10.3.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 94/1

Euro kursas (1)

2016 m. kovo 9 d.

(2016/C 94/01)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0973
JPY	Japonijos jena	123,63
DKK	Danijos krona	7,4614
GBP	Svaras sterlingas	0,77135
SEK	Švedijos krona	9,2920
CHF	Šveicarijos frankas	1,0978
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,3964
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,047
HUF	Vengrijos forintas	309,62
PLN	Lenkijos zlotas	4,3149
RON	Rumunijos lėja	4,4637
TRY	Turkijos lira	3,1902
AUD	Australijos doleris	1,4650
CAD	Kanados doleris	1,4705
HKD	Honkongo doleris	8,5216
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6192
SGD	Singapūro doleris	1,5171
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 329,63
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,8748
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,1466
HRK	Kroatijos kuna	7,5620
IDR	Indonezijos rupija	14 452,27
MYR	Malaizijos ringitas	4,5147
PHP	Filipinų pesas	51,417
RUB	Rusijos rublis	78,7670
THB	Tailando batas	38,724
BRL	Brazilijos realas	4,0740
MXN	Meksikos pesas	19,5511
INR	Indijos rupija	73,6840

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

10.3.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 94/2

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2016 m. kovo 9 d.

kuriuo įsteigiama Komisijos elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinių rodiklių ekspertų grupė

(2016/C 94/02)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Europos Vadovų Taryba 2014 m. kovo 20–21 d. susitikime paragino sparčiai įgyvendinti visas priemones, kad būtų pasiektas tikslas tarpusavyje sujungti bent 10 % visų valstybių narių įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pasiūlyti konkrečius iki 2030 m. pasiektinus jungiamųjų linijų pralaidumo tikslus;

(2)	Komisijos komunikate „Europos energetinio saugumo strategija“ (1) pasiūlyta, atsižvelgiant į išlaidų aspektus ir prekybinių mainų atitinkamuose regionuose potencialą, esamą 2030 m. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 % tikslinį rodiklį padidinti iki 15 %;

(3)	Europos Vadovų Taryba 2014 m. spalio 23–24 d. susitikime paragino Komisiją reguliariai teikti Europos Vadovų Tarybai ataskaitas, kad iki 2030 m. būtų pasiektas Komisijos pasiūlytas 15 % tikslinis rodiklis, ir paragino šio tikslo siekti visų pirma įgyvendinant bendro intereso projektus;

(4)

komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (2) Komisija priminė, kad elektros energijos tinklams nustatytas konkretus mažiausias iki 2020 m. pasiektinas jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinis rodiklis – 10 % valstybių narių įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų. Tame pačiame komunikate Komisija nurodė 2016 m. pranešianti, kokių priemonių būtina imtis, kad iki 2030 m. būtų pasiektas 15 % tikslinis rodiklis;

(5)

komunikate „Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 % tikslinio rodiklio“ (3) Komisija pabrėžė, kad tam, kad būtų sukurta elektros energijos vidaus rinka, visų pirma panaikinta elektros energijos salų atskirtis, užtikrintas patikimas energijos tiekimas visiems vartotojams ir padidinta iš kintamųjų atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamos elektros energijos dalis, reikia didesnio nei 10 % jungiamųjų linijų pralaidumo, todėl ES ir valstybės narės turėtų veikti orientuodamosi į būtinybę užtikrinti, kad iki 2030 m. visos valstybės narės užtikrintų bent 15 % jungiamųjų linijų pralaidumą;

(6)

Europos Vadovų Taryba 2015 m. kovo 19–20 d. susitikime paragino sparčiau įgyvendinti elektros energijos ir dujų infrastruktūros, be kita ko, jungiamųjų linijų ir jungiamųjų dujotiekių, visų pirma su periferiniais regionais, projektus, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas ir tinkamas energijos vidaus rinkos veikimas;

(7)

kartu dėl valstybių narių geografinės padėties, energijos rūšių derinio struktūros ir tiekimo struktūros skirtumų kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti taikomas atskiras metodas, nustatytas nuodugniai įvertinus esamas kliūtis ir atsižvelgiant į išlaidas. Puikią galimybę diskutuoti ir sutarti dėl tolesnių veiksmų suteiks regioninio bendradarbiavimo struktūros – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 347/2013 (4) (TEN-E reglamentas) įsteigtos elektros energijos srities regioninės grupės ir atitinkamos energetikos infrastruktūros aukšto lygio darbo grupės;

(8)

šios aukšto lygio darbo grupės suteikia techniniam darbui politinį aspektą, strateginę kryptį, nustato politikos gaires ir padeda nustatyti ir remti atitinkamų regionų prioritetinius projektus. Be 2015 m. pertvarkytos Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio darbo grupės, tais pačiais metais įsteigtos dvi naujos aukšto lygio darbo grupės: aukšto lygio darbo grupė Pietų ir Vakarų Europos (Pirėnų pusiasalio) tinklų jungiamųjų linijų klausimais ir Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo (CESEC) aukšto lygio darbo grupė;

(9)

turėtų būti įsteigta grupė, kuri teiktų Komisijai ir regioninio bendradarbiavimo struktūroms technines konsultacijas dėl to, kaip geriausia perteikti jungiamųjų linijų pralaidumo 15 % tikslinį rodiklį regioninio, šalies ir (arba) pasienio lygmens tiksliniais rodikliais, taip pat konsultacijas pagrindiniais techniniais klausimais, susijusiais su reikiamų jungiamųjų linijų įrengimu, įskaitant klausimus, susijusius su jungiamųjų linijų pralaidumo 10 % tikslinio rodiklio pasiekimu;

(10)

nustatant ekspertų grupės struktūrą, turėtų būti siekiama užtikrinti proporcingą atstovavimą atitinkamoms kompetencijos ir interesų sritims ir lyčių bei geografinės kilmės pusiausvyrą. Todėl grupę turėtų sudaryti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), Europos perdavimo sistemos operatorių tinklų (ENTSO), visų pirma Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo, atstovai, taip pat ekspertai ir atitinkamų organizacijų, atstovaujančių pramonės, akademiniam ir nevyriausybiniam sektoriams, atstovai, turintys reikiamos kompetencijos energijos vidaus rinkos ir elektros tinklų jungiamųjų linijų klausimais;

(11)	turėtų būti nustatytos grupės nariams taikomos informacijos atskleidimo taisyklės;

(12)	asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (5),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Dalykas

Įsteigiama Elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinių rodiklių ekspertų grupė (toliau – grupė).

2 straipsnis

Užduotys

1. Grupės užduotys:

nustačius veiksnius, galinčius paveikti elektros energijos mainus tarp valstybių narių, teikti Komisijai technines konsultacijas dėl metodikos, pagal kurią, atsižvelgiant į išlaidų aspektus ir prekybinių mainų atitinkamuose regionuose potencialą, jungiamųjų linijų pralaidumo 15 % tikslinis rodiklis būtų perteikiamas iki 2030 m. pasiektinais regioninio, šalies ir (arba) pasienio lygmens tiksliniais rodikliais;

gavus prašymą, teikti su 10 % tikslinio rodiklio pasiekimu susijusias technines konsultacijas, nustatyti įvairių rūšių riziką, galinčią sutrukdyti pasiekti šį rodiklį iki 2020 m., ir siūlyti Komisijai sprendimus, kurie padėtų šalinti įgyvendinimo kliūtis, visų pirma susijusias su projektų finansavimu ir leidimų išdavimo procedūromis.

2. Vykdydama 1 dalyje nustatytas užduotis, grupė reguliariai konsultuojasi su regioninio bendradarbiavimo struktūromis, t. y. Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 įsteigtomis elektros energijos srities regioninėmis grupėmis ir atitinkamomis energetikos infrastruktūros aukšto lygio darbo grupėmis.

3 straipsnis

Konsultacijos

Komisija ir Energetikos generalinis direktoratas gali konsultuotis su grupe visais su elektros energijos tinklų jungiamosiomis linijomis susijusiais klausimais.

4 straipsnis

Narystė

1. Grupę sudaro ne daugiau kaip 15 narių, atrinktų iš:

a)	Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER);

b)	Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklų (ENTSO-E ir ENTSO-G);

c)	Europos pramonės organizacijų ir asociacijų;

d)	akademinių ir mokslinių tyrimų organizacijų, kurios specializuojasi energijos vidaus rinkos ir energetikos infrastruktūros klausimais ir daugiausia dėmesio skiria elektros energijai;

e)	atitinkamų Europos nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų, kurios specializuojasi energijos vidaus rinkos ir energetikos infrastruktūros klausimais ir daugiausia dėmesio skiria elektros energijai;

f)	individualiai paskirtų ekspertų, turinčių didelę kompetenciją 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoje srityje.

2. Gali būti paskirta tiek pat pakaitinių narių, kiek skiriama narių. Pakaitiniai nariai skiriami laikantis tų pačių sąlygų, kokiomis skiriami nuolatiniai nariai; pakaitiniai nariai automatiškai pakeičia nedalyvaujančius ar savo pareigų negalinčius eiti narius.

3. Nariai, kurie nebegali veiksmingai dalyvauti grupės svarstymuose, kurie atsistatydina arba neatitinka 5 straipsnio 1 dalyje arba Sutarties 339 straipsnyje nustatytų sąlygų, nebekviečiami dalyvauti grupės posėdžiuose ir likusiam jų kadencijos laikotarpiui gali būti pakeisti kitais nariais.

4. Individualiai paskirti nariai veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.

5. Asmens duomenys renkami, tvarkomi ir skelbiami pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

5 straipsnis

Skyrimas

1. Grupės narius, rinkdamasis iš 2 straipsnyje nurodytų sričių specialistų, atsiliepusių į kvietimą teikti paraiškas, skiria Energetikos generalinio direktorato generalinis direktorius.

Kiekviena 4 straipsnio c, d ir e punktuose nurodyta organizacija pasiūlo savo atstovą ir pakaitinį atstovą. Energetikos generalinio direktorato generalinis direktorius gali atmesti pasiūlyto atstovo arba pakaitinio atstovo kandidatūrą, jei asmuo neatitinka kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų. Tokiais atvejais atitinkamos organizacijos prašoma paskirti kitą atstovą arba pakaitinį atstovą.

4 straipsnio a ir b punktuose nurodyti nariai skiriami ne viešo konkurso būdu, o tiesiogiai.

2. Nariai skiriami dvejų su puse metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą atnaujinta.

3. Individualiai skiriamų narių atveju gali būti paskirta tiek pat pakaitinių narių, kiek skiriama narių. Pakaitiniai nariai skiriami laikantis tų pačių sąlygų, kokiomis skiriami nuolatiniai nariai. Pakaitiniai nariai automatiškai pakeičia nedalyvaujančius ar savo pareigų negalinčius eiti narius.

4. Organizacijų pavadinimai ir individualiai paskirtų narių vardai ir pavardės skelbiami Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registre (toliau – registras).

6 straipsnis

Veikla

1. Grupei pirmininkauja Energetikos generalinio direktorato atstovas.

2. Energetikos generaliniam direktoratui sutikus, grupė gali sudaryti pogrupius konkretiems klausimams nagrinėti pagal grupės nustatytus įgaliojimus. Įvykdę jiems pavestas užduotis, tokie pogrupiai iš karto išformuojami.

3. Komisijos atstovas gali ad hoc principu pakviesti grupės arba pogrupio darbe dalyvauti grupei nepriklausančius ekspertus, turinčius specialiųjų žinių kuriuo nors į darbotvarkę įtrauktu klausimu. Be to, Komisijos atstovas gali suteikti stebėtojo statusą asmenims, Ekspertų grupių horizontaliųjų taisyklių 8 taisyklės 3 dalyje apibrėžtoms organizacijoms ir šalims kandidatėms.

4. Grupės narių atstovai ir pakaitiniai nariai, taip pat kviestiniai ekspertai ir stebėtojai laikosi Sutartyse ir jų įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įpareigojimų saugoti profesinę paslaptį, taip pat Komisijos saugumo taisyklių, susijusių su ES įslaptintos informacijos apsauga, nustatytų Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (6) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (7). Jei jie šių įpareigojimų nesilaiko, Komisija gali imtis visų tinkamų priemonių.

5. Grupių ir pogrupių posėdžiai rengiami Komisijos patalpose. Komisija teikia sekretoriato paslaugas. Grupės ir jos pogrupių posėdžiuose gali dalyvauti kiti Komisijos pareigūnai, kuriems svarbūs juose svarstomi klausimai.

6. Remdamasi standartinėmis ekspertų grupių darbo tvarkos taisyklėmis, grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Visi atitinkami dokumentai (pavyzdžiui, darbotvarkės, posėdžių protokolai ir dalyvių pareiškimai) pateikiami arba Ekspertų grupių registre, arba specialioje interneto svetainėje, registre pateikiant į ją nuorodą. Prieiga prie specialių interneto svetainių suteikiama netaikant reikalavimo registruotis ir jokių kitų apribojimų. Numatomos dokumentų skelbimo išimtys, taikytinos tais atvejais, jei paviešinus dokumentą būtų pakenkta viešajam arba privačiajam interesui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (8) 4 straipsnyje.

7 straipsnis

Posėdžių išlaidos

1. Grupės veikloje dalyvaujantiems asmenims už jų teikiamas paslaugas neatlyginama.

2. Grupės veikloje dalyvaujančių asmenų patirtas kelionės ir pragyvenimo išlaidas atlygina Komisija pagal galiojančias Komisijos nuostatas (9).

3. Tos išlaidos atlyginamos neviršijant pagal metinę išteklių skyrimo procedūrą skirtų asignavimų.

8 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas penkerius metus nuo jo priėmimo dienos.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Miguel ARIAS CAÑETE

Komisijos narys

(1) COM(2014) 330 final.

(2) COM(2015) 80 final.

(3) COM(2015) 82 final.

(4) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

(5) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(6) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(7) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(8) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Šiomis išimtimis siekiama užtikrinti, kad nebūtų pakenkta visuomenės saugumui, kariniams reikalams, tarptautiniams santykiams, finansinei, pinigų arba ekonominei politikai, asmens privatumui ir neliečiamumui, komerciniams interesams, teismo procesui ir teisinėms konsultacijoms, patikrinimams, tyrimams, auditui ir institucijos sprendimų priėmimo procesui.

(9) 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas C(2007) 5858 „Komisijoje nedirbančių asmenų, kurie pakviesti dalyvauti posėdžiuose kaip ekspertai, patirtų išlaidų atlyginimo taisyklės“.

10.3.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 94/8

Garantuoto tradicinio gaminio pavadinimo paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 26 straipsnio 2 dalį

(2016/C 94/05)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 26 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą Vengrija pateikė (2) Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatas atitinkančio garantuoto tradicinio gaminio (GTG) pavadinimą „Tepertős pogácsa“. Pavadinimas „Tepertős pogácsa“ buvo įregistruotas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1144/2013 (3) be išimtinės naudojimo teisės pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 (4) 13 straipsnio 1 dalį kaip garantuotas tradicinis gaminys ir šiuo metu yra saugomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 25 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgdama į šiuos faktus, Komisija skelbia pavadinimą

TEPERTŐS POGÁCSA

kad jį būtų galima įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 22 straipsnyje nurodytą garantuotų tradicinių gaminių registrą.

Šiuo skelbimu suteikiama teisė pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį pareikšti prieštaravimą pavadinimo „Tepertős pogácsa“ įtraukimui į to reglamento 22 straipsnyje nurodytą garantuotų tradicinių gaminių registrą.

Jei pavadinimas „Tepertős pogácsa“ bus įtrauktas į šį registrą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 26 straipsnio 4 dalį GTG „Tepertős pogácsa“ specifikacija, paskelbta įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1144/2013 II priede, bus laikoma Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 19 straipsnio nuostatas atitinkančia GTG „Tepertős pogácsa“, specifikacija, todėl šis pavadinimas bus saugomas suteikiant išimtinę naudojimo teisę.

Siekiant pateikti išsamią informaciją, pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 26 straipsnio 2 dalį pridedama įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1144/2013 (5) II priede paskelbta GTG „Tepertős pogácsa“ specifikacija.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

TEPERTŐS POGÁCSA

EB Nr: HU-TSG-0007–0060–27.09.2010

1. Specifikacija

1.1. Registruotinas (-i) pavadinimas (-ai)

„Tepertős pogácsa“

Teikiant produktą rinkai, etiketėje gali būti nurodyta ši informacija: „magyar hagyományok szerint előállított“ (pagaminta laikantis Vengrijos tradicijų). Ši informacija bus išversta į kitas oficialiąsias kalbas.

1.2. Pavadinimas

—	☐	pats yra specifinis
—	☒	turi specifinių žemės ūkio produkto arba maisto produkto ypatybių

Pavadinime esančiu būdvardžiu „tepertős“ apibūdinamas žodis „tepertő“ (kiaulienos traškučiai), kurie susidaro iškepus kiaulieną ir kuriuos susmulkinus iki kreminės tekstūros gaunama būdinga pagrindinė apvaliems pikantiškiems kepiniams naudojama medžiaga.

1.3. Ar išimtinės pavadinimo naudojimo teisės siekiama pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį

—	☐	registravimas nustačius išimtinę pavadinimo naudojimo teisę
—	☒	registravimas nenustačius išimtinės pavadinimo naudojimo teisės

1.4. Produkto rūšis

2.3 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

1.5. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto, kuriam taikomas 3.1. punkte nurodytas pavadinimas, apibūdinimas

„Tepertős pogácsa“ – apvalus cilindro formos pikantiškas kepinys, pagardintas druska ir pipirais, jo skersmuo – 3–5 cm, o svoris – 25–50 g. Jame yra susmulkintų kiaulienos traškučių ir kiaulienos riebalų, jis kildinamas su mielėmis, o jo tekstūra gali būti trapi arba sluoksniuota (mille-feuille struktūra). Jo paviršius rausvai rudas, suskirstytas kvadratėliais. Apačia – plokščia, rausvai rudos spalvos. Jame tolygiai pasiskirstę kiaulienos traškučių gabaliukai. Trapusis sluoksnis gali būti padalintas į dalis, o sluoksniuotasis sluoksnis yra birios ir daugiasluoksnės struktūros. Šio gaminio skonis primena skrudintų kiaulienos traškučių skonį, su šiek tiek juntamu maloniu druskos ir pipirų prieskoniu. Sausosios medžiagos riebumas – 20–30 % masės, o gaminio miltuose yra 25–40 % masės kiaulienos traškučių. Kiaulienos traškučiai sudaro mažiausiai 60 % produkto riebumo.

Organoleptinės savybės

	Trapieji „Tepertős pogácsa“	Sluoksniuotieji „Tepertős pogácsa“
Forma	Apvalūs, tolygiai cilindriški	Apvalūs, cilindriški, gali būti šiek tiek nelygūs
Plutelė	Paviršius blizgus, rausvai rudas ir smulkiai padalytas į kvadratėlius. Šonai – smėlio spalvos ir neblizgūs, o apačia – rausvai ruda ir neblizgi.
Vidaus struktūra	Tekstūra trapi, bet ne trupi. Traškučių gabaliukai rusvos spalvos ir tolygiai pasiskirstę.	Mille-feuille struktūra, rusvos spalvos sluoksniai gali būti atskirti, o juose matomi traškučių gabaliukai.
Skonis	Traškučiams būdingas maloniai sūrus ir šiek tiek juntamas pipirų skonis.
Aromatas	Būdingas traškučiams ir kiaulienos riebalams, pipirų.

Fizinės ir cheminės savybės

Riebumas: galutinio produkto sausosios medžiagos riebumas – 20–30 % masės (m/m)

Druskos masė: produkto sausosios medžiagos druskos masė – ne daugiau kaip 4,0 % masės (m/m)

1.6. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto, kuriam taikomas 3.1. punkte nurodytas pavadinimas, gamybos metodo apibūdinimas

Pradinės medžiagos

Kiaulienos traškučių kremas

—	Beodės kiaulienos traškučiai sudaro 70–75 % traškučių kremo, gabalas kepintų kiaulienos taukų, likęs pakepinus riebią kiaulieną su šiek tiek mėsos arba be jos.

—	Kiaulių riebalai sudaro 25–30 % traškučių kremo, t. y. riebalai, likę iškepus riebią kiaulieną su šiek tiek mėsos arba be jos.

—	Tešlos ruošimas: kvietiniai miltai arba speltų miltai, kiaušinis, kiaušinio trynys, pienas, baltasis vynas arba actas, grietinė, druska ir pipirai.

Ruošiant „Tepertős pogácsa“ draudžiama naudoti bet kokius maisto priedus (pvz., keliančias medžiagas ar konservantus).

Gamybos būdas

Atsižvelgiant į gamybos būdą, „Tepertős pogácsa“ gali būti arba trapus, arba sluoksniuotas.

Trapaus „TEPERTŐS POGÁCSA“ gamyba

I etapas: traškučių kremo ruošimas

Švieži beodės kiaulienos traškučiai sutrupinami kočėlu, kad neliktų stambių ar aštrių gabaliukų, o skrudinti gabaliukai tolygiai paskirstomi kreme. Traškučiai gali būti malami mėsmale, tokiu atveju reikia naudoti smulkiausio malimo funkciją.

Kremas mediniu šaukštu ar maišytuvu sumaišomas su kiaulienos riebalais. Svarbu, kad ruošiant kremą nebūtų naudojama jokių priedų, konservantų, žąsienos traškučių, augalinių riebalų ar margarino, tik švieži beodės kiaulienos traškučiai.

Pramoniniu būdu gaminamam traškučių kremui taip pat taikomi traškučių kremo reikalavimai.

II etapas: tešlos ruošimas

250–400 gramų traškučių kremo sumaišoma su kilogramu kvietinių miltų, kad gautųsi vientisas mišinys. Traškučių kremas turi padengti miltus, tai būtina norint, kad tekstūra būtų trapi. Visos sudedamosios dalys, t. y. miltai, sumaišyti su traškučių kremu, 5 % vienam kilogramui miltų mielių, suaktyvintų piene, vienas kiaušinis, vienas kiaušinio trynys, 0,02 % baltojo vyno ar acto, 2,5 % druskos, 0,001 % maltų pipirų ir pakankamai grietinės, kad tešla būtų palyginti kieta, turi būti suminkytos viena su kita. Tešla minkoma tol, kol tampa vientisa. Jei tešla perminkoma, jos tekstūra praranda trapumą.

Dėl didelio gaminio riebumo tešla gaminama iš šaltų sudedamųjų dalių ir ji turi būti padėta vėsioje vietoje, kol jos temperatūra pasieks 26 °C. Atsižvelgiant į produkto ypatumus, taip pat galima tešlą dėti į +5–8 °C temperatūros šaldytuvą ir ją ten laikyti bent tris valandas.

Pakilusi ir atvėsinta tešla iškočiojama piršto storio sluoksniu, o jos viršus padalijamas giliomis statmenomis linijomis. Tai galima daryti peiliais, vienas nuo kito sudėtais 3 mm atstumu. Paplotėliai išpjaunami 3–6 cm skersmens formelėmis. Paplotėlių formos turėtų būti kuo vienodesnės, cilindriškos. Galutinė forma pasiekiama delnu vyniojant tešlą. Paplotėliai, reikalingi užpildyti skardai, ant lentelės išdėstomi šalia vienas kito ir aptepami plaktu kiaušiniu, saugojant, kad neprabėgtų pro kraštus. Kai kiaušiniu padengtas paviršius nudžiūna, paplotėliai tolygiai išdėstomi ant skardos. Beformiai gabalai gali būti vėl įminkyti daugiausia du kartus kuo mažiau juos liečiant, o tešlai pastovėjus, vėliau juos galima panaudoti.

Paplotėliai kildinami 50–55 minutes, tada 12–15 min. kepami iki 220–240 °C įkaitintoje orkaitėje. Tada jie gatavi.

Paplotėliai parduodami be pakuotės (atskirai) arba fasuoti.

Sluoksniuoto „TEPERTŐS POGÁCSA“ gamyba

I etapas: traškučių kremo ruošimas

Traškučių kremas gaminimas panašiai, kaip ir trapiai tešlai. Vienintelis skirtumas – dedama ne tik beodės kiaulienos riebalų ir traškučių, bet ir apie druskos (maždaug 1,5 % miltų masės) ir smulkiai maltų pipirų (maždaug 0,001 % miltų masės). Šiame etape dedama druskos, kadangi reikiamą druskos kiekį būdingam sūriam paplotėlių skoniui įmaišius tik ruošiant tešlą, tešla sutrūkinėtų ir nesusidarytų mille-feuille struktūra.

Šiuo atveju 50 %, t. y. pusė, traškučių kremo gamybai reikiamo riebalų kiekio dedama į traškučių kremą, o kita pusė – į tešlą.

II etapas: tešlos ruošimas

Vadinamoji pagrindinė tešla ruošiama panaudojant riebalus, kurie buvo atskirti gaminant traškučių kremą, druską (maždaug 1 % miltų svorio), 5 % vienam kilogramui miltų mielių, suaktyvintų piene, 0,02 % baltojo vyno ar acto, vieną kiaušinį, vieną kiaušinio trynį ir pakankamai grietinės, kad tešla būtų vidutinio elastingumo ir lengva kočioti.

Šios rūšies tešlai svarbu, kad traškučių kremo sudedamosios dalys būtų laikomos žemoje temperatūroje, kad lankstant pyragėlį traškučių kremu būtų galima atskirti tešlos sluoksnius. Riebalai, esantys tarp plonai iškočiotos tešlos sluoksnių, kepant ištirpsta ir neleidžia jiems sulipti. Tuo metu tešloje esantis vanduo ir riebalai tampa garais ir atskiria sluoksnius, kad iškeptą gaminį būtų galima padalyti į sluoksnius (feuilles).

Mille-feuille struktūra gaunama dviem būdais:

Traškučių kremas tolygiai užtepamas ant plonai iškočiotos tešlos, po to tešla nuo galo vyniojama. Šis ritinėlis paliekamas stovėti 15–30 min, tada dar kartą kočiojamas ir sulankstomas 90 laipsnių kampu, palyginti su ankstesniu sluoksniu. Jeigu nesilaikoma šio lankstymo būdo, kepami paplotėliai praranda formą.

b)	Iškilusi pagrindinė tešla plonai iškočiojama, tada traškučių mišinys tepamas ant išorinių dalių tol, kol tešla visiškai sulankstoma. Šiuo atveju ji nevyniojama, o lankstoma (mažiausiai tris kartus).

Prieš paskutinį kartą kočiojant tešlą, galima ją palikti stovėti 15 min., po to ji iškočiojama piršto storio (1–2 cm) sluoksniu, viršus padalijamas giliomis statmenomis linijomis ir išpjaunami 3–6 cm skersmens paplotėliai. Paplotėliai, reikalingi užpildyti skardai, ant lentelės išdėstomi šalia vienas kito ir aptepami plaktu kiaušiniu, saugojant, kad neprabėgtų pro kraštus.

Kai kiaušiniu padengtas paviršius nudžiūna, paplotėliai tolygiai išdėstomi ant kepimo skardos. Jie kildinami 40–45 minutes, tada 8–10 min. kepami iki 220–240 °C įkaitintoje orkaitėje. Tada jie gatavi.

Paplotėliai parduodami be pakuotės (atskirai) arba fasuoti.

1.7. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto ypatumai

„Tepertős pogácsa“ ypatumai užtikrinami taip:

—	pagrindine kiaulienos traškučių ir kiaulienos riebalų žaliava,

—	specialia tešlos ruošimo technika,

—	fizinėmis, cheminėmis ir organoleptinėmis savybėmis.

Pagrindinė kiaulienos traškučių žaliava, suteikianti ypatumų

„Tepertős pogácsa“ ypatumo suteikia traškučiai, kurie susidaro iškepus riebią kiaulieną su šiek tiek arba be jos. Traškučiuose yra 12–13 % baltymų ir 82–84 % riebalų, 60 % produkto riebumo sudaro traškučiai.

Speciali tešlos ruošimo technika

Naudojant traškučius galima paruošti ne tik trapią tešlą, bet ir ypatingą mille-feuille tekstūros tešlą, o dėl didelio tešlos riebumo 24–26 °C šaltą tešlą reikia ruošti specialiu būdu.

Fiziniai, cheminiai ir organoleptiniai ypatumai

Dėl 20–30 % riebumo, kuris susidaro naudojant kiaulienos traškučius ir riebalus, „tepertős pogácsa“ maistinė vertė didesnė, kepinys ne taip greitai džiūna ir galioja ilgiau, nei kiti šiai kategorijai priskiriami gaminiai.

1.8. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto tradicinės savybės

Žodis „pogácsa“ (paplotėlis) pirmą kartą pavartotas 1395 m. ir iš pradžių reiškė pelenuose ir žarijose keptą duonos pyragą. Vengriškose liaudies pasakose jis populiariai vadinamas „hamuban sült pogácsa“ (pelenuose keptas paplotėlis). Iki XVIII a. duonos pyragui, valgomam kaip duonai, apibūdinti naudotas žodis paplotėlių duona. Dabartinė mažesnė cilindriška ir pjaustyta rūšis Vengrijoje tapo populiari Viduramžiais. Tai buvo populiariausias kepinys Vengrijos valstiečių virtuvėje, buvo gaminamos kelios jo rūšys, o jo populiarumas nuo tada nesumažėjo.

„Tepertős pogácsa“ gamybos vystymą nulėmė dvi sąlygos: riebalų išgavimas kepinant riebią kiaulieną tapo įprastu dalyku, o traškučiai tapo kasdieniu maistu. Remiantis vidutinės XVIII a. 8-tojo dešimtmečio kilmingos šeimos apibūdinimu, riebios kiaulienos kepimas ir traškučių gaminimas jau nuo XVIII a. tapo diduomenės namų ūkio dalimi. Šią išvadą patvirtina tai, kad remiantis kilmingų šeimų turto inventoriumi, Didžiojoje lygumoje pradėjo rastis riebalų arba taukų statinaičių (Cegléd 1850–1900 m. Ceglédi Kossuth Múzeum kiadása (Cegléd Kossuth muziejaus leidinys) Ceglé, 1988 m., p. 28, 30. Szűcs). Galima manyti, kad valstiečių tradicija kepti riebalus ir vartoti kiaulienos riebalus kasdienėje mityboje ir apdirbant kiaulieną pradėjo populiarėti XIX a. viduryje dėl to, kad riebalų arba taukų statinaitės jau XIX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo įtrauktos į teritorijos tarp Dunojaus ir Tisos upių valstiečių kulinarinius registrus.

Remiantis žodiniais etnografiniais duomenimis, XIX–XX a. sandūroje centriniame Tisos regione valstiečių ūkiuose traškučiai naudoti muilui gaminti, jie vartoti pradėti laipsniškai. Paskerdus kiaulę, paplotėliai dažniausiai būdavo kepami su šviežiais nedideliais beodės kiaulienos traškučiais. XX a. 4-ojo dešimtmečio etnografinėje santraukoje teigiama, kad paplotėliai buvo gaminami iš nekildintos ir kildintos tešlos, be kitų sudedamųjų dalių, į juos buvo dedama traškučių [Bátky Zs.: Táplálkozás (Mityba): A magyarság néprajza (Vengrijos etnografija), Budapeštas, 1933 m., p. 100]. Todėl galima teigti, kad XX a. pradžioje tapo įprasta įmaišyti keptų riebalų traškučius į kildintą tešlą.

Iki šiol „Tepertős pogácsa“ vaidmuo išlieka svarbus kasdienėje virtuvėje. Jis pateikiamas kaip antrasis patiekalas su pagrindinio patiekalo sriuba (guliašu, pupelių sriuba), taip pat juo vaišinami svečiai susitikimuose ir konferencijose. patiekalą dažnai gamina namų šeimininkės, ypač per šeimos šventes (vestuves, krikštynas) ar tokias šventes, kaip Kalėdos ir Velykos, taip pat kaimo turizmo srityje jis dažnai patiekiamas kaip užkandis prie vyno [Hagyományok Ízek Régiók (Tradiciniai regionų skoniai), I tomas, p. 145–147].

Šio kepinio gerą vardą patvirtino ir kelios nuo XIX a. 9-ojo dešimtmečio iki dabar išleistos receptų knygos. Dobos C. József: Magyar-Franczia szakácskönyv (Vengriškų ir prancūziškų receptų knyga), p. 784–785, 1881 m.; Rozsnyai Károly: Legújabb nagy házi cukrászat (Naujieji vietiniai konditerijos gaminiai), p. 350, 1905 m.; Kincses Váncza receptkönyv (Kincses Váncza receptų knyga), p. 21, 1920 m.; Az Új idők második receptkönyve (Antroji šiuolaikinių receptų knyga), p. 182, 1934 m.; Hajdú Ernőné: Jaj, mit főzzek (Ką gaminti?), p. 73, 1941 m.; Rudnay János: A magyar cukrászat remekei (Vengrijos konditerijos gaminių šedevrai) p. 89, 1973 m.

1.9. Produkto specifinėms savybėms tikrinti taikomi būtiniausi reikalavimai ir procedūros

Ypatybės

Būtiniausi reikalavimai

Tikrinimo būdas ir dažnumas.

Riebumas

—	20–30 % sausosios medžiagos svorio

—	galima naudoti tik kiaulienos riebalus

Remiantis 3.5 punkte esančiu produkto apibūdinimu, tikrinimai kas šešis mėnesius vykdomi laboratorijoje.

Traškučiai (kremas)

—	naudojami kiaulienos traškučiai

—	naudojami beodės kiaulienos traškučiai

Remiantis produkto dokumentais arba produkto aprašu, partijų dokumentais.

Sudedamosios dalys

—	atsižvelgiant į 3.6 punkte pateiktą produkto apibūdinimą (kiaulienos traškučiai, kiaulienos riebalai, kvietiniai miltai, kiaušinis, kiaušinio baltymas, pienas, mielės, baltasis vynas arba actas, grietinė, druska ir pipirai).

Remiantis produkto dokumentais arba produkto aprašu, partijų dokumentais.

Organoleptinės produkto savybės (sudėtis, skonis ir kvapas)

—	trapi arba sluoksniuota mille-feuille struktūra

—	būdingas traškučių ir švelnus pipirų skonis ir kvapas

Organoleptiniai tyrimai kiekvienoje pamainoje.

2. Institucijos arba įstaigos, tikrinančios, ar laikomasi produkto specifikacijos reikalavimų

2.1. Pavadinimas ir adresas

Pavadinimas:	Mezőgazdasági Szakigazgatási Hivatal Központ, Élelmiszer- és Takarmánybiztonsági Igazgatóság (Centrinė žemės ūkio administravimo tarnyba, Maisto ir maisto saugos direktoratas)
Adresas:	1095 Budapest, Mester u. 81, Hungary
Tel.	+36 14563010
Faks.	—
El. paštas:	oevi@oai.hu

☒ viešasis

☐ privatusis

2.2. Institucijos ar įstaigos konkrečios užduotys

Tikrinančioji institucija tikrina, ar produktas atitinka produkto specifikacijoje nurodytus reikalavimus.

(1) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(2) ES Nr. HU-TSG-0107–01404–3.12.2015.

(3) 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1144/2013, kuriuo į garantuotų tradicinių gaminių registrą įtraukiamas pavadinimas [Tepertős pogácsa (GTG)] (OL L 303, 2013 11 14, p. 17).

(4) 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (OL L 93, 2006 3 31, p. 1). Šis reglamentas panaikintas ir pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(5) Žr. 3 išnašą.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 94

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. kovo 10d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2016/C 094/01	Euro kursas	1
2016/C 094/02	2016 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Komisijos elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinių rodiklių ekspertų grupė	2
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2016/C 094/03	Dujų rūšys ir atitinkami tiekimo slėgiai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/142/EB, susijusios su dujas deginančiais prietaisais, 2 straipsnio 2 dalį	6

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2016/C 094/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7952 – Bridgepoint Group / Smyk Group) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	7
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2016/C 094/05	Garantuoto tradicinio gaminio pavadinimo paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 26 straipsnio 2 dalį	8

Šalis	Dujų kategorija	Wobbe skaičius (bendrasis), kuris yra		Tiekimo slėgis (mbar)
Šalis	Dujų kategorija	MJ/m3 arba kWh/m3 (0 °C)	MJ/m3 arba kWh/m3 (15 °C)	Maž.	Nom.	Didž.
Danija	PIRMA a grupė	23,60–26,20 MJ/m3 6,56–7,28 kWh/m3	22,37–24,84 MJ/m3 6,21–6,90 kWh/m3	6 (1)	8 (1)	15 (1)
	ANTRA H grupė	50,76–55,80 MJ/m3 (2) (3) 14,10–15,5 kWh/m3 (2) (3)	48,12–52,90 MJ/m3 (2) (3) 13,37–14,69 kWh/m3 (2) (3)	17 (1)	20 (1)	25 (1)
	TREČIA B arba P grupė	76,90–92,10 MJ/m3 21,36–25,58 kWh/m3	72,90–87,31 MJ/m3 20,25–24,25 kWh/m3	25 (1)	30 (1)	35 (1)


	(1) Tekstas svarbus EEE