|
ISSN 1977-0960 |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
59 tomas |
|
Pranešimo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2016/C 176/01 |
||
|
2016/C 176/02 |
||
|
2016/C 176/03 |
||
|
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
|
2016/C 176/04 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą |
|
|
2016/C 176/05 |
|
|
V Nuomonės |
|
|
|
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS |
|
|
|
Europos maisto saugos tarnyba |
|
|
2016/C 176/06 |
||
|
|
KITI AKTAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2016/C 176/07 |
||
|
2016/C 176/08 |
||
|
2016/C 176/09 |
|
LT |
|
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/1 |
Euro kursas (1)
2016 m. gegužės 16 d.
(2016/C 176/01)
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,1324 |
|
JPY |
Japonijos jena |
123,27 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4385 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,78800 |
|
SEK |
Švedijos krona |
9,3370 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,1059 |
|
ISK |
Islandijos krona |
|
|
NOK |
Norvegijos krona |
9,2370 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
27,023 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
315,50 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,3718 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,4876 |
|
TRY |
Turkijos lira |
3,3760 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,5526 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,4634 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
8,7910 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6657 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,5511 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 335,90 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
17,6310 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,3865 |
|
HRK |
Kroatijos kuna |
7,4965 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
15 069,75 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,5639 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
52,652 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
73,5759 |
|
THB |
Tailando batas |
40,064 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
3,9999 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
20,6176 |
|
INR |
Indijos rupija |
75,6940 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/2 |
Euro kursas (1)
2016 m. gegužės 17 d.
(2016/C 176/02)
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,1318 |
|
JPY |
Japonijos jena |
123,93 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4386 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,78150 |
|
SEK |
Švedijos krona |
9,3513 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,1080 |
|
ISK |
Islandijos krona |
|
|
NOK |
Norvegijos krona |
9,2558 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
27,022 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
315,25 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,3621 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,4865 |
|
TRY |
Turkijos lira |
3,3575 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,5457 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,4631 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
8,7849 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6651 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,5501 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 331,66 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
17,6561 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,3867 |
|
HRK |
Kroatijos kuna |
7,4928 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
15 074,64 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,5481 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
52,581 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
73,3700 |
|
THB |
Tailando batas |
40,168 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
3,9451 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
20,7275 |
|
INR |
Indijos rupija |
75,6285 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/3 |
Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2016 m. birželio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 28 valstybėms narėms
(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))
(2016/C 176/03)
Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.
Pakeistos normos nurodytos paryškintu šriftu.
Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 135, 2016 4 16, p. 2.
|
Nuo |
Iki |
AT |
BE |
BG |
CY |
CZ |
DE |
DK |
EE |
EL |
ES |
FI |
FR |
HR |
HU |
IE |
IT |
LT |
LU |
LV |
MT |
NL |
PL |
PT |
RO |
SE |
SI |
SK |
UK |
|
2016 6 1 |
… |
- 0,01 |
- 0,01 |
1,00 |
- 0,01 |
0,46 |
- 0,01 |
0,30 |
- 0,01 |
- 0,01 |
- 0,01 |
- 0,01 |
- 0,01 |
1,18 |
1,37 |
- 0,01 |
- 0,01 |
- 0,01 |
- 0,01 |
- 0,01 |
- 0,01 |
- 0,01 |
1,83 |
- 0,01 |
1,40 |
- 0,26 |
- 0,01 |
- 0,01 |
1,04 |
|
2016 5 1 |
2016 5 31 |
0,01 |
0,01 |
1,00 |
0,01 |
0,46 |
0,01 |
0,30 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
1,50 |
1,37 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
1,83 |
0,01 |
1,40 |
- 0,26 |
0,01 |
0,01 |
1,04 |
|
2016 4 1 |
2016 4 30 |
0,03 |
0,03 |
1,19 |
0,03 |
0,46 |
0,03 |
0,30 |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
1,50 |
1,37 |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
0,03 |
1,83 |
0,03 |
1,40 |
- 0,22 |
0,03 |
0,03 |
1,04 |
|
2016 3 1 |
2016 3 31 |
0,06 |
0,06 |
1,63 |
0,06 |
0,46 |
0,06 |
0,30 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
1,92 |
1,37 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
1,83 |
0,06 |
1,65 |
- 0,22 |
0,06 |
0,06 |
1,04 |
|
2016 2 1 |
2016 2 29 |
0,09 |
0,09 |
1,63 |
0,09 |
0,46 |
0,09 |
0,36 |
0,09 |
0,09 |
0,09 |
0,09 |
0,09 |
1,92 |
1,37 |
0,09 |
0,09 |
0,09 |
0,09 |
0,09 |
0,09 |
0,09 |
1,83 |
0,09 |
1,65 |
- 0,22 |
0,09 |
0,09 |
1,04 |
|
2016 1 1 |
2016 1 31 |
0,12 |
0,12 |
1,63 |
0,12 |
0,46 |
0,12 |
0,36 |
0,12 |
0,12 |
0,12 |
0,12 |
0,12 |
1,92 |
1,37 |
0,12 |
0,12 |
0,12 |
0,12 |
0,12 |
0,12 |
0,12 |
1,83 |
0,12 |
1,65 |
- 0,22 |
0,12 |
0,12 |
1,04 |
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/4 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą
(2016/C 176/04)
Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:
|
Draudimo įsigaliojimo data ir laikas |
2016 2 23 |
|
Trukmė |
2016 2 23–2016 6 30 |
|
Valstybė narė |
Visos Europos Sąjungos valstybės narės |
|
Ištekliai arba išteklių grupė |
RED/N3M |
|
Rūšys |
Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.) |
|
Zona |
NAFO 3M |
|
Žvejybos laivų tipas (-ai) |
— |
|
Nuorodos numeris |
01/TQ72 |
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/4 |
Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį
Kvietimas dalyvauti konkurse dėl reguliaraus oro susisiekimo paslaugų teikimo, kaip numatyta su viešąja paslauga susijusiuose įsipareigojimuose
(2016/C 176/05)
|
Valstybė narė |
Ispanija |
|||||||||
|
Maršrutas |
Menorka–Madridas |
|||||||||
|
Sutarties galiojimo trukmė |
Du aštuonių mėnesių laikotarpiai (nuo spalio iki gegužės mėn.) nuo veiklos pradžios |
|||||||||
|
Pasiūlymų teikimo terminas |
2 mėnesiai po šio pranešimo paskelbimo |
|||||||||
|
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais |
|
V Nuomonės
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
Europos maisto saugos tarnyba
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/5 |
Kvietimas teikti paraiškas tapti Europos maisto saugos tarnybos (Parma, Italija) mokslinių grupių nariais
(2016/C 176/06)
|
„Maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupė“ (ANS) ir „Su maistu besiliečiančių medžiagų, fermentų, kvapiųjų medžiagų ir pagalbinių perdirbimo priemonių specialistų grupė“ (CEF) Nuoroda: EFSA/E/2016/001 |
Šis kvietimas yra skirtas mokslo srities darbuotojams, pageidaujantiems tapti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinės Maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupės (ANS) arba mokslinės Su maistu besiliečiančių medžiagų, fermentų, kvapiųjų medžiagų ir pagalbinių perdirbimo priemonių specialistų grupės (CEF) nariais.
Dabartinių ANS ir CEF mokslinių grupių narių trejų metų kadencija baigsis 2017 m. birželio 30 d. Šį konkursą laimėję mokslininkai bus paskirti vienos iš pirmiau minėtų grupių nariais trejų metų kadencijai, kuri prasidės 2017 m. liepos 1 d.
EFSA atkreipia dėmesį, kad dėl galimų teisės aktų pakeitimų atnaujintų ANS ir CEF grupių kadencija, kuri prasidės 2017 m. liepos 1 d., gali baigtis 2018 m. birželio 30 d.
Europos maisto saugos tarnyba
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra ES maisto saugos sistemos dalis. Tarnybos misija – padėti užtikrinti ES maisto ir pašarų grandinės saugą ir aukštą žmogaus gyvenimo ir sveikatos apsaugos lygį, visų pirma:
|
— |
ES rizikos valdytojams teikti nepriklausomus, atnaujinamus ir tinkamus mokslinius patarimus dėl klausimų, susijusių su maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata ir gerove, augalų sveikata, mityba ir aplinkos klausimais pirmiau minėtose srityse, |
|
— |
informuoti visuomenę apie savo veiklos rezultatus ir teikti informaciją, kuria tie rezultatai yra pagrįsti, |
|
— |
bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, instituciniais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir (arba) subjektais Europos Sąjungoje skatinti darnų konsultavimą ir didinti pasitikėjimą ES maisto saugos sistema, |
|
— |
užtikrinti vieningą metodiką ir rinkti bei analizuoti duomenis, siekiant padėti nustatyti, apibūdinti ir stebėti kylančią riziką, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai veikia maisto ir pašarų saugą. |
EFSA yra subūrusi geriausius su maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir aplinka susijusios rizikos vertinimo ekspertus Europoje, kurie nepriklausomai dirba savarankiškai, savavaldei organizacijai, teikdami Europos institucijoms ir valstybėms narėms aukščiausio lygio mokslines konsultacijas.
Svarbiausi EFSA artimiausių metų prioritetai:
|
— |
nustatyti visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo mokslinio vertinimo procese prioritetus, |
|
— |
išplėsti savo faktinių duomenų bazę ir optimizuoti savo duomenų prieinamumą, |
|
— |
kurti ES mokslinio vertinimo pajėgumų ir žinių bendruomenę, |
|
— |
pasirengti būsimiems rizikos vertinimo iššūkiams, |
|
— |
sukurti aplinką ir kultūrą, kuri atspindėtų EFSA vertybes: mokslinę kompetenciją, nepriklausomumą, atvirumą, novatoriškumą ir bendradarbiavimą (1). |
Norėdami apie EFSA sužinoti daugiau, apsilankykite mūsų interneto svetainėje adresu http://www.efsa.europa.eu/.
EFSA mokslinių grupių ir Mokslo komiteto vaidmuo
Mokslinės grupės ir Mokslo komitetas yra atsakingi už tarnybos mokslines nuomones ir kitus patarimus pagal savo kompetencijos sritį, kaip nustatyta EFSA steigimo reglamentu 178/2002 (2). Jie rengia mokslines nuomones ir patarimus rizikos valdytojams. Tai padeda kurti tvirtą Europos politikos formavimo ir teisės aktų rengimo pagrindą ir padeda rizikos valdytojams priimti sprendimus.
Mokslines grupes paprastai sudaro dvidešimt vienas (21) nepriklausomas mokslo ekspertas. Mokslo komitetą sudaro visų mokslinių grupių pirmininkai ir dar šeši (6) kiti mokslo ekspertai.
Mokslinių grupių ir Mokslo komiteto nariai skiriami trejų metų kadencijai. Ji gali būti pratęsta du kartus.
Atsižvelgiant į tai, jog tikėtina, kad ekspertų, teikiančių paraiškas pagal šį kvietimą, kadencija baigsis iki 2018 m. birželio 30 d., EFSA valdančioji taryba nusprendė (3) išimtine tvarka pritaikyti išlygą nuostatai (4), pagal kurią kandidatai nebegali toje pačioje mokslinėje grupėje siekti ketvirtos kadencijos iš eilės. Ši išlyga taikoma tik šiam kvietimui teikti paraiškas. Todėl grupės nariai, kurie jau baigė tris kadencijas iš eilės ANS arba CEF mokslinėse grupėse, gali vėl teikti paraiškas dėl narystės toje pačioje grupėje.
Nariai turi būti pasirengę atvykti į mokslinių grupių posėdžius, kurių metu tvirtinamos nuomonės, mokslinės ataskaitos ar rekomendaciniai dokumentai, ir aktyviai juose dalyvauti.
Šios mokslinės nuomonės, mokslinės ataskaitos ir rekomendaciniai dokumentai skelbiami mėnesiniame leidinyje „EFSA Journal“, kuris yra įtrauktas į bibliografines duomenų bazes, susijusias su EFSA veikla (pvz., CAB Abstracts, Food Science and Technology Abstracts, ISI Web of Knowledge).
Maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupė (ANS)
ANS grupė teikia mokslinius patarimus rizikos valdytojams dėl medžiagų, kurių sąmoningai dedama į maistą arba kurių savaime yra maiste. ANS grupė nagrinėja klausimus, susijusius su sauga naudojant:
|
— |
maisto priedus, |
|
— |
maistines medžiagas (pvz., turinčias vitaminų ir mineralų), |
|
— |
kitas medžiagas, kurių sąmoningai dedama į maistą (pvz., augalų ir žolelių ekstraktus), išskyrus kvapiąsias medžiagas ir fermentus. |
Didžioji grupės veiklos dalis yra ir artimiausiais metais bus susijusi su maisto priedų ar medžiagų, kurias buvo leidžiama naudoti iki 2009 m., pakartotinio vertinimo programa. Tuo tikslu EFSA rinko ir renka mokslinius duomenis (skelbiami kvietimai pateikti duomenis ir atliekama literatūros paieška). Be kita ko, tikimasi, kad grupė sutelks dėmesį į maisto priedus, kurie nėra dažikliai ir saldikliai (pvz., į konservantus ir emulsiklius, stabilizatorius ir stingdiklius). Be to, grupė vertins naujas paraiškas leidimams gauti (t. y. naujus maisto priedus ir maistines medžiagas) arba esamų leidimų pakeitimus (pvz., dėl šių medžiagų naudojimo pratęsimo). Šios vertinimo procedūros yra pagrįstos paraiškomis, kurias pramonės atstovai pateikia Europos Komisijai maisto priedų ir maistinių medžiagų srityje. Grupė taip pat gali rengti mokslinius rekomendacinius dokumentus, siekdama paaiškinti vertinimo metodą ir padėti pramonės atstovams rengti naujas paraiškas.
Daugiau informacijos galima rasti EFSA interneto svetainės ANS skiltyje adresu http://www.efsa.europa.eu/en/panels/ans.htm
Atsižvelgiant į tai, šis kvietimas visų pirma skirtas mokslininkams, turintiems patirties, susijusios su cheminių medžiagų rizikos vertinimu ir maisto priedų, maistinių medžiagų arba botaninės kilmės medžiagų maiste saugos vertinimu.
