25.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/2

Euro kursas (1)

2015 m. rugsėjo 24 d.

(2015/C 317/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1241
JPY	Japonijos jena	134,48
DKK	Danijos krona	7,4612
GBP	Svaras sterlingas	0,73870
SEK	Švedijos krona	9,4292
CHF	Šveicarijos frankas	1,0928
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,4630
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,162
HUF	Vengrijos forintas	314,21
PLN	Lenkijos zlotas	4,2300
RON	Rumunijos lėja	4,4178
TRY	Turkijos lira	3,4370
AUD	Australijos doleris	1,6147
CAD	Kanados doleris	1,5039
HKD	Honkongo doleris	8,7119
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7857
SGD	Singapūro doleris	1,6054
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 344,25
ZAR	Pietų Afrikos randas	15,7352
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,1743
HRK	Kroatijos kuna	7,6250
IDR	Indonezijos rupija	16 584,10
MYR	Malaizijos ringitas	4,8862
PHP	Filipinų pesas	52,840
RUB	Rusijos rublis	74,7945
THB	Tailando batas	40,850
BRL	Brazilijos realas	4,7304
MXN	Meksikos pesas	19,4059
INR	Indijos rupija	74,4594

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

25.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/3

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 317/03)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

HUILE D’OLIVE DE NIMES

ES Nr. FR-PDO-0105–01283 – 21.11.2014

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

„Syndicat des AOP Olive et Huile d’Olive de Nîmes“

Mas de l’Agriculture - 1120 Route de Saint Gilles

30 900 Nîmes

PRANCŪZIJA

Tel. +33 466045034

Faksas +33 466045031

E. paštas: olive.nimes@orange.fr

Profsąjunga „Syndicat interprofessionnel de l’olive de Nice“ yra sudaryta iš „Olive de Nice“ gamintojų ir perdirbėjų ir turi teisėtą interesą teikti pakeitimo paraišką.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Keičiama produkto specifikacijos dalis

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☒	Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas etiketėmis
—	☒	Kita: kontrolė

4. Pakeitimo (-ų) rūšis

—	☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą
—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5. Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas

Aprašymas patikslintas siekiant:

—

papildyti organoleptines aliejaus savybes. Su paraiška užregistruoti produktą kaip SKVN perduotoje specifikacijoje buvo nurodyta tik tai, kad aliejus „Huile d’olive de Nîmes“ pasižymi šiomis savybėmis: „Uostant jaučiami artišoko ir žalumynų kvapai. Ragaujant šie žalumynų kvapai palaipsniui virsta dirvono ir uogų kvapais.“ Remiantis patikrų, atliktų pripažinus šią nuorodą, rezultatais, užuodžiamus žalumynų kvapus galima patikslinti taip: „augalų kvapai (…) su šviežios žolės, nupjauto šieno, žalių artišokų ir pomidorų sodinukų priekvapiais.“, o ragaujant jaučiamas vaisių skonis apibūdinamas daugiausia taip: „žolių, šieno, ananasų, geltonųjų slyvų ir žalių artišokų skonis su pasitaikančiu raudonųjų slyvų ir obuolių prieskoniu.“

—	nurodyti analitines pirmąkart rinkai pateikiamo alyvuogių aliejaus savybes: aliejaus rūgštingumas ribojamas iki 0,8 g/100g, o peroksidų skaičius – iki 16 mEq/1kg alyvuogių aliejaus.

Kartu nurodytas kartumo lygis (nuo 1,5 iki 4,5 iš 10 pagal Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos skalę) ir aštrumo lygis (nuo 1,5 iki 4,5 iš 10 pagal Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos skalę).

Šių pakeitimų tikslas – tiksliau charakterizuoti ir apibūdinti produktą.

Geografinė vietovė

Į specifikaciją įtraukiamos pirmajame nuorodos pripažinimo dekrete numatytos sklypų identifikavimo sąlygos.

Kilmės įrodymas

Atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų raidą, konsoliduota dalis „Įrodymai, kad produktas yra kilęs iš geografinės vietovės“: į ją įtrauktos su produktų deklaravimu ir su atsekamumo registrų tvarkymu bei gamybos sąlygų priežiūra susijusios prievolės.

Be to, ši dalis papildyta keliomis nuostatomis, susijusiomis su registrais ir deklaracijomis, skirtais produktų atsekamumui užtikrinti ir atitikties specifikacijos reikalavimams kontroliuoti.

Gamybos būdas

—

Rūšys. Skirtingų rūšių alyvmedžių procentinė dalis palikta, kokia buvo numatyta iš pradžių, tačiau formuluotė pakeista siekiant atsižvelgti į produkto ryšį su kilmės vieta ir pabrėžti Picholine rūšies vyravimą. Todėl Picholine rūšis įvardyta kaip „pagrindinė rūšis“, o Négrette ir Noirette rūšys – kaip „papildomos rūšys“. Be to, prašoma padaryti dar vieną pakeitimą: panaikinti pradinį apdulkinimui skirtų alyvmedžių rūšių alyvuogių kiekio, kurį leidžiama naudoti aliejui gaminti, apribojimą iki 5 % (toks kiekis identiškas soduose leidžiamų auginti šių rūšių alyvmedžių alyvuogių kiekiui). Apdulkinimui skirtų alyvmedžių rūšių alyvuogių kiekis nėra didelis ir paprastai sumaišomas su bendru į aliejaus spaudyklą atvežamų alyvuogių, iš kurių gaminamas alyvuogių aliejus su šia nuoroda, kiekiu.

—

Sodinimo tankumas. Siekiant aiškiau apibrėžti šią nuostatą ir kontroliuoti jos taikymą, įtraukiamos sodinimo tankumo, kuris turi būti ne mažesnis kaip 24 m2 ploto vienam medžiui, apskaičiavimo nuostatos („plotas apskaičiuojamas padauginus abu atstumus tarp eilių iš tarpų tarp medžių“). Patikslintas per 1956 m. šalnas nukentėjusių medžių tankumas, nes po šių šalnų medžiams ataugus ar juos atželdinus kai kurie išaugo su keliais kamienais. Tokiu atveju atstumas tarp medžių gali būti mažesnis už keturis metrus.

—	Genėjimas. Nugenėtų šakų pašalinimo nuostata panaikinta, nes pagal taikomus pašalinimo metodus nugenėtos šakos gali būti smulkinamos vietoje, o ne išvežamos iš sklypo.

—	Drėkinimas. Siekiant palengvinti kontrolę patikslinama, kad drėkinimo terminas – rugsėjo 30 d.

—	Sodų priežiūra. Patikslinamos sodų priežiūros sąlygos. Patikslinama „auginimo“ sąvoka, galinti reikšti piktžolių naikinimą arba žemės suarimą. Be to, taip patikslinta specifikacija suvienodinama su „Olive de Nîmes“ specifikacija.

—	Derlingumas. Formuluotė keičiama formaliai, o nuostata dėl derliaus viršijimo ir mažinimo sąlygų panaikinama, nes tokia išimtis – netinkama priemonė.

—	Derliaus nuėmimas. Pakeičiama su medžių amžiumi, nuo kurio pradedamas imti derlius, susijusi formuluotė: siekiant aiškiau apibrėžti nuostatą atsižvelgiant į kontrolės tikslus, medžiai sklype turi būti pasodinti prieš penkerius metus.

—

Patikslinami derliaus nuėmimo metodai („derlius nuimamas tiesiai nuo medžio rankiniu arba mechaniniu būdu“) – siūlomos nuostatos panašios į ankstesnėje specifikacijoje nurodytą praktiką. Siekiant užtikrinti alyvuogių higieniškumą ir atsižvelgiant į įvairius sugedusių alyvuogių tipus, patikslinama didžiausia procentinė sugedusių alyvuogių dalis (graužikų apėstų alyvuogių turi būti mažiau kaip 5 %, krušos sumuštų alyvuogių – mažiau kaip 10 %, o šalnos pakąstų arba apipelijusių alyvuogių išvis neturi būti). Be to, siekiant supaprastinti administracinius formalumus nustatoma, kad sprendimą pradėti derliaus nuėmimą priima ne prefektas, kaip anksčiau, o INAO direktorius, ir panaikinama galimybė taikyti išimtis. Minimalus subrendusių – geltonomis virtusių šviesiai žalių – alyvuogių kiekis (25 %) sumažinamas iki minimalaus 10 % kiekio: šis pakeitimas pateisinamas dėl Picholine rūšies alyvuogių ypatumo – jos pajuosta labai vėlai ir gali likti žalios net kai fiziologiškai subręsta. Laiko tarpas tarp derliaus nuėmimo ir pristatymo į aliejaus spaudyklą koreguojamas atsižvelgiant į naudojamų talpyklų rūšį: kad į paletes sukrautos alyvuogės nesugestų, jos turi būti pristatomos ne vėliau kaip per 24 val. (ankstesnis maksimalus terminas – trys dienos).

—

Perdirbimo sąlygos. Kad alyvuogės nesugestų, į specifikaciją įtraukiamas naujas jų saugojimo spaudykloje terminas (ne ilgiau kaip keturios dienos) ir nuostatos dėl jų sandėliavimo spaudykloje iki išspaudimo sąlygų. Siekiant geriau kontroliuoti alyvuogių kokybę, maksimalus laiko tarpas tarp derliaus nuėmimo ir alyvuogių išspaudimo sumažinamas iki šešių dienų (dabartinis terminas – aštuonios dienos). Kadangi Picholine rūšies alyvuogių uždera daugiau nei kitų šiam aliejui gaminti naudojamų rūšių alyvuogių, šios rūšies alyvuogių dalis padidinama nuo 60 iki 70 % bendros masės. Siekiant išvengti netinkamo specifikacijos nuostatų aiškinimosi, patikslinami leidžiami alyvuogių apdorojimo būdai (pridedamas lapų šalinimas, alyvuogių smulkinimas ir maišymas).

Ženklinimas etiketėmis

Su nuoroda susiję užrašai etiketėje suderinti su Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatomis: įtraukta prievolė vietoj nacionalinių užrašų naudoti Europos Sąjungos SKVN simbolį (AOP) ir užrašą „appellation d’origine protégée“ (saugoma kilmės vietos nuoroda) arba „AOP“.

Kita: kontrolė

Atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų raidą, dalis „Nacionaliniai reikalavimai“ sudaryta kaip lentelė, kurioje nurodyti pagrindiniai kontroliuotini dalykai, jų standartinės vertės ir vertinimo metodas.

Atnaujinti kontrolės įstaigų duomenys.

BENDRASIS DOKUMENTAS

HUILE D’OLIVE DE NIMES

ES Nr. FR-PDO-0105–01283 – 21.11.2014

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pavadinimas

„Huile d’olive de Nîmes“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.5 klasė „Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)“

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Alyvuogių aliejaus „Huile d’Olive de Nîmes“ savybes iš esmės lemia jam gaminti naudojamų Picholine rūšies alyvuogių vyravimas:

—	uostant aiškiai juntami augalų kvapai su šviežios žolės, nupjauto šieno, žalių artišokų ir pomidorų sodinukų priekvapiais;

—	ragaujant jaučiamas vaisių skonis, kurį daugiausia galima apibūdinti kaip žolių, šieno, ananasų, geltonųjų slyvų ir žalių artišokų skonį su pasitaikančiu raudonųjų slyvų ir obuolių prieskoniu.

Kartumo lygis svyruoja nuo 1,5 iki 4,5 iš 10 pagal Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos (COI) skalę.

Aštrumo lygis svyruoja nuo 1,5 iki 4,5 iš 10 pagal Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos (COI) skalę.

Spalva – žalia, su pasitaikančiais geltonais atspalviais.

Laisvųjų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgšties kiekiu pagamintame aliejuje, negali viršyti 0,8g/100g.

Peroksidų skaičius pirmąkart rinkai pateikiamame alyvuogių aliejuje negali viršyti 16 mEq/1kg.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Picholine rūšies alyvuogės sudaro ne mažiau kaip 70 % aliejui gaminti naudojamų alyvuogių masės.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti atliekamos su alyvuogių auginimu ir perdirbimu susijusios operacijos.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Be maisto produktų ženklinimo etiketėmis ir pateikimo teisės aktuose nustatytų privalomų įrašų, alyvuogių aliejų su kilmės vietos nuoroda „Huile d’olive de Nîmes“ etiketėse turi būti tokie įrašai:

—	nuorodos pavadinimas „Huile d’olive de Nîmes“ ir įrašas „appellation d’origine protégée“. Šie įrašai turi būti pateikiami tame pačiame regėjimo lauke;

—	Europos Sąjungos simbolis AOP.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė „Huile d’olive de Nîmes“ vietovė apima Garo departamento alyvuogių auginimo zoną ir Hero departamento rytinę dalį, išskyrus Kosą, Sevenų kalnus ir Kamargą.

Gamtinė vietovės riba rytuose yra Ronos upė, pietuose – Kamargo regionas. Šiaurėje vietovę riboja klimatas: ji driekiasi iki ten, kur auga Picholine rūšies alyvmedžiai. Šiaurės rytuose vietovė ribojasi su Garo departamentu (aukštesniame nei 300 m aukštyje plytinčiais masyvais, apaugusiais garigomis). Vakaruose riba eina už Vidurlio upės slėnio ir tęsiasi miškingų Ganžo, Sen Lu ir Le Le kalnų keteromis.

Gamybos vietovei priskiriamos 223 komunos, iš kurių 183 yra Garo ir 40 Hero departamente.

Alyvuogės renkamos ir perdirbamos toliau nurodytuose kantonuose ir komunose, esančiuose geografinės vietovės teritorijoje.

Garo departamentas

Šių kantonų komunose: Aramon, Lédignan, Marguerittes, Nîmes, Quissac, Saint-Chaptes, Saint-Mamert-du-Gard, Sommières, La Vistrenque.

Šių kantonų komunose: Anduze (išskyrus šias komunas: Générargues, Saint-Sébastien-d’Aigrefeuille), Remoulins (išskyrus šias komunas: Pouzilhac, Valliguières), Rhôny-Vidourle (išskyrus šias komunas: Aimargues, le Cailar), Sauve (išskyrus Fressac komuną), Uzès (išskyrus La Capelle-et-Masmolène komuną), Vézénobres (išskyrus Brouzet-les-Alès komuną).

Šiose komunose: Alès; Allègre-les-Fumades (dalyje komunos); Aubord; Beaucaire (dalyje komunos); Bellegarde (dalyje komunos); Belvezet; Bernis; Bouquet; Conqueyrac; Fons-sur-Lussan; Fontarèches; Générac; Oudargues (dalyje komunos); Jonquières-Saint-Vincent; La Bruguière; La Cadière-et-Cambo; Lussan; Méjannes-Les-Alès; Mons; Rochefort-Du-Gard; Saint-Christol-les-Alès; Saint-Gilles (dalyje komunos); Saint-Hilaire-de-Brethmas; Saint-Hippolyte-du-Fort; Saint-Laurent-la-Vernède; Saint-Privat-des-Vieux; Saze; Vallérargues; Vauvert (dalyje komunos); Verfeuil (dalyje komunos).

Hero departamentas

Šių kantonų komunose: Castries (išskyrus Jacou komuną); Claret (išskyrus Ferrières-les-Verrerie komuną); Lunel (išskyrus Marsillargues, Saint-Just, Saint-Nazaire-de-Pézan komunas);

Šiose komunose: Les Matelles, Moules-et-Baucels, Saint-Bauzille-de-Montmel, Sainte-Croix-de-Quintillargues, Saint-Jean-de-Cuculles, Saint-Mathieu-de-Tréviers, Saint-Vincent-de-Barbeyrargues.

Merijai pateikti kartografiniai dokumentai tų komunų, kurių teritorija į geografinę vietovę patenka ne visa. Šių komunų kartografinį suskirstymą galima rasti nacionalinės kompetentingos įstaigos interneto svetainėje, kaip numatyta INSPIRE direktyvoje.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Tradiciškai auginami alyvmedžių sodai pasižymi žmonių patirties, sodinamų rūšių ir aplinkinės ekosistemos sąveikos nulemtomis savybėmis.

