23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32016M7976. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32016M7943. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/2

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32016M7851. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/3

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/4

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, kurios laikantis nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi bet kokių neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį Komisija turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas, atžvilgiu taip pat turi imtis visų to reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma, Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir motyvus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokio pripažinimo motyvus paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir nustatyti pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis turi būti grindžiamas visos NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių-vėliavos valstybių patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, atitinkamos trečiosios šalys turi pranešti Komisijai apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(8)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalimi, Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento įgyvendinimu.

(9)

Kiribačio Respublika (toliau – Kiribatis) Komisijai nėra pateikusi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodyto vėliavos valstybės pranešimo.

(10)

2010–2016 m. Komisija ir Kiribačio valdžios institucijos vykdė administracinį bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas buvo susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu Kiribatyje. Bendradarbiaujant buvo teikiamos pastabos žodžiu ir raštu, taip pat rengiami vizitai vietoje. Komisija rinko ir tikrino visą, jos nuomone, reikalingą informaciją apie Kiribačio taikomas priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, taip pat apie priemones, kurių Kiribatis ėmėsi, kad įvykdytų kovos su NNN žvejyba įsipareigojimus.

(11)

Kiribatis yra Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) ir Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) narys. Jis yra ratifikavęs 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA). Jis yra Ramiojo vandenyno salų forumo Žuvininkystės agentūros (FFA) konvencijos (toliau – FFA konvencija) (2) ir Nauru susitarimo (PNA) dėl bendradarbiavimo valdant bendros svarbos išteklių žvejybą (3) šalis.

(12)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Kiribatis vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus (11) konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat toje konstatuojamojoje dalyje paminėtų atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) nustatytas pareigas, rinko, kaupė ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra tuo tikslu reikalinga.

(13)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertino, kaip Kiribatis vykdo jam tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama tą vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytus kriterijus.

(14)

Remiantis per vizitą vietoje Komisijos surinkta informacija ir viešai prieinama informacija, esama aiškių požymių, jog Kiribatis negali pateikti informacijos apie jo žvejybos laivais sugautų toli migruojančių žuvų rūšių charakteristikas arba jo uostuose iškrautus ar perkrautus žvejybos produktus ir duomenų apie šių produktų prekybos srautus. Iš tiesų panašu, kad Kiribačio uostuose vykdomą kontrolę, kurią atlikus žvejybos laivui leidžiama įplaukti į uostą, sudaro tik įvairių dokumentų patikra (licencijos statuso, laivų stebėjimo sistemos įrašų, stebėtojų ataskaitų, FFA geros reputacijos registro įrašų patikra). Analogiškai, panašu, kad prieš išduodant pažymą apie išplaukimo formalumų atlikimą ir perkrovimo deklaraciją atliekama kryžminė dokumentų patikra – žvejybos laivo krovinio žiniaraštyje nurodytas kiekis sutikrinamas su vežėjo šturmano kvite nurodytu kiekiu. Vis dėlto išsamesnių instrukcijų dėl iškrovimo ar perkrovimo operacijų fizinio patikrinimo nėra.

(15)

Kiribatis pripažino, kad su jo vėliava plaukiojančiais laivais arba trečiųjų šalių laivais, kurie žvejoja jo vandenyse ir atlieka perkrovimo operacijas jo uostuose, sugautų žvejybos produktų atsekamumo sistema neįdiegta. Tais atvejais, kai žuvys iškraunamos ar perkraunamos Kiribačio uostuose, nėra mechanizmo, kuriuo būtų galima atsekti produktus kituose tiekimo grandinės etapuose. Be to, produktų atsekamumą sunkina silpna kompetentingų valdžios institucijų vykdoma iškrovimo ir perkrovimo Kiribačio uostuose kontrolė, kaip apibūdinta (14) konstatuojamojoje dalyje. Todėl Kiribatis negalėtų užtikrinti savo rinkų skaidrumo, kad būtų sudarytos sąlygos žuvų ar jų produktų atsekamumui, kaip nustatyta FAO Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama atgrasyti nuo neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos ir ją panaikinti (IPOA IUU), 71 punkte, kuriame valstybėms rekomenduojama didinti savo rinkų skaidrumą.

(16)

Dėl neabejotino atsekamumo trūkumo ir Kiribačio valdžios institucijoms prieinamos informacijos apie jo uostuose iškrautų ar perkrautų žuvų stokos nėra tikėtina, jog šalis gali užtikrinti, kad žvejybos produktai, kuriais joje prekiaujama, nebūtų gauti iš NNN žvejybos. Šiuo atžvilgiu būtų galima manyti, kad Kiribatis nevykdo UNFSA 23 straipsnyje įtvirtintos uosto valstybės pareigos imtis tarptautinių išsaugojimo bei valdymo priemonių skatinimo veiksmų, be kita ko, atlikti dokumentų, žvejybos įrankių ar laimikio tikrinimą uoste ir uždrausti iškrauti ar perkrauti laimikį tais atvejais, kai yra nustatyta, jog jis sužvejotas tų tarptautinių išsaugojimo bei valdymo priemonių veiksmingumą mažinančiu būdu. Kiribatis taip pat neatsižvelgė į IPOA IUU 24 punktą, kuriame vėliavos valstybėms rekomenduojama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą nuo iškrovimo vietos iki galutinės paskirties vietos.

(17)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Kiribačio pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a ir b punktus galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Kiribatis neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos ir rinkos valstybės pareigų užkirsti kelią žvejybos produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į savo rinką.

(18)

Atsižvelgiant į tai, kad Kiribačio jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse veiklą vykdo daug su užsienio valstybių vėliavomis plaukiojančių laivų, didelė reikšmė tenka veiksmingo bendradarbiavimo priemonėms. Remiantis informacija, kurią Kiribačio valdžios institucijos pateikė Komisijai per 2015 m. lapkričio mėn. surengtą vizitą, su žuvininkystės asociacijomis iš viso sudaryta 13 dvišalių susitarimų. Vykdyti veiklą Kiribačio vandenyse leidžiama 178 gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams ir 195 ūdomis žvejojantiems laivams, iš kurių tik 13 gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų plaukioja su Kiribačio vėliava.

(19)

Nors licencijos vykdyti veiklą Kiribačio vandenyse išduotos su 13 įvairių valstybių vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams, kompetentingos valdžios institucijos pripažino, kad su atitinkamomis vėliavos valstybėmis neužmegzta jokių bendradarbiavimo ryšių, kuriuos palaikant būtų užtikrinama, kad Kiribatis laikytųsi (21) konstatuojamojoje dalyje nurodytos pareigos bendradarbiauti su vėliavos valstybėmis.

(20)

Iki šiol Kiribatis gana nenoriai bendradarbiavo su Komisija didinant vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne gaubiamaisiais tinklais vykdomai žvejybai valdyti skirtos laivo žvejybos dienų sistemos (LŽDS) skaidrumą. Komisija išsiuntė keletą raštų atitinkamoms pakrantės ir vėliavos valstybėms, kuriuose paprašė jų leisti susipažinti su informacija apie jų žvejybos laivų išnaudotas žvejybos pastangas pagal LŽDS. Tuo tikslu 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. gruodžio 19 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. trys raštai buvo išsiųsti Kiribačio valdžios institucijoms. Iki Komisijai surengiant vizitą Kiribatyje, į nė vieną iš šių trijų prašymų nebuvo atsakyta. Nors per 2015 m. lapkričio mėn. vizitą Kiribačio valdžios institucijos pareiškė pageidaujančios keistis LŽDS informacija, jos iki šiol nepateikė jokių įrodymų apie priemones, kuriomis užtikrinama atitinkamų vėliavos valstybių valdžios institucijų prieiga prie duomenų.

