25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/2

Teisingumo Teismo sprendimas

2016 m. kovo 9 d.

dėl oficialiųjų švenčių ir Teismo atostogų

(2016/C 145/02)

TEISINGUMO TEISMAS

atsižvelgdamas į Procedūros reglamento 24 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis,

kadangi taikant šią nuostatą reikia sudaryti oficialiųjų švenčių sąrašą ir nustatyti Teismo atostogų laikotarpius,

PRIIMA ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagal Procedūros reglamento 24 straipsnio 4 ir 6 dalis sudaromas toks oficialiųjų švenčių sąrašas:

—	Naujieji metai,

—	Velykų pirmadienis,

—	gegužės 1 d.,

—

Šeštinės,

—	Sekminių pirmadienis,

—	birželio 23 d.,

—	rugpjūčio 15 d.,

—	lapkričio 1 d.,

—	gruodžio 25 d.,

—	gruodžio 26 d.

2 straipsnis

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. pagal Procedūros reglamento 24 straipsnio 2 ir 6 dalis nustatomi tokie Teismo atostogų laikotarpiai:

—	2016 m. Kalėdos: nuo 2016 m. gruodžio 19 d., pirmadienio, iki 2017 m. sausio 8 d., sekmadienio,

—	2017 m. Velykos: nuo 2017 m. balandžio 10 d., pirmadienio, iki 2017 m. balandžio 23 d., sekmadienio,

—	2017 m. vasara: nuo 2017 m. liepos 21 d., penktadienio, iki 2017 m. rugsėjo 3 d., sekmadienio.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge 2016 m. kovo 9 d.

Kancleris

A. CALOT ESCOBAR

Pirmininkas

K. LENAERTS

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/4

2016 m. vasario 18 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Sąjungos Taryba/Bank Mellat, Europos Komisija

(Byla C-176/13 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Bendra užsienio ir saugumo politika - Kova su branduolinių ginklų platinimu - Irano Islamo Respublikai taikomos ribojamosios priemonės - Irano banko lėšų įšaldymas - Pareiga motyvuoti - Akto priėmimo procedūra - Akivaizdi vertinimo klaida))

(2016/C 145/03)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama S. Boelaert ir M. Bishop

Kitos proceso šalys: Bank Mellat, atstovaujamas QC M. Brindle, baristerių R. Blakeley ir V. Zaiwalla, solisitorių Z. Burbeza, P. Reddy, S. Zaiwalla ir F. Zaiwalla, Europos Komisija, atstovaujama D. Gauci ir M. Konstantinidis

Apeliantės pusėje įstojusi į bylą šalis: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama L. Christie ir S. Behzadi-Spencer, padedamų baristerės S. Lee

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir Bank Mellat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Europos Komisija pačios padengia savo abejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 171, 2013 6 15.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/5

2016 m. vasario 18 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de Primera Instancia de Cartagena (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanmadrid EFC SA/Jesús Vicente Albán Zambrano, María Josefa García Zapata, Jorge Luis Albán Zambrano, Miriam Elisabeth Caicedo Merino

(Byla C-49/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 93/13/EEB - Nesąžiningos sąlygos - Mokėjimo įsakymo procedūra - Priverstinio vykdymo procesas - Vykdymo klausimus nagrinėjančio nacionalinio teismo kompetencija ex officio išnagrinėti nesąžiningos sąlygos galiojimą - Res judicata principas - Veiksmingumo principas - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - Teisminė gynyba))

(2016/C 145/04)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia de Cartagena

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Finanmadrid EFC SA

Atsakovai: Jesús Vicente Albán Zambrano, María Josefa García Zapata, Jorge Luis Albán Zambrano, Miriam Elisabeth Caicedo Merino

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Direktyva 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais aiškintina taip, kad pagal ją draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias teismas, į kurį kreiptasi dėl mokėjimo įsakymo vykdymo, negali ex officio vertinti pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytoje sutartyje esančios sąlygos nesąžiningumo, jeigu institucija, kuriai teikiamas pareiškimas dėl mokėjimo įsakymo išdavimo, neturi įgaliojimų atlikti tokio vertinimo.

(1) OL C 135, 2014 5 5.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/5

2016 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Vengrija

(Byla C-179/14) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2006/123/EB - 14–16 straipsniai - SESV 49 straipsnis - Įsisteigimo laisvė - SESV 56 straipsnis - Laisvė teikti paslaugas - Apgyvendinimo, laisvalaikio ir (arba) maisto kuponų, kuriuos palankiomis mokestinėmis sąlygomis darbdaviai išduoda savo darbuotojams, išdavimo sąlygos - Apribojimai - Monopolis))

(2016/C 145/05)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Tokár ir E. Montaguti

Atsakovė: Vengrija, atstovaujama M. Z. Fehér ir G. Koós

Rezoliucinė dalis

Nustatydama ir toliau taikydama laisvalaikio kortelės Széchenyi sistemą, numatytą 2011 m. balandžio 12 d. Vyriausybės dekrete Nr. 55/2011, reglamentuojančiame laisvalaikio kortelės Széchenyi išdavimą ir naudojimą, iš dalies pakeistame 2011 m. lapkričio 21 d. Įstatymu Nr. CLVI dėl tam tikrų mokestinių įstatymų ir kitų įstatymų, susijusių su šiais mokestiniais įstatymais, pakeitimo, Vengrija pažeidė 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, nes:

—

pagal minėto vyriausybės dekreto 13 straipsnį, aiškinamą kartu su 1993 m. Savidraudos fondų įstatymo Nr. XCVI 2 straipsnio 2 dalies d punktu, 1997 m. įstatymo Nr. CXXXII dėl užsienyje buveinę turinčių įmonių filialų ir komercinių atstovybių 2 straipsnio b punktu ir 2006 m. įstatymo Nr. IV dėl komercinių bendrovių 1 straipsniu, 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 64 straipsnio 1 dalimi, filialams neleidžiama išduoti laisvalaikio kortelės Széchenyi, todėl pažeidžiamas šios direktyvos 14 straipsnio 3 punktas,

—

minėtu 13 straipsniu, aiškinamu kartu su tomis pačiomis nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis, atsižvelgiant į to paties 13 straipsnio a–c punktuose nustatytų sąlygų laikymąsi, nepripažįstama grupių, kurių patronuojančioji bendrovė nėra pagal Vengrijos teisę įsteigta bendrovė ir kurių nariai pagal Vengrijos teisę nėra bendrovės, veikla, pažeidžiama minėtos direktyvos 15 straipsnio 1 dalis, 2 dalies b punktas ir 3 dalis,

—

Vyriausybės dekreto Nr. 55/2011 13 straipsniu, aiškinamu kartu su tomis pačiomis nacionalinės teisės nuostatomis, galimybė išduoti laisvalaikio kortelę Széchenyi suteikiama tik bankams ir finansų įstaigoms, nes tik šie subjektai gali įvykdyti minėtame 13 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir taip pažeidžiama tos pačios direktyvos 15 straipsnio 1 dalis, 2 dalies d punktas ir 3 dalis,

—	minėtas 13 straipsnis prieštarauja Direktyvos 2006/123 16 straipsniui, tiek, kiek jame laisvalaikio kortelės Széchenyi išdavimo tikslais nustatyta buveinės turėjimo Vengrijoje sąlyga.

2011 m. lapkričio 21 d. Įstatyme Nr. CLVI ir 2012 m. liepos 6 d. Įstatyme Nr. CIII dėl Erzsébet programos reglamentuojama Erzsébet kuponų sistema prieštarauja SESV 49 ir 56 straipsniams, nes šiais nacionalinės teisės aktais sukurtas viešųjų organizacijų monopolis kuponų, leidžiančių įsigyti šalto maisto ir išduodamų palankiomis mokestinėmis sąlygomis darbdavių savo samdomiems darbuotojams kaip lengvata natūra, išdavimo srityje.

3.	Priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 202, 2014 6 30.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/6

2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Symvoulio tis Epikrateias (Graikija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Elliniko Dimosio/Stefanos Stroumpoulis ir kt.

(Byla C-292/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 80/987/EEB - Valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimas - Taikymo sritis - Jūrininkų, dirbančių su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančiame laive, neapmokėti darbo užmokesčio reikalavimai - Darbdavys, kurio registruota buveinė yra šioje trečiojoje valstybėje - Darbo sutartis, kuriai taikoma šios trečiosios valstybės teisė - Darbdavio bankrotas, paskelbtas valstybėje narėje, kurioje yra jo faktinė buveinė - 1 straipsnio 2 dalis - Priedo II punkto A dalis - Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta jūrininkų neapmokėtų darbo užmokesčio reikalavimų garantija, taikoma tik jų palikimo likimo valiai užsienyje atveju - Apsaugos lygis, nelygiavertis numatytajam Direktyvoje 80/987))

(2016/C 145/06)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Symvoulio tis Epikrateias

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Elliniko Dimosio

Atsakovai: Stefanos Stroumpoulis, Nikolaos Koumpanos, Panagiotis Renieris, Charalampos Renieris, Ioannis Zacharias, Dimitrios Lazarou, Apostolos Chatzisotiriou

Rezoliucinė dalis

1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvą 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo reikia aiškinti taip, kad jei būtų taikoma šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalis, valstybėje narėje gyvenantys jūrininkai, įdarbinti šioje valstybėje kaip bendrovės, kurios registruota buveinė yra trečiojoje valstybėje, o faktinė – šioje valstybėje narėje, darbuotojai šiai bendrovei priklausančiame kruiziniame laive, plaukiojančiame su minėtos trečiosios valstybės vėliava, pagal darbo sutartį, kurioje šios trečiosios valstybės teisė nurodoma kaip taikytina teisė, turi turėti galimybę naudotis apsauga, numatyta šioje direktyvoje dėl nesumokėtų darbo užmokesčio reikalavimų šiai bendrovei, po to, kai atitinkamos valstybės narės teismas taikydamas nacionalinę teisę paskelbė šios bendrovės bankrotą.

Direktyvos 80/987 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad, kalbant apie darbuotojus, kurių situacija tokia kaip atsakovų pagrindinėje byloje, apsauga, numatyta Įstatymo 1220/1981, kuriuo papildomi ir pakeičiami su Pirėjo uosto valdymo institucija susiję teisės aktai, 29 straipsnyje, kai jūrininkai paliekami užsienyje likimo valiai, nėra „apsauga, lygiavertė šios direktyvos teikiamai apsaugai“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

(1) OL C 282, 2014 8 25.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/7

2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Landessozialgericht Nordrhein-Westfalen (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Vestische Arbeit Jobcenter Kreis Recklinghausen/Jovanna García-Nieto, Joel Pena Cuevas, Jovanlis Pena Garcia, Joel Luis Pena Cruz

(Byla C-299/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvas asmenų judėjimas - Sąjungos pilietybė - Vienodas požiūris - Direktyva 2004/38/EB - 24 straipsnio 2 dalis - Socialinės paramos išmokos - Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 - 4 ir 70 straipsniai - Specialios neįmokinės išmokos pinigais - Nemokėjimas valstybės narės piliečiams per pirmuosius tris gyvenimo priimančiojoje valstybėje mėnesius))

(2016/C 145/07)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landessozialgericht Nordrhein-Westfalen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Vestische Arbeit Jobcenter Kreis Recklinghausen

Atsakovai: Jovanna García-Nieto, Joel Pena Cuevas, Jovanlis Pena Garcia, Joel Luis Pena Cruz

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 24 straipsnį ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1244/2010, 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal juos nedraudžiama valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią tam tikros „specialios neįmokinės išmokos pinigais“, kaip jos suprantamos pagal minėto Reglamento Nr. 883/2004 70 straipsnio 2 dalį, kurios taip pat yra „socialinė parama“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalį, neskiriamos kitų valstybių narių piliečiams, kurių padėtis tokia, kaip nurodyta minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje.

(1) OL C 315, 2014 9 19.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/8

2016 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein hallinto-oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sanoma Media Finland Oy – Nelonen Media/Viestintävirasto

(Byla C-314/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2010/13/ES - 19 straipsnio 1 dalis - Televizijos reklamos ir programų atskyrimas - Padalytas ekranas - 23 straipsnio 1 ir 2 dalys - Televizijos reklamos intarpų ribojimas iki 20 % laiko per astronominę valandą - Rėmimo pranešimai - Kitos nuorodos į rėmėją - „Juodosios sekundės“))

(2016/C 145/08)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein hallinto-oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Sanoma Media Finland Oy – Nelonen Media

Atsakovė: Viestintävirasto

Rezoliucinė dalis

2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) 19 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią, siekiant atskirti besibaigiančią programą nuo po jos einančios televizijos reklamos pranešimų sekos, padalytas ekranas, kurio vienoje dalyje rodomas televizijos programos pabaigos tekstas, o kitoje pristatomos būsimos paslaugų teikėjo programos, nebūtinai turi būti susietas su tuo metu ar paskui einančiu akustiniu ar optiniu signalu, su sąlyga, kad tokia atskyrimo priemonė tenkintų šio 19 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatytus reikalavimus, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

Direktyvos 2010/13 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad kitose programose nei remiama rodomi rėmimo ženklai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, turi būti įtraukti į šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų reklamos transliavimo per astronominę valandą laiką.

Direktyvos 2010/13 23 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai valstybė narė nepasinaudojo galimybe numatyti griežtesnę normą nei nustatytoji šiame straipsnyje, pagal ją ne tik nedraudžiama „juodąsias sekundes“, kurios įterpiamos tarp skirtingų televizijos reklamos pranešimų sekos intarpų arba tarp šios sekos ir po jos einančios programos, įtraukti į šiame straipsnyje numatytą maksimalų 20 % televizijos reklamos transliavimo laiką per valandą, bet netgi įpareigojama jas įtraukti į šį laiką.

(1) OL C 292, 2014 9 1.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/9

2016 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Air Baltic Corporation AS/Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

(Byla C-429/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Oro transportas - Monrealio konvencija - 19, 22 ir 29 straipsniai - Oro vežėjo atsakomybė už vėlavimą vežant keleivius tarptautiniais maršrutais - Keleivių darbdavio sudaryta vežimo sutartis - Dėl vėlavimo kilusi žala - Darbdavio patirta žala))

(2016/C 145/09)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Air Baltic Corporation AS

Kita šalis: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

Rezoliucinė dalis

1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudaryta ir Europos bendrijos vardu 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB patvirtinta Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, be kita ko, jos 19, 22 ir 29 straipsniai, aiškintina taip, kad oro vežėjas, sudaręs tarptautinio vežimo sutartį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, su asmenų, vežamų kaip keleiviai, darbdaviu, atsako šiam darbdaviui už žalą, kilusią dėl skrydžių, kuriais pagal šią sutartį vyko jo darbuotojai, vėlavimo ir pasireiškusią kaip šio darbdavio patirtos papildomos išlaidos.

(1) OL C 421, 2014 11 24.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/10

2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Ispanijos Karalystė

(Byla C-454/14) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Aplinka - Direktyva 1999/31/EB - 14 straipsnis - Atliekų sąvartynai - Esamų sąvartynų neatitiktis reikalavimams - Uždarymo ir vėlesnės priežiūros tvarka))

(2016/C 145/11)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Pignataro-Nolin, E. Sanfrutos Cano ir D. Loma-Osorio Lerena

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama L. Banciella Rodríguez-Miñón

Rezoliucinė dalis

Kiekvieno nagrinėjamo sąvartyno, konkrečiai Ortuella (Baskų kraštas), Zurita ir Juan Grande (Kanarų salos) sąvartynų atžvilgiu nesiėmusi būtinų priemonių, įpareigojančių operatorius parengti sąvartyno planą ir užtikrinti visišką šio plano įgyvendinimą, kaip pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų reikalavimus, išskyrus išvardytus šios direktyvos I priedo 1 punkte, per aštuonerius metus nuo minėtos direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 14 straipsnio c punktą, kiek tai susiję su nurodytais sąvartynais.

Kiekvieno nagrinėjamo sąvartyno, konkrečiai Vélez Rubio (Almerija), Alcolea de Cinca (Hueska), Sarinjena (Hueska), Tamarite de Litera (Hueska), Somontano – Barbãstras (Hueska), Barranco de Sedases (Fraga, Hueska), Barranco Seco (Puntaljana, Palma), Chumilja (Mursija) ir Legãspija (Guipuzkoa), Sierra Valleja (Arkos de la Frontera, Kadisas), Carretera Pantano del Rumblar (Baños de la Encina, Chaenas), Barranco de la Cueva (Bélmez de la Moraleda, Chaenas), Cerrajón (Castillo de Locubín, Chaenas), Las Canteras (Jimena y Bedmar, Chaenas), Hoya del Pino (Siles, Chaenas), Bellavista (Finca El Coronel, Alkala de Gvadaira, Sevilija), El Patarín (Alkala de Gvadaira, Sevilija), Carretera de Arahal-Morón de la Frontera (El Arahãlis, Sevilija), Carretera de Almadén de la Plata (Kasalja de la Siera Sevilija), El Chaparral (Èsicha, Sevilija), A-92 kelio 57,5 km (Moron de la Frontera, Sevilija), 3118 kelyje Fuente Leona – Cumbres mayores (Colina Barragona, Huelva), Llanos del Campo (Grazalema – Benamahoma, Kadisas) Andrada Baja (Alkala de Gvadaira, Sevilija), Las Zorreras (Aldeira, Granada), Carretera de los Villares (Anducharas, Chaenas), La Chacona (Kabra, Kordoba) ir Chaparral – La Sombrerera (Puerto Seranas, Kadisas)) sąvartynų atžvilgiu nepriėmusi būtinų priemonių kuo greičiau pagal Direktyvos 1999/31 7 straipsnio g punktą ir 13 straipsnį uždaryti sąvartynus, kuriems pagal 8 straipsnį nebuvo duotas leidimas tęsti veiklą, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos direktyvos 14 straipsnio b punktą, kiek tai susiję su nurodytais sąvartynais.

3.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 448, 2014 12 15.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/11

2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Nyderlandų Karalystė

(Byla C-22/15) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 2006/112/EB - Atleidimas nuo mokesčio - 132 straipsnio 1 dalies m punktas - Su sportu ir kūno kultūra glaudžiai susijusių paslaugų teikimas - Laivų švartavimo ir laikymo vietų nuomos vandens sporto asociacijų nariams atleidimas nuo mokesčio navigacijos ar laisvalaikio veiklos, kuri negali būti prilyginama sporto ar kūno kultūros veiklai, atveju - Atleidimo nuo mokesčio taikymas vandens sporto asociacijoms, kurios teikdamos paslaugas neįdarbina darbuotojų - Neįtraukimas - 133 straipsnio pirmos pastraipos d punktas))

(2016/C 145/12)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Lozano Palacios ir G. Wils

Atsakovė Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. Bulterman ir M. Noort

Rezoliucinė dalis

Nyderlandų Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 133 straipsnį, atsižvelgiant į šios direktyvos 132 straipsnio 1 dalies m punktą, nes

—	navigacijos ar laisvalaikio veiklos, kuri negali būti prilyginama sporto ar kūno kultūros veiklai, atveju neapmokestino pridėtinės vertės mokesčiu laivų švartavimo ir laikymo vietų nuomos vandens sporto asociacijų, kurios teikdamos paslaugas neįdarbina darbuotojų, nariams, ir

—	kai laivų švartavimo ir laikymo vietos nuomojamos asmenims, kurie užsiima sporto veikla ir nuoma yra glaudžiai susijusi su tokia veikla ir būtina ją vykdant, atleidimą nuo mokesčio taikė tik nuomai vandens sporto asociacijoms, kurios teikdamos paslaugas neįdarbina darbuotojų.

2.	Priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 228, 2015 7 13.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/12

2016 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Salutas Pharma GmbH/Hauptzollamt Hannover

(Byla C-124/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendrasis muitų tarifas - Tarifinis klasifikavimas - Kombinuotoji nomenklatūra - 3004 pozicija - Šnypščiosios 500 mg kalcio tabletės - Rekomenduojamoje paros dozėje esantis medžiagų kiekis, gerokai didesnis už rekomenduojamą paros normą, reikalingą gerai sveikatos būklei arba savijautai palaikyti))

(2016/C 145/13)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Salutas Pharma GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Hannover

Rezoliucinė dalis

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su daliniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1006/2011, I priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra turi būti aiškinama taip, kad toks produktas, kaip antai šnypščiosios tabletės, kurių vienoje yra 500 mg kalcio, ir kurios skirtos profilaktikai ir gydymui, kai trūksta kalcio, ir papildomai naudojamos kaip speciali osteoporozės profilaktikos ir gydymo priemonė, ant kurių pakuočių etikečių nurodoma, kad didžiausia suaugusiesiems rekomenduojama paros dozė yra 1 500 mg, turi būti priskiriamos prie Kombinuotosios nomenklatūros 3004 pozicijos.

(1) OL C 178, 2015 6 1.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/12

2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) G.E. Security BV/Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-143/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (EEB) Nr.o2658/87 - Bendrasis muitų tarifas - Kombinuotoji nomenklatūra - Prekių klasifikavimas - 8517, 8521, 8531 ir 8543 pozicijos - Prekė, pavadinta vaizdo multiplekseriu))

(2016/C 145/14)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: G.E. Security BV

Atsakovas: Staatssecretaris van Financiën

Rezoliucinė dalis

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007, I priede esanti Kombinuotoji nomenklatūra aiškintina taip, kad tokia prekė, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas vaizdo multiplekseris, priskirtina prie Kombinuotosios nomenklatūros 8521 pozicijos su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas įvertins visas jam žinomas faktines aplinkybes.

(1) OL C 198, 2015 6 15.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/13

2016 m. vasario 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) J. N./Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie

(Byla C-601/15 PPU) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra - Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo - Direktyva 2008/115/EB - Teisėtas buvimas - Direktyva 2013/32/ES - 9 straipsnis - Teisė likti valstybėje narėje - Direktyva 2013/33/ES - 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktas - Sulaikymas - Nacionalinio saugumo arba viešosios tvarkos užtikrinimas - Galiojimas - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 6 ir 52 straipsniai - Apribojimas - Proporcingumas))

(2016/C 145/15)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: J. N.

Atsakovė: Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie

Rezoliucinė dalis

Išnagrinėjus 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktą nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų paveikti šios nuostatos galiojimą atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį ir 52 straipsnio 1 ir 3 dalis.

(1) OL C 38, 2016 2 1.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/14

2016 m. sausio 11 d. Belgijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. spalio 27 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-721/14, Belgijos Karalystė/Europos Komisija

(Byla C-16/16 P)

(2016/C 145/18)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Apeliantė: Belgijos Karalystė, atstovaujama L. Van den Broeck, M. Jacobs ir J. Van Holm bei advokatų P. Vlaemminck ir B. Van Vooren

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą Bendrojo Teismo nutartį byloje T-721/14;

—	pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu;

—	priimti sprendimą dėl bylos esmės;

—	pripažinti Graikijos Respublikos ir Portugalijos Respublikos prašymus leisti įstoti į bylą priimtinais;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: kompetencijos paskirstymo, sąžiningo bendradarbiavimo ir institucinės pusiausvyros principų pažeidimas ir netinkamas SESV 263 straipsnyje nustatytų sąlygų taikymas.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: lojalumo principo abipusiško taikymo pažeidimas ir valstybės narės, kaip privilegijuotos ieškovės, siekiant apsaugoti savo prerogatyvas, pozicijos pažeidimas.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: netinkamas rekomendacijos teisinių padarinių aiškinimas Belgijos atžvilgiu.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/15

2016 m. sausio 18 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nintendo Co. Ltd/BigBen Interactive GmbH ir BigBen Interactive SA

(Byla C-24/16)

(2016/C 145/19)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Nintendo Co. Ltd

Atsakovės: BigBen Interactive GmbH ir BigBen Interactive SA

Prejudiciniai klausimai

Ar teisių į Bendrijos dizainą įgyvendinimo procese valstybės narės teismas, kurio jurisdikcija atsakovo atžvilgiu kyla tik iš 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 (1) dėl Bendrijos dizaino 79 straipsnio 1 dalies, siejamos su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 (2) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 1 punktu, nes ši kitoje valstybėje narėje įsisteigusi atsakovė tiekė atitinkamoje valstybėje narėje įsisteigusiai atsakovei prekes, galimai pažeidžiančias intelektinės nuosavybės teises, gali minėto atsakovo atžvilgiu imtis priemonių, kurios būtų taikomos visoje Sąjungoje ir kurios viršytų jurisdikciją pagrindžiančius tiekimo santykius?

Ar 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, konkrečiai jo 20 straipsnio 1 dalies c punktą, reikia aiškinti taip, kad trečiasis asmuo verslo tikslais gali atvaizduoti Bendrijos dizainą, jei jis nori platinti jo savininko prekių, atitinkančių Bendrijos dizainą, priedus? Jei taip, kokie tam yra taikomi kriterijai?

Kaip reikia nustatyti vietą, „kurioje buvo įvykdyti [intelektinės nuosavybės] teises pažeidžiantys veiksmai“, nurodyti 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 (3) dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 8 straipsnio 2 dalyje, tokiose situacijose, kuriose pažeidėjas Bendrijos dizainą pažeidžiančias prekes

a)	siūlo interneto svetainėje, kai ši svetainė skirta ir kitoms valstybėms narėms, ne tik valstybei narei, kurioje įsisteigęs/įsikūręs pažeidėjas,

b)	leidžia gabenti į kitą valstybę narę nei ta, kurioje jis yra įsisteigęs/įsikūręs?

Ar minėto reglamento 15 straipsnio a ir g punktus reikia aiškinti taip, kad taip nustatytą teisę reikia taikyti ir kitų asmenų dalyvavimo veiksmams?

(1) OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142.

(2) OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42.

(3) OL L 199, p. 40.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/16

2016 m. sausio 18 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nintendo Co. Ltd/BigBen Interactive GmbH ir BigBen Interactive SA

(Byla C-25/16)

(2016/C 145/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Nintendo Co. Ltd

Atsakovės: BigBen Interactive GmbH ir BigBen Interactive SA

Prejudiciniai klausimai

a)	siūlo interneto svetainėje, kai ši svetainė skirta ir kitoms valstybėms narėms, ne tik valstybei narei, kurioje įsisteigęs/įsikūręs pažeidėjas,

b)	leidžia gabenti į kitą valstybę narę nei ta, kurioje jis yra įsisteigęs/įsikūręs?

Ar minėto reglamento 15 straipsnio a ir g punktus reikia aiškinti taip, kad taip nustatytą teisę reikia taikyti ir kitų asmenų dalyvavimo veiksmams?

(1) OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142.

(2) OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42.

(3) OL L 199, p. 40.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/17

2016 m. Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister Finansów/Stowarzyszenie Artystów Wykonawców Utworów Muzycznych i Słowno-Muzycznych SAWP z siedzibą w Warszawie (SAWP)

(Byla C-37/16)

(2016/C 145/22)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Naczelny Sąd Administracyjny

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Minister Finansów

Atsakovė: Stowarzyszenie Artystów Wykonawców Utworów Muzycznych i Słowno-Muzycznych SAWP z siedzibą w Warszawie (SAWP)

Prejudiciniai klausimai

Ar autoriai, atlikėjai ir kiti teisių turėtojai teikia paslaugą, kaip tai suprantama pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 24 straipsnio 1 punktą ir 25 straipsnio a punktą, magnetofonų ir kitų panašių įrenginių bei tuščių laikmenų gamintojams ir importuotojams, iš kurių kolektyvinio administravimo organizacijos jų naudai, bet savo vardu renka rinkliavas už šios įrangos ir laikmenų pardavimą?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar kolektyvinio administravimo organizacijos, rinkdamos rinkliavą už gamintojų ir importuotojų parduodamą įrangą ir laikmenas, veikia kaip 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 28 straipsnyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, privalantys išrašyti dėl šių veiksmų sąskaitas faktūras, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 220 straipsnio 1 dalies 1 punktą, magnetofonų ir kitų panašių įrenginių bei tuščių laikmenų gamintojams ir importuotojams, nurodant nuo minėtų rinkliavų mokėtiną PVM, o kai surinktos rinkliavos perskirstomos autoriams, atlikėjams ir kitiems teisių turėtojams, šie fiksuoja rinkliavų gavimą sąskaitoje faktūroje su PVM, išrašytoje rinkliavas renkančiai kolektyvinio administravimo organizacijai?

(1) OL L 347, p. 1.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/18

2016 m. sausio 25 d.Dyson Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. lapkričio 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-544/13 Dyson Ltd/Europos Komisija

(Byla C-44/16 P)

(2016/C 145/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Dyson Ltd, atstovaujama solisitorių E. Batchelor, M. Healy, baristerio F. Carlin, advocate A. Patsa

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą skundžiamą sprendimą;

—	panaikinti visą skundžiamą Reglamentą (1); ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant Dyson išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu Bendrajame Teisme ir šioje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dyson tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes:

i.	pirma, Bendrasis Teismas iškraipė Dyson ieškinio pagrindą, kai nurodė, kad yra padaryta akivaizdi klaida, o ne teisinių įgaliojimų trūkumas pagal Direktyvos 2010/30/ES (2) 10 straipsnio 1 dalį;

ii.	antra, Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino Komisijos deleguotų įgaliojimų apimtį, numatytą Direktyvos 2010/30/ES 10 straipsnio 1 dalyje;

iii.	trečia, Bendrasis Teismas pažeidė Dyson teisę į gynybą, kiek tai susiję su faktais, dėl kurių jai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę;

iv.	ketvirta, Bendrasis Teismas iškraipė ir (arba) neatsižvelgė į visus reikšmingus įrodymus;

penkta, Bendrasis Teismas pažeidė Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį, nes nemotyvavo šių teiginių: (i) nurodė, kad viena iš akivaizdžių klaidų buvo taikytinas teisės kriterijus; (ii) padarė išvadą, kad Dyson duomenys buvo „itin spekuliatyvūs“; (iii) rėmėsi nenustatyto „poveikio tyrimo“ neapibrėžta dalimi; (iv) neatsižvelgė į Dyson pateiktus įrodymus dėl rezultatų atkuriamumo, ir

vi.	šešta, Bendrasis Teismas netinkamai taikė vienodo požiūrio kriterijų.

Dyson prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti jos Bendrajame Teisme pareikštus reikalavimus, panaikinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 665/2013 („ginčijamą reglamentą“), nes yra pakankamai informacijos, kad būtų priimtas sprendimas iš esmės dėl pirmoje instancijoje iškeltų klausimų.

(1) 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotas reglamentas (ES) Nr. 665/2013 kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES nustatomi dulkių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 192, p. 1).

(2) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ira pie jį pateikiant standartinę informaciją (OL L 153, p. 1).

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/19

2016 m. vasario 1 d.Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Evo Bus GmbH/Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Ploiești prin Administrația Județeană a Finanțelor Publice Argeș

(Byla C-55/16)

(2016/C 145/24)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Evo Bus GmbH

Kita proceso šalis: Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Ploiești prin Administrația Județeană a Finanțelor Publice Argeș

Prejudicinis klausimas

Ar pagal aštuntosios Direktyvos 79/1072/EEB (1) nuostatas ir mokesčių neutralumo principą draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais atsižvelgiant į mokestinio solidarumo principą nustatomos arba buvo nustatytos teisės į pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimą įgyvendinimo sąlygos, kaip, pavyzdžiui, šioje byloje nagrinėjama sąlyga įrodyti, kad tiekėjai sumokėjo mokestį?

(1) 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntoji Tarybos direktyva 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka (OL L 331, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 79).

