27.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/2

Euro kursas (1)

2015 m. birželio 26 d.

(2015/C 212/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1202
JPY	Japonijos jena	138,58
DKK	Danijos krona	7,4608
GBP	Svaras sterlingas	0,71230
SEK	Švedijos krona	9,2641
CHF	Šveicarijos frankas	1,0447
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,7730
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,230
HUF	Vengrijos forintas	312,66
PLN	Lenkijos zlotas	4,1757
RON	Rumunijos lėja	4,4575
TRY	Turkijos lira	2,9848
AUD	Australijos doleris	1,4631
CAD	Kanados doleris	1,3851
HKD	Honkongo doleris	8,6842
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6347
SGD	Singapūro doleris	1,5100
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 258,49
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,6412
CNY	Kinijos ženminbi juanis	6,9553
HRK	Kroatijos kuna	7,5875
IDR	Indonezijos rupija	14 925,51
MYR	Malaizijos ringitas	4,2416
PHP	Filipinų pesas	50,510
RUB	Rusijos rublis	61,8070
THB	Tailando batas	37,868
BRL	Brazilijos realas	3,5157
MXN	Meksikos pesas	17,4219
INR	Indijos rupija	71,2458

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

27.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/4

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

Air France / KLM / Alitalia / Delta

(AT.39964)

(2015/C 212/04)

(1)

Ši byla susijusi su Transatlantinės jungtinės veiklos susitarimu (toliau – TJV susitarimas), kurį sudarė „Société Air France“, „Alitalia Società Aerea Italiana SpA“, „Delta Air Lines Inc.“ ir „Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV“ (toliau – šalys), siekdamos sukurti bendrą dalijimosi pelnu ar nuostoliais įmonę; šis susitarimas, be kita ko, apima visas keleivinio oro transporto paslaugas maršrutais tarp Europos ir Šiaurės Amerikos (2). TJV susitarime numatyta, kad šalys bendradarbiauja daugeliu klausimų, be kita ko, derina kainodarą, pajėgumus bei tvarkaraščius ir dalijimąsi pajamomis.

(2)	2012 m. sausio 23 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pradėjo bylą, kad dėl TJV susitarimo galėtų priimti sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (3) III skyrių.

(3)

2014 m. rugsėjo 26 d. Komisija priėmė išankstinį vertinimą pagal Reglamento 1/2003 9 straipsnio 1 dalį, kuriame išreiškė savo susirūpinimą dėl TJV susitarimo atitikties Sutarties 101 straipsniui, visų pirma dėl maršruto Paryžius–Niujorkas aukštesnės klasės keleivių rinkos ir maršrutų Amsterdamas–Niujorkas bei Roma–Niujorkas aukštesnės ir žemesnės klasių keleivių rinkų.

(4)

Atsakydamos į Komisijos išankstinį vertinimą 2014 m. spalio 3 d. šalys Komisijai pateikė įsipareigojimus. 2014 m. spalio 23 d. pagal Reglamento 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) paskelbė pranešimą, kuriame apibendrinta ši byla ir įsipareigojimai, o suinteresuotosios trečiosios šalys paragintos pateikti pastabų.

(5)	2014 m. gruodžio 8 d. Komisija šalims pateikė nekonfidencialias suinteresuotųjų trečiųjų šalių pastabų versijas. 2015 m. vasario 23 d. šalys pateikė pakeistus įsipareigojimus (toliau – galutiniai įsipareigojimai).

(6)	Sprendimo projektu galutiniai įsipareigojimai skelbiami privalomais šalims ir daroma išvada, kad, atsižvelgiant į juos, tolesniems Komisijos veiksmams nebėra pagrindo, todėl šią bylą reikėtų užbaigti.

(7)	Negavusi nė vienos bylos šalies prašymo ar skundo (5), manau, kad visoms šios bylos šalims buvo užtikrinta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

Briuselis, 2015 m. balandžio 30 d.

Joos STRAGIER

(1) Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES) 16 ir 17 straipsnius.

(2) Meksika, JAV ir Kanada.

(3) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1) (toliau – Reglamentas 1/2003).

(4) OL C 376, 2014 10 23, p. 12.

(5) Remdamosi Sprendimo 2011/695/ES 15 straipsnio 1 dalimi, bylos šalys, siūlančios įsipareigojimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį, gali bet kuriame procedūros etape kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną, kad būtų užtikrintas veiksmingas naudojimasis procesinėmis teisėmis.