(21)

Atsižvelgiant į (20) konstatuojamojoje dalyje apibūdintus Kiribačio veiklos rezultatus, šalis negali vykdyti jai pagal UNCLOS 63 ir 64 straipsnius tenkančių pareigų – šiuose straipsniuose nustatyta, kad pakrantės ir vėliavos valstybės bendradarbiauja klausimais, susijusiais su vienos valstybės ribas viršijančių ir toli migruojančių žuvų rūšimis. UNFSA 7 ir 20 straipsniuose pareiga bendradarbiauti išplėtojama atitinkamai suderinamų išsaugojimo bei valdymo priemonių nustatymo ir šių priemonių laikymosi ir vykdymo užtikrinimo srityse. Be to, FAO atsakingos žuvininkystės kodekso (4) 7.1.3 punkte rekomenduojama, kad vienos valstybės ribas viršijančius ir tarpvalstybinius žuvų išteklius naudojančios valstybės sudarytų dvišalius susitarimus, kuriais užtikrintų veiksmingą bendradarbiavimą, kad ištekliai būtų efektyviai saugomi ir valdomi. Tai detaliau aptarta IPOA IUU 28 ir 51 punktuose, kur išsamiai išdėstyta tiesioginio valstybių bendradarbiavimo praktika, įskaitant keitimąsi pakrantės valstybių turima informacija ar duomenimis.

(22)

Teisinė bazė, kurią sudaro 2010 m. Žuvų išteklių įstatymas su pakeitimais, padarytais 2015 m. Žuvų išteklių įstatymu (pakeitimai) (5), yra neišsami, visų pirma kiek tai susiję su sankcijų sistema. Konkrečiau, galiojančiuose teisės aktuose nepateikta NNN žvejybos apibrėžties, kuri būtų suderinama su IPOA IUU. Įstatyme taip pat aiškiai nenumatyta sankcijų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų taisyklių pažeidimo, perkrovimo jūroje ir žuvų išteklių, kurių žvejybai taikomas moratoriumas arba kuriuos žvejoti draudžiama, žvejybos atvejais.

(23)

UNFSA 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ir WCPFC išsaugojimo ir valdymo priemonėje 2006–8 (6) dėl patekimo į laivą ir inspektavimo procedūrų nustatyta termino „rimtas pažeidimas“ samprata sustiprinamas sankcijų sistemos atgrasomasis poveikis – sudaromos sąlygos pritaikyti sankcijų dydį atsižvelgiant į neteisėtos veiklos rimtumą, siekiant, kad pažeidėjas netektų gautos ekonominės naudos. Vis dėlto galiojančiuose teisės aktuose nėra nei termino „rimtas pažeidimas“ sampratos, nei kitų sankcijų mažinimo iki minimalaus dydžio ar didinimo iki maksimalaus dydžio kriterijų, kuriuos taikant siekiama, kad pažeidėjas netektų iš neteisėtos veiklos gautos ekonominės naudos.

(24)

Be to, panašu, kad Žuvų išteklių įstatyme nereglamentuotas pažeidimų recidyvo klausimas. Siekiant užtikrinti sankcijų sistemos atgrasomąjį pobūdį, taip pat ypač svarbu numatyti priemones pakartotinių pažeidimų atvejais. Tai, kad už pakartotinius pažeidimus nėra aiškiai numatyta griežtesnių bausmių, daro neigiamą poveikį Kiribačio sankcijų sistemos proporcingumui ir atgrasomajam pobūdžiui. Griežtesnės sankcijos, kurios atsvertų iš pakartotinai vykdomos neteisėtos veiklos gautą naudą, netaikomos, todėl potencialūs pažeidėjai neatgrasomi nuo tolesnio NNN žvejybos veiklos vykdymo.

(25)

Taigi panašu, kad (22)–(24) konstatuojamosiose dalyse aptarta esama sankcijų sistema nėra pakankamai išsami ir griežta, kad atliktų atgrasomąją funkciją. Šiuo atžvilgiu už rimtus pažeidimus numatytos priemonės, regis, nėra pakankamos, kad būtų galima užtikrinti reikalavimų laikymąsi ir atgrasyti nuo pažeidimų nepriklausomai nuo jų padarymo vietos ir kad pažeidėjai netektų iš neteisėtos veiklos gautos naudos, kaip reikalaujama UNFSA 19 straipsnio 2 dalyje ir WCPFC konvencijos 25 straipsnio 7 dalyje.

(26)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Kiribačio pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Kiribatis neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su bendradarbiavimo ir vykdymo užtikrinimo pastangomis.

(27)

Komisija įvertino visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Kiribačio, kaip UNCLOS, UNFSA, WCPFC ir IATTC susitariančiosios šalies, statusu.

(28)

Remiantis informacija, kurią Kiribatis pateikė per 2015 m. lapkričio mėn. surengtą vizitą, Kiribačio išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) sužvejotų tunų kiekis 2014 m. buvo apie 600 tūkst. metrinių tonų (t).

(29)

Įvertinus (28) konstatuojamojoje dalyje nurodytą kiekį, galima teigti, kad Kiribatis valdo didelę dalį pasaulio tunų išteklių ir todėl jam, kaip pakrantės valstybei, tenka atsakomybė užtikrinti atsakingą, ilgalaikį ir tausų šių išteklių valdymą. UNCLOS 61–64 straipsniuose ir UNFSA 7 ir 8 straipsniuose reglamentuojama, kaip pakrantės valstybė turi naudoti gyvuosius išteklius: ji turėtų skatinti siekti tikslo savo IEZ optimaliai naudoti gyvuosius išteklius, užtikrinti, kad jos IEZ žvejojantys kitų valstybių subjektai laikytųsi išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat bendradarbiauti su tuose žvejybos rajonuose veiklą vykdančiomis atitinkamomis valstybėmis ir regioninėmis organizacijomis.

(30)

Panašu, kad šiuo atžvilgiu Kiribačio teisės aktai neužtikrina veiksmingo ir rezultatyvaus jo jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse veiklą vykdančių laivų valdymo, o tai neabejotinai prieštarauja (29) konstatuojamojoje dalyje aptartoms pareigoms ir rekomendacijoms. Be to, teisės aktuose nėra numatyta aiškių ir skaidrių išsaugojimo ir valdymo visų rūšių Kiribačio jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse priemonių. 2014 m. atnaujintame tunų išteklių valdymo plane pateikta išsami šalies tunų žvejybos rajonų apžvalga, tačiau nepateikta pasiūlymų dėl konkrečių valdymo veiksmų ir nenumatyta aiškių lyginamųjų kriterijų bei tikslų.

(31)

Bendrieji vienos valstybės ribas viršijančių žuvų ir toli migruojančių žuvų išteklių valdymo principai, kurių turi laikytis pakrantės valstybės, įtvirtinti UNFSA 5 straipsnyje. Šiuo atžvilgiu Kiribačio žuvų išteklių įstatyme nustatyti tokie tikslai: skatinti tausų žuvininkystės valdymą ir užtikrinti žuvų išteklių bei jūros aplinkos apsaugą. Vis dėlto panašu, kad kiti UNFSA įtvirtinti principai, kaip antai atsargumo metodas, didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis ar per didelių žvejybos pajėgumų ir besaikės žvejybos vengimas, teisės aktuose neaptariami.

(32)

Kiribačio jurisdikcijai priklausančiais vandenimis laikomi teritorinė jūra, salyno vandenys ir IEZ. Pagal WCPFC konvencijos 3 straipsnį WCPFC kompetencijai priklausantis rajonas iš esmės apima visus Ramiojo vandenyno vandenis, įskaitant Kiribačio jurisdikcijai priklausančius vandenis. Tačiau Kiribatis savo teritoriniams ir salyno vandenims netaiko LŽDS – sistemos, pagal kurią gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos pastangos ribojamos jiems paskirstant žvejybos dienas. Todėl pagrindinė teisinė žuvų išteklių išsaugojimo Kiribačio vandenyse priemonė netaikoma didelei daliai jo jurisdikcijai priklausančių vandenų.

(33)

Nepakankamai aiškios ir skaidrios (30)–(32) konstatuojamosiose dalyse apibūdintos taikytinos išsaugojimo ir valdymo taisyklės, įskaitant žvejybos pastangų kontrolę pagal LŽDS ir teisę (18) konstatuojamojoje dalyje aptartiems 360 užsienio žvejybos laivams užsiimti žvejyba, trukdo veiksmingai įgyvendinti išsaugojimo ir valdymo priemones, o tai prieštarauja UNCLOS 61 straipsnio 2–5 dalyse, 62 straipsnio 1 dalyje ir 64 straipsnyje nustatytoms pareigoms dėl optimalaus išteklių naudojimo įgyvendinant tinkamas jų išsaugojimo ir valdymo priemones.

(34)

Be to, iš internete surinktos viešai prieinamos informacijos galima daryti išvadą, kad Kiribatyje veikia už laivų registraciją atsakingas Tarptautinis laivų registras (7), tačiau jis yra ne Kiribačio teritorijoje. Atsižvelgiant į akivaizdžiai žemą kompetentingų valdžios institucijų vykdomos registravimo procedūros kontrolės lygį ir į tai, kad nesilaikoma atitinkamų reikalavimų, kaip antai FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 14 punkte nurodytų reikalavimų, Kiribačiui būtų sudėtinga užtikrinti, kad jį ir su jo vėliava plaukiojančius laivus sietų tikri ryšiai. Nesant tokių tikrų ryšių tarp valstybės ir jos registre įregistruotų laivų netenkinamos UNCLOS 91 straipsnyje išdėstytos laivų nacionalinės priklausomybės sąlygos.

(35)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Kiribačio pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Kiribatis neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis ir kitais teisės aktais ir išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(36)

Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) (8) 2015 m. Kiribatis buvo laikomas šalimi, kurioje žmogaus socialinės raidos lygis vidutinis (137-a vieta iš 188 šalių).

(37)

Nors apskritai gali būti tam tikrų su kontrole ir stebėsena susijusių pajėgumų apribojimų, dėl Kiribačio išsivystymo lygio atsiradusiais konkrečiais apribojimais negalima pateisinti to, kad nacionalinės teisės aktuose nėra konkrečių nuostatų, kuriose daroma nuoroda į tarptautinio pobūdžio priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Be to, panašu, kad stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemos trūkumus lemia disbalansas tarp ribotų Kiribačio pajėgumų savo IEZ kontroliuoti žvejybos veiklą ir teisę žvejoti jo vandenyse turinčių užsienio laivų skaičiaus.

(38)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Kiribačio pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, jog Kiribačio išsivystymo lygis gali kenkti jo žuvininkystės valdymo plėtros būklei. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Kiribačio trūkumų pobūdį ir veiksmus, kurių imtasi padėčiai pagerinti, jo išsivystymo lygiu negalima visiškai pateisinti ar kitaip pagrįsti bendrų jo, kaip vėliavos, pakrantės ar uosto valstybės, veiklos rezultatų ir to, kad jis ėmėsi nepakankamų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(39)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Kiribatis nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų ir nesiima priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu tai šaliai turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija ją gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(40)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnio 1 dalį Komisija turėtų informuoti Kiribatį apie tai, kad jis gali būti pripažintas nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi. Komisija Kiribačio atžvilgiu taip pat turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Gero administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(41)

Be to, pagal šį sprendimą Kiribačiui teikiamas pranešimas apie tai, kad jis gali būti pripažintas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/9

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, kurios laikantis nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi bet kokių neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį Komisija turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas, atžvilgiu taip pat turi imtis visų to reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma, Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir motyvus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokio pripažinimo motyvus paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir nustatyti pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis turi būti grindžiamas visos NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių-vėliavos valstybių patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, atitinkamos trečiosios šalys turi pranešti Komisijai apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(8)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalimi, Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento įgyvendinimu.

(9)

Siera Leonės Respublika (toliau – Siera Leonė) Komisijai nėra pateikusi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodyto vėliavos valstybės pranešimo.

(10)

2014–2016 m. Komisija ir Siera Leonės valdžios institucijos vykdė administracinį bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas buvo susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu Siera Leonėje. Bendradarbiaujant buvo teikiamos pastabos žodžiu ir raštu, taip pat rengiami vizitai vietoje. Komisija rinko ir tikrino visą, jos nuomone, reikalingą informaciją apie Siera Leonės taikomas priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, taip pat apie priemones, kurių Siera Leonė ėmėsi, kad įvykdytų kovos su NNN žvejyba įsipareigojimus.

(11)

Siera Leonė yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) ir Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) narė. Siera Leonė yra ratifikavusi 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS).

(12)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Siera Leonė vykdo jai, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus (11) konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) nustatytas pareigas, rinko, kaupė ir vertino visą reikalingą informaciją.

(13)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija vertino, ar Siera Leonė vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama tą vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytus kriterijus ir į taikytinas tarptautinės teisės normas.

(14)

1994 m. Dekretas dėl žuvininkystės valdymo ir plėtojimo ir 1995 m. Žuvininkystės taisyklės reguliuoja tik Siera Leonės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklą.

(15)

Remdamasi viešai prieinama ir savo pačios surinkta informacija, Komisija nustatė, kad esama įrodymų, jog anksčiau su Siera Leonės vėliava plaukioję laivai vykdė NNN žvejybos veiklą. RŽVO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose (2) jie nurodyti kaip plaukioję su Siera Leonės vėliava po to, kai jie buvo įtraukti į tuos sąrašus (3). Šie laivai – tai BAROON, GORILERO, KUNLUN, VIKING ir YONGDING.

