paskirta už pacientų saugą atsakinga institucija (19 valstybių narių) ir skatinama pacientus šviesti saugos klausimais sveikatos priežiūros įstaigose (23 valstybėse narėse);

AY.

kadangi nuo tada, kai priimta 2009 m. Tarybos rekomendacija (2009/C 151/01), valstybėse narėse buvo labai stengiamasi priimti ir įdiegti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės strategijas (nacionalines arba regionines), visų pirma priimant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės gaires ir diegiant aktyvios su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų stebėsenos sistemas arba gerinant šias sistemas, jeigu jos jau veikia;

AZ.

kadangi vis dėlto kai kurios 2009 m. Tarybos rekomendacijoje (2009/C 151/01) jos rekomenduotos priemonės, skirtos pacientų saugai valstybėse narėse gerinti, iki šiol įgyvendintos tik keliose valstybėse narėse ir kadangi dar galima gerinti sveikatos priežiūrą tiek ligoninėse, tiek už jų ribų, visų pirma suteikiant pacientams daugiau teisių ir mokant sveikatos priežiūros specialistus ir slaugytojus plačiąja prasme, taip pat nustatant Europos pacientų saugos klasifikacijas arba parengiant ES pacientų saugos standartų gaires;

BA.

kadangi kai kurios Tarybos rekomenduotos priemonės, skirtos su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijai ir kovai su jomis valstybėse narėse, iki šiol įgyvendintos tik keliose valstybėse narėse ir kad dar yra ką pagerinti, visų pirma kalbant apie sveikatos priežiūros įstaigų pacientams teikiamą informaciją, taip pat mokslinių tyrimų veiklos, skirtos su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijai ir kontrolei, rėmimą;

1.

palankiai vertina valstybių narių vykdytas priemones, kuriomis visų pirma siekiama pagerinti bendrąją pacientų saugą ir sumažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų plitimą, visų pirma tai, kad:

2.

palankiai vertina Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi bendrajai pacientų saugai pagerinti, skatindama valstybių narių gerosios praktikos mainus ir kurdama bendrąsias pacientų saugos apibrėžtis bei terminus ir visų pirma tai, kad:

3.

palankiai vertina Komisijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro kartu su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis vykdomą su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę;

4.

palankiai vertina Komisijos veiksmus su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės srityje, kurie glaudžiai susiję su veiksmais, Komisijos vykdomais atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje; ypač palankiai vertina finansavimą, kurį Komisija skiria mokslinių tyrimų, atliekamų su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje, projektams, visų pirma Europos masto projektams, kaip antai IPSE (Pacientų saugos didinimas Europoje), IMPLEMENT (Infekcijų prevencijos ir valdymo strateginių paketų įgyvendinimas) arba PROHIBIT (Hospitalinių infekcijų prevencija taikant intervencines priemones ir vykdant mokymą), kuriuos vykdant siekiama išnagrinėti šiuo metu taikomas praktines su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos Europos ligoninėse gaires ir išbandyti kraujo infekcijų, susijusių su į centrinę veną statomais kateteriais, prevencijos strategiją (šios infekcijos kelia ypač didelį susirūpinimą, nes dėl jų suserga daug asmenų ir jos yra tiesioginė daugelio mirčių priežastis);

5.

palankiai vertina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atliekamą koordinavimo ir stebėsenos darbą, ypač:

6.

pripažįsta, kad ES mastu iki šiol nėra nei pacientų saugos klasifikacijos, nei pranešimų sistemos, kad būtų galima nustatyti su pacientų sauga susijusius veiksnius, juos suvokti ir išnagrinėti siekiant daugiau sužinoti apie atitinkamas sistemas ir jas patobulinti;

7.

pripažįsta, kad iki šiol vis dar pernelyg mažai valstybių narių:

8.

ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas renkant lyginamuosius duomenis apie pacientų saugą ir ragina visas valstybes nares su Komisijos parama įsitraukti į šią veiklą;

9.

ragina valstybes nares ir toliau dar aktyviau vykdyti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą pacientų saugos srityje, taip pat nacionalinius ir (arba) regioninius veiksmus šioje srityje;

10.

rekomenduoja siekti, kad pacientų sauga, ypač su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija ir kontrolė, ES politinėje darbotvarkėje, taip pat nacionaliniu mastu valstybėse narėse ir regionų bei vietos lygmenimis užimtų vieną iš svarbiausių vietų;

11.

ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas siekiant stiprinti pacientų saugą ir imtis papildomų priemonių (jeigu jų dar nesiimta), įskaitant veiksmų planų kūrimą siekiant užkirsti kelią su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų plitimui, kad būtų visapusiškai laikomasi Tarybos rekomendacijų;

12.

ypač ragina valstybes nares įgyvendinti arba stiprinti (jeigu jau įgyvendinami) šiuos veiksmus:

13.

prašo Europos vaistų agentūros (EMA) parengti vaistų, kurie vartojami be patvirtintos indikacijos, nors esama alternatyvaus vaisto su patvirtinta indikacija, sąrašą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad medicinos specialistai ir pacientai būtų informuojami, jei vartojamas vaistas be patvirtintos indikacijos;

14.

ragina Komisiją ir atitinkamas ES agentūras sukurti arba stiprinti (jeigu jau sukurtos) pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius, visų pirma susijusius su vaistais ir medicinos prietaisais, teikimo sistemas, kurias naudojant būtų galima nustatyti, kam priskirtina atsakomybė dėl sveikatos priežiūros sistemos sutrikimų, ir pasimokyti iš minėtų klaidų, ragina supažindinti su šiomis sistemomis visuomenę ir sudaryti sąlygas jomis lengvai naudotis, taip pat užtikrinti, kad visos procedūros būtų skaidrios;

15.

ragina valstybes nares iš naujo įvertinti savo pranešimo apie nepageidaujamų reiškinių struktūras, įvertinti, ar toks pranešimas vyksta nenumatant baudų, ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai gali atvirai pateikti informaciją, asmeniškai nepatirdami neigiamų pasekmių;