28.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/1

Pagrindinis pranešėjas:

Brendan BURNS

Bendrapranešėjis:

Pavel TRANTINA

1.1.

Pripažindamas, kad ES neturi tiesioginių įgaliojimų švietimo arba profesinio mokymo srityse, o švietimo sistemos valstybėse narėse labai skiriasi, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į bendrą Europos problemą, susijusią su tęstinio profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikimu kaimo ir atokiose Europos vietovėse, kurią reikia spręsti Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu.

1.2.

Reikia naujos visai Europai skirtos darbotvarkės, kuri skatintų Europos institucijas ir nacionalines Vyriausybes kartu su įmonėmis, profesinėmis sąjungomis ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis gerinti bendradarbiavimą, kad būtų galima užtikrinti besimokančių darbuotojų ir darbdavių prieigą prie tęstinio profesinio rengimo ir mokymo. Tai turėtų vykti arti darbo vietos ir su darbu suderinamoje aplinkoje. Kompetentingos institucijos turėtų remti bei skatinti šį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamai finansuojamas.

1.3.

Visuomenė ir valdžios institucijos turi pripažinti, kad labai mažos ir mažosios įmonės nėra smulkesnės didelių bendrovių versijos. Ši nuostata nepasitvirtino ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl švietimo ir užimtumo srityje neatitinka gebėjimų paklausa ir pasiūla.

1.4.

Būtina parengti naujas tęstinio profesinio rengimo formas ir profesines kvalifikacijas labai mažoms ir mažosioms įmonėms remiantis empiriniais duomenimis apie užduotis, kurios iš tiesų atliekamos šiose įmonėse.

1.5.

Kaimo vietovių įmonėms mokymas turi būti organizuojamas vietoje pasinaudojant IRT ir kitomis plačiajuosčiu ryšiu teikiamomis priemonėmis. Norint to pasiekti visuotinė prieiga prie itin spartaus mobiliojo ryšio ir antžeminio plačiajuosčio ryšio kaimo ir atokiose vietovėse turėtų būti priskiriama būtinai infrastruktūrai. Todėl ES konkurencijos teisės aktai neturėtų stabdyti nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų vykdomo spartaus plačiajuosčio ryšio vystymo kaimo vietovėse.

1.6.

Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turi pripažinti, kad investicijos į labai mažas, šeimos ir mažąsias įmones kaimo ir atokiose vietovėse yra gera ilgalaikė investicija, kuri padės sustabdyti migraciją, sumažins spaudimą miestų ir miestelių paslaugų sektoriui, atkurs ekonomikos tvarumą vietos bendruomenėse ir padės išsaugoti kaimo aplinką.

1.7.

Nacionalinių (regioninių) Vyriausybių ilgalaikė finansinė parama vietos grupėms padės koordinuoti vietos poreikių nustatymo ir patenkinimo procesą. Tokia parama taip pat padės įtraukti bendruomenes į tiesioginį migracijos problemų sprendimą, o finansinė parama iš struktūrinių fondų, ypač iš Europos socialinio fondo, turėtų sudaryti sąlygas teikti tokį tęstinį profesinį mokymą, kuris atitiktų susijusių subjektų poreikius.

2.1.

Šios nuomonės tikslas yra pabrėžti poreikį sukurti geresnę tęstinio profesinio rengimo ir mokymo bei nuolatinio profesinio tobulėjimo sistemą kaimo, kalnų vietovėse ir salose.

2.2.

Pasak Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) (1), tęstinis profesinis rengimas ir mokymas tai mokymasis ar išsilavinimas, įgyjamas po pradinio mokymosi ir išsilavinimo, arba pradėjus profesinę karjerą. Jo tikslas – padėti piliečiams pagerinti ar atnaujinti žinias ir (arba) įgūdžius, įgyti naujų gebėjimų planuojant keisti darbą ar persikvalifikuoti, siekti asmeninio ar profesinio tobulėjimo. Tęstinis švietimas ir mokymas yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi dalis ir gali apimti visų rūšių švietimą (bendrąjį, specializuotą švietimą ar profesinį mokymą, formalųjį ar neformalųjį mokymą ir kt.). Jis yra labai svarbus įsidarbinimo galimybėms.

2.3.

Problemos, susijusios su tęstiniu profesiniu rengimu ir mokymu kaimo ir atokiose vietovėse buvo nurodytos kelete EESRK nuomonių (2) dėl žemės ūkio ir viešuose posėdžiuose. Šios nuomonės tikslas – apžvelgti padėtį ir pateikti atsakymų į kai kuriuos svarbiausius klausimus.

2.4.

Padėtis kaimo, kalnų vietovėse ir salose visoje ES labai skiriasi. Vieni kaimo regionai yra itin turtingi, nedarbo lygis juose mažas, o augimas tvarus, kituose regionuose gausu ekonominių, su gyventojų mažėjimu ir senėjimu susijusių problemų. Be to, ne visada yra profesinio mokymosi ir tobulinimosi galimybių priimtinu atstumu.

2.5.

Kadangi gyvenimo lygis miestuose ir miesteliuose pagerėjo, daugelis jaunų žmonių išvyko iš kaimo, kalnų vietovių ir salų, dėl to susidaro ekonominis ir socialinis nuosmukis, kuris migracijai didėjant įgauna vis didesnį pagreitį. Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus mažėja bendruomenėje cirkuliuojančių pinigų kiekis, o tai daro poveikį vietos įmonių, parduotuvių ir transporto jungčių perspektyvoms. Padėtis dar labiau prastėja galiausiai prarandant medicinos paslaugas, bankus, mokyklas ir kitas įstaigas.

2.6.

Europos kaimo, kalnų vietovės ir salos mums suteikia daug vietos maisto ir žaliavų. Jose žmonės taip pat gali atsipalaiduoti ir pasimėgauti poilsio, sporto ir kitokia veikla, bet nesant kompetentingų ir kvalifikuotų vietos darbuotojų, kurie galėtų vykdyti veiklą žemės ūkio, miškų, karjerų, viešbučių, meno ir amatų srityse, daugelio šių galimybių nebeliks.

2.7.

Įmonių gebėjimas dirbti šiose sudėtingose vietovėse yra vienas svarbiausių klausimų. Darbdaviams reikia kompetentingų, kvalifikuotų darbuotojų, o tam reikia glaudesnio darbdavių bendradarbiavimo su vietos mokyklomis, techninių mokslų kolegijomis ir universitetais.

2.8.

Būtent regionuose reikia pradėti ir plėtoti mokymo centrų ir įmonių bendradarbiavimą. Valdžios institucijos visais lygmenimis turi skirti deramą ir konkretų dėmesį tęstinio profesinio rengimo ir mokymo diegimui ir plėtojimui kaimo ir periferinėse vietovėse ir (arba) vietovėse, kuriose gyventojų tankumas yra nedidelis, o tam reikėtų ne tik pakankamai investicijų, bet ir paramos, palaikymo ir pagalbos vietos iniciatyvoms, kuriomis skatinamas mokymo centrų ir įmonių bendradarbiavimas.

2.9.

EESRK jau ne kartą pabrėžė, kad privaloma pradėti vykdyti individualų profesinį orientavimą ir konsultavimą (3).

2.10.

Norint plėtoti savarankišką profesinę veiklą ir turėti kvalifikuotų darbuotojų itin svarbi prieiga prie tęstinio profesinio rengimo ir mokymosi. Deja, dauguma profesinio mokymo įstaigų yra tankiai gyvenamose teritorijose, todėl besimokantys asmenys iš kaimo, kalnų vietovių ir salų yra nepalankioje padėtyje, nes jie iki šių centrų turi nukeliauti didelius atstumus. Daugeliu atvejų dėl to jie patiria papildomų išlaidų ir nemažų nepatogumų, ypač jei jie dalyvauja trumpuose arba vienos dienos per savaitę kursuose.

2.11.

Mokymosi galimybių sudarymas kaimo, kalnų vietovėse ir salose yra problema, pripažinta įvairiose ES šalyse. Deja, dauguma programų šiai problemai spręsti dažnai buvo grindžiamos „urbanistiniais sprendimais“, kurie nėra aktualūs kaimo, kalnų vietovėms ir saloms.

2.12.

Europos švietimo sistemos valstybėse narėse labai skiriasi (vienos organizuojamos centralizuotai, kitos – federaliniu lygmeniu, kai atsakomybė tenka regionams), todėl labai sudėtinga rasti sprendimą Europos mastu. Tačiau nors sprendimai ir skiriasi, vis dar verta įvardyti bendras problemas ir keletą bendrų sprendimų siekiant sudaryti galimybę tarpusavio mokymuisi iš geriausios patirties. EESRK pabrėžia, kad dualinę mokymo sistemą, kai mokykla ir įmonė, kurioje mokomasi, imasi bendros atsakomybės dalyvaujant socialiniams partneriams, jis laiko itin tinkama.

2.13.

Organizuojant tęstinį profesinį rengimą ir mokymą kaimo vietovėse galima teikti specializuotą mokymą tam tikrose srityse, kurios yra tiesiogiai susijusios su kaimo ekonomine veikla ir gamtinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, žuvininkystės, miškininkystės, aplinkos, žemės ūkio ir kt. Šis specializuotas mokymas turėtų atitikti kokybės standartus, kurių reikalaujama, kad specialios programos pritrauktų besimokančiuosius, suteikiant tokiuose mokymuose dalyvavusiems žmonėms tikrą kvalifikaciją ir tokiu būdu prisidedant prie vietos socialinio ir ekonominio atsinaujinimo.

3.1.

Mokymą organizuojančios švietimo institucijos ne visada supranta darbą labai mažose ir mažosiose įmonėse. Dauguma profesinio rengimo ir mokymosi kursų buvo orientuoti taip, kad tenkintų poreikius vidutinėse ir didelėse įmonėse, kuriose darbas organizuojamas darbuotojus suskirstant į įvairius departamentus ir kuriose darbuotojai įdarbinami konkrečiam darbui atlikti. Šis masinės pramoninės gamybos pobūdžio darbas grindžiamas tuo, kad kiekvienas atlieka aiškiai nustatytas užduotis ir procedūras, kurias galima nesunkiai įvertinti ir pagal kurias kiekviena kvalifikacija yra susijusi su konkrečiu darbu.

3.2.

Labai mažoms ir mažosioms įmonėms, priešingai, reikia, kad darbuotojai turėtų įvairių įgūdžių ir būtų lankstesni. Darbuotojai nėra įdarbinami konkrečiai užduočiai atlikti, jie dirba labai mažose komandose ir kartu atlieka visas įmonės veikimui reikiamas užduotis. Taigi darbuotojai šiose įmonėse turi atlikti užduotis, kurias didelėse įmonėse atliktų darbuotojai, turintys keletą skirtingų pareigų.

3.3.

Šis veiklos būdas ne visuomet būna suprantamas į miestus orientuotoms švietimo įstaigoms. Pripažinus šią problemą ugdytojams būtų lengviau suprasti, kaip veikia labai mažos ir mažosios įmonės ir kodėl dabartinis į darbą orientuotas mokymas ir kvalifikacijos netinka labai mažų ir mažųjų įmonių veiklai. Tai taip pat padėtų mažosioms įmonėms plėtoti ir remti švietimo ir mokymo galimybes darbo vietoje.

3.4.

Daug labai mažų ir mažųjų įmonių taip pat dirba pagal įvairius klientų poreikius, kuriems dažnai būtini vienkartiniai novatoriški sprendimai. Pavyzdžiui, mažai mechanikos įmonei reikalingi praktiniai gebėjimai „taisyti ir pakartotinai naudoti“. Tai skiriasi nuo daugelio didelių įmonių, kurios netaiso, o sugedusias dalis „pašalina ir pakeičia naujomis“, nebetinkamas detales grąžindamos gamintojui. Šis paprastas pavyzdys paaiškina, kodėl darbuotojams mažose įmonėse reikia papildomų įgūdžių, nebūtinų didelėse bendrovėse. Dėl šios priežasties iškyla „gebėjimų neatitikimo“ problema ir tiek daug Europos labai mažų ir mažųjų įmonių nepritaria esamam profesiniam rengimui ir mokymui bei profesinėms kvalifikacijoms, kurie buvo parengti jų sektoriams.

3.5.

Panašias procedūrines ir su gebėjimais susijusias problemas nurodė labai mažos, mažosios ir vidutinės inžinerijos, architektūros, žemės ūkio, statybos, miškininkystės sektorių įmonės ir gausybė kitų įmonių.

3.6.

Šeimos įmonėse taip pat pasitaiko įvairių problemų, kadangi paveldėtojai dažnai inicijuoja pokyčius ir yra ir besimokantieji, ir galimi vadovai vienu metu. Šeimų vadovaujamose įmonėse sūnų ir dukrų mokymas prasideda daug ankstesniame etape nei didelės įmonės darbuotojų mokymas.

4.1.

Naujų ir esamų darbuotojų mokymas yra problema tais atvejais, kai darbuotojai dalyvauja mokymuose, vykstančiuose toli nuo jų darbo vietos esančiuose techninio mokymo centruose. Jei kelionė į mokymo centrą užtrunka pernelyg ilgai, daugelis labai mažų ir mažųjų įmonių darbdavių mokymą laikys laiko švaistymu.

4.2.

Labai mažos ir mažosios įmonės pripažįsta, kad mokymasis visą gyvenimą ir neformaliuoju mokymu bei savišvieta (4) įgytų gebėjimų bei kvalifikacijos patvirtinimas padeda darbuotojams ir įmonėms vystyti ir diegti daugiau technologijų. Didžiąją dalį mokymosi visą gyvenimą mokomosios medžiagos galima rasti internete naudojantis prieiga prie mokymo vaizdo medžiagos, vadovėlių, elektroninės demonstracijos, e. mokymo kursų ir kitų panašių nuotolinio mokymosi programų. Deja, šios mokymo programos kaimo, kalnų vietovėse ir salose dažnai yra sunkiai prieinamos dėl labai nedidelės plačiajuosčio ryšio spartos (0,4–1,5 Mbps) (5).

4.3.

Atstumas iki mokymo centrų gali tapti ne toks svarbus, jei kursai labai kokybiški ir jei organizuojamas transportas ir kompensuojamos kelionės išlaidos, tačiau tai neišspręstų pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria dauguma besimokančių asmenų kaimo, kalnų vietovėse ir salose.

5.1.

Tęstinis profesinis rengimas ir mokymas yra ypatingas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vykstant ekonominiam ir socialiniam vystymuisi (strategija „Europa 2020“). Jis taip pat prisideda prie teritorinės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungoje.

5.2.

Sudarius sąlygas bendram labui naudotis vietos infrastruktūra, būtų lengviau kaimo, kalnų vietovių ir salų bendruomenėms suteikti tinkamą profesinį mokymą. Valdžios institucijos turėtų daugiau dėmesio skirti kliūčių, trukdančių vietos iniciatyvoms patenkinti nustatytus konkrečius tęstinio profesinio rengimo ir mokymo poreikius, šalinimui. Glaudžiau bendradarbiaujant ir geriau suprantant sunkumus, su kuriais susiduria ir vietos valdžios institucijos, ir projektų iniciatoriai, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, būtų lengviau rasti konstruktyvius sprendimus.

5.3.

Vyriausybės galėtų pasinaudoti galimybe decentralizuoti paslaugas kaimo vietovėse; tai būtų naudinga vietos bendruomenėms (6).

5.4.

Klausyme „Profesinis tobulėjimas ir mokymas kaimo vietovėse“ (7) kelete skaitytų pranešimų buvo kartojama, jog labai svarbu, kad vietos bendruomenės kontroliuotų savo problemas ir ieškotų konkrečių sprendimų. Šis faktas taip pat paskatino iškelti kitus susijusius klausimus ir aiškiai parodė, kad tęstinio profesinio rengimo ir mokymo tobulinimas turi būti daug platesnio plano dalis, užuot vienu metu sprendus keletą bendruomenės problemų.

5.5.

Būtinas visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas. Siekiant šioms bendruomenėms teikti profesinį mokymą, būtina bendradarbiauti su visomis vietos įmonėmis, mokyklomis, mokyklų darbuotojais, besimokančiais asmenimis ir jų šeimomis, bedarbiais, darbuotojais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir savanoriais ir įvertinti ilgalaikius bendruomenės poreikius. Tam, kad bendruomenės turėtų galimybę ieškoti savo sprendimų, buvo nurodyta, kad visų pirma būtina įgalinti vietos gyventojus ir kad kai kurie iš jų turi tapti pokyčių iniciatoriais.

5.6.

Be to, buvo įvardyta dar viena spręstina problema – būtina stiprinti politinę valią vietos, regionų ir nacionaliniu valdžios lygmenimis siekiant užtikrinti, kad šios bendruomenės gautų ilgalaikę finansinę paramą ir pagalbą infrastruktūros klausimais.

5.7.

Komunikacija naudojantis mobiliuoju ir fiksuotu plačiajuosčiu ryšiu įvardyta kaip svarbus veiksnys organizuojant profesinį rengimą ir mokymą, visų pirma ugdant IRT gebėjimus, be kurių nebeapsieinama darbe ir namuose. Norint naudotis prietaisais ir prieiga prie paslaugų, reikalingos skaitmeninės žinios ir gebėjimai. Šie gebėjimai dabar yra svarbi kiekvieno asmens ekonominio ir socialinio gyvenimo dalis, todėl jie turėtų būti ugdomi visuose mokymo etapuose ir formose – nuo pradinės mokyklos iki suaugusiųjų mokymo (8). Vykdant politiką taip pat reikia atsižvelgti į vietos gyventojų ypatumus – amžių, išsilavinimo ir pajamų lygį. Tęstiniam profesiniam rengimui ir mokymui kaimo vietovėse taip pat galima naudoti atvirojo ir nuotolinio mokymosi galimybes (e. mokymąsi ir atvirąjį mokymąsi) siekiant tiesioginį mokymą papildyti tam tikrais dalykais ar mokymo veikla, kuriai vykdyti būtina prieiga prie technologijų ir jungčių.

5.8.

Visuotinė prieiga prie spartaus plačiajuosčio ryšio yra būtina socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimui. Taigi planus plačiau naudoti struktūrinius ir kaimo plėtros fondus ir jų lėšomis papildomai finansuoti komerciniu požiūriu perspektyvios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimą reikėtų vertinti teigiamai. Vis dėlto ne mažiau svarbu, kad šio investicijų srauto naudą pajustų visuomenė: jai būtų teikiamos kokybiškos paslaugos (pavyzdžiui, medicinos paslaugos, suteikiama prieiga prie vietos valdžios ir kt.) ir pastebimai sumažėtų išlaidos visiems galutiniams naudotojams. Siekiant visuotinės prieigos prie spartaus plačiajuosčio ryšio mažuose miesteliuose ir kaimuose, taip pat svarbios viešosios erdvės, kuriose galima nemokamai naudotis belaidžiu internetu.

5.9.

Pripažįstama, kad gyvenimui ir darbui kaimo, kalnų vietovėse ir salose reikalingų gebėjimų ugdymas yra sudėtingas klausimas, kuriam kiekviena vietos bendruomenė turi taikyti integruotą požiūrį, kaip buvo siūlyta VOLONTEUROPE projekte per kampaniją dėl Europos piliečių kaimo vietovėse izoliacijos (9). Įmonėms ir vietos bendruomenėms turėtų būti skiriama atitinkama Europos socialinio fondo parama tęstiniam profesiniam rengimui finansuoti ir sudarytos palankios sąlygos šiai paramai gauti. Be to, labai svarbu, kad finansinė parama nebūtų grynai komercinio pobūdžio. Itin svarbi galimybė naudotis esamomis lėšomis, pavyzdžiui, pagal LEADER ir BIVP (bendruomenės inicijuota vietos plėtra). Tai sudarys palankesnes sąlygas vietos veiklos grupėms, bendruomenės organizacijoms ir pilietinei visuomenei atlikti savo vaidmenį užtikrinant nuolatinį pagrindą veiklai, finansavimui, dalyvavimui ir pagalbai.

5.10.

Europos vietos ir regionų valdžios institucijos yra susibūrusios į tinklus, kurie įsipareigojo bendradarbiauti profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse. Tai būtent Europos regionų fondas moksliniams tyrimams, švietimui ir mokymui (FREREF) ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų asociacija visą gyvenimą trunkančio mokymosi klausimais (EARLALL). Su šiais Europos tinklais turi būti sprendžiamas ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo galimybių klausimas ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, kadangi bendradarbiavimo sritys gali būti apibrėžiamos ir susijusių sektorių partnerystės gali būti kuriamos būtent regionų lygmeniu, t. y. tarp vietos ir regionų valdžios institucijų, įmonių ir socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir įdarbinimo, mokymo bei profesinio orientavimo centrų ir kt.

5.11.

Pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti skatinamos dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir novatoriškais požiūriais į kaimo izoliuotumą. Jų atstovai turėtų turėti galimybę atlikti aktyvų vaidmenį Europos fondų, kurie daro poveikį kaimo plėtrai (EŽŪFKP, ESIF) valdymo struktūroje, realiai dalyvauti rengiant programas ir prižiūrint stebėsenos komitetus nacionaliniu lygmeniu ir įtraukti vietos grupes ir pažeidžiamas grupes į projektų kūrimą ir įgyvendinimą. Nevalstybinių mokymo įstaigų srityje puikus pavyzdys yra N. Grundtvig (10) liaudies universitetų judėjimas (kuris XIX a. prasidėjo Danijoje ir nuo to laiko labai sėkmingai išplito kitose šalyse). Pilietinės visuomenės organizacijų atstovai taip pat turi informuoti Europos Komisiją apie prastą valstybių narių praktiką siekiant užtikrinti, kad Vyriausybės laikytųsi savo įsipareigojimų konsultuotis su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais (visų pirma vietos lygmeniu) ir juos įtraukti į Europos programų kūrimą, įgyvendinimą ir vertinimą.

5.12.

EESRK ragina pasinaudoti ES jaunimo garantijomis siekiant skatinti jaunosios kartos švietimą ir mokymą kaimo vietovėse. ES subsidijos turėtų būti nukreiptos visų pirma į tai, kaip sustiprinti sėkmingos ir novatoriškos patirties perdavimą ir kaip šią patirtį įgyvendinti praktiškai.

6.1.

Ši nuomonė parodė, kad svarstomas klausimas yra labai sudėtingas. Būtų buvę galima išsamiau išnagrinėti įvairias susijusias problemas, pavyzdžiui, transporto, būsto kaime, medicinos ir socialinių paslaugų, kaimo įmonių skatinimo mokesčių lengvatomis, turizmo vystymo ir dar daugiau idėjų, kurios buvo paminėtos mūsų diskusijose per klausymą.

6.2.

Tačiau pripažįstame, kad visų šių klausimų negalima išnagrinėti vienoje nuomonėje. Vis dėlto rekomenduotume juos išnagrinėti būsimose nuomonėse.

6.3.

Reikia išsamesnių tyrimų siekiant suprasti, kokias užduotis turi atlikti labai mažos ir mažosios įmonės ir kaip šios užduotys yra paskiriamos; tai savo ruožtu darytų poveikį labai mažų ir mažųjų įmonių kvalifikacijų ir mokymo rengimui.

6.4.

EESRK siūlo inicijuoti tyrimą, kuris padėtų rasti nuomonėje iškeltų problemų sprendimus.

6.5.

EESRK ragina surengti tarpinstitucinį dialogą dėl problemų ir galimų sprendimų, kuriame dalyvautų keleto Komisijos generalinių direktoratų, pilietinės visuomenės (EESRK), vietos ir (arba) regionų valdžios institucijų (RK) ir Europos profesinio mokymo plėtros centro atstovai.

28.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/8

Pranešėjas:

Pierre-Jean COULON

1.1.

Po Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumo, surengto Belgrade 2015 m. birželio 2–3 d., EESRK ragina „toliau stiprinti Energijos bendriją, kurios tikslas ES energetikos acquis taikyti ES narystės siekiančiose ir kaimynystės politikoje dalyvaujančiose šalyse, ir ją aktyviau integruoti į energetikos sąjungos projektą; energija turėtų tapti vienu iš regiono vystymosi ir tarpusavio ryšių stiprinimo veiksnių, o Vakarų Balkanų piliečiams turėtų būti aiškiai pristatyta stojimo į ES ekonominė nauda ir nauda aplinkai.“

1.2.

Į energetikos sąjungos energetikos tinklų jungčių projektą reikėtų įtraukti ir Vakarų Balkanus.

1.3.

Esama dujų transporto ir paskirstymo infrastruktūra turi būti panaudojama optimaliai; būtina taikyti srauto priešinga kryptimi metodą. Reikia apsvarstyti visus tyrimus dėl galimų naujų struktūrų, kaip antai:

1.4.

Reikėtų išnagrinėti galimybę kaupti bendras dujų atsargas regione nepriklausomai nuo nacionalinių pajėgumų stiprinimo.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad buvo atnaujinti tyrimai dėl suskystintų gamtinių dujų (suskystintos gamtinės dujos – SGD) metano terminalo įrengimo Adrijos jūroje, ir remia šio projekto įgyvendinimą.

1.6.

Būtinos investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Investicijos turi būti grindžiamos sustiprintais tinklais ir jungtimis ir aiškia bei stabilia teisine sistema.

1.7.

Būtina užtikrinti nuolatinį Balkanų pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą Energijos bendrijos susitikimuose ir jos pagrindiniai atstovai turi būti EESRK ir jo partneriai Vakarų Balkanų regiono šalyse.

1.8.

EESRK ragina aktyviau plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą ir įgyvendinti projektus energetikos srityje, kadangi tai padės stiprinti regioninį stabilumą ir kurti darbo vietas.

1.9.

Vienas iš Sąjungos acquis teisės aktų yra Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, kuri yra ypač svarbi ir pagal ją turi būti įgyvendinamos konkrečios programos susijusiose šalyse. Reikia skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą diegiant pažangiuosius skaitiklius ir priimant bendrus sprendimus. Energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmonių veiklą ir leidžiantys kurti ne tik žaliąsias, bet ir tradicines darbo vietas.

2.1.

ES acquis, kuris yra būtina naujos valstybės narės stojimo į Europos Sąjungą proceso dalis susideda iš 35 skyrių; vienas jų – t. y. 15 skyrius — skirtas energijai; tai patvirtina energijos klausimo svarbą. Šis klausimas jau buvo svarstomas Juodkalnijos stojimo procese ir netrukus bus aptariamas Serbijos stojimo procese. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad energetikos klausimai yra naudingi ar būtini ir daugelyje kitų skyrių – į energetiką būtina atsižvelgti žemės ūkio, transporto, verslo, socialinių klausimų, aplinkos ir kitose srityse.

2.2.

Pietryčių Europos regione yra dabartinių ES valstybių narių, taip pat valstybių, kurios yra oficialios kandidatės ir yra įvairiuose pasirengimo stojimui proceso etapuose, taip pat potencialių šalių kandidačių.

2.3.

Derybų dėl stojimo laikotarpiu šalys kandidatės turėtų būti raginamos kuo greičiau įgyvendinti ES acquis, kad būtų skatinama jų integracija į ES energijos vidaus rinką ir taip užtikrinama nauda jų piliečiams.

2.4.

Naujos sudėties Europos Komisija energetikos sąjungos sukūrimą apibrėžė kaip vieną iš pagrindinių prioritetų; vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų atsakingas tik už šią sritį, o sprendžiant su tuo susijusius klausimus dalyvauja mažiausiai dvylika kitų Komisijos narių. Šios energetikos sąjungos, kurią sukurti EESRK ragina jau kelerius metus (žr., pvz., TEN/493), klausimas galiausiai yra įtrauktas į darbotvarkę, taigi jį sprendžiant turi būti įtrauktos šalys, kurios į Europos Sąjungą greičiausiai įstos artimiausiu metu ar vidutinės trukmės laikotarpiu; pirmiau minėtoje nuomonėje aiškiai pabrėžiama, kad į šias šalis būtina atsižvelgti.

2.5.

2015 m. vasario 25 d. Europos Komisijos paskelbtoje Energetikos sąjungos strateginėje programoje, kuri nagrinėjama nuomonėje TEN/570, siūloma stiprinti Energijos bendriją. Joje pabrėžiama, kad būtina tolesnė ES ir Energijos bendrijos šalių energijos rinkų integracija. Be to, kalbant apie tiekimo krizių valdymą, programoje aiškiai minimi šios bendrijos nariai. Joje taip pat numatyta reguliariai atnaujinti energetikos infrastruktūros bendro intereso projektus ir šis atnaujinimas ateityje galėtų apimti Energijos bendrijos intereso projektus.

2.6.

Būtina užtikrinti tradicinės ir atsinaujinančiosios energijos pusiausvyrą; šiuo tikslu būtina sukurti naujas energetikos tinklų jungtis arba stiprinti esamas jungtis su Europos Sąjungos tinklais. Dujos yra svarbi sritis; saugus jų tiekimas turi būti užtikrintas energetikos tinklų jungtimis su ES, taip pat pastatant metano terminalą. Be to, tam tikrų galimybių teikia dujotiekio „Turkijos srautas“ projektas, kuriuo pakeičiamas neįgyvendintas „Pietų srauto“ projektas, taip pat Transadrijos vamzdyno (TAP) ir Jonijos–Adrijos dujotiekio (IAP) projektai. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad šis regionas beveik neišvengiamai yra jungiamoji grandis tarp gamybos (naftos, dujų) regionų ir didžiųjų Europos Sąjungos vartotojų regionų. Visų pirma reikėtų naudotis esama infrastruktūra, kuri dažnai išnaudojama nepakankamai; būtina skatinti taikyti srautų priešinga kryptimi metodą atsižvelgiant į poreikį užtikrinti energijos tiekimo saugumą, pirmenybė neturėtų būti teikiama dideliems ir pažeidžiamiems dujotiekiams.

3.1.

Kaip neseniai teigė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (TEN/562, TEN/570 ir kt.), energetikos srityje valdymo aspektas yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas lengviau pasirinkti energijos šaltinius, koordinuoti investicijas (ypač investicijas į infrastruktūrą), užtikrinti valstybių ir įvairių suinteresuotųjų šalių solidarumą, įskaitant pilietinę visuomenę (socialinius partnerius, vartotojus, aplinkos organizacijas ir t. t.), apibrėžti vaidmenį ir funkcijas.

3.2.

Daugeliu požiūrių pagrindas tokiam valdymui buvo parengtas, kai 2006 m. liepos mėn. buvo įkurta Energijos bendrija, kuriai priklauso visos Vakarų Balkanų šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Kroatija, Kosovas ir Serbija). 2010 m. prie Energijos bendrijos prisijungė Moldova, o 2011 m. – Ukraina. Gruzija taip pat yra kandidatė į nares. Be to, reikėtų pažymėti, kad Norvegija, Armėnija ir netgi Turkija turi stebėtojo statusą.

3.3.

Sutartimi siekiama į ES energijos vidaus rinką įtraukti, be kita ko, Pietryčių Europos šalis. Ja siekiama:

3.4.

Nors ketinimai yra pagirtini, pastaraisiais metais padaryta veikiau menka pažanga.

3.4.1.

Europos Komisijos pasiūlytame energetikos sąjungos procese numatyta neapsiriboti tarpinstituciniais ES ir Energijos bendrijos valstybių narių santykiais. Todėl EESRK turėtų tapti svarbiu procedūrų plėtros proceso dalyviu ir į Europos dialogą energetikos klausimais įtraukti visus regiono energetikos padėties aspektus.

3.4.2.

Siekiant priimti ES acquis energetikos srityje ir integracijos į vidaus rinką, būtina regione iš esmės keisti energijos kainų nustatymo praktiką ir atsižvelgti į faktines išlaidas, o ne vykdyti kainų „subsidijavimo“ politiką.

3.4.3.

Atitinkamai galėtų būti pasitelkiamos per plėtros procesą sukurtos pilietinės visuomenės struktūros, tokios kaip jungtiniai konsultaciniai komitetai (pvz., kol kas dar neveikiantis buvusiosios Jugoslavijos Respublika Makedonijos komitetas ir jau veiklą vykdantys derybas pradėjusių šalių kandidačių Juodkalnijos ir Serbijos komitetai) ir Vakarų Balkanų stebėsenos komitetas.

4.1.

Įsitikinome, kad būtina stiprinti tarpsisteminį ryšį ne tik regione, bet ir iš išorės ir į išorę, taip pat tiekimo maršrutus (ypač gamtinių dujų sektoriuje) ir galbūt statyti metano terminalą. Akivaizdu, kad jis būtų statomas Adrijos jūros regione; juo bendrai naudotųsi regiono valstybės (arba bent jų dauguma); jis palengvintų SGD tiekimą iš tolimesnių šaltinių, o po tam tikro laiko – ir iš Viduržemio jūros rytinės dalies (terminalo Kipre).

4.1.1.

Įgyvendinant Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumą neseniai, t. y. 2015 m. liepos 10 d., Europos Komisijos pasirašytas susitarimo memorandumas su Austrija, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Vengrija, Italija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Albanija, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija ir Ukraina, turėtų paskatinti įvairinti gamtinių dujų tiekimą ir rinkos integraciją regione. EESRK ragina Juodkalniją dalyvauti šiame susitarime.

4.2.

Iš tiesų nėra nustatytas tinkamas regioninis energijos rūšių derinys; nesukurta tikra rinka, įvairiose šalyse energijos rūšių derinio struktūra yra skirtinga, o kainos beveik visada reguliuojamos ir dažnai palaikomos dirbtinai žemos, o tai neskatina didinti energijos vartojimo efektyvumą ar investuoti į šaltinių įvairinimą.

4.3.

Iš tiesų, apskritai beveik 50 % suvartojamos energijos šaltinis yra anglis, nafta ir naftos produktai – per 30 %, o dujos sudaro „tik“ apie 10 % Gamybos iš atliekų ir biokuro mastai auga, tačiau išties koordinuoto plano nėra.

4.4.

Remiantis keletu šaltinių (Tarptautine energetikos agentūra (TEA), Atsinaujinančiosios energijos politikos tinklu (REN)) bei tyrimais, Vakarų Balkanų šalys turi didelį atsinaujinančiosios energijos potencialą, kurį reikia sutelkti, ir būtina pasinaudoti investicijomis siekiant suteikti toms šalims galimybę dalyvauti įgyvendinant ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją:

4.4.1.

Šias galimybes reikia įvertinti atsižvelgiant į koordinuotas investicijas, o visų pirma – į galimybes plėtoti veiklą ir kurti darbo vietas, ypač naujų energetikos technologijų (žaliųjų darbo vietų) srityje, taip pat spręsti energijos nepritekliaus problemą. Energijos bendrija turėtų padėti plėtoti šią veiklą visų pirma kreiptis į EIB.

4.4.2.

Stojimo procese numatyta „pilietinės visuomenės priemonė“ turėtų padėti įgyvendinti pasiūlytus piliečių energijos projektus (asociacijų, kooperatyvų, NVO projektai).

28.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/12

Pranešėjas:

Stefano PALMIERI

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atkreipia dėmesį į tai, kad „ES Alpių regiono strategija (EUSALP)“ priimama ypatingu laikotarpiu, kai, viena vertus, ir toliau jaučiamas neigiamas finansų krizės poveikis realiajai ekonomikai, kita vertus, bandoma skatinti ir įgyvendinti struktūrinius pokyčius ekonomikos, aplinkos apsaugos ir socialinių reikalų srityse ypatingą dėmesį skiriant piliečių gyvenimo kokybei bei gerovei.

1.2.

EESRK nurodo, kad su EUSALP susijusioms teritorinėms sistemoms, t. y. penkioms valstybėms narėms (Italija, Prancūzija, Austrija, Vokietija ir Slovėnija) ir dviem ES nepriklausančioms šalims (Šveicarija ir Lichtenšteinas) būdinga tai, kad jų ekonomikos išsivystymas, aplinkos tvarumas ir socialinė sanglauda gerokai viršija Europos vidurkį, be to, jos turi senas teritorinio bendradarbiavimo tradicijas.

1.2.1.

Nepaisant šių akivaizdžių ypatumų, EESRK mano, kad EUSALP Alpių regionui suteiks pridėtinės vertės, nes ji padės išsaugoti ir, kai įmanoma, gerinti aukštus ekonominius, aplinkos apsaugos ir socialinius standartus, kurie yra šių teritorinių sistemų išskirtinis bruožas.

1.2.2.

EESRK vertina EUSALP kaip vystymosi variklį, leidžiantį stiprinti konkurencingumą ir sanglaudą visoje Europoje pagal Europos sanglaudos politikos tikslus ir jos esminius bendradarbiavimo ir solidarumo principus.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šios teritorijos, kaip antai Alpių kalnų vietovės, turi bendrų teritorinių ypatumų.

1.3.1.

EESRK pažymi, kad Alpės – ne tik antras didžiausias Europos biologinės įvairovės rezervatas, bet ir viso regiono tapatybės ir savitumo elementas. Savo dydžiu ir forma Alpės tam tikrais atvejais yra materialioji ir nematerialioji erdvinė skiriamoji linija, o kitais atvejais tai – kryžkelė tarp įvairių teritorinių lygmenų vertinant iš ekonominės, aplinkosauginės, kultūrinės ir socialinės perspektyvos.

1.4.

EESRK palankiai vertina Europos Sąjungos Alpių regiono strategiją (EUSALP), tačiau mano, kad būtina ją papildyti.

1.5.

EESRK apgailestauja dėl to, kad EUSALP socialiniam aspektui neskiriama tiek pat dėmesio, kaip kad ekonominiam ir aplinkos apsaugos aspektams. Todėl EESRK norėtų, kad apibrėžiant strategiją būtų aiškiai integruotas socialinis matmuo, kad būtų plėtojamas augimo modelis, galintis užtikrinti konkurencingumą ir kartu socialinę įtrauktį ir apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims.

1.5.1.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad būtina stiprinti kompleksinį EUSALP tikslų pobūdį siekiant labiau suvienodinti ir suderinti ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą taikant holistinį požiūrį į vystymąsi ir socialines inovacijas.

1.6.

Nors, viena vertus, EESRK mano, kad EUSALP nustatyti tikslai dera su strateginiais Alpių regiono prioritetais, kita vertus, jis rekomenduoja EUSALP papildyti taip, kad būtų galima iš tikrųjų iššūkius paversti konkurencingumą ir sanglaudą didinančiais veiksmais konkrečiai atsižvelgiant į ekonomikos globalizaciją, demografines tendencijas, klimato kaitą, energetikos klausimus ir geografinę padėtį.

1.7.

Teminio prioriteto „Ekonomikos augimas ir inovacijos“ klausimu EESRK mano, kad būtina vystyti inovacijų rėmimo strategijas, kurios būtų veiksmingesnės konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo požiūriu, pritraukti naujų investicijų, stiprinti paramą žemės ūkiui ir miškininkystės sektoriui, pasinaudoti įvairių formų turizmu, kuris būdingas šiam regionui. (Išsamesnės informacijos žr. 3.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 3.7 punktuose).

1.8.

Teminio prioriteto „Judumas ir transporto jungtys“ klausimu EESRK mano, kad būtina imtis veiksmų, kuriais siekiama sumažinti prekių ir keleivių vežimą kelių transportu, skatinti ekologiškai tvarų susisiekimą su turistinėmis vietomis, mažinti kelių eismą miestuose ir priemiesčiuose, užtikrinti galimybę naudotis paslaugomis ir ryšį visuose Alpių regiono teritoriniuose matmenyse. (Išsamesnės informacijos žr. 3.8, 3.9 ir 3.10 punktuose).

1.9.

Teminio prioriteto „Aplinka ir energetika“ klausimu EESRK mano, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo ir jų racionalaus naudojimo, remti ekologinius ryšius, įgyvendinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, užtikrinti patikimą, prieinamos kainos ir aukštos kokybės energijos tiekimą. (Išsamesnės informacijos žr. 3.11, 3.12 ir 3.13 punktuose).

1.10.

EESRK mano, kad EUSALP būtinas veiksmingas daugiapakopis valdymas, kuris leistų pasinaudoti „horizontaliojo matmens“ (pilietinės visuomenės dalyvavimas) ir „vertikaliojo matmens“ (vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas) privalumais visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

1.11.

EESRK ragina pradėti nuolatinį gebėjimų stiprinimo procesą, kuris papildytų ir skatintų aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą EUSALP rengimo procesuose, ir inicijuoti nuolatinį forumą, kuris atstovautų ir remtų Alpių regiono socialinius ir ekonominius partnerius, taip pat ir veikiančius atskiruose regionuose, kuriems taikoma ši strategija.

1.11.1.

Todėl EESRK siūlo pradėti konkrečią programą „Going Local – EUSALP“, kurioje būtų numatytas visų Komitete atstovaujamų organizacijų, suinteresuotų ar susijusių su EUSALP siūlomais vystymosi procesais, aktyvus dalyvavimas. Įgyvendinant programą „Going Local – EUSALP“, būtų įmanoma pradėti vietos pilietinei visuomenei skirtą informavimo ir mokymo veiklą, numatytą veiksmų plane, ir galbūt įtraukti įvairius vietos veikėjus, kartu užtikrinti bendrą siūlomų priemonių pasirinkimo procesą.

1.12.

EUSALP stebėsenos ir vertinimo sistemų klausimu EESRK mano, kad būtina integruoti „kiekybinį“ vertinimą taikant „kokybinius“ rodiklius, atitinkančius „ne tik BVP“ metodą.

1.13.

EESRK tikisi, kad Europos priemonių, kurios turi būti įgyvendintos EUSALP srityje, ekonominis tvarumas bus sustiprintas įgyvendinant strategiją, skirtą pasinaudoti 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų tiesiogiai valdomų Europos programų sinergija ir papildomumu, ir taikant priemones, numatytas pagal „bendruomenės inicijuotos vietos plėtros“ principą.

1.14.

EESRK mano, kad, siekiant įgyvendinti EUSALP nustatytus tikslus, taip pat labai svarbu pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) teikiamomis finansavimo galimybėmis ir skatinti kartu pritraukti ir privačias investicijas, kaip siūloma Jeano-Claude’o Junckerio plane.

1.15.

EESRK palankiai vertina šiame veiksmų plane siūlomas priemones, kuriomis siekiama pasinaudoti EUSALP ir kitų jau įgyvendinamų makroregioninių strategijų sinergija, be kita ko, siekiant pritaikyti makroregiono koncepciją kitose strateginėse ES srityse Europos ekonomikos konkurencingumo ir socialinės sanglaudos požiūriu, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono vakaruose ir Balkanuose.

2.1.

Šios nuomonės tikslas – įvertinti „Veiksmų planą dėl ES Alpių regiono strategijos (EUSALP)“ (1) organizuotos pilietinės visuomenės požiūriu. Nuomonė paremta ir toliau plėtojama atsižvelgiant į EESRK tiriamąją nuomonę „ES Alpių regiono strategija“ (2) ir 2015 m. birželio 25 d. Isproje (Italija) surengto klausymo išvadas, taip pat į kitas EESRK nuomones dėl makroregioninių strategijų (3).

2.2.

Siekiant EUSALP veiksmų plane įvardytus uždavinius paversti ekonominio konkurencingumo ir socialinės sanglaudos veiksniais, būtina remti vystymosi politikos įgyvendinimą laikantis Europos Sąjungos sutarties (4) 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų gairių ir taikant holistinį požiūrį į vystymąsi ir socialines inovacijas.

2.2.1.

Stiprinant holistinį požiūrį į EUSALP bus galima veiksmingai remti šio makroregiono konkurencingumą ir sanglaudą, įgyvendinant politiką ir projektus, galinčius užtikrinti tikrą ekonominių, aplinkos apsaugos ir socialinių tikslų tarpusavio priklausomybę.

2.2.2.

EUSALP turi būti planuojama ir įgyvendinama atsižvelgiant į socialines inovacijas, t. y. vystymosi procesą, sudarantį galimybę skatinti ir remti naujų idėjų realizavimą, o jos turi ne tik stiprinti ekonominį konkurencingumą, bet ir funkcionaliai tenkinti Alpių regione gyvenančių asmenų ir visos visuomenės poreikius.

2.3.

Atsižvelgiant į EESRK tyrimus ir įvertinimus nuomonėje „Strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (5) ir pranešime „Strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra“ (6), akivaizdu, kad EUSALP yra naudinga priemonė siekiant užtikrinti atsparią socialinę ir ekonominę sistemą, t. y. priemonė, galinti Alpių regiono pilietinei visuomenei garantuoti „apsaugą ir vystymąsi“.

2.3.1.

Alpių makroregiono atsparumo didinimas yra lemiamas veiksnys siekiant didinti pilietinės visuomenės gebėjimą atlaikyti, valdyti ir šalinti poveikį, daromą krizių ir struktūrinių pokyčių, kurie vis dažniau vyksta mūsų socialinėse ir ekonominėse sistemose, taip pat siekiant paremti Alpių regiono ekonominį konkurencingumą socialinės sanglaudos ir tvarumo požiūriu.

2.4.

Atsižvelgiant į Politinėje rezoliucijoje dėl ES Alpių regiono strategijos įgyvendinimo (Grenoblio konferencija) (7) priimtus sprendimus, veiksmų plane nurodomi šioje bendradarbiavimo erdvėje kylantys uždaviniai, politiniai prioritetai, tikslai ir konkretūs veiksmai, taip pat keletas projektų idėjų pavyzdžių.

2.5.

EUSALP veiksmų plane nustatyti pagrindiniai uždaviniai ir tikslai yra susiję su ekonomikos globalizacija, demografiniais pokyčiais, klimato kaita, energetikos klausimais ir geografine padėtimi. Nors EESRK teigiamai vertina EUSALP veiksmų plano nuostatas, jis mano, kad būtina į jį įtraukti toliau nurodytus tikslus.

2.5.1.

Skatinti dinamišką verslumo sistemą ir remti regiono įmonių konkurencingumą diegiant inovacijas siekiant stiprinti ekonomikos sistemos gebėjimus veiksmingai spręsti ekonomikos globalizacijos keliamas problemas, tenkinti pilietinės visuomenės poreikius ir užtikrinti užimtumą bei naujų kokybiškų darbo vietų kūrimą.

2.5.2.

Skatinti stiprinti gebėjimus, pagrįstus tradicijomis ir socialine įvairove, padėti išsaugoti teritorijoms būdingas savitas vertybes ir kartu skatinti naudotis vietinėmis žiniomis bei tradicijomis ir jomis remiantis skatinti ekonomikos vystymąsi ir socialinę įtrauktį.

2.5.3.

Remti iniciatyvas, kuriomis siekiama veiksmingiau spręsti demografinių pokyčių problemą, būdingą Alpių regionui, ypatingą dėmesį skiriant sudėtinio poveikio, kurį kelia senėjančios visuomenės ir migracijos procesai, valdymui.

2.5.4.

Skatinti procesus, kuriais siekiama švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos atitinkamuose regionuose, konkrečiai atsižvelgiant į poveikį aplinkai, biologinei įvairovei, ūkinei veiklai ir piliečių gyvenimo sąlygoms (8).

2.5.5.

Remti energetikos uždavinius, kuriais siekiama paklausos tvarumo, saugumo ir įperkamumo įmonėms ir piliečiams, skatinamos investicijos į mažiau kainuojančius, švaresnius energijos išteklius, atviresnė ir konkurencingesnė makroregioninė energijos rinka, mažesnės išlaidos naudojant vietinius energijos išteklius ir tradicinę (pvz., biomasės, vandens ir geoterminę energiją) bei netradicinę (pvz., vėjo ir saulės) atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

2.5.6.

Plėtoti politiką ir veiksmus, kuriais siekiama pasinaudoti geografiškai strategiška Alpių regiono padėtimi, visų pirma transporto srityje, visapusiškai vadovaujantis aplinkos apsaugos ir išsaugojimo principais. Taip pat turi būti remiami nauji teritorijų bendros atsakomybės ir tolygaus bendradarbiavimo metodai, pavyzdžiui, vertikalieji didmiesčių ir kaimo, kalnų bei turistinių vietovių ryšiai.

2.5.7.

Skatinti proporcingas, teisingas ir visuotines galimybes naudotis visuotinės svarbos paslaugomis siekiant patenkinti Alpių regiono gyventojų poreikius ypatingą dėmesį skiriant „geografinių trūkumų“ turinčioms teritorinėms sistemoms.

2.5.8.

Padėti užtikrinti biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir gamtos išteklių apsaugą ir tvarų valdymą išlaikant išsaugojimui skirtų veiksmų ir ekosistemų paslaugų ir produktų racionalaus panaudojimo tinkamą pusiausvyrą, taip pat proporcingiau paskirstant su jų naudojimu susijusius privalumus.

2.5.9.

Skatinti apibrėžti socialinio referencinio matmens integravimą planuojant priemones, susijusias su darbo sąlygomis, socialine apsauga, lyčių klausimais, neįgaliaisiais ir imigrantais.

2.5.10.

Apibrėžti ir išplėtoti specialų „funkcinį tikslą“, nustatytiną rengiant ir įgyvendinant vystymosi procesus, skirtus sumažinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų disbalansą, t. y. atlikti naudingą „išbandymą“, kaip panaudojami sanglaudos politikos rezultatai visoje Europoje.

2.5.11.

Regionų ir vietos lygmenimis skatinti kuo platesnio masto šiam regionui aktualių ekonominių, socialinių bei aplinkosauginių sprendimų rengimo, diskusijų ir mainų procesą naudojant kitose vietose ir skirtingomis sąlygomis pasitvirtinusius metodus, kurie suburtų piliečių atstovus, ekonominius ir socialinius partnerius ir atstovaujamąsias pilietinės visuomenės organizacijas.

3.1.

Pagrindinis uždavinys, kurį turėtų padėti spręsti Alpių regiono strategija – tai suderinti ekonomikos, aplinkos apsaugos ir socialinius tikslus ir užtikrinti geresnę jų pusiausvyrą.

3.2.

EESRK teigiamai vertina EUSALP veiksmų planą, tačiau mano, kad trys teminiai prioritetai („ekonomikos augimas ir inovacijos“, „judumas ir transporto jungtys“ ir „aplinka ir energetika“) turi būti papildyti ir tobulinami.

3.3.

Nors, kaip nurodyta Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje  (9), į Alpių regiono strategiją įtrauktuose regionuose inovacijų lygis viršija Europos vidurkį, akivaizdu, kad politikos priemonės ir strategijos, skirtos prisidėti prie „tradicinių“ inovacijų formų, duoda mažai naudos konkurencingumo didinimo ir naujų darbo vietų kūrimo požiūriu, palyginti su skirtomis investicijomis.

3.4.

Todėl būtina stiprinti veiklos priemones, skirtas „atviroms inovacijoms“ (10) remti, t. y. modelį, grindžiamą „keturgubo sraigto“ koncepcija, pagal kurį valdžios institucijos, įmonės, universitetai ir pavieniai asmenys (piliečiai) dirba kartu su inovacijomis susijusiuose procesuose (bendras kūrimas, tyrimai, bandymai ir taikymas), siekdami kurti naujus produktus ir paslaugas, tenkinančius tikrus galutinių naudotojų poreikius.

3.5.

Alpių regiono vystymasis yra susijęs su vietinių gamybos grandinių ir apylinkių, kurios sudaro gamybos sistemos pagrindą, plėtra. Būtina aktyviau įgyvendinti vystymosi politiką, kad būtų pritraukta naujų investicijų, ypač „naujoms pramonės šakoms“, siekiant ne tik kuo labiau padidinti gamybos efektyvumą, bet ir sustabdyti gyventojų mažėjimą „periferinėse“ zonose.

3.6.

Labai svarbu remti priemones, kuriomis skatinamas darbuotojų mokymas ir profesionalumo didinimas tiek „tradiciniuose“, tiek ir naujuose gamybos sektoriuose (įskaitant kultūros ir kūrybos sektorių).

3.7.

Žemės ūkis, ypač kalnų regionuose, ir miškininkystė – tai remtini ekonomikos sektoriai, kuriems turi būti teikiama pagalba siekiant išsaugoti antropogeninį kraštovaizdį, skatinti gyventojų įsikūrimą periferinėse zonose, išlaikyti infrastruktūrą kalnuotose vietovėse ir tiekti žaliavas aukštos kokybės maisto ir kitokiems produktams.

3.7.1.

Siekiant gerinti kalnų žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumą, reikia pirmenybine tvarka skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama išnaudoti specialių „kalnų produktų“ kokybės ženklų privalumus, remti labiau struktūruotas skirtingų Alpių regiono kalnuotų vietovių tarpusavio bendradarbiavimo ir pastarųjų bei miesto sistemų bendradarbiavimo formas, be kita ko, įgyvendinant projektus pagal 2014–2020 m. Bendrijos programas (11) (ypač iniciatyvas, kuriomis skatinama vartoti kalnų žemės ūkio produktus).

3.8.

Alpių regionui priklausančių sričių turizmui būdinga paklausios turistinės veiklos įvairovė: kraštovaizdžio turizmas, aktyvus turizmas ir sportas, sveikos gyvensenos ir poilsinis turizmas, kultūrinis turizmas, išvažiuojamųjų konferencijų ir renginių organizavimas ir netgi turizmas apsipirkimo tikslu.

3.8.1.

Ypač svarbu skatinti tvarų turizmą, šiuo tikslu įgyvendinant integruotą politiką, kuri padėtų nustatyti Alpių regiono apsaugos taisykles ir vykdyti tvaraus vystymo modelių sklaidą. Taip pat būtina remti procesus, kurie mažintų turistų atvykimo sezoniškumą, skatinant dar pakankamai neišnaudojamas turizmo formas (pvz., sveikatinimo turizmas) ir iš esmės gerinant paslaugų kokybę kalnų vietovėse.

3.9.

Dėl specifinių topografinių ypatumų susisiekimas Alpių makroregione vyksta keletu ilgų koridorių ir dėl to neproporcingai didėja tolimojo krovinių vežimo keliais apimtys ekologiniu požiūriu labai jautrioje aplinkoje. Periferinėse ir kalnų srityse judumas yra būtina sąlyga socialiniams ryšiams palaikyti; dėl gyvenimo būdo pokyčių, demografinio vystymosi tendencijų ir panašių reiškinių daugėja individualių motorizuotų transporto priemonių.

3.9.1.

Labai svarbu remti įgyvendinamus veiksmus, kuriais siekiama racionalizuoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą visose Alpių regiono teritorinėse sistemose, didžiausią dėmesį skiriant tarpvalstybinėms jungtims, kad kuo daugiau prekių ir asmenų būtų pervežama ne kelių, o kitomis transporto rūšimis (pvz., geležinkelių transportu), ir skatinti tvarią prieigą prie turistinių vietų kreipiant dėmesį tiek į didelius atstumus, tiek ir į vadinamąjį „paskutinįjį kilometrą“.

3.9.2.

Konkrečiai atsižvelgiant į miestų ir priemiesčių sistemas, būtina remti perėjimą nuo asmeninių transporto priemonių prie vietinio viešojo transporto naudojimo, vaikščiojimo pėsčiomis bei važiavimo dviračiu ir šiuo tikslu gerinti infrastruktūrą bei priemones, kuriomis siekiama propaguoti žmonių elgsenos pokyčius skatinant juos naudotis aplinką tausojančiomis transporto ir judumo formomis.

3.10.

Proporcingos, teisingos ir visuotinės galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis ir jungtimis yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę visiems Alpių makroregiono gyventojams, ypač gyvenantiems ir dirbantiems „geografinių trūkumų“ turinčiose vietovėse.

3.10.1.

Visų pirma reikia remti novatoriškus sprendimus siekiant kaimo ir kalnuotose vietovėse užtikrinti pagrindines paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių tarnybų ir judumo), sustiprinti IRT infrastruktūrą ir technologijas, kad būtų garantuotas pakankamas viešųjų paslaugų prieinamumas, tenkinantis visų Alpių regiono gyventojų poreikius.

3.11.

Alpių regiono gyvūnijos ir augmenijos rūšių įvairovė ir kraštovaizdis yra saugotinas ir puoselėtinas turtas, nes tai – esminiai elementai, kuriais grindžiama gyvenimo kokybė šiose teritorijose ir jų patrauklumas.

3.11.1.

Būtina remti biologinės įvairovės, gamtos, kultūros ir kraštovaizdžio išteklių apsaugą ir tvarų valdymą išlaikant tinkamą apsaugos ir racionalaus naudojimo priemonių pusiausvyrą. Taip pat itin svarbu stiprinti įgyvendinamas priemones, kuriomis siekiama remti vietovių „ekologinius ryšius“, kaip nurodoma Komisijos komunikate „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (12).

3.12.

Nors tiesa, kad klimato kaitos ir jos keliamų gamtinių pavojų valdymo klausimą turi bendrai spręsti visas Alpių regionas, būtina prisiminti, kad Alpės, kaip tankiausiai apgyvendintas ir labiausiai ekonomiškai išnaudojamas kalnų masyvas pasaulyje, pasižymi didesniu nei vidutinis pažeidžiamumu nuo klimato kaitos.

3.12.1.

Pirmiausia reikia imtis tarptautinio lygmens veiksmų (klimato kaitos poveikis nepaiso sienų), kuriais siekiama švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos Alpių regione: švelninimo priemonėmis turi būti siekiama išvengti nevaldomų klimato kaitos pasekmių mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o prisitaikymo priemonės turi būti orientuojamos į pažeidžiamumo klimato kaitos požiūriu mažinimą ir į neišvengiamo poveikio valdymą.

3.13.

Siekiant užtikrinti ir gerinti gyvenimo kokybę ir vietos pranašumus, Alpių regionui reikia patikimos, įperkamos ir aukštos kokybės energijos tiekimo sistemos.

3.13.1.

Be priemonių, kuriomis siekiama padidinti iš atsinaujinančiųjų išteklių, pavyzdžiui, vandens, medienos, biomasės, vėjo ir saulės, pagaminamos energijos dalį, taip pat itin svarbu didinti energijos vartojimo efektyvumą tiek viešajame, tiek ir privačiajame sektoriuose.

4.1.

Ekonomikos krizė ne tik turėjo neigiamos įtakos realiajai ekonomikai ir milijonų vyrų ir moterų gyvenimo sąlygoms, bet ir aiškiai parodė, kad valstybės turi imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią darniam augimui ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu trukdantiems veiksniams, ir taip apsaugoti piliečių gyvenimo sąlygas ir gerovę stiprinant socialines, gerovės politikos ir aplinkos apsaugos priemones.

4.2.

EESRK mano, kad EUSALP socialinis matmuo nėra tinkamai apibrėžtas ir turi būti sustiprintas, kad būtų plėtojamas augimo modelis, galintis užtikrinti konkurencingumą ir kartu socialinę įtrauktį ir apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims.

4.2.1.

Todėl EUSALP reikėtų numatyti veiksmus, kuriais siekiama:

4.3.

Nepaisant to, kad EUSALP valdymo sistema atitinka vertinimo išvadas, kurias EESRK pateikė savo nuomonėje dėl makroregioninių strategijų valdymo (13), įvardytinos problemos ir galimi papildymai.

4.3.1.

Būtina stiprinti EUSALP daugiapakopį valdymą, be kita ko, veiksmingai taikant „horizontalųjį matmenį“ (dalyvaujant ūkio subjektams, socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės atstovams), kuris apimtų ir užtikrintų „vertikalųjį matmenį“ (vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą), visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, kurių taikymas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad EUSALP teikiamų privalumų teritorinis paskirstymas būtų teisingas ir kad atskirų valstybių ir teritorijų tikslai neturėtų viršenybės prieš bendrus interesus.

4.3.2.

Labai svarbu numatyti įsteigti EUSALP pilietinės visuomenės forumą, kurio veikla turėtų būti suderinta su „veiklos grupių“ darbu ir būti plėtojama pagal modelį, kuris užtikrintų realų ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimą įgyvendinant strategiją vietos ir regionų lygmeniu. Dėl šios priežasties pageidautina, kad šalia makroregiono pilietinės visuomenės forumo būtų įsteigti regioniniai pilietinės visuomenės forumai (ir, kai įmanoma, vietiniai forumai) siekiant užtikrinti, kad strategijos valdyme iš tikrųjų dalyvautų visos vietos lygmens grandys.

4.3.3.

Taip pat labai svarbu propaguoti nuolatinį gebėjimų stiprinimą, kuris sudarytų sąlygas ir leistų organizuotai pilietinei visuomenei aktyviai dalyvauti EUSALP plėtojimo procesuose ir kartų remtų žmonių informuotumo didinimą ir žinias apie pagrindinius Alpių regiono klausimus ir prioritetus. Atsižvelgiant į šį prioritetą, Komitetas siūlo pradėti įgyvendinti konkrečią programą „Going Local’ – EUSALP“.

4.4.

Alpių regiono strategijos įgyvendinimas turi būti papildytas veiksminga stebėsenos sistema, kuri leistų įvertinti EUSALP suteikiamus realius teigiamus rezultatus.

4.4.1.

Labai svarbu integruoti „kiekybinį“ vertinimą taikant „kokybinius“ rodiklius, atitinkančius „ne tik BVP“ (14) metodą, siekiant įvertinti taikomos politikos poveikį gyvenimo kokybei, aplinkos tvarumui, socialinei sanglaudai, dabartinių ir būsimų kartų sveikatai ir gerovei.

4.5.

ES jau skirtos didelės sumos naudojantis 2014–2020 m. Europos struktūriniais ir investicijų fondais – ESIF (15) ir Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) (16) programa, todėl koordinuojant veiksmus ir laikantis bendro strateginio požiūrio gali užtikrinti būtinus ekonominius išteklius, reikalingus EUSALP įgyvendinimui.

4.5.1.

Svarbu kurti novatoriškus metodus, kuriais būtų siekiama pasinaudoti 2014–2020 m. struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų tiesiogiai valdomų ES programų sinergija ir papildomumu, kaip nustatyta Europos Komisijos vadove „Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir programos „Horizontas 2020“ sinergijos užtikrinimas“ (17).

4.5.2.

Siekiant įgyvendinti EUSALP nustatytus tikslus, taip pat labai svarbu sugebėti pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) teikiamomis finansavimo galimybėmis ir skatinti privačias investicijas, kaip siūloma Jeano-Claude’o Junckerio plane (18).

4.5.3.

Be to, siekiant užtikrinti EUSALP finansinį tvarumą, pirmenybine tvarka reikia, kai įmanoma, remti iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti priemones, numatomas pagal „bendruomenės inicijuotos vietos plėtros“ principą, su konkrečia nuoroda į „bendruomenės inicijuotos vietos plėtros“ priemones (19) ir integruotas teritorines investicijas (20), kaip siūloma EESRK nuomonėje dėl Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros  (21) ir Italijos–Austrijos INTERREG V programoje, paskelbiant pasienio regionų vietos vystymosi strategijas, susijusias su BIVP (22).

28.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/20

Pagrindinis pranešėjas:

Carmelo CEDRONE

1.1.

Ekonominė ir socialinė padėtis Graikijoje ir toliau išlieka labai sudėtinga ir rimta dėl lėto ekonomikos augimo ir viešųjų lėšų, reikalingų augimui paskatinti, trūkumo. Šios padėties priežastys yra gerai žinomos ir pastaraisiais metais bei mėnesiais EESRK ne kartą į jas atkreipė dėmesį. Tokie sunkumai taip pat daro didelę įtaką galimybėms skirti lėšų, būtinų numatytoms ir struktūrinių fondų remiamoms programoms įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu, taip pat ir veiksmams, susijusiems su 2007–2013 m. laikotarpio liekamosiomis lėšomis.

1.2.

Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 1303/2013, nustatančio bendrąsias penkių Europos struktūrinių ir investicijų fondų nuostatas, susijusias su Graikijai skirtomis priemonėmis (1).

1.3.

Komisijos pasiūlyme, kuriuo siekiama išspręsti likvidumo ir viešųjų lėšų investicijoms trūkumo problemą Graikijoje, numatytos dvi finansinės priemonės. Iš esmės numatyta mokėjimų asignavimus sutelkti laikotarpio pradžioje – tai neturėtų poveikio biudžetui 2014–2020 m. laikotarpiu – ir padidinti bendro finansavimo normas.

1.4.

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto susijęs tiek su 2007–2013 m., tiek su 2014–2020 m. laikotarpiais.

1.5.

Kiek tai susiję su 2014–2020 m. laikotarpiu, Komisija siūlo septyniais procentiniais punktais padidinti sanglaudos politikos programoms, kuriomis siekiama investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo (ERPF, ESF ir SF), ir EJRŽF remiamoms programoms prieinamo pradinio išankstinio finansavimo lygį. Iš viso per dvejus metus tai sudaro 1 mlrd. EUR (500 mln. EUR 2015 m. ir 500 mln. EUR 2016 m.).

1.6.

Kalbant apie 2007–2013 m. laikotarpį, Komisija siūlo tinkamoms finansuoti išlaidoms, skirtoms apskaičiuoti Graikijoje įgyvendinamų veiksmų programų tarpiniams mokėjimams ir galutiniams likučiams, taikyti 100 % lygią didžiausią bendro finansavimo normą ir anksčiau atlikti likusius 5 % ES mokėjimų, kurie paprastai atliekami užbaigus programas. Tai reikštų, kad 2015 m. būtų papildomai skirta apie 500 mln. EUR ir 2016 m. dar 500 mln. EUR lėšų.

2.1.

EESRK pritaria Komisijai, kad Graikijai būtina skirti papildomų finansinių išteklių, kurie padėtų atnaujinti investicijas, skatinančias tvarų augimą. EESRK jau anksčiau yra pateikęs pasiūlymų, kaip siekti šio tikslo visose šalyse ir teritorijose, turinčiose biudžeto sunkumų, skolų arba aukštą nedarbo lygį (2).

2.2.

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymas, kurį ji pati laiko išimtiniu ir kuris šiuo metu yra svarstomas Europos Parlamente, neatitinka tikslų, kurių juo siekiama. Šios pagalbos tiek finansiniu, tiek ir jos skyrimo tvarkos (išankstinis numatytų išteklių skyrimas) požiūriu nepakanka viešųjų investicijų poreikiams Graikijoje patenkinti ir atkurti jos gamybos sistemos konkurencingumo ir užimtumo lygį. Skaičiuojama, kad pradėjus taikyti naują reglamentą grynųjų lėšų padaugės apie 2 mlrd. EUR. Tai, žinoma, didelė suma, tačiau ji nebus papildoma ir ją išlygins atitinkamai sumažėsiantys vėlesniems metams (2018 ir 2020 m.) numatyti ištekliai.

2.3.

EESRK ne kartą pabrėžė savo nuomonėse, kad jei Komisija nori padėti Graikijai, ji turi šiai šaliai skirti gerokai daugiau papildomų išteklių šiuo tikslu sukuriant naujas investicijų programas arba labai sumažinant bendro nacionalinio finansavimo dalį, kurios reikalaujama norint gauti struktūrinių fondų finansavimą 2014–2020 m. veiksmų programoms.

2.4.

EESRK taip pat reiškia susirūpinimą, kad vėluojama pradėti įgyvendinti naują struktūrinių fondų programą. Pagal sanglaudos politiką Graikijai 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta iš viso skirti apie 35 mlrd. EUR. Dėl sudėtingos ne tik ekonominės, bet ir politinės padėties Graikijoje kyla daug abejonių priimant investicinius sprendimus, taip pat esama administracinio vėlavimo atvejų, dėl kurių Graikija negalėjo pradėti procedūrų, būtinų norint pasinaudoti naujo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio lėšomis.

2.5.

EESRK nerimauja, kad šie vėlavimai, taip pat griežto taupymo priemonės, kurias ES reikalauja taikyti, kad būtų patvirtintas trečiasis pagalbos planas, ir dėl kurių neišvengiamai sumažės investicijoms skirtos viešosios lėšos, turės įtakos fondų nustatytoms kitų metų ir viso laikotarpio iki 2020 m. išlaidų programoms.

2.6.

Šiuo metu didžioji dalis Graikijoje įgyvendinamų projektų yra finansuojami 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis. Pagal naujausius tyrimus, iš 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų lėšų dar yra likusi 1,5–2 mln. EUR suma, kuri, jei nebus panaudota, turėtų būti grąžinta. Atsižvelgiant į ypatingą Graikijos padėtį, Komisija galėjo savo pasiūlyme numatyti galimybę pratęsti nustatytus išlaidų ataskaitų teikimo terminus (nuo n+2 iki n+3).

3.1.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ir jį remia, nors mano, kad jo nepakanka. Iš tiesų, remdamasis daugelyje savo nuomonių pateiktomis rekomendacijomis, Komitetas mano, kad Europos institucijos ir valstybės narės turi sukurti išsamesnę ir veiksmingesnę, nei iki šiol pasiūlyta, pagalbos programą sunkumų patiriančioms euro zonos šalims, visų pirma Graikijai. Reikėtų, be kita ko, lanksčiau taikyti naują Europos mokesčių ir biudžeto valdymo politiką, padidinti išteklius, skirtus finansavimui iš Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) pagal J.-C. Junckerio planą, taip pat veiksmingiau derinti ir koordinuoti išteklius, skirtus kitoms ES politikos sritims finansuoti.

3.2.

Apibendrinant, be jau pirmiau pateiktų rekomendacijų, reikėtų: a) pasiūlymą (panaikinti Graikijai taikomą bendrojo finansavimo dalį) taikyti visam 2014–2020 m. laikotarpiui; b) paspartinti ir pradėti anksčiau įgyvendinti J.-C. Junckerio plano veiksmus Graikijai, kad taikant abi priemones pavyktų atgaivinti ekonomiką, paskatinti vystymąsi ir užimtumą; c) supaprastinti, o NE apsunkinti, administracines procedūras; d) sukurti Komisijoje jungtinę darbo grupę, kuri teiktų pagalbą ir padėtų Graikijai įvairiais etapais panaudoti skirtingų struktūrinių fondų lėšas; e) apsvarstyti galimybę taikyti šias ar panašias priemones kitoms nuo krizės nukentėjusioms ir toliau sunkumų patiriančioms šalims, kuriose nedarbas yra aukštesnis už Europos vidurkį, kartu užtikrinant tinkamą kontrolę.

28.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/23