27.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/5

Komisijos sprendimo santrauka

2015 m. gegužės 12 d.

dėl bylos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį

(Byla AT.39964 – Air France / KLM / Alitalia / Delta)

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 3125)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2015/C 212/05)

2015 m. gegužės 12 d. Komisija priėmė sprendimą dėl bylos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 30 straipsnio nuostatas Komisija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą saugoti savo verslo paslaptis.

Įvadas

(1)

Šiuo sprendimu bendrovių „Société Air France“ (toliau – AF), „Koninklijke Luchtvaart Maatschappij NV“ (toliau – KLM), „Alitalia Società Aerea Italiana SpA“ (toliau – AZ) ir „Delta Air Lines, Inc.“ (toliau – „Delta“) (toliau kartu – šalys) pasiūlyti įsipareigojimai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (toliau – Reglamentas 1/2003) 9 straipsnį skelbiami teisiškai privalomais byloje, kuri nagrinėjama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 101 straipsnį. Šis sprendimas yra susijęs su šalių susitarimais, sudarytais siekiant sukurti bendrą dalijimosi pelnu ar nuostoliais įmonę, vadinamais Transatlantinės jungtinės veiklos susitarimu (toliau – TJV susitarimas), kuris apima, be kita ko, visas šalių teikiamas keleivinio oro transporto paslaugas maršrutais tarp Europos ir Šiaurės Amerikos (toliau – transatlantiniai maršrutai).

Procedūra

(2)

2012 m. sausio 23 d. Komisija pradėjo antimonopolinę bylą, kad galėtų priimti sprendimą pagal Reglamento 1/2003 III skyrių. 2014 m. rugsėjo 26 d. Komisija priėmė išankstinį vertinimą (toliau – išankstinis vertinimas), kuriame išdėstytos Komisijos iškeltos konkurencijos problemos, susijusios su maršruto Paryžius–Niujorkas aukštesnės klasės keleivių rinka, maršruto Amsterdamas–Niujorkas aukštesnės ir žemesnės klasių keleivių rinkomis ir maršruto Roma–Niujorkas aukštesnės ir žemesnės klasių keleivių rinkomis (toliau – maršrutai) (2).

(3)

Atsižvelgdamos į preliminarias Komisijos abejones, 2014 m. spalio 3 d. šalys pasiūlė įsipareigojimus. 2014 m. spalio 23 d. pagal Reglamento 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą, kuriame apibendrinta ši byla ir pasiūlyti įsipareigojimai, o suinteresuotosios trečiosios šalys paragintos pateikti pastabas (toliau – rinkos tyrimo pranešimas). Gavusios trečiųjų šalių pastabas 2015 m. gegužės 4 d. šalys pateikė pasirašytą galutinių įsipareigojimų versiją.

(4)

2015 m. balandžio 28 d. konsultuotasi su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu, kuris pareiškė palankią nuomonę. 2015 m. balandžio 30 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas pateikė galutinę ataskaitą.

Išankstiniame vertinime pareikštos abejonės

Vertinimas pagal Sutarties 101 straipsnio 1 ir 3 dalis

(5)

2014 m. rugsėjo 26 d. išankstiniame vertinime pateiktos preliminarios Komisijos abejonės, kad šalys, bendradarbiaudamos pagal TJV susitarimą, galėjo apriboti konkurenciją maršrute Paryžius–Niujorkas aukštesnės klasės keleivių atžvilgiu ir maršrutuose Amsterdamas–Niujorkas ir Roma–Niujorkas aukštesnės ir žemesnės klasių keleivių atžvilgiu tiek tikslo, tiek poveikio aspektu.

(6)

Išankstiniame vertinime Komisija padarė preliminarią išvadą, kad TJV susitarimo tikslas yra antikonkurencinis, nes jame numatoma, kad šalys glaudžiai bendradarbiauja visais pagrindiniais su oro transporto bendrovių konkurencija susijusiais klausimais ir, be kita ko, derina kainas, pajėgumus, tvarkaraščius ir paslaugų kokybę. Bendroje dalijimosi pelnu ar nuostoliais įmonėje, kurioje vadovaujamasi neutralumo oro vežėjo atžvilgiu principu (angl. metal-neutral) šalių individualios paskatos transatlantiniuose maršrutuose pakeistos bendros įmonės ir visų šalių bendrais interesais ir nauda.

