16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/1

16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/4

(1)

2015 m. spalio 13 d. sprendimu (2) Taryba paskyrė Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamojo komiteto narius ir pakaitinius narius laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2020 m. spalio 19 d.;

(2)

Danijos Vyriausybė pateikė papildomų kandidatūrų kelioms vietoms užimti,

16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/6

1.

PRIMENA, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, o Sąjunga, savo veikla papildydama nacionalinę politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius. Tokia veikla taip pat apima kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis visų pirma skatinant jų priežasčių ir profilaktikos tyrimą, taip pat informaciją ir švietimą sveikatos klausimais.

Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje ir prireikus remia jų veiksmus. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Vykdydama veiksmus Sąjunga visapusiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už savo sveikatos politikos nustatymą, už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą, įskaitant tam skirtų išteklių paskirstymą.

2.

PRIMENA, kad žalingas alkoholio vartojimas buvo pripažintas vienu iš svarbių rizikos veiksnių, nurodytų Komisijos komunikate dėl Europos bendrijos sveikatos apsaugos strategijos (1), ir kad veiksmai, skirti alkoholio daromai žalai sumažinti, buvo finansuojami pagal antrąją ir trečiąją Sąjungos sveikatos programas (2).

3.

PRIMENA 2001 m. Tarybos rekomendaciją dėl jaunimo alkoholio vartojimo (3), kurioje Komisija buvo paraginta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis visapusiškai pasinaudoti visomis Bendrijos politikos kryptimis sprendžiant rekomendacijoje nurodytus klausimus, inter alia, nacionaliniu ir Europos lygmeniu rengiant išsamią sveikatingumo skatinimo politiką, skirtą su alkoholio vartojimu susijusioms problemoms spręsti,

4.

PRIMENA ES strategiją remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą (2006–2012 m.) (4), taip pat 2001 m. (5), 2004 m. (6) ir 2006 m. (7) Tarybos išvadas, kuriose Komisijos prašoma pasiūlyti išsamią strategiją, kuria būtų siekiama sumažinti alkoholio daromą žalą, Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komiteto (CNAPA) įsteigimą siekiant remti tokios strategijos įgyvendinimą, taip pat 2009 m. Tarybos išvadas (8), kuriose Komisijos prašoma apibrėžti Komisijos darbo alkoholio kontrolės ir sveikatos srityje prioritetus kitame etape, kai 2012 m. baigs galioti pirmoji ES strategija dėl alkoholio.

5.

PALANKIAI VERTINA 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl alkoholio strategijos, kurioje raginama parengti naują ES alkoholio strategiją (2016–2022 m.) (9), pakartojama, kad tvirtas Komisijos, Parlamento, Tarybos ir valstybių narių politinis įsipareigojimas padidinti pastangas siekiant užkirsti kelią alkoholio daromai žalai yra itin svarbus.

6.

PALANKIAI VERTINA PSO pasaulinę strategiją siekiant sumažinti žalingą alkoholio vartojimą (10) ir PSO Europos veiksmų planą siekiant sumažinti žalingą alkoholio vartojimą 2012–2020 m. (11)

7.

SU SUSIRŪPINIMU ATKREIPIA DĖMESĮ į tai, kad PSO pranešime apie pasaulinę padėtį alkoholio ir sveikatos srityje (12) teigiama, kad žalingas alkoholio vartojimas yra vienas iš pagrindinių ligų ir negalios rizikos veiksnių pasaulyje, ir į tai, kad Europos Sąjunga yra regionas, kuriame suvartojama daugiausia alkoholio pasaulyje – 2012 m. suaugęs asmuo (15 m. ir vyresnis) vidutiniškai suvartojo 10,1 litro gryno alkoholio (13).

8.

SU SUSIRŪPINIMU ATKREIPIA DĖMESĮ į tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešime „Sprendžiant žalingo alkoholio vartojimo problemą. Ekonomika ir visuomenės sveikatos politika“ (14) teigiama, kad kai kuriose valstybėse narėse didėja reguliarus ir besaikis alkoholio vartojimas, bendrą susirūpinimą kelia tai, kad jaunų žmonių (nepilnamečių ir jaunų suaugusiųjų) ir moterų alkoholio vartojimas daugelyje valstybių narių didėja nerimą keliančia sparta, ir kad piktnaudžiavimas alkoholiu turi neigiamos įtakos ne tik atskirų asmenų sveikatai, bet ir visai visuomenei.

9.

PABRĖŽIA, kad naštos dėl su alkoholio vartojimu susijusių išvengiamų pasekmių – mirčių, lėtinių ligų ir sužalojimų, smurto, nelygybės sveikatos srityje ir kitų socialinių pasekmių tretiesiems asmenims, taip pat pavojingo elgesio vartojant alkoholį, visų pirma tarp jaunų žmonių, mažinimas, tapo bendru rūpesčiu ir kad bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas ES lygmeniu suteiktų pridėtinės vertės.

10.

PABRĖŽIA, kad alkoholio daromos žalos prevencija yra būtina investicija, naudinga ekonomikai, nes sudaro galimybes ilguoju laikotarpiu apriboti ekonominius nuostolius ir išlaidas sveikatos priežiūrai, inter alia, sumažinant lėtinių ligų, įskaitant vėžį, naštą, ir padidinti darbo jėgos našumą.

11.

Taip pat PABRĖŽIA, kad žalingo alkoholio vartojimo sumažinimas turi teigiamos įtakos visuomenės saugumui ir kelių eismo saugumui, visų pirma siekiant sumažinti mirčių ir sužalojimų keliuose.

12.

ATKREIPIA DĖMESĮ į tai, kad siekiant sumažinti alkoholio daromą žalą reikia imtis veiksmų įvairiose politikos srityse ir įtraukti daugelį visuomenės sektorių, tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis.

13.

PAKARTOJA raginimą parengti ES strategiją dėl alkoholio daromos žalos mažinimo, kurį pareiškė daug ministrų 2015 m. balandžio 21 d. neformaliame sveikatos apsaugos ministrų posėdyje, taip pat 2015 m. birželio 19 d. EPSCO tarybos posėdyje, ir pabrėžia, kad tokia ES strategija gali toliau būti remiama ir papildoma nacionalinė visuomenės sveikatos politika.

14.

TOLIAU propaguoti įvairius sektorius apimantį požiūrį į alkoholio daromos žalos mažinimą nacionaliniu ir ES lygmenimis ir stiprinti arba parengti, jeigu reikia, išsamias nacionalines strategijas ar veiksmų planus, pritaikytus prie konkrečių vietos ir regiono tradicijų.

15.

PRIIMTI tinkamas priemones siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma amžiaus, nuo kurio leidžiama vartoti alkoholį, ir rinkodaros poveikio srityje ir TOLIAU remti informavimo ir švietimo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma pavojingo elgesio vartojant alkoholį, klausimais veiklą.

16.

STIPRINTI bendradarbiavimą nustatant veiksmingas priemones ir geriausią praktiką, kuria siekiama kuo labiau sumažinti žalingo alkoholio vartojimo poveikį sveikatai ir socialines pasekmes, taip pat dėl jo kylančią nelygybę sveikatos srityje, daugiausia dėmesio skiriant jaunų žmonių pavojingo elgesio vartojant alkoholį prevencijai, žmonėms, kurių alkoholio vartojimo lygis yra žalingas arba kurie turi žalingų alkoholio vartojimo įpročių, alkoholio vartojimo nėštumo metu ir vairavimo apsvaigus nuo alkoholio problemoms.

17.

TOLIAU remti CNAPA darbą, atsižvelgiant į pirmosios ES strategijos dėl alkoholio įgyvendinimo pažangos ataskaitos rezultatus (15), taip pat suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nacionaliniu ir Europos lygmenimis siekiant sumažinti alkoholio daromą žalą.

18.

PRIPAŽINTI poreikį toliau rinkti informaciją ES lygmeniu apie su alkoholiu susijusių nacionalinės teisės aktų įgyvendinimą, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir į regionines ir vietines socialines ir kultūrines tradicijas.

19.

APSVARSTYTI, visų pirma atsižvelgiant į ataskaitą, kurią Komisija turi priimti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (16) 16 straipsnio 4 dalį, galimybę nustatyti reikalavimą alkoholinių gėrimų etiketėse nurodyti sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją, visų pirma informaciją apie energetinę vertę.

20.

TOLIAU remti valstybių narių pastangas sumažinti alkoholio daromą žalą, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

21.

Iki 2016 m. pabaigos PRIIMTI, kartu visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, išsamią ES strategiją, skirtą alkoholio daromai žalai sumažinti, kurioje būtų pateikti veiksmai įvairiose ES politikos srityse siekiant spręsti žalingo alkoholio vartojimo pasekmių sveikatai, socialinių ir ekonominių pasekmių problemą. Šioje specialioje ES strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skirta alkoholio daromos žalos mažinimo iniciatyvoms, apimančioms tarpvalstybinį aspektą ir suteikiančioms ES pridėtinės vertės kaip tolesnė veikla, susijusi su pirmąja ES strategija dėl alkoholio (2006–2012 m.), ir turėtų būti atsižvelgta į CNAPA atliktą darbą, taip pat į darbą pagal PSO pasaulinę strategiją dėl alkoholio ir PSO Europos veiksmų planą siekiant sumažinti žalingą alkoholio vartojimą 2012–2020 m.

22.

PATEIKTI ATASKAITĄ Tarybai apie savo darbo rezultatus ir pažangą alkoholio daromos žalos mažinimo srityje.

16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/9

1.

PRIMENA, kad pagal Sutarties dėl ES veikimo 168 straipsnį Europos Sąjungos žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ir kad Sąjungos veikla, kuria turi būti papildoma valstybių narių politika, turi būti siekiama gerinti visuomenės sveikatą. Sąjunga turi skatinti valstybių narių bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje ir prireikus remti jų veiksmus bei skatinti bendradarbiavimą su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Sąjungos veiksmais turi būti visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių pareigas organizuojant ir teikiant sveikatos apsaugos paslaugas ir medicininę priežiūrą, įskaitant joms skirtų išteklių paskirstymą;

2.

SU SUSIRŪPINIMU PAŽYMI, kad šiuo metu pasaulyje demencija serga 47,5 mln. asmenų, iš jų 58 % gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje demencija serga 6,4 mln. žmonių (1);

3.

PRIMENA, kad visame pasaulyje demencija yra viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus asmenų negalios bei priklausomybės priežasčių ir kad ji turi fizinį, psichologinį, socialinį bei ekonominį poveikį demencija sergantiems asmenims, jų šeimoms ir slaugytojams, taip pat visuomenei (2);

4.

PRIMENA, kad, nors dauguma demencija sergančių asmenų yra vyresnio amžiaus žmonės, taip pat yra daug žmonių, kuriems demencija prasideda anksti;

5.

PABRĖŽIA pacientų teises, visų pirma susijusias su žmogaus orumu, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje (3);

6.

PRIPAŽĮSTA, kad demencija sergantys žmonės ne vienus metus gali gyventi sveikai, ypač jeigu laiku kreipiamasi pagalbos, atliekamas vertinimas, diagnozavimas ir suteikiama tinkama parama;

7.

PRIPAŽĮSTA didelį demencijos ir su demencija susijusių ligų poveikį sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų finansiniam tvarumui;

8.

PABRĖŽIA, kad svarbu propaguoti sveiką gyvenseną, įskaitant rūpinimąsi smegenų sveikata, visą gyvenimą, siekiant prailginti sveiko gyvenimo trukmę;

9.

PRIMENA, kad norint pasiekti aukštus senėjančios visuomenės sveikatos standartus, būtina geriau suvokti šias sąlygas; tai yra vienas iš antrosios ir dabartinės trečiosios (2014–2020 m.) sveikatos programų (4) prioritetų;

10.

PRIMENA, kad įgyvendinant daugelį iniciatyvų ES lygmeniu taip pat pripažinta, kad demencija yra prioritetinė veiklos sritis, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, ir pakartotos didelės šia liga sergančių asmenų skaičiaus didėjimo pasekmės (5);

11.

PRIMENA 2008 m. gruodžio 16 d. priimtas Tarybos išvadas dėl visuomenės sveikatos strategijų, kuriomis siekiama kovoti su neurodegeneracinėmis ligomis, susijusiomis su senėjimu, kuriose Komisija paraginta 2009 m. priimti iniciatyvą siekiant kovoti su šiomis ligomis (6);

12.

PRIMENA, kad Komisija pasiūlė naują požiūrį į geresnį Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros viešųjų lėšų panaudojimą vykdant bendrą programavimą pagrindinėse srityse, į kurias įtraukta ir Alzheimerio liga. Todėl 2010 m. buvo pradėta valstybių narių vadovaujama Neurodegeneracinių ligų bendro programavimo iniciatyva, kuria siekiama geriau koordinuoti nacionalinę mokslinių tyrimų neurodegeneracinių ligų, visų pirma Alzheimerio ligos, srityje veiklą;

13.

PRIMENA, kad pagal ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) 2007–2013 m. demencijos ir kitų neurodegeneracinių ligų moksliniams tyrimams finansuoti buvo išleista daugiau nei 576 mln. EUR; remiantis šiais rezultatais pagal naują bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sudaromos sąlygos toliau spręsti demencijos, kaip socialinės ir sveikatos problemos, klausimą ir jau daugiau kaip 103 mln. EUR investuota į demencijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą;

14.

PALANKIAI VERTINA 2011 m. sausio 19 d. priimtą Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų, kurioje raginama paskelbti demenciją ES sveikatos politikos prioritetu, o valstybės narės primygtinai raginamos parengti konkrečius nacionalinius planus (7);

15.

PRIMENA pirmąją Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitą „Demencija. Visuomenės sveikatos politikos prioritetas“ (8), paskelbtą 2012 m., kurioje pateikta informacijos apie demenciją ir didinamas informuotumas apie šią ligą, o ši liga paskelbta viena iš prioritetinių ligų, kuriai skiriamas dėmesys PSO psichikos sveikatos priežiūros trūkumų šalinimo veiksmų programoje (9), kuria siekiama tobulinti sveikatos priežiūrą psichikos, neurologinių ir priklausomybės nuo narkotikų sutrikimų srityse;

16.

PALANKIAI VERTINA G 8 sveikatos ministrų deklaraciją dėl demencijos, priimtą 2013 m. gruodžio 11 d. G 8 aukščiausio lygio susitikime, siekiant skatinti inovacijas, kad būtų galima ne vėliau kaip 2025 m. nustatyti ligos eigą keičiantį gydymą nuo demencijos, taip pat strategines prioritetines sritis ir padidinti finansavimą moksliniams tyrimams (10);

17.

PRIMENA 2014 m. lapkričio 14 d. Romoje pirmininkavusios Italijos surengtą konferenciją „Demencija Europoje. Iššūkis mūsų bendrai ateičiai“ (11), kurioje buvo apžvelgtos demencijos srities iniciatyvos Europos Sąjungoje, visų pirma susijusios su prevencija, gydymu ir vyresnio amžiaus asmenų sveikatos ugdymu;

18.

PRIMENA Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2015 m. kovo 13 d. ataskaitą „Geresnei demencija sergančiųjų asmenų priežiūrai ir gydymui ateityje veiksmų reikia imtis šiandien“ (12), kurioje buvo patvirtinta, kad demencija turi būti paskelbta politiniu prioritetu;

19.

PALANKIAI VERTINA 2015 m. kovo 17 d. Ženevoje įvykusios pirmosios PSO ministrų konferencijos pasaulinės kovos su demencija klausimais pasirašytą raginimą imtis veiksmų, kuriame pabrėžtas pagrindinis Vyriausybių vaidmuo ir atsakomybė sprendžiant demencijos problemą ir akcentuota, kad reikia imtis įvairius sektorius apimančių suderintų veiksmų pasauliniu ir nacionaliniu lygmenimis, visų pirma siekiant skatinti demencijos prevenciją, rizikos mažinimą, diagnozavimą ir gydymą (13);

20.

PABRĖŽIA, kad pastaraisiais metais demencija tapo svarbiu prioritetu vis daugiau valstybių narių, nes daugumoje valstybių narių rengiamos, priimamos ar įgyvendinamos nacionalinės strategijos, veiksmų planai ar programos, skirtos kovai su demencija; kad valstybių narių jau nustatytos ar dar rengiamos iniciatyvos yra pagrįstos integruotu požiūriu į paciento gydymo metodiką, kuria atsižvelgiama į sveikatos ir socialinius aspektus;

21.

PALANKIAI VERTINA 2015 m. rugsėjo 24 d. ES sveikatos apsaugos ministrų neformaliame susitikime vykusias diskusijas dėl skatinimo rengti ir įgyvendinti nacionalines strategijas, veiksmų planus ar programas demencijos srityje, ir dėl palankesnių sąlygų keistis geriausios patirties pavyzdžiais ES lygmeniu sudarymo atsižvelgiant į PSO veiklą;

22.

PALANKIAI VERTINA antrąjį bendrųjų veiksmų demencijos srityje planą, kuris turi būti pradėtas įgyvendinti 2016 m.;

23.

LAIKYTI demenciją prioritetu įgyvendinant tarpsektorines nacionalines strategijas, veiksmų planus ar programas demencijos srityje, siekiant teikti tinkamą gydymą ir pagalbą demencija sergantiems asmenims, jų šeimoms ir slaugytojams, užtikrinant sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą.

24.

IR TOLIAU ypač daug dėmesio skirti atitinkamos politikos demencijos srityje veiksmų koordinavimui valstybėse narėse, įskaitant pirminės sveikatos priežiūros vaidmens stiprinimą;

25.

PRIPAŽINTI, kad tolesnis bendradarbiavimas visuose sektoriuose tarp valstybių narių ir ES lygmeniu, atsižvelgiant į PSO veiklą, sudarys galimybę svariai prisidėti gerinant paramą demencija sergantiems asmenims;

26.

PRIPAŽINTI demencija sergančių asmenų įgalėjimo naudą, skatinti jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose stiprinant jų atstovavimą, visų pirma iniciatyvose, įgyvendinamose demencijos srityje, ir organizacijose bei įstaigose, veikiančiose demencijos srityje;

27.

SKATINTI lyčių aspektu grindžiamo, individualaus ir moksliniais tyrimais pagrįsto požiūrio laikymąsi rengiant strategijas, planus ir programas demencijos srityje, atsižvelgiant į specialiųjų poreikių turinčių asmenų grupes, kultūrų įvairovės poveikį demencijos suvokimui, taip pat demencija sergančių asmenų, jų šeimų ir slaugytojų lūkesčius ir teises;

28.

PRIPAŽINTI, kad svarbus vaidmuo tenka šeimoms ir slaugytojams, visų pirma užtikrinant jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, taip pat poreikį apsaugoti jų fizinę ir psichinę savijautą, teikiant tinkamą paramą;

29.

PRIPAŽINTI svarbų Vyriausybių ekspertų grupės dėl demencijos darbą sudarant palankesnes sąlygas dalytis patirtimi ir gerosios patirties pavyzdžiais siekiant padėti valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti nacionalines strategijas, planus ar programas demencijos srityje;

30.

REMTI darbą, susijusį su ES politikos sritimis, kurios gali turėti poveikį demencijos srities politikai, visų pirma Visuomenės sveikatos darbo grupėje vyresniųjų pareigūnų lygmeniu ir Socialinės apsaugos komitete (SAK) (14) bei Ekonominės politikos komitete (EPK) (15) sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityje;

31.

visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, ES lygmeniu TĘSTI diskusijas šiais klausimais:

32.

INTENSYVINTI mokslinius tyrimus demencijos srityje, remiantis ES finansuojamų projektų, pavyzdžiui, ES neurodegeneracinių ligų srities bendro programavimo iniciatyvos, rezultatais, visų pirma dėl demencijos rizikos veiksnių ir priežastinės patofiziologijos, taip pat sėkmingų intervencinių veiksmų demencijos valdymo srityje perkėlimo į klinikinę praktiką, taip pat apsvarstant viešojo sektoriaus, viešojo ir privačiojo sektorių bei tarptautines partnerystes;

33.

PASINAUDOTI ištekliais, modeliais ir priemonėmis, sėkmingai sukurtais ES lygmeniu, pavyzdžiui, sukauptais įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje bei ALCOVE bendruosius veiksmus, ir strategijomis, sukurtomis siekiant plėtoti gerąją patirtį;

34.

PARENGTI, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaujant su Vyriausybių ekspertų grupe dėl demencijos, savanoriškas gaires, grindžiamas išsamiu ir integruotu požiūriu į demenciją, atsižvelgiant į koordinuotos prevencijos ir sveikatos ugdymo, laiku atliekamo diagnozavimo, po diagnozavimo teikiamos paramos, gydymo ir slaugos aspektus, kartu atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją;

35.

glaudžiai bendradarbiaujant su Vyriausybių ekspertų grupe dėl demencijos, NUSTATYTI gerosios patirties pavyzdžius ir jais KEISTIS, visų pirma tikslinės prevencijos, įskaitant antrinę prevenciją, sveikatos ugdymo, laiku atliekamo diagnozavimo, po diagnozavimo teikiamos paramos ir gydymo, mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros specialistų mokymo ir tolesnio švietimo srityse, taip pat visuomenės informavimo siekiant kovoti su stigmatizavimu srityje;

36.

GERINTI epidemiologinių duomenų apie demenciją kokybę, kad būtų lengviau parengti nacionalines strategijas, veiksmų planus ar programas, taip pat keistis gerosios patirties pavyzdžiais;

37.

PABRĖŽIA nevyriausybinių organizacijų darbo ir savanoriškos veiklos demencijos srityje siekiant veiksmingai prisidėti prie nacionalinių strategijų, veiksmų planų ir programų, svarbą;

38.

STIPRINTI bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis Vyriausybių ekspertų grupėje dėl demencijos siekiant palengvinti keitimąsi informacija apie jau sukurtas politikos sistemas ir taikomą gerąją patirtį, taip pat padėti šalims parengti ir įgyvendinti nacionalines strategijas, planus ir programas demencijos srityje;

39.

STIPRINTI vykdomą bendradarbiavimą su PSO ir EBPO kovos su demencija srityje, glaudžiai koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis.

16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/13

16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/14

16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/15

16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/16

16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 418/17

1.

2015 m. gruodžio 8 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Lone Star Fund IX“ (JAV), priklausanti įmonių grupei „Lone Star“ (toliau – „Lone Star“, JAV), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę visos įmonės „MRH (GB) Limited“ (toliau – MRH, Jungtinė Karalystė) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 procedūros (2) reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (numeris +32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7793 – Lone Star Fund IX/MRH“ adresu: