21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/2

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-425/13) (1)

((Ieškinys dėl panaikinimo - Tarybos sprendimas, kuriuo leidžiama pradėti derybas dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos susiejimo su Australijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema - Derybiniai nurodymai - Specialusis komitetas - SESV 13 straipsnio 2 dalis, SESV 218 straipsnio 2–4 dalys ir SESV 295 straipsnis - Institucinė pusiausvyra))

(2015/C 311/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Valero Jordana ir F. Castillo de la Torre

Ieškovės pusėje įstojusi į bylą šalis: Europos Parlamentas, atstovaujamas R. Passos ir D. Warin

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama K. Michoel, M. Moore ir J. P. Hix

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J. Vláčil ir E. Ruffer, Danijos Karalystė, atstovaujama C. Thorning, L. Volck Madsen ir U. Melgaard, Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama T. Henze ir B. Beutler, Prancūzijos Respublika, atstovaujama D. Colas, G. de Bergues, F. Fize ir N. Rouam, Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. Bulterman ir M. de Ree, Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna, Švedijos Karalystė, atstovaujama A. Falk, C. Meyer-Seitz, U. Persson, E. Karlsson, L. Swedenborg ir C. Hagerman, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama E. Jenkinson ir M. Holt, padedamų baristerių J. Holmes ir B. Kennelly

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama pradėti derybas dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos susiejimo su Australijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, priedo A skirsnio „Derybų procedūra“:

—	1 punkto antrą sakinį, kuriame nustatyta, kad „jeigu reikia, išsamias Sąjungos derybines pozicijas apibrėžia 1 straipsnio 2 dalyje numatytas specialusis komitetas arba Taryba“, ir

—	3 punkto dalį „apibrėžti derybines pozicijas“.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su procesu, per kurį priimta Nutartis Komisija/Taryba (C-425/13, EU:C:2014:91).

4.	Europos Parlamentas, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Lenkijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 274, 2013 9 21.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/3

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Directeur général des finances publiques/Mapfre asistencia compañia internacional de seguros y reaseguros SA ir Mapfre warranty SpA/Directeur général des finances publiques

(Byla C-584/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Apyvartos mokestis - Taikymo sritis - Atleidimas nuo mokesčio - Draudimo sandorių sąvoka - Paslaugos teikimo sąvoka - Vienkartinė įmoka, mokama kaip garantija naudotos transporto priemonės gedimo atveju))

(2015/C 311/03)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Directeur général des finances publiques, Mapfre warranty SpA

Atsakovai: Mapfre asistencia compañia internacional de seguros y reaseguros SA, Directeur général des finances publiques

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB, 13 straipsnio B skirsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad teikimas, kai nuo naudotų transporto priemonių pardavėjo nepriklausomas ūkio subjektas, sumokėjus vienkartinę įmoką, suteikia garantiją dėl mechaninių gedimų, galinčių paveikti tam tikras naudotos transporto priemonės dalis, yra PVM neapmokestinamas draudimo sandoris, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis pagrindinėje byloje nagrinėjamas paslaugos teikimas yra toks teikimas. Toks paslaugos teikimas ir naudotos transporto priemonės pirkimas turi būti laikomi atskirais ir savarankiškais sandoriais, kurie vertinami atskirai apmokestinimo PVM tikslais. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į konkrečias pagrindinių bylų aplinkybes, turi nustatyti, ar naudotos transporto priemonės pardavimas ir nuo naudotų transporto priemonių pardavėjo nepriklausančio ūkio subjekto suteikta garantija dėl mechaninių gedimų, galinčių paveikti tam tikras naudotos transporto priemonės dalis, šiuo atžvilgiu yra susiję, kad būtų laikomi vienu sandoriu, ar, atvirkščiai, jie sudaro du savarankiškus sandorius.

(1) OL C 31, 2014 2 1.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/4

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje ClientEarth/Europos Komisija

(Byla C-612/13 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Galimybė susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka - Informacija apie aplinką - Orhuso konvencija - 4 straipsnio 1 ir 4 dalys - Teisės susipažinti su dokumentais išimtis - Tyrimų tikslų apsauga - Europos Komisijos užsakymu vienos įmonės atliktos studijos apie direktyvų aplinkos srityje perkėlimą - Atsisakymas leisti susipažinti su dalimi dokumentų))

(2015/C 311/04)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: ClientEarth, atstovaujama advokato P. Kirch

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama L. Pignataro-Nolin, P. Costa de Oliveira ir M. Konstantinidis

Kitos proceso šalies pusėje įstojusios į bylą šalys: Europos Parlamentas, atstovaujamas J. Rodrigues ir L. Visaggio, Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Moore, M. Simm ir A. Jensen

Rezoliucinė dalis

Panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą ClientEarth/Komisija (T-111/11, EU:T:2013:482) tiek, kiek juo Europos Sąjungos Bendrasis Teismas pripažino, kad Europos Komisija, remdamasi bendrąja prezumpcija, savo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu galėjo visiškai neleisti ClientEarth susipažinti su tomis iš nagrinėjamų studijų, kurios susijusios su įvairių valstybių narių teisės aktų atitiktimi Sąjungos aplinkos teisei, dėl kurių to sprendimo priėmimo dieną Europos Komisija nebuvo atitinkamai valstybei narei išsiuntusi oficialaus pranešimo pagal SESV 258 straipsnio pirmą pastraipą ir kurios dėl to nebuvo prijungtos prie bylos medžiagos, susijusios su ikiteisminiu įsipareigojimų neįvykdymo procedūros etapu.

2.	Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.

3.	Panaikinti 2011 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą tiek, kiek juo Europos Komisija neleido ClientEarth susipažinti su visomis šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytomis studijomis.

4.	ClientEarth ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi apeliaciniame procese ir pirmojoje instancijoje išlaidas.

5.	Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidas.

(1) OL C 71, 2014 3 8.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/5

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje ClientEarth, Pesticide Action Network Europe (PAN Europe)/Autorité européenne de sécurité des aliments (EFSA), Europos Komisija

(Byla C-615/13 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Galimybė susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - 4 straipsnio 1 dalies b punktas - Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 - 8 straipsnis - Teisės susipažinti išimtis - Asmens duomenų apsauga - Sąvoka „asmens duomenys“ - Asmens duomenų perdavimo sąlygos - Kiekvienos pastabos, pateiktos dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gairių dėl mokslo literatūros, kuri turi būti pridedama prie prašymų išduoti leidimą pateikti į rinką augalų apsaugos produktą, projekto, autoriaus pavardė - Atsisakymas leisti susipažinti))

(2015/C 311/05)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: ClientEarth, Pesticide Action Network Europe (PAN Europe), atstovaujamos advokato P. Kirch

Kitos proceso šalys: Autorité européenne de sécurité des aliments (EFSA), atstovaujama D. Detken, C. Pintado ir advocaat R. Van der Hout, Europos Komisija, atstovaujama B. Martenczuk ir L. Pignataro-Nolin

Kitos proceso šalies pusėje įstojusi į bylą šalis: Contrôleur européen de la protection des données (CEPD), atstovaujamas A. Buchta ir M. Pérez Asinari

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą ClientEarth ir PAN Europe/EFSA (T-214/11, EU:T:2013:483).

2.	Panaikinti 2011 m. gruodžio 12 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) sprendimą.

3.	Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) padengia savo ir ClientEarth ir Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) bylinėjimosi apeliaciniame procese ir pirmojoje instancijoje išlaidas.

4.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi apeliaciniame procese ir pirmojoje instancijoje išlaidas.

5.	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) padengia savo bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidas.

(1) OL C 71, 2014 3 8.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/6

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Italijos Respublika

(Byla C-653/13) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Aplinka - Direktyva 2006/12/EB - 4 ir 5 straipsniai - Atliekų valdymas - Kampanijos regionas - Teisingumo Teismo sprendimas - Išvada dėl įsipareigojimų neįvykdymo - Sprendimo dalinis neįvykdymas - 260 straipsnio 2 dalis - Piniginės sankcijos - Periodinė bauda - Vienkartinė suma))

(2015/C 311/06)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Recchia ir E. Sanfrutos Cano

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Fiorentino,

Rezoliucinė dalis

1.	Nesiėmusi visų būtinų priemonių įvykdyti Sprendimui Komisija/Italija (C-297/08, EU:C:2010:115), Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį.

Nurodyti Italijos Respublikai sumokėti į Europos Komisijos sąskaitą „Nuosavi Europos Sąjungos ištekliai“1 20 000 eurų už kiekvieną pavėlavimo priimti priemones, kad būtų įvykdytas Sprendimas Komisija/Italija (C-297/08, EU:C:2010:115), dieną periodinę baudą nuo šio sprendimo paskelbimo iki visiško Sprendimo Komisija/Italija (C-297/08, EU:C:2010:115) įvykdymo dienos.

3.	Nurodyti Italijos Respublikai sumokėti į Europos Komisijos sąskaitą „Europos Sąjungos nuosavi ištekliai“ 20 milijonų eurų vienkartinę sumą.

4.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 93, 2014 3 29.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/6

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Diageo Brands BV/Simiramida 04 EOOD

(Byla C-681/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - Sprendimų pripažinimas ir vykdymas - Atsisakymo pagrindai - Valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešosios tvarkos pažeidimas - Kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas, prieštaraujantis Sąjungos prekių ženklų teisei - Direktyva 2004/48/EB - Intelektinės nuosavybės teisių gynimas - Teismo išlaidos))

(2015/C 311/07)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Diageo Brands BV

Atsakovė: Simiramida 04 EOOD

Rezoliucinė dalis

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 34 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, jog tai, kad vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas prieštarauja Sąjungos teisei, nėra pagrindas nepripažinti šio sprendimo kitoje valstybėje narėje remiantis tuo, kad juo pažeidžiama tos valstybės viešoji tvarka, jeigu nurodyta teisės klaida nėra akivaizdus teisės normos, kuri pagal Sąjungos teisę, taigi ir pagal valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisę laikoma esmine, ar teisės, kuri šiose teisės sistemose laikoma pagrindine, pažeidimas. Tokios nuostatos, kokia yra 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 3 dalis, taikymo klaida nėra tokia.

Valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teismas, tikrindamas, ar yra akivaizdus šios valstybės viešosios tvarkos pažeidimas, turi atsižvelgti į tai, kad, išskyrus ypatingas aplinkybes, dėl kurių tampa pernelyg sunku arba neįmanoma pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis sprendimo priėmimo valstybėje narėje, teisės subjektai privalo pasinaudoti visomis šioje valstybėje narėje prieinamomis teisinės gynybos priemonėmis, kad iš anksto užkirstų kelią viešosios tvarkos pažeidimui.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 14 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikytinas teismo išlaidoms, kurių šalys patyrė nagrinėjant vienoje valstybėje narėje pareikštą ieškinį dėl žalos, padarytos dėl kitoje valstybėje narėje įvykdyto prekių sulaikymo siekiant užkirsti kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, atlyginimo, kai nagrinėjant šį ieškinį kyla klausimas dėl toje kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo, kuriuo konstatuotas šio prekių sulaikymo neteisėtumas, pripažinimo.

(1) OL C 71, 2014 3 8.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/7

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Rusal Armenal ZAO, Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-21/14 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Dempingas - Tam tikros Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos kilmės aliuminio folijos importas - Armėnijos Respublikos prisijungimas prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) - Reglamento (EB) Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalis - Suderinamumas su Sutartimi dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio įgyvendinimo))

(2015/C 311/08)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama J.-F. Brakeland, M. França ir T. Maxian Rusche

Kitos proceso šalys: Rusal Armenal ZAO, atstovaujama advokato B. Evtimov, Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama S. Boelaert ir J.-P. Hix, padedamų solisitoriaus B. O’Connor ir advokato S. Gubel

Apeliantės pusėje įstojusi į bylą šalis: Europos Parlamentas, atstovaujamas D. Warin ir A. Auersperger Matić

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Rusal Armenal/Taryba (T-512/09, EU:T:2013:571).

2.	Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl nenagrinėtų ieškinio pagrindų.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

(1) OL C 61, 2014 3 1.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/8

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) CHEZ Razpredelenie Bulgaria AD/K

(Byla C-83/14) (1)

((Direktyva 2000/43/EB - Vienodo požiūrio principo taikymas asmenims, neatsižvelgiant į jų rasę arba etninę priklausomybę - Miesto rajonai, kuriuose daugumą gyventojų sudaro romų kilmės asmenys - Elektros skaitiklių įrengimas 6–7 m aukštyje ant antžeminės elektros linijos stulpų - Sąvokos „tiesioginė diskriminacija“ ir „netiesioginė diskriminacija“ - Įrodinėjimo pareiga - Galimas pateisinimas - Neteisėto poveikio elektros skaitikliams ir neteisėto prisijungimo prie tinklo prevencija - Proporcingumas - Bendras priemonės pobūdis - Jos įžeidžiamasis ir stigmatizuojamasis poveikis - Direktyvos 2006/32/EB ir 2009/72/EB - Galutinio vartotojo galimybės sekti savo elektros energijos suvartojimą nebuvimas))

(2015/C 311/09)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: CHEZ Razpredelenie Bulgaria AD

Atsakovė: Komisia za zashtita ot diskriminatsia

dalyvaujant: Anelia Nikolova, Darzhavna Komisia za energiyno i vodno regulirane

Rezoliucinė dalis

Sąvoką „diskriminacija dėl etninės priklausomybės“, kaip ji suprantama pagal 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, konkrečiai pagal jos 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį, reikia aiškinti taip, kad tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis, kai miesto rajone, kur dauguma gyventojų yra romų kilmės, elektros skaitikliai įrengiami ant antžeminės elektros linijos stulpų 6–7 m aukštyje, o kituose miesto rajonuose šie skaitikliai įrengiami mažesniame nei 2 m aukštyje, ši sąvoka taikoma neatsižvelgiant į tai, ar tokia priemonė susijusi su tam tikros etninės priklausomybės asmenimis ar asmenimis, kurie nėra tos etninės priklausomybės, bet dėl šios priemonės kartu su pastaraisiais patiria prastesnes sąlygas ar patenka į gerokai prastesnę padėtį.