(7)

Komisija taip pat padarė preliminarią išvadą, kad TJV susitarimu buvo labai ribojama konkurencija i) maršrute Paryžius–Niujorkas aukštesnės klasės keleivių atžvilgiu ir ii) atitinkamai maršrutuose Amsterdamas–Niujorkas ir Roma–Niujorkas aukštesnės ir žemesnės klasių keleivių atžvilgiu. Komisija padarė preliminarią išvadą, kad konkurencija maršrutais, buvusi tarp atitinkamų šalių prieš joms pradedant bendradarbiauti, panaikinama ir dėl didelių patekimo į rinką ir plėtimosi kliūčių mažai tikėtina, kad ją pakeistų kitų oro transporto bendrovių konkurencija.

(8)

Todėl, preliminaria Komisijos nuomone, šalims bendradarbiaujant pagal TJV susitarimą pažeidžiama Sutarties 101 straipsnio 1 dalis maršrute Paryžius–Niujorkas aukštesnės klasės keleivių atžvilgiu ir maršrutuose Amsterdamas–Niujorkas ir Roma–Niujorkas aukštesnės ir žemesnės klasių keleivių atžvilgiu.

(9)

Šalys nepateikė jokių argumentų dėl veiksmingumo maršrutuose padidinimo. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad veiksmingumas nenusveria didelio konkurencijos apribojimo, kuris, tikėtina, atsiranda maršrutuose dėl TJV susitarimo.

Pradiniai ir galutiniai įsipareigojimai

(10)

2014 m. spalio 3 d. šalys pasiūlė prisiimti įsipareigojimus, kad išspręstų konkurencijos problemas, išdėstytas išankstiniame vertinime. Šalys siūlo:

vienam ar keliems reikalavimus atitinkantiems konkurentams jų pasirinkimu suteikti atskridimo ir išskridimo laiko tarpsnius Amsterdamo oro uoste ir (arba) Niujorko JFK/Newark Liberty oro uostuose, taip pat Romos oro uoste ir (arba) Niujorko JFK/Newark Liberty oro uostuose, kad jie galėtų kiekvienu maršrutu Amsterdamas–Niujorkas ir Roma–Niujorkas vykdyti ne daugiau kaip septynis (7) naujus ar papildomus skrydžius per savaitę arba iki tiek padidinti jų skaičių. Šiam pasiūlymui keliamos tam tikros sąlygos, įskaitant sąlygą, kad konkurentas pirmiausia visais tinkamais būdais turi bandyti gauti būtinus laiko tarpsnius bendrąja laiko tarpsnių paskirstymo tvarka;

su konkurentais sudaryti tarifų suderinamumo susitarimus (3) dėl visų klasių keleivių visais maršrutais, išskyrus maršrutą Paryžius–Niujorkas; šiam maršrutui taikomi tik susitarimai dėl aukštesnės klasės keleivių. Reikalavimus atitinkantys konkurentai yra visi konkurentai, kurie pradeda vykdyti naujus tiesioginius skrydžius atitinkamu maršrutu arba padidino tokių skrydžių skaičių ir kurie individualiai arba kartu su susivienijimo partneriais nevykdo skrydžių į centrinius oro uostus ir (arba) pagrindinius miesto oro uostus ir iš jų. Maršruto Paryžius–Niujorkas atveju šis įsipareigojimas taip pat apima konkurentus, kurie jau vykdo tiesioginius skrydžius maršrutu;

su konkurentais sudaryti specialius pajamų paskirstymo susitarimus (4) dėl visų klasių keleivių visais maršrutais, išskyrus maršrutą Paryžius–Niujorkas (šiam maršrutui taikomi tik susitarimai dėl aukštesnės klasės keleivių), skrydžių, kurių išvykimo ir atvykimo vieta yra Europoje arba Šiaurės Amerikoje ir (arba) Karibų jūros regione ir (arba) Centrinėje Amerikoje, atžvilgiu su sąlyga, kad dalis kelionės apima vieną iš trijų maršrutų. Reikalavimus atitinkantys konkurentai yra visi konkurentai, kurie pradeda vykdyti naujus tiesioginius skrydžius atitinkamu maršrutu arba padidino tokių skrydžių skaičių ir kurie individualiai arba kartu su susivienijimo partneriais nevykdo skrydžių į centrinius oro uostus ir (arba) pagrindinius miesto oro uostus ir iš jų. Maršruto Paryžius–Niujorkas atveju šis įsipareigojimas taip pat apima konkurentus, kurie jau vykdo tiesioginius skrydžius maršrutu;

d)	leisti konkurentui, pradedančiam vykdyti skrydžius arba didinančiam skrydžių skaičių bet kuriuo iš maršrutų, naudotis keleivių lojalumo programomis, jeigu toks konkurentas neturi panašios savo programos ir jau nedalyvauja jokioje šalių keleivių lojalumo programoje.