(16)

Esama aiškių požymių, kad už laivų registraciją atsakinga valdžios institucija nereguliariai informuoja žuvininkystės institucijas apie naujų žvejybos laivų registraciją arba prašo atlikti šių laivų žvejybos istorijos patikrą. Be to, panašu, kad už tarptautinį laivų registrą atsakingas subjektas, prieš įregistruodamas žvejybos laivą, kuris vykdys veiklą už Siera Leonės išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ribų, nesikonsultuoja su nacionalinės valdžios institucijomis. Taigi su Siera Leonės vėliava plaukiojančių laivų sąrašą būtų galima laikyti nekonsoliduotu – atrodo, kad už žuvininkystę atsakinga valdžios institucija neturi informacijos apie Siera Leonės žvejybos laivus, vykdančius veiklą už jos IEZ ribų, o už laivų registraciją atsakinga valdžios institucija turi tik dalį informacijos apie Siera Leonės laivų registre įregistruotų laivų statusą. Manytina, kad dėl akivaizdžios už tarptautinį laivų registrą atsakingo subjekto ir nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimo stokos mažėja Siera Leonės gebėjimas stebėti savo laivyno dydį ir veiklą, o taip gali būti sudaromos sąlygos neteisėtos veiklos vykdytojams nepastebėtiems plaukioti su Siera Leonės vėliava.

(17)

Komisija nustatė, kad iki 50 su Siera Leonės vėliava plaukiojančių laivų vykdo veiklą už jos IEZ ribų be atitinkamų Siera Leonės valdžios institucijų leidimo. Tai prieštarauja 2010 m. priimtam šalies Vyriausybės nutarimui, kuriuo sustabdyta žvejybos laivų registracija tarptautiniame registre. Be to, Siera Leonės valdžios institucijos pripažino, kad žuvininkystės institucija šiems su Siera Leonės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kurie vykdo veiklą už IEZ ribų, netaiko stebėsenos, kontrolės ir priežiūros. Jie Siera Leonės žuvininkystės stebėsenos centrui nepraneša savo geografinės buvimo vietos ir su Siera Leonės žuvininkystės institucijomis nesikeičia duomenimis apie sužvejotų, iškrautų ar perkrautų žuvų kiekį.

(18)

Komisija išnagrinėjo priemones, kurių Siera Leonė ėmėsi dėl žvejybos produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jos rinką. Siera Leonės laivams, kurie vykdo veiklą už jos IEZ ribų, netaikoma jokios formos Siera Leonės valdžios institucijų kontrolė. Šie laivai Siera Leonės valdžios institucijoms nepraneša ir neperduoda jokios informacijos apie savo veiklą, iškrautų ir perkrautų žuvų kiekį. Todėl nėra tikėtina, kad būtų galima užtikrinti šiais laivais sužvejotų žuvų ar žuvų produktų atsekamumą.

(19)

(15)–(18) konstatuojamosiose dalyse apibūdinti Siera Leonės veiklos rezultatai neatitinka UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalių, kuriose nustatyta, kad kiekviena valstybė turi veiksmingai užtikrinti savo jurisdikciją ir kontrolę laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava. Jie taip pat neatitinka Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama atgrasyti nuo neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos ir ją panaikinti (IPOA IUU), kuriame nustatyta pareiga vykdyti išsamią ir veiksmingą žvejybos veiklos kontrolę, 24 punkto ir IPOA IUU 35 punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė turėtų užtikrinti, kad prieš įregistruodama laivą ji galėtų įvykdyti jai tenkančią pareigą užtikrinti, kad tas laivas nevykdytų NNN žvejybos. Be to, tai prieštarauja IPOA IUU 36 punktui, kuriame nurodyta, kad vėliavos valstybės turėtų vengti registruoti laivus, kurie praeityje yra nesilaikę reikalavimų, ir plano 42 punktui, kuriame nustatyta, kad kiekviena valstybė tvarko laivų registrą, kuriame nurodo su jos vėliava plaukiojančių laivų pavadinimus ir duomenis. Siera Leonė taip pat nesilaikė IPOA IUU 71 punkto, kuriame valstybėms rekomenduojama imtis priemonių savo rinkų skaidrumui didinti, kad būtų užtikrintas žuvų ar žuvų produktų atsekamumas. Be to, ji nesilaikė FAO atsakingos žuvininkystės kodekso (toliau – Atsakingos žuvininkystės kodeksas) 11 straipsnio, kuriame nustatyta pirminio žuvų apdorojimo ir atsakingos tarptautinės prekybos geroji praktika.

(20)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytus faktus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies a ir b punktus galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Siera Leonė nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys laivai arba jos piliečiai, ir neužkerta kelio žvejybos produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinką.

(21)

Nors apskritai Siera Leonės žuvininkystės institucijos bendradarbiavo su Komisija, atsakė į prašymus pateikti informacijos ir palaikė grįžtamąjį ryšį, jų gebėjimai atsakyti į tam tikrus prašymus buvo riboti dėl tarptautinio registro statuso ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo tarp subjekto, atsakingo už tarptautinį laivų registrą, ir nacionalinių valdžios institucijų, kaip nustatyta 3.1 skirsnyje.

(22)

Siera Leonė yra svarbi Vakarų Afrikos regiono pakrantės valstybė, kurios vandenyse yra daugybė žvejybos vietų, pritraukiančių trečiųjų šalių laivų. 2015 m. lapkričio mėn. licencijos žvejoti Siera Leonės vandenyse buvo išduotos 155 užsienio laivams. Visuose šiuose laivuose, išskyrus tunus žvejojančius laivus, yra stebėtojai. Laivų stebėjimo sistema (LSS) įrengta ne visuose laivuose. Kadangi stebėtojų yra ne visuose laivuose ir LSS įrengta ne visuose pramoninės žvejybos laivuose, Siera Leonė negali patikimai kontroliuoti, kad nė vienas laivas nevykdytų NNN žvejybos veiklos. Būtų galima manyti, kad suteiktų licencijų skaičius yra neproporcingas nei kontrolės pajėgumams, nei turimiems ištekliams.

(23)

Siera Leonė taip pat yra svarbi vėliavos valstybė, tvarkanti tarptautinį registrą ir turinti paklausą tarp trečiųjų šalių laivų, kurie neturi jokio tiesioginio ryšio su šalimi. Kaip paaiškinta (17) konstatuojamojoje dalyje, šie laivai vykdo veiklą už Siera Leonės IEZ ribų, atvirojoje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse. Komisija nustatė, kad nors Siera Leonė bendradarbiauja su subregiono šalimis dalyvaudama Subregioninės žuvininkystės komisijos (SRFC) veikloje, nepanašu, kad ji bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis už regiono ribų, kur Siera Leonės žvejybos laivai vykdo veiklą. Tokia bendradarbiavimo stoka gali būti dėl to, kad Siera Leonės valdžios institucijos turi nedaug informacijos apie su jos vėliava plaukiojančius laivus, kurie vykdo veiklą už nacionalinės IEZ ribų, arba tokios informacijos visai neturi.