Konkrečiau, grupei reikalingos šių sričių žinios:
|
— |
toksikologija: poūmis ir lėtinis toksiškumas, genotoksiškumas, kancerogeniškumas, toksinis poveikis vystymuisi ir reprodukcijai, alergeniškumas ir imunotoksiškumas, |
|
— |
toksikologiniai bandymai su bandomaisiais gyvūnais ir alternatyvūs toksikologiniai bandymai (pvz., in vitro tyrimai), |
|
— |
toksikokinetika ir metabolizmas, t. y. medžiagų absorbcija, pasiskirstymas, metabolizmas ir šalinimas, |
|
— |
chemija (organinė, neorganinė, analitinė ir sintetinė chemija), ypač cheminių medžiagų cheminės identifikacijos bei specifikacijos klausimai, |
|
— |
poveikio vertinimas ir vartojimo tyrimai, |
|
— |
maisto technologijos (gamybos procesai ir maisto priedų naudojimas), |
|
— |
mityba (žmonių, įskaitant kūdikius), |
|
— |
epidemiologija. |
Su maistu besiliečiančių medžiagų, fermentų, kvapiųjų medžiagų ir pagalbinių perdirbimo priemonių specialistų grupė (CEF)
CEF grupė teikia mokslines konsultacijas rizikos valdytojams į maistą sąmoningai dedamų medžiagų (kvapiųjų medžiagų ir fermentų) ar su maistu besiliečiančių medžiagų klausimais. CEF grupė nagrinėja klausimus, susijusius su sauga naudojant:
|
— |
su maistu besiliečiančias medžiagas (medžiagas, kurios naudojamos gaminant maisto pakuotes, aktyvias ir išmanias pakavimo ir kitokias su maistu besiliečiančias medžiagas) ir procesus, kuriuos taikant perdirbamas plastikas, skirtas sąlyčiui su maistu, |
|
— |
maisto fermentus, |
|
— |
kvapiąsias medžiagas, |
|
— |
procesus ir pagalbines perdirbimo priemones. |
Be to, pramonės atstovams pateikus paraiškas Europos Komisijai ar valstybėms narėms, ši grupė atlieka vertinimus, susijusius su maistu besiliečiančiomis medžiagomis (taip pat perdirbimo procesais), kvapiosiomis medžiagomis, procesais ir pagalbinėmis perdirbimo priemonėmis.
Manoma, kad labai išaugs krūvis maisto fermentų srityje. Siekiant sukurti atitinkamą ES sąrašą, artimiausiais metais viena iš pagrindinių užduočių bus vertinti maisto fermentus, įskaitant gaunamus iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų. Iš viso CEF grupė gavo 300 saugos vertinimo paraiškų. Be to, manoma, kad padaugės veiklos, susijusios su monomerais ir priedais, naudotinais su maistu besiliečiančiose plastikinėse medžiagose, o naujų kvapiųjų medžiagų, kurių nėra ES registre, vertinimas bus tęsiamas toliau. Grupė taip pat gali rengti mokslinius rekomendacinius dokumentus, siekdama paaiškinti vertinimo metodą ir padėti pramonės atstovams rengti naujas paraiškas.
Daugiau informacijos galima rasti EFSA interneto svetainės CEF skiltyje: http://www.efsa.europa.eu/en/panels/cef.htm
Atsižvelgiant į tai, šis kvietimas teikti paraiškas visų pirma yra skirtas mokslininkams, kurie turi praktinės patirties vertinant riziką, susijusią su cheminėmis medžiagomis, ypač maisto fermentais, kvapiosiomis medžiagomis, plastiko ar kitokių su maistu besiliečiančių medžiagų gamybai naudojamomis cheminėmis medžiagomis.
Konkrečiau, grupei reikalinga praktinė patirtis šiose srityse:
|
— |
toksikologija: poūmis ir lėtinis toksiškumas, genotoksiškumas, kancerogeniškumas, toksinis poveikis vystymuisi ir reprodukcijai, alergeniškumas ir imunotoksiškumas, |
|
— |
toksikologiniai bandymai su bandomaisiais gyvūnais ir alternatyvūs toksikologiniai bandymai (pvz., in vitro tyrimai), |
|
— |
toksikokinetika ir metabolizmas, t. y. medžiagų absorbcija, pasiskirstymas, metabolizmas ir šalinimas, |
|
— |
chemija (organinė, neorganinė, analitinė ir sintetinė chemija), ypač cheminių medžiagų cheminės identifikacijos bei specifikacijos ir medžiagų išsiskyrimo iš medžiagų, besiliečiančių su maistu, bandymai, |
|
— |
poveikio vertinimas ir vartojimo tyrimai, |
|
— |
maisto technologijos (gamybos procesai ir pagalbinių perdirbimo priemonių naudojimas); |
|
— |
maisto mikrobiologija, įskaitant fermentų biotechnologijas, kurias taikant naudojami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, ir skerdenų užtaršai pašalinti naudojamų cheminių medžiagų veiksmingumo vertinimas, |
|
— |
cheminių medžiagų (pvz., naudojamų skerdenų užtaršai pašalinti) poveikio aplinkai rizikos vertinimas, |
|
— |
epidemiologija. |
EFSA mokslinių grupių narių vaidmuo
Mokslinių grupių nariai yra mokslininkai, kurie specializuojasi mokslinės grupės kompetencijos srityje ir kurie atrenkami ir paskiriami asmeniškai pagal EFSA steigimo reglamentą ir EFSA taisykles.
Mokslinių grupių narių bus prašoma vykdyti šias užduotis:
|
— |
prisidėti prie mokslinės grupės mokslinių nuomonių, rekomendacinių dokumentų ir mokslinių ataskaitų svarstymo, rengimo bei tvirtinimo ir jos darbo grupių veiklos, |
|
— |
padėti teikti mokslinius patarimus mokslinės grupės kompetencijai priskiriamais klausimais, |
|
— |
teikti patarimus dėl mokslinės grupės mokslinės veiklos vykdymo ir organizavimo. |
Mokslinių grupių nariai gali būti išrinkti mokslinių grupių ir jų darbo grupių pirmininkais, vicepirmininkais arba pranešėjais.
|
Daugiau informacijos apie mokslinių grupių ir jų darbo grupių steigimą ir veiklą galima rasti Valdančiosios tarybos sprendime dėl Mokslo komiteto, mokslinių grupių ir jų darbo grupių steigimo ir veikimo. http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/efsa_rep/blobserver_assets/paneloperation.pdf |
Bendrieji reikalavimai
Mokslinių grupių nariai turės dalyvauti dviejų ar trijų dienų trukmės posėdžiuose, kurie paprastai rengiami Parmoje (Italija). Šie posėdžiai vyks apie šešis kartus per metus.
Be to, mokslinių grupių nariai turi būti pasirengę prireikus dalyvauti kai kuriose mokslinių grupių įsteigtose darbo grupėse.
Mokslinių grupių ar jų darbo grupių posėdžiams reikia pasirengti iš anksto, pvz., perskaityti ir parengti tam tikrus dokumentus. Posėdžiai vyksta ir dauguma dokumentų rengiami anglų kalba.
Siekiant padidinti narių patirtį, jiems bus siūlomi įvairūs mokymo moduliai, taip pat papildoma informacinė mokymo medžiaga, susijusi su EFSA rizikos vertinimo metodika, ir teikiami rekomendaciniai dokumentai. Nariams labai rekomenduojama dalyvauti tokiose mokymų sesijose.
Atsižvelgiant į EFSA įsipareigojimą laikytis atvirumo ir skaidrumo principų, kai kuriuose mokslinių grupių plenariniuose posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojai.
Pareiškėjai turi pasižadėti, kad paskirti nariais jie aktyviai dalyvaus mokslinių grupių veikloje.
Atsižvelgdama į savo finansines taisykles, EFSA padengs narių dienpinigius, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas. Už kiekvieną visą dalyvavimo posėdžiuose dieną bus mokamas specialus atlygis (5).
Atrankos tvarka
Pareiškėjai savo paraiškos formoje privalo nurodyti mokslinę grupę, kurios nariais jie nori tapti ir kuri geriausiai atitinka jų kompetencijos sritis.
Pareiškėjai gali nurodyti abi mokslines grupes (pirmumo tvarka), jeigu jų patirtis yra susijusi su abiejų grupių kompetencijai priskiriamais klausimais.
Atėjus paraiškų pateikimo terminui, pareiškėjai privalo tenkinti visus toliau pateiktus reikalavimus.
A. Tinkamumo reikalavimai
Kiekviena paraiška bus vertinama pagal tokius tinkamumo reikalavimus:
|
— |
Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių arba ES šalių kandidačių pilietybė. Ekspertai iš trečiųjų šalių taip pat gali teikti paraiškas, tačiau jų kandidatūros bus svarstomos tik jeigu neatsiras tinkamos patirties turinčių asmenų tarp ES valstybių narių, ELPA šalių ar ES šalių kandidačių piliečių. |
|
— |
Puikus anglų kalbos mokėjimas (6). |
|
— |
Įsipareigojimas dalyvauti posėdžiuose ir aktyviai prisidėti prie mokslinių grupių ir jų darbo grupių veiklos. |
|
— |
Išsilavinimas, atitinkantis mažiausiai ketverių (4) metų diplomu patvirtintas universitetines studijas žemės ūkio, biochemijos, bioinformatikos, biologijos, biometrikos, biotechnologijų, chemijos, su maistu į organizmą patenkančių medžiagų poveikio, aplinkosaugos, epidemiologijos, maisto mokslų, maisto technologijų, genetikos, sveikatos ir maisto saugos, medicinos, gyvybės mokslų, matematikos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, gamtos mokslų, mitybos, farmacijos, visuomenės sveikatos, statistikos, toksikologijos, veterinarijos ar susijusiose srityse (7). |
|
— |
Gavus reikiamą diplomą įgyta ne mažesnė kaip dešimties (10) metų profesinė darbo patirtis, susijusi su mokslinės (-ių) grupės (-ių) kompetencijos sritimi. |
B. Atrankos kriterijai
EFSA atliks reikalavimus atitinkančių paraiškų lyginamąjį vertinimą pagal toliau nurodytus atrankos kriterijus.
Pareiškėjai primygtinai raginami pateikti būtiną informaciją ir duomenis visose paraiškos formos dalyse, nes tai bus pagrindas vertinant jų kandidatūrą.
Visos tinkamumo kriterijus atitinkančios paraiškos bus vertinamos balais nuo 0 (nulio) iki 5 (penkių) pagal kiekvieną toliau nurodytą atrankos kriterijų. Siekiant atsižvelgti į santykinę skirtingų atrankos kriterijų svarbą, jiems bus taikomas tam tikras svorinis koeficientas. Kiekviena paraiška bus įvertinta balų suma nuo 0 (nulio) iki 100 (šimto).
Kiekviena paraiška bus vertinama pagal tokius atrankos kriterijus:
|
— |
mokslinio rizikos vertinimo patirtis ir (arba) mokslinių patarimų teikimas su pasirinktos mokslinės (-ių) grupės (-ių) kompetencija ir patirtimi susijusiais klausimais su maisto sauga susijusiose srityse (svorinis koeficientas: 6, ne daugiau kaip 30 balų iš 100), |
|
— |
patvirtinta mokslinė kompetencija vienoje arba keliose srityse, susijusiose su pasirinktos (-ų) mokslinės (-ių) grupės (-ių) veiklos sritimi (svorinis koeficientas: 5, ne daugiau kaip 25 balai iš 100), |
|
— |
mokslinių darbų ir publikacijų recenzavimo patirtis su pasirinktos (-ų) mokslinės (-ių) grupės (-ių) veikla susijusiose srityse (svorinis koeficientas: 3, ne daugiau kaip 15 balų iš 100), |
|
— |
patirtis analizuojant sudėtingą informaciją ir dokumentų rinkinius, kurie dažnai apima labai įvairias mokslo sritis ir yra gaunami iš labai įvairių šaltinių, ir rengiant mokslinių nuomonių ir ataskaitų projektus (svorinis koeficientas: 2, ne daugiau kaip 10 balų iš 100), |
|
— |
projektų, susijusių su moksliniais klausimais, valdymo patirtis (svorinis koeficientas: 2, ne daugiau kaip 10 balų iš 100), |
|
— |
komunikacijos patirtis, pagrįsta mokymo patirtimi, viešaisiais pristatymais, aktyviu dalyvavimu posėdžiuose (svorinis koeficientas: 2, ne daugiau kaip 10 balų iš 100). |
Mokslinės grupės nariais siekiančių tapti pareiškėjų kandidatūros toliau svarstomos tik jei jų paraiška įvertinama ne mažesne nei nustatyta 66 balų (iš 100) suma.
EFSA pasilieka teisę konsultuotis su trečiosiomis šalimis dėl pareiškėjų paraiškose nurodytos profesinės darbo patirties.
|
Daugiau informacijos apie mokslinių grupių narių atranką galima rasti Vykdomojo direktoriaus sprendime dėl Mokslo komiteto, mokslinių grupių narių ir išorės ekspertų, kurie padėtų vykdyti EFSA mokslinę veiklą, atrankos. http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/corporate_publications/files/expertselection.pdf |
C. Interesų deklaracija
Visų reikalavimus atitinkančių pareiškėjų, kurie surinks mažiausią būtiną balų skaičių, bus paprašyta pateikti užpildytą metinę interesų deklaraciją, kurią EFSA tikrins vadovaudamasi „Europos maisto saugos institucijos nepriklausomumo ir mokslinių sprendimų priėmimo procesų politika“ ir interesų deklaracijų taisyklėmis (8), galiojančiomis paraiškų tikrinimo metu. Priimant sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo būti nariu, bus atsižvelgiama į bet kokio galimo interesų konflikto mastą.
Atkreipiame dėmesį, kad, nepateikus užpildytos metinės interesų deklaracijos, pareiškėjo kandidatūra bus atmesta, o paraiška nebesvarstoma. Su pareiškėjais gali būti susisiekta siekiant gauti išsamesnį paaiškinimą apie jų metinę interesų deklaraciją.
Rezervo sąrašas ir skyrimas
Narystės reikalavimus atitinkantys mokslininkai (t. y. reikalavimus atitinkantys pareiškėjai, kurie surinko mažiausią būtiną balų skaičių ir kurių metinė interesų deklaracija atitinka EFSA nepriklausomumo politiką ir taisykles) gali būti skiriami ANS arba CEF mokslinių grupių nariais EFSA vykdomojo direktoriaus siūlymu, remiantis EFSA valdančiosios tarybos sprendimu. EFSA pasiūlyme dėl paskyrimo bus atsižvelgta į tokius veiksnius, kaip atitinkamai mokslinei komisijai reikalinga patirtis, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šiame kvietime teikti paraiškas; visų pirma tai taikytina konkrečiai kandidato mokslinei patirčiai bei kitai patirčiai, įvairių įgūdžių, kuriais mokslinė grupė galėtų pasinaudoti savo numatomiems poreikiams patenkinti, rinkiniui, taip pat tautybių ir lyčių pusiausvyrai.
EFSA pasilieka teisę prieš skirdama narius patikrinti kandidatų, kurie pretenduoja tapti nariais, paraiškas pagal atitinkamus dokumentus ir pažymėjimus, kad galėtų patvirtinti paraiškose pateikiamos informacijos tikrumą ir paraiškų tinkamumą.