(11)

Šalys siūlo suteikti įgaliojimus patikėtiniui, kuris stebėtų, kaip vykdomi įsipareigojimai. Kilus paraišką teikiančios oro transporto bendrovės ir šalių ginčui dėl įsipareigojimų, šalys siūlo pradėti ginčo sprendimo procedūrą, pagal kurią galutinį sprendimą dėl ginčo priimtų arbitražo teismas.

(12)

Atsižvelgdamos į Komisijos gautas pastabas po rinkos patikrinimo pranešimo paskelbimo šalys 2015 m. gegužės 4 d. pateikė pasirašytą galutinių įsipareigojimų versiją. Be kelių patikslinimų, peržiūrėti įsipareigojimai nuo pradinių skiriasi tik įsipareigojimo dėl specialaus pajamų paskirstymo susitarimo taikymo apimties aspektu. Šio įsipareigojimo geografinė taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų skrydžius, kurių tikroji išvykimo ir (arba) paskirties vieta yra Libanas ir Izraelis, be skrydžių, kurių išvykimo ir (arba) paskirties vieta yra Europoje arba Šiaurės Amerikoje, Karibų jūros regione ar Centrinėje Amerikoje. Be to, buvo įtrauktas patikslinimas, pagal kurį įsipareigojime dėl specialaus pajamų paskirstymo susitarimo numatoma teisė konkurentui pasirinkti ne daugiau kaip dvidešimt (20) šalių aptarnaujamų jungiamųjų skrydžių maršrutų ir į jį įtraukti jungiamieji skrydžiai, kuriuos parduoda šalys ir aptarnauja tam tikros šalių patronuojamosios bendrovės (t. y. „KLM Cityhopper“, „Alitalia CityLiner“, HOP skrydžiai, vykdomi bendrovės AF su įgula išnuomotais lėktuvais, ir „Delta Connection“ prekės ženklo jungiamieji skrydžiai).

Pasiūlytų įsipareigojimų vertinimas ir proporcionalumas

(13)

Galutiniai įsipareigojimai yra pakankami Komisijos išankstiniame vertinime išdėstytoms abejonėms pašalinti ir yra proporcingi. Jais palengvinama prieiga prie maršrutų arba galimybė didinti skrydžių skaičių, sumažinant prieigos arba plėtros kliūtis, ir stiprinamos konkurentų paslaugos, jiems suteikiant prieigą prie jungiamųjų skrydžių ir galimybę sudaryti tarifų suderinamumo susitarimus ir bendradarbiavimo susitarimus dėl keleivių lojalumo programų.

(14)

Dėl maršrutų Amsterdamas–Niujorkas ir Roma–Niujorkas Komisija mano, kad įsipareigojimai dėl laiko tarpsnių, kartu su tarifų suderinamumo susitarimais ir specialiais pajamų paskirstymo susitarimais, ir įsipareigojimai dėl keleivių lojalumo programų yra tinkami ir pakankami išankstiniame vertinime nustatytoms konkurencijos problemoms išspręsti. Visų pirma įsipareigojimai dėl laiko tarpsnių yra pakankamai veiksmingi ir patrauklūs konkurentams ir galėtų juos paskatinti jais faktiškai pasinaudoti, o kiti įsipareigojimai turėtų sudaryti sąlygas konkurentams padidinti savo naujų paslaugų tvarumą. Dėl maršruto Paryžius–Niujorkas Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad konkurentai vykdo daugiau skrydžių per dieną nei visos šalys kartu ir kad konkurentai neseniai sugebėjo padidinti skrydžių skaičių šiuo maršrutu. Todėl Komisija mano, kad tarifų suderinamumo susitarimas, specialus pajamų paskirstymo susitarimas ir esamiems ir naujiems konkurentams šalių pasiūlytas įsipareigojimas dėl klientų lojalumo programos yra tinkamos ir pakankamos priemonės jos susirūpinimui dėl konkurencijos šiuo maršrutu pašalinti.