Direktyvą 2000/43, konkrečiai jos 2 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų nuostatas, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad, norint konstatuoti tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse, prastesnės sąlygos ar gerokai prastesnė padėtis, nurodytos atitinkamai minėtuose a ir b punktuose, turi pažeisti teises ar teisėtus interesus.

Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad tokia priemonė kaip ginčijama praktika yra tiesioginė diskriminacija, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jei paaiškėja, kad priemonė įdiegta ir (arba) toliau taikoma dėl priežasčių, susijusių su daugumos atitinkamo miesto rajono gyventojų etnine priklausomybe, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir į įrodinėjimo pareigos perkėlimo taisykles, įtvirtintas minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje.

Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad:

—	pagal jį draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad, norint konstatuoti netiesioginę diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės, gerokai prastesnė padėtis turi susidaryti dėl rasės ar etninės priklausomybės;

—	šioje nuostatoje vartojami žodžiai „akivaizdžiai neutralūs“ kriterijai ar „akivaizdžiai neutrali“ praktika reiškia kriterijus ar praktiką, kurie suformuluoti ar taikomi iš pažiūros neutraliai, t. y. atsižvelgiant į veiksnius, nesusijusius su saugoma savybe;

—	žodžiai „gerokai prastesnė padėtis“ šioje nuostatoje reiškia ne ypač reikšmingus, akivaizdžius ir sunkius nelygybės atvejus, o tai, kad ypač tam tikros rasės ar etninės priklausomybės asmenys dėl tam tikrų sąlygų, kriterijų ar praktikos patenka į gerokai prastesnę padėtį;

—

darant prielaidą, kad tokia priemonė, kaip aprašyta šios rezoliucinės dalies 1 punkte, nėra tiesioginė diskriminacija, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/43 2 straipsnio 2 dalies a punktą, ji iš principo gali būti akivaizdžiai neutrali praktika, dėl kurios tam tikros etninės priklausomybės asmenys patenka į gerokai prastesnę padėtį negu kiti asmenys, kaip tai suprantama pagal minėto 2 straipsnio 2 dalies b punktą;

—

tokią priemonę galima objektyviai pateisinti siekiu užtikrinti elektros tiekimo tinklo saugumą ir tinkamą suvartotos elektros energijos matavimą tik su sąlyga, kad ji neviršija to, kas tinkama ir būtina šiems teisėtiems tikslams pasiekti, ir kad dėl jos kilę nepatogumai yra proporcingi siekiamiems tikslams. Taip nėra, jei nustatoma, kad yra kitų tinkamų ir ne tokių radikalių priemonių tiems tikslams pasiekti arba, jei tokių priemonių nėra, kad minėta priemonė neproporcingai pažeidžia atitinkamame miesto rajone, kur dauguma gyventojų yra romų kilmės, gyvenančių elektros energijos galutinių vartotojų interesą būti aprūpintiems elektra tokiomis sąlygomis, kurios neturėtų įžeidžiamojo ar stigmatizuojamojo poveikio ir leistų jiems reguliariai sekti savo elektros energijos suvartojimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/10

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Slovėnijos Respublika

(Byla C-140/14) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyvos 2008/98/EB ir 1999/31/EB - Iškastos žemės ir kitų atliekų išvertimo prevencija ir pašalinimas - Atliekų šalinimas sąvartynuose - Priemonių, skirtų pašalinti šias atliekas ir jas saugoti, nenustatymas - Naudojimasis teisminės gynybos priemonėmis))

(2015/C 311/10)

Proceso kalba: slovėnų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Sanfrutos Cano ir M. Žebre

Atsakovė: Slovėnijos Respublika, atstovaujama J. Morela

Rezoliucinė dalis

Slovėnijos Respublika

—

leisdama išversti iškastą žemę sklype Nr. 115/1 Teharje komunoje (Bukovžlak) ir neužtikrindama, kad kitos atliekos nebūtų išverstos į šią vietą anksčiau arba kartu su nurodyta žeme, bei nesiėmusi priemonių atliekoms, kurioms nėra suteiktas leidimas, pašalinti iš šios vietos, dėl ko ši vieta turi būti laikoma neteisėtu sąvartynu, neatitinkančiu 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas, 13 straipsnio ir 36 straipsnio 1 dalies, taip pat 5 straipsnio 3 dalies e punkto ir 6 straipsnio, sietinų su 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu 2003/33/EB, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka, 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 7–9, 11 ir 12 straipsnių bei jos I–III priedų ir

—

nuo 2009 m. balandžio mėn. nesiėmusi pakankamų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias iškastos žemės, klasifikuojamos kaip 17 05 06 kategorijos atliekos (dumblas, gautas valant vandens telkinių dugną, nepatenkantis į 17 05 05 kategoriją) ir kaip 17 05 05 kategorijos atliekos (dumblas, kuriame yra pavojingų medžiagų), išvertimui Gaberje jug komercinės zonos municipalinių infrastruktūrų statybų vietoje ir ji būtų tinkamai pašalinta, dėl ko ši vieta turi būti laikoma neteisėtu sąvartynu, neatitinkančiu nurodytų Direktyvos 1999/31 ir Direktyvos 2008/98 nuostatų ir pastarosios direktyvos 12, 15 ir 17 straipsnių,

neįvykdė įsipareigojimų pagal visas šias nuostatas.

2.	Priteisti iš Slovėnijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 184, 2014 6 16.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/11

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Bulgarijos Respublika

(Byla C-145/14) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Aplinka - Direktyva 1999/31/EB - 14 straipsnis - Atliekų sąvartynai - Nepavojingos atliekos - Esamų sąvartynų neatitiktis reikalavimams))

(2015/C 311/11)

Proceso kalba: bulgarų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Petrova ir E. Sanfrutos Cano

Atsakovė: Bulgarijos Respublika, atstovaujama E. Petranova ir D. Drambozova

Rezoliucinė dalis

Bulgarijos Respublika pažeidė savo įsipareigojimus pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 14 straipsnio a–c punktus, nes nesiėmė priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos teritorijoje veikiantys sąvartynai galėtų būti toliau eksploatuojami po 2009 m. liepos 16 d. tik tuomet, jei atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Komisija ir Bulgarijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 159, 2014 5 26.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/11

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Landgericht Köln (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sommer Antriebs- und Funktechnik GmbH/Rademacher Geräte-Elektronik GmbH & Co. KG

(Byla C-369/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Elektros ir elektroninės įrangos atliekos - Direktyva 2002/96/EB - 2 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio a punktas, taip pat IA ir IB priedai - Direktyva 2012/19/ES - 2 straipsnio 1 dalies a punktas, 2 straipsnio 3 dalies b punktas, 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, taip pat I ir II priedai - Sąvokos „elektros ir elektroninė įranga“ ir „elektriniai ir elektroniniai įrankiai“ - Garažo vartų automatika))

(2015/C 311/12)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Sommer Antriebs- und Funktechnik GmbH

Atsakovė: Rademacher Geräte-Elektronik GmbH & Co. KG

Rezoliucinė dalis

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) 2 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio a punktas, taip pat IA priedo 6 punktas ir IB priedo 6 punktas, viena vertus, ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) 2 straipsnio 1 dalies a punktas ir 3 dalies b punktas, 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, I priedo 6 punktas ir II priedo 6 punktas, kita vertus, turi būti aiškinami taip, kad tokios garažo vartų automatikos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios maitinamos apytiksliai nuo 220 V iki 240 V elektros įtampa, kurios skirtos būti įmontuotos kartu su garažo vartais į pastato įrangą ir kurios gali būti bet kuriuo momentu išmontuotos, naujai sumontuotos ir/arba patobulintos, patenka atitinkamai į Direktyvos 2002/96/EB ir Direktyvos 2012/19/ES pereinamuoju laikotarpiu, nustatytu pastarosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkte, taikymo sritis.

(1) OL C 439, 2014 12 8.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/12

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Danijos Karalystė

(Byla C-468/14) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2001/37/EB - Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas - 2 straipsnio 4 punktas ir 8 straipsnis - Draudimas pateikti į rinką oraliniam vartojimui skirtus tabako gaminius - Nefasuotas „snus“ (uostomasis tabakas)))

(2015/C 311/13)

Proceso kalba: danų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama C. Cattabriga ir M. Clausen

Atsakovė: Danijos Karalystė, atstovaujama C. Thorning ir M. Wolff

Rezoliucinė dalis

Toliau leidusi prekiauti nefasuotu „snus“ (uostomuoju tabaku), Danijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo 2 straipsnio 4 punktą ir 8 straipsnį.

2.	Priteisti iš Danijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 439, 2014 12 8.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/12

2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Prancūzijos Respublika

(Byla C-485/14) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Laisvas kapitalo judėjimas - SESV 63 straipsnis ir EEE susitarimo 40 straipsnis - Turto perleidimo mokestis - Atleidimas nuo mokesčio - Palikimai ir dovanos - Skirtingas vertinimas - Kitoje valstybėje narėje esančios įstaigos - Dvišalės sutarties mokesčių srityje nebuvimas))

(2015/C 311/14)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J.-F. Brakeland ir W. Roels

Atsakovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama D. Colas ir J.-S. Pilczer

Rezoliucinė dalis

Pripažinti, kad atleisdama nuo turto perleidimo mokesčių taikymo viešosioms ar visuomeninius poreikius tenkinančioms įstaigoms dovanojamoms dovanoms ir testamentu paliekamam turtui tik tuomet, kai minėtos įstaigos yra įsteigtos Prancūzijoje arba valstybėje narėje, arba valstybėje, kuri yra 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, sudariusi su Prancūzija dvišalį susitarimą, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 40 straipsnį.

2.	Priteisti š Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 7, 2015 1 12.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/14

2015 m. kovo 20 d. Mohammad Makhlouf pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-509/11 Makhlouf/Taryba

(Byla C-136/15 P)

(2015/C 311/19)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Mohammad Makhlouf, atstovaujamas advokato G. Karouni

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą sprendimą;

—	Pripažinti šiame apeliaciniame skunde nurodytus Europos Sąjungos Tarybos sprendimus ir reglamentus negaliojančiais tiek, kiek jie susiję su apeliantu;

—	Priteisti iš Tarybos apelianto bylinėjimosi šiame procese ir Bendrajame Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo apeliacinį skundą, apeliantas remiasi vienu pagrindu, susijusiu su teisės klaida, Bendrojo Teismo padaryta taikant taisykles, susijusias su Tarybai nustatyta pareiga.

Konkrečiau kalbant, apeliantas kaltina Bendrąjį Teismą rėmusis Tarybos nurodytais motyvais – šie buvo neišsamūs, todėl jis negalėjo nustatyti konkrečių jo įtraukimo į sąrašus priežasčių. Dėl to apeliantas negalėjo užsitikrinti tinkamos gynybos, nes nežinojo, kad yra kaltinamas prisidėjęs prie represijų prieš demonstrantus, teikęs pagalbą režimui ar pasinaudojęs režimu.

Be to, Bendrasis Teismas akivaizdžiai iškreipė savo pareigą motyvuoti, nes stengėsi pašalinti Tarybos trūkumą, kai savo sprendime klaidingai ir pirmą kartą rėmėsi tuo, kad apeliantas „gauna naudos iš režimo“.

Tai, kad Taryba savo motyvuose aiškiai nenurodė veiksmų, kuriais kaltinamas apeliantas ir dėl kurių buvo nustatyta ribojamoji priemonė, padarė rimtos žalos apelianto gynybos teisių įgyvendinimui.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/15

2015 m. gegužės 19 d. Robert Aubineau ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo bylose T-195/11, T-458/11, T-448/12 ir T-41/13, Cahier ir kt./Taryba ir Komisija

(Byla C-227/15 P)

(2015/C 311/20)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantai: Robert Aubineau ir kt., atstovaujami advokato Ch.-E. Gudin

Kitos proceso šalys: Taryba, Komisija, Prancūzija

Apeliantų reikalavimai

—

Panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakoma pripažinti, kad gamintojams-distiliuotojams draudžiama patiems distiliuoti jų pagaminto vyno kiekį, viršijantį įprastai gaminamą vyno kiekį, remiantis tuo, kad prieš pradėdami vykdyti tokią veiklą, jie turėjo paprašyti leidimo tapti patvirtintais distiliuotojais.

—	Panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakoma pripažinti, kad Reglamentas (EB) Nr. 1623/2000 (1) yra diskriminacinio pobūdžio, nes spiritų gamintojams nesuteikiamos tokios pačios teisės.

—

Panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakoma pripažinti, kad institucijų veiksmai buvo neteisėti, ir todėl kyla jų atsakomybė, nes jų nustatytos taisyklės, susijusios, kaip ir nagrinėjamoje byloje, su bendru rinkos organizavimu, yra nesuderinamos su nediskriminavimo principu, kuris Teisingumo Teismo praktikoje ir SESV 40 straipsnyje laikomas bendruoju Sąjungos teisės principu.

—

Panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakoma pripažinti, kad apeliantai patyrė žalos, nes reglamentas, kurio pagrindu nacionaliniai teismai griežtai nubaudė apeliantus, yra aiškinamas dvejopai. Toks dvejopas aiškinimas yra tiesioginė teksto, už kurį atsako jo autorius, t. y. šioje byloje Komisija, pasekmė.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami savo apeliacinį skundą apeliantai remiasi keturiais pagrindais.

Pirma, jie Teisingumo Teismo prašo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, kuriame atsisakoma pripažinti, kad Reglamentas (EB) Nr. 1623/2000 yra diskriminacinio pobūdžio, nes spiritų gamintojams nesuteikiamos tokios pačios teisės.

Antra, apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atsisakė pripažinti, kad institucijų veiksmai buvo neteisėti ir dėl to kyla jų atsakomybė, nes jos nustatė ir aiškino taisykles, susijusias, kaip ir nagrinėjamoje byloje, su bendru rinkos organizavimu, kurios yra nesuderinamos su nediskriminavimo principu, laikomu Teisingumo Teismo praktikoje ir SESV 40 straipsnyje bendruoju Sąjungos teisės principu.

Trečia, apeliantai kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nepripažino jų patirtos žalos. Dėl galimo dvejopo Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 aiškinimo nacionaliniai teismai griežtai nubaudė apeliantus, o toks neteisėtumas yra tikroji patirtos žalos priežastis.

Galiausiai, apeliantai kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nepaisė reglamento 65 straipsnio, kuris nustato specialius reikalavimus gamintojams, turintiems distiliavimo įrenginius ir ketinantiems atlikti privalomą vyno kiekio, viršijančio įprastai pagaminamą vyno kiekį, distiliavimą, prasmės ir taikymo srities.

(1) 2000 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1623/2000, nustatantis išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su rinkos mechanizmais (OL L 194, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 3 t., p. 182).

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/16

2015 m. gegužės 26 d.Emsibeth SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-596/13 Emsibeth/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-251/15 P)

(2015/C 311/21)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Emsibeth SpA, atstovaujama advokato A. Arpaia

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą (2015 m. kovo 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-596/13),

—	priimti sprendimą dėl bylos esmės,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo, kad buvo pažeistas arba klaidingai pritaikytas Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktas. Konkrečiai kalbant, neatrodo, kad sprendimas būtų tinkamas atsižvelgiant į kriterijus, pagal kuriuos Bendrasis Teismas įvertino i) atitinkamos visuomenės, ii) prekių ir iv) prekių ženklų tapatumo ar panašumo, taip pat iv) galimybės supainioti du prekės ženklus egzistavimo sąvokas.

Skundžiamas sprendimas nenuoseklus tiek, kiek, nors ir pripažinus, kad vidutinis vartotojas – apibrėžtas kaip atitinkama visuomenė – yra „pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus“, tačiau, kai reikia konkrečiai vertinti realų jo sugebėjimą atskirti du akivaizdžiai skirtingus prekių ženklus, laiko tai visiškai paviršutinišku dalyku ir negali savarankiškai atlikti nesudėtingų vertinimų.

ii)

Atrodo, kad skundžiamame sprendime pažeidžiama Bendrijos teismų praktika, kurioje teigiama, jog vertinant prekių panašumą turi būti atsižvelgiama į visus su tokiomis prekėmis susijusius kriterijus, be kita ko, į jų pobūdį, paskirtį, panaudojimą, konkurencingumą ar papildomumą, taip pat į prekių platinimo kanalus. Iš tiesų Bendrasis Teismas neatsižvelgė nė į vieną iš šių kriterijų, o atlikdamas vertinimą tik nurodė, kad prekės, skirtos plaukams dažyti ar pašalinti spalvą, yra „įtrauktos“ į kosmetikos priemones ir dėl to tokios prekės laikytinos tapačiomis.

iii)

Skundžiamame sprendime padaryta klaida, nes, lyginant žodinį prekių ženklą ir sudėtinį prekių ženklą, nepakankamai svarbos suteikta antrojo prekių ženklo vaizdiniams elementams, kurių nėra pirmajame prekių ženkle ir kurie gali atskirti šiuos du prekių ženklus, taip apribojant savo vertinimą vien žodinių elementų palyginimu.

Be to, skundžiamame sprendime iš palyginimo nepagrįstai pašalintas pirmasis ankstesnio prekių ženklo žodis (Mc) ir nemanyta, kad toks priešdėlis, pridėtas prie vardo, dėl plataus paplitimo bendrai laikomas škotiškos kilmės patronimu, dėl to jį anglų kalba taria visa atitinkama visuomenė, o ne tik jos anglosaksų dalis.

iv)	Skundžiamame sprendime padaryta klaida, nes, nepaisant daugelio lyginamų prekių ženklų skirtumų, jame nuspręsta, kad yra galimybė supainioti.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/17

2015 m. birželio 8 d. likviduojamos bendrovės Sea Handling SpA, buvusios Sea Handling SpA, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-456/13 Sea Handling/Europos Komisija

(Byla C-271/15 P)

(2015/C 311/22)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: likviduojama bendrovė Sea Handling SpA, buvusi Sea Handling SpA, atstovaujama advokatų B. Nascimbene ir M. Merola

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

1.	Panaikinti 2015 m. kovo 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-456/13.

2.	Panaikinti 2013 m. birželio 12 d. Europos Komisijos sprendimą Ares(2013)2028929, kuriuo buvo atmestas SEA Handling prašymas leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su procedūra SA.21420 – Italija/SEA Handling.

3.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios buvo patirtos bylinėjantis Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas: teisės klaida, skundžiamo sprendimo prieštaringumas ir motyvavimo nepakankamumas vertinant su tyrimų tikslų apsauga susijusią išimtį, numatytą Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad Komisija, gavusi prašymą leisti susipažinti su konkrečiais dokumentais, pagrįstai rėmėsi bendrąja konfidencialumo prezumpcija. Bendrojo Teismo pateiktame su tyrimų tikslų apsauga susijusios išimties, numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, išaiškinime nustatomas teisės susipažinti su dokumentais apribojimas, kuris yra i) neproporcingas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsniu siekiamiems tikslams ir ii) tinkamai nemotyvuotas.

Pirmajame kaltinime apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas negali leisti Komisijai remtis bendrąja prezumpcija sprendžiant dėl prašymo leisti susipažinti su procedūros valstybės pagalbos srityje dokumentais, kuriame konkrečiai ir tiksliai nurodomi prašomi dokumentai. Taip yra visų pirma tuomet, kai tokiomis kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kurioms būdinga tai, kad Komisijai priskirtini apgailėtini procedūriniai pažeidimai, dėl tokio žingsnio, pažeidžiant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio nuostatas, bendroji konfidencialumo prezumpcija transformuojama į absoliučią prezumpciją, kurios asmuo, prašantis leisti susipažinti su dokumentais, negali ginčyti.

Antrajame kaltinime apeliantė nurodo, kad skundžiamame sprendime tinkamai nemotyvuotos priežastys, dėl kurių, Bendrojo Teismo nuomone, teisės principą, kurį Teisingumo Teismas suformulavo 2010 m. birželio 29 d. Sprendime Komisija/Technische Glaswerke Ilmenau (C-139/07 P, EU:C:2010:376), galima taikyti atvejais, kuriais pateiktas prašymas leisti susipažinti ne su visa bylos medžiaga, o su konkrečiai nurodytais dokumentais.

Antrasis pagrindas: skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes atmetama galimybė leisti susipažinti su dalimi dokumentų.

Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad bendrosios prezumpcijos taikymas pateisina atsisakymą atskleisti prašomus dokumentus, ir taip suteikė Komisijai teisę neleisti susipažinti su dalimi dokumentų. Nagrinėjamu atveju sąlygos, kuriomis remdamasis Teisingumo Teismas praeityje yra atsisakęs leisti iš dalies susipažinti su bylomis, kurioms buvo taikomos bendrosios konfidencialumo prezumpcijos, nebuvo įvykdytos, todėl Komisija negalėjo pagrįstai neleisti susipažinti su dalimi dokumentų vien dėl to, kad prašomi dokumentai yra valstybės pagalbos kontrolės procedūros administracinėje byloje.

Trečiasis pagrindas: skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos išnagrinėti dokumentus, su kuriais nebuvo leista susipažinti.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neįvykdė pareigos išnagrinėti dokumentus, su kuriais nebuvo leista susipažinti, kadangi manė galįs kontroliuoti Komisijos veiksmus nesusipažinęs su tais dokumentais.

Ketvirtasis pagrindas: prieštaringumas ir teisės klaida, nes Bendrasis Teismas tinkamai neatsižvelgė į priimant ginčijamą sprendimą padarytus procedūros pažeidimus.

Skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes jame neigiama, kad Komisijos padarytos procedūrinės klaidos turėjo įtakos apeliantės galimybėms pateikti savo nuomonę dėl konfidencialumo prezumpcijos taikytinumo nagrinėjamu atveju. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl šių klaidų buvo pažeistos apeliantės procedūrinės teisės ir bendroji žalos tyrimams prezumpcija faktiškai transformuota iš santykinės į absoliučią prezumpciją.

Penktasis pagrindas: teisės klaida, nes Bendrasis Teismas paneigė viršesnio viešojo intereso egzistavimą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes tvirtino, kad nėra jokio viršesnio viešojo intereso, kurį būtų galima priešpastatyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytoms išimtims, ir tinkamai neatsižvelgė į ieškovės šiuo klausimu pateiktus argumentus.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/19

2015 m. birželio 17 d.Sąd Apelacyjny w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Edyta Mikołajczyk/Marie Louise Czarnecka, Stefan Czarnecki

(Byla C-294/15)

(2015/C 311/23)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Apelacyjny w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Edyta Mikołajczyk

Atsakovai: Marie Louise Czarnecka, Stefan Czarnecki

Prejudiciniai klausimai

Ar bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia po vieno iš sutuoktinių mirties patenka į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (1) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, taikymo sritį?

2.	Jeigu atsakymas į 1 klausimą būtų teigiamas, ar į pirmiau nurodyto reglamento taikymo sritį patenka bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, kurias iškėlė kitas asmuo nei vienas iš sutuoktinių?

3.	Jeigu atsakymas į 2 klausimą būtų teigiamas, ar bylose dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, kurias iškėlė kitas asmuo nei vienas iš sutuoktinių, teismo jurisdikcija gali būti grindžiama pagrindais, nurodytais minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto penktoje ir šeštoje įtraukose?

(1) OL L 338, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/20

2015 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją

(Byla C-298/15)

(2015/C 311/24)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: UAB „Borta“

Atsakovė: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2004/17 (1) 37, 38, 53, 54 straipsnių nuostatos kartu ar atskirai (bet jomis neapsiribojant) turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:

a)	joms prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį, jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas?

su jomis nesuderinama tokia pirkimo dokumentuose nustatyta tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo tvarka, kokią perkančioji organizacija nustatė ginčo Konkurso sąlygoje, kai atitinkamo ūkio subjekto (jungtinės veiklos partnerio) profesinio pajėgumo dalis turi proporcingai atitikti jo konkrečiai atliekamų darbų dalį viešojo pirkimo sutartyje?

Ar Direktyvos 2004/17 10, 46, 47 straipsnių nuostatos kartu ar atskirai (bet jomis neapsiribojant) turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kad:

tiekėjų lygiaverčio vertinimo ir skaidrumo principai nepažeidžiami, kai perkančioji organizacija:

—	pirkimo dokumentuose iš anksto nustato bendrąją tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo galimybę, bet ne konkrečią jos įgyvendinimo tvarką;

—	vėliau vykstant viešojo pirkimo procedūrai ji patikslina tiekėjų kvalifikacijos vertinimo reikalavimus, juose įtvirtina tam tikrus tiekėjų profesinių pajėgumų sumavimo ribojimus;

—	dėl tokio kvalifikacijos reikalavimų turinio patikslinimo ji pratęsia galutinį pasiūlymų pateikimo terminą ir apie šį termino pratęsimą paskelbia Oficialiajame leidinyje?

b)	tiekėjų pajėgumų sumavimo ribojimas neprivalo būti iš anksto aiškiai išviešintas, jei dėl perkančiosios organizacijos veiklos specifikos ir viešojo pirkimo sutarties ypatybių, jis (pajėgumų sumavimo ribojimas) gali būti numanomas bei pateisinamas?

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, p. 1; Specialusis leidimas lietuvių k.: sk. 6, t. 7, p. 19)

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/21

2015 m. birželio 22 d.Sąd Okręgowy w Łodzi (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš G. M. ir M. S.

(Byla C-303/15)

(2015/C 311/25)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Łodzi

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

G. M. ir M. S.

Prejudicinis klausimas

Ar 1998 m. birželio 22 d. Direktyvos Nr. 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (1), 8 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama taip, kad nepranešus apie techninio pobūdžio nuostatomis pripažintas nuostatas gali kilti skirtingos pasekmės, t. y. nuostatų dėl laisvių, kurioms netaikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje numatyti apribojimai, atveju nepranešimas turi lemti tai, kad jos negali būti taikomos konkrečioje byloje, kurią reikia išspręsti, o nuostatų dėl laisvių, kurioms taikomi Sutarties 36 straipsnyje numatyti apribojimai, atveju jas gali vertinti nacionalinis teismas, kuris kartu yra ir Sąjungos teismas, o gal, nepaisant nepranešimo, šios nuostatos atitinka Sutarties 36 straipsnio reikalavimus ir joms nenustatoma netaikymo sankcija?

(1) OL L 204, 1998, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/21

2015 m. birželio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Rumunija

(Byla C-306/15)

(2015/C 311/26)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Sanfrutos Cano, L. Nicolae

Atsakovė: Rumunija

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų 2013 m. vasario 7 d. Komisijos direktyvai 2013/2/ES, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų I priedas, įgyvendinti (1), ir bet kuriuo atveju nepateikusi Komisijai tokių nuostatų, Rumunija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalį.

—	Priteisti iš Rumunijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą į vidaus teisę baigėsi 2013 m. rugsėjo 30 d.

(1) OL L 37, p. 10.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/22

2015 m. birželio 26 d.Supreme Court of the United Kingdom (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Queen, prašoma Hemming (veikiantis pavadinimu „Simply Pleasure Ltd.“) ir kitų/Westminster City Council

(Byla C-316/15)

(2015/C 311/27)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supreme Court of the United Kingdom

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Hemming, veikiantis pavadinimu„Simply Pleasure Ltd.“, James Alan Poulton, Harmony Ltd, Gatisle Ltd, veiianti pavadinimu„Janus“, Winart Publications Ltd, Darker Enterprises Ltd, Swish Publications Ltd.

Atsakovė: Westminster City Council

Prejudiciniai klausimai

Jeigu paraiškos sekso prekių įstaigos licencijai gauti ar pratęsti teikėjas turi mokėti mokestį, kurį sudaro dvi dalys: viena dalis susijusi su paraiškos administravimu ir negrąžinama, o kita yra mokestis už licencijų išdavimo tvarkos valdymą ir grąžinama, jeigu paraiška atmetama:

ar reikalavimas mokėti mokestį, į kurį įeina antroji grąžinama dalis, reiškia, kad, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, pateikę paraiškas atsakovai patyrė išlaidų, prieštaraujančių Direktyvos 2006/123/EB (1) dėl paslaugų vidaus rinkoje 13 straipsnio 2 daliai, jeigu jis buvo didesnis nei Westminster City Council patirtos paraiškos tvarkymo sąnaudos?

ar išvada, kad tokį reikalavimą reikia vertinti kaip reikalavimą, kurį vykdant tenka patirti išlaidų (arba, jeigu taip, išlaidų, viršijančių Westminster City Council patiriamas paraiškos tvarkymo sąnaudas), priklauso nuo kitų aplinkybių (ir, jeigu taip, kokių) poveikio, pavyzdžiui:

a)	įrodymų, kad sumokėjęs antrąją grąžinamą dalį, paraiškos teikėjas patirtų ar galėtų patirti išlaidų ar nuostolių,

b)	antrosios grąžinamos dalies dydžio ir laikotarpio, kurį tas mokestis laikomas prieš jį grąžinant, arba

c)	Westminster City Council patiriamų paraiškų tvarkymo sąnaudų (taip pat negrąžinamos mokesčio dalies) sumažinimo, kurį lemia reikalavimas visiems paraiškų teikėjams iš anksto sumokėti abi mokesčio dalis?

(1) OL L 376, p. 6.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/23

2015 m. birželio 26 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X, Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-317/15)

(2015/C 311/28)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatoriai: X, Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

Ar SESV 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas leidimas taikyti apribojimus trečiosioms šalims apima ir pagal nacionalinės teisės normas egzistuojančius apribojimus, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas prailgintas papildomo reikalavimo sumokėti mokesčius terminas, kai šis terminas gali būti taikomas ir tais atvejais, kurie niekaip nesusiję su tiesioginėmis investicijomis, finansinių paslaugų teikimu arba vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas?

Ar SESV 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas leidimas taikyti apribojimus kapitalo judėjimui, susijusiam su finansinių paslaugų teikimu, taikomas ir apribojimams, kurie, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas prailgintas papildomo reikalavimo sumokėti mokesčius terminas, negalioja paslaugų teikėjui ir nenustato paslaugų teikimo sąlygų arba tvarkos?

Ar prie „kapitalo judėjimo <..>, susijusio su <...> finansinių paslaugų teikimu“ pagal SESV 64 straipsnio 1 dalį priskirtinas ir toks kaip šioje byloje nagrinėjamas atvejis, kai vienos valstybės narės gyventojas yra atsidaręs (vertybinių popierių) sąskaitą už Sąjungos ribų esančiame banke, ir ar tokiu atveju svarbu (ir jeigu taip, kiek svarbu), ar minėtas bankas vykdo veiklą sąskaitos turėtojo naudai?

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/24

2015 m. birželio 26 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Piemonte (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tecnoedi Costruzioni Srl/Comune di Fossano

(Byla C-318/15)

(2015/C 311/29)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Piemonte

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Tecnoedi Costruzioni Srl

Atsakovė: Comune di Fossano

Prejudicinis klausimas

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsniai ir įsisteigimo laisvės, laisvo paslaugų teikimo, vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir proporcingumo principai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamos teisės normos, kaip antai šiuo metu galiojančios Italijoje ir įtvirtintos 2006 m. Įstatyminio dekreto Nr. 163 122 straipsnio 9 dalyje ir 253 straipsnio 20bis dalyje, reglamentuojančios automatinį pasiūlymų, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina, atmetimą vykstant konkursams dėl viešojo darbų pirkimų, kurių vertė yra mažesnė nei nustatyta riba ir kurie kelia tarptautinį interesą, sutarčių sudarymo?

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/24

2015 m. birželio 30 d.Polynt SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-134/13 Polynt SpA ir Sitre Srl/Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)

(Byla C-323/15 P)

(2015/C 311/30)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Polynt SpA, atstovaujama advokato C. Mereu

Kitos proceso šalys: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Sitre Srl, New Japan Chemical, REACh ChemAdvice GmbH, Nyderlandų Karalystė, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-134/13 ir

—	panaikinti ginčijamą [ECHA] sprendimą arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl apeliantės ieškinio dėl panaikinimo, ir

—	priteisti iš atsakovės visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant Bendrajame Teisme patirtas išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad atmesdamas jos ieškinį dėl ginčijamo [ECHA] sprendimo panaikinimo Bendrasis Teismas pažeidė Bendrijos teisę. Konkrečiau, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidų nurodydamas motyvus ir aiškindamas apeliantės situacijai taikytinus teisės aktus. Todėl Bendrasis Teismas padarė šias teisės klaidas:

—	Bendrasis Teismas prieštaringai ir klaidingai pasisakė dėl poreikio atsižvelgti į rizikos vertinimą pagal REACH (1) 57 straipsnio f punktą ir todėl neteisingai jį išaiškino.

—	Bendrasis Teismas prieštaringai pasisakė dėl rekomendacinių dokumentų statuso ir reikšmės aiškinant, ką reiškia lygiaverčio lygio susirūpinimas pagal to paties reglamento 57 straipsnio f punktą, ir nukrypo nuo nusistovėjusios teismo praktikos.

—	Tai, kad Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi REACH 60 straipsnio 2 dalimi, lėmė nepakankamą motyvavimą.

—	Atmesdamas argumentus, susijusius su poveikiu darbuotojams ir vartotojams, Bendrasis Teismas taikė neteisingą teisės akto tekstą, taigi netinkamai taikė 57 straipsnio f punktą.

Dėl šių priežasčių apeliantė prašo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-134/13 ir panaikinti ginčijamą [ECHA] sprendimą.

(1) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1).

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/25

2015 m. birželio 30 d.Hitachi Chemical Europe GmbH ir Polynt SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-135/13 Hitachi Chemical Europe GmbH, Polynt SpA ir Sitre Srl/Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)

(Byla C-324/15 P)

(2015/C 311/31)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Hitachi Chemical Europe GmbH ir Polynt SpA, atstovaujamos advokato C. Mereu

Kitos proceso šalys: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Sitre Srl, REACh ChemAdvice GmbH, New Japan Chemical, Nyderlandų Karalystė, Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-135/13 ir

—	panaikinti ginčijamą [ECHA] sprendimą arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl apeliančių ieškinio dėl panaikinimo, ir

—	priteisti iš atsakovės visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant Bendrajame Teisme patirtas išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės teigia, kad atmesdamas jų ieškinį dėl ginčijamo [ECHA] sprendimo panaikinimo Bendrasis Teismas pažeidė Bendrijos teisę. Konkrečiau, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidų nurodydamas motyvus ir aiškindamas apeliančių situacijai taikytinus teisės aktus. Todėl Bendrasis Teismas padarė šias teisės klaidas:

—	Bendrasis Teismas prieštaringai ir klaidingai pasisakė dėl poreikio atsižvelgti į rizikos vertinimą pagal REACH (1) 57 straipsnio f punktą ir todėl neteisingai jį išaiškino.

—	Bendrasis Teismas prieštaringai pasisakė dėl rekomendacinių dokumentų statuso ir reikšmės aiškinant, ką reiškia lygiaverčio lygio susirūpinimas pagal to paties reglamento 57 straipsnio f punktą, ir nukrypo nuo nusistovėjusios teismo praktikos.

—	Tai, kad Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi REACH 60 straipsnio 2 dalimi, lėmė nepakankamą motyvavimą.

—	Atmesdamas argumentus, susijusius su poveikiu darbuotojams ir vartotojams, Bendrasis Teismas taikė neteisingą teisės akto tekstą, taigi netinkamai taikė 57 straipsnio f punktą.

Dėl šių priežasčių apeliantės prašo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-135/13 ir panaikinti ginčijamą [ECHA] sprendimą.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/26

2015 m. liepos 1 d.Administratīvā apgabaltiesa (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AS „DNB Banka“

(Byla C-326/15)

(2015/C 311/32)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administratīvā apgabaltiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: AS „DNB Banka“

Dalyvaujant kitai proceso šaliai: Valsts ieņēmumu dienests

Prejudiciniai klausimai

Ar gali egzistuoti savarankiška asmenų grupė, kaip ji suprantama pagal Direktyvos (1) 132 straipsnio 1 dalies f punktą, jeigu tos grupės nariai įsteigti skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose ši Direktyvos nuostata į nacionalinę teisę buvo perkelta taikant skirtingus tarpusavyje nederančius reikalavimus?

Ar valstybė narė gali apriboti apmokestinamojo asmens teisę taikyti Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą neapmokestinimą, jeigu apmokestinamasis asmuo įvykdė visus reikalavimus dėl neapmokestinimo taikymo savo valstybėje narėje, tačiau kitų grupės narių valstybių narių nacionalinės teisės aktuose minėta nuostata buvo perkelta su suvaržymais, kurie riboja kitų valstybių narių apmokestinamųjų asmenų galimybę savo valstybėje narėje taikyti atitinkamą neapmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu?

Ar Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą neapmokestinimą galima taikyti paslaugoms jų gavėjo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, valstybėje narėje, jeigu paslaugų teikėjas, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, kitoje valstybėje narėje taikė pridėtinės vertės mokestį šioms paslaugoms pagal bendrąją sistemą, t. y. taip jas pripažino paslaugomis, už kurias pridėtinės vertės mokestis mokėtinas gavėjo valstybėje narėje pagal Direktyvos 196 straipsnį?

Ar „nepriklausoma asmenų grupė“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą, turi būti laikoma atskiru juridiniu asmeniu, kurio egzistavimas turi būti įrodytas konkrečia sutartimi dėl savarankiškos asmenų grupės sudarymo?

Jei atsakius į šį klausimą paaiškėtų, kad savarankiška asmenų grupė neturi būti laikoma atskiru subjektu, ar galima teigti, kad savarankiška asmenų grupė yra grupė susijusių įmonių, kurios, vykdydamos įprastinę veiklą, viena kitai teikia paslaugas siekdamos užtikrinti komercinės veiklos vykdymą, ir ar tokios grupės egzistavimas gali būti įrodytas sudarytomis paslaugų sutartimis arba sandorių kainodaros dokumentu?

Ar valstybė narė gali apriboti apmokestinamojo asmens teisę taikyti Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą neapmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, jeigu apmokestinamasis asmuo operacijoms taikė antkainį, laikydamasis teisės aktų dėl tiesioginio apmokestinimo valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs?

Ar Direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas neapmokestinimas gali būti taikomas paslaugoms, kurios gaunamos iš trečiųjų šalių? Kitaip tariant, ar savarankiškos asmenų grupės narys, kaip tai suprantama pagal minėtą Direktyvos nuostatą, grupės viduje teikiantis paslaugas kitiems tos grupės nariams, gali būti trečiosios šalies apmokestinamasis asmuo?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1)

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/27

2015 m. liepos 3 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-402/12 Carl Schlyter/Europos Komisija

(Byla C-331/15 P)

(2015/C 311/33)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, D. Colas, F. Fize

Kitos proceso šalys: Carl Schlyter, Europos Komisija, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė

Apeliantės reikalavimai

Prancūzijos vyriausybė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimą byloje T-402/12, Carl Schlyter/Komisija, kiek juo nuspręsta panaikinti 2012 m. birželio 27 d. Europos Komisijos sprendimą dėl atsisakymo per status quo laikotarpį leisti susipažinti su išsamia nuomone, susijusia su reglamento dėl metinės nano dalelių būsenos medžiagų deklaracijos turinio ir pateikimo sąlygų projektu (2011/673/F), apie kurį Prancūzijos valdžios institucijos jai pranešė pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (1), iš dalies pakeistą1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį 2015 m. liepos 3 d. pateiktu apeliaciniu skundu Prancūzijos vyriausybė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašo panaikinti 2015 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimą byloje T-402/12, Carl Schlyter/Komisija (toliau – skundžiamas sprendimas).

Savo apeliacinį skundą Prancūzijos vyriausybė grindžia vieninteliu pagrindu.

Šiuo apeliaciniu skundu Prancūzijos vyriausybė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, kai kvalifikavo 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (toliau – Direktyva 98/34), numatytą procedūrą ir kai pritaikė 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (2) (toliau – Reglamentas Nr. 1049/2001) 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtį dėl tyrimų tikslų apsaugos.

Pirma, Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atsisakė Direktyvoje 98/34 numatytą procedūrą laikyti tyrimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.

Šiuo klausimu Prancūzijos vyriausybė nurodo, pirma, kad tyrimo sąvokos apibrėžimas, kurį Bendrasis Teismas pateikė skundžiamame sprendime, neparemtas jokiu Reglamente Nr. 1049/2001, Direktyvoje 98/34 ar teismo praktikoje pateiktu apibrėžimu.

Taip pat, antra, toks apibrėžimas nesuderinamas su sprendimu, kurį Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) įtvirtino 2014 m. rugsėjo 25 d. Sprendime Spirlea/Komisija, priimtame byloje T-306/12. Pastarajame sprendime Bendrasis Teismas pripažino, kad vadinamoji „EU Pilot“ procedūra gali būti laikoma tyrimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką. Prancūzijos vyriausybės teigimu, vadinamosios „EU Pilot“ procedūros tikslai ir eiga labai panašūs į Direktyvoje 98/34 numatytos procedūros tikslus ir eigą.

