17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/1

Pranešėja:

Madi SHARMA

Bendrapranešėjis:

Raymond HENCKS

1.1.

Visose transporto sektoriaus srityse – oro, jūros, kelių, geležinkelių, sausumos navigacijos, kosmoso, logistikos – tradiciškai daugiausiai dirba vyrai, todėl:

1 priede pateiktoje trumpoje dabartinės sektoriaus statistikos apžvalgoje atskleidžiama diskriminacija šiame sektoriuje. Daugelis atskleistų kliūčių yra būdingos ir kitiems sektoriams, tačiau transporto sektoriuje tokios problemos sprendžiamos ypač prastai.

1.2.

Todėl šioje tiriamojoje nuomonėje, kuri parengta už transportą atsakingos ES Komisijos narės prašymu, daugiausia dėmesio skiriama transporto sektoriaus galimybėms, siekiant geriau įtraukti moteris ir paskatinti ekonominį, socialinį ir tvarų augimą. Šioje ataskaitoje nekalbama apie moteris kaip transporto naudotojas, tačiau EESRK mano, kad ir šiuo klausimu galėtų būti parengta tiriamoji nuomonė. Nepaisant trūkumų, padėtis pasikeistų, jei būtų įgyvendinama lyties atžvilgiu neutrali politika, siekiant remti konkurencingumą, inovacijas, augimą ir darbo vietų kūrimą pagal 2020 m. ES strategiją. Naujajame investicijų plane Europai, kuriuo skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas, turi būti integruotas lyčių lygybės aspektas, pašalintos esamos kliūtys dėl lyties ir užtikrinta dalyvavimo bei įtraukties kultūra, kad tiek vyrai, tiek moterys galėtų vienodai aktyviai dalyvauti visuose transporto sektoriaus procesuose. Siekiant, kad lyčių pripažinimas taptų svarbia ES transporto politikos dalimi, jį reikia vykdyti ryžtingiau.

1.3.

Pagrindinės rekomendacijos yra tokios:

2.1.

Lyčių bendradarbiavimas transporto sektoriuje yra sudėtingas klausimas, kuris šioje nuomonėje nėra išsamiai nagrinėjamas. Susidomėjimas transporto sektoriumi prasideda nuo švietimo, šeimos, patirties, būtinybės arba inovacijų poreikio. Dalyvavimą sektoriuje lemia karjeros galimybės, kurias užtikrina švietimo įstaigos, kvalifikacija, įgūdžiai ar tinklai. Tai, ar darbuotojas liks sektoriuje, gali priklausyti nuo žmogiškųjų išteklių plėtros, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir diversifikavimo, darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo laiko, taip pat darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo.

2.2.

Šiuo atžvilgiu moterims taip pat svarbūs tokie klausimai kaip sauga, bendradarbių ar klientų smurtas ir seksualinis priekabiavimas lyties pagrindu. Be to, moterims gali tekti nutraukti karjerą dėl motinystės ir vaikų priežiūros. Todėl norint grįžti į sektorių būtinas lankstus darbo grafikas, perkvalifikavimas ir priemonės, kuriomis būtų išvengta darbo stažo ir (arba) statuso praradimo.

2.3.

Tačiau, kai darbo sąlygos yra geros, tiek vyrai, tiek moterys sektoriuje gali realizuoti save, atrasti pasitenkinimą darbu, naudotis aukštais mokymo standartais, tobulinti įgūdžius, pasinaudoti karjeros galimybėmis ir dalyvauti sprendimų priėmime. Tuo pasinaudodami įmonių savininkai gali diegti inovacijas, skatinti augimą ir kurti darbo vietas.

2.4.

Analizuojant užimtumo tendencijas, reikėtų atskirti judžiuosius ir nejudžiuosius transporto sektoriaus darbuotojus. Transporto darbuotojoms sunkiau dirbti toli nuo namų, todėl beveik visų transporto profesijų, išskyrus aviaciją, mobiliosiose darbo vietose daugiausiai dirba vyrai. Tradiciškai mobiliosiose darbo vietose mokamas geresnis atlyginimas, todėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra įsišaknijęs ir jį vis sunkiau panaikinti.

2.5.

Sektoriuje dirbančias moteris paveikė ir ekonomikos krizė. Iki krizės transporto sektorius darėsi atviresnis moterims, buvo dedama dvigubai daugiau pastangų moteris aktyviau samdyti ir skatinti. Ši tendencija tuo metu buvo ypač susijusi su sausumos transporto paslaugų profesijų plėtote ir investicijomis į technologijas, kurioms nebereikėjo rankų darbo. Tačiau šias tendencijas apribojo krizė, nes sąnaudų mažinimas paveikė ir priemones, kurias būtina įgyvendinti darbo vietose vykdant lyčių politiką.

3.1.

EESRK teigiamai vertina tai, kad už transportą atsakinga moteris – Komisijos narė V. Bulc. Pernelyg dažnai sprendimų priėmimo organuose lyčių pasiskirstymas grindžiamas ne įgūdžiais, o stereotipais. Siekiant, kad ES transporto sektorius galėtų sėkmingai ir tvariai augti, formuojant šio sektoriaus politiką ir priimant sprendimus būtina užtikrinti neutralumą lyčių atžvilgiu. Moterys turi būti lygiavertiškai įtrauktos į abu procesus, tačiau ne taikant pozityviosios diskriminacijos principą, o atsižvelgiant į nuopelnus bei kompetenciją ir užtikrinant paskyrimų skaidrumą.

3.2.

Įrodyta, kad aktyvesnis aukštas administracines, įskaitant direktorių konsultantų, pareigas užimančių moterų dalyvavimas atneša įmonėms praktinės naudos (1). Moterų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą padės įmonėms, institucijoms ir asociacijoms diegti naujoves ir pateikti naujų rinkos įžvalgų. Lyčių įvairove grindžiama darbo jėga skatina bendradarbiavimą, supratimą bei toleranciją; patvirtinta, kad tokia darbo jėga suteikia galimybę didinti konkurencingumą, produktyvumą ir verslo socialinę atsakomybę, o tai padeda darbe išsaugoti abiejų lyčių darbuotojus.

3.3.

Todėl EESRK rekomenduotų taikyti paprastas nebiurokratines reguliaraus audito ir informavimo apie transporto sektoriaus subjektų (politikos rengėjų, įmonių, profesinių sąjungų, transporto asociacijų, suinteresuotųjų šalių) pažangą lyčių lygybės srityje procedūras. Tuo tikslu reikėtų siekti, kad vartotojai atsisakytų stereotipų ir išankstinių nuostatų. Moterims ir vyrams turėtų būti suteiktos vienodos galimybės daryti įtaką transporto sistemos kūrimo, projektavimo ir valdymo procesams, kad į jų vertybes būtų atsižvelgiama vienodai. Komisija galėtų apsvarstyti galimybę tai taikyti savo politikos dialoge, taip pat kaip reikalavimą, keliamą transeuropinio transporto tinklo projektų finansavimui ar mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimui.

4.1.

Siekdamos geriau paremti sektorių, ES Komisija ir valstybės narės galėtų rinkti duomenis ir rengti statistinę analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į lyties aspektą ir kurioje informacija būtų suskirstyta pagal lytį, atkreipiant dėmesį į pagrindines investicijų ar paramos sritis.

4.2.

Reikėtų atsižvelgti į šiuos rodiklius:

4.3.

Duomenų analizė gali būti naudojama užimtumo ciklui išnagrinėti ir įvertinti sritis, kuriose yra kliūčių moterims patekti į sektorių ir sėkmingai dirbti jame. Vėliau galima nustatyti konkrečiam pramonės sektoriui pritaikytas priemones, skirtas pašalinti problemoms, dėl kurių diskriminuojamos moterys.

4.4.

Be to, Europos Komisija galėtų apsvarstyti galimybę įvertinti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui:

5.1.

Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau moterų dalyvauja visuose darbo rinkos sektoriuose. Ekonomikos augimas tęsiasi, tačiau transporto sektorius vis dar iš esmės nepalankus dirbančioms moterims. Nepaisant kelių Europos socialinio fondo ir programos EQUAL iniciatyvų, transporto sektorius išlieka lyčių požiūriu segreguota pramonės šaka – vyrai paprastai dirba vairuotojais, pilotais ir technikais arba atlieka su fiziniu darbu ir dideliu darbo krūviu susijusius darbus, o moterys daugiausia užima su paslaugomis ir administracija susijusias darbo vietas.

5.2.

Apskritai transporto sektoriaus pertvarka neigiamai paveikė transporto sektoriaus geležinkelių, uostų ir vidaus vandens kelių sričių profesijas, kuriose daugiausiai dirba vyrai; o moterys dažniau dirba besiformuojančių tiekimo grandinių, logistikos įmonių ir pan. paslaugų srityje. Šiandien diegiamos naujosios technologijos ir moterims, ir vyrams suteikia vienodų galimybių įsidarbinti sektoriuose, kuriuose paprastai buvo būtinas sunkus fizinis darbas. Tačiau darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas išlieka problema, kuri toliau riboja moterų užimtumą mobiliosiose darbo vietose.

5.3.

Plačiai paplitusi bendra nuostata, kad tam tikri darbai, darbo vietos ir darbo laikas yra tinkami tik vyrams. Tai daro didelį poveikį darbuotojų moterų samdymui ir išsilaikymui profesijose, kuriose moterų yra nepakankamai.

5.4.

Kalbant apie vienodą darbo užmokestį, diskriminacija transporto sektoriuje trukdo mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Vyrai daugiausiai dirba techninius darbus, kuriems, kaip manoma, būtina aukštesnė kvalifikacija, o moterų daugiausia administravimo ir klientų aptarnavimo srityje. Transporto sektoriuje vyrai dirba ilgesnes darbo valandas ir dažniau dirba visą darbo laiką, o moterys yra linkusios rinktis lankstesnę darbo tvarką, o tai iki šiol ribodavo jų galimybes. Transporto sektoriuje vyrai turi daugiau karjeros galimybių nei moterys. Moterims patekti į darbo vietas, kuriose daugiausiai dirba vyrai, vis dar sunku, nepaisant to, kad vyrai ir moterys turi vienodas profesinio mokymo galimybes. Dėl to susidaro aplinkybės, kai moterys įgyja technines specialybes, tačiau negali rasti darbo, kuris atitiktų jų kvalifikaciją. Visa tai dar labiau didina vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą transporto sektoriuje.

5.5.

Norint atsižvelgti į lyčių aspektą sprendžiant transporto sektoriaus sveikatos ir saugos klausimus, kyla keletas iššūkių, nes daugumoje darbo vietų, su kuriomis siejamas akivaizdus profesinių incidentų ir ligų pavojus, daugiausiai dirba vyrai. Tai mažina galimybes taikyti pagal lytį diferencijuotą požiūrį įgyvendinant sveikatos ir saugos politiką ar priemones. Tačiau įvairios profesijos, užduotys, darbo sąlygos ar valandos lemia skirtingą pavojų.

5.6.

Europos Sąjungos transporto sektoriuje dažnai pasitaiko įvairiausių formų smurto, o apie daugelio rūšių incidentus nepranešama. Trečiųjų šalių smurtas transporto sektoriuje – taip pat didelė problema, nes moterys daugiausiai dirba tose transporto sektoriaus profesijose, kuriose tiesiogiai bendraujama su klientais, todėl joms kyla didesnis pavojus susidurti su agresyviu klientų elgesiu ir išpuoliais. Klientų aptarnavimo darbuotojams vis dažniau tenka susidurti su visuomenės nepasitenkinimu dėl spūsčių ar vėlavimo arba dėl informacijos vėlavimo atvejais trūkumo. Atsižvelgiant į tai, reikėtų dėti daugiau pastangų, kad transporto bendrovės būtų paskatintos nustatyti politiką, pagrįstą visišku smurto darbo vietoje netoleravimu.

5.7.

EESRK siūlo peržiūrint 2011 m. baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ įtraukti naują iniciatyvą (kuri būtų įrašyta į I priede pateiktą sąrašą), kuria būtų skatinama lyčių lygybė transporto srities profesijų atžvilgiu ir padedama užtikrinti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą – pavyzdžiui, imtis veiksmų, kuriais siekiama skatinti moteris imtis su transportu susijusio darbo, taikyti priemones, kad visų rūšių transporto sektoriuose daugėtų kokybiškų darbo vietų, gerėtų darbo sąlygos, atsirastų daugiau su mokymu susijusių ir mokymosi visą gyvenimą (MVG) bei profesinių galimybių, gerėtų su sveikata ir sauga susijusios darbo sąlygos, darbuotojų sveikata ir sauga ir karjeros galimybės. Moterys galėtų būti geriau integruojamos į transporto sektorių taikant pozityviąją diskriminaciją, o tam būtina bent jau nauja sanitarinė infrastruktūra, persirengimo kambariai ir patalpos, taip pat geriau pagrįstas nuolatinio darbo laiko ir su kiekviena transporto rūšimi siejamo streso, pasikartojančių judesių bei nuovargio vertinimas.

5.8.

Europos sektorių socialiniai partneriai yra priėmę keletą iniciatyvų, skirtų užtikrinti, kad transporto sektorius būtų moterims palankesnė darbo vieta; tai leidžia teigti, kad sektoriuje žinoma apie galimas kliūtis, kurias reikia šalinti. Atlikus geležinkelių sektoriaus socialinių partnerių – Europos geležinkelių bendrijų (CER) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) – atstovavimo moterims geležinkelių profesijose ir jų geresnio integravimo tyrimą, buvo priimtos rekomendacijos, kurių įgyvendinimą bendrovių lygmeniu šiuo metu prižiūri abi minėtos organizacijos. Tokį pat požiūrį į miesto viešąjį transportą taiko Tarptautinė viešojo transporto asociacija (IUTP) ir ETF. Jūrų transporto srityje ETF ir Europos laivų savininkų asociacija (ECSA) 2014 m. parengė išsamų kovos su priekabiavimu laivuose mokymo priemonių rinkinį, įskaitant gaires, vaizdo įrašą ir darbo knygą. Uostų ir dokų srityje ETF, Europos jūrų uostų organizacija (ESPO), Tarptautinė dokininkų taryba (IDC) ir Europos privačių uosto operatorių federacija (FEPORT) neseniai suderino bendras 14 punktų rekomendacijas, kuriomis siekiama skatinti moterų įdarbinimą ir darbą uostuose.

5.9.

Daugelis organizacijų, įskaitant TDO, ir socialinių partnerių jau parengė gaires, mokymo rinkinius, priemonių rinkinius ir praktikos kodeksus, kurie gali būti naudojami arba tobulinami siekiant didinti moterų dalyvavimą sektoriuje. Komisija lyčių aspektą galėtų įtvirtinti kaip vieną iš savo Transporto socialinių reikalų, užimtumo ir mokymo observatorijos ramsčių, kaip rekomenduojama 2011 m. EESRK nuomonėje dėl ES politikos poveikio transporto sektoriaus darbuotojų galimybėms įsidarbinti, mokymo poreikiams ir darbo sąlygoms.

6.1.

Verslininkai tapo dar svarbesni, nes jie teikia užimtumo galimybių ir sukuria daug darbo vietų, įskaitant transporto sektoriuje (2). Šiandien tai siejama su dalyvavimu tokiose srityse kaip žalioji ekonomika, pažangiosios transporto sistemos (PTS), apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos, planavimas realiuoju laiku ir saugumas.

6.2.

Moterims priklausančioms įmonėms taikoma nesudėtinga konkreti politika galėtų užtikrinti investicijų grąžą, kuri padidintų augimo ir užimtumo galimybes ES. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę Europos Komisijose ir atitinkamose valstybių narių ministerijose steigti moterų verslininkių skyrius. Jie turėtų būti įsteigti už ekonomikos vystymąsi atsakingose ministerijose, kad atsakomybė už ekonominę įmonių veiklą ir lyčių lygybės klausimus būtų aiškiai atskirta.

6.3.

Be to, reikėtų apsvarstyti klausimą dėl direktoriaus arba vyriausiojo įgaliotinio moterų įmonių klausimams spręsti Europos Komisijoje ir valstybėse narėse, paskyrimo, įpareigojant juos tarpžinybiniu lygmeniu informuoti, kokios ekonominės naudos duoda moterų skatinimas pradėti ir plėtoti verslą. Šiam už įmones atsakingam direktoriui taip pat būtų galima patikėti populiarinti pramonės sektorius arba mokslus, kurie padeda skatinti moterų verslumą, kaip antai mokslinius tyrimus, mokslą, aukštųjų technologijų inžineriją, transporto inžineriją ir IT plėtrą.

7.1.

Siekdamas išspręsti nepakankamo moterų atstovavimo problemą ir veiksmingiau bei išsamiau panaudoti moterų talentų rezervą transporto darbo rinkoje EESRK rekomenduoja imtis toliau išdėstytų priemonių, kurios galėtų padėti plėtoti moterų gebėjimus visais lygmenimis. Tai gali būti padaryta kartu su Transporto generaliniu direktoratu įgyvendinant ES projektus arba bendradarbiaujant su kitais įgyvendinamais projektais ir partnerystės iniciatyvomis:

7.2.

Kuravimas – stiprinti paramos mechanizmus, perduoti žinias ir patirtį, kurti tinklus ir teikti konsultacijas. Tai galima taikyti pačiose įmonėse ir tarp skirtingų lygių įmonės darbuotojų, tarp įmonių ir palyginamų transporto sektorių, taip pat taikant patvirtintas kuravimo programas, kurios yra skirtos ne tik transporto sektoriui. Kuravimo tinklų veikloje turėtų dalyvauti ir vyrai, ir moterys. Be to, tokie tinklai gali būti išplėtoti į grupes ir apimti keletą sektorių, siekiant užtikrinti galimybę perduoti žinias, geriausią patirtį, įgūdžius ir galimybes visoje transporto pramonėje.

7.3.

Plėtros programos – parengti mokymą, kuris sudarytų sąlygas plėtoti įgūdžius ir profesinę kvalifikaciją, siekiant didinti kompetenciją nepriklausomai nuo lyties, taip užtikrinant vienodą kompetenciją samdymo ar paaukštinimo tarnyboje atveju.

7.4.

Švietimas – peržiūrėti švietimo sistemą ir skatinti vaidmenis transporto sektoriuje, siekiant pakeisti prielaidą, kad sektorius yra tinkamas tik vyrams. Siekiant skatinti galimybes, rasti moterų, galinčių būti sektinais pavyzdžiais.

7.5.

Skatinti inovacijas ir smulkųjį verslą transporto sektoriuje – nustatyti mažosiose ir vidutinėse įmonės dirbančias moteris, siekiant apibrėžti naujas tendencijas, naujoves ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros galimybes. Pristatyti sėkmės atvejus. Geriausios patirties pavyzdys – organizacijos „Women 1st“ šimto daugiausiai pasiekusių moterų klubas yra įtakingiausių apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, keleivių transporto, kelionių bei turizmo srityse dirbančių moterų, kurios atstovauja ateities vadovėms ir joms yra sektini pavyzdžiai, tinklas (http://women1st.co.uk/top-100).

7.6.

Tiekimo grandinės subjektų dalyvavimas – skatinti tiekėjus savo tiekimo grandinėje įtraukti duomenis apie lytį. Nustatyti galimybes skirti viešųjų pirkimų sutartis moterų valdomoms bendrovėms. (Geriausios patirties pavyzdys – JAV įgyvendinama iniciatyva „WEConnect“, pagal kurią visuose sektoriuose pirmiausia moterims teikiami pasiūlymai ir siūlomos pirkimo sutartys. Dabar ji įgyvendinama ir Europoje (http://weconnectinternational.org)).

7.7.

Įmonių socialinė atsakomybė – vykdant socialinės atsakomybės misiją skatinti bendroves informuoti apie lyčių statistiką ir prisidėti prie moterų padėties transporto sektoriuje gerinimo. Padėti kurti sektoriaus, kurį noriai renkasi visi, įvaizdį.

7.8.

Internacionalizavimas – Europa yra vertinama už žinių perdavimą ir partnerystės iniciatyvų plėtotę. Transporto sektorius yra pasaulinis sektorius, kuriame kyla daug įvairių iššūkių; jame Europa gali dalytis savo patirtimi ir gebėjimu diegti inovacijas, taip pat atsiverti naujoms rinkoms. Viena labai svarbi funkcija, kurios šiame sektoriuje galėtų imtis moterys, – Europos pramonę ir praktinę patirtį populiarinti svetur.

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/8

Pranešėjas:

Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER

1.1.

Komerciniai pranešimai yra svarbi priemonė, leidžianti įmonėms skaidriai platinti savo produktus ir paslaugas užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą. Tačiau yra tam tikrų pranešimų, kurie neatitinka tikrovės arba kurių turinys netikslus – pateikiami teiginiai apie ekologiškumą, socialinius arba etinius aspektus ir sveikumą, kurie kenkia vartotojams ir toms įmonėms, kurios laikosi visų teisės aktų.

1.2.

Aplinkosauginis ir socialinis produktų ir paslaugų veiksmingumas šiuo metu vertinamas ir apie jį informuojama įvairiais kanalais ir būdais, įgyvendinant įvairias skirtingų formų iniciatyvas ir taikant įvairius vertinimo metodus. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, svarbu, kad Komisija pasiūlytų Europos metodus, pagal kuriuos būtų vertinamas bendras produktų ir paslaugų poveikis aplinkai ir apie šį poveikį būtų informuojama. Taip pat reikėtų parengti oficialių etikečių aprašą, kuriame būtų nurodyta etikečių reikšmė ir įstaigos, įgaliotos išduoti leidimą naudoti etiketes, patvirtinti jų galiojimą ir jas tikrinti. Bet kuriuo atveju vartotojai turi teisę gauti aiškią ir tikslią informaciją apie produktų kilmę.

1.3.

EESRK tikisi, jog Komisija persvarstys Direktyvą 2005/29/EB pratęsiančias gaires, kad vartotojai ir įmonės galėtų lengviau gauti patikimą ir skaidrią informaciją, ir paaiškins, kaip komerciniuose pranešimuose vartoti teiginius apie ekologiškumą, etiką ir sveikatą.

1.4.

Administracinio bendradarbiavimo srityje už vartojimą atsakinga institucija kiekvienos valstybės narės lygmeniu turėtų patikrinti teiginius apie ekologiškumą, socialinius aspektus, etiką ir sveikatą, kad būtų galima įvertinti esamą padėtį remiantis konkrečiais duomenimis.

1.5.

ES lygmeniu reikia sukurti darnią, išsamią ir tvirtą teisinę internetinių komercinių pranešimų reglamentavimo sistemą, kuri užtikrintų pagarbą asmens teisei į privatumą ir kitų viešojo intereso tikslų apsaugą.

1.6.

Europos Komisija ir valstybės narės savo kompetencijos srityse turėtų skatinti pagal šioje srityje taikomas savireguliacijos ir bendro reguliavimo sistemas, apimančias teiginius apie ekologiškumą, socialinius aspektus ir sveikatą, vykdyti priežiūrą ir kontrolę, taip pat skirti sankcijas, visų pirma užtikrindamos, kad nacionalinės ir Europos reklamos savireguliacijos įstaigos atitiktų Bendrijos nuostatose ir rekomendacijose nustatytus standartus, ypač tikslą užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą. Be to, vartotojų organizacijas reikėtų informuoti apie elgesio kodeksų rengimą, kad jos dalyvautų juos rengiant.

2.1.

Europos Sąjungoje yra daug įmonių, kurios vartotojams teikia išsamią, teisingą ir skaidrią informaciją apie rinkai pateiktų prekių ir paslaugų pagrindines savybes. Tačiau netinkamai vartojant teiginius apie ekologiškumą, socialinius aspektus ir sveikatą daroma žala teisės aktų besilaikančioms įmonėms ir prekes bei paslaugas įsigyjantiems vartotojams.

2.2.

Teisė gauti ir skleisti informaciją padeda užtikrinti skaidresnį vidaus rinkos veikimą ir rasti sprendimą aiškiai išsiskyrus tiekėjų ir vartotojų požiūriams.

2.3.

Vartotojas turi teisę gauti išsamią, teisingą ir skaidrią informaciją apie rinkai pateiktų prekių ir paslaugų pagrindines savybes.

2.4.

Taigi vartotojams ir naudotojams priimant sprendimus pirkti – tiek įsigyjant produktą jį, kaip labiau pageidaujamą, išsirinkus iš kitų, tiek nusprendžiant nepirkti tų produktų, kurie neatitinka vartotojo poreikių ir norų, – informacija yra lemiamas veiksnys. Technologinė plėtra savo ruožtu vis labiau leidžia įmonėms atsižvelgti į individualius įvairiems segmentams priklausančių vartotojų poreikius užtikrinant lojalumą; lojalumas užtikrinamas pritaikant produktus individualiems poreikiams pagal asmeninės (angl. one to one) rinkodaros taisykles.

2.5.