Narystei keliamus reikalavimus atitinkantys, tačiau į mokslinės grupės narius neatrinkti mokslininkai bus įtraukti į rezervo sąrašą. Mokslininkai turėtų įsidėmėti, jog, įtraukiant kandidatą į rezervo sąrašą, negarantuojama, kad jis bus paskirtas mokslinės grupės nariu.
Po šio kvietimo teikti paraiškas į rezervo sąrašą įtraukti pareiškėjai gali, jiems iš anksto sutikus, būti paskirti mokslinės grupės ir (arba) Mokslo komiteto nariu, net jei jie nepateikė paraiškos dėl narystės būtent toje mokslinėje grupėje ir (arba) Mokslo komitete.
Nepriklausomumas bei įsipareigojimų ir interesų deklaracijos
Mokslinių grupių nariai skiriami asmeniškai. Teikdami paraišką pareiškėjai privalo kartu pateikti pareiškimą, kad jie įsipareigoja veikti nepaisydami išorinės įtakos, taip pat interesų, kurie gali būti pripažinti turinčiais įtakos jų nepriklausomumui, deklaraciją (žr. Interesų deklaracijų skirsnį). Pareiškėjai atsako už pateiktos deklaracijos turinį, kurį EFSA vertins vadovaudamasi vykdomojo direktoriaus sprendimu, kuriuo įgyvendinama EFSA nepriklausomumo ir mokslinių sprendimų priėmimo procesų politika, susijusi su interesų deklaracijomis (9).
Toliau pateikiami du interesų konflikto pavyzdžiai. Tai jokiu būdu nėra išsamus sąrašas, o tik galimų aplinkybių pavyzdžiai:
|
— |
mokslinių grupių nariais negali būti kandidatai, kurie interesų deklaracijos pateikimo metu dirba juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris vykdo veiklą, kuriai EFSA parengta mokslinė informacija turi tiesioginį arba netiesioginį poveikį, pvz., maisto gamybos, perdirbimo ir platinimo, žemės ūkio ar gyvulininkystės srityje. Tai apima bet kokį nuolatinį mokamą arba nemokamą užsiėmimą ar veiklą, ne visą arba visą darbo dieną, įskaitant savarankišką darbą (pavyzdžiui, konsultavimo paslaugas), susijusį su minėtais asmenimis. |
|
— |
Mokslinių grupių nariais negali būti kandidatai, kurie interesų deklaracijos pateikimo metu teikia laikinas arba atsitiktines konsultavimo paslaugas tokioms institucijoms, kaip Europos produktų, kuriuos vertina atitinkama mokslinė grupė, gamintojų asociacija, įvairiomis temomis, kurios yra tokios plačios, kad dėl šios veiklos, sprendžiant į atitinkamos mokslinės grupės darbotvarkę įtrauktus klausimus, nuolat kiltų interesų konfliktai. |
Lygios galimybės
EFSA labai stengiasi vykdydama savo procedūras taikyti nediskriminavimo principus.
Paraiškų teikimas
Paraiškas reikia atsiųsti ne vėliau kaip 2016 m. birželio 30 d. vidurnaktį (vietos laiku, GMT+1).
Visi pareiškėjai savo paraiškas turi pateikti internetu; paraiškos formą galima rasti EFSA interneto svetainėje adresu http://www.efsa.europa.eu/.
Paraiškos bus priimamos tik jei tinkamai užpildyta paraiška forma bus pateikta iki nustatyto termino. Jokie kiti paraiškos pateikimo būdai nebus pripažįstami.
Siekiant palengvinti atrankos procesą, pareiškėjų prašoma paraiškos formą pildyti anglų kalba.
Apie atrankos proceso rezultatus visi pareiškėjai bus informuoti elektroniniu paštu.
Kadangi dėl didelės interneto apkrovos arba interneto ryšio sutrikimų gali kilti sunkumų pateikti paraišką, kandidatams primygtinai siūloma nelaukti iki paskutinės dienos.
EFSA reikalaujama kandidatų asmeninė informacija bus tvarkoma pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (10).
Šie duomenys tvarkomi siekiant išnagrinėti paraiškas dėl narystės EFSA mokslinėse grupėse.
Visi su šiuo kvietimu susiję klausimai siunčiami elektroniniu paštu call.experts@efsa.europa.eu.
Kandidatai gali kreiptis į teismą dėl bet kokio sprendimo, kuris paveikia jų teisinę padėtį, kaip išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje. Tai turi būti padaryta per du mėnesius nuo ginčijamo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį. Dėl EFSA sprendimų turi būti kreipiamasi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą:
|
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas |
||||||||
|
Rue du Fort Niedergrünewald |
||||||||
|
2925 Luxembourg |
||||||||
|
LUXEMBOURG |
||||||||
|
Kandidatai gali pasirinkti kitą variantą ir skundą dėl įtariamo Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų netinkamo administravimo gali pateikti Europos ombudsmenui. Be kita ko, skundas turi būti pateiktas per dvejus metus nuo datos, kai sužinoma apie faktus, kuriais grindžiamas skundas. Be to, prieš kreipdamiesi į Europos ombudsmeną, ieškovai dėl šio skundo jau turi būti susisiekę su EFSA.
|
Europos ombudsmenas |
||||||
|
1 avenue du Président Robert Schuman |
||||||
|
CS 30403 |
||||||
|
67001 Strasbourg Cedex |
||||||
|
FRANCE |
||||||
|
PASTABA
Jei šio skelbimo versijos anglų ir kitomis kalbomis skiriasi ar neatitinka viena kitos, pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba.
(1) EFSA dokumentas „Strategija 2020. Patikimas mokslas – saugus maistas“ (http://www.efsa.europa.eu/en/corporate/pub/strategy2020)
(2) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(3) EFSA valdančiosios tarybos sprendimas išskirtine tvarka padaryti išlygą iš pirmiau minėtų taisyklių buvo priimtas 2016 m. kovo 16 d. Valdančiosios tarybos sprendimas registruotas 68-ojo posėdžio protokole (http://www.efsa.europa.eu/en/events/event/160316a).
(4) Europos maisto saugos institucijos valdančiosios tarybos sprendimo dėl Mokslo komiteto, mokslinių grupių ir jų darbo grupių steigimo ir veikimo 1 straipsnio 3 ir 4 dalys.
(5) Daugiau informacijos galima rasti adresu http://www.efsa.europa.eu/en/keydocs/docs/paneloperation.pdf. http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/Experts_compensation_guide.pdf
(6) „Puikus mokėjimas“ atitinka B2 arba aukštesnį (t. y. C1 ir C2) lygį, kaip nustatyta Europos Tarybos Europos kalbų portfelio informaciniame dokumente („Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema: mokymasis, mokymas, vertinimas“). Daugiau informacijos rasite adresu https://www.coe.int/t/dg4/linguistic/Source/Framework_EN.pdf.
(7) Bus pripažįstamos tik ES valstybių narių valdžios institucijų išduotos ir atitinkamų ES valstybės narės valdžios institucijų pripažintos kvalifikacijos. Tais atvejais, kai diplomai yra gauti ES nepriklausančiose šalyse, EFSA gali pareikalauti, kad kandidatas pateiktų atitinkamą pripažintos institucijos pateiktą palyginamumo dokumentą.
(8) Daugiau informacijos skelbiama EFSA interneto svetainėje adresu http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/efsa_rep/blobserver_assets/independencepolicy.pdf ir http://www.efsa.europa.eu/en/howwework/doi
(9) EFSA/LRA/DEC/02/2014 – Europos maisto saugos institucijos vykdomojo direktoriaus sprendimas dėl interesų deklaracijų (http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/corporate_publications/files/independencerules2014.pdf)
KITI AKTAI
Europos Komisija
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/13 |
Garantuoto tradicinio gaminio pavadinimo paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 26 straipsnio 2 dalį
(2016/C 176/07)
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1)26 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą Italija pateikė (2) Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatas atitinkančio garantuoto tradicinio gaminio (GTG) pavadinimą „Pizza Napoletana“. Pavadinimas „Pizza Napoletana“ buvo anksčiau registruotas be išimtinės naudojimo teisės Tarybos reglamentu (ES) Nr. 97/2010 (3) pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 (4) 13 straipsnio 1 dalį kaip garantuotas tradicinis gaminys ir šiuo metu yra saugomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 25 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgdama į šiuos faktus, Komisija skelbia pavadinimą
„PIZZA NAPOLETANA“,
kad jį būtų galima įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 22 straipsnyje nurodytą garantuotų tradicinių gaminių registrą.
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį pareikšti prieštaravimą pavadinimo „Pizza Napoletana“ įtraukimui į to reglamento 22 straipsnyje nurodytą garantuotų tradicinių gaminių registrą.
Jei pavadinimas „Pizza Napoletana“ bus įtrauktas į registrą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 26 straipsnio 4 dalį GTG „Pizza Napoletana“ specifikacija bus laikoma Reglamento (ES) Nr. 97/2010 II priedo nuostatas atitinkančia GTG „Pizza Napoletana“ specifikacija, todėl šis pavadinimas bus saugomas suteikiant išimtinę naudojimo teisę.
Siekiant pateikti išsamią informaciją, pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 26 straipsnio 2 dalį pridedama 2010 m. vasario 4 d. Reglamento (ES) Nr. 97/2010 II priede (5) paskelbta GTG „Pizza Napoletana“ specifikacija.
PARAIŠKA ĮREGISTRUOTI GTG
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 509/2006
„PIZZA NAPOLETANA“
EB Nr. IT-TSG-007-0031 - 9.2.2005
1. Organizacijos pareiškėjos pavadinimas ir adresas
|
Pavadinimas |
„Associazione Verace Pizza Napoletana“ |
|||
|
Adresas |
|
|||
|
Tel. |
+39 0814201205 |
|||
|
Faks. |
+39 0814201205 |
|||
|
E. paštas |
info@pizzanapoletana.org |
|
Pavadinimas |
„Associazione Pizzaiuoli Napoletani“ |
|||
|
Adresas |
|
|||
|
Tel. |
+39 0815590781 |
|||
|
Faks. |
+39 0815590781 |
|||
|
E. paštas |
info@pizzaiuolinapoletani.it direttivo@pizzaiuolinapoletani.it |
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Produkto specifikacija
3.1. Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)
„Pizza Napoletana“
Pavadinimą prašoma registruoti tik italų kalba.
Ant GTG „Pizza Napoletana“ logotipo arba etiketės esantis įrašas „Prodotta secondo la Tradizione napoletana“ (liet. Pagaminta laikantis Neapolio tradicijų) ir akronimas TSG (liet. GTG) išverčiami į gamybos valstybės kalbą.
3.2. Pavadinimas
|
— |
☒ |
pats yra specifinis |
|
— |
☐ |
nurodo specifines žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybes |
Kaip patvirtinta 3.8 punkte nurodytuose šaltiniuose, pavadinimas „Pizza Napoletana“ tradiciškai vartojamas šiam gaminiui įvardyti.
3.3. Ar išimtinės pavadinimo naudojimo teisės siekiama pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį
|
— |
☐ |
registravimas nustačius išimtinę pavadinimo naudojimo teisę |
|
— |
☒ |
registravimas nenustačius išimtinės pavadinimo naudojimo teisės |
3.4. Produkto rūšis
2.3 klasė. Konditerijos gaminiai, duona, pyragaičiai, pyragai, sausainiai ir kiti kepiniai
3.5. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kuriam taikomas 3.1 punkte nurodytas pavadinimas, apibūdinimas
GTG „Pizza Napoletana“ – krosnyje keptas apskritimo formos, įvairaus, bet 35 cm neviršijančio skersmens gaminys iškilusiu kraštu ir pagardinta vidurine dalimi. Vidurinės dalies storis – 0,4 cm (leidžiama ± 10 % nuokrypa), krašto storis – nuo 1 iki 2 cm. Visa pica yra minkšta, lanksti ir lengvai sulenkiama į keturias dalis.
GTG „Pizza Napoletana“ išsiskiria iškilusiu kraštu, yra krosnyje keptiems gaminiams būdingos aukso spalvos, švelni liečiant ir ragaujant; jos vidurinėje pagardintoje dalyje vyrauja raudoni pomidorai, su kuriais gerai susimaišęs aliejus, ir, atsižvelgiant į tai, kokios sudedamos dalys naudojamos, raudonėlio lapeliai ar baltasis česnakas; pica padengta mocarelos griežinėliais, kurie išdėstyti arba šalia vienas kito, arba yra išsklaidyti, pabarstyta nuo kepimo daugiau ar mažiau patamsėjusiais baziliko lapeliais.
Pica „Pizza Napoletana“ turi būti minkšta, lanksti, lengvai sulenkiama; gaminys lengvai pjaustomas; ši pica pasižymi tipišku maloniu skoniu, kurį suteikia iškilęs kraštas (gerai iškilusios ir gerai iškeptos duonos skonio); kartu jaučiamas rūgštokas pomidorų, iškepusios mocarelos skonis ir raudonėlio, česnako ar baziliko kvapas.
Baigiant kepti picą, pasklinda tipiškas malonus kvapas; pomidorai, netekę tik perteklinio vandens, išlieka tvirti ir kieti; ant picos išdėlioti išsilydę SKVN žymimo sūrio „Mozzarella di Bufala Campana“ arba GTG sūrio „Mozzarella“ griežinėliai; bazilikas, česnakas ir raudonėlis skleidžia stiprų kvapą ir neatrodo apdegę.
3.6. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kuriam taikomas 3.1. punkte nurodytas pavadinimas, gamybos būdo apibūdinimas
Pagrindinės žaliavos, iš kurių gaminama pica „Pizza Napoletana“, yra šios: paprastųjų kviečių miltai, alaus mielės, natūralus geriamasis vanduo, nulupti pomidorai ir (arba) maži švieži pomidorai (it. pomodorini), jūros druska arba valgomoji druska ir ypač grynas alyvuogių aliejus. Picai „Pizza Napoletana“ gaminti gali būti naudojamos ir kitos sudedamosios dalys: česnakas ir raudonėlis; SKVN žymimas sūris „Mozzarella di Bufala Campana“, GTG sūris „Mozzarella“ ir šviežias bazilikas.
Miltų savybės yra šios:
— W– 220–380,
— P/L– 0,50–0,70,
— absorbcija– 55–62,
— stabilumas– 4–12,
— vertės indeksas E10– ne daugiau kaip 60,
— kritimo skaičius– 300–400,
— sausas glitimas– 9,5–11 g %,
— baltymai– 11–12,5 g %.
Pica „Pizza Napoletana“ gaminama tik laikantis toliau nurodytų etapų, sudarančių nepertraukiamą to paties proceso ciklą.