Trečia, jeigu Teisingumo Teismas patvirtintų skundžiamame sprendime pateiktą tyrimų apibrėžimą, Prancūzijos vyriausybės tvirtina, kad Direktyvoje 98/34 numatyta procedūra bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į jos tikslus ir eigą, patenka į tokios sąvokos taikymo sritį.

Antra, visų pirma Prancūzijos vyriausybė mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai papildomai nusprendė, kad net jeigu Komisijos pateikta išsami nuomonė yra tyrimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, dalis, tai nebūtinai reiškia, kad atskleidus šio dokumento turinį pažeidžiamas Direktyvoje 98/34 numatytos procedūros tikslas.

Šiuo klausimu Prancūzijos vyriausybė nurodo, kad nei savo ieškinyje, nei dublike, nei pastabose, kurias pateikė dėl įstojusių į bylą šalių pareiškimų, ieškovas nenurodė argumento, kad tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad Direktyvoje 98/34 numatyta procedūra priskiriama prie tyrimų, atskleidus ginčijamo dokumento turinį nebūtų padaryta žala tokių tyrimų tikslui.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kad Bendrojo Teismo papildomai iškelto pagrindo ieškovas nenurodė, ir į tai, kad šis pagrindas susijęs su ginčijamo sprendimo turinio teisėtumu, Prancūzijos vyriausybė mano, kad skundžiamo sprendimo 84–88 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai šį pagrindą nurodė savo iniciatyva.

Antra, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nusprendė, kad Direktyvoje 98/34 numatyta procedūra siekiama užkirsti kelią tam, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas priimtų nacionalinį techninį reglamentą, kuris vidaus rinkoje sukelia kliūčių laisvam prekių ar paslaugų judėjimui arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų įsisteigimo laisvei (skundžiamo sprendimo 85 punktas).

Prancūzijos vyriausybė mano, kad taip Bendrasis Teismas siaurai aiškino Direktyvoje 98/34 numatytos procedūros tikslą.

Iš tiesų, Prancūzijos vyriausybės nuomone, be nacionalinių taisyklių atitikties tikslo, Direktyvoje 98/34 numatyta procedūra siekiama ir tikslo užtikrinti tam tikrą Komisijos ir atitinkamos valstybės narės dialogo kokybę.

(1) OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337.

(2) OL L 145, p. 43. 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t. p. 331.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/29

2015 m. liepos 6 d.Arbetsdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Unionen/Almega Tjänsteförbunden, ISS Facility Services AB

(Byla C-336/15)

(2015/C 311/34)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbetsdomstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Unionen

Atsakovės: Almega Tjänsteförbunden, ISS Facility Services AB

Prejudicinis klausimas

Ar su Įmonių perdavimo direktyva (1) suderinama tai, kad, praėjus vieniems metams po įmonės perdavimo, taikant perėmėjo kolektyvinės sutarties nuostatą, pagal kurią tam tikros trukmės nepertraukiamas darbo stažas pas vienintelį darbdavį yra ilgesnio įspėjimo laikotarpio taikymo sąlyga, neatsižvelgiama į pas perdavėją įgytą darbo stažą, o remiantis identiška perdavėjui galiojusios kolektyvinės sutarties nuostata darbuotojai turėjo teisę, kad į tą darbo stažą būtų atsižvelgta?

(1) 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 98).

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/30

2015 m. liepos 7 d.Nederlandstalige Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamajame procese prieš Luc Vanderborght, kita šalis: Verbond der Vlaamse Tandartsen VZW

(Byla C-339/15)

(2015/C 311/35)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nederlandstalige Rechtbank van eerste aanleg te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Kaltinamasis: Luc Vanderborght

Kita šalis: Verbond der Vlaamse Tandartsen VZW

Prejudiciniai klausimai

Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB (1) dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinį įstatymą, pagal kurį visiškai draudžiama bet kokiam asmeniui bet kokia forma reklamuoti burnos arba dantų priežiūrą, kaip antai nustatyta 1958 m. balandžio 15 d. Belgijos įstatymo dėl reklamos dantų gydymo srityje 1 straipsnyje?

Ar burnos ir dantų priežiūros reklamos draudimas turi būti laikomas „taisykle, susijusia su sveikatos ir produktų saugos klausimais“, kaip tai suprantama pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje 3 straipsnio 3 dalį?

Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje reikia aiškinti taip, kad ji draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip 1934 m. birželio 1 d. Karaliaus dekreto, reglamentuojančio odontologijos veiklą, 8d straipsnis, kurioje išsamiai aprašoma, kokius reikalavimus, susijusius su saikingumu, turi atitikti visuomenei skirta stomatologo kabineto iškaba?

Ar 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB (2) dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktą, pagal kurį visiškai draudžiama bet kokiam asmeniui bet kokia forma reklamuoti burnos arba dantų priežiūrą, įskaitant komercinę reklamą elektronine forma (interneto svetainė), kaip antai nustatyta 1958 m. balandžio 15 d. Belgijos įstatymo dėl reklamos dantų gydymo srityje 1 straipsnyje?

5.	Kaip turi būti aiškinama sąvoka „informacinės visuomenės paslauga“, apibrėžta Direktyvos 2000/31 2 straipsnio a punkte, kuriame daroma nuoroda į Direktyvos 98/34 (3), iš dalies pakeistos Direktyva 98/48 (4), 1 straipsnio 2 dalį?

6.	Ar SESV 49 ir 56 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą nustatomas visiškas dantų priežiūros reklamos draudimas?

(1) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, p. 22).

(2) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399).

(3) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337).

(4) 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 217, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 21 t., p. 8).

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/31

2015 m. liepos 8 d.Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje J. Klinkenberg/Minister van Infrastructuur en Milieu

(Byla C-343/15)

(2015/C 311/36)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: J. Klinkenberg

Kita apeliacinio proceso šalis: Minister van Infrastructuur en Milieu

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 1999/63/EB (1) 1 straipsnį ir jos priedo („Europos susitarimas dėl jūreivių darbo laiko organizavimo“) 1 punkto 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ši direktyva ir šis susitarimas taikomi tarnautojui, dirbančiam valstybės laivininkystės srityje ir priklausančiam laivo, kuriuo atliekama žvejybos kontrolė, įgulai?

Jei atsakymas į 1-ąjį klausimą būtų neigiamas: ar Direktyvos 89/391/EEB (2) 2 straipsnį, Direktyvos 93/104/EB (3) 1 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnio 1 ir 2 punktus ir Direktyvos 2003/88/EB (4) 2 straipsnio 1 ir 2 punktus reikia aiškinti taip, kad 1 klausime minėtam tarnautojui taikomos direktyvos 93/104/EB ir 2003/88/EB?

Ar Direktyvos 93/104/EB 3, 5 ir 6 straipsnius bei Direktyvos 2003/88/EB 3, 5 ir 6 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias valandos, kai 1 klausime minėtas tarnautojas per reisą neatlieka darbo, tačiau privalo būti pasirengęs pagal iškvietimą pašalinti gedimus mašinų skyriuje, laikomos poilsio laiku?

Ar Direktyvos 93/104/EB 3, 5 ir 6 straipsnius bei Direktyvos 2003/88/EB 3, 5 ir 6 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias valandos, kai 1 klausime minėtas tarnautojas per reisą neatlieka darbo, tačiau kapitono įsakymu privalo atlikti užduotis, kai tai būtina dėl laivo, jame esančių asmenų, krovinio ar aplinkos tiesioginio saugumo arba jei teikiama pagalba į nelaimę patekusiems kitiems laivams ar asmenims, laikomos poilsio laiku?

(1) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (OL L 167, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 363).

(2) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 349).

(3) 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 307, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 197).

(4) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381)

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/32

2015 m. liepos 6 d.Appeal Commissioners (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje National Roads Authority/The Revenue Commissioners

(Byla C-344/15)

(2015/C 311/37)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Appeal Commissioners

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: National Roads Authority

Atsakovė: The Revenue Commissioners

Prejudiciniai klausimai

Ar, jeigu viešosios teisės reglamentuojama įstaiga užsiima veikla, kaip antai galimybės naudotis keliu suteikimu už rinkliavą, ir jeigu valstybėje narėje yra privačių subjektų, kurie renka kelių rinkliavą už naudojimąsi skirtingais mokamais keliais pagal sutartis, pagal nacionalinės teisės nuostatas sudarytas su atitinkama valstybės įstaiga, Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) 13 straipsnio antrą pastraipą reikia aiškinti taip, kad turi būti laikoma, jog atitinkama valstybės įstaiga konkuruoja su tokiais privačiais ūkio subjektais ir todėl, jeigu tokia valstybės įstaiga būtų laikoma neapmokestinamuoju asmeniu, būtų labai iškraipoma konkurencija, nepaisant to, kad a) faktiškai nėra ir negali būti konkurencijos tarp tokios valstybės įstaigos ir privačių ūkio subjektų bei b) nėra įrodymų, jog yra realių galimybių kuriam nors privačiam ūkio subjektui patekti į rinką, kad jis galėtų nutiesti ir eksploatuoti mokamą kelią, kuris konkuruotų su valstybės įstaigos eksploatuojamu mokamu keliu?

2.	Jeigu netaikoma prezumpcija, kokiais kriterijais reikėtų remtis norint nustatyti, ar labai iškraipoma konkurencija, kaip tai suprantama pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB 13 straipsnio antrą pastraipą?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/33

2015 m. liepos 7 d.Chelyabinsk electrometallurgical integrated plant OAO (CHEMK) ir Kuzneckie ferrosplavy OAO (KF) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-169/12 Chelyabinsk electrometallurgical integrated plant OAO (CHEMK) and Kuzneckie ferrosplavy OAO (KF)/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-345/15 P)

(2015/C 311/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Chelyabinsk electrometallurgical integrated plant OAO (CHEMK), Kuzneckie ferrosplavy OAO (KF), atstovaujamos advokato B. Evtimov, solisitoriaus D. O'Keeffe

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija ir Euroalliages

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą,

—	priimti galutinį sprendimą dėl ginčo, jei šioje bylos stadijoje tai galima padaryti,

—	nepatenkinus ankstesnių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas,

—	nurodyti įstojusioms į bylą šalims padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės teigia, kad nagrinėdamas jų nurodytus ieškinio pagrindus Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę:

—

–kaip pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai aiškino Reglamento Nr. 1225/2009 (1) 11 straipsnio 3 dalį; padarė teisinio vertinimo klaidą, kai atmetė pirmojoje instancijoje pateikta pagrindą, pagal kurį 11 straipsnio 9 dalimi ir joje daroma nuoroda į to reglamento 2 straipsnį reikalaujama, kad Europos Sąjungos institucijos nustatytų dempingo skirtumą per kiekvieną tarpinę dempingo peržiūrą; taip pat pažeidė gero administravimo, skaidrumo ir teisinio saugumo principus,

—	kaip antrąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai aiškino Bendrojo Teismo argumentus, pateiktus Sprendime MTZ Polyfilms/Taryba (T-143/06, EU:T:2009:441).

(1) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51)

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/34

2015 m. liepos 10 d.Tribunale di Santa Maria Capua Vetere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje pries Luciano Baldetti

(Byla C-350/15)

(2015/C 311/39)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Santa Maria Capua Vetere

Šalis pagrindinėje byloje

Luciano Baldetti

Prejudiciniai klausimai

Ar, atsižvelgiant į [Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7] 4 straipsnį ir [Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos] 50 straipsnį, Įstatyminio dekreto Nr. 74/00 10 bis straipsnio nuostatos atitinka Bendrijos teisę, kiek pagal jas galima nagrinėti asmens, kuriam dėl tos pačios veikos (t. y. pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo) valstybės mokesčių administratorius jau priėmė neatšaukiamą sprendimą dėl išieškojimo ir skyrė administracinę baudą, baudžiamosios atsakomybės klausimą?

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/34

2015 m. liepos 14 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ilves Jakelu Oy/Liikenne- ja viestintäministeriö

(Byla C-368/15)

(2015/C 311/40)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein hallinto-oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ilves Jakelu Oy

Kita proceso šalis: Liikenne- ja viestintäministeriö

Prejudiciniai klausimai

Ar aiškinant Pašto direktyvos 97/67/EB (1), iš dalies pakeistos direktyvomis 2002/39/EB (2) ir 2008/6/EB (3), 9 straipsnį sutartinių klientų pašto siuntų pristatymas laikytinas universaliosioms paslaugoms nepriskiriama paslauga, kaip ji suprantama pagal šios normos 1 dalį, ar universaliosioms paslaugoms priskiriama paslauga, kaip ji suprantama pagal šios normos 2 dalį, kai pašto įmonė su savo klientais suderina pristatymo sąlygas ir klientams taiko individualiai sutartą tarifą?

Jeigu pirmiau minėtas sutartinių klientų pašto siuntų pristatymas yra universaliosioms paslaugoms nepriskiriama paslauga, ar 9 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 14 punktas turi būti aiškinami taip, kad tokių pašto paslaugų teikimas tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis gali būti susiejamas su reikalavimu gauti individualią licenciją, kokia numatyta Pašto įstatyme?

Jeigu pirmiau minėtas sutartinių klientų pašto siuntų pristatymas yra universaliosioms paslaugoms nepriskiriama paslauga, ar 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad leidimas šioms paslaugoms gali būti susietas tik su įpareigojimais užtikrinti atitiktį pagrindiniams reikalavimams, kaip jie suprantami pagal 2 straipsnio 19 punktą, ir kad leidimai šioms paslaugoms negali būti susiejami su įpareigojimais dėl atitinkamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir teikimo, kaip jie suprantami pagal direktyvos 9 straipsnio 2 dalį?

Jeigu leidimai pirmiau minėtam sutartinių klientų pašto siuntų pristatymui gali būti susieti tik su įpareigojimais užtikrinti atitiktį pagrindiniams reikalavimams, ar tokie kaip pagrindinėje byloje nagrinėjami įpareigojimai dėl pašto paslaugos teikimo sąlygų, siuntų pristatymo dažnumo, adreso keitimo ir pristatymo sustabdymo paslaugos, siuntų žymėjimo ir surinkimo vietų gali būti laikomi atitinkančiais pagrindinius reikalavimus pagal 2 straipsnio 19 punktą ir būtinais norint užtikrinti atitiktį pagrindiniams reikalavimams, kaip tai suprantama pagal 9 straipsnio 1 dalį?

(1) 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 71).

(2) 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB, dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai (OL L 176, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 316).

(3) 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB, siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo (OL L 52, p. 3).

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/35

2015 m. liepos 13 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Siderúrgica Sevillana S.A./Administración del Estado

(Byla C-369/15)

(2015/C 311/41)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Siderúrgica Sevillana S.A.

Atsakovė: Administración del Estado

Prejudiciniai klausimai

Ar Sprendimas [2013/448/ES] (1) prieštarauja SESV 296 straipsnio ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (2) 41 straipsnio nuostatoms, kiek tai susiję su tuo, kad pataisos koeficientas buvo nustatytas taikant mechanizmą, pagal kurį, pažeidžiant pareigą motyvuoti, aptariamų įrenginių savininkams neleidžiama susipažinti su duomenimis, skaičiavimais ir kriterijais, į kuriuos buvo atsižvelgta jį nustatant?

Ar tai, kaip Sprendime 2013/448/ES įtvirtinti ir nustatyti Direktyvos 2003/87/EB (3) 10a straipsnio 5 dalyje ir Sprendimo 2011/278/ES (4) 15 straipsnyje nurodyti pramonės emisijų viršutinė riba ir įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas, pažeidžia tos 2003 m. direktyvos 10a straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį dėl aplinkybės, kad Sprendimas 2013/448/ES buvo parengtas nesilaikant reguliavimo procedūros su tikrinimu, kuri nustatyta Sprendime 1999/468/EB (5)?

Ar atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu 2013/448/ES ir (arba) Sprendimo 2011/278/ES 15 straipsniu sukuriama neatitiktis tarp:

—	Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktais reglamentuojamo skaičiavimo pagrindo, į kurį neįtrauktos emisijos iš minėtos direktyvos I priede nurodytų įrenginių, kuriuose gaminant elektros energiją deginamos išmetamosios dujos ir termofikacijos būdu gaminama šiluma, ir

—

tos pačios direktyvos 10a straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis skirstomi nemokami apyvartiniai taršos leidimai ir į kuriuos tokios emisijos įtrauktos:

Sprendimu 2013/448/ES ir (arba) Sprendimo 2011/278/ES 15 straipsniu, kuriuose nustatyta, kad emisijos dėl išmetamųjų dujų deginimo ar dėl šilumos gamybos šios direktyvos I priede išvardytuose elektros energiją gaminančiuose įrenginiuose bet kuriuo atveju laikomos emisijomis iš „elektros energijos gamybos įrenginių“, kai reikia nustatyti didžiausias pramonės emisijos ribas ir dėl to jos turi būti neįtrauktos į šį skaičiavimą, pažeidžiama Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalis, aiškinama atsižvelgiant į 3 straipsnio u punktą ir minėto 10a straipsnio 1 dalies trečios pastraipos pabaigą?

Jeigu atsakymas į ankstesnį klausimą būtų neigiamas, ar Sprendimu 2013/448/ES ir (arba) Sprendimo 2011/278/ES 15 straipsniu, kiek pagal šiuos teisės aktus į Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalimi reglamentuojamą didžiausios pramonės emisijos ribos apskaičiavimo pagrindą neįtrauktos emisijos dėl šios direktyvos I priede išvardytuose įrenginiuose, kuriems gali būti skirti nemokami apyvartiniai taršos leidimai pagal tos pačios direktyvos 10a straipsnio 1–4 dalis, gaminamos elektros energijos deginant išmetamąsias dujas ir dėl termofikacijos būdu gaunamos šilumos, pažeidžiama minėta Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalis ir (arba) tos direktyvos tikslai?

Ar Komisijos sprendimas 2013/448/ES ir, jei taikoma, jo įgyvendinimo Sprendimas 2011/278/ES prieštarauja Direktyvos 10a straipsnio 12 daliai dėl to, kad minėtais teisės aktais įvairiems sektoriams taikomo pataisos koeficiento taikymas išplečiamas sektoriams, apibrėžtiems Sprendime 2010/2/ES (6) (dabar – Sprendimas 2014/746/ES (7)), nes jiems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, o dėl to sumažėja skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius?

Ar Sprendimu 2013/448/ES pažeidžiama Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalis dėl to, kad Europos Komisija, norėdama apibrėžti patikrintus duomenis apie 2005–2007 m. laikotarpio emisijas, apie kurias kalbama minėtos dalies a ir b punktuose:

a)	neatsižvelgė į emisijas, kurios nebuvo įtrauktos į Bendrijos nepriklausomą sandorių žurnalą, net jeigu tai buvo emisijos, kurias nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo būtina registruoti?

b)	kiek įmanoma ekstrapoliavo reikšmingus emisijų kiekius remdamasi patikrintais vėlesnių nei 2008 m. metų duomenimis ir taikė 1,74 % koeficientą atvirkštine tvarka?

c)	neatsižvelgė į visas emisijas iš įrenginių, kurie buvo uždaryti iki 2011 m. birželio 30 d?

(1) 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimas 2013/448/ES dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies (OL L 240, p. 27).

(2) OL C 364, 2000, p. 1.

(3) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631).

(4) 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, p. 1).

(5) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124).

(6) 2009 m. gruodžio 24 d. Komisijos sprendimas 2010/2/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas (OL L 1, p. 10).

(7) OL L 308, p. 114.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/37

2015 m. liepos 13 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Solvay Solutions España, S.L./Administración del Estado

(Byla C-370/15)

(2015/C 311/42)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Solvay Solutions España, S.L.

Atsakovė: Administración del Estado

Prejudiciniai klausimai

Ar atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu 2013/448/ES ir (arba) Sprendimo 2011/278/ES 15 straipsniu sukuriama neatitiktis tarp:

—	Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktais reglamentuojamo skaičiavimo pagrindo, į kurį neįtrauktos emisijos iš minėtos direktyvos I priede nurodytų įrenginių, kuriuose gaminant elektros energiją deginamos išmetamosios dujos ir termofikacijos būdu gaminama šiluma, ir

—

tos pačios direktyvos 10a straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis skirstomi nemokami apyvartiniai taršos leidimai ir į kuriuos tokios emisijos įtrauktos:

a)	neatsižvelgė į emisijas, kurios nebuvo įtrauktos į Bendrijos nepriklausomą sandorių žurnalą, net jeigu tai buvo emisijos, kurias nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo būtina registruoti?

b)	kiek įmanoma ekstrapoliavo reikšmingus emisijų kiekius remdamasi patikrintais vėlesnių nei 2008 m. metų duomenimis ir taikė 1,74 % koeficientą atvirkštine tvarka?

c)	neatsižvelgė į visas emisijas iš įrenginių, kurie buvo uždaryti iki 2011 m. birželio 30 d.?

(2) OL C 364, 2000, p. 1.

(7) OL L 308, p. 114.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/39

2015 m. liepos 13 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Cepsa Quimica, S.A./Administración del Estado

(Byla C-371/15)

(2015/C 311/43)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Cepsa Quimica, S.A.

Atsakovė: Administración del Estado

Prejudiciniai klausimai

Ar atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu 2013/448/ES ir (arba) Sprendimo 2011/278/ES 15 straipsniu sukuriama neatitiktis tarp:

—	Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktais reglamentuojamo skaičiavimo pagrindo, į kurį neįtrauktos emisijos iš minėtos direktyvos I priede nurodytų įrenginių, kuriuose gaminant elektros energiją deginamos išmetamosios dujos ir termofikacijos būdu gaminama šiluma, ir

—

tos pačios direktyvos 10a straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis skirstomi nemokami apyvartiniai taršos leidimai ir į kuriuos tokios emisijos įtrauktos:

a)	neatsižvelgė į emisijas, kurios nebuvo įtrauktos į Bendrijos nepriklausomą sandorių žurnalą, net jeigu tai buvo emisijos, kurias nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo būtina registruoti?

b)	kiek įmanoma ekstrapoliavo reikšmingus emisijų kiekius remdamasi patikrintais vėlesnių nei 2008 m. metų duomenimis ir taikė 1,74 % koeficientą atvirkštine tvarka?

c)	neatsižvelgė į visas emisijas iš įrenginių, kurie buvo uždaryti iki 2011 m. birželio 30 d?

(2) OL C 364, 2000, p. 1.

(7) OL L 308, p. 114.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/41

2015 m. liepos 13 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dow Chemical Ibérica S.A./Administración del Estado

(Byla C-372/15)

(2015/C 311/44)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Dow Chemical Ibérica S.A.

Atsakovė: Administración del Estado

Prejudiciniai klausimai

Ar atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu 2013/448/ES ir (arba) Sprendimo 2011/278/ES 15 straipsniu sukuriama neatitiktis tarp:

—	Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktais reglamentuojamo skaičiavimo pagrindo, į kurį neįtrauktos emisijos iš minėtos direktyvos I priede nurodytų įrenginių, kuriuose gaminant elektros energiją deginamos išmetamosios dujos ir termofikacijos būdu gaminama šiluma, ir

—

tos pačios direktyvos 10a straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis skirstomi nemokami apyvartiniai taršos leidimai ir į kuriuos tokios emisijos įtrauktos:

a)	neatsižvelgė į emisijas, kurios nebuvo įtrauktos į Bendrijos nepriklausomą sandorių žurnalą, net jeigu tai buvo emisijos, kurias nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo būtina registruoti?

b)	kiek įmanoma ekstrapoliavo reikšmingus emisijų kiekius remdamasi patikrintais vėlesnių nei 2008 m. metų duomenimis ir taikė 1,74 % koeficientą atvirkštine tvarka?

c)	neatsižvelgė į visas emisijas iš įrenginių, kurie buvo uždaryti iki 2011 m. birželio 30 d?

(2) OL C 364, 2000, p. 1.

(7) OL L 308, p. 114.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/42

2015 m. liepos 17 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-389/15)

(2015/C 311/45)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, J. Guillem Carrau, B. Hartmann

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2015 m. gegužės 7 d. Tarybos sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl peržiūrėto Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, kiek tai susiję su klausimais, priskiriamais prie Europos Sąjungos kompetencijos.

—	Palikti ginčijamą sprendimą galioti prireikus, kol per protingą laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos įsigalios naujas sprendimas, kurį Europos Sąjungos Taryba turės priimti laikydamasi SESV 218 straipsnio 3, 4 ir 8 dalių.

—	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas: ginčijamame sprendime pripažįstama valstybių narių kompetencija ir taip pažeidžiamas SESV 3 straipsnis, nes derybos susijusios su susitarimu, kuris priskiriamas prie išimtinės Sąjungos kompetencijos.

Antrasis pagrindas: SESV 207 straipsnio 3 dalies ir 218 straipsnio 3, 4 ir 8 dalių pažeidimas, nes Europos Sąjungos kompetencijos srityje Taryba paskyrė derybininkėmis valstybes nares ir ginčijamą sprendimą priėmė nesilaikydama reikiamos balsų daugumos taisyklės.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/43

2015 m. liepos 21 d. John Dalli pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-562/12 John Dalli/Europos Komisija

(Byla C-394/15 P)

(2015/C 311/46)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: John Dalli, atstovaujamas advokatų L. Levi ir S. Rodrigues

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

—	pripažinti jo apeliacinį skundą priimtinu,

—	panaikinti skundžiamą teismo sprendimą,

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	atlyginti simbolinę 1 euro neturtinę žalą, o preliminariai – 1 9 13 396 eurų turtinę žalą,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo:

—	pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą, kuriuo kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis, pakeitęs ginčo dalyką, priėmė sprendimą ultra petita,

—	antrąjį apeliacinio skundo pagrindą dėl motyvų nenurodymo,

—	trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą dėl procesinio pažeidimo, dėl kurio pakenkta apelianto interesams, įskaitant jo teisę į gynybą,

—	ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą dėl įvairių faktų ir įrodymų iškraipymo ir

—	penktąjį apeliacinio skundo pagrindą, kuriuo ginčijamas Bendrojo Teismo pateiktas Europos Sąjungos teisės išaiškinimas arba taikymas.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/44

2015 m. birželio 29 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Frank Bold/Komisija

(Byla T-19/13) (1)

((Aplinka - Direktyva 2003/87/EB - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema - Sprendimas, kuriuo Čekijos Respublikai suteikiama galimybė pereinamuoju laikotarpiu gauti nemokamų leidimų elektros energijos gamybai modernizuoti - Prašymas persvarstyti sprendimą vidaus tvarka - Individualaus taikymo priemonės nebuvimas - Komisijos sprendimas, kuriuo prašymas persvarstyti pripažintas nepriimtinu - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies visiškai teisiškai nepagrįstas ieškinys))

(2015/C 311/47)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Frank Bold Society, buvusi Ekologický právní servis (Brno, Čekijos Respublika), atstovaujama advokato P. Černý

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama P. Oliver ir L. Pignataro-Nolin, vėliau – L. Pignataro-Nolin ir J. Tomkin

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, T. Müller ir D. Hadroušek

Dalykas

Prašymas panaikinti, pirma, 2012 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą C (2012) 8382 final, kuriuo kaip nepriimtinas atmestas prašymas vidaus tvarka persvarstyti 2012 m. liepos 6 d. Komisijos sprendimą C (2012) 4576 final suteikti Čekijos Respublikai galimybę pereinamuoju laikotarpiu gauti nemokamų leidimų elektros energijos gamybai modernizuoti ir, antra, pastarąjį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Frank Bold Society padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Čekijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 79, 2013 3 16.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/45