(24)

Žuvininkystės srities nacionalinės teisės aktai (4) yra pasenę ir juos reikia peržiūrėti, kad būtų užtikrinta nacionalinės teisės ir taikytinų tarptautinių bei regioninių taisyklių atitiktis. Žvejybos veiklos apibrėžtis apima žuvų ieškojimą, gaudymą, traukimą ir rinkimą, taip pat bet kokią veiklą, kuria prisidedama prie šios veiklos ar jai rengiamasi, be kita ko, panaudojant orlaivius. Į žvejybos laivo apibrėžtį patenka laivai, kuriais vykdoma su žvejyba susijusi veikla. Su žvejyba susijusi veikla apima žuvų perkrovimą, saugojimą, perdirbimą, vežimą ir žvejybos laivų papildymą degalais bei atsargų tiekimą. Vis dėlto šiose nuostatose konkrečiai neapibrėžiama NNN žvejybos veikla ar rimti pažeidimai, kurių apibrėžtis pateikta tarptautinėje teisėje, ir aiškiai nenumatyta vykdymo užtikrinimo priemonių bei sankcijų už Siera Leonės laivų arba NNN žvejybos veiklą remiančių ar joje dalyvaujančių piliečių veikas, padarytas jos jurisdikcijai nepriklausančioje teritorijoje. Esama aiškių požymių, kad, atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus, Siera Leonės sankcijų sistema nėra atgrasomojo pobūdžio ir yra neproporcinga. Baudų dydis nesusietas su neteisėtai sužvejotų žuvų verte, todėl nėra nuolat užtikrinama, kad pažeidėjai netektų iš neteisėtos veiklos gautos naudos. Baudų dydis nesusietas su žvejybos ištekliams ir aplinkai padaryta žala.

(25)

Už žuvininkystės stebėsenos, kontrolės ir priežiūros funkcijų įgyvendinimą atsakingas Jungtinių operacijų centras (JOC). JOC, kuriam finansavimas teikiamas iš tarptautinių projektų lėšų, turi pajėgumų atlikti stebėsenos, kontrolės ir priežiūros funkcijas. Tačiau atrodo, kad dėl nepakankamo finansavimo – JOC veiklos sąnaudoms padengti skirtų lėšų nėra arba jos nepakankamos – jo veikla yra ne tokia veiksminga. Todėl panašu, kad Siera Leonės kovai su NNN žvejyba trūksta materialinių ir finansinių išteklių.

(26)

Siera Leonės teisinė bazė ir vykdymo užtikrinimo priemonės neatitinka pagrindinių UNCLOS 61, 62 ir 117–119 straipsnių reikalavimų. Iš (20)–(24) konstatuojamosiose dalyse išdėstytų faktų matyti, kad Siera Leonė neįvykdė UNCLOS 94 straipsnio, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, reikalavimų. Panašu, kad Siera Leonė neįrodė, kad jos sankcijų sistema yra tinkama kovoti su NNN žvejyba, kaip rekomenduojama IPOA IUU 21 punkte. Siera Leonė taip pat neatsižvelgė į IPOA IUU 24 punktą, kuriame vėliavos valstybėms rekomenduojama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą nuo iškrovimo vietos iki galutinės paskirties vietos, be kita ko, įgyvendinant LSS pagal atitinkamus nacionalinius, regioninius ir tarptautinius standartus.

(27)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytus faktus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Siera Leonės pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Siera Leonė neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų, susijusių su bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimu.

(28)

1994 m. Siera Leonė ratifikavo UNCLOS ir yra ICCAT bei IOTC susitariančioji šalis.

(29)

2009–2012 m. ICCAT buvo pripažinusi Siera Leonę nevykdančia reikalavimų šalimi. Nustatytas statusas 2013 m. buvo panaikintas, tačiau 2014 m. padėtis kėlė susirūpinimą, nes 2015 m. ICCAT nebuvo pateikta metinių ataskaitų ar reikalavimų laikymosi lentelių. Siera Leonei skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje taip pat nurodyta keletas pakartotinių reikalavimų nevykdymo atvejų, visų pirma tai, kad apskritai nesilaikyta IOTC priemonių ir nepateikta ataskaitų bei informacijos pagal rezoliucijas 12/11, 01/06, 10/09, SC04 ir S17. Nepaisant Siera Leonės žvejybos laivyno struktūros ir veiklos rajono, ji nėra jokių kitų RŽVO, išskyrus ICCAT ir IOTC, susitariančioji šalis.

(30)

ICCAT ir IOTC nustatytos Siera Leonės reikalavimų vykdymo problemos rodo, kad ji nevykdo jai tenkančių UNCLOS 94 straipsnyje ir IPOA IUU 24 punkte nustatytų vėliavos valstybės pareigų.

(31)

Be UNCLOS, Siera Leonė nėra ratifikavusi jokių žuvininkystės valdymo srities tarptautinės teisės dokumentų. Siera Leonės veiklos įgyvendinant tarptautinės teisės dokumentus rezultatai neatitinka IPOA IUU 11 punkto rekomendacijų – jame valstybės raginamos prioriteto tvarka ratifikuoti Jungtinių Tautų susitarimą dėl UNCLOS nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ir FAO atitikties susitarimą, juos priimti ar prie jų prisijungti. Tai taip pat prieštarauja 14 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Atsakingos žuvininkystės kodeksą ir su juo susijusius tarptautinius veiksmų planus.

(32)

Be to, kadangi Siera Leonėje nėra žvejybos uosto, skirto žuvims iškrauti, žvejybos laivai jas iškrauna tiesiai ant kompanijos pirso arba prekybiniame uoste. Siera Leonė nėra ratifikavusi 2009 m. FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių (PSMA).

(33)

Priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25–27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Siera Leonė nėra parengusi nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(34)

Be to, kaip minėta (17) konstatuojamojoje dalyje, Siera Leonės tarptautinį registrą tvarko ne šalies teritorijoje esanti privati kompanija, taigi panašu, kad Siera Leonė neužtikrino, kad ją ir su jos vėliava plaukiojančius laivus sietų tikri ryšiai. Tai prieštarauja UNCLOS 91 straipsniui, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybę ir jos laivus turi sieti tikri ryšiai.

(35)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytus faktus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Siera Leonė neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, kitais teisės aktais ir išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(36)

Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) (5) 2015 m. Siera Leonė buvo laikoma šalimi, kurioje žmogaus socialinės raidos lygis žemas (181-a vieta iš 188 šalių).

(37)

Nors gali būti tam tikrų su stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusių pajėgumų apribojimų, dėl Siera Leonės išsivystymo lygio atsiradusiais konkrečiais apribojimais negalima pateisinti visų ankstesniuose skirsniuose nustatytų trūkumų. Tai susiję visų pirma su žvejybos laivų registracija Siera Leonės tarptautiniame registre ir informacijos apie šiuos laivus trūkumu.

(38)

Panašu, kad nustatyti trūkumai atsiranda daugiausia dėl netinkamų administracinių sąlygų užtikrinti Siera Leonės veiksmingą ir rezultatyvų jai tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės pareigų vykdymą. Įgyvendinant regionines iniciatyvas Siera Leonei buvo suteikta parama, kuria siekta sustiprinti valdymą ir kovoti su NNN žvejyba, be kita ko, tinkamiau vykdant stebėseną, kontrolę ir priežiūrą. Tačiau 2015 m. dėl valdymo problemų šis finansavimas buvo sustabdytas, o be šių lėšų Siera Leonės JOC negali veiksmingai veikti.