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/20

2016 m. vasario 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Rumunija

(Byla C-62/16)

(2016/C 145/26)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Petrova, M. Heller ir A. Biolan

Atsakovė: Rumunija

Ieškovės reikalavimai

—	pripažinti, kad nepriėmusi Direktyvą 2012/22/ES (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, arba bet kuriuo atveju nepranešusi Komisijai apie šias priemones Rumunija neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį;

—	dėl įsipareigojimo pranešti apie Direktyvos 2012/33/ES visiško perkėlimo priemones nevykdymą, vadovaujantis SESV 21 straipsnio 1 dalimi skirti Rumunijai 38 042,60 EUR baudą už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje paskelbimo.

—	priteisti iš Rumunijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą į nacionalinę teisę baigėsi 2014 m. birželio 18 dieną.

(1) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/33/ES, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB (OL L 327, p. 1).

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/21

2016 m. vasario 12 d.Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje K. ir kt./Belgijos valstybė

(Byla C-82/16)

(2016/C 145/28)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad voor Vreemdelingenbetwistingen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: A. K., Z. M., J. M., N. N. N., I. O. O., I. R., A. B

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudiciniai klausimai

Ar Sąjungos teisę, ypač SESV 20 straipsnį ir Direktyvos 2008/115/EB (1) 5 ir 11 straipsnius, siejamus su Chartijos (2) 7 ir 24 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad tam tikromis aplinkybėmis draudžiama nacionalinė praktika, kai prašymas leisti gyventi, kurį pateikia šeimos narys, trečiosios valstybės pilietis, remdamasis šeimos susijungimu su Sąjungos piliečiu valstybėje narėje, kurioje gyvena aptariamas Sąjungos pilietis, turintis šios valstybės narės pilietybę ir nepasinaudojęs savo teise laisvai judėti ir įsisteigti (toliau – pasyvus Sąjungos pilietis), atmetamas – greičiausiai kartu priimant sprendimą išsiųsti – vien dėl to, kad aptariamam šeimos nariui, trečiosios valstybės piliečiui, nustatytas galiojantis draudimas atvykti į Europą?

Ar nagrinėjant tokias aplinkybes turi reikšmės tai, kad tarp šeimos nario, trečiosios valstybės piliečio, ir pasyvaus Sąjungos piliečio, yra priklausomumo santykis, kuris yra didesnis nei vien šeiminis ryšys? Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai: kokie kriterijai yra svarbūs nustatant, ar yra priklausomumo santykis? Ar šiuo klausimu gali būti naudingai pateikiama nuoroda į teismų praktiką dėl šeimos gyvenimo buvimo pagal EŽTK 8 straipsnį ir Chartijos 7 straipsnį?

Specialiai dėl mažamečių vaikų: ar pagal SESV 20 straipsnį reikalaujama daugiau negu biologinio ryšio tarp vieno tėvų, kuris yra trečiosios valstybės piliečio, ir vaiko, kuris yra Sąjungos pilietis? Ar šiuo klausimu reikšminga tai, kad įrodomas gyvenimas kartu, ar pakanka emocinių ir finansinių ryšių, pavyzdžiui, gyvenimo arba lankymo sąlygų ir išlaikymo išmokų mokėjimo? Ar šiuo klausimu galima naudingai pateikti nuorodą į 2014 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ogieriakhi, C-244/13, 38 ir 39 punktus, 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Singh ir kt., C-218/14, 54 punktą ir 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo O. ir S., sujungtos bylos C-356/11 ir C-357/11, 56 punktą? Šiuo aspektu taip pat žr. šiuo metu nagrinėjamą prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje C-133/15.

Ar nagrinėjant tokias aplinkybes turi reikšmės tai, kad šeimos gyvenimas susikūrė tuo momentu, kai trečiosios valstybės piliečiui jau buvo nustatytas draudimas atvykti, todėl jis žinojo, jog valstybėje narėje gyvena neteisėtai? Ar šiuo faktu galima naudingai remtis siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui leidimo gyventi suteikimo remiantis šeimos susijungimu procedūra?

d)	Ar nagrinėjant tokias aplinkybes turi reikšmės tai, kad sprendimas nustatyti draudimą atvykti neapskųstas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/115/EB 13 straipsnio 1 dalį, arba tai, kad skundas dėl tokio sprendimo nustatyti draudimą atvykti atmestas?

Ar tai, kad draudimas atvykti nustatytas ne tik dėl viešosios tvarkos pagrindų, bet ir remiantis neteisėtu buvimu, yra svarbus aspektas? Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar, be visa ko, reikia išnagrinėti, ar aptariamas trečiosios valstybės pilietis kelia realų, aktualų ir pakankamai didelį pavojų vienam iš pagrindinių viešųjų interesų? Ar šiuo klausimu Direktyvos 2004/38/EB (3) 27 ir 28 straipsniai, kurie perkelti Užsieniečių įstatymo (Vreemdelingenwet) 43 ir 45 straipsniais, ir reikšminga Teisingumo Teismo praktika dėl viešosios tvarkos pagal analogiją gali būti taikomi pasyvių Sąjungos piliečių šeimos nariams? (žr. šiuo metu nagrinėjamus prašymus priimti prejudicinį sprendimą bylose C-165/14 ir C-304/14)

Ar Sąjungos teisę, ypač Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį ir Chartijos 7 bei 24 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią galiojančiu draudimu atvykti remiamasi siekiant atmesti vėliau valstybės narės teritorijoje pateiktą prašymą dėl šeimos susijungimo su pasyviu Sąjungos piliečiu, neatsižvelgiant į šeimos gyvenimą ir susijusių vaikų interesus, kurie nurodomi šiame vėliau pateiktame šeimos susijungimo prašyme?

Ar Sąjungos teisę, ypač Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį ir Chartijos 7 bei 24 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią dėl trečiosios valstybės piliečio, kuriam jau nustatytas galiojantis draudimas atvykti, priimamas sprendimas išsiųsti, neatsižvelgiant į šeimos gyvenimą ir susijusių vaikų interesus, kurie nurodomi vėliau pateiktame prašyme dėl šeimos susijungimo su pasyviu Sąjungos piliečiu, taigi po to, kai jau nustatytas draudimas atvykti?

Ar Direktyvos 2008/115/EB 11 straipsnio 3 dalį reikia suprasti taip, kad trečiosios valstybės pilietis prašymą panaikinti galiojantį draudimą atvykti arba sustabdyti jo vykdymą visuomet turi pateikti už Europos Sąjungos ribų, arba ar yra aplinkybių, kuriomis jis šį prašymą gali pateikti Europos Sąjungoje?

Ar Direktyvos 2008/115/EB 11 straipsnio 3 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas reikia suprasti taip, kad šios direktyvos 11 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad draudimo atvykti panaikinimas arba sustabdymas svarstomas tik tuo atveju, kai trečiosios valstybės pilietis įrodo, kad išvyko iš valstybės teritorijos visiškai laikydamasis sprendimo grąžinti, turi būti įvykdyta kiekvienu konkrečiu atveju arba visais atvejais be išimties?

Ar pagal Direktyvos 2008/115/EB 5 ir 11 straipsnius draudžiamas toks aiškinimas, kad prašymas suteikti leidimą gyventi dėl šeimos susijungimo su pasyviu Sąjungos piliečiu, kuris nepasinaudojo savo teise laisvai judėti ir apsigyventi, laikomas implicitiniu (laikinu) prašymu panaikinti arba sustabdyti galiojantį ir galutinį draudimą atvykti, kai paaiškėjus, kad neįvykdytos gyvenimo šalyje sąlygos, galiojantis ir galutinis draudimas atvykti vėl taikomas?

Ar tai, kad dėl pareigos pateikti prašymą dėl panaikinimo arba sustabdymo kilmės šalyje veikiausiai daromas laikinas skirtumas tarp trečiosios valstybės piliečio ir pasyvaus Sąjungos piliečio, yra svarbus aspektas? Ar yra aplinkybių, kuriomis pagal Chartijos 7 ir 24 straipsnius taip pat draudžiamas toks laikinas skirtumas?

Ar tai, kad dėl pareigos prašymą dėl panaikinimo arba sustabdymo teikti kilmės šalyje Sąjungos pilietis prireikus turi tam tikram laikui išvykti iš visos Europos Sąjungos teritorijos, yra svarbus aspektas? Ar yra aplinkybių, kuriomis pagal SESV 20 straipsnį taip pat draudžiama, kad pasyvus Sąjungos pilietis tam tikram laikui turėtų išvykti iš visos Europos Sąjungos teritorijos?

(1) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, p. 98)

(2) OL C 364, 2000, p. 1

(3) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (IL L 158, 2004 4 30, p. 77).

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/23

2016 m. vasario 15 d.Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The English Bridge Union Limited/Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

(Byla C-90/16)

(2016/C 145/29)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber)

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: The English Bridge Union Limited

Kita apeliacinio proceso šalis: Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

Prejudiciniai klausimai

Kokios turi būti esminės veiklos savybės, kad ji būtų laikoma „sportu“, kaip jis suprantamas pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) (toliau – Pagrindinė PVM direktyva) 132 straipsnio l dalies m punktą? Pirmiausia ar tokiai veiklai turi būti būdingas reikšmingas (arba pakankamai reikšmingas) fizinio aktyvumo elementas, svarbus rezultatui pasiekti, ar pakanka, kad būtų reikšmingas protinio aktyvumo elementas, svarbus rezultatui pasiekti?

2.	Ar dvigubas kontraktinis bridžas (angl. duplicate contract bridge) yra „sportas“ pagal Pagrindinės PVM direktyvos 132 straipsnio l dalies m punktą?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/24

2016 m. vasario 17 d.Juzgado de Primera Instancia no 38 de Barcelona (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banco Santander, S.A./Mahamadou Demba ir Mercedes Godoy Bonet

(Byla C-96/16)

(2016/C 145/30)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia no 38 de Barcelona

Šalys pagrindinėje byloje

Išieškotojas: Banco Santander, S.A.

Skolininkai: Mahamadou Demba ir Mercedes Godoy Bonet

Prejudiciniai klausimai

Ar komercinė praktika, kai skola perleidžiama arba nuperkama nesuteikiant vartotojui galimybės panaikinti įsiskolinimo sumokant skolą perėmusio asmens sumokėtą kainą, palūkanas ir išlaidas, neprieštarauja Sąjungos teisei ir konkrečiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsniui, Lisabonos sutarties 2 C straipsniui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (1) 4 straipsnio 2 daliai, 12 straipsniui ir 169 straipsnio 1 daliai?

Ar minėta komercinė praktika, kai vartotojo skola perkama sumokėjus nedidelę kainą, negavus vartotojo sutikimo ir jam apie tai net nežinant, ir tokia praktika nenumatyta kaip bendroji sutarties sąlyga arba sutartyje nenustatyta kaip nesąžininga sąlyga ir vartotojui nesuteikus galimybės dalyvauti šiame sandoryje pasinaudojant teise atsisakyti skolos, neprieštarauja 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/13/EEB (2) dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais įtvirtintiems principams, ir ypač – veiksmingumo principui, ir šios direktyvos 3 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 1 daliai?