Taikydama socialinės rinkos ekonomikos modelį, kaip nustatyta Sutartyje, Sąjunga neturi integruotos komerciniams pranešimams skirtos teisinės sistemos. Esama teisinė sistema yra pernelyg sudėtinga, neišsami, nestabili ir kartais nenuosekli ir iš esmės apima:

2.6.

Europos Komisija paskelbė įvairius komunikatus, pradėjo viešąsias diskusijas ir, be kita ko, svarsto produktų ekologinio pėdsako klausimą, kad galėtų užtikrinti patikimą ir tikslią informaciją apie produktų poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą.

2.7.

Nors dėl technologijų pažangos vartotojai turi daugiau galimybių gauti informacijos, Sąjungos lygmeniu internetiniai komerciniai pranešimai šiuo metu reglamentuojami įvairiais dokumentais (direktyvomis dėl elektroninės prekybos, vartotojų apsaugos, privatumo apsaugos komerciniuose pranešimuose, nesąžiningos komercinės veiklos ir kt.). EESRK mano, kad ateityje turėtų būti pateiktas pasiūlymas, pratęsiantis priimtą strategiją. Tačiau nedelsiant turėtų būti vykdomas konsolidavimas, kad į naujos redakcijos tekstą būtų sujungti visi galiojantys šios srities teisės aktai ir taip būtų išvengta prieštaravimų internete pateikiamuose pranešimuose.

2.8.

Be to, Reglamente (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje jau nustatyta Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo sistema, kurią šiose srityse reikėtų išsamiau išnagrinėti siekiant įvertinti galimus pažeidimus.

2.9.

Dabartinės teisių gynimo priemonės atskirose valstybėse narėse labai skiriasi: vienose valstybėse narėse veiksmingai ginti su taisyklių įgyvendinimu susijusias teises tiesiogiai pavesta teismams, o kitose valstybėse plėtojamos įvairios reklamos savireguliacijos ir bendro reguliavimo iniciatyvos taikant elgesio kodeksus ir steigiant neteismines šioje srityje kylančių ginčų sprendimo institucijas; šiomis iniciatyvomis papildomi teisės aktai ir galiojantys administraciniai bei teisminiai įgyvendinimo kontrolės mechanizmai.

2.10.

Yra ir kitų veiksnių, dėl kurių nagrinėjama problema tampa dar sudėtingesnė, pavyzdžiui:

2.11.

Galiausiai tam tikri reklamos metodai, kaip antai prekių ženklų reklama (angl. branded content), emocinė rinkodara ir istorijų pasakojimas (angl. storytelling), prekių rodymas (angl. product placement) arba vadinamosios neurorinkodaros taikomosios programos, nors ir padeda tiekėjams veiksmingiau siekti savo komercinių tikslų, trukdo piliečiams racionaliai priimti sprendimus pirkti, naudoti ir vartoti, iš tikrųjų įvertinus prekių ir paslaugų naudą ir jų kainos proporcingumą. Be viso kito, taip yra dėl to, kad dažnai atsisakoma reklaminio ir nereklaminio turinio tradicinio atskyrimo atimant iš pranešimo gavėjų teisę žinoti, koks yra pranešimo (tikriausiai informacinio) pobūdis ir komercinis tikslas. Taigi šie metodai gali suklaidinti visų pirma pažeidžiamiausius vartotojus: jaunuolius, vyresnio amžiaus, nepalankioje padėtyje esančius ar neįgalius asmenis.

2.12.

Galiausiai EESRK palankiai vertina tai, kad yra aukštesnės kokybės produktų ir paslaugų, pagamintų arba sukurtų laikantis etikos principų arba išsiskiriančių didesne nauda aplinkai ar socialine nauda, ir tai, kad pateikiami teiginiai apie ekologiškumą, socialinius aspektus ir sveikatą, kurie aptariami šioje nuomonėje dėl melagingų, netikslių arba painių teiginių ir komercinių pranešimų.

3.1.

Komercinių pranešimų, pagrįstų neteisingais, netiksliais arba sunkiai palyginamais teiginiais, kurie yra klaidinantys ir painūs, poveikis įvairus ir nevienodo dydžio, tačiau visi šie pranešimai labai kenkia vartotojams, teisės aktų besilaikančioms įmonėms ir, vertinant platesniu mastu, etiškos ir skaidrios prekių ir paslaugų rinkos veikimui.

3.2.

Be kita ko, galima paminėti tokias pasekmes:

3.3.

Informacija turi atitikti tikrus vartotojų poreikius ir lūkesčius, todėl jos tinkamumą reikia vertinti atsižvelgiant į reklaminio pranešimo tikslą, turinį, pateikimą, aplinkybes ir identifikavimą; svarbiausi informacijos aspektai yra patikimumas, aktualumas, objektyvumas, tikslumas, svarbumas, glaustumas, suprantamumas, aiškumas, įskaitomumas ir galimybės lengvai ją gauti. EESRK rekomenduoja produktų etiketėse nurodyti jų kilmę, nes tai leidžia užtikrinti didesnį apsaugos lygį, išvengti, kad vartotojai būtų klaidinami arba taptų tokios informacijos aukomis, ir taip palengvinti jų pasirinkimą.

4.1.

Teiginiuose apie ekologiškumą daugiausia dėmesio skiriama poveikiui, kurį produktų sudėtis arba jų naudojimas daro aplinkai ir kuris dažnai susijęs su klimato kaita ir išmetamaisiais teršalais. Tačiau juose taip pat gali būti vartojamos platesnės sąvokos, kaip antai racionalus gamtos išteklių naudojimas, miškų naikinimas, rūšių įvairovė arba energijos vartojimo efektyvumas. Galiausiai gali būti minimas įmonių veiklos aplinkosauginis pėdsakas ir produktų vartojimas atsižvelgiant į aplinką.

4.2.

Kai šie teiginiai vartojami vien formaliai arba tik tam, kad būtų pateikti, tačiau neturi poveikio tikrosioms produkto savybėms arba jo gamybai, atsiranda toks reiškinys kaip „žaliasis smegenų plovimas“ (angl. greenwashing), kuris gali būti apibūdintas kaip „atrankinis teigiamos informacijos apie ekologiškumą platinimas viešinant informaciją, dėl kurios vartotojo sąmonėje iškreipiamas tikrovės vaizdas, t. y. vartotojas nepakankamai supranta šiuos ekologiškus aspektus“. Komisija tai apibrėžia ir Direktyvos 2005/29/EB įgyvendinimo gairėse (7).

4.3.

Atsižvelgiant į ekologiškumo aspektą pažymėtina, kad gavęs informaciją apie prekių ženklo poveikį (neigiamą arba teigiamą) vartotojas susidaro šio prekių ženklo įvaizdį. Kartu toks įvaizdis turi įtakos tokiems aspektams kaip sprendimas pirkti arba politinė nuomonė. Baudžiant už „blogą“ ir atlyginant už „gerą“ elgesį, kuris pasireiškia priimant sprendimus pirkti, išlaikoma tam tikra dinamiška sistemos pusiausvyra.

4.4.

Dažniausiai taikomi tokie „žaliojo smegenų plovimo“ metodai:

4.5.

Turi būti taikomi kriterijai, kurie padėtų teisingai informuoti vartotojus ir užkirsti kelią netinkamam teiginių apie ekologiškumą vartojimui komerciniuose pranešimuose.

4.6.

Suderinti Europos metodai, kaip antai vadinamasis aplinkosauginis pėdsakas, įvesti siekiant užtikrinti produktų ir organizacijų atsekamumą aplinkosaugos srityje, gali būti aiškinamoji priemonė užtikrinant rinkos veikimą. Šie metodai turi būti pagrįsti plačiai taikomais tarptautiniais standartais, įskaitant tarptautinį standartą ISO 14201 dėl klaidinančių ekologiškumo teiginių ar Tarptautinių prekybos rūmų kodeksą.

5.1.

Kaip ir teiginių apie ekologiškumą atveju, aptariant įmonių ir produktų „etinius ir socialinius ypatumus“ galima kalbėti apie tam tikros rūšies „žaliąjį smegenų plovimą“. Šiuo atveju įsigyjant produktą galima vykdyti socialinio pobūdžio labdaringą arba solidarią veiklą, nes netiesiogiai suteikiama nauda tam tikrų poreikių turinčioms arba pažeidžiamoms grupėms ar bendruomenėms.

5.2.

Šiuo metu vykdant kampanijas, kurios grindžiamos pardavimo skatinimu, dažnai pastebimi su socialiniais projektais susiję ženklai. Tokios kampanijos vadinamos labdaros skatinimo (angl. charity promotions) arba su socialine veikla susijusiomis pardavimo skatinimo kampanijomis, kurios tapo labai populiarios kilus ekonomikos krizei. Šie veiksmai, kai juos vykdant vartojami tikrovės neatitinkantys argumentai, kurių tikslas – paskatinti pardavimą, gali suklaidinti vartotoją ir sukelti painiavą, todėl yra itin žalingi.

5.3.

Veiksmų tikslas – vykdyti solidarumo kampanijas, teikti humanitarinę pagalbą ir socialinę pagalbą tam tikroms bendruomenėms ar gyventojų grupėms arba net ginti tam tikromis aplinkybėmis susiklosčiusius reikalus, susijusius su tam tikrais ekstremaliosios situacijos atvejais, taip pat padėti spręsti tokius struktūrinius klausimus kaip diskriminacija, segregacija, nelygybė ir kt.

5.4.

Pasitaiko ir kitų „socialinio smegenų plovimo“ (angl. social washing) arba „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) atvejų, kai pateikiamas nepakankamai pagrįstas įvaizdis, kad įmonė yra socialiai atsakinga, taip pat pervertinama socialinė ir reklaminė tokios įmonės veikla, kuri laikoma pagrindine.

5.5.

Teiginiai apie etiką arba socialinius aspektus kartais pateikiami kartu su kitais teiginiais apie ekologiškumą, tačiau, atsižvelgiant į svarbiausias aktualijas, jie taip pat gali apimti kitus aspektus, kaip antai darbą, vietos aspekto skatinimą, piliečių dalyvavimą arba bet kokį kitą aspektą, dėl kurio vartotojai skatinami pirkti.

5.6.

Šiuo klausimu taip pat reikia atsižvelgti į paslėptus netikrų konsultantų etikos, socialiniais ir aplinkos klausimais veiksmus, kurie klaidina vartotojus ir sukelia painiavą; šie konsultantai rinkoje veikia kaip ekonominės veiklos vykdytojai arba tarpininkai, piktnaudžiauja vartotojų geranoriškumu ir patiklumu ir, siekdami pelno, parduoda produktus ar paslaugas pateikę melagingus argumentus.

5.7.

Vidaus rinkos veikimui ypač kenkia finansinio pobūdžio veiksmai: pateikus su etika, socialiniais aspektais ar aplinka susijusius argumentus parduodami finansiniai produktai ir finansinės priemonės, tačiau nesilaikoma finansų įstaigoms privalomų mokumo reikalavimų ir nevykdoma privaloma šių įstaigų prižiūrimoji patikra. Europos bankininkystės institucija neseniai priėmė nuomonę, kurioje siūlo tam tikras rizikos mažinimo priemones, nustato reklamos reikalavimus ir rekomendacijas, kaip dalyvius apsaugoti nuo galimų interesų konfliktų.

5.8.

Reikėtų užkirsti kelią „socialiniam smegenų plovimui“ arba melagingos informacijos naudojimui siekiant sukurti socialinio įsipareigojimo įvaizdį.

6.1.

Tai, kad vartotojai neseniai ėmė rūpintis sveika gyvensena ir kad technologijos pradėtos taikyti platesniu mastu, t. y. maisto, kosmetikos ir kitų su sveikata susijusių produktų gamybos srityse, taip pat skatina pateikti teiginius apie sveikumą, susijusius su maistu, mityba, dietine ir estetine nauda arba net geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis ir funkcine veikla.

6.2.

Dėl teiginių apie ekologiškumą pažymėtina, kad, vartotojams vis labiau rūpinantis sveika mityba, taip pat galima pateikti teiginius apie ekologinį ūkininkavimą arba apie tai, kad sudėtyje yra (nėra) tokių maisto komponentų kaip vitaminai, Omega-3 riebalų rūgštys, cukrus, druska ar alkoholis, taip pat transgeninės medžiagos.

6.3.

Vis labiau senėjant visuomenei ir ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei atsiranda palankios sąlygos ateityje plėsti informavimo apie neteisėtai vartojamus teiginius praktiką.

6.4.

Tariama nauda sveikatai, pagrįsta pseudomoksliniais argumentais, panašiai neteisėtai nurodoma ir vykdant rinkodarą sveikatingumo srityje, kai tokiais teiginiais naudojamasi kaip pridėtine verte siekiant veiksmingiau parduoti produktus, pavyzdžiui, maisto papildų arba augalinių produktų sektoriuose, ir siūlant plataus vartojimo prekes bei paslaugas.

7.1.

Reikia atsižvelgti į tai, kad vykstant kognityviniams ir emociniams procesams, skatinantiems vartotojus apsispręsti pirkti, tiek dėl savanoriško ženklinimo, tiek dėl logotipų ir piktogramų dizaino kyla nelabai tikslios asociacijos. Pranešimais ir vaizdais negalima nieko griežtai ir neginčijamai teigti, išskyrus atvejus, kai tai galima patikimai įrodyti. Reikėtų imtis specialių veiksmų, siekiant patikrinti teiginius.

7.2.

Tačiau teiginiai turi būti tikrinami atsižvelgiant į tai, kokios priemonės naudotos juos kuriant, nes kiekviena priemonė pasižymi konkrečiomis savybėmis. Trumpai tariant, be kitų, gali būti taikomos šios priemonės:

7.3.

Tačiau galima reikalauti reklamai nenaudoti komerciniams tikslams skirtos informacijos, kurios negalima patikimai įrodyti, arba nurodyti teisingą informaciją.

7.4.

Atsižvelgdamas į visa tai, EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 2006/2004, imtis tinkamų priemonių vykdant administracinį bendradarbiavimą, ypač bendras akcijas, siekiant, kad teiginiai apie etiką, ekologiškumą arba sveikumą nebūtų apgaulingai vartojami, ir tai daryti glaudžiai bendradarbiaujant su Europos vartotojų centrais, kurie tokiose situacijose atlieka ypač svarbų vaidmenį.

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/14

Pranešėjas:

Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER

1.1.

Sportas padeda siekti strateginių Sąjungos tikslų, atskleidžia pagrindines pedagogines ir kultūrines vertybes ir skatina integraciją, nes jis skirtas visiems piliečiams, neatsižvelgiant į jų lytį, etninę kilmę, religiją, amžių, pilietybę, socialinę padėtį ar seksualinę orientaciją. Sportas – tai priemonė, kuri padeda kovoti su netolerancija, ksenofobija ir rasizmu.

1.2.

Dalyvaudami sporto veikloje žmonės gali konstruktyviai realizuoti savo viltis ir praturtinti gyvenimą vertybėmis, kurias teikia sportas: pastangomis, solidarumu, sanglauda. Sportas teikia fizinę ir intelektinę gerovę ir kartu padeda spręsti socialines problemas, nes skatina teigiamas vertybes. Šiuo požiūriu taip pat svarbu aptarti, kaip nustatyti visuotinius minimalius standartus, kuriais būtų skatinamas visomis sporto šakomis užsiimančių vaikų ir jaunuolių sąžiningumas dalyvaujant sporto veikloje.

1.3.

Plėtojant mėgėjų sportą ir sportuojant klubuose labai svarbi savanoriška veikla, teikianti didelę vertę socialiniu, ekonominiu ir demokratiniu požiūriu; todėl reikia skatinti savanorišką veiklą ir aktyvų pilietiškumą sporto srityje, įskaitant žiemos sportą.

1.4.

Vadovavimo ir gero valdymo principas turi užtikrinti sporto varžybų sąžiningumą. Sporto srityje šis principas yra sporto organizacijų, kurios turi veikti laikydamosi skaidrumo, atsakomybės ir demokratijos principų, autonomijos sąlyga. Tuo remiantis sprendimų priėmimo procese turi būti tinkamai atstovaujama visiems suinteresuotiesiems subjektams. Siekiant sustiprinti šią bendrosios prevencijos sistemą ir kaip rodo neseniai atliktas išsamus tyrimas (1), labai svarbu sustiprinti nacionalinių valdžios institucijų bei sporto įstaigų pasitikėjimą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos nacionalinėms teisminėms institucijoms ir tarptautinėms sporto įstaigoms keistis informacija.

1.5.

EESRK primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares platinti su inovacijomis susijusią informaciją ir Europoje tarpusavyje keistis informacija apie teigiamą patirtį ir tinkamiausią praktiką, taikomą kuriant įvairiems sektoriams priklausančių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų strategines partnerystes, kuriomis siekiama stiprinti sporto, kaip inovacijų ir ekonomikos augimo varomosios jėgos, vaidmenį, ir remti tokių partnerysčių kūrimą. Šiuo atžvilgiu labai svarbu sugebėti pasinaudoti privalumais, kuriuos dideli sporto renginiai gali ir turi teikti regionams ir miestams, kuriuose jie organizuojami; EESRK mano, kad Komisija turėtų atidžiai stebėti pasaulyje atsirandančias naujas iniciatyvas ir metodus, skirtus padėti regionams ir miestams įgyvendinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi skatinančius sporto projektus.

1.6.

Siekiant vystyti sporto sektorių įvairiais lygmenimis turi būti skatinama naudotis ES finansavimo priemonėmis,

1.7.

Europos lygmeniu reikėtų skatinti socialinę sanglaudą, veiksmus, kuriais nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupės būtų įtraukiamos į sporto veiklą, ir asmenų, įskaitant tuos, kurių laisvė apribota, socialinę integraciją; šiems asmenims sportas gali būti priemonė vėl integruotis į visuomenę, nes dėl tokių savo vertybių kaip pastangos, solidarumas ir galiausiai sąžiningas žaidimas, galinčių padėti panaikinti socialinę atskirtį ir diskriminaciją, jis teikia emocinę gerovę ir stabilumą.

1.8.

Labai svarbus ES uždavinys – kovoti su nelygybe siekiant panaikinti kliūtis, trukdančias neįgaliesiems sportuoti, taip pat skatinti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą varžybose ir panaikinti bet kokius išankstinius visuomenės nusistatymus šiuo klausimu. Todėl būtų naudinga, jeigu Komisija Ministrų Tarybai pasiūlytų parengti Europos sporto ir socialinės įtraukties gerosios praktikos kodeksą, kuriuo neįgalieji būtų skatinami aktyviau sportuoti.

1.9.

Europos Sąjunga ir valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti vyresnio amžiaus žmonių sportavimo ir fizinio aktyvumo skatinimui. Vis labiau senėjant Europos visuomenei, nepaprastai svarbu, kad šiuo tikslu būtų įgyvendinamos tikslinės iniciatyvos ir skiriamas reikiamas finansavimas.

2.1.

Lisabonos sutartyje nurodytos bendros Sąjungos ir jos valstybių narių vertybės, kurios yra integracijos proceso dalis. Šios labai svarbios vertybės – tai žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.

Lisabonos sutartyje Sąjungai suteikiama kompetencija skatinti Europos sporto reikalus (SESV 165 straipsnis). Būtina apsvarstyti įvairius sporto reiškinio aspektus – socialinį, ekonominį ir kultūrinį – atsižvelgiant į tai, kad sportas įtrauktas į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes; tai reiškia, kad institucijos ir valstybės narės yra aiškiai įsipareigojusios imtis veiksmų – pagal subsidiarumo principą jos turi skatinti politiką, taisykles ir priemones, skirtas Europos sporto reikalams skatinti.

2.2.

Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas – pamėginti plačiau informuoti apie Europos ir sporto, įskaitant žiemos sportą, vertybių teikiamas galimybes visiems piliečiams ir socialinėms organizacijoms, ir skatinti Sąjungos sporto politiką, nes iki šiol buvo priimti tik pavieniai teismo sprendimai, paprastai susiję su naudojimusi ekonominėmis laisvėmis.

2.3.

Dar senovėje klasikinėje graikų filosofijoje buvo skiriama kūno ir proto veikla; šios idėjos buvo vystomos vadovaujantis olimpine dvasia, visų pirma pabrėžiant etiką ir taikos palaikymą.

Sportas Europos ir pasaulio mastu labai padeda siekti bendrų strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes gali labai prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

3.1.

Siekdamos užtikrinti socialinę sporto funkciją valstybės narės turi turėti deramą infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos sportuoti – atitinkamose jų teritorijose turi būti tinkamas, pakankamas ir subalansuotas esminis infrastruktūros ir sporto įrangos tinklas.

3.2.

Savanoriška veikla vis dar yra Europos sporto pagrindas, nes savanoriai kartu su sporto srities ne pelno organizacijomis padeda plėtoti ir skleisti sporto idealus. Šiuo atžvilgiu reikia paminėti mokyklos vaidmenį propaguojant olimpines vertybes, kuriomis skatinama taika ir harmonija sporte, užtikrinamas sambūvis ir integracija į demokratinę ir pliuralistinę visuomenę bei su sportu siejamos žmogiškosios vertybės, padedančios kovoti su smurtu, rasizmu, netolerancija ir ksenofobija sporte.

3.2.1.

Sporto organizacijoms būtina taikyti gero valdymo nuostatas. Jos turi būti pagrįstos skaidrumo, atsakomybės ir demokratijos principais, be to, priimant sprendimus jose turi būti tinkamai atstovaujama visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant sirgalius, kurie paprastai skatina sąžiningo žaidimo principus. Jei šių organizacijų veikla finansuojama viešosiomis lėšomis, reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti griežtesnius skaidrumo reikalavimus.

3.2.2.

EESRK nuomone, reikia apsvarstyti galimybę derinti kovos su nepageidaujamais reiškiniais (tokiais kaip sporto varžybų rezultatų pirkimas, dopingas ar brutalus elgesys) veiksmus, remiantis ne tik SESV 6 ir 165 straipsniuose pripažįstama Sąjungos kompetencija, bet ir kompetencija, susijusia su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, arba bet kokiais kitais įgaliojimais, kurių gali prireikti siekiant imtis viršvalstybinių priemonių, kurios netgi galėtų būti atgrasomosios.

3.2.3.

Šių priemonių tikslas turėtų būti užtikrinti aukšto lygio saugumą. Pavyzdžiui, tokios priemonės galėtų būti skirtos policijos institucijų (Europolo), teisminių institucijų (Eurojusto) ir kitų kompetentingų institucijų veiksmų derinimui ir bendradarbiavimui užtikrinti.

3.3.

Fizinės veiklos ir sporto skatinimas yra lemiamas veiksnys siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą šiuolaikinėje visuomenėje. Pažymėtina, kad sportas skatina sveiką gyvenimo būdą ir gerina gyvenimo kokybę, nes žmonės visapusiškai išnaudoja sporto teikiamas galimybes, todėl mažėja išlaidų sveikatos priežiūrai.

3.4.

Vieši debatai tokiais klausimais (be visų kitų) kaip vadinamoji europinė pakraipa sporto srityje, sporto įtraukimas į programą „Erasmus +“ arba strateginiai veiksmai, susiję su lyčių lygybe sporte, labai paskatino įgyvendinti ES institucinius veiksmus sporto srityje. Šios programos prioritetai aptariami kasmet, todėl EESRK pageidauja, kad atliekant kitą vertinimą būtų atsižvelgta į šioje nuomonėje pateiktas pastabas.

3.4.1.

Šie instituciniai veiksmai turės būti stiprinami imantis priemonių, būtinų siekiant užtikrinti pridėtinę vietinio, tradicinio ir vietinės kilmės sporto, atspindinčio turtingą kultūrinės ir istorinės ES įvairovę, kurią reikia skatinti ir propaguoti, vertę ir teigiamus aspektus.

3.4.2.

Remdamasi minėta programa „Erasmus +“ Komisija turėtų pateikti aiškų sporto įtraukimo į šią programą poveikio vertinimą, ypač atsižvelgdama į tai, ar pasiekti tikslai, susiję su naujomis kvalifikacijomis, užimtumu ir jaunimu.

3.5.

Kad sportas padėtų stiprinti ir ugdyti Europos vertybes, būtina priimti ir įgyvendinti koordinavimo, papildymo arba paramos priemones, skirtas šioms Europos vertybėms ginti, ypač vertybėms, kuriomis siekiama apsaugoti žmogaus orumą, taip pat tam tikrus asmenų švietimo aspektus (šiuos asmenis labai svarbu tinkamai integruoti siekiant užtikrinti tinkamą demokratijos veikimą ir teisinę valstybę). Tokį požiūrį gali sustiprinti sporto, kaip sąžiningo žaidimo, dėl kurio visuomenė perima daug Europos vertybių, perduodama žinia.

