13.11.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 379/1

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

2014 m. Europos plėtros fondo metinės ataskaitos

(2015/C 379/01)

TURINYS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS – EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

EPF IR PATIKOS FONDO „BÊKOU“ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS – EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

Europos plėtros fondo 2014 m. metinės ataskaitos parengtos vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento IX antraštine dalimi ir finansinių ataskaitų priede nustatytais apskaitos principais, taisyklėmis ir metodais.

Patvirtinu savo atsakomybę už Europos plėtros fondo metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovaujantis 11-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento 20 straipsniu.

Iš leidimus suteikiančio pareigūno ir EIB gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino, ir kuri būtina, norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti Europos plėtros fondų turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos plėtros fondo finansinė padėtis.

[parašas]

Manfred KRAFF

apskaitos pareigūnas

2015 m. liepos 13 d.

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

1. PAGRINDINIAI FAKTAI

Europos Sąjunga (toliau – ES) palaiko vystomojo bendradarbiavimo ryšius su daug besivystančių šalių. Jais visų pirma siekiama skatinti ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui ir naikinimui, šalims gavėjoms teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą. To siekdama ES drauge su šalimis partnerėmis rengia bendradarbiavimo strategijas ir mobilizuoja finansinius išteklius joms įgyvendinti. Šie vystomajam bendradarbiavimui skirti ES ištekliai gaunami iš trijų šaltinių:

—	ES biudžeto,

—	Europos plėtros fondo,

—	Europos investicijų banko.

Europos plėtros fondas (toliau – EPF) yra pagrindinė ES pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (toliau – AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (toliau – UŠT).

EPF nefinansuojamas iš ES biudžeto. Jį vidaus susitarimu įsteigė valstybių narių atstovai Taryboje, o valdo specialus komitetas. Europos Komisija (toliau – Komisija) yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą. Europos investicijų bankas (toliau – EIB) valdo investicinę priemonę.

2014–2020 m. AKR valstybėms ir UŠT teikiama geografinė pagalba ir toliau bus daugiausia finansuojama iš EPF. Kiekvienas EPF paprastai sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui. Kiekvienam EPF taikomas atskiras finansinis reglamentas, pagal kurį reikalaujama parengti kiekvieno atskiro EPF finansines ataskaitas. Atitinkamai rengiamos atskiros kiekvieno EPF Komisijos valdomos dalies finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos taip pat pateikiamos suvestine forma, kad būtų parodyta bendra išteklių, už kuriuos atsakinga Komisija, finansinė padėtis.

2013 m. birželio mėn (1). per posėdį Taryboje valstybės narės pasirašė Vidaus susitarimą, kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF. Jis įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. Siekdama užtikrinti tęstinumą nuo 10-ojo EPF galiojimo pabaigos iki 11-ojo EPF įsigaliojimo, Komisija pasiūlė pereinamojo laikotarpio priemones, kurios bendrai vadinamos pereinamojo laikotarpio priemone (PP) (2). PP apibūdinta prie 11-ojo EPF.

Kartu iš dalies pakeistas 10-ojo EPF finansinis reglamentas (3) ir priimtas pereinamajam laikotarpiui taikomas naujas finansinis reglamentas (4). Jie įsigaliojo 2014 m. gegužės 30 d.2015 m. kovo 2 d. Taryba priėmė 11-ojo EPF finansinį reglamentą (5) ir įgyvendinimo taisykles (6). Jie įsigaliojo 2015 m. kovo 6 d.

Sudarius AKR ir ES partnerystės susitarimą buvo sukurta investicinė priemonė. Šią investicinę priemonę valdo EIB; ji skirta privačiojo sektoriaus vystymuisi AKR valstybėse remti, daugiausia (tačiau ne vien tik) finansuojant privačiąsias investicijas. Priemonė sukurta kaip atnaujinamas fondas, t. y. grąžinamos paskolos gali būti vėl investuojamos į kitas operacijas, taigi, priemonė yra atsinaujinanti ir finansiškai nepriklausoma. Kadangi investicinės priemonės nevaldo Komisija, ji nekonsoliduota pirmojoje metinių ataskaitų dalyje – EPF finansinėse ataskaitose ir susijusioje finansinio vykdymo ataskaitoje. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis (II dalis), siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi (7).

2. KAIP FINANSUOJAMAS EPF?

2013 m. gruodžio 2 d. Europos Vadovų Taryba priėmė 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Taip pat buvo nuspręsta, kad geografinis bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nebus įtrauktas į ES biudžetą, bet toliau bus finansuojamas pagal esamą tarpvyriausybinį EPF.

ES biudžetas yra metinis ir, remiantis biudžeto metinio periodiškumo principu, išlaidos ir įplaukos planuojamos ir patvirtinamos vieniems metams. Skirtingai nei ES biudžetas, EPF veikia daugiamečiu pagrindu. Kiekvienam EPF nustatomas bendras fondas vystomajam bendradarbiavimui vykdyti paprastai penkerių metų laikotarpiu. Kadangi ištekliai skiriami daugiamečiu pagrindu, skirtos lėšos gali būti naudojamos per EPF laikotarpį. Biudžeto vykdymo ataskaitose pabrėžiama, kad EPF biudžetas nėra grindžiamas metinio periodiškumo principu, nes EPF biudžeto įvykdymas vertinamas atsižvelgiant į visas fondo lėšas.

EPF ištekliai yra ES valstybių narių ad hoc įnašai. Maždaug kas penkerius metus valstybių narių atstovai tarpvyriausybiniu lygmeniu susitinka, kad nuspręstų dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui, ir dėl jo vykdymo priežiūros. Komisija valdo fondą laikydamasi Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos. Kadangi valstybės narės vykdo savo pačių vystymosi ir pagalbos politiką, kuri papildo Sąjungos lygmens politiką, jos turi koordinuoti savo politiką su ES politika, kad būtų užtikrinta, jog jos papildytų viena kitą.

Be pirmiau minėtų įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF.

3. ATSKAITOMYBĖ METŲ PABAIGOJE

3.1. Metinės ataskaitos

Apskaitos pareigūnas atsakingas už metinių ataskaitų parengimą ir užtikrinimą, kad jose būtų parodyta tikra ir teisinga EPF finansinė padėtis.

Metinės ataskaitos pateikiamos tokia seka:

I dalis. Komisijos valdomos lėšos

i)	EPF finansinės ataskaitos

ii)	EPF finansinio vykdymo ataskaita

II dalis. EIB valdomos lėšos

i)	Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

Be to, kadangi 2014 m. yra pirmieji metai, kuriais buvo sukurtas patikos fondas prie EPF (žr. 3.2), jo ataskaitos pateikiamos kartu su konsoliduotosiomis (EPF ir patikos fondo) ataskaitomis.

Metines ataskaitas iki paskesnių metų liepos 31 d. tvirtina Komisija ir teikia Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

3.2. Patikos fondas „Bêkou“

Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (ES FR) 187 straipsnio 1 dalimi ir pereinamajam laikotarpiui taikomo finansinio reglamento 42 straipsniu, pagal su kitais paramos teikėjais sudarytą susitarimą Komisijai leidžiama sukurti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti. Šie patikos fondai gali būti sukurti veiksmams ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmams po ekstremaliųjų situacijų arba teminiams veiksmams. Remiantis ES FR 187 straipsnio 6 dalimi, Sąjungos patikos fondo apskaitos pareigūnas yra Komisijos apskaitos pareigūnas.

2014 m. liepos 15 d. Europos Sąjunga, Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai įsteigė pirmąjį kelių paramos teikėjų ES patikos fondą Centrinės Afrikos Respublikos stabilizavimui ir rekonstrukcijai paremti. Ilgiausia patikos fondo „Bêkou“ trukmė – 60 mėnesių.

Kadangi patikos fondas „Bêkou“ įsteigtas prie EPF, jo metinės ataskaitos konsoliduojamos su EPF ataskaitomis.

4. AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

4.1. Auditas

EPF metines ataskaitas ir išteklių valdymą prižiūri jo išorės auditorius – Europos Audito Rūmai (toliau – EAR), kurie parengia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.2. Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Galutinė kontrolė – atitinkamų finansinių metų EPF išteklių finansinio įvykdymo patvirtinimas. EPF biudžeto įvykdymą tvirtina Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad atlikus auditą ir baigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi pateikti rekomendacijas, o Parlamentas tada turi nuspręsti, ar patvirtinti praėjusių finansinių metų Komisijos EPF išteklių finansinį įvykdymą. Šis sprendimas grindžiamas ataskaitų peržiūra, EAR metine ataskaita (į kurią įtrauktas oficialus patikinimo pareiškimas) ir Komisijos atsakymais, taip pat remiantis Komisijai skirtais klausimais ir prašymais pateikti papildomos informacijos.

FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS – EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS (8)

TURINYS

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS

EPF BALANSAS

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

EPF BALANSAS

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ AIŠKINAMOJI INFORMACIJA

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ BALANSAS

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

EPF IR PATIKOS FONDO „BÊKOU“ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS

KONSOLIDUOTASIS BALANSAS

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

EPF FINANSINĖS ATASKAITOS (9)

EPF BALANSAS

(mln. EUR)
	Pastaba	2014 12 31	2013 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.1	472	424
Patikos fondo įnašai	2.2	39	—
		511	424
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.3	1 403	1 286
Gautinos sumos	2.4	84	84
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.6	391	759
		1 878	2 128
IŠ VISO TURTO		2 389	2 553

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	2.7	(34)	(25)
		(34)	(25)
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	2.8	(1 423)	(1 214)
		(1 423)	(1 214)
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(1 457)	(1 239)
GRYNASIS TURTAS		932	1 313
FONDAI IR REZERVAI
Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF	2.9	35 673	32 529
Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas	2.10	2 252	2 252
Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominiai rezultatai		(33 468)	(30 396)
Ekonominis metų rezultatas		(3 526)	(3 072)
GRYNASIS TURTAS		932	1 313

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(mln. EUR)
	Pastaba	2014 m.	2013 m.
VEIKLOS ĮPLAUKOS	3.2	132	123
VEIKLOS IŠLAIDOS
Veiklos išlaidos	3.3	(3 650)	(3 027)
Administracinės išlaidos	3.4	(22)	(167)
		(3 671)	(3 194)
PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS)		(3 539)	(3 072)
Finansinės įplaukos	3.5	13	0
Finansiniai mokesčiai		(0)	0
FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS)		13	0
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS		(3 526)	(3 072)

EPF PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
	Pastaba	2014 m.	2013 m.
Ekonominis metų rezultatas		(3 526)	(3 072)
PAGRINDINĖ VEIKLA
Įprastiniai valstybių narių įnašai		3 068	2 961
Bendro finansavimo įnašai		66	18
Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (vertės atkūrimas)		14	(2)
Ilgalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas		(47)	14
Patikos fondo įnašų (padidėjimas) sumažėjimas		(39)	—
Trumpalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas		(117)	48
Trumpalaikių gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas (10)		(22)	(7)
Ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		9	(15)
Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) (11)		227	123
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI		(368)	69
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas (sumažėjimas)		(368)	69
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	2.5	759	690
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	2.5	391	759

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E)
LIKUTIS 2012 12 31	45 691	16 112	29 579	(30 396)	2 252	1 435
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(2 950)	2 950	—	—	2 950
Ekonominis metų rezultatas	—	—	—	(3 072)	—	(3 072)
LIKUTIS 2013 12 31	45 691	13 162	32 529	(33 468)	2 252	1 313
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(3 144)	3 144	—	—	3 144
Ekonominis metų rezultatas	—	—	—	(3 526)	—	(3 526)
LIKUTIS 2014 12 31	45 691	10 018	35 673	(36 994)	2 252	932

EPF BALANSAS

(mln. EUR)
		2014 12 31				2013 12 31
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF
ILGALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.1	—	17	411	44	—	90	334	—
Patikos fondo įnašai	2.2	—	—	—	39
		—	17	411	83	—	90	334	—
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	2.3	5	142	1 178	77	5	259	1 021	—
Gautinos sumos	2.4	3	66	15	0	2	58	24	—
Jungiamosios sąskaitos	2.5	216	810	—	607	290	1 323	—	—
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.6	—	—	—	391	—	—	759	—
		224	1 018	1 193	1 076	297	1 640	1 804	—
IŠ VISO TURTO		224	1 035	1 604	1 159	297	1 730	2 138	—
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	2.7	—	—	(34)	—	—	—	(25)	—
		—	—	(34)	—	—	—	(25)	—
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	2.8	(10)	(175)	(1 195)	(43)	(28)	(263)	(923)	—
Jungiamosios sąskaitos	2.5	—	—	(1 633)	—	—	—	(1 613)	—
		(10)	(175)	(2 828)	(43)	(28)	(263)	(2 536)	—
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(10)	(175)	(2 862)	(43)	(28)	(263)	(2 561)	—
GRYNASIS TURTAS		214	860	(1 258)	1 116	270	1 467	(423)	—
FONDAI IR REZERVAI
Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF	2.9	12 840	11 699	11 134	—	12 840	11 699	7 990	—
Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas	2.10	627	1 625	—	—	627	1 625	—	—
Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF	2.11	(3 147)	1 758	(209)	1 597	(3 083)	2 130	952
Iš ankstesniųjų metų perkeltas ekonominis rezultatas		(10 114)	(13 988)	(9 356)	(10)	(10 125)	(13 658)	(6 614)	—
Ekonominis metų rezultatas		8	(235)	(2 828)	(472)	10	(331)	(2 751)	—
		214	860	(1 258)	1 116	270	1 467	(423)	—
GRYNASIS TURTAS		214	860	(1 258)	1 116	270	1 467	(423)	—

EPF FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(mln. EUR)
		2014 m.				2013 m.
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF
VEIKLOS ĮPLAUKOS	3.2	9	43	79	1	64	34	25	—
VEIKLOS IŠLAIDOS
Veiklos išlaidos	3.3	(1)	(293)	(2 881)	(475)	(53)	(362)	(2 612)	—
Administracinės išlaidos	3.4	—	0	(22)	—	—	(0)	(167)	—
		(1)	(293)	(2 903)	(475)	(53)	(362)	(2 779)	—
PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS)		8	(249)	(2 824)	(474)	11	(328)	(2 754)	—
Finansinės įplaukos	3.5	0	15	(3)	2	(0)	(3)	3	—
Finansiniai mokesčiai		—	—	(0)	—	—	—	0	—
FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS)		0	15	(4)	2	(0)	(3)	3	—
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS		8	(235)	(2 828)	(472)	10	(331)	(2 751)	—

EPF GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
8-asis EPF	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)	Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2012 12 31	12 840	—	12 840	(10 125)	627	(2 980)	361
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—				—
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo			—			(102)	(102)
Ekonominis metų rezultatas			—	10			10
LIKUTIS 2013 12 31	12 840	—	12 840	(10 114)	627	(3 083)	270
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—				—
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo			—		—	(64)	(64)
Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo			—		—	—	—
Ekonominis metų rezultatas			—	8			8
LIKUTIS 2014 12 31	12 840	—	12 840	(10 107)	627	(3 147)	214

(mln. EUR)
9-asis EPF	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)	Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2012 12 31	11 699	—	11 699	(13 657)	1 625	2 501	2 168
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—				—
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo			—			(371)	(371)
Ekonominis metų rezultatas			—	(331)			(331)
LIKUTIS 2013 12 31	11 699	—	11 699	(13 988)	1 625	2 130	1 467
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—				—
Perkėlimas į 10-ąjį EPF ir iš jo			—			(372)	(372)
Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo			—				—
Ekonominis metų rezultatas			—	(235)			(235)
LIKUTIS 2014 12 31	11 699	—	11 699	(14 223)	1 625	1 758	860

(mln. EUR)
10-asis EPF	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)	Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2012 12 31	21 152	16 112	5 040	(6 614)	—	479	(1 095)
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(2 950)	2 950				2 950
Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų			—			473	473
Ekonominis metų rezultatas			—	(2 751)			(2 751)
LIKUTIS 2013 12 31	21 152	13 162	7 990	(9 365)	—	952	(423)
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(3 144)	3 144				3 144
Perkėlimas į 8-ąjį ir 9-ąjį EPF ir iš jų			—			(936)	(936)
Perkėlimas į 11-ąjį EPF ir iš jo			—			(225)	(225)
Perkelto ekonominio rezultato perkėlimas – iždas – iš 10-ojo EPF į 11-ąjį EPF				10			10
Ekonominis metų rezultatas			—	(2 828)			(2 828)
LIKUTIS 2014 12 31	21 152	10 018	11 134	(12 183)	—	(209)	(1 258)

mln. EUR
11-asis EPF	Fondo kapitalas – aktyvūs EPF (A)	Nepareikalautosios lėšos – aktyvūs EPF (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF (C) = (A) – (B)	Sukaupti rezervai (D)	Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas (E)	Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF (F)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E) + (F)
LIKUTIS 2012 12 31	—	—	—	—	—		—
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—				—
Perkėlimas į 8-ąjį, 9-ąjį ir 10-ąjį EPF ir iš jų			—		—		—
Ekonominis metų rezultatas			—	—			—
LIKUTIS 2013 12 31	—	—	—	—	—		—
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—				—
Perkėlimas į 8-ąjį, 9-ąjį ir 10-ąjį EPF ir iš jų			—			1 597	1 597
Perkelto ekonominio rezultato perkėlimas – iždas – iš 10-ojo EPF į 11-ąjį EPF				(10)			(10)
Ekonominis metų rezultatas			—	(472)			(472)
LIKUTIS 2014 12 31	—	—	—	(482)		1 597	1 116

EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1. SVARBIAUSI APSKAITOS POLITIKOS PRINCIPAI

EPF taiko tuos pačius apskaitos politikos principus kaip ir Europos Sąjunga (ES); jie išdėstyti ES konsoliduotųjų metinių ataskaitų 1 pastaboje. Toliau pateikiama svarbiausių politikos principų santrauka.

1.1. Teisinis pagrindas ir apskaitos taisyklės

Pagal EPF finansinio reglamento 46 straipsnį EPF finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Kaip reikalaujama ES Finansinio reglamento 152 straipsnyje, siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo ir konsolidavimo procesą, visos ES institucijos ir įstaigos taiko Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Šios taisyklės taip pat taikomos EPF, atsižvelgiant į specifinį jo veiklos pobūdį.

1.2. Apskaitos principai

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 2 (tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1): teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos. Pagal ES Finansinio reglamento 144 straipsnį kokybinės finansinės atskaitomybės savybės yra svarbumas, patikimumas, suprantamumas ir palyginamumas.

1.3. Ataskaitų rengimo pagrindas

Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

ES funkcinė ir atskaitomybės valiuta yra euro, todėl metinių ataskaitų duomenys nurodomi milijonais eurų. Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais taikant operacijų dieną galiojantį valiutos kursą. Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus taikant šiuos gruodžio 31 d. valiutų kursus:

Euro kursas

Valiuta	2014 12 31	2013 12 31	Valiuta	2014 12 31	2013 12 31
BGN	1,9558	1,9558	LTL	3,4528	3,4528
CZK	27,7350	27,4270	PLN	4,2732	4,1543
DKK	7,4453	7,4593	RON	4,4828	4,4710
GBP	0,7789	0,8337	SEK	9,3930	8,8591
HRK	7,6580	7,6265	CHF	1,2024	1,2276
HUF	315,5400	297,0400	JPY	145,2300	144,7200
LVL	—	0,7028	USD	1,2140	1,3791

1.3.1. Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, atidėjinius, finansinę riziką, susijusią su atsargomis ir gautinomis sumomis, sukauptas pajamas ir sąnaudas, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų nuvertėjimo laipsnį. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

1.4. Balansas

1.4.1. Nematerialusis turtas

Įsigytos kompiuterinės programinės įrangos licencijos nurodomos įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Turtas amortizuojamas pagal tiesinį metodą atsižvelgiant į nustatytą jo naudojimo trukmę. Nustatyta nematerialiojo turto naudingo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo konkretaus naudingo tarnavimo laikotarpio arba sutartimi nustatyto teisinio laikotarpio. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus. Kapitalizuojamos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudoti vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios sąnaudos, nekapitalizuotinos technologinės plėtros sąnaudos ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.

1.4.2. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į įsigijimo savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu arba statyba. Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos atskiru turtu tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad subjektas ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, finansinės veiklos ataskaitoje. Žemės ir meno kūrinių nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jų naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, atsižvelgiant į to turto nustatytą naudojimo trukmę, taikant šias nusidėvėjimo normas:

Turto rūšis	Tiesinio nusidėvėjimo norma
Pastatai	4 %
Įranga, mechanizmai ir įrengimai	10–25 %
Baldai	10–25 %
Įrenginiai ir įtaisai	10–33 %
Transporto priemonės	25 %
Kompiuterinė aparatinė įranga	25 %
Kitas materialusis turtas	10–33 %

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant įplaukas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą.

Nuoma

Materialiojo turto nuoma, kai subjektui iš esmės tenka visa su nuosavybe susijusi rizika ir atlygis, klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Nuomos laikotarpio pradžioje finansinė nuoma kapitalizuojama nuomojamo turto tikrąja verte arba dabartine minimalių nuomos įmokų verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Kiekviena nuomos įmoka paskirstoma tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų nuolatinę palūkanų normą finansavimo įsipareigojimų likučiui. Nuomos įsipareigojimai, atskaičiavus finansavimo sąnaudas, įtraukiami į įsipareigojimus. Palūkanos, tenkančios finansavimo sąnaudoms, parodomos finansinės veiklos ataskaitoje per nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio įsipareigojimų likutinei vertei padengti. Turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis.

Nuomos rūšis, kai nuomotojas išsaugo didžiąją dalį su nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Veiklos nuomos įmokos tiesiniu metodu paskirstomos per nuomos laikotarpį ir apskaitomos kaip sąnaudos finansinės veiklos ataskaitoje.

1.4.3. Nefinansinio turto nuvertėjimas

Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ar nudėvimas ir kasmet tikrinama, ar jis nenuvertėjo. Ar nenuvertėjo amortizuojamas ar nudėvimas turtas tikrinama tada, kai tam tikri įvykiai arba aplinkybės rodo, kad balansinė turto vertė gali būti nepadengta. Vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas kaip suma, kuria turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu turto balansinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją vertę, turto balansinė vertė yra iš karto sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Jeigu ankstesniaisiais metais nurodytos vertės sumažėjimo priežastys nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

1.4.4. Finansinis turtas

Finansinis turtas skirstomas į šias kategorijas: finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte kaip pelną arba nuostolį; paskolas ir gautinas sumas; iki termino laikomas investicijas; parduoti laikomą finansinį turtą. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieno balanso sudarymo dieną.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis

Finansinis turtas klasifikuojamas pagal šią kategoriją, jeigu yra įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė subjektas. Į šią kategoriją taip pat patenka išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra klasifikuojamas kaip trumpalaikis turtas, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo balanso datos.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Šios sumos atsiranda, kai subjektas tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių arba paslaugų be ketinimo prekiauti gautinomis sumomis. Jos nurodomos kaip ilgalaikis turtas, išskyrus sumas, kurios turi būti sumokėtos per 12 mėnesių nuo balanso datos.

Iki termino laikomos investicijos

Iki termino laikomos investicijos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių subjektas ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais subjektas neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė priemonė, kuri arba patenka į šią kategoriją, arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis, arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, per kurį subjektas tikisi jį realizuoti ir kuris balanso sudarymo dieną paprastai yra likęs terminas.

1.4.5. Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra grąžinami arba naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, per susitarime nustatytą laikotarpį. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti subjektui. Patvirtinus finansuoti tinkamas sąnaudas (kurios pripažįstamos kaip išlaidos) ir grąžintas sumas, išankstinio finansavimo suma (visiškai arba iš dalies) sumažinama.

Metų pabaigoje likusios išankstinio finansavimo sumos nustatomos iš pirminės (-ių) išmokėtos (-ų) sumos (-ų) atėmus: grąžintas sumas, prie išlaidų priskirtas tinkamas finansuoti sumas, metų pabaigoje dar nepadengtas apskaičiuotas tinkamas finansuoti sumas ir vertės sumažėjimą.

1.4.6. Gautinos ir susigrąžintinos sumos

Gautinos ir susigrąžintinos sumos apskaitomos pradine suma, atėmus vertės sumažinimą. Vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad subjektas negalės surinkti visų pradinio dydžio gautinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje.

1.4.7. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, priskiriamos parduoti laikomam finansiniam turtui. Jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.4.8. Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai subjektas turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

1.4.9. Mokėtinos sumos

Didžioji subjekto mokėtinų sumų dalis nėra susijusi su prekių arba paslaugų pirkimu, o yra neapmokėti dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti sąnaudas. Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir priėmus reikalavimus atitinkančias sąnaudas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima subjektas.

1.4.10. Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Įplaukos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra dar neišrašyta, tačiau paslauga jau suteikta, subjektas pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.5. Finansinės veiklos ataskaita

1.5.1. Įplaukos

Įplaukos iš neprekybinių operacijų yra mokesčiai ir pervedimai, kadangi perdavėjas pateikia išteklius subjektui gavėjui, o subjektas gavėjas tiesiogiai mainais nepateikia maždaug vienodos vertės išteklių. Pervedimai – tai kitokios nei mokesčiai, su neprekybinėmis operacijomis susijusios ateityje gautinos ekonominės naudos įplaukos arba naudojimo galimybės.

Prekių ir paslaugų pardavimo įplaukos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio įplaukos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį ataskaitų sudarymo dieną.

1.5.2. Išlaidos

Prekybos operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima subjektas. Jos vertinamos pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma.

Su prekyba nesusijusios išlaidos sudaro didžiąją dalį subjekto išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos. Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal reglamentą arba yra pasirašyta sutartis, pagal kurią leidžiama atlikti pervedimą; gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis prašymas atlikti mokėjimą arba kompensuoti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai.

1.6. Neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai

1.6.1. Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.6.2. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių; arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba retais atvejais – kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta.

1.7. Bendras finansavimas

Gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir yra parodyti kaip valstybėms narėms, ne valstybėms narėms ir kitiems subjektams mokėtinos sumos. EPF turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti arba kitaip grąžinti turtą (gautus įnašus). Likusią mokėtiną bendro finansavimo susitarimų sumą sudaro gauti bendro finansavimo įnašai, atėmus su projektu susijusias patirtas išlaidas. Grynajam turtui nėra jokio poveikio.

Su bendro finansavimo projektais susijusios išlaidos pripažįstamos tuomet, kai patiriamos. Atitinkama įnašų suma pripažįstama kaip veiklos įplaukos ir ekonominiam rezultatui nėra jokio poveikio.

2. BALANSO PASTABOS

ILGALAIKIS TURTAS

2.1. Išankstinis finansavimas

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Išankstinis finansavimas	—	17	411	44	472	424
Iš viso	—	17	411	44	472	424

(mln. EUR)

Iš viso

2014 12 31

Tiesioginis valdymas

Vykdo:

Komisija

ES vykdomosios įstaigos

ES delegacijos

Netiesioginis valdymas

400

Vykdo:

Trečiosios šalys

Tarptautinės organizacijos

127

EIB ir EIF

223

Viešosios teisės įstaigos

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

Iš viso

472

Pagal daugumą sutarčių numatoma, kad išankstiniai mokėjimai atliekami iki darbų pradžios, tiekiamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo. Kartais sutartyse numatytų įmokų tvarkaraštyje numatoma atlikti mokėjimus atsižvelgiant į pažangos ataskaitas. Išankstinis finansavimas paprastai atliekamas šalies arba teritorijos, kurioje vykdomas projektas, valiuta.

Pagal išankstinio finansavimo galimo susigrąžinimo arba panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis ar kaip ilgalaikis turtas. Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, grąžintinos arba panaudotinos per dvylikos mėnesių terminą nuo atskaitomybės dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. Kadangi dauguma EPF projektų yra ilgalaikiai, jiems skiriamais išankstiniais mokėjimais turėtų būti galima naudotis ilgiau nei vienus metus. Taigi kai kurios išankstinio finansavimo sumos parodytos kaip ilgalaikis turtas, bet kadangi baigiasi 8-ojo ir 9-ojo EPF galiojimas, dauguma išankstinio finansavimo sumų yra trumpalaikės.

Tai, kad ilgalaikis išankstinis finansavimas padidintas 80 mln. EUR, palyginti su 2013 m. gruodžio 31 d., daugiausia galima paaiškinti tuo, kad pagal pereinamojo laikotarpio priemonę (77 mln. EUR) vykdomos naujos sutartys.

2.2. Patikos fondo įnašai

Šioje antraštinėje dalyje nurodyta suma, sumokėta kaip įnašas į ES patikos fondą „Bêkou“.

TRUMPALAIKIS TURTAS

2.3. Išankstinis finansavimas

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Išankstinis finansavimas (bendra suma)	20	517	3 413	384	4 335	3 931
Padengta atliekant atskyrimą	(15)	(375)	(2 235)	(307)	(2 932)	(2 645)
Iš viso	5	142	1 178	77	1 403	1 286

(mln. EUR)

Iš viso

2014 12 31

Tiesioginis valdymas

227

Vykdo:

Komisija

116

ES vykdomosios įstaigos

ES delegacijos

106

Netiesioginis valdymas

1 176

Vykdo:

Trečiosios šalys

257

Tarptautinės organizacijos

494

EIB ir EIF

357

Viešosios teisės įstaigos

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

Privatinės teisės įstaigos, įgyvendinančios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę

Iš viso

1 403

2.3.1. Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Garantijos yra skirtos išankstiniam finansavimui užtikrinti ir jų atsisakoma, kai sumokama paskutinė pagal projektą reikalaujama suma. 2014 m. gruodžio 31 d. EPF gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė siekia 259 mln. EUR.

2.4. Gautinos sumos

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Iš klientų, valstybinių įstaigų, ELPA ir trečiųjų šalių gautinos sumos	2.4.1.	3	10	7	0	21	24
Iš valstybių narių gautinos sumos		—	—	—	0	0	3
Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos	2.4.2.	0	56	7	(0)	63	57
Iš viso		3	66	15	0	84	84

(mln. EUR)
	Iš viso 2014 12 31	Iš viso 2013 12 31
Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos	21	22
Iš prekybos operacijų gautinos sumos	63	62
Iš viso	84	84

2.4.1. Iš klientų, valstybinių įstaigų, ELPA ir trečiųjų šalių gautinos sumos

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Iš klientų, valstybinių įstaigų, ELPA ir trečiųjų šalių gautinos sumos	6	34	9	0	49	38
Vertės sumažinimas	(3)	(23)	(2)	(0)	(28)	(14)
Iš viso	3	10	7	0	21	24

2.4.2. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos pirmiausia apima sukauptas palūkanas už išankstinio finansavimo sumas.

2.5. Jugiamosios sąskaitos

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31
Jungiamosios sąskaitos	216	810	(1 633)	607	—
Iš viso	216	810	(1 633)	607	—

Siekiant padidinti veiksmingumą, 11-ajam EPF skiriamas visiems EPF bendras iždas (12). Taip galima vykdyti operacijas tarp skirtingų EPF, kurios išlyginamos įvairius EPF balansus siejančiose jungiamosiose sąskaitose. Jungiamosios sąskaitos nurodytos tik atskiruose EPF.

2.6. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (13)

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Specialiosios sąskaitos – valstybių narių finansų įstaigos	—	—	—	344	344	719
Einamosios sąskaitos – komerciniai bankai	—	—	—	47	47	39
Specialus Kongo Demokratinės Respublikos fondas (14)	—	—	—	1	1	1
Iš viso	—	—	—	391	391	759

Bendras pinigų ir pinigų ekvivalentų sumažėjimas iš esmės gali būti paaiškintas atliktų mokėjimų lygiu ir didesniu biudžeto įvykdymo lygiu nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad yra AKR valstybėms gavėjoms skirtų STABEX lėšų, kurios neįtrauktos į EPF balansą. STABEX – tai ES kompensacinės finansų schemos, kuria siekiama stabilizuoti AKR šalių eksporto pajamas, akronimas. Komisijai ir paramą gaunančiai (AKR) valstybei sutarus dėl STABEX lėšų naudojimo būdų, abi šalys pasirašo pervedimo susitarimą. Pagal Lomės IV susitarimo (15) (su pakeitimais) 211 straipsnio nuostatas lėšos pervedamos į AKR valstybės vardu atidarytą sąskaitą, kurios sumoms skaičiuojamos palūkanos ir kuri tvirtinama dviem parašais (Komisijos ir valstybės gavėjos). Lėšos laikomos šiose dviem parašais tvirtinamose sąskaitose tol, kol pagal abipusių įsipareigojimų sistemą (angl. Framework of Mutual Obligations, FMO) pagrindžiama, kad galima atlikti pervedimą projektui. Komisijos įgaliojimus suteikiantis pareigūnas pasilieka sąskaitos parašo teisę, jog užtikrintų, kad lėšos būtų išmokamos taip, kaip planuota. Lėšos dviem parašais tvirtinamose sąskaitose yra AKR valstybės nuosavybė, todėl nėra įtraukiamos kaip turtas į EPF ataskaitas. Pervedimai į šias sąskaitas įrašomi kaip STABEX mokėjimai. Daugiau informacijos 3.2.2 pastaboje.

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.7. Mokėtinos sumos

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Bendras finansavimas – mokėtinos sumos	—	—	34	—	34	25
Iš viso	—	—	34	—	34	25

Bendras bendro finansavimo mokėtinų sumų pokytis paaiškintas 2.8.1.2 pastaboje.

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.8. Mokėtinos sumos

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Trumpalaikės mokėtinos sumos	2.8.1.	0	22	446	5	474	322
Sukauptos sąnaudos	2.8.2.	10	153	521	37	722	588
Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašas	2.8.3.	—	—	228	—	228	304
Iš viso		10	175	1 195	43	1 423	1 214

2.8.1. Trumpalaikės mokėtinos sumos

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Tiekėjai ir kita	2.8.1.1.	0	23	379	(0)	402	244
Bendro finansavimo mokėtinos sumos	2.8.1.2.	—	(0)	67	0	67	75
Įvairios mokėtinos sumos	2.8.1.3.	—	(1)	(0)	6	4	3
Iš viso		0	22	446	5	474	322

Mokėtinos sumos apima EPF gautas išlaidų ataskaitas, susijusias su dotacijų veikla. Jos įrašomos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms faktūroms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamus prašymus padengti sąnaudas buvo atsižvelgta metų pabaigoje atskiriant straipsnius pagal finansinius metus. Vadovaujantis tais atskyrimo įrašais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos buvo pripažintos finansinės veiklos ataskaitoje.

2.8.1.1. Tiekėjai ir kita

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos tiekėjams mokėtinos sumos, taip pat sumos, mokėtinos valstybinėms įstaigoms ir trečiosioms šalims.

158 mln. EUR padidėjimas, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, visų pirma susijęs su 160 mln. EUR trečiosioms šalims mokėtinų sumų padidėjimu.

2.8.1.2. Bendro finansavimo mokėtinos sumos

Ilgalaikės ir trumpalaikės bendro finansavimo mokėtinos sumos yra tokios pačios kaip pernai. Per 2014 m. iš EIB (48 mln. EUR), Belgijos (5 mln. EUR), Švedijos (3 mln. EUR) ir kitų šalių gauta naujų bendro finansavimo įnašų.

Bendro finansavimo mokėtinos sumos sumažintos 57 mln. EUR, siekiant pripažinti su bendro finansavimo projektais susijusias įplaukas (žr. 3.2.3 ir 3.3.2).

2.8.1.3. Įvairios mokėtinos sumos

Įvairias mokėtinas sumas daugiausia sudaro nepaskirstytos piniginės įplaukos ir grąžintos sumos.

2.8.2. Sukauptos sąnaudos

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Sukauptos sąnaudos	10	153	521	37	722	588
Iš viso	10	153	521	37	722	588

Metų pabaigoje reikia įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, nors apie jas dar nepranešta. Remiantis šiais ataskaitinių laikotarpių atskyrimo apskaičiavimais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos įrašomos kaip sukauptos sąnaudos.

Numatomos panaudoti išankstinio finansavimo sumos pateikiamos kaip išankstinio finansavimo padengimo įvertis (žr. 2.3).

2.8.3. Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašas

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Jungtinė Karalystė	—	—	222	—	222	296
Čekija	—	—	4	—	4	—
Airija	—	—	—	—	—	5
Lietuva	—	—	1	—	1	2
Iš viso	—	—	228	—	228	304

Tai iš anksto sumokėti valstybių narių įnašai.

GRYNASIS TURTAS

2.9. Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso
Fondo kapitalas	12 840	11 699	21 152	—	45 691
Nepareikalautasis fondo kapitalas	—	—	(13 162)	—	(13 162)
Pareikalautasis fondo kapitalas 2013 12 31	12 840	11 699	7 990	—	32 529

Fondo kapitalas	12 840	11 699	21 152	—	45 691
Nepareikalautasis fondo kapitalas	—	—	(10 018)	—	(10 018)
Pareikalautasis fondo kapitalas 2014 12 31	12 840	11 699	11 134	—	35 673

Fondo kapitalas – visa atitinkamo EPF valstybių narių įnašų suma, kaip nustatyta kiekviename vidaus susitarime. Nepareikalautosios lėšos – pradinis asignavimas, kurio valstybių narių dar nepareikalauta sumokėti.

Pareikalautasis fondo kapitalas – pradinių asignavimų suma, kurią valstybės narės prašomos pervesti į iždo sąskaitas.

Gautas visas 8-ojo ir 9-ojo EPF kapitalas, kurį buvo pareikalauta sumokėti.

2014 m. pagal pereinamojo laikotarpio priemonę vykdyta veikla finansuota nepanaudotomis ankstesnių EPF sumomis (žr. 2.11„Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF“). Kadangi Vidaus susitarimas, kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF, 2014 m. gruodžio 31 d. dar neįsigaliojo, 11-ajame EPF fondo kapitalas nenurodytas.

Pareikalautasis ir nepareikalautasis fondo kapitalas pagal valstybes nares

(mln. EUR)
Įnašai	%	Nepareikalauti 10-ojo EPF įnašai 2013 12 31	2014 m. pareikalauti įnašai	Nepareikalauti 10-ojo EPF įnašai 2014 12 31
Austrija	2,41	(317)	76	(241)
Belgija	3,53	(465)	111	(354)
Bulgarija	0,14	(18)	4	(14)
Kipras	0,09	(12)	3	(9)
Čekija	0,51	(67)	16	(51)
Danija	2,00	(263)	63	(200)
Estija	0,05	(7)	2	(5)
Suomija	1,47	(193)	46	(147)
Prancūzija	19,55	(2 573)	615	(1 958)
Vokietija	20,50	(2 698)	645	(2 053)
Graikija	1,47	(193)	46	(147)
Vengrija	0,55	(72)	17	(55)
Airija	0,91	(120)	29	(91)
Italija	12,86	(1 693)	404	(1 288)
Latvija	0,07	(9)	2	(7)
Lietuva	0,12	(16)	4	(12)
Liuksemburgas	0,27	(36)	8	(27)
Мalta	0,03	(4)	1	(3)
Nyderlandai	4,85	(638)	152	(486)
Lenkija	1,30	(171)	41	(130)
Portugalija	1,15	(151)	36	(115)
Rumunija	0,37	(49)	12	(37)
Slovakija	0,21	(28)	7	(21)
Slovėnija	0,18	(24)	6	(18)
Ispanija	7,85	(1 033)	247	(786)
Švedija	2,74	(361)	86	(274)
Jungtinė Karalystė	14,82	(1 951)	466	(1 485)
Iš viso	100,00	(13 162)	3 144	(10 018)

2.10. Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso
Iš uždarytų EPF pervestos lėšos	627	1 625	—	—	2 252
Likutis 2014 12 31	627	1 625	—	—	2 252

Į šią kategoriją įtraukti iš uždarytų EPF pervesti ištekliai.

2.11. Pareikalautojo fondo kapitalo pervedimai tarp aktyvių EPF

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso
Likutis 2012 12 31	(2 980)	2 501	479	—	0
Nepanaudotų sumų pervedimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF į 10-ąjį EPF	(102)	(371)	473	—	0
Likutis 2013 12 31	(3 083)	2 130	952	—	0
Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 10-ojo EPF veiklos rezervą	(64)	(372)	436		0
Nepanaudotų sumų pervedimas iš ankstesnių EPF į 11-ojo EPF veiklos rezervą			(225)	225	0
Pervedimas iš 10-ojo ir 11-ojo veiklos rezervų į pereinamojo laikotarpio priemonę			(1 372)	1 372	0
Likutis 2014 12 31	(3 147)	1 758	(209)	1 597	0

Į šią kategoriją įtraukti tarp aktyvių EPF pervesti ištekliai.

Įsigaliojus Kotonu susitarimui, visos ankstesniuose aktyviuose EPF nepanaudotos lėšos pervestos į naujausią įsigaliojusį EPF po įsipareigojimų panaikinimo. Iš kitų EPF pervestais ištekliais padidinami gaunančiojo fondo asignavimai ir sumažinami fondo, kuriam lėšos buvo skirtos iš pradžių, asignavimai. Į 10-ojo ir 11-ojo EPF veiklos rezervą pervestos lėšos gali būti naudojamas tik laikantis vidaus susitarimuose nustatytų specialių sąlygų.

3. FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITOS PASTABOS

3.1. Įplaukos iš prekybos ir neprekybinių operacijų

(mln. EUR)
	Iš viso 2014 m.	Iš viso 2013 m.
Įplaukos iš neprekybinių operacijų	87	79
Įplaukos iš prekybos operacijų	59	43
Iš viso	145	123

87 mln. EUR įplaukų iš neprekybinių operacijų yra vien tik veiklos įplaukos, o 59 mln. EUR įplaukų iš prekybos operacijų sudaro veiklos įplaukos (45 mln. EUR) ir finansinės įplaukos (13 mln. EUR – žr. 3.5 pastabą).

3.2. Veiklos įplaukos

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso 2014 m.	Iš viso 2013 m.
Išlaidų susigrąžinimas	3.2.1.	2	22	3	—	26	13
STABEX lėšų susigrąžinimas	3.2.2.	4	—	—	—	4	61
Užsienio valiutos keitimo pelnas		3	21	19	1	45	41
Veiklos pajamos, bendras finansavimas	3.2.3.	—	—	57	—	57	8
Iš viso		9	43	79	1	132	123

(mln. EUR)

Iš viso 2014 m.

Tiesioginis valdymas

Vykdo:

Komisija

ES delegacijos

Netiesioginis valdymas

Vykdo:

Trečiosios šalys

Tarptautinės organizacijos

Iš viso veiklos įplaukų, neįskaitant užsienio valiutos keitimo pelno

3.2.1. Išlaidų susigrąžinimas

Šiai kategorijai priskiriami vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kuriuos pateikė EPF, ir EPF apskaitos sistemoje registruojamas atskaitymas iš paskesnių mokėjimų, siekiant susigrąžinti anksčiau išmokėtas sumas, remiantis patikrinimais, auditais arba tinkamumo finansuoti analize. Pažymėtina, kad susigrąžinamos išankstinio finansavimo sumos neįtraukiamos kaip įplaukos, tačiau įtraukiamos į balanso išankstinio finansavimo kategoriją.

Neteisėtų išmokų susigrąžinimas

Per 2014 m., siekiant susigrąžinti neteisėtas išmokas, išduota vykdomųjų raštų 48 mln. EUR sumoms išieškoti, palyginti su 23 mln. EUR 2013 m. Iš šios sumos 25 mln. EUR suma susijusi su susigrąžinimo išlaidomis, todėl ji įrašyta kaip veiklos įplaukos. 23 mln. EUR sudaro susigrąžintos sumokėtos išankstinio finansavimo sumos, įtrauktos į balanso išankstinio finansavimo turtą.

Toliau pateikiama neteisėtų išmokų susigrąžinimo pobūdžio santrauka.

3.2.2. STABEX lėšų susigrąžinimas

2014 m. EPF buvo grąžinta 4 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamų sąskaitų AKR šalyse. Šios lėšos daugiausia pervestos iš Dramblio Kaulo Kranto (2 mln. EUR) ir Ugandos (1 mln. EUR). Šios įplaukos įtrauktos į 8-ojo EPF finansinės veiklos ataskaitos veiklos pajamas (STABEX lėšų susigrąžinimas).

3.2.3. Veiklos pajamos, bendras finansavimas

Veiklos pajamos, susijusios su bendru finansavimu, yra panaudoti įnašai (žr. 3.3.2).

3.3. Veiklos išlaidos

(mln. EUR)
	Pastaba	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso 2014 m.	Iš viso 2013 m.
Veiklos išlaidos, pagalbos priemonės	3.3.1.	(0)	261	2 813	472	3 545	2 957
Veiklos išlaidos, bendras finansavimas	3.3.2.	—	—	57	—	57	8
Užsienio valiutos keitimo nuostoliai		2	18	11	3	33	60
Gautinų sumų vertės sumažinimas		(0)	14	0	0	14	1
Iš viso		1	293	2 881	475	3 650	3 027

(mln. EUR)

Iš viso

2014 m.

Tiesioginis valdymas

933

Vykdo:

Komisija

114

ES vykdomosios įstaigos

ES delegacijos

817

Patikos fondai

—

Netiesioginis valdymas

2 670

Vykdo:

Trečiosios šalys

1 111

Tarptautinės organizacijos

1 148

EIB ir EIF

179

Viešosios teisės įstaigos

144

Privatinės teisės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas

Privatinės teisės įstaigos, įgyvendinančios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę

Iš viso veiklos išlaidų: pagalbos priemonės ir bendras finansavimas

3 603

3.3.1. Veiklos išlaidos, pagalbos priemonės

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso 2014 m.	Iš viso 2013 m.
Programuojama pagalba	(7)	(3)	2 038	130	2 159	1 719
Makroekonominė parama	—	42	—	—	42	21
Sektorių politika	0	10	(1)	—	10	222
Palūkanų normos subsidijos	3	—	—	—	3	(0)
AKR vidaus projektai	—	215	507	258	979	645
Neatidėliotina pagalba	—	2	250	84	335	270
Pagalba pabėgėliams	(0)	—	—	—	(0)	1
Rizikos kapitalas	0	—	—	—	0	0
STABEX	2	—	—	—	2	(1)
SYSMIN	0	—	—	—	0	0
Kitos su ankstesniais EPF susijusios pagalbos programos	—	2	—	—	2	5
Institucinė parama	—	—	19	—	19	62
Eksporto grąžinamosios išmokos	1	(6)	—	—	(5)	13
Iš viso	(0)	261	2 813	472	3 545	2 957

EPF veiklos išlaidos apima įvairias pagalbos priemones ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi.

3.3.2. Veiklos išlaidos, bendras finansavimas

Tai 2014 m. su bendro finansavimo projektais susijusios patirtos išlaidos. Kadangi gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus, atitinkama įnašų suma įrašyta kaip veiklos įplaukos (žr. 3.2.3).

3.4. Administracinės išlaidos

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	Iš viso 2014 m.	Iš viso 2013 m.
Administracinės išlaidos	—	(0)	22	—	22	167
Iš viso	—	(0)	22	—	22	167

Į šią kategoriją įtrauktos rėmimo išlaidos, t. y. administracinės sąnaudos, susijusios su EPF programavimu ir įgyvendinimu. Jos apima projektų rengimo, tolesnių veiksmų, stebėjimo ir vertinimo išlaidas, taip pat kompiuterinių tinklų, techninės pagalbos ir pan. išlaidas.

Administracinių išlaidų sumažėjimą daugiausia lėmė pasikeitęs sukauptų sumų vertinimo metodas. Jeigu tas pats metodas būtų taikytas 2013 m., bendros administracinės išlaidos (įskaitant sukauptas sąnaudas) būtų buvusios 80 mln. EUR mažesnės.

3.5. Finansinės įplaukos

(mln. EUR)

8-asis EPF

9-asis EPF

10-asis EPF

11-asis EPF

Iš viso 2014 m.

Iš viso 2013 m.

Palūkanų pajamos – Europos bankai

(3)

(1)

Išankstinio finansavimo palūkanos

(0)

(1)

(0)

—	sukauptos palūkanos

(0)

(1)

—

(5)

—	susigrąžintos palūkanos

Iš viso

(3)

(0)

Išankstinio finansavimo palūkanos pripažįstamos pagal pereinamajam laikotarpiui taikomo finansinio reglamento 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Neigiamos palūkanų įplaukos 2013 m. susidarė dėl ankstesniais metais sukauptų išankstinio finansavimo palūkanų atkūrimo. 2014 m. didesnė palūkanų įplaukų suma 9-ajame EPF daugiausia susidarė dėl USD ir EUR keitimo kurso svyravimų.

Finansinės įplaukos laikomos įplaukomis iš prekybos operacijų.

4. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA REIKŠMINGA INFORMACIJA

4.1. Neapibrėžtasis turtas

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Įvykdymo garantijos	3	44	54	—	101	116
Sulaikytų sumų garantijos	2	30	18	—	50	56
Iš viso	5	74	72	—	150	171

4.1.1. Įvykdymo garantijos

Kartais reikalaujama įvykdymo garantijų, siekiant užtikrinti, kad EPF finansavimo gavėjai įvykdytų savo sutartyse su EPF numatytus įsipareigojimus.

4.1.2. Sulaikytų sumų garantijos

Sulaikytų sumų garantijos susijusios tik su darbų sutartimis. Paprastai 10 % tarpinių mokėjimų lėšų gavėjams sulaikoma siekiant užtikrinti, kad rangovas įvykdytų savo įsipareigojimus. Šios sulaikytos sumos parodomos kaip mokėtinos sumos. Perkančiajai organizacijai patvirtinus rangovas vietoj to gali pateikti sulaikytų sumų garantiją, kuri pakeičia sulaikytas tarpinių mokėjimų sumas. Šios gautos garantijos parodomos kaip neapibrėžtasis turtas.

4.2. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

4.2.1. Įmonių plėtojimo centras (ĮPC)

2014 m. birželio mėn. AKR ir ES Ministrų Taryba susitarė „tęsti su tinkamu ĮPC uždarymu susijusius veiksmus“ ir kartu „užtikrinti, kad ĮPC ir AKR šalių bei regionų vykdomi privačiojo sektoriaus paramos projektai būtų visiškai užbaigti“. Šiuo tikslu AKR ir ES Ministrų Taryba įgaliojo AKR ir ES ambasadorių komitetą toliau spręsti šį klausimą, siekiant priimti reikiamus sprendimus.

AKR ir ES ambasadorių komitetas 2014 m. spalio 23 d. Sprendimu Nr. 4/2014 įgaliojo ĮPC vykdomąją valdybą nedelsiant imtis visų tinkamų priemonių ĮPC uždarymui pasirengti. Kaip numatyta to sprendimo 2 straipsnyje, vykdomajai valdybai buvo nurodyta sudaryti sutartį su kuratoriumi, kuris parengtų ir įgyvendintų uždarymo planą. Šiame uždarymo plane „turėtų būti sudarytos sąlygos organizuotai uždaryti ĮPC, atsižvelgiant į visų susijusių trečiųjų šalių teises, taip pat užtikrinant, kad vykdomus privačiojo sektoriaus paramos projektus užbaigtų arba pats ĮPC, arba subjektas, kuriam galima paskirti juos administruoti“. Uždarymo plane turi būti numatyta užbaigti ĮPC veiklos nutraukimą iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2015 m. birželio mėn. pabaigoje kuratorius pateikė ĮPC vykdomajai valdybai galutinį strateginį planą (su biudžetu ir darbiniu planu), kuriame atsižvelgiama į socialinio dialogo rezultatus. ĮPC vykdomosios valdybos patvirtintu galutinio strateginio plano biudžetu bus remiamasi rengiant finansavimo sprendimo pasiūlymą, kurį Komisija priims gavusi EPF komiteto nuomonę. Priėmus tą finansavimo sprendimą, ĮPC ir Komisija sudarys dotacijos susitarimą, pagal kurį bus skiriamas reikiamas finansavimas, siekiant visiškai realizuoti ĮPC turtą ir iki galo įvykdyti jo įsipareigojimus. Įsigaliojus minėtam dotacijos susitarimui, kuratorius galės vykdyti galutinį strateginį planą, priimti jame numatytus veiksmus ir įsipareigoti sumokėti patirtas išlaidas.

EPF finansinių ataskaitų parengimo dieną pagal strateginį planą ir jo biudžetą apskaičiuota, kad su uždarymu susijusios sąnaudos iš viso sudarys apie 18 mln. EUR, o jas padengs EPF.

4.3. Kita svarbi informacija

4.3.1. Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai

Toliau nurodyta suma yra neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas, atėmus susijusias sumas, kurios 2014 m. finansinės veiklos ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas. Neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) panaikinimai, suma. Tai įprasta daugiamečių programų pasekmė.

(mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	11-asis EPF	IŠ VISO 2014 12 31	IŠ VISO 2013 12 31
Į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai	12	360	4 777	143	5 291	5 243
Iš viso	12	360	4 777	143	5 291	5 243

2014 m. gruodžio 31 d. neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 5 889 mln. EUR (2013 m. – 6 025 mln. EUR).

5. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau pateikiama informacija apie EPF finansinės rizikos valdymą yra susijusi su iždo operacijomis, kurias EPF vardu atlieka Komisija, kad panaudotų fondo išteklius.

5.1. Rizikos valdymo politika ir apsidraudimo veiksmai

Iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai nustatyti 10-ojo EPF FR, Vidaus susitarime ir pereinamajam laikotarpiui taikomame finansiniame reglamente.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, taikomi šie pagrindiniai principai:

—	EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės centriniame banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Įnašų sumos lieka tose specialiosiose sąskaitose iki tol, kol turi būti atlikti EPF mokėjimai.

—	EPF įnašus valstybės narės moka eurais, o EPF mokėjimai atliekami eurais ir kitomis valiutomis, taip pat ir mažiau žinomomis.

—	EPF vardu Komisijos atidarytos banko sąskaitos negali būti pereikvotos.

Be specialiųjų sąskaitų, Komisija yra EPF vardu atidariusi kitas banko sąskaitas finansų įstaigose (centriniuose ir komerciniuose bankuose), kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas iždo ir mokėjimo operacijų valdymas. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijos aspektus, ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

5.2. Valiutos rizika

Metų pabaigoje EPF tenkanti valiutos rizika – grynoji pozicija

(mln. EUR)
	2014 12 31							2013 12 31
	USD	GBP	DKK	SEK	EUR	Kita	Iš viso	USD	GBP	DKK	SEK	EUR	Kita	Iš viso
Finansinis turtas
Gautinos ir susigrąžintinos sumos	0				76	8	84	4				75	4	84
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	6	0			386		391	0	0			759		759
Iš viso	6	0	—	—	462	8	475	4	0	—	—	834	4	843
Finansiniai įsipareigojimai
Mokėtinos sumos	0				(691)	(45)	(736)	(1)	0			(574)	(74)	(648)
Iš viso	0	—	—	—	(691)	(45)	(736)	(1)	0	—	—	(574)	(74)	(648)
Iš viso	6	0	—	—	(229)	(37)	(261)	3	0	—	—	260	(70)	195

Visi įnašai laikomi eurais, o kitos valiutos perkamos tik tada, kai prireikia mokėjimams atlikti. Dėl to EPF iždo operacijoms valiutos rizika negresia.

5.3. Palūkanų normos rizika

EPF pinigų neskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos.

Vis dėlto jis uždirba palūkanas už įvairiose bankų sąskaitose laikomas lėšas. Todėl Komisija EPF vardu nustatė priemones, kuriomis užtikrinama, kad uždirbamos palūkanos reguliariai atspindėtų rinkos palūkanų normas bei galimą jų svyravimą.

Už vienos nakties indėlius komercinių bankų sąskaitose atlyginama kiekvieną dieną. Likučių tokiose sąskaitose atlyginimas paremtas kintamomis rinkos palūkanų normomis, kurioms taikoma sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su EONIA (euro vienos nakties indekso vidurkiu) ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šios normos svyravimus. Kai kurių kitų sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su ECB palūkanų norma (taikoma ECB refinansavimo operacijoms). Todėl EPF negresia jokia rizika, kad už jo lėšas bus atlyginta mažesnėmis nei rinkos normomis.

5.4. Kredito rizika (sandorio šalies rizika)

Finansinis turtas, kurio mokėjimai nepradelsti ir vertė nesumažėjusi

(mln. EUR)
	Iš viso	Nepradelsta ir vertė nesumažėjusi	Pradelsta, bet vertė nesumažėjusi
	Iš viso	Nepradelsta ir vertė nesumažėjusi	< kaip 1 metai	1–5 metai	> 5 metai
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	84	75	5	4
Iš viso 2014 12 31	84	75	5	4	—
Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos	84	73	9	1	—
Iš viso 2013 12 31	84	73	9	1	—

Finansinis turtas pagal rizikos kategorijas

(mln. EUR)
	2014 12 31			2013 12 31
	Gautinos sumos	Grynieji pinigai	Iš viso	Gautinos sumos	Grynieji pinigai	Iš viso
Sandorio šalys, turinčios išorės kredito reitingą
Aukščiausio ir aukšto lygio	0	318	318	3	606	609
Aukštesnio vidutinio lygio		39	39		12	12
Žemesnio vidutinio lygio		7	7		123	123
Neinvesticinio lygio		27	27		17	17
Iš viso	0	391	391	3	758	761
Sandorio šalys, neturinčios išorės kredito reitingo			—			—
1 grupė (skolininkai, praeityje neturėję įsipareigojimų neįvykdymo atvejų)	83		83	79		79
2 grupė (skolininkai, praeityje turėję įsipareigojimų neįvykdymo atvejų)	1		1	2		2
Iš viso	84		84	81		81
Iš viso	84	391	475	84	758	842

Neinvesticinio lygio ir žemesnio vidutinio lygio kategorijų lėšos daugiausia susijusios su valstybių narių įnašais į EPF, kurie mokami į specialiąsias sąskaitas, atidarytas valstybių narių pagal EPF FR 22 straipsnio 3 dalį. Remiantis šiuo reglamentu, tokių įnašų suma privalo likti tose specialiosiose sąskaitose, kol reikės atlikti mokėjimus.

Pagal EPF FR dauguma EPF iždo išteklių laikoma valstybių narių atidarytose specialiosiose sąskaitose, kurios skirtos jų įnašams mokėti. Dauguma tokių sąskaitų laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios įstaigos kelia mažiausią sandorio šalių riziką EPF (rizika tenka jame dalyvaujančioms valstybėms narėms).

Mokėjimams padengti komerciniuose bankuose laikomų EPF iždo išteklių atveju šios sąskaitos papildomos reikiamu laiku ir automatiškai tvarkomos Komisijos iždo pinigų valdymo sistemos. Kiekvienoje sąskaitoje laikomos minimalios pinigų sumos, atitinkančios kasdienių iš jos atliekamų mokėjimų vidurkį. Dėl to šiose sąskaitose per naktį laikomos sumos visada yra nedidelės ir taip užtikrinama, kad EPF tenka nedidelė rizika.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti EPF tenkančią sandorio šalies riziką, atrenkant komercinius bankus taikomos specialios gairės.

Visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody’s“ P-1 arba lygiavertis reitingas (S&P A-1 arba „Fitch“ F1). Tam tikromis deramai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti žemesnio lygio reitingo.

5.5. Likvidumo rizika

Finansinių įsipareigojimų terminų analizė pagal likusius sutartinius terminus

(mln. EUR)
	< kaip 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso
Mokėtinos sumos	702	34		736
Iš viso 2014 12 31	702	34	—	736
Mokėtinos sumos	623	25		648
Iš viso 2013 12 31	623	25	—	648

EPF taikomais biudžeto principais užtikrinama, kad bendri grynųjų pinigų ištekliai finansiniais metais visada būtų pakankami susijusiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų bendri valstybių narių įnašai atitinka bendrą atitinkamų finansinių metų mokėjimo asignavimų sumą.

Vis dėlto valstybių narių įnašai EPF mokami tris kartus per metus, o mokėjimams būdingas tam tikras sezoniškumas.

Siekiant užtikrinti, kad iždo ištekliai visada būtų pakankami mokėjimams, kurie turi būti atlikti konkretų mėnesį, padengti, Komisijos iždo tarnyba ir atitinkami mokėjimus atliekantys departamentai reguliariai keičiasi informacija apie iždo būklę, kad užtikrintų, jog tam tikru laikotarpiu atliekami mokėjimai neviršytų turimų iždo išteklių.

Be to, kas paminėta pirmiau, vykdant kasdienes EPF iždo operacijas, automatizuotomis pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kiekvienos EPF banko sąskaitos likvidumas būtų pakankamas.

6. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMAS

Nenustatyta jokių sandorių su susijusiomis šalimis, kuriuos reikėtų atskirai atskleisti šiame skirsnyje.

7. ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Šių ataskaitų siuntimo dieną EPF apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių, ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai parodyti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pirmiau pateikta informacija.

8. EKONOMINIO REZULTATO IR BIUDŽETO REZULTATO SUDERINIMAS

Ekonominis metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau biudžeto rezultatas grindžiamas pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi ekonominis rezultatas ir biudžeto rezultatas yra tų pačių susijusių operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami. Toliau pateikiamoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į įplaukų ir išlaidų punktus.

(mln. EUR)
	2014 m.	2013 m.
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS	(3 526)	(3 072)
Įplaukos
Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui	(10)	(68)
Teisės įeinamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos	(19)	(6)
Teisės į ankstesniaisiais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais	12	10
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	41	71
Sukauptos įplaukos (grynosios)	(71)	19
Išlaidos
Dar nesumokėtos einamųjų metų išlaidos	165	90
Einamaisiais metais sumokėtos ankstesnių metų išlaidos	(28)	(53)
Panaikinti mokėjimai	65	13
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	(562)	(431)
Sukauptos išlaidos (grynosios)	417	464
METINIS BIUDŽETO REZULTATAS	(3 516)	(2 963)

8.1. Derinamos sumos. Įplaukos

Finansinių metų biudžeto įplaukos yra įplaukos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas praėjusiais metais.

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto rezultatui, įtraukiamos į ekonominį rezultatą, tačiau biudžeto prasme jų negalima laikyti įplaukomis, nes sumokėta suma pervedama į rezervus ir jos nebegalima vėl panaudoti be Tarybos sprendimo.

Teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos nesudaro biudžeto įplaukų dalies. Tačiau einamaisiais metais surinktos sumos pagal ankstesniais metais nustatytas teises siekiant suderinimo turi būti pridėtos prie ekonominio rezultato.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis – susigrąžintų išankstinio finansavimo sumų padengimas. Tai piniginės įplaukos, kurios nedaro poveikio ekonominiam rezultatui.

Grynąsias sukauptas įplaukas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas įplaukas, atėmus atkurtas sukauptas įplaukas iš praėjusių metų.

8.2. Derinamos sumos. Išlaidos

Einamųjų metų dar neapmokėtos išlaidos suderinimo tikslais turi būti pridedamos, nes jos įtrauktos į ekonominio rezultato ataskaitą, bet nepriskiriamos biudžeto išlaidoms. Tačiau einamaisiais metais apmokėtos ankstesnių metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominio rezultato, nes jos yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, bet neturi poveikio ekonominiam rezultatui, arba dėl jų sumažėja išlaidos, jeigu atliekamos pataisos.

Panaikintų mokėjimų piniginės įplaukos nedaro poveikio ekonominiam rezultatui, tačiau daro poveikį biudžeto rezultatui.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais (pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos), ir išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba praėjusiais metais priėmus reikalavimus atitinkančias sąnaudas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo požiūriu, bet nėra biudžeto sąskaitos, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigoje siekiant atskirti biudžeto straipsnius, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patiria EPF lėšų gavėjai, bet apie kurias EPF dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas išlaidas, atėmus atkurtas sukauptas praėjusių metų išlaidas.

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS ATASKAITOS (16)

ATASKAITŲ PATVIRTINIMAS

2014 m. ES patikos fondo „Bêkou“ metinės ataskaitos parengtos pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomą Finansinį reglamentą ir apskaitos taisykles, kurias priėmiau aš, Komisijos apskaitos pareigūnas, ir kurios turi būti taikomos visoms institucijoms ir Bendrijos įstaigoms.

Patvirtinu savo atsakomybę už ES patikos fondo „Bêkou“ metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą vadovaujantis Finansinio reglamento 68 straipsniu.

Iš leidimus suteikiančių pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino, ir kuri būtina, norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti ES patikos fondo „Bêkou“ turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, buvo būtinos ataskaitoms pasirašyti, patvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta ES patikos fondo „Bêkou“ finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

[parašas]

Manfred KRAFF

Komisijos apskaitos pareigūnas

2015 m. birželio 5 d.

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ AIŠKINAMOJI INFORMACIJA

Remiantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (ES FR) 187 straipsnio 1 dalimi ir 10-ajam Europos plėtros fondui, kuris skirtas pereinamojo laikotarpio priemonei įgyvendinti, taikomo finansinio reglamento 42 straipsniu, pagal su kitais paramos teikėjais sudarytą susitarimą Komisijai leidžiama sukurti Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti. Šie patikos fondai gali būti sukurti veiksmams ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmams po ekstremaliųjų situacijų arba teminiams veiksmams. Kiekvieno patikos fondo steigimo akte apibrėžti jo tikslai.

2014 m. liepos 15 d. Europos Sąjunga (atstovaujama DEVCO, ECHO ir EIVT) ir trys jos valstybės narės (Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai) įsteigė pirmąjį kelių paramos teikėjų ES patikos fondą „Bêkou“, kurio pavadinimas sango kalba reiškia „viltį“ ir kurio tikslas – remti Centrinės Afrikos Respublikos stabilizavimą ir rekonstrukciją. Jis sukurtas ne ilgesniam kaip 60 mėnesių laikotarpiui, siekiant užtikrinti vidutinės trukmės laikotarpio veiksmus.

Sąjungos patikos fondai išorės veiksmams finansuoti turi patys parengti ir patvirtinti savo metines ataskaitas. Kadangi ES patikos fondas „Bêkou“ įsteigtas prie EPF, jo metinės ataskaitos bus konsoliduojamos su EPF ataskaitomis. Metinių ataskaitų rengimas pavestas ES patikos fondo „Bêkou“ apskaitos pareigūnui, kuris, remiantis ES FR 187 straipsnio 5 dalimi, yra Komisijos apskaitos pareigūnas.

2014 m. ES patikos fondo „Bêkou“ veikla buvo labai ribota. Per metus iš paramos teikėjų gauti keli įnašai, tačiau mokėjimų nebuvo atlikta.

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ BALANSAS

(mln. EUR)
	Pastaba	2014 12 31
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas		—
Gautinos sumos	1.1	45
Pinigai ir pinigų ekvivalentai		—
		45
IŠ VISO TURTO		45
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	1.2	(45)
		(45)
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos		—
		—
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(45)
GRYNASIS TURTAS		—
FONDAI IR REZERVAI
Iš ankstesniųjų metų perkeltas ekonominis rezultatas		—
Ekonominis metų rezultatas		—
GRYNASIS TURTAS		—

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

2014 m. įplaukų arba išlaidų operacijų nebuvo.

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
		2014 m.
Ekonominis metų rezultatas		—
PAGRINDINĖ VEIKLA
Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (vertės atkūrimas)		—
Ilgalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas		—
Trumpalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas		—
Trumpalaikių gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(45)
Ilgalaikių įsipareigojimų (padidėjimas) sumažėjimas		45
Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		—
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI		—
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas (sumažėjimas)		—
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje		—
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje		—

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
	Fondo kapitalas (A)	Nepareikalautosios lėšos (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas (C) = (A) – (B)	Sukaupti rezervai (D)	Kiti rezervai (E)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E)
LIKUTIS 2013 12 31	—	—	—	—	—	—
Ekonominis metų rezultatas	—	—	—	—	—	—
LIKUTIS 2014 12 31	—	—	—	—	—	—

PATIKOS FONDO „BÊKOU“ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

BALANSO PASTABOS

TURTAS

Gautinos sumos

ES patikos fondas „Bêkou“ neturi savo iždo funkcijos, vietoj to jis naudojasi ES patikos fondams sukurta bendra centrine iždo sistema. Visi mokėjimai atliekami per patikos fondų centrinę iždo sistemą ir registruojami įmonių grupės sąskaitose, kurios nurodytos šioje antraštinėje dalyje. Prieš sutelkiant grynųjų pinigų įplaukas patikos fondų centrinio iždo banko sąskaitoje, jos priimamos į specialią ES patikos fondo „Bêkou“ banko sąskaitą. 45 mln. EUR sumą sudaro 2014 m. iš Europos plėtros fondo, Prancūzijos ir Nyderlandų gauti įnašai.

ĮSIPAREIGOJIMAI

Mokėtinos sumos

Iš dalyvių gauti įnašai nurodomi kaip finansiniai įsipareigojimai Europos plėtros fondui ir valstybėms narėms, kadangi jie atitinka sąlyginių įplaukų iš neprekybinių operacijų kriterijus. Patikos fondas turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti arba kitaip grąžinti turtą (gautus įnašus) paramos teikėjams.

Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai valstybėms narėms iš viso sudaro 39 mln. EUR įnašų iš Europos plėtros fondo, 5 mln. EUR iš Prancūzijos ir 1 mln. EUR iš Nyderlandų.

EPF IR PATIKOS FONDO „BÊKOU“ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS (17)

KONSOLIDUOTASIS BALANSAS

(mln. EUR)
	2014 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	472
	472
TRUMPALAIKIS TURTAS
Išankstinis finansavimas	1 403
Gautinos sumos	129
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	391
	1 923
IŠ VISO TURTO	2 395
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	(40)
	(40)
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Mokėtinos sumos	(1 423)
	(1 423)
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ	(1 463)
GRYNASIS TURTAS	932
FONDAI IR REZERVAI
Pareikalautasis fondo kapitalas – aktyvūs EPF	35 673
Iš uždarytų EPF perkeltas pareikalautasis fondo kapitalas	2 252
Iš ankstesniųjų metų perkeltas ekonominis rezultatas	(33 468)
Ekonominis metų rezultatas	(3 526)
GRYNASIS TURTAS	932

KONSOLIDUOTOJI FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

(mln. EUR)
	2014 m.
VEIKLOS ĮPLAUKOS	132
VEIKLOS IŠLAIDOS
Veiklos išlaidos	(3 650)
Administracinės išlaidos	(22)
	(3 671)
PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS)	(3 539)
Finansinės įplaukos	13
Finansiniai mokesčiai	(0)
FINANSINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS)	13
EKONOMINIS METŲ REZULTATAS	(3 526)

KONSOLIDUOTOJI GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(mln. EUR)
	Fondo kapitalas (A)	Nepareikalautosios lėšos (B)	Pareikalautasis fondo kapitalas (C) = (A) – (B)	Sukaupti rezervai (D)	Kiti rezervai (E)	Iš viso grynojo turto (C) + (D) + (E)
LIKUTIS 2013 12 31	45 691	13 162	32 529	(33 468)	2 252	1 313
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(3 144)	3 144	—	—	3 144
Ekonominis metų rezultatas	—	—	—	(3 526)	—	(3 526)
LIKUTIS 2014 12 31	45 691	10 018	35 673	(36 994)	2 252	932

EPF FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

2014 M. FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

ĮVADINĖ PASTABA

Ankstesni EPF

Kadangi 6-ojo EPF veikla užbaigta 2006 m., o 7-ojo EPF veikla užbaigta 2008 m., į metines ataskaitas nebeįtrauktos šių EPF vykdymo lentelės. Tačiau su pervestais likučiais susijęs vykdymas nurodytas 9-ajame EPF.

Kaip ir ankstesniais metais, siekiant užtikrinti skaidrumą pateikiant 2014 m. ataskaitas, lentelėse atskirai nurodomos 8-ojo EPF pagal Lomės konvencijoje numatytą programavimą ir pagal Kotonu susitarime numatytą programavimą panaudotos dalys.

Pagal 9-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 2 dalies b punktą ankstesnių EPF likučiai ir panaikinti įsipareigojimai perkelti į 9-ąjį EPF ir 9-ojo EPF gyvavimo laikotarpiu skiriami kaip 9-ojo EPF lėšos.

10-asis EPF

2000 m. birželio 23 d. Europos bendrijos valstybių narių ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių Kotonu pasirašytas AKR ir EB partnerystės susitarimas įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas du kartus, pirmą kartą – 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu, antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu pasirašytu susitarimu.

2001 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos sprendimas (2001/822/EB) dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacijos įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Sprendimas 2007/249/EB).

2006 m. liepos 17 d. Europos bendrijos valstybių narių Vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.

Remiantis Kotonu susitarimu, antrasis Bendrijos pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2008–2013 m.) finansuojamas iš 10-ojo EPF, kurio lėšos sudaro 22 682 mln. EUR, iš kurių:

—	21 966 mln. EUR AKR šalims skirta remiantis peržiūrėto Kotonu susitarimo Ib priede išdėstyta daugiamete finansine programa, iš jų 20 466 mln. EUR valdo Europos Komisija;

—	286 mln. EUR UŠT skirta remiantis peržiūrėto Tarybos sprendimo dėl UŠT ir Europos bendrijos asociacijos IIAa priedu, iš jų 256 mln. EUR valdo Europos Komisija;

—	430 mln. EUR skirta Komisijai padengti sąnaudoms, susidarančioms dėl 10-ojo EPF išteklių programavimo ir įgyvendinimo, vadovaujantis Vidaus susitarimo 6 straipsniu.

Pagal 10-ojo EPF laikinojo galiojimo išlygą (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 ir 5 dalis) po 2013 m. gruodžio 31 d. lėšos nebegali būti panaudotos. Nepanaudotos lėšos pervestos į veiklos rezervą.

Pereinamojo laikotarpio priemonė

2013 m. birželio mėn. vykusiame Tarybos posėdyje valstybės narės pasirašė Vidaus susitarimą, kuriuo įsteigiamas vienuoliktasis Europos plėtros fondas (11-asis EPF). Jis įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d.

Siekdama užtikrinti tęstinumą nuo 10-ojo EPF galiojimo pabaigos iki 11-ojo EPF įsigaliojimo, Komisija pasiūlė pereinamojo laikotarpio priemones, kurios bendrai vadinamos pereinamojo laikotarpio priemone, kad užtikrintų lėšas bendradarbiavimui su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis bei Užjūrio šalimis ir teritorijomis, taip pat paramos išlaidoms.

Pereinamojo laikotarpio priemonė priimta 2013 m. gruodžio 12 d. (Sprendimas 2013/759/ES) ir įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Ji finansuojama iš:

—	iki 2013 12 31 8-ojo ir 9-ojo EPF nepanaudotų lėšų,

—	2013 12 31 10-ojo EPF nepanaudotų lėšų likučių,

—	per vienus metus nuo 2014 01 01 10-ojo ir ankstesnių EPF nepanaudotų lėšų.

2014 m. iš viso pagal pereinamojo laikotarpio priemonę skirta 1 597 mln. EUR suma, iš kurios 1 488 mln. EUR skirta ir apskaityta pagal 11-ąjį EPF, o 109 mln. EUR pagal pereinamojo laikotarpio priemonę liko nepaskirstyta.

2014 m. 11-ajame EPF iš viso, įskaitant palūkanas ir „STABEX“ lėšas (19 mln. EUR), buvo 1 616 mln. EUR (žr. bendrą sumą 2.6 lentelėje).

Įsipareigotos skirti ir nepanaudotos/nepaskirstytos lėšos 2014 12 31

2014 m. gruodžio 31 d. įsipareigota skirti 1,160 mln. EUR, o 456 mln. liko nepanaudota arba nepaskirstyta.

(mln. EUR)
Turimos lėšos	1 616
Atėmus 2014 m. įsipareigotas skirti lėšas	- 1 160
Iš viso nepanaudota ir nepaskirstyta lėšų 2014 12 31	456

Nepanaudotas ir nepaskirstytas lėšas sudaro:

(mln. EUR)
AKR nepanaudotos lėšos (dvišalės, regioninės, AKR vidaus, NOP/ROP rezervas)	333
UŠT nepanaudotos lėšos	14
Pereinamojo laikotarpio priemonės nepanaudotos lėšos	109
Iš viso nepanaudota ir nepaskirstyta lėšų 2014 12 31	456

Likusios lėšos nemobilizuojamuose veiklos rezervuose 2014 12 31

Iki pereinamojo laikotarpio priemonės įsigaliojimo 2014 m. sausio 1 d. nepanaudotos projektų sumos pagal 9-ąjį ir ankstesnius EPF pervestos į 10-ojo EPF veiklos rezervą. 2014 m. sausio 1 d. nepanaudotos 10-ojo EPF lėšos pervestos į 11-ojo EPF veiklos rezervą, išskyrus „STABEX“ lėšas ir administracinį paketą.

Per 2014 m. visos ankstesniųjų EPF nepanaudotos lėšos pervestos į atitinkamus rezervus.

Pagal 10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalį ir 2013 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimą (2013/759/ES) šios lėšos skirtos pereinamojo laikotarpio priemonei.

(mln. EUR)
Iš viso lėšų nemobilizuojamuose veiklos rezervuose 2013 12 31	938
Iš viso lėšų nemobilizuojamuose veiklos rezervuose 2014 m.	661
Atėmus bendrą lėšų, pervestų į pereinamojo laikotarpio priemonę, sumą	- 1 597
Nemobilizuojamo veiklos rezervo lėšos, nepervestos į pereinamojo laikotarpio priemonę 2014 12 31	2

11-ojo EPF „STABEX“ rezervas

Uždarius „STABEX“ sąskaitas, nepanaudotos lėšos pervedamos į 11-ojo EPF „STABEX“ A paketo rezervą (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalis), o po to – susijusių šalių nacionalinėms orientacinėms programoms. 2014 m. gruodžio 31 d. visa nepanaudota „STABEX“ lėšų, pervestų į 11-ąjį EPF, suma siekė 5 mln. EUR.

10-ojo EPF bendras finansavimas

Pagal 10-ąjį EPF pasirašyti pervedimo susitarimai dėl valstybių narių bendro finansavimo ir iš viso panaudota 198,4 mln. EUR vertės įsipareigojimų asignavimų, o mokėjimų asignavimų iš viso panaudota 177,1 mln. EUR suma.

Toliau lentelėje parodyta bendro finansavimo asignavimų padėtis 2014 12 31.

(mln. EUR)
	Įsipareigojimų asignavimai	Mokėjimų asignavimai
Bendras finansavimas, A paketas	181,4	160,5
Bendras finansavimas, AKR vidaus projektai	12,1	12,1
Bendras finansavimas, administracinės išlaidos	4,9	4,5
	198,4	177,1

Toliau pateikiamose lentelėse nurodomos grynosios sumos, susijusios su sumomis, kurios patvirtintos, dėl kurių sudarytos sutartys ir kurios išmokėtos.

Priede pateikiamose lentelėse nurodyta informacija pagal priemones.

1.1 lentelė

8-asis EPF

ASIGNAVIMŲ POKYTIS 2014 m.gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)
PRIEMONĖ	PRADINIS ASIGNAVIMAS	SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS/SUMAŽĖJIMAS 2013 M. GRUODŽIO 31 D.	IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2014 M.	Pastabos	DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS
A K R
Lomė
Įprasti VN įnašai	12 967	(3 190)	(62)		9 715
Pagalba pabėgėliams	120	(17)	(2)	(18)	100
Palūkanų normos subsidijos	370	(287)	(4)	(18)	79
Rizikos kapitalas	1 000	19	(4)	(18)	1 016
Struktūrinis koregavimas	1 400	97	(0)	(18)	1 497
Iš viso orientacinėms programoms	7 562	(2 542)	(52)	(18)	4 967
Palūkanų pajamų panaudojimas	0	35	(0)	(18)	35
„Sysmin“	575	(474)			101
Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju (Lomė)	140	(4)			136
„Stabex“	1 800	(1 077)			723
Labai įsiskolinusios neturtingos šalys (Lomė)	0	1 060			1 060
Kotonu
Įprasti VN įnašai	0	656	(2)		654
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	418	(1)	(18)	418
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	238	(1)	(18)	237
Palūkanos ir kitos įplaukos	0	0			0
TARPINĖ SUMA. AKR	12 967	(2 534)	(64)		10 369
U Š T
Lomė
Įprasti VN įnašai	167	(118)	(0)		48
Palūkanų normos subsidijos	9	(8)			1
Rizikos kapitalas	30	(24)			6
Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju	3	(3)			0
Pagalba pabėgėliams	1	(1)			0
Iš viso orientacinėms programoms	115	(78)	(0)	(18)	37
„Sysmin“	3	(1)			2
„Stabex“	6	(5)			1
TARPINĖ SUMA. UŠT	167	(118)	(0)		48
IŠ VISO. 8-asis EPF	13 134	(2 652)	(64)		10 417

1.2 lentelė

9-asis EPF

ASIGNAVIMŲ POKYTIS 2014 m.gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)
PRIEMONĖ	PRADINIS ASIGNAVIMAS	SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS/SUMAŽĖJIMAS 2013 M. GRUODŽIO 31 D.	IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2014 M.	Pastabos	DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS
A K R
Lomė
Įprasti VN įnašai	0	717	(17)		700
Pervestos lėšos iš 6-ojo EPF. Lomė	0	21	(0)	(19)	20
Pervestos lėšos iš 7-ojo EPF. Lomė	0	696	(17)	(19)	679
Kotonu
Įprasti VN įnašai	10 401	4 692	(354)		14 739
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	5 318	3 640	(212)	(19)	8 746
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	2 108	(843)	(33)		1 232
Ilgalaikės plėtros rezervas	258	(258)	0		0
Nacionalinių asignavimų rezervas	1 224	(1 224)	0		0
Regioniniai asignavimai	904	(45)	(38)	(19)	821
Kiti AKR vidaus asignavimai	300	2 411	(48)	(19)	2 663
Taikos priemonė	0	380	(18)		362
ĮPC, ŽŪPC ir parlamentinė asamblėja	164	(6)	(4)		154
Įgyvendinimo išlaidos	125	53	(0)	(20)+ (21)	178
Palūkanos ir kitos įplaukos	0	63	(0)		63
Specialusis asignavimas Kongo Dem. Respublikai	0	105	(0)		105
Taikos priemonės savanoriški įnašai	0	39	0		39
„Stabex“ Sudanui	0	36	0		36
Specialusis asignavimas Sudanui	0	74	0	(20)	74
Specialusis asignavimas Pietų Sudanui	0	267	0	(21)	267
TARPINĖ SUMA. AKR	10 401	5 408	(371)		15 439
U Š T
Lomė
Įprasti VN įnašai	0	3			3
Pervestos lėšos iš 6-ojo EPF. Lomė	0	0			0
Pervestos lėšos iš 7-ojo EPF. Lomė	0	3			3
Kotonu
Įprasti VN įnašai	154	145	(2)		297
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	245	(2)		244
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	4			4
Ilgalaikės plėtros rezervas	144	(144)			0
Regioniniai asignavimai	8	40			48
Tyrimai/techninė pagalba UŠT	2	(1)			1
TARPINĖ SUMA. UŠT	154	148	(2)		300
IŠ VISO. 9-asis EPF	10 555	5 556	(373)		15 739

1.3 lentelė

10-asis EPF

ASIGNAVIMŲ POKYTIS 2014 m.gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(EUR million)
PRIEMONĖ	PRADINIS ASIGNAVIMAS	SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS/SUMAŽĖJIMAS 2013 M. GRUODŽIO 31 D.	IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2014 M.	Pastabos	DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS
AKR
Įprasti VN įnašai	20 896	1 132	(1 157)		20 871
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	13 652	(126)	(23)	13 526
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	2 037	(11)	(23)	2 026
Regioniniai asignavimai	0	1 987	(2)	(23)	1 985
Nacionalinių asignavimų rezervas. A paketas. STABEX	0	0	0		0
NOP/ROP rezervas	683	(658)	(25)	(23)	0
Institucinės ir paramos išlaidos	0	280	(38)	(23)	242
Kiti AKR vidaus asignavimai	0	1 915	(10)	(23)	1 904
Taikos priemonė	0	700	(12)	(23)	688
Įgyvendinimo išlaidos	430	0	(1)	(23)	429
Palūkanos ir kitos įplaukos	0	77	(8)	(23)	70
Nemobilizuojamas rezervas	0	925	(925)	(23)	0
A paketo rezervas	13 500	(13 500)			0
B paketo rezervas	1 800	(1 800)			0
AKR vidaus rezervas	2 700	(2 700)			0
Regioninių asignavimų rezervas	1 783	(1 783)			0
Bendras finansavimas	0	134	64		198
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	118	63	(24)	181
Kiti AKR vidaus asignavimai	0	12		(24)	12
Taikos priemonė	0	1		(24)	1
Įgyvendinimo išlaidos	0	4	1	(24)	5
TARPINĖ SUMA. AKR	20 896	1 266	(1 093)		21 069
U Š T
Įprasti VN įnašai	256	15	(12)		259
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	196	(0)	(23)	196
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	15			15
Regioniniai asignavimai	0	40			40
Nacionalinių asignavimų rezervas. A paketas. STABEX	0	0			0
Nemobilizuojamas rezervas	0	14	(12)	(23)	2
Tyrimai/techninė pagalba UŠT	6	0			6
A paketo rezervas	195	(195)		(23)	0
B paketo rezervas	15	(15)		(23)	0
Regioninių asignavimų rezervas	40	(40)			0
TARPINĖ SUMA. UŠT	256	15	(12)		259
IŠ VISO. 10-asis EPF	21 152	1 281	(1 105)		21 328

1.4 lentelė

11-asis EPF. Pereinamojo laikotarpio priemonė

ASIGNAVIMŲ POKYTIS 2014 m.gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)
PRIEMONĖ	PRADINIS ASIGNAVIMAS	SUKAUPTŲ IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS/SUMAŽĖJIMAS 2013 M. GRUODŽIO 31 D.	IŠTEKLIŲ PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS 2014 M.	Pastabos	DABARTINIS ASIGNAVIMŲ LYGIS
AKR
Įprasti VN įnašai	1 583	0	19		1 602
Pereinamojo laikotarpio priemonė	1 583	0	(1 485)	(25)+ (27)	98
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	0	653		653
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	0	0	86		86
Regioniniai asignavimai	0	0	103		103
Nacionalinių asignavimų rezervas. A paketas. STABEX	0	0	0	(28)	0
Institucinės ir paramos išlaidos	0	0	33		33
Kiti AKR vidaus asignavimai	0	0	56		56
Taikos priemonė	0	0	445		445
Įgyvendinimo išlaidos	0	0	115		115
Palūkanos ir kitos įplaukos	0	0	13	(28)	13
Nemobilizuojamas rezervas	0	0	(0)	(29)	(0)
TARPINĖ SUMA. AKR	1 583	0	19		1 602
U Š T
Įprasti VN įnašai	14	0	0		14
Pereinamojo laikotarpio priemonė	14	0	(3)	(25)+ (27)	11
Nemobilizuojamas rezervas	0	0	0	(29)	0
Tyrimai/techninė pagalba UŠT	0	0	3		3
TARPINĖ SUMA. UŠT	14	0	0		14
IŠ VISO. 11-asis EPF	1 597	0	19	(26)	1 616

2.1 lentelė

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

PAŽANGOS ATASKAITA

(mln. EUR)
	ASIGNAVIMAS	EPF
	ASIGNAVIMAS	8	9	10	11	IŠ VISO
L o m ė	Įvairios pajamos	35				35
	Iš viso orientacinėms programoms	5 005				5 005
	Iš viso neprogramuojamai pagalbai	4 723				4 723
	Iš kitų fondų perkeltos lėšos		703			703
	TARPINĖ SUMA: ĮPRASTI VN ĮNAŠAI	9 763	703			10 466
K o t o n u	A paketas. Nacionaliniai asignavimai	418	8 990	13 721	653	23 781
	B paketas. Nacionaliniai asignavimai	237	1 236	2 041	86	3 599
	Pereinamojo laikotarpio priemonė				109	109
	ĮPC, ŽŪPC ir parlamentinė asamblėja		154			154
	Šalies rezervas			0		0
	Įgyvendinimo išlaidos ir palūkanų įplaukos	0	242	505	131	878
	AKR vidaus asignavimai		3 025	2 835	533	6 393
	AKR vidaus rezervas			0		0
	Nacionalinių asignavimų rezervas, A paketas, „Stabex“			0	0	1
	NOP/ROP rezervas			0		0
	Nemobilizuojamas rezervas			2	0	2
	Regioniniai asignavimai		869	2 025	103	2 997
	Regioninių asignavimų rezervas			0		0
	Specialusis asignavimas Kongo Demokratinei Respublikai		105			105
	Specialusis asignavimas Pietų Sudanui		267			267
	Specialusis asignavimas Sudanui		110			110
	Taikos priemonės savanoriški įnašai		39			39
	TARPINĖ SUMA: Įprasti VN įnašai	654	15 036	21 129	1 616	38 435
	A paketas. Nacionaliniai asignavimai			181		181
	Įgyvendinimo išlaidos ir palūkanų įplaukos			5		5
	AKR vidaus asignavimai			12		12
	TARPINĖ SUMA: BENDRAS FINANSAVIMAS			198		198
	IŠ VISO	10 417	15 739	21 328	1 616	49 100

EPF

Suvestinė suma

Metiniai duomenys

2014 12 31

SPRENDIMAI

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

Sprendimai

10 415

100 %

(53)

(42)

(45)

(60)

(64)

(98)

(63)

15 703

100 %

775

(54)

(116)

(9)

(297)

(72)

(381)

21 294

100 %

4 766

3 501

2 349

3 118

3 524

4 131

(95)

1 160

72 %

1 160

Iš viso

48 573

5 488

3 405

2 187

3 049

3 163

3 961

621

Asignuotosios lėšos

10 400

100 %

(42)

(13)

(46)

(11)

(37)

15 407

98 %

3 163

997

476

(187)

(96)

(1)

18 252

86 %

130

3 184

2 820

2 514

3 460

3 457

2 687

731

45 %

731

Iš viso

44 790

3 348

4 140

3 304

2 509

3 226

3 350

3 380

Mokėjimai

10 379

100 %

323

152

158

14 941

95 %

3 253

1 806

1 304

906

539

230

145

12 985

61 %

1 111

1 772

1 879

2 655

2 715

2 760

595

37 %

595

Iš viso

38 900

3 666

3 069

3 233

2 874

3 209

2 963

3 516

*	Neigiami skaičiai rodo panaikintus įsipareigojimus

2.2 lentelė

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

PAGALBOS GRUPĖ

(mln. EUR)
		EPF
		8	%	9	%	10	%	11	%	IŠ VISO	%
		8	(30)	9	(30)	10	(30)	11	(30)	IŠ VISO	(30)
Lomė	Įvairios pajamos
	Asignavimai	35								35
	Sprendimai	35	100 %							35	100 %
	Asignuotosios lėšos	35	100 %							35	100 %
	Mokėjimai	35	100 %							35	100 %
	Iš viso orientacinėms programoms
	Asignavimai	5 005								5 005
	Sprendimai	5 003	100 %							5 003	100 %
	Asignuotosios lėšos	4 992	100 %							4 992	100 %
	Mokėjimai	4 988	100 %							4 988	100 %
	Iš viso neprogramuojamai pagalbai
	Asignavimai	4 723								4 723
	Sprendimai	4 723	100 %							4 723	100 %
	Asignuotosios lėšos	4 722	100 %							4 722	100 %
	Mokėjimai	4 707	100 %							4 707	100 %
	Perkeliamos lėšos iš kitų fondų
	Asignavimai			703						703
	Sprendimai			700	100 %					700	100 %
	Asignuotosios lėšos			688	98 %					688	98 %
	Mokėjimai			670	95 %					670	95 %
	Įprasti VN įnašai

Kotonu	A paketas. Nacionaliniai asignavimai
	Asignavimai	418		8 990		13 721		653		23 781
	Sprendimai	418	100 %	8 980	100 %	13 720	100 %	458	70 %	23 575	99 %
	Asignuotosios lėšos	418	100 %	8 917	99 %	11 402	83 %	197	30 %	20 933	88 %
	Mokėjimai	417	100 %	8 805	98 %	7 800	57 %	185	28 %	17 207	72 %
	B paketas. Nacionaliniai asignavimai
	Asignavimai	237		1 236		2 041		86		3 599
	Sprendimai	237	100 %	1 236	100 %	2 040	100 %	83	96 %	3 596	100 %
	Asignuotosios lėšos	235	99 %	1 226	99 %	1 944	95 %	65	75 %	3 470	96 %
	Mokėjimai	232	98 %	1 206	98 %	1 670	82 %	47	55 %	3 155	88 %
Kotonu	Pereinamojo laikotarpio priemonė
	Asignavimai							109		109
	Sprendimai
	Asignuotosios lėšos
	Mokėjimai
	ĮPC, ŽŪPC ir parlamentinė asamblėja
	Asignavimai			154						154
	Sprendimai			154	100 %					154	100 %
	Asignuotosios lėšos			154	100 %					154	100 %
	Mokėjimai			154	100 %					154	100 %
	Įgyvendinimo išlaidos ir palūkanų įplaukos
	Asignavimai	0		242		505		131		878
	Sprendimai			242	100 %	505	100 %	104	79 %	851	97 %
	Asignuotosios lėšos			240	99 %	502	99 %	92	70 %	834	95 %
	Mokėjimai			239	99 %	480	95 %	92	70 %	812	92 %
	AKR vidaus asignavimai
	Asignavimai			3 025		2 835		533		6 393
	Sprendimai			3 020	100 %	2 835	100 %	413	77 %	6 267	98 %
	Asignuotosios lėšos			2 983	99 %	2 689	95 %	315	59 %	5 987	94 %
	Mokėjimai			2 885	95 %	2 012	71 %	232	43 %	5 130	80 %
	Regioniniai asignavimai
	Asignavimai			869		2 025		103		2 997
	Sprendimai			865	100 %	2 023	100 %	103	100 %	2 991	100 %
	Asignuotosios lėšos			833	96 %	1 557	77 %	63	61 %	2 453	82 %
	Mokėjimai			770	89 %	972	48 %	39	38 %	1 781	59 %
	Specialusis asignavimas Kongo Dem. Resp.
	Asignavimai			105						105
	Sprendimai			105	100 %					105	100 %
	Asignuotosios lėšos			105	100 %					105	100 %
	Mokėjimai			105	100 %					105	100 %
	Specialusis asignavimas Pietų Sudanui
	Asignavimai			267						267
	Sprendimai			266	100 %					266	100 %
	Asignuotosios lėšos			131	49 %					131	49 %
	Mokėjimai			38	14 %					38	14 %
Kotonu	Specialusis asignavimas Sudanui
	Asignavimai			110						110
	Sprendimai			110	100 %					110	100 %
	Asignuotosios lėšos			105	95 %					105	95 %
	Mokėjimai			45	41 %					45	41 %
	Taikos priemonės savanoriški įnašai
	Asignavimai			39						39
	Sprendimai			24	62 %					24	62 %
	Asignuotosios lėšos			24	62 %					24	62 %
	Mokėjimai			24	62 %					24	62 %
	Įprasti VN įnašai
	A paketas. Nacionaliniai asignavimai
	Asignavimai					185				185
	Sprendimai					156	84 %			156	84 %
	Asignuotosios lėšos					145	79 %			145	79 %
	Mokėjimai					41	22 %			41	22 %
	Įgyvendinimo išlaidos ir palūkanų įplaukos
	Asignavimai					5				5
	Sprendimai					3	59 %			3	59 %
	Asignuotosios lėšos					1	10 %			1	10 %
	Mokėjimai					1	10 %			1	10 %
	AKR vidaus asignavimai
	Asignavimai					12				12
	Sprendimai					12	99 %			12	99 %
	Asignuotosios lėšos					12	98 %			12	98 %
	Mokėjimai					9	70 %			9	70 %
	Bendras finansavimas

	Asignavimai	8	%	9	%	10	%	11	%	IŠ VISO	%
	Asignavimai	8	(30)	9	(30)	10	(30)	11	(30)	IŠ VISO	(30)
Kotonu	Šalies rezervas					0				0
	AKR vidaus projektų rezervas					0				0
	Nacionalinių asignavimų rezervas, A paketas, „Stabex“					0		0		1
	NOP/ROP rezervas					0				0
	Regioninių asignavimų rezervas					0				0
	Mobilizuojami rezervai
	Nemobilizuojamas rezervas					2		0		2
	Nemobilizuojamas rezervas
		8	%	9	%	10	%	11	%	IŠ VISO	%
		8	(30)	9	(30)	10	(30)	11	(30)	IŠ VISO	(30)
	Asignavimai	10 417		15 739		21 331		1 615		49 103
	Sprendimai	10 415	100 %	15 703	100 %	21 294	100 %	1 160	72 %	48 573	99 %
	Asignuotosios lėšos	10 400	100 %	15 407	98 %	18 252	86 %	731	45 %	44 790	91 %
	Mokėjimai	10 379	100 %	14 941	95 %	12 985	61 %	595	37 %	38 900	79 %
	IŠ VISO: VISI ASIGNAVIMAI

2.3 lentelė

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

PAGALBOS GRUPĖ

AKR + UŠT – 8-asis EPF

	(mln. EUR)
		ASIGNAVIMAI	SPRENDIMAI			ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS			MOKĖJIMAI
		ASIGNAVIMAI	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%
		(1)	(2)		(2): (1)	(3)		(3): (2)	(4)		(4): (3)
Lomė	Įprasti VN įnašai
	Palūkanų pajamų panaudojimas	35	35		100 %	35		100 %	35		100 %
	TARPINĖ SUMA: ĮVAIRIOS PAJAMOS	35	35		100 %	35		100 %	35		100 %
	Iš viso orientacinėms programoms	4 967	4 967	(52)	100 %	4 956	(29)	100 %	4 952	10	100 %
	TARPINĖ SUMA: IŠ VISO ORIENTACINĖMS PROGRAMOMS	4 967	4 967	(52)	100 %	4 956	(29)	100 %	4 952	10	100 %
	Pagalba pabėgėliams	100	100	(1)	100 %	100	(0)	100 %	100	(0)	100 %
	Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju (Lomė)	136	136		100 %	136		100 %	136		100 %
	Labai įsiskolinusios neturtingos šalys (Lomė)	1 060	1 060		100 %	1 060		100 %	1 060		100 %
	Palūkanų normos subsidijos	79	79	(4)	100 %	79	(3)	100 %	69	(0)	86 %
	Rizikos kapitalas	1 016	1 016	(4)	100 %	1 015	(4)	100 %	1 012	0	100 %
	„Stabex“	723	723	1	100 %	723	1	100 %	722	3	100 %
	Struktūrinis koregavimas	1 497	1 497	(0)	100 %	1 497		100 %	1 497	(0)	100 %
	„Sysmin“	101	101		100 %	101		100 %	101		100 %
	TARPINĖ SUMA: IŠ VISO NEPROGRAMUOJAMAI PAGALBAI	4 713	4 712	(7)	100 %	4 711	(7)	100 %	4 696	3	100 %
Kotonu	Įprasti VN įnašai
	A paketas. Nacionaliniai asignavimai	418	418	(1)	100 %	418	0	100 %	417	0	100 %
	TARPINĖ SUMA: A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	418	418	(1)	100 %	418	0	100 %	417	0	100 %
	B paketas. Nacionaliniai asignavimai	237
	Eksporto pajamų kompensacijos		237	(1)		235	(2)	99 %	232	3	99 %
	TARPINĖ SUMA: B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	237	237	(1)	100 %	235	(2)	99 %	232	3	99 %
	Palūkanos ir kitos įplaukos	0
	TARPINĖ SUMA: ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PALŪKANŲ ĮPLAUKOS	0
	IŠ VISO AKR (A)	10 369	10 369	(61)	100 %	10 354	(37)	100 %	10 332	16	100 %
Lomė	Įprasti VN įnašai
	Iš viso orientacinėms programoms	37	36	(2)	96 %	35		98 %	35		100 %
	TARPINĖ SUMA: IŠ VISO ORIENTACINĖMS PROGRAMOMS	37	36	(2)	96 %	35		98 %	35		100 %
	Palūkanų normos subsidijos	1	1		100 %	1		100 %	1		100 %
	Rizikos kapitalas	6	6		100 %	6		100 %	6		100 %
	„Stabex“	1	1		100 %	1		100 %	1		100 %
	„Sysmin“	2	2		100 %	2		99 %	2		100 %
	TARPINĖ SUMA: IŠ VISO NEPROGRAMUOJAMAI PAGALBAI	11	11		100 %	11		100 %	11		100 %
	IŠ VISO UŠT (B)	48	47	(2)	97 %	46		99 %	46		100 %
	IŠ VISO: AKR + UŠT (A + B)	10 417	10 415	(63)	100 %	10 400	(37)	100 %	10 379	16	100 %

2.4 lentelė

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

PAGALBOS GRUPĖ

AKR + UŠT – 9-asis EPF

	(mln. EUR)
		ASIGNAVIMAI	SPRENDIMAI			ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS			MOKĖJIMAI
		ASIGNAVIMAI	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%
		(1)	(2)		(2): (1)	(3)		(3): (2)	(4)		(4): (3)
Lomė	AKR
	Įprasti VN įnašai
	Perkeltos sumos iš 6-ojo EPF. Lomė	20	20	(0)	100 %	20	(0)	99 %	20		100 %
	Perkeltos sumos iš 7-ojo EPF. Lomė	679	676	(19)	100 %	664	(1)	98 %	647	(1)	97 %
	TARPINĖ SUMA: PERKĖLIMAI IŠ KITŲ FONDŲ	700	697	(20)	100 %	685	(1)	98 %	667	(1)	97 %
Kotonu	AKR
	Įprasti VN įnašai
	A paketas. Nacionaliniai asignavimai	8 746	8 740	(212)	100 %	8 679	(74)	99 %	8 569	27	99 %
	TARPINĖ SUMA: A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	8 746	8 740	(212)	100 %	8 679	(74)	99 %	8 569	27	99 %
	B paketas. Nacionaliniai asignavimai	1 232
	Eksporto pajamų kompensacijos		156	(13)		155	(7)	99 %	150	0	96 %
	Neatidėliotina pagalba		1 064	(20)		1 056	(6)	99 %	1 040	(3)	99 %
	Labai įsiskolinusios neturtingos šalys		11			11		100 %	11		100 %
	TARPINĖ SUMA: B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	1 232	1 232	(33)	100 %	1 222	(12)	99 %	1 201	(3)	98 %
Kotonu	ĮPC, ŽŪPC ir parlamentinė asamblėja	154	154	(4)	100 %	154	(0)	100 %	154		100 %
	TARPINĖ SUMA: ĮPC, ŽŪPC ir parlamentinė asamblėja	154	154	(4)	100 %	154	(0)	100 %	154		100 %
	Įgyvendinimo išlaidos	178	178	(0)	100 %	177	(0)	99 %	176	6	99 %
	Palūkanos ir kitos įplaukos	63	63	(0)	100 %	63	(0)	99 %	63		100 %
	TARPINĖ SUMA: ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PALŪKANŲ ĮPLAUKOS	241	241	(0)	100 %	240	(0)	99 %	239	6	100 %
	Kiti AKR vidaus asignavimai	2 663	2 660	(49)	100 %	2 622	(17)	99 %	2 531	40	97 %
	Taikos priemonė	362	361	(19)	100 %	361	(15)	100 %	354	0	98 %
	TARPINĖ SUMA: AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI	3 025	3 020	(69)	100 %	2 983	(32)	99 %	2 885	40	97 %
	Regioniniai asignavimai	821	818	(38)	100 %	787	(10)	96 %	725	30	92 %
	TARPINĖ SUMA: REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	821	818	(38)	100 %	787	(10)	96 %	725	30	92 %
	Specialusis asignavimas Kongo Demokratinei Respublikai	105	105	(0)	100 %	105		100 %	105		100 %
	TARPINĖ SUMA: SPECIALUSIS ASIGNAVIMAS KONGO DEMOKR. RESP.	105	105	(0)	100 %	105		100 %			100 %
	Specialusis asignavimas Pietų Sudanui	267	266	(0)	100 %	131	74	49 %	38	22	29 %
	TARPINĖ SUMA: SPECIALUSIS ASIGNAVIMAS PIETŲ SUDANUI	267	266	(0)	100 %	131	74	49 %	38	22	29 %
	Specialusis asignavimas Sudanui	110	110	0	100 %	105	57	95 %	45	20	43 %
	TARPINĖ SUMA: SPECIALUSIS ASIGNAVIMAS SUDANUI	110	110	0	100 %	105	57	95 %	45	20	43 %
	Taikos priemonės savanoriški įnašai	39	24	(0)	62 %	24	(0)	100 %	24		100 %
	TARPINĖ SUMA: TAIKOS PRIEMONĖS SAVANORIŠKI ĮNAŠAI	39	24	(0)	62 %	24	(0)	100 %	24		100 %
	IŠ VISO: AKR (A)	15 439	15 407	(376)	100 %	15 115	3	98 %	14 651	143	97 %
Lomė	UŠT
	Įprasti VN įnašai
	Perkeltos sumos iš 6-ojo EPF. Lomė	0	0		100 %	0		100 %	0		100 %
	Perkeltos sumos iš 7-ojo EPF. Lomė	3	3		100 %	3		99 %	3		100 %
	TARPINĖ SUMA: PERKĖLIMAI IŠ KITŲ FONDŲ	3	3		100 %	3		99 %	3		100 %
Kotonu	UŠT
	Įprasti VN įnašai
	A paketas. Nacionaliniai asignavimai	244	240	(5)	99 %	238	(4)	99 %	236	2	99 %
	TARPINĖ SUMA: A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	244	240	(5)	99 %	238	(4)	99 %	236	2	99 %
	B paketas. Nacionaliniai asignavimai	4
	Neatidėliotina pagalba		4			4		100 %	4		100 %
	TARPINĖ SUMA: B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	4	4		100 %	4		100 %	4		100 %
	Studijos/Techninė pagalba UŠT	1	1		100 %	1		100 %	1		100 %
	TARPINĖ SUMA: ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PALŪKANŲ ĮPLAUKOS	1	1		100 %	1		100 %	1		100 %
	Regioniniai asignavimai	48	48	(0)	99 %	46	(0)	97 %	45	0	97 %
	TARPINĖ SUMA: REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	48	48	(0)	99 %	46	(0)	97 %	45	0	97 %
	IŠ VISO: UŠT (B)	300	296	(5)	99 %	292	(4)	99 %	289	2	99 %
	IŠ VISO: AKR + UŠT (A + B)	15 739	15 703	(381)	100 %	15 407	(1)	98 %	14 941	145	97 %

2.5 lentelė

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

PAGALBOS GRUPĖ

AKR + UŠT – 10-asis EPF

(mln. EUR)
	ASIGNAVIMAI	SPRENDIMAI			ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS			MOKĖJIMAI
	ASIGNAVIMAI	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%
	(1)	(2)		(2): (1)	(3)		(3): (2)	(4)		(4): (3)
AKR
Įprasti VN įnašai
Asignavimai
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	13 526	13 524	(108)	100 %	11 270	1 550	83 %	7 696	1 751	68 %
TARPINĖ SUMA: A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	13 526	13 524	(108)	100 %	11 270	1 550	83 %	7 696	1 751	68 %
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	2 026
Eksporto pajamų kompensacijos		210	(0)		183	78	87 %	130	75	71 %
Neatidėliotina pagalba		856	(0)		809	141	95 %	656	109	81 %
Labai įsiskolinusios neturtingos šalys		49			49	0	100 %	49	0	100 %
Kiti sukrėtimai, turintys poveikį biudžetui		911	(3)		890	19	98 %	823	75	92 %
TARPINĖ SUMA: B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	2 026	2 025	(4)	100 %	1 931	238	95 %	1 658	259	86 %
Įgyvendinimo išlaidos	429	429	(1)	100 %	429	9	100 %	414	8	97 %
Palūkanos ir kitos įplaukos	70	70	(1)	100 %	68	5	97 %	62	4	92 %
TARPINĖ SUMA: ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PALŪKANŲ ĮPLAUKOS	499	499	(2)	100 %	497	13	99 %	476	12	96 %
Institucinės ir paramos išlaidos	242	242	(19)	100 %	240	8	99 %	211	20	88 %
Kiti AKR vidaus asignavimai	1 904	1 904	(9)	100 %	1 766	320	93 %	1 167	219	66 %
Taikos priemonė	688	688	(12)	100 %	683	69	99 %	634	104	93 %
TARPINĖ SUMA: AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI	2 835	2 835	(39)	100 %	2 689	397	95 %	2 012	343	75 %
Regioniniai asignavimai	1 985	1 983	(3)	100 %	1 531	386	77 %	964	324	63 %
TARPINĖ SUMA: REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	1 985	1 983	(3)	100 %	1 531	386	77 %	964	324	63 %
Bendras finansavimas
Asignavimai
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	181	156	59	86 %	145	82	93 %	41	27	29 %
TARPINĖ SUMA: A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	181	156	59	86 %	145	82	93 %	41	27	29 %
Įgyvendinimo išlaidos	5	3	2	62 %	1	0	17 %	1	0	100 %
TARPINĖ SUMA: ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PALŪKANŲ ĮPLAUKOS	5	3	2	62 %	1	0	17 %	1	0	100 %
Kiti AKR vidaus asignavimai	12	11	(0)	98 %	11	(0)	99 %	8	2	70 %
Taikos priemonė	1	1		100 %	1		99 %	1		100 %
TARPINĖ SUMA: AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI	12	12	(0)	99 %	12	(0)	99 %	9	2	72 %
Mobilizuojami rezervai
Rezervai
A paketo rezervas	0
B paketo rezervas	0
TARPINĖ SUMA: ŠALIŲ REZERVAS	0
AKR vidaus projektų rezervas	0
TARPINĖ SUMA: AKR VIDAUS REZERVAS	0
Nacionalinių asignavimų rezervas, A paketas, „Stabex“	0
TARPINĖ SUMA: NACIONALINIŲ ASIGNAVIMŲ REZERVAS, A PAKETAS, „STABEX“	0
NOP/ROP rezervas	0
TARPINĖ SUMA: NOP/ROP REZERVAS	0
Regioninių asignavimų rezervas	0
TARPINĖ SUMA: REGIONINIŲ ASIGNAVIMŲ REZERVAS	0
Nemobilizuojamas rezervas
Rezervai
Nemobilizuojamas rezervas	0
TARPINĖ SUMA: NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS	0
IŠ VISO: AKR (ĮSK. REZERVUS) (A)	21 069	21 037	(95)	99 %	18 076	2 666	86 %	12 857	2 719	71 %
A K R
Įprasti VN įnašai
Asignavimai
A paketas. Nacionaliniai asignavimai								2
TARPINĖ SUMA: A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI								2
Eksporto pajamų kompensacijos								0
Neatidėliotina pagalba								0
TARPINĖ SUMA: B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI								0
Kiti AKR vidaus asignavimai								0
TARPINĖ SUMA: AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI								0
Regioniniai asignavimai								0
TARPINĖ SUMA: REGIONINIAI ASIGNAVIMAI								0
IŠ VISO: AKR (ĮSK. REZERVUS)								3
UŠT
Įprasti VN įnašai
Asignavimai
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	196	196	0	100 %	131	12	67 %	101	25	77 %
TARPINĖ SUMA: A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	196	196	0	100 %	131	12	67 %	101	25	77 %
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	15
Neatidėliotina pagalba		9			7	0	76 %	6	4	89 %
Kiti sukrėtimai, turintys poveikį biudžetui		6			6	0	100 %	6	6	100 %
TARPINĖ SUMA: B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	15	15		100 %	13	0	86 %	12	10	94 %
Studijos/Techninė pagalba UŠT	6	6	0	100 %	5	2	89 %	4	1	81 %
TARPINĖ SUMA: ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PALŪKANŲ ĮPLAUKOS	6	6	0	100 %	5	2	89 %	4	1	81 %
Regioniniai asignavimai	40	40	0	100 %	26	7	65 %	8	4	31 %
TARPINĖ SUMA: REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	40	40	0	100 %	26	7	65 %	8	4	31 %
Mobilizuojami rezervai
Rezervai
A paketo rezervas	0
B paketo rezervas	0
TARPINĖ SUMA: ŠALIŲ REZERVAS	0
Nacionalinių asignavimų rezervas, A paketas, „Stabex“	0
TARPINĖ SUMA: NACIONALINIŲ ASIGNAVIMŲ REZERVAS, A PAKETAS, „STABEX“	0
Regioninių asignavimų rezervas	0
TARPINĖ SUMA: REGIONINIŲ ASIGNAVIMŲ REZERVAS	0
Nemobilizuojamas rezervas
Rezervai
Nemobilizuojamas rezervas	2
TARPINĖ SUMA: NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS	2
IŠ VISO: UŠT (ĮSK. REZERVUS) (B)	259	257	0	99 %	176	21	68 %	126	41	72 %
IŠ VISO: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)	21 328	21 294	(95)	99 %	18 252	2 687	86 %	12 985	2 760	71 %

2.6 lentelė

EPF SUVESTINĖS ATASKAITOS 2014 M. GRUODŽIO 31 D.

PAGALBOS GRUPĖ

AKR + UŠT – 11-asis EPF

(mln. EUR)
	ASIGNAVIMAI	SPRENDIMAI			ASIGNUOTOSIOS LĖŠOS			MOKĖJIMAI
	ASIGNAVIMAI	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%	SUVEST.	PER METUS	%
	(1)	(2)		(2): (1)	(3)		(3): (2)	(4)		(4): (3)
A K R
Įprasti VN įnašai
Asignavimai
A paketas. Nacionaliniai asignavimai	653	458	458	70 %	197	197	43 %	185	185	94 %
TARPINĖ SUMA: A PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	653	458	458	70 %	197	197	43 %	185	185	94 %
B paketas. Nacionaliniai asignavimai	86
Neatidėliotina pagalba		83	83		65	65	78 %	47	47	73 %
TARPINĖ SUMA: B PAKETAS. NACIONALINIAI ASIGNAVIMAI	86	83	83	96 %	65	65	78 %	47	47	73 %
Pereinamojo laikotarpio priemonė	98
TARPINĖ SUMA: PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖ	98
Įgyvendinimo išlaidos	115	99	99	86 %	92	92	93 %	92	92	100 %
Palūkanos ir kitos įplaukos	13	5	5	38 %
TARPINĖ SUMA: ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PALŪKANŲ ĮPLAUKOS	128	104	104	81 %	92	92	88 %	92	92	100 %
Institucinės ir paramos išlaidos	33	33	33	100 %	14	14	42 %	6	6	43 %
Kiti AKR vidaus asignavimai	56	55	55	99 %
Taikos priemonė	445	325	325	73 %	301	301	93 %	226	226	75 %
TARPINĖ SUMA: AKR VIDAUS ASIGNAVIMAI	533	413	413	77 %	315	315	76 %	232	232	74 %
Regioniniai asignavimai	103	103	103	100 %	63	63	61 %	39	39	63 %
TARPINĖ SUMA: REGIONINIAI ASIGNAVIMAI	103	103	103	100 %	63	63	61 %	39	39	63 %
Mobilizuojami rezervai
Rezervai
Nacionalinių asignavimų rezervas, A paketas, „Stabex“	0
TARPINĖ SUMA: NACIONALINIŲ ASIGNAVIMŲ REZERVAS, A PAKETAS, „STABEX“	0
Nemobilizuojamas rezervas
Rezervai
Nemobilizuojamas rezervas	(0)
TARPINĖ SUMA: NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS	(0)
IŠ VISO: AKR (ĮSK. REZERVUS) (A)	1 602	1 160	1 160	72 %	731	731	63 %	595	595	81 %
U Š T
Įprasti VN įnašai
Asignavimai
Pereinamojo laikotarpio priemonė	11
TARPINĖ SUMA: PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖ	11
Studijos/Techninė pagalba UŠT	3	0	0	0 %
TARPINĖ SUMA: ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS IR PALŪKANŲ ĮPLAUKOS	3	0	0	0 %
Nemobilizuojamas rezervas
Rezervai
Nemobilizuojamas rezervas	0
TARPINĖ SUMA: NEMOBILIZUOJAMAS REZERVAS	0
IŠ VISO: UŠT (ĮSK. REZERVUS) (B)	14	0	0	0 %
IŠ VISO: AKR + UŠT (ĮSK. REZERVUS) (A + B)	1 616	1 160	1 160	72 %	731	731	63 %	595	595	81 %

FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS – EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO VALDOMOS LĖŠOS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

CA/481/15

2015 m. kovo 12 d.

Dokumentas Nr. 15/082

DIREKTORIŲ VALDYBA

INVESTICINĖ PRIEMONĖ

FINANSINĖS ATASKAITOS

2014 M. GRUODŽIO 31 D.

—	Finansinės būklės ataskaita

—	Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

—	Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita

—	Pinigų srautų ataskaita

—	Finansinių ataskaitų pastabos

—	Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

INVESTICINĖ PRIEMONĖ

Finansinės būklės ataskaita 2014 m. gruodžio 31 d.

(tūkst. EUR)
	Pastabos	2014 12 31	2013 12 31
TURTAS
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	5	5 45 399	5 99 515
Išvestinės finansinės priemonės	6	448	1 024
Paskolos ir gautinos sumos	7	1 3 31 918	1 2 22 199
Parduoti laikomas finansinis turtas	8	4 03 085	3 31 699
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	9/15	42 590	—
Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas	10	99 988	1 02 562
Kitas turtas	11	5 522	148
Iš viso turto		2 4 28 950	2 2 57 147
ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
ĮSIPAREIGOJIMAI
Išvestinės finansinės priemonės	6	14 632	3 545
Būsimųjų laikotarpių pajamos	12	31 310	35 083
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	13	68 824	3 31 235
Kiti įsipareigojimai	14	2 591	2 572
Iš viso įsipareigojimų		1 17 357	3 72 435
ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
Pareikalautasis valstybių narių įnašas	15	2 0 57 000	1 6 61 309
Tikrosios vertės rezervas		1 56 122	78 191
Nepaskirstytasis pelnas		98 471	1 45 212
Iš viso įnašų mokėtojų išteklių		2 3 11 593	1 8 84 712
Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių		2 4 28 950	2 2 57 147

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita

2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai

(tūkst. EUR)

Pastabos

Nuo 2014 1 1

Nuo 2013 1 1

iki 2014 12 31

iki 2013 12 31

Palūkanos ir panašios pajamos

77 240

69 593

Palūkanos ir panašios išlaidos

- 1 522

- 1 175

Grynosios palūkanos ir panašios pajamos

75 718

68 418

Paslaugų ir komisinių pajamos

1 163

2 728

Paslaugų ir komisinių išlaidos

- 37

- 43

Grynosios mokesčių ir komisinių pajamos

1 126

2 685

Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis

- 11 663

4 399

Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto

8 109

5 294

Grynasis užsienio valiutos keitimo nuostolis

- 222

- 6 925

Grynasis finansinių operacijų rezultatas

- 3 776

2 768

Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą

- 75 756

- 27 334

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

- 6 262

- 8 176

Kitos pajamos

337

—

Bendrosios administracinės išlaidos

- 38 128

- 37 851

Metų (nuostolis) pelnas

- 46 741

510

Kitos bendrosios pajamos:

Straipsniai, kurie yra arba gali būti pergrupuoti į pelną arba nuostolius:

Parduoti laikomas finansinis turtas – tikrosios vertės rezervas

1.	Parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis

87 230

12 350

2.	Į pelną arba nuostolį perkelta grynoji suma

- 9 299

- 2 593

Iš viso parduoti laikomo finansinio turto

77 931

9 757

Iš viso kitų bendrųjų pajamų

77 931

9 757

Iš viso bendrųjų pajamų per metus

31 190

10 267

Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita

2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai

(tūkst. EUR)
	Pastabos	Pareikalautasis įnašas	Tikrosios vertės rezervas	Nepaskirstytasis pelnas	Iš viso
2014 m. sausio 1 d.		1 6 61 309	78 191	1 45 212	1 8 84 712
Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai	15	1 05 691	—	—	1 05 691
Nepanaudotos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba	15	2 90 000	—	—	2 90 000
2014 m. nuostolis		—	—	- 46 741	- 46 741
Iš viso kitų bendrųjų pajamų per metus		—	77 931	—	77 931
Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai		3 95 691	77 931	- 46 741	4 26 881
2014 m. gruodžio 31 d.		2 0 57 000	1 56 122	98 471	2 3 11 593
2013 m. sausio 1 d.		1 5 61 309	68 434	1 44 702	1 7 74 445
Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai	15	1 00 000	—	—	1 00 000
2013 m. pelnas		—	—	510	510
Iš viso kitų bendrųjų pajamų per metus		—	9 757	—	9 757
Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai		1 00 000	9 757	510	1 10 267
2013 m. gruodžio 31 d.		1 6 61 309	78 191	1 45 212	1 8 84 712

Pinigų srautų ataskaita

2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai

(tūkst. EUR)
	Pastabos	Nuo 2014 1 1 iki 2014 12 31	Nuo 2013 1 1 iki 2013 12 31
PAGRINDINĖ VEIKLA
Finansinių metų (nuostolis) pelnas		- 46 741	510
Padaryti patikslinimai:
Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas	8	6 262	8 176
Kitos pajamos	21	- 337	—
Grynasis paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis	7	75 756	27 334
Paskolų ir gautinų sumų kapitalizuotos palūkanos	7	- 11 915	- 10 363
Paskolų ir gautinų sumų sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis		895	- 249
Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis	10	12	733
Būsimųjų laikotarpių pajamų pokytis		- 3 773	- 2 725
Valiutos kurso pokyčio poveikis paskoloms	7	- 92 707	30 402
Valiutos kurso pokyčio poveikis parduoti laikomam finansiniam turtui		- 449	- 1 154
Valiutos kurso pokyčio poveikis turimiems gryniesiems pinigams		- 9 362	- 378
Pagrindinės veiklos (nuostolis) pelnas iki pagrindinės veiklos turto ir įsipareigojimų pokyčių		- 82 359	52 286
Išmokėtos paskolos	7	- 2 48 326	- 2 42 203
Grąžintos paskolos	7	1 66 578	1 19 160
Sukauptų palūkanų už grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus pokytis	5	7	- 1
Išvestinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai		11 663	- 4 399
Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto padidėjimas	10	- 1 6 10 057	- 6 80 635
Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto terminai	10	1 6 12 619	6 76 369
Parduoti laikomo finansinio turto padidėjimas	8	- 42 646	- 34 700
Parduoti laikomo finansinio turto grąžinimas/pardavimas	8	43 378	38 737
Kito turto (padidėjimas) sumažėjimas		- 5 374	76
Kitų įsipareigojimų padidėjimas		19	1 419
Europos investicijų bankui mokėtinų sumų sumažėjimas		- 175	- 6 539
Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai		- 1 54 673	- 80 430
FINANSAVIMO VEIKLA
Iš valstybių narių gauti įnašai	15	1 05 691	1 87 310
Iš valstybių narių gautos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba		7 410	50 000
Valstybėms narėms sumokėtos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba		- 21 899	- 24 312
Finansavimo veiklos grynieji pinigų srautai		91 202	2 12 998
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis (sumažėjimas) padidėjimas		- 63 471	1 32 568
Pinigų srautų suvestinė ataskaita
Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pradžioje		5 99 507	4 66 561
Grynieji pinigų srautai iš:
pagrindinės veiklos		- 1 54 673	- 80 430
finansavimo veiklos		91 202	2 12 998
valiutos kurso pokyčių poveikio pinigams ir pinigų ekvivalentams		9 362	378
Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pabaigoje		5 45 398	5 99 507
Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:
Grynieji pinigai kasoje	5	9 642	1 94 107
Terminuotieji indėliai (neskaitant sukauptų palūkanų)		4 15 756	4 05 400
Komerciniai vekseliai	5	1 20 000	—
		5 45 398	5 99 507

2014 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų pastabos

1. Bendroji informacija

Investicinė priemonė (toliau – Priemonė arba IP) buvo sukurta pagal Kotonu susitarimą dėl bendradarbiavimo ir paramos plėtrai (toliau – susitarimas), dėl kurio 2000 m. birželio 23 d. susiderėjo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybės ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės ir kuris buvo peržiūrėtas 2005 m. birželio 25 d. ir 2010 m. birželio 23 d.

Priemonė nėra atskiras juridinis subjektas ir Europos investicijų bankas (EIB arba Bankas) administruoja įnašus valstybių narių (paramos teikėjų) vardu pagal susitarimo sąlygas ir veikia kaip Priemonės administratorius.

Pagal susitarimą numatyta, kad finansavimas atliekamas iš ES valstybių narių biudžetų. ES valstybės narės moka įnašus, kurie skiriami finansuoti IP ir palūkanų normos subsidijoms finansuoti skirtoms dotacijoms, kaip numatyta pagal daugiametes finansines programas (2000–2007 m. laikotarpį apimantis Pirmasis finansinis protokolas, vadinamas 9-uoju Europos plėtros fondu (EPF), 2008–2013 m. laikotarpį apimantis Antrasis finansinis protokolas, vadinamas 10-uoju EPF, taip pat pereinamojo laikotarpio priemonė, apimanti laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki Trečiojo finansinio protokolo, apimančio 2014–2020 m. laikotarpį, įsigaliojimo, vadinama 11-uoju EPF). EIB pavesta valdyti:

—	Priemonę, 3 185,5 mln. EUR vertės rizikos apyvartinį fondą, skirtą privačiojo sektoriaus investicijoms AKR šalyse skatinti, iš jų 48,5 mln. EUR skirti Užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT šalys),

—	palūkanų subsidijoms finansuoti skirtas dotacijas, kurių vertė ne didesnė kaip 586,85 mln. EUR AKR šalims ir ne didesnė kaip 3,5 mln. EUR – UŠT šalims. Iki 15 % šių subsidijų gali būti panaudota su projektais susijusiai techninei pagalbai (TP) finansuoti,

—	pereinamojo laikotarpio priemonę, apimančią palūkanų subsidijoms ir su projektais susijusiai techninei pagalbai finansuoti skirtas dotacijas, kurią sudaro ankstesnių EPF nepanaudoti likučiai.

Šios finansinės ataskaitos apima laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

EIB valdymo komiteto siūlymu 2015 m. kovo 12 d. EIB direktorių valdyba priėmė finansines ataskaitas ir leido jas pateikti Valdytojų tarybai tvirtinti iki 2015 m. balandžio 28 d.

2. Svarbiausi apskaitos politikos principai

2.1. Ataskaitų rengimo pagrindas – atitikties patvirtinimas

Priemonės finansinės ataskaitos parengtos pagal Europos Sąjungos priimtus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

2.2. Ankstesniųjų metų duomenų perklasifikavimas

Įsipareigojimo mokesčiai, rodyti prie mokesčių ir komisinių pajamų, perkelti prie palūkanų ir panašių pajamų.

Perklasifikavimo poveikis 2013 m. lyginamiesiems duomenims siekia 1,323 tūkst. EUR.

2.3. Svarbiausi apskaitos sprendimai ir įverčiai

Rengiant finansines ataskaitas būtina naudoti apskaitos įverčius. Taip pat reikalaujama, kad Europos investicijų banko vadovybė pati nuspręstų dėl Investicinės priemonės apskaitos politikos taikymo. Svarbesni arba sudėtingesni sprendimai bei finansinėms ataskaitoms svarbios prielaidos ir įverčiai atskleidžiami vėliau.

Sprendimai ir įverčiai daugiausia taikomi toliau nurodytose srityse.

Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kuriais prekiaujama aktyviose rinkose, tikroji vertė yra grindžiama kotiruojamomis rinkos kainomis arba maklerių pateiktomis kainomis. Jei tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Vertinimai skirstomi į įvairius lygius tikrosios vertės hierarchijoje remiantis duomenimis, naudojamais taikant vertinimo metodus, kaip aprašyta ir atskleista 2.5.3 ir 4 pastabose.

Šie vertinimo metodai gali apimti grynosios dabartinės vertės ir diskontuotų pinigų srautų modelius, palyginimą su panašiomis priemonėmis, kurių stebimos rinkos kainos jau egzistuoja, Black-Scholes ir polinominius pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo modelius. Vertinimo metodams naudojamos prielaidos ir duomenys apima nerizikingas palūkanų normas ir palūkanų normų lyginamuosius indeksus, kredito maržas, naudojamas apskaičiuojant diskonto normas, obligacijų ir nuosavybės vertybinių popierių kainas, užsienio valiutos keitimo kursus, nuosavybės vertybinių popierių ir nuosavybės vertybinių popierių indeksų kainas ir tikėtinus kainų svyravimus ir koreliacijas.

Vertinimo metodų tikslas – nustatyti tikrąją vertę, kuri yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą rinkos dalyvių tarpusavio sandorį.

Taikant Priemonę naudojami plačiai pripažinti vertinimo modeliai įprastų ir nesudėtingų finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normos ir valiutų apsikeitimo sandoriai, tikrajai vertei nustatyti; šie modeliai remiasi tik stebimos rinkos duomenimis ir nereikalauja ypatingo vadovybės vertinimo ir skaičiavimų. Stebimas kainas ir modelių duomenis paprastai galima gauti oficialiojo sąrašo skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, biržinių išvestinių priemonių ir paprastų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, rinkose. Stebimų rinkos kainų ir modelių duomenų prieinamumas sumažina vadovybės vertinimo ir skaičiavimų poreikį, taip pat sumažina netikrumą, susijusį su tikrosios vertės nustatymu. Stebimų rinkos kainų ir duomenų prieinamumas skiriasi, priklausomai nuo produktų ir rinkų, ir yra linkęs kisti dėl konkrečių įvykių ir bendrų finansų rinkų sąlygų.

Sudėtingesnėms finansinėms priemonėms naudojami pačios Priemonės vertinimo modeliai, sukurti pagal pripažintus vertinimo modelius. Kai kurių arba visų svarbių duomenų, naudojamų šiuose modeliuose, gali nebūti rinkoje; jie yra išvesti iš rinkos kainų arba normų arba apskaičiuoti remiantis prielaidomis. Priemonių, susijusių su svarbiais rinkoje negaunamais duomenimis, pavyzdžiai apima tam tikras paskolas ir garantijas, kurių aktyvi rinka neegzistuoja. Vertinimo modeliai, kuriems naudojami svarbūs rinkoje negaunami duomenys, reikalauja aukštesnio lygio vadovybės vertinimo ir skaičiavimų nustatant tikrąją vertę. Vadovybės vertinimo ir skaičiavimų paprastai reikia renkantis naudotiną tinkamą vertinimo modelį, nustatant vertinamos finansinės priemonės tikėtinus būsimus pinigų srautus, nustatant sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymo ir išankstinių mokėjimų tikimybę ir pasirenkant tinkamas diskonto normas.

Priemonė turi nusistovėjusią tikrosios vertės nustatymo kontrolės sistemą. Ši sistema apima EIB investicinio banko rizikos valdymo ir rinkos duomenų valdymo funkcijas. Šios funkcijos nepriklauso nuo sandorius vykdančio padalinio vadovybės ir užtikrina svarbių tikrosios vertės vertinimų patvirtinimą. Konkrečios kontrolės priemonės apima:

—	stebimos kainodaros patvirtinimą,

—	naujų vertinimo modelių bei esamų modelių pakeitimų peržiūrą ir patvirtinimo procesą,

—	modelių sutikrinimą ir grįžtamąjį patikrinimą pagal stebimus rinkos sandorius,

—	svarbių vertinimo pokyčių analizę ir tyrimą,

—	svarbių rinkoje negaunamų duomenų ir vertinimo koregavimų peržiūrą.

Kai tikrajai vertei įvertinti naudojama trečiųjų šalių informacija, kaip antai finansų maklerių pateiktos kainos ar kainų nustatymo paslaugos, taikant Priemonę patikrinama, ar tokie vertinimai atitinka TFAS reikalavimus. Tai yra:

—	nustatoma, ar kainos požiūriu verta naudotis finansų maklerio informacija arba kainų nustatymo paslaugomis,

—	įvertinama, ar tam tikra finansų maklerio informacija ar kainų nustatymo paslauga yra patikimos,

—	suprantama, kaip apskaičiuota tikroji vertė ir kokiu mastu ji atspindi realius rinkos sandorius,

—	kai tikrajai vertei nustatyti naudojamos panašių finansinių priemonių kainos, kaip tos kainos buvo pakoreguotos siekiant atspindėti vertinamos finansinės priemonės ypatumus.

Nuostolis dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Priemonės paskolos ir gautinos sumos peržiūrimos kiekvieną ataskaitų rengimo dieną, siekiant nustatyti, ar į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą turėtų būti įrašytas sumažinimas dėl vertės sumažėjimo. Nustatant reikiamą sumažinimo lygį, visų pirma reikalingas Europos investicijų banko vadovybės sprendimas vertinant būsimų pinigų srautų sumą ir laikotarpius. Tokie įverčiai grindžiami kelių veiksnių prielaidomis ir faktiniai rezultatai gali būti skirtingi, todėl ateityje sumažinimas gali pasikeisti. Be specialaus sumažinimo, taikomo atskiroms reikšmingoms paskoloms ir gautinoms sumoms, pagal Priemonę taip pat gali būti numatomas su vertės sumažėjimu susijęs bendras sumažinimas paskoloms, kurios nebuvo atskirai įvardintos kaip sumažėjusios vertės paskolos ir yra susijusios su didesne įsipareigojimų nevykdymo rizika nei tuomet, kai jos buvo suteiktos.

Paprastai paskolos vertė laikoma sumažėjusia, kai palūkanos ir pagrindinė suma nesumokamos 90 dienų ar ilgiau, o Europos investicijų banko vadovybė, savo ruožtu, mano, kad yra objektyvių vertės sumažėjimo požymių.

Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas

Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas paprastai grindžiamas vienu iš šių veiksnių:

—	naujausiomis rinkos operacijomis tarp lygiaverčių šalių,

—	kitos priemonės, kuri iš esmės yra tokia pati, dabartine tikrąja verte,

—	tikėtinais pinigų srautais, diskontuotais dabartinėmis normomis, taikomomis panašių terminų ir panašios rizikos priemonėms,

—	patikslintos grynosios vertės metodu arba

—	kitais vertinimo modeliais.

Norint nustatyti nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių investicijų pinigų srautus ir diskonto veiksnius, reikia atlikti reikšmingą įvertinimą. Priemonės valdytojas periodiškai tikrina vertinimo metodus bei jų galiojimą, taikydamas stebimų dabartinių rinkų operacijų ta pačia priemone kainą arba kainą, kuri grindžiama kitais turimais stebimos rinkos duomenimis.

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal Priemonę nustatoma, kad parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertė sumažėjo, kai yra užfiksuotas reikšmingas arba ilgai trunkantis tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos arba kai yra kitų objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Sąvokos „reikšmingas“ arba „ilgai trunkantis“ turi būti apibrėžiamos sprendimu. Pagal Priemonę reikšmingas sumažėjimas paprastai reiškia 30 % ir didesnį sumažėjimą, o ilgai trunkantis – ilgesnį nei 12 mėnesių sumažėjimą. Be to, pagal Priemonę įvertinami kiti veiksniai, įskaitant įprastą kotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių kainos ir būsimų pinigų srautų svyravimą ir nekotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių diskonto veiksnius.

Subjektų, kuriuose pagal Priemonę įsigyjamos dalys, konsolidavimas

Pagal Priemonę priimti svarbūs sprendimai, kad subjektai, kuriuose pagal Priemonę įsigyjamos dalys, nebūtų pagal tą Priemonę kontroliuojami. Taip yra dėl to, kad visuose tokiuose subjektuose arba bendrasis partneris, arba fondo valdytojas ar valdyba yra vieninteliai atsakingi už partnerystės reikalų ir veiklos valdymą ir kontrolę ir yra įgalioti atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pasiektų partnerystės tikslą ir įvykdytų uždavinius, laikydamiesi investavimo ir politikos gairių.

2.4. Apskaitos politikos keitimas

Išskyrus toliau nurodytus pokyčius, pagal Priemonę visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams nuosekliai taikomi 2.5 pastaboje nustatyti politikos principai. Pagal Priemonę priimti toliau nurodyti nauji standartai ir standartų pataisos.

Priimti standartai

Rengiant šias finansines ataskaitas buvo priimti šie standartai, standartų pataisos ir paaiškinimai:

10-asis TFAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos“

10-uoju TFAS pakeičiama 27-ojo TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ dalis, kurioje aprašomos konsoliduotosios finansinės ataskaitos, ir Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) 12-asis aiškinimas „Konsolidavimas. Specialiosios paskirties ūkio subjektai“. 10-ajame TFAS pateikiamas naujas kontrolės apibrėžimas – bendras visų subjektų konsolidavimo pagrindas. Šis pagrindas grindžiamas galios valdyti subjektą, į kurį investuojama, kintamos grąžos iš ryšio su subjektu, į kurį investuojama, ir jų ryšių sąvoka, taigi, teisinei kontrolei arba rizikai ir atlygiui, priklausomai nuo subjekto pobūdžio, daugiausia dėmesio nebeskiriama. 10-ojo TFAS priėmimas pagal Priemonę turimų investicijų konsolidavimui poveikio neturėjo. Todėl nuostatų dėl 10-ojo TFAS taikymo performuluoti nereikia.

11-asis TFAS „Jungtinė veikla“

11-uoju TFAS pakeičiamas 31-asis TAS „Dalys bendrose įmonėse“ ir NAK 13-asis aiškinimas „Nepiniginiai dalininkų įnašai į bendrai kontroliuojamas įmones“ ir nustatomi subjektų, turinčių dalį bendrai kontroliuojamuose jungtinės veiklos susitarimuose, finansinės atskaitomybės principai.

Pagal 11-ąjį TFAS yra tik dvi jungtinės veiklos rūšys, bendros operacijos ir bendrosios įmonės, o jų klasifikavimas grindžiamas šalių teisėmis ir įsipareigojimais, kylančiais iš susitarimo, o ne iš jo teisinės formos. Šio standarto priėmimas poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

12-asis TFAS „Informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas“

12-ajame TFAS apibūdinama, kokią informaciją reikia pateikti metinėse finansinėse ataskaitose, kuria remdamiesi finansinių ataskaitų naudotojai galėtų įvertinti ataskaitas teikiančio subjekto dalių patronuojamose bendrovėse, asocijuotuosiuose subjektuose, jungtinėje veikloje ir nekonsoliduojamuose struktūrizuotuose subjektuose pobūdį ir su tomis dalimis siejamą riziką. Pagal 12-ojo TFAS informacijos atskleidimo reikalavimus už laikotarpius iki pradinio taikymo lyginamosios informacijos pateikti nereikalaujama. Nauja informacija pateikta 22 pastaboje.

10-ojo, 11-ojo ir 12-ojo TFAS pataisos. „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos, jungtinė veikla ir informacijos apie dalis kituose ūkio subjektuose atskleidimas. Pereinamojo laikotarpio gairės“

Pataisomis paaiškinamos 10-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio gairės ir nustatoma papildoma pereinamojo laikotarpio išimtis 10-ajame, 11-ajame ir 12-ajame TFAS, reikalaujant pateikti tik paskutinio lyginamojo laikotarpio pakoreguotą lyginamąją informaciją. Be to, kalbant apie informacijos, susijusios su nekonsoliduojamais struktūrizuotais subjektais, atskleidimą, panaikinamas reikalavimas pateikti ankstesnių laikotarpių, buvusių prieš laikotarpį, kuriuo pirmą kartą taikytas 12-asis TFAS, lyginamąją informaciją. Pataisos priėmimas poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

36 TAS pataisa. „Informacijos apie nefinansinio turto atsiperkamąją vertę atskleidimas“

Pataisomis reikalavimas atskleisti informaciją apie turtą ar pinigus kuriančio vieneto atsiperkamąją vertę taikomas tiktai laikotarpiams, kuriais pripažįstamas arba panaikinamas vertės sumažėjimo nuostolis.

Pataisos taip pat apima išsamius informacijos atskleidimo reikalavimus, taikomus tuomet, kai turtą ar pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji vertė nustatyta remiantis tikrąja verte atėmus perleidimo sąnaudas, o vertės sumažėjimo nuostolis pripažintas arba panaikintas per tą laikotarpį.

Pataisos priėmimas poveikio Priemonės finansinėms ataskaitoms neturėjo.

Paskelbti, bet dar negaliojantys standartai

Toliau nurodyti standartai, standartų pataisos ir aiškinimai galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2014 m. sausio 1 d., bet rengiant šias finansines ataskaitas jie nebuvo taikomi. Tie, kurie gali būti svarbūs Priemonei, nurodyti toliau.

9-asis TFAS „Finansinės priemonės“

Standartas paskelbtas 2014 m. liepos 24 d., juo pakeičiami 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ dabartiniai nurodymai. 9-asis TFAS apima peržiūrėtus nurodymus dėl finansinių priemonių klasifikavimo ir vertinimo, įskaitant naują tikėtino kredito nuostolio modelį, skirtą finansinio turto vertės sumažėjimui apskaičiuoti, ir naujus bendruosius apsidraudimo apskaitos reikalavimus. Juo taip pat perkeliami 39 TAS nurodymai dėl finansinių priemonių pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo. 9-ojo TFAS ES dar nepatvirtino. Šio standarto poveikis remiantis Priemone dar nenustatytas.

15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“

15-uoju TFAS nustatoma išsami struktūra, padedanti nustatyti, ar pajamos pripažintos, kiek jų pripažinta ir kada. Juo pakeičiami dabartiniai pajamų pripažinimo nurodymai, įskaitant 18-asisTAS „Pajamos“, 11-asis TAS „Statybų sutartys“ ir TFAAK 13-ąjį aiškinimą „Klientų lojalumo programos“. 15-asis TFAS galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir suteikiama galimybė jį kuo skubiau patvirtinti. 15-ojo TFAS ES dar nepatvirtino. Šio standarto poveikis remiantis Priemone dar nenustatytas.

2.5. Svarbiausių apskaitos principų santrauka

Finansinės būklės ataskaitoje turtas ir įsipareigojimai pateikiami likvidumo mažėjimo tvarka ir jame neišskiriami trumpalaikis ir ilgalaikis turtas ir įsipareigojimai.

2.5.1. Užsienio valiutos keitimo skirtumai

Priemonės finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR), kurie yra ir funkcinė valiuta. Jeigu nenurodyta kitaip, eurais pateikiama finansinė informacija yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio.

Operacijos užsienio valiuta perskaičiuojamos pagal valiutos keitimo kursą, galiojantį operacijos atlikimo dieną.

Piniginis turtas ir įsipareigojimai kita nei euras valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso sudarymo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Tokio perskaičiavimo pelnas arba nuostoliai įtraukiami į bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami įsigijimo verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant pirminių operacijų atlikimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą. Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą.

Valiutos keitimo skirtumai, susidarę atsiskaitant už operacijas kitu nei operacijos dieną galiojusiu valiutos keitimo kursu, ir nerealizuotas užsienio valiutos keitimo kurso skirtumas, susidaręs dėl užsienio valiutos piniginio turto ir įsipareigojimų, už kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos elementai perskaičiuojami į eurus pagal kiekvieno mėnesio pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą.

2.5.2. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pagal Priemonę pinigai ir pinigų ekvivalentai apibrėžiami kaip einamosios sąskaitos, trumpalaikiai indėliai arba komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

2.5.3. Finansinis turtas, išskyrus išvestines priemones

Finansinis turtas ataskaitose parodomas atsiskaitymo dieną.

Finansinių priemonių tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių pagrindinėje, o jos nesant – palankiausioje rinkoje, prie kurios Priemonė tuo metu turi prieigą.

Kai taikoma, Priemonės vardu EIB apskaičiuoja finansinės priemonės tikrąją vertę, remdamasis tos finansinės priemonės aktyvioje rinkoje kotiruojama kaina. Rinka laikoma aktyviąja rinka, jei sandoriai dėl turto arba įsipareigojimo sudaromi gana dažnai ir jų apimtis yra gana didelė, kad būtų galima nuolat gauti informacijos apie kainų nustatymą.

Jei į balansą įtraukto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Šių modelių duomenys, jei įmanoma, gaunami iš stebimų rinkų, tačiau, jei tai neįmanoma, nustatant tikrąsias vertes reikia priimti tam tikrą sprendimą. Pasirinktas vertinimo metodas apima visus veiksnius, į kuriuos atsižvelgtų rinkos dalyviai nustatydami sandorio kainą.

EIB apskaičiuoja tikrąją vertę, naudodamasis tokia tikrosios vertės hierarchija, atspindinčia apskaičiavimams naudotų duomenų svarbą:

—	1 lygis: duomenys, kurie yra identiškų priemonių nekoreguotos kotiruojamos rinkos kainos aktyviose rinkose, prie kurių pagal Priemonę turima prieiga.

—

2 lygis: kiti nei kotiruojamos kainos 1 lygio duomenys, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. gauti iš kainų). Šiai kategorijai priklauso finansinės priemonės, vertinamos naudojantis panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis aktyviose rinkose, identiškų arba panašių priemonių kotiruojamomis rinkos kainomis rinkose, kurios laikomos ne tokiomis aktyviomis, arba taikant kitus vertinimo metodus, kai visi reikšmingi duomenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai nustatomi iš rinkos duomenų.

—

3 lygis: duomenys, kurie nėra stebimi. Šiai kategorijai priklauso visos priemonės, kurių vertinimo metodas remiasi duomenimis, nepagrįstais stebimais duomenimis, o rinkoje negaunami duomenys turi didelį poveikį priemonės vertinimui. Šiai kategorijai priklauso priemonės, kurios vertinamos remiantis panašių priemonių kotiruojamomis kainomis, kai siekiant atspindėti priemonių skirtumus reikia atlikti svarbius koregavimus arba prielaidas, remiantis rinkoje negaunamais duomenimis.

Pagal Priemonę perkėlimai tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių pripažįstami ataskaitinio laikotarpio, per kurį įvyko pokytis, pabaigoje.

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

Iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą sudaro kotiruojamos obligacijos, kurias ketinama laikyti iki išpirkimo termino, ir komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

Šios obligacijos ir komerciniai vekseliai iš pradžių apskaitomi tikrąja verte kartu su bet kokiomis tiesiogiai priskirtinomis sandorio sąnaudomis. Pradinės kainos ir išpirkimo vertės skirtumas amortizuojamas pagal faktinių palūkanų metodą per likusį priemonės laikotarpį.

Kiekvieną balanso dieną pagal priemonę įvertinama, ar nėra objektyvių įrodymų apie sumažėjusią finansinio turto arba finansinio turto grupės vertę. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis (arba įvykis) daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas pelno ir nuostolio eilutėse, o nuostolio suma vertinama kaip numatomų būsimų pinigų srautų, diskontuotų pradine priemonės faktine palūkanų norma, balansinės vertės ir dabartinės vertės skirtumas.

Paskolos

Priemonės paskolos pripažįstamos Priemonės turtu tada, kai pinigai iš anksto sumokami skolininkams. Paskolos iš pradžių parodomos savikaina (grynąja išmokėta suma), t. y. tikrąja pinigų verte, reikalinga paskolai suteikti, įskaitant bet kokias operacijų sąnaudas, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius atidėjinius vertės sumažėjimui ar neatgautinoms sumoms.

Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas – tai šiam tikslui numatytas turtas arba turtas, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų priskiriamas prie tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis vertinamo turto, prie iki išpirkimo termino laikomo turto arba paskolų ir gautinų sumų. Jį sudaro tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos ir investicijos į rizikos kapitalo fondus.

Atlikus pradinį vertinimą, parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomos tikrąja verte. Atkreiptinas dėmesys į toliau nurodytą informaciją apie nuosavybės vertybinių popierių tikrosios vertės, kurios negalima nustatyti aktyviosiose rinkose, vertinimą.

a. Rizikos kapitalo fondai

Kiekvieno rizikos kapitalo fondo tikroji vertė pagrįsta naujausia fondo pranešta grynąja turto verte (GTV), jeigu ji apskaičiuota laikantis tarptautinių vertinimo gairių, kurios pripažintos atitinkančiomis TFAS (pvz., Europos rizikos kapitalo asociacijos Tarptautinės privataus kapitalo ir rizikos kapitalo vertinimo gairės (IPEV gairės)). Tačiau Priemonės valdytojai gali nuspręsti pakoreguoti fondo praneštą GTV, jeigu yra vertinimą galinčių paveikti aplinkybių.

b. Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos

Tikroji investicijų vertė grindžiama naujausiais turimais finansinių ataskaitų duomenimis, pakartotinai taikant, jeigu tinkama, tą patį modelį, kuris buvo taikytas įsigyjant dalyvavimo teises.

Nerealizuotas rizikos kapitalo fondų ir tiesioginių kapitalo investicijų pelnas arba nuostolis įtraukiamas į įnašų mokėtojų išteklius, kol tokios investicijos parduodamos, surenkamos arba perleidžiamos, arba kol nustatoma, kad tokių investicijų vertė sumažėja. Jeigu parduoti laikomų investicijų vertė sumažėja, sukauptas nerealizuotas pelnas arba nuostolis, kuris pirmiau buvo laikomas nuosavu kapitalu, perkeliamas į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą.

Nekotiruojamų investicijų atveju tikroji vertė nustatoma taikant pripažintus vertinimo metodus (pvz., pakoreguotos grynosios turto vertės metodą, diskontuotų pinigų srautų metodą arba kelis metodus). Kai tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, tokios investicijos apskaitomos savikaina. Reikia pažymėti, kad per 2 pirmuosius investicijų metus jos pripažįstamos savikaina.

Taikant Priemonę įsigyjamos dalyvavimo teisės paprastai yra investicijos į privatų kapitalą arba rizikos kapitalo fondus. Remiantis pramonės sektoriaus praktika, paprastai tokios investicijos yra investicijos, kurias bendrai pasirašė keletas investuotojų, iš kurių nė vienas atskirai negali turėti įtakos tokio fondo kasdienėms operacijoms ir investicinei veiklai. Todėl investuotojo narystė tokio fondo valdymo organe iš esmės nesuteikia jam galios daryti įtakos kasdienėms fondo operacijoms. Be to, individualūs privataus kapitalo arba rizikos kapitalo fondo investuotojai nenustato fondo politikos, kaip antai dividendų paskirstymo ar kitokios paskirstymo politikos. Tokius sprendimus paprastai priima fondo vadovybė, remdamasi akcininkų susitarimu dėl fondo vadovybės ir visų akcininkų teisių bei pareigų. Akcininkų susitarimas paprastai padeda išvengti to, kad atskiri investuotojai vykdytų dvišalius svarbius sandorius su fondu, keistų vadovaujančius darbuotojus ar įgytų privilegijų susipažinti su esmine technine informacija. Priemonės investicijos vykdomos remiantis pirmiau išdėstyta pramonės sektoriaus praktika, užtikrinant, kad Priemone nebūtų kontroliuojama nė viena iš šių investicijų, įskaitant investicijas, kurių atveju Priemonei priklauso daugiau kaip 20 % balsavimo teisių, ir joms Priemone nebūtų daroma jokia didelė įtaka, kaip nurodyta 10-ajame ir 28-ajame TFAS.

Garantijos

Finansinių garantijų vertė pirminio pripažinimo metu parodoma tikrąja verte, kuri atitinka numatomų priedų įplaukų grynąją dabartinę vertę. Šie apskaičiavimai atliekami kiekvienos operacijos pradžios dieną ir balanse pripažįstami kaip kito turto arba kitų įsipareigojimų finansinės garantijos.

Po pirminio pripažinimo Priemonės įsipareigojimai pagal šias garantijas vertinami didesniąja iš šių verčių:

—	tiksliausiu išlaidų, kurių reikia norint padengti bet kurį su garantija susijusį finansinį įsipareigojimą, įverčiu, nustatomu atsižvelgiant į visus finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną žinomus veiksnius ir turimą informaciją,

—	iš pradžių pripažinta suma, atėmus sukauptą amortizaciją. Iš pradžių pripažintos sumos amortizacija pripažįstama taikant aktuarinį metodą.

Bet koks su finansinėmis garantijomis susijusių įsipareigojimų padidėjimas ar sumažėjimas įtraukiamas į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos punktą „Mokesčių ir komisinių pajamos“.

Priemonės turtas pagal tokią garantiją vėliau amortizuojamas taikant aktuarinį metodą ir tikrinamas jo vertės sumažėjimas.

Be to, pasirašius garantijos susitarimą, jis parodomas kaip Priemonės neapibrėžtasis įsipareigojimas, o kai garantija naudojama – kaip Priemonės įsipareigojimas.

2.5.4. Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną Priemonės balanso sudarymo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimo įrodymais galima laikyti tokius požymius: skolininkas arba skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų arba padaro pažeidimų, susijusių su pagrindinės sumos arba palūkanų mokėjimais; tikimybę, kad skolininkas ar jų grupė bankrutuos arba turės įvykdyti kitokį finansinį pertvarkymą; taip pat atvejus, kai stebimi duomenys (pvz., delspinigių ar su įsipareigojimų nevykdymu susijusių ekonominių sąlygų pokyčiai) rodo, kad numatoma būsimų pinigų srautų vertė smarkiai sumažės.

Pateikus objektyvių įrodymų, kad visa arba dalis paskolos sumos pagal pradines sutarties sąlygas arba ją atitinkanti suma gali būti negrąžinta, finansinių metų pabaigoje negrąžintų ir apskaitomų amortizuota savikaina paskolų vertė sumažinama. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad patirta nuostolių dėl vertės sumažėjimo, nuostolio suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimų pinigų srautų dabartinės vertės skirtumas. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad patirta nuostolių dėl vertės sumažėjimo, nuostolio suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skirtumas. Remiantis turto faktine palūkanų norma, nuo sumažintos balansinės vertės ir toliau kaupiamos pajamos iš palūkanų. Paskolos kartu su susijusiu sumažinimu nurašomos, kai nėra realios galimybės ateityje jas susigrąžinti. Jeigu vėlesniais metais numatomo vertės sumažėjimo nuostolio suma padidėja arba sumažėja dėl įvykio, kuris įvyko po to, kai buvo pripažintas vertės sumažėjimas, pirmiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis padidinamas arba sumažinamas patikslinant sumažinimo sąskaitą.

Taikant Priemonę atliekami kredito rizikos vertinimai, grindžiami kiekviena atskira operacija, į bendrą vertės sumažėjimą neatsižvelgiant.

Parduoti laikomo finansinio turto atveju kiekvieną Priemonės balanso sudarymo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad investicijų vertė sumažėjo. Objektyvūs įrodymai būtų reikšmingas arba ilgai trunkantis investicijų tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos. Kai yra įrodymų, kad vertė sumažėjo, sukauptas nuostolis (vertinamas kaip įsigijimo vertės ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokį tos investicijos nuostolį dėl vertės sumažėjimo, kuris anksčiau buvo pripažintas bendrųjų pajamų ataskaitoje) pašalinamas iš įnašų mokėtojo išteklių ir parodomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolis pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje neatkuriamas; jo tikrosios vertės padidėjimas, sekęs po vertės sumažėjimo, pripažįstamas tiesiogiai įnašų mokėtojų ištekliuose.

Europos investicijų banko rizikos valdymo tarnyba bent kartą per metus patikrina, ar nesumažėjo finansinio turto vertė. Atliekami vertės patikslinimai apima diskonto panaikinimą pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje turto tarnavimo laikotarpiu bei patikslinimus, kurių reikia pakartotiniam pirminio vertės sumažėjimo įvertinimui atlikti.

2.5.5. Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius, trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius.

Vykdant įprastinę veiklą pagal Priemonę gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos, kad būtų išlygintas pelnas arba nuostolis dėl užsienio valiutos kursų svyravimų.

Taikant Priemonę nesinaudojama jokiomis apsidraudimo galimybėmis pagal 39-ąjį TAS. Visos išvestinės finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis ir nurodomos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tikroji vertė gaunama visų pirma iš diskontuotų pinigų srautų modelių, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelių ir trečiųjų šalių skelbiamų kainų.

Išvestinės finansinės priemonės parodomos tikrąja verte ir apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai jų tikroji vertė neigiama. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai parodomi pelno (nuostolių) ataskaitos dalyje „Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokytis“.

Išvestinės finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos naudojantis prekybos duomenimis.

2.5.6. Įnašai

Valstybių narių įnašai pripažįstami finansinės būklės ataskaitoje kaip gautinos sumos Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi valstybių narių mokėtini priemonės finansiniai įnašai, dieną.

Valstybių narių įnašai atitinka toliau nurodytas sąlygas ir todėl priskiriami prie nuosavo kapitalo:

—	kaip apibrėžta susitarime dėl įnašų, jie suteikia teisę valstybėms narėms priimti sprendimą dėl priemonės grynojo turto panaudojimo priemonės likvidavimo atvejais,

—	jie priskiriami prie priemonių grupės, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes,

—	visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes,

—	priemonei nebūdingos savybės, dėl kurių ją reikėtų priskirti prie įsipareigojimų, ir

—	bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per jos galiojimo laiką, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba Priemonės pripažinto ir nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laiką.

2.5.7. Pajamos iš paskolų palūkanų

Pagal Priemonę suteiktų paskolų palūkanos apskaitomos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir finansinės būklės ataskaitoje („Paskolos ir gautinos sumos“) kaupimo principu, taikant faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos grynąja apskaitine verte. Kai apskaityta paskolos vertė sumažinama dėl vertės sumažėjimo, pajamos iš palūkanų ir toliau parodomos taikant pradinę faktinę palūkanų normą, taikomą naujai apskaitinei vertei.

Įsipareigojimo mokesčiai yra laikomi būsimųjų laikotarpių pajamomis ir yra pripažįstami taikant faktinės palūkanų normos metodą per laikotarpį nuo susijusios paskolos išmokėjimo iki grąžinimo, ir yra nurodomi pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje prie palūkanų ir panašių pajamų.

2.5.8. Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

Viena iš priemonės veiklos sričių – valstybių narių vardu administruojamos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba.

Valstybių narių įnašų, skirtų palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai mokėti, dalis nepriskiriama Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams, bet klasifikuojama kaip trečiosioms šalims mokėtinos sumos. Pagal priemonę atliekami mokėjimai galutiniams gavėjams, o tada sumažinamos trečiosioms šalims mokėtinos sumos.

Kai su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba susijusios įneštos sumos iki galo nesuteikiamos, jos perklasifikuojamos kaip Priemonei skirti įnašai.

2.5.9. Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų

Pajamos iš pinigų ir pinigų ekvivalentų palūkanų pripažįstamos Priemonės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pagal kaupiamąjį principą.

2.5.10. Mokesčiai, komisiniai ir dividendai

Už suteiktas paslaugas per laikotarpį gautas atlygis pripažįstamas pajamomis paslaugų suteikimo momentu, o mokesčiai, gauti vykdant svarbią veiklą, pripažįstami pajamomis, kai užbaigiama svarbi veikla. Šie mokesčiai nurodomi pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, prie mokesčių ir komisinių pajamų.

Dividendai, susiję su parduoti laikomu finansiniu turtu, pripažįstami tada, kai gaunami, ir nurodomi pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, prie grynojo realizuoto pelno iš parduoti laikomo finansinio turto.

2.5.11. Mokesčiai

Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridedamame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nustatyta, kad Sąjungos institucijų turtas, įplaukos ir kita nuosavybė yra neapmokestinami jokiais tiesioginiais mokesčiais.

3. Rizikos valdymas

Šioje pastaboje pateikiama informacija apie Priemonės kredito ir finansinę riziką bei šios rizikos valdymą ir kontrolę, visų pirma apie riziką, susijusią su taikomomis finansinėmis priemonėmis. Ši rizika apima:

—	kredito riziką – nuostolių riziką, kylančią dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, įvairiais būdais gresiančią kreditui, įskaitant atsiskaitymų riziką,

—	likvidumo riziką – riziką, kad subjektas negalės finansuoti turto padidėjimo ir suėjus terminui įvykdyti įsipareigojimų, nepatirdamas nepriimtinų nuostolių,

—	rinkos riziką – riziką, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba jo turimų finansinių priemonių vertei.

3.1. Rizikos valdymo organizavimas

Europos investicijų bankas nuolat peržiūri savo rizikos valdymą.