Išvada

(15)

Šiuo sprendimu atitinkamų subjektų pasiūlyti įsipareigojimai skelbiami jiems teisiškai privalomais.

(16)

Atsižvelgdama į šalių pasiūlytus galutinius įsipareigojimus, Komisija mano, kad jai nebėra pagrindo imtis priemonių. Šis sprendimas yra privalomas dešimt metų nuo jo priėmimo dienos.

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

(2) Aukštesnės klasės keleivių rinka apima keleivius, perkančius pirmos klasės, verslo klasės ir lanksčius ekonominės klasės bilietus, o žemesnės klasės keleivių rinka apima keleivius, perkančius tik ekonominės klasės bilietus su apribojimais.

(3) Tarifų suderinamumo susitarimu suteikiama galimybė konkurentui (arba kelionių agentams) siūlyti keliones į abi puses keleivių, kuriems taikomas įsipareigojimas, grupei, kai tiesioginį skrydį į priekį vykdo viena iš šalių, o grįžtamąjį tiesioginį skrydį – konkurentas.

(4) Specialiais pajamų paskirstymo susitarimais reikalavimus atitinkančioms konkuruojančioms oro transporto bendrovėms suteikiama galimybė iš šalių gauti palankias sąlygas vežti jungiamaisiais skrydžiais vykstančius keleivius šalių aptarnaujamais maršrutais Europoje ir Šiaurės Amerikoje (ir kitose pasirinktose šalyse), kad konkurentai galėtų teikti savo transatlantines paslaugas atitinkamu maršrutu, perkeliant tokius keleivius į konkurento transatlantinius skrydžius.

27.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/9

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 212/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„OBERLAUSITZER BIOKARPFEN“

EB Nr: DE-PGI-0005-01070–13.12.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Oberlausitzer Biokarpfen“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežia žuvis, moliuskai, vėžiagyviai ir jų produktai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Oberlausitzer Biokarpfen“ (Aukštutinės Lužicos ekologiškas karpis) – maistui užaugintas karpis (Cyprinus carpio) – parduodamas gyvas, išskrostas arba perdirbtas (gabalai, rūkyta žuvis ar jos filė, nefasuotas arba fasuotas).

„Oberlausitzer Biokarpfen“ – veidrodinis karpis, jo nugara yra tamsiai žalios, pilkos ar pilkai mėlynos spalvos, šonai – nuo geltonai žalios iki aukso spalvos, o pilvas – gelsvai baltas. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, uodegos ir pauodegio pelekai turi rausvą atspalvį, krūtinės ir pilvo pelekai yra gelsvi arba rausvos spalvos. Šiam veidrodiniam karpiui būdingi vienodi, lygūs žvynai. Be lygių žvynų eilių ant nugaros, yra pavienių veidrodinių žvynų ties pelekais ir už žiaunų. Šios veislės karpių galva, palyginti su kitų veislių karpiais, yra labai trumpa (kūno ilgio ir aukščio santykis mažesnis kaip 3,0). Kadangi žuvies galva trumpa, aiškiai matyti, kur prasideda jos sprandas.

Gyvas šio valgomojo karpio svoris – 1 300–2 500 g, jis pasiekiamas trečiąją ar ketvirtąją vasarą. Mėsa yra šviesiai rožinė, tvirta, minkšta ir neriebi, veislei būdingo gryno, švelnaus riešutų skonio ir aromato.

Mėsos cheminė sudėtis:

1.	vanduo	75–85 %
2.	riebalai	0,5–4,0 %
3.	baltymai	15–19 %
4.	žali pelenai	0–1,5 %

Naudojant kontroliuojamus ekologiškus pašarų papildus (javus, ankštinius) užtikrinama, kad mėsoje nebūtų nepageidaujamų medžiagų likučių, ji nebūtų užteršta.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Ne mažiau kaip 50 % maisto turi būti gaunama iš gamtinių šaltinių (karpiai minta tuo, ką randa ant dugno, zooplanktonu ir pan.). Papildomai žuvys šeriamos tik geografinėje vietovėje (pagal sertifikavimo taisykles (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (3) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008 (4)) ekologiškai užaugintais grūdais ar ankštiniais (ypač lubinais ir (arba) žirniais, tokia mityba gali sudaryti ne daugiau kaip 50 % žuvų raciono.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Oberlausitzer Biokarpfen“ auginami laikantis taikomų teisės aktų (Reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 710/2009 (5)) ir laikantis Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 (6) nustatyto akvakultūros apibrėžimo; augintojus kasmet tikrina ir sertifikuoja valstybės patvirtinta kontrolės įstaiga.

Karpiai auga šiltais vasaros mėnesiais, todėl jų amžius skaičiuojamas vasaromis. Aukštutinėje Lužicoje auginami maistui skirti karpiai brandą paprastai pasiekia per tris vasaras. Pirmaisiais metais geografinėje vietovėje iš kiaušinėlių išauginami vadinamieji K1. Peržiemoję K1 paūgėja ir tampa K2. K2 dar kartą peržiemoja, o trečią ar ketvirtą vasarą jie pasiekia pageidaujamą svorį.

Neršiantys karpiai turi būti kilę iš nustatytos geografinės vietovės. Išimtiniais atvejais veislei atnaujinti gali būti naudojami neršiantys karpiai iš kitų regionų. Tačiau prieš pirmą nerštą tokie karpiai geografinėje vietovėje turi būti praleidę ne mažiau kaip šešis mėnesius.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant viršutinės pakuotės matomos dalies turi būti toliau pateiktas paveikslėlis.

Kilmė įrodoma taip: pareiškėjas kiekvienam augintojui suteikia originalų kontrolinį numerį ir paveikslėlyje pavaizduotą kokybės spaudą. Todėl pagal kiekvieną kokybės spaudu paženklintą gaminį galima atsekti augintoją.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima visus karpių tvenkinius, esančius Bauceno ir Gerlico apskrityse (po 2008 m. sausio 29 d. akto dėl Saksonijos apskričių pertvarkymo, kuris įsigaliojo 2008 m. rugpjūčio 1 d.).

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Aukštutinė Lužica yra toliausiai į Rytus nutolusi karpių auginimo vietovė Vokietijos teritorijoje, jai būdingas žemyninis klimatas. Vis dėlto didelio ploto tvenkiniai išgarina daug vandens ir taip sukuriamas vietinis „pseudoatlantinis“ klimatas. Specifinės žemės ūkio šakos – tvenkinių ūkių – veikla Aukštutinėje Lužicoje be pertrūkio vykdoma jau daugiau nei 750 metų. Minėtoje geografinėje vietovėje karpių tvenkiniai sudaro prieš šimtus metų žmogaus sukurto kraštovaizdžio dalį.

Šiandien naudojamų Aukštutinės Lužicos tvenkinių plotas yra 2 050 ha. Maždaug XIII a. viduryje, kai upių žvejyba ėmė nebepatenkinti žuvų paklausos, Aukštutinėje Lužicoje buvo imti kasti žuvininkystės tvenkiniai. Gamtinės sąlygos regione buvo ypač palankios – žemės nuolydis į šiaurę nuo Aukštutinės Lužicos aukštumų itin tiko didesniems tvenkiniams įrengti.

Dideli plotai, ypač Aukštutinės Lužicos šiaurėje, vargiai galėjo būti naudojami žemės ūkiui: tai buvo nederlingas smėlingas dirvožemis su negiliai esančiu požeminiu vandeniu. Neatsitiktinai pavadinimas Lužica (vokiškai – Lausitz) yra kilęs iš sorbų kalbos žodžio Luciza (Łužica), reiškiančio pelkyną. Dėl nedidelio nuolydžio, ypač Aukštutinės Lužicos šiaurėje, didelio požeminio vandens lygio, nederlingo smėlingo dirvožemio arba durpynų ir dėl to, kad dideli žemės plotai priklausė aukštuomenei, tvenkinių akvakultūra galėjo išplisti beveik visoje Aukštutinės Lužicos teritorijoje; dar ir šiandien tai yra ryškus kraštovaizdžio bruožas. Tvenkiniai daugiausia buvo kasami durpynuose.

Kadangi žiemą vanduo iš tvenkinių išleidžiamas ir dėl to vyksta mineralizacija, o įtekėjus neretai maisto medžiagų turtingesniam vandeniui išsiskiria maisto medžiagos, dauguma tvenkinių yra eutrofiniai. Tvenkiniai, kurių dugne esama mineralų ir į kuriuos įteka mažai maisto medžiagų turintys vandenys, yra mezotrofiniai. Į tvenkinius daugiausia įleidžiamas vanduo iš šių didelių tekančio vandens telkinių: Šprė, Mažosios Šprė, Lėbau ir Juodojo Šepso.