Geografinėje vietovėje, kur auga alyvmedžiai, iškrenta 700–1 000 mm kritulių, daugiausia per stiprias liūtis pavasarį ir rudenį. Dalis alyvmedžių sodų auga palei Sevenus ir (visai neseniai pradėjo augti) Kostjere, bet dauguma – kalkėtoje dirvoje, kuri nusausinta, kad alyvmedžiai išgyventų, bet ne itin vertinga agronominiu požiūriu – vertingoje dirvoje sodinamos pelningesnės kultūros.

Geografinėje vietovėje dažnai pučia vėjai, kartais itin stiprūs, o žiemų pasitaiko atšiaurių. Todėl daugiausia sodinami šalčiui ganėtinai atsparios Picholine rūšies alyvmedžiai, kurių vaisiai, net subrendę, tvirtai laikosi ant medžių. Be to, reikia pažymėti, kad Picholine ar kitų vietinių rūšių alyvmedžiai genimi taip, kad būtų gana žemi ir atlaikytų škvalus.

Sodai daugiausia auga ant pietinių šlaitų ir nuo šalnų pakankamai apsaugotose vietose (draudžiama alyvmedžius sodinti daubose ir uždarose lygumose, kur užsistovi rūkas).

Alyvmedžiai nesodinami didesniame, nei nustatytas, aukštyje, ypač Picholine rūšies alyvmedžiai, kurių vaisiai subręsta vėlai ir galėtų nušalti, o kartu sumažėtų ir aliejaus produkcija. Todėl paprastai Picholine rūšies alyvmedžiai sodinami 350 metrų neviršijančiame aukštyje, o derlius nuimamas anksti.

Alyvuogių augintojų patirtį rodo jų mokėjimas pasirinkti palankiausias kokybiškoms alyvuogėms auginti vietas (šlaitų ekspozicija, kalnų aukštis), tradicinis alyvmedžių genėjimas taip, kad jie būtų žemi, ir ankstyvas vos subrendusių alyvuogių (bent 10 % spalvą pakeitusių alyvuogių) derliaus nuėmimas.

5.2. Produkto ypatumai

Alyvuogės pristatomos ir perdirbamos greitai. Bent 70 % jų kiekio sudaro Picholine rūšies alyvuogės – tai suteikia šiai nuorodai būdingą ypatumą: „Huile d’olive de Nîmes“ pasižymi gana aiškiai juntamu kartumu ir aštrumu, stipriais augalų kvapais ir skoniu.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Šis aliejus daugiausia gaminamas iš Picholine rūšies alyvuogių – šiai rūšiai teikiama pirmenybė dėl jos atsparumo ir gebėjimo visiškai prisitaikyti prie dirvos ir oro sąlygų. Šios rūšies alyvuogės gana atsparios žiemos šalčiui, vaisiai atlaiko stiprų rudens vėją.

Nors šių alyvuogių skonis ir botaninės alyvmedžių savybės padėjo išgarsinti Picholine visame pasaulyje, derėtų prisiminti, kad ši rūšis yra kilusi iš geografinės vietovės ir buvo išvesta iš joje esančios komunos vardu pavadintos Plant de Collias rūšies. Todėl ši rūšis yra itin prisitaikiusi prie geografinės vietovės sąlygų, o šios rūšies alyvuogės sudaro didžiąją aliejui „Huile d’olive de Nîmes“ gaminti naudojamų alyvuogių dalį.

Dėl aplinkos ir gamybos sąlygų (visų pirma dėl to, kad aliejui gaminti naudojamos subrendusios alyvuogės, o jų bent minimalią dalį turi sudaryti Picholine rūšies alyvuogės) „Huile d’olive de Nîmes“ yra savitas, originalus produktas, gerai žinomas rinkoje.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-bb09848f-1fb0-455e-955d-bc5985e35cc5/telechargement

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

25.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/9

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 317/04)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„MORTADELLA DI PRATO“

ES Nr. IT-PGI-0005–01333–8.5.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas

„Mortadella di Prato“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Mortadella di Prato“ yra į apvalką kimštas ir šiluminiu būdu apdorotas šaltas mėsos produktas, pagamintas iš gerai susmulkinto kiaulienos, jūros druskos, česnako, prieskonių ir likerio „Alchermes“, kuris dar vadinamas „Alkermes“ (jo dalis produkte sudaro 0,3–0,6 %), mišinio. Vartoti paruoštas produktas turi pasižymėti šiomis savybėmis: svoris – 0,5–10 kg; forma – cilindro ir šiek tiek elipsės; išmatavimai: ilgis – 8–70 cm; skersmuo – 6–35 cm; organoleptinės savybės: mišinio konsistencija tvirta ir kompaktiška, o dėl smulkaus malimo yra švelni gomuriui; išorinė spalva dulsvai rožinė; vidinė spalva dėl likerio „Alchermes“ spalvinamojo poveikio – tamsiai rožinė su baltomis kubo formos riebalų dėmelėmis; aromatas skvarbus, prieskonių, su iškart juntamu „Alchermes“ kvapu; skonis: būdingas produktui ir kontrastingas: aštrus ir pikantiškas prieskonių, česnako, jūros druskos skonis ir saldus, švelnus likerio „Alchermes“ skonis; cheminės ir fizinės savybės: riebalų ir baltymų santykis neviršija 1,5.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Kiaulės, iš kurių gaminama „Mortadella di Prato“, turi būti šeriamos jovalu arba koše; šio pašaro sausosios medžiagos kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 45 %, kai kiaulės grynasis svoris neviršija 80 kg, o penimos kiaulės – ne mažiau kaip 55 %. Pašarui naudojamos išrūgos (šalutinis varškės gamybos produktas) ir pasukos (šalutinis sviesto gamybos produktas) neturėtų viršyti 15 l gyvuliui per dieną.

„Mortadella di Prato“ yra gaminamas išimtinai iš toliau procentinėmis dalimis nurodytų mėsos išpjovų: peties – 40–50 %; poodinių riebalų – 9–15 %; kumpio nuopjovų – 10–20 %; nugarinės „capocollo“ – 5–15 %; žandikaulio – 5–15 %; kiaulės papilvės – 5–10 %. Privalomos sudedamosios dalys: likeris „Alchermes“– 0,3–0,6 %; malti pipirai – 0,1–0,3 %; nesmulkinti pipirai – 0,1–0,2 %; jūros druska – 2,0–3,0 %; malti prieskoniai (kalendra, cinamonas, muskato riešutas, muskato kevalo milteliai ir gvazdikėliai) – 0,1–0,25 %; česnakas – 0,08–0,2 %; natrio glutamatą naudoti draudžiama. Naudojama ne mažiau kaip 160 kg (+/- 10 %) sveriančių ir skerdimo metu senesnių nei devynių mėnesių kiaulių mėsa. Laikotarpis nuo paskerdimo ir mėsos išpjaustymo turi būti ne trumpesnis kaip 24 val. ir ne ilgesnis kaip 96 val.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Geografinėje vietovėje turi būti nuolat, be pertraukų vykdomi toliau nurodyti „Mortadella di Prato“ gamybos etapai: apipjaustymas, malimas ir minkymas; kimšimas ir aprišimas; garinimas ir virimas; nuplovimas ir vėsinimas.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Laikotarpis nuo vėsinimo, tolesnio nusausinimo ir pakavimo neturi viršyti 20 minučių. Nesilaikant šio laiko apribojimo, būtų ne tik sudarytos sąlygos mikrobams daugintis, bet ir nepataisomai pažeista subtili produkto organoleptinė pusiausvyra, pakistų jo aromatas ir būdinga rožinė spalva.

3.6. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, ženklinimo etiketėmis taisyklės

„Mortadella di Prato“ gali būti parduodamas nepjaustytas arba pjaustytas storais arba plonais griežinėliais. Toliau pateiktas ovalo formos logotipas, į kurio apatinę dalį įterptas ovalo formą keičiantis ir su juo susijungiantis stačiakampis, su aiškiu ir įskaitomu tekstu etiketėje turi būti pavaizduotas ant pakuotės.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vietovė, kurioje gaminamas ir pakuojamas produktas „Mortadella di Prato“, apima visą Prato savivaldybės teritoriją ir Pistojos provincijos Aljanos, Kvaratos ir Montalės savivaldybes.

5. Ryšys su geografine vietove

Prato vietovė pasižymi racionaliu ją kertančios Bizencijaus upės ir kitų upelių vandens panaudojimu. XII a. iškilo poreikis pasinaudoti plačia ir derlinga salpa, tikintis, kad jos vandenį būtų galima panaudoti energijai, kuri būtų naudojama gamykloms ir tekstilės įrenginiams, gaminti, – tuo tikslu buvo suformuotas didelis Prato lygumą kertantis dirbtinių kanalų tinklas (vadinamas „gore“), besidriekiantis iki kaimyninės Pistojos provincijos Aljanos, Kvaratos ir Montalės savivaldybių. „Gore“ ir upelių vanduo ne tik teikė energiją, bet ir sudarė sąlygas dar viduramžiais susikurti „Arte dei Beccai“ (skerdėjų gildijai): dėl higienos priežasčių skerdėjams, kaip ir audinių dažytojams, reikėjo daug tekančio vandens. Būtent tada suklestėjo kiaulienos perdirbimo ir panaudojimo verslas. Šis verslas tapo itin žinomu ir svarbiu ekonomikos elementu, nes žiemos mėnesiais jis būdavo pagrindinis maisto šaltinis. Kiaules augindavo kiekviena valstiečių šeima, o pasiturintys miestiečiai naudojosi gyvulių auginimo pas valstiečius sistema: jie patikėdavo valstiečiams nupenėti gyvulius vadovaudamiesi principu, kad „tai, ką Dievas užaugino, jie dalysis pusiau“. Vėlesniais amžiais per metus suvartojamos kiaulienos kiekis taip pat buvo toks didelis, kad Prato dešrų gamintojai („salsicciari“) tapo labai žinomi ir jiems imta taikyti specialų tik nuo dešrų pardavimo apyvartos skaičiuojamą mokestį. Taigi, ypatinga vandens kelių konfigūracija toje vietovėje buvo palanki tradiciškai arti vienas kito įsisteigusiems audinių dažytojams, kurie, manoma, pirmą kartą panaudojo košenilio dažus, ir skerdėjams, kurie ėmė naudoti populiariuosius „grana de tintore“ dažus mėsos produktams, įskaitant dešras, dažyti ir skoniui suteikti.

Geras „Mortadella di Prato“ vardas visų pirma grindžiamas likerio „Alchermes“ naudojimu; šiam likeriui būdingas saldus ir švelnus skonis kontrastuoja su aštriu ir pikantišku prieskonių, česnako ir jūros druskos skoniu – tai suteikia produktui originalias organoleptines savybes. Dar didesnį produkto savitumą lemia tradicinė vietos praktinė patirtis: virti labiausiai tinkamų mėsos nuopjovų atrinkimas, ypatingas mišinio sukibimas dėl jungiamojo audinio baltymų ir likeryje „Alchermes“ esančio cukraus, geresnė riebalų apsauga nuo apkartimo, kurią lemia bakteriostatinis ir antioksidacinis prieskonių mišinio, juodųjų pipirų, česnako ir jūros druskos sukuriamas poveikis, ir ilgas laipsniškas produkto džiūvimas kurį lemia tai, kad produktas pirmiausia buvo išvirtas garuose. Italijos kulinarijos kontekste visi šie aspektai kartu suteikia produktui unikalumo.

Tai, kad likeris „Alchermes“ yra išskirtinė sudedamoji „Mortadella di Prato“ dalis, aiškiai rodo, kad šis išskirtinis produktas yra kilęs iš Prato. „Alchermes“ yra ryškiai raudonos spalvos likeris; ši spalva yra gaunama tik iš sudžiovinto ir sumalto parazitinio košenilio vabzdžio, kuris ištisus amžius buvo naudojamas austiems audiniams dažyti – toks dažymas buvo pagrindinė veikla prie „gore“ kanalų tinklo, kuris apima Prato miestą ir apygardą. Išsamios Prato gyventojų žinios apie košenilį sudarė sąlygas jį naudoti įvairiais būdais, pavyzdžiui, tekstilei, maisto produktams ir medicinos produktams dažyti. Visų pirma, jis iki šiol naudojamas kulinarijoje pilant likerį „Alchermes“ ne tik į mėsos gaminius, bet ir į vietos gamybos pyragaičius („pesche di Prato“). Šis faktas ir tai, kad Prato gamintojai sugebėjo išsaugoti tradicinius gamybos metodus, sustiprino neabejotinai gerą „Mortadella di Prato“ vardą, kurį galima aptikti daugelyje dokumentų. Pirmieji su „Mortadella di Prato“, kaip su neabejotinai Prato miesto kilmės produktu, susiję dokumentai yra surašyti 1733 m. – Kotrynos de Ricci beatifkacijos metais, kai Prato dominikonų vienuolyno vienuolės paruošė svečiams pietus, kurių svarbiausias vietos produktas buvo „Mortadella di Prato“. „Mortadella di Prato“ vėliau tuo pačiu pavadinimu paminėtas 1854 m. Cesare Guasti ir Giovanni Pierallini tarpusavio laiškuose, laikraščio „Lo Zenzero“ nuo 1862 m. skelbtuose straipsniuose, ir įvairiuose ekonominiuose XIX a. leidiniuose (nuo 1868 m. „L’Italia economica“, nuo 1869 m. „l’Italia all’opera“), Londono ir Paryžiaus tarptautinėms parodoms parengtose ataskaitose italų, anglų ir prancūzų kalbomis ir 1867 m. Prancūzijos policijos komisaro surašytame pranešime dėl produkto eksporto į Prancūziją, kuriuo patvirtinamas produkto pelnytas geras vardas. Visų pirma, Londono tarptautinės parodos darbuotojo ataskaitoje teigiama, kad „„Mortadella di Prato“ ir „Mortadella di Bologna“ pavadinimas naudojamas visiems tokio tipo produktams“. Dokumentinių nuorodų į „Mortadella di Prato“ randama įvariuose XX a. leidiniuose, įskaitant vietos receptų knygas ir nacionalinius dienraščius, taip pat nacionalinius ir tarptautinius kulinarijos leidinius. Tai įrodo, kad geras šio produkto vardas tapo dar žinomesnis. Dėl savo ypatingų savybių produktas buvo paminėtas daugelyje vietos, nacionalinių ir tarptautinių receptų knygų ir gastronomijos vadovų, įskaitant „Touring Club Italiano“ pirmąjį „Guida Gastronomica d’Italia“ leidimą (1931 m.). Produkto geras vardas taip pat yra susietas su garsiausių virėjų ir tarptautinės kultūros ir gastronomijos pasaulio garsenybių, pavyzdžiui, rašytojo Manuelio Vázquez Montalbáno, susidomėjimu šiuo produktu. Kaip geriausią Prato gastronominės tradicijos pavyzdį šį produktą populiarino asociacijos „Accademia della cucina italiana“ (1987 m.) ir „Slow Food“ – pastaroji 2000 m. paskelbė šį produktą esant saugomu maisto produktu. Nuo XVIII a. „Mortadella di Prato“ valgomas su figomis arba naudojamas tradicinėje virtuvėje kaip daugelio vietos patiekalų, įskaitant „sedani alla pratese“ („Prato salieras“) sudedamoji dalis. Produktas reguliariai pristatomas tarptautinėse mugėse, taip pat Prato maisto ir vyno šventėje „DiVini Profumi“.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Ministerija pradėjo nacionalinę prieštaravimo procedūrą dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 192 paskelbtos saugomos geografinės nuorodos „Mortadella del Prato“ pripažinimo.

Su specifikacijos tekstu galima susipažinti Žemės ūkio, maisto ir miškų politikos ministerijos svetainėje pasirinkus šią nuorodą: http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba tiesiogiai Žemės ūkio, maisto ir miškų politikos ministerijos pradžios tinklalapyje (www.politicheagricole.it) viršutiniame dešiniajame ekrano kampe pasirenkant „Prodotti DOP IGP“, tada kairiajame ekrano kampe „Prodotti DOP IGP STG“ ir, galiausiai, – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“.

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

25.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/12

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 317/05)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„CAPPELLACCI DI ZUCCA FERRARESI“

ES Nr.: IT-PGI-0005-01324-26.3.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Cappellacci di zucca ferraresi“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

2.5 klasė. Tešlos gaminiai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Cappellacci di zucca ferraresi“ – tai šviežias įdarytas tešlos gaminys, kurio tešla užminkoma iš paprastųjų ir kieto grūdo kviečių miltų ir kiaušinių, o įdaras pagaminamas iš apdorotų ir išvirtų kvapiųjų (muskusinių) moliūgų minkštimo, tarkuoto sūrio ir muskatų.

Vartotojams pateikiamas gaminys turi pasižymėti toliau nurodytomis savybėmis.

Fizinės savybės

Gaminys būna apvalios formos, sulenktas taip, kad primintų tipišką šiaudinę valstiečio kepurę;

jis būna 4–7 cm skersmens ir

10–28 g svorio.

Organoleptinės savybės

Gaminio išorė būna geltonos spalvos (būdingos tešlos gaminiams, į kuriuos dedama kiaušinio), vietomis matomi ryškesnės geltonos spalvos atspalviai, kuriuos jam suteikia geltonas moliūgo minkštimas;

gaminio vidus būna geltonos sunokusio moliūgo spalvos;

masės konsistencija – nuo vidutinio minkštumo iki minkštos;

skonis – sluoksniuotos tešlos; vienu metu jaučiamas tiek saldus moliūgo, tiek sūrus sūrio skonis bei silpnas muskatų prieskonis.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Pagal tradicinį „Cappellacci di zucca ferraresi“ receptą sluoksniuota tešla ir įdaras gaminami iš toliau nurodytų sudedamųjų dalių.

1 kg sluoksniuotos tešlos pagaminti reikia:

Sudedamosios dalys 1 kg galutinio produkto	Kiekis gramais	Paklaida gramais
„00“ tipo paprastųjų ir kieto grūdo kviečių miltų mišinys. Šių dviejų rūšių miltai gali būti naudojami įvairiomis proporcijomis, tačiau didesnę dalį mišinio turi sudaryti paprastųjų kviečių miltai	250	+/–50
Kiaušiniai arba pasterizuotų kiaušinių mišinio produktas	165	+/–20

Įdaro sudedamosios dalys

Sudedamosios dalys 1 kg galutinio produkto	Kiekis gramais	Paklaida gramais
Cucurbita Moschata rūšies kvapiųjų (muskusinių) moliūgų minkštimas	400	+/–30
Tarkuotas sūris	122	+/–40
Džiūvėsiai	60	+/–20
Muskatai	3	+/–1
Neprivalomos sudedamosios dalys	Vidutinis kiekis
Cukrus	pagal skonį

Dažiklius ar konservantus naudoti draudžiama.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Sluoksniuotos tešlos bei įdaro ruošimo ir gaminio gaminimo veiksmai turi būti atliekami 4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Cappellacci di zucca ferraresi“ – lengvai pažeidžiamas gaminys, todėl reikia kuo labiau sumažinti bet kokį su vartojimo saugumu ir gaminio kokybe susijusį pavojų, kurį gali kelti vėlesni veiksmai (jei gaminys liečiamas) ir fizinės bei oro sąlygos. Dėl šių veiksnių gali pablogėti tešlos kokybė, tešla gali sutrūkinėti arba iš jos gali išsiskirti vanduo, o tai atitinkamai paskatintų bakterijų atsiradimą, o įdaras, kuris paprastai būna oranžinės spalvos, įgytų rusvai pilkšvą atspalvį. Todėl gaminys turi būti parduodamas fasuotas, iš anksto supakuotas tiesioginiam pardavimui arba vartotojo pageidavimu gali būti pakuojamas prekybos vietose. Kad būtų išsaugotos fizinės ir organoleptinės gaminio savybės, ką tik pagamintas „Cappellacci di zucca ferraresi“ turi būti sufasuojamas per ne ilgiau kaip 60 min.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

„Cappellacci di zucca ferraresi“ gali būti parduodami fasuoti arba nefasuoti.

Ant nefasuotiems gaminiams pakuoti skirtos medžiagos arba tiesioginiam pardavimui skirtos pakuotės, į kurią jie sudedami iš anksto, turi būti pateikiama ta pati informacija ir duomenys, kurie privalomi pateikti ant gaminio taros.

Apsauginėje atmosferoje sufasuotų gaminių tara turi būti sandariai uždaroma terminio surišimo būdu.

Grynasis parduodamo sufasuoto gaminio svoris negali būti mažesnis nei 100 g ar didesnis nei 2 kg.

Ant taros turi būti pateiktas ES saugomos geografinės nuorodos simbolis, gaminio pavadinimas „Cappellacci di zucca ferraresi“ ir ši papildoma informacija:

—	gaminį pagaminusios ir (arba) supakavusios įmonės pavadinimas ir adresas,

—	gaminio logotipas.

Toliau pateikiamas gaminio logotipas.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Cappellacci di zucca ferraresi“ gamybos vietovė apima visą Feraros provincijos teritoriją.

5. Ryšys su geografine vietove

Feraros provincija garsėja kaip vietovė, kurioje klesti grūdinių kultūrų auginimo sektorius, nes čia ne tik plačiai auginami kviečiai, bet ir veikia daugybė miltinių produktų gamybos įmonių. Kitas Feraros apylinkėse tradiciškai plačiai auginamas produktas – kvapusis (muskusinis) moliūgas, kurio derliaus nuėmimas švenčiamas kaimų mugėse (pvz., paminėtina nuo 1995 m. rengiama Pontelangorino mugė, o nuo 1998 m. – Ostelato mugė) ir kurio auginimo veikla paskatino aktyviai formuotis perdirbimo sektorių. Feraros provincijos teritorijoje šis ypatingas tešlos gaminys gaminamas tradiciniu būdu. Taip atsiskleidžia dideli gamintojų gebėjimai ir meistriškumas, daugiausia grindžiami rankų darbo įgūdžiais ir neišvengiamai susiję su kitose vietovėse sunkiai randamais žmogiškaisiais ištekliais.

