1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/3

2015 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Parlamentas, Europos Komisija/Europos Sąjungos Taryba

(Sujungtos bylos C-124/13 ir C-125/13) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - Reglamentas (ES) Nr. 1243/2012 - Teisinio pagrindo pasirinkimas - SESV 43 straipsnio 2 ir 3 dalys - Politinis sprendimas - Menkių išteklių daugiametis planas))

(2016/C 038/03)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Europos Parlamentas, atstovaujamas I. Liukkonen, L. G. Knudsen ir R. Kaškina; Europos Komisija, atstovaujama A. Bouquet, K. Banks ir A. Szmytkowska

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama E. Sitbon, A. de Gregorio Merino ir A. Westerhof Löfflerová

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. Sampol Pucurull ir N. Díaz Abad; Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, D. Colas, R. Coesme ir C. Candat; Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna, M. Nowacki ir A. Miłkowska

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2012 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1243/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą.

2.	Palikti galioti Reglamento Nr. 1243/2012 padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti dvylikos mėnesių, skaičiuojant nuo kitų metų po šio sprendimo paskelbimo sausio 1 d., įsigalios tinkamu teisiniu pagrindu, t. y. SESV 43 straipsnio 2 dalimi, pagrįstas naujas reglamentas.

3.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

4.	Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika ir Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 156, 2013 6 1.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/4

2015 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) MedEval – Qualitäts-, Leistungs- und Struktur-Evaluierung im Gesundheitswesen GmbH

(Byla C-166/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Viešieji pirkimai - Direktyva 89/665/EEB - Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai - Peržiūros procedūros sudarant viešojo pirkimo sutartis - Prašymo dėl peržiūros pateikimo terminas - Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tam, kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi būti iš anksto konstatuota, kad procedūra yra neteisėta - Naikinamasis terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nepaisant to, ar prašymą pateikęs asmuo žino apie neteisėtumą))

(2016/C 038/04)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: MedEval – Qualitäts-, Leistungs- und Struktur-Evaluierung im Gesundheitswesen GmbH

dalyvaujant: Bundesminister für Wissenschaft, Forschung und Wirtschaft, Hauptverband der österreichischen Sozialversicherungsträger, Pharmazeutische Gehaltskasse für Österreich

Rezoliucinė dalis

Pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal veiksmingumo principą draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tam, kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl žalos, patirtos dėl teisės normos viešųjų pirkimų srityje pažeidimo, atlyginimo, reikia, kad prieš tai būtų konstatuotas atitinkamos sutarties sudarymo procedūros neteisėtumas dėl to, kad iš anksto nebuvo paskelbta apie pirkimą, kai šiam prašymui dėl neteisėtumo konstatavimo taikomas šešių mėnesių naikinamasis terminas, pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo nuspręsta sudaryti nagrinėjamą viešojo pirkimo sutartį, nepaisant to, ar prašymą pateikęs asmuo galėjo žinoti, kad šis perkančiosios organizacijos sprendimas neteisėtas.

(1) OL C 282, 2014 8 25.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/4

2015 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Italijos Respublika/Europos Komisija

(Byla C-280/14 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Regioninė politika - Apulijos (Italija) regiono veiklos programa pagal Tikslą Nr. 1 (laikotarpis 2000 – 2006 m.) - Europos regioninės plėtros fondo iš pradžių skirtos Bendrijos finansinės paramos sumažinimas))

(2016/C 038/05)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri, padedama avvocato dello Stato P. Gentili

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama D. Recchia ir A. Steiblytės

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 315, 2014 9 15.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/5

2015 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pfotenhilfe-Ungarn e.V./Ministerium für Energiewende, Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume des Landes Schleswig-Holstein

(Byla C-301/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 - 1 straipsnio 5 dalis - Vežamų gyvūnų apsauga - Gyvūnų apsaugos asociacijos atliekamas šunų vežimas be šeimininko iš vienos valstybės narės į kitą - Sąvoka „ekonominė veikla“ - Direktyva 90/425/EEB - 12 straipsnis - Sąvoka „prekiautojas, prekiaujantis Bendrijoje“))

(2016/C 038/06)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pfotenhilfe-Ungarn e.V.

Atsakovė: Ministerium für Energiewende, Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume des Landes Schleswig-Holstein

dalyvaujant: Vertreter des Bundesinteresses beim Bundesverwaltungsgericht

Rezoliucinė dalis

Sąvoka „ekonominė veikla“, kaip ji suprantama pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančio direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 1 straipsnio 5 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima tokią veiklą, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, susijusią su ne pelno asociacijos vykdomu benamių šunų vežimu iš vienos valstybės narės į kitą, kad perduotų juos asmenims, kurie įsipareigojo juos priimti sumokėdami pinigų sumą, kuri iš principo padengia asociacijos dėl to patirtas išlaidas.

Sąvoka „prekiautojas, prekiaujantis Bendrijoje“, kaip ji suprantama pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą, iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 92/60/EEB, 12 straipsnį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima ir ne pelno asociaciją, kuri benamius šunis veža iš vienos valstybės narės į kitą, kad perduotų juos asmenims, kurie įsipareigojo juos priimti sumokėdami pinigų sumą, kuri iš principo padengia asociacijos dėl to patirtas išlaidas.

(1) OL C 303, 2014 9 8.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/6

2015 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Ráckevei Járásbíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Banif Plus Bank Zrt./Márton Lantos, Mártonné Lantos

(Byla C-312/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2004/39/EB - 4 straipsnio 1 dalis ir 19 straipsnio 4, 5 ir 9 dalys - Finansinių priemonių rinkos - „Investicinių paslaugų ir veiklos“ sąvoka - Nuostatos, užtikrinančios investuotojų apsaugą - Įmonių veiklos taisyklės teikiant paslaugas klientams - Teiktinos paslaugos adekvatumo arba tinkamumo įvertinimo pareiga - Šios pareigos neįvykdymo sutartiniai padariniai - Vartojimo paskolos sutartis - Užsienio valiuta išreikšta paskola - Paskolos išmokėjimas ir grąžinimas nacionaline valiuta - Valiutos keitimo kurso sąlygos))

(2016/C 038/07)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Ráckevei árásbíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Banif Plus Bank Zrt.

Atsakovai: Márton Lantos, Mártonné Lantos

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą reikia aiškinti taip, kad investicine paslauga arba veikla, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, nelaikomos tam tikros valiutos keitimo operacijos, kurias atlieka kredito įstaiga pagal užsienio valiuta išreikštos paskolos sutarties, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, sąlygas, kuriose nustatyta paskolos suma remiantis užsienio valiutos pirkimo kursu, taikomu lėšų išmokėjimo dieną, o mėnesinės įmokos nustatomos pagal šios valiutos pardavimo kursą, taikomą apskaičiuojant kiekvieną mėnesinę įmoką; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 303, 2014 9 8.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/6

2015 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Verein für Konsumenteninformation/A1 Telekom Austria AG

(Byla C-326/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2002/22/EB - Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos - Paslaugų gavėjų teisės - Abonentų teisė be nuobaudų nutraukti sutartį - Sutarties sąlygose numatytų tarifų keitimas - Tarifų didinimas padidinus vartotojų kainas))

(2016/C 038/08)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Verein für Konsumenteninformation

Atsakovė: A1 Telekom Austria AG

Rezoliucinė dalis

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 20 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų tarifų keitimas taikant tarifų koregavimo sąlygą, kuri įtvirtinta šias paslaugas teikiančios įmonės taikomose Bendrosiose sąlygose ir kurioje numatyta, jog tarifai koreguojami atsižvelgiant į valdžios institucijos nustatytą objektyvų vartotojų kainų indeksą, nereiškia „sutarties sąlygų pakeitimo“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, pagal kurią abonentui suteikiama teisė nutraukti sutartį be nuobaudų.

(1) OL C 339, 2014 9 29.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/7

2015 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Cour d'appel de Bruxelles (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Quenon K. SPRL/Beobank SA, anksčiau – Citibank Belgium SA, Metlife Insurance SA, anksčiau – Citilife SA

(Byla C-338/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Savarankiškai dirbantys prekybos agentai - Direktyva 86/653/EEB - 17 straipsnio 2 dalis - Atstovaujamojo nutraukta komercinio atstovavimo sutartis - Kompensavimas prekybos agentui - Draudimas kartu taikyti kompensacijos už klientus ir nuostolių atlyginimo sistemas - Agento teisė į nuostolių atlyginimą, papildantį kompensaciją už klientus - Sąlygos))

(2016/C 038/09)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Quenon K. SPRL

Atsakovės: Beobank SA, anksčiau – Citibank Belgium SA, Metlife Insurance SA, anksčiau – Citilife SA

Rezoliucinė dalis

1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo 17 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad, kai nutraukiama komercinio atstovavimo sutartis, prekybos agentas turi teisę į kompensaciją už klientus, kurios dydis negali viršyti vienų metų jo atlyginimo sumos, ir, jeigu ši kompensacija nepadengia visos faktiškai patirtos žalos, – į papildomą nuostolių atlyginimą su sąlyga, kad pagal šiuos teisės aktus agentui dėl komisinių praradimo nutraukus šią sutartį nėra atlyginama dvigubai.

Direktyvos 86/653/EEB 17 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nuostolių atlyginimas nepriklauso nuo įrodymo, kad egzistuoja atstovaujamojo kaltė, kai yra priežastinis ryšys tarp jos ir reikalaujamų atlyginti nuostolių, bet reikalaujama, kad nurodyta žala būtų kitokia nei ta, kuri ištaisoma skiriant kompensaciją už klientus.

(1) OL C 339, 2014 9 29.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/8

2015 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Augstākā tiesa (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) SIA „Maxima Latvija“/Konkurences padome

(Byla C-345/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Konkurencija - SESV 101 straipsnio 1 dalis - Analogiškų nacionalinės teisės aktų taikymas - Teisingumo Teismo jurisdikcija - Sąvoka „susitarimas, kurio tikslas yra konkurencijos ribojimas“ - Komercinių patalpų nuomos sutartys - Prekybos centrai - Pagrindinio nuomininko teisė drausti nuomotojui nuomoti komercines patalpas tretiesiems asmenims))

(2016/C 038/10)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākā tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: SIA „Maxima Latvija“

Atsakovė: Konkurences padome

Rezoliucinė dalis

SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad vien aplinkybė, jog komercinių patalpų nuomos sutartyje dėl prekybos centro didelio ploto nuomos nustatyta sąlyga, kuria nuomininkui suteikiama teisė prieštarauti, kad patalpų nuomotojas šiame centre nuomotų komercines patalpas kitiems nuomininkams, nereiškia, kad šios sutarties tikslas yra konkurencijos ribojimas, kaip tai suprantama pagal šią teisės nuostatą.

Susitarimu, kurio „poveikis“ yra konkurencijos trukdymas, ribojimas ar iškraipymas, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, gali būti laikomos komercinių patalpų nuomos sutartys, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai padarius išsamią ekonominių ir teisinių aplinkybių, kuriomis jos buvo sudarytos, ir atitinkamos rinkos specifiškumo analizę, paaiškėja, kad jos labai prisideda prie galimo šios rinkos uždarymo. Kiekvienos sutarties poveikio tokiam uždarymui stiprumas visų pirma priklauso nuo susitariančiųjų šalių užimamos padėties šioje rinkoje ir tokios sutarties trukmės.

(1) OL C 329, 2014 9 22.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/9

2015 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) SC Total Waste Recycling SRL/Országos Környezetvédelmi és Természetvédelmi Főfelügyelőség

(Byla C-487/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Aplinka - Atliekos - Vežimas - Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 - Vežimas Europos Sąjungoje - Pranešime ir iš anksto gautame leidime nurodyti skirtingi įvežimo punktai - Esminis atliekų vežimo elementų pakeitimas - Neteisėtas vežimas - Administracinės baudos proporcingumas))

(2016/C 038/11)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: SC Total Waste Recycling SRL

Atsakovė: Országos Környezetvédelmi és Természetvédelmi Főfelügyelőség

Rezoliucinė dalis

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, iš dalies pakeisto 2008 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2008, 17 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad atliekų, kaip antai nurodytų šio reglamento IV priede, vežimas per kitą nei pranešimo dokumente, dėl kurio kompetentingos institucijos išdavė leidimą, nurodytą tranzito šalies pasienio postą, pripažintinas esminiu vežimo, dėl kurio gautas leidimas, elemento ir (arba) sąlygos pakeitimu; dėl to, kad kompetentingoms institucijoms nepranešta apie šį pakeitimą, tai yra neteisėtas atliekų vežimas, nes „atliekamas tokiu būdu, kuris iš esmės nenurodytas pranešime“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio 35 punkto d papunktį.

Reglamento Nr. 1013/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 669/2008, 50 straipsnio 1 dalis, pagal kurią sankcijos, valstybių narių nustatomos už šio reglamento nuostatų pažeidimus, turi būti proporcingos, aiškintina taip, kad bauda už atliekų, kaip antai nurodytų to reglamento IV priede, vežimą per kitą nei pranešimo dokumente, dėl kurio gautas kompetentingų institucijų leidimas, nurodytas tranzito šalies pasienio postą, jeigu šios baudos bazinis dydis lygiavertis baudos, skiriamos už pareigos iš anksto pateikti pranešimą ir gauti leidimą pažeidimą, baziniam dydžiui, gali būti pripažinta proporcinga tik, jeigu padaryto pažeidimo požymiai leidžia konstatuoti, kad tai vienodo sunkumo pažeidimai. Nacionalinis teismas, atsižvelgęs į visas faktines ir teisines aplinkybes jo nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, o pirmiausiai į dėl tokio pažeidimo galinčią atsirasti riziką aplinkos apsaugai ir žmonių sveikatai, turės įvertinti, ar dėl nustatytos sankcijos dydžio neviršijama to, kas būtina, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį.

(1) OL C 7, 2015 1 12.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/10

2015 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Autónoma del País Vasco (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Administrador de Infraestructuras Ferroviarias (ADIF)/Luis Aira Pascual, Algeposa Terminales Ferroviarios SL, Fondo de Garantía Salarial

(Byla C-509/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2001/23/EB - 1 straipsnio 1 dalis - Įmonių perdavimas - Darbuotojų teisių apsauga - Perėmėjo pareiga perimti darbuotojus - Viešoji įmonė, atsakinga už viešosios paslaugos teikimą - Kitos įmonės teikiama paslauga remiantis viešųjų paslaugų administravimo sutartimi - Sprendimas nepratęsti sutarties pasibaigus jos galiojimo terminui - Ūkio subjekto tapatybės išlaikymas - Veikla, daugiausia paremta įranga - Darbuotojų neperėmimas))

(2016/C 038/12)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Autónoma del País Vasco

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Administrador de Infraestructuras Ferroviarias (ADIF)

Atsakovai: Luis Aira Pascual, Algeposa Terminales Ferroviarios SL, Fondo de Garantía Salarial

Rezoliucinė dalis

2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 1 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad į šios direktyvos taikymo sritį patenka atvejis, kai viešoji įmonė, vykdanti intermodalinio transporto vienetų valdymo ūkinę veiklą, pagal viešųjų paslaugų administravimo sutartį šios veiklos vykdymą patiki kitai įmonei ir perduoda šiai jai priklausančią būtiną infrastruktūrą ir įrangą, o vėliau nusprendžia nutraukti šią sutartį ir neperimti šios įmonės darbuotojų, kaip motyvą nurodydama tai, kad toliau pati vykdys šią veiklą ir tam naudos savo darbuotojus.

(1) OL C 26, 2015 1 26.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/10

2015 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hauptzollamt Frankfurt am Main/Duval GmbH & Co. KG

(Byla C-44/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Muitų sąjunga ir bendrasis muitų tarifas - Tarifinis klasifikavimas - Kombinuotoji nomenklatūra - 9025 pozicija - „Termometro“ sąvoka - Buvimo tam tikroje iš anksto nustatytoje reagavimo temperatūroje vienkartinio naudojimo indikatoriai))

(2016/C 038/13)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hauptzollamt Frankfurt am Main

Atsakovė: Duval GmbH & Co. KG

Rezoliucinė dalis

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006, I priede esančios Kombinuotosios nomenklatūros 9025 pozicija turi būti aiškinama taip, kad ji apima popierinius, atitinkamais atvejais padengtus plastikine plėvele, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjami produktai, aplinkos temperatūros matuoklius, kurie negrįžtamai pakeisdami spalvą ir nesant galimybės šį prietaisą panaudoti pakartotinai rodo, ar buvo pasiekta viena ar daugiau ribinių temperatūrų.

(1) OL C 127, 2015 4 20.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/11

2015 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje PP Nature-Balance Lizenz GmbH/Europos Komisija

(Byla C-82/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Žmonėms skirti vaistai - Direktyva 2001/83/EB - 31 ir 116 straipsniai - Komisijos sprendimas, įpareigojantis valstybes nares atsiimti ir pakeisti nacionalinius leidimus pateikti į rinką žmonėms skirtus vaistus, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga tolperizonas))

(2016/C 038/14)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: PP Nature-Balance Lizenz GmbH, atstovaujama advokato M. Ambrosius

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama B.-R. Killmann, A. Sipos ir M. Šimerdová

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš PP Nature-Balance Lizenz GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 127, 2015 4 20.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/12

2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ministero dell'Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare, Ministero della Salute, Ministero dello Sviluppo economico/Ediltecnica SpA

(Byla C-592/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - SESV 191 straipsnio 2 dalis - Direktyva 2004/35/EB - Atsakomybė už aplinkos saugojimą - Nacionaliniai teisės aktai, kuriuose nenumatyta galimybė administracinėms institucijoms įpareigoti užterštos žemės savininkus, neprisidėjusius prie šios taršos, imtis prevencinių ir žalos ištaisymo priemonių, ir kuriuose numatyta tik pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su administracinių institucijų įgyvendintomis priemonėmis - Suderinamumas su principu, kad „teršėjas moka“, atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, ir kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti ištaisyta ten, kur yra jos šaltinis))

(2016/C 038/15)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys

Ieškovė: Ministero dell'Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare, Ministero della Salute, Ministero dello Sviluppo economico

Atsakovė: Ediltecnica SpA

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) turi būti aiškinama taip, kad nedraudžiamos nacionalinės teisės normos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias tuo atveju, kai neįmanoma nustatyti už žemės taršą atsakingo subjekto bei pasiekti, kad šis imtųsi žalos ištaisymo priemonių, kompetentingoms administracinės valdžios institucijoms neleidžiama įpareigoti už taršą neatsakingo šios žemės savininko imtis prevencinių ir žalos ištaisymo priemonių, ir pagal kurias jis turi apmokėti tik išlaidas, susijusias su kompetentingos administracinės valdžios institucijos įgyvendintomis priemonėmis, kurios negali viršyti teritorijos vertės, nustatytos po tokių priemonių įgyvendinimo.

(1) OL C 52, 2014 2 22.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/12

2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Tamoil Italia SpA/Ministero dell'Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare

(Byla C-156/14) (1)

(2016/C 038/16)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys

Ieškovė: Tamoil Italia SpA

Atsakovė: Ministero dell'Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare

Dalyvaujant: Provincia di Venezia, Comune di Venezia, Regione Veneto

Rezoliucinė dalis

(1) OL C 194, 2014 6 24.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/13

2015 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Szekszárdi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jácint Gábor Balogh/Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-dunántúli Regionális Adó Főigazgatósága

(Byla C-424/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - PVM - Direktyva 2006/112/EB - 213 ir 214 straipsniai - Pareigos pranešti apie apmokestinamosios veiklos vykdymo pradžią nevykdymas - Smulkaus verslo įmonių atleidimas nuo mokesčio - Sankcija))

(2016/C 038/17)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Szekszárdi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság

Šalys

Ieškovas: Jácint Gábor Balogh

Atsakovė: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-dunántúli Regionális Adó Főigazgatósága

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 213 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad pagal ją nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos apmokestinamasis asmuo įpareigojamas pranešti apie apmokestinamos veiklos vykdymo pradžią, jeigu šios veiklos rezultatai neviršija smulkaus verslo įmonėms taikomos neapmokestinimo ribos ir apmokestinamasis asmuo nesiekia vykdyti apmokestinamos veiklos.

Sąjungos teisė aiškintina taip, kad pagal ją nedraudžiama numatyti administracinės sankcijos apmokestinamajam asmeniui už pareigos pranešti apie apmokestinamosios veiklos vykdymo pradžią, jeigu šios veiklos rezultatai neviršija smulkaus verslo įmonėms taikomos neapmokestinamos ribos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje paskirta sankcija atitinka proporcingumo principą.

(1) OL C 439, 2014 12 8.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/14

2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (trečioji) nutartis byloje (Tribunale ordinario di Torino (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ford Motor Company/Wheeltrims srl

(Byla C-500/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Dizainas - Direktyva 98/71/EB - 14 straipsnis - Reglamentas (EB) Nr. 6/2002 - 110 straipsnis - Vadinamoji „taisymo“ išlyga - Be savininko sutikimo trečiosios šalies atliekamas prekių ženklo naudojimas automobilių atsarginėms dalims arba aksesuarams, tapatiems prekėms, kurioms įregistruotas prekių ženklas))

(2016/C 038/18)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale ordinario di Torino

Šalys

Ieškovė: Ford Motor Company

Atsakovė: Wheeltrims srl

Rezoliucinė dalis

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos 14 straipsnis ir 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 110 straipsnis aiškintini taip, kad jais neleidžiama, nukrypstant nuo 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo nuostatų, automobilių atsarginių dalių ir aksesuarų, kaip antai ratlankių gaubtų, gamintojui ženklinti savo prekes žymeniu, tapačiu prekių ženklui, kurį automobilių gamintojas įregistravo, be kita ko, tokioms prekėms, be išankstinio šio prekių ženklo savininko sutikimo, remiantis tuo, kad toks šio prekių ženklo naudojimas yra vienintelė priemonė suremontuoti atitinkamą automobilį grąžinant jam, kaip sudėtiniam gaminiui, pirminę išvaizdą.

(1) OL C 46, 2015 2 9.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/14

2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse e.V./Europos Komisija, Nyderlandų Karalystė, Nederlandse Zuivelorganisatie

(Byla C-517/14 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis - Žemės ūkis - Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 - Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registras - Pavadinimo „Edam Holland“ įregistravimas - Gamintojai, naudojantys pavadinimą „Edam“ - Suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas))

(2016/C 038/19)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse e.V., atstovaujama advokatų M. Loschelder ir V. Schoene

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama B. Schima, J. Guillem Carrau ir G. von Rintelen, Nyderlandų Karalystė, atstovaujama B. Koopman ir M. Bulterman, Nederlandse Zuivelorganisatie, atstovaujama advokatų P. van Ginneken ir G. Béquet

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse e.V. bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nyderlandų Karalystė ir Nederlandse Zuivelorganisatie padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 26, 2015 1 26.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/15

2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse e.V./Europos Komisija, Nyderlandų Karalystė, Nederlandse Zuivelorganisatie

(Byla C-519/14 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis - Žemės ūkis - Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 - Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registras - Pavadinimo „Gouda Holland“ įregistravimas - Pavadinimą „Gouda“ naudojantys gamintojai - Suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas))

(2016/C 038/20)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse e.V., atstovaujama advokatų M. Loschelder ir V. Schoene

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama B. Schima, J. Guillem Carrau ir G. von Rintelen, Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. Bulterman ir B. Koopman, Nederlandse Zuivelorganisatie, atstovaujama advokatų P. van Ginneken ir G. Béquet

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Schutzgemeinschaft Milch und Milcherzeugnisse e.V. bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nyderlandų Karalystė ir Nederlandse Zuivelorganisatie padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 16, 2015 1 19.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/15

2015 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) nutartis byloje Europos Komisija/Graikijos Respublika

(Byla C-530/14 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Graikijos lošimo namai - Tvarka, pagal kurią mokamas 80 % mokestis nuo skirtingų dydžių įėjimo mokesčio - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka - „Valstybės pagalbos“ sąvoka - Pranašumas - Apeliacinis skundas iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas))

(2016/C 038/21)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama A. Bouchagiar ir P. J. Loewenthal

Kita proceso šalis: Graikijos Respublika, atstovaujama K. Boskovits ir P. Mylonopoulos

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 26, 2015 1 26.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/16

2015 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje Aguy Clement Georgias, Trinity Engineering (Private) Ltd, Georgiadis Trucking (Private) Ltd/Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

(Byla C-545/14 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 118 straipsnis - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje - Suinteresuotojo asmens išbraukimas iš atitinkamų asmenų ir subjektų sąrašo - Tariamai patirtos žalos atlyginimas))

(2016/C 038/22)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantai: Aguy Clement Georgias, Trinity Engineering (Private) Ltd, Georgiadis Trucking (Private) Ltd, atstovaujami QC H. Mercer ir baristerio I. Quirk

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama G. Étienne ir B. Driessen, ir Europos Komisija, atstovaujama S. Bartelt ir M. Konstantinidis

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Aguy Clement Georgias, Trinity Engineering (Private) Ltd ir Georgiadis Trucking (Private) Ltd padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

(1) OL C 46, 2015 2 9.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/17

2015 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje (Curtea de Apel Oradea (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Dumitru Tarcău, Ileana Tarcău/Banca Comercială Intesa Sanpaolo România SA ir kt.

(Byla C-74/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Vartotojų apsauga - Direktyva 93/13/EEB - 1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas - Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais - Hipotekos ir laidavimo sutartys, kredito įstaigos sudarytos su fiziniais asmenimis, kurie veikė siekdami su jų profesija nesusijusių tikslų ir kurių su komercine bendrove, dėl kurios jie suteikė garantijas, nesieja funkcinio pobūdžio ryšys))

(2016/C 038/25)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Oradea

Šalys

Ieškovai: Dumitru Tarcău, Ileana Tarcău

Atsakovai: Banca Comercială Intesa Sanpaolo România SA Arad, Banca Comercială Intesa Sanpaolo România SA – Sucursala Baia Mare, Cristian Tarcău, Corina Tarcău, SC Magenta (likviduojama), SC Crisco SRL

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad ši direktyva gali būti taikoma hipotekos ar laidavimo sutarčiai, sudarytai fizinio asmens su kredito įstaiga siekiant užtikrinti įsipareigojimų, kuriuos pagal kredito sutartį prisiėmė komercinė bendrovė šiai įstaigai, įvykdymą, jei šis fizinis asmuo veikė siekdamas tikslų, kurie nesusiję su profesine veikla, ir jo su minėta bendrove nesieja jokie funkcinio pobūdžio ryšiai.

(1) OL C 171, 2015 5 26.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/18

2015 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis byloje (Krajský súd v Košiciach (Slovakija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Kovozber s. r. o./Daňový úrad Košice

(Byla C-120/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - 183 straipsnis - PVM permokos grąžinimas - Nacionalinės teisės aktai, numatantys delspinigių, susijusių su PVM permokos grąžinimu, skaičiavimą suėjus dešimties dienų laikotarpiui po to, kai užbaigiama mokestinio patikrinimo procedūra))

(2016/C 038/26)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Krajský súd v Košiciach

Šalys

Pareiškėja: Kovozber s. r. o.

Atsakovė: Daňový úrad Košice

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 183 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame numatyta, kad delspinigiai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio permokos grąžinimu, skaičiuojami suėjus dešimties dienų laikotarpiui po to, kai užbaigiama mokestinio patikrinimo procedūra.

(1) OL C 213, 2015 6 29.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/19

2015 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Autónoma del País Vasco (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) María Pilar Plaza Bravo/Servicio Público de Empleo Estatal Dirección Provincial de Álava

(Byla C-137/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Direktyva 79/7/EEB - 4 straipsnio 1 dalis - Vienodas požiūris į darbuotojus vyrus ir moteris - Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurių daugumą sudaro moterys - Nacionalinės teisės nuostata, numatanti maksimalų nedarbo draudimo išmokos dydį - Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias apskaičiuojant šį dydį atsižvelgiama į ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų darbo laiko ir visą darbo dieną dirbančių darbuotojų darbo laiko santykį))

(2016/C 038/27)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Autónoma del País Vasco

Šalys

Ieškovė: María Pilar Plaza Bravo

Atsakovė: Servicio Público de Empleo Estatal Dirección Provincial de Álava

Rezoliucinė dalis

1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią, apskaičiuojant visiško nedarbo išmoką netekus vienintelio darbo ne visą darbo dieną, maksimaliam bendrai nustatytam nedarbo išmokos dydžiui taikomas dalies koeficientas, kuris atitinka ne visą darbo dieną dirbto darbo laiko procentą, palyginti su atitinkamai visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbo laiku.

(1) OL C 178, 2015 6 01.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/19

2015 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal da Relação de Lisboa (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Cruz & Companhia Lda/Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas IP (IFAP), Caixa Central – Caixa Central de Crédito Agrícola Mútuo CRL

(Byla C-152/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Žemės ūkis - Bendras rinkų organizavimas - Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 - 4 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis - Reglamentas (EEB) Nr. 2220/85 - 19 straipsnio 1 dalis a punktas - Garantijos, pateiktos užtikrinti, kad bus grąžintas avansas, grąžinimo sąlygos - Grąžinamųjų išmokų skyrimo sąlygos - Eksportuojamų produktų gera ir tinkama prekinė kokybė - Atsižvelgimas į valstybės institucijos nustatytas faktines aplinkybes atlikus patikrinimus faktiškai jau eksportavus prekes ir su jomis atlikus muitinės formalumus, kad būtų galima suteikti grąžinamąją išmoką - Sprendimo Cruz & Companhia (C-128/13, EU:C:2014:2432) aiškinimas))

(2016/C 038/28)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal da Relação de Lisboa

Šalys

Ieškovė: Cruz & Companhia Lda

Atsakovai: Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas IP (IFAP), Caixa Central – Caixa Central de Crédito Agrícola Mútuo CRL

Rezoliucinė dalis

1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85, nustatačio bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams, su pakeitimais, padarytais 1993 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3403/93, 19 straipsnui 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad eksportuotojo pateikta garantija, skirta užtirinti eksporto grąžinamosios išmokos avanso grąžinimą, gali būti taikoma, jeigu atlikus patikrinimą po to, kai aptariamos prekės faktiškai eksportuotos ir su jomis atlikti muitinės formalumai, nustatyta, kad viena iš kitų sąlygų, kad būtų skirta ši grąžinamoji išmoka, būtent 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, kuriuo nustatomos išsamios eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisyklės, su pakeitimais, padarytais 1994 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1829/94, 13 straipsnyje numatyta eksportuojamų produktų geros ir tinkamos prekinės kokybės sąlyga, yra netenkinama.

(1) OL C 205, 2015 6 22.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/20

2015 m. rugsėjo 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji) nutartis byloje (Rechtbank Amsterdam (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Openbaar Ministerie/A.

(Byla C-463/15 PPU) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR - Europos arešto orderis - 2 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnio 1 punktas - Vykdymo sąlygos - Nacionalinė baudžiamoji teisė, pagal kurią Europos arešto orderio vykdymui, be veikos dvigubo baudžiamumo, nustatyta sąlyga, kad pagal vykdančiosios valstybės narės teisę už inkriminuojamą veiką būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas bent dvylika mėnesių))

(2016/C 038/29)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Amsterdam

Šalys

Ieškovė: Openbaar Ministerie

Atsakovas: A.

Rezoliucinė dalis

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 2 straipsnio 4 dalį ir 4 straipsnio 1 punktą reikia aiškinti taip, kad vykdančiajai valstybei narei draudžiama perdavimą pagal Europos arešto orderį sieti ne tik su sąlyga, kad veika, dėl kurios išduotas šis arešto orderis, būtų laikoma nusikaltimu pagal šios valstybės narės teisę, bet ir su sąlyga, kad pagal jos teisę už šią veiką būtų numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios ilgiausias terminas bent dvylika mėnesių.

(1) OL C 363, 2015 11 3.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/21

2015 m. spalio 21 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje J.J. de Lange/Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-548/15)

(2016/C 038/31)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: J.J. de Lange

Kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB (1), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad ši nuostata taikoma mokesčių teisės aktuose įtvirtintai mokesčių lengvatai, pagal kurią tam tikromis sąlygomis išlaidos mokslui gali būti atskaitomos iš apmokestinamųjų pajamų?

Jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

Ar nediskriminavimo dėl amžiaus principas, kaip bendrasis ES teisės principas, turi būti taikomas mokesčių lengvatai, pagal kurią išlaidos mokslui gali būti atskaitomos tik tam tikromis sąlygomis, net ir tuo atveju, kai ši lengvata nepatenka į Direktyvos 2000/78/EB taikymo sritį ratione materiae ir kai minėta nuostata nėra skirta ES teisės aktams įgyvendinti?

Jei į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimas būtų atsakyta teigiamai:

a)	Ar skirtingas požiūris, kuris prieštarauja nediskriminavimo dėl amžiaus principui kaip bendrajam ES teisės principui, gali būti pateisinamas Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnyje nustatytomis sąlygomis?

b)	Jei ne: kokie kriterijai taikomi šio principo taikymo atveju arba siekiant pateisinti skirtumą pagal amžių?

a)	Ar Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnis ir (arba) nediskriminavimo dėl amžiaus principas turi būti aiškinamas taip, kad skirtingą požiūrį dėl amžiaus galima pateisinti, jei šio skirtingo požiūrio dėl amžiaus priežastis susijusi tik su kai kuriais atvejais, kuriems taikomas minėtas skirtumas?

b)	Ar skirtumą dėl amžiaus galima pateisinti įstatymų leidėjo nuomone, kad nuo tam tikro amžiaus mokesčių lengvata neturi būti suteikta, nes lengvatos prašantis asmuo yra „pats atsakingas“ už šia lengvata siekiamo tikslo įgyvendinimą?

(1) OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/22

2015 m. spalio 28 d.Curtea de Apel Craiova (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fondul Proprietatea SA/Societatea Complexul Energetic Oltenia SA (CE Oltenia)

(Byla C-556/15)

(2016/C 038/32)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Craiova

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė pirmojoje instancijoje ir apeliantė: Fondul Proprietatea SA

Atsakovė: Societatea Complexul Energetic Oltenia SA (CE Oltenia)

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal SESV 107 straipsnį Complexul Energetic Oltenia SA dalyvavimas įsigyjant specialios paskirties bendrovės HIDRO TARNIȚA SA, kurios tikslas pastatyti ir valdyti hidroelektrinę Tarnița-Lăpuștești, akcijų yra valstybės pagalba vėjo ir saulės energijos gamintojams, atsižvelgiant į tai, kad paskelbtas projekto tikslas yra užtikrinti optimalias sąlygas didesnės galios instaliacijai šio tipo energiją gaminančiose jėgainėse, t. y., (i) ar tai priemonė, finansuojama valstybės ar iš valstybės išteklių, (ii) ar ji yra atrankinė, (iii) ar ji gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai?