Aukštutinės Lužicos tvenkinių regionui ypač būdinga tai, kad beveik natūralios buveinės tankiai persipynusios su buveinėmis, pakitusiomis dėl žemės naudojimo. Šioje geografinėje vietovėje ypač reikšmingos drėgnosios buveinės, atsiradusios dėl tvenkinių naudojimo: tvenkiniuose ir jų dumblėtuose pakraščiuose susiformavę tvenkinių dugno biotopai, auga plūduriuojantys ir povandeniniai augalai. Be to, aplink tvenkinius ir jų salose paplitę versmių pakraščių biotopai, natūralių vandentakių ir griovių augmenija, yra pelkėtų ir šlapių miškų, sengirių su daugybe drevių, drėgnų tankynių, pelkių, dumblėtų pakraščių ir stačių krantų.

Žuvų tvenkinių ypač padaugėjo 1100–1300 m., išaugus gyventojų skaičiui, paplitus krikščionybei ir pritrūkus dirbamos žemės bei ganyklų plotų. Kai pagonys sorbai apsikrikštijo, žuvis tapo ritualiniu maistu ilgu pasninko laikotarpiu.

Todėl Aukštutinėje Lužicoje buvo sukaupta specializuotų žuvininkystės žinių. Žuvininkystės kursas buvo įtrauktas į 1875 m. Baucene įsteigtos žemės ūkio mokyklos mokymo programą. Ne vėliau kaip nuo 1885 m. inspektorius Kintze sėkmingai šėrė Krebos dvaro tvenkinių karpius lubinais.

Šiandien Aukštutinės Lužicos dykynių ir tvenkinių apylinkės yra palyginti retai gyvenamos; čia nėra didelių pramoninių objektų ir miestų, kurie terštų ekologiškai labai vertingą kraštovaizdį ir jo vandens telkinius.

5.2. Produkto ypatumai

„Oberlausitzer Biokarpfen“ yra labai gyvybingi, gerai įsisavina pašarą (šios veislės karpiams reikia ne daugiau kaip 50 % pašarų papildų) ir yra ypač atsparūs pirmiau minėtoms klimato sąlygoms. Bėgant šimtmečiams, šios veislės karpiai ypač gerai prisitaikė prie žemyninio klimato sąlygų (ilgų, šaltų žiemų ir karštų vasarų). „Oberlausitzer Biokarpfen“ mėsa yra kokybiška, šviesiai rožinė, tvirta, minkšta ir neriebi, veislei būdingo gryno, švelnaus riešutų skonio ir aromato. „Oberlausitzer Biokarpfen“ nuo kitų karpių veislių (8,7–12,7 % riebalų) visų pirma skiriasi labai mažu riebalų kiekiu (0,5–4 %); jų mėsa tvirtesnė, subtilaus, šiek tiek riešutus primenančio skonio.

Naudojant kontroliuojamus ekologiškus pašarų papildus (javus, ankštinius) užtikrinama, kad mėsoje nebūtų nepageidaujamų medžiagų likučių, ji nebūtų užteršta.

„Oberlausitzer biokarpfen“ gerai žinomi regione, o kaip ekologiškas maistas – ir už regiono ribų; jis pelnė gerą vardą tarp vartotojų.

Dėl „Oberlausitzer Biokarpfen“ aukštos kokybės skonio ir tvaraus ekologiško auginimo vartotojai už juos yra pasirengę mokėti daugiau nei už įprastu būdu išaugintus karpius.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Oberlausitzer Biokarpfen“ išskirtinę kokybę lemia vandens kokybė, klimato sąlygos, tai, kad jie auginami beveik natūraliuose geografinės vietovės tvenkiniuose ir didelę dalį jų raciono sudaro natūralus maistas, taip pat tai, kad jie auginami laikantis patvirtintų ekologinės gamybos standartų.

Specifinės gamtinės, ekonominės ir socialinės sąlygos Aukštutinėje Lužicoje leido plėtoti tvenkinių akvakultūrą ir šimtmečiais puoselėti karpių auginimo tradicijas. Karpių augintojų sukauptos žinios, išskirtinė vandens kokybė ir specifinės, išsamios tvaraus auginimo sąlygos, ypač mažas žuvų tankumas – ne daugiau kaip 3 000 K1 (20–50 g/ha) ir ne daugiau kaip 600 K2 (200–500 g/ha), taip pat reikšminga žemyninio klimato įtaka užtikrina „Oberlausitzer Biokarpfen“ būdingas savybes.