Europinė pakraipa sporto srityje yra ne mažiau svarbi skatinant taikyti standartus, kuriais siekiama užtikrinti lyčių lygybę. Svarbu parengti ir naudoti mokymo medžiagą, skirtą atsakingiems asmenims – tiek sporto srityje veikiantiems atsakingiems asmenims, tiek tėvams – mokyti, siekiant padėti naikinti lyčių stereotipus ir skatinti lyčių lygybę sporto srityje, taip pat skatinti vis didesnę atstovavimo vyrams ir moterims sporto komitetų valdybose pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, geriausios praktikos įgyvendinant su jaunimo vystymusi ir apsauga sporto srityje susijusią veiklą pavyzdžių rinkinio parengimas būtų laikomas itin svarbiu žingsniu (2).

3.6.

Individualus ar kolektyvinis sportas gali būti teisėtas darbo vietų kūrimo, turto ir gerovės šaltinis, kurį šiuo metu labai svarbu tinkamai panaudoti siekiant kovoti su jaunimo nedarbu ir socialine atskirtimi. Pirmiausia reikėtų paminėti sportininkus, kurie, palikę profesionalų sportą, pradeda siekti antros karjeros ir kuriems reikia specialiai pasirengti šiam gyvenimo etapui (dvikryptė karjera). Norint tinkamai ugdyti šiuos sportininkus, būtina užtikrinti sporto srities diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą ir lygiavertiškumą. Šis galutinis aspektas svarbus siekiant sustabdyti šešėlinę ekonomiką, su kuria galima susidurti šiame sektoriuje, ir ateityje ją ištraukti iš šešėlio.

3.6.1.

Remiant sportą kaip būdą skatinti socialinę integraciją, jaunimo užimtumą, lyčių lygybę, inovacijas ir organizacijų, remiančių reintegraciją į visuomenę ir kitus viešojo intereso tikslus, tinklų kūrimą, reikės nustatyti Europos finansinių priemonių mobilizavimo taisykles.

Sportas, kaip kovos su socialine atskirtimi ir reintegracijos priemonė, yra tinkamas būdas įdiegti vertybes, dėl kurių užtikrinama platesnė asmeninė ir socialinė raida ir daromas poveikis žmonių sveikatai ir švietimui. Europos lygmeniu reikėtų skatinti socialinę sanglaudą ir asmenų (įskaitant tuos, kurių laisvė apribota) socialinę integraciją – jiems sportas gali būti priemonė vėl integruotis į visuomenę, nes dėl tokių savo vertybių kaip pastangos, solidarumas ir, visų pirma, sąžiningas žaidimas jis teikia emocinę gerovę, užtikrina sanglaudą ir stabilumą.

3.6.2.

Reikėtų kurti organizacijų, kurios remia pasitelkiant sportą užtikrinamą socialinę sanglaudą ir reintegraciją į visuomenę, tinklą, ypač plačiausiu mastu veikiančių organizacijų, kad su Europos novatoriškos praktikos, taikomos reintegracijos į visuomenę pasitelkiant sportą srityje, kongresu būtų keičiamasi gerąja praktika, pagrįsta Sutartyse nurodytomis Europos vertybėmis, ir būtų rengiami čempionatai Europos Sąjungos lygmeniu, taip pat skelbiami ir platinami šių tinklų veiklos rezultatai.

3.7.

Europos Sąjungos institucijų uždavinys – kovoti su nelygybe siekiant panaikinti kliūtis, trukdančias neįgaliesiems sportuoti, taip pat skatinti neįgaliųjų dalyvavimą varžybose ir panaikinti bet kokius išankstinius visuomenės nusistatymus šiuo klausimu.

Būtų naudinga, jeigu Komisija Ministrų Tarybai pasiūlytų parengti Europos sporto ir socialinės įtraukties gerosios praktikos kodeksą.

3.7.1.

Reikėtų skatinti neįgaliųjų integraciją pasitelkiant sporto renginius, kad gerėtų neįgaliųjų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybė ir būtų ugdomi jų socialiniai įpročiai. Taigi sportas yra ne tik sveikas įprotis, bet ir priemonė šių asmenų judumui gerinti ir skatinti; jis taip pat padeda ugdyti gebėjimus priimti sprendimus, susirasti draugų arba dirbti komandoje.

3.7.2.

Siekdamos skatinti neįgaliųjų parolimpinio arba profesionalaus sporto plėtrą ir taip didinti piliečių informuotumą, valdžios institucijos privalo įgyvendinti komunikacijos strategiją, susijusią su parolimpinėmis žaidynėmis ir kitais aukšto lygio tarptautiniais renginiais, tam naudodamosi būtinomis priemonėmis ir specialistų paslaugomis ir galiausiai užtikrindamos aukštos kokybės parolimpinių žaidynių transliacijas per televiziją, daug transliavimo valandų ir transliavimą plačiajai auditorijai patogiausiu laiku.

3.7.3.

Nuostatomis, kuriomis nacionalinės teisės sistema suderinama su Tarptautine neįgaliųjų teisių konvencija, siekiama tokių pat tikslų ir prieinamumas bei tinkamumas visiems nustatomi kaip priemonės, kurios turi būti taikomos norint pakeisti ir sukurti aplinką, leidžiančią užtikrinti visapusišką piliečių dalyvavimą.

3.7.4.

Kadangi viena iš kliūčių, sistemingai nustatomų rengiant programas, kuriomis skatinamas neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į fizinę sportinę veiklą, yra ta, kad įvairūs procese dalyvaujantys subjektai turi nepakankamai žinių, rekomenduojama aprūpinti fizinio lavinimo mokytojus ir dėstytojus, taip pat sporto specialistus būtina medžiaga, kad būtų tenkinami jų mokymo poreikiai plėtojant fizinę sportinę veiklą įtraukioje aplinkoje.

3.8.

Dėl akivaizdžiai nesustabdomo Europos visuomenės senėjimo proceso, kuriam vykstant nuolat ilgėja tikėtina gyvenimo trukmė, būtina parengti tikslines iniciatyvas ir programas, skirtas populiarinti sportą ir fizinę veiklą tarp vyresnio amžiaus žmonių. Šiai sričiai daugelis šalių neskiria pakankamai reikšmės, nors jai reikalingas ypatingas dėmesys tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu.

4.1.

Sportui būdingas ekonominis aspektas, susijęs su sporto verslu ir profesionaliu sportu, kurie turi poveikį vidaus rinkai. Kitas specifinis sporto ypatumas – savanoriška veikla ir sporto socialinė, pedagoginė bei kultūrinė funkcijos, kurios labai padeda skatinti teigiamas vertybes, pvz., sportiškumą, pagarbą ir socialinę įtrauktį.

Todėl reikia atskirti sporto ir komercinius interesus – EESRK nuomone, sportas turi būti saugomas nuo pernelyg didelės ekonominės įtakos, kad pirmenybė būtų teikiama sporto principams ir vertybėms.

4.1.1.

Į šiuos išskirtinius ir esminius sporto aspektus reikėtų atskirai atsižvelgti sporto srityje taikant Sąjungos teisės aktus (tais atvejais, kai ES gali veikti veiksmingiau negu valstybės narės, laikydamasi subsidiarumo principo).

4.2.

Dėl minėto ekonominio sporto aspekto pažymėtina, kad reikia atsižvelgti į ypatingą šios veiklos ryšį su pagrindinėmis teisėmis.

4.2.1.

Taigi siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą nuo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, ypač nuo piratavimo skaitmeninėje erdvėje, dėl kurių kyla pavojus sporto ekonomikai, remiantis proporcingumo principu turi būti išnagrinėtos taikytinos priemonės. Bet kokiu atveju turi būti užtikrintos pagrindinės piliečių teisės: gauti informaciją (bent jau visuomenės teisė gauti žinias), labai svarbių sporto renginių transliavimas ir žurnalistų teisė informuoti.

4.2.2.

Kitose srityse, kaip antai konkurencijos politikos (konkrečiai valstybės pagalbos srityje), reikėtų priimti valstybės pagalbos gaires siekiant paaiškinti, kokia pagalba, skiriama socialiniams, kultūriniams ir pedagoginiams sporto uždaviniams vykdyti, laikoma teisėta.

4.2.3.

Internetinės sporto lažybos nereglamentuojamose rinkose, visų pirma neteisėtos lažybos, yra viena pagrindinių šiuo metu sportui kylančių grėsmių; jų neigiamas poveikis panašus į dopingo ir žiūrovų brutalaus elgesio poveikį ir, atsižvelgiant į manipuliacijas sporto varžybomis, gali lemti sporto varžybų rezultatų klastojimą. Yra ir kitų aspektų, kaip antai lažybos ir lošimai, taip pat būtinybė imtis bendro intereso priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti priklausomybės nuo lošimų ir apsaugoti nepilnamečius, ypač nuo internetinių azartinių lošimų.

4.2.4.

Neatskiriamas esminis sporto ypatumas yra tas, kad sportuojantys asmenys skatinami nuolat gerinti rezultatus ir siekti tobulumo, todėl sporto sektoriuje nuolat diegiamos inovacijos, dėl kurių sporto technologijos tapo svarbiu taikomųjų mokslų, tokių kaip tekstilės technologijos, žmogaus judėjimo mechanika, naujos medžiagos, jutikliai, valdikliai ir visų pirma žmonėms pritaikytas dizainas, sektoriumi. Sporto infrastruktūros kūrimas ir eksploatavimas, taip pat dalyvavimas ir lankymasis sporto renginiuose tampa svarbia patirties ekonomikos dalimi. Tą rodo ir sporto turizmo vystymasis.

4.2.5.

Turėtų būti įvertinti ir kiti su sportu ekonomiškai susiję klausimai, pavyzdžiui, laisvas asmenų ir paslaugų judėjimas, rėmimo sutartys, žaidėjų agentų veiklos reglamentavimas, sporto draudimas ir sveikata, sportininkų švietimo programos ir su sportu susijusios profesinės kvalifikacijos; prireikus Komisija šiais klausimais turėtų imtis arba pasiūlyti priemonių.

4.2.6.

Dėl profesinio jaunų trenerių rengimo pažymėtina, kad įvairiose ES valstybėse narėse būtina gerinti reglamentavimą atsižvelgiant į tai, kad trenerio veikla panaši į pedagogo ir kad tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, rengiantis sporto varžyboms) treneris su jaunu sportininku praleidžia daugiau laiko negu mokytojas su mokiniu. Treneriai turi būti rengiami pagal oficialią sistemą ir baigus mokslus jiems turi būti išduodamas valstybės pripažįstamas diplomas.

4.2.7.

EESRK ragina Europos sporto federacijas ginti šioje nuomonėje išdėstytas vertybes ir principus ir tikisi, kad jų veiksmai visose srityse yra pagrįsti šiomis vertybėmis ir principais, įskaitant veiklą, susijusią su apdovanojimų teikimu ir visuomenės pripažinimu.

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/19

Pranešėjas:

Pierre-Jean COULON

1.1.

EESRK prašo, kad, įgyvendinant Europos Sąjungos klimato ir energetikos tikslus, į energijos rūšių derinį patektų daugiau atsinaujinančiųjų išteklių. Jų naudojimą Komitetas nuolat remia: tvari energetikos sistema, kurioje didelė energijos dalis būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, yra vienintelis ilgalaikis mūsų energetinės ateities sprendimas. Komitetas pabrėžia, kad svarbu sukurti papildomų energetikos sistemos komponentų.

1.2.

Dėl savo kintančiojo pobūdžio atsinaujinantieji energijos ištekliai ir jų plėtra tapo tikru iššūkiu kaupimo srityje. Energijos kaupimas yra vienas strateginių Europos Sąjungos uždavinių, nes reikia nuolat užtikrinti Sąjungos energijos tiekimo saugumą ir energetikos rinkos gyvybingumą tiek techninių galimybių, tiek sąnaudų srityse. Dėl to šis klausimas užima deramą vietą ES darbotvarkėje ir yra pirmenybinė sritis, ypač turint omenyje 2015 m. vasario mėn. sukurtą energetikos sąjungą.

1.3.

Ankstesnėje nuomonėje EESRK akcentavo energijos kaupimo uždavinio svarbą, nurodydamas, kad tai yra „iššūkis, galimybė ir absoliuti būtinybė“. Jis pabrėžia, jog svarbu Europos Sąjungoje sėkmingai pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio, ir ragina imtis visų priemonių siekiant kaupimo srityje pasiekti konkrečių didelio masto rezultatų.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad, nors esama įvairių energijos kaupimo sprendimų, atitinkamos technologijos yra pasiekusios nevienodą technologinio ir pramoninio išsivystymo lygį.

1.5.

EESRK primena, kad energijos kaupimas gali turėti ne vien pranašumų: jis gali brangiai kainuoti ne tik finansiniu, bet ir aplinkos bei sveikatos požiūriu. Todėl EESRK ragina poveikio tyrimus atlikti sistemiškai, siekiant įvertinti ne tik technologijų konkurencingumą, bet ir jų poveikį aplinkai bei sveikatai. EESRK taip pat mano, kad svarbu įvertinti šių technologijų poveikį veiklos plėtrai ir darbo vietų kūrimui.

1.6.

EESRK ragina daugiau investuoti į energijos kaupimą, spartinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą šioje srityje, siekti geresnės Europos sinergijos, kad sumažėtų perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio sąnaudos, būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas ir sudarytos sąlygos Europos ekonomikos konkurencingumui. EESRK pabrėžia, jog būtina geriau suderinti energijos kaupimą reglamentuojančius valstybių narių teisės aktus.

1.7.

EESRK taip pat ragina pradėti viešą dialogą energetikos klausimais visoje Europoje – Europos dialogą energetikos klausimais, – kad piliečiai ir visa pilietinė visuomenė įsisąmonintų pereinamojo laikotarpio uždavinius ir galėtų daryti įtaką ateityje priimant sprendimus dėl energijos kaupimo technologijų.

1.8.

EESRK primena, kad dujos energijos rūšių derinyje užima svarbią vietą ir yra svarbios siekiant užtikrinti piliečių energetinį saugumą. EESRK prašo skatinti dujų kaupimą, kad visos valstybės narės galėtų solidariai naudotis turimomis atsargomis.

2.1.

Siekiant sėkmingai pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio ir išspręsti su klimatu susijusias problemas, energijos tiekimas ir valdymas yra labai svarbus politinis prioritetas ir esminis socialinis ir ekonominis veiksnys. Nors energijos išteklių paklausa ES mažėja (energijos suvartojimas mažėja nuo 2006 m. ir šiuo metu mes suvartojame apytikriai tiek pat energijos, kiek būdavo suvartojama XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje), kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių statoma vis daugiau, todėl energijos kaupimo poreikis išaugo ir atlieka esminį vaidmenį daugelyje sektorių (kintamumo kompensavimo, elektromobilių gamybos, gynybos ir pan.) bei taps strateginiu uždaviniu Europai ir jos pramonei. Pažymėtina, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimo klausimas yra vienas svarbiausių šių išteklių oponentų argumentų.

2.2.

Nors daugumą pirminės energijos išteklių (dujas, naftą ar anglį) kaupti paprasta, iškyla klausimų dėl strateginių atsargų saugyklų dydžio, sąnaudų ir vietos. Vertinant kito didelio pirminės energijos išteklių šaltinio – atsinaujinančiosios energijos – kaupimą, išvados būna gana skirtingos. Vandens energija dažnu atveju gali būti kaupiama laikant vandenį ežeruose ir talpyklose. Biomasę laikyti irgi santykinai patogu, bet saulės ir vėjo energiją, paprastai naudojamą elektrai gaminti, kol kas galima kaupti tik naudojant sudėtingus ir brangius tarpinius procesus.

3.1.

Europos Komisija išnagrinėjo energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybes ir 2011 m. paskelbė Energetikos veiksmų planą iki 2050 m., kuriame pateikiami įvairūs scenarijai iki 2050 m. Kad būtų galima pasiekti nustatytas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo prielaidas, elektros sektorius turėtų būti didele dalimi (59–85 %) pagrįstas atsinaujinančiaisiais ištekliais, daugiausia – kintančiųjų nekaupiamųjų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Vėliau paskelbtame 2014 m. komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ patvirtinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdas ir nurodoma, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarys beveik 45 % energijos gamybos. Tai atitinka tikslus, dėl kurių ES vadovai susitarė 2014 m. spalio 23 d. tvirtindami 2030 m. politikos strategiją. Dėl didelės kintančiųjų atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies elektros sistemoje reikėtų dešimčių ar šimtų GW galios kaupimo pajėgumų elektros tinkle, net jeigu būtų taikomos ir kitos lankstumo priemonės.

3.2.

Be to, Europos Komisija elektros energijos kaupimą pripažino viena iš pirmenybinių savo veiklos sričių ir ne kartą pabrėžė esminį jo vaidmenį. Pavyzdžiui, 2013 m. darbo dokumente energijos kaupimo klausimais (http://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/energy_storage.pdf) Komisija nurodo siekianti geresnio šios srities koordinavimo su kitomis pagrindinėmis Europos Sąjungos politikos sritimis, kaip antai klimato politika. Energijos kaupimas ES turėtų būti integruotas ir remiamas visomis tinkamomis esamomis ir būsimomis energetikos ir klimato sričių priemonėmis bei teisės aktais, įskaitant su energetikos infrastruktūra susijusias strategijas. Be to, savo komunikate dėl energetikos sąjungos (2015 m. vasario 25 d.) Komisija primena, jog „Europos Sąjunga yra pasiryžusi tapti pasaulio lydere atsinaujinančiosios energijos srityje, pasauliniu naujos kartos techniškai pažangių ir konkurencingų atsinaujinančiosios energijos sistemų plėtros centru. ES taip pat nustatė ES planinį rodiklį – 2030 m. bent 27 % ES suvartojamos energijos turi būti atsinaujinančioji“. Komisija ketina paskatinti sukurti naują mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTTP) strategiją, jeigu Europa „nori pirmauti pasaulyje atsinaujinančiosios energijos srityje, lyderės pozicijas ji turi išsikovoti tiek naujos kartos atsinaujinančiosios energetikos technologijų, tiek akumuliavimo sprendimų srityje“.

3.3.

Paskutiniajame Madrido forume patvirtintos panašios išvados: „Forumas patvirtina strateginę dujų kaupimo svarbą siekiant ES aprūpinimo energija saugumo“. EESRK taip pat pabrėžia, jog svarbu skatinti dujų kaupimo plėtrą.

4.1.

Elektros energijos kaupimo sprendimus galima suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas, o turint omenyje energijos poreikius ir kitus apribojimus, energija gali būti kaupiama įvairiomis formomis (elektros, dujų, vandenilio, šilumos, šalčio) šalia gamybos vietų, energetikos tinkluose arba netoli vartotojų:

4.2.

Labiausiai pasaulyje paplitęs elektros kaupimo būdas yra vandens energijos kaupimas hidroakumuliacinėse jėgainėse, tokiose kaip nepertraukiamo maitinimo šaltiniai (angl. UPS – „uninterruptible power system“). Šiomis sistemomis vis labiau domisi elektros tinklo operatoriai, pramonininkai ir statybos paslaugų sektoriaus atstovai. Hidroakumuliacinėse elektrinėse sudaroma galimybė: integruoti kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių, ypač vėjo jėgainių ir fotovoltinių plokščių, energiją; panaudoti pažangiausiuosius pajėgumus ir kompensuoti nevienodą galios poreikį; vykdyti ekonominį arbitražą (atsargas papildyti žemų kainų ir žemos paklausos laikotarpiais, energiją perparduoti aukštų kainų ir didelės paklausos laikotarpiais, kainas išlyginant „socialiniais“ sumetimais); kompensuoti nevienodas investicijas į elektros tinklus. Tačiau mažai tikėtina, kad numatomų energijos kaupimo pajėgumų pakaks kompensuoti ilgiems laikotarpiams, kai vėjo ir saulės nebūna, jeigu tokie atsinaujinančiosios energijos ištekliai būtų pradėti naudoti dideliu mastu.

4.3.

Energijos kaupimo rinkoje formuojasi penki nauji segmentai, kurie per artimiausią dešimtmetį gali išsiplėsti:

4.4.

Reikia pažymėti, kad daug tikimasi iš vandenilio panaudojimo (nors jo potencialą gerokai riboja kaina ir saugumo bei gabenimo problemos): naudojant šį energetikos vektorių, jeigu jis pats gaminamas nenaudojant iškastinių energijos šaltinių, nesusidaro šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jį galima pritaikyti įvairiai, ypač pramonėje, kaip antai vietinėje elektros energijos gamyboje (atokiems objektams aprūpinti, avariniams (atsarginiams) generatoriams), energijos kaupimo (papildant tinklo išteklius, siekiant panaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją) arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos srityje. Vandenilis panaudojamas ir sausumos transporte (asmeninėse transporto priemonėse, viešajame transporte, sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse ir pan.), oro transporte (visuose arba pagalbiniuose orlaivių varikliuose), jūrų ir upių transporte (povandeniniuose laivuose, visuose arba pagalbiniuose laivų varikliuose), naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonėje (žaliasis vandenilis) bei kitose srityse, konkrečiai – mobiliuosiuose prietaisuose (išoriniuose įkrovikliuose arba integruotose baterijose). Šiuo metu visos šios sritys vystomos.

Vandenilio gamybos elektrolizės būdu ir degalų baterijose technika šiuo metu yra labai lanksti ir lengvai prieinama, nors nelabai veiksminga, todėl vėjo jėgainių ir saulės baterijų energijos paklausa didėja, todėl šioje srityje atsiranda perteklinių pajėgumų. Vandenilis yra nepamainomas energetikos vektorius tose sistemose, kuriose išnaudojamas skirtingų išteklių tinkle lankstumas (pvz., Berlyno „Hybrid Power Plant“). Kai būtina, vandenilis (gaunamas iš metano dujų) gali būti gaminamas panaudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir suleidžiamas į dujotiekius, kaupiamas ir parduodamas kaip degalai arba cheminis reagentas arba net grąžinamas į tinklą elektros energijos forma. Iš metano išgaunamas vandenilis ne tik turi didžiausią energijos kaupimo potencialą, gali būti gabenamas visiškai saugiai ir gali būti laikomas (ilgą laiką) dabartinėje dujų pramonės infrastruktūroje (geologinio saugojimo būdu ir pan.), bet taip pat gali būti naudojamas sudaryti ilgos grandinės angliavandeniliams (jie gali būti pritaikomi įvairiai: nuo aviacinių degalų iki plastiko, kurie šiuo metu gaminami tik iš iškastinio kuro). Be to, žiedinėje ekonomikoje idealiai pritaikoma anglis (CO2 ir t. t.) bus panaudojama pakartotinai ir nebesikaups atmosferoje. Taigi nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybos bus pereita prie energijos gamybos. Kadangi gaminant vandenilį ir gaminant elektros energiją iš vandenilio išsiskiria šiluma, ją panaudojant iš tokių sprendimų galima gauti dar daugiau naudos. Taigi vandenilis yra vienas iš nedaugelio energetikos vektorių, kuriuos panaudojant galima suderinti elektros ir kitų energijos rūšių rinkų ekonominius, socialinius bei aplinkosaugos aspektus.

4.5.

Kitas teigiamas pavyzdys – dienos metu fotovoltinėse plokštėse susidariusios energijos kaupimas elektros baterijoje. Naudojant ant gyvenamojo namo stogo įrengtas saulės baterijų plokštes, iškyla problema, kad elektrą jos gamina tuo metu, kai gyventojų namuose nebūna. Vakare, grįžus gyventojams, saulė dažnai būna seniai nusileidusi ir plokštės energijos nebegamina.

4.6.

Galimą šios problemos sprendimą, atrodo, rado ir pritaikė viena Vokietijos įmonė. Ji sudedamąsias dalis susiejo su programine įranga ir išmaniuosiuose telefonuose naudojama prietaika. Energijos vartotojai gali savo mobiliuosiuose telefonuose patikrinti baterijos, kurioje kaupiama saulės baterijų plokščių per dieną sukaupta energija, įkrovimo lygį. Daug ką parodo finansiniai apskaičiavimai: paprastai vieno būsto fotovoltinės plokštės pagamina 25–35 % šeimai reikalingos elektros; pritaikius minėtą sprendimą, šis skaičius paprastai viršija 70 %. Turint omenyje dabartines kainas, investuotos lėšos būtų susigrąžintos apytikriai per 8 metus, o baterijoms suteikiama 20 metų garantija.

4.7.

Kaip EESRK yra minėjęs daugelyje nuomonių, reikėtų skatinti šeiminę gamybą ir vartojimą (tapti gaminančiais vartotojais, angl. „prosumers“).

4.8.

