19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/1

19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/2

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, kuri į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) įtraukta pagal jos 6 straipsnį, ypač į Chartijos 38 straipsnį, kuriame nustatoma, kad Sąjungos politika užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, pagal kurį Sąjunga „siekia… didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo“,

—

atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, ES atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

—

atsižvelgdamas į SESV 11 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

—

atsižvelgdamas į SESV 12 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“,

—

atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį, 114 straipsnio 3 dalį bei 169 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

—

atsižvelgdamas į SESV 169 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad, „siekdama remti vartotojų interesus ir užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą, Sąjunga padeda užtikrinti vartotojų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, taip pat skatinti jų teisę į informaciją, šviečiamąją veiklą ir burtis į organizacijas savo interesams ginti“,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendaciją 98/560/EB dėl Europos audiovizualinės ir informacijos paslaugų pramonės konkurencingumo plėtros, skatinant nacionalines programas, skirtas siekti panašaus ir veiksmingo nepilnamečių apsaugos ir žmogaus orumo apsaugos lygio (1),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) (COM(2009)0336) taikymo,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1926/2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (4),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EBB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ ir į 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos (6),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, kuriuo siekiama sukurti taisyklių ir principų, susijusių su akreditavimu ir rinkos priežiūra, bendrąją sistemą (7),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos (Žaislų saugos direktyva) (8),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti, ir į 2004 m. liepos 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę (9),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330) ir į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (COM(2009)0336) taikymo,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir į lydimąjį Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos (10),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (11),

—

atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti 2010 m. gegužės 9 d. ataskaitą Komisijai dėl bendrosios rinkos atnaujinimo „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)“ (14),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 22 d. Komisijos darbinį dokumentą „Rinka turi būti naudinga vartotojams. Ketvirtoji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė“ (SEC(2010)1257),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. ataskaitą „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 4 d. Komisijos darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos vidaus vartotojai. Penktoji vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė“ (SEC(2011)0299),

—

atsižvelgdamas į Europos vartotojų centrų tinklo metinę ataskaitą už 2010 m., kurią Europos Sąjungos leidinių biuras paskelbė 2011 m.,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos (16),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Rinka turi būti naudinga vartotojams. Šeštoji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė“ (SEC(2011)1271),

—

atsižvelgdamas į pirmojo Bendrosios rinkos forumo, surengto 2011 m. spalio 3–4 d. Krokuvoje (Lenkijoje) „Krokuvos deklaraciją“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl visų rūšių transporto keleivių teisių (17) ir į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl nustatytų oro transportu keliaujančių asmenų teisių veikimo ir taikymo (19),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (20),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 9 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vartotojų programos 2014–2020 m. (COM(2011)0707) ir į susijusius dokumentus (SEC(2011)1320 bei SEC(2011)1321),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl naujos vartotojų reikalų politikos strategijos (21),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos keleivių teisių vizija. Komunikatas dėl visų rūšių transporto keleivių teisių“ (COM(2011)0898),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl vieningos Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijos (22),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Elektroninių viešųjų pirkimų strategija“ (COM(2012)0179),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ (COM(2012)0196),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos (23),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (24),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2012)0225),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 29 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. Kuriose Europos šalyse vartotojams sudarytos geriausios sąlygos? Septintoji vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė“ (SWD(2012)0165),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą pavadinimu „Rinka turi būti naudinga vartotojams“, Aštuntoji vartotojų rinkos rezultatų suvestinė (SWD(2012)0432),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 4 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (COM(2012)0238),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl žinių, susijusių su vartotojų įgalinimu, gerinimo 2012–2014 m. (SWD(2012)0235),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo (25),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2012)0225),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0163/2013),

A.

kadangi vartotojų ir jų teisių skatinimas ir apsauga yra pagrindinės ES vertybės;

B.

kadangi vartotojai atlieka pagrindinį vaidmenį ekonomikoje, nes vartojimas yra vienas iš pagrindinių augimą skatinančių veiksnių Sąjungoje;

C.

kadangi ES piliečiams, kaip vartotojams, tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir kadangi atsižvelgiant į tai reikėtų pripažinti, kad vartotojų vaidmuo yra ES ekonominės politikos dalis;

D.

kadangi nustatytas Sąjungos tikslas siekti aukšto vartotojų informuotumo, įgalinimo ir apsaugos lygio kartu užtikrinant tinkamą Sąjungos verslo konkurencingumo ir ūkių pusiausvyrą; ypač saugant vartotojų sveikatą, saugumą ir ekonominius interesus, taip pat remiant jų teisę į informaciją, švietimą ir teisę burtis į organizacijas;

E.

kadangi vartotojai nėra vienoda vienalytė grupė, į jų tarpusavio skirtumus reikia aptarti Europos vartotojų darbotvarkėje, nes savo kompetencija, teisės aktų išmanymu, brandumu ir pasiruošimu pasinaudoti regreso teisėmis jie labai skiriasi; kadangi įgyvendinant Europos vartotojų darbotvarkę reikia atsižvelgti į nediskriminavimą ir prieinamumą;

F.

kadangi reikia skatinti vartotojų tirkumą, pasitikėjimą rinka ir žinias apie vartotojų teises, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų vartotojų grupėms, pvz., vaikams, pagyvenusiems asmenims ir kitiems pažeidžiamumo situacijose esantiems vartotojams; kadangi šiuo atžvilgiu vartotojams Sąjungoje būtinai reikia siūlyti geresnę apsaugą nup produktų ir paslaugų, kurie gali kelti pavojų jų veikatai arba saugai;

G.

kadangi tinkama ir pakankama informacija reiškia, kad ji yra lengvai pasiekiama, skaidri, neklaidinanti ir palyginama;

H.

kadangi siekis sukurti veiksmingai veikiančią vidaus rinką atitinka Lisabonos darbotvarkės tikslus skatinti augimą ir užimtumą, kad tai būtų naudinga 500 mln. ES vartotojų;

I.

kadangi elektroninė prekyba dėl jos milžniško tarpvalstybinio potencialp ypač naudinga visiems vartotojams, nes ji suteikia vartotojams galimybę visokeriopai naudotis bendrosios rinkos pranašumais; kadangi elektroninė prekyba kaip įtrauktiems priemonė labai naudinga neįgaliems vartotojams, žmonėms su judėjimo negalia ir geografiniu požiūriu nepalankiose kaimo vietovėse gyvenantiems vartotojams;

J.

kadangi dėl neaiškios vartotojų teisių apsaugos vykdant tarpvalstybinę prekybą mažėja rinkos integracijos nauda;

K.

kadangi elektroninės prekybos plėtrai trukdo tebesanti skaitmeninė Sąjungos piliečių, ypač vyresnių asmenų, atskirtis; kadangi dauguma viešųjų ir privačiųjų interneto svetainių vis dar nepasiekiami neįgaliems asmenims arba mažesnio skaitmeninio raštingumo asmenims;

L.

kadangi dėl bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo kyla pavojus vartotojų teisėms; kadangi kai kurios interneto svetainės netinkamos tarpvalstybiniams pirkėjams ir vartotojams; kadangi greitai įsigalios persvarstyta Direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) ir Reglamentas dėl ginčų elektroninio sprendimo (GES), kuriais bus suteikta naudingų priemonių vartotojams, ypač tarpvalstybinėms operacijoms; kadangi reikia toliau svarstyti tinkamus mechanizmus, kad kolektyviniai ieškiniai būtų veiksmingai nagrinėjami;

M.

kadangi per neseniai kilusią finansų krizę išryškėjo svarbus poreikis apsaugoti ir informuoti vartotojus finansinių ir bankų paslaugų srityje, nes tokie produktai gali turėti tiesioginį poveikį jų bendrai gerovei, taip pat išryškėjo nešališkų vartotojų konsultacijų poreikis;

N.

kadangi Europos vartotojų darbotvarkėje nustatytos pagrindinės Sąjungos vartotojų politikos priemonės, skirtos strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti;

O.

kadangi dabartinė ekonomikos krizė taip pat daro didelį neigiamą poveikį vartotojų perkamajai galiai bendrojoje rinkoje, ypač vartotojams, dėl socialinių arba finansinių aplinkybių atsidurusiems pažeidžiamumo situacijose; kadangi dėl to vartotojų teisės turėtų būti deramai pripažintos;

P.

kadangi bendrojoje rinkoje Sąjungos vartotojams suteikiama galimybė gauti didelį aukštos kokybės produktų ir paslaugų, siūlomų konkurencingomis kainomis, asortimentą; kadangi ekologiškų produktų gamyba ir ekologiškų paslaugų teikimas skatina atsakingą vartojimą, tokiu būdu skatinamas tvarus vystymasis, užimtumas ir ekonomikos augimas; kadangi Komisija turėtų aptarti ir išnagrinėti naujas vartojimo formas, pvz., bendradarbiavimu pagrįstą vartojimą;

Q.

kadangi atsižvelgiant į technikos ir mokslo žinių pažangą reikės atlikti būtinus patikslinimus, susijusius tiek su maisto produktų, tiek su kitų pagrindinių vartojimo prekių sauga;

R.

kadangi turi būti stiprinamas vartotojų asociacijų vaidmuo visose srityse, priimant būtinas teisines ir ekonomines priemones bei remiant jų gebėjimų ugdymą; kadangi vartotojų asociacijos atlieka unikalų vaidmenį kaip pasitikėjimo ir bendros rinkos vystymosi garantai;

S.

kadangi keleiviai nepakankamai informuoti apie savo teises ir paslaugų kokybę, kurios jie turi teisę tikėtis, ir keleivių teisinius skundus dažnai sunku pateikti ir patenkinti; kadangi reikalingos gairės siekiant palengvinti ir pagerinti įvairių keleivių teisių reglamentų taikymą visų rūšių transporto priemonėms; kadangi ateityje persvarstydama Kelionių paketų direktyvą Komisija turi visapusiškai išnagrinėti elektroninės prekybos ir skaitmeninių rinkų poveikį vartotojų elgsenai Europos turizmo pramonėje;

T.

kadangi esamuose ES teisės aktuose siūloma pagrindinė visų rūšių transporto priemonių keleivių apsauga, bet ne visų šių keleivių teisių taikymas, priežiūra ir vykdymas tinkamai užtikrinami visų rūšių transporto priemonėse ir visose Sąjungos dalyse, tai trukdo laisvam judėjimui bendroje rinkoje, nes daro neigiamą poveikį piliečių pasitikėjimui keliaujant ir kenkia sąžiningai vežėjų konkurencijai;

U.

kadangi, kalbant apie kompiuterizuotas rezervacijos sistemas, reglamentuojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl bendrų oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje taisyklių (nauja redakcija) (26), keleiviai turi galėti aiškiai atskirti į tarifus įtrauktas nepasirenkamas veiklos išlaidas ir užsakomus pasirenkamus elementus, nes tai padidins skaidrumą vartotojams užsakant bilietus internetu;

V.

kadangi į Europos Komisijos komunikatą dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės įtraukti šie keturi pagrindiniai tikslai: 1) gerinti vartotojų saugą; 2) gerinti informuotumą; 3) užtikrinti teisės aktų vykdymą ir žalos atlyginimą; ir 4) pritaikyti teises ir pagrindines politikos sritis prie ekonominių ir socialinių pokyčių; kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų skatinti veiksmingą ir greitą vartotojų apsaugos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę;

W.

kadangi ES nustatė išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus, kad būtų įgyvendinti 2020 m. tikslai ir užtikrinta, kad iki 2050 m. didžioji tiekiamos energijos dalis būtų gaunama iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių;

X.

kadangi šiuo metu rengiami pasiūlymai turi atitikti keturis nurodytus pagrindinius tikslus;

1.

palankiai vertina visa apimantį Europos vartotojų darbotvarkės požiūrį, visų pirma tai, kad darbotvarkė apima beveik visas vartotojams svarbias politikos sritis ir taip siunčia aiškų signalą, kad vartotojų saugos bendrojoje rinkoje ir jų teisių vaidmuo ir reikšmė turi būti stiprinami, taip pat reikia stiprinti vartotojų asociacijas; tačiau pabrėžia, kad tai taip pat turi atsispindėti Komisijos teisėkūros ir kituose pasiūlymuose;

2.

palankiai vertina Komisijos norą bendradarbiauti su prekiautojais ir tarpininkais įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvoms, kuriomis skatinama vartotojų sauga, remti; mano, kad Komisija turėtų nuolatos tęsti dialogą su privačiuoju sektoriumi, kad iniciatyvos būtų priimtos ir pritaikytos realybėje;

3.

ragina suteikti vartotojams galimybę lengvai ir veiksmingai naudotis savo teisėmis svarbiausiose srityse, įskaitant mitybą, sveikatos priežiūrą, energetiką, finansines ir skaitmenines paslaugas, prieigą prie plačiajuosčio interneto, duomenų apsaugą, transportą ir telekomunikacijas;

4.

ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis vyriausybėmis Sąjungos mastu rengiant kampaniją, skirtą žinioms apie vartotojų teises ir interesus gerinti; pabrėžia, kad šios kampanijos sėkmei svarbu, jog šiame procese dalyvautų ne tik viešasis sektorius ir vartotojų apsaugos organizacijos, bet ir privatusis sektorius;

5.

mano, kad būtina remti elektronines platformas, pvz., „Europos įmonių tinklą“ ir svetainę „Jūsų Europa“, kuriomis prisidedama prie Europos bendrosios rinkos plėtojimo ir teikiama vartotojams ir MVĮ svarbi informacija;

6.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip pagerinti piliečių žinias apie finansų sektorių, kad žmonės prieš nuspręsdami imti paskolą turėtų reikiamą informaciją; ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunajai kartai ir visuomenės švietimui apie trumpalaikius kreditus;

7.

pabrėžia, kad vykdant vartotojų mokymą mažėja rizika, jiems kylanti dėl pavojingų ar padirbtų produktų, spekuliacinių finansinių produktų ir apgaulingos reklamos; laikosi nuomonės, kad vartotojų švietimas (įskaitant finansinį švietimą) bei įgalinimas turi būti vykdomi visą gyvenimą ir turėtų prasidėti nuo pat mokyklos; pabrėžia, kad reikia išvengti per didelio informacijos krūvio ir vietoj to sumažinti žinių spragą ir pagerinti vartotojų sąmoningumą teikiant patikimą, aiškią, palyginamą ir tikslinę informaciją;

8.

pabrėžia, kad siekiant, kad vartotojai visiškai naudotųsi savo teisėmis, negalima pamiršti apie įmonių vaidmenį ir jų švietimą; mano, kad įmonės turi gerai išmanyti vartotojų teises, siekiant, kad būtų visapusiškai įgyvendinti esami vartotojų teisių apsaugos įstatymai; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis šiam tikslui reikalingų priemonių, skiriant daug dėmesio mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

9.

pabrėžia, kad dėl įvairių tyrimų išvadų vartotojams ilgalaikiu laikotarpiu kelia nerimą galimi to paties prekės ženklo ir tokios pačios pakuotės produktų, kurie platinami bendrojoje rinkoje, kokybės skirtumai; mano, kad skirtingų valstybių narių vartotojai bendrojoje rinkoje pirkdami to paties prekės ženklo ir pakuotės produktus negali gauti vienodo lygio kokybės; pabrėžia, kad bet kokio pobūdžio vartotojų diskriminacija yra nepriimtina;

10.

ragina Komisiją atlikti prasmingą šios problemos tyrimą, kuris leistų įvertinti, ar reikia pritaikyti esamus Sąjungos teisės aktus; ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą ir vartotojus apie tokio tyrimo rezultatus;

11.

ragina Komisiją nustatyti atnaujintas ir suvienodintas taisykles, pagal kurias būtų užtikrinamas produktų saugumas ir autentiškumas; bet kokiu atveju tikisi, kad pasiūlymu iš dalies keisti Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos bus užtikrintas aukšto lygio vartotojams skirtų produktų saugumas;

12.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti teisinę produktų saugos sistemą ir šiomis aplinkybėmis pabrėžia veiksmingos rinkos stebėsenos svarbą, nes Europos bendrojoje rinkoje tebesama nesaugių produktų, įskaitant ženklu CE pažymėtus produktus;

13.

ragina užtikrinti, kad vartotojai saugiai naudotųsi mokslo ir technologijų pažanga, galėtų gauti informacijos bei nešališkas konsultacijas ir naudotis priemonėmis, būtinomis siekiant teisingai ir veiksmingai atlyginti žalą;

14.

ragina valstybes nares ir Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama paversti mokslo pažangos, technologijų plėtros ir kitų inovacijų rezultatus nauda vartotojams, tinkamai atsižvelgiant į vartojimo prekių saugos teisės aktus;

15.

ragina vartojimo prekių, pagamintų naudojant nanotechnologijas ar genetiškai modifikuotus organizmus, rinkose užtikrinti pakankamą vartotojų apsaugą ir gaminių saugą;

16.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti mokslinės patirties ir reguliavimo institucijų nuomonės nepriklausomumą, ypač sveikatos, aplinkos ir maisto politikos srityse, kad būtų užtikrintas aukščiausias vartotojų sveikatos apsaugos ir pasitikėjimo lygis;

17.

pažymi, kad būtina geriau ginti pažeidžiamų vartotojų grupių, pavyzdžiui, vaikų, vyresnių asmenų ir kitų pažeidžiamumo situacijose esančių vartotojų, teises, ypač susijusias su transportu, finansinėmis paslaugomis, energetika ir IRT; pabrėžia, kad reikia imtis priemonių Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu siekiant užtikrinti tinkamas minėtų vartotojų apsaugos garantijas;

18.

pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi skatinti atsakingą ir tvarų vartojimą, siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų, taip pat vartotojams reikia suteikti visas galimybes patekti į rinkas, atsižvelgiant į itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomikos Sąjungą, pagrįstą solidarumo principu; mano, kad reikia kovoti su maisto švaistymu, pratęsti vartojimo prekių trukmę, skatinti perdirbimą ir dėvėtų daiktų naudojimą, dar labiau didinti bendrojoje rinkoje esančių produktų energetinį veiksmingumą;

19.

primygtinai reikalauja, kad Komisija ir toliau atidžiai stebėtų, kaip vykdomi teisės aktai, kuriais palaikoma bendrosios rinkos plėtra; ragina Komisiją, vadovaujantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, imtis būtinų teisinių veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios pažeidžia ar neįgyvendina bendrosios rinkos teisės aktų arba neužtikrina jų vykdymo;

20.

palankiai vertina kitas teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti visiškai integruotą bendrąją rinką, taip siekiant padidinti konkurenciją ir veiksmingumą bei Sąjungos vartotojams suteikti didesnį pasirinkimą;

21.

ypač ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad laiku ir nuosekliai būtų įgyvendinti Sąjungos vartotojų acquis, ypač Vartotojų teisių direktyva (27), Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (28) ir Direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (29); taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti vartotojų acquis veiksmingumą; pabrėžia, jog yra įrodymų, kad vartotojai vis dar nežino savo teisių bendrojoje rinkoje, ir atitinkamai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti aiškios ir išsamios informacijos prieinamumą vartotojams, kaip įgyvendinimo proceso dalį, taip pat informaciją apie esamas vartotojų teisių gynimo priemones;

22.

ragina Komisiją aktyviau vertinti, ar piliečiai valstybėse narėse turi galimybę naudoti bankų sąskaitas; kviečia Komisiją informuoti, kaip ši problema sprendžiama, ir pateikti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu iki 2014 m. pirmojo ketvirčio pabaigos;

23.

rekomenduoja geriau išnaudoti turimą informaciją apie vartotojų elgesį ir ypač mano, kad yra galimybių veiksmingiau panaudoti vartotojų rezultatų suvestinės rezultatus; atitinkamai siūlo, kad Jungtinis tyrimų centras (JTC), vykdydamas finansuojamą mokslinio tyrimo projektą, atliktų analizę ir stebėjimą siekiant nustatyti, kokios yra prioritetinės sritys piliečiams, kai kalbama apie jų vartotojų teisių gerinimą bendrojoje rinkoje, ir atitinkamai pritaikytų vartotojus informuojančių organizacijų skleidžiamą turinį, formatą ir veiklą;

24.

pabrėžia, kad ES politika turi būti skatinamas vartotojų asociacijų bendradarbiavimas su valdžios institucijomis visose srityse, tokiu būdu užtikrinant lengvą prieigą prie būtinų finansinių išteklių, taip pat turi b ūti skatinamas šių asociacijų gerosios patirties ir žinių mainai; mano, kad reikėtų įsteigti Europos asociacijų registrą, padėsiantį steigti tokias asociacijas;

25.

mano, kad Komisija turėtų skirti dėmesį ne tik skaitmeninio turinio pirkimui skaitmeninėje aplinkoje, bet ir tam, kaip skatinti prekių ir paslaugų pardavimą skaitmeninėje aplinkoje ir skatinti vartotojų pasitikėjimą, kad vartotojai žinotų, kaip jie gali apginti savo teises ir galėtų išspręsti ginčus, jei įsigytų prastos kokybės produktą ar paslaugą;

26.

ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti vartotojų apsaugai trumpalaikių paskolų srityje, nes krizės laikotarpiu tai yra patys pažeidžiamiausi žmonės, kurie naudoja šiuos finansinius produktus iki galo nesuvokdami savo, kaip paskolos ėmėjų, įsipareigojimų ir rizikos;

27.

primena, kad pakankama ir tinkama informacija vartotojams turi būti teikiama kartu su įgalinimo priemonėmis, kad jie galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos galimybes;

28.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad pagerintų vartotojams prieinamą informaciją apie tai, kaip geriau valdyti namų ūkių energijos suvartojimą;

29.

pabrėžia, kad būtina įgyvendinti tarpvalstybinius energetikos projektus, įtrauktus į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), nes taip valstybėse narėse bus skatinama elektros ir dujų tiekėjų konkurencija ir didinamas energetikos sektoriaus nepriklausomumas;

30.

ragina stiprinti Sąjungos konkurencijos politiką ir užtikrinti, kad šiame procese svarbiausias būtų vartotojų teisių rėmimas; mano, kad šis pertvarkymas ypač yra svarbus tvirtos skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrai; šiuo atžvilgiu pažymi kainų palyginimo svetainių svarbą ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti jų nepriklausomumą;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti būtinus išteklius, kad Darbotvarkė būtų veiksmingai įgyvendinama, taip pat atsižvelgiant į 2014-2020 daugiametę finansinę programą, ir sistemingai atlikti poveikio vertinimus;

32.

pabrėžia, kad vis greitėjanti elektroninės prekybos plėtra yra labai svarbi vartotojams, nes jiems pasiūlomas platesnis pasirinkimas, ypač asmenims, kurie gyvena mažiau prieinamose, atokiose arba tolimose vietovėse, taip pat žmonėms su judėjimo negalia, kurie kitu atveju neturėtų galimybės gauti plataus prekių pasirinkimo;

33.

ragina Komisiją imtis priemonių prieš nevienodą vartotojų bendrojoje rinkoje traktavimą, nes įmonės, vykdydamos tarpvalstybinę internetinę prekybą paštu, dažnai taiko prekių siuntimo apribojimus;

34.

pabrėžia, kad ne visi vartotojai turi galimybių arba gebėjimų naudotis internetu, todėl paslaugas vartotojams reikėtų siūlyti keliais kanalais;

35.

pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas yra būtinas tiek vidaus, tiek tarpvalstybinei elektroninei prekybai; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta produktų kokybė, sauga, atsekamumas ir autentiškumas, vengiama nusikalstamos ar nesąžiningos veiklos, laikomasi asmens duomenų apsaugos nuostatų ir užtikrinta, kad prireikus būtų suteiktas tinkamas, informuotas ir aiškus vartotojo sutikimas dėl asmens duomenų panaudojimo;

36.

pabrėžia, kad asmens duomenų apsauga yra svarbi vartotojų apsaugos ir bendrosios skaitmeninės rinkos veikimo ir augimo prielaida;

37.

pabrėžia, kad vartotojai tikisi greitai, patikimai ir kompetentingai teikiamų elektroninės prekybos paslaugų, ir kad vartotojų pasitikėjimui užtikrinti būtinos gerai veikiančios pristatymo paslaugos;

38.

palankiai vertina Komisijos numatytas priemones finansinių paslaugų sektoriuje ir pabrėžia būtinybę sukurti visa apimančią teisinę sistemą, kuria būtų užtikrinamos nepriklausomos konsultacijos vartotojams, ypač finansinių paslaugų sektoriuje; pabrėžia, kad rinkų informacija turi būti patikima, aiški ir suprantama ir kad ji turi būti prieinama elektroniniu būdu ir kitais būdais; pabrėžia, kad būtina imtis teisinių veiksmų prieš nesąžiningą komercinę veiklą ir nesąžiningas sutarčių nuostatas; pabrėžia, kad reikia apsaugoti vartotojus, kurie pateko į finansinio produkto „spąstus“;

39.

pažymi naują Komisijos pasiūlymą (COM(2013)0130, 2013 m. kovo 13 d.) dėl Reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru; mano, kad reikia visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis plačiai paskelbti glaustą visų rūšių transporto keleiviams bendrų teisių sąrašą;

40.

pabrėžia, kad visiems vartotojams turi būti suteikta teisė naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita ir teikiama aiški ir svarbi informacija apie investicinius produktus, kaip numatyta, be kita ko, pasiūlyme dėl Reglamento dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (COM(2012)0352); pabrėžia, kad reikalingos griežtos finansų rinkų reguliavimo taisyklės; pabrėžia, kad dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės silpnėja didelės vartotojų dalies padėtis rinkose, vartotojai tampa vis pažeidžiamesni, daugėja mažų garantijų darbą dirbančių asmenų, didėja nedarbo lygis, mažėja perkamoji galia ir didėja nelygybė; ragina Komisiją formuojant politiką atsižvelgti į šias naujas aplinkybes;

41.

pažymi, kad nacionalinės, vietos ir Europos valdžios institucijos privalo glaudžiai bendradarbiauti su vartotojų asociacijomis, kad būtų nustatyti konsultavimosi mechanizmai ir vykdomos Darbotvarkėje numatytos priemonės;

42.

prašo Komisijos užtikrinti, kad pranešimo sistema RAPEX (skubaus įspėjimo apie ne maisto produktus sistema) būtų skaidresnė ir veiksmingesnė; turi būti plėtojami Europos vartojimo centrų tinklas (angl. ECC) ir Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas (angl. CPC); Komisija turėtų išnagrinėti galimybę paslaugoms sukurti į RAPEX panašią sistemą;

43.

pabrėžia, kad teisių gynimo priemonės, pvz., alternatyvus ginčų sprendimas (AGS) arba ginčų elektroninis sprendimas, turi būti greitos, prieinamos ir veiksmingos; pažymi, kad veiksmingai teisei kreiptis į teismą tarpvalstybiniuose ginčuose neturėtų trukdyti sunkumai dėl tarpvalstybinio ginčo pobūdžio, išteklių arba informacijos apie teisinės pagalbos prieinamumą trūkumo; taigi ragina toliau tobulinti 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/8/EB įgyvendinimą, ir prireikus, ją persvarstyti siekiant pašalinti jos trūkumus;

44.

pabrėžia, kad alternatyvaus ir elektroninio ginčų sprendimo priemonės negali pakeisti kolektyvinės teisinės apsaugos mechanizmo; todėl ragina Komisiją ištirti priemones, kuriomis būtų sukurta visos Sąjungos vieninga kolektyvinių ieškinių priemonė vartotojų apsaugos srityje, taikytina tarpvalstybiniams atvejams; pabrėžia, kad nesuderintos iniciatyvos Sąjungos viduje galėtų nulemti susiskaidymą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti kolektyvinio žalos atlyginimo veiksmingumą ir išvengti galimo piktnaudžiavimo, galimybę teikti atstovaujamuosius ieškinius pagal Sąjungos kolektyvinio žalos atlyginimo koncepciją turėtų turėti tik nacionaliniu lygiu tinkamai pripažinti subjektai (valdžios institucijos, pvz., ombudsmenai arba vartotojų organizacijos); primygtinai reikalauja pagrįsti Sąjungos kolektyvinio žalos atlyginimo koncepciją savanoriško dalyvavimo (angl. opt-in) principu;

45.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti galimybę gauti prekių ir paslaugų Sąjungoje, įskaitant tokias sritis kaip žmogaus sukurta aplinka, transportas ir IRT; ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo Sąjungos prieinamumo aktą;

46.

pažymi, kad pagal būsimą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą Europos vartotojų darbotvarkei turi būti sudaromos galimybės gauti pakankamą plataus užmojo finansavimą;

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/12

—

atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą, nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 23 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Direktyvos 2003/8/EB, numatančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles, taikymo (COM(2012)0071),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0161/2013),

A.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą“;

B.

kadangi Tarybos direktyvoje 2003/8/EB išdėstytos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad piliečiai, dalyvaujantys tarpvalstybiniuose ginčuose, turėtų teisę kreiptis į teismą;

C.

kadangi pagrindine tos direktyvos nuostata užtikrinama, kad nebūtų galima atsisakyti suteikti teisinės pagalbos tik dėl to, kad ginčas yra tarpvalstybinio pobūdžio, o kiekviena valstybė narė laikosi savo teisinės pagalbos sistemos, ši pagalba turi būti prieinama asmenims iš kitų valstybių narių;

D.

kadangi direktyvoje taip pat nustatytos tarpvalstybinės teisinės pagalbos suteikimo sąlygos, ypač susijusios su finansiniais ištekliais, ginčo esme ir tarpvalstybiniu ginčo pobūdžiu;

E.

kadangi teisinė pagalba turi būti suteikiama tik asmenims, kurių finansiniai ištekliai neleidžia jiems kreiptis į teismą be tokios pagalbos;

F.

kadangi šie ištekliai vertinami pagal gaires, galiojančias valstybėje narėje, kurioje teismas nagrinėja bylą, ir keliose valstybėse narėse yra nustatytos ribos;

G.

kadangi valstybėse narėse šios ribos labai skiriasi, ir jei vienoje valstybėje narėje manoma, kad piliečiui reikalinga teisinė pagalba, kitoje valstybėje narėje gali būti manoma, kad jam teisinės pagalbos nereikia, ir kadangi direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje iš dalies pripažįstama, jog tokia problema egzistuoja;

H.

kadangi siekiant panaikinti šiuos skirtumus, reikėtų apsvarstyti, ar piliečiui taip pat turėtų būti leidžiama prašyti suteikti teisinę pagalbą savo gyvenamojoje valstybėje narėje, o dėl jo prašymo sprendimą priimtų tos valstybės narės institucijos;

I.

kadangi siekiant palengvinti tiek piliečių, tiek direktyvą taikančių institucijų padėtį, tarpvalstybinės teisinės pagalbos prašymo atveju piliečiams turėtų būti suteikiama galimybė pasirinkti, kur būtų priimtas sprendimas dėl jų prašymo: arba jų gyvenamojoje valstybėje narėje, arba valstybėje narėje, kurioje yra teismas ar kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas;

J.

kadangi, jei toks pasirinkimas būtų suteiktas, valstybių narių institucijos galėtų taikyti savo kriterijus, o ne būtų priverstos perduoti prašymą arba vadovautis kitų valstybių narių sąlygomis ir gairėmis;

K.

kadangi piliečiams, kurių teisė pasinaudoti teisine pagalba buvo pripažinta jų gyvenamojoje valstybėje narėje, galėtų būti išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas, kurį turėtų pripažinti valstybės narės, kurioje yra teismas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas, institucijos;

L.

kadangi tarpvalstybinė teisinė pagalba pagal direktyvą taip pat apima papildomas išlaidas, tokias kaip vertimo žodžiu, vertimo raštu ir kelionės išlaidas, patiriamas nagrinėjant tarpvalstybines bylas;

M.

kadangi informacija apie teisinę pagalbą, turi būti pateikta viena iš Sąjungos kalbų siekiant užtikrinti, kad piliečiai apie galimybes gauti teisinę pagalbą būtų gerai informuoti jiems suprantama kalba;

N.

kadangi 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijoje dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą pateikiamos panašios nuostatos, tačiau ji taikoma tik 17 iš 27 valstybių narių;

O.

kadangi dėl to likusios valstybės narės turėtų būti skatinamos pasirašyti ir ratifikuoti konvenciją;

1.

džiaugiasi, kad Komisija pateikė Direktyvos 2003/8/EB taikymo ataskaitą;

2.

apgailestauja, kad Komisija atskirai nesvarsto Europos procedūrų, kurioms teisinės pagalbos direktyva taip pat yra taikoma, pavyzdžiui, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros, nors jos taikymą minėtai procedūrai laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. būtų buvę galima apsvarstyti;

3.

su džiaugsmu pažymi, kad šią direktyvą perkėlė visos valstybės narės; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvos taikymo srities tam tikrais aspektais aiškinimas valstybėse narėse skiriasi;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad kitoje ataskaitoje turėtų būti nurodytas bylų skaičius ir teminė sritis, suskaidyti pagal kiekvieną šalį, siekiant išsamiau ir patikimiau apžvelgti naudojimąsi šia priemone;

5.

apgailestauja dėl to, kad palyginti nedaug piliečių ir praktikuojančių teisininkų žino apie teises, suteikiamas pagal šią direktyvą;

6.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, skirtų informuotumui apie teisę į tarpvalstybinę teisinę pagalbą civilinėse ir komercinėse bylose didinti, ir taip skatinti laisvą piliečių judėjimą;

7.

pripažįsta pasiektus gerus ES e. teisingumo portalo, ES teisminio tinklo ir projekto „Ryšių palaikymas e. teisingumo srityje keičiantis duomenimis internetu“ (angl. e-CODEX) rezultatus, visų pirma galimybę ES e. teisingumo portale sužinoti apie Tarybos direktyvoje 2003/8/EB numatytas teisinės pagalbos rūšis; tačiau ragina visose šiose sistemose užtikrinti didesnį aiškumą ir galimybę lengvai gauti šių rūšių teisinę pagalbą ir nacionalinę teisinę pagalbą, taip pat pateikti aiškią praktinio pobūdžio informaciją apie tai, kaip geriausiai kreiptis dėl teisinės pagalbos skirtingose valstybėse narėse nagrinėjant tarpvalstybinius civilinius ir komercinius ginčus;

8.

be to, ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti vykdyti veiksmingą informavimo kampaniją, kad šią informaciją gautų kuo daugiau galimų pagalbos gavėjų ir praktikuojančių teisininkų;

9.

mano, kad kitos ES lygmens procedūros, pavyzdžiui, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra ir Europos mokėjimo įsakymo procedūra, taip pat nėra gerai žinomos ir, jei bus vykdoma dabartinė informavimo politika, netaps labai žinomos;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog būtų sudarytos galimybės susipažinti su informacija apie teisinę pagalbą, reikėtų naudoti naujas technologijas ir ryšių priemones; todėl rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms naudotis įvairiais ryšių kanalais, įskaitant internetines kampanijas ir sąveikiąsias platformas, pvz., Europos e. teisingumo portalą, nes tai yra ekonomiški būdai užmegzti ryšius su piliečiais;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti pradėtų bylų nagrinėjimo tęstinumą, reikia sudaryti geresnes sąlygas siekiant laikinai ar nuolat saugoti teisinės pagalbos formas ir kitų procedūrų, visų pirma Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros ir Europos mokėjimo procedūrų, formas, kartu užtikrinant, kad jos būtų vienodai pateikiamos visomis kalbomis bei skelbiamos elektroninio Europos teisminio atlaso civilinėse bylose interneto svetainėje ir Europos e. teisingumo portale; ragina Komisiją nedelsiant imtis priemonių šiuo tikslu;

12.

mano, kad reikėtų sudaryti praktikuojančių teisininkų, kurie turi pakankamai kalbinių ir lyginamosios teisės įgūdžių, kad galėtų teikti tarpvalstybinę teisinę pagalbą, duomenų bazes, ir taip užtikrinti, kad būtų paskiriami praktikuojantys teisininkai, gebantys veikti tokiais atvejais; nors pripažįsta, kad dabartinės tarpvalstybinės teisės duomenų bazės, pvz., teisininkų paieškos platforma „Find-a-Lawyer“, yra gerosios patirties pavyzdys šioje srityje, tačiau ragina tobulinti šias priemones, kad jas būtų galima integruoti į teisininkų duomenų bazę Europos e. teisingumo portale;

13.

mano, kad būtų tikslinga parengti specialias mokymo sistemas, kurios padėtų praktikuojantiems teisininkams įgyti kompetencijos tarpvalstybiniais klausimais, ypatingą dėmesį skiriant kalbų kursams ir lyginamajai teisei; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis remti specializuotų mokymų, skirtų teisinę pagalbą teikiantiems advokatams, rengimą;

14.

pripažįsta, kad dėl teisinės pagalbos ir mokymo valstybės narės patiria finansinių pasekmių ir kad dabartinės ekonomikos sąlygomis šios srities finansavimas daugelyje valstybių narių gali būti ribojamas; todėl ragina Komisiją, kai įmanoma, skirti valstybėms narėms lėšų siekiant užtikrinti nuoseklų ir aukšto lygio teisinį mokymą apie tarpvalstybinę teisinę pagalbą nagrinėjant civilines ir komercines bylas;

15.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog prašymų teikimo procedūros būtų paprastos, ir taip piliečiai visada, nesinaudodami teisininko pagalba, sugebėtų paprašyti suteikti teisinę pagalbą; siūlo, kad su šiomis procedūromis susidūrę piliečiai būtų automatiškai informuojami apie tai, jog veikia Europos e. teisingumo portalas, taip siekiant jiems padėti gauti informacijos;

16.

mano, kad, atsižvelgiant į esamas nacionalines teisinės pagalbos sistemas, būtų tikslinga paskirti vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už tarpvalstybinę teisinę pagalbą ir kiekvienoje valstybėje narėje turinčią centrinį biurą, kuris priimtų ir persiųstų teisinės pagalbos prašymus;

17.

mano, kad nustatant ekonominius teisinės pagalbos teikimo kriterijus reikia labiau atsižvelgti į pragyvenimo išlaidų skirtumus valstybėse narėse ir patikslinti, kokiu būdu turėtų būti atsižvelgta į šiuos skirtumus;

18.

siūlo suteikti prašytojams galimybę pasirinkti, ar teisinės pagalbos prašyti savo gyvenamojoje valstybėje narėje, ar valstybėje narėje, kurioje yra teismas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas; pažymi, kad pagal tokią tvarką kiekvienos valstybės narės institucijos, priimdamos sprendimą dėl prašymo, galėtų taikyti savo kriterijus;

19.

siūlo nustatyti, kad bet koks gyvenamosios valstybės narės institucijų sprendimas suteikti teisinę pagalbą, patvirtinamas bendru pažymėjimu, galiojančiu valstybėje narėje, kurioje yra teismas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas;

20.

pataria, kad į teisinės pagalbos padengiamas išlaidas taip pat turėtų būti įtraukiamos privalomo atvykimo į teismą arba į kitą prašymą vertinančią instituciją ir susijusios išlaidos;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausių asmenų grupėms siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į jų poreikius;

22.

ragina Komisiją remiantis išdėstytomis mintimis pateikti pasiūlymą dėl direktyvos pakeitimo, siekiant nustatyti bendrus aukštesnius tarpvalstybinės teisinės pagalbos standartus;

23.

ragina valstybes nares sukurti veiksmingesnes viešųjų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo sistemas, kad piliečiai turėtų daugiau galimybių gauti teisinę pagalbą ir teisines konsultacijas;

24.

ragina nacionalinius teismus prisijungti prie išankstinio perspėjimo sistemos, kuri būtų naudojama siekiant užtikrinti, kad apie vienoje valstybėje narėje pateiktus prašymus dėl pagalbos būtų informuojamos kitos valstybės narės;

25.

taip pat siūlo Komisijai, valstybėms narėms ir profesionalioms teisinėms institucijoms bei organizacijoms, pvz., ES ir nacionalinėms advokatūroms ir teisininkų draugijoms, daugiau bendradarbiauti;

26.

pritaria įvairioms iniciatyvoms, įskaitant nemokamų agentūrų ir teisės klinikų iniciatyvas, kurios pasiteisino kaip geriausios praktikos nemokamų teisinių konsultacijų srityje pavyzdžiai;

27.

ragina valstybes nares užtikrinti galimybę ir sudaryti lengvesnes sąlygas pasinaudoti ikiteismine teisine pagalba, įskaitant konsultacijas apie alternatyvius ginčo nagrinėjimo metodus, kurie dažnai yra ekonomiškai efektyvesni ir užima mažiau laiko, nei jų nagrinėjimas teisme;

28.

ragina valstybes nares, kurios dar nepasirašė ir (arba) neratifikavo 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą, tai padaryti, nes taip būtų padidintos piliečių galimybės kreiptis į teismą ne Europos Sąjungoje;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/16

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą dėl Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės, priimtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 184 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą pratęsti Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto įgaliojimus iki 2013 m. rugsėjo 30 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnį, trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 skyrių (82–86 straipsnius) ir 5 skyrių (87–89 straipsnius), taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 5, 6, 8, 32, 38, 41 straipsnius, VI antraštinę dalį (47–50 straipsnius) ir 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklo sukūrimo ir įgyvendinimo, kuriose nustatomas daugiametis procesas, kuriuo siekiama nuosekliai kovoti su didžiausiomis nusikalstamumo grėsmėmis optimaliai bendradarbiaujant valstybėms narėms, ES ir trečiosioms šalims,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2011–2013 m. ES prioritetų kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje nustatymo,

—

atsižvelgdamas į Stokholmo programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (1), Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171) ir Komisijos komunikatą „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673),

—

atsižvelgdamas į ES kovos su narkotikais strategiją (2005–2012 m.) ir ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2009–2012 m.),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, priimtą Generalinės Asamblėjos 2000 m. lapkričio 15 d. (Rezoliucija 55/25) ir pateiktą pasirašyti Palerme 2000 m. gruodžio 12 d., taip pat į atitinkamus jos protokolus,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (angl. UNCAC), pateiktą pasirašyti Meridoje 2003 m. gruodžio 9 d.,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, Generalinės Asamblėjos priimtą 1988 m. gruodžio 20 d. (Rezoliucija 1988/8) ir pateiktą pasirašyti Vienoje nuo 1988 m. gruodžio 20 d. iki 1989 m. vasario 28 dienos, o po šios datos – Niujorke iki 1989 m. gruodžio 20 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos, pateiktas pasirašyti Strasbūre atitinkamai 1999 m. sausio 27 d. ir lapkričio 4 d., taip pat į Rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (angl. GRECO),

—

atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos aktą, kuriuo, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu, parengiama Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais (2),

—

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, pateiktą pasirašyti Paryžiuje 1997 m. gruodžio 17 d., ir tolesnius jos papildymus,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir terorizmo finansavimo, pateiktą pasirašyti Varšuvoje 2005 m. gegužės 16 d., ir 2010 m. spalio 13 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliuciją CM/Res(2010)12 dėl Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) statuto,

—

atsižvelgdamas į 40 Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijų ir 9 specialiąsias kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Bazelio bankų priežiūros komiteto (BCBS) darbą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (3),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (4), 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (5), 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (6) ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (7),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje (8) ir į Europos Komisijos ataskaitą COM(2011)0176, pagrįstą pirmiau minėto sprendimo 8 straipsniu,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (9) ir tolesnius iš dalies keičiančius aktus,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių (10) ir Komisijos ataskaitą dėl minėto pamatinio sprendimo perkėlimo į nacionalinę teisę (COM(2004)0858),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/902/TVR, pagal kurį įkuriamas Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (angl. EUCPN) (11),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (12), ir į Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286),

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją ir į tai, kad visada pirmiausia reikia rūpintis į prekybos žmonėmis ir migracijos bylas įtrauktų vaikų interesais,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (13),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (14) ir Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl minėtos direktyvos taikymo (COM(2012)0168),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (15),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) (16),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (17),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (18) ir Komisijos ataskaitą Tarybai pagal minėto pamatinio sprendimo 9 straipsnį (COM(2007)0328),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (19) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (20) ir tolesnius jos pakeitimus,

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (21),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2013)0045) dėl direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2012)0085) dėl direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje;

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2010)0517) dėl direktyvos dėl atakų prieš informacines sistemas ir dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2005/222/TVR panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES saugumo vidaus strategijos įgyvendinimo pirmoji metinė ataskaita“ (COM(2011)0790),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Kova su nusikalstamumu skaitmeniniame amžiuje: Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro kūrimas“ (COM(2012)0140),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ (COM(2012)0596),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Statistinis nusikalstamumo ES vertinimas. 2011–2015 m. statistikos veiksmų planas“ (COM(2011)0713),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl konkrečių kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, susijusiu ir su trečiosiomis šalimis, stiprinimo būdų (COM(2012)0351),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „ES baudžiamosios teisės politikos kūrimas. Veiksmingo ES politikos įgyvendinimo užtikrinimas baudžiamosios teisės priemonėmis“ (COM(2011)0573),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos ataskaitą Tarybai dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje sąlygų (COM(2011)0307),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Pajamos iš organizuoto nusikalstamumo. Užtikrinkime, kad nusikalsti nebūtų pelninga“ (COM(2008)0766),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu finansų sektoriuje (COM(2004)0262),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 13 d. Komisijos rekomendaciją 2007/425/EB, nustatančią veiksmus, skirtus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą vykdymui,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių ir vystymosi. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą (22),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija (23), 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje (24) ir 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę (25),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl kovos su neteisėta žvejyba pasauliniu mastu. ES vaidmuo (26),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 14 d. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte (27),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės (28),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 7 d. rezoliuciją su pasiūlymu dėl rekomendacijos Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai dėl kovos su terorizmo finansavimu (29),

—

atsižvelgdamas į Europolo 2013 m. sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (SOCTA) ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais (30),

—

atsižvelgdamas į viešųjų klausymų, diskusijų dėl darbo dokumentų ir keitimosi nuomonėmis su aukšto rango asmenimis, taip pat Parlamento Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto delegacijų vizitų išvadas,

—

atsižvelgdamas į atsakymus į klausimyną, pateiktą nacionaliniams parlamentams dėl jų vaidmens ir patirties kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu,

—

atsižvelgdamas į I. Ayalos Sender, A. Díazo de Mera Garcíos Consuegros, E. McClarkin ir G. Mitchello indėlį sprendžiant teminius organizuoto nusikalstamumo srities klausimus,

—

atsižvelgdamas į D. de Jongo, M. Gabriel, T. Skylakakio ir B. Weiler indėlį sprendžiant teminius korupcijos srities klausimus,

—

atsižvelgdamas į M. Borghezio ir R. Tavareso indėlį sprendžiant teminius pinigų plovimo srities klausimus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto tarpinę ataskaitą (A7-0175/2013),

A.

kadangi Specialiajam kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetui (CRIM) buvo pavesta, remiantis geriausiais turimais grėsmės vertinimais, išnagrinėti organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo mastą ir pasiūlyti atitinkamas priemones, kad ES galėtų išvengti šių grėsmių ir vykdyti jų prevenciją bei kovoti su jomis tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

B.

kadangi tradicinės nusikalstamos organizacijos pamažu išplėtė savo veiklos sritį tarptautiniu mastu, pasinaudodamos Europos Sąjungos vidaus sienų atvėrimu bei ekonomikos globalizacijos ir naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, taip pat sudarydamos sąjungas su kitų šalių nusikaltėlių grupuotėmis (pvz., Pietų Amerikos narkotikų karteliai ir rusiškai kalbantys organizuoti nusikaltėliai) ir pasidalydamos rinkas bei įtakos sferas; kadangi nusikalstamos grupės vis labiau įvairina savo veiksmus: plėtojamos sąsajos tarp narkotikų prekybos, prekybos žmonėmis, neteisėtos imigracijos ir prekybos ginklais; kadangi terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo ryšiai tampa vis labiau organizuoti;

C.

kadangi dėl pasaulinės finansų krizės ne tik susidaro palankios sąlygos intensyvesnei tam tikrų asmenų neteisėtai veiklai, bet ir atsirado naujo pobūdžio organizuotos kriminalinės veiklos, pvz., padaugėjo sukčiavimo ir korupcijos atvejų profesionaliajame sporte, tokių kasdienio vartojimo prekių kaip maisto produktai ir vaistai klastojimo, neteisėtos prekybos pigia darbo jėga ir prekybos žmonėmis atvejų; kadangi smelkdamiesi į teisėtą ekonomiką organizuotas nusikalstamumas, sukčiavimas ir pinigų plovimas turi pražūtingą poveikį valstybėms narėms;

D.

kadangi tik labai retais atvejais organizuotos nusikalstamos grupės nėra tarptautinio pobūdžio ir tai yra didžiausia nematomas grėsmė Europos piliečių saugumui ir klestėjimui, nes jie nebuvo informuoti apie staiga padidėjusį tarptautinį nusikalstamumą ar apie tai, kad nacionalinės teisėsaugos institucijos negali su juo susidoroti, nes jos gali dirbti tik šalies viduje;

E.

kadangi pastebima, jog skirtingos nusikalstamos organizacijos linkusios viena kitai padėti, taigi joms, taip pat panaudojant savo naujas tarptautines struktūras ir veiklos įvairinimą, pavyksta įveikti kalbinius bei etninius skirtumus ir suderinti komercinius interesus ir organizuoti bendrą neteisėtą prekybą, taip sumažinant sąnaudas bei padidinant pelną, kai vyksta pasaulinė ekonomikos krizė;

F.

kadangi, remiantis Europolo paskelbta SOCTA ataskaita, vertinama, kad ES šiuo metu veikia mažiausiai 3 600 nusikalstamų organizacijų, taip pat pripažįstama, kad labiausiai paplitę šių organizacijų bruožai yra jų tinklinė struktūra ir bendradarbiavimo principai, aktyvus dalyvavimas tarptautinėje teisėtoje ekonomikoje, polinkis vykdyti skirtingų tipų kriminalinę veiklą tuo pačiu metu (ypač didesnėse organizacijose) ir tai, kad ne mažiau kaip 70 proc. veikiančių organizacijų turi skirtingų tautybių narių – tai rodo, jog šis reiškinys yra tarpvalstybinio pobūdžio;

G.

kadangi skurdas sudaro galimybes egzistuoti organizuotam nusikalstamumui, nes nusikalstamos organizacijos juo naudojasi;

H.

kadangi būtina panaikinti skurdą ir pagerinti gyventojų prieigą prie užimtumo ir socialinės apsaugos;

I.

kadangi veikla, susijusi su prekyba žmonėmis ir jų organais, prievartinė prostitucija, žmonių pavergimas ir darbo stovyklų įsteigimas dažnai kontroliuojami tarptautinių nusikalstamų organizacijų; kadangi būtina skubiai ir nuosekliai stebėti tarptautinę prekybą organais ir jos sąsajas su kriminalinėmis organizacijomis; kadangi prekyba žmonėmis yra nusikalstamumo forma ir greitai besikeičiantis reiškinys ir ja besiverčiantys asmenys kasmet regione gauna 25 mlrd. EUR pelno ir tai daro poveikį visoms valstybėms narėms;

J.

kadangi vertinama, kad bendras priverstinai dirbančių darbuotojų valstybėse narėse skaičius siekia 880 000, iš kurių 30 proc., manoma, yra seksualinio išnaudojimo aukos ir 70 proc. yra priverstinio darbo aukos, ir kad moterys sudaro aukų ES daugumą; kadangi priverstinis darbas yra labai pelningas organizuotam nusikalstamumui, jo pasekmė – socialinis dempingas ir jis daro žalą visuomenei, nes prarandamos mokestinės pajamos;

K.

kadangi prekybos žmonėmis aukos yra kilusios iš ES ir iš ES nepriklausančių šalių;

L.

kadangi prekybos žmonėmis aukos užverbuojamos, vežamos ar laikomos panaudojant jėgą, prievartą ar klastą siekiant jas seksuliai išnaudoti, vykdyti priverstinį darbą ar teikti priverstines paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergavimą, sunkų darbą, nusikalstamą veiką, namų ūkio paslaugas, įvaikinimą ar vedybas per prievartą arba organų davimą; kadangi šios aukos išnaudojamos, prekiautojai žmonėmis ar išnaudotojai jas visiškai pavergia ir liepia mokėti didžiules skolas, iš aukų dažnai atimami tapatybės dokumentai, jos užrakinamos, izoliuojamos ir gąsdinamos, gyvena baimėje ir patiria represijas, neturi pinigų, yra įbaugintos, kad bijotų vietos valdžios institucijų, todėl praranda bet kokią viltį pabėgti ar vėl pradėti gyventi normalų gyvenimą;

M.

kadangi neįmanoma uždaryti ES išorinių sienų;

N.

kadangi bandydami patekti į ES Viduržemio jūros regione kasmet miršta 2 000 žmonių;

O.

kadangi, nors prekyba žmonėmis kinta keičiantis socialinėms ir ekonominės aplinkybėms, aukos paprastai yra atvykusios iš šalių ar regionų, kuriuose patiriama ekonominių sunkumų, o su pažeidžiamumu susiję veiksniai nesikeitė daugelį metų; kadangi kitos prekybos žmonėmis priežastys yra klestinti sekso pramonė, taip pat pigios darbo jėgos ir pigių produktų paklausa ir kadangi paprastai prekybos žmonėmis aukomis tampama susiviliojus geresnio gyvenimo pačiam asmeniui ir (arba) jo šeimai pažadais;

P.

kadangi neteisėta prekyba žmonių organais, ginklais, narkotikais, įskaitant chemines, biologines, radiologines ir branduolines medžiagas ir pirmtakus, taip pat receptiniais vaistais, laukiniais gyvūnais ir jų kūno dalimis, cigaretėmis ir tabaku, meno kūriniais ir kitais gaminiais ir jų kontrabanda vykdoma naudojant įvairius šaltinius, ja užtikrinamas naujų nusikalstamų rinkų visoje Europoje aprūpinimas, nusikalstamoms organizacijoms sudaromos didžiulės galimybės gauti pelno ir kenkiama ES ir valstybių narių sienų saugumui, taip pat bendrajai rinkai ir ES finansiniams interesams;

Q.

kadangi nusikalstamos grupuotės išplėtė narkotikų prekybos maršrutus, be to, remia kitokias prekybos rūšis; kadangi internetas – tai priemonė ir naujas būdas medžiagų pirmtakams narkotikų gamybai tiekti ir psichotropinėms medžiagoms platinti; kadangi prekyba narkotikų pirmtakais, pavyzdžiui, efedrinu, pseudoefedrinu ir acetanhidridu nėra tinkamai kontroliuojama Sąjungoje ir kelia didelę grėsmę;

R.

kadangi cheminių medžiagų pirmtakų ir sintetinių narkotikų gamybai naudojamos įrangos kontrolė – tai viena svarbiausių priemonių mažinant narkotikų pasiūlą;

S.

kadangi nusikalstamos organizacijos teisėtiems tikslams naudojamas chemines medžiagas gali gauti, kai vykdoma teisėta prekyba, ir jas panaudoti kaip narkotikų pirmtakus; kadangi 2008 m. 75 proc. visame pasaulyje vykdytų acetanhidrido, pagrindinio heroino pirmtako, konfiskacijų atlikta ES ir kadangi JT Tarptautinės narkotinių medžiagų kontrolės valdybos metinėse ataskaitose ir toliau atkreipiamas dėmesys į nepakankamai griežtas ES taikomas priemones, kad būtų užkirstas kelias cheminių medžiagų pirmtakų naudojimui neteisėtais tikslais;

T.

kadangi daugybė Sąjungos piliečių gyvena skurde ir neturi darbo, o tuo tarpu tarpvalstybinio nusikalstamumo mastas auga kiekvienais metais;

U.

kadangi negalima tiksliai apskaičiuoti, kiek teisėtų darbo vietų Sąjungoje prarasta dėl nusikalstamų gaujų veiklos, nes nusikaltėliai neskelbia ataskaitų, tačiau galima vertinti, kad prarastų teisėtų darbo vietų Sąjungoje skaičius siekia dešimtis milijonų;

V.

kadangi galima tik apytikriai įvertinti, kokios yra nacionalinių vyriausybių ir Sąjungos prarandamos mokestinės įplaukos, ir gali būti, kad bendros prarandamos įplaukos siekia milijardus eurų kiekvienais metais ir vis didėja;

W.

kadangi dėl neteisėtos prekybos cigaretėmis per metus patiriama apie 10 mlrd. EUR biudžeto nuostolių; kadangi neteisėtos prekybos šaulių ginklais apyvarta pasaulyje apytikriai sudaro apie 170–320 mln. USD per metus ir kadangi Europoje išplatinta daugiau kaip 10 mln. neteisėtai laikomų ginklų ir tai kelia didelį pavojų piliečių saugumui ir teisėsaugai; kadangi dėl pirmiau minėtos prekybos gali būtų patiriama valstybės pajamų nuostolių ir daroma žala gamintojų bendrovėms, taip pat palengvinamas kitų formų nusikalstamumo plitimas, o dėl to atitinkamai kyla rimta socialinė grėsmė, nes šis reiškinys galėtų lengvai tapti terorizmo finansavimo šaltiniu;

X.

kadangi pajamos, gautos už prekybą laukiniais gyvūnais ir jų dalimis, apytikriai siekia 18–26 mlrd. EUR per metus, o ES yra svarbiausia paskirties rinka pasaulyje;

Y.

kadangi dėl prekybos valstybės netenka pajamų, padaroma žala gamintojams ir esama neigiamų padarinių užimtumui, visuomenei ir socialinei aplinkai;

Z.

kadangi nusikalstamos organizacijos ištobulino savo gebėjimą infiltruotis, nes jau veikia tokiuose sektoriuose kaip viešieji darbai, transportas, didieji prekybos tinklai, atliekų tvarkymas, prekyba laukiniais gyvūnais bei gamtos ištekliais, privati apsauga, suaugusiems skirtos pramogos ir daugelyje kitų sektorių, kurių daugumoje vykdoma politinė kontrolė ir priimami sprendimai; kadangi dėl to organizuotas nusikalstamumas vis labiau panėšėja į pasaulinio masto ekonominį subjektą, turintį stiprią verslumo dvasią ir vienu metu besispecializuojantį skirtingų rūšių neteisėtų (bet taip pat ir vis dažniau teisėtų) prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityse ir daro poveikį Europos ir pasaulio ekonomikai ir kasmet įmonės netenka 870 mlrd. USD;

AA.

kadangi dabar organizuota ir mafijos tipo nusikalstama veikla aplinkos srityje (įvairių formų neteisėta prekyba atliekomis ir jų šalinimas, aplinkos, kraštovaizdžio, meno ir kultūros paveldo naikinimas), vykdoma tarptautiniu mastu, todėl visos Europos šalys turi drauge dėti pastangų, kad bendra veikla būtų veiksmingesnė, siekiant užkirsti kelią vadinamajai ekomafijai ir kovoti su ja;

AB.

kadangi didžiulės pinigų sumos, gaunamos iš organizuoto nusikalstamumo ir mafijos tinklų, patenka į pačios ES bankus ir finansines rinkas, kurie dėl to tampa pinigų plovimo bendrininkais;

AC.

kadangi tarptautiniai bankai atlieka svarbų vaidmenį sudarant sąlygas pinigų plovimui ir tiesiogiai dalyvavo plaunant pajamas, gautas iš organizuoto nusikalstamumo;

AD.

kadangi 2013 m. Europolo paskelbtoje sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (SOCTA) ataskaitoje pažymima, kad prekių klastojimas ir neteisėta prekyba – tai besiformuojanti nusikalstama rinka, kurią sustiprino ekonomikos krizė; kadangi narkotikų prekyba ir toliau išlieka didžiausia nusikalstama rinka kadangi neteisėta prekyba atliekomis ir energetinis sukčiavimas – tai naujos besiformuojančios grėsmės, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį;

AE.

kadangi norint veiksmingai kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu labai svarbu sukurti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama, kad nusikalstamos organizacijos netektų finansinių išteklių, prireikus panaikinant bankų informacijos slaptumą;

AF.

kadangi nusikalstamos organizacijos gali pasinaudoti pilkąja zona, kurioje sudaromi slapti sandoriai su kitais subjektais, siekdamos atlikti tam tikras operacijas susijungia su ekonominiais nusikaltėliais (vadinamosiomis baltosiomis apykaklėmis) (verslininkais, valstybės tarnautojais visais sprendimų priėmimo lygmenimis, politikais, bankais, specialistais ir kt.), kurie, nors ir nepriklausydami nusikalstamoms organizacijoms, užmezga su jomis abipusiškai pelningus verslo santykius;

AG.

kadangi kai kuriose Europos šalyse, kurios nėra ES valstybės narės, didelė visuomenės dalis ir toliau yra šešėlinės ekonomikos dalis ir dažnai jų pragyvenimo šaltinis yra nusikalstama veika; kadangi tokioje padėtyje dažniausiai yra jaunimas;

AH.

kadangi organizuotų nusikaltėlių veikimo būdai jau apima ne tik smurtą, bauginimą ir terorizmą, bet ir korupciją; kadangi pinigų plovimas susijęs ne tik su tipine organizuotų nusikaltėlių veikla, bet ir su korupcija ir mokestiniais nusikaltimais; kadangi korupcija ir sukčiavimas gali atsirasti dėl interesų konfliktų; kadangi dėl šių priežasčių organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas, nors ir būdami skirtingi reiškiniai, dažnai turi sąsajų; kadangi organizuoti nusikaltėliai taip pat gali pasinaudoti viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, įskaitant nevyriausybines organizacijas, kaip priedanga korupcijai ir pinigų plovimo tikslais;

AI.

kadangi tyrimus atliekantys žurnalistai vaidina lemiamą vaidmenį atskleisdami korupcijos, sukčiavimo ir organizuotų nusikaltimų atvejus, todėl kyla ypatinga grėsmė jų finansams ir saugumui; kadangi, pavyzdžiui, per penkerių metų laikotarpį 27 valstybėse narėse iš viso buvo paskelbtos 233 tiriamosios ataskaitos dėl sukčiavimo atvejų, susijusių su piktnaudžiavimu ES lėšomis (31); kadangi siekiant remti ir toliau stiprinti tiriamąją žurnalistiką būtina gauti papildomų lėšų, ypač iš Komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų;

AJ.

kadangi Europos subjektų vykdomas pinigų plovimas, korupcija ir organizuotas nusikalstamumas labai kenkia besivystančioms šalims ir trukdo jų vystymuisi, nes grobstomi jų gamtos ištekliai, ribojami fiskaliniai ištekliai ir didinama valdžios sektoriaus skola;

AK.

kadangi internetas suteikė nusikalstamoms grupėms galimybę veikti greičiau ir platesniu mastu, taigi dėl to pasikeitė kriminalinės veiklos struktūra; kadangi elektroniniai nusikaltimai, ypač sukčiavimo forma ir išnaudojant vaikus, kelia vis didesnę grėsmę, nes nusikalstamos organizacijos naudoja internetines sporto lažybas kaip priemonę naudai gauti ir pinigams plauti visame pasaulyje;

AL.

kadangi susitarimas dėl varžybų baigties yra nauja nusikalstamos veikos forma, kurią naudojant gaunama didelio pelno, už tokią nusikalstamą veiką numatyta nedidelė bausmė, o jos atskleidimo lygis yra žemas, todėl nusikaltėliams tai yra patrauklus verslas;

AM.

kadangi piliečių ir teisėtos bei konkurencingos ekonomikos apsauga susijusi su visų lygmenų politine valia, taip pat su tvirtomis priemonėmis, skirtomis kovoti su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, korupcija ir pinigų plovimu – reiškiniais, darančiais didelę žalą visuomenei ir, visų pirma, keliančiais grėsmę įstatymų besilaikančių verslininkų išlikimui, piliečių ir vartotojų saugumui ir pagrindiniams valstybės demokratijos principams;

AN.

kadangi nusikalstamos grupės išnaudoja šiuolaikines technologijas, aplinkas ir galimybes, kad atvaizduotų teisėtas verslo galimybes ir tikslus; kadangi nusikalstamos grupės turi aukšto lygio ekspertų, yra gerai organizuotos, turi patirties ir sumanumo, pasižymi dideliu judumu bei gera ryšių struktūra ir gali lengvai keliauti; kadangi dėl to organizuotas nusikalstamumas yra mažiau lokalizuotas ir nusikaltėliai gali išnaudoti skirtingas teisės sistemas ir skirtingas nacionalinės teisės jurisdikcijas;

AO.

kadangi Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) teigia, kad pasaulio mastu pajamos iš neteisėtos veiklos sudaro maždaug 3,6 proc. viso pasaulio BVP, o išplaunamų pinigų srautai dabar visame pasaulyje siekia maždaug 2,7 proc. pasaulio BVP; kadangi Komisija korupciją vien ES įvertino apie 120 milijardų eurų per metus atsieinančia suma, t. y. suma, lygia 1 proc. ES BVP; kadangi tai reiškia, jog netenkama didelių išteklių, kurie galėtų būti panaudojami ekonomikos bei socialinei plėtrai, viešiesiems finansams ir piliečių gerovei;

AP.

kadangi iš neteisėtos veiklos gaunamos pajamos ir pinigų plovimo tinklai daro neigiamą įtaką ES ekonomikai, nes skatinama spekuliacija ir ekonomikos burbulai, kurie kenkia realiajai ekonomikai;

AQ.

kadangi kai kuriose šalyse korupcija kelia didelę grėsmę demokratijai ir yra kliūtis veiksmingam ir teisingam valdymui; kadangi korupcija ji atbaido investuotojus, iškreipia vidaus rinkos veikimą, trukdo sąžiningai įmonių konkurencijai ir galiausiai kenkia ekonomikos augimui, nes blogai paskirstomi ištekliai, ypač kenkiant viešosioms paslaugoms apskritai ir būtent socialinėms paslaugoms; kadangi sudėtinga biurokratinė struktūra – kaip ir pernelyg didelis nebūtinų išankstinių leidimų skaičius – gali trukdyti užsiimti verslu, varžyti teisėtą ekonominę veiklą ir sudaryti paskatas duoti kyšius pareigūnams ar padėti atsirasti kitų formų korupcijai;

AR.

kadangi su valstybės tarnautojų papirkimu susijusių teisės aktų ir jų įgyvendinimo skirtumai daro neigiamą įtaką vidaus rinkai ne tik dėl to, kad įmonėms nėra sudarytos vienodos sąlygos, bet ir dėl to, kad kyšininkavimas taip pat pasireiškia ir ES, kai vienoje valstybėje narėje įsikūrusi įmonė duoda kyšį kitos valstybės narės valstybės tarnautojams ir taip iškreipia rinkų veikimą;

AS.

kadangi 74 proc. ES piliečių korupciją suvokia kaip pagrindinę nacionalinę ir viršnacionalinę problemą (32) ir korupcija tikriausiai pasireiškia visose visuomenės dalyse; kadangi korupcija mažina piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir išrinktos vyriausybės veiksmingumu puoselėjant teisinės valstybės principus, nes ji sukuria privilegijas, taigi ir socialinę nelygybę; kadangi nepasitikėjimas politikais padidėja didelės ekonomikos krizės metu;

AT.

kadangi sritys, kuriose smulki korupcija, apie kurią pranešama, dažniau pasitaiko atsižvelgiant į kyšininkavimo atvejų kontaktų metu procentinę dalį, vidutiniškai yra šios: medicinos paslaugos 6,2 proc., paslaugos žemės valdymo srityje 5 proc., muitai 4,8 proc., teisminės institucijos 4,2 proc., policija 3,8 proc., registracijos ir leidimų išdavimo paslaugos 3,8 proc., švietimo sistema 2,5 proc., viešosios paslaugos 2,5 proc., mokestinės pajamos 1,9 proc.;

AU.

kadangi srityse, kuriose nusikalstamumas labai paplitęs, vietos ūkio išteklius neteisėtai pasisavina nusikalstamos organizacijos, todėl atgrasoma nuo įprasto noro imtis verslo, įskaitant kitų valstybių investicijas; kadangi tokiose srityse sunkumų neturinčioms įmonėms būna sunkiau gauti kreditą, nes bankai padidina jų kainą ir reikalauja didesnių garantijų; kadangi ekonominių sunkumų turinčios įmonės kartais priverstos kreiptis į nusikalstamas organizacijas, kad gautų kreditų investicijoms;

AV.

kadangi lokalizuoti organizuoti nusikaltėliai pasinaudoja teisėtos ekonomikos spragomis ir gali tapti pagrindiniais veikėjais kasdienio naudojimo prekių tiekimo srityje; kadangi be turto prievartavimo ir bauginimo, kurie kelia grėsmę vietos bendruomenėms, tai daro žalą teisėtai ekonomikai ir visai visuomenei, vertinant įmonių ir piliečių saugumo požiūriu; kadangi elektroniniais nusikaltimais, kūrybinio turinio klastojimas ar neteisėta prekyba juo internetu, vaikų pornografija, farmacijos produktais, teisėtomis psichotropinėmis medžiagomis ir narkotikų pirmtakais, gaminių sudedamosiomis ir atsarginėmis dalimis ir kitais įprastais kasdienio naudojimo produktais, taip pat problemomis, susijusiomis su atitinkamomis teisėmis ir licencijomis kenkiama visuomenės sveikatai, saugumui, užimtumui ir socialiniam stabilumui ir gali padaryti didžiulės žalos įmonėms atitinkamuose sektoriuose ir jų tolesnei veiklai gali iškilti pavojus;

AW.

kadangi dėl didėjančio nusikaltimų žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriuje skaičiaus ne tik keliamas rimtas pavojus ES piliečių sveikatai, bet ir daroma didelė žala toms šalims, kurių didžiausias turtas yra pavyzdinė maisto produktų kokybė;

AX.

kadangi seksualinis vaikų išnaudojimas internetu ir vaikų pornografija kelia ypatingą grėsmę; kadangi elektroniniai nusikaltimai, ypač tie, kuriais siekiama pelno, ir neteisėta prieiga prie informacinių sistemų dažnai susijusios su finansiniu sukčiavimu; kadangi daugėja elektroninių nusikaltimų kaip paslaugos ir labai didėja kenksmingos programinės įrangos kiekis; kadangi Europos įstaigoms, kurios nagrinėja šiuos klausimus, reikia tolesnio finansavimo;

AY.

kadangi pinigų plovimas įgauna vis sudėtingesnes formas ir jį sunku atsekti; kadangi, norėdamos išplauti nešvarius pinigus, nusikalstamos organizacijos vis labiau naudojasi neteisėtomis ir kartais teisėtomis lažybomis ir susitarimais dėl varžybų baigties, ypač internetu, taip pat bankais šalyse, kuriose pinigų pervedimai nėra pakankamai stebimi, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui; kadangi susitarimai dėl varžybų baigties turėtų būti laikomi pelninga organizuoto nusikalstamumo forma; kadangi teisėtos lažybos, kaip verslo veiklos išraiška, turėtų būti remiama taikant subsidiarumo ir proporcingumo principus;

AZ.

kadangi įmonės apskaitos dokumentų klastojimas dažnai padeda sukurti neoficialų grynųjų pinigų srautą, kuriuo mažinamos apmokestinamosios pajamos ir kuris gali būti naudojamas korupcijos ar pinigų plovimo tikslais, taip darant neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir mažinant valstybės pajėgumus atlikti savo socialinę funkciją;

BA.

kadangi manoma, jog taupymo laikotarpiu mokestinis sukčiavimas valstybėms narėms kainuoja 1 trilijoną eurų per metus; kadangi mokesčių vengimas ir slėpimas neapsiriboja juodąja rinka, bet aptinkamas realioje ekonomikoje, gerai žinomų korporacijų veikloje;

BB.

kadangi ES lygmeniu jau kai kas nuveikta siekiant sukurti suderintą reglamentavimo ir teisės sistemą organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo srityse;

BC.

kadangi, ypač tarpvalstybinio nusikalstamumo atveju, dėl požiūrių į nusikalstamą veiką įvairovės valstybėse narėse ir materialinės bei baudžiamosios teisės skirtumų gali susidaryti baudžiamosios, civilinės ir mokesčių teisės sistemų spragų ir trūkumų visoje Europos Sąjungoje; kadangi mokesčių rojai, šalys, taikančios negriežtą bankų politiką ir atsiskyrusios šalys, kuriose nėra stiprios centrinės valdžios, tapo labai svarbios organizuotoms nusikalstamoms organizacijoms plaunant pinigus;

BD.

kadangi nusikalstamos grupės dažnai turi tarptautinio tinklo struktūrą, todėl norint kovoti su šia tarptautine struktūra reikalingas tarpvalstybinis atsakas, įskaitant veiksmingą ir visapusišką atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių agentūrų bendravimą ir dalijimąsi informacija;

BE.

kadangi ES finansinių interesų ir euro apsauga turi būti prioritetas stebint vis labiau plintantį reiškinį, kai nusikalstamos organizacijos išeikvoja Europos lėšas, pasitelkdamos su finansavimu iš ES susijusį sukčiavimą ir į eurų padirbinėjimą;

BF.

kadangi Europos lygmeniu parengtos programos „Hercule“, „Fiscalis“, „Muitinė“ ir „Pericles“ siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir kovoti su tarpvalstybine ir tarptautine nusikalstama ir neteisėta veikla;

BG.

kadangi didžiausias euro zonos priešas – skirtingas valstybių narių produktyvumo padidėjimas; kadangi vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu dėl to atsiranda konkurencingumo skirtumų, kurių negalima įveikti devalvuojant pinigus ir dėl kurių priimamos politiškai netvarios griežto taupymo programos, skirtos vidaus devalvacijai; kadangi nuolatinė viešajame sektoriuje klestinti korupcija, kuri yra didžiausia kliūtis veiksmingumui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms, trukdo pinigų sąjungai tinkamai veikti;

BH.

kadangi esama ne mažiau kaip 20 mln. smulkios korupcijos ES viešajame sektoriuje atvejų ir akivaizdu, kad šis reiškinys plinta ir tarp valstybių narių valstybės tarnautojų (taip pat ir tarp atitinkamų politikų), kurie yra atsakingi už ES lėšų valdymą ir kitus finansinius interesus;

BI.

kadangi Europoje esama labai didelio mokesčių atotrūkio, apskaičiuota, kad kiekvienais metais ES netenka 1 tūkst. mlrd. EUR viešųjų pajamų dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, t. y. kiekvienam ES piliečiui tai kainuoja apie 2 000 EUR per metus;

BJ.

kadangi, siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, valstybių narių įstatymų leidėjai privalo turėti galimybę reaguoti greitai ir veiksmingai keičiantis nusikalstamumo struktūrai ir atsirandant naujų formų nusikalstamumui ir kadangi visos valstybės narės, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turi pareigą kurti laisvės, saugumo ir teisingumo Sąjungą;

BK.

kadangi Europos lygmens požiūris į kovą su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu turi būti grindžiamas geriausiais turimais grėsmės įvertinimais ir glaudžiu policijos ir teismų bendradarbiavimu, kuris vyktų ir su trečiosiomis šalimis, bendromis nusikalstamų veikų, įskaitant dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje ir pinigų plovime, apibrėžtimis, visų korupcijos formų inkriminavimu, valstybių narių teisės aktų dėl tam tikrų procedūrinių susitarimų, pvz., senaties taikymo, veiksmingų nusikalstamų grupuočių turto konfiskavimo ir gautų pajamų grąžinimo sistemų, vyriausybės, politikų, teisininkų, notarų, nekilnojamojo turto agentų, draudimo bendrovių ir kitų įmonių atsakomybės didinimo, teisėjų ir policijos pareigūnų mokymo, suderinimu, taip pat keitimusi geriausia patirtimi, susijusias su tinkamomis prevencijos priemonėmis;

BL.

kadangi tarpusavio pripažinimas laikomas pagrindiniu principu, kuriuo grindžiamas ES valstybių narių teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

BM.

kadangi kova su prekyba žmonėmis yra vienas iš ES prioritetų, kuriuo remiantis nuo XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio išplėtota daug iniciatyvų, priemonių ir finansavimo programų bei teisinis pagrindas, ir kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnyje konkrečiai draudžiama prekyba žmonėmis;

BN.

kadangi siekiant, kad valstybės narės bendradarbiautų kovodamos su nusikalstamumu ir skatindamos veikti teisingumo sistemas, ES teisminės institucijos turi vienos kitomis pasitikėti; kadangi pagal abipusio pasitikėjimo principą reikia kuo aukštesniu lygiu nustatyti būtiniausius apsaugos standartus;

BO.

kadangi bėgant amžiams kito valstybių narių baudžiamoji teisė ir baudžiamojo persekiojimo sistemos; kadangi kiekviena valstybė narė turi savo ypatybes ir būdingus bruožus ir kadangi dėl šios priežasties pagrindinės baudžiamosios teisės sritys turi būti paliekamos valstybėms narėms;

BP.

atsižvelgdamas į esminį skirtumą tarp liudytojų ir informantų; atsižvelgdamas į valstybių narių ir Europos Sąjungos pareigą apsaugoti ir ginti tuos asmenis, kurie pasirinko kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir mafija, keldami grėsmę savo ir savo mylimųjų gyvybei;

BQ.

kadangi, nors viešųjų pirkimų procedūros yra griežtai prižiūrimos, jiems įvykus lėšų naudojimas yra visai neskaidrus ir valstybėse narėse interesų deklaracijos yra labai įvairios;

1.

mano, kad būtina parengti tinkamą politinį atsaką siekiant kovoti su nusikalstamų organizacijų ir mafijos įsitvirtinimu ES lygmeniu laiku paruošiant išsamų veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos teisinės ir neteisinės priemonės, kurių tikslas – išardyti tas organizacijas ir nustatyti bei susigrąžinti visų formų turtą, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai su jomis susijęs;

2.

yra įsitikinęs, kad siekiant įveikti organizuotą ir mafijos pobūdžio nusikalstamumą ir išnaikinti tokius reiškinius, kaip korupcija ir pinigų plovimas, kurie kartu varžo ES piliečių ir ateities kartų laisves, teises ir saugumą, reikia ne tik reaguoti į tokią nusikalstamą veiklą, bet ir dėti kuo daugiau pastangų siekiant jai užkirsti kelią;

3.

ragina Komisiją pasiūlyti bendruosius teisės standartus bei valstybių narių integracijos ir bendradarbiavimo modelius; visų pirma, ragina Komisiją, remiantis vertinimo ataskaita dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimo ir pažangiausiais valstybių narių teisės aktais, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatyta bendra organizuoto nusikalstamumo apibrėžtis, kuri turėtų apimti, be kita ko, dalyvavimą mafijos tipo nusikalstamose organizacijose, pabrėžiant tokios nusikalstamos grupės orientuotos į verslą ir turi įbauginimo galios, bei atsižvelgiant į JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 2 straipsnio a dalį; pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų turi būti laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat 2012 m. gegužės 22 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę nustatytų pozicijų;

4.

ragina Komisiją parengti bendrą korupcijos apibrėžtį siekiant sukurti nuoseklią pasaulinę kovos su korupcija politiką; rekomenduoja Komisijai savo ataskaitoje dėl valstybių narių priimtų kovos su korupcija priemonių, kuri bus paskelbta 2013 m., atsižvelgti į visų formų korupciją tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, įskaitant nevyriausybines organizacijas, pabrėžiant geriausią nacionalinę patirtį kovojant su ja, ir nustatyti tikslų šio reiškinio išmatavimo būdą bei pasiūlyti patikimą bei išsamią korupcijos pažeidžiamų sričių valstybėse narėse apžvalgą ir konkrečias rekomendacijas; ragina Komisiją nuolat atsiskaityti Parlamentui ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją šalių narių konferencijai dėl veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės ir ES ir atitinkamai atnaujinti galiojančius Europos teisės aktus;

5.

tvirtina, kad, siekiant sukurti veiksmingą kovos su pinigų plovimu norminių teisės aktų sistemą, turi būti tinkamai atsižvelgta į pinigų plovimo prevencijos nuostatų ir pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą nuostatų sąveiką, kad pinigų plovimo problema būtų sprendžiama nesumažinant nustatytų duomenų apsaugos standartų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europolo naudojamą asmens duomenų apsaugos sistemą;

6.

prašo Komisijos į savo pasiūlymą dėl baudžiamosios teisės derinimo pinigų plovimo srityje, kurį numatoma pateikti 2013 m., įtraukti bendrą paties savininko pinigų plovimo nusikaltimo apibrėžtį, remiantis valstybių narių geriausia patirtimi ir nustatyti, kad pirminiu nusikaltimu būtų laikoma sunki nusikalstama veika, galinti duoti pelno ją padariusiam asmeniui;

7.

ragina Komisiją parengti pasiūlymą, kuris detaliau išdėstytų direktyvos dėl prekybos žmonėmis 18 straipsnį, skatinantį valstybes nares kriminalizuoti naudojimąsi paslaugomis (lytinėmis paslaugomis ir išnaudojimu darbe), kurias teikiantis asmuo yra bet kokios formos prekybos žmonėmis auka;

8.

mano, kad prekybos žmonėmis aukų patiriamos sąlygos ir sunkios pasekmės nepriimtinos ir yra baudžiamasis žmogaus teisių pažeidimas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti įtikinamas ir ilgalaikes visuomenės informavimo kampanijas ir numatyti aiškius planuojamus mažinimo tikslus bei užtikrinti, kad prekybos žmonėmis reiškinys taptų socialiai nepriimtinu; šios kampanijos turėtų kiekvienais metais būti vertinamos Europos kovos su prekyba žmonėmis dieną, kuri minima lapkričio 18 d., ir praėjus penkeriems metams, laikotarpiu nuo dabar iki Europos kovos su prekyba žmonėmis metų;

9.

rekomenduoja valstybėms narėms bendradarbiaujant su Komisija ir Europos Parlamentu ir remiant Europolui, Eurojustui ir Pagrindinių teisių agentūrai parengti ES lygmens kuo vienodesnius ir nuoseklesnius rodiklius, kad būtų galima įvertinti bent ES vykdomo organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo paplitimą, išlaidas ir socialinę žalą;

10.

ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę sudaryti ES nusikalstamų organizacijų sąrašą remiantis ES organizacijų, kurios laikomos teroristinėmis organizacijomis, sąrašo pavyzdžiu;

11.

rekomenduoja įsteigti Europos tinklą, kuris apjungtų įvairius universitetus, kuriuose nagrinėjamas organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas, taip skatinant universitetų mokslinius tyrimus šiose srityse;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia, jog būtų visiškai įgyvendintos esamos tarpusavio pripažinimo priemonės ir būtų priimtas Europos Sąjungos teisės aktas, kuriuo būtų užtikrintas baudžiamųjų nuosprendžių ir konfiskavimo orderių įvykdomumas kitos, nei jie buvo išduoti, valstybės narės teritorijoje; mano, kad reikėtų pagerinti valstybių narių tarpusavio teisinės pagalbos teikimą ir tarpusavio įrodymų leistinumą;

13.

mano, kad kovos su prekyba žmonėmis ir prievartinio darbo veiksmai turi būti sutelkti į pagrindines šių reiškinių priežastis, pavyzdžiui, nelygybę pasaulyje; todėl ragina valstybes nares vykdyti savo paramos vystymuisi ir TVT įsipareigojimus;

14.

ragina Komisiją ir EIVT sutvirtinti priemonių ir programų, įskaitant dvišalius susitarimus kovoti su prekyba žmonėmis taikant prevencinius veiksmus kilmės ir tranzito šalyse ir ypatingą dėmesį atkreipiant į nelydimus nepilnamečius ir vaikus, išorės aspektą;

15.

ragina Komisiją parengti patikimą stebėsenos sistemą visoje ES, kurią taikant būtų galima veiksmingiau stebėti neteisėtų prekeivių ir prekybos žmonėmis aukų kelius;

16.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis kovoje su prekyba žmonėmis, nedelsiant parengti palyginamą ir patikimą visos ES duomenų rinkimo sistemą, pagrįstą bendrais ir svariais rodikliais; siekiant padidinti šios duomenų sistemos matomumą ir būtinumą, būtų galima jau veikiančioje ES kovos su prekyba žmonėmis interneto svetainėje įdiegti ES kovos su prekyba žmonėmis stebėsenos centrą, įpareigoti visas ES institucijas ir septynias susijusias agentūras suvesti jų turimus duomenis ir pasiūlyti NVO ir kitoms institucijoms padaryti tą patį;

17.

ragina Komisiją įgyvendinti rekomendacijas, numatytas Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijoje 2012–2016 m.;

18.

ragina Komisiją įvykdyti sąlygas, reikalingas siekiant įdiegti Europos pagalbos liniją prekybos žmonėmis aukoms, padėti skleisti informaciją apie jų teises;

19.

ragina Komisiją skirti daugiau išteklių kovai su socialinių tinklų ir elektroninių nusikaltimų naudojimu prekybai žmonėmis;

20.

ragina Komisiją padidinti tarpvalstybinį teismų ir policijos bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių ir ES agentūrų, nes nusikaltimas prekyba žmonėmis vykdomas ne vienoje valstybėje narėje;

21.

ragina sugriežtinti sankcijas bankams ir finansinėms institucijoms, kurios bendrininkavo gaunant ir (arba) plaunant pajamas iš organizuotos nusikalstamos veiklos;

22.

konfiskavimo požiūriu ragina valstybes nares, remiantis pažangiausiais nacionaliniais teisės aktais, apsvarstyti galimybę įgyvendinti civilinės teisės turto konfiskavimo modelius tais atvejais, kai, įvertinus tikimybę ir jei leidžia teismas, galima nustatyti, kad tas turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba jį ketinama naudoti būsimai nusikalstamai veikai; mano, kad galėtų būti leidžiama numatyti prevencinius turto konfiskavimo modelius gavus teismo sprendimą, laikantis konstitucinių nacionalinių garantijų ir nepažeidžiant teisės į nuosavybę ir teisės į gynybą; taip pat ragina valstybes nares skatinti naudoti nusikalstamu būdu įgytą turtą socialiniais tikslais; siūlo imtis veiksmų ir panaudoti lėšas priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti konfiskuoto turto vientisumą, finansuoti;

23.

rekomenduoja nustatyti, kad ekonominiam veiklos vykdytojui bent penkerius metus turėtų būti neleidžiama dalyvauti vykdant bet kokią viešąją sutartį visoje ES, jei jam buvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimą arba teroristų finansavimą, dalyvavimą veikloje, kuria išnaudojamos prekybos žmonėmis aukos ar vaikų darbas, korupciją ar kitą sunkią nusikalstamą veiką viešajam interesui, kai dėl tokios nusikalstamos veikos prarandamos pajamos iš mokesčių ar padaroma socialinė žala ar kitus ypač sunkius nusikaltimus su tarpvalstybiniu aspektu, kaip nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje („europinius nusikaltimus“), ir kad ši nuostata turėtų būti taikoma net jei ekonominės veiklos vykdytojų pašalinimo iš viešųjų pirkimų sutarčių priežastis išaiškėtų jau vykstant sutarties sudarymo procesui; mano, kad viešųjų pirkimų procedūros turi būti grindžiamos teisėtumo principu ir kad, atsižvelgiant į tai, reikėtų apibrėžti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, kad būtų užtikrintas skaidrumas (taip pat naudojant elektroninių viešųjų pirkimų sistemas) ir užkirstas kelias sukčiavimui, korupcijai ir kitiems rimtiems pažeidimams; ragina Komisijos tarnybas parengti struktūrą arba bendradarbiavimo sistemas, kad būtų užtikrintas holistinis kovos su korupcijos nusikaltimais, susijusiais su viešaisiais pirkimais, požiūris;

24.

atkreipia dėmesį į teisėtos ir neteisėtos verslo veiklos sąsajas, nes kai kuriais atvejais teisėti interesai teikia lėšas neteisėtai veiklai; pabrėžia, teisėtų interesų sąsajų stebėsena gali padėti nustatyti iš nusikalstamos veiklos įgytą turtą;

25.

mano, kad siekiant kovoti su narkotikų prekyba, taip pat kita nusikalstama veika, kuri yra organizuoto nusikalstamumo išraiška, teismo ir policijos institucijų veikla turėtų būti papildoma ne tik bendradarbiavimu su Eurojustu ir Europolu, bet ir bendradarbiavimo susitarimais su valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių transporto ir logistikos sektorių įmonėmis, chemijos pramone, interneto paslaugų teikėjais, bankais ir finansinių paslaugų teikėjais, nepažeidžiant jų konfidencialumo pareigos; pabrėžia, kad svarbu kovoti su narkotikų tiekimu taikant griežtą narkotikų pirmtakų (prekursorių) kontrolę, ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 273/2004, kuriame nustatyti būdai, kaip geriau užkirsti kelią neteisėtam ES vidaus prekyboje naudojamo acetanhidrido panaudojimui, pvz., sugriežtinant šio produkto registravimo reikalavimus;

26.

reiškia susirūpinimą dėl įvairiose nacionalinėse teisinėse sistemose taikomų tyrimo priemonių neveiksmingumo, nes jose tinkamai neatsižvelgiama į tinkamos ir specialios tyrimo priemonių sistemos, skirtos kovai su nusikalstamomis ir mafijos organizacijomis, poreikį; pakartoja savo prašymą Komisijai, jau išreikštą savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliucijoje, parengti specialių tyrimo būdų, šiuo metu naudojamų įvairiose valstybėse narėse, lyginamąją analizę, kurios pagrindu būtų galima imtis veiksmų ES lygiu siekiant atsakingom institucijoms suteikti reikiamas tyrimo priemones, pagrįstas turima gerąja patirtimi;

27.

ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones imtis praktiškų priemonių produktų atsekamumui pagerinti (pvz., žemės ūkio maisto produktų kilmės šalies žymėjimas, Nuolatinės tarptautinės komisijos ženklai ant šaunamųjų ginklų ar skaitmeniniai mokesčių mokėtojų kodai ant cigarečių, alkoholinių gėrimų ir receptinių vaistų) siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, padidinti piliečių saugumą, neleisti vykdyti kontrabandos ir veiksmingiau kovoti su neteisėta prekyba; apgailestauja, kad valstybės narės nenorėjo užtikrinti atsekamumo atnaujindamos Sąjungos muitų kodeksą;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą jūrų srityje siekiant kovoti su prekyba žmonėmis ir narkotikų, neteisėtų ir padirbtų gaminių srautais per ES vidaus ir išorės jūrų sienas; pripažįsta, kad sienų valdymas taip pat susijęs su migracijos aspektu, susijusiu su pagrindinėmis migrantų teisėmis, įskaitant prireikus teisę į prieglobstį, prekybos žmonėmis ar priverstinio darbo aukų, ypač nepilnamečių, apsaugą ir pagalbą joms;

29.

mano, kad ilgiau nedelsiant reikia parengti veiksmų planą, kuriuo siekiama sukurti europinio masto baudžiamojo teisingumo teisėkūros sistemą ir nustatyti kovos su elektroniniais nusikaltimais priemones, siekiant užtikrinti didesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir paramą Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3), kad būtų užtikrinta aukšto lygio piliečių, ypač pažeidžiamų asmenų, įmonių ir valdžios institucijų apsauga nepažeidžiant teisės į informaciją ir duomenų apsaugą;

30.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į teismo institucijų ir policijos paminėtas organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo sąsają, kai iš pajamų, gautų vykdant neteisėtą prekybą, finansuojama neteisėta teroristinių grupuočių veikla tarptautiniu lygmeniu; ragina atsakingas institucijas sugriežtinti priemones, kuriomis kovojama su šia veikla;

31.

kadangi organizuotas nusikalstamumas vis dažniau naudojasi elektronine erdve ir neteisėtomis priemonėmis, ragina valstybes nares nedelsiant patvirtinti nacionalines elektroninio saugumo strategijas;

32.

ragina Komisiją parengti ES prekybos žmonėmis aukų apsaugos ir pagalbos joms chartiją, kad visi dabartiniai rodikliai, priemonės, programos ir ištekliai būtų renkami darniau, veiksmingiau ir taip, kaip būtų naudingiau visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems siekiant sustiprinti aukų apsaugą; ragina Komisiją įsteigti pagalbos liniją prekybos žmonėmis aukoms;

33.

primena Komisijai, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikams, prekybos žmonėmis aukoms, taip pat pagerinti nelydimų nepilnamečių ar vaikų, kuriais buvo prekiaujama, apsaugą jų pačių šeimose (reikia atsižvelgti į atvejus, kai siūloma grįžti į kilmės šalį, nustatomi globėjai ir t. t.); primygtinai pabrėžia, kad reikia atsižvelgti ne tik į lyčiai būdingas savybes, bet ir į sveikatos problemų ir negalios vaidmenį;

34.

ragina Komisiją skirti daugiau išteklių specializuotoms NVO, žiniasklaidai ir moksliniams tyrimams, kad būtų teikiama daugiau paramos ir pagalbos aukoms, kad jos būtų saugomos ir kad jų liudijimas teisme nebūtų toks reikalingas; taip pat ragina Komisiją sustiprinti matomumo, informuotumo ir aukų poreikių aspektus, kad būtų galima sumažinti prekybos žmonėmis aukų paklausą ir jų išnaudojimą bei skatinti visišką netoleranciją lytiniam išnaudojimui ir priverstiniam darbui;

35.

ragina Komisiją parengti efektyvesnių ir aktyviau vykdomų finansinių tyrimų sistemą, kuri atliktų svarbų vaidmenį siekiant sumažinti spaudimą prekybos žmonėmis aukoms, kurios yra pagrindiniai liudytojai nagrinėjant prekiautojų žmonėmis bylas; taip pat ragina Komisiją ES agentūroms, kovojančioms su prekyba žmonėmis, numatyti geresnius specializuotus mokymus ir skirti pakankamai išteklių, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą be sienų; primena Komisijai, kad šiems veiksmams reikia holistinio požiūrio, kurį taikant būtų skatinama bendradarbiauti daugelyje sričių vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, valstybės narės būtų skatinamos sukurti, be kita ko, specialius nacionalinės policijos žvalgybos skyrius, taip pat būtų stiprinamas administravimo ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas;

36.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti valstybių narių teismų ir teisėsaugos institucijų, Europolo, Eurojusto, OLAF bei Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (angl. ENISA) tarpusavio bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su atitinkamomis ES nepriklausančių šalių ir ypač ES kaimyninių šalių institucijomis ir didinti skaidrumą siekiant patobulinti įrodymų rinkimo sistemas ir užtikrinti veiksmingą duomenų ir informacijos, kuri naudinga tiriant teisės pažeidimus, įskaitant nusikaltimus ES finansiniams interesams, tvarkymą bei keitimąsi šiais duomenimis ir informacija, visapusiškai paisant subsidiarumo ir proporcingumo principų ar pagrindinių teisių Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai, ragina kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas įgyvendinti pritaikytas teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemones, kurios yra labai svarbios užtikrinant veiksmingą kovą su tarpvalstybiniu ir organizuotu nusikalstamumu; ragina Komisiją parengti dar artimesnio teismų ir policijos bendradarbiavimo gaires ir sukurti baudžiamojo tyrimo organą, kuris turėtų kompetenciją tirti pažeidimus ir nusikaltimus ES;

37.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę savo prekybos ir asociacijos susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatyti konkrečias bendradarbiavimo nuostatas, skirtas kovai su neteisėta prekyba, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu; pastebi, kad nepakanka tarptautinio bendradarbiavimo, visų pirma su trečiosiomis tranzito bei kilmės šalimis; pripažįsta, kad reikia imtis ryžtingų diplomatinių veiksmų ir paraginti šias šalis sudaryti bendradarbiavimo susitarimus ar tinkamai laikytis jau pasirašytų susitarimų; pabrėžia teismo pavedimų vykdymo sistemos svarbą;

38.

pabrėžia, kad veikiantis Kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklas turėtų būti sustiprintas ir jam turėtų talkinti Europolas, Eurojustas ir CEPOL; pabrėžia, kad juose reikėtų ne tik keistis informacija, bet šie kontaktiniai punktai taip pat turėtų būti naudojami dvišaliam bendradarbiavimui konkrečiais užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimo atvejais gerinti; rekomenduoja, kad šie kontaktiniai punktai spręstų problemas, susijusias su prioritetų nustatymo, išteklių ir patirties skirtumais, ir informuotų apie bet kokias su jais susijusias problemas; pabrėžia, kad tinkas turėtų skatinti koordinuotus veiksmus, jeigu konkrečią papirkinėjimo veiką padarė patronuojamoji bendrovė vienoje valstybėje narėje, kai jos patronuojančioji bendrovė įsteigta – kitoje;

39.

ragina valstybes nares sklandžiai ir visiškai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus ir taip sudaryti Sąjungai galimybes imtis suderintų kovos su nusikalstamumu veiksmų;

40.

ragina visas valstybes nares įsipareigoti visapusiškai naudotis Europolu ir Eurojustu, kurių veikla ir jos rezultatai nepaisant tebevykdomų reformų ir patobulinimų, kuriuos dar reikia padaryti, labai priklauso nuo dalyvavimo lygio, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo su nacionalinėmis tyrimo ir teisminėmis institucijomis;

41.

pabrėžia, kad norint kovoti su organizuotu nusikalstamumu, labai svarbu kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu Europos lygiu laikytis piliečių iniciatyvų požiūrio, įskaitant policijos pareigūnų ir vadovų mokymus ir dalyvavimą, ypač susijusį su informavimu apie naujus ir mažiau matomus nusikalstamos veiklos būdus; atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamumas vietos lygiu dažnai prisideda prie nusikalstamumo tarptautiniu lygiu;

42.

ragina valstybes nares parengti teisėsaugos gaires, susijusias su korupcija ir pinigų plovimu; rekomenduoja į šias gaires įtraukti gerąją patirtį, pvz., specializuotų darbuotojų poreikį, tyrimo institucijų ir teismų bendradarbiavimą, metodus, kuriais sprendžiamos kartais sunkiai renkamų įrodymų problemos, žmogiškųjų ir kitų išteklių lygį, būtiną veiksmingam baudžiamajam persekiojimui, ir priemones, palengvinančias tarptautinį bendradarbiavimą;

43.

mano, kad itin svarbu visiškai išnaudoti esamas Europos teisėjų tinklo ir Eurojusto sąsajas siekiant aukšto lygio visos Europos teismų bendradarbiavimo;

44.

pabrėžia, kad rengiant teisėkūros ir reguliavimo sistemas labai svarbu konsultuotis su regionų ir nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis ir pilietine visuomene;

45.

pabrėžia, kad labai svarbu, jog valstybės narės kartu su Europos Sąjungos ir tarptautiniais subjektais parengtų išsamų, ilgalaikį vietos ir pasaulinių problemų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, strateginį planą, ir taip nustatytų atsirandančias grėsmes, rinkos pažeidžiamumą ir rizikos veiksnius, taip pat parengtų ES strategiją, pagrįstą planavimu, o ne tik reagavimu;

46.

ragina valstybes nares ir Komisij1 stiprinti teisėjų, prokurorų ir ryšių palaikymo pareigūnų vaidmenį, mokyti teismo pareigūnus kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, įskaitant elektroninius nusikaltimus, visų pirma pasinaudojant Europos policijos koledžo (CEPOL) ir Europos teisėjų mokymo tinklu (ETMT), ir visapusiškai pasinaudojant finansinėmis priemonėmis, pvz., policijos bendradarbiavimui skirtu Vidaus saugumo fondu ar programa „Hercule III“; siūlo mokant policijos pareigūnus ir teisėjus skatinti užsienio kalbų mokymą, kad būtų palengvintas tarptautinis bendradarbiavimas; ragina remti Europos keitimosi geriausia patirtimi ir teisėjų, prokurorų ir policijos pareigūnų mokymo programą;

47.

ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dėti bendras pastangas siekiant užbaigti derybas dėl direktyvos dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose projekto, kuriuo būtų supaprastintas įrodymų rinkimas tarpvalstybinėse bylose, taigi būtų žengtas svarbus žingsnis kuriant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

48.

ragina pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą kovos su padirbtais dokumentais ir sukčiavimu srityje ir ragina atitinkamas institucijas bendradarbiauti siekiant pagerinti pradinių dokumentų patikimumą ir autentiškumo patvirtinimą;

49.

ragina nacionaliniu lygiu įsteigti institucijas, kurių tikslas būtų tirti nusikalstamas ir mafijos grupes ir su jomis kovoti, ir sudaryti galimybę Europolui padedant vystyti darnų ir neoficialų kovos su mafija veiksmų tinklą, taip siekiant keistis informacija apie veikiančių mafijų struktūrą, nusikalstamas ir finansines perspektyvas, turto vietą ir bandymus smelktis į viešųjų pirkimų sistemą;

50.

mano, kad dėl organizuoto nusikalstamumo globalizacijos reikia daugiau bendradarbiavimo valstybių narių, ES ir tarptautiniu lygiu; ragina labiau bendradarbiauti ES, JT, ESBO ir Europos Tarybą kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu siekiant integruoti atitinkamas politikos kryptis ir suformuluoti bendras veiksmų apibrėžtis; remia Finansinių veiksmų darbo grupės pastangas skatinti kovos su pinigų plovimu politikos kryptis; ragina valstybes nares ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas esamas tarptautines priemones; ragina Komisiją veiksmingai remti valstybių narių pastangas kovoti su organizuotu nusikalstamumu; rekomenduoja Europos Sąjungai tapti Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) visateise nare;

51.

rekomenduoja imtis bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią neteisėtoms su aplinka susijusioms veikoms, kurios taip pat susijusios su organizuota, mafijos tipo nusikalstama veikla arba padaromos dėl šios veiklos, ir kovai su minėtomis veikomis, sustiprinti Europos agentūras, pvz., Europolą ir Eurojustą, ir tarptautines organizacijas, pvz., Interpolą ir UNICRI, taip pat keistis labiausiai su šio pobūdžio nuskalstamomis veikomis kovojančių valstybių narių veiklos metodais ir informacija, siekiant parengti bendrą veiksmų planą;

52.

ragina Tarybą ir valstybes nares ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius; pabrėžia neigiamą poveikį, kurį užsienio valstybės tarnautojų papirkinėjimas turi Sąjungos pagrindinėms teisėms, aplinkai ir vystymosi politikai;

53.

teigia, kad reikia pradėti taikyti Europos tyrimo orderį (ETO), ir ragina stiprinti tokias kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu priemones kaip jungtinės tyrimų grupės; ragina kovojant su organizuotu nusikalstamumu, patenkančiu į ES, glaudžiau bendradarbiauti su ES kaimyninėmis šalimis;

54.

ragina valstybes nares savo žvalgybos tarnybose sukurti visuotines dalijimosi informacija strategijas ir analizes siekiant nustatyti atsirandančias organizuoto nusikalstamumo tendencijas;

55.

kovojant su sukčiavimu ES reikia sutvirtinti ES tarnybų bendradarbiavimą visais valstybės lygiais, įskaitant regionų ir savivaldybių lygį, kurie yra itin svarbūs valdant ES lėšas;

56.

mano, kad neįmanoma sukurti veiksmingos ekonominės ir fiskalinės sąjungos neužtikrinant kovos su korupcija Sąjungos mastu;

57.

pabrėžia, kad skaidrumas yra natūralus korupcijos priešas, nes nuo jos ir prasideda nusikalstamumas; yra įsitikinęs, kad turėtų būti reikalaujama, jog aukštus postus užimančių pareigūnų ir turtuolių su savo privilegijomis ir imunitetais veikla būtų visiškai skaidri;

58.

mano, kad neorganizuota ir neskaidri biurokratinė sistema ir sudėtingos jos procedūros ne tik gali mažinti administracinių veiksmų veiksmingumą, bet ir pakenkti sprendimų priėmimo procesų skaidrumui, kelti suinteresuotų asmenų pasipiktinimą ir taip sudaryti palankias sąlygas korupcijai; mano, kad taip pat dėl neliečiamų bankų ir verslo paslapčių gali būti slepiamos neteisėtos pajamos iš korupcijos, pinigų plovimo organizuoto nusikalstamumo;

59.

atkreipia dėmesį į Meridos konvenciją prieš korupciją (2003 m.) ir pabrėžia, kad aukštus postus užimančių pareigūnų ir turtuolių su savo privilegijomis ir imunitetais veikla būtų kontroliuojama, be kita ko, mokesčių institucijų ir kad tokia kontrolė turi būti stiprinama siekiant užtikrinti sąžiningas ir veiksmingas paslaugas bendruomenei ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu; visų pirma pataria, kad valstybės pareigūnai būtų įpareigoti teikti turto, pajamų, įsipareigojimų ir interesų deklaracijas; ragina priimti skaidrumo stiprinimo ir prevencijos priemones taikant nuoseklią administracinės teisės, reglamentuojančios viešąsias išlaidas ir prieigą prie dokumentų, sistemą ir sukuriant reikalingus registrus;

60.

rekomenduoja stiprinti skaidrumą vyriausybės tarnybose ir kitose valstybės įstaigose užtikrinančią ir biurokratizmą šalinančią tvarką, užtikrinant piliečių teisę susipažinti su dokumentais (pradedant labai jautria viešųjų pirkimų sritimi); ragina remti teisėtumo bei sąžiningumo kultūrą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, taip pat ir suteikiant veiksmingas apsaugos priemones informatoriams;

61.

remia Komisijos veiksmus, skirtus pripažinti itin svarbiam tiriamosios žurnalistikos vaidmeniui atskleidžiant faktus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, ir apie juos pranešant;

62.

ragina valstybes nares stiprinti pareigūnų vaidmenį užkertant kelią sukčiavimui ir korupcijai, teikiant informaciją apie juos ir kovojant su jų keliama grėsme;

63.

ragina nustatyti aiškias ir proporcingas taisykles bei jų vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos mechanizmus, kurie būtų nurodyti elgesio kodekse siekiant išvengti valstybės pareigūnų perėjimo į privatųjį sektorių ir kuriuos taikant tam tikro lygio vadovavimo ir finansinės atsakomybės pareigas užimantys valstybės pareigūnai negalėtų pereiti į privatųjį sektorių, kol nesibaigė nustatytas laikas nuo jų išėjimo iš tarnybos dienos, jei yra interesų konflikto pavojus dėl anksčiu atliekamų viešų funkcijų; taip pat mano, kad esant interesų konflikto pavojui panašūs apribojimai turėtų būti taikomi ir asmenims, pereinantiems iš privataus į viešąjį sektorių;

64.

ragina Komisiją vadovaujantis Europos Parlamento 2013 m. sausio 15 d. rekomendacijomis kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės;

65.

mano, kad lobistų grupių sąrašas – naudinga skaidrumo priemonė; ragina valstybes nares, jeigu ši priemonė dar netaikoma, pradėti ją taikyti; toliau ragina vyriausybes ir valstybės administravimo institucijas numatyti, kad išankstinė registravimo lobistų grupių sąraše sąlyga būtų susitikimas su verslo, interesų arba lobistų grupe;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad savireguliacija – įprasta kovos su korupcija sporto lažybose priemonė – nebuvo veiksminga; pabrėžia, kad vyriausybės nacionaliniu, regionų arba vietos lygiu yra vienos iš aktyviausiai finansuojančių sportą, ragina valstybes nares nustatyti skaidrius bendradarbiavimo su sporto bendruomene santykius ir pateikti nacionalinių valdymo institucijų užsakytą išsamų ir nepriklausomą korupcijos sporte tyrimą;

67.

mano, kad visiškas administracinių aktų visais viešojo sektoriaus lygiais skaidrumas – kovos su nusikalstama veikla ir piliečių apsaugos nuo visų formų viešųjų reikalų valdymo trūkumų pamatas; neigiamai vertina bet kokį valstybės institucijų nenorą, kad piliečiai ir žiniasklaida stebėtų jų veiklą, vykdomą naudojant valstybės lėšas ir visuomenės interesais; mano, kad ir ES ir atskiros valstybės narės turėtų tvirtai įsipareigoti užtikrinti visišką skaidrumą ir parengti geriausia patirtimi pagrįstas atviro ir veiksmingo valdymo formas;

68.

pabrėžia, kad kyšininkavimas neturėtų būti maskuojamas vadinamojo skatinamojo mokėjimo terminu, kuris EBPO konvencijoje tam tikromis aplinkybėmis yra laikomas priimtinu (smulkūs mokėjimai pvz., siekiant gauti leidimą iškrauti prekes uoste); ragina valstybes nares susitarti nevartoti šios sąvokos arba ją vartoti tik kraštutiniais atvejais ir ragina sukurti gaires, kuriomis sąvoka būtų interpretuojama vienodai visoje ES; pabrėžia, kad nei kyšiai, nei skatinamieji mokėjimai negali būti neapmokestinami;

69.

remia reguliaraus audito dėl su sąžiningumu susijusių elgesio taisyklių (kodeksų) laikymosi įgyvendinimą ir pakankamų išteklių skyrimą su sąžiningumu susijusiems valstybės tarnautojų mokymams;

70.

primena politinėms partijoms apie atsakomybę, kuri joms tenka visais lygmenimis siūlant kandidatus arba sudarant rinkėjų sąrašus, ir užduotį stebėti kandidatų tinkamumą, drauge vadovaujantis ir griežtu etikos kodeksu, kurio reikalavimus šie turi atitikti, įskaitant elgesio kodeksą, kuris taip pat turėtų apimti aiškias ir skaidrias dovanų teikimo politinėms partijoms taisykles;

71.

pritaria principui, kad į Europos Parlamentą arba kitų ES institucijų ir agentūrų tarnybas negali būti renkami asmenys, galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisti už organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, korupciją ir kitus sunkius ekonominius ar finansinius nusikaltimus viešajam interesui; ragina atitinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą panašų principą taikyti nacionalinių parlamentų nariams ir renkant į kitas pareigas;

72.

rekomenduoja, kad valstybės narės nustatydamos sankcijų sistemą nustatytų ir veiksmingai taikytų atvejus, kuriais kandidatavimas užimti pareigas negalimas dėl galutinio apkaltinamojo nuosprendžio už korupciją; mano, kad ši sankcija turėtų būti taikoma bent penkerius metus per visų lygmenų rinkimus; taip pat rekomenduoja tokį pat laikotarpį uždrausti eiti pareigas visų lygmenų valdžios institucijose, įskaitant ES lygmenį;

73.

rekomenduoja nustatyti, kokiais atvejais po galutinio apkaltinamojo nuosprendžio už organizuotus nusikaltimus, korupcinius nusikaltimus ar pinigų plovimą asmuo turi netekti politinių postų (valdžios ir jai prilyginamoje struktūroje) bei vadovaujamų ir administracinių pareigų;

74.

pripažįsta, kad tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojams ir išrinktiems atstovams taikomi imunitetai yra pagrindinė kliūtis kovojant su korupcija; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo labiau sumažinti asmenų, kuriems taikomi imunitetai, skaičių;

75.

ragina priimti politinių partijų narių elgesio kodeksus ir didinti partijų finansinės apskaitos skaidrumą; siūlo labiau kontroliuoti viešąjį partijų finansavimą ir vengti piktnaudžiavimo lėšomis bei jų švaistymo, taip pat atidžiau stebint ir kontroliuojant privatųjį finansavimą siekiant užtikrinti politinių partijų ir jų rėmėjų atskaitingumą;

76.

ragina valstybes nares uždrausti ir sankcionuoti balsų pirkimą, turint omenyje, kad nauda už pažadėtą balsą gali būti gaunama ne vien pinigais, bet ir suteikiant kitą pranašumą, įskaitant nematerialią bei neteisėtame susitarime tiesiogiai nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims teikiamą naudą;

77.

mano, kad EP narių pajamų ir finansinių interesų skelbimas būtų gera praktika, kuri turėtų būti taikoma ir nacionalinių parlamentų nariams ir išrinktiems atstovams;

78.

rekomenduoja valstybėms narėms sukurti veiksmingas, efektyvias, atskaitingas ir suderintas baudžiamojo teisingumo sistemas, kuriomis taip pat būtų galima užtikrinti teisių apsaugą pagal Europos pagrindinių teisių chartiją; taip pat rekomenduoja sukurti stebėsenos priemones, susijusias su baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumu ES lygmeniu kovojant su korupcija, atliekant nuolatinius vertinimus ir skelbiant rekomendacijas;

79.

ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat apsvarstyti ir ne teisėkūros priemones, kuriomis būtų galima sustiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą teisinėmis sistemomis, padidinti nuoseklumą ir skatinti kurti bendrą ES teisinę kultūrą kovojant su nusikalstamumu;

80.

kviečia Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir nustatyti juridinių asmenų teisinę atsakomybę finansinių nusikaltimų atvejais ir ypač kontroliuojančiųjų bendrovių ir patronuojančiųjų bendrovių atsakomybę jų patronuojamosioms įmonėms; pabrėžia, kad šiuo pasiūlymu turi būti paaiškinama fizinių asmenų atsakomybė už bendrovės ar jos patronuojamosios įmonės padarytus nusikaltimus, už kuriuos jie gali būti laikomi iš dalies arba visiškai atsakingi;

81.

mano, kad, derinant kovos su korupcija priemones turėtų būti sprendžiama problema, susijusi su valstybių narių senaties terminų skirtumai, siekiant atsižvelgti į gynybos poreikius ir veiksmingo ir efektyvaus baudžiamojo persekiojimo ir nuosprendžio priėmimo poreikį, ir kad senaties terminai turėtų būti nustatomi pagal proceso etapus ar teismo instancijas, kad nusikaltimo senaties terminas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu atitinkamas proceso etapas arba bylos nagrinėjimas tam tikroje instancijoje negalėtų baigtis per pagrįstą ir aiškiai apibrėžtą laikotarpį; taip pat mano, kad, taikant proporcingumo principą ir teisinės valstybės principus, korupcijos atvejams neturėtų būti taikoma senatis tol, kol veiksmingai vyksta baudžiamasis procesas;

82.

mano, jog kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės turėtų būti grindžiamos nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo priemonę, kuri turėtų būti veiksminga ir atgrasanti, siekiant užtikrinti, kad atsakomybėn būtų patraukti laisvėje esantys sąmoningai teisingumo vengiantys asmenys, kad kalinamiems nusikalstamų grupių vadams nebūtų sudarytos sąlygos, nepažeidžiant pagrindinių principų, susijusių su kalinių teisėmis, toliau vadovauti savo organizacijoms ir duoti nurodymus jų nariams net jei jie patys įkalinti;

83.

ragina valstybes nares nustatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas, tiek kriminalines, tiek pinigines bausmes ir baudas, įskaitant dideles baudas, už visus sunkius nusikaltimus, kuriais daroma žala piliečių sveikatai ir kenkiama jų saugumui, bei rekomenduoja suderinti sankcijas;

84.

pabrėžia, nepažeidžiant 80 dalies, nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos svarbą ir ragina valstybes nares sukurti ir nustatyti veiksmingas teisines priemones ir alternatyvias laisvės atėmimo bausmes, pvz., baudas ar viešuosius darbus, kai tai leidžiama ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant nedidelį nusikalstamos veikos sunkumą;

85.

primygtinai ragina įmones taikyti savireguliavimą ir skaidrumą paisant elgesio kodeksų ir nustatyti kontrolės procedūras, įskaitant vidaus ir išorės auditą ir viešus įvairiose institucijose veikiančių lobistų registrus, kad pirmiausia būtų išvengta korupcijos ir viešojo bei privačiojo sektorių slaptų susitarimų ir interesų konfliktų; taip pat rekomenduoja skatinti sričių, tikslų ir finansinės informacijos skaidrumą nacionaliniu ir ES lygmenimis;

86.

ragina sudaryti valdžios institucijoms priskirtų bendrovių sąrašą ir sąrašą tų bendrovių, kurios negali būti priskirto valdžios institucijoms; mano, kad pastarasis atvejis būtų taikomas, jei bendrovės pademonstravo didelių trūkumų laikantis sutartinių reikalavimų arba esant interesų konfliktui ir valstybių narių, ir ES lygmenimis;

87.

ragina valstybes nares verslo pasaulyje stiprinti prekybos rūmų vaidmenį vykdant pinigų plovimo prevenciją, informuojant apie vis didesnį jo pavojų ir su juo kovojant ir visiškai įgyvendinti Komisijos veiksmų planą, skirtą kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti;

88.

primena, kad tiriamoji žurnalistika, taip pat NVO ir akademinė bendruomenė, nagrinėjanti klausimus, susijusius su viešojo administravimo ir įmonių veiksmais, atlieka pagrindinį teigiamą vaidmenį nustatant sukčiavimo, korupcijos ar kitos žalos atvejus;

89.

ragina įmones užtikrinti vidaus viešųjų pirkimų gairių įgyvendinimą, kad būtų laikomasi teisės aktų ir didžiausio skaidrumo vykstant viešojo pirkimo sutarčių konkursui; vengti turėti ryšių su rangovais ir tiekėjais, žinomais ar pagrįstai įtariamais mokėjus kyšius; prireikus rodyti deramą uolumą vertinant būsimus rangovus ir tiekėjus siekiant užtikrinti, jog jie turėtų veiksmingų kovos su kyšininkavimu programų; supažindinti rangovus ir tiekėjus su kovos su kyšininkavimu politika; stebėti svarbius rangovus ir tiekėjus atliekant reguliarų santykių su jais vertinimą ir turėti teisę nutraukti sutartį tuo atveju, jei jie moka kyšius arba jei jų elgesys prieštarauja įmonės programai;

90.

prašo stiprinti bendradarbiavimą su bankų sistema ir specialistais, tarp jų ir finansų ir apskaitos specialistais, visose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, visų pirma siekiant nurodyti informacines, teisines ir administracines priemones, taikytinas finansų srautams atsekti bei nusikalstamiems reiškiniams ištirti, bei numatyti pranešimo apie bet kokią galimą nusikalstamą veiką tvarką;

91.

ragina Komisiją ir kitas priežiūros institucijas užtikrinti, kad bankams, draudimo ir kredito įstaigoms būtų nustatyta pareiga tinkamai tikrinti deramą kliento uolumą ir susijusius rizikos modelius, siekiant užtikrinti galimybę valstybių narių bendrovėms ar juridiniams subjektams gauti ir laikyti tinkam, tiksli ir atnaujintą informaciją apie vadinamuosius tikruosius naudotojus (angl. beneficial owners), įskaitant mokesčių rojus, ir kad verslo registrai būtų nuolat atnaujinamo ir stebima jų kokybė; mano, kad informacijos skaidrumas (taip pat paskelbiant šalių tikrosios nuosavybės registrą ir bendradarbiaujant tarp valstybių) gali prisidėti prie kovos su tokiais reiškiniais kaip pinigų plovimas, terorizmo finansavimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas;

92.

ragina valstybes nares pradėti verslo registruose taikyti tikrosios nuosavybės sąvoką ir siekti ją įtraukti visur, taip pat į keitimosi informacija mechanizmus;

93.

ragina Komisiją nustatyti bendrus principus ir administracines gaires, skirtas tinkamai naudotis sandorių kainodara;

94.

visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui aiškiai paminėti su mokesčiais susijusius nusikaltimus kaip nusikaltimus, kuriems prielaidas sudaro pinigų plovimas, atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, FATF) 2012 m. rekomendaciją; primygtinai ragina ES didinti informacijos apie tikruosius naudotojus ir kovos su pinigų plovimu tikslais vykdomo deramo klientų tikrinimo procedūrų skaidrumą; pritaria tam, kad visoje ES būtų suderintos nuostatos dėl pinigų plovimo nusikaltimo ir ragina visapusiškai įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) numatytus standartus vykdant veiksmingą stebėseną, taikant proporcingas sankcijas ir remiantis patikimomis apsaugos priemonėmis;

95.

rekomenduoja kruopščiai įvertinti naujų bankinių ir finansinių produktų riziką, jeigu jie susiję su anonimiškumu arba galimybe veikti per atstumą; be to, ragina nustatyti bendrą mokesčių rojų apibrėžtį, nes jais dažnai naudojasi nusikalstamos organizacijos privačioms bendrovėms ar bankams, kurių tikrąją nuosavybę sunku nustatyti, išleidžiant vertybinius popierius;

96.

tikisi, kad bus rasti veiksmingi sprendimai, kuriais, laikantis teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, finansų ir kredito įstaigoms būtų padedama nustatyti asmens, prašančio atlikti bet kokią operaciją, tapatybę, nes sukčiavimas, susijęs su tapatybės vagystėmis, kartais yra pinigų plovimo prielaida; todėl pritaria euro zonos bankų sąjungai;

97.

rekomenduoja atsisakyti bankų paslapčių;

98.

ragina visus viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus įsitraukti į ryžtingą kovą su pinigų plovimu; ragina visapusiškai užtikrinti specialistams tenkančių pareigų pinigų plovimo prevencijos srityje vykdymą, remiant perspėjimo apie įtartinas operacijas priemones ir diegiant elgesio kodeksus, kurių privalėtų laikytis atitinkamų specialistų organizacijos ir profesinės asociacijos;

99.

atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus finansinės žvalgybos padalinių vaidmuo užtikrinant aukštus tarptautinius standartus kovojant su pinigų plovimu; pripažįsta Europos priemonių svarbą atsekant finansinius srautus siekiant kovoti su tokiomis grėsmėmis kaip elektroniniai nusikaltimai, pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas;

100.

rekomenduoja nuolat tikrinti lošėjus ir jų tapatybę, uždrausti galimybę anonimiškai sumokėti už internetu pastatytą lažybų sumą ir vengti internetinių azartinių žaidimų anonimiškumo, identifikuojant tokių žaidimų serverius ir kuriant informacines sistemas, kuriomis būtų galima visiškai atsekti grynųjų pinigų judėjimą žaidžiant tokius žaidimus prijungties ir atjungties režimu;

101.

palankiai vertina siūlomos vadinamosios Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos taikymo srities išplėtimą į azartinių žaidimų sektorių; ragina Komisiją pasiūlyti teisinę sistemą ir atitinkamas priemones, kuriomis būtų kovojama su pinigų plovimu, susijusiu su lažybomis, ypač sporto renginių lažybomis, nustatant tokią naują nusikalstamą veiką kaip su lažybomis susiję susitarimai dėl varžybų baigties ir nustatyti atitinkamo sunkumo sankcijas ir remti stebėsenos priemones, taikomas sporto federacijoms, asociacijoms bei veiklos vykdytojams prijungties ir atjungties režimu ir, kai reikalinga, nacionalinėms valdžioms institucijoms; primygtinai ragina sporto organizacijas patvirtinti visam personalui taikomą elgesio kodeksą, siekiant uždrausti manipuliavimą žaidimais lažybų ar kitais tikslais, uždrausti lošti savo žaidimuose ir įpareigoti pranešti apie sutartą žaidimą, taikant patikimus informatorių apsaugos mechanizmus;

102.

pastebi, kad pinigų plovimu organizuotų lažybų metu dažnai pasinaudoja organizuoti nusikaltėliai; todėl ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą, nustatantį bendrą korupcijos ir apgavysčių sporte apibrėžimą; ragina valstybes nares neleisti vykdyti lažybų dėl varžybų, kurios neturi sportinio aspekto ir uždrausti rizikingiausias sporto lažybų formas; taip pat rekomenduoja nacionaliniu lygmeniu taikyti sistemas, kuriomis būtų pranešama apie įtarimus dėl korupcijos sporte, panašias į sistemas, taikomas pinigų plovimo atvejais, kurių privalėtų laikytis visi sporto sektoriuje prijungties ir atjungties režimu žaidimus teikiantys veiklos vykdytojai;

103.

pabrėžia, kad valstybėms narėms, jų reguliavimo institucijoms, Europolui ir Eurojustui reikia labiau bendradarbiauti ir keistis informacija siekiant kovoti su nusikalstama veikla, susijusia su tarpvalstybiniais internetiniais lošimais;

104.

pripažįsta, kad lošimai internetu tampa vis populiaresniu būdu plauti pinigus, laimint sumas kurioms nėra taikomi mokesčiai, dėl didelio pervedimų skaičiaus šiuos nelegalius pinigus yra labai sunku aptikti, o didelis kiekis mokėjimo tarpininkų dar labiau tai apsunkina; ragina sukurti kovai su interneto lošimais internetu susijusiu pinigų plovimų skirtą priežiūros sistemą;

105.

primygtinai ragina valstybes nares į baudžiamąją teisę įtraukti suderint susitarimų dėl varžybų baigties apibrėžtį ir sukurti teisines priemones kovai su tokiais susitarimais; numatyti sankcijas už susitarimus dėl varžybų baigties, įskaitant baudas ir turto konfiskavimą, bei sukurti specialų padalinį kovai su susitarimais dėl varžybų baigties, kuris būtų kaip centras bendraujant ir bendradarbiaujant su svarbiausiomis suinteresuotomis šalimis, vykdant tolimesnius tyrimus bei perduodant baudžiamojo persekiojimo institucijoms;

106.

ragina daugiau bendradarbiauti Europos lygmeniu – šią veiklą koordinuojant Komisijai – nustatant ir draudžiant lošimų internete veiklos vykdytojus, dalyvaujančius susitarimuose dėl varžybų baigties ir kitoje neteisėtoje veikloje;

107.

ragina sporto valdančiąsias organizacijas, valstybes nares ir Europos Komisiją investuoti į sportininkams skirtas informuotumo kampanijas, didinančias žinojimą apie susitarimus dėl varžybų baigties bei baudžiamosios veiklos pasekmes, taip pat žalingą poveikį sporto varžybų principingumui;

108.

prašo geriau suderinti valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių funkcijas bei įgaliojimus, siekiant sustiprinti jų galias ir pagerinti jų bendradarbiavimo priemones;

109.

valstybėms narėms siūlo kartu veikti nuosekliai skelbiant sprendimus ir bausmes, kalėjimų sistemoje bei kalėjimuose dirbančio personalo mokymuose;

110.

rekomenduoja Europos lygmeniu stiprinti Europos bankininkystės institucijos, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir bendro priežiūros mechanizmo vykdomą priežiūrą, kai tai susiję su pinigų plovimu, drauge siekiant sukurti tikrą Europos bankų sąjungą, kuri galėtų kovoti su korupcija ir pinigų plovimu imantis veiksmingų priemonių remiantis suderintomis taisyklėmis dėl interesų konflikto ir stebėsenos sistemų; reikalauja, kad šiuo metu nacionaliniu lygmeniu būtina stiprinti priežiūros pajėgumus, praktinę patirtį ir apsisprendimą, siekiant skatinti glaudesnį nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą;

111.

skatina priimti būtinuosius gero valdymo standartus mokesčių srityje, ypač vykdant bendras valstybių narių iniciatyvas, turinčias sąsajų su mokesčių rojaus sąlygomis pasižyminčiomis teritorijomis, be kita ko, taip siekiant palengvinti galimybę susipažinti su informacija apie jose įsisteigusių fiktyvių įmonių savininkus; primygtinai teigia, kad labai svarbus minėtas 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatas dėl ryšio tarp ES kovos su sukčiavimu politikos ir mokesčių bei prekybos politikos vystymo stiprinimo;

112.

ragina Europos Sąjungą imtis veiksmingų priemonių tarptautiniu mastu, pvz. G8 ir G20 posėdžiuose, naikinant su mokesčių rojais susijusius nusikaltimus;

113.

pabrėžia, kad apmokestinimo principus reikėtų suderinti su EBPO rekomendacijomis, pateiktomis pranešime „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“, kad būtų laikomasi pagrindinio apmokestinimo principo – apmokestinama ten kur vykdoma pagrindinė ekonominė pajamas generuojanti veikla (turto kilmės principas);

114.

mano, kad turto kilmės principas palengvina mokesčių institucijoms vykdyti apmokestinimo procesą ir kovoti su mokesčių vengimu; mano, kad sąžininga apmokestinimo sistema yra būtina, ypač krizės metu, kai mokestinė našta yra nesąžiningai perkelta smulkiajam verslui ir namų ūkiams, o mokesčių vengimas iš dalies yra skatinamas ES esančių mokesčių rojų;

115.

pažymi, kad labai svarbu stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu skatinant tvarų augimą ES; pabrėžia, kad mažesnis mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo mastas sustiprintų ekonomikos augimo galimybes, nes viešieji finansai taptų patikimesni, o bendrovės galėtų konkuruoti sąžiningai ir vienodomis sąlygomis;

116.

ragina audito bendroves ir teisės konsultantus įspėti nacionalines mokesčių institucijas apie bet kokius audituojamos arba konsultuojamos bendrovės agresyvaus mokesčių planavimo požymius;

117.

remia Komisijos įsipareigojimus skatinti automatinį keitimąsi informacija; dar kartą ragina sudaryti tarptautiniu mastu privalomą daugiašalį savaiminio keitimosi informacija apie mokesčius susitarimą, kuris taip pat apimtų patikos ir kitus fondus ir kuriame būtų numatytos sankcijos vengiančioms bendradarbiauti jurisdikcijoms ir mokesčių rojuose veikiančioms finansinėms institucijoms; ragina ES priimti priemones, panašias į JAV įstatymą dėl mokesčių rojaus piktnaudžiavimo sustabdymo, ir apsvarstyti galimybę atšaukti bankininkystės licenciją finansinėms institucijoms, kurios vykdo veiklą mokesčių rojuose; ragina Komisiją pateikti Europos juodąjį mokesčių rojų sąrašą, paremtą griežtais kriterijais ir pasiūlyti Europos nuobaudų režimą nebendradarbiavimo atveju arba glaudesnį bendradarbiavimą, jeigu ES masto požiūris nėra įmanomas;

118.

ragina valstybes nares ir Europos Parlamentą nedelsiant pasiekti susitarimą dėl ES direktyvų, susijusių su atvirumu ir atskaitomybe; ragina ateityje praplėsti direktyvų taikymo apimtį, įtraukiant visas dideles bendroves, nepriklausomai nuo sektoriaus;

119.

ragina Komisiją patvirtinti griežtus verslo pagrindui taikomus kriterijus, kuo būtų padarytas galas „priedangos“ bendrovėms arba „pašto dėžučių“ bendrovėms, kuriomis padedama teisėtoms ir neteisėtoms mokesčių vengimo ir slėpimo praktikoms;

120.

ragina Komisiją atlikti dabartinių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurios gali būti laikomos mokesčių rojais galiojančių susitarimų dėl mokesčių vertinimą; taip pat prašo Komisijos pateikti pasiūlymų, įskaitant bet kokio susitarimo persvarstymą, siekiant spręsti šias problemas; ragina Komisiją apie savo išvadas ir pasiūlymus informuoti Europos Parlamentą vėliausiai iki 2013 m. pabaigos;

121.

mano, kad Europos palydovinės Žemės stebėjimo sistemos galėtų padėti nustatyti neteisėtų prekių plukdymo laivais maršrutus ir slaptas jų gabenimo, iškrovimo ar perkrovimo operacijas; todėl ragina teisėsaugos institucijas dažniau naudoti naujas technologijas, įskaitant palydovines stebėjimo sistemas šioje srityje, nes jos gali padėti kovoti su organizuoto nusikalstamumo reiškiniu;

122.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuotinis padidėjęs interneto naudojimas suteikė naujų galimybių naudojant internetą vykdomai nusikalstamai veikai, pvz. intelektinės nuosavybės vagystėms, falsifikuotų gaminių pardavimui ir įsigijimui, tapatybės vagystėms, o tai kelia grėsmę ekonomikai, Europos Sąjungos piliečių saugumui ir sveikatai;

123.

pažymi, kad, norint kovoti su vis dažnesniais elektroniniais nusikaltimais, reikalingos švietimo, informuotumo ir viešumo kampanijos; pabrėžia, kad visuomenės informuotumo ir įgūdžių trūkumas padeda organizuotoms nusikalstamoms grupėms pasinaudoti internetu ir jo teikiamomis galimybėmis;

124.

palankiai vertina tai, kad įkurtas Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3), ir skatina toliau tobulinti šią agentūrą, visų pirma siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu (taip pat tarpvalstybiniu lygiu ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis);

125.

pabrėžia, kad būtina skubiai sukurti suderintą ir tikslią termino „elektroninis nusikaltimas“ sąvoką, kuri galėtų būti taikoma visose ES valstybėse narėse;

126.

ragina remti mokslinius tyrimus, susijusius su naujų technologijų naudojimu taikant įvairias valstybių narių naudojamas kontrolės sistemas, ir sudaryti palankesnes sąlygas joms taikyti; jos galėtų apimti, pvz., internetu vykdomą stebėseną ir įrašus, susijusius su mokesčių kontrole vietoje, muitais ir kitokio pobūdžio kontrole, kurią vykdo centralizuoti kovos su korupcija padaliniai;

127.

ragina sukurti bendrą informavimo sistemą, kurioje būtų kaupiami duomenys apie visus sukčiavimo ir korupcijos atvejus, dėl kurių buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas (užtikrinant tinkamą asmens duomenų apsaugą ir laikantis nekaltumo prezumpcijos);

128.

primygtinai ragina įsteigti Europos prokuratūrą, kaip numatyta SESV 86 straipsnyje, ypač siekiant kovoti su Europos Sąjungos finansinius interesus pažeidžiančiais nusikaltimais ir sunkiais tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, juos tirti, už juos traukti atsakomybėn ir teisti; rekomenduoja sukurti veiksmingą ir paprastą būsimos Europos prokuratūros struktūrą ir prokuratūrai pavesti koordinuoti ir skatintų nacionalines valdžios institucijas, siekiant užtikrinti didesnį tyrimų nuoseklumą vadovaujantis vienodomis procesinėmis taisyklėmis; mano, jog labai svarbu, kad Komisija iki 2013 m. rugsėjo mėn. pateiktų pasiūlymą, kuriame aiškiai apibrėžtų Europos prokuratūros struktūrą, jos atskaitomybę Europos Parlamentui ir ypač šios institucijos sąveiką su Europolu, Eurojustu, OLAF ir Pagrindinių teisių agentūra, taip pat mano, kad Europos prokuratūros veikla turėtų būti grindžiama aiškia procesinių teisių sistema ir kad būtų aiškiai apibrėžti nusikaltimai, kurie priskirti šios institucijos kompetencijai;

129.

mano, kad Eurojustas galėtų ir toliau nagrinėti nusikaltimus, nurodytus SESV 83 straipsnio 1 dalyje, o prireikus – ir nusikaltimus, susijusius su ES politikos įgyvendinimu, kaip nustatyta SESV 83 straipsnio 2 dalyje, užtikrindamas, kad atliekant būsimą jo veiklos apžvalgą būtų pateikta ataskaita, kaip laikomasi demokratinių principų ir pagrindinių teisių;

130.

primygtinai ragina valstybes nares nemažinti Sąjungos biudžeto dėl trumpalaikių priežasčių, tačiau suteikti papildomų lėšų Europolui, Eurojustui, FRONTEX ir būsimai Europos prokuratūrai, nes jų sėkmė labai padeda sumažinti mokesčių praradimus valstybėms narėms;

131.

pageidauja, kad būtų sudarytas susitarimas su Lichtenšteinu siekiant kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

132.

primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau perkelti Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nuostatas į nacionalinę teisę; ragina Komisiją užtikrinti, kad į nacionalinę teisę būtų tinkamai perkeltos visos nuostatos; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją pabaigti rengti gaires dėl nusikalstama veika įtariamų ir kaltinamų asmenų teisių, įskaitant direktyvą dėl kardomojo kalinimo;

133.

ragina griežčiau bausti už dalyvavimą organizuotose nusikalstamose grupėse ir už nusikalstamą veiką, susijusią su prekyba narkotikais, žmonėmis ir jų organais;

134.

primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgiant į JT Konvencijoje prieš korupciją pateiktas rekomendacijas priimti teisės aktus ir imtis kitų priemonių, kad nusikalstama veika būtų laikomi tokie veiksmai, kaip tyčinis neteisėtas praturtėjimas, tai yra didelis valstybės pareigūno turto padidėjimas, kurio jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis;

135.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad prie vadinamųjų euronusikaltimų nepriskiriama daugybė vadinamųjų naujų nusikaltimų, pvz., neteisėta prekyba atliekomis, meno kūriniais ir saugomomis rūšimis, taip pat prekių klastojimas, kurie itin pelningi nusikalstamoms organizacijoms, turi itin didelį neigiamą socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį ir visų pirma vykdomi tarpvalstybiniu mastu; mano, kad į šią nusikalstamą veiką reikėtų tinkamai atsižvelgti priimant ES lygmens sprendimus, taigi siūlo Tarybai pasinaudoti pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį jai suteiktais įgaliojimais ir priimti sprendimą, kuriame būtų apibrėžiamos kitos nusikalstamos veiklos sritys, įskaitant nurodytas pirmiau;

136.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl veiksmingos Europos informatorių apsaugos programos, kai esama sąsajos su tarpvalstybine ir ES finansinius interesus pažeidžiančia korupcija, taip pat dėl liudytojų ir su teisėsauga bendradarbiaujančių asmenų apsaugos, kuriame visų pirma būtų sprendžiami sunkių jų gyvenimo sąlygų klausimai, pradedant nuo atsakomųjų veiksmų pavojaus iki giminystės ryšių nutrūkimo, nuo teritorinės iki socialinės ir profesinės atskirties;

137.

mano, kad elgesys su liudytojais ir apsaugos programų valdymas negali priklausyti nuo biudžetinių apribojimų, kadangi nei nacionalinės, nei ES institucijos negali nevykdyti pareigos užtikrinti piliečių, ypač tų asmenų, kurie paaukojo savo egzistenciją siekdami padėti valstybei, saugumą ir saugą; ragina visas valstybes nares imtis būtinų teisinių ar kitokio pobūdžio priemonių, kad būtų užtikrintas fizinis liudytojų ir jų šeimų saugumas, kad jie turėtų teisę tęsti orų socialinį, profesinį, šeimos ir ekonominį gyvenimą, gaudami tinkamą paramą iš institucijų (įskaitant nuostatą dėl liudytojų įdarbinimo viešojoje tarnyboje);

138.

ragina Komisiją kuo skubiau įgyvendinti visas priemones ir instrumentus, nurodytus Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286);

139.

ragina Komisiją, remiantis SESV 88 straipsnio 2 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europolo, siekiant pagerinti šios agentūros operatyvinių veiksmų našumą ir veiksmingumą kovojant su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad dėl būsimos agentūros reformos neturėtų būti daromas neigiamas poveikis išskirtiniam Europos policijos koledžo (CEPOL) vaidmeniui ES vykdant mokymo veiklą teisėsaugos srityje;

140.

primena visoms valstybėms narėms, kad jos turėtų nedelsdamos į savo nacionalinę teisę perkelti visus esamus ES ir tarptautinius teisinius instrumentus, kad galėtų, visų pirma, imtis veiksmų atsižvelgiant į pakartotinius Komisijos raginimus į nacionalinę teisę tinkamai perkelti daugelį esamų pagrindų sprendimų;

141.

pabrėžia, kad yra svarbu skatinti teisėtumo kultūrą ir plėsti piliečių žinias apie mafiją kaip reiškinį; šiuo klausimu pripažįsta kultūros, poilsio ir sporto asociacijų vaidinamą svarbų vaidmenį plečiant piliečių žinias apie kovą su organizuotu nusikalstamumu ir teisėtumo bei teisingumo skatinimą;

142.

ragina Komisiją parengti Europos kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti aiškūs tikslai ES vidaus ir išorės politikos srityje, kad būtų galima sumažinti neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir jų kūnų dalimis mastą; ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti savo prekybos ir plėtros (vystymosi) instrumentais, kad būtų parengtos tikslinės programos, kurioms būtų skiriama didžioji dalis lėšų ir kuriomis būtų siekiama stiprinti Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) įgyvendinimą ir sutelkti išteklius, kad būtų didinami pajėgumai siekiant kovoti su brakonieriavimu ir neteisėta prekyba, visų pirma remti, stiprinti ir plėtoti vykdymo užtikrinimo iniciatyvas, pvz., laukinės gyvūnijos apsaugos vykdymo užtikrinimo tinklus ASEAN-WEN ir HA-WEN, kuriais siekiama įsteigti regioninius kompetencijos centrus ir nustatyti bendradarbiavimo kovojant su nusikaltimais prieš laukinę gyvūniją modelius;

143.

prašo taikyti suderintas ir griežtas sankcijas už laukinių gyvūnų ir jų kūnų dalių, taip pat retų augalų ir medžių kontrabandą į Sąjungą;

144.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams, Europos policijos koledžui, Europolui, Eurojustui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Europos Tarybai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, Interpolui, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurui, Pasaulio bankui ir Finansinių veiksmų darbo grupei.

19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/40

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 14, 148, 151, 153 ir 160 straipsnius ir į jos Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 34 ir 36 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

—

atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją, ypač į jos 30 straipsnį (teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties), 31 straipsnį (teisė į būstą) ir 16 straipsnį (šeimos teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (6),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto nuomones šiuo klausimu ir į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją (7) šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (8),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (9),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 (10),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0615),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (COM(2011)0614),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (COM(2008)0800),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (11), ir su ja susijusią savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros (12),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (13),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą „ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarka“ (COM(2011)0146) ir į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją (14) šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. gegužės 15 d. Dirvožemio nepralaidumo vandeniui mažinimo, šio proceso švelninimo arba kompensavimo geriausios patirties gaires (SWD(2012)0101),

—

atsižvelgdamas į 2013 m sausio 8 d. Komisijos užimtumo ir socialinės plėtros Europoje apžvalgą (15),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. vasario 20 d. socialinių investicijų priemonių paketą,

—

atsižvelgdamas į Europos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) apžvalgą ir 2012 m. vasario 8 d. Eurostato pranešimą spaudai (16),

—

atsižvelgdamas į ES statistinius duomenis, pateikiamus Trečiojo Europos gyvenimo kokybės tyrimo ataskaitoje, ypač į jos 6 straipsnį (17),

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Konsultavimo namų ūkio įsiskolinimo klausimais paslaugos Europos Sąjungoje“ (18),

—

atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Romų gyvenimo sąlygos: standartų neatitinkantis būstas ir sveikata“ (19),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (20),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-415/11 (Mohamed Aziz) dėl hipotekos paskolų vartotojų apsaugos nuo bankų, jiems pasiūlius nesąžiningas sutarties sąlygas (21),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (22),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos deklaraciją „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai: bendras darbas kovojant su skurdu 2010 m. ir vėliau“ (23),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 18 d. Socialinės apsaugos komiteto ataskaitą „Strategijos „Europa 2020“ socialinės dimensijos įvertinimas“ (24),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 5 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendra socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaita“ (SEC(2010)0098),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 15 d. Socialinės apsaugos komiteto ataskaitą „2010 m. bendra socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaita“ (25),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Socialinio būsto, kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, apibrėžties problemos“ (26),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Europos socialinio būsto darbotvarkės kūrimas“ (27),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Socialinių investicijų pakto kaip atsako į krizę (28),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“ (29),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos strategijos ir strategijos „2020 m. ES“ tikslų (30),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. teisėkūros rezoliuciją „Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis“ (31),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (32),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities (33),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl būsto ir regioninės politikos (34),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos (35),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rašytinį pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo (36) ir 2010 m. gruodžio 16 d. rašytinį pareiškimą dėl ES benamystės strategijos (37),

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atliktą trečiąjį Europos gyvenimo kokybės tyrimą „Gyvenimo kokybė Europoje: Krizės poveikis“ (38),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 9 ir 10 d. Europos konsensuso konferencijos dėl benamystės galutines rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0155/2013),

A.

kadangi teisė į būstą yra pagrindinė teisė, kurią galima vertinti kaip išankstinę sąlygą norint naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis ir oriai gyventi bei sudarančia galimybę naudotis šiomis teisėmis; kadangi užtikrinti teisę į tinkamą būstą yra valstybėms narėms tenkanti tarptautinė prievolė, į kurią Sąjunga turi atsižvelgti, kadangi teisė turėti būstą ir parama aprūpinant būstu yra pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje, Europos Tarybos patvirtintos Europos socialinės chartijos (pataisytos redakcijos) 30 ir 31 straipsniuose, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje ir daugelyje valstybių narių konstitucijų;

B.

kadangi valstybių narių nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos turi teisę ir pareigą parengti savo būsto politiką ir imtis reikiamų veiksmų, kad atitinkamose jų būsto rinkose, atsižvelgiant į jų gyventojų poreikius, būtų puoselėjama ši pagrindinė teisė, kurios tikslas – kad visi piliečiai turėtų galimybes apsirūpinti tinkamu būstu už prieinamą kainą;

C.

kadangi prieinama, tinkama ir saugi nakvynė yra tinkama priemonė siekiant socialinio teisingumo ir sanglaudos, o investicijos į prieinamą būstą yra išankstinė geresnio darbo jėgos judumo ir didesnių įsidarbinimo galimybių užtikrinimo sąlyga, o norint patenkinti būsto paklausą, užtikrinti prieinamą būstą platiems gyventojų sluoksniams, paskatinti ekonomiką, kontroliuoti dirbtinai išpūstų nekilnojamo turto kainų reiškinį, kovoti su energijos nepritekliumi ir užtikrinti valstybių narių pajamas iš mokesčių yra būtina statyti ir renovuoti socialinius būstus;

D.

kadangi pagal subsidiarumo principą valstybės narės, lygiagrečiai su spontaniškai rinkoje atsirandančia pasiūla ir ją papildydamos, turėtų atlikti svarbų vaidmenį suteikdamos socialinį būstą, jį užsakydamos ir organizuodamos socialinio būsto pasiūlą, taip pat turėti plačius įgaliojimus tai daryti; kadangi suteikiant socialinį būstą būtina užtikrinti aukštą kokybės, saugos ir įperkamumo lygį ir propaguoti lygias galimybes ir vartotojų teises;

E.

kadangi daugumoje ES valstybių narių trūksta socialinių būstų ir didėja įperkamo būsto paklausa; kadangi pasikeitė socialiniu būstu besinaudojančių žmonių socialinės ir šeiminės ypatybės; kadangi reikia atpažinti šiuos naujus socialinius veiksnius, kad valstybės narės ir atitinkamos jų regionų ir vietos valdžios institucijos galėtų parengti realias aplinkybes labiau atitinkančias įvairias būsto strategijas;

F.

kadangi socialinio būsto politika yra sudėtinė visuotinės ekonominės svarbos paslaugų dalis, vykdoma siekiant padėti patenkinti būsto poreikį, palengvinti sąlygas norint įsigyti nuosavybę, propaguoti būstų kokybę, gerinti esamus būstus ir suderinti išlaidas būstui su šeimos padėtimi ir gyventojų ištekliais, tačiau sudaryti tokias sąlygas, kad ir jie patys turėtų dėti pastangas;

G.

kadangi socialinio būsto kokybės ir pirkimo ar nuomos kainos santykis turėtų būti racionalus, turėtų būti sudarytos galimybės taupyti energiją, jis turėtų būti pastatytas aplinkoje, kurioje yra žaliųjų erdvių ir kuri yra pritaikyta įvairioms kartoms atsižvelgiant į ypatingus vaikų ir pagyvenusių žmonių poreikius;

H.

kadangi, siekiant užkirsti kelią benamių skaičiaus didėjimui ir būsimoms nekilnojamojo turto krizėms, hipotekos taisyklės turi būti nustatytos taip, kad užtikrintų vartotojų apsaugą ir teisingą rizikos pasidalijimą;

I.

kadangi socialinis būstas labai svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (ypač skurdo panaikinimo tikslo, įskaitant kelio užkirtimą nepalankių sąlygų perdavimui iš kartos į kartą), nes taip padedama užtikrinti aukštą užimtumo, socialinės įtraukties ir socialinės sanglaudos lygį, skatinti specialistų judumą, o renovuojant pastatus kovoti su klimato kaita ir energijos nepritekliumi;

J.

kadangi finansų ir ekonominė krizė, griežto taupymo priemonės, kylančios būsto kainos ir mažėjančios namų ūkių pajamos – dėl šių kartu atsiradusių veiksnių ES padidėjo nedarbas ir socialinė atskirtis, ypatingai palietusi labiausiai pažeidžiamų žmonių grupes, todėl padidėjo socialinės apsaugos tarnyboms tenkanti našta; atkreipia dėmesį į tai, kad nors investicijoms į socialinį būstą skiriamos viešosios išlaidos yra svarbi stabilumą užtikrinanti priemonė, dėl naujausių griežto biudžeto taupymo priemonių šios išlaidos buvo labai sumažintos;

K.

kadangi ekonomikos ir socialinė krizė daro tiesioginį neigiamą poveikį statybų ir būsto renovacijos sektoriaus, ypač socialinio būsto sektoriaus, veiklai ir šioje srityje teikiamai finansinei paramai, nes sprogo nekilnojamojo turto burbulai, sumenko kreditų rinkos, vėlavo mokėjimai, sumažėjo viešųjų pirkimų užsakymų; kadangi statybos sektorius gali būti varomoji jėga, padedanti tvariai išeiti iš krizės naudojant integracines priemones ir išspręsti su klimato kaita ir energetika susijusias problemas;

L.

kadangi griežto taupymo ir fiskalinio konsolidavimo priemonės turi būti suderintos su bendra investicijų strategija siekiant tvaraus integracinio augimo, kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai, įskaitant kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslus;

M.

kadangi būstas yra pirmos būtinybės turtas, kuriam valstybės narės, atsižvelgdamos į savo politinius sprendimus, nustato būtiniausius tinkamumo gyventi ir patogumo standartus, konkrečias miestų plėtros ir statybos taisykles, pajamų ir būsto kainos santykį, reguliuoja būsto kainų augimą ar netgi nustato socialinės paramos mechanizmus ar mokesčių lengvatas, norėdamos palengvinti didžiausios namų ūkių pajamų dalies reikalaujančią naštą;

N.

kadangi krizės sukelti gilūs ekonominiai, socialiniai pokyčiai turės ilgalaikį poveikį ne tik ekonomikos augimui, užimtumui ir skurdo bei atskirties lygiui, bet ir sumažins galimybes įsigyti būstą ir darys neigiamą poveikį investicijoms į socialinį būstą ES, reikia skubių valstybių narių ir Sąjungos veiksmų siekiant užtikrinti galimybes įsigyti būstą už prieinamą kainą; kadangi dėl labai išaugusių su būstu susijusių kainų (žemės, nuosavybės, nuomos, energijos vartojimo), kurios nuo šiol sudaro didžiąją dalį ES namų ūkių patiriamų išlaidų, žmonės jaučiasi nestabilūs ir jaučia nerimą, šiam klausimui būtina skirti ypatingai didelį dėmesį; kadangi ES labai išaugo nedarbas, kuris 2013 m. sausio mėn. 27 ES valstybėse narėse padidėjo iki 10,9 proc., ir kadangi tuo pat metu Europos gyventojai senėja, kyla didelis pavojus, kad gali didėti turtingų ir neturtingų žmonių skirtumai, socialinė atskirtis ir benamystė, nes 80 mln. ES piliečių jau atsidūrė ties skurdo riba;

O.

kadangi romai yra linkę gyventi itin atskirtose vietovėse, kuriose sudėtinga gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

P.

kadangi yra aiškus ryšys tarp standartų neatitinkančio būsto ir prastos sveikatos: hipotekinis įsiskolinimas yra susijęs su prastėjančia psichikos sveikata; būsto perpildymas yra susijęs su psichologinėmis problemomis, tuberkulioze, kvėpavimo takų infekcijomis, padidėjusiu gaisro ir nelaimingų atsitikimų buityje pavojumi; gyvenimas netinkamame būste turi neigiamą poveikį sveikatai, saugumo jausmui ir padidina nelaimingų atsitikimų buityje tikimybę; gyvenimas triukšmingoje vietovėje yra susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu; kadangi būsto neturėjimas yra streso ir nepasitenkinimo šaltinis, neigiamai veikiantis gyvenimo kokybę, sveikatą ir gerovę;

Q.

kadangi įperkamo ir pritaikyto socialinio būsto stygius ypač neigiamai veikia moteris – 2010 m. 24,5 proc. visų moterų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis, ypač mažas pajamas gaunančias moteris, vienišas motinas, menkai apmokamą darbą dirbančias moteris, migrantes, priklausomų vaikų turinčias našles ir smurtą šeimoje patyrusias moteris, taip pat šeimas, kuriose yra vaikų ir moteris yra vienintelis suaugęs žmogus, jaunas šeimas, dideles šeimas, studentus, profesinę veiklą pradedančius jaunuolius, jaunas bedarbių poras, neįgaliuosius, fizinėmis ar psichikos ligomis sergančius, asmenis iš atskirtį patiriančių bendruomenių, įskaitant romų bendruomenes ir vyresnio amžiaus žmones; kadangi šioms kategorijoms priklausantiems asmenims ypač gresia benamystė ir jie dažnai persikelia į standartų neatitinkantį privataus sektoriaus būstą, o dėl to labai padidėja pavojus turėti sveikatos problemų; kadangi šioms kategorijoms priklausantys asmenys dažnai ieško kitų sprendimų persikeldami gyventi kartu su šeimos nariais, draugais ar pažįstamais, todėl tampa sunku atlikti teisingą benamių asmenų duomenų analizę ir juos skaidriai užregistruoti dokumentuose;

R.

kadangi dėl ekonomikos krizės ir aukštų būsto rinkos kainų mažėja moterų pajėgumas išsiskirti ar nutraukti bendrą gyvenimą ir taip suvaržoma jų laisvė ir jos tampa dar labiau pažeidžiamos šeimoje vykdomo smurto lyties pagrindu požiūriu;

S.

kadangi įperkamas nuomojamas būstas yra būtinas jaunimui, kad jis galėtų pasinaudoti profesinio mokymo, universitetinių studijų, stažuočių arba įdarbinimo galimybėmis;

T.

kadangi valstybės narės taip pat nustato ir organizuoja lygiagrečią socialinio būsto pasiūlą, kuria papildoma rinkoje atsirandanti pasiūla; kadangi tokį socialinį būstą pagal tam tikras sąlygas teikia konkrečiai tam tikslui įsteigtos ne pelno agentūros; kadangi 25 mln. ES šeimų gyvena socialiniuose būstuose, o su tuo susijusio vietos ir regioninio planavimo reikalavimus, prieigos taisykles ir kainas tiesiogiai nustato valstybių narių viešosios valdžios institucijos; kadangi šiai lygiagrečiai būsto pasiūlai būdingos pastovios kainos ir jų reguliavimas, todėl tai padeda kontroliuoti nekilnojamojo turto rinkos ciklų ir nekilnojamojo turto kainų burbulų mastą;

1.

pažymi, kad dėl dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės pati rinka vis mažiau pajėgi patenkinti būsto, kurio kaina prieinama, poreikius, ypač tankiai apgyvendintose miestų zonose, ir kad dėl didėjančios būsto bei energijos kainos kyla vis didesnis ligų, skurdo ir socialinės atskirties pavojus; atkreipia dėmesį į tai, kad keliose valstybėse narėse vis labiau auga iškeldinimų skaičius ir daugėja bankų areštuojamos nuosavybės kiekis; ragina imtis priemonių šioms problemoms spręsti; yra susirūpinęs dėl dabartinės socialinės ir ekonominės krizės paskatintų griežto taupymo priemonių, pvz., pašalpų būstui ir socialinėms paslaugoms mažinimas, socialinio būsto teikėjų apmokestinimas, naujų būsto projektų nutraukimas ar dalies nacionalinio socialinio būsto išteklių pardavimas, daromo tiesioginio ir netiesioginio poveikio, dėl kurio gali dar labiau užstrigti užburtas ilgalaikės socialinės atskirties ir segregacijos ratas;

2.

primena, kad kovoje su vaikų skurdu socialinio būsto politika atlieka svarbų vaidmenį, nes naikinamas šeimų skurdas ir užkertamas kelias socialinių ir ekonominių sunkumų perdavimui iš kartos į kartą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl socialinių ir demografinių šeimos struktūros pasikeitimų ir daugėjant nestabilaus ir laikino darbo vietų didesnis būstų už prieinamą kainą poreikis iškyla ir socialinės atskirties nepatiriantiems gyventojams;

3.

ragina užtikrinti, kad būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnio ir Protokolo Nr. 26, kuriuose nurodoma, kad valdžios institucijos gali laisvai nustatyti, kaip organizuojamas ir finansuojamas socialinio būsto sektorius ir kokie namų ūkiai atitinka reikalavimus jam gauti, siekdamos patenkinti vietos gyventojų poreikius ir užtikrinti aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir vartotojų teisių propagavimą; mano, kad šie veiksmai – tai priemonė valdžios institucijoms reaguoti į rinkos nepakankamumą, siekiant užtikrinti visuotinę teisę apsirūpinti tinkamu būstu už prieinamą kainą pagal Europos socialinės chartijos 16, 30 ir 31 straipsnius;

4.

primena Komisijai, valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms, kad įperkamam socialiniam būstui skirtos išlaidos padeda užtikrinti pagrindines teises, patenkinti skubius socialinius poreikius ir, kaip strateginės socialinės investicijos, padeda tvariai prisidėti kuriant vietos lygmens darbo vietas, kurių negalima perkelti į kitas šalis, stabilizuoti ekonomiką mažinant nekilnojamojo turto burbulų susidarymo ir namų ūkių per didelio įsiskolinimo pavojų, skatinti darbo jėgos judumą, kovoti su klimato kaita ir energijos nepritekliumi ir spręsti sveikatos problemas, kylančias dėl būstų perpildymo ir prastų gyvenimo sąlygų; taigi primygtinai tvirtina, kad išlaidos socialiniam būstui turėtų būti vertinamos ne kaip apie mažintinos išlaidos, bet kaip investicijos, kurios su laiku atsiperka dėl užtikrintos geresnės sveikatos ir socialinės gerovės, sudarytų galimybių patekti į darbo rinką ir galimybių žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, nepriklausomai gyventi;

5.

ragina Komisiją parengti ES socialinio būsto veiksmų programą, siekiant taip suderinti būsto politiką, kad būtų užtikrinta įvairių politikos priemonių, kurias ES naudoja siekdama spręsti šį klausimą (valstybės pagalba, struktūriniai fondai, energijos politika, kova su skurdu ir socialine atskirtimi, sveikatos politika), darna;

6.

ragina Komisiją remiantis geriausios patirties ir praktikos mainais tarp valstybių narių ir atsižvelgiant į tai, kad socialinis būstas skirtingose valstybėse narėse, regionuose ir vietos bendruomenėse suvokiamas ir valdomas įvairiai (dažnai dėl prioritetų nustatymo lankstumo), paaiškinti socialinio būsto apibrėžtį;

7.

nurodo, kad investicijos į socialinį būstą apima daugiau politikos sričių, nes siekiama organizuoti ir finansuoti viešąsias socialines, sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos pagrindinės socialinės teisės ir būtų patenkinami kintantys socialiniai poreikiai ir prisitaikoma prie nuolat besikeičiančių ekonomikos ciklų;

8.

pabrėžia, jog įgyvendinant Socialinių investicijų paktą, parengtą pagal pakto „Euro plius“ modelį, būtina stebėti socialines investicijas siekiant stiprinti Sąjungos ekonomikos ir biudžeto valdymą ir įtraukti į šią stebėseną investicijas į socialinį būstą; be to, pabrėžia, kad reikia nustatyti socialinių investicijų tikslus, kurių privalėtų laikytis valstybės narės norėdamos siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų socialinių, užimtumo ir švietimo tikslų; palankiai vertina 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį galima išnaudoti esamos ES fiskalinės sistemos siūlomas galimybes suderinti rentabilų valstybės investicijų reikalingumą su fiskalinės drausmės tikslais ir taip sutvirtinamas šio pasiūlymo pagrįstumas; ragina Komisiją atidžiau stebėti socialines investicijas naudojant rodiklių suvestinę, kurioje būtų pateikiami duomenys apie investicijas valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu, atsižvelgiant į investicijas socialinio būsto srityje, į besikeičiančias būsto kainas ir į socialinio būsto skyrimo laukiančiųjų skaičių valstybėse narėse; toliau ragina visas valstybes nares ratifikuoti pataisytą Europos socialinę chartiją, ypač jos 31 straipsnį;

9.

laikosi nuomonės, kad gyventojų ir nuomininkų organizacijos turėtų dalyvauti nustatant aprūpinimo būstais strategijas, kurias turės įgyvendinti valstybės narės;

10.

pabrėžia, kad socialinės inovacijos turi būti remiamos per Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą ir per mokslinių tyrimų bendrąją programą, kad būtų ištirtos naujos politikos kryptys, kuriomis būtų siekiama pagerinti galimybes įsigyti būstą ir sumažinti benamystę;

11.

palankiai vertina 2011 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymą dėl direktyvos (COM(2011)0142), kuriuo siekiama nustatyti kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės apribojimus ir taip riboti namų ūkių įsiskolinimą; ragina į ES hipotekos teisės nuostatas įtraukti geriausią praktiką, kuri būtų naudingiausia vartotojams; taip pat ragina į šias nuostatas įtraukti pakartotinių derybų su nemokiais skolininkais ir šeimomis dėl skolos grąžinimo ir naujų skolos grąžinimo terminų nustatymo procedūras; ragina valstybes nares užkirsti kelią reiškiniui, kai jau iškeldinti namų ūkiai priversti ir toliau mokėti hipotekos paskolos įmokas; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti labiausiai nuo ekonomikos krizės ir nedarbo nukentėjusių, iškeldintų ir būstą praradusių asmenų socialines problemas; pažymi, kad tokios socialinės negandos kyla tuo metu, kai teikiama daug viešosios paramos lėšų siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą; ragina valstybes nares ieškoti alternatyvių sprendimų, kad būtų išvengta iškeldinimo;

12.

ragina Komisiją savo konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose perspėti valstybes nares, kada reformos gali pakenkti investicijoms į socialinį ar prieinamą būstą, ir neteikti rekomendacijų dėl socialinio būsto sektoriaus dydžio konkrečiose valstybėse narėse; apgailestauja dėl to, kad pagal biudžeto konsolidavimo programas ir laikydamosi specialių Komisijos rekomendacijų dėl veiksmų būsto rinkoje kai kurios valstybės narės sumažino sektoriaus pajėgumus apmokestindamos socialinio būsto teikėjus; be to, yra susirūpinęs dėl konkurencijos politikos srityje Komisijos nustatytos ribotos socialinio būsto apibrėžties, kuri apima tik palankių sąlygų neturinčias grupes;

13.

ragina Tarybą bent kartą per metus sukviesti valstybių narių ministrus, atsakingus už būsto politiką, ir kartu aptarti įvairių ES politikos krypčių poveikį būsto sektoriui ir užtikrinti, kad įgyvendinant ES politikos kryptis būtų kuo labiau atsižvelgiama į būsto sektoriaus ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos aspektus, kad būtų sutelkiamos įvairių suinteresuotųjų subjektų pajėgos, pavyzdžiui, socialinio būsto įstaigos, gyventojams atstovaujančios asociacijos ir asociacijos, kurios siekia palengvinti galimybes apsirūpinti būstu;

14.

pažymi, kad socialinio būsto ir paramos gavėjų apibrėžtis turėtų būti nustatyta vykdant demokratines diskusijas, kad būtų atsižvelgta į skirtingas valstybių narių tradicijas;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio būstui ir su juo susijusioms paslaugoms pagal Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategiją ir įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama sumažinti benamystę ir atskirtį dėl būsto neturėjimo, remiantis bendrais nacionaliniais rodikliais ir raginti keistis gerąja patirtimi, kaip veiksmingai įgyvendinti teisę į būstą;

16.

ragina valstybes nares dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant įtraukti investicijas į socialinį būstą į savo biudžetus vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, taip pat į savo nacionalines reformų programas ir į partnerystės sutarčių strategines kryptis 2014–2020 m.; ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją geriau stebėti, kaip įgyvendinami strategijoje „Europa 2020“ nurodyti socialiniai tikslai ir kaip jų siekiama;

17.

pažymi, kad, siekiant suprasti, kokia politika geriau atitinka moterų poreikius, būtina būsto politiką ir programas rengti konsultuojantis su mažas pajamas gaunančiomis ir įvairiems socialiniams sluoksniams priklausančiomis moterimis;

18.

pabrėžia anticiklinį ekonominį būsto, ypač socialinio būsto, sektoriaus vaidmenį mažinant energetinę priklausomybę, remiant statybos ir renovacijos pramonę, taigi skatinant tvarias vietos lygmens darbo vietas, kurių negalima perkelti į kitur, visų pirma dėl to, kad sektoriui reikia daug darbo jėgos, plėtojama ekologiška vietos ekonomika ir daromas poveikis likusiai ekonomikai; taigi mano, kad investicijas į socialinį būstą reikėtų laikyti ne tik išlaidomis, bet ir produktyviomis investicijomis; toliau ragina valstybes nares pradėti dialogą su statybų pramone, kad būtų kuriama geresnė verslo aplinka ir geresnis socialinio būsto reglamentavimas, ypač atsižvelgiant į gyvenamųjų namų statybų tikslų nustatymą, infrastruktūros išlaidų suderinimą ir plėtrai skirtos žemės teikimą;

19.

pabrėžia vietos užimtumo pridėtinę vertę ir didelį sverto poveikį investicijoms, atsiradusioms dėl 2007–2013 m. laikotarpio struktūrinių fondų tiesioginių veiksmų socialinio būsto sektoriuje;

20.

mano, kad sanglaudos fondams pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) skiriamos sumos turėtų būti ne mažesnės nei sumos, skirtos pagal dabartinę DFP, kad Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir ypač investicijų prioritetui „socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu: parama fiziniam ir ekonominiam nepasiturinčių miestų ir kaimų bendruomenių atnaujinimui“ būtų skiriamas pakankamas finansavimas;

21.

pripažįsta, kad daugelis valstybių narių jau turi veiksmingą socialinio būsto politiką ir mano, kad ES vaidmuo būtų palengvinti valstybių narių geriausios patirties mainus;

22.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl teisės aktų dėl sanglaudos politikos po 2014 m. paketo; pritaria tam, kad prioritetinės investicijos, susijusios su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimu socialiniuose ir įperkamuose būstuose, taip pat integruoti tvarios miestų ir teritorinės plėtros projektai, susiję su atskirtį patiriančių bendruomenių galimybėmis apsirūpinti būstu ir socialinių bei solidarių subjektų, pavyzdžiui, pelno nesiekiančių būsto kooperatyvų, skatinimu, atitiktų reikalavimus struktūrinių ir sanglaudos fondų finansavimui 2014–2020 m. gauti;

23.

ragina valstybes nares ir visas atitinkamas įstaigas 2014–2020 m. laikotarpio nacionalinėse reformų programose ir partnerystės susitarimų strateginiuose prioritetuose svarbią vietą skirti investicijoms į socialinį ir įperkamą būstą ir pelno nesiekiančio būsto sektoriaus stiprinimui, taip pat užtikrinti, kad atitinkamos nacionalinės romų įtraukties strategijos atsispindėtų jų planuojamose aprūpinimo būstu priemonėse;

24.

ragina valstybes nares naudoti daugiau privačiosios teisės priemonių siekiant palengvinti socialinio būsto suteikimą, pavyzdžiui, ilgalaikę išperkamąją nuomą, kad būtų galima statyti socialinį būstą neperkant žemės, ir sudaryti sąlygas naudoti uzufruktą, kad būtų galima likti socialinio būsto savininku;

25.

pabrėžia, kad Europoje gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatams tenka 40 proc. galutinių energijos sąnaudų ir visų CO2 išlakų, ir kad ekologiniu požiūriu tvari statyba padeda mažinti išlaidas ir statybos trukmę, stipriai apriboja jos daromą poveikį aplinkai ir energijos sąnaudas, o kartu ir su gyvenamąja funkcija susijusias valdymo išlaidas;

26.

remia pakankamą 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) biudžetą ir sanglaudos politiką laiko varomąja jėga siekiant ekonomikos atsigavimo; remia Europos susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo išvadas, priimtas atsižvelgiant į Parlamento raginimą valstybėms narėms palengvinti ir pagreitinti nepanaudotų struktūrinių fondų lėšų perskirstymą ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu skirti jas projektams, susijusiems su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiąja energija; mano, kad šis perskirstymas turėtų būti naudingas socialinio būsto sektoriui;

27.

ragina valstybes nares, jų valdymo institucijas ir Komisiją įtraukti būsto subjektus, gyventojams atstovaujančias asociacijas ir asociacijas, veikiančias apsirūpinimo būstu srityje, į savo artimiausių bendradarbių gretas, kai rengiami, prižiūrimi ir vertinami partnerystės susitarimai ir veiksmų programos; pabrėžia, kad svarbu naudoti naujas integruotas plėtros priemones (bendruomenės inicijuojamas vietos plėtros ir integruotų teritorinių investicijų priemones) įgyvendinant integruotas būsto strategijas, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka socialinio būsto organizacijos ir gyventojai; mano, kad struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšos turi būti skiriamos veiksmingai taikant partnerystės ir daugiapakopio valdymo principus ir kad valstybės narės turi būti skatinamos bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kartu nustatyti prioritetus ir nuspręsti, kaip šis finansavimas turėtų būti panaudotas; mano, kad geresnė struktūrinių ir sanglaudos fondų sąveika galėtų paskatinti nepalankiose sąlygose esančių ar kaimo vietovių tvarų vystymąsi išvengiant jų izoliacijos ir gyventojų mažėjimo, taigi ir žalingų socialinės segregacijos pasekmių, ir skatinant socialinį vienodumą, sanglaudą ir lyčių lygybę;

28.

ragina valstybes nares stiprinti specialias finansavimo priemones arba jas kurti, taip pat skatinti koordinuotai naudotis programos „Horizontas 2020“ subsidijomis ir struktūrinių fondų, Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Europos Tarybos plėtros banko ir Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo finansinėmis priemonėmis ir techninės paramos programomis, kad būtų skatinama aukštų standartų socialinio ir įperkamo būsto statyba ir renovacija; be to, ragina valstybes mares ieškoti būdų taikyti iš dalies pakeistą ERPB reglamentą siekiant teikti būstą atskirtį patiriančioms bendruomenėms;

29.

ragina EIB, glaudžiai konsultuojantis su vietos ir regionų valdžios institucijomis, nustatant savo prioritetus didesnį dėmesį skirti socialiniam būstui už prieinamą kainą, ypač tose valstybėse narėse, kuriose nėra už būstą atsakingo valstybinio banko, ir kartu nustatyti lankstesnes paskolų suteikimo sąlygas; be to, ragina EIB apibrėžti, kaip būtų galima panaudoti projektų obligacijas kaip priemonę socialinėms infrastruktūroms, pavyzdžiui, būstui, finansuoti, ir, prieš išplečiant jų naudojimą, atsižvelgti į tokių priemonių bandomojo etapo vertinimą;

30.

ragina valstybes nares remti būsto statybos kooperatyvų veiklą, nes tai veiksminga priemonė už prieinamą kainą įsigyti pirmuosius namus. nurodo, kad kooperatyvus galima pasitelkti siekiant veiksmingai skatinti įgyvendinti miestų atkūrimo iniciatyvas, kuriant sąveikas su vietos bendruomenėmis ir mažinant gyventojų kraustymąsi iš miestų.

31.

ragina Komisiją valstybėms narėms leisti naudotis kitais galimais finansavimo šaltiniais, kaip socialinėmis investicijomis socialiniams būstams statyti ir renovuoti, taip pat skatinti valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas veiksmingai išnaudoti esamą Europos Sąjungos finansavimą ir išlaikyti sumažintus PVM tarifus, taikomas šioms investicijoms, kadangi šiame sektoriuje reikia daug darbo jėgos ir jis daro nedidelį poveikį ES vidaus prekybai; taip pat siūlo išnagrinėti, ar galima socialiniam būstui taikyti tokius pat PVM tarifus, kokie taikomi būtiniausioms priemonėms; ragina valstybes nares mobilizuoti privačias santaupas siekiant palengvinti galimybes įsigyti žemės ir skatinti socialinio būsto statybas ir renovaciją;

32.

ragina įgyvendinti integruoto bendradarbiavimo modelius, suburiant projektų valdytojus, socialinės paramos teikėjus ir statybos įmones, kad jos susitelktų socialinio būsto šiluminės renovacijos ir mažai energijos vartojančio socialinio būsto statybos srityje;

33.

palankiai vertina 2012 m. liepos 31 d. Komisijos komunikatą dėl statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategijos (COM(2012)0433); mano, kad be mokesčių paskatų ir finansinės paramos, skirtos šio sektoriaus konkurencingumui gerinti ir inovacijoms skatinti, būtina taikyti priemones, kuriomis būtų gerinama darbo jėgos kvalifikacija, jei norime sukurti efektyviai išteklius vartojančią Europą ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, pasiekti Direktyvoje 2012/27/ES (39) dėl energijos vartojimo efektyvumo ir Direktyvoje 2010/31/ES (40) dėl pastatų energinio naudingumo nustatytus tikslus;

34.

ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis vietos valdžios institucijomis siekiant numatyti, kokios kompetencijos darbuotojų reikia darbo rinkai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu; ragina atitinkamas suinteresuotąsias šalis stebėti, kaip kinta užimtumas, siekiant, kad pagrindinio profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programos būtų aktualesnės; ragina valstybes nares ir atitinkamas vietos valdžios institucijas greitai pritaikyti savo švietimo ir profesinio mokymo sistemas, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, į jas įtraukti tvarios ekonomikos sąvoką ir užtikrinti, kad kvalifikacijos kėlimo programomis jaunimas būtų skatinamas įsidarbinti ekologiškose darbo vietose ir ekologiškose įmonėse; nurodo, kad remiant darbo vietas ekologiškos ekonomikos sektoriuose galima sukurti kokybiškas ir tvarias užimtumo galimybes, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi bei užtikrinti palaikančias užimtumo paslaugas;

35.

pažymi, kad ekologiškas ūkio sektorius gali suteikti įvairių užimtumo galimybių, nuo pradinio lygmens ir mažesnių įgūdžių reikalaujančių darbų iki itin aukštos kvalifikacijos ir sektoriaus išmanymo reikalaujančių darbo vietų; todėl:

36.

palankiai vertina socialinių investicijų priemonių paketą, kuriame Komisija valstybėms narėms pasiūlė gaires, kaip kurti veiksmingesnę socialinę politiką, kuri padėtų siekti augimo bei sanglaudos;

37.

pažymi, kad šios investicijos į socialinį būstą apima daugiau politikos sričių, nes siekiama organizuoti ir finansuoti viešąsias socialines, sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos pagrindinės socialinės teisės ir būtų patenkinami kintantys socialiniai poreikiai;

38.

primena, kad teisės į būstą pripažinimas ir įgyvendinimas lemia tai, ar visapusiškai įgyvendinamos kitos pagrindinės teisės, įskaitant politines ir socialines teises; primena, kad šią teisę į būstą valstybėje narėje turi užtikrinti valstybė narė ar atsakinga valdžios institucija, įgyvendindama politikos kryptis ir programas ir taip gerindama visų asmenų galimybes turėti būstą, ypač nepalankiomis sąlygomis gyvenančių asmenų, pateikdama pakankamai tinkamus, gerus, sveikus ir prieinamos kainos būstus;

39.

ragina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą atlikti tyrimą, kuriame į procesą įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius asmenis būtų įvertinta, kaip veiksmingai įgyvendinama teisė į būstą ir parama apsirūpinant būstu valstybėse narėse ir kokios šio įgyvendinimo sąlygos; ragina agentūrą skatinti geriausios patirties mainus veiksmingai įgyvendinant ypač pažeidžiamų grupių, įskaitant benamius, teisę į būstą; ragina Komisiją tokią veiklą vykdyti pagal socialinių investicijų priemonių paketą;

40.

rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos Komisijai, ypač atsižvelgiant į kovą prieš smurtą šeimoje, remti ir skatinti novatoriškus bei veiksmingus geros praktikos mainus įgyvendinant ypač pažeidžiamų ir atskirtį patiriančių asmenų grupių teisę į būstą; apgailestaudamas pažymi, kad smurto šeimoje aukos dažnai linkusios likti aplinkoje, kurioje yra skriaudžiamos, jei finansiškai nepajėgia rasti tinkamo būsto; ragina valstybes nares smurtą šeimoje patiriančioms šeimoms teikti integruotas socialines paslaugas;

41.

tikisi, kad Komisija išanalizuos, ar užtikrinant įperkamą būstą toms socialinėms grupėms, kurios negali patenkinti savo būsto poreikių būsto rinkoje, veiksmingesnė yra tiesioginė parama teikiant būsto pašalpas, ar netiesioginė parama skiriant patį socialinį būstą;

42.

ragina Europos Komisiją ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą 2014 m., vykdant šios agentūros 2014 m. darbo programą, atlikti tyrimą dėl išlaidų, susidarančių dėl neveiklumo sprendžiant netinkamo būsto problemas;

43.

susirūpinęs pažymi, kad dauguma valstybių narių, patiriančių biudžeto disbalansą, stabdo operacijas, programas ir veiklas (pvz., nuomos ir hipotekų subsidijas), skirtas namų įsigijimui palengvinti, ir kartu vidury stiprios ekonomikos krizės neproporcingai didina nuosavybės mokesčius, palikdamos daugelį visuomenės grupių skurde ir nepritekliuje;

44.

ragina valstybes nares atlikti socialinio poveikio analizes daugiausia dėmesio skiriant visos socialinio būsto politikos ir programų analizėms atsižvelgiant į lytį ir namų ūkį, visų pirma turint omenyje lyčių nelygybę pajamų ir finansinių išteklių srityje; pabrėžia, kad visi statistiniai duomenys turi būti suskirstyti pagal lytį ir namų ūkių rūšis ir kad būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant konkrečiai įsitikinti, kaip vykdant būsto politiką galima remti tokius pažeidžiamus asmenis ir grupes kaip moterys (atsižvelgiant į įvairų moterų, kaip vienišų tėvų, šeimos narių ir neįgaliųjų globėjų, vaidmenį), šeimos, jaunuoliai, neįgalieji ir vyresnio amžiaus asmenys;

45.

rekomenduoja, kad valstybės narės ir jų vietinės ir regioninės valdžios institucijos parengtų socialinės įtraukties integruotos politikos kryptis ir užtikrintų visuotinę prieigą prie gerų, sveikų ir prieinamos kainos būstų; siūlo, kad šios politikos kryptys apimtų šias priemones:

46.

ragina valstybes nares užtikrinti tokias būsto kainas, kad visi galėtų jį įpirkti, t. y. nuomos brangimas turėtų būti grindžiamas realią padėtį atitinkančiomis kainomis, t. y. metodu, užtikrinančiu saikingą nekilnojamojo turto kainų didėjimą, ir pritaikyti mokesčių politiką, kad sumažėtų spekuliavimo atvejų;

47.

ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos dėl benamių asmenų;

48.

pabrėžia, kad įvairius moterų benamystės aspektus būtina nagrinėti visa apimančiu būdu ir šie aspektai turėtų būti neatsiejama visų ES politikos programų dalis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti sisteminius poveikio lytims vertinimus, stebėti specifinę benamių moterų padėtį ir poreikius, remti kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos projektus ir skatinti statyti įperkamus, pritaikytus ir efektyviai energiją vartojančius būstus, ir į socialinio būsto programas įtraukti dažnai neįtraukiamas viduriniosios klasės šeimas, nes dėl ekonomikos krizės jos, kaip ir kiti namų ūkiai, gali patirti materialinį nepriteklių;

49.

ragina įgyvendinti integruotus bendradarbiavimo modelius, kurie sujungtų socialines ir sveikatos paslaugas, pagalbos nepalankioje padėtyje gyvenantiems asmenims paslaugas, socialinių būstų teikėjus ir atitinkamas asociacijas, siekiant suteikti pagalbą pažeidžiamiems asmenims, kurie ieško būsto arba jį jau turi;

50.

ragina Komisiją, valstybes nares ir atsakingas valdžios institucijas skirti struktūrinių lėšų būstui ir apgyvendinimui, skiriamiems visuomenės užribyje esančioms bendruomenėms, ypač socialinių būstų sektoriuje, įtraukiant šį prioritetą į veiksmų programas; todėl ragina Komisiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą skatinti vietos valdžios institucijas keistis gerąja patirtimi, paremta bendrais ir skaidriais kriterijais;

51.

rekomenduoja valstybėms narėms ir jų atitinkamoms institucijoms investuoti į socialinio būsto už prieinamą kainą statybas ir jo pritaikymą siekiant suremontuoti susidėvėjusius ir sanitariniu požiūriu netvarkingus būstus, ragina atsižvelgti į įvairius šeimos modelius, į visuomenės senėjimą, į priklausomų vyresnio amžiaus asmenų, kurie pasirenka likti savo namuose, būsto išlaikymą, į specifinius neįgaliųjų ir jaunimo poreikius, susijusius su aprūpinimu būstu ir profesiniu judumu; rekomenduoja per kitą programavimo laikotarpį (2014–2020 m.) šiems tikslams naudoti struktūrinius fondus; mano, kad socialinės pagalbos priemonės apsirūpinant būstu yra veiksnys, reikalingas kuriant vadinamąsias baltąsias (tarnautojų) darbo vietas, siekiant išspręsti dabartines ir būsimas socialines problemas, pavyzdžiui, visuomenės senėjimo problemą; pabrėžia teigiamą vaidmenį, kurį galėtų atlikti Europos socialinio verslumo fondas įgyvendinant socialinės paramos ir integracijos projektus būsto užtikrinimo srityje;

52.

ragina valstybes nares ir jų regionų bei vietos valdžios institucijas imtis veiksmingų skatinamųjų priemonių, remiantis tyrimais, kokių būstų reikės ateityje, siekiant išvengti atvejų, kai ilgą laiką yra nenaudojami būstai, ypač įtemptoje padėtyje esančiose teritorijose, siekiant kovoti su spekuliacijomis nekilnojamojo turto srityje ir iš šio nekilnojamojo turto padaryti socialinius būstus;

53.

pabrėžia, kad svarbu nustatyti sveikatos ir saugos gyvenamajame būste vertinimo sistemą, pagal kurią būtų galima atlikti su būstu susijusių pavojų vertinimą, grindžiamą sveikatos rodikliais;

54.

ragina valstybes nares ir atsakingas institucijas supaprastinti prašymų gauti socialinį būstą procesą ir didinti teisingumą, skaidrumą bei objektyvumą skiriant būstus, atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos valstybės narės socialines, ekonomines ir kultūrines aplinkybes, kad būtų panaikinta bet kokia pažeidžiamiausių grupių diskriminacija ir bet koks jų vengimas, nes dėl tokio reiškinio didėja gyvenamųjų vietų erdvinė segregacija ir kuriasi getai; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse naudojamos tinkamos priemonės, pavyzdžiui, teisinių, tikslių ir skaidrių skyrimo kriterijų sąrašas, kuriuo skatinama socialinė įvairovė, anoniminis prašymų dėl socialinio būsto skyrimo teikimas, nenaudojamų būstų skelbimas, prašymų suteikti būstą reitingų sistemos sukūrimas, kriterijus kontroliuojančių ir būstą skiriančių įstaigų aiškus atskyrimas, taip pat tinkamas būstų skyrimo valdymas siekiant skatinti plataus masto socialinę įvairovę;

55.

pabrėžia iššūkius, susijusius su senėjančia visuomene, ir poreikį užtikrinti galimybes gauti tinkamą, deramą ir prieinamą būstą vis didesniam vyresnio amžiaus žmonių skaičiui Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse didėja vyresnio amžiaus žmonių skurdas, ir todėl prašo į naująją Europos inovacijų partnerystę vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, kuria remiantis koordinuojami šioje srityje atliekami moksliniai tyrimai, įtraukti prieinamas priemones, konkrečiai sukurtas tam, kad būtų užtikrinta, jog vyresnio amžiaus žmonės kiek įmanoma ilgiau galėtų likti gyventi savo namuose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad veiksmai, kuriais siekiama pagerinti esamas galimybes gauti būstą, yra tinkamas būdas mažinti socialinę atskirtį pasitelkus šių žmonių nepriklausomumą didinančias priemones; todėl ragina valstybes nares į savo nacionalines reformas įtraukti konkrečias priemones, skirtas įperkamiems sprendimams kurti, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų kuo ilgiau likti savo namuose, atsižvelgiant į tai, kad pageidautina gerinti prieinamumo prie esamų būstų sąlygas, padedant žmonėms likti savo gyvenamosiose vietose ir palengvinant galimybes atgauti socialinį gyvenimą skatinant jų asmeninį nepriklausomumą;

56.

pažymi, kad socialinis būstas turėtų būti skiriamas taip, kad būtų išvengta socialinės gyventojų kaitos ir getų kūrimo; ragina, jeigu reikia, taikyti finansines paskatas, kuriomis siekiama sukurti bendrą ir mišrią privačių ir socialinių būstų erdvę, kad būtų išvengta segregacijos;

57.

atsižvelgdamas į tai, kad Europoje, ypač neseniai į ES įstojusiose šalyse, yra socialinės pusiausvyros trūkumas, mano, kad be galo svarbu, jog Europos Sąjunga dėtų pastangas ir remtų nepalankioje padėtyje esančių asmenų kategoriją, ypač būsto užtikrinimo srityje;

58.

rekomenduoja valstybėms narėms ir atitinkamoms valdžios institucijoms imtis veiksmų, kad būtų pagerintos galimybės gauti nebrangų būstą, didinant socialinio ir įperkamo būsto pasiūlos kiekį bei kokybę ir plėtojant jo integraciją į bendruomenės teikiamą priežiūrą ir socialines paslaugas, šiam tikslui pasinaudojant ESF ir kitų struktūrinių fondų lėšas;