19.3.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/1

2016 m. vasario 24 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl socialinio bei ekonominio vystymosi ir įtraukumo skatinimo ES pasitelkiant švietimą: švietimo ir mokymo indėlis į 2016 m. Europos semestrą

(2016/C 105/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

ATSIŽVELGDAMI Į:

—	Europos Komisijos parengtą 2016 m. metinę augimo apžvalgą „Ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“ (1),

—	Europos Komisijos 2015 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį (2),

—	2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (3),

MANO, KAD:

Europa susiduria su visuomeninio pobūdžio uždaviniais, kurių yra daug ir kurie kyla vienu metu.

Nors apskritai Europos Sąjungos ekonomika pamažu atsigauna, finansų ir ekonomikos krizės poveikis mūsų visuomenei išlieka. Skirtumai tarp valstybių narių ir jų viduje tebedidėja ir dėl to susidaro ilgalaikis disbalansas. Daugelyje šalių jaunimo nedarbas vis dar yra pavojingai didelis, o išsilavinimo lygis – nepakankamas.

Dėl dabartinės pabėgėlių krizės kyla didelių iššūkių mūsų visuomenei ir mūsų švietimo sistemoms. Mūsų bendra pareiga sukurti tokią aplinką, kurioje atsiskleistų visų talentai, neatsižvelgiant į asmens socialinę padėtį ar kilmę.

Tuo pačiu metu mūsų visuomenė susiduria su didėjančio radikalėjimo, kai kuriais atvejais vedančio į smurtą ir terorizmą, grėsmėmis. Tai dar aiškiau parodo, kokį svarbų vaidmenį atlieka švietimas ir mokymas skatinant įtraukumą, aktyvų pilietiškumą ir bendras pagrindines vertybes, kaip išdėstyta 2015 m. kovo mėn. Paryžiaus deklaracijoje (4).

Šie pagrindiniai uždaviniai yra bendri ir turi svarbų poveikį švietimo politikai. Siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą ir sumažinti skirtumus bei disbalansą, reikia atsako, kurio imdamosi valstybės narės veiktų kartu su ES institucijomis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, EBPO, Europos Taryba ir UNESCO (5).

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Suteikiant žmonėms reikiamų gebėjimų, kompetencijų ir žinių skatinamos inovacijos bei ekonomikos augimas, taip pat asmens savirealizacija ir gerovė. Tai geriausias būdas užkirsti kelią asmenims netapti bedarbiais, taip sumažinant skurdo ir socialinės atskirties riziką (6).

Deja, pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką išlieka didelis gebėjimų trūkumas ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis, todėl Europos šalių ekonomikai augti gali trukdyti tinkamai kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, o tai savo ruožtu mažina tų šalių ekonomikos augimo potencialą (7). Tačiau taip pat apgailestautina tai, kad daugelis aukštos kvalifikacijos darbuotojų gali atsidurti tokiose darbo vietose, kuriose nepakankamai išnaudojami jų talentai, o tai galėtų sumažinti jų individualų augimo potencialą (8).

Švietimas ir mokymas gali labai prisidėti užtikrinant darnią visuomenę, taip pat gerai veikiančią darbo rinką. Švietimu ir mokymu turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos visiems ir jie turėtų pasitarnauti kaip tvirtas pagrindas siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių įtrauktį, apimdami visų formų įvairovę. Analogiškai, švietimui ir mokymui tenka itin svarbus vaidmuo ugdant kiekvieno asmens potencialą ir stiprinant gebėjimą kritiškai mąstyti bei priimti sąžiningus ir nepriklausomus sprendimus, ypač – bet ne išimtinai – socialinės žiniasklaidos kontekste.

Nors švietimo sistemos daugeliu aspektų duoda gerų rezultatų ir iš esmės prisideda prie Europos ekonomikos augimo potencialo ir prie to, kad būtų užtikrinta atvira ir demokratinė visuomenė, išlieka kai kurių reikšmingų trūkumų. Itin didelį susirūpinimą kelia nemažai besimokančiųjų, kurie nepasiekia minimalių išsilavinimo standartų, kaip rodo naujausi duomenys apie mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (9) ir pagrindinių gebėjimų lygį (10). Socialinis ir ekonominis statusas, tai, kad asmuo yra migrantų kilmės, ir lytis vis dar turi didelę įtaką mokymosi rezultatams (11), o tai riboja emancipuojamąjį poveikį (12), kurį turėtų daryti švietimas ir mokymas.

TODĖL PATEIKIA tokį 2016 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai skirtą pasiūlymą švietimo ir mokymo srityje:

Švietimas ir mokymas turėtų būti itin svarbus visapusiško požiūrio elementas siekiant skatinti socialinį bei ekonominį vystymąsi ir įtraukumą. Tam reikia tikslinių švietimo sistemų reformų, siekiant patobulinti jų veikimą, kiek tai susiję su mokymosi rezultatais, dedant bendras pastangas, reikalingas norint atkurti darbo vietas ir tvarų augimą. Kadangi investicijos į švietimą ir mokymą yra palankios ekonomikos augimui ir jomis remiamas tiek atsigavimas trumpuoju laikotarpiu, tiek ilgalaikis ekonomikos augimas, joms turėtų būti teikiama pirmenybė tiek regioniniu, tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Tam nebūtinai visais atvejais reikėtų didinti biudžetą, vietoj to būtų galima geriau paskirstyti išlaidas ir suteikti tinkamų paskatų kokybei gerinti.

Gebėjimų, kompetencijų ir žinių plėtojimas žvelgiant iš mokymosi visą gyvenimą perspektyvos yra itin svarbus, kad būtų užtikrinta gerai veikianti darbo rinka, kurioje gali sėkmingai skleistis individualūs talentai. Reikia rasti būdų, kaip paruošti jaunimą atitikti kintančius darbo rinkos reikalavimus, kartu nuolat atnaujinant ir tobulinant darbo rinkoje jau dalyvaujančiųjų gebėjimus. Tiek švietimo, tiek užimtumo sektoriai turėtų kuo skubiau spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties atvejų ir gebėjimų trūkumų problemas. Be kita ko, tai reiškia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti universaliųjų gebėjimų ugdymui (13) ir kad reikėtų skatinti mokymąsi darbo vietoje, skatinti numatyti būsimus gebėjimų poreikius ir propaguoti švietimo ir verslo sektorių partnerystes.

Gebėjimų ir kompetencijų ugdymas yra aktualus anaiptol ne vien darbo rinkoje. Jis taip pat svarbus suteikiant atsakingiems piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje ir demokratiniame gyvenime. Šie du tikslai vienas kitą papildo, kadangi gebėjimai ir kompetencijos, kurių reikia visuomenėje, įvairiais aspektais yra vienodai svarbūs ir darbo vietoje.

Struktūrinės reformos mūsų šalių ekonomikai modernizuoti turėtų būti vykdomos siekiant ugdyti žmonių gebėjimus, kompetencijas ir žinias, kad būtų skatinama inovacija ir produktyvumas bei remiamas įtraukumas. Atitinkamai. reikėtų siekti padidinti švietimo sistemų emancipuojamąjį poveikį, užtikrinant vienodas sąlygas visiems, nepriklausomai nuo asmens socialinio ir ekonominio statuso, to, ar asmuo yra migrantų kilmės, ar lytiesTai reiškia švietimo sistemų atvėrimą, kad būtų galima atsižvelgti į didėjančią besimokančiųjų įvairovę ir užmegzti ryšius su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

IR PAREIŠKIA ĮSIPAREIGOJIMĄ:

Bendradarbiauti siekiant skatinti socialinį bei ekonominį vystymąsi ir įtraukumą Europos Sąjungoje per švietimą, pasitelkiant reformas, susijusią politiką ir tikslines investicijas. Reikėtų nustatyti ir plačiai taikyti politikos kryptis, kurios pasirodė esančios sėkmingos, ir turėtų būti numatyta atitinkama parama jų įgyvendinimui kitose šalyse, kurios pageidauja remtis tokiomis politikos kryptimis formuodamos panašią politiką ar reformas.

Stebėti pažangą siekiant mūsų bendrų tikslų švietimo ir mokymo srityje ir toliau keistis žiniomis ir patirties pavyzdžiais, visų pirma remiantis neseniai peržiūrėtomis „ET 2020“ prioritetinėmis sritimis ir struktūromis (14). Tai darant turėtų būti užtikrintas nuoseklumas su pagrindiniais strategijos „Europa 2020“ tikslais ir valdymo priemonėmis įgyvendinant Europos semestrą, kartu visiškai laikantis subsidiarumo principo, švietimo įstaigų autonomiškumo ir pedagoginės laisvės.

Tinkamai investuoti į švietimą visais lygmenimis, taip pat skatinti jį padidinti išsilavinimo lygį, nustatyti ir šalinti gebėjimų trūkumus ir gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitikties atvejus bei didinti emancipuojamąjį švietimo ir mokymo poveikį. Šiuo tikslu visapusiškai pasinaudoti Europos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicinių fondų, Jaunimo garantijų iniciatyvos, Europos strateginių investicijų fondo ir programos „Erasmus+“, teikiamomis galimybėmis.

Teikiant pirminį rengimą ir tęstinį kvalifikacijos tobulinimą suteikti mokytojams tinkamas ir naujausias pedagogines priemones ir metodus, skirtus gebėjimų ir kompetencijų plėtojimui bei žinių įgijimui gerinti. Švietimo įstaigų atvėrimas išoriniam pasauliui turėtų būti neatskiriama šio požiūrio dalis visuose švietimo ir mokymo lygiuose. Siekiant šio tikslo turėtų būti skatinamos nacionalinės, regioninės ir vietos partnerystės, įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, socialinius partnerius ir jaunimo sektoriaus atstovus, ir jomis turėtų būti siekiama spręsti konkrečias problemas.

