22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/1

22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/2

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategija Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

—

atsižvelgdamas į Komisijos įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą COSME (COM(2011)0834),

—

atsižvelgdamas į Europos iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008)0394), kuria pripažįstamas itin svarbus MVĮ vaidmuo ES ekonomikoje, siekiama jį stiprinti bei skatinti šių įmonių augimą ir jų galimybes kurti darbo vietas, sumažinant problemas, kurios, kaip manoma, trukdo MVĮ plėstis,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078) ir į Parlamento 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl šio komunikato (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų (COM(2011)0860),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (COM(2011)0862),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos ir Europos Centrinio Banko MVĮ galimybių gauti finansavimą tyrimą,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012 dėl iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuojamų MVĮ skirtų finansinių priemonių,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0001/2013),

A.

kadangi netinkamas finansų sektoriaus reglamentavimas kartu su rimtais plataus masto finansų, ekonomikos ir skolos krizės padariniais gali nulemti tai, kad MVĮ bus dar sunkiau gauti finansavimą;

B.

kadangi būtina kurti ir plėtoti reikiamas priemones ir sudaryti tinkamas sąlygas, leisiančias Sąjungai didinti ekonomikos augimą euro zonoje ir visoje Sąjungoje;

C.

kadangi bankų paskolos – pagrindinis MVĮ finansavimo šaltinis Europos Sąjungoje;

D.

kadangi remiantis ECB duomenimis, MVĮ palūkanų normos smarkiai skiriasi valstybėse narėse ir egzistuoja galimybių naudotis likvidumu, disbalansas, kai tam tikrose šalyse atmetama didelė dalis paraiškų, susijusių su skolinimu verslo projektams;

E.

kadangi MVĮ sudaro daugiau nei 98 proc. ES įmonių ir užtikrina virš 67 proc. Sąjungos darbo vietų; kadangi jos yra Europos Sąjungos ekonomikos ramstis ir svarbi 27 valstybių narių ilgalaikio ekonomikos augimo ir tvarių darbo vietų kūrimo galimybių varomoji jėga;

F.

kadangi 2002–2010 m. 85 proc. visų naujų darbo vietų ES buvo sukurtos MVĮ, visų pirma naujose įmonėse; kadangi 32,5 mln. ES piliečių dirba savarankiškai;

G.

kadangi esama įvairių MVĮ ir visų jų poreikiai skirtingi;

H.

kadangi MVĮ ir verslumo palaikymo veikla reglamentuojama Smulkiojo verslo aktu, kurį valstybės narės kartu su Europos Komisija įsipareigojo įgyvendinti;

1.

teigiamai vertina Komisijos veiksmų planą ir jame išdėstytų su MVĮ susijusių pasiūlymų ir rekomendacijų įvairovę;

2.

sutinka su Komisija, kad Europos ekonomikos sėkmė, pirmavimas ir sanglauda daugiausia priklauso nuo tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo, grindžiamo MVĮ, įsipareigojusių teikti kokybiškas prekes ir paslaugas, veikla; pabrėžia įvairių įmonių ekonomikos augimo skatinimo svarbą; pabrėžia, kad MVĮ yra platesnės įmonių „ekosistemos“ dalis; pažymi, kad šioje „ekosistemoje“ taip pat reikia užtikrinti, kad toks pat dėmesys būtų skiriamas labai mažų įmonių ir individualių įmonių galimybėms gauti finansavimą didinti; pažymi, kad didesnės įmonės dažnai pasikliauja plačiais mažesnių MVĮ tinklais;

3.

pabrėžia, kad dėl sunkinančio krizės poveikio daugelis MVĮ susiduria su sunkumais gaunant finansavimą ir kad MVĮ turi laikytis naujų ir kartais griežtesnių reglamentavimo kriterijų negu anksčiau; pabrėžia, kad banko įstaigos, kurios per krizę gavo valstybės pagalbą ir tokias sąlygines subsidijų priemones kaip valstybės garantijos ir centrinių bankų bei Europos Centrinio Banko likvidumo parama, turėtų laikytis tikslų, susijusių su MVĮ finansavimo dydžiu ir sąlygomis; ragina Komisiją toliau stengtis nacionaliniu lygmeniu skatinti įgyvendinti principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, siekiant supaprastinti MVĮ reglamentavimo ir administracinę aplinką,

4.

pabrėžia, kad supaprastinnant MVĮ reglamentavimo ir administracinę aplinką, turi būti taip pat užtikrinama reikiama darbuotojų socialinės apsaugos ir sveikatos bei saugos darbe apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti galimą diskriminavimo problemą, kai bando gauti finansavimą MVĮ, vadovaujamos blogesnėje padėtyje esančių asmenų arba socialinių grupių;

5.

pažymi, kad pastaraisiais metais buvo dedama daug pastangų siekiant sumažinti biurokratinę naštą;

6.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti vietos bankų sistemas; pabrėžia, kad bankų (nuo Europos lygmens iki vietos lygmens) atsakomybė ir funkcija –išmintingai investuoti į ekonomiką, konkrečiai – į MVĮ; pažymi, kad valstybėse narėse dėl nepalankių makroekonominių aplinkybių esama MVĮ skolinimosi sąnaudų ir finansavimo galimybių skirtumų, kurie gali sukelti neigiamą poveikį konkurencijai pasienio regionuose; pažymi, kad, nors MVĮ sunkumai siekiant gauti kreditą vis dar skiriasi valstybėse narėse, iš 2011 m. spalio mėn. ECB bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų matyti bendras smarkus MVĮ teikiamų paskolų kredito standartinių reikalavimų griežtėjimas; be to, pripažįsta, kad ES yra nemaža mikrokreditų paklausa;

7.

pakartoja, kad peržiūrėtos viešųjų pirkimų ir koncesijos sutarties taisyklės neturėtų trukdyti MVĮ ir labai mažoms įmonėms prieiti prie viešųjų pirkimų rinkos;

8.

primena, kad pagrindinis MVĮ šaltinis Europoje – bankų sektorius; mano, kad dėl bankų sektoriaus nenuoseklumo ir tolesnių didelių paskolų palūkanų normų bei siūlomų kreditų skirtumų reikalingas diferencijuotas požiūris į MVĮ galimybių gauti finansavimą didinimą, atsižvelgiant į aplinkybes konkrečiose valstybėse;

9.

primena Komisijai, kad MVĮ visoje Europoje labai skirtingos (tai – ir tradiciniai šeimos verslo subjektai, ir greitai augančios įmonės, aukštų technologijų įmonės, labai mažos įmonės, socialinės įmonės ar naujai įsteigtos įmonės), todėl joms turi būti taikomi skirtingi metodai;

10.

pažymi, kad dabartiniu laikotarpiu, kai tinkami rizikos kapitalo šaltiniai nepakankamai prieinami, ypač ankstyvaisiais etapais, ir tai ir toliau išlieka vienu didžiausių į augimą orientuotų įmonių kūrimo ir vystymo suvaržymų, Komisijos veiksmų plane daug dėmesio skiriama rizikos kapitalui, kaip galimam augimo finansavimo būdui; vis dėlto pabrėžia, kad toks finansavimas tinkamas tik nedaugeliui MVĮ ir kad bankų paskolos – vis dar pagrindinis finansavimo šaltinis;

11.

pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkamo finansavimo būdo, ir ragina Komisiją padėti parengti įvairias specialiai pritaikytas programas, priemones ir iniciatyvas tiek nuosavybės srityje (pvz., neformalūs investuotojai, masinis finansavimas (angl. crowd funding) ir daugiašalės prekybos sistemos), kvazinuosavo kapitalo (pvz., tarpinio, vad. „mezonino“ finansavimo) tiek skolos priemonių srityje (pvz., smulkiesiems investuotojams tinkamos įmonių obligacijos, garantijų priemonės ir platformos) ir bankų ir kitų subjektų, susijusių su MVĮ finansavimu (apskaitos specialistų, įmonių ar MVĮ asociacijų ar prekybos rūmų), partnerysčių srityje, kad būtų teikiama pagalba įmonėms jų steigimo, augimo ir perdavimo etapais, atsižvelgiant į jų dydį, apyvartą ir finansavimo poreikius;

12.

pabrėžia, kad Komisija turėtų atkreipti dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti akcijų birža tiek MVĮ tiek investuotojams suteikiant geresnes galimybes likvidumui užtikrini įvairiais etapais; primena, kad jau sukurtos akcijų biržos, konkrečiai skirtos MVĮ ir kad jos skirtos konkretiems rinkos ir finansavimo reikalavimams patenkinti;

13.

prašo Komisijos, kad naujiems reglamentams, kurie svarbūs MVĮ, būtų taikomas bendras visa apimantis poveikio vertinimas, įskaitant išsamų tyrimą, kuriuo būtų atsižvelgta į MVĮ poreikius ir sunkumus, su kuriais jos susiduria;

14.

pabrėžia, kad MVĮ dažnai būna ilgos išmokėjimų grandinės gale, taigi būtent joms labiausiai kenkia pavėluoti mokėjimai ir trumpi mokėjimo laikotarpiai; todėl teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą aktyviai raginti valstybes nares sparčiau įgyvendinti Pavėluotų mokėjimų direktyvą;

15.

pabrėžia, kad iš Komisijos tyrimo matyti, kad MVĮ norint gauti finansavimą, kurti naujoves, konkuruoti ir plėstis, svarbūs veiksniai yra ne tik galimybė gauti finansavimą, bet ir galimybė rasti reikiamos kvalifikacijos, įskaitant valdymo įgūdžius, finansų ir apskaitos žinias, darbuotojų; mano, kad kartu su naujomis ES finansinėmis priemonėmis turėtų būti teikiama tinkamo mokymo politika, ugdomojo vadovavimo schemos ir teikiamos žiniomis pagrįstos verslo paslaugos;

16.

mano, kad reikia remti MVĮ vietos lygmeniu, kad būtų kuriamos politikos kryptys verslumui skatinti, MVĮ padėčiai gerinti jų veikimo laikotarpiu ir padėti joms patekti į naujas rinkas; mano, kad gerosios patirties pripažinimas ir keitimasis ja – pagrindiniai šios politikos elementai;

17.

atkreipia dėmesį, kad verslininkų žinių apie finansų pagrindus trūkumas lemia ribotą verslo planų kokybę ir, atitinkamai kredito paraiškų sėkmę; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares paremti galimų verslininkų kvalifikacijos kėlimą ir remti bankų, prekybos rūmų, verslo asociacijų ir apskaitos specialistų partnerystes;

18.

mano, kad moterų verslumas – neišnaudotas ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinis, kurį reikėtų skatinti ir stiprinti, ir kad reikėtų pašalinti visas kliūtis, su kuriomis darbo rinkoje susiduria moterys;

19.

mano, kad verslininkystės įgūdžių ugdymą ir programas apie rinkos, ekonomikos ir finansų sistemos veikimą, veiklą ir sąveiką reikėtų įtraukti į pagrindinio ugdymo sistemas; mano, kad gerai parengtas verslo planas yra pirmas žingsnis siekiant geresnių finansavimo galimybių ir verslo gyvybingumo; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas nedelsiant įtraukti finansinį švietimą; šiuo atžvilgiu remia programą „Erasmus jauniems verslininkams“, sukurtą siekiant skatinti verslumo kultūrą ir plėtoti bendrąją rinką ir konkurencingumą;

20.

mano, kad reikalinga speciali naujai įsteigtų įmonių ir finansinių priemonių strategija, kad būtų įgyvendinti novatoriški projektai ir skatinamas jaunų verslininkų kūrybingumas;

21.

pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės jau turi verslininkų rengimo tobulinimo geriausios patirties; ragina Komisiją remti šios patirties pritaikymą kitose valstybėse narėse;

22.

pabrėžia, kad būtina nuolat skleisti supaprastintą informaciją verslininkams, galimiems verslininkams ir bankams apie mokymo iniciatyvas, ES finansavimą ir MVĮ skirtas programas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kadangi jie turi pasinaudoti visomis turimomis galimybėmis ir priemonėmis; ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinėms MVĮ organizacijoms būtų tinkamai pranešta apie ES iniciatyvų ir politikos pasiūlymus;

23.

ragina EIB grupę bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis aktyviau informuoti MVĮ bendruomenę finansavimo modelius;

24.

pažymi, kad būtina parengti rekomendacijas bankrutavusiems verslininkams, atsižvelgiant į tai, kad 15 proc. įmonių užsidaro dėl bankroto; remia bankroto procedūrų paprastinimą ir trumpinimą siekiant suteikti antrąjį šansą atitinkamiems verslininkams, kadangi jiems gali geriau sektis pakartotinai pradėjus verslą;

25.

atkreipia dėmesį, kad paprastai kreditoriai geriau negu verslininkai nusimano apie kredito priemones ir kad verslininkai turėtų atvirai aptarti su kreditoriais savo verslo planą bei ilgalaikę strategiją; pabrėžia, kad dėl šios informacijos trūkumo kyla sunkumų aptariant kredito paraišką; pripažįsta, kad MVĮ yra poreikis gauti konkrečiai pritaikytas konsultacijas, susijusias su kredito galimybėmis; ragina Komisiją skatinti dalijimąsi geriausia patirtimi, susijusia su konkrečiais kreditorių ir verslininkų dialogo, bendradarbiavimo bei keitimosi informacija sprendimais; ragina Komisiją stiprinti verslininkų ir kreditorių dialogą ir bendradarbiavimą;

26.

kreditoriai turėtų nustatyti aiškius ir konkrečius skaidraus paraiškų dėl finansavimo teikimo kriterijus; pabrėžia, kad kreditorius, visiškai arba iš dalies atmesdamas kredito paraišką, turi verslininkui tinkamai ir konstruktyviai nurodyti atmetimo priežastis; ragina Komisiją nustatyti aiškias šio konstruktyvaus požiūrio į skaidrumą gaires;

27.

pažymi, kad, anksčiau grąžindamos kreditą, MVĮ turi sumokėti kreditoriui finansavimo nuostolius ir dažnai papildomą baudą, tad bendros sąnaudos tampa per didele našta; ragina Komisiją siūlyti visoms sutartims dėl MVĮ suteiktų kreditų pirmalaikio grąžinimo suteikti daugiau skaidrumo ir išnagrinėti galimybę nustatyti didžiausias leistinas tokios operacijos išlaidas;

28.

pažymi, kad, siekiant gauti kredito įstaigų finansavimą MVĮ taikomi vis griežtesni reikalavimai, įskaitant asmenines garantijas; pažymi, kad didesnė palūkanų norma galėtų paskatinti kainomis nepagrįstų sąlygų, įskaitant asmenines garantijas; taigi mano, kad finansų sektoriui reglamentuoti reikalingi teisės aktai turi aiškiai apsaugoti ir skatinti veiksmingą skolinimą realiajai ekonomikai, ypač MVĮ;

29.

ragina valstybes nares sumažinti MVĮ steigimosi ir visos veiklos trukmės administracinę naštą, atsižvelgiant į šalių skirtumus šioje srityje, kurie apsunkina bendrosios rinkos kūrimą; pabrėžia, kad svarbu sumažinti dienų, per kurias turi būti įsteigtas naujas verslas, skaičių; prašo Komisiją išnagrinėti geriausią patirtį, kurią būtų galima taikyti visose valstybėse narėse; ragina Komisiją įvertinti galimybę pradėti taikyti vienintelį vienoje bendroje Europos MVĮ duomenų bazėje esantį MVĮ identifikacinį numerį, pagal kurį būtų saugomi visi finansiniai duomenys ir kuris leistų MVĮ lengviau dalyvauti ES bei nacionalinėse programose ir gauti finansavimą; pažymi, kad taikant tokį MVĮ identifikacinį numerį reikia atsižvelgti į duomenų apsaugos principus;

30.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti taikyti kokybinį vertinimą, juo papildant standartinį kiekybinį MVĮ kreditingumo vertinimą;

31.

teigiamai vertina Komisijos parengtas naujas finansavimo programas, kuriomis atsižvelgiama į konkrečius MVĮ ypatumus; ragina Komisiją toliau plėtoti MVĮ specialiai pritaikytas ES finansavimo priemones; pabrėžia, kad reikėtų vengti finansavimo suskaidymo, o finansavimas gali būti veiksmingas tik tuomet, jeigu juo galima patenkinti didelę dalį atitinkamų MVĮ poreikių;

32.

tvirtai mano, kad reikia gerokai padidinti pagal COSME programą ir iniciatyvą „Horizontas 2020“ skolos ir turto finansinėms priemonėms skirtus finansinius išteklius ir gerokai padidinti MVĮ galimybes jų gauti;

33.

mano, kad Komisija turėtų išnagrinėti būdus, kaip būtų galima tobulinti Europos kvazinuosavo kapitalo rinką, visų pirma skiriant tarpinį finansavimą; rekomenduoja Komisijai ištirti, kaip būtų galima stiprinti EIF tarpinę ekonomikos augimo skatinimo priemonę ir nagrinėti naujus tarpinius produktus, pvz., tarpinio pobūdžio paskolų garantiją; taip pat rekomenduoja teikti finansinių priemonių duomenis ir analizę, siekiant sumažinti kliūtis finansiniams tarpininkams, kurie galbūt norėtų ištirti tarpinio kapitalo skolinimo rinką ES;

34.

ragina, kad bent 20 proc. programos „Horizontas 2020“ biudžeto būtų skiriama MVĮ;

35.

atkreipia dėmesį, kad MVĮ ir kredito įstaigos vertina ir plačiai naudoja kapitalo garantijas; teigiamai vertina Komisijos pastangas šiuo klausimu; ragina valstybes nares įgyvendinti tinkamą kapitalo garantijų sistemą;

36.

ragina Komisiją parengti tinkamą ir pritaikytą MVĮ finansuojančių emitentų reguliavimo sistemą, kuri jiems nebūtų našta ir kuri pelnytų investuotojų pasitikėjimą (pagal Europos teisės aktus dėl apskaitos standartų, Prospekto direktyvą, Skaidrumo direktyvą, Piktnaudžiavimo rinka direktyvą ir FPRD);

37.

palankiai vertina 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtą susitarimą didinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR – tai leis EIB grupei 2012–2015 m. apie 60 mlrd. EUR padidinti gebėjimus skolintis Sąjungoje ir daryti sverto poveikį bendroms 180 mlrd. EUR investicijoms ir taip atlikti teigiamą vaidmenį, kartu stengiantis atgaivinti Europos ekonomiką; palankiai vertina, kad EIB tarp savo skolinimo prioritetų konkrečiai nurodė poreikį plėsti su skolinimu MVĮ susijusių bankininkystės partnerių ratą, kad į jį būtų įtraukta daugiau naujų finansinių ir netradicinių tarpininkų; pabrėžia, kad šis naujas įsipareigojimas neturi pakenkti lygiagrečioms pastangoms stiprinti ir gerinti bendras EIB ir Sąjungos biudžeto priemones rizikai pasidalyti ir akcinio kapitalo dalims įsigyti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją stiprinti ir optimizuoti Europos investicijų banko rizikos pasidalijimo priemones ir Europos investicijų fondo portfelio valdymo programas, pagal kurias finansų įstaigos (tarpininkai) suteikia MVĮ akcinio kapitalo arba tarpinio vad. „mezonino“ finansavimo portfelius; pripažįsta, kad sanglaudos politika yra vienas pagrindinių paramos MVĮ šaltinių ir kad struktūrinių fondų finansavimo programos, biurokratijos mažinimas ir greitesnis ir veiksmingesnis šių priemonių vykdymas būtini ES ekonomikos atsigavimui ir jos konkurencingumo atkūrimui skatinti;

38.

ragina Komisiją sukurti EIF Europos garantijų platformą, kuria būtų padedama MVĮ gauti finansavimą ir būtų gerinamas garantijų ar paskolos produktų, pagrįstų Europos garantijomis, parengimas ir mažinami banko kapitalo reikalavimai ir finansų tarpininkų rizika;

39.

ragina EIB toliau plėtoti mikrofinansų projekto iniciatyvą ir tokiu būdu skatinti prisidėti prie ES politikos prioritetų įgyvendinimo socialinės įtraukties srityje;

40.

pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse namų ūkiai bankų sąskaitose turi rekordinį dydį santaupų, o kitose valstybėse narėse dėl krizės poveikio indėlių mažėja; pabrėžia, kad dėl tinkamų paskatų sistemos, skirtos šioms namų ūkių santaupoms aktyviai panaudoti, kūrimo MVĮ turėtų pagerėti galimybės gauti finansavimą, o ES ekonomikai būtų duotas teigiamas postūmis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip šias santaupas aktyviai panaudoti, pvz., nustatant mokesčių paskatas, grindžiamas valstybių narių turima geriausia patirtimi;

41.

pažymi, kad MVĮ prisideda prie regionų, kuriuose mažesnis užimtumo lygis, gyventojų įdarbinimo skatindamos užimtumo didėjimą ir padėdamos tenkinti dabartinius tų gyventojų poreikius ir tokiu būdu daro teigiamą poveikį vietos bendruomenių vystymuisi; todėl mano, kad MVĮ plėtra yra vienas iš būdų sumažinti skirtumus nacionaliniu lygmeniu;

42.

teigiamai vertina MVĮ ir labai mažoms įmonėms teikiamą paramą įgyvendinant iniciatyvas, pvz., programas PSCI, „Kūrybiška Europa“ (įskaitant kultūros ir kūrybos sektorių paskolų garantijos priemonę), COSME ir „Horizontas 2020“, kurios, be kita ko, pateikia naujus sprendimus, skirtus plėtoti žinioms ir gebėjimams, kurie sudaro galimybę dinamiškai MVĮ ir labai mažų įmonių plėtrai;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti būdų, kaip MVĮ, siekiančioms viešajame sektoriuje vykdyti naujovišką veiklą, tiekti naujoviškus gaminius ar teikti naujoviškas paslaugas, suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą; visų pirma ragina sukurti priemones finansavimo sąlygoms gerinti užtikrinant, kad teikiant rizikos kapitalą ir kitus susijusius finansavimo šaltinius būtų visiškai pripažintas novatoriškų įmonių, dirbančių su viešojo sektoriaus partneriais tiek vykdant ikiprekybinių viešųjų pirkimų projektus, tiek įgyvendinant inovacijų partnerystes, augimo potencialas;

44.

pabrėžia, jog teisinga, atvira ir skaidri ES viešųjų pirkimų reguliavimo sistema ir proporcingas, skaidrus ir nediskriminacinis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (3) vykdymas yra būtini, kad MVĮ turėtų geresnių galimybių sudaryti viešąsias sutartis ir turėtų faktinę galimybę jas vykdyti;

45.

priduria, kad būtina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad supaprastinus MVĮ tarpvalstybinę veiklą kartu nebūtų sudaromos palankios sąlygos fiktyviai tarpvalstybinio masto savisamdos veiklai, visų pirma statybų sektoriuje;

46.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/8

—

atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų planą, taip pat į Jungtinių Tautų „Pekino + 5“ ir „Pekino + 10“ specialiosiose sesijose priimtus kitus baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų planą, kurie buvo priimti 2000 m. birželio 9 d. ir 2005 m. kovo 11 d.,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (COM(2006)0092),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. savo rezoliuciją „Pekinas + 15 – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. savo pranešimą dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija (2008 m. gruodžio 8 d. Bendrųjų reikalų taryba) ir į 2010 m. birželio mėn. priimtų Tarybos (Užsienio reikalų tarybos) išvadų dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) priede pateikiamą Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 17–20 d. Bankoke vykusiame ekspertų grupės smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos klausimais susitikimo pranešimą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. JT būstinėje sušaukto JT suinteresuotųjų subjektų forumo tema „Smurto prieš moteris prevencija ir panaikinimas“ baigiamąją ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl JT Moterų padėties komisijos (MPK) 57-osios sesijos: visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas (O-000004/2013 – B7-0111/2013),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites išlieka vienas iš didžiausių visuotinių ir struktūrinių žmogaus teisių pažeidimų ir tai yra reiškinys, apimantis visų amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir socialinės padėties grupių aukas ir smurtautojus, taip pat tai yra lyčių nelygybės pasekmė ir priežastis;

B.

kadangi smurtas prieš moteris egzistuoja visose pasaulio šalyse kaip viską persmelkiantis žmogaus teisių pažeidimas ir didžiausia kliūtis, trukdanti siekti lyčių lygybės ir moterų įgalinimo; kadangi smurtas veikia moteris ir mergaites visame pasaulyje nepriklausomai nuo tokių veiksnių, kaip amžius, klasė ar ekonominės sąlygos, ir jis taip pat daro žalą šeimoms ir bendruomenėms, lemia dideles ekonomines ir socialines išlaidas ir riboja bei stabdo ekonomikos augimą ir vystimąsi;

C.

kadangi būtina kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, t. y., fiziniu, seksualiniu ir psichologiniu smurtu, kaip nurodyta Pekino veiksmų programoje, nes visos šios smurto rūšys riboja moterų galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

D.

kadangi priekabiavimas prie moterų ir smurtas prieš jas apima labai įvairius žmogaus teisių pažeidimus, pvz., seksualinį išnaudojimą, prievartavimus, smurtą artimoje aplinkoje, seksualinę prievartą ir priekabiavimą, prostituciją, prekybą moterimis ir mergaitėmis, moterų seksualinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus, smurtą prieš moteris darbe, smurtą prieš moteris konfliktinėse situacijose, smurtą prieš kalėjimuose ir globos įstaigose esančias moteris, smurtą prieš lesbietes, savavališką laisvės atėmimą, taip pat įvairią žalingą tradicinę praktiką, kaip lyties organų žalojimą, nusikaltimus dėl garbės ir priverstinę santuoką; kadangi bet kokia iš šių smurto formų gali palikti gilius psichologinius randus ir jos apima fizinę ir seksualinę žalą ar kančias, tokių veiksmų grėsmę ir prievartą, kenkia visai moterų ir mergaičių sveikatai, įskaitant jų reprodukcinę ir seksualinę sveikatą, o kai kuriais atvejais baigiasi mirtimi;

E.

kadangi lyčių nelygybė ir diskriminacija didina smurto, kitų diskriminacijos formų dėl negalios ar priklausymo mažumų grupei pavojų, gali padidinti pavojų moterims patirti smurtą ir išnaudojimą; kadangi dabartiniais veiksmais kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites ir įgyvendinant visas susijusias prevencijos strategijas nepakankamai įtraukiamos įvairių formų diskriminaciją patiriančios moterys ir mergaitės;

F.

kadangi egzistuoja daug smurto prieš moteris struktūrinių formų, įskaitant moters pasirinkimo teisės, teisės į savo kūną ir kūno neliečiamybę, teisės į švietimą ir apsisprendimo teisės ribojimą, ir šios smurto formos neleidžia moterims visiškai naudotis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis; primena, kad visuomenė, kurioje moterims ir vyrams neužtikrintos lygios teisės, įtvirtina struktūrinę smurto prieš moteris ir mergaites formą;

G.

kadangi vietos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, pvz., interesų gynimo grupės ir jų vadovaujamos moterų prieglaudos, skubios pagalbos telefono linijos ir pagalbos struktūros, yra ypač svarbios siekiant pažangos naikinant smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties;

H.

kadangi norint, kad smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties stabdymo veikla būtų rezultatyvi, reikia bendradarbiauti ir imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu, politiniai lyderiai turi tvirtai įsipareigoti visais lygmenimis, taip pat reikalingas didesnis finansavimas;

I.

kadangi JT politika ir veiksmai siekiant panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites bei smurtą dėl lyties yra svarbiausi norint atkreipti tarptautinių politikos formuotojų ir veiksmų vykdytojų dėmesį į šiuos klausimus, taip pat siekiant skatinti ES valstybes nares sistematiškiau spręsti smurto prieš moteris problemą;

1.

patvirtina savo įsipareigojimą vykdyti Pekino veiksmų programą ir imtis joje nurodytų įvairių veiksmų lyčių lygybės srityje; pakartoja, kad veiksmai siekiant įgyvendinti smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties stabdymo veiksmus reikalingas koordinuotas ir įvairius sektorius apimantis požiūris, kai įtraukiami visi suinteresuotieji subjektai ir naikinamos smurtą sukeliančios priežastys, pvz., tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, lyčių stereotipų vyravimas ir lyčių lygybės trūkumas;

2.

pabrėžia teigiamų 2013 m. kovo 4–15 d. vyksiančios JT Moterų teisių komisijos 57-osios sesijos rezultatų svarbą, įskaitant pažangių suderintų išvadų priėmimą, kurios būtų labai naudingos siekiant sustabdyti smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat neįgalias moteris, čiabuves, migrantes, paaugles ir ŽIV nešiojančias arba AIDS sergančias moteris, taip visame pasaulyje keičiant esamą padėtį;

3.

mano, kad vieni iš pagrindinių tikslų kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites turėtų būti diskriminacinių socialinių ir kultūrinių nuostatų, įtvirtinančių žemesnę moterų vietą visuomenėje ir lemiančių smurto prieš moteris ir mergaites toleravimą asmeninėje ir viešojoje srityje, namuose, darbo vietoje ir švietimo įstaigose, panaikinimas; tikisi spartesnės pažangos kuriant tarptautines teisės normas, standartus ir politiką, kurie padės pagerinti aukoms teikiamas paslaugas ir aukų apsaugą, padidins žinomumą, kad taip būtų galima pakeisti elgesį ir nuostatas, taip pat užtikrinti pakankamą nuoseklų šių normų, standartų ir politikos įgyvendinimą visame pasaulyje;

4.

mano, kad ES ir valstybės narės, norėdamos visame pasaulyje tapti veiksmingesnėmis veikėjomis, privalo dėti daugiau pastangų savo teritorijoje, kad būtų panaikintas smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties; pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl smurto prieš moteris ES strategijos, įskaitant minimalius standartus nustatančią direktyvą; taip pat ragina ES ir kiekvieną valstybę narę pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti politiką, programas ir išteklius, kuriais galima naudotis kovojant su smurtu Europos Sąjungoje ir už jos ribų, taip pat ragina patobulinti savo strategijas įtraukiant pagerintas priemones ir plataus masto tikslus;

6.

ragina ES ir valstybes nares skirti daugiau išteklių siekiant sustabdyti smurtą prieš moteris ir mergaites, įskaitant išteklius vietos, nacionaliniu, Europos ir viso pasaulio lygmenimis, ir suteikti paramą subjektams, kurie dirba siekdami sustabdyti smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties, ypač šioje srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms;

7.

labai pritaria veiklai, kurią vykdo JT padalinys „Moterys“, kuris yra smurto prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje panaikinimo JT sistemoje pagrindinis subjektas ir suburia visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekiant politikos pokyčių ir koordinuojant veiksmus; ragina visas JT valstybes nares, taip pat ES, padidinti finansavimą JT padaliniui „Moterys“;

8.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti moterų ir mergaičių žmogaus teisių apsaugą ir kad būtų skatinama jų laikytis visuose su šiomis teisėmis susijusiuose veiksmuose ir dialoguose, taip pat ragina sparčiau įgyvendinti ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija ir glaudžiau susieti veiksmus, vykdomus kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites ES vystomojo bendradarbiavimo srityje, taip pat remti moterų teisių, žmogaus teisių ir LGBT teisių gynėjus;

9.

ragina tarptautiniu ir regioniniu lygmenimis sukurti programas ir institucinius mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos strategijos būtų svarbiausia visų tarptautinių veiksmų, kurių imamasi reaguojant į su situacijomis konfliktų metu ir po jų ar gaivalinėmis nelaimėmis susijusias humanitarines krizes, dalis;

10.

ragina ES visiškai pritarti ekspertų grupės rekomendacijoms, dėl kurių Moterų padėties komisija tarsis 2013 m., kad būtų sukurtas visuotinis įgyvendinimo planas siekiant sustabdyti smurtą prieš moteris ir mergaites, ypatingą dėmesį skiriant smurto prevencijai ir teikiant su dabartiniais tarptautiniais įsipareigojimais (Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Pekino veiksmų programa) susijusias stebėjimo ir veiklos rekomendacijas, kurias patvirtins visos JT valstybės narės ir kurios bus pradėtos įgyvendinti 2015 m.;

11.

ragina ES padėti pradėti vykdyti smurto prieš moteris ir mergaites ir smurto dėl lyties prevencijos visuotinę interesų gynimo kampaniją, kad būtų galima imtis kitų veiksmų ir mūsų bendruomenes ir šalis padaryti saugesnes ir visiškai laikytis moterų ir mergaičių žmogaus teisių visame pasaulyje; mano, kad ši kampanija turėtų būti pagrįsta dabartine valstybių ir kitų susijusių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę ir moterų organizacijas, partneryste;

12.

ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais prisiimti visišką atsakomybę už pranešimus ir pasiūlymus smurto prieš moteris srityje;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais.

22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/11

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 29 d. Komisijos komunikatą „Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginio įgyvendinimo plano pažanga“ (COM(2012)0083),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. balandžio mėn. Tarptautinį Madrido veiksmų planą dėl visuomenės senėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 940/2011/ES dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012 m.),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 17 d. Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginį įgyvendinimo planą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Regionų komiteto nuomonę „Vyresnių žmonių aktyvumas: inovacijos, pažangi sveikatos apsaugos sistema, geresnė gyvenimo kokybė“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Horizontas 2020: veiksmų planas gyventojų senėjimo srityje“ (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0029/2013),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Europos inovacijų partnerystės, kuri skatina naują požiūrį į senėjimą, kaip į ateities galimybę, o ne naštą visuomenei; be to, pabrėžia, kad tokiu atveju neturėtų būti apsiribojama techninėmis (informacinių ir ryšių technologijų) naujovėmis ir jų teikiamomis galimybėmis vidaus rinkai, ES pramonei ir įmonėms, nes IRT sprendimai turėtų būti patogūs naudoti ir skirti galutiniams vartotojams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms; mano, kad šis požiūris turėtų apimti ir aiškią bei nedviprasmišką strategiją, kurią įgyvendinant būtų siekiama socialinių tikslų be jokio stigmatizavimo ir diskriminacijos didinti ir oficialiai pripažinti vyresnių žmonių vaidmenį ir jų patirties bei indėlio į visuomenę ir ekonomiką svarbą;

2.

pažymi, kad į šią strategiją taip pat reikėtų įtraukti naujų užimtumo formų, tinkamų vyresniems žmonėms, mokslinius tyrimus; mano, jog reikėtų nuodugniau ištirti vyresnių žmonių įdarbinimo teikiamas galimybes ir pridėtinę vertę, kad būtų galima parengti gaires, įskaitant visiems taikytinas ir priimtinas metodikas; pabrėžia galimybę gauti didelę socialinę naudą iš vyresniųjų kartų „demografinio dividendo“;

3.

ragina Komisiją į savo aktyvaus ir sveiko senėjimo strategiją oficialiai įtraukti lyčių aspektą ir amžiaus aspektą, taigi ir darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros klausimą;

4.

teigia, kad visuomenės senėjimas aiškintinas demografine kaita (gimstamumo mažėjimu);

5.

pabrėžia, kad pagyvenę žmonės sudaro sparčiausiai didėjančią Europos gyventojų amžiaus grupę; todėl tikisi, kad, siekdama kiek galima greičiau parengti infrastruktūrą, paslaugas ir priemones, kurios atitiktų šį socialinį virsmą, Komisija ir toliau užtikrins nacionalinių vyriausybių, vietos valdžios institucijų, PSO ir kiek gali didesnio suinteresuotųjų subjektų skaičiaus dalyvavimą įgyvendinant visuomenės informavimo šia tema priemones;

6.

atkreipia dėmesį į labai skirtingą valstybių narių demografinę sudėtį ir į didelius nacionalinius, politinius ir kultūrinius demografinių problemų suvokimo, ypač jų sprendimo ir planavimo būdų, skirtumus; atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinė gyvenimo trukmė nuolat auga visose valstybėse narėse, ir į tai, kad gerokai padaugėjo žmonių, kurie toliau dirba pasiekę pensinį amžių, t. y. 2006–2011 m. 65–74 m. darbuotojų užimtumo rodikliai išaugo 15 proc.;

7.

pabrėžia, jog reikia išklausyti vyresnio amžiaus žmones ir šiuo tikslu suteikti jiems draugiją įgyvendinant socialines programas, pagal kurias jaunimas bendrautų su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie mainais dalytųsi savo vertybėmis ir patirtimi; mano, kad būtina pilietinės visuomenės parama Europos inovacijų partnerystei vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje įvairių fondų ir asociacijų pagalba užtikrinant gerokai aukštesnį rūpybos lygį;

8.

pabrėžia, kad lygiateisis dalyvavimas visuomenės gyvenime yra ir viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus piliečių teisių;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumo ir savanoriško darbo galimybės bei socialinės apsaugos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką senėjimą;

10.

pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms reikia įvairių formų paramos ir priežiūros, ir kad dėl to paslaugos ir sprendimai visada turi būti skirti žmonėms ir priimami atsižvelgiant į paklausą;

11.

atkreipia dėmesį į būtinybę kovoti su diskriminacija dėl amžiaus užimtumo srityje siekiant užtikrinti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų išsaugoti savo darbo vietas arba galėtų įsidarbinti;

12.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos ir regioniniai veikėjai modernizuojant, gerinant ir racionalizuojant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimą, kad būtų sukurti modeliai, kurie padėtų pasiekti geresnių rezultatų darbo rinkoje dalyvaujantiems asmenims;

13.

pabrėžia, jog reikia sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas, kad žmonės galėtų ilgiau dirbti ir būti produktyvūs, tiek didinant darbo rinkos lankstumą užtikrinant viso gyvenimo darbo laiko apskaitos ir darbo ne visą dieną galimybes, tiek numatant pagyvenusiems žmonėms tinkamų įvairių formų darbo sutartis bei lankstų išėjimo į pensiją reglamentavimą, pvz., taikant dalinės pensijos arba papildomų metų priskaičiavimo sistemas, pasirūpinant, kad visada būtų suteikiama tinkama socialinė apsauga;

14.

pritaria Komisijos pasiūlymui priimti PSO suformuluotą vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos apibrėžtį; pabrėžia, kad aktyvus ir sveikas senėjimas apima visą gyvenimą ir kad su ES susijusios šios srities ypatybės turėtų būti įtrauktos į apibrėžtį, išsamiau išdėstomi ES prioritetai, susiję su sveikomis ir ekologiškai tvariomis aplinkos sąlygomis, rūpinimosi sveikata ugdymu, sveikatos prevencija ir ankstyvo ligos nustatymo tyrimais, tinkama diagnostika ir veiksmingu gydymu, išprusimu sveikatos klausimais, e. sveikata, fiziniu aktyvumu, maisto sauga ir tinkama mityba, lyčių lygybe, socialinės apsaugos sistemomis, įskaitant sveikatos priežiūrą ir sveikatos draudimą) ir socialinės apsaugos schemomis; pažymi, kad vyresnis amžius nėra savaime susijęs su ligomis ir susirgimais, todėl jo negalima sieti ar tapatinti su priklausomybe ir negalia;

15.

pritaria Komisijos pasiūlymui siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų vidutinį sveiko gyvenimo trukmės rodiklį padidinti dvejais metais ir palankiai vertina medicinos pažangą, kuri prisideda prie to, kad šiandien žmonės gali sulaukti vyresnio amžiaus; tačiau pabrėžia, kad, norint pasiekti šį plataus užmojo tikslą, reikėtų taikyti gyvenimo trukmės perspektyvos rodiklį; pabrėžia, kad reikėtų teikti prioritetą ligų prevencijos ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir kad reikėtų parengti priemones, kurias įgyvendinant būtų visą gyvenimą kovojama su neigiamu lėtinių ligų poveikiu aktyviam ir sveikam senėjimui;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares sveikatos klausimą nagrinėti kaip horizontalųjį įtraukiant sveikatos klausimus į visas susijusias ES politikos sritis, įskaitant socialinį draudimą ir socialinę apsaugą, užimtumo ir ekonominę politiką, lyčių lygybę ir kovos su diskriminacija bei nediskriminavimo politiką;

17.

ragina Komisiją atlikti stebėseną ir teikti įrodymais pagrįstus, išsamius ir laisvai prieinamus susirgimų ir (lėtinių) ligų dažnumo ir paplitimo duomenis, ir įtraukti šiuos duomenis į strategijas ir aktyvaus ir sveiko senėjimo geriausios praktikos gaires;

18.

ragina valstybes nares parengti veiksmingas smurto prieš vyresnio amžiaus žmones ir šio smurto poveikio nukentėjusiųjų sveikatai ir gerovei vertinimo ir stebėsenos metodikas ir sukurti prieinamas pagalbos nukentėjusiesiems ir jų apsaugos procedūras;

19.

pabrėžia, kad sveikatos klausimai turi būti įtraukti į visų sričių Europos Sąjungos politiką, įskaitant sritis, susijusias su socialiniu draudimu ir socialine apsauga, užimtumo ir ekonomine politika, lyčių lygybe ir diskriminacija;

20.

ragina Komisiją dar labiau pabrėžti, kad pailginti vidutinę mūsų piliečių gyvenimo trukmę dvejais metais yra pagrindinis tikslas ir kad visais pasirinktais veiksmais turėtų būti apčiuopiamai prisidedama įgyvendinant šį tikslą;

21.

ragina Komisijos pasiūlymu pasinaudoti kaip tarpine ir koordinuojama Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje priemone, įtraukiant suinteresuotuosius asmenis, kurie atstovautų paklausai ir pasiūlai; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų užtikrinti Europos inovacijų partnerystės naudą visiems ES piliečiams, ypač tiems, kuriems nėra pakankamai atstovaujama arba kuriems kyla atskirties rizika; taigi palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate COM(2012)0083 pripažįstamas Europos inovacijų partnerystės vaidmuo siekiant iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms“, „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ ir ES sveikatos strategijos tikslų įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas;

22.

ragina Komisiją parengti rodiklius, kuriais remiantis būtų gaunami palyginami, išsamūs ir lengvai prieinami lėtinių ligų ir senėjimo duomenys, siekiant parengti veiksmingesnes strategijas ir sudaryti sąlygas ES bei nacionaliniu lygmenimis dalytis geriausia patirtimi;

23.

pritaria Komisijos pasiūlymui didinti vyresnių žmonių aktyvumą priimant sprendimus ir formuojant politiką ir tuo tikslu skatinti regionų ir vietos valdyseną; pabrėžia, kad be jų dalyvavimo socialinėje ir kultūrinėje veikloje dar reikia išsamiau įvertinti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą dalyvavimo būdą ir nuolat stebėti esamus ir būsimus vyresnių žmonių bei neoficialių ir oficialių jų priežiūros paslaugų teikėjų poreikius ir reikalavimus;

24.

pabrėžia, kad vietos lygmeniu ir taikant principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą dalyvavimo būdą surinkta informacija ir duomenys politikos formuotojams suteiks žinių, kurių reikia formuojant politiką, kuri būtų priimtina ir tinkama vietos bendruomenėms; todėl ragina Komisiją nustatyti reikalavimą taikyti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą dalyvavimo atliekant tyrimus būdą, taip pat reikalavimą toliau kurti atitinkamus rodiklius, kad būtų galima nustatyti ir stebėti, ko šiuo metu reikia veiksmingai politikai, programoms ir paslaugoms užtikrinti;

25.

primena Komisijai, kad suvaržymai ir apribojimai sveikatos priežiūros, priežiūros paslaugų, socialinės apsaugos ir socialinio draudimo srityse, kuriuos Komisija ir (arba) valstybės narės patvirtino dabartinės ekonomikos arba finansų krizės sąlygomis taupydamos finansinius išteklius ir biudžeto lėšas ir mažindamos išlaidas viešuosiuose (sveikatos ir socialiniame) sektoriuose, jokiu būdu neturėtų daryti neigiamą poveikį pagrindiniams žmonių poreikiams ir žmogaus orumui; pabrėžia, kad dėl tokio lėšų taupymo ir išlaidų mažinimo nesuderinus jų su gerai apgalvotomis ir pacientams skirtomis reformomis gali padidėti sveikatos skirtumai, socialinė nelygybė ir socialinė atskirtis; pabrėžia, kad dėl tokio lėšų taupymo ir išlaidų mažinimo pablogės bendra sveikatos būklė ir padidės sveikatos skirtumai, socialinė nelygybė ir socialinė atskirtis, vadinasi, kils pavojus kartų ir tos pačios kartos žmonių solidarumui; todėl prašo valstybių narių parengti kartų paktą, apimantį aiškią ir nedviprasmišką strategiją, skirtą socialinei sanglaudai užtikrinti, bendrai sveikatos būklei gerinti ir sveikatos skirtumams mažinti; pabrėžia, kad tokia strategija turėtų būti siekiama užtikrinti optimalią pagal sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos schemas teikiamų paslaugų kainą ir jų prieinamumą;

26.

taigi pabrėžia būtinybę vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis tinkamai finansuoti MVĮ ir socialines įmones; abejoja dėl esamų Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje išteklių, gaunamų iš suinteresuotųjų subjektų, pakankamumo ir ragina Komisiją užtikrinti būtiną finansavimą; palankiai vertina numatomą ES finansavimo priemonių suderinimą siekiant optimizuoti finansavimo poveikį ir ragina toliau vykdyti tokius projektus kaip CASA, „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas“ ir kiti, kuriais skatinama žinių, duomenų ir geriausios praktikos sąveikumas ir mainai; mano, jog sprendimas nustatyti, kad sveiko gyvenimo būdo ir vyresnių žmonių aktyvumo srities inovacijos yra viena iš prioritetinių Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) 2014–2015 m. grupės temų, yra teisingas žingsnis, kurį reikia papildyti konkrečiomis finansinėmis priemonėmis, pvz., finansavimu pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įskaitant Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą ir ES socialinių pokyčių ir inovacijų programą, mokslinių tyrimų ir inovacijų programą ir programą „Horizontas 2020“;

27.

yra įsitikinęs, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas socialinėms įmonėms pasinaudoti finansų rinkomis, reikalingos įvairios finansinės priemonės, kaip antai Europos socialinio verslumo fondai, Europos rizikos kapitalo fondai ir Europos neformalių investuotojų fondai (angl. European Angels Fund, EAF);

28.

tikisi, kad valstybės narės, naudodamos struktūrinių fondų lėšas, daugiau dėmesio skirs vyresnės kartos gyvenimo ir darbo sąlygoms, siekdamos kartu iki 2020 m. sukurti tokią Europą, kurioje būtų gera visų kartų žmonėms, ir plėtos savo socialinę infrastruktūrą, siekdamos sumažinti skurdą senatvėje;

29.

palankiai vertina Komisijos požiūrį į ligotumo ir funkcijų silpnėjimo prevenciją; skatina Komisiją laikytis holistinio požiūrio į prevenciją; atkreipia dėmesį į sisteminę socialinės ir ekonominės padėties bei sveikatos būklės sąsają visą gyvenimą; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti struktūrines problemas, įskaitant išprusimo stokos sveikatos srityje problemą, ir šalinti socialinę ir ekonominę nelygybę (kuri lemia sveikatos skirtumus); be to, pripažindamas, kad asmeninė atsakomybė turi reikšmės gerinant sveikatos būklę, kritiškai vertina tai, kad žmonėms daromas spaudimas gerinti sveikatos būklę, užuot sprendus struktūrines problemas; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti struktūrines sąlygas, kuriomis būtų šalinami struktūriniai ir sveikatos skirtumai, taip pat neišprusimas sveikatos klausimais, ir teikti reikalingą finansavimą tolesniems moksliniams tyrimams, kuriais siekiama nustatyti, kaip vietos bendruomenės gali prisidėti šalinant šiuos skirtumus;

30.

ragina Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas pripažinti, skatinti ir finansuoti visas prevencijos priemones, t. y. propaguoti sveiką gyvenseną, reguliarų sveikatos tikrinimą, ankstyvąją intervenciją siekiant atitolinti arba sustabdyti ligos progresavimą ankstyvuoju etapu ir sukurti prevencines priemones, kuriomis būtų siekiama sulėtinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos būklės prastėjimą;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad užtikrinus galimybes mokytis visą gyvenimą galima sustiprinti intelektinį judumą, taip pat sulaukus vyresnio amžiaus, ir taip padėti kovoti su silpnaprotyste;

32.

pritaria Komisijos požiūriui į sveikatos skatinimą pasitelkiant integruotas programas; vis dėlto pabrėžia, kad tokios programos turėtų būti pagrįstos įrodymais (atspindėti dabartinius ir būsimus senėjančios visuomenės poreikius); be to, pabrėžia, kad šios programos turėtų apimti tinkamą požiūrį į tuos dalykus, kurie nėra (visiškai ar tiesiogiai) susiję su žmonių elgesiu, pvz., į aplinkos sąlygas (oro ir vandens kokybę, triukšmo mažinimą, atliekų tvarkymą), sveikatą ir saugą darbe (amžiaus valdymą) ir vartotojų apsaugą (rinkodaros ir reklamos standartus, maisto saugą, vartotojų teises);

33.

pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia didinti gyventojų fizinį aktyvumą siekiant pagerinti aktyvų ir sveiką senėjimą, primena, kad dėl nepakankamo reguliaraus fizinio aktyvumo kyla daug sveikatos problemų, kurios, remiantis PSO duomenimis, yra ketvirtas pagal paplitimą rizikos veiksnys, sukeliantis mirtį; yra susirūpinęs tuo, kad daugumos ES piliečių fizinis aktyvumas nesiekia rekomenduojamos kasdienės fizinio krūvio normos;

34.

ragina sveiką senėjimą švietimo programose glaudžiau susieti su fiziniu aktyvumu; pabrėžia, kad imantis prevencijos priemonių, skirtų sveikatos problemoms spręsti, svarbūs kasdieniai sprendimai (susiję su fiziniu aktyvumu, mityba ir kt.); ragina Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas imtis veiksmų siekiant paskatinti visų amžiaus grupių žmones būti fiziškai aktyvesnius, nes tokiu būdu jie gerins savo sveikatą ir pailgins gyvenimo esant geros sveikatos trukmę, o visuomenė bus sveikesnė ir gaus daug finansinės naudos;

35.

teigiamai vertina Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginį įgyvendinimo planą, o ypač į jame pabrėžiamą Komisijos, valstybių narių, pramonės ir verslo subjektų, viešų ir privačių suinteresuotųjų subjektų bei sveikatos priežiūros ir slaugos sektorių specialistų ir vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimą, keitimąsi geromis idėjomis ir geriausia praktika (pvz., skaitmenine platforma „Rinka“ (angl. Marketplace platform) ir jų perdavimą bei esamų finansavimo priemonių tobulinimą; pabrėžia, kad senėjimas turi būti laikomas galimybe, o ne našta, ir kad reikia pripažinti ir skatinti vyresnio amžiaus žmonių, jų patirties ir jų nuolatinio indėlio į visuomenę vertę; palankiai vertina aiškų Komisijos ketinimą Europoje skatinti vyresnio amžiaus žmonių gyvybingumą ir orumą diegiant jiems svarbias inovacijas, stiprinti „aktyvaus senėjimo kultūrą“ tokioje Europoje, kurioje gera visų kartų žmonėms, ir šį procesą formuoti kartu su pripažintais mokslinių tyrimų bendruomenės ir pilietinės visuomenės partneriais;

36.

primena, jog labiau pripažinti vyresnio amžiaus darbuotojų savišvietą ir neformalųjį švietimą, ypač jei tai buvo pasiekta savanoriško darbo arba neoficialios priežiūros būdu;

37.

ragina Komisiją teikti pirmenybę veiksniams, galintiems daryti įtaką Europos gyventojų senėjimo sąlygoms, pvz., dideliam suvartojamo alkoholio bei tabako kiekiui;

38.

pritaria Komisijos tikslui toliau plėtoti integruotas priežiūros ir gydymo sistemas; atsižvelgdamas į esamų, pageidaujamų ir būsimų priežiūros bei gydymo sistemų tinkamumą toliau jas plėtoti ir deramai atsižvelgdamas į subsidiarumo principą visuomenės sveikatos srityje, ragina valstybes nares ir kompetentingas valdžios institucijas plėtoti nacionalines, regionų ir vietos priežiūros ir gydymo sistemas, apimančias holistinį ir integruotą požiūrį į lėtinių ligų valdymą; ragina Komisiją šiuo klausimu padėti valstybėms narėms gerbiant skirtingus regionų ir vietos piliečių lūkesčius, normas ir vertybes; ragina Komisiją pasinaudoti Europos vaistų agentūros atliekamu darbu vertinant vaistų poveikį vyresniems žmonėms ir siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus pacientams geresnes galimybes įsigyti saugių ir tinkamų vaistų;

39.

pritaria Komisijos ketinimui įdiegti atskirų atvejų valdymo sistemas ir gydymo planus; vis dėlto, pripažindamas, kad nors į klientą ir (arba) pacientą orientuotas požiūris būtinas, mano, jog tokio metodo įgyvendinimo sąnaudos naudojant parengtus priežiūros paslaugų teikėjus ir panaudojant tinkamas priemones neturėtų būti priskiriamos tik pavieniams asmenims, o turėtų būti laikomos visuomenės atsakomybe, užtikrinančia kartų ir tos pačios kartos žmonių solidarumą; mano, kad reikėtų apsvarstyti naujas solidarumo formas, glūdinčias vyresniosios kartos potenciale, kurios turėtų būti įtrauktos į su priežiūra ir gydymu susijusių klausimų sprendimus;

40.

skatina Komisijos siekį įgyvendinti e. sveikatos iniciatyvą, kuri būtų reikšminga bei svarbi ateities priežiūros ir gydymo sistemoms; vis dėlto pripažįsta, kad vien e. sveikatos sprendimai, nors ir naudingi, gali nepadėti smarkiai pagerinti sveikatos rezultatų, įskaitant psichologinę savijautą, jei tokie sprendimai pakeis žmonių bendravimą, o nebus įtraukti į pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų bendravimą akis į akį; mano, kad taikant e. sveikatos technologijas neturėtų būti kenkiama pasitikėjimu grindžiamiems vyresnių žmonių ir sveikatos priežiūros specialistų santykiams;

41.

pritaria Komisijos ketinimui prisidėti prie didesnio priežiūros ir gydymo sistemų ekonominio efektyvumo; tačiau pabrėžia, kad nuolat didėjančios bendros sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sąnaudos negali tekti tik senėjantiems gyventojams; pripažįsta, kad vis labiau plintant lėtiniams susirgimams didėja sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sąnaudos, vis dėlto pažymi, kad žmonėms vis labiau jaučiant šių sąnaudų naštą gali susidaryti užburtas ratas, dėl kurio kyla grėsmė jų sveikatai ir gerovei, nes jie gali būti priversti perskirstyti savo daugiausia ribotus išteklius arba atidėti gydymą, pagalbą ar tinkamą maitinimąsi, jį nutraukti ar net jo atsisakyti, o dėl to savo ruožtu sveikatos priežiūra ir socialinė parama atskiriems asmenims ar visuomenei gali dar labiau pabrangti;

42.