EIB rizikos valdymo tarnyba nepriklausomai nustato, įvertina ir stebi Priemonei gresiančią riziką, apie kurią pranešama. Remiantis pareigų atskyrimo sistema, rizikos valdymas vykdomas nepriklausomai nuo veiklos padalinių. Rizikos valdymo tarnybos generalinis direktorius teikia ataskaitas rizikos klausimais paskirtajam Europos investicijų banko pirmininko pavaduotojui. Paskirtasis pirmininko pavaduotojas reguliariai susitinka su Audito komitetu ir aptaria su rizika susijusius klausimus. Jis taip pat atsakingas už rizikos ataskaitų teikimo Europos investicijų banko valdymo komitetui ir direktorių valdybai priežiūrą.

3.2. Kredito rizika

Kredito rizika – potencialus nuostolis, kuris gali atsirasti dėl to, kad klientas arba kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, ši rizika kreditui gali kilti įvairiais būdais, įskaitant atsiskaitymų riziką.

3.2.1. Kredito rizikos politika

Vykdydamas paskolos sandorio šalių kredito analizę, EIB įvertina kredito riziką, siekdamas išreikšti ją kiekybiškai ir nustatyti jos kainą. Parengta Priemonės vidaus reitingo metodika, skirta įmonėms ar finansų institucijoms, kad būtų galima nustatyti pagrindinių skolininkų ar garantų, kaip naudą gaunančių sandorio šalių, vidaus reitingus. Metodika grindžiama vertinimo lapų, parengtų specialiai kiekvienai svarbiai kredito sandorio šaliai (pvz., įmonėms, bankams, viešojo sektoriaus subjektams ir kt.), sistema. Atsižvelgiant į geriausią bankininkystės praktiką ir Bazelio tarptautinio susitarimo dėl kapitalo („Bazelis II“) principus, visos tam tikro sandorio kredito profiliui svarbios sandorio šalys klasifikuojamos pagal vidaus reitingo kategorijas, taikant tam tikros rūšies sandorio šaliai skirtą vidaus reitingo metodiką. Kiekvienai sandorio šaliai iš pradžių priskiriamas vidaus reitingas, atitinkantis jos ilgalaikį užsienio valiutos reitingą, tada atliekama išsami sandorio šalies rizikos profilio ir jos valstybės rizikos analizė.

Atliekant projekto finansų ir kitų struktūrinių riboto naudojimo operacijų kredito vertinimą, taikomos atitinkamos sektoriaus kredito rizikos priemonės, daugiausia orientuotos į pinigų srautų buvimą ir gebėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus. Šios priemonės apima projekto sutarties pagrindo ir sandorio šalies analizę, taip pat pinigų srautų modeliavimą. Panašiai kaip įmonių ir finansų įstaigų atveju, kiekvienam projektui priskiriamas vidaus rizikos reitingas ir numatomas nuostolis.

Visoms ne valstybės atliekamoms (arba ne valstybės garantuotoms ar panašioms) operacijoms taikomas tam tikras sandorio lygmuo ir sandorio šalies dydžio ribos. Nustatoma sandorių didžiausios nominalios sumos riba, kuri priklauso nuo numatomų sandorio nuostolių. Sandorio šalies apribojimai taikomi konsoliduotai rizikai. Šie apribojimai paprastai atitinka sandorio šalių nuosavų lėšų dydį, taip pat jų bendrą išorės ilgalaikį finansavimą.

Siekiant sumažinti kredito riziką, taikant Priemonę įvairiai didinama kredito vertė, kaip antai:

—	taikomos su projektu susijusios garantijos (pvz., akcijų užstatas; turto užstatas; teisių suteikimas; sąskaitų užstatas) ir (arba)

—	garantijos, kurias paprastai teikia finansuojamo projekto rėmėjas (pvz., užbaigimo garantijos, garantijos pagal pirmą pareikalavimą).

Be to, pagal Priemonę kartais taikomi kredito vertės didinimo būdai, kurie nėra tiesiogiai susiję su projekto rizika, kaip antai užstatai arba banko garantijos.

Kredito išvestinės finansinės priemonės kredito rizikai sumažinti pagal Priemonę netaikomos.

3.2.2. Didžiausia kredito rizika, neatsižvelgiant į jokį užstatą ir kitokį kredito vertės didinimą

Lentelėje toliau pateikiama didžiausia finansinės būklės ataskaitos elementų, įskaitant išvestines priemones, kredito rizika. Pateikta bendroji didžiausia rizika, neatsižvelgiant į sumažinimo poveikį taikant užstatą.

Didžiausia rizika (tūkst. EUR)

2014 12 31

2013 12 31

TURTAS

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

5 45 399

5 99 515

Išvestinės finansinės priemonės

448

1 024

Paskolos ir gautinos sumos

1 3 31 918

1 2 22 199

Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos

42 590

—

Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

99 988

1 02 562

Kitas turtas

5 522

148

Iš viso turto

2 0 25 865

1 9 25 448

NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

—	Pasirašytos, bet neišduotos garantijos

25 000

Įsipareigojimai

—	Neišmokėtos paskolos

1 1 61 859

8 89 866

—	Išduotos garantijos

2 298

4 414

Nebalansiniai straipsniai, iš viso

1 1 89 157

9 19 280

Kredito rizika, iš viso

3 2 15 022

2 8 44 728

3.2.3. Paskolų ir gautinų sumų kredito rizika

3.2.3.1. Paskolų ir gautinų sumų kredito rizikos nustatymas

Kiekvienos pagal Priemonę atliekamos skolinimo operacijos atveju atliekamas išsamus rizikos vertinimas ir kiekybinis numatomų nuostolių įvertinimas, į kuriuos atsižvelgiama atliekant paskolų klasifikaciją. Paskolų klasifikacija nustatyta remiantis visuotinai priimtais kriterijais, grindžiamais skolininko kokybe, paskolos terminu, garantija ir, prireikus, garantu.

Paskolų klasifikavimo sistema apima metodikas, procesus, duomenų bazes ir IT sistemas, kuriomis atliekamas skolinimo operacijų kredito rizikos vertinimas ir kiekybinis numatomų nuostolių įvertinimas. Ja apibendrinama daug informacijos, siekiant nustatyti tinkamą paskolų kredito rizikos reitingą. Paskolų klasifikacija nurodo dabartinę apskaičiuotų numatomų nuostolių, kurie įvertinami atsižvelgiant į pagrindinių įsipareigojimų nevykdymo galimybę, riziką ir nuostolių dydį įsipareigojimų nevykdymo atveju, vertę. Paskolų klasifikacijos paskirtis:

—	ji padeda tiksliau ir kiekybiškiau įvertinti skolinimo riziką,

—	padeda paskirstyti stebėseną,

—	ja apibūdinama paskolos portfelio kokybė bet kuriuo konkrečiu metu,

—	ji yra vienas iš rodiklių, į kuriuos atsižvelgiama priimant rizikos įvertinimo sprendimus, grindžiamus numatomais nuostoliais.

Klasifikuojant paskolas, vertinami tokie veiksniai:

i)	Skolininko kreditingumas. Rizikos valdymo tarnyba nepriklausomai atlieka skolininkų apžvalgą ir, remdamasi vidaus metodika bei

ii)	išorės duomenimis, įvertina jų kreditingumą. Remdamasis pasirinktu „Bazelis II“ pažangiuoju metodu, bankas parengė vidaus reitingo metodiką, skirtą skolininkų ir garantų vidaus reitingams nustatyti. Ji grindžiama vertinimo lapais, skirtais konkrečios rūšies sandorio šaliai.

iii)	Įsipareigojimų nevykdymo koreliacija. Ja kiekybiškai įvertinama galimybė, kad skolininkui ir garantui vienu metu kiltų finansinių sunkumų. Kuo didesnė skolininko ir garanto įsipareigojimų nevykdymo tikimybių koreliacija, tuo mažesnė garantijos vertė ir kartu tuo žemesnė paskolos klasifikacija.

iv)	Garantijos priemonių ir garantijų vertė. Ši vertė vertinama atsižvelgiant į garantijos pateikėjo kreditingumo ir taikytos priemonės derinį.

v)	Sutarties pagrindas. Patikimas sutarties pagrindas didina paskolos kokybę ir jos vidaus klasifikaciją.

Paskolos trukmė. Visiems kitiems veiksniams esant vienodiems, ilgesnė paskolos trukmė reiškia didesnę riziką patirti su paskola susijusių įsipareigojimų vykdymo sunkumų.

Numatomi paskolos nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiant į pirma aptartų penkių elementų derinį. Atsižvelgiant į to nuostolio dydį, paskolai priskiriama viena iš toliau išvardytų paskolos klasifikacijos klasių.

Aukščiausios kokybės paskolos: jų yra trys subkategorijos. A apima visą ES valstybinę riziką, t. y. paskolas, kurias visiškai, aiškiai ir besąlygiškai garantavo valstybės narės, kurių atveju nenumatoma jokių paskolos grąžinimo sunkumų ir kurioms priskirtas 0 % nenumatytas nuostolis. A+ – tai kitiems nei valstybės narės subjektams suteiktos (arba jų garantuotos) paskolos, nenumatant padėties pablogėjimo jų trukmės metu. A- apima tokias skolinimo operacijas, kai esama tam tikrų abejonių dėl esamos padėties išsaugojimo (pvz., dėl ilgo termino arba didelio būsimos užstato, kuris kitais atžvilgiais yra nepriekaištingas, kainos nepastovumo), tačiau numatoma, kad bet kokie neigiami aspektai turėtų būti nežymūs.

B	Aukštos kokybės paskolos: tai bankui priimtina turto klasė, nors neatmetama galimybė, kad ateityje padėtis gali šiek tiek pablogėti. B+ ir B- apibūdina reliatyvią tikimybę, kad minėtas pablogėjimas gali įvykti.

C	Geros kokybės paskolos: pavyzdžiui, paskolos be garantijos, skirtos patikimiems bankams ir įmonėms, kurių visa suma grąžinama suėjus septynerių metų terminui arba kurios grąžinamos dalimis per atitinkamą terminą.

D	Ši reitingo klasė – skiriamoji riba tarp priimtinos kokybės paskolų ir paskolų, kurių atveju patirta tam tikrų sunkumų. Ši paskolų klasifikavimo takoskyra tiksliau apibrėžiama D+ ir D- subkategorijomis. D- reitingu įvertintoms paskoloms būtina padidinta stebėsena.

Ši paskolų klasifikacijos kategorija apima paskolas, kurių rizikos profilis yra didesnis nei paprastai priimtina. Ji taip pat apima paskolas, per kurių galiojimo trukmę patirta rimtų problemų ir negalima atmesti galimybės, kad atsiras nuostolių. Todėl šias paskolas būtina atidžiai ir griežtai stebėti. E+ ir E- subkategorijos skiriasi minėto specialaus stebėsenos proceso intensyvumu, E- subkategorijai priskirtų operacijų atveju esama didelės galimybės, kad su skola susiję įsipareigojimai nebus vykdomi laiku ir todėl reikės tam tikro skolos restruktūrizavimo, dėl kurio kyla galimybė patirti nuostolių dėl vertės sumažėjimo.

F (įsipareigojimų nevykdymas, angl. fail) nurodo paskolas, su kuriomis susijusi nepriimtina rizika. F- klasei priskirtos paskolos gali atsirasti tik dėl neįvykdytų sandorių, po kurių pasirašymo susidurta su nenumatytomis, išskirtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis. Visos operacijos, dėl kurių priemonė patiria pagrindinės sumos nuostolių, vertinamos F ir joms taikoma speciali nuostata.

Apskritai paskolos, įvertintos D- ar žemesniu vidaus reitingu, įtraukiamos į stebėjimo sąrašą. Tačiau jeigu paskola iš pradžių buvo patvirtinta su D- ar žemesniu rizikos profiliu, į stebėjimo sąrašą ji bus įtraukta tik atsitikus svarbiam su kreditu susijusiam įvykiui, dėl kurio jos klasifikacija dar sumažėja.

3.2.3.3 skirsnyje esančioje lentelėje pateikta Priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė, grindžiama pirma apibūdintomis įvairiomis paskolų klasifikacijos klasėmis.

3.2.3.2. Skolinimo kredito rizikos analizė

Tolesnėje lentelėje pateikta didžiausia pasirašytų ir išmokėtų paskolų kredito rizika pagal skolininko pobūdį, atsižvelgiant į garantų suteiktas garantijas:

(tūkst. EUR)
2014 12 31	Su garantija	Kitoks kredito vertės didinimas	Be garantijos	Iš viso	Viso biudžeto %
Bankai	16 457	1 06 667	5 71 609	6 94 733	52
Įmonės	23 494	93 731	3 10 396	4 27 621	32
Valstybės institucijos	33 279	—	31	33 310	3
Valstybės	—	4 815	1 71 439	1 76 254	13
Iš viso išmokėta	73 230	2 05 213	1 0 53 475	1 3 31 918	100
Pasirašyta, bet neišmokėta	1 21 826	1 17 758	9 22 275	1 1 61 859

(tūkst. EUR)
2013 12 31	Su garantija	Kitoks kredito vertės didinimas	Be garantijos	Iš viso	Viso biudžeto %
Bankai	18 341	1 12 178	3 38 464	4 68 983	38
Įmonės	26 315	94 365	4 17 990	5 38 670	44
Valstybės institucijos	29 120	—	31	29 151	2
Valstybės	—	5 322	1 80 073	1 85 395	16
Iš viso išmokėta	73 776	2 11 865	9 36 558	1 2 22 199	100
Pasirašyta, bet neišmokėta	14 966	1 17 758	7 57 142	8 89 866

Operacijų valdymo ir restruktūrizavimo direktoratas yra atsakingas už skolininkų ir garantų stebėjimą, taip pat su projektais susijusią finansinę ir sutarčių priežiūrą. Todėl Priemonės paskolų, skolininkų ir garantų kreditingumas yra nuolat stebimas, tai atliekama ne rečiau kaip kartą per metus, tačiau dažniau – pagal poreikį ir įvykus kredito įvykiui. Operacijų valdymo ir restruktūrizavimo direktoratas visų pirma peržiūri, ar laikomasi sutarčių teisių, o jeigu pablogėja reitingas ir (arba) neįvykdomi sutartiniai įsipareigojimai, imasi taisomųjų veiksmų. Prireikus, vadovaujantis kredito rizikos gairėmis, taikomos rizikos mažinimo priemonės. Be to, jeigu atnaujinamos paskoloms suteiktos banko garantijos, užtikrinama, kad jos būtų pakeistos arba būtų laiku imamasi veiksmų.

3.2.3.3. Kredito kokybės analizė pagal skolininko tipą

Tolesnėje lentelėje pateikta 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. Priemonės paskolų portfelio kredito kokybės analizė pagal paskolos klasifikavimo paraiškas, remiantis pasirašytų paskolų (išmokėtų ir neišmokėtų) rizika.

(tūkst. EUR)
2014 12 31		Aukštas reitingas	Standartinis reitingas	Mažiausia priimtina rizika	Didelė rizika	Be reitingo	Iš viso	Viso biudžeto %
2014 12 31		Nuo A iki B-	C	D+	D- ir žemesnis	Be reitingo	Iš viso	Viso biudžeto %
Skolininkas	Bankai	75 268	7 074	3 07 049	8 79 420	3 36 318	1 6 05 129	65
	Įmonės	1 02 974	7 964	16 713	4 56 210	—	5 83 861	23
	Valstybės institucijos	—	—	33 279	40 031	—	73 310	3
	Valstybės	—	—	4 815	2 26 662	—	2 31 477	9
Iš viso		1 78 242	15 038	3 61 856	1 6 02 323	3 36 318	2 4 93 777	100

(tūkst. EUR)
2013 12 31		Aukštas reitingas	Standartinis reitingas	Mažiausia priimtina rizika	Didelė rizika	Be reitingo	Iš viso	Viso biudžeto %
2013 12 31		Nuo A iki B-	C	D+	D- ir žemesnis	Be reitingo	Iš viso	Viso biudžeto %
Skolininkas	Bankai	65 571	15 434	97 478	6 89 905	4 04 129	1 2 72 517	60
	Įmonės	6 773	15 970	5 691	5 20 048	—	5 48 482	26
	Valstybės institucijos	—	—	—	69 151	—	69 151	3
	Valstybės	—	—	—	2 21 915	—	2 21 915	11
Iš viso		72 344	31 404	1 03 169	1 5 01 019	4 04 129	2 1 12 065	100

3.2.3.4. Paskolų ir gautinų sumų rizikos koncentracija

3.2.3.4.1. Geografinė analizė

Atsižvelgiant į skolininko šalį, Priemonės paskolų portfelį galima analizuoti pagal toliau nurodytus geografinius regionus (tūkst. EUR):

Skolininko šalis	2014 12 31	2013 12 31
Uganda	1 61 657	1 44 816
Kenija	1 55 168	1 31 384
Nigerija	1 37 832	73 469
AKR regionas	1 36 182	1 01 863
Mauritanija	95 319	93 455
Jamaika	77 272	68 000
Etiopija	68 614	75 962
Dominikos Respublika	64 614	64 015
Tanzanija	62 916	26 121
Kamerūnas	61 067	70 154
Togas	45 780	50 319
Kongo Demokratinė Respublika	39 786	39 047
Mauricijus	35 811	1 08 511
Mozambikas	29 139	26 202
Žaliasis Kyšulys	26 101	27 470
Gana	16 130	6 365
Ruanda	14 854	6 439
Prancūzijos Polinezija	14 622	13 994
Senegalas	12 046	13 063
Malavis	9 945	3 999
Samoa	7 595	8 872
Burkina Fasas	7 456	8 944
Haitis	7 379	5 511
Malis	7 207	7 717
Kongas	6 919	8 649
Zambija	5 761	6 412
Vanuatu	3 835	5 028
Angola	3 623	6 380
Naujoji Kaledonija	3 211	3 708
Nigeris	2 581	3 020
Sent Lusija	2 363	2 102
Palau	2 254	2 224
Grenada	1 996	2 243
Trinidadas ir Tobagas	1 180	—
Mikronezija	1 141	—
Liberija	821	364
Tonga	681	1 416
Gabonas	528	512
Fidžis	474	1 032
Burundis	40	—
Čadas	18	—
Lesotas	—	3 417
Iš viso	1 3 31 918	1 2 22 199

3.2.3.4.2. Pramonės sektorių analizė

Tolesnėje lentelėje Priemonės paskolų portfelis analizuojamas pagal skolininko pramonės sektorių. Operacijos, kai paskolos prieš jas išmokant galutiniam gavėjui pirma išmokamos finansų tarpininkams, parodomos prie bendrųjų paskolų (tūkst. EUR):

Skolininko pramonės sektorius	2014 12 31	2013 12 31
Bendrosios paskolos ir agentūrų susitarimai	5 41 600	3 37 482
Miestų plėtra, renovacija ir transportas	2 09 849	2 16 244
Elektros energija, anglis ir kt.	1 98 604	2 34 106
Tretinės paslaugos ir kt.	1 68 689	1 48 875
Žaliavos ir kasyba	1 08 367	1 76 909
Keliai ir greitkeliai	43 993	38 880
Oro uostų ir oro eismo valdymo sistemos	33 310	29 116
Žaliavų perdirbimas, statyba	16 243	20 884
Telekomunikacijos	6 089	11 746
Popieriaus grandinė	5 156	4 540
Maisto grandinė	18	—
Investicinės prekės ir ilgo naudojimo prekės	—	3 417
Iš viso	1 3 31 918	1 2 22 199

3.2.3.5. Įsiskolinimai už paskolas ir vertės sumažėjimas

Įsiskolinimų sumos yra nustatomos, stebimos ir apie jas pranešama laikantis procedūrų, nustatytų banko dokumente „Finansų stebėsenos gairės ir procedūros“. Šios procedūros atitinka geriausią bankininkystės praktiką ir yra taikomos visoms EIB valdomoms paskoloms.

Stebėsenos proceso struktūra tokia, kad būtų užtikrinta, kad i) būtų laiku nustatyti įsiskolinimai ir apie juos pranešta atsakingoms tarnyboms; ii) kritiniai atvejai būtų skubiai perduodami spręsti tinkamu operaciniu ir sprendimų priėmimų lygmeniu; iii) būtų reguliariai teikiama informacija vadovybei ir atitinkamoms išorės institucijoms (ES Komisijai ir valstybėms narėms) apie bendrą įsiskolinimo būklę ir apie susigrąžinimo priemones, kurių jau imtasi arba ketinama imtis.

Paskolų mokėjimų įsiskolinimus ir vertės sumažėjimą galima analizuoti taip (tūkst. EUR):

		Paskolos ir gautinos sumos	Paskolos ir gautinos sumos
	Pastabos	2014 12 31	2013 12 31
Balansinė vertė		1 3 31 918	1 2 22 199
Atskiras vertės sumažėjimas
Bendra suma		2 10 338	2 27 007
Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo	7	- 1 52 137	- 70 791
Balansinė vertė, atskiras vertės sumažėjimas		58 201	1 56 216
Bendras vertės sumažėjimas
Bendra suma		—	—
Sumažinimas dėl vertės sumažėjimo		—	—
Balansinė vertė, bendras vertės sumažėjimas		—	—
Pradelsta, bet vertė nesumažėjusi
Laiku nesumokėta:
0–30 dienų		2 558	1 561
30–60 dienų		528	—
60–90 dienų		5	—
90–180 dienų		—	—
daugiau kaip 180 dienų		—	—
Balansinė vertė, kai laiku nesumokėta, bet vertė nesumažėjo		3 091	1 561
Balansinė vertė, kai laiku sumokėta ir vertė nesumažėjo		1 2 70 626	1 0 64 422
Paskolų ir gautinų sumų balansinė vertė, iš viso		1 3 31 918	1 2 22 199

3.2.4. Pinigų ir pinigų ekvivalentų kredito rizika

Turimos lėšos investuojamos vadovaujantis Priemonės sutartinių mokėjimo įsipareigojimų tvarkaraščiu. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. investicijos buvo vykdomos tik banko indėlių, indėlių sertifikatų ir komercinių vekselių pavidalu.

Įgaliotieji subjektai turi reitingą, kuris yra panašus į trumpalaikius ir ilgalaikius reitingus, kurių reikalaujama paties EIB iždo investicijoms. Mažiausias trumpalaikis įgaliotųjų subjektų reitingas turi būti P-1/A-1/F1 („Moody’s“, S&P, „Fitch“). Jeigu kelios kredito reitingų agentūros suteikė skirtingus reitingus, atsižvelgiama į žemiausiąjį. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam bankui (išskyrus Priemonės grynųjų pinigų iš veiklos sąskaitas) šiuo metu yra 5 0 0 00 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų).

Visos investicijos padarytos į įgaliotuosius subjektus ne ilgiau kaip trims mėnesiams nuo prekybos datos ir iki kredito rizikos ribos. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. visų banko indėlių, indėlių sertifikatų, komercinių vekselių ir pinigų kasoje, laikomų Priemonės iždo portfelyje, reitingas atsiskaitymo dieną buvo ne mažesnis kaip P-1 („Moody’s“ ekvivalentas).

Tolesnėje lentelėje pateikta pinigų ir pinigų ekvivalentų, įskaitant sukauptas palūkanas, apžvalga (tūkst. EUR):

Žemiausias trumpalaikis reitingas	Žemiausias ilgalaikis reitingas	2014 12 31		2013 12 31
(„Moody’s“ terminas)	(„Moody’s“ terminas)	2014 12 31		2013 12 31
P-1	Aaa	47 937	9 %	—	0 %
P-1	Aa1	—	0 %	48 130	8 %
P-1	Aa2	38	0 %	48	0 %
P-1	Aa3	—	0 %	50 000	8 %
P-1	A1	1 37 820	25 %	1 06 572	18 %
P-1	A2	3 59 604	66 %	3 94 765	66 %
Iš viso		5 45 399	100 %	5 99 515	100 %

3.2.5. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika

3.2.5.1. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos politika

Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika išreiškiama nuostoliu, kurį tam tikra šalis patirtų, jeigu kita sandorio šalis nepajėgtų vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizika kinta priklausomai nuo daugelio veiksnių (pvz., palūkanų ir valiutų kursų), paprastai ji atitinka tik nedidelę jų tariamosios vertės dalį.

Vykdant įprastinę veiklą dėl priemonės gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos. Visus apsikeitimo sandorius Europos investicijų bankas vykdo su išorės sandorio šalimi. Apsikeitimo sandoriai tvarkomi pagal tuos pačius Europos investicijų banko ir išorės sandorio šalių pasirašytus pagrindinius apsikeitimo sandorių susitarimus (angl. Master Swap Agreements) ir kredito užtikrinimo priedus (angl. Credit Support Annexes).

3.2.5.2. Išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos nustatymas

Visi Europos investicijų banko vykdomi su Priemone susiję apsikeitimo sandoriai tvarkomi remiantis tuo pačiu sutartiniu pagrindu ir metodikomis, kurie taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, dėl kurių Europos investicijų bankas susiderėjo savo reikmėms. Visų pirma, apsikeitimo sandorių šalių tinkamumą Europos investicijų bankas nustato remdamasis tomis pačiomis tinkamumo sąlygomis, kurios taikomos bendraisiais apsikeitimo sandorių tikslais.

Su apsikeitimo sandoriais ir išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią kredito riziką Europos investicijų bankas nustato taikydamas grynosios rinkos rizikos (angl. NET Market Exposure, NME) ir galimos būsimos rizikos (angl. Potential Future Exposure, PFE) metodą, skirtą atskaitomybei ir ribos stebėsenai. NME ir PFE visiškai apima su investicine priemone susijusias išvestines finansines priemones.

Tolesnėje lentelėje nurodoma skirtingų valiutų apsikeitimo sandorių ir skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorių, kurie suskirstyti pagal jų sąlyginę sumą ir tikrąją vertę, trukmė:

(tūkst. EUR)
Apsikeitimo sandorių sutartys 2014 12 31	iki	nuo 1	nuo 5	daugiau kaip	Iš viso 2014 m.
Apsikeitimo sandorių sutartys 2014 12 31	1 metų	iki 5 metų	iki 10 metų	10 metų	Iš viso 2014 m.
Sąlyginė suma	—	11 606	—	—	11 606
Tikroji vertė (t. y. grynoji diskontuota vertė)	—	- 3 219	—	—	- 3 219

(tūkst. EUR)
Apsikeitimo sandorių sutartys 2013 12 31	iki	nuo 1	nuo 5	daugiau kaip	Iš viso 2013 m.
Apsikeitimo sandorių sutartys 2013 12 31	1 metų	iki 5 metų	iki 10 metų	10 metų	Iš viso 2013 m.
Sąlyginė suma	2 453	2 584	13 491	—	18 528
Tikroji vertė (t. y. grynoji diskontuota vertė)	19	- 62	- 1 892	—	- 1 935

Trumpalaikiai valiutų apsikeitimo sandoriai pagal Priemonę sudaromi siekiant apdrausti nuo valiutų rizikos paskolas, išduodamas kitomis nei euras valiuta. Valiutų apsikeitimo sandorių trukmė ne ilgesnė kaip trys mėnesiai, jie nuolat pratęsiami. 2014 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių sąlyginė suma siekė 1,059 mln. EUR, o 2013 m. gruodžio 31 d. – 700 mln. EUR. 2014 m. gruodžio 31 d. valiutų apsikeitimo sandorių tikroji vertė siekė - 10,8 mln. EUR, o 2013 m. gruodžio 31 d.- 1,5 mln. EUR.

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai pagal Priemonę sudaromi siekiant apdrausti nuo palūkanų normos rizikos išmokėtas paskolas. 2014 m. gruodžio 31 d. buvo likę du palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kurių sąlyginė suma siekė 44,7 mln. EUR (2013 m. – 43,3 mln. EUR), o tikroji vertė - 0,1 mln. EUR (2013 m. – 0,9 mln. EUR).

3.2.6. Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto kredito rizika

Lentelėje parodyta iki išpirkimo termino laikomo portfelio, kurį sudaro vien tik Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos išleisti iždo vekseliai, kurių likęs terminas yra trumpesnis kaip trys mėnesiai, būklė. ES valstybės narės yra reikalavimus atitinkančios emitentės. Didžiausia leistina riba kiekvienam įgaliotajam emitentui yra 5 0 0 00 000 EUR (penkiasdešimt milijonų eurų). Remiantis investavimo gairėmis ir atsižvelgiant į likvidumo reikalavimus, taip pat galima investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikes obligacijas:

Žemiausias trumpalaikis reitingas	Žemiausias ilgalaikis reitingas	2014 12 31		2013 12 31
(„Moody’s“ terminas)	(„Moody’s“ terminas)	2014 12 31		2013 12 31
P-1	Aa2	—	0 %	16 199	16 %
P-1	Aa3	—	0 %	39 399	38 %
NP	Ba2	49 994	50 %	—	0 %
P-3	Baa 3	49 994	50 %	46 964	46 %
Iš viso		99 988	100 %	1 02 562	100 %

3.3. Likvidumo rizika

Likvidumo rizika reiškia subjekto gebėjimą finansuoti turto padidėjimą ir suėjus terminui vykdyti įsipareigojimus, nepatiriant nepriimtinų nuostolių. Ji gali būti skirstoma į finansavimo likvidumo riziką ir rinkos likvidumo riziką. Finansavimo likvidumo rizika – tai rizika, kad subjektas nesugebės veiksmingai patenkinti tiek numatytų, tiek nenumatytų einamųjų ir būsimųjų pinigų srautų poreikių, nepakenkdamas savo kasdienei veiklai ar finansų būklei. Rinkos likvidumo rizika – tai rizika, kad subjektas negalės lengvai kompensuoti arba parduoti pozicijos rinkos kaina dėl nepakankamo rinkos gilumo ar rinkos sutrikimo.

3.3.1. Likvidumo rizikos valdymas

Priemonė visų pirma finansuojama metiniais valstybių narių įnašais (9-ojo ir 10-ojo EPF ištekliais), taip pat dėl Priemonės operacijų atsirandančiomis grįžtamosiomis lėšomis. Priemonės finansavimo likvidumo rizika valdoma daugiausia planuojant jos grynuosius likvidumo poreikius ir reikalingus valstybių narių metinius įnašus.

Kiekvienais metais EK, atsižvelgdama į EIB prognozes dėl Priemonės valdymo ir operacijų, parengia ir iki spalio 15 d. Tarybai pateikia ataskaitą su informacija apie įsipareigojimus, mokėjimus ir prašymų sumokėti įnašus (įskaitant palūkanų subsidijas) einamaisiais metais bei per kitus dvejus finansinius metus metinę sumą.

Siekiant apskaičiuoti metinius valstybių narių įnašus, analizuojama ir visus metus stebima esamo ir numatomo portfelio lėšų išmokėjimo eiga. Siekiant patikslinti metinius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į ypatingus įvykius, pavyzdžiui, anksti gautas grąžinamąsias išmokas, akcijų pardavimą ar įsipareigojimų nevykdymo atvejus.

Siekiant papildomai sumažinti likvidumo riziką, palaikomas Priemonės likvidumo rezervas, kuris yra pakankamas, kad bet kuriuo metu būtų galima padengti numatytas pinigines išmokas, apie kurias reguliariai praneša EIB skolinimo skyrius. Lėšos investuojamos pinigų rinkoje ir obligacijų rinkose tarpbankinių indėlių ir kitų trumpalaikių finansinių priemonių forma atsižvelgiant į Priemonės įsipareigojimus dėl piniginių išmokų. Priemonės likvidųjį turtą valdo Banko iždo departamentas, siekdamas išlaikyti tinkamą likvidumą, kad būtų galima tenkinti pagal Priemonę prisiimtus įsipareigojimus.

Laikantis veiklos ir administracinių padalinių pareigų atskyrimo principo, už atsiskaitymo operacijas, susijusias su šio turto investavimu, atsako EIB Operacijų planavimo ir atsiskaitymo departamentas. Be to, už sandorio šalių įgaliojimą ir iždo investicijų ribų nustatymą ir tų ribų stebėjimą atsakingas Banko rizikos valdymo direktoratas.