(39)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytus faktus ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, jog Siera Leonės išsivystymo lygis gali kenkti šalies žuvininkystės valdymo plėtros būklei ir apskritai su juo susijusiai veiklai. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Siera Leonės trūkumų pobūdį, jos išsivystymo lygiu negalima visiškai pateisinti ar kitaip pagrįsti bendrų jos, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, žuvininkystės srities veiklos rezultatų ir to, kad ji ėmėsi nepakankamų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(40)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Siera Leonė nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų ir nesiima priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu šiai šaliai turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija ją gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(41)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnio 1 dalį Komisija turėtų informuoti Siera Leonę apie tai, kad ji gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi. Komisija Siera Leonės atžvilgiu taip pat turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Gero administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(42)

Be to, pagal šį sprendimą Siera Leonei teikiamas pranešimas apie tai, kad ji gali būti pripažinta šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/14

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, kurios laikantis nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi bet kokių neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį Komisija turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas, atžvilgiu taip pat turi imtis visų to reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma, Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir motyvus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokio pripažinimo motyvus paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir nustatyti pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis turi būti grindžiamas visos NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių-vėliavos valstybių patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, atitinkamos trečiosios šalys turi pranešti Komisijai apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(8)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalimi, Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento įgyvendinimu.

(9)

Trinidado ir Tobago Respublika (toliau – Trinidadas ir Tobagas) Komisijai nėra pateikusi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodyto vėliavos valstybės pranešimo.

(10)

2014–2016 m. Komisija ir Trinidado ir Tobago valdžios institucijos vykdė administracinį bendradarbiavimą. Šis bendradarbiavimas buvo susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu Trinidade ir Tobage. Bendradarbiaujant buvo teikiamos pastabos žodžiu ir raštu, taip pat rengiami vizitai vietoje. Komisija rinko ir tikrino visą, jos nuomone, reikalingą informaciją apie Trinidado ir Tobago taikomas priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, taip pat apie priemones, kurių Trinidadas ir Tobagas ėmėsi, kad įvykdytų kovos su NNN žvejyba įsipareigojimus.

(11)

Trinidadas ir Tobagas yra 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA) susitariančioji šalis ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) narys.

(12)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Trinidadas ir Tobagas vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) nustatytas pareigas, rinko, kaupė ir vertino visą reikalingą informaciją.

(13)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija vertino, kaip Trinidadas ir Tobagas vykdo jam tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama tą vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytus kriterijus ir į taikytinas tarptautinės teisės normas.

(14)

Dėl toliau ir 3.2 skirsnyje nurodytų priežasčių panašu, kad Trinidado ir Tobago žuvininkystės valdymo srities teisinėje bazėje, kurią sudaro pirmiausia 1916 m. Žuvininkystės įstatymas (2) ir 1986 m. Salynų vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos įstatymas (3), nėra nustatyta veiksmingų Trinidado ir Tobago vandenyse bei uostuose su jo vėliava plaukiojančių laivų ir trečiųjų šalių laivų kontrolės priemonių.

(15)

Remiantis per vizitą vietoje Komisijos surinkta informacija ir viešai prieinama informacija, esama aiškių požymių, jog Trinidadas ir Tobagas negali pateikti informacijos apie jo žvejybos laivais atvirojoje jūroje sužvejotų toli migruojančių žuvų rūšių charakteristikas arba jo uostuose iškrautus ar perkrautus žvejybos produktus ir duomenų apie šių produktų prekybos srautus.

(16)

Dėl akivaizdaus atsekamumo trūkumo ir Trinidado ir Tobago valdžios institucijoms prieinamos informacijos apie jo uostuose su jo ar trečiųjų šalių vėliava plaukiojančių laivų iškrautas ar perkrautas žuvis stokos nėra tikėtina, jog Trinidadas ir Tobagas gali užtikrinti, kad žvejybos produktai, kuriais prekiaujama šioje šalyje, nebūtų gauti iš NNN žvejybos.

(17)

Šiuo atžvilgiu galima manyti, kad Trinidadas ir Tobagas nevykdo UNFSA 23 straipsnyje įtvirtintos uosto valstybės pareigos imtis tarptautinių išsaugojimo bei valdymo priemonių skatinimo veiksmų, be kita ko, atlikti dokumentų, žvejybos įrankių ar laimikio tikrinimą uoste ir uždrausti iškrauti ar perkrauti laimikį tais atvejais, kai yra nustatyta, jog jis sužvejotas tų tarptautinių išsaugojimo bei valdymo priemonių veiksmingumą mažinančiu būdu. Trinidadas ir Tobagas taip pat neatsižvelgė į FAO Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama atgrasyti nuo neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos ir ją panaikinti (IPOA IUU), 24 punktą, kuriame vėliavos valstybėms rekomenduojama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą nuo iškrovimo vietos iki galutinės paskirties vietos, ir į IPOA IUU 71 punktą, kuriame valstybėms rekomenduojama didinti savo rinkų skaidrumą, kad būtų užtikrintas žuvų ar žuvų produktų atsekamumas. Be to, panašu, kad jis nesilaiko FAO atsakingos žuvininkystės kodekso (toliau – Atsakingos žuvininkystės kodeksas) 11 straipsnio, kuriame nustatyta pirminio žuvų apdorojimo ir atsakingos tarptautinės prekybos geroji praktika.

(18)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Trinidado ir Tobago pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a ir b punktus galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Trinidadas ir Tobagas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos ir rinkos valstybės pareigų užkirsti kelią žvejybos produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į savo rinką.

(19)

Nors apskritai Trinidado ir Tobago valdžios institucijos bendradarbiavo atsakydamos į prašymus pateikti informacijos ir palaikydamos grįžtamąjį ryšį, atsakymų patikimumui ir teisingumui neigiamos įtakos turėjo šalies tarptautinių įsipareigojimų neatitinkanti pasenusi teisinė bazė ir jos žuvininkystės valdymo sistemos skaidrumo stoka (kaip nurodyta 3.1 skirsnyje ir apibūdinta 20–23 konstatuojamosiose dalyse). Trinidado ir Tobago valdžios institucijos pateikė naujo Žuvininkystės valdymo įstatymo projektą, tačiau jis dar negali būti laikomas suderinamu su šalies tarptautiniais įsipareigojimais.

(20)

Trinidadas ir Tobagas yra viena pagrindinių rytų Karibų jūros regiono uosto valstybių. Su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantys laivai vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių laimikį ir sužvejotas toli migruojančias žuvis iškrauna ir perkrauna Trinidado ir Tobago uostuose. Nepaisant to, panašu, kad su tomis trečiosiomis šalimis nei oficialaus, nei neoficialaus bendradarbiavimo nėra. Be to, Trinidado ir Tobago valdžios institucijos negalėjo pateikti informacijos apie tai, kurių trečiųjų šalių laivai jos uostuose vykdo šią veiklą.

(21)

Pasenusioje žuvininkystės srities teisinėje bazėje nėra nustatyta pagrindinių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo principų ir priemonių, kaip reikalaujama pagal taikytinas tarptautinės teisės normas. Be to, Trinidado ir Tobago teisės aktuose nereguliuojama NNN žvejybos veikla. Šiuo atžvilgiu galiojančiuose teisės aktuose nepateikta rimtų pažeidimų apibrėžties ir išsamaus jų sąrašo, be to, nenumatyta už juos taikomų proporcingai griežtų sankcijų. Baudų dydis nesusietas su neteisėtai sužvejotų žuvų verte, todėl nėra nuolat užtikrinama, kad pažeidėjai netektų iš neteisėtos veiklos gautos naudos. Taigi dabartinė sankcijų sistema nėra pakankamai išsami ir griežta, kad atliktų atgrasomąją funkciją.