2015 m. birželio 22 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje In vivo/Komisija

(Byla T-690/13) (1)

((Ieškinys dėl neveikimo - OLAF atsisakymas inicijuoti išorinį tyrimą - Nuomonė - Prašymas įpareigoti - Tiesioginės sąsajos nebuvimas - Nepriimtinumas))

(2015/C 311/48)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: In vivo OOO (Abinskas, Rusija), atstovaujama advokato T. Huopalainen

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J.-P. Keppenne ir J. Baquero Cruz

Dalykas

Ieškinys, kuriuo Bendrojo Teismo prašoma konstatuoti, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) nesiėmė veiksmų, kai atsisakė inicijuoti išorinį tyrimą ir nurodyti jai šį pažeidimą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Priteisti iš In vivo OOO bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 151, 2014 5 19.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/45

2015 m. birželio 24 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Wm. Wrigley Jr./VRDT (Extra)

(Byla T-552/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „Extra“ paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys))

(2015/C 311/49)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Wm. Wrigley Jr. Company (Vilmingtonas, Čeri Hilis, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų M. Kinkeldey, S. Brandstätter ir C. Schmitt

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Walicka

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. gegužės 19 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 199/2014-5), susijusio su vaizdinio žymens „Extra“ registracijos kaip Bendrijos prekių ženklo paraiška.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Wm. Wrigley Jr. Company bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 351, 2014 10 6.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/46

2015 m. birželio 24 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Wm. Wrigley Jr. Company/VRDT (Extra)

(Byla T-553/14) (1)

(2015/C 311/50)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Wm. Wrigley Jr. Company (Vilmingtonas, Čeri Hilis, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų M. Kinkeldey, S. Brandstätter ir C. Schmitt

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Walicka

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. gegužės 19 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 218/2014-5), susijusio su vaizdinio žymens „Extra“ registracijos kaip Bendrijos prekių ženklo paraiška.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Wm. Wrigley Jr. Company bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 351, 2014 10 6.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/47

2015 m. birželio 24 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Wm. Wrigley Jr./VRDT (Sferos įrenginys)

(Byla T-625/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, vaizduojančio sferos įrenginį, paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys))

(2015/C 311/51)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Wm. Wrigley Jr. Company (Vilmingtonas, Čeri Hilis Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų M. Kinkeldey, S. Brandstätter ir C. Schmitt

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama. Crespo Carrillo

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. birželio 17 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 168/2014-5), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį, vaizduojantį sferos įrenginį, kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Wm. Wrigley Jr. Company bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 351, 2014 10 6.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/47

2015 m. birželio 24 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Wm. Wrigley Jr./VRDT (Mėlynos sferos įrenginys)

(Byla T-626/14) (1)

((Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, vaizduojančio mėlynos sferos įrenginį, paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys))

(2015/C 311/52)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Wm. Wrigley Jr. Company (Vilmingtonas, Čeri Hilis Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų M. Kinkeldey, S. Brandstätter ir C. Schmitt

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Dalykas

Ieškinys dėl 2014 m. birželio 17 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 169/2014-5), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį, vaizduojantį mėlynos sferos įrenginį, kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Wm. Wrigley Jr. Company bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 351, 2014 10 6.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/48

2015 m. birželio 12 d. pareikštas ieškinys byloje IR/VRDT – Pirelli Tyre (popchrono)

(Byla T-132/15)

(2015/C 311/53)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: IR (Kanas, Prancūzija), atstovaujama advokato C. de Marguerye

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Pirelli Tyre SpA (Milanas, Italija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Bendrijos prekių ženklas „popchrono“ – Bendrijos prekių ženklas Nr. 4 177 267.

Procedūra VRDT: registracijos panaikinimo procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. vasario 13 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 217/2014-5.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti jos reikalavimus;

—	panaikinti 2015 m. vasario 13 d. apeliacinės tarybos sprendimą;

—	patvirtinti nuosavybės teises į prekių ženklą POPCHRONO;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Teisės būti išklausytam pažeidimas.

—	Apeliacinės tarnybos pateikiamas siauras sąvokos „naudojimas iš tikrųjų“ aiškinimas.

—	Klausimą, susijusį su nagrinėjamo Bendrijos prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų atnaujinimu, VRDT turėjo nagrinėti atsižvelgdama į dokumentus, įskaitant ankstesnę sutartį dėl licencijos, kuriuos ieškovė pateikė likus trims mėnesiams iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo dienos.

—	VRDT neatsižvelgė į tai, kad nebuvo laikomasi pagrindinių konkurencijos taisyklių ir į tai, kad viena šalis siekė sudaryti kliūčių kitai šaliai.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/49

2015 m. birželio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Papapanagiotou/Parlamentas

(Byla T-351/15)

(2015/C 311/54)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Papapanagiotou AVEEA (Serės, Graikija), atstovaujama advokatų S. Pappas ir I. Ioannidis

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. balandžio 27 d. Infrastruktūros ir logistikos generalinio direktorato generalinio direktoriaus Sprendimą D(2015) 12887, kuriuo ieškovės pateiktas pasiūlymas dėl konkurso „Biuro baldai“ Nr. INLO.AO-2012-017-LUX-UAGBI-02 „dėl standartinių, vykdomojo pobūdžio ir aukščiausios klasės biuro baldų ir priedų įsigijimo“ 1, 2 ir 4 dalių buvo atmestas ir kuriuo generalinis direktorius informavo ieškovę, kad vertindamas visus šioje konkurso procedūroje pateiktus pasiūlymus jis neatsižvelgė į vieną iš konkurso dokumentuose nurodytų sutarčių sudarymo kriterijų,

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad vykstant konkurso procedūrai nebuvo atsižvelgta į „konstrukcijos (atsparumo lūžimui, dilimui, braižymui ir blukimui)“ sutarties sudarymo subkriterijų ir dėl to buvo pažeistos konkurso specifikacijos, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (Finansinis reglamentas) 110 straipsnio 1 dalis ir 113 straipsnio 1 dalis bei bendrieji vienodų sąlygų požiūrio ir skaidrumo principai.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad perkančioji institucija nenurodė motyvų, t. y. nugalėjusio pasiūlymo charakteristikų ir santykinių pranašumų, ir taip pažeidė Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį, 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (Finansinio reglamento taikymo taisyklės) 161 straipsnio 3 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį ir SESV 296 straipsnį.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su skaidrumo principo pagal Finansinio reglamento 102 straipsnį ir SESV 15 straipsnio 3 dalį pažeidimu, nes perkančioji institucija nepateikė informacijos ir įrodymų apie tai, ar pavyzdžiai, pateikti pakartotiniam pasiūlymų vertinimui, buvo tapatūs pavyzdžiams, iš pradžių vertintiems per pirmąją vertinimo procedūrą, kuri vėliau buvo atšaukta.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/50

2015 m. birželio 26 d. pareikštas ieškinys byloje NeXovation/Komisija

(Byla T-353/15)

(2015/C 311/55)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: NeXovation, Inc. (Hendersonvilis, JAV), atstovaujama advokatų A. von Bergwelt, F. Henkel ir M. Nordmann

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	iš dalies panaikinti 2014 m. spalio 1 d. Europos Komisijos sprendimą C(2014) 3634 final (po 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu padaryto klaidų ištaisymo) dėl valstybės pagalbos SA.31550, kurią Vokietija suteikė Nürburgring, tiek, kiek:

—	jame konstatuota, kad Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH turto pardavimas nėra valstybės pagalba, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 285 konstatuojamosios dalies pirmoje įtraukoje;

—

jame konstatuota, kad Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH and Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH turto pardavimas nelemia ekonominio tęstinumo tarp Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congress- und Motorsport Hotel Nürburgring GmbH ir Capricorn NÜRBURGRING Besitzgesellschaft GmbH, naujojo turto savininko, arba jos patronuojamųjų įmonių, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 285 konstatuojamosios dalies antros įtraukos pirmame sakinyje;

—

jame konstatuota, kad bet koks galimas nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimas nebus taikomas Capricorn NÜRBURGRING Besitzgesellschaft GmbH, konkurso būdu parduoto turto pirkėjui, ar jos patronuojamosioms įmonėms, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 285 konstatuojamosios dalies antros įtraukos antrą sakinį;

—	nurodyti Komisijai padengti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą (po 2015 m. balandžio 13 d. klaidų ištaisymo), kuriuo konstatuota, kad Nürburgring komplekso turto pardavimas nėra valstybės pagalba, kad turto pardavimas nelemia finansinio ir (ar) ekonominio tęstinumo tarp turto pardavėjų ir įgijėjo ir kad bet koks galimas nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimas turto pirkėjui nebus taikomas.

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo šiuos ieškinio pagrindus:

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija klaidingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes ji neteisingai suprato atviros, skaidrios ir nediskriminacinės konkurso procedūros tikslą, kai parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, ir, be to, tinkamai neištyrė valstybės dalyvavimo pardavimo procese.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija klaidingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį nusprendusi, kad trasos turto laikinos nuomos sutartis nėra valstybės pagalba ir kad pardavėjai nedarė neteisėtos įtakos vėliau parduodant turtą Rusijos investuotojui.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija klaidingai taikė finansinio ir (ar) ekonominio tęstinumo principą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija nepradėjo oficialios tyrimo procedūros.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė ieškovės teises pagal Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalį.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė nešališko ir kruopštaus tyrimo principus.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija klaidingai taikė SESV 296 straipsnio 2 dalį.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/51

2015 m. liepos 9 d. CJ pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 29 d. Tarnautojų teismo sprendimo sujungtose bylose F-159/12 ir F-161/12, CJ/ECDC

(Byla T-370/15 P)

(2015/C 311/56)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: CJ (Agios Stefanos, Graikija), atstovaujamas advokato V. Kolias

Kita proceso šalis: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—

Panaikinti 2015 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą sujungtose bylose F-159/12 ir F-161/12, CJ/ECDC tiek, kiek juo:

—	iš dalies atmestas ieškinys byloje F-159/12 ir apeliantui nurodyta padengti savo bylinėjimosi išlaidas,

—	atmestas visas ieškinys byloje F-161/12 ir apeliantui nurodyta padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteistos ECDC patirtos bylinėjimosi išlaidos,

—	apeliantui nurodyta sumokėti Tarnautojų teismui 2 000 EUR suma šio teismo patirtoms išlaidoms, kurių buvo galima išvengti, atlyginti.

—

Jeigu apeliacinis skundas bus pripažintas pagrįstu:

—	panaikinti ginčijamą 2012 m. vasario 24 d. sprendimą,

—	priteisti iš ECDC apelianto patirtos neturtinės žalos atlyginimą, ex aequo et bono įvertintą 80 000 EUR, kurį buvo prašoma priteisti pirmajame ieškinio byloje F-161/12 reikalavime,

—	priteisti iš ECDC apelianto patirtos neturtinės žalos atlyginimą, ex aequo et bono įvertintą 56 800 EUR, kurį buvo prašoma priteisti atskiruosiuose reikalavimuose, pateiktuose vykstant procesui pirmojoje instancijoje.

—	Priteisti iš ECDC visas bylinėjimosi apeliacinėje ir pirmojoje instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi septyniais pagrindais.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas pažeidė audi et alteram partem principą, nes atmetė apelianto dubliką kaip nepriimtiną, kadangi jo turinys ir priedai nebuvo tiesiogiai susiję su kai kuriais ECDC atsiliepimo į ieškinį priedais.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas atmetė atskiruosius reikalavimus atlyginti dėl tam tikrų ECDC sprendimų patirtą neturtinę žalą, pirmą kartą, pateiktus vykstant bylos nagrinėjimui.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį, kai atsisakė nagrinėti kaltinimus dėl ECDC finansų valdymo pažeidimų, nes juos pirma išnagrinėjo OLAF.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas neteisingai išaiškino:

—	Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (KTĮS) 47 straipsnio b punkto ii papunktį, sietiną su 86 straipsniu, kai pripažino, kad apeliantas galėjo būti iš karto atleistas iš darbo už pavaldumo ryšių pažeidimą nerengiant drausmės procedūros;

—	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą, kiek tai susiję su terminu, per kurį apeliantas turi būti išklausytas prieš jį atleidžiant iš darbo;

—	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalį, nes pripažino kaip įrodytus kaltinimus, kad apeliantės dalyvavo nusikalstamoje veikoje, nors jam tokie kaltinimai nebuvo pareikšti ir jis nebuvo nuteistas už šią nusikalstamą veiką baudžiamosios justicijos teismo nuosprendžiu;

—	Darbdavio rūpestingumo pareigą, nes pripažino, kad ECDC neturėjo suteikti apeliantui kai kurias su teise į gynybą susijusias teises vykstant administraciniam tyrimui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedą.

Penktasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas klaidingai suprato pirmąjį, penktąjį ir aštuntąjį ieškinio pagrindus ir reikalavimus.

Šeštasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas klaidingai teisiškai kvalifikavo kai kurias faktines aplinkybes.

Septintasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas iškreipė kai kuriuos įrodymus.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/53

2015 m. liepos 9 d. pareikštas ieškinys byloje Preferisco Foods/VRDT – Piccardo & Savore' (PREFERISCO)

(Byla T-371/15)

(2015/C 311/57)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Preferisco Foods Ltd (Vankuveris, Kanada), atstovaujama advokatų G. Macias Bonilla, P. López Ronda, G. Marín Raigal, E. Armero

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Piccardo & Savore' Srl (Chiusavecchia, Italija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas PREFERISCO – Bendrijos prekių ženklas Nr. 10 974 616

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. balandžio 15 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2598/2013-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	iš dalies panaikinti ginčijamą 2015 m. balandžio 15 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 2598/2013-2, ypač kiek juo atmesta Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 10974616 „PREFERISCO“ 29 ir 30 klasių prekėms;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas procedūrose Protestų skyriuje ir VRDT Antrojoje apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/53

2015 m. liepos 16 d. pareikštas ieškinys byloje Perfetti Van Melle Benelux/VRDT – PepsiCo (3D)

(Byla T-390/15)

(2015/C 311/58)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Perfetti Van Melle Benelux BV (Breda, Nyderlandai), atstovaujama advokato P. Testa

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: PepsiCo, Inc. (Niujorkas, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: Ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: nespalvotas vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „3D“ – Registracijos paraiška Nr. 9 384 041

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. gegužės 8 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 465/2014-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti ginčijamą sprendimą ir patenkinti registracijos paraišką Nr. 009384041 dėl šių prekių: šokoladas; pyragaičiai; konditerijos gaminiai; saldumynai; kramtomieji saldainiai; ledinukai; guminukai; karamelė; kramtomoji guma; kramtomoji guma (burbulams pūsti); saldainiai ant pagaliuko; lakrica; želė (konditerijos gaminiai); irisai; mėtiniai saldainiai; saldainiai

—	priteisti iš PepsiCo, Inc. bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/54

2015 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje Università del Salento/Komisija

(Byla T-393/15)

(2015/C 311/59)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Università del Salento (Lečė, Italija), atstovaujamas advokato F. Vetrò

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamus aktus ir nurodyti sumokėti Salento universiteto Inžinerijos ir Inovacijų departamentui sumų, mokėtinų pagal sutartį „Support for training career of researchers“, Grant Agreement n. 6102350, Explaining the nature of technological innovation in Chinese enterprises“, likutį, su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, įskaitant bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2015 m. gegužės 4 d. Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato Biudžeto (bendrojo ir EPV) vykdymo direktorato Skolų išieškojimo skyriaus akto Nr. D/CA – B.2 – 005817 ir prie jo pridėtos debeto avizos. Šiame akte numatyta, kad Komisijos skola Salento universiteto Inžinerijos ir Inovacijų departamentui vykdant sutartį „Support for training career of researchers“, Grant Agreement n. 6102350, Explaining the nature of technological innovation in Chinese enterprises“ pagal vadinamąjį Marie Curie projektą, kompensuojama skola, kurią, Komisijos teigimu, Salento universiteto Teisės mokslų departamentas turi grąžinti Europos Komisijai pagal sutartį „Agreement JUST/2010/JPEN/AG/1540 – Judicial Training and Research on EU crimes against environment and maritime pollution“.

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Italijos Konstitucijos 3 ir 24 straipsnių pažeidimu, piktnaudžiavimu įgaliojimais, įgaliojimų viršijimu dėl rėmimosi klaidingomis prielaidomis, klaidingai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, Europos Sąjungos finansinio reglamento 81 straipsnio pažeidimu ir klaidingu taikymu.

—

Šiuo klausimu teigiama, kad įskaitymas buvo įvykdytas pažeidžiant Sąjungos tikrumo, likvidumo ir faktinio mokėjimo taisyklės. Šiuo atveju skolininkas ginčija tariamą skolą, kaip matyti iš prie bylos medžiagos pridėto susirašinėjimo. Komisijos sprendimas yra vienašalis ir todėl pažeidžia lygybės principą.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Sąjungos teisės sistemos veiksmingumo principo klaidingu taikymu, gero finansų valdymo principo pažeidimu ir klaidingu taikymu ir įgaliojimų viršijimu dėl neatlikto tyrimo.

—

Šiuo klausimu nurodoma, kad Inžinerijos ir Inovacijų departamento mokslo tyrimų projektui numatytos lėšos buvo skirtos tik tikslinei tyrimo veiklai vykdyti ir iš jų negalėjo būti kompensuotos su kita veikla nei nagrinėjamas tyrimo projektas susijusios skolos, nes tokiu atveju būtų pažeistas veiksmingumo principas. Ginčijamais aktais taip pat pažeidžiamas gero finansų valdymo principas, nes atlikdama įskaitymą Komisija panaudojo skirtas lėšas ne pagal paskirtį.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 296 straipsnio pažeidimu ir klaidingu taikymu.

—	Šiuo klausimu teigiama, kad ginčijamas aktas netenkina nurodytoje nuostatoje nustatytos pareigos motyvuoti, nes jame nenurodyti nei sprendimo kompensuoti iš Inžinerijos ir Inovacijų departamentui skirtų lėšų lėšas, kurias skolingas Teisės mokslų departamentas, motyvai, nei jo teisinis pagrindas.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/55

2015 m. liepos 14 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 29 d. Tarnautojų teismo sprendimo sujungtose bylose F-159/12 ir F-161/12, CJ/ECDC

(Byla T-395/15 P)

(2015/C 311/60)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), atstovaujamas J. Mannheim, A. Daume, advokatų D. Waelbroeck ir A. Duron

Kita proceso šalis: CJ (Agios Stefanos, Graikija)

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. balandžio 29 d. Tarnautojų teismo sprendimą sujungtose bylose F-159/12 ir F-161/12 atsižvelgiant į apeliacinio skundo pagrindus ir

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Tarnautojų teismo padaryta teisės klaida vertinant teisės būti išklausytam apimtį.

—

Tarnautojų teismas pernelyg plačiai išaiškino teisės būti išklausytam apimtį, t. y. kad ji taikoma ne tik kiek tai susiję su asmeniui pareikštais kaltinimais, bet ir tiek, kiek tai susiję su pasekmėms, kurios kyla dėl šio asmens elgesio, ir nepagrindė tokio aiškinimo nei teismo praktika, nei konkrečiais motyvais. Be to, Tarnautojų teismo išreikštam požiūriui dėl teisės būti išklausytam apimties prieštarauja jo paties skundžiamame sprendime padarytos išvados.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Tarnautojų teismo padaryta teisės klaida išvadoje, padarytoje įvertinus, ar rezultatas galėjo būti kitoks, jeigu nurodytas pažeidimas nebūtų padarytas.

—	Kadangi Tarnautojų teismas pripažino, kad atsakovą ir apeliantą siejantis pasitikėjimo ryšys nutrūko negrįžtamai, rezultatas nepasikeistų, net jeigu nurodytas pažeidimas nebūtų buvęs padarytas.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/56

2015 m. liepos 20 d. pareikštas ieškinys byloje Morgan & Morgan/VRDT – Grupo Morgan & Morgan (Morgan & Morgan)

(Byla T-399/15)

(2015/C 311/61)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Morgan & Morgan International Insurance Brokers S.r.l. (Koneljanas, Italija), atstovaujama advokatų F. Gatti ir F. Caricato

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Grupo Morgan & Morgan (Panama, Panama)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „Morgan & Morgan“ – Registracijos paraiška Nr. 11 596 087.

Procedūra VRDT: protesto procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. gegužės 7 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1657/2014-1.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	priimti ieškovės ieškinį ir pripažinti jį priimtinu ir pagrįstu;

—	iš dalies pakeisti ginčijamą sprendimą;

—	leisti įvykdyti galutinę Bendrijos prekės ženklo registraciją Nr. 11 596 087 pavadinimu Morgan & Morgan International Insurance Brokers s.r.l. 36 klasėje;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuos remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/57

2015 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika/Europos Komisija

(Byla T-402/15)

(2015/C 311/62)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos sprendimą (pranešta dokumentu C[2015] 3228) dėl atsisakymo skirti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo dideliam projektui „Bendrasis Europos paslaugų centras – Protinga logistikos sistema“ kaip daliai operacinės programos „Inovatyvioji ekonomika“, kuri parengta gauti struktūrinę paramą įgyvendinant tikslą „Konvergencija Lenkijoje“;

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas: 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 41 straipsnio 1 dalies, siejamos su 56 straipsnio 3 dalimi ir 60 straipsnio a punktu, ir lojalaus bendradarbiavimo pažeidimas, nes projektas nagrinėtas nesilaikant stebėsenos komiteto nustatytų kriterijų, nors juos nustatant Komisijai dėl jų nekilo klausimų, ir Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 41 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes projektas nagrinėtas pernelyg ilgai.

Antrasis ieškinio pagrindas: neteisingas leidimo koofinansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų sąlygų išaiškinimas, nes preziumuota, kad gali būti koofinansuojamos tik didelį inovacijų plėtros (sklaidos) potencialią turinčios investicijos, ir neteisingas projekto įvertinimas preziumuojant, kad dėl trūkstamo inovatyvumo nėra atitikties operacinei programai „Inovatyvioji ekonomika“.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas: neteisingas leidimo koofinansuoti iš ERPF lėšų sąlygų išaiškinimas preziumuojant, kad gali būti koofinansuojamos tik darbo vietas sukuriančios investicijos, ir neteisingas projekto įvertinimas, kad jis nesukuria darbo vietų.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas: neteisingas projekto įvertinimas preziumuojant, kad jis neužtikrina operacinės programos „Inovatyvioji ekonomika“ tikslų įgyvendinimo, nes trūksta pridėtinės vertės ir skatinamojo poveikio.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/58

2015 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje JYSK/Komisija

(Byla T-403/15)

(2015/C 311/63)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: JYSK sp. z o.o. (Radomskas, Lenkija), atstovaujama advokato H. Sønderby Christensen

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos sprendimą C(2015) 3228 final dėl paramos iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) dideliam projektui „Bendrasis Europos paslaugų centras – Protinga logistikos sistema“ kaip daliai operacinės programos „Inovatyvioji ekonomika“, kuri parengta gauti ERPF paramą įgyvendinant tikslą „Konvergencija Lenkijoje“.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad JYSK teigia, jog įvykdė Lenkijos vyriausybės nustatytus reikalavimus ir įgyvendino operacinės programos „Inovatyvioji ekonomika 2007-2013“ (OP IE) ir ES teisės tikslus.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad projektai atitinka OP IE ir ES teisę.

—	Ieškovė tvirtina, kad Komisija savo sprendime nekelia klausimo, kad dalinėje priemonėje 4.5.2. (2 priedas) nustatyti kriterijai atitinka OP IE ir ES teisę. Be to, ieškovė teigia, kad Komisija neginčija fakto, kad projektas atitinka kriterijus ir (arba) kad JYSK turėjo teisę gauti 60,5 balo.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su šio ieškinio esme.

—	Ieškovė tvirtina, kad šis ieškinys iš tikrųjų neturi nieko bendro su JYSK, nes visos bylos šalys, net Komisija, sutinka su tuo, kad JYSK iš tikrųjų įvykdė kriterijus. Ieškovės teigimu, dėl to šis ieškinys yra tik ginčas tarp Lenkijos administracijos ir Komisijos. Todėl JYSK neturi tarpti auka.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisijos atstovas patvirtino, jog Lenkijos administracija laikėsi ES teisės ir OP IE.

—	Ieškovės nuomone, aišku, kad Komisija sutiko su visais kriterijais ir OP IE bei konkrečiu vykdymu.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidžia Komisijos ir Lenkijos administracijos kompetencijų atskyrimą ir subsidiarumo bei proporcingumo principus.

—

Ieškovė teigia, kad Komisija neturi teisės neskirti nacionalinės paramos remdamasi tuo, kad Lenkijos administracija turi priimti sprendimą, nes ji turi daugiau patirties vietoje šiuo klausimu. Ieškovės nuomone, Komisija, be to, neturi teisės neskirti remdamasi pagrindais, kurie jai buvo žinomi JYSK ieškinio pareiškimo momentu. Paskirstant balus (dalinė priemonė 4.5.2.) vėl aiškiai nustatyti OP IE tikslai ir siekiai, kuriuos Komisijos atstovas stebėsenos komitete žinojo JYSK ieškinio pareiškimo momentu. Ieškovė nurodo, kad teisingau suprantant ir aiškinant OP IE, turi būti atsižvelgiama į specialias Lenkijos administracijos žinias dėl darbuotojų Radomske darbo vietų ir įgūdžių, o Komisija, įgyvendindama programą, neturi gilintis į Lenkijos administracijos vertinimo detales, ir nėra teisinga laikyti bet kurį OP IE siekį ar „tikslą“ lemiamu, kaip tai daro Komisija. Ieškovės nuomone, teisingas OP IE ir ES teisės supratimas turi būti pagrįstas tuo, kad kai kurios nuostatos yra svarbesnės negu kitos, kaip matyti iš balų paskirstymo (dalinė priemonė 4.5.2.).

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su Komisijos argumentais.

—

Ieškovė tvirtina, kad nė vienas iš trijų pagrindinių argumentų nėra galiojantis ir (arba) turintis lemiamą reikšmę, kaip teigia Komisija, ir supratimui, kad Komisija daro nuorodą į JYSK ieškinio pareiškimo momentą (2008 m. liepa). Ieškovės nuomone, ir kiek, teismo nuomone, tai reikšminga šioje byloje, jie nėra lemiami.

21.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/59

2015 m. liepos 27 d. pareikštas ieškinys byloje Monster Energy/VRDT – Hot-Can Intellectual Property (HotoGo self-heating can technology)

(Byla T-407/15)

(2015/C 311/64)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Monster Energy Company (Korona, Jungtinės Valstijos), atstovaujama solisitoriaus P. Brownlow

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Hot-Can Intellectual Property Sdn Bhd (Cheras, Malaizija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „HotoGo self-heating can technology“ – Registracijos paraiška Nr. 11 418 101

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. gegužės 4 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1028/2014-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	panaikinti 2014 m. vasario 21 d. Protestų skyriaus sprendimą, priimtą protesto procedūroje Nr. B2178567;

—	atmesti visą prekių ženklą, kuriuo remtasi per protestą;

—	priteisti iš VRDT jos pačios ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 311

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	58 tomas 2015m. rugsėjo 21d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2015/C 311/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1