Miltai, vanduo, druska ir mielės sumaišomi. Į minkymo mašiną įpilama litras vandens, ištirpinama 50–55 g jūros druskos, pridedama 10 % viso numatyto kiekio atitinkantis miltų kiekis, įdedama 3 g alaus mielių, įjungiama minkymo mašina ir palaipsniui dedama 1,8 kg miltų, kurių W 220–380, kol pasiekiamas pageidaujamas tirštumas, apibūdinamas kaip „tinkamas tešlos tirštumas“. Šis procesas turi trukti 10 minučių.
Tešla turi būti minkoma minkymo mašinoje, pageidautina, tešlos minkymo kabliu, nedideliu greičiu 20 minučių, kol gaunama vientisa tiršta masė. Tinkamam tešlos tirštumui labai svarbus vandens, kurį gali sugerti miltai, kiekis. Tešla turi nelipti prie rankų, būti minkšta ir elastinga.
Tešlos savybės (leidžiama kiekvienos savybės nuokrypa ± 10 %) yra šios:
— fermentacijos temperatūra– 25 °C,
— galutinis pH– 5,87,
— bendrasis titruojamas rūgštingumas– 0,14,
— tankis– 0,79 g/cm3 (+ 34 %).
Pirmasis etapas: iš minkymo mašinos išimta tešla padedama ant picų ruošimo stalo, kur ji turi pabūti dvi valandas, uždengta drėgna medžiaga, kad nesukietėtų paviršius ir kad iš vidaus išgaravus drėgmei ant picos nesusidarytų tam tikra plutelė. Praėjus dviem valandom picos kepėjas iš tešlos rankomis formuoja bandeles. Nuo pakilusios tešlos masės mentele atskiriama nedidelė tešlos dalis ir jai suteikiama bandelės forma. Tešlos bandelės, iš kurių kepama pica „Pizza Napoletana“, turi sverti nuo 180 iki 250 g.
Antrasis etapas: suformuotos tešlos bandelės sudedamos į maistui laikyti tinkamus indus ir paliekamos keturioms–šešioms valandoms, kad tešla pakiltų antrą kartą. Kambario temperatūroje laikoma tešla šešias valandas išlieka tinkama kepti.
Tešlai pakilus, bandelė mentele išimama iš indo ir padedama ant picų ruošimo stalo, pabarstyto plonu miltų sluoksniu, kad bandelė prie jo nepriliptų. Picos kepėjas, rankų judesiu iš centro į išorę abiejų rankų pirštais spausdamas bandelę, kuri keliskart apverčiama, suformuoja skritulį, kurio vidurinės dalies storis neturi viršyti 0,4 cm (leistina ± 10 % nuokrypa), o kraštų storis – nuo 1 iki 2 cm, taip suformuodamas pakeltą kraštą.
GTG „Pizza Napoletana“ negalima gaminti jokiu kitu būdu, ypač naudojant kočėlą ir (arba) mašiną su disku, veikiančią mechaninio spaudimo principu.
Pica „Pizza Napoletana“ gardinama taip:
|
— |
70–100 g smulkintų nuluptų pomidorų šaukštu sudedama į papločio vidurį, |
|
— |
pomidorai spiraliniu judesiu paskirstomi po visą papločio vidurį, |
|
— |
spiraliniu judesiu pomidorai pabarstomi druska, |
|
— |
tokiu pat būdu apibarstoma raudonėliu, |
|
— |
nulupta česnako skiltelė supjaustoma smulkiais griežinėliais, kurie užbarstomi ant pomidorų, |
|
— |
iš indelio su snapeliu ant papločio paviršiaus spiraliniu judesiu, pradedant nuo centro, užpilama 4–5 g ypač gryno alyvuogių aliejaus (leidžiama + 20 % nuokrypa). |
Arba:
|
— |
60–80 g smulkintų nuluptų pomidorų ir (arba) supjaustytų šviežių mažų pomidorų šaukštu sudedama į papločio vidurį, |
|
— |
pomidorai spiraliniu judesiu paskirstomi po visą papločio vidurį, |
|
— |
spiraliniu judesiu pomidorai pabarstomi druska, |
|
— |
ant pomidorų sluoksnio išdėliojama 80–100 g griežinėliais supjaustyto SKVN žymimo sūrio „Mozzarella di Bufala Campana“, |
|
— |
ant picos uždedami keli šviežio baziliko lapeliai, |
|
— |
iš indelio su snapeliu ant papločio paviršiaus spiraliniu judesiu, pradedant nuo centro, užpilama 4–5 g ypač gryno alyvuogių aliejaus (leidžiama + 20 % nuokrypa). |
Arba:
|
— |
60–80 g smulkintų nuluptų pomidorų šaukštu sudedama į papločio vidurį, |
|
— |
pomidorai spiraliniu judesiu paskirstomi po visą papločio vidurį, |
|
— |
spiraliniu judesiu pomidorai pabarstomi druska, |
|
— |
ant pomidorų sluoksnio išdėliojama 80–100 g griežinėliais supjaustyto GTG sūrio „Mozzarella“, |
|
— |
ant picos uždedami keli šviežio baziliko lapeliai, |
|
— |
iš indelio su snapeliu ant papločio paviršiaus spiraliniu judesiu, pradedant nuo centro, užpilama 4–5 g ypač gryno alyvuogių aliejaus (leidžiama + 20 % nuokrypa). |
Picos kepėjas pagardintą picą sukamuoju judesiu padeda ant miltais pabarstytos medinės (arba aliumininės) ližės ir sukamuoju judesiu (kad nenukristų garnyras) leidžia jai nuslysti ant krosnies dugno. Pica „Pizza Napoletana“ turi būti kepama tik malkomis kūrenamoje krosnyje, kurioje pasiekiama 485 °C temperatūra, būtina GTG „Pizza Napoletana“ iškepti.
Picos kepėjas turi prižiūrėti, kaip kepa pica, metaline liže pakeldamas ją už krašto ir pasukdamas ugnies link; pica turi likti toje pačioje krosnies dugno vietoje, kurioje ji buvo padėta iš pradžių, kad neapsviltų dėl temperatūros svyravimų. Svarbu, kad visas tešlos paplotis iškeptų tolygiai.
Pasibaigus kepimo laikui picos kepėjas metaline liže išima picą iš krosnies ir padeda ant lėkštės. Kepimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 60–90 sekundžių.
Iškepusi pica pasižymi tokiomis savybėmis: pomidorai, netekę tik perteklinio vandens, išlieka tvirti ir kieti; SKVN žymimo sūrio „Mozzarella di Bufala Campana“ arba GTG sūrio „Mozzarella“ griežinėliai išsilydę picos paviršiuje; bazilikas, česnakas ir raudonėlis skleidžia stiprų kvapą ir neatrodo apdegę.
— Kepimo temperatūra ant krosnies dugno– apie 485 °C.
— Temperatūra krosnies skliaute– apie 430 °C.
— Kepimo laikas– 60–90 sekundžių.
— Tešlos įkaitimo temperatūra– 60–65 °C.
— Pomidorų įkaitimo temperatūra– 75–80 °C.
— Aliejaus įkaitimo temperatūra– 75–85 °C.
— Mocarelos įkaitimo temperatūra– 65–70 °C.
Gaminį „Pizza Napoletana“ pageidautina valgyti iškart ištraukus iš krosnies ten, kur jis buvo iškeptas. Bet, jeigu pica nesuvalgoma kepimo vietoje, jos šaldyti, užšaldyti arba įdėti į vakuuminę pakuotę ir vėliau parduoti negalima.
3.7. Specifinės žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybės
Esminių dalykų, lemiančių aptariamojo produkto specifinį pobūdį, yra daug ir jie tiesiogiai susiję su atliekamų veiksmų trukme ir tvarka, taip pat su kepėjo įgūdžiais ir patirtimi.
Gaminio „Pizza Napoletana“ paruošimo procesui ypač išskirtinumo suteikia: tešlos užminkymas, jos tirštumas ir elastingumas (it. reologia), taip pat tešlos kildinimo specifika (du skirtingos temperatūros ir trukmės etapai); bandelių paruošimas ir formavimas; papločio iš pakilusios tešlos paruošimas; krosnies paruošimas ir kepimo ypatumai (trukmė ir temperatūra), specifinės krosnies savybės (ji būtinai turi būti kūrenama malkomis).
Pabrėžtina antrojo tešlos kildinimo, rankų darbo ir naudojamos įrangos (t. y. krosnies, kuri privalo būti kūrenama malkomis, ir ližių) svarba.
Tešlai pakilus antrą kartą bandelių apimtis ir drėgmės kiekis jose, palyginti su ankstesniu etapu, padidėja. Abiejų rankų pirštais spaudžiant akytą tešlą joje esančios oro pūslelės pasislenka iš papločio centro į pakraštį ir taip suformuojamas pakilęs picos kraštas. Šio metodo taikymas daro didelį poveikį GTG „Pizza Napoletana“ savybėms, nes pakilęs papločio kraštas leidžia sulaikyti visas sudedamąsias garnyro dalis. Siekiant iš tešlos bandelės padaryti kuo didesnio skersmens paplotį, tešla toliau mėtoma tarp rankų, dešinę ranką laikant 45–60 ° kampu į picos paruošimo stalo paviršių. Ant stalo padėtas tešlos paplotis vis sukamas sinchronišku kairės rankos judesiu.
Kiti picos paruošimo būdai, ypač naudojant kočėlą arba mašiną su disku (veikiančią mechaninio spaudimo principu), neleidžia vienodai, iki pat pakraščio, pasiskirstyti tešloje esančioms oro pūslelėms, kad susidarytų tolygus tešlos paplotis. Tada papločio viduryje tešla dėl tarpeliuose likusio oro susisluoksniuoja ir atsiskiria. Todėl naudojant minėtus būdus iškepta pica neturi tipiško pakilusio krašto, kuris yra viena svarbiausių GTG „Pizza Napoletana“ savybių.
Be to, kepėjas, kepdamas picą pagal neapolietišką techniką, paruošęs tris–šešis tešlos papločius ir uždėjęs garnyrą, tiksliais ir greitais judesiais, stengdamasis, kad pica neprarastų pirminės papločio formos, turi meistriškai ją perkelti nuo stalo ant ližės (jis paima picą abiem rankomis ir ją apsukęs 90 ° kampu padeda ant tinkamos ližės). Picos kepėjas truputį pabarsto ližę miltais, kad pica galėtų lengvai nuslysti nuo jos į krosnį. Šis veiksmas atliekamas staigiu riešo judesiu, laikant ližę 20–25 ° kampu į krosnies pagrindą, užtikrinant, kad garnyras nenukristų nuo picos paviršiaus.
Kitokie nei pirmiau aprašyti metodai netinka, nes jei į krosnį pašauti paruošta pica perkeliama nuo stalo tiesiog liže, rizikuojama, kad pica bus sugadinta.
Kad pica „Pizza Napoletana“ iškeptų kokybiškai, svarbiausia – malkomis kūrenama krosnis. Jos techninės savybės nulemia tradicinės picos „Pizza Napoletana“ iškepimą. Picai kepti skirtos neapolietiškos krosnies pagrindas yra iš tufo plytų; ant jo iškilusi dugnu vadinama apskritimo formos plokštuma (kepimo paviršius), virš kurios yra krosnies skliautas. Pastarasis padarytas iš ugniai atsparios šilumai išsisklaidyti neleidžiančios medžiagos. Kad pica gerai iškeptų, labai didelę reikšmę turi atskirų krosnies dalių proporcijos. Atitinkamų matmenų krosnyje yra ir atitinkamų matmenų kepimo paviršius, sudarytas iš keturių apskritų ugniai atsparių dalių. Pica plienine ir (arba) aliuminine liže pakeliama, įkišama į krosnies angą, padedama ant padėklo ir apsukama 180 ° kampu; apsukta pica grąžinama į pradinį tašką, kuriame pradinė temperatūra sumažėjusi, nes kepdama pica sugėrė karštį.
Jei pica būtų padėta į kitą vietą, ten būtų pradinė temperatūra ir picos padas sudegtų.
Dėl visų šių specifinių aspektų sukuriamas oro kameros efektas ir patiekalas įgauna galutinę savo išvaizdą: pica „Pizza Napoletana“ yra kompaktiška, pakeltu kraštu, pakilusi viduryje, itin minkšta ir lengvai sulenkiama į keturias dalis. Pabrėžtina, kad kiti panašūs patiekalai, paruošti netaikant pirmiau aprašytų metodų, negali pasižymėti tokiomis pat kaip pica „Pizza Napoletana“ vaizdinėmis ir organoleptinėmis savybėmis.
3.8. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto tradicinės savybės
Manoma, kad pica „Pizza Napoletana“ pradėta gaminti apie 1715–1725 m. Vietinis Orijos miesto gyventojas Vincenzas Corradas, kunigaikščio Emanuelio di Francavillos vyriausiasis virėjas, traktate apie Neapolyje daugiausia vartojamus maisto produktus tvirtino, kad pomidorai tinka picai ir makaronams gardinti, taip susiedamas du produktus, buvusius Neapolio miesto pasididžiavimu, dėl kurių Neapolis buvo įtrauktas į kulinarijos istoriją. Būtent su šiuo faktu siejama oficiali picos „Pizza Napoletana“ – pomidorais pagardinto tešlos papločio – atsiradimo data.
Neapolietišką šio patiekalo kilmę patvirtina nemažai istorinių dokumentų. Pavyzdžiui, rašytojas Frankas Salernas teigia, kad šis patiekalas yra vienas didžiųjų neapolietiškos virtuvės išradimų.
Junginys „Pizza Napoletana“ (liet. neapolietiška pica) minimas net italų kalbos žodynuose, taip pat enciklopedijoje „Treccani“. Junginys „Pizza Napoletana“ vartojamas daugybėje literatūrinių tekstų.
Pirmosios „pizzerie“ (liet. picerijos), be jokios abejonės, atsirado Neapolyje ir iki XX a. vidurio ši pica buvo kepama tik Neapolio picerijose. XVIII a. Neapolyje veikė daug picerijomis vadinamų kepyklėlių. Garsas apie jas pasiekė Neapolio karalių Ferdinandą Burboną, kuris, norėdamas paragauti šio tradicinio neapolietiško patiekalo, nepaisydamas rūmų etiketo, pats įžengė į vieną garsiausių picerijų. Nuo tol picerija tapo madinga vieta, kurioje kepamos tik picos. Populiariausios ir žymiausios Neapolio picos buvo „Marinara“, sukurta 1734 m., ir „Margherita“, sukurta 1796–1810 m. Pastaroji buvo pateikta Italijos karalienei jos vizito 1889 m. Neapolyje metu, visų pirma dėl picos pagardų (pomidorų, mocarelos ir baziliko) spalvų, primenančių Italijos vėliavos spalvas.