(22)

Žemės ūkio, žemės ir žuvininkystės ministerijos Žuvininkystės skyriuje nėra Žuvininkystės stebėsenos, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo padalinio. Panašu, kad su Trinidado ir Tobago vėliava plaukiojančių laivų bet kur vykdoma žvejybos veikla ir su trečiųjų šalių vėliava plaukiojančių laivų Trinidado ir Tobago vandenyse bei uostuose vykdoma žvejybos veikla nekontroliuojama. Laivų stebėjimo sistema (LSS) įrengta ne visuose su Trinidado ir Tobago vėliava plaukiojančiuose pramoninės ir pusiau pramoninės žvejybos laivuose (iki 24 m ilgio), o žvejybos žurnalai nėra privalomi. Stebėtojų programa nevykdoma. Be to, nėra veikiančio Žuvininkystės stebėsenos centro.

(23)

Dėl akivaizdžios tinkamos teisinės bazės ir kontrolės priemonių stokos bet koks veiksmingas vykdymo užtikrinimas būtų labai mažai tikėtinas. Panašu, kad vienintelė Trinidado ir Tobago valdžios institucijų gaunama informacija yra veiklos vykdytojų užpildytos ir pateiktos žvejybos reiso ataskaitos. Esant tokiai padėčiai negalima tinkamai išanalizuoti NNN žvejybos veiklos apraiškų istorijos, pobūdžio, aplinkybių, masto ir sunkumo.

(24)

Dėl 20 konstatuojamojoje dalyje apibūdintų trūkumų Trinidadas ir Tobagas negali laikytis UNCLOS 63, 64 ir 117–119 straipsnių, kuriuose nustatyta visų šalių pareiga bendradarbiauti išsaugant ir valdant gyvuosius jūrų išteklius, įskaitant vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklius ir toli migruojančių žuvų išteklius. UNFSA 7, 8 ir 20 straipsniuose valstybių pareiga bendradarbiauti išplėtojama atitinkamai suderinamų išsaugojimo bei valdymo priemonių nustatymo ir šių priemonių laikymosi ir vykdymo užtikrinimo srityse. Tai plačiau nustatyta IPOA IUU 28 ir 51 punktuose, kur išsamiai išdėstyta tiesioginio valstybių bendradarbiavimo praktika, įskaitant keitimąsi pakrantės valstybių turima informacija ar duomenimis.

(25)

Panašu, kad Trinidado ir Tobago teisinė bazė, įskaitant vykdymo užtikrinimo priemones, neatitinka pagrindinių UNCLOS 61, 62 ir 117–119 straipsnių ir UNFSA 5–23 straipsnių reikalavimų. Iš 21–23 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų faktų matyti, kad Trinidadas ir Tobagas nevykdo UNCLOS 94 straipsnio, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, reikalavimų. Apibūdintas Trinidado ir Tobago neveikimas savo laivų atžvilgiu taip pat prieštarauja UNFSA 18 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatytos priemonės, kurias valstybė turi taikyti su jos vėliava plaukiojantiems laivams. Be to, Trinidadas ir Tobagas nevykdo UNFSA 19 straipsnyje nustatytų vėliavos valstybės pareigų užtikrinti atitiktį reikalavimams ir jų vykdymą, nes panašu, kad jis neįrodė, jog jo veiksmai ir priemonės neprieštarauja išsamioms tame straipsnyje nustatytoms taisyklėms. Visų pirma, neatrodo, kad sankcijų sistema atitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad už pažeidimus taikomos sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad būtų veiksmingai užtikrintas reikalavimų laikymasis, atgrasyta nuo pažeidimų visuose vandenyse ir pažeidėjai netektų iš neteisėtos veiklos gautos naudos. Taip pat panašu, kad Trinidadas ir Tobagas neatsižvelgė į IPOA IUU 24 punktą, kuriame vėliavos valstybėms rekomenduojama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą nuo iškrovimo vietos iki galutinės paskirties vietos, be kita ko, įgyvendinant LSS pagal atitinkamus nacionalinius, regioninius ir tarptautinius standartus.

(26)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Trinidadas ir Tobagas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės pareigų, susijusių su bendradarbiavimo ir vykdymo užtikrinimo pastangomis.

(27)

Komisija įvertino visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Trinidado ir Tobago, kaip UNCLOS, UNFSA ir ICCAT susitariančiosios šalies, statusu.

(28)

Nuo 2011 m. ICCAT oficialiai praneša Trinidado ir Tobago valdžios institucijoms (4), kad ši šalis nevisapusiškai ir neveiksmingai vykdė kai kuriose ICCAT rekomendacijose (visų pirma Rekomendacijoje 05-09 dėl statistinių duomenų ataskaitų teikimo įpareigojimų vykdymo, rekomendacijose 06-09 ir 12-04 dėl atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų populiacijų atkūrimo plano tolesnio stiprinimo ir Rekomendacijoje 13-02 dėl Šiaurės Atlanto durklažuvių išsaugojimo) jai nustatytus įpareigojimus. Be to, ICCAT nurodė šiuos Trinidado ir Tobago veiklos trūkumus: 1) nepateikti I užduoties duomenys apie laivyno charakteristikas; 2) nepateikti II užduoties duomenys apie sužvejotų žuvų dydį; 3) nepateiktos atitikties lentelės; 4) nepateiktas durklažuvių žvejybos plėtojimo ar valdymo planas; 5) nepateiktas atsakymas į 2014 m. ICCAT raštą, kuriame buvo išreikštas susirūpinimas; 6) didžiaakius tunus ir (arba) gelsvauodegius tunus žvejojančių laivų sąrašas pateiktas praleidus terminą; 7) metinė ataskaita Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui (SCRS) pateikta per vėlai; 8) nuolatinis didėjantis buriažuvinių kvotos pereikvojimas. Dėl nuolatinio akivaizdaus atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių marlinų kvotos pereikvojimo, trūkstamų nacionalinių šių žuvų išteklių valdymo priemonių, žvejybos žurnalų įrašų ir prekybos stebėsenos reikalavimų nesilaikymo 2015 m. ICCAT išsiuntė šaliai raštą dėl jos pripažinimo nevykdančia įpareigojimų (5).

(29)

Kaip pabrėžė ICCAT Atitikties komitetas, šios problemos, susijusios su ataskaitų nepateikimu, pavėluotu pateikimu, neišsamių ataskaitų teikimu ir prastos kokybės duomenimis, ir toliau kliudo Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto darbui vertinant išteklius ir formuluojant rekomendacijas dėl jų valdymo. Dėl pavėluotai pateiktų ar neišsamių ataskaitų sekretoriatui kyla sunkumų rengiant dokumentus Komisijai ir jos ekspertų grupėms bei komitetams ir dėl to mažėja Atitikties komiteto darbo veiksmingumas.