Ar, atsižvelgiant į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, ir siekiant užtikrinti vartotojų ir naudotojų apsaugą ir ją plėtojančią teismo praktiką, Sąjungos teisei neprieštarauja, tai, kad nustatomas vienareikšmis kriterijus, kad su vartotojais sudaromose paskolos be įkeitimo sutartyse, nesąžininga yra tokia sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, pagal kurią delspinigių norma dviem procentiniais punktais viršija sutartyje numatytą palūkanų normą?

Ar atsižvelgiant į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, ir siekiant užtikrinti vartotojų ir naudotojų apsaugą ir ją plėtojančią teismo praktiką, neprieštarauja Sąjungos teisei tokios teisinės pasekmės nustatymas: kad palūkanos skaičiuojamos tol, kol padengiama visa skola?

(1) OL C 364, 2000, p. 1.

(2) OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/25

2016 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Graikijos Respublika

(Byla C-98/16)

(2016/C 145/31)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Roels ir D. Triantafyllou

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad priimdama ir palikdama galioti teisės aktus, kurie numato palankesnį mokesčių tarifą, kai turtas paliekamas testamentu ne pelno siekiančioms organizacijoms, įsteigtoms kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės šalyje remiantis abipusiškumo išlyga, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir EEE susitarimo 40 straipsnį;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Graikijos teisės aktai numato sumažintą mokesčių tarifą, kai turtas paliekamas testamentu pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims (labdaros organizacijos ir pan.). Vis dėlto, kai turtas paliekamas testamentu analogiškiems užsienio juridiniams asmenims, sumažintas mokesčių tarifas nėra taikomas, nebent pačios suinteresuotos valstybės narės nepripažįsta palankesnių sąlygų, kai turtas paliekamas testamentu pelno nesiekiantiems Graikijos juridiniams asmenims (remiantis abipusiškumo išlyga).

—	Šiuose teisės aktuose numatyta kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės šalių pelno nesiekiančių juridinių asmenų diskriminacija, ribojanti SESV 63 straipsnyje įtvirtintą laisvą kapitalo judėjimą.

—	Šio ribojimo nėra tarp SESV 65 straipsnyje nustatytų išimčių.

—	Nepateisinamas siekis sumažinti nacionalinį valstybės biudžetą per pelno nesiekiančių juridinių asmenų vykdomą veiklą (finansinis motyvas nepriimtinas).

—	Galiausiai, laisvo kapitalo judėjimo principo pažeidimas, atsiradęs dėl diskriminacijos, negali būti pateisintas abipusiškumo principu.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/25

2016 m. vasario 26 d.SNCF Mobilités (SNCF) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-242/12 SNCF/Komisija

(Byla C-127/16 P)

(2016/C 145/32)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: SNCF Mobilités (SNCF), atstovaujama advokatų P. Beurier, O. Billard, G. Fabre, V. Landes

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Prancūzijos Respublika, likviduojama Mory SA, likviduojama Mory Team

Apeliantės reikalavimai

—	pripažinti apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu,

—	panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą Bendrojo Teismo sprnedimą byloje T-242/12, Société nationale des chemins de fer français (SNCF)/Komisija,

—	priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė pateikia kelis pagrindus apeliaciniam skundui pagrįsti.

Pirma, iškraipydamas Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl Sernam turto perleidimo vienu kartu, Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas ir nesilaikė pareigos motyvuoti.

Antra, nuspręsdamas, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatytam konkursui taikomi atvirumo ir skaidrumo reikalavimai būtinai reiškia, kad atrinktas kandidatas nuo pat pradžių savarankiškai dalyvavo procedūroje, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Trečia, nuspręsdamas, kad Sernam valdybos pasiūlymas pardavėjui buvo daug nepalankesnis, nei kitų kandidatų preliminarūs pasiūlymai, Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir padarė teisės klaidą.

Ketvirta, nuspręsdamas, kad Komisija visiškai nesupainiojo Sernam turto pardavimo vienu metu dalyko ir kainos, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, neįvykdė pareigos motyvuoti ir priėmė sprendimą remdamasis prieštaringais motyvais.

Penkta, nuspręsdamas, kad 41 mln. eurų dydžio paskolą atitinkančios pagalbos įtraukimas į Sernam teisminio likvidavimo įsipareigojimus neatitiko Sprendimo Sernam 2 4 straipsnio, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė Sprendimo Sernam 2 rezoliucinę dalį.

Šešta, nusprendęs, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo principas netaikomas Sernam turo perleidimui vienu kartu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, neįvykdė pareigos motyvuoti ir iškraipė Sprendimo Sernam 2 rezoliucinę dalį.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/27

2016 m. kovo 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje credentis/VRDT – Aldi Karlslunde (Curodont)

(Byla T-53/15) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Curodont“ paraiška - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas „Eurodont“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2016/C 145/33)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: credentis AG (Vindišas, Šveicarija), atstovaujama advokato D. Breuer

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral ir J. Ivanausko

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Aldi Karlslunde K/S (Karlslunde, Danija), atstovaujama advokatų N. Lützenrath, U. Rademacher, C. Fürsen ir N. Bertram

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. lapkričio 13 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 353/2014-1), susijusio su protesto procedūra tarp Aldi Karlslunde K/S ir credentis AG.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš credentis AG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 107, 2015 3 30.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/27

2016 m. kovo 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje LG Developpement/VRDT – Bayerische Motoren Werke (MINICARGO)

(Byla T-160/15) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo MINICARGO paraiška - Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas MINI - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2016/C 145/34)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: LG Developpement (Bo, Prancūzija), atstovaujama advokato A. Sion

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Bayerische Motoren Werke AG (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokato R. Delorey

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. sausio 23 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 596/2014-4), susijusio su protesto procedūra tarp Bayerische Motoren Werke AG ir LG Developpement.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš LG Developpement bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 198, 2015 6 15.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/28

2016 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Colomer Italy/VRDT – Farmaca International (INTERCOSMO ESTRO)

(Byla T-681/13) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Registravimo paraiškos atsiėmimas - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas))

(2016/C 145/35)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Colomer Italy SpA (Sala Bolognese, Italija), atstovaujama advokatų M. Ricolfi, F. Tarocco ir C. Mezzetti

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama P. Bullock ir N. Bambara

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Farmaca International SpA (Turinas, Italija), atstovaujama advokatų M. Caramelli ir S. Fierro

Dalykas

Ieškinys dėl 2013 m. spalio 3 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1186/2012-1), susijusio su protesto procedūra tarp Farmaca International SpA ir Colomer Italy SpA.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Colomer Italy SpA ir Farmaca International SpA padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir po pusę Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 78, 2014 3 15.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/29

2016 m. vasario 3 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija/Komisija

(Byla T-50/16)

(2016/C 145/36)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Vengrija, atstovaujama M. Fehér ir G. Koós

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos sprendimą įregistruoti Europos piliečių iniciatyvą pavadinimu „Wake Up Europe! Agir pour préserver le projet démocratique européen“;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė teigia, pirma, kad įregistravusi nurodytą piliečių iniciatyvą Komisija pažeidė ESS 11 straipsnio 4 dalį bei Reglamento Nr. 211/2011 (1) 2 straipsnio 1 punktą ir 4 straipsnio 2 dalies b punktą. Anot ieškovės, ESS 7 straipsnyje numatytos procedūros (panašios į įsipareigojimų nevykdymo procedūrą) pradėjimas negali būti laikomas Sutarčių įgyvendinimui būtinu Sąjungos teisės aktu. Antra, ieškovė mano, jog piliečių iniciatyva turi būti siekiama, kad Komisija imtųsi iniciatyvos parengti Sąjungos teisės aktą, kuris būtų išreikštas naujame Sąjungos pozityviosios teisės akte, t. y. teisėkūros akte.

Kaip antrąjį ieškinio pagrindą, ieškovė nurodo tai, kad savo sprendimu Komisija pažeidė teisę į gerą administravimą, teisinio saugumo ir vienodo vertinimo principus bei pareigą motyvuoti. Šiuo pagrindu ieškovė iš esmės teigia, kad kadangi savo sprendimu Komisija radikaliai nukrypo nuo savo ankstesnės praktikos dėl piliečių iniciatyvų registravimo, dėl tokio nenuspėjamumo ir prieštaringumo ankstesnės iniciatyvos ir galimos būsimos iniciatyvos bus vertinamos skirtingai.

Nurodydama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad Komisijos sprendimu pažeistas lojalaus bendradarbiavimo principas, įtvirtintas ESS 4 straipsnio 3 dalyje. Viena vertus, Komisija anksčiau pareiškė, kad nėra prielaidų pradėti ESS 7 straipsnyje numatytą procedūrą prieš Vengriją. Tačiau sprendimas įregistruoti piliečių iniciatyvą galį sudaryti įspūdį, kad Komisija vis dėlto neatmeta šios iniciatyvos pagrįstumo. Kita vertus, paisydama nurodyto principo Komisija turėjo pranešti Vengrijai apie su ja tiesiogiai susijusią piliečių iniciatyvą ir suteikti jai galimybę pateikti pastabas.

(1) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 330, p. 47 ir OL L 94, 2012, p. 49).

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/30

2016 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair ir Airport Marketing Services/Europos Komisija

(Byla T-53/16)

(2016/C 145/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Ryanair Ltd (Dublinas, Airija) ir Airport Marketing Services Ltd (Dublinas), atstovaujamos advokatų G. Berrisch, E. Vahida, I. Metaxas-Maragkidis ir solisitoriaus B. Byrne

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2014 m. liepos 23 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos SA.33961 (2012/C, ex 2011/NN), kuriame konstatuota, kad Ryanair ir Airport Marketing Services gavo neteisėtą su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą pagal visas su Nimo-Garo oro uostu sudarytas sutartis, 1, 4, 5 ir 6 straipsnius,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi penkiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad šiuo sprendimu pažeidžiamas ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis, gero administravimo principas ir ieškovių teisė į gynybą, nes Komisija neleido ieškovėms susipažinti su tyrimo medžiaga ir dėl to jos negalėjo veiksmingai išreikšti savo pozicijos.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija neteisingai ginčijamas priemones priskyrė valstybei.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija klaidingai manė, kad Veolia Transport Aéroport de Nîmes (VTAN), vieno iš oro uosto eksploatuotojų, ištekliai yra valstybiniai.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija netinkamai taikė rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio ekonominės veiklos vykdytojo kriterijų. Komisija klaidingai atsisakė vadovautis lyginamąja analize, dėl kurios būtų prieita prie išvados, kad valstybės pagalba ieškovėms nebuvo suteikta. Papildomai ieškovės teigia, kad Komisija neteisingai įvertino rinkodaros paslaugų vertę, neteisingai atmetė oro uosto argumentus, pateiktus siekiant pagrįsti šių paslaugų įsigijimą, klaidingai atmetė galimybę, jog dalis marketingo paslaugų galėjo būti įsigytos siekiant bendrojo intereso tikslų, klaidingai manė, kad oro uosto valdytojas le Syndicat Mixte pour l’aménagement et le dévelopment de l’aéroport de Nîmes – Alès – Camargue – Cévennes (SMAN) ir oro uosto privatus eksploatuotojas VTAN yra vienas subjektas. Apskaičiuodama oro uosto pelningumą Komisija savo išvadas grindė neišsamia ir netinkama informacija, neatsižvelgė į tinklo išorinius veiksnius, kurių teikiamos naudos oro uostas gali tikėtis iš santykių su Ryanair ir nepalygino oro uosto pateiktų duomenų su tipiškais tinkamai valdomo oro uosto duomenimis. Bet kuriuo atveju, net jeigu ieškovės turėjo naudos, Komisija nenustatė, kad nauda buvo selektyvi.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su subsidiariai nurodomu SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 108 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir teisės klaidą, kai nusprendė, kad pagalba Ryanair ir Airport Marketing Services lygi Komisijos apskaičiuotų oro uosto nuostolių sumai, o ne faktinei Ryanair ir Airport Marketing Services naudai. Komisija turėjo išnagrinėti, kokia apimtimi nurodytą naudą realiai pajuto Ryanair keleiviai. Be to, Komisija neįvertino galimo konkurencinio pranašumo, kurį Ryanair įgijo dėl nurodytos pagalbos ir tinkamai nepaaiškino būtinybės grąžinti sprendime nurodytą pagalbos sumą, kad būtų užtikrintas iki šios pagalbos išmokėjimo buvusios situacijos atstatymas.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/31

2016 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje POA/Komisija

(Byla T-74/16)

(2016/C 145/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Pagkyprios organismos ageladotrofon (POA) Dimosia Ltd (Latsia, Kipras), atstovaujama advokato N. Korogiannakis

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. gruodžio 7 d. Generalinio Sekretoriato sprendimą Ares(2015)5632670, kuriuo atmestas ieškovės 2015 m. rugsėjo 15 d. laišku pateiktas pakartotinis prašymas, kuriame ieškovė, vadovaudamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), prašė, kad jai būtų suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su Kipro gamintojų organizacijos pateikta paraiška dėl nuorodos „Halloumi“ registracijos pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, p. 1) ir

—	priteisti iš Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija, kuri rėmėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, nepateikė atitinkamų paaiškinimų, kodėl neskelbiamų dalių paviešinimas galėtų stipriai pažeisti sprendimo priėmimo procesą.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės klaida, nes priežastys, kurias Kipro Respublika nurodė atsisakydama atskleisti pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, yra netinkamos.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į veiksmingą gynybą ir skaidrumo principo pažeidimu, nes dėl to, kad Kipro Respublika atsisakė atskleisti dalį atitinkamų dokumentų, ieškovė negalėjo žinoti kiekvieno neatskleisto dokumento dalyko.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės klaida, nes remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa valstybė narė negali atsisakyti atskleisti dokumentus, jeigu sprendimas, kuris galėtų būti paveiktas, yra Europos Sąjungos institucijos sprendimas.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/32

2016 m. vasario 26 d. Nicole Clarke, Sigrid Dickmanns ir Elisavet Papathanasiou pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. gruodžio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo sujungtose bylose F-101/14, F-102/14 ir F-103/14 Clarke ir kt./EUIPO

(Byla T-89/16 P)

(2016/C 145/39)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantės: Nicole Clarke (Alikantė, Ispanija), Sigrid Dickmanns (Gran Alacant, Ispanija) ir Elisavet Papathanasiou (Alikantė), atstovaujamos advokato H. Tettenborn

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Reikalavimai

Apeliantės Bendrojo Teismo prašo:

—	visiškai panaikinti 2015 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimą sujungtose bylose F-101/14, F-102/14 ir F-103/14;

—	priimti sprendimą dėl apeliančių reikalavimų kiekvienoje instancijoje;

—	priteisti iš EUIPO visas bylinėjimosi išlaidas visose instancijose – t. y. išlaidas, patirtas Europos Sąjungos Tarnautojų teisme ir Europos Sąjungos Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su klaidingu darbo santykių nutraukimo sąlygos, nurodytos apeliančių laikinojo tarnautojo sutartyse, ir „pratęsimo protokolų“, sudarytų tarp EUIPO ir apeliančių, taikymu, nes nagrinėjamas konkursas nėra „kitas“ konkursas, kaip jis suprantamas pagal darbo santykių nutraukimo sąlygą.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su klaidingu darbo santykių nutraukimo sąlygos, nurodytos apeliančių laikinojo tarnautojo sutartyse, taikymu, nes šis konkursas nesusijęs su specialia „pramoninės nuosavybės“ sritimi, numatyta šioje darbo santykiu nutraukimo sąlygoje, todėl negalima teisėtai taikyti nagrinėjamos darbo santykių nutraukimo sąlygos.

Pirmuose dviejuose pagrinduose apeliantės teigia, kad tarnautojų teismas skundžiamame sprendime nepaisė darbo santykių nutraukimo sąlygos turinio, esmės ir tikslo, taip pat jos apimties laiko atžvilgiu ir jos taikymo laiko atžvilgiu.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaidomis, padarytomis taikant Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 8 straipsnio 1 dalį.

Šiomis aplinkybėmis apeliantės teigia, kad skundžiamame sprendime Tarnautojų teismas nepaisė fakto, kad „pratęsimo protokolai“, kuriuos jos pasirašė su EUIPO, buvo sutartiniai susitarimai, reiškiantys bent jau antrą jų laikinojo tarnautojo sutarčių pratęsimą, o pagal KTĮS 8 straipsnio 1 dalies nuostatas tai reiškė, kad sutartys turėjo tapti neterminuotomis.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaidomis, padarytomis taikant rūpestingumo pareigą ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Šiuo atveju teigiama, kad Tarnautojų teismas klaidingai rėmėsi pratęsimo data, o ne darbo santykių nutraukimo sąlygos pasirašymo data, vertindamas klausimą, ar EUIPO įvykdė pareigą atsižvelgti į darbuotojų interesus, o gal pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą laukdama 9 metus, kad suorganizuotų konkursą, kuris turėjo nulemti apeliančių profesinę ateitį.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/33

2016 m. kovo 1 d. pareikštas ieškinys byloje Sheridan/Parlamentas

(Byla T-94/16)

(2016/C 145/40)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Gavin Sheridan (Midltonas, Airija), atstovaujama advokatės N. Pirc Musar

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2016 m. sausio 14 d. Europos Parlamento sprendimą A(2015)13844 C atmesti ieškovo prašymą leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su Europos Parlamento narių kelionės išlaidomis, dienpinigiais, bendrųjų išlaidų išmokomis ir Parlamento narių padėjėjams skirtomis išlaidomis;

—	nurodyti Parlamentui padengti ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 ir 140 straipsnius, įskaitant bet kurios į bylą įstojusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės nurodyti ieškinio pagrindai ir pagrindiniai motyvai iš esmės yra tokie patys arba panašūs į tuos, kurie nurodyti byloje T-639/15, Psara/Parlamentas (OL C 48, 2016, p. 53).

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/33

2016 m. vasario 29 d. pareikštas ieškinys byloje Kasztantowicz/EUIPO – Gbb Group (GEOTEK)

(Byla T-97/16)

(2016/C 145/41)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Martin Kasztantowicz (Berlynas, Vokietija), atstovaujamas advokato R. Ronneburger

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Gbb Group Ltd (Lečvertas, Jungtinė Karalystė)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkas: ieškovas

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas „GEOTEK“ – Registracijos paraiška Nr. 5 772 975

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. gruodžio 14 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 3025/2014-5

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir 2014 m. rugsėjo 26 d. EUIPO Anuliavimo skyriaus sprendimą (sprendimas dėl panaikinimo Nr. 9014 C),

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 2868/95 57 ir 65 straipsnių pažeidimas,

—	Tarnybos pirmininko sprendimo Nr. EX-11-3 pažeidimas.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/34

2016 m. kovo 4 d. pareikštas ieškinys byloje Italija/Komisija

(Byla T-98/16)

(2016/C 145/42)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri bei avvocati dello Stato S. Fiorentino ir P. Gentili

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Europos Komisijos 2015 m. gruodžio m. 23 d. sprendimą C (2015)9526 final, apie kurį pranešta tą pačią dieną, dėl valstybės pagalbos Nr. SA.39451 (2015/C) (ex 2015/NN), kurią Italija suteikė „Banca Tercas“ (Cassa di Risparmio della provincia di Teramo S.p.A.);

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamame sprendime Komisija nurodė, kad iš viso 295,14 milijonų eurų suma, kurią Banca Tercas skyrė Fondo interbancario di tutela dei depositi, laikytina valstybės pagalba, draudžiama pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir yra nesuderinama su vidaus rinka. Ši suma atsirado dėl trijų skirtingų priemonių: 265 milijonų eurų negrąžintino įnašo (1 priemonė), 35 milijonų eurų garantijos (su 0,14 milijonų eurų parama), skirtos Banca Tercas kreditinėms pozicijoms Italijos įmonių grupės atžvilgiu padengti (2 priemonė), ir galiausiai 30 milijonų eurų negrąžintinas įnašas, skirtas fiskalinėms operacijos išlaidoms padengti (3 priemonė).

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir neteisingai pateikta faktine aplinkybe, kiek tai susiję su ginčijamų priemonių išteklių viešu pobūdžiu.

—

Šis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad sprendime klaidingai nurodoma, jog Fondo interbancario di tutela dei depositi naudojami ištekliai priskirtini viešiesiems ištekliams, tačiau neatsižvelgiama į principus, Teisingumo Teismo išdėstytus 2004 m. liepos 15 d. Sprendime C-354/02, Pearle ir kt. bei 2013 m. gegužės 30 d. Sprendime C-677/11, Doux Èlevage.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir neteisingai pateikta faktine aplinkybe, kiek tai susiję su ginčijamų priemonių priskirtinumu valstybei.

