3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/1

---

Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2015/C 254/01)

Paskutinis leidinys

OL C 245, 2015 7 27

Skelbti leidiniai

OL C 236, 2015 7 20

OL C 228, 2015 7 13

OL C 221, 2015 7 6

OL C 213, 2015 6 29

OL C 205, 2015 6 22

OL C 198, 2015 6 15

Šiuos tekstus galite rasti adresu

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/2

---

2015 m. balandžio 7 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Franz Lesar

(Byla C-159/15)

(2015/C 254/02)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Franz Lesar

Atsakovė: Telekom Austria AG valdybos įsteigtas personalo skyrius

Prejudiciniai klausimai

Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (1) 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą, taip pat 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad jiems neprieštarauja tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pagal kurią mokymosi laikotarpiai ir pagal sutartį dirbančių tarnautojų valstybės tarnybos santykių laikotarpiai, už kuriuos reikėjo mokėti privalomojo pensijų draudimo įmokas siekiant gauti valstybės tarnautojo pensiją, kaip prieš pradedant darbinę veiklą buvę laikotarpiai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją,

a)	įskaitomi, jeigu asmuo juos įgyja suėjus 18 metų, kai šiuo atveju federalinė valstybė pagal socialinės apsaugos teisės aktus dėl šių laikotarpių įskaitymo iš socialinio draudimo įstaigos gauna pervedimo įmoką; tačiau

b)

neįskaitomi, jeigu asmuo juos įgijo iki sueinant 18 metų, kai neįskaitymo atveju už tokius laikotarpius federalinei valstybei jokia suma nepervedama ir apdraustajam asmeniui pensijų draudimo įmokos kompensuojamos, visų pirma, kai atsižvelgiama į tai, kad pagal Sąjungos teisę privalomo papildomo šių laikotarpių įskaitymo atveju yra galimybė reikalauti, kad socialinio draudimo įstaiga iš valstybės tarnautojo išreikalautų kompensacinę sumą ir socialinio draudimo įstaigai atsirastų papildoma pareiga sumokėti pervedimo įmoką federalinei valstybei.

---

(1)  OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/3

---

2015 m. balandžio 9 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Youssef Hassan/Breiding Vertriebsgesellschaft mbH

(Byla C-163/15)

(2015/C 254/03)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Youssef Hassan

Kita apeliacinio proceso šalis: Breiding Vertriebsgesellschaft mbH

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) dėl Bendrijos prekių ženklo 23 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį licenciatui, kuris nėra įrašytas į Bendrijos prekių ženklų registrą, draudžiama pareikšti ieškinius dėl Bendrijos prekių ženklo pažeidimo?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 23 straipsnio 1 dalies pirmam sakiniui prieštarauja nacionalinė teisinė praktika, pagal kurią licenciatas gali naudotis prekių ženklo savininko teisėmis prieš pažeidėją kreipdamasis į teismą savo vardu (vokiečių k. „Prozessstandschaft“)?

---

(1)  OL L 78, p. 1.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/3

---

2015 m. balandžio 23 d.Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TSI GmbH/Hauptzollamt Aachen

(Byla C-183/15)

(2015/C 254/04)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: TSI GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Aachen

Prejudicinis klausimas

Ar 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), iš dalies pakeisto 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1031/2008 (2), I priedą reikia aiškinti taip, kad nutartyje apibūdinti aerodinaminiai ultravioletinių dalelių dydžio matavimo prietaisai ir rankiniai dalelių skaičiuotuvai turi būti klasifikuojami 9027 10 subpozijoje?

---

(1)  OL L 256, p. 1.

(2)  2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1031/2008, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, OL L 291, p. 1.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/4

---

2015 m. balandžio 22 d.Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marjan Kostanjevec/F & S LEASING, G.m.b.H.

(Byla C-185/15)

(2015/C 254/05)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovno sodišče Republike Slovenije

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Marjan Kostanjevec

Atsakovė: F & S LEASING, G.m.b.H.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar priešieškinio sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento <...> Nr. 44/2001 (1) 6 straipsnio 3 dalį, turi būti aiškinama kaip taikoma ir ieškiniui, pareikštam kaip priešieškinis, kaip jis suprantamas pagal nacionalinę teisę, po to, kai kasacine tvarka panaikintas įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas, priimtas byloje dėl atsakovės pagrindinio ieškinio, ir kai ši bylą grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o ieškovas nepagrįstu praturtėjimu grindžiamame priešieškinyje reikalauja grąžinti sumą, kurią sumokėti buvo įpareigotas byloje dėl atsakovės pagrindinio ieškinio priimtu ir vėliau panaikintu teismo sprendimu?

2.

Ar sąvoka „byla dėl sutarties su vartotoju“ pagal Reglamento <...> Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalį turi būti aiškinama kaip taikoma situacijoms, kai vartotojas ieškinį, kuriame pateikia nepagrįstu praturtėjimu grindžiamą reikalavimą, pareiškia kaip priešieškinį, kaip jis suprantamas pagal nacionalinę teisę, susijusį su pagrindiniu ieškiniu, pareikštu byloje dėl sutarties su vartotoju, kaip ji suprantama pagal nurodytą Reglamento <...> Nr. 44/2001 nuostatą, ir šiame priešieškinyje ieškovas vartotojas reikalauja grąžinti sumą, kurią sumokėti buvo įpareigotas teismo sprendimu (kuris vėliau panaikintas), priimtu byloje dėl atsakovės pagrindinio ieškinio, t. y. reikalauja grąžinti sumą, nustatytą byloje dėl sutarties su vartotoju?

3.

Jeigu aprašytu atveju jurisdikcijos negalima pagrįsti nei jurisdikcijos nagrinėjant priešieškinius taisyklėmis, nei jurisdikcijos nagrinėjant bylas dėl sutarties su vartotoju taisyklėmis: a) Ar sąvoka „byla dėl sutarties“, kaip ji suprantama pagal Reglamento <...> Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama kaip taikoma ir ieškiniui, kuriame ieškovas pateikia nepagrįstu praturtėjimu grindžiamą reikalavimą, tačiau kuris pareiškiamas kaip priešieškinis (kaip jis suprantamas pagal nacionalinę teisę), susijęs su atsakovės pagrindiniu ieškiniu dėl šalių sutartinių santykių, kai nepagrįstu praturtėjimu grindžiamu reikalavimu siekiama susigrąžinti sumą, kurią ieškovas buvo įpareigotas sumokėti teismo sprendimu (kuris vėliau panaikintas), priimtu byloje dėl atsakovės pagrindinio ieškinio, t. y. reikalavimu grąžinti sumą, nustatytą byloje dėl sutarties? Jeigu į pirmesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, b) Ar aprašytu atveju jurisdikcijos pagal prievolės vykdymo vietą, kaip ji suprantama pagal Reglamento <...> Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalį, klausimas turi būti išnagrinėtas pagal prievolių, kylančių dėl nepagrįstu praturtėjimu grindžiamo reikalavimo, vykdymą reglamentuojančias nuostatas?

---

(1)  2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001 1 16, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42).

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/5

---

2015 m. balandžio 24 d.Finanzgericht Münster (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kreissparkasse Wiedenbrück/Finanzamt Wiedenbrück

(Byla C-186/15)

(2015/C 254/06)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Münster

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Kreissparkasse Wiedenbrück

Atsakovė: Finanzamt Wiedenbrück

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar valstybės narės privalo taikyti Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 175 straipsnio 1 dalyje numatytą apvalinimo taisyklę, jei proporcinga dalis apskaičiuojama pagal vieną iš šios direktyvos 173 straipsnio 2 dalies a, b, c arba d punktuose nurodytų specialiųjų metodų?

2.

Ar valstybės narės privalo taikyti Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 175 straipsnio 1 dalyje numatytą apvalinimo taisyklę atskaitos tikslinimo pagal Direktyvos 2006/112/EB 184 ir paskesnius straipsnius atveju, jei proporcinga dalis, kaip ji suprantama pagal direktyvos 175 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojama pagal vieną iš šios direktyvos 173 straipsnio 2 dalies a, b, c arba d punktuose ar Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos a, b, c arba d punktuose nurodytų specialiųjų metodų?

3.

Ar valstybės narės privalo atskaitos tikslinimą pagal Direktyvos 2006/112/EB 184 ir paskesnius straipsnius taikydamos apvalinimo taisyklę (antrasis klausimas) atlikti taip, kad tikslintina atskaitos suma mokesčių mokėtojo naudai būtų suapvalinama iki kito sveiko skaičiaus didėjančia arba mažėjančia tvarka?

---

(1)  OL L 347, p. 1.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/5

---

2015 m. balandžio 29 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pierre Mulhaupt, kaip Société Civile Immobilière Senior Home (SCI)

(Byla C-195/15)

(2015/C 254/07)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Pierre Mulhaupt, kaip Société Civile Immobilière Senior Home (SCI) bankroto administratorius

Kitos proceso šalys:

Gemeinde Wedemark, Hannoversche Volksbank eG

Prejudicinis klausimas

Ar daiktinės teisės sąvoka pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (1) 5 straipsnio 1 dalį apima nacionalinę teisės normą, kaip įtvirtintą Grundsteuergesetz (Žemės mokesčio įstatymas, toliau – GrStG) 12 straipsnyje, siejant jį su Abgabenordnung (Mokesčių kodeksas, toliau – AO) 77 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu, pagal kurią su žemės mokesčiu susiję reikalavimai pagal įstatymą laikomi prievole mokėti valstybinius mokesčius už žemės sklypą ir dėl to žemės sklypo savininkas privalo sutikti su priverstinio vykdymo priemonėmis, susijusiomis su žemės nuosavybe?

---

(1)  OL L 160, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/6

---

2015 m. gegužės 6 d.Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Korpschef van politike/W.F. de Munk

(Byla C-209/15)

(2015/C 254/08)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Korpschef van politike

Atsakovė: W.F. de Munk

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Direktyvos 2003/88/EB (1) 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad su šiuo straipsniu nesuderinama tokia nacionalinė nuostata kaip Barp 19 straipsnis, pagal kurią nepagrįstai iš darbo atleistas pareigūnas nesukaupia atostogų valandų už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos arba galiausiai teisiniu požiūriu įsigaliojusio atleidimo iš darbo dienos?

2.

Jei iš atsakymo į pirmąjį klausimą būtų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu iš tiesų buvo sukauptos atostogų valandos: ar šiuo atveju Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnį reikia aiškinti taip, kad su šiuo straipsniu nesuderinamas Barp 23 straipsnis, pagal kurį referencinių metų pabaigoje tik ribotas atostogų valandų skaičius gali būti perkeltas į kitus metus, o likusios neišnaudotos atostogų valandos yra prarandamos? 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų

---

(1)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381)

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/7

---

2015 m. gegužės 11 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Município de Vila Pouca de Aguiar/Sá Machado & Filhos, SA, Norcep Construções e Empreendimentos, Lda

(Byla C-214/15)

(2015/C 254/09)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė, apeliantė ir kasatorė: Município de Vila Pouca de Aguiar

Ieškovė, kita apeliacinio ir kasacinio proceso šalis ir bendraatsakovės: Sá Machado & Filhos, SA, Norcep Construções e Empreendimentos, Lda

Prejudicinis klausimas

Ar pagal Sąjungos teisę, konkrečiai pagal Direktyvos 2004/18 (1) 55 straipsnį, leidžiama per atvirą konkursą dėl viešojo darbų pirkimo sutarties sudarymo iš karto atmesti to konkurso dalyvio pasiūlymą, kuris jį pateikdamas nepridėjo jokio „neįprastai žemą kainą“ pagrindžiančio dokumento, kai konkurso sąlygose nustatytas reikalavimas, kad būtų įvykdyta ši sąlyga (žr. Konkurso sąlygų 09.o/C1 punktą)?

---

(1)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/7

---

2015 m. gegužės 18 d.Apple and Pear Australia Ltd, Star Fruits Diffusion pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-378/13 APAL ir Star Fruit/VRDT

(Byla C-226/15 P)

(2015/C 254/10)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: Apple and Pear Australia Ltd, Star Fruits Diffusion, atstovaujamos advokatų T. de Haan ir P. Péters

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliančių reikalavimai

—

Panaikinti 2015 m. kovo 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-378/13, EU:T:2015:186, tiek, kiek juo atmestas apeliančių ieškinys, kuriuo siekta pakeisti 2013 m. gegužės 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1215/2011-4.

—

Pakeisti 2013 m. gegužės 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1215/2011-4 taip, kad apeliacija, kurią apeliantės pateikė šiai tarybai, būtų pripažinta pagrįsta, ir todėl būtų patenkintas apeliančių protestas dėl Bendrijos prekių ženklo ENGLISH PINK Nr. 8610768 registracijos.

—	Nurodyti Tarnybai padengti visas išlaidas, kurias apeliantės patyrė per apeliacinėje ir pirmojoje instancijose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės remiasi šiais pagrindais.

Pirma, apeliantės tvirtina, kad tiek Bendrasis Teismas, tiek ir Apeliacinė taryba pažeidė bendrąjį res judicata principą, kiek tai susiję su sprendimu, kurį Bendrijos prekių ženklų teismas priėmė ginče tarp tų pačių šalių pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (1), bei bendruosius teisinio saugumo, gero administravimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

Antra, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą pažeidus to paties reglamento 65 straipsnio 3 dalį dėl to, kad nepakeitė Tarnybos sprendimo.

Galiausiai apeliantės tvirtina, kad kadangi ginčas yra išspręstas, Teisingumo Teismas turėtų taikyti Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą.

---

(1)  OL L 78, p. 1.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/8

---

2015 m. gegužės 20 d.Rechtbank Den Haag (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Brite Strike Technologies Inc./Brite Strike Technologies SA

(Byla C-230/15)

(2015/C 254/11)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Brite Strike Technologies Inc.

Atsakovė: Brite Strike Technologies SA

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Beniliukso konvencija (dėl 2013 m. lapkričio 26 d.Gerechtshof Den Haag sprendimo 28–34 punktuose nurodytų priežasčių) turi būti laikoma vėlesne konvencija ir todėl Beniliukso konvencijos 4.6 straipsnis negali būti laikomas specialia nuostata, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 (1) 71 straipsnį? Jei būtų atsakyta teigiamai:

2.	Ar iš Reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 4 dalies matyti, kad ir Belgijos, ir Nyderlandų ir Liuksemburgo teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti teisinį ginčą?

3.	Jei būtų atsakyta neigiamai: kaip tokiu atveju, kaip šis, reikia nustatyti, ar tarptautinę jurisdikciją turi Belgijos, Nyderlandų ar Liuksemburgo teismas? Ar (tiksliau) nustatant šią tarptautinę jurisdikciją, (vis dar) gali būti taikomas Beniliukso konvencijos 4.6 straipsnis?

---

(1)  2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/9

---

2015 m. gegužės 22 d.Tribunal administratif (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maria do Céu Bragança Linares Verruga, Jacinto Manuel Sousa Verruga, André Angerlo Linares Verruga/Ministre de l'Enseignement supérieur et de la recherche

(Byla C-238/15)

(2015/C 254/12)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal administratif

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Maria do Céu Bragança Linares Verruga, Jacinto Manuel Sousa Verruga, André Angelo Linares Verruga

Atsakovas: Ministre de l'Enseignement supérieur et de la recherche

Prejudicinis klausimas

Ar 2000 m. birželio 22 d. Įstatymo dėl valstybės finansinės pagalbos aukštojo mokslo studijoms 2a straipsnyje numatyta sąlyga, kuri į įstatymą buvo įtraukta 2013 m. liepos 19 d. įstatymu ir kuri taikoma Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje nuolat negyvenantiems studentams, neatsižvelgiant į kitus ryšio kriterijus, t. y. į tai, kad jie yra darbuotojų, finansinės pagalbos paraiškų pateikimo momentu dirbusių ar vykdžiusių veiklą Liuksemburge nepertraukiamai ne mažiau kaip penkerius metus, vaikai, yra pateisinama Liuksemburgo valstybės nustatytos mokslo ir biudžeto politikos motyvais ir yra adekvati, proporcinga siekiamam tikslui padidinti aukštojo mokslo diplomą turinčių asmenų procentinę dalį, siekiant užtikrinti, kad šie asmenys, pasinaudoję nagrinėjamos pagalbos sistemos suteikiama galimybe gauti finansavimą savo studijoms, kurios prireikus tęsiamos užsienyje, grįžtų į Liuksemburgą tam, kad panaudotų savo įgytas žinias šios valstybės narės ekonomikai vystyti?

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/10

---

2015 m. gegužės 27 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Graikijos Respublika

(Byla C-244/15)

(2015/C 254/13)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou ir W. Roels

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad priėmusi ir įgyvendinusi teisės nuostatas, numatančias neapmokestinimą paveldėjimo mokesčiu, kiek tai susiję su pirmuoju gyvenamuoju būstu, kuris yra diskriminacinis, nes netaikomas Graikijoje gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 40 straipsnį,

—	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.

Skirtingas Graikijos rezidentų, kurie neturi nekilnojamojo turto (neapmokestinami paveldėjimo mokesčiu), ir Graikijos nerezidentų skirtingas mokestinis vertinimas pirmojo nekilnojamojo turto, įgyto paveldėjimo būdu, atžvilgiu yra nepateisinamas laisvo kapitalo judėjimo, kaip jis suprantamas pagal SESV 63 straipsnį (taip pat žr. SESV 65 straipsnį), apribojimas.

2.

Skirtingas Graikijos rezidentų ir nerezidentų mokestinis vertinimas yra nepateisinamas panašių situacijų atskyrimas, nes, pirma, nerezidentai taip pat gali persikelti į Graikiją ir tokiu atveju jie bus tokioje pačioje situacijoje, kaip ir Graikijoje jau gyvenantys asmenys, ir, antra, neapmokestinimas nesusijęs su tuo, ar savininkas gyvena paveldėtame nekilnojamame turte, todėl gyvenamoji vieta nėra kriterijus, kuriuo remiantis taikomas neapmokestinimas. Gyvenamoji vieta slepia pilietybės kriterijų, nes Graikijos rezidentai daugiausia yra Graikijos piliečiai ir atvirkščiai.

3.	Tokio skirtumo, kuris nesusijęs su savininko gyvenimu jo nekilnojamame turte, negali pateisinti nei socialinės politikos kriterijai, nei būtinybė užtikrinti valstybės pajamas.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/10

---

2015 m. gegužės 29 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-412/13, Chin Haur Indonesia, PT/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-253/15 P)

(2015/C 254/14)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama J.-F. Brakeland, M. França

Kitos proceso šalys: Chin Haur Indonesia, PT, Europos Sąjungos Taryba, Maxcom Ltd

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą, įteiktą Komisijai 2015 m. kovo 23 d., byloje T-412/13, Chin Haur Indonesia, PT/Europos Sąjungos Taryba, atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas arba, šio reikalavimo nepatenkinus,

—	grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui; atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinį skundą Komisija pateikė dėl 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-412/13. Tame sprendime Bendrasis Teismas panaikino 2013 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 501/2013, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės (1), 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnį tiek, kiek jie susiję su Chin Haur Indonesia, PT.

Grįsdama apeliacinį skundą Komisija remiasi trimis pagrindais.

Pirma, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas negalėjo prieiti prie teisinės išvados, kad Taryba pažeidė Pagrindinio antidempingo reglamento (2) 13 straipsnio 1 dalį, nes tokia išvada pagrįsta neteisingu reikšmingos ginčijamo reglamento konstatuojamosios dalies aiškinimu ir neteisingu Pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Antra, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas nepakankamai ir prieštaringai motyvavo savo išvadą ir taip pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį. Trečia, Komisija mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos procesines teises pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnį.

---

(1)  OL L 153, p. 1.

(2)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51).

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/11

---

2015 m. gegužės 29 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-413/13, City Cycle Industries/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-254/15 P)

(2015/C 254/15)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama J.-F. Brakeland, M. França

Kitos proceso šalys: City Cycle Industries, Europos Sąjungos Taryba, Maxcom Ltd

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą, įteiktą Komisijai 2015 m. kovo 23 d., byloje T-413/13, City Cycle Industries/Europos Sąjungos Taryba, atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas arba, šio reikalavimo nepatenkinus,

—	grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui; atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinį skundą Komisija pateikė dėl 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-413/13. Tame sprendime Bendrasis Teismas panaikino 2013 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 501/2013, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės (1), 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnį tiek, kiek jie susiję su City Cycle Industries.

Grįsdama apeliacinį skundą Komisija remiasi keturiais pagrindais. Pirma, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas neįvertino ex officio, ar ieškinys dėl panaikinimo buvo priimtinas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Antra, Bendrasis Teismas negalėjo prieiti prie teisinės išvados, kad Taryba pažeidė Pagrindinio antidempingo reglamento (2) 13 straipsnio 1 dalį, nes tokia išvada pagrįsta neteisingu reikšmingos ginčijamo reglamento konstatuojamosios dalies aiškinimu ir neteisingu Pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Trečia, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo savo išvadą ir taip pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį. Ketvirta Komisija mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos procesines teises pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnį.

---

(1)  OL L 153, p. 1.

(2)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51).

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/12

---

2015 m. birželio 1 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-412/13, Chin Haur Indonesia, PT/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-259/15 P)

(2015/C 254/16)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama S. Boelaert ir advokatų R. Bierwagen, C. Hipp

Kitos proceso šalys: Chin Haur Indonesia, PT, Europos Komisija, Maxcom Ltd

Apeliantės reikalavimai

Taryba Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą, įteiktą Tarybai 2015 m. kovo 23 d., byloje T-412/13, Chin Haur, PT/Europos Sąjungos Taryba,

—	atmesti pirmojoje instancijoje Chin Haur, PT pareikštą ieškinį dėl skundžiamo reglamento (1) panaikinimo ir

—	priteisti iš Chin Haur, PT sumokėti Tarybai bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

Šių reikalavimų nepatenkinus,

—	grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui,

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas klaidingai aiškina Pagrindinio reglamento (2) 13 straipsnio 1 dalį, prieidamas prie išvados, kad Taryba neturėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių nuspręsti, jog ieškovė vykdė perkrovos veiksmus. Toks Bendrojo Teismo pateiktas sąlygų, kurias atskiros įmonės turi atitikti, kad joms nebūtų taikomos išplėstos priemonės, aiškinimas prieštarauja Pagrindinio reglamento 13 straipsnio sistemai (pirmasis apeliacinio skundo pagrindas).

Bendrojo Teismo išvada, kad, remiantis jo turimais dokumentais, Taryba neturėjo įrodymų, pagal kuriuos ginčijamame reglamente būtų buvę galima aiškiai prieiti prie išvados, kad ieškovė dalyvavo perkrovos operacijose, nėra tinkamai motyvuota. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, kadangi perkrova buvo tinkamai įrodyta nacionaliniu lygmeniu, o ieškovės prašymas taikyti išimtį buvo nepagrįstas, vienintelė išvada, kurią pagal faktus galėjo padaryti Taryba ir atitinkamai Bendrasis Teismas, buvo tai, kad ieškovė vykdė perkrovos veiksmus. Priėjęs prie kitokios išvados, Bendrasis Teismas iškraipė faktus (antrasis apeliacinio skundo pagrindas).

---

(1)  2013 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 501/2013, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės (OL L 153, p. 1).

(2)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51).

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/13

---

2015 m. birželio 1 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-413/13, City Cycle Industries/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-260/15 P)

(2015/C 254/17)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama S. Boelaert, advokatų R. Bierwagen, C. Hipp

Kitos proceso šalys: City Cycle Industries, Europos Komisija, Maxcom Ltd

Apeliantės reikalavimai

Taryba Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą, įteiktą Tarybai 2015 m. kovo 23 d., byloje T-413/13, City Cycle Industries/Europos Sąjungos Taryba,

—	atmesti pirmojoje instancijoje City Cycle Industries pareikštą ieškinį dėl skundžiamo reglamento (1) panaikinimo ir

—	priteisti iš City Cycle Industries sumokėti Tarybai bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

Šių reikalavimų nepatenkinus,

—	grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui,

—	atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas klaidingai aiškina Pagrindinio reglamento (2) 13 straipsnio 1 dalį, prieidamas prie išvados, kad Taryba neturėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių nuspręsti, jog ieškovė vykdė perkrovos veiksmus. Toks Bendrojo Teismo pateiktas sąlygų, kurias atskiros įmonės turi atitikti, kad joms nebūtų taikomos išplėstos priemonės, aiškinimas prieštarauja Pagrindinio reglamento 13 straipsnio sistemai (pirmasis apeliacinio skundo pagrindas).

Bendrojo Teismo išvada, kad, remiantis jo turimais dokumentais, Taryba neturėjo įrodymų, pagal kuriuos ginčijamame reglamente būtų buvę galima aiškiai prieiti prie išvados, kad ieškovė dalyvavo perkrovos operacijose, nėra tinkamai motyvuota. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, kadangi perkrova buvo tinkamai įrodyta nacionaliniu lygmeniu, o ieškovės prašymas taikyti išimtį buvo nepagrįstas, vienintelė išvada, kurią pagal faktus galėjo padaryti Taryba ir atitinkamai Bendrasis Teismas, buvo tai, kad ieškovė vykdė perkrovos veiksmus. Priėjęs prie kitokios išvados, Bendrasis Teismas iškraipė faktus (antrasis apeliacinio skundo pagrindas).

---

(1)  2013 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 501/2013, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės (OL L 153, p. 1).

(2)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51).

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/14

---

2015 m. birželio 8 d. Belgijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-538/11, Belgija/Komisija

(Byla C-270/15 P)

(2015/C 254/18)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Apeliantė: Belgijos Karalystė, atstovaujama C. Pochet, J. C. Halleux ir advokato L. Van Den Hende

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Belgijos Karalystė prašo:

—	panaikinti 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimą,

—	panaikinti 2011 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimą dėl Belgijos suteiktos valstybės pagalbos galvijų užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (GSE) tyrimams finansuoti (Valstybės pagalba C 44/08 (ex NN 45/04) ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas ir pažeidė pareigą motyvuoti, kiek tai susiję su ekonominio pranašumo, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, buvimu.

a)

Pirma dalis: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė pareigą motyvuoti, be kita ko, padaręs išvadą, kad kaskart, kai institucijos nustato atitinkamai įmonei įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintą įpareigojimą, su šiuo įpareigojimu susijusios išlaidos automatiškai tenka šiai įmonei ir institucijos negali šiuo klausimu nieko pakeisti, neatsižvelgiant į priemonės tikslą ir viešosios valdžios įgaliojimų vykdymą. Šiai prielaidai negalima pritarti, bet Bendrasis Teismas nepaaiškino, kodėl GSE tyrimai yra našta, kurią įmonė paprastai turi prisiimti. Kartu Bendrasis Teismas pažeidė jam pagal Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį, siejamą su 53 straipsniu, tenkančią pareigą motyvuoti, be kita ko, kai neatsižvelgė į ieškovo nurodytus argumentus ir precedentus arba nepripažino jų svarbos.

b)

Antra dalis: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes visiškai neatsižvelgė į derinimo nuostatų buvimą ar nebuvimą vertindamas, ar egzistuoja valstybės pagalba. Bendrasis Teismas taip pat pažeidė jam pagal Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį, siejamą su 53 straipsniu, tenkančią pareigą motyvuoti, nes neatsižvelgė į Belgijos Karalystės argumentus.

c)

Trečia dalis: Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Belgijos Karalystė nenurodė, kodėl per didelės išlaidų kompensacijos buvimas ar nebuvimas teisiškai svarbus vertinant, ar buvo suteiktas ekonominis pranašumas, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Be to, skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes jame prieita prie išvados, kad argumentai nepakankamai faktiškai pagrįsti.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė pareigą motyvuoti, kiek tai susiję su atrankinio pobūdžio sąlyga, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes darė bendrą prielaidą, kad įmonių, įpareigotos atlikti patikrinimus prieš pateikdamos prekes į rinką arba prieš jas parduodamos, „faktinė ir teisinė padėtis yra panaši“per definitionem. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes nepaaiškino, kodėl visų šių įmonių „faktinė ir teisinė padėtis yra panaši“, kiek tai susiję su valstybės pagalba, ir neatsižvelgė į Belgijos Karalystės pateiktus prieštaravimus.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/16

---

2015 m. gegužės 22 d. pareikštas ieškinys byloje Iberdrola/Komisija

(Byla T-260/15)

(2015/C 254/19)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Iberdrola, SA (Bilbao, Ispanija), atstovaujama advokatų J. Ruiz Calzado ir J. Domínguez Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 1 straipsnį;

—	panaikinti sprendimo 4 straipsnio 1dalį tiek, kiek joje Ispanijos Karalystės reikalaujama nutraukti tai, kas laikoma sprendimo 1 straipsnyje apibūdinta valstybės pagalbos schema,

—	panaikinti sprendimo 4 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis tiek, kiek jose Ispanijos Karalystei nustatytas reikalavimas susigrąžinti sumas, kurias Komisija laiko valstybės pagalba,

—	nepatenkinus šių reikalavimų, apriboti Ispanijos Karalystei nustatytos pareigos susigrąžinti apimtį sprendimo 4 straipsnio 2 dalimi, kad jai būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kaip numatytosios pirmajame ir antrajame sprendimuose, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ginčijamas sprendimas yra tas pats, kaip ir bylose T-12/15, Banco de Santander ir Santusa/Komisija ir T-252/15 Ferrovial, SA ir kt./Komisija.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra panašūs į nurodytuosius minėtose bylose.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/16

---

2015 m. gegužės 15 d. pareikštas ieškinys byloje Gmina Miasto Gdynia ir Port Lotniczy Gdynia Kosakowo/Komisija

(Byla T-263/15)

(2015/C 254/20)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovės: Gmina Miasto Gdynia (Gdynė, Lenkija), Port Lotniczy Gdynia Kosakowo sp. z o.o. (Gdynė, Lenkija), atstovaujamos advokatų T. Koncewicz, K. Gruszecka-Spychała, M. Le Berre

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. vasario 26 d. Europos Komisijos sprendimą dėl priemonės SA.35388 (2013/C) (ex 2013/NN ir ex 2012/N) – Lenkija – Gdynės–Kosakovo oro uosto steigimas,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi, be kita ko, toliau nurodytais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas: — Savivalė ir akivaizdi klaida nustatant faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamas sprendimas, taip pat Komisijos turimos diskrecijos ribų peržengimas ir akivaizdžios įrodymų vertinimo klaidos.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas: — Komisija nenagrinėjo įrodymų ir aplinkybių, svarbių teisiškai vertinant investiciją į Gdynės Kosakovo oro uostą.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas: — Komisija peržengė diskrecijos ribas, kaip tai suprantama teismo praktikoje, pagal kurią diskreciją turinti institucija privalo paaiškinti, kodėl į vienus įrodymus ir faktus atsižvelgta, o kiti atmesti.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas: — SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas neteisingai ją taikant ir aiškinant, taip pat bendro Sąjungos teisės principo, t. y. teisinio saugumo ir institucijų lojalaus bendradarbiavimo su teisės subjektais principo pažeidimas.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas: — Klaidingas teisinis faktų ir įrodymų klasifikavimas, todėl skundžiamu sprendimu pažeista SESV 107 straipsnio 1 dalis, nes pripažinta, kad neįvykdytos sąlygos, būtinos norint pripažinti ieškovių veiksmus atitinkančiais privataus investuotojo kriterijų, ir kad neįrodyta, jog investicinį projektą įgyvendintų privatus investuotojas, o todėl investicija į Gdynės Kosakovo oro uostą pripažinta neteisėta valstybės pagalba.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/17

---

2015 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje Gameart/Komisija

(Byla T-264/15)

(2015/C 254/21)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Gameart sp. z o.o. (Belsko-Biala, Lenkija), atstovaujama advokato P. Hoffman

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. vasario 18 d. Europos Komisijos sprendimą, kiek juo patvirtintas atsisakymas patenkinti Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijai pateiktą prašymą leisti susipažinti su ministerijos turimomis Lenkijos Respublikos raštų Komisijai dėl šios vykdomų procedūrų, susijusių su Lenkijos Respublikos padarytais Europos Sąjungos teisės pažeidimais dėl 2009 m. lapkričio 19 d. Azartinių lošimų įstatymo, kopijomis;

—

jei Bendrasis Teismas nepritartų ieškovės pozicijai, pripažinti, kad 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 5 straipsnio antros pastraipos negalima aiškinti taip, kad ja Europos Komisija įgaliota priimti privalomą sprendimą dėl valstybės narės jai perduoto fizinio ar juridinio asmens šios valstybės institucijai pateikto prašymo leisti susipažinti su dokumentais; remiantis SESV 277 straipsniu pripažinti šio reglamento 5 straipsnio antrą pastraipą negaliojančia ir todėl netaikoma šioje byloje;

—	nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Komisijos kompetencijos nebuvimu pagal Reglamento Nr. 1049/2001 5 straipsnio antrą pastraipą, — nes prašymas pateiktas valstybės narės institucijai ir buvo susijęs su tos valstybės parengtais dokumentais, todėl reglamento 5 straipsnis netaikomas. Vien dėl to, kad valstybė narė, remdamasi reglamento 5 straipsnio antra pastraipa, perdavė prašymą Komisijai, pastarosios kompetencija neatsiranda, nes prašymas nesusijęs su Komisijos parengtais dokumentais. Net jei prašymui taikomas reglamento 5 straipsnis, jo antra pastraipa negali būti aiškinama kaip įgaliojanti Sąjungos instituciją priimti privalomą sprendimą dėl prašymo.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimu — Spręsdama dėl leidimo susipažinti su iš Lenkijos Respublikos gautu dokumentu, Komisija privalėjo konsultuotis su šia valstybe pagal reglamento 4 straipsnio 4 dalį, tačiau to nepadarė. Nesant pagal reglamento 4 straipsnio 5 dalį pareikšto prieštaravimo, neleisti susipažinti su Lenkijos Respublikos dokumentu galima tik išimtinėmis aplinkybėmis, o šioje byloje jų nėra.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 296 straipsnio pažeidimu — Komisija niekaip nepagrindė savo kompetencijos priimti skundžiamą sprendimo dalį, nors ieškovė savo pakartotinio prašymo didžiąją dalį skyrė Komisijos kompetencijos nebuvimui. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo motyvuose nėra jokios informacijos, todėl ieškovė negali tinkamai ginti savo teisių teisme.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su pripažinimu negaliojančiu pagal SESV 277 straipsnį — Jeigu nesutikdamas su pirmuoju ieškinio pagrindu Bendrasis Tesimas pripažintų, kad Reglamento Nr. 1049/2001 5 straipsnio antrą pastraipą reikia aiškinti taip, kad valstybei narei perdavus Sąjungos institucijai prašymą leisti susipažinti su tos valstybės turimu dokumentu Sąjungos institucija įgaliojama priimti privalomą sprendimą dėl šio prašymo, ieškovė nurodo, kad taip aiškinamas 5 straipsnis negali remtis SESV 15 straipsnio 3 dalimi arba EB 255 straipsniu kaip tinkamu teisiniu pagrindu, todėl yra negaliojantis. Be to, taip aiškinama ši nuostata nesuderinama su Reglamento Nr. 1049/2001 motyvais, o tai lemia jos negaliojimą pagal SESV 296 straipsnį (EB 253 straipsnis).

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/19

---

2015 m. birželio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Industrias Químicas del Vallés/Komisija

(Byla T-296/15)

(2015/C 254/22)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Industrias Químicas del Vallés, SA (Moljet del Valjesas, Ispanija), atstovaujama advokatų C. Fernández Vicién, I. Moreno-Tapia Rivas ir C. Vila Gisbert

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	netaikyti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, ypač jo 24 straipsnio ir II priedo 4 dalies;

—	panaikinti 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408, kiek jis susijęs su metalaksilo įtraukimu į jo priede esantį keistinų medžiagų sąrašą, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi tris pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad įgyvendinimo reglamentas priimtas remiantis neteisėta teisės norma; iš tiesų 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pažeidžia Europos Sąjungos teisę dėl tokių priežasčių: — pažeidžiamas atsargumo principas, nes veikliųjų medžiagų pakeitimo mechanizmas numatytas remiantis hipotetiniais rizikos faktoriais, kurie objektyviai nepagrįsti, — kadangi jis taikomas ir leidžiamoms medžiagoms, juo viršijama tai, kas griežtai būtina aukšto apsaugos lygio tikslui pasiekti, ir taip pažeidžiamas proporcingumo principas, — iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, nes skatinama keisti medžiagas jame nustatytomis sąlygomis, ir — pažeidžiamas motyvavimo principas, kiek tai susiję su „didelės dalies neveikliųjų izomerų“ kriterijumi, įtvirtintu Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 4 punkte.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Reglamentu (EB) Nr. 2015/408 pažeidžiama pareiga motyvuoti, nes metalaksilo įtraukimas keistinų medžiagų sąrašą nebuvo pagrįstas remiantis moksliniais ir techniniais kriterijais, ir pažeidžiamas nediskriminavimo proncipas, kiek tai susiję su Metalaksilu-M.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Reglamentu (ES) Nr. 2015/408 pažeidžiamas proporcingumo principas, kiek tai susiję su Europos Sąjungos siekiamais rizikos sveikatai ir aplinkai mažinimo tikslais.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/20

---

2015 m. birželio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Nova/Komisija

(Byla T-299/15)

(2015/C 254/23)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Nova Onlus Consorzio nazionale di cooperative sociali – Soc. coop. (Tranis, Italija), atstovaujama advokatų M. Astolfi ir M. Petrucci

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

Pirmiausia: — Konstatuoti ir pripažinti, kad ieškovė visiškai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal susitarimą dėl subsidijų Nr. HOME/2011/PPRS/AG/2176 Abac Nr. 30-CE-0495809/00-94, todėl: — pripažinti jos teisę pasilikti 80  242,78 EUR sumą, kurią ji jau gavo kaip išankstinį finansavimą („pre-financing payment“) ir dėl kurios šioje byloje ji gavo 2015 m. balandžio 1 d. debeto avizą HOME E2/FL/2015, prot. 1 520 007 dėl „HOME/2011/PPRS/AG/2176 TORRE – Transnational Observatory for Refugee’s Resettlement in Europe Nr. 3241503771“, kurią pateikė Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato E direktorato „Migracija ir saugumo fondas“ E2 skyrius „Prieglobstis, migracija ir integracijos fondas“, kad susigrąžintų šią sumą; — priteisti iš atsakovės likusią 52  146,36 EUR sumą, atitinkančią galutinį mokėjimą „final payment“, bei delspinigius, skaičiuojamus iki įvykdymo pagal susitarimo dėl subsidijų II.16.3 straipsnį, ir kitas išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl bylinėjimosi.

Nepatenkinus pirmojo reikalavimo: — Panaikinti 2015 m. balandžio 1 d. Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato E direktorato „Migracija ir saugumo fondas“ E2 skyriaus „Prieglobstis, migracija ir integracijos fondas“ debeto avizą HOME E2/FL/2015, prot. 1 520 007 dėl „HOME/2011/PPRS/AG/2176 TORRE – Transnational Observatory for Refugee’s Resettlement in Europe Nr. 3241503771“, kuri pateikta norint susigrąžinti 80  242,78 EUR sumą, ir visus kitus ankstesnius, parengiamuosius ar vėlesnius aktus. — priteisti iš atsakovės likusią 52  146,36 EUR sumą, atitinkančią galutinį mokėjimą „final payment“ už susitarimo dėl subsidijų Nr. HOME/2011/PPRS/AG/2176 Abac Nr. 30-CE-0495809/00-94 įvykdymą, bei delspinigius, skaičiuojamus iki įvykdymo pagal susitarimo dėl subsidijų II.16.3 straipsnį, ir kitas išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl bylinėjimosi.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su likusios dalies nesumokėjimu ir įsipareigojimų pagal susitarimo dėl subsidijų II.15.4 straipsnį neįvykdymu. — Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Komisijos veiksmais buvo pažeistas rungimosi principas bei skaidrumo ir nepriklausomo vertintojo nešališkumo ir neutralumo principai.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su objektyvaus rezultatų vertinimo pareigų, numatytų I priede „LogFrame del Grant Agreement“, neįvykdymu ir likusios dalies sumažinimo ribų, numatytų susitarimo dėl subsidijų II.17.5 straipsnyje, ir II.12 straipsnyje numatytų sankcijų ribų nesilaikymu. — Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad iš dalies Komisijai kyla atsakomybė dėl to, kad nebuvo pasiekti rezultatai. Ji teigia, jog Komisija nepagrįstai praturtėjo, pažeidė gero administravimo principą, kiek tai susiję su projekto tikslų ir pačios Komisijos elgesio vertinimu, ir pažeidė esminius formos reikalavimus.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su bendru sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu. — Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Komisijos elgesiu per audito ir išieškojimo procedūrą buvo pažeisti proporcingumo, lojalaus bendradarbiavimo ir teisės į gynybą principai bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnio 2 dalies a punktas.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su II.14 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdymu. — Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių, kad išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir tyrimų veiklai atitinka reikalavimus, apsaugos principas.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/21

---

2015 m. birželio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Italija/Komisija

(Byla T-317/15)

(2015/C 254/24)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili ir G. Palmieri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti pranešimą apie konkursą EPSO/AD/302/15 – Audito srities administratoriai (AD 5),

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai sutampa su pateiktaisiais byloje Italijos Respublika/Komisija (T-17/15) (OL C 81, 2015 3 9, p. 27).

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/22

---

2015 m. birželio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Impresa Costruzioni Giuseppe Maltauro/Komisija

(Byla T-320/15)

(2015/C 254/25)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Impresa Costruzioni Giuseppe Maltauro SpA (Vičenca, Italija), atstovaujama advokatų M. Merola, M. Santacroce, M. Toniolo

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti visą ginčijamą sprendimą, kuriuo Komisija uždraudė Impresa Costruzioni Giuseppe Maltauro S.p.A. dalyvauti bet kurioje viešojo pirkimo ir dotacijų skyrimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto procedūroje, įskaitant procedūrą Nr. JRC/IPR/2014/C.5/0003 RC, paskelbtą Oficialiajame leidinyje 2014/S 034-054569 su vėlesniais pakeitimais, dvejų metų ir dešimties mėnesių laikotarpiu,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Draudimo dalyvauti procedūra pradėta dėl ieškovės dalyvavimo 2014 m. vasario 18 d. Jungtinio tyrimų centro paskelbtoje riboto konkurso procedūroje dėl naujo pastato statybos darbų Isproje. Komisija iš tiesų žinojo apie tam tikrus pažeidimus, kuriuos padarė ieškove esanti bendrovė.

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su nepakankamu faktinių aplinkybių nustatymu ir iškraipymu bei iš to išplaukiančiomis teisės klaidomis dėl Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje įtvirtintos išimties netaikymo. — Šiuo klausimu teigiama, kad priimant ginčijamą sprendimą nepakankamai nustatytos ir iškraipytos faktinės aplinkybės, dėl to padaryta teisės klaidų, nes bylos aplinkybėms netaikyta Reglamento Nr. 966/2012 106 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa. Komisija suklydo visų pirma dėl to, kad nepripažino, jog nagrinėjamu atveju buvo įvykdyti Reglamento Nr. 966/2012 106 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo kriterijai, ir tinkamai neatsižvelgė į dokumentinius įrodymus, kuriuos Impresa Costruzioni Giuseppe Maltauro S.p.A. pateikė tyrimo metu siekdama įrodyti, kad ėmėsi „tinkamų priemonių“ E. Maltauro atžvilgiu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalies c punkto netaikytinumu. — Šiuo klausimu papildomai teigiama, kad priimant ginčijamą sprendimą iškraipytos faktinės aplinkybės ir nepateikta pakankamai motyvų, nes Komisija jai priskyrė atsakomybę už sunkų profesinį prasižengimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 966/2012 106 straipsnio 1 dalies c punktą. Iš dokumentų dėl teismo procesų, kuriuose dalyvavo E. Maltauro, nematyti nei to, kad Impresa Costruzioni Giuseppe Maltauro S.p.A. neįvykdė priežiūros pareigų ir sutartinių įsipareigojimų, nei to, kad ši įmonė turėjo naudos iš jos ankstesnio vadovo neteisėtų veiksmų. Todėl nebuvo įvykdytos sunkaus profesinio prasižengimo, dėl kurio būtų taikomas minėtas draudimas dalyvauti procedūrose, priskyrimo Impresa Costruzioni Giuseppe Maltauro S.p.A. sąlygos.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su rungtyniškumo principo pažeidimu. — Šiuo klausimu ieškovė irgi papildomai teigia, kad priimant ginčijamą sprendimą taip pat buvo pažeistas rungtyniškumo principas, nes tame sprendime remiamasi aplinkybėmis, kurių Komisija nebuvo minėjusi savo rašte dėl procedūros pradžios ir dėl kurių Impresa Costruzioni Giuseppe Maltauro S.p.A. niekuomet nebuvo suteikta galimybės pateikti savo pastabų. Tai neleido jai tinkamai gintis, kiek tai susiję su iš to išplaukusiomis aplinkybėmis, kurios buvo lemiamos uždraudžiant jai dalyvauti bet kurioje viešojo pirkimo ir dotacijų skyrimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto ir Europos plėtros fondo procedūroje.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu nustatant draudimo dalyvauti procedūrose laikotarpį. — Šiuo klausimu dar papildomai teigiama, kad sprendimas uždrausti dalyvauti procedūrose priimtas pažeidžiant proporcingumo principą, visų pirma dėl to, kad nustatytas dvejų metų ir dešimties mėnesių draudimo laikotarpis. Tokia trukmė yra visiškai nepateisinama, prieštarauja Reglamente Nr. 966/2012 ir Reglamente Nr. 1268/2012 įtvirtintų teisės normų, kuriose reglamentuojami draudimo dalyvauti procedūrose pagrindai, idėjai ir tikslui ir yra akivaizdžiai neproporcinga, nes veiksnius, kurie galėjo turėti neigiamos įtakos Impresa Costruzioni Giuseppe Maltauro S.p.A. profesiniam patikimumui, ši bendrovė pašalino ir Komisija nebeturėjo jokio pagrindo baimintis finansinės žalos ar žalos jos reputacijai.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/24

---

2015 m. birželio 25 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje EE/Komisija

(Byla F-55/14) (1)

((Viešoji tarnyba - Sutartininkas - Terminuotos sutarties galiojimo nepratęsimas - Reikalavimas panaikinti - Pratęsimo procedūra - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas - Teisė būti išklausytam - Pažeidimas - Reikalavimas atlyginti žalą - Neturtinė žala))

(2015/C 254/26)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: EE, atstovaujama advokatų L. Levi ir A. Tymen

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir T. S. Bohr

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti sprendimą nepratęsti ieškovės sutarties, kuri turėjo būti neterminuota.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti Europos Komisijos sprendimą nepratęsti EE sutartininko sutarties, apie kurį žodžiu buvo pranešta 2013 m. spalio 14 d., kuris buvo patvirtintas 2013 m. spalio 31 d. raštu ir motyvuotas 2013 m. gruodžio 13 d. raštu.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos sumokėti EE 10  000 eurų sumą.

3.	Europos Komisija padengia savo ir EE patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 421, 2014 11 24, p. 59.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/24

---

2015 m. birželio 25 d. Tarnautojų teismo (vienas teisėjas) sprendimas byloje Mikulik/Taryba

(Byla F-67/14) (1)

((Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Bandomasis laikotarpis - Bandomojo laikotarpio pratęsimas - Atleidimas iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui - Netinkamos bandomojo laikotarpio sąlygos))

(2015/C 254/27)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Filip Mikulik (Praha, Čekijos Respublika), atstovaujamas advokato M. Velardo

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bauer ir M. Veiga

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti sprendimą atleisti ieškovą iš darbo pasibaigus jo bandomajam laikotarpiui ir atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	F. Mikulik padengia savo paties ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 380, 2014 10 27, p. 26.

---

3.8.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/25

---

2015 m. birželio 22 d. Tarnautojų teismo trečiosios kolegijos nutartis byloje Annetje Elisabeth van Ourdenaarden/Parlamentas

(Byla F-139/14 R) (1)

((Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Kasmetinės atostogos - Ribotas 12 dienų perkėlimas - Įskaitymas - Pensijos lapelis - Neginčijimas per nustatytą terminą - Naujų ir esminių faktinių aplinkybių nebuvimas - Procedūros reglamento 81 straipsnis - Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys))

(2015/C 254/28)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Annetje Elisabeth van Ourdenaarden (Grevenmacheris, Liuksemburgas), atstovaujama advokato F. Moyse

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas M. Ecker ir N. Chemaï

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti sprendimą neperkelti į 2013 m. atostogų dienų, kurių ieškovė nepasiėmė 2012 m. dėl to, kad sirgo, ir prašymas atlyginti tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2.	A. E. van Ourdenaarden ir Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 89, 2015 3 16, p. 46.

---