23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/1

23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/2

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „II bendrosios rinkos aktas“ (COM(2012)0573),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 4 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (COM(2012)0238),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. Kuriose Europos šalyse vartotojams sudarytos geriausios sąlygos? Septintoji vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė“ (SWD(2012)0165),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2012)0225),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Vartotojų politikos ataskaita (2010 m. liepos mėn.–2011 m. gruodžio mėn.)“ (SWD(2012)0132), pateiktą kartu su komunikatu „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2012)0225),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ (COM(2012)0196),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Elektroninių viešųjų pirkimų strategija“ (COM(2012)0179),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl naujos vartotojų politikos strategijos (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl internetinių azartinių lošimų vidaus rinkoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (5),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vartotojų programos 2014–2020 m. (COM(2011)0707) ir su juo susijusius dokumentus (SEC(2011)1320 ir SEC(2011)1321),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Rinka turi būti naudinga vartotojams. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. 6-asis leidimas“ (SEC(2011)1271),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos (7),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 7 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Vartotojų galių stiprinimas Europos Sąjungoje“ (SEC(2011)0469),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos vidaus vartotojai. Penktoji vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė“ (SEC(2011)0299),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo (9),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvą 2010/45/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių (10),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimus Google (sujungtos bylos C-236/08 – C-238/08, 2010 m. kovo 23 d. sprendimas) ir BergSpechte (byla C-278/08, 2010 m. kovo 25 d. sprendimas) bylose, kuriuose sąvoka „pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas“ apibūdinamas standartinis interneto vartotojas,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (13),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. M. Monti ataskaitą dėl naujos bendrosios rinkos strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo mėn. Komisijos paskelbtą analitinę ataskaitą „Požiūris į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą“ (greitasis Eurobarometro tyrimas Nr. 282),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato užsakymu atliktą ir 2009 m. spalio 20 d. paskelbtą agentūros „YouGovPsychonomics“ tyrimą „Tarpvalstybinės elektroninės prekybos ES įvertinimas kontrolinių pirkimų būdu“,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su vartotojų rinkų rezultatų suvestine, mažmeninių finansinių paslaugų srityje (SEC(2009)1251),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir į prie jo pridėtą Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) taikymo (COM(2009)0336),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Ataskaita dėl tarpvalstybinės elektroninės prekybos ES“ (SEC(2009)0283),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir interneto (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje (17),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (18),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (19),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (20) 20 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos sutarčių teisės ir acquis peržiūros: tolesni veiksmai (21) ir į 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl Europos sutarčių teisės (22),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo (COM(2006)0334),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (23),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (24),

—

atsižvelgdamas į specialųjį Eurobarometro tyrimą Nr. 342 dėl vartotojų galių stiprinimo,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. UNCITRAL konvenciją dėl elektroninių ryšių naudojimo tarptautiniuose sandoriuose, UNCITRAL pavyzdinį elektroninio parašo įstatymą (2001 m.) ir UNCITRAL pavyzdinį elektroninės prekybos įstatymą (1996 m.) (25),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 21 d. pirmąją Elektroninės komercijos direktyvos taikymo ataskaitą (COM(2003)0702),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (26),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (27),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (28),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (29),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, ypač į jos 7 straipsnį (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą), 21 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas), 24 straipsnį (vaiko teisės), 25 straipsnį (pagyvenusių žmonių teisės), 26 straipsnį (neįgaliųjų asmenų integravimas) ir 38 straipsnį (vartotojų apsauga),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, ES atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

—

atsižvelgdamas į SESV 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

—

atsižvelgdamas į SESV 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“,

—

atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį ir Protokolą (Nr. 26) dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0341/2012),

A.

kadangi, siekiant, kad ES taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, labai svarbu baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką;

B.

kadangi elektroninė prekyba ir internetinės paslaugos labai svarbios interneto gyvavimui ir yra būtinos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ vidaus rinkai skirtus tikslus siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo teikiamos naudos piliečiams ir įmonėms;

C.

kadangi 99 proc. visų Europos įmonių yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), sukuriančios 85 proc. visų darbo vietų, MVĮ yra varomoji Europos ekonomikos jėga, prisiimanti daugiausia įsipareigojimų kuriant gerovę, darbo vietas ir augimą, taip pat dirbanti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje;

D.

kadangi elektroninė prekyba tapo esmine prekybos dalimi ir svarbia vartotojų pasirinkimo, konkurencingumo ir technologinių naujovių varomąja jėga, atsižvelgiant į tai, kad kasdieniame gyvenime skirtumas tarp internetinių ir ne internetinių vartotojų ir įmonių vis mažėja;

E.

primena, kad skaitmeninė bendroji rinka – 500 mln. vartotojų rinka, kurioje paslaugos gali laisvai judėti – yra labai svarbi konkurencingumo ir ekonomikos augimo varomoji jėga, sukurianti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų ir sudaranti palankesnes sąlygas ES tapti žinių ekonomika;

F.

pabrėžia, kad plačiajuostis ryšys ir internetas yra svarbūs ekonomikos augimo, žinių visuomenės, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir Europos konkurencingumo skatinimo veiksniai, jie taip pat svarbūs skatinant internetinę prekybą ir paslaugas; pabrėžia, kad vartotojams ir įmonėms norint visapusiškai naudotis interneto privalumais reikalingas plačiajuostis ryšys;

G.

pabrėžia vieno langelio sistemos svarbą PVM, siekiant sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas tarpvalstybinei elektroninei prekybai ir skatinti e. sąskaitų faktūrų išrašymą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad tokia vieno langelio sistema turėtų būti kuriama tik esamų institucijų sistemoje, nedidinant naštos mokesčių mokėtojams;

H.

kadangi savo internetinę bazę išplėtojusios įmonės daro kur kas didesnę pažangą už kitas ir, esant dabartinei ekonomikos ir finansų krizei, kai ištisa darbuotojų karta iš esmės priklauso nuo MVĮ, būtina pašalinti kliūtis prekybai internetu, kad įmonės galėtų pasinaudoti visais tokios prekybos pranašumais;

I.

kadangi interneto rinkos turėtų būti kiek įmanoma lankstesnės, kad būtų sudarytos didesnės verslo ir plėtros galimybės šiame sektoriuje;

J.

kadangi elektroninė prekyba yra svarbus neinternetinės prekybos papildymas, kuriuo sudaromos galimybės mažoms įmonėms augti ir teikiama daugiau galimybių prekėms ir paslaugoms gauti, be kita ko, atokiose vietovėse, kaime, neįgaliesiems ir riboto judumo žmonėms;

K.

kadangi kai kuriose G8 šalyse per penkerius pastaruosius metus internetas sukūrė 20 proc. ekonomikos augimo ir 25 proc. naujų darbo vietų;

L.

kadangi pasinaudojant internetu ir elektronine prekyba globalizacijos teikiamą naudą vartotojams ir MVĮ galima paskirstyti dar tolygiau;

M.

kadangi veiksmingai veikiančios vidaus rinkos sukūrimas būtų svarbus žingsnis įgyvendinant Lisabonos darbotvarkės tikslus skatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą siekiant teikti paslaugas 500 mln. ES vartotojų;

N.

kadangi bendroji skaitmeninė rinka suteikia didesnį pasirinkimą konkurencingesnėmis kainomis vartotojams, ypač sunkiau prieinamose, atokiose ar nutolusiose vietovėse gyvenantiems žmonėms, taip pat riboto judumo asmenims, kurie be jos negalėtų turėti tokio plataus prekių pasirinkimo; kadangi internetas suteikia galimybę verslo naujokams, ypač MVĮ, pradėti verslą, o jau veikiančioms įmonėms suklestėti radus naujų nišų rinkoje;

O.

kadangi Europoje yra 75 mln. neįgaliųjų ir jiems taip pat turėtų būti sudarytos visos galimybės patekti į vidaus rinką, ypatingą dėmesį skiriant su skaitmeninėmis sąsajomis susijusiomis problemomis regos negalią turinčių žmonių atveju;

P.

kadangi internetas ir technologijos yra priemonės, kuriomis galima internacionalizuoti MVĮ ir padidinti jų dalyvavimą tarptautinėse rinkose ir tarptautinėje prekyboje; ragina kurti integruotą Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinką; ragina tuo pat metu kurti paprastesnę e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistemą; šiais abiem klausimais pabrėžia, jog siekiant sudaryti sąlygas maksimaliam rinkos galimybių išnaudojimui ir konkurencijai svarbu užtikrinti sąveikumą ir taikyti atvirus standartus;

Q.

kadangi elektroninė prekyba vartotojams naudinga dėl žemesnių kainų ir platesnio pasirinkimo ir yra patogi, nes galima apsipirkti niekur nevykstant; kadangi ji ypač naudinga neįgaliems ir kaimo ar atokiose vietovėse gyvenantiems vartotojams;

R.

kadangi gerai veikianti skaitmeninė ekonomika būtina, jei norima, kad gerai veiktų visos ES ekonomika; kadangi vis dėlto šiuo metu laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui labai trukdo nevienodos nacionalinio lygmens taisyklės, dėl kurių įmonės ES susiduria su daugybe tarpvalstybinės prekybos kliūčių, daugiausia dėl skirtingų valstybių narių lygmeniu taikomų taisyklių tokiose srityse kaip vartotojų apsauga, PVM, konkrečių produktų reguliavimas ir mokėjimų operacijos; kadangi būtina raginti ES institucijas tvirčiau įsipareigoti ne vėliau kaip 2015 m. pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo sukuriamas kliūtis ir raginti Komisiją toliau teikti pasiūlymus dėl tikslinių teisėkūros veiksmų siekiant pašalinti pagrindines kliūtis;

S.

kadangi elektroninė prekyba vartotojams gali būti naudinga dėl mažesnių kainų ir platesnio pasirinkimo, tačiau 60 proc. interneto svetainių šiuo metu nepritaikytos tarpvalstybinei internetinei prekybai, o vartotojų ir verslo pasitikėjimas skaitmenine aplinka vis dar žemas;

T.

kadangi reikėtų padidinti prieigą prie patikimos informacijos ir skaidrumą, kad vartotojai galėtų internetu palyginti ne tik kainas, bet ir prekių bei paslaugų kokybę ir tvarumą;

U.

kadangi dėl ES skaitmeninės rinkos susiskaidymo kyla pavojus pagal acquis communautaire numatytoms teisėms, nes vartotojai ir įmonės turi mažai teisinio tikrumo tarpvalstybinės elektroninės prekybos srityje (yra per daug teisinių nuostatų, pagal kurias nustatomi skirtingi reikalavimai, todėl verslo subjektai, valdžios institucijos arba vartotojai negali naudotis aiškiomis ir įgyvendinamomis taisyklėmis);

V.

kadangi dauguma ginčų iš tiesų sprendžiami ne teisme ir alternatyviam ginčų sprendimui (AGS) skirto laiko gali nepakakti, reikalinga veiksminga internetinio ginčų sprendimo (IGS) sistema;

W.

kadangi itin svarbu pašalinti dabartinį keliose srityse esantį teisinį nenuoseklumą, kad būtų baigta kurti išties visavertė ir reali bendroji skaitmeninė rinka;

X.

kadangi elektroninė prekyba ir internetinės paslaugos, kurias teikiant naudojamos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ir aplinkai nekenkiančios technologijos, standartai, ženklai, gaminiai bei paslaugos, skatina tvarios bendrosios rinkos plėtrą;

1.

pabrėžia, kad esant ekonomikos ir finansų krizei itin svarbu imtis priemonių augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, taip pat pabrėžia, kad svarbiausiu žingsniu siekiant šio tikslo taptų baigimas kurti bendrąją skaitmeninę rinką; todėl ragina Komisiją įgyvendinti savo planą pradėti bendrosios skaitmeninės rinkos veiklą ir užbaigti jos kūrimą; pabrėžia, kad bendroji skaitmeninė rinka yra paprasčiausias būdas įmonėms ir piliečiams naudotis vidaus rinkos teikiama nauda;

2.

palankiai vertina naują 2012 m. sausio 11 d. paskelbtą Komisijos komunikatą dėl elektroninės prekybos ir internetinių paslaugų, kuriuo siekiama sukurti nuoseklų elektroninės prekybos pagrindą, kuriant pasitikėjimą bei išplečiant elektroninę prekybą ir internetines paslaugas „verslo verslui“, „verslo vartotojui“, „vartotojo vartotojui“ ir „valdžios institucijų valdžios institucijoms“ sektoriams; ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti ataskaitą apie pažangą įgyvendinant 16 pagrindinių veiksmų, numatytų pagal penkias komunikato prioritetines sritis;

3.

teigiamai vertina Komisijos naują komunikatą „II bendrosios rinkos aktas“, kuriame numatyti pagrindiniai veiksmai, kuriais remiamas Europos skaitmeninės ekonomikos vystymasis; pabrėžia, kad reikia visapusiškai naudotis skaitmeninės vidaus rinkos teikiama nauda;

4.

ragina Komisiją įgyvendinti ir plėtoti savo veiksmų planą, skirtą tarpvalstybinei prieigai prie internetinių produktų bei turinio palengvinti, bei veiksmingai prižiūrėti jo įgyvendinimą, taip pat tuo tikslu pateikti gaires bendrajam planui įgyvendinti, užtikrinant bendrosios skaitmeninės rinkos vystymąsi ir ilgalaikio augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo skatinimą, Europos ekonomiką pritaikant prie dabartinės pasaulinės ekonomikos uždavinių sprendimo;

5.

pabrėžia, kad susiskaidymas ir teisinio tikrumo trūkumas kelia daugiausia rūpesčių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir kad siekiant padidinti vartotojams siūlomų produktų pasirinkimą reikia spręsti problemą dėl nenuoseklaus taisyklių įgyvendinimo valstybėse narėse; mano, kad susiskaidymas iš dalies atsiranda ir dėl to, kad valstybės narės prastai ar pavėluotai perkelia į nacionalinę teisę direktyvas, ir kad ES institucijos turėtų griežčiau tai prižiūrėti;

6.

pabrėžia, kad visiems susijusiems naujiems bendrosios rinkos teisės aktams turėtų būti taikomas bendrosios skaitmeninės rinkos testas; ragina Komisiją atliekant poveikio įvertinimą įvertinti tokio testo taikymo įgyvendinamumą, siekiant užtikrinti, kad jis netrukdytų bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrai ir nesukurtų papildomų kliūčių arba nenuoseklių normų internetinei ir ne internetinei prekybai;

7.

palankiai vertina Komisija paskelbtą naują pranešimo ir veiksmų sistemą ir šiuo klausimu primena, kad Elektroninės komercijos direktyvoje nustatyta, jog informacinės visuomenės paslaugų teikėjams tenka pareiga tam tikromis aplinkybėmis imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią neteisėtai veiklai internete arba ją nutraukti;

8.

pritaria Komisijai, jog nereikia persvarstyti dabartinės Elektroninės komercijos direktyvoje nustatytos teisinės sistemos; vis dėlto pabrėžia, kad reikia išsamesnio išaiškinimo pranešimų ir veiksmų procedūrų vykdymo neteisėto turinio atvejais klausimu;

9.

pabrėžia, kad būtina modernizuoti ir palengvinti profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūras ir savaiminio pripažinimo tvarką taikyti didesniam negu šiuo metu profesijų skaičiui, ypač naujoms profesijoms, kurių reikia ekologinei ir skaitmeninei pramonei; nurodo, kad taip bus palengvintas aukštos kvalifikacijos darbuotojų judumas;

10.

pabrėžia Europos nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų strategijos svarbą, atsižvelgiant į jos galimybes skatinti ES konkurencingumą, augimą ir naujų darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos dėl minimalių patekimo į rinką sąnaudų ir nedidelių infrastruktūros reikalavimų sudaro galimybę Europos IT pramonei, ypač MVĮ, vystytis ir tapti lyderiais užsakomųjų paslaugų, naujų skaitmeninių paslaugų ir duomenų centrų srityse;

11.

atkreipia dėmesį į svarbią sąsają tarp Elektroninės komercijos direktyvos ir Vidaus rinkos informacinės sistemos;

12.

pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, todėl būtina parengti jų integravimo į bendrąją skaitmeninę rinką veiksmų planą; be to, pabrėžia, kad visoms Europos MVĮ labai svarbu turėti prieigą prie plačiajuosčio ryšio; pabrėžia, kad, pasinaudodamos skaitmeninės ekonomikos ir bendrosios skaitmeninės rinkos galimybėmis, diegdamos inovacijas ir sumaniai naudodamosi informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), MVĮ galėtų lengviau įveikti dabartinę krizę ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

13.

remia Komisijos pasiryžimą stiprinti ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti IRT infrastruktūrą siekiant įveikti skaitmeninę atskirtį; primena, kad plėtojant IRT infrastruktūrą daromas teigiamas poveikis ES socialinei sanglaudai, ekonomikos augimui ir konkurencingumui, taip pat komunikacijai, kūrybiškumui ir piliečių prieigai prie švietimo ir informacijos; palankiai vertina iniciatyvas pagal regioninės plėtros ir kaimo plėtros programas bei EIB iniciatyvas gerinti kaimo vietovių jungtis su IRT infrastruktūra;

14.

pabrėžia, kad siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo itin svarbu pašalinti likusias teisines kliūtis elektroninei prekybai, įmonėms teikti reikiamą informaciją ir įgūdžius bei pasiūlyti joms reikiamas priemones, kuriomis įmonės galėtų lengviau ir veiksmingiau plėtoti savo verslą internetu;

15.

pabrėžia, jog siekiant sukurti visiškai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką reikia koordinuotų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog visi piliečiai, nepaisant jų amžiaus, buvimo vietos, išsilavinimo ir lyties, turėtų prieigą prie interneto ir reikiamų naudojimosi juo įgūdžių;

16.

tvirtina, kad kompetencija skaitmeninių technologijų srityje yra itin svarbi plėtojant konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką ir kad visi europiečiai turėtų įgyti tinkamų skaitmeninių įgūdžių; atkreipia dėmesį į labai svarbų įsipareigojimą iki 2015 m. per pusę sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas;

17.

atitinkamai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmų planą, kuris būtų pagrįstas MVĮ integravimosi į skaitmeninę vertės grandinę skatinimu, imantis priemonių ir iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama sumaniai naudotis IRT siekiant inovacijų, konkurencingumo bei elektroninių įgūdžių gerinimo, taip pat daugiau informuoti apie esamus internetinės ekonomikos pranašumus ir galimybes, pvz., per Europos elektroninio verslo rėmimo tinklą (eBSN), kartu, be kita ko, teikiant finansinę paramą novatoriškoms MVĮ;

18.

pabrėžia, kad svarbu parengti strategiją, kuria skatinama skaitmeninė verslininkystė Europoje, skatinama rengti mokymus internetiniams prekiautojams ir MVĮ vystymo programas, pagrindinį dėmesį skiriant naujoviškoms ir dinamiškoms visų sektorių MVĮ, kad būtų užtikrintas didelis augimo potencialas ir inovacijos bei būtų sukurta naujų darbo vietų Europoje, taip pat kartu stiprinti vartotojų pasitikėjimą ir sukurti MVĮ naujas nišas rinkoje, kurių kitu atveju nebūtų;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti galiojančius teisės aktus, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias MVĮ augimui, pvz., dideles patekimo į rinką sąnaudas, sąnaudas, susijusias su prekės ženklo atpažinimo skatinimu keletoje šalių, ir IT sistemų ribotumą;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti priemones, skirtas finansinės paramos teikimui novatoriškoms MVĮ, ir tai daryti naudojantis esamomis programomis, pvz., Konkurencijos ir inovacijų programa (CIP), nauja Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME), mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, arba sukuriant specialiąsias programas, taip pat siūlomu rizikos kapitalo fondų reglamentavimu;

21.

mano, kad siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką itin svarbu nuosekliai plėtojant IRT taip pat skatinti IRT mokslinių tyrimų kompetenciją ir viešąsias ir privačias investicijas į labai rizikingus bendrus IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas; pabrėžia, kad Europa turėtų pirmauti kuriant interneto technologijas ir standartus; siūlo būsimose finansinėse programose ir programoje „Horizontas 2020“ gerokai padidinti ES IRT mokslinių tyrimų biudžetą;

22.

remia galimybes bendradarbiauti su mokslinių tyrimų įstaigomis; palankiai vertina Komisijos planus skatinti viešąsias ir privačias investicijas į telekomunikacijų tinklus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir pabrėžia tvaraus transeuropinio skaitmeninio tinklo sukūrimo reikšmę ES ekonomikos augimui ir konkurencingumui;

23.

pažymi, kad greitas itin spartaus plačiajuosčio ryšio įdiegimas itin svarbus siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulyje, plėtoti Europos produktyvumą ir kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti įvairių sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, gamybos ir paslaugų pramonės, lyderėmis;

24.

ragina imtis specialių priemonių, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų visas galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio potencialu elektroninės prekybos ir elektroninių viešųjų pirkimų srityse; ragina Komisiją remti valstybių narių iniciatyvas ugdyti MVĮ skaitmeninį raštingumą ir skatinti novatoriškus internetinio verslo modelius įgyvendinant Konkurencijos ir inovacijų programą (CIP) ir ateityje ją pakeisiančią Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME);

25.

ragina Komisiją nustatyti esamas kliūtis tarpvalstybinėms pirkinių pristatymo paslaugoms pagerinti, kad ir įmonės, ir vartotojai galėtų naudotis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais; pabrėžia, kad prieinamumas, patikimumas, greitas pirkinių pristatymas, draugiškas aptarnavimas, efektyvi ir skaidri pirkinių grąžinimo sistema, taip pat mažesnės tarpvalstybinių pristatymo paslaugų kainos bei pan. veiksniai geriausiai užtikrinami laisva ir sąžininga konkurencija, kad nebūtų trukdoma tarpvalstybinei prekybai ir būtų didinamas vartotojų pasitikėjimas; mano, kad teikiant tarpvalstybines pirkinių pristatymo paslaugas derėtų atsižvelgti ne vien į fizines sienas, bet ir, jei įmanoma, į atstumą iki vartotojo; mano, kad itin svarbu užtikrinti naujoviškas pirkinių pristatymo formas, kurios leistų lanksčiau rinktis pirkinių atsiėmimo laiką ar vietą ar galimą atsiėmimo punktą, nepatiriant papildomų išlaidų; mano, kad labai svarbu apsvarstyti priemones, kuriomis būtų garantuojamas pirkinių pristatymas į atokesnes ar nuošalias vietoves už priimtiną kainą;

26.

primena, kad baigiant kurti visų rūšių transporto įskaitant kelių kabotažą, krovinių vežimą geležinkeliais ir t. t.) bendrąją rinką ir rengiant aplinkos apsaugos teisės aktus, reikia laikytis integruotos politikos metodo siekiant išvengti tiekimo grandinės neefektyvumo ir bereikalingo nuotolinių pardavėjų ir elektroninės prekybos klientų patiriamų išlaidų padidėjimo;

27.

ragina valstybes nares ir Komisiją mažinti administracinę naštą internetu prekiaujantiems mažmenininkams ir internetiniams vartotojams, leidžiant naudotis arba pardavėjo šalies, arba pirkėjo šalies sistema, siekiant išvengti procedūrų dubliavimo ir painiavos dėl to, kokios taisyklės taikomos;

28.

ragina Komisiją rasti sprendimus, kaip palengvinti MVĮ patiriamus sunkumus tvarkant grąžintus pirkinius, pirkinių siuntimo infrastruktūros problemas, bei sumažinti sąnaudas, susijusias su tarpvalstybiniu ginčų ir konfliktų sprendimu;

29.

pabrėžia, kad, kadangi apytikslį interneto svetainių vertimą galima gana lengvai atlikti mašininio vertimo priemonėmis, papildomas skaitmeninio pasaulio pranašumas yra tas, kad jis gali padėti sugriauti kalbines kliūtis bendrojoje rinkoje;

30.

pabrėžia, koks svarbus vartotojams veiksmingas pirkinio pristatymas, geresnė grįžtamoji informacija apie pristatymą, taip pat produkto gavimas laiku – visi šie klausimai naujausioje vartotojų sąlygų rezultatų suvestinėje buvo nurodyti kaip labiausiai rūpimi vartotojams;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybes supaprastinti it standartizuoti tarpvalstybinių internetinių sandorių PVM taisykles; pažymi, kad esama Europos PVM sistema yra naujų skaitmeninių paslaugų vystymosi kliūtis ir kad persvarstant PMV taisykles pirmenybė turėtų būti teikiama įmonių skatinimui kurti ir siūlyti naujas internetines paslaugas visoje Europoje; pabrėžia, kad siekiant išvengti rinkos iškraipymo, skaitmeniniu būdu platinamam kultūros, žurnalistikos ir kūrybiniam turiniui turėtų būti taikomas toks pat PVM tarifas kaip tolygiam fizinio pavidalo arba ne internete siūlomam produktui; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti 2015 m. PVM taisyklių pakeitimų galimybe, siekiant numatyti ir išplėstų Europos vieno langelio principo sistemą elektroninei prekybai, bent jau MVĮ;

32.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 2006/112/EB persvarstymo, kad būtų nustatyta nauja elektroniniu būdu teikiamų kultūrinio turinio paslaugų kategorija, kuriai būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas; siūlo internetu parduodamiems kultūros kūriniams ir paslaugoms, pvz., skaitmeninėms knygoms, taikyti tokią pat lengvatinę tvarką kaip palyginamiems tradicinės formos gaminiams, pvz., knygoms minkštais viršeliais, taigi taikyti lengvatinį PVM tarifą; taip pat mano, kad skaitmeniniams leidiniams taikant lengvatinį PVM tarifą būtų galima paskatinti teisėtos pasiūlos vystymą ir gerokai padidinti skaitmeninių platformų patrauklumą;

33.

ragina Komisiją, persvarstant teisės aktus dėl PVM, ištaisyti nenormalią padėtį, kai galima taikyti mažesnius PVM tarifus spausdintoms knygoms ir kitam kultūriniam turiniui, bet ne tokioms pačioms prekėms, siūlomoms elektroniniu pavidalu;

34.

palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įgyvendinti atitinkamas priemones siekiant užtikrinti visiškai ir veiksmingai integruotą, konkurencingą, naujovišką, neutralią ir saugią ES reglamentavimo sistemą mokėjimams internetu ir mobiliuoju telefonu;

35.

pabrėžia, kad svarbu spręsti labai mažų mokėjimų ir didelių administracinių išlaidų, dažnai patiriamų mokant mažas sumas, klausimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau mokėjimai atliekami mobiliaisiais telefonais, išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, ir mano, kad tai reikalauja naujų sprendimų;

36.

pabrėžia, kad atsiskaitant už žiniasklaidos ir kultūros turinį internete vis dažniau taikomi labai maži mokėjimai ir mano, kad tai naudinga priemonė, kuria užtikrinamas atlyginimas teisių turėtojams;

37.

pažymi, kad nacionaliniai ir tarpvalstybiniai daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai (DTM) bendroje mokėjimų eurais erdvėje (angl. SEPA) valstybėse narėse labai skiriasi; mano, kad reikėtų suderinti ir nacionalinius, ir tarpvalstybinius daugiašalius tarpbankinius mokesčius bendroje mokėjimų eurais erdvėje, kad bendroji rinka vartotojams būtų naudinga; ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos atlikti poveikio vertinimą nustatant daugiašalių tarpbankinių mokesčių viršutinę ribą ir laipsniškai ją mažinant; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai būtų suderinti ir laipsniškai mažinami, siekiant, kad iki 2015 m. pabaigos jie atitiktų tikrąsias sąnaudas; mano, kad taip pat reikėtų laipsniškai uždrausti antkainius, nuolaidas ir kitą kreipiamąją praktiką, taip sudarant sąlygas kurti skaidresnę Europos bendrąją mokėjimų rinką;

38.

pabrėžia, kad privatumas ir duomenų apsauga vartotojams kelia didžiausią nerimą ir dažnai atima jiems norą pirkti internetu; mano, kad esamus duomenų apsaugos teisės aktus būtina pritaikyti prie naujų uždavinių ir naujovių dabartinių ir būsimų technologijų plėtojimo srityje, pvz., teikiant nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas;

39.

pripažįsta iki šiol atskleistą ekonominį ir socialinį nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų potencialą ir ragina Komisiją patvirtinti šios srities iniciatyvas, kad būtų galima naudotis šios technologijos pranašumais, ją toliau išvysčius; vis dėlto pripažįsta, kad yra daug techninių ir teisinių sunkumų, kylančių dėl nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų plėtros;

40.

pripažįsta didelį nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų potencialą ir ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti Europos strategiją šiuo klausimu;

41.

ragina Komisiją užtikrinti nuostatų dėl pranešimo apie duomenų saugumo pažeidimus įtraukimą į telekomunikacijų reguliavimo paketą ir sudaryti sąlygas visiems valstybių narių vartotojams jomis naudotis;

42.

primena Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvos nuostatas, pagal kurias telekomunikacijų operatoriai turėtų įpareigoti interneto paslaugų teikėjus visuomenei naudingus pranešimus perduoti visiems savo klientams; ragina Komisiją stebėti, kiek telekomunikacijų reguliavimo institucijų laikosi šių taisyklių, ir informuoti apie tai Parlamentą;

43.

todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlytą naują duomenų apsaugos reglamentą, pabrėžia poreikį suteikti piliečiams daugiau galimybių kontroliuoti savo asmens duomenų tvarkymą ir pabrėžia, jog reikia patvirtinti ir įgyvendinti naują reglamentą šia tema tokia forma, kad jis ne tik saugotų privatumą ir užtikrintų pagrindines teises, bet ir užtikrintų teisinį tikrumą ir suteiktų pakankamai lankstumo įmonėms, kad jos galėtų plėtoti savo verslą nepatirdamos didelių sąnaudų, kartu supaprastinant ir sumažinant joms tenkančią administracinę naštą bei išsaugant tvirtą įsipareigojimą laikytis jau nustatytų prievolių;

44.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisinio pagrindo, kad būtų užtikrinta geresnė atskaitomybė, skaidrumas ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijų valdysena, sukuriant efektyvius ginčų sprendimo mechanizmus ir paaiškinant bei supaprastinant licencijų suteikimą; mano, kad labai svarbu aiškiai ir suprantamai informuoti interneto naudotojus apie tai, kokie asmens duomenys kokiais tikslais ir kaip ilgai renkami, siekiant sustiprinti naudotojų teises ir jų pasitikėjimą internetu; pabrėžia, kad persvarstant duomenų apsaugos acquis turi būti užtikrinama teisinis tikrumas ir aiškumas bei labai aukštas duomenų apsaugos lygis; palankiai vertina paskelbtą 2012 m. bendrą Europos nuotolinio kompiuterinių išteklių valdymo strategiją ir visų pirma tikisi, kad bus išspręsti jurisdikcijos, duomenų apsaugos ir kompetencijos klausimai;

45.

tvirtai tiki, kad privatumo apsauga yra ne tik esminė Europos Sąjungos vertybė, bet jai taip pat tenka pagrindinis vaidmuo didinant būtiną naudotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka, kad galėtų būti visiškai sukurta bendroji skaitmeninė rinka; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus pritaikyti Duomenų apsaugos direktyvą prie dabartinės skaitmeninės aplinkos ir tokiu būdu skatinti novatorišką internetinės aplinkos pobūdį ir sparčiau plėtoti perspektyvias naująsias technologijas, pvz., nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas;

46.

pakartotinai pabrėžia, kad sprendžiant duomenų apsaugos ir piratavimo bei panašius uždavinius svarbu laikytis pasaulinio masto strategijos; taigi ragina vykdyti glaudų ES ir Interneto valdymo forumo bendradarbiavimą;

47.

prašo aiškiai nurodyti, kad interneto paslaugų teikėjai tvarkydami ir (arba) rinkdami duomenis ES privalo laikytis ES duomenų apsaugos ir konkurencijos teisės aktų, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos normų ir Elektroninės komercijos direktyvos (30) bei Telekomunikacijos teisės aktų paketo (31) nuostatų, neatsižvelgiant į tai, kur šie duomenys saugomi ir (arba) tvarkomi; mano, kad didesniam internetinių paslaugų teikėjų nustatymo skaidrumui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo stiprinant vartotojų pasitikėjimą, jis turėtų skatinti geriausią praktiką šioje srityje ir būti esminiu Europos pasitikėjimo ženklo kūrimo kriterijumi;

48.

primena, kad pagal Direktyvos 2000/31/EB 5 straipsnį interneto paslaugų teikėjai yra įpareigoti aiškiai nurodyti savo tapatybę ir kad itin svarbu šio reikalavimo laikytis siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą e. prekyba;

49.

ragina Komisiją užtikrinant bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimą modernizuoti intelektinės nuosavybės teisių teisinę sistemą ir, siekiant prisitaikyti prie XXI amžiaus interneto tikrovės, pasiūlyti ir greitai įgyvendinti Europos Sąjungos strategiją dėl intelektinės nuosavybės teisių; laukia Komisijos pasiūlymų dėl teisinių priemonių šiuo klausimu, pvz., teisės aktų, kuriais būtų supaprastintas kolektyvinis autorių teisių administravimas Europoje, ir direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo ir kovos su klastojimu ir piratavimu; taip pat mano, kad reikia apsvarstyti ir toliau vystyti naujoviškus verslo modelius ir skirtingas licencijavimo struktūras, siekiant didinti pasiūlą, kartu išsaugant autorių teises ir užtikrinant atlyginimą teisių turėtojams;

50.

pabrėžia, jog svarbu laikytis suderinto požiūrio į išimtis ir apribojimus autorių teisių srityje, taip pat taikyti suderintas teisės aktuose nustatytas, dažnai mokslininkams ir kūrėjams naudingas išimtis prekių ženklų ir patentų srityje, nes siekiama užtikrinti geresnes sąlygas naujoms novatoriškoms paslaugoms kurti, teikti ir naudoti ir užtikrinti mokslininkų grupėms, novatoriams, menininkams ir naudotojams teisinį tikrumą, būtiną, kad atsirastų klestinti Europos skaitmeninė aplinka;

51.

atkreipia dėmesį į būtinybę toliau stengtis suderinti intelektinės nuosavybės teisių reguliavimą užtikrinant piliečių teises ir laisves, kad būtų galima palengvinti bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimą;

52.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl sutartų konkrečiam sektoriui skirtų sprendimų, kuriais nebūtų pažeidžiamos autorių teisės, užtikrinant jiems tinkamą atlygį, ir kuriais būtų skatinama visuomenės prieiga prie įvairių teisėtų kultūros produktų;

53.

ragina Komisiją greičiau parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kolektyvinio teisių valdymo, kad būtų užtikrinta geresnė atskaitomybė, skaidrumas ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijų valdysena, nustatant efektyvius ginčų sprendimo mechanizmus ir paaiškinant bei supaprastinant muzikos sektoriaus licencijavimo sistemas;

54.

pabrėžia, kad atsiskaitant už žiniasklaidos ir kultūros turinį internete taikomi labai maži mokėjimai tampa vis svarbesni ir kad galima ir toliau siekti užtikrinti patogesnį jų naudojimą, ir mano, jog nedideli mokėjimai yra naudinga priemonė užtikrinant, kad kūrėjams būtų atlyginama už galimybę visuomenei prieinamu būdu naudotis teisėtu turiniu; todėl mano, jog labai maži mokėjimai yra efektyvus būdas kovoti su neteisėtu turiniu; vis dėlto pabrėžia, kad su internetinėmis mokėjimo sistemomis susijusios problemos, pvz., sąveikumo trūkumas ir vartotojams tenkančios didelės labai mažų mokėjimų sąnaudos, turi būti sprendžiamos siekiant parengti paprastas, naujoviškas ir ekonomiškas priemones, naudingas vartotojams ir skaitmeninėms platformoms; pabrėžia, kad plečiant teisėtą kultūros turinio pasiūlą internete prieinamomis kainomis galima ilgainiui išstumti neteisėtas platformas;

55.

pabrėžia, kad dėl naujų besiplečiančių interneto technologijų ir internetu teikiamų paslaugų padidėjo garso ir vaizdo bei kitokio pobūdžio kultūrinio ir kūrybinio skaitmeninio turinio paklausa ir atsiranda naujų ir naujoviškų būdų individualiai pritaikyti ir praturtinti pasiūlą, visų pirma tarp jaunimo; tačiau atkreipia dėmesį, kad dabartinė teisėta pasiūla yra nepakankama šiai paklausai patenkinti ir dėl šios priežasties naudotojai skatinami naudotis neteisėtu turiniu; mano, kad reikia apsvarstyti galimybę taikyti naujoviškus verslo modelius ir skirtingas licencijavimo sistemas, siekiant padidinti pasiūlą; ragina geriau panaudoti skaitmenines technologijas, kurios suteiktų akstiną teisėtos pasiūlos diferenciacijai ir dauginimui, ir tokiu būdu užtikrinti vartotojų pasitikėjimą ir ekonomikos augimą tuo pat metu užtikrinant, jog menininkams būtų atlyginama sąžiningai ir proporcingai;

56.

tvirtai remia priemones, taikomas valstybių narių ir Europos lygiu siekiant užkirsti kelią produktų klastojimui ir piratavimui internete;

57.

palankiai vertina pasiūlymus didinti teisėto interneto turinio paslaugų pasiūlą ir skatinti jų plėtrą, tačiau pabrėžia, jog reikia Sąjungos lygmeniu modernizuoti ir labiau suderinti ES autorių teises; todėl pabrėžia, kad reikia autorių teisių teisės akto, kuriuo būtų suteikiamos tinkamos paskatos ir užtikrinama pusiausvyra ir kuris atitiktų šiuolaikines technologijas; mano, kad prie licencijų suteikimo daugiau nei vienoje jurisdikcijoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje propagavimo, skatinimo ir tvarumo visų pirma reikėtų prisidėti rinkos poreikių nulemtomis iniciatyvomis atsiliepiant į vartotojų reikmes; todėl ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti intelektinės nuosavybės teisių strategijos iniciatyvas;

58.

griežtai smerkia bet kokią klientų diskriminaciją dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos, primindamas Paslaugų direktyvos (2006/123/EB) 20 straipsnio 2 dalį, ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti visišką šios direktyvos įgyvendinimą;

59.

pabrėžia, kad Vartotojų teisių direktyva – tai svarbus žingsnis siekiant stiprinti teisinį vartotojų ir įmonių tikrumą dėl internetinių sandorių ir kad šiandien ši direktyva yra pagrindinė vartotojų apsaugos priemonė teikiant internetines paslaugas; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir greitą šios direktyvos įgyvendinimą; ragina parengti geros praktikos kodeksą internetinėms įmonėms ir remia siūlymus dėl standartinių sutarčių šiuo klausimu; mano, kad direktyvos dėl kapitalo poreikio įgyvendinimas bus svarbi standartinių sutarčių dalis, tačiau kartu reikėtų gerbti ir esamą mažmeninės prekybos praktiką; be to, ragina valstybes nares nuspręsti, ar – ilgalaikėje perspektyvoje – jos pritartų visiškam bendrosios rinkos teisės aktų suderinimui ar antrajai nacionalinei sistemai; pastaruoju atveju ragina valstybes nares dėti daugiau reikiamų pastangų, siekiant konstruktyviai svarstyti dokumentus, pvz., dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, kad būtų palengvinta ES tarpvalstybinė prekyba, vienodai naudinga ir vartotojams, ir įmonėms;

60.

mano, kad neseniai pasiūlytas reglamentas dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, kurią sutarties šalys gali susitarti taikyti kaip nacionalinės pirkimo-pardavimo sutarčių teisės alternatyvą, turi daug galimybių mažinti bendrosios rinkos susiskaidymą, o interneto sandorius ir vartotojams, ir įmonėms padaryti labiau prieinamus ir teisiškai patikimus;

61.

primena, kad valstybėms narėms taip pat tenka vaidmuo užtikrinant greitą ir nebiurokratišką ES taisyklių įgyvendinimą, kad būtų realiai užtikrintos vartotojų teisės;

62.

ragina Komisiją ir valstybes nares kurti tokias efektyvias priemones kaip Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas ir teikti joms pakankamų išteklių, kad būtų užtikrinta, kad internetiniai prekiautojai taikytų Europos Sąjungos skaidrumo ir sąžiningos komercinės praktikos taisykles, taip užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį;

63.

pabrėžia, kad valstybės narės turėtų imtis iniciatyvų visuomenės e. įgūdžiams gerinti; pažymi, kad svarbu ES piliečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių siekiant jiems padėti visapusiškai išnaudoti interneto naudojimo privalumus ir dalyvauti skaitmeninės visuomenės gyvenime;

64.

ragina Komisiją į visas bendrosios skaitmeninės rinkos politikos sritis įtraukti prieinamumo vartotojams aspektą, t. y. kurti aplinką be kliūčių ir siūlyti visą žmonėms su negalia prieinamų paslaugų asortimentą, taip užtikrinant, kad visos piliečių grupės galėtų naudotis bendrąja skaitmenine rinka ir ji būtų visapusiškai jiems naudinga;

65.

pabrėžia, kad valstybės narės turėtų imtis iniciatyvų visuomenės e. įgūdžiams gerinti, ypatingą dėmesį skirdamos nepalankiose socialinėse sąlygose esantiems asmenims ir vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant skatinti aktyvų senėjimą;

66.

pripažįsta Europos naudotojų teisių chartijos, kurioje būtų išaiškintos informacinės visuomenės piliečių teisės ir pareigos, svarbą;

67.

pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti skaidrias ir patikimas kainų palyginimo interneto svetaines, kuriose informacija būtų pateikiama keliomis kalbomis ir kurios būtų priemonė, skirta stiprinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba;

68.

pabrėžia, kad reikia sukurti Europos patikimumo ženklą, kuriuo būtų užtikrinama, kad internete veikianti įmonė visiškai laikosi ES teisės; jis turėtų būti paprastas ir gerai struktūriškai apibrėžtas, jo turtingas turinys turėtų padidinti elektroninės prekybos vertę taip skatindamas pasitikėjimą ir skaidrumą bei suteikdamas vartotojams ir įmonėms teisinį tikrumą, be to, jo informacija turėtų būti teikiama tokiu pavidalu, kuris atitinka esamus teisiškai neprivalomus Pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) standartus, asmenų su negalia labui;

69.

be to, pabrėžia, kad reikia integruoto požiūrio siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą jiems naudojantis teisėtomis tarpvalstybinėmis internetinėmis paslaugomis;

70.

pabrėžia, jog, siekiant padidinti tarpvalstybinės prekybos mastą, būtina, kad ES skubiai užtikrintų įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir suteiktų jiems prekybos internetu priemonių; todėl ragina supaprastinti licencijavimo sistemas ir kurti efektyvią autorių teisių sistemą;

71.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama įveikti Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo kliūtis, o svarbiausia – pašalinti internetu teikiamų teisėtų tarpvalstybinių paslaugų plėtros kliūtis; be to, pabrėžia, jog reikia didinti vartotojų pasitikėjimą jiems naudojantis teisėtomis tarpvalstybinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad bendroji skaitmeninė rinka suteiks piliečiams galimybę visoje ES naudotis visų rūšių skaitmeniniu turiniu ir paslaugomis (muzika, audiovizualiniu turiniu, vaizdo žaidimais);

72.

pritaria Komisijos vertinimui, kad išnaudoti visą internetinės bendrosios rinkos potencialą visų pirma trukdo tai, kad tebėra įvairių teisės nuostatų, standartų ir praktikų, kurios kartais sunkiai dera tarpusavyje, samplaika;

73.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) ir internetinio ginčų sprendimų (IGS), pabrėžia, jog svarbu juos efektyviai priimti, siekiant padėti spręsti tarpvalstybinius skundus ir konfliktus; be to, pabrėžia, jog svarbu, kad šie mechanizmai taptų plačiai žinomi vartotojams ir prekybininkams, kad jie galėtų pasiekti norimą praktinio veiksmingumo lygį; primena veiksmingo žalos atlyginimo mechanizmo, kaip priemonės, kuria užtikrinama, kad vartotojai galėtų ginti savo teises, svarbą, kartu pabrėžia, kad piliečiai turėtų būti išsamiau informuojami apie tokį mechanizmą ir kitas problemų sprendimo priemones; mano, kad tai turėtų padidinti tarpvalstybinį prekių ir paslaugų pirkimą ir padėti pašalinti likusias kliūtis, trukdančias ekonomikos augimui ir inovacijoms, ypač skaitmeninėje rinkoje, kurios šiuo metu neleidžia atsiskleisti visam skaitmeninės rinkos potencialui; pabrėžia, kad sukūrus Europos ginčų elektroninio sprendimo platformą nacionalinėje ir tarpvalstybinėje elektroninėje prekyboje sustiprės vartotojų pasitikėjimas bendrąja skaitmenine rinka;

74.

pripažįsta, kad reikia ieškoti būdų, kaip padidinti piliečių pasitikėjimą internetine aplinka ir užtikrinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą ir saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant geografinių, techninių ir organizacinių kliūčių, pasitaikančių šiuo metu taikant žalos atlyginimo mechanizmus, panaikinimą; mano, kad greitas ir ekonomiškas visų pirma dėl interneto sandorių kilusių ginčų sprendimas yra pagrindinė naudotojų pasitikėjimo sąlyga; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl ginčų pagal vartotojų teisę neteisminio ir internetinio sprendimo ir paskelbtą teisėkūros iniciatyvą dėl įmonių tarpusavio ginčų sprendimo;

75.

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo priimti Komisijos pasiūlymai dėl bendradarbiavimo priemonių teikiant mokėjimo paslaugas, siekiant kovoti su neteisėtu turiniu ar turinio naudojimu neturint leidimo; pabrėžia, kad bendradarbiavimą su privačiais subjektais reikėtų grįsti tvirta teisine sistema, kurią taikant būtų užtikrinama duomenų privatumas, vartotojų apsauga, žalos atlyginimo teisė ir visų šalių galimybė kreiptis į teismą; pabrėžia, kad visų pirma reikia veiksmingai įgyvendinti priemones, susijusias su pranešimu ir turinio šalinimu, aiškiai visiems užtikrinant pagarbą pagrindinei teisei į nešališką bylos nagrinėjimą pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme; pabrėžia, kad visiems veiklos vykdytojams, įskaitant mokėjimo paslaugų teikėjus ir reklamos paslaugų teikėjus, tenka vaidmuo kovojant su neteisėtu turiniu ir turinio naudojimu neturint leidimo;

76.

labai palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“; ragina Komisiją, valstybes nares bei atitinkamą sektorių skatinti naujų technologijų naudojimą švietimo ir nepilnamečių apsaugos tikslais ir glaudžiai bei efektyviai bendradarbiauti siekiant, kad vaikams būtų teikiamos saugios interneto paslaugos; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti už švietimą ir mokymą bei būsimų kartų ateitį atsakingiems suaugusiesiems skirtus skaitmeninio raštingumo ir supažindinimo su skaitmeninėmis technologijomis projektus, kad jie susipažintų su IRT teikiamomis galimybėmis bei keliamais pavojais vaikams ir jaunuoliams ir kad sumažėtų kartų atotrūkis technologijų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti informacinių technologijų mokymo programas vartotojų teisių, pareigų ir pavojų vidaus skaitmeninėje rinkoje klausimais;

77.

ragina suinteresuotuosius subjektus įsipareigoti atsakingai rodyti reklamą nepilnamečiams, ypač nerodyti agresyvios ir klaidinančios televizijos ir interneto reklamos ir gerbti bei visapusiškai paisyti galiojančių elgesio kodeksų ir panašių iniciatyvų;

78.

mano, kad būtina remti švietimo ir kultūros darbų skaitmeninimą kuo daugiau oficialių ES kalbų, kad visuomenei būtų teikiamas vertingas ir naudingas turinys;

79.

pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius principus santykiams su trečiųjų šalių skaitmeninėmis rinkomis reguliuoti, ypač dėl Sąjungos lygmens projektų, pvz., pasaulinio kultūros paveldo skaitmeninimo;

80.

ragina Komisiją užtikrinti tinkamą taisyklių dėl atrankinio platinimo taikymą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo jomis ir diskriminacijos;

81.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užtikrinamas tinklo neutralumas;

82.

pažymi, kad konkurencijos, skaidrumo, perduodamų duomenų apimties valdymo ir paslaugų kokybės skatinimas ir taip pat patogų prisijungimas – tai minimalios būtinos sąlygos siekiant užtikrinti tinklo neutralumą; pakartoja savo paramą atviram internetui, kuriame turinys ir atskiros komercinės paslaugos negalėtų būti blokuojamos; primena naujausias Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) išvadas ir mano, kad reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti tinklo neutralumą;

83.

dar kartą atkreipia dėmesį į galimus sunkumus, kai nesilaikoma tinklo neutralumo, įskaitant antikonkurencinius veiksmus, naujovių blokavimą, saviraiškos laisvės suvaržymą, vartotojų informavimo stoką ir privatumo pažeidimą ir į tai, kad dėl tinklo neutralumo trūkumo kenčia įmonės, vartotojai ir visa visuomenė;

84.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją internete, imantis veiksmų prieš nesąžiningą įmonių tarpusavio komercinę veiklą, pvz., interneto apribojimus, kainų kontrolę ir kvotas;

85.

mano, kad pagrindinis prioritetas –plačiajuosčio ryšio tinklų tolesnis diegimas, visų pirma kaimo, izoliuotų ir atokiausių vietovių jungtys su elektroninio ryšio tinklais; todėl ragina Komisiją nuolat tikrinti ir, prireikus, reguliuojant užtikrinti, kad būtų išsaugotas tinklo neutralumas ir interneto paslaugų teikėjams nebūtų apsunkinama ar trikdoma jų prieiga prie tinklo infrastruktūros;

86.

ragina valstybes nares stiprinti informacijos ir komunikacijų infrastruktūrą bei palengvinti jos plėtrą, nes, nors visos valstybės narės turi nacionalines plačiajuosčio ryšio strategijas, tačiau tik kelios valstybės turi visapusiškus veiklos planus, į kuriuos įtraukti būtini tikslai, kurie padėtų visiškai įgyvendinti pavyzdinę iniciatyvą dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, išdėstytą „Europa 2020“ strategijoje; palankiai vertina naują Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nes nuo jos itin priklauso veiksmingas nustatytos 2020 m. Europos skaitmeninės darbotvarkės, kurioje visiems žadama plačiajuosčio ryšio prieiga, tikslų ir tarpinio tikslo iki 2013 m. kiekvienam ES piliečiui turėti prieigą prie bazinio interneto ryšio įgyvendinimas;

87.

pabrėžia, kad interneto paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu ir kad dėl to reikia imtis suderintų veiksmų atsižvelgiant į Europos skaitmeninę darbotvarkę; pažymi, kad Europos rinka su beveik 500 mln. žmonių, prijungta prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, padės inicijuoti vidaus rinkos kūrimą; pabrėžia, kad reikia susieti skaitmeninę darbotvarkę su naujų paslaugų, pvz., e. prekybos, e. sveikatos, e. mokymosi, e. bankininkystės ir e. valdžios paslaugų, teikimu;

88.

pabrėžia, jog siekiant plėtoti Europos bendrąją skaitmeninę rinką svarbu toliau dėti pastangas siekiant visiems vartotojams suteikti visur esančią sparčią prieigą, skatinant prieigą prie fiksuoto ir mobiliojo interneto ryšio ir įdiegiant kitos kartos infrastruktūrą; pabrėžia, jog tam reikia įgyvendinti politiką, kuri skatintų konkurencingą prieigą; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti naują paskatą Europos sparčiojo ir itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio strategijai ir atnaujinti atitinkamus tikslus;

89.

pabrėžia galimą naudą vartotojams ir įmonėms, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų pereita prie skaitmeninių technologijų, ir ragina valstybes nares parengti tam skirtus nacionalinius planus, kurie turėtų apimti tikslus ir priemones siekiant ne vėliau kaip nuo 2015 m. visas viešąsias paslaugas teikti internetu; pripažįsta, kad spartieji tinklai yra būtina internetu teikiamų paslaugų kūrimo ir ekonomikos augimo sąlyga; ragina Europos Komisiją parengti geriausios pasaulyje skaitmeninės darbotvarkės tikslus, siekiant užtikrinti, kad Europa pirmautų pasaulyje interneto spartos ir ryšio srityje; ragina valstybes nares toliau vystyti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus ir priimti veiksmų planus, kuriuose būtų nurodytos konkrečios priemonės, skirtos plataus užmojo tikslams plačiajuosčio ryšio srityje įgyvendinti, taip pat pabrėžia lemiamą strateginę Komisijos Europos infrastruktūros tinklų priemonėje pasiūlytų priemonių svarbą;

90.

apgailestauja, kad ES atsilieka šviesolaidinio interneto ryšio srityje; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio plėtrą ir diegimą ir ragina parengti ES plataus masto šviesolaidinės ryšio linijų iki galutinio paslaugų gavėjo įrengimo strategiją;

91.

ragina valstybes nares parengti nacionalinius su kibernetiniais incidentais susijusių nenumatytų atvejų planus, siekiant kovoti su tarpvalstybinės svarbos kibernetiniais veiklos trikdžiais arba kibernetiniais išpuoliais, įskaitant Europos ir nacionalinius ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros planus, taip pat plėtoti atsparesnės ir patikimesnės infrastruktūros strategijas; pabrėžia, kad reikėtų stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje; primena, kad už tinklo ir informacijos saugumą atsakingi visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant naudotojus namuose, paslaugų teikėjus ir produktų kūrėjus; rekomenduoja skatinti vykdyti kibernetinio saugumo mokymus ir švietimo programas, skirtas kiek piliečiams, tiek ir profesionalams;

92.

pabrėžia, kad mobiliaisiais įrenginiais vis dažniau naudojamasi internetu, ir ragina imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad mobiliajam internetui būtų suteikiama daugiau radijo dažnių spektro ir kad tais mobiliaisiais įrenginiais būtų teikiamos kokybiškesnės elektroninės paslaugos; pabrėžia, kad radijo dažnių spektro paskirstymas ateityje turi padėti pagrindą Europos lyderiavimui belaidžių prietaikų ir naujų paslaugų srityse, kad būtų paskatintas ES ekonomikos augimas ir konkurencingumas pasaulyje;

93.

pažymi, kad kiek fiksuotu, tiek ir mobiliuoju ryšiu perduodamų duomenų apimtys didėja eksponentiškai, todėl valdant tokį padidėjusį duomenų srautą svarbu atlikti tam tikrus veiksmus, pvz. toliau darniai paskirstyti bevieliam plačiajuosčiam ryšiui spektro dažnius, padidinti spektro naudojimo efektyvumą ir greitai diegti naujos kartos prieigos tinklus;

94.

pažymi, kad siekiant patenkinti būsimus pajėgumų poreikius visų pirma būtina įvertinti, ar reikia duomenų perdavimui mobiliuoju ryšiu atverti 700 MHz diapazoną;

95.

palankiai vertina 2012 m. balandžio 20 d. paskelbtą naują Komisijos komunikatą dėl elektroninių viešųjų pirkimų; pabrėžia, kad elektroniniai viešieji pirkimai supaprastins viešųjų pirkimų procedūras, suteiks skaidrumo, sumažins naštą ir sąnaudas, padidins dalyvaujančių MVĮ skaičių ir užtikrins geresnę kokybę bei mažesnes kainas;

96.

teigiamai vertina Komisijos teisėkūros pasiūlymą dėl reglamento dėl elektroninių operacijų elektroninio identifikavimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuris padidins pasitikėjimą saugia skaitmenine aplinka ir jos patogumą ir kuris apima ES lygmens abipusį pranešimuose nurodytų elektroninės atpažinties schemų pripažinimą ir priėmimą ir todėl gali sudaryti sąlygas saugiai ir sklandžiai elektroninei įmonių, piliečių ir viešosios valdžios institucijų sąveikai, tokiu būdu didindamas viešųjų ir privačių internetinių paslaugų, e. verslo ir e. prekybos veiksmingumą ES; pabrėžia elektroninio parašo ir abipusio elektroninės atpažinties pripažinimo Europos lygmeniu svarbą, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą Europos vartotojams ir įmonėms; pabrėžia, kad svarbu kartu užtikrinti sąveikumą visoje ES ir asmens duomenų apsaugą;

97.

atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo sektoriaus naudojimasis informacinėmis ir ryšių technologijomis yra pagrindinis veiksnys kuriant skaitmeninę ir žinių visuomenę, ir todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau kurti saugias ir veiksmingas e. paslaugas; pažymi, kad tarpvalstybinis sąveikumas yra būtina sąlyga siekiant įdiegti tarpvalstybinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimus, ypač kai tai susiję su e. atpažintimi ir e. parašais;

98.

primena, kad savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje dėl konkurencingos skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė Parlamentas pabrėžė kaip svarbu užtikrinti teisinį tikrumą, aiškią techninę aplinką, atvirus ir sąveikius e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimus, grindžiamus bendrais teisiniais reikalavimais, verslo procesais ir techniniais standartais, kad juos būtų lengviau masiškai įdiegti; ragina Komisiją įvertinti, ar būtina nustatyti vienodus ir atvirus visos Sąjungos e. atpažinties ir e. parašų standartus; pažymi, kad tarpvalstybinės prieigos prie viešojo administravimo institucijų teikiamų elektroninių paslaugų pagrindinės kliūtys susijusios su e. parašų naudojimu ir e. atpažintimi bei e. valdžios sistemų nesuderinamumu ES lygmeniu; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl elektroninių operacijų elektroninio identifikavimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje;

99.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/17

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ COM(2006)0567,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“ (COM(2010)0343),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl techninių prekybos kliūčių (TPK sutartis), kuri priimta per 1994 m. PPO derybų Urugvajaus raundą (1),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94, nustatantį Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą (2) (Prekybos kliūčių reglamentą – toliau PKR),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) pranešimą apie pasaulio investicijas,

—

atsižvelgdamas į EBPO, PPO ir UNCTAD pranešimus dėl Didžiojo dvidešimtuko prekybos ir investavimo priemonių (nuo 2010 m. spalio mėn. vidurio iki 2011 m. balandžio mėn.),

—

atsižvelgdamas į EBPO investavimo politikos sistemą,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų rekomendacijų taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, pirmiausia į 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų (4), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių (5), 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių (6), 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir MERCOSUR santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą (7), 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai (8), 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Rusija (9), 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas (10), 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (11), 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija (12), 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo (13), 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių (14), 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo (15), 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos tarptautinės investicijų politikos (16), 2011 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka (17), 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo padėties (18), 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių (19), 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Kanados prekybos santykių (20) ir į 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“ (21),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai „2011 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaita. Bendradarbiavimas su strateginiais ekonominiais partneriais siekiant geresnių patekimo į rinką sąlygų. Prekybos kliūčių šalinimo veiksmų prioritetai“ (COM(2011)0114),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms (22),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“ (COM(2011)0702),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai „2012 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaita“ (COM(2012)0070);

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės finansų korporacijos ir Pasaulio banko ataskaitą „Verslo veikla 2012 m. – verslo veikla, vykdoma skaidresniame pasaulyje“ (toliau – 2012 m. verslo veiklos indeksas),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl investavimo Europoje patrauklumo (23),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0367/2012),

A.

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bendra prekybos politika (BPP), remiantis Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 207 straipsniu, apima tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ir priklauso išimtinei ES kompetencijai; kadangi valstybės narės gali derėtis dėl dvišalių investicijų susitarimų ir juos sudaryti tik tuomet, jei jas įgalioja Sąjunga; kadangi visiems prekybos ir investicijų susitarimams, dėl kurių susiderėjo Komisija Sąjungos vardu, reikia Parlamento sutikimo;

B.

kadangi, remiantis JT prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) 2011 m. pranešimu, ES ir toliau pritraukia daugiausia tiesioginių užsienio investicijų; kadangi iš Eurostato duomenų matyti kitokia padėtis: 2008 m. bendras tiesioginių užsienio investicijų srautas 27 ES valstybėse narėse sumažėjo 30 proc., 2009 m. – dar 28 proc., o 2010 m. – dar 62 proc.;

C.

kadangi, remiantis 2012 m. verslo veiklos indeksu, valstybės narės sudaro tik 40 proc. (o euro zonos narės – tik 26 proc.) 35 versliausių pasaulio šalių;

D.

kadangi Komisija vertina, kad 99 proc. visų Europos įmonių sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), ir kadangi 92 proc. šių MVĮ yra labai mažos įmonės, kuriose dirba 1–9 darbuotojai, 6,7 proc. – mažosios įmonės, kuriose dirba 10–49 darbuotojai, ir 1,1 proc. – vidutinės įmonės, kuriose dirba 50–249 darbuotojai; kadangi MVĮ yra 23 milijonai ir jos sudaro Sąjungos ekonomikos pagrindą, nes jose sukuriama du trečdaliai privačiojo sektoriaus darbo vietų;

E.

kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra skirtingos ir skiriasi jų poreikiai dėl konkrečių pramonės ar paslaugų sektoriaus, valstybės narės ar net regiono, kuriame jos veikia, taip pat dėl jų dydžio, verslo modelio, verslumo kultūros ir verslo aplinkos ypatybių ir tarptautiniu lygmeniu, ir bendrojoje rinkoje; kadangi atitinkamais verslo ciklais jos susiduria su skirtingais sunkumais;

F.

kadangi lėšų trūkumas ir mažesnis verslumas nei kitose pramoninės ekonomikos šalyse ir toliau yra viena iš pagrindinių ES įmonių konkurencingumo ir verslumo problemų, ir kadangi vis dar suskaidytas reglamentavimas ir biurokratija ir toliau riboja MVĮ, ypač labai mažų ir mažųjų įmonių, galimybes prisitaikyti prie efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo ekonomikos ir patekti į kitų bendrojoje rinkoje dalyvaujančių šalių ir pasaulio šalių rinkas;

G.

kadangi 44 proc. MVĮ nurodė, kad tinkamos informacijos trūkumas yra didelė internacionalizavimo kliūtis;

H.

kadangi Europos MVĮ neryžtingumą plėtoti veiklą tarptautiniu lygmeniu yra iš esmės lemia tai, kad nedaromos jų eksporto galimybių analizės ar išankstinės analizės;

I.

kadangi nemažai Europos MVĮ (iš viso 25 proc.) vykdo tarptautinę eksporto veiklą, tačiau tik 13 proc. Europos MVĮ vykdo eksporto veiklą už ES rinkų ribų ir tik 4 proc. tarptautiniu mastu veiklos nevykdančių MVĮ turi konkrečių planų artimiausioje ateityje pradėti tarptautinę veiklą; kadangi tam tikros MVĮ dėl savo verslo modelių ir dydžio negali imtis tarptautinės veiklos;

J.

kadangi tik 10 proc. labai mažų įmonių naudojasi daugiau kaip 300 jau įgyvendinamų viešosios paramos programų, ir kadangi paramos programų skaičius yra didelis, MVĮ sudėtinga nustatyti iš tikrųjų prieinamos pagalbos rūšis ir šia pagalba naudotis;

K.

kadangi Europos MVĮ ypač kenčia nuo pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės ir kadangi taip pat reikėtų remti jų internacionaliciją už bendrosios rinkos ribų;

L.

kadangi nuolat per pastaruosius dvejus metus beveik trečdalis visų MVĮ, kurios kreipėsi į bankus dėl paskolos, negaudavo jokio kredito arba gaudavo mažesnę sumą nei prašė; kadangi daugiausia atmesta labai mažų įmonių prašymų gauti kreditą;

M.

kadangi pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP) 2007–2013 m. laikotarpiu finansų įstaigos galėjo daugiau nei 3 15  000 MVĮ skirti 30 mlrd. EUR papildomų lėšų; kadangi Europos investicijų bankas (EIB) MVĮ suteikė apie 40 mlrd. EUR paskolų, kurios 2008–2011 m. buvo paskirstytos daugiau kaip 2 10  000 MVĮ;

N.

kadangi, įgyvendinant Komisijos pasiūlytą naują Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programą (COSME), įmonėms ir MVĮ bus taikoma paskolų garantijų priemonė, kuria naudojantis bus teikiamos garantijos skolos finansavimui paprastosiomis paskolomis, subordinuotosiomis ir dalyvavimo paskolomis arba išperkamąja nuoma, kad būtų galima sumažinti konkrečius MVĮ patiriamus sunkumus siekiant gauti finansavimą augimui, taip pat bus suteikiamos MVĮ skolų finansavimo portfelio pavertimo vertybiniais popieriais galimybės siekiant sutelkti MVĮ papildomą skolų finansavimą; ši programa bus vykdoma 2014–2020 m ir numatomas biudžetas siekia 2,5 mlrd. EUR;

O.

kadangi valstybių narių ir pilietinės visuomenės institucijų (prekybos rūmų, verslininkų asociacijų ir kt.) patirtis, įgyta vykdant MVĮ ir labai mažų įmonių internacionalizavimo rėmimo politiką, yra vertinga siekiant nustatyti naują veiksmingą ir sėkmingą politiką šioje srityje;

P.

kadangi Europos lygmeniu vykdant MVĮ rėmimo politiką turi būti papildoma dabartinė politika, užtikrinama pridėtinė Europos vertė, vengiama dubliavimosi ir sutapimo su dabartinėmis programomis, įgyvendinamomis nacionaliniu, regionų bei vietos lygmenimis, ir optimizuojamas planavimo ir veiklos koordinavimas;

Q.

kadangi Komisijos ataskaitose dėl prekybos ir investicijų kliūčių pateikti pavyzdžiai, kaip ES patekimas į įvairių pasaulio šalių rinkas, įskaitant pramonines valstybes, pagrindines besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis ir PPO nares, įvairiomis netarifinėmis kliūtimis varžomas labiau negu prekybos tarifais, kurie daugeliu atvejų panaikinami dėl globalizacijos pažangos; kadangi pagal PPO taisykles draudžiamos nepagrįstos netarifinės kliūtys;

R.

kadangi ES, jei reikia, naudodamasi visomis tinkamomis ir proporcingomis priemonėmis turi remti ir aktyviai ginti savo pramonės šakas ir įmones, įskaitant MVĮ, jei prekybos partneriai nesilaiko sutartų taisyklių, PPO standartų ir principų; kadangi naudotis daugiašaliais ir dvišaliais ginčų sprendimo būdais ir visų pirma PPO tinkamomis prekybos apsaugos priemonėmis (PAP) reikėtų tik kraštutiniu atveju;

S.

kadangi su investicijomis susijęs teisinis netikrumas yra didžiausia kliūtis, trukdanti MVĮ siekti internacionalizavo, ir kadangi būtina su prekybos partneriais turėti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis užtikrinamas teisinis saugumas; kadangi ES privalo ginti Europos įmonių, ypač MVĮ, interesus, kad nebūtų pažeidžiamas su investicijomis į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes susijęs teisinis saugumas;

1.

primygtinai ragina Komisiją ir atitinkamais atvejais valstybes nares skatinti MVĮ ir, jei reikia, labai mažų įmonių dalyvavimą pasaulinėse rinkose įgyvendinant atitinkamas jų internacionalizavimo priemones ir visų pirma didesnio jų integravimo į ES bendrąją rinką priemones, taip pat suteikiant geresnes naudojimosi kapitalu galimybes ir galimybę susipažinti su reguliariai naujinama informacija apie verslo galimybes užsienyje, veiksmingas prekybos apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti teisėtą šių įmonių apsaugą nuo nesąžiningo dempingo ir subsidijų ir sąžiningą konkurenciją su trečiosiomis šalimis; tuo pat metu būtina užtikrinti žmogaus, darbo ir socialinių teisių bei aplinkos apsaugą trečiosiose šalyse;

2.

mano, kad MVĮ kyla sunkumų šalies viduje dėl mažėjančios paklausos, kurią lėmė ekonomikos krizė;

3.

pabrėžia, kad, siekiant didinti informuotumą apie labai mažų ir MVĮ poreikius, reikia gerinti įmonių lygmens duomenų rinkimą, dalytis geriausia patirtimi ir teikti joms tikslingesnę paramą nacionaliniu ir ES lygmenimis; taip pat ragina reguliariai atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir įvertinti tokios paramos veiksmingumą dėmesį skiriant labai mažų įmonių ir MVĮ inovatyvumo ir konkurencingumo didinimui bendrojoje rinkoje ir pasaulyje;

4.

pabrėžia, kad pirmiausia reikia atlikti padėties analizę ir nustatyti, kokių paramos programų jau esama nacionaliniu ir ES lygmenimis ir kokių trūksta, kad būtų išvengta dubliavimosi ir spragų, ir į šį procesą įtraukti esamus paslaugų teikėjus, pasinaudoti paramos strategijomis bei bendradarbiauti su nacionalinėmis agentūromis; ragina valstybių narių valdžios institucijas kurti panašias bendras internetines nacionalinių ir regioninių finansavimo šaltinių duomenų bazes;

5.

pabrėžia, kad būtina įvertinti prieinamą rinką atsižvelgiant į didėjantį internacionalizavimą, toliau skatinti MVĮ plėtrą vidaus rinkoje ir MVĮ plėtrą vidaus rinkoje laikyti tokia pat svarbia kaip ir MVĮ plėtrą užsienyje;

6.

mano, kad, siekiant skatinti ES konkurencingumą ir ekonomikos augimą, labai svarbu sukurti tinklą, kuris būtų skaitmeninės platformos dalis ir kuriame būtų suburtos nacionalinės MVĮ pagalbos tarnybos, prekybos rūmai, eksporto kreditų agentūros (EKA), verslo asociacijos ir Komisija, kad Europos Sąjungoje veikiančioms įmonėms, pirmiausia vykdančioms eksporto ir importo veiklą, būtų galima laiku, laikantis vieno langelio principo, teikti tikslią ir lengvai suprantamą informaciją, padedančią šioms įmonėms visapusiškai pasinaudoti Sąjungos nauja bendrąja prekybos politika;

7.

pabrėžia, kad pasikartojantys sunkumai gaunant kapitalą yra viena iš pagrindinių priežasčių, trukdančių MVĮ internacionalizavimui; ragina nacionalines vyriausybes remti MVĮ teikiant oficialiai remiamus eksporto kreditus ir nedarant žalos ES vidaus konkurencijai, taip pat numatyti pakankamą MVĮ skirtą finansavimą (pvz., specialiosios paskolos, bendras finansavimas ir rizikos kapitalas) siekiant padėti joms išsilaikyti laikotarpiu, kai mažėja investicijų apimtis ir bankai mažina skolinamo kapitalo apimtis; pabrėžia, kad tokį finansavimą reikėtų teikti toms MVĮ, kurios jau vykdo eksporto veiklą ir gali pateikti perspektyvų verslo planą, kaip gerinti arba konsoliduoti savo turimą rinkos dalį ir kurti darbo vietas, pirmiausia jaunimui;

8.

mano, kad siekiant paremti ES ekonomiką reikėtų nepamiršti remti naujai įsteigtų įmonių, ketinančių pasiūlyti naujoviškų prekių ir paslaugų, ir MVĮ, kurioms reikia pradinių ir papildomų investicijų, nepriklausomai nuo, ar minėtos įmonės veikia vidaus rinkoje ar jos nori plėstis vykdydamos internacionalizavimą;

9.

todėl ragina šalių vyriausybes padėti MVĮ ir ištirti galimybę sukurti, be kita ko, MVĮ skirtą investicinį fondą, į kurį visi Europos piliečiai galėtų investuoti savo santaupas;

10.

ragina, kad oficialiai remiami eksporto kreditai atitiktų EBPO gaires ir jais būtų remiami tarptautinius aplinkos apsaugos ir darbo standartus atitinkantys projektai;

11.

ragina, kad parama, teikiama MVĮ siekiant gauti kapitalo, galėtų būti keičiama atsižvelgiant į atitinkamus ir konkrečius MVĮ poreikius, siekiant išvengti požiūrio „viena taisyklė taikoma visais atvejais“; todėl pažymi, kad ES pramonėje matyti daug verslo modelių ir poreikių, susijusių su MVĮ dydžiu, struktūra, veiklos sektoriumi ir geografine vieta;

12.

mano, kad skubiai reikia parengti visapusišką prekybos finansavimo strategiją, kuri padėtų skatinti MVĮ internacionalizavimą; mano, kad ES turėtų aktyviai skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad būtų plėtojama MVĮ veikla strateginiuose sektoriuose, pirmiausia didelės pridėtinės vertės gamybos veikla, kuria suteikiamas konkurencinis pranašumas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atžvilgiu ir kuriamos kokybiškos darbo vietos ES piliečiams; todėl pabrėžia, kad būtina nustatyti perspektyvias nišines rinkas ir skatinti jų plėtrą;

13.

ragina Komisiją ištirti Europos neformalių investuotojų rinką ir panašias rinkas pasaulyje, siekiant stiprinti ES neformalių investuotojų tinklo valdytojų gebėjimus ir iš jų pasimokyti; ragina bankus ir kitas finansų įstaigas MVĮ klientams teikti reguliariai atnaujinamą informaciją apie esamas finansines priemones, įskaitant MVĮ paramos tinklus ir neformalius investuotojus; taip pat ragina Komisiją teikti svarbią informaciją šioje srityje;

14.

pripažįsta, kad nacionaliniu lygmeniu jau įdiegtos tinkamos ir patikimos MVĮ paramos sistemos, suteikiančios galimybę gauti eksporto kreditus per eksporto kreditų agentūras, ir mano, kad pagrįsta ir toliau teikti šią paramą; vis dėlto laikosi nuomonės, kad vidutinės trukmės laikotarpiu reikia toliau svarstyti galimybę užtikrinti nuolatinę su eksporto kreditais susijusią ES lygmens paramą sukuriant MVĮ eksporto ir importo priemonę, kuria naudojantis MVĮ per eksporto kreditų agentūras būtų teikiama papildoma parama remiantis geriausia nacionaline patirtimi; mano, kad ši papildoma parama galėtų apimti lengvatines ir fiksuotosios palūkanų normos paskolas, trumpalaikį apyvartinį kapitalą ir refinansavimą, nuosavo kapitalo finansavimą ir verslo draudimo sprendimus;

15.

atkreipia dėmesį į reglamentavimo ir teisinius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant gerinti MVĮ galimybes naudotis įkeičiamu turtu, t. y.:

16.

pabrėžia, kad MVĮ reikia teikti finansinę ir techninę pagalbą dėmesį skirianti rinkų tyrimams, projektų ir eksporto finansavimo konsultacijoms, teisinėms konsultacijoms (pvz., apie atsakomybę ribojančias išlygas arba baudas už vėlavimą mokėti ar įsipareigojimų nevykdymą), muitų ir mokesčių prievolėms, kovai su klastojimu, taip pat įmonių pristatymui prekybos mugėse ir verslo tinklų renginiuose (pvz., ieškant platintojų trečiojoje šalyje);

17.

primygtinai pabrėžia, kad taip pat būtina stengtis panaikinti labai mažų įmonių kreditavimo trūkumą; pabrėžia, kad mažos paskolos naudingos užtikrinant galimybę steigti tokias įmones; pakartoja, kad net nišinėje rinkoje nedidelėmis tiesioginėmis užsienio investicijomis taip pat galima skatinti paprastų žmonių verslo iniciatyvas sudarant sąlygas augimui ir tvariam vystymuisi vietos lygmeniu (pvz., plėtojant amatininkystę);

18.

ragina stiprinti Europos Sąjungoje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę teikiant pradinį ir rizikos kapitalus labai mažoms įmonėms ir MVĮ ir kartu dalijantis verslo rizika; todėl pabrėžia teigiamą mikrofinansų institucijų ir socialinio verslumo fondų vaidmenį plėtojant verslo galimybes, kurias sudarant taip pat siekiama svarbių socialinių, etinių ir aplinkosaugos tikslų;

19.

ragina dėti pastangas nacionaliniu ir ES lygmenimis ir paprastinti MVĮ verslo aplinką bei aktyviai konsultuotis su ES MVĮ asociacijomis, prekybos ir pramonės rūmais ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant padėti mažinti biurokratiją ir internacionalizuoti MVĮ;

20.

primygtinai ragina valstybes nares vietos lygmeniu įsteigti bendras pagalbos įmonėms tarnybas, kurios būtų valdomos bendradarbiaujant su ES įmonėmis, kad MVĮ galėtų gauti su eksporto ir (arba) importo galimybėmis, (tarifinėmis ir netarifinėmis) prekybos kliūtimis, investicijų apsauga, ginčų sprendimą reglamentuojančiomis nuostatomis ir konkurentais susijusią informaciją, kuri būtų pateikiama jų kalba ir kuria būtų galima nedelsiant naudotis, ir įgytų žinių ir didesnį supratimą apie kultūrinę ir žmogiškąją praktiką trečiųjų šalių rinkose;

21.

ragina sukurti MVĮ ir didžiųjų Europos įmonių tinklą, kad MVĮ pasinaudotų šių įmonių patirtimi ir eksporto bei inovacijų pajėgumais;

22.

ragina Komisiją skatinti ES ir užsienio MVĮ vadovų mainus remiantis jauniems verslininkams skirtos „Erasmus“ programos, kuri šiuo metu taikoma Europos Sąjungos lygmeniu, pavyzdžiu;

23.

pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinką ir integruotis į trečiųjų šalių rinkas, būtina skatinti Europos MVĮ ir trečiųjų šalių įmonių bendradarbiavimą;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti Europos MVĮ apie prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos, ir apie MVĮ atsiveriančias tarptautines investavimo galimybes;

25.

ragina ES įmones ir eksportuotojus aktyviai naudotis prekybos apsaugos priemonėmis, pvz., teikti skundus pagal Prekybos kliūčių reglamentą arba naudotis patekimo į rinkas duomenų bazėje esančiu skundų registru, kad praneštų Komisijai apie esminius pažeidimus, atsirandančius dėl prekybos kliūčių, ir sudarytų galimybę Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės atstovais prireikus ex officio pradėti antidempingo ir kompensacinių muitų tyrimus, kad būtų sumažinta atsakomųjų veiksmų rizika;

26.

mano, kad užtikrinti veiksmingą MVĮ apsaugą nuo ES partnerių valstybių nesąžiningos prekybos praktikos yra taip pat svarbu kaip ir padėti internacionalizavimo siekiančioms MVĮ; mano, kad internacionalizavimas ir apsauga yra du skirtingi to paties globalizacijos proceso aspektai;

27.

ragina Komisiją, kad ji reformuodama ES prekybos apsaugos priemones tinkamai atsižvelgtų į geresnes MVĮ galimybes pasinaudoti antidempingo ir antisubsidijų procedūromis;

28.

ragina Komisiją rengiant tarptautinius standartus (pvz., ISO) įtraukti MVĮ, nes reglamentavimo tvarkos pakeitimai daro tiesioginę įtaką jų pelningumui; primygtinai pabrėžia, kad nepagrįstų netarifinių kliūčių šalinimas turi būti laikomas viena iš svarbiausių Komisijos prioritetinių užduočių ir kad tai turėtų būti daroma visų pirma derinant atitinkamais visuotiniais standartais pagrįstas technines taisykles;

29.

ragina Komisiją visuose daugiašaliuose ir dvišaliuose prekybos susitarimuose, pirmiausia laisvosios prekybos susitarimuose su pramoninėmis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, atsižvelgti į šias paplitusias ir nuolatines problemas, taip pat užtikrinti, kad Pasaulio prekybos organizacijoje netarifinėms kliūtims būtų skiriama bent tiek dėmesio, kiek šiuo metu skiriama tarifų šalinimui;

30.

apgailestauja, kad trūksta konkrečių priemonių, kuriomis galėtų naudotis Europos įmonės, ypač MVĮ, kad būtų galima veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais; palankiai vertina Komisijos sprendimą siūlyti persvarstyti direktyvą dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau ginti intelektinės nuosavybės teises visose atitinkamose daugiašalėse organizacijose (PPO, Pasaulio sveikatos organizacijoje ir Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje);

31.

pažymi, kad MVĮ veikia kainų svyravimai; todėl ragina Komisiją imtis aktyvių veiksmų ES lygmeniu ir tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Didžiajame dvidešimtuke, siekiant kovoti su kenksmingomis finansinėmis spekuliacijomis maisto produktų ir žaliavų kainomis;

32.

ragina Sąjungą visapusiškai išnaudoti visas su Europos kaimynystės politika susijusias investavimo galimybes ES MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms investicijoms Rytų partnerystės šalyse ir šalyse, dalyvaujančioms palaikant ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę; pažymi, kad investavimo galimybėmis šiuose regionuose turėtų būti naudojamasi tam, kad būtų iš esmės prisidedama prie atitinkamų šalių gyventojų socialinių ir ekonominių poreikių tenkinimo ir skatinamas tvarus ekonominis vystymasis, glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas ir regioninis stabilumas;

33.

mano, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų plėtoti sąsajas siekdamos toliau gerinti Sąjungos prekybinę diplomatiją visame pasaulyje;

34.

ragina ES plėtoti plataus užmojo bendrą pramonės politiką, pagrįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimu, kuri būtų finansuojama naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, pvz., projektams skirtomis obligacijomis, ir pagal kurią būtų remiama MVĮ plėtra suteikiant galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad būtų galima užtikrinti konkurencingumą svarbių pramonės ir mokslinių tyrimų sričių dalyvių atžvilgiu;

35.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/24

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 5 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją „Žmogaus teisių skatinimas, apsauga ir naudojimasis jomis internete“, kurioje pripažįstama žmogaus teisių apsaugos ir laisvo informacijos srauto internete svarba (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. rugpjūčio 10 d. JT specialiojo pranešėjo Franko La Rue pranešimus (A/HRC/17/27 ir A/66/290) dėl nuomonės ir žodžio laisvės skatinimo ir apsaugos, kuriuose atkreipiamas dėmesys į internetui, kaip bendravimo priemonei, taikomas tarptautines žmogaus teisių normas ir standartus, kuriais reglamentuojama nuomonės ir saviraiškos laisvė,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 28 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją (Nr. 7/36), kuria nustatomi specialiojo pranešėjo nuomonės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir apsaugos klausimais įgaliojimai,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. Jungtinių Tautų ataskaitą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Ginti, gerbti ir taisyti““ (kurioje atsižvelgiama į JT specialiojo įgaliotinio Johno Ruggie’o darbą),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Tarpparlamentinės sąjungos Valdančiosios tarybos priimtą rezoliuciją (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (3),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Tarybos rekomendaciją dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją „Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsauga. Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė“ (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimybės akliesiems naudotis knygomis ir kitais spaudiniais (8),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 29 d. priimtą 2012 m. bendrąjį biudžetą, ypač į raginimą sukurti Visuotinės interneto laisvės fondą (9),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. už skaitmeninę darbotvarkę atsakingos Komisijos narės pranešimą dėl strategijos „Nenutraukiama prieiga“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl atviro interneto ir tinklo neutralumo Europoje (10),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

—

atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas (12),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose (17),

—

atsižvelgdamas į savo neatidėliotinais klausimais priimtas rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl skaitmeninių laisvių,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1334/2000, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą (18),

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas 2012 m. sausio 18 d. Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 ir nustatomi eksporto apribojimai informacinėms ir ryšių technologijoms bei stebėsenos priemonės (19),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 264/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane, ir nustatomi eksporto apribojimai informacinėms ir ryšių technologijoms bei stebėsenos priemonės (20),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus atitinkamus tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 17 d. JT nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją (21),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir vykstančias derybas dėl ES prisijungimo konvencijos,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0374/2012),

A.

kadangi technologinė plėtra žmonėms visame pasaulyje sudaro galimybes naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir prisijungti prie interneto, taip skatinant revoliucinius pokyčius visuomenėje, demokratijos veikimą, valdymą, ekonomiką, verslą, žiniasklaidą, vystymąsi ir prekybą;

B.

kadangi internetas – vienas svarbiausių veiksnių suteikiant galimybes naudotis informacija, žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvėmis bei skatinant ekonominę, socialinę, politinę ir kultūrinę plėtrą;

C.

kadangi esama pasaulinio sutarimo, kuris atsispindi tarptautinėje teisėje, kad pagrindinių teisių apribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais;

D.

kadangi ES turi ginti ir skatinti žmogaus teises tiek skaitmeninėje, tiek neskaitmeninėje aplinkoje;

E.

kadangi įtrauktis, elektroninių įgūdžių skatinimas ir skaitmeninės atskirties įveikimas labai svarbūs siekiant išnaudoti dideles interneto ir IRT teikiamas galimybes;

F.

kadangi, nors IRT buvo labai svarbios priemonės socialiniams judėjimams ir protestams įvairiose šalyse organizuoti, ypač Arabų pavasariui, jos taip pat naudojamos kaip represinės priemonės informacijos ir asmenų (masinės) cenzūros, priežiūros, sekimo ir stebėjimo tikslais;

G.

kadangi IRT gali atlikti tam tikrą vaidmenį kaip teroristų organizacijoms naudinga priemonė išpuoliams rengti ir vykdyti;

H.

kadangi aplinkybės, kuriomis naudojamos technologijos, iš esmės lemia tai, kokį poveikį jos gali daryti kaip paskata teigiamam vystymuis arba, priešingai, represijoms;

I.

kadangi šie pokyčiai lemia naujas aplinkybes, prie kurių, remiantis interneto ir IRT integravimo į visus ES išorės veiksmus strategija, reikia pritaikyti esamus teisės aktus;

J.

kadangi internetas iš esmės suklestėjo ir išsivystė kaip didelės viešosios vertės platforma; kadangi, nepaisant to, piktnaudžiaujant interneto teikiamomis naujomis galimybėmis ir priemonėmis kyla ir naujų rūšių rizika bei pavojai;

K.

kadangi internetas taip pat tapo tarptautinės prekybos plėtojimo priemone, reikia būti budriems, ypač vartotojų apsaugos srityje;

L.

kadangi apribojimai turėtų būti taikomi tik tais atvejais, kai internetas naudojamas neteisėtai veiklai, pvz., neapykanto, smurto ir rasizmo kurstymui, totalitarinei propagandai, vaikų prieigai prie pornografijos ar jų seksualiniam išnaudojimui;

M.

kadangi dėl visuotinio ir beribio interneto pobūdžio reikia naujų tarptautinio bendradarbiavimo ir valdymo formų dalyvaujant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams;

N.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga užtikrina savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, užtikrina šį nuoseklumą ir bendradarbiauja šiuo tikslu“;

O.

kadangi tinklo neutralumas – svarbiausias atviro interneto principas, kuriuo užtikrinama konkurencija ir skaidrumas;

P.

kadangi skaitmeninis saugumas ir skaitmeninė laisvė – labai svarbūs aspektai, kurie negali būti pakeisti vienas kitu;

Q.

kadangi ES rodo pavyzdį skaitmeninių laisvių srityje tik tada, kai šios laisvės ginamos ES;

1.

pripažįsta, kad necenzūruota galimybė naudotis atviru internetu, mobiliaisiais telefonais ir IRT padarė didelį poveikį žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nes buvo išplėstas žodžio laisvės, galimybės gauti informacijos, teisės į privatumą ir susirinkimų laisvės taikymo mastas visame pasaulyje;

2.

pripažįsta, kad atviras internetas ir IRT atveria didžiules galimybes ir turi kuriamąjį bei skatinamąjį potencialą bendruomenių formavimuisi, pilietinei visuomenei ir pasaulio ekonominei, socialinei, mokslinei, kultūrinei ir politinei plėtrai, kuria prisidedama prie bendros žmonijos pažangos; vis dėlto suvokia, kad netinkamai naudojant IRT kyla ir naujų rūšių rizika bei pavojus;

3.

pripažįsta, kad internetas ir socialinė žiniasklaida sudaro sąlygas vyriausybėms įsitraukti į tiesioginę diplomatiją ir lengviau užmegzti asmeniškesnius žmonių tarpusavio ryšius visame pasaulyje; pabrėžia, kad atviros diskusijos apie idėjas gali padėti atsisakyti ekstremizmo ir gerinti kultūrų įsitraukimą ir supratimą;

4.

mano, kad tais atvejais, kai politiniai santykiai sustabdyti arba sudėtingi, kultūra padeda pagerinti susisiekimą ir ryšius; pripažįsta, kad laisvė ir kultūra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir kad skaitmeninė kultūrinė diplomatija Europos Sąjungai strategiškai svarbi;

5.

pripažįsta, kad svarbų vaidmenį atlieka meninė laisvė ir laisvė imituoti ir pakartotinai naudoti – tai kūrybingumo, žodžio ir idėjų laisvės pagrindas; suvokia, kad autorių teisių sistemoje svarbios išimtys ir apribojimai, ypač žurnalistikoje, cituojant, satyroje, archyvuose, bibliotekose ir užtikrinant kultūrinio paveldo prieinamumą ir galimybę juo naudotis;

6.

ragina Komisiją deramai atsižvelgti į tai, kad kai kuriose šalyse taikomos represijos prieš piliečius, pilietinės visuomenės organizacijas ir veikėjus ir jie kontroliuojami ir kad verslas kai kuriose šalyse turi vis platesnį technologinį aspektą, nes galima blokuoti turinį, stebėti ir atpažinti žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, veikėjus ir disidentus; be to, ragina Komisiją imtis veiksmų, kad nebūtų kriminalizuojama teisėta skaitmeninė išraiška internete ir priimami ribojamieji teisės aktai siekiant pagrįsti tokias priemones; todėl dar kartą patvirtina, kad tokia praktika prieštarauja Kopenhagos kriterijams;

7.

pabrėžia, jog siekiant užtikrinti žmogaus teisių gynėjų veiksmų laisvę, saugumą ir žodžio laisvę reikia, kad interneto paslaugų teikėjai, programinės įrangos kūrėjai, techninės įrangos gamintojai, socialinių tinklų paslaugų teikėjai, žiniasklaida ir kiti subjektai pripažintų įmonių socialinės atsakomybės principus ir juos taikytų;

8.

pabrėžia, kad, vadovaujant Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT, skaitmeninių laisvių skatinimas ir apsauga turėtų būti įtraukiami į visus ES išorės veiksmus, finansavimą ir pagalbos politiką bei priemones, taip pat kasmet persvarstomi siekiant užtikrinti atskaitomybę ir tęstinumą; ragina šiuo klausimu taikyti tikslingą strategiją ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti atitinkamų ES institucijų ir agentūrų horizontalų ir vidaus bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą;

9.

pritaria Komisijai dėl to, kad ji pripažįsta, jog prieiga prie interneto įeina į Kopenhagos kriterijus ir kad žodžio laisvės ribojimai, įskaitant ir internete, turėtų būti pagrįsti neatidėliotinu socialiniu poreikiu, kuris visų pirma turėtų būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui;

10.

suvokia, kad visose šalyse žmogaus teisių ir laisvių internete apsauga ir skatinimas kelia susirūpinimą, kartu pripažindamas kritinius aplinkybių, kuriomis IRT naudojamos, skirtumus, pvz., teisinės valstybės ir teisinių gynimo priemonių buvimas;

11.

ragina Komisiją pagrindžiant neišvengiamai būtinus ir proporcingus pagrindinių teisių ribojimus užtikrinti ES išorės veiksmų ir Komisijos vidaus strategijų darną, ypač kai tvirtinami tarptautinės teisės principai, pvz., principas, pagal kurį ribojimai turi būti grindžiami teisės aktais, o ne ad hoc taikomi pramonės subjektų;

12.

ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais įtraukti skaitmenines laisves ir strategiją „Nenutraukiama prieiga“ į savo svarbiausių prioritetų sąrašą;

13.

pabrėžia, kad siekiant sukurti veiksmingą ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką būtina integruoti IRT ir įveikti skaitmeninę atskirtį, suteikiant pagrindinę technologinę infrastruktūrą ir palengvinant galimybes gauti žinių ir informacijos, taip pat skatinant skaitmeninį raštingumą visame pasaulyje;

14.

mano, kad IRT – skaidrumo ir gero valdymo, raštingumo, švietimo, seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, veiksmingo rinkimų stebėjimo ir pagalbos priemonė įvykus nelaimėms, ypač atokiose vietovėse ar besivystančiose visuomenėse;

15.

pabrėžia, kad ES vystymosi ir žmogaus teisių programos turėtų būti apimti pagalbos programas skaitmeninių laisvių skatinimo klausimais, visų pirma visose nedemokratinių šalių ir šalių, kurios išgyvena atsigavimo po konflikto ar politinio perėjimo laikotarpius, visuomenėse; mano, kad ES reguliavimo ekspertai labai svarbūs siekiant mokyti partnerius ir įtraukiant pagrindines teises ir principus į naujuosius (žiniasklaidos) įstatymus ir kitus teisės aktus trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad pagalba kuriant IRT infrastruktūrą turėtų priklausyti nuo to, ar įgyvendinta ir toliau užtikrinama tvarka, kad interneto prieiga ir jame pateikiama informacija būtų atvira, ir ar, apskritai, užtikrinama skaitmeninė laisvė;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu konfliktų teritorijose plėtoti IRT siekiant skatinti kurti taiką pilietinės visuomenės lygmeniu – užtikrinti saugius ryšius šalims, taikiai sprendžiančioms konfliktus, taip aktyviai įveikiant šių teritorijų gyventojams ir organizacijoms kylančias fizines kliūtis ir dvišalių santykių riziką;

17.

tikisi, kad tinkamai naudojamos šiuolaikiškos ryšių technologijos, ypač visuomeninės žiniasklaidos priemonės, galėtų prisidėti prie tiesioginės demokratijos stiprinimo ir įtvirtinimo tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečių, kuriant visuomenines teisės aktų kūrimo platformas;

18.

pabrėžia, kad skaitmeniniu žmogaus teisių pažeidimų įrodymų rinkimu ir sklaida galima prisidėti prie pasaulinės kovos su nebaudžiamumu; mano, jog ši medžiaga turėtų būti priimtina pagal tarptautinę (baudžiamąją) teisę, kad ji galėtų būti naudojama kaip įrodymai teismo procesuose;

19.

pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad IRT gamybai naudojami retųjų žemių metalai būtų išgaunami laikantis žmogaus, darbo ir aplinkos teisių, jų gavybai nebūtų taikoma monopolinė praktika ar apribojimai prekybos galimybėms, numatyti vien politiniais motyvais; mano, kad siekiant įgyvendinti šiuos tikslus būtina laikytis daugiašalio požiūrio, kaip užtikrinti retųjų žemių metalų prieinamumą humaniškomis sąlygomis;

20.

pripažįsta, kad internetas šiandien – tai viešosios erdvės dalis, kurioje plėtojama naujų formų tarpvalstybinė prekyba ir vyksta naujoviška rinkos raida, taip pat socialinė ir kultūrinė sąveika; mano, kad, siekiant kurti ir optimizuoti Europos įmonių verslo galimybes pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje, skaitmeninė laisvė ir tarpvalstybinė prekyba turėtų būti plėtojamos tuo pačiu tempu;

21.

supranta susirūpinimą dėl to, kad kai kurie žmonės vis dažniau girdi žodžius „autorių teisės“ ir pradeda vis labiau nemėgti to, ką jie reiškia; pripažįsta svarbų vaidmenį, kuris tenka užsienio prekybos politikai formuojant autorių teisių įgyvendinimo priemones;

22.

smerkia tai, kad ES pagamintos technologijos ir sukurtos paslaugos trečiosiose šalyse kartais naudojamos pažeidžiant žmogaus teises – vykdoma informacijos cenzūra, masinis sekimas, kontrolė, piliečių ir jų veiksmų sekimas ir stebėjimas (mobiliųjų) telefonų tinkluose ir internete; ragina Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų šiai prekybai skaitmeniniais ginklais nutraukti;

23.

ragina uždrausti eksportuoti represines technologijas ir paslaugas į autoritarinio režimo šalis; mano, kad toks draudimas turėtų tapti precedentu struktūrinių ribojamųjų priemonių atveju; mano, kad vis dėlto vertėtų nurodyti, jog sprendimai dėl šių draudimų turi būti priimami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į zonų, kuriose vyksta konfliktai, ar autoritarinių režimų ypatumus;

24.

mano, kad tam tikros tikslinės trukdymo, sekimo, stebėsenos ir perimties technologijos ir paslaugos – tai vienkartinio naudojimo prekės, todėl ragina nustatyti reguliariai atnaujinamą žodžio laisvę žmogaus teisių srityje pažeidžiančių šalių, į kurias turėtų būti draudžiama eksportuoti vienkartinio naudojimo prekes, sąrašą;

25.

pabrėžia, kad būtina įgyvendinti ir stebėti ES sankcijas dėl technologijų Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vienodai jas taikytų ir būtų išlaikytos vienodos sąlygos;

26.

pabrėžia, kad Komisija turėtų turėti galimybę tikruoju laiku suteikti įmonėms, abejojančioms, ar prašyti eksporto licencijos, informaciją apie prekybos sandorių teisėtumą ar galimą žalingą poveikį; tai turėtų būti taikoma ES arba joje buveinę turinčioms bendrovėms, kurios užmezga sutartinius santykius su trečiųjų šalių vyriausybėmis siekdamos gauti veiklos licencijas ar derėtis dėl neveikimo išlygų arba pritardamos viešojo sektoriaus dalyvavimui verslo veikloje ar viešajam tinklų ir paslaugų naudojimui;

27.

pabrėžia, kaip svarbu tarptautiniuose susitarimuose dėl IRT apsaugoti vartotojų teises;

28.

primygtinai ragina Komisiją, siekiant geriau kontroliuoti IRT, produktų ir paslaugų, kuriomis siekiama blokuoti interneto svetaines, vykdyti masinį asmenų stebėjimą, atskirų asmenų sekimą ir kontrolę, įsilaužti į privačius (e. pašto) pokalbius ir filtruoti paieškų rezultatus, eksportą, vėliausiai 2013 m. pateikti pasiūlymus, kuriais iš ES buveinę turinčių bendrovių būtų reikalaujama skaidrumo bei atskaitingumo, ir atskleisti savo poveikio žmogaus teisėms vertinimo politikos priemones;

29.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl ES teisinės bazės, pagal kurią valstybių narių viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančios bendrovės privalėtų atlikti atitinkamų IRT poveikio žmogaus teisėms vertinimus, pradėdamos nuo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapo, ir užtikrinti, kad nebūtų prisidedama prie galimų žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse;

30.

mano, kad įmonės turėtų sukurti ir įgyvendinti verslo praktiką, kurią taikant būtų stebimas (taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapu) galimas naujų IRT produktų poveikis žmogaus teisėms ir užtikrinama, kad nebūtų prisidedama prie galimų žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse; ragina Komisiją suteikti ES įmonėms įvairią informaciją, kad jos galėtų užtikrinti tinkamą verslo interesų ir įmonių socialinės atsakomybės pusiausvyrą;

31.

šiuo aspektu apgailestauja, kad Europos bendrovės ir ES veikiančios tarptautinės bendrovės aktyviai veikia šalyse, kuriose vyriausybės vykdo represinę politiką prieš žmogaus teisių veikėjus ir politinius disidentus skaitmeninių teisių, interneto prieigos ir IRT srityse; primygtinai ragina Komisiją šią veiklą vykdančioms bendrovėms neleisti dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūrose ir konkursuose;

32.

ragina Komisiją teikti ES įmonėms įvairią informaciją ir gaires, remiantis J. Ruggie’o nustatytais Jungtinių Tautų principais, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į verslo interesus ir laikomasi įmonių socialinės atsakomybės principų;

33.

pabrėžia, kad būtina išanalizuoti IRT, telekomunikacijų produktų ir paslaugų technologinių standartų nustatymo visoje ES poveikį, kai tokios prekės ir paslaugos eksportuojamos į trečiąsias šalis, kuriose tokios sąvokos kaip „teisėtas informacijos perėmimas“ (angl. lawful interception) turi skirtingą reikšmę, pvz., šalyse, kuriose nesilaikoma teisinės valstybės principų;

34.

pripažįsta, kad internetas tapo viešąja erdve ir rinka, kurioje laisvas informacijos srautas ir galimybė naudotis IRT yra būtini; todėl mano, kad skaitmeninės laisvės ir laisva prekyba turi būti populiarinamos ir ginamos tuo pačiu metu siekiant skatinti ir remti laisvą keitimąsi idėjomis ir geresnes verslo galimybes ES piliečiams pasaulinėje ekonomikoje, kurioje vis daugėja skaitmeninių aspektų;

35.

mano, kad į ES laisvosios prekybos susitarimus (LPS) turėtų būti įtrauktos sąlygiškumo nuostatos, kuriomis būtų numatytos skaidrios apsaugos priemonės, išsaugotos galimybės be apribojimų naudotis internetu ir užtikrintas laisvas informacijos srautas;

36.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad įgaliojimais dėl daugiašalių ir dvišalių prekybos derybų ir pačiomis derybomis būtų veiksmingai padedama siekti Europos Sąjungai svarbių tikslų, ypač būtų skatinamos demokratijos ir teisinės valstybės vertybės, būtų užbaigta kurti tikra skaitmeninė bendroji rinka ir būtų laikomasi vystomojo bendradarbiavimo politikos;

37.

ragina ES politiškai paremti Europos bendroves, susiduriančias su reikalavimu šalinti vartotojų sukurtą turinį arba teikti asmens duomenis tokiais būdais, kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės ir apribojama laisvė užsiimti verslą;

38.

ragina ES reikalauti kuo labiau sumažinti trečiųjų šalių priimtų teisės aktų eksteritorinį poveikį internetu besinaudojantiems ES piliečiams ir įmonėms;

39.

pažymi, kad e. prekyba išsiplėtė už tradicinės prekybos reguliavimo sistemos ribų; pabrėžia, kad siekiant apsaugoti ir užtikrinti pasaulinės skaitmeninės rinkos plėtrą svarbu labiau bendradarbiauti tarptautiniu Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) lygmeniu; ragina Pasaulio prekybos organizacijoje persvarstyti ir atnaujinti Informacinių technologijų susitarimą (ITS) ir ragina ES ištirti galimybes sudaryti Tarptautinį skaitmeninės ekonomikos susitarimą (TSES);

40.

ragina Komisiją būsimuose prekybos susitarimuose autorių teisių įgyvendinimo neperduoti ūkio subjektams ir taip pat užtikrinti, kad veiksmų, kuriais apribojama teisės aktais reglamentuota interneto laisvė, būtų galima imtis tik laikantis teisinės valstybės principų ir tik teismo nurodymu;

41.

mano, kad ES įmonių ir interneto vartotojų galimybės patekti į (skaitmenines) rinkas ribojimas taikant masinę cenzūrą trečiosiose šalyse – tai protekcionistinės priemonės ir kliūtys prekybai; ragina Komisiją pateikti strategiją, kaip pasipriešinti trečiųjų šalių taikomoms priemonėms, kuriomis ribojama ES įmonių prieiga prie jų interneto rinkų;

42.

ragina ES stengtis užtikrinti, kad internetas ir IRT būtų reguliuojami pagrįstai ir tinkamai ir tik tais atvejais, kai ES mano, jog tai reikalinga;

43.

ragina į Vasenaro susitarimą įtraukti tikslines represines technologijas;

44.

ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą politinėmis priemonėmis paremti ES bendroves, veikiančias trečiosiose šalyse, kuriose jų prašoma šalinti vartotojų sukurtą turinį, apriboti laisvę teikti paslaugas arba teikti asmens duomenis tokiais būdais, kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninės įmonės dažnai veikia nepaisydamos valstybės sienų ir kad trečiųjų šalių teisės aktai gali daryti neigiamą poveikį Europos naudotojams ir vartotojams; taigi taip pat ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti kuo mažesnį trečiosios šalies priimtų teisės aktų poveikį ES veikiantiems fiziniams ar juridiniams asmenims;

45.

pažymi, kad didesniu valstybės dalyvavimu ir reguliavimu varžomas atviras ir neribotas interneto pobūdis, taip apribojant aktyvesnės elektroninės prekybos galimybes ir suvaržant ES bendroves, veikiančias skaitmeninėje ekonomikoje; mano, kad požiūris, pagrįstas daugelio suinteresuotų šalių dalyvavimu, – geriausias būdas siekiant užtikrinti viešųjų ir privačiųjų interesų pusiausvyrą internete ir pasaulinėje rinkoje; ragina imtis tarptautinių veiksmų siekiant sukurti būtiną infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos skaitmeninės ekonomikos vystymuisi, įskaitant liberalius reguliavimo režimus, ir ragina besivystančias šalis siekti didesnės abipusės naudos laikantis „prekybos siekiant pokyčių“ principo;

46.

laikosi nuomonės, kad ES įmonių prieigos prie skaitmeninių rinkų ir interneto vartotojų apribojimas, panaudojant, be kita ko, masinės valstybinės cenzūros arba patekimo į rinką ribojimo priemones, taikomas ES paslaugų internetu teikėjams trečiosiose šalyse, – tai kliūtis prekybai; ragina Komisiją ir Tarybą į visus būsimus prekybos susitarimus, ypač tuos, kuriuose numatytos nuostatos, susijusios su internetu teikiamomis paslaugomis ir internetinėmis naudotojų bendruomenėmis, kurios dalijasi turiniu, įtraukti apsaugos priemonę siekiant užtikrinti, kad trečiosios šalys nereikalautų, jog ES IRT bendrovės ribotų prieigą prie interneto svetainių, šalintų naudotojų sukurtą turinį arba teiktų asmens duomenis, pvz., asmeninius IP adresus, tokiais būdais, kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės ir laisvės; be to, ragina Tarybą ir Komisiją parengti strategiją, kaip pasipriešinti trečiųjų šalių taikomoms priemonėms, kuriomis ribojama ES bendrovių prieiga prie pasaulinių interneto rinkų;

47.

primygtinai ragina Komisiją pateikti naują reguliavimo akto projektą dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto, kuriuo būtų sprendžiama galbūt žalingo IRT produktų ir paslaugų eksporto į trečiąsias šalis problema ir Komisijai būtų numatytas koordinavimo ir stebėsenos funkcijos;

48.

mano, kad skaidrus ir bendradarbiavimu grindžiamas sprendimų priėmimas labai svarbus siekiant užtikrinti, kad internatas būtų atviras ir bendras; mano, kad bet kokios diskusijos dėl interneto reguliavimo turėtų būti atviros ir į jas turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, ypač dirbantys pagrindinių teisių gynimo srityje ir kasdieniai interneto naudotojai; mano, kad ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens rengiant pamatines skaitmeninės laisvės taisykles ir elgesio kibernetinėje erdvėje normas, įskaitant ginčų sprendimo mechanizmus, taip pat atsižvelgiant į jurisdikcijų koliziją;

49.

pažymi, kad interneto struktūra šiuo metu yra gana nereguliuojama ir valdoma pagal daugiašalį modelį; pabrėžia, jog ES privalo užtikrinti, kad daugiašalis modelis būtų įtraukus ir kad kelios didelės įmonės ir valstybės veikėjai neturėtų viršenybės prieš mažas įmones, pilietinės visuomenės veikėjus ir naudotojus;

50.

mano, kad vyriausybių ir privačių subjektų bendradarbiavimas IRT klausimais neturėtų būti grindžiamas interneto paslaugų teikėjams nustatomais tiesioginiais ir netiesioginiais įpareigojimais perimti teisėsaugos vaidmenį – kontroliuoti ir reguliuoti internetą;

51.

pabrėžia, kad svarbu parengti bendrą ES strategiją dėl interneto valdymo, taip pat dėl klausimų, susijusių su telekomunikacijų reguliavimu, primindamas, kad šiam sektoriui tarptautiniu lygmeniu vadovauja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, kurioje kiekviena ES valstybė narė turi po vieną balsą;

52.

yra susirūpinęs dėl vyriausybių ir verslo koalicijų pasiūlymų, kuriais siekiama interneto ir telekomunikacijų veiklai nustatyti reguliavimo priežiūrą ir griežtesnę valstybinę bei privačią kontrolę;

53.

ragina ES spręsti trečiųjų šalių teisės aktų, būtent Jungtinių Valstijų intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių įstatymų, eksteritorinio poveikio – poveikio ES piliečiams, vartotojams ir įmonėms – klausimą ir šiam poveikiui pasipriešinti, šiuo požiūriu ragina Komisiją greitai pateikti ES masto nuotolinio kompiuterinių išteklių valdymo strategiją, kaip pabrėžiama Europos skaitmeninėje darbotvarkėje;

54.

primena, kad internetas, duomenų jungtis bei saugojimas ir IRT – tai esminės ES ypatingos svarbos infrastruktūros dalys;

55.

apgailestauja, kad ES daugėja raginimų suteikti daugiau teisių blokuoti interneto svetaines, nes tai visada turėtų būti paskutinė priemonė;

56.

tvirtai remia interneto neutralumo principą, pagal kurį interneto paslaugų teikėjai kainodara ir kitomis priemonėmis neblokuotų, nediskriminuotų, nemažintų ar nepanaikintų bet kurio asmens galimybių naudotis paslaugomis, kai jis siekia sužinoti, naudoti, siųsti, paskelbti, gauti ar siūlyti bet kokį savo pasirinktą turinį, programą ar paslaugą nepriklausomai nuo šaltinio ar gavėjo adreso;

57.

mano, kad būtinas glaudesnis bendradarbiavimas pasaulio mastu siekiant išlaikyti ir atnaujinti intelektinės nuosavybės teises ateityje, nes tai itin svarbu norint užtikrinti inovacijas, užimtumą ir atvirą pasaulinę prekybą;

58.

ragina valstybes nares ir Komisiją taip plėtoti intelektinės nuosavybės teisių politiką, kad norintys kurti savo pačių turinį ir juo dalytis neturėdami intelektinės nuosavybės teisių galėtų tai daryti ir toliau;

59.

ragina Komisiją pasiūlyti naują internetu vykdomos tarpvalstybinės prekybos reguliavimo sistemą, įvertinti ir persvarstyti Informacinės visuomenės direktyvą 2001/29/EB siekiant užtikrinti ES autorių teisių nuspėjamumą ir lankstumą ir persvarstyti Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvą, kuria būtų suderintas autorių teisių reformos ir apsaugos poreikis su būtinybe apsaugoti pagrindines teises skaitmeninėje erdvėje ir išsaugoti atvirą internetą ir kuri būtų pagrindas intelektinės nuosavybės teisių nuostatoms ir įsipareigojimams rengiant būsimus laisvosios prekybos susitarimus;

60.

pripažįsta, kad žmogaus teisės turi būti taip pat ginamos ir skaitmeninėje erdvėje, ir mano, kad IRT turėtų būti įtrauktos į visas ES programas, ypač į Europos kaimynystės politiką ir strateginės partnerystės susitarimus, siekiant pažangos šioje srityje;

61.

ragina ES pripažinti skaitmenines laisves kaip pagrindines teises ir kaip būtiną sąlygą norint naudotis tokiomis visuotinėmis žmogaus teisėmis, kaip teisė į privatų gyvenimą, žodžio laisvė, susirinkimų laisvė ir galimybė gauti informacijos, ir užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenės gyvenime;

62.

ragina Komisiją ir Tarybą remti ir mokyti žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir nepriklausomus žurnalistus naudoti IRT savo veikloje ir suteikti jiems galių bei ginti atitinkamas pagrindines teises – teisę į privatų gyvenimą, žodžio laisvę, susirinkimų laisvę ir internetinių asociacijų laisvę;

63.

prašo valstybes nares viešosios tvarkos išimtimi nesinaudoti kaip ribojamąja priemone pilietinės visuomenės organizacijų pagrindinėms teisėms – susirinkimų teisei ir teisei rengti demonstracijas – riboti ir primena, kad bet kuri tokio pobūdžio išimtis turėtų būti pagrįsta ir proporcinga;

64.

ragina kartu su pagalbos programomis teikti politinę ir diplomatinę paramą ginant skaitmenines laisves šalyse, kurios gauna ES pagalbą;

65.

mano, kad į skaitmeninių laisvių ribojimą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama ES palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, o iš ES paramą ir pagalbą gaunančių šalių, išskyrus šalis, kuriose vyksta dideli konfliktai ir nelaimės arba kurios dar tik atkuriamos po konfliktų ir nelaimių, turėtų būtų taip reikalaujama naudoti IRT, kad būtų padidintas skaidrumas ir atskaitomybė;

66.

primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją įtraukti sąlygiškumo nuostatas, kuriomis įpareigojama garantuoti neribotą prieigą prie interneto ir skaitmenines laisves ir jų laikytis, į stojimo derybas ir derybas dėl bendrųjų susitarimų su trečiosiomis šalimis, dialogus dėl žmogaus teisių, derybas dėl prekybos ir visų formų bendravimą, susijusį su žmogaus teisėmis;

67.

ragina Komisiją ir Tarybą skatinti ir išlaikyti aukštus skaitmeninės laisvės standartus ES, visų pirma kodifikuojant tinklo neutralumo principą atitinkamame reglamente, siekiant sustiprinti Sąjungos patikimumą skatinant ir ginant skaitmenines teises visame pasaulyje;

68.

mano, kad būtina sukurti ES prekybos, saugumo ir užsienio politikos sričių sąveiką ir suderinti vertybes ir interesus, jei Sąjunga siekia visapusiškai pasinaudoti savo ekonomine galia ir veikti kaip pasaulinio masto veikėja ginant skaitmenines laisves;

69.

mano, kad siekiant parengti ir įvykdyti skaitmeninės laisvės strategiją būtina koordinuoti veiksmus ir imtis bendrų diplomatinių iniciatyvų su kitomis EBPO šalimis – tada veiksmai bus efektyvūs ir greitai įgyvendinami;

70.

ragina Komisiją ir Tarybą ES užsienio politikoje kuo greičiau patvirtinti skaitmeninės laisvės strategiją;

71.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir EIVT.

23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/34

—

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimą 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą (1),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (COM(2011)0215),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (COM(2011)0216),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo nuomonę 1/09 (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7–0009/2012),

A.

kadangi veiksminga Europos patentų sistema yra būtina sąlyga siekiant skatinti ekonomikos augimą diegiant inovacijas ir padėti Europos verslui, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), veikti ekonomikos krizės ir pasaulinės konkurencijos sąlygomis;

B.

kadangi pagal Tarybos sprendimą 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Danijai, Vokietijai, Estijai, Airijai, Graikijai, Prancūzijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Vengrijai, Maltai, Nyderlandams, Austrijai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovėnijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei leista pradėti tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje kuriant bendrą patentinę apsaugą ir taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas;

C.

kadangi 2011 m. balandžio 13 d. remdamasi Tarybos sprendimu, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti, Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą ir pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą;

D.

kadangi 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismas pateikė savo nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos ir Bendrijos patentų teismo nurodydamas jo nesuderinamumą su Sąjungos teise;

E.

kadangi veiksminga bendra patentų apsauga gali būti užtikrinta tik sukūrus veikiančią ginčų dėl patentų nagrinėjimo sistemą;

F.

kadangi Teisingumo Teismui pateikus nuomonę glaudžiau bendradarbiaujančios valstybės narės sudarydamos tarptautinį susitarimą pradėjo kurti Bendrą ginčų dėl patentų nagrinėjimo teismą;

G.

kadangi paprasti tarptautiniai susitarimai iš esmės skiriasi nuo Europos Sąjungos steigimo sutarčių – pastarosiomis įsteigta nauja teisinė tvarka, turinti savo institucijas, kurios naudai valstybės vis platesnėse srityse apribojo savo suverenias teises ir kurios subjektai yra ne tik valstybės narės, bet ir jų nacionaliniai subjektai, šią teisinę tvarką palaiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir valstybių narių bendrieji teismai ir tribunolai;

H.

kadangi Bendras patentų teismas turi visapusiškai gerbti ir taikyti Sąjungos teisę ir bendradarbiauti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, kaip tai daroma nacionalinių teismų atveju;

I.

kadangi Bendras patentų teismas turėtų remtis Teisingumo Teismo praktika pagal SESV 267 straipsnį ir prašyti priimti prejudicinius sprendimus;

J.

kadangi, remiantis SESV 258, 259 ir 260 straipsniais, turėtų būti užtikrinta Sąjungos teisės viršenybė ir tinkamas taikymas;

K.

kadangi Bendras patentų teismas turėtų būti susitariančiųjų valstybių narių teismų sistemos dalis ir turėti išskirtinę kompetenciją bendro galiojimo Europos patentų ir vienai ar daugiau susitariančiųjų valstybių narių išduotų Europos patentų srityje;

L.

kadangi veiksmingai teismų sistemai reikalinga decentralizuota pirmoji instancija;

M.

kadangi ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumas priklauso nuo teisėjų darbo kokybės ir patirties;

N.

kadangi turėtų egzistuoti vienas procedūrinių taisyklių, taikomų visuose teismo skyrių ir instancijų teismo procesuose, rinkinys;

O.

kadangi Bendras patentų teismas turėtų siekti priimti aukštos kokybės sprendimus be bereikalingo procedūrų vėlavimo ir visų pirma turėtų padėti MVĮ apsaugoti savo teises, apsiginti nuo nepagrįstų ieškinių arba išvengti patentų, kuriuos reikėtų atšaukti, galiojimo;

1.

ragina sukurti suvienodintą ginčų dėl patentų nagrinėjimo sistemą, nes suskaidyta patentų rinka ir teisės aktų vykdymo skirtumai trukdo naujovėms ir pažangai vidaus rinkoje, apsunkina naudojimąsi patentų sistema, reikalauja daug sąnaudų ir trukdo veiksmingai ginti patentų teises, ypač MVĮ;

2.

ragina valstybes nares baigti derybas ir nedelsiant ratifikuoti šių valstybių narių (toliau – susitariančiosios valstybės narės) tarptautinį susitarimą (toliau – susitarimas), pagal kurį sukuriamas Bendras patentų teismas (toliau – Teismas) ir ragina Ispaniją ir Italiją apsvarstyti galimybę prisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros;

3.

tvirtina, kad Teisingumo Teismas, kaip Sąjungos teisės sergėtojas, turi užtikrinti Sąjungos teisės sistemos vienodumą ir, atsižvelgiant į tai, Europos teisės viršenybę;

4.

mano, kad valstybės narės, kuriuos dar nenusprendė prisidėti prie tvirtesnio bendradarbiavimo kuriant bendrą patentinę apsaugą, gali dalyvauti suvienodintoje ginčų dėl patentų nagrinėjimo sistemoje sprendžiant klausimus dėl Europos patentų, galiojančių jų teritorijose;

5.

pabrėžia, kad Bendro patentų teismo prioritetas turėtų būti teisinio tikrumo stiprinimas ir patentų galiojimo gerinimas siekiant tinkamos teisių turėtojų ir atitinkamų šalių interesų pusiausvyros;

6.

pabrėžia būtinybę įdiegti ekonomišką teisminių ginčų sistemą, kuri būtų finansuoja taip, kad visiems patentų savininkams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pavieniams asmenims ir ne pelno organizacijoms, būtų užtikrinama galimybė kreiptis į teismą;

7.

pripažįsta, kad nuoseklios ginčų dėl patentų nagrinėjimo sistemos sukūrimą valstybėse narėse, dalyvaujančiose sustiprintame bendradarbiavime, turėtų papildyti susitarimas;

8.

todėl pabrėžia, kad:

9.

palankiai vertina tarpininkavimo ir arbitražo centro įsteigimą vadovaujantis susitarimu;

10.

laikosi nuomonės, kad veiksminga teismų ir ginčų nagrinėjimo sistema turi būti decentralizuota ir mano, kad:

11.

pabrėžia, kad ginčų nagrinėjimo sistemos veiksmingumas visų pirma priklauso nuo teisėjų darbo kokybės ir patirties;

12.

tuo tikslu:

13.

atsižvelgdamas į procedūrinius klausimus mano, kad:

14.

pabrėžia, kad:

15.

mano, kad Teismas savo sprendimus turėtų grįsti Sąjungos teise, susitarimu, Europos patento konvencija ir nacionaliniais teisės aktais, kurie buvo priimti laikantis Europos patento konvencijos nuostatų, tarptautinių susitarimų, taikomų patentams ir privalomų visoms susitariančiosioms valstybėms narėms, nuostatomis ir susitariančiųjų valstybių narių nacionaline teise atsižvelgiant į taikytiną Sąjungos teisę;

16.

pabrėžia, kad bendro galiojimo Europos patentas turėtų suteikti jo savininkui teisę užkirsti kelią tiesioginiam ar netiesioginiam trečiosios šalies išradimo naudojimui be savininko sutikimo susitariančiųjų valstybių narių teritorijose, kad savininkui turėtų būti suteikta teisė į žalos atlyginimą neteisėto išradimo naudojimo atveju ir teisė susigrąžinti pelną, kurį prarado dėl pažeidimo, ir kitus nuostolius, susigrąžinti atitinamą licencijos mokestį arba pelną, gautą neteisėtai naudojant išradimą;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/38

—

atsižvelgdamas į SESV 168 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į baltąją knygą „Kartu sveikatos labui. 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (COM(2007)0630),

—

atsižvelgdamas į Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti (COM(2007)0279),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos pranešimą dėl moterų sveikatos būklės Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl nuotolinės medicinos naudos pacientams, sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenei (COM(2008)0689),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą“ (COM(2009)0180),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (COM(2009)0291),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą „Moterų informavimas apie tabako žalą. Kova su tabako pramonės rinkodaros metodais PSO Europos regione“ (PSO, 2010 m.),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą „2012 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą: pagrindinės prielaidos ir prognozavimo rengimo metodika“ (European Economy 4/11. Komisija, 2011 m.),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 940/2011/ES dėl Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012 m.) (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl novatoriškų kovos su lėtinėmis ligomis metodų visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Tarybai pirmininkavusios Belgijos ataskaitą dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 19–20 d. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo dėl lėtinių neužkrečiamųjų ligų išvadas,

—

atsižvelgdamas į bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (COM(2011)0808),

—

atsižvelgdamas į Eurostato ataskaitą „2012 m. statistinis ES vaizdas. Vyresnių žmonių aktyvumas ir kartų solidarumas“,

—

atsižvelgdamas į Eurobarometro ataskaitą „Aktyvus senėjimas“ (2012 m.),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginio įgyvendinimo plano pažanga“ (COM(2012)0083),

—

atsižvelgdamas į Baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012)0055),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl krūties vėžio susirgimų išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo: europinis antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencijos lygmuo (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl veiksmų sprendžiant širdies ir kraujagyslių ligų problemą (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl psichikos sveikatos (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 12 d. rezoliuciją dėl bendro mokslinių tyrimų, skirtų kovai su degeneracinėmis nervų ligomis, visų pirma su Alzheimerio liga, programavimo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“ (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėties (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pozicijos ir įsipareigojimų, pateiktą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl kovos su diabeto epidemija ES (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (18),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0340/2012),

A.

kadangi Europos Sąjunga skatina žmogaus orumą, pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę į ligų prevenciją ir medicinos pagalbą, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, kad valstybės narės atsako už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą, valdymą ir teikimą, įskaitant išteklių paskirstymą. Labai svarbu, kad pagyvenę žmonės turėtų teisę gyventi oriai ir savarankiškai bei dalyvauti socialinėje ir kultūrinėje veikloje;

B.

kadangi gyventojų senėjimas yra viena pagrindinių problemų Europoje; kadangi ES gyvena daugiau kaip 87 mln. (17,4 proc. visų gyventojų) vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių, ir, remiantis prognozėmis, 2060 m. tokių žmonių bus daugiau kaip 150 mln. (apie 30 proc. visų gyventojų);

C.

kadangi, nepaisant to, kad pramoninėse šalyse labai pailgėjo tikėtina gyvenimo trukmė ir nuolat gerėja gyvenimo lygis, todėl šiandien pagyvenę žmonės gali būti daug aktyvesni nei ankstesniais dešimtmečiais, neigiami stereotipai ir išankstinis nusistatymas pagyvenusių žmonių atžvilgiu tebėra didelės jų socialinės įtraukties kliūtys, dėl kurių jie patiria socialinę atskirtį ir kurios daro tiesioginį poveikį jų gyvenimo kokybei ir psichikos sveikatai;

D.

kadangi moterų vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė negu vyrų (moterų – 82,4 metų, o vyrų – 76,4 metų); kadangi sveiko gyvenimo trukmės skirtumas sumažėjo, nes vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekia 61,7 metų, o moterų – 62,6 metų;

E.

kadangi 55–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis 2010 m. buvo 38,6 proc., o tokio paties amžiaus vyrų – 54,5 proc.; kadangi remiantis ES tikslais iki 2020 m. turi dirbti 75 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų;

F.

kadangi moterų darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų (ES vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra 17,5 proc.); kadangi 55–64 metų amžiaus vyrų ir moterų darbo užmokestis kai kuriose valstybėse narėse skiriasi daugiau kaip 30 proc., o 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrų ir moterų – iki 48 proc.; kadangi dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo moterys dažnai gauna atitinkamai mažesnes pensijas ir atsiduria žemiau skurdo ribos;

G.

kadangi moterys, siekdamos suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą, dažnai renkasi darbą pagal lankstų grafiką, darbą namuose, ne visą darbo laiką, laikiną ar netipišką darbą, kuris kenkia tolesnei jų karjerai ir daro didelį poveikį mokamų pensijų draudimo įmokų sumai, todėl moterys tampa ypač pažeidžiamos, nes patiria nestabilumą ir skurdą;

H.

kadangi vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų karta, dažnai vadinama daugybės pareigų suvaržyta karta (angl. sandwich generation) arba dirbančiomis dukterimis bei motinomis, paprastai turi mažiau galimybių rūpintis savo sveikata, nes dažnai prižiūri savo tėvus ir anūkus;

I.

kadangi Europoje 23,9 proc. 50–64 metų amžiaus gyventojų, o iš jų 25,9 proc. moterų ir 21,7 proc. vyrų, gresia skurdas; kadangi kai kuriose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia 39–49 proc., o vienoje ES šalyje – net 51 proc.;

J.

kadangi išsiskyrusios, apsigyvenusios skyrium arba tapusios našlėmis 75,8 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus moterų gyvena vienos ir kadangi vidutiniškai trys iš dešimties Europos Sąjungos namų ūkių yra vieno asmens namų ūkiai, daugumą iš jų sudaro vienos gyvenančios, pirmiausia pagyvenusios moterys, ir ši procentinė dalis didėja; kadangi daugumoje valstybių narių vieno asmens arba tik iš vieno atlyginimo gyvenantys namų ūkiai apmokestinimo, socialinės apsaugos, aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros, draudimo ir pensijų srityse ir absoliučiu, ir lyginamuoju požiūriais vertinami nepalankiai; kadangi įgyvendinant valstybės politiką žmonėms neturėtų būti sudaromos nepalankios sąlygos dėl to, kad jie savanoriškai ar ne savo noru gyvena vieni;

K.

kadangi 2009 m. didelį materialinį nepriteklių patiriančių vyresnių nei 65 metų amžiaus moterų buvo 7,6 proc., o tos pačios amžiaus grupės vyrų 5,5 proc.;

L.

kadangi pagyvenusios moterys kaip nepalankioje padėtyje esanti grupė dažnai patiria daugialypę diskriminaciją (pvz., dėl amžiaus, lyties ar etninės kilmės); kadangi pagyvenusios moterys, kurios dažnai gyvena prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir susiduria su įvairiais sunkumais, turėtų naudos iš socialinės apsaugos priemonių ir galimybės naudotis nacionalinėmis sveikatos priežiūros sistemomis;

M.

kadangi kaimo vietovėse sunkiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas negu miestuose ir kadangi tose vietovėse trūksta sveikatos priežiūros specialistų bei ligoninių, taip pat ir teikiančių skubią medicininę pagalbą;

N.

kadangi dažnai pagyvenusių moterų, ypač vienišų pagyvenusių moterų, ekonominė ir socialinė padėtis yra sudėtinga ir tai daro neigiamą poveikį šių moterų gyvenimo kokybei ir fizinės bei psichikos sveikatos būklei;

O.

kadangi siekiant tinkamai atsižvelgti į pagyvenusių moterų poreikius reikia geresnio supratimo apie ligas, kuriomis jos serga;

P.

kadangi dėl šių veiksnių, įskaitant vienišumą, mažėja pagyvenusių moterų gebėjimas kurti ir (arba) išlaikyti socialinius tinklus, taigi, ir gyventi aktyvų gyvenimą;

Q.

kadangi dėl ilgesnės tikėtinos gyvenimo trukmės ir nevienodo vyrų ir moterų sergamumo tam tikromis ligomis moterys dažniau suserga lėtinėmis ir negalią sukeliančiomis ligomis ir dėl to pablogėja jų gyvenimo kokybė;

R.

kadangi daugelis ligų vyrus ir moteris veikia skirtingai dažnumo, progresavimo ir padarinių požiūriu;

S.

kadangi, remiantis naujausiais turimais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl. IARC) duomenimis, dažniausiai moterims diagnozuojami šie vėžiniai susirgimai: krūties vėžys (29,7 proc.), tiesiosios žarnos vėžys (13,5 proc.) ir plaučių vėžys (7,4 proc.);

T.

kadangi kiekvienais metais valstybėse narėse nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau kaip 2 mln. žmonių, t. y., 42 proc. visų mirusiųjų ES, ir šios ligos yra 45 proc. moterų ir 38 proc. vyrų mirties priežastis;

U.

kadangi diabetas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių neužkrečiamųjų ligų, kuria serga 33 mln. ES piliečių, o iki 2030 m. jų skaičius gali išaugti iki 38 mln.; kadangi 2010 m. diabetu sirgo apie 9 proc. suaugusių (20–79 metų amžiaus) ES gyventojų;

V.

kadangi amžius yra degeneracinių nervų ligų, pvz., Alzheimerio (labiausiai paplitusios demencijos atmainos), vystymosi rizikos veiksnys; kadangi degeneracinėmis nervų ligomis dažniau suserga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės (vidutiniškai 1 iš 20 vyresnių nei 65 metų, 1 iš 5 vyresnių nei 80 metų ir 1 iš 3 vyresnių nei 90 metų); kadangi daugiau negu 7,3 mln. asmenų Europoje serga demencija; kadangi tyrimų rezultatai rodo, kad Alzheimerio liga suserga 81,7 proc. vyresnių nei 90 metų moterų ir 24 proc. tokio pat amžiaus vyrų; kadangi dėl degeneracinių nervų ligų, pvz., demencijos, stigmatizavimu ir informuotumo apie jas trūkumo vėluojama pateikti diagnozę ir todėl gydymo rezultatai būna prasti;

W.

kadangi dažniausiai demencija serga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, ja šioje amžiaus grupėje suserga maždaug kas dvidešimtas žmogus, vyresnių nei 80 metų amžiaus žmonių grupėje – kas penktas, o vyresnių nei 90 metų amžiaus grupėje – kas trečias; kadangi ja apskritai dažniau serga pagyvenusios moterys nei pagyvenę vyrai;

X.

kadangi moterys labiau rizikuoja susirgti kaulų ir sąnarių ligomis (pv., osteoartritu, reumatiniu artritu, osteoporoze ir trapių kaulų liga); kadangi osteoporozė yra apie 75 proc. moterų dubens kaulų lūžių priežastis;

Y.

kadangi pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, nutukimo ir obstrukcinių lėtinių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, fizinis neaktyvumas, netinkama mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ir aplinkos tarša;

Z.

kadangi depresija ir nerimas yra sunkios psichikos ligos, dažniau užklumpančios moteris negu vyrus, ir, PSO duomenimis, jomis Europoje serga 2–15 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių;

AA.

kadangi dėl klausos ir akių sutrikimų taip pat labai didėja metų, pragyventų turint funkcinių sutrikimų, skaičius; laiku ir tinkamai atlikus diagnozę, kokybiškai gydant ir turint galimybes naudotis kokybiška medicinos įranga galima užkirsti kelią funkcijų prastėjimui arba jas iš dalies atkurti;

AB.

kadangi didžiąją dalį 6 00  000 išsėtine skleroze sergančių europiečių sudaro moterys ir kadangi tai yra labiausiai paplitusi neurovegetacinė patologija bei viena pagrindinių pagyvenusių moterų netrauminio neįgalumo priežasčių;

AC.

kadangi būtina užtikrinti vienodas galimybes vyrams ir moterims pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis ir geresnę sveikatos paslaugų kokybę ir didesnį dėmesį skirti ypatingoms aplinkybėms, kuriomis kaimo regionuose gyvena moterys, dažnai vienos; laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalies;

AD.

kadangi dėl pagyvenusių moterų ekonominių sąlygų (lyčių nelygybės, susijusios su darbo užmokesčiais, pensijomis ir kitomis pajamomis) jos tampa ypač pažeidžiamomis, nes patiria nestabilumą bei skurdą, ir turi mažiau lėšų būtinai sveikatos priežiūrai ir būtinam medicininiam gydymuisi;

AE.

kadangi nuotolinė medicina gali pagerinti galimybes gauti sunkiai pasiekiamose teritorijose neprieinamas medicinos paslaugas ir geriau užtikrinti, kad specialistų medicininės priežiūros kokybė ir periodiškumas atitiktų pagyvenusių žmonių sveikatos būklę;

AF.

kadangi investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas labai svarbios siekiant išsaugoti aukštą gyvenimo lygį ir taip spręsti didįjį senėjimo uždavinį;

AG.

kadangi dėl ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos gerėja vyrų ir moterų fizinė ir psichinė sveikata, todėl galima pratęsti vidutinę sveiko gyvenimo trukmę ir sumažinti išlaidas sveikatos paslaugoms bei užtikrinti ilgalaikį tvarumą;

AH.

kadangi sveikatos priežiūros srityje pirmenybę reikėtų teikti prevencinėms priemonėms, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms;

AI.

kadangi žinios apie sveikatą yra būtinos tam, kad piliečiai galėtų geriau orientuotis sudėtingose sveikatos priežiūros sistemose ir geriau suprastų savo vaidmenį siekiant išvengti su amžiumi susijusių ligų;

AJ.

kadangi šiuo metu vyrų ir moterų sergamumas tam tikroms ligoms ir jautrumas vaistams ištirtas nepakankamai, nes klinikiniai tyrimai dažniausiai atliekami tiriant jaunesniojo amžiaus vyrus;

AK.

kadangi, IARC duomenimis, atliekant daugiau nei 70 proc. moterų mamografinius tyrimus galima 20–30 proc. sumažinti vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų mirtingumą nuo krūties vėžio;

AL.

kadangi moterys dažniau vartoja vaistus ir augalines gydymo priemones, todėl, siekiant sumažinti jų sąveikos pavojų, reikia geriau ištirti jų poveikį;

AM.

kadangi per gyvenimą moterys patiria daug hormoninių pokyčių ir vartoja specifinius su vaisingu laikotarpiu bei menopauze susijusius vaistus;

AN.

kadangi 9 proc. moterų ir 5 proc. vyrų dažnai vartoja antidepresantus;

AO.

kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 4–6 proc. pagyvenusių žmonių namuose yra patyrę įvairų netinkamą elgesį – fizinę, seksualinę ar psichologinę prievartą, finansinį išnaudojimą, nesirūpinimą ar nepriežiūrą;

1.

pripažįsta, kad, nors moterys gyvena ilgiau nei vyrai, jos ne ilgiau išgyvena būdamos geros sveikatos, t. y. be didesnių veiklos apribojimų ar negalios (moterys – 62,6 meto, vyrai – 61,7 meto);

2.

pažymi, kad pagyvenusioms moterims reikia pakankamai galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir pagalbos namuose, kad jos galėtų gyventi lygiateisį ir nepriklausomą gyvenimą;

3.

ragina Komisiją paskelbti naują moterų sveikatos ataskaitą, ypač daug dėmesio skiriant 65 metų ir vyresnio amžiaus grupei bei su aktyviu senėjimu susijusiems rodikliams;

4.

laikosi nuomonės, kad politika, padedanti suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą ir skatinanti socialinį dalyvavimą, padeda moterims sėkmingiau spręsti aktyvaus ir sveiko senėjimo uždavinius, todėl ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų veikiant šia kryptimi;

5.

ragina valstybes nares skatinti visapusę pagyvenusių moterų integraciją, didesnį įtraukimą į socialinį gyvenimą ir aktyvesnį dalyvavimą jame;

6.

pabrėžia pagyvenusiems asmenims skirtų kultūros ir profesinio mokymo paslaugų pasiūlos svarbą;

7.

ragina imtis konkrečių ir veiksmingų priemonių pagyvenusių moterų dažnai patiriamai daugialypei diskriminacijai naikinti, pvz., priimti vienodo požiūrio direktyvą;

8.

remia iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti pagyvenusių asmenų ligų prevenciją, gerinti sveikatą ir padėti išsaugoti jų savarankiškumą;

9.

prašo Komisijos ir Tarybos paskelbti pranešimą apie tai, kokių veiksmų valstybės narės imasi siekdamos paremti aktyvų senėjimą, ir apie jų poveikį, siekiant nustatyti geriausią patirtį ir įvertinti, kokius Europos lygmens veiksmus reikėtų įgyvendinti ateityje;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares formuoti palankesnį požiūrį į senėjimą ir didinti ES piliečių informuotumą senėjimo ir tikrojo jo poveikio klausimais – tai viena iš pagrindinių 2012-ųjų kaip aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų minčių;

11.

mano, kad formuojant pažangią senėjimo politiką būtų galima laikytis viso gyvenimo perspektyvos principo, pagal kurį atsižvelgiama į senėjimo ir lyčių sąveiką;

12.

pažymi, kad viešosios išlaidos sveikatos srityje sudaro 7,8 proc. ES BVP, ir apskaičiuota, kad dėl gyventojų senėjimo iki 2060 m. išlaidos ilgalaikės ir trumpalaikės sveikatos priežiūros paslaugoms padidės 3 proc.;

13.

ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į pagyvenusias moteris migrantes, gyvenančias nepalankiomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis ir dažnai susiduriančias su sunkumais pasinaudoti socialinės apsaugos priemonėmis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti moterims, kurios gyvena vienos, skyrium arba yra našlės ir kurių gyvenimo kokybė ir sveikatos būklė dėl to yra prastesnė;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pripažinti lyčių aspektą sveikatos srityje kaip esminę ES sveikatos politikos ir nacionalinės sveikatos politikos dalį;

15.

ragina valstybes nares, siekiant padėti valdyti demografinę visuomenės senėjimo tendenciją, užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp kraštutinių priemonių kovojant su finansų ir ekonomikos krize ir pakankamo bei tinkamo finansavimo sveikatos ir socialinei priežiūrai;

16.

ragina Komisiją paskelbti ekonomikos ir finansų krizės poveikio pagyvenusioms moterims vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant galimybėms gauti prevencinės sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas;

17.

pažymi, kad, siekiant parengti visapusišką ir išsamią sveikatos sektoriaus strategiją, reikia, kad bendradarbiautų vyriausybės, sveikatos priežiūros specialistai, nevyriausybinės organizacijos, valstybinės sveikatos organizacijos, pacientams atstovaujančios organizacijos, žiniasklaidos atstovai ir kitos su sveiku senėjimu susijusios šalys;

18.

pakartoja, kad būtina kurti ir remti Europos Sąjungą, kurioje daugiau dėmesio būtų skiriama pagyvenusių moterų ir vyrų poreikiams bei interesams, į visas įgyvendinamas informuotumo didinimo ir informavimo priemones bei politikos kryptis įtraukiant lyčių aspektą, kad visiems būtų užtikrintas aktyvus ir sveikas senėjimas;

19.

pabrėžia, kad daugeliui moterų ligų, kaip antai širdies patologijoms, kurios laikomos vyrų problema, dažnai skiriama per mažai dėmesio; apgailestauja, kad daugeliui moterų infarktas nediagnozuojamas, nes jo simptomai paprastai skiriasi nuo vyrus ištinkančio infarkto; pabrėžia, kad gydant irgi turėtų būti atsižvelgiama į biologines lyčių ypatybes;

20.

ragina valstybes nares įgyvendinti moterims skirtas visuomenės informavimo kampanijas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusius rizikos veiksnius, ir įgyvendinti specializuotas sveikatos paslaugų teikėjų tęstinio mokymo programas;

21.

apgailestauja, kad per mažai dėmesio skiriama problemai, susijusiai su tuo, kad Europoje pagyvenusios moterys vartoja vis daugiau alkoholio, ir ragina Komisiją bei valstybes nares pradėti tyrimus, siekiant spręsti šią problemą ir kovoti su jos poveikiu fizinei bei psichikos sveikatai;

22.

susirūpinęs pažymi, kad daugėja rūkančių moterų, todėl didėja pavojus moterims susirgti plaučių vėžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis; ragina valstybes nares ir Komisiją diegti kovos su rūkymu programas, ypač daug dėmesio skiriant jaunoms moterims (PSO duomenimis, iki 2025 m. Europoje rūkančių moterų skaičius išaugs nuo dabartinių 12 proc. iki maždaug 20 proc.);

23

ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti sveikatą, taip pat ir tinkamai informuojant apie tabako ir alkoholio vartojimo keliamus pavojus, tinkamos mitybos ir tinkamo fizinio aktyvumo naudą siekiant išvengti nutukimo, aukšto kraujospūdžio ir su tuo susijusių komplikacijų;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares rengti menopauzės laikotarpį ar jo pradžią išgyvenančioms moterims skirtas informavimo kampanijas;

25.

ragina valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie kaulų ir sąnarių ligas, rengiant visuomenės informavimo ir švietimo kampanijas šių ligų prevencijos ir gydymo klausimais;

26.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimo dėl neužkrečiamųjų ligų rezultatus ir į 2012 m. kovo ir balandžio mėn. Komisijos pradėtą viešųjų konsultacijų procesą, parengti ES veiksmų planą dėl neužkrečiamųjų ligų;

27.

primygtinai ragina Komisiją persvarstant Direktyvą 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo, skirti ypač daug dėmesio jaunimui;

28.

ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti specialią ES tikslinę diabeto prevencijos, diagnostikos ir valdymo bei informavimo ir mokslinių tyrimų šia tema strategiją, kuri būtų parengta kaip Tarybos rekomandacija, užtikrinant, kad būtų įtrauktas su lytimi ir lyčių lygybe susijęs metodas; laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalies;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant gerinti pacientų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę ir orumą, Alzheimerio ligai ir kitoms demencijos atmainoms taikyti visapusišką požiūrį, apimantį lyčių aspektą;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares rengti plačiajai visuomenei skirtas informacines kampanijas apie Alzheimerio ligą (teikti informaciją apie ligą ir gydymo bei priežiūros galimybes), bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir Europos Alzheimerio asociacijomis;

31.

ragina valstybes nares, jei dar neparengė, skubiai parengti nacionalinius planus ir strategijas dėl Alzheimerio ligos;

32.

susirūpinęs pažymi, kad ES įregistruojama daugiau vyresnių nei 65 metų žmonių savižudybių, kad moterys bando nusižudyti dažniau negu vyrai ir kad šių bandymų daugėja dėl padidėjusio ekonomikos nuosmukio poveikio pagyvenusioms moterims; primygtinai ragina Komisiją paskelbti tyrimą apie šių statistinių duomenų ir neproporcingo ekonomikos krizės poveikio pagyvenusioms moterims sąsają;

33.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir Eurostatu tobulinti pagal lytį ir amžių suskirstytų duomenų kaupimą ir pateikti išsamesnės informacijos apie psichikos sveikatą bei psichikos sveikatos ir sveiko gyvenimo metų santykį;

34.

ragina valstybes nares rengti specialius mokymo kursus degeneracinių nervų ligų ir depresijos prevencijos ir gydymo tema šeimos gydytojams ir psichikos sveikatos priežiūros specialistams, įskaitant gydytojus, psichologus, slaugytojus, ypatingą dėmesį skiriant papildomiems pagyvenusių moterų sunkumams;

35.

ragina valstybes nares, siekiant gerinti sergančių žmonių ir jų slaugytojų gyvenimo kokybę, užtikrinti sveikatos ir priežiūros paslaugų tvarumą ir didinti augimą Europos lygmeniu, pirmenybę teikti veiksmams ligų, kuriomis sergant prarandama atmintis, pvz., demencijos, srityje ir atlikti daugiau medicininių ir socialinių mokslinių tyrimų;

36.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagyvenusius žmones prižiūrintys viešojo ir privačiojo sektoriaus darbuotojai dalyvautų nuolatinėse mokymo programose ir būtų reguliariai vertinami;

37.

ragina valstybes nares skatinti valstybiniuose universitetuose atlikti specialius medicininius gerontologijos tyrimus;

38.

ragina valstybes nares remti iniciatyvas, reikalingas siekiant pagerinti pagyvenusių moterų galimybes gauti medicinines ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant moteris, kurios gyvena toli nuo didesnių centrų ir sunkiai prieinamose vietovėse, nepaisant jų asmeninės, ekonominės ir socialinės padėties, pabrėžiant individualią pagalbą, įskaitant kuo ilgiau trunkančią priežiūrą namuose, specialių formų paramą ir pagalbą slaugytojams ir nuotolinei medicinai, nes ji gali pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir padėti sutrumpinti laukiančiųjų sąrašus;

39.

ragina valstybes nares planuojant sveikatos paslaugų biudžetus taip pat analizuoti, stebėti ir užtikrinti lyčių aspektą;

40.

ragina valstybes nares toliau plėtoti e. sveikatos paslaugas ir aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, kad būtų galima skatinti savarankišką gyvenimą namuose ir užtikrinti veiksmingesnes bei prieinamesnes sveikatos priežiūros paslaugas pagyvenusioms moterims, kurios yra atskirtos dėl mobilumo priežasčių ir kurios dažniau neturi galimybių naudotis šiomis priemonėmis, bei įsteigti 24 val. per parą veikiantį pagalbos telefonu tinklą;

41.

ragina vadovautis teisėmis pagrįstu požiūriu, kad pagyvenę žmonės galėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl jiems teikiamų priežiūros ir socialinių paslaugų pasirinkimo ir pobūdžio;

42.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad taikant socialinės apsaugos, ypač sveikatos draudimo, sistemas būtų atsižvelgiama į moterų nedarbą ir patiriamus socialinius sunkumus, kad moterys nebūtų paliktos be apsaugos;

43.

mano, kad svarbu remti ir palengvinti prieigą prie medicininių, sanitarinių ir sveikatos priežiūros paslaugų toms moterims, kurios, pačios turėdamos sveikatos problemų, privalo rūpintis kitais priklausomais asmenimis;

44

primygtinai ragina pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias ir kartu su ligoninių tinklais valdomas viešąsias ir privačiąsias įstaigas pertvarkyti geriau atsižvelgiant į ligonių poreikius ir teikti ne tik medicininės priežiūros paslaugas, bet ir pirmiausia skatinti bet kokią nepriklausomą arba kūrybinę jų veiklą, kad jų nereikėtų apgyvendinti įstaigose;

45.

yra tvirtai įsitikinęs, kad viešųjų arba privačiųjų priežiūros įstaigų valdymo klausimais reikia konsultuotis su pagyvenusiais jų gyventojais;

46.

mano, kad būtina, kad vis daugiau medikų ir paramedikų būtų aukštos kvalifikacijos ir pasirengę, turėdami omenyje lyties ir amžiaus ypatumus, atsižvelgti į konkrečius pagyvenusių moterų psichologinius, bendravimo ir informacijos poreikius;

47.

ragina į medicinos studijų programas įtraukti daugiau mokomųjų dalykų, susijusių su išklausymu ir psichologija; taip pat ragina užtikrinti, kad socialiniai darbuotojai daugiau dalyvautų vykdant šią prevencinę politiką;

48.

skatina steigti asociacijas ir telefono pagalbos linijas, teikiančias priežiūros, apsaugos ir psichologinės pagalbos paslaugas pagyvenusiems žmonėms;

49.

ragina valstybes nares ir Komisiją rinkti duomenis ir keistis gerąja praktika (užtikrinant, kad būtų įtrauktas lyčių aspektas), kurie padėtų nustatyti gerąją patirtį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo srityje, visų pirma siekiant išvengti apsunkinančios administracinės naštos, ir parengti konkrečias priemones bei politikos kryptis, kurios leistų pagerinti pagyvenusių moterų gyvenimo kokybę, taip pat patarti vyriausybėms dėl aplinkos, kuri būtų palanki informuotumo apie su amžiumi susijusias ligas didinimui valstybėse narėse, sukūrimo;

50.

ragina valstybes nares gerinti prevencinę pagyvenusių moterų sveikatos priežiūrą, siūlant, pvz., prieinamų reguliarių mamogramų ir gimdos kaklelio tepinėlio testus, panaikinti galimybės naudotis prevencinėmis sveikatos paslaugomis, pvz., krūties vėžio patikros, amžiaus ribas ir didinti informuotumą apie patikrų svarbą;

51.

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant skleisti prevencijos kultūrą visoje ES, o valstybes nares – dažniau rengti specialias informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas mokyklose, universitetuose, darbo vietose ir pagyvenusių žmonių centruose, bendradarbiaujant su šio sektoriaus specialistais, vietos įstaigomis bei NVO;

52.

susirūpinęs pažymi, kad, kaip matyti iš 2011 m. balandžio mėn. paskelbtų ES mokslinių tyrimų rezultatų, maždaug 28 proc. 60 metų arba vyresnio amžiaus moterų per paskutinius 12 mėnesių patyrė netinkamą elgesį; mano, kad pirmenybę reikėtų teikti pagyvenusių žmonių apsaugai nuo prievartos, netinkamo elgesio, nesirūpinimo ir išnaudojimo tyčia, netyčia arba dėl nerūpestingumo; ragina valstybes nares stiprinti veiksmus siekiant užkirsti kelią netinkamam elgesiui su pagyvenusiais žmonėmis namuose ir įstaigose;

53.

svarbu užtikrinti, kad atliekant medicininius mokslinius tyrimus būtų atsižvelgiama į vyrų ir moterų problemų ypatumus;

54.

pabrėžia, kad 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje pripažįstama, jog moterų ir vyrų sveikatai gresia specifinės ligos ir pavojai, į kuriuos turi būti deramai atsižvelgiama atliekant medicinos mokslinius tyrimus bei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;

55.

prašo, kad įgyvendinant iniciatyvą „Horizontas 2020“ būtų plėtojamas moterų sveikatos mokslinių tyrimų ateinantį dešimtmetį strateginis planas ir įsteigtas moterų sveikatos tyrimų institutas, kuris užtikrintų šio plano vykdymą;

56.

svarbu užtikrinti, kad patariamosiose nacionalinėse mokslinėse ir techninėse vaistų vertinimo komisijose būtų eksperčių moterų;

57.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į bendrą programą dėl degeneracinių nervų ligų kaip mokslinių tyrimų temą įtraukti netinkamą elgesį su pagyvenusiais žmonėmis, kad būtų galima nustatyti jo paplitimą ir poveikį demencija sergantiems žmonėms;

58

remia Europos inovacijų partnerystę pagyvenusių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje kaip bandomąją iniciatyvą, kuria siekiama iki 2020 m. dvejais metais pailginti vidutinę gyvenimo būnant geros sveikatos trukmę, ir yra pasiryžęs Europoje siekti trijų tikslų gerinant pagyvenusių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę bei pagalbos sistemų tvarumą ir veiksmingumą;

59.

palankiai vertina projektus ir iniciatyvas, kuriais siekiama pagerinti mitybos įpročius ir gyvenimo būdą (projektą EATWELL, ES platformą dietų, fizinio aktyvumo ir sveikatos klausimais, ES druskos suvartojimo mažinimo programą), bei Europos kovos su vėžiu partnerystę;

60.

pabrėžia, kad visi antrojoje Bendrijos veiksmų programoje sveikatos srityje numatyti tikslai ir veiksmai turėtų padėti paskatinti geresnį vyrų ir moterų poreikių bei požiūrių į sveikatą supratimą ir pripažinimą;

61.

palankiai vertina Komisijos pasiūlytą 2014–2020 m. sanglaudos politikos teisės aktų rinkinį, kuriame vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata bei inovacijos laikomi investavimo prioritetais;

62.

apgailestauja, kad 97 proc. sveikatos biudžeto lėšų skiriama neužkrečiamųjų ligų gydymui ir tik 3 proc. lėšų investuojama į ligų prevenciją, nors neužkrečiamųjų ligų gydymo ir valdymo sąnaudos didėja dėl didesnio diagnostikos ir gydymo prieinamumo; šiuo atžvilgiu ragina valstybes skirti daugiau sveikatos biudžeto lėšų prevencijos veiklai;

63.

ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio ligų priežasčių šalinimui ir šiuo tikslu skatinti prevenciją visuose sektoriuose ir visais visuomenės lygmenimis; ragina Komisiją propaguoti sveikatą skatinant ligų diagnozavimą laiku, sveiką gyvenseną, tinkamą sveikatos priežiūrą ir užtikrinant tinkamas pagyvenusių darbuotojų darbo sąlygas;

64.

ragina valstybes nares skirti daugiau dėmesio informuotumo apie osteoporozę didinimo kampanijoms ir teikti aiškesnę informaciją apie ankstyvą osteoporozės diagnostiką, kad būtų išvengta lūžių, taip pat ir suteikiant geresnes galimybes išsitirti kaulų tankį;

65.

pritaria PSO iškeltam „lyčių iššūkiui“, dėl kurio būtina geriau įvertinti rizikos veiksnius, darančius įtaką moterų sveikatai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina PSO rekomendacijas kurti pagyvenusiems žmonėms palankią aplinką ir didinti pagyvenusių moterų galimybes našiau prisidėti prie visuomenės, įskaitant sektorių bendradarbiavimą, kad būtų galima nustatyti ir skatinti ne sveikatos sektoriaus veiksmus, kuriais galima gerinti moterų sveikatą;

66.

prašo valstybių narių, kad mokant medicinos ir paramedicinos personalą būtų nurodomi moterims būdingi širdies ir kraujagyslių ligų klinikinės eigos ir simptomų ypatumai, pabrėžiant skubios intervencijos naudą;

67.

ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinant iniciatyvą „Horizontas 2020“ skatinti glaudesnį mokslininkų bendradarbiavimą ir Europos Sąjungoje atlikti lyginamuosius išsėtinės sklerozės tyrimus, kad būtų lengviau nustatyti šios ligos, kuri gerokai sumažina galimybes judėti, ypač pagyvenusioms moterims, gydymo bei prevencijos metodus;