—

Šiuo atžvilgiu nurodoma, kad sprendime padaryta klaida, nes ginčijamos priemonės priskirtos valstybei ir neatsižvelgta į aplinkybę, jog jos skirtos tokios privatinės teisės reglamentuojamos įstaigos kaip Fondo interbancario di tutela dei depositi sprendimu, ir kad nei viena viešosios valdžios institucija nedarė įtakos ar spaudimo priimant šį sprendimą.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir neteisingai pateikta faktine aplinkybe, kiek tai susiję su selektyvaus pranašumo suteikimu. Klaidingas neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijaus taikymas.

—

Šiuo klausimu nurodoma, kad sprendime buvo padaryta klaida, nes nebuvo atsižvelgta į tai, jog ginčijamos priemonės taip pat atitinka vadinamąjį neformalaus rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų, kadangi ekonominiu požiūriu jos atrodo tinkamos Fondo interbancario di tutela dei depositi atsižvelgiant į galimą alternatyvią situaciją, kuri būtų susiklosčiusi dėl kolektyvinio Banca Tercas likvidavimo.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto pažeidimu ir neteisingai pateikta faktine aplinkybe, kiek tai susiję su valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimu.

—	Šiuo atžvilgiu teigiama, kad Komisija suklydo, kai nusprendė, kad ginčijamos priemonės nesuderinamos su vidaus rinka, net jei jos turėtų būti laikomos valstybės pagalba.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/35

2016 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Klausner Holz Niedersachsen/Komisija

(Byla T-101/16)

(2016/C 145/43)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Klausner Holz Niedersachsen GmbH (Saalburg-Ebersdorf, Vokietija), atstovaujama advokatų D. Reich, C. Hipp ir T. Ilgner

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad, atsisakydama pagal 2015 m. lapkričio 13 d. ieškovės raštą priimti toliau minėtose nuostatose numatyto sprendimo dėl pirminio patikrinimo procedūros SA.37113 ir SA.375009 įgyvendinimo pagal minėto reglamento 4 straipsnį, atsakovė pažeidė SESV 108 straipsnį, siejamą su 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, 15 straipsnio 1 dalimi;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, net ir tuo atveju, kai nereikėtų priimti sprendimo, jei Komisija priimtų priemonę vykstant procedūrai.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, kuriame nurodo, kad Komisija per pagrįstą laikotarpį nepriėmė pirminio patikrinimo procedūrą įgyvendinančio sprendimo pagal Reglamento (ES) 2015/1589 (1) 4 straipsnio 2–4 dalis, nors remiantis SESV 265 straipsnio 2 dalimi jai ir buvo pateiktas prašymas imtis veiksmų.

(1) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, p. 9).

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/38

2016 m. vasario 4 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/Komisija

(Byla F-7/16)

(2016/C 145/47)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokato C. Mourato,

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Komisijos sprendimo, kuriuo sumažinta ieškovei, įdarbintai sudarant neterminuotą darbo sutartį pagal Belgijos teisę, mokėtina kompensacija, ir kuriuo numatyta susigrąžinti permokėtas sumas, panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—

Pirma, panaikinti 2015 m. balandžio 9 d. Komisijos (PMO) raštą, skirtą ieškovei, ir jį taikančius atlyginimo lapelius, parengtus dėl 2014 m. gruodžio 12 d. rašto, taip pat vėliau parengtus atlyginimo lapelius, kiek tai susiję su jai mokomų mėnesinių kompensacijų perskaičiavimu, o būtent:

—	2015 m. balandžio 9 d. Europos Komisijos (Individualių teisių administravimo ir panaikinimo tarnyba, PMO/1 – Piniginių teisių įgyvendinimas ir administravimas) raštą, skirtą ieškovei,

—	2015/04 – 2015/06 ieškovės atlyginimo lapelius ir vėlesnius atlyginimo lapelius, kuriuose išskaičiuota 208,30 EUR suma (kodas DPN – Skolos grąžinimas), ir vėlesnius atlyginimo lapelius,

—	2014 m. gruodžio 12 d. preliminarų Europos Komisijos (Individualių teisių administravimo ir panaikinimo tarnyba, PMO/1 – Piniginių teisių įgyvendinimas ir administravimas) raštą, skirtą ieškovei,

—	2014/12 – 2015/03 ieškovės atlyginimo lapelius.

—	subsidiariai, panaikinti raštus ir atlyginimo lapelius, kiek juose atgaline data taikomi išskaičiavimai atlyginimui, kurį ieškovė gavo iki 2015 m. balandžio 9 d.,

—	bet kuriuo atveju priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/39

2016 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/EMA

(Byla F-8/16)

(2016/C 145/48)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokatų L. Levi ir A. Blot

Atsakovė: Europos vaistų agentūra (EMA)

Ginčo dalykas bei aprašymas

2014 m. ieškovės vertinimo ataskaitos ir 2015 m. balandžio 1 d. institucijos, įgaliotos sudaryti sutartis, sprendimo nepratęsti ieškovės laikinojo tarnautojo sutarties panaikinimas ir prašymas priteisti kompensaciją už tariamai patirtą neturtinę žalą.

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ieškovės vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kurią 2015 m. kovo 31 d. patvirtino skundų vertintojas (vertintojas) ir kurią ieškovė pasirašė 2015 m. balandžio 14 d.

—	Panaikinti 2015 m. balandžio 1 d. institucijos, įgaliotos sudaryti sutartis, sprendimą nepratęsti ieškovės laikinojo tarnautojo sutarties.

—	Panaikinti du 2015 m. spalio 26 d. institucijos, įgaliotos sudaryti sutartis, sprendimus atmesti 2015 m. birželio 30 d. du ieškovės skundus dėl dviejų minėtų sprendimų.

—	Priteisti ieškovei 10 000 EUR kompensaciją už žalą.

—	Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/40

2016 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ ir kt./Parlamentas

(Byla F-9/16)

(2016/C 145/49)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: ZZ ir kt., atstovaujami advokato M. Casado Garcia-Hirschfeld

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimų, kuriais atsisakyta keturiems ieškovams skirti mokymosi išmokas 2014-2015 m. ir kitais metais, panaikinimas ir prašymas nurodyti atsakovui sumokėti ieškovams mokymosi išmokas už 2015/2016 m. kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo datų, kai šios sumos turėjo būti sumokėtos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedą.

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti 2015 m. balandžio 24 d. ginčijamus individualius sprendimus.

—	Prireikus, panaikinti 2015 m. lapkričio 17 d. ir 19 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimus.

—	Nurodyti Europos Parlamentui sumokėti ieškovams mokymosi išmokas už 2015/2016 m. kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo datų, kai šios sumos turėjo būti sumokėtos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedą.

—	Priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

25.4.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 145/41

2016 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/Komisija

(Byla F-11/16)

(2016/C 145/50)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokato N. Lhoest

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Komisijos sprendimo, kuriuo atsisakoma peržiūrėti pareigų grupės lygį, prie kurio ieškovė buvo priskirta ją perkeliant į Europos Parlamentą, ir atkurti jos karjerą, taip pat patenkinti reikalavimą sumokėti skirtumą tarp ieškovei mokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį ji turėtų gauti atkūrus jos karjerą, padidintą palūkanomis už praleistą terminą, panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2015 m. balandžio 17 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma peržiūrėti pareigų grupės lygį, prie kurio ji buvo priskirta ją perkeliant, ir atkurti jos karjerą Europos Komisijoje nuo 2001 m. birželio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nepaisant 2009 m. rugpjūčio 7 d. Europos Parlamento atgaline data nuo 2000 m. sausio 1 d. jos paaukštintų pareigų nuo C4 lygio (dabar AST 3 lygis) iki C3 lygio (dabar AST 4 lygis).

—	Panaikinti 2015 m. lapkričio 9 d. Europos Komisijos sprendimą atmesti ieškovės 2015 m. liepos 17 d. pateiktą skundą.

—	Priteisti iš Europos Komisijos sumokėti ieškovei skirtumą tarp mokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį ji turėtų gauti atkūrus jos karjerą (priskiriant ją prie atitinkamo lygio ir suteikiant atitinkamą pakopą), padidintą palūkanomis už praleistą terminą.

—	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 145

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. balandžio 25d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2016/C 145/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1
	Teisingumo Teismas
2016/C 145/02	Teisingumo Teismo sprendimas 2016 m. kovo 9 d. dėl oficialiųjų švenčių ir Teismo atostogų	2