2.	Teigiamo atsakymo atveju, ar apie tokią valstybės pagalbą turi būti pranešta pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį?

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/22

2015 m. lapkričio 3 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Onix Asigurări SA/Istituto per la Vigilanza Sulle Assicurazioni (Ivass)

(Byla C-559/15)

(2016/C 038/33)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Onix Asigurări SA

Atsakovas: Istituto per la Vigilanza Sulle Assicurazioni (Ivass)

Prejudicinis klausimas

Ar pagal Bendrijos teisę, konkrečiai pagal Direktyvos 92/49/EEB (1) 40 straipsnio 6 dalį, Komisijos aiškinamojo pranešimo 2000/C/43/03 5 punktą ir Bendrijos home country control (buveinės valstybės narės priežiūros) principą draudžiamas aiškinimas (su 2005 m. rugsėjo 7 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 209 patvirtinto codice delle assicurazioni private (Privataus draudimo kodekso) 193 straipsnio 4 dalimi susijęs aiškinimas, kuriam Consiglio di Stato pritaria), pagal kurį valstybės narės, kurios teritorijoje draudimo subjektas naudojasi laisve teikti paslaugas, priežiūros institucija gali skubos atvejais ir siekdama apsaugoti apdraustųjų ir subjektų, turinčių teisę į draudimo išmokas, interesus, imtis priemonių, konkrečiai susijusių su draudimu sudaryti naujas sutartis priimančiosios valstybės narės teritorijoje, ir pagrįstų savo nuožiūra atliktu vertinimu dėl subjektyvaus reikalavimo, nustatyto norint gauti leidimą vykdyti draudimo veiklą, t. y. geros reputacijos reikalavimo, nesilaikymo nuo pradžių arba vėliau?

(1) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičianti Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo Direktyva) (OL L 228, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 346).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/23

2015 m. spalio 30 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Europa Way Srl, Persidera SpA/Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni ir kt.

(Byla C-560/15)

(2016/C 038/34)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantės: Europa Way Srl, Persidera SpA

Kitos apeliacinio proceso šalys: Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni, Ministero dello Sviluppo economico, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Economia e delle Finanze

Prejudiciniai klausimai

Ar ginčijami teisės aktai ir vėlesni įgyvendinantys aktai pažeidė taisykles, pagal kurias televizijos rinkos reguliavimo funkcijos priskiriamos nepriklausomai administracinės valdžios institucijai (Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) (1), iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140/EB (2), 3 ir 8 straipsniai)?

Ar ginčijami teisės aktai ir vėlesni įgyvendinantys aktai pažeidė nuostatas (Direktyvos 2002/20/EB, t. y. Leidimų direktyvos (3), 7 straipsnis ir Direktyvos 2002/21/EB, t. y. Pagrindų direktyvos, 6 straipsnis), kuriose numatyta išankstinė sektorių reguliuojančios nacionalinės reguliavimo institucijos konsultacija?

Ar Europos Sąjungos teisė, konkrečiai SESV 56 straipsnis, Direktyvos 2002/21/EB, t. y. Pagrindų direktyvos, 9 straipsnis, Direktyvos 2002/20/EB, t. y. Leidimų direktyvos, 3, 5 ir 7 straipsniai ir Direktyvos 2002/77/EB, t. y. Konkurencijos direktyvos (4), 2 ir 4 straipsniai bei nediskriminavimo, skaidrumo, konkurencijos laisvės, proporcingumo, veiksmingumo ir informacijos pliuralizmo principai draudžia panaikinti beauty contest procedūrą, kuri skaitmeninės televizijos dažnių skyrimo sistemoje buvo pradėta siekiant kompensuoti neteisėtą operatorių pašalinimą iš rinkos ir leisti į ją patekti smulkiems operatoriams, ir ją pakeisti kita atlygintina konkurso procedūra, kurioje numatytas pareigų, kurių anksčiau nebuvo reikalaujama iš veikiančių operatorių, nustatymas dalyviams, dėl kurių dalyvavimas konkurse tampa brangesnis ir neekonomiškas?

Ar Europos Sąjungos teisė, konkrečiai SESV 56 straipsnis, Direktyvos 2002/21/EB, t. y. Pagrindų direktyvos, 9 straipsnis, Direktyvos 2002/20/EB, t. y. Leidimų direktyvos, 3, 5 ir 7 straipsniai ir Direktyvos 2002/77/EB, t. y. Konkurencijos direktyvos, 2 ir 4 straipsniai, SESV 258 straipsnis bei nediskriminavimo, skaidrumo, konkurencijos laisvės, proporcingumo, veiksmingumo ir informacijos pliuralizmo principai draudžia pakeisti Dažnių skyrimo planą, sumažinant nacionalinių tinklų skaičių nuo 25 iki 22 (ir išlaikyti tą pačią veikiančių operatorių galimybę, susijusią su multipleksais), sumažinti konkurso dalis iki 3 multipleksų skiriant dažnius VHF-III diapazone, rizikuojant patirti didelius trikdžius?

5)	Ar teisėtų lūkesčių principas, kaip jį aiškino Teisingumo Teismas, suderinamas su beauty contest procedūros panaikinimu, dėl kurio apeliantės, kurioms jau leista dalyvauti nemokamoje procedūroje, neleidžia būti tikroms, kad su jomis bus sudarytos sutartys dėl kai kurių konkurso dalių?

Ar Sąjungos teisės nuostatos teisių naudotis dažniais srityje (Direktyvos 2002/21/EB, t. y. Pagrindų direktyvos, 9 straipsnis, Direktyvos 2002/20/EB, t. y. Leidimų direktyvos, 5 ir 7 straipsniai ir Direktyvos 2002/77/EB, t. y. Konkurencijos direktyvos, 2 ir 4 straipsniai) yra suderinamos su priimta nuostata, kaip antai 2012 m. Dekreto įstatymo Nr. 16 3 quinquies straipsnis, kuri nesuderinta su radijo ir televizijos charakteristikomis.

(1) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t. p. 349).

(2) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (OL L 337, p. 37).

(3) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t. p. 337).

(4) 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos Direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (OL L 249, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 178).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/24

2015 m. lapkričio 4 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hans-Peter Ofenböck

(Byla C-565/15)

(2016/C 038/35)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Hans-Peter Ofenböck

Prejudiciniai klausimai

Ar nacionalinės teisės akto, kuris laiko atžvilgiu apriboja degalinių operatorių galimybes keisti degalų kainas ir nustato, kad kaina gali būti didinama tik vieną kartą per parą, taikymas prieštarauja 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EG bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (1)?

Jeigu į pirmąjį klausimą neįmanoma atsakyti teigiamai, o, kaip nustatyta Teisingumo Teismo praktikoje, įvertinant tokio apribojimo teisėtumą pagal Nesąžiningos komercinės veiklos 5-9 straipsnių nuostatas reikia remtis konkretaus atvejo aplinkybėmis:

Į kokius aspektus reikia atsižvelgti konkrečiu atveju atliekant, kaip nustatyta Teisingumo Teismo sprendime C-540/08, būtiną tokio apribojimo teisėtumo vertinimą pagal Nesąžiningos komercinės veiklos 5-9 straipsnius tuomet, kai teisės aktu yra ribojama galimybė didinti kainas vartotojams?

(1) OL L 149, p. 22.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/25

2015 m. lapkričio 5 d.Landgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs Frankfurt am Main e.V./comtech GmbH

(Byla C-568/15)

(2016/C 038/36)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Stuttgart

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs Frankfurt am Main e.V.

Atsakovė: comtech GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (1) dėl vartotojų teisių 21 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad prekiautojui naudojantis telefono linija, kai su juo susisiekiama telefonu sudarytos sutarties klausimu, prekiautojui skambinantis vartotojas neprivalo mokėti daugiau nei mokėtų skambindamas įprastu (geografiniu) laidinio arba mobiliojo ryšio numeriu?

Ar Direktyvos 2011/83/ES 21 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią prekiautojui įdiegus klientų aptarnavimo numerį 0180, vartotojas, susisiekdamas su prekiautoju telefonu sudarytos sutarties klausimu, privalo apmokėti išlaidas, kurias jam apskaičiuoja ryšių paslaugų teikėjas už naudojimąsi šia ryšių paslauga, taip pat ir tuomet, kai šios išlaidos viršija išlaidas, kurias vartotojas patirtų skambindamas įprastu (geografiniu) laidinio arba mobiliojo ryšio numeriu?

Ar Direktyvos 21 straipsnio 1 dalimi tokia nacionalinės teisės nuostata nėra draudžiama bent jau tuomet, kai ryšių paslaugų teikėjas jokios mokesčio, kurį vartotojai moka už naudojimąsi numeriu 0180, dalies prekiautojui neperveda?

(1) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, p. 64).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/25

2015 m. lapkričio 5 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X/Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-569/15)

(2016/C 038/37)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: X

Kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

Ar Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (1) II antraštinę dalį reikia aiškinti taip, kad Nyderlanduose gyvenantis darbuotojas, kuris paprastai dirba Nyderlanduose ir kuriam suteikiamos trijų mėnesių nemokamos atostogos, šiuo laikotarpiu laikomas toliau dirbančiu pagal darbo sutartį Nyderlanduose, jeigu: (i) nurodytą laikotarpį tęsiasi darbo santykiai ir (ii) šis laikotarpis, taikant Nyderlandų Werkloosheidswet, laikomas laikotarpiu, per kurį vykdoma veikla pagal darbo sutartį?

a.	Kokie teisės aktai pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 laikomi taikytinais, jeigu šis darbuotojas per nemokamas atostogas kitoje valstybėje narėje dirba pagal darbo sutartį?

Ar atsakymui į pateiktą klausimą svarbu tai, kad atitinkamas asmuo du kartus paskesniais metais ir po vieną kartą kiekvienus po to ėjusius trejus metus maždaug nuo vienos iki dviejų savaičių pagal darbo sutartį dirbo toje pačioje kitoje valstybėje narėje, nors jam nebuvo suteiktos nemokamos atostogos Nyderlanduose?

(1) 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/26

2015 m. lapkričio 5 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X/Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-570/15)

(2016/C 038/38)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: X

Kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudicinis klausimas

Kokiu kriterijumi ar kriterijais remiantis turi būti nustatyta, kokie teisės aktai laikytini taikytinais pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 (1) Belgijoje gyvenančio darbuotojo atveju, kuris nagrinėjamais metais didžiąją savo darbo Nyderlandų darbdaviui dalį atliko Nyderlanduose ir 6,5 % savo veiklos vykdė Belgijoje, namuose ir pas klientus, kai tai neatitinka nustatyto darbo modelio ir su darbdaviu nebuvo susitarta dėl veiklos vykdymo Belgijoje?

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/27

2015 m. lapkričio 9 d.Cour d'appel de Liège (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje État belge/Oxycure Belgium SA

(Byla C-573/15)

(2016/C 038/39)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Liège

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: État belge

Kita apeliacinio proceso šalis: Oxycure Belgium SA

Prejudicinis klausimas

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, siejamomis su tos pačios direktyvos III priedo 3 ir 4 punktais, ypač atsižvelgiant į neutralumo principą, draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią numatoma taikyti lengvatinį PVM tarifą gydymui deguonimi naudojant deguonies balionus, nors gydymui deguonimi naudojant deguonies koncentratorių taikomas standartinis PVM tarifas?

(1) OL L 347, p. 1.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/27

2015 m. lapkričio 9 d.Industria de Diseño Textil, S.A. (Inditex) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-584/14 INDITEX/VRDT – ANSELL (ZARA)

(Byla C-575/15 P)

(2016/C 038/40)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Industria de Diseño Textil, S.A. (Inditex), atstovaujama abogada C. Duch Fonoll,

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys dėl 2014 m. gegužės 19 d. (byla R 1118/2013-2) Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Antrosios apeliacinės tarybos sprendimo, ir atitinkamai panaikinti ginčijamą ir ankstesnį 2013 m. balandžio 30 d. VRDT Anuliavimo skyriaus sprendimą, kuriuo patenkintas prašymas panaikinti Bendrijos prekių ženklo ZARA registraciją Nr. 112.755 39 klasės paslaugoms.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.	Šiame apeliaciniame skunde nurodomi šeši pagrindai, kuriais ginčijami skundžiamo Bendrojo Teismo sprendimo 32–37 punktuose išdėstyti teisiniai motyvai.

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu nurodoma, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 (1) 65 straipsnio 3 dalį, nes skundžiamo sprendimo 37 punkte buvo peržengtos jam pateikto ieškinio ribos, kai suabejota prekių ženklo ZARA Nr. 112755 naudojimu 39 klasės paslaugoms, nors tai nebuvo ginčijamas ir ieškinyje aptartas klausimas.

Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos dalykas buvo nustatyti, ar Inditex naudojimas prekių ženklo ZARA šios bendrovės gaminamų prekių vežimo ir distribucijos franšizės gavėjams paslaugos galėjo būti laikomos viešu naudojimu, o ne privačiu naudojimu įmonės viduje, ir atitinkamai ar galėjo būti laikoma, kad tai buvo naudojimas iš tikrųjų. Taigi pats faktas, kad prekių ženklas ZARA buvo naudojamas prekių ženklo savininko teikiamoms vežimo ir distribucijos paslaugoms, nebuvo ginčijamas ir dėl jo nediskutuota administracinėje instancijoje.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu Inditex nurodo, kad, taikydamas Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 32 ir 33 punktuose padarė teisės klaidą, nes supainiojo sąvoką „komercinė integracija“, būdingą franšizės gavėjui, kuris integruojasi į franšizės davėjo verslo modelį, su sąvoka „ekonominė integracija“ arba „ekonominis vientisumas“, kuri nurodo ekonominio priklausomumo lygį.

Skundžiamo sprendimo 33 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog tai, kad Inditex franšizės gavėjai taiko verslo modelį, komerciškai integruotą į franšizės davėjo modelį, reiškia, kad jie netenka savarankiško ūkio subjekto statuso, t. y. trečiųjų, su franšizės davėjo vidaus organizacija nesusijusių asmenų statuso. Šios šalies manymu, toks vertinimas neteisingas, nes prieštarauja teisei.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu nurodoma, kad skundžiamo sprendimo 33 punkte Bendrasis Teismas iškraipė 2012 m. gegužės 7 d. D. Antonio Abril (ieškinio priedas Nr. 4) pareiškimo turinį, kai tik iš dalies perrašė jo iš tiesų padarytus pareiškimus, dėl ko Bendrasis Teismas šį dokumentą suprato neteisingai ir tai turėjo įtakos Bendrojo Teismo išvadai dėl viešo prekių ženklo ZARA naudojimo kvalifikavimo.

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu nurodoma, kad, taikydamas Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą – skundžiamo sprendimo 35 punkte jis pažeidė taisykles, pagal kurias vertinant prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų turi būti atsižvelgta į visus reikiamus faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jų naudojimo prekyboje realumas. Konkrečiai teigiama, kad Bendrasis Teismas neigė, kad Inditex dalyvavo prekių, pažymėtų prekių ženklu ZARA, vežimo paslaugų rinkoje, nes ši bendrovė neturėjo 39 klasės paslaugų teikimo apyvartos.

Bendrasis Teismas nepripažino, kad Inditex teikė prekių išvežiojimo paslaugas tretiesiems, nuo jos ekonominio vieneto atskiriems asmenims, nes tai – aprangos prekių gamybos ir pardavimų bendrovė, o ne vežėjas. Šis Bendrojo Teismo požiūris neteisingas ir pažeidžia Sąjungos teisę bei teismų praktiką, kaip nurodyta atitinkamame pagrinde.

Penktuoju apeliacinio skundo pagrindu Inditex tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 35 punkte Bendrasis Teismas iškraipė 2012 m. gegužės 7 d. D. Antonio Abril pareiškimo turinį, nes pareiškimo 18 punkte pateiktus duomenis aiškino kaip patvirtinančius ginčijamo prekių ženklo naudojimo prekyboje realumą, kiek tai susiję su prekių pardavimu, nors iš tiesų šiame dokumente nurodytos sumos yra sumos, kurias Inditex gavo iš savo franšizės gavėjų už jos šiems suteiktas vežimo paslaugas.

10.

Galiausiai šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu nurodoma teisės klaida, nes pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su Reglamento 2868/1995 (2) 22 taisykle. Iš tiesų, skundžiamo sprendimo 36 punkte Bendrasis Teismas iš Inditex pareikalavo pateikti probatio diabólica: jis nepripažino, kad pateikti įrodymai dėl metinės apyvartos, nes nepateiktos sąskaitos faktūros, nepaisant to, kad Bendrasis Teismas suvokė, jog Inditex tokių sąskaitų faktūrų pateikti negalėjo, nes šių dokumentų nėra dėl atitinkamame apeliacinio skundo pagrinde nurodytų motyvų.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (Kodifikuota redakcija) (OL L 78, p. 1).