3.3.2. Likvidumo rizikos vertinimas

Šio skirsnio lentelėse analizuojami finansiniai priemonės įsipareigojimai pagal terminą, remiantis laikotarpiu, likusiu nuo balanso datos iki sutarties termino datos (remiantis nediskontuotais pinigų srautais).

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų atžvilgiu Priemonė susijusi su įsipareigojimais pagal neišmokėtas kredito dalis pagal pasirašytus paskolos susitarimus, pagal neišmokėtas pasirašytų kapitalo pasirašymo ir (arba) investicinių susitarimų dalis, pagal suteiktas paskolų garantijas arba pagal palūkanų subsidijas ir techninę pagalbą, kurias įsipareigota skirti.

Paskoloms pagal IP nustatytas išmokėjimo terminas. Tačiau išmokų laikas ir sumos atspindi susijusių investicinių projektų pažangą. Be to, IP paskolos yra operacijos, atliekamos santykinai kintančioje aplinkoje, todėl jų išmokėjimo grafikui būdingas didelis neužtikrintumas.

Kapitalo investicijos tampa mokėtinomis, kai akcijų fondų valdytojai parengia galiojančius kvietimus įnešti kapitalo lėšų, kurie rodo jų investicinės veiklos pažangą. Lėšų įnešimo laikotarpis paprastai yra 3 metai, tačiau jis dažnai pratęsiamas vieniems arba dvejiems metams. Kai kurių išmokėjimo įsipareigojimų laikotarpis paprastai yra ilgesnis nei lėšų įnešimo laikotarpis, t. y. iki to laiko, kai galima visiškai disponuoti fondo investicijomis, kadangi fondo likvidumas gali būti nepakankamas, kad laikas nuo laiko būtų galima įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus, kylančius dėl mokesčių ar kitokių išlaidų.

Garantijoms netaikomi specialūs išmokėjimo įsipareigojimai, nebent pareikalaujama įvykdyti garantiją. Neapmokėtų garantijų suma sumažinama, atsižvelgiant į garantija užtikrintų paskolų grąžinimo grafiką.

Palūkanų subsidijos, kurias įsipareigota skirti, išmokamos, kai subsidijuojamos paskolos finansuojamos iš Banko nuosavų išteklių. Todėl nurodytos išlaidos yra tik įsipareigojimai, susiję su tomis paskolomis, o ne su visa neišmokėtų palūkanų subsidijų, kurias įsipareigota skirti, suma. Kaip ir paskolų atveju, jų išmokėjimo grafikas nėra aiškus.

Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, bendros nominaliosios išlaidos lentelėje „Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas“ rodo visą pagal pasirašytas techninės pagalbos sutartis neišmokėtą dalį. Išmokų grafikui būdingas visiškas neapibrėžtumas. Išmokamų pinigų srautai, priskirti terminų intervalui „3 mėnesiai arba trumpesnis“, reiškia iki ataskaitos pateikimo dienos gautų neapmokėtų sąskaitų sumą.

Neišvestinių priemonių finansiniai įsipareigojimai, kuriems sutartimi nenustatytas konkretus terminas, priskiriami kategorijai „Neapibrėžtas terminas“. Įsipareigojimai, dėl kurių ataskaitos pateikimo dieną yra užregistruotas išmokos reikalavimas, priskiriami atitinkamam terminų intervalui.

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas rodo apsikeitimo sandorių, įskaitant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius (angl. CCS – cross currency swaps), skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius (angl. CCIRS – cross currency interest rate swaps), trumpalaikius valiutų apsikeitimo sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, sutartinius nediskontuotus bendruosius pinigų srautus.

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai	Ilgesnis nei 1–5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Neapibrėžtas terminas	Bendros nominaliosios išlaidos
Tūkst. EUR 2014 12 31	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai	Ilgesnis nei 1–5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Neapibrėžtas terminas	Bendros nominaliosios išlaidos
Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos	1 576	—	—	—	1 1 60 283	1 1 61 859
Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos	4 584	—	—	—	1 96 053	2 00 637
Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)	—	—	—	—	27 298	27 298
Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos	—	—	—	—	2 41 890	2 41 890
Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos	595	—	—	—	18 978	19 573
Iš viso	6 755	—	—	—	1 6 44 502	1 6 51 257

Neišvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai	Ilgesnis nei 1–5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Neapibrėžtas terminas	Bendros nominaliosios išlaidos
Tūkst. EUR 2013 12 31	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai	Ilgesnis nei 1–5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Neapibrėžtas terminas	Bendros nominaliosios išlaidos
Paskolų, kurias įsipareigojama skirti, bet kurios neišmokėtos, išlaidos	363	—	—	—	8 89 503	8 89 866
Investicinių lėšų, kurias įsipareigojama skirti, ir pasirašytų akcijų išlaidos	1 689	—	—	—	1 75 132	1 76 821
Kita (pasirašytos, bet neišduotos garantijos, išduotos garantijos)	—	—	—	—	29 414	29 414
Palūkanų subsidijų, kurias įsipareigojama skirti, išlaidos	—	—	—	—	1 91 760	1 91 760
Techninės pagalbos, kurią įsipareigojama skirti, išlaidos	759	—	—	—	14 707	15 466
Iš viso	2 811	—	—	—	1 3 00 516	1 3 03 327

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai	Ilgesnis nei 1–5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Bendros nominaliosios įplaukos/išlaidos
Tūkst. EUR 2014 12 31	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai	Ilgesnis nei 1–5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Bendros nominaliosios įplaukos/išlaidos
CCS ir CCIRS. Įplaukos	6	2 218	10 036	—	12 260
CCS ir CCIRS. Išlaidos	—	- 3 202	- 12 809	—	- 16 011
Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos	1 0 59 000	—	—	—	1 0 59 000
Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos	- 1 0 70 677	—	—	—	- 1 0 70 677
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Įplaukos	371	1 103	6 495	3 619	11 588
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Išlaidos	—	- 2 143	- 6 373	- 3 022	- 11 538
Iš viso	- 11 300	- 2 024	- 2 651	597	- 15 378

Išvestinių priemonių finansinių įsipareigojimų terminas	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai	Ilgesnis nei 1–5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Bendros nominaliosios įplaukos/išlaidos
Tūkst. EUR 2013 12 31	3 mėnesiai arba trumpesnis	Ilgesnis nei 3 mėn.–1 metai	Ilgesnis nei 1–5 metai	Ilgesnis nei 5 metai	Bendros nominaliosios įplaukos/išlaidos
CCS ir CCIRS. Įplaukos	506	5 183	11 476	2 731	19 896
CCS ir CCIRS. Išlaidos	- 539	- 5 858	- 12 894	- 2 819	- 22 110
Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Įplaukos	7 00 000	—	—	—	7 00 000
Trumpalaikiai valiutos apsikeitimo sandoriai. Išlaidos	- 7 01 490	—	—	—	- 7 01 490
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Įplaukos	232	1 053	6 341	5 720	13 346
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Išlaidos	—	- 1 874	- 6 385	- 3 773	- 12 032
Iš viso	- 1 291	- 1 496	- 1 462	1 859	- 2 390

3.4. Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad rinkos kainų ir normų, kaip antai palūkanų normų, akcijų kainų ir užsienio valiutų kursų, pokyčiai turės poveikio subjekto pajamoms arba jos turimų finansinių priemonių vertei.

3.4.1. Palūkanų normos rizika

Palūkanų normos rizika kyla dėl Priemonės pozicijų, už kurias mokamos palūkanos, ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumo, susijusio su nepalankiais palūkanų normos svyravimais. Palūkanų normos rizika kyla, kai skiriasi įvairaus turto ir įsipareigojimų perkainojimo ir grąžinimo termino ypatybės.

Priemonės palūkanų normos rizika kyla dėl palūkaninio turto ekonominės vertės kintamumo ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių.

Pagal Priemonę jos paskolų portfelio ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas palūkanų normos rizikai vertinamas apskaičiuojant bazinio punkto vertę (BPV). Mikro apsidraudimo apsikeitimo sandoriai apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius (angl. CCS), skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius (angl. CCIRS) ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, susijusius su konkrečių skolinimo operacijų apsidraudimu.

Remiantis BPV, vertinamas atitinkamo portfelio grynosios dabartinės vertės padidėjimas arba sumažėjimas, kai 1 baziniu punktu (0,01 %) padidėja palūkanų normos, esant konkrečiam terminui: „pinigų rinkos – iki vienų metų“, „labai trumpam – 2–3 metai“, „trumpam – 4–6 metai“, „vidutiniam“ – 7–11 metų, „ilgam – 12–20 metų“ arba „labai ilgam – daugiau kaip 21 metai“.

Siekiant nustatyti eurais išreikštų paskolų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (NPV), pagal Priemonę naudojama EIB finansavimo eurais kreivė (apsikeitimo sandorių eurais kreivė + EIB finansavimo marža). EIB finansavimo JAV doleriais kreivė naudojama JAV doleriais išreikštų paskolų pinigų srautų grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti. Valiutomis, kurių patikimos ir pakankamai išsamios diskonto kreivės negalima gauti, išreikštų paskolų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė nustatoma kaip pakaitalą naudojant EIB finansavimo eurais kreivę.

Siekiant apskaičiuoti mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių grynąją dabartinę vertę, pagal Priemonę eurais išreikštiems pinigų srautams naudojama apsikeitimo sandorių eurais kreivė, o JAV doleriais išreikštiems pinigų srautams – apsikeitimo sandorių JAV doleriais kreivė.

Kaip parodyta kitoje lentelėje, 2014 m. gruodžio 31 d. paskolų portfelio, įskaitant susijusius mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorius, grynoji dabartinė vertė sumažėjo 419 tūkst. EUR (2013 m. gruodžio 31 d. sumažėjo 344 tūkst. EUR), visoms svarbioms palūkanų normos kreivėms kartu pakilus 1 baziniu punktu.

Bazinio punkto vertė	Pinigų rinka	Labai trumpas	Trumpas	Vidutinis	Ilgas	Labai ilgas	Iš viso
(tūkst. EUR)	Pinigų rinka	Labai trumpas	Trumpas	Vidutinis	Ilgas	Labai ilgas
2014 12 31	1 metai	2–3 metai	4–6 metai	7–11 metų	12–20 metų	21 metai
Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas	- 33	- 70	- 126	- 146	- 44	—	- 419

Bazinio punkto vertė	Pinigų rinka	Labai trumpas	Trumpas	Vidutinis	Ilgas	Labai ilgas	Iš viso
(tūkst. EUR)	Pinigų rinka	Labai trumpas	Trumpas	Vidutinis	Ilgas	Labai ilgas
2013 12 31	1 metai	2–3 metai	4–6 metai	7–11 metų	12–20 metų	21 metai
Bendras paskolų ir mikro apsidraudimo apsikeitimo sandorių jautrumas	- 25	- 57	- 90	- 124	- 48	—	- 344

3.4.2. Užsienio valiutos kurso rizika

Užsienio valiutos kurso rizika – tai Priemonės pozicijų ekonominės vertės arba iš jų gaunamų pajamų kintamumas, susijęs su nepalankiais užsienio valiutos kurso pokyčiais.

Atsižvelgiant į pasirinktą apskaitos valiutą (Investicinės priemonės atveju tai yra EUR), užsienio valiutos kurso rizika kyla tuomet, kai yra neatitikimas tarp turto ir įsipareigojimų, išreikštų kita apskaitos valiuta. Užsienio valiutos kurso rizika apima ir kita apskaitos valiuta išreikštų būsimų pinigų srautų, pavyzdžiui, palūkanų ir dividendų mokėjimų, vertės pokyčių, kuriuos lemia valiutos kurso svyravimai, poveikį.

3.4.2.1. Užsienio valiutos kurso rizika ir iždo turtas

Investicinės priemonės iždo turtas išreiškiamas eurais arba JAV doleriais.

Nuo užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudžiama sudarant skirtingų valiutų neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius arba išankstinius sandorius, taip pat valiutos apsikeitimo sandorius arba skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius. Jeigu mano esant būtina ir tinkama, EIB Iždo departamentas gali imtis bet kokių kitų Banko politiką atitinkančių priemonių, kuriomis apsaugoma nuo rinkos rizikos, patiriamos dėl IP finansinės veiklos.

3.4.2.2. Užsienio valiutos rizika ir IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos

Valstybių narių įnašai pagal IP mokami eurais. IP finansuojamos arba garantuojamos operacijos, taip pat palūkanų subsidijos gali būti išreikštos eurais, JAV doleriais ar bet kuria kita leistina valiuta.

Užsienio valiutos kurso rizika (euro kaip pasirinktosios valiutos atžvilgiu) kyla visada, kai operacijos, atliekamos kita nei euras valiuta, nėra apdraustos. IP apdraudimo nuo užsienio valiutos kurso rizikos gairės pateiktos toliau.

3.4.2.2.1. JAV doleriais išreikštų operacijų apdraudimas

Bendra likusi visų IP operacijų (paskolų ir nuosavo kapitalo) suma, išreikšta JAV doleriais, apdraudžiama JAV dolerio ir euro apsikeitimo sandoriais, kurie periodiškai pratęsiami. Atsižvelgiant į planuojamas ar tikėtinas grįžtamąsias lėšas ar lėšų išmokėjimą, kiekvieno laikotarpio pradžioje nustatomi būsimojo laikotarpio JAV doleriais gautini ar mokėtini pinigų srautai. Kartu pratęsiami užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai, kurių galiojimas baigiasi, o jų suma patikslinama taip, kad padengtų bent jau būsimu laikotarpiu numatomus likvidumo poreikius JAV doleriais.

—	Siekiant prireikus patikslinti būsimo užsienio valiutos apsikeitimo sandorio pratęsimo draudimą, periodiškai apskaičiuojama bendra JAV dolerio rizika pagal kiekvieną apskaitos įrašą.

—	Jeigu veiklos požiūriu Iždo departamentui patogu, valiutos apsikeitimo sandoriai gali būti taikomi ir specialioms JAV doleriais išmokamoms paskoloms apdrausti.

—	Nenumatytas likvidumo JAV doleriais trūkumas pratęsimo laikotarpiu gali būti dengiamas sudarant ad hoc užsienio valiutos apsikeitimo sandorius, o likvidžių lėšų perteklius investuojamas į iždo turtą arba pakeičiamas į eurus.

3.4.2.2.2. Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis atliekamų operacijų apdraudimas

—	Kitomis nei euras ar JAV doleris valiutomis išreikštos IP paskolos apdraudžiamos tokio paties finansinio profilio kaip susijusi paskola skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriais su sąlyga, kad veikia apsikeitimo sandorių rinka.

—

Operacijos, kurios vykdomos tokiomis valiutomis, kurioms nėra veiksmingos rinkos, ir kurių Iždo departamentas negali apdrausti užsienio valiutos keitimo sandoriu, lieka neapdraustos, todėl IP kyla užsienio valiutos kurso rizika. Šis principas taikomas operacijoms, kurios išreikštos vietos valiutomis, tačiau atliktos eurais arba JAV doleriais.

3.4.2.2.3. Užsienio valiutos kurso pozicija

Užsienio valiutos kurso pozicija nurodyta pagal naują finansinės rizikos programą, kurią 2014 m. parengė EIB Rizikos valdymo tarnyba. Pagal šią programą, kurią 2015 m. sausio 22 d. patvirtino IP komitetas, grynoji nurodyta užsienio valiutos kurso pozicija yra grindžiama apskaitos duomenimis ir apibrėžiama kaip pasirinkto turto ir įsipareigojimų likutis. Grynojoje nurodytoje užsienio valiutos kurso pozicijoje apibrėžti turtas ir įsipareigojimai pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, jog gautos pajamos būtų perskaičiuojamos tik į atskaitomybės valiutą (EUR).

Pagal naująją programą parduoti laikomo finansinio turto nerealizuotas pelnas ir (arba) nuostoliai bei vertės sumažėjimas yra įtraukti į grynąją nurodytą užsienio valiutos kurso poziciją, taip pat, kaip ir paskolų bei gautinų sumų vertės sumažėjimas. Į nurodytą užsienio valiutos kurso poziciją įtrauktos išvestinės finansinės priemonės vertinamos nominaliąja, o ne tikrąja verte, kad būtų suderintos su turto, kuris taip pat vertinamas nominaliąja verte, pakoreguota pagal paskolų vertės sumažėjimą, išlaikyta verte.

Atitinkamai pakoreguota šiose finansinėse ataskaitose nurodyta 2013 m. gruodžio 31 d. užsienio valiutos kurso pozicija.

Tolesnėse lentelėse nurodoma Priemonės užsienio valiutos kurso pozicija (tūkst. EUR).

2014 m. gruodžio 31 d. (tūkst. EUR)	EUR	USD	KES	DOP	TZS	UGX	AKR/UŠT valiutos	Iš viso
TURTAS
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	4 46 872	98 526	—	—	—	—	—	5 45 398
Paskolos ir gautinos sumos	3 93 296	6 97 247	97 921	26 317	52 799	27 029	25 243	1 3 19 852
Parduoti laikomas finansinis turtas	65 979	3 29 472	—	4 949	—	—	2 685	4 03 085
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	42 590	—	—	—	—	—	—	42 590
Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas	99 988	—	—	—	—	—	—	99 988
Iš viso grynosios nurodytos užsienio valiutos kurso pozicijos turto	1 0 48 725	1 1 25 245	97 921	31 266	52 799	27 029	27 928	2 4 10 913
Iš viso turto, nepriskiriamo nurodytai užsienio valiutos kurso pozicijai	6 085	6 639	2 481	1 273	613	503	443	18 037
Iš viso turto	1 0 54 810	1 1 31 884	1 00 402	32 539	53 412	27 532	28 371	2 4 28 950
ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
Įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės	- 1 0 70 606	1 0 83 166	—	—	—	—	—	12 560
Trečiosioms šalims mokėtina suma	68 824	—	—	—	—	—	—	68 824
Kiti įsipareigojimai	1 944	29	—	—	—	1	75	2 049
Iš viso nurodytos užsienio valiutos kurso pozicijos įsipareigojimų	- 9 99 838	1 0 83 195	—	—	—	1	75	83 433
Iš viso įsipareigojimų, nepriskiriamų nurodytai užsienio valiutos kurso pozicijai	31 282	2 642	—	—	—	—	—	33 924
Iš viso įsipareigojimų	- 9 68 556	1 0 85 837	—	—	—	1	75	1 17 357
Grynoji nurodyta užsienio valiutos kurso pozicija	2 0 48 563	42 050	97 921	31 266	52 799	27 028	27 853	2 3 27 480
Įnašų mokėtojų ištekliai
Pareikalautasis valstybių narių įnašas	2 0 57 000	—	—	—	—	—	—	2 0 57 000
Tikrosios vertės rezervas	1 56 122	—	—	—	—	—	—	1 56 122
Nepaskirstytasis pelnas	98 471	—	—	—	—	—	—	98 471
Iš viso įnašų mokėtojų išteklių	2 3 11 593	—	—	—	—	—	—	2 3 11 593
Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių	1 3 43 037	1 0 85 837	—	—	—	1	75	2 4 28 950
2014 m. gruodžio 31 d.
ĮSIPAREIGOJIMAI
Neišmokėtos paskolos ir parduoti laikomas finansinis turtas	1 1 24 509	2 37 987	—	—	—	—	—	1 3 62 496
Išduotos garantijos	—	—	—	—	—	—	2 298	2 298
Palūkanų subsidijos ir TP	2 85 239	—	—	—	—	—	—	2 85 239
NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI
Pasirašytos, bet neišduotos garantijos	25 000	—	—	—	—	—	—	25 000

2013 m. gruodžio 31 d. (tūkst. EUR)	EUR	USD	KES	DOP	TZS	UGX	AKR/UŠT valiutos	Iš viso
TURTAS
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	5 42 365	57 142	—	—	—	—	—	5 99 507
Išvestinės finansinės priemonės	3 250	- 3 060	—	—	—	—	—	190
Paskolos ir gautinos sumos	4 83 066	5 67 294	64 488	28 117	25 966	25 133	14 138	1 2 08 202
Parduoti laikomas finansinis turtas	70 299	2 52 668	—	6 427	—	—	2 305	3 31 699
Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas	1 02 562	—	—	—	—	—	—	1 02 562
Iš viso grynosios nurodytos užsienio valiutos kurso pozicijos turto	1 2 01 542	8 74 044	64 488	34 544	25 966	25 133	16 443	2 2 42 160
Iš viso turto, nepriskiriamo nurodytai užsienio valiutos kurso pozicijai	5 109	5 968	1 623	1 336	155	438	358	14 987
Iš viso turto	1 2 06 651	8 80 012	66 111	35 880	26 121	25 571	16 801	2 2 57 147
ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
Įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės	- 7 15 278	7 17 012	—	—	—	—	—	1 734
Trečiosioms šalims mokėtina suma	3 31 235	—	—	—	—	—	—	3 31 235
Kiti įsipareigojimai	1 827	—	—	—	—	—	142	1 969
Iš viso nurodytos užsienio valiutos kurso pozicijos įsipareigojimų	- 3 82 216	7 17 012	—	—	—	—	142	3 34 938
Iš viso įsipareigojimų, nepriskiriamų nurodytai užsienio valiutos kurso pozicijai	34 814	2 683	—	—	—	—	—	37 497
Iš viso įsipareigojimų	- 3 47 402	7 19 695	—	—	—	—	142	3 72 435
Grynoji nurodyta užsienio valiutos kurso pozicija	1 5 83 758	1 57 032	64 488	34 544	25 966	25 133	16 301	1 9 07 222
Įnašų mokėtojų ištekliai
Pareikalautasis valstybių narių įnašas	1 6 61 309	—	—	—	—	—	—	1 6 61 309
Tikrosios vertės rezervas	78 191	—	—	—	—	—	—	78 191
Nepaskirstytasis pelnas	1 45 212	—	—	—	—	—	—	1 45 212
Iš viso įnašų mokėtojų išteklių	1 8 84 712	—	—	—	—	—	—	1 8 84 712
Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių	1 5 37 310	7 19 695	—	—	—	—	142	2 2 57 147
2013 m. gruodžio 31 d.
ĮSIPAREIGOJIMAI
Neišmokėtos paskolos ir parduoti laikomas finansinis turtas	8 96 655	1 70 032	—	—	—	—	—	1 0 66 687
Išduotos garantijos	—	—	—	—	—	—	4 414	4 414
Palūkanų subsidijos ir TP	2 22 588	—	—	—	—	—	—	2 22 588
NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI
Pasirašytos, bet neišduotos garantijos	25 000	—	—	—	—	—	—	25 000

3.4.2.3. Jautrumo užsienio valiutos kursui analizė

2014 m. gruodžio 31 d. EUR kursui sumažėjus 10 procentų visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai padidėjo ir sudarė 32,0 mln. EUR (2013 m. gruodžio 31 d. – 36,7 mln. EUR). EUR kursui padidėjus 10 procentų visų kitų valiutų atžvilgiu, įnašų mokėtojų ištekliai sumažėtų ir sudarytų 26,2 mln. EUR (2013 m. gruodžio 31 d. – 30,0 mln. EUR).

3.4.2.4. Valiutų perskaičiavimo kursai

Toliau nurodyti perskaičiavimo kursai buvo taikyti sudarant 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. balansus:

	2014 m. gruodžio 31 d.	2013 m. gruodžio 31 d.
Ne ES šalių valiutos
Dominikos Respublikos pesai (DOP)	53,1988	58,3329
Fidžio doleriai (FJD)	2,376	2,5655
Haičio gurdas (HTG)	55,23	60,1459
Kenijos šilingai (KES)	109,86	118,73
Mauritanijos ugijos (MRO)	350,61	398,7
Mauricijaus rupijos (MUR)	38,46	41,27
Ruandos frankai (RWF)	831,04	926,86
Tanzanijos šilingai (TZS)	2 096,58	2 179,05
Ugandos šilingai (UGX)	3 354,00	3 476,00
JAV doleriai (USD)	1,2141	1,3791
CFA frankai (XAF/XOF)	655,957	655,957
Pietų Afrikos randai (ZAR)	14,0353	14,566
Mozambiko metikalis (MZN)	40,04	40,94

3.4.3. Akcijų kainų rizika

Akcijų kainų rizika – tai rizika, kad tikroji investicijų į nuosavą kapitalą vertė sumažės dėl akcijų kainų lygio ir (arba) atskirų investicijų į nuosavą kapitalą vertės pokyčių.

Akcijų kainų rizika IP kyla dėl investicijų į tiesioginį kapitalą ir rizikos kapitalo fondus.

Į biržos sąrašus neįtrauktų akcijų pozicijų verte negalima greitai pasinaudoti stebėsenos ir nuolatinės kontrolės tikslais. Geriausi tokių pozicijų rodikliai, kuriais galima pasinaudoti, yra kainos, gautos taikant bet kokius tinkamus vertinimo metodus.

+/-10 % pakitus atskirų tiesioginių nuosavo kapitalo investicijų ir investicijų į rizikos kapitalą vertei, visiems kitiems kintamiesiems nepakitus, poveikis Priemonės įnašų mokėtojų ištekliams (pasikeitus parduoti laikomo nuosavybės vertybinių popierių portfelio tikrajai vertei) 2014 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 40,3 mln. EUR arba atitinkamai - 40,3 mln. EUR (2013 m. gruodžio 31 d. – 33,2 mln. EUR arba atitinkamai - 33,2 mln. EUR).

4. Finansinių priemonių tikroji vertė

4.1. Apskaitos klasifikacijos ir tikrosios vertės

Toliau pateikiamoje lentelėje parodyta finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinė vertė ir tikroji vertė, įskaitant jos lygį tikrosios vertės hierarchijoje. Čia neįtraukta informacija apie finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurie nėra apskaitomi tikrąja verte, jei balansinė vertė yra artima tikrajai vertei, tikrąją vertę.

2014 m. gruodžio 31 d.	Balansinė vertė						Tikroji vertė
(tūkst. EUR)	Laikoma prekybai	Laikoma parduoti	Pinigai, paskolos ir gautinos sumos	Laikoma iki termino pabaigos	Kiti finansiniai įsipareigojimai	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Tikrąja verte apskaitomas finansinis turtas:
Išvestinės finansinės priemonės	448	—	—	—	—	448	—	448	—	448
Rizikos kapitalo fondai	—	3 85 245	—	—	—	3 85 245	—	—	3 85 245	3 85 245
Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos	—	17 840	—	—	—	17 840	1 159	—	16 681	17 840
Iš viso	448	4 03 085	—	—	—	4 03 533	1 159	448	4 01 926	4 03 533
Tikrąja verte neapskaitomas finansinis turtas:
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	—	—	5 45 399	—	—	5 45 399
Paskolos ir gautinos sumos	—	—	1 3 31 918	—	—	1 3 31 918	—	1 4 88 215	—	1 4 88 215
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	—	—	42 590	—	—	42 590
Obligacijos	—	—	—	99 988	—	99 988	—	99 985	—	99 985
Kitas turtas	—	—	5 522	—	—	5 522
Iš viso	—	—	1 9 25 429	99 988	—	2 0 25 417	—	1 5 88 200	—	1 5 88 200
Iš viso finansinio turto	448	4 03 085	1 9 25 429	99 988	—	2 4 28 950
Tikrąja verte apskaitomi finansiniai įsipareigojimai:
Išvestinės finansinės priemonės	- 14 632	—	—	—	—	- 14 632	—	- 14 632	—	- 14 632
Iš viso	- 14 632	—	—	—	—	- 14 632	—	- 14 632	—	- 14 632
Tikrąja verte neapskaitomi finansiniai įsipareigojimai:
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	—	—	—	—	- 68 824	- 68 824
Kiti įsipareigojimai	—	—	—	—	- 2 591	- 2 591
Iš viso	—	—	—	—	- 71 415	- 71 415
Iš viso finansinių įsipareigojimų	- 14 632	—	—	—	- 71 415	- 86 047

2013 m. gruodžio 31 d.	Balansinė vertė						Tikroji vertė
(tūkst. EUR)	Laikoma prekybai	Laikoma parduoti	Pinigai, paskolos ir gautinos sumos	Laikoma iki termino pabaigos	Kiti finansiniai įsipareigojimai	Iš viso	1 lygis	2 lygis	3 lygis	Iš viso
Tikrąja verte apskaitomas finansinis turtas:
Išvestinės finansinės priemonės	1 024	—	—	—	—	1 024	—	1 024	—	1 024
Rizikos kapitalo fondai	—	3 05 642	—	—	—	2 69 252	—	—	3 05 642	2 69 252
Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos	—	26 057	—	—	—	62 447	6 844	—	19 213	62 447
Iš viso	1 024	3 31 699	—	—	—	3 32 723	6 844	1 024	3 24 855	3 32 723
Tikrąja verte neapskaitomas finansinis turtas:
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	—	—	5 99 515	—	—	5 99 515
Paskolos ir gautinos sumos	—	—	1 2 22 199	—	—	1 2 22 199	—	1 3 51 244	—	1 3 51 244
Obligacijos	—	—	—	1 02 562	—	1 02 562	1 02 549	—	—	1 02 549
Kitas turtas	—	—	148	—	—	148	—	—	—	—
Iš viso	—	—	1 8 21 862	1 02 562	—	1 9 24 424	1 02 549	1 3 51 244	—	1 4 53 793
Iš viso finansinio turto	1 024	3 31 699	1 8 21 862	1 02 562	—	2 2 57 147
Tikrąja verte apskaitomi finansiniai įsipareigojimai:
Išvestinės finansinės priemonės	- 3 545	—	—	—	—	- 3 545	—	- 3 545	—	- 3 545
Iš viso	- 3 545	—	—	—	—	- 3 545	—	- 3 545	—	- 3 545
Tikrąja verte neapskaitomi finansiniai įsipareigojimai:
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	—	—	—	—	- 3 31 235	- 3 31 235
Kiti įsipareigojimai	—	—	—	—	- 2 572	- 2 572
Iš viso	—	—	—	—	- 3 33 807	- 3 33 807
Iš viso finansinių įsipareigojimų	- 3 545	—	—	—	- 3 33 807	- 3 37 352

4.2. Tikrosios vertės nustatymas

4.2.1. Vertinimo metodai ir svarbūs rinkoje negaunami duomenys

Toliau pateikiamoje lentelėje pateikta informacija apie vertinimo metodus ir svarbius rinkoje negaunamus duomenis, naudojamus finansinių priemonių, tikrosios vertės hierarchijoje priskiriamų 2 ir 3 lygiams, vertinimui.