Laikui bėgant picerijų atsirado visuose Italijos miestuose ir net užsienyje. Tačiau visos šios picerijos, nors ir įsikūrusios ne Neapolyje, visuomet buvo susijusios su pavadinimu „pizzeria napoletana“ arba vartojo žodį, kuris vienaip ar kitaip primena jų ryšį su Neapoliu, kuriame jau apie 300 metų gaminamas šis autentiškas patiekalas.
1984 m. gegužės mėnesį „pizzaioli napoletani“ (Neapolio picų kepėjai) parengė trumpą šio produkto specifikaciją, kurią jie visi pasirašė ir oficialiai įregistravo Neapolio notaro Antonio Carannantės biure.
Amžiams bėgant sąvoka „Pizza Napoletana“ taip paplito, kad visur, net už Europos ribų, Centrinėje ir Pietų Amerikoje (pvz., Meksikoje ir Gvatemaloje) bei Azijoje (pvz., Tailande ir Malaizijoje) ši pica yra žinoma tokiu pavadinimu, nors kai kurie šių šalių gyventojai neturi nė menkiausio supratimo, kur yra Neapolis.
3.9. Produkto specifinėms savybėms tikrinti taikomi būtiniausi reikalavimai ir procedūros
Nustatytas GTG „Pizza Napoletana“ tikrinimas susijęs su šiais aspektais:
tikrinimu, ar įmonėse tinkamai atliekami veiksmai tešlos minkymo, kildinimo ir ruošimo etapais; kruopščia įmonės svarbiausių valdymo taškų kontrole; tikrinimu, ar žaliavos atitinka produkto specifikacijos reikalavimus; tikrinimu, ar tinkamai laikomos ir sandėliuojamos naudoti skirtos žaliavos; užtikrinimu, kad galutinio produkto savybės atitiks produkto specifikacijoje nurodytus reikalavimus.
3.10. Logotipas
Akronimas STG (GTG) ir nuorodos „Specialità Tradizionale Garantita“ (liet. Garantuotas tradicinis gaminys) ir „Prodotta secondo la Tradizione napoletana“ (liet. Pagaminta laikantis Neapolio tradicijų) išverčiami į oficialias gamybos šalies kalbas.
Gaminys „Pizza Napoletana“ ženklinamas tokiu logotipu: horizontalaus balto ovalo formos paveikslėlis šviesiu pilku kraštu, vaizduojantis lėkštę, ant kurios padėta pica; paveikslėlis realistiškas ir kartu grafiškai stilizuotas, ištikimai laikantis tradicijos, vaizduojantis tradicinius picos komponentus: pomidorus, mocarelą, baziliko lapelius ir alyvuogių aliejaus šlakelį.
Nuo lėkštės krinta žalios spalvos šešėlis, kuris, derėdamas su kitomis spalvomis, dar labiau pabrėžia asociaciją su Italijos vėliava.
Šiek tiek lėkštę su pica uždengiančiame raudoname stačiakampyje itin suapvalintais kampais baltomis raidėmis su juodu kontūru ir žaliu raides atkartojančiu šešėliu užrašyta „PIZZA NAPOLETANA STG“. Prie šio užrašo, viršuje, truputį dešiniau, baltomis, mažesnėmis kitokio šrifto raidėmis užrašyta „Garantuotas tradicinis gaminys“ (it. Specialità Tradizionale Garantita). Apačioje, per vidurį, tokiu pat šriftu kaip ir nuoroda „PIZZA NAPOLETANA STG“, bet mažesnėmis baltomis didžiosiomis raidėmis su juodu kontūru pateikta nuoroda „Pagaminta laikantis Neapolio tradicijų“ (it. Prodotta secondo la Tradizione napoletana).
|
Užrašas |
Rašmenys |
|
PIZZA NAPOLETANA SGT |
Varga |
|
Garantuotas tradicinis gaminys |
Alternate Gothic |
|
Pagaminta laikantis Neapolio tradicijų |
Varga |
|
Picos spalva |
PantoneProSim |
C |
M |
Y |
K |
|
Rusvai gelsva picos krašto spalva |
466 |
11 |
24 |
43 |
0 % |
|
Raudonas pomidorų padažo fonas |
703 |
0 % |
83 |
65 |
18 |
|
Baziliko lapeliai |
362 |
76 |
0 % |
100 |
11 |
|
Baziliko lapelių gyslelės |
562 |
76 |
0 % |
100 |
11 |
|
Pomidorų raudonumas |
032 |
0 % |
91 |
87 |
0 % |
|
Alyvuogių aliejus |
123 |
0 % |
31 |
94 |
0 % |
|
Mocarela |
600 |
0 % |
0 % |
11 |
0 % |
|
Šešėlis ant mocarelos sūrio |
5 807 |
0 % |
0 % |
11 |
9 |
|
Grafinės dalies ir rašmenų spalvos |
PantoneProSim |
C |
M |
Y |
K |
|
Pilka ovalios lėkštės krašto spalva |
P. Grey – 3CV |
0 % |
0 % |
0 % |
18 |
|
Žalia ovalios lėkštės šešėlio spalva |
362 |
76 |
0 % |
100 |
11 |
|
Raudona stačiakampio su itin suapvalintais kampais spalva |
032 |
0 % |
91 |
87 |
0 % |
|
Balta užrašo „PIZZA NAPOLETANA STG“ raidžių su juodu kontūru spalva |
|
0 % |
0 % |
0 % |
0 % |
|
Užrašo baltomis raidėmis su juodu kontūru „Pagaminta laikantis Neapolio tradicijų“ spalva |
|
0 % |
0 % |
0 % |
0 % |
|
Balta užrašo „Garantuotas tradicinis gaminys“ spalva |
|
0 % |
0 % |
0 % |
0 % |
4. Institucijos arba įstaigos, tikrinančios, ar laikomasi produkto specifikacijos reikalavimų
4.1. Pavadinimas ir adresas
|
Pavadinimas |
„Certiquality SRL“ |
|||
|
Adresas |
|
|||
|
Tel. |
+39 028069171 |
|||
|
Faks. |
+39 0286465295 |
|||
|
E. paštas |
certiquality@certiquality.it |
|
☐ Viešoji |
☒ Privačioji |
|
Pavadinimas |
„DNV Det Norske Veritas Italia“ |
||||
|
Adresas |
|
||||
|
Tel. |
+39 0396899905 |
||||
|
Faks. |
+39 0396899930 |
||||
|
E. paštas |
— |
|
☐ Viešoji |
☒ Privačioji |
|
Pavadinimas |
„ISMECERT“ |
|||
|
Adresas |
|
|||
|
Tel. |
+39 0815636647 |
|||
|
Faks. |
+39 0815534019 |
|||
|
E. paštas |
info@ismecert.com |
|
☐ Viešoji |
☒ Privačioji |
4.2. Institucijos arba įstaigos konkrečios užduotys
Trys išvardytos įstaigos atlieka įvairių aspektų kontrolę skirtingose valstybės teritorijos dalyse.
(1) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).
(2) ES Nr. IT-TSG-0107-01408 - 29.12.2015.
(3) 2010 m. vasario 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 97/2010, kuriuo į garantuotų tradicinių gaminių registrą įtraukiamas pavadinimas (Pizza Napoletana (GTG)) (OL L 34, 2010 2 5, p. 7).
(4) 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (OL L 93, 2006 3 31, p. 1). Šis reglamentas panaikintas ir pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(5) Žr. 3 išnašą.
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/21 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2016/C 176/08)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA
Paraiška dėl pakeitimo patvirtinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą
„MAROILLES“/„MAROLLES“
ES Nr. FR-PDO-0217–01378–28.9.2015
SKVN ( X ) SGN ( )
1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas
|
Syndicat du Maroilles |
|
148, avenue du Général de Gaulle |
|
02 260 La Capelle |
|
FRANCE |
|
Tel. +33 323975757, |
|
faks. +33 323975758 |
|
El. paštas: sfam@uriane.com |
Grupę sudaro pieno gamintojai, ūkininkai, perdirbėjai ir „Maroilles“/„Marolles“ brandintojai. Todėl ji teisėtai gali pateikti pakeitimo paraišką.
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Prancūzija
3. Keičiamos produkto specifikacijos dalys
|
— |
☐ |
Produkto pavadinimas |
|
— |
☒ |
Produkto aprašymas |
|
— |
☐ |
Geografinė vietovė |
|
— |
☒ |
Kilmės įrodymas |
|
— |
☒ |
Gamybos būdas |
|
— |
☐ |
Ryšys su geografine vietove |
|
— |
☒ |
Ženklinimas etiketėmis |
|
— |
☒ |
Kita: duomenys apie kontrolės įstaigas, nacionaliniai reikalavimai |
4. Pakeitimo (-ų) rūšis
|
— |
☒ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. |
|
— |
☐ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą |
5. Pakeitimas (-ai)
Dalis „Produkto aprašymas“
Šioje dalyje nurodytas žaliavos pobūdis (gaminama tik iš karvės pieno), nes manoma, kad tai yra sudedamoji produkto aprašymo dalis. Todėl šis punktas iš dalies „Gamybos būdas“ perkeltas į dalį „Produkto aprašymas“.
Siekiant geriau identifikuoti produktą, nurodyta daugiau deskriptorių.
|
— |
Produkto išvaizda: šiek tiek netaisyklinga forma, ant paviršiaus gali matytis brandinimo indų žymės; |
|
— |
Žievės išvaizda: vienodos spalvos ir daugiau ar mažiau drėgna; |
|
— |
Įcentrinis brandinimas (iš išorės į vidų); |
|
— |
Minkštimo išvaizda: žodžiai „aliejingas ir riebus“ ir „vienalytis“ išbraukiami, nes yra nekonkretūs ir netikslūs. Patikslinta leistina spalva (minkštimo spalva gali būti nuo baltos iki kreminės). Minkštime esama nedidelių mechaniškai ir dėl brandinimo susidariusių plyšių; liečiant jis lankstus, jo vidurys kietesnis, tačiau ilgai brandinant minkštėja; |
|
— |
Jusliniai kriterijai: stiprus, šiek tiek amoniaku dvelkiantis, brandinimo rūsio, drėgnų plytų ir medžio kvapas; kiek sūrus pieniškas ir rūgusio pieno, riešutų ir svogūninių augalų skonis, šiek tiek rūgštokas ir kartokas minkštimas (pasibaigus minimaliam brandinimo laikotarpiui). Brandinant ilgiau, skonis tampa intensyvesnis ir tipiškas. |
Patikslinti analitiniai kriterijai (riebalai ir sausoji medžiaga): riebalų kiekis išreikštas gramais (o ne procentine dalimi) 100 g visiškai išdžiūvusio sūrio, aprašytas sausųjų medžiagų kiekis: 100 gramų „Maroilles“/„Marolles“ sūrio yra ne mažiau kaip 50 gramų sausųjų medžiagų. Taip pat pažymima, kad 100 gramų „Maroilles“/„Marolles“ sūrio yra ne mažiau kaip 22,5 gramų riebalų.
Kadangi brandinimo laikas skiriasi priklausomai nuo dydžio, buvo nuspręsta, kad tai yra produkto aprašymo duomenys. Todėl šie duomenys iš dalies „Gamybos būdas“ perkelti į dalį „Produkto aprašymas“. Be to, ištaisyta klaida (tos klaidos santraukoje ir net įregistruotos specifikacijos santraukoje nebuvo), susijusi su nacionalinio teksto, susieto su ankstesne įregistruota specifikacija, perrašymu: minimalus „Maroilles“/„Marolles“ brandinimo laikotarpis yra ne 4, o 5 savaitės, arba 35 dienos. Be to, atsižvelgiant į praktiką, 7 dienomis pailgintas Mignon ir Quart dydžių sūrių brandinimas; dabar jo laikas yra atitinkamai 28 dienos ir 21 diena. Toks brandinimo laikas leidžia produktui geriau atskleisti savo juslines ir aromatines savybes.
Siekiant patikslinti įvairių dydžių sūrių aprašą, kiekvienas dydis, be vidinių formos matmenų, apibrėžiamas ir bendru sausųjų medžiagų svoriu ir brandinimo laiku (kuris, siekiant didesnio tikslumo, skaičiuojamas nuo šliužo fermento įdėjimo dienos ir išreiškiamas nebe savaitėmis, o dienomis):
|
— |
„Maroilles“/„Marolles“ – 360 g, 35 d., |
|
— |
„Maroilles“/„Marolles“, Sorbais – 270 g, 28 d., |
|
— |
„Maroilles“/„Marolles“, Mignon – 180 g, 28 d., |
|
— |
„Maroilles“/„Marolles“, Quart – 90 g, 21 d. |
Be to, norint, kad patikrinimai būtų objektyvūs, sūrio matmenys nuo šiol pateikiami kaip vidiniai formų matmenys. Sūrių matmenų patikrinimas gali pasirodyti netikslus dėl sūrių deformacijos.
Dalis „Duomenys, kad produktas yra kilęs iš geografinės vietovės“
Patikslinti veiklos vykdytojų ataskaitų teikimo įpareigojimai. Šie pakeitimai yra susiję su nacionalinių teisės aktų ir taisyklių pasikeitimais. Visų pirma, numatyta veiklos vykdytojų identifikacija siekiant pripažinti jų gebėjimą laikytis produkto specifikacijos reikalavimų; taip pat numatytos deklaracijos, reikalingos saugoma kilmės vietos nuoroda žymimiems produktams, skirtiems parduoti, identifikuoti ir prižiūrėti.
Dalis „Gamybos būdo aprašymas“
Apibrėžtas terminas „pieninės karvės“ (pieningos ir užtrūkusios karvės). Tokia apibrėžtimi siekiama aiškiai nustatyti, apie kokius gyvulius kalbama, kai toliau specifikacijoje vartojama sąvoka „pieninės karvės“, taip išvengiant painiavos ir palengvinant patikrinimus.
— Gyvūnų ganymas
Nustatant minimalų metinį 170 dienų ganymo laikotarpį, patvirtinta pagrindinė ganymo vieta, kuri laikoma esminiu ryšio su geografine vietove elementu.
Minimalus vienai melžiamai karvei skirtas plotas yra 30 arų, iš kurių ne mažiau kaip 15 arų tinka ganymui, o papildomi 15 arų tinka ganymui arba žaliųjų pašarų tiekimui. Šiais su plotu susijusiais reikalavimais užtikrinama, kad didelę pieninių karvių pašarų dalį sudarytų žolė, ir atsižvelgiama į sklypų formą, išsidėstymą ir bandos dydį, nes galimų naudoti plotų ne visada pakanka, kad vienai pieninei karvei tektų 30 arų.