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2016/C 145/03	Byla C-176/13 P: 2016 m. vasario 18 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Sąjungos Taryba/Bank Mellat, Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Bendra užsienio ir saugumo politika — Kova su branduolinių ginklų platinimu — Irano Islamo Respublikai taikomos ribojamosios priemonės — Irano banko lėšų įšaldymas — Pareiga motyvuoti — Akto priėmimo procedūra — Akivaizdi vertinimo klaida)	4
2016/C 145/04	Byla C-49/14: 2016 m. vasario 18 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de Primera Instancia de Cartagena (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanmadrid EFC SA/Jesús Vicente Albán Zambrano, María Josefa García Zapata, Jorge Luis Albán Zambrano, Miriam Elisabeth Caicedo Merino (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 93/13/EEB — Nesąžiningos sąlygos — Mokėjimo įsakymo procedūra — Priverstinio vykdymo procesas — Vykdymo klausimus nagrinėjančio nacionalinio teismo kompetencija ex officio išnagrinėti nesąžiningos sąlygos galiojimą — Res judicata principas — Veiksmingumo principas — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — Teisminė gynyba)	5
2016/C 145/05	Byla C-179/14: 2016 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Vengrija (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2006/123/EB — 14–16 straipsniai — SESV 49 straipsnis — Įsisteigimo laisvė — SESV 56 straipsnis — Laisvė teikti paslaugas — Apgyvendinimo, laisvalaikio ir (arba) maisto kuponų, kuriuos palankiomis mokestinėmis sąlygomis darbdaviai išduoda savo darbuotojams, išdavimo sąlygos — Apribojimai — Monopolis)	5
2016/C 145/06	Byla C-292/14: 2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Symvoulio tis Epikrateias (Graikija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Elliniko Dimosio/Stefanos Stroumpoulis ir kt. (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 80/987/EEB — Valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimas — Taikymo sritis — Jūrininkų, dirbančių su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančiame laive, neapmokėti darbo užmokesčio reikalavimai — Darbdavys, kurio registruota buveinė yra šioje trečiojoje valstybėje — Darbo sutartis, kuriai taikoma šios trečiosios valstybės teisė — Darbdavio bankrotas, paskelbtas valstybėje narėje, kurioje yra jo faktinė buveinė — 1 straipsnio 2 dalis — Priedo II punkto A dalis — Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta jūrininkų neapmokėtų darbo užmokesčio reikalavimų garantija, taikoma tik jų palikimo likimo valiai užsienyje atveju — Apsaugos lygis, nelygiavertis numatytajam Direktyvoje 80/987)	6
2016/C 145/07	Byla C-299/14: 2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Landessozialgericht Nordrhein-Westfalen (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Vestische Arbeit Jobcenter Kreis Recklinghausen/Jovanna García-Nieto, Joel Pena Cuevas, Jovanlis Pena Garcia, Joel Luis Pena Cruz (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvas asmenų judėjimas — Sąjungos pilietybė — Vienodas požiūris — Direktyva 2004/38/EB — 24 straipsnio 2 dalis — Socialinės paramos išmokos — Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 — 4 ir 70 straipsniai — Specialios neįmokinės išmokos pinigais — Nemokėjimas valstybės narės piliečiams per pirmuosius tris gyvenimo priimančiojoje valstybėje mėnesius)	7
2016/C 145/08	Byla C-314/14: 2016 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein hallinto-oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sanoma Media Finland Oy – Nelonen Media/Viestintävirasto (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 2010/13/ES — 19 straipsnio 1 dalis — Televizijos reklamos ir programų atskyrimas — Padalytas ekranas — 23 straipsnio 1 ir 2 dalys — Televizijos reklamos intarpų ribojimas iki 20 % laiko per astronominę valandą — Rėmimo pranešimai — Kitos nuorodos į rėmėją — Juodosios sekundės)	8
2016/C 145/09	Byla C-429/14: 2016 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Air Baltic Corporation AS/Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oro transportas — Monrealio konvencija — 19, 22 ir 29 straipsniai — Oro vežėjo atsakomybė už vėlavimą vežant keleivius tarptautiniais maršrutais — Keleivių darbdavio sudaryta vežimo sutartis — Dėl vėlavimo kilusi žala — Darbdavio patirta žala)	9
2016/C 145/10	Byla C-446/14 P: 2016 m. vasario 18 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Vokietijos Federacinė Respublika/Europos Komisija (Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Gyvūnų griaučių ir skerdyklų atliekų šalinimo paslaugos — Pajėgumų rezervo išsaugojimas epizotijos atveju — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka — Bendros ekonominės svarbos paslauga — Akivaizdi vertinimo klaida — Kompensacija, susijusi su viešosios paslaugos įsipareigojimu — Pareiga motyvuoti)	9
2016/C 145/11	Byla C-454/14: 2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Ispanijos Karalystė (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Aplinka — Direktyva 1999/31/EB — 14 straipsnis — Atliekų sąvartynai — Esamų sąvartynų neatitiktis reikalavimams — Uždarymo ir vėlesnės priežiūros tvarka)	10
2016/C 145/12	Byla C-22/15: 2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Nyderlandų Karalystė (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Pridėtinės vertės mokestis — Direktyva 2006/112/EB — Atleidimas nuo mokesčio — 132 straipsnio 1 dalies m punktas — Su sportu ir kūno kultūra glaudžiai susijusių paslaugų teikimas — Laivų švartavimo ir laikymo vietų nuomos vandens sporto asociacijų nariams atleidimas nuo mokesčio navigacijos ar laisvalaikio veiklos, kuri negali būti prilyginama sporto ar kūno kultūros veiklai, atveju — Atleidimo nuo mokesčio taikymas vandens sporto asociacijoms, kurios teikdamos paslaugas neįdarbina darbuotojų — Neįtraukimas — 133 straipsnio pirmos pastraipos d punktas)	11
2016/C 145/13	Byla C-124/15: 2016 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Salutas Pharma GmbH/Hauptzollamt Hannover (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bendrasis muitų tarifas — Tarifinis klasifikavimas — Kombinuotoji nomenklatūra — 3004 pozicija — Šnypščiosios 500 mg kalcio tabletės — Rekomenduojamoje paros dozėje esantis medžiagų kiekis, gerokai didesnis už rekomenduojamą paros normą, reikalingą gerai sveikatos būklei arba savijautai palaikyti)	12
2016/C 145/14	Byla C-143/15: 2016 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) G.E. Security BV/Staatssecretaris van Financiën (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Reglamentas (EEB) Nr.o2658/87 — Bendrasis muitų tarifas — Kombinuotoji nomenklatūra — Prekių klasifikavimas — 8517, 8521, 8531 ir 8543 pozicijos — Prekė, pavadinta vaizdo multiplekseriu)	12
2016/C 145/15	Byla C-601/15 PPU: 2016 m. vasario 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) J. N./Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra — Normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo — Direktyva 2008/115/EB — Teisėtas buvimas — Direktyva 2013/32/ES — 9 straipsnis — Teisė likti valstybėje narėje — Direktyva 2013/33/ES — 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktas — Sulaikymas — Nacionalinio saugumo arba viešosios tvarkos užtikrinimas — Galiojimas — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 6 ir 52 straipsniai — Apribojimas — Proporcingumas)	13
2016/C 145/16	Byla C-325/15: 2015 m. liepos 1 d.Sąd Rejonowy we Wrocławiu (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Z.Ś., Z.M., M.P./X w G.	13
2016/C 145/17	Byla C-374/15 P: 2016 m. Harper Hygienics S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo priimto sprendimo byloje T-363/12 Harper Hygienics/VRDT – Clinique Laboratories (CLEANIC natural beauty)	14
2016/C 145/18	Byla C-16/16 P: 2016 m. sausio 11 d. Belgijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. spalio 27 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje T-721/14, Belgijos Karalystė/Europos Komisija	14
2016/C 145/19	Byla C-24/16: 2016 m. sausio 18 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nintendo Co. Ltd/BigBen Interactive GmbH ir BigBen Interactive SA	15
2016/C 145/20	Byla C-25/16: 2016 m. sausio 18 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nintendo Co. Ltd/BigBen Interactive GmbH ir BigBen Interactive SA	16
2016/C 145/21	Byla C-36/16: 2016 m. sausio 22 d.Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister Finansów/Posnania Investment SA	17
2016/C 145/22	Byla C-37/16: 2016 m. Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister Finansów/Stowarzyszenie Artystów Wykonawców Utworów Muzycznych i Słowno-Muzycznych SAWP z siedzibą w Warszawie (SAWP)	17
2016/C 145/23	Byla C-44/16 P: 2016 m. sausio 25 d.Dyson Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. lapkričio 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-544/13 Dyson Ltd/Europos Komisija	18
2016/C 145/24	Byla C-55/16: 2016 m. vasario 1 d.Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Evo Bus GmbH/Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Ploiești prin Administrația Județeană a Finanțelor Publice Argeș	19
2016/C 145/25	Byla C-59/16: 2016 m. vasario 3 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Shirtmakers BV/Staatssecretaris van Financiën	20
2016/C 145/26	Byla C-62/16: 2016 m. vasario 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Rumunija	20
2016/C 145/27	Byla C-74/16: 2016 m. vasario 10 d.Juzgado Contencioso-Administrativo no 4 de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania/Ayuntamiento de Getafe	21
2016/C 145/28	Byla C-82/16: 2016 m. vasario 12 d.Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje K. ir kt./Belgijos valstybė	21
2016/C 145/29	Byla C-90/16: 2016 m. vasario 15 d.Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The English Bridge Union Limited/Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs	23
2016/C 145/30	Byla C-96/16: 2016 m. vasario 17 d.Juzgado de Primera Instancia no 38 de Barcelona (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banco Santander, S.A./Mahamadou Demba ir Mercedes Godoy Bonet	24
2016/C 145/31	Byla C-98/16: 2016 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Graikijos Respublika	25
2016/C 145/32	Byla C-127/16 P: 2016 m. vasario 26 d.SNCF Mobilités (SNCF) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-242/12 SNCF/Komisija	25
	Bendrasis Teismas
2016/C 145/33	Byla T-53/15: 2016 m. kovo 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje credentis/VRDT – Aldi Karlslunde (Curodont) (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Žodinio Bendrijos prekių ženklo Curodont paraiška — Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas Eurodont — Santykinis atmetimo pagrindas — Galimybė supainioti — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)	27
2016/C 145/34	Byla T-160/15: 2016 m. kovo 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje LG Developpement/VRDT – Bayerische Motoren Werke (MINICARGO) (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo MINICARGO paraiška — Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas MINI — Santykinis atmetimo pagrindas — Galimybė supainioti — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)	27
2016/C 145/35	Byla T-681/13: 2016 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Colomer Italy/VRDT – Farmaca International (INTERCOSMO ESTRO) (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Registravimo paraiškos atsiėmimas — Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas)	28
2016/C 145/36	Byla T-50/16: 2016 m. vasario 3 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija/Komisija	29
2016/C 145/37	Byla T-53/16: 2016 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair ir Airport Marketing Services/Europos Komisija	30
2016/C 145/38	Byla T-74/16: 2016 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje POA/Komisija	31
2016/C 145/39	Byla T-89/16 P: 2016 m. vasario 26 d. Nicole Clarke, Sigrid Dickmanns ir Elisavet Papathanasiou pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. gruodžio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo sujungtose bylose F-101/14, F-102/14 ir F-103/14 Clarke ir kt./EUIPO	32
2016/C 145/40	Byla T-94/16: 2016 m. kovo 1 d. pareikštas ieškinys byloje Sheridan/Parlamentas	33
2016/C 145/41	Byla T-97/16: 2016 m. vasario 29 d. pareikštas ieškinys byloje Kasztantowicz/EUIPO – Gbb Group (GEOTEK)	33
2016/C 145/42	Byla T-98/16: 2016 m. kovo 4 d. pareikštas ieškinys byloje Italija/Komisija	34
2016/C 145/43	Byla T-101/16: 2016 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Klausner Holz Niedersachsen/Komisija	35
	Tarnautojų teismas
2016/C 145/44	Byla F-152/15: 2016 m. kovo 10 d. Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) nutartis byloje Kozak/Komisija (Viešoji tarnyba — Atviras konkursas EPSO/AD/293/14 — Atrankos komisijos sprendimas neleisti kandidatui laikyti testų vertinimo centre — Prašymas dėl persvarstymo — Naujas atrankos komisijos sprendimas, patvirtinantis jos ankstesnį sprendimą — EPSO motyvuoto atsakymo pranešimas — Tik patvirtinantis aktas — Ieškinio pareiškimo terminas — Akivaizdus nepriimtinumas — Procedūros reglamento 81 straipsnis)	37
2016/C 145/45	Byla F-5/16: 2016 m. sausio 24 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/Komisija	37
2016/C 145/46	Byla F-6/16: 2016 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ ir kt./EIVT	38
2016/C 145/47	Byla F-7/16: 2016 m. vasario 4 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/Komisija	38
2016/C 145/48	Byla F-8/16: 2016 m. vasario 5 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/EMA	39
2016/C 145/49	Byla F-9/16: 2016 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ ir kt./Parlamentas	40
2016/C 145/50	Byla F-11/16: 2016 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/Komisija	41