Bėgant laikui „Cappellacci di zucca ferraresi“ labai išgarsėjo ne tik savo originalia forma, kuri primena senovėje Feraros apylinkių valstiečių dėvėtą šiaudinę skrybėlę, bet pirmiausia savo nepaprastomis organoleptinėmis savybėmis. Gurmanai itin vertina įdaro skonį, kuriame vienu metu jaučiami skirtingi sūrios sudedamosios dalies (sūrio) ir saldžios sudedamosios dalies (moliūgo, kurio minkštimas, be kita ko, yra mažai plaušingas ir pasižymi geromis išsilaikymo savybėmis) skoniai.

Įdarui naudojamas moliūgas – Feraros apylinkių kaimuose nuo 1570 m. tradiciškai auginama kultūra.

Be pirmiau nurodytų veiksnių paminėtini vietovėje ilgainiui išvystyti gamintojų rankų darbo įgūdžiai. Jie labiausiai atsiskleidžia moliūgo apdorojimo ir gaminio formavimo – įdaro išdėstymo ant kvadratėlių formos tešlos gabaliukų ir tolesnių veiksmų – etapuose.

Be to, „Cappellacci di zucca ferraresi“ gaminamas laikantis senomis tradicijomis grindžiamo tešlos gaminių, į kuriuos dedama kiaušinio (arba sluoksniuotos tešlos), gamybos metodo. Šis metodas dar 1549 m. buvo aprašytas d’Estės giminės kunigaikščių ekonomo Cristoforo da Messisbugo receptų knygoje „Banchetti composizione di vivande e apparecchio generale“. Todėl verta paminėti tai, kad šis „skurdžiu“ moliūgo įdaru įdarytas gaminys buvo laikomas prabangiu – taigi ir oficialiomis progomis tinkamu patiekti – patiekalu.

Šis gerai žinomas Renesanso epochoje pradėtas gaminti gaminys yra labai glaudžiai susijęs su Feraros gyventojų, kurie visais laikais buvo žinomi kaip dideli moliūgų mėgėjai, mitybos įpročiais. Apie tai rašoma svarbiame Feraros istoriko Giuseppės Longhi tekste „Le donne, i cavalier, l’armi, gli amori e … la Cucina ferrarese“. Savo pasakojimuose apie kaimo žmonių gyvenimą iki praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios istorikas rašo, kad „skurdžiose, per didelių išlaidų negalinčiose sau leisti šeimose pasklisdavo gardus ir skvarbus moliūgų žiedais įdarytų blynų kvapas […]. Šis didelis patiekalo populiarumas dabar jau išblėso, bet jo neprarado moliūgu ir sūriu įdarytas „Cappellacci.““

Gaminio „Cappellacci di zucca ferraresi“ pavadinimas plačiai vartojamas tiek kasdienėje, tiek verslo kalboje. Šiam gerai žinomam tipiškam Feraros gaminiui įsitvirtinti padėjo ir tai, kad (kaip matyti iš dokumentų) visą praeitą amžių „Cappellacci di zucca ferraresi“ paprastai buvo patiekiamas svarbiomis progomis rengiamose vaišėse (pvz., per tokias šventes, kaip oficialūs priėmimai, į kuriuos atvykdavo svarbių svečių, kaip antai 1988 m. Feraroje lankęsis Italijos vadovas).

Kultūrinį gaminio ryšį su jo gamybos teritorija rodo ir jau ne vienus metus organizuojami šiam gaminiui skirti renginiai. Paminėtinos dvi paskutinę rugpjūčio dekadą rengiamos šventės – nuo 1989 m. Feraros provincijos Podžo Renatiko komunos Koronelos gyvenvietėje vykstanti šventė „Sagra dal Caplaz“ ir nuo 2001 m. San Karlo di Sant Agostino gyvenvietėje vykstanti šventė „Sagra della zucca e del suo cappellaccio“. Šie bene svarbiausi gaminiui skirti renginiai taip pat yra geriausia proga jo paragauti.

Gaminio pavadinimas minimas jau devynioliktojo amžiaus pabaigoje išleistose tipiškose Feraros virtuvei skirtose knygose (pvz., 1896 m. „Cucina pratica ferrarese“), taip pat 1984 m. Longhi ir 1987 m. Iori Galluzzi Iannottos knygose ir vietos bei šalies gastronomijos giduose (pvz., atitinkamai, 2009 m. „Ferrara, terra acqua e sapori“ ir 1967 m. „Il Boccafina“). Be to, šis pavadinimas vartojamas ir restoranų valgiaraščiuose.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos SGN „Cappellacci di zucca ferraresi“ pakeitimo paraišką 2015 m. sausio 31 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 25.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Prodotti DOP IGP“ (SKVN, SGN nuorodomis žymimi gaminiai), po to ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi gaminiai) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 317

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	58 tomas 2015m. rugsėjo 25d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2015/C 317/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7732 – JBS / Moy Park)	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2015/C 317/02	Euro kursas	2

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2015/C 317/03	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	3
2015/C 317/04	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	9
2015/C 317/05	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	12