Siekiant atsižvelgti į pievose augančių augalų įvairovės poveikį produkto aromatų gausai, patvirtinama geografinės vietovės ūkių, gaminančių „Maroilles“/„Marolles“ gamybai skirtą pieną, savybė – krūmingumas:
|
— |
90 linijinių metrų gyvatvorės viename pagrindinio pašarų ploto hektare; gyvatvore laikomas daugiausia iš lapuočių sudarytas darinys. Iš tiesų, gyvatvorių vaidmuo svarbus apsaugant pievas ir izoliuojant žolynus, juos saugant nuo staigių temperatūros pokyčių, išlaikant drėgmę ir skatinant augmenijos įvairovę, nuo kurios priklauso pieno kokybė. Gyvatvorės pienines karves taip pat saugo nuo vėjo ir saulės. |
|
— |
minimalus 0,65 santykis tarp daugiamečių ganyklų ir laikinų ganyklų plotų sumos ir pagrindinio pašarų ploto siekiant užtikrinti, kad ne mažiau kaip du trečdalius pagrindinio pašarų ploto sudarytų daugiametės ar laikinos ganyklos. Kai kuriems veiklos vykdytojams, pareiškusiems prieštaravimą dėl vienos iš šių nuostatų (15 arų ganyklos vienai pieninei karvei, 90 linijinių metrų gyvatvorės viename hektare, minimalaus 0,65 santykio) per nacionalinę prieštaravimo procedūrą ir atitinkantiems Reglamento Nr. 1151/2012 15 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, suteiktas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2020 m. birželio 30 d. |
— Pieninių karvių racionas
Siekiant įtvirtinti nuostatą, kad pašarą sudaro daugiausia žoliniai augalai, nustatyta, kad žolės dalis (apskaičiuota pagal stambiųjų pašarų sausąsias medžiagas) racione vidutiniškai yra ne mažesnė kaip 65 % ganymo laikotarpiu ir niekada negali būti mažesnė kaip 25 %. Patikslinama, kad šią žolės dalį gali sudaryti ganyklų žolė, žalieji pašarai ar šienas, kuriame sausųjų medžiagų yra daugiau kaip 35 %.
Sudarytas leidžiamų naudoti stambiųjų pašarų sąrašas. Tai yra tradiciškai toje geografinėje vietovėje vartojami pašarai, jie sudaro ne mažiau kaip 60 % viso paros raciono sausųjų medžiagų.
Koncentruotų pašarų kiekis negali viršyti 1 800 kg sausųjų medžiagų vienai pieninei karvei per metus. Specifikacijoje pateikiamas šiuose pašaruose leidžiamų naudoti komponentų sąrašas.
— Apsirūpinimo pašarais autonomija
Siekiant stiprinti ryšį su geografine vietove, patikslinta, kad ne mažiau kaip 80 % stambiuosiuose pašaruose esančių sausųjų medžiagų, kurias suvartoja viena pieninė karvė per metus, yra iš geografinės vietovės.
Ši dalis yra iš esmės papildyta – apibūdintas technologinis „Maroilles“/„Marolles“ gamybos procesas. Joje siekiama patikslinti, kokia veikla atspindi praktinę gamintojų patirtį ir nustatomos tikslinės vertės, kuriomis užtikrinamos produkto ypatybės.
— Naudojamas pienas
Siekiant išvengti kitokios pieno perdirbimo praktikos naudojimo, patikslinti pieno perdirbimo būdai: žalias, apdorotas termiškai, pasterizuotas. Apdoroti leidžiama tik termiškai.
Saugant tradicinį gamybos būdą, ypač žievės spalvą, kuri išgaunama naudojant brevibacterium linens (raudonos spalvos fermentą), naudoti dažiklius draudžiama. Taip pat patikslinta, kad nugriebti pieną leidžiama, tačiau standartizuoti baltymais draudžiama: pieno sudėties koregavimas apsiriboja nugriebimu.
— Perdirbimas
Siekiant išvengti pieno kokybės pablogėjimo, nustatomas 72 val. laikotarpis nuo seniausio melžimo iki gamybos pradžios (fermentų sėja).
Technologinis procesas prieš šliužo fermento įdėjimą aprašytas laikantis faktinės praktikos: išankstinis rūgštinimo etapas su pieno fermentais, kurių dauguma yra mezofiliniai, ir galimybė piene pasėti specifinių brandinimo bakterijų.
Nustatytos siektinos vertės fermentavimo metu (rūgštingumas – nuo 18 iki 24 °D, pieno temperatūra – nuo 32 iki 38 °C), nes dėl jų įmanoma aprašyti technologinį produkto procesą.
Patikslintas šliužo fermento pobūdis. Jis gaunamas iš veršelių šliužo fermento, todėl draudžiama naudoti augalinius ar mikrobinius šliužo fermentus. Taip pat nustatytos naudojama dozė: 18–30 ml šliužo fermento 100 l pieno, 520 g/l chimozino šliužo ekstraktui.
Žodžiai „rūgpienis padalijamas ir neplaunamas“ išbraukiami ir pakeičiami tikslesniais:
|
— |
terminas „neplaunamas“ pakeičiamas technine sąvoka „laktozę pašalinti draudžiama“; |
|
— |
terminas „padalijamas“ pakeičiamas terminu „pašalinama sutrauka“ – taip tiksliau aprašomas gamintojų naudojamas būdas, atsižvelgiant į praktiką. Taip pat nurodoma, kad „sutraukos pašalinimas“ atliekamas „prieš formavimą“. |
Žodis „savaiminis“, kuriuo apibūdinamas nuvarvinimas, išbraukiamas ir pakeičiamas tikslesniais žodžiais „nuvarvinimas formoje (…)“. Minimalus laikotarpis nuo formavimo iki išėmimo iš formų yra 16 valandų, per kurias sūris apverčiamas ne mažiau kaip 3 kartus patalpoje, kurios temperatūra ne žemesnė kaip 16 °C. Šios siektinos vertės atitinka dabartinę praktiką, susijusią su nuvarvinimu.
Taip pat patikslintas sūdymo etapas:
|
— |
žodžiai „sausa druska“ išbraukiami ir pakeičiami tą pačią prasmę turinčiais žodžiais „sausas sūdymas“ – taip pabrėžiama sūdymo technika, o ne druskos ypatybė; |
|
— |
Skaitant įregistruotos specifikacijos tekstą galima buvo pagalvoti, kad sūdymo etapas apima du periodus, nes gamintojai taiko skirtingus metodus – „sausą sūdymą, sausą sūdymą ir sūrymą arba tik sūrymą.“ |
Baigiant technologinio proceso aprašą iki brandinimo, nustatoma minimali nuvarvinimo (levuration) etapo trukmė – 48 val.; jam pasibaigus sūris patalpinamas į brandinimo rūsį. Remiantis nusistovėjusia praktika patikslinama, kad šis etapas vyksta specialioje, tam tikslui skirtoje patalpoje, siekiant kontroliuoti pirmąjį rūgštingumo sumažinimo etapą auginant mieles ir pelėsį; tai lemia sėkmingą antrojo brandinimo etapo sėkmę – raudonojo fermento susidarymą.
Norint susisteminti brandinimo sąlygas, dėl kurių produktas įgauna specifinių savybių,
|
— |
aprašytos brandinimo rūsių dangos – plikos plytos ir akmenys ar higieniniu požiūriu inertiškos medžiagos; |
|
— |
remiantis faktine praktika, nustatytos brandinimo sąlygos: minimali 90 % drėgmė ir 9–16 °C temperatūra; |
|
— |
aprašytos su sūriais atliekamos operacijos: bent jau valymas, po to, priklausomai nuo produkto brandos, valymas ir (arba) plovimas sūriame tirpale, kuriame gali būti pasėta paviršiaus pelėsio kultūrų, kurias daugiausia sudaro brevibacterium linens. Išbraukta nuostata „Žievė keletą kartų plaunama sūdytu vandeniu“, nes su sūrio paviršiumi atliekamos operacijos aprašytos tiksliau. |
Išbraukta nuostata „Sūrio brandinimo laikas priklauso nuo sūrio dydžio ir yra ne mažiau kaip dvi savaitės mažų sūrių atveju ir ne mažiau kaip keturios savaitės“, nes brandinimo laikas kiekvienam sūrių dydžiui nurodytas 2 dalyje „Produkto aprašymas“.
Išbraukta nuostata „Brandinimo metu atsiradęs oranžinis atspalvis yra susijęs tik su natūraliais raudonaisiais fermentais“, nes punkte „Sūrio gamyba – naudojamas pienas“ patikslinama, kad dažiklius naudoti draudžiama ir paaiškinama, kas yra „natūralus raudonasis fermentas“ – brevibacterium linens.
Dalis „Ženklinimas etiketėmis“
Išbraukta nuoroda į INAO logotipą; ji pakeista reikalavimu nurodyti Europos Sąjungos AOP (SKVN) simbolį.
Patikslinta, kad be visų sūrių žymėjimui taikomų įstatymais numatytų įrašų naudoti bet kokius apibūdinamuosius žodžius ar kitus įrašus šalia kilmės nuorodos pavadinimo draudžiama; leidžiama naudoti tik prekės ženklus arba papildomą informaciją, kuri turi būti naudojama laikantis sąlygų, nustatytų dalyje „Produkto aprašymas“.
Dalis „Kita“
Kontrolės įstaigų duomenys: atnaujinti oficialių įstaigų pavadinimai ir adresai.
Nacionaliniai reikalavimai: remiantis minėta nacionaline kilmės vietos nuorodų kontrolės sistemos reforma, įterpta lentelė, kurioje nurodyti pagrindiniai kontroliuotini specifikacijos punktai ir jų vertinimo metodai.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„MAROILLES“/„MAROLLES“
ES Nr. FR-PDO-0217–01378–28.9.2015
SKVN ( X ) SGN ( )
1. Pavadinimai
„Maroilles“/„Marolles“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Prancūzija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.3 klasė. Sūriai
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
„Maroilles“/„Marolles“ yra tik iš karvės pieno pagamintas kvadratinis minkštas sūris su nuplauta vienalyte raudonai oranžinės spalvos žieve, jis gali būti šiek tiek netaisyklingos formos. Ant paviršiaus matomos brandinimo indų žymės. Minkštimo spalva yra nuo baltos iki kreminės, jame esama nedidelių mechaniškai ar dėl brandinimo susidariusių plyšių, liečiant minkštimas yra lankstus.
„Maroilles“/„Marolles“ yra kvadrato, kurio kraštinės ilgis – 12,5–13 cm (vidiniai formų matmenys), formos ir įvairių dydžių su papildomais pavadinimais: Sorbais – 12–12,5 cm; Mignon – 11–11,5 cm ir Quart – 8–8,5 cm.
Minimalus brandinimo laikotarpis, skaičiuojamas nuo šliužo fermento įdėjimo dienos, yra:
|
— |
35 dienos „Maroilles“/„Marolles“ atveju, |
|
— |
28 dienos „Maroilles“/„Marolles“Sorbais ir Mignon atveju, |
|
— |
21 diena „Maroilles“/„Marolles“Quart atveju. |
100 g visiškai išdžiūvusio sūrio yra ne mažiau kaip 45 g riebalų ir ne mažiau kaip 50 gramų sausųjų medžiagų, arba 100 g sūrio yra ne mažiau kaip 22,5 g riebalų.
„Maroilles“/„Marolles“ pasižymi stipriu, šiek tiek amoniaku dvelkiančiu, brandinimo rūsio, drėgnų plytų ir medžio kvapu, kiek sūriu pienišku ir rūgusio pieno, riešutų ir svogūninių augalų skoniu, šiek tiek rūgštoku ir kartoku minkštimu (pasibaigus minimaliam brandinimo laikotarpiui). Brandinant ilgiau, sūrio skonis tampa intensyvesnis ir tipiškas.
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
Pieninės karvės ganyklose turi ganytis ne mažiau kaip 170 dienų per metus, kiekvienai karvei skiriama ne mažiau kaip 30 arų ploto, iš jų bent 15 arų tinka ganymui; šienas gali būti duodamas kaip papildomi pašarai.
Ganymo laikotarpiu žolė vidutiniškai sudaro bent 65 % sausosios stambiųjų pašarų medžiagos. Per metus žolės dalis dienos racione negali sudaryti mažiau kaip 25 % sausosios stambiųjų pašarų medžiagos.
Papildomas koncentruotų pašarų kiekis negali viršyti 1 800 kg sausųjų medžiagų vienai pieninei karvei per metus.
Ne mažiau kaip 80 % sausosios stambiųjų pašarų medžiagos gaunama iš geografinės vietovės. Kitos pieninių karvių pašarams skirtos žaliavos taip pat gali būti auginamos geografinėje vietovėje, ypač kai ūkyje auga kultūros. Tačiau dėl gana nedidelio geografinės vietovės ploto ir dėl to, kad ūkiai gamina ne visas šias žaliavas, nereikalaujama, kad koncentruoti pašarai būtų auginami geografinėje vietovėje. Apskaičiuoto 7 000 kg sausųjų medžiagų vienai pieninei karvei, iš kurių 1 800 kg koncentruotų pašarų, suvartojimo atveju geografinėje vietovėje išaugintų pašarų dalis sudaro ne mažiau kaip 59 %.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Bendrojo dokumento 4 dalyje aprašytoje geografinėje vietovėje gaminamas pienas, gaminami ir brandinami sūriai.
3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
—
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės
Etiketėje pateikiamas nuorodos pavadinimas, užrašomas raidėmis, kurių dydis sudaro bent jau du trečdalius didžiausių ant etiketės esančių raidžių, ir Europos Sąjungos SKVN simbolis.
Jei yra papildomų duomenų, jie pateikiami prie kilmės vietos nuorodos pavadinimo.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Šiaurės departamentas: Aibes, Anor, Aulnoye-Aymeries, Avesnelles, Avesnes-sur-Helpe, Bachant, Baives, Bas-Lieu, Bazuel, Beaufort, Beaurepaire-sur-Sambre, Beaurieux, Bérelles, Berlaimont, Beugnies, Boulogne-sur-Helpe, Bousignies-sur-Roc, Cartignies, Catillon-sur-Sambre, Choisies, Clairfayts, Cousolre, Damousies, Dimechaux, Dimont, Dompierre-sur-Helpe, Dourlers, Eccles, Eclaibes, Ecuélin, Eppe-Sauvage, Étroeungt, Felleries, Féron, Flaumont-, Floursies, Floyon, Fontaine-au-Bois, Fourmies, Glageon, Grand-Fayt, Haut-Lieu, Hecq, Hestrud, La Groise, Landrecies, Larouillies, Le Favril, Leval, Lez-Fontaine, Limont-Fontaine, Liessies, Locquignol, Marbaix, Maroilles, Monceau-Saint-Waast, Moustier-en-Fagne, Noyelles-Sur-Sambre, Obrechies, Ohain, Ors, Petit-Fayt, Pommereuil, Pont-sur-Sambre, Preux-aux-Bois, Prisches, Quievelon, Rainsars, Ramousies, Rejet-de-Beaulieu, Robersart, Solre-le-Château, Solrinnes, Trélon, Saint-Aubin, Sains-du-Nord, Saint-Hilaire-sur-Helpe, Saint-Rémy-Chaussée, Sars-Poteries, Sassegnies, Sémeries, Semousies, Taisnières-en-Thiérache, Wallers-en-Fagne, Wattignies-la-Victoire, Waudrechies, Wignehies, Willies.
Eno departamentas: Any-Martin-Rieux, Archon, Aubenton, Autreppes, Bancigny, Barzy-en-Thiérache, Beaumé, Bergues-sur-Sambre, Besmont, Brunehamel, Boué, Bucilly, Buire, Burelles, Buironfosse, Braye-en-Thiérache, Chigny, Clairfontaine, Coingt, Cuiry-lès-Iviers, Crupilly, Dagny-Lambercy, Dohis, Dorengt, Englancourt, Effry, Éparcy, Erloy, Esquéhéries, Étréaupont, Etreux, Fesmy-le-Sart, Flavigny-le-Grand-et-Beaurain, Fontaine-lès-Vervins, Fontenelle, Froidestrées, Gercy, Gergny, Grandrieux, Gronard, Guise, Harcigny, Hary, Haution, Hirson, Houry, Iron, Iviers, Jeantes, La Bouteille, La Capelle, La Flamengrie, La Hérie, Laigny, Landouzy-la-Cour, Landouzy-la-Ville, La Neuville-lès-Dorengt, La-Vallée-au-Blé, Lavaqueresse, Lemé, Le-Nouvion-en-Thiérache, Lerzy, Les Autels, Leschelles, Le-Sourd, Leuze, Logny-lès-Aubenton, Lugny, Luzoir, Malzy, Marly-Gomont, Martigny, Monceau-sur-Oise, Mondrepuis, Mont-Saint-Jean, Morgny-en-Tiérache, Nampcelles-la-Cour, Neuve-Maison, Ohis, Oisy, Origny-en-Thiérache, Papleux, Parfondeval, Plomion, Prisces, Proizy, Résigny, Rocquigny, Rogny, Romery, Sommeron, Sorbais, Saint-Algis, Saint-Clément, Saint-Michel, Thenailles, Vervins, Villers-lès-Guise Voulpaix, Watigny, Wiège-Faty, Wimy.
5. Ryšys su geografine vietove
Geografinės vietovės ypatumai
„Maroilles“/„Marolles“ geografinė vietovė sutampa su Tjerašo kraštu, esančiu į pietus nuo Aveno rajono (Šiaurės departamente) ir į šiaurę nuo Verveno rajono (Eno departamente). Kraštovaizdis labai savitas, tai tikra krūmokšnių tėvonija, esanti tarp Šiaurės lygumos ir kreidinės Pikardijos plynaukštės. Tjerašui ypač būdingi su gyvatvorėmis susimaišę žolynai.
Tjerašas pasižymi vidutiniu reljefu – stačiais ir trumpais žole ir medžiais (daugiausia uosiais ir skroblais) apaugusiais šlaitais ir gausiais krituliais (daugiau nei 900 mm per metus). Geologiniai dariniai – kreidos periodo mergelis ir molingos lioso sąnašos – palaiko santykinai pastovią drėgmę ir temperatūrą. Šioje molingoje, riebioje ir vandeniui nepralaidžioje dirvoje gausiai suvešėjo įvairiausi augalai.
Atvirame gausius kritulius atnešantiems vakarų vėjams Tjeraše drėgna dar ir dėl vandeniui nelaidaus dirvožemio; tai palanki sąlyga žolei augti. Tačiau tokio augimo tempas nėra pastovus ir derlius būna nevienodas.
1930 m. Albertas Ledantas pieno pramonės nacionaliniame kongrese atkreipė dėmesį į „gamtines Tjerašo savybes – visų pirma į jo dirvožemį ir drėgną klimatą, kurį reguliuoja miškai, žoliniai augalai ir gausios užuovėją suteikiančios gyvatvorės.“
Kalbant apie žmogiškuosius veiksnius, „Maroilles“/„Marolles“ yra neginčijamai susijęs su VII a. įkurta Saint-Humbert de Maroilles abatija, kurios turtas buvo sukauptas daugiausia dabartinėse Aveno ir Verveno teritorijose.
XIX a. Tjeraše suklesti gyvulių auginimas, imamos intensyviau naudoti ganyklos, jomis paverčiant kultūrų plotus, iš dalies apsuptus gyvatvorėmis. Kadangi šieno iš ganyklų atsargos būdavo nepastovaus dydžio, Tjerašo žemdirbiai, vadinami herbagers, naudodavo kitus vietoje pagamintus pašarus (šiaudus, vėliau – kukurūzus) ir iš šalutinių žemės ūkio gamybos produktų – žlaugtų, cikorijų šaknų, runkelių masės – gautus pašarus. Šiandien pieninių karvių, kurių pienas naudojamas gaminant „Maroilles“/„Marolles“, auginimas vis dar atitinka tuos kriterijus.
„Maroilles“/„Marolles“ iš pradžių buvo gaminamas tik ūkiuose. Ūkiuose būdavo į pietvakarius orientuoti, drėgni, gerai vėdinami nuosaikių temperatūrų rūsiai, iškloti plytomis, kartais Belgijos akmeniu. Šios sąlygos buvo palankios raudonos spalvos fermentui ant ūkyje pagaminto sūrio atsirasti. Nuo XIX a. pabaigos sūrių brandintojai nebrandintus sūrius perka vietiniuose turguose ar ūkiuose ir juos brandina savo rūsiuose. Šiandien rūsiuose išlaikytos tokios pačios sąlygos arba jos sukuriamos modernesniuose įrenginiuose. Brandintojai sūrius nuolat prižiūri, priklausomai nuo jų brandinimo stadijos valo ir (arba) plauna (daugiau ar mažiau sūriu vandeniu su fermentais ar be jų), kad kuo greičiau užsiveistų ir imtų daugintis fermentai ir kad ant paviršiaus neliktų pelėsio (daugiausia mėlynojo).
Produkto ypatumai
„Maroilles“/„Marolles“ yra minkštas, fermentinis kvadrato formos sūris su nuplauta žieve, kraštinės ilgis – 12,5–13 cm. Jis taip pat parduodamas mažesniais dydžiais – Sorbais, Mignon ir Quart.
„Maroilles“/„Marolles“ pasižymi:
|
— |
vienalyte raudonai oranžine žieve, |
|
— |
minkštu minkštimu, |
|
— |
intensyviu ir savitu kvapu, šiek tiek primenančiu amoniako kvapą, |
|
— |
kiek sūriu pienišku ir rūgusio pieno, riešutų ir svogūninių augalų skoniu, šiek tiek rūgštoku ir kartoku minkštimu (pasibaigus minimaliam brandinimo laikotarpiui). Ilgėjant brandinimo laikotarpiui, šios savybės tampa vis labiau ir labiau ryškesnės ir tipinės. |
Priežastinis ryšys
Būdingomis geografinės vietovės aplinkos savybėmis paaiškinamas ne tik ganymas net vasaros laikotarpiu, bet ir žemės pažliugimas ir sunkumai tam tikrais laikotarpiais išleisti gyvulius į ganyklas. Dėl gausių kritulių pjauti žolę ir sandėliuoti šieną yra sudėtinga. Nepaisant šių nepatogumų, Tjerašas yra pieno gamybos regionas. Gaminant kitus vietinius pašarus užtikrinama, kad karvės turėtų pašaro tuo metu, kai ganyklos žolė yra neprieinama ar kai jos neužtenka. Krūmynai puikiai tinka pašarų gamybai ir gyvulių ganymui. Gyvatvorės saugo nuo staigių temperatūros pokyčių ir leidžia palaikyti drėgmės lygį. Be to, jos atlieka svarbų vaidmenį kalbant apie augmenijos įvairumą, todėl turi įtakos sūrio kokybei.
Būdinga „Maroilles“/„Marolles“ kvadrato forma atsiranda naudojant tradicines kvadratines formas, kurios buvo gaminamos naudojant kietą medieną iš geografinės vietovės (buką, uosį); tokią medieną sunku sulenkti – kitaip, nei medieną, naudotą kituose sūrio gamybos regionuose, kur buvo gaminami apvalūs sūriai.
Dėl drėgno geografinės vietovės klimato, leidžiančio brandinimo rūsiuose palaikyti tam tikras sąlygas, ir sūrių brandintojų kompetencijos išgaunama vienalytė raudonai oranžinės spalvos žievė, atsiradusi dėl raudonojo fermento; ji daro įtaką būdingam „Maroilles“/„Marolles“ skoniui ir kvapui.
Taigi „Maroilles“/„Marolles“ iš tiesų yra su savo gamybos vietove susijęs sūris, kaip matyti iš 1955 m. liepos 17 d.Château-Thierry Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimo: „šiame regione pagaminto sūrio vertė kyla iš to, kad naudojamas žalias pienas, regionui būdinga mikroflora ir ypatingi brandinimo rūsiai, kuriuose sūris įgyja tokią išvaizdą ir tokį ypatingą skonį, kurių negalima išgauti kituose regionuose.“
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)
https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-d2d8b040-611d-4631-94ed-6dc1141858c6/telechargement
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
|
18.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 176/29 |
Nereikšmingo pakeitimo paraiškos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą paskelbimas
(2016/C 176/09)
Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą (1).
NEREIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA
Nereikšmingo pakeitimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (2) 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą
„VULTURE“
ES Nr. IT-PDO-0105–01390–21.10.2015
SKVN ( X ) SGN ( ) GTG ( )
1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas
|
Consorzio di Tutela della Denominazione di Origine Protetta per l’olio extravergine di oliva Vulture |
|
Via Piano di Chiesa |
|
85027, Rapolla (PZ) |
|
ITALIA |
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Keičiamos produkto specifikacijos dalys
|
— |
☒ |
Produkto aprašymas |
|
— |
☒ |
Kilmės įrodymas |
|
— |
☒ |
Gamybos būdas |
|
— |
☐ |
Ryšys su geografine vietove |
|
— |
☐ |
Ženklinimas etiketėmis |
|
— |
☒ |
Kita: nuorodų į priežiūros instituciją įtraukimas |
4. Pakeitimo (-ų) pobūdis
|
— |
☐ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento. |
|
— |
☒ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, dėl kurio reikia keisti paskelbtą bendrąjį dokumentą. |
|
— |
☐ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis dokumentas (arba lygiavertis dokumentas) nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. |
|
— |
☐ |
Registruoto GTG specifikacijos pakeitimas, laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą. |
5. Pakeitimas (-ai)
Produkto aprašymas
Veislė
Sakinys
„SKVN žymimas ypač grynas alyvuogių aliejus „Vulture“ išgaunamas spaudžiant šių veislių alyvuoges: ne mažiau kaip 70 % vaisių turi sudaryti „Ogliarola del Vulture“ veislės alyvmedžių vaisiai; be to, gali būti naudojami „Coratina“, „Cima di Melfi“, „Palmarola“, „Provenzale“, „Leccino“, „Frantoio“, „Cannellino“ ir „Rotondella“ veislių alyvmedžių vaisiai, jei jie atskirai ar kartu sudaro ne daugiau kaip 30 %“
pakeičiamas sakiniu
„SKVN žymimas ypač grynas alyvuogių aliejus „Vulture“ išgaunamas spaudžiant šių veislių alyvuoges: ne mažiau kaip 60 % vaisių turi sudaryti veislės „Ogliarola del Vulture“ alyvmedžių vaisiai; be to, gali būti naudojami veislių „Coratina“, „Cima di Melfi“, „Palmarola“, „Provenzale“, „Leccino“, „Frantoio“, „Cannellino“, „Rotondella“, „Nocellara“ ir „Laudolia“ alyvmedžių vaisiai, jei jie kartu ar atskirai sudaro ne daugiau kaip 40 %“.
Sumažinamas veislės „Ogliarola del Vulture“ alyvmedžių vaisių kiekis: jis gali sudaryti nuo 70 % iki 60 % viso alyvuogių, iš kurių spaudžiamas aliejus „Vulture“, kiekio. Todėl SKVN žymimam aliejui „Vulture“ gaminti naudojamų kitų veislių vaisių kiekis padidinamas nuo 30 iki 40 %. Be to, į leistinų veislių sąrašą įtraukiamos veislės „Nocellara“ ir „Laudonia“, kurių didžiausias kiekis gali siekti 40 %.
Toks pakeitimas daromas dėl poreikio suteikti svarbos visai teritorijoje vykdomai alyvmedžių auginimo veiklai ir motyvuojamas tuo, kad metai iš metų tiek Potencos prekybos rūmų, priežiūros institucijos, tiek Bazilikatos universiteto atliekami geografinės vietovės aliejaus tyrimai parodė, kad dėl įvestų proporcijų aliejaus „Vulture“ ypatybės nekinta, nes vis tiek sudėtyje vyrauja veislės „Ogliarola del Vulture“ vaisiai, sudarantys 60 %.
Įtraukus veisles „Nocellara“ ir „Laudolia“, geografinės vietovės alyvmedžių parkui suteikiama didesnės svarbos, o kartu išlaikomos nepakitusios svarbiausios produkto savybės.
Rūgštingumas
Rūgštingumas, išreikštas oleino rūgštimi, sumažinamas nuo < = 0,5 % iki < = 0,38 %.
Pastaraisiais metais patobulinus gamybos metodus ir procesus ši riba buvo sumažinta ir aliejaus kokybė pagerėjo.
Peroksidų skaičius
Aliejaus kokybei pagerinti peroksidų skaičius (mekv.O2/kg) sumažinamas nuo < = 11 iki < = 10.
Be to, pastaraisiais metais patobulėjus gamybos metodams ir procesų ši riba buvo sumažinta taip pat ir peroksidams ir aliejaus kokybė pagerėjo.
Organoleptinis vertinimas
Išbraukiamas šis sakinys:
|
|
„pomidorų, vidutinė vertė – 4–6“. |
Toks pakeitimas reikalingas, nes metai iš metų atliekant patikrinimus ir tyrimus, buvo suprasta, kad, nors ir paisoma produkto specifikacijoje esančių nurodymų, ši savybė ne visada nustatoma vertinant aliejaus organoleptines savybes. Labai tikėtina, kad ši savybė buvo įtraukta į specifikaciją klaidingai remiantis nereprezentatyvaus skaičiaus pavyzdžių tyrimais ir metų skaičiumi, kuris neapėmė su skirtingais gamybos metais susijusio kintamojo dydžio.
Kilmės įrodymas
Įterpiami šie sakiniai:
„Veislės „Ogliarola del Vulture“ ir kitų veislių alyvmedžiai gali augti tiek tam pačiam kadastriniam sklypui priskiriamoje žemėje, tiek tam pačiam ar skirtingiems alyvmedžių augintojams priklausantiems skirtingiems sklypams priskiriamose žemėse.
Tuo atveju, jei alyvmedžių augintojai yra skirtingi, tam, kad būtų galima vykdyti priežiūrą ir ją palengvinti, jie turi pateikti vieną bendrą prisijungimo prie priežiūros sistemos paraišką, turi rinkti alyvuoges tomis pačiomis dienomis ir jas pristatyti tai pačiai spaudyklai.“
Patikslinama, kad alyvmedžiai, kurių vaisiai naudojami SKVN žymimam produktui gaminti, gali būti auginami ne tik tame pačiame sklype, bet ir skirtinguose to paties ar skirtingų alyvmedžių augintojų sklypuose. Jei alyvmedžių augintojai yra skirtingi, tam, kad būtų galima vykdyti priežiūrą ir ją palengvinti, jie turi pateikti vieną bendrą prisijungimo prie priežiūros sistemos paraišką, turi rinkti alyvuoges tomis pačiomis dienomis ir jas pristatyti tai pačiai spaudyklai. Atsižvelgiant į tai, kad nauji sklypai buvo įrengti skirtingu metu ir vėliau nei veislei „Ogliarola del Vulture“ skirti sklypai (dėl to kitų veislių alyvmedžiai paprastai nėra sodinami tarp veislės „Ogliarola del Vulture“ alyvmedžių, bet yra auginami skirtinguose sklypuose), prireikė tinkamiau reguliuoti alyvuogių derliaus nuėmimą ir jų smulkinimą.
Gamybos būdas
Sakinys
„Iš vieno hektaro negali būti surinkta daugiau kaip 8 tonos alyvuogių“
keičiamas sakiniu
„Iš vieno hektaro negali būti surinkta daugiau kaip 8 tonos alyvuogių, pridedant 20 % didelio derliaus metais“.
Šis pakeitimas grindžiamas tuo, kad įprasto derliaus metais didžiausias leidžiamas aštuonių tonų kiekis yra tinkama riba, bet didelio derliaus metais tokia riba, atsižvelgiant ir į alyvmedžių duodamo derliaus svyravimus, gamintojams kelia sunkumų.
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad didelio derliaus metais produkciją padidinus 20 %, produkto specifikacijoje nurodytos aliejaus „Vulture“ kokybinės savybės nekinta.
Ženklinimas etiketėmis
Sakinys
„Pavadinimas „Vulture“ pateikiamas taip:
|
— |
šriftas |
Korinna regula, |
|
— |
kraštinių raidžių dydis |
24,3 |
|
— |
pirmame plane esančių raidžių spalva |
auksinė 872 U |
|
— |
vidurinių raidžių dydis |
17,9 |
|
— |
antrame plane esančių raidžių spalva |
pantone8 580 cv |
|
— |
rėmelių spalva |
pantone8 580 cv |
“
pakeičiamas sakiniu
„Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimo aliejaus pavadinimas „Vulture“ turi būti nurodytas etiketėje aiškiai įskaitomomis ir neištrinamomis raidėmis, tokia spalva, kad akivaizdžiai skirtųsi nuo etiketės spalvos, kad pavadinimas išsiskirtų iš visos kitos etiketėje pateiktos informacijos; pavadinimas logotipe turi būti užrašytas Sabon Bold šriftu:
“
Šis pakeitimas susijęs su gamintojų poreikiu turėti komunikacijos ir rinkodaros požiūriu paveikesnį prekės ženklą.
Įrašoma:
„Etiketėse turi būti pateikti visi įstatymuose ir prekybos taisyklėse reikalaujami užrašai, taip pat derliaus metai ir produkto partijos numeris.“
Šis pakeitimas susijęs su poreikiu taip suformuluoti reikalavimą, kad specifikacija galėtų būti visada pritaikoma prie galimų teisinių pakeitimų.
Kita
Įrašoma:
„Patikrą, ar produktas atitinka specifikaciją, pagal galiojančius Bendrijos reglamentus vykdo priežiūros institucija. Paskirta viešoji priežiūros institucija – Potencos prekybos rūmai. El. paštas segreteriagenerale@pz.camcom.it (sekretoriatas), ccia.potenza@pz.legalmail.it, (sertifikuotas elektroninis paštas), tel. 0971 41211, faks. 0971 412226.“
Buvo įtrauktos galiojančioje specifikacijoje nebuvusios nuorodos į priežiūros instituciją.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„VULTURE“
ES Nr. IT-PDO-0105–01390–21.10.2015
SKVN ( X ) SGN ( )
1. Pavadinimas
„Vulture“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.5 klasė. Aliejai ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
SKVN žymimo ypač gryno alyvuogių aliejaus „Vulture“ savybės jo pakavimo metu turi būti tokios:
1.
Rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi < = 0,38 %;
Peroksidų skaičius (mekv.O2/kg) < = 10;
Bendras polifenolių kiekis = > 150;
K 232 < = 2,0;
2.
Spalva: geltona gintaro su žalios spalvos atspalviais.
Kvapas ir (arba) skonis:
|
vaisių |
: |
vidutinė vertė 4–6, galimas nupjautos žolės pokvapis; |
|
kartus |
: |
truputį arba vidutiniškai kartus, vidutinė vertė 2–6; |
|
aitrus |
: |
truputį arba vidutiniškai aitrus, vidutinė vertė 2–6; |
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
SKVN žymimas ypač grynas alyvuogių aliejus „Vulture“ išgaunamas spaudžiant šių veislių alyvuoges: ne mažiau kaip 60 % vaisių turi sudaryti veislės „Ogliarola del Vulture“ alyvmedžių vaisiai; be to, gali būti naudojami veislių „Coratina“, „Cima di Melfi“, „Palmarola“, „Provenzale“, „Leccino“, „Frantoio“, „Cannellino“, „Rotondella“, „Nocellara“ ir „Laudolia“ alyvmedžių vaisiai, jei jie kartu ar atskirai sudaro ne daugiau kaip 40 %.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visi su SKVN žymimo aliejaus „Vulture“ gamyba susiję veiksmai, t. y. alyvuogių auginimas ir perdirbimas, taip pat aliejaus laikymas, turi vykti gamybos vietovėje.
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Aliejus gali būti išpilstomas gamybos vietovėje ir už jos ribų. Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta priežiūra ir atsekamumas – pervežimo dokumentuose visada turi būti nurodytas aliejaus partijos numeris ir spaudyklos pavadinimas.
SKVN žymimas aliejus „Vulture“ turi būti parduodamas stikliniuose induose arba ne didesniuose kaip 5 l talpos skardinėse. Be to, jis gali būti pilstomas į vienos porcijos pakuotes.
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės
Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimo aliejaus pavadinimas „Vulture“ turi būti nurodytas etiketėje aiškiai įskaitomomis ir neištrinamomis raidėmis, pasirenkant spalvas, kurios akivaizdžiai skirtųsi nuo etiketės spalvos, kad pavadinimas išsiskirtų iš visos kitos etiketėje pateiktos informacijos; pavadinimas logotipe turi būti užrašytas Sabon Bold šriftu:
Prie pavadinimo galima pateikti šiuos užrašus: „saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas ypač grynas alyvuogių aliejus“ arba „SKVN žymimas ypač grynas alyvuogių aliejus“.
Etiketėse turi būti pateikti visi įstatymuose ir prekybos taisyklėse reikalaujami užrašai, taip pat derliaus metai ir produkto partijos numeris.
Kartu su pavadinimu draudžiama vartoti papildomus šioje specifikacijoje aiškiai nenurodytus apibūdinimus. Tačiau leidžiamas užrašas gamybos vietoje gamintojo išpilstytas aliejus arba, tuo atveju, kai aliejų išpilsto trečioji šalis, leidžiamas užrašas gamybos vietovėje išpilstytas aliejus).
Galima pateikti nuorodas į ūkius ir įmones, taip pat privačius prekių ženklus, jei jie neklaidina vartotojo.
Jei aliejus pagamintas ekologišku būdu, tai galima nurodyti etiketėje naudojant atitinkamą užrašą ir logotipą.
Ant vienos porcijos pakuočių, į kurias supilstytas produktas, turi būti nurodyta: saugomas pavadinimas, partijos numeris, gamybos metai ir priežiūros institucijos suteiktas eilės numeris.
Išpilstytojai gali pridėti nugarines etiketes ir etiketes ant butelio kaklelio.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Alyvuogės, skirtos SKVN žymimam ypač grynam alyvuogių aliejui „Vulture“ gaminti, turi būti auginamos ir perdirbamos šių komunų administracinėje teritorijoje: Melfio, Rapolos, Barilės, Rionero in Vulturės, Atelos, Ripakandidos, Maskito, Džinestros ir Venozos.
5. Ryšys su geografine vietove
Nustatyta geografinė vietovė apibūdinama ir žinoma Vulturės kalno – pietinių Apeninų centrinėje dalyje apie 60 km nuo jūros esančio užgesusio ugnikalnio – vardu. Alyvmedžių, kurių vaisiai naudojami aliejui „Vulture“ gaminti, giraitėmis apsodinti žemės plotai išsidėstę rytiniuose ir pietrytiniuose Vulturės kalno šlaituose, nes kalno padėtis daro įtaką mikroklimatui ir saugo alyvmedžių giraites nuo šaltų žiemos vėjų. Nustatyta teritorija driekiasi 400–700 metrų aukštyje virš jūros lygio. Jai būdingas ypatingas kontinentinio klimato savybėmis – paprastai ilgomis ir šaltomis žiemomis ir trumpomis ir dažnai sausomis vasaromis – pasižymintis mikroklimatas.
Per metus vidutiniškai iškrinta iki 750 mm kritulių. Jų kiekis labiausiai nuo jūros nutolusiose vietovėse gali siekti iki 1 000 mm per metus. Kritulių daugiausia iškrinta rudenį ir žiemą, taip pat pavasario pradžioje, tačiau jų nestinga ir vėlyvą pavasarį ar vasarą.
Vidutinė metų temperatūra svyruoja nuo 14 iki 15 °C. Šalčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, kuriais vidutinė temperatūra siekia 4–6 °C ir dažnai nukrinta žemiau nulio. Tokios klimato sąlygos yra ribinės alyvmedžiams, kurie šaltesnėmis sąlygomis neišsilaikytų – aukščiausios jų auginimo vietovės ribojasi su vietovėmis, kuriose auga kaštonai. Kaip pažymi daugelis autorių, dėl gamybos vietovėje vyraujančio šalto klimato aliejus pasižymi didesniu polifenolių kiekiu. Vulkaninės kilmės dirvožemiai yra ypač derlingi būtent dėl to, kad yra susiformavę iš vulkaninio leucitinio tufo, kuriame yra daug fosforo pentoksido, kalio karbonato ir klinčių, kuriuos papildo nemažas organinės medžiagos kiekis (apie 6 %). Remiantis Bazilikatos universiteto, augalų biotechnologijos tyrimų centro „Metapontum Agrobios“ ir Regioninio žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus tyrimų duomenimis, Vulturės kalno dirvožemiuose gausu judriojo kalio (vidutiniškai daugiau kaip 450 ppm), judriojo kalcio (vidutiniškai daugiau kaip 3 000 ppm) ir judriojo magnio (vidutiniškai daugiau kaip 170 ppm). Kalis daugiausia būna augalų ląstelių ertmėse jonų pavidalu ir dalyvauja augaluose vykstančiuose angliavandenių ir baltymų formavimosi, asimiliacijos, kvėpavimo ir vandens judėjimo procesuose. Dar vienas teritorijai būdingas elementas, kuris lemia saugoma kilmės vietos nuoroda žymimo gaminio savybes, – šioje vietovėje auginami veislės „Ogliarola del Vulture“ alyvmedžiai. Ši vietos veislė, kurios alyvmedžiai daugelį amžių augo natūraliai ir kurią išgrynino alyvmedžių augintojai, paplitusi nustatytoje geografinėje vietovėje. Ši veislė dėl atšiaurių žiemų negalėjo plisti nei didesniame aukštyje esančiose vietovėse, nei šiltesnėse vietovėse, kuriose augo produktyvesnių veislių ir aukštai temperatūrai atsparesni alyvmedžiai. Iš tiesų, įvairūs autoriai pateikė įrodymų, patvirtinančių veislės kilmės ir atsparumo temperatūrai sąsają: šaltesnėse vietovėse augantys vietos veislių alyvmedžiai yra mažiau atsparūs aukštai temperatūrai nei tie, kurie auga šiltesnėse vietovėse, ir atvirkščiai. Todėl veislės „Ogliarola del Vulture“ alyvmedžiai auga tik SKVN žymimo aliejaus „Vulture“ gamybos teritorijoje. Šioje teritorijoje augantys alyvmedžiai – tai ne tik aliejaus gamybos ištekliai, bet ir vietovės peizažui ir aplinkai būdingas elementas, kuris šią vietovę saugo nuo, deja, dažnai šioje teritorijoje pasitaikančių gaivalinių nelaimių. Kadangi alyvmedžiai auginami pažeidžiamuose Vulturės kalno rytiniuose ir pietiniuose šlaituose, t. y. nuožulniuose žemės plotuose, jie atlieka tokią pat svarbią dirvožemio apsaugos funkciją kaip kalnuose augantys miškai. Taigi, jie padeda išsaugoti vietovės ir gyvenviečių hidrogeologinį stabilumą, nes auga šlaituose esančiose vietovėse, kuriose žemė negalėtų būti naudojama kitoms kultūroms auginti. Vulturės kalno vietovėse alyvmedžiai auga nuo senų laikų. Tai liudija įvairūs dokumentai, laikomi valstybiniame Potencos archyve, kuriame saugomi įvairūs statistiniai duomenys ir istorinės apžvalgos, kuriose aprašoma teritorija ir alyvmedžių auginimas. Iš šių dokumentų matyti, kad Vulturės kalno vietovėse alyvmedžiai auginami ir aliejus gaminamas nuo senų laikų. Be to, jie liudija apie aliejaus gamybos raidą ir vis didesnę šios veiklos svarbą vietovės ekonomikai.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)
Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335
arba
Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Prodotti DOP IGP“ (liet. SKVN, SGN nuorodomis žymimi gaminiai), po to ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ (liet. SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi gaminiai) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (liet. ES nagrinėjamos produkto specifikacijos).
(1) OL L 179, 2014 6 19, p. 17.
(2) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.