Vertinimo metodas		Svarbūs rinkoje negaunami duomenys	Rinkoje negaunamų duomenų ir tikrosios vertės nustatymo santykis
Tikrąja verte apskaitytos finansinės priemonės
Išvestinės finansinės priemonės	Diskontuoti pinigų srautai. Būsimieji pinigų srautai apskaičiuojami remiantis išankstiniu valiutos kursu/palūkanų normomis (iš stebimų išankstinių valiutos kursų ir pelningumo kreivių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) ir sutartinėmis išankstinėmis/palūkanų normomis, diskontuotomis taip, kad būtų atsižvelgta į įvairių sandorio šalių kredito riziką.	Netaikoma.	Netaikoma.
Rizikos kapitalo fondas	Patikslintos grynosios vertės metodas. Tikroji vertė nustatoma vadovaujantis arba Priemonės nuosavybės grynąją turto vertę lemiančioje priemonėje procentine dalimi, kuri atsispindi vėliausioje ataskaitoje, pakoreguotoje pagal pinigų srautus, arba, kai įmanoma, atitinkamo fondo valdytojo pateikta tikslia akcijos verte tą pačią dieną. Siekiant išlyginti turimos naujausios grynosios turto vertės ir metų pabaigos ataskaitose pateiktos vertės skirtumą, atliekama vėlesnių įvykių peržiūros procedūra ir, jei reikia, patikslinama pateikta grynoji turto vertė.	Laiko, praėjusio nuo paskutinės rizikos kapitalo fondo ataskaitos pateikimo dienos iki įvertinimo dienos, koregavimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas ir valdymo mokesčius, tolesnius rizikos kapitalo fondo pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius.	Kuo ilgesnis laikotarpis praėjo nuo tikrosios vertės apskaičiavimo dienos iki paskutinės rizikos kapitalo fondo ataskaitos pateikimo dienos, tuo didesnis praėjusio laiko koregavimas.
Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos	Patikslinta grynoji vertė.	Laiko, praėjusio nuo subjekto, į kurį investuojama, paskutinės ataskaitos pateikimo dienos iki įvertinimo dienos, koregavimas, atsižvelgiant į: veiklos išlaidas, tolesnius subjekto, į kurį investuojama, pagrindinio turto tikrosios vertės pokyčius, papildomus įsipareigojimus, rinkos pokyčius ar kitus ekonominių sąlygų pokyčius, kapitalo padidinimą, kontrolės pardavimą (pasikeitimą).	Kuo ilgesnis laikotarpis praėjo nuo tikrosios vertės apskaičiavimo dienos iki subjekto, į kurį investuojama, paskutinės ataskaitos pateikimo dienos, tuo didesnis praėjusio laiko koregavimas.
		Diskontas dėl nepakankamos paklausos (likvidumo), nustatomas atsižvelgiant į ankstesnių sandorių su panašiomis akcijomis toje šalyje (regione) kainas, svyruojantis nuo 5 iki 30 %.	Kuo didesnė paklausos diskonto norma, tuo mažesnė tikroji vertė.
Tikrąja verte neapskaitomos finansinės priemonės
Paskolos ir gautinos sumos	Diskontuoti pinigų srautai. Vertinimo modeliuose naudojami sutartiniai pinigų srautai, kurie priklauso nuo to, ar skolininkas vykdys finansinius įsipareigojimus, ir neatsižvelgiama į jokias užtikrinimo priemonių, kuriomis padengiamos pagrindinės pozicijos, vertes ar ankstyvo paskolos grąžinimo scenarijus. Norint apskaičiuoti paskolų grynąją dabartinę vertę, pagal modelį diskontuojami kiekvienos paskolos sutartiniai pinigų srautai, naudojant patikslintą rinkos diskonto normos kreivę. Tada atskiros paskolos grynoji dabartinė vertė yra patikslinama atsižvelgiant į svarbius susijusius tikėtinus nuostolius. Tada rezultatai susumuojami, kad būtų gauta paskolų ir gautinų sumų tikroji vertė.	Netaikoma.	Netaikoma.
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	Diskontuoti pinigų srautai	Netaikoma.	Netaikoma.
Kiti įsipareigojimai	Diskontuoti pinigų srautai	Netaikoma.	Netaikoma.

Pradėjus taikyti 13-ąjį TFAS, į išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. įtraukiamos vertinimo koregavimo sumos, t. y.:

—	kredito vertinimo koregavimo sumos, rodančios sandorio šalių kredito riziką išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kurios sudarė - 1 84 000 EUR 2014 m. gruodžio 31 d. ir - 1 84 000 EUR 2013 m. gruodžio 31 d.,

—	debeto vertinimo koregavimo sumos, rodančios kredito riziką išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kurios sudarė + 30 000 EUR 2014 m. gruodžio 31 d., o 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nulinės.

Priemonės politika – pripažinti perkėlimus tarp lygių įvykio dieną arba perkėlimą lėmusio aplinkybių pasikeitimo dieną.

4.2.2. Perkėlimai tarp 1 ir 2 lygio

2013 ir 2014 m. pagal Priemonę nebuvo atliekami perkėlimai iš tikrosios vertės hierarchijos 1 lygio į 2 lygį ar iš 2 lygio į 1 lygį.

4.2.3. 3 lygio tikrosios vertės

3 lygio tikrųjų verčių suderinimas

Tolesnėse lentelėse nurodomi 3 lygio priemonių pokyčiai 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais:

(tūkst. EUR)

Parduoti laikomas finansinis turtas

Likutis 2014 m. sausio 1 d.

3 24 855

Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje:

—	grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto

8 109

—	parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

- 2 084

Iš viso

6 025

Pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitose bendrosiose pajamose:

—	parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis

71 778

Iš viso

71 778

Išmokos

42 646

Grąžintos sumos

- 43 378

Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.

4 01 926

(tūkst. EUR)

Parduoti laikomas finansinis turtas

Likutis 2013 m. sausio 1 d.

3 22 000

Pelnas arba nuostoliai, pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje:

—	grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto

5 294

—	parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

- 2 701

Iš viso

2 593

Pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitose bendrosiose pajamose:

—	parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės grynasis pokytis

4 299

Iš viso

4 299

Išmokos

34 700

Grąžintos sumos

- 38 737

Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.

3 24 855

2013 ir 2014 m. pagal Priemonę nebuvo atliekami perkėlimai iš tikrosios vertės hierarchijos 3 lygio ar į jį.

Jautrumo analizė

Vieno iš svarbių rinkoje negaunamų duomenų, naudojamų rizikos kapitalo fondų ir tiesioginių kapitalo investicijų tikrajai vertei nustatyti, +/-10 % pokytis ataskaitos dieną, jei kiti duomenys išlieka nepakitę, turėtų tokį poveikį kitoms bendrosioms pajamoms:

2014 m. gruodžio 31 d.	Padidėjimas	Sumažėjimas
(tūkst. EUR)	Padidėjimas	Sumažėjimas
Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos	31	- 31
Iš viso	31	- 31

2013 m. gruodžio 31 d.	Padidėjimas	Sumažėjimas
(tūkst. EUR)	Padidėjimas	Sumažėjimas
Rizikos kapitalo fondai	20	- 20
Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos	141	- 141
Iš viso	161	- 161

5. Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tūkst. EUR)

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro:

	2014 12 31	2013 12 31
Grynieji pinigai kasoje	9 642	1 94 107
Terminuotieji indėliai	4 15 757	4 05 408
Komerciniai vekseliai	1 20 000	—
Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje	5 45 399	5 99 515
Sukauptos palūkanos	- 1	- 8
Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje	5 45 398	5 99 507

6. Išvestinės finansinės priemonės (tūkst. EUR)

Pagrindiniai išvestinių finansinių priemonių komponentai, klasifikuojami kaip laikomi prekybai:

2014 m. gruodžio 31 d.	Tikroji vertė		Sąlyginė suma
2014 m. gruodžio 31 d.	Turtas	Įsipareigojimai	Sąlyginė suma
Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	—	- 3 219	11 606
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	448	- 564	44 749
Valiutų apsikeitimo sandoriai	—	- 10 849	1 0 59 000
Iš viso išvestinių finansinių priemonių	448	- 14 632	1 1 15 355

2013 m. gruodžio 31 d.	Tikroji vertė		Sąlyginė suma
2013 m. gruodžio 31 d.	Turtas	Įsipareigojimai	Sąlyginė suma
Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai	56	—	2 067
Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	44	- 2 035	16 461
Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	924	—	43 335
Valiutų apsikeitimo sandoriai	—	- 1 510	7 00 000
Iš viso išvestinių finansinių priemonių	1 024	- 3 545	7 61 863

7. Paskolos ir gautinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai paskolų ir gautinų sumų komponentai:

	Bendrosios paskolos (31)	Privilegijuotosios paskolos	Subordinuotosios paskolos	Iš viso
Sumos nominaliąja verte 2014 m. sausio 1 d.	3 42 113	8 06 007	1 31 632	1 2 79 752
Išmokos	2 16 672	31 654	—	2 48 326
Grąžintos sumos	- 58 417	- 1 07 794	- 367	- 1 66 578
Kapitalizuotos palūkanos	—	—	11 915	11 915
Užsienio valiutos kursų skirtumai	42 138	52 696	3 463	98 297
Sumos nominaliąja verte 2014 m. gruodžio 31 d.	5 42 506	7 82 563	1 46 643	1 4 71 712
Vertės sumažėjimas 2014 m. sausio 1 d.	- 7 675	- 12 734	- 50 382	- 70 791
Į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktas vertės sumažėjimas	—	—	- 79 249	- 79 249
Vertės sumažėjimo atkūrimas	2 586	907	—	3 493
Užsienio valiutos kursų skirtumai	- 662	- 1 664	- 3 264	- 5 590
Vertės sumažėjimas 2014 m. gruodžio 31 d.	- 5 751	- 13 491	- 1 32 895	- 1 52 137
Amortizuota savikaina	- 2 562	- 5 125	28	- 7 659
Palūkanos	7 407	11 930	665	20 002
Paskolos ir gautinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d.	5 41 600	7 75 877	14 441	1 3 31 918

	Bendrosios paskolos (32)	Privilegijuotosios paskolos	Subordinuotosios paskolos	Iš viso
Sumos nominaliąja verte 2013 m. sausio 1 d.	2 54 686	7 89 970	1 33 780	1 1 78 436
Išmokos	1 50 513	91 690	—	2 42 203
Grąžintos sumos	- 51 595	- 55 865	- 11 700	- 1 19 160
Kapitalizuotos palūkanos	—	- 342	10 705	10 363
Užsienio valiutos kursų skirtumai	- 11 491	- 19 446	- 1 153	- 32 090
Sumos nominaliąja verte 2013 m. gruodžio 31 d.	3 42 113	8 06 007	1 31 632	1 2 79 752
Vertės sumažėjimas 2013 m. sausio 1 d.	- 6 494	- 14 296	- 24 355	- 45 145
Į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktas vertės sumažėjimas	- 1 341	—	- 27 081	- 28 422
Vertės sumažėjimo atkūrimas	—	1 088	—	1 088
Užsienio valiutos kursų skirtumai	160	474	1 054	1 688
Vertės sumažėjimas 2013 m. gruodžio 31 d.	- 7 675	- 12 734	- 50 382	- 70 791
Amortizuota savikaina	- 2 109	- 3 883	- 66	- 6 058
Palūkanos	5 154	10 536	3 606	19 296
Paskolos ir gautinos sumos 2013 m. gruodžio 31 d.	3 37 483	7 99 926	84 790	1 2 22 199

8. Parduoti laikomas finansinis turtas (tūkst. EUR)

Pagrindiniai parduoti laikomo finansinio turto komponentai:

	Rizikos kapitalo fondai	Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos	Iš viso
Savikaina 2014 m. sausio 1 d.	2 56 161	23 620	2 79 781
Išmokos	41 990	656	42 646
Grąžintos sumos/pardavimai	- 38 535	- 4 843	- 43 378
Grąžintų sumų/pardavimų užsienio valiutos kursų skirtumai	168	281	449
Savikaina 2014 m. gruodžio 31 d.	2 59 784	19 714	2 79 498
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2014 m. sausio 1 d.	71 931	6 260	78 191
Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis	78 064	- 133	77 931
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2014 m. gruodžio 31 d.	1 49 995	6 127	1 56 122
Vertės sumažėjimas 2014 m. sausio 1 d.	- 22 450	- 3 823	- 26 273
Į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktas vertės sumažėjimas per metus	- 2 084	- 4 178	- 6 262
Vertės sumažėjimas 2014 m. gruodžio 31 d.	- 24 534	- 8 001	- 32 535
Parduoti laikomas finansinis turtas 2014 m. gruodžio 31 d.	3 85 245	17 840	4 03 085

	Rizikos kapitalo fondai	Tiesioginės nuosavo kapitalo investicijos	Iš viso
Savikaina 2013 m. sausio 1 d.	2 58 426	24 238	2 82 664
Išmokos	33 600	1 100	34 700
Grąžintos sumos/pardavimai	- 37 361	- 1 376	- 38 737
Grąžintų sumų/pardavimų užsienio valiutos kursų skirtumai	1 496	- 342	1 154
Savikaina 2013 m. gruodžio 31 d.	2 56 161	23 620	2 79 781
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2013 m. sausio 1 d.	59 234	9 200	68 434
Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis	12 697	- 2 940	9 757
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2013 m. gruodžio 31 d.	71 931	6 260	78 191
Vertės sumažėjimas 2013 m. sausio 1 d.	- 14 345	- 3 752	- 18 097
Į pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitą įtrauktas vertės sumažėjimas per metus	- 8 105	- 71	- 8 176
Vertės sumažėjimas 2013 m. gruodžio 31 d.	- 22 450	- 3 823	- 26 273
Parduoti laikomas finansinis turtas 2013 m. gruodžio 31 d.	3 05 642	26 057	3 31 699

9. Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai iš įnašų mokėtojų gautinų sumų komponentai:

	2014 12 31	2013 12 31
Pareikalauti, bet nesumokėti valstybių narių įnašai	42 590	—
Iš viso iš įnašų mokėtojų gautinų sumų	42 590	—

10. Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas (tūkst. EUR)

Iki išpirkimo termino laikomą portfelį sudaro kotiruojamos obligacijos, kurių likęs terminas ataskaitinę dieną yra trumpesnis kaip trys mėnesiai. Lentelėje parodyti iki išpirkimo termino laikomo portfelio pokyčiai.

Likutis 2014 m. sausio 1 d.	1 02 562
Įsigijimas	1 6 10 057
Išpirkimo terminai	- 1 6 12 619
Priedų/nuolaidų amortizacija	- 12
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	99 988

Likutis 2013 m. sausio 1 d.	99 029
Įsigijimas	6 80 635
Išpirkimo terminai	- 6 76 369
Priedų/nuolaidų amortizacija	228
Sukauptų palūkanų pokytis	- 961
Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	1 02 562

11. Kitas turtas (tūkst. EUR)

Pagrindiniai kito turto komponentai:

	2014 12 31	2013 12 31
Iš EIB gautina suma	5 447	6
Finansinės garantijos	75	142
Su TP išmokomis susijusios gautinos sumos (21 pastaba)	—	337
Su TP išmokomis susijusių gautinų sumų vertės sumažėjimas (21 pastaba)	—	- 337
Iš viso kito turto	5 522	148

12. Būsimųjų laikotarpių pajamos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai būsimųjų laikotarpių pajamų komponentai:

	2014 12 31	2013 12 31
Būsimųjų laikotarpių palūkanų subsidijos	30 750	34 787
Būsimųjų laikotarpių komisiniai už paskolas ir gautinas sumas	560	296
Iš viso būsimųjų laikotarpių pajamų	31 310	35 083

13. Trečiosioms šalims mokėtinos sumos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai trečiosioms šalims mokėtinų sumų komponentai:

	2014 12 31	2013 12 31
Grynosios bendrosios administracinės išlaidos, mokėtinos EIB	38 348	37 851
Kitos sumos, mokėtinos EIB	44	716
Valstybėms narėms dar neišmokėtos palūkanų subsidijos ir TP	30 432	2 92 668
Iš viso trečiosioms šalims mokėtinos sumos	68 824	3 31 235

14. Kiti įsipareigojimai (tūkst. EUR)

Pagrindiniai kitų įsipareigojimų komponentai:

	2014 12 31	2013 12 31
Iš anksto gauti paskolos mokėjimai	1 973	1 827
Būsimųjų laikotarpių pajamos iš palūkanų subsidijų	542	603
Finansinės garantijos	76	142
Iš viso kitų įsipareigojimų	2 591	2 572

15. Pareikalautieji valstybių narių įnašai (tūkst. EUR)

Valstybės narės	Įnašas pagal Priemonę	Įnašas, skirtas palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai (33)	Iš viso įnešta	Pareikalauta, bet neįmokėta (34)
Austrija	54 511	3 808	58 319	1 205
Belgija	80 634	5 633	86 267	1 765
Bulgarija	—	—	—	70
Kipras	—	—	—	45
Čekija	—	—	—	255
Danija	44 020	3 075	47 095	1 000
Estija	—	—	—	25
Suomija	30 444	2 127	32 571	735
Prancūzija	4 99 851	34 917	5 34 768	9 775
Vokietija	4 80 515	33 566	5 14 081	10 250
Graikija	25 713	1 796	27 509	735
Vengrija	—	—	—	275
Airija	12 753	891	13 644	455
Italija	2 57 948	18 019	2 75 967	6 430
Latvija	—	—	—	35
Lietuva	—	—	—	60
Liuksemburgas	5 965	417	6 382	135
Мalta	—	—	—	15
Nyderlandai	1 07 375	7 500	1 14 875	2 425
Lenkija	—	—	—	650
Portugalija	19 953	1 394	21 347	575
Rumunija	—	—	—	185
Slovakija	—	—	—	105
Slovėnija	—	—	—	90
Ispanija	1 20 129	8 391	1 28 520	3 925
Švedija	56 156	3 923	60 079	1 370
Jungtinė Karalystė	2 61 033	18 234	2 79 267	—
Iš viso 2014 m. gruodžio 31 d.	2 0 57 000	1 43 691	2 2 00 691	42 590
Iš viso 2013 m. gruodžio 31 d.	1 6 61 309	4 33 691	2 0 95 000	—

16. Neapibrėžtieji įsipareigojimai (tūkst. EUR)

	2014 12 31	2013 12 31
Įsipareigojimai
Neišmokėtos paskolos	1 1 61 859	8 89 866
Neišmokėti įsipareigojimai, susiję su parduoti laikomu finansiniu turtu	2 00 637	1 76 821
Išduotos garantijos	2 298	4 414
Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba	2 85 239	2 22 588
Neapibrėžtieji įsipareigojimai
Pasirašytos, bet neišduotos garantijos	25 000	25 000
Iš viso neapibrėžtųjų įsipareigojimų	1 6 75 033	1 3 18 689

17. Pajamos iš palūkanų ir panašios pajamos ir išlaidos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų komponentai:

	Nuo 2014 01 01	Nuo 2013 01 01
	iki 2014 12 31	iki 2013 12 31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	543	273
Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas	276	461
Paskolos ir gautinos sumos	72 135	64 512
Palūkanų subsidijos	4 286	4 347
Iš viso pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų	77 240	69 593

Pagrindiniai palūkanų ir panašių išlaidų komponentai:

	Nuo 2014 01 01	Nuo 2013 01 01
	iki 2014 12 31	iki 2013 12 31
Išvestinės finansinės priemonės	- 1 522	- 1 175
Iš viso palūkanų ir panašių išlaidų	- 1 522	- 1 175

18. Mokesčių ir komisinių pajamos ir išlaidos (tūkst. EUR)

Pagrindiniai pajamų iš mokesčių ir komisinių komponentai:

	Nuo 2014 01 01	Nuo 2013 01 01
	iki 2014 12 31	iki 2013 12 31
Mokesčiai ir komisiniai už paskolas ir gautinas sumas	316	2 573
Finansinių garantijų mokesčiai ir komisiniai	78	145
Kita	769	10
Iš viso pajamų iš mokesčių ir komisinių	1 163	2 728

Pagrindiniai mokesčių ir komisinių išlaidų komponentai

	Nuo 2014 01 01	Nuo 2013 01 01
	iki 2014 12 31	iki 2013 12 31
Trečiosioms šalims sumokėti su parduoti laikomu finansiniu turtu susiję komisiniai	- 37	- 43
Iš viso mokesčių ir komisinių išlaidų	- 37	- 43

19. Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto (tūkst. EUR)

Grynojo realizuoto pelno iš parduoti laikomo finansinio turto pagrindiniai komponentai:

	Nuo 2014 01 01	Nuo 2013 01 01
	iki 2014 12 31	iki 2013 12 31
Grynosios pajamos iš parduoti laikomo finansinio turto	3 179	2 688
Dividendų pajamos	4 930	2 606
Grynasis realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto	8 109	5 294

20. Bendrosios administracinės išlaidos (tūkst. EUR)

Bendrosios administracinės išlaidos – tai faktinės EIB patirtos priemonės valdymo sąnaudos, atėmus pajamas iš standartinių įvertinimo mokesčių, kuriais EIB tiesiogiai apmokestina Priemonės klientus.

	Nuo 2014 01 01	Nuo 2013 01 01
	iki 2014 12 31	iki 2013 12 31
Faktinės EIB patirtos išlaidos	- 40 912	- 40 966
Pajamos iš Priemonės klientams tiesiogiai taikomų įvertinimo mokesčių	2 784	3 115
Iš viso grynųjų bendrųjų administracinių išlaidų	- 38 128	- 37 851

2008 m. liepos 1 d. įsigaliojus pataisytam Kotonu partnerystės susitarimui, valstybės narės daugiau nebedengia bendrųjų administracinių išlaidų.

21. Kito turto vertės sumažėjimas (tūkst. EUR)

Per 2012 m. pagal Priemonę atlikti techninės pagalbos mokėjimai sudarė 638 EUR, kurių dėl nesąžiningo sandorio šalies elgesio galutinis gavėjas negavo. Po teisinio įsikišimo pagal Priemonę buvo galima susigrąžinti 301 EUR, o likusi nesumokėta 337 EUR suma įrašyta kaip Priemonės bendrųjų pajamų vertės sumažėjimas.

2014 m. nesumokėta 337 EUR suma paskirta Priemonės palūkanų normos subsidijų ir techninės pagalbos paketui ir įrašyta kaip kitos pajamos Priemonės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

22. Ryšiai su nekonsoliduojamais struktūrizuotais subjektais (tūkst. EUR)

Struktūrizuoto subjekto apibrėžtis

Struktūrizuotas subjektas – tai subjektas, sukurtas taip, kad balsavimo arba panašios teisės nebūtų lemiamas veiksnys sprendžiant, kas kontroliuoja subjektą. 12-ajame TFAS nurodoma, kad struktūrizuotam subjektui dažnai būdingi keli ar visi šie požymiai:

—	apribota veikla,

—

siauras ir aiškiai apibrėžtas tikslas, pavyzdžiui, suorganizuoti nuomą palankiomis mokestinėmis sąlygomis, vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, suteikti kapitalo arba finansavimo šaltinį subjektui arba suteikti investavimo galimybių investuotojams, perduodant investuotojams su struktūrizuoto subjekto turtu susijusią riziką ir naudą,

—	nepakankamai nuosavybės, kad struktūrizuotas subjektas galėtų finansuoti savo veiklą be subordinuotos finansinės paramos,

—	finansavimas naudojant daugelį priemonių, kurios susietos sutartimis su investuotojais ir dėl kurių atsiranda kredito ar kitokios rizikos koncentracija (segmentai).

Nekonsoliduojami struktūrizuoti subjektai

Terminas „nekonsoliduojami struktūrizuoti subjektai“ taikomas visiems struktūrizuotiems subjektams, kurie nėra kontroliuojami pagal Priemonę, ir apima nekonsoliduojamų struktūrizuotų subjektų palūkanas.

Dalių struktūrizuotuose subjektuose apibrėžtis

12-ajame TFAS „dalys“ apibrėžiamos taip, kad būtų įtrauktas sutartinis ir nesutartinis ryšys, dėl kurio ataskaitas teikiantis subjektas gauna kintamą grąžą iš to kito subjekto veiklos. Tokių dalių pavyzdžiai apima dalyvavimą nuosavybės dalių valdyme ir kitokius ryšius, pavyzdžiui, finansavimo teikimą, paramą likvidumui užtikrinti, kredito vertės didinimo priemones, įsipareigojimus ir garantijas kitam subjektui. 12-ajame TFAS nurodyta, kad ataskaitas teikiantis subjektas nebūtinai turi dalį kitame subjekte tik dėl to, kad su juo palaiko įprastus kliento ir tiekėjo santykius.

Toliau pateikiamoje lentelėje aprašyti struktūrizuoti subjektai, kurie pagal Priemonę nekonsoliduojami, bet kuriuose pagal Priemonę turimos dalys.

Struktūrizuoto subjekto tipas

Pobūdis ir paskirtis

Pagal Priemonę turimos dalys

Projektų finansavimas. Skolinimas specialiosios paskirties įmonėms (SPĮ)

Projektų finansavimo operacijos (PF operacijos) – tai operacijos, kurias vykdant Priemonės skolos tvarkymas priklauso nuo skolininko, kurio vienintelis ar pagrindinis įplaukų šaltinis – vienos arba kelių rūšių turtas, finansuojamas tokios skolos lėšomis, arba kitas ankstesnis turtas, sutartimi susijęs su projektu. PF operacijas dažnai finansuoja SPĮ.

Grynosios išmokėtos sumos

Palūkanų pajamos

Rizikos kapitalo operacijos

Pagal Priemonę finansuojami rizikos kapitalo ir investiciniai fondai. Rizikos kapitalo ir investiciniai fondai sutelkia ir valdo investuotojų, norinčių turėti privataus akcinio kapitalo dalių didelių augimo galimybių turinčiose mažose ir vidutinio dydžio įmonėse ir finansuoti infrastruktūros projektus, pinigus.

Investicijos į rizikos kapitalo subjekto išleistus vienetus ir (arba) akcijas.

Dividendai, gaunami kaip dividendų pajamos.

Toliau pateikiamoje lentelėje parodytos nekonsoliduojamų struktūrizuotų subjektų, kurių dalys turimos pagal Priemonę, balansinės vertės ataskaitinę dieną, taip pat didžiausia Priemonės nuostolio, susijusio su tais subjektais, rizika. Didžiausia nuostolio rizika apima balansines vertes ir susijusias neišmokėtas sumas, kurias įsipareigota skirti.

Struktūrizuoto subjekto tipas	Antraštė	Balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	Didžiausia nuostolio rizika 2014 12 31
Projektų finansavimo operacijos	Paskolos ir gautinos sumos	7 225	7 225
Rizikos kapitalo fondai	Parduoti laikomas finansinis turtas	3 85 245	5 55 629
Iš viso		3 92 470	5 62 854

23. Vėlesni įvykiai

Po balanso sudarymo dienos neįvyko jokių esminių įvykių, apie kuriuos reikėtų paskelbti arba dėl kurių reikėtų patikslinti 2014 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas.

(1) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(2) Sukurti pereinamojo laikotarpio priemonę pirmą kartą pasiūlyta atskiru 11-ojo EPF įgyvendinimo reglamento (COM(2013) 445) straipsniu. Tačiau Komisija, kaip alternatyvą, pasiūlė sukurti pereinamojo laikotarpio priemonę specialiu Tarybos sprendimu (Tarybos sprendimo dėl EPF valdymo pereinamojo laikotarpio priemonių nuo 2014 m. sausio 1 d. iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo Europos plėtros fondo pasiūlymas, COM(2013) 663).

(3) 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam EPF taikomo finansinio reglamento (OL L 78, 2008 2 19, p. 1).

(4) 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 567/2014, kuriuo dėl pereinamojo laikotarpio tarp 10-ojo EPF ir 11-ojo EPF taikymo, iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam EPF taikomo finansinio reglamento (OL L 157, 2014 5 27, p. 52).

(5) 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (OL L 58, 2015 3 3, p. 17)

(6) 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo (OL L 58, 2015 3 3, p. 1)

(7) 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 567/2014, kuriuo dėl pereinamojo laikotarpio tarp 10-ojo EPF ir 11-ojo EPF taikymo, iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo EPF, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam EPF taikomo finansinio reglamento (OL L 157, 2014 5 27, p. 43).

(8) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(9) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(10) Trumpalaikės gautinos sumos, išskyrus gautinas sumas, susijusias su įprastiniais įnašais ir bendru finansavimu.

(11) Trumpalaikiai įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus, susijusius su įprastiniais įnašais ir bendru finansavimu.

(12) Remiantis Finansinio reglamento, taikytino pereinamajam laikotarpiui tarp 10-ojo Europos plėtros fondo ir 11-ojo Europos plėtros fondo, iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo Europos plėtros fondo, 59 straipsniu, iždo lėšos nurodomos 11-ojo EPF balanse.

(13) Remiantis Finansinio reglamento, taikytino pereinamajam laikotarpiui tarp 10-ojo Europos plėtros fondo ir 11-ojo Europos plėtros fondo, iki įsigalios vidaus susitarimas dėl 11-ojo Europos plėtros fondo, 59 straipsniu, iždo lėšos nurodomos 11-ojo EPF balanse. Įvairių banko sąskaitų pobūdis nurodytas 5 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“.

(14) Šį likutį sudaro sumos, kuriomis gali pasinaudoti Kongo Demokratinė Respublika pagal Tarybos sprendimo 2003/583/EB7 nuostatas.

(15) OL L 156, 1998 5 29, p. 3.

(16) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(17) Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(18) Visi sumažėjimai yra nepanaudotos lėšos, pervestos į 10-ojo EPF nemobilizuojamą veiklos rezervą.

(19) Visi sumažėjimai yra nepanaudotos lėšos, pervestos į 10-ojo EPF nemobilizuojamą veiklos rezervą.

(20) Remiantis Tarybos sprendimu 2010/406/ES, 150 mln. įtraukta iš 10-ojo EPF nemobilizuojamo veiklos lėšų rezervo Sudanui (147 mln. – specialiam asignavimui Sudanui, 3 mln. – įgyvendinimo išlaidoms).

(21) Remiantis Tarybos sprendimu 2011/315/ES, 200 mln. įtraukta iš 10-ojo EPF nemobilizuojamo veiklos lėšų rezervo Sudanui (194 mln. – specialiam asignavimui Sudanui, 6 mln. – įgyvendinimo išlaidoms).

(22) 377 EUR, nepanaudotų vykdant 9-ojo ir ankstesnių EPF projektus, pervedimas į nemobilizuojamą veiklos lėšų rezervą, atėmus 200 mln. EUR iš rezervų Pietų Sudanui (į 9-ąjį EPF). Iki šios dienos bendras nemobilizuojamas AKR sukurtas rezervas sudarė 807 mln., iš jų 350 mln. buvo panaudota (150 mln. – Sudanui, 200 mln. – Pietų Sudanui; abi sumos pervestos į 9-ąjį EPF).

(23) Pervestos lėšos į 10-ojo EPF rezervus ir iš jų.

(24) Kiek tai susiję su bendru finansavimu, lentelėje parodyti tik įsipareigojimų asignavimai.

(25) Tarybos sprendimu Nr. 2013/759/ES (3) nustatytos pereinamojo laikotarpio Europos plėtros fondo (EPF) valdymo priemonės (pereinamojo laikotarpio priemonės), kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki įsigalios vidaus susitarimas, kuriuo įsteigiamas 11-ojo EPF vidaus susitarimas, būtų galima panaudoti lėšas bendradarbiavimui su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT), taip pat paramos išlaidoms.

(26) Pereinamojo laikotarpio priemonės pradinius asignavimus sudarė 1 372,5 mln. EUR, pervestų iš 8-ojo ir 9-ojo EPF nemobilizuojamų rezervų, ir 224,7 mln. EUR, pervestų iš 10-ojo EPF nemobilizuojamų rezervų, – iš viso 1,597 mln. EUR, skirtų AKR ir UŠT.

(27) Iš pereinamojo laikotarpio priemonės į kitas 11-ojo EPF priemones iš viso pervesta 1,488 mln. EUR pradinių asignavimų (AKR ir UŠT).

(28) Be lėšų, pervestų iš pereinamojo laikotarpio priemonės, kitoms 11-ojo EPF priemonėms skiriama 16,56 mln. EUR tiesioginių pervedimų iš ankstesnių EPF (iš A paketo „Stabex“. 10-asis EPF. Palūkanos ir kitos įplaukos) ir 2,1 mln. EUR iš įplaukas didinančio biudžeto.

(29) Nemobilizuojamus rezervus sudaro 255 mln. EUR (nepanaudota) suma, pervesta iš 10-ojo EPF nemobilizuojamo veiklos rezervo, kuri tiesiogiai pervedama pereinamojo laikotarpio priemonei (224,7 mln.) ir kitoms priemonėms iš 11-ojo EPF (0,8 mln.).

(30) asignavimų %

(31) įskaitant agentūrų susitarimus.

(32) įskaitant agentūrų susitarimus.

(33) 2014 m. 2 90 000 EUR valstybių narių įnašų pagal 9-ąjį EPF, skirtų palūkanų subsidijoms ir TP, numatytų išankstiniam palūkanų subsidijų ir TP finansavimui pagal 10-ąjį EPF, perskirta įnašui pagal Priemonę.

(34) 2014 m. lapkričio 10 d. Taryba nustatė visų valstybių narių iki 2015 m. sausio 21 d. mokėtinų finansinių įnašų sumas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 379

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	58 tomas 2015m. lapkričio 13d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2015/C 379/01	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. 2014 m. Europos plėtros fondo metinės ataskaitos	1
2015/C 379/02	Europos Parlamentui ir Tarybai teikiamas Audito Rūmų patikinimo pareiškimas dėl 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų (EPF). Nepriklausomo auditoriaus ataskaita	124

(mln. EUR)

Išankstinis finansavimas

Iš viso 2014 m.

Išankstinis finansavimas

Iš viso 2013 m.

Pažeidimas

OLAF nustatyti atvejai