(30)

Trinidadas ir Tobagas nėra Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) nei susitariančioji šalis, nei susitariančiąja šalimi nesanti bendradarbiaujančioji šalis. Vis dėlto 2012–2013 m. CCAMLR šią šalį pripažino susitariančiąja šalimi nesančia šalimi, kuri galimai dalyvauja žvejojant, iškraunant ir (arba) perkraunant Dissostichus spp. genties žuvis, bet nebendradarbiauja įgyvendinant 2000 m. įdiegtą sužvejotų žuvų kiekio dokumentavimo sistemą (CDS) (6), skirtą šios rūšies žuvų stebėsenai vykdyti visuose prekybos proceso etapuose nuo pat jos iškrovimo. 2014 ir 2015 m. šis pripažinimas nebuvo panaikintas (7).

(31)

Dėl 28–30 konstatuojamosiose dalyje išdėstytų faktų Trinidadas ir Tobagas negali laikytis UNCLOS 117–119 straipsniuose nustatytų vėliavos valstybės pareigos bendradarbiauti ir išteklių išsaugojimo pareigos. Be to, panašu, kad Trinidadas ir Tobagas nevykdo UNFSA 18 straipsnio, kuriame reikalaujama, kad valstybės, kurių laivai žvejoja atvirojoje jūroje, imtųsi kontrolės priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad tie laivai laikysis RŽVO taisyklių.

(32)

Galiausiai, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Trinidadas ir Tobagas nėra parengęs nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(33)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, jog esama aiškių požymių, kad Trinidadas ir Tobagas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, kitais teisės aktais ir išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(34)

Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) (8) 2015 m. Trinidadas ir Tobagas buvo laikomas šalimi, kurioje žmogaus socialinės raidos indeksas aukštas (64-a vieta iš 188 šalių).

(35)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Trinidado ir Tobago užimamą vietą pagal UNHDI ir į 2015 m. surengto vizito rezultatus, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Trinidadas ir Tobagas jam pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų nevykdė dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus sieti su nepakankamais gebėjimais ir infrastruktūra. Trinidadas ir Tobagas nė karto nepateikė argumentų, kad išsivystymo lygio nulemti apribojimai daro poveikį jo gebėjimui užtikrinti veiksmingą SKP sistemą.

(36)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, jog Trinidado ir Tobago išsivystymo būklei ir apskritai jo su žuvininkystės valdymu susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(37)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Trinidadas ir Tobagas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų ir nesiima veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu tai šaliai turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija ją gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(38)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnio 1 dalį Komisija turėtų informuoti Trinidadą ir Tobagą apie tai, kad jis gali būti pripažintas nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi. Komisija Trinidado ir Tobago atžvilgiu taip pat turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Gero administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(39)

Be to, pagal šį sprendimą Trinidadui ir Tobagui teikiamas pranešimas apie tai, kad jis gali būti pripažintas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/19

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/20

1.

2016 m. balandžio 15 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Starwood Capital Group“ (toliau – SCG, JAV) ir „Hotel Investment Partnership, S.L.“ (toliau – HIP, Ispanija), kontroliuojamos „Banco de Sabadell, S.A.“ (toliau – BS, Ispanija), pirkdamos įsteigtos naujos bendros įmonės akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje, bendrą įmonės „HI Partners Starwood Capital Holdco Value Added, S.L.“ (toliau – HPSC JV, Ispanija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

—   SCG– investuoja į nekilnojamąjį turtą visame pasaulyje. SCG visuose kapitalo struktūros lygmenyse investuoja į įvairias turto klases: į daugiabučius, biurus, parduotuves, viešbučius, pramoninės, gyvenamosios ir komercinės paskirties žemę, būstus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms, golfo laukus ir mišrios paskirties žemę,

—   BS– banko paslaugas teikia asmenims ir įmonėms, o per HIP valdo viešbučius ir teikia nekilnojamojo turto paslaugas.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (numeris +32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7992 – Starwood Capital Group/Banco Sabadell/JV“ adresu:

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/21

1.

2016 m. balandžio 15 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonių „Warburg Pincus LLC“ (toliau – „Warburg Pincus“, JAV), „General Atlantic LLC“ (toliau – „General Atlantic“, JAV), „Banco Santander, S.A.“, (toliau – „Santander“, Ispanija) ir „UniCredit S.p.A.“ (toliau – „UniCredit“, Italija) susijusios įmonės sujungia įmonių „SAM Investment Holdings Limited“ (toliau – SAM) ir „Pioneer Global Asset Management S.p.A.“ (kartu su jos patronuojamosiomis įmonėmis, išskyrus „Pioneer Investment Management USA Inc.“ ir jos patronuojamąsias įmones JAV ir tam tikras kitas jos patronuojamąsias įmones (toliau – „Pioneer“)) turto valdymo veiklą, kurią vykdys visas funkcijas atliekanti bendroji įmonė, kontroliuojama įmonių „Warburg Pincus“, „General Atlantic“, „Santander“ ir „UniCredit“. Šiuo metu įmonė SAM yra įmonės „Santander“ ir įmonių „Warburg Pincus“ ir „General Atlantic“ susijusių įmonių bendroji įmonė. Dabar įmonės „Pioneer“ išimtinė kontrolė priklauso įmonei „UniCredit“.

2.

Įmonių verslo veikla:

—   „Warburg Pincus“– pasaulinė privataus kapitalo įmonė, kuri per savo portfeliui priklausančias įmones veikia įvairiuose sektoriuose, įskaitant energetikos, finansinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir vartotojų, pramonės ir verslo paslaugų, taip pat technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų sektorius,

—   „General Atlantic“– privataus kapitalo įmonė, kuri per savo portfeliui priklausančias įmones veikia įvairiuose sektoriuose, įskaitant verslo paslaugų, mažmeninės prekybos ir vartotojų, finansinių paslaugų, sveikatos priežiūros, interneto ir technologijų sektorius,

—   „Santander“– tarptautinės bankininkystės ir finansų įmonių grupės, veiklą vykdančios daugiausia Europoje, Jungtinėse Valstijose ir Lotynų Amerikoje, patronuojančioji įmonė,

—   „UniCredit“– bankininkystės ir finansines paslaugas Italijoje bei užsienyje teikiančios bankų grupės patronuojančioji įmonė Italijoje,

—   SAM– turto valdymo įmonė, veiklą vykdanti 10 šalių visoje Europoje ir Lotynų Amerikoje,

—   „Pioneer“– turto valdymo įmonė, veiklą vykdanti visoje Europoje ir keliose ne Europos šalyse.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (numeris +32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7877 – Warburg Pincus / General Atlantic / UniCredit / Santander / SAM / Pioneer“ adresu:

23.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/22

1.

2016 m. balandžio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Kesko Oyj“ (toliau – „Kesko“, Suomija) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Onninen Oy“ (toliau – „Onninen“, Suomija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

—   „Kesko“: mažmeninė įmonė, vykdanti veiklą trijuose pagrindiniuose verslo segmentuose: i) bakalėjos verslas, ii) pastatų ir patalpų gerinimo verslas, taip pat specializuotų prekių verslas ir iii) automobilių verslas,

—   „Onninen“: instaliavimo ir kitų produktų platinimas.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas Komisijai galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7910 – Kesko / Onninen“ adresu: