1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/1

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/2

—

panaikinti skundžiamą nutartį,

—

panaikinti Bendrojo Teismo išvadą, kuria patvirtinamas prieštaravimas dėl priimtinumo, ir ypač išvadą, kad „Euro grupės priimtos deklaracijos negali būti laikomos aktu, skirtu daryti teisinį poveikį tretiesiems asmenims“ ir taip pat apeliantams, ir kad Euro grupė ginčijamoje deklaracijoje „labai bendrai atsižvelgė į konkrečias priemones, dėl kurių politiniu lygiu susitarta su Kipro Respublika“;

—

panaikinti skundžiamą nutartį, kuria indėlių vertės sumažinimas buvo priskirtas Kipro Respublikai ir nei vienas veiksmas, aktas ar sprendimas nebuvo priskirtas Euro grupei arba atsakovams arba atsakovams, kaip Euro grupės nariams.

—

panaikinti nurodymą priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.

1.

Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir priimta remiantis klaidingai aiškinamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kiek tai susiję su institucija, kuri iš tikrųjų priėmė sprendimą sumažinti indėlių vertę „bail in“.

2.

Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant bendruosius teisės principus, nes Bendrasis Teismas klaidingai aiškino aplinkybę, kad, nepaisant ginčijamo Euro grupės sprendimo rūšies ir formos, šiuo atveju negali būti pateikiamas ieškinys dėl tokio sprendimo panaikinimo.

3.

Skundžiama nutartis yra klaidinga dėl to, kad Bendrasis Teismas, priimdamas nutartį, neišnagrinėjo teisinio ir faktinio ryšio tarp Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Euro grupės, ir neišnagrinėjo aplinkybės, kad, remiantis Legal Causation principu ir tikrojo atsakingo asmens kriterijumi, Euro grupės aktai yra Europos centrinio banko ir Europos komisijos aktai, ir kad šios institucijos taip pat turėjo veikti pagal Sutartį, Europos Sąjungos protokolus ir remdamosi antrine bei išvestine teise.

Todėl Bendrasis Teismas neišnagrinėjo apeliantų argumentų ir bylos esmės ir todėl klaidingai atmetė ieškinį dėl panaikinimo.

4.

Jei šis apeliacinis skundas bus patenkintas, iš apeliantų neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame procese ir per procesą pirmojoje instancijoje.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/3

—

panaikinti skundžiamą nutartį,

—

panaikinti Bendrojo Teismo išvadą, kuria patvirtinamas prieštaravimas dėl priimtinumo, ir ypač išvadą, kad „Euro grupės priimtos deklaracijos negali būti laikomos aktu, skirtu daryti teisinį poveikį tretiesiems asmenims“ ir taip pat apeliantui, ir kad Euro grupė ginčijamoje deklaracijoje „labai bendrai atsižvelgė į konkrečias priemones, dėl kurių politiniu lygiu susitarta su Kipro Respublika“;

—

panaikinti skundžiamą nutartį, kuria indėlių vertės sumažinimas buvo priskirtas Kipro Respublikai ir nei vienas veiksmas, aktas ar sprendimas nebuvo priskirtas Euro grupei arba atsakovams arba atsakovams, kaip Euro grupės nariams.

—

panaikinti nurodymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

1.

Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir priimta remiantis klaidingai aiškinamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kiek tai susiję su institucija, kuri iš tikrųjų priėmė sprendimą sumažinti indėlių vertę „bail in“.

2.

Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant bendruosius teisės principus, nes Bendrasis Teismas klaidingai aiškino aplinkybę, kad, nepaisant ginčijamo Euro grupės sprendimo rūšies ir formos, šiuo atveju negali būti pateikiamas ieškinys dėl tokio sprendimo panaikinimo.

3.

Skundžiama nutartis yra klaidinga dėl to, kad Bendrasis Teismas, priimdamas nutartį, neišnagrinėjo teisinio ir faktinio ryšio tarp Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Euro grupės, ir neišnagrinėjo aplinkybės, kad, remiantis Legal Causation principu ir tikrojo atsakingo asmens kriterijumi, Euro grupės aktai yra Europos centrinio banko ir Europos komisijos aktai, ir kad šios institucijos taip pat turėjo veikti pagal Sutartį, Europos Sąjungos protokolus ir remdamosi antrine bei išvestine teise.

Todėl Bendrasis Teismas neišnagrinėjo apelianto argumentų ir bylos esmės ir todėl klaidingai atmetė ieškinį dėl panaikinimo.

4.

Jei šis apeliacinis skundas bus patenkintas, iš apelianto neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame procese ir per procesą pirmojoje instancijoje.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/4

—

panaikinti skundžiamą nutartį,

—

panaikinti Bendrojo Teismo išvadą, kuria patvirtinamas prieštaravimas dėl priimtinumo, ir ypač išvadą, kad „Euro grupės priimtos deklaracijos negali būti laikomos aktu, skirtu daryti teisinį poveikį tretiesiems asmenims“ ir taip pat apeliantėms, ir kad Euro grupė ginčijamoje deklaracijoje „labai bendrai atsižvelgė į konkrečias priemones, dėl kurių politiniu lygiu susitarta su Kipro Respublika“;

—

panaikinti skundžiamą nutartį, kuria indėlių vertės sumažinimas buvo priskirtas Kipro Respublikai ir nei vienas veiksmas, aktas ar sprendimas nebuvo priskirtas Euro grupei arba atsakovams arba atsakovams, kaip Euro grupės nariams;

—

panaikinti nurodymą priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.

1.

Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir priimta remiantis klaidingai aiškinamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kiek tai susiję su institucija, kuri iš tikrųjų priėmė sprendimą sumažinti indėlių vertę „bail in“.

2.

Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant bendruosius teisės principus, nes Bendrasis Teismas klaidingai aiškino aplinkybę, kad, nepaisant ginčijamo Euro grupės sprendimo rūšies ir formos, šiuo atveju negali būti pateikiamas ieškinys dėl tokio sprendimo panaikinimo.

3.

Skundžiama nutartis yra klaidinga dėl to, kad Bendrasis Teismas, priimdamas nutartį, neišnagrinėjo teisinio ir faktinio ryšio tarp Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Euro grupės, ir neišnagrinėjo aplinkybės, kad, remiantis Legal Causation principu ir tikrojo atsakingo asmens kriterijumi, Euro grupės aktai yra Europos centrinio banko ir Europos komisijos aktai, ir kad šios institucijos taip pat turėjo veikti pagal Sutartį, Europos Sąjungos protokolus ir remdamosi antrine bei išvestine teise.

Todėl Bendrasis Teismas neišnagrinėjo apeliančių argumentų ir bylos esmės ir todėl klaidingai atmetė ieškinį dėl panaikinimo.

4.

Jei šis apeliacinis skundas bus patenkintas, iš apeliančių neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame procese ir per procesą pirmojoje instancijoje.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/5

—

panaikinti skundžiamą nutartį;

—

panaikinti Bendrojo Teismo išvadą, kuria patvirtinamas prieštaravimas dėl priimtinumo, ir ypač išvadą, kad „Euro grupės priimtos deklaracijos negali būti laikomos aktu, skirtu daryti teisinį poveikį tretiesiems asmenims“ ir taip pat apeliantei, ir kad Euro grupė ginčijamoje deklaracijoje „labai bendrai atsižvelgė į konkrečias priemones, dėl kurių politiniu lygiu susitarta su Kipro Respublika“;

—

panaikinti skundžiamą nutartį, kuria indėlių vertės sumažinimas buvo priskirtas Kipro Respublikai ir nei vienas veiksmas, aktas ar sprendimas nebuvo priskirtas Euro grupei arba atsakovams arba atsakovams, kaip Euro grupės nariams;

—

panaikinti nurodymą priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir priimta remiantis klaidingai aiškinamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kiek tai susiję su institucija, kuri iš tikrųjų priėmė sprendimą sumažinti indėlių vertę „bail in“.

2.

Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant bendruosius teisės principus, nes Bendrasis Teismas klaidingai aiškino aplinkybę, kad, nepaisant ginčijamo Euro grupės sprendimo rūšies ir formos, šiuo atveju negali būti pateikiamas ieškinys dėl tokio sprendimo panaikinimo.

3.

Skundžiama nutartis yra klaidinga dėl to, kad Bendrasis Teismas, priimdamas nutartį, neišnagrinėjo teisinio ir faktinio ryšio tarp Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Euro grupės, ir neišnagrinėjo aplinkybės, kad, remiantis Legal Causation principu ir tikrojo atsakingo asmens kriterijumi, Euro grupės aktai yra Europos centrinio banko ir Europos komisijos aktai, ir kad šios institucijos taip pat turėjo veikti pagal Sutartį, Europos Sąjungos protokolus ir remdamosi antrine bei išvestine teise.

Todėl Bendrasis Teismas neišnagrinėjo apeliantės argumentų ir bylos esmės ir todėl klaidingai atmetė ieškinį dėl panaikinimo.

4.

Jei šis apeliacinis skundas bus patenkintas, iš apeliantės neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame procese ir per procesą pirmojoje instancijoje.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/6

—

panaikinti skundžiamą nutartį;

—

panaikinti Bendrojo Teismo išvadą, kuria patvirtinamas prieštaravimas dėl priimtinumo, ir ypač išvadą, kad „Euro grupės priimtos deklaracijos negali būti laikomos aktu, skirtu daryti teisinį poveikį tretiesiems asmenims“ ir taip pat apeliantui, ir kad Euro grupė ginčijamoje deklaracijoje „labai bendrai atsižvelgė į konkrečias priemones, dėl kurių politiniu lygiu susitarta su Kipro Respublika“;

—

panaikinti skundžiamą nutartį, kuria indėlių vertės sumažinimas buvo priskirtas Kipro Respublikai ir nei vienas veiksmas, aktas ar sprendimas nebuvo priskirtas Euro grupei arba atsakovams arba atsakovams, kaip Euro grupės nariams;

—

panaikinti nurodymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

1.

Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir priimta remiantis klaidingai aiškinamomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kiek tai susiję su institucija, kuri iš tikrųjų priėmė sprendimą sumažinti indėlių vertę „bail in“.

2.

Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant bendruosius teisės principus, nes Bendrasis Teismas klaidingai aiškino aplinkybę, kad, nepaisant ginčijamo Euro grupės sprendimo rūšies ir formos, šiuo atveju negali būti pateikiamas ieškinys dėl tokio sprendimo panaikinimo.

3.

Skundžiama nutartis yra klaidinga dėl to, kad Bendrasis Teismas, priimdamas nutartį, neišnagrinėjo teisinio ir faktinio ryšio tarp Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Euro grupės, ir neišnagrinėjo aplinkybės, kad, remiantis Legal Causation principu ir tikrojo atsakingo asmens kriterijumi, Euro grupės aktai yra Europos centrinio banko ir Europos komisijos aktai, ir kad šios institucijos taip pat turėjo veikti pagal Sutartį, Europos Sąjungos protokolus ir remdamosi antrine bei išvestine teise.

Todėl Bendrasis Teismas neišnagrinėjo apelianto argumentų ir bylos esmės ir todėl klaidingai atmetė ieškinį dėl panaikinimo.

4.

Jei šis apeliacinis skundas bus patenkintas, iš apeliantų neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame procese ir per procesą pirmojoje instancijoje.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/7

1)

Ar pagal Bendrijos teisę – konkrečiai pagal Direktyvos 2001/29/EB (1) 31 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą – draudžiama nacionalinės teisės norma (konkrečiai Legge sul diritto d’autore (Autorių teisių įstatymas, toliau – LDA) 71-sexies straipsnis, taikomas kartu su 2009 m. gruodžio 30 d. dekreto 4 straipsniu), kurioje numatyta, jog tais atvejais, kai akivaizdu, kad laikmenos ir įtaisai įsigyjami ne kopijavimui asmeniniam naudojimui, bet išimtinai komerciniam naudojimui, atleidimo ex ante nuo mokesčio kriterijai nustatomi privačiu susitarimu arba „laisvomis derybomis“ pagal minėtame 4 straipsnyje nurodytus „įgyvendinimo protokolus“, nesant bendrųjų nuostatų ir jokių vienodo požiūrio garantijų tarp SIAE ir subjektų, privalančių mokėti kompensaciją, arba jų asociacijų?