Aktyviai padėti jauniems žmonėms, kurie dėl socialinio ir ekonominio statuso, dėl to, kad yra migrantų kilmės, arba dėl lyties turi menkas perspektyvas išsilavinimo ir užimtumo srityse, siekiant užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje. Reikėtų stiprinti jaunų žmonių skaitmeninį ir medijų raštingumą, taip pat jų gebėjimą mąstyti kritiškai, reikėtų didinti jų socialinius įgūdžius ir pilietiškumo kompetencijas. Mokytojams ir mokyklų vadovams turėtų būti suteikta galimybių ankstyvame etape pastebėti nenoro dalyvauti veikloje požymius ir apie tai pranešti, siekiant pagerinti mokymosi rezultatus, užkirsti kelią mokyklos nebaigimo atvejams, užtikrinti socialinės atskirties ir smurtinio radikalėjimo prevenciją.

PRAŠO KOMISIJOS:

Atsižvelgiant į programos „Erasmus+“ 2017 m. darbo programą toliau skatinti visas iniciatyvas, kuriomis reaguojama į šioje rezoliucijoje nurodytas problemas, pasinaudojant visomis galimybėmis pagal dabartinę programą. Be to, daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra suteikia galimybę apsvarstyti, kaip šių problemų sprendimas gali būti veiksmingiausiai remiamas įgyvendinant įvairias esamas ES priemones, įskaitant programą „Erasmus+“.

Dar kartą patvirtinti švietimo ir mokymo svarbą visose laikotarpio po 2020 m. Europos iniciatyvose dėl ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir darnumo, taip pat atsižvelgiant į platesnio masto iniciatyvas, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų 2030 m. vystymosi tikslus. Tai itin svarbu švietimo sričiai, kuriai būdinga ilgalaikė perspektyva.

Iki 2016 m. gegužės mėn. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdžio pateikti savo būsimą pasiūlymą dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės, kuria būtų remiamos valstybės narės, kuriame būtų galima apsvarstyti, be kita ko, galimybes, kaip sustiprinti įgūdžių ugdymą ir žinių įgijimą, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, visų pirma šiose srityse:

a.	didinti išsilavinimo lygį, pripažįstant, kad įgytas vidurinis arba lygiavertis išsilavinimas yra paprastai laikomas minimaliu reikalavimu, siekiant užtikrinti sėkmingą perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką ir įgyti galimybę toliau mokytis;

b.	gerinti mokymą, perteikiantį bendrąsias kompetencijas, kurios būtinos mokymuisi visą gyvenimą, įsidarbinimo galimybei ir aktyviam dalyvavimui visuomenės veikloje ir demokratiniame gyvenime;

c.	didinti Europos gebėjimą numatyti būsimus gebėjimų poreikius ir mažinti gebėjimų trūkumus bei gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties atvejus, pabrėžiant bendrą švietimo sistemos ir darbo rinkos sektorių atsakomybę, ir remtis šių abiejų sektorių iniciatyvomis;

d.	skatinti didesnį skaidrumą ir geriau išnaudoti judžių ES darbuotojų ir besimokančių asmenų turimus gebėjimus ir kvalifikacijas;

atnaujinti aukštojo mokslo modernizavimo procesą Europoje, be kita ko,

—	gerinant kokybę ir didinant aktualumą rengiant ir dėstant mokymo programas,

—	remiant aukštojo mokslo įstaigų kaip regioninių inovatorių vaidmenį,

—	gerinant ryšius tarp aukštojo mokslo įstaigų šviečiamosios ir mokslinių tyrimų funkcijų,

—	suformuluojant poziciją dėl atvirojo ir internetinio aukštojo mokslo poveikio,

—	skiriant dėmesį aukštojo mokslo įstaigų pilietiniam vaidmeniui dalyvaujant dialoge su bendruomene,

—	užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, turintis potencialą pasiekti gerų rezultatų aukštojo mokslo sistemoje, turėtų turėti galimybę tai daryti, nepriklausomai nuo to, kokios yra jo aplinkybės.

Padėti valstybėms narėms didinti švietimo ir mokymo indėlį į aktyvaus pilietiškumo skatinimą ir pagrindinių vertybių propagavimą, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Paryžiaus deklaracija (15). Šiame kontekste užtikrinti sinergiją ir bendradarbiavimą su Europos Taryba dėl demokratinio pilietiškumo.

(1) Dok. 14270/15.

(2) ISBN 978–92–79–50621–5.

(3) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.

(4) Deklaracija dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, Paryžius, 2015 m. kovo 17 d.

(5) Visų pirma, JT darnaus vystymosi tikslas Nr. 4, skirtas švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą (JT rezoliucija 70/1 Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.).

(6) 2016 m. metinė augimo apžvalga (dok. 14270/15, p. 8).

(7) Pagal turimas žinias 39 % įmonių sunku rasti darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių – („Trečiasis Europos įmonių tyrimas“ (angl. k. „Third European Company Survey“), (2013), Eurofound).

(8) 2014 m. Cedefop Europos įgūdžių ir darbo vietų tyrimas.

