11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/2

Euro kursas (1)

2016 m. vasario 10 d.

(2016/C 52/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1257
JPY	Japonijos jena	129,42
DKK	Danijos krona	7,4638
GBP	Svaras sterlingas	0,77328
SEK	Švedijos krona	9,5162
CHF	Šveicarijos frankas	1,0960
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,6195
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,031
HUF	Vengrijos forintas	311,62
PLN	Lenkijos zlotas	4,4289
RON	Rumunijos lėja	4,4830
TRY	Turkijos lira	3,2945
AUD	Australijos doleris	1,5848
CAD	Kanados doleris	1,5601
HKD	Honkongo doleris	8,7686
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6916
SGD	Singapūro doleris	1,5674
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 340,37
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,8379
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,4007
HRK	Kroatijos kuna	7,6350
IDR	Indonezijos rupija	15 136,73
MYR	Malaizijos ringitas	4,6398
PHP	Filipinų pesas	53,388
RUB	Rusijos rublis	88,5600
THB	Tailando batas	39,793
BRL	Brazilijos realas	4,3758
MXN	Meksikos pesas	21,0652
INR	Indijos rupija	76,3844

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/3

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2016 m. vasario 8 d.

dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos atominės energijos bendrijos vardu

(2016/C 52/03)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 101 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos sprendimą dėl pritarimo, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas),

kadangi:

(1)	Protokolo sudarymui taikomos atskiros procedūros tais klausimais, kurie patenka į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį, ir klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį;

(2)	2015 m. spalio 1 d. Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalį ir Kroatijos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį priėmė Sprendimą (ES) 2015/1891 (1) dėl Protokolo sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu;

(3)	2014 m. vasario 18 d. (2015 m. spalio 1 d. airių kalba) Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2015/1892 (2) dėl pritarimo, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Protokolą;

(4)	klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį, Protokolas taip pat turėtų būti sudarytas Europos atominės energijos bendrijos vardu,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Pritariama tam, kad Europos atominės energijos bendrijos vardu būtų sudarytas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas) (3).

2 straipsnis

Komisijos Pirmininkui suteikiami įgaliojimai Europos atominės energijos bendrijos vardu atlikti visus būtinus veiksmus, kuriais išreiškiamas Europos atominės energijos bendrijos sutikimas laikytis Protokolo, visų pirma deponuoti Protokolo 12 straipsnyje numatytą pranešimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) 2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1891 dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu (OL L 279, 2015 10 23, p. 1).

(2) 2014 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1892 dėl pritarimo, kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (OL L 279, 2015 10 23, p. 3).

(3) OL L 276, 2014 9 18, p. 3.

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/5

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2016 m. vasario 8 d.

dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos atominės energijos bendrijos vardu

(2016/C 52/04)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 101 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos sprendimą dėl pritarimo, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas),

kadangi:

(1)	Protokolo sudarymui taikomos atskiros procedūros tais klausimais, kurie patenka į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį, ir klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį;

(2)	2014 m. gegužės 13 d. Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalį ir Kroatijos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį priėmė Sprendimą 2014/321/ES (1) dėl Protokolo sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu;

(3)	2013 m. spalio 22 d. Taryba priėmė sprendimą 2014/315/Euratomas (2) dėl pritarimo, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Protokolą;

(4)	klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį, Protokolas taip pat turėtų būti sudarytas Europos atominės energijos bendrijos vardu,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Pritariama tam, kad Europos atominės energijos bendrijos vardu būtų sudarytas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas) (3).

2 straipsnis

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) 2014 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas 2014/321/ES dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu (OL L 165, 2014 6 4, p. 30).

(2) 2013 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 2014/315/Euratomas dėl pritarimo tam, kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (OL L 165, 2014 6 4, p. 1).

(3) OL L 93, 2014 3 28, p. 2.

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/7

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2016 m. vasario 8 d.

dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos atominės energijos bendrijos vardu

(2016/C 52/05)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 101 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos sprendimą dėl pritarimo, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas),

KADANGI:

(1)	Protokolo sudarymui taikomos atskiros procedūros tais klausimais, kurie patenka į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį, ir klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį;

(2)	2014 m. gegužės 12 d. Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalį ir Kroatijos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį priėmė Sprendimą 2014/320/ES (1) dėl Protokolo sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu;

(3)	2013 m. lapkričio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/317/Euratomas (2) dėl pritarimo, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Protokolą;

(4)	klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį, Protokolas taip pat turėtų būti sudarytas Europos atominės energijos bendrijos vardu,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Pritariama tam, kad Europos atominės energijos bendrijos vardu būtų sudarytas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas) (3).

2 straipsnis

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos sprendimas 2014/320/ES dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu (OL L 165, 2014 6 4, p. 18).

(2) 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas 2014/317/Euratomas dėl pritarimo, kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (OL L 165, 2014 6 4, p. 5).

(3) OL L 165, 2014 6 4, p. 19.

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/9

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2016 m. vasario 8 d.

dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos atominės energijos bendrijos vardu

(2016/C 52/06)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 101 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos sprendimą dėl pritarimo, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas),

kadangi:

(1)	Protokolo sudarymui taikomos atskiros procedūros tais klausimais, kurie patenka į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį, ir klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį;

(2)	2015 m. liepos 20 d. Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalį ir Kroatijos stojimo akto 6 straipsnio 2 dalį priėmė Sprendimą (ES) 2015/1292 (1) dėl Protokolo sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu;

(3)	2014 m. balandžio 14 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/518/Euratomas (2) dėl pritarimo, kad Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Protokolą;

(4)	klausimais, kurie patenka į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį, Protokolas taip pat turėtų būti sudarytas Europos atominės energijos bendrijos vardu,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Pritariama tam, kad Europos atominės energijos bendrijos vardu būtų sudarytas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (toliau – Protokolas) (3).

2 straipsnis

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) 2015 m. liepos 20 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1292 dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu (OL L 199, 2015 7 29, p. 1).

(2) 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/518/Euratomas, kuriuo pritariama, kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (OL L 233, 2014 8 6, p. 20).

(3) OL L 233, 2014 8 6, p. 3.

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/11

SPRENDIMAS Nr. F2

2015 m. birželio 23 d.

dėl institucijų keitimosi duomenimis skiriant išmokas šeimai

(Tekstas svarbus EEE ir EB bei Šveicarijos susitarimui)

(2016/C 52/07)

SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMO ADMINISTRACINĖ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (1), ypač į jo 72 straipsnio a punktą,

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (2) įgyvendinimo tvarką, ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį ir III antraštinės dalies VI skyrių,

kadangi:

(1)	2014 m. spalio 22–23 d. vykusiame 340-ajame Administracinės komisijos posėdyje delegacijos išreiškė susirūpinimą dėl kompetentingų institucijų keitimosi informacija greičio, nuoseklumo ir struktūros problemų, kylančių suteikiant ir apskaičiuojant išmokas šeimai;

(2)	sudėtingą ir ilgą išmokų šeimai skyrimo procedūrą 2012 m. balandžio 18 d. taip pat svarstė Administracinės komisijos išmokų šeimai darbo grupė, o 2015 m. kovo 10 d. ji aptarta diskusijų apie išmokų šeimai eksportą ir kompetencijas forume;

(3)	keisdamosi informacija institucijos turėtų laikytis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 3 dalies ir 76 straipsnio 4 dalies bei Reglamento Nr. (EB) 987/2009 2 straipsnio ir 60 straipsnio 2 ir 3 dalių;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 60 straipsnio 3 dalį, jei įstaiga, kuriai pateiktas prašymas dėl išmokų šeimai, nusprendžia, kad taikomi jos teisės aktai, tačiau ne prioriteto teisės pagrindu, ji nedelsdama priima laikiną sprendimą dėl taikytinų pirmenybės taisyklių ir pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 3 dalį perduoda prašymą įstaigai kitos valstybės narės įstaigai, kuri, jos manymu, turi atsakomybę prioriteto tvarka;

(5)

jei įstaiga, kuriai pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 60 straipsnio 3 dalį buvo perduotas prašymas, nepareiškia savo pozicijos per du mėnesius nuo prašymo gavimo, pirmiau minėtas laikinas sprendimas taikomas arba nuo dienos, kai gaunančioji įstaiga patvirtino sprendimą, arba, jei gaunančioji įstaiga nepateikė savo pozicijos dėl laikino sprendimo, praėjus dviem mėnesiams nuo dienos, kai gaunančioji įstaiga gavo prašymą (atsižvelgiant į tai, kuri data yra anksčiau);

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 3 dalies a punktą ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 60 straipsnio 3 dalį, diferencinis priedas turėtų būti apskaičiuotas ir išmokėtas tuojau pat, kai atitinkamas asmuo įgyja teisę į išmoką ir valstybė narė gauna informacijos, reikalingos diferenciniam priedui apskaičiuoti;

(7)

jeigu institucija, į kurią buvo kreiptasi dėl išmokų šeimai, priima laikiną sprendimą dėl taikytinų pirmenybinių taisyklių, bet dar neturi visos informacijos, reikalingos galutinai apskaičiuoti diferencinio priedo sumą, ta įstaiga atitinkamam asmeniui paprašius apskaičiuoja ir išmoka laikiną diferencinį priedą, jei toks skaičiavimas yra įmanomas remiantis turima informacija pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 3 dalies a punktą ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 7 straipsnį ir 60 straipsnio 3 dalį. Jei atitinkamos įstaigos laikosi skirtingos nuomonės dėl to, kurie teisės aktai taikomi vadovaujantis prioriteto teise, taikomos Reglamento (EB) Nr. 987/2009 6 straipsnio 2–5 dalys ir 60 straipsnio 4 dalis;

(8)	Naudojant keitimosi duomenimis šablonus, suteikiant ir apskaičiuojant išmokas šeimai pagal reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, reikėtų laikytis sprendimo Nr. E1 (3);

(9)

siekiant sudaryti sąlygas vienodai taikyti reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, Administracinė komisija pritaria, kad reikia nustatyti aiškesnius keitimosi duomenimis suteikiant ir apskaičiuojant išmokas šeimai pagal reglamentus (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 terminus, be to, turėtų būti nustatytos aiškesnės diferencinio priedo mokėjimo taisyklės (įskaitant laikiną mokėjimą);

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 71 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų,

NUSPRENDĖ:

Įstaigos nedelsdamos teikia atitinkamoms kitų valstybių narių įstaigoms visą informaciją, reikalingą teisei į išmokas nustatyti ir šeimos išmokoms apskaičiuoti. Be to, tais atvejais, kai įstaigos sužino apie informaciją, kuri gali būti svarbi sprendžiant dėl teisės į išmoką arba nustatant išmokų šeimai sumą, jos kuo greičiau perduoda šią informaciją kitoms susijusioms įstaigoms.

Įstaigos nedelsdamos atsako į kitos valstybės narės prašymą pateikti informaciją, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip:

a)	per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos tuo atveju, kai pateikiamas prašymas priimti poziciją dėl laikino sprendimo dėl pirmenybės taisyklių, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 987/2009 60 straipsnio 3 dalyje, arba

b)	per tris mėnesius nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos visais kitais atvejais.

Ypatingais atvejais, kai dėl pateisinamų priežasčių prašymą pateikti informaciją gavusi įstaiga negali atsakyti per 2 dalies b punkte nustatytą laiką, ji turi apie tai pranešti prašymą pateikusiai įstaigai ir nurodyti delsimo priežastis; kai įmanoma, įstaiga turi nurodyti, kada ji pateiks prašomą informaciją ir informuoti prašymą pateikusią įstaigą, jei numatytas terminas pasikeistų.

Jei procedūroje dalyvauja bent dvi valstybės narės, kompetentingos įstaigos, gavusios prašymą, keičiasi informacija apie išmokų gavėjų šeiminę padėtį, išmokų sumą ir dydį. Tokiems prašymams taikomas 2 dalies b punkte nurodytas atlikimo terminas. Jei dėl išmokų dydžio kontrolės arba tikrinant suteiktų išmokų pagrįstumą nuolat pateikiami bendrojo pobūdžio tikrinimo prašymai be konkretaus pagrindo, tai nepažeisdama 1 dalyje nurodyto įsipareigojimo kompetentinga įstaiga gali pateikti tokius prašymus ne dažniau kaip kartą per metus, o gaunančioji kompetentinga įstaiga neprivalo atsakyti į šiuos prašymus dažniau nei kartą per metus.

Diferencinis priedas turi būti apskaičiuotas ir išmokėtas tuojau pat, kai atitinkamas asmuo įgyja teisę į išmoką ir valstybė narė gauna informaciją, reikalingą diferenciniam priedui apskaičiuoti. Priedas ar laikinas priedas mokamas taip dažnai, kaip nustatyta kompetentingos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose dėl išmokų šeimai mokėjimo.

6.	Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo.

Administracinės komisijos pirmininkė

Liene RAMANE

(1) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.

(3) 2009 m. birželio 12 d. Sprendimas Nr. E1 dėl pereinamojo laikotarpio, taikomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 4 straipsnyje nurodytam keitimuisi duomenimis elektroninėmis priemonėmis, praktinės tvarkos (OL C 106, 2010 4 24, p. 9).

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/13

SPRENDIMAS Nr. H7

2015 m. birželio 25 d.

dėl Sprendimo Nr. H3 dėl datos, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 90 straipsnyje nurodyto konvertavimo kursus, peržiūrėjimo

(Tekstas svarbus EEE ir EB bei Šveicarijos susitarimui)

(2016/C 52/08)

SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMO ADMINISTRACINĖ KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (1) 72 straipsnio a dalį, pagal kurią Administracinė komisija yra atsakinga už administravimo klausimų ar aiškinimo klausimų, kylančių dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką nuostatų (2), nagrinėjimą,

kadangi:

(1)	Sprendimo Nr. H3 (3) 8 dalyje reikalaujama peržiūrėti šį sprendimą po metų nuo tos dienos, kai pradėti taikyti Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009;

(2)

kad Sprendimas Nr. H3 būtų aiškiai suprantamas, jame vartojami terminai turi būti nuoseklūs. Todėl tais atvejais, kai vartojama sąvoka „paskelbta… x dienos“, ji turėtų būti pakeista žodžiais „paskelbta… dieną“. Terminas „taikytinas konvertavimas“ turi būti pakeistas terminu „paskelbtas konvertavimas“;

(3)	dėl Sprendimo Nr. H3 6 dalies formuluotės kilo aiškinimo sunkumų ir įvairiose valstybėse narėse ji buvo taikoma skirtingai. Todėl iškilo poreikis iš dalies pakeisti šią nuostatą, kad būtų aiškesnė taikoma procedūra,

NUSPRENDĖ:

1.	Sprendimo Nr. H3 3 dalies a ir b punktuose žodžiai „taiko to laikotarpio paskutinę dieną paskelbtą konvertavimo kursą“ turėtų būti pakeisti žodžiais „taiko paskutinę to laikotarpio dieną paskelbtą konvertavimo kursą“.

2.	Sprendimo Nr. H3 5 dalyje žodžiai „konvertavimo kursą, taikytiną“ pakeičiami žodžiais „konvertavimo kursą, paskelbtą“.

Sprendimo Nr. H3 6 dalis pakeičiama taip:

„Taikant Reglamento (EB) Nr. 987/2009 90 straipsnį, data, į kurią reikia atsižvelgti nustatant taikytiną valiutos kursą, yra:

a)	tuo atveju, kai prašoma kompensacijos iš įsiskolinimų ir (arba) einamųjų mokėjimų, paskutinė darbo diena prieš tą dieną, kurią pareiškėjas išsiuntė galutinį prašymą kompensuoti iš įsiskolinimų ir (arba) einamųjų mokėjimų, arba

b)	tuo atveju, kai prašoma grąžinti permoką, paskutinė darbo diena prieš tą dieną, kurią pareiškėjas išsiuntė galutinį prašymą grąžinti permoką.

Taikant šią dalį, darbo dieną reiškia Europos Centrinio Banko darbo dieną, kurią jis paskelbia orientacinį dienos valiutos keitimo kursą.“

4.	Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo dienos.

Administracinės komisijos pirmininkė

Liene RAMANE

(1) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.

(3) 2009 m. spalio 15 d. Sprendimas Nr. H3 dėl datos, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 90 straipsnyje nurodyto konvertavimo kursus (OL C 106, 2010 4 24, p. 56).

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/15

Valstybės pagalba. Sprendimas neteikti prieštaravimų

(2016/C 52/10)

ELPA priežiūros institucija neprieštarauja šiai valstybės pagalbos priemonei:

Sprendimo priėmimo data

2015 m. rugsėjo 16 d.

Bylos Nr.

77595

Sprendimo Nr.

336/15/COL

ELPA valstybė

Norvegija

Regionas

Neremiamas (-i) regionas (-ai)

Pavadinimas

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros programa

Teisinis pagrindas

—	Metiniai valstybės biudžetai, kuriuose aprašoma energetikos politika ir siūlomas kitų metų biudžetas.

—	2001 m. balandžio 5 d. Parlamento sprendimas, priimtas remiantis 2000 m. gruodžio 21 d. Naftos ir energetikos ministerijos siūlymu. Parlamento sprendimu yra iš dalies pakeistas 1990 m. birželio 29 d. Energetikos įstatymas Nr. 50 (norv. energiloven).

—	Naftos ir energetikos ministerijos ir įmonės „Enova“ susitarimas. Paskutinėje susitarimo versijoje su pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 30 d., nustatyti įmonės „Enova“ Energetikos fondo administravimo tikslai nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

—	2001 m. gruodžio 10 d. Reglamentas Nr. 1377 dėl elektros energijos tinklo tarifui taikomo mokesčio (norv. forskrift om innbetaling av påslag på nettariffen til Energifondet).

—	Reglamente dėl Energetikos fondo (norv. vedtekter for energifondet) nustatyta, kad šis fondas yra pavaldus Naftos ir energetikos ministerijai, taip pat nustatyta jo administravimo tvarka.

Priemonės rūšis

Schema

Tikslas

Aplinkos apsauga

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

300 mln. NOK

Intensyvumas

Iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų

Trukmė

2016 m. pabaiga

Ekonomikos sektoriai

Transportas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Enova

Postbox 5700 Sluppen

N-7437 Trondheim

NORWAY

Kita informacija

Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje:

http://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-register/.

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/17

Valstybės pagalba. Sprendimas neteikti prieštaravimų

(2016/C 52/12)

ELPA priežiūros institucija neprieštarauja šiai valstybės pagalbos priemonei:

Sprendimo priėmimo data

2015 m. lapkričio 4 d.

Bylos Nr.

77887

Sprendimo Nr.

468/15/COL

ELPA valstybė

Norvegija

Regionas

Trumsas, Finmarkas ir Nordlandas

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Šiaurės Norvegijos Užsakomųjų skrydžių fondo schemos trukmės pratęsimas ir sąlygų sugriežtinimas

Teisinis pagrindas

Trumso, Finmarko ir Nordlando valdžios institucijų sprendimai dėl biudžeto

Priemonės rūšis

Kelionių organizatorių užsakomųjų skrydžių sąnaudų kompensavimas

Tikslas

Turizmas

Pagalbos forma

Dotacija

Biudžetas

30 mln. NOK (3,25 mln. EUR) 3 metams

Intensyvumas

Daugiausia 25 %

Trukmė

3 metai

Ekonomikos sektoriai

H51.1.0 – Keleivinis oro transportas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Northern Norway Tourist Board

Storgata 69, Tromsø

P.O.Box 23

N-9251 Tromsø

NORVEGIJA

Kita informacija

Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje:

http://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-register/.

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/19

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 52/14)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„ΓΛΥΚΟ ΤΡΙΑΝΤΑΦΥΛΛΟ ΑΓΡΟΥ“ (GLYKO TRIANTAFYLLO AGROU)

ES Nr. CY-PGI-0005–01310–03.02.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas (-ai)

„Γλυκο Τριανταφυλλο Αγρου“ (Glyko Triantafyllo Agrou)

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Kipras

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

2.3 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Glyko Triantafyllo Agrou“ – vienalytis tirštas rožių žiedlapių, cukraus ir vandens mišinys, gautas vykstant paruošimo procesui. Jis yra patiekiamas šaukšte ir valgomas kaip desertas.

Cheminės savybės

Drėgmės kiekis 20–24 %;

pelenų kiekis 0,1–0,3 %;

angliavandenių kiekis 70–85 %

Organoleptinės savybės

Spalva. Supiltas į stiklainį, desertas paprastai yra nuo tamsiai violetinės iki rudos spalvos. Užteptas desertas yra šviesesnės rudos ir (arba) apelsinų spalvos, o atskiri žiedlapiai – skaidriai rusvai gelsvos spalvos su rudais atspalviais.

Konsistencija. Tirštas mišinys, kurio didelę dalį sudaro sveiki rožių žiedlapiai, suteikiantys produktui tvirtą konsistenciją.

Aromatas. Stiprus rožių kvapas.

Skonis. Produktas saldus, rožių skonio.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Desertui pagaminti santykiu nuo 1:1:1 iki 1:1½:1 atitinkamai naudojamos šios sudedamosios dalys:

—	Rosa damascena (Damasko rožių), užaugintų nustatytos geografinės vietovės ūkiuose, žiedlapiai (be kotelio);

—

cukrus;

—

vanduo.

Į galutinį mišinį taip pat pilama citrinos sulčių (1 %).

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

— Žaliavų derliaus nuėmimas: rožės skinamos tik vėsiomis ryto valandomis, t. y. 5.00–8.00 val., kai gėlės dar nėra visiškai išsiskleidusios ir jų žiedlapiai dar drėgni. Pristatymas ir sandėliavimas: šviežios rožės su koteliais pristatomos maždaug per 3 val. nuo nuskynimo. Tada a) iškart pradedamas gaminti desertas arba b) (išskirtiniais atvejais, kai pristatomas didelis rožių kiekis) rožės iškart atšaldomos esant 0–6 °C temperatūrai ir 75 % santykinei drėgmei. Rožės negali būti sandėliuojamos ilgiau kaip 24 val.

— Paruošimas: pirmiausiai pašalinami koteliai ir visa kita sumedėjusi medžiaga, kad liktų tik žiedlapiai be žiedadulkių, kurie nuplaunami po šaltu tekančiu vandeniu.

— Pirmasis virimas puode: rožių žiedlapiai verdami su šiek tiek vandens ir cukrumi. Pradinis naudojamo vandens kiekis priklauso nuo to, kiek vandens liko ant nuplautų žiedlapių. Šiame etape puodas uždengiamas sandariu dangčiu, kad visas aromatas įsigertų į mišinį. Tai padeda užtikrinti, kad desertas būtų pageidaujamo rožių kvapo.

— Antrasis virimas puode: mišinys su likusiu cukrumi ir vandeniu bei citrinos sultimis toliau verdamas neuždengtame puode.

— Aušinimas, pakavimas ir šildymas orkaitėje: desertas paliekamas atvėsti kambario temperatūroje, tada supilamas į aukštai temperatūrai atsparius sterilizuotus stiklainius su dangčiais. Stiklainiai dedami į orkaitę ir kaitinami tol, kol mišinio viduryje temperatūra pasiekia 70–85 °C.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Glyko Triantafyllo Agrou“ pilstomas į stiklainius (tinkamus kaitinti aukštoje temperatūroje), tačiau produkto mažiausias ar didžiausias svoris nėra ribojamas.

Stiklainiai pakuojami į kartonines dėžes ir laikomi kambario temperatūroje (vėsioje, sausoje vietoje).

Produktas galioja trejus metus nuo įpakavimo datos.

Produktas sandėliuojamas žemesnėje nei 25 °C aplinkos temperatūroje.

Pakavimas yra gamybos proceso dalis ir turi būti vykdomas nustatytoje geografinėje vietovėje (žr. 3.6 punktą).

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Kad produktą būtų galima geriau atsekti, jis taip pat turi būti ženklinimas etiketėmis nustatytoje geografinėje vietovėje. Taip yra todėl, kad produktą lengva užteršti. Produktas apsaugomas nuo užteršimo jį supakuojant ir paženklinant etikete. Taip užtikrinama, kad visi gamybos proceso etapai, įskaitant galutinį etapą, vyktų nustatytoje geografinėje vietovėje.

Turi būti laikomasi maisto produktų ženklinimo, pateikimo ir reklamavimo taisyklių, įskaitant jų pakeitimus. Be to, etiketėje turi būti aiškiai nurodyta, kad produktas yra pagamintas iš Rosa damascena veislės rožių, auginamų Agro savivaldybėje.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Glyko Triantafyllo Agrou“ gaminamas vietovėje, kurios ribos atitinka Agro savivaldybės administracines ribas.

5. Ryšys su geografine vietove

Nors nedidelius kiekius šaukšte patiekiamo rožių deserto gamina ir kiti Kipro bei užsienio gamintojai, „Glyko Triantafyllo Agrou“ yra unikalus dėl:

a)	naudojamos žaliavos, t. y. Damasko rožių, kurios veši Agro vietovėje, žiedlapių;

b)	per daugiau kaip šimtmetį susiformavusio ryšio tarp Damasko rožių produktų ir Agro savivaldybės, taip pat gero tų produktų vardo;

c)	savivaldybėje ir, visų pirma, vienintelio „Glyko Triantafyllo Agrou“ komercinio gamintojo sukauptų žinių: šis gamintojas į produkto gamybos procesą įtraukė vietos moterų, kurios ankstesniais laikais šį desertą gamino namuose kaip vaistą, taikomus metodus ir patirtį.

Žaliavų ir vietos Damasko rožių derlius. „Glyko Triantafyllo Agrou“ yra vienas iš Damasko rožių, kurios veši nustatytoje geografinėje vietovėje, žiedlapių pagamintas produktas. Agro savivaldybės ir iš rožių gaminamų produktų ryšį lemia tai, kad Damasko rožė šioje vietovėje auginama daugiau kaip šimtą metų. 70 % visų šios veislės rožes Kipre auginančių ūkių yra Agro savivaldybėje, nes ši rožė puikiai tinka auginti šioje ypatingomis klimato sąlygomis pasižyminčioje vietovėje. Iš arti perdirbimo įmonės esančių ūkių galima gauti didelius kiekius rožių žiedlapių, todėl desertą „Glyko Triantafyllo Agrou“, kurio ypatingas savybes lemia tai, kad žaliavos gali būti greitai pristatytos iš lauko iki gaminimo vietos, galima gaminti komerciniu mastu.

Geografinė vietovė pasižymi savitu mikroklimatu, tinkančiu Damasko rožėms auginti.

Damasko rožės ir Agro vietovės aplinkos savybių ryšį lemia klimatas (vėsus, sausas kalnų klimatas) ir dirvožemis. Agro vietovė yra maždaug 1 000 m. aukštyje, kuris idealiai tinka rožėms auginti, kaip rodo šioje savivaldybėje užauginami didelį rožių kiekiai (apie 70 % viso Kipre užauginamo kiekio). Be to, Agro vietovė yra gamtiniame baseine, apsaugančiame rožes nuo šiaurės vėjų.

Šioje vietovėje temperatūra svyruoja nuo -5 °C iki 35 °C. Tačiau vegetatyvinio augimo mėnesiais ji yra pastovi, ir tai yra labai svarbu. Dideli temperatūros svyravimai kovo–birželio mėn. gali turėti neigiamą poveikį derliui. Lietaus kiekis taip pat yra pastovus (jo svyravimai taip pat galėtų neigiamai paveikti rožių žydėjimą ir, atitinkamai, derlių). Gegužės mėn., kai rožės žydi ir nuimamas jų derlius, paprastai lyja nedaug, todėl grybelinių ligų rizika yra maža, o derliaus nuėmimo sąlygos – idealios. Galiausiai, uoliena (gabras ir diabazas) ir vidutinės tekstūros, mineralinėmis medžiagomis turtingas dirvožemis sudaro tinkamas šių rožių auginimo sąlygas.

Dėl specialių klimato ir dirvožemio sąlygų Agro savivaldybę imta tapatinti su Damasko rožių auginimu ir perdirbimu, o per daugelį metų joje susiformavo įvairios su tuo susijusios kultūrinės tradicijos. Pirmą kartą apie Kipre auginamą Damasko rožę užsiminta XIX a. pabaigoje, o vienintelės vietovės, kuriose buvo užregistruotas didelis rožių derlius, buvo Milikuri ir Agro savivaldybės – šiuo faktu paaiškinamas šių vietovių savitumas. Abiejose vietovėse rožių auginimas išpopuliarėjo po 5-ojo dešimtmečio, tačiau Agro savivaldybėje buvo užauginama daugiau rožių nei Milikuri. Padėtis nepasikeitė ir dabar, o tai leidžia daryti tvirtą išvadą, kad Damasko rožės veši Agro savivaldybėje dėl specialių klimato sąlygų ir žmogiškųjų veiksnių. Be to, nėra jokių rašytinių nuorodų, kad desertas būtų gaminamas iš Milikuri auginamų rožių. Panašu, kad toje vietovėje gaminamas tik rožių vanduo.

Be fakto, kad Agro vietovė puikiai tinka Damasko rožėms auginti, reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad, remiantis moksliniais tyrimais, tik 20 % visų rūšių rožių yra laikomos kvapiosiomis, 50 % yra šiek tiek kvapios, o likusios rūšys – bekvapės. Damasko rožė yra viena iš 20 % kvapiųjų rožių, o mokslinių tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad ši rožė savo kvapu skiriasi nuo kitų hibridinių rožių. Todėl galima daryti išvadą, kad ypatingą iš Damasko rožių žiedlapių gaminamo „Glyko Triantafyllo Agrou“ kvapą lemia ypatingos aromatinės tos rūšies rožių savybės.

Ryšys su Agro savivaldybe ir jos geras vardas. Agro vietovėje Damasko rožes perdirbti į desertą pradėta 5-ojo dešimtmečio pradžioje, kai šias rožes imta auginti komerciniu mastu. Šaltiniuose apie 5-ąjį dešimtmetį aiškinama, kaip Agro savivaldybės moterys gamindavo „Glyko Triantafyllo Agrou“ namuose ne tik kaip paprastą tradicinį desertą, bet ir kaip vaistą nuo vidurių užkietėjimo. Iki 1985 m. produktas buvo gaminamas tik privačiose virtuvėse, bet ne komerciniu mastu. Apie 1985 m. Niki Agathokleous, pasinaudodama iš savo anytos įgyta patirtimi, pradėjo jį gaminti komerciniu mastu. Iki dabar ji yra vienintelė „Glyko Triantafyllo Agrou“ gamintoja, šį produktą gaminanti komerciniu mastu, nors derliaus nuėmimo laikotarpiu daug moterų kaime toliau gamina nedidelius šio produkto kiekius savo namuose asmeninėms reikmėms.

Agro savivaldybės sąsają su Damasko rožių produktais rodo ne tik istorinis Agro savivaldybės ir šaukšte patiekiamo rožių deserto ryšys, bet ir šios savivaldybės kultūrinis gyvenimas. Kiekvienų metų gegužės mėn. viduryje (priklausomai nuo oro), t. y. derliaus nuėmimo metu, savivaldybė organizuoja kasmetinį rožių festivalį, kuriame pristatomi vietos produktai iš Damasko rožių, įskaitant vietos desertą. Galima sakyti, kad rožė tapo savivaldybės simboliu, ir tai rodo naujausi ir ne tokie nauji leidiniai, kuriuose pasakojama apie kaimą ir, visų pirma, minimi iš Damasko rožių gaminami produktai.

Patirtis. Nors Damasko rožės kvapas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis produkto išskirtinumą, ne mažiau svarbi yra ir laikui bėgant sukaupta patirtis. Šia patirtimi pasinaudojama nuimant rožių derlių (derliaus nuėmimo laikotarpiu kasdien rožės skinamos labai atsargiai, kad žiedlapiai išliktų kvapnūs), jas tvarkant po derliaus nuėmimo ir gaminant galutinį produktą. Bėgant metams sukauptą patirtį įrodo:

i)	tai, kad žiedlapiai galutiniame produkte išlieka nepažeisti ir tvirtos konsistencijos;

ii)	tvirta galutinio mišinio konsistencija;

iii)	tai, kad galutiniame mišinyje yra didelė dalis rožių žiedlapių.

Tiksliau sakant, žmogiškieji veiksniai, dėl kurių „Glyko Triantafyllo Agrou“ būdingos išskirtinės savybės, visų pirma, kvapas, spalva, nepažeisti žiedlapiai ir tai, kad žiedlapiai sudaro didelę dalį mišinio, yra šie:

Rožės skinamos tik vėsiomis ryto valandomis, t. y. 5.00–8.00 val., kai gėlės dar nėra visiškai išsiskleidusios ir jų žiedlapiai vis dar drėgni. Jei gėlės skinamos karštu oru, jose yra mažiau aliejaus, nes eterinis aliejus išgaruoja per mažyčius ant žiedlapių esančius plaukelius. Nuskintos rožės iškart gabenamos į perdirbimo įmonę, kad desertą būtų galima pradėti gaminti iš vis dar drėgnų ir kvapių žiedlapių. Labai svarbu, kad rožių auginimo ūkis būtų arti perdirbimo įmonės, nes tai padeda, kiek įmanoma, sutrumpinti žiedlapių gabenimo laiką, kad nenukentėtų gamybai naudojamų žiedlapių kokybė ir aromatinės savybės.

Pirmąjį kartą rožes verdant puode su vandeniu ir cukrumi puodas uždengiamas dangčiu, kad išgaruotų kuo mažiau eterinio aliejaus ir, į desertą įsigertų kuo daugiau rožių kvapo. Garuose, kurie išsiskiria virimo pradžioje, yra daugiausia eterinio aliejaus (kvapiosios medžiagos), nes eterinio aliejaus virimo temperatūra yra žemesnė nei vandens, ir jis išgaruoja pirmiausia. Tam, kad eterinis aliejus kondensuotųsi, grįžtų į mišinį ir būtų jo absorbuojamas, jis turi liestis su vėsiu paviršiumi.

3.	Švelniai rankomis nuimamas derlius ir labai trumpas atstumas iki perdirbimo įmonės taip pat padeda užtikrinti, kad rožių žiedlapiai išliktų nepažeisti. Tai yra būtina, siekiant užtikrinti tvirtą galutinio produkto konsistenciją.

4.	Rožės žiedlapių dalis mišinyje yra kitas svarbus veiksnys, lemiantis kietesnę mišinio konsistenciją ir intensyvesnį kvapą.

5.	Verdant desertą palaipsniui (dviem etapais) į jį dedamas cukrus padeda rožės žiedlapiams išvirti pamažu ir tolygiai. Tai lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso galutinio produkto spalva ir tvirta konsistencija.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.moa.gov.cy/moa/da/da.nsf/All/F3FF567F4E8FF1C5C2257B970039D8EF/$file/Προδιαγραφες%20Γλυκο%20Τριανταφυλλο%20Αγρου%20final.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

11.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/23

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 52/15)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

BENDRASIS DOKUMENTAS

„POULET DE L’ARDECHE“ / „CHAPON DE L’ARDECHE“

ES Nr.: FR-PGI-0005-01296–29 12 2014

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas

„Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ yra laisvai laikomi Gallus gallus veislės viščiukai ir kaplūnai.

„Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ yra išvesti iš atsparių, lėtai augančių veislių paukščių. Minimalus pjovimo amžius – 81 diena („Poulet de l’Ardèche“) ir 150 dienų („Chapon de l’Ardèche“).

Juslinės savybės: „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ mėsa yra stangri, neriebi, intensyvaus skonio ir tamsios spalvos. Priklausomai nuo naudojamų veislių, odos ir kojų spalva skiriasi (baltos arba geltonos spalvos).

Pateikimas:

—	nepjaustytos parduodamos tik A klasės skerdenos,

—	laikantis tradicijų, parduodant nepjaustytas skerdenas, kojos užlenkiamos po paukščio kūnu, už krūtinkaulio,

—	jei skerdenos pjaustomos, tai daroma tik rankiniu būdu, o gabalai turi atitikti A klasės pateikimo kriterijus.

Produkto pateikimo būdai:

—	išdarinėtas (mažiausias skerdenos svoris – 1,3 kg viščiukams ir 2,9 kg kaplūnams),

—	paruoštas kepti (mažiausias skerdenos svoris – 1,030 kg viščiukams ir 2,530 kg kaplūnams),

—	išpjaustytas.

Tokia mėsa pateikiama šviežia arba užšaldyta.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Nuo 42 gyvenimo dienos „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ laikomi laisvai ir gali laisvai patekti į krūmingą ganyklą, natūraliai padengtą žvyru.

Paukščių lesalo pagrindas yra grūdai:

—	pradžioje, nuo 1 iki ne daugiau kaip 28 gyvenimo dienos, grūdai sudaro ne mažiau kaip 50 % lesalo,

—	penėjimo etapu, nuo 29 gyvenimo dienos iki pjovimo, subalansuota grūdų ir jų produktų vidutinė procentinė dalis sudaro 80 % lesalo ar daugiau. Šis etapas apima augimo ir galutinį laikotarpius.

Grūdų produktai sudaro ne daugiau kaip 15 % visų grūdų ir jų produktų.

Visą „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ lesalą sudaro augalai, mineralai ir vitaminai. Lesale yra ne mažiau nei dvi grūdų rūšys. Bendras riebalų kiekis lesale yra ne didesnis už 6 %. Lesale nėra jokių vaistinių medžiagų, įskaitant kokcidiostatus. Galima naudoti tik natūralius floros reguliatorius.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ auginami. Auginimo etapas yra laikotarpis nuo vienadienių viščiukų auginimo pradžios iki paukščių išvežimo į pjovyklą.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Atstumas tarp ūkio ir pjovyklos turi būti mažesnis nei 100 km arba kelionės iš ūkio į pjovyklą laikas turi būti trumpesnis nei 3 valandos. Skerdenos pjaustomos tik rankiniu būdu. Paukščiai parduodami su kojomis.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Be privalomų įrašų, nustatytų su ženklinimu susijusiuose teisės aktuose, etiketėse turi būti nurodyta:

—	pavadinimas „Poulet de l’Ardèche“ arba „Chapon de l’Ardèche“,

—	Europos Sąjungos SGN simbolis,

—	pjovyklos pavadinimas specialioje etiketėje (su CEE spaudu) arba svorio ir (arba) kainos etiketėje, priklijuotoje ant produkto šalia duomenų etiketės.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinės „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ gamybos vietovės centras – Ardešo kalnų masyvas (Vivarė kalnai) Centrinio masyvo pietryčiuose. Geografinę vietovę sudaro šie kantonai:

Ardešo departamentas (07)

Visos toliau išvardytų kantonų komunos: Annonay, Annonay Nord, Annonay Sud, Antraigues-sur-Volane, Burzet, Le Cheylard, Chomerac, Coucouron, Lamastre, Montpezat-sous-Bauzon, Privas, Rochemaure, Saint-Agrève, Saint-Félicien, Saint-Martin-de-Valamas, Saint-Péray, Saint-Pierreville, Satillieu, Serrières, Tournon-sur-Rhône, Vals-les-Bains, Vernoux-en-Vivarais, La Voulte-sur-Rhône. Aubenas kantonas: Aubenas, Mercuer, Saint-Didier-sous-Aubenas komunos. Thueyts kantonas: Astet, Barnas, Chirols, Lalevade-d’Ardèche, Mayres, Meyras, Pont-de-Labeaume, Prades, Thueyts komunos. Villeneuve-de-Berg kantonas: Berzème, Darbres, Lussas, Mirabel, Saint-Gineis-en-Coiron, Saint-Jean-le-Centenier, Saint-Laurent-sous-Coiron, Saint-Pons komunos.

Luaros departamentas (42)

Visos toliau išvardytų kantonų komunos: Bourg-Argental, Pélussin, Saint-Chamond, Saint-Chamond Sud, Saint-Genest-Malifaux. La Grand-Croix kantonas: Doizieux, Farnay, La Grand-Croix, L’Horme, Lorette, Saint-Paul-en-Jarez, La Terrasse-sur-Dorlay komunos. Rive-de-Gier kantonas: Châteauneuf, Pavezin, Rive-de-Gier, Sainte-Croix-en-Jarez komunos.

Aukštutinės Luaros departamentas (43)

Visos toliau išvardytų kantonų komunos: Aurec-sur-Loire, Fay-sur-Lignon, Le-Monastier-sur-Gazeille, Monistrol-sur-Loire, Montfaucon-en-Velay, Le-Puy-en-Velay Est, Le-Puy-en-Velay Sud-Est, Saint-Didier-en-Velay, Saint-Julien-Chapteuil, Sainte-Sigolène, Tence, Yssingeaux. Bas-en-Basset kantonas: Bas-en-Basset, Malvalette komunos. Le-Puy-en-Velay Nord kantonas: Chaspinhac, Malrevers, Le Monteil komunos.

Retournac kantonas: Retournac komuna. Saint-Paulien kantonas: Lavoûte-sur-Loire, Saint-Vincent komunos. Solignac-sur-Loire kantonas: Le Brignon, Cussac-sur-Loire, Solignac-sur-Loire komunos. Vorey kantonas: Beaulieu, Chamalières-sur-Loire, Mézères, Rosières, Vorey komunos.

5. Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Geografinė „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ vietovė yra Vivarė kalnų masyve – daugiausia Ardešo kalnuose, bet taip pat apimančiame ir Aukštutinės Luaros rytinę dalį ir Luaros pietus. Viena iš šios vietovės ypatybių yra ta, kad ją sudaro tik kalnuose ir kalnų papėdėse esančios komunos, kurios pasižymi aukščio, šlaitų nuožulnumo ir (arba) klimato sąlygomis, kurios smarkiai apsunkina žemės panaudojimą ir dėl kurių plinta ekstensyvaus ūkininkavimo veikla.

Geografinės vietovėje vyrauja mišrus vidutinio aukščio kalnų ir žemyninis klimatas, skirtingais metų laikais pasižymintis dideliais temperatūros svyravimais, labai trumpais tarpiniais laikotarpiais ir vėjuotumu.

Geografinei vietovei būdingi dirvožemiai susiformavo iš senų vulkaninių uolienų, granito ir skalūnų. Uolienoms būdingas kietumas, tačiau jos lengvai skyla, todėl paukščių ganyklose yra labai daug smulkių akmenukų.

XX a. septintajame dešimtmetyje šiaurės Ardeše imta praktikuoti paukštininkystė suklestėjo devintajame dešimtmetyje, kai 1985 m. ūkininkai įsteigė „Syndicat de Défense des Volailles Fermières de l’Ardèche“ (Ardešo paukščių ūkių apsaugos profsąjungą).

Laisvai laikomų „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ gamyba plėtojosi ir kokybę nustatančios specifikacijos buvo kuriamos vietovėje, kuri nėra palanki intensyvios gyvulininkystės arba mišraus kultūrų auginimo vystymuisi. Šeimyniniai ūkiai, užsiimantys įvairių kultūrų auginimu ir gyvulininkyste (gyvulių auginimu, medžių veisimu, uogų ir lęšių auginimu) yra maži arba vidutinio dydžio (vidutiniškai 35 ha), laisvų žemės plotų nedaug.

Siekdami išsaugoti tradicinės paukštininkystės pobūdį, augintojai ėmė naudoti ekstensyvius auginimo metodus ir paukščius laikyti laisvai. Šiuo tikslu nustatytas paukščių tankumo pastatuose ir ganyklose apribojimas. Gyvūnų mitybos pagrindą sudaro didelė dalis grūdų, tai atitinka tradicinę Ardešo ūkininkų praktiką – ganyklose esantį racioną įprasta papildyti grūdais, išaugintais dirbamos žemės sklypuose.

Be to, paukščiai gali laisvai patekti į išorinę ganyklą; taip patenkinami jų fizinio aktyvumo poreikiai ir jie gauna papildomo lesalo (žolės, vabzdžių). Kad paukščiai galėtų tinkamai išnaudoti nelygių ir nepalankaus vietinio klimato veikiamų ganyklų išteklius, augintojai pasodino daug medžių (400 m2 pastato plotui tenka ne mažiau kaip 30 vietinių rūšių medžių), taip skatindami paukščius ganytis lauke bei judėti ir apsaugodami juos nuo saulės ir vėjo.

Be to, augintojai pasirinko prie gamtos sąlygų prisitaikiusias veisles – jų atstovai ramūs, atsparūs, judrūs ir prisitaikę prie ganyklų sąlygų. Šių veislių paukščiams būdingas lėtas augimas, dėl to juos galima pjauti sulaukusius vyresnio nei vidutinio amžiaus.

Visų paukščių surinkimas vienu metu ir trumpas vežimo laikas į pjovimo vietą padeda jiems išvengti streso.

Produkto ypatumai

„Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ yra laisvai laikomi paukščiai.

Juslinių produktų tyrimų metu buvo nustatytos šios „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ savybės, palyginti su kitais rinkoje esančiais panašiais produktais:

—	jų mėsa – tiek balta raumens (filė), tiek raudona (šlaunelių) mėsa – yra stangresnė,

—	mėsa ne tokia riebi, jos skonis intensyvesnis, o spalva tamsesnė.

Mėsa pjaustoma tik rankiniu būdu. Jei „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ parduodami nepjaustyti, skerdenų kojos užlenkiamos po paukščio kūnu, už krūtinkaulio.

Ryšys su geografine vietove

Priežastinis geografinės vietovės ir „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ ryšys grindžiamas geru produkto vardu ir auginimo patirtimi.

Siekdami išsaugoti tradicinės paukštininkystės pobūdį, augintojai ėmė naudoti tradiciškai laisvai laikomų paukščių auginimo (ribotas paukščių tankumas, vėlyvas pjovimas, ganymas) metodą.

Dėl to, kad pasirenkami lėtai augančių ir atsparių veislių paukščiai, kad lesale esama daug grūdų, o ganyklos nelygios ir natūraliai žvyruotos, užaugintų paukščių mėsa pasižymi pripažintomis skoninėmis savybėmis, visų pirma dėl savo stangrumo ir intensyvaus skonio. Didelis grūdų kiekis yra svarbus tarpraumeniniams riebalams, taigi ir skoninėms mėsos savybėms.

Dėl nelygių ganyklų gerai vystosi viršutiniai, ypač šlaunų, raumenys, ir sumažėja riebalų, todėl „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ mėsa neriebi.

Pjaunant vyresnius nei vidutinio amžiaus „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ galima gauti ryškesnės spalvos ir intensyvesnio skonio mėsą.

Kadangi paukščiai prieš juos pjaunant išvengia streso, o mėsa išpjaustoma rankiniu būdu arba pateikiama nepjaustyta, išsaugoma galutinė skerdenų kokybė.

Geras „Poulet de l’Ardèche“ / „Chapon de l’Ardèche“ vardas susijęs su senais tradiciniais ūkininkavimo metodais ir juslinėmis savybėmis. Jis dar labiau sustiprėjo išsiplėtus sektoriui devintajame dešimtmetyje (apie 100 augintojų, daugiau kaip 150 pastatų) ir padidėjus pardavimams visoje pietryčių Prancūzijoje ir už jos ribų. Gerą vardą patvirtina ir daug gautų prizų. Buvo laimėti šie visuotinio žemės ūkio konkurso medaliai: 1993 m. – sidabro medalis, 1996 m. – bronzos medalis, 1997 m. – sidabro medalis. „Poulet de l’Ardèche“ ar „Chapon de l’Ardèche“ patiekiamas geriausiuose Ardešo restoranuose, jis įrašytas gurmanų valgiaraščiuose, turistų laidose ir vadovuose pateikiami su juo receptai: „suprême de poulet de l’Ardèche aux écrevisses“ (Ardešo vištos krūtinėlė su vėžiais), „Chapon de l’Ardèche en deux cuissons, morilles et vin jaune“ (dviem etapais keptas Ardešo kaplūnas briedžiukų ir geltonojo vyno padaže). Tokiai sėkmei įtakos turėjo ir tai, kad ūkininkai lankosi pardavimo vietose ir aiškina apie gamybos būdą ir produktų receptus.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCPouletChapondelArdeche.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 52

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. vasario 11d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2016/C 052/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7862 – TDR Capital / Euro Garages) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2016/C 052/02	Euro kursas	2
2016/C 052/03	2016 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos atominės energijos bendrijos vardu	3
2016/C 052/04	2016 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos atominės energijos bendrijos vardu	5
2016/C 052/05	2016 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos atominės energijos bendrijos vardu	7
2016/C 052/06	2016 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos atominės energijos bendrijos vardu	9
	Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija
2016/C 052/07	2015 m. birželio 23 d. Sprendimas Nr. F2 dėl institucijų keitimosi duomenimis skiriant išmokas šeimai ( 2 )	11
2016/C 052/08	2015 m. birželio 25 d. Sprendimas Nr. H7 dėl Sprendimo Nr. H3 dėl datos, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 90 straipsnyje nurodyto konvertavimo kursus, peržiūrėjimo ( 2 )	13
	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	ELPA Priežiūros tarnyba
2016/C 052/09	Sprendimas baigti oficialią tyrimo procedūrą ELPA valstybei atšaukus pranešimą – 2014 m. PCC elektros energijos tiekimo sutartis ir 2014 m. perdavimo sutartis	14
2016/C 052/10	Valstybės pagalba. Sprendimas neteikti prieštaravimų	15
2016/C 052/11	Valstybės pagalba. Sprendimas neteikti prieštaravimų	16
2016/C 052/12	Valstybės pagalba. Sprendimas neteikti prieštaravimų	17

	Klaidų ištaisymas
2016/C 052/16	Pranešimo apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais, dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą klaidų ištaisymas ( OL C 392, 2015 11 25 )	27

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2016/C 052/13	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7948 – Hauptgenossenschaft Nord/Roth Agrarhandel) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	18
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2016/C 052/14	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	19
2016/C 052/15	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	23


	(1) Tekstas svarbus EEE
	(2) Tekstas svarbus EEE ir EB bei Šveicarijos susitarimui