(2) 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/29

2015 m. lapkričio 9 d. Rechtbank van eerste aanleg West-Vlaanderen, afdeling Brugge (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Johannes Van der Weegen, Anna Pot/Belgische Staat

(Byla C-580/15)

(2016/C 038/41)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg West-Vlaanderen, afdeling Brugge

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Johannes Van der Weegen, Anna Pot

Atsakovė: Belgische Staat

Prejudicinis klausimas

Ar WIB 1992 (Wetboek van de inkomstenbelastingen (Pajamų mokesčio kodeksas)) 21 straipsnio 5 punktu, iš dalies pakeistu 2014 m. balandžio 25 d. Įstatymo dėl įvairių nuostatų 170 straipsniu, pažeidžiami SESV 56 ir 63 straipsniai ir EEE susitarimo 36 ir 40 straipsniai, nes pagal šią nuostatą, nors vienodai taikomą nacionaliniams ir užsienio paslaugų teikėjams, reikalaujama, kad būtų įvykdytos sąlygos, analogiškos nurodytoms KB/WIB 1992 2 straipsnyje, kurios de facto yra būdingos Belgijos rinkai ir todėl sudaro užsienio paslaugų teikėjams didelių kliūčių teikti paslaugas Belgijoje?

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/29

2015 m. lapkričio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Portugalijos Respublika

(Byla C-583/15)

(2016/C 038/42)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Guerra e Andrade ir J. Hottiaux

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nesukūrusi nacionalinio kelių transporto įmonių nacionalinio elektroninio registro ir nesujungusi jo su kitų valstybių narių nacionaliniais elektroniniais registrais, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (1), 16 straipsnio 1 ir 5 dalis.

—	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal Reglamento Nr. 1071/2009 16 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė turi nacionalinį elektroninį kelių transporto įmonių, kurioms nacionalinė kompetentinga valdžios institucija yra išdavusi leidimus verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, registrą.

Toje pačioje 1 dalyje taip pat nustatyta, kad šio registro duomenų ir ypač 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų esminių duomenų tvarkymą prižiūri paskirta viešosios valdžios institucija. Šiais duomenimis turi galėti naudotis visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos.

Tačiau remiantis Portugalijos valstybės pateiktu atsakymu į oficialaus pranešimo papildomą raštą darytina išvada, kad Portugalijos administracija dar negavo trijų šiai sistemai priklausančių institucijų, būtent Autoridade Nacional de Segurança Rodoviária (Nacionalinė kelių saugumo tarnyba), Autoridade para as Condições do Trabalho (Darbo sąlygų priežiūros tarnyba) ir Direção-Geral da Administração da Justiça (Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas), sutikimo.

Todėl ne tik nėra nacionalinio registro, nes toliau veikia šių trijų nacionalinės valdžios institucijų atskirai tvarkomi registrai, bet ir Portugalijos valstybės kompetentingos valdžios institucijos negali naudotis aptariamais duomenimis.

Darytina išvada, kad Portugalijos valstybė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1071/2009 16 straipsnio 1 dalį.

Remiantis Reglamento Nr. 1071/2009 16 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų sujungti ir kad jais būtų galima naudotis visoje Sąjungoje.

Kadangi Portugalija net neturi nacionalinio registro, nėra abejonių, kad Portugalijos administracija nesiėmė reikiamų priemonių sujungti nacionaliniam registrui (kurio ji neturi) su kitais nacionaliniais registrais.

Todėl Portugalijos valstybė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1071/2009 16 straipsnio 5 dalį.

(1) OL L 300, p. 51

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/30

2015 m. lapkričio 11 d.Tribunal administratif de Melun (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Glencore Céréales France/Etablissement national des produits de l'agriculture et de la mer (FranceAgriMer)

(Byla C-584/15)

(2016/C 038/43)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal administratif de Melun

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Glencore Céréales France

Atsakovė: Etablissement national des produits de l'agriculture et de la mer (FranceAgriMer)

Prejudiciniai klausimai

Ar remiantis 2012 m. kovo 9 d. sprendimu byloje C–564/10 Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung prieš Pfeifer & Langen KG galima daryti išvadą, kad Reglamento Nr. 2988/95 (1) 3 straipsnis, kuriame nustatoma Bendrijos teisės senaties terminų sistema, yra taikomas priemonėms, kuriomis reikalaujama sumokėti palūkanas, mokėtinoms pagal Reglamento EB Nr. 800/1999 (2) 52 straipsnį ir Reglamento EB Nr. 770/96 (3) 5a straipsnį?

2.	Ar reikalavimą sumokėti palūkanas reikėtų vertinti kaip tokio pobūdžio reikalavimą, kuris kildinamas iš „nuolatinio ir pakartotinio“ pažeidimo, kuris baigiasi pagrindinės skolos sumokėjimo dieną, ir taip iki šios dienos prailgina jam taikomo senaties termino pradžią?

Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar senaties termino pradžia turėtų būti nustatyta dieną, kai buvo padarytas pažeidimas, iš kurio kildinama pagrindinė skola, ar ji galėtų būti nustatyta tik dieną, kai buvo išmokėta parama arba grąžintas užstatas, kas atitiktų minėtų palūkanų skaičiavimo pradžią?

Ar taikant Reglamentu Nr. 2988/95 nustatytas taisykles dėl senaties pripažintina, kad visais pagrindinės skolos išieškojimo senaties termino eigą nutraukiančiais veiksmais taip pat nutraukiamas ir palūkanoms taikomo senaties termino eiga net ir tuo atveju, jeigu jos neminimos aptariant pagrindinės skolos išieškojimo senaties termino eigą nutraukiančius veiksmus?

5.	Ar senaties terminas įsigalioja pasibaigus maksimaliam Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 pastraipoje nustatytam terminui, jeigu per jį paramą išmokėjusi įstaiga reikalauja grąžinti neteisėtai išmokėtą paramą, tačiau kartu nereikalauja sumokėti palūkanų?

Ar penkerių metų bendrosios teisės senaties terminas, 2008 m. birželio 17 d. Įstatymu Nr. 2008-561 nustatytas Civilinio kodekso 2224 straipsnyje, galėjo šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar neįsigaliojusių senaties terminų atžvilgiu pakeisti ketverių metų senaties terminą, numatytą Reglamente Nr. 2988/95, taikant minėto reglamento 3 straipsnio 3 punkte numatytą išimtį?

(1) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1).

(2) 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/1999, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 102, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 129).

(3) 1996 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 770/96, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 3002/92, nustatantį bendras išsamias iš intervencinių atsargų išimtų produktų panaudojimo ir (arba) paskirties tikrinimo taisykles (OL L 104, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 7 t., p. 173).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/31

2015 m. lapkričio 12 d.Tribunal de première instance de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Raffinerie Tirlemontoise SA/Belgijos valstybė

(Byla C-585/15)

(2016/C 038/44)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Raffinerie Tirlemontoise SA

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudiciniai klausimai

Ar, remiantis būtent 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimu Zuckerfabrick Jülich (C-113/10, C-147/10 ir C-234/10), 1999 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2038/1999 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1) 33 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad apskaičiuojant vidutinį nuostolį reikia visų kategorijų cukraus realių išlaidų sumą padalyti iš eksportuoto kiekio sumos, nepaisant to, ar už šį kiekį iš tikrųjų buvo išmokėtos grąžinamosios išmokos?

Ar, remiantis būtent 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimu Zuckerfabrick Jülich (C-113/10, C-147/10 ir C-234/10), 1999 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2038/1999 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo 33 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad perkėlimai, į kuriuos reikia atsižvelgti bendrai apskaičiuojant gamybos mokestį (kaip į debeto arba kredito aspektą), turi būti apskaičiuojami visų kategorijų cukraus realių išlaidų sumą padalijant iš realaus eksportuoto kiekio sumos, nepaisant to, ar už šį kiekį iš tikrųjų buvo išmokėtos grąžinamosios išmokos?

3.	Jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar Reglamentas Nr. 2267/2000 (2) ir Reglamentas Nr. 1993/2001 (3) negalioja?

(1) OL L 252, p. 1.

(2) 2000 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2267/2000, nustatantis 1999–2000 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomus gamybos mokesčių sumas bei papildomo mokesčio skaičiavimo koeficientą (OL L 259, p. 29).

(3) 2001 m. spalio 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1993/2001, nustatantis 2000–2001 prekybos metais cukraus sektoriuje taikomas gamybos mokesčių sumas (OL L 271, p. 15).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/32

2015 m. lapkričio 16 d.Juzgado de Primera Instancia no 1de Jerez de la Frontera (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Banco Santander, S.A./Cristobalina Sánchez López

(Byla C-598/15)

(2016/C 038/45)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia de Jerez de la Frontera

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Banco Santander, S.A.

Atsakovė: Cristobalina Sánchez López

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos [93/13/EEB (1) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies] nuostatoms ir ja siekiamiems tikslams prieštarauja nacionalinės teisės normos, įtvirtinančios procesą, koks numatytas Civilinio proceso kodekso 205 straipsnio 1 dalies 7 punkte, pagal kurį nacionalinis teismas įpareigojamas priimti sprendimą, kuriuo nurodo perleisti būstą, į kurį nukreiptas išieškojimas, asmeniui, kuris jį įgijo per neteisminę išieškojimo procedūrą, kuriai vykstant, taikant galiojančią tvarką, numatytą Hipotekos įstatymo (jo redakcijos įsigaliojus 2000 m. sausio 8 d. Įstatymui Nr. 1/2000) 129 straipsnyje ir Hipotekos taisyklių (jų redakcijos įsigaliojus Karaliaus dekretui Nr. 290/1992) 234–236-0 straipsniuose, teismas neturėjo galimybės ex officio atlikti nesąžiningų sąlygų kontrolės, o skolininkas negalėjo, remdamasis nesąžininga sąlyga, pareikšti tinkamo prieštaravimo nei vykstant išieškojimui neteismine tvarka, nei per atskirą teismo procesą?

Ar nurodytoms direktyvos nuostatoms ir ja siekiamiems tikslams prieštarauja tokia nacionalinės teisės norma, kokia yra Įstatymo Nr. 1/2013 penktoji pereinamojo laikotarpio nuostata, kuria notarui suteikiama galimybė sustabdyti neteisminę išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, pradėtą įsigaliojus Įstatymui Nr. 1/2013, tik jeigu vartotojas patvirtina, kad pateikė prašymą pripažinti nesąžininga kurią nors hipoteka užtikrintos paskolos sutarties sąlygą, kuri yra pardavimo iš varžytinių pagrindas arba kurioje nustatyta išieškotina suma, jeigu tokį atskirą prašymą vartotojas pateikė per vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo Įstatymo Nr. 1/2013 paskelbimo dienos, nors vartotojui nebuvo asmeniškai pranešta apie šį terminą, prieš tai, kai notaras patvirtina turto perleidimo faktą?

Ar nurodytas direktyvos nuostatas, ja siekiamą tikslą ir ja nacionaliniams teismams įtvirtintą pareigą ex officio nagrinėti, ar su vartotojais sudarytose sutartyse yra nesąžiningų sąlygų, net jeigu vartotojas to neprašo, reikia aiškinti taip, kad jais, vykstant procesui, koks numatytas Civilinio proceso kodekso 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte, arba vykstant „pardavimo iš varžytinių“ procedūrai, kuri reglamentuojama Hipotekos įstatymo 129 straipsniu, nacionaliniam teismui suteikiama galimybė netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias tokia teismo kontrolė ex officio nėra leidžiama, atsižvelgiant į tai, kad direktyvos nuostatos yra aiškios ir į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą nurodė, jog nacionaliniai teismai turi pareigą bylose, kur sprendžiami klausimai dėl su vartotojais sudarytų sutarčių, ex officio nagrinėti, ar nėra nesąžiningų sąlygų?

Ar nurodytoms direktyvos nuostatoms ir ja siekiamiems tikslams prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Hipotekos įstatymo (jo redakcijos įsigaliojus Įstatymui Nr. 1/2013), 129 straipsnis, kuriame kaip vienintelė veiksminga direktyvoje nustatytos vartotojų teisių apsaugos priemonė, kiek tai susiję su neteisminėmis išieškojimo iš vartotojų hipoteka įkeisto turto procedūromis, numatyta paprasta notaro galimybė įspėti, arba skolininko (vartotojo), iš kurio išieškoma vykdant neteisminę procedūrą, galimybė pateikti prašymą atskirame teismo procese prieš notarui patvirtinant turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, perleidimo faktą?

Ar nurodytoms direktyvos nuostatoms ir ja siekiamiems tikslams prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai Hipotekos įstatymo (jo redakcijos įsigaliojus Įstatymui Nr. 1/2013) 129 straipsnis ir Hipotekos reglamento (jo redakcijos įsigaliojus Karaliaus dekretui Nr. 290/1992) 234–236 straipsniai, kuriuose numatyta neteisminė išieškojimo procedūra, siejama su hipoteka užtikrintos paskolos sutartimis, kurias pardavėjas arba tiekėjas sudaro su vartotojais, kuriai vykstant teismas neturi jokios galimybės ex officio atlikti nesąžiningų sąlygų kontrolės?

(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/33

2015 m. lapkričio 16 d. Rumunijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-784/14 Komisija/Rumunija

(Byla C-599/15 P)

(2016/C 038/46)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Apeliantė: Rumunija, atstovaujama R.-H. Radu, A. Buzoianu, E. Gane ir M. Chicu

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—

I. Pripažinti apeliacinį skundą priimtinu, panaikinti visą Bendrojo Teismo nutartį byloje T-784/14, iš naujo priimti sprendimą byloje T-784/14, pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu ir panaikinti 2014 m. rugsėjo 19d. raštą BUDG/B3/MV D (2014) 3079038;

arba

Pripažinti apeliacinį skundą priimtinu, panaikinti visą Bendrojo Teismo nutartį byloje T-784/14 ir grąžinti bylą T-784/14 Bendrajam Teismui, kad jis galėtų pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu ir panaikinti 2014 m. rugsėjo 19d. raštą BUDG/B3/MV D (2014) 3079038.

—	II. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas – Proceso pažeidimai Bendrajame Teisme, pažeidžiantys Rumunijos valstybės interesus.

Rumunija laikosi nuomonės, kad nutartis buvo priimta pažeidžiant Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 130 straipsnio 7 ir 8 dalis.

Bendrasis Teismas nepatikrino ir tinkamai nemotyvavo klausimo, ar buvo būtina nagrinėti prieštaravimą dėl priimtinumo kartu nagrinėjant bylą iš esmės.

Nors Bendrasis Teismas nusprendė, kad bendras prieštaravimo dėl priimtinumo nagrinėjimas ir bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pateisinamas, jis padarė išvadą, kad Rumunijos pareiga mokėti kilo Sprendime 2007/436/EB, Euratomas (1) ir Reglamente Nr. 1150/2000 (2) nustatytų taisyklių, ir nusprendė, kad Rumunijos valstybė turėjo pareigą pagal šias nuostatas nustatyti ir sumokėti 14 883,79 euro sumą kaip tradicinius nuosavus išteklius.

Analizuodamas pareigos mokėti pobūdį ir pagrindą Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl bylos esmės ir taip veikė priešingai savo sprendimui nuspręsti tik dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.

Antrasis pagrindas – Europos Sąjungos Bendrojo Teismo įvykdytas Sąjungos teisės pažeidimas

Rumunija laikosi nuomonės, kad Bendrasis Teismas suklydo klasifikuodamas jai 2014 m. rugsėjo 19 d. BUDG/B3/MV D (2014) 3079038 raštu paskirtų pareigų pobūdį, tai padarydamas teisės klaidą, kuri paveikė Bendrojo Teismo analizę, susijusią su i) Komisijos kompetencijos vertinimu ir ii) ginčijamo rašto pobūdžiu.

Papildomai Rumunija laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos teisę ir neteisingai taikė Teisingumo Teismo praktiką, nes nusprendė, kad valstybė narė turi nuspręsti, ar buvo prarasti tradiciniai nuosavi ištekiai ir ar yra pareiga juos mokėti.

Be to, Rumunija ginčija tarpinių mokėjimų tvarkos taikymą šiuo atveju ir, atitinkamai, Bendrojo Teismo išvadas šiuo klausimu.

(1) 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 163, p. 17).

(2) 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 169).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/34

2015 m. lapkričio 17 d.Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje J. N./Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

(Byla C-601/15)

(2016/C 038/47)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: J. N.

Kita apeliacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Prejudicinis klausimas

Ar 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180), 8 straipsnio 3 dalies e punktas yra suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL L 303/01, 2007) 6 straipsniu:

kai trečiosios šalies pilietis buvo sulaikytas pagal šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalies e punktą ir pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180) 9 straipsnį jis turi teisę likti valstybės narės teritorijoje, kol pirmojoje instancijoje bus priimtas sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, ir

atsižvelgiant į su Chartija susijusius išaiškinimus (OL L 303/02, 2007), kad apribojimai, kurie gali būti teisėtai taikomi 6 straipsnyje numatytoms teisėms, negali viršyti pagal pačią ŽTK 5 straipsnio 1 dalies f punkto formuluotę leidžiamų ribų, ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo dėl pastarosios nuostatos pateiktą išaiškinimą, visų pirma 2015 m. rugsėjo 22 d. Sprendime Nabil ir kt./Vengrija, 62116/12, pagal kurį prieglobsčio prašytojo sulaikymas nesuderinamas su minėta ŽTK nuostata, jei toks sulaikymas nebuvo taikytas siekiant išsiųsti?

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/35

2015 m. lapkričio 15 d. Ana Pérez Gutiérrez pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-168/14 Pérez Gutierrez/Komisija

(Byla C-604/15 P)

(2016/C 038/48)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Ana Pérez Gutiérrez, atstovaujama advokato J. Soler Puebla

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo reikalauja panaikinti 2015 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimą, tęsti procesą ir priimti naują sprendimą ir juo:

Pripažinti, kad Europos Sąjunga pažeidė jos teisę į orumą, šeimos gyvenimo privatumą ir asmens atvaizdą, nes be leidimo naudojo Patrick Johannes Jacquemyn atvaizdą, kai Europos Komisija įtraukė jo nuotrauką į su sveikata susijusių įspėjamųjų vaizdų, skirtų tabako gaminiams Europos Sąjungoje, biblioteką.

2.	Priteisti iš Komisijos sumokėti apeliantei 181 104 eurų sumą kaip negautą pelną.

Priteisti iš Komisijos sumokėti apeliantei po vieną euro centą už kiekvieną tabako pakelį ar produktą, ant kurio yra P. J. Jacquemyn atvaizdas; bendra suma, kuri šiuo metu sudaro dvidešimt septynis milijonus penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius penki šimtai dvidešimt keturis eurus (27 588 524 EUR), turi būti nustatyta vykdant sprendimą.

4.	Priteisti iš Komisijos atlyginti apeliantės patirtą žalą dėl naudos, kuri gauta neteisėtai panaudojus P. J. Jacquemyn atvaizdą: ji siekia 13 790 000 eurų sumą Ispanijoje, ieškovės ir P. J. Jacquemyn nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skirtumai tarp teismo posėdžio ir to, kas išdėstyta sprendime

Apeliantė niekada nepritarė Europos Komisijos pareiškimams, ji tik sutiko, kad vėliau būtų pateikti dokumentai be užtušuotų vietų, o tai nebuvo nurodyta sprendime.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnio 3 dalies pažeidimas

Europos normos dėl Europos Sąjungos piliečių teisės susipažinti su bet kuriais Sąjungos organo ar institucijos naudojamais dokumentais, kuriais remiantis priimami sprendimai, pažeidimas. Apeliantė ne kartą prašė, kad jai būtų perduoti dokumentai, susiję su ginčijamos fotografijos teisėmis į atvaizdą, tačiau jų taip ir negavo.

Įrodymų trūkumas ir nebuvimas suponuojantis, kad Bendrasis Teismas neatliko tyrimo byloje.

Nebuvo pateikti apeliantės prašyti įrodymai, o Komisijos pateikti įrodymai negali turėti įrodomosios vertės, nes beveik visi duomenys juose buvo užtušuoti.

Rungimosi principo ir procesinio šalių lygiateisiškumo pažeidimas

Kadangi Komisijos pateikti dokumentai buvo užtušuoti ir juose nematyti duomenų, apeliantė negalėjo atlikti būtinos analizės ir pateikti atitinkamų argumentų; tad apeliantė mano, kad jų negalima laikyti tinkamais įrodymais, nei įrodymais, kuriuos Bendrasis Teismas galėtų pripažinti tinkamais.

Faktinių aplinkybių iškraipymas ( Distort of facts )

Dėl užtušuotų dokumentų, kuriuose nematyti duomenų, Bendrasis Teismas nusprendė, kad tariamas fotografijų realizavimas buvo teisėtas; apeliantė negalėjo paneigti prielaidų dėl tikrų aplinkybių, nes dokumentuose nebuvo jokių įrodomąją vertę turinčių duomenų. Duomenys dokumentuose buvo užtušuoti, neteisingai taikius asmens duomenų apsaugos principus, išplaukiančius iš 1995 m. Direktyvos (1).

(1) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/36

2015 m. lapkričio 18 d.Letrado de la Administración de Justicia del Juzgado de Violencia sobre la mujer único de Terrassa (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje María Assumpció Martínez Roges/José Antonio García Sánchez

(Byla C-609/15)

(2016/C 038/49)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Letrado de la Administración de Justicia del Juzgado de Violencia sobre la mujer único de Terrassa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: María Assumpció Martínez Roges

Atsakovas: José Antonio García Sánchez

Prejudiciniai klausimai

Ar Įstatymo Nr. 1/2000 34 ir 35 straipsniai prieštarauja Direktyvos [93/13/EEB (1)] 6 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 2 daliai bei Direktyvos 2005/29/EB (2) 6 straipsnio 1 dalies d punktui ir 11 bei 12 straipsniams dėl to, kad juose nenumatyta nesąžiningų sąlygų ar nesąžiningų komercinių veiksmų, kurie galbūt numatyti advokatų ir fizinių asmenų, veikiančių su jų profesine veikla nesusijusiais tikslais, sudarytose sutartyse, kontrolė ex officio?

Ar Įstatymo Nr. 1/2000 34 ir 35 straipsniai prieštarauja Direktyvos [93/13/EEB] 6 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 2 daliai bei [jos priedo 1 dalies q punktui] dėl to, kad jais daroma kliūčių įrodymams pateikti, kad būtų galima vykstant administraciniam procesui išspręsti ginčą dėl prašymo išieškoti nesumokėtą honorarą?

(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t. p. 288).

(2) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, p. 22).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/37

2015 m. lapkričio 23 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hummel Holding A/S/Nike Inc. ir Nike Retail B.V.

(Byla C-617/15)

(2016/C 038/50)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hummel Holding A/S

Atsakovės: Nike Inc. ir Nike Retail B.V.

Prejudicinis klausimas

Kokiomis aplinkybėmis teisiškai savarankiška žemesnės grandies dukterinė bendrovė, kurią Sąjungos valstybėje narėje įsteigė įmonė, neturinti Sąjungoje buveinės, turi būti laikoma „įmonės padaliniu“, kaip tai suprantama pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 97 straipsnio 1 dalį?

(1) OL L 78, p. 1.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/37

2015 m. lapkričio 23 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Concurrence Sàrl/Samsung Electronics France SAS, Amazon Services Europe Sàrl

(Byla C-618/15)

(2016/C 038/51)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Concurrence Sàrl

Atsakovės: Samsung Electronics France SAS, Amazon Services Europe Sàrl

Prejudiciniai klausimai

Ar 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1) 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu yra tariamai pažeidžiami draudimai perpardavinėti už pasirinktinės distribucijos tinklo ribų per interneto prekyvietę, pateikiant pardavimo pasiūlymus internetu įvairiose valstybėse narėse eksploatuojamose interneto svetainėse, įgaliotasis platintojas, manydamas, kad patyrė žalą, turi teisę pareikšti ieškinį dėl tokiomis aplinkybėmis susiklosčiusios neteisėtos padėties nutraukimo teisme tos šalies, kurios teritorijoje yra arba buvo prieinamas internetu pateikiamas turinys, o gal turi būti kitas sąsajos kriterijus?

(1) OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/38

2015 m. lapkričio 24 d.Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Trustees of the BT Pension Scheme/Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

(Byla C-628/15)

(2016/C 038/52)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: The Trustees of the BT Pension Scheme

Atsakovai: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Prejudiciniai klausimai

Atsižvelgiant į tai, jog atsakydamas į ketvirtąjį klausimą 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation/Commissioners of Inland Revenue (C-446/04, Rink. p. I-11753), Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal EB sutarties 43 ir 56 straipsnius (dabar –Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 63 straipsnius) draudžiama priimti valstybių narių teisės aktus, pagal kuriuos bendrovės rezidentės, paskirstančios užsienio kilmės dividendus savo akcininkams, galėtų pasirinkti apmokestinimo tvarką, norėdamos susigrąžinti sumokėtą avansinį pelno mokestį, bet pagal kuriuos bendrovės, pirma, įpareigojamos sumokėti tą avansinį pelno mokestį ir vėliau gali jį susigrąžinti, antra, nenumatoma galimybė suteikti mokesčio kreditą akcininkams, nors paskirstant nacionalinės kilmės dividendus tokie akcininkai būtų gavę tokį mokesčio kreditą: ar pagal ES teisę, pagal SESV 63 straipsnį arba kitas nuostatas, patiems tokiems akcininkams suteikiamos kokios nors teisės, kai jie gauna dividendų, kuriems taikoma tokia tvarka, pirmiausia kai akcininkas reziduoja toje pačioje valstybėje narėje kaip dividendus paskirstanti bendrovė?

2.	Jeigu pirmajame klausime paminėtas akcininkas pats neturi teisių pagal SESV 63 straipsnį, ar jis turi teisę remtis tuo, kad buvo pažeistos SESV 49 arba 63 straipsnyje įtvirtintos dividendus paskirstančios bendrovės teisės?

3.	Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad akcininkas turi teisių pagal ES teisę arba gali ja remtis, ar ES teisėje yra reikalavimų dėl teisių gynimo priemonių, kuriomis pagal nacionalinę teisę galėtų pasinaudoti akcininkas?

Ar atsakant į šiuos klausimus turi reikšmės tai, kad:

a)	valstybėje narėje akcininkas neapmokestinamas pajamų mokesčiu už bet kokius gaunamus dividendus, todėl, jeigu dividendus paskirsto šios tvarkos netaikanti bendrovė rezidentė, valstybė narė gali sumokėti akcininkui mokesčio kreditą, į kurį akcininkas turi teisę pagal nacionalinės teisės aktus;

nacionalinis teismas yra nusprendęs, jog ES teisės pažeidimas nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais nėra pakankamai sunkus, kad valstybė narė privalėtų atlyginti žalą dividendus paskirstančiai bendrovei, remdamasi principais, įtvirtintais sujungtose bylose Brasserie du Pêcheur SA/Vokietijos Federacinė Respublika ir The Queen/Secretary of State for Transport, ex parte Factortame Limited ir kt. (C-46/93 ir C-48/93, Rink. p. I-1029); arba kad

tam tikrais, bet ne visais atvejais pagal minėtą tvarką dividendus paskirstanti bendrovė galėjo būti padidinusi visiems akcininkams paskirstomų dividendų sumą, kad galėtų išmokėti grynais pinigais sumą, , lygią sumai, kurią būtų gavęs neapmokestinamas akcininkas iš dividendų, kuriems ši tvarka netaikoma?

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/39

2015 m. lapkričio 24 d.Novartis Europharm Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-472/12, Novartis Europharm Ltd/Europos Komisija

(Byla C-629/15 P)

(2016/C 038/53)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Novartis Europharm Ltd, atstovaujama advokato C. Schoonderbeek

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Teva Pharma BV

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek šiuo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl panaikinimo byloje T-472/12,

—	jei reikia, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu dėl panaikinimo byloje T-472/12 Novartis Bendrojo Teismo prašė panaikinti 2012 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2012) 5894 final, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (1) išduotas leidimas prekiauti žmonėms skirtu vaistu Zoledronic acid Teva Pharma – zoledronic acid, nes šiuo sprendimu pažeistos Novartis teisės į duomenų apsaugą dėl jos vaisto Aclasta pagal Reglamento (EB) Nr. 2309/93 (2) 13 straipsnio 4 dalį, siejamą su Reglamento (EB) Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalimi ir 89 straipsniu bei Direktyvos 2001/83/EB (3) 6 straipsnio 1 dalimi. Skundžiamu sprendimu ieškinys dėl panaikinimo buvo atmestas.

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neteisingai aiškino Direktyvos 2001/83/EB 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta bendro leidimo prekiauti sąvoka, ir nes skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nepateikė pakankamų motyvų.

Šiuo atžvilgiu, pirma, apeliantė teigia, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas Direktyvos 2001/83/EB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės ir tikslo bei teisinės leidimų naujoms terapinėms indikacijoms išdavimo sistemos klaidingu supratimu ir neteisinga prielaida, kad dėl apeliantės siūlomo Direktyvos 2001/83/EB 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo būtų sudarytos geresnės sąlygos manipuliuoti ir apeiti duomenų apsaugą ir neribotam laikui pratęsti duomenų apsaugą referenciniams vaistams.

Antra, apeliantė teigia, jog Bendrojo Teismo išvada, kad Direktyvos 2001/83/EB 6 straipsnio 1 dalis taikoma Aclasta, nes šiam vaistui leidimas galėjo būti išduotas kaip vaisto Zometa pakeitimas ar papildymas, prieštarauja teisinio saugumo principui ir dėl jos farmacijos įmonės netektų paskatų investuoti į mokslinius tyrimus ir naujus gydymo būdus, todėl ji neatitinka visuomenės sveikatos interesų.

Būtent remdamasis šiuo neteisingu Direktyvos 2001/83/EB 6 straipsnio 1 dalies aiškinimu Bendrasis Teismas nepripažino, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimu pažeistos Novartis teisės į duomenų apsaugą dėl Aclasta pagal Reglamento Nr. 2309/93 13 straipsnio 4 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalimi ir 89 straipsniu, ir kad dėl šios priežasties Komisijos įgyvendinimo sprendimas turi būti panaikintas.

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 229).

(2) 1993 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2309/93, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo bei priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų vertinimo agentūrą (OL L 214, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 12 t., p. 151).

(3) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/40

2015 m. lapkričio 24 d.Novartis Europharm Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-67/13, Novartis Europharm Ltd/Europos Komisija

(Byla C-630/15 P)

(2016/C 038/54)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Novartis Europharm Ltd, atstovaujama advokato C. Schoonderbeek

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Hospira UK Ltd

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek šiuo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl panaikinimo byloje T-67/13,

—	jei reikia, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu dėl panaikinimo byloje T-67/13 Novartis Bendrojo Teismo prašė panaikinti 2012 m. lapkričio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2012) 8605 final, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (1) išduotas leidimas prekiauti žmonėms skirtu vaistu Zoledronic acid Hospira – zoledronic acid, nes šiuo sprendimu pažeistos Novartis teisės į duomenų apsaugą dėl jos vaisto Aclasta pagal Reglamento (EB) Nr. 2309/93 (2) 13 straipsnio 4 dalį, siejamą su Reglamento (EB) Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalimi ir 89 straipsniu bei Direktyvos 2001/83/EB (3) 6 straipsnio 1 dalimi. Skundžiamu sprendimu ieškinys dėl panaikinimo buvo atmestas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/41

2015 m. gruodžio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Slovakijos Respublika/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-643/15)

(2016/C 038/55)

Proceso kalba: slovakų

Šalys

Ieškovė: Slovakijos Respublika, atstovaujama Slovakijos Respublikos teisingumo ministerijos

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Slovakijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (1), ir

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį Slovakijos Respublika nurodo šešis ieškinio pagrindus.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 68 straipsnio, ESS 13 straipsnio 2 dalies ir institucinės pusiausvyros principo pažeidimu.

Taryba pažeidė SESV 68 straipsnį, ESS 13 straipsnio 2 dalį ir institucinės pusiausvyros principą, nes ginčijamą sprendimą priėmė nukrypdama nuo ankstesnių Europos Tarybos gairių, taigi pažeisdama jai suteiktus įgaliojimus.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su ESS 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, ESS 13 straipsnio 2 dalies, SESV 78 straipsnio 3 dalies, Protokolo Nr. 1 3 ir 4 straipsnių, Protokolo Nr. 2 6 ir 7 straipsnių, taip pat teisinio saugumo, atstovaujamosios demokratijos ir institucinės pusiausvyros principų pažeidimu.

Tokios rūšies aktai, koks yra ginčijamas sprendimas, negali būti priimami remiantis SESV 78 straipsnio 3 dalimi. Ginčijamas sprendimas, atsižvelgiant į jo turinį, iš tiesų turi teisėkūros procedūra priimto akto požymių ir dėl to turėjo būti priimtas pagal teisėkūros procedūrą, kuri SESV 78 straipsnio 3 dalyje vis dėlto nenumatyta. Priėmusi ginčijamą sprendimą pagal SESV 78 straipsnio 3 dalį, Taryba ne tik pažeidė šią nuostatą, bet ir įsikišo į nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento prerogatyvas.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisėkūros procedūrą reglamentuojančių esminių formos reikalavimų, ESS 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, ESS 13 straipsnio 2 dalies, atstovaujamosios demokratijos, institucinės pusiausvyros ir gero valdymo principų pažeidimu.

Jeigu Teisingumo Teismas, nepaisant Slovakijos Respublikos dėl antrojo ieškinio pagrindo pateiktų argumentų nuspręstų, kad ginčijamas sprendimas priimtas pagal teisėkūros procedūrą (nors taip nėra), Slovakijos Respublika papildomai nurodo, kad buvo pažeistos taikytinos procedūrinės nuostatos, įtvirtintos ESS 16 straipsnio 8 dalyje, SESV 15 straipsnio 2 dalyje, SESV 78 straipsnio 3 dalyje, Protokolo Nr. 1 3 ir 4 straipsniuose, Protokolo Nr. 2 6 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat pažeistos ESS 10 straipsnio 1 ir 2 dalys, ESS 13 straipsnio 2 dalis ir atstovaujamosios demokratijos, institucinės pusiausvyros ir gero valdymo principai. Konkrečiai kalbant, nesilaikyta diskusijų ir balsavimo Taryboje viešumo reikalavimo, buvo apribotas nacionalinių parlamentų dalyvavimas ginčijamo sprendimo priėmimo procese ir pažeistas reikalavimas konsultuotis su Europos Parlamentu.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su taikytinų procedūrinių nuostatų, įtvirtintų SESV 78 straipsnio 3 dalyje ir SESV 293 straipsnyje, taip pat ESS 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, ESS 13 straipsnio 2 dalies ir atstovaujamosios demokratijos, institucinės pusiausvyros ir gero valdymo principų pažeidimu.

Prieš priimdama ginčijamą sprendimą, Taryba nemažai pakeitė arba papildė Komisijos pasiūlymą. Tuo ji pažeidė taikytinas procedūrines nuostatas, įtvirtintas SESV 78 straipsnio 3 dalyje ir SESV 293 straipsnyje, taip pat ESS 10 straipsnio 1 ir 2 dalis, ESS 13 straipsnio 2 dalį ir atstovaujamosios demokratijos, institucinės pusiausvyros ir gero valdymo principus. Su Europos Parlamentu iš tiesų nebuvo tinkamai konsultuojamasi, o Taryba vienbalsiai nepriėmė sprendimo dėl Komisijos pasiūlymo pakeitimų ir papildymų.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 78 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes nesilaikyta šios dalies taikymo sąlygų.

Papildomai prie ieškinio antrojo pagrindo Slovakijos Respublika nurodo, kad pažeista SESV 78 straipsnio 3 dalis, nes nesilaikyta šios dalies taikymo sąlygų, susijusių su priimtų priemonių laikinu pobūdžiu ir skubos situacijos, kuriai būdingas didelis netikėtas trečiųjų valstybių piliečių antplūdis, buvimu.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu. Ginčijamas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui, nes akivaizdu, kad jis nėra nei tinkamas, nei būtinas siekiamam tikslui įgyvendinti.

(1) OL L 239, p. 146.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/43

2015 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-647/15)

(2016/C 038/56)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Vengrija, atstovaujama M.Z. Fehér

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškiniu Vengrija Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (1) (toliau – ginčijamas sprendimas).

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su Vengrija,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Vengrijos vyriausybė mano, kad SESV 78 straipsnio 3 dalimi Tarybai nesuteikiamas tinkamas teisinis pagrindas ginčijamam sprendimui priimti. SESV 78 straipsnio 3 dalimi Taryba neįgaliojama priimti teisėkūros akto, o todėl ir ginčijamame sprendime įtvirtintų priemonių, kuriomis privalomai nukrypstama nuo teisėkūros akto, šiuo atveju nuo Reglamento (ES) Nr. 604/2013. (2) Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo turinį, jis yra teisėkūros aktas, nes juo įtvirtinama Reglamento Nr. 604/2013 išimtis, todėl jis negalėjo būti priimtas SESV 78 straipsnio 3 dalies pagrindu; šia nuostata Taryba įgaliojama priimti aktus netaikydama teisėkūros procedūros, t. y. ne teisėkūros aktus. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad SESV 78 straipsnio 3 dalies pagrindu vis dėlto galima priimti teisės aktą, įtvirtinantį teisėkūros akto išimtį, Vengrijos vyriausybė teigia, kad tokia išimtimi negali būti kenkiama pačiai teisėkūros akto esmei ir paverčiamos beprasmėmis jo pagrindinės nuostatos, kaip tai atsitiko ginčijamo sprendimo atveju.

Su SESV 78 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „laikinosios priemonės“ nesuderinamos priemonės, kurių galiojimo terminas 24 mėnesiai, o kai kuriais atvejais net 36 mėnesiai, ir kurių poveikis tęsiasi net pasibaigus šiam terminui. Ginčijamu sprendimu viršytos SESV 78 straipsnio 3 dalimi Tarybai suteikti įgaliojimai, nes nustatant jo galiojimo terminą nebuvo atsižvelgta į laikotarpį, būtina SESV 78 straipsnio 2 dalimi grindžiamam teisėkūros aktui priimti.

3.	Priimdama ginčijamą sprendimą Taryba pažeidė SESV 293 straipsnio 1 dalį, nes nevienbalsiai nukrypo nuo Komisijos pasiūlymo.

Ginčijamu sprendimu įtvirtinta teisėkūros akto išimtis ir dėl savo turinio jis pats yra teisėkūros aktas, todėl jį priimant, net jei tai buvo galima daryti SESV 78 straipsnio 3 dalies pagrindu, turėjo būti paisoma nacionalinių parlamentų teisės pateikti nuomonę dėl teisėkūros aktų, įtvirtintos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtuose protokoluose Nr. 1 ir Nr. 2.

5.	Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba iš esmės pakeitė sprendimo projekto tekstą, tačiau nepateikė naujo teksto Europos Parlamentui.

6.	Tarybai priimant ginčijamą sprendimą nebuvo jo projekto versijų oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

7.	Be to, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja SESV 68 straipsniui ir 2015 m. birželio 25 ir 26 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime padarytoms išvadoms.

Ginčijamu sprendimu pažeidžiami teisinio saugumo ir teisės normų aiškumo principai, nes keliais aspektais nėra aišku, kaip taikyti jo nuostatas ir koks jų santykis su Reglamento Nr. 604/2013 nuostatomis. Tarp šių neaiškių aspektų išsiskiria klausimas dėl procedūrinių ir garantinių normų taikymo priimant sprendimus dėl perkėlimo, taip pat aplinkybė, kad ginčijamame sprendime neįtvirtinti aiškūs atrankos perkėlimui kriterijai ir tinkamai nereglamentuotas prašytojų statusas valstybėje narėje, į kurią perkeliama. Ginčijamas sprendimas prieštarauja Ženevos konvencijai dėl pabėgėlių statuso, (3) nes atima ir prašytojų teisę pasilikti valstybėje narėje, kurioje jie pateikė prašymą, ir leidžia juos perkelti į kitą valstybę narę nereikalaujant būtinai nustatyti prašytojo esminį ryšį su valstybe nare, į kurią perkeliama.

Ginčijamu sprendimu pažeisti būtinumo ir proporcingumo principai. Kadangi, skirtingai nei nurodyta pradiniame Komisijos pasiūlyme, Vengrija nebepriklauso naudos gaunančių valstybių narių grupei, ginčijamu sprendimu nemotyvuotai perkeliama 120 000 tarptautinės apsaugos prašytojų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame sprendime nebenumatomas prašytojų perkėlimas iš Vengrijos, pradinis pasiūlytas 120 000 prašytojų skaičius tapo savavališkai nustatytas ir nebeturi nieko bendra su Komisijos pasiūlyme apibūdinta situacija, su kuria faktiškai turėtų būti įmanoma susitvarkyti. Atsižvelgiant į pagal SESV 78 straipsnio 3 dalį leidžiamas priimti laikinąsias priemones, nepriimtina tai, kad dėl beveik pusės į ginčijamo sprendimo taikymo sritį patenkančių prašytojų galutinis sprendimas dėl perkėlimo priklausys nuo ateities aplinkybių.

10.

Papildomai Vengrijos vyriausybė nurodo, kad ginčijamu sprendimu Vengrijos atžvilgiu pažeistas proporcingumo principas, nes nors visuotinai žinoma, kad į Vengrijos teritoriją atvyko didelis skaičius nelegalių migrantų ir joje pateikta labai daug tarptautinės apsaugos prašymų, jai nustatytos privalomos prašytojų priėmimo kvotos. Vengrijos atžvilgiu ginčijamu sprendimu nepaisoma SESV 78 straipsnio 3 dalies, nes joje įtvirtintos sąlygos, kad laikinosios priemonės gali būti priimtos valstybių narių, kuriose dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarė nepaprastoji padėtis, labui, neatitinka priemonė, kuria vienai iš tokių valstybių narių nustatomos tik pareigos.

(1) OL L 248, p. 80.

(2) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, p. 31).

(3) 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/45

2015 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Austrijos Respublika/Vokietijos Federacinė Respublika

(Byla C-648/15)

(2016/C 038/57)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Austrijos Respublika, atstovaujama C. Pesendorfer

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Pagal Austrijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl pajamų ir turto dvigubo apmokestinimo išvengimo (öBGBl III 182/2002 ir (arba) dBGBl II 2002, 735, dBStBl I 2002, 584, toliau – DAS–V/A) 25 straipsnio 5 dalį, siejamą su SESV 273 straipsniu, pateiktas ieškinys dėl Austrijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos nuomonių skirtumų, susijusių su DAS–V/A 11 straipsnio išaiškinimu ir taikymu.

Ieškovė prašo, kad Teisingumo Teismas priimtų tokį sprendimą:

Ieškinyje nagrinėjamos aptariamos pajamos, gautos iš teisę gauti pelno turinčių obligacijų sertifikatų (vok. k. Genussscheine), negali būti laikomos „reikalavimais su teise gauti pelno dalį“, kaip tai suprantama pagal DAS–V/A 11 straipsnio 2 dalį. Todėl pagal DAS–V/A 11 straipsnio 1 dalį Austrija, kaip Bank Austria buveinės valstybė, turi išimtinę teisę apmokestinti pajamas, gautas iš teisę gauti pelno turinčių obligacijų sertifikatų.

2.	Vokietijos Federacinė Respublika turi susilaikyti nuo Bank Austria pajamų, gautų iš teisę gauti pelno turinčių obligacijų sertifikatų, apmokestinimo ir grąžinti jau nuo tų pajamų išskaičiuotus mokesčius.

3.	Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Austrijos Respublika prieštarauja dėl to, kad Vokietijos Federacinė Respublika šioje byloje nagrinėjamas įplaukas laikė palūkanomis „su teise gauti pelno dalį“, kaip tai suprantama pagal DAS–V/A 11 straipsnio 2 dalį. Todėl tokios įplaukos apskaičiuojamos iš esmės pagal fiksuotą procentinę dalį. Tačiau dėl būtinybės turėti pakankamą balansinį pelną jos priklauso nuo pelno.

Priešingai, Austrijos Respublika mano, kad aptariami teisę gauti pelno turinčių obligacijų sertifikatai suteikia teisę tik į palūkanas, grindžiamas fiksuota procentine dalimi nuo nominalios vertės. Šis aiškinimas automatiškai kyla iš vartojimo bendrinėje kalboje; tai patvirtinama lyginant su orientacinėmis finansinėmis priemonėmis, nurodytomis DAS–V/A 11 straipsnio 2 dalyje.

Taigi nagrinėjamu atveju yra tik kreditoriaus suteiktas mokėjimo atidėjimas, nes teisę gauti pelno turinčių obligacijų sertifikatai pirmiausia jų galiojimo laikotarpiu suteikia iš esmės teisę atidėti mokėjimą vėlesniam laikotarpiui. Todėl teisę gauti pelno turinčių obligacijų sertifikatai atitinka fiksuotas palūkanas turinčius vertybinius popierius, kurie priklauso nuo tam tikros rizikos turėti nuostolių.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/47

2015 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Graikija ir Ellinikos Chrysos/Komisija

(Byla T-233/11 ir T-262/11) (1)

((Valstybės pagalba - Kasybos sektorius - Kasybos įmonei Ellinikos Chrysos Graikijos valdžios institucijų paskirta subsidija - Sandoris dėl kasyklų perleidimo už mažesnę nei reali rinkos vertė kainą ir šio sandorio vykdymo atleidimas nuo mokesčių - Sprendimas, kuriuo pagalbos priemonės pripažįstamos neteisėtomis ir nurodoma susigrąžinti atitinkamas sumas - Pranašumo sąvoka - Privataus investuotojo kriterijus))

(2016/C 038/60)

Proceso kalbos: graikų ir anglų

Šalys

Ieškovės: Graikijos Respublika, atstovaujama P. Mylonopoulos, V. Asimakopoulos, G. Kanellopoulos ir A. Iosifidou (byla T-233/11); Ellinikos Chrysos AE Metalleion kai Viomichanias Chrysou (Kifisija, Graikija), iš pradžių atstovaujama advokatų K. Adamantopoulos, E. Petritsi, E. Trova ir P. Skouris, vėliau advokatų K. Adamantopoulos, E. Trova, P. Skouris ir E. Roussou (byla T-262/11)

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama É. Gippini Fournier ir D. Triantafyllou

Dalykas

Prašymas panaikinti 2011 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimą 2011/452/ES dėl valstybės pagalbos C 48/08 (ex NN 61/08), kurią Graikija suteikė „Ellinikos Chrysos SA“ (OL L 193, p. 27).

Rezoliucinė dalis

1.	Sujungti bylas T-233/11 ir T-262/11, kad būtų priimtas vienas sprendimas.

2.	Atmesti ieškinius.

3.	Byloje T-233/11 Graikijos Respublika padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	Byloje T-262/11 Ellinikos Chrysos AE Metalleion kai Viomichanias Chrysou padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 204, 2011 7 9.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/47

2015 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Belgija/Komisija

(Byla T-563/13) (1)

((EŽŪGF - Nefinansuojamos išlaidos - Belgijos patirtos išlaidos - Vaisiai ir daržovės - Pareiga motyvuoti - Gamintojų organizacijos pripažinimo sąlygos - Gamintojų organizacijos pagrindinės veiklos perleidimas - Išskaičiuotina suma - Proporcingumas))

(2016/C 038/61)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama J.-C. Halleux ir M. Jacobs, padedamų advokatų F. Tuytschaever ir M. Varga,

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama H. Kranenborg ir P. Rossi

Dalykas

Prašymas panaikinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/433/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 219, p. 49), kiek jis susijęs su Belgijos Karalystės patirtomis išlaidomis arba bet kuriuo atveju apriboti nefinansuojamos sumos dydį.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 367, 2013 12 14.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/48

2015 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje LTJ Diffusion/VRDT – Arthur et Aston (ARTHUR & ASTON)

(Byla T-83/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio prekių ženklo ARTHUR & ASTON paraiška - Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „Arthur“ - Prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies a punktas - Forma, kuri skiriasi elementais, pakeičiančiais skiriamąjį požymį))

(2016/C 038/62)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: LTJ Diffusion (Kolombas, Prancūzija), atstovaujama iš pradžių advokato S. Lederman, vėliau – advokato F. Fajgenbaum

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama V. Melgar

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Arthur et Aston SAS (Žibervilis, Prancūzija), atstovaujama advokato N. Boespflug

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2013 m. gruodžio 2 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1963/2012-1), susijusio su protesto procedūra tarp LTJ Diffusion ir Arthur et Aston SAS.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš LTJ Diffusion bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 112, 2014 4 14.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/49

2015 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Suomija/Komisija

(Byla T-124/14) (1)

((EŽŪFKP - Nefinansuojamos išlaidos - Kaimo plėtra - Vienkartinė finansinė korekcija - Naudotų įrenginių ir įrangos pirkimo išlaidų tinkamumas finansuoti - Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms taikoma nukrypti leidžianti tvarka - Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 55 straipsnio 1 dalis))

(2016/C 038/63)

Proceso kalba: suomių

Šalys

Ieškovė: Suomijos Respublika, atstovaujama J. Heliskoski ir S. Hartikainen

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Aalto, J. Aquilina, P. Rossi ir T. Sevón

Dalykas

Prašymas panaikinti 2013 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/763/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 338, p. 81), kiek šiuo sprendimu atsisakoma Sąjungos lėšomis iš EŽŪFKP finansuoti tam tikras Suomijos Respublikos išlaidas, sudarančias 927 827,58 EUR, dėl to, kad jos neatitinka Sąjungos taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2013 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/763/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kiek šiuo sprendimu atsisakoma Sąjungos lėšomis iš EŽŪFKP finansuoti tam tikras Suomijos Respublikos išlaidas, sudarančias 927 827,58 EUR, dėl to, kad jos neatitinka Sąjungos taisyklių.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/49

2015 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Comercializadora Eloro, SA/VRDT – Zumex Group (zumex)

(Byla T-354/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo ZUMEX paraiška - Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas JUMEX - Ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalis))

(2016/C 038/64)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Comercializadora Eloro, SA (Ekatepekas, Meksika), atstovaujama advokato J. de Castro Hermida

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama S. Palmero Cabezas

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Zumex Group, SA (Monkada, Ispanija), atstovaujama advokatės M. C. March Cabrelles

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. vasario 13 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 391/2012-1), susijusio su protesto procedūra tarp Comercializadora Eloro, SA ir Zumex Group, SA.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Comercializadora Eloro, SA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 253, 2014 8 4.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/50

2015 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Fútbol Club Barcelona/VRDT (Skydo vaizdas)

(Byla T-615/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinio, skydo kontūrus vaizduojančio Bendrijos prekių ženklo paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis))

(2016/C 038/65)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Fútbol Club Barcelona (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokato J. Carbonell Callicó

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. gegužės 23 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2500/2013-1), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį, skydo kontūrus vaizduojantį žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Fútbol Club Barcelona bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 372, 2014 10 20.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/51

2015 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sony Computer Entertainment Europe/VRDT – Marpefa (Vieta)

(Byla T-690/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Registracijos panaikinimo procedūra - Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „Vieta“ - Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Naudojimo pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalis ir 51 straipsnio 2 dalis - Forma, kurios elementai skiriasi, bet tai nedaro įtakos skiriamajam požymiui - Naudojimo registruotoms prekėms įrodymas))

(2016/C 038/66)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Sony Computer Entertainment Europe Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato S. Malynicz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Marpefa, SL (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokato I. Barroso Sánchez-Lafuente

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. liepos 2 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2100/2013-2), susijusio su registracijos panaikinimo procedūra tarp Sony Computer Entertainment Europe Ltd ir Marpefa, SL.

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2014 m. liepos 2 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2100/2013-2) tiek, kiek juo atmesta apeliacija dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo atmesti prašymą panaikinti vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „Vieta“ registraciją „garso ir vaizdo atgaminimo aparatūrai“.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 431, 2014 12 1.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/51

2015 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Hikari Miso/VRDT – Nishimoto Trading (Hikari)

(Byla T-751/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Hikari“ paraiška - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas HIKARI - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2016/C 038/67)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Hikari Miso Co. Ltd (Simosuwa-machi, Japonija), atstovaujama baristerio D. McFarland

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama H. O’Neill

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Nishimoto Trading Co. Ltd (Santa Fe Springsas, Kalifornija, Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerio G. Pritchard

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2394/2013-4), susijusio su protesto procedūra tarp Nishimoto Trading Co. Ltd ir Hikari Miso Co. Ltd.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Hikari Miso Co. Ltd bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 7, 2015 1 12.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/52

2015 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje REWE-Zentral/VRDT – Planet GDZ (PRO PLANET)

(Byla T-373/12) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Protesto atsiėmimas - Nereikalingumas priimti sprendimą))

(2016/C 038/68)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: REWE-Zentral AG (Kelnas, Vokietija), atstovaujama iš pradžių advokatų M. Kinkeldey ir A. Bognár, vėliau – advokatų M. Kinkeldey ir C. Schmitt

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Walicka

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Planet GDZ AG (Tagelsvangenas, Šveicarija), atstovaujama iš pradžių advokatų M. Nentwig ir G. M. Becker, vėliau – M. Nentwig

Dalykas

Ieškinys dėl 2012 m. birželio 14 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1350/2011-1), susijusio su protesto procedūra tarp Planet GDZ AG ir REWE–Zentral AG.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Priteisti iš REWE-Zentral AG ir Planet GDZ AG padengti kiekvienai savo bylinėjimosi išlaidas ir po pusę Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 319, 2012 10 20.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/53

2015 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Gmina Miasto Gdynia ir Port Lotniczy Gdynia Kosakowo/Komisija

(Byla T-215/14) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - Skundžiamo akto pakeitimas vykstant teismo procesui - Reikalavimų atitinkamas pakeitimas - Lygiagretus ieškinys dėl naujo sprendimo - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas))

(2016/C 038/69)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovės: Gmina Miasto Gdynia (Gdynė, Lenkija), atstovaujama advokatų T. Koncewicz ir K. Gruszecka-Spychała, ir Port Lotniczy Gdynia Kosakowo sp. z o.o. (Gdynė), iš pradžių atstovaujama advokatų T. Koncewicz ir K. Gruszecka-Spychała, vėliau advokato P. Rosiak

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Grespan, S. Noë ir A. Stobiecka-Kuik

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Dalykas

Iš pradžių – prašymas panaikinti 2014 m. vasario 11 d. Komisijos sprendimą 2014/883/ES dėl priemonės SA.35388 (13/C) (ex 13/NN ir ex 12/N) – Lenkija – Gdynės–Kosakovo oro uosto steigimas (OL L 357, p. 51), vėliau – prašymas panaikinti 2015 m. vasario 26 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/1586 dėl priemonės SA.35388 (13/C) (ex 13/NN ir ex 12/N) – Lenkija – Gdynės-Kosakovo oro uosto steigimas (OL L 250, p. 165), pakeičiantį Sprendimą 2014/883.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebėra pagrindo priimti sprendimą dėl ieškinio.

2.	Europos Komisija padengia savo bei Gmina Miasto Gdynia ir Port Lotniczy Gdynia Kosakowo sp. z o.o. pagrindinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Gmina Miasto Gdynia ir Port Lotniczy Gdynia Kosakowo padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje.

4.	Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 175, 2014 6 10.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/53

2015 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Gmina Kosakowo/Komisija

(Byla T-217/14) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - Ginčijamo sprendimo pakeitimas vykstant procesui - Nereikalingumas priimti sprendimą))

(2016/C 038/70)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Gmina Kosakowo (Kosakovas, Lenkija), atstovaujama advokato M. Leśny

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Grespan, S. Noë ir A. Stobiecka-Kuik

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Dalykas

Prašymas panaikinti 2014 m. vasario 11 d. Komisijos sprendimą 2014/883/ES dėl priemonės SA.35388 (13/C) (ex 13/NN ir ex 12/N) – Lenkija – Gdynės–Kosakovo oro uosto steigimas (OL L 357, p. 51).

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Europos Komisija padengia savo ir Gmina Kosakowo bylinėjimosi išlaidas, patirtas per pagrindinį procesą.

3.	Gmina Kosakowo padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą.

4.	Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 202, 2014 6 30.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/54

2015 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje GreenPack/VRDT (greenpack)

(Byla T-513/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Atsisakymas registruoti - Registracijos paraiškos atsiėmimas - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas))

(2016/C 038/71)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: GreenPack GmbH (Berlynas, Vokietija), atstovaujama iš pradžių advokatų P. Ruess ir A. Doepner-Thiele, vėliau – advokato C. Glasemann

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama iš pradžių G. Schneider, vėliau – G. Schneider ir D. Botis

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. balandžio 29 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2324/2013-1), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį „greenpack“ kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo byloje.

2.	Priteisti iš GreenPack GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 303, 2014 9 8.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/55

2015 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje EREF/Komisija

(Byla T-694/14) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - 2014 – 2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės - Asociacija - Tiesioginės sąsajos su nariais nebuvimas - Nepriimtinumas))

(2016/C 038/72)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos atsinaujinančių šaltinių energijos federacija (EREF) (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato U. Prall

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Flynn, K. Herrmann ir R. Sauer

Dalykas

Prašymas panaikinti 2014 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (OL C 200, p. 1) tiek, kiek jis susijęs su pagalbos energijai iš atsinaujinančių šaltinių suderinamumo su vidaus rinka vertinimo kriterijais.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Priteisti iš Europos atsinaujinančių šaltinių energijos federacijos (EREF) padengti savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 409, 2014 11 17.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/55

2015 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Actega Terra/VRDT – Heidelberger Druckmaschinen (FoodSafe)

(Byla T-766/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Bendrijos prekių ženklas FoodSafe - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys))

(2016/C 038/73)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Actega Terra GmbH (Lertė, Vokietija), atstovaujama advokatės C. Onken

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Schifko

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Heidelberger Druckmaschinen AG (Heidelbergas, Vokietija), atstovaujama advokato I. Lins

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2440/2013-4), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Heidelberger Druckmaschinen AG ir Actega Terra GmbH.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Actega Terra GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 46, 2015 2 9.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/56

2015 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Italija/Komisija

(Byla T-809/14) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - Kalbų vartojimas - Pranešimas apie konkursą į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriaus postą - Kalbiniai reikalavimai, nustatyti kandidatūrų teikimo internetu formuliare - Tariamas neatitikimas su Oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie konkursą - Komisijos laiškas, išsiųstas pasibaigus kandidatūrų pateikimo procedūrai - Nepriimtinumas))

(2016/C 038/74)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri, padedamo avvocato dello Stato P. Gentili,

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir G. Gattinara

Dalykas

Prašymas panaikinti tariamą Komisijos sprendimą, nurodytą 2014 m. spalio 2 d. Komisijos žmogiškųjų resursų ir saugumo generalinio direktoriaus (GD) laiške, adresuotame Italijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos generaliniam direktoriui Europos Sąjungos reikalams.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 46, 2015 2 9.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/56

2015 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Banco Espírito Santo/Komisija

(Byla T-814/14) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - Valstybės pagalba - Portugalijos valdžios institucijų pagalba, skirta restruktūrizuoti finansų instituciją Banco Espírito Santo, SA - Laikino banko įsteigimas - Sprendimas nereikšti prieštaravimų - Portugalijos valdžios institucijų pateikti įsipareigojimai - Įgaliotinio įsipareigojimų laikymosi kontrolė - Blogojo banko mokamas atlygis įgaliotiniui - Prašymas panaikinti iš dalies - Nepriimtinumas))

(2016/C 038/75)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovas: Banco Espírito Santo, SA (Lisabona, Portugalija), atstovaujamas advokatų M. Gorjão-Henriques ir L. Bordalo e Sá

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Flynn, M. França ir P.-J. Loewenthal

Dalykas

Prašymas panaikinti 2014 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimo C(2014) 5682 final dėl valstybės pagalbos Nr. SA.39250 (2014/N) – Portugalija, Banco Espírito Santo, S.A. restruktūrizacija, II priedo 9 ir 18 punktus tiek, kiek juose nustatyta arba juos galima aiškinti taip, kad juose nustatyta pareiga ieškovui užtikrinti atlygio mokėjimą įgaliotiniui arba visų kitų įgaliotinio išlaidų padengimą, kuris įgaliotas prižiūrėti, kaip Portugalijos Respublika laikosi prisiimtų įsipareigojimų.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Nereikia priimti sprendimo dėl Portugalijos Respublikos pateikto prašymo įstoti į bylą.

3.	Banco Espírito Santo, SA padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	Banco Espírito Santo, SA, Europos Komisija ir Portugalijos Respublika padengia kiekviena savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu įstatoti į bylą.

(1) OL C 118, 2015 4 13.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/57

2015 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje August Brötje/VRDT (HydroComfort)

(Byla T-845/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „HydroComfort“ paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys))

(2016/C 038/76)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: August Brötje GmbH (Rastedė, Vokietija), atstovaujama advokatų S. Pietzcker ir C. Spintig

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama W. Schramek, D. Walicka ir A. Schifko

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. spalio 23 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1302/2014-5), susijusio su prašymu įregistruoti žodinį žymenį „HydroComfort“ kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš August Brötje GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 89, 2015 3 16.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/58

2015 m. gruodžio 2 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Novartis/VRDT – Mabxience (HERTIXAN)

(Byla T-41/15) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Registravimo paraiškos atsiėmimas - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas))

(2016/C 038/77)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Novartis AG (Bazelis, Šveicarija), atstovaujama advokato M. Douglas

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama S. Palmero Cabezas

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Mabxience SA (Montevidėjas, Urugvajus)

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. spalio 31 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2550/2013-1), susijusio su protesto procedūra tarp Novartis AG ir Mabxience SA.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebėra pagrindo priimti sprendimą dėl ieškinio.

2.	Priteisti iš Novartis AG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 107, 2015 3 30.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/58

2015 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Slovėnija/Komisija

(Byla T-118/15) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - EŽŪOGF - Garantijų skyrius - EŽŪGF ir EŽŪFKP - Ieškinio pareiškimo terminas - Eigos pradžia - Vėlavimas - Nepriimtinumas))

(2016/C 038/78)

Proceso kalba: slovėnų

Šalys

Ieškovė: Slovėnijos Respublika, atstovaujama L. Bembič

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Rous Demiri ir D. Triantafyllou

Dalykas

Prašymas panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/950/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 369, p. 1), kiek juo nuspręsta nefinansuoti tam tikrų Slovėnijos Respublikos patirtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Nėra reikalo priimti sprendimo dėl Italijos Respublikos, Prancūzijos Respublikos ir Vengrijos pateiktų prašymų įstoti į bylą.

3.	Slovėnijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

4.	Slovėnijos Respublika, Komisija, Italijos Respublika, Prancūzijos Respublika ir Vengrija kiekviena padengia savo išlaidas, susijusias su prašymu įstoti į bylą.

(1) OL C 146, 2015 5 4.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/59

2015 m. lapkričio 20 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Zitro IP/VRDT (WORLD OF BINGO)

(Byla T-202/15) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo WORLD OF BINGO paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys))

(2016/C 038/79)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Zitro IP Sàrl (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujama advokato A. Canela Giménez

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama V. Melgar ir J. Crespo Carrillo

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. vasario 23 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1899/2014-4), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį WORLD OF BINGO kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Zitro IP Sàrl bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 198, 2015 6 15.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/60

2015 m. lapkričio 20 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Zitro IP/VRDT (WORLD OF BINGO)

(Byla T-203/15) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo WORLD OF BINGO paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys))

(2016/C 038/80)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Zitro IP Sàrl (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujama advokato A. Canela Giménez

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama V. Melgar ir J. Crespo Carrillo

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. vasario 23 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1900/2014-4), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį WORLD OF BINGO kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Zitro IP Sàrl bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 198, 2015 6 15.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/60

2015 m. gruodžio 2 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Lidl Stiftung/VRDT – toom Baumarkt (Super-Samstag)

(Byla T-213/15) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia - Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia atsiėmimas - Nereikalingumas priimti sprendimą))

(2016/C 038/81)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Lidl Stiftung & Co. KG (Nekarzulmas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Wolter ir A.C. Berger

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama H.P. Kunz

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: toom Baumarkt GmbH (Kelnas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Kinkeldey, S. Brandstätter ir J. Rosenhäger

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. vasario 16 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 657/2014-5), susijusio su prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu procedūra tarp toom Baumarkt GmbH ir Lidl Stiftung & Co. KG.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo byloje.

2.	Priteisti iš Lidl Stiftung &Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 205, 2015 6 22.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/61

2015 m. lapkričio 17 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Certuss Dampfautomaten/VRDT – Universal for Engineering Industries (Universal 1800 TC)

(Byla T-329/15) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Protesto atsiėmimas - Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas))

(2016/C 038/82)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Certuss Dampfautomaten GmbH & Co. KG (Krefeldas, Vokietija), atstovaujama advokato J. Sroka

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Universal for Engineering Industries SAE (Giza, Egiptas)

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. balandžio 9 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1303/2014-2), susijusio su protesto procedūra tarp Universal for Engineering Industries SAE ir Certuss Dampfautomaten GmbH & Co. KG.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Certuss Dampfautomaten GmbH & Co. KG padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 279, 2015 8 24.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/61

2015 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje GGP Italija/Komisija

(Byla T-474/15 R)

((Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Direktyva 2006/42/EB - Vartotojų ir darbuotojų sveikatos ir saugumo apsauga nuo dėl mašinų naudojimo kylančios rizikos - Latvijos institucijų priimta priemonė, draudžianti tam tikros rūšies vejapjovę - Komisijos sprendimas, kuriuo deklaruojama, kad priemonė yra pateisinama - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos nebuvimas))

(2016/C 038/83)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Global Garden Products Italy SpA (GGP Italy) (Kastelfranko Venetas, Italija), atstovaujama advokatų A. Villani, L. D’Amario ir M. Caccialanza

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braga da Cruz ir L. Cappelletti

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2015 m. birželio 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/902 dėl priemonės, kurios ėmėsi Latvija vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB, siekdama uždrausti pateikti rinkai GGP Italy spa gaminamą vejapjovę (OL L 147, p. 22), vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/62

2015 m. spalio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Flamagas/VRDT – MatMind (CLIPPER)

(Byla T-580/15)

(2016/C 038/84)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Flamagas, SA (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokatų I. Valdelomar Serrano, G. Hinarejos Mulliez ir D. Gabarre Armengol

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: MatMind Srl (Formello, Italija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: erdvinis Bendrijos prekių ženklas (Žiebtuvėlio forma, kurioje yra žodinis elementas „CLIPPER“) – Bendrijos prekių ženklas Nr. 4 758 652

Procedūra VRDT: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. liepos 30 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 924/2013-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	patvirtinti 2013 m. kovo 22d. Anuliavimų skyriaus sprendimą byloje Nr. C 5642 prieš Bendrijos prekių ženklo Nr. 4 758 652 registraciją,

—	priteisti iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/63

2015 m. spalio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Yieh United Steel/Komisija

(Byla T-607/15)

(2016/C 038/85)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Yieh United Steel Corp. (Kaohsiung City, Taivanas), atstovaujama advokato D. Luff

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1429, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (1) (toliau – ginčijamas reglamentas arba Galutinio muito reglamentas), 1 ir 2 straipsnius tiek, kiek jie susiję su ieškove; ir

—	įpareigoti Komisiją padengti su šiuo procesu susijusias ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis teisės pagrindais.

1.	Pirmuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją peržiūrėti ginčijamo reglamento 1 ir 2 straipsnius ir jo atitikimą Pagrindų reglamentui ir bendriesiems Europos teisės principams.

Antruoju ieškinio pagrindu teigiama, kad Komisija pažeidė Pagrindų reglamento 2 straipsnio 5 dalį, nes ji nepagrįstai atsisakė įvertinti ieškovės išlaidų paskirstymo metodus, kuriuos ieškovė naudojo praeityje ir kurie atitinka tarptautiniu lygiu pripažintą apskaitos praktiką. Dėl šio pažeidimo Komisija padarė klaidą atsisakydama atskaityti perdirbtą metalo laužą iš nagrinėjamo produkto gamybos išlaidų, todėl dirbtinai padidino įprastinę vertę ir tuo buvo pažeista Pagrindų reglamento 2 straipsnio 3 dalis.

Trečiuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad Komisija pažeidė Pagrindų reglamento 2 straipsnio 1 dalį, nes ji, nustatant įprastinę vertę, nepagrįstai neatsižvelgė į nagrinėjamo produkto pardavimus įprastinėje prekyboje nepriklausomam vietos vartotojui. Komisija nepakankamai nurodė tokio atsisakymo motyvus. Be to, darant prielaidą, kad tokio atsisakymo priežastis yra tik faktas, kad šie produktai po pardavimo buvo eksportuoti (nežinant ieškovei), Komisijos taikytas kriterijus yra neteisėtas. Komisija turėjo įvertinti ieškovės siekį dėl šių produktų galutinės paskirties pardavimo metu. Todėl Komisija, atmesdama vietos pardavimus vien dėl to, kad produktai po pardavimo buvo eksportuoti nepriklausomo vartotojo, pažeidė Pagrindų reglamento 2 straipsnio 2 dalį.

(1) OL L 224, 2015, p. 10.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/64

2015 m. spalio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Azur Space Solar Power/VRDT (Juodos linijos atvaizdas)

(Byla T-614/15)

(2016/C 038/86)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Azur Space Solar Power GmbH (Heilbronas, Vokietija), atstovaujama advokato J. Nicodemus

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: Europos Sąjungoje galiojantis tarptautinis vaizdinis prekių ženklas (Juodos linijos atvaizdas) – Registracijos paraiška Nr. 1 201 652

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 2 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 3233/2015-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/64

2015 m. lapkričio 23 d. pareikštas ieškinys byloje E-Control/ACER

(Byla T-671/15)

(2016/C 038/87)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Energie-Control Austria für die Regulierung der Elektrizitäts- und Erdgaswirtschaft (E-Control) (Viena, Austrija), atstovaujama advokato F. Schuhmacher

Atsakovė: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. rugsėjo 23 d. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros nuomonę Nr. 09/2015 dėl nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų, kuriais patvirtinami tarpvalstybinio perdavimo Centrinėje ir Rytų Europoje pajėgumų paskirstymo metodai, suderinamumo su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (toliau – Reglamentas Nr. 714/2009), ir šio reglamento I priede pateiktomis gairėmis dėl turimų nacionalinių sistemų sujungimo perdavimo pajėgumų valdymo ir paskirstymo,

—	nurodyti atsakovei padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmasis pagrindas susijęs su procedūrinių reikalavimų, įskaitant, be kita ko, procedūrinių taisyklių nebuvimą, pažeidimu, teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu, teisės būti išklausytam pažeidimu ir tinkamų motyvų nepateikimu.

Antrasis pagrindas susijęs su pasiūlytų priemonių teisinio pagrindo nebuvimu, nes ACER nesilaikė Reglamento Nr. 713/2009 8 straipsnyje numatytos procedūros ir, priešingai, savo nuomonę grindė Reglamento Nr. 713/2009 7 straipsnio 4 dalimi ir taip pažeidė šiame straipsnyje numatytą kompetenciją ir viršijo įgaliojimus.

Trečiasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 714/2009 pažeidimu; ACER išvada, kad Vokietijos – Austrijos pasienyje yra struktūrinė perkrova, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir nesuderinama su perkrovos apibrėžtimi. Be to, nuomonėje nėra jos poveikio vertinimo ir išsamaus alternatyvių sprendimų tyrimo. Galiausiai tokia kaip nuomonėje pateikta pajėgumų paskirstymo procedūra nėra tinkama ir proporcinga priemonė joje nustatytoms problemoms išspręsti.

4.	Ketvirtasis pagrindas susijęs su Komisijos reglamento Nr. 1222/2015 pažeidimu (ACGC gairės), nes nuomonė neatitinka šiame reglamente, įsigaliojusiame prieš priimant minėtą nuomonę, pateiktų privalomų materialinių ir procedūrinių reikalavimų.

Penktasis pagrindas susijęs su SESV 101 ir 102 straipsnių, siejamų su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, pažeidimu; nuomone pažeidžiami pagrindiniai Europos elektros energijos vidaus rinkos principai, nes nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir elektros energijos perdavimo tinklo valdytojams nurodoma dirbtinai padalinti bendrą elektros energijos rinką tarp Austrijos ir Vokietijos.

6.	Šeštasis pagrindas susijęs su SESV 34 ir 35 straipsnių pažeidimu, nes reguliavimo priemone nustatomi dirbtiniai prekybos tarp valstybių narių ribojimai ir pažeidžiamas pagrindinis laisvo prekių judėjimo principas pagal SESV 34 ir 35 straipsnius.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/65

2015 m. lapkričio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Shanxi Taigang Stainless Steel/Komisija

(Byla T-675/15)

(2016/C 038/88)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Shanxi Taigang Stainless Steel Co. Ltd (Taiyuan, Kinija), atstovaujama baristerės F. Carlin ir advokatės N. Niejahr

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2015/1429, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 224, 2015, p. 10), kiek juo nustatomi antidempingo muitai ieškovės importui ir laikinasis muitas tokiam eksportui ir

—	nurodyti Komisijai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį procesą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija pažeidė Tarybos reglamento (ES) Nr. 1225/2009 (1) (toliau – Pagrindinis reglamentas) 2 straipsnio 7 dalies a punkto antrą pastraipą, kai Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) nustatė ir pasirinko kaip tinkamą analogišką šalį šioje byloje. Šis pasirinkimas buvo pagrįstas Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto antros pastraipos klaidingu aiškinimu ir taikymu, taip pat akivaizdžiomis klaidomis, padarytomis vertinant faktus. Alternatyviai, Komisija akivaizdžiai klaidingai taikė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, kai neatliko tam tikrų būtinų normaliosios vertės korekcijų, nors ir pasirinko JAV kaip analogišką šalį.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija pažeidė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kai neatliko būtinos JAV eksportuojančio gamintojo vidinių transporto išlaidų korekcijos pagal tos nuostatos k punktą.

Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 6 ir 7 dalis. Komisijos atliktoje tam tikrų žalos faktorių ir priežastinio ryšio analizėje padaryta akivaizdžių faktų vertinimo klaidų ir (arba) ši analizė neatitinka Komisijos pareigos duomenis išnagrinėti rūpestingai ir nešališkai.

(1) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/66

2015 m. lapkričio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Les Éclaires/VRDT – L’éclaireur International (L’ECLAIREUR)

(Byla T-680/15)

(2016/C 038/89)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Les Éclaires GmbH (Niurnbergas, Vokietija), atstovaujama advokato S. Bund

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: L’éclaireur International (Liuksemburgas, Liuksemburgas)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Bendrijos prekių ženklas L’ECLAIREUR – Bendrijos prekių ženklas Nr. 3 494 028.

Procedūra VRDT: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 3 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2266/2014-1.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

—	Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

—	Neatitiktis VRDT nagrinėjimo gairių C dalies 6 skirsniui.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/67

2015 m. lapkričio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Environmental Manufacturing/VRDT – Société Elmar Wolf (vilko galvos atvaizdas)

(Byla T-681/15)

(2016/C 038/90)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Environmental Manufacturing LLP (Stoumarketas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerio S. Malynicz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Société Elmar Wolf SA (Visambūras, Prancūzija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas (vilko galvos atvaizdas) – Registracijos paraiška Nr. 4 971 511.

Procedūra VRDT: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 3 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1252/2015-1.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	nurodyti VRDT ir kitai procedūros Apeliacinėje taryboje šaliai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/67

2015 m. lapkričio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Sulayr Global Service/VRDT – Sulayr Calidad (sulayr GLOBAL SERVICE)

(Byla T-685/15)

(2016/C 038/91)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Sulayr Global Service, SL (Valle del Zalabi, Ispanija), atstovaujama advokatų P. López Ronda, G. Macías Bonilla, G. Marín Raigal ir E. Armero Lavie

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Sulayr Calidad, SL (Granada, Ispanija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „sulayr GLOBAL SERVICE“ – Registracijos paraiška Nr. 11 960 515

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 23 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 149/2015-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo nuspręsta, kad paraiškoje nurodytos 40 klasės prekės ir ankstesniu prekių ženklu žymimos 42 klasės prekės yra panašios ir dėl to yra galimybė supainioti;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 60 straipsnio ir Reglamento Nr. 2868/95 49 taisyklės 1 dalies pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/68

2015 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Clover Canyon/VRDT – Kaipa Sportswear (CLOVER CANYON)

(Byla T-693/15)

(2016/C 038/92)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Clover Canyon, Inc. (Los Andželas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato T. Schmitz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Kaipa Sportswear GmbH (Heilbronas, Vokietija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: tarptautinis žodinis prekių ženklas CLOVER CANYON, kurio registracija galioja Europos Sąjungoje – Registracijos paraiška Nr. 1 120 485.

Procedūra VRDT: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugpjūčio 4 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 3018/2014-5.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi vykstant apeliacinei procedūrai išlaidas, arba

—	priteisti iš kitos procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi vykstant apeliacinei procedūrai išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/69

2015 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Micula/Komisija

(Byla T-694/15)

(2016/C 038/93)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Ioan Micula (Oradia, Rumunija), atstovaujamas advokato K. Struckmann, baristerio G. Forwood ir solisitoriaus A. Kadri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/1470 dėl valstybės pagalbos SA.38517 (2014/C) (ex 2014/NN), kurią įgyvendino Rumunija (2013 m. gruodžio 11 d. arbitražo teismo sprendimas Micula prieš Rumuniją (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 2112) (OL L 232, p. 43),

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek a) jis susijęs su ieškove, b) juo Rumunijai neleidžiama įvykdyti arbitražo teismo sprendimo, c) juo Rumunija įpareigojama susigrąžinti net kokią nesuderinamą pagalbą, d) jame nurodyta, kad ieškovė yra solidariai atsakinga ir privalo grąžinti pagalbą, gautą bet kurio iš ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi aštuoniais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamame sprendime šioje byloje netinkamai taikytas SESV 351 straipsnis ir bendrieji teisės principai.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai tvirtinama, kad ieškovas gavo naudos iš nagrinėjamos priemonės, t. y. klaidingai įvertintas laikas, kada nauda neva suteikta, arba klaidingai manyta, kad žalos atlyginimas yra nauda.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai teigiama, kad nagrinėjama priemonė priskirtina Rumunijos valstybei.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai įvertintas nagrinėjamos pagalbos priemonės suderinamumas.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai įvardyti pagalbą neva gavę asmenys ir nenurodyti jo motyvai, visų pirma įvardijant fizinius ir juridinius asmenis, sudarančius įmonę naudos gavėją.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamame sprendime padaryta teisės klaida ir viršyti įgaliojimai, kai nurodyta susigrąžinti neva suteiktą pagalbą.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

8.	Aštuntasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamame sprendime nesilaikyta pagrindinių procedūrinių reikalavimų, visų pirma teisės būti išklausytam, įtvirtintos SESV 108 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 659/1999 (1) 6 straipsnio 1 dalyje.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (su pakeitimais) (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/70

2015 m. lapkričio 24 d. pareikštas ieškinys byloje BMB/VRDT – Ferrero (Indas saldainiams, dėžutė)

(Byla T-695/15)

(2016/C 038/94)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: lenkų

Šalys

Ieškovė: BMB sp. z o.o. (Grujecas, Lenkija), atstovaujama advokato K. Czubkowski

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Ferrero (Alba, Italija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Dizaino, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Dizainas, dėl kurio kilo ginčas: Bendrijos dizainas Nr. 826 680-0001

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 8 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1150/2012-3

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio ir 63 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punkto pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/71

2015 m. gruodžio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Bodegas Vega Sicilia/VRDT (TEMPOS VEGA SICILIA)

(Byla T-696/15)

(2016/C 038/95)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Bodegas Vega Sicilia, SA (Valbuena de Duero, Ispanija), atstovaujama advokatės S. Alonso Maruri

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Bendrijos prekių ženklas „TEMPOS VEGA SICILIA“ – Registracijos paraiška Nr. 13 066 121

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 30 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 285/2015-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ir dėl tos priežasties pripažinti netekusiu galios 2015 m. rugsėjo 30 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 285/2015-4;

—	panaikinti ir dėl tos priežasties pripažinti netekusiu galios 2014 m. gruodžio 8 d. VRDT sprendimą atsisakyti įregistruoti.

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punkto, aiškinamo atsižvelgiant į Reglamento Nr. 491/2009 dėl bendro vyno rinkos organizavimo 118 straipsnį, pažeidimas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/71

2015 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Volfas Engelman/VRDT – Rauch Fruchtsäfte (BRAVORO PINTA)

(Byla T-700/15)

(2016/C 038/96)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Volfas Engelman AB (Kaunas, Lietuva), atstovaujama advokato P. Olson

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Rauch Fruchtsäfte GmbH (Rankweil, Austrija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „BRAVORO PINTA – Registracijos paraiška Nr. 10 725 381

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 17 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1649/2014-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir leisti įregistruoti Bendrijos prekių ženklą Nr. 10 725 381,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą nustatydama atitinkamą visuomenę,

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą nusprendusi, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis vidutinis,

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą, nes neatsižvelgė į prašomo įregistruoti prekių ženklo ryškius vaizdinius elementus,

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai nustatė, jog prekių ženklai fonetiškai panašūs,

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą, nes sprendimą grindė jo 42 punkte padaryta išvada, jog ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis stipresnis energinių gėrimų atveju,

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą nusprendusi, kad yra galimybė supainioti.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/72

2015 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Stock Polska/VRDT – Lass & Steffen (LUBELSKA)

(Byla T-701/15)

(2016/C 038/97)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: lenkų

Šalys

Ieškovė: Stock Polska Sp. z o. o. (Varšuva, Lenkija), atstovaujama advokato T. Gawrylczyk

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Lass & Steffen GmbH Wein- und Spirituosen-Import (Liubekas, Vokietija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas LUBELSKA – Registracijos paraiška Nr. 11 657 459.

Procedūra VRDT: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 24 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1788/2014-5.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/73

2015 m. gruodžio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Makhlouf/Taryba

(Byla T-706/15)

(2016/C 038/98)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Ehab Makhlouf (Damaskas, Sirija), atstovaujamas advokato E. Ruchat

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškovo ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—	priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti visą ieškovo patirtą žalą, kurios dydį Bendrasis Teismas nustatys savo nuožiūra;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas pateikia vienintelį pagrindą, susijusį su ieškovo tariamai patirta žala, už kurią atsakomybė tenka Europos Sąjungos Tarybai. Šį pagrindą sudaro trys dalys.

—	Pirmoji dalis susijusi su Tarybos priimtų aktų neteisėtumu, nes, pirma, ribojamosios priemonės yra nepagrįstos ir neproporcingos ir, antra, jomis pažeidžiama ieškovo teisė į gerą administravimą, teisė į pagarbą jo reputacijai ir teisė į nuosavybę;

—	antroji dalis susijusi su neturtine žala, kurią ieškovas patyrė dėl jo įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Sirijai nustatytos sankcijos, sąrašą;

—	trečioji dalis susijusi su Europos Sąjungos atsakomybe be kaltės, nes ieškovui nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis buvo labai suvaržytos jo pagrindinės teisės.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/73

2015 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Pharm-a-care Laboratories/VRDT – Pharmavite (VITAMELTS)

(Byla T-713/15)

(2016/C 038/99)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Pharm-a-care Laboratories Pty. Ltd (Sidnėjus, Australija), atstovaujama solisitoriaus I. De Freitas

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Pharmavite LLC (Kalifornija, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Bendrijos prekių ženklas „VITAMELTS“ – Bendrijos prekių ženklas Nr. 11 403 581

Procedūra VRDT: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. rugsėjo 10 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2649/2014-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	palikti galioti visą Anuliavimo skyriaus sprendimą atmesti paraišką Nr. 8627 C pripažinti registraciją negaliojančia,

—	priteisti iš VRDT ir Pharmavite LLC padengti ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktą. Ji padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ieškovė veikė nesąžiningai pateikdama paraišką įregistruoti ginčijamą prekių ženklą,

—	Apeliacinės tarybos sprendimas iš dalies pagrįstas esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu, nes ieškovei nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl paraišką pripažinti registraciją negaliojančia pateikusio asmens pateiktų įrodymų.

1.2.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/74

2015 m. gruodžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Drugsrus/EVA

(Byla T-717/15)

(2016/C 038/100)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Drugsrus Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerių M. Howe ir S. Ford ir solisitoriaus R. Sanghvi

Atsakovė: Europos vaistų agentūra

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. spalio 8 d. EVA elektroniniame laiške pateiktą sprendimą, kuriuo Drugsrus neleidžiama gaminio, importuoto pavadinimu „Bretaris Genuair“, pervadinti „Eklira Genuair“, ir

—	priteisti iš EVA padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu.

Ieškovė teigia, kad EVA padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad neleidžiama pervadinti medicinos produktų, kurių leidimai prekiauti suteikti centralizuotai. Ji tvirtina, kad pagal SESV normas dėl laisvo prekių judėjimo paralelinis importuotojas turi teisę perpakuoti ir (arba) pervadinti produktą paralelinio platinimo tikslais, jei perpakavimas ar pervadinimas yra objektyviai būtinas tam, kad importuotas produktas galėtų veiksmingai patekti į valstybės narės, į kurią importuojama, rinką.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 38

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. vasario 1d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2016/C 038/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1
2016/C 038/02	Teismo kanclerio paskyrimas	2