(9) 2015 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, 2 dalis. 2014 m. mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ES sudarė 11,1 % 18–24 metų amžiaus gyventojų, t. y. nepasiektas strategijoje „Europa 2020“ numatytas 10 % tikslas.

(10) 2015 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, 1.1 punktas. Remiantis naujausiu EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimu (2012 m.), ES nepakankami yra 17,8 % moksleivių skaitymo rezultatai, matematikos – 22,1 %, o gamtos mokslų – 16,6 %, t. y. nepasiektas Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje („ET 2020“) „ET 2020“ nustatytas 15 % lyginamasis standartas.

(11) 2015 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, 1.1 punktas.

(12) T. y. įgalinti asmenį įveikti suvaržymus ar apribojimus, kuriuos jis galėtų patirti dėl savo asmeninių ar socialinių ir ekonominių aplinkybių.

(13) Tokių kaip gebėjimas mokytis, problemų sprendimas, verslumo ir skaitmeniniai įgūdžiai, kūrybiškumas bei kritinis mąstymas.

(14) Be kita ko, remiantis sutartais konkrečiais klausimais ir naujai įkurtomis darbo grupėmis (žr. 2015 m. lapkričio 23 d. priimtą 2015 m. bendrą ataskaitą (OL C 417, 2015 12 15, p. 25).

(15) Žr. 4 išnašą.

19.3.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/8

Toliau pateikta informacija yra skirta MOHAMMED, Khalid Shaikh (dar žinomam kaip ALI, Salem; dar žinomam kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomam kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomam kaip WADOOD, Khalid Adbul), PALESTINOS IŠLAISVINIMO LIAUDIES FRONTUI (PFLP), PALESTINOS IŠLAISVINIMO LIAUDIES FRONTO AUKŠČIAUSIAJAI VADOVYBEI (dar žinomai kaip PFLP Aukščiausioji vadovybė), įtrauktiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą

(žr. 2015 m. gruodžio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2425 priedą (1))

(2016/C 105/06)

2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2580/2001 (2) numatyta įšaldyti visas lėšas, kitą finansinį turtą ir ekonominius išteklius, priklausančius atitinkamam asmeniui ir grupėms, ir tai, kad jie negali tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis, kitu finansiniu turtu ir ekonominiais ištekliais.

Tarybai buvo pateikta nauja informacija, susijusi su pirmiau nurodyto asmens ir grupių įtraukimu į sąrašą. Išnagrinėjusi šią naują informaciją, Taryba atitinkamai iš dalies pakeitė motyvų pareiškimus.

Atitinkamas asmuo ir grupės gali pateikti prašymą gauti atnaujintą Tarybos motyvų palikti juos pirmiau nurodytame sąraše pareiškimą, iki 2016 m. kovo 23 d. kreipdamiesi šiuo adresu:

Council of the European Union (Attn: CP 931 designations)

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkamas asmuo ir grupės gali bet kuriuo metu pirmiau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į sąrašą ir jame palikti. Tokie prašymai bus svarstomi juos gavus. Todėl atitinkamo asmens ir grupių dėmesys atkreipiamas į tai, kad Taryba reguliariai peržiūri sąrašą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP (3) 1 straipsnio 6 dalį. Tam, kad prašymai būtų svarstomi kitos peržiūros metu, jie turėtų būti pateikti nė vėliau kaip 2016 m. balandžio 1 d.

Atitinkamo asmens ir grupių dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos reglamentą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnio ketvirtoje ir šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

Atitinkamo asmens ir grupių dėmesys atkreipiamas tai, kad jie turi galimybę pateikti paraišką reglamento priede išvardytoms atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas svarbiausioms reikmėms arba konkretiems mokėjimams (pagal to reglamento 5 straipsnio 2 dalį).

(1) OL L 334, 2015 12 22, p. 1.

(2) OL L 344, 2001 12 28, p. 70.

(3) OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

19.3.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/9

Euro kursas (1)

2016 m. kovo 18 d.

(2016/C 105/07)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1279
JPY	Japonijos jena	125,79
DKK	Danijos krona	7,4542
GBP	Svaras sterlingas	0,77855
SEK	Švedijos krona	9,2773
CHF	Šveicarijos frankas	1,0919
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,4111
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,035
HUF	Vengrijos forintas	310,32
PLN	Lenkijos zlotas	4,2625
RON	Rumunijos lėja	4,4718
TRY	Turkijos lira	3,2218
AUD	Australijos doleris	1,4804
CAD	Kanados doleris	1,4627
HKD	Honkongo doleris	8,7464
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6550
SGD	Singapūro doleris	1,5277
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 306,11
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,2024
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3037
HRK	Kroatijos kuna	7,5305
IDR	Indonezijos rupija	14 754,09
MYR	Malaizijos ringitas	4,5716
PHP	Filipinų pesas	52,351
RUB	Rusijos rublis	76,0498
THB	Tailando batas	39,296
BRL	Brazilijos realas	4,0794
MXN	Meksikos pesas	19,4683
INR	Indijos rupija	74,7625