Nors jau esama įvairių sprendimų, atrodo, kad papildomų įrenginių galimybės vis dar ribotos. Be to, yra didelių kliūčių plėtoti lankstesnes naujas technologijas, tokias kaip ličio jonų baterijos ar elektros energijos panaudojimo dujoms gauti technologija (angl. power-to-gas). Pagrindiniai nepatogumai – šių sprendimų kaina ir rinkos sąlygų toli gražu neatitinkantis ekonominis konkurencingumas, be to, baterijos vis dar yra didelės. Žvelgdama į perspektyvą, ADEME (Prancūzijos aplinkos ir energijos valdymo agentūra) 2011 m. leidinyje „Energijos kaupimo sistemos. Strateginės gairės“ (Les systèmes de stockage d’énergie/Feuille de route stratégique) prognozuoja, kad stacionarios energijos kaupimo sistemos bus plačiai naudojamos tik nuo 2030 m. Savo ruožtu McKinsey (Battery Technology Charges Ahead, McKinsey, 2012 m.) mano, kad, nors energijos kaupimo kaina per kelerius ateinančius metus turėtų nukristi, jos mažėjimo mastas ir greitis diskutuotini. Šios konsultacinės įmonės nuomone, ličio jonų baterijos kaina galėtų sumažėti nuo 600 $/kWh iki 200 $/kWh 2020 m. ir iki 160 $/kWh 2025 m.

5.1.

EESRK primena, kad suvokiant būtinybę mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir esant bendrai tendencijai naudoti mažiau iškastinių energijos išteklių (nors per kelerius pastaruosius metus buvo atrasta naujų jų klodų) naudojama daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos; tokią nuostatą EESRK rėmė ne vienoje savo nuomonėje (TEN/564 ir TEN/508). EESRK pabrėžė, kad turint omenyje tai, jog atsinaujinančiųjų išteklių gamyba auga, reikia sukurti papildomų energetikos sistemos komponentų, t. y. išplėsti transporto tinklus, energijos kaupimo įrenginius bei rezervinius pajėgumus. Didelė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos plėtra yra strateginis uždavinys, nes ji padės sumažinti energijos importą (o tai naudinga ekonominiu ir etiniu požiūriu), tačiau jai prireiks energijos kaupimo priemonių (įrenginių, kuriuose ištekliai galėtų būti saugomi ne keletą dienų, o iki kito sezono) ir tokių priemonių turės būti įdiegta daug.

5.2.

Taigi EESRK pripažįsta, kad perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio laikotarpiu, kai pradedama naudoti daug kintančiųjų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, jos kaupimas yra pagrindinis uždavinys. Jis primena, kad būtina kurti ir didinti energijos kaupimo pajėgumus. Jis pabrėžia, kad energijos kaupimas yra pagrindinis veiksnys, padedantis įgyvendinti pagrindinius Europos Sąjungos tikslus energetikos srityje, kuriems EESRK pritaria, konkrečiai:

5.3.

EESRK pripažįsta, kad energijos saugojimo kaina gali būti didelė ne tik finansiniu, bet ir aplinkos bei sveikatos požiūriu. Pavyzdžiui, tam tikri požeminio dujų kaupimo projektai neatitinka vandens išteklių išsaugojimo sąlygų. Dėl to EESRK pasisako už tai, kad būtų tobulinamos visos technologijos. Komitetas iš tikrųjų mano, kad masinis kaupimas gali tapti svarbiu uždaviniu siekiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos savitarpio papildomumo. Taigi nenuolat dirbančių fotovoltinių plokščių energiją trumpą, vidutinį ar ilgą laikotarpį gali pakeisti vėjo jėgainių energija. Komitetas pabrėžia, kad taip bus galima sukurti skirtingų elektros energijos šaltinių tarpusavio sąsajas tinkle, kurio pagrindą sudarytų išmanieji tinklai (angl. smart grids). Šiuose išmaniuosiuose tinkluose naudojant informacines technologijas, optimizuojama energijos gamyba, pardavimas ir vartojimas. EESRK nuomone, tokia technologija turi būti plėtojama, nes ji padeda valdyti energijos paklausą, tačiau svarbu remtis šios srities poveikio analize ir gerbti kiekvieno vartotojo laisvę. Būtų dar naudingiau atlikti visų priemonių, tokių kaip M/441 ir Vokietijos sukurta apsaugos priemonė BSI, bendrąjį įvertinimą, kad būtų galima visiškai saugiai perduoti ir skleisti duomenis, užtikrinti išmaniojo namo (angl. „Smart Home“) įtrauktį ir rasti konkrečių pritaikymo būdų, atsižvelgiant į būsimus išmaniųjų miestų poreikius, kaip antai planavimą pagal meteorologines prognozes.

5.4.

EESRK pabrėžia, kad ES reglamentavimo sistema labai svarbi siekiant užtikrinti energijos kaupimą, nes ji padeda parodyti elektros ir dujų tinklų „žalinimo“ naudą.

5.5.

Be to, EESRK primena, kad elektros kaupimo rinka elektros tinkluose smarkiai auga ir turi didelį veiklos rūšių plėtros bei darbo vietų kūrimo potencialą, kuris turėtų kompensuoti darbo vietų praradimą kitose energetikos rinkos srityse. Tinklų operatorių ir energetikų investavimo perspektyvos grindžiamos būtinybe įtraukti vis daugiau kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos rūšių. Europoje rinkos plėtros varikliai yra naujų hidroakumuliacinių jėgainių statyba, esamų jėgainių renovacija ir hidroelektrinių su užtvankomis pertvarkymas į hidroakumuliacines elektrines. Taigi reikia nedelsiant sumažinti kliūtis, trukdančias hidroakumuliacinėms jėgainėms efektyviai dirbti. Siekiant užtikrinti šios technologijos ekonominius ir aplinkosauginius pranašumus, reikia imtis reikiamų priemonių, kad tokias jėgaines būtų galima statyti ir eksploatuoti.

6.1.

EESRK konstatuoja, kad iki šiol Sąjunga daugiau lėšų skirdavo technologijų diegimui, o ne moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (Michelio Derdevet 2015 m. vasario 23 d. pranešimas „Energetika. Europa tinkluose“ (Énergie, l’Europe en réseaux)). ES viešosios išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (visiems sektoriams) nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pakito nedaug (JAV ir Japonijoje šių sričių išlaidos išaugo), o atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba klesti. 2007 m. pradėtam įgyvendinti Europos strateginiam energetikos technologijų planui nebuvo skirtas pakankamas finansavimas. Europos energetikos sistemą slegia didelė įtampa, daranti įtaką tiek atsinaujinančiųjų išteklių įtraukčiai, tiek apsirūpinimo energija saugumui ir Europos ekonominiam konkurencingumui, todėl būtina atgaivinti ES bendradarbiavimą energetikos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Energijos kaupimas yra esminė 2012 ir 2013 m. pradėtų įgyvendinti svarbiausių išmaniųjų tinklų projektų sudedamoji dalis bei pagrindinė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tema, kurią reikia gvildenti, norint išspręsti ateities energetikos tinklų problemas.

6.2.

Energijos kaupimo technologijos yra pasiekusios nevienodą technologinės ir pramoninės brandos lygį. EESRK ragina aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir siekti didesnės Europos lygmens sinergijos, juolab kad dauguma šios srities projektų Europoje ir pasaulyje siekiama įgyvendinti panašius tikslus ir išnaudoti panašias galimybes. EESRK daugelyje nuomonių apgailestavo, kad mokslinių tyrimų pastangos neatitinka siekiamų tikslų, ir prašė ES lygmeniu stiprinti šią sritį. Valstybės narės taip pat turi būti skatinamos proporcingai prisidėti prie šio uždavinio įgyvendinimo. Sąjunga privalo sparčiai gerinti mokslinių tyrimų koordinavimą ir daugiau į juos investuoti, nes moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra atlieka esminį vaidmenį šalinant paskutines technines kliūtis ir kuriant pramoninius energijos kaupimo sprendimus, siekiant padėti sumažinti vis dar per dideles investavimo sąnaudas; tai leistų geriau integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, sumažinti perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio sąnaudas ir tam tikrų išteklių energijos poveikį sveikatai, galėtų padėti plėtoti profesinį mokymą ir užimtumą šiame sektoriuje, užtikrinti energetikos sistemos saugumą bei tarptautiniu mastu konkurencingų inovatyvių tiekimo grandinių plėtrą ir sudaryti sąlygas Europos ekonomikos konkurencingumui.

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/24

Pranešėja:

Daniela RONDINELLI

1.1.

Didėjant urbanizacijai, ES ir jos valstybės narės miestus laiko „dinamiškesnės ir skaitmeninės Europos kūrimo laboratorijomis“, kuriose išbandomos ekonomikos augimą, užimtumą ir socialinį vystymąsi galinčios paskatinti priemonės.

1.2.

Miestų tvarumą lems gebėjimas sumaniai derinti brandesnes ir novatoriškesnes technologijas, integruotas (Europos, nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu) platformas, šiuolaikišką infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą, veiksmingesnių, piliečių ir vartotojų poreikius atitinkančių paslaugų kūrimą, pažangių elektros energijos, interneto ir jutiklių tinklų sujungimą.

1.3.

Miestai, tapdami pažangių ir plačiu mastu įgyvendinamų inovacijų laboratorijomis, prisidėtų prie Europos Sąjungos pramonės ir socialinio bei ekonominio atgimimo ir tokiu būdu pradėtų tikrą pramonės, finansų ir socialinę revoliuciją.

1.4.

Todėl EESRK mano, kad pažangieji miestai gali tapti nauja Europos pramonės politikos vystymosi varomąja jėga, galinčia daryti poveikį konkrečių gamybos sektorių vystymuisi, plačiu mastu skleisti skaitmeninės ekonomikos naudą. Be to, Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič sakydamas kalbą 2015 m. balandžio 22 d. EESRK plenarinėje sesijoje pareiškė, kad pažangieji miestai yra ES vystymosi prioritetas, ir pabrėžė, kad miestų merai entuziastingai pritaria investicijoms į ateities bendruomenes.

1.5.

Norint tai pasiekti, būtina pereiti prie pažangesnio ir veiksmingesnio vystymosi modelio nei iki šiol taikyti modeliai, kuriems būdinga nepaprastai didelė veiksmų fragmentacija. Todėl EESRK siūlo kitoms Europos institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms susieti pažangumo koncepciją su tvaraus ir kompleksiško vystymosi modeliu, kurį būtų galima pritaikyti miestui, salai, vietovei ar pramonės regionui ir kuris leistų bendrai suderinti ir susieti šiuos šešis pagrindinius ramsčius:

1.6.

Šių visų šešių ramsčių sambūvis turi tapti strateginio pažangiojo miesto projekto standartu ir neatsiejama jo dalimi. Taip pat svarbu, kad toks modelis būtų taikomas laikantis politikos, kuria užtikrinami aukšti tinklų, informacinių sistemų, taikomųjų programų ir įrenginių, t. y. visų skaitmeninių paslaugų ekosistemą sudarančių elementų, saugumo standartai.

1.7.

Norint šį pasiūlymą įgyvendinti praktiškai, EESRK mano, kad būtina ne tik įtraukti pilietinę visuomenę, bet ir suderinti ES ir valstybių narių politikos veiksmus, skirti reikiamus viešuosius išteklius ir sudaryti struktūrines sąlygas viešojo ir privataus sektorių partnerystei.

1.8.

Siekiant diegti visiškai tvarias naujoves, kurių tikslas – pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir gerovę, EESRK mano, kad investicijos į pažangiuosius miestus turi būti remiamos apjungiant turimus viešuosius, Europos, nacionalinius ir regioninius išteklius ir pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) galimybėmis.

1.9.

Siekiant praktiškai įgyvendinti šiuos procesus, EESRK siūlo:

1.10.

EESRK mano, kad remiantis šiomis naujomis priemonėmis reikia skatinti Europos projektų platformą, kuri atitiktų ESIF keliamas sąlygas, taigi sudarytų sąlygas valstybėms narėms kurti ir tarpusavyje susieti pažangiųjų miestų projektus ir remtų projektų finansavimą apjungiant turimus viešuosius išteklius, galimus privataus sektoriaus išteklius ir ESIF suteikiamas garantijų formas.

1.11.

EESRK nuomone, būtina skatinti bendrąją pažangiųjų miestų rinką, be kita ko, sukuriant suderintą reguliavimo sistemą, kuri apimtų:

1.12.

EESRK nuomone, pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimas ir dalyvavimas bei konsultavimasis su socialiniais partneriais yra labai svarbūs aspektai ne tik nustatant strateginius planus ir projektus, susijusius su tvaraus ir integruoto pažangiųjų miestų vystymo modeliu, bet ir siekiant užtikrinti, kad šie planai sukurtų ekonominę ir socialinę naudą ir geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas piliečiams.

2.1.

Pasaulio mastu (pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslą Nr. 11 Jungtinių Tautų Organizacija įgyvendina projektą United Smart Cities (Suvienyti pažangieji miestai), kurio tikslas – kad visi pasaulio miestai taptų tvarūs, įtraukūs, atsparūs nelaimėms ir saugūs) ir Europos (1) mastu didėjanti urbanizacija vis labiau siejama su pažangiųjų miestų plėtra (Europos Sąjunga – regionų politika. „Ateities miestai“, 2011 m. spalio mėn.), nes dauguma piliečių (šiandieną miestuose gyvena 72 % ES gyventojų (359 mln. žmonių), o iki 2020 m. šis skaičius pasieks 80 % (Europos Komisijos duomenys)) ir gamybinės veiklos vykdytojų būtent tokiose erdvėse telks savo asmeninius, socialinius ir ekonominius interesus. Be to, Europai būdinga tai, kad yra labai daug mažesnių miestų centrų, o pramonės sektoriuje pirmenybė tradiciškai buvo teikiama verslo grandinėms ir tinklams, todėl perėjimas prie naujo modelio turi būti suplanuotas ir parengtas taip, kad tiktų didesnėms teritorijoms ir apskritims.

2.2.

Aktyviai sudaromi dvišaliai partnerystės susitarimai tarp Europos pažangiųjų miestų ir kitų žemynų savivaldybių, kurios dar tik turi pereiti prie tvaraus modelio, patvirtina, kad šiems klausimams nacionaliniu ir vietos lygmeniu sprendimus priimantys viešojo sektoriaus subjektai skiria vis daugiau dėmesio. Tokių susitarimų tikslas – perkelti teigiamą patirtį ar pasinaudoti ir pasidalyti gerąja praktika. Pavyzdžiui, Kinijos Vyriausybė atrinko 12 miestų, kurie pasirašė bendradarbiavimo susitarimus dėl tvarios miestų plėtros su pažangiausiais laikomais ES miestais (http://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/12_cities.pdf). Be to, įgyvendinama daug pažangiųjų miestų vystymo projektų ir iniciatyvų, kuriuos skatina Vyriausybės ir (arba) piliečiai (pavyzdžiui, Malagos chartija, 2011 m. vasario 7 d., http://www.catmed.eu/pag/fr/11/la-charte-de-malaga) arba Europos asociacijos, organizacijos ar tinklai, pavyzdžiui, Eurocities (http://www.eurocities.eu) ir Merų paktas (http://www.covenantofmayors.eu).

2.3.

Strategija „Europa 2020“ skatina plėtoti pažangiuosius miestus visoje Europoje, visų pirma investuojant į IRT infrastruktūrą, žmogiškojo kapitalo stiprinimą ir į sprendimus, kurie atveria galimybes pasinaudoti naujų technologijų ir skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ir padeda siekti šių tikslų: pagerinti piliečių ir įmonių gyvenimo ir darbo sąlygų kokybę ir tvarumą, padidinti paslaugų veiksmingumą ir prieinamumą, taip pat mažinti skurdą, nedarbą, socialinę atskirtį, žalą aplinkai ir užterštumą.

2.4.

Vėliau Venecijos deklaracija dėl skaitmeninės Europos (http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/digital-venice-2014) nacionalinės Vyriausybės pakartojo savo siekiamą tikslą – palengvinti savo valstybių perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos, kuria, jų nuomone, gali būti grindžiamas naujas pramonės politikos modelis, pagal kurį informacinės ir ryšių technologijos yra svarbiausias bet kurios rūšies prekių gamybos ir paslaugų teikimo veiksnys, kaip ir galimybė naudotis finansinėmis priemonėmis ir energijos ištekliais.

2.5.

Todėl valstybės narės mano, kad miestai yra „dinamiškesnės ir skaitmeninės Europos kūrimo laboratorijos“, kadangi jie gali skatinti šiuos pokyčius. Pažangieji miestai Europos Sąjungai – tai vieta, kur išbandomos ekonomikos augimą ir užimtumą galinčios paskatinti priemonės, nes miestuose galima derinti skaitmenines technologijas su novatoriška infrastruktūra ir naujomis paslaugomis.

2.6.

Kuriant pažangiuosius miestus bus diegiamos technologinės inovacijos, kuriamas pažangus transportas, skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, taip pat keisis piliečių, darbuotojų ir įmonių gyvenimas, pavyzdžiui, dėl nuotolinio darbo, e. demokratijos, didesnio skaidrumo ir suteiktų galimybių aktyviau dalyvauti priimant sprendimus.

2.7.

EESRK 2014 m. lapkričio 10 d. surengtoje konferencijoje „Pažangieji miestai. Europos ekonomikos atgaivinimas diegiant pilietines inovacijas“ (http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.events-and-activities-smart-cities-civic-innovation) politikai, miestų vadovai ir pilietinės visuomenės atstovai diskutavo dėl galimybių pažangiesiems miestams tapti svarbiausia naujos Europos pramonės politikos varomąja jėga, aptarė, kokiais būdais pilietinės visuomenės atstovai gali dalyvauti kuriant strategijas ir kokių politikos priemonių imtis investicijoms į pažangiuosius miestus skatinti visoje ES.

2.8.

EESRK nuomone, norint, kad pažangieji miestai taptų naujos Europos pramonės politikos vystymo varomąja jėga (2), būtina dėmesį sutelkti į šiuos veiksmus:

2.8.1.

nustatyti aiškesnį ir veiksmingesnį pažangiųjų miestų vystymosi modelį, kuris leistų įveikti dabartinę fragmentaciją, skatintų bendrą projektų viziją ir apimtų gerokai daugiau sričių, o ne tik IRT, judumą ir energijos vartojimo efektyvumą. Visų pirma reikėtų sutelkti dėmesį į vietos lygmeniu galimas įgyvendinti įvairių formų iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti BVP, augimą, darbo vietų kūrimą, našumą (kiekybiniai ekonominiai rodikliai) ir kartu geresnės žmonių gyvenimo kokybės ir psichinės ir fizinės gerovės (kokybiniai ekonominiai rodikliai);

2.8.2.

skatinti investicijas į pažangiuosius miestus plėtojant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, visų pirma pirmenybę teikiant įvairių Europos fondų lėšoms ir užtikrinant šių fondų sąveiką su ESIF veiksmais (Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, iš dalies keičiančio reglamentus 1291/2013 ir 1316/2013, COM(2015) 10 final), siekiant tokio Europos vystymosi modelio, kuris galėtų kurti ne tik socialinę ir aplinkosauginę investicijų grąžą, bet ir grąžą gamybos ir užimtumo požiūriu (Europos Komisija numato, kad iki 2018 m. bus sukurta 2,8 mln. naujų darbo vietų (EESRK konferencija „Start-Up Europe“, 2014 m. lapkričio 10 d.)), o bendriems privatiems investuotojams užtikrinti kapitalo susigrąžinimo perspektyvą;

2.8.3.

stiprinti pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą ir vaidmenį pažangiųjų miestų strategijų kūrimo, įgyvendinimo ir tolesnės jų stebėsenos procesuose, nes šie aspektai yra labai svarbūs siekiant pagerinti piliečių ir įmonių gyvenimo ir darbo sąlygas.

3.1.

Europos Parlamento tyrime (3) nurodoma, kaip dabartinėmis strategijomis ar iniciatyvomis siekiama didinti miestų pažangumą vienoje ar kelete sričių, pavyzdžiui, valdymo, piliečių dalyvavimo, santykių su piliečiais, gyvenimo sąlygų, judumo, ekonomikos ar aplinkos. Tyrimas aiškiai parodo, kad pažangiojo miesto projektas yra įmanomas, net jei jis susijęs tik su vienu iš pirmiau išvardytų aspektų. Taip pat nurodomi trys pagrindiniai pažangiojo miesto matmenys: technologinis, žmogiškasis ir institucinis.

3.2.

EESRK nuomone, naują tvaraus, našaus ir įtraukaus pažangiojo miesto modelį būtina plėtoti ne kaip informacinių technologijų, geresnės aplinkos apsaugos ar energijos vartojimo efektyvumo projektą, o jį įtraukti į naują Europos pramonės politiką, pagal kurią skaitmeninės ekonomikos pertvarkos rezultatas yra augimas, skatinantis užimtumą ir socialinę pažangą.

3.3.

Šiam modeliui sukurti būtina laikytis ne tik labiau kompleksinio požiūrio į pažangiųjų miestų projektus, bet taip pat:

3.4.

EESRK supranta, kad pažangaus vystymosi strategiją galima pritaikyti miestui, salai, vietovei ar pramonės regionui, todėl siūlo Europos institucijoms ir nacionalinėms Vyriausybėms pažangiųjų miestų vystymosi modelį įtraukti į programas, kurios apimtų ir susietų šešis svarbiausius ramsčius (įgyvendindama J. C. Junckerio planą, Italijos ekonominio vystymosi ministerija pažangiojo miesto strategiją rengia vadovaudamasi modeliu, kuris buvo sukurtas pagal asociacijos Amerigo (International Cultural Exchange Programs Alumni) ir Enam (European Network of American Alumni Associations) pasiūlymą):

3.5.

Šių veiksnių sambūvis gali maksimaliai padidinti projektų poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui, gyvenimo kokybei, taip pat supaprastinti valdžios institucijų tarpusavio ryšius ir ryšius su jomis, padėti viešajam ir privačiam sektoriui taupyti energiją ir suteikti postūmį įmonių konkurencingumui ir žinioms.

3.6.

Pagal šiuos principus sukurti pažangieji miestai bus siejami su kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, aukštais žmonių ir įmonių gyvenimo kokybės ir darbo standartais, naujomis darbo galimybėmis, kurias užtikrins novatoriškesnė verslo ekosistema ir didesnis aplinkosauginis tvarumas. Šių rezultatų bus galima pasiekti mažesniais negrąžinamais viešaisiais ištekliais, pasitelkiant privataus sektoriaus lėšas, rengiant strateginius paslaugų, galinčių paskatinti naujus pajamų srautus, planus ir toliau kuriant didelių pramonės įmonių grupių ir mažųjų ir vidutinių įmonių tinklus.

3.7.

EESRK mano, kad kuriant šį didelių galimybių scenarijų reikia spręsti ir tinklų, informacinių sistemų programinės įrangos ir įtaisų, kurie yra skaitmeninių paslaugų ekosistemos pagrindas, saugumo klausimą. Norint, kad miestai pereitų prie pažangaus vystymosi modelio, informacija, kuria grindžiamos paslaugos ir kuri savaime yra neskelbtina, turi būti renkama ir tvarkoma užtikrinant konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą.

3.8.

Be to, būtina Europos lygiu skatinti valstybių narių diskusijas dėl saugos standartų, kurie turės būti taikomi paslaugoms ir įtaisams „visko internete“ siekiant užkirsti kelią atvejams, kai jie nustoja veikti, yra pažeisti ar netgi nukreipti ir padaro didelę žalą žmonėms, visuomenės sveikatai, privatumo apsaugai, ekonominei veiklai, ir, galiausiai, bendrai visų pažangiųjų miestų iniciatyvų idėjai.

4.1.

Šešių pagrindinių ramsčių junginys leis pažangiesiems miestams tapti idealia priemone skatinti naujas investicijas, kurios užtikrins ne tik papildomą teigiamą socialinį poveikį, bet ir pelningumą, lemsiantį šių investicijų ekonominį ir finansinį tvarumą.

4.2.

Europos investicijų į pažangiuosius miestus planas padidintų iniciatyvų poveikį, jei būtų užtikrinti šie trys veiksniai: sprendimų išplečiamumo politika, kuri savo ruožtu priklauso nuo atskirų komponentų standartizavimo lygio; bendrosios pažangiųjų miestų rinkos skatinimas siekiant išvengti veiksmų fragmentacijos, skirtingo jų įgyvendinimo atskirose šalyse ir nustatyti bendras priemones iškilsiančioms problemoms spręsti; suderintas finansavimo metodas.

4.3.

Šiuo metu sprendimų išplečiamumas, t. y. galimybė išplėsti ir pakartotinai panaudoti jau turimus sprendimus, yra visų pirma siejamas su eksperimentine mikroinfrastruktūra bei pažangiomis transporto sistemomis ir priklauso nuo pagrindinių technologijų tiekėjų dalyvavimo ir miestų bendradarbiavimo. Kitos bandomosios iniciatyvos, nors ir labai svarbios siūlomų sprendimų kokybės ar galimybių sutelkti eilinius piliečius ar vietos įmones požiūriu, yra labai specifinės, todėl galimybės jas atkartoti yra labai ribotos.

4.4.

EESRK mano, kad sprendimų išplečiamumas Europos lygmeniu yra vienas iš svarbiausių elementų siekiant pritraukti deramą kiekį privataus sektoriaus investicijų į partnerystes, kuriose naudojamos ir viešojo sektoriaus investicijos, taigi ir užtikrinti, kad pažangiųjų miestų politika skatintų augimą, darbo vietų kūrimą, BVP augimą, našumą ir gyvenimo kokybę.