pripažįsta Komisijos siekį spręsti teisinio ir reglamentavimo netikrumo bei rinkos susiskaidymo problemas, tačiau pabrėžia, kad įgyvendinant visas būtinas rinkos reformas reikėtų atsižvelgti į tai, jog svarbu išlaikyti sveikatos priežiūros paslaugų kainas prieinamas piliečiams ir kad reikėtų pripažinti ir gerbti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžių kompetenciją sveikatos bei socialinės apsaugos srityse ir paisyti jos atsižvelgiant į tai, kad būtina investuoti į bendruomenines priežiūros sistemas;

43.

teigia, kad tolesnės pensijų sistemų reformos reikalingos tam, kad tos sistemos būtų tinkamos, tvarios ir saugios, ypač daug dėmesio skiriant vyrų ir moterų atlyginimo, taigi, ir pensijų, skirtumo mažinimui, ir kad pensijų lygis ateities kartoms turi būti prognozuojamas; šiuo tikslu ragina nuosekliau susieti faktinio pensinio amžiaus, oficialaus pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės veiksnius; ragina tas valstybes nares, kurios pailgino arba pailgins pensinį amžių, skatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, pvz., taikant mokesčių ir socialinio draudimo lengvatas;

44.

atsižvelgdamas į labai didelį sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą kai kuriose valstybėse narėse, kurį lemia tai, kad darbo sąlygos kitose Europos šalyse yra patrauklesnės, ragina Komisiją atlikti viso Europos sveikatos priežiūros potencialo ir nacionalinio potencialo valstybėse narėse lyginamąją analizę;

45.

ragina Komisiją parengti strategiją, kuria būtų siekiama užtikrinti visiems ES piliečiams vienodas galimybes sveikatos priežiūros srityje, kad būtų sukurta daug sveikatos priežiūros darbuotojų ir jų teikiamų paslaugų gavėjų prarandančių Europos šalių tarpusavio bendradarbiavimo sistema;

46.

teigia, kad šeimos gyvenimo ir darbo derinimo politika padeda moterims geriau spręsti su senėjimu susijusias problemas, turėdamas mintyje tai, kad darbas gerina gyvenimo kokybę; mano, kad tokia politika taip pat padeda išvengti darbo užmokesčio skirtumo, taigi ir pavojaus senatvėje gyventi skurde, kai siekdamos suderinti šeimos gyvenimą ir darbą, moterys privalo rinktis darbą ne visą darbo laiką, nenuolatinį arba nestandartinį darbą ir tai daro atitinkamą poveikį jų mokamoms pensijų įmokoms;

47.

mano, kad būtina didinti pensijų adekvatumą kovojant su lyčių diskriminacija darbo rinkoje, pirmiausia mažinant karjeros galimybių ir darbo užmokesčio skirtumą;

48.

pabrėžia asmeninės atsakomybės būtinybę, atsižvelgdamas į tai, kad asmenims taip pat reikia galvoti, ką jie gali padaryti, kad užtikrintų savo pragyvenimą pasiekus pensinį amžių; taip pat pabrėžia, kad esminis vaidmuo tenka šeimai ir kartų solidarumui;

49.

pritaria Komisijos požiūriui į vyresnių žmonių aktyvumą ir savarankišką gyvenimą, konkrečiai – jos visa apimančiam požiūriui į senėjimo įtaką ir svarbą, nes žmonėms senstant jų gyvenimo ir judėjimo aplinka vis mažėja, o vyresni žmonės nori kuo ilgiau gyventi savarankiškai ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime; pabrėžia, kad reikia skatinti vyresnius žmones kuo ilgiau savarankiškai gyventi savo namuose, jei tai įmanoma ir jei jie to pageidauja, kad įprasta kasdienybė ir fizine, ir psichine prasme būtų kuo mažiau trikdoma; be to, pabrėžia, kad sprendžiant šią problemą reikia kreipti dėmesį ne tik į tai, kur vyresni asmenys gyvena, bet ir į visas kartas įtraukiančią visapusiškai aktyvią kaimynystę; mano, kad bendroji programa „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (KGPA) yra svarbi priemonė, kuria galima palengvinti žmonių kasdienį gyvenimą pasitelkiant technines pagalbines priemones;

50.

skatina Komisiją vertinant savarankiško gyvenimo sprendimus atsižvelgti į problemas, kurias lemia daugelyje valstybių narių esantis atotrūkis tarp vidutinės sveiko gyvenimo trukmės ir pensinio amžiaus, dėl kurio daugybė žmonių gali atsidurti tokioje padėtyje, kai dirbti jie jau nebegali, o teisės gauti visas jiems priklausančias pensijos išmokas dar neturi;

51.

primena, kad pagyvenę piliečiai yra mūsų visuomenių turtas, kad labai svarbu panaudoti jų žinias ir patirtį visose gyvenimo srityse ir kuo ilgiau padėti jiems gyventi savarankiškai;

52.

yra įsitikinęs, kad itin svarbu kovoti su vyresnės kartos informacine atskirtimi ir kad prieiga prie naujų technologijų ir galimybės jomis naudotis yra bene svarbiausios priemonės siekiant aktyvaus ir sveiko senėjimo ir vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties;

53.

ragina Komisiją skatinti kurti prieinamą fizinę aplinką, kad būtų galima pritaikyti būstus vyresniems žmonėms, kad jie galėtų būti savarankiškesni; pabrėžia, kad vyresniems žmonėms palankios aplinkos sukūrimas yra geriausia prevencinė priemonė, padedanti išvengti namuose nutinkančių nelaimių, kurios sukelia sunkią negalią ir dėl kurių labai padidėja viešosios ir šeimų išlaidos bei kurios neleidžia užtikrinti aktyvaus vyresnių žmonių senėjimo išlaikant gerą sveikatą;

54.

remia Komisijos siekį sukurti vyresniems žmonėms pritaikytą aplinką, kad nebūtų kliudoma panaudoti vyresnių žmonių galimų ir (likusių) gebėjimų, būtų galima padėti vyresniems žmonėms kuo ilgiau išlaikyti savo fizinius ir pažintinius gebėjimus ir gyventi sau artimoje ir saugioje aplinkoje bei išvengti socialinės atskirties; tačiau ragina Komisiją skatinti visiems tinkančios aplinkos kūrimą ir pabrėžia, kad tokia aplinka turėtų būti suprantama plačiąja prasme, ne tik kaip miesto ar kaimo aplinka, pasižyminti saugiais namais, į kuriuos lengva patekti, pritaikytais šaligatviais, miestais ir pan., bet ir kaip socialinė, psichologinė, kultūrinė ir gamtinė aplinka, siūlanti įvairių tipų veiklą ir suteikianti kiekvienam asmeniui galimybių atsiskleisti ir būti motyvuotam; pabrėžia, kad sukūrus tokią miestų aplinką dėl lengvesnio gyvybiškai svarbių viešųjų paslaugų prieinamumo vyresniems žmonėms turėtų būti užtikrinta geresnė galimybė pasinaudoti gyvenimo tankiai apgyvendintoje teritorijoje pranašumais; taip pat pažymi, kad nepaisant vykstančios urbanizacijos, daug žmonių tebegyvena kaimo vietovėse, kuriose taip pat turėtų būti priimami novatoriški sprendimai;

55.

be to, pabrėžia, kad svarbu pritaikyti patalpas, kuriose gyvena vyresni asmenys, siekiant išvengti namuose nutinkančių nelaimių ir kritimų bei suteikti galimybę ilgiau gyventi savarankiškai; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vyresniems žmonėms palankios aplinkos kūrimas būtų finansuojamas; remia priemones, kurios padėtų išvengti vyresnio amžiaus ir (arba) namuose įkalintų žmonių atskyrimo ir sudarytų sąlygas jiems nepatirti gėdos dėl ligų, susijusių su amžiumi arba nepriklausančių nuo jo;

56.

pabrėžia, kad kaimo ir miesto vietovėse turi būti vienodai gerai rūpinamasi vyresniais žmonėmis; mano, kad IRT grindžiamos technologinės inovacijos turėtų padėti spręsti judumo problemas, su kuriomis susiduria kaimo vietovėse gyvenantys vyresni žmonės;

57.

pabrėžia, kad reikia ypač daug dėmesio skirti atokiose vietovėse gyvenančių arba daugeliu atžvilgių nepalankioje padėtyje esančių vyresnio amžiaus asmenų įtraukčiai skatinti;

58.

remia Komisijos siekį sukurti vyresniems žmonėms pritaikytą aplinką, kad jie galėtų nevaržomai naudotis potencialiais (ir turimais) gebėjimais; pabrėžia, kad sąvoką „aplinka“ reikia vertinti plačiai, neapsiribojant vien urbanistine aplinka, bet įtraukiant ir socialinę, psichologinę, kultūrinę ir gamtos aplinką; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti Europos prieinamumo teisės aktą;

59.

ragina Komisiją apsvarstyti galimus sprendimus ir gerąją patirtį, susijusią su nauju požiūriu į aktyvaus senėjimo procesą ir su visapusiškos bei darnios aktyvaus senėjimo sistemos, kuri veiktų visose valstybėse narėse, sukūrimu;

60.

siūlo, kad į Sąjungos politiką, vykdomą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XII antraštinę dalį dėl švietimo ir sporto, būtų įtraukiama vyresnių žmonių aktyvumo skatinimo veikla;

61.

pabrėžia, kad panaikinus architektūrines kliūtis neįgaliesiems, matomas teigiamas poveikis ir vyresnio amžiaus žmonių judumui, tad jie gali ilgiau gyventi savarankiškai ir aktyviai; todėl mano, kad svarbu šias kliūtis šalinti ir mažose gyvenvietėse, kur gyvena daug pagyvenusių žmonių;

62.

siūlo, kad būtų imamasi priemonių, kuriomis būtų skatinama derinti pensiją su įvairia veikla;

63.

ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl kovos su vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija patenkant į darbo rinką, darbe ir atliekant darbą, kuriant nuosekliai visoms kartoms palankų darbo sektorių;

64.

ragina darbdavius prireikus dėti daugiau pastangų pritaikant darbo sąlygas pagal vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatos būklę ir gebėjimus bei skatinti kurti teigiamą pagyvenusių žmonių darbo vietoje įvaizdį;

65.

atkreipia dėmesį į tai, kad senėjimas kelia ne tik sunkumų, bet ir suteikia galimybių, pirmiausia siekti naujovių, kurios ilgainiui galėtų padėti kurti darbo vietas ir skatinti ekonominę gerovę Europoje;

66.

pritaria Komisijos požiūriui į finansavimo priemones, standartizavimo procesus, duomenų saugyklos kūrimą, sinergiją ir bendradarbiavimo gerinimą bei valstybių narių keitimąsi geriausia praktika; taip pat pabrėžia, kad būtina susieti šiuos uždavinius su realiais poreikiais ir paklausa (t. y. užtikrinti, kad politika, programos ir paslaugos būtų pagrįstos įrodymais ir paremtos reprezentatyviu vertinimu bei nuolatiniu stebėjimu, siekiant lengviau ir greičiau sukurti vyresniems žmonėms palankią ES); todėl ragina Komisiją imtis iniciatyvos, kad būtų sukurtos vienodus standartus atitinkančios vertinimo ir stebėsenos priemonės, suteiksiančios galimybę rinkti būtinus duomenis, susijusius su įrodymais grindžiamomis politikos rekomendacijomis, programų plėtojimu ir (sveikatos ir (arba) priežiūros) paslaugų teikimu;

67.

pritaria Komisijos požiūriui į visoms amžiaus grupėms palankias inovacijas; tačiau ragina Komisiją užtikrinti, kad šios inovacijos būtų skirtos galutiniams vartotojams ir būtų jiems parankios bei aktyviai panaudotų jų potencialą, ragina Komisiją atitinkamai plėtoti metodiką, kurią taikant būtų galima įvertinti dabartinius ir būsimus vyresnių žmonių poreikius ir įtraukti galutinius vartotojus formuojant jos politiką ir įgyvendinant finansavimo programas; primena, kad įrodyta, jog vyresnių žmonių poreikiams pritaikytos priemonės paprastai naudingos visoms kartoms;

68.

mano, kad būtina geriau koordinuoti skirtingų lygmenų subjektų, dalyvaujančių kuriant aktyvios ir sveikos vyresnių žmonių gyvensenos sprendimus, veiksmus ir pabrėžia, kad šioje srityje būtinas daugiapakopis valdymas; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos neturėtų būti laikomos tik įgyvendinančiomis veikėjomis: jos privalo dalyvauti visame sprendimų priėmimo ir vertinimo procese;

69.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos ir regioniniai veikėjai modernizuojant, gerinant ir racionalizuojant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimą, kad būtų sukurti modeliai, kurie padėtų pasiekti geresnių rezultatų darbo rinkoje dalyvaujantiems asmenims;

70.

palankiai vertina esamas iniciatyvas dėl prieinamumo, pvz., Prieinamiausio miesto apdovanojimo iniciatyvą; ragina Komisiją priimti plataus užmojo Europos prieinamumo aktą, kurį taikant būtų patobulinta prieinamų prekių ir paslaugų rinka;

71.

pritaria idėjai teikti jaunesniosioms kartoms neformalų mokymą, kad vyresniems žmonėms būtų teikiama įprasto pobūdžio bendra priežiūra;

72.

atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu daugiau investuoti į švietimą, mokymą ir tolesnį profesinį mokymą bei didinti jiems skiriamą finansavimą, teikiant pirmenybę mokymuisi visą gyvenimą, ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą, kad būtų sukurta visoms kartoms palanki darbo rinka, o vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų įsitvirtinti besikeičiančioje technologinėje aplinkoje; šiuo atžvilgiu ragina daug dėmesio skirti mokymosi visą gyvenimą programoms pagal programą „Erasmus visiems“, kuri yra veiksminga priemonė skatinant visų amžiaus grupių Sąjungos piliečių švietimą ir tęstinį profesinį tobulinimąsi;

73.

pabrėžia, kad senėjimui reikia taikyti holistinį požiūrį, siekti visapusiško vystymosi ir vykdyti ne tik mokymosi visą gyvenimą srities ir darbo rinkos reformas, bet ir sudaryti naudojimosi jais galimybes, įskaitant tokius veiksnius, kaip transportas, infrastruktūra ir pastatai;

74.

pabrėžia poreikį taikyti šeimos narių slaugytojų paramos sistemas;

75.

pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia skatinti kurti vyresniems žmonėms palankią aplinką, kuri turi būti suprantama kaip labai svarbus veiksnys, prisidedantis prie vyresnių žmonių ilgalaikio aktyvumo ir sveikatos; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik skatinti kurti vyresniems žmonėms palankią aplinką nepakanka norint, kad būtų iš tikrųjų pasiekta teigiamų rezultatų sprendžiant klausimus, susijusius, pvz., su žmonių judumu, ėjimui pėsčiomis pritaikyta aplinka, bendruomenės visuomeninei veiklai pritaikyta infrastruktūra, taip pat su kokybiškų ir įperkamų sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugų ir tinkamo bei įperkamo būsto prieinamumu;

76.

palankiai vertina tikslą skatinti senėjimui palankią aplinką kaip pagrindinę priemonę siekiant remti pagyvenusius darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis ir skatinti įtraukių visuomenių kūrimąsi, kurios visiems užtikrintų vienodas galimybes;

77.

pabrėžia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas darbo vietoje yra svarbus, kadangi tai tvaraus profesinio gyvenimo ir aktyvaus senėjimo prielaida, ypač neįgaliems arba chroniškomis ligomis sergantiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad IRT ir mašinos galėtų atlikti svarbiausią vaidmenį siekiant palengvinti senėjančios darbo jėgos fizines užduotis; ragina Komisiją ir valstybes nares atitinkamais atvejais skatinti tokias technologijas; palankiai vertina tai, kad pripažįstama, kaip svarbu vykdyti strateginio įgyvendinimo plano pirmojo ramsčio prevenciją; yra įsitikinęs tuo, kad prevencijai taip pat tenka itin svarbus vaidmuo gerinant darbuotojų sveikatą ir tokiu būdu mažinant spaudimą sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemoms;

78.

yra įsitikinęs, kad, norint išvengti didelių galimybės patekti į darbo rinkas trūkumų, dėl kurių ekonomika gali dar labiau sulėtėti ir gali kilti grėsmė Europos gerovei, reikalingos visa apimančios reformos; šiuo atžvilgiu pabrėžia poreikį plėtoti platesnį požiūrį, kurį taikant būtų atsižvelgiama į tokius klausimus, kaip ekonominė politika, užimtumas, socialinės garantijos, socialinė apsauga, lyčių lygybė ir diskriminacija;

79.

palankiai vertina dabartines iniciatyvas standartizacijos srityje, pvz., įgaliojimus dėl visiems tinkamos aplinkos, IRT ir sukurtos aplinkos prieinamumo; atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą imtis panašių iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti e. sveikatai ir savarankiškam gyvenimui taikytinus Europos standartus; ragina Komisiją ir standartizacijos institucijas labiau įtraukti vartotojus į šias iniciatyvas, kad į jų poreikius būtų tinkamai atsižvelgta;

80.

ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti kampanijas, kuriomis būtų siekiama gerinti visuomenės suvokimą apie vyresnio amžiaus darbuotojų, pirmiausia neįgalių ir chroniškomis ligomis sergančių darbuotojų, indėlį ir produktyvumą;

81.

mano, kad siekiant pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, jų pajamos turi būti pakankamo lygio, jie turi turėti būstą, galimybes gauti visų rūšių sveikatos, socialinių ir kultūrinių paslaugų, tvirtus socialinius tinklus, be to, jei pageidauja, jiems turi būti suteikiamos galimybės toliau dalyvauti darbo rinkoje be apribojimų, kuriuos sukelia diskriminacija dėl amžiaus;

82.

pabrėžia, kad svarbu remti vyresnio amžiaus žmonių savanorišką veiklą ir sudaryti palankesnes sąlygas visų kartų savanoriškai veiklai, mano, kad tokia veikla ir iniciatyvos „vyresnio amžiaus asmenys vyresnio amžiaus asmenims“ senstantiems gyventojams galėtų tapti įtraukties priemone ir gerokai prisidėti prie ilgalaikių sveikatos priežiūros sistemų tvarumo užtikrinimo; taigi skatina šios srities vystymąsi ir inovacijas;

83.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/19

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 3–14 d. Bankoke (Tailandas) vyksiantį Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 16-ąjį šalių konferencijos susitikimą (COP 16),

—

atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl pagrindinių ES tikslų 2013 m. kovo 3–14 d. Bankoke (Tailandas) vyksiančiam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 16-ajam šalių konferencijos susitikimui (O-000201/2012 – B7-0109/2013 ir O-000202/2012 – B7-0110/2013),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi CITES yra išsamiausias galiojantis pasaulinis laukinės faunos ir floros išsaugojimo susitarimas, kuriuo siekiama išvengti pernelyg didelio laukinės faunos ir floros naudojimo vykdant tarptautinę prekybą, ir jį yra pasirašiusios 177 šalys, įskaitant 27 Europos Sąjungos valstybes nares;

B.

kadangi CITES tikslas yra užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais nekeltų grėsmės rūšių išlikimui laisvėje;

C.

kadangi svarbu teikti pirmenybę ilgalaikei gerovei, o ne trumpalaikiams ekonominiams interesams;

D.

kadangi laukinių rūšių eksploatavimas, nelegali prekyba fauna ir flora, buveinių naikinimas, klimato kaita ir žmonių išeikvoti gamtos ištekliai, yra pagrindinės biologinės įvairovės nuskurdinimo priežastys;

E.

kadangi nepažeistų miškų ribų nustatymas ir vietovių be kelių išsaugojimas yra ekonomiški biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimo būdai;

F.

kadangi CITES rezoliucijos Nr. 9.24 (Rev. COP 15) 4 priede nurodomos atsargumo priemonės, į kurias reikėtų atsižvelgti arba kurias reikėtų įgyvendinti, kai iš dalies keičiami šios konvencijos priedai;

G.

kadangi CITES sprendimai turėtų būti paremti mokslu;

H.

kadangi pagal CITES rūšys įtraukiamos į priedus pagal jų apsaugos būklę ir tarptautinės prekybos lygį, taigi į I priedą įtrauktos rūšys, kurioms gresia išnykimas ir kuriomis uždrausta komercinė prekyba, o į II priedą – rūšys, su kuriomis susijusi prekyba turi būti kontroliuojama, siekiant, kad ji nekenktų šių rūšių išlikimui;

I.

kadangi CITES I priede nurodytos rūšys yra griežtai saugomos ir bet kokia komercinė prekyba jame nurodytomis rūšimis draudžiama; kadangi bet koks leidimas parduoti konfiskuotus pavyzdžius arba produktus, pavyzdžiui, dramblio kaulą, tigro kaulus arba raganosio ragą, pažeistų CITES tikslus;

J.

kadangi periodinio vertinimo procesas parodė, kad CITES sėkmingai padeda išsaugoti tam tikras konvencijos I priede išvardytas rūšis ir kad jos dabar gali būti perkeltos į II priedą;

K.

kadangi pagal Biologinės įvairovės konvencijos 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano 12 Aiči biologinės įvairovės tikslą iki 2020 m. žinomų nykstančių rūšių išnykimas bus sustabdytas ir jų apsaugos būklė, ypač tų, kurios nyksta greičiausiai, bus pagerinta ir stabilizuota;

L.

kadangi pagal Biologinės įvairovės konvencijos 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano 6 Aiči biologinės įvairovės tikslą iki 2020 m. visos žuvys ir bestuburių bei vandens augalų ištekliai bus tvariai ir teisėtai valdomi ir naudojami, taikant ekosistema pagristus požiūrius, kad būtų vengiama pernelyg intensyvios žvejybos, būtų taikomi visų išsemtų išteklių atkūrimo planai ir priemonės, žuvininkystė neturėtų didelių neigiamų pasekmių rūšims, kurioms gresia išnykimas, ir pažeidžiamoms ekosistemoms, o žuvininkystės poveikis ištekliams, rūšims ir ekosistemoms neviršytų saugių ekologinių ribų;

M.

kadangi tarptautinių aplinkos apsaugos institucijų veiksmingo funkcionavimo pagrindas – sprendimų priėmimo skaidrumas; kadangi JT Rio+20 konferencijos baigiamajame dokumente „Ateitis, kurios mes norime“ dar kartą patvirtinama, kad norint įgyvendinti tvaraus vystimosi tikslus, institucijos visuose lygiuose turi būti veiksmingos, skaidrios, atskaitingos ir demokratinės; ir kadangi skaidrumo skatinimas taip pat nurodytas 2008 – 2013 m. CITES strateginėje vizijoje, išdėstytoje CITES rezoliucijoje Nr. 14.2;

N.

kadangi dabartinėse CITES darbo tvarkos taisyklėse numatyta, kad slaptas balsavimas paprastai nėra naudojamas jokiems kitiems klausimams, išskyrus balsavimą dėl pareigūnų ir priimančiųjų šalių rinkimų; kadangi nepaisant šios taisyklės paskutiniame šalių konferencijos susitikime daugelis sprendimų buvo priimti slaptu balsavimu; kadangi slaptas balsavimas yra nuolat naudojamas dėl opių ir svarbių klausimų, pavyzdžiui, susijusių su jūrų rūšimis ar prekyba dramblio kaulu;

O.

kadangi silkiaryklių populiacijai gali labai pakenkti eikvojanti žuvininkystė;

P.

kadangi viso pasaulio kūjaryklių populiacijai kyla grėsmė dėl tarptautinės prekybos ryklių pelekais ir priegaudos, nes dėl to populiacija sumažėjo tiek, kiek dar nėra buvę;

Q.

kadangi labai išaugęs neteisėtos dramblių medžioklės mastas daro žalą visų keturių Afrikos subregionų dramblių populiacijai ir tai kelią rimtą ir didėjančia grėsmę; kadangi 2009 – 2011 m. sulaikytas neįtikėtinai didelis kiekis nelegalaus dramblio kaulo;

R.

kadangi dėl netvarios ir neetiškos trofėjų medžioklės labai sumažėjo į CITES I ir II priedus įtrauktų nykstančių rūšių gyvūnų; kadangi trofėjų medžioklė labai trukdo siekti CITES tikslų;

S.

kadangi dėl nepakankamai veiksmingo įstatymų vykdymo CITES I ir II prieduose išvardytos nykstančios rūšys ir toliau naikinamos siekiant pelno;

T.

kadangi apie 80 proc. Afrikos raganosių populiacijos yra Pietų Afrikoje; kadangi sparčiai auga neteisėtos šių gyvūnų medžioklės mastas šios rūšies arealo valstybėse;

U.

kadangi ir toliau vyksta nelegali prekyba tigrais ir kitomis, I priede išvardytomis didžiosiomis Azijos katėmis, CITES vis dar nepakanka informacijos apie vykdymo priemones ir ypač pranešimų apie atitiktį šios konvencijos sprendimui Nr. 14.69, kuriam 2007 m. pritarė ES ir pagal kurį palaipsniui reikia nutraukti tigrų auginimą ir užtikrinti, kad jie nebūtų veisiami norint prekiauti (įskaitant šalies viduje) jų dalimis ir dirbiniais iš jų;

V.

kadangi klimato kaita labai kenkia baltiesiems lokiams (lot. Ursus maritimus); kadangi didžiulę išnykimo grėsmę jiems kelia medžioklė ir komercinė prekyba jų kūnų dalimis;

W.

kadangi Europos Sąjunga sudaro didžiausią namuose auginamų roplių, įskaitant įtrauktų į CITES rūšių, importo rinką;

X.

kadangi daugelis vėžlių rūšių naudojama maisto rinkoje ir jos įtrauktos į tarptautinę prekybą naminiais gyvūnais;

Y.

kadangi dėl didėjančio žvejybos intensyvumo, kurį sukėlė tarptautinė prekyba rajų žiaunomis, labai sumažėjo mantų (lot. Manta spp.)ir kitų rajų populiacija;

Z.

kadangi tarptautinės žuvininkystės priemonės ir CITES turėtų būti naudojamos siekiant to paties tikslo – ilgam išsaugoti žuvų išteklius atviroje jūroje, taip pat atsižvelgiant į netikslinių rūšių priegaudos poveikį;

AA.

kadangi į dabartinę CITES įtrauktos nuostatos dėl įvežimo iš jūros, o konkrečiau dėl įvežančiosios valstybės, kai žuvys sugaunamos atviroje jūroje, nėra aiškios;

AB.

kadangi CITES darbo grupė įvežimo iš jūros klausimais pasiūlė sprendimą, pagal kurį pripažįstama vėliavos valstybės jurisdikcija ir ši valstybė turėtų būti atsakinga už CITES dokumentų parengimą, taikant ribotas išimtis frachtuojamiems žvejybos laivams;

AC.

kadangi per ateinančius kelerius metus konvencijos šalys greičiausiai turės gerokai padidinti finansavimą, jei norės užtikrinti gerą CITES veikimą;

AD.

kadangi Europos Sąjunga tiesiogiai neprisideda prie CITES; tačiau dėl teikiamos paramos vystymuisi ji yra viena pagrindinių šios konvencijos donorių;

1.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares laikytis atsargumo principo kaip pagrindinio principo priimant visus sprendimus dėl darbo dokumentų ir teikiant pasiūlymus dėl įtraukimo į CITES priedus, ypač atsižvelgti į principą „vartotojas moka“, ekosistemos sampratą ir tradicinius gamtos apsaugos principus;

2.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares laikytis vienos pozicijos ir gerinti vidaus sprendimų priėmimo procedūrų spartą ir efektyvumą, kad būtų galima greitai susitarti dėl vidinės ES pozicijos dėl CITES COP 16 ir visapusiškai pasinaudoti ES priklausančių visų 27 konvencijos šalių jėga, kad priimant sprendimus per 16-ąjį konvencijos šalių susitikimą būtų laikomasi atsargumo principų;

3.

ragina Europos Sąjungą imtis vadovaujančio vaidmens apsaugant nykstančias rūšis, aktyviai dalyvauti derybose dėl CITES ir skatinti pašalinti konvencijos spragas, dėl kurių padėtis darosi sudėtingesnė; apgailestauja dėl to, kad buvo pareikšta kaltinimų valstybių narių ir Europos Sąjungos piliečiams, jog šie tarpininkavo pergabenant raganosių ragus į Vietnamą arba į kitas šalis, kur šie produktai turi didelę komercinę vertę, taigi augo jų paklausa ir toliau buvo skatinama neteisėta medžioklė;

4.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares prieš konferenciją ir jos metu užmegzti tvirtesnius ryšius su trečiosiomis šalimis ir sudaryti aljansus;

5.

ragina CITES šalis apsvarstyti papildomas galimybes stiprinti biologinės įvairovės konvencijų šalių bendradarbiavimą, koordinavimą ir sąveiką visais atitinkamais lygmenimis;

6.

kategoriškai nepritaria tam, kad slaptas balsavimas taptų įprasta CITES praktika, nes šios konvencijos darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, jog slaptas balsavimas taikomas tik išimtiniais atvejais; atsižvelgdamas į tai, remia atitinkamą Danijos pasiūlymą ES valstybių narių vardu;

7.

pritaria Danijos pasiūlymui ES valstybių narių vardu į konferencijos rezoliuciją Nr. 11.1 (Rev. COP 15) įtraukti naują pastraipą dėl interesų konflikto;

8.

ragina Komisiją teikiant paramą vystymuisi užtikrinti finansavimo tęstinumą, kad būtų pasiekta CITES tikslų; atsižvelgdamas į tai, konkrečiai nurodo šiuo metu vykdomą Nelegalios dramblių medžioklės stebėsenos (MIKE) programą ir mano, kad Europos Sąjunga galėtų atnaujinti su šia programa susijusius įsipareigojimus, atsižvelgusi į nepriklausomą programos veiksmingumo persvarstymą ir įvertinimą;

9.

skatina Komisiją ir ES valstybes nares išnagrinėti galimybes per Europos plėtros fondą teikti ilgalaikę finansinę paramą CITES konvencijai;

10.

pritaria CITES pasiūlymui kreiptis į Pasaulio aplinkos fondą (PAF), kad jis taptų CITES finansiniu mechanizmu, ir PAF 6 pradėti taikyti biologinės įvairovės strategiją, įtraukiant rūšių sudedamąją dalį (1);

11.

palankiai vertina CITES darbo grupės įvežimo iš jūros klausimais diskusijas ir pažangą; remia COP 16 dokumentą Nr. 32, kuriame siekiama, kad būtų geriau užtikrinamas nuostatų dėl CITES įrašytų jūrų gyvūnų rūšių, kurios pagaunamos už konvencijos šalių jurisdikcijos ribų esančiose jūrose, vykdymas, ir ragina šalis užbaigti darbą minėtu klausimu per COP 16;

12.

pritaria Brazilijos, Komorų Salų, Kroatijos, Egipto ir Danijos pasiūlymui Europos Sąjungos valstybių narių vardu įtraukti paprastuosius silkiaryklius (lot. Lamna nasus) į konvencijos II priedą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares paremti šį pasiūlymą;

13.

pritaria Brazilijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ekvadoro, Hondūro, Meksikos ir Danijos pasiūlymui Europos Sąjungos valstybių narių vardu įtraukti tris kūjaryklių (lot. Sphyrna spp) rūšis į konvencijos II priedą; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti šį pasiūlymą;

14.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares paremti Brazilijos, Kolumbijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymą įtraukti ilgapelekius pilkuosius ryklius (lot. Carcharhinus longimanus) į CITES II priedą;

15.

palankiai vertina tai, kad Tanzanija atsiėmė pasiūlymą perkelti jos Afrikos dramblių (lot. Loxodonta africana) populiaciją iš konvencijos I priedo į II priedą ir leisti vienkartinę prekybą Tanzanijos dramblio kaulo atsargomis;

16.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares visus pasiūlymus Afrikos dramblius perkelti į mažiau saugomų rūšių priedą ar leisti prekiauti dramblio kaulu atmesti iki to laiko, kol bus atliktas 2008 m. lapkričio mėn. vienkartinės prekybos Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės dramblio kaulo atsargomis leidimo poveikio vertinimas ir bus nustatyta, kad vienkartinė prekyba nedaro jokio neigiamo poveikio dramblių populiacijai minėtose šalyse ir kaimyninėse šalyse;

17.

atsižvelgdamas į dabartinę neteisėtos dramblių medžioklės krizę ragina CITES šalis svarstant sprendimų priėmimo mechanizmą, susijusį su būsima prekyba dramblio kaulu, kai visiškai pasibaigs 9 metų laikotarpis nuo tada, kai 2008 m. lapkričio mėn. Botsvanai, Namibijai, Pietų Afrikai ir Zimbabvei buvo suteiktas vienkartinės prekybos dramblio kaulo atsargomis leidimas, laikytis atsargumo principo ir savo sprendimus pagrįsti galimu poveikiu dramblių apsaugai ir Afrikos dramblių veiksmų plano įgyvendinimui; taip pat ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pritarti pasiūlymui iš dalies pakeisti sprendimą Nr. 14.77 dėl sprendimų priėmimo mechanizmo, susijusio su būsima prekyba dramblio kaulu, kaip pasiūlė Beninas, Burkina Faso, Centrinė Afrikos Respublika, Dramblio Kauno Krantas, Kenija, Liberija, Nigerija ir Togas;

18.

ragina CITES šalis patvirtinti rezoliuciją dėl Afrikos dramblių veiksmų plano, kurią parengė Nigerija ir Ruanda, ir pritarti šio plano įgyvendinimui, nes jis yra pats veiksmingiausias būdas išsaugoti dramblius visoje Afrikoje;

19.

ragina Europos Sąjungą, valstybes nares ir visas CITES šalis paremti Kenijos pasiūlymą nustatyti laikiną nulinę raganosių trofėjų eksporto iš Pietų Afrikos ir Svazilendo kvotą ir ragina CITES šalis išnagrinėti priemones, kaip sumažinti raganosių ragų paklausą;

20.

ragina šalis naujai nustatyti metines nacionalines trofėjų, kurių rūšys išvardytos CITES I ir II prieduose dėl nykstančių rūšių, medžioklės eksporto kvotas;

21.

ragina visas šalis, kuriose naudojami raganosių ragai, ypač Vietnamą, nedelsiant imtis priemonių, nutraukti nelegalų raganosių ragų importą ir nustatyti griežtas baudas asmenims, kurie pažeidžia įstatymus, taip pat šviesti vartotojus dėl jų daromo vartojimo poveikio laukinių raganosių populiacijai; ragina Komisiją ir ES valstybes nares su atitinkamomis šalimis spręsti šiuos klausimus prekybos derybų metu;

22.

primygtinai reikalauja Europos Sąjungą ir valstybes nares laikinai sustabdyti prekybą su šalimis, kurios nesilaiko CITES sprendimo Nr. 14.69 dėl tigrų, ir su šalimis, kurios skatina tigrų veisimą prekybai jų dalimis ir dirbiniais iš jų;

23.

primygtinai reikalauja CITES šalis nutraukti netvarią ir neetišką trofėjų medžioklę, dėl kurios labai sumažėjo Afrikos liūtų populiacija;

24.

apgailestauja, kad nebuvo pateiktas joks pasiūlymas iš CITES II priedo perkelti liūtus (lot. Panthera leo) į I priedą;

25.

primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės paremtų paketą pasiūlymų, kuriais siekiama, kad kelios Šiaurės Amerikos ir Azijos vėžlių ir sausumos vėžlių rūšys būtų įtrauktos į CITES II priedą, o septynios jų rūšys – perkeltos į I priedą;

26.

klausimu, susijusiu su alternatyviais pasiūlymais dėl trijų vandeninių dėžinių vėžlių (lot. Cuora galbinifrons, Mauremys annamensis ir Geoemyda japonica) rūšių, ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares paremti griežtesnius arealo šalių (Vietnamo ir Japonijos) pasiūlymus, atitinkančius CITES Singapūre surengto seminaro ekspertų rekomendacijas;

27.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pritarti vienintelių arealo šalių (atitinkamai Naujosios Zelandijos ir Kinijos) pasiūlymui įtraukti Naujosios Zelandijos žaliuosius gekonus (lot. Naultinus spp.) ir Mangšano duobagalves gyvates (lot. Protobothrops mangshanensis) į CITES II priedą;

28.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pritarti Šveicarijos sprendimo dėl prekybos gyvatėmis ir jų apsaugos valdymo projektui;

29.

primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjunga ir ES valstybės narės paremtų sprendimo, kurį pateikė Etiopija, Kenija ir Uganda, projektą dėl teisėtos ir nelegalios gepardų prekybos tyrimo;

30.

palankiai vertina Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) veiklą po 2010 m. vykusio15-ojo (CITES) šalių konferencijos susitikimo;

31.

apgailestauja, kad nebuvo pasiūlyta įtraukti paprastųjų tunų (lot. Thunnus thynnus) į CITES I priedą;

32.

apgailestauja, kad nebuvo pasiūlyta įtraukti koralų (lot. Corallium spp. ir Paracorallium spp.) į CITES II priedą;

33.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares paremti šiuos pasiūlymus:

34.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares nepritarti šiems pasiūlymams:

35.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, CITES šalims ir CITES sekretoriatui.

22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/24

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II antraštinės dalies 7 skyrių,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0020/2013),

A.

kadangi iki šiol nepasiektas susitarimas dėl naujos 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos (DFP) ir todėl iki šiol nenustatyta ES 2014 m. biudžeto 5 išlaidų kategorijos viršutinė riba, tuo tarpu 2013 m. 5 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra 9 181 mln. eurų dabartinėmis kainomis (4) ir, jei laiku nebus pasiektas susitarimas dėl kitos DFP, atlikus kasmetinį techninį patikslinimą (5) šios viršutinės ribos galiojimas bus pratęstas 2014 m.;

B.

kadangi, turint mintyje sunkią valstybės skolų naštą ir suvaržymus šiomis tebevykstančio nacionalinių biudžetų konsolidavimo sąlygomis, Europos Parlamentas ir visos ES institucijos turėtų ir toliau prisiimti didelę atsakomybę už biudžetą, jo kontrolę ir nuosaikų lėšų naudojimą;

C.

kadangi sklandi Europos Parlamento veikla yra vienodai svarbus pagrindinis principas;

D.

kadangi kai kurios investicijos gali daryti tvarų poveikį institucijos biudžetui ir todėl turėtų būti svarstomos nepaisant ribotos veiksmų laisvės;

E.

kadangi šiuo metinės procedūros etapu Parlamentas laukia kitų institucijų sąmatų ir savo Biuro pasiūlymų dėl 2014 m. biudžeto;

F.

kadangi reikės atsižvelgti į vienkartines finansines 2014 m. viduryje vyksiančių Europos Parlamento rinkimų pasekmes;

1.

pažymi, kad institucijos, solidariai atsižvelgdamos į sunkias ekonomines ir biudžetines sąlygas valstybėse narėse, turėtų toliau riboti ar įšaldyti savo administracinius biudžetus, nepakenkdamos pagrindinės institucijų veiklos kokybei, teisinių įsipareigojimų laikymuisi ir vystymuisi skirtoms investicijoms;

2.

mano, kad 2014 m. asignavimai turėtų būti pagrįsti kruopščia asignavimų panaudojimo 2012 m. ir 2013 m. analize siekiant taupyti lėšas, numatytas pagal eilutes, kuriose įrašytas lėšas įgyvendinant kilo problemų; mano, kad realiai sutaupyti ir efektyviai naudoti lėšas galima nustatant pagal skirtingas biudžeto eilutes numatytų lėšų dubliavimosi ir neveiksmingo jų naudojimo atvejus;

3.

ragina institucijas esant galimybių ir pagrindo stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą siekiant dalytis geriausia patirtimi ir nustatyti taupymo būdus telkiant žmogiškuosius ir techninius išteklius ir jais dalijantis, pvz., informacinių technologijų sistemų, vertimo raštu ir žodžiu, taip pat vairavimo paslaugų ir galbūt kitose srityse;

4.

pabrėžia, kad dėl taupaus lėšų naudojimo institucijose – atsižvelgiant į atitinkamą infliacijos lygį – faktiškai sumažėjo EP biudžetas; primena, jog šito buvo galima pasiekti vykdant griežtą biudžeto planavimą ir kontrolę, aktyviai įsitraukus atsakingam komitetui ir reorganizavus darbą, ypač apribojus pagal kelionėmis skirtas biudžeto eilutes numatytas lėšas, misijų trukmę ir skaičių, pradėjus dažniau naudoti vaizdo konferencijas ir optimizavus vertimo raštu ir žodžiu paslaugas; primena, jog apytikriai apskaičiuota, kad struktūrinės reformos, kurioms jau pritarta ir iš kurių kai kurios pradėtos vykdyti 2011 m., sudarys galimybę kasmet sutaupyti maždaug 29 mln. eurų ir papildomai dar 10 mln. eurų iš nekilnojamo turto finansavimui ateinančiais metais numatomų palūkanų, sutaupytų pasitelkus išankstinius mokėjimus, nepaisant poreikio absorbuoti kompetencijų padidėjimą ir nepaisant papildomų išlaidų, susijusių su 18 papildomų Parlamento narių po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir su pasirengimu Kroatijos įstojimui;

5.

primena, kad akivaizdus taupaus lėšų naudojimo požymis yra Parlamento narių visų išmokų įšaldymas neviršijant 2011 m. lygio iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos ir tai, kad personalo misijoms skirtos išmokos nebeindeksuojamos nuo 2007 m.;

6.

ragina tęsti struktūrines ir organizacines reformas, kuriomis siekiama didesnio efektyvumo nerizikuojant kokybiška teisėkūra ir darbo sąlygų kokybe; remia organizacines naujoves siekiant gerinti Parlamento efektyvumą ir Parlamento narių darbo sąlygų kokybę, įskaitant veiksmingesnę Parlamento darbo ritmo struktūrą ir vertimo raštu ir žodžiu paslaugų teikimą (bet nekeliant grėsmės daugiakalbystės principui), optimalius logistikos sprendimus, įskaitant Parlamento nariams ir jų padėjėjams skirtą transporto logistikos sistemą, maitinimo išlaidų taupymą, geresnę vidaus mokslinių tyrimų pagalbą ir Parlamento posėdžių neeikvojant popieriaus, taip pat e. posėdžių, tolesnį rengimą ir taikymą, tačiau tuo neapsiribojant; primena prašymą atlikti posėdžių neeikvojant popieriaus ekonominės naudos analizę ir ragina administraciją vėliausiai iki 2013 m. vidurio pateikti ją Biudžeto komitetui;

7.

ragina Parlamente įgyvendinti taupaus ir efektyvaus valdymo metodus siekiant sumažinti administracinę naštą – taip institucija sutaupytų laiko ir pinigų;

8.

mano, kad bendra Biuro ir Biudžeto komiteto darbo grupė Parlamento biudžeto klausimais, atsižvelgdama į darbą, kurį ji pradėjo 2012 m., vykstant šiai reformai galėtų atlikti naudingą vaidmenį, nustatydama galimus taupymo būdus, svarstydama idėjas veiksmingesniam lėšų taupymui užtikrinti ir pristatydama jas Biudžeto komitetui; pažymi, kad darbo grupė daugeliu atžvilgių jau pasiekė jai 2011 m. pabaigoje nustatytus tikslus, ypač susijusius su kelionės išlaidų sumažinimu; atsižvelgdamas į preliminarias grupės išvadas, pagrįstas, be kita ko, lyginamaisiais Europos Parlamento ir JAV Kongreso biudžetų ir pasirinktų valstybių narių parlamentų pavyzdžių tyrimais, ragina ją tęsti savo darbą ir parengti atitinkamą veiksmų planą, kuris turėtų būti pristatytas Biudžeto komitetui ir Biurui atsižvelgti svarstant Parlamento 2014 m. biudžetą; primena savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją (6), kurioje jis pareiškė, jog tikisi, kad „šis tyrimas padės užtikrinti ilgalaikį Parlamento biudžeto taupymą ir pateikti idėjų, kaip gerinti biudžeto veiksmingumą 2013 ir vėlesniais metais“; pažymi, kad bendros Europos Parlamento išlaidos, tenkančios vienam gyventojui, yra mažesnės, negu palygintųjų valstybių narių parlamentų ir JAV Kongreso; be to, pažymi, kad būtina stiprinti Parlamento vykdomos kontrolės vaidmenį ir užtikrinti jam geresnę tikslinių mokslinių tyrimų paramą siekiant, kad jis galėtų atlikti savo demokratinio atstovavimo vaidmenį;

9.

apskritai teigiamai vertina glaudesnį Biudžeto komiteto ir Biuro bendradarbiavimą vykdant metinę biudžeto procedūrą; yra pasirengęs toliau stiprinti generalinio sekretoriaus, Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimą ištisus metus siekiant užtikrinti sklandžią biudžeto procedūrą ir veiksmingą biudžeto įgyvendinimą; tikisi, kad Biuras parengs rizikos ribojimu ir reikmėmis pagrįstų sąmatų, kuriose būtų atsižvelgiama į galimybę toliau didinti su teisiškai privalomais įsipareigojimais susijusias lėšas, ypač vienkartines sąnaudas, susijusias su Parlamento narių 2014 m. Europos Parlamento rinkimams skirtomis pereinamosiomis priemonėmis, projektus; ragina generalinį sekretorių parengti informaciją apie sąnaudas, susijusias ankstesnių Europos Parlamento rinkimų pereinamosiomis priemonėmis;

10.

primena per plenarinį posėdį priimtą sprendimą, kuriuo Taryba raginama iki 2013 m. birželio parengti veiksmų planą dėl kelių EP darbo vietų, ir tikisi, kad abu susiję komitetai, generalinis sekretorius ir Biuras pateiks nariams naujausius duomenis ir informaciją apie susitarimo dėl kelių darbo vietų poveikį finansams ir aplinkai; siūlo, kad paties EP poveikio vertinimo tarnybos išnagrinėtų šį klausimą taip pat atsižvelgdamos į EP buvimo ar dalinio buvimo atitinkamose savivaldybėse ir regionuose poveikį ir iki 2013 m. birželio pateiktų vertinimą, kad į šias išvadas būtų galima atsižvelgti svarstant kitą DFP;

11.

ragina atitinkamas Parlamento tarnybas atlikti Liuksemburgo valdžios institucijų ir Europos Parlamento susitarimo dėl Liuksemburge dirbančių darbuotojų skaičiaus vertinimą, atsižvelgiant į Parlamento poreikių peržiūrą; mano, kad į šį vertinimą turėtų būti įtraukti pasiūlymai, kaip persvarstyti susitarimą nepažeidžiant taikytinų teisės nuostatų;

12.

primena Parlamento rezoliucijas biudžeto klausimais, įskaitant naujausią 2012 m. spalio 23 d. (7) rezoliuciją, kurioje raginama, remiantis ankstesne informacija, užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje ir iki šios kadencijos pabaigos sustabdyti naujų pastatų įsigijimą; prašo pateikti informaciją apie generalinio sekretoriaus išvadas, susijusias su renovacijos darbais ir biurų perkėlimu, taip pat šių veiksmų tvarkaraštį, įskaitant informaciją apie laikiną pastatą, kuris ateinančiais metais numatomas Parlamento darbuotojams, ypač susijusią su struktūrinėmis Paulio-Henri Spaako (PHS) pastato problemomis ir Trebelio pastato įsigijimu;

13.

pripažįsta 2012 m. įdėtas pastangas siekiant informuoti Biudžeto komitetą apie esamą KAD pastato padėtį ir reikalauja toliau jį informuoti visą projekto vykdymo laikotarpį, ypač kai tai susiję su iš dalies pakeisto konkurso paskelbimo rezultatais; pažymi, kad, siekiant vadovautis iš anksto nustatyta KAD projekto finansine programa ar jos laikytis, Biudžeto komitetui pareikalavus buvo atlikti koregavimai ir plotas buvo sumažintas 8 000 m2; palankiai vertina tai, kad, anksti pervedus išankstinius mokėjimus už KAD ir Trebelio pastatus, sutaupyta daugiau negu 10 mln. eurų palūkanų mokėjimų ateinančiais metais, palyginti su projekto 2012 m. išlaidų sąmatomis; mano, jog šiomis sąlygomis, kai vis daugiau Parlamento narių pritaria naujai darbo tvarkai (8), Parlamento statybų projektai turi būti įgyvendinami apdairiai ir kad apdairumas turėtų būti svarbiau nei ambicijos; skatina tęsti šį vaisingą dialogą ir prašo, kad laiku būtų pateikta reikiama informacija;

14.

žino, kad dėl pastarojo meto biudžeto procedūrų aplinkybių ir rezultatų dauguma institucijų turi ribotą veiksmų laisvę, turint mintyje joms patikėtus didėjančius uždavinius, ypač didėjantį Teisingumo Teismo darbo krūvį ir specialias Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) reikmes;

15.

supranta, kad EIVT – palyginti nauja institucija, kuri tebėra augimo stadijoje, ir kad norint laikytis ES politinių prioritetų būtina toliau stiprinti jos misijų tinklą; pažymi, kad EIVT yra vienintelė, kuri patiria infliacijos trečiosiose šalyse, valiutos keitimo kurso svyravimų poveikį ir specifines savo personalo saugumo problemas;

16.

mano, kad taikant bet kokį nepagrįstą visuotinį išlaidų ribojimą ir nediferencijuotą požiūrį į institucijų biudžetus gaunami atvirkštiniai rezultatai; vietoje to ketina toliau vadovautis požiūriu, kurį taikant atsižvelgiama į kiekvieną konkretų atvejį;

17.

pakartoja per ankstesnius biudžeto ciklus priimtą poziciją, jog tikisi, kad visos institucijos, rengdamos savo biudžeto sąmatas, toliau dės pastangas siekdamos taupyti lėšas ir išlaikyti tvirtą biudžetinę drausmę;

18.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/28

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Tarybos rezoliuciją dėl Žaliosios knygos „Įmonių socialinė atsakomybė“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrovių teisės modernizavimas ir valdymo pagerinimas Europos Sąjungoje. Planas judėti į priekį“ (ES veiksmų planas dėl bendrovių valdymo) (COM(2003)0284),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl paketo „Atsakingos įmonės“ (COM(2011)0685),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos įmonių socialinės atsakomybės modelio skatinimas“ (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 13 d. rezoliuciją „Komisijos komunikatas dėl įmonių socialinės atsakomybės. Verslo indėlis į tvarų vystymąsi“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Naujoji partnerystė“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (6),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0017/2013),

1.

pabrėžia, kad įmonės negali pakeisti valdžios institucijų funkcijų, susijusių su socialinių ir aplinkosaugos nuostatų skatinimu, įgyvendinimu ir kontrole;

2.

pabrėžia, kad dabartinė pasaulinė ekonominė krizė kilo dėl esminių klaidų, susijusių su skaidrumu, atskaitomybe, atsakomybe ir trumparegyste, ir kad ES pareiga užtikrinti, kad visi pasimokytų iš šios patirties; palankiai vertina Komisijos ketinimą atlikti Eurobarometro apklausas dėl pasitikėjimo verslu; ragina visas suinteresuotąsias šalis visapusiškai aptarti šių apklausų rezultatus ir imtis atitinkamų veiksmų; tvirtai remia įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) ir mano, kad jei ją tinkamai įgyvendintų ir laikytųsi šios atsakomybės visos, o ne tik didžiosios įmonės, būtų galima padėti atkurti prarastą pasitikėjimą, nes tai reikalinga norint, kad atsigautų ekonomika, taip pat sušvelninti socialinius ekonominės krizės padarinius; pažymi, kad įmonei prisiėmus atsakomybę už visuomenę, aplinką ir darbuotojus sukuriama padėtis, kuri naudinga abiem pusėms ir yra reikalinga pasitikėjimo pagrindui plėsti, o tai būtina ekonominei sėkmei užtikrinti; mano, kad ĮSA įtraukimas į tvaraus verslo strategiją naudingas verslui ir visuomenei kaip visumai; pažymi, kad daug įmonių – ypač mažų ir vidutinių (MVĮ) – rodo puikų pavyzdį šioje srityje;

3.

mano, kad įmonės galėtų prisidėti prie socialinės rinkos ekonomikos plėtros ir padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, užtikrindamos darbo vietas ir palengvindamos ekonomikos atgaivinimą;

4.

mano, kad diskusija apie ĮSA turėtų vykti atsižvelgiant į platesnes aplinkybes, kad laikantis savanoriškumu grindžiamos krypties būtų galimas ir dialogas dėl reglamentavimo priemonių;

5.

pritaria Komisijos pasiūlytai ĮSA apibrėžčiai, kurioje nebeliko savanoriškumo ir privalomumo priešpriešos;

6.

mano, kad įmonių valdymas yra esminis įmonių socialinės atsakomybės elementas, ypač ryšiai su valdžios institucijomis ir darbuotojais ir jų atstovaujamosiomis asociacijomis, taip pat įmonių premijų, išeitinių išmokų ir atlyginimų politika; mano, kad ypač tais atvejais, kai įmonė yra atsidūrusi sunkioje padėtyje, vadovams mokamos didžiulės premijos, išeitinės išmokos ir atlyginimai yra nesuderinami su socialiniu požiūriu atsakingu elgesiu;

7.

mano, kad įmonių mokesčių politika turi būti laikoma neatsiejama ĮSA dalimi, taigi bet kokia mokesčių vengimo strategija ar naudojimasis mokesčių rojais yra nesuderinami su socialiniu požiūriu atsakingu elgesiu;

8.

mano, kad vertinant įmonių socialinę atsakomybę reikia atsižvelgti į tiekimo grandinėje veikiančių įmonių ir galimų jų subrangovų elgesį;

9.

prašo Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų remti naujoviškus verslo modelius, kurie galėtų sustiprinti įmonių ir socialinės aplinkos, kurioje jos veikia, tarpusavio ryšį;

10.

ragina Komisiją išnagrinėti dabartines diskusijas, susijusias su Skaidrumo direktyvos ir Apskaitos direktyvos persvarstymu, tam, kad nauja siūloma ĮSA strategija papildytų persvarstytą direktyvą;

11.

pabrėžia, kad svarbu remti naujoviškus sprendimus, kurie galėtų padėti įmonėms spręsti socialinius ir aplinkosaugos uždavinius, tokius kaip pažangių transporto sistemų diegimas ir ekologiniu požiūriu veiksmingų ir visiems prieinamų bei visiems tinkamų produktų sukūrimas;

12.

palaiko Komisijos iniciatyvas didinti ĮSA žinomumą ir gerosios patirties sklaidą bei tvirtai remia Europos apdovanojimų programą, skirtą įmonių ĮSA partnerystėms; todėl ragina Komisiją, be kitų priemonių, apsvarstyti galimybę šiuo tikslu taikyti Europos socialinį ženklą;

13.

palaiko daugiašalių ĮSA platformų kūrimą ir pritaria pasirinktam sektoriniam požiūriui;

14.

pripažįsta Europos ĮSA tinklo iniciatyvos „Įmonė 2020“ svarbą ir potencialą, nes ji gali iš esmės padėti sustiprinti ĮSA ir konkurencingumo ryšį, palengvindama gerosios patirties sklaidą; ragina Komisiją ir valstybes nares vystyti didesnę sąveiką siekiant tikslo vykdyti politiką ir iniciatyvas, kuriomis skatinamos socialinės inovacijos ir darbo vietų kūrimas; todėl ragina Komisiją remti pastangas, dedamas Europos ĮSA tinklo, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti įmonių ir valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų skatinama rengti nacionalinius veiksmų planus ir skleisti geriausią praktiką;

15.

remia Komisijos pasiūlymą periodiškai atlikti apklausas, siekiant įvertinti piliečių pasitikėjimą ir požiūrį į įmonių strategijas ĮSA srityje; rekomenduoja apklausų turinį susieti su tausaus vartojimo ir gamybos veiksmų plano persvarstymu, siekiant nustatyti kliūtis, trukdančias atsakingiau vartoti;

16.

ragina Komisiją sukurti specialių priemonių, kurios padėtų kovoti su klaidinančia ir neteisinga informacija apie įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimus bei informacija, susijusia su produktų ir paslaugų poveikiu aplinkai bei socialiniu poveikiu, ir kurios papildytų ir viršytų pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą numatytas priemones, ypatingą dėmesį skiriant skundų teikimo ir nagrinėjimo pagal atvirą ir aiškią procedūrą ir tyrimų inicijavimo klausimams; mano, kad ekologinis manipuliavimas yra ne tik apgaulinga praktika ir vartotojų, valdžios institucijų ir investuotojų klaidinimo šaltinis, bet jis taip pat mažina pasitikėjimą ĮSA, kaip veiksminga tvaraus ir integracinio augimo skatinimo priemone;

17.

pritaria siekiui geriau integruoti socialinius ir aplinkosaugos aspektus į viešojo pirkimo procedūras; pageidauja, kad, atsižvelgiant į tai, sudarant sutartis nebebūtų taikomas mažiausios kainos kriterijus ir būtų didinama subrangovų atsakomybė;

18.

ragina Komisiją imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis siekiama atskleisti ir pagerinti įmonių socialinės atsakomybės galimybes kovoti su klimato kaita (susiejant ją su išteklių ir energijos vartojimo efektyvumu), pvz., per įmonių žaliavų pirkimo procesus;

19.

pabrėžia, kad trečiųjų šalių vyriausybėms teikiama ES pagalba, siekiant padėti joms įgyvendinti socialines ir aplinkosaugos reguliavimo nuostatas ir taikyti veiksmingas kontrolės sistemas, yra būtina papildoma priemonė norint skatinti Europos ĮSA pasaulio mastu;

20.

pabrėžia, kad socialiai atsakingos investicijos – ĮSA įgyvendinimo proceso priimant investicinius sprendimus dalis; pažymi, kad šiuo metu nėra bendros socialiai atsakingų investicijų apibrėžties, tačiau paprastai į šią apibrėžtį įtraukiami investuotojų finansiniai tikslai ir jiems rūpimi socialiniai, aplinkosaugos, etikos ir įmonių valdymo klausimai;

21.

pripažįsta, jog svarbu, kad įmonės skleistų informaciją apie tvarumą, kaip antai socialinius ir aplinkosaugos veiksnius, siekdamos nustatyti tvarumui pavojingus dalykus bei sustiprinti investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą; šiuo atžvilgiu primena, kad pasiekta didelė pažanga, ir ragina Komisiją remti Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos (angl. (IIRC) tikslą užtikrinti, kad per kitą dešimtmetį integruotų ataskaitų teikimas taptų visuotine norma;

22.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ĮSA visoje tiekimo grandinėje, įvertinti Europos įmonių tvarumo rodiklį ir kovoti su mokesčių vengimu ir neteisėtais pinigų srautais ypač būtinas griežtas žmogaus teisių laikymasis, išsamus patikrinimas ir skaidrumas;

23.

pabrėžia, kad įmonių atsakomybė negali būti susiaurinta iki rinkodaros priemonės ir kad vienintelis būdas visapusiškai vystyti ĮSA – įtraukti ją į bendrą įmonės strategiją ir ją įgyvendinti vykdant kasdienę įmonės veiklą ir finansinę strategiją; palankiai vertintų tai, jei tvirta įmonių atsakomybė ir geras įmonių valdymas būtų susieti; mano, kad Komisija turėtų skatinti įmones priimti sprendimus dėl ĮSA strategijos valdybos lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įmonių valdymo kodeksus, kuriuose būtų atspindėta visų su įmone susijusių asmenų atsakomybė ir kuriais remiantis būtų užtikrintas tvirtas įmonės veiklos aplinkos, socialinėje ir žmogaus teisių srityse ir jos finansinių rezultatų ryšys.

24.

pabrėžia, kad investuotojai ir vartotojai turėtų galėti lengvai atpažinti įmones, kurios įsipareigojo laikytis ĮSA nuostatų, nes taip jos būtų paskatintos ir toliau dėti minėtas pastangas;

25.

pabrėžia, kad socialiai atsakingas investavimas, kaip dalis ĮSA įgyvendinimo priimant sprendimus dėl investicijų, yra investuotojų finansinių ir ekonominių tikslų ir jų sprendžiamų socialinių, aplinkos, etikos, kultūros ir švietimo klausimų derinys;

26.

atidžiai stebi vykstančias diskusijas apie pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendrovių teikiamos socialinės ir aplinkosaugos informacijos skaidrumo; pritaria tam, kad būtų priimtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris padėtų išlaikyti didesnį veiksmų lankstumą siekiant atsižvelgti į daugiaaspektį ĮSA pobūdį ir įmonių įgyvendinamos ĮSA politikos įvairovę derinant su pakankamu palyginamumo lygiu siekiant patenkinti investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių poreikius, taip pat poreikį vartotojams suteikti lengvą prieigą prie informacijos apie įmonių poveikį visuomenei, įskaitant valdysenos aspektus ir gyvavimo ciklo sąnaudų metodiką; mano, kad informacija apie tvarumą atitinkamais atvejais taip pat turėtų apimti subrangos ir tiekimo grandinę ir kad ji turėtų remtis pasauliniu lygiu pripažinta metodika, pavyzdžiui Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyvos ir Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos taikoma metodika; be to, ragina, kad MVĮ būtų taikoma išimtis arba supaprastinta sistema;

27.

ragina labiau, įtraukiau ir skaidriau stebėti ĮSA principus ES prekybos politikos srityje taikant aiškius pažangos vertinimo kriterijus, siekiant skatinti pasitikėjimą sistema;

28.

ragina ES ir valstybes nares teikti konkrečią informaciją apie ĮSA ir užtikrinti švietimą ir lavinimą ĮSA srityje siekiant, kad įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti ĮSA ir ją diegti savo organizacinėje kultūroje;

29.

ragina žiniasklaidos bendroves į savo ĮSA politiką įtraukti skaidrios žurnalistikos standartus, įskaitant šaltinio apsaugos garantijas ir informatorių teises.

30.

ragina Komisiją papildomai įvertinti privalomas ir neprivalomas priemones, kuriomis siekiama pripažinti ir remti įmonių pastangas nefinansinės informacijos skaidrumo ir platinimo srityje;

31.

griežtai nepritaria specifinių kriterijų, kaip antai ES lygmens veiklos rezultatų, taikymui, nes dėl to gali padidėti administravimo našta ir veiklos struktūros tapti neveiksmingos; priešingai, ragina Komisiją bendrovėms suteikti ir skatinti naudoti pasauliniu lygiu pripažintą metodiką, pavyzdžiui Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyvos ir Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos metodiką;

32.

tačiau mano, kad itin svarbu, jog Komisija nedelsdama parengtų numatytą bendrą metodiką, skirtą aplinkosauginiam veiksmingumui remiantis gyvavimo ciklo sąnaudomis vertinti; mano, kad ši metodika taip pat būtų naudinga tiek įmonių informacijos skaidrumo požiūriu, tiek valdžios institucijoms vertinant įmonių aplinkosauginį veiksmingumą;

33.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą įsteigti ĮSA ir įmonių socialinės veiklos iniciatyvinę grupę; mano, kad ji turi papildyti bendro reguliavimo ir savireguliacijos gerosios praktikos kodeksą ir sudaryti galimybes visiems suinteresuotiesiems subjektams įsitraukti į bendrą mokymosi procesą siekiant pagerinti ir stiprinti įvairių daugiašalių suinteresuotųjų subjektų veiksmų efektyvumą ir atskaitomybę;

34.

ragina visapusiškai ir aktyviai konsultuotis su atstovaujamosiomis organizacijomis, įskaitant profesines sąjungas, ir jas įtraukti rengiant, vykdant ir stebint su ĮSA susijusius įmonių procesus ir sistemas, bendradarbiaujant su darbdaviais ir taikant tikros partnerystės metodą;

35.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pareiga nuolat teikti ataskaitas apie pagrindinę informaciją tvarumo klausimais nesudarytų pernelyg didelės naštos bendrovėms, nes bet kokią naują ĮSA strategiją jos turi priimti palankiai; ragina Komisiją leisti įmonėms taikyti pereinamąjį laikotarpį iki tol, kol įsigalios reikalavimas nuolat teikti nefinansines ataskaitas, nes tai joms sudarytų galimybes pirmiausia deramai įgyvendinti ĮSA jų viduje parengiant tikslią ir išsamią ĮSA politiką, kuri būtų jų vidaus valdymo sistemų dalis;

36.

pritaria Komisijos pasiūlymui apsvarstyti, ar nereikėtų nustatyti reikalavimo, kad visi investiciniai fondai ir finansų įstaigos informuotų visus savo klientus (piliečius, įmones, valdžios institucijas ir pan.) apie visus taikomus etinius ar atsakingo investavimo kriterijus arba visus standartus ir kodeksus, kurių jie laikosi;

37.

pritaria Komisijos direktyvai dėl minimalių aukoms taikomų standartų; ragina, kad į atitinkamų sektorių (pavyzdžiui, kelionių, draudimo, apgyvendinimo ir telekomunikacijų) įmonių ĮSA politiką būtų įtrauktos pozityvios ir praktiškos strategijos ir struktūros, skirtos krizės metu padėti nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms, ir parengta konkreti politika, skirta visiems darbuotojams, tampantiems nusikaltimo auka darbo vietoje arba kitur;

38.

pripažįsta, kad savireguliavimo ir bendro reguliavimo priemonės yra labai veiksmingos ir turi didelį potencialą kaip sektorių lygmens elgsenos kodeksai; todėl pritaria Komisijos norui gerinti esamas priemones priimant šios srities profesinės etikos kodeksą; vis dėlto prieštarauja bendram požiūriui, kuriuo nebūtų atsižvelgiama į atskirų sektorių ypatumus ir specifines įmonių reikmes;

39.

atkreipia dėmesį į MVĮ, daugiausia veikiančių vietos ir regionų lygmeniu konkrečiuose sektoriuose, ypatumus; todėl mano, jog svarbiausia, kad Sąjungos politika ĮSA srityje, įskaitant nacionalinius veiksmų planus ĮSA srityje, atitiktų specifinius MVĮ poreikius ir principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažintų neformalų ir intuityvų MVĮ požiūrį į ĮSA;

40.

atkreipia dėmesį į MVĮ įtraukimo į veiklą, susijusią su ĮSA, ir jų laimėjimų šioje srityje pripažinimo svarbą;

41.

pripažįsta, kad nemažai Europos MVĮ jau įgyvendina ĮSA politiką, pavyzdžiui, vietos užimtumo, bendruomenės įsipareigojimų, tinkamos valdysenos politikos, taikomos tiekimo grandinei, ir kt. srityse; tačiau pažymi, kad dauguma MVĮ nežino, kad jos jau įgyvendina tvarumo, ĮSA ir gero įmonių valdymo praktiką; todėl ragina Komisiją prieš svarstant ĮSA strategijas, konkrečiai skirtas MVĮ, pirmiausia išnagrinėti dabartinę MVĮ praktiką;

42.

atmeta bet kokias iniciatyvas, dėl kurių galėtų padidėti MVĮ tenkanti administracinė, biurokratinė arba finansinė našta; tačiau remia priemones, kurios padėtų MVĮ įgyvendinti bendrus veiksmus;

43.

prašo valstybes nares ir regionų valdžios institucijas sumaniai naudoti Sanglaudos fondo lėšas siekiant remti MVĮ tarpininkaujančių organizacijų darbą ĮSA skatinimo srityje, remiantis tokiais pavyzdžiais kaip bendrai Europos socialinio lėšomis finansuojama pagrindinė Vokietijos programa;

44.

prašo Komisijos bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, MVĮ tarpininkaujančiomis organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis parengti strategijas ir priemones, skirtas MVĮ skatinti dalytis geriausia praktika ĮSA srityje, pavyzdžiui, sukuriant duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie tai, kaip MVĮ diegia ĮSA, ir apie įvairiose šalyse įgyvendinamus projektus;

45.

rekomenduoja parengti MVĮ skiriamus ĮSA plėtros vadovus ir vadovėlius; todėl pabrėžia, kad būtina skubiai atlikti daugiau akademinių mokslinių tyrimų, kokiais metodais ĮSA būtų galima padaryti priimtinesnę MVĮ ir kokį poveikį ekonomikai, socialiniams reikalams ir aplinkosaugai ĮSA daro vietos bei regionų lygmeniu;

46.

mano, kad, siekiant iš tiesų daryti poveikį mažinant skurdą, ĮSA darbotvarkėje taip pat turi būti skiriamas dėmesys MVĮ, nes jų bendras socialinis poveikis ir poveikis aplinkai yra svarbus;

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares apibrėžti vystymosi ir paramos strategijas, skirtas ĮSA sklaidai MVĮ; ypač rekomenduoja plėtoti mažosioms įmonėms ir labai mažoms įmonėms skirtas specialias priemones;

48.

pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas turi būti visapusiškai informuojamas apie tai, kaip susitarimų poveikio tvarumui vertinimų (PTV) išvados įtraukiamos į derybas prieš joms pasibaigiant ir jam turi būti pranešama, kurie šių susitarimų skyriai buvo pakeisti siekiant išvengti neigiamų PTV nustatytų padarinių;

49.

pabrėžia, kad ES pasirašomais dvišaliais investicijų susitarimais ateityje būtina užtikrinti teisingą poreikio apsaugoti investuotojus ir poreikio sudaryti valstybinės intervencijos galimybę pusiausvyrą, ypač socialinių, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų srityse;

50.

ragina populiarinti tarp darbdavių rėmimo idėją;

51.

primena, kad sprendžiant komercinius ginčus ir (arba) prašant kompensacijos už neatsakingos ar neteisėtos verslo veiklos sukeltus neigiamus padarinius jau galima bylinėtis teisme arba naudotis kitomis bylinėjimosi teisme alternatyvomis; šiuo požiūriu ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant didinti tiek įmonių bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės informuotumą; primena, kad Tarptautiniai prekybos rūmai teikia ginčų sprendimo paslaugas asmenims, įmonėms, valstybėms, valstybiniams subjektams ir tarptautinėms organizacijoms, siekiantiems pasinaudoti bylinėjimosi teisme alternatyvomis, galinčiomis padėti nukentėjusiesiems veiksmingiau pasinaudoti teise kreiptis į teismą tuo atveju, kai pažeidžiamas atsakingos įmonių veiklos principas padarant ekonominės ir socialinės žalos bei žalos aplinkai ES ir (arba) už jos teritorijos ribų;

52.

pabrėžia, kad informuotumo apie ĮSA svarbą ir reikalavimų nesilaikymo padarinius didinimas įmonės lygmeniu (Komisijos užduotis) turi būti vykdomas kartu garantuojant tinkamą informuotumą ir stiprinant gebėjimus priimančiųjų šalių vyriausybių lygmeniu, siekiant veiksmingai užtikrinti, kad būtų įgyvendintos su ĮSA susijusios teisės ir teisė kreiptis į teismą;

53.

mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų raginti ES įmones imtis iniciatyvos ĮSA skatinti ir keistis geros praktikos pavyzdžiais su savo užsienio partneriais;

54.

pabrėžia, kad būtina tvirtoje teisės sistemoje plėtoti galimas reguliavimo priemones, kurios atitiktų teisės nuostatų raidą tarptautiniu mastu, siekiant išvengti skirtingų aiškinimų valstybėse narėse ir konkurencinių pranašumų ar nepalankios konkurencinės padėties regionų, nacionaliniu ir makroregioniniu lygmeniu;

55.

remia Komisijos pastangas skatinti ĮSA palaikant ryšius su kitomis pasaulio šalimis ir regionais; todėl prašo dėti daugiau pastangų siekiant įtvirtinti abipusiškumo principą prekybos mainuose;

56.

kartoja, kad postūmis ĮSA raidai turėtų būti suteikiamas taikant įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo požiūrį pagrindinį vaidmenį skiriant pačioms įmonėms, kurios turi turėti galimybę plėtoti savo padėtį atitinkantį požiūrį; primena, kad MVĮ socialinės atsakomybės plėtrai reikalingos specialios priemonės ir požiūris;

57.

pažymi, kad dabartinė Komisijos strategija apima 2011–2014 m. laikotarpį; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laiku patvirtinta plataus užmojo strategija laikotarpiui po 2014 m.;

58.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/33

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5, 12, 14, 15, 16, 21, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34 ir 36 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, ypač į jos 5, 6 ir 19 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių principų ir teisių darbe deklaraciją ir į TDO konvencijas, kuriomis nustatomos visuotinės pagrindinės darbo sąlygos: į konvencijas dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 29 (1930 m.) ir Nr. 105 (1957 m.)); į konvencijas dėl asociacijų laisvės ir teisės vesti kolektyvines derybas (Nr. 87 (1948 m.) ir Nr. 98 (1949 m)); į konvencijas dėl vaikų darbo panaikinimo (Nr. 138 (1973 m.) ir Nr. 182 (1999 m.)) ir į konvencijas dėl nediskriminavimo darbe (Nr. 100 (1951 m.) ir Nr. 111 (1958 m.)),

—

taip pat atsižvelgdamas į TDO konvencijas dėl darbo išlygų viešųjų pirkimų sutartyse (Nr. 94) ir dėl kolektyvinių derybų (Nr. 154),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu susitarimu patvirtintus TDO Deramo darbo darbotvarkę ir Visuotinį darbo vietų paktą,

—

atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant teisingos globalizacijos, kurią 2008 m. birželio 10 d. bendru sutarimu patvirtino 183 TDO valstybės narės,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į kitus Jungtinių Tautų dokumentus žmogaus teisių klausimais, visų pirma į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, 1989 m. Vaiko teisių konvenciją, 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos ir į 2006 m. Neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo mėn. pradėtus taikyti JT moterų įgalinimo principus, kuriuose pateikiamos gairės, kaip suteikti moterims daugiau galių darbo vietoje, rinkoje ir bendruomenėje, ir kurie buvo parengti bendradarbiaujant JT padaliniams „JT Moterys“ ir „Pasaulinis susitarimas“,

—

atsižvelgdamas į Klimato duomenų atskleidimo standartų valdybos, Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos bendradarbiavimo projektą „Nuoseklumo projektas“, kuriuo siekiama didesnio nuoseklumo taikant požiūrį į įmonių teikiamos informacijos, susijusios su klimato kaita, paklausą ir pasiūlą,

—

atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės mėn. atnaujintas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą,

—

atsižvelgdamas į tai, kad įsteigta Tarptautinė integruotų ataskaitų teikimo taryba (angl. IIRC),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. Danijos finansinių ataskaitų teikimo įstatymą,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. Komisijos atliktą tyrimą dėl tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės priemonių bei standartų ir galiojančių ES teisės aktų valdymo spragų (žinomas kaip Edinburgo tyrimas) (2), kurio išvados paskelbtos 2011 m. Europos Parlamento metiniame pranešime apie žmogaus teisių padėtį (3) ir visiškai patvirtintos Europos Vadovų Tarybos,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais (Rio+20) baigiamojo dokumento 46 ir 47 dalis,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų atsakingo investavimo principus (JTAIP),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 1 d. paskelbtą tarptautinį standartą ISO 26000, kuriuo nustatomos socialinės atsakomybės gairės,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. atliktą 99 įmonių tyrimą „Green Winners“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. spalio 16 d. įsteigtą Europos daugiašalį suinteresuotųjų subjektų forumą įmonių socialinės atsakomybės klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011)0896),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (6), kuriuo pakeista 1968 m. Briuselio konvencija, išskyrus nuostatas dėl Danijos ir kitų valstybių narių santykių,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Tarybos rezoliuciją dėl žaliosios knygos dėl įmonių socialinės atsakomybės (7),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (Komisijos komunikatas dėl padoraus darbo, COM(2006)0249),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Įmonių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje. Planas judėti į priekį“ (Įmonių valdymo veiksmų planas, COM(2003)0284),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Paketas „Atsakingos įmonės“ (COM(2011)0685),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos įmonių socialinės atsakomybės modelio skatinimas“ (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 13 d. rezoliuciją „Komisijos komunikatas dėl įmonių socialinės atsakomybės. Įmonių indėlis į tvarų vystymąsi“ (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė: naujoji partnerystė“ (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“, kurioje teigiama, kad tarp įmonių atsakomybės ir įmonių valdymo esama glaudaus ryšio (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio mėn. 20 d. rezoliuciją „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (14),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (15),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0023/2013),

A.

kadangi įmonių socialinė atsakomybės sąvoka negali būti piktnaudžiaujama tam, kad būtų iš naujo nustatomi tarptautiniu mastu pripažinti taikomi būtiniausi standartai, tačiau ją reikia panaudoti siekiant įvertinti jų įgyvendinimą ir geriau suvokti, kaip įvairių dydžių įmonės juos galėtų lengvai ir tiesiogiai taikyti;

B.

kadangi paprastai ES institucijose vartojama įmonių socialinės atsakomybės sąvoka turėtų būti laikoma iš esmės neatskiriama nuo susijusių atsakingo ar etiško verslo, principo „aplinka, visuomenė ir valdymas“, tvaraus vystymosi ir įmonių atskaitomybės sąvokų;

C.

kadangi įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūris turi likti pagrindinė visų ES remiamų iniciatyvų, susijusių su įmonių socialine atsakomybe, dalis ir patikimiausios pačių verslo įmonių socialinės atsakomybės pagrindas, pradedant nuo vietos lygmens;

D.

kadangi vykdant Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą sukurta tarptautiniu mastu plačiai pripažįstama verslo skaidrumo metodika ir kadangi Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos, kuri apima pagrindinius visuotinius apskaitos standartus nustatančius organus, įsteigimas rodo, kad greičiau nei per dešimtmetį įmonių tvarumo ataskaitų įtraukimas į finansines ataskaitas taps visuotine norma;

E.

kadangi dėl novatoriško darbo, nuveikto įgyvendinant Princo tvarumo atsakomybės projektą (angl. Prince's Accounting for Sustainability Project), Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos verslui iniciatyvą (angl. TEEB for Business) ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą, dabar įmonės gali visiškai ir tiksliai įvertinti savo išorinį poveikį visuomenei ir aplinkai pinigais ir įtraukti šį vertinimą į įmonės finansinį valdymą;

F.

kadangi labai pasikeitė investuotojų bendruomenė ir 1 123 investuotojai (visas jų valdomas turtas sudaro 32 trilijonus JAV dolerių) parėmė JT atsakingo investavimo principus; kadangi Europos tvarių investicijų forumo duomenimis 2010 m. rugsėjo mėn. pasaulinė socialinę atsakomybę prisiimanti investicijų rinka pasiekė 7 trilijonus EUR ir kadangi 82 investuotojai, vadovaujami bendrovės „Aviva Global Investors“ ir valdantys iš viso 50 trilijonų JAV dolerių vertės turtą, paragino JT aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi tema padaryti privalomu įmonių tvarumo ataskaitų teikimą;

G.

kadangi Europos daugiašalės suinteresuotųjų subjektų platformos įmonių socialinės atsakomybės klausimais, kuri ėmėsi įvairių bandomųjų ir mokslinių tyrimų projektų, įsteigimas ir buvusios Verslo sąjungos veikla padėjo tvirtus pagrindus Europos veiksmams įmonių socialinės atsakomybės srityje, prie to taip pat nuolat prisideda įvairios Europos įmonių socialinės atsakomybės organizacijos, įskaitant organizaciją „CSR Europe“, Europos verslo visuomenėje akademiją (angl. EABIS), Europos socialinių investicijų forumą (EUROSIF) ir Europos koaliciją už teisingą verslą (angl. ECCJ);

H.

kadangi būtini tam tikri bendri įmonių socialinės atsakomybės standartai, kadangi dėl esminių skirtumų taip pat reikia diferencijuotų sektoriaus metodų ir kadangi laisvoje visuomenėje įmonių socialinė atsakomybė niekada negali paversti labdaringų veiksmų privalomais, nes tai gali sumažinti žmonių norą duoti;

I.

kadangi įmonių elgesio kodeksai atliko svarbų vaidmenį inicijuojant įmonių socialinę atsakomybę ir didinant informuotumą apie ją, tačiau tai nepakankamas sprendimas, nes dažnai trūksta konkretumo, ji nedera su galiojančiais tarptautiniais standartais, pasitaiko atvejų, kai vengiama esminių klausimų, kodeksai nėra palyginami ir trūksta jų taikymo skaidrumo;

J.

kadangi Jungtinėse Tautose vieningai pritarta Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams, jiems visiškai pritarė ES valstybės narės, Tarptautinė darbdavių organizacija ir Tarptautiniai prekybos rūmai, taip pat pritarta pažangiojo reglamentuojamų ir savanoriškų veiksmų derinio sąvokai;

K.

kadangi buvęs JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas verslo ir žmogaus teisių klausimais John Ruggie kreipėsi į ES valstybes nares, kad jos per Tarybai pirmininkaujančios Švedijos surengtą konferenciją įmonių socialinės atsakomybės tema paaiškintų ekstrateritorinės jurisdikcijos, kai įmonės daro pažeidimus nestabiliose trečiosiose šalyse, klausimą ir pritartų tam, kad tas klausimas būtų keliamas; kadangi jo raginimui pritarta Europos Vadovų Tarybos išvadose, tačiau iki šiol nebuvo imtasi jokių veiksmų;

L.

kadangi Komisijos tyrimą dėl tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės priemonių ir standartų ir galiojančių ES teisės aktų valdymo spragų (žinomą kaip Edinburgo tyrimas), kuris paskelbtas 2010 m. spalio mėn. ir kurio išvados buvo pateiktos 2011 m. metiniame pranešime apie žmogaus teisių padėtį, visiškai patvirtino Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas;

M.

kadangi EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms yra patikimiausias tarptautinis įmonių socialinės atsakomybės standartas ir kadangi atnaujinimas, dėl kurio susitarta 2011 m. gegužės mėn., yra reikšminga galimybė padaryti pažangą įgyvendinant įmonių socialinę atsakomybę;

N.

kadangi imtasi daug tarptautinių iniciatyvų siekiant užtikrinti įmonių tvarumo ataskaitų teikimą, įskaitant reikalavimą Kinijos valstybinėms įmonėms teikti ataskaitas, įmonėms teikti ataskaitas apie Indijos vyriausybės parengtų įmonių socialinės atsakomybės gairių įgyvendinimą, taip pat Brazilijoje, Pietų Afrikoje ir Malaizijoje nustatytą įtraukimo į biržos sąrašą sąlygą įmonėms atskleisti informaciją apie savo tvarumo rezultatus ir tokį patį Jungtinių Valstijų Vertybinių popierių ir biržos komisijos nustatytą reikalavimą,

O.

kadangi 2008 m. Danijos finansinių ataskaitų teikimo įstatymas dėl įmonių tvarumo ataskaitų teikimo, kuriame nustatyti konkretūs papildomi su klimato kaita ir poveikiu žmogaus teisėms susiję ataskaitų teikimo reikalavimai, itin populiarus tarp Danijos verslo subjektų: 97 proc. jų rinkosi ataskaitų teikimą, nepaisant pirmiesiems trejiems įstatymo taikymo metams galiojančios nuostatos, pagal kurią arba laikomasi įstatymo, arba privaloma paaiškinti, kodėl jam nepritariama;

P.

kadangi Prancūzija ir Danija yra dvi iš keturių JT valstybių narių vyriausybių, sutikusių vadovauti 2012 m. JT Rio+20 įsipareigojimo dėl įmonių tvarumo ataskaitų teikimo įgyvendinimui;

Q.

kadangi Nyderlandams vadovaujant atnaujinus EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms atsirado galimybė pagerinti jų žinomumą ir statusą naudojant nacionalinių informacijos centrų sistemą, nutraukti vadinamieji investiciniai santykiai, kurie trukdė visapusiškai taikyti šias rekomendacijas tiekimo grandinei, ir į jas buvo visapusiškai integruoti JT verslo ir žmogaus teisių principai;

R.

kadangi Europos Parlamento rezoliucijoje dėl strategijos „Europa 2020“ teigiama, kad įmonių atsakomybę ir įmonių valdymą sieja neatskiriamas ryšys;

S.

kadangi 2009 m. atliktas 99 įmonių tyrimas „„Green Winners“ parodė, jog 16-oje atskirų pramonės sektorių įmonių, taikančių socialinės atsakomybės strategiją, veiklos rezultatai buvo bent 15 proc. geresni už vidurkį tame sektoriuje – papildoma rinkos kapitalizacija siekė 498 mln. EUR (650 mln. JAV dolerių) vienai įmonei;

T.

kadangi iš 2012 m. visuotinės generalinių direktorių apklausos matyti, kad verslo atstovai pripažįsta, jog siekiant augimo reikia glaudžiai bendradarbiauti su vietos gyventojais; kadangi, pvz., daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų planuoja per ateinančius trejus metus padidinti investicijas, kad padėtų saugoti darbuotojų sveikatą;

1.

pripažįsta, kad Komisijos komunikatas priklauso politiniams pareiškimams, kuriais siekiama plačiau propaguoti įmonių socialinę atsakomybę ir užtikrinti, kad ji būtų įtvirtinta ES politikos kryptyse ir taptų įtvirtintu ES veiksmų principu; ragina Komisiją ir valstybes nares 2014–2020 m. įmonių socialinės atsakomybės strategiją naudoti kaip pagrindą praktinėms priemonėms, kuriomis siekiama paskatinti įmones prisiimti socialinę atsakomybę;

2.

pabrėžia, kad aktyvus socialinės atsakomybės supratimas užtikrina įmonėms didesnį visuomenės pasitikėjimą ir palankumą;

3.

vis dėlto pritaria komunikate išdėstytoms analizės išvadoms, kad vis dar tik mažuma stambiųjų įmonių taiko įmonių socialinės atsakomybės praktiką, nepaisant 2001 ir 2006 m. Komisijos komunikatuose išsakytų tiesioginių raginimų, kad daugiau įmonių prisiimtų socialinę atsakomybę; tačiau mano, kad įmonės visada įsitraukia į visuomenės, kurioje vykdo veiklą, gyvenimą ir kad įmonės socialinė atsakomybė gali būti taikoma bet kokio dydžio įmonėse; taip pat pažymi, jog į dialogą įmonių socialinės atsakomybės klausimais reikia įtraukti MVĮ, daugelis MVĮ ją prisiima labiau neformaliai ir intuityviai, nes tam reikia tik minimalaus administravimo ir dėl to nedidėja sąnaudos;

4.

atkreipia dėmesį į strateginį MVĮ vaidmenį, kurį jos gali atlikti skatindamos įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimą, nes turi glaudžių ryšių su vietovėmis, kuriose jos vykdo veiklą; prašo Komisijos kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir daugiašalėmis suinteresuotųjų subjektų platformomis plėtoti sektoriams skirtas MVĮ bendradarbiavimo formas, kurios joms padėtų kartu spręsti socialines ir aplinkos apsaugos problemas;

5.

apgailestauja, kad kalbant apie įmonių socialinę atsakomybę ir toliau daugiausia dėmesio skiriama aplinkosauginiams standartams, o socialiniai standartai paliekami nuošalyje, net jei jie yra itin svarbūs siekiant atkurti ekonomikos augimui ir socialinei konvergencijai palankias socialines sąlygas;

6.

mano, kad pasaulinė finansinė krizė kelia pavojų, jog politikos formuotojai, taip pat Europos Sąjungoje, nukentės nuo savo pačių lemtingo trumparegiškumo padarinių, jeigu dėmesį skirs tik siaurai apibrėžto skaidrumo priemonėms ir finansinių rinkų atskaitomybei ir neigs, jog būtina, kad finansų ir visi pramonės sektoriai skubiai ir integruotai spręstų opias ir svarbias problemas, susijusias su aplinkos nykimu ir socialine dezintegracija;

7.

įspėja, kad įmonės ateityje gali būti tvarios tik tuo atveju, jei jos veiks tvarioje ekonomikoje, ir kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos neturi alternatyvų, o tam taip pat būtina apsaugoti pasaulio socialinį kapitalą ir gamtos turtus – šiame procese įmonių socialinei atsakomybei neišvengiamai tenka lemiamas vaidmuo;

8.

mano, kad įmonių socialinė atsakomybė turi būti didinama šiomis priemonėmis: turi būti pabrėžiamos pasaulinės įmonių socialinės atsakomybės priemonės, suteikiamos naujos pirmaujančių įmonių paskatos kolegoms, įmonių atskleidžiama socialinė ir aplinkosauginė informacija, taikomos atitinkamos gairės, teikiama viešojo administravimo institucijų parama siekiant sudaryti įmonių socialinės atsakomybės bendradarbiavimui palankias sąlygas ir pateikiami atitinkami mechanizmai ir priemonės, pvz., paskatų sistema, atliekama patikima esamų įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų poveikio analizė, teikiama parama naujoms iniciatyvoms socialinėje srityje, įmonių socialinės atsakomybės sistema pritaikoma MVĮ poreikiams ir siekiama, kad tiek verslo bendruomenė, tiek plačioji visuomenė vis labiau pripažintų didžiulį visuotinių socialinių ir aplinkos apsaugos problemų, su kuriomis susiduria Europa ir pasaulis, mastą;

9.

pritaria Komisijos ketinimui plėtoti įmonių socialinę atsakomybę Europoje, parengti gaires ir remti įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas atskiruose pramonės sektoriuose ir ragina pirmaujančias įmones ir asociacijas įsitraukti į šią iniciatyvą;

10.

pakartoja, kad įmonių socialinė atsakomybė turi būti ne tik taikoma, bet ir duoti rezultatų;

11.

palankiai vertina tai, kad pagal Komisijos komunikate nustatytą įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtį, atspindinčią naują požiūrį, kurį Komisija pirmą kartą patvirtino 2009 m. daugiašaliame suinteresuotųjų subjektų forume, numatoma labai svarbi galimybė užtikrinti įtrauktį ir siekti bendro sutarimo, ir tai, kad ši apibrėžtis tinkamai atspindi naują bendrą verslo ir kitų suinteresuotųjų subjektų sutarimą šiuo klausimu, pasiektą vienbalsiai susitarus dėl JT pagrindinių principų ir kitų priemonių, pavyzdžiui, Socialinės atsakomybės gairių standarto ISO 26000; palankiai vertina tai, kad į verslo operacijas integruojami socialiniai, aplinkosaugos, etiniai ir žmogaus teisių aspektai; primygtinai ragina, kad Komisija labiau atskirtų: 1) įmonių labdaringus veiksmus; 2) įstatymais, taisyklėmis ir tarptautiniais standartais pagrįstus įmonių socialinius veiksmus ir 3) įmonių antisocialinius veiksmus, kuriais pažeidžiami įstatymai, taisyklės ir tarptautiniai standartai, kurie yra nusikalstami ir išnaudojantys, pvz., vaikų ar prievartinis darbas, ir kurie turėtų būti griežtai pasmerkti;

12.

pakartoja, kad įmonių socialinė atsakomybė turi apimti ir jų veiksmus trečiosiose šalyse ir trečiųjų šalių atžvilgiu;

13.

susidomėjęs pažymi, kad Komisija į ES prekybos susitarimus pradėjo įtraukti nuorodas į įmonių socialinę atsakomybę; mano, kad, atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kuris tarptautinėje prekyboje tenka didelėms bendrovėms, jų patronuojamosioms įmonėms ir tiekimo grandinėms, įmonių socialinė atsakomybė ir atsakomybė už aplinką būtinai turi būti įtraukta į ES prekybos susitarimų skyrių dėl tvaraus vystymosi; ragina Komisiją parengti konkrečius pasiūlymus dėl šių įmonių socialinės atsakomybės principų įgyvendinimo prekybos politikoje;

14.

mano, kad laikantis socialinės atsakomybės principo taip pat reikėtų gerbti pagrindinius principus ir teises, pavyzdžiui, nurodytas TDO, visų pirma asociacijų laisvę, teisę į kolektyvines derybas, priverstinio darbo draudimą, vaikų darbo panaikinimą ir diskriminacijos darbe panaikinimą;

15.

labai gerai vertina Komisijos narių, atsakingų už užimtumą, pramonę ir vidaus rinką, ir jų kabinetų darbuotojų indėlį siekiant, kad Komisijos komunikate būtų žvelgiama į ateities perspektyvas ir laikomasi konstruktyvaus požiūrio; pripažįsta kitų Komisijos padalinių indėlį tarpžinybinėje įmonių socialinės atsakomybės grupėje; vis dėlto ragina Komisijos pirmininką imtis asmeniškai vadovauti veiksmams įmonių socialinės atsakomybės srityje ir užtikrinti visapusišką, visų pirma Aplinkos generalinio direktorato ir generalinių direktoratų, susijusių su užsienio ryšiais, atsakomybę už Komisijos įsipareigojimus įmonių socialinės atsakomybės srityje;

16.

yra įsitikinęs, kad įmonių socialinė atsakomybė turi apimti socialines priemones, įskaitant profesinį mokymą, darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimą ir tinkamas darbo sąlygas; dar kartą pabrėžia, kad tiki ekonominiais argumentais dėl įmonių socialinės atsakomybės, tačiau pakartoja, kad jeigu tam tikru atveju ar tam tikroje įmonėje trumpuoju laikotarpiu tokie ekonominiai argumentai netaikytini, tai niekada negali būti laikoma neatsakingos ir antisocialinės veiklos pateisinimu; mano, jog yra pakankamai mokslinių tyrimų, kad būtų galima įrodyti ekonominius argumentus, ir pirmenybę reikėtų skirti šių mokslinių tyrimų sklaidai; ragina, kad naujais įmonių socialinės atsakomybės moksliniais tyrimais būtų siekiama įvertinti verslo elgsenos pokyčių dėl socialinės atsakomybės bendrą poveikį pastangoms spręsti bendrąsias Europos ir pasaulio problemas, pavyzdžiui išmetamo anglies dioksido, vandens rūgštėjimo, ypač didelio skurdo, vaikų darbo ir nelygybės, ir įgytą patirtį panaudoti Europos indėliui ateityje rengiant visuotines įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas;

17.

pripažįsta, kad išryškėja dideli įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų trūkumai, jeigu tos įmonės, kurios didžiuojasi, jog praktikoje taiko įmonių socialinę atsakomybę, sugeba šalintis svarbių interesų grupių ar vengia spręsti opius su jų vykdoma veikla ar pasauline tiekimo grandine susijusius klausimus; ragina Komisiją bendradarbiauti su finansų institucijomis ir socialiniais partneriais ir remtis vadinamųjų įmonių socialinės atsakomybės laboratorijų atliktu darbu, kad būtų galima geriau nustatyti, kaip įmonės ir jų suinteresuotieji subjektai galėtų objektyviai nurodyti konkrečiai įmonei itin svarbius socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus, ir kad būtų nustatyta sąžininga ir proporcinga suinteresuotųjų subjektų, kurie turi būti įtraukti į įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, atranka;

18.

mano, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria veiklai įmonių socialinės atsakomybės srityje, taigi ragina įmones skaidriai vykdyti savo veiklą, ypač bendrovių veiksmus, susijusius su etiniais, socialiniais ir aplinkos klausimais;

19.

pabrėžia tai, kad įmonių socialinė atsakomybė bus perspektyvi tik tuo atveju, jeigu galios teisinės nuostatos ir bus laikomasi socialinių partnerių vietos tarifų taisyklių;

20.

pažymi, kad vertinant įmonės socialinę atsakomybę reikia atsižvelgti į įmonių, sudarančių jos tiekimo grandinę, ir visų subrangovų elgesį;

21.

pritaria Komisijos komunikate pripažintam teiginiui, kad dabartinės krizės socialinių padarinių švelninimas ir tvaraus verslo modelių paieška yra įmonių socialinės atsakomybės dalis; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais padėti įmonėms prisiimti socialinę atsakomybę; ragina įmones apsvarstyti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir kurti darbo vietas, ypač skirtas jaunimui ir moterims, visose veiklos srityse (pvz. tokiose kaip vadyba ir mokymas, rinkos, personalas, aplinkosauga ir visuomenė), ypač atsižvelgiant į asmenis, kurių padėtis nepalanki daugeliu aspektų, pavyzdžiui romus arba neįgaliuosius, ir žmones, priklausančius vietos darbo rinkai, įdarbinti ne tik eiliniais, bet ir vyresniaisiais vadovaujančiais darbuotojais, pavyzdžiui, sukurti sistemą, pagal kurią universitetų absolventai galėtų atlikti kokybišką praktiką ir taip įgyti patirties, kurios pageidauja darbdaviai privačiame sektoriuje;

22.

mano, kad įmonės turėtų dalyvauti sprendžiant socialines problemas, kurias padidino ekonomikos krizė, pavyzdžiui, būsto trūkumo ir skurdo, ir prisidėti vystant bendruomenes, kuriose jos veikia;

23.

pripažįsta, kad dėl ekonomikos krizės įsigalėjo praktika nuolatinius darbuotojus, ypač moteris, perkelti į laikinas pareigas, nustatomos skirtingos darbo sąlygos, iš dalies dėl to, kad sudaromos subrangos sutartys, privalomai siūlomas darbas ne visą darbo laiką tiems darbuotojams, kurių nemažai norėtų dirbti visą darbo dieną, padažnėjo išnaudotojiško darbo atvejų ir atgijo šešėlinis sektorius; ragina Komisiją ir Europos daugiašalį suinteresuotųjų subjektų forumą konkrečiai išnagrinėti subrangos sutarčių skaičiaus augimą; ragina šį darbą pagrįsti JT pagrindinių principų taikomumu tiekimo grandinei, ypač poveikio vertinimo sąvoka, nepriklausomai nuo tiekėjo lygmens;

24.

pažymi, kad įmonių socialinę atsakomybę sudaro ir tai, kaip laikomasi teisės aktų, susijusių su fizinėmis darbo sąlygomis, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo procedūrų ir politikos nustatymu, darbuotojų duomenų ir privatumo apsauga ir užmokesčio bei kitų išmokų mokėjimu laiku, ir ragina šias nuostatas gerbti;

25.

pripažįsta, kad krizė padarė poveikį socialinei struktūrai; palankiai vertina tai, kad įmonės ėmėsi labai įvairių priemonių, skirtų socialiai atskirtoms ir pažeidžiamoms grupėms įtraukti į darbo rinką; prašo, kad įmonės ir toliau vykdytų tokios rūšies iniciatyvas; vis dėlto pabrėžia, kad įmonių uždarymas ir filialų pertvarka kelia grėsmę kai kuriems privalumams, kuriuos teikia įmonių socialinė atsakomybė, pvz., pažeidžiamų grupių asmenų, ypač neįgaliųjų, įdarbinimui visuomenėje, tokių darbuotojų mokymo ir statuso gerinimui, socialiniu požiūriu naudingų inovacinių naujų rūšių produktų ir paslaugų skatinimui, pvz., panaudojant kredito unijas, ir naujų užimtumo modelių skatinimui, panaudojant socialines įmones, kooperatyvus ir sąžiningos prekybos sistemas; mano, kad todėl būtina nustatyti socialinių priemonių gaires; ragina Komisiją atlikti išsamią socialinio krizės poveikio šioms iniciatyvoms analizę, kuri apimtų lyčių metodą ir kurioje daug dėmesio būtų skirta pietų Europos šalims, ir visapusiškai konsultuotis su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais įmonių socialinės atsakomybės subjektais dėl tos analizės išvadų;

26.

mano, kad su įmonių socialine atsakomybe susiję veiksmai ne tik yra naudingi visai visuomenei, bet ir padeda įmonėms pagerinti savo įvaizdį ir pakelti autoritetą galimų vartotojų akyse, taigi per ilgesnį laikotarpį įmonė turi galimybių būti ekonomiškai perspektyvi;

27.

pabrėžia, kad numačius darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą programas, nuolatinį darbuotojų asmeninį vertinimą ir talentų vadybos programą, taip pat steigiant atskiras įmones ir nustatant darbuotojų tobulinimosi tikslus būtų padidinta jų motyvacija ir įsipareigojimai – tai yra esminė įmonių socialinės atsakomybės dalis;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad ypač per krizę įmonės, veikiančios pagal socialinės atsakomybės principus, turėtų padėti vystyti savo regionų inovacinius pajėgumus gamybos įrengimuose diegdamos novatoriškus ir ekologiškus technologinius spendimus, naujai investuodamos ir juos modernizuodamos; pabrėžia, kad į įmonių veiklą integravus su įmonių socialine atsakomybe susijusius aktualius aplinkosaugos klausimus, pvz., biologinę įvairovę, klimato kaitą, efektyvų išteklių vartojimą, darbuotojų sveikatą, atsiranda galimybių skatinti tvarų atsigavimą;

29.

mano, kad dėl finansų krizės tam tikrais atvejais galėjo sumažėti darbuotojų pasitikėjimas įmonių įsipareigojimais užtikrinti ilgalaikę teisę kaupti privačias pensijas, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į pensijų sistemų ES skirtumus; ragina atsakingas įmones spręsti šią problemą bendradarbiaujant su Komisija ir socialiniais partneriais, parengiant atvirus, integracinius ir taisyklėmis pagrįstus susitarimus dėl pensijų fondų investicijų valdymo, o sprendžiant didesnes su įmonių socialine atsakomybe susijusias problemas imtis priemonių kovojant su aktyvaus senėjimo nulemtų demografinių pokyčių padariniais; darbuotojų ir įmonių tarpusavio pasitikėjimo atkūrimas yra būtina tvaraus ekonomikos atsigavimo sąlyga;

30.

ypač teigiamai vertina Komisijos komunikate pabrėžiamą siekį stiprinti ir įgyvendinti tarptautinius standartus ir, atsižvelgdamas į 2011 m. atnaujintas EBPO rekomendacijas ir susitarimą dėl JT pagrindinių principų, mano, kad dabar ES lygmeniu imantis veiksmų daugiausia dėmesio reikia skirti tam, kad šios rekomendacijos ir principai būtų remiami ir įgyvendinami tarp Europos įmonių; pabrėžia, kad šios EBPO rekomendacijos parengtos ir pripažintos tarptautiniu lygmeniu, siekiant nustatyti ir išlaikyti vienodas sąlygas, sykiu skatinant atvirą, sąžiningą ir atsakingą įmonių elgesį visame pasaulyje; siūlo Komisijai kasmet Parlamentui ir Tarybai teikti ataskaitas apie šių EBPO gairių įgyvendinimą ES;

31.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti Sąjungos politikos įmonių socialinės atsakomybės priemones laikantis tarptautinių standartų, siekiant išvengti skirtingų nacionalinių interpretacijų ir bet kokios konkurencinių pranašumų ar trūkumų nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu rizikos;

32.

primygtinai reikalauja, kad visos 27 valstybės narės paspartintų savo įmonių socialinės atsakomybės nacionalinių veiksmų planų peržiūrą ir parengtų atitinkamų EBPO gairių ir JT pagrindinių principų įgyvendinimo nacionalinius planus; šie planai turėtų būti parengti vėliausiai 2013 m. gruodžio mėn.; mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šie planai būtų rengiami dalyvaujant visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nevyriausybines organizacijas, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir nacionalines žmogaus teisių institucijas; ragina ES sudaryti galimybes mokytis iš tų valstybių narių, kuriose šiuo metu vykdomas toks procesas, patirties; skatina valstybes nares remtis gairėmis, pateikiamomis standarte ISO 26000, naujausiomis Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos gairėmis ir Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų grupės parengtomis gairėmis;

33.

ragina užtikrinti didesnį ES lygmens politikos nuoseklumą ir viešųjų pirkimų, eksporto kreditų, gero valdymo, konkurencijos, vystymosi, prekybos, investicijų ir kitų sričių politiką bei susitarimus suderinti su tarptautiniais žmogaus teisių, socialiniais ir aplinkos apsaugos standartais, nustatytais atitinkamuose EBPO ir JT gairėse ir principuose; todėl ragina bendradarbiauti su darbuotojams, darbdaviams ir vartotojams atstovaujančiomis institucijomis, pasinaudojant atitinkamomis nacionalinių žmogaus teisių institucijų rekomendacijomis, pavyzdžiui, Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų grupės Komisijai pateiktu dokumentu dėl žmogaus teisių ir viešųjų pirkimų; ragina atlikti tikslingą ir tinkamą pasiūlymų dėl teisės aktų poveikio vertinimą, siekiant įvertinti, ar jie atitinka JT pagrindinius principus, ir primygtinai ragina derinti veiksmus su JT Verslo ir žmogaus teisių darbo grupe siekiant išvengti skirtingų ir nenuoseklių JT pagrindinių principų interpretacijų;

34.

ypač palankiai vertina tai, kad į specialias Europos įmonių ir žmogaus teisių gaires įtrauktas informacinių ir ryšių technologijų sektorius; pripažįsta, kad yra iškilusi tikra dilema dėl būtinybės saugoti privatumą ir kovoti su nusikalstamu turiniu ir dėl tikslo ginti žodžio laisvę, kaip atskleidė neseni kontroversiški įvykiai, interneto svetainėje „YouTube“ paviešinus prieš islamą nukreiptus filmus; ragina, kad daug daugiau Europos įmonių prisijungtų ir aktyviai dalyvautų pagrindinėje įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoje – Visuotinėje tinklo iniciatyvoje (angl. GNI), kurios narių daugumą šiuo metu sudaro JAV įsisteigusios įmonės;

35.

primygtinai prašo užtikrinti, kad visais atvejais skiriant ES investicinių priemonių, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšas privačiojo sektoriaus subjektų prekybai ir plėtrai finansuoti būtų nustatytos sutarčių sąlygos, pagal kurias būtų reikalaujama laikytis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, būtų įtrauktos nuostatos dėl atskaitomybės ir nustatytas aiškus skundų nagrinėjimo mechanizmas; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms imtis tokių pačių veiksmų eksporto kreditų įmonėms teikimo srityje;

36.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl nacionalinių veiksmų planų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams įgyvendinti; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) atlikti kur kas svarbesnį vaidmenį padedant skatinti rekomendacijų įgyvendinimą aukštu lygiu, taip pat skatinant veiksmingą stebėjimą ir ataskaitų teikimą; ragina, siekiant įgyvendinimo pažangos, pradėti valstybių narių tarpusavio vertinimo procesą; ragina Komisiją ir EIVT įvertinti, kaip įgyvendinami veiksmų planai, įvertinti ES lygmeniu įgyvendinamas priemones ir iki 2014 m. pabaigos Europos Vadovų Tarybai ir Parlamentui pateikti ataskaitą;

37.

pripažįsta, kad vis daugiau įmonių veiklą vykdo nestabiliose valstybėse ir kad privalo rūpintis savo darbuotojais ir saugoti juos nuo konfliktų, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo; vis dėlto reikalauja, kad įmonės turėtų vienodą pareigą užtikrinti, kad saugumo priemonės verslo veiklos vykdymo vietoje nekeltų pavojaus taikai ar kitų žmonių saugumui, nes kitu atveju šias įmones galima apkaltinti bendrininkavimu vykdant žmogaus teisių pažeidimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tarptautiniai savanorystės saugumo principai būtų labiau priimami, ir siekti susitarimo dėl privačių karinių ir apsaugos bendrovių veiklos reglamentavimo, stebėjimo ir priežiūros tarptautinės reguliavimo sistemos;

38.

ragina įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus konstruktyviai įsitraukti į Komisijos vykdomą procesą, susijusį su konkrečių sektorių žmogaus teisių gairių rengimu, ir naudotis tomis gairėmis, kai tik jos bus parengtos;

39.

ragina Komisiją, visų pirma Teisingumo generalinį direktoratą, pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į ES teismus, kai Europoje įsteigtos įmonės, jų patronuojamosios įmonės arba verslo partneriai itin šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises arba darbo teisę, kaip nurodyta JT specialiojo atstovo verslo ir žmogaus teisių klausimais rekomendacijose;

40.

taip pat pažymi, kad reikia parengti ir sukurti pranešimų apie žmogaus teisų pažeidimus atskirose įmonėse mechanizmus;

41.

mano, kad tyrimas „Green Matters“ atskleidžia iš esmės teigiamą sąsają tarp socialinės atsakomybės principus taikančių įmonių ir geresnių finansinės veiklos rezultatų joms atsigaunant po krizės; pritaria atsakingo konkurencingumo koncepcijai ir pabrėžia, kad potenciali socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu naudingų prekių ir paslaugų rinka išlieka itin svarbia rinkos galimybe įmonėms ir galimybe tenkinti visuomenės poreikius;

42.

pritaria 2012 m. atliktoje visuotinėje generalinių direktorių apklausoje dalyvavusių įmonių nuomonei, kad tvariam verslo augimui reikia glaudaus bendradarbiavimo su vietos gyventojais, vyriausybėmis ir verslo partneriais, taip pat reikia investuoti į vietos bendruomenes; remia įmonių iniciatyvas, susijusias su darbo vietų kūrimu, mokymais, išteklių trūkumų valdymo pagalba ir prisidėjimu prie sveikatos srities sprendimų, ir ragina jas intensyviau rengti;

43.

ragina Komisiją, visų pirma Prekybos generalinį direktoratą, pasyvų požiūrį į EBPO rekomendacijas pakeisti aktyviu požiūriu, be kita ko, teikti paraišką dėl EBPO deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių, į kurią įeina EBPO gairės, pasirašymo, užtikrinti, kad ES delegacijos trečiosiose šalyse skatintų ir nuolat remtų EBPO gaires, finansuoti su gairių įgyvendinimu susijusias pajėgumų kūrimo iniciatyvas įmonėms, profesinėms sąjungoms ir pilietinei visuomenei trečiosiose šalyse ir užtikrinti, kad gairės būtų konkrečiai cituojamos visuose naujuose ES ir trečiųjų šalių susitarimuose, įskaitant visas prekybos ir investicijų sutartis; ragina ES dėti daugiau diplomatinių pastangų ir įtikinti daugiau valstybių pasirašyti dokumentus, teikti konkrečią paramą pilietinės visuomenės grupėms, iškeliančioms konkrečius įtariamų pažeidimų atvejus, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

44.

mano, kad įmonių socialinė atsakomybė gali būti svarbi priemonė, padedanti ES remti TDO konvencijų įgyvendinimą tarptautiniu mastu; ragina Komisiją remti Europos organizacijas ir socialinius partnerius, kurie siekia imtis bandomųjų projektų pagal EBPO gaires ir kitus tarptautinius įmonių socialinės atsakomybės standartus, kad būtų stiprinami pajėgumai trečiosiose šalyse; prašo Komisijos nustatyti konkretų naujų pagrindų susitarimų įmonių socialinės atsakomybės klausimais derybų ir sudarymo tikslą ir pakviesti socialinius partnerius sudaryti tokius susitarimus, taikant naują sektorinį požiūrį į įmonių socialinę atsakomybę; ragina Komisiją, ypač Užimtumo generalinį direktoratą, į įmonių socialinės atsakomybės reikalavimus įtraukti darbo standartus ir įgyvendinti bandomuosius deramo darbo projektus kartu su trečiųjų šalių vyriausybėmis;

45.

pritaria Komisijos komunikato „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ teiginiui, kad „[įmonių socialinė] atsakomybė neatsiejama nuo galiojančių teisės aktų laikymosi ir socialinių partnerių kolektyvinių sutarčių“; mano, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų papildyti esamus teisės aktus, kolektyvines derybas ar profesinių sąjungų dialogą su darbuotojais, tačiau jokiu būdu jų nepakeisti; yra įsitikinęs, kad įmonės turėtų įsipareigoti aptarti su darbuotojais ir jų atstovais savo socialinės atsakomybės politiką ir tokius elementus kaip metines veiklos ataskaitas apie socialinį ir aplinkosauginį įmonės veiklos poveikį; mano, kad pasirenkamųjų Europos bendrųjų susitarimų taisyklių rinkinys turėtų būti priimtas atsižvelgiant į galimą tokių pagrindų turinį, kaip nurodyta Komisijos darbiniame dokumente šiuo klausimu;

46.

ragina ES ir visų pirma Komisiją:

47.

palankiai vertina tai, kad verslo atstovai pasinaudojo JT aukščiausiojo lygio susitikimu Rio+20, siekdami palaikyti naują visuotinę konvenciją dėl įmonių atsakomybės pagal JT sistemą; mano, kad nors tokiai konvencijai tikriausiai reikės keleto metų, ES turėtų konstruktyviai dalyvauti diskusijose; vis dėlto mano, kad tokios diskusijos, pasiteisinant skubumu, neturėtų nukreipti įmonėse ir vyriausybėse politikos sprendimus priimančių asmenų dėmesio nuo tolimesnio esamų įmonių socialinės atsakomybės priemonių įgyvendinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad yra įvairių modelių, kaip galėtų atsirasti naujų visuotinio įmonių socialinės atsakomybės valdymo formų, papildančių JT sistemą, pavyzdžiui, skatinant ne nares labiau naudoti EBPO gaires arba įgyvendinant panašiai mąstančių vyriausybių nepriklausomas iniciatyvas; ragina ES, Komisiją ir valstybes nares rengti ir remti konkrečius pasiūlymus dėl konkrečių ir patikrinamų įmonių prisidedamųjų veiksmų, dėl kurių reikėtų susitarti kaip dėl siūlomų JT tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m.;

48.

pritaria nuomonei, pirmą kartą išdėstytai 2004 m. birželio mėn. daugiašalio suinteresuotųjų subjekto forumo pirmajame pranešime, kad viešosios institucijos, vykdydamos sutelkimo ir skatinimo funkcijas, gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant pažangos įmonių socialinės atsakomybės srityje, be kita ko, ir vykdydamos viešuosius pirkimus, ir ragina valstybes nares, pasitelkiant aukšto lygio grupę ar kitus kanalus, tokioms pastangoms suteikti naują didelę paskatą;

49.

reikalauja, kad tuo atveju, kai ES ar valstybės narės yra verslo partnerės (pvz., viešųjų pirkimų, valstybės valdomų įmonių, bendrųjų įmonių, eksporto kreditų garantijų ir didelės apimties projektų trečiosiose šalyse atvejais), EBPO ir JT gairių ir pagrindinių principų laikymuisi būtų teikiama pirmenybė ir tai būtų atspindėta konkrečiose nuostatose, pagal kurias socialinių, aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių standartų akivaizdžiai nesilaikančioms įmonėms būtų taikomos priemonės;

50.

pabrėžia JT koncepcijos „Ginti, gerbti ir taisyti“ svarbą ir mano, kad šiuos tris pagrindinius principus – valstybės pareigą saugoti, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės, įmonių pareigą gerbti žmogaus teises ir būtinybę sudaryti veiksmingesnes sąlygas pasinaudoti teisės gynimo priemone – turėtų paremti tinkamos priemonės, kad būtų galima juos įgyvendinti;

51.

pabrėžia, kad Europos įmonės, jų patronuojamosios įmonės ir subrangovai dėl savo įtakos tarptautinėje prekyboje atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ir skleidžiant socialinius ir darbo standartus pasaulyje; pripažįsta, kad skundus dėl užsienyje veikiančių ES įmonių dažnai naudingiau spręsti vietoje; teigiamai vertina EBPO nacionalinius informacijos centrus kaip valstybėse įsteigtus neteisinius mechanizmus, kurie gali tarpininkauti sprendžiant įvairių įmonių ir žmogaus teisių ginčus; vis dėlto ragina įmones dėti daugiau pastangų, kad būtų parengti skundų nagrinėjimo mechanizmai pagal JT pagrindiniuose principuose nurodytus veiksmingumo kriterijus, ir stengtis toliau vadovautis tarptautiniu mastu pripažintais patikimais principais ir gairėmis, visų pirma neseniai atnaujintomis EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, dešimčia JT pasaulinio susitarimo principų, socialinės atsakomybės gairių standartu ISO 26000 ir TDO trišale deklaracija dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika;

52.

ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms taikytinus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kuriomis naudojantis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės ar imamasi ES saugumo interesams prieštaraujančių veiksmų, eksportu;

53.

ragina įgyvendinti principą „pažink galutinį vartotoją“, siekiant užtikrinti griežtesnį tikrinimą ir išvengti žmogaus teisių pažeidimų įvairiais tiekimo grandinės ir gamybos proceso ar rinkos srautų etapais;

54.

mano, kad valstybės narės iš įmonių turėtų reikalauti atsakomybės ir įpareigoti jas nustatyti principus ir aktyvias strategijas, siekiant kovoti su diskriminacija ir socialine atskirtimi, skatinti lyčių lygybę ir paisyti visų žmonių pagrindinių teisių;

55.

atsižvelgdamas į įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrį į įmonių socialinę atsakomybę, ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę išplėsti stebėtojų dalyvavimą ir į du kartus per metus vykstančius aukšto lygio grupės susitikimus siųsti daugiau stebėtojų, įskaitant du pranešėjus iš atitinkamų Parlamento komitetų, atstovus iš JT aplinkos programos, JT žmogaus teisių tarybos ir Tarptautinės darbo organizacijos, taip pat po vieną Europos įmonių, profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės atstovą, dėl kurių susitaria daugiašalio suinteresuotųjų subjektų forumo koordinacinis komitetas;

56.

pripažįsta, jog ir toliau reikia, kaip pabrėžta 2001 m. Lakeno deklaracijoje, kad ES institucijos būtų priartintos prie Sąjungos piliečių; todėl pritaria, kad būtų oficialiai išnagrinėtas pasiūlymas „Solidarité“ dėl tarpinstitucinės žmogiškųjų išteklių programos, ES institucijose siekiant palengvinti institucijų darbuotojų ir stažuotojų įsitraukimą į labdaringą humanitarinę ir naudingą socialinę veiklą, ne tik kaip darbuotojų mokymų dalies, bet ir kaip savanoriškos veiklos; pabrėžia, kad dėl siūlomos programos būtų sutaupomos lėšos ir labai padidinama pridėtinė vertė, taip pat ji padėtų įgyvendinti ES politiką ir programas; primygtinai ragina visas valstybes nares į nacionalinius veiksmų planus įtraukti nuostatas dėl darbuotojų savanoriškos veiklos; ragina sudaryti susitarimą, kurį turėtų pasirašyti Europos savanorių centras (ESC), siekiant įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas visoje Europoje, kad būtų siekiama šio tikslo;

57.

ragina įmones skatinti savo darbuotojų tarptautinę savanorišką veiklą, siekiant viešojo ir privačiojo sektorių sinergijos vystomojo bendradarbiavimo srityje; prašo Komisijos teikti paramą įmonių veiksmams šioje srityje, pasinaudojant būsimu Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusu;

58.

mano, kad valstybės narės turėtų skatinti įmones kurti strategijas ir imtis priemonių, susijusių su poreikiu gerbti visų savo darbuotojų privatų ir šeimos gyvenimą; yra įsitikinęs, kad šios strategijos ir priemonės turėtų atitikti lygybės principą ir apimti derybas dėl darbo laiko trukmės ir organizavimo, atlyginimo dydžio, tam tikrų praktinių priemonių galimybių darbuotojams, lanksčių darbo sąlygų, įskaitant darbo sutarčių pobūdį ir karjeros pertrūkių galimybes;

59.

pripažįsta, kad daugelyje įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų ekonominio vertinimo ir bendrų ypatybių atžvilgiu socialiniams rodikliams skiriama ne tiek daug dėmesio, kiek aplinkosaugos rodikliams; mano, kad, nepaisant socialinių viešųjų pirkimų vadovo, pati ES šioje srityje yra pernelyg apsiribojusi; ragina atlikti tyrimą dėl socialinio kapitalo įvertinimo, kuris paskatintų išsamias diskusijas Europos lygmeniu dėl geresnės socialinio poveikio integracijos į tvarų įmonių valdymą; pritaria tam, kad būtų finansuojami bandomieji projektai, susiję su socialinių rodiklių rengimu, socialinių reitingų agentūrų steigimu ir socialiniu auditu kai kuriose valstybėse narėse ir verslo sektoriuose;

60.

palankiai vertina tai, kad pripažįstamas vaidmuo, kuris turi tekti viešiesiems pirkimams praktiškai skatinant įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant galimybes mokytis, lygybę, sąžiningą prekybą ir socialinę nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų ir neįgaliųjų integraciją, siekiant suteikti įmonėms paskatą didinti savo socialinę atsakomybę; tačiau mano, kad vis dar neaišku, kaip viešosios institucijos iš tiesų įsisavino vėlesnius ES viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimus ir kokį bendrą poveikį pavyko padaryti siekiant aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais gerinti įmonių veiklą ir skatinti įmonių socialinę atsakomybę; ragina toliau tirti ir vertinti poveikį ir priimti aiškias rekomendacijas, kad įmonėms būtų suteiktos aiškios paskatos; prašo, kad tyrimuose taip pat būtų nagrinėjami vis dažniau pasitaikantys atvejai, kai įmonės į savo privačias pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. įmonių tarpusavio sutartis, įtraukia įmonių socialinės atsakomybės nuostatas, ir ragina nustatyti gerąją patirtį šioje srityje;

61.

skatina naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis, siekiant paskatinti visame pasaulyje susidomėjusius asmenis aktyviai dalyvauti įvairių suinteresuotųjų subjektų konsultacijose;

62.

palankiai vertina valstybių narių dideles pastangas parengti ir įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės srities nacionalinius veiksmų planus konsultuojantis su nacionaliniais įvairiais suinteresuotaisiais subjektais daugelyje ES valstybių; tačiau nerimauja, kad įvairios viešosios politikos priemonės dar neatnešė matomos naudos didinant įmonių socialinę atsakomybę; ragina atlikti platesnius tyrimus ir įvertinti įmonių socialinės atsakomybės viešosios politikos priemones Europos lygmeniu; ragina Komisiją pačiai parodyti atsakingo darbdavio pavyzdį ir parengti savo pačios socialinės atsakomybės ataskaitą pagal Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos viešojo sektoriaus priedą ir Komisijos darbuotojams sudaryti galimybes užsiimti suderinta darbuotojų savanoriškų iniciatyvų veikla, taip pat pagal etinius kriterijus patikrinti, kaip naudojamos pensijų fondų investicijos;

63.

ragina į programą „2013 m. – Europos piliečių metai“ įtraukti specialias nuostatas dėl įmonių darbuotojų pilietiškumo, taip pat ragina šia programa skatinti įmones ir verslininkus aktyviai dalyvauti esamose įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvose valstybėse narėse ir ES lygmeniu, siekiant skatinti ir plėtoti gero pilietiško įmonės darbuotojo koncepciją;

64.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą naują sutarčių skyrimo tvarką pagrįsti šioje srityje susiformavusia praktika; mano, kad viešieji pirkimai gali paskatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau tik tuo atveju, jei konkursų laimėtojai iš tikrųjų taikys geriausią praktiką nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmenimis; ragina Europos Komisiją įsteigti nepriklausomą ekspertų komisiją, kurios užduotis būtų šiais ir kitais metais nuolat vertinti padėtį šioje srityje ir tikrinti susijusias taisykles; prašo, kad su viešųjų pirkimų sutarčių skyrimu susijusios informacijos viešinimas atspindėtų realų iškilusių iššūkių sudėtingumą ir būtų pabrėžiama, jog patirtis svarbi ne tik konkursą laimėjusioms, bet ir visoms įmonėms;

65.

mano, jog labai svarbu, kad Komisija kuo greičiau parengtų žadėtą bendrą aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo metodiką, pagrįstą gyvavimo ciklo sąnaudomis; mano, kad tokia metodika būtų naudinga tiek kalbant apie įmonių informacijos skaidrumą, tiek valdžios institucijų atliekamą aplinkosauginio įmonės veiksmingumo įvertinimą;

66.

ragina Komisiją stengtis sparčiau savo darbo programoje pateikti naujų pasiūlymų dėl valdymo spragų, susijusių su įmonių socialinės atsakomybės tarptautiniais standartais, panaikinimo, kaip rekomenduota jos užsakytame Edinburgo tyrime;

67.

ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant padidinti įmonių socialinės atsakomybės strategijų veiksmingumą, pvz., atlyginant už atsakingą įmonės elgesį, t. y. patraukliai skatinant investavimo politiką ir suteikiant galimybes gauti viešųjų investicijų;

68.

labai džiaugiasi, kad Komisija ketina tęsti iniciatyvas atsakingos gamybos ir vartojimo srityse; mano, kad ES gali pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, kurių metu įmonėse buvo rengiami specialūs mokymai ir stiprinami perkančiųjų organizacijų pajėgumai; mano, kad planuojama iniciatyva dėl skaidrumo gali tapti pagrindine etiško vartojimo judėjimo varomąja jėga; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti, ar yra galimybių ir noro sukurti Europos socialinį ženklą, skirtą visoms įmonių socialinės atsakomybės principus įgyvendinančioms įmonėms, kad vartotojai ir investuotojai labiau matytų šių įmonių pastangas, ir, remiantis dabartinėmis ženklinimo iniciatyvomis, nuosekliai skatinti bendradarbiavimą pagal principą „iš apačios į viršų“ remiant Tarptautiniam socialinės ir aplinkosauginės akreditacijos ir ženklinimo aljansui (angl. ISEAL); siūlo tokį Europos ženklą turinčias įmones reguliariai stebėti tikrinant, ar jos laikosi ženklu patvirtintų įmonių socialinės atsakomybės nuostatų;

69.

pažymi, kad institucinių investuotojų poreikiai ir toliau yra vienas iš pagrindinių socialiai atsakingos ir tvarios investavimo rinkos skatinimo veiksnių, tačiau iš pradžių nereikėtų apsiriboti tik aplinkosaugos aspektais; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad informacijos atskleidimas investuotojams ir vartotojams yra vienas iš pagrindinių įmonių socialinės atsakomybės skatinimo veiksnių ir kad jis turi būti pagrįstas paprastai taikomais ir pamatuojamais socialiniais ir aplinkosaugos principais; palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama su investuotojų bendruomene svarstyti įmonių socialinės atsakomybės klausimus; ragina savo veiksmus tvirtai pagrįsti parama JT atsakingo investavimo principams ir integruotų ataskaitų teikimo principui;

70.

pažymi, kad ilgalaikių investicijų gavėjai, pvz., pensijų fondai, yra suinteresuoti tvariu pelnu ir atsakingu įmonių elgesiu; mano, jog svarbu, kad investavimo subjektų skatinimo priemonės veiksmingai atitiktų investicijų gavėjų interesus ir neverstų jų siaurai vertinti interesų, kuriais siekiama tik kuo labiau padidinti trumpalaikį pelną; pritaria, kad reikėtų teisinės sistemos, kuri padėtų siekti šio tikslo; palankiai vertina tai, kad Komisija rengia pasiūlymus dėl ilgalaikio investavimo ir įmonių valdymo, kurie padės spręsti šiuos klausimus;

71.

remia Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl įmonių nefinansinės informacijos atskleidimo; džiaugiasi, kas šis pasiūlymas parengtas remiantis išsamiomis viešomis konsultacijomis ir įvairiais seminarais, kuriuose dalyvavo atitinkami suinteresuotieji subjektai; įspėja, kad vartojant sąvoką „nefinansinis“ nederėtų nuslėpti tikrų finansinių padarinių verslui, susijusių su socialiniais, aplinkosauginiais ir žmogaus teisių klausimais; yra įsitikinęs, kad pasiūlymas suteiks ES galimybę rekomenduoti Europos įmonėms taikyti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir JT pasaulinį susitarimą ir kad jie turėtų būti suderinti su integruotų ataskaitų teikimu, kaip šiuo metu siekia Tarptautinė integruotų ataskaitų teikimo taryba; pabrėžia, kad bet kokie sprendimai turi būti lankstūs ir negali sukurti nereikalingų administracinių kliūčių ir išlaidų;

72.

pažymi, kad, siekiant sustiprinti pasitikėjimą įmonių veiksmais, socialinę ataskaitą turėtų patvirtinti išorės įstaiga;

73.

pritaria tolesniam vadovaujamajam Europos daugiašalio suinteresuotųjų subjektų forumo vaidmeniui, kurį jis atlieka remdamas Komisijos komunikate išdėstytų pasiūlymų įgyvendinimą; pabrėžia, kad įmonių socialinės atsakomybės nuostatas geriau pritaikius MVĮ, įmonių socialinė atsakomybė greičiau populiarėtų visoje Europoje; ragina visus dalyvius lanksčiai, be išankstinio nusistatymo ir pasirengus kompromisams dalyvauti forumo veikloje, iš tikrųjų vadovaujantis įmonių socialinės atsakomybės principu;

74.

reikalauja, kad profesinių sąjungų teisės ir laisvės ir demokratiškai išrinktų darbuotojams atstovaujančių organų atstovavimas būtų esminė visų įmonių socialinės atsakomybės strategijų dalis; labai gerai vertina esamą sektorių ir tarpsektorinio socialinio dialogo struktūros ES sistemą ir ragina visapusiškai ir aktyviai konsultuotis su atstovaujančiomis organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis, taip pat skatina jų dalyvavimą, visų pirma kuriant, įgyvendinant ir prižiūrint su įmonių socialine atsakomybe susijusius procesus ir tokios atsakomybės užtikrinimo struktūrose, pagal tikros partnerystės principą bendradarbiaujant su darbdaviais; ragina Komisiją, svarstant su įmonių socialine atsakomybe susijusius klausimus, profesines sąjungas ir darbuotojų atstovus, kaip ir įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus, laikyti labai svarbiais dialogo partneriais, nes jie yra pagrindiniai veikėjai; mano, kad skatinant įmonių socialinę atsakomybę socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį – reikėtų pažymėti, kad tai padeda vystyti socialinį dialogą ir jį palengvina;

75.

ragina į įmonių socialinės atsakomybės strategijas įtraukti specialias priemones, skirtas kovoti su neteisėtais veiksmais, kai sudaromi vadinami juodieji darbuotojų sąrašai ir tiems darbuotojams neleidžiama dirbti, dažnai dėl narystės ir veiklos profesinėse sąjungose arba dėl užimamų atstovo sveikatos ir saugos klausimais pareigų;

76.

primygtinai ragina, nustačius, kad įmonė sudaro vadinamus juoduosius darbuotojų sąrašus arba pažeidžia žmogaus teises ar darbo standartus, neleisti įmonei gauti ES paramos ir finansavimo, taip pat neleisti dalyvauti konkursuose dėl kitų viešųjų pirkimų sutarčių ES, nacionaliniu ar viešųjų institucijų lygmenimis;

77.

pažymi, kad įmonių socialinės atsakomybės strategijų turi laikytis ne tik pagrindinės įmonės arba tiekėjai, bet ir visi įmonės ar tiekėjų pasitelkiami subrangovai ir tiekimo grandinių dalyviai, nepriklausomai nuo to, ar jie tiekia prekes, suteikia darbuotojus ar teikia paslaugas ir yra įsisteigę ES ar trečiojoje valstybėje, taip užtikrinant vienodas veiklos sąlygas, grindžiamas sąžiningu darbo užmokesčiu ir deramomis darbo sąlygomis, taip pat užtikrinant profesinių sąjungų teises ir laisves;

78.

pritaria Komisijos direktyvai dėl minimalių aukoms taikomų standartų ir ragina į atitinkamų sektorių (kelionių, draudimo, apgyvendinimo ir telekomunikacijų) įmonių socialinės atsakomybės strategijas įtraukti konstruktyvias ir praktines paramos kritinėje padėtyje atsidūrusioms nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms strategijas ir struktūras, taip pat ragina parengti specialias strategijas, taikomas darbuotojams, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar tai įvyko darbo vietoje;

79.

pritaria požiūriui, kad, kalbant apie įmonių socialinę atsakomybę, nėra vieno visiems tinkamo metodo, tačiau pripažįsta, kad dėl įvairių įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų gausos, nors ir parodomas įmonių socialinės atsakomybės politikos svarbos suvokimas, gali atsirasti papildomų išlaidų ir kilti su įgyvendinimu susijusių kliūčių, mažinančių pasitikėjimą ir sąžiningumą; mano, kad įgyvendinant įmonių socialinės atsakomybės gaires reikia pakankamai lanksčių galimybių, kad būtų tenkinami specifiniai kiekvienos valstybės narės ir regiono reikalavimai, ypač atsižvelgiant į MVĮ pajėgumus; vis dėlto pritaria aktyviam Komisijos bendradarbiavimui, dalyvaujant Parlamentui ir Tarybai, su kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant per ilgesnį laikotarpį užtikrinti esminį įmonių socialinės atsakomybės srities iniciatyvų suderinimą, keisti gerąja įmonių socialinės atsakomybės patirtimi ir ją skatinti, taip pat skatinti priimti tarptautiniame standarte ISO 26000 nustatytas gaires, kad būtų užtikrinta viena, visuotinė, nuosekli ir skaidri įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtis; ragina Komisiją veiksmingai prisidėti prie ES valstybių narių strategijų gairių ir koordinavimo, taip sumažinant dėl skirtingų nuostatų patiriamų papildomų išlaidų riziką įmonėms, kurios veiklą vykdo daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

80.

mano, kad nuolatiniai aktyvūs įmonių veiksmai įmonių socialinės atsakomybės srityje iš esmės paneigė nuomonę, jog įmonių socialinė atsakomybė yra „prabanga“, kurią įmonės palaiko tik ekonomikos pakilimo laikotarpiu; mano, kad tokia nuomonė yra pasenusi ir ignoruoja reputacijos ir išorės rizikos masto modernios įmonės pelningumui svarbą; ragina visus Europoje sprendimus priimančius subjektus visais savo pačių ekonomikos politikos lygmenimis integruoti įmonių socialinės atsakomybės principus, įskaitant įmonių socialinės atsakomybės stiprinimą pagal strategiją „Europa 2020“;

81.

pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti taikoma visai pasaulinei tiekimo grandinei, įskaitant visų lygių subrangos sutarčių sudarymą ir prekių tiekimą, aprūpinimą darbuotojais ar paslaugų teikimą, ji turėtų apimti nuostatas, pagal kurias turėtų būti užtikrinama migrantų, agentūrų ir komandiruojamų darbuotojų apsauga, būti pagrįsta sąžiningo darbo užmokesčio bei deramų darbo sąlygų principais ir užtikrinti profesinių sąjungų teises ir laisves; laikosi nuomonės, kad reikėtų išsamiau apibrėžti atsakingo tiekimo grandinių valdymo sąvoką kaip įmonių socialinės atsakomybės priemonę;

82.

palankiai vertina kai kurių verslo mokyklų atliekamą darbą skatinant įmonių socialinę atsakomybę, tačiau pripažįsta, kad tokių mokyklų yra tik mažuma; ragina aukšto lygio darbo grupę ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija ir, jei tikslinga, su universitetais, išnagrinėti, kaip įmonių socialinės atsakomybę, atsakingą vadybą ir atsakingą pilietiškumą būtų galima įtraukti į visiems būsimiems verslo vadovams skirto vadybos bendrojo ir profesinio mokymo programas, kad tai taptų pagrindiniu strateginio įmonės valdymo principu, siekiant skatinti tvaraus vartojimo sąmoningumą; mano, kad būtų galima įtraukti vaikus, dalyvaujančius jaunųjų verslininkų programose; ragina Komisiją toliau teikti finansinę paramą su įmonių socialine atsakomybe susijusiems švietimo ir mokymo projektams, įgyvendinamiems pagal ES programas „Mokymasis visą gyvenimą“ ir „Veiklus jaunimas“;

83.

pakartoja, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti taikoma visoms įmonėms siekiant sukurti sąžiningas ir vienodas sąlygas; pabrėžia, kad dėl gavybos pramonės įmonių veiklos pobūdžio besivystančiose šalyse reikia pereiti nuo savanoriškos prie privalomos tvarkos; pabrėžia, kad naftos pramonės investicijos Nigerijoje – geras šiuo metu įgyvendinamos įmonių socialinės atsakomybės trūkumų pavyzdys, kai įmonėms nepavyksta imtis įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų siekiant kurti tvarią įmonių veiklos praktiką arba prisidėti prie jas priimančiųjų valstybių vystymosi; tvirtai remia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl atskirų šalių ataskaitų rengimo pagal Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) standartus, kuriose būtų pateiktos pardavimo ir pelno bei mokesčių ir pajamų ataskaitos, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir mokesčių vengimui; ragina besivystančiose šalyse veiklą vykdančias Europos gavybos pramonės įmones rodyti įmonių socialinės atsakomybės ir deramo darbo pavyzdį;

84.

ragina žmogaus teisių srityje ir tiekimo grandinėse ES lygmeniu nustatyti išsamaus patikrinimo standartus, kurie, be kita ko, atitiktų reikalavimus, nustatytus EBPO atsakingų tiekimo grandinių nuo konfliktų nukentėjusiose ir didelės rizikos teritorijose išsamaus patikrinimo rekomendacijose, ir kurie, be kita ko, apimtų klausimus, susijusius su daromu arba galimu dideliu teigiamu ar neigiamu poveikiu žmogaus teisėms, pvz., pasaulinio lygmens ir vietos tiekimo grandinėmis, mineralų tiekimu iš konflikto paveiktų regionų, užsakomosiomis paslaugomis, žemės užėmimu, ir būtų taikomi regionuose, kuriuose darbo teisė ir darbuotojų apsauga yra nepakankamos, ir sveikatai bei aplinkai pavojingų produktų gamybos vietose; palankiai vertina jau parengtas ES programas, visų pirma miškininkystės srityje įgyvendinamas Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena programas (angl. FLEGT), ir remia privačias iniciatyvas, pavyzdžiui, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI);

85.

ragina Komisiją imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis siekiama sudaryti ir pagerinti įmonių socialinės atsakomybės galimybes kovoti su klimato kaita (susiejant ją su išteklių ir energijos vartojimo efektyvumu), pvz., per įmonių žaliavų pirkimo procesus;

86.

pabrėžia, kad trečiųjų šalių vyriausybėms teikiama ES pagalba, siekiant padėti joms įgyvendinti socialines ir aplinkosaugos reguliavimo nuostatas ir taikyti veiksmingas kontrolės sistemas, yra būtina papildoma priemonė norint skatinti Europos įmonių socialinę atsakomybę pasaulio mastu;

87.

siūlo valstybių narių vyriausybėms raginti EIB į savo veiklą įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatą;

88.

ragina Komisiją daugiašaliuose forumuose propaguoti įmonių socialinę atsakomybę, remiant glaudesnį PPO ir kitų daugiašalių forumų, kuriuose nagrinėjamas įmonių socialinės atsakomybės klausimas, pvz., TDO ir EBPO, bendradarbiavimą;

89.

ragina nustatyti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo tarp ES ir trečiųjų šalių, pasirašiusių dvišalius prekybos susitarimus, sistemą, pagal kurią nukentėjusiems toje šalyje, kurioje daugiašalės įmonės ir jų tiesiogiai patronuojamos įmonės pažeidžia socialinės arba aplinkos apsaugos sričių teisės aktus arba nesilaiko įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimų, būtų užtikrinama veiksminga teisė kreiptis į teismą, ir remiant tarptautinių teisinių procedūrų nustatymą užtikrinti, kad prireikus įmonės būtų baudžiamos už pažeidimus;

90.

ragina naujų technologijų poveikio žmogaus teisėms vertinimus atlikti kuo ankstesniu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapu ir ragina, kad į minėtus vertinimus būtų įtraukta scenarijų analizė ir svarstymai dėl standartų nustatymo siekiant integruoti žmogaus teises projektavimo etapu (angl. Human Rights by Design);

91.

pažymi, kad įmonių socialinė atsakomybė – tai priemonė, kuria darbdaviai gali remti savo darbuotojus ir vietos bendruomenes besivystančiose šalyse, taip pat pažymi, kad laikantis įmonių socialinės atsakomybės ir darbo standartų šioms šalims galima sudaryti sąlygas gauti naudos iš tolesnės tarptautinės prekybos ir kad įmonių socialinė atsakomybė gali padėti užtikrinti, kad nauda būtų vienodai padalijama siekiant plėtoti tvarią ekonominę ir socialinę gerovę ir daugiau žmonių ištraukti iš skurdo, ypač vykstant finansų krizei;

92.

ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį didinant informuotumą apie tai, kaip įmonės, prisiimdamos socialinę atsakomybę, gali prisidėti prie visuomenės siekių kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų srityje;

93.

ragina žiniasklaidos įmones į savo socialinės atsakomybės politiką įtraukti skaidrios žurnalistikos standartus, įskaitant šaltinio apsaugos garantijas ir informatorių teises;

94.

ragina Komisiją užtikrinti pasiteisinusias ir gerai veikiančias iniciatyvas įmonių socialinės atsakomybės srityje, įdiegiant įmonių socialinės atsakomybės tikrinimą, kuris padėtų įvertinti būsimų teisėkūros ir administracinių įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų priemonių poveikį, ir atsižvelgti į atitinkamus rezultatus rengiant pasiūlymus;

95.

palankiai vertina tvarumo sumetimais rinkos dalyviams nustatytas prievoles ir ragina Komisiją stebėti ir įvertinti įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas;

96.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/49

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį, ypač į šios sutarties 9 ir 151 straipsnius ir 153 straipsnio 1 dalies e punktą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 2 dalimi,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2013 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2012)0750),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0032/2013),

A.

kadangi visa euro zona patiria valstybės skolos ir finansų krizės sukeltą pakartotinį ekonomikos nuosmukį;

B.

kadangi krizė turėjo pražūtingų padarinių milijonų europiečių gyvenimui, kaip tai dokumentuose patvirtinama oficialiais užimtumo statistikos duomenimis: ES nuo 2008 m. darbo jau neteko daugiau kaip 8 mln. asmenų; šiuo metu be darbo yra daugiau kaip 25 mln. europiečių, o beveik 11 mln. iš jų darbo neturi daugiau kaip metus; bedarbiais šiuo metu yra beveik 10 mln. jaunuolių; vien praėjusiais metais darbo neteko 2 mln. asmenų;

C.

kadangi dėl darbo rinkos reguliavimo griežtumo kai kuriose valstybėse narėse trūksta lankstumo norint veiksmingai atlaikyti tokius sukrėtimus kaip dabartinė krizė; kadangi dabartiniais darbo rinkos teisės aktais neproporcingai ginami dirbantys asmenys ir daromas neigiamas poveikis jaunimo galimybėms įsidarbinti;

D.

kadangi nedarbo lygio skirtumai tarp valstybių narių labai smarkiai padidėjo;

E.

kadangi reikėtų priminti, kad 2007 m. prasidėjus krizei valstybės biudžeto deficitas euro zonoje vidutiniškai siekė tik 0,7 proc.;

F.

kadangi reikėtų priminti tai, kad 2007 m., prasidėjus krizei, kai kurios šalys, kurios dabar susiduria su didžiausiais sunkumais, pasiekė labai aukštą einamosios sąskaitos deficito lygį;

G.

kadangi biudžeto deficitas euro zonoje 2009 m. vidutiniškai pasiekė aukščiausią ribą – 6,3 proc., ir nuo tada pasireiškė mažėjimo tendencija, kai 2010 m. biudžeto deficitas vidutiniškai siekė 6,2 proc., 2011 m. – 4,1 proc. ir per pirmuosius du 2012 m. ketvirčius toliau mažėjo;

H.

kadangi patikimi įsipareigojimai imtis augimui palankių konsolidavimo priemonių yra būtina sąlyga norint tvariai spręsti daugelio valstybių narių perviršinės skolos ir deficito problemas;

I.

kadangi krizė išryškina esminę būtinybę pradėti ar pabaigti subalansuotas, diferencijuotas ir tvarias, augimą skatinančias struktūrines reformas;

J.

kadangi bendroji rinka yra pagrindinis ekonomikos augimo ir užimtumo variklis Europoje ir kadangi vien tik geriau įgyvendinus Paslaugų direktyvą būtų galima pasiekti jau numatytą papildomą 1,8 proc. dydžio BVP augimą; kadangi esant dabartinei ekonomikos padėčiai ypač Sąjunga negali sau leisti nepasinaudoti tokiomis tiesioginėmis augimo galimybėmis; kadangi būtina griežtai į nacionalinę teisę perkelti, įgyvendinti, taikyti ir vykdyti bendrosios rinkos taisykles, kad būtų galima pasinaudoti dar neišnaudotų tiesioginių galimybių teikiama nauda;

K.

kadangi nepakeliama skolų našta turi neigiamo poveikiai visai ekonomikai; kadangi privaloma tvirtai laikytis ir stiprinti fiskalinę drausmę bei koordinavimą, siekiant išvengti tokio lygio deficito ir skolų, koks buvo stebimas Europoje pastarąjį dešimtmetį nuo pat pradžių, nes tai turėjo pragaištingą poveikį augimui, finansiniam stabilumui ir užimtumui daugelyje valstybių narių;

L.

kadangi pagal šią fiskalinės politikos griežtinimo strategiją siekiama, kad viešųjų išlaidų didėjimas neviršytų vidutinės trukmės laikotarpio BVP augimo tendencijų;

M.

kadangi būsimas Europos Sąjungos ekonomikos klestėjimas labiausiai priklauso nuo jos gebėjimo visiškai panaudoti savo darbo išteklius, taip pat įskaitant ir aktyvesnį moterų ir jaunimo dalyvavimą darbo rinkoje;

N.

kadangi laipsniškas ir sklandus fiskalinis konsolidavimas yra tinkamesnis nei greito ir staigaus valstybės finansų disbalanso mažinimo strategija, tačiau kai kurių valstybių narių ekonomikos padėties nelieka jokių kitų galimybių atkurti rinkos prieigą ir numatyti investicijų grąžą;

O.

kadangi labai įsiskolinusių neturtingų šalių duomenys ekonominėje ir pinigų sąjungoje yra labai skirtingi;

P.

kadangi keleto valstybių narių priimtos konsolidavimo priemonės pasiekė precedento neturintį mastą;

Q.

kadangi, nepaisant valstybių narių pastangų vykdyti reformas ir konsolidaciją, euro zonoje vyriausybės obligacijų rinkoje ir toliau susiduriama su sunkumais, kurie pasireiškia dideliais skirtumais ir palūkanų normų svyravimais; kadangi viena iš tiesioginių šių beprecedentinių skirtumų didėjimo paskatų ir priežasčių buvo finansų rinkų susirūpinimas dėl kai kurių valstybių narių viešųjų ir privačių finansų patikimumo;

R.

kadangi konkurencingumo atotrūkis euro zonoje turi poveikio valstybių palūkanų normų skirtumams;

S.

kadangi dideles valstybių palūkanų normas tam tikrose euro zonos valstybėse narėse dalinai lemia suvokimas, kad šioms valstybėms trūksta patikimo gebėjimo vykdyti struktūrines reformas;

T.

kadangi euro zonai per pirmąjį euro naudojimo dešimtmetį nepavyko bendrai sumažinti valstybės palūkanų normų dydžio siekiant, kad nebūtų konkurencingumo atotrūkio, kuris, kaip ir kiti aspektai, atsispindėjo nuolatiniame dideliame einamosios sąskaitos deficite ir sparčiai didėjančiose darbo sąnaudose produkcijos vienetui kai kuriose valstybėse narėse;

U.

kadangi tam tikrose valstybėse politiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais būtų paprasčiau vykdyti koregavimą, jei per pirmąjį euro naudojimo dešimtmetį koregavimui būtų išnaudotas teigiamas ekonomikos klimatas;

V.

kadangi privačiajam sektoriui, kas yra ypač svarbu realiosios ekonomikos finansavimui, ir toliau vangiai skolinama, o privataus kredito srautai kai kuriose valstybėse narėse yra menki, nepaisant įvairių ECB sukurtų likvidumo programų;

W.

kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos variklis ir valstybės narės turėtų jas remtis sumažindamos šioms įmonėms tenkančią administracinę naštą;

X.

kadangi koregavimas turi būti laikomas patikimu, jeigu padeda sugrąžinti investicijų srautus;

Y.

kadangi keliose valstybėse narėse mokesčių mokėtojų pajėgumas patiria itin didelį spaudimą; kadangi apskaičiuota, kad ES šešėlinė ekonomika sudaro 22,1 proc. visos ekonominės veiklos ir dėl to kiekvienais metais nesumokama apie 1 trln. EUR mokesčių; kadangi paprastos, iš anksto žinomos ir mažų mokesčių sistemos padeda geriau vykdyti mokestines prievoles;

Z.

kadangi 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje siekiama nustatyti 2013 m. ekonominius prioritetus;

AA.

kadangi augimui palankų fiskalinės drausmės ramstį reikėtų plėtoti kartu su augimą skatinančiomis struktūrinėmis reformomis bei solidarumo ir demokratijos ramsčiais kiekvienoje valstybėje narėje;

AB.

kadangi bendroji rinka yra pagrindinis ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklis pasitelkiant masto ekonomiją ir didesnę konkurenciją, tačiau valstybės narės pasitenkina įgyvendinamos vidaus rinkos teisės aktus, ypač Paslaugų direktyvą,

AC.

kadangi kiekviena valstybė narė turi susitarti šalies viduje dėl reformų strategijos, kad gyventojai ir įvairūs ekonominės veiklos vykdytai galėtų ją suprasti ir jai pritarti, ir taip būtų išvengta susiskaldymo, pasipriešinimo ir veiksmų, grindžiamų tik trumpalaikiais savanaudiškais interesais, nes tai kelia grėsmę nustatytų tikslų įgyvendinimui;

AD.

kadangi konkurencijos politika, pagrįsta atvirų rinkų ir vienodų veiklos sąlygų visuose sektoriuose principais, yra vienas iš pamatinių neribojamo vidaus rinkos veikimo aspektų;

1.

pritaria Komisijos pateiktos 2013 m. metinės augimo apžvalgos esmei; mano, kad ji yra tinkama priemonė įgyvendinant 2012 m. Europos semestrą bendrai ir 2012 m. metinę apžvalgą konkrečiai; ypač palankiai vertina didesnį konkrečioms šalims skirtų strategijų, kurias Komisija pateikė, pirmenybę suteikdama pažangai euro zonos šalyse ir pažangai, kuri būtų veikiau išreikšta struktūrine, o ne nominalia verte, aiškumą;

2.

palankiai vertina tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje pripažįstama, jog, siekiant įveikti krizę, būtina užtikrinti augimą; pabrėžia, kad sprendimai, kurie konkrečiai skirti dabartinei valstybės skolos ir finansų krizei įveikti, turėtų būti priimami kartu įgyvendinant augimą skatinančias priemones siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir atgauti pasitikėjimą;

3.

pritaria Komisijos nuomonei, kad norint išeiti iš krizės reikalingas ekonomikos augimui palankus fiskalinis konsolidavimas; primena, kad pagrindinis augimo ir konsolidavimo sąsajos aspektas yra konsolidavimo sudėtis; šiuo klausimu pabrėžia, kad atitinkamas su išlaidomis ir pajamomis susijusių priemonių derinimas priklauso nuo aplinkybių, vis dėlto veikiau neproduktyvių išlaidų mažinimu, o ne pajamų didinimu grindžiamas konsolidavimas vidutinės trukmės laikotarpiu paprastai būna tvaresnis ir labiau skatina augimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu jam labiau būdingas nuosmukis;

4.

palankiai vertina nuostatos projektą dėl vadinamojo dviejų teisės aktų paketo, susijusio su kokybiškesne viešųjų finansų kontrole ir vertinimu ir su viešųjų investicijų ekonominės naudos vertinimu;

5.

palankiai vertina vadinamajame dviejų teisės aktų pakete numatytų nuostatų projektus, dėl kurių susitarta ir kuriais siekiama skatinti ekonominį dialogą ir bendrą nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento atliekamą Semestro proceso tikrinimą;

6.

apgailestauja dėl nepakankamo ES lygmeniu patvirtintos politikos ir veiksmų įgyvendinimo valstybėse narėse, dėl kurio sutartos priemonės nėra iki galo veiksmingos;

7.

ragina Komisiją ir toliau neprarasti budrumo savo politikos krypčių klausimais ir koreguoti jas remiantis bendru visoje Sąjungoje įgyvendinamų politikos krypčių derinio ekonominės naudos vertinimu ir, jei būtina, jas persvarstyti bei aiškiau išdėstyti savo metinėje augimo apžvalgoje pateiktas kitiems metams skirtas savo politikos rekomendacijas;

8.

ragina valstybes nares iki Tarybos nustatytų terminų sumažinti perviršinį deficitą; primena, kad lankstumo lygis yra numatytas šešių dalių rinkinyje;

9.

ragina valstybes nares, siekiant skatinti veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką, tobulinti nacionalines fiskalines sistemas;

10.

pabrėžia tai, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo biudžeto padėtį, turėtų vykdyti skirtingas strategijas, ir primygtinai tvirtina, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad viešųjų išlaidų didėjimas neviršytų vidutinės trukmės laikotarpio BVP augimo tendencijų;

11.

palankiai vertina bendrosios rinkos vaidmens pripažinimą ir būtinybę panaikinti daugelį vis dar esamų paslaugų sektoriaus kliūčių; primena, kad dar reikia daug nuveikti siekiant sukurti tikrą bendrąją Europos rinką;

12.

ragina Komisiją stebėti padėti valstybėse narėse, susidarusią dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip nustatyta persvarstytame Stabilumo ir augimo pakte;

13.

ragina Komisiją ir Tarybą suderinti našių viešųjų ir privačių investicijų poreikį su fiskalinės drausmės tikslais, savo stabilumo ir konvergencijos programose atidžiai įvertinant augimą skatinančių investicijų programas, tuo pat metu visapusiškai laikantis ES teisėje nustatytų nuostatų; mano, kad augimą skatinančiu fiskaliniu konsolidavimu galima tuo pat metu pasiekti, kad viešieji finansai taptų tvarūs ir kad būtų atkurtas investuotojų pasitikėjimas;

14.

šiuo atveju laukia Komisijos ataskaitos dėl viešųjų išlaidų kokybės ir galimų veiksmų apimties persvarstymo neperžengiant ES sistemos, susijusios su investicijų programų kvalifikavimu, ribų;

15.

ragina Komisiją kuo greičiau pradėti ieškoti būdų, kuriais siekiama užtikrinti, kad fiskalinės drausmės aspektai būtų įgyvendinami kartu pateikiant konkrečius pasiūlymus dėl augimo ir darbo vietų, skatinti tiek privačias investicijas, padedančias kurti ekonomikos augimo aspektus, solidarumą valstybių narių tarpe ir demokratinį teisėtumą bei reikalingas struktūrines reformas, o būtent – mažinti jaunimo nedarbą be kitų priemonių geriau suderinant jaunimo kvalifikacijas su darbo jėgos poreikiais, kovoti su darbo rinkos segmentacija, gerinti pensijų sistemų tvarumą, didinti mokesčių sistemų efektyvumą, stiprinti konkurenciją svarbiose paslaugų sektoriaus srityse, lengvinti galimybes gauti paskolas, mažinti biurokratiją, naikinti nereikalingus valdžios sluoksnius ir kovoti su mokesčių slėpimu; palankiai vertina tai, kad per Europos semestrą buvo padidintas demokratinis teisėtumas; primena, kad per Europos semestrą būtina toliau stiprinti demokratinį teisėtumą;

16.

ragina Komisiją ir Tarybą dirbti nuolat gerinant ir tikslinant konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų kokybę, nacionalinį specifiškumą ir tinkamumą;

17.

pakartoja, kad, siekiant išsaugoti metinės augimo apžvalgos ir viso Europos semestro proceso patikimumą, Taryba privalo pagrįsti priežastis, jei nuspręstų nesilaikyti metine augimo apžvalga pagrįstų Komisijos rekomendacijų; teigiamai vertina principą „vykdyk arba pasiaiškink“, kuris numatytas šešių dokumentų rinkinyje dėl konkrečių rekomendacijų kiekvienai valstybei, pagal kurį Taryba yra atskaitinga už bet kokius Komisijos pasiūlymų pakeitimus, ir mano, kad šį principą reikėtų įtvirtinti praktiškai;

18.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad būtų padidintos ir supaprastintos investicijos į mokslinius tyrimus, plėtrą bei inovacijas, o viešasis bei privatus sektoriai rezultatus greitai paverstų konkurenciniais pranašumais ir būtų padidintas produktyvumas;

19.

ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti priklausomybę nuo energijos ir žaliavų importo siekiant sukurti aplinkos, ekonomikos ir socialiniu požiūriu tvaresnę Europą;

20.

ragina valstybes nares kuo skubiau susitarti dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ir užtikrinti, kad būtų sustiprintas jos, kaip labai reikalingų ilgalaikių investicijų į tvarius augimą skatinančius sektorius ir veiklą, kuriuose gausu darbo vietų, šaltinio, vaidmuo; pabrėžia ES biudžeto struktūros svarbą, kuriuo reikėtų skatinti investicijas į pridedamąją vertę kuriančias sritis;

21.

ragina Komisiją pasiūlyti visapusį augimui skatinti skirtą požiūrį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris turėtų apimti vidaus rinkos kūrimo užbaigimą, konkurencijos didinimą, tikrą Europos pramonės politiką, tvirtą ir tinkamai nukreiptą sanglaudos politiką ir užtikrinimą, kad, plėtodama savo išorės prekybos santykius, Europa pasinaudotų visa savo galia ir įtaka; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti augimo šaltiniais, kylančiais iš tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo bei prekybos su trečiosiomis šalimis, o būtent – gilinti ir plėsti transatlantinius ekonominius santykius; ši darbotvarkė turėtų apimti transatlantinės rinkos atnaujinimo ir atvėrimo atitinkamus tikslus, siekiant stiprinti tarptautinės ekonominės tvarkos pagrindines taisykles ir išplėsti taisyklėmis pagrįstą daugiašalę sistemą, kad būtų įtraukti nauji nariai ir naujos ekonomikos galimybių sritys; taip pat ragina Komisiją greičiau priimti laisvosios prekybos susitarimus;

22.

palankiai vertina bendrosios rinkos vaidmens pripažinimą ir būtinybę panaikinti daugelį vis dar esamų paslaugų sektoriaus kliūčių; primena, kad dar reikia daug nuveikti siekiant sukurti tikrą bendrąją Europos rinką; ragina Komisiją paspartinti vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti vidaus rinkos teisės aktus, ypač Paslaugų direktyvą;

23.

palankiai vertina pirmąją 2013 m. bendrosios rinkos integracijos padėties ataskaitą, kuri pridėta prie metinės augimo apžvalgos ir ją papildo; pabrėžia, kad bendrajai rinkai tenka pagrindinis vaidmuo atstatant Sąjungos konkurencingumą ir tokiu būdu darant įtaką augimui ir darbo vietoms; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai išspręsti susijusių trūkumų konkrečių šalių rekomendacijose klausimą ir stiprinti nuolatinį bei reguliarų bendrosios rinkos nuostatų, kuriomis siekiama padidėjusio ekonomikos augimo, įgyvendinimą ir taikymą;

24.

yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis valstybių narių produktyvumo požiūriu atsilieka; tvirtai tiki, kad struktūrinės reformos padėtų išspręsti šią problemą; prašo Komisijos rengiant kitą metinę augimo apžvalgą pateikti kapitalo ir išteklių produktyvumo pokyčių tendencijas;

25.

pabrėžia, kad ES konkurencijos politikos, grindžiamos atvirų rinkų principais, tvirtas įgyvendinimas ir vienodos veiklos sąlygos visuose sektoriuose – tai kertinis sėkmingos vidaus rinkos akmuo ir išankstinė tvarių ir žiniomis grįstų darbo vietų kūrimo sąlyga;

26.

pabrėžia, kad ryžtingos valstybių narių pastangos tinkamu tempu išlaikyti viešuosius finansus yra reikalingos, tačiau gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jeigu pernelyg didelis makroekonominis disbalansas bus sumažintas; pažymi, kad šie tikslai gali būti įgyvendinti tik vienu metu skatinant augimą visoje euro zonoje;

27.

atkreipia dėmesį į naujo rodiklio įtraukimą į makroekonominio disbalanso rezultatų suvestinę, susijusią su finansų sektoriumi; apgailestauja, kad Komisija nesilaiko procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. 1176/2011, pagal kurį: „rengdama rezultatų suvestinę ir valstybėms narėms skirtų makroekonominių ir makrofinansinių rodiklių rinkinį, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Taryba“ ir konkrečiau, pagal kurį „Komisija kompetentingiems Europos Parlamento ir Tarybos komitetams turėtų pateikti pasiūlymų dėl pastabų dėl planų nustatyti ir koreguoti rodiklius ir ribas“;

28.

primena Komisijai, kad norint sukurti tarpinstitucinį pasitikėjimą ir vykdyti aukštos kokybės ekonominį dialogą yra labai svarbu ateityje tiksliau laikytis procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. 1176/2011;

29.

ragina Komisiją ir Tarybą skubiai imtis kruopščių veiksmų, siekiant tikrai įgyvendinti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, dėl kurio susitarta 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, ir užtikrinti jo veiksmingumą;

30.

ragina skubiai patvirtinti vadinamąjį dviejų dokumentų rinkinį;

31.

atkreipia dėmesį į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo (Fiskalinis susitarimas) įsigaliojimo; mano, kad Fiskalinis susitarimas kaip galima greičiau turėtų būti perkeltas į antrinę Sąjungos teisę, pasiremiant patirties įgyvendinant fiskalinį susitarimą vertinimu ir laikantis ES sutarties ir SESV;

32.

palankiai vertina Komisijos veiksmų planą sustiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ir 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos priimtas rekomendacijas dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, ir rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo; remia aktyvią Komisijos ir ypač Komisijos nario, atsakingo už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu, auditą ir statistinius duomenis; ragina valstybes nares veikti pagal Komisijos rekomendacijas, imtis skubių ir koordinuotų veiksmų prieš mokesčių rojus bei prieš agresyvų mokesčių planavimą ir tokiu būdu užtikrinti tinkamesnį fiskalinių paskatų paskirstymą ir valstybių narių pajamų didinimą;

33.

teigiamai vertina tai, kad galiausiai visos valstybės narės pripažįsta, jog svarbu imtis veiksmingų kovos su mokesčių slėpimu bei mokestiniu sukčiavimu priemonių taip pat ir biudžetinių suvaržymų ir ekonomikos krizės metu, kaip nustatyta 2012 m. lapkričio 13 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadose;

34.

primena, kad valstybių narių fiskalinių sistemų bendrų teisės aktų paskirtis yra užtikrinti, kad valstybės narės ir toliau įsipareigotų laikytis bendrai sutartų taisyklių, ir nespecifikuoti valstybės narės politikos pasirinkimų;

35.

ragina Komisiją kompetentingiems Parlamento komitetams kiekvienų metų lapkričio pradžioje, pradedant nuo 2013 m. lapkričio 4–5 d. pristatyti Metinę augimo apžvalgą, siekiant suteikti Parlamentui pakankamai laiko savo nuomonei pateikti vėlesnių Europos semestrų metu;

36.

apgailestauja, kad Komisija savo komunikate dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2012)0750) tinkamai neatsižvelgė į ES biudžeto vaidmenį Europos semestro procese; visų pirma apgailestauja dėl to, kad Europos Komisija, siūlydama pagrindinius prioritetus, nepateikė faktinių ir konkrečių duomenų apie tai, kaip įgyvendinant vietos, regionų ir nacionalinės politikos kryptis ir investicijas, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus, ES biudžetas iš tikrųjų galėtų atlikti pradedamąją, skatinamąją, sąveikos ir papildomąją funkcijas;

37.

yra įsitikinęs, kad finansavimas ES lygmeniu gali padėti visoms valstybėms narėms sutaupyti biudžeto lėšų ir kad šis aspektas turėtų būti pabrėžtas; mano, kad ES biudžetas yra itin svarbus visoje Sąjungoje skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą bei sėkmingai mažinant makroekonominį disbalansą, taip pat iš esmės siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; vis tiek apgailestauja, kad Komisija savo komunikate dėl metinės augimo apžvalgos nesprendžia šio klausimo;

38.

pritaria Komisijos vertinimui, kad dėl viešųjų ir privačiųjų subjektų sukauptos skolos lygių valstybėse narėse ribojamos galimybės imtis naujos veiklos ir investicijų; nepaisydamas to, ragina valstybes nares, konsoliduojant savo finansus, nacionalinių BNP įnašų į ES biudžetą nelaikyti koreguojamu kintamuoju, taip pat nesiekti dirbtinai sumažinti išlaidų, kuriomis skatinamas ES biudžeto augimas, nes tai prieštarautų jų aukščiausiuoju lygmeniu prisiimtiems politiniams įsipareigojimams; vis dėlto visiškai suvokia ekonominę įtampą, kuri kyla dėl būtinybės trumpuoju laikotarpiu konsoliduoti viešuosius finansus ir dėl bet kokio galimo kai kurių valstybių narių BNP grindžiamų įnašų didinimo, susijusio su didesniu ES biudžete numatytu mokėjimų lygiu; todėl dar kartą griežtai ragina atlikti ES biudžeto finansavimo tvarkos, dėl kurios bus susitarta derybose dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, reformą iki 2020 m. iki 40 proc. sumažinant BNP grindžiamų valstybių narių įnašų į ES biudžetą dalį ir taip joms padedant konsoliduoti finansus (1);

39.

primena, kad ES biudžetas pirmiausia yra investicinis biudžetas, kurio 94 proc. visų lėšų vėl investuojama valstybėse narėse;

40.

prašo Komisijos pateikti atnaujintą informaciją apie dabartines valstybių narių pastangas perprogramuoti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas ir sparčiau jomis naudotis, kad būtų remiamas ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda, visų pirma MVĮ, ir kovojama su jaunimo nedarbu;