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

19.3.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/11

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.7853 – CMA CGM / Bolloré / Kribi JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2016/C 105/09)

2016 m. kovo 14 d. po perdavimo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnio 5 dalį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: CMA CGM S.A. (Prancūzija) ir „Bolloré S.A.“ (Prancūzija), pirkdamos įsteigtos naujos bendros įmonės („Kribi JV“) akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje, bendrą Kribio (Kamerūnas) uoste esančio naujo konteinerių terminalo kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

— įmonė CMA CGM: užsiima į konteinerius supakuotų krovinių gabenimu laivybos linijomis ir uostų terminalų valdymu. Tai trečia pagal dydį konteinerių gabenimo laivais bendrovė pasaulyje, teikianti visas šios srities paslaugas – gabenimo laivais, šaldytų prekių gabenimo refrižetoriniais laivais, uosto įrenginių eksploatavimo, taip pat krovinių vežimo ir logistikos sausumoje;

— įmonė „Bolloré“: tai investicinių ir kontroliuojančių įmonių grupė, teikianti transporto ir logistikos paslaugas, užsiimanti plastikinių plėvelių, bilietų pardavimo automatų, baterijų ir elektrinių transporto priemonių gamyba, kuro platinimu, komunikacijos ir žiniasklaidos veikla, įskaitant reklamą, ir želdinimo veikla;

— „Kribi JV“: užsiims Kribio (Kamerūnas) jūrų uoste pastatyto naujo konteinerių terminalo plėtra ir eksploatavimu.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 2 2964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7853 – CMA CGM / Bolloré / Kribi JV“ adresu:

European Commission

Direction générale de la concurrence

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2) OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

19.3.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/12

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 105/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„ΚΟΛΟΚΑΣΙ ΣΩΤΗΡΑΣ“/„ΚΟΛΟΚΑΣΙ-ΠΟΥΛΛΕΣ ΣΩΤΗΡΑΣ“ (KOLOKASI SOTIRAS/KOLOKASI-POULLES SOTIRAS)

EB Nr. CY-PDO-0005–01309–3.2.2015

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pavadinimas (-ai)

„Κολοκάσι Σωτήρας“/„Κολοκάσι-Πούλλες Σωτήρας“ (Kolokasi Sotiras/Kolokasi-Poulles Sotiras)

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Kipras

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Augalas priklauso prie šeimos Araceae, genties Colocasia. Prie šios genties priklausančios rūšies Colocasia esculenta augalai auga daugelyje pasaulio vietų, taip pat ir Kipre. Tai daugiausia atogrąžų augalai, kurie prisitaikę prie Kipro sąlygų ir kuriuos reikia gausiai drėkinti.

Valgomosios kolokazijos auginamos dėl valgomų stiebagumbių: pagrindinių (vadinamų mappes) ir šalutinių (vadinamų poulles). Pagrindinis stiebagumbis – žemėje augantis centrinis stiebagumbis, kuris ir yra vadinamas kolokasi. Mažesni šalutiniai stiebagumbiai, kurie susiformuoja iš šonų, vadinami kolokasi-poulles.

Didelė šios kultūros dalis auginama Sotiros regione, raudonosios žemės laukuose. Dėl ypatingų savybių šis produktas tapo plačiai žinomas kaip „Kolokasi Sotiras“ (pagrindiniai stiebagumbiai) ir „Kolokasi-Poulles Sotiras“ (šalutiniai stiebagumbiai).

Išskirtinės produkto savybės

Fizinės savybės

„Kolokasi Sotiras“ yra ritinio formos, didžiausio skersmens maždaug stiebagumbio viduryje, apvaloku arba smailiu galu.

„Kolokasi-Poulles Sotiras“ formai būdingos ypatybės: a) stiebagumbiai yra lenkti, b) mažesni ir plonesni už pagrindinį stiebagumbį ir c) smailiu viršutiniu galu.

„Kolokasi Sotiras“ matmenys: didžiausias ilgis – 30 cm, mažiausias – 10 cm, didžiausias skersmuo – 15 cm, mažiausias – 5 cm. „Kolokasi-Poulles Sotiras“ mažiausi ir didžiausi matmenys nenustatyti.

Organoleptinės savybės

Toliau nurodytos savybės būdingos ir „Kolokasi Sotiras“, ir „Kolokasi-Poulles Sotiras“.

Tekstūra: lygus paviršius su labai mažais netaisyklingos formos iškilumais.

Išorės spalva: pagrindiniai ar šalutiniai stiebagumbiai yra šviesiai rudi, tamsesnių atspalvių prie akučių, netaisyklingos formos baltomis dėmėmis nugremžtose vietose. Pagrindinio ar šalutinio stiebagumbio apačioje esanti vadinamoji pėda, vietos augintojų taip pat vadinama mousoulos, yra balsva, beveik tokios pat spalvos kaip stiebagumbio minkštimas.

Minkštimo spalva: nuo balzganos iki gelsvos (ochros) su rudomis dėmelėmis, pasklidusiomis po visą paviršių, kuris atrodo drėgnokas dėl kalcio oksalato druskų. Dėl to, kad „Kolokasi Sotiras“ yra kalcio oksalato, šį produktą maistui galima vartoti tik keptą arba virtą. Minkštimo paviršius lygus, jame yra labai mažų krakmolo grūdelių.

Kvapas: neutralus arba jokio.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos veiksmai, įskaitant augalų dauginamosios medžiagos ruošimą ir stiebagumbių skutimą, atliekami nustatytoje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Nustatyta geografinė vietovė, kurioje yra vadinamosios raudonosios žemės (raudonojo dirvožemio) žemės ūkio paskirties sklypai, yra Famagustos apskrityje, Sotiros savivaldybės ir Avgorou, Frenaro ir Liopetrio bendruomenių administracinėje teritorijoje.

5. Ryšys su geografine vietove

Produkto ypatumai

Išskirtinės „Kolokasi Sotiras“ ir „Kolokasi-Poulles Sotiras“ savybės:

a)	pailga, cilindriška pagrindinio stiebagumbio ir lenkta šalutinių stiebagumbių forma;

b)	vientisas stiebagumbio paviršius (dėl skutimo) su labai mažais iškilumais arba visai be jų;

c)	balzgana epidermio spalva peiliu nuo stiebagumbio nugremžus žemę ir didelę dalį peridermos (žievės).

Dėl šių savybių vartotojams lengva „Kolokasi Sotiras“ ir „Kolokasi-Poulles Sotiras“ atskirti nuo kitose vietovėse užaugintų atitinkamų produktų, o naudojant iš nustatytoje vietovėje užauginto ankstesnio derliaus gautą vegetatyvinę dauginamąją medžiagą užtikrinama, kad šios išskirtinės savybės išliktų.

Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Apskritai valgomųjų kolokazijų auginimas Kipre siejamas su nustatyta vietove visų pirma dėl augintojų sukauptos patirties, taip pat palankių klimato ir dirvožemio savybių.

Geografinės vietovės ypatumai

Absoliutusis aukštis. Nustatyta geografinė vietovė yra rytiniame Kipro krašte, mažiau nei 14 km nuo jūros, ne daugiau kaip 80 m virš jūros lygio. Žemės paviršius lygus, gana tolygiai nuožulnus jūros link, o dirvožemio sluoksnis santykinai storas.

Būdingas raudonasis dirvožemis. Sotiros-Kokinochorių (raudonųjų kaimų) regione yra didžiausia Kipre vadinamųjų raudonosios žemės laukų santalka. Šie laukai lygūs ar vos nuožulnūs, jų dirvožemis sunkus, molingas, jo vandens sulaikymo geba 30–35 %, o mainų geba 28–33 % Normaliomis drėgnumo sąlygomis toks dirvožemis paprastai yra purus ir akytesnis, laidesnis vandeniui ir geriau drenuojamas už sunkius aliuvinius dirvožemius. Dirvožemio pH yra maždaug 7,5–8,0, o mainų geba – apytiksliai 28–33 miliekvivalentai 100 g dirvožemio. Organinių medžiagų dirvožemio armenyje paprastai yra 0,5–2 %, o podirvyje mažiau nei 1 % Visi šie veiksniai yra itin reikšmingi ne tik augalo vystymuisi ir tvirtumui, bet ir užauginamų stiebagumbių kokybei ir kiekiui, nes valgomosios kolokazijos geriausiai auga sunkiame, storame, gerai drenuojamame, puriame ir gausiai įmirkstančiame dirvožemyje. Šie veiksniai ir ypač dirvožemio derlingumas auginant valgomąsias kolokazijas yra itin svarbūs ir dėl to, kad padeda išsivystyti sveikai šaknų sistemai, gebančiai geriau pasisavinti daugiau maisto medžiagų, o tai lemia gausesnį derlių.

Klimato sąlygos. Nustatytai geografinei vietovei būdingos klimato sąlygos:

—	santykinai švelnios žiemos (lapkričio–vasario mėn.), kurių vidutinė temperatūra svyruoja tarp 16 ir 18 °C, o žemiausia vidutinė temperatūra nenukrenta žemiau nei 8 °C;

—	vasarą (gegužės–rugsėjo mėn.) temperatūra yra palyginti neaukšta: vidutinė temperatūra svyruoja tarp 21 ir 29 °C;

—	didelis santykinis drėgnis: vidutinis drėgnis ištisus metus svyruoja nuo 58 iki 79 %

Tokios nustatytai vietovei būdingos klimato sąlygos atitinka aptariamos kultūros poreikius, nes šie augalai apskritai mėgsta šilumą (jiems reikia, kad vidutinė dienos temperatūra būtų didesnė nei 21 °C) ir yra labai jautrūs šalnoms. Taigi dėl to, kad yra labai jautrios temperatūrai, valgomosios kolokazijos tarpsta tokiose lygumų srityse, kaip nustatyta geografinė vietovė, kuri, be kita ko, yra netoli jūros, todėl temperatūros pokyčiai ir dienos bei nakties temperatūrų skirtumai yra mažesni.

Žmogiškieji veiksniai. Žmonės laikui bėgant ištobulino ypatingus auginimo metodus, kurie padeda susiformuoti produkto savybėms. Tai yra:

tinkamos dauginamosios medžiagos parinkimas. Augintojai taiko tam tikrus tinkamos vegetatyvinės dauginamosios medžiagos atrinkimo iš ankstesnio derliaus ir jos tvarkymo metodus. Tokią dauginamąją medžiagą augintojai vadina daigais. Daigams augintojai atrenka mažus vientisus netaisyklingos formos pagrindinius ar šalutinius stiebagumbius ir (arba) pagrindinių stiebagumbių gabalus, kurie turi pakankamai akučių.

Dauginamąją medžiagą augintojai iki pat sodinimo dienos laiko šešėliuotoje vietoje apdengtą žemėmis ir nuograndomis arba iki pat (kito) sodinimo dienos kai kuriuos valgomųjų kolokazijų augalus palieka žemėje, tuomet juos išrauna ir tuoj pat persodina kaip naują dauginamąją medžiagą. Be to, kai kuriuose sklypuose auginama tik kitų metų dauginamoji medžiaga. Tam paprastai pasirenkami pūdymai arba laukai, kuriuose pirmiau auginti ankštiniai augalai;

apkaupimas. Užaugę iki 70–80 cm, augalai mechaniškai apkaupiami specialiais kauptuvais, kurie žemes nuo vagų viršaus nustumia į jų apačią ir taip maždaug iki 30–40 cm aukščio uždengia augalų stiebus. Apkaupiama gali būti ir rankomis – kauptuku. Augalai apkaupiami bent kartą per augimo sezoną ir nedelsiant gausiai palaistomi. Apkaupimas – auginimo metodas, kurį lengva taikyti ir dėl nustatytai vietovei būdingos raudonosios žemės tekstūros, sudėties ir ypač sandaros. Kadangi dirvožemio sandara stabili ir jis, veikiamas drėkinimo ar lietaus vandens, lengvai nesuyra, užpilti žemių ant augalų pagrindo ir suformuoti vienodus kaupus yra paprasčiau. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad dirvožemis yra akytas, todėl geriau ventiliuojamas, augalas auga tokiomis sąlygomis, dėl kurių susiformuoja „Kolokasi Sotiras“ būdingo dydžio ir formos, t. y. dideli ir pailgi, stiebagumbiai. Augdamas kitomis sąlygomis stiebagumbis būtų mažas ir apvalus;

skutimas. Nuimti pagrindiniai ir šalutiniai stiebagumbiai vežami į žemės ūkio produktų sandėlį, laikiną statinį arba augintojo naudojamas pakavimo patalpas ir ten nuskutami. Šis ypatinga vietos augintojo ir (arba) jo šeimos praktine patirtimi grindžiamas darbas daromas nustatytoje vietovėje, netoli jo dirbamų laukų, kad būtų arčiau ir būtų išnaudojama esama erdvė. Skutant nuo pagrindinių ar šalutinių stiebagumbių peiliu nugrandomos visos žemės ir nešvarumai, kol stiebagumbiai tampa balti. Taigi siekiant pašalinti prilipusias žemes, nuskutama ir didelė dalis pagrindinių ar šalutinių stiebagumbių peridermos. Skutama nustatytoje geografinėje vietovėje, nes tai yra iš kartos į kartą perduodama tos vietovės gyventojų ir augintojų praktinės patirties dalis. Pabrėžtina, kad stiebagumbiai skutami tik nustatytoje geografinėje vietovėje ir jokioje kitoje Kipro srityje, kurioje auginamos valgomosios kolokazijos;

pribrendusių stiebagumbių laikymas dirvoje ir laipsniškas jų rinkimas.

Visiškai pribrendę valgomųjų kolokazijų stiebagumbiai gali būti gana ilgai laikomi žemėje, todėl augintojai juos renka atsižvelgdami į kasdienę paklausą rinkoje. Dėl augintojų patirties ir augalų fiziologinių savybių stiebagumbiai gali sugesti tik ilgai trunkant šalnoms, o tokio reiškinio šioje vietovėje beveik nepasitaiko. Augintojai iš patirties žino, kiek valgomųjų kolokazijų gali parduoti per dieną, ir surenka atitinkamą jų kiekį. Dėl to valgomosios kolokazijos pramintos taupykle, nes augintojai turi sukaupę produkto atsargų, už kurias gali gauti iš anksto žinomo dydžio pastovų pelną. Pribrendusių stiebagumbių laikymas dirvoje grindžiamas nustatytos geografinės vietovės augintojų praktine patirtimi; šis metodas netaikomas jokioje kitoje Kipro srityje, kurioje auginamos valgomosios kolokazijos.

Istoriniai duomenys

Iš nuorodų žinoma, kad valgomosios kolokazijos iš Karpasijos pusiasalio į Sotiros sritį atgabentos XX a. pradžioje. Iš pradžių jos augintos tik arčiau jūros esančiuose ne raudonojo dirvožemio laukuose. Tačiau pamažu šiuos augalus imta auginti toliau nuo jūros (arčiau aptariamojo kaimo), kur vyrauja raudonasis dirvožemis, ir paaiškėjo, kad dėl dirvožemio sudėties ir didesnės vandens sulaikymo gebos labai pagerėjo produkto kokybė: stiebagumbiai užaugdavo didesni, vienodesnės formos, lygesnės tekstūros, taip pat padidėjo derlius.

XX a. valgomųjų kolokazijų auginimas Sotiros regione plito lėtai, bet tolydžiai, o suintensyvėjo po 1974 m., kai ši kultūra išnyko šiaurinėje Kipro dalyje. Nors „Kolokasi Sotiras“ niekada nebuvo pagrindinė vietovėje auginama kultūra, XX a. paskutiniame dešimtmetyje Famagustos apskrities žemės ūkio tarnyba vedė atskirą bylą, skirtą ne tik drėkinimo sistemoms tobulinti, bet ir „Kolokasi Sotiras“ augintojams surašyti. Tai patvirtinama ir nauju (2013 m.) Famagustos apskrities žemės ūkio tarnybos dokumentu, kuriame nurodoma, kad 139 iš 179 (77 %) apskrities valgomųjų kolokazijų augintojų yra įsikūrę Sotiros srityje. Tos pačios apskrities tarnybos 1990 m. atlikto surašymo duomenimis, kurie yra įtraukti į minėtąją valgomųjų kolokazijų kultūrai skirtą bylą, iš 130 ha, skirtų šiai kultūrai Famagustos apskrityje, Sotiros srityje valgomosios kolokazijos auginamos 100 ha (77 %), o tai patvirtina, kad šių augalų auginimas jau ilgą laiką yra itin sutelktas būtent šioje vietovėje. Paminėtina, kad kiti augintojai yra iš kitų nustatytos geografinės vietovės kaimų. Be to, Statistikos tarnybos duomenys rodo, kad nustatytoje geografinėje vietovėje užauginama per 90 % visų Kipre užauginamų valgomųjų kolokazijų.

Kultūrinis aspektas.

„Kolokasi Sotiras“ yra gerai žinomo ir vietovėje besilankančių svečių noriai ragaujamo vietos patiekalo „kolokasi-kapamas“ pagrindinė sudedamoji dalis. Valgomosios kolokazijos taip pat yra svarbi vietos kultūros dalis – tai įrodo rengiamas tradicinis valgomųjų kolokazijų festivalis. Šis festivalis nereguliariai organizuotas XX a. aštuntajame dešimtmetyje, tačiau neseniai Sotiros srities asociacija, palaikoma savivaldos institucijų, jį ėmė rengti kasmet. Kaip su vietove tvirtai siejami vieninteliai išskirtiniai produktai, „Kolokasi Sotiras“ ir „Kolokasi-Poulles Sotiras“ taip pat populiarinami įvairiuose renginiuose, kuriuose dalyvauja savivaldybės organizacijos.

Ypatingas valgomųjų kolokazijų lapų atsparumas kenkėjams ir ligoms atsispindi vietos priežodyje „esi kaip kolokazijos lapas“ apie žmogų, kurio niekas nesuerzina ir nesugadina jam nuotaikos.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.moa.gov.cy/moa/da/da.nsf/All/F3FF567F4E8FF1C5C2257B970039D8EF/$file/Προδιαγραφές%20Κολοκάσι%20Σωτήρας%20_%20Κολοκάσι%20Πούλλες%20Σωτήρας.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 105

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. kovo 19d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2016/C 105/01	2016 m. vasario 24 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl socialinio bei ekonominio vystymosi ir įtraukumo skatinimo ES pasitelkiant švietimą: švietimo ir mokymo indėlis į 2016 m. Europos semestrą	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2016/C 105/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7964 – Recruit Holdings / USG People) ( 1 )	5
2016/C 105/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7953 – AXA/Group CM-11/Target) ( 1 )	5

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2016/C 105/04	2016 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas, kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2016 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1 projekto	6
2016/C 105/05	Pranešimas asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/172/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte	7
2016/C 105/06	Toliau pateikta informacija yra skirta MOHAMMED, Khalid Shaikh (dar žinomam kaip ALI, Salem; dar žinomam kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomam kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomam kaip WADOOD, Khalid Adbul), PALESTINOS IŠLAISVINIMO LIAUDIES FRONTUI (PFLP), PALESTINOS IŠLAISVINIMO LIAUDIES FRONTO AUKŠČIAUSIAJAI VADOVYBEI (dar žinomai kaip PFLP Aukščiausioji vadovybė), įtrauktiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2425 priedą)	8
	Europos Komisija
2016/C 105/07	Euro kursas	9
2016/C 105/08	Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė	10

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2016/C 105/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7853 – CMA CGM / Bolloré / Kribi JV) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	11
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2016/C 105/10	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	12


	(1) Tekstas svarbus EEE