4.5.

EESRK visų pirma mano, kad:

4.6.

Visos šios priemonės galėtų padėti sukurti bendrąją pažangiųjų miestų rinką, kuri suteiktų galimybę ES tapti pirmąja pasauline platforma, išbandančia pirmiau aprašytą vystymosi modelį, kuris gali turėti didelį poveikį kalbant apie šiuos aspektus:

5.1.

Nors nei Europos, nei valstybių narių lygmeniu nėra konkretaus pažangiesiems miestams skirto fondo, yra daug galimybių pasinaudoti specialioms programoms numatytu finansavimu (be kai kurių valstybių narių programų, kurios grindžiamos nacionalinėmis ir struktūrinių fondų (ERPF, ESF, EŽŪFKP) lėšomis, yra Europos fondų, kurių lėšomis galima finansuoti atskirus pažangiųjų miestų programų komponentus: programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programos COSME, URBAN, LIFE). Atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinę reglamentavimo sistemą negalima sutelkti išteklių į vieną bendrą fondą, EESRK mano, kad svarbu pagerinti susijusių institucijų veiksmų koordinavimą, siekiant didesnės jų vykdomos politikos sinergijos, taip pat suderinti ir suvienodinti institucijų, miestų ir viešojo ir privataus sektorių suinteresuotųjų subjektų komunikacijos priemones.

5.2.

Būtina sustiprinti vystymosi modelį ir nuosekliai įgyvendinti integruotas priemones, tačiau EESRK mano, kad šio tikslo nepavyks įgyvendinti iki galo dėl kompetencijų ir išteklių išskaidymo tiek Europos Komisijos (šeši generaliniai direktoratai, atsakingi už pažangiuosius miestus) lygmeniu, tiek valstybėse narėse, kuriose ne visada aiškiai nustatyti centrinės, regionų ir savivaldybių administracijos įgaliojimai ir atsakomybė.

5.3.

Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai įsteigti Europos pažangiųjų miestų politiką ir išteklius administruojantį kompetencijos centrą, kuriame dalyvautų susiję Komisijos generaliniai direktoratai, valstybės narės, Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir kuriam būtų pavesta:

5.4.

Europos pažangiųjų miestų kompetencijos centras turėtų savo veiksmus susieti su ESIF, o EESRK pakartoja (4), kad ESIF turėtų remti strateginius infrastruktūros projektus, turinčius didelę pridėtinę ekonominę ir socialinę vertę. Šie projektai padeda įgyvendinti ES politikos tikslus (5), kuriais siekiama užbaigti kurti bendrąją rinką transporto, telekomunikacijų, skaitmeninės infrastruktūros, energetikos srityse, taip pat su miesto ir kaimo plėtra, socialiniu vystymusi, aplinkosauga ir gamtos ištekliais susijusius tikslus.

5.5.

Šie projektai, kurie labai svarbūs kuriant pažangiuosius miestus, gali sustiprinti Europos mokslo ir technologijų bazę ir atnešti naudos visuomenei, visų pirma geriau išnaudojant inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros strategijų ekonominį ir pramonės potencialą.

5.6.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos pažangiųjų miestų kompetencijos centrą galima susieti su ESIF, ir į tai, kad šis fondas suteikia galimybę kurti Europos projektų ir finansavimo platformas Europos, nacionaliniu ir sektorių lygmenimis, EESRK siūlo sukurti Europos pažangiųjų miestų projektų platformą, kuri skatintų laikytis vienodo požiūrio į projektų finansavimą apjungiant turimus viešuosius išteklius ir galimus privataus sektoriaus išteklius bei taikyti tinkamas viešojo sektoriaus rizikos mažinimo priemones. Tokia platforma turėtų padėti nustatyti, apjungti ir finansuoti keliose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus, atitinkančius pažangaus miesto modelį, kurį EESRK siūlo Komisijai patvirtinti.

5.7.

Tam, kad būtų pradėti kurti tokie projektai, EESRK rekomenduoja visose valstybėse narėse sukurti vieno langelio principu pagrįstus pažangiesiems miestams skirtus bendrus prieigos prie techninių ir finansinių išteklių centrus siekiant:

5.8.

Kuriamas naujas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC), kuris kartu su ESIF turėtų padėti valstybėms narėms priimti tinkamiausias priemones, kad jos galėtų sukurti projektų rezervą ir įgyvendinti visas projektų finansavimui būtinas priemones. Komitetas tikisi, kad šiame centre bus sukurtas specialus pažangiųjų miestų skyrius, kuris turės tinkamų profesinių įgūdžių ir kompetenciją užtikrinti, kad bus atsižvelgta į visus projektų aspektus.

6.1.

EESRK pabrėžia, kad siekiant sukurti ir įgyvendinti kompleksinį pažangiųjų miestų vystymo modelį būtinos šios išankstinės sąlygos: ilgalaikė institucijų vizija, visapusiškas visų suinteresuotųjų subjektų, kuriems svarbūs vykstantys pokyčiai, grupių (piliečiai, pilietinės visuomenės asociacijos ir socialiniai partneriai) dalyvavimas procesuose ir veiksmingas ir novatoriškas pažangiųjų miestų vystymosi procesų valdymas.

6.2.

Europos, nacionalinės ir vietos lygmens institucijos, dalyvaujančios strateginių pažangiųjų miestų vystymosi veiksmų planavimo procese, turės sukurti ilgalaikę strateginę vystymosi programų viziją. Kompleksinis vystymosi modelis padės suderinti visų suinteresuotųjų grupių poreikius, nes bus užtikrintas visapusiškas dalyvavimas ir iniciatyvų ekonominis ir finansinis tvarumas.

6.3.

Miestai turės atlikti svarbų pažangaus „strateginio planuotojo ir prižiūrėtojo“ vaidmenį ir šiuo tikslu turės palaikyti produktyvų, struktūruotą ir nuolatinį dialogą su įvairiais verslo, finansų, pramonės ir socialinio sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir asociacijomis, visų pirma siekiant sėkmingai ir laiku įgyvendinti numatytas iniciatyvas ir užtikrinti gebėjimą prisitaikyti prie permainų ir pokyčių.

6.4.

Miestams pavyks tapti pažangiais tik tuo atveju, jei vyks nuolatinis dialogas su pilietine visuomene, kadangi toks dialogas gali užtikrinti visapusišką ir visavertį įvairių grupių, atstovaujančių kolektyviniams, privatiems ar bendriems interesams, dalyvavimą įvairiuose etapuose: nustatant poreikius, šiuos poreikius pakeičiant konkrečiais reikalavimais ir stebint priemonių, skirtų jiems patenkinti, veiksmingumą. Toks piliečių dalyvavimas turėtų būti skatinamas Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

6.5.

Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja:

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/34

Pranešėja:

Emmanuelle BUTAUD-STUBBS

Bendrapranešėjis:

Panagiotis GKOFAS

1.1.

Atsižvelgiant į MVĮ svarbą Europos ekonomikai, EESRK mano, kad turint omenyje jų poveikį užimtumui ir profesinei etikai, svarbiausia būtų turėti galimybę atlikti tikslų poveikio vertinimą pagal sektorius ir valstybes nares, kuriame būtų numatomos TPIP susitarimo (dabartinėmis derybų sąlygomis) įsigaliojimo pasekmės Europos MVĮ.

1.2.

Žinoma, du tyrimai, kuriuos atliko Prekybos generalinis direktoratas MVĮ klausimais (vienas bendresnio pobūdžio, dėl eksportuojančių MVĮ iššūkių ir galimybių (1), o kitas, paskelbtas visai neseniai, 2015 m. balandžio mėn., yra konkrečiai susijęs su MVĮ ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partneryste (TPIP) (2)) yra naudingi, tačiau neapima visų aspektų. Jie yra svarbūs, nes parodo tam tikrus su MVĮ internacionalizavimu susijusius sunkumus ir iškylančias kliūtis prekybai ir reglamentavimui, tačiau juose nėra tikslaus, pagrįsto ir išsamaus galimo TPIP susitarimo poveikio eksportuojančioms ir neeksportuojančioms bendrovėms, dalyvaujančioms įvairiose vertės grandinėse, įvertinimo pagal sektorius ir valstybes nares.

1.3.

Todėl EESRK ragina Europos Komisiją atlikti naują poveikio tyrimą dėl MVĮ ar labai mažų įmonių (LMĮ), mikroįmonių ir laisvųjų profesijų, neatsižvelgiant į tai, ar jos ketina eksportuoti, siekiant įvertinti galimą integruotos transatlantinės rinkos poveikį jų veiklos sektoriams (pvz., žemės ūkio, žemės ūkio maisto produktų, turizmo, amatų, viešbučių, maitinimo, pramonės, paslaugų ir kt.). Būtina iš anksto numatyti, kaip šias įmones paveiks labiau integruotos transatlantinės rinkos atvėrimas. Ar dėl TPIP teks įmonėms keisti savo verslo modelį, gamybos būdus, jų reglamentavimo pobūdį, paslaugų teikimo pobūdį ar strategijas investicijų ir užimtumo požiūriu naujoje konkurencijos erdvėje?

1.4.

EESRK norėtų pasinaudoti galimybe, kurią suteikia derybos su JAV, ir palyginti MVĮ rėmimo politiką abejose Atlanto vandenyno pusėse taikydamas įrodymais pagrįstą požiūrį (visų pirma palygindamas viešuosius pirkimus ir MVĮ, galimybes gauti finansavimą ir kapitalo rinkos sąlygas, nelaimių valdymą, reikalavimus ir (arba) informaciją dėl patekimo į rinkas ir smulkiojo verslo standartus (Small Business Standards)). Šis palyginimas, be jokių abejonių, leis nustatyti, kokios naujos ir tinkamos priemonės galėtų padėti remti MVĮ siekiant sustiprinti praktinį Europos smulkiojo verslo akto įgyvendinimą. Komitetas šiuo metu rengia nuomonę šiuo klausimu (INT/755), kuri remiasi ankstesnėmis nuomonėmis šia tema. Mano, kad atėjo tinkamas metas Europos institucijoms atsižvelgti į Europos ir nacionalinių MVĮ organizacijų raginimą „Smulkiojo verslo aktą“ padaryti teisiškai privalomu ir labiau koordinuoti pramonės ir prekybos politiką. Taip pat būtina tinklą „SMEs envoys“ paversti veiksmingesne, tikra už MVĮ politikos koordinavimą, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą vidaus rinkoje atsakinga institucija, remiančia atsirandančius MVĮ poreikius ir ieškančia joms tinkamų sprendimų.

1.4.1.

Pati MVĮ kategorija Europos Sąjungoje yra labai nevienalytė: ją sudaro didelė dalis labai mažų įmonių, turinčių mažiau nei 9 darbuotojus. Be to, MVĮ pasiskirstymas pagal dydį taip pat labai skiriasi valstybėse narėse. Tą patį galima pasakyti ir apie reglamentuojamas ir nereglamentuojamas laisvąsias profesijas. Atsižvelgdamas į tai, kad mikroįmonių daugiausia prekybos, pramonės ir amatų sektoriuose, EESRK rekomenduoja, kad Europos Komisija, derindama veiksmus su labiausiai susijusių valstybių narių valdžios institucijomis (įskaitant viešuosius ir privačius mokslinių tyrimų institutus ir universitetus), kiek įmanoma arčiau vietos lygmens rengtų informuotumo didinimo kampanijas ir mokymo seminarus, kad piliečiai kuo geriau suprastų įvairius Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės skyrius, žinotų apie susijusius sektorius, galimybes ir klausimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

1.4.2.

Reglamentuojamos ir nereglamentuojamos laisvosios profesijos ES sudaro aktualių paslaugų klientams ir visuomenei sistemą, ir šioms paslaugoms skiriamas ypatingas vaidmuo.

1.5.

EESRK teigiamai vertina tai, kad šiose derybose yra specialus MVĮ skyrius, tačiau norėtų, kad būtų patobulintas jo turinys ir pateikia su tuo susijusius pasiūlymus skyriuje „Konkrečios pastabos“. Dabartinį Europos Komisijos pasiūlytą turinį reikėtų papildyti keliais aspektais, visų pirma atstovavimo MVĮ būsimame MVĮ komitete sąlygomis ir šio komiteto užduotimis.

1.6.

EESRK prašo Europos Komisijos specialųjį MVĮ atstovą užtikrinti, kad mažosioms, mikroįmonėms ir laisvosioms profesijoms būtų atstovaujama derybų procese suteikiant bent vieną vietą TPIP patariamojoje grupėje (TPIP Advisory Board), siekiant pašalinti informacijos spragas, užtikrinti būtiną kompetenciją įvairių sektorių klausimais ir atitikti pagrindinius bendros svarbos informacijos/duomenų skaidrumo reikalavimus. Jis taip pat rekomenduoja parengti paramos priemonių MVĮ ekonominėms, profesinėms ir sektorinėms organizacijoms joms vykdant MVĮ ir mikroįmonių rėmimo ir konsultavimo veiklą, kartu su suinteresuotomis mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigomis, bei, prireikus, finansavimo priemonių. EESRK ragina užtikrinti abipusį kvalifikacijų pripažinimą ir sertifikavimą visais valdžios veiksmų etapais ir sukurti vienodas sąlygas visais viešųjų pirkimų lygmenimis (įskaitant federacines valstijas, regionus ir savivaldybes).

2.2.1.

Dėl savo dydžio MVĮ dažnai nukenčia dėl neproporcingai didelių muito mokesčių ir sudėtingų transatlantinei prekybai taikomų reguliavimo reikalavimų: kadangi prekybai jų skiriamos sumos nėra didelės apimties ir vertės, MVĮ reikia daugiau išteklių ir kompetencijos negu didelėms įmonėms, kad įveiktų kliūtis prekybai. Dėl šių priežasčių joms bus naudingas transatlantiniame susitarime numatytas tarifų ir netarifinių prekybos priemonių liberalizavimas. Savo nuomonėje dėl Transatlantinės prekybos santykių ir EESRK požiūrio į tvirtesnį bendradarbiavimą ir būsimą ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimą EESRK jau pateikė sąrašą galimybių ir punktų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį visais derybose svarstomais klausimais (5).

2.2.2.

Didžiausios TPIP naudos MVĮ tikimasi iš bendradarbiavimo reguliavimo srityje, kurio rezultatas galėtų būti suvienodintos ir suderintos tam tikros taisyklės, abipusis tikrinimo ir sertifikavimo pripažinimas. Šia proga EESRK taip pat norėtų priminti aiškų abiejų šalių prisiimtą įsipareigojimą nesinaudoti TPIP dabartiniams techniniams standartams sumažinti. Todėl tikrai reikėtų įvertinti, kokią pridėtinę vertę suteikia ES smulkiojo verslo standartų asociacija, kurią remia Europos Komisija, bendradarbiaudama su iškiliausiomis MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis. Bendradarbiavimas reguliavimo srityje turi būti skaidrus ir nepažeisti valstybių narių ir Europos Sąjungos reguliavimo autonomijos išsaugant jų gebėjimą priimti priemones, kurios joms atrodo reikalingos sveikatos apsaugos, vartotojų, darbuotojų ir aplinkos srityse.

—

tiesioginis eksportas į užsienio šalį,

—

eksportas padedant nepriklausomiems užsienio specialistams,

—

patronuojamųjų įmonių užsienyje kūrimas,

—

infrastruktūros kūrimas užsienyje, kad būtų galima gaminti ir parduoti konkrečioje eksporto šalyje.

—

eksporto intensyvumas įmonės veiklos sektoriuje,

—

vidaus rinkos dydis.

—

sunkumai gauti eksporto finansavimą,

—

naujausios informacijos ir duomenų apie reikalavimus produktams ir (arba) paslaugoms stoka,

—

nepakankamos žinios apie rinką, kuriai skirtos jų prekės ir paslaugos (rinkos tyrimas),

—

sunkumai rasti potencialių klientų ir užmegzti su jais ryšius,

—

darbuotojai, neturintys tinkamo išsilavinimo darbui tarptautinėje aplinkoje arba su investuotojais ar importuotojais,

—

trūksta valdžios institucijų paskatų ir paramos arba valstybės paramos politika užkrauna didelę administracinę naštą,

—

kultūriniai ir kalbos barjerai,

—

nevienodos taisyklės, kvalifikacijų ir leidimų derinimo ir pripažinimo sistemos.

—

labai įvairūs atsakomybės mastai ir jų draudiminės galimybės rinkos kaina,

—

eksporto sąnaudos (išskyrus muitus), kurias sudaro transporto sąnaudos, muitinės formalumų trukmė ir sudėtingumas, būtinumas turėti muitinės tarpininką arba tokiam tarpininkui mokėti, ypač JAV, turėti atsakomybės draudimą,

—

sunkumai gauti eksporto kreditą,

—

mokesčiai ir muitai, kurie vis dar yra didelė kliūtis tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, tabako, tekstilės ir aprangos,

—

kilmės taisyklių sudėtingumas ir kilmės sertifikavimo kaina,

—

sanitarijos ir fitosanitarijos arba techninių taisyklių laikymasis, su šiomis taisyklėmis susijęs sertifikavimas ir tikrinimas,

—

techninės ir sanitarijos taisyklės, reikalaujamos tik tam tikrose Valstijose, arba skirtingose Valstijose taikomos skirtingos taisyklės,

—

įvairūs kvalifikacijos reikalavimai ir veiklos apribojimai atskirose federacinėse valstijose ir vietos reguliuojamose teritorijose,

—

intelektinės nuosavybės teisių apsauga, ypač kilmės nuorodų nesilaikymas ir skirtingos prekių ženklų bei patentų taisyklės,

—

teisinės apsaugos ir rinkos priežiūros sąnaudos, kurias patiria Europos įmonės geografinių nuorodų savininkės,

—

viešųjų pirkimų suvaržymai, susiję su „Buy American Act“, ir dažni jo pakeitimai siekiant išplėsti jo taikymo sritį,

—

sudėtingos vizų, leidimų gyventi, dirbti ir pradėti veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose išdavimo procedūros,

—

kai kuriems paslaugų teikėjams taikomi federaliniu ar federacinių valstijų lygmeniu reikalaujami apribojimai arba licencijos.

2.7.1.

Atsižvelgiant į kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ, ir į jų ribotus išteklius, MVĮ, ypač mažoms ir labai mažoms įmonėms pirmiausia reikia kuravimo paslaugų ir konkrečiai pritaikytų konsultacijų, taip pat ir darbuotojų mokymo srityje (individualūs tolesni veiksmai ar ugdomasis vadovavimas, asmeninis mokymas ar stebėsena ir pan.), kurias paprastai teikia ekonominės, profesinės ir sektorinės organizacijos. Būtina imtis veiksmų, užtikrinančių šių organizacijų apsirūpinimą logistikos priemonėmis, sudarančiomis joms galimybę informuoti įmones ir jas konsultuoti bei teikti joms pritaikytą paramą, iš dalies per Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESIF).

2.7.2.

Be kuravimo ir konsultavimo paslaugų, pritaikytų kiekvienai MVĮ pagal jos poreikius ir ypatumus, įmonės turi turėti galimybę naudotis ištekliais, būtinais investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti. Šiuo tikslu, be ESIF, EESRK rekomenduoja, kad programos COSME finansinės priemonės, ypač rizikos kapitalas ir garantijų sistema, būtų lengvai prieinamos MVĮ, įskaitant tas, kurios pasirengusios investuoti JAV rinkose.

2.7.3.

ES turėtų peržiūrėti draudimo paslaugas prekių ir paslaugų eksportui ir pritaikyti jas rinkos sąlygoms.

3.1.1.

Reglamentuojamos ir nereglamentuojamos laisvosios profesijos yra visose ES šalyse egzistuojanti ypatinga įvairių formų ir pobūdžio MVĮ rūšis. Jos teikia specializuotomis žiniomis grindžiamas prekes ir paslaugas, kurioms reikalingas ypatingas jų klientų pasitikėjimas, o nepriklausomai jų veiklai taikomi ypatingi reikalavimai. Šių profesijų atstovai yra ne tik svarbūs ekonominiai partneriai, bet ir Europos visuomenės modelio dalyviai.

—

visą informaciją pateikti 24 oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis,

—

naudoti kuo paprastesnę ir patogesnę naudotojui programinę įrangą,

—

atrinktos ES MVĮ turi patikrinti duomenų bazės veikimą siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų jų poreikius,

—

duomenų bazėje taip pat turėtų veikti žmogiškoji sąsaja su darbo grupe, kuri atsakytų į klausimus abejose Atlanto pusėse.

3.7.1.

Svarbu, kad TPIP nebūtų laikoma priemone panaikinti lengvatines sąlygas, kurios taikomos MVĮ sudarant viešųjų pirkimų sutartis vietos ir regionų lygmeniu. TPIP turėtų išlaikyti tokias sąlygas, tačiau jos turi būti vienodai taikomos Europos ir JAV MVĮ.

3.7.2.

Be to, labai svarbu, kad vykstant deryboms ir bendradarbiaujant reglamentavo srityje būtų laikomasi principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad mažųjų ir labai mažų įmonių prioritetams ir kasdieniams rūpesčiams būtų skiriamas dėmesys jau teisėkūros proceso pradžioje ir būtų ginami jų konkretūs interesai. Šiuo tikslu EESRK prašo, kad mažosioms ir labai mažoms įmonės būtų atstovaujama Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės patariamojoje taryboje (TTIP Advisory Board).

3.7.3.

Kalbant apie bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, MVĮ, visų pirma mažosioms ir labai mažoms įmonėms turėtų būti skiriama speciali parama, kad jos galėtų laikytis taisyklių.

3.7.4.

Reikėtų pabrėžti, kad daugelis įmonių, kurios galėtų investuoti ar eksportuoti į transatlantines rinkas – tai įmonės, kurios diegia inovacijas, tad joms reikia aiškių ir griežtų intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklių tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje.

3.7.5.

Žemės ūkio ir maisto sektoriuje ypatingą dėmesį reikia skirti įmonėms, kurios vykdydamos savo gamybą ir susijusių procesų metu laikosi etinių, kultūros bei aplinkosaugos principų. Labai svarbu toliau skatinti prekybą produktais, kuriuos gaminant prisidedama prie darnaus vystymosi. Taip pat būtina užtikrinti deramą geografinių nuorodų apsaugą, kurios vartotojams yra produkto kilmės ir gamybos metodų garantas. ES jau seniai vykdo savo produktų kokybės politiką: tai vienas didžiausių jos privalumų, suteikiančių ES gamintojams konkurencinį pranašumą, kuris svariai prisideda prie kultūros ir kulinarinių tradicijų išsaugojimo ir skatina kaimo vietovių vystymąsi bei rinkos paramos priemones ir gamintojų pajamas.

3.7.6.

Kitoje savo nuomonėje EESRK nagrinėja Smulkiojo verslo akto (SVA) įgyvendinimo patirtį JAV ir ES siekdamas tinkamai įvertinti, kokius privalumus JAV SVA suteikia MVĮ kalbant, pavyzdžiui, apie galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar gauti finansavimą. Tai leis, atėjus laikui pateikti pasiūlymų dėl Smulkiojo verslo akto Europai tobulinimo ir veiksmingesnių darbo metodų, kad jis būtų palankesnis Europos MVĮ ir labiau privalomas.

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/44

Pranešėja

An LE NOUAIL MARLIÈRE

1.1.

EESRK rekomenduoja Viduržemio jūros sąjungos (VJS) ir ES valstybėms narėms pripažinti sutartus darnaus vystymosi tikslus (DVT) ratifikuojant atitinkamas tarptautines konvencijas.

1.2.

EESRK rekomenduoja VJS ir ES valstybėms narėms tvirtai apsaugoti viešąsias investicijas, reikalingas DVT įgyvendinti.

1.3.

EESRK rekomenduoja VJS ir ES valstybėms narėms įgyvendinimo procesą organizuoti taip, kad būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir regionai vietos lygmeniu, kuo arčiau gyventojų.

1.4.

Komitetas atkreipia dėmesį į 2015 m. gegužės 26 d. Užsienio reikalų ir tarptautinių santykių tarybos išvadas ir 2015 m. Europos Komisijos metinę ataskaitą dėl ES bei valstybių narių įsipareigojimų viešosios paramos vystymuisi srityje ir pasiektų rezultatų.

1.5.

Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad 0,7 % (1) BVP tikslą pasiekti ES užsibrėžė iki 2030 m.

1.6.

Komitetas pritaria ES ketinimui stiprinti nefinansinius aspektus (pvz., ratifikuoti tarptautines teisines priemones ir kovoti su finansiniais nusikaltimais).

1.7.

Jis ragina Komisiją laikytis nuoseklios pozicijos atsižvelgiant į dvišalius, keliašalius ir daugiašalius komercinius interesus ir darnaus vystymosi tikslus, siekiant išsaugoti šių tikslų patikimumą ir Europos pagalbą.

1.8.

Komitetas rekomenduoja išplėsti socialinių partnerių ir Europos institucijų dialogą dėl profesinio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą, kuriame dalyvauti jis buvo pelnytai pakviestas ir kurį jis padėjo užmegzti (2), taip pat pratęsti veiksmų programas šioje srityje.

1.9.

Komitetas ragina šias rekomendacijas įtraukti į ES programą ir kaimynystės politiką: užtikrinti prekybos, išorės reikalų, vystymosi, finansavimo ir demokratijos bei žmogaus teisių apsaugos politikos nuoseklumą, laikantis Komisijos pirmininko pavaduotojos Federica Mogherini 2015 m. gegužės 28 d. prisiimtų įsipareigojimų pilietinei visuomenei (3).

2.1.

Artimiausiais metais Europos ir pasaulio darbotvarkėje daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijoms dėl darnaus vystymosi tikslų (DTT) po 2015 m. Europos ir Viduržemio jūros regionas turi keletą konkrečių bendrų ypatumų, reikalaujančių apsvarstyti, kaip darnaus vystymosi tikslai galėtų būti integruoti į Europos kaimynystės politiką ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių politiką. Apsirūpinimo maistu saugumas, skurdas ir socialinė atskirtis, ribota prieiga prie vandens, ypatinga padėtis regiono valstybėse, kuriose vyksta perėjimo prie demokratijos ir ekonominių pokyčių procesai, būtinybė atkurti taiką ir saugumą – tai klausimai, dėl kurių tikslinga parengti EESRK nuomonę, kurioje galėtų būti apibrėžiamos tam tikros laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės įgyvendinimo ir stebėsenos gairės Viduržemio jūros regione.

2.2.

Kartu su pilietine visuomene padėdamas nustatyti konkrečias problemas ir parengdamas pasiūlymų Europos ir Viduržemio jūros regionui, EESRK gali pateikti vertingų patarimų šio pažeisto regiono valstybių Vyriausybėms ir ES institucijoms.

2.3.

Šia nuomone EESRK taip pat ketina pratęsti darbus, vykdomus darnaus vystymosi tikslų klausimu apskritai ir konkrečiai skirtus šiam geografiniam regionui – Viduržemio jūros pakrantėms.

2.4.

JT Generalinis sekretorius pateikė ataskaitą, apibendrinančią gautas pastabas, į kurias atsižvelgė atvira darbo grupė, įgaliota išnagrinėti visuotinius darnaus vystymosi tikslus po 2015 m. Ji pagrįsta JT konferencijoje darnaus vystymosi klausimais (RIO+20) priimta Vyriausybių deklaracija „Ateitis, kurios norime“ (angl. „The Future We Want“), kurioje išdėstomas sprendimas pakeisti konkrečiai besivystančioms šalims skirtus Tūkstantmečio vystymosi tikslus visuotiniais – nors ir diferencijuotais – tikslais, taikomais visai žmonijai, tiek pramoninėse valstybėse, tiek ir besiformuojančios rinkos ekonomikos, besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Buvo surengtos išsamios konsultacijos įvairiais – regioniniais ir subregioniniais – lygmenimis ir pagrindinės organizuotos pilietinės visuomenės grupės, kurioms atstovaujama Jungtinėse Tautose, turėjo galimybę jose dalyvauti ir pareikšti joms rūpimus klausimus. Užsibrėžta 17 uždavinių ir 169 tikslai dėl „įgyvendinimo priemonių ir pasaulinės partnerystės darnaus vystymosi vardan“.

2.5.

2015 m. įvyks du svarbūs renginiai, kurie yra neatsiejami nuo darnaus vystymosi tikslų po 2015 m.: tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija 2015 m. liepos mėn. Adis Abeboje ir 21-oji Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija 2015 m. pabaigoje Paryžiuje.

2.6.

Šia darnaus vystymosi po 2015 m. darbotvarke siekiama sukurti pagrindą būsimiems Jungtinių Tautų veiksmams šioje srityje su pasirinkta nauja kryptimi siekiant lygybės, socialinės įtraukties ir deramo darbo, kartu užtikrinant tvarius pajamų šaltinius dirbantiems asmenims, apsaugant aplinką ir biologinių bei gamtos išteklių atsinaujinimo ciklą. Tačiau ši darbotvarkė yra pagrįsta prielaida, kad ekonomikos modelis, kuriuo vadovaujasi mūsų visuomenė, nėra tvarus. Tai reiškia, kad pasaulio lyderiai turės būti labai ryžtingi. Daugelyje pasaulio vietų ir ypač Europos ir Viduržemio jūros regione susiklosčiusi dabartinė ekonominė, socialinė, ekologinė ir galiausiai politinė padėtis yra visiškai nepakeliama. Daugelis teigia, kad, norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus, reikia bent jau pakeisti ekonominius ir finansinius principus, kuriais šiuo metu vadovaujamasi šalių ekonomikoje, kad pasikeistų „žaidimo taisyklės“.

2.7.

Pietų Europos šalyse susidarė tokios ekonominės ir socialinės sąlygos, kurios nebėra priimtinos piliečiams ir neleidžia spręsti aplinkos apsaugos ir klimato uždavinių, kurie atvertų europiečiams galimybę sukurti kitokią ekologinę, ekonominę ir socialinę erdvę. Nepaisant investicijų į jaunimo švietimą nacionalinėse ar Europos sistemose, jauni žmonės neturi galimybių klestėti ir prisidėti stiprinant ES konkurencingumą ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu.

2.8.

Nuo 2008 m. sukurta nedaug darbo vietų; priešingai – jų prarasta labai daug, o naujų darbo vietų kūrimo tempas neatitinka nei demografinių tendencijų, nei į darbo rinką norinčių įsitraukti diplomuotų specialistų skaičiaus, todėl nepritariama nesibaigiančiai griežto taupymo politikai. Taupymo priemonės darė neigiamą poveikį švietimo, sveikatos, transporto ir būsto sričių politikai ir viešosioms paslaugoms, nors norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus reikia stiprinti šias paslaugas. ES 28 didėja benamių ir prastame būste gyvenančių asmenų skaičius, dauguma sukuriamų darbo vietų yra pernelyg lanksčios, nesaugios ir neturinčios perspektyvų. Labai daugėja menkai arba nepakankamai apmokamų stažuotojų, Europos visuomenė radikalėja, trūksta tolerancijos, jaučiamas priešiškumas „kitokiems“ asmenims ir nesugebama jų suprasti, didėja kartų atotrūkis, o individualizmas ir išgyvenimo pastangos gilina prarają tarp profesionalių politikų ir nusivylusių piliečių.

2.9.

Į pietus nuo Viduržemio jūros buvo nuversti diktatoriai, kurie pasisavindavo ekonominę naudą, buvo pažaboję žodžio laisvę ir nepaisė lygybės. Daugelyje šalių pereinamasis modelis buvo pakeistas: nuo vilčių teikusio nacionalinio konsensuso siekiant demokratijos pereita prie autoritarinio režimo, kurį įtvirtino visagalės karinės pajėgos. Tuo pasinaudojo radikalių pažiūrų grupuotės, kurios prisidėjo prie karinės okupacijos arba persiformavo į nusikalstamus režimus. Šiuo metu tokia grėsmė nuolat kyla daliai Afrikos, o Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose vyksta masiniai gyventojų persikėlimai ir iš naujo dalijamasi karine bei politine įtaka. Trumpai tariant, civiliai gyventojai neturi laiko nė atsikvėpti.

2.10.

Šiomis aplinkybėmis mažai tikėtina, kad kuris nors darnaus vystymosi tikslas būtų įmanomas, kaip būdas atkurti taiką, patenkinti materialinę gerovę ir užtikrinti ekonominį vystymąsi regione. Demokratiniu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu nestabiliuose regionuose neįmanoma pritraukti ilgalaikių investicijų, jas išlaikyti ir paversti pelningomis. Be to, kadangi ekonominis vystymasis daugelį dešimtmečių atnešdavo naudos tik mažumai šeimų, atskiriems asmenims arba diktatoriams, buvo padaryta žala toms institucijoms, kurios gali veikti sąžiningai, skaidriai ir demokratiškai.

3.1.

Faktai rodo, kad Europos ir Viduržemio jūros regione didelė ekologinių nelaimių tikimybė, tiek sausumoje, tiek jūroje. Ataskaitos duomenimis (2013 m.), Viduržemio jūros pakrančių aplinka suteikia pragyvenimo šaltinį mažiausiai 150 mln. žmonių. Toje pačioje ataskaitoje pažymima, jog pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP) buvo suskaičiuota, kad prie Viduržemio jūros pakrančių veikia 13 dujų perdirbimo įmonių, 55 naftos perdirbimo įmonės, 180 elektrinių, 750 jachtų prieplaukų, 286 komerciniai uostai, 112 oro uostų ir 238 vandens gėlinimo įrenginiai; dauguma jų yra potencialūs ekologinių nelaimių kaltininkai. Be to, ataskaitoje teigiama, kad tinkamų priemonių, skirtų gamtinių arba žmogaus sukeltų nelaimių poveikiui švelninti, nustatymas yra vienas didžiausių prioritetų visam regionui (4).

4.1.

Europos Komisijos narys Johannes Hahn gegužės 28 d. pasakytoje kalboje pabrėžė, jog būtina kasmet sukurti 5 milijonus naujų darbo vietų siekiant patenkinti vis didėjančios darbo jėgos poreikius ir užtikrinti socialinę įtrauktį. Jis taip pat nurodė, kad, norint pasiekti šį tikslą, šiame regione reikia užtikrinti didesnį nei 6 % ekonomikos augimą.

4.2.

Deramų darbo vietų skatinimas (8 tikslas) šiuo požiūriu turi būti itin svarbus, nes prastos kokybės darbas (nesaugus, menkai apmokamas, be ilgalaikės ir visuotinės socialinės apsaugos) yra iš skurdo priežasčių. Todėl reikia vėl sutelkti dėmesį į kokybišką augimą, sveikas ir saugias darbo vietas ir darbo sąlygas, darbuotojų ir jų šeimų socialinę apsaugą, nes tai – svarbi priemonė kovojant su skurdu ir atskirtimi.

5.1.

Kad privataus sektoriaus įnašas į pramonės plėtros komercines partnerystes būtų veiksmingas ir našus, jis turi būti pagrįstas deramo darbo darbotvarke, kurioje būtų griežčiau nei iki šiol reikalaujama užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Sukurtos darbo vietos turi būti labiau nei bet kada kokybiškos, gerai apmokamos, tausojančios aplinką bei žmonių sveikatą ir užtikrintos veiksminga socialine apsauga (5). Tai itin svarbu Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionui, kur jaunimo nedarbas yra vienas aukščiausių visame pasaulyje ir kur jis toliau auga, todėl nemaža darbingo amžiaus jaunų žmonių yra nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas. Socialinio ir politinio stabilumo ir konfliktų prevencijos vardan itin svarbu užtikrinti minimalias pajamas neformaliajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, nes tai sumažina radikalizmą ir ekstremizmą ir padeda išlaikyti politinį stabilumą ir užtikrinti saugumą (6). Pradinis ugdymas ir tęstinis mokymas, lygybė, jaunimo ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje, piliečių noras būti gerbiamais, saviraiškos teisė, deramas darbo užmokestis, sauga, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga, ikimokyklinis ugdymas ir kartų solidarumas – tai bendri žmonių siekiai abiejose Viduržemio jūros pakrantėse. Vyriausybės turi galėti užtikrinti šiuos siekius be viršnacionalinio lygmens arbitražo grėsmės, kuris vienašališkai apsaugo privačius interesus, pasinaudodamos visais tarptautinės prekybos privalumais, kurie būtų pageidaujami visuotiniams tikslams finansuoti (7).

6.1.

PPO vykstančiose daugiašalėse derybose visų pirma akcentuojama prekyba, kaip priemonė sukurti teigiamą darnaus vystymosi ciklą. Tačiau kelete šiuo metu vykstančių derybų procesų pastebima, kad tam tikri laisvosios prekybos tikslai ir darnaus vystymosi tikslai ne visada suderinami. Tai pasakytina apie susitarimus dėl paslaugų, kuriuose numatoma liberalizuoti arba privatizuoti įvairias viešąsias paslaugas, prieinamas kuo didesnei piliečių daliai ir būtinas siekiant įgyvendinti tikslus, susitarimus dėl ekologinių prekių, technologijų perdavimo, pramoninės nuosavybės teisių, susitarimus dėl naujų informacinių technologijų, kalnakasybos ir požeminių telkinių eksploatavimo, tarptautinių bendrovių ir valstybių ginčų sprendimo tvarka. Yra daug sričių, kuriose kilnių tikslų įgyvendinimas tampa mažai tikėtinas dėl komercinių ir valstybinių veikėjų derybų.

6.2.

Prekybos politika turėtų palikti besivystančioms šalims erdvės įvairių sričių politikai įgyvendinti (įskaitant galimybę sutelkti dėmesį į nedarbo poveikį, pažeidžiamas visuomenės grupes, lyčių lygybę ir darnų vystymąsi), o ne skatinti liberalizavimą kaip savitikslį dalyką. Todėl rekomenduojame atlikti išsamią visų prekybos susitarimų ir investicijų sutarčių peržiūrą siekiant nustatyti visas sritis, kuriose gali būti ribojamos besivystančių šalių galimybės vykdyti krizių prevenciją ir valdymą, reguliuoti kapitalo srautus, apsaugoti teisę į pragyvenimo šaltinius ir deramą darbą, nustatyti teisingą apmokestinimą, teikti svarbias viešąsias paslaugas ir užtikrinti darnų vystymąsi.

6.3.

Vyriausybės turėtų atlikti privalomus daugiašalių, keliašalių bei dvišalių prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimus, itin daug dėmesio skirdamos teisėms į vystymąsi ir konkrečioms teisėms į maistą, sveikatą ir pragyvenimą, atsižvelgiant į poveikį marginalizuotoms grupėms. Šiuo tikslu reikėtų įgyvendinti 2014 m. birželio mėn. Ženevoje Žmogaus teisių tarybos priimtą rezoliucijos projektą, kuriuo įsteigiama darbo grupė, turinti parengti priemonę, kuria tarptautinės korporacijos būtų teisiškai įpareigotos nepažeisti tarptautinių žmogaus teisių.

6.4.

Per nustatytiną laikotarpį, kurio metu būtų galima manyti, kad pasaulis atsigauna po 2008 m. (finansų) ir 2011 m. (demokratijos) krizių, užimtumui ir aplinkai skirtos investicijos, susijusios su vystymosi tikslais po 2015 m., turėtų būti neįtraukiamos į valstybės biudžeto deficito skaičiavimą, laikomos bendro intereso, visuotinėmis, ilgalaikėmis ir tvariomis investicijomis, finansuojamos už nulines palūkanas ir draudžiamos rizikos draudimo fondams.

6.5.

Kova su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, neteisėtais finansiniais srautais, skirtais iš neteisėtos veiklos gautų pinigų plovimui, įskaitant neoficialų darbą, neteisėtą migrantų pervežimą, pakartotinai nepanaudojamų atliekų eksportą, turėtų suteikti papildomų išteklių, reikalingų DVT įgyvendinimui (8).

6.6.

Galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad galiojantys tarptautiniai teisiniai dokumentai taip pat yra įgyvendinimo priemonės, ir jei kai kurios konvencijos, pavyzdžiui, pagrindinės TDO konvencijos darbo klausimais, 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Konvencija Nr. C189 dėl namų ūkio darbuotojų apsaugos, Konvencija Nr. C184 dėl saugos ir sveikatos žemės ūkyje, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas bei jo neprivalomas protokolas ir daugelis kitų, būtų ratifikuotos ir perkeltos į visų VJS valstybių narių materialinę teisę, jos taptų svarbiausiomis nefinansinėmis įgyvendinimo priemonėmis, kurios pačios savaime užtikrintų (de jure) asmenų teisių apsaugą, kuri yra itin svarbi ir būtina siekiant įgyvendinti (de facto) keletą darnaus vystymosi tikslų:

Tvaraus vystymosi tikslai (9)

6.7.

2015 m. gegužės 28 d. Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kartu su Europos Komisija surengė EUROMED šalių pilietinės visuomenės forumą, kuriame kalbėjo Europos Komisijos narys Johannes Hahn, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini ir Europos Parlamento pirmininkas.

6.8.

Šiame forume, skirtame aptarti naujas ES kaimynystės politikos gaires, Europos Komisijos narys Johannes Hahn priminė, kad humanitarinei krizei Sirijoje ir kaimyninėse šalyse švelninti buvo tiesiogiai skirta skirtingų fondų lėšų – atitinkamai 52 mln. EUR pagal Pilietinės visuomenės kaimynystės programą – ir apibūdino pradėtus veiksmus, prie kurių reikia pridėti 40 mln. EUR sumą iš ES regioninio patikos fondo.

6.9.

Galiausiai, turime remtis Europos migracijos darbotvarke, kurią Europos Komisija paskelbė praėjus dviem savaitėms po valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo ir kurioje siūlomi konkretus planas dėl pabėgėlių perkėlimo ir priėmimo pasidalijimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalį (11).

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/49

Pranešėjas:

Ivan VOLEŠ

1.1.

EESRK prašo užtikrinti pasaulinį naujosios vystymosi darbotvarkės matmenį ir ja siekti geresnio moterų ir vyrų gyvenimo. Šia darbotvarke turi būti užtikrinta pagarba žmogaus teisėms, konfliktų prevencija ir taikus jų sprendimas, geras valdymas, siekiama mažinti socialinę nelygybę, stiprinti moterų ir visų, jaučiančių atsakomybę už pasaulio vystymąsi ir jo išsaugojimą ateities kartoms, vaidmenį.

1.2.

EESRK palankiai vertina, kad patvirtinti pasiūlyti tvaraus vystymosi tikslai, ir prašo sutelkti visus turimus finansinius išteklius ir juos panaudoti skaidriai ir veiksmingai siekiant tolygiai atsižvelgti į tvaraus vystymosi ekonominį, socialinį ir aplinkos aspektus. Būtina kovoti su išteklių švaistymu ginkluotiems konfliktams, neteisėtu ginklų perdavimu ir pradanginimu šešėlinėje ekonomikoje.

1.3.

EESRK prašo socialinio dialogo skatinimą nustatyti vienu iš vystymosi srities prioritetų, nes tai yra svarbi priemonė, leidžianti tolygiai atsižvelgti į socialinių partnerių interesus ir taip išsaugoti socialinę taiką, kuri būtina siekiant sėkmingai įgyvendinti Tvaraus vystymosi tikslus (TVT).

1.4.

Oficiali parama vystymuisi (OPV) visų pirma turi būti skirta mažiausiai išsivysčiusioms ir pažeidžiamoms šalims. ES turėtų patvirtinti savo įsipareigojimą iš viso OPV skirti 0,7 % jos BNP ir 0,15–0,2 % skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Šis įsipareigojimas turi būti siejamas su reikalavimu reguliariai ir racionaliai naudoti paramos vystymuisi finansavimo šaltinius, kaip numatyta Monterėjuje, Dohoje ir Pusane patvirtintuose principuose.

1.5.

OPV turi būti vertinama ne tik pagal jos apimtį, bet ir atsižvelgiant į kokybę ir jos indėlį į tvarų vystymąsi. Todėl būtina nustatyti naujus rodiklius jos veiksmingumui įvertinti.

1.6.

Siekiant padidinti paramos besivystančių šalių biudžetui veiksmingumą, EESRK rekomenduoja pasitelkti patirtį, sukauptą įgyvendinant ES sanglaudos politiką, ir šios politikos priemones, pavyzdžiui, struktūrinius ir sanglaudos fondus, siekiant vystymuisi skirtas lėšas tikslingai panaudoti įgyvendinti TVT.

1.7.

Norint geriau panaudoti tiek viešuosius, tiek privačius nacionalinius išteklius, būtina įgyvendinti esminę mokesčių reformą, užtikrinti gerą mokesčių srities valdymą, įtraukti neformalųjį sektorių į oficialią ekonomiką ir ryžtingai kovoti su korupcija ir užkirsti jai kelią. Šiems veiksmams įgyvendinti galėtų būti sudaromi tarptautiniai susitarimai dėl kovos su mokesčių vengimu, mokesčių rojais ir neteisėtu kapitalo judėjimu, taip pat gerinamas bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir JT tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetu.

1.8.

EESRK pritaria privačiojo sektoriaus dalyvavimui komerciniu požiūriu perspektyviuose (visiškai arba iš dalies) projektuose šiuo tikslu sudarant viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir finansuojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus pasitelkiant išteklių derinimą (angl. blending). Jų įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo jų tvarumo ex ante vertinimo, skaidrumo principų laikymosi, įskaitant ataskaitų rengimą, bendros atsakomybės ir privalomų įsipareigojimų laikymosi.

1.9.

EESRK pripažįsta galimą tiesioginių užsienio investicijų (TUI) svarbą vystymuisi, tačiau šios investicijos turi padėti siekti TVT. Tiesioginių užsienio investicijų pajamos visų pirma turi būti reinvestuotos besivystančiose šalyse, kuriose jos buvo vykdomos. Pagalbą gaunančios šalys turėtų būti parengusios aiškią investavimo strategiją. Naujos investuojančios šalys, kaip pavyzdžiui, Kinija, Brazilija, Indija ir kt., investuodamos į besivystančias šalis turėtų atsižvelgti į tvaraus vystymosi tikslus.

1.10.

EESRK remia inovacinius ir papildomus vystymosi finansavimo šaltinius, tokius kaip sutelktinis finansavimas, tarptautinių labdaros fondų veikla, išeivių santaupų pervedimas į jų kilmės šalį. Palankiai vertina kai kuriuos Vadovaujančiosios vystymosi inovacinio finansavimo grupės pasiūlymus, kurie galėtų tapti svarbiu šaltiniu, tik jie turi būti įgyvendinami pasaulio mastu ir neužkrauti pernelyg didelės naštos susijusiam sektoriui.

1.11.

Pilietinė visuomenė, kuriai priklauso ir socialiniai partneriai, ir nevyriausybinės organizacijos, turi būti kur kas aktyviau ir struktūruočiau įtraukta rengiant vystymosi programas, užtikrinant jų įgyvendinimo stebėseną, vertinant jų rezultatus ir poveikį. Todėl tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse reikia sukurti ir sistemingai tobulinti paramos vystymuisi proceso kontrolės sistemą ir užtikrinti susijusių pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą joje. Šiuo tikslu EESRK siūlo pasinaudoti didele jo patirtimi, sukaupta bendradarbiaujant su AKR, Lotynų Amerikos, Azijos, Rytų partnerystės, Europos ir Viduržemio jūros regiono ir kt. šalimis partnerėmis.

1.12.

Kad pilietinė visuomenė galėtų atlikti šią užduoti, būtina ją paremti partnerystės šalyse parengiant pilietinės visuomenės institucijų gebėjimų stiprinimo programas.

2.1.

2015-ieji yra svarbiausi metai apibrėžiant naują pasaulinio vystymosi strategiją. Pavyko tik iš dalies įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, būtent skurdo mažinimo tikslą. Nauji tvaraus vystymosi tikslai (1) turėtų įkvėpti esminiams pokyčiams, kurių EESRK jau seniai ragina siekti. Komitetas palankiai vertina TVT įtraukimą į kai kurias rekomendacijas.

2.2.

Savo neseniai parengtose nuomonėse EESRK ragino užtikrinti, kad nauji tvaraus vystymosi tikslai taptų neatsiejama pasaulinio tvaraus vystymosi dalimi (2). Jis atkreipė dėmesį į išskirtinį pilietinės visuomenės vaidmenį vystymosi politikoje (3), pabrėžė poreikį į ES vystymosi politiką įtraukti socialinę apsaugą (4). Komitetas taip pat pateikė keletą pasiūlymų, kaip į vystymąsi po 2015 m. įtraukti privatųjį sektorių (5), taip pat pasiūlymų dėl tvaraus vystymosi tikslų ir pilietinės visuomenės vaidmens sudarant ES investicijų susitarimus (6), dėl prekybos vaidmens skatinant augimą ir vystymąsi (7) ir tikslų po 2015 m. Europos ir Viduržemio jūros regione (8). 2014 m. spalio 20 d. vykusiame bendrame EESRK REX skyriaus ir Tvaraus vystymosi observatorijos neeiliniame posėdyje priimtos rekomendacijos dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės, kurios bus pateiktos būsimose derybose dėl TVT ir jų įgyvendinimo finansavimo.

2.3.

Socialinis dialogas turi tapti svarbia laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės priemone, nes jis sudaro galimybę sureguliuoti darbdavių ir darbuotojų santykius ir, tolygiai atsižvelgiant į socialinių partnerių interesus, palaikyti socialinę taiką, kuri būtina siekiant sėkmingo nuolatinio tam tikros visuomenės vystymosi.

2.4.

EESRK pabrėžia, kad šiuo metu vykstančiose PPO derybose ar ES derybose dėl paslaugų, aplinkos gėrybių ir esamų PPO susitarimų įgyvendinimo būtina siekti laisvosios prekybos ir darnaus vystymosi tikslų nuoseklumo.

2.5.

Visi prekybos ar investicijų susitarimai turi atitikti tvaraus vystymosi kriterijus, visų pirma poveikio užimtumui, pažeidžiamų asmenų ar lyčių lygybės kriterijus. Jie neturėtų besivystančioms šalims trukdyti valdyti krizes, reguliuoti kapitalo srautus, taikyti teisingą apmokestinimą ir teikti pagrindines viešąsias paslaugas. ES turėtų atlikti išsamius poveikio tvariam vystymuisi vertinimus, visų pirma ekonominės partnerystės susitarimų srityje, ypač pabrėždama teises į vystymąsi ir konkrečias teises, pavyzdžiui, į maistą, sveikatą, teisingą darbo užmokestį, taip pat atsižvelgiant į poveikį pažeidžiamų asmenų grupėms.

2.6.

Siekiant visuotinio sutarimo tvaraus vystymosi klausimu būtina atsižvelgti į pagrindines žmogaus teises, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti taiką, mažinti socialinę nelygybę, užtikrinti gerą valdymą, remti demokratines vietos valdžios institucijas, stiprinti moterų vaidmenį ir į vystymąsi įtraukti privatųjį sektorių. Siekiant šio tikslo JT narės turi priimti, propaguoti ir ratifikuoti tarptautines teisines priemones, konvencijas, susitarimus ir reglamentus (9). Manome, kad Komisijos komunikatas „Pasaulinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi laikotarpiu po 2015 m. partnerystė“ (10) yra tinkamas pagrindas ateities deryboms, kuriose ES raginame atlikti svarbiausią vaidmenį.

3.1.

EESRK pabrėžia, kad būtinas kompleksinis požiūris į tvarų vystymąsi. Visų pirma kiekviena valstybė turi būti atsakinga už savo vystymąsi, tarptautinė visuomenė turi užtikrinti palankią tarptautinę aplinką, kuri skatintų visų šalių tvarų vystymąsi, įskaitant pagarbą visuotinėms viešosioms gėrybėms, gamtos išteklių išsaugojimą, stabilias finansų rinkas, atvirą tarptautinę prekybą, sklandžią migraciją ir tikslinę paramą tvarų vystymąsi skatinančiai technologijų plėtrai.

3.2.

Visų turimų finansinių išteklių sutelkimas yra būtina sąlyga TVT tikslams pasiekti. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) skaičiavimu (11) metinis investicijų poreikis tvaraus vystymosi tikslams 2015–2030 m. laikotarpiu įgyvendinti siekia 3  900 mlrd. JAV dolerių (USD), iš kurių 2  500 mlrd. nėra finansuojami.

3.3.

EESRK pritaria įsitikinimui, kad pasaulyje yra pakankamai esamų finansinių išteklių. Be oficialių šaltinių (12), yra šešėlinių, kurių lėšomis, pavyzdžiui, finansuojami pasaulyje vykstantys karai ir ginkluoti konfliktai. Ištekliai riboti dėl mokesčių vengimo, šešėlinės ekonomikos ir neteisėto kapitalo judėjimo, su kuriais reikia nuolat kovoti.

3.4.

Negalima atsieti išteklių paieškos ir telkimo nuo prievolės tinkamai juos panaudoti. Reikia ir toliau laikytis Monterėjuje, Dohoje ir Pusane priimtų paramos vystymuisi veiksmingumo ir efektyvumo principų ir ryžtingai kovoti su visomis vystymuisi skirtų išteklių – ar jie būtų finansiniai, ar ne – švaistymu ir netinkamu naudojimu.

3.5.

Parama vystymuisi turi būti vertinama ne tik pagal jos apimtį, bet ir atsižvelgiant į kokybę ir jos indėlį į tvarų vystymąsi ir į tai, kaip ji padeda gerinti moterų ir vyrų gyvenimą. Todėl būtina nustatyti naujus vertinimo kriterijus apimančius rodiklius ir stiprinti besivystančių šalių statistikos agentūras, įskaitant praktinės patirties perdavimą ir keitimąsi informacija.

3.6.

Platesnis įvairių pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas nustatant nacionalinius vystymosi tikslus ir rengiant programas padės suderinti privačiojo sektoriaus planus ir viešuosius tikslus. Šie sektoriai siekia bendro intereso, t. y. užtikrinti, kad įgyvendinant priimtą vystymosi strategiją būtų laikomasi skaidrumo, rinkų atvėrimo, taikytų priemonių veiksmingumo ir racionalaus jų naudojimo, valstybės pareigūnų atsakomybės principų.

3.7.

Norint, kad privatusis sektorius vystymosi srityje atliktų jam tenkantį vaidmenį, būtina sukurti palankią verslumo aplinką užtikrinant teisinės valstybės visuotinai pripažintų demokratijos principų laikymąsi, kadangi tai sudaro didesnes galimybes kurti ir vystyti įmones, mažinti biurokratiją, didinti skaidrumą, pažaboti korupciją ir skatinti investicijas. Privatusis sektorius privalo laikytis tarptautiniu lygmeniu pripažintų įmonių socialinės atsakomybės principų, gerbti pagrindines ekonomines ir socialines teises, laikytis tvaraus vystymosi reikalavimų ir kurti darbo vietas, atitinkančias TDO deramo darbo darbotvarkę.

3.8.

EESRK ragina toliau gerinti su vystymusi susijusios ES politikos koordinavimą ir nuoseklumą (13) siekiant išvengti galimo dvigubo apskaitymo, dubliavimosi, susiskaidymo, netgi priešingų požiūrių, taip pat nuolat gerinti valstybių narių skiriamos dvišalės pagalbos vystymuisi koordinavimą siekiant įgyvendinti TVT.

4.

4.1.1.

Nors OPV negali patenkinti visų paramos vystymuisi poreikių, ji ir toliau yra būtina mažiausiai išsivysčiusių šalių ir šalių, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai, grėsmę kelia gaivalinės nelaimės arba epidemijos, gyventojams, taip pat atokiose salose gyvenantiems žmonėmis ir prieigos prie jūros neturinčioms šalims.

4.1.2.

OPV lėšas visų pirma reikia skirti skurdo problemai neturtingose ir pažeidžiamose šalyse spręsti. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, dėl neteisingo turto paskirstymo, padidėjo skurdas vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Siekiant panaikinti skurdą tikslinga pasinaudoti OPV sverto poveikiu ir sutelkti visus paramos šaltinius, įskaitant privačias investicijas.

4.1.3.

EESRK ragina Komisiją ir Tarybą susitarti dėl aiškios bendros Europos pozicijos dėl OPV, kurios būtų laikomasi per Adis Abebos konferencijoje įvyksiančias derybas. ES turėtų patvirtinti savo įsipareigojimą iš viso OPV skirti 0,7 % savo BNP ir 0,15–0,20 % savo BNP skirti OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaitos problemų sprendimo priemonėms, dėl kurių bus deramasi 2015 m. gruodžio mėn. įvyksiančioje Paryžiaus konferencijoje, reikės papildomų išteklių.

4.1.4.

Duomenys apie OPV apimtį neparodo nei skirtos paramos kokybės, nei rezultatų, nei realaus poveikio ją gavusios šalies vystymuisi. EESRK pritaria EBPO Paramos vystymuisi komitetui (DAC) stebėti ne tik OPV, bet ir kitą skiriamą ir su OPV nesusijusią pagalbą ir paramą tvariam vystymuisi (14). Nefinansinė pagalba (pvz., švietimas, dalijimasis patirtimi, technologijų ir įgūdžių perkėlimas, bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse ir pan.) dažnai turi gerokai didesnį poveikį šalių vystymuisi, nei finansinė pagalba.

4.1.5.

Paramai besivystančių šalių biudžetui visada turėtų būti skirtas tikslus biudžetas ir numatyta bendra paramos teikėjo ir gavėjo atsakomybė už tokios formos pagalbos panaudojimą TVT įgyvendinti laikantis nustatytų tarptautinių finansinių išteklių valdymo ir kontrolės taisyklių, įskaitant griežtas sąlygas ir priemones kovai su korupcija ir jos prevencijai. Pats ES finansavimas turėtų būti patikimai apsaugotas nuo korupcijos. Komitetas rekomenduoja pasinaudoti Europos sanglaudos politikos įgyvendinimo patirtimi ir besivystančiose šalyse, kad būtų galima geriau ir tikslingiau paskirstyti vystymosi lėšas TVT, griežčiau kontroliuoti jų panaudojimą ir įvertinti gautus rezultatus.

4.2.1.

EESRK įsitikinęs, kad nacionalinių viešojo ir privačiojo sektorių išteklių svarba ateityje labai padidės.

4.2.2.

Siekiant padidinti nacionalinių išteklių dalį ir juos veiksmingiau panaudoti, būtina reguliariai kovoti su neteisėtais finansiniais srautais, iš neteisėtos veiklos gautų pinigų plovimui, įskaitant neoficialų darbą, neteisėtą migrantų pervežimą, pakartotinai nepanaudojamų atliekų eksportą, pagerinti mokesčių surinkimą, kovoti su korupcija ir nusikalstama veikla ir įtraukti didelį neformalųjį sektorių į oficialią ekonomiką. Būtina padėti besivystančioms šalims iš esmės reformuoti jų mokesčių sistemas ir pagerinti mokesčių srities valdymą. EESRK prašo ES dar aktyviau siekti sudaryti tarptautinius kovos su mokesčių vengimu, mokesčių rojais ir neteisėtu kapitalo judėjimu susitarimus, taip pat pagerinti bendradarbiavimą su EBPO Mokesčių politikos ir administravimo centru ir JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetu.

4.2.3.

Šiuo metu nacionalinių privačiojo sektoriaus tiek tiesioginių, tiek portfelinių investicijų apimtis yra keletą kartų didesnė, palyginti su užsienio investicijomis. Būtina šias investicijas nukreipti į vystymosi tikslus, pavyzdžiui, taikant tinkamas paskatas ar įgyvendinant gerai parengtas ir patikimas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kad jos taptų svarbiomis TVT įgyvendinimo priemonėmis.

4.2.4.

Daug mineralinių išteklių turinčios besivystančios šalys neišnaudoja nacionalinių išteklių potencialo, nors didžioji dalis jų gyventojų skursta nepaisant didžiulių valdžios sektoriaus pajamų, šiose šalyse nesistengiama kurti savo ekonomikos, infrastruktūros ir socialinių paslaugų. Todėl pilietinė visuomenė visiškai pagrįstai kritikuoja kai kurių užsienio investuotojų metodus investuoti į besivystančių šalių gavybos pramonę, reikalauja laikytis pagrindinių aplinkos apsaugos, darbininkų socialinės apsaugos, mokesčių mokėjimo skaidrumo ir pelno perkėlimo į užsienio valstybes standartų, taip pat rengti ataskaitas laikantis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms (15). EESRK palankiai vertina veiksmus, kurių imamasi šiai padėčiai pakeisti, pavyzdžiui, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (16).

4.3.1.

EESRK įsitikinęs, kad visose šalyse, kurių Vyriausybės neturi pakankamai viešųjų išteklių būtinoms investicijoms, pavyzdžiui į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, ir kai tokios investicijos neįmanomos komerciniu požiūriu, būtina pasinaudoti viešojo ir privačiojo sektorių partneryste ir su jos projektus finansuoti derinant išteklius vadovaujantis EBPO rekomendacijomis (17).

4.3.2.

Šie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai turi būti rengiami atsižvelgiant į atitinkamos valstybės vystymosi strategiją, grindžiami galimybių studijomis, iš anksto įvertinus tvarumo kriterijus ir laikantis skaidrumo, bendros atsakomybės ir įsipareigojimų vykdymo principų. Atliekant šių projektų indėlio į tvarų vystymąsi vertinimą reikėtų įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę ir pavesti jiems stebėti, ar laikomasi galiojančių TDO konvencijų.

4.3.3.

Lėšas derinti taip pat būtina įgyvendinant socialinio verslumo ir tvarius pažeidžiamų grupių įtraukties į ekonominę aplinką projektus.

4.4.1.

2013 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai į besivystančias šalis siekė 778 mlrd. JAV dolerių, tačiau dažnai kyla abejonių dėl jų naudos tvariam vystymuisi. Tik 2 % visų TUI į besivystančias šalis nukreipiama į mažiausiai išsivysčiusias valstybes. TUI Užsachario Afrikos šalyse visų pirma nukreipiamos į gavybos pramonę ir neinvestuojama į kitus ekonomikos sektorius. Naujos investuojančios šalys, kaip pavyzdžiui, Kinija, Brazilija, Indija ir kt., investuodamos į besivystančias šalis turėtų atsižvelgti į tvaraus vystymosi tikslus.

4.4.2.

Nevyriausybinės organizacijos EURODAD tyrime dėl finansų padėties besivystančiose šalyse teigiama, kad 2014 m. finansinių išteklių srautai iš šių šalių yra du kartus didesni, nei į jas iš užsienio patenkantys srautai, įskaitant OPV, TUI, labdarą, pelno perkėlimą, santaupas ir kitus šaltinius (18). Todėl reikėtų siekti, kad kuo daugiau šių finansinių išteklių būtų reinvestuojami į tvarų vystymąsi pagalbą gaunančiose šalyse.

4.4.3.

Nacionalinėse vystymosi strategijose turėtų būti taip pat numatyta parama investicijoms. Siekiant pritraukti TUI ir jas nukreipti į TVT būtina sukurti tam palankias sąlygas: užtikrinti taiką, stabilumą, gerą valdymą. Besivystančios šalys į savo sudaromus investicijų susitarimus turėtų įtraukti TVT ir savo ruožtu suteikti atitinkamas garantijas. EESRK rekomenduoja investuojančių šalių ir investicijas priimančių šalių investicijų skatinimo agentūroms ir finansų institucijoms plėtoti techninį bendradarbiavimą, susijusį su nacionalinėmis vystymosi strategijomis.

4.4.4.

Būtina skatinti poveikio investicijas, kurios trumpuoju laikotarpiu užtikrina tam tikrą pelningumą, tačiau savo socialiniu poveikiu, pavyzdžiui, gebėjimų stiprinimu arba aplinkos, kuri skatina darnų vystymąsi, kūrimu, suteiks ilgalaikio pelningumo perspektyvų.

4.5.1.

Sutelktinis finansavimas ir investavimas (19) – tai daug galimybių finansuoti mažus vystymosi projektus atveriantis būdas. EESRK atkreipia dėmesį, kad, kaip jau yra rekomendavęs savo ankstesnėje savo nuomonėje šiuo klausimu, būtina labai greitai nustatyti šias priemones ir parengti tinkamą jų reglamentavimo sistemą (20).

4.5.2.

EESRK džiaugiasi, kad yra vis daugiau labdaros organizacijų, fondų ir tarptautinių tvaraus vystymosi programų, pavyzdžiui, Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas, Pasaulinė partnerystė švietimo srityje, vaikų mažiausiai išsivysčiusiose šalyse vakcinacijos GAVI aljansas ir t. t. Šie fondai ir organizacijos, kurių veikloje dalyvauja ir tarpusavyje bendradarbiauja viešosios valdžios institucijos, privatūs paramos teikėjai ir nevyriausybinės organizacijos, turėtų geriau koordinuoti savo veiksmus ir juos susieti su TVT.

4.5.3.

Asignavimai OPV, jei jie iškarto neskiriami vystymosi projektams, galėtų būti investuojami į vystymosi investicijų fondus ir padengtas obligacijas, kad trumpuoju laikotarpiu būtų gaunamos pajamos ir prisidėtų prie išteklių didinimo (21). Ilgesniu laikotarpiu tokie veiksmai padėtų sukaupti daugiau išteklių, būtinų vystymuisi paremti (22).

4.5.4.

EESRK pritaria kai kuriems Vadovaujančiosios vystymosi inovacinio finansavimo grupės (23) pasiūlymams ir remia pastangas ieškoti naujų pajamų šaltinių TVT finansuoti. Vis dėlto būtina siekti, kad šie nauji šaltiniai būtų nuosekliai naudojami visame pasaulyje nekeliant grėsmės atitinkamo sektoriaus konkurencingumui ir jų naudojimas TVT būtų skaidrus. Siekiant tvaraus vystymosi tikslų, EESRK palankiai vertintų savanorišką visuotinę bankininkystės sektoriaus iniciatyvą prisidėti prie pastangų mažinti atotrūkį tarp poreikių ir turimų išteklių finansavimo.

4.5.5.

Vienas iš mažai naudotų išteklių šaltinių – tai išeivijos finansiniai ištekliai, t. y. į kilmės šalis siunčiamos santaupos, kurias taip pat būtų galima naudingai panaudoti įgyvendinant TVT. Todėl visų pirma būtina sumažinti pervedimų sąnaudas. Reikėtų sukurti išeiviams skirtas švietimo ir informavimo programas, kuriomis jie būtų skatinami investuoti į vystymosi projektus, kad jų santaupos būtų naudingai investuotos ir prisidėtų prie TVT įgyvendinimo.

4.6.1.

Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės turi didžiausią augimo ir naujų darbo vietų kūrimo potencialą, tačiau jos susiduria su sunkumais gauti finansavimą. Ši problema ypač opi mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, todėl reikėtų ieškoti priemonių, sudarančių palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansinių išteklių. Tam būtina atsižvelgti į verslo formų skirtumus besivystančiose šalyse, kuriose vyrauja labai mažos įmonės, smulkieji prekiautojai, o žemės ūkio sektoriuje – smulkūs šeiminiai ūkiai.

4.6.2.

Yra labai įvairių mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtų mikrokreditų sistemų. Komitetas mano, kad pačios veiksmingiausios yra mobiliųjų telefonų programas naudojančios sistemos. Jis taip pat palankiai vertina mikrokreditus, skirtus žaliosios energetikos projektams finansuoti, taip pat iniciatyvas skirti mikrokreditus su nulinėmis palūkanomis. Šiuo metu nepakanka paskolų (nuo 10  000 iki 2 00  000 JAV dolerių) mažosioms ir vidutinėms įmonėms, jas galėtų pakeisti finansinė nuoma ir kitos priemonės. Todėl būtina remti finansų rinkų ir vietos bankų plėtrą, įskaitant vietos subjektus.

4.6.3.

Viena iš išsivysčiusių šalių pagalbos formų mažosioms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti patirties, valdymo žinių, techninių įgūdžių perdavimas, finansų valdymo pagrindų mokymas, finansinio raštingumo ugdymas ir pagalba patekti į tiekimo ir vertės grandines. Siekiant pagerinti mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimą, ES turėtų rekomenduoti vadovautis Pavėluotų mokėjimų direktyvoje nustatytais principais.

4.6.4.

Žemės ūkio veiklą vykdančias labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones būtina apsaugoti nuo jas žlugdančių investicijų „žemės užgrobimo“ tikslais. Draudimas nuo klimato kaitos pavojų taip pat galėtų būti pagalbos priemonė šioms įmonėms. Į vystymosi planus turėtų būti įtrauka parama socialinės ekonomikos įmonėms, kurios gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant TVT.

4.6.5.

Siekiant socialinio ir ekonominio vystymosi svarbu užtikrinti, kad daugiau gyventojų besivystančiose šalyse galėtų pasinaudoti finansinėmis priemonėmis (pvz., turėti pagrindinę banko sąskaitą arba mobiliesiems įrenginiams skirtas finansų taikomąsias programas).

4.7.1.

Išsivysčiusių šalių pilietinė visuomenė, įskaitant socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas, tiesiogiai dalyvauja vystymosi procese ir atlieka svarbų vaidmenį nustatant vystomojo bendradarbiavimo gaires ir prižiūrint, kad jis būtų veiksmingai plėtojamas (24).

4.7.2.

Reikėtų nuolat skatinti kurti arba tobulinti sistemas, skirtas stebėti paramos vystymuisi procesus ir rezultatus vystymosi pagalbos skirtingose šalyse tiesiogiai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms, kas užtikrintų galimybes nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias siekti TVT. EESRK šioje srityje turi sukaupęs daug naudingos patirties organizuodamas komitetų, platformų, jungtinių konsultacinių struktūrų, pavyzdžiui, AKR ir ES tolesnio darbo komiteto, veiklą, susitikimus su ES, Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono pilietine visuomene ir kt.

4.7.3.

Socialiniai partneriai taip pat yra vieni iš tiesioginės paramos vystymuisi teikėjų. Išsivysčiusių šalių profesinės sąjungos įgyvendina vystymosi socialinėje srityje projektus ir remia profesinių sąjungų partnerių institucinį vystymąsi. Darbdavių organizacijos, prekybos rūmai, MVĮ asociacijos ir sektorių asociacijos vykdo bendrus projektus su besivystančių šalių įmonių organizacijoms partnerėms ir perduoda joms savo patirtį.

4.7.4.

Nevyriausybinės organizacijos atlieka nepakeičiamą vaidmenį paramos vystymuisi srityje išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Visų pirma NVO imasi veiksmų, kai tenka šalinti stichinių ir humanitarinių nelaimių padarinius, spręsti socialines, sveikatos, lyčių lygybės, švietimo ir pan. problemas. Jos taip pat sutelkia plačiąją visuomenę organizuodamos lėšų rinkimą, švietimo kampanijas ir kt. Įdomus pavyzdys – išsilavinimo finansavimas „įsivaikinant per atstumą“, tokios iniciatyvos padeda kurti tarpasmeninius paprastų piliečių santykius.

4.7.5.

EESRK ragina Europos Komisiją remti ES pilietinės visuomenės organizacijų veiklą, kuria jos siekia TVT, tinkamai finansuojant pilietinės visuomenės institucijų kūrimo šalyse partnerėse programas. Šiuo metu EESRK rengia informacinį parnešimą, kuriuo papildys šią nuomonę ir pateiks rekomendacijas, kaip veiksmingai įtraukti pilietinę visuomenę į laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės įgyvendinimą ir stebėseną.

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/57

Pranešėjas:

Ronny LANNOO

1.1.

Šioje nuomonėje EESRK pateikia rekomendacijas dėl Sutartyje numatytų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis siekiant pagerinti šių konsultacijų kokybę ir sumažinti atotrūkį tarp Europos ir jos piliečių. Tokį darbą taip pat atliko Europos Komisija surengdama plačias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl konsultavimosi procedūrų, kurio rezultatus įtraukė į Komisijos pirmininko pavaduotojo Frans Timmermans pateiktą dokumentų rinkinį dėl geresnio reglamentavimo. Vėliau Komisijos prašymu EESRK parengs nuomonę dėl viso geresnio reglamentavimo dokumento rinkinio.

1.2.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis formos, taigi ir dėl rezultatų kokybės. Todėl Komitetas prašo rengti konsultacijas nuolat ir užtikrinant atstovavimą bei pridėtinę vertę susijusioms organizacijoms ir interesų grupėms.

1.3.

EESRK išnagrinėti pirmojo 2014 m. pusmečio konsultacijų rezultatai leidžia daryti šias išvadas: konsultacijų kokybė keičiasi priklausomai nuo atitinkamo generalinio direktorato, pateikiama nepakankamai atsakymų, todėl trūksta reprezentatyvumo, kalba ir terminai nepritaikyti susijusioms tikslinėms grupėms, trūksta rezultatų ir tolesnių veiksmų ataskaitų. Apibendrinant galima teigti, kad nepakankamai vadovaujamasi šiuo metu galiojančiomis gairėmis.

1.4.

Suprasdamas, kad dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir organizacijų įvairovės sunku tinkamai konsultuotis, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas toliau pateikia keletą konkrečių ir realių struktūrinių pasiūlymų ir ragina Europos Komisiją konstruktyviai bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant naujas priemones.

1.5.

EESRK prašo Komisijos visus savo generalinius direktoratus įpareigoti laikytis konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis gairių ir kokybės standartų. Siekiant užtikrinti šių gairių taikymą, Komitetas siūlo Generaliniame sekretoriate sukurti koordinavimo padalinį, kuris galėtų teikti pagalbą generaliniams direktoratams konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis.

1.6.

Strategiškesnis požiūris į konsultacijų procesą nuo jo rengimo iki vertinimo numatant susijusių struktūrų (tikslinėms grupėms atstovaujančių organizacijų ir konsultacinių ir patariamųjų struktūrų) sistemingą dalyvavimą turėtų užtikrinti aukštesnę konsultacijų kokybę ir daugiau atsakymų. Geriau planuojant konsultacijas ir informuojant apie jų tikslus būtų galima pritraukti suinteresuotąsias šalis.

1.7.

Komitetas pabrėžia, kad tinkamas suinteresuotųjų subjektų atstovavimas yra svarbiausias konsultacijų kokybės veiksnys. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai pasinaudoti jau esamomis struktūromis, pavyzdžiui, EESRK ir atstovaujamosiomis organizacijomis ir vadovautis skaidrumo registru. Taigi nebūtina kurti naujas struktūras.

1.8.

EESRK mano, kad reikėtų dar kartą patobulinti konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis metodus ir priemones. Yra du pagrindiniai konsultacijų metodai: konsultacijos raštu internetu ir žodinės interaktyvios diskusijos. Metodus ir priemones reikia pasirinkti atsižvelgiant į konsultacijų tikslą, tikslinę auditoriją ir t. t. ir vadovautis bendru strateginiu požiūriu į konsultavimosi procesą. Be to, rekomenduotina veiksmingai naudotis naujomis technologijomis, visų pirma siekiant užtikrinti tam tikrų tikslinių grupių, pavyzdžiui, jaunimo dalyvavimą.

1.9.

Taip pat reikėtų atskirti konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir su plačiąja visuomene. Šios konsultacijos skiriasi ne tik savo metodu, bet ir tikslu, kadangi pirmuoju atveju būtina užtikrinti reprezentatyvumą, o antruoju – skatinti susidomėjimą ir dalyvavimą.

1.10.

EESRK mano, kad parengtas rašytinis klausimynas turėtų būti skelbiamas visomis oficialiomis ES kalbomis. EESRK taip pat mano, kad klausimyną iš anksto reikėtų pateikti atitinkamoms tikslinių grupių atstovaujamosioms organizacijoms, kad būtų išvengta pernelyg specializuotos terminologijos, kuri trukdytų tikslinei auditorijai suprasti klausimyną.

1.11.

Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu apdorojant rezultatus numatyti galimybę taikyti kokybinį ir kiekybinį indeksus atsižvelgiant į tai, ar atsakymą pateikė atskiras asmuo ar pilietinei visuomenei atstovaujanti organizacija arba į atitinkamos organizacijos reprezentatyvumą ir dalyvavimą. Atsakymui, kurį pateikia atstovaujamoji organizacija, būtų taikomas didesnis indeksas.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad siekiant pagerinti dalyvavimą konsultacijose labai svarbu po kiekvienos konsultacijos parengti gautus atsakymus apibendrinančią ataskaitą ir joje paaiškinti, kodėl į kai kuriuos atsiliepimus buvo atsižvelgta toliau rengiant pasiūlymą, o į kitus – ne.

1.13.

Atsižvelgdamas į sutartimis jam suteiktus įgaliojimus Komitetas norėtų atlikti pagalbininko vaidmenį ir padėti sėkmingai organizuoti konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Jis gali dalyvauti ir bendradarbiauti visais svarbiais proceso etapais (suinteresuotųjų šalių nustatymas, klausimynų rengimas, rezultatų santrauka ir tolesni su konsultacija susiję veiksmai). Siekiant sukurti konsultacijų proceso struktūrą, užtikrinti jo stabilumą ir atstovavimą, Komitetas gali, kaip ir anksčiau, rengti klausymus ir konferencijas, taip pat kurti platformas ir rengti diskusijų forumus.

1.14.

Rengdama konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis Europos Komisija turėtų labiau pasinaudoti glaudesnio bendradarbiavimo su Komitetu galimybėmis, kaip numatyta 2012 m. vasario 22 d. pasirašytame Komiteto ir Komisijos bendradarbiavimo protokole (1). Tai leistų – visų pirma siekiant kuo geriau panaudoti išteklius ir užtikrinti institucijų bendradarbiavimą – geriau pasinaudoti suinteresuotųjų subjektų įgūdžiais ir konkrečiomis žiniomis, patirtimi ir kompetencija konsultacijų srityje.

1.15.

Rengiant interaktyvius susitikimus-diskusijas, EESRK galėtų bendradarbiauti su Komisija ir būti jų organizatoriumi, kaip tai jau reguliariai daro dalyvaudamas struktūrinio dialogo (pvz., dėl imigracijos, vartojimo ir pan.) platformų veikloje.

1.16.

Galiausiai EESRK ragina organizuoti plataus masto informavimo kampaniją apie konsultacijų procesą ir konsultacijas. Komitetas norėtų aktyviai dalyvauti kartu su jo atstovaujamomis organizacijomis.

1.17.

Be to, būdamas struktūrinio pilietinio dialogo, esminės dalyvaujamosios demokratijos priemonės, iniciatorius, EESRK ragina Komisiją daugiau naudotis struktūrinio dialogo platformomis. Tai, viena vertus, leistų suinteresuotiesiems subjektams nuolat dalyvauti visuose politikos proceso etapuose, ir, antra vertus, darytų teigiamą poveikį sąnaudų ir laiko požiūriu.

2.1.1.

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Europos Komisija plačiai konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis.“

2.1.2.

Konsultacija yra toks procesas, kurio metu Komisija susipažįsta su piliečių ir suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis ir požiūriais. Šis papildomasis procesas vyksta nepažeidžiant ir jokiu atveju nepakeičiant struktūruoto pilietinio dialogo (SESV 11 straipsnio 2 dalis) arba konsultavimosi konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, konsultacijų su socialiniais partneriais palaikant socialinį dialogą (darbdavių ir profesinių sąjungų, SESV 154 straipsnis), arba konsultavimosi su patariamaisiais organais, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (SESV 304 straipsnis) (2).

2.1.3.

Be konsultacijų, vykdomų pagal SESV 154 straipsnį, socialiniai partneriai, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos visapusiškai dalyvauja 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nurodytose konsultacijose, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos, aplinkos teisės, prekybos politikos ir kt. klausimais.

2.2.1.

2002 m. Europos Komisija nustatė būtiniausius konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais standartus (4), kurie turi būti taikomi konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis dėl visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų ir ne teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų. Komisija paskelbė, kad įgyvendinant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) bus konsultuojamasi dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų vertinimo, kokybės ir rengimo (5).

2.2.2.

Europos Komisija savo 2002 m. gairėse generaliniams direktoratams dėl konsultacijų, be kita ko, numatė, kad turi būti skelbiamos atitinkamos konsultacijos temą, turinį ir tikslą aiškinančios pastabos. Taip pat numatyta, kad, pasibaigus konsultacijoms, turi būti skelbiamas pateiktų atsakymų skaičius, respondentų pobūdis ir taip pat rezultatų santrauka.

2.2.3.

Šiuo metu nėra galiojančios oficialios taisyklės dėl daugiakalbystės.

2.2.4.

2002 m. konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis gairėse ir būtiniausiuose standartuose nustatyti 10 konsultacijos proceso etapų, kurie savo ruožtu suskirstyti į tris blokus: strategijos nustatymas (6), konsultavimasis (7) ir rezultatų analizė (8).

2.2.5.

Europos Komisija nustatė 12 skirtingų parengiamųjų konsultacijų metodų, kurie taikomi atsižvelgiant į konsultacijos tikslus ir tikslinę auditoriją. Šie 12 metodų yra: viešoji atvira konsultacija internetu; tyrimai; eurobarametras; konferencijos, viešieji klausymai, susitikimai su tiesiogiai susijusiomis šalimis; posėdžiai, praktiniai seminarai, seminarai su tiesiogiai susijusiomis šalimis; tikslinės grupės; individualūs pokalbiai; Europos Komisijos ekspertų grupės; MVĮ grupės; konsultavimasis su vietos ir regionų valdžios institucijomis; diskusijų forumai internete.

2.3.1.

Nepaisant šių gairių ir didelio skaičiaus metodų ir priemonių, daugelis suinteresuotųjų šalių kritikuoja dabartinės konsultacijų sistemos veiksmingumą. Vienos iš konkrečių kliūčių yra šios: sunkumai gauti informaciją apie konsultaciją (galimybės lengvai rasti informaciją ES interneto puslapiuose ir konsultacijų viešinimas), kalba ir terminija, informavimas apie rezultatus ir, galiausiai, tolesni su konsultacija susiję veiksmai.

2.3.2.

Be to, konsultacijų kokybė ir metodai labai skiriasi priklausomai nuo generalinio direktorato, pasigendama koordinavimo ir suderintos metodikos.

2.3.3.

Taikydamas imties metodą EESRK išnagrinėjo, kaip buvo laikomasi gairių 2014 m. pirmosiose 25 konsultacijose. Remiantis šiomis imtimis, galima pateikti tokias pastabas:

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad trūksta reprezentatyvumo, kokybės ir informacijos apie rezultatus ir tolesnius veiksmus.

3.1.

Naujosiose Europos Komisijos politinėse gairėse demokratijos stiprinimas yra vienas iš dešimties Europos Sąjungos prioritetų. Tikslas įvesti privalomą registraciją visoms organizacijoms ir asmenims, užsiimantiems lobistine veikla Komisijoje ir Europos Parlamente yra svarbiausias šio prioriteto aspektas.

3.2.

2015 m. gegužės 19 d. Komisija paskelbė „Geresnio reglamentavimo“ priemonių rinkinį (10), dėl kuriuo EESRK, Komisijos prašymu, parengs nuomonę. Numatytos priemonės bus įgyvendinamos keturiomis veiklos kryptimis: skaidrumas ir konsultavimasis, nuolatinis galiojančių teisės aktų persvarstymas, geresni poveikio vertinimai ir kokybės kontrolė ir naujas tarpinstitucinis susitarimas.

3.3.

Atsižvelgiant į tai pateikiamos ir iš dalies pakeistos konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis gairės. Rengiant šias gaires buvo konsultuojamasi (11) su suinteresuotosiomis šalimis dėl „Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis gairių“ Šioje nuomonėje atsižvelgiama į konsultacijos rezultatus (12).

4.1.1.

EESRK prašo Europos Komisijos reikalauti generalinių direktoratų laikytis galiojančių vidaus gairių ir taikyti nuobaudas už jų nesilaikymą (pvz., tuo atveju, jei trūksta skaidrumo pateikiant atsakymus ar neparengiama ataskaita), kaip tai daro Poveikio vertinimo valdyba, jei poveikio vertinimas yra atliktas nekokybiškai.

4.1.2.

Šiuo tikslu EESRK siūlo Europos Komisijos Generaliniame sekretoriate sukurti koordinavimo padalinį, kuriam tiesiogiai vadovautų kompetentingas Komisijos pirmininko pavaduotojas. Šis padalinys taip pat teiktų pagalbą visiems generaliniams direktoratams bendros konsultacijų metodikos ir strategijos, kokybės reikalavimų ir procedūrų rengimo ir taikymo, kokybės užtikrinimo, informavimo ir tolesnių su konsultacijomis susijusių veiksmų klausimais.

4.1.3.

Koordinavimo padaliniui padėtų ekspertų grupė, į kurią būtų įtraukti tikslinių grupių, su kuriomis rengiamos konsultacijos, atstovai. EESRK prašo Komisijos organizuojant šio padalinio darbą pasinaudoti Komiteto patirtimi nustatant tikslines grupes, tvirtinant klausimynus, rengiant rezultatų santraukas ir stebėseną.

4.1.4.

Sistemingesnis konsultacijų organizavimas, iš anksto nustatytas tikslus jų tvarkaraštis turi padėti suinteresuotosioms šalims pasirengti dalyvauti konsultacijose. Todėl būtina nustatyti preliminarų patikimą ir reguliariai atnaujinamą konsultacijų tvarkaraštį. Apskritai EESRK siūlo Komisijai parengti labiau struktūruotą šių konsultacijų institucinį ir atstovavimo pagrindą pasinaudojant patariamųjų organų ar panašių valstybių narių, regionų ir vietos lygmens institucijų ištekliais.

4.1.5.

EESRK prašo Komisijos kasmet skelbti konsultacijų strategijos ir jos rezultatų vertinimą.

4.2.1.

Nustatyti tinkamą tikslinę grupę yra labai svarbu siekiant gauti reikalingą informaciją. Būtinos profesionalios priemonės, kurių patikimumas yra įrodytas. Taip pat labai svarbu užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su esamomis struktūromis, Komitetu ir teisėtomis pilietinei visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis. EESRK pagal savo kompetenciją ir glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamomis organizacijomis ir Komisija gali padėti nustatyti atstovaujamąsias organizacijas tikslinėse grupėse.

4.2.2.

Atliekant pirmiau minėtą atstovaujamųjų organizacijų atranką būtų galima remtis EESRK vykdoma veikla (16) nustatant organizuotos pilietinės visuomenės organizacijų reprezentatyvumo kriterijus. Todėl EESRK norėtų dar labiau sustiprinti šių organizacijų poveikį konsultacijų procesui ir bendradarbiavimą su jomis.

4.2.3.

Turi būti nuolat stengiamasi gerai paskirstyti suinteresuotąsias šalis geografiniu požiūriu ir pagal tikslines grupes. Be to, nustatant suinteresuotąsias šalis reikėtų labiau atkreipti dėmesį į nepakankamai atstovaujamas arba mažiau išteklių turinčias grupes.

4.2.4.

EESRK pabrėžia, kad svarbu analizuojant konsultacijose pateiktus atsakymus taikyti indeksų sistemą, kuri leistų pirmenybę teikti atstovaujančiosioms ir tiesiogiai susijusioms organizacijoms.

4.2.5.

Norint pagerinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą konsultacijose, labai svarbu tai, kokia grįžtamoji informacija pateikiama pasibaigus konsultacijai. Suinteresuotosioms šalims turi būti sudaryta galimybė sužinoti, koks buvo jų indėlis ir reali jo įtaka pateiktam pasiūlymui arba, priešingai, paaiškinti, kodėl į tam tikrus aspektus nebuvo atsižvelgta.

4.3.1.

EESRK gali atlikti „tinklų tinklo“ funkciją ir informuoti apie konsultacijas raštu (internetu) įvairias suinteresuotąsias šalis (kaip tai daro Regionų komitetas informuodamas vietos valdžios institucijas). EESRK gali organizuoti interaktyvius susitikimus, nes palaiko plačius ryšius ir turi atitinkamos patirties.

4.3.2.

Internete skelbiamą konsultacijos klausimyną turi įvertinti tikslinės (-ių) grupės (-ių) pilietinės visuomenės organizacijos, be to klausimynas turi būti parengtas auditorijai, kuriai jis skirtas, suprantama kalba. Taip pat rekomenduojama prieš paskelbiant klausimyną jį pateikti bandymui suinteresuotųjų šalių atstovų grupei. Šiuo tikslu preliminarus suinteresuotųjų šalių nustatymas ir skaidrumo registras galėtų būti priemonės nustatyti pirmiau minėtas organizacijas (žr. 4.2 punktą). EESRK galėtų atlikti tarpininko vaidmenį.

4.4.1.

Gairėse numatyta, kad rengiant konsultacijas internetu tikslinga numatyti bent 12 savaičių ir 20 darbo dienų interaktyviems susitikimams. EESRK rekomenduoja nerengti konsultacijų vasarą. Be to, reikėtų geriau laikytis preliminaraus tvarkaraščio (žr. 4.1.4 punktą).

4.5.1.

EESRK prašo Komisijos, įskaitant jos delegacijas valstybėse narėse, organizuoti veiksmingą ir plačią informavimo kampaniją apie konsultacijas ir jos metu skatinti suinteresuotąsias šalis dalyvauti. Komitetas taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje ir savo narių paprašyti skleisti informaciją savo tinkluose.

4.5.2.

Kiekviena konsultacija turi būti aiškiai„ tinkamu būdu ir laiku paskelbta Komisijos, valstybių narių ir pilietinės visuomenės organizacijų žiniasklaidos priemonėse. Komisijos atstovai valstybėse narėse taip pat turėtų būti įtraukti į šią bendrą veiklą.

4.6.1.

EESRK pabrėžia, jog labai svarbu, kad Komisiją atsižvelgtų į konsultacijų metu išdėstytas nuomones ir paaiškinti, kaip buvo į jas atsižvelgta.

4.6.2.

Rezultatų vertinimui taikant indeksų sistemą (žr. 4.2.3 punktą) organizuotos pilietinės visuomenės subjektų turi būti proporcingai daugiau.

4.7.1.

EESRK pritaria, kad kartu su visų atsakymų apžvalga būtų skelbiama apibendrinamoji ataskaita. Taip būtų padidintas skaidrumas.

4.7.2.

Be to, EESRK siūlo informuoti apie tolesnę procedūrą, visų pirma pranešti dalyviams, kokie pakeitimai buvo atlikti pasiūlyme, ir apie tolesnius sprendimo priėmimo proceso etapus.

5.1.1.

Komitetas mano, kad siekiant kuo geriau panaudoti išteklius ir užtikrinti institucijų bendradarbiavimą sprendimų priėmimo procesui galėtų būti naudinga jo turima informacija apie įvairiose ES politikos srityse veikiančias suinteresuotąsias šalis, taip pat jo patirtis, įgūdžiai ir kompetencija, susiję su konsultacijų rengimu.

5.1.2.

EESRK, atsižvelgdamas į savo veiklos prioritetus ir bendradarbiaudamas su Komisija, norėtų stebėti ir vertinti kai kurias konsultacijas, parengti šiuo klausimu nuomonę ir, jei reikėtų, surengti viešą klausymą.

5.1.3.

Komitetas norėtų, glaudžiai bendradarbiaudamas su susijusiomis organizacijomis, prisidėti savo patirtimi ir dalyvauti svarbiausiuose konsultacijos proceso etapuose, visų pirma nustatant tikslinę grupę, rengiant klausimyną, apžvalgą ir stebėseną.

5.1.4.

Be to, EESRK gali atlikti „tinklų tinklo“ ir tarpininko funkciją ir informuoti apie konsultacijas raštu (internetu) įvairias suinteresuotąsias šalis (kaip tai daro Regionų komitetas informuodamas vietos valdžios institucijas).

5.1.5.

Rengiant interaktyvius susitikimus-diskusijas, EESRK galėtų bendradarbiauti su Komisija ir būti jų organizatoriumi, kaip tai jau reguliariai daro dalyvaudamas struktūriniame dialoge (pvz., dėl imigracijos, vartojimo ir pan.) platformų veikloje.

5.1.6.

Komitetas gali dalyvauti vykdant veiksmingą ir plačią informavimo kampaniją ir savo narių paprašyti skleisti informaciją savo tinkluose.

5.2.1.

EESRK gali užtikrinti komunikaciją tarp Europos Komisijos ir organizuotos pilietinės visuomenės įvairiais konsultacijos rengimo, vykdymo ir stebėsenos etapais.

5.2.2.

Tam tikros veiklos atvejais, pavyzdžiui, interaktyvių susitikimų, EESRK ir Komisija galėtų plėtoti bendrus veiksmus.

17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/64

Pranešėjas:

Juan MENDOZA CASTRO

Bendrapranešėjė:

Milena ANGELOVA

1.1.

Komitetas pritaria žaliajai knygai dėl kapitalo rinkų sąjungos, laukia Komisijos pasiūlymų dėl pakeitimų, kurių gali reikėti siekiant dokumente išdėstytiems tikslams, ir išreiškia įsitikinimą, kad siūlomos priemonės bus pagrįstos deramai įvertinta visų suinteresuotųjų šalių išsakyta nuomone.

1.2.

Komisijos iniciatyva turėtų būti siekiama sukurti sąlygas veiksmingam, moderniam ir tinkamai reglamentuojamam finansinių paslaugų sektoriui, suteikiančiam įmonėms, ieškančioms investuotojų, ypač MVĮ ir sparčiai augančioms įmonėms, prieigą prie kapitalo teikėjų.

1.3.

EESRK kapitalo rinkas laiko likvidžiojo turto šaltiniu, kur įmonės gali apsirūpinti lėšomis ir prekiauti finansinėmis priemonėmis, ir tvirtai remia svarbiausią kapitalo rinkų sąjungos tikslą – įveikti dabartinį rinkų susiskaidymą, kad į biržų sąrašus galėtų būti įtrauktos visų tipų bendrovės.

1.4.

Atsižvelgdamas į tai, kad stambios įmonės jau iš esmės naudojasi kapitalo rinkų sąjunga (KRS), EESRK pabrėžia būtinumą imtis priemonių, kurios sudarytų galimybes ir MVĮ naudotis KRS teikiamais privalumais.

1.5.

Pasinaudodama įmonių valdymo ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimo geriausia praktika ir daugiau dėmesio skirdama ne tik ekonominiams, bet ir aplinkosaugos bei socialiniams tikslams, KRS turėtų padėti ilgainiui gerinti ekonomikos finansavimą.

1.6.

Ateityje priimant bet kokius su KRS susijusius sprendimus reikėtų aiškiai atsižvelgti į specifinius MVĮ poreikius. EESRK primygtinai rekomenduoja imtis ryžtingų ir skubių veiksmų šiose srityse:

1.7.

EESRK sutinka su žaliosios knygos nuostata, kad namų ūkiai labai nedidelę savo santaupų dalį skiria pelningesnėms investicijoms nei Vyriausybinės obligacijos ar bankų indėliai, ypač atsižvelgiant į šiuo metu taupytojams taikomas nepalankias finansines sąlygas.

1.8.

EESRK pabrėžia tradicinės bankininkystės svarbą finansų sistemos stabilumui. EESRK pripažįsta, kad svarbu baigti kurti Europos bankų sąjungą.

1.9.

Tvariam aukštos kokybės pakeitimui vertybiniais popieriais reikia pagrindinių struktūrų, pasižyminčių trumpomis tarpininkavimo grandinėmis.

1.10.

Žaliojoje knygoje pateikiama išsami dabartinės padėties Europos kapitalo rinkose apžvalga, taip pat aprašomos priemonės, kurių reikia KRS sukurti.

2.1.

Palyginti su kitomis jurisdikcijomis, kapitalo rinka grindžiamas finansavimas Europoje yra santykinai nepakankamai išvystytas. Europos nuosavo kapitalo, skolos ir kitos rinkos atlieka ne tokį svarbų vaidmenį finansuojant augimą, o Europos įmonės vis dar labai priklausomos nuo bankų, todėl mūsų ekonomika jautriai reaguoja į bankų skolinimo sąlygų griežtinimą.

2.2.

Taip pat trūksta investuotojų pasitikėjimo, o Europos santaupos ne visada gali būti panaudojamos produktyviausiai.

2.3.

KRS kūrimas yra viena pagrindinių Komisijos darbo programos iniciatyvų.

2.4.

KRS užtikrintų didesnį ekonomikos finansavimo įvairinimą ir sumažintų kapitalo pritraukimo išlaidas, ypač MVĮ.

2.5.

Užtikrinus didesnį kapitalo rinkų, ypač nuosavo kapitalo, integravimą Europos ekonomika taptų atsparesnė sukrėtimams ir būtų sudarytos sąlygos didesnėms investicijoms, nedidinant įsiskolinimo lygio.

2.6.

KRS turėtų užtikrinti geresnį investuotojų kapitalo judėjimą (pasinaudojant veiksminga rinkos infrastruktūra ir tarpininkais) į Europos investicinius projektus ir taip pagerinti rizikos ir kapitalo paskirstymą visoje ES ir galiausiai užtikrinti, kad Europa taptų atsparesnė būsimiems sukrėtimams.

2.7.

KRS grindžiama šiais pagrindiniais principais: ji turėtų užtikrinti kuo didesnę kapitalo rinkų teikiamą naudą ekonomikai, darbo vietų kūrimui ir augimui; ji turėtų sukurti kapitalo rinką, kuri būtų bendra visoms 28 valstybėms narėms; ji turėtų būti grindžiama tvirtais finansinio stabilumo pagrindais; ji turėtų užtikrinti veiksmingą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį ir turėtų padėti pritraukti investicijų iš viso pasaulio ir padidinti ES konkurencingumą.

3.1.

Komitetas visiškai pritaria Komisijos iniciatyvai. Norint, kad visos Europos valstybės narės klestėtų dinamiškoje, žiniomis grindžiamoje ekonomikoje, kapitalo rinkų sąjunga yra būtina struktūrinė reforma. Turi būti panaikintos kliūtys plėtoti ES mastu įvairius inovatyvius finansinius produktus, nes tai trukdo konkurencingam investicijų, visų pirma į mažąsias ir vidutines bei pradedančiąsias įmones ir ilgalaikius infrastruktūros produktus, finansavimui.

3.2.

Komisijos iniciatyva reikėtų siekti sukurti palankias sąlygas veiksmingam, šiuolaikiniam finansinių paslaugų sektoriui, kuriam būtų taikomas tinkamas, bet ne per didelis reglamentavimas, kad būtų galima naudotis įvairesniais investicijų finansavimo šaltiniais siekiant spręsti vis didesnį nerimą keliančią mažo investicijų lygio problemą.

3.3.

EESRK kapitalo rinkas laiko likvidžiojo turto šaltiniu, kur įmonės gali apsirūpinti lėšomis ir prekiauti finansinėmis priemonėmis. Laikydamas tai atskaitos tašku, EESRK mano, kad KRS jau sukurta stambioms įmonėms ir atsižvelgdamas į žaliojoje knygoje Komisijos pateiktus klausimus, daugiausia dėmesio skirs priemonėms, leisiančioms naudotis tokios sąjungos teikiamais privalumais ir MVĮ.