Aukštutinės Lužicos tvenkinių vanduo yra aukštos kokybės; į juos daugiausia įleidžiamas vanduo iš šių didelių upių: Šprė, Mažosios Šprė, Lėbau, Juodoji upė ir Juodojo Šepso. Dideli beveik natūralių tvenkinių rezerviniai pajėgumai kartu su nendrynais ir vandens augalais visiškai atsveria įtekančio vandens kokybės svyravimus.

Istoriškai susiformavusius gamtinius žemės tvenkinius (natūralus dirvožemis) su natūraliomis atsitraukimo zonomis pakraščiais (mažiausiai 80 % bendro kranto ilgio) juosia bent 3–5 m pločio nendrynų juostos. Be to, aukšta įtekančio vandens kokybė palankiai veikia šiuose beveik natūraliuose tvenkiniuose augančius įvairius vandens augalus. Šie savo ruožtu apsaugo nuo trumpalaikių įtekančio vandens kokybės pokyčių. „Oberlausitzer Biokarpfen“ tarp vandens augalų ir nendrių randa ne tik pakankamą prieglobstį, kur jie gali augti be streso, bet ir įvairiausių mažų organizmų, kurie jiems yra natūralus maistas, darantis didelę įtaką specifiniam karpių skoniui. Be to, karpių gerovę užtikrina įvairus vandens gylis, pakrančių augmenija ir vandens augalai, kurie yra natūrali priebėga ir padeda sumažinti stresą.

Tvenkiniuose yra maisto medžiagų – tai leidžia „Oberlausitzer Biokarpfen“ misti daugiausia vandenyje esančiais natūraliais maisto produktais (pvz., zooplanktonu, zoobentosu).

Dėl ypatingų geografinės vietovės klimato, tvenkinių dugno ir vandens sąlygų „Oberlausitzer Biokarpfen“ mėsa yra šviesi ir tvirta, minkšta ir neriebi (0,5–4 %); taip yra dėl didelės natūralių pašarų dalies (ne mažiau kaip 50 %) ir ekologiškai užaugintų javų pašarų papildų; dėl šių veiksnių „Oberlausitzer Biokarpfen“ pasižymi veislei būdingu grynu, švelniu riešutų skoniu ir aromatu.

Pirmiau minėtos kokybės savybės ir tradicinė karpių svarba šios geografinės vietovės virtuvei turi įtakos tam, kad vartotojai „Oberlausitzer Biokarpfen“ vertina kaip produktą, kurio geras vardas yra glaudžiai susijęs su regionu.

Nuo tada, kai „Oberlausitzer Biokarpfen“ buvo imta prekiauti pirmą kartą, spaudoje paskelbta, daugybė straipsnių, kuriuose minimas puikus šių karpių skonis, ir produktas sulaukia vis daugiau dėmesio.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (7) 5 straipsnio 7 dalis)

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/35550

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(4) OL L 250, 2008 9 18, p. 1.

(5) OL L 204, 2008 8 6, p. 15.

(6) OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(7) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 212

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	58 tomas 2015m. birželio 27d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2015/C 212/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7582 – Goldman Sachs Group / Altarea / Pascal Défense) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2015/C 212/02	Euro kursas	2
2015/C 212/03	Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2015 m. balandžio 28 d. posėdyje, dėl preliminaraus sprendimo projekto, susijusio su Byla AT.39964 – Air France-KLM / Alitalia / Delta (SkyTeam) – Pranešėja – Latvija	3
2015/C 212/04	Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita – Air France / KLM / Alitalia / Delta (AT.39964)	4
2015/C 212/05	Komisijos sprendimo santrauka, 2015 m. gegužės 12 d., dėl bylos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį (Byla AT.39964 – Air France / KLM / Alitalia / Delta) (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 3125)	5

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2015/C 212/06	Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą	8
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2015/C 212/07	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	9

	Klaidų ištaisymas
2015/C 212/08	Pranešimo apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypų, naudojamų kaip gelžbetonio armatūra, inicijavimą klaidų ištaisymas ( OL C 143, 2015 4 30 )	13

Produktas	Kilmės arba eksporto šalis (-ys)	Priemonės	Nuoroda	Galiojimo pabaigos data (3)
Volframo karbidas, su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas	Kinijos Liaudies Respublika	Antidempingo muitas	Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 287/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidui, su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui (OL L 78, 2011 3 24, p. 1).	2016 3 25


	(1) Tekstas svarbus EEE