2)

Ar pagal Bendrijos teisę – konkrečiai pagal Direktyvos 2001/29/EB 31 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą – draudžiama nacionalinės teisės norma (konkrečiai LDA 71-sexies straipsnis, taikomas kartu su 2009 m. gruodžio 30 d. dekretu ir SIAE nurodymais dėl grąžinimo), kurioje numatyta, jog tais atvejais, kai akivaizdu, kad laikmenos ir įtaisai įsigyjami ne kopijavimui asmeniniam naudojimui, bet išimtinai komerciniam naudojimui, prašymą grąžinti sumokėtas sumas gali pateikti tik galutinis naudotojas, bet ne laikmenų ir įtaisų gamintojas?

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/8

1.

Ar esant valstybės narės intervencijai, kai istorinis tiekėjas įpareigojamas siūlyti galutiniam vartotojui gamtinių dujų tiekimą pagal reguliuojamus tarifus, bet nedraudžiama tiek istoriniam tiekėjui, tiek alternatyviems tiekėjams pateikti alternatyvių pasiūlymų mažesnėmis nei šie tarifai kainomis, turi būti pripažinta, jog dėl šios intervencijos gamtinių dujų tiekimo galutiniams vartotojams kaina nustatoma neatsižvelgiant į laisvą konkurenciją rinkoje, ir ar ji pati pagal savo pobūdį nėra kliūtis Direktyvos 2009/73/EB (1) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytam konkurencingos gamtinių dujų rinkos kūrimui?

2.

Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokiais kriterijais remiantis turi būti vertinama tokios valstybės intervencijos nustatant gamtinių dujų tiekimo galutiniam vartotojui atitiktis Direktyvai 2009/73/EB?

Tiksliau:

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/9

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/9

1.

Ar SESV 20 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį valstybei narei atsisakyti suteikti teisę gyventi joje trečiosios valstybės pilietybę turinčiam vienam iš tėvų, kuris kasdien realiai rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, šios valstybės narės piliečiu?

2.

Ar atsakant į šį klausimą turi reikšmės tai, kad šis vienas iš tėvų teisiškai, finansiškai ir (arba) emociškai vaiku rūpinasi ne vienas, ir, be to, neatmetama galimybė, kad kitas iš tėvų, kuris yra šios valstybės narės pilietis, de facto gali rūpintis vaiku? Ar šiuo atveju trečiosios valstybės pilietybę turintis vienas iš tėvų turi įtikinti, kad šis kitas iš tėvų negali perimti rūpinimosi vaiku, ir todėl vaikas būtų priverstas išvykti iš Sąjungos teritorijos, jeigu trečiosios valstybės pilietybę turinčiam vienam iš tėvų būtų atsisakyta suteikti teisę gyventi šalyje?

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/10

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/11

1.

Panaikinti 2009 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 954/2009, 114-ąjį kartą iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu tiek, kiek jis susijęs su Chafiq Ayadi.

2.

Nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir Ch. Ayadi bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir sumas, Bendrojo Teismo išmokėtas avansu teisinei pagalbai suteikti.

3.

Airija ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/12

1.

Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.

Nurodyti padengti Giovanni Conte, Casa del Pescatore Soc. coop. rl, Guidotti Giovanni & Figli Snc, Organizzazione di produttori della pesca di Civitanova Marche Soc. coop. rl ir Consorzio gestione mercato ittico Manfredonia Soc. coop. rl (Cogemim) savo pačių ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.

Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/12

1.

Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.

Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/13

—

panaikinti 2014 m. liepos 23 d. Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos SA.33963 (2012/C) (ex 2012/NN), Prancūzijos skirtos Angulemo prekybos ir pramonės rūmams, SNC-Lavalin, Ryanair ir Airport Marketing Services, 1 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 4 dalį, 3, 4 ir 5 straipsnius,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo ir ieškovių teisės į gynybą pažeidimu, nes Komisija neleido ieškovėms susipažinti su tyrimo medžiaga ir nesudarė galimybės veiksmingai pareikšti savo požiūrio.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, kad Prancūzija sudarė Oro uosto paslaugų susitarimą ir Rinkodaros paslaugų susitarimą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija neteisingai taikė „rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo“ kriterijų.

Ieškovės teigia, kad Komisija suklydo, kai atsisakė remtis lyginamąja analize, kurią atlikus būtų padaryta išvada, kad ieškovėms nebuvo suteikta pagalba. Alternatyviai jos nurodo, kad Komisija naudojo akivaizdžiai nepakankamus, nepatikrintus ir nepatikimus duomenis atskaičiuodama oro uosto pelningumą, taikė pernelyg trumpą laikotarpį, neatsižvelgė į tinklo plėtrą, kurios oro uostas galėjo tikėtis iš santykių su Ryanair, nesuteikė atitinkamos vertės rinkodaros paslaugoms ir atmetė motyvus, kuriais buvo grindžiamas oro uosto sprendimas pirkti tokias paslaugas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas siejamas su SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 108 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir teisės klaidą, kai priėjo prie išvados, kad pagalba Ryanair ir Airport Marketing Services buvo lygi bendriems Angulemo oro uosto nuostoliams, o ne faktiniai naudai Ryanair ir Airport Marketing Services. Komisija turėjo išnagrinėti, kokia apimtimi nurodyta nauda buvo faktiškai perkelta Ryanair keleiviams. Be to, Komisija neapskaičiavo konkurencinio pranašumo, kurį Ryanair turėjo tuo metu, kai Angulemo oro uoste (tariamai) buvo mokamos per žemos kainos. Galiausiai Komisija tinkamai nepaaiškino, kodėl reikėjo sugrąžinti sprendime nurodytą pagalbos sumą, kad būtų užtikrintas situacijos atstatymas iki pagalbos išmokėjimo.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/14

—

Panaikinti 2014 m. gruodžio 12 d. Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomojo direktoriaus sprendimą ED/108/2014, kuriuo atnaujinamas ir papildomas kandidatiniame cheminių medžiagų sąraše padarytas įrašas dėl DEHP medžiagos, kuri gali būti įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (1) XIV priedą.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su ginčijamo sprendimo ultra vires pobūdžiu.

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra ultra vires, nes i) Reglamentu Nr. 1907/2006 atsakovei nesuteikta teisės atnaujinti medžiagų, kurios galbūt bus įtrauktos į XIV priedą, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 59 straipsnio 1 dalį, sąrašą, ii) ginčijamą sprendimą atsakovė priėmė po procedūros, kuri prieštarauja Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsniui, iii) ginčijamu sprendimu ir atsakovės vykdyta procedūra, po kurios buvo priimtas sprendimas, nebuvo laikomasi procedūros, kurią tokiais atvejais yra numatę Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad dėl ginčijamo sprendimo pažeistas teisinio saugumo principas

Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas teisinio saugumo principas, nes i) juo medžiaga bis(2-ethylhexyl) phthalate (DEHP) pripažįstama endokrininei sistemai kenksminga medžiaga, nors Sąjungos teisėje nėra apibrėžta nei ši medžiaga, nei jos nustatymo kriterijai; šį apibrėžimą ir šiuos kriterijus nustatė Komisija, remdamasi Tarybos ir Europos Parlamento reglamentais ir sprendimais, ii) šis sprendimas priimtas tuo metu, kai vis dar buvo vykdoma DEHP medžiagos, pripažintos toksinio poveikio reprodukcijai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio c dalį, autorizacijos procedūra, nors ji ir buvo pažengusi.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas įtikinamomis ir objektyviomis mokslinėmis išvadomis

Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes nepagrįstas įtikinamomis ir objektyviomis mokslinėmis išvadomis, patvirtinančiomis, kad medžiaga DEHP tenkina visus Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio f dalyje nurodytus kriterijus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovės teisių ir principų, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimu

Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo ir iki šio sprendimo priėmimo atsakovės vykdytos procedūros pažeidžiamos jos teisės ir principai, įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, be kita ko, teisinio saugumo principas, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė netrikdomai naudotis savo nuosavybe.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/15

—

panaikinti 2014 m. spalio 15 d. Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos SA.33797 (2013/C) (ex 2013/NN) (ex 2011/CP), kurią Slovakija suteikė NCHZ, 1, 3, 4 ir 5 straipsnius,

—

priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Ieškovė teigia, kad Komisijos sprendimu, pagal kurį bendrovės Novácke chemické závody, a.s. v konkurze (toliau – NCHZ) pripažinimas strategine bendrove, kaip ji suprantama pagal 2009 m. lapkričio 5 d. Slovakijos įstatymą dėl tam tikrų strateginių priemonių strategiškai svarbioms bankrutuojančioms bendrovėms (toliau – įstatymas), buvo valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, pažeistas šis straipsnis, nes įvykdytos ne visos jo sąlygos.

Ieškovė taip pat teigia, kad dėl šio pripažinimo nebuvo perduota valstybės išteklių, nes valstybė nepatyrė papildomos naštos, palyginti su situacija, kuri būtų susiklosčiusi taikant įprastas bankroto nuostatas. NCHZ taip pat nebuvo suteiktas ekonominis pranašumas, nes, pirma, kreditoriai bet kuriuo atveju būtų pasisakę už veiklos tęsimą, o laikinas draudimas atleisti darbuotojus buvo naudingas tik valstybei, o ne bendrovei. Antra, įstatymo taikymas atitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų, nes tai buvo ekonomiškai naudinga valstybiniams kreditoriams.

Galiausiai, ieškovė tvirtina, kad net jeigu Komisija būtų buvusi teisi ir įstatymo taikymas laikytinas valstybės pagalba bendrovei NCHZ, apskaičiuodama valstybės pagalbos dydį, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas dėl pareigos atlikti kruopštų ir nešališką tyrimą pažeidimo

Ieškovė teigia, kad Komisija privalo, viena vertus, informuoti Slovakijos vyriausybę apie tai, kad Slovakijos vyriausybės pateikta ex post analizė, jos nuomone, nepakankamai išsami, ir, kita vertus, nurodyti, kokią papildomą informaciją arba paaiškinimus ji turėtų pateikti. Be to, ieškovė tvirtina, kad prieš priimdama sprendimą dėl lėšų grąžinimo Komisija nepaprašė informacijos apie galutinius duomenis.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas dėl SESV 296 straipsnio antros pastraipos ir pareigos motyvuoti pažeidimo

Ieškovė teigia, kad Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju NCHZ nebūtų tęsusi veiklos netaikant įstatymo, ir neatsižvelgė į Slovakijos vyriausybės argumentus dėl valstybinių kreditorių ekonominio suinteresuotumo, kad veikla būtų tęsiama.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies, 108 straipsnio 2 dalies ir Procedūrinio reglamento 14 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes ieškovei buvo pritaikytas reikalavimas grąžinti pagalbą

Ieškovė teigia, kad jai nebuvo suteikta valstybės pagalba, nes pardavimo kaina buvo įprasta rinkos kaina. Anot jos, Komisijos argumentai ir abejonės dėl to, ar Via Chem, o vėliau Fortishem už NCHZ turtą sumokėta kaina atitiko rinkos kainą, klaidingi dėl kelių priežasčių. Pirma, kadangi įrodymo našta tenka Komisijai, jai nepakanka vien išreikšti abejones. Antra, kadangi pardavimas atliktas per bankroto procedūrą kontroliuojant bankroto bylas sprendžiančiam teismui ir laikantis pareigos veikti bankrutuojančios bendrovės kreditorių naudai, preziumuotina, kad turtas parduotas už didžiausią įmanomą kainą. Trečia, konkursas buvo atviras, skaidrus ir besąlygiškas, todėl užtikrino, kad bus gauta didžiausia rinkoje įmanoma kaina; sandoris su nustatytais įpareigojimais neturėjo jokios įtakos pardavimo kainai. Ketvirta, nepaisant to, kad pardavimo tarp Via Chem ir Fortischem sąlygos neturi jokios reikšmės pirmojo pardavimo rinkos kainai, rinkos ekonomikos veiklos vykdytojų suderėta pardavimo kaina laikytina rinkos kaina, net jeigu ir nebuvo surengtas konkursas.

Ieškovės teigimu, taip pat akivaizdu, kad NCHZ turto perdavimas Via Chem, o vėliau ieškovei dėl dviejų priežasčių negali būti laikomas bandymu išvengti Komisijos sprendimo dėl lėšų grąžinimo. Pirma, šis atvejis taip nutolęs nuo tipiško vengimo atvejo, kad net Komisija pripažįsta neturinti jokių įrodymų, patvirtinančių ketinimą išvengti lėšų grąžinimo. Antra, nepaisant to, ji vis tiek prieina prie išvados, kad esama ekonominio tęstinumo, todėl ji gali reikalauti grąžinti lėšas ir iš ieškovės. Tačiau Komisijos išvada išplaukia iš klaidingos analizės, paremtos neteisingu atskirų kriterijų aiškinimu, įrodinėjimo naštos nepaisymu ir neteisinga bendros ekonominio tęstinumo koncepcijos valstybės pagalbos atvejais samprata.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Komisijos metodas yra ekonominiu požiūriu destruktyvus ir nebūtinas žvelgiant iš konkurencijos teisės pozicijos. Anot ieškovės, Komisija mėgina sukurti naują, daug griežtesnę praktiką, pagal kurią lemiamas kriterijus turi būti sandorio mastas, o pardavimo kaina – tik papildomas kriterijus (jeigu apskritai laikytina kriterijumi).

5.

Penktasis papildomas ieškinio pagrindas dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies, 108 straipsnio 2 dalies ir Procedūrinio reglamento 14 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes sprendimo dėl lėšų grąžinimo išplėtimas neapribotas 60 % tariamos valstybės pagalbos

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas dėl SESV 296 straipsnio pažeidimo, nes tinkamai nemotyvuotas ekonominis tęstinumas

Ieškovė teigia, kad iš pastabų, pateiktų dėl pirmojo ieškinio pagrindo, matyti, jog Komisijos motyvai nepakankami, kad Teisingumo Teismas galėtų atlikti teisminę ginčijamo sprendimo kontrolę, o ieškovė negali suprasti motyvų, dėl kurių Komisija konstatavo ekonominį tęstinumą.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/17

—

panaikinti 2015 m. sausio 5 d. ECB sprendimą (Nr. ECB/SSM/15/1 – 0SK1ILSPWNVBNQWU0W18/3) ir nurodyti palikti galioti 2014 m. rugsėjo 1 d. ECB sprendimo (Nr. ECB/SSM/14/1 – 0SK1ILSPWNVBNQWU0W18/1) pakeitimą;

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: vertindamas ypatingas aplinkybes, ECB taikė netinkamus vertinimo kriterijus

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: akivaizdi vertinimo klaida vertinant faktines aplinkybes

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: pareigos motyvuoti pažeidimas

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: piktnaudžiavimas įgaliojimais, pasireiškiantis neteisėtai jais nepasinaudojus

5.

Penktasis ieškinio pagrindas: pareigos ištirti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes ir į jas atsižvelgti pažeidimas

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/19

—

iš dalies panaikinti 2015 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą, pagal kurį tam tikros valstybių narių patirtos išlaidoms nefinansuojamos Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kiek tuo sprendimu nefinansuojama:

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Nustatytas vienkartinis 5 4 53  227,79 euro koregavimas (atsietoji tiesioginė pagalba) prieštarauja Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 27 straipsnio 1 daliai, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsniui ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 3 ir 52 straipsniams dėl toliau nurodytų dviejų priežasčių:

2.

Nustatytas 2 1 23  619,66 euro dydžio koregavimas („Gamtinės kliūtys“ ir „Agrarinės aplinkosaugos priemonės“) turi būti panaikintas dėl šių priežasčių:

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/20

—

Iš dalies panaikinti 2015 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) Nr. 2015/103 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su netinkamu Europos Komisijos kompetencijos įgyvendinimu nusprendus sumoms neskirti Europos Sąjungos finansavimo.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su nepakankamu motyvavimu ir skundžiamo sprendimo netinkamumu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/21

—

pripažinti, kad ieškinyje išdėstyti pagrindai dėl panaikinimo yra priimtini ir jiems pritarti,

—

panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį tiek, kiek jame pripažįstama, jog Ispanijos valdžios institucijų pateiktas TRLIS (naujos redakcijos Pelno mokesčio įstatymas) 12 straipsnio naujas administracinis išaiškinimas turi būti kvalifikuojamas kaip su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba,

—

panaikinti ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek Ispanijos Karalystės reikalaujama nutraukti tai, ką Komisija laiko ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje aprašyta pagalbos schema,

—

panaikinti ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis tiek, kiek jose Ispanijos Karalystei nurodoma susigrąžinti sumas, kurias Komisija laiko valstybės pagalba,

—

nepatenkinus šių prašymų, apriboti ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje Ispanijos Karalystei nustatytos pareigos susigrąžinti apimtį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip pirmajame ir antrajame sprendimuose, ir

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/22

—

pripažinti niekiniu arba bet kuriuo atveju panaikinti 2015 m. vasario 9 d. Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktoriaus Jerzy Plewa raštą Nr. Ares (2015) 528512, kuris adresuotas teisėtam ieškovės atstovui G. Scabin, gautas tą pačią dieną ir kuriuo atmestas 2015 m. sausio 13 d. ieškovės prašymas patvirtinti priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219 straipsnio 1 dalį arba 221 straipsnį ir visų pirma nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas paukštienai pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196 straipsnį,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, p. 671), 219 straipsnio 1 dalies ir 221 straipsnio pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su esminių formos reikalavimų ir visų pirma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio pažeidimu.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/23

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

pripažinti negaliojančiu žymenį NEUSCHWANSTEIN – Bendrijos prekių ženklas Nr. 10 144 392;

—

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas,

—

Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/24

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/25

—

Panaikinti 2015 m. vasario 20 d. implicitinį sprendimą atmesti ieškovės skundą, pateiktą dėl to, kad Paskyrimų tarnyba klaidingai nesiėmė 2013 m. vasario 26 d, sprendimo, priimto byloje F-124/10, įgyvendinimo priemonių.

—

Priteisti iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ieškovei kaip neturtinės žalos atlyginimą po 50 EUR už kiekvieną dieną nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki bus įgyvendintos pagalbos priemonės, aprašytos 2010 m. gegužės 27 d. Regionų komiteto generalinio sekretoriaus laiške, ir po 100 EUR už kiekvieną dieną nuo 2013 m. vasario 26 d. iki bus priimtos Tarnautojų teismo sprendimo įgyvendinimo priemonės.

—

Priteisti iš EESRK ieškovei palūkanas nuo šių sumų, skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 20 d. iki jų faktinio sumokėjimo dienos, taikant normą, kurią Europos centrinis bankas nustatė pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintą 2 procentiniais punktais.

—

Priteisti iš EESRK bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/25

—

Panaikinti 2014 m. balandžio 14 d. Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos sprendimą atmesti ieškovo skundą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Chief Operating Officer psichologinio priekabiavimo.

—

Priteisti iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/26

—

Panaikinti 2014 m. gegužės 1 d.paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti ieškovo prašymą išmokėti dviejų mėnesių bazinės algos dydžio persikėlimo išmoką.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/26

—

Pagrindinis reikalavimas – pripažinti 2014 m. birželio 18 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą nepadengti tam tikrų ne medicininių išlaidų, kurių nekompensuoja BSDS, dėl ieškovo sūnaus neįgalumo neteisėtu;

—

nepatenkinus šio reikalavimo, įpareigoti paskirti ekspertą remiantis Procedūros reglamento 75 straipsniu, siekiant nustatyti nedarbingumo laipsnį dėl neįgalumo;

—

priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/27

—

Panaikinti 2014 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimą, kuriuo nustatomas papildomo ieškovo pensijų draudimo stažo, įgyto prieš pradedant tarnybą Komisijoje, apskaičiavimas;

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/27

—

Panaikinti ieškovės 2013 m. vertinimo ataskaitą.

—

Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/28

—

Panaikinti 2014 m. gegužės 23 d. CEPOL sprendimą Nr. 17/2014/DIR dėl CEPOL perkėlimo į Budapeštą (Vengrija) nuo 2014 m. spalio 1 d., kuriuo ieškovai informuojami, kad „šio nurodymo nesilaikymas bus laikomas atsistatydinimu iš pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 30 d.“.

—

Prireikus taip pat panaikinti 2014 m. lapkričio 28 d. CEPOL sprendimus, kuriais atmesti 2014 m. rugpjūčio 8–21 d. pateikti ieškovų skundai dėl šių sprendimų.

—

Prireikus taip pat panaikinti 2014 m. gruodžio 22 d. CEPOL sprendimus, kuriais ji „pritarė“ dviejų pareiškėjų atsistatydinimui iš pareigų.

—

Atlyginti ieškovų patirtą materialinę žalą.

—

Atlyginti ieškovų patirtą moralinę žalą.

—

Priteisti iš CEPOL visas ieškovų pareiškiant šį ieškinį patirtas išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/28

—

Panaikinti sprendimą, kuriuos nustatytas 2014 m. gegužės mėnesio atlyginimas, kiek šiame sprendime netaikomas korekcinis koeficientas.

—

Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

1.6.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/29

—

Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.