2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/1

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32015M7753. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/2

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32015M7559. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/3

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/4

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/5

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi bet kokių neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį Komisija turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas, atžvilgiu taip pat turi imtis visų to reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir motyvus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokio pripažinimo motyvus paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įsipareigojimų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis turi būti grindžiamas visos NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga.

(6)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 33 straipsniu, Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Tarptautinėje žuvininkystės teisėje vis labiau griežtinama vėliavos valstybės ir pakrantės valstybės atsakomybės samprata ir šiuo metu ji suprantama kaip deramo rūpestingumo pareiga – tai pareiga dėti didžiausias pastangas ir daryti viską, kad būtų užkirstas kelias NNN žvejybai, įskaitant pareigą priimti reikiamas administracines ir vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse žvejojantys žvejybos laivai nevykdytų veiklos, kuria pažeidžiamos taikytinos biologinių jūrų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, o pažeidimo atveju – pareigą bendradarbiauti ir konsultuotis su kitomis valstybėmis siekiant atlikti tyrimą ir prireikus taikyti sankcijas, kurios būtų pakankamai griežtos, kad atgrasytų nuo pažeidimų ir kad pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos.

(8)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų vėliavos valstybių patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, atitinkamos trečiosios šalys turi pateikti Komisijai pranešimą apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių privalo laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(9)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalimi, Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento įgyvendinimu.

(10)

Komorų Sąjunga (toliau – Komorai) nepateikė Komisijai NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodyto vėliavos valstybės pranešimo.

(11)

2014 m. gegužės 4–8 d. Komisija, padedama Europos Sąjungos delegacijos Mauricijaus Respublikai, Komorų Sąjungai ir Seišelių Respublikai, surengė vizitą į Komorus administracinio bendradarbiavimo tikslais, kaip numatyta NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje.

(12)

Vizito metu buvo siekiama patikrinti informaciją apie Komorų taikomas priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių privalo laikytis šalies žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, taip pat apie priemones, kurių Komorai ėmėsi, kad įvykdytų įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba.

(13)

2015 m. birželio 3 d. Komorams išsiųsta galutinė vizito ataskaita. Per vizitą Komisija nustatė, kad, šalinant svarbius trūkumus, kuriuos 2011 m. spalio mėn. Komorų valdžios institucijos įsipareigojo ištaisyti (2), padaryta pažanga yra nedidelė arba jos visai nepadaryta.

(14)

Komorai pastabų dėl galutinės ataskaitos nepateikė.

(15)

Komorų Sąjunga yra Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) ir Pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisijos (SWIOFC) narė. Komorai yra ratifikavę 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (toliau – UNCLOS).

(16)

Europos Sąjunga ir Komorų Sąjunga yra pasirašę šiuo metu galiojantį žvejybos partnerystės susitarimą (3).

(17)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Komorai vykdo jiems, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat toje konstatuojamojoje dalyje paminėtų atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) nustatytas pareigas, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo tuo tikslu reikalinga. Galiojantys Komorų žuvininkystės valdymo srities nacionalinės teisės aktai yra Žuvininkystės ir akvakultūros kodeksas, patvirtintas 2007 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. 07–011/AU, ir ministrų įsakymai.

(18)

Be to, Komisija naudojosi informacija, gauta iš atitinkamų RŽVO paskelbtų duomenų, taip pat viešai skelbiama informacija.

(19)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertino, kaip Komorų Sąjunga vykdo vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įsipareigojimus. Atlikdama tą vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytus kriterijus.

(20)

Remdamasi viešai prieinama informacija, Komisijos surinkta informacija ir Komorų valdžios institucijų pateikta informacija, Komisija nustatė, jog esama įrodymų, kad 2010–2015 m. NNN žvejybos veiklą vykdė maždaug dvidešimt Komorų laivų.

(21)

Komisija nustatė, kad maždaug dvidešimt Komorų laivų vykdo veiklą ne Komorų išskirtinėje ekonominėje zonoje (toliau – IEZ) neturėdami Komorų valdžios institucijų leidimo. Tai prieštarauja Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (toliau – IPOA IUU (4)) 45 punkte ir FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8.2.2 punkte išdėstytoms rekomendacijoms, kuriose nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas laivas, turintis teisę plaukioti su jų vėliava ir vykdantis veiklą ne jų vandenyse, turėtų galiojantį leidimą. Tai taip pat reiškia, kad nėra laikomasi FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių (5) 29 ir 30 punktuose pateiktų rekomendacijų.

(22)

Remiantis viešai prieinama informacija, taip pat pranešta, kad 2014 m. Vakarų Afrikos pakrantėje du Komorų laivai vykdė perkrovimo operacijas jūroje (6). Šios operacijos buvo vykdomos neturint Komorų valdžios institucijų leidimo. Dėl to, kad Komorai nevykdo pakankamos kontrolės, pažeidžiamas IPOA IUU 49 punktas, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų užtikrinti, jog visi jų laivai, dalyvaujantys perkrovimo operacijose, turėtų vėliavos valstybės išduotą išankstinį leidimą ir teiktų ataskaitas nacionalinėms valdžios institucijoms.

(23)

Be to, Komorų valdžios institucijos pripažino, kad Komorų laivams, vykdantiems veiklą ne Komorų IEZ, netaikomos jokios stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonės. Laivai nepraneša Komorų žvejybos stebėjimo centrui savo geografinės padėties, o Komorų valdžios institucijoms – bet kokios kitos informacijos, pavyzdžiui, sužvejotų žuvų kiekio duomenų arba informacijos apie iškrovimo arba perkrovimo operacijas. Dėl šių trūkumų Komorai pažeidžia UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad kiekviena valstybė turi veiksmingai vykdyti savo jurisdikciją ir kontrolę su jos vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis taip pat pažeidžiama IPOA IUU 24 punkte pateikta rekomendacija, kurioje nustatyta pareiga vykdyti visapusišką ir veiksmingą žvejybos veiklos kontrolę, ir IPOA IUU 35 punkte pateikta rekomendacija, kurioje nustatyta, jog vėliavos valstybė turėtų užtikrinti, kad ji, prieš užregistruodama laivą, galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti, kad laivas nedalyvauja NNN žvejyboje. Be to, pažeidžiami ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31, 32 ir 33 punktai, kuriuose nustatyta, kad vėliavos valstybės privalo įgyvendinti savo laivų kontrolės režimus ir taikyti vykdymo užtikrinimo režimus, pagal kuriuos, inter alia, galima nustatyti pažeidimus ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų dėl taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimo. Galiausiai, dėl šių trūkumų tikėtina, kad šie laivai gali veikti neteisėtai ir nedeklaruoti sužvejotų žuvų kiekio.

(24)

Remdamasi Komorų valdžios institucijų pateiktais pareiškimais, Komisija nustatė, kad su Komorų vėliava plaukiojančių laivų sąrašas nėra konsoliduotas. Už žuvininkystę atsakinga institucija neturi konkrečios informacijos apie Komorų laivus, kurie veiklą vykdo ne Komorų IEZ, o už laivų registravimą atsakinga institucija turi tik dalį informacijos apie Komorų registro padėtį. Priešingai nei nustatyta IPOA IUU 40 punkte ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 19 punkte pateiktose rekomendacijose, už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingos institucijos nepakankamai bendradarbiauja ir dalijasi informacija. Dėl to Komorai nevykdo ir UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto. Šalis taip pat nesilaiko IPOA IUU 42 punkte pateiktos rekomendacijos, kurioje nustatyta, kad kiekviena valstybė turi turėti laivų registrą, kuriame nurodomi su jos vėliava plaukiojančių laivų pavadinimai ir išsamūs jų duomenys.

(25)

Tai, kad nepakankamai bendradarbiaujama šalies viduje, kaip aprašyta 24 konstatuojamojoje dalyje, prieštarauja Komorų valdžios institucijų įsipareigojimui (kurį jos prisiėmė 2011 m. spalio mėn. Europos Sąjungos atžvilgiu) užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp institucijų, atsakingų už laivų registravimą ir už žuvininkystę (7).

(26)

Kadangi už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingos institucijos nebendradarbiauja, Komorų gebėjimas stebėti savo laivyno dydį ir pajėgumus mažėja, o neteisėtos veiklos vykdytojams sudaromos sąlygos žvejoti su Komorų vėliava ir likti neaptiktiems.

(27)

Komisija nustatė, kad nepakankamą už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų bendradarbiavimą sunkina tai, kad laivų registravimo procese dalyvauja užsienio privačiosios bendrovės, kurios atsakingos už laivų įtraukimą į registrą ir kurios gali išduoti laikinuosius registracijos liudijimus.

(28)

Be to, už registravimą atsakinga institucija, prieš registruodama laivą, kuris ketina vykdyti veiklą ne Komorų IEZ, netikrina RŽVO sudarytų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų. Tai prieštarauja IPOA IUU 36 punktui, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų stengtis neleisti su jų vėliava plaukioti laivams, kurie praeityje buvo padarę pažeidimų. Tai taip pat reiškia, kad vis dar turi būti sukurtos griežtos registravimo procedūros ir kad vis dar esama didelės rizikos, kad Komorų žvejybos laivai vykdys NNN žvejybos veiklą.

(29)

Remdamasi informacija, surinkta per 2015 m. gegužės mėn. surengtą vizitą Komoruose, Komisija taip pat nustatė, kad trijuose Komorų laivuose, kuriems buvo išduotas leidimas vykdyti veiklą Komorų vandenyse, nebuvo įrengta laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) įranga arba nebuvo stebėtojo. Tokia padėtis prieštarauja UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalims. Šiuo atveju taip pat nesilaikoma IPOA IUU 24 punkto. Be to, šie laivai Komorų valdžios institucijoms per nustatytą terminą iki žuvų iškrovimo Komoruose neperdavė informacijos apie laive laikomų žuvų kiekį. Tai prieštarauja IPOA IUU 55 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybės, prieš leisdamos laivui įplaukti į uostą, turėtų reikalauti, jog laivai pateiktų, inter alia, pagrįstą išankstinį pranešimą apie ketinimą įplaukti į uostą, išsamius žvejybos reiso duomenis ir laive laikomų žuvų kiekį, kad būtų galima nustatyti, ar laivas galėjo vykdyti NNN žvejybą arba ją remti. Tai reiškia, kad neįmanoma užtikrinti, kad iš šių laivų gauti produktai nebūtų susiję su NNN žvejybos veikla.

(30)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4 dalies b punktu, Komisija taip pat išnagrinėjo priemones, kurių Komorai ėmėsi dėl žuvininkystės produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jų rinką.

(31)

Atsižvelgiant į 22, 23 ir 25 konstatuojamosiose dalyse aprašytą padėtį, žuvų ar jų produktų atsekamumą sunkina nepakankama stebėsena, kontrolė ir priežiūra, Komorų registro padėtis ir nepakankamas už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų valdžios institucijų bendradarbiavimas.

(32)

Remiantis informacija, surinkta iš Komorų valdžios institucijų, Komorų laivai, turintys leidimą vykdyti veiklą Komorų IEZ, naudoja žvejybos žurnalus, kuriuos veiklos vykdytojai parengė Šri Lankos kalbomis. Komorų žuvininkystės inspektoriai šių kalbų nemoka. Remiantis informacija, surinkta per 2015 m. gegužės mėn. vizitą Komoruose, Komorų valdžios institucijos dar nebuvo baigusios rengti savo žvejybos žurnalo pavyzdžio. Naudojant laivo žurnalus, parengtus kalba, kurios nemoka Komorų žuvininkystės inspektoriai, neįmanoma užtikrinti atsekamumo. Tokia padėtis taip pat trukdo užtikrinti skaidrumą ir prieštarauja IPOA IUU 24 punktui ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 33 punktui, kuriuose numatyta pareiga vykdyti visapusišką ir veiksmingą žvejybos veiklos kontrolę visuose etapuose: pradėjus žvejybą, žuvų iškrovimo vietoje ir baigiant galutine paskirties vieta. Tai taip pat prieštarauja IPOA IUU 71 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų imtis veiksmų savo rinkų skaidrumui didinti, siekdamos sudaryti sąlygas žuvų arba jų produktų atsekamumui.

(33)

Primenama, kad iš 23 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komorų valdžios institucijos niekaip nekontroliuoja Komorų laivų, kurie veiklą vykdo ne Komorų IEZ. Šie laivai neturi Komorų valdžios institucijoms skirtų žvejybos žurnalų ir Komorų valdžios institucijoms neperduoda jokios informacijos apie savo žvejybos veiklą ir iškrovimo bei perkrovimo operacijas. Šiomis aplinkybėmis pažeidžiamas UNCLOS 94 straipsnis ir nesilaikoma IPOA IUU 24 ir 35 punktuose ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 33 punkte pateiktų rekomendacijų, nes tai reiškia, kad neįmanoma užtikrinti iš šių laivų gautų žuvų arba jų produktų atsekamumo.

(34)

FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.2 ir 11.3 punktuose nustatyta, kad tarptautinė prekyba žuvimis ir žuvų produktais neturėtų prieštarauti tvariai žuvininkystės plėtrai, taip pat turėtų būti grindžiama skaidriomis priemonėmis ir paprastais bei suprantamais įstatymais, kitais teisės aktais ir administracinėmis procedūromis. Be to, FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.1.11 punkte nustatyta, jog valstybės turėtų užtikrinti, kad tarptautinė ir vidaus prekyba žuvimis ir žuvų produktais būtų vykdoma laikantis racionalios išteklių išsaugojimo ir valdymo praktikos, ir taip sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti parduodamų žuvų ir žuvų produktų kilmę. IPOA IUU taip pat pateikiamos gairės dėl tarptautiniu lygmeniu sutartų su rinka susijusių priemonių (65–76 punktai), kuriomis siekiama sumažinti arba panaikinti prekybą žuvimis, sužvejotomis vykdant NNN žvejybą, ir tokių žuvų produktais.

(35)

Iš Komisijos surinktos informacijos ir Komorų valdžios institucijų pareiškimų matyti, kad Komoruose kuriasi perdirbimo įmonės, tačiau griežtos atsekamumo ir sertifikavimo sistemos dar nenustatytos. Dėl šios padėties taip pat padidėja rizika, kad Komoruose galėjo būti perdirbami produktai, gauti vykdant NNN žvejybos veiklą, ir tokiais produktais galėjo būti prekiaujama.

(36)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies a ir b punktus galima konstatuoti, kad Komorai nevykdė pagal tarptautinę teisę šaliai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės įsipareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jų vėliava plaukiojantys laivai arba Komorų piliečiai, taip pat neužkirto kelio žuvų produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinką.

(37)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies a punktu, Komisija išanalizavo savo bendradarbiavimą su Komorais, kad įvertintų ar efektyviai bendradarbiauta pateikiant atsakymus į klausimus, palaikant grįžtamąjį ryšį ar tiriant klausimus, susijusius su NNN žvejyba ir su ja susijusia veikla.

(38)

Nors Komorų žuvininkystės institucijos per vizitą apskritai noriai bendradarbiavo, Komorų žuvininkystės institucijos neatsakė į paskesnius prašymus pateikti informacijos. Komisija nustatė, kad dėl nebendradarbiavimo susidariusią padėtį sunkina Komorų registro padėtis ir nepakankamas už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų bendradarbiavimas, kaip nustatyta 3.1 skirsnyje.

(39)

Be to, kaip primenama 25 konstatuojamojoje dalyje, nepakankamo už laivų registravimą ir už žuvininkystę atsakingų institucijų bendradarbiavimo problema turėjo būti išspręsta 2011 m. spalio mėn. Komorų prisiimtu įsipareigojimu užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp šių institucijų (8). Kaip nustatyta 3.1 skirsnyje, šalinant šį svarbų trūkumą padaryta pažanga yra nedidelė arba jos visai nepadaryta, taigi Komorai savo įsipareigojimo neįvykdė.

(40)

2015 m. gegužės mėn. Komisijos vizito metu Komorų valdžios institucijos informavo Komisiją negalinčios dalytis informacija apie Jūrų kodeksą, kurį buvo numatyta priimti. Nuo to laiko Komisija nebuvo informuota apie teksto priėmimą, taip pat jai nebuvo pateikta jo kopija.

(41)

Be to, Komorų valdžios institucijos buvo paragintos pateikti Komisijai Komorų žvejybos laivų ir su žvejyba susijusių laivų sąrašą. Šio sąrašo kopija Komisijai nebuvo pateikta.

(42)

Bendrai vertindama, kaip Komorai vykdo pareigą laikytis šaliai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų, Komisija taip pat tyrė, ar kovoje su NNN žvejyba Komorai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis.

(43)

Komisija nustatė, kad Komorai bendradarbiauja su Indijos vandenyno regiono šalimis, tačiau nebendradarbiauja su šiam regionui nepriklausančiomis trečiosiomis šalimis, kuriose Komorų laivai vykdo veiklą. Kaip paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje, gali būti, kad nebendradarbiaujama dėl to, jog Komorų valdžios institucijos apie atitinkamus laivus turi mažai informacijos arba visai jos neturi. Šios aplinkybės, pagrindžiančios 3.1 skirsnio išvadas, rodo, kad nesilaikoma IPOA IUU 28 punkte pateiktos rekomendacijos, kurioje nustatyta, kad valstybės turėtų koordinuoti savo veiklą ir bendradarbiauti kovodamos su NNN žvejyba. Taip pat nėra laikomasi IPOA IUU 31 punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybės turėtų su kitomis valstybėmis sudaryti susitarimus arba susitarti dėl priemonių ir kitaip bendradarbiauti, kad užtikrintų taikytinų nacionalinio, regioninio ar pasaulinio lygmens teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių ar nuostatų vykdymą.

(44)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies b punktu, Komisija išnagrinėjo galiojančias reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama Komoruose užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(45)

Komisija nustatė, kad Komorų valdžios institucijos neinformavo, kad ėmėsi veiksmų dėl 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytų laivų, kurie 2014 m. Vakarų Afrikos pakrantėje atliko perkrovimo operacijas jūroje.

(46)

Remdamasi 21 ir 23 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta informacija ir atsižvelgdama į Komorų pareiškimus, Komisija nustatė, kad Komorų valdžios institucijos žinojo, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, pažeisdami Komorų įstatymus ir reikalavimus, vykdė veiklą ne Komorų IEZ ir iškrovė žuvis Vakarų Afrikoje ir Azijoje. Komisija nustatė, kad, nepaisant to, Komorų valdžios institucijos šių laivų atžvilgiu nesiėmė vykdymo užtikrinimo priemonių.

(47)

Be to, per 2015 m. gegužės mėn. vizitą Komisija nustatė, kad dauguma Komorų laivų Komorų valdžios institucijoms neperduoda LSS informacijos. Tai akivaizdžiai rodo, kad valdžios institucijos yra nepajėgios stebėti Komorų laivų vykdomų operacijų, o tai mažina valdžios institucijų gebėjimą veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamuose skirtinguose rajonuose taikomų taisyklių. Visa tai, kartu su nepakankamu bendradarbiavimu šalies viduje ir su trečiosiomis šalimis, sukuria idealias sąlygas NNN žvejybos veiklai vystyti.

(48)

45–47 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta padėtis prieštarauja UNCLOS 94 straipsniui. Tokiomis aplinkybėmis taip pat pažeidžiamos rekomendacijos NNN žvejybos veiklos atžvilgiu imtis vykdymo užtikrinimo priemonių ir taikyti pakankamai griežtas sankcijas, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias NNN žvejybai, atgrasoma nuo jos ir ji panaikinama, ir kad pažeidėjai netektų naudos iš tokios žvejybos, kaip nurodyta FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8.2.7 punkte, IPOA IUU 21 punkte ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose.

(49)

Kalbant apie Komorų žuvininkystės srities teisės aktus, per Komisijos vizitą 2015 m. gegužės mėn. Komorų valdžios institucijos pripažino, kad siekiant užtikrinti nacionalinės teisės suderinamumą su taikomomis tarptautinėmis ir regioninėmis taisyklėmis turi būti toliau rengiami Žuvininkystės ir akvakultūros kodekso įgyvendinimo aktai.

(50)

Be to, į Komorų žuvininkystės ir akvakultūros kodekse pateiktą žvejybos laivo apibrėžtį neįtraukti su žvejyba susijusią veiklą vykdantys laivai. Maža to, nors Komorų teisės aktai taikomi sunkių pažeidimų atveju, kaip apibrėžta pagal tarptautinę teisę, juose nėra aiškiai apibrėžta NNN žvejyba ir nėra aiškiai numatytų vykdymo užtikrinimo priemonių ir sankcijų piliečiams, kurie remia NNN žvejybą arba ja užsiima, kaip nurodyta IPOA IUU 18 punkte. Dėl sankcijų sistemos pažymėtina, kad pramoninės žvejybos veiklos srityje numatytos baudos yra grindžiamos licencijos mokesčio dydžiu. Tačiau Komorų teisėje žvejybos licencijų kategorijos nustatytos tik tunų rūšies žuvims. Taigi pažeidimų, kuriuos padarė priedugnio ar pelaginių rūšių žuvis žvejojantys pramoniniai laivai, atvejais, atitinkamų baudų nėra, nes nėra atitinkamų licencijų mokesčių. Dėl tokios padėties Komorų sankcijų sistema tampa mažiau atgrasoma.

(51)

Be to, Komorai neturi nacionalinio inspektavimo plano, kuriuo būtų užtikrinama nuosekli šalies laivų veiklos kontrolės politika. Atsižvelgiant į Komorų laivyno dydį ir jo plėtros perspektyvas (9), Komoruose nepakanka stebėtojų.

(52)

Žmogaus socialinės raidos indeksas Komoruose žemas – 2013 m. pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) šalis užėmė 159 vietą iš 187 šalių (10). Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006 (11) II priede Komorai priskiriami mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai, kaip ir 2015 m. sausio 1 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto (DAC) parengtame oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąraše (12).

(53)

Nepaisant 52 konstatuojamojoje dalyje pateikto įvertinimo, taip pat pastebėtina, kad, remiantis per 2015 m. gegužės mėn. Komisijos vizitą surinkta informacija, negalima teigti, jog Komorams trūksta finansinių išteklių. Jiems greičiau trūksta administracinių sąlygų, būtinų veiksmingam ir efektyviam jiems tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės įsipareigojimų vykdymui užtikrinti.

(54)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei visais Komorų pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Komorai nevykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių įsipareigojimų, susijusių su bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimo pastangomis.

(55)

1994 m. Komorai ratifikavo UNCLOS, taip pat jie yra IOTC ir SWIOFC susitariančioji šalis.

(56)

Pagal 31 straipsnio 6 dalies b punktą Komisija išnagrinėjo visą informaciją, susijusią su Komorų, kaip IOTC ir SWIOFC susitariančiosios šalies, statusu.

(57)

Remiantis 2015 m. kovo 23 d. Komorams skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje (13) pateikta informacija, 2014 m. nustatytos kelios pasikartojančios atitikties problemos. Visų pirma Komorai nepranešė nominaliųjų sužvejotų ryklių kiekių, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 05/05, nepranešė sužvejotų ryklių kiekių ir ryklių žvejybos pastangų, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 05/05, nepranešė duomenų apie sužvejotų ryklių dydžio pasikartojimą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 05/05, nepranešė šalies IEZ gaubiamaisiais tinklais žvejojančių užsienio laivų sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02, ir neįgyvendino smulkiosios žvejybos laimikio ėminių stebėtojų programos, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 11/04.

(58)

Taip pat buvo nustatyta nesikartojančių atitikties problemų. Komorai nepranešė su priekrantės žvejyba susijusių sužvejotų nominaliųjų kiekių, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02, nepranešė su priekrantės žvejyba susijusių sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02, ir nepranešė su priekrantės žvejyba susijusių duomenų apie sužvejotų žuvų dydžio pasikartojimą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02.

(59)

Tai, kad Komorai nesilaiko IOTC reikalavimų, rodo, kad šalis nevykdo UNCLOS 94 straipsnyje nustatytų vėliavos valstybės įsipareigojimų. Šios problemos taip pat rodo, kad Komorai nesilaiko FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose ir IPOA IUU 24 punkte pateiktų rekomendacijų.

(60)

Be IOTC ir SWIOFC, Komorai nėra kitų RŽVO susitariančioji šalis. Atsižvelgiant į Komorų laivyno, kuris žvejoja ne tik Indijos vandenyno regione, struktūrą, šis faktas neigiamai veikia Komorų pastangas laikytis įsipareigojimų pagal UNCLOS, ypač jos 117 ir 118 straipsnius.

(61)

Be UNCLOS, Komorai taip pat nėra ratifikavę kitų tarptautinių teisinių susitarimų, susijusių su žuvininkystės valdymu. Atsižvelgiant į vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių svarbą Komorams, šis faktas neigiamai veikia Komorų pastangas vykdyti jiems tenkančius vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės įsipareigojimus pagal UNCLOS, ypač jos 63 ir 64 straipsnius.

(62)

Be to, nors Komoruose statoma žvejybos veiklai skirta uosto infrastruktūra, šalis nėra ratifikavusi 2009 m. FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių.

(63)

Tarptautinių priemonių įgyvendinimas Komoruose neatitinka IPOA IUU 11 punkte pateiktų rekomendacijų, kuriomis valstybės skatinamos pirmumo tvarka ratifikuoti Jungtinių Tautų susitarimą dėl UNCLOS nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA) ir FAO atitikties susitarimą, minėtus susitarimus pripažinti arba prie jų prisijungti. Šalis taip pat nesilaiko 14 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti atsakingos žuvininkystės kodeksą ir susijusius tarptautinius veiksmų planus.

(64)

Priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25–27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Komorai nėra parengę nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(65)

Be to, kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos surengto vizito metu nustatyta, kad Komorų registro valdymas iš dalies deleguotas ne Komoruose esančiai privačiajai bendrovei. Remiantis Komisijos surinkta informacija ir Komorų pareiškimais, galima konstatuoti, kad Komorai neužtikrino, kad su jų vėliava plaukiojančių laivų ryšys su šalimi būtų tikras. Tai prieštarauja UNCLOS 91 straipsniui, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybę ir jos laivus turi sieti tikras ryšys.

(66)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Komorai nevykdė pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių įsipareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, kitais teisės aktais ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(67)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) žmogaus socialinės raidos indeksas Komoruose žemas – 2013 m. šalis užėmė 159-ą vietą iš 187 (14). Taip pat primenama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Komorai priskiriami mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai; tai patvirtina ir 2015 m. sausio 1 d. EBPO Paramos vystymuisi komiteto parengtas oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašas (15).

(68)

Nors apskritai galėtų būti konkrečių su stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusių pajėgumų apribojimų, tačiau pirmesniuose skirsniuose nustatytų trūkumų negalima pateisinti Komorų išsivystymo lygio nulemtais specifiniais apribojimais. Visų pirma tai pasakytina apie Komorų registro padėtį ir dalies Komorų laivyno kontrolės, ypač pasitelkiant LSS, nebuvimą, nors Komorai turi veikiantį žvejybos stebėjimo centrą ir yra pajėgūs stebėti savo IEZ vykdomą veiklą.

(69)

Panašu, kad nustatytieji trūkumai iš esmės nulemti netinkamų administracinių sąlygų, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir rezultatyvus Komorams tenkančių vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės įsipareigojimų vykdymas. Šią padėtį blogina nesubalansuotas Komorų laivyno dydis ir jo veiklos zona.

(70)

Be to, svarbu pažymėti, kad Europos Sąjunga ir Komorų Sąjunga yra pasirašiusios žvejybos partnerystės susitarimą (16). Galiojančiame šio susitarimo protokole (17) numatyta finansinė parama sektoriui – Komorams skirtas finansinis įnašas. Finansine parama sektoriui siekiama skatinti tvarią žuvininkystės plėtrą, stiprinant administracinius bei mokslinius gebėjimus daugiausiai dėmesio skiriant tvariam žuvininkystės valdymui, stebėsenai, kontrolei ir priežiūrai. Ši parama turėtų padėti Komorams vykdyti pagal tarptautinę teisę jiems tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės įsipareigojimus ir kovoti su NNN žvejyba.

(71)

Be to, Komorai taip pat gauna paramą pagal regionines iniciatyvas, pavyzdžiui, pagal projektą „Smartfish“, kurį finansuoja Europos Sąjunga, o įgyvendina Indijos vandenyno šalių komisija (IOC), ir kurio tikslas, inter alia, yra kovoti su NNN žvejyba pasitelkiant bendrus išteklius, keitimąsi informacija, mokymą ir stebėjimui, kontrolei bei priežiūrai skirtų veiklos programų rengimą.

(72)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, kad Komorų išsivystymo būklei ir apskritai jų su žuvininkystės valdymu susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis gali kenkti. Tačiau, atsižvelgiant į Komoruose nustatytų trūkumų pobūdį, šios šalies išsivystymo lygiu negalima visiškai pateisinti ar kitaip pagrįsti prastų jos, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, žvejybos valdymo veiklos rezultatų ir nepakankamų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(73)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Komorai nevykdo pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įsipareigojimų ir nesiima priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu, tai šaliai turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija ją gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(74)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 32 straipsnio 1 dalimi, Komisija turėtų pranešti Komorams apie tai, kad jie gali būti pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi. Komisija Komorų atžvilgiu taip pat turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Gero administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(75)

Be to, pranešimas Komorams apie tai, kad jie gali būti pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/15

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/16

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/17

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi bet kokių neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį Komisija turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas, atžvilgiu taip pat turi imtis visų to reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma, Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir motyvus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokio pripažinimo motyvus paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis turi būti grindžiamas visos NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga.

(6)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 33 straipsniu, Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Tarptautinėje žuvininkystės teisėje vis labiau griežtinama vėliavos valstybės ir pakrantės valstybės atsakomybės samprata ir šiuo metu ji suprantama kaip deramo rūpestingumo pareiga – tai pareiga dėti didžiausias pastangas ir daryti viską, kad būtų užkirstas kelias NNN žvejybai, įskaitant pareigą priimti reikalingas administracines ir vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis užtikrinama, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse žvejojantys žvejybos lavai nevykdytų veiklos, kuria pažeidžiamos taikytinos jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, o pažeidimo atveju – pareigą bendradarbiauti ir konsultuotis su kitomis valstybėmis siekiant atlikti tyrimą ir prireikus taikyti sankcijas, kurios būtų pakankamai griežtos, kad atgrasytų nuo pažeidimų ir kad pažeidėjai netektų iš neteisėtos veiklos gautos naudos.

(8)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų vėliavos valstybių patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, atitinkamos trečiosios šalys turi pranešti Komisijai apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(9)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalimi, Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento įgyvendinimu.

(10)

2010 m. sausio 28 d. Komisija gavo NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodytą vėliavos valstybės (2) – žvejybos subjekto Taivano (3) (toliau – Taivanas) – pranešimą.

(11)

2012 m. vasario 20–24 d. Komisija, padedama Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA), NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka Taivane surengė vertinimo vizitą bei parengė patikrinimo vietoje ataskaitą.

(12)

Vizito metu buvo siekiama patikrinti informaciją apie Taivano taikomas priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, taip pat apie priemones, kurių Taivanas ėmėsi siekdamas laikytis kovos su NNN žvejyba įsipareigojimų ir įvykdyti pareigas, susijusias su Sąjungos taikoma sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(13)

2012 m. kovo 8 d. Taivanas pateikė papildomos informacijos, o 2012 m. kovo 19 d. – pastabas dėl ataskaitos.

(14)

2012 m. liepos 2 d. Taivanas pateikė papildomos informacijos (2010 m. – 2012 m. pirmo ketvirčio žuvininkystės produktų importo į Taivaną ir (arba) eksporto iš Taivano statistinius duomenis, suskirstytus pagal žuvininkystės produktus ir kilmės šalį ir (arba) paskirties šalį).

(15)

2012 m. liepos 17–19 d. surengtas kitas Komisijos vizitas į Taivaną siekiant patikrinti, kaip jis įgyvendina po pirmojo vizito pradėtus veiksmus.

(16)

2012 m. gruodžio 14 d. surengtas Taivano ir Komisijos techninis posėdis, kuriame pristatyti preliminarūs Taivano nacionalinio veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, plano (Nacionalinis veiksmų planas) metmenys.

(17)

Vėliau, 2012 m. gruodžio 21 d., Komisija pateikė išsamią ir detalią Sąjungos įgyvendinamos kontrolės, atsekamumo, žuvininkystės valdymo politikos ir NNN žvejybos politikos taisyklių apžvalgą.

(18)

2013 m. vasario 27 d. Taivanas pateikė Nacionalinio veiksmų plano projektą.

(19)

2013 m. kovo 29 d. Taivanas, bendradarbiaudamas su ES kovojant su NNN žvejyba, pateikė galutinę Nacionalinio veiksmų plano redakciją ir Taivano kovos su NNN žvejyba veiksmų plano kopiją.

(20)

2014 m. vasario 27 d. surengtas Komisijos ir Taivano techninis posėdis, kuriame apžvelgti tolesni veiksmai, kurių ėmėsi Taivanas, ir 2014 m. kovo 12 d. Taivanui nusiųstos išvados.

(21)

2014 m. rugpjūčio 20 d. Komisija nusiuntė išsamią apžvalgą, kurioje išdėstė savo pastabas ir komentarus dėl Taivano nacionaliniame veiksmų plane nustatytų ar planuojamų veiksmų.

(22)

2014 m. spalio 23 d. Taivanas pateikė patikslintą informaciją apie bendradarbiavimo kovojant su NNN žvejyba pažangą.

(23)

2014 m. spalio 24 d. Komisija ir Taivanas surengė vaizdo konferenciją, kurioje apžvelgė tolesnius Taivano veiksmus, o 2014 m. spalio 31 d. Komisija Taivanui nusiuntė išvadas.

(24)

2014 m. spalio 28 d. Taivanas pateikė Nacionalinį žvejybos pajėgumų valdymo veiksmų planą (NŽPVVP).

(25)

2014 m. gruodžio 17 d. Taivanas pateikė išsamų e. žvejybos žurnalo taikymo planą ir iškrovimo deklaracijų sistemos metmenis.

(26)

2014 m. gruodžio 18 d. surengta Komisijos ir Taivano vaizdo konferencija, kurioje apžvelgti tolesni veiksmai, kurių ėmėsi Taivanas.

(27)

2015 m. sausio 19 d. Komisija nusiuntė paskelbtų Sąjungos inspektavimo programų pavyzdžius ir Taivano valdžios institucijų patvirtintuose sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose nustatytų trūkumų analizę.

(28)

2015 m. vasario 11 d. Taivanas pateikė rašytines pastabas dėl patvirtintuose sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose nustatytų trūkumų analizės.

(29)

2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 18 d. Komisija nusiuntė Taivanui prašymą leisti surengti vizitą ir pateikė papildomos informacijos apie vizitą, problemas, susijusias su sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimu, ir žuvininkystės valdymo politiką kovos su NNN žvejyba srityje.

(30)

2015 m. kovo 17 ir 19 d. Taivanas pateikė rašytines pastabas dėl sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo, sunkių pažeidimų, iškrovimo deklaracijų ir žuvininkystės sektoriaus prekybos įmonių audito.

(31)

2015 m. kovo 24 d. surengtas kitas Komisijos vizitas į Taivaną siekiant patikrinti, kaip jis įgyvendina pradėtus veiksmus.

(32)

2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. Taivanas pateikė rašytines pastabas dėl regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų taisyklių laikymosi, su Taivano vėliava plaukiojančių laivų ir sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Komisija pateikė rašytinius paaiškinimus dėl sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimo.

(33)

2015 m. balandžio 16 d. Taivanas pateikė rašytines pastabas dėl kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(34)

2015 m. gegužės 27 d. Taivanui nusiųsta vizito ataskaita. Vizito metu Komisija nustatė, kad šalinant nuo 2012 m. nustatytus svarbius trūkumus padaryta pažanga yra nedidelė arba jos visai nepadaryta. Be to, kovos su NNN žvejyba veiksmų planas, kuriame planuojami veiksmai iki 2017 m., yra sunkiai suprantamas.

(35)

2015 m. birželio 29 d. Taivanas pateikė rašytines pastabas dėl ataskaitos. Šiose pastabose nebuvo jokių įsipareigojimų per pagrįstą laikotarpį pašalinti nustatytus trūkumus.

(36)

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Taivano politinį statusą, jis nėra Jungtinių Tautų (JT) narys. Todėl Taivanas nėra pasirašęs ar ratifikavęs nė vieno tarptautinio susitarimo, kuriuo reglamentuojama žuvininkystė, inter alia, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių (UNFSA) ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių (FAO atitikties susitarimas). Vis dėlto dar tuo metu, kai šaliai Jungtinėse Tautose atstovavo tuometinė Vyriausybė (4), ji pasirašė 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvenciją (5) ir 1958 m. Konvenciją dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos. Siekdama įvertinti, ar Taivanas vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, Komisija laikėsi nuomonės, kad, be susitarimų, kurių šalis yra Taivanas, kaip pagrindiniu taikytinu tarptautinės teisės aktu tikslinga remtis UNCLOS. Šiomis nuostatomis kodifikuojamos jau galiojančios paprotinės teisės taisyklės ir jose beveik pažodžiui perteikiamos kai kurios Atvirosios jūros konvencijos ir Konvencijos dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos formuluotės. Taip pat pažymėtina, kad vėliavos valstybės pareiga laikytis deramo rūpestingumo, susijusi, inter alia, su jos laivų vykdoma NNN žvejyba, yra dalis tarptautinės paprotinės teisės.

(37)

Taivanas yra Australinių tunų apsaugos komisijos (CCSBT), Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) ir Šiaurės Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (NPFC) narys ir Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC), Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra narė. Be to, Taivanas yra Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) pakviestasis ekspertas.

(38)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Taivanas vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat toje konstatuojamojoje dalyje paminėtų atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) nustatytas pareigas, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo tuo tikslu reikalinga. Pagrindiniai galiojantys Taivano žuvininkystės valdymo srities nacionalinės teisės aktai yra Žuvininkystės įstatymas (paskelbtas 1929 m. lapkričio mėn., su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. lapkričio mėn.) ir ministrų įsakymai. Taivano valdžios institucijos sutiko, kad reikia peržiūrėti žuvininkystės srities teisės aktus ir parengti naujas priemones.

(39)

Be to, Komisija pasinaudojo informacija, gauta iš atitinkamų RŽVO paskelbtų duomenų, taip pat viešai prieinama informacija.

(40)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertino, kaip Taivanas vykdo jam tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama tą vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytus kriterijus.

(41)

Komisija, remdamasi informacija, gauta per vizitus vietoje ir iš viešai prieinamos informacijos šaltinių, nustatė, kad 2010–2015 m. NNN žvejybą vykdė mažiausiai 22 laivai.

(42)

Vienas su Taivano vėliava plaukiojantis žvejybos laivas (Yu Fong 168) tebėra įtrauktas į WCPFC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą dėl to, kad 2009 m. be leidimo žvejojo Maršalo Salų išskirtinėje ekonominėje zonoje ir pažeidė išsaugojimo ir valdymo priemones (6). Taivanas nurodė, kad jis nekontroliuoja laivo nuo 2009 m. ir kad vieninteliai veiksmai, kurių valdžios institucijos galėtų imtis – tai taikyti sankcijas už grįžimo į uostą taisyklių pažeidimą. Taivanas paaiškino, jog jis tokias sankcijas taikė ne vieną kartą, tačiau papildomos informacijos nepateikė. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Žuvininkystės įstatyme už tokį pažeidimą numatyta bauda nuo 3 400 iki 8 500 EUR.

(43)

Remiantis gautais įrodymais, 2015 m. Maršalo Salose buvo areštuotas vienas su Taivano vėliava plaukiojantis laivas, vykdęs neteisėtą žvejybą ir trukdęs žuvininkystės stebėtojams (7). Taivano valdžios institucijos šiam žvejybos laivui ir Taivano piliečiams, šiuo laivu vykdžiusiems žvejybą arba su ja susijusiems, iki šiol netaikė jokių sankcijų. Jos tik tęsė bylos tyrimą ir informavo Komisiją, jog byla perduota Maršalo Salų teismams.

(44)

Indijos vandenyno tunų komisijos duomenimis, 2013 ir 2014 m. Indijos vandenyno pakrantės valstybių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimus padarė dvidešimt su Taivano vėliava plaukiojančių laivų. Šie laivai vykdė veiklą naudodami nepaženklintus žvejybos įrankius, laive neturėdami laivo dokumentų originalų arba su žvejyba susijusių dokumentų, turėdami licenciją, kurios galiojimas pasibaigęs, neturėdami paskutinio įplaukimo žvejybos uosto įforminimo, neturėdami vėliavos valstybės žvejybos licencijos, be laive veikiančios laivų stebėjimo sistemos (LSS) arba su neveikiančia LSS, šalindavo ryklių pelekus ar atlikdavo neteisėtas perkrovimo jūroje operacijas apie jas nepranešę.

(45)

Komisija šią informaciją pateikė Taivanui ir paprašė jo valdžios institucijų ištirti incidentus. Taivano žuvininkystės agentūra nurodė, kad, remiantis jų atlikto preliminaraus tyrimo duomenimis, visiems laivams buvo tinkama tvarka išduotas leidimas vykdyti veiklą pakrantės valstybių vandenyse ir kad nėra jokių problemų, susijusių su LSS ataskaitų teikimu arba galiojančiomis žvejybos licencijomis. Nepaisant to, Taivano valdžios institucijos nepaaiškino, ar joms žinomos pakrantės valstybių nurodytos problemos ir ar jos ketina bendradarbiauti su atitinkamomis pakrantės valstybėmis, kiek tai susiję su šių laivų, jų kapitonų, pareigūnų ir įgulos narių veikla.

(46)

Atsižvelgdama į 42, 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą informaciją, Komisija mano, kad Taivanas nevykdė jam tenkančios vėliavos valstybės pareigos užkirsti kelią savo laivams vykdyti NNN žvejybą. Šiomis aplinkybėmis primenama, kad pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas privalo įgyvendinti jurisdikciją su jos vėliava plaukiojančių laivų (įskaitant laivo kapitono, pareigūnų ir įgulos narių veiksmus) atžvilgiu (žr. 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvencijos 5 straipsnį (8)). Pažymėtina, kad vėliavos valstybėms nustatyta pareiga kitų valstybių atitinkamų piliečių atžvilgiu vienašališkai arba bendradarbiaujant su šiomis valstybėmis imtis tokių priemonių, kurių gali prireikti siekiant išsaugoti atvirosios jūros gyvuosius išteklius. Be to, remiantis FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių (9) 31, 32, 33, 35 ir 38 punktais, vėliavos valstybės privalo įgyvendinti savo laivų kontrolės režimus ir taikyti vykdymo užtikrinimo režimą, pagal kurį, inter alia, imamasi vykdymo užtikrinimo veiksmų ir veiksmingų sankcijų dėl taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimų.

(47)

Pagal 31 straipsnio 4 dalies b punktą Komisija taip pat išnagrinėjo priemones, kurių Taivanas ėmėsi dėl žuvininkystės produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jo rinką.

(48)

Komisija išnagrinėjo dokumentus ir kitą informaciją, susijusią su Taivano vykdoma jūrinės žvejybos ir importuojamų, eksportuojamų ar tarptautiniu mastu parduodamų produktų stebėsena ir kontrole. Remdamasi šio vertinimo rezultatais, Komisija mano, kad Taivanas negali užtikrinti, kad į jo uostus įvežami ir į jame esančias perdirbimo įmones atvežami žuvininkystės produktai nebūtų gauti vykdant NNN žvejybą. Taivano valdžios institucijos nesugebėjo įrodyti turinčios visą informaciją, reikalingą patvirtinti, kad importas vykdomas ir Sąjungos rinkai skirti perdirbti produktai gauti teisėtai. Pagrindinių elementų, kuriais grindžiamas Komisijos vertinimas, santrauka pateikta toliau.

(49)

2012 ir 2015 m. surengtų vizitų rezultatai rodo, kad Taivane nėra atsekamumo sistemos, kuria visuose žuvininkystės veiklos etapuose, t. y. žvejybos, perkrovimo, iškrovimo, vežimo, perdirbimo gamykloje, eksporto ir pardavimo etapuose, būtų galima užtikrinti visapusišką skaidrumą. 2012 m. Komisija aplankė veiklos vykdytojus ir tarpininkus, kad galėtų įvertinti skaidrumą ir atsekamumą Taivano žuvininkystės rinkoje. Buvo nustatyta trūkumų ir apie juos pranešta valdžios institucijoms, tačiau jos tolesnių veiksmų nesiėmė.

(50)

Komisija nustatė, kad prekybos įmonės į savo apskaitos sistemas neįtraukia informacijos apie žuvininkystės veiklos atsekamumą ir kad nėra užtikrinama, jog valdžios institucijų sistemose esantys įrašai atitiktų įmonių apskaitos ir gamybos sistemų įrašus. Tokia padėtis daro neigiamą poveikį atsekamumo grandinei įmonių lygmeniu. Dėl to taip pat atsiranda galimybė piktnaudžiauti sistema, nes prekybos veiklos vykdytojams sudaromos sąlygos pagal klaidingus sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus deklaruoti per didelius gaunamus kiekius ir taip įteisinti neteisėtai sužvejotas žuvis. Be to, Taivano elektroninės duomenų bazės, kuriomis grindžiamos valdžios institucijų sistemos, yra neišsamios ir jose įrašomi vis dar ne visi itin svarbūs tiekimo grandinės dokumentų, kaip antai iškrovimo deklaracijų, e. žvejybos žurnalų, duomenys ir paskirtųjų uostų pateikta informacija arba šių duomenų ir informacijos visai nėra. Tai akivaizdžiai rodo visos atsekamumo sistemos trūkumus.

(51)

Nepakankamo atsekamumo riziką didina Taivano laivams būdingos specifinės sąlygos. Taivanas turi ypač daug tolimojo plaukiojimo žvejybos laivų, t. y. 468 laivus, kurių bendroji talpa (GT) yra didesnė kaip 100, ir nuo 1 200 iki 1 400 laivų, kurių bendroji talpa yra mažesnė kaip 100. Be to, Taivano piliečiai yra investavę į 238 su užsienio valstybės vėliava plaukiojančius laivus ir juos eksploatuoja. Su Taivano vėliava plaukiojantys tolimojo plaukiojimo žvejybos laivai žvejoja atvirojoje jūroje bei pakrantės valstybių vandenyse; jie naudojasi trečiųjų šalių uostais kaip žvejybos bei iškrovimo bazėmis ir retai grįžta į registracijos valstybės uostus. Žuvininkystės produktai iš atvirojoje jūroje ar pakrantės valstybių vandenyse esančių žvejybos vietų toliau perdirbti siunčiami į Taivaną arba iš Taivano prekybos įmonių į trečiąsias šalis. Taivano ir trečiųjų šalių valdžios institucijos nebendradarbiauja, o Taivanas susiduria su didelėmis problemomis, susijusiomis su jo gebėjimu stebėti laivyno dydį ir pajėgumus. Esant tokiai padėčiai veiklos vykdytojams ir prekybininkams, kurie ketina daryti neteisėtas veikas, sudaromos sąlygos vykdyti veiklą Taivane be rizikos būti nustatytiems. Vis dar esama didelės rizikos, kad Taivano laivai vykdys veiklą pažeisdami taikytinas išsaugojimo ir valdymo taisykles ir kad Taivano prekybos įmonės prekiaus nedeklaruotomis perdirbti skirtomis sužvejotomis žuvimis. Esant tokiai padėčiai didėja rizika, kad nebus galima užtikrinti, jog Sąjungos rinkai skirti žuvies produktai, pagaminti iš žuvies, kurios kilmės šalis yra Taivanas, nebūtų gauti vykdant NNN žvejybą.

(52)

Taivanas nevykdo reikalavimų užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą pagal UNCLOS 94 straipsnį, FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 33 punktą ir Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (IPOA IUU (10)), 24 punktą.

(53)

Taivano valdžios institucijos rengia atsekamumo sistemas, kuriomis veiksmingai stebimos ir kontroliuojamos iš Taivano laivų gautos žuvys ir po to į jo uostą įvežami perdirbti ir vėliau eksportuoti skirti žuvininkystės produktai. Šiais metais valdžios institucijos taip pat patvirtino prekybos įmonių audito strateginį planą. Nepaisant to, šis planas iki šiol neįgyvendintas, o prekybos žuvininkystės produktais įmonių auditas neatliktas. Tai, kad Žuvininkystės agentūra nėra atlikusi audito, rodo nenorą užtikrinti tiekimo grandinės skaidrumą ir nesugebėjimą imtis priemonių prieš tuos veiklos vykdytojus, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su NNN žvejybos veikla, kaip reikalaujama pagal IPOA IUU 72–74 punktuose išdėstytas nuostatas.

(54)

FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.2 ir 11.3 punktuose nustatyta, kad tarptautinė prekyba žuvimis ir jų produktais neturėtų prieštarauti tvariai žuvininkystės plėtrai, taip pat turėtų būti grindžiama skaidriomis priemonėmis ir paprastais bei suprantamais įstatymais bei kitais teisės aktais ir administracinėmis procedūromis. Be to, FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.1.11 punkte nustatyta, jog valstybės turėtų užtikrinti, kad tarptautinė ir vidaus prekyba žuvimis ir žuvų produktais būtų vykdoma laikantis racionalios išsaugojimo ir valdymo praktikos, taip sudarydamos palankesnes sąlygas nustatyti parduodamų žuvų ir jų produktų kilmę. IPOA IUU taip pat pateikiamos gairės dėl tarptautiniu lygmeniu sutartų su rinka susijusių priemonių (65–76 punktai), kuriomis siekiama sumažinti arba panaikinti prekybą žuvimis, sužvejotomis vykdant NNN žvejybą, ir tokių žuvų produktais. Komisijos vertintos atsekamumo sistemos (kaip apibūdinta 48–53 konstatuojamosiose dalyse) aiškiai rodo, kad Taivanas nesiėmė rinkų skaidrumui gerinti skirtų priemonių, kurios užkirstų kelią rizikai, kad per Taivaną ar jame įsisteigusias prekybos įmones bus prekiaujama NNN žvejybos produktais.

(55)

Rengdamasi 2015 m. vizitui, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) išnagrinėjo kelis šimtus sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų, kurie buvo pateikti Sąjungos pasienyje gabenant siuntas iš Taivano. Taivano žuvininkystės institucijos šiuos sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus buvo patvirtinusios remdamosi Taivano veiklos vykdytojų pateikta informacija. Pirmiau nurodytų problemų, susijusių su duomenų registravimo sistemomis, poveikį atspindi toliau išvardyti pažeidimai, apibūdinti 56 ir 57 konstatuojamosiose dalyse.

(56)

Su Taivano vėliava plaukiojančių laivų sužvejotų žuvų produktų analizė atskleidė šiuos neatitikimus: sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose pataisyti arba nenurodyti visi reikalaujami duomenys, informacija apie sužvejotų žuvų kiekio ir kapitono deklaracijas, žvejybos žurnale, ICCAT statistiniuose dokumentuose, delfinų saugos deklaracijose nurodyta informacija, perkrovimo, iškrovimo ir perdirbimo duomenys ir data yra nenuoseklūs, neužtikrinama Ramiajame vandenyne žvejojančių laivų prieiga prie Laivo žvejybos dienų prekybos schemoje esančios faktinių žvejybos pastangų duomenų, nėra įrašų apie pakrantės valstybių išduotas licencijas, nenuoseklūs žvejybos ir krovininių laivų duomenys – nurodyti nevienodi laivų pavadinimai, laivai neįrašyti į Sąjungos patvirtintų sanitarijos reikalavimus atitinkančių įmonių sąrašą, neaiškūs prekybos srautai (t. y. žuvys sužvejotos Atlanto ir (arba) Indijos vandenyne, įvežtos į Aziją, perdirbtos ir eksportuotos į Sąjungą) ir pateikta neišsami informacija apie perdirbimo pareiškimus bei atitinkamą gamybos išeigą.

(57)

Komisija pateikė Taivano valdžios institucijoms išsamią informaciją apie EŽKA analizės rezultatus. Jo valdžios institucijos išanalizavo šį klausimą ir pateikė patenkinamus atsakymus dėl perdirbimo pareiškimuose nurodytos gamybos išeigos. Jos visapusiškai įvertino problemas ir pripažino, jog, siekiant jas išspręsti, reikia atnaujinti savo vidaus taisykles. Be to, jos nurodė pageidaujančios bendradarbiauti su Komisija tobulinant savo veiklos procedūras.

(58)

Dėl 56 konstatuojamojoje dalyje apibūdintos padėties didėja rizika, kad Taivane perdirbti žuvininkystės produktai arba sužvejotos žuvies, kurios kilmės šalis yra Taivanas, žaliavos bus tiesiogiai susiję su NNN žvejybos veikla. Be to, tai, kad esama 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytų akivaizdžių klaidų, rodo, kad Taivanas nebendradarbiavo su kitomis valstybėmis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kad priimtų atitinkamas su rinka susijusias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, kaip nurodyta IPOA IUU 68 ir 72 punktuose.

(59)

Iš 56 konstatuojamojoje dalyje pateiktos informacijos matyti, kad Taivane perdirbant produktus ar per jį juos parduodant sudaromos sąlygos nepaisyti FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11 straipsnyje nurodytų tausaus pirminio žuvų apdorojimo, perdirbimo ir tvarkymo taisyklių, ir tai dar kartą aiškiai rodo, kad Taivanas nenustatė IPOA IUU 67–69 ir 71–72 punktuose nustatytų taisyklių, kurios užtikrintų tinkamą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurių vandenyse žvejoja jo laivai, ir neįgyvendino priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad prekės į rinką patektų skaidriai ir būtų galima jas atsekti, kad būtų užtikrintas žuvų arba jų produktų atsekamumas.

(60)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a ir b punktus galima konstatuoti, kad Taivanas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys laivai arba Taivano piliečiai, ir neužkirto kelio žuvininkystės produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinką.

(61)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies a punktu, Komisija išanalizavo bendradarbiavimą su Taivanu, kad įvertintų, ar veiksmingai bendradarbiauta pateikiant atsakymus į klausimus, palaikant grįžtamąjį ryšį ar tiriant klausimus, susijusius su NNN žvejyba ir su ja susijusia veikla.

(62)

Po 2012 m. vizito Komisija paragino Taivaną bendradarbiauti tam tikrais žuvininkystės valdymo klausimais, kuriuos reikia spręsti nedelsiant. Jie išvardyti toliau. Siekiant užtikrinti, kad tarptautiniai ir regioniniai žuvininkystės valdymo teisės aktai bei neprivalomos rekomendacijos būtų perkelti į nacionalinę teisę, reikėjo atnaujinti teisinę ir administracinę žuvininkystės valdymo sistemą priimant patikslintą Žuvininkystės įstatymą ir NNN žvejybos elgesio kodeksą (Nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą). Komisija paragino Taivaną parengti nuoseklią ir atgrasomą sankcijų sistemą, į kurią įeitų pažeidimų ir sankcijų registras. Komisija pasiūlė gerinti stebėsenos, kontrolės ir priežiūros (SKP) sistemą, kad būtų užtikrinta atvirojoje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse žvejojančių Taivano laivų kontrolė, taip pat tobulinti žvejybos žurnalą, diegti sužvejotų žuvų kiekio ir iškrovimo deklaracijų sistemas, nustatyti paskirtuosius uostus ir rengti inspektavimo planą, pagal kurį būtų vykdoma žvejybos operacijų, perkrovimo ir iškrovimo kontrolė. Reikėjo pagerinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo ir eksporto į Sąjungos rinką atsekamumo sistemos veiksmingumą ir skaidrumą.

(63)

Reaguodamas į tai, 2013 m. Taivanas priėmė Nacionalinį veiksmų planą, o 2014 m. – NŽPVVP. Komisija ir Taivano valdžios institucijos keitėsi raštais dėl šių dokumentų, rengė vaizdo konferencijas ir posėdžius.

(64)

Komisijai išanalizavus Nacionalinį veiksmų planą paaiškėjo, kad nors jame išdėstyti ketinimai iš esmės yra teisingi, plano įgyvendinimo tvarkaraštis yra nepagrįstai ilgas – jame numatyti veiksmai iki 2020 m. Atsižvelgiant į Taivano laivyno, kuris vykdo veiklą daugiau kaip 30 trečiųjų šalių, dydį ir į jo žvejybos laivų svarbą tiekiant žaliavą perdirbimo įmonėms ir konservų fabrikams, svarbu, kad Taivanas sparčiai imtųsi veiksmų dėl SKP, stebėtojų, iškrovimo ir perkrovimo ir savo Žuvininkystės įstatyme veiksmingai išspręstų klausimus, susijusius su sunkiais pažeidimais ir piliečių kontrole.

(65)

Komisijai išanalizavus NŽPVVP paaiškėjo, jog šis planas neužtikrina, kad Taivano kontrolės pajėgumai būtų proporcingi jo tolimojo plaukiojimo žvejybos laivų skaičiui. Taivano įdiegtos priemonės, skirtos savo laivams stebėti (t. y. žvejybos žurnalai, e. žvejybos žurnalai, iškrovimo ir sužvejotų žuvų kiekio deklaracijų sistemos, paskirtieji uostai, iškrovimo ir perkrovimo inspektavimas ir kontrolė, patekimas į laivą ir laivų inspektavimas, nacionaliniai inspektavimo ir (arba) stebėjimo planai ir atsekamumas), nėra visapusiškos, kadangi tolimojo plaukiojimo laivams jos taikomos tik iš dalies, įgyvendinamos nevisiškai arba tebėra planuojamos, bet dar neįdiegtos. Be to, nenustatyti šios politikos kiekybiniai valdymo rodikliai, nenurodyti žvejybos pastangų lygiai, kvotos, licencijos, trečiųjų šalių žvejybos leidimai, RŽVO esančių laivų skaičius, išteklių įvertinimas ir tiksliniai rodikliai arba mokslinės rekomendacijos. Nėra laivų skaičiaus, licencijų skaičiaus, sužvejotų žuvų kiekio ir turimų finansinių bei žmogiškųjų išteklių, kurių reikia pramonės sektoriui kontroliuoti ir tikrinti, sąsajos analizės. Nenustatyta lyginamųjų standartų, kuriais remiantis būtų įvertinta, ar pasiekti politikos tiksliniai rodikliai, arba tokių lyginamųjų standartų nustatymo metodikos. Galiausiai, nurodytieji tolimesni veiksmai yra neapibrėžti ir nenurodyta, kaip ir kada valdžios institucijos įgyvendins šią politiką.

(66)

2012–2015 m. Komisija pateikė išsamias pastabas dėl įvairių Taivano planų, kaip spręsti NNN žvejybos problemą, ir dar kartą pakartojo, jog reikia bendradarbiauti bei imtis taisomųjų veiksmų. Taivanas Komisijos išvadų neginčijo, bet ne kartą teigė, jog reikia apgalvoti veiksmus ir numatyti daugiau laiko jiems įgyvendinti.

(67)

Iš 2015 m. vizito Taivane rezultatų matyti, kad 2012–2015 m. Komisijos nurodytose susirūpinimą keliančiose srityse (apibūdinta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje) padaryta pažanga yra nedidelė arba jos visai nėra. Žuvininkystės įstatymas vis dar nebuvo priimtas; buvo pranešta, kad Nacionalinis veiksmų planas įgyvendinamas, tačiau iš tiesų šiame sprendimo skirsnyje apibūdintos priemonės įdiegtos nebuvo, o tvarkaraštis buvo neaiškus; NŽPVVP vis dar nebuvo nurodyta faktinių tikslinių rodiklių ir įgyvendinimo tvarkaraščio. Pokyčiai, susiję su SKP sistema, buvo minimalūs – e. žvejybos žurnalas buvo taikomas tik daliai laivų, paskirtųjų uostų nebuvo, iškrovimo deklaracijos buvo taikomos tik vidaus žvejybai, o planai ateityje jas taikyti ir tolimojo plaukiojimo žvejybos laivams ir perkrovimo kontrolės priemonės tebebuvo rengiami. 2012 m. kovo mėn. Komisijos ataskaitoje išsamiai aprašytos šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytos įvairios problemos; jos yra tos pačios kaip ir nustatytosios per pastarąjį 2015 m. kovo mėn. surengtą vizitą. 2015 m. kovo mėn. Komisijos vizito ataskaitoje dar kartą nurodytos visos didžiausios problemos ir išdėstyti galimi padariniai, jei nebus daroma pažangos.

(68)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad Taivanas neišsprendė visų 2012–2015 m. nustatytų problemų.

(69)

Jis taip pat nepriėmė teisės aktų, kuriuose būtų numatytos NNN žvejybos ir sunkių pažeidimų apibrėžtys pagal IOTC rezoliuciją 11/03 (11) ir Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (WCPFC konvencija) 25 straipsnio 4 dalį (12). Be to, jis neįgyvendino jurisdikcijos savo laivų atžvilgiu, kiek tai susiję su administraciniais ir techniniais klausimais, kaip numatyta UNCLOS 94 straipsnyje (taip pat žr. 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvencijos 5 straipsnį). Jis taip pat neįgyvendino FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33 punktų nuostatų. Be to, jis neįgyvendino IPOA IUU 24 punkto nuostatų, susijusių su laivų stebėsena, kontrole ir priežiūra.

(70)

Apskritai Taivano valdžios institucijos buvo linkusios bendradarbiauti ir greitai atsakydavo į valstybių narių ir Komisijos prašymus pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 17 straipsnio 6 dalį pateikti informacijos arba atlikti patikrinimus. Įsikišus Komisijai, buvo išspręstos kai kurios problemos, susijusios su valstybių narių prieiga prie su Taivano vėliava plaukiojančių laivų LSS duomenų. Vis dėlto Taivano valdžios institucijų atsakymai nebuvo tikslūs dėl atsekamumo sistemų trūkumų, kaip nurodyta šio sprendimo 3.1 skirsnyje.

(71)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies b punktu Komisija taip pat išnagrinėjo galiojančias reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama Taivane užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(72)

2012–2015 m. Komisija akcentavo, jog Taivanui reikia priimti naują Žuvininkystės įstatymą. Galiojančiame įstatyme nėra aiškių taikymo srities ir sunkių pažeidimų apibrėžčių, kadangi jame nesama nuostatų dėl pažeidimo sunkinančiomis aplinkybėmis pakartotinių pažeidimų atveju. Šiuo metu įstatyme nustatytos baudos (didžiausia numatyta bauda yra apie 9 000 EUR) yra nepakankamai didelės, kad dideli prekiniai laivai netektų naudos iš galimos neteisėtos veiklos. Dabartinių sankcijų taikymo sritis nėra išsami, o sankcijos nėra pakankamai griežtos, kad atliktų atgrasomąją funkciją. Be to, įstatyme nėra konkrečių nuostatų dėl NNN žvejybos veiklą remiančių arba joje dalyvaujančių piliečių. Kai kurios fakultatyviai taikomos nuostatos dėl sankcijų išdėstytos Potvarkyje dėl Taivano investicijų į veiklą, kurią vykdo su užsienio vėliava plaukiojantys žvejybos laivai; jose nustatytos sankcijos už melagingą žuvų kilmės vietos nurodymą ir veiklos vykdymą su užsienio valstybės vėliava plaukiojančiais žvejybos laivais, pažeidžiant vėliavos valstybės nustatytas taisykles. Vis dėlto numatytosios piniginės sankcijos nėra privalomos ir neaišku, ar jos taikomos tuo atveju, jei Taivano piliečiams už tą patį pažeidimą kitų šalių taikytos baudos nėra pakankamai griežtos.

(73)

Galiausiai, nėra aiškios RŽVO išsaugojimo ir valdymo priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę teisinės sistemos. Taivano valdžios institucijos patvirtino, kad siekiant išspręsti pirmiau minėtas problemas reikia peržiūrėti teisinę sistemą. Taivanas taip pat nurodė visapusiškai įsipareigojantis užtikrinti, kad jo žvejybos laivams, kuriems už pažeidimus pakrantės valstybių taikytos sankcijos nėra pakankamai griežtos, Taivane bus taikomos papildomos sankcijos. Taivano valdžios institucijos paskelbė, kad iki 2014 m. pabaigos bus parengtas naujasis Žuvininkystės įstatymas. Vis dėlto tai nepadaryta iki šiol. Taivanas nevykdo savo įsipareigojimų nustatyti veiksmingas vykdymo užtikrinimo priemones pagal UNCLOS 94 straipsnį (taip pat žr. 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvencijos 5 straipsnį). Be to, jis nesivadovauja FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktais ir neįrodė, kad sankcijų sistema yra tinkama kovoti su NNN žvejyba, kaip rekomenduojama IPOA IUU 21 punkte, taip pat kad jis priėmė priemones dėl NNN žvejybą remiančių ar joje dalyvaujančių piliečių, kurių atžvilgiu Taivanas įgyvendina jurisdikciją, kaip rekomenduojama IPOA IUU 18 punkte.

(74)

Taivano SKP pajėgumai nėra pakankamai išplėtoti. Nėra nacionalinių inspektavimo planų, kuriais būtų užtikrinama nuosekli jo laivų veiklos priežiūros ir stebėsenos politika. Vis dar nepriimta 65 ir 67 konstatuojamosiose dalyse apibūdintų konkrečių su SKP susijusių priemonių ir veiksmų, o tai mažina Taivano gebėjimą vykdymo užtikrinimo priemonėmis užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Remiantis turima informacija, Taivanas kontroliuoja tik 60 % savo tolimojo plaukiojimo laivų, kurių bendroji talpa yra didesnė kaip 100 ir kurie vykdo veiklą ne Taivano vandenyse, įskaitant visus esamus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus. Taivanas bendradarbiauja su daugiau kaip 30 šalių, kad nustatytų paskirtuosius uostus, tačiau šiuo metu jokių veiklos susitarimų nėra sudaręs. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. šalyje veikia nauja iškrovimo deklaracijų sistema ir Taivanas atnaujina su ja susijusias teisės aktų nuostatas; vis dėlto ši nauja iškrovimo deklaracijų sistema taikoma dar ne visų rūšių tolimojo plaukiojimo laivams. Galiausiai, Taivanas toliau diegia veiksmingą savo tolimojo plaukiojimo laivų perkrovimo kontrolės sistemą.

(75)

Tai, kad nėra veiksmingos SKP sistemos, rodo nepajėgumą stebėti žvejybos operacijas jūroje, o Žuvininkystės agentūrai ši aplinkybė trukdo veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamuose atskiruose jūrų rajonuose taikytinų taisyklių. Ši aplinkybė, kartu su tuo, kad nesama veiksmingo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dėl paskirtųjų uostų ir perkrovimo operacijų, didina riziką, jog Taivano laivai vykdys NNN žvejybą. Todėl Komisija mano, kad Taivanas neužtikrina visapusiškos ir veiksmingos su jo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų SKP sistemos. Tai, kad Taivanas neįdiegė veiksmingos SKP sistemos, daro neigiamą poveikį jo gebėjimui laikytis UNCLOS 94 straipsnio (taip pat žr. 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvencijos 5 straipsnį). Tai taip pat reiškia, kad nesilaikoma FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 33 punkto ir IPOA IUU 24 punkto.

(76)

Komisija pažymi, kad, remiantis per 2012 ir 2015 m. vizitus bei 2012–2015 m. diskutuojant su Taivano valdžios institucijomis surinkta informacija, galima teigti, jog Taivano valdžios institucijoms trūksta ne finansinių išteklių, o būtinų teisinių ir administracinių sąlygų užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų joms tenkančių vėliavos, uosto ir rinkos valstybės pareigų vykdymą.

(77)

Derėtų priminti, kad, atsižvelgiant į Taivano politinį statusą, jis nėra Jungtinių Tautų (JT) narys. Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indekso (UNHDI) statistinius duomenis, kuriuos Taivanas surinko pagal JT metodiką, jis laikomas pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (21-a vieta iš 188 šalių) (13).

(78)

Atsižvelgdama į šiuos aspektus, Komisija mano, kad Taivanui trūksta ne finansinių išteklių, o būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas ir rezultatyvus jam tenkančių vėliavos, uosto ir rinkos valstybės pareigų vykdymas.

(79)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Taivano pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Taivanas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su bendradarbiavimo ir vykdymo užtikrinimo pastangomis.

(80)

Taivanas nėra pasirašęs ar ratifikavęs jokių tarptautinių susitarimų, kuriais konkrečiai reglamentuojama žvejyba. Kaip nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje, laikoma, kad Taivanui taikomos jau galiojančios paprotinės teisės taisyklės ir deramo rūpestingumo pareiga, kiek tai susiję su jo žvejybos laivais, vykdančiais NNN žvejybą. Taivanas yra CCSBT, SPRFMO ir NPFC susitariančioji šalis ir WCPFC, IATTC ir ICCAT bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra narė. Be to, Taivanas yra IOTC pakviestasis ekspertas.

(81)

Remdamasi 31 straipsnio 6 dalies b punktu, Komisija išanalizavo visą informaciją, susijusią su Taivano, kaip CCSBT, SPRFMO ir NPFC susitariančiosios šalies, WCPFC, IATTC ir ICCAT bendradarbiaujančiosios šalies, kuri nėra narė, ir IOTC pakviestojo eksperto, statusu.

(82)

Be to, Komisija įvertino ir svarbia laikytiną informaciją apie Taivano sutikimą taikyti WCPFC, IATTC, ICCAT, CCSBT, SPRFMO ir IOTC patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(83)

Remiantis 2015 m. kovo 23 d. Taivanui skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje (14) nurodyta informacija, 2014 m. nustatyti keli pakartotiniai neatitikties atvejai. Visų pirma, remiantis turima informacija, Taivanas nepateikė visos IOTC reikalavimus atitinkančios privalomos informacijos apie 2006 m. tropinių tunų žvejybos laivų sąrašą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 12/11. Jis nepateikė visos IOTC reikalavimus atitinkančios privalomos informacijos apie 2007 m. durklažuvių ir ilgapelekių tunų žvejybos laivų sąrašą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 12/11. Jis nepateikė visos IOTC reikalavimus atitinkančios privalomos informacijos apie 24 metrų ilgio ir ilgesnių laivų, kuriems išduoti žvejybos leidimai, sąrašą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 14/04. Jis nepateikė IOTC reikalavimus atitinkančios ataskaitos apie ūdomis sužvejotų žuvų dydžio pasikartojimą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 10/02. Jis nepateikė IOTC reikalavimus atitinkančios ataskaitos apie ryklių dydžio pasikartojimą, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 05/05. Jis nepateikė stebėtojo ataskaitos, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 11/04. Be to, Taivanas nepateikė LSS ataskaitos santraukos, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 12/13, nepaženklino pasyviosios žvejybos įrankių, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 13/02, ir nepateikė išsamios perkrovimo uoste ataskaitos, kaip reikalaujama IOTC rezoliucijoje 12/05. Taip pat nustatyta, kad Taivanas nesilaikė IOTC rezoliucijos 14/06.

(84)

Dėl šių priežasčių IOTC pripažino Taivaną 2014 m. pakartotinai padarius pažeidimą, kadangi 2014 metais keturiasdešimt aštuoni jo laivynui priklausantys didieji ūdomis tunus žvejojantys laivai (DŪTŽL) buvo pakartotinai padarę pažeidimus, o iš jų trisdešimt aštuoni – ir galimus pažeidimus 2013 metais (15).

(85)

Taip pat nustatyta, kad Taivanui toliau reikia spręsti problemas tais atvejais, kai Taivano laivų ir piliečių veikla 2013 m. pripažinta NNN žvejybos veikla (žr. 86 konstatuojamąją dalį).

(86)

Remiantis 2014 m. balandžio 26 d. Taivanui skirtoje IOTC atitikties ataskaitoje (16) nurodyta informacija, primenama, jog IOTC pripažino Taivaną nesilaikant IOTC rezoliucijos 12/05. Konkrečiau, IOTC pripažino Taivaną 2013 m. pakartotinai padarius pažeidimą, kadangi 2013 metais šimtas du jo laivynui priklausantys DŪTŽL buvo pakartotinai padarę pažeidimus, o iš jų trisdešimt keturi – ir galimus pažeidimus 2012 metais. Be to, Taivanas nepateikė įrodymų, jog buvo atliktas tinkamas tyrimas ir kad vienam laivui (pavadinimu MAN YIH FENG), įtrauktam į IOTC laikinąjį NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą (17), paskirta pakankamai griežta sankcija.

(87)

Po 2015 m. surengto vizito Taivanas nurodė Komisijai suvokiantis didžiųjų ūdomis tunus žvejojančių laivų vykdomų perkrovimo operacijų problemos rimtumą ir nurodė ėmęsis priemonių, kad būtų uždraustos perkrovimo operacijos, užtikrinta, kad žvejybos licencijos būtų galiojančios, o laivams būtų išdalyti nauji žvejybos žurnalai. Taivanas taip pat pripažino, kad reikia imtis veiksmų, susijusių su duomenimis apie ryklių dydį, stebėtojo ataskaita, pasyviosios žvejybos įrankių ženklinimu ir išsamia perkrovimo uoste ataskaita.

(88)

Sudėtingus Taivano santykius su IOTC sunkina tai, kad jo tolimojo plaukiojimo žvejybos laivynas yra didelis ir pagal skaičiavimus IOTC zonoje 73 % perkrovimo operacijų jūroje atlieka Taivano laivai (18).

(89)

Tai, kad Taivanas nesilaiko IOTC reikalavimų, rodo, kad jis nevykdo UNCLOS 94 straipsnyje nustatytų vėliavos valstybės pareigų (taip pat žr. 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvencijos 5 straipsnį). Be to, tai reiškia, kad Taivanas nesilaiko FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktų ir IPOA IUU 24 punkto.

(90)

Komisija taip pat įvertino ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Taivanas laikosi ICCAT taisyklių ir su SKP sistema susijusių įsipareigojimų. Tuo tikslu Komisija naudojosi ICCAT regioniniams stebėtojams skirtomis galimo ICCAT taisyklių nesilaikymo atvejų, nustatytų vykdant stebėjimus pagal ICCAT regioninę stebėtojų programą, lentelėmis (19).

(91)

Iš 2014 m. ICCAT pateiktos informacijos matyti, kad Taivano laivai nepateikė ICCAT stebėtojams galiojančių perkrovimo leidimų ir atnaujintų perkrovimo deklaracijų (buvo naudojamos ankstesnės redakcijos deklaracijos be paskiausių pakeitimų, pavyzdžiui, be nuorodų į išteklius ir zoną). Be to, Taivano laivai nepateikė galiojančių leidimų žvejoti ICCAT zonoje; taip pat nustatyta nemažai žvejybos žurnalui keliamų reikalavimų nesilaikymo atvejų, pavyzdžiui, žvejybos žurnalai nebuvo įrišti – tai prieštarauja Rekomendacijai 03–13, o žvejybos žurnalo lapai nesunumeruoti, kaip reikalaujama ICCAT rekomendacijos 11–01 1 priede. Be to, taip pat nustatyta ženklinimo bei LSS reikalavimų nesilaikymo ir netikslios informacijos pateikimo ICCAT stebėtojams atvejų.

(92)

Primenama, kad 2014 m. ICCAT išsiuntė Taivanui raštą (20), kuriame išreiškė susirūpinimą dėl galimo perkrovimo jūroje bei galimos Taivano piliečių vykdomos NNN žvejybos, visų pirma kiek tai susiję su sužvejotų žuvų kiekio ir sužvejotų žuvų kiekio deklaracijų bei bendro deklaruoto sužvejotų žuvų kiekio neatitikimo.

(93)

Po 2015 m. surengto vizito Taivanas nurodė 2007–2012 m. ir 2014 m. visapusiškai laikęsis ICCAT taisyklių. Taivanas pripažino, kad 2013 m. reikalavimų nesilaikė ir teigė ėmęsis visų tinkamų priemonių, kad išspręstų ICCAT taisyklių nesilaikymo problemą, todėl ICCAT nesiėmė jokių veiksmų.

(94)

Kalbant apie WCPFC, pažymėtina, kad per 2015 m. surengtą vizitą Komisija ir Taivano valdžios institucijos aptarė, kaip Taivanas laikosi tos regioninės organizacijos priimtų išsaugojimo ir valdymo priemonių (IVP).

(95)

Taivanas nurodė Komisijai, jog jis įtraukė WCPFC konvenciją ir IVP į savo nacionalinę teisinę sistemą ir sprendžia nustatytus Konvencijos IVP nesilaikymo atvejus.

(96)

Taip pat pažymėtina, kad WCPFC mokslinio komiteto 10-oje sesijoje iškelta problema dėl duomenų apie gaubiamaisiais tinklais žvejojančius Taivano laivus trūkumo ir Taivano paprašyta Mokslinio komiteto 11-ai sesijai pateikti raštą, kuriame būtų apibūdinta metodika, pagal kurią vertinamas sužvejotų tunų kiekis, palyginti su bendrais žvejybos gaubiamaisiais tinklais duomenimis, pateiktais WCPFC (21).

(97)

Iš SPRFMO (22) pateiktos informacijos matyti, kad 2014 m. Taivanas neįgyvendino duomenų rinkimo, ataskaitų apie juos teikimo, jų patikrinimo ir keitimosi jais standartų (IVP 2.02 1 dalies e punktas) ir nevisiškai įgyvendino iškrovimo ir perkrovimo duomenims taikomus reikalavimus (IVP 2.02 1 dalies d punktas).

(98)

Po 2015 m. surengto vizito Taivanas nurodė Komisijai, kad dėl nacionalinių duomenų apsaugos reikalavimų jis galėjo pateikti tik suvestinius duomenis pagal IVP 2.02 1 dalies e punktą. Jis taip pat paaiškino, jog jis tik iš dalies neįvykdė IVP 2.02 1 dalies d punkto reikalavimų.

(99)

Tai, kad Taivanas nesilaiko WCPFC ir SPRFMO reikalavimų, rodo, kad jis nevykdo UNCLOS 94 straipsnyje nustatytų vėliavos valstybės pareigų (taip pat žr. 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvencijos 5 straipsnį). Be to, Taivanas nesilaikė FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose ir IPOA IUU 24 punkte išdėstytų rekomendacijų.

(100)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Taivanas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, kitais teisės aktais ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(101)

Derėtų priminti, kad, atsižvelgiant į Taivano politinį statusą, jis nėra Jungtinių Tautų narys. Pagal UNHDI statistinius duomenis, kuriuos Taivanas surinko pasitelkdamas JT metodiką, jis laikomas pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (21-a vieta iš 188 šalių) (23).

(102)

Pažymėtina, kad 2010 m. sausio 28 d. Komisija gavo NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodytą vėliavos valstybės Taivano pranešimą. Kaip reikalaujama NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalyje, Taivanas patvirtino, kad taiko nacionalines priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(103)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Taivano užimamą vietą pagal UNHDI ir į 2012–2015 m. surengtų vizitų rezultatus, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Taivanas jam pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų nevykdė dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus sieti su nepakankamais gebėjimais ir infrastruktūra. Taivanas nė karto nepateikė argumentų, kad išsivystymo lygio nulemti sunkumai daro poveikį jo gebėjimui užtikrinti veiksmingą SKP sistemą ir neprašė Sąjungos paramos.

(104)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, kad Taivano išsivystymo būklei ir apskritai jo su žuvininkystės valdymu susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(105)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Taivanas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų ir nesiima priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu, Taivanui turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija jį gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(106)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 32 straipsnio 1 dalimi, Komisija turėtų informuoti Taivaną apie tai, kad jis gali būti pripažintas nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi. Komisija Taivano atžvilgiu taip pat turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Gero administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(107)

Be to, pranešimas Taivanui apie tai, kad jis gali būti pripažintas nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/29

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/30

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/31

1.

2015 m. rugsėjo 24 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Equinix Inc.“ („Equinix“, JAV), pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Telecity Group plc.“ („Telecity“, Jungtinė Karalystė) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (numeris +32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7678 – Equinix / Telecity“ adresu:

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/32

1.

2015 m. rugsėjo 23 d. Komisija gavo pranešimą apie pasiūlytą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį: įmonė „Grosvenor International Investments Limited“, priklausanti „Grosvenor Group Limited“ (toliau – „Grosvenor“, Jungtinė Karalystė), ir įmonė „PSPLUX S.à.r.l.“, priklausanti „Public Sector Pension Investment Board“ (toliau – „PSPIB“, Kanada), įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, Milane (Italijoje) esantį nekilnojamąjį turtą.

2.

Įmonių verslo veikla:

—   „Grosvenor“: privati turto grupė, užsiimanti nekilnojamojo turto ir kito su turtu susijusio verslo plėtra ir valdymu.

—   „PSPIB“: Kanados federalinės viešosios tarnybos, Kanados pajėgų ir Kanados karališkosios raitosios policijos pensijų planų investavimas. Ši įmonė valdo diversifikuotą pasaulinį akcijų, obligacijų, ir kitų fiksuotų pajamų vertybinių popierių portfelį, taip pat investuoja į privatų kapitalą, nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą ir gamtos išteklius.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Europos Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Europos Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Europos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (numeris +32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7809 – Grosvenor / PSPIB / Real estate asset in Milan“ adresu:

2.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/33

—

augalo šeimininko auginimas,

—

vabzdžio inokuliavimas, auginimas ir surinkimas,

—

atrinkto produkto džiovinimas ir paruošimas prieš pakavimą.

—

Geografinė vietovė – Kanarų salos:

jos yra tarp 27° 37′ ir 29° 25′ šiaurės platumos ir tarp 13° 20′ ir 18° 10′ vakarų ilgumos. Tokia geografinė padėtis sudaro optimalias sąlygas „Cochinilla de Canarias“ gaminti.

—

Kanarų salos patiria Azorų anticiklono sukeltų pasatų, kurie sukuria temperatūros inversiją, debesų jūrą ir šiltnamio efektą, poveikį. Drėgni pasatai būtent tiek, kiek reikia, drėkina košenilio vabzdžio augalą šeimininką, kad drėgmės nebūtų per daug, bet pakankamai, kad galėtų augti tiek augalas, tiek vabzdys.

—

Debesys, kurie sukuria šiltnamio efektą, padeda užtikrinti vėsios Kanarų srovės (Corriente fría de Canarias), dėl kurios salų klimatas tampa švelnesnis, stabilumą.

—

Karščiausių ir vėsiausių mėnesių temperatūrų skirtumas yra mažesnis negu 10 °C (temperatūra svyruoja nuo 17 °C iki 25 °C), išskyrus kalnų viršukalnėse. Stabili temperatūra palanki vabzdžio augimui ir padeda užtikrinti beveik nesikeičiančias fizines bei chemines ir organoleptines savybes, aprašytas šių specifikacijų 3.2 punkte.

—

Kanarų salų subtropinė geografinė padėtis (saulė šviečia vidutiniškai 3 000 valandų per metus) užtikrina, kad džiovinimas gali vykti natūraliai, nenaudojant cheminių medžiagų, o tik natūralią saulės šviesą.

—

Kanarų salų vulkaninė dirva yra nederlinga, joje trūksta organinių medžiagų ir yra daug bazalto mineralų. Jų fizinės ir cheminės savybės labai specifinės dėl juos sudarančių amorfinių ir nesusikristalizavusių komponentų tokių, kaip aliuminio silikatai ir geležies ir aliuminio oksihidroksidai. Dėl šių komponentų dirva labai poringa, mažo tankio, labai gerai sulaikanti vandenį ir joje gali formuotis stabilūs mikroagregatai. Šioje dirvoje augantys augalai šeimininkai turi nedaug vandens, jų mitybos reikalavimai labai nedideli, todėl košenilio vabzdžių drėgnis nedidelis (mažiau nei 13 %), o karmino rūgšties koncentracija didelė (19 % arba daugiau sausosios medžiagos).

—

Priešingai nei kitose vietovėse gaunamas košenilis, Kanarų salose auginamas tik vienos rūšies augalas šeimininkas (Opuntia ficus indica) ir vienos rūšies vabzdys (Dactylopius coccus). Tiek augalas šeimininkas, tiek vabzdys yra puikiai prisitaikę prie geografinės aplinkos.

—

Visi gamybos etapai, nuo kaktusų sodinimo ir parazito auginimo iki derliaus nuėmimo ir džiovinimo atliekami rankomis, taikant tradicinius metodus. Tai leido susiformuoti metodams ir įgyti patirties, kuri perduodama iš kartos įkartą, o taip dėl to žodyne atsirado specifiniai su šia veikla susiję terminai tokie, kaip rengues, cuchara, milana, grano.